2012 m. kovo 3 d., šeštadienis • Nr. 18 (9141) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 65)

• Vitalijus Cololo save vadina tele-vizijos veteranu, tačiau 15 metų

eteryje jo nesuluo-šino.

• Pavasaris – tik kalendoriuje. Žalumos teks palaukti arba užsukti ten, kur visais metų laikais žalia.

• Pačių užauginti raudoni kve-piantys švieži vaisiai visada bus skanesni už pirktinius.

• Nors kalendorinė žiema jau baigėsi, atsipalaiduoti skubant ap-tirpusiais šaligatviais nereikėtų.

Šiandien skaitykite:

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Valdžia turi ekonomikai gaivinti ir socialinei atskirčiai sumažinti rei-kalingų svertų. Tačiau prarają tarp turtingiausio ir skurdžiausio visuo-menės sluoksnių politikai prisime-na tik prieš rinkimus.

Slaugytoja turtingesnė už gydytoją

Vilnietė gydytoja Neringa Ma-leckienė prieš 8 metus į Norvegi-ją išlydėjo dukterį Egidiją. Ji dirba Oslo universitetinės ligoninės Nef-rologijos skyriuje slaugytoja.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos buvusių vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo istorija išsipūtė iki valstybės stabilumui gresiančio skandalo.

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 8 p.

SVEIKATA, 23 p.

Apie tai – 21 p.

Nukelta į 3 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprin-ti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingesnių pieno supir-kimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos pa-naikinimui nuo 2015 m., projektą. Lietuvos gamintojai neslepia nusi-vylimo, kad mūsų pieno sektoriaus perspektyvos skendi migloje, todėl ir diskusijos dėl būsimų pokyčių kol kas vangios.

Be kvotų neliks ir išmokų

„Kai stojome į ES, mums rodė gra-fi kus, kaip kils kainos, atsiras kvotos ir išmokos už kvotinio pieno toną sieks iki 130 Lt. Nieko panašaus neįvyko: didžiausia išmoka už toną pieną buvo 87 Lt, o šiemet beliko 70 Lt.

Šalies ekonomiką po lygiai paremia Europos Sąjunga ir emigrantai, o gramzdina daugiamilijardinė valstybės sektoriaus skola ir milžiniškos palūkanos.

Europos ūkininkai stato naujas fermas ir ruošiasi naujam etapui – pieno gamybos kvotų naikinimui nuo 2015 m., o Lietuvos gamintojai toliau ant tvartų durų kabina spynas.

Nukelta į 2 p. Mūsų ūkininkai nuogąstauja, kad ES šalių pieno gamintojai nuo 2015 m. į starto pozicijas stos nevienodomis sąlygomis.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ar tikrai per paskutines dvi savaites Lietuvoje du kartus apsilankiusio vieno iš „Gazprom“ vadovų veide nuolat švietusi šypsena buvo netikra? Reikia pripažinti, kad šis rusas atrodė tikrai europietiškai. Gal todėl mūsų politikus jo laikysena ir užmigdė?

Miglota pieno ūkio ateitis

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Lietuviai niekada negyvens kaip norvegai

Apie tai – 4 p.

2 2012 m. kovo 3 d. • Nr. 18 (9141)Valstiečių laikraštis

Tad lietuviams nedaug naudos iš to buvo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovas Vytautas Lekešys.

Kokią įtaką mūsų pieno sekto-riui turės kvotų naikinimas, atsargiai svarsto ir žemdirbių organizacijų at-stovai, ir patys gamintojai.

„Šalyje pieno trūksta, tad nereikia ir kvotų. Tačiau nelikus jų, nebebus ir išmokų. Tai tikrai nenaudinga mūsų ūkininkams“, – teigė stambaus pieno ūkio savininkė Adelė Adomonienė.

Anot Žemės ūkio rūmų pirminin-ko Andriejaus Stančiko, kvotų naiki-nimas neturėtų smarkiai paveikti ša-lies pieno ūkio.

„Nelikus kvotų ir apribojimų ga-myba gali gerokai išaugti ir atsirasti perprodukcija. Dėl to gali kristi kai-nos ir mažėti žemdirbių pajamos. Ta-čiau dabartinės tendencijos rodo, kad pieno ir jo produktų vartojimas didė-ja. Auga gyventojų skaičius, besivys-tančių šalių poreikiai, be to, žaliavos gamybai vis daugiau įtakos turi besi-keičiančios gamtos sąlygos“, – sam-protavo A.Stančikas.

Po 2015 m. ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno kvotų sistemos, kuria siekta kontroliuoti pieno ir pieno produktų gamybą bei tiekimą į rin-ką. Dabar kiekvienai šaliai narei nu-statyta, kiek ji rinkoje gali parduoti natūralaus riebumo pieno.

Lietuva toli gražu neįvykdo jai skirtos pieno gamybos kvotos. 2011–2012 kvotos metais (jie baigėsi kovo 1 d.) bendra pieno kvota (perdirbti ir tiesiogiai parduoti) siekė bemaž 1,79 mln. tonų. Per 10 šių kvotos metų mėnesių nacionalinė pardavimo per-dirbti kvota įvykdyta 68,19 proc.

2010–2011 m. pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 77,1 proc., o tiesioginių pardavimų kvota – 58 proc.

Nevienodos starto sąlygos

Mūsų ūkininkai nuogąstauja, kad ES šalių pieno gamintojai po 2015 m. į starto pozicijas stos nevienodomis sąlygomis.

„Yra įtarimas, kad mes stovėsime toliau nuo starto linijos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, stato-mos naujos fermos. Atrodo, kad taip ruošiamasi naujam periodui, kai ne-beliks kvotų. Gal yra kokių nors tų šalių pažadų ūkininkams. Taigi vieni

bus su moderniais sportiniais bateliais, kiti – basi“, – dėstė A.Stančikas.

V.Lekešys pritarė, kad neribojamai pieno gamybai ruošiasi ir kitų ES ša-lių gamintojai, o Lietuvoje pieno ūkio perspektyvos miglotos.

„Olandai, danai stato naujus tvar-tus, o pas mus pažangos nėra, pieno ūkių mažėja. Nėra aiškios ir nuosek-

lios politikos. Jei žmogus turėjo 5 kar-ves, reikėjo remti, kad laikytų 10 ir daugiau. Deja, neita tuo keliu, kuris vestų į pieno ūkio plėtrą“, – apgailes-tavo kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorius.

Didinti pieno gamybą nepasi-rengę ir stambūs ūkininkai. „Vakarų Europos šalyse pieno ūkiai išvystyti, perimami iš kartos į kartą, o mums reikia pasitempti, daug investuoti. Tačiau tai daryti sudėtinga, nes pie-no ūkiai, kitaip nei augalininkystės, yra kur kas mažiau rentabilūs. Dau-giau gaminti pieno neskatino ir že-mės ūkio politika“, – aiškino Ro-kiškio rajono pieno ūkio savininkas Almontas Šedys.

Vietoj karvių gano paukščius

Anot V.Lekešiaus, dėl pieno kvotų naikinimo Lietuvoje – olimpinė ra-mybė: gamintojams kol kas niekas ne-aiškina, ko galima tikėtis po 2015 m., kaip tam pasiruošti ir kokių pasiūly-mų teikti.

„Mes nežinome, kaip elgsis seno-sios ES narės. Ką darys anglai, pran-cūzai, vokiečiai? Akivaizdu tik tai, kad per krizę pieno sektoriui gelbėti jie skyrė milijardus eurų. O mes iš ben-dro „europinio krepšelio“ gavome vos keliolika litų už toną“, – tvirtino pieno gamintojų kooperatyvo vadovas.

2010 m. ES pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo krizės, buvo skir-ta parama. Mūsų ūkininkus pasiekė 10,6 mln. Lt išmokų už parduotą pieną.

Iš nacionalinio biudžeto pieno ga-mintojams už 2010–2011 kvotos me-tus skirta 117,4 mln. Lt tiesioginių išmokų, o už 2011–2012 m. parama sieks per 92 mln. Lt.

„Šie metai greitai praeis. Tiki-mės, kad kažkas pasikeis, kai Lietuva 2013 m. pirmininkaus ES. Bet darbas ir derybos Briuselyje turi vykti nuo-lat, kad mums nesiūlytų derlingose žemėse auginti gėlyčių ir vietoj kar-vių ganyti paukštelius“, – samprotavo V.Lekešys.

Vedžioja už nosies

Mūsų pieno gamintojai bėdoja, kad Lietuvoje vidutinė pieno supir-kimo kaina – viena mažiausių ES, todėl kalbos apie teisingesnes pie-no žaliavos kainas juos verčia karčiai šypsotis.

Pasak A.Adomonienės, šalies pie-no gamintojai dirba išskirtinėmis są-lygomis. „Atrodo, kad mums taikomi vieni aukščiausių aplinkosaugos reika-lavimų, o kainos – vienos žemiausių. Susidaro įspūdis, kad ūkiai naikinami. Ypač daug reikalavimų ir gąsdinimų sankcijomis – stambiesiems. Todėl sunku ką ir kalbėti apie ateitį. Dabar esame tarsi kryžkelėje sustoję. Laiko-mės tik dėl lietuviško darbštumo“, – susirūpinusi pasakojo Kupiškio rajono pieno gamintoja.

Ūkininkai sako, jog tikėtis palan-kesnių kainų ir sustiprėti sunku dėl didelės pieno perdirbėjų bei preky-bininkų koncentracijos.

„Jie turi pinigų ir vedžioja už no-sies. Kažkoks paradoksas: įmonėms stinga pieno, o žaliavos kainas maži-na. Kitų šalių perdirbėjai gali mokėti daugiau, tik mūsiškiams vis neišeina. Jau žada kovą mažinti kainas. Negi į ganyklas jau varysime gyvulius?!“ – apmaudo neslėpė ūkininkė.

Įžvelgia prieštaravimų

Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles, kuriomis esą siekia-ma užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir sustiprinti ūkininkų galias derybo-se su pieno supirkėjais ir perdirbėjais. Mūsų ūkininkai kai kuriose nuosta-tose mato prieštaravimų.

„Tas nuostatas teks aiškintis. Iš pir-mo žvilgsnio galima įžvelgti priešta-ravimų. Tvirtinama, kad kooperatyvai susitelkę negalės tartis su perdirbėjais dėl kainos. Kita vertus, deklaruojama, kad gamintojų organizacijos gali vie-nytis ir derėtis dėl kainų, jei neviršija maždaug trečdalio šalies pieno gamy-bos. Tose šalyse, kur stiprūs gamintojų

kooperatyvai valdo ir perdirbimą, si-tuacija vienokia, o Lietuvoje – kito-kia“, – dėstė A.Stančikas.

Numatyta, kad pieno gamintojų organizacija atstovauti derybose gali, jei jai priklausantys ūkininkai gamina ne daugiau kaip 33 proc. šalies žalia-vinio pieno (arba ne daugiau kaip 3,5 proc. viso ES pagaminamo pieno).

Aktualijos

Laukia nauji iššūkiaiRimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius

Bus naujų iššūkių. Kaip ir dabar, toliau reikės stengtis gaminti kuo geriau ir kuo pigiau. Gali būti, kad geras klimato sąlygas ir senas pieno gamybos tradici-jas turinčios šalys padidins pieno gamy-bą ir pieno produktų tiekimą į rinkas. Atsiradus didesnei pasiūlai, gali kristi kainos. Tačiau rinka neapibrėžta: porei-kis gali ir augti, ir mažėti. Mūsų pieno sektorius rentabilus ir konkurencingas. Jį turime stiprinti. Šalies gamintojų ne-turėtų gąsdinti reglamentavimas, kad derėtis dėl kainos gali gamintojų orga-nizacijos, telkiančios ne daugiau kaip 33 proc. šalies žaliavinio pieno gamy-bos. Mūsų gamintojų kooperatyvai te-turi apie 15 proc. pieno gamybos rinkos.

Gali paskatinti perprodukcijąAlbertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Pieno kvotų dabar neišnaudojame, tad jų atsisakymas vietos rinkoje di-delės įtakos neturės. Dabar Lietuvo-je pieno gamyba mažėja. Tai rodo, kad pieno ūkyje šiuo metu svarbiau-sia – ne kvotos, o vartojimo tenden-cijos pasaulio rinkose, išmokos, para-ma, kuri skatintų plėsti pieno gamybą.Panaikinus kvotas kitose ES šalyse gali padidėti žaliavinio pieno gamyba ir net atsirasti produkcijos perteklius. Dėl to gali mažėti žaliavos kaina. Tai būtų ne-palanku žemdirbiams. Be to, tokia si-tuacija galima ir manipuliuoti. Tačiau pieno gamybai padidinti reikia laiko ir papildomų investicijų, o to taip grei-tai neįmanoma padaryti. Gamybos di-dėjimas būtų palankus vartotojams.

Mūsų pieno gamintojai bėdoja, kad Lietuvoje vidutinė pieno supirkimo kaina – viena mažiausių Europos Sąjungoje, todėl kalbos apie teisingesnes pieno žaliavos kainas juos verčia karčiai šypsotis.

Atkelta iš 1 p.

Priešpilnis.Saulė teka 7.05, leidžiasi 17.58.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien pasnigs daugiausia rytiniuose ir centriniuose šalies rajonuose, į vakarus nuo Kau-no snigti neturėtų. Pūs labai žvarbus šiaurės vėjas, pustys. Dieną oro temperatūra turėtų būti nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Sekmadienį negausiai pasnigs nebent rytiniame ša-lies pakraštyje, toliau pūs žvarbus šiaurys. Žemiausia oro temperatūra naktį numatoma 3–8 laipsniai šalčio, dieną laukiama nuo 1 laipsnio šilumos iki 3 laipsnių šalčio. Ateinančios savaitės pradžioje orai išliks šaltoki ir be žymesnių kritulių.

orai.lt, VL inf.

Dieną: -1 +3° Dieną: -1 +3°

Naktį: -3 -8°Naktį: -3 -8°

Dieną: -1 +3°

Naktį: -2 -7°

Miglota pieno ūkio ateitis

Ūkininkams tikėtis palankesnių kainų ir sustiprėti sunku dėl didelės pieno perdirbėjų bei prekybininkų koncentracijos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

33 proc.

29 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.Važiuosiu į abi, nes mėgstu šurmuliuoti.

Pakanka vienos šventės sostinėje.

Kaune Kaziuko mugė naujas reiškinys, todėl į ją važiuosiu. Nepatinka man tos liaudiškos šventės.

Ar Lietuvai ne per daug dviejų Kaziuko mugių?

13 proc.

25 proc.

Pastaruoju metu Lietuvos vie-šojoje erdvėje gausu komentarų apie Europos Komisijos reikalavi-mą, kad kai kurios ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, Latvija, Esti-ja, grąžintų „iššvaistytas“ ES že-mės ūkio paramos lėšas – iš viso 115,2 mln. eurų. Lietuva dėl „Ben-drijos direktyvų nesilaikymo arba prasto administravimo“ raginama atiduoti šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai išleistus 8,6 mln. eurų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad ES taiko priemones, ku-rios padeda užtikrinti skaidrų ir efek-tyvų skiriamos paramos administra-

vimą bei prisideda prie tinkamos ES fi nansinių interesų apsaugos.

Viena iš minėtų priemonių yra fi -nansinė korekcija. Finansinės korek-cijos taikomos dėl nustatytų neatiti-kimų ir, atsižvelgiant į jų mastą, gali siekti 2, 5, 10 ar dar daugiau procentų nuo einamaisiais metais šaliai numa-tyto fi nansinio voko. Tokios korek-cijos buvo pritaikytos visoms šalims narėms, neišskiriant ir senųjų. Kai kurioms šalims per metus pritaikytų fi nansinių korekcijų suma siekia iki 20–30 ar net iki 50 mln. eurų.

Lietuvai korekcija pritaikyta dėl Kontrolinių žemės sklypų duomenų

bazės netobulumo: dėl netikslių kar-tografi nių žemėlapių 2005–2006 m. buvo neteisingai įbraižyti pasėliai. Re-miantis šiais duomenimis, paramos gavėjams buvo mokamos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Žemės ūkio minis-tras Kazys Starkevičius pabrėžia, kad klaidos ir netikslumai jau ištaisyti, o Lietuvai taikoma fi nansinė korekcija yra pati mažiausia iš galimų korekci-jos priemonių – 2 proc.

2004–2011 m. Lietuvos ūkininkus pasiekė daugiau kaip 5 535 mln. Lt tiesioginių išmokų, tad fi nansinė ko-rekcija sudaro išties nedidelę dalį bendros sumos. Lėšos fi ziškai grą-žinamos nebus – tiesiog Europos Komisija nekompensuos šios sumos Lietuvos biudžetui.

ŽŪM inf.

Netinkamai panaudotų ES lėšų grąžinti nereikės

32012 m. kovo 3 d. • Nr. 18 (9141)Valstiečių laikraštis Aktualijos

N.Maleckienės duktė kadaise tė-vynėje ketino studijuoti fi losofi ją, tačiau baigė Vilniaus kolegiją ir dėl to nesigaili.

„Ką turiu? Trijų kambarių butą ne-prestižiniame rajone, pirktą sovieti-niais laikais, už kurį be galo brangiai moku. Komunalinės paslaugos, įskai-čiuojant išlaidas šildymui, kas mė-nesį kainuoja apie 700 litų“, – sakė Vilniaus odos ir veneros ligų centro Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja N.Maleckienė. O atšiaurioje Norve-gijoje gyvenanti jos duktė nesijaudi-na artėjant šildymo sezonui. Elektra pigi, ja šildomi daugelio norvegų būs-tai, o jei diena vėsi, radiatorių įjungia net vasarą. Kai lietuviai dejuoja parda-vę gyvenimus bankams, Egidija juo-kauja „ištekėjusi net už dviejų bankų“. Dirbdama Norvegijoje ji paėmė pa-skolą ir įsigijo butą Vilniuje. Kai nu-sprendė į Lietuvą negrįžti, 2011-ųjų gale už kitą paskolą įsigijo butą Osle. Paklausta, ar tai ne per sunki našta, Egidija, pasak mamos, šypsosi: rečiau keliaus ir draugų vaikams pirks ma-žiau dovanų. Vadinasi, apribos išlaidas pramogoms.

O vidutinis Lietuvos gyvento-jas, Statistikos departamento duo-menimis, pramogoms bei kultūrai ir taip teišgali skirti 5 proc. savo at-lyginimo.

„Gaunu pensiją, esu gydytoja, sky-riaus vedėja, dirbu 1,5 etato, tačiau Norvegijoje slaugytoja dirbančios Egidijos pajamos bent 4 kartus di-desnės nei mano. Mūsų įstaigoje ei-linis gydytojas už etatą negauna nė 2 000 litų. Kai nebuvau skyriaus ve-dėja, dukrters pajamos manąsias vir-šijo daugiau nei 8 kartus“, – pasakojo N.Maleckienė.

Egidija į Norvegiją pagal speci-alų projektą išvyko su dar 17 kole-gių. Po metų į minėtą šalį iškeliavo tiek pat slaugytojų. Nė viena į tėvy-nę negrįžo.

„Duktė matė, kaip gyvenome, kiek galėjome sau leisti, nors visada dirbau keliuose darbuose, – pasakojo gydyto-ja. – Todėl studijuodama žinojo, kad emigruos. Jei norėtų, galėtų gilinti ži-

nias Norvegijos universitete, nes aukš-tasis mokslas ten nemokamas.“

Ragina emigruoti

Lietuvoje Egidiją stebina maisto kainos, kurios beveik pasivijo norve-giškas. Tik mėsa ir dar keletas pro-duktų Norvegijoje brangesni. Tačiau vietoje mėsos Skandinavijos šalyje ga-lima pirkti žuvį – jos daug ir ji labai kokybiška. „Ir drabužiai Norvegijoje pigesni nei pas mus, tik taupiesiems tenka pusdienį sugaišti ieškant ge-riausios kainos: tie patys gaminiai parduotuvėse kainuoja skirtingai“, – pabrėžė N.Maleckienė.

Lietuvoje maistas ir kitos prekės vis brangsta. Metinė vidutinė infl ia-cija sausį pasiekė 4,2 proc., tiek nu-vertėjo lietuviški atlyginimai.

Londone gyvenanti buvusi rasei-niškė Sigita pasakojo, kad ten mėsa, benzinas ir duona kainuoja kaip Lie-tuvoje. Jungtinės Karalystės sostinės turguje galima daug pigiau nei pas

mus nusipirkti vaisių, daržovių. Lie-tuviai mėgsta „svarines“ parduotuves, kuriose viskas kainuoja vieną svarą sterlingų: ir gerų lietuviškų „Perga-lės“ saldainių dėžutė, ir kava, ir sau-sainiai, ir dantų pasta. Pasak pašne-kovės, staliai, autoserviso meistrai ir kiti specialistai vidutiniškai uždirba

10–15 svarų per valandą. Minima-lus valandos atlyginimas 21 metų ir vyresniems asmenims Jungtinėje Ka-ralystėje yra 6 svarai ir 8 pensai. Lie-tuvoje minimalus valandinis atlygis tėra 4,85 lito.

Dviejų vaikų mama iš Šakių Rita dirbti į Vokietiją važinėja šeštus me-tus. Gimtajame mieste dirbo parda-

vėja, pinigų užtekdavo tik už butą su-mokėti ir... kruopoms.

„Prižiūrėdama senelius, per 10 sa-vaičių Vokietijoje uždirbu kaip Lie-tuvoje per metus. Kas 2,5 mėn. gaunu tokios pat trukmės atostogas, – pa-sakojo Rita. – Kartais girdžiu kal-bant, kad nepatriotiška emigruoti,

kad mano darbas negarbingas. Gal garbingiau dirbti lietuviškame pre-kybos centre ir skursti? Skeptikai, pasiūlykite man vokišką algą – lik-siu Lietuvoje. Tuoj pat paskambinsiu į Seimą ir džiugiai pranešiu: mano Tėvynė pagaliau mane prisiminė“, – retoriškai kvietė Šakių gyventoja. Ji Vokietijoje pasijuto žmogumi, o šei-

ma neskaičiuoja centų. „Man gaila tų, kurie neapsisprendžia išvykti, skurs-ta, pradeda girtauti, žudosi. Žmonės, važiuokite! Sunku, bet kai pereini pragarą, atsiveria kad ir mažyčio ro-jaus varteliai“, – drąsino Rita.

Praradusiųjų viltį – dauguma

Šalies oro uostai – emigracijos vartai, pro kuriuos kasmet daugiau žmonių išvyksta nei grįžta. Valsty-bės sienos apsaugos tarnybos Vil-niaus rinktinės Oro uosto užkardos Sargybų būrio vyresnysis specialistas Rimantas Liepa sutiko pasidalyti pa-stebėjimais.

„Lietuvą, ieškodami geresnio gy-venimo, palieka kelių kategorijų žmo-nės. Apie 10–15 proc. jų sudaro tie, kurie buvo linkę ir Lietuvoje, ir sve-tur gyventi kitų sąskaita. Tai vagys, kontrabandininkai, kiti nusikaltėliai ir „plaštakės“. Nemažai jų grąžinama iš užsienio atlikusių bausmes ar tie-siog pagautų ir išsiųstų, tai yra išmestų lauk“, – pasakojo R.Liepa.

Dar apie 25 proc. išvykstančiųjų sudaro jaunimas, kuriam atrodo, kad dirbti užsienyje – prestižas, net jei ten plauna indus. „Apie 25–30 proc. paliekančiųjų Lietuvą turėjo darbą, bet už gaunamą atlyginimą negalėjo oriai gyventi“, – sakė pareigūnas. Apie 5 proc. – itin aukštą išsilavinimą įgiję žmonės, kurių sugebėjimai Lietuvo-je nereikalingi, tačiau kurių idėjomis ir patirtimi mielai naudojasi užsie-nio valstybės. Likusieji (o tokių be-veik trečdalis) parado darbą, pajamas ir viltį išgyventi. „Dauguma šių žmo-nių – iš rajonų ir kaimo vietovių“, – nuomone pasidalijo R.Liepa.

Šalį palieka ir pareigūnai. Pašneko-vas nežino nė vieno kolegos, kuris dėl to gailėtųsi. Antai viena pasienietė iš-vyko į JAV prižiūrėti senelių. Už triū-są gauna 1 500–2 000 JAV dolerių per mėnesį, išsinuomojo namą, kurį ketina įsigyti. Ji Lietuvoje uždirbdavo mažiau nei 2 000 litų, gyveno vieno kambario bute. Kitas pasienietis laimėjo žaliąją kortą, išvyko į JAV, kur dirbdamas ver-tėju pasienio tarnyboje uždirba kelis-kart daugiau nei Lietuvoje.

„Nesitikiu sulaukti, kada Lie-tuvos pragyvenimo lygis pasieks bent ES vidurkį, – sakė buvu-si Vilniaus miesto tarybos narė N.Maleckienė. – Per 21 nepriklau-somybės metus galėjome pasiek-ti daugiau, tačiau būdama politike prisižiūrėjau, kiek valdžioje sava-naudžių ir kokiais „svarbiais argu-mentais“ remiantis neretai priimami gyventojams nepalankūs sprendi-mai. Todėl pasitraukiau.“

„Pasiūlykite man vokišką algą – liksiu Lietuvoje. Tą pačią dieną paskambinsiu į Seimą ir džiugiai pranešiu: mano Tėvynė pagaliau mane prisiminė“, – sako Vokietijoje dirbanti Šakių gyventoja Rita.

Atkelta iš 1 p.

N.Maleckienė nesigaili išleidusi dukterį į užsienį. Asmeninio archyvo nuotrauka

Aukso kalnų nebusDailis Barakauskas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, tarptautinių ekonominių santykių specialistas

Lietuvos ekonomiką stabdo, varto-jimo kainoms kilti ir socialinei atskirčiai didėti prielaidas sudaro, o tuo pačiu ekonomikos ir žmonių gyvenimo ge-rėjimo perspektyvas naikina keturios problemos:

1. Vyriausybės, savivaldybių, vals-tybės socialinės apsaugos fondų ir su jais susijusių subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdy-tų įsipareigojimų konsoliduota sko-la, kurios dydis šiuo metu siekia net 50,79 mlrd. Lt.

2. Milžiniškos palūkanos, kurias valstybė turi mokėti kreditoriams – dažniausiai ne Lietuvoje esančioms kreditinėms institucijoms. Taip didžiu-lės sumos išplukdomos iš Lietuvos biu-džeto ir Lietuvos. 2012 m. reikės grą-žinti skolos dalį, sudarančią 810 mln. Lt.Ir net 2,15 mlrd. Lt reikės sumokė-

ti palūkanų ir skolos administravi-mo išlaidų – iš viso tai sudarys net 2,96 mlrd. Lt.

3. Net 10 proc. aukštesnės nei vi-dutiniškai ES dujų ir energijos kainos. Tai verčia visus Lietuvos namų ūkius, tai yra visus gyventojus, verslą, vals-tybinį sektorių (ligonines, mokyklas, universitetus, poliklinikas, globos na-mus, kultūros įstaigas ir t. t.) mokė-ti milžiniškas sumas iš savo gauna-mų santykinai mažų pajamų. Todėl mažėja vidaus vartojimas, o iš Lietu-vos išpumpuojamos lėšos. Dėl brangių energijos išteklių brangsta paslaugos ir prekės, o didėjant jų savikainai mažėja eksporto konkurencingumas ir vidaus vartojimas.

4. Monopolinės buvusios valstybi-nės privatizuotos bei naujos įmonės teikia brangias paslaugas visuome-

nei, o valstybė neturi politinės valios reguliuoti minėtų įmonių taikomų kai-nų ir veiklos.

Ekonomika gali augti tik didėjant vi-daus vartojimui ir eksportui. Kaip Nor-vegijoje negyvensime, nes neturime milžiniškų gamtinių resursų: naftos, dujų, žuvies. Norvegija – valstybė, ne-patyrusi karų, okupacijų ir milžiniškos emigracijos. Tačiau Lietuva gali gerinti savo piliečių gyvenimą ir mažinti socia-linę atskirtį, jei niekam nepataikauda-ma spręs išvardytas problemas.

Teigiami Lietuvos ekonomikai veiks-niai yra du. Lietuva per metus sumo-ka ES apie 1 mlrd. Lt mokesčių, o per Sanglaudos fondus ir kitas programas iš ES gauna 7 mlrd. Lt paramos. Pana-šią sumą į Lietuvą kasmet savo arti-miesiems paremti atsiunčia emigra-vę lietuviai.

Lietuviai niekada negyvens kaip norvegai

4 2012 m. kovo 3 d. • Nr. 18 (9141)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nors giriamės, kad, skirtingai nei Vakarų Europos gyventojai, turime bendravimo su Rytais patirties, jau akivaizdu, kad šią vertingą savybę mūsų politikai praranda. Tai rodo paskutinis Vyriausybės bendravimas su vienu iš Kremliaus valdomo „Gaz-prom“ koncerno vadovų. Paprastai Vakaruose derybų metu kalbama gana atvirai. Visai kitaip yra Rytuo-se. Čia derybos vertinamos kaip ga-limybė apgauti partnerį, yra net toks

žodelis „išdurti“. Todėl ruošiantis deryboms su atstovais iš Rytų reikia prisiminti vertingus posakius: „Ry-tai – subtilus dalykas“ arba rusų kla-siko poeto Fiodoro Tiutčevo taiklų savo valstybės apibūdinimą: „Protu Rusijos neįmanoma suvokti, ja gali-ma tiktai tikėti“. Tačiau ja tikėti gali

tik rusai, o kiti savo partnerius turi nuolat tikrinti.

Kas atsitiko? Ar tikrai per pasta-rąsias dvi savaites Lietuvoje du kar-tus apsilankiusio vieno iš „Gazprom“ vadovų veide nuolat švietusi šypsena buvo netikra? Reikia pripažinti, kad šis rusas atrodė tikrai europietiškai. Gal todėl mūsų politikus jo laikysena ir užmigdė? Nespėjo premjeras su EK pirmininku Briuselyje pasidžiaugti, kad ES energetikos strategija prade-da laužti Rusijos įšalą, kaip tą pačią dieną iš Maskvos sužaibavo. Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ paskelbė apie kreipimąsi į tarptautinį arbitražą, kuriame sieks apginti savo investicijas dėl Lietuvos Vyriausybės vykdomos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos. Dar pirmadienį buvo aiš-kinama, kad „Gazprom“ atstovai be priekaištų išklausė ES inicijuotus ir Lietuvoje, kaip bandomajame poligo-ne, vykdomus bandymus atskirti dujų tiekimą nuo infrastruktūros, t. y. dujų tiekėjams neleisti valdyti vamzdynų.

Tačiau po kelių dienų „Gazprom“ ofi -cialiai pareiškė, kad Lietuva nevyk-danti prieš tris dienas priimtų susita-rimų. Kokių susitarimų? Apie jokius susitikime pasiektus susitarimus ne-buvo paskelbta, tepaaiškinta, kad dis-kusijos vyko konstruktyviai ir sutarta iki kovo pabaigos susitikti dar kartą.

Tai paliudijo ir susitikime dalyvavęs EK energetikos direktorato vadovas. O gal mes ko nors nežinome?

Ar galėjo tai būti iš anksto su-planuota klasta? Gal ir galėjo. Ta-čiau labiau tikėtina kita versija. Regis, „Gazprom“ gal jau buvo susitaikęs su vamzdynų praradimu Lietuvoje, bet kaip tik tuo metu, kai vienas iš „Gaz-prom“ vadovų lankėsi Vilniuje, iš Briu-selio atėjusi žinia išgąsdino Kremlių ir rusai nutarė spausti stabdžių pedalą. Priminsiu – tą dieną EK perspėjo aš-tuonias valstybes, kad jos turi padidinti konkurenciją energetikos srityje, kitaip turės stoti prieš Europos Teisingumo Teismą. Taigi dar iš aštuonių valstybių reikalaujama, kad jos atskirtų elektros ar dujų gamybą ar gavybą nuo tieki-mo. Ir šį procesą valstybės turi pradėti nedelsiant, t. y. jau nuo šiandien, kovo 3 d. Gal įvertinęs Lietuvos ir „Gaz-prom“ santykių pasikeitimus Briuse-lis nusprendė papildyti savo apkabą naujais šoviniais, o Kremlius išsigando grandininės reakcijos?

Galima ir kita versija. Rusijoje visu pajėgumu įsibėgėja rinkimų į prezi-dentus karštligė, todėl senajam nau-jajam ir vieninteliam realiam preten-dentui reikia naujų priešų. Estijai ir Latvijai jau spėta papriekaištauti dėl tariamo rusakalbių persekiojimo, o Lietuvai rastas kitas būdas. Taigi da-

bar, kai Rusijoje griaudi rinkimų pabū-klai, racionaliai derėtis gal net neverta. Būtų tikra bėda, jeigu rinkėjai pama-nytų, jog imperinio mąstymo neatsisa-kanti valstybė tarsi nusileidžia mažu-tėlei kaimynei. Ką pagalvos rinkėjai? Paradoksalu, tačiau iš tikrųjų Rusi-jos pasirinkta spaudimo taktika nau-dingesnė kaip tik spaudžiamiesiems. Pasvarstykime racionaliai. Rusija turi puikių galimybių pririšti ir tvirtu maz-gu užmegzti ilgalaikius priverstinius santykius su Lietuva. Ko reikia? La-bai nedaug – naftą ir gamtines dujas Lietuvai parduoti nors šiek tiek pigiau, nei parduodama Vakarų Europai. O jeigu Lietuva pradėtų rimtai svarstyti apie dujų terminalo statybą ar ryšius su skalūnines dujas ketinančia gamin-ti Lenkija, tada dar labiau sumažinti tiekiamų gamtinių dujų kainą? Mil-žiniškus gamtinių dujų kiekius eks-portuojanti Rusija prarastų nedaug, o Lietuva liktų ilgiems dešimtmečiams, gal net šimtmečiams pririšta ir prijau-kinta, kaip nuolatinėmis dozėmis pri-jaukinami narkomanai.

Tačiau dabar yra kitaip. Dabar Rusija akivaizdžiai spaudžia Lietu-vą ir tikisi, kad mes palūšime. Smul-kmena, tačiau panašiai buvo tikėtasi, kad paspaudus palūš Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir suteiks leidimą už Rusiją būsimoje olimpiadoje ats-tovauti perbėgėlei penkiakovininkei Donatai Rimšaitei. Spaudė, kiek ga-lėjo, tačiau kuo daugiau spaudė, tuo labiau stiprėjo atoveiksmis. Taip yra ir dėl dujų vamzdynų nuosavybės pakei-timo bei dujų terminalo statybos. Jau dabar aišku, kad terminalą Lietuva statys ir net nesvarbu, kokios partijos laimėtų artėjančius rinkimus.

Laikas nuo Pelenų trečiadienio iki Didžiojo šeštadienio kiekvieno tikin-čio žmogaus gyvenime yra labai svar-bus. Jį būtų galima pavadinti inten-syvios terapijos metu, kai siekiama nugalėti ligą. Blogiausia, kas nutinka žmogui, – ne fi zinė liga, bet serganti jo dvasia, kai jis pameta Dievo kelią ir klaidingai suprastos laimės vedamas eina nuodėmės keliu. Tokia kelionė neišvengiamai baigiasi pralaimėjimu.

Senojo Testamento istorija pasa-koja apie tvaną, pražudžiusį nuodė-mės keliu ėjusius žmones. Išliko tik Nojaus šeima, kuri ištikimai laikėsi Dievo kelio. Vaivorykštė po tvano tapo Dievo pažado ženklu, kad tarp jo ir žmogaus būsianti taika.

Šiuo Dievo taikos ženklu mums yra tapusi Kristaus mirtis ir prisikė-limas; jį gauname Krikšto metu. Per Krikštą įsipareigojame atmesti pik-tąją dvasią bei jos darbus ir ištikimai saugoti Dievo draugystę.

Tačiau žmogus tik kviečiamas, bet neverčiamas eiti Dievo keliu, todėl vi-

sada lieka galimybė išduoti savo išti-kimybę. Žmonės kartais net viešai de-monstruoja savo neištikimybę Dievo valiai ir, kad ir kaip keista, buriasi po vaivorykštės vėliava. Po tvano žmo-nėms vaivorykštė buvo palikta kaip taikos su Dievu ženklas, o mūsų am-žiuje vaivorykštės spalvos naudojamos vėliavoje kaip pasipriešinimo Dievo valiai ženklas. Aukščiau už ją iškelia-mi žmogaus valia ir geismai.

Tačiau kad ir koks būtų žmogus, Dievas savo sandoros su juo niekuo-

met neatšaukia ir laiko atidarytas duris. Ant jų užrašyta: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Ką reiškia „atsiversti“? Palikti nuodėmės kelią, apsispręsti laikytis ne savo, o Dievo valios. Tačiau toks apsisprendimas neatsiranda savaime, jis dažnai ateina per vargą ir kančią. Kristaus pasakojimas apie sūnaus pa-laidūno sugrįžimą tai vaizdžiai ilius-truoja. Kai jaunuoliui viskas sekė-si, kai jis turėjo pinigų, tol lėbavo su draugais, kol pasibaigė tėvo paliki-mas. Jaunuolis susimąstė tik tada, kai

reikėjo ganyti kiaules ir badauti. Tik tada atėjo mintis grįžti į tėvo namus. Daugumai panašiai nutinka. Vis dėl-to reikia dėkoti Dievui, jei vargas pa-skatina susimąstyti ir protingai nu-spręsti, nes tokiais atvejais kartais dezertyruojama iš gyvenimo.

Kol pats žmogus neapsispren-džia palikti nuodėmės kelio, niekas negali jo priversti. Net patiems ar-timiausiems namiškiams tenka, kaip tam tėvui, tik melstis ir laukti grįž-tančio sūnaus.

Tačiau ne tik nelaimė paakina žmogų atsiversti. Dažnai jis pats su-vokia, kad nuodėmės kelias veda į aklavietę ir reikia jį kuo greičiau pa-likti. Tokių atsivertimų gausu Bažny-čios istorijoje.

Ką reiškia „tikėti Evangelija“? Pa-versti ją savo gyvenimu. Popiežius Be-nediktas XVI laiške, skirtame šių metų gavėniai, aiškina apaštalo Pauliaus min-tį: „Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus“ (Žyd 10, 24). Popiežius rašo: „Pernelyg dažnai viršų paima abejingumas ir nesidomė-

jimas, kylantys iš savanaudiškumo. Ir šiandien primygtinai aidi Viešpaties balsas, raginantis rūpintis vieni kitais. Ir šiandien Dievas prašo mūsų būti brolių ir seserų „sargais“ (plg. Pr 4, 9), kurti santykius, paženklintus abipusio rūpinimosi, dėmesingumo kitų gerovei ir visapusiškai gerovei. Didysis artimo meilės įsakymas reikalauja suvokti savo atsakomybę tam, kuris, kaip ir aš, yra Dievo kūrinys ir vaikas. Jei puoselėsi-me tokį brolišką žvilgsnį, solidarumas ir teisingumas, gailestingumas ir atjau-ta savaime trykš iš mūsų širdžių.“

Šventasis Tėvas Benediktas XVI atkreipia mūsų dėmesį į dažnai už-mirštamą gerą darbą artimui – per-spėjimą. Jis rašo: „Blogio akivaiz-doje nevalia tylėti. Galvoje turiu laikyseną tų krikščionių, kurie iš pagarbos žmogui ar tiesiog iš pa-togumo mieliau prisitaiko prie vy-raujančios mąstysenos, užuot savo brolius ir seseris įspėję, kad šie vengtų mąstymo ir elgesio, prieš-taraujančių tiesai ir neinančių gė-rio keliu. Tačiau niekada krikščio-niškojo pabarimo neturi motyvuoti noras smerkti ar kaltinti; tai visada daroma iš meilės bei gailestingu-mo ir kyla iš nuoširdaus rūpinimosi brolių ir seserų gerove.“

Kristaus raginimas tikėti Evan-gelija reiškia raginimą praplėsti savo širdį, kad joje tilptų daugelis mūsų brolių ir seserų. Gavėnia – metas apie tai pamąstyti. „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Gavėnios žingsniai

Komentarai

Savaitės komentaras

„Gazprom“ – subtilus dalykas

Kol pats žmogus neapsisprendžia palikti nuo-dėmės kelio, niekas negali jo priversti. Net pa-tiems artimiausiems namiškiams tenka, kaip tam tėvui, tik melstis ir laukti grįžtančio sūnaus.

Rusija turi puikių galimybių tvirtu mazgu surišti ilgalaikius priversti-nius santykius su Lietuva. Tereikia gamtines dujas Lietuvai parduo-ti nors šiek tiek pigiau, nei parduodama Vakarų Europai, ir taip prisi-jaukinti ją, kaip prijaukinami narkomanai.

Šią savaitę įvyko pirmi šalyje valstybinės miškų ūkio paskir-ties žemės, esančios Radviliškio ir Šiaulių rajonuose, pardavi-mo aukcionai. Juose už 75 900 Lt sėk mingai parduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu su-formuoti 5 miškų sklypai. Bendra miško sklypų pradinė pardavimo kaina buvo 45 340 Lt, tačiau jie parduoti net 30 650 Lt brangiau.

VĮ Valstybinio žemės fondo or-ganizuotuose miškų sklypų parda-vimo aukcionuose iš viso dalyvavo 17 dalyvių, kurie varžėsi tarpusavy-je siekdami įsigyti norimus miško sklypus. Iš viso parduota 13,81 ha miško. Daugiausia dalyvių susido-mėjimo sulaukė Radviliškio rajono savivaldybės Pakalniškių seniūnijoje esantis 4,96 ha ploto miško sklypas, kurio pradinė siūloma kaina buvo 15 010 Lt. Šį miško sklypą panoro įsigyti net 6 aukciono dalyviai. Jis parduotas asmeniui, pasiūliusiam 37 tūkst. Lt.

Šiaulių rajono Kuršėnų seniū-nijoje esančių sklypų kainos auk-cionuose nuo nustatytos pradinės taip pat išaugo, ir jie buvo parduo-ti brangiau nei siūlyta. Ringuvė-nų kadastrinėje vietovėje esantis 1,52 ha ploto miško žemės sklypas buvo parduotas už 8 500 Lt (pra-dinė kaina 6 566 Lt). Kitas toje pa-čioje vietovėje esantis 4,15 ha plo-to sklypas parduotas už 17 tūkst. Lt (pradinė kaina – 13 750 Lt). Dėl pastarojo sklypo varžėsi 5 pirkė-jai. Dėl 2,61 ha ploto miško skly-po, esančio Svirbūčių kaime, varžėsi 3 pirkėjai. Jį įsigijo asmuo, kainą pa-didinęs nuo 6 616 iki 10 tūkst. Lt.

Miško sklypų pirkimo–pardavi-mo sutartis su aukciono laimėtojais sudarinės Nacionalinės žemės tar-nybos prie ŽŪM Šiaulių ir Radvi-liškio žemėtvarkos skyriai. Valstybi-nės miškų paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionai bus organi-zuojami ir toliau. Kovo mėnesį nu-matoma parduoti suformuotus skly-pus Mažeikių ir Telšių rajonuose (aukcionai vyks kovo 28 d. 11 val.) bei Kalvarijos savivaldybėje (aukci-onas vyks kovo 29 d. 11 val.).

Dalyviai registruojami kovo 19–23 dienomis. Miškų sklypų Telšių ir Mažeikių rajonuose pardavimo aukciono dalyviai registruojami Valstybės žemės fondo Šiaulių fi li-ale, Tilžės g. 170, Šiauliai, 227 kab. Dėl dalyvavimo miškų sklypų par-davimo aukcione Kalvarijos savival-dybėje registracija vyks Nacionali-nės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijų žemėtvar-kos skyriuje, Vytauto g. 28, Mari-jampolė, 113 kab. Daugiau infor-macijos – www.vzf.lt/aukcionai ir www.nzt.lt.

ŽŪM inf.

Valstybė parduoda miškų žemę

Martyno Vidzbelio nuotrauka

52012 m. kovo 3 d. • Nr. 18 (9141)Valstiečių laikraštis

Europos Vadovų Tarybos po-sėdyje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar 24 ES valstybių vadovai pasirašė nau-jąją Europos sutartį dėl stabilu-mo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kuri įpareigos Europos šalis laiky-tis griežtos fi nansinės drausmės ir vykdyti atsakingą ekonominę politiką.

Sutartis yra privaloma euro zo-nos šalims, bet prie jos prisijungė vi-sos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją. Pagrindinė, va-dinamoji auksinė, sutarties taisyklė įpareigos šalis siekti subalansuoto arba perteklinio valstybės biudžeto (metinis struktūrinis biudžeto defi -citas turi neviršyti 0,5 proc. nomi-nalaus BVP). Ši nuostata turės būti perkelta į nacionalinę teisę.

Įstatymais įtvirtinus finansinę drausmę, pasak valstybės vado-vės, politikai negalės išlaidauti ir neatsakingai elgtis su šalies pi-nigais.Prezidentės teigimu, pasi-rašydama sutartį Europa pareiš-kė tvirtą politinę valią atsakingai tvarkyti finansus ir pasiuntė aiš-kų signalą tarptautinėms rinkoms apie savo vykdomos politikos pa-tikimumą.

„Sutarties svarba Europai yra strateginė ir ilgalaikė. Finansinė drausmė tampa ne deklaracija, o teisiniu kiekvienos sutartį pasirašiu-sios šalies įsipareigojimu. Tai rim-tas signalas tarptautinėms rinkoms

ir ekonominio stabilumo garantas. Lietuva tikrai laikysis visų pagrin-dinių principų, nes, kaip ir visas Baltijos ir Skandinavijos regio nas, jų laikosi jau dabar. Tai mūsų fi -losofi ja ir visų Šiaurės ir Baltijos valstybių atsakingas požiūris į savo ekonomikas“, – prieš sutarties pa-sirašymą sakė Prezidentė.

Sutartį pasirašiusios valstybės įsipareigoja tarpusavyje aptarti ir, reikalui esant, koordinuoti planuo-jamas stambias reformas. Šios šalys taip pat turės informuoti apie savo planus skolintis fi nansų rinkose.

Sutartis taip pat numato rengti neformalius euro zonos šalių vadovų

susitikimus dukart per metus. Prie sutarties prisijungusios ne euro zo-nos valstybės į šiuos posėdžius bus kviečiamas bent kartą per metus.

Sutartis įsigalios 2013 m. sau-sio 1 d., ją ratifi kavus 12 euro zo-nos šalių. Ją pasirašiusios ne euro zonos šalys turės apsispręsti, ar nori taikyti kai kurias nuostatas dar iki euro įsivedimo. Tai jos tu-rės paskelbti sutarties ratifi kavi-mo metu.

Prezidentės teigimu, dabar pa-sirašydama sutartį Lietuva išreiškia tvirtą politinę valią laikytis fi nansi-nės drausmės.

Eltos inf.

Aktualijos

(Užs. 124)

Lietuva įsipareigojo gyventi pagal išgales

Šį savaitgalį Vilniaus senamies-tyje vykstančioje Kaziuko mugėje iš visos Lietuvos suvažiavę tra-diciniai amatininkai pardavinės savo pagamintus tautinio pavel-do gaminius, juos demonstruos, populiarins, supažindins su se-nosiomis tradicinio amato tech-nologijomis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia finansinę paramą tradici-niams amatininkams, kurių gami-niai yra sertifi kuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais, ir šiuos amatininkus vienijančioms asocia-cijoms, dalyvaujančioms tradicinė-je Kaziuko mugėje. Pagal Tautinio paveldo subjektų fi nansavimo taisy-kles, ŽŪM padengia 80 proc. ren-ginio ploto nuomos ir vietos įsiren-gimo išlaidų (ne daugiau kaip 500 Lt vienam dalyviui).

Norą dalyvauti mugėje pareiškė Lietuvos tautinio paveldo gaminto-jų ir kūrėjų asociacija, atstovausian-ti 45 tradiciniams amatininkams ir įmonėms, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija, atsto-vausianti 52 tradiciniams amatinin-kams, taip pat pavieniai tradiciniai amatininkai: Saulius Bobinas, Jadvy-ga Balvočiūtė, Džeinara Ubartienė, Nijolė Šakočienė, Stefa Strakšienė, Vygintas Steponaitis, Gintaras Bin-kauskas, Artūras Platakis, Aleksan-dra Stasytienė bei UAB „Apynys“, UAB „Saimeta“, UAB „Inarvida“, UAB „Picana“ ir kt.

Iš viso mugėje dalyvaus 126 tradiciniai amatininkai ir 23 įmo-nės, gaminančios tradicinius gami-nius. Šiems mugės dalyviams skirta 69, 8 tūkst. litų paramos.

ŽŪM inf.

Teikia paramą tradiciniams amatininkams

Raimundo Šuikos nuotraukos

6 2012 m. kovo 3 d. • Nr. 18 (9141)Valstiečių laikraštisAktualijos

Birutė Žemaitytė

Kol kas nei laikinoji Seimo komi-sija, tirianti „Snoro“ banko žlugimo aplinkybes, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, nei kas kitas, atrodo, ne-turi atsakymo į klausimą, kaip Lie-tuvoje atliekama komercinių bankų priežiūra, jei iš „Snoro“ nepastebė-tai galėjo dingti beveik 3,9 mlrd. Lt vertės turtas, o Lietuvos bankas (LB), anot buvusių jo vadovų ir už priežiūrą atsakingų pareigūnų, di-delių problemų nepastebėjo.

Vienas iš tų, kurie, tikėtina, ga-lėtų žinoti atsakymą į šį klausimą, – buvęs LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimie-ras Ramonas, 2011 m. lapkričio 30 d. atleistas iš pareigų, o praėjusį ketvir-tadienį, kovo 1-ąją, liudijęs ir Valen-tino Mazuronio vadovaujamos par-lamentinės komisijos posėdyje.

Ar atleistas teisėtai, aiškinsis teisme

Atleisdamas K.Ramoną iš parei-gų praėjus dviem savaitėms po to, kai buvo sustabdyta „Snoro“ veikla, LB viešai nedaugžodžiavo – visuomenė buvo informuota, kad K.Ramonas atleidžiamas už šiurkštų darbo draus-mės pažeidimą. Tačiau buvęs ilgame-tis LB darbuotojas jau padavė savo darbdavį į teismą. Su jo advokatu Almantu Žmuida žurnalistams su-sisiekti nepavyko, tačiau LB intere-sams atstovaujantis advokatas Tomas Bagdanskis patvirtino: K.Ramonas ginčija atleidimą iš darbo.

„Jis (K.Ramonas – red. past.) at-leistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Jis yra padavęs banką į teismą, ginčija atleidimą iš darbo. Jis prašo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, bet prašo ne grąžinti jį į darbą, o priteisti tai, kas priklauso pagal įstatymą už priverstinę pra-vaikštą, t. y. kompensaciją ir kompen-saciją už stažą“, – sakė A.Bagdanskis. Advokato teigimu, kol kas bylos na-grinėjimas iš esmės neprasidėjęs.

LB atstovas spaudai Mindaugas Milieška taip pat patvirtino, kad LB komentarų šia tema neteikia, tačiau jis leido suprasti, kad LB pozicija dėl atleisto darbuotojo nesikeičia.

K.Ramonas – griežtas tikrintojas?

Apie tai, ar K.Ramono dėka ga-lėjo būti pagražinamos „Snoro“ tik-rinimų ataskaitos, sklando tik gan-dai. Prasitariama, kad jei jis ką nors ir „nuveikdavo“, tai buvo labai atsar-gus ir nepalikdavo jokių pėdsakų.

Tačiau jis neslėpė savo ryšių su vienu iš „Snoro“ vadovų ir akcininkų Raimondu Baranausku, o „Snore“ dir-bo viena K.Ramono sesuo Judita Ra-monaitė ir dukra Ramona Laurinkie-nė, kuri buvo „Snoro“ banko vyresnioji juriskonsultė. Beje, dar viena jo sesuo Rūta Česonienė ir svainis Gediminas Česonis dirbo kitame banke.

„Asmeniškai bendrauti neteko, tačiau iš kitų šaltinių žinau, kad jis buvo labai griežtas ir kategoriš-kas“, – sakė vieno iš „skandinaviš-kųjų“ bankų atstovas.

Į natūraliai kylantį klausimą, ar tikrintojai galėjo būti vienodai griežti bankams, su kuriais sieja ko-kie nors giminystės ryšiai, ir tiems, su kuriais tokie ryšiai nesieja, pa-šnekovas atsakė: „Apie tai, kad būtų kaip nors labiau spaudžiami su jo šeima nesusiję bankai, man neteko girdėti. Bet apie tai paprastai viešai ir nešnekama.“

Kito, taip pat „skandinaviškojo“, banko atstovas, nenorėjęs viešai skelb-ti savo pavardės, kalbėjo panašiai: „Jis

(K.Ramonas – red. past.) ir jo pava-duotojai buvo žinomi kaip pakanka-mai griežti ir pakankamai kategoriš-ki vykdydami priežiūrą. Bet negaliu pasakyti, ar kitiems jie galėjo būti ne tokie griežti.“

Paklausti, kaip atliekama bankų priežiūra, bankų atstovai pasakojo, kad pagal įstatymą kiekvienais me-tais LB rengia visų bankų patikras, auditus, apie jų rezultatus skelbia vie-šai ir beveik visada nurodo ką nors padaryti – „pašalinti ar dar ką nors, trūkumus, kurių yra“.

K.Ramonas: „Aš nemačiau, kad jų trūksta.“

„Audito ataskaitos buvo be išly-gų. Jose buvo viskas gerai. Nežinau apie jokią skylę (milijardo litų vertės skylę „Snoro“ banke – red. past.). Aš nežinau apie tai“, – ketvirtadienį po laikinosios Seimo komisijos, tirian-čios „Snoro“ banko žlugimą, posė-džio teigė K.Ramonas.

Praėjusių metų lapkričio 30 d., praėjus dviem savaitėms po to, kai šio banko veikla buvo sustabdyta, iš LB Kredito priežiūros departamento di-rektoriaus pareigų atleistas K.Ramonas žurnalistams tvirtino, kad dirbdamas LB jokių požymių, kad „Snoro“ banke iki pat jo veiklos sustabdymo 2011 m. lapkričio 16 d. galėjo būti atliekamos fi nansinės machinacijos, nepastebėjo.

„Aš nežinau, ko trūksta. (...) Aš nemačiau, kad jų (vertybinių popie-rių – red. past.) trūksta“, – tvirtino buvęs LB darbuotojas.

„Ponas Vasiliauskas (LB valdybos pirmininkas – red. past.) turbūt žino daugiau, nes jis yra LB vadovas. Jis galbūt turėjo kitą informaciją. (...) Aš tokia informacija nedisponavau. Aš disponavau ta informacija, kuri buvo gauta iš banko. Bankas teigė, kad jis tuos popierius iki paskutinio momento turėjo“, – po susitikimo su V.Mazuronio vadovaujama komisija teigė K.Ramonas.

Mokumo klausimų nekilo

Ir ankstesnis LB vadovas Reinol-dijus Šarkinas vasarį tai pačiai komi-sijai teigė, kad anksčiau nebuvo kilę jokių įtarimų, jog „Snoras“ gali tu-rėti didelių bėdų. Pasak jo, „Snoras“, kaip ir kiti bankai, sulaukdavo LB pastabų, bet banko mokumo klau-simas nekilo.

„Jei būtų kilę įtarimų, tai būtų imtasi priemonių. Beveik visi ban-kai turėjo bėdų ir būdavo duodami nurodymai, kad ką nors reikia patai-syti“, – tvirtino R.Šarkinas ir patiki-no, kad tokio didelio lėšų trūkumo LB nebūtų galėjęs „pražiūrėti“.

„Niekas negalėjo pražiūrėti. Ir mes negalėjome pražiūrėti. Juk ir dabar surado ta pati priežiūra. Mūsų priežiūra“, – teigė jis.

R.Šarkinas sakė nežinantis, ar dabartinės LB valdybos surasta ke-lių milijardų litų skylė „Snore“ galė-jo atsirasti jo valdymo metu, bet aiš-kino, kad milijardo litų skylė banke gali atsirasti ir per vieną naktį.

„Manau, kad tie, kurie dirba da-bar, nustatys, kada ta skylė atsira-do“, – sakė 15 metų iki 2011 m. balandžio 16 d. centriniam bankui vadovavęs R.Šarkinas.

Tačiau dabartinis LB vadovas Vi-tas Vasiliauskas laikosi kitokios nuo-monės. Anot jo, komercinis bankas per naktį bankrutuoti negalėjo.

„Matyt, kad ne – per naktį ban-kas negalėjo žlugti“, – po to, kai liu-dijo Seimo parlamentinei komisijai, tiriančiai „Snoro“ bankroto aplinky-bes, sakė žurnalistams V.Vasiliauskas. Jis nesiėmė vertinti, ar apie padėtį banke žinojo ankstesnė LB vadovy-bė. Tačiau dabartinis LB vadovas ne sykį yra užsiminęs, kad pirmųjų įta-rimų dėl „Snoro“ būklės kilo būtent dėl ne Lietuvoje laikomų milijardo vertės vertybinių popierių. Bankas tvirtino juos vis dar valdantis, tačiau jais nesinaudojo, nors toks sprendi-mas jam buvo nuostolingas.

Kad „Snoras“ negalėjo bankrutuo-ti per naktį, netiesiogiai patvirtina ir kiti pareigūnai. Savaite anksčiau lai-kinajai Seimo komisijai liudijęs nuo pareigų nušalintas FNTT vadovas Vitalijus Gailius sakė, kad „Snoro“ bankas įtarimų FNTT kėlė dar 2007 m. V.Gailius bei komisijos posėdyje dalyvavęs taip pat iš darbo atleistas jo pavaduotojas Vytautas Giržadas žurnalistams užsiminė, jog tais me-tais buvo pradėtas ikiteisminis tyri-mas dėl galimų fi nansinių machina-cijų „Snoro“ banke.

„FNTT 2007 m. buvo pradė-

tas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra atnaujintas. Tuo metu jis pradėtas dėl galimo pinigų plovi-mo“, – žurnalistams po apklausos laikinojoje Seimo komisijoje, tirian-čioje „Snoro“ bankroto aplinkybes, sakė V.Gailius.

Tada buvo siekiama nustatyti maž-daug 2,4 mln. eurų (8,29 mln. Lt), gautų iš lengvatinių mokesčių zo-nose įsikūrusių bendrovių, kilmę. Kodėl pradėtas tyrimas vėliau buvo nutrauktas, dabar taip pat aiškinasi laikinoji Seimo komisija.

Komisija sukauptos informacijos nekomentuoja

Anot laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ banko žlugimą, va-dovo V.Mazuronio, be kitų dalykų, jie aiškinasi visą kontrolės sistemą ir yra surinkę jau nemažai vertingos infor-macijos. Tačiau kol vyksta tyrimas, jis neatskleidžia, kokia tai informaci-ja. V.Mazuronis susilaiko ir nuo bet kokių vertinimų, ar LB pakankamai prižiūrėjo „Snoro“ banką.

„Negaliu komentuoti, kokio po-būdžio yra ta informacija, bet susi-jusi ir su bankų priežiūra anksčiau, ypač paskutiniu laikotarpiu“, – sakė jis po vieno iš komisijos posėdžių.

Išsamesnių komentarų parla-mentaras neteikė ir po pastarojo posėdžio.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad mes išklausėme jo (K.Ramono – red. past.) požiūrį, jo motyvus. Kaip prieš tai išklausėme V.Vasiliausko nuomonę, išklausėme inspektavi-mo grupės žmonių, kitų nuomonę. Dar susitiksime ir su kitais žmo-nėmis. Sudėsime visus argumentus į vieną krūvą ir bandysime ieškoti vertinimo arba supratimo“, – sakė V.Mazuronis.

Paklaustas, kodėl padėtį „Snore“ taip skirtingai vertina buvę ir dabar-tiniai jo vadovai bei kiti atsakingas pareigas ėję ir einantys darbuotojai (pavyzdžiui, K.Ramonas ir 2011 m. lapkritį banko inspektavimą baigusios grupės vadovas Irmantas Žadeika – red. past.), politikas atsakė: „Manau, kad informacija išsiskyrė dėl rimtų dalykų, dėl esminių faktų vertinimo ir interpretacijos.“

Pasak V.Mazuronio, pastarajame posėdyje politikai su K.Ramonu, at-leistu iš LB, kalbėjo ne tik apie de-partamento, kuriam jis vadovavo ir kuris buvo atsakingas už bankų priežiūrą, veiklą, bet ir apie viešo-joje erdvėje pasirodžiusią informa-ciją, jog K.Ramono giminės dirbo „Snoro“ banke. Anot V.Mazuronio, K.Ramono „giminių dilemos“ ko-misija pro akis nepraleis.

Šiandien dar sunku prognozuoti, kokie faktai paaiškės atliekant tyri-mus, išsiaiškinti, kada ir kodėl „Sno-ro“ banke atsirado milžiniška „skylė“, dėl kurios iš pradžių buvo sustabdy-ta banko veikla, o vėliau – ir iškelta bankroto byla, koks šioje istorijoje buvo vieno iš pagrindinių komerci-nių bankų prievaizdų – K.Ramono – vaidmuo. Tačiau tikėtina, kad bent į dalį klausimų atsakymus anksčiau ar vėliau vis dėlto išgirsime. O kol kas belieka laukti.

Ar „Snoras“ galėjo bankrutuoti per naktį?

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Audito ataskaitos buvo be išlygų. Jose buvo viskas gerai. Nežinau apie jokią sky-lę (milijardo litų vertės skylę „Snoro“ banke – red. past.)“, – teigė K.Ramonas.

Eltos nuotrauka

Yra žmonių, kurie, sakytum, gimę tam, kad parodytų mums, koks graudžiai juo-kingas šis pasaulis. Vitalijus Cololo – po Čiurlionio nea-bejotinai žinomiausias Drus-kininkų pilietis, o TV jį iš-garsino visoje Lietuvoje. Šis graikų kilmės lietuvių tautos humoristas lyg koks drūtas baravykas, išdygęs Dzūkijos šiluose: jį išvydęs pradžiun-ga ir jaunas, ir senas.

Rūta Klišytė

Paslysti ir susižeistigalima net pavasarį

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Jūrų muziejaus gyventojai ilgisi saulės

20 p.

Sodyba

SveikataSusirgus meningitusvarbi kiekviena minutė

23 p.23 p.

7 p.

Prieš kelias savaites nuo meningokokinės infekci-jos žaibiškai užgesus dar vieno paauglio gyvybei,medikai prakalbo apie in-fekcijos protrūkį.

Almutė Blaževičiūtė

Dėl pomidorų verta paplušėti

8 p.

Kurti padeda žiemos sodo augalai

Pavasaris – tik kalendoriu-je. Žalumos teks palaukti arba užsukti ten, kur visais metų laikais žalia.

Nijolė Baronienė

Šie pačių užauginti raudoni kvepiantys švieži vaisiai visada bus skanesni už pirktinius.

Rapolas Tamošiūnas

Nors kalendorinė žiema jau baigėsi, atsipalaiduotiskubant aptirpusiais šaligatviais nereikėtų.

Daiva Šalc

Linksmuolis Dzūkijos baravykas

2012-ieji paskelbti muzie-jų metais, o populiariausias mūsų šalyje – Lietuvos jūrų muziejus-akvariumas. Tie-sa, dabar lankytojų čia su-mažėję, mat jų numylėtiniai delfi nai atostogauja saulė-toje Graikijoje.

Rūta Klišytė