2011 m. lapkričio 5 d., šeštadienis • Nr. 87–88 (9106–9107) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis

• Muzikologė docentė Zita Kelmickaitė savo jubiliejaus ne-sureikšmina, mat laikosi gudraus patarimo – turimą apvalią metų sumą paversti pinigais. „Nagi su-skaičiuokime, kiek užgyvenau: 60 litų. Argi tai daug?“

Ūkininkų žinios

• Nedalyvauji žemdirbių orga-nizacijų veikloje, nenori mokėti visuotinio žemdirbių mokesčio – negausi ir paramos. Tokios idėjos kyla aktyviausių žemdirbių gal-vose.

Sodyba

• Dvidešimt ar daugiau metų savo sklypelyje sodininkų bendri-joje triūsiantieji pripažįsta, kad į nieką nemainytų tokio laisvalaikio užsiėmimo.

Moters pasaulis

• Įgyvendinti smurto aukas ginsiantį teisės aktą yra sunkiau nei manyta.

Sveikata

• Daugėja nepilnamečių, ser-gančių suaugusiųjų ligomis.

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Veisli-ninkystės komitete Lietuvos svei-katos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos prorekto-riaus veterinarijai Antano Sedere-

vičiaus pristatytas veislinės vertės nustatymo centro projektas sulau-kė prieštaringos reakcijos. Gyvulių augintojai nuogąstauja, kad pasi-naudojus ES lėšomis Lietuvoje gali išdygti esą ekonomiškai nepagrįs-tas objektas.

Nukelta į 3 p.

Konsultantų patarimai energetikams – aukso vertėsSuskystintų gamtinių dujų terminalą statančiai „Klaipėdos naftai“ prireikė tiek konsultantų, lyg Lietuva statytų tris naujas Visagino atomines elektrines.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Terminalo statybos Lietuvos valstybei kainuos maždaug 1,2 mlrd. Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Naujas monstras pinigams išplauti?

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

(Užs. 170)

Apie tai – 28 p.

Lietuvos veterinarijos akademijos siūloma modernaus veislinės vertės nustatymo centro statybų vizija šalies gyvulių augintojų asociacijų atstovams primena didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio užmojus.

Kitąmet televizijos nematys tūkstančiai Lietuvos šeimų

Analoginės antžeminės te-levizijos transliacijos bus nu-trauktos 2012 m. spalio 29-ąją. Tą dieną, kaip spėjama, beveik pusė milijono piliečių dar nebus pasirūpinę skaitmeninei televizijai pritaikyta įranga.

Su šautuvu į mišką ne tik pramogauti

Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo, visuomenė medžioklę vis dar laiko nereikalinga ir žiauria ne-susimąstydama, kiek daug me-džiotojai nuveikia šalies faunos išsaugojimui.

Apie tai – 33 p.

2 2011 m. lapkričio 5 d. • Nr. 87–88 (9106–9107)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Lietuvos energetinei nepriklau-somybei gyvybiškai svarbus su-skystintų gamtinių dujų (SGD) ter-minalas Kiaulės Nugaros saloje jau skleidžia nemalonų dvoką. Ener-getikos ministerija „nepastebėjo“, kad vien už konsultantų paslau-gas iš valstybės iždo per „Klaipė-dos naftą“ bus sumokėta trigubai daugiau nei Visagino AE patarė-jams ir bemaž 20 kartų daugiau nei alternatyvaus projekto kon-sultantams.

Kreipėsi į valstybės kontrolierę

Seimo Krikščionių partijos frak-cija valstybės kontrolierės paprašė iš-tirti galimą dešimčių milijonų litų „iš-plovimą“ per „Klaipėdos naftą“. Toks kreipimasis, pasak Krikščionių parti-jos frakcijos seniūno Vidmanto Žie-melio, suformuluotas neatsitiktinai.

„Žiniasklaidoje paskelbti skan-dalingi duomenys apie galimą Energetikos ministerijos vadovų fi nansinį piktnaudžiavimą jų kon-troliuojamoje AB „Klaipėdos naf-ta“, – teigė V.Žiemelis. – Suskystin-tų gamtinių dujų terminalo statybos Klaipėdoje klausimais konsultuojan-čiai įmonei „Fluor S. A.“ skirta di-džiulė 38,5 mln. litų suma, o valstybės sąskaita privatiems asmenims galbūt bus permokėta keliasdešimt milijo-nų litų.“

Krikščionių partijos frakcija tiki-na, kad privataus kapitalo koncernas „Achemos grupė“ už panašias kon-sultacines paslaugas dėl kito pana-šaus dujų terminalo statybos sumo-kėjo beveik 20 kartų mažiau – tik 2 mln. litų.

Kitaip tariant, Seimo nariai tei-gia, kad už panašios apimties ir su-dėties konsultacines paslaugas AB „Klaipėdos nafta“ sumokės 36 mili-jonais litų daugiau nei privataus ka-pitalo įmonė.

Valstybė yra didžiausia AB „Klai-pėdos nafta“ akcininkė. Ji šioje ben-drovėje valdo kontrolinį 70,63 proc. akcijų paketą.

Pašalino mažiausią kainą pasiūliusią įmonę

„Klaipėdos naftos“ atstovė Lina Manafova „Valstiečių laikraščiui“ aiš-kino, kad viešasis tarptautinis pirki-mas SGD terminalo konsultantams parinkti vykdytas vadovaujantis Vie-šųjų pirkimų įstatymu.

Be to, „Klaipėdos nafta“ papildo-mai išsiuntė informaciją esą daugiau nei 80 žinomų konsultantų.

Paraiškas pateikė 11 tiekėjų, iš ku-rių AB „Klaipėdos nafta“ atrinko še-šias labiausiai kvalifi kuotas konsultaci-nes bendroves, registruotas užsienyje. „Jie (konsultantai) buvo pakviesti pa-teikti pasiūlymus ir dalyvauti derybo-se“, – akcentavo L.Manafova.

Iš pirkimo skelbimo istorijos (viešųjų pirkimų portale cvpp.lt) matyti, kad aukščiausia pasiūlymo kaina siekė beveik 60 mln. Lt, o žemiausia – 11,7 mln. Lt. Tačiau būtent su žemiausią kainą pasiū-liusiu ir jau atrinktu vienu iš šešių dalyvių, savo paslaugas įvertinusiu tris kartus pigiau nei „Fluor S. A.“, AB „Klaipėdos nafta“ nusprendė nebesiderėti.

Kitaip tariant, pašalino jį iš pirki-mo, nes esą šis pretendentas „neati-tiko pirkimo sąlygų reikalavimų“.

Įsipareigojo dirbti iki pabaigos

Viešojo pirkimo laimėtoja ben-drovė „Fluor S. A.“ registruota Tek-sase ( JAV), o jos metinė apyvarta viršija 20 mlrd. JAV dolerių.

„Fluor S. A.“ konsultacines pas-laugas „Klaipėdos naftai“ teiks iki pat suskystintų gamtinių dujų ter-minalo statybos Kiaulės Nugaros saloje pabaigos, tai yra iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kiaulės Nugaros sala yra Kuršių mariose ties Klaipėda.

„Tarptautinis patarėjas kartu dirbs 4 metus ir parengs projekto techninį planą, padės išsirinkti tech-nologijas, atliks darbus, reikalingus privalomiems leidimams gauti, iš-spręs projekto saugumo, navigacijos ir kitus su projekto techniniu įgy-vendinimu susijusius klausimus“, – aiškino AB „Klaipėdos nafta“ ats-tovė L.Manafova.

Konsultantai esą paruoš ir termi-nalo verslo modelį, sukurs terminalo veiklos strategiją.

SGD terminalas yra pripažintas valstybinės reikšmės projektu. Juo Vy-riausybė siekia sumažinti Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ įtaką Lietuvos ekonominiam gyvenimui.

Tačiau atrodo, kad siekdami ener-getinės nepriklausomybės terminalo statytojai, tylomis pritariant valdžiai, praranda saiką ir padorumą.

Panašiems patarėjams – tik 2 mln. Lt

Apie skandalingą AB „Klaipėdos nafta“ sandorį likus savaitei iki mir-ties „Lietuvos ryto“ televizijos laido-je „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo ir AB „Achemos grupė“ prezidentas Bro-nislovas Lubys. „Achemos grupė“ taip pat planuoja statyti panašų SGD ter-minalą pajūryje. Jis labiausiai reikalin-gas trąšų gamyklai „Achema“, naudo-jančiai itin daug dujų.

„Panašiems konsultantams, kaip „Klaipėdos nafta“, išleidome beveik 2 milijonus litų“, – sakė B.Lubys.

„Achemos grupės“ vadovas tuo-met pareiškė, kad turėdamas 10 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų kol kas liūd nai žiūri, „kur ir kaip tie pinigė-liai plaukia“. Už nevykusį tvarkymąsi energetikos srityje jis kaltino energe-tikos ministrą Arvydą Sekmoką.

AB „Achemos grupė“ valdo 9,58 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, bet ši įtaka gali sumažėti, jei B.Lubio pavel-dėtojai akcijas parduos.

Būtent po šio B.Lubio interviu Seimo Krikščionių partijos frakcija ir kreipėsi į valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę. „Jai paskambinau ir nupasa-kojau situaciją, o vėliau frakcija surašė kreipimąsi“, – pasakojo V.Žiemelis.

Jis nesakė, kad suskystintų gamti-nių dujų terminalas nereikalingas, bet toks svarbus projektas turi būti įgy-vendinamas skaidriai, per „Klaipėdos naftą“ neišplukdant valstybės lėšų.

Po konfi dencialumo skraiste

Valstybės interesams AB „Klaipė-dos nafta“ valdyboje atstovauja Ener-getikos ministerijos pareigūnai, todėl būtent ant jų krinta šešėlis dėl galbūt neskaidraus 38,5 mln. Lt sandorio tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir „Fluor S. A.“. Gavusi „Valstiečių laikraščio“ klausi-mus, Energetikos ministerija jų vengė lyg velnias kryžiaus.

„Klaipėdos nafta“ yra akcinė ben-drovė, turinti ekonominį, fi nansinį ir teisinį savarankiškumą, o sutartis, sudaryta su tarptautine kompanija „Fluor S. A.“, yra komercinių derybų ir Viešųjų pirkimų įstatymo nulemtų procedūrų rezultatas“, – tikino ener-getikos ministro A.Sekmoko patarė-jas Kęstutis Jauniškis.

Jis siūlė visus klausimus adresuoti „Klaipėdos naftai“.

„Mums nėra žinoma, kokias ir kokios apimties paslaugas įsigi-jo „Achemos grupė“, todėl bet ko-kie komentarai šiuo klausimu būtų tik spekuliatyvūs spėliojimai“, – ti-kino AB „Klaipėdos nafta“ atstovė L.Manafova.

Jos teigimu, pasirinktų konsultantų įkainiai „yra net mažesni už įprastus

įkainius“, o sutartis su „Fluor S. A.“ gali būti nutraukta tik esant tam ti-kroms priežastims. „Jos nėra viešai at-skleidžiamos, nes tai konfi denciali in-formacija“, – aiškino L.Manafova.

Visagino AE konsultantai – triskart pigesni

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) informavo „Valstiečių laikraštį“, kad jos specialistai netikrino „Klaipėdos naftos“ ir „Fluor S. A.“ sutarties.

„Pats pirkimo būdas (skelbiamos derybos) pasirinktas nepažeidžiant įstatymo, nes AB „Klaipėdos nafta“ yra perkančioji organizacija, priskiria-ma komunaliniam sektoriui, – aiškino VPT atstovė Aušra Pocienė. – Kaip numato įstatymas, tokios perkančio-sios organizacijos pirkimą atviro, ri-boto konkurso ar skelbiamų derybų būdu gali atlikti visais atvejais, jei pir-kimas yra paskelbiamas viešai.“

Ar biudžeto lėšos naudojamos pa-grįstai ir racionaliai, A.Pocienės žo-džiais, „tikrina Valstybės kontrolė, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tuo turi pasirūpinti pati perkančioji or-ganizacija, įsitikindama, kad kaina nėra nepagrįstai maža ar nepagrįs-tai didelė.“

„Ji, ištyrusi rinką, turi nusistaty-ti numatomą pirkimo vertę“, – teigė A.Pocienė.

Jei VPT imtųsi tyrimo, ji vertintų ir tai, ar pagrįstai buvo surašytos vie-šojo pirkimo sąlygos.

Abejonių dėl „Fluor S. A.“ paslau-gų įkainių kyla dar ir todėl, kad bemaž 30 kartų brangesniame ir gerokai su-dėtingesniame Visagino AE statybos projekte vienos žinomiausių pasaulyje bendrovės „N. M. Rothschild & Sons Limited“ ( JAV) konsultantų paslau-gos Lietuvai kainuos 3 kartus pigiau (12,08 mln. Lt).

Krikščionių partijos frakcijos se-niūno V.Žiemelio teigimu, jei Valsty-bės kontrolė imsis tyrimo ir paaiškės, kad iždo lėšos buvo švaistomos, ši is-torija neabejotinai pateks į Generali-nės prokuratūros akiratį.

Suskystintų gamtinių dujų ter-minalo statybos Lietuvos valsty-bės biudžetui kainuos maždaug 1,2 mlrd. Lt.

Konsultantų patarimai energetikams – aukso vertės

Didžiausia korupcijos rizika – pirkimo sąlygosSergejus Muravjovas, „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas

Didžiausia korupcijos rizika viešuosiuo-se pirkimuose slypi rengiant viešųjų pirkimų kvalifi kacinius reikalavimus, technines specifi kacijas bei vertinant pasiūlymus ir skelbiant nugalėtoją. Tai paaiškėjo prieš keletą metų per Viešų-jų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir „Transperancy Internatio-nal“ surengtą verslininkų apklausą. Beveik pusė verslo atstovų teigė, kad politikai netiesiogiai bando daryti įta-ką viešųjų pirkimų rezultatams. Kas penktas verslininkas pažymėjo tiesio-ginį politikų spaudimą viešųjų pirkimų organizatoriams. Taigi, manau, anti-korupciniai iššūkiai yra gana aiškūs, o pasekmės – mažesnė konkurencija ir didesnės biudžeto išlaidos. Net 48 proc. verslininkų nedalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, nes, jų manymu, laimė-tojas buvo žinomas iš anksto.

Ar rūšiuojate šiukšles?Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

27 proc.

10 proc.

Rūšiuoju, nes pastatė specialius konteinerius

Rūšiuočiau, bet mūsų kieme nėra tinkamų priemonių

Mano šiukšles rūšiuoja elgetos

O kam to reikia?

36 proc.

27 proc.

Priešpilnis.Saulė teka 7.29, leidžiasi 16.35.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien lietaus nenumatoma. Ims stiprėti rytų, pietryčių vėjas. Oro temperatūra naktį numatoma nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną laukiama 5–10 laips-nių šilumos. Sekmadienį kritulių taip pat nenumatoma, pūs žvarbus pietryčių vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį kris nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną pakils iki 4–9 laipsnių šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje orai mažai keisis. Kritulių nenumatoma, oro temperatūra dar truputį nukris. Naktimis daug kur bus žemiau 0, dienomis vyraus 3–8 laipsnių šiluma. orai.lt, VL inf.

Dieną: +5 +10°

Naktį: -2 +3°

Dieną: +4 +9° Dieną: +3 +8°

Naktį: ~0°Naktį: -2 +3°

Siekdami energetinės nepriklausomybės terminalo statytojai, tylomis pri-tariant valdžiai, praranda saiką ir padorumą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

32011 m. lapkričio 5 d. • Nr. 87–88 (9106–9107)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Veislininkystei siūlo proveržį

„Lietuvos veislininkystei reikia proveržio. Centre numatyta gyvūnų embrionų transplantacija, kuri page-rintų veislinę vertę, būtų kaupiama duomenų bazė, vykdoma mokslinė ir plati švietėjiška veikla, rengiamos gyvūnų parodos ir aukcionai. Įver-tinus veislinę vertę būtų padidinta pridėtinė prekinė vertė“, – „Valstie-čių laikraščiui“ aiškino LSMU Ve-terinarijos akademijos prorektorius A.Sederevičius.

Gyvulių augintojų asociacijų atsto-vai sako, kad tai tėra skambūs šūkiai. O koks centro tikslas, ekonominis efektyvumas ir kam jis būtų nau-dingas, lieka nesuprantama. Anot jų, A.Sederevičius neįvardijo ir pateiktos centro vizijos autorių.

„Projekte numatyta statyti 1 500 vietų amfi teatrą. Tai šokiruoja. Kam mums reikia tokio monstro?! Kyla klausimas, ar sugebėsime išnaudoti tą objektą. Ši kepurė tikrai ne pagal Jurgį!“ – įsitikinęs ŽŪR Veislininkys-tės komiteto pirmininkas, Lietuvos žalųjų augintojų ir gerintojų asocia-cijos vadovas Jonas Lingys.

„Jeigu idėjos autoriai galėtų pada-ryti tokį stebuklą – nustatyti veislinė vertę pasižiūrėję į gyvulį, būtų nuos-tabu. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kaip nustatoma veislinė vertė. Mano supratimu, ji pradedama nustatyti tvarte, o ne kažkokiame mistiškame veislinės vertės nustatymo centre“, – pateikto projekto priblokštas kalbėjo veislininkystės įmonės „Litgenas“ va-dovas Gintaras Kascėnas.

Pasak A.Sederevičiaus, iš pradžių projekto įgyvendinimo sąnaudos buvo arti 100 mln. Lt. Vėliau suma sumažinta perpus, o dabar – iki treč-dalio. Asociacijų atstovai teigė, kad posėdyje minėta projekto vertė – apie 40 mln. Lt.

Susirūpinę dėl išlaikymo naštos

Gyvulių augintojų asociacijų va-dovai nustebę, kad dėl naujo centro vizijos nebuvo diskutuota su jais, ne-klausta jų nuomonės ir pasiūlymų. Juk toks objektas turėtų tarnauti būtent gyvulių augintojų interesams.

„Jis nebuvo derintas su asociacijo-mis, kurioms ir turėtų būti skirtas. Į

jį investuoti numatytą sumą galima būtų racionaliau išnaudoti sustipri-nant jau turimus objektus“, – neabe-joja Lietuvos mėsinių galvijų auginto-jų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius.

Anot augintojų asociacijų atstovų, abejonių kelia ne tik šio objekto staty-bos, bet ir jo išlaikymas ateityje.

„Ne mūsų pečiams toks centras. Vokietijoje tokie pastatai kuklesni. Airijoje teko matyti didelį centrą, tačiau ten ūkininkai augina milijo-ną pieninių ir tiek pat mėsinių gal-vijų. O pas mus belikę viso labo apie 400 tūkst. galvijų. Kasmet jį išlaikyti reikėtų didžiulių lėšų. Augintojai to nepajėgs, o išlaikyti iš valstybės biu-džeto būtų lėšų švaistymas. Asoci-acijos net neišgalės nuomotis tokių patalpų paro doms ar aukcionams rengti“, – dėstė D.Dzekčiorius.

Pasak J.Lingio, Veislininkystės ko-mitetas siūlytų nemėtyti pinigų abe-jotinų objektų statyboms, o stiprin-ti Lietuvos gyvulininkystės instituto bazę, diegti naujas technologijas.

„Parodas galima būtų kukliau or-ganizuoti, kaip tai daro mūsų kaimy-nai. Štai estai turi kuklią amfi teatrinę aikštelę, šalia jų tvartus ir sėkmingai rengia aukcionus. Kam mums tokie didžiuliai pastatai, kai nuolat brangsta jų išlaikymas. Centrui išlaikyti reikės ne vieno tūkstančio litų. O iš kur bus gautos pajamos? Mums nepateikė jo-kių ekonominių skaičiavimų“, – dide-liais užmojais stebėjosi Lietuvos ža-lųjų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas.

Nežavi siūlomos naujovės

Anot A.Sederevičiaus, gyvulių au-gintojų asociacijų yra labai daug, jos susiskaldžiusios, kovoja dėl savo in-teresų, bet nežiūri bendros valstybės politikos.

„Asociacijos pačios pripažįsta, kad veislininkystė netoli pažengusi,

tačiau naujovių nenori priimti. Veis-lininkystei reikia naujų technologijų, todėl centre būtų vykdoma gyvūnų embrionų transplantacija. Tai leistų kur kas greičiau pagerinti veislinę ver-tę, nes gyvulių produktyvumas kol kas nėra aukštas. Trūksta veislinės me-

džiagos net vietos rinkoje“, – dėstė A.Sederevičius.

Lietuvos galvijų veisėjų asociaci-jos vadovo Edvardo Gedgaudo tokios naujovės nežavi. „Gyvulių embrionų transplantacijos bumas Europoje jau atslūgęs. Kita vertus, ar turime Lietu-voje pakankamą genetinį potencialą, iš kurio galima būtų gauti embrio-nų?“ – samprotavo E.Gedgaudas.

Pasak Lietuvos galvijų veisėjų aso-ciacijos vadovo, kalbant apie naujoves reikėtų orientuotis į naujausius gene-tikos mokslo laimėjimus – genominę selekciją, kai veislinė vertė nustatoma iš genų sekų. Mokslininkai genomo tyrimą įvardija kaip revoliuciją veis-lininkystėje.

Centro statyboms lėšos numatytos

Pasak LSMU Veterinarijos aka-demijos kanclerio Henriko Žilinsko, veislinės vertės nustatymo centro pro-jektas subrandintas prieš 4–5 metus, o vėliau vis tobulintas, derintas su Že-mės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Pastačius centrą būtų žengtas žingsnis į europinį kontekstą. Cen-tras užsiimtų ne tik veislinės vertės vertinimu, bet kartu su ŽŪM ir veis-lininkystės plėtra“, – naujus planus dėstė H.Žilinskas.

Anot LSMU Veterinarijos akade-mijos kanclerio, daug investuota į šios mokymo įstaigos mokslinę bazę, kuri tarnautų veislinės vertės nustatymui. O naujame centre, kurį planuojama statyti akademijos praktinio mokymo ir bandymų centro teritorijoje, būtų įrengtas maniežas, gamybinės ir pa-galbinės patalpos.

„Ta vizija ne tokia auksinė, kad niekas neprieštarautų. Nuomonių buvo visokių, gal tartasi ne su visais. Dabar laukiame ministerijos apsis-prendimo, ar bus šiemet skelbiamas konkursas“, – sakė H.Žilinskas.

Jei tai būtų tik vizija, gyvulių au-gintojai teiktų siūlymus. Tačiau jiems susidarė įspūdis, kad šio projekto įgyvendinimas jau pajudėjo. Gyvulių augintojų asociacijų atstovai tvirtino, jog Veislininkystės komiteto posėdy-je buvo pasakyta, esą nepritarus pro-jektui ir nepasinaudojus ES parama, tektų mokėti baudą.

„Jokie darbai nepajudėjo. Tegu tie, kas taip sako, neklaidina žmonių. Reikia stiprinti veterinarijos moks-lą, veislininkystę. Jei to nedarysime, jau rytoj skaičiuosime praradimus. Apie statybas ir naujas arenas nieko nežinau. Kaune jau yra viena arena, kur žaidžiamas krepšinis. Daugiau jų nereikia“, – „Valstiečių laikraščiui“ pareiškė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Galimybė ES lėšomis remti veis-linės vertės nustatymo centrą numa-tyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėje „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“. Pagal šios priemonės veiklos sritį „Gyvu-lių ir paukščių prekinės vertės didi-nimas“ centro statyboms fi nansuoti numatyta atseikėti 34,5 mln. Lt.

„Kai stojome į ES, atrodė, kad rei-kia gyvulių, gėlių aukcionų. Atsira-dus interneto prekybai, informacinei sklaidai, jie praranda prasmę. Mo-dernus veislininkystės centras, kuria-me būtų įdiegtos pažangios techno-logijos, Lietuvai reikalingas. Tačiau reikia orientuotis į naujoves, o ne į dar vienos salės statybas. Prieš kele-rius metus pasiūlytame projekte ma-tėsi, kad centro funkcionavimas būtų nerentabilus, ir nežinia, ar naudingas žemdirbių bendruomenei. Dabar ne-žinau, ką jie siūlo. Kai bus paruoš-tas projektas, tada ir vertinsime“, – tvirtino ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Gyvulių augintojų asociacijų vadovai nustebę, kad dėl naujo centro vizijos nebuvo diskutuota su jais, neklausta jų nuomonės ir pasiūlymų. Juk toks objektas turėtų tarnauti būtent gyvulių augintojų interesams.

Idėją reikėtų palaikytiBronius Markauskas, ŽŪR vicepirmininkas

ŽŪR buvo diskusijos dėl centro. Jo statybos siejamos su integruoto mokslo, studijų ir verslo centro slėnio „Nemunas“ steigimu. Norima sukurti reikiamą inf-rastruktūrą ir veislininkystei, nes dabar tam reika-lingos bazės neturime. Siūlyta tai daryti Lietuvos gyvulininkystės instituto bazėje, bet ši įstaiga neparodė entuziazmo. Yra unikali galimybė pastatyti tokį centrą ES paramos lėšomis. Tą idėją reikėtų palaikyti. Plėtota mintis, kad gyvulius reikėtų pardavinėti tik per aukcionus ir vietos perdirbėjams. Tame centre ir pačios asoci-acijos galėtų glaustis. Kokio dydžio centras turėtų būti, reikia diskutuoti.

Atkelta iš 1 p.

Naujas monstras pinigams išplauti?

Dėl ilgamečio Vilniaus universiteto rektoriaus, akademiko, buvusio Sei-mo nario Jono KUBILIAUS mirties nuoširdžiai užjaučiu Velionio šeimą, gimines ir artimuosius, mokslo bendruomenę, Vilniaus universiteto akade-minę šeimą, šviesaus atminimo Jono Kubiliaus kolegas matematikus, buvu-sius studentus, Vilniaus universiteto absolventus – visus, kam ši žinia suteikė skausmo ir liūdesio.

Velionio profesinė ir asmeninė veikla visada turėjo dvi kryptis: dirbti pa-sauliui ir dirbti Lietuvai. Jos visada buvo glaudžiai susipynusios, viena kitą papildančios, ir visada – profesionalios, kūrybiškos, sąžiningai dirbamos, ne-gailint ir netaupant savęs.

Dirbdamas pasauliui, pasaulio mokslui, pasaulio matematikos tradicijai, Jonas Kubilius puikiai realizavo savo mokslininko talentą, sukūrė lietuviškąją matematikos mokyklą. Tačiau ne mažiau vertinga, prasminga ir toliaregiška buvo principinė nuostata kuo daugiau lietuvių mokslo darbų skelbti svarbiau-siuose pasaulio leidiniuose. Iš to laimėjo ir pasaulio, ir Lietuvos mokslas, bet svarbiausia – laimėjo jaunesnių kartų Lietuvos žmonės, kuriems buvo dar kartą priminta: kad ir kur gyventume, kad ir kaip būtų susiklostę likimai, kad ir kokie istorijos lūžiai būtų įvykę, lietuvių tauta yra viena, ir atstumai tarp jos žmonių – tik geografi niai.

Daugelis išraiškingiausiu Jono Kubiliaus darbu Lietuvai pelnytai laiko daugiau nei trisdešimt metų trukusį vadovavimą Vilniaus universitetui. Ir didžiausia šio darbo vertė ta, kad Vilniaus universitetas netapo sovietinės ideologijos centru, kokį jį buvo tikėtasi padaryti. Vilniaus universitetas atsilaikė prieš spaudimą visus dalykus dės-tyti rusų kalba – ir tai buvo išimtis visoje sovietinėje erdvėje. Universitetas neišsižadėjo senų lituanistikos tradici-jų ir, formaliai atiduodant duoklę sovietinei ideologijai, realiai tapo stipriu lietuvybės, tautinės kultūros, tautinės atminties centru.

Su didžiausiu dėkingumu ir nuoširdžia pagarba tesaugo tautos atmintis šviesų Jono Kubiliaus vardą ir atmi-nimą.

Lietuvos Respublikos Seimo vardu Seimo pirmininkėIrena Degutienė

Kalbant apie naujoves reikėtų orientuotis į naujausius genetikos mokslo laimėjimus – genominę selekciją, kai gy-vulių veislinė vertė nustatoma iš genų sekų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2011 m. lapkričio 5 d. • Nr. 87–88 (9106–9107)Valstiečių laikraštisKomentarai

Kasmet Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines mūsų kapinės atgyja. Ant gra-žiai sutvarkytų kapų dega tūkstančiai žiburėlių, primenančių išėjusiuosius ir ne tik juos. Primena gyvuosius, kurie neužmiršta uždegti žvakelių ir malda palydėti jiems brangių žmonių.

Šventųjų ir mirusiųjų prisiminimas beveik vienu metu yra labai prasmin-gas. Jei tik prisimintume mirusiuo-sius ir nemąstytume apie jų gyveni-mą Dievo artumoje, šis prisiminimas būtų labai slegiantis. Slegiančią pa-tirtį išgyvename vos ne kasdien. Ži-niasklaida nuolat praneša apie nelai-mingas mirtis: žuvusiuosius lėktuvų katastrofose, potvyniuose, nužudy-tuosius ir savižudžius. Tokios bepras-miškos ir nelaimingos mirtys tikrai prislegia.

Tačiau mes, tikintieji Jėzų Kristų, į mirtį žiūrime visai kitomis akimis. Uolusis Kristaus mokinys apaštalas Paulius rašo: „Pergalė sunaikino mirtį! <...> Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – Įstatymas. Bet dė-

kui Dievui, kuris duoda mums per-galę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ (1 Kor 15, 54–57). Pergalę prieš mirtį gali laimėti tik gyvybės Viešpats, tik tas, kuris prie Lozoriaus kapo galė-jo ištarti: „Lozoriau, išeik!“ Ir tas iš-ėjo gyvas.

Per Vėlines mums, tikintiems Kristų, reikia mąstyti ir kalbėti ne apie mirtį, o apie pergalę prieš mirtį, apie gyvenimą anapus mirties ir apie tai, kas veda į gyvenimą.

Pakrikštytam kūdikiui įteikia-mas baltas drabužėlis ir sakomi žo-džiai: „Krikštu tapai nauju kūriniu, panašiu į Kristų. Šis baltas drabu-žis tebus ženklas tavo nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo.“ Mes, pakrikštytieji, esame naujas kūri-nys, kuriam mirtis nebeturi galios. Pakrikštytajam įteiktas baltas dra-bužis primena vaizdą Apreiškimo knygoje: „Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaus-

tais, su palmių šakomis rankose.“Didysis rūpestis – kaip išsau-

goti šį baltą drabužį ir kaip laimė-ti pergalę. Šventasis Raštas atsako: reikia eiti meilės keliu, nes tik šis kelias veda į gyvenimą. Jėzus kal-bėjo Nikodemui: „Dievas taip pa-milo pasaulį, jog atidavė savo vien-gimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ ( Jn 3, 16). Mus gelbsti Dievo meilė.

Kad laimėtume amžinąjį gyveni-mą, reikia ne tik Dievo, bet ir mūsų meilės. Dievo žodžio liturgijoje girdė-jome vaizdų Jėzaus pasakojimą apie paskutinį teismą. Ateis Žmogaus Sūnus, ir jo akivaizdoje bus surinkti visi žmonės. Vieni jų stovės dešinėje, kiti – kairėje. Karalius tars stovintie-siems dešinėje: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasau-lio sukūrimo jums paruoštą Karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pa-

valgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane pri-glaudėte, buvau nuogas – mane ap-rengėte, ligonis – mane aplankėte, ka-linys – atėjote pas mane <...>. Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano bro-lių, man padarėte“ (Mt 25, 34–40).

Šiame pasakojime pasakyta viskas, ką turime žinoti, vildamiesi stovėti prie Avinėlio sosto. Tai kasdien daryti gera. Kasdien šalia savęs matyti tuos mažiausius Kristaus brolius, kuriuos Viešpats tapatina su savimi. Tie Kris-taus broliai gali būti labai nepatrauk-lūs, o Kristaus veidas juose gali būti labai sužalotas. Tai vargšai benamiai, alkoholikai, narkomanai ar kitaip gyvenime pasiklydę žmonės. Tačiau Jėzus aiškiai sako, kad ką padarome šiems jo broliams, padarome jam pa-čiam ir už tai gausime atlygį.

Mūsų rūpestis dėl savo pačių li-kimo mumyse turi pažadinti rūpestį dėl gyvųjų, kuriems gyvenime nepa-sisekė ir kurie yra atsidūrę visuome-nės pakraštyje.

Per Vėlines meilė liepia ne tik už-degti žvakelę ant brangių žmonių kapo, bet ir palydėti mirusiuosius malda, ypač dalyvaujant Mišių au-koje ir laimint atlaidus mirusiesiems. Tai brangiausios dovanos tiems, ku-riuos mylėjome ir kuriuos viliamės susitikti amžinybėje.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Pasivaikščiokime po maisto pro-duktų parduotuvę ir atidžiau paskai-tykime etiketes. Patikėkite – turėsi-te realią galimybę patirti ne mažesnį malonumą, nei skaitydami humoristo Juozo Erlicko kūrinius.

Absoliučiais lyderiais pavadinčiau arbatos „Nekosėk“ kūrėjus. Tik turin-tieji neeilinį humoro jausmą galėjo sugalvoti štai tokį arbatos aprašymą: „Ši arbata yra mirtina kosulio prie-šė, jos išgėrus jis greitai išeina savo skausmingais keliais.“

Originalumu nenusileidžia ir kitų produktų gamintojai. Štai pomidorų padažas, ant kurio etiketės pavaiz-duoti du sultingi pomidorai. Užra-šas skelbia: „Skaniau nei pomidorai.“ Pagaminta iš pomidorų, bet skaniau nei pomidorai? Ant tamsiai raudo-nos spalvos etiketės smulkutėmis 1,2 milimetro dydžio juodos spal-vos raidelėmis parašyta, kad šiame padaže pomidorų pastos dalis tesie-kia 18 procentų. Tačiau skaniau nei pomidorai. Gerokai didesnėmis ryš-kiomis raidėmis pridurta, kad gami-nant padažą nenaudota dažiklių. Iki šiol maniau, kad gaminant pomidorų

padažus jų ir negalima naudoti. Pasi-tikslinu – tikrai negalima. Tai kodėl ant etiketės parašyta? Priežastis pa-prasta – jeigu neparašyta, kad nenau-dojami dažikliai, tai vartotojas lyg ir turėtų suprasti, jog kitos kompanijos juos naudoja, todėl reikia pirkti tik tą, kuris perspėja, kad nedaro to, ko negalima daryti.

Prieš akis – maisto papildų lenty-na. Sužinau, kad juos vartodamas ga-liu pagerinti sekreciją, pagyti peršalus ir net kovoti su onkologinėmis ligo-mis. O štai greipfrutų sėklų ekstrakto gamintojai tikina, kad šis skystis gydo

nuo migrenos, alergijos ir nuo lėtinio nuovargio. Iš tikrųjų tyrimų niekas neatliko, tai – gamintojų išmonė.

Mėsos skyriuje į akis krinta labai gražios rausvos spalvos dešrelės. Tik-riausiai naudoti dažikliai? Etiketėje neparašyta. Tačiau vienas mano paš-nekovas patarė nenustebti, kai eti-ketėje rasiu pastabą, jog gaminant vienus ar kitus mėsos produktus nau-dojamas arbatos žolelių ekstraktas. Žinoma, ne bet kokių žolelių. Var-totojas negali žinoti, o ant etiketės nerasite paaiškinimo, kad šios žolelės yra specialiai užterštos nitratais. Jos ir atlieka konservanto vaidmenį, arba yra, pavyzdžiui, kaip spalvos fi ksa-torius. Tačiau gamintojas nemeluo-

ja ant etiketės rašydamas, kad gami-nant šį maisto produktą konservantai nenaudoti. Juk etiketėje rašoma apie produkto, o ne apie priedų sudėtį.

Pastaraisiais mėnesiais gaminto-jai su pirkėjais pradėjo žaisti žaidimą „Pagauk mane“. Eidami į parduotu-ves pirkėjai vis dažniau priversti pa-siimti ne tik akinius, bet ir didina-muosius stiklus, tačiau neretai ir jie negelbsti. Štai jauna mama vaikučio gimtadieniui renkasi tortą. Toks gra-žus, spalvotas, akivaizdu, kad natūra-liais būdais tiek spalvų neišgausi, ta-čiau etiketėje nerasite pastabos apie

naudotus dažiklius ir maisto priedus. Gamintojai aiškina, kad etiketėje toks paaiškinimas paprasčiausiai netilpo.

Užsukime į sulčių skyrelį. Pasirin-kimas didelis. Ir čia akis džiugina už-rašai. Ant vieno pakelio parašyta, kad apelsinų sultys yra 100 proc. Tačiau smulkutėmis raidelėmis patikslinta, kad jos pagamintos iš apelsinų sul-čių koncentrato.

Šalia – alkoholinių gėrimų skyrius. Dešimtys ir net šimtai rūšių alaus. Kurią pasirinkti? Man padeda ga-mintojai. Tačiau kai bandau įsigilin-ti, jų paaiškinimai sukelia dar daugiau klausimų. Štai vis dažniau ant alaus etikečių matau užrašą, kad tai yra gy-vas alus. Gyvas. Profesionalai supran-

ta, ką reiškia šis žodis, bet juk ne visi vartotojai yra ir turi būti profesiona-lai, todėl kiti gal pagalvos – jeigu yra gyvas, tai turi būti ir negyvas alus. Bet negyvu nepavadinta jokia alaus rūšis. Ant kelių rūšių alaus etikečių pama-čiau dar vieną vertą dėmesio paste-bėjimą, kad tai – šviežias alus. Pavar-tau etiketę – alus pagamintas rugsėjo mėnesį, o galioja iki kitų metų kovo pabaigos. Taigi jis bus šviežias visą pusmetį.

Į rankas paimu klasikinę degtinę „Švelnioji“. Jos etiketės turinį galėjo sukurti tik poetas. Taigi man pata-riama atšaldyti šią degtinę iki klam-pumo, tada įpilti ją į apšarmojusią nuo šalčio mažytę taurelę, kad pa-matyčiau, kaip ji nuo rankų šilumos pradeda alsuoti ir skleisti ledinį garą, tuoj pat gurkštelėti, tačiau nenury-ti – skystį trumpam užlaikyti bur-

noje, jog mano liežuvis pajustų de-ginantį šaltį.

O štai ir gruziniškas mineralinis vanduo „Boržomi“. Ne bet koks van-duo. Pirkėjui bandoma įteigti, kad jį gerdamas gali pajusti vulkano sko-nį. Vulkano. Ar kada nors ragavote vulkano? Skanus? Mano žiniomis, keli vartotojai jau kreipėsi į Valsty-binę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) su tikinimais, kad jie nepa-jautė vulkano skonio. Dabar VMVT specialistai aiškinasi, ar tikrai „Boržo-mi“ turi vulkano skonį. Tačiau pir-miausia VMVT atstovai turės nu-statyti vulkano skonį ir jį palyginti su mineralinio vandens skoniu. Pa-lauksime išvadų.

Gamintojai su pirkėjais pradėjo žaisti žaidimą „Pagauk mane“. Eidami į parduotuves pirkėjai vis dažniau priversti pasiimti ne tik akinius, bet ir didinamuosius stiklus, tačiau neretai ir jie negelbsti.

Mūsų rūpestis dėl savo pačių likimo mumyse turi pažadinti rūpestį dėl gyvųjų, kuriems gyvenime nepasisekė ir kurie yra atsidūrę visuomenės pakraštyje.

Savaitės komentaras

Gyvenimą kurianti meilė

Humoro pratybos maisto produktų parduotuvėse

Vyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė

Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 25 652

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Antanas Kiveris (Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius),Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Jurgis Valaitis (Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas),Stasys Varneckas (žurnalistas).

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 10 sp. lan kų. Ti ra žas 28 523 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1372. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

52011 m. lapkričio 5 d. • Nr. 87–88 (9106–9107)Valstiečių laikraštis Šeštoji pavara

(Užs. 738)

Dina Sergijenko

Toks elgesys teršėjams gali už-traukti tūkstantines baudas, ta-čiau kiekvienais metais atsiranda nebijančiųjų būti sučiuptiems už rankos. Aplinkosaugininkų teigi-mu, kartais nebenaudojamas pa-dangas išmeta net mažesni auto-mobilių servisai, įsipareigoję jas saugoti ir perduoti utilizuojan-čioms bendrovėms.

Sunaikina pusę

Pasak šiukšles iš daugiabučių kie-mų surenkančių tarnybų darbuotojų, Lietuvoje gajus įprotis nebenaudo-jamas padangas palikti šalia šiukšlių konteinerių. Tačiau pastarosios ten ir lieka gulėti, nes į sąvartynus jas vežti draudžiama. Nebenaudojamas padan-gas galima palikti specialiose aikštelė-se, tačiau jų, sako vairuojantieji auto-mobilius, per mažai, kad būtų galima patogiai pasiekti ir palikti nebenau-dojamas padangas. Nemokamai pa-dangas priimti turėtų ir automobilių techninės priežiūros centrai, tačiau jie nesuinteresuoti skelbti to viešai, nes dažniausiai neturi, kur saugoti klien-tų atvežtų padangų.

Padėtis keičiasi, tikino „Akmenės cementui“, bene didžiausiai Lietuvo-je automobilių padangas utilizuojan-čiai bendrovei, vadovaujantis Artūras Zaremba: „Kai padangas pradėjome

utilizuoti prieš penkerius metus, pa-dėties nė iš tolo nebuvo galima ly-ginti su dabartine.“

Pasak A.Zarembos, per metus vidutiniškai į Lietuvą įvežama 15 tūkst. tonų padangų, iš jų mes kas-met 9 tūkst. tonų sunaikiname. Taigi vien mes sunaikiname daugiau negu pusę ir tai darome jau ne vienus me-tus. Esame sudeginę daugiau nei 40 tūkst. t“, – pasakojo A.Zaremba.

„Akmenės cementas“ naudoja energiją, gautą deginant padangas. Įmonės vadovas pasakojo, kad sude-ginus toną padangų bendrovei nerei-kia deginti tokio paties kiekio iškasti-nio kuro – anglies. „Mes pakeičiame kurą kuru ir gaminame iš to energi-ją, kurią naudojame cemento gamy-

bai, – sakė „Akmenės cemento“ va-dovas. – Kitaip tariant, panaudojame alternatyvią energiją. Visi, kam lieka padangos, kas jas surenka, žino, kad galima atvežti į „Akmenės cementą“, ir mes jas sunaikinsime.“

Dukart per metus

Dabar, anot A.Zarembos, kalbė-ti apie šiukšlinimą padangomis kaip apie didelę šalies problemą never-ta. „Ši problema išlenda dukart per metus – rudenį ir pavasarį, – tvir-tino „Akmenės cemento“ direkto-rius. – Vėliau viskas prislopsta, net ir išmestos padangos anksčiau ar vėliau pasiekia utilizavimo bendroves. Mes esame suinteresuoti ir investuojame

daugybę pinigų, kad padangos pa-kliūtų pas mus, nes galime jas pa-naudoti tikslingai.“

Anot jo, dėmesį šiai problemai tu-rėtų skirti ne tik privatūs verslininkai, bet ir valdžia, kompanijos, keičiančios padangas. „Jie turėtų skatinti žmones, priminti, kad negalima padangų mė-tyti“, – tvirtino A.Zaremba.

Privalo surinkti

„Jeigu klientas nori netinkamas, plikas padangas išsivežti, visada klau-siame, kam jos reikalingos, stengia-mės, kad tokios padangos liktų pas mus, – pasakojo UAB „Melga“ ge-neralinis direktorius Erlandas Gint-neris. – Anksčiau klientams reikėda-

vo sumokėti už tai, kad paimtume padangas, dabar nebereikia.“

Pasak E.Gintnerio, kaupti ir uti-lizavimo bendrovėms perduoti ne-benaudojamas padangas turėtų būti suinteresuoti daugelis servisų, nes su-rinkus ir atidavus tam tikrą kiekį pa-dangų mažėja mokesčiai. Be to, išnyko anksčiau buvęs mokestis, kurį servisai mokėjo utilizavimo bendrovėms, kad paimtų sukauptas senas padangas.

Verslininkas neslėpė, kad yra ser-visų, kurie, anot jo, dirba primityviai. „Jie dirba kažkur garažuose, nenori sukti galvos dėl bendradarbiavimo su utilizavimo bendrovėmis, todėl pasi-renka lengviausią būdą – padangas iš-meta, – sakė „Melgos“ generalinis di-rektorius. – Tačiau bent kiek rimtesnis servisas nieko panašaus nedarys.“

Reikia atlygio

Atrodo, Lietuvoje sukurtos są-lygos, kad nebenaudojamos padan-gos būtų sėkmingai sunaikintos, ta-čiau lietuviai vis dar linkę šiukšlinti. E.Gintneris tikino, kad problemą su pakelėse ir pamiškėse išmestomis pa-dangomis išspręstų atlygis. „Reikėtų duoti uždirbti už atneštą padangą – tai tikrai pakeistų dabartinę padė-tį“, – sakė verslininkas.

Anot jo, mokant 2–3 litus už at-neštą nenaudojamą padangą, gy-ventojai daug noriau atneštų jas iki saugojimo aikštelių ar utilizavimo bendrovių, be to, atsirastų iš visur renkančiųjų padangas ir taip uždir-bančių. „Galbūt utilizavimo ben-drovės galėtų skirti lėšų mokėti už padangas, galbūt lėšų turėtų skirti valstybė“, – svarstė E.Gintneris.

ekonomika.lt

Kur dėsime kalnus senų padangųDukart per metus šalies pamiškės ir pakelės priglaudžia kalnus automobilių padangų. Jas, nebetinkamas naudoti, vairuotojai išmeta, užuot nuvežę į specialias aikšteles.

Sąlygų, kad nebenaudojamos padangos būtų sunaikintos, yra, tačiau lietuviai vis dar linkę šiukšlinti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

6 2011 m. lapkričio 5 d. • Nr. 87–88 (9106–9107)Valstiečių laikraštisPasaulis

Šalies premjeras Georgijas Pa-pandreu pirmadienį nusprendė rengti referendumą ir paklausti graikų, ar jie nori dar labiau taupy-ti mainais už paramą. Dėl tokio pa-reiškimo vėl kilo chaosas ne tik fi -nansų rinkose, bet ir iškilo pavojus euro stabilumui. Vokietijai spau-džiant, ketvirtadienį G.Papandreu staiga persigalvojo – referendumo atsisakyta.

Panika akcijų rinkose

Praėjusią savaitę, Europos lyde-riams iki išnaktų sprendžiant euro stabilizavimo klausimus ir galų gale patvirtinus dvejų metų kovos su skolų krize planą, rinkose pastebėti teigiami pokyčiai. Nuspręsta Graikijai suteik-ti dar vieną paskolą, šįkart 130 mlrd. eurų dydžio, o privatūs investuotojai sutiko nurašyti 50 proc. skolų.

Tačiau pirmadienį Graikijos prem-jero G.Papandreu paskelbtas spren-dimas surengti referendumą dėl ša-lies gelbėjimo plano kaip perkūnas iš gied ro dangaus smogė Azijos akci-jų rinkoms ir supykdė Vokietiją, kuri skiria didžiausią dalį paskolos.

Antradienį, 3 val. nakties, po sep-tynias valandas trukusio skubaus po-sėdžio, Graikijos ministrų kabinetas palaikė idėją rengti referendumą dėl naujojo antikrizinio plano. Iškart po

to Azijos akcijų rinka prekybą pradė-jo smukimu.

Stiprus euras svarbiau už Graikiją

Tokiu G. Papandreu elgesiu pasi-piktinę Prancūzijos prezidentas Ni-kolia Sarkozi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį iškvietė Graikijos premjerą „ant kilimėlio“. Po derybų A.Merkel pasakė: „Būtų geriau, jei pasiektume euro stabili-zavimą su Graikija nei be Graikijos, bet šis tikslas – euro stabilizavimas – svarbesnis.“

„Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai pareiškė Graikijai neduosiantys nė cento iš suderinto fi nansinės para-mos plano, kol Atėnai nenuspręs, ar jie nori likti euro zonoje“, – skelbė CNN.

„Toks sprendimas mums, kaip ir daugeliui kitų Europos Sąjungos valstybių, buvo netikėtas. Sunku būtų vertinti suverenios valstybės politinį sprendimą pasiklausti savo piliečių vienokiu ar kitokiu klausimu, tačiau akivaizdu, kad Graikijos problemos sprendimas, užtrunkantis jau daugiau nei 1,5 metų, kelia pakankamai didelį susirūpinimą ir mums“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė Lietu-vos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

„Be Graikijos paramos programai, kurią remia Europos Sąjunga ir Tarp-tautinis valiutos fondas, sąlygos Grai-kijos piliečiams taps daug skaudesnės, ypač patiems pažeidžiamiausiems“, – sakoma ofi cialiame Europos Komisi-jos pirmininko Žozė Manuelio Baro-so pranešime.

Referendumo vis dėlto nerengs

Apklausos rodo, kad didžioji dau-guma Graikijos gyventojų yra nusi-statę prieš bet kuriuos biudžetų kar-pymus, o siūlomame pagalbos plane ši šalis neišvengs dar griežtesnio tau-pymo politikos. Nemažai ekonomis-tų mano, kad geriausias būdas sutvar-kyti šią netvarką – pasitraukti iš euro zonos.

ES lyderiai nori, kad Graikija liktų sąjungos nare, bet taip pat užsiminė, kad šios šalies vyriausybės sprendimai gali destabilizuoti regioną. Baimina-

masi, kad jei Graikija nuspręs palikti euro zoną, ja gali pasekti ir kitos šalys, tokios kaip Portugalija ar Airija.

Vokietijai ir Prancūzijai, atrodo, jau praradus viltį, ketvirtadienį iš Graiki-jos atskriejo žinia, kad G.Papandreu apsigalvojo – atsisakė idėjos rengti re-ferendumą. Viena vertus, tai turėtų nuraminti ne tik akcijų rinkas bei už-tikrinti euro stabilumą, bet ir apmal-šinti Vokietijos kanclerės įsiūtį. Kita vertus, kyla klausimas, kodėl taip ne-atsakingai pasielgta pirmadienį, kai dėl referendumo paskelbimo buvo pasėta panika tarptautinėje arenoje.

Atrodo, viskas turėtų klostytis į gera, tačiau Graikijos drama gali tęs-tis ir toliau, jei galų gale nebus tvirtų ir stabilių politinių sprendimų. Įvykiai Atėnuose aptemdė Didžiojo dvide-šimtuko (G20) viršūnių susitikimą Kanuose, kuris penktadienį buvo tę-siamas antrą dieną. Pasak JAV prezi-dento Barako Obamos, pagrindinė G20 viršūnių susitikimo užduotis – išspręsti euro zonos krizę.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Graikijos nestabilumas – stresas VakaramsŠią savaitę politinė sumaištis Graikijoje varė į neviltį ES lyderius.

„Be Graikijos paramos programai, kurią remia ES ir Tarptautinis valiutos fondas, sąlygos šios šalies piliečiams taps daug skaudesnės, ypač patiems pažeidžiamiausiems“, – sakė EK pirmininkas Ž.M.Barozas.

G.Papandreou sprendimai skuboti ir neatsakingi. EPA-Eltos nuotrauka

Didžioji dauguma Graikijos gyventojų yra nusistatę prieš biudžetų karpymus. VL archyvo nuotrauka

Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis, Europos ly-derių spaudžiamas pradėti sku-bias ekonomikos reformas, penk-tadienį grįžo į Italiją, kur vėl buvo paragintas atsistatydinti ir susi-dūrė su jo paties centro dešiniųjų partijos pasipriešinimu.

S. Berluskonis dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susi-tikime Kanuose, kur Europos lyde-riai ragino jį imtis skubių veiksmų, siekiant užbaigti politinį nestabi-lumą ir užkirsti kelią Italijos sub-sidijų kritikai.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai yra pasipiktinę dėl S.Berluskonio

vyriausybės netinkamo atsako į kri-zę, kuri kelia grėsmę visai euro zo-nai, jeigu Italija nesutvirtins savo fi -nansų ir neatgaus pasitikėjimo savo rinka. Abejonės dėl Graikijos atei-ties euro zonoje jau sukrėtė rinkas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį ragino skubiai pradėti reformas Italijoje.

75-erių premjeras S.Berluskonis vėl yra raginamas atsistatydin-ti. Viena iš parlamentarų Izabela Bertolini prakalbo ir apie galimą pasipriešinimą S.Berluskoniui per parlamento balsavimą kitą antra-dienį dėl biudžeto.

Eltos inf.

Silvijus Berluskonis raginamas atsistatydinti

(Užs. 678)

Parama už darbą, o ne už gražias akis

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Jos didenybės Etnos viešpatijoje

24 p.

Sodyba

Zitos gyvybės eliksyrasMuzikologė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docen-tė, folkloro festivalių meno programų vadovė Zita Kel-mickaitė savo jubiliejaus ne-sureikšmina, mat laikosi vie-nos ponios duoto gudraus patarimo – turimą apvalią metų sumą paversti pinigais. „Nagi suskaičiuokime, kiek užgyvenau: 60 litų. Argi tai daug?“ – temperamentingai numoja ranka ir nedelsiant reikalauja klausimų be jokių „fi losofi jų“.

Rūta Klišytė

Yra Žemėje tokių vietų, kur pasijunti ypač gyvas ir būtent dėl to labai laimingas. Tokia vieta vilnietei Aurelijai tapo Sicilija – šalis, garsėjanti didžiausiu Europoje veikiančiu ugni-kalniu. Vos tik sugrįžusi iš nuostabios Italijos salos vilnietė pedagogė sužinojo, kad Etna, kurios papėdėje ramiai vaikštinėjo, vėl ėmė grėsmingai spjaudytis lava. „Pasirodo, grįžauiš pragaro prieangio, o juk atrodė, kad esu rojaus saloje“, – šypsojosi pašnekovė.

Rūta Klišytė

Sveikata

Naujas įstatymas nuosmurto neapsaugos

25 p.11 p.

7 p.

Įgyvendinti smurto aukas ginsiantį teisės aktą yra sunkiau nei manyta.

Eglė Valionienė

Nedalyvauji žemdirbių organizacijų veikloje, nenori mokėti visuotinio žemdirbių mokesčio – negausi ir paramos. Tokios idėjos kyla aktyviausių žemdirbių galvose.

Albinas Čaplikas

Vaikai ligoti tarsi seneliai

29 p.

Sveikatos problemos, kurios dešimtmečiais klaidingai buvo priskiriamos tik suaugusiesiems – arterinė hipertenzija,nugaros skausmai ar medžiagų apykaitos sutrikimai – šiandienvis dažniau kamuoja ir vaikus.

Daiva Šalc

Sunkiai praeinami brūzgynai neišgąsdinoDvidešimt ar daugiau metų savo sklypelyje sodininkų bendrijoje triūsiantieji pripažįsta, kad į nieką nemainytų tokio laisvalaikio užsiėmimo.

Nijolė Baronienė

Ūkininkų žinios Moters pasaulis