3

Įvadas

Pastaruoju etu girdi e vis daugiau diskusijų ir esutari ų apie skurdo rodiklius, skurdo aži i o prie o ės ir apskritai skurdo ir so iali ės atskirties situa iją Lietuvoje. Vis dėlto skurdą patiria čių ž o ių istorijos etelpa į jokius skaičius. Spalio 4 d. neįgaliuosius, e a ius, vie išas ir daugiavaikes

a as, vyres io a žiaus ž o es, su priklauso y ė is kovoja čius, skolų turi čius ir su visokiausiais sunkumais

susiduria čius ž o es pakvietė e papasakoti savo istorijas, pasidalyti

didžiausiais skauduliais ir sėk i gais spre di ais ei kartu galvoti apie galimus sprendimus.

Šis leidi ys yra skirtas api e dri ti skurdo patirtį turi čių as e ų susitiki o etu išsakytas i tis. Tokie susitiki ai, kai ž o ės yra įtraukia i į

spre di ų priė i ą, kviečia i išsakyti savo uo o ę, yra įprasta praktika daugu oje Europos valsty ių. Europos lyg e iu susitiki us kasmet organizuoja EAPN (anlg. European Anti Poverty Network –

Europos kovos su skurdu tinklas), kurio nariu yra ir Nacionalinis skurdo

aži i o orga iza ijų ti klas.

Leidinys yra skiriamas:

politikos formuotojams – prii kite spre di us, kurie spręstų ž o ių išsakytas problemas.

ži iasklaidai – atkreipkite dė esį į didžiausius skursta čių as e ų skaudulius.

evyriausy i ė s orga iza ijo s – veikite srityse, kuriose ž o ės patiria didžiausius su ku us.

visuomenei – supraskite su ku us patiria čių ž o ių kasdie y ę ir ūkite e patiški.

4

TURINYS

Įvadas ....................................................................................................................... 3

Oru as ir ž ogiškieji sa tykiai – svar iausias et kurio ži gs io dė uo ............... 5

Išsilavi i o stoka įkali a skurde .............................................................................. 5

Nemokamas maitinimas vaikams – pagal a, veda ti į vaikų ai ę ir patyčias ....... 5

Pagal a šei o s: ar pir iausia usiristi į dug ą? .................................................. 6

Skurdas ir so iali ė atskirtis kai iškuose regio uose ............................................. 6

Pagri idi ė dar i gų vyres io a žiaus as e ų pro le a – diskriminacija darbo

rinkoje ...................................................................................................................... 7

Negalia, trukda ti visavertiška gyve i ui ............................................................ 7

Požiūris į priklauso y ių ligas apsu ki a ž o ių i tegra iją ................................. 8

Būsto išlaiky as – epakelia a ašta ..................................................................... 8

G iužda tys įsiskoli i ų spąstai ir viltis ištrūkti ...................................................... 9

Informa ijos la iri tai veda į eži ią ..................................................................... 10

So iali ė pi igi ė para a ir kita valsty ės pagal a ............................................... 10

For alios so iali ės paslaugos ir i dividualu o stoka ......................................... 10

5

Oru as ir ž ogiškieji sa tykiai – svarbiausias bet kurio

ži gs io dė uo Viso susitiki o etu skurdą patiria tys ž o ės kal ėjo apie atšalusius ž ogiškus sa tykius ir pa i tą oru ą. Nepritekliuje gyve a tys ž o ės daž ai jaučiasi e ato i ar et že i a i kitų. Tokia situa ija vyrauja tiek visuo e ėje, tiek valsty i ėse įstaigose, tiek ir dar o sa tykiuose. Oraus požiūrio į ž ogų trūku as, a ot ž o ių, veda į de okratijos eižėji ą.

Ž ogus, kuris dir a, turėtų oriai gyve ti. Svar u yra ž ogiško sa tykio atstaty as. Kasdie ž ogišku as žlu ga,

ateriali ė pusė i a viską. Pasituri tys la ai prastai žiūri į tuos, kurie s kažko trūksta. Kitose šalyse jautiesi

tarp draugų. O pas us - esi nulis.

Kai uose se iū ai jaučiasi karaliais ir sėdi tuose postuose trisdeši t etų. Nuolat tik aš, aš , o ž ogaus elieka. Ir po to se iū as sako – „Jeigu e alsuosi už tą

partiją, tai ati siu pašalpą .

Išsilavi i o stoka įkali a skurde Daugu a ž o ių suti ka, kad išsilavi i as yra iti svar us faktorius iš risti iš skurdo ir atveria visai aujas gali y es. Ž o ės i ėjo egali tys susirasti gerai ap oka o

dar o dėl turi o per e ko išsilavi i o.

Viskas priklauso uo ž ogaus ir uo jo išsilavi i o. Tikrai turi t išsilavi i ą ūtų daugiau gali y ių.

Skurdo apli koje auga tie s vaika s išsilavi i as su kiai pasiekia as Skursta čiose šei ose auga tie s vaika s siekti išsilavi i o yra gerokai su kiau. Kol

eužtikri a i vaiko azi iai, fiziologi iai poreikiai - susikaupti mokymuisi beveik

eį a o a. Mokytis trukdo ir įta pa a uose, dėl to tėvai patys egali padėti vaikui. Neretai tėvai tiesiog eišgali išlaikyti išsilavi i o siekia čio vaiko, es šis privalo dir ti.

Jei es i iai poreikiai ėra pate ki ti, tai su ku okytis. Kol azi iai poreikiai epate ki ti, tikrai ete ki si kitų poreikių.

Daug tada įta pos šei oje, reikia tikrai spe ialistų pagal os, kurie padėtų šei ai. Yra šei ų, kurios et egali leisti vaikų į okyklą, edaug yra, et yra.

Skurdas sukelia pro le ų oky uisi. Kai skursti, tai et egali, es turi eiti dirbti.

Nemokamas maitinimas vaikams – pagal a, veda ti į vaikų ai ę ir patyčias

Vaikus augi a čios šei os iti verti a vaikų aiti i o para ą. Tačiau kai kuriose okyklose vaikai, gau a tys e oka ą aiti i ą, valgyklose laukia atskirose eilėse

6

ar a yra sodi a i prie atskirų stalų. Tokiu ūdu vaikai susiduria su patyčio is ir atskirtimi.

Tikrai vaikai susiduria su atskirti i, iš jų tyčiojasi, todėl e ori e oka ai valgyti.

Jautiesi ne toks, kaip visi kiti.

Problema yra tada, jeigu vaikai atskirti. Jeigu visi gau a e oka ą aiti i ą ar valgo kartu - tai viskas gerai.

Pagal a šei o s: ar pir iausia usiristi į dug ą? Susitiki o etu uvo pažy ėta, kad šei os, augi a čios vaikus, susiduria su iti dideliais su ku ais. Ž o ės jaučiasi e ato i, jeigu jie epate ka į so iali ės rizikos grupę. Pavyzdžiui, gausios šei os pasige da tokios pagal os kaip so iali ės rizikos šei os.

Kad daugiau kreiptų dė esį į dideles šei as. Jei esi so iali ės rizikos - tai gauna

tavo vaikai kalėdi es dova as, paslaugas visokias, et jeigu daugiavaikė - tai ne.

Jeigu ori kažką gauti - turi ūti so iali ės rizikos. Mes socialiai remtini, bet ne rizikos. Tai atrodo, kad reikia daugiau

nusmukti, jeigu nori gauti daugiau pagalbos.

Skurdas ir so iali ė atskirtis kai iškuose regio uose Gyvenantys kaimo teritorijose, susiduria su didesne skurdo rizika. Apie tai byloja

statistika ir dar kartą patvirti a ž o ių liudiji ai. Ž o ės susiduria su dar ų trūku u ar a iti prastai ap oka o is dar o vieto is ir dir a čiųjų skurdu.

Yra visur skurdo apraiškų, ypač yra lygi a t iestą su kai u. Tikrai kai uose ž o ės la ai skursta. Regio uose la ai ažos algos.

Paslaugų trūku as ir i frastruktūros spragos

Ž o ės, gyve a tys kai iškose teritorijose, susiduria su ypati gais su ku ais dėl įvairių paslaugų trūku o, ypač stokoja a susisieki o paslaugų. Ž o ių judu o apri oji ai, su aži a ir jų įsidar i i o gali y es. Kita vertus, pa aši situa ija susidaro e tik kai uose, et ir ažes iuose iestuose.

Gyvenu kaime, tai galiu pasakyti, kad vyksta kai o žlugdy as. Nuimti autobusai - važiuoja tik kelis kartus per die ą. O kai ū a vaikų atostogos,

tai iš viso ėra auto usų. Tai kaip tada į dar ą važiuoti ar į pokal į? Mūsų ieste tikrai ėra dar ų. Nori t įsidar i ti reikia važiuot į kitus iestus,

et ėra kaip te uvažiuot. Reikia tra sporto. Dėl pašto, da ar vyksta a do asis dalykas - o ilus paštas. Nor alų paštą

uždarė, tai reikia gaudyti tą aši ą. O jei epagau i? Kai as aksi aliai uždaro as.

7

Pagri di ė dar i gų vyres io a žiaus as e ų pro le a –

diskriminacija darbo rinkoje Vyres io a žiaus as e i s, esulaukusie s pe siji io a žiaus, dar o paieškos yra iti apsu ki tos. Jų teigi u, su ku įsidar i ti, es dėl jų a žiaus ka didatūra daž ai et

esvarsto a. Dar o skel i uose daž ai ieško a jau ų ž o ių, todėl vyres i daž ai et edrįsta ka didatuoti.

Diskri i uoja i, daž ai urašo i.

Dar o skel i uose daž ai urodo a Mūsų jau as kolektyvas . Pasiskaitę vyres i ž o ės usivilia, es jaučiasi ejaukiai.

Ieškojau dar o. Tikrai uvo la ai su ku. Suži o tavo a žių ir iš karto – ačiū, ereikia . Daž ai ereikia patirties, et reikia jau ystės - dar o iržoje vyksta darbo

ugės. Taigi vis tiek pasire ka jau es ius.

Negalia, trukda ti visavertiška gyve imui Neįgalieji, kurie s pavyksta įsidar i ti, jaučiasi visaverčiais visuo e ės dalyviais. Tačiau

ete ka privilegijų, pavyzdžiui ko pe sa ijos už re ova iją. Tokia padėtis su ki fi a siškai, es as uo gali dir ti tik epil u etatu ir gau a ažes es pajamas.

Ma la ai daug reiškia, kad galiu dir ti. Bet daug le gvatų etekau - turiu

okėt už re ova iją, jei ūčiau edir a ti, tai e okėčiau.

Netekau privilegijų, et apsi oka dir ti puse etato, es geriau jaučiuos psi hologiškai.

Dėl egalios galiu dir ti tik puse etato. Tai auto atiškai perpus ažes is atlygi i as.

Valsty ės pagal a eįgaliesie s – svarbi, bet nepakankama

Ž o ės, turi tys egalią džiaugiasi le gvato is vaista s, tra sportui, tačiau susiduria su didžiulė is eilė is. Turi tie s psi hikos egalią trūksta sveikatos paslaugų, o taip pat ir so iali ių, i tegra i ių. Būti a papildo a pagal a ir palyda ieška t ūsto ir darbo.

Reikia spe ialios ko isijos, kad gautu sa atoriją, o eilė ori t patekti į ko isiją –

vie as ė uo. La ai padeda le gvatos tra sportui, vaista s. Bū a, kad atei i ž ogus su egalia kur ors pagal os, ir siu čia kur ors kitur - tai

galėtų paskirti so iali į dar uotoją, kuris keliautų su tuo ž ogu i.

Aš jau dir u šešerius etus, kas la iau susiję su a o spe ialy e, bet nelabai

pavyksta. Jei kiti gauna reabilitacijas, sanatorijas, mums [psi hikos egalią turi tie s asmenims] yra tik stacionaras ir psichologas. Bet juk lygiai taip pat svarbu ir darbas, ir

ūstas. Bet a padėjo tik arti ieji, e valsty ė. Nėra pagal os iš valsty ės i stitu ijų.

8

Susitiki o etu eįgalieji taip pat pažy ėjo, kad jaučiasi esaugiai dėl pla ų uždaryti so iali es į o es. Šiuo etu jie džiaugiasi galėda i dir ti, o dėl artėja čių pokyčių iti

eri auja, es dir ti pil u krūviu atviroje ri koje - praktiškai eį a o a. Susitiki o dalyviai i ėjo, kad didžiausią eri ą kelia iglota ateitis dėl pla uoja ų refor ų.

Su sidijos yra gerai, es prii a ažiau produktyvų dar i i ką. Valsty ė aiki s so iali ės į o es, et es jaučia ės la ai esaugiai.

Mes egali e dir ti pil u krūviu, tik puse etato.

Neįgaliųjų stig atiza ija, apsu ki a ti i tegra iją

Ž o ės su egalia atskleidė, kad visuo e ės stereotipai trukdo jaustis pil avertiškai ir apsu ki a jų i tegra iją. Buvo i i a, kad dėl egalios ž o ės jaučiasi diskri inuojami

tiek dar davių, tiek kitų visuo e ės arių. Psi hikos egalią turi tys as e ys pažy ėjo, kad jaučiasi iti esaugiai, es visuo e ėje stig atizuoja i psi hikos sutriki ai, es tokie asmenys vaizduojami kaip pavojingi.

Dar daviai suži o egalios lygį ir iškart atsisako. Visuo e ė verčia nesijausti

pil averčiu. Trukdo požiūris į eįgalius as e is. Kai suži o, kad eįgalus - iškart ieka

ereikali gas. So iali ės į o ės gali žlugti, et gyve ti kažkaip reikia.

Jaučiuosi la ai esaugiai dėl požiūrio į ž o es, kurie patiria psi hikos sutriki ų, tu ešioji žy ę - stig ą. Jie padaro edaug usikalti ų, et jie la ai išvieši a i ir yra

labai rezonansiniai.

Požiūris į priklauso y ių ligas apsu ki a ž o ių i tegra iją Turi tie s priklauso y ių la ai su ku i tegruotis į visuo e ę. I tegra iją apsu ki a visuo e ės usistaty as, stereotipai ir atstū i as. Ž o ės taip pat i ėjo, kad jie s trūksta ir valsty ės pagal os. Šiuo atveju ėra skiria a paka ka ai dė esio priklauso ų as e ų i tegra ijai.

Psi hologiškai su ku i tegruotis. Noriu, et la ai su ku. O kartais orai e visada suta pa su visuo e ės orais. Visuo e ė atstu ia, iekas e ori prii ti į dar ą.

Tiesiog e egali iš risti, es liga palaužia ž ogų. Yra e iki galo iš aigta so iali ė rūpy a, iekas esupaži di o, kokia priklauso y ė

yra su ki, kiek reiks vargti. Valsty ė per ažai deda pasta gų, kad padėtų išlipti iš priklauso y ės.

Trukdo požiūris į priklauso us ž o es. Jų yra edaug ir jie edaug terūpi.

Būsto išlaiky as – epakelia a ašta Būstas yra vie as iš pagri di ių ž ogaus poreikių. Mažas paja as gau a tie s as e i s šildy o ir kitos ūsto išlaiky o išlaidos yra iti su ki ašta. Ko u ali ės išlaidos daž ai sudaro didžiąją dalį as e s išlaidų. Kita vertus, e aža dalis e ergijos yra iššvaisto a.

Pir iausia ž o ės turi turėti stogą virš galvos ir paka ka ai ploto. Tada tik apsire gti ir įsidar i ti.

9

La ai su ku susi okėti ko u ali ius, e a ejo. Ko u ali ės išlaidos ž ogui yra per sunkios, nes neatitinka jo finansi ės ūklės.

Daug e ergijos yra iššvaisto a, ti klai galėtų apsii ti sutvarkyti efektyvu ą, et jie s eapsi oka.

G iužda tys įsiskoli i ų spąstai ir viltis ištrūkti Įsiskoli i ų pro le a – uolat li ks iuoja a skurdą patiria čių ž o ių. Dėl

epaka ka ų dispo uoja ų paja ų, esuge ėda i ap okėti ko u ali ių išlaidų, tra sporto, o tuo pačiu ir audų už važiavi ą e ilieto, ž o ės daž ai įsiskoli a. Galiausiai, pritrūkę lėšų, grie iasi greitųjų kreditų. Skolos vis la iau auga s augda os ž o es ir uždaryda os į skurdo spąstus.

Padir au tris ė esius ir davė kreditą. Davė visi. Taip iš 5 eurų peraugo į eurų. Tai ir dir davau po 3, po 5 vala dų per die ą, et eatidaviau dar visko.

La ai daug [greitųjų kreditų] rekla os - nori ir turi.

Ž o ių teigi u, įsisukus į skolų ratą, esulaukia a adekvačios pagalbos. Susitikimo

dalyviai taip pat pažy ėjo, kad jų padėtį ūtų gerokai pale gvi ę ažes i išskaity ai, kurie ūtų leidę laisviau kvėpuoti ir oriau gyve ti. Vis dėlto, ž o ės džiaugiasi

aži a o is išskaito is ir atgau a viltį išsikapstyti. Padėjo pažįsta i. Niekas iš valsty ės epadeda. Tavo reikalas. Jeigu e t ūtų

išskaitos ažes ės - ūtų uvę žy iai le gviau.

Negali dirbti legaliai, nes atskaito vos ne 70 proc. Jeigu dirbi - gauni apie 200. Be to,

a tstoliai ge a įrašyti i usus a ko sąskaitose. Kiek uždir si, viskas u raukia a a ko. Negerai, kad gali prieiti prie as e i ių

sąskaitų.

Girdėjau, kad žada su aži ti a tstolių pro e tus, tai vilties yra.

Savivaldy ės teikia i so iali iai kreditai – i ovatyvi gali y ė?

Ž o ės iti pala kiai verti tų kitose šalyse teikia ą gali y ę gauti kreditą iš savivaldy ės, ypati gai u ata t gali y es įsigyti pagri di es prekes, tokias kaip

skal i o aši a, televizorius ir pa . Kita vertus, uities prekė s įsigyti apskritai turėtų ūti suteikta valsty ės pagal a.

La ai gerai ūtų savivaldy ės kreditai, ypač pagri di ė s prekė s – lovai, skalbimo

aši ai, šaldytuvui…

Tai turėtų ūti so iali io dar uotojo dar as suko troliuoti, kas gali gauti. Pagri dė s uiti ė s prekė s.

Ž ogus turi jaustis oriai, et jeigu eturi pagri di ių daiktų, tai eį a o a. Ir išvis, tokie dalykai kaip šaldytuvas, televizorius šiais laikais e ėra pra a ga. Pavyzdžiui, iš

televizoriaus suži ai visą i for a iją. Ž ogus gi egali ūti izoliuotas.

10

I for a ijos la iri tai veda į eži ią Su su ku ais susiduria tys ž o ės vie areikš iškai teigė, kad iš skurdo išeiti yra kur kas le gviau, kai esi aktyvus ir ži ai savo teises ei pareigas, tačiau i for a ijos la ai daž ai pritrūksta. Su tokia pro le a ypati gai susiduria tie, kurie eturi prieigos prie

kompiuterio ir interneto. Kita vertus, neretai susiduriama ir su situacija, kai informacijos

yra la ai daug, tačiau ši ėra aiški. Kartais tikrai ū a, kad trūksta pagal os. Atrodo, kad yra informacijos, bet ji

tikrai la ai sudėti ga. Nėra aiškaus pla o, kur kokią pagal ą ar i for a iją gali gauti. Kai eturi ko piuterio, tai tikrai su ku gauti i for a iją.

So iali ė pi igi ė para a ir kita valsty ės pagal a Susitiki o etu dalyviai i ėjo apie iti e ką so iali ės pi igi ės para os dydį, kurio nepakanka net pagrindiniams poreikiams - maistui, vaistams, jau nekalbant apie kitus –

socialinius – poreikius. Be to, uvo užsi i ta ir apie fi a si ių paskatų trūku ą dirbantiesiems, mat darbas ne visuomet gelbsti nuo skrudo.

Pašalpa tikrai per aža. Juk reikia aisto, vaistų. Tikrai per aža. Kyla kai os, esuju gia a pašalpa su kai ų kili u. Kaip išgyve ti vaikui

ašlaičiui iš 8 eurų? Jeigu dirbi, tai negauni paramos. Bet juk jeigu dirbi, tai ereiškia, kad eskursti.

Dar davia s aža pašalpa suteikia gali y ę okėt ažą atlygi i ą, es iš tos pašalpos ž ogus eišgyve s ir sutiks dir ti už ažą atlygi i ą. Ir ž ogus turi

poreikį dir ti.

Visuo e ei audi gi dar ai: kodėl už dar ą ėra oka as atlygi i as?

Susitiki o etu uvo iškelta pro le a dėl atidir i o už so iali ę pi igi ę para ą. Visuo e ei audi gi dar ai ėra orūs, es as e ys egau a atlygi i o. Susitiki o dalyviai paste ėjo, kad, jeigu savivaldy ėje yra dar ų, turi ūti sukurta ir dar o vieta, o ji turi ūti ap oka a oriai. Šiuo atveju ž o ės, ke čia tys dėl epritekliaus, jaučiasi lyg

usikaltę – jų dar as įkai oja as la ai aža su a. Jeigu dir i tai kodėl egali gauti algos. Juk jeigu yra dar o, tai turi ūti ir

dar o vieta. Jei ž ogus ei a šluoti, kodėl jis egali dir ti, jis jaustųsi juk visai kitaip. O da ar atidir i ėja.

Ž o ės, kurie dir a tuos dar us už usiže gi us. Tai jų dar o vala dą turi įkai į, o ūsų e. Ir jie dir ti ei a kartu, dir a tą patį dar ą. Bet tai kuo es

tada blogesni?

For alios so iali ės paslaugos ir i dividualumo stoka Skurdo patirtį turi tys as e ys pažy ėjo, kad paslaugos turi ūti teikia os i dividualiai, atsižvelgia t į as e s ge ėji us. Šiuo etu vykdo os progra os la ai for aliai. Siūlo os profesi io orie tavi o gali y ės daž ai

eatspi di ž o ių gali y ių ir prefere ijų. Neretai tokios progra os eturi

11

realios prakti ės audos. Da ar teikia os įsidar i i o paslaugos atskirtyje esa tie s ž o ė s įsidar i ti epadeda.

Nėra ž ogui skiria a pagal a pagal tai, ką jis gali. Yra daug progra ų, et daro a for aliai, ėra tikros pagal os.

Pavyzdžiui, gavau gali y ę profesi ei rea ilita ijai, et iekas a etiko. Ž o ė s reikia realių prakti ių ži ių. Kas iš to, jeigu aigi kera iką, padarysi

lėkštėlę, et kas ją pirks? Reikia ž o es apšviesti, ko ž o ė s reikia, kaip parduoti. Kitaip po pusės etų esukursi juk verslo, ors pagal įsipareigoji us

tai turi sukurti.

Ir jei tave iš okė ūti siuvėja - tu jau iškart turi ūti siuvėja ir pasiūti kolek iją. Turi pusę etų po kursų užsii ti i dividualia veikla. Net jei egau i

paja ų ir epasiseka, vis tiek sveikatos draudi ą turi susi okėti ir irža egali tavęs prii ti atgal. O jei ori grįžti - turi pi igus okėt.

Nesą o ė, jokių paslaugų ėra, iekas epadeda. Jeigu pats esurasi, tai iekas ir epadės

Susirūpi i ą kelia ti so iali ių paslaugų teikėjų ko pete ija

Susitikimo etu uvo i i a, kad daž ai so iali ių dar uotojų ko pete ijos yra a ejoti os. Ž o ės kėlė pro le ą, kad trūksta i dividualaus požiūrio, o e ša lo iškos pagal os. Teigia a, kad dar uotojai daž ai eži o, kokia pagal a priklauso ž ogui ir yra siu čia i pas kitus dar uotojus. Tokiu atveju ypač su ku ž o ė s su egalia.

Dar uotojai, kurie prižiūri vaikus, turi la ai e kus įgūdžius. Po so iali ės dar uotojos apsila ky o reikėjo du ė esius vaiką vesti pas psi hologą dėl to,

ką ji pasakė. So iali iai dar uotojai oki a pagal ša lo ą, et neatlieka savo darbo, ne

pataria, et oki a pagal save, pavyzdžiui, kokias plyteles u s a uose klijuotis. Tai la ai karti a gyve i ą.

Yra įstaiga, yra dar uotojas, et kai ko krečiai paklausi - jie sako

ieko eži au, ieko egaliu padėti . Ma toks jausmas, kad jie gali, bet nenori.

Tada tave siu čia pas kitą dar uotoją, tada dar pas kitą, tada dar pas trečią, kol ž ogui trūksta ka try ė ir lieki e ieko.