• Pieno perdirbėjai iš gamintojų reikalauja labai aukštos kokybės pieno, o gamintojai juos ragina paisyti kokybės reikalavimų, taiko-mų importuojant priedus.

• Sertifi kuotų veislių sėklų pa-klausa vėl auga, tačiau pagal jos dalį bendrame pasėlių plote Lietu-va vis dar velkasi ES uodegoje.

• Vaikų drabužių, batų ir žaislų kainos dėvėtų rūbų parduotuvėse vilioja mamas, tačiau reta žino, kad juos parduoti draudžia įstatymas.

• Janina Pauzarienė nedejuoja dėl bemiegių naktų – visas jas ski-ria savo 42-ejų sūnui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi.

2012 m. kovo 14 d., trečiadienis • Nr. 21 (9144) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Valdžia nemeluoja sakyda-ma, kad lengvina įmonių steigi-mą, nes vien praėjusiais metais bendrovių Lietuvoje įregistruo-

ta daugiau nei per pastaruosius dešimt metų. Tačiau statistika taip pat rodo, kad pirmaisiais metais žlunga pusė įsteigtų įmo-nių, o verslo aplinka šalyje vis dar prastesnė nei daugelyje Afrikos užkaborių.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir FNTT vadovų atstatydinimo skandalas sukiršino visas šalies valdžios institucijas.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Nukelta į 3 p.

Romas Klimavičius – žinomas Lietuvos dailininkas, laikomas vienu konceptualiausių Klaipėdos menininkų, išsiskiriančiu įdomia ir savita kūryba.

Apie tai – 7 p. Apie tai – 4 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Imtis verslo – lyg žaisti rusišką ruletę

Pastaruoju metu parduotuvėse pigiausi kiaušiniai pabrango beveik litu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvoje įregistruoti įmonę – juokų darbas, bet pradėjus verslą lyg maitvanagiai sulekia pulkai tikrintojų, baudėjų ir reguliuotojų.

Aukso vertės kiaušiniai

Politikams panaikinus verslo liudijimus daugybei asmenų, nemažai jų dėl nepa-trauklios mokestinės aplinkos pasitraukė į „šešėlį“. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vida TavorienėVL žurnalistė

Per Europą vilnijanti kiauši-nių brangimo banga pasiekė ir mūsų šalį. Vartotojai pasipiktinę, kad paukštynai esą nori pasipel-nyti prieš Velykas. Antai Bulgari-joje kiaušiniams pabrangus apie 40 proc., šios šalies žemės ūkio mi-nistras gamintojus paragino nesi-imti spekuliacijų. Lietuvoje kiauši-nių kainos kyla panašiu tempu.

Kaina ūgteli trečdaliu

Paprastai prieš Velykas kiaušinių paklausa ir kainos išauga. Tačiau šie-met jie pradėjo brangti gerokai anks-čiau. Gamintojai tikina, kad kainų ki-limas nesusijęs su šventėmis. Tai esą lėmė nauja ES direktyva, įpareigojan-ti vištas dedekles laikyti pagerintuose narveliuose.

Nukelta į 2 p.

Dėl staigaus kiaušinių kainų augimo paukštininkystės ūkiai kaltina ES reikalavimą dedekles vištas laikyti pagerintomis sąlygomis. Dėl to gamintojams tenka išpjauti tūkstančius paukščių.

2 2012 m. kovo 14 d. • Nr. 21 (9144)Valstiečių laikraštisAktualijos

„Užsidarė lenkiškų kiaušinių eksportas, dėl to rinkoje jų trūksta. Kiaušinių paklausa didelė, tad kyla kainos. Metų pradžioje dideli kiau-šiniai kainavo po 29 centus, o dabar parduodame jau už 44 centus. Pa-brangimas tikrai didelis“, – sutinka UAB „Girelės paukštynas“ genera-linis direktorius Reimondas Gele-žius.

Prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė „Valstiečių laikraš-čiui“ patvirtino, kad iš visų tiekėjų gavo pranešimus, jog jie kiaušinius brangina apie 30 proc.

„Taigi ir parduotuvių lentynose šie produktai kainuoja daugiau. Pi-giausi kiaušiniai pabrango beveik litu ir šiuo metu 10 vienetų kainuoja 4,39 Lt“, – pranešė O.Malaškevičienė.

Paukštynai vos išgyveno

Daug Lenkijos, Latvijos, kaip ir keliolikos kitų ES šalių, paukštinin-kystės ūkių nesuspėjo pertvarkyti viš-tų fermų pagal naujus reikalavimus. Todėl nuo šių metų pradžios jie ne-

gali kiaušinių tiekti į rinką. Tai sukė-lė kiaušinių trūkumą Europoje.

Lietuvos stambūs dedeklių viš-tų laikytojai daug anksčiau pagerino paukščių laikymo sąlygas, todėl jiems apribojimai netaikomi.

„Mes direktyvą įvykdėme dar 2010 metais, o lenkai tik dabar to imasi. Jiems suteiktas pereinamasis

laikotarpis iki liepos 1 dienos. Kol mes investavome, lenkai sparčiu tem-pu eksportavo kiaušinius. Dėl nevie-nodų konkurencijos sąlygų ir brangių pašarų mūsų gamintojams buvo labai sunku išgyventi. Po paukštynų re-konstrukcijos vos atsilaikėme“, – pa-sakojo „Girelės paukštyno“ vadovas.

Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidento Vytauto Tė-velio, maždaug pusantrų metų de-deklių vištų laikytojai vos galą su galu sudūrė, o kai kurie neišvengė ir nuostolių.

„Pašarai buvo brangūs, kiaušinių kainos nekilo, o gamintojams teko pakeisti vištų laikymo sąlygas. Rei-kėjo daug investuoti. Štai standar-tiniam pastatui, kur laikoma apie 30 tūkstančių vištų, atnaujinti prireikė daugiau nei milijono litų. Tam buvo skirta ES parama, tačiau reikėjo ir savų lėšų. Be to, pagal naujus reika-

lavimus tame pačiame pastate gali-ma laikyti trečdaliu mažiau vištų. Dėl to išaugo gamybos sąnaudos. Jas didino ir energijos brangimas“, – aiškino V.Tėvelis.

Tai, kad dedeklių vištų laikyto-jams – sunkus metas, rodo ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys. Pernai paukš-tynai į rinką pateikė 549,07 mln. kiaušinių, arba 13,6 proc. mažiau nei užpernai. O lenkai pernai į Lie-tuvą įvežė du kartus daugiau kiau-šinių nei 2010 m. Nemažai kiau-

šinių mūsų rinkoje parduodavo ir latviai.

Aukštos kainos – ne naujiena

Šiemet įsigaliojus naujiems de-deklių vištų laikymo reikalavimams, kiaušinių kainos pradėjo sparčiai kilti.

„Prieš maždaug tris savaites viso-je Europoje kiaušiniai pabrango apie 20 proc., o dabar brangsta dar daugiau. Panašios tendencijos ir pas mus“, – teigė V.Tėvelis. Paukštininkystės aso-ciacijos vadovas pabrėžė, kad Lietu-voje iki pabrangimo kiaušiniai buvo vieni iš pigiausių ES. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų sausį, palygin-ti su tuo pačiu pernai metų laikotar-piu, didmeninė kiaušinių kaina labiau-siai išaugo Olandijoje (100,7 proc.), Belgijoje (81,5 proc.), Prancūzijoje (74,9 proc.) ir Ispanijoje (74,7 proc.). Lietuvoje sausį vidutinė didmeninė kiaušinių kaina siekė 415,89 Lt už 100 kg ir buvo beveik 22 proc. dides-nė nei 2011 m. sausį bei 6,7 proc. di-desnė nei praėjusiųjų metų gruodį.

ES vidutinė didmeninė kiaušinių kaina šių metų sausį, palyginti su per-nykščiu gruodžiu, išaugo 3 proc. ir pasiekė 475,14 Lt už 100 kg, o paly-ginti su 2011-ųjų sausiu, išaugo net 33,7 proc.

„Tokios kiaušinių kainos mūsų šalyje nėra naujiena. Maždaug tiek kiaušiniai kainavo prieš gerus dvejus metus. Per sunkmetį jie buvo nupigę iki dedeklių laikytojams nuostolingo lygio. Gamintojai buvo priversti su-mažinti laikomų paukščių pulkus, kad

išgyventų. Dabar kiaušinių gamyba stabilizavosi“, – aiškino V.Tėvelis.

Paukštininkystės asociacijos prezi-dento teigimu, apie 20 proc. ūkiuose surinktų kiaušinių eksportuojama į Europą, kai kurie gamintojai juos iš-veža net į Afriką. Tiesa, pernai kiauši-nių eksportas sumažėjo kone 9 proc.

Naminiai kiaušiniai daug brangesni

Mažesnius vištų pulkus laikantys ūkininkai sako, kad jiems nauja direk-

tyva rūpesčių nesukėlė. Jie dedekles laiko palaidas ant kraiko. Tokių vištų kiaušiniai yra brangesni.

„Kainų nekeliame, nes mūsų kiau-šiniai ir taip gana brangūs. Beveik vi-sus kiaušinius išvežame į vieną Vil-niaus prekybos centrą, kuriame veikia ūkininkų turgelis. Jau antrus metus juos parduodame po 52 centus. Dabar jie prekybos centre kainuoja jau po 75 centus“, – sakė Panevėžio rajono ūkininkas Algirdas Bielinis.

Kas savaitę paukščių augintojas į sostinę veža po maždaug 7 000 kiau-šinių. Dar po 400–500 kiaušinių par-duoda pavieniams pirkėjams.

Pasak V.Tėvelio, mažesnių gamin-tojų atsiranda vis daugiau, tačiau jų produkcijos dalis rinkoje kol kas dar gana maža – nesiekia ir procento.

Gamintojai tikina, kad kainos kyla ne dėl švenčių. Tai esą lėmė nauja ES direktyva, įpareigojanti vištas dedekles laikyti pagerintuose narveliuose.

Aukso vertės kiaušiniai

Sunaikino lenkiškus kiaušiniusJonas Stanius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas

ES įsigaliojus draudimui dedekles viš-tas laikyti nepagerintuose narvuose, paaiškėjo, kad kai kurie paukštinin-kystės ūkiai trylikoje valstybių narių neįgyvendino reikalavimų. Valstybi-nė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė iš tokių ūkių tiekti mais-tinius kiaušinius į Lietuvos rinką. Apie šį sprendimą 2011 m. gruodžio 20 d. raštu informuotos Lietuvos pre-kybos įmonių ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociaci-jos, kurios turėjo įspėti savo narius apie apribojimus. Tačiau „Maxima LT“ įsivežė maistinių kiaušinių iš Lenki-jos paukščių ūkio „Wožniak“, kuris Lenkijos pateiktame sąraše įrašytas kaip ne iki galo įgyvendinęs naujuo-sius reikalavimus. Todėl iš šio ūkio atvežtų kiaušinių tiekimas į rinką su-stabdytas. Dalis kiaušinių – 147 180 vienetų – buvo grąžinti gamintojui, kiti – per 804 tūkst. vienetų – sunai-kinti. Daugiau panašių incidentų šie-met neužfi ksuota. Norėdama įspėti ir apsaugoti verslininkus nuo galimų nuostolių Europos Komisija (EK) išpla-tino valstybių narių paukštininkystės ūkių, kurie nepagerino dedek lių viš-tų laikymo sąlygų, sąrašą. EK pra-nešė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kontroliuos, kaip tvarkomasi paukš-tynuose, ir taikys nuobaudas nusta-tytų reikalavimų neįgyvendinusioms valstybėms.

Kiaušinių trūkumas rinkoje atsirado dėl ES šalių, nespėjusių nurodytu laiku pertvarkyti vištidžių. VL archyvo nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Europos Sąjungoje didžiausia pieno supirkimo kaina praėjusiais metais buvo Kipre ir Graikijoje, ma-žiausia – Lenkijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Žalias pienas labiausiai pabrango Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ir kaimyninėje Latvijoje. Pasaulinės pieno produktų kainos 2011 m. gruodį, palyginti su vasa-ra, sumažėjo beveik ketvirtadaliu, tačiau manoma, kad jos turėtų nu-sistovėti, o jeigu mažės, tai ne dau-giau kaip 2–3 proc.

Tokia situacija rinkoje pristatyta praėjusią savaitę vykusiame Pieno ta-rybos (PT) posėdyje. Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Pro-duktų rinkotyros skyriaus vedėjo Al-berto Gapšio, Lietuvoje pernai pri-melžta 1 proc. daugiau pieno negu

2010 m., o supirkimas išaugo 3 proc. Žalio pieno importas padidėjo net 44 proc., o eksportas – 3 kartus. Di-džioji dalis lietuviško pieno išvežama į Lenkiją (67 proc.) ir Estiją (27 proc.). Du trečdalius importuojamo pieno sudaro žalias pienas, įsivežtas iš Latvi-jos, beveik visas likęs – iš Estijos.

Statistikos duomenys rodo, kad 2010–2011 m. pieno produktų im-portas į Lietuvą augo, ypač daug jų buvo importuojama iš kaimyninės Lenkijos. A.Gapšio nuomone, dėl to tikrai turėtų sunerimti Lietuvos pie-no perdirbėjai.

AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos su-pirkimo direktorius Algirdas Paspir-gėlis pareiškė netikintis, kad lenkams pavyks mus nukonkuruoti, nors Lie-tuva – maža valstybė, negalinti žaisti kainomis. Žemės ūkio rūmų pirmi-

ninkas Andriejus Stančikas nebuvo nusiteikęs optimistiškai, jo nuomo-ne, Lietuvoje pieno gamybos augimo nėra, rūpestį kelia ir garbus pieno ga-mintojų amžius.

Pasak naujojo PT pirmininko Že-mės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir maisto ūkio departamento direkto-riaus Rimanto Krasuckio, nepaisant

visų sunkumų, situacija pieno sek-toriuje gerėja ir, įvertinus optimis-tiškas prognozes pasaulinėje rinkoje, galima tikėtis Lietuvos pieno sekto-riaus plėtros.

Posėdyje aktyviai buvo svarstomi ir Pieno supirkimo taisyklių pakeitimo klausimai. Pirmiausia buvo pasiūlyta panaikinti nuostatą, kad, atnaujinus

pieno supirkimą po jo nutraukimo, kai piene randama inhibitorinių me-džiagų (karvės gydymo pasekmės), 3 mėnesius šių medžiagų tyrimai atliekami dvigubai dažniau.

Kaip rodo praktika, papildomų ty-rimų mėginius pristatyti sudėtinga, todėl dažnesni tyrimai ne visada būna efektyvūs. Taip pat pasiūlyta numa-tyti griežtesnes sankcijas tiems pieno gamintojams, kuriems 2 kartus per metus buvo nutrauktas pieno supirki-mas už parduotą pieną, neatitinkantį nustatytų reikalavimų pagal bakterijų ir / ar somatinių ląstelių skaičių. Pa-stebėta, kad šie gamintojai paprastai greitai atnaujina nekokybiško pieno pardavimą, todėl siekiama užkirsti tam kelią. Diskutuota ir dėl inhibi-torinių medžiagų tyrimo sparčiaisiais metodais pieno supirkimo vietoje.

Kilus ginčų ir nesuradus bendro sprendimo, PT nariai pritarė pasiū-lymui skubiai sudaryti darbo grupę, kuri kruopščiai išanalizuotų šiuos klausimus ir padėtų PT priimti op-timalų sprendimą.

ŽŪM inf.

Lietuvišką pieną pamėgo lenkai

Pernai daugiausia pieno produktų importuota iš kaimyninės Lenkijos.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32012 m. kovo 14 d. • Nr. 21 (9144)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Nepalanki aplinka

Pasaulio banko projekto „Th e Doing Business“ paskelbtame rei-tinge Lietuva pagal galimybes vers-lui užima stebėtinai aukštą 27 vietą tarp 183 valstybių.

Tačiau akyliau išanalizavus duo-menis, akivaizdu, kad pradėti verslą Lietuvoje yra gerokai sudėtingiau nei Tadžikistane, Uzbekistane ar net karų nualintame Afganistane. Pa-gal svarbiausius iš dešimties „Th e Doing Business“ paskelbtų reitingo kriterijų Lietuva atrodo apgailėtinai. Pagal verslo pradžios kriterijų Lie-tuva teužima 101 vietą. Taigi, pas mus verslą pradėti yra beveik dvi-gubai sunkiau nei kaimyninėje Lat-vijoje (51 vieta) ir Irane (53 vieta). Pagal šį kriterijų Lietuvą lenkia ne-mažai vadinamojo Juodojo žemyno (Afrikos) valstybių. Mūsų šalis mi-nėtu požiūriu gali pasigirti nebent tuo, kad čia bene lengviausia įre-gistruoti verslą (7 vieta pasaulyje). Ir nors viešoji įstaiga „Versli Lietu-va“ neseniai garsiai trimitavo, kad per 2011 m. šalyje buvo įsteigtas re-kordinis skaičius įmonių (net 10,3 tūkst.), beveik kas antra iš jų neiš-vengiamai bankrutuos.

2010 m. buvo įsteigtos 9 198, o išregistruotos net 6 057 įmonės (65 proc. įregistruotų įmonių).

Statistika pagal valdžią

Ūkio ministerijos įsteigta VšĮ „Versli Lietuva“ teigia, kad per-nai užfi ksuotas įmonių registravi-mo šalyje bumas – įregistruota net 10 391 įmonė, arba 13 proc. daugiau nei 2010 m. Tiesa, „Versli Lietu-va“ nutylėjo, kad šį bumą sukėlė ne kas kitas, o politikai. Būtent jie nu-sprendė panaikinti verslo liudijimus daugybei asmenų, anksčiau dirbusių statybos ir kituose ūkio sektoriuose. Nemažai jų dėl nepatrauklios mo-kestinės aplinkos pasitraukė į „šešė-lį“ arba įsteigė įmones.

Daugiausia įmonių įsteigta did-meninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose (įregistruota 1 200 ben-drovių daugiau nei pernai), bet, pa-vyzdžiui, statybos sektoriuje jų su-mažėjo pusšimčiu. Iš viso Lietuvoje veiklą vykdo apie 50 tūkst. įmonių.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomeni-mis, praėjusiais metais gerokai iš-augo ir laisvų darbo vietų skaičius, bet realybė tokia, kad per ekono-minę krizę išaugusi bedarbių ar-mija vis dar tokia pat didelė, kaip ir jos įkarštyje. Beje, Lietuvos pi-liečiai nesiryžta pradėti savo verslo ir skalsesnės duonos mieliau ieško užsienyje.

Padėties nedramatizuoja

Lietuvos pramonininkų konfede-racijos Ekonomikos ir fi nansų de-partamento analitikas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad verslą pradėti Lietuvoje trukdo kelios la-bai sudėtingos kliūtys. „Jei žvelgtu-me objektyviai, tarptautiniai tyrimai rodo, kad tik 5–7 proc. visuomenės turi įgimtų verslumo gabumų, todėl nieko keisto, kad pirmaisiais verslo metais bankrutuoja pusė įmonių“, –

prieš pateikdamas įžvalgų pabrėžė jis. Anot analitiko, „šiuo atveju mes neišsiskiriame iš kitų valstybių“.

„Bet yra sudėtingesnių procesų, į kuriuos valdžia turėtų įsiklausyti. Pavyzdžiui, Lietuvos mokesčių sis-tema yra labai sudėtinga ir net smul-kus verslininkas, norėdamas tvarkyti apskaitą, privalo samdyti buhalte-rį“, – pasakojo A.Izgorodinas.

Be to, verslininkai per metus pri-valo net 11 kartų mokėti mokes-čius, o Latvijoje ar Estijoje mo-kesčiai mokami ne dažniau kaip 8 kartus. „Verslo aplinką blogina ir per dažnai iš esmės keičiama mo-kesčių bazė. Akivaizdu, kad tiek mokesčių reforma Nr. 1 (2008 m. pabaigoje), tiek mokesčių reforma Nr. 2 (svarstant 2012 m. valstybės biudžetą) gerokai pablogino vers-lo aplinką“, – neabejojo analitikas A.Izgorodinas. Jo teigimu, pakei-timai atlikti be jokių skaičiavimų, o tiesiog „iš lubų“.

Įmonė įsteigiama ir per vieną dieną

Lietuvos laisvosios rinkos ins-tituto ekspertas Vytautas Žukaus-kas teigė, kad tai, jog Lietuvoje pir-maisiais metais žlunga daug naujai įsteigtų įmonių, dar nereiškia, kad situacija yra prasta. „Niekas iš anks-to negali pasakyti, kiek naujai stei-

giamų įmonių gali „išlaikyti“ rinkos testą, kiek pradedamų įgyvendinti verslo idėjų gali būti pelningos“, – sakė jis. Anot jo, svarbu, kad valdžios institucijos nuo pat pradžių nežlug-dytų naujai pradedamų kurti verslų, užkraudamos jas mokesčiais ir ap-sunkindamos jų veiklą reguliavimu.Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sunku. Uždarajai akcinei bendrovei įkurti iš

viso reikia 6 procedūrų. Joms atlikti sugaištama 22 darbo dienas. O pir-majame „Th e Doing Business“ pa-skelbtame dvidešimtuke esančiose valstybėse įmonei įsteigti reikia vi-dutiniškai 4 procedūrų ir tam ski-riamos 9 dienos. „Tačiau visuomet gali būti dar geriau, ir tai rodo už-sienio valstybių patirtis, – neabejojo V.Žukauskas. – Naujojoje Zelandi-joje įregistruoti naują įmonę užten-ka vos vienos procedūros, kuri gali būti atliekama internetu ir trunka vos 1 dieną. Kanadoje taip pat už-tenka vienos procedūros, trunkan-čios 3 dienas.“

Eksperto nuomone, vienas bū-das, kaip galima palengvinti įmo-nių steigimą Lietuvoje, – atsisakyti įstatinio kapitalo (10 000 Lt) reika-lavimo, kuris labiausiai lemia pras-tą Lietuvos įvertinimą verslo sąlygų reitinge verslo pradžios požiūriu. Be kita ko, V.Žukauskas pabrėžė, kad biurokratiniai reikalavimai Lietuvo-je – tik nedidelė verslo sąlygų dalis,

nes čia ypač problemiški išlieka dar-bo santykių reguliavimas, teritorijų planavimas ir mokesčiai.

Lengvins naštą naujam verslui

Nors realaus verslo proveržio kol kas nėra, valdžia planuoja skatinti gyventojus imtis verslo. Seimo na-rys Vaidotas Bacevičius „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad prasidėjusio-je Seimo pavasario sesijoje tikima-si priimti Mažųjų bendrijų, Fizinių asmenų bankroto įstatymus ir ki-tus teisės aktus, gerinančius vers-lo aplinką. „Vien tai, kad uždarajai akcinei bendrovei įsteigti pakaks tik 1 000 Lt įstatinio kapitalo, manau, jau yra gerai“, – sakė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad valdžios institucijos galėtų ir labiau prisidėti prie verslo skatinimo. „Pavyzdžiui, dėl sudėtin-gos mokesčių sistemos net smulkus verslininkas privalo samdytis bu-halterį. Bet kodėl Ūkio ir Finansų ministerijoms už 1–3 mln. Lt nesu-kūrus lengvai naudojamos kompiu-terinės programos, į kurią vartoto-jas suvestų tik sąskaitų faktūrų bei kitus būtinus apskaitos duomenis ir tada nereikėtų samdytis buhalte-rio? Kad ir už 1 Lt pardavinėkime tą prog ramą, bet ji piliečiams bus daug naudingesnė nei šimtai mili-jonų, išmetamų mistiniams projek-tams“, – samprotavo V.Bacevičius.

VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas taip pat vylėsi, kad šioje Seimo sesijoje parlamentarai priims Mažųjų ben-drijų įstatymą. „Įstatymas palen-gvintų mažų įmonių steigimą, val-dymą ir administravimą, tai būtų didžiulis postūmis skatinant smul-kųjį verslą“, – pabrėžė jis.

Tačiau verslu užsiima ne valdžia, o piliečiai. „Pastebime, kad viena iš jaunų įmonių bankrotų priežas-

čių – per mažai dėmesio rizikoms įvertinti, joms numatyti, fi nansiškai pagrįsti, – kalbėjo P.Lukauskas. – Gana dažnas reiškinys, kai įmonė steigiama neturint verslo plano, ti-kimasi kažkokios mistinės sėkmės ar palankaus vėjo.“

Pilnatis.Saulė teka 6.38, leidžiasi 18.20.

RytojŠiandien

Pavasaris į Lietuvą žengia vis drąsiau. Šiandien dieną temperatūra pakils iki 2–5 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį debesuotumas padidės, vietomis pasirodys kritulių, daugiausia

šlapdribos. Vėjas trumpam pasisuks iš šiaurės. Oras naktį atšals iki 0–5 laipsnių šalčio, dieną laukiama 1–6 laipsnių šilumos.

Penktadienį žymesnių kritulių nenumatoma, vėjas pasisuks iš pietvakarių ir atgins šilumą. Žemiausia oro temperatūra naktį bus nuo 1 laipsnio šilumos iki 4 laipsnių šalčio, dieną laukiama 3–8 laipsnių šilumos.

Savaitgalį orai išliks šilti ir daugiausia be lietaus.

PorytDieną: +2 +5o

Naktį: -4 0o

Dieną: +1 +6o Dieną: +3 +8o

Naktį: -1 +4oNaktį: -5 0o

orai.lt, VL inf.

Išanalizavus Pasaulio banko projekto duomenis, akivaizdu, kad pradėti verslą Lietuvoje yra gerokai sudėtingiau nei Tadžikistane, Uzbekistane ar net karų nualintame Afganistane. Pagal svarbiausius iš dešimties „The Doing Business“ reitingo kriterijų Lietuva atrodo apgailėtinai.

„Bankrotų mastai nėra reikšmingi“Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė

Per praėjusius metus buvo įsteigta 8,6 tūkst. įmonių, iš jų mažiau nei 1 proc. (0,46 proc.) tais metais nu-traukė veik lą. Tai įmonės, kurios yra įgijusios išregistruoto, likviduojamo ar bankrutuojančio subjekto statusą. Nu-traukusios veiklą, įmonės neturi įsisko-linimų verslo parteriams (10 tūkst. Lt) ar „Sodrai“ (20 tūkst. Lt). Areštuoto turto mastai taip pat nereikšmingi ir siekia 80 tūkst. Lt. Nepriklausomai nuo veik los laiko, daugumos praėjusiais metais bankrutavusių įmonių fi nansi-nė situacija buvo prasta nuo 2008 m., o daugiausia neįvykdytų fi nansinių įsipareigojimų tos bendrovės turėjo fi nansų sektoriui. Dažniausiai 2011 m. bankrutavo smulkios fi zinių asme-nų valdomos įmonės, kuriose dirbo iki 7 darbuotojų ir kurių metų pajamos neviršijo 2 mln. Lt.

„Verslininkams trūksta žinių“Saulius Žilinskas, UAB „Creditreform Lietuva“ generalinis direktorius

Didžiosios problemos, dėl kurių žlun-ga verslai, – naujų verslininkų neiš-prusimas. Jie neturi pakankamai ži-nių ir, savaime suprantama, patirties. Žinoma, svarbi ir valstybės politika. Pavyzdžiui, politikai baigia pamirš-ti Prezidentės raginimą, kad pirmai-siais veiklos metais verslo naujokai būtų atleisti nuo didelės dalies mo-kesčių. Į stalčius nugrūstas ir ekono-mikos skatinimo planas, vis dar labai sudėtingos yra viešųjų pirkimų proce-dūros. Konservatorių valdžia sugriovė visą naujai kuriamo smulkiojo verslo konsultavimo sistemą. Buvę regioni-niai verslo centrai virto į Vilniuje rezi-duojančią VšĮ „Versli Lietuva“. Tačiau yra ir gerų dalykų. Sutarta, kad verslą kontroliuojančios institucijos pirmais įmonių gyvavimo metais jų nebau-džia, o tik jas konsultuoja.

Imtis verslo – lyg žaisti rusišką ruletę Atkelta iš 1 p.

Lietuvos mokesčių sistema yra labai sudėtinga ir net smulkus verslininkas, norė-damas tvarkyti apskaitą, privalo samdyti buhalterį. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2012 m. kovo 14 d. • Nr. 21 (9144)Valstiečių laikraštisAktualijos

Viešoje erdvėje nebe pirmą savaitę vykstantis svarbiausių valstybės asme-nų ir institucijų „keitimasis nuomo-nėmis“ sudarė įspūdį, kad Prezidentė nepasitiki premjeru, Seimo Antiko-rupcijos komisija – Prezidente. Kilo grėsmė valdančiajai koalicijai ir net Seimo pirmalaikių rinkimų grės-mė. Todėl politikai jau švelnina po-zicijas, o apžvalgininkai mano, kad R.Palaičio likimas apskritai ne toks jau ir svarbus.

Tebelaukia ministro žingsnio

Antradienį Seimo valdančioji Tė-vynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nu-tarė siūlyti vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui atsistatydinti. „Nepasitikėjimas ministru yra fi k-suotas ir apie tai yra paprašyti mūsų frakcijos atstovai koalicinėje taryboje informuoti koalicijos partnerius. (...) Mes pirmiausia siūlome atsistatydin-ti pačiam ministrui“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Po TS-LKD partijos vadovų pasi-tarimo pas premjerą Andrių Kubilių krašto apsaugos ministrė Rasa Jukne-vičienė sakė, kad susidariusią situaciją lengvai galėtų išspręsti ministras, jei atsistatydintų.

Mat Prezidentei nutarus palikti R.Palaitį vidaus reikalų ministro pos-te, Seimo pirmininkė Irena Degutie-nė sakė nematanti kitos išeities, kaip vasarą surengti pirmalaikius Seimo

rinkimus. Jeigu valdantieji ofi cia liai įregistruotų iniciatyvą surengti pir-malaikius Seimo rinkimus, social-demokratai, pasak jų lyderio Algir-do Butkevičiaus, ją palaikytų, tačiau į pavienių politikų siūlymus nelinkę reaguoti.

O netiesioginio šalies Prezidentės palaikymo sulaukęs ir į pareigas de-legavusių liberalcentristų remiamas R.Palaitis trauktis neketina. Priešin-gai – pastarųjų savaičių įvykiai visuo-menei leido susidaryti nuomonę, kad R.Palaitis nepajudinamas, o štai aukš-čiausios valdžios institucijos balan-suoja ties griūties ar visuomenės (ne)pasitikėjimo riba.

Prezidentė nepalaikė

Pasitarime pas premjerą buvo ap-tarta ir koalicijos ateitis po to, kai Pre-zidentė atsisakė patenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimą atleisti vidaus reikalų ministrą R.Palaitį.

Primename, kad kovo 6 d. premje-ras Prezidentei įteikė siūlymą atleis-ti R.Palaitį iš vidaus reikalų ministro pareigų, jį grįsdamas tuo, kad šis pa-

darė klaidą, skubotai atleisdamas Fi-nansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Teikdamas siūlymą dėl R.Palaičio, A.Kubilius atsižvel-gė į Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo išvadas dėl FNTT vadovų atleidimo. Tačiau pirmadienį Prezidentė R.Palaitį pa-liko vidaus reikalų ministro poste. Tokį sprendimą ji priėmė po susiti-

kimo su premjeru A.Kubiliumi, pačiu R.Palaičiu ir Liberalų ir centro sąjun-gos pirmininku Algiu Čapliku.

Daugiau bėdos nei naudos

Vakar premjeras pareiškė siūlysiąs Vyriausybei, kad ši teiktų pavedimą Vidaus reikalų ministerijai stabdyti konkursą į FNTT vadovo pareigas ir atšauktų įsakymą dėl FNTT vado-vų atleidimo iš pareigų. R.Palaičiui palikta galimybė apsigalvoti ir šiuos sprendimus priimti pačiam.

Tačiau po Prezidentės sprendi-mo, ko gero, tvirčiau pasijutęs vidaus reikalų ministras gali nepaklusti nei raginimui atsistatydinti, nei pakeisti savo ankstesnius sprendimus.

O viešoje erdvėje jau pasirodė nuomonių, kad Prezidentė, netenki-nusi A.Kubiliaus teikimo, nepasitiki pačiu Premjeru.

Politologas Kęstutis Girnius svarstė, kad konservatoriai gali ir ne-rengti interpeliacijos ministrui, nes jiems Seime neužteks balsų, tuo la-biau jei prieš balsuos liberalcentris-tai. K.Girniaus nuomone, šioje isto-

rijoje nelaimėjo nė vieni. „Prezidentė nesugebėjo žengti teisingo politinio žingsnio ir pripažinti klaidos. Libe-ralcentristai gindami ministrą taip pat pasirodė nekaip. Konservatoriai galėjo sužaisti geriau, bet jie nors savo elek-toratui parodė, kad nebijo Preziden-tės, gindami principines pozicijas“, – tvirtino ekspertas.

Analitiko teigimu, gali būti, kad situacija stabilizuosis, nes ministro at-leidimas šiuo metu nėra svarbiausia Vyriausybės užduotis, kai darbai, ypač energetikos srityje, stringa.

Sutariama dėl FNTT depolitizavimo

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais M.Lingė mano, kad FNTT nėra vie-tos vidaus reikalų sistemoje. Jo teigi-mu, tiek Prezidentė, tiek ir premjeras jau ne kartą siūlė keisti FNTT paval-dumą. „Prezidentės siūlymas ir pa-grindinė idėja buvo, kad reikia keisti FNTT pavaldumo klausimą. Kalba-me apie fi nansinių nusikaltimų tyri-mus, o Vidaus reikalų ministerija nėra pajėgi formuluoti nei prioritetų, nei strateginių užduočių dėl skirtingos specifi kos“, – antradienį interviu „Ži-nių radijui“ sakė M.Lingė. Prieš dve-jus metus Vyriausybės darbo grupė iškėlė idėją pakeisti esamą ir sukurti naują fi nansinių nusikaltimų tyrimo sistemą, galimai pavaldžią Finansų ministerijai. Idėja, anot Preziden-tės patarėjo, neįgyvendinta, nes trū-ko Vyriausybės palaikymo, šiai idėjai priešinosi ir vidaus reikalų ministras R.Palaitis.

FNTT reorganizuoti būtina, kad tarnyba netaptų partijų politiniu ins-trumentu. Kaip esame rašę, apie bū-tinybę depolitizuoti šią tarnybą pasi-sako ir pareigūnų profesinių sąjungų vadovybė.

VL, Eltos, balsas.lt inf.

Mūšis dėl ministro galvos drebina valstybę

Analitiko K.Girniaus teigimu, gali būti, kad situa-cija stabilizuosis, nes ministro atleidimas šiuo metu nėra svarbiausia Vyriausybės užduotis, kai darbai, ypač energetikos srityje, stringa.

Lietuva turi išlikti lietuvių žemėGintaras Songaila, Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcijos pirmininkas

Eitynių šūkis kviečia pažinti ir puoselėti savo šaknis. Nesuprantu, kodėl Kovo 11-osios eitynės tapa-tinamos su tautinės, rasinės ar kito-kios neapykantos kurstymu. Jaunimo eitynių šūkis „Lietuva – lietuviams!“ atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva privalo būti apginta, kad ji turi iš-likti lietuvių žemė. Lietuvių tau-ta ir lietuviškoji kultūra – gyvybi-nis valstybės pagrindas. Nors šiais laikais bandoma piršti net ir tokias ideologijas, kad esą tautos – mena-mi ar dirbtiniai konstruktai, mūsų pačių istorija rodo visai ką kita. Joje gausu tautos vienybės, bendradar-biavimo, pasišventimo tautos gėriui pavyzdžių. Užtenka prisiminti, pa-vyzdžiui, Sąjūdžio kūrimąsi. Lietu-vių tauta tada parodė, kad yra gyva, kad tebeturi stuburą. Jei neturėtų, nebūtų nei šios valstybės, nei jos pi-lietinės visuomenės.

„Albanizacijos“ nereikiaHenrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius

Šios eitynės garbės mūsų šaliai nedaro. Naudojamų įvairių simbo-likų, tarp jų ir modifi kuotų svastikų ar raiščių ant rankų galėjo nepaste-bėti tik to matyti nenorėję žmonės. Valstybingumo diena nėra kraštu-tinio tautiškumo šventė. Lietuvoje jau tapo normalu, kad kraštutiniai tautininkai ir žmonės, kurie fl ir-tuoja su fašizmu ir nacizmu, išeina į gatves ir švenčia Valstybės dieną, bet tai tikrai nenormalu. Lietuvos „albanizacija“ tikrai nieko gero ne-duos. Tai – veik la, kenkianti Lietu-vai. Mūsų šalis vystysis toliau ir kles-tės tik būdama lanksti ir atvira, o ne užsidariusi ir gyvenanti XIX a. ver-tybėmis. Pasaulis mato mūsų šalies įvykius. Mes nuosekliai jau keletą metų kuriame savo, kaip provincia-lios valstybės, nevisiškai suprantan-čios ir vertinančios Vakarų tipo li-beralios demokratijos principus bei vertybes, įvaizdį.

Ar nacionalistų eitynės Kovo 11-ąją daro gėdą Lietuvai?

Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – patrio-tiškai nusiteikęs jaunimas tradiciškai paminėjo eitynėmis. Sekmadie-nio popietę nešini Lietuvos, kaimyninių šalių ir nacionalistiniais sim-boliais išmargintomis vėliavomis, apie tūkstantį jaunuolių Gedimino prospektu judėjo nuo Vilniaus arkikatedros iki Lukiškių aikštės, kur vyko trumpas mitingas. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų ben-drovė „Spinter tyrimai“ atliko viešosios nuomonės apklausą, kurios metu gyventojų buvo klausiama: „Kaip vertinate kelintus metus iš eilės vykstančias nacionalistų eitynes, kurių dalyviai ryši raiščius su lietuviška svastika ir skanduoja „Lietuva – lietuviams“?“ Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje – 75 atrinktuose taškuose. 44,4 proc. gy-ventojų pasmerkė eitynes ir teigė, kad jos daro gėdą Lietuvai. Eitynių šūkiams pritarė tik 13,3 proc. gyventojų. Net 41 proc. tautiečių šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Ant politinių svarstyklių

Seimas antradienį pritarė įsta-tymo pataisoms, kuriomis re-miantis partijos išbraukiamos iš subjektų, rengiančių viešuosius pirkimus, sąrašo.

Šis įstatymas įsigalios, jeigu jį pa-sirašys Prezidentė Dalia Grybaus-kaitė. Už įstatymo priėmimą an-tradienį balsavo absoliuti dauguma Seimo narių – net 91, prieš buvo 15, susilaikė 17.

Specialiųjų tyrimų tarnyba įspėjo, kad Seimo svarstytas ir patvirtintas įstatymas gali turėti neigiamą įta-ką kovai su korupcija ir efektyvesnei valstybės lėšų panaudojimo kontro-lei užtikrinti.

Dalis Seimo narių jau paskelbė, kad kreipsis į Prezidentę, prašydami vetuoti priimtą įstatymą.

valstietis.lt inf.

Partijos nevykdys viešųjų pirkimų

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir FNTT vadovų atstatydinimo skandalas sukiršino visas šalies valdžios institucijas.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė nematanti kitos išeities, kaip vasa-rą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Eltos nuotrauka

Raimundo Šuikos nuotrauka

52012 m. kovo 14 d. • Nr. 21 (9144)Valstiečių laikraštis

BŪTINA ĮRAŠYTI:* langelyje UŽ PRENUMERATĄ – nuo kada iki kada,* langelyje MOKĖJIMO KODAS – telefono numerį.

Informacija tel. (8 5) 210 0060.

Prenumeruokite „Valstiečių laikraštį“ pigiau!Iki kovo 19 d. užpildykite, iškirpkite ir nuneškite šį prenumeratos kvitą į pasirinkto banko skyrių.

Tik su šiuo kvitu „Valstiečių laikraščio“ prenumerata kainuos pigiau:

TREČIADIENIO IR ŠEŠTADIENIO (įmokos, mokesčio kodas 10127)

3 mėn. – 74,70 Lt 70,70 Lt6 mėn. – 149,40 Lt 140,40 Lt

„Geros tradicijos turi būti tę-siamos. Tad ir šį pavasarį rink-sime labiausiai kaimui nusipel-niusius žmones – šviesuolius, darbštuolius, kurių triūsui norisi nusilenkti“, – taip prieš porą die-nų žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius paskelbė šeštą kar-tą rengiamo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2011“ pradžią.

Penktadienį susirinkę „Lietuvos kaimo spindulio 2011“ komisijos darbo grupės nariai aktyviai disku-tavo dėl konkurso balsavimo tvarkos ir pagrindinių nominacijų. „Šiemet nuspręsta kiek pakoreguoti nomi-nacijų pavadinimus. Anksčiau rink-davome kaimo paštininką, mediką ir pan. Tačiau pastebėjome, kad vienais metais kandidatų būdavo daugiau,

kitais – mažiau, todėl nuspręsta, kad nominacijos turi būti platesnės, ap-rėpiančios įvairias veiklos sritis“, – teigė komisijos narys Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius.

Šiemet nuspręsta skelbti 11 nomi-nacijų: Pažangusis ūkininkas, Iš kartos į kartą – šeimos tradicijų puoselėtojas, Kaimui paskirtas gyvenimas, Kaimo šviesuolių šeima, Kaimo bendruome-nės lyderis, Kaimo dvasininkas, Kaimo knygnešys, Tautinio paveldo puoselė-tojas, Ekonomiškai ir socialiai moty-vuotos žemės ūkio įmonės vadovas.

„Nominantai bus renkami tradici-niu būdu: jūs, mielieji, siūlysite kandi-datus, o komisija ginčysis ir atrinks pa-čius vertingiausius nugalėtojus“, – teigė žemės ūkio ministras K.Starkevičius.

Kandidatus konkursui galima siū-lyti nuo kovo 9 d. iki balandžio 2 d. interneto svetainėje www.kaimospin-dulys.lt. Paraiškas gali teikti ir kaimo, ir miesto gyventojai, bendruomenės, darbo kolektyvai, valstybinės institu-cijos, nevyriausybinės organizacijos ir, be abejo, šeimos nariai.

Su nominacijomis ir kandidatais išsamiau galite susipažinti svetainė-je www.kaimospindulys.lt, skiltyje „Nominacijos“.

valstietis.lt inf.

Startuoja „Lietuvos kaimo spindulys 2011“

Daugiau nei pusė šalies gyvento-jų naujai įvestą nekilnojamojo tur-to mokestį vertina palankiai, nes jis „atkurs socialinį teisingumą“, atsklei-džia didžiausios Baltijos šalių statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuome-nės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Nuo šių metų pradžios įsigalio-jusias Nekilnojamojo turto mokes-čio įstatymo pataisas, pagal kurias 1 mln. Lt vertę viršijančiam fi zinių asmenų nekilnojamajam turtui įveda-mas 1 proc. mokestis, teigiamai verti-no 53 proc. respondentų.

Neigiamas pasekmes įžvelgė 27 proc. Lietuvos gyventojų. Pagrindinė skeptiškumo priežastis – įsitikinimas, kad naujo mokesčio mokėtojai ras būdą, kaip jo išvengti. Tokią nuomo-nę išsakė beveik pusė įstatymo patai-soms nepritariančių respondentų.

Dar ketvirtadalis neigiamai naują mokestį vertinančių gyventojų neri-mauja, kad kai kurie žmonės netu-rės iš ko jį susimokėti. Penktadalis respondentų pabrėžia dideles mo-kesčio administravimo ir surinkimo išlaidas.

Eltos inf.

Džiaugiasi nauju mokesčiu

6 2012 m. kovo 14 d. • Nr. 21 (9144)Valstiečių laikraštisPatirtis

Prenumeruokite „Valstiečių laikraštį“ pigiau!Iki kovo 19 d. užpildykite, iškirpkite ir nuneškite šį prenumeratos kvitą į pasirinkto banko skyrių.

BŪTINA ĮRAŠYTI:* langelyje UŽ PRENUMERATĄ – nuo kada iki kada,* langelyje MOKĖJIMO KODAS – telefono numerį.

Informacija tel. (8 5) 210 0060.

Tik su šiuo kvitu „Valstiečių laikraščio“ prenumerata kainuos pigiau:

ŠEŠTADIENIO (įmokos, mokesčio kodas 10128)

3 mėn. – 49,20 Lt 45,20 Lt6 mėn. – 98,40 Lt 90,40 Lt

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Garbaus amžiaus miško savi-ninkas Algirdas Blauzdys ypač myli savo žemę. Jis tikino šį tur-tą ne tik branginantis, bet ir tin-kamai naudojantis.

Puikūs tėvai

A.Blauzdys pasakojo, kad jo tė-vas už savanorystę gavo 19 hektarų žemės. Visa žemė buvo Pienių kai-me, Ukmergės rajone, ir priklau-sė kunigaikščiams Radviloms. Net dvidešimt sklypų šios žemės buvo išdalyta savanoriams. „Be 19 hekta-rų žemės, kurią gavo už savanorystę, mano tėvas dar buvo gavęs 9 hekta-rus žemės kraičio, turėjo nemenką

ūkį, kurį tinkamai prižiūrėjo. Laikė 8 karves ir 3 arklius. Jis buvo pavyz-dingas tėvas savo vaikams. Tik geru žodžiu menu jį“, – sakė A.Blauzdys. Pašnekovas lig šiolei nepamiršta ir savo motinos meilės bei pasiauko-jamo darbo. „Būdama silpnos svei-katos, ji sugebėjo nugalėti nuovar-

gį ir rūpintis trimis vaikais. Ypač jai buvo sunku, kai areštavo tėvą, o man, vyriausiajam, buvo tik dvy-lika metų“, – pasakojo vyras. Nuo mažens vaikai buvo išmokyti dirbti įvairius darbus, gerbti tėvus, mylėti Dievą ir tėvynę.

Ryžosi neapleisti žemės

A.Blauzdys su seserimis džiaugėsi, kad, atkūrus Lietuvos nepriklausomy-bę, buvo grąžinta tėvų žemė, kurią jie gražiai pasidalijo. „Man seserys patikė-jo 15 hektarų žemės. Buvo skaudu žiū-rėti, kad tėvo žemė nedirbama. O ką

blogose žemėse, kurių našumas tik 23 balai, gali pasodinti? Jau ir metai nebe tie, kad ją dirbčiau. Be to, technikos neturėjau. Todėl nutariau 12 hektarų žemėje pasodinti mišką. Likusią žemę išnuomojau ūkininkams, kurie ją šie-nauja, prižiūri“, – dėstė A.Blauzdys.

Aktyvus, energingas ir viskuo besi-domintis vyras ryžosi dalyvauti Kaimo plėtros programos priemonėje ,,Že-mės ūkio paskirties žemės apželdini-mas mišku“. Tvarkydamas dokumen-tus vyras varstė ne vienos instancijos duris, rinko įvairias pažymas. Pasak pa-šnekovo, tai buvo sunkus ir varginantis darbas, sukėlęs jam nemažai rūpesčių. Leidimą veisti mišką A.Blauzdžiui iš-davė teritorinis žemėtvarkos skyrius. Vėliau specialistai parengė miško ap-želdinimo projektą, kurį patvirtino miškų urėdijos atstovas. „Miško žel-dinimo projekte buvo nurodytos žel-dinamo ploto ribos, želdinių sudėtis, tankumas, atstumai tarp sodinamų medžių, jų išdėstymas, planuojamos naudoti želdinių apsaugos priemo-nės“, – aiškino laisvės kovų dalyvis.

Pasodino berželius ir eglaites

A.Blauzdys kreipėsi į specialistus, konsultavosi, kokie medžiai gali ge-riausiai augti nenašioje žemėje. Buvo nuspręsta sodinti berželius ir eglaites. Todėl 12 hektarų žemėje kartu su Ba-lelių girininkijos pagalbininkais vyras pasodino per dešimt tūkstančių me-delių. Miško savininkas džiaugėsi, kad gavęs ES paramą jis galėjo įsigyti sodi-nukų ir tinkamai juos prižiūrėti. Tie-sa, vienais metais nepalankios gamtos sąlygos pakenkė eglaitėms, todėl teko daug medelių atsodinti. „Eglaičių vir-šūnėmis mėgsta pasilepinti stirnos. Jos nugraužia viršūnėles, tuomet medžiai auga kreivi, negražūs. Norėdamas iš-saugoti spygliuočius, viršūnėles tepiau specialiais tepalais. Medžiai stiebiasi aukštyn, tvirtėja. Šiais metais jau rei-

kės praretinti berželius. Darbo nuosa-vame miške visuomet yra. Daugiausia jo būna rudenį ir pavasarį“, – pasakojo A.Blauzdys. Darbštus aštuoniasdešim-tmetis patenkintas, kad Balelių girinin-kijos specialistai jam priekaištų neturi. Jis stropiai vykdo visus nurodymus.

Džiaugiasi mišku

Laisvės kovų dalyvis tvirtino, kad pasodinti mišką jį paskatino patrioti-niai jausmai tėvynei. A.Blauzdys sakė, kad jei iš naujo imtųsi šios veiklos, nie-ko nekeistų ir vėl sodintų medelius. Vyras atviravo, kad dirbdamas tėvų žemėje jaučia ne tik malonumą, bet ir naudą. Pasak pašnekovo, darydamas gerus darbus Lietuvai jis tampa svei-kesnis siela ir kūnu. „Kas iš tų pinigų, jeigu būčiau pardavęs žemę? Išleis-čiau juos ir viskas. O pasodinęs mišką savoje tėviškėje džiaugiuosi. Tik va, bėda – nežinau, kam šį turtą patikėti, kad jį brangintų ir tinkamai naudotų. Mano tėvukas kovojo ir paliko Lie-tuvai neįkainojamą dovaną – žemę, kurioje oš miškas. Jo ošimu galės džiaugtis ateinančios kartos“, – šyp-sojosi A.Blauzdys ir teigė, jog tikisi, kad jaunoji karta įvertins jo triūsą.

Stiprina sveikatą

Paramą, kurią gauna pagal Kai-mo plėtros programą, A.Blauzdys naudoja sveikatingumo tikslams. Jis perka naujausią literatūrą sveika-tos temomis, medicinos prietaisus sveikatai stiprinti. A.Blauzdys daug bėgioja, drauge su jaunimu įveikia tolimas distancijas. „Vasarą visa-da bėgioju basomis. Taip pasisemiu energijos, užsigrūdinu“, – sakė laisvės kovų dalyvis. Nuo 1988 m. drauge su savo bendraminčiais jis organizuo-ja bėgimo maratonus, skirtus Moti-nai pagerbti. Pirmo maratono spor-tininkus, bėgusius nuo Ukmergės iki Traupio, lydėjo gydytoja Stanisla-va Žižienė. 1990 m. A. Blauzdžio suorganizuotame renginyje dalyva-vo per šimtas bėgikų iš visos Lie-tuvos. Pastaraisiais metais nemenką atstumą (daugiau nei 100 km) nuo Ukmergės iki Traupio A.Blauzdys įveikia dviračiu. Aštuoniasdešimtme-tis ukmergiškis – puikus pavyzdys jaunajai kartai. Jis kiekvienais me-tais dalyvauja Ukmergės sveikuolių klubo veikloje, gamina sveiką mais-tą, per Naujuosius metus panyra į Šventosios upės vandenį, užsiiminėja šiaurietišku ėjimu.

Amžius – ne kliūtis puoselėti savo miškąLaisvės kovų dalyvis neišparceliavo savo tėvų žemės: 12 ha plote jis pasodino ir prižiūri berželius bei eglaites.

A.Blauzdys atvirauja, kad dirbdamas tėvų žemėje jaučia ne tik malonumą, bet ir naudą. Autorės nuotrauka

Darbštus aštuoniasdešimtmetis patenkintas, kad Balelių girininkijos spe-cialistai jam priekaištų neturi. Jis stropiai vykdo visus nurodymus.

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Sertifi kuotų veislių sėklų paklausa vėl auga, tačiau pagal jos dalį bendrame pasėlių plote Lietuva vis dar velkasi ES uodegoje.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Selekcininkai siūlo ir žada griežtai kontroliuoti

Moters pasaulis

15 psl.

Nusivylusios mamostraukia į „skudurynus“

16 psl.

Ne storina, o daro laimingesnius

7 psl.

Izraelis ir Iranas atsidūrė ant karo slenksčio

Pieno perdirbėjai iš gamin-tojų reikalauja labai aukštos kokybės pieno, o gaminto-jai juos ragina paisyti ko-kybės reikalavimų, taiko-mų importuojant priedus.

Albinas Čaplikas

Vaikų drabužių, batų ir žais-lų kainos dėvėtų rūbų par-duotuvėse vilioja mamas, tačiau reta žino, kad juos parduoti draudžia įstaty-mas.

Eglė Valionienė

Mūsų svetainė

Makaronai – lietuviams ge-rai pažįstamas ir mėgstamas patiekalas. Ne paslaptis, daž-niausiai jų griebiamės, kai pilvas urzgia iš alkio, o pasi-nerti į ilgą maisto gaminimo procesą neturime nei laiko, nei noro. Tiesa, visuomenėje paplitęs mitas, kad šis patie-kalas nėra labai naudingas organizmui, be to, kenkia kūno linkiams. Tačiau iš ti-krųjų yra atvirkščiai.

Liepa Buitkutė

Romas Klimavičius: Romas Klimavičius: „Kūryba yra malda. Abiejose „Kūryba yra malda. Abiejose visada lieki vienas.“visada lieki vienas.“

Aštrėja pieno gamintojų Aštrėja pieno gamintojų ir perdirbėjų santykiaiir perdirbėjų santykiai

14 psl.

Užsienyje

Artimieji Rytai toliau nerims-ta. Sąjungininkų pajėgoms pasiekus pergalę Libijoje – nuvertus diktatorių Muama-rą Kadafį, suirutė tęsiasi Si-rijoje, tačiau viso pasaulio dėmesį pastaruoju metu pri-kaustė Vakarų šalių santy-kiai su Iranu, kuris įtariamas branduolinio ginklo gamy-ba. Vakarų valstybių vadovų retorika šios šalies atžvilgiu tampa vis aštresnė.

Marius Eidukonis

„Iš kur tu taip gražiai moki, vaikeli?“ – tokiais žodžiais dar vaikystėje kiekvieną anū-ko piešinį įvertindavo močiu-tė. Turbūt senolė jau tada įžvelgė jame glūdintį talen-tą... ir neapsiriko. Šiandien Romas Klimavičius – žino-mas Lietuvos dailininkas, kurio kūryba pripažinta ir užsienyje.

Milda Vilikanskytė