Ieva Švarcaitė

Vaiguvos šnektos tikrinių vardų žodynėlis

(transkribavo Stefanija Kundrotienė)

Vilnius, 2016

Tikrinių vardų žodynėlis

Vardai

Admùkas sm. (2) Edmundas: nie‿b ki neviẽri·k kaũ‿tas‿*admùks nèk | a‿nežinã· | ka‿añc mælã·gis ‖

Aduliùkas sm. (2) Adolfas: ti·k‿an væntuoræus bùva risigrú·di· žmuo | ka‿*adu ùka š p næ‿tã·p rad

Amūniùkas sm. (2) Edmundas: *amu ùka su‿še mà | ka·p‿stúov | ta·p‿i‿ veži | pal ka i‿truobes | i‿gi·vuol i‿v sas tu c ‖

ė sf. (2) Barbora: j nèbè p rma s ki *ba bi pasistrã·ji·jusi ate n i‿ve orus | mus et viẽ núor susir ti kavaliẽȓu ‖

Bir ta sf. (2) Birutė: *birũ·tà | a k i‿uždar k r ùr s uo‿v štas suse s i‿trúoba i riš ks ‖

Blãdas sm. (2) Vladas: mùna brúoli *blã·da va ks muok nuos an‿kùni·ŋga uo risita si mæ gà i‿a sižẽ·ni·ji ‖

Bõlius sm. (2) Boleslovas us pa ovi ri‿ pečæus balakã·na i‿tàs nu‿ ti sugru i ‖

C lė sf. (2) Cecilija: i‿ba ·či *c li ub‿a dava su‿ lgu | jú·du | kvaldú·tu sijuõnù i‿ à k kè ‖

Dõmė sf. (2) Domicelė: *duõmi bùva nu‿dáikta švàr | uštàt pa utà biel znà baltú·dava ka·(p)‿pù n s ‖

ė sf. (2) Domicelė: *duom ci ne ·ȓu ·ti | búobas iš‿numũ· ka·p ú·ga ižgrúopsta ‖

Dõminas sm. (2) Dominykas ·nc gavá usi i rù ùs | *duõminc mažã· kaũ‿tægal eji pamã·či·ti ‖

Gedv sė sf. (2) Jadvyga: *ge v si iš‿*p ùva g rà kraũčkà | uštàt pas‿anuõ æ·s láu ti ailiẽ ‖

Gènė sf. (2) Genovaitė: *gèni ta·(p)‿pasistrã·jijusi ã·ji su‿kavaliẽru par‿suõda | ka‿iš‿s ki nie‿nebæpažiná

Yvùsė sf. (2) Ieva: *i·vùsi j ciẽlà mæ gà uo‿niẽka ned rb | ju(g)‿ ·ti pàt ‿tà múoti·nas pamu niki ‖

Pèlė sf. (2) Felicija: *pèli nu‿pat‿jæun tis lik‿pat‿sænã vis bùva vietaũnà | nie‿ ·na bã·læus næpralǽizdava ‖

Juogãsė sf. (2) Joana: a‿tu‿da‿nežinúojæ· | ka‿mú·sa *juogã·si r pàšauktà i par‿kèl s parã·pijæs ‖

Leukãdija sf. (1) Leokadija: *p i sé ẽ·seræs | *muõni i‿*læukã·diji ‖

Liudv sė sf. (2) Liudvika: dàbà * u se· bep gù | vaikã· j užáuga i‿pã·ti usid ti dú·na ‖

Mãgdė sf. (2) Magdelena: *ma dis v sas truobuõ · u(b)‿bú·dava nukabi ibù u vain ka·s ‖

Mikãsė sf. (2) Michalina: tum‿m tù *lækáičis *mikã·si bùva už‿gaspad ni pas læbuõna i‿v ska mã·ti ‖

Mõnė sf. (2) Monika: *muõni ub‿a dava rùdini par‿ ·nas bàsà | uštàt pasidúrdava i‿susibráiži·dava kúojæs ‖

Prãnius sm. (2) Pranciškus: *prã us vi·nuõs búobas niẽkur nei lǽizdava | bijúoji | ka‿k t nænuvi úotu ‖

Rènė sf. (2) Regina: nuors*rèni tu i šmuõta vaikũ· | àlè v s bùva švàræ· ·ti | nie‿ ·nc su ·šis i‿mùrinc nẽ·ji ‖

Stapãnija sf. (1) Stefanija: *stapã·niji gé i úoti·na· i ùka nù ·na ‖

Stãponas sm. (1) Steponas: *stã·puonc ne‿pijuõks i‿ne jaũrùs v ·rs | tek ek už‿anuõ | énc ‖

Stas kė sf. (2) Staselė ‿*stas ki su‿tã ums iš‿kráutuvis pare n nùmuo | prã·kaic par‿nùgara pràded l ti ‖

Tavãdorius sm. (1) Teodoras: diẽdi *tavã·duoȓus mú rbdava i‿paduovanúodava batùkùs ‖

Tavosiùkas sm. (2) Teodoras: *tavuo ùks par‿tas‿pijuok tès vi ·ms ba sæ· daũg idã·ra ‖

Viktùsė sf. (2) Viktorija: *viktùsi ilgã· si ga i‿ta·p‿nuslã·ba | ka‿vuõs iš‿palæ árein par‿trúoba ‖

Vincùlis sm. (2) Vincas: næ‿kúoks tas‿anuõs *vincùlis bùva | i‿ti· in s | i‿i is mù ti·s púldava ‖

Zùlė sf. (2) Zofija: *zùli | išáugusi dvã· ·s | i‿biẽdna kavaliẽȓu nie‿sk sà àk ‖

Zópija sf. (1) Zofija: *zúopiji tur eji grã uštàt i eli gi·dúoti i ·či ‖

Pravardės

Al nis sm. (2) labai mėgstantis alų: veiz ek | j tas‿*al nis nu‿pat‿r ta l tinc pare n nùmuo ‖

Apúokas sm. (1) didelių akių: vaikã· | nustúokæt mù ti·s uo‿pamã·tis *apúoks da‿paskú·nc mùm s múoti·na· ‖

Ãsilas sm. (3b) mėgstantis tokį kortų žaidimą: mus et tuo‿*ã·sila j i‿ u kišẽ·nes nu l ša besine ojænt ka tàs ‖

Bagõčius sm. (2) turtingas: nie‿nem li·k a ti praš ti pini·ŋgũ· *baguõčæus | iš‿anuõ nie‿suru·d ejusi skat ka nægáusi ‖

sm. (2) šviesiaplaukis: tik p ej i g ti uo‿i‿viẽlek *baltapũ·kis púȓtin ni obeli ‖

Barzylà sm. (2) auginantis bazdą: ri·tuõ i u *

Bedañtis sm. (2) neturintis dantų: neviẽri·k | kaũ‿taz‿* i uo‿añc v isim

sm. (2) nepabaigiantis pradėto darbo: tiktã· næsum ti i *b zina | uo‿i ùmuo nu‿pùsi di·nuõs ‖

Bobùlė sf. (2) stora: *buobùli tig‿b ip skã·da·s i‿tujæũ ta·(p)‿pràded dù i | ka‿vuos‿kvã·pa gáuda ‖

Bùlka sm. (1) mažo ūgio: veiz ek | antã· i‿*búlka spã·ciru· su‿gànà ne p etnù kavaliẽȓu ‖

Buñdelis sm. (1) mėgstantis bandeles: vuos‿tig‿*bu delis rigã·va láisva čiẽsa | tujæũ tráuk iš‿kišẽ·nis bu k ki i ed ‖

Cibùlė sf. (2) žila, prigludusiais plaukais: paláukæm‿da | juk‿ne‿p is | ka‿*cibùli i ‖

Cigõnas sm. (2) juodaplaukis, tamsaus gymio, plepus: susiẽdu meȓg ki sus meti su‿*ciguõnu i‿gi·vén tã·p | be‿júoki ba i‿me rikã·ci·jis ‖

Cigoniùkas sm. (2) jo tėvo pravardė Cigonas: dàbà *ci ùks b ji gáuti nu‿vaikũ· i‿skũ·ra | ta‿tã·p i õ

Cyruliùkas sm. (2) jo motinos pravardė Cyrulienė: *ci·ru ùks næatẽ·ji i | mu i‿viẽlek susi

Cvikliùkas sm. (2) raudonskruostis: kur‿tas‿* i ùks prapú·li ur

sm. (2) didelės galvos: ka·b‿*di is usi i tuõra | màs tù i

sf. (1) liesa: * sna s las túr | ka‿túok s p lnàs tàšès kuõžna d na pa temp iš‿kráutuvis ‖

Erẽlis sm. (2) turėjo ant kaktos didelę karpą: neviẽri·k | kaũ‿tas‿*erẽ·li inã· | ka‿añc v isigalvúo ‖

Gañdras sm. (2) vaikšto po laukus kaip gandras: tám‿*gañ õvu ner ti išaũša | añc i‿laũk ‖

G lius sm. (2) vis kraipo galvą: i‿tu i gálva i u i‿*g

nusi

Gýnsla sf. (1) liesas: da‿daugæũ ne esk | tàdà i‿t | ka·b‿*g ncla· | prad r ti nu‿ru·ruõs ‖

Gyvãtė sf. (2) aukšto ūgio, liesa *gi·vã·ti prã·ji ùs | tujæũ nusiléis i ki ‖

sf. (2) aukšto ūgio *i is kavaliẽȓus tik‿vuos‿ k pẽ·ti tèsi·k ‖

Juduõšius sm. (2) tamsaus gymio, nesiprausęs: vuos‿tik‿*juduõ u i‿pràded kabi

Juodùkas sm. (2) vis murzinas (dirba tokį darbą): kæravúoki·s | ka‿*ju·dùks tàva druobù neišmalævúotu ‖

Júodvarnis sm. (1) nešioja akinius, riestanosis: an‿sæn vis *jú·dvaȓnis su‿visám næmã·ti | abgraibã·s puo‿trúoba vái uodava ‖

Kapitõnas sm. (2) armijoje buvo kapitonu *kapituõnc | tujæũ čæ‿v su

Kãtinas sm. (3b) nešioja ūsus *kã·tinc ta·p‿i‿u i‿stã·la | suk ši ùs i‿alaũs

sm. (1) apsikabinęs visus bučiuoja: nu‿i‿d va· | ka‿*ke telis da‿tàvi·s nænu v eri i‿næpabuč va ‖

Kelmãruovis sm. (1) stiprus: *kælmã·ruo u· niẽka neréi ki an‿s ki puõra maišũ· bú u an‿kùpras pan ti ‖

Ker pla sm. (1) lėtos eisenos: pal ktam *ker epla u‿ànu sma | ri met s ate s ‖

Kiaũlė sf. (2) prašmatni, ieško priekabių: ta·p‿v u ujæũ *kæũli i i

K kštas sm. (1) mažo ūgio: kuo‿dàbà čæ‿v s susigrú·duot | praléi kæt *k ekšta i r eki | juk‿niẽka næmat s ‖

sm. (2) griežtas: pas‿*ki usi i | tujæũ pamã·ta i‿išvã·ra laũkuo ‖

Kl šius sm. (2) šlubas ù su‿* ù | u u‿visám su us ùmùs ‖

Kobinỹs sm. (3b) kumpos nosies: susiti *kuõbini | ta‿añc nus vedi mùn pas‿sàvi·s i‿ušpú i num ni alaũs ‖

Kõbra sf. (2) aukšto ūgio: * érnc net ka | v sù i pasik i

Kovùkas sm. (2) nešioja akinius, riestanosis: *kuovuks tẽ·kinc v sù ùs su‿gru·dã·s sùneši skã·da·s an‿v škaus ‖

Krãpšas sm. (2) jo pavardė Dapšas, pilvotas: * uri

Kreivanõsė sf. (2) kreivos nosies: næprasi u‿* ùsi | ka·p‿ànà tàv apmáus ‖

Kr plė sf. (2) ištižęs, nerangus: mu i uš‿* is | ka‿añc pal ka sé is ‖

sm. (2) liesas: par‿tu ùs m tù *ku is ta·p‿sus ·na | ùkšlas pal ka ‖

K sm. (2) pavardė Kūmutaitis: ka·p‿ac mænu *kũ·ms um ti ùva ‖

Kùnigas sm. (3b) plikagalvis: *kùniks ž ã u‿kæpùrè | mu kis ‖

Kùrmis sm. (1) trumpo kaklo, kuprotas: mún‿rúoduos | ka‿*kúȓmis nùmiri bú·dams pù is žmuõgùs ‖

Kùškiai sf. pl. (1) jų pavardės Koškutės: vã·sara su‿*kù kæ·s v sùs m škùs ape davuom gas i r bùs r gdamas ‖

Kvarkl sf. (4) liežuvautoja: kæravúoki·s | ka‿* uži sa suõda tkùs i

Leikà sf. (2) girtuoklis * u‿kel ùmuo tin ‖

Lemp kė sf. (2) nešioja akinius ùva | * ki da‿su‿aku uõræ·s b i | is | su‿visám apã·ka ‖

sm. (1) taip vadino kitus: nie‿v nà m gà su‿*lepe zeȓu nænuor edava šúo ti | pam usæs ate nant | l egdava i‿šàl s ‖

Lokỹs sm. (3) rudaplaukis: pam iktã· | ti·k‿mærgũ· * u i i‿nie‿vi·nuõs iš‿anũ· nesižẽ·ni·ji ‖

Lokiùkas sf. (2) jo tėvo pravardė Lokys: mu * ùks ka·p‿v sadà pram ga | ka‿næatẽ·ji i

Mažỹlis sm. (2) aukšto ūgio i u i i * is nus i pakáuši i‿dùȓu ušuõka ‖

Medinkõjis sm. (2) su kojos protezu: *medi·ŋkuõji u‿vi ùs ùs i‿túr pas sieti ‖

Melãgius sm. (2) meluoja, pasakoja nebūtus dalykus: nu‿i‿du nà búoba às | ka‿paviẽri·jæ· kaũ‿* u i i ‖

Meškà sf. (4) mažas, apvalainas: * i púora slúovi i nægànà ‖

Meškiùkas sm. (2) drūto balso, nevalyvas, murzinas: * ù ·tinas kúojæs | mu i ‖

Meškùtė sf. (2) neaukšta, stora: v sùs dárbus nud i‿vaikã· | uštàt *mæškùti pũ·zinieti ‖

Meteõras sm. (2) atspėdavo visų metų orą: næklausẽ· | kaũ‿sã·ki *metæuõrs | nusi o‿dàbà su ùs ‖

sm. (3b) mažo ūgio: *mi inc | ka‿i‿vuos‿pu i u‿visã·s su i ù ‖

Molèkulė sf. (1) fizikos mokytoja: * uli bùva pal kusi puo‿pã·muoku | uštàt ùmuo ‖

Mólis sm. (1) taip vadino kitus: a‿gi *múolis vuos‿pasprùka nu‿bùlæus | bú·tu negi·vã· subã·dis ‖

Mõrta sf. (2) dažnai dainuoja: „Morta, Morta, dar po kvortą“: i *muõ isi is i

Musėl sf. (3b) mažo ūgio *mu i u ù ànà aci i ‖

Musėliùkas sm. (2) jo motinos pravardė Musėlė: *mu ùks | ka‿i‿mã·žas | àlè nu‿gã·la | ùtis | nie‿vi·nám nænusiléid ‖

Muzik kė sf. (2) pavardė Juozapaitis – aliuzija į kompozitorų Vytautą Juozapaitį: *muzik ki

bùva tuogz‿g isimẽ·ti· i i nùmuo ‖

Nykštùkas sm. (2) mažas: abejúoju | a‿*ni·kštù u i i‿m ška i ‖

Nikùlinas sm. (1) maivosi ir judina ausis kaip aktorius Jurijus Nikulinas: *nikùlinu· nere k nie nek eti | v n pa u·r ejus | gàl mi i iš‿jũ·ka ‖

sm. (2) liesas: *nusmu is par‿vã·sara ti·k‿sukũ·da | ka‿druobùžæ·

Ožỹs sm. (3) užsispyręs: tuo‿* i niẽ i u i an‿sàva ‖

Ožkà sf. (3) nervinga: tig‿žuõdis næ‿tã·p | tujæũ * u susiraũkusi i‿nes

Pagalỹs sm. (3b) aukšto ūgio: * cistúoji uštàt àš niẽ i ‖

Pagaliùkas sm. (2) aukštas, plonas: * ù ùs ta·p‿i s druobùžæ· pal ka par‿tru ‖

Paũparis sm. (1) siūlosi visiems padėti: daug‿nem i *paũpari | tikrã· sut ks tá ã·či·ti ‖

sf. (1) kumpanosis: * ilgã· bù i i ižẽ·ni·ji tiktã· an‿sænã is ‖

Pémpė sf. (1) nešioja kuodą: * i is su‿visám iždrã i | uštàt i ilǽidusi plaukã·s ‖

Peñzelis sm. (1) buvo išdažęs mokyklą: * is ta·p‿i‿táika ku i i i |

Pýpkininkas sm. (1) rūko pypkę: * i ù u ùkù vẽ·ži i ini ‖

Pyragiùkas sm. (2) storas, mažo ūgio: paláuk | a‿næmatã· | ka‿* ùks vuos‿ipuškú· i ùka ‖

Plėv sf. (4) liesa: pruo‿túoki tarpùka tik‿* lieviẽ g prasispráu ti uo‿màs | nie‿næba d kæm ‖

Pupà sf. (2) taip kreipiasi į kitus: atrúodi | ka‿*pùpà gérs žmuõgù imùša sàva búoba ‖

Pūriùkas sm. (2) mažo ūgio: m *pu·ȓù ñ ẽls kavaliẽȓu is ‖

Pùspūris sm. (1) jo pavardė Pūrys: susiẽtkas vaikã· mã·ti *pùspu·ris gu i g rc paraviẽ ‖

Pùškinas sm. (1) garbanotų plaukų: *pù i ùva garbanúoc | acidã·vi· v s i‿múoti·na ‖

Razinkà sf. (2) pavardė Razminas: v s usi iktã * bætrú·kst ‖

Rėžiùkas sm. (2) mažas: v ùva u * ù i | uštàt niẽka næmã·ti i‿negi i ‖

Rùdė sf. (2) rudaplaukė *rùdi pasidã·ri | niẽ u‿ànà susiruokú·ti ‖

Rudnosiùkas sm. (2) girtuoklis i *ru ùks nu ú g rc paraviẽ ‖

sf. (2) daug šnekėdavo, nenustigdavo vietoje: nu‿ka‿i * in ki bú·tu v ã·ȓusi ‖

sf. (2) maža, darbšti: *skru ki nie‿vi·nuõs minùtis næpabú·n bæ‿dárba | vis‿krùt i‿krùt ‖

sm. (1) mažo ūgio: nu‿i‿susirã·da * i uš‿sàv guba· i

Storùlis sm. (2) storas: nupirkã u k kès | *stuorùli i su i‿viẽlek bú·s álkanc ‖

Gyvenamųjų vietų vardai

Adõšiškė [aduõši ki] sf. (1) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 3 km į pietus nuo Vaiguvos, prie

Lempės ir Adošiškės miškų: a‿nežinã· | kam‿*aduõši kis puõn pa davi sàva dvã·ra ‖

Akmenia [a mi ] sf. pl. (2b) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 7 km į pietų pietryčius nuo

Vaiguvos, prie Vilbėno upelio ištakų: par‿* i u i‿* ù par‿*

Albáičiai [albá·tæ·] sm. pl. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 5,5 km į šiaurę

nuo Vaiguvos, prie kelio Vaiguva–Šaukėnai: i‿mú·sa kù v zdava káu ti·ti us i‿v ra· iš‿*alb u ‖

Audenia [auden sm. pl. (2a) kaimas Užvenčio (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 4 km į vakarus

nuo Vaiguvos, prie Varmės upelio inã· | kàdà ikúrtà i‿u *

Bagùžiai [bagùžæ·] sm. pl. (3) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 5 km į šiaurę nuo Vaiguvos, prie

kelio Vaiguva–Šaukėnai: a‿ac meni | ka·p‿v ždavuom grú·dus m ti i‿*bagù u malũ·na ‖

Bit kai [bit ka·] sm. pl. (3) kaimas Kelmės apylinkių (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 13 km į

vakarus nuo Kelmės, prie kelio Paramotis–Skulbiškiai: ka·p‿uždã·ri *bit ku muok kla | v s vaikã· muok nuos *váiguvuo ‖

Daug liškė [daugiẽli ki] sf. (1) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 7 km į pietų pietryčius nuo

Vaiguvos, prie kelio Vaiguva–Kelmė: mún atrúoda | ka‿*daugiẽli kie da‿tebiẽr sǽŋkapæ· ‖

Daustoria [daustuor sf. pl. (2b) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 5 km į pietryčius nuo

Vaiguvos, prie kelio Pakėvis–Akmeniai: da‿i‿dàbà i l kusi *daustuoȓũ· dvã·ra suod ba ‖

D dlaukis [d dlaukis] sm. (1) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 1,5 km į vakarus nuo Vaiguvos,

prie kelio Vaiguva–Kražiai ir Kasiulių miško: mus et | ka‿màs pa l duom i‿išẽ·juom i‿*d dlauki pùsi ‖

D dmedžiai [d medæ·] sm. pl. (1) viensėdis (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 7 km į pietus

nuo Vaiguvos: mún rúoduos | ka‿anuõs v rs bùva k lis iž‿*d me u ‖

Didõnai [diduõna·] sm. pl. (3) kaimas Užvenčio (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 3 km į vakarus

nuo Vaiguvos, dešiniajame Varmės upelio krante: a k tum‿k ù t sæ· i‿nuve si i‿*diduõnus ‖

Gailáičiai [gailá·tæ·] sm. pl. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 7,5 km į pietryčius

nuo Vaiguvos, prie kelio Vaiguva–Kelmė: su‿visám nætúol nu‿*gail u r * rišma t kis sǽŋkapæ· ‖

Gal niai [gal næ·] sm. pl. (2) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 9 km į pietvakarius nuo Vaiguvos,

tarp Žiaunės ir Karoliškės miškų: až‿baigǽ *gal i‿tuolæũ nebesimuoki

Ganýprova [gan ·pruova] sf. (1) kaimo dalis (išnykusi) Vaiguvos seniūnijoje, 7,5 km į

pietryčius nuo Vaiguvos: ki·(g)‿giȓd ej | ka·p‿ànà nutek eji i‿*gan ·pruova | tã·p tin‿i‿tebegi·vén ‖

Gedùžiai ædùžæ·] sm. pl. (3) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 5,5 km į šiaurės

rytus nuo Vaiguvos, prie Užgirių miško ir Knituojos upės i‿*ù giȓus ri·báuti | *gædù u vaikã· j v ska nur ka ‖

Gricáičiai icá·tæ·] sf. pl. (1) kaimas Kražių (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 5,2 km į

pietvakarius nuo Vaiguvos: ka‿i‿túol i | *juocá·tes iž‿* ric u kuõžna ned eli gi·dúodava *váiguvas ba n uo ‖

Jucia [juc sm. pl. (4) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 6 km į pietryčius nuo Vaiguvos,

prie kelio Kelmė–Vaiguva: màs j kèl m ta gi·v nam *ju s | tudiẽl tu‿mùni·s i‿næsusit k ‖

Jùdikiai [jú·dikæ·] sm. pl. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 3,3 km į rytus nuo

Vaiguvos, prie Švytriškės miško ir Knituojos upelio: màs ši·náudavuom už‿*jú·di u

ri‿pat‿*pak evis m ška ‖

Kálniškiai [ká ni sm. pl. (1) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 5 km į pietus nuo Vaiguvos,

prie kelio Kelmė–Vaiguva per Gaštynus: pam li·k t k | múoki·tuoji ži·muõs la k išvã·ri va ka nùmuo i‿*k ni us | acinè ti s vini ‖

Kýla [k ·la] sf. (1) viensėdis Vaiguvos seniūnijoje, 3,5 km į vakarus nuo Vaiguvos: *ba tkus iš‿*k ·las atva ú·dava i‿mú·sa kù ‖

Kilóniai [kilúonæ·] sm. pl. (1) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 3,3 km į pietvakarius nuo

Vaiguvos, prie kelio Kletiškė–Vaiguva: a‿às bùvusi *kilú i i‿mã usi piedú·ta ã ina ‖

Klapatauskia [klapatau sm. pl. (34b) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 2,5 km į vakarus

nuo Vaiguvos, prie kelio Kelmė–Užventis: j ã·sam nebætúol numũ· | mã·tuos nu‿ka ùka *klapatau

Kùšeliškė [kùšeli ki] sf. (1) viensėdis Vaiguvos seniūnijoje, 3 km į šiaurės rytus nuo

Vaiguvos, prie Pikelių kaimo: mas vaikã· vis‿ i‿ i‿*kùšeli ki paz‿bã·bas ‖

Lapvarčia [lapva ] sm. pl. (3b) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 5 km į šiaurės

vakarus nuo Vaiguvos, prie Varmės upės: v s *lapva vaikã· a dava i‿*va mi vejúoti ‖

Laugir škiai [laugir sm. pl. (2) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 6 km į pietus nuo

Vaiguvos: v s vaikã· | paba gi· *laugir u prad ni muok ·kla | tuolæũ muok nuos *váiguvuo ‖

Liepýnai [li·p ·na·] sm. pl. (1) kaimas Šaukėnų (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 9 km į pietus

nuo Šaukėnų: pam iktã· | ab i mùna sẽ·seræs gã·va v ·rus iš‿*li·p ·nu ‖

Liupšia [li sm. pl. (4) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 3 km į šiaurę nuo Vaiguvos, prie

kelio Vaiguva–Šaukėnai: pruo‿*li šæur ni pã·kra ti tèk * nitú·ji | katruõ màs máuduomies ‖

Naũdvaris [naũdvaris] sm. (1) kaimas (išnykęs) Užvenčio (seniau Vaiguvos) seniūnijoje,

3,5 km į vakarus nuo Vaiguvos: dàbà | kàdà káinas pak la | ú·s | ka‿žẽ·mi *naũdvarie pa dav su‿visám už‿niẽkùs ‖

Norkia [nuo ] sm. pl. (4) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 1 km į rytus nuo Vaiguvos, prie

Knituojos upelio: ka‿i‿daug‿m tu prã·ji | sen ·jæ· žmúonis ac men gæguž nès *nuo guõjuj ‖

Pãdegsnis [pã·de nis] sm. (1) (išnykęs) viensėdis Vaiguvos seniūnijoje, 3 km rytus nuo

Vaiguvos õ su‿vaikã·s va ú·ti i‿*pã·de ni i‿ ·ti brúoli ‖

Pãgiralis [pã·giralis] sm. (1) viensėdis (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 1,6 km į pietus nuo

Vaiguvos, į šiaurės rytus nuo Adošiškės miško: dàbà láuksu | kàdà atva ú·si pas‿mú·sa i‿*pã·girali pavi· i ‖

Pagir škiai [pagir sm. pl. (2) kaimas Užvenčio (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 9 km

į pietus nuo Užvenčio: par‿*pagir ùs tèk * i | katruõ vaikã· gáudi·dava v us ‖

Pak vis [ i] sm. (3) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 4 km į pietryčius nuo Vaiguvos, prie

kelio Kelmė–Užventis: mænu | senæũ * ùva ba n ·či | kàtrà sun ka puo‿kã·ra ‖

Pakievùkai [pakievùka·] sm. pl. (2) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 5 km į rytus

nuo Vaiguvos, prie kelio Kelmė–Užventis: kur‿bùva *pakievùka· | dàbà tiẽr l ki· tiktã· kèl mèdæ· ‖

Pãknituvis [p ni·tu·jis] sm. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 3 km į šiaurę

nuo Vaiguvos, prie Knituojos upelio: *p ni·tu·jie bùva malũ·nc i‿màs tin‿ne‿s ki vẽ·žiem m ti grú·dus ‖

Pãknituvis [p ni·tu·jis] sm. (1) viensėdis (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 4,5 km į

vakarus nuo Vaiguvos, prie Adošiškės miško õ va ú·sma i‿*p ni·tu·ji | giȓd ejuom | ka‿tin‿žmúonis pardú·d káȓvi ‖

Pãpilalis [pã·pilalis] sm. (1) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 5,5 km į vakarus nuo Vaiguvos,

prie Paginskių pelkės: dàbà nu‿*pã·pilali pil i nùki t v s mèdæ· | áug tik‿anũ· ã·džalas ‖

Paprūdžia [papru sm. pl. (3b) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 3,5 km į

šiaurės vakarus nuo Vaiguvos, prie Varmės upės: tuo‿ ·tuo | kur‿bùva *papru j niẽka nebel ka ‖

Pãvaiguvis [pã·vaiguvis] sm. (1) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 1 km į vakarus nuo Vaiguvos,

prie kelio Kelmė–Užventis: *pã·vaiguv ·r akmũ· | an‿katruõ iškálc us | æs i‿m ta· ‖

ė [ rkú·ni ki] sf. (1) viensėdis (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 7,5 km į vakarus

nuo Vaiguvos: mùna bã·ba | ka·p‿i tek eji | gi·v na kè ù ùs * rkú·ni kie ‖

Petrikáičiai [pe riká·tæ·] sm. pl. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 3 km į rytus

nuo Vaiguvos, prie Pakėvio miško: *pe rik u·si bùva v ·lækas a minũ· grùpi | katraũ žmúonis sunaik na riš‿kã·ra ‖

P keliai [p kelæ·] sm. pl. (1) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 3 km į šiaurės rytus nuo Vaiguvos,

prie Knituojos upelio: *p ke ·si trúobas bùva vi·nuõ kẽ·li pùsie uo‿staldã· i‿da žines | kituõ ‖

Plùmpiai [plú sm. pl. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 5 km į pietvakarius

nuo Vaiguvos, prie Plumpių miško ir kelio Vaiguva–Kražiai: nætúol *plú u r pé | iš‿katrũ· tek * nitú·ji ‖

Prãgorės [prã·guores] sf. pl. (3b) viensėdis Vaiguvos seniūnijoje, 0,5 km į šiaurės

vakarus nuo Vaiguvos, prie kelio Vaiguva–Liupšiai: žmúonis nek eji | ka‿*kã·spars

iš‿*prã·guoȓu r ba sæ· baguõc žmuõgùs ‖

Sirūn škiai [siru·n sm. pl. (2) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 9 km į pietus nuo

Užvenčio, prie kelio Užventis–Kelmė: par‿v duri *siru·n èk * i i‿katruõs bùva malũ·nc ‖

Skroblujà [skruoblùji] sf. (3) viensėdis Šaukėnų (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 4,7 km

į šiaurės rytus nuo Vaiguvos, šalia kelio Skulbiškiai–Ūbesiukas: mún rúoduos | ka‿anuõs du tiẽ nutek eji i‿*skruoblùji ‖

Sme tupis [ m tupis] sm. (1) viensėdis Šaukėnų (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 5,6 km į

šiaurės rytus nuo Vaiguvos, prie Smertupio upelio: ka·p‿kàdà bú·si tũ·s kraštũ·s | usùk pas‿mú·sa i‿* m tupi ‖

ė [ i] sf. (2) viensėdis (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 1,3 km į rytus nuo Vaiguvos,

šalia kelio Norkiai–Pikeliai: * i bùva ri‿pàt *p õjæus ‖

St rbiškiai [ t ȓbi kæ·] sf. pl. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 5 km į šiaurę

nuo Vaiguvos, prie Knituojos upelio: ka·b‿gi·v nuom * t ȓbi u·si u·gáudavuom i‿ ·báudavuom *ù giȓu m k ‖

Šarkia [ša ] sm. pl. (4) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 2,5 km į pietryčius nuo Vaiguvos,

prie Šarkių miško: * s i‿* itú·jis bù ka tik‿prũ·c ‖

Šiauláičiai [šæulá·tæ·] sm. pl. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 8 km į

pietvakarius nuo Vaiguvos, prie Šiaulaičių miško ir ežero: mùna mamu·nèli bùva k lusi i(š)‿*šæulá u ‖

Šil škiai [šil sm. pl. (2) kaimas Užvenčio (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 9 km į pietus

nuo Užvenčio, prie Varmikės upelio: par‿vã·saras atúostuogas mas‿va ú·davuom paz‿bã·bas i‿*šil ùs ‖

Šiliùkai [ši ùka·] sm. pl. (2) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 4,5 km į pietryčius nuo Vaiguvos,

prie Šiliukų ir Daustorių miškų: *ši ùku·si bùva v pùšæs išáugusæs iš‿v ·na kǽlma ‖

i [šlu æ·] sm. pl. (2) kaimas Užvenčio (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 6 km į pietus

nuo Užvenčio: nek eji | ka‿susiẽtkà bùva susirã·dusi ne piẽtna kavaliẽȓu i(š)‿*šlu u ‖ Šliu pės [ u pes] sf. pl. (2) kaimas Užvenčio (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 7,5 km į pietus

nuo Užvenčio: mún rúoduos | ka‿tas‿pi·mũ· | kur‿pǽrna· pas‿mú·sa gã·ni káȓves | bùva iš‿* u u ‖

Špitõlė [ pituõli] sf. (2) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 3,1 km į pietų pietvakarius nuo

Vaiguvos, šalia kelio Kelmė–Kalniškiai: aš‿tik‿v ·nà gi· ù *p ke u·si uo‿v sà pam liji | * pituõlie ‖

Švỹtriškė [ v ri ki] sf. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 3 km į rytus nuo Vaiguvos,

prie Knituojos upelio ir Švytriškės miško: kur‿bùva * v ri ki | dàbà r d rbam laukã· ‖

Tabakérka [tabakǽrka] sf. (1) vienkiemis (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 2,4 km į šiaurės rytus

nuo Vaiguvos, vakarinėje Pikelių kaimo pusėje ‿pasistã·tiem *p ·si truob ki | gi·v nuom ka tù su u v s *tabakǽrkuo ‖

Táršiškiai [táȓši ] sf. pl. (1) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 4 km į pietvakarius nuo

Vaiguvos, prie Kasiulių miško: riš‿kã·ra *táȓši u·si k tuȓu ùs bùva prad ni muok klà ‖

Tuol šiai [tuol šæ·] sm. pl. (2) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 2 km į pietryčius nuo Vaiguvos,

prie Šarkių tvenkinio: *tuol ã i‿mi gdava * prũ·d ‖

Ùžgiriai [ù giræ·] sm. pl. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 2 km į šiaurę nuo

Vaiguvos, prie Užgirių miško ir Varmės upelio: *ù giȓu dvã·ra puõnùs veži i‿*s bira p rmu vež mù ‖

Ùžupiai [ùžupæ·] sm. pl. (1) kaimas Šaukėnų (seniau Vaiguvos) seniūnijoje, 2,8 km šiaurės

rytus nuo Vaiguvos, netoli pietinio Užgirių miško pakraščio: mus et i‿ã·tlaidus *váiguvuo atva ú·s i‿mùna pam liji iš‿*ùžu

Váiguva [váiguva] sf. (1) miestelis, Vaiguvos seniūnijos centras, 14 km į šiaurės vakarus

nuo Kelmės, 14 km į pietryčius nuo Užvenčio ir 18 km į pietus nuo Šaukėnų: dàbà pasimat ·sma tiktã· par‿ã·tlaidus *váiguvuo ‖

Vaiguv lė [vaiguvã·li] sf. (2) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 5 km į vakarus nuo Vaiguvos,

prie Varmės upelio: *vaiguvã·lie bù árs i‿tin‿mùna vaikã· gan ·dava káȓves ‖

Vaiguv škiai [vaiguv ] sm. pl. (2) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 1,5 km į pietvakarius

nuo Vaiguvos, prie kelio Kelmė–Užventis ‿nuvej iš‿*vaiguv ku *i‿ù giȓus ta·(p)‿pavargá | ka žæugǽus acis edusi ‖

Va mės [va s] sf. pl. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 2,5 km į vakarus nuo

Vaiguvos, netoli Varmės upelio: kur‿bùva *va s nie‿júoki znuõka nel ka ‖

Vikráičiai [vikrá·tæ·] sm. pl. (1) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 3 km į rytus nuo Vaiguvos,

prie kelio Kelmė–Užventis ir Knituojos upelio: l kam nùmuo uo‿ate n d deli dèbes s | veiz ek | ka·p‿*vikrá u pùsie pilkú· ‖

Visgirda [vi girdã·] (2b) kaimas Vaiguvos seniūnijoje, 3 km į pietvakarius nuo Vaiguvos,

prie Kasiulių miško ·duom m | i i‿*vi girdũ· pùsi | uo‿ne‿i‿*váiguvas ‖

Žiáunė [žǽuni] sf. (1) kaimas (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 10 km į pietvakarius nuo

Vaiguvos, prie Žiaunės ir Kalnyčios ežerų: su‿mùni ·nuõ klã·sie muok nuos i v meȓg kes i(ž)‿*žǽunis ‖

Žùviškė [žùvi ki] sf. (1) viensėdis (išnykęs) Vaiguvos seniūnijoje, 8 km į pietus nuo Vaiguvos,

prie kelio Akmeniai–Kražiai: *žùvi kie gi·v na mùna diẽdis | uštàt àš tin‿àsù kè ùs s ùs bùvis ‖

Negyvenamųjų vietų vardai

Ak s [àk s] sf. (4) ežeras už Pak vio bažnytėlės Jùrgiškės miške: an‿*ak s j usid ejis stúors lèc | vuos‿pramušá

Akmẽnė [a mẽ·ni] sf. pl. (2) : ki·k risi u·gáudavuom spa gu u *a mẽ·nie | ti·k‿u | niẽkur k tu ne davuom ‖

Akmeniùkas [a mi ùks] sm. (2) ežerėli : vuos‿tik p e praa ti | vaikã· i‿lèk i‿*a mi ùka me keȓúoti ‖

Bliūdùkas ·dùks] sm. (2) mažas, lėkštas, bet gilokas pažemėjimas, kuriame išsilieja kaimą

link Taurozo sodybos): rúoduos sen bel ji uo‿a damà par‿ ·dùka ris kúȓpes ‖

Cibi kalnis [cibi ka nis] sm. (1) didelė stambi kalva Laugir škių kaime: a k an‿*cibi ka ni i risir si aviẽ u ‖

Čeverỹktraukis [čever ktraukis] sm. (1) mažas upeliukas prie P kelių kaimo, ištekantis iš

durpingoje žemėje esančio šaltinio: ti·k‿par‿nã ti ril ji | ka‿vuos‿páȓ ida par‿*čever ktrauki ‖

Dumbùlės [dumbùles] sf. pl. (2) pieva tarp upeliukų ties P kelių kaimu: š met *dumbùlies bùva ba sæ· mažã· žuoliẽs | tik‿púora vež mu tæpa vež

E sbės [a bes] sf. pl. (2) miškas į šiaurę nuo Dub nų: aš‿vàkar v ·nà ba sæ· bijúodava a ti par‿*a bès ‖

Gandrãmiškis [gandrã·mi is] sm. (1) miškas 2 km į vakarus nuo Váiguvos: puo‿li·taũs ti·(g)‿*gandrã·mi žmúonis krapšã

Gyvãtkalnis [gi·vã is] sm. (1) Knitúojos upės slėnio šlaito fragmentas ties P keliais: vaikã· | ne kæt v ·n i‿*gi·vã i ·sæt ‖

Grýtpelkė · ki] sf. (1) : · kie radá ules | u * úms ‖

Ìšlaida [ šlaida] sf. (1) pieva prie Knitúojos upės ties P kelių kaimu: * žã· bùva žuoliẽs ‖

Karõpkalnis ([karu is] sm. (1) kalnas, 4 km į pietryčius nuo Váiguvos ir 0,5 km į pietus nuo Pak vio, iškilęs 184 m virš jūros lygio, ant kurio buvo trianguliacijos bokštas: *karu is bùva au čǽusi Váiguvas va čæus v tà ‖

Kasiùliai [ka ùlæ·]) sm. (2) miškas, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Váiguvos miestelio: žmúonis *ka ù ba g i ki sti v

Kelmỹnės sf. pl. (2) šlapios kupstuotos pievos ties P keliais: vuõs tik nuši·náuti i‿prasid eji li·tã· ‖

Ke štkalnis [kæ š is] sm. (1) kalnas Akmeniuosè, turintis penkis pilkapius iš II–IV

amžiaus: a‿da‿àš t næaprúo *kæ š

K vė i] sf. (1) pelkė (durpynas) apie 495 ha į šiaurės rytus nuo Pak vio: š i saũsà | g bæ‿gu·m u bã·tu iše ti ‖

K vė i] sf. (1) ežeras į šiaurės rytus nuo Pak vio: a k t sæ· k is puo‿tám | sùki·s i‿ka ri ‖

Kinc jos [ki c jæs] sf. (1) loma Knitúojos slėnyje ties P kelių kaimu, prižėlusi alksnių: par‿p ùs ka ùs su ·k káȓves i‿*ki c jæs ‖

Knitúoja [ itú·ji] sf. (1) upė, dešinysis Ventõs intakas, ištekanti iš Plùmpių ežero: mač | ka‿j i‿* itú·juo ris veisi b bru ‖

Kraũjupis [kraũjupis] sm. (1) upelis, kairysis Krutẽklio intakas, tekantis netoli

kaimo: atva ú·k pas‿mùni·s | a sma i‿*kraũjupi vie ũ· gáudi·ti ‖

Krutẽklis [krutẽ is] sm. (2) upelis, kairysis Va mės intakas, tekantis pro Junkilų kaimą: a nam i‿*krutẽ usimáudi·ti igáusma nu i ‖

Kuozà [kuõzà] sf. (2) ežeras Pak vio kaime už bažnytėlės: a‿næ‿tàva káȓvi | pasilǽidusi lã·ksta uš‿*kuõzas ã·žæra ‖

Lémpės [l sf. pl. (1) miškas į pietus nuo Vikráičių kaimo: š met mažã· bùva li·taũs i‿*l i v sas mielẽ·nes su ú·va ‖

Léndrė [l i] sf. (1) upelis, tekantis ties Paléndrių kaimu: aš‿išv rina biel zna uo‿tù | nèšk i‿*l i‿iskaláuk ‖

Lõkupis [luõkupis] sm. (1) upelis, dešinysis Knitúojos intakas, tekantis pro Jùdikų

kaimą: ta·(b)‿ba sæ· a led ejis l pc par‿*luõkupi | ka‿vuos nei rit i‿v dini ‖

Mañriškė ri ki] sf. (1) kalnelis Bagùžių kaime: ka·p‿ i ri·šutáuti i‿ ri ki vè ki·s | i‿mùn · ù ‖

Maũškalnis [maũška nis] sm. (1) stambi kalva, kurios abiejose pusėse teka upeliukai,

patvinstantys ties P kelių ir Bagùžių kaimais ‿u lip i‿*maũška ni ta·p‿uždus | ka‿vuos‿alsú·ju ‖

Mišk nis [mi k nis] sm. (2) ežeras Pak vio miške: miel u da‿b gal esi r ti tik‿paã·jusi g ra kẽ·li gã·la | už‿*mi k ni ‖

Náikmiškis [nái mi kis] sm. (1) miškas prie Va mės upelio: pǽrna· ti·(g)‿ ·bu bùva

*nái mi kie | ‿ ·met | vuos‿ ·nc k c ‖

Nórkupis [núorkupis] sm. (1) upeliukas, kairysis Knitúojos intakas, tekėjęs rytinėje P kelių

kaimo dalyje: nã ti ti·k ril ji | ka‿vuos‿p ri ‿*núorkupi ‖

Pak vis [pak evi] sm. (1) miškas į šiaurę nuo Pak vio kaimo: aš‿ta‿ ·gáuti i‿*pak evi ù | bijǽ ·vã u ‖

Pãribkalnis [pã·ripka nis] sm. (1) kelių kaimų ribos: vaikã· | ·gǽuti i‿*pã·ripka ni | ti·k‿ ú·gu | ka‿iš‿túola raũduonu· ‖

Pãstadalė [pã·stadali] sf. (1) pakalnė Šarkiuosè, leidžiantis į Knitúojos upę: ta·(p)‿pasilǽida a · li ti i‿*pã·stadalis pak ni | ka‿vuos‿nulaikǽ ‖

Pelẽtkalnis [pel tka nis] sm. (1) supiltas kalnelis prie P kelių kaimo, kurio viena pusė

apaugusi medžiais: a‿næ‿tàva nusitráukis ve šis lã·ksta puo‿*pel tka ni ‖

Perk niškė [pærkú·ni ki] sf. (1) ežerėlis Perk niškės kaime: mún susiẽtkà sã·ki | ka‿*pærkú·ni kie ne‿v nc žmuõgù ·r nu is ‖

Piningỹnė [pini g ni] sf. (2) kelių kaimų, apaugusi krūmais: *pini g nie lazũ· šã·kas a k busæs ri·šutã·s i‿niẽks n ken ‖

Plãtlaukis [plã·tlaukis] sm. (1) pelkė netoli Šiauláičių, į pietus nuo Pãpilalio, priaugusi krūmų: *plã·tlauk · · daug‿vaivúoru ‖

Plùmpės [plú pes] sf. pl. (1) pelkės, kurių viduryje yra Plùmpių ežeras, iš kurio išteka

Knitúoja: a‿nænúori ·n su‿mùni i i‿*plú pes spaŋgu·lǽuti ‖

Prūdùkas [pru·dùks] sm. (2) nedidelis tvenkinys Šarkių kaime, dešinėje kelio, vedančio

į Adošiškę, pusėje: žmúonis nek eji | ka‿senæũ pru·dùk bùva ba sæ· dau(k)‿karuõsu ‖

P stežeris [p težeris] sm. (1) ežerėlis Laugir škių kaime: vuos‿tik‿r c išaũšt | ta·p‿ i‿lèk i‿*p težeri žuváuti ‖

Smãkas [smàks] sm. (2) kūdra ties Dub nų kaimu: a vérk *smã·ka uo‿da‿g kuoks‿ ‿gi·vuo ·s i r ti ‖

Sme tupis [ tupis] sm. (1) upelis, dešinysis Knitúojos intakas: a‿giȓd ejæ· | vã·kar * tupie kaškúoks žmuõgùs nu kæñda ‖

Spanguolỹnė [spaŋgul ni] sf. (2) pieva vėliau prisiveisusi krūmų, kuri

buvo numelioruota: nebe p ejæ *spaŋgul nie su r e ti ·na i‿užẽ·ji p læva ‖

Šarkia [ša sm. pl. (4) tvenkinys Šarkių kaime į kurį įteka ir išteka Knituoja: i‿vi *ša nu kæñda ‖

Šẽškupis [š škupis] sm. (1) upelis į šiaurę nuo Dub nų, kairysis Lõkupio intakas: vaikã· nu‿r ta lig‿vã·kara mi kst *š škupie ‖

Šilaklónis [šilaklúonis] sm. (1) pušynas, į vakarus nuo Váiguvos: dàbà *šilaklúoni ba sæ· a lǽistà uo‿senæũ kúokæs gæguž nes bú·dava ‖

Š liškiai [š li sm. pl. (1) pieva į pietvakarius nuo Naũdvario kaimo: ne p ejuom *š li u nuši·náuti i‿užẽ·ji li·tã· ‖

Šiliùkai [ši ùka·] sm. pl. (2) miškas į rytus nuo Vikráičių kaimo: re k kuo gu a r bu | nuve nam i‿*ši ùkùs i‿pas ræŋkam ‖

Š lupis [š lupis] sm. (1) ùkų kaimą ‿p rida par‿*š lupi i‿acigã·va b ki kúojæs ‖

Š lvė [š vi] sf. (1) : *š vi màs da p ejuom nuši·náuti pagã·duo riš‿l tùs ‖

[tru pi] sf. (2) upelis, dešinysis Knitúojos intakas, tekantis pro Vikráičių

kaimą: màs *tru pie i‿máud emies | i‿g us g ȓdiem ‖

Ùžbalis [ùžbalis] sm. (1) upelis, dešinysis Va mės intakas: mú·sa gan klas túol | da‿už‿*ùžbali | tudi k u pi·tũ· nemǽlžu ‖

Ùžgiriai [ù giræ·] sm. pl. (1) miškas į pietus nuo Dub nų kaimo: š met ù giȓu·si | ka·p‿i‿v su | mažã· r

Vanag nė [vanag ni] sf. (2) melioruotas dirbamas laukas Vanag škių viensėdyje: tuok *vanag nie grã·žus vi·t bùva uo‿dã·vi ú·tis i‿v sùs ižgu i ‖

Varčiùkai [va ùka·] sm. pl. (2) kalva Pak vio kaimo apylinkėse: vã·kar aj par‿*va ùkùs i‿pasi k n kèl s šærmù u kèkès ‖

Va mė [va mi] sf. (2) upelis, dešinysis Ventõs intakas: mùna a min m *va mie bùva ba sæ· daug‿vie ũ· i

Varm kė [vaȓm ki] sf. (2) upeliūkštis, įtekantis į Va mę: va ks næklaũsi | bra di puo‿*vaȓm ki | uštàt nùšali kúojæs i‿dàbà kúosie ‖

Va niškės [va ni kes] sf. pl. (1) pievos prie Dub nų kaimo: š met | ka·p‿niẽkadà | *va ni kies bùva ba sæ· daug‿žuoliẽs ‖

Vegelỹnė [vegel ni] sf. (2) uždurpėjęs ir užžėlęs ežeriūkštis netoli Pak vio telmologinio

draustinio: vaikã· | ne kæt i‿*vegel ni žuváuti | da‿i r sæt i‿nu æt ‖

V žežeris [viẽžežeris] sm. (1) ežerėlis netoli Pak vio telmologinio draustinio: senæũ *viẽžežerie sugáudava v na k ta karuo ùka uo‿dàbà | niẽks nebek b ‖

Vilb nas [vi b ens] sm. (1) : dàbà *vi b ens su‿visám bæptúoks | kuogz‿bùva mùna jæun tis laikã·s ‖

Žiáunė [žǽuni] sf. (1) ežeras į pietvakarius nuo Váiguvos, prie Žiaunės kaimo: mú·sa gan klas

túol | kituõ pùsie *žǽunis ‖

[žva gupis] sm. (1) , užrašytas 1935 m.: dàbà l gùs laũks | nie‿znuõka nebiẽr | kur‿bùva *žva gupis ‖

Žvirbl nė [ vi l ni] sf. (2) miškelis (1 ha) Gal nių kaime, užrašytas 1935 m.: ki·k mænu | bã·bas truob ki stuov eji ri‿pat‿* vi l nis ‖

Žvi gždė [ vi di] sf. (2) : ka‿bú·tu ti·sæũ a ti | žmúonis susim ndava tã·ka par‿* vi di ‖

Kirčio ir priegaidės ženklai

– kairinis kirčio ženklas, arba grãvis, kuriuo žymimas kirčiuoto trumpojo skiemens

balsis, pvz.: kàs ~ kãsa, bàc ~ bãtas, à neši ~ àtnešė, plùta ~ plùtą, bakuž ki ~ bakūž .

– dešininis kirčio ženklas, arba ak tas, kuriuo žymima kirčiuoto ilgojo skiemens

tvirtaprã kla ~ klo, ivar ti ~ įvarýti, vi t k ~ vis t .

– riestinis kirčio ženklas, arba cirkumflèksas, kuriuo žymima tvirtagãlė priegaidė, pvz.:

i tæ pus ~ ište pus, ka tis ~ ka , sã·ki ~ sã·kė, urpalũ· ~ , n ·kant ~ šnẽkant.

Balsių kiekybės ženklai

Tašku dešinėje raidės pusėje žymimas balsio ilgumas. Taškas aukštai (·) rodo ilgąjį garsą,

u ~ neprašýsiu, bagam niŋku ~ bagamãzninkų, kaim nc ~ kaimýnas.

Balsių kokybės ženklai

Be įprastinių bendrinės kalbos ženklų, dar vartojami:

æ – platesnis už e balsis su didesniu ar mažesniu a atspalviu. Váiguvos šnektoje šis garsas

vartojamas žodžio viduryje prieš kietąjį priebalsį, pvz.: b sukant ~ bèsukant, nætur ej ~

netur , i kaȓt eji ~ išbenkart jo, bǽrna ~ bérno arba žodžio gale, pvz., špuokin ~

špokinỹčios (dgs. vard.), tel ~ telyčiàs (dgs. gal.).

i – neįtemptas, atviresnis už i, pvz.: nud ti ~ nud rbti, ab i ~ , v sa ~ v są.

– neskiemeninis i, pakeičiantis priebalsį j ~ pàėmiau ed ma ~ .

u – neįtemptas, atviresnis už u, pvz.: batùkùs ~ batukùs, luo ùka ~ loviùką, bùvusi ~

bùvusį, kalakùdžuo ums ~ kalakùtžolėmis, druobù ùs ~ drabužiùs.

– neskiemeninis u, pakeičiantis priebalsį v uobu·l nis ~ obulỹnės uoduõs ~

odõs uobu· ~ obuoli linú· ta ~ obuolinúotą.

Priebalsių ženklai

⁀ – ženklas žymi priebalsių minkštumą. Šis ženklas rašomas: a) žodžio gale, pvz.:

~ nægál, ~ šiõl, tu ~ tod l, v ~ v l; b) samplaikose, kur girdimi minkštieji priebalsiai,

pvz.: paȓsi is ~ parsibãstęs, i kaȓt eji ~ išbenkart jo, be dieliẽ ~ bergždėl , ~

žiñgsniais; c) prieš užpakalinės eilės balsius, pvz.: skas ~ bli kos, va ùks ~ vaikiùkas. Prieš

priešakinius balsius priebalsių minkštumas nežymimas, nes visada prieš juos priebalsis yra

minkštas.

ŋ – gomurinis priebalsio n variantas, vartojamas prieš priebalsius g, k, pvz.: laŋgã· ~

langa , pini·ŋgũ· ~ , risiri davuom ~ prisiriñkdavome, le æũ ~ lengviaũ, suŋkaũs ~

sunkaũs, u le k ~ užleñk, aštu ki ~ aštuñkę.

Kiti ženklai

‿ – nekirčiuoto ir kirčiuoto skiemens jungtis.

| – intonacinio vieneto pauzė.

‖ – intonacinio vieneto pabaiga.

* – ženklas tikriniams daiktavardžiams žymėti.

◊ – ženklas frazeologizmams žymėti.

^ – ženklas smulkiajai tautosakai žymėti.