VADOVAS MOKYTOJUI prevencija mokyklojes1957975563393a9e.jimcontent.com/.../module/6278842883/name/prevencija.… · srityje programa 2003–2008, subsidija # SPC 2005312). Leidinys

11

EUROPINĖ PRIKLAUSOMYBĖS NUO NARKOTIKŲ PREVENCIJOS PROGRAMA (EUROPEAN DRUG ABUSE PREVENTION)

VADOVAS MOKYTOJUI

Gyvai

prevencija mokyklojeprevencija mokykloje

„GYVAI“Vadovas mokytojui

EU-DAP, Europinė Priklausomybės Nuo Narkotikų Prevencijos Programa.Šis Vadovas yra programos „Gyvai“ dalis ir sudaro bendrą komplektą su mokinių pratybųsąsiuviniu bei 47 kortelių rinkiniu. Programos medžiagą galima parsisiųsti iš tinklalapio www.eudap.net.

Asociacija „Mentor Lietuva“ yra atsakinga už programos vykdymą Lietuvoje. 2009–2010 m. programos „Gyvai“ adaptavimą, išbandymą ir įvertinimą Lietuvoje finansavo IKEA Socialinių iniciatyvų fondas.Metodinę medžiagą lietuvių kalba adaptavo dr. Laima Bulotaitė.

© 2007, Turinas, bandomoji EU-DAP programa

Leidimas lietuvių kalbaAsociacija „Mentor Lietuva“, 2010www.mentorlietuva.org

Iš anglų kalbos vertė Violeta GevorgianienėKalbos redaktorė Jurga Kajenienė

EU-DAP yra Europos Komisijos finansuotas projektas (Bendruomenės Sveikatos programa 2002, subsidija # SPC 2002376 ir Bendruomenės Veiksmų Visuomenės Sveikatos Apsaugos srityje programa 2003–2008, subsidija # SPC 2005312). Leidinys atspindi autorių požiūrius, Komisija neatsako už jame pateiktos informacijos panaudojimą.

Leidinys išleistas Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšomis.

EUropean Drug addiction prevention trial

3

Pratarmė

Mielas mokytojau,

Ši programa 12-os nuoseklių pamokų forma jums pateikia būdus, kaip mokiniams paaiškinti socialinės aplinkos įtaką, ugdyti jų gyvenimo įgūdžius ir siekti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos mokykloje. Įvade susipažinsite su programos istorija ir sužinosite konkrečius patarimus klasės veikloms.

Prevencija ankstyvajame amžiuje

Jei norime paveikti paauglių elgesį, turime sutelkti dėmesį į pirmuosius paauglystės metus. Neretai ankstyvuoju paauglystės tarpsniu vaikai jau būna mėginę rūkyti, vartoti alkoholį. Vis dažniau jaunimas pabando kanapių ar kitų uždraustų narkotikų. Į ,,Gyvąsias pamokas“ įtraukėme žinių apie psichiką veikiančias medžiagas ir jų žalą sveikatai. Kadangi informacija efektyviausia tada, kai mokiniai gali ją integruoti į savo kasdieninį gyvenimą ir aptarti su bendraamžiais, pamokose informacijos pateikimą siejame su asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu.

Panašaus pobūdžio prevencinės programos sėkmingai įjungiamos į mokymo programas, skir-tas 12-14 metų mokiniams. Šiame etape mokytojas glaudžiau bendrauja su savo klase ir geriau pažįsta mokinių gebėjimus bei požiūrius. Programos „Gyvai“ metu galite mokiniams sudaryti progų susieti pamokos medžiagą su tuo, ką jie jau žino, ir išsikelti realistiškus tikslus.

Interaktyvus mokymas

Programa ,,Gyvai“ sudaryta iš dvylikos pamokų, todėl ją galima įgyvendinti per vieną semestrą. Taip pat sukūrėme 2,5 dienų mokymų programą mokytojams. Jos metu mokytojams pateikiama pamokų priešistorė ir struktūra, supažindinama su gyvenimo įgūdžių ugdymo metodologija. Interaktyvumas yra esminis ,,Gyvųjų pamokų“ aspektas – jos daugiausia grindžiamos klausimais ir atsakymais. Interaktyvumas reiškia bendrą mokinių veiklą ir geranorišką kalbėjimąsi.

Imkitės darbo

Šios knygos įvade pateikiama teorinė programos priešistorė. Prieš pradėdami, perskaitykite, kaip sudaryta programa, rasite naudingų patarimų, kurie padės praktiškai pasiruošti pamokoms. Tikimės, kad ši programa įkvėps Jus dirbti kūrybiškai.

Sėkmės ,,Gyvosiose pamokose“!

VADOVAS MOKYTOJUIprevencija mokyklojeprevencija mokykloje

33

Pratarmė

Mielas mokytojau,

Ši programa 12-os nuoseklių pamokų forma jums pateikia būdus, kaip mokiniams paaiškinti socialinės aplinkos įtaką, ugdyti jų gyvenimo įgūdžius ir siekti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos mokykloje. Įvade susipažinsite su programos istorija ir sužinosite konkrečius patarimus klasės veikloms.

Prevencija ankstyvajame amžiuje

Jei norime paveikti paauglių elgesį, turime sutelkti dėmesį į pirmuosius paauglystės metus. Neretai ankstyvuoju paauglystės tarpsniu vaikai jau būna mėginę rūkyti, vartoti alkoholį. Vis dažniau jaunimas pabando kanapių ar kitų uždraustų narkotikų. Į ,,Gyvąsias pamokas“ įtraukėme žinių apie psichiką veikiančias medžiagas ir jų žalą sveikatai. Kadangi informacija efektyviausia tada, kai mokiniai gali ją integruoti į savo kasdieninį gyvenimą ir aptarti su bendraamžiais, pamokose informacijos pateikimą siejame su asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu.

Panašaus pobūdžio prevencinės programos sėkmingai įjungiamos į mokymo programas, skir-tas 12-14 metų mokiniams. Šiame etape mokytojas glaudžiau bendrauja su savo klase ir geriau pažįsta mokinių gebėjimus bei požiūrius. Programos „Gyvai“ metu galite mokiniams sudaryti progų susieti pamokos medžiagą su tuo, ką jie jau žino, ir išsikelti realistiškus tikslus.

Interaktyvus mokymas

Programa ,,Gyvai“ sudaryta iš dvylikos pamokų, todėl ją galima įgyvendinti per vieną semestrą. Taip pat sukūrėme 2,5 dienų mokymų programą mokytojams. Jos metu mokytojams pateikiama pamokų priešistorė ir struktūra, supažindinama su gyvenimo įgūdžių ugdymo metodologija. Interaktyvumas yra esminis ,,Gyvųjų pamokų“ aspektas – jos daugiausia grindžiamos klausimais ir atsakymais. Interaktyvumas reiškia bendrą mokinių veiklą ir geranorišką kalbėjimąsi.

Imkitės darbo

Šios knygos įvade pateikiama teorinė programos priešistorė. Prieš pradėdami, perskaitykite, kaip sudaryta programa, rasite naudingų patarimų, kurie padės praktiškai pasiruošti pamokoms. Tikimės, kad ši programa įkvėps Jus dirbti kūrybiškai.

Sėkmės ,,Gyvosiose pamokose“!

VADOVAS MOKYTOJUIprevencija mokyklojeprevencija mokykloje

44

PIRMOJI DALIS: ĮVADAS ............................................................................................................................5EU-DAP, PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ PREVENCIJA .............................................................6GYVENIMO ĮGŪDŽIAI IR PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ PREVENCIJA ..............................7PATARIMAI IR PRIMINIMAI PEDAGOGAMS ........................................................................................8IŠ KO SUSIDEDA ,,GYVOSIOS PAMOKOS“? ........................................................................................9TĖVŲ DALYVAVIMAS .................................................................................................................................9PEDAGOGŲ MOKYMAS ............................................................................................................................9PRIEMONĖS ....... .........................................................................................................................................10

ANTROJI DALIS: PAMOKŲ APRAŠYMAI ............................................................................................121 PAMOKA: PRADEDANT ,,GYVĄSIAS PAMOKAS“ ........................................................................132 PAMOKA: BŪTI AR NEBŪTI . . . ..........................................................................................................153 PAMOKA: ALKOHOLIO KELIAMI PAVOJAI IR APSAUGA NUO JŲ ..........................................184 PAMOKA: IŠANKSTINĖS NUOSTATOS IR REALYBĖ ......................................................................205 PAMOKA: SUŽINOK APIE RŪKYMO ŽALĄ .....................................................................................226 PAMOKA: IŠREIKŠK SAVE ....................................................................................................................247 PAMOKA: APGINK SAVO NUOMONĘ .............................................................................................268 PAMOKA: SUSIPAŽINKIME .................................................................................................................289 PAMOKA: SUŽINOK APIE NARKOTIKŲ ŽALĄ ...............................................................................3010 PAMOKA: KAIP ĮVEIKTI SUNKUMUS? ...........................................................................................3211 PAMOKA: PROBLEMŲ SPRENDIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS .....................................3412 PAMOKA: TIKSLŲ IŠSIKĖLIMAS .......................................................................................................36

TREČIOJI DALIS: PRIEDAI .......................................................................................................................38PRIEDAS 1: VAIDMENŲ ŽAIDIMO INSTRUKCIJA ............................................................................39PRIEDAS 2: APŠILIMO METODAI .........................................................................................................40PRIEDAS 3: INFORMACIJA APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS MOKYTOJUI ..........43PRIEDAS 4: 9-OS PAMOKOS KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS .....................................................................................................................47

ŠALTINIAI .........................................................................................................................................55

Turinys

5

FAKTAIS GRĮSTA PREVENCIJA ................................................................................................................6KAS YRA PROGRAMA ,,GYVAI“? .............................................................................................................6PROGRAMOS ,,GYVAI“ POVEIKIS ..........................................................................................................6PROGRAMA ,,GYVAI“ – MOKYKLOS PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS STRATEGIJOS DALIS ....................................................................................................7GYVENIMO ĮGŪDŽIAI IR PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ PREVENCIJA ..............................7PATARIMAI IR PRIMINIMAI PEDAGOGAMS ........................................................................................8IŠ KO SUSIDEDA ,,GYVOSIOS PAMOKOS“? ........................................................................................9PAMOKŲ APRAŠYMO DALYS ...............................................................................................................9TĖVŲ DALYVAVIMAS ..................................................................................................................................9PEDAGOGŲ MOKYMAS ............................................................................................................................9PRIEMONĖS ................................................................................................................................................10

Pirmoji dalis:ĮVADAS

54

PIRMOJI DALIS: ĮVADAS ............................................................................................................................5EU-DAP, PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ PREVENCIJA .............................................................6GYVENIMO ĮGŪDŽIAI IR PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ PREVENCIJA ..............................7PATARIMAI IR PRIMINIMAI PEDAGOGAMS ........................................................................................8IŠ KO SUSIDEDA ,,GYVOSIOS PAMOKOS“? ........................................................................................9TĖVŲ DALYVAVIMAS .................................................................................................................................9PEDAGOGŲ MOKYMAS ............................................................................................................................9PRIEMONĖS ....... .........................................................................................................................................10

ANTROJI DALIS: PAMOKŲ APRAŠYMAI ............................................................................................121 PAMOKA: PRADEDANT ,,GYVĄSIAS PAMOKAS“ ........................................................................132 PAMOKA: BŪTI AR NEBŪTI . . . ..........................................................................................................153 PAMOKA: ALKOHOLIO KELIAMI PAVOJAI IR APSAUGA NUO JŲ ..........................................184 PAMOKA: IŠANKSTINĖS NUOSTATOS IR REALYBĖ ......................................................................205 PAMOKA: SUŽINOK APIE RŪKYMO ŽALĄ .....................................................................................226 PAMOKA: IŠREIKŠK SAVE ....................................................................................................................247 PAMOKA: APGINK SAVO NUOMONĘ .............................................................................................268 PAMOKA: SUSIPAŽINKIME .................................................................................................................289 PAMOKA: SUŽINOK APIE NARKOTIKŲ ŽALĄ ...............................................................................3010 PAMOKA: KAIP ĮVEIKTI SUNKUMUS? ...........................................................................................3211 PAMOKA: PROBLEMŲ SPRENDIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS .....................................3412 PAMOKA: TIKSLŲ IŠSIKĖLIMAS .......................................................................................................36

TREČIOJI DALIS: PRIEDAI .......................................................................................................................38PRIEDAS 1: VAIDMENŲ ŽAIDIMO INSTRUKCIJA ............................................................................39PRIEDAS 2: APŠILIMO METODAI .........................................................................................................40PRIEDAS 3: INFORMACIJA APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS MOKYTOJUI ..........43PRIEDAS 4: 9-OS PAMOKOS KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS .....................................................................................................................47

ŠALTINIAI .........................................................................................................................................55

Turinys

5

FAKTAIS GRĮSTA PREVENCIJA ................................................................................................................6KAS YRA PROGRAMA ,,GYVAI“? .............................................................................................................6PROGRAMOS ,,GYVAI“ POVEIKIS ..........................................................................................................6PROGRAMA ,,GYVAI“ – MOKYKLOS PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS STRATEGIJOS DALIS ....................................................................................................7GYVENIMO ĮGŪDŽIAI IR PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ PREVENCIJA ..............................7PATARIMAI IR PRIMINIMAI PEDAGOGAMS ........................................................................................8IŠ KO SUSIDEDA ,,GYVOSIOS PAMOKOS“? ........................................................................................9PAMOKŲ APRAŠYMO DALYS ...............................................................................................................9TĖVŲ DALYVAVIMAS ..................................................................................................................................9PEDAGOGŲ MOKYMAS ............................................................................................................................9PRIEMONĖS ................................................................................................................................................10

Pirmoji dalis:ĮVADAS

6

FAKTAIS PAGRĮSTA PREVENCIJA

Pastaraisiais metais psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją tiriantys mokslininkai ir šioje srityje dirbantys praktikai nustatė, kas nulemia mokyklinių programų efekty-vumą. Tai – visapusiškas socialinės įtakos modelis, gyvenimo įgūdžiai, dėmesys nuostatų formavimui, mokinių nusiteiki-mas nevartoti narkotikų ir darbas su šeima.

Tabako, alkoholio ar kitų narkotikų vartojimas labai priklauso nuo socialinės aplinkos. Nauji požiūriai į prevenciją atsispindi visapusiškos socialinės įtakos mokymo programose, kuriose praktiškai mokoma elgesio būdų, stiprinamos nuostatos ir gebėjimai, padedantys atsispirti spaudimui vartoti narkoti-kus. Šio požiūrio esmė – suteikti paaugliams konkrečių įgū-džių, kurių reikia norint atsispirti socialinei įtakai, ir pagilinti žinias apie psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai. Kita vertus, socialinė aplinka yra ir apsauginis veiksnys, mažinan-tis tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimo riziką. Programoje naudojami interaktyvūs metodai padeda ugdyti bendravi-mo įgūdžius, reikalingus užmegzti ir išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais.

Pirmosios psichiką veikiančių medžiagų prevencijos progra-mos rėmėsi prielaida, kad susilaikyti nuo rūkymo, alkoholio, ar narkotikų vartojimo paaugliams padeda tinkama informa-cija apie žalingą jų poveikį. Tačiau pasirodė, kad vien žinios nepakeičia nuostatų ar elgesio. Pripažinus informacijos sklei-dimo strategijos ribotumą, buvo sukurtos kitos strategijos, kurios rėmėsi daug platesniu požiūriu ir dažnai net neįtrauk-davo faktinės informacijos.

Kas yra „Gyvai“?

„Gyvai“ yra psichiką veikiančių medžiagų vartojimo preven-cijos mokykloje programa, kuri remiasi Visapusiškos sociali-nės įtakos modeliu. Ji buvo sukurta, įgyvendinta ir įvertinta septyniose Europos šalyse: Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Austrijoje ir Švedijoje. Į ją įtraukta kiek įmanoma daugiau veiksmingų, praktikoje patikrintų preven-cijos elementų.

Svarbiausi programos bruožai yra šie:

EU-DAP, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijaPrograma „Gyvai“ yra mokyklinė tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos programa, skirta 12–14 metų paaugliams. Ji remiasi visapusišku socialinės įtakos modeliu (angl. comprehesiveve social influence model). „Gyvai“ buvo sukurta, sėkmingai įgyvendinta ir įvertinta septynių Europos Sąjungos šalių projekte „European Drug Abuse Prevention“ (toliau tekste EU-DAP). Kuo remiasi ši nauja Europos prevencijos programa?

Programa remiasi Visapusiškos socialinės įtakos modeliu: •interaktyvumu, gyvenimo įgūdžių ir normatyvinių įsitiki-nimų (angl. normative beliefs) integracija.Tikslinę grupę sudaro 12–14 metų paaugliai, nes šiame •amžiuje neretai kyla noras išbandyti cigaretes, alkoholį ir kanapes.Programa skirta sumažinti pradedančiųjų vartoti tabaką, •alkoholį ar narkotikus skaičių ir/arba sutrukdyti perėjimą nuo eksperimentinio tabako, alkoholio ar narkotikų varto-jimo prie nuolatinio.Programa sudaryta iš 12 dalių, kurių struktūra jas leidžia •įgyvendinti pamokose. Patirtis parodė, kad siauresnės apim ties programos, susidedančios iš mažiau kaip 10 da-lių, daro mažesnį poveikį nei ilgesnės.Programoje daugiausia dėmesio skirta tabakui, alkoholiui, •kanapėms ir keletui kitų narkotikų.Programa apima tėvų dalyvavimą. Tėvams paprastai stin-•ga informacijos apie rūkymą, alkoholio ir narkotikų varto-jimo žalą. Tėvų susitikimai, papildantys „Gyvai“ programą, turi šiuos tikslus:

- tobulinti bendruosius tėvystės įgūdžius, kurie sustiprin-tų santykius šeimoje ir padėtų tėvams spręsti tarpusavio santykių, globos, kontrolės ir konfliktų klausimus;

- pagilinti tėvų žinias apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą ir padėti jiems savo vaikams perteikti tin-kamas nuostatas ir elgesio modelius;

- stiprinti pasitikėjimą savo tėvystės įgūdžiais.Tam, kad tėvai galėtų daugiau susipažinti su programa •„Gyvai“, mokiniams siūloma viena namų užduotis, kurią jie turi atlikti kartu su savo tėvais. Užduotis pateikta Pratybų sąsiuvinyje. Taigi, tėvai galės pavartyti jį ir plačiau susipa-žinti su visa programa.Prieš pradėdami įgyvendinti programą pedagogai daly-•vauja 2,5 dienų trukmės mokymuose. Tai esminis elemen-tas, užtikrinantis kokybišką programos įgyvendinimą.

Programos „Gyvai“ poveikis

EU-DAP įvertinimas vykdytas nuo 2004 metų rugsėjo iki 2006 metų gegužės mėnesio. Prevencijos programa „Gyvai“ įgyvendinta atsitiktinai pasirinktoje 12–14 metų mokinių grupėje. Programos poveikis buvo lyginamas su pokyčiais kontrolinėje grupėje, kuri šioje programoje nedalyvavo.

7

Praėjus metams po „Gyvai“ programos įgyvendinimo buvo atliktas įvertinimas, kuris parodė, kad mokiniai, dalyvavę „Gyvosiose pamokose“ , lyginant su mokiniais, kurie mokėsi pagal įprastą programą, 30 proc. rečiau rūkė cigaretes (kas-dien) ir buvo patyrę apsinuodijimą alkoholiu, o 23 proc. jų per pastarąjį mėnesį rečiau vartojo kanapes.

Programa „Gyvai“ – mokyklos psi-chiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos strategijos dalis

Mokyklos aplinka yra tinkama vieta alkoholio, tabako ir nar-kotikų vartojimo prevencijai. Pirmoji priežastis yra ta, kad mokyklose galima sistemingai ir veiksmingai pasiekti didelį skaičių mokinių. Antra, mokyklų darbuotojai turi galimybę dirbti su jaunesniojo amžiaus vaikais prieš susiformuojant jų požiūriams į psichiką veikiančias medžiagas. Pagaliau, ben-droji mokyklos programa pati savaime gali būti prevencijos priemonių dalis, pavyzdžiui, teigiamas mokyklos mikroklima-tas laikytinas apsauginiu veiksniu prieš narkotikų vartojimą.

Programa „Gyvai“ gali papildyti mokyklos psichiką veikian-čių medžiagų vartojimo prevencijos strategiją. Programa turi derėti su kitais prevencijos būdais. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad programa „Gyvai“ bus pirmoji mokyklos iniciatyva prevencijos srityje. Tokiu atveju mokykla turėtų susikurti rū-kymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos strategiją, kuri apimtų šiuos elementus:

prevencijos viziją: psichiką veikiančių medžiagų vartojimo •prevencijos pagrindimą;taisykles, aptariančias, kaip mokiniai, mokyklos darbuoto-•jai ir lankytojai turėtų naudotis mokyklos nuosavybe, prie-monėmis ir dalyvauti už mokyklos ribų organizuojamose mokyklos veiklose;sudaryti sąlygas, kad visi mokiniai įgytų žinių ir išsiugdytų •įgūdžių, kurie padės išvengti tabako, alkoholio ar narkoti-kų vartojimo;sudaryti galimybes mokiniams ir mokyklos darbuotojams •įsijungti į programas, kurios padės jiems nutraukti alkoho-lio, tabako ar kitų narkotikų vartojimą;numatyti procedūrą, kaip apie šią strategiją informuoti •mokinius, visus mokyklos darbuotojus, šeimas, lankytojus ir bendruomenę bei kontroliuoti, kaip laikomasi šios poli-tikos.

GYVENIMO ĮGŪDŽIAI IR PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJA

giausia kalbėsime apie tarpasmenines ir asmenines kompe-tencijas. Literatūroje ir ugdymo srityje šios kompetencijos vis dažniau vadinamos gyvenimo įgūdžiais.

Gyvenimo įgūdžiai apima gebėjimą vertinti ir gerbti kitus, kurti teigiamus santykius su šeima ir draugais, veiksmingai klausytis ir perteikti informaciją, pasitikėti kitais ir prisiim-ti atsakomybę. Taip apibrėžti gyvenimo įgūdžiai gali skirtis įvairiose kultūrose ir skirtingoje aplinkoje. Vis dėlto, įvairių šaltinių analizė rodo, kad egzistuoja tam tikri pagrindiniai gebėjimai, kurie sudaro vaikų bei paauglių sveikatos ir gero-vės pagrindą. Mes integravome šiuos gebėjimus į programą „Gyvai“, papildę žemiau pateikiamą sąrašą „normatyviniais įsitikinimais“.

Kritinis mąstymasTai gebėjimas objektyviai analizuoti informaciją ir patirtį. Kritinis mąstymas gali prisidėti prie sveikatos saugojimo, pa-dėdamas atpažinti nuostatas ir elgesį veikiančius veiksnius, pavyzdžiui, vertybes, bendraamžių ir žiniasklaidos įtaką.

Sprendimų priėmimasGebėjimas priimti sprendimus padeda konstruktyviai tvar-kyti savo gyvenimą. Jauni žmonės turi išmokti atsakingai pa-sirinkti, numatyti savo pasirinkimo ar sprendimo pasekmes.

Kūrybinis mąstymasJis svarbus ir priimant sprendimus, ir sprendžiant problemas, nes padeda įvertinti turimas alternatyvas ir numatyti gali-mas veikimo ar neveikimo pasekmes. Kūrybinis mąstymas padeda pažvelgti toliau nei tiesioginė patirtis. Net jei nėra jokių problemų ir nereikia priimti jokio sprendimo, kūrybinis mąstymas gali padėti lanksčiai elgtis kasdienio gyvenimo si-tuacijose.

Veiksmingas bendravimasTai gebėjimas išreikšti savo mintis žodžiais ar be žodžių savo kultūrai ir tam tikrai situacijai priimtinu būdu. Veiksmingas bendravimas reiškia gebėjimą išreikšti pasirinkimus ir norus, poreikius ir jausmus. Jis suponuoja gebėjimą prireikus papra-šyti patarimo ir pagalbos.

Gebėjimas užmegzti ir palaikyti santykiusTai gebėjimas geranoriškai bendrauti su kitais. Mūsų psichinei ir socialinei gerovei didelę reikšmę turi gebėjimas užmegzti ir palaikyti draugiškus santykius. Geri santykiai su kitais as-menimis yra svarbus socialinės paramos šaltinis. Gebėjimas konstruktyviai užbaigti santykius taip pat yra tarpasmeninių gebėjimų elementas.

Savęs pažinimasTai savęs, savo charakterio, stiprybių ir silpnybių, polinkių ir nemėgstamų dalykų pažinimas. Savęs pažinimo gilinimas padeda mums atpažinti, kada išgyvename stresą ar spaudi-mą. Dažnai savęs pažinimas yra veiksmingos komunikacijos ir empatiškų tarpasmeninių santykių prielaida.

Grojimas pianinu yra įgūdis, taip pat kaip ir dailidės amatas ar piešimas. Kita vertus, yra įgūdžių, tiesiogiai susijusių su socia liniais santykiais ar socialiniu elgesiu: pavyzdžiui, kon-takto su nepažįstamu asmeniu užmezgimas ar dėmesingas klausymas. Tai socialiniai ar asmeniniai gebėjimai, kurie gali būti plėtojami prevencinėse programose. Šiame įvade dau-

8

EmpatijaTai gebėjimas įsivaizduoti, ką kitas žmogus jaučia situacijose, kurių mes nesame patyrę. Empatija padeda suprasti ir priimti žmones, kurie nuo mūsų labai skiriasi, gali pagerinti socialinę sąveiką ir paskatinti palaikyti žmones, kuriems reikia globos, pagalbos ar tolerancijos.

Emocijų valdymasŠis gebėjimas apima savo bei kitų žmonių emocijų pažinimą, supratimą, kokią įtaką emocijos daro elgesiui, ir gebėjimą adekvačiai į jas reaguoti. Stiprios emocijos, tarkim, pyktis ar sielvartas, gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą, jei mes netinkamai į jas reaguojame. Susidorojimas su stresu reiškia streso atpažinimą savo gyvenime, supratimą, kaip jis mus veikia ir veiksmus, kuriais siekiama kontroliuoti streso lygį. Tokie veiksmai gali apimti streso priežasčių mažinimą (pa-vyzdžiui, keičiant savo fizinę aplinką ar gyvenimo būdą) bei mokymąsi atsipalaiduoti, kad neišvengiamo streso sukelta įtampa nepaskatintų sveikatos problemų atsiradimo.

Normatyviniai įsitikinimaiJie formuojasi tuomet, kai jūsų tikėjimas kažkuo tampa jūsų elgesio norma. Jei tas įsitikinimas remiasi klaidinga informa-cija ar klaidinga interpretacija, norma nėra tiksli.Jauni žmonės neretai turi klaidingų įsitikinimų apie vyresnių paauglių nuostatas (pavyzdžiui, mano, kad beveik visi šešio-likmečiai rūko hašišą). Toks įsitikinimas tampa norma ir daro įtaką jų elgesiui. Šią problemą mėgina spręsti normatyvinis ugdymas: normatyvinių lūkesčių taisymas ir bandymas su-kurti ar sustiprinti konservatyvius įsitikinimus apie narkotikų vartojimo paplitimą ir jų priimtinumą.

PATARIMAI IR PRIMINIMAI PEDAGOGAMS

Ar jūsų „Gyvosios pamokos“ pavyks, labai priklauso nuo to, kaip mokiniai savo mintimis ir jausmais dalijasi grupėje. Tai jų pačių atsakomybė. Jūsų vaidmuo šiame procese – paskatinti teigiamą bendravimą ir bendradarbiavimą tarp klasės mergi-nų ir vaikinų. Programoje naudojama daug dinamiškų darbo mažose grupėse ar porose metodų. Dvylikos pamokų metu mokiniai tobulins ir savo gebėjimą diskutuoti bei dalintis mintimis didesnėje grupėje. Žemiau rasite keletą konkrečių patarimų tokioms klasės diskusijoms vesti.

Grupinės diskusijos ratasSėdėdami ratu mokiniai atviriau kalbės, atidžiau klausys, jau-sis labiau susieti ir mažiau konkuruos tarpusavyje. Diskusijai susodinkite mokinius uždaru (glaudžiu) ratu. Tarp jų neturi būti suolų. Geriausiai naudoti kėdes, ant kurių mokiniai pa-prastai sėdi. Pirmąjį kartą atsisėskite kartu su visais ir paaiš-kinkite, kodėl pasirinkote tokį išdėstymą.

Klausytis vienas kitoRatas leidžia mums geriau vieniems kitus matyti ir girdėti. Jūs pasirenkate tokį išdėstymą, nes manote, jog mokiniai gali mokytis vienas iš kito, ne tik iš mokytojo.

PripažinimasJei nors keliais žodžiais pagirsite mokinius už jų dalyvavimą diskusijoje, sustiprinsite jų pasitikėjimą savimi ir norą daly-vauti vėlesniuose pokalbiuose. Mokinių solidarumo jausmas auga, jei jie pastebi, kad pripažinimu galima pagerinti kito asmens savijautą.

Klausimų kėlimasUžduodami klausimus, juos pakartodami ar savais žodžiais perfrazuodami tai, ką pasakė kuris nors bendraklasis, moki-niai gali pasitikrinti, išsiaiškinti ir geriau suprasti tai, ką jis ar ji nori pasakyti. Tai svarbu diskutuojant rate, bet bus dar svar-biau vėliau, atliekant užduotis pogrupiuose.

Prisijunkite patysPrisijungdami prie diskusijos parodysite pavyzdį, paskatin-site aktyviau dalyvauti, apdovanosite vaikus ir pademons-truosite, kad nereikalaujate iš mokinių kažko, ko nemėgstate daryti patys.

Tylintys mokiniaiMokiniai kartais tyli todėl, kad jiems nebūtina žodinė raiška – klausydamiesi jie išmoksta nemažiau nei jų iškalbūs bendra-klasiai. Tačiau kitiems tylintiems vaikams dalyvauti trukdo drovumas. Vienas iš būdų įtraukti drovius ir nekalbius mo-kinius yra paraginti juos pašnibždėti savo mintis šalia sėdin-čiam bendraklasiui į ausį. Tuomet pastarasis garsiai visiems pasako, ką girdėjo.

Tylos pauzėPauzė pokalbyje nereiškia, kad mokymosi procesas nutrūko. Mokiniai mąsto. Dauguma jūsų klausimų yra pakankamai su-dėtingi. Palaukti dešimt sekundžių tikrai nebus per daug. Tylą jaukesnę padarysite aiškiai pranešdami „Dabar visi kartu apie tai pamąstykime“ arba konstatuodami „Dabar aš galvoju“.

Teisė neatsakytiKlausdami apie asmeninę patirtį, mintis ar jausmus, turite su-teikti mokiniams galimybę neatsakyti į klausimą. Jie nepriva-lo atskleisti privačių arba juos trikdančių dalykų. Tai nuspręs pats mokinys, bet kaip pedagogas, tinkamai apgalvojęs klau-simo pateikimo būdą, turite suteikti mokiniams progą paty-lėti.

Venkite pajuokosNiekas negali taip pažeminti mokinio ir sukelti frustracijos, kaip jo išjuokimas – atviras ar užmaskuotas. Žinoma, bet kuris mokytojas uždraus atvirai juoktis iš vieno ar kito vaiko. Tačiau kartais pajuoka būna labiau užmaskuota, ir su tuo, be abejo, esate susidūrę dirbdami su jaunesniojo amžiaus paaugliais. Pastebėję paslėptą pažeminimą ar pajuoką, privalote garsiai įvardyti, ką girdite ar matote. Tokiais atvejais jūsų vaidmuo – suteikti grupei saugumo, kuris jai būtinas, ir kartu pateikti socialinių bei asmeninių gebėjimų pavyzdį.

9

Šeimos įtraukimasSiekiant nutiesti tiltą tarp šeimoje ir mokykloje ugdomų įgū-džių, neužteks, jei mokinys namuose tik dalinsis savo įspū-džiais apie programą. Tėvus tiesiogiai informuokite apie pro-gramos tikslus ir siekiamus rezultatus.

VertybėsKaip pedagogas, jūs turėtumėte nuoširdžiai atsakyti į klausi-mus, susijusius su vertybėmis. Vaikai nori žinoti, ką jūs galvo-jate. Bet ir jiems patiems turite leisti pagalvoti. Analizuodami kitų elgesį, mokiniai mokosi atrasti, kas yra gera, o kas – blo-ga.

Palaikykite diskusijąStenkitės plėtoti tolesnius klausimus ir padėkite visiems mo-kiniams dalyvauti diskusijoje. Atsiminkite, kad šiose pamo-kose dažnai svarbu ne vien rasti teisingus atsakymus, bet ir turėti progą pažinti kitų požiūrius bei iš jų mokytis.

Motyvuokite ir įkvėpkiteJūsų entuziazmas bus lemiamas motyvuojant ir įkvepiant jūsų grupę. Apgalvokite veiklas ir stenkitės surasti žodžių ir gestų, kurie paskatintų mokinius dalyvauti.

IŠ KO SUSIDEDA „GYVOSIOS PAMOKOS“?

Programos pamokos sutelkia dėmesį į 3 aspektus:1. Žinias ir nuostatas.2. Tarpasmeninius įgūdžius.3. Asmeninius įgūdžius.

11 psl. esančioje lentelėje pateikta kiekvienos „Gyvosios pamokos“ veiklos apžvalga. Rekomenduojame su pamokų tikslais supažindinti ir mokinius, kad jie galėtų dirbti juos ži-nodami.

Pamokų aprašymo dalys

Pateikiame pamokų dalių aprašymus.

PavadinimasTai tarsi pamokos santrauka, kartais pateikta provokuojančia ar smalsumą žadinančia fraze. Pavadinimą galima užrašyti lentoje ar pranešti žodžiu. Jis padės moksleiviams ir jūsų ko-legoms suprasti, ką veiksite per „Gyvąsias pamokas“.

Trumpai apie pamokąŠios dalies tikslas – motyvuoti mokinius ir pateikti trumpą pamokos kontekstą. Prisiminkite, gal esate kažką skaitę šia tema – įžangoje galite jiems savais žodžiais papasakoti, ką šia tema esate skaitę. Santrauką galite duoti ir tėvams, jei juos domina kažkokia konkreti tema ar pamoka.

TikslaiČia pristatomi skirtingose pamokos dalyse – pradžioje, pa-grindinėse veiklose ir pabaigoje – siekiami rezultatai. Daugu-mai pamokų keliame tris tikslus.

Ko jums reikiaTai sąrašas priemonių, kurios turi būti po ranka veiklų metu.

Patarimai pamokaiTai praktiniai ir pedagoginiai patarimai, kaip geriau pasiruoš-ti pamokai.

PradžiaPamoką galima pradėti siūloma įžangine veikla. Ši dalis gali būti vadinama ir pamokos pristatymu ar atidarymu.

Pagrindinės veiklosKiekvienai pamokai pateikiamas detalus ir konkretus siūlo-mų veiklų sąrašas. Tyrimai parodė, kad kruopštus preven-cijos programos taikymas padidina jos efektyvumą. Todėl kiekvienos pamokos veiklų išdėstymas, struktūra ir pobūdis neturėtų būti keičiami.

PabaigaŠioje dalyje apibendrinama ir kartais įvertinama pagrindinė veikla. Tai galima atlikti grupėje, mokiniams paeiliui išsakant savo nuomonę, ar dialogo forma, užduodant atvirus klausi-mus. Pabaigti pamoką galima ir trumpu žaidimu.

SantraukaTai labai trumpa pamokos apžvalga. Patartina visos pamokos metu ją prisiminti, kad nepraleistumėte svarbaus elemento. Santrauka padės suprasti pamokos veiklas jūsų bendradar-biams ar besidomintiems tėvams.

TĖVŲ DALYVAVIMAS

Prevencijos programų ir priemonių efektyvumas yra labai susijęs su tėvų įsitraukimu ir dalyvavimu.

Tarptautinė EU-DAP komanda mokinių tėvams sukūrė pro-gramą, susidedančią iš trijų seminarų. Kiekvienas seminaras trunka nuo dviejų iki trijų valandų. Juos turi vesti ekspertas, kurį paskiria EU-DAP centras (Lietuvoje – asociacija „Mentor Lietuva“; www.mentor.lt). Norėdami įtraukti šį elementą, tu-rite kreiptis į asociaciją „Mentor Lietuva“. Jums pageidaujant, „Mentor Lietuva“ galės parengti asmeninį kvietimą progra-moje „Gyvai“ dalyvaujančių mokinių tėvams, kuriame nu-rodys ir kiekvieno susirinkimo tikslus bei turinį. Kiekvieno seminaro svarbiausių aspektų santrauka gali būti nusiųsta ir dalyvavusių, ir nedalyvavusių mokinių tėvams. Informaciją apie programos „Gyvai“ dalyvių tėvų susitikimus galite rasti ir tėvų susitikimų plane. Ji gali būti naudinga jums patiems ar kitiems prevencijos programas vykdantiems specialistams.

PEDAGOGŲ MOKYMAS

Visapusiškas socialinės įtakos modelis suponuoja interakty-vių mokymo metodų naudojimą. Todėl svarbu, kad progra-mą įgyvendinantys mokytojai galėtų dalyvauti specialiame seminare apie interaktyvų darbą klasėje ir programos me-džiagos panaudojimą. EU-DAP sukūrė 2,5 dienų mokymo modulį pedagogams. Jame pristatomi svarbiausi programos

10

komponentai, jos priešistorė ir struktūra. Mokymų vadovas sutelkia dėmesį į svarbiausius pedagogams nuostatų ir mo-kymo stiliaus klausimus. Be programos kilmės ir struktūros aptarimo, dėmesys kursuose kreipiamas į nuostatas ir meto-dologiją, kurie reikalingi formuojant gyvenimo įgūdžius ir su-pažindinant su Visapusiškos Socialinės Įtakos (VSĮ) modeliu. Mokymas ne tik suteikia informacijos, jis yra labai interakty-vus, taigi dalyviams suteikiama galimybė patiems išmėginti „Gyvųjų pamokų“ veiklas. Galima sakyti, kad šiuose moky-muose mokytojas pats dažnai atsiduria mokinio vietoje.

PRIEMONĖS

Visa programai reikalinga mokymo medžiaga pateikta tin-klalapiuose www.eudap.net ir www.mentor.lt. Norėdami gauti informacijos apie spausdintus leidinius, galite kreiptis ir į „Mentor Lietuva“. Prieš pradedant programą, patartume ge-rai susipažinti su visa medžiaga. Mokinių pratybų sąsiuviniai paskatins mokinių aktyvumą ir padės programos rezultatus pritaikyti savo kasdieniniame gyvenime.

Nr. PAVADINIMAS PASKAITA DARBAS GRUPĖJE VAIDMENŲ ŽAIDIMAS

1 Geriau supraskime paauglius

Vaiko raida ankstyvojoje paauglystėje

Tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimas paauglystėje, rizikos veiksniai

Tėvų nerimas išleidžiant savo vaikus į vakarėlius

2 Auginti paauglį – reiškia augti kartu

Pokyčiai šeimose, auginančiose paauglius

Kaip susidoroti su šeimos vaidmenų pokyčiais

Savarankiškumas šeimoje ir už jos ribų

3 Taisyklės šeimoje ir geri tėvų–vaikų santykiai

Tėvystės stiliai Konfliktinės situacijos ir taisyklių aptarimo gairės

Konfliktų sprendimas

Seminarų tėvams planas

11

„Gyvųjų pamokų“ apžvalga

Nr. PAVADINIMAS VEIKLOS TIKSLAIDĖMESIO CENTRAS

1 Pradedant „Gyvąsias pamokas“

pristatymas, grupinis darbas, sutarčių tvarkymas, namų darbai

programos pristatymas, pamokų taisyklių sukūrimas, žinių apie tabaką, alkoholį ir narkotikus aptarimas

žinios

2 Būti ar nebūti… situacijos vaidinimas, bendra diskusija, žaidimas

išsiaiškinti grupės lūkesčius ir poveikį grupės nariams

tarpasmeniniai įgūdžiai

3 Alkoholio keliami pavojai ir apsauga nuo jų

pristatymas, bendra diskusija, žaidimas, grupinis darbas

informacija apie įvairius veiksnius, darančius įtaką alkoholio vartojimui

informacija

4 Išankstinės nuostatos ir realybė

pristatymas, bendra diskusija, grupinis darbas, žaidimas

skatinimas kritiškai vertinti informaciją, skirtumo tarp savo nuomonės ir tikrų faktų apsvarstymas, normų korekcija

asmeniniai įgūdžiai

5 Sužinok apie rūkymo žalą

viktorina, bendra diskusija, atsiliepimai, žaidimas

informacija apie rūkymo efektą, laukiamo ir tikro poveikio bei trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių diferencijavimas

žinios

6 Išreikšk save žaidimas, bendra diskusija, grupinis darbas

tinkamas emocijų perteikimas, žodinės ir nežodinės komunikacijos skyrimas


7 Apgink savo nuomonę

bendra diskusija, grupinis darbas, vaidmenų žaidimas

pasitikėjimo savimi ir pagarbos kitiems puoselėjimas


8 Susipažinkim vaidmenų žaidimas, žaidimas, plenarinė diskusija

teigiamų savybių atpažinimas ir vertinimas, teigiamo vertinimo priėmimas, kontakto su kitais užmezgimas


9 Sužinok apie narkotikų žalą

grupinis darbas, viktorina informacija apie narkotikų vartojimo pasekmes žinios

10 Kaip įveikti sunkumus

pristatymas, bendra diskusija, grupinis darbas

neigiamų jausmų reiškimas, sunkumų įveikimas asmeniniai įgūdžiai

11 Problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas

pristatymas, bendra diskusija, grupinis darbas, namų darbas

problemų sprendimo etapai, kūrybinio mąstymo ir savikontrolės ugdymas


12 Tikslų išsikėlimas žaidimas, grupinis darbas, bendra diskusija

ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų atskyrimas, programos ir jos įgyvendinimo proceso įvertinimas


12

1 PAMOKA: PRADEDANT „GYVĄSIAS PAMOKAS“ ........................................................................ 132 PAMOKA: BŪTI AR NEBŪTI… ........................................................................................................... 153 PAMOKA: ALKOHOLIO KELIAMI PAVOJAI IR APSAUGA NUO JŲ ......................................... 184 PAMOKA: IŠANKSTINĖS NUOSTATOS IR REALYBĖ .................................................................... 205 PAMOKA: SUŽINOK APIE RŪKYMO ŽALĄ ................................................................................... 226 PAMOKA: IŠREIKŠK SAVE ................................................................................................................... 247 PAMOKA: APGINK SAVO NUOMONĘ ............................................................................................ 268 PAMOKA: SUSIPAŽINKIM .................................................................................................................. 289 PAMOKA: SUŽINOK APIE NARKOTIKŲ ŽALĄ .............................................................................. 3010 PAMOKA: KAIP ĮVEIKTI SUNKUMUS? .......................................................................................... 3211 PAMOKA: PROBLEMŲ SPRENDIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS .................................... 3412 PAMOKA: TIKSLŲ IŠSIKĖLIMAS ..................................................................................................... 36

Antroji dalisPamokų aprašymai

13

PRADEDANT „GYVĄSIAS PAMOKAS“

Trumpai apie pamoką

Šioje pamokoje mokiniai supažindinami su programa „Gy-vai“. Svarbu paaiškinti, kodėl jie dalyvaus šioje programoje ir apie ką ji yra. Taip pat praneškite, ko jie gali iš savo dalyvavi-mo tikėtis. Kartu su moksleiviais sudarykite taisykles, kurios padės sukurti saugią aplinką. Be to, kaip ir visada pradžioje, svarbu motyvuoti mokinius ir pažadinti jų entuziazmą.

Norėdami išvengti klaidingų interpretacijų, kodėl būtent šio-je klasėje įgyvendinama prevencijos programa, paaiškinkite, kad klasėje nebuvo jokių tabako, alkoholio ar narkotikų varto-jimo atvejų, kurie paskatintų ją pradėti. „Gyvai“ yra prevenci-nė programa: jos tikslas – užbėgti tokiems atvejams už akių.

Tikslai:

Mokiniai:susipažins su programa ir 12 užsiėmimų;•numatys pamokų tikslus ir sukurs taisykles;•aptars savo turimas žinias apie tabaką, alkoholį ir narko-•tikus.

Ko jums reikia

Plakato su 12-os pamokų pavadinimais.•Trijų didelių popieriaus lapų užrašyti „Minčių lietaus“ re-•zultatams, mokinių lūkesčiams ir taisyklėms, dėl kurių jie susitars. Taisyklės taps klasės sutartimi ir, pasirašytos visų mokinių bei mokytojų, bus pakabintos klasėje.„Gyvųjų pamokų“ pratybų sąsiuvinių.•

Patarimai pamokai

Kai ruošitės pamokoms, patarimai kiekvienai pamokai •suteiks jums metodinių ar praktinių minčių. Pasistenkite atidžiai perskaityti įvadą ir pasitikrinti kiekvienai pamokai skirtus priedus.Grupės ratas: pasirinkite vietą, kurioje galėtumėte su •mokiniais susėsti ratu, kad jie vienas kitą matytų. Galite

iš anksto pamokyti vaikus per pertrauką prieš kiekvieną pamoką paruošti klasę. Daugelyje pamokų jums taip pat prireiks mokyklinės lentos arba stovo plakatui.

Visiems mokiniams bus išdalinti „Gyvųjų pamokų“ pratybų •sąsiuviniai, specialiai sukurti šioms pamokoms. Mokiniai naudos jį savo užrašams. Nors tai asmeniniai pratybų są-siuviniai, programos metu mokytojas retkarčiais juos su-rinks. Apie tai mokinius reikia informuoti iš pat pradžių.

Pradžia (10 minučių)

Pristatykite mokiniams 12-os pamokų programą, kuri vadi-nasi „Gyvai“. Pirmiausia išsiaiškinkite jų požiūrį: „Ką jūs apie tai manote?“. Paaiškinkite, apie ką ši programa, kaip ji suda-ryta ir ko mokiniai iš jos gali tikėtis.

„Minčių lietus“ programos „Gyvai“ tema (15 minučių)

Ant didelio popieriaus lapo užrašykite programos pavadini-mą ir paprašykite mokinių pasakyti, kas jiems ateina į galvą (žodis ar frazė), pamačius užrašą „Gyvai“. Visas išsakytas min-tis surašykite popieriuje ir apibendrinkite.

Parodykite didelį plakatą su jame užrašytais pamokų pava-dinimais ir apibūdinkite „Gyvąsias pamokas“, aptarkite jų te-mas ir paaiškinkite, kas jus paskatino pasirinkti šią programą ir kodėl, jūsų manymu, būtent šioje klasėje ji turėtų būti įgy-vendinama.

Tai gera proga mokiniams paaiškinti, kad „Gyvosiose pamo-kose“ jūs taikysite interaktyvaus mokymosi metodus. Tai reiškia, kad prašysite mokinių aktyviai dalyvauti, daug kalbė-tis vienas su kitu mažose grupelėse. Mokiniai mokysis ne tik iš jūsų, bet daugiausia – vienas iš kito. Toks yra daugumos pratimų ir žaidimų tikslas, kai dėmesys sutelkiamas į grupės dinamiką.

1 pamoka

14

Pagrindinės veiklos (20 minučių)

Darbas mažose grupelėse: „Ko mes tikimės?“

Suskirstykite mokinius i 4–5 grupeles daugiausiai po šešis. Tai galima padaryti žaidžiant, pavyzdžiui, „Vaisių salotas“ ar „Važiavimą taksi“ (2 priedas).

lšdalinkite „Gyvųjų pamokų“ pratybų sąsiuvinius. Paprašy-kite, kad mažose grupelėse mokiniai aptartų:

Ko mes tikimės išmokti?•Dėl kokių taisyklių turime susitarti, kad mūsų lūkesčiai iš-•sipildytų?

Pastaba: klasėje galbūt jau yra elgesio taisyklės, kurias šiam tikslui galite priminti. „Gyvųjų pamokų“ pratybų sąsiuviniuo-se mokiniai taip pat ras keletą taisyklių pavyzdžių.

Klasės sutarties sudarymas

Sėdėdami ratu kiekvienos grupelės mokiniai praneš apie at-liktą darbą ir perskaitys visus savo lūkesčius ir taisykles, ku-rias užrašė ant dviejų skirtingų popieriaus lapų.

Mokytojas pakomentuoja lūkesčius ir aptaria, ar juos galima patenkinti „Gyvosiose pamokose“. Pavyzdžiui, jei mokiniai iš-reikštų norą šiose pamokose susitikti su asmeniu, kuris buvo priklausomas nuo narkotikų, tikėdamiesi pasimokyti iš pas-tarojo patirties, galite paaiškinti, kad to nebus.

Aptarus, visos grupių sukurtos taisyklės surašomos ant dide-lio popieriaus lapo.

Popieriaus lapą, su jame užrašytomis klasės taisyklėmis, turi pasirašyti visi mokiniai ir mokytojas. Po to taisyklės turi būti pakabintos ant sienos visai programos trukmei. Įsitikinkite, kad tarp taisyklių ir lūkesčių būtų ryšys: jei mes norime įgy-

vendinti šiuos lūkesčius, turime laikytis šių taisyklių. Primin-kite mokiniams, kad jie atsako ir už gero grupės psichologi-nio klimato palaikymą.

Namų užduotis

Mokiniai turi pasikalbėti su tėvais apie tai, kaip jų laikais mo-kykloje buvo kalbama apie rūkymo ir alkoholio vartojimo žalą. Tuo būdu tėvai susipažins su programa „Gyvai“, pama-tys vaikų pratybų sąsiuvinį.

Mokiniai su tėvėliais kartu turi užpildyti pratybų sąsiuvinyje pateiktą „Namų užduotį“.

Pabaiga (5 minutės)

Asmeninė refleksija

Paprašykite mokinių užbaigti frazes savo pratybų sąsiuvi-niuose:

„Tai, ką norėčiau sužinoti apie tabaką, alkoholį ir narkotikus, yra…“

„Šiose pamokose aš norėčiau…“

Priminkite mokiniams, kad jūs surinksite jų sąsiuvinius, norė-dami sužinoti, ko jie tikisi išmokti šiose pamokose.

Santrauka

1. Mokiniai supažindinami su programos tikslu ir turiniu.2. Išsiaiškinami mokinių lūkesčiai.3. Kartu su mokiniais sudaromos ir aptariamos pamokų tai-

syklės ir pasirašoma klasės sutartis.4. lšsiaiškinama, ką mokiniai nori sužinoti apie tabaką, alko-

holį ir narkotikus.

1 pamoka

15

2 pamoka

BŪTI AR NEBŪTI . . .


Ši pamoka sutelkia dėmesį į tai, ką reiškia priklausyti grupei. Jūs apžvelgsite grupių, ypač paauglių, formavimosi dinami-ką ir jų funkcionavimą.

A. Maslow poreikių hierarchijos piramidėje poreikis priklau-syti grupei yra trečioje pakopoje po fiziologinės gerovės ir saugumo. Žmonės nori ir siekia jaustis grupės dalimi, būti mylimi ir mylėti, bendradarbiauti su kitais. Paauglystėje būdas patenkinti šį poreikį yra socialinis prisitaikymas. Tai paaiškina grupės įtaką asmens elgesiui, normoms ir nuosta-toms. Paaug lių grupėje spontaniškai susiformuoja taisyklių rinkinys. Jei norite būti kitų pripažintas, turite šias normas priimti.

Jūsų mokinių amžiaus tarpsnyje poreikis jaustis grupės da-limi gali lemti, kad jaunuolis pasiduos spaudimui pasirinkti potencialiai žalingą elgesį – rūkyti, vartoti narkotikus ir alko-holį. Vaikai, kuriems nuo ankstyvojo amžiaus nepasiseka iš-siugdyti socialiai priimtinų bendravimo su kitais įgūdžių, yra atmetami savo bendraamžių ir dažniau įsitraukia į sveikatai žalingas veiklas.

Vis dėlto, atkreipkite dėmesį, kad bendraamžių spaudimas ir socialinis prisitaikymas gali turėti ir teigiamų pasekmių. Argi mes nepatiriame teigiamos bendraamžių įtakos sportinėse ar kitose popamokinėse veiklose, kurios skatina mūsų tobu-lėjimą?

Tikslai

patirs, kaip jaučiasi nuo grupės atskirtas žmogus ir apmąs-•tys šią patirtį.

Ko jums reikia

Erdvės dviejų situacijų vaidinimams.•Ž. M. Folono piešinio „Gyvųjų pamokų“ pratybų sąsiuvi-•nyje.

Patarimai pamokai

Klasėje sukurkite erdvę situaciniams vaidinimams, bet •kartu numatykite, kad keli mokiniai turės trumpam pasi-šalinti iš klasės.Prieš pradėdami veiklą, pasinaudokite pasiūlytais klausi-•mais ir duokite keletą ant kelio užvedančių patarimų.

Pradžia (5 minutės)

Pradėkite nuo ankstesnės pamokos apžvalgos: kurias „Gy-vų jų pamokų“ temas jūs dar prisimenate? Pakomentuokite tikslus ir lūkesčius, kuriuos mokiniai surašė savo pratybų sąsiuviniuose. Priminkite keletą taisyklių ir sudarytą klasės sutartį. Paklauskite, kaip jiems sekėsi atlikti namų užduotį. Norintiems leiskite pasisakyti apie tai.

Klausimai

Paklauskite mokinių, ar jų gyvenime buvo kokių nors situa-cijų, kuriose, priimdami sprendimus, jie patyrė bendraamžių spaudimą. Galimi klausimai:

kokios gali būti situacijos, kuriose jūsų grupės draugai •daro įtaką jūsų pasirinkimams?Pavyzdžiai: ar važiuojate į mokyklą dviračiu, automobiliu, autobusu, einate pėsčiomis? Su kokiais draugais kalbatės? Kokius drabužius vilkite?

Mokiniai:supras, kad priklausymas grupei būtinas asmeniniam au-•gimui;sužinos, kad grupės narius gali vienyti bendri tikslai, inte-•resai ar pomėgiai;sužinos, kad kiekvienoje grupėje yra tam tikros taisyklės, •normos, kurių turi laikytis, norėdamas būti jos nariu;

16

ar būdami bendraamžių grupėje kada nors darėte tai, kas, •jūsų manymu, yra klaidinga, neteisinga?Pavyzdžiai: netinkamai elgėtės su kitais draugais, rūkėte, praleidote sporto užsiėmimus, pamokas, melavote savo draugams ar tėvams.

Praneškite, kad mokiniai dalyvaus situacijos vaidinime, ku-riame sudarytos grupės iš pradžių turės pademonstruoti netinkamą elgesį, o po to – tinkamą. Paprašykite mokinių vaidinant pagalvoti apie realų gyvenimą: juk jie iš tikrųjų gali atsidurti „blogoje“ situacijoje!


1-asis situacijos vaidinimas: kaip kartais elgiasi grupė ir kaip nedera elgtis (10 minučių)

1 žingsnis. Du savanoriai (jei galima, vaikinas ir mergina) •turi išeiti iš klasės. Jų užduotis – grįžus integruotis į tas gru-pes, kurias pamatys.2 žingsnis. Suskirstykite klasę į dvi grupes. Vieną jų apibū-•dinkite kaip „užkoduotą“, kitą – kaip „atvirą“. Užkoduotoji grupė turės susikurti normas ir kriterijus išėjusiems moki-niams, kuriuos šie privalės atitikti, jei norės tapti grupės dalimi. Atviroji grupė neturės kodo, t. y. jokių ypatingų reikalavimų ar taisyklių tiems, kurie nori tapti šios grupės nariu. Taigi, šios grupės nariu gali tapti kiekvienas.3 žingsnis. Užkoduotoji grupė turi apsispręsti dėl konkre-•čių kriterijų, kuriuos turi atitikti naujasis grupės narys. Pavyzdžiui: jis turi domėtis krepšiniu, klausytis tam tikros muzikos, mylėti naminius gyvūnėlius, plačiai šypsotis ar pan. Atviroji grupė gali dalyvauti kuriant kodą.4 žingsnis. Mokinių pora grįžta ir stengiasi tapti iš pradžių •vienos, vėliau kitos grupės dalimi. Paaiškinkite, jog pasiū-lyta kėdė yra ženklas, kad jie priimami. Iš pradžių palydėki-te mokinius prie atviros grupės, vėliau – prie užkoduotos.

Norėdami patekti į užkoduotąją grupę, jie turi atrasti jos kriterijus, užduodami uždarus klausimus (į kuriuos galima atsakyti tik „taip“ ir „ne“).

2-asis situacijos vaidinimas: kaip turėtų elgtis grupė ir kaip yra gerai (10 minučių)

1 žingsnis. Kita mokinių pora išeina iš klasės su ta pačia •užduotimi.2 žingsnis. Dabar bus „užkoduotos“ abi grupės, tačiau šį-•kart kriterijai savanoriams bus atskleisti.3 žingsnis. Abi užkoduotos grupės susitaria dėl kriterijų.•4 žingsnis. Mokiniai grįžta, kiekviena grupė turi aiškiai •pasakyti, kokių sąlygų reikia laikytis, kad jie būtų priimti į grupę.5 žingsnis. Abu savanoriai nusprendžia, ar jie priima tuos •kriterijus, ir paaiškina savo sprendimą grupei.

Situacijų vaidinimų įvertinimas (15 minučių)

Iš pradžių suteikite progą visiems keturiems savanoriams pa-pasakoti apie savo išgyvenimus. Jei reikės, naudokite skati-nančius klausimus:

kaip jautėtės, kokių minčių jums kilo?•kas buvo lengva? Kas buvo sunku? Kaip tai išsprendėte?•

Paskui suformuokite keletą mažų grupelių po penkis moki-nius ir paprašykite jų aptarti situacijų vaidinimus, atsakant į žemiau pateiktus klausimus (iš pratybų sąsiuvinio):

Kas padeda tapti grupės dalimi arba priimti grupės atstū-•mimą?Kaip mus veikia atstūmimas (pavyzdžiui, pasitikėjimą sa-•vimi)?

2 pamoka

17

Kokia atsakomybė tenka grupei, nusprendusiai ko nors •nepriimti į savo tarpą?Kam galėtumėte ryžtis, norėdamas tapti grupės dalimi?•Jeigu galėtumėte rinktis, būti grupės dalimi ar ne, kas •jums padėtų apsispręsti?

Išvados

Jei patys mokiniai to nepasako, papildykite, kad svarbu ginti tai, kuo mes tikime, ir tai pasakyti kitiems. Mokiniai gali patys spręsti, ar jie nori būti grupės dalis (ar jie pasirengę sutikti su grupės pasiūlytomis sąlygomis).

Pabaiga (10 minučių)

Mokiniai individualiai išnagrinėja Žano Mišelio Folono pie-šinį savo pratybų sąsiuviniuose. Tada atsako į klausimus. Jei nebėra laiko, leiskite atsakyti tik į paskutinį klausimą.

Pakvieskite norinčius mokinius garsiai perskaityti užrašytus atsakymus. Belgų dailininko Ž. M. Folono piešinys parodo ry-šį tarp individo ir jo dalyvavimo grupėje. Šio amžiaus tarpsnio mokinių raidai ypač svarbu priklausyti konkrečiai bendraam-žių grupei neprarandant savo unikalumo. Buvimas konkre-čios grupės nariu padeda paaugliui geriau pažinti save, didi-na pasitikėjimą savimi.

Santrauka1. Mokiniai suvaidina situacijas grupėse.2. Mokiniai įvertina suvaidintas situacijas.3. Aptariama, kaip skiriasi pozicijos tų žmonių, kurie nori pri-

klausyti grupei, ir tų, kurie sprendžia, ką į grupę priimti.4. Mokiniai aptaria grupes, kurioms priklauso ar kada nors

priklausė.5. Mokiniai apsvarsto individo padėtį grupėje.

2 pamoka

18

ALKOHOLIO KELIAMI PAVOJAI IR APSAUGA NUO JŲTrumpai apie pamoką

Šioje pamokoje pirmą kartą tiesiogiai aptariamas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Pamoka skirta alkoholiui – kaip ir rūkymas, tai vienas iš svaigalų, su kuriais mokiniai gali būti susidūrę patys, šeimoje ar tarp draugų. Pabrėžkite, kad alkoholis ir tabakas taip pat yra priklausomybę sukeliančios narkotinės medžiagos.

Šioje pamokoje mokiniai turi įsidėmėti, kad egzistuoja tam tikri rizikos veiksniai, kurie padidina tikimybę, kad žmogus ateityje pradės vartoti alkoholį ir taps nuo jo priklausomas. Taip pat egzistuoja nuo priklausomybės apsaugantys veiks-niai. Kita vertus, svarbu paaiškinti, kad rizikos ir apsauginiai veiksniai neturi absoliučios įtakos priklausomybės atsiradi-mui, jie tik padidina arba sumažina tabako, alkoholio ir nar-kotikų vartojimo tikimybę.

Tikslai:

Mokiniai:sužinos, kad yra tiek riziką vartoti tabaką, alkoholį ar nar-•kotikus didinantys veiksniai, tiek apsaugantys nuo varto-jimo veiksniai;įgys darbo grupėje patirties;•aptars savo idėjas bendraamžių grupėje.•

Ko jums reikia

Pratybų sąsiuvinio 9 lapo kopijų.•Paveikslėlių kopijų, žirklių jiems iškirpti ir klijų.•


Yra nemažai tiek apsaugančių, tiek rizikos veiksnių. Visus veiksnius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes, lemian-čias bet kurios psichiką veikiančios medžiagos vartojimą:

Psichologiniai veiksniai. • Tai asmens savęs vertinimas, pa-sitikėjimas savimi, gyvenimo įgūdžiai. Pvz., pasitikėjimas savimi bei aukštas savęs vertinimas sumažins psichiką

veikiančių medžiagų vartojimo riziką (tai apsaugantys veiksniai), o nepasitikėjimas savimi, žemas savęs vertini-mas – padidins šių medžiagų vartojimo tikimybę (tai rizi-kos veiksniai). Problemų sprendimo įgūdžiai, bendravimo gebėjimai taip pat sumažins (apsaugantys veiksniai), o ne-mokėjimas spręsti problemų, bendravimo įgūdžių stoka (rizikos veiksniai) padidins tikimybę, kad asmuo gali pra-dėti vartoti alkoholį ar narkotikus, rūkyti.Socialiniai veiksniai.• Tai įvairūs socialinės aplinkos veiksniai, didinantys arba mažinantys rūkymo, alkoholio ar narkoti-kų vartojimo tikimybę. Pvz., rūkantys ar alkoholį vartojan-tys draugai asmenį, kuris nori būti kartu su jais, gali pa-skatinti pradėti taip elgtis. Taigi, tai rizikos veiksniai. O jei draugai nerūko, nevartoja alkoholio, tai ir asmuo nėra lin-kęs taip elgtis, nes jis laikosi grupės elgesio taisyklių. Šiuo atveju, nerūkantys ir alkoholio nevartojantys draugai yra apsauginis veiksnys. Apsaugančiu socialiniu veiksniu yra ir artimų žmonių ratas. Jei tokių žmonių yra, tai sumažina tikimybę pradėti rūkyti ar vartoti alkoholį: iškilus įvairioms problemoms, konfliktams, asmuo turi, kas jam padeda, jį paremia, palaiko. Ir atvirkščiai – neturintis artimų draugų rato asmuo gali pradėti vartoti įvairias psichiką veikiančias medžiagas, nes susidūręs su problemomis neturi su kuo jomis pasidalinti, kam pasiguosti. Taigi, artimų žmonių rato neturėjimas – rizikos veiksnys. Vartojimą lemia ir alko-holio ar cigarečių prieinamumas. Apsaugantis nuo varto-jimo veiksnys – griežti prekybos ribojimai, o rizikos veiks-nys – jei net paaugliams nusipirkti alkoholio ar cigarečių galima gana laisvai, nes nesilaikoma draudimų.

3 pamoka

19

3 pamoka

Biologiniai veiksniai.• Šie veiksniai gali įtakoti potraukį bei poreikį vartoti įvairias medžiagas, jų poveikį. Stipri sveika-ta yra apsaugantis veiksnys, nes sveiki žmonės ir be alko-holio, cigarečių ar narkotikų jaučiasi puikiai ir jiems nerei-kia papildomos stimuliacijos. Be to, jų organizmas geriau kovoja su bet kuriais nuodais. Silpna sveikata yra rizikos veiksnys, nes žmogus jaučiasi silpnas, neturintis energi-jos ir tai gali jį paskatinti ieškoti papildomos stimuliacijos. Silpną organizmą alkoholis, narkotikai ar tabakas paveikia stipriau – žmogus greičiau apsvaigsta bei patiria neigia-mas vartojimo pasekmes.

Pristatykite šias veiksnių grupes. Paprašykite mokinių, kad remdamiesi tuo, ką skaitė, matė ar patyrė, keliais sakiniais apibūdintų įvykius, aplinkybes ar asmenines savybes, ku-rios skatina žmones vartoti alkoholį – vadinamuosius „rizikos veiksnius“. Paskui paprašykite rasti keletą pavyzdžių, kaip žmonėms pavyksta susilaikyti nuo nesaikingo alkoholio var-tojimo ar visai jo atsisakyti. Čia įsijungia „apsauginiai veiks-niai“.

Apibendrinkite visas tris grupes ir paaiškinkite, kad kiekvie-na jų gali apimti ir rizikos, ir apsauginius veiksnius. Taip pat pažymėkite, kad aptariami veiksniai tinka daugeliui psichiką veikiančių medžiagų, nors šioje pamokoje kaip pavyzdį nau-dojote alkoholį.

Pagrindinės veiklos (35 minutės)

1. Alkoholio vartojimo rizikos ir apsauginiai veiksniai (jie galioja bet kuriai psichiką veikiančiai medžiagai)

Iš pradžių, pasitelkę aktyvų žaidimą, suskirstykite mokinius į grupeles po tris.

Grupėms išdalinkite po atšviestą lapo kopiją ir paprašykite, kad jie pažymėtų, kuris piešinys tinka į kurį langelį. Esant gali-

mybei, galima pasiūlyti iškirpti paveikslėlius ir įklijuoti į tuščią vietą.

Kiekviena grupė savo užbaigtą darbą pakabina ant sienos. Diskutuojama apie tai, kodėl jie vieną ar kitą paveikslėlį pri-skyrė rizikos ar apsauginiams veiksniams. Paaiškinkite, jei mokiniai suklydo, ką neteisingai suprato ir paprašykite, kad savo pratybų sąsiuviniuose jie pažymėtų teisingus sprendi-mus.

Aptarimo metu turite pabrėžti, kad rizika dar nėra nuospren-dis, o apsauga – garantija: vienų ar kitų veiksnių buvimas ne-būtinai reiškia būsimą tabako, alkoholio ar narkotikų nevar-tojimą ar būsimą priklausomybę.

Skatinantys klausimai

Kodėl žmonės negeria alkoholio?•Kodėl kai kurie geria, bet nepasigeria?•Ką galite padaryti, kad apsisaugotumėte nuo pavojaus •pradėti vartoti tabaką, alkoholį ir narkotikus?

2. Sukurkite personažą

Pasirinktu žaidimu suskirstykite mokinius į grupes po tris. Pa-prašykite jų nupiešti personažą, turintį stiprius nuo alkoholio vartojimo apsaugančius veiksnius.

Santrauka

1. Išskirkite tris grupes veiksnių, susijusių su tabako, alkoho-lio ir narkotikų vartojimu: socialinius, biologinius ir psicho-loginius veiksnius. Kaip pavyzdį aptarkite alkoholį.

2. Kurdami koliažą (klijuodami paveikslėlius į tuščius lange-lius), aptarkite su alkoholio vartojimu susijusius rizikos ar apsauginius veiksnius.

3. Piešiant personažą, leiskite mokiniams apmąstyti apsau-ginius veiksnius, stabdančius alkoholio vartojimą.

SOCIALINIAI VEIKSNIAI BIOLOGINIAI VEIKSNIAI PSICHOLOGINIAI VEIKSNIAI

Draugai, vartojantys alkoholį Silpna sveikata, neatsparumas Psichologinių problemų turintis žmogus

Turintis artimųjų ratą žmogus Gera fizinė bei psichinė sveikata, atsparumas

Savimi pasitikintis žmogus

20

IŠANKSTINĖS NUOSTATOS IR REALYBĖTrumpai apie pamoką

Pagrindinė ketvirtos pamokos tema – normatyviniai įsitiki-nimai (angl. normative bealief ). Ji skirta kritinio mąstymo ir gebėjimų analizuoti informaciją apie tabaką, alkoholį ir nar-kotikus ugdymui.

Žmones pradėti vartoti tabaką, alkoholį ar kitus narkotikus dažnai paskatina jų įsivaizdavimas, jog kiti vartoja daug daž-niau nei iš tikrųjų yra. Taip yra, nes jūs manote, kad kažkoks elgesys yra grupės norma. Panašiai savo gyvenime mąsto-te kasdien: tarkime, norėdami priklausyti tam tikrai žmonių grupei, renkatės oranžinius drabužius, nes esate įsitikinę, kad dauguma tos grupės žmonių rengiasi oranžiniais rūbais. Ta-čiau tai ne visada tiesa. Panašiai manote ir apie rūkymą bei alkoholį. Jums – trylika, jūs norite būti panašūs į šešiolikme-čius. Žinote, kad kai kurie jų savaitgaliais rūko, vartoja alko-holinius gėrimus ir manote, kad taip daro dauguma vyresnių paauglių. Taigi jūs mėgdžiojate tą elgesį.

Antroje pamokoje apie priklausymą grupei mes pasvarstė-me, ar iš tikrųjų norite mėgdžioti kitų elgesį. Bet šioje, norma-tyvinius įsitikinimus analizuojančioje, pamokoje sutelksime dėmesį į jūsų daromas prielaidas ir aptarsime, ar jos visada atspindi realybę.

Tikslai:

Mokiniai:supras būtinumą kritiškai vertinti prieinamus informacijos •šaltinius;supras skirtumą tarp savarankiško mąstymo, socialinių •mitų ir tikrų faktų;susipažins su realia psichiką veikiančių medžiagų vartoji-•mo statistika.

Ko jums reikia

„Gyvųjų pamokų“ pratybų sąsiuvinių.•Iš pratybų sąsiuvinio 11 psl. nukopijuotų tuščių lentelių •po vieną kiekvienai grupei mokinių, kurias šie turės už-pildyti.


Praeitą pamoką kalbėjome apie veiksnius, saugančius nuo alkoholio vartojimo (apsauginius) ir jį skatinančius (rizikos). Ar vėliau mąstėte apie tai, o gal su kuo nors apie tai kalbėjotės? Ką galvojote, ką sakėte? Kaip reagavo jus supantys žmonės?

Ar lengva kalbėti apie alkoholio vartojimą? Su kuo lengva, su kuo sunku? Kas šią temą daro tokią sudėtingą?

Pradėkite pamoką klausdami, kiek, moksleivių manymu, 15–16 metų jaunuolių rūko. Pažymėkite keletą skaičių len-toje, panagrinėkite juos ir paaiškinkite, kad dažnai mes re-miamės klaidingomis prielaidomis, nes esame įsitikinę, kad tai tiesa.


Kiek kartų…

Paprašykite, kad mokiniai išvardintų keletą elgesio pavyz-džių, kuriuos būtų įdomu paskaičiuoti. Smalsu sužinoti, koks skaičius žmonių naudojasi viešuoju transportu arba vairuoja automobilį, bet ar galėtumėte įsivaizduoti, kiek žmonių valgo šokoladą? Arba – kiek kartų jūs plaukiojote jūroje, vandeny-ne, ežere ar baseine? Laukdami pavyzdžių, galite paaiškinti skirtumą tarp „bent kartą gyvenime“, „bent kartą per metus“,

4 pamoka

21

4 pamoka

„praeitą mėnesį“ ir „kasdien“. Paprašykite, kad mokiniai savo pratybų sąsiuviniuose išnagrinėtų lenteles apie sportines veiklas. Remdamiesi šiuo pavyzdžiu, dar kartą paaiškinkite skirtumą tarp veiksmų dažnumo (gyvenimas, metai, mėnuo, diena). Kartu aptarkite skirtumą tarp „visų“ žmonių ir konkre-čių amžiaus grupių.

Nuomonė apie tabako ir alkoholio vartojimą

Paprašykite, kad kiekvienas individualiai užpildytų tuščią lentelę, apibrėždamas reikiamus procentus. Tegul mokslei-viai surašo, koks, jų manymu, procentas 15–16 m. jaunuolių tabaką ir alkoholį vartoja kasdien, bent kartą per mėnesį, kar-tą per metus, kartą gyvenime.

Kas formuoja mūsų nuomonę…

Suskirstykite mokinius į grupeles (po 5–6) ir paprašykite palyginti savo užpildytas lenteles. Jei turite Lietuvos statis-tinius duomenis apie tabako ir alkoholio vartojimą 15–16 m. amžiaus jaunuolių tarpe, pristatykite juos. Paprašykite padis-kutuoti apie tai, kas lėmė jų nuomonę (žinios apie Lietuvos statistiką, žiniasklaida, asmeninės pažintys su vartotojais ar pan.). Po to paprašykite jų atsakyti į klausimus pratybų są-siuviniuose:

Kuriuo klausimu visų nuomonės labiausiai skyrėsi?•Kuriuo klausimu visų nuomonės buvo panašiausios?•Kas galėjo lemti nuomonių skirtumus?•Pateikite pavyzdžių, kokios įtakos jūsų sprendimui apie •vartojimą turėjo:- draugai arba šeima- naujienos internete, TV, radijo, laikraščių žinios- reklama ir skelbimai- filmai, pasakojimai, dainos.


Tegu mokiniai susėda ratu. Paklauskite, ką jie mano apie pa-teiktus skaičius. Paaiškinkite, jog labai dažnai jauni žmonės tiki, kad tarp jų bendraamžių, vartojančių tabaką, alkoholį ar narkotikus yra daugiau negu iš tikrųjų. Išnagrinėkite fra-zės „įsitikinimai kuria normą“ (ar „normatyvinis įsitikinimas“) reikšmę: jei tikite, kad dauguma penkiolikmečių vartoja alko-holį, jūs laikysite tai norma, nors ji ir yra neteisinga. Pereikite prie temos apie įsitikinimus, aptarkite, kaip jie atsiranda. Už-baikite veiklą primindami, jog mūsų apsisprendimus dažnai lemia tai, ką girdėjome ar matėme žiniasklaidos priemonėse. Atkreipkite dėmesį, kad žiniasklaida mėgsta minėti skaičius viso gyvenimo kontekste, tačiau dauguma žmonių išbando psichiką veikiančią medžiagą tik kartą ar keletą kartų, o po to liaujasi.

Santrauka

Paprašykite, kad mokiniai pamėgintų apytiksliai atspėti, •kiek 15–16 metų jaunuolių vartoja tabaką, alkoholį ir nar-kotikus.Aptarkite su visa grupe, ką mes laikome elgesio norma, •kaip ją susikuriame.

22


Šioje, kaip ir trečioje bei devintoje pamokose, pateikiama in-formacija apie psichiką veikiančias medžiagas ir jų poveikį. Atsižvelkite į tai, kad ši tema sudėtinga ir gali būti potencia-liai žalinga, pavyzdžiui, padidinti mokinių susidomėjimą.

Pirmiausia, ilgalaikių pasekmių sveikatai ar net galimos mir-ties aptarimas ne itin įtikina jaunuolius ir nepadaro jiems didelio įspūdžio. Todėl rekomenduojame sutelkti dėmesį į artimesnį narkotinių medžiagų poveikį ir socialinius aspek-tus. Antra, turėkite galvoje, kad paaugliai psichiką vaikiančias medžiagas vartoti pradeda ne dėl informacijos stokos, bet dėl socialinių įsitikinimų: arba jie mano, kad vartoti tabaką, alkoholį ir narkotikus yra normalu ir net būtina, kad būtum pripažintas bendraamžių, arba vartojimu išreiškia maištavi-mą.

Suteikdami informacijos apie psichiką veikiančias medžiagas ir jų vartojimą, turime atidžiai laviruoti tarp dviejų spąstų. Pirmieji spąstai: jei galimą pavojų (pavyzdžiui, kanapių) pa-brėšime tiek, kad tai prieštaraus mokinių stebimai tikrovei, jie nepasitikės ir kita informacija apie galimą žalą. Antrieji spąstai: jei per daug sutelksime dėmesį į narkotikų poveikį ir juos vartojusių bei vartojančių žmonių skaičių, mokiniai ma-nys, kad narkotikai yra „kieti“ ir plačiai paplitę.

Gyvybiškai svarbu perduoti žinią, kad psichiką veikiančių medžiagų, ypač kanapių, vartojimas nėra nei maištavimas, nei jaudinantis nuotykis. Sutelkite dėmesį į socialinius aspek-tus ir būkite atidūs, kad nesuvestumėte visko tik į neigiamą poveikį sveikatai. Socialiniai aspektai yra šie: vartoti tabaką, alkoholį ir narkotikus nėra madinga, tai nebūtinai įdomu, tai nėra normalu, tai nėra alternatyva, tai nėra patrauklu. Svei-katos perspektyva: mirtis, sveikatos problemos, apsinuodi-jimas, priklausomybė. Taigi dalis „Gyvosiose pamokose“ pa-teikiamos informacijos atkreipia dėmesį ne į sveikatą, bet į visuomenėje vyraujančias tendencijas.

SUŽINOK APIE RŪKYMO ŽALĄTikslai

Mokiniai:sužinos apie rūkymo poveikį;•sužinos, kad laukiamas poveikis neatitinka tikrojo povei-•kio;sužinos apie ilgalaikes rūkymo pasekmes sveikatai;•aptars, kodėl žmonės rūko net ir žinodami apie pavojų •sveikatai.

Ko jums reikia

Pratybų sąsiuvinių.•Dviejų didelių popieriaus lapų: vieno su antrašte „KO •RŪKORIAI TIKISI IŠ RŪKYMO“, kito – „RŪKYMO POVEIKIS“ ir pakankamai vietos, kad galima būtų rašyti apačioje. Tam galite naudoti ir lentą.Jei yra galimybė – interneto.•

Patarimai pamokai

Prieš pamoką susipažinkite su pratybų sąsiuvinyje pateikta informacija apie tabako rūkymą. Tuo atveju, jei rūkote pa-tys, būkite atidus, kad jūsų asmeninė nuomonė nepadarytų įtakos programos „Gyvai“ propaguojamai nedviprasmiškai žiniai, jog rūkyti nereikia.


Žinių apie cigaretes patikrinimo testas

Paprašykite mokinių savo pratybų sąsiuviniuose užpildyti trumpą testą apie rūkymo poveikį ir tabako pramonės atsa-komybę. Daugumą atsakymų jie gali rasti pratybų sąsiuvi-niuose. Nustatykite laiką. Kai mokiniai atliks testą, aptarkite teisingus atsakymus ir leiskite mokiniams juos palyginti su savo rezultatais. Paprašykite keleto neteisingų atsakymų pa-vyzdžių ir pasistenkite ištaisyti mokinių padarytas klaidas. Paaiškinkite, kad tiesos apie rūkymą išsiaiškinimas yra šios pamokos tema.

Teisingi atsakymai:1a, 2a, 3a, 4c, 5c, 6c, 7c, 8c, 9c, 10c, 11abc, 12b, 13b, 14c, 15abc, 16abc, 17c

5 pamoka

23


Argumentai „už“ ir „prieš“

Kartu su grupe išsiaiškinkite priežastis, kodėl žmonės rūko net žinodami apie rūkymo žalą sveikatai. Kokių privalumų rūkoriai mato rūkyme?

Popieriaus lape arba lentoje kartu su mokiniais sudarykite sąrašą su antrašte „KO RŪKORIAI TIKISI IŠ RŪKYMO“.

Galite susieti šią užduotį su pamoka apie alkoholį ir pateikti pavyzdį, kaip rūkymą veikia socialiniai, biologiniai ir psicho-loginiai veiksniai. (Socialinis veiksnys – aš manau, kad mano draugai taip pat rūko, biologinis – rūkymas mažina įtampą, psichologinis – man patinka skonis).

Kartu su šiuo rūkymo priežasčių sąrašu užpildykite antrąjį su antrašte „RŪKYMO POVEIKIS“. Labiausiai pabrėžkite sociali-nes pasekmes ir estetinį poveikį, kurie taip pat pateikti pra-tybų sąsiuviniuose.

Paprašykite mokinių išskirti trumpalaikes ir ilgalaikes tabako rūkymo pasekmes. Pasigilinkite į šio skirtumo reikšmę:

ar trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių yra daugmaž vieno-•dai, ar kažkurios iš jų dominuoja?ką tai rodo?•kuris poveikis – trumpalaikis ar ilgalaikis – jums svarbes-•nis?

Paklauskite mokinių, kokių argumentų už ar prieš rūkymą jie išgirsta, perskaito diskusijose apie rūkymą ar žiniasklaidoje. Galite pasiremti šiais klausimais:

kaip manote, kokią informaciją turėtų pateikti tabako ga-•mintojas, jei jis sąžiningas ir atsakingas?ar taip būna iš tikrųjų?•jei tabako reklama yra uždrausta, kokie kiti būdai naudo-•jami jo propagandai?kur jūs galite rasti teisingą informaciją apie rūkymo žalą?•

Teismas

Suskirstykite klasę į tris grupes. Viena grupė yra nerūkančių-jų advokatai, kita – tabako pramonės advokatai, trečioji – tei-sėjai. Duokite grupėms penkias minutes, kad naudodamiesi lentoje, pratybų sąsiuviniuose (ar popieriaus lapuose) išdės-tytais argumentais ir savo pačių idėjomis, parengtų „vienos minutės kalbą“.

Duokite konkrečius nurodymus teisėjų grupei. Abiems gru-pėms jie turi paruošti po du ar tris kritinius klausimus, ypač pabrėždami klausimą „iš kur jūs gavote šią informaciją?“. Tei-sėjų grupės vaidmuo taip pat yra tarpininkauti (jei būtina, su jūsų pagalba), todėl baigiantis pamokai jie turės suformuluo-ti galutinį verdiktą.

Aptardami užduotį, pabrėžkite, kaip svarbu kritiškai vertinti ir panaudoti turimą informaciją. Galite užbaigti temą pami-nėdami, kad yra daug rūkančiųjų, kurie norėtų mesti rūkyti, bet tai jiems niekaip nepavyksta. Toks pavyzdys rodo, kad rūkymas yra ne pasirinktas gyvenimo stilius ar tik įprotis, bet daugumai – tiesiog priklausomybės liga.


Šiame etape tiktų išklausyti keletos mokinių atsiliepimų apie programą „Gyvai“. Paprašykite jų atsakyti į pratybų sąsiuvi-nio apačioje pateiktus klausimus, primindami, jog sąsiuvi-nius surinksite ir perskaitysite jų atsakymus. Kai jie tai atliks, sudarykite progą išsakyti savo mintis ir jausmus apie progra-mą „Gyvai“.

ką manote apie šią programą?•kas, jūsų manymu, yra įdomu? Kas neįdomu?•ką norėtumėte pasiūlyti kitoms pamokoms?•

Santrauka

Atlikdami testą mokiniai sužino apie rūkymą ir tabaką.•Kartu su visais aptariamas skirtumas tarp žalos sveikatai ir •įsivaizduojamo rūkymo poveikio.Debatai tabako tema.•Tarpinis programos „Gyvai“ įvertinimas.•

24

6 pamoka

IŠREIKŠK SAVE


Gebėjimas bendrauti yra labai svarbus asmeniniam augimui ir jo ugdymas negali būti paliktas savieigai. Galima tikėtis, kad besimokydami mokykloje mokiniai patobulins savo įgū-džius įvairiais būdais: išmoks save išreikšti kultūrinei aplinkai ir konkrečiai situacijai priimtinais būdais, išsiugdys empatiją, gebėjimą aktyviai klausytis, kritiškai mąstyti, išreikšti savo emocijas. Šioje pamokoje sutelksime dėmesį į pastarąjį ge-bėjimą, o konkrečiau – į neverbalinę emocijų raišką.

Nemokėjimas parodyti savo jausmus ir suprasti kito jausmus bendravime gali būti menkos savigarbos, vienišumo, sunku-mų šeimoje ir tarp draugų priežastis. Komunikacijos gebėji-mų stoka gali pastūmėti pradėti eksperimentuoti alkoholiu, tabaku ar narkotikais, arba padaryti priklausomą nuo kitų žmonių. Dalyvaudami prevencinėje programoje „Gyvai“, mokiniai praktikuoja bendravimo gebėjimus saugioje ir pati-kimoje aplinkoje. Gebėjimo reikšti emocijas lavinimas padės mokiniams išmokti prašyti pagalbos ar, priešingai, pasiūlyti pagalbą kitiems.

Tikslai

Mokiniai:sužinos, kaip tinkamai reikšti emocijas;•atskirs žodinį ir nežodinį bendravimą;•pajus, kad bendravimas yra daugiau nei kalbėjimas.•

Ko jums reikia

Pasigaminti mažų kortelių su skaitmeniu vienoje pusėje ir •emociją reiškiančiu žodžiu kitoje (emocijas reiškiančių žo-džių sąrašas yra pratybų sąsiuvinyje).Pakankamai tuščios erdvės įžanginei veiklai ir metodui •„Žmogaus skulptūra“.Telefonų knygos.•

Patarimai pamokai

Šios pamokos užduotims atlikti jums prireiks daugiau •erdvės, todėl jei įmanoma šią pamoką veskite mokyklos aktų salėje ar kitoje didesnėje patalpoje.Jei neliko laiko atlikti pabaigos užduoties „Telefonų kny-•ga“, paprašykite, kad pabaigai kiekvienas moksleivis pasa-kytų jausmą ar būseną, su kuria išeina po šios pamokos.


Kiekvienas mokinys pasiima po kortelę; vienoje jos pusėje yra skaitmuo, kitoje – emociją išreiškiantis žodis.

1 žingsnis. Paprašykite, kad mokiniai greitai išsirikiuotų skai-čių didėjimo tvarka.

2 žingsnis. Pergrupuokite mokinius, paprašydami jų sustoti pagal savo gimimo datas.

3 žingsnis. Pergrupuokite mokinius, paprašydami jų sustoti nuo „labiausiai teigiamos emocijos“ iki „labiausiai neigiamos emocijos“ iš tų, kurios pažymėtos jų kortelėse.

4 žingsnis. Aptarkite su klase, kaip mokiniai nustatė savo vietą eilėje ir atkreipkite dėmesį į emocijų diferencijavimą ir interpretaciją.


Situacijos ir emocijų raiška

1 žingsnis. Iš naujo išdalinkite emocijų korteles ir paprašykite, kad mokiniai niekam nerodytų savo kortelių.

2 žingsnis. Suskirstykite mokinius po du. Dirbdami poromis, mokiniai turi skirtingais būdais išreikšti savo kortelėje užra-šytą emociją:

25

tik veido išraiška (mimika)•kūno kalba•tik garsais•žodžiais (verbaliniu būdu).•

Kitas partneris turi atspėti, kokios emocijos pavadinimas užrašytas draugo kortelėje, tačiau savo atsakymą jis turi pa-sakyti tik po to, kai pamatys visas keturias raiškos formas. Po to sukeiskite vaidmenis. Vėliau sukvieskite visą grupę ir paklauskite, kaip pavyko atlikti šią užduotį. Aptarkite, kuriais būdais reiškiamas emocijas lengviau pažinti, kodėl.

3 žingsnis. (Jei yra laiko) ŽMOGAUS SKULPTŪROS. Paaiškin-kite, kad ši užduotis skirta tik nežodiniam bendravimui. Tos pačios poros lieka kartu, tačiau visa klasė padalinama į dvi grupes – vienos poros atsistoja kairėje, kitos lieka dešinėje. Šioje veikloje mokiniai ne patys išreikš emocijas, bet kurs ne-žodines emocijų „skulptūras“, modeliuodami savo partnerio kūno padėtį, laikyseną ir veido išraišką. Partneris bus tik pa-syvi medžiaga „skulptoriaus“ rankose.

Pademonstruokite šią užduotį kartu su kuriuo nors mokiniu. Skulptorius gali elgtis su „žmogaus materija“ taip, kaip nori, o skulptūra turi paklusti skulptoriui (pavyzdžiui: norėdami išreikšti baimę, uždenkite partnerio galvą jo ranka ir parklup-dykite ant grindų; reikšdami laimės jausmą, pakelkite lūpų kampučius ir pan.).

Visos poros, stovinčios kairėje, vienu metu kuria savo partne-rio „skulptūrą“, kuri, ją užbaigus, „sustingsta“. Poros, stovin-čios dešinėje, kartu su jumis stebi šį procesą ir mėgina atspė-ti, kokios emocijos reiškiamos. Vėliau porose dirbantys moki-niai pasikeičia vaidmenimis ir kuria kito partnerio „skulptūrą“. Po to kurti skulptūras pradeda poros, esančios dešinėje, o stovinčios kairėje pusėje atlieka žiūrovų vaidmenį.

4 žingsnis. Suskirstykite klasę į naujas grupeles po tris. Kiek-vienas mokinys pasiima savo pratybų sąsiuvinį su situacijų sąrašu:

po konflikto su tėvais aš noriu prisipažinti klydęs•mano sesuo nuliūdusi ir aš noriu ją paguosti•aš įsimylėjau ir norėčiau tai pasakyti, tačiau per daug ne-•sureikšmindamas savo jausmųaš vos nesusimušiau ir noriu įrodyti, jog buvau teisus•mano komanda pralaimėjo ir man dėl to labai liūdna•mane nuvylė draugo poelgis, aš norėčiau jam tai pasakyti, •tačiau nerizikuodamas abiejų draugyste.

Paprašykite, kad grupelės pasirinktų vieną iš duotų situacijų. Tuomet mokiniai turėtų sugalvoti jausmą (arba pasirinkti iš pratybų sąsiuvinio), kurį norėtų išreikšti pasirinktoje situaci-joje, ir vieną jausmą, kurio nenorėtų išreikšti, parodyti aplinki-niams. Savo pratybų sąsiuviniuose jie užrašo vieną, pasirink-tą jausmą išreiškiantį teiginį ir be žodžių jį pademonstruoja. Visos grupės stebi viena kitos rezultatus ir mėgina atspėti, kokius jausmus demonstruoja kitos grupelės. Pavyzdžiui: „Aš noriu išreikšti, kad esu „susijaudinęs“, bet nenoriu parodyti, kad „nervinuosi“. Žodžiais tai skambėtų taip: „Niekada nesu patyręs nieko panašaus“. Šią emociją rodydamas be žodžių, tik mimika, demonstruoju susijaudinimą, bet mano kūnas išlieka ramus ir tvirtas. Bendrame rate aptarkite, kas nepasisekė. Atkreipkite dėmesį į poveikį, kurį daro žodžiai.


Telefonų knyga (jei yra laiko)

Vienas mokinys tam tikru emociniu tonu (pavyzdžiui, liūdnai arba linksmai) skaito numerius telefonų knygoje. Likusioji klasės dalis mėgina atspėti, kokią emociją mokinys demons-truoja ir paaiškina, iš ko ją atpažino: pagal gestus, mimiką ar pan. Gali būti, kad klasė plyš juokais, nes manys, kad skaityti telefonų numerius piktai, liūdnai ar kaip nors kitaip yra labai juokinga.

Santrauka

1. Pagal skirtingus kriterijus mokiniai rikiuojasi eilėmis.2. Susiskirstę poromis mokiniai išreiškia jausmus ir žodžiais,

ir neverbaliniu būdu (taip pat ir žaidime „Žmogaus skulp-tūra“).

3. Susiskirstę į grupes po tris ir remdamiesi užrašytais pata-rimais, mokiniai išreiškia jausmus, išgyvenamus duotose situacijose.

6 pamoka

26

APGINK SAVO NUOMONĘTrumpai apie pamoką

Tvirtumo ugdymas (angl. assertion training) yra vienas pa-grindinių elementų prevencijos programose, kurios remiasi Visapusiškos socialinės įtakos modeliu.Tvirtumas čia suprantamas kaip gebėjimas apginti savo įsiti-kinimus ir nepasiduoti neigiamai socialinei įtakai.Ši pamoka leis mokiniams įgyti įgūdžių, padedančių apginti savo nuomonę, atsisakyti pasiūlymų vartoti psichiką veikian-čias medžiagas.

Tikslai

Mokiniai:identifikuos situacijas, kuriose jie turi išlikti tvirti ir apginti •savo interesus ar įsitikinimus;išmoks išsireiškimų, padedančių apginti savo pasirinki-•mus;mokysis ginti savo teises;•ugdysis pagarbą kitų žmonių teisėms ir nuomonėms.•

Ko jums reikia:

Prieš pamoką peržiūrėkite diskusijos, kurią vesite pamo-•kos metu, aprašymą.Klasėje palikite pakankamai erdvės grupelių vaidmenų •žaidimams.

Patarimai pamokai

Įvade perskaitykite vaidmenų žaidimo instrukcijas, kurios pa-dės jums vesti pamoką.


Pradžioje trumpai prisiminkite ankstesnę pamoką „Išreikšk save“. Ar pastarąją savaitę mokiniai savo kasdieniniame gy-venime atpažino įvairias žodinės ir nežodinės išraiškos for-

mas? Ar kilo kokių nors klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti šiandien ar per kitas pamokas? Pernelyg neįsitraukite į disku-siją, bet žymėkitės mokinių atsiliepimus.

Mokytojo vedama diskusija

1. Paaiškinkite, kad jei žmogus turi savo nuomonę ar yra kažkuo įsitikinęs, tai ne visada lengva išsakyti grupėje. Kiekvienoje grupėje yra žmonių, kurie gali mėginti pa-veikti kitų elgesį. Ginti savo nuomonę – tai atsispirti ne tik bendraamžių, bet ir visuomenės spaudimui. Jei norime išsaugoti savo nuomonę ir įsitikinimus, turime juos ginti. Savo nuomonės gynimas dar nereiškia konflikto atsiradi-mo.

2. Žmonės skiriasi pagal tai, kaip geba apginti savo nuo-monę. Be abejo, yra situacijų, kai ją reiškiate drąsiai. Štai pavyzdys: jaunėlė sesuo įeina į jūsų kambarį ir pradeda ieškoti ko nors, su kuo galėtų pažaisti. Jos elgesys jums trukdo, nes stengiatės sutelkti dėmesį į namų darbus. Ką jūs jai sakote? Ar tokiu pat būdu sureaguotumėte ir į savo tėvus?

3. Apsvarstykite kitą pavyzdį. Vienas iš jūsų geriausių draugų per pamokas niekada neturi rašiklio. Ji ar jis visada prašo jūsų paskolinti tušinuką. Tai nebūtų problema, jei pasibai-gus pamokai tušinukas nors kartą būtų jums grąžintas. Taigi jūs nenorite daugiau skolinti savo draugui rašiklio, tačiau kartu bijote įskaudinti jo ar jos jausmus. Ką pasaky-site savo draugui, kai ji/jis vėl paprašys rašiklio? Ar lengva tokioje situacijoje išlikti tvirtam ir reikšti savo nuomonę?


1. Kodėl svarbu apginti savo nuomonę?

Paprašykite mokinių, kad savo „Gyvųjų pamokų“ pratybų są-siuviniuose parašytų kodėl, jų nuomone, svarbu apginti savo nuomonę. Kokioje situacijoje svarbu išlikti tvirtiems.

7 pamoka

27

2. Kokiais žodžiais atsisakyti?

Šioje veikloje pasinaudokite pratybų sąsiuvinyje pateiktais atsisakymo pavyzdžiais.

Mokytojo vedama diskusija: gebėti reikšti savo nuomonę nebūtinai reiškia įsivelti į konfliktą. Tačiau kartais būna, kad esate įsitikinę, jog tam tikroje situacijoje būtina pasipriešinti ir atsisakyti. Čia aprašyta keletas situacijų, panašių į tas, ku-riose galbūt jums kada nors teko atsidurti. „Gyvųjų pamokų“ pratybų sąsiuvinyje pateiktas atsisakymą reiškiančių teiginių sąrašas. Vartodami šiuos teiginius galite nuslopinti konfliktą, pasakyti, ko iš tikrųjų norite, kartu išlikdami savimi prieš ben-draamžius.

Stenkitės, kad kalba atitiktų mokinių kultūrą ir gyvenimo sti-lių.

Trumpai apžvelkite įžanginės veiklos pavyzdžius ir, prieš pradėdami, atkreipkite dėmesį į teiginius, vartojamus ginant savo nuomonę situacijose „sesuo kambaryje“ ir „draugas, be-siskolinantis rašiklį“.

Prieš pateikdami žemiau aprašytas situacijas, kuriose būtina pareikšti savo nuomonę, suskirstykite mokinius grupėmis po penkis. Šios situacijos turi atitikti „kasdieninį gyvenimą“. Duokite laiko jas visas perskaityti arba paraginkite mokinius pasiūlyti panašių pavyzdžių.

1. Atostogoms jūs atvykote į vandens sporto stovyklą. Čia yra tik vienas jūsų draugas. Nei jūs, nei jūsų draugas nerū-kote. Kiti du stovyklos dalyviai, su kuriais ką tik susipažino-te, siūlo jums cigaretę. Jūs nenorite rūkyti.

2. Esate namie, o jūsų tėvai vakarui išėję. Jie žino, kad pas jus ateis keletas draugų pažiūrėti DVD. Vienas iš jų atsinešė butelį vyno ir siūlo jį kartu išgerti. Jūs nenorite, kad kas nors gertų jūsų namuose.

3. Jūs esate mergina ir dalyvaujate vyresnės draugės gimi-mo dienos šventėje. Pamažu pereinama prie šokių. Jūsų draugės tėvai namuose, bet jie nesirodo. Staiga pamatote, kad atsiskyrėte nuo jums pažįstamų draugų, o kai kurie berniukai akivaizdžiai demonstruoja jums seksualinį susi-domėjimą. Jūs nenorite ilgiau būti šalia jų.

4. Jūsų geram draugui reikia pinigų, kad galėtų juos atiduoti bendraklasiui, kuriam skolingas 20 litų. Jūs žinote, kad šių pinigų veikiausiai nebeatgausite, nes taip jau yra nutikę daugybei kitų draugų. Taigi jūs abejojate, ar skirtis su sa-vais 20 litų.

5. Klasės išvykos metu jums duotos dvi valandos laisvo laiko dideliame mieste. Grupėje yra vienas geras jūsų draugas. Jūs abu turite po 10 litų kišenpinigių. Kažkas iš grupės pa-siūlo praleisti laiką pramogų parke. Jūs gi norėtumėte pa-vaikščioti po parduotuves ir ką nors nusipirkti.

Paprašykite grupių pasirinkti vieną iš duotų situacijų ar sukur-ti naują. Grupių nariai pasiskirsto vaidmenimis ir stengiasi pa-siūlyti du atsakymus, kuriais tvirtai pareikštų savo nuomonę ir kartu parodytų pagarbą kitų žmonių nuomonei. Kiekviena grupė pasirinktoje situacijoje mokosi reikšti savo nuomonę.

Šioje veikloje gimusius teiginius, kuriais galima išsakyti savo nuomonę, užrašykite lentoje ir aptarkite.

3. Individualus apmąstymas

Paprašykite mokinių užbaigti sakinius savo „Gyvųjų pamo-kų“ pratybų sąsiuviniuose.

Per šią pamoką aš sužinojau…•Pamokos metu norėjau, bet neturėjau progos pasakyti tai, •kad…Kito išsakyta mintis, kuri įsiminė, yra …•Mane nustebino, jog aš …•Jeigu norėčiau daugiau apie tai pakalbėti, aš kalbėčiau •su…


Paaiškinkite, kad visiems reikia mokytis būti tvirtiems ir ži-noti, kokiais žodžiais galima išreikšti savo nuomonę, apginti savo įsitikinimus. Geriausios sąlygos šito išmokti – pats gy-venimas. Paraginkite mokinius realiose situacijose, kuriose atsidurs ateinančią savaitę, vartoti teiginius, kuriais mokėsi išsakyti ir apginti savo nuomonę.

Santrauka

1. Prisimenamos situacijos, kuriose reikia išlikti tvirtam ir ap-ginti savo nuomonę.

2. Pateikiama pavyzdžių, kokiais žodžiais galima atsisakyti.3. Mokiniai suskirstomi į grupes po penkis; kiekviena grupė

pasirenka situaciją, išmėgina įvairius būdus reikšti savo nuomonę ir pasirenka du geriausius.

4. Kiekviena grupė pademonstruoja savo atsakymus, užra-šydama pasirinktus teiginius lentoje.

5. Individualus apmąstymas/refleksija.

7 pamoka

28

SUSIPAŽINKIMTrumpai apie pamoką

Gebėjimas užmegzti ir palaikyti draugiškus santykius gali turėti didelę reikšmę mūsų psichinei ir socialinei gerovei. Jauniems žmonėms dažnai sudėtinga prieiti prie kitų – ypač bendraamžių – ir užmegzti kontaktą ar kurti norimus santy-kius. Dar daugiau, jie dažnai sutrinka stengdamiesi kitiems pasakyti malonius žodžius ir nemoka jų priimti.

Ši pamoka suteikia progą ugdytis tarpasmeninius įgūdžius. Pavyzdžiui, mokiniai gali išmėginti, kaip prieiti prie kitų žmo-nių vakarėlio metu, kaip pradėti pokalbį, kaip pasitikėti savi-mi nepažįstamoje aplinkoje ir įveikti sumišimą.

Tikslai

Mokiniai:mokysis užmegzti kontaktą su kitais žmonėmis;•mokysis pastebėti kitų žmonių teigiamas savybes ir tai •jiems pasakyti;mokysis priimti teigiamą atgalinį ryšį apie save;•išbandys skirtingus būdus, kaip susipažinti ir susidraugau-•ti su naujai sutiktais žmonėmis.

Ko jums reikia

Tuščio popieriaus lapo kiekvienam mokiniui ir vieno – mo-•kytojui.Segtukų ar lipnios juostelės, kad būtų galima pritvirtinti •popieriaus lapą ant mokinio nugaros.Pasigaminti korteles su situacijų, pateiktų Mokinio knygos •8 pamokoje, aprašymais.

Patarimai pamokai

Pirmiausia 1 priede perskaitykite informaciją apie vaidme-•nų žaidimus.Atminkite, kad šios pamokos tikslas yra padėti mokiniams •pripažinti savo „drovumą“ ir sutrikimą. Kai kurie galbūt ne-drįs dalyvauti vaidmenų žaidime, bet jūs tikrai galite rasti būdų, kaip juos įtraukti į aktyvią veiklą!


Pradėkite nuo praeitos pamokos apie savo nuomonės gy-nimą apžvalgos. Ar galvojote apie tai pastarąją savaitę? Ar turėjote progą išsakyti savo nuomonę ar kitaip tvirtai bei ra-miai atsisakyti. Ar norite ką nors pridėti?

Paaiškinkite, jog šios dienos pamokoje toliau gilinsimės į ben-dravimo temą. Norėdami susidraugauti su naujais žmonėmis pirmiausia mes turime susipažinti su jais. Tačiau ne visuomet tai lengva padaryti.


Mokiniai sukurs vaidmenų žaidimą, kuriame vaidindami ir aptardami pasirinktą situaciją išbandys skirtingus elgesio būdus bendraujant su naujai sutiktais žmonėmis.

Vaidmenų žaidimas – žingsnis po žingsnio

1 žingsnis: supažindinkite su vaidmenų žaidimo metodika (ji aprašyta 1 priede). Galite pabrėžti, kad tokie žaidimai – gera proga įveikti savo drovumą, kurį jaučia dauguma žmonių, iš-mėgindami naujus elgesio būdus.

2 žingsnis: apibūdinkite situaciją, kurią reikės suvaidinti. Ga-lite pasirinkti vieną iš situacijų, surašytų jūsų paruoštose kor-telėse.

3 žingsnis: Paklauskite, kurie moksleiviai nori atlikti vaidme-nis, o kurie nori būti paramos grupelėse.

Paprašykite mokinių, kad padėtų parengti vaidmenis. Kiek-vienoje situacijoje turi būti numatytas aktyvus veikėjas (tas, kuris stengiasi su kuo nors susipažinti) ir pasyvus veikėjas (tas, su kuriuo nori susipažinti pirmasis).

Pora mokinių suvaidins situaciją. Du ar trys bendraklasiai (paramos grupė) kiekvienam jų padės pasirengti vaidmeniui (pavyzdžiui, duos idėjų, kaip reaguoti, ką reikėtų sakyti ar pan.).

8 pamoka

29

4 žingsnis: likę moksleiviai bus „auditorija“, nurodykite jai stebėti vaidmenų žaidimą ir ypač atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta dviejų aktorių sąveikos metu. Galima „auditoriją“ su-skirstyti į dar mažesnes grupes ir kiekvienai grupelei paskirti stebėti skirtingus elgesio aspektus: pavyzdžiui, akių kontak-tą, gestus, kūno padėtį, kalbos garsumą. Priminkite moki-niams, kad dalyvaudami vaidmenų žaidime jų bendraklasiai demonstruoja tikrą drąsą, taigi auditorija turėtų juos palai-kyti. Galima priminti taisykles, kurių privalo laikytis žiūrovai (pavyzdžiui, nesijuokti).

5 žingsnis. Pirmasis vaidinimas ir jo aptarimas.Leiskite abiems aktoriams keletą minučių vaidinti situaciją. Po to jie turėtų apibūdinti savo išgyvenimus ir jausmus vai-dmenų žaidimo metu, o auditorija – pakomentuoti, kas pa-vyko.

Žemiau pateikti klausimai padės aptarti vaidmenų žaidimą:Klausimai aktyviajam veikėjui:

kas tau patiko šiame vaidinime?•kokių sunkumų kilo bandant užmegzti santykį su kitu •žmogumi?ką kitą kartą darytum kitaip?•

Klausimai pasyviajam veikėjui:ką manai apie būdą susipažinti su tavimi?•jeigu pastebėjai, jog kitas veikėjas nervinasi, kas tau sukė-•lė tokį įspūdį?kaip galėjai paveikti kito asmens vaidybą?•

Klausimai stebėtojams klasėje:kiek reali buvo suvaidinta situacija?•kokie žodžiai, gestai ar elgesys parodė aiškius aktyvaus •veikėjo ketinimus?ką galėtumėte pasakyti apie balsą, akių kontaktą, mimiką •suvaidintos situacijos metu?kaip jūs bandytumėte susipažinti su kitais vaikinais ar •merginomis?

Toliau gali būti vaidinamos kitos situacijos. Viskas vyksta taip pat.

Užbaigiant vaidmenų žaidimą, galima aptarti, kaip suvaidin-tas elgesys gali būti perkeltas į realų gyvenimą.


Komplimentų išsakymas ir jų priėmimas

Pirmasis variantasVisi mokiniai ir mokytojas pasiima po popieriaus lapą ir jį pri-sisega arba prisiklijuoja ant nugaros. Visi vaikšto po klasę ir rašo komplimentus ant vienas kito nugarų. Kiekvienas moki-nys turi surinkti mažiausiai po 2–3 komplimentus.

Po šios užduoties kiekvienas mokinys persiskaito savo kla-siokų užrašytus komplimentus. Tada trumpai pakomentuoja, kaip jie jautėsi rašydami komplimentus ir juos skaitydami.

Pastaba: įsitikinkite, kad ant visų mokinių nugarų būtų užra-šyta po keletą komplimentų. Nors, kaip mokytojas, jūs taip pat dalyvausite žaidime, be abejo, neturėsite laiko užrašyti kiekvienam po pagyrimą. Atkreipkite dėmesį į tuos moki-nius, kurie pasyviai stovi ir paraginkite kitus prieiti ir įrašyti komplimentus šių mokinių lapuose.

Antroji galimybėAtliekant šią veiklą būtina, kad mokiniai jaustųsi saugiai. Jei nuspręsite, kad klasė nėra pasirengusi, galite naudoti kitą būdą. Jis tiks ir tada, kai trūksta laiko. Mokiniai sustoja ma-žais ratukais po keturis su kortelėmis ant savo nugarų. Turinio požiūriu duokite tuos pačius nurodymus, kaip ir pirmuoju atveju. Savo rate jie keičiasi vietomis tol, kol ant kiekvienos kortelės atsiranda trys komplimentai.

Pasiūlykite mokiniams įklijuoti korteles į savo pratybų sąsiu-vinius ir namie parodyti tėvams.

Baigiamieji klausimai: kaip jautėtės rašydami ir gaudami komplimentus? Ar susidūrėte su kokiais nors sunkumais? Kaip jaučiatės dėl gautų komplimentų?

Santrauka

1. Vaidmenų žaidimo metodu mokiniai mokosi susipažinti su kitais žmonėmis.

2. Mokytojas vadovauja diskusijai apie tai, kaip jaučiamės, kai reikia užmegzti kontaktą su kitais.

3. Mokiniai rašo malonius žodžius savo bendraklasiams ir gauna jų patys.

8 pamoka

30

SUŽINOK APIE NARKOTIKŲ ŽALĄTrumpai apie pamoką

Ne tik alkoholis ir cigaretės gali būti pasiekiami jūsų mokinių amžiaus grupėje. Kanapės, ekstazis ar kokainas taip pat tam-pa prieinami jauniems žmonėms, kai jiems sukanka dvylika ir daugiau metų. Apie visas psichiką veikiančias medžiagas papasakoti neįmanoma, bet mokiniai turi išmokti teisingai vertinti informaciją apie jas. Tai ir yra šios pamokos tikslas.

Tikslai

Mokiniai:sužinos apie narkotikų keliamus pavojus ir jų vartojimo •pasekmes;mokysis analizuoti informaciją apie narkotikų vartojimo •žalą.

Ko jums reikia

Prieš pamoką persiskaityti informaciją apie narkotikus ir •viktoriną 4 priede.Paruoštų klausimų kortelių.•Dviejų spalvų popieriaus lapukų su aritmetiniais veiks-•mais, kurie padės mokinius suskirstyti poromis.

Patarimai pamokai

Prieš pamoką peržiūrėkite 4 priede pateiktus klausimus •ir informaciją apie psichiką veikiančias medžiagas. Galite išimti korteles, kurių informacija yra neaktuali jūsų klasei (pvz. apie rūkymo žalą pakankamai kalbėjote ankstesnėse pamokose, o kokainas ar heroinas yra visiškai nežinomos narkotinės medžiagas jūsų moksleiviams).

Pamokoje siekiama skatinti mokinius mažose grupelėse •aptarti jų kortelėse užrašytus klausimus ir atsakymus.

Informacija apima daug biologinių ir fizinių aspektų. •Aptarimo metu galite atkreipti dėmesį į narkotikų varto-jimo socialinį poveikį, estetines pasekmes. Paaiškinkite mokiniams, kad jie turėtų galvoti ne tik apie trumpalaikes, bet ir apie ilgalaikes pasekmes.


Išdalinkite korteles su aritmetiniais veiksmais ir paprašykite, kad moksleiviai juos išspręstų. Mokiniai, gavę tos pačios spal-vos lapelį ir tą patį atsakymą, turi sudaryti porą. Pavyzdžiui, raudono popieriaus lapelio aritmetiniai veiksniai 12-8 ir 8:2 sudaro porą, mėlyno lapelio – 60+40 ir 200:2 – kitą porą.


Klausimai apie narkotikus

Kiekvienai porai išdalinkite po 3 korteles. Paprašykite raudo-nas poras prisijungti prie mėlynų porų ir susėsti kartu. Duoki-te ženklą pirmajam turui, kuriame raudonoji pora turi užduo-ti savo pirmąjį klausimą (užrašytą kortelėje) mėlynajai porai. Mėlynoji pora kurį laiką jį apmąsto ir atsako raudonajai porai. Jei atsakymas teisingas, jie gauna tašką. Davus signalą, klau-simą užduoda mėlynoji grupė, ir taip tęsiasi tol, kol atsakoma į klausimus visose šešiose kortelėse. Po to keturių mokinių grupė aptaria, kodėl atsakymas yra teisingas. Jums davus sig nalą, klausimą užduoda mėlynoji grupė, ir taip tęsiasi tol, kol atsakoma į klausimus visose šešiose kortelėse.

9 pamoka

31

Jei galima, leiskite mokiniams dirbti savo ritmu, nepranešda-mi apie perėjimą prie kito klausimo. Tai padės sukurti jaukes-nę atmosferą, tačiau pailgės atsakymų aptarimai.

Jei užtenka kortelių, jūs galite duoti poroms daugiau nei tris korteles. Jei grupelės greitai pabaigia atsakinėti į klausimus ir turite pakankamai laiko, galite pasiūlyti pasikeisti kortelėmis su kita grupe.

Taškai ir aptarimas

Paklauskite, kurios poros surinko tris, du, vieną ar visai nesu-rinko taškų ir paprašykite, kad keletas porų paaiškintų, kas lėmė jų teisingus ar klaidingus atsakymus.Kokią informaciją lengva rasti?Kur galite rasti informacijos?Kurie atsakymai jus nustebino?Kurie klausimai nustebino?


Aptarkite užduotį su kortelėmis. Paklauskite moksleivių, ko jie išmoko atsakinėdami į klausimus, diskutuodami mažose grupelėse.Pamoką užbaikite apibendrindami išsakytus atradimus.

Santrauka

1. Žaidybinėje veikloje mokiniai sudaro poras, o po to – gru-pes iš keturių.

2. Mažose grupelėse, remdamiesi klausimų-atsakymų korte-lėmis, jie užduoda vieni kitiems klausimus.

3. Mokytojas vadovauja užduoties aptarimui.

9 pamoka

32


Jauni žmonės kartais mano, kad rūkymas, alkoholis ir nar-kotikų vartojimas padės įgyti bendraamžių grupės pripaži-nimą arba susidoroti su problemomis šeimoje ar mokykloje. Tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimas tik atitraukia jaunuolius nuo aktyvaus asmeninių ir mokyklinių problemų sprendimo. Ši pamoka supažindins mokinius su sunkumų įveikimo būdais, kurie ateityje pagelbės sprendžiant sudė-tingas situacijas. Jei Jokūbo istorija mokiniams sukeltų nei-giamų jausmų ar primintų sunkumus iš asmeninės patirties, būtinai tai aptarkite. Jei reikia, su mokiniais pasikalbėkite as-meniškai.

Tikslai

Mokiniai:nustatys tinkamus sunkumų įveikimo būdus;•apmąstys savo stiprybes ir silpnybes;•sužinos, kad neigiami jausmai nėra blogi ar pavojingi;•mokysis konstruktyviai įveikti silpnybes ir trūkumus.•

Ko jums reikia

Pasakojimo apie Jokūbą.•„Gyvųjų pamokų“ pratybų sąsiuvinių.•

Patarimai pamokai

Galite paprašyti savo kolegos, kad jums talkintų pamokoje, tuomet du mokytojai galės stebėti mokinių darbą ir jiems padėti.

KAIP ĮVEIKTI SUNKUMUS?


Paklauskite – ar yra kokių nors pastebėjimų, klausimų, kurie liko be atsakymo iš praėjusių pamokų? Pernelyg neplėtokite diskusijos, bet įsiminkite mokinių atsiliepimus.


1. Problemų įveikimo būdai

Mokytojo vadovaujama diskusija

1. Pradėkite diskusiją apie tinkamus ir netinkamus sunku-mų įveikimo būdus, kuriuos naudoja žmonės, norėdami išspręsti problemas. Pasakykite, kad kai kurie žmonės svaiginasi narkotinėmis medžiagomis, kad pamirštų savo prob lemas ar atidėtų jų sprendimą, tačiau tai yra netinka-mas būdas. Taip bandydami spręsti problemą, žmonės ne tik jos neišsprendžia, bet ir padaro sau žalą.

2. Prieš pradėdama Jokūbo istoriją, paklauskite, kaip moks-leiviai supranta žodį „įveikti“, pateikite keletą įveikimo pavyzdžių. Leiskite klasei pasukti galvą dėl apibrėžimo. Formalus apibrėžimas yra toks: įveikti – reiškia mokėti spręsti problemas ir sunkumus.

3. Pateikite paprastą pavyzdį: kaip kuris nors žmogus galėtų įveikti problemą ar iššūkį išmokti groti pianinu? Galimi at-sakymai: turėtų lavintis, paprašyti pagalbos, mokytis pas kvalifikuotą pedagogą.

Sudėtingesnis pavyzdys: kiekvieną savaitę jus kamuoja galvos skausmas. Kaip jį įveikti? Galimi atsakymai: daugiau ilsėtis, išgerti vaistų nuo galvos skausmo, gerti daugiau vandens, apsilankyti pas gydytoją.

10 pamoka

33

Alkoholį, cigaretes ir kitus narkotikus žmonės kartais var-toja savo problemoms spręsti net neišbandę alternatyvių būdų. Tai yra netinkamo ir žalingo sunkumų įveikimo pa-vyzdys: šios medžiagos kenkia kūnui, jų vartojimas dažnai veda prie to, kad žmogus atideda pagrindinės problemos sprendimą ar apskritai vengia ją spręsti.

„Gyvųjų pamokų“ pratybų sąsiuvinyje pateikta keletas naudingų sunkumų įveikimo pavyzdžių. Atkreipkite į juos mokinių dėmesį ir pabrėžkite, kad tai – bendri sunkumų sprendimo pavyzdžiai. Kilus konkrečiai problemai, galima surasti daugiau sunkumų įveikimo būdų.

2. Sunkumų ir trūkumų įveikimas

Neretai žmonėms tenka įveikti ir kitokias problemas – tai jų pačių trūkumai ar sunkumai. Galbūt jums nepatinka, kad iš-augote labai aukštas ar aukšta, bet jūs to negalite pakeisti ir tapti žemo ūgio. Taip pat jums gali tekti įveikti laikinas si-tuacijas, tarkim, kažkokio daikto praradimas ar išsiskyrimas. Visada yra dalykų, kurių pakeisti nepavyks.

Kita vertus, jūs turite daug stiprybių. Šios stiprybės padės jums įveikti silpnybes. Per keletą minučių pratybų sąsiuvinyje surašykite savo stiprybes ir silpnybes.

Pavyzdžiai:

Silpnybės, kurias turite įveikti

Stiprybės, kuriomis galite pasinaudoti

drovumas gebėjimas bendrauti ir išreikšti save

išsiblaškymas draugiškumas

mažas pažangumas mokykloje

kantrumas

įtempti santykiai su tėvais pasitikėjimas savimi

įprotis rūkyti gebėjimas klausyti

melavimas fizinis aktyvumas ir sėkmė sporte, muzikoje ar akademiniuose dalykuose

3. Jokūbo istorija

a) Mokinio knygoje perskaitykite pasakojimą, kuriame pa-grindinis veikėjas Jokūbas turi rasti būdų, kaip įveikti persi-kėlimo į naują miestą ir mokyklą situaciją.

b) Perskaitę šią istoriją duokite laiko klausimams arba para-ginkite tuoj pat išsakyti savo įspūdžius (būkite atidūs vai-kams, kurie yra patyrę panašius jausmus ir buvę panašiose aplinkybėse kaip Jokūbas).

Kas Jokūbą šioje situacijoje neramina?•Ką toks persikraustymas gali duoti gero?•Ar Jokūbas turi stiprybių, kurios jam gali padėti?•Ką jūs darytumėte Jokūbo vietoje?•

c) Suskirstykite mokinius grupėmis po tris ar keturis ir papra-šykite parašyti Jokūbui elektroninį laišką su patarimu. Laiške galite paminėti kokį nors naudingą sunkumų įveikimo būdą, pateiktą jūsų pratybų sąsiuviniuose.


Jei yra laiko, paraginkite mokinius pasikeisti laiškais su kito-mis grupėmis, kad sužinotų vieni kitų atsakymus.

Santrauka

1. Lavinami klausymo įgūdžiai.2. Aptariami sunkumų įveikimo būdai.3. Perskaitoma „Jokūbo istorija“ apie persikraustymą į kitą

miestą ir mokyklą.4. Rašomas patarimas Jokūbui, kaip jis galėtų išspręsti šią si-

tuaciją.5. Atrandamos stiprybės ir silpnybės.

10 pamoka

34

PROBLEMŲ SPRENDIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMASTrumpai apie pamoką

Tabaką, alkoholį ir narkotikus vartojantys paaugliai dažnai prisikuria neįprastų įsitikinimų, kurie trukdo jiems įveikti pro-blemas ir išsiugdyti kasdieninio gyvenimo įgūdžius. Vienas universiteto tyrimas parodė, kad per daug alkoholio gerian-tys žmonės turi prasčiausius problemų sprendimo įgūdžius. Šioje pamokoje mokiniai galės pasimokyti spręsti problemas naudodami penkių žingsnių strategiją ir sugalvotus pavyz-džius.

Tikslai

Mokiniai:sužinos apie asmeninių problemų sprendimo strategiją;•mokysis kūrybiškai mąstyti;•mokysis stabtelėti, nusiraminti iškilus problemai ir pagal-•voti, užuot reagavus impulsyviai;mokysis atskirti ilgalaikes ir trumpalaikes, teigiamas ir nei-•giamas skirtingų veiksmų/sprendimų pasekmes.

Ko jums reikia

Didelio popieriaus lapo su jame užrašyta „Penkių žingsnių •strategija“.Tuščių A4 formato popieriaus lapų, po vieną kiekvienam •mokiniui, popierinės lipnios juostelės.„Gyvųjų pamokų“ pratybų sąsiuvinių.•


Pradėkite nuo prieš tai buvusios pamokos „Gebėjimas įveikti sunkumus“ apžvalgos. Ar praeitą savaitę savo kasdieniame gyvenime mokiniai panaudojo kokį nors išmoktą problemų įveikimo būdą? Ar yra klausimų, į kuriuos reikia atsakyti šian-dien ar kitose pamokose? Diskusijos labai neišplėskite, bet sekite mokinių minčių raidą.

Šeimos problema

Pateikite tipišką probleminę situaciją: vienas iš mokinių nori turėti mobilųjį telefoną, o tėvai neleidžia. Pasakykite vai-kams, kad stengsitės išspręsti šią problemą – tai padaryti ga-lima įvairiais būdais.

Pagrindinė veikla (30 minučių)

Mokytojo vadovaujama diskusija: supažindinkite mokinius su penkiais problemų sprendimo žingsniais. Šis modelis pa-teiktas ir pratybų sąsiuvinyje. Žingsnis po žingsnio pritaikyki-te šią schemą spręsdami mobiliojo telefono problemą. Galite panaudoti ir kitą mokiniams aktualų pavyzdį. Tačiau būkite atidūs, kad nagrinėdami tikrą mokinių grupėje atsitikusį įvy-kį, nesudarytumėte prielaidų su juo susijusiems mokiniams išklausyti kitų mokinių priekaištų ar kitų reakcijų.

11 pamoka

35

Penkių žingsnių problemos sprendimo planas

Pirmas žingsnis: Apibrėžkite problemą.Kokia yra mano problema? Kas vyksta? Kaip aš jaučiuosi? Ko-kios problemos priežastys?

Antras žingsnis: Galvok ir kalbėk apie galimą sprendimą. Sugalvok kiek įmanoma daugiau sprendimų variantų (mąs-tyk kūrybiškai), pasikalbėk su žmonėmis, kuriais pasitiki. Pasi-stenk kaip įmanoma tiksliau apibūdinti savo savijautą.

Trečias žingsnis: Įvertink sprendimus.Įvertink sprendimus, apsvarstydamas visus jų privalumus ir trūkumus, taip pat atsižvelgdamas į trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes. Remdamasis įvertinimo išvadomis, atsisakyk sun-kiausiai įgyvendinamų sprendimų.

Ketvirtas žingsnis: Pasirink vieną sprendimą.Pasirink vieną sprendimą ir įgyvendink jį.

Penktas žingsnis: Mokykis iš savo paties pasirinkimo.Apmąstyk pasirinkto sprendimo rezultatus. Ko tu išmokai? Kas pasikeitė? Ar jautiesi geriau?

Grupinis darbas

Suskirstykite klasę į grupeles po tris. Kiekviena grupelė turi pasirinkti dvi iš žemiau pateiktų situacijų ir naudodamasi penkių žingsnių modeliu surasti joms sprendimus. Grupės gali spręsti tas pačias problemas.Stebėkite procesą, kad mokiniai neklaidžiotų ir efektyviai naudotų strategiją.Pavyzdžiai (pateikti pratybų sąsiuvinyje):

Rita nuolat vėluoja į mokyklą, nes pramiega žadintuvo •skambutį. Kaip ji galėtų įveikti šią problemą ir ateiti į mo-kyklą laiku?Deividas gavo blogą matematikos kontrolinio darbo pa-•žymį, jam teks rašyti dar vieną darbą, jei jis nori pagerinti savo pažymių vidurkį. Ateityje Deividas norėtų dirbti su matematika susijusioje srityje, todėl kiekvieno matemati-kos testo ar kontrolinio darbo rezultatai yra ypač svarbūs. Ką jam daryti?Nijolės tėvai daug rūko namuose. Ji žino, kad pasyvus rū-•kymas yra žalingas sveikatai ir todėl nenorėtų kvėpuoti cigarečių dūmais užterštu oru. Ką ji turėtų padaryti?

Danieliaus paprašė pasaugoti cigarečių pakelį. Jam būtų •labai smalsu pabandyti jų, bet jis norėtų, kad kas nors dar pabandytų drauge su juo. Klasėje jis pasiūlo keletui drau-gų, tarp jų ir Mykolui, parūkyti. Mykolas apsisprendęs, jog jis nenori rūkyti, kaip jis turėtų pasielgti?Amanda nusprendusi, jog ji negers. Ji pakviesta į vakarėlį, •kuriame bus pateikta alkoholio su sulčių ar vaisvandenių kokteiliais. Ką jai daryti?Jaunesnysis Jono brolis visą laiką praleidžia naršydamas •internete. Jonas pykstasi su broliu, nes jam reikia pasinau-doti kompiuteriu namų darbams ruošti. Kaip Jonas galėtų išspręsti šią problemą?

Jei lieka laiko, su visa klase apžvelkite situacijų scenarijus ir aptarkite, kaip grupės išsprendė problemas.


Pasiūlykite mokiniams bandyti pritaikyti penkių žingsnių strategiją sprendžiant mokykloje, klasėje, savo asmeniniame gyvenime kylančius sunkumus.

Taip pat svarbu mokiniams paaiškinti, kad šis metodas ne vi-suomet gali pasiteisinti, nes tai tik vienas iš galimų problemų sprendimo būdų. Paprašykite, kad kitą pamoką mokiniai pa-pasakotų, kaip jiems sekėsi taikyti šį metodą.

Santrauka

1. Mokiniai susipažįsta su penkių žingsnių problemos spren-dimo strategija.

2. Klasė pritaiko šį metodą problemai (tai, kuri pristatoma pamokos pradžioje ar kitai) spręsti.

3. Mažose grupėse mokiniai išmėgina šią strategiją.4. Visi kartu mokiniai aptaria skirtingų problemų sprendimo

galimybes.

11 pamoka

36

TIKSLŲ IŠSIKĖLIMASTrumpai apie pamoką

Kaip išsikelti tinkamus tikslus ir rasti būdų juos pasiekti – tai vienas svarbiausių dalykų, kurį jauni žmonės turi išmokti. Pa-auglių išsikeliami tikslai dažnai yra nerealūs, nes jie nemoka išskaidyti ilgalaikių tikslų į artimesnius uždavinius.

Pamokoje taip pat kalbėsime apie tai, ko, jūsų nuomone, iš jūsų tikisi bendraamžių grupė (aptarsime normatyvinius įsiti-kinimus), kas jums svarbu (išsiaiškinsime vertybes) ir aptarsi-me vertybių bei įsitikinimų pastovumą.

Tikslai

Mokiniai:mokysis tolimus tikslus išskaidyti į artimesnius uždavinius;•įsivertins mokymosi patirtį;•įvertins šios programos stipriąsias ir silpnąsias puses;•užbaigs programą.•

Ko jums reikia

Mokinių pratybų sąsiuvinių.•Didelio ant sienos pakabinamo plakato, kuriame būtų ga-•lima rašyti.Parengti trumpą apibendrinimą apie tai, kaip mokiniams •sekėsi šios programos pamokose.

Patarimai pamokai

Parenkite ir plakate užrašykite keletą ilgalaikių tikslų ir ar-•timesnių uždavinių pavyzdžių.

Pasirinkite vieną apšilimo žaidimą, kad suskirstytumėte •mokinius į mažas grupeles po keturis ar penkis.Pasiruoškite keliais žodžiais užbaigti programą „Gyvai“.•


Pradėkite nuo praeitos pamokos apžvalgos – apie ką kalbė-jome? Ar praeitą savaitę savo kasdieniame gyvenime moki-niai atpažino tai, ko išmoko? Per daug nesileiskite į diskusiją, bet žymėkitės mokinių atsiliepimus.

Mokytojo vadovaujama diskusija: priminkite mokiniams, kad tai paskutinė „Gyvoji“ pamoka ir jūs turėsite užbaigti progra-mą.Šiandien kalbėsite apie tikslų išsikėlimą. Su mokiniais ap-tarsite, kaip pasiekti ilgalaikius tikslus apgalvojant tarpinius žingsnius – artimesnius uždavinius. „Ilgas laikas“ šiuo atveju reiškia laikotarpį, ne trumpesnį kaip vienas mėnuo. Ilgalaikių tikslų pavyzdžiai: tapti sporto klubo nariu, gerai piešti ar groti gitara, pagerinti santykius su kažkokiu draugu, tėvais, seseri-mi ar broliu, išvykti atostogauti, nepasiduoti rūkymo pagun-dai, linksmintis be narkotikų, patirti sėkmę savo darbe…Artimesni uždaviniai ilgalaikiam tikslui „Išmokt groti gitara“ pasiekti gali skambėti taip: ieškoti informacijos apie grojimą gitara, stengtis kartu su draugu keletą kartų pagroti, sugal-voti, kur gauti pinigų nusipirkti gitarai.

Asmeninis tikslas

Paprašykite mokinių, kad pratybų sąsiuviniuose kiekvienas užrašytų savo asmeninį tikslą, kurį vėliau reikės aptarti su ke-liais bendraklasiais.

12 pamoka

37


Suskirstyti mokinius į grupes po 4–5 galima tokia veikla: paprašykite jų iš vazos ištraukti popieriaus lapelius su skait-menimis. Pažvelgę į skaitmenį, jie turi padėti lapelį atgal. Pademonstruokite, kaip vyksta žaidimas. Nuo šios akimirkos niekas nekalba, susitikę su kuo nors vienas kitam paspau-džiate rankas. Jei jūsų skaitmuo 3, jūs paspaudžiate rankas 3 kartus, bet jei jūsų bendraklasio skaitmuo 5, jis tai padaro penkis kartus. Tokiu būdu, tylėdami vaikštote nuo vieno prie kito bendraklasio, kol randate tą, kurio skaitmuo sutampa su jūsiškiu. Likite kartu ir mėginkite surasti kitus savosios grupės narius. Rašydami skaitmenis ant popieriaus lapukų, praleiski-te vienetą, nes jis per daug akivaizdus.

Darbas mažose grupėse, formuluojant ilgalaikius tikslus ir uždavinius

Grupelės susodinamos taip, kad galėtų aptarti savo tikslus. Kiekvienas grupės narys pristato išsikeltą ilgalaikį tikslą ir kartu su visa grupe mėgina apibrėžti bent tris žingsnius ar artimesnius uždavinius, kuriuos reikia įvykdyti, norint šį tikslą pasiekti.

Vėliau grupė turi išsirinkti vieną pavyzdį, kurį pristatys visai klasei. Prieš pateikdami tą pavyzdį, jie turi apsvarstyti, kaip šio tikslo siekimą gali apsunkinti rūkymas, alkoholis ar kiti narkotikai.

Keletas pavyzdžių:Aš noriu tapti vairuotoju – alkoholis gali sukliudyti mano pla-nams, nes vairavimas ir alkoholis nesuderinami dalykai. Galiu arba visai negauti vairuotojo pažymėjimo, arba jį prarasti.Aš noriu tapti manekene – rūkymas, alkoholio vartojimas ža-lingai paveiks mano odą.Aš noriu tapti vyriausiu virėju – tabakas sugadins mano ge-bėjimą pajusti skonį.

Pranešimas klasei

Po to, kai mažosios grupės baigia darbą, mokytojas surenka kiekvienos grupės pasirinktus pavyzdžius ir užrašo juos len-toje. Visa klasė įvertina, ar trumpalaikiai tikslai padės pasiekti ilgalaikį tikslą ir aptaria užsibrėžto tikslo ryšį su tabako, alko-holio ir narkotikų vartojimu ar nevartojimu.


Individualus programos „Gyvai“ įvertinimas.Paprašykite mokinių savo pratybų sąsiuviniuose įvertinti pro-gramą „Gyvai“. Priminkite, kad paskui sąsiuvinius surinksite ir perskaitysite jų vertinimus.

Po individualaus įvertinimo paprašykite kiekvieno mokinio užrašyti lentoje po vieną žodį, nusakantį jų jausmą pamokų metu.

Pabaiga. Paskutinis įrašas pratybų sąsiuvinyje

Paprašykite mokinių apsikeisti savo pratybų sąsiuviniais vie-nas su kitu ir užrašyti palinkėjimą klasės draugui „Gyvųjų pa-mokų“ užbaigimo proga.

Mokytojas užbaigia „Gyvąsias pamokas“ apibendrindamas mokinių išsakytus įvertinimus.

Santrauka

1. Kiekvienas mokinys individualiai užsirašo po ilgalaikį tikslą.2. Mažose grupelėse jie aptaria savo pasirinkimus, numato

artimiausius uždavinius kiekvieno mokinio išsikeltam tiks-lui ir apsvarsto, kaip išsikeltų tikslų siekimą gali apsunkinti rūkymas, alkoholis ar kiti narkotikai.

3. Po vieną kiekvienos grupės pavyzdį užrašoma lentoje.4. Mokiniai individualiai įvertina programą „Gyvai“.5. Bendra baigiamoji veikla.

12 pamoka

3838

PRIEDAS 1: VAIDMENŲ ŽAIDIMO INSTRUKCIJA ..........................................................................39Vaidmenų žaidimo etapai .....................................................................................................................39Keletas papildomų patarimų vaidmenų žaidimams ...................................................................40

PRIEDAS 2: APŠILIMO METODAI ........................................................................................................40Sveikas! Sveikas! .......................................................................................................................................40Žongliruojančio kamuoliuko žaidimas .............................................................................................40Vardai ir būdvardžiai................................................................................................................................41Raskite porą kortai ...................................................................................................................................41Vieta man iš dešinės ................................................................................................................................41Kas lyderis? .................................................................................................................................................41Kas tu? ..........................................................................................................................................................41Liūtai .............................................................................................................................................................41Saulė šviečia tiems, kurie . . . ................................................................................................................41Kokoso riešutas .........................................................................................................................................41Kas aš? ..........................................................................................................................................................41Grupės statulos .........................................................................................................................................41Grįžk į vietą .................................................................................................................................................41Bananų žaidimas .......................................................................................................................................41Važiavimas taksi ........................................................................................................................................42Vaisių salotos ..............................................................................................................................................42PRRR ir PUKUTU ........................................................................................................................................42Šokiai ant popieriaus ...............................................................................................................................42Potvynis/atoslūgis ....................................................................................................................................42Kaimynas man iš dešinės .......................................................................................................................42

PRIEDAS 3: INFORMACIJA APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS ..............................43

PRIEDAS 4: KLAUSIMAI APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS 9-TAI PAMOKAI .....47Bendrieji klausimai apie psichiką veikiančias medžiagas ..........................................................47Klausimai apie lakiąsias medžiagas ...................................................................................................49Klausimai apie alkoholį ...........................................................................................................................50Klausimai apie kanapes ..........................................................................................................................51Klausimai apie jaunimo pasilinksminimo vietų narkotikus .......................................................52Klausimai apie kokainą ...........................................................................................................................53Klausimai apie heroiną ...........................................................................................................................54

ŠALTINIAI ....................................................................................................................................................55

Trečioji dalis: priedai

3938

PRIEDAS 1: VAIDMENŲ ŽAIDIMO INSTRUKCIJA ..........................................................................39Vaidmenų žaidimo etapai .....................................................................................................................39Keletas papildomų patarimų vaidmenų žaidimams ...................................................................40

PRIEDAS 2: APŠILIMO METODAI ........................................................................................................40Sveikas! Sveikas! .......................................................................................................................................40Žongliruojančio kamuoliuko žaidimas .............................................................................................40Vardai ir būdvardžiai................................................................................................................................41Raskite porą kortai ...................................................................................................................................41Vieta man iš dešinės ................................................................................................................................41Kas lyderis? .................................................................................................................................................41Kas tu? ..........................................................................................................................................................41Liūtai .............................................................................................................................................................41Saulė šviečia tiems, kurie . . . ................................................................................................................41Kokoso riešutas .........................................................................................................................................41Kas aš? ..........................................................................................................................................................41Grupės statulos .........................................................................................................................................41Grįžk į vietą .................................................................................................................................................41Bananų žaidimas .......................................................................................................................................41Važiavimas taksi ........................................................................................................................................42Vaisių salotos ..............................................................................................................................................42PRRR ir PUKUTU ........................................................................................................................................42Šokiai ant popieriaus ...............................................................................................................................42Potvynis/atoslūgis ....................................................................................................................................42Kaimynas man iš dešinės .......................................................................................................................42

PRIEDAS 3: INFORMACIJA APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS ..............................43

PRIEDAS 4: KLAUSIMAI APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS 9-TAI PAMOKAI .....47Bendrieji klausimai apie psichiką veikiančias medžiagas ..........................................................47Klausimai apie lakiąsias medžiagas ...................................................................................................49Klausimai apie alkoholį ...........................................................................................................................50Klausimai apie kanapes ..........................................................................................................................51Klausimai apie jaunimo pasilinksminimo vietų narkotikus .......................................................52Klausimai apie kokainą ...........................................................................................................................53Klausimai apie heroiną ...........................................................................................................................54

ŠALTINIAI ....................................................................................................................................................55

Trečioji dalis: priedai

PRIEDAS 1: VAIDMENŲ ŽAIDIMO INSTRUKCIJAVaidmenų žaidimo metu situacija iš realybės perkeliama į kitą kontekstą. Šie žaidimai gali būti naudingi analizuojant konkrečias elgesio apraiškas (daugiau „diagnostinė“ pers-pektyva) arba saugioje aplinkoje išmėginant naujus ar alter-natyvius elgesio būdus.

Mokiniai, aktyviai nedalyvaujantys vaidmenų žaidime, at-lieka stebėtojų („žiūrovų“) vaidmenį. Jų funkcija – pateikti konstruktyvų ir vertingą atgalinį ryšį ir mokytis stebint vei-kėjus (pagal pavyzdį). Mokytojas atlieka tarpininko arba „re-žisieriaus“ vaidmenį ir yra atsakingas už vaidmenų žaidimo planavimą, įgyvendinimą ir įvertinimą.

Pagrindinis reikalavimas organizuojant vaidmenų žaidimus – atvira ir šilta psichologinė atmosfera klasėje. Šią veiklos for-mą galima naudoti tik tada, kuomet nei klasė, nei mokytojas nesivaržo išreikšti save vaidindami.

Vaidmenų žaidimo etapai

1. Supažindinkite su metodu ir sukurkite taisykles

Svarbu, kad visi dalyviai suprastų vaidmenų žaidimų prasmę ir sutartų dėl kelių pagrindinių bendro darbo taisyklių, kurios leistų dirbti nuosekliai. Naudinga taisykles užrašyti plakate ar lentoje, kad jos būtų prieš akis nuolat.Štai keli stebėtojų taisyklių pavyzdžiai:

sėdime tyliai•dėmesingai stebime aktorius•neblaškome aktorių juoku ar komentarais•padedame aktoriams, jei jie to nori•

Keletas vaidmenų atlikėjų taisyklių pavyzdžių:susitelkiame į vaidinimą•stengiamės nesiblaškyti ir nesijuokti•nesiginčijame•

2. Pasirinkite vaidmenų žaidimo temą

Vaidinimui reikia parinkti konkrečią situaciją ir ją detaliai ap-tarti (pavyzdžiui, po pietų Petras sutiko Paulių ir Joną. Šie ką tik pradėjo rūkyti ir pasiūlė Petrui cigaretę. Bet Petras neno-ri rūkyti. Jis norėtų atsispirti pasiūlymui, tačiau ir išsaugoti draugystę).

3. „Minčių lietus“

Jo metu išklausomi įvairūs pasiūlymai, kaip spręsti proble-mą. Tai reiškia, jog be cenzūros priimamos visos mintys, kad ir kokios „beprotiškos“ ar keistos jos atrodytų. Pasiūlytų idėjų aruodas turėtų būti kiek galima įvairesnis ir kūrybiškesnis.

4. Išsiaiškinkite vaidmenų atlikėjus

Kiekvienas vaidmenų žaidime dalyvaujantis moksleivis prisi-ima tam tikrą vaidmenį.

5. Išsirinkti tikslą ir būdą jam pasiekti („scenarijaus“ formulavimas)

Visa klasė kartu nusprendžia, kokius veiksmus reikia suvai-dinti. Svarbu numatytą elgesį apibūdinti kiek galima konkre-čiau (pavyzdžiui, ką konkrečiai Petras pasako? Kaip jis išreiš-kia savo ketinimą? Kaip reaguoja Paulius ir Jonas?). Svarbu pasirinkti tikrovišką ir lengvai suvaidinamą elgesį. Be to, vai-dinimas neturėtų trukti ilgiau kelių minučių.

6. Paskirkite vaidmenis stebėtojams/auditorijai

Kiti mokiniai pamokomi, kaip stebėti vaidinimą. Galima nu-rodyti keletą aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: akių kontaktą, gestus, laikyseną, balso garsumą ir pan. Reikėtų priminti stebėtojų taisykles (pavyzdžiui, nesijuokti).

7. Pirmasis vaidmenų žaidimas ir jo įvertinimas

Suvaidinę pirmąją situaciją, aktoriai apibūdina savo išgyve-nimus vaidinimo metu. Šiame etape gali padėti mokytojas, pavyzdžiui, klausdamas „kaip jauteisi, kai Paulius pavadino tave bailiu?“. Stebėtojai išsako atgalinį ryšį apie matytą vai-dinimą.

Svarbios taisyklės atgalinio ryšio suteikimui

Sakome tik pozityvius ir konstruktyvius atsiliepimus! Atgalinis ryšys turėtų:

aprašyti (ne interpretuoti ar vertinti);•apibūdinti konkrečius ir matomus veiksmus (ne api-•bendrintus įspūdžius ar veikėjo savybes);būti konstruktyvus – konkrečiai pasiūlyti, ką galima da-•ryti kitaip.

Jei siekiame keisti elgesį, teigiami atsiliepimai yra svar-biausi. Neigiamų komentarų reikėtų visiškai vengti. Daug daugiau padeda konkretūs ir konstruktyvūs patarimai, ką kitu bandymu galima suvaidinti kitaip ar geriau (reikėtų siūlyti – „kitą kartą turėtum kalbėti truputį garsiau“ vietoj „aš niekad negirdžiu, ką tu sakai“).

8. Vaidinimo kartojimo planavimas

Planuojant kitą etapą, pasinaudojama vienu ar dviem patari-mais, išgirstais pirmojo vaidinimo aptarimo metu.

40

9. Antrasis vaidinimas ir jo įvertinimas

Antruoju bandymu situacija vaidinama kiek kitaip. Tada vai-dinimas vėl įvertinamas panašiu būdu.Paskutinieji trys žingsniai gali būti kartojami tiek kartų, kiek būtina ar įmanoma (kol situacijos sprendimas priimtinas ir veikėjams, ir žiūrovams).Užbaigiant šią veiklą galima aptarti, kaip išbandyti elgesio būdai gali būti pritaikyti realiame gyvenime.

Keletas papildomų patarimų vaidme-nų žaidimams

a. Situacijas reikėtų pasirinkti kaskart vis sudėtingesnes. Pra-dėkite nuo lengviausios (paprastos, gerai žinomos).

b. Aktoriai turėtų patys suformuluoti, kokius veiksmus jie demonstruos. Mokytojas turi padėti tik esant reikalui (pa-vyzdžiui, klausdamas „kaip jūs tai norite išreikšti?“). Aktoriai turėtų savais žodžiais išreikšti, ką jie nori pasiekti („saviins-trukcija“).

c. Jei sunkiai sekasi ruoštis vaidinimui, mokytojas gali padėti aktoriams trumpais patarimais („galėtum jo paklausti, ar…“), padrąsinimu („tai buvo gerai, tęsk…“) ar susitarimo primini-mu („tu nusprendei pasakyti, kad…“).

d. Svarbu, kad visi suvoktų vaidmenų žaidimą kaip mokymo-si situaciją. Jame nebūtina siekti tobulumo ir slėpti klaidas, o patį procesą gali pakoreguoti ir pagerinti „režisieriaus“

nurodymai. Be to, svarbu pabrėžti, kad demonstruojamas elgesys yra apsimestinis, veikėjai rodo ne savo „tikrąjį elge-sį“. Šią nuostatą galima sustiprinti atskiriant vaidinimui skirtą „sceną“ nuo likusios klasės dalies (pavyzdžiui, kitos žaidimo versijos aptarimui aktoriai turėtų palikti sceną).

e. Jei kurie nors mokiniai nenori būti aktoriai, nereikėtų jų versti, nes tai tik sukels nerimą ir pasipriešinimą. Juos galima įtraukti į žaidimą kitu būdu – pavyzdžiui, duodant konkrečią užduotį stebėti aktorius.

f. Mokiniai gali būti skeptiški vaidmenų žaidimų atžvilgiu ir abejoti dėl jų naudos. Todėl su šiuo metodu reikėtų supa-žindinti laipsniškai, pamažu keičiant požiūrį. Iš pradžių nau-dinga vaidinti tiesiog gerai žinomas literatūrines situacijas ar pasakojimus, ir tik vėliau pereiti prie kasdienio gyvenimo epizodų.

g. Pasirengti vaidinimui galima ir trumpais pratimais, pavyz-džiui, „Ką tu sakytum, jei…?“ Mokiniai sėdi ratu. Vienas jų už-duoda klausimą ir meta kažkuriam bendraklasiui kamuoliu-ką. Jį sugavęs mokinys turi spontaniškai atsakyti, ką pasakytų duotoje situacijoje. Paskui jis meta kamuolį kitam bendrakla-siui. Surinkus keletą galimų atsakymų variantų, pateikiama nauja situacija. Štai situacijų pavyzdžiai:

jūs stovite eilėje prekybos centre, ir kažkas veržiasi į priekį•jūs esate kino teatre, o du prieš jus sėdintys žmonės nepa-•liaujamai kalbajūs važiuojate autobusu, kurio radiatorius pernelyg kaiti-•na.

PRIEDAS 2: APŠILIMO METODAISiūlomi žaidimai gali paskatinti mokinių bendradarbiavimą ar fizinį aktyvumą. Jie papildo programą „Gyvai“.

Sveikas! Sveikas!

Dalyviai stovi ratu. Vienas jų išeina už rato ribų ir patapšnoja per petį kurį nors bendraklasį. Pastarasis palieka savo vietą ir eina priešinga rato puse aplink stovinčius ratu, kol susitinka su pirmuoju. Abu tris kartus pasisveikina pavadindami vienas kitą vardu ir bėga į tuščią vietą. Pralaimėjusysis toliau eina išorine rato puse, paliesdamas kieno nors petį, ir taip tęsiasi tol, kol visi „pasisveikina“.

Žongliruojančio kamuoliuko žaidimas

Visi stovi glaudžiu ratu (jei grupė labai didelė, gali prireikti ją padalinti į du atskirus ratus). Vedantysis pasako kieno nors vardą ir meta jam ar jai kamuoliuką. Pastarasis padaro tą patį: pasako kieno nors vardą ir meta jam kamuoliuką. Metęs ka-muoliuką turi iškelti rankas, kad kiti matytų, jog jis jau yra tu-

rėjęs kamuolį. Po to, kai visi dalyviai būna turėję kamuoliuką, žaidimas tęsiamas metant kamuolį dar kartą tiksliai tokia pat tvarka prieš išmetant pasakančius vardą. Vedantysis prideda keturis ar penkis kamuoliukus, kad tarp dalyvių vienu metu skrietų keli kamuoliai, laikantis tos pačios sekos.

Vardai ir būdvardžiai

Dalyviai sugalvoja būdvardį, apibrėžiantį, kaip jie jaučiasi arba, kokie jie yra. Būdvardis turi prasidėti ta pačia raide kaip ir asmens vardas, pavyzdžiui: Aš – Laima ir esu laiminga“, arba „Aš – Nojus ir esu nuostabus“. Tai sakydami mokiniai tuo pat metu turi judesiais ir mimika išreikšti pasakytą būdvardį.

Raskite porą kortai

Vedantysis parenka keletą gerai žinomų posakių ir ant skir-tingų popieriaus lapų užrašo po pusę frazės. Pavyzdžiui, ant vieno lapelio užrašo „Laimingų“, o ant kito – „Naujųjų“ (popieriaus skiaučių skaičius turi sutapti su dalyvių skaičiu-

41

mi). Sulenkti lapukai sudedami į skrybėlę. Kiekvienas dalyvis ištraukia iš jos po vieną lapuką ir stengiasi surasti partnerį, kurio frazės dalis dera su jo.

Vieta man iš dešinės

Dalyviai susėda ratu. Pasirūpinkite, kad jūsų dešinėje niekas neatsisėstų. Kvieskite mokinį sakydami: „aš norėčiau, kad Milda ateitų ir atsisėstų man iš dešinės“. Milda ateina palik-dama savo vietą tuščią. Mokinys, sėdintis šalia tuščios kėdės, kviečia ką nors kitą sakydamas „Aš norėčiau, kad … ateitų ir atsisėstų man iš dešinės“. Tęskite tol, kol visi grupės nariai nors kartą pakeis savo vietą.

Kas lyderis?

Grupė sėdi ratu. Vienas išeina iš klasės. Grupė pasirenka ly-derį, kurio užduotis bus rodyti nežymius judesius, kuriuos kiti turės kopijuoti. Pavyzdžiui, patapšnoti jūsų koją, pakasyti galvą ar paliesti nosį. Kai iš klasės išėjęs mokinys sugrįžta, jis turi stebėti grupę ir atspėti, kas vadovauja veiksmams. Pakar-tokite tai keletą kartų.

Kas tu?

Paprašykite, kad savanoris išeitų iš klasės. Kol jo nėra, likusieji dalyviai sugalvoja jam profesiją, pavyzdžiui, vairuotojas, žve-jys ar pan. Kai savanoris grįžta, mokiniai mimika ir judesiais demonstruoja sugalvotą užsiėmimą. Savanoris turi atspėti, kokį užsiėmimą bendraklasiai jam parinko.

Liūtai

Paprašykite dalyvių susiskirstyti poromis ir sudaryti ratą. Ratu sustatykite pakankamai kėdžių, kad visi, išskyrus vieną porą, galėtų atsisėsti. Kiekviena pora slaptai nusprendžia, ko-kius gyvūnus vaizduos. Negalima pasirinkti tik liūtų. Du daly-viai, neturintys kėdžių, yra drambliai. Jie vaikšto ratu tardami skirtingų gyvūnų vardus. Kai pasako esančiųjų pavadinimus, šie „gyvūnai“ turi atsistoti ir mėgdžiodami pasirinktų gyvūnų judesius eiti paskui dramblius. Taip tęsiasi tol, kol drambliai įspėja visų „gyvūnų“ pavadinimus. Tuomet jie sušunka „liū-tai“, ir visos poros skuba atsisėsti. Pora, likusi be kėdžių, kitam turui tampa drambliais.

Saulė šviečia

Dalyviai sėdi ant kėdžių glaudžiu ratu, vienas yra viduryje. Rato centre esantis asmuo taria „saulė šviečia tiems, kurie…“ ir įvardija savybę, spalvą ar aprangos dalį, kurią turi kuris nors grupės dalyvis. Pavyzdžiui, „… dėvi mėlynus marškinius!“, „…turi rudas akis!“ ar „… dėvi trumpas kojines!“. Visi, priklau-santys tai grupei, pašoka ir bėga užimti laisvą kėdę. Tai skuba padaryti ir viduryje stovėjęs mokinys. Kažkuris lieka be kėdės ir dabar jo eilė tarti „saulė šviečia tiems, kurie…“

Kokoso riešutas

Parodykite mokiniams, kaip kūno judesiais ir gestais galite parašyti K-O-K-O-S-A-S. Po to šį veiksmą išbando visi daly-viai. Kartu su klase paieškokite kitų nesunkių žodžių, kuriuos galima„užrašyti“. Tada paprašykite, kad kiekvienas kūno ju-desiais parašytų savo paties vardą. Tegu mokiniai tai padaro paeiliui. Jei yra laiko, leiskite mokiniams pasipraktikuoti „ra-šyti“ viena ranka arba tyliai pasikalbėti tarpusavyje, ore „už-rašant“ trumpus sakinius.

Kas aš?

Išdalinkite korteles su žinomų žmonių vardais (TV žvaigždės, politikai ar kitos garsenybės). Kiekvienas mokinys, nerody-damas savo kortelės, prisega ją kitam bendraklasiui ant nu-garos. Tada mokiniai vaikšto po kambarį ir uždavinėja klau-simus savo draugams apie žymaus žmogaus, kurio vardas parašytas ant jų nugaros, tapatybę. Į klausimus galima atsa-kyti tik „taip“ arba „ne“. Žaidimas tęsiasi tol, kol kiekvienas susigaudys, kas jis/ji yra.

Grupės statulos

Paprašykite, kad mokiniai laisvai vaikščiotų po klasę, bandy-dami atpalaiduoti savo kūnus. Po kurio laiko sušukite kokį nors žodį. Mokiniai turi sustingti kaip „statulos“, išreiškian-čios pasakytą žodį. Pavyzdžiui, vedantysis sušunka „taika“. Visi dalyviai, tarpusavyje nekalbėdami, turi akimirksniu pri-imti tokią kūno padėtį, kuri parodytų, ką jiems reiškia „taika“. Pratimą pakartokite keletą kartų.

Grįžk į vietą

Paprašykite, kad visi mokiniai pasirinktų tam tikrą vietą kla-sėje ir joje atsistotų. Paaiškinkite, kad reikia judėti po kamba-rį atliekant tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, šokuoti, sakyti „sveikas“ kiekvienam vilkinčiam mėlynai, eiti atbulomis ar pan. Kai vedantysis pasako „stop“, visi bėga į savo pradinę vietą. Tas, kuris pirmasis grįžta į vietą, kitame etape tampa lyderiu ir vadovauja grupei.

Bananų žaidimas

Paimamas bananas ar kitas daiktas, pavyzdžiui, raktų ryšulė-lis. Dalyviai stovi ratu laikydami rankas už nugarų.Vienas savanoris stovi viduryje. Vedantysis eina išorine rato puse ir slapta įdeda bananą į kieno nors ranką. Tada bananas slaptai perduodamas vienas kitam už nugarų. Rato viduryje stovinčio savanorio užduotis yra atidžiai stebėti dalyvių vei-dus ir atspėti, kas laiko bananą. Kai atspėja, savanoris užima jo vietą rate, o pastarasis eina į rato centrą. Žaidimas tęsiasi.

42

Važiavimas taksi

Paprašykite, kad dalyviai pavaizduotų, jog sėda į taksi. Taksi gali sutalpinti tik tam tikrą skaičių žmonių, pavyzdžiui, ke-turis, penkis ar aštuonis. Paskirkite nekintamą skaičių taksi vairuotojų. Jie vaikšto po klasę ir po vieną priima keleivius, kol jų taksi „prisipildo“. Toks žaidimas naudingas, kai reikia atsitiktinai suskirstyti dalyvius į grupes.

Vaisių salotos

Vedantysis suskirsto dalyvius į grupes, kiekvienam mokiniui duodamas tam tikro vaisiaus pavadinimą (visų vaisių turi būti vienodas skaičius – nuo trijų iki keturių). Dalyviai susėda ratu. Vienas turi likti centre. Vedantysis sušunka kurio nors vaisiaus pavadinimą, pavyzdžiui, „apelsinai“, ir visi mokiniai, gavę apelsino pavadinimą, turi susikeisti vietomis. Kol jie keičiasi, viduryje stovintis asmuo stengiasi užimti kurio nors kėdę, palikdamas šį stovėti viduryje. Naujasis rato centre atsi-dūręs mokinys sušunka kito vaisiaus pavadinimą ir žaidimas tęsiasi. Pavadinimas „vaisių salotos“ reiškia, kad visi turi susi-keisti kėdėmis.Kita šio žaidimo versija: paruošiamos kortelės su keturių ar penkių vaisių paveikslėliais, pavyzdžiui, banano, obuolio, apelsino, vyšnios, kivi. Kortelės atsitiktinai išdalinamos moki-niams. Mokiniai turi sudaryti vaisių salotas, kuriose būtų visų vaisių po vieną. Tai mažų grupių formavimo metodas.

PRRR ir PUKUTU

Paprašykite, kad visi mokiniai įsivaizduotų du paukščius. Vie-nas vadinasi „Prrr“, kitas – „Pukutu“. Jums sušukus „prrr“, visi dalyviai turi pasistiebti ir kilnoti į šonus alkūnes, lyg paukš-čiai, bešiaušiantys savo plunksnas. Jums sušukus „pukutu“, visi turi sustingti, nesujudindami nei plunksnelės.

Šokiai ant popieriaus

Vedantysis paruošia vienodo dydžio laikraščio ar audinio ga-balus. Dalyviai susiskirsto poromis. Kiekvienai porai duoda-mas laikraščio arba medžiagos gabalas. Visi ima šokti ir šoka tol, kol vedantysis groja ar ploja. Kai muzika ar plojimas nu-trūksta, visos poros privalo sustoti ant turimo popieriaus ar audinio gabalo. Kai muzika nutrūksta antrą kartą, pora, prieš užlipdama ant savo medžiagos, turi perlenkti ją pusiau. Po kelių kartų, nuolat perlenkiant popierių ar audeklą, jis labai sumažėja. Ta pora, kurios narys nors viena kūno dalimi palie-čia grindis, iškrenta iš žaidimo. Žaidimas tęsiasi, kol išaiškėja laimėjusi pora.

Potvynis/atoslūgis

Nubrėžkite liniją, kuri žymi jūros krantą ir paprašykite daly-vių sustoti už linijos. Kai vedantysis sušunka „potvynis“, visi šoka per liniją į priekį. Kai vadovas sušunka „atoslūgis“, visi šoka nuo linijos atgal. Vedantysis gali tą patį žodį sušukti du kartus, pavyzdžiui, „potvynis“, „potvynis“ – suklydę dalyviai iškrenta iš žaidimo.

Kaimynas man iš dešinės

Mokiniai sėdi ratu. Paprašykite jų pasakyti ką nors gero apie bendraklasį jų dešinėje. Prieš pradėdami duokite laiko pagal-voti.

43

PRIEDAS 3: INFORMACIJA APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS

INFORMACIJA APIE LAKIĄSIAS MEDŽIAGAS

Ką sako mokslas:

Svaiginimuisi naudojamos tokios lakiosios medžiagos: •benzinas, klijai, dėmių valikliai, tirpikliai, skiedikliai, lakai ar aerozoliniai preparatai (flakonuose).Lakiosios medžiagos veikia psichiką ir protinius gebėji-•mus, t. y., daro įtaką emocijoms, suvokimui, mąstymui.Lakiųjų medžiagų vartojimas gali sukelti priklausomybę.•Lakiųjų medžiagų įkvėpimas labai kenksmingas sveikatai, •nes gali pažeisti smegenis ir sukelti ilgalaikių dėmesio, koor dinacijos problemų.

Efektas:

Įkvėpęs šių medžiagų, po kelių sekundžių vartotojas pa-•junta atsipalaidavimą, šilumą, linksmumą ir jėgų antplūdį. Šis poveikis paprastai trunka kelias minutes.Kadangi greitai išsiplečia kraujagyslės, vartotojas dažnai •jaučia galvos skausmą, svaigimą, stiprų širdies plakimą, pykinimą, parausta oda.Apima panika ir iškyla savižudybės grėsmė, nes lakiosios •medžiagos sukelia baisias fantazijas, artėjančio pavojaus ar mirties jausmą.

Pasekmės:

Lakiųjų medžiagų įkvėpimas gali būti ypač pavojingas.•Jaučiant jėgų antplūdį, galima prarasti kontrolę, sutrinka •judesių koordinacija. Kvėpavimas lėtėja, vartotojas dažnai junta vidinę įtampą.Įkvepiamą lakiųjų medžiagų kiekį sunku kontroliuoti. Jei •įkvepiama labai daug, sutrinka kraujo apytaka smegeny-se, tai gali sukelti smegenų pakenkimą ar paralyžių.Jei lakiosios medžiagos atsitiktinai patenka ant odos, gali •atsirasti ilgai neužgyjančių žaizdų.Nosinių ar maišelių dėjimas tiesiai prie veido įkvepiant, •padidina uždusimo riziką.Ekstremaliais atvejais, įkvėpus šių medžiagų gali sustoti •širdis ar sutrikti kvėpavimas.

INFORMACIJA APIE ALKOHOLĮ

Moksliniai faktai:

Cheminis alkoholio pavadinimas yra etilo alkoholis ar eta-•nolis.Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą ir sulėtina visas •žmogaus reakcijas.Be to, alkoholis veikia psichiką ir protinius gebėjimus, t. y., •keičia mūsų emocijas, mintis ir suvokimus (todėl vadina-mas psichiką veikiančia medžiaga).Per kraują alkoholis pasiekia visus kūno organus. Maždaug •90 proc. suvartoto alkoholio pasiekia smegenis.Praėjus 30–60 minučių po alkoholio vartojimo, jo kiekis •kraujyje pasiekia didžiausią koncentraciją. Tikslus kraujyje esančio alkoholio kiekis priklauso nuo suvartoto kiekio, jo absorbavimo greičio žarnose ir skrandyje, kūno masės, ly-ties ir individualaus alkoholio skaidymo greičio. Alkoholio kiekis kraujyje matuojamas promilėmis. Viena promilė reiškia, kad viename litre kraujo yra vienas mililitras gryno alkoholio.Alkoholio poveikis turi dvi stadijas: pirma pasireiškia ma-•loniais pojūčiais, kurie yra pakankamai išreikšti ir trunka trumpai – žmogus atsipalaiduoja, nusiramina, jaučiasi lais-vas. Antrojoje stadijoje lėtai prasideda nelabai išreikšta, bet ilgai trunkanti nemaloni reakcija – nervingumas, bloga nuotaika, pagirios. Šį nemalonų poveikį gali pakeisti naujo alkoholio kiekio vartojimas. Tokiu būdu atsiranda pavojus, kad žmogus alkoholį vartos vis dažniau.Alaus bokale (200 ml, 5 %), alkoholiniame kokteilyje (70 ml, •18 %), stipriajame gėrime, pavyzdžiui, viskyje (25 ml, 45%) ir vyno taurėje (100 ml, 12 %) gryno alkoholio kiekis yra vienodas – 8–10 g.Alkoholis skaidomas pakankamai ilgai. Mūsų kepenims •reikia maždaug valandos, kad išskaidytų 0,1 promilę alko-holio (moterims reikia dar daugiau). Kitą dieną po vakari-nių išgertuvių organizme vis dar daug alkoholio.Ilgametis, reguliarus ir intensyvus alkoholio vartojimas •gali sukelti stiprią fizinę ir psichinę priklausomybę.

Efektas

Dažniausiai, po vienos ar dviejų taurių alkoholio žmogaus •širdis plaka greičiau, pagreitėja kvėpavimas. Dažnai žmo-gus jaučiasi daug komunikabilesnis ir drąsiau bendrauja su kitais.

44

Išgėrus daugiau, prarandama situacijos kontrolė, klaidin-•gai interpretuojamas pavojus, per daug kalbama. Žmogus gali impulsyviai reaguoti ir dėl to vėliau gailisi.Dar daugiau išgėręs, žmogus (alkoholio kiekis kraujyje •pasiekia 1,3–3 promiles) sunkiai koordinuoja judesius, svirduliuoja ir nebesuvokia ribų. Dažnai tokiam asmeniui dvigubinasi akyse, kalba nerišli. Be to, daugelį žmonių py-kina.Jei alkoholio kiekis kraujyje viršija 3 promiles, stipriai krin-•ta ar didėja kūno temperatūra arba giliai užmiegama, jei viršija 4 promiles, gali ištikti koma ir mirtis.Išvakarėse išgėręs per daug (tikslus kiekis priklauso nuo •individualaus asmens), kitą dieną žmogus jaučiasi prastai. Dažniausiai kankina galvos, skrandžio skausmai, stinga jėgų.

Pasekmės

Dauguma nelaimingų atsitikimų – automobilių avarijos, •buitinės traumos, destruktyvus elgesys ir savižudybės – dažniausiai atsitinka išgėrus alkoholio.Alkoholis skatina rizikuoti, skatina neatsakingą seksualinį •elgesį. Ypač reikėtų pabrėžti, kad dauguma išprievartavi-mų įvyksta prievartautojams esant neblaiviems.Reguliarus alkoholio vartojimas mažina jėgas, dėmesio •koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus. Žmonių, inten-syviai vartojančių alkoholį, smegenyse stebimas ląstelių irimas. Poveikis tuo stipresnis, kuo daugiau alkoholio per dieną išgeriama.Reguliariai alkoholį vartojantiems asmenims išsivysto „to-•lerancija“ alkoholiui. Tai reiškia, kad kūnui prireikia dides-nio alkoholio kiekio, kad pasiektų tą patį atpalaiduojantį efektą. Tačiau tuo pat metu šis didesnis alkoholio kiekis stipriai veikia organizmą (net jei simptomai ne visada pas-tebimi).Pasigėręs žmogus gali daryti ar sakyti tai, ko kitą dieną ne-•prisimena. Argi smagu būti vieninteliam, kuris nežino, kas įvyko praeitą vakarą?Alkoholis gali paskatinti kūno svorio augimą: viename bo-•kale alaus yra 100 kilokalorijų. Alkoholiniame kokteilyje jaunimui yra 146 kcal.Labai pavojinga alkoholį maišyti su kitomis medžiagomis. •Jo derinimas su kitais slopinančiais preparatais, pavyz-džiui, su migdomaisiais ar atpalaiduojančiais vaistais, pa-didina sąmonės praradimo, kolapso ar kvėpavimo sustoji-mo riziką, o dėl to gali ištikti mirtis.

INFORMACIJA APIE KANAPES

Moksliniai faktai:

Kanapės yra terminas, kuriuo apibendrintai vaidinami ka-•napių produktai hašišas ir marihuana.Kanapės turi tetrahidrokanabinolio (THC). Ši psichoaktyvi •medžiaga veikia psichinę būklę, kitaip tariant, emocijas,

mintis. Šios įtakos pobūdis (malonus ar dirginantis) pri-klauso nuo daugelio veiksnių (žiūrėkite žemiau).Rūkant kanapes, THC per plaučius patenka į kraują, o tada •išnešiojamas po visus organus. Šlapime galima rasti THC pėdsakų net praėjus kelioms savaitėms po kanapių varto-jimo.Pasiekęs smegenis, THC paveikia tas jų sritis, kurios atsako •už naujos informacijos įsiminimą ir automatišką kai kurių judesių atlikimą. Tai paaiškina, kodėl dauguma žmonių, pavartoję kanapių, negali įsiminti naujų dalykų, prastai orientuojasi laike ir sunkiai kontroliuoja savo judesius.

Efektas

Pavartojus kanapių, pojūčiai gali būti labai skirtingi. Tai •priklauso nuo kiekio, asmens patirties, išorinių aplinkybių ir, didžia dalimi, nuo žmogaus lūkesčių. Taigi gali atsitikti taip, kad vienas, pirmąkart pavartojęs kanapių, nieko ne-pajus, o kitas po pirmo vartojimo jausis prastai, gali net apimti panika.Kanapės pasižymi psichoaktyviu poveikiu. Tai reiškia, kad •jos veikia emocijas, suvokimą, mintis ir gebėjimą įvertinti pavojų. Dažniausiai, jų pavartojęs žmogus jaučiasi links-mas, atsipalaidavęs, daugiau juokiasi, garsiau girdi mu-ziką. Laiką ir aplinką suvokia kitaip. Vieniems žmonėms gera, kiti tampa agresyvūs, dar kiti gali patirti paniką ar haliucinacijas. Kanapių veikiamas žmogus negali sutelkti dėmesio į išorines aplinkybes ar įsiminti naują informaciją. Šis periodas dažniausiai trunka nuo valandos iki dviejų, po to simptomai lėtai išnyksta. Pasibaigus poveikiui, daugelis jaučiasi mieguisti ir nusilpę.Kanapės neskatina mąstymo: jų vartojimas tiesiogiai sieja-•mas su mokymosi nesėkmėmis ir daug mažesnėmis paja-momis profesinėje karjeroje.

Pasekmės

Per pastarąjį dešimtmetį buvo atskleistas neigiamas ka-•napių poveikis smegenų funkcijoms. Reguliariai kanapes vartojančių žmonių kognityvinės funkcijos (trumpalaikė atmintis, suvokimas ar gebėjimas spręsti problemas) stip-riai nukenčia. Šie kognityviniai sutrikimai gali tęstis dau-giau nei metus net nutraukus kanapių vartojimą.Kadangi kanapių poveikis gali būti labai skirtingas, visuo-•met egzistuoja pavojus, kad ta patirtis bus labai bloga. Ypač tais atvejais, kai vartotojas jaučia liūdesį, nerimą ar turi psichinės sveikatos problemų. Šiuo atveju kanapių geriau nevartoti. Kanapių vartojimas gali sukelti psichinę priklausomybę, t. y., žmogui reikės kanapių, kad galėtų at-sipalaiduoti, linksmintis, patirti stiprius jausmus ir jaustis patogiai.Didelės kanapių dozės gali sukelti kraujotakos sutrikimų •(svaigimą ar net alpimą).Kanapių veikiamas žmogus gali patirti daugiau nelaimin-•gų atsitikimų, nes sutrinka suvokimas ir gebėjimas teisin-gai įvertinti kritines situacijas.

45

THC paveikia atmintį ir dėmesio sutelkimą. Kasdieninis ka-•napių vartojimas gali sąlygoti žymų akademinį atsilikimą, veiklų ribotumą, kontaktų siaurėjimą ar domėjimosi tam tikromis veikloms praradimą.Vienas iš kanapių poveikių – dėmesio sutelkimas tik į vidi-•nius dalykus, savo emocijas, mintis, suvokimus. Kai kurie žmonės visiškai „nebematomi“ pro kanapes. Šiuo požiūriu žmogus tikrai nebėra „vakarėlių“ draugas ir nepalaiko vi-savertiškų santykių su kitais.Kanapių rūkymas padidina tikimybę susirgti kvėpavimo •takų ligomis – bronchitu, trachėjos ar plaučių infekcijomis ir pan.Kaip ir rūkant cigaretes, pablogėja fizinė būklė ir sportiniai •pasiekimai.Kadangi kanapių dūmai (sumaišyti su tabaku) paprastai •įkvepiami giliau ir plaučiuose išlaikomi ilgiau nei cigare-čių dūmai, vieno tokio mišinio daroma žala prilygsta 3 ar 5 cigarečių žalai (turint galvoje anglies monoksido ir dervų poveikį).Kanapių gėrimas ar valgymas veikia dar stipriau, nors to-•kiu atveju poveikis pasireiškia vėliau (maždaug po valan-dos), bet dažnai sukelia haliucinacijas.Kanapės tiekiamos skirtingomis dozėmis: kai kuriuose •regionuose kanapių produktai daug stipresni – turi daug daugiau THC. Didesnė šios medžiagos koncentracija padi-dina problemas ir pavojus.Kanapių platinimo rinkodara labai dažnai yra nukreipta į •alternatyvaus ar maištaujančio elgesio jaunuolius. Todėl kanapės labai dažnai platinamos alternatyvios muzikos festivaliuose.

INFORMACIJA APIE PASILINKSMINIMO VIETŲ NARKOTIKUS: EKSTAZĮ IR AMFETAMINĄ

Moksliniai faktai

Jaunimo vakarėliuose vartojami narkotikai apima keletą •cheminių medžiagų, sukurtų vakarėlių atmosferai ir kultū-rai, muzikai bei šokiams.Visos šios medžiagos, veikdamos smegenis, keičia mintis •ir suvokimą. Pavartojus ekstazio, pasikeičia sąmonės bū-sena: mintys, jausmai ir matomi vaizdai atrodo neįprasti. Amfetaminai stimuliuoja: jie pagreitina širdies ritmą ir pa-didina temperatūrą.Pasilinksminimo vietose narkotikai daugiausia vartojami •tabletėmis, bet būna ir miltelių ar skysčio pavidalo.Šių narkotikų poveikio laikas priklauso nuo dozės, vartoji-•mo būdo ir asmeninių veiksnių, tokių kaip kūno masė, ly-tis. Svarbu ir tai, prieš kiek laiko jie buvo pavartoti. Vidutinė dozė veikia nuo 3 iki 8 valandų, bet kartais poveikis trunka ir 12 valandų.

Efektas

Pasilinksminimo vietų narkotikai suteikia pasitenkinimo •jausmą, skatina aktyvumą, judrumą, norą kalbėti.Netrukus po pavartojimo, sustingsta rankos, išdžiūsta •burna, smarkiau plaka širdis. Išsiplečia vyzdžiai. Kartais py-kina, jaučiama žandikaulio įtampa ar griežiama dantimis. Šias reakcijas lemia kraujagyslių išsiplėtimas ir paspartėjęs širdies ritmas.Po tam tikro laiko pranyksta alkis ir troškulys, jaučiatės la-•bai budrūs. Praėjus poveikiui, atsiranda priešingi pojūčiai: nuovargis, išsekimas, liūdesys. Neigiamos pasekmės gali trukti iki 24 valandų.Ekstazis paryškina jausmų (tiek teigiamų, tiek neigiamų) •intensyvumą. Kiti žmonės atrodo daug patrauklesni.

Poveikis

Ekstazio ar amfetamino vartotojas niekada nežino tiks-•lios tablečių ar miltelių sudėties, jas sudarančių medžiagų koncentracijos ir pavojingumo.Kadangi išnyksta troškulio ir nuovargio pojūtis, kyla dides-•nis pavojus, kad kūno temperatūra labai pakils, organiz-mas perkais ar išsivystys hipertenzija: staigiai pakils krau-jospūdis. Kadangi žmogus nebekontroliuoja savo kūno, jis pamiršta atsigerti vandens, trumpai pailsėti ar įkvėpti tyro oro.Ekstazio ir amfetamino vartojimas gali sukelti didelį neri-•mą, haliucinacijas ar orientacijos sunkumus.Liūdesys ir nuovargis, apimantys kitą dieną po šių nar-•kotikų vartojimo, skatina vartoti antidepresantus ar kitus vaistus.Šie narkotikai veda į psichologinę priklausomybę. Tam, •kad patirtų tą patį poveikį, vartotojams reikia vis didesnių ir didesnių dozių, o jei vartojimą nutraukia ar sumažina dozę, pasijunta labai prastai.

INFORMACIJA APIE KOKAINĄ

Moksliniai faktai

Kokainas yra balti kristalų pavidalo ir kartaus skonio milte-•liai, gaminami iš kokamedžio lapų, sumaišant juos su van-deniu, kreida ar natrio karbonatu, žibalu ir amoniaku.Dažniausiai kokainas uostomas, bet taip pat gali būti var-•tojamas intraveniniu būdu.Kokainas labai greitai ir stipriai paveikia psichinę būklę •(mintis, suvokimą ir emocijas). Jei kokainas uostomas, po-veikis pajuntamas jau po kelių minučių.Kokaino poveikis trunka nuo 30 iki 60 minučių.•

46

Efektas

Kokainas labai greitai sukelia didelę euforiją. Vartotojas •jaučiasi labai budrus, gyvybingas, nenustygsta vietoje. Mintis veja mintį, kartais daug ir beprasmiškai kalbama. Žmogus perdėtai pasitiki savimi, o kadangi nepakanka-mai įvertina tikrus pavojus, yra pasirengęs rizikuoti: pavyz-džiui, nori šokti iš didelio aukščio ar pan. Gali tapti labai beatodairiškas ir agresyvus.Dėl kokaino poveikio žmogus nejaučia alkio, troškulio ar •nuovargio.Išblėsus kokaino poveikiui (maždaug po valandos), žmo-•gus ilgai jaučiasi liūdnas, įsitempęs, nerimauja ir jaučia po-traukį vėl vartoti kokainą.Didelės kokaino dozės gali sukelti didelį nerimastingumą •ar haliucinacijas, pavyzdžiui, manymą, jog esi nuolat ste-bimas ar sekamas.

Pasekmės

Kokainas gali sukelti ar paaštrinti psichines problemas bei •sutrikimus. Ypač didelė tikimybė, kad jauni žmonės patirs nerimą, haliucinacijas ar psichozės epizodus.Pavojus, būdingas ir keletui kitų narkotikų: prarasti budru-•mą flirtuojant ir tapti seksualinio smurto auka.Nuo kokaino gali išsivystyti fizinė ir psichologinė priklau-•somybė. Ją ypač skatina tai, kad žmogus po energijos ant-plūdžio jaučiasi taip blogai, kad tuoj pat nori vėl vartoti narkotiką, jog atgautų pasitikėjimą savimi.Perdozavus kokaino gali ištikti staigi mirtis.•Kokainas mažina maisto ir miego poreikį, leidžia nejausti •nuovargio, todėl svoris gali greitai nukristi, atsirasti psichi-nis ir fizinis nuovargis.

INFORMACIJA APIE HEROINĄ

Moksliniai faktai

Heroinas gaminamas iš morfino ir priklauso opioidams.•Heroinas yra psichoaktyvi medžiaga, daranti poveikį mūsų •psichinei veiklai: veikdamas smegenis, heroinas keičia są-monės būseną, emocijas, mintis ir suvokimą.Heroinas turi anestezinį poveikį.•Heroinas sukelia tiek fizinę, tiek psichinę priklausomybę.•Heroinas vartojamas intraveniniu būdu, uostomas ar rū-•

komas. Jo poveikis gali trukti nuo valandos iki dienos, pri-klausomai nuo dozės, vartojimo būdo, kūno masės, lyties ir vartotojo smegenų savybių.Net ir trumpą laiką pavartojus heroino, išsivysto jo tole-•rancija, t. y., kad pasiektų tą pačią būseną, žmogus turi vartoti daugiau ir daugiau.Kai organizmas pripranta prie heroino, nutraukus jo var-•tojimą, prasideda stiprios reakcijos. Tai vadinamasis abs-tinencijos sindromas, kuris reiškiasi stipriais kojų ir rankų skausmais, karščio ar šalčio antplūdžiais, gilia depresija ar labai gąsdinančiomis haliucinacijomis.

Efektas

Heroinas sumažina nerimą ir įtampą. Jo vartotojai pasako-•ja apie jaukumą, palaimos būseną, geresnį daugelio reiš-kinių „supratimą“, mato gražius ar gąsdinančius vaizdus ir balansuoja tarp budrumo ir miego. Išoriniams stebėto-jams jie atrodo apatiški ir nesidomintys aplinka.Neigiamas heroino poveikis yra toks: asmuo jaučiasi sudir-•gęs, atsiranda orientacijos sunkumų, susilpnėja atmintis, neaiški kalba, neprognozuojamas elgesys.Tolesni simptomai: labai stiprus vidurių užkietėjimas, sek-•sualinio potraukio, alkio ir troškulio pojūčių praradimas. Nebesidomėdamas maistu, apranga ir higiena, žmogus gali labai apsileisti.Heroinas sulėtina kvėpavimą, kartais tiek, kad kyla grėsmė •gyvybei.

Pasekmės

Slopindamas mintis ir reakcijas heroinas veikia labai grei-•tai. Poveikis gali trukti ilgai. Vartotojas, neobjektyviai su-vokdamas ir vertindamas kritinę situaciją, patiria didesnį nelaimingų atsitikimų pavojų.Adatų ir švirkštų naudojimas heroino injekcijoms, kelia •didelį pavojų užsikrėsti tokiomis ligomis kaip hepatitas ar AIDS, kurį sukelia ŽIV infekcija.Kadangi heroinas slopina kvėpavimą, jo vartojimas ser-•gant plaučių ligomis (pavyzdžiui, astma) gali sukelti mirtį.Vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė, atsiranda de-•presija.Heroino kokybė dažnai abejotina, aptinkama nemažai •labai pavojingų jo mišinių, yra didelis perdozavimo pavo-jus.

47

PRIEDAS 4: KLAUSIMAI APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGASProgramos „Gyvai“ medžiaga apima ir rinkinį kortelių, kurių vienoje pusėje užrašytas klausimas ir pateikta keletas atsakymų, o kitoje – teisingas atsakymas ir trumpas paaiškinimas. Galbūt jas jums jau davė „Mentor Lietuva“ ar išsispausdinote iš inter-netinio tinklalapio www.mentor.lt ir patys susikarpėte. Žemiau pateikiamas kortelių sąrašas eilės tvarka, kad būtų lengviau pasirinkti tas, kurias norite panaudoti. Po kiekviena kortele taip pat galite perskaityti trumpą patarimą diskusijai – tai inspi-ruos idėjas tolesniam medžiagos apmąstymui ar papildomam užsiėmimui.Teisingi atsakymai paryškinti juodai, gali būti teisingi ir keli atsakymai.

BENDRIEJI KLAUSIMAI APIE PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS

1 klausimas. Ar alaus sudėtyje yra psichiką veikiančių medžiagų?

A. Taip B. Ne

Psichoaktyvios medžiagos gali paveikti jūsų emocijas, elgesį ir suvokimąAlkoholis, tabakas ir narkotikai turi įtakos mūsų dvasiniam gyvenimui. Pavyzdžiui, paveikdami smegenis, jie gali pakeis-ti mūsų emocijas, mintis ir suvokimą. Vartojant psichiką vei-kiančias medžiagas, neįprastai pakinta jūsų sąmonės būsena. Tai, ką jūs matote, jaučiate ar galvojate, jums atrodo nauja ir neįprasta. Viskas gali atrodyti kitaip: naujai, spalvingai, tam-siau, laimingiau, niūriau, intensyviau arba tiesiog nepažįsta-ma ir bauginama.

Patarimas diskusijai: kodėl alkoholis sukelia fizinę ir psi-chologinę priklausomybę?

2 klausimas. Ar išgėrę bent vieną tabletę migdomųjų vaistų jūs galite saugiai vairuoti dviratį?

A. Taip B. Ne

Psichiką veikiančių medžiagų keliamas pavojus bei rizi-kaBet kokia psichiką veikianti medžiaga neigiamai veikia kūną ir dvasinę būseną. Net ir menkiausias pabandymas kelia grės-mę jūsų sveikatai (pvz., gali kilti alerginė reakcija). Didžiausia tabako, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo rizika – priklausomybė.

Patarimas diskusijai: visos psichiką veikiančios medžiagos šalia laukiamo poveikio turi ir keletą šalutinių pasekmių.

3 klausimas. Jau geriau gerti alkoholį nei vartoti narko-tikus. Mitas ar faktas?

A. Mitas B. Faktas

Priklausomybė išsivysto tiek nuo narkotikų, tiek nuo alkoho-lio. Abu svaiginimosi būdai tampa nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų, savižudybių, apsinuodijimų, fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų priežastimi.

Patarimas diskusijai: tiek alkoholis, tiek narkotikai – psicho-aktyvios medžiagos.

4 klausimas. Esate nuliūdęs. Ar pasijustumėte geriau, jeigu išgertumėte ekstazio tabletę?

A. Taip B. Ne

Narkotikai žmones veikia skirtingaiNarkotikai kiekvieną veikia labai skirtingai. Ar pasijusite ge-riau, pakiliau, ar blogiau, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Visų pirma, nuo vartojimo būdo, nuotaikos prieš vartojimą, jus supančių žmonių, fizinės būklės vartojimo metu ir pan.

Patarimas diskusijai: narkotikų poveikis priklauso nuo nuo-taikos, kurią turėjote prieš vartojimą. Jei jums buvo liūdna, jūs ir toliau liūdėsite.

5 klausimas. Ar alkoholis skirtingai veikia vyrus ir mo-teris?

A. Taip B. Ne

Merginos yra mažiau atsparios tabakui, alkoholiui ir narkoti-kams dėl savo fizinio sudėjimo (merginos paprastai yra leng-vesnės, jų kūne yra mažiau vandens) ir neigiamas psichoak-tyviųjų medžiagų poveikis joms gali pasireikšti daug stipriau nei vaikinams. Moters, suvartojusios tokį patį alkoholio kiekį kaip ir vyras, kraujyje alkoholio bus 20 % daugiau. Dėl tam tikrų fermentų, kurie skaldo alkoholį, trūkumo moters or-ganizme, jos daug greičiau tampa alkoholikėmis, nei vyrai. Merginos paprastai atsargiau ir atsakingiau žiūri į alkoholio vartojimą , gali ir moka linksmintis ir be jo.

Patarimas diskusijai: biologiniai skirtumai tarp vaikinų ir merginų.

48

6 klausimas. Kuris iš žemiau pateikiamų teiginių yra tei-singas?

A. Jeigu mano mama vartoja migdomuosius vaistus, galiu ir aš

B. Mano mama turėtų vartoti migdomuosius vaistus tik tuo atveju, jei juos yra paskyręs gydytojas

C. Jeigu mano mama, išgėrusi migdomųjų, jaučiasi geriau, jie negali turėti neigiamo poveikio

Narkotinės medžiagos naudojamos gydant kai kurias ligas.Nemažai narkotinių medžiagų vis dar naudojamos gydant įvairias ligas. Dėl jų stipraus ir pavojingo poveikio gydytojai narkotinių medžiagų turinčių vaistų skiria tik atsakingai įver-tinę ligos sunkumą ir kruopščiai prižiūri gydymo eigą.

Patarimas diskusijai: išrašyti vaistai gali būti naudojami tik ligoms gydyti griežtai kontroliuojant gydytojui.

7 klausimas. Jeigu rūkote, jūsų pirštai tampa šiltesni

A. Taip B. Ne

Dėl nikotino vartojimo susiaurėjusios venos sukelia daug apmaudžių padariniųCigaretėse ir tabake esantis nikotinas yra kaltas dėl staigaus jūsų kraujagyslių susiaurėjimo. Iš pradžių lengvai padažnėję širdies dūžiai kai kuriems rūkaliams sukelia klaidingą geros savijautos įspūdį. Tačiau būtent tai ir yra jūsų kūno galūnių atšalimo priežastis: dėl susiaurėjusių kraujagyslių galūnėse jūsų pirštai ir pėdos atšąla greičiau.

Patarimai diskusijai: kokios gali būti netikėtos pagreitėju-sio širdies ritmo ir kraujagyslių susiaurėjimo pasekmės?

8 klausimas. Dauguma rūkančiųjų niekuomet nemeta rūkyti

A. Taip B. Ne

Dauguma rūkančiųjų po kurio laiko meta rūkytiDaugelis jaunų žmonių, pabandę, greitai meta rūkyti, nes rūkymas pasirodo nesąs toks madingas ar naudingas užsiė-mimas. Kitos priežastys, skatinančios mesti rūkyti, yra dide-lės išlaidos, neigiamos pasekmės sportiniams pasiekimams, grožiui, išvaizdai, ir, be abejo, sveikatai. Rūkantys suaugu sie-ji net ir po keleto nesėkmingų bandymų vis tik sugeba mesti rūkyti, nes ši priklausomybė ilgainiui tampa liga.

Patarimai diskusijai: kuo skiriasi laukiamos rūkymo pase-kmės nuo tikrųjų pasekmių?

9 klausimas. Ar rūkymas padeda numesti svorio?

A. Taip B. Ne

Rūkantieji priauga svorioNikotinas, kaip ir kitos narkotinės medžiagos, veikia tam tik-ras jūsų smegenų dalis. Nikotinas paveikia smegenų ląsteles, valdančias alkio, skonio ir kvapo jausmą. Metus rūkyti, at-virkštinis poveikis yra netgi stipresnis, todėl jūs valgote daug daugiau ir, vietoj to, kad numestumėte svorio, jo priaugate.

Patarimas diskusijai: psichiką veikiančios medžiagos kar-tais vartojamos norint numesti svorio ir nepagalvojant apie tolesnes pasekmes.

10 klausimas. Ar tiesa, kad rūkančiųjų veidas tampa blyškesnis, padidėja poros, atsiranda inkštirų?

A. Tiesa B. Melas

Rūkymas neabejotinai neigiamai veikia lygią odąSulėtėjusi kraujo apytaka kenkia odai. Rūkalių oda yra pilkes-nė ir labiau išblyškusi nei nerūkančiųjų. Be to, daug anksčiau atsiranda raukšlių.

Patarimas diskusijai: poveikis jaunų žmonių išvaizdai ir sveikatai.

11 klausimas. Ar tiesa, jog rūkančiųjų žaizdos gyja lėčiau ir prasčiau?

A. Tiesa B. Melas

Rūkymas lėtina žaizdų gijimąToks yra nikotino, nikotino turinčių tablečių ir nikotininių pleistrų poveikis. Plastinės chirurgijos specialistai kartais net nesiima operuoti rūkančiųjų, nes jų gydymas neužtikrina no-rimo rezultato.

Patarimas diskusijai: kur galite rasti informacijos apie ne-numatytas cigarečių rūkymo pasekmes?

12 klausimas. Ar egzistuoja saugi alkoholio dozė paau-gliams?

A. Taip B. Ne

Paauglių organizmas dar nėra pilnai subrendęs, todėl ir nedi-delės alkoholio dozės yra kenksmingos ir gali padaryti žalos. Specialistai teigia, kad net suaugusį žmogų mažų dozių regu-liarus vartojimas veda į priklausomybę. Žmones, sergančius alkoholizmu, net mažiausia dozė veda prie girtavimo protrū-kių.

Patarimas diskusijai: alkoholio poveikis kiekvienam žmo-gui yra skirtingas.

49

13 klausimas. Kuris iš žemiau pateikiamų teiginių yra teisingas?

A. Jeigu aš rūkau tik savaitgaliais, nerizikuoju tapti priklau-somu

B. Paauglys gali tapti priklausomu nuo nikotino net ir surūkydamas keletą cigarečių per savaitę

C. Uostomasis ar kramtomasis tabakas nesukelia priklauso-mybės nuo nikotino

Nėra tokių psichiką veikiančių medžiagų, kurios nesu-keltų priklausomybėsTokių psichoaktyviųjų medžiagų tiesiog nėra. Priklausomy-bės pavojų turi visos psichiką veikiančios medžiagos. Di-džiausią pavojų kelia leidžiamieji, rūkomieji ir uostomieji nar-kotikai, nes jie labai greitai pasiekia smegenis. Jų sukeliamas poveikis yra trumpalaikis, jums norėsis dar kartą pakartoti išgyventą patyrimą, todėl lengvai prarasite savikontrolę.

Patarimas diskusijai: visos psichiką veikiančios medžiagos pavojingos tuo, kad prie jų priprantama. Paaugliai ypač grei-tai tampa priklausomi nuo tabako, alkoholio ir narkotikų dėl potraukį skatinančių jų savybių.

14 klausimas. Ar tiesa, kad „pasyvus rūkymas“ kenks-mingas?

A. Tiesa B. Melas

Medicininiai tyrimai įrodė, kad „pasyvus rūkymas“ kenkia sveikatai. Nerūkantysis, išbuvęs prirūkytoje patalpoje tam tikrą laiką, gali jausti apsinuodijimo požymius: galvos skaus-mą, pykinimą.

Patarimas diskusijai: draudimai rūkyti viešose vietose.

15 klausimas. Aš galiu gerti ir neprarasti savikontrolės. Tiesa ar melas?

A. Tiesa B. Melas

Alkoholis susilpnina tavo mąstymą ir padidina galimybę, kad padarysi ką nors, ko vėliau gailėsies pvz.: nesaugus seksas, nuosavybės suniokojimas.

Patarimas diskusijai: alkoholio poveikis jaunam organiz-mui.

16 klausimas. Kuris iš žemiau pateikiamų teiginių yra neteisingas?

A. Gerdami alkoholį, jūs turite daugiau galimybių išlai-kyti rytojaus egzaminą

B. Alkoholio vartojimas sumažina pusiausvyros ir koordinaci-jos gebėjimus rytojaus dieną (pvz., vairuojant dviratį)

C. Alkoholio vartojimas sumažiną teisingų sprendimų tikimy-bę rytojaus dieną (pvz., klasės susirinkimo metu)

Alkoholis nepadeda spręsti problemųVartodami alkoholį, kuriam laikui galite pamiršti slegiančius rūpesčius ir problemas. Bet problemos taip ir lieka neišspręs-tos. Be to, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas sukels pa-pildomų problemų, nes jų poveikis negali būti prognozuoja-mas ir gali sukelti nepageidaujamų padarinių.

Patarimas diskusijai: iš pradžių atrodo, kad alkoholis pade-da spręsti problemas, bet tai trumpalaikis įspūdis. Kitą dieną jums iškils papildoma problema.

KLAUSIMAI APIE LAKIĄSIAS MEDŽIAGAS (INHALIANTUS)


A. Jeigu uostysiu dažus, nepatirsiu jokios fizinės žalosB. Jeigu keletą kartų įkvėpsiu dujų, smegenims žalos nepa-

darysiu, o nuotaika pagerėsC. Dažų, dujų ar klijų uostymas gali pažeisti smegenis ir

kūną

Dažus, klijus ir dujas uostyti yra pavojingaMinėtos medžiagos yra toksinės ir jų uostymas gali pažeis-ti smegenis bei sukelti rimtų fizinių padarinių (pvz., pažeisti plaučius). Be to, šių medžiagų poveikis yra panašus į alkoho-lio – apsvaigus padidėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.

Patarimas diskusijai: lakiosios medžiagos gali sukelti labai pavojingų ūminių ir chroniškų smegenų ir bendros fizinės būklės sutrikimų.

18 klausimas. Vairuoti motorolerį prisiuosčius dažų yra saugu. Tiesa ar melas?

A. Teisinga B. Klaidinga

Lakiosios medžiagos – benzinas, klijai ar dažų valikliai – taip pat yra laikomos psichiką veikiančiomis medžiago-misMinėtos medžiagos yra laikomos psichoaktyviosiomis dėl savo poveikio žmogaus emocijoms, suvokimui, mintims ir nuomonei. Be to, jas vartojantiems žmonėms gali išsivystyti priklausomybė.

Patarimas diskusijai: kaip ir visos psichoaktyvios medžia-gos, įkvepiamieji narkotikai taip pat veikia suvokimą ir spren-dimus.

50

KLAUSIMAI APIE ALKOHOLĮ

19 klausimas. Ar alkoholis tinka troškuliui numalšinti?

A. Taip B. Ne

Alkoholis netinka troškuliui malšintiDėl alkoholio vartojimo organizmas netenka skysčių, todėl prieš, per ir po alkoholio vartojimo patartina gerti kiek įma-noma daugiau nealkoholinių gėrimų (geriausia – mineralinio vandens).

Patarimas diskusijai: alkoholis pašalina iš kūno skysčius, kurių negalima atstatyti.

20 klausimas. Kuo daugiau valgai, tuo daugiau gali iš-gerti alkoholio be pavojaus pasigerti. Tiesa ar melas?

A. Tiesa B. Melas

Jeigu net ir sočiai pavalgėte, vis tiek negalite išgerti daug alkoholio ir nepasigertiŽmogui tuščiu skrandžiu alkoholio poveikis pasireikš grei-čiau ir stipriau. Prieš alkoholio vartojimą užkandus, vėliau vis tiek apgirstama (vieni apgirsta po vieno ar dviejų, kiti – po keleto stiklų).

Patarimas diskusijai: kai skrandis tuščias, alkoholio povei-kis tikrai stipresnis ir juntamas greičiau, bet girtumą alkoholis sukelia visada.

21 klausimas. Gerokai išgėręs vakarėlyje, Mykolas mie-gojo aštuonias valandas. Kokia tikimybė, kad Mykolas sugebės nueiti į mokyklą ir išlaikyti matematikos egza-miną? Pasirinkite teisingą atsakymą:

A. Tikimybė yra didesnė nei įprastaiB. Kaip paprastaiC. Tikimybė mažesnė nei įprastai

Geriant alkoholį sunkiau susikauptiGeriant alkoholį, tampa sunkiau susikaupti, todėl mažėja jūsų galimybės išlaikyti matematikos egzaminą (jam prireiktų di-delio dėmesio sutelkimo ir loginio mąstymo).

Patarimas diskusijai: fizinės galios kitą dieną taip pat pras-tesnės.

22 klausimas. Andrius skundžiasi, jog norėdamas pajus-ti alkoholio poveikį, jis turi išleisti vis daugiau ir daugiau pinigų. Pasirinkite tinkamiausią paaiškinimą:

A. Barmenas gėrimus skiedžia vandeniuB. Pakilo alkoholio kainosC. Andriaus organizmas ėmė geriau toleruoti alkoholį

(norimam efektui pasiekti nebepakanka to alkoholio kiekio, kurio užtekdavo anksčiau)

Išgėrinėti priprantama greitaiNuolat išgėrinėjant, ilgainiui organizmo tolerancija alkoho-liui didėja. Pavyzdžiui, norėdami pajusti tą patį poveikį ir pa-sigerti, jūs turėsite išgerti vis daugiau ir daugiau. Tai reiškia, kad jūsų organizmą (labiausiai – kepenis) veikiant vis dides-niam alkoholio kiekiui, žalos pavojus irgi didėja.

Patarimas diskusijai: reguliariai vartojant alkoholį, prie jo priprantama, todėl norint pasiekti tą patį rezultatą, jums teks didinti dozę. Nuo stiprėjančio chroniško poveikio kenčia ke-penys.

23 klausimas. Alus neturi tiek daug alkoholio kaip kiti gėrimai. Mitas ar faktas?

A. Mitas B. Faktas

Alaus bokale (200 ml) yra toks pat alkoholio kiekis, kaip stan-dartiniame stikliuke stipriųjų gėrimų (25 ml) ar taurėje vyno (100 ml).

Patarimas diskusijai: stiprūs ir silpni alkoholiniai gėrimai. Jų poveikis organizmui.

24 klausimas: Geriau išgerti vieną alkoholinį kokteilį nei bokalą alaus, nes nuo kokteilio ne taip greitai apgirsta-ma. Tiesa ar melas?

A. Tiesa B. Melas

Alkoholiniai kokteiliai (alkoholio ir nealkoholinio gėri-mo mišinys) nėra saugesniAlkoholiniame kokteilyje (nors šis ir praskiestas nealkoholi-niu gėrimu) yra tiek pat alkoholio, kaip ir aluje. Be to, saldu-mas slopina alkoholio skonį. Kyla pavojus išgerti per daug to net nepastebėjus.

Patarimas diskusijai: alkoholiniuose kokteiliuose alkoholio yra tiek pat, kiek aluje, tiesiog jie labai saldūs, dėl to jų galima išgerti daugiau ir greičiau pasigerti, net nepastebėjus, kiek iš tikrųjų išgėrėte.

25 klausimas. Emilija sako, kad ji pilanti apelsinų sulčių į alkoholį, nes nenori pasigerti. Ar ji teisi?

A. Taip B. Ne

Skiedžiant ir maišant gėrimus, alkoholio kiekis nepakin-taGryno alkoholio kiekis išlieka tas pats, nesvarbu, ar jūs skiesi-te jį sultimis, vandeniu ar ledo gabaliukais.

Patarimas diskusijai: gryno alkoholio kiekis gėrime lieka tas pats, tačiau kartu geriami sultys ar vanduo gali apsaugoti nuo skysčių netekimo.

51

26 klausimas. Kokia alkoholio koncentracija kraujyje yra mirtina?

A. 0,4 promilės (‰)B. 2 promilės (‰)C. 3–4 promilės (‰)

Lengvą girtumą sukelia nedidelis alkoholio kiekis (alkoholio koncentracija kraujyje 0,5–1,5‰). Nuo didesnio alkoholio kiekio (1,5–2,5‰ kraujyje) pasiekiama vidutinio girtumo sta-dija. Didelis alkoholio kiekis (>2,5‰ kraujyje) sukelia sunkų apsinuodijimą alkoholiu. Mirtina alkoholio dozė yra 7–8 g 1 kg kūno masės (jo koncentracija kraujyje 3–4‰ ), vaikui 3 g 1 kg kūno masės.

Patarimas diskusijai: ar yra saugus išgeriamo alkoholio kie-kis.

27 klausimas. Kokia yra leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant?

A. 0 promilių (‰)B. 0,4 promilės (‰)C. 1 promilė (‰)

Patarimas diskusijai: Europoje vis populiaresnis judėjimas už vairavimą blaiviems. Šio judėjimo šūkis: 0 promilių.

KLAUSIMAI APIE KANAPES

28 klausimas. Narkotikai yra „sunkūs“ ir „lengvi“. Mitas ar faktas?

A. Mitas B. Faktas

Narkotikus įprasta skirstyti į „lengvus“ (kanapės, ekstazis, amfetaminas) ir „sunkius“ (heroinas, kokainas), tačiau šis sky-rimas yra visiškai nepagrįstas. Nuo visų rūšių narkotikų per ilgesnį ar trumpesnį laiką gali išsivystyti priklausomybė, jie taip pat gali tapti mirties priežastimi. Nors daugiausiai gy-dytis kreipiasi opioidų vartotojai, tačiau kanapių, sintetinių narkotikų ir kokaino vartotojai irgi turi nemažai psichikos ir fizinės sveikatos problemų, dėl kurių kreipiasi į specialistus.

Patarimas diskusijai: psichoaktyvių medžiagų skirstymas. Slopinantys ir stimuliuojantys narkotikai.

29 klausimas. Kuris iš žemiau pateiktų teiginių yra tei-singas?

A. Surūkyti vieną žolės suktinę yra saugiau, nei surūkyti vie-ną cigaretę

B. Žolės ir cigarečių rūkymas yra susijęC. Surūkyta cigaretė yra lygiai taip pat pavojinga, kaip ir

surūkyta žolės suktinė

Rūkyti hašišą nėra mažiau pavojinga nei rūkyti cigaretę Rū-kant kanapes (jos dažniausiai maišomos su tabaku), dūmas paprastai įkvepiamas giliau ir plaučiuose sulaikomas ilgiau, nei kad paprastų cigarečių dūmas. Todėl vienos suktinės po-veikį galima prilyginti 3–5 cigarečių padaromai žalai. Be to, kanapes rūkantys žmonės paprastai rūko ir cigaretes, tokiu būdu sustiprindami žalingą poveikį.

Patarimas diskusijai: rūkant kanapes, sumaišytas su taba-ku, dažniausiai įkvepiama giliau, o dūmai plaučiuose išlaiko-mi ilgiau nei rūkant cigaretes.

30 klausimas. Tomas sako: „Šiandien niekas nesiseka. Gal padėtų žolės suktinė?“ Kurio žmogaus patarimas Tomui bus teisingas?

A. Matas: Žinoma! Pamirši visus rūpesčius!B. Bartas: Ką čia kalbi?! Bus tik blogiau: nuo to tavo savi-

jauta tik pablogės!C. Asta: O gal geriau išgerk?

Kanapės nepataisys prastos nuotaikosKanapės negali išspręsti jūsų problemų, nebent padės ku-riam laikui jas pamiršti. Kanapės sustiprina emocijas, tačiau nepakeičia neigiamų emocijų teigiamomis, todėl gali būti, jog jus slegiantys rūpesčiai ims atrodyti dar didesni. Psicho-loginių problemų turintiems žmonėms kanapių vartojimas yra ypač kenksmingas. Yra pavojus, jog kanapės tik sustiprins dvasines problemas ir visiškai sugniuždys.

Patarimas diskusijai: kanapės negali išspręsti problemų: jos sustiprina emocijas ir neigiamų emocijų nepakeičia tei-giamomis.

31 klausimas. Tik vienas iš žemiau pateikiamų teiginių yra teisingas. Kuris?

A. Hašišas padeda žmonėms lengviau bendrautiB. Žmonės, vartojantys hašišą, yra laisvi ir taikūsC. Vartojant hašišą, sunkiau bendrauti su žmonėmis

Vartodami kanapes, jūs netapsite patrauklesni kitiemsJeigu grupėje priimta vartoti kanapes, gali būti, jog pritapsi-te ir būsite pripažinti tik patys jas vartodami. Reikėtų suabe-joti, ar iš tiesų verta būti tokios grupės nariu, jeigu per prie-vartą esate verčiami paklusti bendroms taisyklėms. Kanapių poveikis pasižymi dėmesio sutelkimu tik į save ir menku domėjimusi jus supančiais žmonėmis. Bendrauti linkusiems žmonėms tai tikrai nėra patrauklu.

Patarimas diskusijai: dėl kanapių poveikio žmogus sutelkia dėmesį į save ir nelabai domisi kitais žmonėmis. Dažniausiai tai nelabai patinka žmonėms, kurie nori bendrauti su kitais.

52


A. Kanapių vartojimas stiprina imuninę sistemąB. Kanapės yra ypač pavojingos jauniems žmonėmsC. Kanapių vartojimas gerina atmintį

Kanapių vartojimas yra ypač kenksmingas jauniems žmonėms, nes paaugliams vartojant kanapes silpsta imu-ninė sistema, sumažėja augimo hormono gamyba, sulėtėja paauglių psichinė ir fizinė raida, atsiranda didesnė rizika pa-sireikšti psichikos ligoms.

Patarimas diskusijai: kanapių vartojimas kenkia žmogaus fizinei ir psichinei raidai, pažinimo ir mokymosi procesams.

33 klausimas. Sandra pastebėjo, kad jos vaikinas po va-karėlio labai pasikeitė: jis tarsi kažkur nutolęs, praradęs domėjimąsi aplinka, jo akys paraudusios, o kalbėjimas nerišlus. Kuris iš žemiau pateiktų paaiškinimų būtų la-biausiai panašus į tiesą?

A. Jis galėjo rūkyti kanapesB. Jis galėjo susirasti kitą merginąC. Jis galėjo sužinoti blogą naujienąD. Jis galėjo neišlaikyti svarbaus testo mokykloje

Kanapės tikrai nepadeda flirtuotiVerta suabejoti, ar kanapių rūkymas iš tiesų sustiprina vilio-jimo įgūdžius. Visų pirma, nuo kanapių paraudonuoja akys, ištinsta vokai, patinimas dažnai laikosi ir kitą dieną – tai anaiptol nėra patrauklu. Be to, kanapių veikiamas jūs dažnai kalbate beprasmius dalykus ir susitelkiate tik į save. Prastėja bendravimas su aplinkiniais, o kartu – ir gebėjimas flirtuoti.

Patarimas diskusijai: kanapių rūkymas sumažina jūsų pa-trauklumą tiek fiziniu, tiek emociniu požiūriu.

34 klausimas. Kuris iš šių teiginių apie kanapes yra tei-singas?

A. Kanapių rūkymas susijęs su alternatyviu gyvenimo būduB. Kanapės yra organinis ir ekologiškas produktasC. Vartodamas kanapes jūs pritariate antivartotojiškoms ver-

tybėms ir normomsD. Nė vienas iš atsakymų nėra teisingas

Šie teiginiai yra kanapių pramonės, teikiančios didžiulį dė-mesį produkto platinimui, suformuotos nuostatos. Kana-pių pramonėje produkto plėtra ir pardavimas yra tokie pat svarbūs kaip ir alkoholio bei tabako pramonėje. Pavyzdžiui, kanapių ar iš jų pagamintų produktų pardavinėjimas vegeta-riško maisto parduotuvėse yra speciali strategija, padedanti sukurti šį alternatyvaus gyvenimo būdo, ekologiško produk-to ir antivartotojiškų idėjų palaikymo įvaizdį.

Patarimas diskusijai: kaip prekyba kanapėmis atitinka jūsų, kaip jauno žmogaus, idealus, svajones ir vertybes?

35 klausimas. Kanapių rūkymas yra saugus narkotikų vartojimo būdas. Tiesa ar melas?

A. Tiesa B. Melas

Tai, jog kanapes vartoti saugu, tėra socialinis mitas ar nesusipratimasKaip ir alkoholio vartojimo atveju, apie 10 % vartojančiųjų kanapes suserga sunkia priklausomybės nuo narkotikų for-ma. Yra žinoma atvejų, kai žmonės, turintys polinkį į psicho-zę, pavartoję kanapių (ar kitų narkotikų), atsiduria ties visiško pamišimo riba. Dėl to negalima teigti, jog kanapių vartojimas yra „saugus“.

Patarimas diskusijai: kaip atskirti, kas saugu ir kas nesau-gu?

36 klausimas. Kanapes rūko beveik visi. Tiesa ar melas?

A. Tiesa B. Melas

Tai labai dažnai skleidžiamas mitas. Narkotikų kontrolės de-partamento prie Lietuvos respublikos vyriausybės atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad beveik 90 procentų Lietuvos gyventojų nė karto gyvenime nėra vartoję kanapių. Per pas-taruosius metus kanapių vartojo 5,6 proc., o per paskutinį mėnesį – tik 1,2 proc. 15–16 metų amžiaus Lietuvos gyvento-jų (2008 metų duomenys). Taigi didžioji dalis Lietuvos gyven-tojų niekada nėra vartoję kanapių.

KLAUSIMAI APIE JAUNIMO PASILINKSMINIMO VIETŲ NARKOTIKUS

37 klausimas. Kaip reikia elgtis, jei jūsų draugas apsi-nuodijo psichoaktyviomis medžiagomis? Kuris atsaky-mas teisingas?

A. Kviesti greitąją pagalbą ar nuvežti į artimiausią svei-katos priežiūros įstaigą

B. Palikti jį ramiai gulėti, kol išblaivėsC. Apipilti šaltu vandeniu, plekšnoti per žandus

Narkotikai gali sukelti įvairius gyvybei pavojingus simpto-mus (pvz. kvėpavimo sunkumus, lakiną paralyžių, pykinimą, vėmimą, kraujo spaudimo nukritimą). Jei apsinuodijęs nar-kotikais žmogus sąmoningas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kokius narkotikus jis vartojo. Tai padės greičiau ir efektyviau suteikti pirmąją pagalbą. Visais atvejais surinkite aptiktus miltelius, tabletes ir kita, kad gydytojai galėtų nustatyti, kas buvo vartota. Visais atvejais būtina iš karto kviesti greitąją pagalbą. Bendrasis pagalbos telefono numeris 112.

Patarimas diskusijai: apsinuodijimas narkotikais, perdoza-vimas.

53

38 klausimas. Kaip jus gali paveikti ekstazis?

A. Prarasite savikontrolę, nekontroliuosite bendravimo su kitais žmonėmis

B. Rasite gilesnį ir stipresnį ryšį su aplinkiniaisC. Jausitės lengvai ir ramiai

Vakarėlių narkotikų paveikti, jūs matote save kitokį, nei esate iš tiesųDauguma vartojančiųjų narkotikus vakarėliuose, kuriuose skamba muzika ir šokama, mano, jog narkotikai padeda su-kurti šiltą ir stiprų ryšį su aplinkiniais žmonėmis. Tuo tarpu kitiems žmonėms tokiam jausmui atsirasti pakanka vien tik muzikos ir šokių. Skirtumas yra tas, jog pastarieji nepraranda savikontrolės ar bendravimo su kitais kontrolės. Jauni muzi-kos mylėtojai, nevartojantys narkotikų vakarėlių metu, tikrai nenorėtų prarasti kontrolės.

Patarimas diskusijai: kiek jums svarbu kontroliuoti savo kūną, savo jausmus ir savo bendravimą su kitais?

39 klausimas. Jeigu vartoji ekstazį ar amfetaminą tik sa-vaitgaliais, negali prie jų priprasti. Tiesa ar melas?

A. Tiesa B. Melas

Priprasti galima ir prie vadinamųjų „vakarėlių narkoti-kų“Dažnai vartojant „vakarėlių narkotikus“, jų sukeliamas pagei-daujamas poveikis (jaustis gerai ir tvirtai) ilgainiui silpnėja. Dozės didinimas nesumažina nuovargio ar liūdesio.

Patarimai diskusijai: prie ekstazio taip pat priprantama. Jei savaitgaliais vartojate ekstazį tam, kad pasijustumėte geriau, nes visą savaitę buvote prislėgtas ir išsekęs, esate pakeliui į priklausomybę nuo šio narkotiko.

KLAUSIMAI APIE KOKAINĄ

40 klausimas. Kurie iš žemiau pateiktų teiginių apie ko-kaino ilgalaikio vartojimo pasekmes yra teisingi?

A. Išsivysto stipri psichologinė priklausomybėB. Neretai susergama depresijaC. Abu teiginiai yra teisingi

Vartojant kokainą ilgesnį laiką, išsivysto stipri psichologinė priklausomybė. Reguliariai vartojant kokainą atsiranda ilga-laikių nervų sistemos pokyčių, neretai susergama depresija. Prarandamas apetitas, krinta svoris, užkietėja viduriai, tampa sunku šlapintis, pasireiškia impotencija. Reguliariai uostant kokainą, pažeidžiama nosies gleivinė.

Patarimai diskusijai: kokainas – stimuliuojantis narkotikas. Trumpalaikis ir ilgalaikis kokaino poveikis.

41 klausimas. Kas iš žemiau išvardytų dalykų gali nutikti Tomui, jeigu jis vartos kokainą?

A. Jis sklandžiau kalbėsB. Jis atrodys seksualiai ir elegantiškaiC. Draugai iš jo išgirs daug niekų

Kokainas nesuteiks daugiau patrauklumoVeikiamas kokaino, jūs pajusite stiprų potraukį kalbėti, jums norėsis daugiau ir įdomiau bendrauti. Tačiau kitiems toks bendravimas gali pasirodyti panašesnis į niekų malimą nei į patrauklų pokalbį. Be to, kokainas dažnai sukelia stiprią slogą ir prakaitavimą.

Patarimas diskusijai: paveiktas kokaino žmogus jaučia stip-rų poreikį kalbėti, bet dažnai tas kalbėjimas būna įkyrus ir ne-rišlus.


A. Kokaino pavartojimas retkarčiais nesukelia priklausomy-bės

B. Kokaino vartojimas gerina mokymosi pažangumąC. Pavartojęs kokaino, ilgą laiką jausitės stiprus ir ramusD. Nė vienas iš šių teiginių nėra teisingas

Nuo kokaino galima tapti priklausomamJūs galite lengvai priprasti prie kokaino: jausdamiesi prastai pasibaigus jo poveikiui, jūs norėsite kuo greičiau gauti naują dozę, padėsiančią vėl atgauti pusiausvyrą.

Patarimas diskusijai: priklausomas nuo kokaino galite tapti labai greitai.

43 klausimas. Kuris iš žemiau pateikiamų teiginių yra neteisingas?

A. Kokainas daro jus agresyvųB. Kokainas gydo galvos skausmąC. Kokainas stiprina jūsų norą rizikuoti, pavyzdžiui, važiuoti

dideliu greičiu

Kokaino poveikisKokainas labai greit sukelia stiprią euforiją. Nuo kokaino žmo-gus jaučiasi žvalus, gyvybingas, nenuilstantis, veržlus. Mintys bėgte bėga, todėl dažnai žmogus gali kalbėti beprasmius dalykus. Jaučiamasi tvirtai, linkstama į riziką, agresiją. Kyla pavojus pakankamai neįvertinti galimos rizikos. Veikiamas kokaino, nejaučiate alkio, troškulio ar nuovargio. Atslūgus kokaino poveikiui (maždaug po valandos), ilgą laiką vargins liūdesys, įtampa ar net pyktis, todėl vėl norėsis kuo greičiau gauti dar vieną kokaino dozę.

Patarimas diskusijai: kokainas daro įtaką tikrovės ir pavo-jaus suvokimui.

54


A. Vartodamas kokainą lengviau išlaikysi egzaminusB. Kokaino vartojimas padeda susikauptiC. Pavartojus kokaino, sunku sukaupti mintis.

Kokainas nepagerins mokymosi pažangumoVartodami kokainą, prarandate minčių kontrolę. Be to, koka-inas sukelia klaidingą nuomonę apie save: jūs tikite, jog žino-te ir išmanote dalykus daug geriau nei kad iš tiesų.

Patarimas diskusijai: vartodami kokainą žmonės praranda savo minčių kontrolę.

KLAUSIMAI APIE HEROINĄ

45 klausimas. Kuris iš žemiau pateikiamų teiginių apie heroiną yra teisingas?

A. Priklausomybė nuo heroino atsiranda labai greitaiB. Priklausomybė nuo heroino išsivysto per keletą metųC. Priklausomybė nuo heroino atsiranda tik psichologinių

problemų turintiems žmonėms

Prie heroino įprantama labai greitaiTAIP, iš tiesų. Jau po trumpo reguliaraus heroino vartojimo jaučiama ir fizinė, ir dvasinė priklausomybė. Tai reiškia, jog be heroino jaučiatės blogai (kūno skausmai, nemiga, nervin-gumas, nuovargis, silpnumas) ir jus apima nenumaldomas noras vėl jo pavartoti. Priklausomybę nuo heroino turintys žmonės paprastai negali apie nieką kitą galvoti ar niekuo kitu rūpintis, kaip tik heroinu. Heroinas užvaldo jų gyvenimą.

Patarimas diskusijai: reguliarus heroino vartojimas labai greitai sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę.

46 klausimas. Simonas pasakojo Emilijai, jog uostyti he-roiną mažiau kenkia sveikatai nei jį leistis. Ar Emilija tu-rėtų juo tikėti? Pasirinkite teisingą atsakymą:

A. TaipB. NeC. Taip, bet tik tuo atveju, jei ji serga užkrečiama liga.

Rūkyti ar uostyti heroiną yra lygiai taip pat pavojingaNesvarbu, ar jūs rūkote, uostote heroiną, ar leidžiatės jį, jūs vienodai rizikuojate savo fizine ir dvasine sveikata. Nuolat vartodamas heroiną, jūs tapsite nuo jo priklausomas. Jūs la-bai rizikuojate net ir vieną kartą pabandydamas šio narkoti-ko.

Patarimas diskusijai: prie heroino priprantama nepriklau-somai nuo jo vartojimo būdo – rūkymo, uostymo ar leidimo-si į veną.

47 klausimas. Įrodyta, kad leidžiantis narkotikus galima užsikrėsti ŽIV. Ką reiškia ši santrumpa?

Teisingas atsakymas: Žmogaus imunodeficito virusas.

Patarimas diskusijai: užsikrėtimo ŽIV rizika vartojant narko-tikus. AIDS.

5555

1 Cuijpers P (2002a). Eff ective ingredients of school-based drug prevention programmes. A systematic review. Addictive Behaviors 27: 1009-1023.

Cuijpers P (2002b). Peer-led and adult-led school drug prevention: a meta-analytic comparison. Drug Education 32: 107-119.

Cuijpers P (2003). Three decades of drug prevention research. Drugs: Education Prevention Policy 10: 7-20.

2 Evans RI, Rozelle RM, Mittelmark M, Hansen WB, Bane AL, Havis J (1978). Deterring the onset of smoking in children: knowledge on immediate psychological eff ects and coping with peer pressure, media pressure, and parents modelling. Journal of Applied Social Psychology 8: 126-135.

McAlister AL, Perry C, Killen J, Slinkard LA and Maccoby N (1980). Pilot study of smoking, alcohol and drug abuse prevention. American Journal of Public Health 70: 719-721.

Perry CL, Killen J, Telch M, Slinkard LA and Danaher BG (1980). Modifying smoking behavior of teenagers: a school based intervention. American Journal of Public Health 70: 722-725.

3 Hansen WB. (1992). School-based substance abuse prevention: a review of the estate of the art in curriculum, 1980 - 1990.

Tobler N, Stratton H. Eff ectiveness of School-based Drug Prevention Programs: A Meta-Analysis of the Research. J Prim Prev 1997;18(1):71-128.

Tobler NS, Roona MR, Ochshorn P, Marshall DG, Streke AV, Stackpole KM. School-Based Adolescent Drug Prevention Programs: 1998 Meta-Analysis. J Prim Prev 2000;20(4):275-335.

4 Durlak JA (1997). Successful prevention programs for children and adolescents. Issues in Clinical Child Psychology. New York: Plenum.

5 Tobler NS, Roona MR, Ochshorn P, Marshall DG, Streke AV, Stackpole KM. School-Based Adolescent Drug Prevention Programs: 1998 Meta-Analysis. J Prim Prev 2000;20(4):275-335.

6 Velleman R, Mistral W, Sanderling L. Taking the message home: involving parents in drug prevention. Bath: University of Bath; 2000:117, pp 67-96.

7 Dusenbury L, Falco M (1995). Eleven Components of Eff ective Drug Abuse Prevention Curricula. Journal of School Health, 65(10), 420-425.

8 www.eudap.net

9 The Development and dissemination of Life Skills Education: An overview. The Development and dissemination of Life Skills Education:

An overview. Geneva: Division of Mental Health, WHO; 1994.

10 Botvin G. Preventing drug abuse in schools: social and competence enhancement approaches targeting individual –level etiologic factors. Addict Behav, 2000;25(6):887-897)

Kealey KA, Peterson AV, Gaul MA, Dinh KT. Teacher training as a behavior change process: principles and results from a longitudinal study. Health Educ Behav 2000;27(1):64-81.

11 Hawks D, Scott K, McBride N, Jones P, Stockwell T. Prevention of psychoactive substance use: a selected review of what works in the area of prevention. World health Organisation, 2002 Geneva. ISBN 92 4 159042 4

12 World Health Organization. Life Skills Education for Children and Adolescents in Schools. Programme on Mental Health. 1993 Geneva.

Hawks D, Scott K, McBride N, Jones P, Stockwell T. Prevention of psychoactive substance use: a selected review of what works in the area of prevention. World health Organisation, 2002 Geneva. ISBN 92 4 159042 4

U.S. Department of Health and Human Services, National Institutes of Health, National Institute on Drug Abuse. Preventing drug use among children and adolescents. A research-based guide for parents, educators and commlessony leaders. 2nd edition, 2003. NIH pubblication no. 04-4212(A)

13 Sussman et al. The motivation, skills, and decision-making model of “drug-abuse” Prevention. Substance abuse and misuse. 2004. 39,10-12: 1971-2016

14 World Health Organization (1994). Life skills education in schools, parts 1 and 2. Geneva: WHO.

15 Dreer, L. Binge drinking and college pupils: An Investigation of Social Problem-Solving Abilities. May/June 2004. Journal of College Pupil Development. Available at: http://www.fi ndarticles.com/p/articles/mi_qa3752/is_200405/ai_n9363055/pg_2)

Šaltiniai

55

ww.fi ndarticles.com/p/articles/2)

56

Documents

VADOVAS MOKYTOJUI prevencija mokyklojes1957975563393a9e.jimcontent.com/.../module/6278842883/name/prevencija.… · srityje programa 2003–2008, subsidija # SPC 2005312). Leidinys