www.veidas.lt2 EUR / 6,91 Lt2015 liepos 10

Nr. 27

PABĖGĖLIAI: TRYS ŠEIMOS IŠ KARO DRASKOMO IRAKOBANDYS KURTI SAVO GYVENIMĄ LIETUVOJE 30 p.

KARO KAPELIONAI: TARP APKASŲ IR DANGAUS 38 p.

SERBIJA: ŽURNALISTAI, MAFIJA IRSPECIALIOSIOS TARNYBOS 44 p.

UŽ ŽMOGAUS TEISES! BET NE VISAS IR NE VISIEMS

Politikai žada gerbti vakarietiškas vertybes, tačiau tuo pat metu palaiko abortųuždraudimą ar propaganda vadina homoseksualių porų egzistavimą

TRUKMĖ KAINA INTERNETE *JURIDINIAMS ASMENIMSBEI PRENUMERATOSTARNYBOSE

KAINAINTERNETE*FIZINIAMSASMENIMS

12 mėn. 100,79 EUR / 348 Lt 79,94 EUR / 276 Lt

6 mėn. 50,39 EUR / 174 Lt 39,97 EUR / 138 Lt

3 mėn. 25,20 EUR / 87 Lt 19,98 EUR / 69 Lt

1 mėn. 8,40 EUR / 29 Lt 6,66 EUR / 23 Lt

Savaitraščio VEIDAS 2015 m. prenumerata

2015–07–10 ● 3

Turinys

Nr. 27, 2015 m. liepos 10 d.

30 p.Ar Lietuvasvetingapabėgėliams?

Katalikų Bažnyčia ėmėsi iniciatyvos kvies-ti pabėgėlius nuolatosgyventi Lietuvoje. Taiatskleis, kiek esamesubrendę akistatai sumigrantais, plūstan-čiais į Europą.

44 p.Iššūkiai Balkanų žurnalistams Miloradas Ivanovićius, „Newsweek Srbija“ vyriausiasis redakto-rius, apie kasdienį darbą: mafijos veiklos tyrimus, infiltruotusslaptųjų tarnybų agentus, neužgijusias karo žaizdas.

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio temaŽmogaus teisės: lietuviai – už moters teisę nutraukti nėštumą, bet prieš vienalytes poras . . . . . . . .10

LietuvaMetų valstybės tarnautojas:ceremonija Valdovų rūmuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .16

VerslasPažanga: mokslo ir technikos naujovės neaplenkia žemės ūkio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .20Ūkininkės profilis: J.Balvočiūtė – farmacininkė, sujungusi liaudies išmintį ir mokslą . . . . .23

VisuomenėPabėgėliai: ar Lietuva bus svetinga? . . . . . . . . . . . . . . .30Lietuvių kalba užsieniečiams:vasaros kursai atsiperka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .33Gabieji: K.Česnavičius – nuo olimpiados iki garsiausių pasaulio universitetų . . . . . . . . . . . . . . . . . . .36Karo kapelionai: ir ganytojai, ir psichoterapeutai . . . . .38Nusikaltimai: jaunimo beviltiškumo išraiška . . . . . . . . .42

PasaulisSerbija: žurnalistai tarp mafijos ir specialiųjų tarnybų . .44Izraelis: naujas taikos su palestiniečiais scenarijus . . . .46

KultūraSmuikininkė D.Kuznecovaitė: neišmušama iš vėžių . .49

SkaitiniaiDaktaras Ali: nerimas sukelia ligas . . . . . . . . . . . . . . . .52

LaisvalaikisKelionės: Havajai masina visus . . . . . . . . . . . . . . . . . . .54

KomentaraiRedakcijos laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4A.Šindeikis: Lietuvoje kuriamas kolaborantų rojus . . . .18

20 p.Mokslas ir technika gaivina žemės ūkįTraktoriai be traktorininkų, gyvulius aptarnaujantys robotai, vis plačiau naudojami kompiu-teriai – kaimo šiandiena, o ne rytojus.

VIRŠELYJE PANAUDOTA „SHUTTERSTOCK“ NUOTR.PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „SHUTTERSTOCK“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

49 p.Nepanorusi tapti antrąja Vanessa MaeSmuikininkės Dalios Kuznecovaitės netrikdo nei reikalavimai skubiai grąžinti smuiką,nei prieš akis koncerto metu įkyriai mataruojančios klausytojų kojos.

Rusijos Federacijos Ta ry -bos narys KonstantinasDob ryninas pareiškė, kad

reikia atrasti juridinę formą, kuritiktų gėjų ar lesbiečių sąjun-goms. Jam pritarė net Rusijospropagandos rėksnys DmitrijusKi seliovas, gerokai anksčiau pa -gar sėjęs siūlymu deginti mirusiųho moseksualų širdis, užuot pa -naudojus jas organų donorystei.

Jeigu visa Europa ir kaimynai– ypač Rusija – aplenktų Lietuvą vienalyčiųsantuokų įteisinimo srityje, ši kaip ir krikštoat veju liktų bene paskutinė, atsisakiusi „pa -go nybės“, – jeigu, pritempę šią sąvoką, užkli-juo tume ją teisiniam vakuumui ir naujai reli-gi jai prilygintume iki tol nebūtų normų įvedi-mą. Žinoma, dar toli iki to – katalikiška Len -kija vargu ar skubės sekti katalikiška Ai ri ja,kurioje vienalytėms santuokoms piliečiai pri -tarė referendumu.

Mūsų tautininkų pa mil toje Vengrijoje tospačios lyties asmenų part nerystė įteisintanuo 2009 m. liepos. Val dant Viktoro Orbanovyriausybėms įstatymas ne panaikintas.

Istoriškai žvelgiant į lesbiečių, gėjų, bisek-su alų, transseksualų (LGBT) reikalus są -moks lo teorijos atrodo naiviai. Neva požiūris įjuos keitėsi vien dėl LGBT lobistų veikimo – ojų neva visur pilna. Antai skirtingų rasių (beabe jo, ir skirtingų lyčių) santuokos visoje JAVte ritorijoje Aukščiausiojo teismo sprendi mule galizuotos tik 1967 m. (laiko juostoje ga lė tu -me pažymėti, kad 1969 m. amerikiečiai iš si lai -pi no Mėnulyje). Sunku įsivaizduoti, kad to pa -siek ta vien todėl, jog veikė afroame rikiečių lo -bistai, prasiskverbę į valdžios vir šūnes, įsitvir-tinę žiniasklaidoje ir pramogų vers le. Juo labkad rasiniai apribojimai dalyvau ti JAV rinki -muose galutinai panaikinti tik 1965 m.

Jungtinių Tautų generalinis sekretoriusne seniai išlygino visų organizacijoje dirban-čių vienalyčių sutuoktinių teisės: jiems galio-ja vienodos mokesčių lengvatos, nepriklauso-mai nuo to, kur jie susituokę. Ša ly se, kuriose

tuoktis finansiškai ap simoka,kova dėl vienalyčių po rų teisėsjuridiškai tapti šeima yra kovadėl mažesnių mokesčių. Pri -siminkime, kad XVIII a. ne prik -lausomybės ka ras Šiaurės Ame -rikoje prasidėjo dėl mokestinioginčo.

Prieš porą metų bernardinai.ltpub likavo Bertrand‘o Vergelysvars tymus apie gėjų santuokas.Anot šio prancūzų filosofo ir

teo logo, jos ne grįž tamai keičia šeimos, gimi-nystės ir paveldo supratimą, nes santuokosvisais laikais bu vo neatsiejamos nuo giminėspratęsimo. Gy vy bė gimsta susijungus vyrui irmoteriai – šią na tūralią vyro ir moters sąjun-gą visuomenė sie kė apginti, juridiškai įteisin-dama santuokos instituciją.

B.Vergely klausia: „Jei jausmai yra svar-biau si, o gamtinė duotybė nėra es minis veiks-nys, tai nėra jokio pagrindo draus ti kraujomai -šos. Mylinčiam tėvui derėtų suteikti teisę kurtišei mą su dukra, seseriai – su broliu?“ Pri dur -kime: se se riai su seseria, bro liui su bro liu.

Kitaip žvelgdami į negrįžtamus procesussa kytume, kad šeimos institucija Vakaruosemirš ta savaime, o LGBT čia niekuo dėti. Re -pro dukcija „perkelta“ į griežtos šeimyninėsmo ralės kraštus panašiai kaip sportbačių ga -myba: gimdo musulmonės, jų vaikai „impor-tuojami“. LGBT galima kairuoliškai paklaus-ti: kodėl jūs džiūgaujate įšokę į skęstantį lai -vą – nejau tikitės išgelbėti buržuazinę šeimą?

Net ir Lietuvoje įteisinus vienos lyties as -me nų partnerystę (santuokos neleidžiaKons titucija), iškils kultūros rezistencijosklau simas. Vienas fronto baras: homoseksua-liai porai ateiti į šeimos šventę. Kitas baras:vi suomenei peršant kolektyvinės kaltės ir at -gailos nuotaikas (taip neretai klijuojama eu -ro piečių vienybė – neva visi prasikaltę) neat-si prašyti, nejausti kaltės už Donelaitį, Ba ra -nauską, Kudirką – juk jie apie LGBT nėrage ro žodžio parašę. ■

Arūnas Brazauskas

Kaltė ir LGBTJAV aukščiausiojo teismo sprendimas dėl tos pačios lyties asmenųsantuokų įteisinimo visose valstijose, regis, pramušė skylę nethomofobiško Kremliaus sienoje.

2015 m. liepos 10 d.; Nr. 27 (1166)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

Vyr. redaktorius-direktoriusRimvydas Valatkatel. 264 9432Vyr. redaktoriaus pavaduotojasArūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423,J.Kiliulienė, tel. 264 9386,D.Pabiržis, tel. 264 9436Užsienis – R.JanužytėVisuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431,G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – E.Labanauskas,R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė,J.Laurinėnaitė-ŠimelevičienėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Senkuvienė, tel. 264 9422,A.Papievienė, tel. 264 9421Rinkodara J.KariniauskaitėPlatinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424Buhalterija – tel. 264 9417

Redakcijos adresas:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdinoUAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelb-tą informaciją galima platinti ar naudoti kitosežiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinįUAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažy-mėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumeratainternetu: www.veidas.lt, privačiose platini-mo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paš-tuose – iki mėnesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Redakcijos laiškas

Kiekvieną ketvirtadienįpo 21 val. „Apple App Store“

skaitykite naują numerį

Žvelk giliauŽvelk giliau

Skaitykitesavaitraštį

VEIDAS„Apple iPad“

Skaitykitesavaitraštį

VEIDAS„Apple iPad“

10 ● 2015–07–10

Dviejų vilniečių homoseksualių moterųšeima (o kaip kitaip vadinti kartu gyve-nančius, vienas kitą mylinčius, vaiką

auginančius, bendrą ūkį vedančius du asmenis?)patyrė didžiulį stresą. Moterys augina vienos išjų biologinę dukrą. Ši rimtai sunegalavo, tekokreiptis į ligoninę. Tačiau biologinė mama buvoišvykusi į komandiruotę, o kita pagal Lietuvosasmens duomenų apsaugos įstatymų apriboji-mus negali turėti net teisės gauti informacijosapie sergančią mergaitę, ką jau ten apie teisępriimti sprendimą dėl jai reikalingo gydymo arnet operacijos. Juk ji oficialiai mergaitei – nie-kas be jokių teisių jos atžvilgiu.

Tokios skaudžios gyvenimiškos mūsų valsty-bės piliečių situacijos. Nors artėjant rinkimamspartijos net šūkius ima skelbti, kaip joms rūpikiekvienas žmogus, tačiau kai tik prieinama priekonkretybių, net visuotinai pripažintas žmogausteises partijos seikėja ne visas ir ne visiems. Ikinaujų absurdų belikęs vienas žingsnis. Seime jau

dukart užteko balsų, kad Lietuvoje būtųuždrausta moters teisė nutraukti nėštumą, likotik paskutinis bal savimas. Ketvirtį amžiaus trun-kanti Lie tu vos piliečių kova dėl teisės į savopavardę priar tėjo prie to, kad jei Lietuvos lenkėištekės už ko kio Mickiewicz iš Seinų, tai galėstu rėti jo pa vardę, o jei tas pats jaunikis bus gi -męs jau šia pus Lietuvos sienos, ji amžiams bustik Mic kevičiaus žmona.

Tuo pat metu kelios parlamentinės partijosderina kardinaliai priešingus įsipareigojimusnacionalinio susitarimo dėl žmogaus teisių ir jųapsaugos projekte. Vienas iš partijų susitarimoiniciatorių teisingumo ministras socialdemokra-tas Juozas Bernatonis „Veidui“ sakė, kad šislabai svarbus dokumentas, parodysiantis, arvalstybei rimtai rūpi žmogaus teisės, turėtų būtipasirašytas tuoj po Joninių. Bet praėjo irJoninės, ir Petrinės, ir Mindauginės, o susitari-mas – be signatarų parašų. O paties projektosusinimas po kiekvieno svarstymo rodo, kad

baimė netekti kokio davatkiško rinkėjo balsostipresnė už visuotinai pripažintas žmogaus tei-ses, kurias ginti Lietuva yra įsipareigojusi pasi-rašydama ir ratifikuodama tarptautines konven-cijas.

Tarptautinės normos – už moters teisę nutraukti nėštumą

Moteriai dėl nėštumo kilo pavojus sveikatai,bet gydytojai nedarė aborto. Ji beveik apako.Nors laimėjo bylą Europos žmogaus teisių teis-me, bet regėjimo tai juk nebesugrąžino. Šisskausmingas įvykis sukrėtė Lenkiją, kur abortaileidžiami tik tais atvejais, kai kyla pavojusmoters gyvybei ar sveikatai. Bet tai – didelėerdvė interpretacijoms, ir gydytojai bijo priimtisprendimą.

Lenkijoje, Airijoje, kur galioja abortų drau-dimo įstatymas, aktyviai diskutuojama, ar nerei-kėtų jo liberalizuoti (tiesa, yra ir priešingų dis-kusijų). Lietuvoje, atvirkščiai, norima atimti išmoters teisę nutraukti nėštumą. Nors partijųsusitarimo projekte jos įsipareigoja nepriimtiteisės aktų, draudžiančių abortus, tačiau į Seimopavasario sesijos darbotvarkę buvo įtrauktasgalutinis balsavimas dėl tokio įstatymo, ir tiksveiko proto politikų pastangomis pavyko užvil-kinti būtinas procedūras, kad balsuoti būtųnespėta.

Abortų uždraudimui Seimas pritarė jau du -kart – po pateikimo (nuo to laiko praėjo jau po -ra metų) ir po svarstymo. Lenkų rinkimų akcijosfrakcijos narių, taip pat „darbiečio“ KęstučioDaukšio ir dabar jau a.a. Algirdo Patacko, į

Už žmogaus teises! Bet ne visas ir ne visiemsPartijų susitarimas. Politikai žada gerbti vakarietiškas vertybes, tačiau kaireikia jas praktiškai realizuoti, ima rūšiuoti, kas jų vertas, kas ne, kurios jųmums, Marijos žemei, tinka, o kurios ne.

2015–07–10 ● 11

Viršelio tema

Seimą išrinkto su „Drąsos kelio“ partija, pateik-tas įstatymas turėjo įsigalioti jau nuo 2014 m.sausio 1 d..

„Atmesti ir pamiršti. Negalima valstybės nu -stum ti į akmens amžių“, – tokios šio įstatymopro jekto ateities norėtų Seimo narė liberalė Da -lia Kuodytė. Beje, kaip rodo „Veido“ užsakymu„Pri me consulting“ rinkos tyrimų ir konsultacijųbendrovės atlikta apklausa, Lietuvoje už abortųdraudimą tėra 11,4 proc. žmonių.

O ir abortų Lietuvoje per ketvirtį amžiaus at -kurtos nepriklausomybės sumažėjo daugiau neiaštuonis kartus (1990 m. jų buvo 50 tūkst., perpastaruosius kelerius metus jau padaroma tikpo 5–6 tūkst.). Ar yra manančiųjų, kad tiekkartų padaugėjo uolių katalikų? Lytinis švieti-mas abortų skaičių mažina kur kas efektyviaunei dievobaimingumas ir draudimas nutrauktinėštumą.

Įstatymo teikėjai neabejoja: „Įstatymas busryžtingas žingsnis, ginant mūsų šalies gyvybiškaisvarbius interesus demografijos ir visuomenėsmoralės srityse.“ Bet ar daug kur kitur, neiSeime, yra lengvatikių, kad uždraudę abortusišspręsime demografines problemas? EuroposTarybos Parlamentinės Asamblėjos tyrimasnustatė, kad tokie draudimai nelemia mažesnionėštumo nutraukimų skaičiaus, o tik padidinaskaičių neteisėtų abortų, kurie neretai yra pavo-jingi moters gyvybei ir lemia abortų „turizmą“.

Portugalijoje ir Ispanijoje nėštumo nutrauki-

mas buvo draudžiamas keletą dešimtmečių, betgaliausiai legalizuotas dėl išaugusio nelegaliųabortų skaičiaus ir pavojaus moterų sveikataibei gyvybei. Apie 500 tūkst. moterų pasaulyjekasmet miršta dėl nėštumo ir gimdymo kompli-kacijų, pusė jų – dėl nesaugaus abor to.

Europos žmogaus teisių teisme bylą yra lai-mėjusi ir Airijoje, kur abortai draudžiami, gyve-nanti lietuvė. Ji buvo persirgusi vėžiu ir baimi-nosi, kad nėštumas pakenks sveikatai, tad nuta-rė jį nutraukti. Bet lietuvei teko vykti to daryti įDidžiąją Britaniją, o važinėjimas po nėštumonutraukimo sukėlė sveikatos komplikacijų.

Medicinos leidinys „Lancet“ prieš porą metųskelbė tyrimo išvadas, kad abortų mažiausiai yrabūtent tose šalyse, kuriose liberalesni tai regu-liuojantys įstatymai. Nėštumo nutraukimo maži-nimui poveikio turi kitkas – tinkamas jaunųžmonių lytinis švietimas. O Škotijoje abortųskaičių sumažino nemokamos kontracepcijospriemonės.

Įstatymo teikėjai aiškina, kad nauji draudi-mai pakels moralės lygį. Tačiau ką bendra sumorale turi prievarta gimdyti nelaukiamus vai-kelius, kreiptis į šundaktarius ar, kaip daro airėsar lenkės, važiuoti nutraukti nėštumo į kitą šalį?Ar bent suvokiama, kad moteriai, išskyrus neti-pinius atvejus, nutraukti nėštumą – tai ne eilinįkartą nueiti į kirpyklą, kad tai didžiulė psicholo-ginė trauma?

Tokia moters teisė pripažįstama Europos

žmo gaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugoskon vencijoje, kurią Lietuva yra ratifikavusi. Jojeginama kiekvieno asmens teisė į gyvybę, tačiaunekalbama apie pradėtos gyvybės teisę į gyveni-mą. Europos žmogaus teisių teismas byloje Voprieš Prancūziją yra konstatavęs, kad negimęsvaikas negali būti laikomas asmeniu, kuris tie-siogiai saugomas konvencijos, ir net jeigu negi-męs vaisius turi teisę į gyvybę, ši teisė yra besą-lygiškai ribojama motinos teisių ir interesų.

Tai, kad Lietuva, siūlydama drausti abortus,eina klaidingu ir keistu keliu, rodo ir toksTolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkėsJūratės Juškaitės primintas pavyzdys: AIDScentras rudenį paskelbė duomenis, kadAIDS/ŽIV plinta ne tarp narkotikus vartojan-čių, kitų rizikos grupių asmenų, bet tarp jauni-mo. „Mes neturime lytinio švietimo, o bandomeuždrausti abortus. Čia jaunimo žlugdymo politi-ka“, – piktinasi J.Juškaitė.

Už partnerystę, bet diskriminacinę Esame katalikiška šalis, todėl čia reikia ne

tik uždrausti abortus, bet ir neleisti įteisintiporų, jau, ginkdie, tos pačios lyties, partnerys-tės. Kad toks dogmatiškumas turi nedaug kąbendra su katalikišku kontekstu, parodė irairių referendumas dėl tos pačios lyties san-tuokų, pasibaigęs santykiu 62 proc. „už“ ir 32proc. „prieš“. J.Juškaitė primena: „Airijoje,kaip ir pas mus, apie 80 proc. gyventojų – kata-likai, tačiau airiai sugebėjo atsiriboti nuo senųdogmų, žiūrėti, kas visuomenei naudinga,kuria kryptimi reikia eiti, kas daro mūsų gyve-nimą geresnį visoms visuomenės grupėms, one tik siaurai mąstantiems žmonėms.“

Kažin kaip airiai nubalsuotų dėl abortųdraudimo? Gal visuomenė daug liberalesnėnei įstatymų leidėjai? Beje, kaip pasakojaJ.Juškaitė, prie referendumo rezultato prisidė-jo nuoseklus įvairių organizacijų darbas, kal-bėjimasis su žmonėmis, tikslo išsikėlimas –kad Airijos visuomenėje visų žmonių teisėssvarbios. O partijų susitarimą šiuo klausimupasirašė net nacionalistinės pakraipos partija,nes airių politikai mano, kad visi piliečiai šiaišaliai yra svarbūs. Politikai agitavo žmonesbalsuoti už konsoliduotą visuomenę ir tai davėrezultatą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direkto-rė Dovilė Šakalienė airių referendumo rezul-tatą prilygina realybės pripažinimui: „Ir mes,jei suvokiame, kad lytinė orientacija nėra liga,žaidimas ar pasirinkimas, o žmogaus fiziologi-ja ir psichika, įstatymais tai turėtume pripažin-ti, nes negalime drausti suaugusiems žmonėmsmylėti vienam kito (pabrėžiu: suaugusiems,negalima to painioti su pedofilija).“

Juolab Lygių galimybių įstatymas garantuo-ja, kad niekas neturi būti diskriminuojamas.Kartais susidaro įspūdis, kad kažkas bijo, jogpriėmus tos pačios lyties porų partnerystės arsantuokos įstatymus staiga jų atsiras: jų irdabar yra, tik neformalizuotų.

Mokslininkai teigia, kad apie 10 proc. žmo-nių yra homoseksualūs, ir Lietuva neturėtųbūti išimtis. Kai kas nors atskleidžia savoorientaciją, susidaro įspūdis, kad tokių žmo-

Šioje Lietuvos gyventojų minioje yra nesusituokusių porų, yra homoseksualios orientacijos žmonių, yra kitatikių ir kitataučių, yra neįgaliųjų. Mūsų valstybė mano, kad jie neverti žmogaus teisių visumos

�

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

Metų valstybės tarnautojo

RINKIMAI

16 ● 2015–07–10

Jau vienuoliktą kartą „Veido“ organizuotųMetų valstybės tarnautojų rinkimų nuga-lėtojų apdovanojimo ceremonija tradiciš-

kai vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėsvaldovų rūmuose. Į ceremoniją susirinko mi -nist rai, merai, politikai, valstybės pareigūnai.Prieš renginį svečiai galėjo dalyvauti profesio-

nalios gidės Erikos Meškauskienės vedamojeeks kursijoje po Valdovų rūmus.

Geriausius valstybės tarnautojus balsuoda-mi rinko aukščiausio rango valstybės tarnauto-jai ir politikai (įvairių valstybės institucijųvadovai, politinio pasitikėjimo valstybės tar-nautojai, ministerijų kancleriai, ministrai,

viceministrai). Pirmą kartą buvo renkamasgeriausias politinio pasitikėjimo tarnautojas.Respondentų buvo prašoma nurodyti, jų verti-nimu, vertus pirmos, antros ir trečios vietosvalstybės karjeros tarnautojus, politinio pasiti-kėjimo tarnautojus bei valstybės institucijas.

2015 metų valstybės tarnautojo apdovanoji-

Apdovanotas 2015 m. valstybės tarnautojasReportažas. Liepos 2 d., ketvirtadienį, vyko savaitraščio „Veidas“ išrinkto geriausio valstybės tarnautojoapdovanojimo ceremonija. Pirmoji vieta atiteko Susisiekimo ministerijos kancleriui Tomui Karpavičiui, antras likoŠvietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, trečias – Valstybinės vartotojų teisių apsaugostarnybos direktorius Feliksas Petrauskas.

Lietuva

2015 metų geriausiu valstybės tarnautoju pripažintas Tomas Karpavičius

Ceremonijos svečiai klausėsi trio „Fort vio“ atliekamų melodijų

Renginio svečiai nenuobodžiavo Metų valstybės tarnautojo apdovanojimo ceremonijoje

A.U

FAR

TO. „

BFL

“ N

UO

TR.

2015–07–10 ● 17

Lietuva

mas įteiktas Susisiekimo ministerijos kancle-riui Tomui Karpavičiui. Jis vienu balu pralen-kė kolegą iš Švietimo ir mokslo ministerijos –jos kanclerį Dainių Numgaudį.

Nors T.Karpavičius – naujas veidas tarp šiųrinkimų lyderių, jo šuolį respondentai aiškinotuo, kad naujam vadovui įsibėgėti reikia laiko,tik tada paaiškėja, ko jis vertas. T.KarpavičiusSusisiekimo ministerijos kancleriu paskirtas2011-aisiais. Kanclerio sėkmę lėmė atsakingaspožiūris į valstybės tarnybą, svarus indėlis ren-giant Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus.

Antrą vietą užėmęs Švietimo ir moksloministerijos kancleris D.Numgaudis kasmetsulaukia balsuojančiųjų pripažinimo. Pernai jisbuvo šeštas, užpernai – antras. Trečioji vietaMetų valstybės tarnautojo rinkimuose atiteko

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybosdirektoriui Feliksui Petrauskui. Geriausiavalstybės institucija išrinkta Lietuvos automo-bilių kelių direkcija.

Geriausio politinio pasitikėjimo tarnautojutapo energetikos ministras Rokas Masiulis.Tik vienu balsu nuo jo atsiliko vidaus reikalųmi nistras Saulius Skvernelis. Reikšmingiausiumi nistro R.Masiulo darbu įvardijamas suskys-tintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektoįgyvendinimas. Ketverius su puse metų AB„Klaipėdos nafta“ vadovavusiam R.Masiuliuiatsakomybė už šį projektą teko nuo pat pra-džios iki atidarymo.

Susirinkusiuosius į apdovanojimų ceremoni-ją pasveikino susisiekimo ministras Ri man tasSinkevičius, Konstitucinio Teismo teisėja Da -

nu tė Jučienė, Valdovų rūmų direktorius VydasDolinskas, Europos teisės departamento gene-ralinis direktorius Deividas Kriau čiū nas, vienasiš „Veido“ leidėjų dr. Algimantas Šindeikis ir„Veido“ akcininkas Gintautas Pan gonis. ■

Justina Kariniauskaitė

Renginio nepraleido įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininkas Idrakas Dadašovas

Pasveikinti Metų valstybės tarnautojo susirinko aukšti valstybės pareigūnai

Apdovanojimų ceremonija vyko Valdovų rūmuose

Metų valstybės tarnautojo

RINKIMAI

Geriausio 2015 metų valstybėstarnautojo rinkimų rėmėjai

20 ● 2015–07–10

Verslas

Traktoriai, kuriems valdyti nereikia žmo-gaus, robotai, aptarnaujantys gyvulius, irvis plačiau naudojamos kompiuterinės

programos. „Tarkime, labai išpopuliarėjo navi-gacinės sistemos. Svarbus tapo technikos val-dymas, kai operatorius darosi nebereikalingas,nes pažangi technika pati atlieka visą darbą.Galima sakyti, operatorius reikalingas tik tam,kad lauko gale apsuktų techniką ir vėl pastaty-tų ją į vagą“, – pasakoja S.Stirna.

Kitaip tariant, traktorių ar kombainą pagalGPS signalą gali valdyti kompiuteris ir, pavyz-džiui, nustatyti reikiamą greitį, kaip barstytitrąšas.

„Dabar kaip tik mąstau apie automatinįpasėlių tręšimą. Paprastai tariant, ant techni-kos uždedamas tam tikras skaitytuvas, tiriantisaugalą, skenuojantis jo lapo paviršių ir nusta-

tantis, kokių trąšų jam reikia, kokie yra pesti-cidų kiekiai. Viskas apskaičiuojama automa-tiškai ir, kur nereikia, pesticidų ar trąšųpaprasčiausiai nenaudojama. Keletas ūkiųLietuvoje jau naudoja tokią technologiją.Tokia praktika prisidėtų ir prie trąšų taupymo,ir prie gamtos taršos mažinimo. Į Lietuvą atei-na tikslioji žemdirbystė, viską turėsime skai-čiuoti“, – įsitikinęs ūkininkas.

Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonėmums yra itin svarbios sritys, sukuriančios apie9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Ne -paisant Rusijos embargo, žemės ūkio ir maistoproduktų eksportas 2014 m. išliko stabilus irsiekė 4,7 mlrd. eurų. Pernai smarkiai išaugoeksportas į JAV, Saudo Arabiją, Švediją, Nor -vegiją, Izraelį, Slovėniją, Rumuniją, Ka zachs -taną, Gruziją, Baltarusiją.

Inovatyvių ūkių Lietuvoje tikrai nestinga.Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Au -galininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienėsako, kad tuo neturėtume stebėtis. Nors dažnaimanoma, kad žemės ūkis yra konservatyvi sritis,toks požiūris neatitinka realybės. Ypač didelįimpulsą inovacijoms suteikė informacinės tech-nologijos, kurios ne tik palengvino ūkio apskai-tos vedimo, ūkio valdymo darbus, bet ir leidoautomatizuoti nemažai procesų, padidinti efek-tyvumą ir sumažinti laiko sąnaudas.

Išpopuliarėjo tokios kompiuterinės progra-mos, kaip „E-Geba“, leidžiančios kaupti beianalizuoti duomenis ir po truputį išstumian-čios skaičiukų primargintas užrašų knygeles aršūsnis lapų. Su tuo dirbančios Lietuvos ben-drovės „AgroGIS“ kuriamų IT sprendimųesmė yra kaupti ir analizuoti informaciją apie

Gyvulinkystės ūkiuose vyksta daug pokyčių: vis dažniau žmones keičia melžimo, gyvulių šėrimo, mėšlo šalinimo ir kiti robotai, bandos valdymo sistemos

Lietuvos ūkininkai inovatyvumu vejasi senąją EuropąModernizacija. Stambiausias Elektrėnų savivaldybės ūkininkas Saulius Stirna turi apie 600 hektarų žemės. Auginajavus ir rapsus, laiko gyvulių. Ūkininkas domisi žemės ūkio naujovėmis ir stengiasi jas pritaikyti savo ūkyje, todėljį būtinai sutiksite kas dvejus metus Hanoveryje (Vokietija) vykstančioje naujausios žemės ūkio technikosparodoje. Kokios naujovės domina lietuvį ūkininką?

26 � 2015–07–10

PR

Vytautas Rauckas: „Ekologinėsžemdirbystės lietuviai imasi dėlekonominių motyvų“Žemės ūkis. „Netolimoje ateityje ekologinę žemdirbystę lems ekonominiai rinkos dėsniai, o ne padidintos išmokos,kaip matome šiandien. Labai toli tinkamų pavyzdžių dairytis netenka: šiandien ekologinės produkcijos rinkostarpsta turtingiausiose pasaulio valstybėse“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Rauckas, ne vienądešimtį metų dirbantis žemės ūkio srityje.

– Kas, jūsų nuomone, lemia žemėsūkio pažangą? Kokia šiandieninė jopadėtis Lietuvoje?V.R.: Pirmiausia paties žemdirbiomotyvacija taikyti pažangiausias beinaujausias technologijas – tai lemia.Žinoma, tai skatina ir konkurencinėaplinka. Negalėčiau pasakyti, kad visižemdirbiai stokoja motyvacijos ieškotiir taikyti naujausius žemdirbystėsmetodus, bet pastebiu labai daug jųkonservatyvumo. Žinoma, visko yra.Kita vertus, šiandien stebime didžiulęgausą įmonių, siūlančių savo paslau-gas: atrodytų, tereikia tinkamai atsi-rinkti pasiūlymus. Vienintelis ribojan-tis faktorius šioje srityje – konservaty-vumas. Pamirštame, kad žemės ūkioprogresui keliami ir aplinkos apsaugosbei žmonių gerovės klausimai, todėl joprogresas neįmanomas vertinant vientiktai intensyvumo rodiklius.– Kaip vertinate žemės ūkio pažangąper pastaruosius 25-erius nepriklau-somos Lietuvos metus?V.R.: Žemės ūkis gerokai pasikeitė.Pagrindinis ir esminis dalykas – kolū-kius ir tarybinius ūkius pakeitė šeimosūkiai: atsirado kitoks, šeimininkiškaspožiūris į darbą. Išrasta naujų, gerokaiderlingesnių veislių, ūkius pasiekėnaujausia bei pažangiausia technika,augalų apsaugos produktai, tręšimobei auginimo technologijos. Gerokaisumažėjo gyvulių. Žemės ūkis perėjonuo planinės prie rinkos ekonomikos su viso-mis susijusiomis pasekmėmis bei iššūkiais.– Kiek prie to, jūsų vertinimu, prisidėjo tech-nikos modernizavimas, ES parama?V.R.: Iš tiesų ūkių modernizavimas ir su tuosusijusi parama daugiausiai prie to prisidėjo.Laukuose beveik nebeliko sovietinių laikųpadargų ir technikos. Pirmiausia atsiradotechnikos ir technologijų pasirinkimas, dėlkonkurencijos – prekių bei paslaugų pasiūla.Žemdirbiai dabar gali rinktis, kokią technikąįsigyti bei naudoti. Jei ne ES parama, žemėsūkis nebūtų taip greitai pasikeitęs, pasidaręstoks konkurencingas ir priartėjęs prie ESvidurkio. – Kaip manote, kokios įtakos žemės ūkio

našumui netolimoje ateityje turės klimatopokyčiai? Ūkininkai skundžiasi, kad vis sun-kiau nuspėti, ko galima tikėtis iš gamtos. V.R.: Klimato pokyčiai vyksta ne pirmą šimt-metį: ir anksčiau būta atšalimų ir atšilimų per-iodų, todėl dabartinio atšilimo neturėtumesuabsoliutinti kaip visiškos blogybės. Gamtosreiškiniai nenuspėjami buvo ir liko: žemdir-biai ir šiandien gali tikėtis vien netikėtumų, oprisitaikymas prie jų yra jų kasdienybė. Žvel-giant į netolimą ateitį aišku viena – žemėsūkio našumas neišvengiamai didės (tai skatinskonkurencinė aplinka). Esame pasaulio eko-nomikos dalis, todėl ir mus tai visokeriopaipaveiks: turėsime auginti tuos augalus, kurieduos didžiausią pelną.

– Kaip manote, kokios kultūrosLietuvos laukuose augs po 10 ar 20metų? Galbūt klimato kaita vers ieš-koti kur kas tinkamesnių veislių neišiandien? V.R.: Be abejonės, ūkiai keisis, tikėtina,kad stambės. Tas pats pasakytina irapie auginamų kultūrų veisles. Ir šian-dien jos keičiasi: to reikalauja ir laik-metis, ir konkurencija tarp įmonių –veislių savininkų. Jie priversti nuolatinvestuoti į mokslinius tyrimus ir išve-dinėti naujas veisles, kurios būtų kiekgalima labiau atsparesnės ligoms irkenkėjams, neišgultų po smarkaus lie-taus ir užtikrintų kuo didesnį ir geres-nės kokybės derlių arba kitaip tenkin-tų nuolat besikeičiančius žemdirbiųporeikius. Juo labiau kai kalbame apiežiemines veisles: jų atsparumas šal-čiams – vienas svarbiausių dalykų. Bejokios abejonės, konkurencinė kova irpranašumo siekis veikia ir veislių pla-tintojų įmones. Taigi labai tikėtina,kad didės grūdams auginamų kukurū-zų plotai, šiandien sunku pasakyti, betgalbūt jie bus genetiškai modifikuoti.– Ar galime svarstyti, kaip per pasta-ruosius metus keitėsi dirvožemiopadėtis? Lietuvos žemės prastėjo, ogal kaip tik atsirado daugiau galimy-bių gauti našesnius ir gausesnius der-lius?V.R.: Prieš 25-erius metus, jei kalbameapie dirvožemio kokybę, buvo labiau

pabrėžiamas dirvožemio suslėgimas sunkiąjatechnika. Dabar jo būklė vertinama pagaldaugiau kriterijų, tačiau pagal atliktus tyrimusmatome, kad dirvožemių kokybė negerėja. Išesmės tai nulemta dviejų pagrindinių priežas-čių: dėl sėjomainos nesilaikymo ir dėl sumažė-jusio galvijų skaičiaus (laukams nebetenkamėšlo, seklaus arimo – dažnai jo tiesiog atsi-sakoma).– Kurioje Lietuvos dalyje žemės derlingiau-sios, kurioje – mažiausiai derlingos? Kieklaiko, pastangų ir lėšų reikia įdėti į žemę, kadatsipirktų jos derlingumas? Per kiek laiko taipasiekiama? Gal galite paminėti sėkmingųužsienio pavyzdžių?V.R.: Apie dirvožemio derlingumą Lietuvos

V.Raucko teigimu, ūkių, kurie verstųsi ekologine žemdirbyste iš pašaukimo ar idėjos, šiuo metu mūsų šalyje nėra daug

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

2015–07–10 �27

PR

ribose galime kalbėti santykinai. Derlin -giausios dirvos yra Šiaurės, Vidurio beiPietvakarių Lietuvoje. Mažiau derlingos –Rytų bei Pietryčių Lietuvoje. Šiuo atveju būtųneteisinga mažiau derlingas dirvas vadintinederlingomis. Juk ir santykinai nederlingosedirvose tinkamai parinkus augalus galimaužauginti neblogą produkciją, rasti tos pro-dukcijos realizavimo rinkas bei sėkmingai ūki-ninkauti. Nepamirškime, kad dirvos, kuriasdirbame šiandien, formavosi šimtmečiais,todėl apie jų derlingumo atsipirkimą kalbėtinegalime. Šiuo atveju verčiau klausti savęs, kąpaliksime po savęs ateities kartoms.– Ar galime tikėtis, kad lietuviai grįš prie šiuometu pamirštamos sėjomainos? O gal atsiraskitų būdų dirvožemiui tausoti?V.R.: Sėjomaina nėra visiškai pamiršta.Greičiau daugelis jos netaiko dėl vartotojiškopožiūrio: auginama tik tai, kas pastaruojumetu labiausiai apsimoka (brangiausiai super-kama). Pamirštama, kad dirvožemis – neatsi-naujinantis gamtos šaltinis, ir dabar jam tau-soti, ko gero, veiksmingiausios priemonės yraadministracinės, tiesiog formuojant pasėliųstruktūrą. Šiandien jau yra numatyta, kiek turibūti auginama dirvą gerinančių augalų, taigitikėtina, kad jau netrukus administraciniųreguliavimo priemonių tiktai daugės.– Galbūt galime prognozuoti, kaip keisis bio-loginių produktų vartojimas Lietuvoje ir ES?Tikriausiai gyventojų poreikis šiai produkci-jai didės, nes gerės švietimas ir apsiskaity-mas. Dar gerai būtų priminti, kuo jie naudin-gi dirvai.V.R.: Neabejoju, kad artimiausiais metais bio-loginių produktų vartojimas didės dar spar-

čiau, bet nereikėtų manyti, kad jie visiškaipakeis visus kitus vartojamus produktus.

Dirvos tausojimas – sistemingas ir nuolati-nis, kryptingas įvairių priemonių derinys.Naivu manyti, kad pasirinkta taikyti vienapriemonė išspręs visas su dirvos tausojimususijusias problemas. Deja, to negali ir vienaspasirinktas biologinis produktas: siekiant pro-duktyvaus rezultato būtinas kompleksinissprendimas. – Prognozuojama, kad ateityje žemdirbystėturėtų būti ekonomiškai efektyvesnė. Kaip jūstai aiškintumėte?V.R.: Ekonominis žemdirbystės efektyvumas –tai veiklos veiksmingumas, rezultatyvumas,palyginti su išlaidomis, arba grynojo pelningu-mo augimas. Efektyvumas lengviausiai išreiš-kimas perskaičiavus į pinigus, bet nereikėtųpamiršti, kad aplinkos apsauga irgi labai svar-bi, – žmonių gerovė neturėtų būti paskutinėjevietoje. Ekonominio efektyvumo siekiai žem-dirbystėje gali turėti ir kitų šalutinių nepagei-daujamų pasekmių, tokių kaip aplinkos taršatrąšomis, augalų apsaugos produktų likučiaiprodukcijoje, nepageidaujami kraštovaizdžiopokyčiai ir pan.– Viešojoje erdvėje pastaruoju metu daug dis-kutuojama apie tai, kad Lietuvos ir ES sen-buvių žemdirbystės sistemos susilygino. Arpritariate šiai minčiai?V.R.: Iš tiesų, esant ES daug kas jau sulygino:turime prieigas prie lygiai tokios pat techni-kos, galime pasitikrinti mūsų regionui tinka-miausias veisles. Belieka tik norėti ir stengtissiekiant progreso ateityje. Apžvelgus apibend-rintai galima sakyti, kad lieka tik klimato sąly-gų ir dirvožemių našumo skirtumas.

– Kiek Lietuvoje šaknis įleidusios ekologinėsžemdirbystės tradicijos? Gal galime svarstyti,kokį procentą visame žemės ūkyje tai sudarysnetolimoje ateityje?V.R.: Verstis ekologine žemdirbyste lietuviusverčia ekonominės sąlygos ir, pirmiausia,didesnės tiesioginės išmokos. Ekologiniųūkių, kurie verstųsi ekologine žemdirbyste išpašaukimo ir idėjos, šiuo metu nėra daug. Jųskaičių pastaruoju metu labiau lemia didesnėstiesioginės išmokos. Neabejoju, kad ateityjeekologinės žemdirbystės ūkių išliks tik tiek,kiek jų įstengs parduoti savo produkciją, arbakiek tokiai produkcijai bus klientų. Ekologinęžemdirbystę turės valdyti rinkos ekonominiaidėsniai, o ne padidintos išmokos. Tai lyg iratsako į klausimą, kodėl ekologinės produkci-jos rinkos tarpsta turtingiausiose pasauliovalstybėse.– Kaip manote, koks procentas žmonių žemėsūkio sektoriuje dirbs po kelių dešimtmečių?Ar Lietuva išliks žemdirbių kraštas? O gališmaniosios technologijos ir spartusis inter-netas nukonkuruos?V.R.: Mūsų darbuotojų, dirbančių žemėsūkyje, skaičius jau šiandien susilygina su ESvidurkiu, o po gero dešimtmečio tai bus savo-tiškas šalies ekonomikos vertinimas (tarpkitų ekonominių rodiklių). Vargu ar tuometu jau galėsime vadintis žemdirbių kraštu,nors bendrame BPV žemės ūkio dalis nuolatdidės. Kita vertus, jau ir šiandien nestokoja-ma išmaniųjų technologijų žemės ūkyje. Betžemdirbio jos ir toliau pakeisti neįstengs,ypač kai kalbama apie gamtos stichijų suke-liamas negandas. �Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Derlingiausios Lietuvos dirvos plyti Šiaurės, Vidurio bei Pietvakarių Lietuvoje, šiek tiek mažiau derlingos – rytinėje bei pietrytinėje šalies dalyje.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

28 ● 2015–07–10

PR

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimųcentro „Vilmorus“ apklausos duomeni-mis, kad kainos būtų nurodomos dviem

valiutomis iki 2015 m. gruodžio, pernai gruodįnorėjo tik 15 proc. gyventojų, o šių metų bir-želį to pageidavo jau 46 proc. apklaustųjų, ati-tinkamai iki liepos – 41 ir 18 proc. Tad padėtis,matyt, labiau dėl įpratimo ir psichologiniųprie žasčių iš esmės pasikeitė. Vis dėlto asme-nų, teigiančiųjų, kad jiems tai nėra svarbu, išli-ko maždaug tiek pat.

Nuo pat pirmųjų 2015 m. sausio 1-osios se -kun džių, kai Lietuva įsivedė eurą, ne tik teigia -mai kito gyventojų ir verslo nuomonė dėl pa lan -kumo eurui, bet teko įveikti ir nemažai iš šū kių,iš mokti pažinti naują pinigą ir su juo su si gy ven -ti. Ypač daug pastangų prireikė atsakin goms užsėkmingą euro funkcionavimą insti tu cijoms –Lietuvos bankui, Finansų ministe rijai, komerci-niams bankams, vartotojų teisių gynimo organi-zacijoms, savivaldybėms, taip pat prekybinin-kams, Lietuvos paštui bei dau geliui kitų.

Apie eurą – konferencijojeMarijampolėje

Euro įvedimo aspektai, rezultatai, patirtis,vartotojų lūkesčiai bei kiti klausimai aptartikonferencijoje „Euras Lietuvoje. Vartotojųtei sių apsauga Europos Sąjungoje“, kurią lie-pos 1 d. Marijampolėje surengė Valstybinėvar totojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Šida ta pasirinkta neatsitiktinai, nes oficialiaibai gėsi dvigubo kainų nurodymo eurais ir litaislaikotarpis, trukęs beveik metus (nuo 2014 m.rugpjūčio 22 d.). Konferencijoje dalyvavo įvai-rių rinkos priežiūros ir vartotojų teisių apsau-gos institucijų, bankų, prekybininkų, verslinin-kų, Marijampolės savivaldybės, žiniasklaidosbei kitų organizacijų atstovai.

Renginio dalyviams įžanginį žodį tarėVVTAT direktorius dr. Feliksas Petrauskas, ku -ris toliau vadovavo ir diskusijoms, o konferenci-jos dalyvius trumpais pasisakymais pasveikinoMa rijampolės savivaldybės meras Vid man tasBra zys, Lietuvos teisingumo viceministras Ju -lius Pagojus bei Socialinės apsaugos ir darbo vi -ceministras Laisvūnas Bart kevičius.

VVTAT vadovas F.Petrauskas priminė, kad

euro įvedimui Lietuva rengėsi nuo 2013 m. at sa -kingai įgyvendindama euro zonai keliamus rei -kalavimus, o juos gana griežtai kontroliavo Eu -ropos Komisija (EK). „EK nesitikėjo, kad Lie -tuva įsives eurą taip kultūringai, ramiai ir sklan -džiai. Lygindama Lietuvą su kitomis ES na rėmisEK teigė, kad Lietuva euro įvedimui bu vo pasi-rengusi geriausiai iš visų eurą įsivedusių naujųjųES šalių“, – sakė VVTAT di rektorius.

Šiemet sausį skelbtais Eurobarometro duo-menimis, 86 proc. Lietuvos gyventojų teigė,kad euras įvestas sklandžiai, o labai gerai ir ge -rai informuoti apie euro įvedimą jautėsi 92proc. šalies žmonių.

Sklandų euro įvedimą pabrėžė ir teisingu-mo viceministras J.Pagojus. „Galima drąsiaiteig ti, kad šis procesas buvo neabejotinai sėk-min gas ir sklandus. Šis ne tik ekonominis, betir politinis bei simbolinis žingsnis rodo Lie tu -vos įsitraukimą į aukščiausią Europos integra-cijos ir pažangos lygmenį. Euro įvedimui buvosu telktos įvairių institucijų pastangos ir koor-di nuota bendra veikla, nuveiktas didelis infor-macinis, konsultacinis bei šviečiamasis dar-bas“, – sakė viceministras.

Jis pabrėžė, kad ypač reikšmingos buvo var-to tojų apsaugos priemonės bei derama jų kon -tro lė. Dėl to pažeidimų dėl euro Lietuvoje buvoge rokai mažiau nei kitose ES šalyse euro įvedi-mo laikotarpiu. Sveikintinas ir Geros vers loprak tikos memorandumo pasirašymas bei tai-ky mas. Prie memorandumo, deklaravusio sąži-nin gumo, nesinaudojimo euro įvedimu kaippre tekstu kelti kainas, atsakingumo ir skaidru-mo principus, prisijungė per 5 tūkst. verslo sub -jektų, jis buvo taikomas daugiau nei 13 tūkst.prekybos ir paslaugų vietų.

VVTAT vadovas taip pat pasidžiaugė tokiuverslininkų geranoriškumu. Vis dėlto 68 me mo -randumą pasirašę ūkio subjektai pažeidė Euroįve dimo įstatymą, tačiau jie buvo įspėti ir prob-le mos greitai pašalintos. Minėti pažeidėjai su -darė tik 1,64 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

Remtasi estų ir latvių patirtimiLietuvos vartotojų teisių apsaugos instituci-

jos, įvedant eurą, ypač rėmėsi kaimynų estų irlatvių patirtimi. Prisiminta ir istorija: šalyje dar

yra apie 340 žmonių, kurie išgyveno net aštun-tą pinigų reformą, o finansų virsmai po Lie tu -vos nepriklausomybės atkūrimo ir šiandien tė -ra opūs tūkstančiams gyventojų.

Įgyvendindama Euro įvedimo LietuvosRes publikoje įstatymo nuostatas VVTATkoor dinavo 17-os rinkos priežiūros institucijųveik lą ir jai vadovavo. Kas mėnesį VVTAT api-ben drino priežiūros institucijų informacijąapie patikrinimus bei pažeidimus ir teikė atas-kai tas Vyriausybei, informavo visuomenę. Beto, rengiantis euro įvedimui vyko informaciniųse minarų ciklas – jie vartotojams ir verslinin-kams surengti visose savivaldybėse. 2014 m.lap kritį Vilniuje vykusioje tarptautinėje prak -ti nėje konferencijoje „Euro įvedimas: patirtis,geroji praktika, poveikis vartotojams ir vers-lui“ savo patirtimi pasidalijo Latvijos ir Estijosvartotojų teises ginančių valstybės institucijųvadovai, pranešimus skaitė EK atstovai, Lie -tuvos finansų ekspertai ir analitikai.

Iš viso per euro įvedimo kontrolės laikotar-pį VVTAT buvo numačiusi atlikti apie 30 tūkst.pa tikrinimų, kartu su nevyriausybinėmis varto-tojų organizacijomis – 34 tūkst., o realiai atlik-ta apie 40 tūkst. Tik 1491 ūkio subjektui taiky-tos san kcijos, iš jų 1473 įspėjimai, ir tik 18 įmo-nių skir tos baudos už nepašalintus piktybiniuspa žeidimus. Už pakartotinį įstatymo pažeidi-mą prie žiūros institucijos verslo įmonei ar josva dovui galėjo skirti baudą iki 2896 eurų,tačiau pa grindinis tikslas buvo ne bausti, oužkirsti ke lią galimiems pažeidimams ir jų pre-vencijai.

Tai pabrėžė ir Lietuvos vartotojų organiza-cijų aljanso prezidentė dr. Eglė Kybartienė,

Euro pamokos: geraspasirengimas, kultūringas,ramus ir sklandus įvedimasJau pusmetis, kai Lietuvos gyventojai ir ūkio subjektai savo finansiniusreikalus tvarko nauja valiuta – euru. Nuo liepos 1-osios neliko irreikalavimo prekių bei paslaugų kainas nurodyti buvusia nacionalinevaliuta litais kartu su euro zonos pinigais – eurais. Vis dėlto didiejiprekybos tinklai paskelbė, kad su litu bent jau mintyse darneatsisveikinsime: kainos ir jais bus nurodomos iki šių metų pabaigos.

2015–07–10 ● 29

PR

pasidalijusi nevyriausybinių organizacijų euroįvedimo stebėsenos patirtimi. Ji buvo vykdomavisuose šalies regionuose, sudarytas sąžiningoir nesąžiningo verslo vietų žemėlapis, gyvento-jai apie pažeidimus galėjo pranešti į organiza-cijos interneto portalą įkeldami nuotrauką.

„Apie pažeidimus kalbėjomės su įmonėmis,mūsų tikslas buvo ne bausti, o konsultuoti,mo kyti ir skatinti gerąją verslo praktiką. Iš visoat likti 6225 patikrinimai, nustatyta 270 pažei-di mų, iš jų 208 perduoti VVTAT. Artėjant eu -ro įvedimo datai pažeidimų mažėjo, o įvedusskundai pasipylė labai greitai, – pasakojoE.Ky bartienė. – Bet netrukus jie vėl aprimo.“

Pasak E.Kybartienės, stebėsenos projektasbu vo sėkmingas, viršyti visi planuoti tikslai.VVTAT vadovybės nuomone, tokia koor di -nuo ta valstybinių ir nevalstybinių institucijųveik la – ge ras ir rezultatyvus bendradarbiavi-mo pavyzdys.

„Šiandien drąsiai galime sakyti, kad visosins titucijos darbą atliko puikiai, dėl to ir pa žei -dimų buvo nedaug. Pavyzdžiui, pažeidimų pro -centas nuo visų patikrinimų per visą stebėjimolaikotarpį Estijoje sudarė 19,5, Latvijoje – 20,9,o Lietuvoje – tik 4,4 proc. Didžiausi nu sis kun di -mai po euro įvedimo buvo maisto ir res toranųtinklo sektoriuje – dėl kainų perskai čiavimo,ne tinkamo euro kurso taikymo, pir momis die-no mis neduotos grąžos eurais“, – apibendrinoF.Petrauskas.

Pagal verslo sritis nustatytų pažeidimų Lie -tuvoje daugiausiai pasitaikė ne maisto prekiųir paslaugų sektoriuje – 49,5 proc., daugiaukaip po dešimtadalį sudarė pažeidimai maistopre kių ir gėrimų bei grožio salonų, kirpyklų,

so liariumų sektoriuose, 7,1 proc. – viešojomai tinimo įstaigose.

Iš esmės pažeidimai buvo susiję ne su eko-nomine žala. Pagal jų pobūdį dominavo (51proc.) kainų nenurodymas litais ir eurais, 28proc. atvejų kainų apvalinimas neatitiko teisėsak tų reikalavimų, 15 proc. sudarė netinkamaseu ro ir lito kurso pritaikymas, 6 proc. – kainosnurodytos neaiškiai, klaidinamai.

Euro įvedimo įstatymą pažeidusių ūkiosub jektų sąrašas, taip pat išsamios patikrinimųir pažeidimų ataskaitos skelbiamos VVTATin terneto svetainėje www.vvtat.lt ir svetainėjewww.euras.lt.

Ar dėl euro kilo kainos?Pasak F.Petrausko, dabar situacija dėl euro

yra gera, žmonės prie jo pradeda priprasti.Nors daugelis mano, kad kainos padidėjo, ta -čiau kiek tai susiję su euru, niekas negali pasa-kyti. Statistikos duomenimis, prekės pabrangovos 1 proc., o paslaugos – 3,5 proc. Vis dėltokai nos kyla nepriklausomai nuo valiutos, nesgy vename atviroje ES erdvėje rinkos ekonomi-kos sąlygomis: didėjo įvežimo, parkavimo,ener getikos, darbo užmokesčio sąnaudos, įta-kos turėjo sezoniškumas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimųcentro „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gai -dys pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų ir įmo-nių palankumas eurui padidėjo jau po mėnesionuo jo įvedimo. Tokia tendencija bu vo ir ki tose

eurą įsivedusiose ES šalyse, ji pasikartojo ir pasmus. Iki euro gyventojai labiausiai bi jo jo, kadkils kainos, ir jokie aiškinimai, jog taip nebus,žmonių palankumo eurui neveikė, ta čiau kate-goriškos nuostatos prieš irgi nebuvo.

„Vilmorus“ pernai gruodį atliktos apklausosduomenimis, euro įvedimui pritarė pusė ap -klaus tų gyventojų, tarp jų daugiausia jaunimas,žmo nės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunan-tys didesnes pajamas ir gyvenantys didžiuo-siuose miestuose, nepritarė 39 proc. Į klausi-mą, kokie euro įvedimo privalumai, gruodį 63proc. žmonių nurodė, kad nereikės keisti valiu-tos vykstant į euro zonos šalis, šių metų birželįto kių buvo 71 proc., o iš apklaustų įmonių –ati tinkamai 71 ir 76 proc. Apie penktadalį svy-ravo pozityvi euro įtaka šalies ekonomikai, po15 proc. birželį surinko gyventojų nuomonė,kad tai stabili valiuta ir kad pakilo Lietuvosautoritetas pasaulyje.

Iš trūkumų į pirmą vietą išsiveržė kainos: kad

jos pakilo, birželį nurodė 73 proc. gyventojų(gruo dį – 65 proc.), įmonių – atitinkamai 66 ir55 proc. Iš trūkumų paminėta ir lito, kaip vals ty -bin gumo ženklo, praradimas, ir kad reikia remtiša lis, nesusitvarkančias su savo ekono mika.

Kad labiausiai pabrango maistas, birželį nu -ro dė 30 proc. apklaustų gyventojų ir 41 proc.įmo nių, pernai gruodį – atitinkamai 25 ir 37proc., taip pat, žmonių nuomone, per pastaruo -sius dvejus metus brango visos prekės. Iš bran -gu sių paslaugų gyventojai dažniausiai mi nėjošiukš lių išvežimą, vandens tiekimą, kitas ko mu -nalines paslaugas, o iš pigusių – dujas ir elektrą.

„Įvedus eurą iškart pasireiškęs psichologi-nis momentas, kad labai maži atlyginimai, da -bar sparčiai mažėja. Euro įvedimas Lietuvojepra ėjo sklandžiai, visuomenės jis sutiktas pa -lankiai, informacijos apie teisės aktus ir reika-la vimus įvedus eurą visiems iš esmės pakan-ka“, – apibendrino V.Gaidys.

Konferencijoje kalbėjusi AB „Swedbank“As meninių finansų instituto Lietuvoje vadovėOde ta Blažienė iš bankams tekusių iššūkių pa -minėjo grynųjų pinigų kiekį, kuris Lietuvojebuvo dukart didesnis nei Latvijoje, tad iki eurogy ventojai ypač buvo skatinami pinigus laikytisąskaitose. Po euro įvedimo komerciniai ban-kai per dvi tris savaites su eilėmis dėl valiutoskei timo susitvarkė, bet milžiniškas krūvis tekoLie tuvos paštui, į kurio skyrius plūstelėjosmul kieji klientai.

Prekybininkams iššūkis buvo ne tik laikytisEu ro įvedimo įstatymo, bet ir tai, kad pirmo-sio mis dienomis užsakytas eurų kiekis buvo ke -tu ris penkis kartus didesnis, nei jų reikia įpras-tai. Prekybos įmonės kurį laiką veikė ir kaip va -liutos keityklos, atiduodamos grąžą, ypač išstam bių litų kupiūrų. Lietuvos prekybos įmo-nių asociacijos direktoriaus Lauryno Vilimotei gimu, jau po savaitės dauguma pirkėjų atsi-skaitė eurais, kasininkai su užduotimis susi-

tvar kė, o laikas parodė, kad dėl euro nė vienasprekybininkas nebankrutavo.

Vykdoma EK pasiūlyta vartotojųšvietimo kampanija

Marijampolės konferencijoje aptarta ir var-to tojų teisių apsauga ES, Europos vartotojųcentro Lietuvoje veikla, ES direktyvų perkėli-mo į nacionalinę teisę, skundų klasifikavimopa gal ES aspektai bei pristatyta EK inicijuotavar totojų švietimo kampanija. LietuvojeVVTAT ją pradėjo 2015 m. gegužę, o iš viso jivyk doma 14-oje ES šalių. Švietimo kampanijaapi ma penkias sritis: vartotojų teisę per 14 die -nų grąžinti internetu pirktas prekes, teisę rei-kalauti nemokamai pataisyti ar pakeisti pre kessu defektais, teisę į teisingą ir sąžiningą rek -lamą, teisę į sąžiningą sutartį ir, penkta, – teisęį nemokamą pagalbą dėl kitoje ES valstybėjepirktų prekių ar paslaugų. ■

Angelė Adomaitienė

Iš kairės: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras L.Bartkevičius, Teisingumo viceministras J.Pagojus, VVTAT direktorius dr. F.Petrauskas ir Marijampolės savivaldybės meras V.Brazys VVTAT organizuotoje konferencijoje apieeuro įvedimo aspektus, rezultatus, patirtį, vartotojų lūkesčius liepos 1d. Marijampolėje

EK teigė, kad Lietuva euro įvedimui bu vo pasirengusi geriausiai iš visų eurą įsivedusių naujųjų ES šalių“, – sakė VVTATdi rektorius dr. Feliksas Petrauskas

VV

TAT

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

30 ● 2015–07–10

Visuomenė

Likus dienai iki irakiečių atskraidinimo,sostinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčioskle bonas monsinjoras Edvardas Rydzi -

kas dar buvo paskendęs pasiruošimo rūpes-čiuose. Didžiausia problema klebonui taporas ti arabų kalbą bent kiek mokantį savanorį.Mat iki paskutinių dienų nebuvo aišku, ar bentvienas iš atvykstančių irakiečių kalba angliškai,ar moka tik gimtąją arabų kalbą.

Monsinjoro vadovaujami tikintieji įsiparei-gojo pasirūpinti šešių asmenų irakiečių šeima.Dairytasi buto, kurį parapija būtų nuomojusisavo lėšomis, bet galiausiai nutarta, kad sve-čiams patogiausia bus šalia bažnyčios esančia-me pastate. Nedideliame namelyje dar nese-niai gyveno Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kuni-gai, po remonto jis stovėjo tuščias.

„Susibūrė nemažai mūsų parapijos savano-rių – vieni lovas kloja, paveikslus kabina, kiti

išvažiavo į turgų daržovių pirkti. Žmonės pasi-rengę padėti viskuo, ko tik prireiks. Ben dra -darbiaujame ir su Vilniaus arkikatedros beiBer nardinų parapijomis, budėsime pasikeis-dami kas savaitę. Buitiniai, organizaciniaidalykai negąsdina, neramu tik dėl bendravi-mo. Mes akyse jų nematę, nieko apie juosnežinome, o dar tas kalbos barjeras. Kažkaspasiūlė naudotis „Google“ vertimo programa,bet tai ne išeitis: išbandėme – ji verčia labainetiksliai. Galime net nesuprasti, ko jie pagei-dauja, kaip jaučiasi. Katalikų parapijos darniekada neturėjo tokio iššūkio“, – nuo „Vei -do“ jaudulio neslėpė E.Rydzikas.

Kunigui palengvėjo, kai paskutinėmis die-nomis prieš atvykstant svečiams jis susipažinosu arabiškai šiek tiek mokančiu Danijos Rau -donojo Kryžiaus pabėgėlių centre savanoria-vusiu lietuviu. Artimųjų Rytų ekspertas Man -

tas Pūslys yra keliavęs po Siriją, Libaną, kurįlaiką gyvenęs Palestinos Vakarų Krante, dabartrumpam sugrįžęs į Lietuvą.

Jeigu kils reikalas, jis padės Šv. Petro irPovilo parapijos tikintiesiems bent jau už -megzti ryšį su irakiečiais. Mantas mokosi kla-sikinės arabų kalbos, bet yra labai daug josdialektų – arabiškai kalbama net 22 šalyse.Lietuvoje yra keli dėstytojai, privačiai mokan-tys arabų kalbos, tačiau susidomėjimas nedi-delis.

„Tikiuosi, jog Lietuvoje įsikūrus vienai kitaipabėgėlių šeimai ir atsiradus galimybei realiaisusidurti su tuo pasauliu pamatysime, kad jieyra tokie pat žmonės kaip mes, nori tų pačiųdalykų – ramiai, saugiai gyventi ir aprūpintisavo šeimas. Gal tai padės lietuviams pakeistiir požiūrį į žmones iš arabų pasaulio“, – svars-tė M.Pūslys.

Artimo meilės pamoka Lietuvoskatalikams – 19 Irako krikščioniųAkistata. Liepos 3 dieną Vilniaus oro uoste nusileido 15 pabėgėlių krikščionių iš Irako atskraidinęs lėktuvas. Trys šeimos iš karo draskomos šalies bandys kurti savo gyvenimą Lietuvoje, o mes, juos priimantys, – susitvarkyti su savo baimėmis.

Karo ir terorizmo įbaugintos irakiečių šeimos žengia pirmuosiusžingsnius Lietuvoje – čia jos bandys kurti savo gyvenimus

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“, N

UO

TR.

2015–07–10 �33

Visuomenė

Vasaros romanas su Lietuva užsieniostudentams virsta amžina meileLituanistika. Kodėl makaronai vadinami tik makaronais? Koks gali būti vienintelio pavadinimo šampanas? Tokių irkitų pusiau rimtų klausimų pažeria dalį atostogų lietuvių kalbos mokslams paskyrę užsieniečiai, jau beveikdvidešimtmetį atvykstantys į lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus Lietuvos universitetuose. Tiesa, pramoktilietuviškai daliai jų pavyksta ne be dosnios valstybės paramos, tačiau atrodo, kad ši investicija atsiperka.

Iš šių intensyvių vasaros kursų ir semestro stu-dijų Vilniuje Estebanas Kwaśniewskis parsi-vežė „suvenyrą“. Tokį pat amžiną, kokie buvo

ir pusmečio Lietuvoje įspūdžiai. Lenkiškų šaknųturintis prancūzas išsitatuiravo geležinį vilkąLietuvos žemėlapio fone. „Po semestro studijųbuvo liūdna palikti miestą, tapusį antraisiaisnamais, nes neradau darbo, kad būčiau galėjęs liktiilgiau“, – paaiškina E.Kwaśniewskis.

Studento iš Šiaurės Prancūzijos pasakojimasapie Lietuvą prasideda Valansjene, kur jis, pasi-naudojęs „Erasmus+“ mainų programa, nutarėatvykti studijuoti į Vilnių.

„Įprastai žmonės renkasi Ispaniją ar JungtinęKaralystę, bet tik ne aš“, – pasakoja prancūzas irpriduria, kad vasaros lietuvių kalbos ir kultūroskursai buvo geriausias viešnagės Lietuvojemėnuo.

Pašnekovas vardija lietuviškus pavadinimus irsako dar negalintis pamiršti keptos duonos su

sūriu ir alaus skonio, o vos išgirdus „Biplan“dainą „Labas rytas“ jį užplūsta prisiminimai.Pusmetį istoriją Lietuvos edukologijos univer-sitete studijavęs prancūzas pasakoja, kad jamlabai patiko Lietuvos iškovotos laisvės istorija,o mažai ką iki tol težinojęs apie Lietuvą supra-to, kaip svarbu prisiminti sunkiausią – okupaci-jos laikotarpį.

E.Kwaśniewskio paskyrą socialiniame tinklepuošia Jano Matejkos paveikslo „Žalgirio mūšis“nuotrauka. Prancūzas paaiškina, kad šio paveiks-lo fragmentas susieja jo lenkišką kilmę ir šalies,tapusios antraisiais namais, istoriją.

„Dėstytojas pasakojo apie šį mūšį. Man atro-do, kad Lietuvos viduramžiai, kurių didžiausiafigūra buvo Vytautas Didysis, yra vienas šauniau-sių Lietuvos istorijos laikotarpių. Kaip turbūt jausupratote iš mano pavardės, turiu lenkiškųšaknų, todėl šis paveikslas – savotiška mano kil-mės ir šalies, kurią įsimylėjau, sąjunga“, –

Lietuvos prisiminimus įprasmina prancūzas. E.Kwaśniewskis pripažįsta, kad jam, mokan-

čiam tik prancūziškai ir angliškai, lietuvių kalbapasirodė labai sudėtinga. Kartais sako net nesu-prasdavęs kalbos logikos.

Vis dėlto ir šią vasarą istoriškai unikalios lie-tuvių kalbos gramatiką krims beveik šimtas sve-čių iš užsienio, gavusių valstybinę stipendiją.Lietuvos universitetų organizuojamuose vasaroskursuose mokosi ir kitomis priemonėmis remia-mi įvairių projektų dalyviai ar iš savos kišenės užmėnesį mokslų susimokantys studentai.

Į lituanistinius vasaros kursus užsieniečiaiatvyksta ne tik iš JAV, bet ir iš Kinijos universite-tų, o dar įvairesnės esti jų mokslų priežastys.Pavyzdžiui, vakariečiai studentai, ypač vokiečiai,mėnesį praleisti pokomunistinėje šalyje laikotolima egzotika. Mokslininkai, jau mokantys pokeliolika užsienio kalbų, nori pramokti lietuviš-kai, kad įskaitytų Jono Basanavičiaus raštus.

Populiariausi šiemet – Lietuvos edukologijos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros kursai, juos šią vasarą lankys 65 užsieniečiai

�

LIE

TUV

OS

ED

UK

OLO

GIJ

OS

UN

IVE

RS

ITE

TO N

UO

TR.

36 ● 2015–07–10

Visuomenė

Kęstutis Česnavičius jau yra apsigynęsmatematikos daktaro laipsnį ir dirba po -doktorantūros stažuotėje (angl. „post -

doc“) Kalifornijos Berklio universiteto Mi lerioinstitute. Pagrindinė jo tyrimų sritis yra aritme-tinė geometrija – matematikos šaka, kurią įkan-da ne kiekvienas.

Pats dr. K.Česnavičius apie savo tyrimusga lėtų kalbėti valandomis: ramiu tonu pradė-jęs savo pasakojimą nuo paprastų teiginių, jisgreitai pereina prie abstrakčių ir paprastamžmogui sunkiai suvokiamų matematinių idėjų,apie kurias kalba su užsidegimu. Tai bylojaapie nuoširdų atsidavimą matematikai, kurisdar tikrai ne kartą leis mums didžiuotis šio lie-tuvio pasiekimais. Bet dabar sugrįžkime šiektiek į praeitį ir žvilgtelėkime, iš kokio moliolipdomi genijai.

Mokslu K.Česnavičius susidomėjo mokyda-masis vienoje geriausių Lietuvos mokyklų –KTU gimnazijoje. „Dėl supančių žmonių po -žiūrio ir idėjų tuomet supratau, kad „kiečiau-sia“ ir prasmingiausia veikla yra gerai moky-tis“, – prisimena pašnekovas.

Devintoje klasėje jo gebėjimus pastebėjęsmokytojas Leonas Narkevičius ėmėsi jaunuo-liui padėti ugdyti savo talentą. K.Česnavičiuspradėjo ruoštis ir dalyvauti respublikinėse, ovėliau ir tarptautinėse mokslo olimpiadose.Ma tematika ir informatika jam sekėsi geriau-siai ir dėl to, kad šiose srityse jis atrado grožį.„Ma tematiniai uždaviniai atrodė gražiausi.Olim piadose buvo smagu: patikdavo keletuidie nų nuvykti į naują vietą, pasivaržyti su ben-dra amžiais, aptarti įdomius uždavinius, sukur-tus vien tam, kad būtų smagu juos spręsti“, –pa sakoja K.Česnavičius.

Įdėtas darbas, užsispyrimas ir kantrybė atsi-pir ko – 2006 m. pasaulinėje matematikosolim piadoje jis laimėjo trečią vietą. 2007-ai -siais, kai jį kalbino „Veidas“, dvyliktokasK.Čes navičius jau buvo užsitikrinęs vietą Brė -me no Jacobso universitete ir ruošėsi tų metųtarp tautinei matematikos olimpiadai. Jis netneį tarė, kad septynetas jam bus laimingasskai čius, nes tais metais jis laimėjo auksą – bu -vo pirmasis lietuvis, gavęs tokį apdovanojimą,ir iki šiol kitiems gabiems šalies mokiniams topakartoti nepavyko.

Prie šio laimėjimo tarptautinėje matemati-kos olimpiadoje prisidėjo ne tik KTU gimnazija,bet ir Nacionalinė moksleivių akademija(NMA), kurioje K.Česnavičius mokėsi nuo2004-ųjų. „NMA stovyklos praplėtė mano pa -žinčių ratą bei akiratį. Susidraugavau su bendra -amžiais, kurie domėjosi kitomis mokslo sritimis

K.Česnavičius – nuo olimpiados iki garsiausių pasaulio universitetųGabieji. Kai prieš dešimt metų „Veidas“ pirmą kartą rašė apie gabų dešimtoką Kęstutį Česnavičių, nedaug kasgalėjo nuspėti, kiek daug pasieks šis jaunuolis. Dabar anuometis dešimtokas – solidus mokslininkas. Jam atvirosgarsiausių pasaulio universitetų durys.

K.Česnavičius apie savo tyrimus ga lėtų kalbėti valandomis: pradėjęs pasakojimą nuo paprastų teiginių, jis greitai pereina prie abstrakčių ir paprastam žmogui sunkiai suvokiamų

matematinių idėjų, apie kurias kalba su užsidegimu

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

38 ● 2015–07–10

Visuomenė

„Kapelionas pas mus darydavo tik tai,kas yra tiesiogiai susiję su kariuo-mene, – per rikiuotes perskaitydavo

ištrauką iš Šventojo Rašto, pasakydavo porąžo džių, palinkėdavo sėkmės. Per ketverius tar-ny bos metus negirdėjau nė vieno atvejo, kadkas nors būtų kreipęsis pagalbos į kapelioną,kaip psichologą. Kariuomenėje yra psicholo-gas, atsakingas už įvairias tokio pobūdžioprob lemas“, – pasakoja į atsargą išėjęs karys.

Pasak jo, religinis aspektas kario kasdieny-bėje beveik neegzistuoja, nes kariuomenėjeyra statutas, pagal kurį kareivis privalo gyven-ti ir dirbti, o visi nestatutiniai gyvenimo aspek-tai – mažai svarbūs. Nors didžioji dalis kariųyra tikintys, jiems kur kas patogiau savaitgalįapsilankyti savo parapijos bažnyčioje namuo-se, nei laukti apeigų kareivinėse.

Iš tiesų apklausos rodo, kad 81 proc. ka -riuomenėje tarnaujančių karių yra tikintys, otarp jų beveik devyni iš dešimties nurodo esan-tys Romos katalikai. Tačiau, kario tikinimu,per ketverius metus niekas nedėstė ir nesupa-žindino su katalikišku požiūriu, kaip kariuiderėtų teisingai elgtis.

„Mes laikomės Ženevos konvencijos. Ka pe -lionas kariuomenėje neturi didesnės nei sim -bolinė reikšmės – ateina per šventes, palaimi-na. Čia žmonės tiki Dievą, bet nelabai su reikš -mina to, kad reikia kreiptis į kapelioną, visipatys eina į bažnyčią“, – įsitikinęs Rus lanas.

Kapelionai sekmadieniais laiko mišias, da -lyvauja visuose kariuomenės renginiuose, okiekvieną pirmadienį per rytinę rikiuotę tariažodį ir skaito ištrauką iš Šventojo Rašto.

Kitas penkerius metus Lietuvos kariuome-nėje tarnaujantis karys pasakoja, kad su kape-lionu vienaip ar kitaip susiduria kiekvienas ka -reivis. „Su kapelionu man asmeniškai teko kaž -kiek susidurti, pats mišiose kartais dalyvauju.Šiaip kapeliono durys visada yra atviros“, –sako savo vardo nenorėjęs atskleisti karys.

Pasak jo, kapelionai padeda ir su sakra-men tais – kariai gali kreiptis dėl krikšto ar san-tuo kos. Be to, kapelionas yra tarsi psichologas,su kuriuo, esant poreikiui, visada gali pasikal-bėti. Bet pašnekovas prisipažįsta, kad pats dėlkonkrečių problemų į kapelioną nėra kreipę-sis. Negalėtų jis ir atsakyti, koks yra Katalikųbažnyčios mokymas apie karą.

„Gal kažkada kažkas ir pasakojo, bet ne -

drįsčiau sakyti, kad žinau. Esu buvęs pas kape-lioną pasitarti – norėjau išsiaiškinti, kodėl baž-nyčioje atliekamos kai kurios apeigos. Tai bu voįdomu. Yra kapelionų, kurie gerai išmano ki tasreligijas. Manau, kad kapelionai yra reikalingi.Ži noma, tai labai priklauso nuo konkretaus ka -peliono asmenybės, kaip jis sugeba prieiti priežmogaus. Kareiviai juk yra palyginti specifinėauditorija“, – aiškina pusmetį misijoje Af ga nis -tane praleidęs karys.

Ruslanas taip pat sutinka, kad kapelionasyra reikalingas, ir pabrėžia, kad ypač tai pasa-kytina apie tarptautines misijas. Čia kapelio-nas suteikia kariams tikėjimo savo jėgomis, ga -li padėti sužeistajam, jis reikalingas kario žū -ties atveju. Svetur kapelionas vykdo ir humani -tarinę misiją – dirba su regiono vaikais, keliau-ja po kaimus, padeda gyventojams.

Būtent tarptautinių misijų metu, Ruslanoįsi tikinimu, kapelionų vaidmuo yra gerokai di -desnis, nes kariai daugiausiai laiko praleidžiauždaroje teritorijoje. Kapeliono buvimas šaliakartais tiesiog praskaidrina nuotaika, su juoga lima pasikalbėti įvairiomis temomis. Kiek -vie ną sekmadienį misijoje tarnaujantiems ka -riams kapelionas aukoja mišias. Ši atokvėpiovalandėle kariui padėdavo atgauti psichologi-nes jėgas, leisdavo pabūti su savimi, pamąstyti.

Kapelionų šiuo metu trūksta – Lietuvos ka -riuo menės ordinariate iš viso dirba devyni ka -pelionai, tarnaujantys 16-oje kapelionatų. Jie vei kia teritoriniu principu, visos Lietuvos ka -riuomenės karinės pajėgos – Sausumos, Oro,Jūrų, Savanorių, Specialiųjų operacijų – turisa vo kapelionus. Kai kurie kapelionai turi netpo kelis dalinius. Tarkim, vienas kapelionas tu -ri dalinių ir Panevėžyje, ir Šiauliuose, ir Kau ne.

Planuojama, kad rudenį kariuomenė gausdau giau kapelionų – yra keletas kandidatų, ku -riuos dar būtina parengti. Kapelionu gali bū tiku nigas iš Lietuvos kariuomenės ordinaria to, ono rintieji tapti karo kapelionais iš kitų vys ku pi -jų turi gauti savo vyskupo sutikimą ir siuntimą,taip pat būti geros sveikatos, įvykdyti fizinio pa -sirengimo normatyvus ir baigti ka rinio pasiren -gi mo kursus. Anksčiau kai kurie kapelionai bu -vo siunčiami mokytis į užsienį, bet šiuo metusten giamasi pagreitinti jų parengimo procedūrą.

Lietuvos kariuomenės ordinaras, Vilniausar kivyskupas Gintaras Grušas primena, kadpir mieji karo kapelionai Vilniaus bernardinų

vie nuoliai dalyvavo 1830 m. sukilime, dar dau-giau jų prisidėjo rengiant 1863-iųjų sukilimąprieš Rusiją. Dvasinę pagalbą karo kapelionaiak tyviai teikė ir vykstant nepriklausomybės ko -voms, tarpukario Lietuvos kariuomenėje beipokario rezistencijos metais.

Atkūrus nepriklausomybę, 2000-aisiais bu -vo pasirašytos trys Lietuvos ir Vatikano sutar-tys, viena iš jų – dėl kariuomenes ordinariatoįs teigimo. Pirmuoju Lietuvos kariuomenės or -dinaru popiežius Jonas Paulius II paskyrė vys-kupą Eugenijų Bartulį.

Kokiais atvejais kariniai veiksmai yra patei-sinami, o kada – smerkiami? Ir koks kariuo-me nės elgesys vertinamas kaip moralus?

Bažnyčios istorikas, Vilniaus universiteto

Karo kapelionai: tarpapkasų ir dangausReligija ir kariuomenė. Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje Ruklojeketverius metus tarnavęs, o prieš daugiau nei metus į atsargą išėjęsprofesionalus karys Ruslanas yra katalikas, tuokėsi bažnyčioje ir reguliariailankosi mišiose. Tačiau tarnybos kariuomenėje metu su katalikišku mokymuir sielovada jam susidurti neteko – su čia dirbusiu kapelionu bendravo voskelis kartus, bet emocinis tarpusavio ryšys taip ir neužsimezgė.

OR

DIN

AR

IATO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

44 ● 2015–07–10

VEIDAS: Kokie dabar yra santykiai tarp buvu-sių Jugoslavijos respublikų?M.I.: Esama daug įtampos. Nors dabar viešpatau -ja taika, ji tebėra trapi. Netgi vienas kokio norspolitiko sakinys gali viską pakeisti. Tiek po litikai,tiek žurnalistai turi būtų atsargūs, kad ne sukeltųgaisro. Nemanau, kad ši padėtis galutinė, vietoskonfliktui dar yra. Žinoma, karas ne bū tų kaipdešimtajame praėjusio amžiaus de šimt metyje,bet nedideli konfliktai vis dar įmanomi.

Žaizdos dar neužgijusios, ne visos praeitiesproblemos išspręstos. Dar yra nenubaustųkaro nusikaltėlių, be žinios dingusių žmonių.Netrūksta ir Balkanų politikų, naudojančiųkarštą retoriką. Pagrindinė įtampa kyla tarpser bų ir kroatų, serbų ir albanų, taip pat bos-nių. Situacija nėra gera. Nors karas baigėsi be -veik prieš dvidešimt metų, žmonės nesikalba,nebando suprasti vieni kitų. Tai kvaila. VEIDAS: Kokios problemos Serbijoje šiuo metuaktualiausios? M.I.: Žmonės Serbijoje apsėsti ekonomikos.Kadangi yra daug bedarbių, aktualūs dalykai –darbo vietų kūrimas, jo radimas, atlyginimų

dy džiai. Valdžia tai tarsi bando spręsti, tačiaujai nesiseka, nes netrūksta korupcijos.

Kita karšta tema – migrantai. Tūkstančiaimigrantų iš Sirijos, Afganistano ir kitur keliau-ja per Serbiją į Vengriją, o toliau – į kitas Eu -ropos Sąjungos šalis. Vengrija netgi planuojastatyti tvorą tarp Serbijos ir Vengrijos, kadsustabdytų šiuos migrantus. Serbijoje jie nesie-kia likti, nes tai palyginti neturtinga šalis. La -biausiai juos vilioja Vokietija.

Daugiausiai migrantų galima pamatyti Bel -grado gatvėse, miesto parkuose – laukiančių,kol kiti juos nugabens iki Serbijos ir Ven gri jossie nos. Šeimos, moterys su vaikais miega Bel -gra do centre. Jų yra tūkstančiai, policija jų ne -ma to, visi apsimeta, tarsi jų nebūtų. Valdžiaak la, niekuo jiems nepadeda ir tiesiog tikisi,kad šie migrantai iškeliaus kažkur kitur. Tikpaprasti žmonės atneša jiems maisto ir drabu-žių. Jie galėtų čia paprasčiausiai numirti, nors,kiek žinau, kol kas niekas nebuvo rimtai susir-gęs ar sužeistas. VEIDAS: Dirbate amerikietiško kapitalo savait-raš tyje „Newsweek Srbija“. Ar yra skirtumų

tarp amerikietiškos ir serbiškos tiriamosiosžurnalistikos? M.I.: Serbiškuoju būdu nebuvo įmanoma rašytiapie viską, ką norėjome nušviesti. Egzistavosa vicenzūra, kai žinodavai, apie ką gali rašyti,o ko geriau nejudinti.

Savicenzūros buvimas Serbijos žiniasklai-doje tikrai jaučiamas, o „Newsweek“ taip nė -ra, neturime jokių draudžiamų temų ar žmo-nių. Jei manome, kad kokią nors istoriją reikiaiš spausdinti, dirbame prie to. VEIDAS: Kokios temos Serbijoje tebėra tabu –susijusios su regiono praeitimi?M.I.: Taip, bet ne tik. Taip pat susijusios su poli-tika, nusikalstamumu, mafija, kitaip tariant,pavojingais žmonėmis, kurie gali pulti žiniask-laidą, žurnalistus, daryti finansinį spaudimą.Tiesa, spaudimas iš valdžios ar mafijos žiniask-lai dai jau nėra toks didelis – didesnis kyla iš ži -niasklaidos priemonės, kurioje dirbi, leidėjų.Žiniasklaida yra verslas ir atlyginimai daugiau-sia ateina iš reklamos. Taigi, jei atrandame kąnors skandalingo apie kokią nors didelę ben-drovę, perkančią daug reklamos leidinyje, bus

M.Ivanovićius: „Nors tarp buvusios Jugoslavijos respublikų jau ilgai viešpatauja taika, ji tebėra trapi“

M.Ivanovićius: „Valdžia, slaptosiostarnybos ir mafija Serbijoje susiję“Žiniasklaida. Mafijos reikalai, slaptųjų tarnybų darbas ir neužgijusios žaizdos tarp kaimynų – tokia yražurnalistikos Balkanuose kasdienybė. „Veidas“ apie tai kalbasi su žinomu Serbijos žurnalistu, „Newsweek Srbija“vyriausiuoju redaktoriumi Miloradu Ivanovićiumi.

Pasaulis

E.L

EV

IN N

UO

TR.

Švedijos žiniasklaida pastarosiomis dieno-mis azartiškai mažėjančia tvarka skaičiavo,kiek buvo likę į laisvę nepaleistų aktyvistų,

gabenusių Gazos gyventojams humanitarinę pa -gal bą ir sulaikytų likus 97 jūrmylėms iki Izraeliokont roliuojamų vandenų. Gel to nes ni portalaiant raštėse nurodo pirmomis va lan domis nega-lėję susisiekti su šiais savo tautie čiais. Kiti nuo-lat skelbia jų pavardes, kad įsi dėmėtų autoritetųbesidairantis jaunimas. Juo lab kad į Gazą laivu„Geteborgo Mariana“ plau kusioje įguloje buvoir keletas gar se ny bių – žur nalistė ir rašytojaKajsa Ekis Ekman ir Iz raelyje gimęs bei žydųkibuce vaikystėje gy venęs spalvingas švedųmuzikantas Droras Feileris.

„Tai, kad Izraelio laivas mus sulaikė tarptau -tiniuose vandenyse, liudija, jog Izraelio oku -

pacija plečiasi gilyn“, – bene dažniausiai Šve -dijoje cituojama frazė, kurios autorius – Iz raelionemalonėn pakliuvusios įgulos koordina toriusStef fanas Graneris. O šį sakinį iš lūpų į lū paskar toja ne tik kairioji, bet ir konservaty vioji vi -suo menės informavimo stovykla, nors jo jeIzraelio politiką kritikuojančiųjų yra kur kasmažiau.

Vis dėlto tai, kad buvo sulaikytas švedų lai-vas, greičiau yra ne priežastis subjektyviomsnau jienoms, o Izraelio politinių sprendimų pa -sek mė. Tačiau apie tai – vėliau.

Turbūt nereikia nė sakyti, kad daugelyje Va -ka rų šalių švedų laivo istorijos vertinimas ge ro -kai skiriasi nuo to, kokį pateikia Švedijos ži -niask laida. Vakarų šalys tarsi suskirstytos tamtik rais informaciniais sektoriais, kuriuose oficia-

lio ji žiniasklaida pateikia tik vieno atspalvio in -formaciją apie Izraelio ir palestiniečių reikalus.Švedija – neabejotinai trečiasis sek torius, ku ria -me Izraelis pliekiamas be at van gos. Ant ra ja megyvena dauguma europiečių, turinčių galimy bęišgirsti margesnių naujienų iš Artimųjų Ry tų.Na, o Lietuva yra atsikovojusi pirmąją zo ną,kurioje Izraelis dėl santykių su palestiniečiaisplačiosioms masėms beveik visada vaizduo -jamas blogiausiu atveju kaip auka, o palestinie-čiai geriausiu atveju – kaip laukiniai teroristai.

Mūsų šalyje ir nėra jokios vietinės TildosSwinton, savo feisbuko paskyroje vietoj nuotrau-kos įsidedančios palestiniečių vėliavą. O štai Iz -rae lio išplatinta ataskaita apie praėjusių metųGa zos konflikto esmę ima viršų prieš ką tik pa -skelbtas Jungtinių Tautų išvadas apie tuos pačiusįvykius, nes skiriasi jos kaip diena ir naktis.

Švedijoje būtent pernykščiai įvykiai įplieskėse niai rusenančią nemeilę Izraelio politikaipalestiniečių atžvilgiu (nemeilę Izraelio politi-kai, o ne žydams – čia jie nededa lygybės ženk-lo). Paprastas švedas postringavimų apie tai,kad Izraelio veiksmai pernai Gazoje buvo jei netei sėti, tai bent pateisinami, klausytųsi akis išpū-tęs – tokios pozicijos jis turbūt iš viso dar nė ragirdėjęs. Taip kaip paprastas lietuvis, jei spe -cialiai nesidomėjo, nėra girdėjęs visiškai prie -šingos nuomonės.

46 ● 2015–07–10

Izraelis perrašo taikos supalestiniečiais scenarijųArtimieji Rytai. Sulaikytas į Gazą plaukiantis Švedijos laivas, žlugusiPalestinos vyriausybė ir slaptos derybos Katare pranašauja naują taikostarp Izraelio ir palestiniečių erą.

Buldozeriais griaunami palestiniečių namaiir vietoje jų kuriamos žydų nausėdijos –

Vakarų Krante įprastas reiškinys

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

2015–07–10 �49

Kultūra

Jei reikėtų trumpai apžvelgti Dalios biografi-ją, raktas galėtų būti užsienio kalbos.Smuikininkė gimė ir užaugo Vilniuje, baigė

Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą,kurioje ligi šiol dėsto jos mama – irgi smuikinin-kė Gintvilė Vitėnaitė. Pavardę paveldėjo iš tėčio– dabar jau amžinatilsį rusų muzikanto, sukuriuo paaugusi retkarčiais susitikdavoMaskvoje. Taip į Dalios gyvenimą anksti atėjorusų kalba. Angliškai kalbėti mokėsi kaip ir visibendraamžiai – mokykloje, internete bei ben-draudama su kolegomis tarptautiniuose kon-kursuose ir seminaruose. Vokiškai teko išmoktigyvenant ir studijuojant Rostoke, prancūziškai –vėliau įstojus į Paryžiaus nacionalinę konserva-toriją.

Paryžius lietuvaitei taip patiko, kad pasilikojame ir gavusi diplomą. Dėl to „kaltas“ ir šiamemieste sutiktas gyvenimo draugas – italas medi-kas. Su juo bendraudama Dalia pramoko itališ-kai. Sako, nebuvo itin sudėtinga, nes italų kalbosstruktūra labai panaši į ispanų, o ispaniškai lietu-vė jau buvo išmokusi dažnai lankydamasiMeksikoje. Ten Dalia prieš septynerius metuslaimėjo labai svarbų savo karjeroje smuikininkųkonkursą, atvėrusį jai užsienio gastrolių maršru-tus. Ar po šios grandinėlės bereikia pridurti, kadįvairiuose pasaulio kraštuose koncertuojanti 26metų muzikantė jau pamiršo, kas yra kalbos bar-jerai?

Meksikoje D.Kuznecovaitė lankosi ir šiąsavaitę: vieną koncertą groja sostinėje Meksike,kitą – už 60 km nuo jos esančioje Tolukoje. Taijau penkiolikta merginos viešnagė šioje PietųAmerikos valstybėje, kurioje trijų tūkstančiųvietų salės anaiptol nelaikomos didelėmis.Labiausiai lietuvę ligi šiol stebina tai, kad tossalės jos koncertuose būna perpildytos, nors mesLotynų Amerikos gyventojus linkę įsivaizduotikaip „atsipūtusius“ ir mėgstančius ne tokiassubtilias pramogas.

Lietuvėnepanorobūti antrąjaVanessaMaeProfilis. Smuikininkės DaliosKuznecovaitės iš vėžių neišmuša neireikalavimai skubiai grąžintismuiką, nei prieš akis koncertometu įkyriai mataruojančiosklausytojų kojos.

�V.P

ETK

OV

NU

OTR

.

54 � 2015–07–10

Vandenyne pabirusios 19 didesnių salųir atolų (vadinamosios žiedo formoskoralų salos, kurių viduryje telkšo

lagūna) ir gausybė mažyčių salų tik iš pirmožvilgsnio atrodo labai panašios. Iš tiesų kiek-viena sala – atskiras pasaulis su savais peizažoypatumais.

Aštuonias didžiąsias ir dalį mažųjų salųprieš 30 mln. metų suformavo išsiveržusi ugni-kalnių lava. Kai kurios salos – tai ugnikalnių,kylančių iš pat vandenyno dugno, viršūnės.Pats didžiausias ugnikalnis Mauna KėjaDidžiojoje saloje, jei skaičiuotume jo dydį nuopat papėdės Ramiojo vandenyno dugne, gerukilometru pralenktų Everestą ir siektų dau-giau nei 10 km aukštį.

Didžioji jo dalis, suprantama, glūdi po van-deniu, o viršuje kyšo daugiau nei 4200 m. Šisugnikalnis yra prisnūdęs – pastarąjį kartą lavaspjaudėsi tik prieš kelis ar keliasdešimt milijo-nų metų. Bet seisminis aktyvumas Havajųsalyne pastebimas. Salose veikia keturi ugni-kalniai, lėtai, bet užtikrintai keisdami krašto-vaizdį.

Vakarų kultūra į salyną atsikraustė tikXVIII a., kai čia atsibastė britų keliautojas,jūrininkas ir atradėjas Jamesas Cookas. Šiais

laikais per metus Havajus aplanko apie 5–7mln. turistų. Įspūdingas skaičius, palyginti su2 mln. havajiečių. Dauguma keliautojų trau-kia ieškoti amžinos vasaros ir pasimėgautibalto smėlio paplūdimiais.

„Žmonės įsivaizduoja Havajų salas kaipbalto smėlio paplūdimius, kuriuose merginosšoka hulą. Tačiau visos Havajų salos labaiskirtingos“, – pradeda pasakojimą rašytojaVaiva Rykštaitė, išleidusi knygas „Plaštakiųsindromas“, „Kostiumų drama“ ir „VienaIndijoje“. Rašytoja atvyko į Havajus mokytipradinukus jogos, čia sutiko savo vyrą ir dau-giau kaip metus čia gyvena.

Oahu saloje stūkso Honolulu dangoraižiai,zuja autobusai, taksi, yra daugybė prabangiųparduotuvių, viešbučių, muziejų, gausu kultū-ros renginių, aplink salą driekiasi balto smėliopaplūdimiai.

„Tai tankiausiai gyvenama ir labiausiaituristų lankoma sala. Atvykus iš mažoLietuvos miestelio man be galo smagu gyven-ti Honolulu – tokiame dideliame mieste.Kitas dalykas, kuris patinka, – žinoma, paplū-dimiai, kurie nuo namų nutolę vos už penkiųminučių kelio. Aplinka neapsakomai graži.Nuvažiavus į šiaurinę salos pusę net gniaužia

Daugiaveidžiai HavajaiKelionės. 2400 km Havajų salynas Ramiajame vandenyne pabiręs itprašmatnus smaragdo vėrinys, akį traukiantis raudonos lavos upėmis,juodų kraterių žiotimis ir akinančiomis snieguotomis viršūnėmis mėlynamevandenyno apsode.

Havajai – 50-oji JAV valstija. Vienintelė, kurią su-daro tik salos. Sostinė – Honolulu.Havajus sudaro Ramiojo vandenyno salų grupė,priklausanti Polinezijai. Dauguma salų – vulkani-nės kilmės. Tai vienintelė valstija, kurios plotasnuolat didėja.Maujo salos Haleakalos ugnikalnis – didžiausiaspasaulyje užgesęs ugnikalnis. Rašytojas MarkasTwainas, lankęsis šiose vietose ir susižavėjęs ug-nikalnio didumu bei didingumu, rašė, kad jo dug-ne galėtų sutilpti visas Londonas. Jo diametras –apie 34 km, gylis – 800 metrų. Lava sustingo įvai-riausiomis formomis, kurias savaip dar nuskapta-vo laikas, vėjas ir saulė, todėl kai kurios jų primenafantasmagorines figūras. Sakoma, kad būtent čia gražiausi saulėtekiai:dangus nusidažo rožinėmis, geltomis ir purpuri-nėmis spalvomis, kurios tarsi atsispindi uolienose.Lavos sudėtyje buvo geležies ir sieros, šios me-džiagos ir lėmė tą gelsvai rausvą žemės spalvą.Kažkada šį kalną havajiečiai garbino. Pasakoja-ma, esą pusdievis Maujis, užsikoręs ant kalno,pagavo Saulę ir privertė pasižadėti, jog ji švie-sianti ilgiau, kad žmonės spėtų visus darbus nu-dirbti. Ugnikalnio krateryje yra ir 300 m aukščioMaujo kalva. Vajalealio ugnikalnis Kauajo saloje stebina savošlaitais, apaugusiais tankiomis džiunglėmis, ir ga-lingais kriokliais. Šis ugnikalnis nuolat varžosi dėldrėgniausios pasaulyje vietos titulo. Čia buvo apgy-vendinta 1976 m. filmo „King Kongas“ didžioji bež-džionė. Saloje filmuoti ir kiti garsūs filmai. Tarp jų –1981 m. juosta su Harrisonu Fordu „Indiana Džoun-sas ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojai“. �

Havajai

Havajuose turistai pasijunta it rojuje: vaizdingagamta, puikūs paplūdimiai, turkio jūra

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

Rugpjūčio 15 d. 13.00 val. Anykščių kultūros centreSpektaklis

Vaidina: Andrius KANIAVA, Vaidotas ŽITKUS, Sigitas MICKIS. Rež. Andrius Kaniava.

Vienos dalies vieša išpažintis suaugusiesiemspagal Andriaus Kaniavos ir Vaidoto Žitkaus pjesę

OR

GAN

IZAT

OR

IUS:

GEN

ERAL

INIS

RĖM

ĖJAS

:

INFO

RM

UO

JA:

DR

AUG

AI:

SPAU

STU

VĖ: