• Kėdainių rajono ūkininkas Zigmas Ričkus džiaugiasi, kad jo pieno ūkyje dirba sąžiningi savo darbą išmanantys žmonės.

• Praėjusį sezoną Šilutės rajono ūkininkai pateikė 6 163 paraiškas ir paprašė 54 mln. Lt paramos.

• Vienas iš intensyvios javų au-ginimo technologijos reikalavimų – pasiekti didelį lauko pasėlių tanku-mą. Tam įtakos turi daug veiksnių, tačiau svarbiausi – sėklos kokybė, išsėjimo normos tikslumas, pro-duktyvių stiebų skaičius.

• Afrikietis Kirosas Hadgu čia gyvena jau daugiau kaip penke-rius metus ir emigruoti nežada.Iš pradžių nepatikusi Lietuva vėliau jį vis labiau žavėjo.

2012 m. balandžio 18 d., trečiadienis • Nr. 31 (9154) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Suaktyvėjusi žemės sklypų rin-ka atskleidė: užuot pirkę butus ir namus profesionalų suprojektuo-tose šiuolaikiškose stilingose gy-venvietėse, lietuviai ruošiasi pigių

individualių namų statyboms ūkio būdu. O prieš krizę pradėjusį at-sigauti Lietuvos kraštovaizdį vėl darkys stichiškai iškilusių, skir-tingų projektų (ar visai be pro-jektų) statytų namų kvartalai ir gyvenvietės.

Nukelta į 3 p.

Linksmakalnio miestelio istorija paslaptinga, iki galo neatskleista, gana šiurpulinga ir netipiška, palyginti su kitų Lietuvos gyvenviečių istorijomis.

Politinė valdančiųjų veidmainystė palaidojo žalingų įpročių prevencijos fondo idėją, bet ją reanimuoti ragina Darbo partija. Ji siūlo nuo surenkamų alkoholio ir tabako akcizų skirti bent 5 proc. blaivybei skatinti.

Apie tai – 14 p. Apie tai – 4 p.

Kooperatinės pieno perdirbimo gamyklos statyboms susitelkę ir europinę paramą užsitikrinę Lietuvos pieno gamintojai negauna kreditų.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Finansų analitikai pripažįsta, kad žemės ūkio sektorius yra vie-nas iš sėkmingiausiai išgyvenu-sių krizę ir vienas patikimiausių kreditų gavėjų. Tačiau ūkininkai įsitikinę, kad bankininkai ne vi-sada vadovaujasi ekonomine lo-gika. Apie 50 mln. Lt ES ir naci-onalinio biudžeto paramą gavęs kooperatyvas „Pienas LT“ negali pradėti pieno perdirbimo įmonės statybų, nes bankai nenori kredi-tuoti projekto. Pieno gamintojai įtaria, kad už to gali kyšoti viso-kiais būdais juos esą skaldančių perdirbėjų ausys.

Povandeninės srovės skandina projektą?

Grumtynės dėl lietuviška baltąja nafta vadinamo pieno persikėlė į fi -nansų sritį.

Nukelta į 2 p.

Sunkmetis lietuvius paskatino atsisakyti butų, išmokė pigiai statyti, o pažangių architektų vizija apie skandinavų ar Vakarų Europos pavyzdžio stilingas gyvenvietes išsisklaidė tarsi miražas.

Baiminamasi, kad gali grįžti pradėtų ir nebaigtų statybų era. Martyno Vidzbelio nuotrauka

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Tikriausiai esame vienintelė šalis, iki šiol neturinti kooperatinės pieno perdirbimo įmonės. Tad nenuostabu, kad jau ke-liolika metų pieno supirkimo kainos yra vienos mažiausių ES, o pieno produktai vis brangsta. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 13 p.

Lietuvą subjauros namai vaiduokliai?

Kooperatyvas „Pienas Lt“ atsimuša į bankininkų sieną

2 2012 m. balandžio 18 d. • Nr. 31 (9154)Valstiečių laikraštis

Tuo įsitikinę pieno gamintojai, negalintys patikėti, kad bankams būtų nenaudinga fi nansuoti, jų ma-nymu, perspektyvų projektą.

Šiemet jau turėjo būti pradėta statyti šiuolaikiška kooperatinė pie-no perdirbimo gamykla, tačiau iki šiol kooperatyvui „Pienas LT“ nepa-vyksta užsitikrinti kreditavimo.

Investiciniam projektui jau nu-matyta per 50 mln. Lt Briuselio pa-laiminta parama, kooperatyvo nariai pasirengė investuoti savo lėšų, tačiau bankai esą atsuka nugarą.

„Procesas vyksta ne taip sklan-džiai, kaip norėtųsi. Pagrindinė kliūtis – kreditai. Visi žinome, ko-kia dabar situacija norint gauti pa-skolą, – diplomatiškai kalbėjo ko-operatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas. – Artimiausiu metu turėtų įvykti ko-operatyvo narių susirinkimas, ku-riame turėsime priimti esminius sprendimus dėl projekto fi nansa-vimo.“

Kai kurie kooperatyvo nariai kal-ba atviriau. Anot jų, aplink šį pro-jektą esą daug povandeninių srovių, siekiančių paskandinti gamintojų siekį statyti kooperatinę bendrovę.

„Pieno perdirbėjai dirba kas an-trą dieną arba išnaudodami tik pusę gamybos pajėgumų. Dar viena ga-mykla jiems būtų labai nepatogi. Gali būti, kad jiems ir iš Latvijos, kur pieno perdirbimo pramonėje įsitvirtina rusai, nebus ką atsivežti. Taigi perdirbėjai labai nenori, kad atsirastų rimtas konkurentas“, – samprotavo kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys Kėdainių rajo-no „Vermenos“ žemės ūkio bendro-vės vadovas Albertas Šilkaitis.

Iškilusios kliūtys – netikėtos

Pieno gamintojams sunku pa-aiškinti, kodėl kooperatinės pieno perdirbimo gamyklos sumanytojai atsimuša į bankininkų sieną.

„Negalvojome, kad tokių kliūčių gali kilti. Projektas tikrai neatrodo rizikingas, juolab jau užsitikrinta solidi ES parama. Kooperatyvo na-riai taip pat įneša savo indėlį. Sun-ku suvokti, kodėl negaunami kre-ditai“, – samprotavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.

Pasak A.Šilkaičio, planuojama statyti šiuolaikišką efektyviai vei-kiančią gamyklą, o joje numatyti ga-minti aukštos pridėtinės vertės pro-duktai rinkoje yra paklausūs.

„Visi pripažįsta, kad pieno mil-tai – dabar plačiai naudojamas geras produktas. Žinomos įmonės vienu metu gali nupirkti visą pagamintą kiekį“, – aiškino kooperatyvo „Pie-nas LT“ valdybos narys.

Kooperatinėje pieno perdirbimo įmonėje numatyta gaminti pieno baltymus, kurie plačiai naudojami kitų produktų gamyboje. Gamy-klos gamybos pajėgumas – 650 t

per dieną. Įmonę planuojama sta-tyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Kooperatyvas iš valstybės 95 metams išsinuomojo 3 ha žemės su galimybe plėstis dar 1,5 ha. Kon-kurso būdu jau nustatytas ir įran-gos tiekėjas.

„Jei būtume žinoję, kad taip sunku bus gauti paskolą, pastaruo-sius metus būtume kaupę daugiau savo lėšų. Tačiau tai nelengva, nes

ir bendrovės, ir ūkininkai patys turi įsipareigojimų bankams“, – dėstė „Vermenos“ žemės ūkio bendrovės vadovas.

Skaldo žemdirbius

„Dar viena kliūčių – mūsų men-talitetas. Baudžiauninkų sindromas mums įaugęs į kraują. Europoje ko-operacija gyvuoja daugiau nei šimt-metį ir niekas nieko geriau už tai nesugalvoja. O mes nesugebame susitelkti. Pakiša perdirbėjas dau-giau centų, ir žemdirbys džiaugiasi bei pamina kooperaciją, o kas bus rytoj, negalvoja. Taip ir skaldoma mūsų vienybė“, – apmaudo neslėpė A.Šilkaitis.

Pasak kooperatyvo „Pienas LT“ nario ūkininko Arvydo Dubicko, perdirbėjai deda daug pastangų, kad suskaldytų žemdirbius.

„Važinėja po namus, siūlo di-desnes kainas, nei moka koopera-tyvai. Matyt, nerastume ūkininko, kurio taip nebūtų vilioję. Atrodo, kad dabar jau tapome atsparesni to-kioms vilionėms, nes pagalvojame apie ateitį. Juk jei dabar šalyje ne-būtų kooperatyvų, pieno gaminto-jams visai būtų riesta“, – įsitikinęs stambaus pienininkystės ūkio sa-vininkas.

Drastiškai mažina kainas

Pieno gamintojų kooperatyvai šį pavasarį sulaukė perdirbėjų siurpri-zo – jiems pasiūlyta mokėti maž-daug ketvirtadaliu mažiau nei metų pradžioje.

„Tokios tendencijos, kai koo-peratyvai diskriminuojami super-kant pieną, labai nelinksmos. Šio-mis priemonėmis perdirbėjai siekia savo tikslų ir neleidžia mums pa-siekti savų“, – sakė kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas N.Narauskas.

Pieno perdirbėjai aiškina, jog ža-liavos supirkimo kainos mažinamos, nes eksporto rinkose pinga pieno produktai.

„Manau, kad perdirbėjai naudo-jasi tokia situacija ir pieno supirki-mo kainas mažina labiau, nei krito produktų kainos. Aišku, kad žalia-vos kainai visada turės įtakos poky-čiai pasaulinėse pieno produktų rin-kose. Tačiau pieno supirkimo kainos priklausys ir nuo kooperacijos“, – įsitikinęs N.Narauskas.

Perdirbėjai virkauja

Kooperatyvo „Pienas LT“ nariai pripažįsta, kad ir nesitikėjo lengvai įgyvendinti investicinį projektą, nes

žemdirbių kooperacija, plačiai išvys-tyta kitose ES šalyse, Lietuvoje labai sunkiai skinasi kelią.

Antai Švedijoje, Danijoje, Suo-mijoje ūkininkų kooperatyvai per-dirba didžiąją dalį žaliavinio pieno. Stiprėja pieno gamintojų koopera-tyvų pozicijos ir naujose ES valsty-bėse narėse. O Lietuva – tikriausiai vienintelė šalis, iki šiol neturinti ko-operatinės pieno perdirbimo įmo-nės. Tad nenuostabu, kad jau kelio-lika metų Lietuvoje pieno supirkimo kainos yra vienos mažiausių ES, o pieno produktai vis brangsta.

Mūsų šalyje kooperacija silpna ir dėl pačių ūkininkų nuostatų, kurias meistriškai išnaudoja žemdirbių ko-operacijos priešininkai, ir dėl vals-tybės paramos stokos. Vyriausybei pažadėjus paramą kooperatinės pie-no perdirbimo gamyklos statyboms, pieno perdirbėjai neslėpė viešo pa-

sipiktinimo, kad esą investicijos tu-rėtų būti skirtos jau veikiančioms perdirbimo įmonėms, o ne naujos gamyklos statyboms.

Perdirbėjai virkavo, esą pasta-čius kooperatinę pieno perdirbimo įmonę darbo netektų šimtai pie-no pramonėje dirbančių žmonių, o parduotuvėse pieno produktai pa-brangtų. Žemės ūkio ministras Ka-zys Starkevičius atkirto, kad perdir-bėjai neturėtų skųstis dėl paramos, kurios pakankamai gavo gamybai atnaujinti ir pieno produktų eks-portui remti.

Žemės ūkio ministerijos duome-nimis, šalyje veikiančios pieno per-dirbimo įmonės nuo 2003 m. gavo daugiau kaip 90 mln. Lt ES para-mos gamybai modernizuoti.

Aktualijos

Delčia.Saulė teka 6.10, leidžiasi 20.27.

RytojŠiandien

Šiandien bus mažai debesuota, kritulių nenumatoma. Pūs silpnas nepastovios krypties vėjas. Oro temperatūra naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio ši-lumos. Oro temperatūra dieną – 8–13 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį iš pietų ims artėti ciklono debesys, tikėtina, kad antroje dienos pusėje Dzūkijoje prasidės lietus. Vėjas pasisuks iš rytų. Oro temperatūra naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną – 10–15 laipsnių šilumos.

Penktadienį pietinis ciklonas atneš gausų lietų į daugelį šalies rajonų, kai kur galima ir perkūnija. Pūs gūsingas besikeičiančios krypties vėjas. Oro temperatū-ra lietingą naktį bus tik 4–9, dieną – 11–16 laipsnių šilumos.

Savaitgalį išliks vidutiniškai šilta ir lietinga.

PorytDieną: +8 +13o

Naktį: -2 +1o

Dieną: +10 +15o Dieną: +11 +16o

Naktį: +4 +9oNaktį: -1 +3o

orai.lt, VL inf.

„Pieno perdirbėjai dirba kas antrą dieną arba išnaudodami tik pusę gamybos pajėgumų. Dar viena gamykla jiems būtų labai nepatogi. Gali būti, kad jiems ir iš Latvijos, kur pieno perdirbimo pramonėje įsitvirtina rusai, nebus ką atsivežti. Taigi perdirbėjai labai nenori, kad atsirastų rimtas konkurentas“, – samprotavo Albertas Šilkaitis.

Investiciniam projektui jau numatyta per 50 mln. Lt parama, kooperatyvo nariai pasirengė investuoti savo lėšų, tačiau bankai esą atsuka nugarą.

Lauros Butkutės nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Atsigręžė į žemės ūkįStasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas

Bankai palankiai vertina žemės ūkio sektorių. Šios srities paskolų portfe-lis yra geros kokybės. Tai lemia ke-letas veiksnių. Ūkininkai yra labai atsakingi žmonės ir pasvertai įverti-na savo įgyvendinamų projektų rizi-ką. Todėl bankai drąsiau teikia kre-ditus. Per krizę buvo sklandžiai ben-dradarbiauta ir su ūkininkais, ir su žemės ūkio bendrovėmis, ir su vals-tybės institucijomis. Su Žemės ūkio ministerija buvo operatyviai sutarta dėl palankesnių žemės ūkio kredita-vimo sąlygų. Be to, per pastaruosius 5 metus pasaulyje pasikeitė požiū-ris į žemės ūkį. Anksčiau žemės ūkis buvo vertinamas kaip mažą pridėti-nę vertę sukuriantis sektorius, kuris labiau plėtojamas besivystančiose šalyse. Dabar žemės ūkyje sparčiai diegiamos pažangios technologijos, jis turi puikių galimybių augti. Lietu-voje šioje srityje daug neišnaudotų galimybių.

Gali fi nansuoti stambius projektusFortunatas Dirginčius,Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas

Lietuvos kredito unijų sistema, ku-rią sudaro Lietuvos centrinė kredito unija ir jos vienijamos 62 šalyje vei-kiančios kredito unijos, nuo 2012 m. sukūrė naują paskolų produktą, skirtą specialiai stambiems pro-jektams finansuoti. Todėl kredi-to unijos turi galimybę kredituoti 4 mln. Lt vertės ir dar stambesnius projektus, kuriems suteikta valsty-bės garantija.Kredito unijos fi nansuoja pačius įvai-riausius projektus – nuo vėjo jėgai-nių statybos iki sraigių veisimo ūkio kūrimo. Kredito unijos gali fi nansuo-ti ir pieno perdirbimo įmonės staty-bas. Vertinant stambių projektų fi -nansavimo galimybes, kredito pra-šanti įmonė pirmiausia turi būti fi -nansiškai pajėgi vykdyti stambius fi nansinius įsipareigojimus ir turė-ti pakankamas kredito užtikrinimo priemones.

Kooperatyvas „Pienas Lt“ atsimuša į bankininkų sieną

32012 m. balandžio 18 d. • Nr. 31 (9154)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Butai domina vis mažiau

Dažnas Lietuvos gyventojas norėtų įsikurti nuosavame name, o šalia jo turėti bent lopinėlį žemės. Vienus vilioja galimybė ištrūkti iš nerenovuotų, žiemą ypač brangiai šildomų daugiabučių. Žiniasklai-dai pradėjus skelbti ypač daug in-formacijos apie nesveiką ir chemi-zuotą rinkai patiekiamą maistą, kilo susidomėjimo ekologiškais produk-tais banga. Tokių galima užsiauginti savo šiltnamyje, sode ar darže. Be to, tai daryti žmones skatina ir sparčiai kylančios maisto produktų kainos.

UAB „Diginet LT“, valdančios nekilnojamojo turto skelbimų por-talus aruodas.lt, edomus.lt, skelbiu.lt, specialistai pastebėjo, kad pirkė-jų susidomėjimas nekilnojamuoju turtu, ypač žemės sklypais, auga ne mažiau kaip metus. Portalo aruodas.lt direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė pasakojo: „Prieš 1,5 metų mūsų atliktos apklausos rezul-tatai parodė, kad potencialius pirkė-jus labiausiai domino butai. Tuomet 50 proc. respondentų atsakė ieškan-tys buto, 30 proc. domino namai, o 20 proc. žvalgėsi kito nekilnojamojo turto. O štai 2011 m. pabaigoje at-likta apklausa atskleidė, kad įsigyti butą norėtų tik 30 proc. apklaustųjų, namų paklausa išliko tokia pati, kaip prieš 1,5 metų, t. y. 30 proc., o 20–25 proc. apklaustųjų ieškojo žemės skly-pų.“ Išaugo ir žemės sklypų pasiūla. „Galima numanyti, kad brangstant butams ir jų eksploatacijai, nukritus statybų kainoms, žmonės vis labiau domisi galimybe pasistatyti nuosavus namus“, – teigė aruodas.lt direktoriaus pavaduotoja. Rinkos paradoksas: nors pastatyti būstai pirkėjus domina vis mažiau, potencialūs pardavėjai įsiti-kinę, kad artimiausiu metu jų kainos turėtų kilti.

Vieni laukia pabrangimo, kiti neskuba pirkti

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinko-tyros skyriaus vadovas Saulius Va-gonis „Valstiečių laikraščiui“ teigė nepastebėjęs prekybos stambesniu nekilnojamuoju turtu pagyvėjimo.

„Ober-Haus“ prekiauja stambiausiais, didžiųjų miestų teritorijose esančiais nekilnojamojo turto objektais. Anot S.Vagonio, tokių butų ir namų pirki-mas pagyvėjo nebent tiek, kiek pa-prastai pagyvėja pavasarį.

Tačiau keturi iš dešimties (39 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius 12 mėnesių būsto kainos pradės kilti, ir tik penktadaliui atrodo, kad jos gali dar labiau nukris-ti. Tai atspindi SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyvento-jų apklausa.

Dažnas žmogus pasiryžęs kardi-naliai keisti savo gyvenimą svarsto įvairias nekilnojamojo turto įsigiji-mo, atnaujinimo galimybes. Tai rodo ypač padidėjęs domėjimasis šio turto kainomis. Portalo aruodas.lt direkto-riaus pavaduotoja V.Steponavičiūtė teigė, kad apie didėjantį pirkėjų su-sidomėjimą nekilnojamuoju turtu galima spręsti iš augančios visų trijų UAB „Diginet LT“ valdomų nekil-nojamojo turto portalų lankomumo statistikos.

Kur ir kaip gyvens, kur augins vai-kus ir ką paliks ateinančioms kartoms, rūpi beveik kiekvienam Lietuvos žmogui. Kaip teigia SEB banko šei-mos fi nansų ekspertė, nekilnojamasis turtas sudaro didžiausią viso Lietu-vos šeimų turto dalį ir yra svarbiausia daugumos gyventojų investicija. Fi-nansinio turto (santaupų grynaisiais pinigais ar indėlių sąskaitose, investi-

cijų į vertybinius popierius), ekspertės nuomone, keleriopai mažiau. Tačiau žlugus „Snoro“ bankui, ne mažiau nei milijardas litų susigrąžintų indėlių pa-vidalu atsidūrė gyventojų „kojinėse“ ar seifuose ir laukia savo dienos. Dar tiek pat persiskirstė po kitus bankus. Kai kurių ekspertų manymu, kelis mėne-sius pasvarstę, kur saugiau investuoti santaupas, gyventojai galbūt ryžosi įsigyti nekilnojamojo turto, neryjan-čio pinigų už komunalines paslaugas, t. y. žemės sklypų.

Kovą šalies nekilnojamojo turto rinka iš tiesų nustebino žemės san-dorių gausa. Daugiau nei pusę visų

kovo mėnesį įvykusių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarė že-mės sklypų perleidimai. Negalutiniais duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje parduota ne mažiau nei 4,6 tūkst. že-mės sklypų, neskaičiuojant sandorių, pagal kuriuos buvo parduota valsty-binė žemė. Kaip pranešė VĮ Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petro-šius, ypatingas gyventojų, sudarančių žemės sklypų sandorius, suaktyvėji-mas su nedidelėmis pertraukomis fi k-suojamas jau metus.

Būstai be kreditų

Mūsų prieš metus kalbintas Vil-niaus Gedimino technikos univer-siteto (VGTU) doc. dr. Algimantas Naujokaitis stebėjosi, kad sunkmečiu Lietuvoje, priešingai nei užsienyje, buvo apmirusios statybos. „Juk staty-bą atpiginti gali statymas ūkio būdu. Jei žmogus pats ar su talka išlies pa-matus, pastatys sienas, uždengs sto-gą, būstas jam kainuos kur kas pi-giau, nei samdant statybos bendrovę, nesvarbu, ar statoma iš pramoniniu būdu pagamintų statybinių medžia-gų, ar iš vietinių žaliavų. Kai nese-niai lankiausi Vengrijoje ir Čekijoje, pastebėjau, kad ten labai populiaru statyti ūkio būdu. Priešingai nei pas mus, ten statybinių medžiagų par-duotuvės veikia 24 valandas per parą, žmonės ir sunkmečiu stato“, – tvirti-no A.Naujokaitis.

Tačiau sunkmečiu ypač išpopulia-rėjo palyginti pigi statyba iš vietinių žaliavų. Seminarus, kaip pasistatyti namus be kreditų, iš to, ką randa gam-toje ar aplinkinių ūkininkų sodybose, rengia ir visoje šalyje žinoma kera-mikė Dormantė Penkinski su vyru Jurgiu. Jie moko, kaip savo rankomis nulipdyti namelius iš molio, smėlio ir šiaudų mišinio. Ypač padidėjo susido-mėjimas šiaudų namais.

Statyba iš vietinių žaliavų Lie-tuvoje – ne naujiena, tai patvirti-no ir VGTU mokslų daktaras, prof. Albinas Gailius. Mūsų šalyje nuo seno statant naudojamos minera-linės (granitas, klintys, smiltainiai, smėlis, molis) ir organinės (medie-na, durpės, šiaudai, nendrės) žaliavos. Pasak profesoriaus, statyba iš molio ir šiaudų – ekologiška ir natūrali. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje dar nėra nė vienos ekologiškos gyvenvietės. O štai Vokietijoje, Danijoje, Švedi-joje tokių gyvenviečių, kuriose namai pastatyti ne stichiškai, o pagal sude-rintus projektus, itin tinkančius prie kraštovaizdžio, ne viena.

Statys pigiai ir „ūkiškai“Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius

Dabartinė mokesčių sistema nėra pa-lanki ofi cialiai dirbantiems nekilno-jamojo turto vystytojams. Su keliais šiuolaikiškus individualių namų kvar-talus pastačiusiais, gyvenviečių aplin-ką sutvarkiusiais nekilnojamojo turto vystytojais skaičiavome gyvenamojo būsto tokiose gyvenvietėse ir patenti-ninkų statytų namų kainų skirtumus. Nors naujosios gyvenvietės gražios, tvarkingos, jose patogu gyventi, tokie

namai kainuoja 40 proc. bangiau nei žmonių pasistatyti ūkio būdu. Žmogus ūkio būdu, lipdydamas pats ar per pa-žįstamus samdydamasis patentininkų brigadas, gali sutaupyti beveik pusę kainos. LNTPA vienija 21 narę – staty-bos įmones, nekilnojamojo turto vys-tymo įmones. Mūsų nariai pastebėjo, kad nors sklypų nuperkama daugiau, individualių namų statybos užsakymų nepadaugėjo. Kodėl taip yra? Tikėtina, kad žmonės statysis patys, savo jėgo-mis. Šis procesas jau vyksta. O aplink Vilnių kadaise buvę gražūs kvartalai atrodo tarsi vaiduokliai, nes čia pil-na iki krizės pastatytų ir neparduotų namų užkaltais ar jau išdaužytais lan-gais. Tokių namų yra Trakų apylinkėse, Molėtų plente. Aplink Klaipėdą 2005–2006 m. individualių namų kvartalų buvo suplanuota tiek, kad kone an-tras miestas būtų išaugęs. Bet staty-bos sustojo, liko ir neparduotų pasta-tytų namų.

Standartai „bajorams“ ir „valstiečiams“Naglis Puteikis, Seimo narys, buvęs žinomas paveldosaugos specialistas

Kai Seimo narys Bronius Bradauskas Seime teikdavo įstatymų pataisas, kad būtų liberalizuota gyvenamųjų namų statyba, sumažinta tam tik rų reikalavi-mų vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų statytojams, aš tai vertinau nei-giamai, net rūsčiai. Galvojau: blogiukai milijonieriai nori nusiaubti paveldo te-ritorijas, o B.Bradauskas norėjo padėti stambiesiems „plėtristams“ (didelėms nekilnojamojo turto vystymo kompa-nijoms – red. past.). Dabar manau, kad B.Bradauskas iš dalies buvo teisus. Kol mes, kvaileliai, mitinguodavome prie Seimo, reikalaudami nesupaprastin-ti statybos reikalavimų, gelbėti sau-gomas teritorijas, apginti nuo politikų spaudimo Valstybinės saugomų terito-rijų tarnybos vadovę Rūtą Baškytę, kai kas tik rankomis trindavo: kuo daugiau reikalavimų, tuo daugiau kyšių galima nulupti, paprastus žmones pavarinėti. Aš – jau ne paveldosaugininkas pusę metų, tačiau neseniai atėjo pas mane pajūryje gyvenantis žmogus ir sako: „Paprašiau leidimo prie namo pasta-tyti dengtą pavėsinę, kurioje lankytojai galėtų pailsėti, pavalgyti lauke, o man paveldosaugininkai didžiausius reika-lavimus iškėlė. Ir kad pavėsinė būtų iš lynų ar iš vytelių, ir kad jokio plastiko, jokių „Švyturio“ skėčių.“ Grįžo namo žmogus, apsižvalgė, o aplink pilna ir plastiko, ir tų pačių skėčių. Prieš porą metų Klaipėdoje mes, trijų naujamies-čio namų gyventojai, nutarėme apsi-tverti kiemą, kad svetimi nevaikščiotų ant mūsų vejos, negertų po langais. Reikalavimai, kurie mums buvo pa-teikti, – vos ne kaip atominę elektrinę statant. Labai ilgai derinome tvoros vaizdą, gavome leidimą 1–1,5 metro aukščio pilkai tvorelei su varteliais. Kai bandėme kieme trinkeles pakloti, atlė-kė kažkokia inspekcija bausti. O po tri-jų mėnesių žiūriu: už dešimties metrų esančiame kaimyniniame kvartalėlyje buldozeriai sukiojasi, tvora didžiausia iškilo, kiemą išasfaltavo. Ten žmonės susitarė „paprastuoju būdu": triukšmą sukėlė, kažkur pasiskųsti pažadėjo ir susitvarkė. Prisipažinsiu, aš sutrikęs – visur taikomi dvigubi standartai: yra „bajorai“ ir yra „valstiečiai“. Manau, kad reikia supaprastinti statybos leidi-mų išdavimą ne paveldo teritorijose. Ar turėčiau ateiti pas „valstietį“ ir sakyti, kad jo trobelė neatitinka gyvenvietės stilistikos, ne tas atspalvis, priekabiauti dėl centimetrų, kai „bajorai“ žino, kur, kam, kada ir kiek duoti, kad visą aukš-tą be rūpesčių pastatytų? Jei sakysime, kad reikia įvesti analogą, kaip Skandi-navijoje ar Vokietijoje, ir numatyti stan-dartus, ką ir kaip galima pastatyti, ge-ros iniciatyvos bus panaudotos prieš paprastus žmones. Konstatuoju liūdną realybę: geri vokiški pavyzdžiai ar gy-venviečių albumai „nesuveiks“, o tik nuskriausime mažą žmogų, norintys statytis namelius bus „žiauriai nukan-kinti“. Tegul stato žmonės kaip kas gali, o standartus galėsime įvesti, kai išnyks viduriniosios grandies, atsakingos už visus derinimus, kyšininkavimas. Ne-liks korupcijos – galėsime standarti-zuoti gyvenvietes. Nebus vėlu... Išeičių galima rasti, pavyzdžiui, apkalant tuos skirtingus namus ar namelius lentutė-mis, pritaikant panašią apdailą.

Gražūs, stilingi kvartalai gali tapti retenybe. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Lietuvą subjauros namai vaiduokliai?

Dormantė Penkinski su vyru Jurgiu moko, kaip savo rankomis nulipdyti namelius iš molio, smėlio ir šiaudų mišinio. Daivos Norkienės nuotrauka

4 2012 m. balandžio 18 d. • Nr. 31 (9154)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Politinė valdančiųjų veidmai-nystė palaidojo žalingų įpročių prevencijos fondo idėją, bet ją re-animuoti ragina Darbo partija. Ji siūlo nuo surenkamų alkoholio ir tabako akcizų skirti bent 5 proc. blaivybei skatinti.

Krikščionys – tik popieriuje

Krikščionišką gyvenimo būdą deklaruojanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos kirkščionių demokratų (TS-LKD) partija palaidojo vieną svarbiausių tautos išlikimo idėjų – kovą su alkoholizmu. Dar šių metų kovo 7 d. TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas atmetė pačių konservatorių pasiūlytą įstaty-mo projektą, skatinantį kuo plačiau Lietuvoje paskleisti blaivybės idėją.

Vyriausybė nepritarė Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projek-tui, kuriuo siūlyta įsteigti Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos fon-dą, o jam iš alkoholio ir tabako akcizų skirti bent 2 proc. lėšų. Nepritarimą projektui Vyriausybė grindė tuo, kad lėšų reikia biudžeto skylėms lopyti.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas pripažino, kad Vyriausybė projektą atmetė, bet idėja esą nepa-laidota. „Mūsų komitetas projektui pritarė, bet pagrindiniu komitetu pa-skirtas Biudžeto ir fi nansų komite-

tas, todėl neskubėkime ir palaukime jo nuomonės“, – aiškino A.Matulas. Kai įstatymo projektus apsvarsto visi Seimo komitetai, vėliau parlamen-tas formuoja Seimo sesijų darbotvar-kės programą ir į ją įtraukia įstatymų projektų svarstymus.

Skubėjo į Vašingtoną

Seimo Biudžeto ir fi nansų komi-teto pirmininkas Kęstutis Glaveckas „Valstiečių laikraščiui“ teigė neprisi-menąs, kad Sveikatos sistemos įsta-tymo pakeitimo projektas, kuriame kalbama apie Narkotikų, tabako ir al-koholio prevencijos fondą, būtų pasie-kęs komitetą. „Negaliu jums pasakyti,

ar mes apskritai turime (komitete) šį dokumentą. Mūsų laukia 300 įstaty-mų projektų eilė“, – aiškino TS-LKD frakcijai priklausantis politikas.

K.Glaveckas tikino, kad ruošiasi skrydžiui į Vašingtoną ir tik grįžęs iš JAV žadėjo pasidomėti projekto liki-mu. „Bet bendra mano nuomonė yra tokia, kad apie jokį 5 proc. lėšų iš ak-cizų skyrimą kažkokiam fondui nega-li būti nė kalbos. Jau tie 2 proc. būtų milžiniškos lėšos (apie 28 mln. Lt), o kontroliuoti, ar tie pinigai būtų nau-dojami skaidriai, manau, būtų be galo sunku“, – tikino K.Glaveckas.

„Valstiečių laikraštis“ prime-na, kad kol Lietuvoje buvo

leidžiama juridiniams as-menims remti partijas,

koncernas „MG Baltic“ buvo vienas didžiau-sių TS-LKD rėmė-jų. „MG Baltic“ valdo

degtinės gamybos ben-drovę „Stumbras“.

K.Daukšys: „Reikėtų ne mažiau kaip 5 proc.“Vienas iš Darbo partijos lyde-

rių Kęstutis Daukšys buvo pirmas šios kadencijos parlamentaras Sei-

me, 2011 m. pasiūlęs steigti žalin-gų įpročių prevencijos fondą. Jo idė-ją tuomet ir nugvelbė konservatoriai. „Gaila, kad mano ankstesnį siūlymą jie (konservatoriai) pavertė politiniu cirku, todėl, manau, atėjo laikas šį su-manymą įgyvendinti iš esmės“, – įsiti-kinęs K.Daukšys. Maždaug prieš me-tus Seimo narys siūlė į fondą pervesti 5 proc. lėšų nuo surenkamų akcizų iš alkoholio ir tabako pardavimo.

Alkoholio ir tabako gamintojai bei importuotojai kasmet į Lietu-vos biudžetą sumoka per milijardą litų akcizo (2010 m. – 1,33 mlrd. Lt, 2011 m. – 1,45 mlrd. Lt), todėl kiek-vienais metais fondą pasiektų apie 60–70 mln. Lt.

„Visiems aišku, kad neturėdamos materialaus pagrindo nevyriausybi-nės organizacijos negali įgyvendinti blaivybę skatinančių projektų, veiks-mingos antialkoholinės propagan-dos, – konstatavo K.Daukšys. – Tegul ne valstybė, o alkoholio gamintojai susimoka už tautos girdymą.“

Stebina Vyriausybės pozicija

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos lyderis Aurelijus Veryga vis dar viliasi, kad valdančio-ji koalicija įsiklausys į nevyriausybi-ninkų problemas. „Vis dar tikiuo-si, kad projektą Biudžeto ir fi nansų komitetas apsvarstys ir Seimui už-teks valios priimti teigiamą spren-dimą“, – sakė A.Veryga. Pašnekovą nustebino tik Vyriausybės pozicija.

„Mes tikrai žinome, kad Sveika-tos apsaugos ministerija iš pradžių parengė tokį atsakymą, kuriuo Vy-riausybė būtų pritarusi fondo atsi-radimui, bet pozicija pasikeitė, nes fondo idėja netenkino Finansų mi-nisterijos“, – teigė A.Veryga. Jam kelia nuostabą teiginiai, esą fondo lėšos būtų nekontroliuojamos.

„Pagal pirminį sumanymą didžiąją fondo valdybos narių dalį sudarytų tie patys valdininkai, todėl nekorektiška būtų įtarinėti nevyriausybininkus, – pabrėžė A.Veryga. – Jei mes gebame tiek daug nuveikti neturėdami pini-gų, remdamiesi vien idealizmu ir sa-vanoryste, visuomenė gali tik įsivaiz-duoti, kiek daug visko nuveiktume turėdami pinigų.“ Jo nuomone, jei valdžia nenori atsisakyti dalies akci-zų, tegul dar labiau padidina akcizus alkoholiui ir tabakui. „Akcizo padi-dėjimas 2 ar 5 procentais būtų beveik nejuntamas, tačiau visuomenė galėtų veiksmingai priešintis alkoholio re-klamai, tabako ir narkotikų daromai žalai“, – neabejojo A.Veryga.

A.Kubilius fondui atgręžė nugarą

Darbo partija siūlo nuo surenkamų alkoholio ir tabako akcizų skirti bent kelis procentus blaivybei skatinti.Klaudijaus Driskiaus ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Nepritarimą projektui Vyriausybė grindė tuo, kad lėšų reikia biudže-to skylėms lopyti.

Iniciatyvą vertina atsargiai

Aloyzas Sakalas, politikas, buvęs Europos Parlamento ir LR Seimo narys

Naujosios tvarkos veiksmingu-mas labai priklausys nuo ją įgyven-dinsiančių valdininkų kvalifi kacijos, sumanumo ir sąžiningumo. Istorija parodė, kad norintys apeiti įstatymą randa, kaip tai padaryti. Viena vertus, rajonų savivaldybių atsakingi darbuo-tojai iš tiesų geriau pažįsta savo kraš-to žmones ir turi daugiau galimybių surinkti informaciją apie jų gyvenimo būdą. Kita vertus, miesteliuose, kur visi vienas kitą pažįsta, daugelis vie-nas kitam giminės, negalima atmes-ti tikimybės, kad už pašalpų skyrimą atsakingi asmenys nesusidurs su dile-ma – nubraukti ar ne pašalpą, pavyz-džiui, nelegalų verslą turinčiam ge-ram pažįstamam, giminaičiui. Pašalpų skirstymo galias atidavus į vietos val-dininkų rankas atsiranda ir prielaidų kyšininkauti. Todėl šią iniciatyvą ver-tinčiau atsargiai. Eksperimentą kiek laiko reikėtų stebėti, pažiūrėti, kaip klostysis reikalai, ir tik tada naująją tvarką įgyvendinti visoje šalyje.

Skatina sąžiningai dirbti

Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono savivaldybės meras

Kalbėkime tiesiai – anksčiau mums buvo neįdomu, pagrįstai gauna žmogus išmokas ar ne. Jei įstatymas leidžia, kodėl žmogui neleisti pasinaudoti valstybės pi-nigais? Bet dabar mes, savivaldy-bė, sprendžiame, kaip panaudo-ti skirtus pinigus. Pašalpų gavėjų per du pirmus šių metų mėnesius pas mus sumažėjo daugiau kaip 20 proc. 2011 m. vasario mėn. jų buvo 3 700, o dabar – 3 000, t. y. 700 mažiau. Pinigine išraiška su-taupėme apie 600 tūkst. Lt. Bet svarbiausias dalykas – ne sutau-pyti pinigai, kurie bus panaudoti kitiems socialiniams projektams. Tai drausmina ir keičia motyvaciją. Mes esame sugalvoję įvairių skati-nimo priemonių. Jei žmogus, pa-vyzdžiui, pradėjo dirbti su patentu, mes dar pusę metų jam mokame priedą – 30 proc. tos pašalpos, ku-rią jis gaudavo. Taip skatiname le-galizuoti veiklą.

Kai socialinę paramą pradėjo mokėti savi valdybės, sutaupyta nemažai pinigų. Ar naujoji tvarka sumažins tinginių skaičių, ar tai – dar viena gudrybė, kuri nuskriaus skurdžiausiai gyvenančius?Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsitikinusi, kad daliai gaunančiųjų įvairias kompensacijas ir išmokas jos nepriklauso. Todėl siekiant sugriež-tinti socialinės paramos teikimą, nelegalaus darbo kontrolę, skatinti žmo-nes dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, pradėta socialinės piniginės paramos sistemos pertvarka. Bandomajame projekte, kuris truks 2012–2014 m., dalyvauja Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio rajonų sa-vivaldybės, kurių gyventojams piniginė socialinė parama skiriama savi-valdybėse, o kitose 55 savivaldybėse ši tvarka nesikeitė. Manoma, kad savivaldybių atstovai, bendradarbiaudami su vietos bendruomenėmis, greičiau atsirinks, kam parama reikalinga iš tiesų, o kam ne. 2009 m. Lie-tuvoje socialinių išmokų suma buvo per 1 mlrd. 45 mln. Lt, 2010 m. ji siekė 1 mlrd. 61 mln. Lt, o 2011 m. – jau daugiau kaip 1 mlrd. 148 mln. Lt.

Ant politinių svarstyklių

VL, ekonomika.lt inf.

Taksi įmonės ir individualią veiklą vykdantys taksistai priva-lės registruoti taksometrus Vals-tybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir pildyti pajamų apskaitos žurnalus. Taip siekiama užkirsti kelią mokesčių slėpimui.

„Visi automobiliai su įrengtais taksometrais turės atvykti į VMI, kur bus užregistruoti taksometrai, fi ksuojami jų duomenys. Vėliau au-tomobilių vairuotojai turės fi ksuoti kiekvienos dienos pajamas“, – pra-nešė VMI direktoriaus pavaduoto-jas Artūras Klerauskas.

Ši tvarka turėtų įsigalioti nuo gegužės 1 d. Ateityje kiekvienam keleiviui turėtų būti išduodamas specialus taksi paslaugos teikimą patvirtinantis dokumentas – kvi-tas. VMI direktoriaus pavaduoto-jo teigimu, praeitą savaitę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Pa-nevėžyje VMI rengė susitikimus su taksistais, jiems buvo pristatyti pa-keitimai, aiškinama pajamų žurnalų pildymo tvarka. Taksistai teigia, kad įsigaliojus naujai tvarkai pabrangs jų paslaugos.

Eltos inf.

Apynasris taksistams

52012 m. balandžio 18 d. • Nr. 31 (9154)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 231)

Sparčiai diegiant elektronines paslaugas, jas aktyviai siekiama panaudoti ir demokratijos plėtrai. Lietuvoje šia kryptimi jau ženg-ta: daugumoje šalies savivaldy-bių įgyvendinami projektai, di-dinantys viešojo administravimo sektoriaus veiklos skaidrumą, at-skaitomybę, sprendimų priėmimo kokybę, leidžiantys stiprinti ben-druomeniškumą ir naujas politi-nės raiškos formas.

Projektai įgyvendinami visoje šalyje

Demokratiškose valstybėse itin svarbu užtikrinti komunikaciją tarp valdžios ir visuomenės. Naujausių informacinių ir telekomunikacinių technologijų naudojimas leidžia elek-tronines paslaugas pritaikyti demo-kratinių ir pilietinių procesų Lietuvoje plėtrai. Šios paslaugos įdiegimas už-tikrina piliečių dalyvavimą ir valdžios atskaitomybę.

Lietuvoje jau įgyvendinti ir įgy-vendinami vadinamieji elektroninės demokratijos projektai padeda pla-

čiau įtraukti piliečius į valdymo pro-cesus, skatinti diskusijas tarp val-džios ir piliečių, kurti sąmoningą pi-

lietinę visuomenę, kuriai rūpėtų išsa-kyti savo nuomonę apie problemos sprendimus, domėtis, kaip vyksta darbai savivaldybėse.

Projektus pagal priemonę „Elektro-ninė demokratija: regionai“ jau įgy-vendino 30 Lietuvos savivaldybių, dar 12 savivaldybių arba jų grupių pla-nuoja šiuos projektus baigti artimiau-siu metu. Įgyvendinus šiuos projek-tus gyventojai internete gali stebėti ir vertinti savivaldybės tarybos narių darbą, peržiūrėti priimtus dokumen-tus, teikti pasiūlymus dėl dokumen-tų projektų, juos komentuoti ir disku-tuoti. Savivaldybių svetainėse, skiltyje e. demokratija, taip pat galima rasti tarybos sprendimų projektus, tarybos

sprendimus, posėdžių darbotvarkes, stebėti jų transliacijas.

Didžiausia nauda – piliečiams

Ignalinos ir Elektrėnų rajonų savi-valdybėse gyvenantys žmonės, kaip ir kitų 28 savivaldybių gyventojai, jau gali sėkmingai naudotis priemonės „Elektroninė demokratija: regionai“ suteikta galimybe internetu stebė-ti savo savivaldybių politikų darbą, sekti jų priimtus sprendimus ir pa-reikšti nuomonę savivaldybių inter-neto svetainėje.

„Labai svarbu, kad visos informa-cinės priemonės būtų išnaudotos sie-

kiant skatinti žmones domėtis valdy-mo procesais, išsakyti savo nuomonę bei komentarus ir taip užtikrintidemo-kratinių principų veikimą. Tokie projek-tai leidžia žmonėms gauti visą infor-maciją apie savivaldybių darbą, o tai valdymo procesui suteikia skaidrumo ir didina pasitenkinimą valdžios vei-kla“, − sako Vilius Gasiukevičius, Igna-linos rajono savivaldybės Informatikos skyriaus vedėjas.

Elektrėnų savivaldybės Strategi-nio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Irena Vainiūnienė tei-gia, kad sukurtos galimybės leidžia gyventojams stebėti vietos valdžios darbą, reikšti savo nuomonę dėl vie-no ar kito sprendimo, gauti naujausią savivaldybės informaciją.

„Galimybė ne tik stebėti savival-dybių darbą, bet ir reaguoti, siųsti žinią iš visuomenės skatina abipu-sį bendradarbiavimą ir valdžios at-skaitingumą piliečiams. Tokie pro-jektai suteikia realią galimybę susi-tikti interneto erdvėje ir diskutuoti svarbiais klausimais, o tai užtikrina demokratinių principų veikimą“, − įsitikinusi I.Vainiūnienė.

Visa informacija – specialioje svetainėje

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė pabrėžia, kad savivaldybių sukurtos elektroninės paslaugos, lei-džiančios regionų gyventojams len-

gvai ir patogiai susipažinti su savi-valdybių veikla, projektais ir planais, prisideda prie vietos valdžios veiklos skaidrumo ir atvirumo didinimo, ska-tina gyventojų aktyvumą. Be to, jos yra nesudėtingos naudoti, tad tampa padrąsinimu internete ieškoti ir kitų naudingų paslaugų bei sprendimų.

„Kiekvienas norintis išbandyti elek-troniniam dalyvavimui savivaldos gy-venime skirtus sprendimus gali už-sukti į savo savivaldybės interneto svetainę, o visą įvairių savivaldybių įgyvendinant projektus sukurtų elek-troninės demokratijos paslaugų kata-logą galima rasti specialioje interneto svetainėje www.prisijungusi.lt. Šioje IVPK sukurtoje svetainėje pateikiama daug informacijos ne tik apie e. demo-kratijos paslaugas, bet ir apie kitas vie-šąsias ir administracines elektronines paslaugas, reikalingas gyventojams ir įmonėms“, – teigia I.Žilionienė.

IVPK administruojamoje interneto svetainėje www.prisijungusi.lt galima rasti informaciją apie šiuo metu jau sukurtas ir veikiančias administracines bei viešąsias elektronines paslaugas, fi nansuotas ES struktūrinės paramos ir bendrojo fi nansavimo lėšomis.

Projektai pagal Ekonomikos au-gimo veiksmų programos 3 priorite-to „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę „Elektroninė demokratija: regionai“ jau įgyvendinti šiose savival-dybėse: Druskininkų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kauno miesto, Birštono, Elektrėnų savivaldybių bei Biržų, Kėdainių, Švenčionių, Prienų, Kupiškio, Širvintų, Varėnos, Kaišiado-rių, Jurbarko, Mažeikių, Ignalinos, Šal-čininkų, Ukmergės, Utenos, Jonavos, Šakių, Rokiškio, Alytaus, Lazdijų, Kau-no, Anykščių, Zarasų ir Trakų rajonų savivaldybėse. Šie projektai fi nansuo-jami ES struktūrinių fondų ir bendrojo fi nansavimo lėšomis.

Elektroninės paslaugos gerina demokratijos kokybę

Svarbu, kad visos informacinės priemonės būtų panaudotos siekiant skatinti žmones domėtis valdymo procesais, išsakyti savo nuomonę bei komentarus.

fotodiena.lt nuotrauka

Demokratiškose valstybėse itin svarbu užtikrinti komunikaci-ją tarp valdžios ir vi-suomenės.

(Užs. 232)

Kovo mėnesį 1 000 kub. m gamtinių dujų pardavimo kaina AB „Lietuvos dujos“ klientams, ne-buitiniams vartotojams padidėjo 26 litais (nuo 1 293 iki 1 319 Lt už 1 000 kub. m). Anksčiau bendrovė skelbė apie du mėnesius iš eilės ma-žėjusią dujų pardavimo kainą.

Kovo mėn. gamtinių dujų par-davimo kainos kilo tiek dėl besitę-siančio euro vertės mažėjimo JAV dolerio atžvilgiu, tiek dėl nuose-kliai didėjančių naftos išteklių kai-nų tarptautinėse rinkose.

Kovo mėnesio gamtinių dujų kaina nustatoma pagal 2011 m. rugsėjo – 2012 m. vasario mėne-siais buvusias naftos produktų kai-nas tarptautinėse žaliavų rinkose.

Gamtinių dujų kainos pokyčiai priklauso nuo naftos išteklių kainų pokyčių tarptautinėse rinkose bei euro ir JAV dolerio santykio.

Eltos inf.

Gamtinės dujos šiek tiek brango

fotodiena.lt nuotrauka

6 2012 m. balandžio 18 d. • Nr. 31 (9154)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Neseniai Vyriausybė paskel-bė atkūrusi istorinį teisingumą, kai žydų bendruomenių įsteig-tam specialiam fondui patikėjo disponuoti pinigais, kuriuos vals-tybė skirs kaip kompensacijas už žydų nekilnojamąjį turtą, turė-tą iki Antrojo pasaulinio karo. Šis sprendimas tik dar labiau suskal-dė Lietuvos žydus ir įvėlė šalį į tarptautinį skandalą.

Sprendimą vadino istoriniu

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis po Vyriausy-bės posėdžio sprendimą dėl fondo vadino istoriniu, galinčiu tapti pa-vyzdžiu kitoms šalims, turinčioms istorinės sąžinės problemų. „Šis is-torinis sprendimas atspindi nuosek-lią Lietuvos politiką nuo nepriklau-somybės atkūrimo atkuriant istorinį teisingumą ir įvykdant restituciją“, – aiškino jis.

Viešąją įstaigą „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“ įsteigė kelios žydų bendruomenės. Būtent šiam fondui valstybė per 10 metų perves 128 mln. Lt. Kompensacija bus pra-dedama mokėti nuo 2013 m. sausio 1 d. ir baigiama 2023 m. Pirmaisiais metais bus išmokėta 3 mln. Lt.

„Vyriausybės sprendimą vertina-me labai teigiamai, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius. – Tai rodo, kad Lietuvos valdžia suprato, kas buvo įvykdyta ir padaryta.“ Jo žo-džiais, pinigus gaus žydai, nukentė-ję nuo okupacinių režimų. „Ne vien tik fašistinių režimų, nes sovietme-

čiu į Sibirą žydų buvo ištremta net-gi daugiau procentų nei lietuvių“, – sakė S.Alperavičius. Jis tikisi, kad per artimiausius dvejus metus fon-das atlygins žalą nuo represinių re-žimų nukentėjusiems asmenims.

Pernai Seimo priimtame Geros valios kompensacijos už žydų religi-nių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatyme numatyta, kad kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą turtą iš valstybės biudžeto turi būti mokama Vyriausybės paskirtam žydų bendruo-menių fondui. Vyriausybė tikina, kad

fondas užtikrins skaidrų pinigų panau-dojimą žydų religinėms, socialinėms ir švietimo reikmėms, nes jo veiklą nuo-lat audituos Valstybės kontrolė.

G.Songaila: „Valdžia dar labiau suskaldė žydus.“

Tačiau dar prieš Vyriausybės po-sėdį paaiškėjo detalės, kurios dis-kredituoja ne tik fondą, bet ir pačią valstybę. „Tai kompensacija nežinia už ką ir nežinia kam, – teigė Seimo narys Gintaras Songaila. – Vyriau-sybė ir Seimas pasielgė antikonsti-tuciškai.“ Jo teigimu, teisiškai resti-tucija gali būti taikoma tik iki 1939 m. veikusioms religinėms bendruo-menėms. Šiuo metu Lietuvoje veikia

8 tradicinės žydų religinės bendruo-menės, bet tik Kauno bendruomenė teismuose įrodė esanti žydų religi-nio turto teisių perėmėja.

„Mano žiniomis, visų litvakų orga-nizacijų vyriausiasis rabinas Samuelis Jakobas Pfeferis dieną iki Vyriausybės posėdžio kreipėsi į teismą, apskųsda-mas fondą, kaip neturintį jokių tei-sių į Lietuvos žydų religinį turtą“, – sakė G.Songaila. Pašnekovo žodžiais, Vyriausybė pasielgė taip, tarsi kom-pensacijas už katalikų nusavintą turtą būtų skyrusi ne katalikams, o protes-tantams ar net ateistams.

G.Songailos teigimu, valstybė pi-nigus skirs tiems, kurie net nesusiję su žydų ortodoksais, ir tarptautinės pasekmės Lietuvai gali būti liūdnos. „Kuo čia dėtos tos JAV organizaci-jos, visokie beikeriai. Tam, kas atsi-rado su S.Alperavičiaus palaiminimu (fondas), kitos žydų religinės ben-druomenės niekada nepritarė“, – ti-kino parlamentaras. Jo teigimu, tik žydai ortodoksai iki Antrojo pasau-linio karo turėjo nekilnojamojo turto Lietuvoje. „Valdžia pasielgė visiškai priešingai: užuot atstačiusi teisingu-mą, ji dar labiau suskaldė žydus, – neabejojo G.Songaila. – Tos ameri-kiečių organizacijos net neturi jokių teisių į Lietuvos žydų turtą.“

Prieštaravo fondo idėjai

Kauno žydų religinės bendruo-menės reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas sako, kad gerą valią val-džia įgyvendino nemokšiškai. „Jei-gu valstybė nori gera valia atlyginti žydams už skriaudą, tai pirmiausia turėtų atlyginti ne iš tų pačių žydų turto“, – sakė M.Bairakas. Jo teigi-mu, Vyriausybė pasirinko visiškai klaidingą kelią kompensacijoms už nekilnojamąjį turtą išmokėti, nes joks fondas neatstovauja religinių bendruomenių interesams.

„Mes ne kartą išreiškėme nuo-gąstavimus, kad Geros valios įsta-tymas yra skirtas siauram rateliui fi zinių asmenų, kurie, prisidengda-mi skambiais organizacijų pavadi-nimais (Lietuvos žydų bendruome-nė, Lietuvos žydų religinė bendrija, Amerikos žydų komitetas) ir mani-puliuodami holokaustu, kaip ypa-tingu diplomatiniu ginklu, bando įteisinti tik jiems naudingą tiesą“, – tikino M.Bairakas.

Pasak jo, pernai rengiant ir svars-tant Geros valios įstatymo projektą, jau buvo įkurta viešoji įstaiga Lie-tuvos žydų paveldo fondas, kuris yra ir Vyriausybės pripažintos VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių ne-kilnojamąjį turtą disponavimo fon-das“ steigėjas. Šio fondo valdybą sudaro 12 asmenų, 7 iš jų – užsie-nio piliečiai, neturintys jokio ryšio su Lietuva ir tradicinėmis Lietuvos žydų religinėmis bendruomenėmis. „Kitaip tariant, pinigai bus skirsto-mi per fondą, kurį įsteigė kitas fon-das. Koks čia gali būti skaidrumas ir koks čia gali būti atlyginimas re-liginei bendruomenei?“ – stebėjo-si M.Bairakas. Pašnekovo teigimu,

akivaizdu, kad valdžia prasilenkė su įstatymais.

„Kokiu pagrindu 1992 m. įsteig-ta asociacija – Lietuvos žydų ben-

druomenė – perėmė tradicinių re-liginių bendruomenių funkcijas? Ar jau negalioja Lietuvos Respu-blikos asocia cijų įstatymas?“ – reto-riškai klausė Kauno religinės žydų bendruomenės reikalų tvarkytojas M.Bairakas.

STT abejoja lėšų panaudojimo skaidrumu

M.Bairako nuogąstavimus jau pa-tvirtino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Šių metų kovo 13 d. rašte įvertinusi Geros valios įstatymą antikorupci-niu požiūriu, STT paneigė Vyriau-sybės deklaruojamą istorinį teisin-gumą. Tarnybos teigimu, Valstybės kontrolė neturės jokių galimybių patikrinti, kaip fondas naudos lėšas. „Valstybės kontrolė negalės atlikti fondo valstybinio audito ir patikrinti kompensacijos naudojamo teisėtumo bei pagrįstumo, – patikslino STT. – Valstybės kontrolė neturės objekty-vių galimybių patikrinti, kaip naudo-jamos organizacijoms skirtos lėšos, nes įstatyme pasigendama nuostatų, kurios įpareigotų fonde rinkti infor-maciją ir tikrinti, ar organizacijoms pagal tikslinius projektus skirtos lė-šos naudojamos pagal paskirtį.“

Be to, tarnyba teigė, kad vado-vaujantis teisės aktais šio įstatymo negalima laikyti restitucija, todėl žydų religinės bendruomenės, jei joms nebus atlyginta už nekilnoja-mąjį turtą, nepraranda teisės reika-lauti kompensacijų ateityje. Supran-tama, kad tai gali įvykti jau tada, kai dabartinės Vyriausybės neliks nė kvapo, todėl kentės pirmiausia valstybės biudžetas.

„Konservatorių pasirinktas kelias diskredituoja valdžios institucijas, todėl dėl šio įstatymo net nebalsa-vau“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas. „Valstiečių laikraštis“ prime-na, kad dar 2003 m. žydai reikalavo, kad jiems būtų atlyginta maždaug 500 mln. Lt už 1 600 pastatų. Vėliau restitucinio reikalavimo suma suma-žėjo iki maždaug 360 mln. Lt, o ga-liausiai už nekilnojamąjį turtą apsi-spręsta kompensuoti 128 mln. Lt.

Keliolika metų valdžia ir žydai nesutarė, koks turėtų būti kompen-savimo mechanizmas. Vyriausybę nuolat spaudė JAV žydų atstovas Andrew Bakeris. Kauno žydų reli-ginė bendruomenė priešinosi fon-do idėjai, bet konservatorių val-dymo metais buvo apsistota ties fondu.

Vietoje epilogo

Vilniaus Gaonas arba Elijas Ben Solomon Kremeris (1720–1797 m.) laikomas vienu žymiausiu judaizmo rabinų. Tai legendine ir netgi misti-fi kuota asmenybė, kurios dėka žydai Lietuvoje sukūrė turtingą įvairialy-pę kultūrą.

Būtent Vilniaus Gaono pro-vaikaitis rabinas S.J.Pfeferis nuo 8 valandos ryto prieš prasidedant Vyriausybės posėdžiui, kai buvo sprendžiamas pinigų paskyrimo fondui klausimas, bandė patekti pas premjerą A.Kubilių. Premjeras su juo nesusitiko.

Visą laiką, kol buvo sprendžia-mas kompensacijų Lietuvos žydams klausimas, šalies valdžia nuolankiai atverdavo duris iš JAV apsilankiu-siems žydams. Nesitaikstydamas su neteisybe sprendžiant žydų re-liginio turto klausimą per fondą, S.Pfeferis kreipėsi į teismą.

Žydai išmeldė malonės, bet ne teisingumoAndriaus Kubiliaus arogancija prie Vyriausybės slenksčio pažemino Vilniaus Gaono palikuonį, tačiau iškėlė į padanges amerikiečių žydus.

Pernai Seimo priimtame Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatyme numatyta, kad kompen-sacija už totalitarinių režimų nusavintą turtą iš valstybės biudžeto turi būti mokama Vyriausybės paskirtam žydų bendruomenių fondui.

Lietuvos žydų religinės bendruomenės, jei joms nebus atlyginta už nekilnojamąjį turtą, nepraranda teisės reika-lauti kompensacijų ateityje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Valdžia pasielgė visiškai priešingai: užuot atstačiusi teisingumą, ji dar la-biau suskaldė žydus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Praėjusį sezoną Šilutėsrajono ūkininkai pateikė6 163 paraiškas ir paprašė54 mln. Lt paramos.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Žemaičiai ES paramos neignoruoja

Moters pasaulis

15 psl.

Afrikiečio keliai veda į Lietuvą

15 psl.

Prabangaus gyvenimo kaina – depresija

Pergalė Rusijai, tačiautaurė lietuvio rankose

Kėdainių rajono ūkininkas Zigmas Ričkus džiaugiasi, kad jo pieno ūkyje dirba sąžiningi savo darbą iš-manantys žmonės. Nuo-širdus komandinis dar-bas duoda gerų rezultatų. Neseniai bendrovė „Že-maitijos pienas“ pagerbė pažangiausius pieno ga-mintojus. Tarp jų buvo ir Z.Ričkus.

Jolita Žurauskienė

Etiopas Kirosas Hadgu į Lie-tuvą užsuko tik pasižvalgy-ti važiuodamas iš Rusijos į Olandiją, kur gyvena jo sesuo ir brolis. Iš pradžių nepatikusi Lietuva vėliau jį vis labiau žavėjo. Afrikietis Kirosas čia gyvena jau dau-giau kaip penkerius metus ir emigruoti nežada..

Marius Eidukonis

Turtingos, bet nelaimingos. Toks derinys tampa nūdie-nos visuomenės, kurioje nemažai moterų – išlaiky-tinės, stereotipu. Medikai įsitikinę, kad tik apie pinigus galvojantys žmonės tam-pa nelaimingi, o dvasiškai tobulėjantiems depresija negresia..

balsas.lt

Greitai karvės bus įrašytosGreitai karvės bus įrašytosį Raudonąją knygąį Raudonąją knygą

8 psl.

Sportas

Praėjęs savaitgalis buvo šventė visiems krepšinio gerbėjams. Maskvos sri-ties Chimkų arenoje Vil-niaus „Lietuvos rytas“ iš-kovojo Europos taurės vyrų krepšinio turnyro bronzą, o Garliavoje paaiškėjo Nacio-nalinės.

Marius Eidukonis

19 psl.

Užsienyje

Derybos atitolino karąPirmą kartą per 15 mėnesių šešių didžiausių pasaulio ša-lių ir Irano lyderiai Stambule susėdo prie derybų stalo dėl jo vykdomos branduolinės programos. Apibendrindama šį susitikimą, Europos Sąjun-gos užsienio politikos vadovė Catherina Aschton teigė, kad derybos buvo.

Marius Eidukonis