www.veidas.lt

PAŽINK LATVIJĄKelionė su „Veidu“ per keturis šalies regionus:

Latgalą, Vidžemę, Žiemgalą, Kuržemę.

SPECIALUSIS PROJEKTAS

2015 m.

Rundalė. Latvijos Versalis – prabangatviskantys Rundalės rūmai

2015 �3VIRŠELYJE IR PUSLAPIUOSE PANAUDOTOS LATVIJOS TURIZMO PLĖTROS AGENTŪROS ARCHYVO NUOTR.

Nepažintos Latgalos paslaptys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4Žvilgsnis į Latvijos Šveicariją . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .9Kelionė po Žiemgalos lygumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12Tylus Kuržemės pajūris . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

Perfrazuojant žymųjįromėnų posakį, Lat -vijoje galima sakyti

„Visi ceļi ved uz Rīgu“ – visikeliai veda į Rygą. Sostinėjeir jos apylinkėse šiandienįsikūrę daugiau nei trečdalisLatvijos gyventojų, ji yrafinansinis, politinis, kultūri-nis ir ekonominis centras,neturintis artimų konkuren-tų. Latvijoje nerasite nėvieno traukinio, kurio galinė stotelėnebūtų Ryga, taip pat nė vieno stam-baus verslo, neturinčio čia savo atstovy-bės. Sovietinės industrializacijos bumometais rygiečiais save vadino jau beveikmilijonas žmonių, čia jau buvo supla-nuotas ir bepradedamas statyti metro.O ir šiandien Ryga labiau sulieja, neiišskiria – it lydymo katilas sujungiaskirtingas tautybes, kultūras, regionus,valstybes...

Tačiau, be judrios sostinės, Latvijojedar yra keturi istoriniai etnografiniairegionai – Kuršas (Kuržemė), Vi džemė,Žiemgala ir Latgala, vienos vėliavos irLačplėsio legendos suvienyti tik mažiaunei prieš šimtmetį. Istorijos vingiuosešios žemės priklausė skirtingiems valdo-vams, valstybėms, konfesijoms, čiagaliojo skirtingi įstatymai. Visa tai iršiandien atsispindi žmonių papročiuoseir tradicijose, kraštovaizdyje, miestų irmiestelių architektūroje, istorinių pasa-kojimų siužetuose. Kelionę po Latvijątai paverčia nenuspėjamu ir netikėtunuotykiu.

Keliaujant po Žiemgalos lygumas,netoli Jelgavos, pakelės pievoje pasitin-ka suguldytos didžiulės raidės „Nā -kotne“ – „Ateitis“. Tai visoje SovietųSąjungoje žinomas, pavyzdiniu laikytaskolūkis, garsėjęs savo pasiekimais kon-

servų pramonėje, javų der-liais. Beje, šalia atsiradusimiesto tipo gyvenvietė buvosuprojektuota lietuvioarchitekto Henriko Šilgalio,kuris čia praleido beveikdešimtmetį.

Bet šis Latvijos ateitiesscenarijus – intensyvi pra-monė ir gamyba taip ir neiš-sipildė, kad ir kaip šią vizijąplėtojo penkiasdešimtmetį

čia užsibuvę komunistai. ŠiandieninėLatvija – tai tranzito, finansų ir paslaugųvalstybė, o jos sovietinės pramonės pasi-ekimai pamažu grimzta į praeitį.

Savo vietą atranda ir vis intensyviauLatvijoje plėtojamas turizmas. Buvęsbeveik uždaras pramoninis uostasVentspilis šiandien – patraukliausiaspajūrio kurortas, industrinį Daugpilįpasaulis vis labiau žino ne dėl čiasukonstruotų garvežių, bet kaip čiagimusio vieno žymiausių XX a. dailinin-kų Marko Rothko kūrybos centrą.Sovietmečiu nuo pasaulio atitvertosBaltijos pakrantės dabar išsipuošusioslaukia lankytojų, o Rygos vardas jauasocijuojasi ne su VEF radijo aparatais,bet su nuostabiu jugendo stiliaus archi-tektūriniu palikimu. Ką jau kalbėti apievisoje šalyje atkuriamus dvarus, atstato-mas pilis ar besikuriančias mažas kaimoturizmo oazes.

Būtent tokią įvairialypę Latviją, ben-dradarbiaujant su Latvijos turizmo plėt-ros agentūra, teko pažinti ir šių eilučiųautoriui. Penkios dienos kelyje ir perketuriasdešimt aplankytų turistiniųobjektų padovanojo malonių atradimų,intriguojančių pasakojimų bei neišdildo-mų įspūdžių. Visi jie sugulė leidinyje„Pažink Latviją“.Dovaidas Pabiržis

Žvilgsnis per sienąRedakcijos laiškas Turinys

Specialusis projektas „Pažink Latviją“Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidyklaA.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 Vilnius

Telefonas 262 6813, faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.lt

Redaktorius Dovaidas PabiržisFotoredaktorė – L.GušauskienėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė Irena Dūdėnienė

Reklama R.Lukšienė, A.PapievienėSpausdino UAB „Spaudos kontūrai“,Vakarinė g. 1, VilniusVisos teisės saugomos © 2015 UAB„Veido“ periodikos leidykla.

7 p.Latgališkieji TrakaiAutentiškų amatų tradicijų ir gyvos istorijos sostinė – penkiųežerų apsuptyje įsispraudęs Ludzos miestas.

12 p.Kunigaikščių ir prezidentų miestasJelgavos gatvės ir pastatai šiandien mena čia gyvenusiuskaralius, kunigaikščius ir prezidentus.

14 p.Vandenų skalaujami mūraiKadaise ant aukštų Dauguvos krantų stūksojusi Kuoknesėspilis šiandien mistiškai styro iš Pliavinių hidroelektrinės ma-rių. Šioje ypatingoje vietoje kuriamas „Likimo sodas“ - par-kas, skirtas atminti visiems per XX a. negandas nukentėju-siems latviams.

16 p.LatvijosVenecijaJaukus Kuldygos sena-miestis – tarsi vienasdidelis muziejus po at-viru dangumi, išvago-tas ne tik žaismingųsiaurų gatvelių, bet irupių vandenų.

4 � 2015

LATVIJA2015Latgala

Regioniniai skirtumai čia ryškesni negu Lietuvoje –net intelektiniuose televizijos žaidimuose ar pramo-ginėse laidose komandos čia formuojamos pagal

gyvenamąją vietą.Bene labiausiai iš visų išsiskiria rytinis Latgalos regionas.

Dabartinė jo teritorija susiformavo XVI amžiaus antrojepusėje, kai buvusios Livonijos ordino žemės atiteko AbiejųTautų Respublikai. Čia apsigyveno lenkakalbiai bajorai,kuriems pavyko išsaugoti katalikybę ir taip tarsi atskirti šiasžemes nuo likusių liuteroniškųjų Latvijos regionų. O žlugusAbiejų Tautų Respublikai, Latgala tapo tolimojo Vitebskogubernijos dalimi. Galime įsivaizduoti, kiek galėjo užtruktikelionė iš Daugpilio į Vitebską vien dėl eilinio paprasto admi-nistracinio reikalo.

Taigi Latgala visuomet buvo tarsi nuošalyje didžiųjų poli-tinių ar ekonominių procesų. Tokia, lyg atokesnė ir ramesnė,ji išliko ir šiandien. Čia išsaugota unikali latgalių kalba, norsRygoje teigtų, jog tai tik latvių kalbos dialektas. Tačiau latga-liai tuo labai didžiuojasi pabrėždami, kad ja kalbėta jauVIII–IX a., o latvių kalba susiformavo tik XV amžiuje. Be to,ji turi ir savo atskirą raštijos tradiciją – seniausia žinoma lat-gališka knyga išleista 1753 m. Vilniuje.

Beje, svečiui iš Lietuvos išties įdomu pamėginti suprastilatgališkai – tartimi ir žodynu ji mums daug artimesnė už lat-vių kalbą. Pavyzdžiui, merginą latgaliai vadina marga, kai lat-vių kalboje ji tampa meitene, šeimą – saime (lat. ģimene),žirkles – zirkliu (lat. šķēres), suknelę – sukne (lat. kleita) ir t. t.

Bendrų bruožų galima atrasti ir daugiau: vėliau nei kitoseLatvijos dalyse Latgaloje panaikinta baudžiava. Kaip irLietuvoje, tai įvyko tik 1861-aisiais. Latgaloje vyko ir 1863-ųjųmetų sukilimas, o jo pasekmės buvo tokios pat kaip ir

Lietuvoje – latgalių kalba lotyniškais rašmenimis šiame kraš-te penkiasdešimčiai metų irgi buvo uždrausta.

Latgalos žemės – tikras tautų margumynas. Iki II pasauli-nio karo čia itin daug gyveno žydų. Tą iki šiol liudija išlikusiosnedidelių miestukų gatvelės, menančios aktyviai čia vykusiąprekybą, išlikusios sinagogos. Bene kiekviename Latgalosmieste galima atrasti keturių ar penkių konfesijų maldosnamus. Pavyzdžiui, Daugpilis garsus savo Šventyklų kalva,kur viena šalia kitos įsikūrusios keturių konfesijų bažnyčios.Užuovėją Latgaloje atrado ir gausios sentikių bendruome-nės, iki dabar išlikusi ir aktyvi lenkų tautinė mažuma.Didesniuose miestuose vyrauja rusakalbiai, kaimuose daž-

Margaspalvė Latgala – gamtos turtų irautentiškos kultūros kraštasLatvijos herbe ir ant Rygoje stovinčio Laisvės paminklo spindi trys žvaigždės, simbolizuojančios po I pasaulinio karosuvienytus tris Latvijos regionus, Rusijos Imperijoje priklausiusius skirtingoms gubernijoms: Kuršo, Vidžemės bei Vitebsko.Pridėjus ketvirtąją – prie Lietuvos sienos nutįsusią Žiemgalą – gauname nevienalytį, įvairų, iki šių dienų į vienovę iki galonesuaugusį Latvijos portretą.

Latgalos regionasišsiskiria čiagyvenančių tautų irkultūrų įvairove.

�

Daugpilio tvirtovėje veikia vieno populiariausių XX a. dailininkų M.Rothko muziejus.

�

2015 �5

LATVIJA 2015 Latgala

niau skamba latgalių kalba. Visos šios tarpusavyje dažnaipersimaišiusios tautinės grupės ir šiandien sudaro įvairialypįLatgalos žemių paveikslą.

Šiose vietose būtina išmokti ir prisiminti dar vieną latviškąžodį – viesmīlība, kurį pažodžiui reikėtų versti kaip svečiųmeilė. Svetingumas ir vaišingumas – išskirtinis šio regionobruožas. Žmonės čia itin atviri ir labai šiltai sutinka visus atvy-kėlius. O sociologiniai tyrimai rodo, kad Latgaloje žmogusžmogui daug dažniau nei kitose Latvijos regionuose taria „aštave myliu“.

Išskirtinai graži Latgalos gamta. Sakoma, kad senovėjeežerai sklandė padebesiais, o ant žemės nusileisdavę tik išgir-dę savo vardą. Taip regione „nutūpė“ pusė visų Latvijosežerų – iš viso jų priskaičiuojama net septyni šimtai trys.Tarp jų yra ir didžiausi Latvijos Lubano ir Raznos ežerai,giliausias Baltijos šalyse Drydzio ežeras, kurio gylis siekianet 65 metrus. O prie vaizdingo Adamovo ežero XIX a.

pradžioje buvo atrastas mineraliniovandens šaltinis. „Šv. Helenos krištoli-nis vanduo“ – taip pagal šiose vietosegyvenusią dvarininkę pavadintas pro-duktas, kurio eksportas prieš I pasaulinįkarą siekė 100 tūkst. butelių per mėnesį,jis nuskynė aukščiausius prizus tarptau-tinėse Londono ir Paryžiaus parodose.

Ne itin intensyvi ūkinė veikla lėmė,kad regione išliko daug žmogaus rankosnepaliestos gamtos. Kalvos ir kalvelėsnuolat keičia viena kitą, o tarp miškų iržaliuojančių natūralių pievų tik kur nekur įsiterpia pavieniai ūkeliai. Nein -tensyvi istorijos tėkmė leido Latgalojeišsaugoti įvairias, tik šiam kraštui būdin-gas tradicijas. Latgaliai itin didžiuojasisavo autentiška juodąja keramika.Specialioje sandarioje krosnyje su spyg-liuočių malkomis molis kaitinamas itinaukštoje temperatūroje – taip į kerami-kos gaminius įsiskverbia tamsi dūmospalva. O kasdieninis sąlytis su slaviškakultūra suformavo ir unikalų regiono

folklorą – liaudies dainos čia trankesnės, o audinių raštai –spalvingesni ir margesni nei kitur.

Didžiausias Latgalos ir antras pagal dydį valstybės miestas– prie Dauguvos upės įsikūręs Daugpilis, nuo Zarasų nutolęsvos daugiau nei per dvidešimt kilometrų. Birželį 740 metųjubiliejų švęsiantis miestas ne sykį keitė savo vietą ir pavadi-nimus – viduramžių Dinaburgo pilis stovėjo už 19 kilometrųnuo šiandieninio centro. 1810-aisiais metais, siekiant užkirstiNapoleono armijai pulti Sankt Peterburgą iš pietų, mieste –tuo metu Dvinske – iškilo milžiniška gynybinė tvirtovė, sto-vinti iki šių dienų. Daugpilio vystymuisi ir raidai didelį pro-veržį suteikė ir geležinkelis Varšuva–Sankt Peterburgas,nutiestas XIX a. viduryje.

Tarp įdomiausių Daugpilio lankytinų objektų – jauminėta Šventyklų kalva, kurioje viena greta kitos stūksoprotestantų, katalikų, stačiatikių ir sentikių maldos namai.Dėmesio verta ir Šv. Petro Romos katalikų bažnyčia, savoišore labai primenanti Šv. Petro baziliką Vatikane. Pagalvietinių gyventojų versiją ši Daugpilio bažnyčia už bazilikąVatikane mažesnė lygiai penkis kartus.

Daugpilyje gyvena ir gana gausi lietuvių bendruomenė.Jie sudaro apie 1 proc. visų miesto gyventojų. Po nepriklau-somybės atkūrimo čia net kurį laiką veikė Lietuvos konsula-tas, o šiuo metu lietuviai buriasi kultūros draugijoje „Rasa“,veikia lituanistinė mokykla. Daugelis lietuvių į miestą atvykogrįžę iš tremties ir negavę leidimo apsigyventi Lietuvoje.

Miesto tvirtovės Arsenale, kuris į Daugpilį 1831 m. perlenkų ir lietuvių sukilimą buvo perkeltas iš Vilniaus, prieškelis metus pradėjo veikti neabejotinai populiariausiasDaugpilio turistinis objektas – vieno iš svarbiausių XX a.pasaulio dailininkų Marko Rothko muziejus. Tai yra vienin-telis šio menininko kūrybos muziejus pasaulyje, kurį vienpernai aplankė apie 160 tūkst. žmonių, o maždaug ketvirta-dalis jų atvyko iš užsienio.

M.Rothko (tikras vardas Marcus Rothkowitz) gimėDvinske, žydų intelektualų šeimoje 1903-aisiais ir čia pralei-do pirmuosius dešimt savo gyvenimo metų. Vėliau būsimodailininko šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.Pokario Amerikoje M.Rothko tapo viena svarbiausiųmodernistinės dailės figūrų. Kartu su grupe kitų menininkųjis suformulavo idėją, kad konkretūs atpažįstami vaizdai,

Jau šį rudenį šaliaAgluonos bazilikos iškilspaminklas Lietuvoskaraliui Mindaugui.

�

�

Kur apsistoti?

Viešbutis „Park Hotel Latgola“ (Gimnazi-jos 46, Daugpilis, www.hotellatgola.lv)Aukščiausiame miesto pastate, pačiamecentre įsikūręs viešbutis „Latgola“ siūlo 118kambarių, pritaikytų visiems lankytojų porei-kiams. Viešbutyje taip pat veikia konferencijųsalės, yra sauna, džiakuzi. Paskutiniame, de-šimtajame, viešbučio aukšte veikia restora-nas „Plaza“, iš kurio atsiveria įspūdinga mies-to ir jo apylinkių panorama. �

6 � 2015

LATVIJA2015Latgala

aiškios formos trukdo tiesiogiai išgyventi dailę. Pirmaisiaiskūrybos etapais tapęs ekspresionistine bei siurrealistinemaniera, M.Rothko vėliau išvystė išskirtinį ir savitą stilių –dviejų ar trijų vienas virš kito pakabintų ir susiliejančių sta-čiakampių kompoziciją.

Šiuo metu muziejuje Daugpilyje galima išvysti šešis origi-nalius menininko darbus. Tai yra kur kas įspūdingesnis skai-čius nei galėtų pasirodyti – dailininko kūriniai, kurių jis pali-ko apie aštuonis šimtus, yra vieni brangiausių tarp XX a.pasaulio kūrėjų, nusileidžiantys tik Salvadorui Dali, PabluiPicasso ir dar keletui dailininkų.

Moderniame M.Rothko centre taippat galima susipažinti su dailininko šei-mos istorija, per ją prisiliesti ir priemiesto praeities, sužinoti apie kitus gar-sius Vitebsko gubernijoje gyvenusiusdailininkus, tarp kurių, pavyzdžiui,buvo ir Markas Šagalas. Muziejus pri-taikytas šeimoms – čia demonstruojamidokumentiniai filmai apie skirtingus M.Rothko gyvenimo ir kūrybos laikotar-pius, galima pasidaryti fotografiją susenojo Daugpilio vaizdais, veikiavideokambariai, skirti šiuolaikiniammenui, per 4 tūkst. knygų biblioteka,atkurta ir dailininko koncepcija kaip,anot jo, reikia patirti, t. y. išgyventidailę, veikia vadinamasis Tylos kamba-rys.

M.Rothko centre iš viso yra keturiosgalerijų salės, kuriose taip pat pristato-mos laikinosios parodos. Jose dažniau-siai eksponuojami Latvijos ir aplinkiniųvalstybių šiuolaikinio meno kūrėjų dar-bai, ne tik dailė, bet ir medijų menas,fotografija, instaliacijos, keramika ir kt.Kalbant apie Lietuvą, čia dažniausiaivieši menininkų iš Šiaulių kūryba.Dėmesio verta iki liepos mėnesio veik-sianti žymaus latvių avangardisto,Niujorke pokariu kūrusio dailininkoSigurdo Vidzirkstės paroda „Juodojisaulė“. Beveik visos meno centre ren-

giamos parodos vyksta pirmą kartą. Savivaldybei padedant, su M.Rothko šeimos parama įkur-

tas muziejus buvo pripažintas geriausiu nauju turizmo objek-tu Latvijoje.

Dauguvos pakrantėje stūksančią Daugpilio tvirtovę vertapažinti detaliau. Vienoje forto dalyje šiuo metu veikia kalėji-mas, tačiau likusi maždaug 40 hektarų teritorija mena skir-tingais istoriniais laikais čia buvusių kariuomenių pėdsakus.Šiuo metu tvirtovė intensyviai atnaujinama, atkuriami irgynybiniai įtvirtinimai. Priešingai nei Kaune, Daugpilyjenuspręsta statyti vieną didžiulį fortifikacinį kompleksą, o neapjuosti miestą daugeliu mažesnių fortų. Vienu metu čiagalėjo budėti apie 5 tūkst. kareivių.

Tarpukariu čia buvo įsikūrusi Latvijos kariuomenės divizi-ja, sovietmečiu citadelės teritorijoje veikė aviacijos inžinieriųmokykla, o dauguma istorinių pastatų buvo kardinaliai persta-tyti, teritorijoje išdygo gyvenamųjų penkiaaukščių. 1993-aisiaisrusų kareiviams pasitraukus, tvirtovės teritorija liko apleista,tačiau šiuo metu dėl sėkmingai veikiančio M.Rothko centro irišaugusių turistų srautų ji vėl atgyja ir gražėja.

Tvirtovėje buvo ketveri vartai, kuriems pavadinimaisuteikti imperatoriaus Aleksandro I ir jo brolių didžiųjų kuni-gaikščių garbei. Šiuo metu restauruoti įspūdingiausi neogoti-kiniai Nikolajaus vartai, pastatyti 1824–1827 m. Pro juos įtvirtovę atvykdavo keliautojai iš Europos pusės. Išlikę irMichailo vartai, ant jų išorinio fasado iki šiol galima įžvelgtiRusijos imperatoriaus dvigalvio erelio atvaizdą.

Užpernai Lenkijos ir Latvijos prezidentai prie Arsenaloatidengė paminklą, dedikuotą grafui Leonui Plateriui, vie-nam iš vietinių sukilimo vadų, kuris šioje tvirtovėje buvokalintas ir nužudytas.

Kiekvienais metais apie 300 tūkst. žmonių aplanko nedi-delį Agluonos miestelį Latgaloje, įžymų dėl čia stovinčios Švč.Mergelės Ėmimo į dangų bazilikos. Kartą per metus Agluonatampa ir visos Latvijos sostine – rugpjūčio 15-ąją, per Žolines,čia atvyksta tūkstančiai piligrimų ne tik iš Latvijos, bet ir kai-myninių valstybių. 1993-aisiais bazilikoje apsilankė ir popie-žius Jonas Paulius II. Būtent prieš šį vizitą buvo sutvarkytosbažnyčios prieigos, aplinkinė infrastruktūra.

Pirmąją medinę bažnyčią XVII a. čia pastatė vienuoliaidominikonai. Tačiau šiai sudegus, imtasi statyti didžiulę mūri-nę vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčią su dviem šešiasdešimtiesmetrų aukščio bokštais, įrengiant ją ištaigingu rokoko stiliu-mi. Šventovėje yra išlikę ir vieni seniausių bei didžiausių var-gonų Latvijoje.

Bažnyčioje saugoma didelė paveikslų, skulptūrų ir menovertybių kolekcija, kurioje yra ir garsusis AgluonosStebuklingosios Dievo Motinos šventas paveikslas, kurispaprastai atidengiamas tik per religines šventes. Manoma,kad paveikslas turi stebuklingų gydomųjų galių.

Komunizmo metais veikiančią bažnyčią pavyko išsaugotidaugiausia katalikų vyskupo Janio Vaivado dėka, kurį popie-žius Jonas Paulius II pašventino pirmuoju Latvijos kardinolu.Šiandien jis ilsisi Agluonos bazilikos kriptoje.

Manoma, kad Agluonoje buvo nužudytas vienintelisLietuvos karalius Mindaugas. Šį rudenį greta katedros keti-nama atidengti Mindaugo, jo žmonos Mortos ir vieno iš sūnųbronzinę skulptūrą. Tai turėtų įvykti rugsėjį ar spalį. Vietiniaižmonės juokauja: o kurgi antrasis sūnus, juk Mindaugas turė-jo du – Ruklį ir Rupeikį. Sakoma, kad antrasis tuo metu darėšeimos nuotrauką ir į skulptūrą nepateko. Vietinė gidė pasa-koja, kad Mindaugo skulptūra jau pabaigta, o šiuo metu lie-jama Mortos figūra. Anot jos, daugelis latvių, latgalių ir netagluoniškių nežino šios istorijos, todėl tai bus ne tik puikiedukacinė priemonė, bet, tikimasi, pritrauks ir gausybę turis-tų iš Lietuvos.

Agluonoje veikia ir vienintelis Latvijoje duonos muziejus.Programos metu kviečiama paklausyti apie duoną ir jos

Ludza – seniausiasLatvijos miestas,minimas dar 1173 m.

� �

Dainio Rakstinio alaus darykla

Berzpilis, Balvų rajonas +37126452844Berzpilyje senovinės latgalių sodybos šeimi-ninkas Dainius Rakstinis supažindina su se-nosiomis latgalių alaus darymo tradicijomis.Alus čia gaminamas tiesiog svečiams prieakių. Kaip sako pats šeimininkas, kiekvieną-syk jis pavyksta šiek tiek skirtingo skonio, neskaimo sąlygomis neįmanoma visiškai atkartotito paties proceso. D. Rakstinio išvirto alausgalima įsigyti tik per Latgalos šventes ir rengi-nius. Po pasakojimo ir degustacijos svečiaituri galimybę atsigaivinti ir tradicinėje dūminė-je latgalių pirtyje. Atvykimo laiką reikia sude-rinti iš anksto. �

2015 �7

LATVIJA 2015 Latgala

gamybos procesą, paskanauti kątik iškeptos duonos, žolelių arba-tos, konditerijos gaminių. Svečiusčia sutinka pati namo šeimininkėVija Ancanė, apsitaisiusi latgaliųtautiniu kostiumu. Savo pasakoji-mą ji paįvairina liaudiškomis dai-nomis, pokštais ir žaidimais.

Svečiuojantis šiame krašte,verta aplankyti ir nedidelį II pasau-linio karo technikos muziejų beiužlipti ant netoliese už miestelioesančio Kristaus Karaliaus kalno.Čia gausybę me dinių religinėstematikos skulptūrų sukūrė visojeLatvijoje žinomas menininkasErikas Delperas.

Rytinėje Latgalos pusėje įsikū-ręs Ludzos miestelis labai primenalietuviškuosius Trakus: aplinkuityvuliuoja net penki ežerai, mies-telyje gausu įvairiausių konfesijųbažnyčių, o ant kalno dunksopaskutiniais XIV amžiaus metaiskryžiuočių pastatytos mūrinėspilies griuvėsiai. Ludza – seniau-sias Latvijos miestas, rusų kroni-kose minimas dar 1173 m. Tuometu čia buvo latgalių gyvenvietė, stovėjo medinė pilis.

Miestelis garsus ir čia veikiančiu pirmuoju Latvijoje įkur-tu amatininkų centru. Jis vienija per penkiasdešimt siuvėjų,drožėjų, keramikų, puodžių ir kitų tradicinių latgalių amatųmeistrų, o čia nuolat kuria per penkiolika tradicinių amati-ninkų. Kaip patys sako, jie vieninteliai dirba pagal senąsiasLatgalos amatininkų taisykles.

Amatininkų centro vadovas pasakoja, kad pagrindinėssenosios latgalių amatininkų taisyklėsbuvo trys. Visų pirma, draudžiamas per-pardavinėjimas. Tai reiškia, kad pirkti išsvetur atkeliavusius dirbinius ir juos per-parduoti yra griežtai draudžiama. Antra,savo gimtojoje žemėje gyventi būtinataip, kad ir tavo vaikai norėtų joje gyven-ti. O trečioji taisyklė nurodo – latgaliaiyra pagonys, naujieji metai jiems prasi-deda per žiemos saulėgrįžą ir jų negali-ma pradėti turint kišenėje pinigų. Jeigujų liko, būtina užkasti po žeme ir atkastigalima tik vienu atveju – jei prasidedakaras.

Prieš Rasų šventę kiekvieną vasarąLudzos pilies kieme dūzgia didžiojikasmetinė amatininkų mugė, pritrau-kianti kūrėjus iš visos Latgalos. Kaiptvirtina Ludzos gyventojai, ne savo ran-komis pagamintus dirbinius parduo-dantys pardavėjai čia neįleidžiami.Maždaug aštuonis kartus per metusLudzoje rengiamos ir mažesnės amati-ninkų mugės, veikiančios centrinėjemiesto turgavietėje.

Pasakojama, kad dar septyniolikta-me amžiuje vienas lenkų raštininkaskeliavo po Latgalą ir aptiko, kad antkalno Ludzoje tebegyvena baltų pago-nių kriviai. Esą tuomet, įsitvirtinuslenkų bajorams, prasidėjo intensyvesnisšio krašto atvertimas į katalikybę. Ludza

buvo prekybinių kelių sankirtoje, todėl daugelis sukrypusiųsenamiesčio namelių surikiuoti taip, kad juose būtų patoguįkurti parduotuvėles. Iki karo 58 proc. gyventojų čia sudarėžydai, tuomet miestelis buvo vadinamas „Mažąja Jeruzale“.1938 m. čia kilo didžiulis gaisras, per kurį daugelis sena-miesčio pastatų sudegė.

Miestelyje yra net penki maldos namai: katalikų, liutero-nų, stačiatikių, sentikių ir žydų. Aukščiausiai ant kalno iškilu-si įspūdinga barokinė Ludzos katalikų bažnyčia, pastatyta1738-aisiais. Kaip ir daugelis kitų Ludzos pastatų, ji nuken-tėjo per didįjį gaisrą, todėl po atstatymo darbų vėl pradėjoveikti tik 1995 m. Greta bažnyčios stovi gaisrą išgyvenusisenoji medinė varpinė.

Svečiuojantis mieste taip pat verta aplankyti kasdienę lat-galių buitį pristatantį miesto istorijos muziejų, pirmąjąspaustuvę ir biblioteką. Miesto simbolis – raktas, iškaltasbent penkiasdešimtyje Ludzos grindinio plytelių. TurizmasLudzoje nėra pavirtęs į industriją, dauguma svečių atvykstaiš kitų Latvijos regionų, maždaug penktadalis turistų atke-liauja iš Estijos ar Rusijos. Visi sutinkami šiltai, vaišingai irdėmesingai. Kaip teigia vietiniai gyventojai, lietuvių sulau-kiama itin retai. Turistai nėra ir pagrindinis amatininkųpajamų šaltinis, kadangi Ludza yra vienas iš tautinių latviųdrabužių siuvimo centrų.

Tikrąja Latgalos sostine vadinama Rėzeknė. Miesto cent-re stovi gražuolis skulptoriaus Karlio Jansono sukurtaspaminklas „Vieningai Latvijai“, dar vadinamas „LatgalosMara“. Akmeninė moteris su vaikais ir auksiniu kryžiumirankoje dedikuota Latvijos kovotojams už nepriklausomybę.Prieš II pasaulinį karą skulptūra buvo nugriauta per pirmąjąšalies okupaciją, vokiečių laikais atstatyta, bet vėl sunaikintakomunistams grįžus antrąjį kartą. Tačiau paminklas ir darkartą buvo atkurtas – tai jau po nepriklausomybės padarėskulptoriaus sūnus.

Rėzeknė išsidėsčiusi ant septynių kalvų. Ant vienos iš jų,Rėzeknės piliakalnio, išlikę kryžiuočių statytos ir XVII a.sunaikintos pilies griuvėsiai. Vėliau apylinkės gyventojamsbuvo leista naudoti pilies sienų akmenis savo namų statybai,todėl pilis beveik visiškai sunyko. Pilies teritorijoje būta gyve-namųjų ir ūkinių pastatų, o dabar čia įrengtas parkas, vasa-

Naujoji Rėzeknės koncertų salė „GORS“ liaupsinama dėl ypatingos akustikos.�

�

Lyvanų stiklo muziejus

Domes gatvė 1, LyvanaiVakarų Latgaloje, vaizdingame dešiniajameDauguvos krante įsikūręs Lyvanų miestasgarsus savo stiklo gamybos tradicijomis. Pir-masis, Livenhoffo stiklo fabrikas čia įsikūrėdar 1887 m. ir beveik be pertraukų veikė iki2008-ųjų, kai buvo uždarytas. Padauguvyje,buvusiame dvare 2013 m. atidarytas Lyvanųstiklo muziejus siekia išsaugoti turtingas stik-lo gamybos tradicijas, čia rengiamos kūrybi-nės dirbtuvės, o ekspozicijoje pristatomi įvai-riausi buvusios gamyklos dirbiniai – nuo ge-rai pažįstamų sovietinių stiklinių butelių ikikrištolo taurių, stiklo papuošalų ar įvairiaspal-vių dizaino detalių. Iš viso čia sukaupta per 3tūkst. eksponatų, apimančių šimto metų lai-kotarpį. Ekspozicija padeda ne tik susipažintisu stiklo gaminių raida, bet ir atrasti madosbei stilių kaitos subtilybes. �

8 � 2015

LATVIJA2015Latgala

ros teatro scena. Populiari miesto legenda pasakoja, kad čiagyvena užburtoji princesė Rozė, laukianti, kol kas nors ištarsreikiamą burtažodį ir ją išlaisvins.

Miesto centre veikia įdomus Latgalos kultūros istorijosmuziejus. Čia pristatomi latgalių keramikos dirbiniai, miestoistorijos ekspozicijos, rengiamos įvairios kūrybinės dirbtuvės.Bet šiandien miesto gyventojai labiausiai didžiuojasi dviemnaujai iškilusiais pastatais – tai netoli piliakalnio pastatytasįspūdingos architektūros, dviejų pieštukų formą primenantisRytų Latvijos kūrybinių paslaugų centras, išpuoštas tradici-niais latvių simboliais ir turintis vieną didžiausių žaliųjų stogųBaltijos valstybėse. Antrasis svarbus Rėzeknės statinys –prieš du metus duris atvėrusi akustinė koncertinė salė, darvadinama Latgalos ambasada „GORS“.

Latvių kalboje gars reiškia dvasią, tačiau latgališkai tai yragors. Būtent taip atrodo pastato logotipas – kyšančią A pri-dengia latgališka O. Turėti tokią salę, talpinančią per tūks-

tantį žiūrovų, Rėzeknės dydžio miestui(apie 35 tūkst. gyventojų) – tikra pra-banga. Dau gia funk ciame pastate vykstakoncertai, spektakliai, seminarai, kon-ferencijos, dailės parodos, veikia kinosalė, restoranas, žaidimų aikštelė vai-kams. Kiek vieną savaitę – bent po dutris renginius. Čia dažniausiai skambaklasikinės muzikos koncertai, tačiauatvyksta ir populiariosios muzikos atli-kėjai, daugiausia iš Rusijos. Apie 20milijonų eurų kainavęs projektas pasta-tytas su Europos Sąjungos fondų pagal-ba. Kol kas čia dar nė karto neviešėjojoks kolektyvas iš Lietuvos, tačiau, kaipsako įstaigos administratorė, jau pla-nuojamas artimesnis bendradarbiavi-mas.

Kiek į Vakarus nuo Rėzeknės tyvu-liuoja didžiausias Latvijoje Lubano eže-ras, užimantis kiek didesnį nei 80 kvad-ratinių kilometrų plotą (tikslus plotaspriklauso nuo vandens lygio, kuris nuo1926 m. yra reguliuojamas, veikiaLubano hidroelektrinė). Keliautojaišioje vietoje gali pasijausti it pasauliopakrašty atsidūrę: artimiausi miesteliai irbet kokia civilizacija – už keliolikos kilo-

metrų, o prieš tave atsiveria tik bekraštė vandens jūra, užka-riauta paukščių ir pavienių žvejų.

Tačiau taip buvo ne visada. Sovietmečiu kitoje Lubanoežero pusėje buvo pastatyti šeši didžiuliai, iš viso 600 hektarųplotą užimantys tvenkiniai, kuriuose buvo veisiamos žuvys.Suprojektuota sudėtinga, su ežeru sujungta vandens pakėli-mo ir nuleidimo sistema. Žuvys auginamos iki tam tikrodydžio, tuomet visas vanduo nuleidžiamas, laimikis surenka-mas nuo dugno, ir viskas vėl prasideda iš naujo.

Jau nepriklausomoje Latvijoje tvenkiniai buvo palikti liki-mo valiai. O tiksliau reikėtų sakyti – ne likimo, bet gamtos,kuri pamažu juos pasiglemžia atgal į savo glėbį: jie užželiameldais, pelkėja ir traukiasi. Tokios aplinkybės nulėmė, kadšie tvenkiniai tapo tikras rojus laukiniams paukščiams ir jųstebėtojams. Šis gamtos kampelis dabar yra griežtai saugo-mas, draudžiamos net motorinės valtys su triukšmingesniuvarikliu. Gamtininkai skaičiuoja, kad šioje teritorijoje gyvenaar per ją keliauja net 236 paukščių rūšys, iš kurių 52 yra įrašy-tos į Latvijos Raudonąją knygą.

Prieš penkerius metus prie ežero ir tvenkinių, vietoj iki tolstovėjusios vandens siurblinės, gavus Europos Sąjungos para-mą, pastatytas įspūdingos architektūros statinys, pavadintas„Švyturiu“. Jis suprojektuotas taip, kad saulei leidžiantis,apšviestas jos spindulių, žaižaruotų kaip gintaras. Ne be rei-kalo Lubano ežero vietoje kadaise buvo jūra – čia taip patatrasta šio Baltijos aukso.

Lankytojai dažniausiai prie Lubano atvyksta stebėtipaukščių, žvejoti, užsiimti aktyviu turizmu – vandens pramo-gomis, vandens sportu, žaisti tenisą. Bene kiekvieną savaitga-lį čia vyksta vestuvės, konferencijos, privatūs renginiai.Pastate įrengti du kambariai nakvynei, įkurta ir latgaliųamatų ekspozicija, vietos dirbinių čia galima ir įsigyti. Lubanoežero vidutinis gylis vos viršija pusantro metro, tad jis labaipatogus ir maudynėms.

„Švyturys“ veikia ir žiemą, šiuo metų laiku ant Lubanogalima čiuožinėti, užsiimti poledine žūkle. Svarbu, kad tai yranekomercinis savivaldybės projektas, todėl centras teikiapaslaugas už labai patrauklias kainas. Per metus šią vietąaplanko apie 8 tūkst. žmonių. �

DidžiausiasLatvijos Lubanoežeras – natūraliosgamtos ir tylos oazė.

�

Latgaliai išsaugojo unikalios šio krašto amatų tradicijas.

�

�

Garkalnis, Mal-tos seniūnija+37129466372Tradicinėje kera-mikos dirbtuvėjeGarkalnyje lanky-tojai gali pamatytisenosios latgaliųkeramikos gamy-bą nuo molio min-kymo iki patekimoį krosnį. Chariz-matiškas sodybos

šeimininkas Aivaras Upšelis, kurio kiemekabo milžiniška Latgalos vėliava, o sienos nu-kabinėtos festivalio „Mėnuo Juodaragis“ pla-katais, detaliai pasakoja apie šio amato pa-slaptis, pristato keramikos lipdinių technikas irįrankius. Svečiai turi galimybę pamėginti pasi-gaminti savo puodynę ar vazą arba įsigyti ga-minį iš įspūdingos A. Upšelio dirbinių kolekci-jos. Atvykimo laiką taip pat reikia suderinti išanksto. �

Aivaro Upšelio juodosioskeramikos dirbtuvės

2015 ● 09

LATVIJA 2015 Vidžemė

„Čia, kur linguoja spygliuočių miškai, esu bran-giais saitais surištas, tai yra mano tėvų žemė,esu gimęs prie Gaujos krantų. Kas man iš tų

nepažįstamų žemių, nors ir kiekviena su savo spindesiu,kai aš čia, prie Gaujos krantų, girdžiu latvių kalbą. Tikprie Gaujos noriu būti ir ant aukštų jos uolėtų krantų savonuotaką surasti“, – taip neeilinis šių vietų grožis apdai-nuojamas vienoje iš populiariausių šio krašto liaudiesdainų.

Iki I pasaulinio karo Siguldą ir jos apylinkes valdęskunigaikštis Kropotkinas jau XIX a. pabaigoje įžvelgė čiaturizmo potencialą, kuris ypač išaugo nutiesus geležinke-lį iš Rygos. Kropotkinas Rygos, Maskvos ir Peterburgoturtuoliams pardavinėjo žemes pensionų ir vilų staty-boms, ir taip Sigulda tapo mėgstama jų poilsio vieta. Oapsilankęs Šveicarijoje, kunigaikštis sumanė pradėtigaminti ir atvykėliams parduoti ten matytas spalvotaspasivaikščiojimo lazdas. Jos tapo pirmuoju šio kraštosuvenyru ir savotišku Siguldos simboliu. Anuomet josnaudotos pagal paskirtį ir pagelbėdavo įveikti statesniusšlaitus, šiandien – tai žaislinio dydžio lazdelė, be kurios išmiesto neišvyksta nei vienas jo svečias.

Šių žemių valdytojui netrūko ir kitų tam laikotarpiuiišties pažangių idėjų. Štai XX a. pradžioje šalia NaujosiosSiguldos pilies ant gana stataus šlaito sumanyta įrengtibobslėjaus trasą. Šitaip vadinti 900 metrų ilgio nuokalnęsu vieninteliu posūkiu gal ir per drąsu, tačiau tai taposmagia, o šiandien, atrodo, – ir gana pavojinga aristokra-tų pramoga. Rogutėse tuomet sutilpdavo nuo šešių ikidvylikos žmonių. Kalbama, kad nematyta atrakcija užsi-krėsdavo į dvarą atvykę aristokratai iš užsienio, o 1913-

aisiais čia net buvo surengtas Rusijos Imperijos čempio-natas.

Šio sporto tradicijos mieste nenunyko. Sovietmečiopabaigoje, 1986-aisiais, Siguldoje pastatyta bobslėjaus irrogučių trasa, kuria šiandien naudojasi ir profesionalūssportininkai, ir paprasti lankytojai. Beveik pusantrokilometro ilgio trasoje, kuri veikia ir vasarą, yra šešioli-ka posūkių, aukščio skirtumas – daugiau nei šimtas met -rų, o vietomis išvystomas iki 125 kilometrų per va landągreitis. Šioje trasoje treniruojasi ir Latvijos olimpinėbobslėjaus komanda, pernai Sočyje iškovojusi si dabromedalį.

Siguldoje ir jos apylinkėse stūkso net keturios įvairiuslaikmečius menančios pilys. Pirmoji – Naujoji Siguldospilis, pastatyta 1878-aisiais. Tarpukariu čia įsikūrėLatvijos žiniasklaidos asociacija, sovietmečiu veikė sana-torija, o šiandien pilyje dirba miesto savivaldybė. Ne -trukus planuojama rekonstruoti aplinkinius ūkinius bu -vusio dvaro pastatus, kuriuose įsikurs įvairios amatinin-kų dirbtuvės ir krautuvėlės. Šalia pilies – ir įspūdinga,1938 m. pastatyta skulptūra jaunalatviui, rašytojui irpedagogui Ačiui Kronvaldui, kuris XIX a. viduryje čiavykusiame pedagogų seminare pirmą kartą pasakė kalbąlatviškai.

Greta esančioje Senojoje Siguldos viduramžių pilyjeturistus pasitinka Livonijos ordino šarvais pasidabinęsriteris. „Latvijos istorija komplikuota, turime problemųsu vadinamąja vokietizacija ir jos interpretavimu“, – kal -bą pradeda gidas. Panašiai kaip po nepriklausomybės at -kūrimo Lietuvoje istorikai stengėsi įrodyti, jog nereikiavisų lietuviškai nekalbėjusių valstybės veikėjų „nurašy-

Gaujos naciona -liniame parkeįspūdingas krašto -vaizdis persipina suturtinga šių žemiųistorija, o šaltuojumetų laiku jis tampa iržiemos sporto sostine

➤

Vidžemė: kelionė žaliuojančiais Gaujos krantaisŽaliomis medžių viršūnėmis banguojantis Gaujos slėnis, dažnai vadinamas „Latvijos Šveicarija“, statūs upėskrantai ir čia stovinčios pilys nuo seno traukė keliautojų dėmesį.

�

10 ● 2015

LATVIJA2015Vidžemė

ti“ lenkiškajam paveldui, taip ir latviai šiandien mėginaįtikinti, kad šio krašto viduramžių ir vėlesnių laikų istori-ja nebuvo vien „septyni šimtai metų vergovės“. Šį posakįitin mėgo tarpukario Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis,kaip dažnai nutinka, istorines koncepcijas pritaikęs tometo aktualijoms interpretuoti.

Dabar stengiamasi akcentuoti, kad vokiečiai ir čia gy -venę baltai nebuvo du atskiri, nieko bendro tarpusavyjeneturintys pasauliai. „Pavyzdžiui, kuršių kariai visada vai-dino labai svarbų vaidmenį Livonijos gynyboje, būtent jiegynė sieną su Lietuva, kur konfliktai buvo itin dažni. Jieveždavo pinigus, įvairius daiktus iš Livonijos į Prūsiją.Kaip galima juos vadinti vergais? Tik XV amžiaus rašyti-

niuose šaltiniuose atsiranda skirstymas – vokietis ir nevo-kietis. Iki tol visi buvo lygūs“, – aiškina gidas.

Kaip bebūtų, senąją Siguldos pilį 1207-aisiais pastatėkalavijuočiai. Joje gyveno landmaršalas – antrasis svar-biausias žmogus Livonijoje. Po pralaimėto Saulės mūšio irsusijungimo su kryžiuočių ordinu, dėl įtakos ir turtonetrukus prasidėjo konfliktai su Rygos vyskupu. Gaujosupė atskyrė jo ir ordino žemes, o čia stovinčios pilys – ne -sutarimų tarp abiejų pusių rezultatas.

Savo strateginės reikšmės tvirtovė neteko XVI a., o darpo šimtmečio švedų buvo susprogdinta. Šiandien nuspręs-ta pilies neatstatyti, o ir nežinoma, kaip ji iš tiesų atrodė.Dabar tai – gyvosios istorijos vieta, kur galima pajaustividuramžių dvasią, pasimatuoti atkurtus to meto šarvus,išmėginti ginklus, sužinoti apie to meto karybą, galiausiainuo atstatyto pilies bokšto pasigrožėti nuostabia Gaujosslėnio panorama. Pilies kieme įrengta lauko scena, vasaračia vyksta operos ir kiti muzikos festivaliai.

Atsisveikindamas gidas lepteli dar vieną faktą: vos su -sikūrus nepriklausomai Latvijai, pirmieji šalies lyderiaipaprašė JAV finansinės pagalbos ir sulaukė jos... jenomis.Kažkodėl pamanyta, kad tai nauja Azijos valstybė šaliaJaponijos. Latvija – tik XIX a. atsiradęs ir ne visiems tuometu jau žinomas pavadinimas.

Siguldą ir Krimuldą jungia virš Gaujos slėnio nutiestaslyno kelias su vagonėliu. Septynių minučių trukmės kelio-nės metu iš 43 metrų aukščio galima pasigrožėti išskirti-niais Gaujos nacionalinio parko vaizdais. Tai seniausias irdidžiausias nacionalinis parkas Latvijoje. Lyno keliassovietmečiu įrengtas pagal Gruzijos pavyzdį – jį Siguldaipadovanojo Čiaturos miestas. Ekstremalių potyrių mylė-tojai vasarą gali išmėginti ir šuolį virve iš pusiaukelėjepakibusio vagonėlio.

Kitoje slėnio pusėje stovėjusi Krimuldos pilis beveikneišliko, rymo vos keletas nedidelių jos sienų fragmentų.Įdomesnis buvusių šių žemių valdytojų Livenų dvaras,kuriame šiandien veikia reabilitacijos centras, ir jo parkas.

Tačiau lankytojų dar laukia Turaidos pilis su 43 hekta-rų istoriniu parku. Ši ryškaus raudono mūro tvirtovė buvoatstatyta sovietmečiu. Pakeliui iki jos dar verta pasižvalgy-ti po liaudies dainų parką, kurį puošia 26 medinės skulp-tūros, pasakojančios apie latvių kultūrą, istoriją ir liaudiestradicijas. Latviai didžiuojasi – folkloristas, „dainų tėvu“vadinamas Krišjanis Barons XIX–XX a. amžių sandūrojesurinko apie du su puse milijono latviškų dainų. Taigikiekvienam latviui tenka bent po vieną liaudies dainą.

Pilies parke stovi lyvių, prie Baltijos krantų gyvenusiosir jau baigiančios išnykti finougrų tautos namelis, kuria-me galima susipažinti su šių žmonių kultūra, kalba ir isto-rija. Kiek jų iš tiesų belikę šiandien? – klausiu lydinčiosgidės. XX a. pradžioje lyvių dar buvo keli tūkstančiai,1925-aisiais liko tūkstantis du šimtai, 1959-aisiais – jau voskeli šimtai. Šiandien save lyviais įvardina mažiau nei dušimtai, tačiau lyviškai laisvai kalba vos kelios dešimtys.Kasmet jie renkasi Mazirbėje, netoli Kolkos rago, čia vei-kia ir lyvių kultūros namai.

Pakeliui į pilį akis užkliūva už gausiai gėlėmis išpuoštokapo su užrašu „Turaidos Rožė“. Galima prisiminti, jogAtgimimo laikais taip vadinosi garsi latvių roko grupė,kurią subūrė žymus kompozitorius Imantas Kalniņš. Opirmiausia šis vardas primena įspūdingo grožio kūrinįapie Lietuvą „Ai, māsa Lietuva“ (liet. „Ai, sese Lietuva“).

Iš tiesų Turaidos Rožė – tai populiarus, legendomisapipintas pasakojimas apie XVII amžiaus pradžios tragiš-ką meilės istoriją tarp pilies sodininko Heilo ir čia gyve-nusios merginos Majos. Atsisakiusi pažeminimo, Majapasirinko mirtį nuo lenkų dezertyrų rankos, o ilgainiuiliaudies folklore ji tapo etikos, moralės ir ištikimybės sim-

Restoranas „Ponų jauja“ („Kungu rija“)700 m nuo Turaidos pilies, kelyjeTuraida–RaganaPagal autentiškas rastinės statybostradicijas pastatytame restorane„Ponų Jauja“ remiamasi senaprancūzų virėjo ir rašytojo MauriceEdmondo Saillanto išmintimi: pa-prastumas yra menas ir meistrišku-mo įrodymas, kai maisto skonisyra būtent toks, koks yra. Čia pri-statomi tradiciniai latviški patiekalaibei jų interpretacijos. Mansardojegalima apsistoti nakvynei, yraįrengti keturi dviviečiai kambariai.

Aktyvaus poilsio ir sporto centras „Sigulda“Pukių gatvė 4, SiguldaSiguldoje iš viso veikia keturios slidi-nėjimo trasos, tarp jų ir vienintelėBaltijos šalyse iš apačios šaldoma1,25 kilometro ilgio slidinėjimo trasapo atviru dangumi. Sezono metu,nuo lapkričio iki kovo, joje galima sli-dinėti nepaisant oro sąlygų ir laukotemperatūros. Čia nuolat rengiamossportininkų, jaunimo treniruočių sto-vyklos, kadangi profesionaliems sli-dininkams ypač svarbu treniruotisgryname ore. Šiltuoju metų laiku jipritaikyta riedučių sportui. Centretaip pat sukonstruotas aukščiausiasBaltijos šalyse, 20 metrų aukščio lai-piojimo ir alpinizmo bokštas.

Nuotykių ir pramogų parkas „Tarzans“Peldu gatvė 1, SiguldaDidžiausiame Baltijos šalyse laukonuotykių parke lankytojų laukiadaugiau nei 100 kliūčių, išdėstytųmedžių viršūnėse 20 metrų aukš-tyje. Įvairaus sudėtingumo marš-rutai pritaikyti vaikams, pradedan-tiesiems ir patyrusiems. Čia gali-ma išmėginti ir pasaulio čempionoMartino Dukuro skeletono trasą,virš medžių įrengtą olimpinio čem-piono Mario Štrombergo dviračiųtaką, olimpinių prizininkų broliųŠicų rogučių trasą.

�

2015 ● 11

LATVIJA 2015 Vidžemė

boliu. Kasmet gegužę Latvijoje minima Majos gimimodiena, tuomet gėlėmis nuklojamas ir jos kapas.

Turaidos pilies ekspoziciją sudaro pasakojimas apie Li -v onijos periodą, kovas tarp Rygos vyskupo ir ordino, pri-statoma Livonijos valstybės struktūra, pinigai, kasdienisgyvenimas, itin greitai čia išplitusi reformacija, eksponuo-jami tipiniai to meto ginklai. Kituose pilies kambariuoserodomi archeologinių kasinėjimų objektai, pilies pie šiniaiir fotografijos.

Svečiuojantis Turaidoje būtina sustoti ir prie Gūt ma -nio olos, esančios Gaujos senvagės krante. Ši garsi olapra dėjo formuotis prieš 10 tūkst. metų, vandeniui grau-žiantis į minkštą krantų smiltainį. Taip susiformavo de -šimties metrų aukščio, dvylikos metrų pločio ir beveik de -vyniolikos metrų gylio ola. Pilies valdovai čia atvykusiemsmenininkams leido papuošti ją įvairiais įrašais, piešiniais,seniausi jų datuojami XVII amžiaus pabaiga.

Sigulda ir jos apylinkės tarp turistų yra populiari vietavisus metus. Rudenį Gaujos slėniai ir nacionalinis parkasnusidažo auksiniais atspalviais, šaltuoju metų laiku – taižiemos sporto sostinė: čia veikia net keturios slidinėjimotrasos, o pavasarį klastingą Gaujos tėkmę užtvindo baida-rių ir kanojų mėgėjai. Unikalus gamtos, kraštovaizdžio, is -torijos ir vokiškos tvarkos derinys nulemia ir tai, kad

Sigulda yra ir labai maloni vieta gyventi, tai vienas išnedaugelio Latvijos miestų, kur gyventojų skaičius didėja.

Keliaujant šiaurės kryptimi link Estijos, prie Gaujosįsikūręs ir gyvybingas Valmieros miestas. Mažiau nei tris-dešimt tūkstančių gyventojų turinti Valmiera – dinamiška,judri ir aktyvi vieta, ko tikrai negalima pasakyti apie visusLatvijos miestus. Čia veikia garsusis miesto dramos teat-ras, yra universitetas, sėkmingai dirbanti pramonė, Val -mie ra žymi ir savo sporto pasiekimais.

Turtingą miesto istoriją liudija nedidelis medinisValmieros senamiestis. Deja, šiandien išliko tik nedau-gelis istorinių miesto akcentų, kadangi jis labai nukentė-jo per abu pasaulinius karus. Išliko neseniai renovuotaiš vaizdi Šv. Simono liuteronų bažnyčia, nuo kurios bokš-to aukštybių atsiveria detali miesto ir apylinkių panora-ma. Prie bažnyčios išlikę ir keli čia XIII–XVIII amžiaisstovėjusios pilies fragmentai, greta veikia Valmieroskraštotyros muziejus, pasakojantis apie miesto ir regio-no praeitį.

Viena populiariausių atrakcijų mieste yra vadinamasisValmieros „tramvajus“. Iš tiesų, tai nedidelis laivelis, siū-lantis plaukti ne itin ilgą maršrutą Gaujos upe. O tramva-jumi pramintas, nes statant buvo panaudotos kelios šiostransporto priemonės detalės. Plaukimo, kuris trunkaapie keturiasdešimt minučių, metu, kapitonas pateikia iš -samų pasakojimą apie miesto istoriją, legendas ir šiandie-ninį gyvenimą.

Valmiera taip pat yra aktyvaus sporto ir rekreacijoscen tras. Už savivaldybės lėšas greta miesto parko įrengtasnaujas puikus stadionas ir sporto centras, pavadintas Ja -nio Dalinio – 1932 m. Los Andželo olimpinių žaidyniųspor tinio ėjimo sidabro laimėtojo garbei. Lankytojai čiaviskuo gali naudotis nemokamai.

Netoliese iki pat Gaujos krantų nusidriekia poilsio par-kas, kuriame įrengta speciali trasa vaikščioti basomis: mi -nama ant medžio drožlių, specialaus smėlio, stiklo rutu-liukų ir pan. Šią vasarą vaizdingų Gaujos pakrančių me -džių viršūnėse pradės veikti ir nuotykių parkas, papuoštasįvairiais baltų istoriniais ženklais. Virš Gaujos upės pla-nuojama įrengti ir specialų nusileidimo lynu įrenginį.

Valmiera dar laikoma Latvijoje itin populiaraus BMXdviračių sporto sostine. „Avoti“ pramogų parke veikiaprofesionali BMX trasa, kurioje treniruojasi geriausišalies ir užsienio sportininkai. Įrengtas ir šios sporto šakosmuziejus bei šlovės galerija, čia eksponuojami latvių iško-voti trofėjai, pasakojama apie daugiausiai pasiekusius dvi-ratininkus. O įdomiausia išmėginti BMX subtilybespačiam – tą galima padaryti su Valmieroje gimusio dukartolimpinio čempiono Mario Štrombergo dviračiu, kuriuo2008-aisiais Pekino olimpinėse žaidynėse jis iškovojo šįapdovanojimą. Sporto centre taip pat galima žaisti golfą,tenisą, mažiesiems lankytojams miške įrengtas gyvasislabirintas.

Apsilankyti Valmieroje tikrai verta ne tik dėl minėtųturistinių objektų, tačiau ir dėl galimybės pamatyti išsivys-čiusią, modernią ir perspektyvią Latviją. Tokią, kurios jaunereikia vadinti „Rytų Europa“, „pokomunistine trans-formacija“, „laukiniu kapitalizmu“ ar panašiomis sąvoko-mis.

Turtingos ir permainingos istorijos Vidžemės regio-nas, žinoma, vertas ir daugiau dėmesio bei skiriamolaiko. Beveik šimtą metų, nuo 1629 iki 1710-ųjų, šiosžemės priklausė Švedijai, iki XX a. vadintos Lifliandija,todėl bene kiekviename miestelyje galima atrasti vėsiąSkandinaviją primenančių aštrių bažnyčių smailių. O vienpilių Vidžemėje panašiai tiek, kiek visoje Lietuvoje kartusudėjus: įspūdingiausios jų stovi Cėsyje, Lielstraupėje irRaunoje. ■

„Valmiermuižos“ alaus daryklaDzirnavu gatvė 2, ValmiermuižaLatviai mėgsta pasigirti savo alausgaminimo tradicijomis. Ypač popu-liarus pas kaimynus nedidelėsedaryklose pagamintas alus, tokiųgalima atrasti kone kiekvienameLatvijos rajone. Viena iš jų – „Val-miermuižas“ alaus darykla, įsikūru-si istorinėje senojo dvaro teritorijo-je, už kelių kilometrų nuo miesto.Čia rengiamų ekskursijų metu gali-ma detaliai sužinoti, kaip gimstaalus, susipažinti su senomis alausgėrimo tradicijomis, degustuoti.Gana nauja alaus darykla užima apie 1 proc. Latvijos rinkos, joje taikomi neskubiosaludarystės principai, kai šis gėrimas brandinamas apie mėnesį.

Dangų veriančiosbažnyčių smailės –išskirtinis Vidžemėsarchitektūrosbruožas, menantislaikotarpį, kairegionas priklausėŠvedijai

➤

12 ● 2015

LATVIJA2015Žiemgala

Karališki Žiemgalos rūmai tarp javų laukųPalei Lietuvos sieną iš rytų į vakarus nusidriekusios Žiemgalos peizažai – piliakalniai ir parkai, rūmai ir pilys –liudija turtingą regiono istoriją.

Keliaujant po šiuos kraštus, kartais papildomai išski-riama ir Sėlija (arba Aukšžeme), dažnai gali pasi-jausti lyg Lietuvoje: čia panašus žaliuojantis lygumų

kraštovaizdis, kur kas intensyvesnis nei kituose Latvijosregionuose žemės ūkis, didesnis gyventojų tankumas, osvarbiausiose turistiniuose objektuose pasakojimus daž-nai galima klausyti lietuvių kalba.

Didžiausias Žiemgalos miestas Jelgava garsėja iš čiakilusiais Latvijos prezidentais. Istorinis sutapimas, o gal iršio krašto įvertinimas – visi keturi tarpukario Latvijosvadovai gimė kelių dešimčių kilometrų spinduliu nuoJelgavos. Turbūt labiausiai šiandien vertinamam pirma-jam valstybės prezidentui Janui Čakstei miesto centrešiandien stovi įstabus paminklas. J.Čakstė – teisininkas,Rusijos imperijos Dūmos deputatas, I pasaulinio karo lat-vių bėglių komiteto vadovas ir vienas iš Latvijos Kons -titucijos autorių, prezidento pareigas ėjęs dvi kadencijas.Per sovietmetį stebuklingai išliko ir Rygoje pastatytasįspūdingas prezidento panteonas. Akylai saugotas, bettaip ir nenugriautas.

Kiti Latvijos tarpukario prezidentai – Gustavas Zem -galis, Albertas Kviesis ir valstybės perversmą 1934-aisiaisįvykdęs Karlis Ulmanis taip pat iš Žiemgalos. Jiems dedi-kuota speciali Jelgavos muziejaus, įsikūrusio ŠvenčiausiosTrejybės bažnyčios bokšte, ekspozicija. Pati šventovė –viena iš pirmųjų Europoje pastatytų mūrinių liuteronųparapijinių bažnyčių – buvo stipriai apgriauta II pasauli-nio karo metais, o 1954 m. sovietai nusprendė ją susprog-dinti. Kariniams tikslams pasiliko tik bokštą. Šiandienbuvusius bažnyčios kontūrus žymi grindinio juostos, atsi-remiančios į sovietinio daugiabučio sienas. II pasauliniskaras Jelgavai buvo negailestingas – sunaikinta per 90proc. pastatų.

Dabar 50 metrų aukščio bažnyčios bokštas yra vienas išnedaugelio pastatų, liudijančių apie miesto praeitį. Čiaveikia Jelgavos turizmo informacijos centras, pristatomostrys istorinės ekspozicijos, pasakojančios apie tarpukarioLatvijos prezidentus, bažnyčios istoriją bei tautinius žiem-galių drabužius. Paskutiniame, stiklo stogu uždengtameaukšte veikia restoranas, iš kurio atsiveria puiki miestopanorama.

Visas regiono paveikslas neatsiejamas nuo dviejų pasa-kiškų, pirmojo Rusijos imperijos architekto Bartolo mė -jaus Rastrelio suprojektuotų ir čia XVIII amžiuje pasta-tytų rūmų. Buvusiuose Žiemos rūmuose Mintaujoje, Jel -gavos centre, šiandien veikia Latvijos žemės ūkio univer-sitetas, o visiškai atkurti Rundalės rūmai yra vienas įspū-dingiausių Latvijos turizmo objektų.

Įdomu, kaip nedidelėje kunigaikštystėje, už Rusijosribų išdygo net dveji rūmai, kurie papuoštų ir garsiausiasEuropos sostines – Paryžių, Vieną ar Berlyną? Viskas pra-sidėjo, kai XVIII a. pradžioje, Rusijai laimėjus Šiaureskarą, Petras I ir Lenkijos karalius bei Lietuvos didysiskunigaikštis Augustas II sutarė Kuržemės kunigaikštįskirti kartu – juo tapo Ketlerių palikuonis Frydrichas Vil -hel mas. Už jo Peterburge ištekinama caro dukterėčia AnaJoanovna, netrukus kunigaikštis netikėtai miršta ir jai ati-tenka Kuržemės kunigaikštystės sostas.

1730-aisiais Ana tampa visos Rusijos imperatore, oKuršo vadovu ji paskelbia savo favoritą ir meilužį, Baltijosvokietį baroną Ernstą Bironą. Su jo vardu ir susijusiosdidžiosios statybos žaliuojančiose Žiemgalos žemėse.Valdydamas kunigaikštystę iš Peterburgo, E.Bironasnevaržomai naudojo imperijos biudžetą rūmų statybomsgimtinėje. Vienais rūmais neapsiribojo – Mintaujoje iški-lo žiemos rūmai, Rundalėje – vasaros rezidencija. Abirezidencijas statė iš imperijos sostinės Peterburgo atvykęžymiausi menininkai. Pradėti statyti kaip barokiniairūmai, vėliau jie buvo įrengti ištaigingu, tuo metu į madąatėjusiu rokoko stiliumi.

Įtakingas carienės meilužis imperijos sostinėje nebuvopopuliarus. Mirus Anai Joanovnai, E.Bironas buvo iš -tremtas į Sibirą, vėliau du dešimtmečius praleido Jaros -lavlyje ir tik gyvenimo saulėlydyje grįžo atgal į puošniuo-sius rūmus, kur paskutinius savo metus praleido su rūmųprojektuotoju B.Rastreliu. Verta paminėti, kad rūmuoseXVIII–XIX amžiais lankėsi ne viena to meto garsenybė –į Mintaują 1764 m. užsuko italas Džakomas Kazanova, čiakurį laiką užuovėja su visu savo dvaru ir prabanga atradoPrancūzijos karalius Liudvikas XVIII, gyvenęs rūmuose1798–1801 ir 1804–1807 metais, o Rusijos imperatoriusAlek sandras I Mintaujoje paskelbė apie baudžiavos pa -naikinimą Kurše.

XX a. negandos Mintaujos (Jelgavos) rūmams buvonegailestingos. 1919-aisiais juos visiškai sudegino ber-montininkai, o vos pradėjus atstatymą tarpukariu, rūmaidar kartą labai nukentėjo II pasaulinio karo liepsnose.Dabartinis jų vaizdas susiformavo po sovietmečiu atliktosrekonstrukcijos, kai buvo nuspręsta čia įkurti universitetą.Atkurtas pastato fasadas ir išorė, tačiau iškilo ir papildo-mų priestatų, o rūmų interjeras šiandien labiau primenaeilinės sovietinės mokyklos koridorius. Tačiau pasakoja-ma, kad būsimieji studentai, besirenkantys savo ateities

Rundalės rūmųatkūrimas trukobeveik pusę amžiaus

➤

29 ● 13

LATVIJA 2015 Žiemgala

profesiją ir studijų vietą, kartais atsižvelgia į neeilinę šiouniversiteto istoriją ir architektūrą. Juk ne kiekvienas turigalimybę bent keturis studijų metus minti įspūdingų baro-kinių rūmų grindinį.

Nedidelis Jelgavos rūmų kampelis šiandien paskirtas irmuziejui, kuriame eksponuojami rūmų kasinėjimų meturasti daiktai, monetos, krosnių kokliai. Čia savo amžinojopoilsio vietą atrado ir dvidešimt keturi Ketlerių ir šešiBironų dinastijos atstovai – jų kriptos yra restauruotos irjas galima apžiūrėti. Tarp jų yra ir pirmasis Kuršo valdo-vas Gotardas Ketleris.

Jelgavos rūmai stovi saloje, kurią, prieš įtekėdama įLielupę, suformuoja Driksos upė. Dėmesį čia patraukia irrūmų parkas, kuriame auga kaštonai, ąžuolai, tuopos,įrengti kanalai su tilteliais, stovi pagalbiniai rūmų pasta-tai. Saloje gyvena ir nedidelė laukinių arklių kaimenė.Aplink šią teritoriją sukasi ir kultūrinis, pramoginis mies-to gyvenimas – prieš keletą metų ją su pagrindine Jel -gavos dalimi sujungė išvaizdus pėsčiųjų tiltas, sutvarkytaupės pakrantė ir prieplaukos, kur prisišvartavusiuose lai-veliuose įrengti restoranai ir barai.

Visgi Jelgavos statiniai savo spindesiu šiandien tikrainegali prilygti atkurtiems Rundalės rūmams, buvusiaiBirono vasaros rezidencijai. Pastatas taip pat stipriainukentėjo per Latvijos nepriklausomybės kovas, tarpuka-riu čia veikė mokykla, dalis jo priklausė kariuomenei,todėl buvo įrengti karininkų butai. Sovietiniais laikais, ikipat 1978-ųjų čia vis dar veikė mokykla ir gyveno žmonės.Tačiau jau tuo laikotarpiu buvo nuspręsta rūmus restau-ruoti.

Rūmų istorijai lemtingu tapo dailininko ir meno istori-ko Imanto Lancmanio, tuomet dar vos į trečią dešimtįįžengusio studento iš Rygos, vizitas. Susižavėjęs rūmųarchitektūra, jis netrukus tapo čia įkurto nedidelio muzie-jaus direktoriumi ir Rundalės didybės atkūrimui pašventėvisą savo gyvenimą. Iš pradžių muziejus užėmė vos keletąkambarių, vėliau iš Rygos pradėjo lankytis Dailės akade-mijos absolventai, ir taip rūmų gaivinimas įgavo pagreitį.Vienas po kito pradėti atkurti ištaigingi rūmų kambariai.I.Lancmanis muziejui vadovauja iki šiol. Už nuopelnusLatvijos valstybei jis apdovanotas Trijų žvaigždžių ordinu.Pernai Rundalės restauracija buvo galutinai baigta.Sėkmingai tai padaryti leido vieno pagrindinių atstatymorėmėjų auka – per 2,5 milijono litų (apie 720 tūkst. eurų).

Šiandien Rundalės rūmai tiesiog tviska, o juos permetus aplanko ketvirtis milijono žmonių. Iš viso muzieju-

je yra 138 rūmų kambariai, o apie penkiasdešimt jų suda-ro pagrindinę muziejaus ekspoziciją. Kaip pažymi muzie-jaus gidė, Rundalė yra seniausias ir autentiškiausiasB.Rastrelio pastatas, kuris niekada nebuvo visiškai su -griautas ar perstatytas. Lankytojams muziejuje šiandiensiū lomi du pagrindiniai maršrutai: rytine rūmų puse, kurkambariai naudoti oficialiems renginiams, priėmimams,pobūviams, bei vakarine, kur pristatomas kasdienis rūmųšeimininkų gyvenimas ir buitis.

Ironiška, bet sovietmetis taip pat pastebimai prisidė-jo prie sėkmingo rūmų atkūrimo – tokio pobūdžio staty-bos tuo metu buvo santykinai pigios, tad buvo galimaatlikti tokius darbus, kuriuos finansiškai šiandien įgy-vendinti būtų itin keblu. „Vienos salės puošybai panau-dotas maždaug keturių kilometrų ilgio audinys, paga-mintas Maskvoje. Šiandien jis kainuoja tiek, kad niekaipneįstengtume jo įpirkti“, – pavyzdį pateikia gidė. Mu -ziejuje eksponuojami baldai, paveikslai, prabangos daik-tai yra supirkti aukcionuose. 1795-aisiais, kai Kuršasgalutinai atiteko Rusijos imperijai, didžioji dalis turtobuvo išvežta į kitas rezidencijas Europoje. Beje, pra-šmatnius Run dalės rūmų kambarius galima ir išsinuo-moti, čia populiaru kelti vestuves, rengiami ir klasikinėsmuzikos koncertai.

Ypatingas ir B.Rastrelio suprojektuotas prancūziškasrūmų sodas su baseinais, pergolių ir bosketų labirintu,ornamentiniais parteriais. Dalį dešimties hektarų dydžioparko sudaro didžiulis rožių sodas, kuriame puoselėja-mos rožių kultivavimo Europoje tradicijos nuo XVIII a.pirmosios pusės iki mūsų dienų. Geriausias laikas čiaapsilankyti – antroji birželio pusė bei liepa, kai šios gėlėsžydi.

Vos už kelių kilometrų nuo Rundalės galima atrasti irdar vieną Latvijos istorinio objekto atkūrimo pavyzdį –Bauskės pilį. Iš tiesų, tai dvi pilys – senoji Livonijos ordi-no tvirtovė bei naujoji, atstatytoji rezidencijos tipo pilis.Abi įsikūrusios ant kalvos, šalia Mūšos ir Nemunėlio

Tervetės gamtos parkas„Tervetes sils“, Tervetės sritis,+371 63726212,www.mammadaba.lv

1,2 tūkst. hektarų ploto parkas –viena geriausių vietų Latvijoje leistilaiką kartu su šeima. Trečdalį terito-rijos užima Pasakų parkas, kurprieglobstį rado medinėse skulptū-rose pavaizduoti ir gyvi latvių rašy-tojos Anos Brigaderės pasakų irpjesių personažai – raganos, nykš-tukai, šikšnosparniai, vorai, velniovaikai ir kt. Leidžiantis Nykštuko arAtlėpausio taku, galima laipioti, suptis ir įveikti kliūtis, o vaikų dėmesį labiausiai traukiaPasakų pilis ir klaidus labirintas. Teritorijoje patogu žingsniuoti pėstute, važiuoti dvira-čiu ar su vaikiškais vežimėliais. Pavargus po ilgo pasivaikščiojimo, kelionę parku gali-ma tęsti Pasakų traukinuku.

Ypatingi Jelgavos patiekalai restorane „Tami-Tami“Liela gatvė 19 a, Jelgava, tamitami.lv

Viename populiariausių restoranų Jelgavoje būtina išmė-ginti ypatinguosius miesto patiekalus, kuriuos sukūrė Jel-gavos aukštosios amatų mokyklos kulinarijos meistrai AinaTaluma ir Ligita Ziemele. Patiekalai sumanyti, siekiant buvu-sioje jos sostinėje prisiminti Kuržemės kunigaikštystės di-dybę. Pagrindinis patiekalas „Kunigaikščio uodega“ – taiorkaitėje kepta kiauliena, patiekiama kartu su karamelizuo-tais raugintais kopūstais, skrudintomis daržovėmis, bruk-nių padažu ir krienais. Pabaigoje patiekiamas desertas„Šarlotės bučinys“, gaminamas iš varškės kremo, žėlė , ošvelnus skonis sustiprinamas vaisių ir uogų tyre.

�

14 ● 2015

LATVIJA2015Žiemgala

upių, kurios netrukus suteka ir tampa Lielupe. Šaltuo-ju metų laiku upės pradžią galima pamatyti nuo piliesbokšto.

Naujoji Bauskės pilis iškilo XVI a. devintajame de -šimtmetyje kaip Kuršo kunigaikščių rezidencija, o sunai-kinta per Šiaurės karą. Jos atstatymo darbai pradėti darsovietmečiu, tvirtovė atkurta pagal išlikusius čia buvusiųkeliautojų aprašymus ir archeologinių kasinėjimų rezulta-tus. Šie buvo panaudoti ir atkuriant pilies interjerą.Darbai baigti tik pernai, todėl kai kurios pilies erdvės kolkas dar tuščios.

Muziejuje eksponuojami autentiški pilies daiktai, deta-liai pristatoma tvirtovės, regione vykusių karų, Kuržemėsir Žiemgalos kunigaikštystės, pilies savininkų istorija, pri-statomas to meto socialinis, politinis, kultūrinis gyveni-mas. Lankytojai turi galimybę dalyvauti XVII a. maistodegustacijoje, kur patiekalai yra patiekiami ir valgomipagal to meto tradicijas ir su tų laikų įrankiais. Kita smagimuziejuje siūloma programa yra Kuržemės kunigaikštys-tės laikų drabužių kolekciją, kurią čia pat pilyje gali pasi-matuoti moterys. O vyrai joms gali padėti apsivilkti – tuometu tai padaryti nebuvo taip paprasta kaip šiandien.

Žiemgalą vagoja ir Latvijos upių motina Dauguva.Didžiulė jos vandens galia nuo seno traukė žmones, omoderniais laikais greitai buvo įžvelgtos galimybės užtvan-komis pažaboti upės srovę ir taip gaminti elektros energi-ją. Dauguva Latvijoje užtvenkta trijose vietose, o taipgaminama elektros energija sudaro didžiąją dalį visos vals-tybės energetikos. Pirmoji – Kegumo hidroelektrinė pasta-tyta dar K.Ulmanio laikais, jos statybos prasidėjo 1937-aisiais. O sovietmečiu buvo planuota ir ketvirtoji didelėhidroelektrinė ties Daugpiliu. Protestai prieš šiuos ketini-mus 1987-ųjų pabaigoje tapo Latvijos Atgimimo pradžia.

Galingiausia iš trijulės yra Pliavinių hidroelektrinė,pastatyta ties Aizkrauklės miestu. Ji ne tik didžiausia Lat -vi joje, tačiau ir antra pagal galingumą visoje EuroposSąjungoje. Pliavinių hidroelektrinės marios tokio dydžiojėgainei santykinai yra nedidelės, jos užima tik 35 kvadra-tinių kilometrų plotą. Taip atsitiko todėl, kad Dauguvašiose vietovėse turėjo stačius, aukštus krantus – todėlužlieta visų pirma buvo ne greta esanti teritorija, bet šie

vaizdingi šlaitai. Be to, dalis vandens pro dolomitinį dir-vožemį prasiskverbė po žeme.

Ant aukštos kalvos netoli Aizkrauklės stovėjo ir 1209 m.iškilusi Kuoknesės pilis. Statant Pliavinių elektrinę, aukštoskalvos neliko, o šiandien iš vandens šalia kranto styro tikmistiški XVIII a. sugriautos pilies griuvėsiai. Greta pilies,pusiasalyje, stovi ir gražuolė liuteronų bažnyčia.

Nuostabūs, aukšti dolomitiniai Dauguvos krantaiilgam išliko žmonių atmintyje. Jie įstrigo ir čia vaikystępraleidusiam latvių verslininkui, filantropui ir visuomenėsveikėjui Viliui Vitolui. Iki karo jis su šeima gyveno šiose,vėliau užlietose apylinkėse, 1944-aisiais pasitraukė įVakarus, o po Latvijos nepriklausomybės sugrįžęs, savogimtajame krašte, ant kitos sala pavirtusios buvusios kal-vos netoliese, sumanė kurti ypatingą projektą – 22 hekta-rų dydžio „Likimo sodą“.

Tai vien iš viso pasaulio latvių surinktų aukų kuriamasparkas, skirtas atminti visus XX amžiuje galvą už Latvijąpadėjusius žmones – žuvusius per abu pasaulinius karus,tremtinius, totalitarinių rėžimų aukas. Suskaičiuota, kadlatviai per XX a. neteko 600 tūkst. savo tautiečių. Skaudistatistika – prieš šimtą metų, prasidedant I pasauliniamkarui, latvių buvo daugiau nei šiandien.

2006-aisiais projekto konkursą laimėjo kraštovaizdžioarchitektas iš Japonijos Shunmyo Masuno. Jį itin sudomi-no ši vieta ir apskaičiuotas žuvusiųjų skaičius – 600 tūkst.žmonių. Būtent lygiai tiek japonų žuvo arba vėliau mirėnuo onkologinių ligų po atominių bombų Hirošimoje irNagasakyje sprogimo.

Pasirinkti trys pagrindiniai „Likimo sodo“ motyvai: me -dis, akmuo ir salą supantis vanduo. Parko akcentas – jo pa -baigoje iš akmenų pilamas didžiulis amfiteatras. Ke tinamačia supilti 600 tūkst. akmenų, lygiai po vieną kiekvienamžuvusiam latviui. Parke bus surašyti ir visų jų vardai.

Link amfiteatro vingiuoja čia išlikęs senasis Ry -gos–Daugpilio kelias, iš abiejų jo pusių sodinama obelųalėja. Kiekvienas keliautojas šiandien gali prisidėti priesodo kūrimo ir pasodinti čia savo medelį, o vėliau inter-nete stebėti, kaip jis auga. Obelys sodinamos itin tankiai,kad medžiams užaugus, susidarytų aklina, nepermatomasiena.

Bauskės pilys stūksoprie Mūšos irNemunėlio santakos ➤

Duobelės alyvos (Pėterio Upyčiomuziejus ir sodas)Graudu gatvė 1, Duobelė

Maždaug 30 kilometrų nuo Lietuvos nutolusi Duobelė įžy-mi ne tik čia gaminamais makaronais. Miestelis garsus irP.Upyčio muziejumi ir sodu, kur auga per 200 skirtingų rū-šių alyvų bei didžiausia Latvijos orchidėjų kolekcija. Ge-riausias metas lankytis sode būtent ir yra žydint šiems au-galams. P.Upyčio muziejuje taip pat pasakojama apienaujausius sodininkystės pasiekimus ir tendencijas, mu-ziejaus darbuotojai verslininkams pardavinėja įvairių gami-nių iš vaisių ir uogų patentus. Čia pat vietoje jų galima irparagauti. Svečiuojantis Duobelėje būtina aplankyti ir išli-kusius įspūdingos Livonijos ordino pilies griuvėsius.

�

2015 ● 15

LATVIJA 2015 Žiemgala

„Likimo sodas“ bus baigtas iki šimtojo Latvijos valsty-bės gimtadienio, kuris bus minimas 2018-ųjų lapkritį.Tačiau jau šiandien dėl ypatingos gamtos ir neeilinės savoauros sodas yra itin populiari ir lankoma vieta. Kaip teigiaekskursijų vadovė, tikrai nesiekiama šios salos paverstigedulo, nuoskaudų ar liūdesio vieta. Priešingai, čia dažnaivyksta vestuvės, iškylos, įvairios bendruomenės rengiasavo susitikimus.

Rytinės regiono dalies, dar vadinamos Sėlija arbaAukš žeme, sostinė yra Jėkabpilio miestas. Iš tiesų, ilgąlaiką tai buvo du atskiri miestai, kuriuos skyrė čia tekantiDauguva. Kitoje upės pusėje esantis Krustpilis buvo pri-jungtas tik sovietmečiu, 1962-aisiais. Jėkabpilis išsiskiriaišlikusia autentiška „štetlo“ architektūra. Nenuostabu,kad iki II pasaulinio karo didelę dalį gyventojų čia sudarė

žydai. Šiandien ankštos, neaukštais prekybiniais namaisapstatytos gatvelės gana tykios, pagrindinis miesto gyveni-mas persikėlė į naujesnius rajonus.

Miesto centro ašis yra XX a. pradžioje susiformavusiturgaus aikštė, kurią puošia miesto simbolis – lūšis. Se -namiesčio pašonėje, senojoje turgaus vietoje, kur JokūbasKetleris paskelbė apie miesto įkūrimą, šiandien stovididžiulė metalinė arklio ir vežimo skulptūra. Senojojemiesto dalyje yra net devynios stačiatikių, katalikų, liute-ronų, baptistų ir sentikių bažnyčios.

Miestą XVII a. pradžioje įkūrė Rusijoje tuo metu in -tensyviai persekioti sentikiai, o jo vystymąsi ypač skatinoDauguvoje intensyviai vykdyta medienos prekyba. XIX a.pastatyta Šv. Nikolajaus ir Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė irvienuolynas yra svarbi vieta stačiatikių piligrimams, kurieatvyksta pamatyti čia saugomos stebuklingosios DievoMotinos Marijos Jakobštato ikonos.

Vilhelmas Struvė Jėkabpilyje atliko geodezinius ir ast-ronominius dienovidinio lanko matavimus, todėl tai yravie nas iš Struvės geodezinio lanko, kuris yra įtrauktas įUNESCO pasaulio paveldo sąrašą, objektų. Šią vietąšiandien žymi Struvės parkas, jame stovi iki šių dienų išli-kęs originalus astronominis punktas.

Kitapus Dauguvos, Krustpilio pilyje veikia vienas se -niausių Latvijoje Jėkabpilio istorijos muziejus, įkurtas dar1920-aisiais. Čia galima susipažinti su pilies istorija,apžiūrėti seniausias mūrinės pilies dalis, o jos vartų bokš-te eksponuojamos meno parodos. Muziejuje taip pat ren-giamos specialios programos – žvakių liejimas, alaviniųpapuošalų gamyba, „Naktinės pasakos“ ir kt. Beje, tarpu-kario Latvijoje pilis buvo atiduota Gynybos ministerijosreikmėms, o sovietmečiu čia šeimininkavo tarybinė armi-ja. Vienas pilies kambarys dedikuotas būtent šiam laiko-tarpiui – čia išsaugotas sovietinės armijos vadovybės kabi-neto interjeras, propagandiniai plakatai, paveikslai ir kt.

Jėkabpilis garsus ir dėl savo Dauguvos krantinių. Benekiekvieną pavasarį miestas kentėdavo nuo didžiuliųDauguvos potvynių, todėl 1981-aisiais buvo pastatytosmasyvios gelžbetoninės upės krantinės. Prieš keletą metųjos buvo atnaujintos, šiandien tai yra puiki pasivaikščioji-mų vieta. ■

Poilsis Jūrmaloje visai šeimaiMellužu prospektas 9-1, Jūrmala, www.brios.lv

Kavinės „Madam Brioš“ lankytojai ne tik turi galimybę atsi-gaivinti bei paskanauti šviežiai iškeptų gardėsių, tačiau irpasirūpinti savo atžalomis. Greta įsikūręs vaikų laisvalaikiocentras „Laflandia“ siūlosi priimti mažuosius poilsiautojusilgiausiai keturioms valandoms. Centre dirba kvalifikuotosauklės dirbančios su nedidelėmis grupėmis latvių, rusų iranglų kalbomis. Čia įrengtas didžiulis žaidimų kambarys,vaikams rengiami įvairūs kūrybiniai, kulinariniai, talentingąir visapusišką asmenybę ugdantys užsiėmimai.

Jūrmalos „Dzintari“ koncertų salėTuraidos gatvė 1, Dzintari rajonas, Jūrmala,www.dzk.lv

Unikalios medinės architektūros ir interjero Jūrmalos„Dzintari“ koncertų salė pastatyta 1936-aisiais ir yra įtrauk-ta į Latvijos kultūros kanoną. Šiemet užbaigta kapitalinėsalės rekonstrukcija, reikšmingai pagerinta akustika. Kon-certai bus rengiami ne tik vasarą. Gegužės 30-ąją Jūrma-loje įvyks istorinės salės atidarymo ceremonija, kurioje pa-sirodys maestro Raimondas Paulas ir pianistas VestardasŠimkus. Šią vasarą „Dzintari“ salėje numatyti grupės„Smokie“, Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro, Lai-mos Vaikulės, rumunų folk grupės „Fanfare Ciocarlia“,gruzinų kolektyvo „Batumi“ ir daugelis kitų koncertų.

„Likimo sodas“kuriamas pagalžymaus japonųkraštovaizdžioarchitekto Sh.Ma -suno projektą

➤

16 � 2015

LATVIJA2015Kuržemė

Keliaujant per Kuržemę, per jos bekraštį pajūrį, kartaisgalima pasijausti it pasaulio užkampyje, civilizacijos irnegyvenamų plotų paribyje. Neturėtų stebinti, kad

per penkias kelionės valandas čia gali sutikti vos dešimtįautomobilių, grupelę atsitiktinių praeivių ir išvysti keletąžvejų valtelių jūroje. Pajūris kiek atgyja šiltesniu metų laiko-tarpiu, ypač vasarą, o žiemą čia karaliauti lieka vieniši vėjai,be atvangos žarstantys pajūrio kopas.

Tačiau taip buvo tikrai ne visada. Kuršo pavadinimas užgi-mė XVI a. pabaigoje, kai ant Livonijos pamatų susikūrėLDK vasalinė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštija, o sudariusLiublino uniją, ji tapo Abiejų Tautų Respublikos dalimi, val-doma kunigaikščio Gothardo Ketlerio. Valstybė tokiu varduEuropos žemėlapyje išsilaikė daugiau nei du šimtus metų, suja susijusi ir viena beveik stebuklinga sėkmės istorija, kurileido Kuržemės vardui išgarsėti visame pasaulyje.

1642 m., sostą užėmus kunigaikščiui Jokūbui Ketleriui, pra-sidėjo tikras Kuršo kunigaikštystės aukso amžius.Išsimokslinęs, daug keliavęs po Europą, J.Ketleris ėmėsi spar-taus valstybės modernizavimo: steigė manufaktūras, pertvarkėžemės ūkį bei pradėjo kurti Kuršo laivyną. Gana greitaiKuldygoje, Liepojoje ir Ventspilyje buvo pastatyti 65 prekybi-niai ir apie 100 karinių laivų – tai buvo didžiausias karinis lai-vynas Baltijos jūroje. Kuršo manufaktūrose pagaminti produk-tai iškeliavo į užjūrio rinkas, o atgal į būsimą Latviją plūdoegzotiškos prekės: kakava, tabakas, prieskoniai ir kt.

Tuo J.Ketlerio užmojai neapsiribojo – kunigaikštis pradėjo

vykdyti ir kolonijinę politiką: įsigijo keletą salų Gambijos upėsžiotyse, Tobago salą Karibų jūroje ir pradėjo verstis tuo metuitin pelninga prekyba vergais. Tokia intensyvi laivininkystėtęsėsi apie dešimtmetį – prasidėjęs Antrasis Šiaurės karaspakeitė situaciją Kurše, o tuo pasinaudoję galingesni konku-rentai olandai ir anglai netrukus perėmė Kuršo įkurtas koloni-jas. Tačiau šio dešimtmečio užteko įsirašyti į istoriją. Sakoma,kad ir dabar Tobage yra išlikę latviškos kilmės pavardžių.Trumpas kolonijos epizodas nepamirštamas ir šiandien – 1999-aisiais Tobago saloje net buvo surengta pasaulio latvių dainųšventė.

Su Jokūbo Ketlerio vardu artimai susijęs ir prie Ventos įsi-kūrusio Kuldygos miesto vardas. Būtent čia gimė būsimasiskunigaikštis, o beveik šimtmetį miestas buvo Kuršo kunigaikš-tystės sostine. Šiandien buvusios didybės liudijimų Kuldygojenėra daug, tačiau pats miestelis – tarsi atgijęs iš praeities atvi-rukų. Vaikštant po dulkėtas Kuldygos gatveles, neišblėsta jaus-mas, jog istorija ir gyvenimas čia tarsi buvo sustoję, bent šimt-mečiui, o kažkas ką tik vėl paspaudė mygtuką „groti“.Kažkokiu būdu ši vieta liko nuošalyje sovietinio industrializa-cijos, modernizacijos ir urbanizacijos vajaus, todėl beveiknepakito. Neveltui Kuldygos gatvės ir aikštės yra populiari isto-rinių filmų kūrimo vieta. Į miestą bent kartą per metus atvyks-ta Vokietijos ar Lenkijos režisieriai, siekiantys autentiškaiatkurti XIX a. ar dar tolimesnės praeities aplinką ir atmosferą.

Kuldyga kitaip dar yra vadinama Latvijos Venecija. Taip jipraminta dėl sraunaus, tarp sukrypusių senamiesčio nameliųpamatų tekančio Alekšupytės upelio, kuris tarsi pavirsta darviena maža miesto gatvele. Kartą per metus ji tampa ir įnirtin-gų lenktynių vieta, kai basomis per jos vagą po tiltais pasileidžiabesivaržantys jaunuoliai.

Vandens tėkmės ir jo purslų mieste apstu. Šiose vietovėseišplatėjusi Venta ties Kuldyga sukuria plačiausią Europojekrioklį, kurio plotis siekia beveik 250 metrų. Tiesa, kur kasmažesnis jo aukštis – slenkstis siekia maždaug pusantro metro.Tas pats J.Ketleris šioje vietoje įrengė modernius prieš srovęneršti plaukiančios žuvies gaudymo įrenginius. Pasakojama,

Kraštas, kur susijungiažemė, dangus ir jūraRečiausiai apgyvendintame Latvijos regione Kuržemėje lankytojusvilioja laukiniai, bekraščiai Baltijos pajūrio smėlynai, žmonių takeliųnenusėti miškų masyvai ir laiko tėkmei nepavaldūs miesteliai.

Medinę Kuldygos architektūrą ketinama įtraukti įUNESCO pasaulio paveldo sąrašą

�

Ventos krioklysKuldygoje –plačiausias Europoje

�

2015 �17

LATVIJA 2015 Kuržemė

jog tuo metu Ventos lašišą ties kriokliu būdavo galima sučiup-ti tiesiog plikomis rankomis. Jeigu pasiseks, šiandien tokiubūdu galima prisigaudyti gan gausiai čia gyvenančių žiobrių.

Tiesa, tas pats kunigaikštis vos nesunaikino šio gamtos kūri-nio. J.Ketleris buvo užsimojęs krioklį susprogdinti, esą jis truk-do upėje plėtoti laivybą. Laimei, šie planai taip ir nebuvo įgy-vendinti. Šiandien viena iš pagrindinių vasaros pramogųKuldygoje yra maudynės po Ventos kriokliu. Teigiama, kad taipats geriausias natūralus masažas Latvijoje. Alekšupytė, priešįtekėdama į Ventą, taip pat krenta net 4,5 metro – tai aukš-čiausias krioklys Latvijoje.

Greta krioklio stovintis Senasis arkinis plytų tiltas – darviena Kuldygos įžymybė. Pastatytas 1874-aisiais ir neseniaiatnaujintas, išvaizdus tiltas tuo metu atitiko visus RusijosImperijos transporto standartus, reikalavusius, kad karietoskelyje turi prasilenkti. Tai yra vienas ilgiausių mūrinių arkiniųtiltų Europoje.

Apskritai, Kuldygos senamiestis, sudarantis nemažą dalįviso 13 tūkst. gyventojų turinčio miesto, yra tarsi vienas didelismuziejus po atviru dangumi. Nedideli, vieno ar dviejų aukštųgyvenamieji nameliai su viduryje esančiais kaminais ir raudo-nų čerpių stogais atskirai nepaliktų didesnio įspūdžio, tačiaupojūtis visai kitas, kai jie formuoja klaidų, vingiuotą, vos pra-važiuojamų gatvelių labirintą.

Senamiestyje stovi ir seniausias Kuldygos ir visos Kuržemėspastatas, menantis XVII a. Šalimais, turgaus aikštėje stūksosenoji ir naujoji miesto rotušės, iš ten atsišakoja pagrindinėLiepojos gatvė – ilgas pėsčiųjų bulvaras, kurį remiantys namaiišsiskiria unikalia durų ir langų puošyba. Kuldygos senamies-tyje susispietusios ir liuteronų Šv. Kotrynos bei Šv. Onos baž-nyčios, katalikų Šventos Trejybės maldos namai, ortodoksų irbaptistų šventovės, taip pat sinagoga. Kadaise Kuldygoje sto-vėjo ir Livonijos laikais pastatyta pilis, tačiau ji mūsų dienųnesulaukė, o šiandien šioje vietoje įrengtas miesto sodas irskulptūrų ekspozicija.

Apie permainingą, tačiau turiningą miesto istoriją ir joaukštuomenės gyvenimą galima detaliai sužinoti Kuldygosmiesto muziejuje. Populiari, nors ir neįrodyta istorija sako, jogšis pastatas buvo dalis Rusijos Imperijos paviljono 1900-ųjųmetų pasaulinėje parodoje Paryžiuje.

Miesto medinė architektūra šiuo metu yra intensyviai sau-goma, čia galioja griežti statybų ir remonto apribojimai. 2008-aisiais unikaliai Kuldygos medinei architektūrai buvo suteiktasEuropos paveldo ženklas, Latvijoje jau diskutuojama ir apie

galimybę miesto senamiestį įtraukti įUNESCO pasaulio paveldo sąrašą.Tačiau keliautojai iš užsienio dar tik pra-deda atrasti Kuldygos grožį – miestasdar neūžia nuo turistinių grupių klegesioar pigių suvenyrų pardavėjų.

Keliaujant Ventos upe į šiaurės vaka-rus, upės žiotyse sutinkame lietuvių itinpamėgtą uostamiestį. Ventspilis – vienaiš nedaugelio vietų, kur turistus pasitin-ka lietuviškai kalbantis gidas, o tokiųmieste – net trys. „60 proc. iš kelių šimtųtūkstančių kasmet čia atvykstančių atos-togautojų yra užsieniečiai, iš kurių dutrečdaliai lietuvių“, – statistiką vardijagidas. Lietuviškas kapitalas aktyviaidalyvauja ir uostamiesčio nekilnojamojoturto rinkoje, didelė dalis iš Ventspilio įŠvediją ir Vokietiją plaukiančių keltųkeleivių – taip pat tautiečiai. Tai tarsinedidelė lietuviška oazė, nuo Lietuvosnutolusi per kelis šimtus kilometrų.

Ventspilis kartu yra ramybės, švarosir ypatingos tvarkos miestas. Čia sunku

aptikti spalvotomis trinkelėmis neišgrįstos gatvės, kuriosneapšviestų nauji žibintai, brangiai apmokestintos viešosiospaslaugos ar nepradėto renovuoti gyvenamojo namo. Nėrair nebaigtų įgyvendinti, įstrigusių projektų ar menkiau pri-žiūrėto rajono. Teigiama, kad Latvijoje, kur visi keliaipaprastai veda į Rygą, Ventspilis yra vienintelis sostinės kon-kurentas ir varžovas.

Šitaip pasitempti SSRS laikais buvusiam uždaram pramo-niniam miestui padėjo nenutrūkstamas ir sėkmingas uostodarbas. Rusiškos naftos ir kitų iškastinių gėrybių srautasVentspilyje nenutrūko ir pokomunistiniais metais, o šis pelnin-gas tranzitas padėjo išpuoselėti ir sutvarkyti miestą bei pritai-kyti jį turizmui. Dabar, kai uosto krovos apimtys ir tranzitas išRusijos kiek sumažėjo, įplaukas sėkmingai atneša būtent šissektorius.

Sunku net ir išvardinti visus Ventspilio objektus. 42 tūkst.gyventojų miestas turi vandens pramogų parką, olimpinį spor-to centrą, didžiulę slidinėjimo trasą ant iš statybinių atliekųsupilto kalno, vaikų miestelį ir nuotykių parką, koncertų salę,nekalbant jau apie visur pribarstytus fontanus, parkus, skverus,gėlynus ir poilsio zonas. Visi šie objektai pastatyti ar bent jauatnaujinti per pastarąjį dešimtmetį.

Tikras skanėstas ir dailiai sutvarkytas miesto senamiestis.Jo centrinėje ašyje – žavingos Rotušės bei Turgaus aikštės. Olink jūros nusidriekęs Ostgalis – saugomas XIX a. mediniųnamelių tinklas – primena apie praeityje nelengvą čia gyvenu-sių žvejų buitį. Šiandien daugelyje šių pastatų įsikūrę svečiųnamai, nedideli viešbučiai. Į Ventspilį dažniausiai atvykstamapoilsiauti su šeimomis, todėl čia nėra skambių promenadų, ikiparyčių užsitęsusių diskotekų ar trankių koncertų, tad vėlyvąvakarą kurorto skverai greitai ištuštėja.

Miestas didžiuojasi ir savo plačiais, aukščiausios klasėsmėlynos vėliavos paplūdimiais, kuriuose gausu kavinių, vaikųžaidimų aikštelių ir treniruoklių. Stebina, jog visai prie pat

Dzirnavų gatvė 33, RygaPačioje Rygos naujamiesčio širdyje, šalianuostabios jugendo stiliaus architektūroskvartalo įsikūręs viešbutis „Albert“, pavadin-tas Alberto Einšteino garbei, siūlo originaliąatmosferą, puikų aptarnavimą bei paslaugasuž prieinamas kainas. Paskutiniame, vienuo-liktame viešbučio aukšte veikia „Star Loun-ge“ baras, iš kurio atsiveria įspūdinga miestopanorama. �

Viešbutis „Albert“

Klestintis uostas netrukdo Ventspilyjesėkmingai plėtoti turizmą

�

Atkurtas Ventspilio siaurukas įveikia trijų kilometrų ilgio trasą

�

�

18 � 2015

LATVIJA2015Kuržemė

uosto esantis pajūris ir Baltijos vanduo gali būti toks švarus.Tai lemia stipri Ventos upės tėkmė, į jūrą nunešanti ne tikuosto nešvarumus, bet ir ledą žiemos metu.

Svečiuojantis Ventspilyje, neišvengiamai akis į akį susidursisu miesto simboliu – „Ventspilio karve“. Šių įvairiausių spalvų,dydžių ir formų žalmargių skulptūrų mieste pristatyta norsvežimu vežk. Kartą per dešimtmetį uostamiestyje vykstaVentspilio karvių paradas, kuriame iš visos Latvijos atvykstadaugybė šių galvijų augintojų. Jos tampa pavyzdžiu ir idėjų šal-tiniu būsimoms skulptūroms.

O miesto praeitį atskleidžia čia stovinti seniausia LatvijojeLivonijos ordino pilis, kurios pradinis plotis ir tūris išlikobeveik nepakitęs. Šiuo metu joje veikia Ventspilio muziejus,kuriame galima susipažinti su pilies, uosto, miesto ir viso regio-no istorija, taip pat yra rengiamos laikinos parodos.

Atskiro paminėjimo vertas Ventspilio pajūrio buitiesmuziejus po atviru dangumi. Čia iš įvairių Kuržemės vietųatgabenta daug eksponatų, kurie iliustruoja senųjų žvejų buitį– tai gyvenamieji namai, žuvų rūkyklos, didžiulis vėjo malūnas.Į šią vietą atvežta ir atstatyta unikali medinė Lielirbės baptistųbažnyčia, kurioje vyksta įvairūs renginiai ir koncertai. Didžiulįparką toliau pratęsia laivų ir iš jų inkarų suformuotas skulptū-rų parkas. Galiausiai, muziejaus lankytojus į Nuotykių parką

puškuodamas nugabena autentiškasVentspilio siaurukas, įveikiantis apietrijų kilometrų ilgio trasą.

Tad vienintelis dalykas, kurio atosto-gų metu gali pritrūkti Ventspilyje, yrasaulė ir šiltos Baltijos jūros bangos.

Į kelionės po Kuržemę maršrutąverta įtraukti ir Dundagos pilį.Lankytojus pilyje pasitinka ir priimažvali ir entuziastinga 85-erių metųamžiaus gidė, čia praleidusi visą savogyvenimą. Pirmoji tvirtovė Dundagojebuvo pastatyta XIII amžiuje, kurį laikątai buvo didžiausia pilis Baltijos šalyse,tačiau vėliau ji daugelį kartų buvosugriauta ir perstatyta. Paskutinį kartąpilį gaisras sunaikino 1874-aisiais, o jauatstatytą tvirtovę padegė ir Latvijoje1905 m. revoliucijos metu aktyviai bruz-dėję valstiečiai. Šiandieninė Dundagospilis labiau primena didelį dvarą, soviet-mečiu čia veikė vidurinė mokykla, dabarįkurtas muziejus, muzikos mokykla, kul-tūros centras bei jaunimo nakvynėsnamai. Dundaga yra vienas iš medaliųkūrybos centrų Baltijos šalyse, čiasukaupta įspūdinga medalių kolekcija,dažnai rengiamos kūrybinės dirbtuvės,

pritraukiančios menininkus iš aplinkinių valstybių.Muziejaus ekspozicijoje akį patraukia Dundagoje gimusio

latvio Arvydo Blūmentalio istorija. Pokariu pasitraukęs įAustraliją, jis tapo žymiu gamtos tyrinėtoju ir krokodilųmedžiotoju. Skaičiuojama, kad per savo gyvenimą jis sume-džiojo 40 tūkst. krokodilų. Garsiajame Londono MadamTiuso muziejuje stovi jo vaškinė figūra, apie A.Blūmentalį ir joveiklą iš viso yra sukurta per dvidešimt dokumentinių filmų.Manoma, kad latvis įkvėpė sukurti ir devintajame dešimtmety-je populiarių Australijos komedijų seriją „Crocodile Dundee“.

Sugrįžęs atgal prie Baltijos krantų, patenki į tykią gamtoskaraliją – Slyterės nacionalinį parką, užimantį nemažą,beveik 270 kvadratinių kilometrų teritoriją. Itin retai apgy-vendinta teritorija tapo puikiu prieglobsčiu laukinei gyvūnijai– čia priskaičiuojama iki 236 paukščių rūšių, miškuose gausuvilkų, lūšių, elnių. Besitraukiantis ledynas Slyterėje suforma-vo ir unikalų kraštovaizdį – maždaug penketą kilometrų nuojūros nutolusią aukštą kalvą, dar vadinamą Mėlynąja kalva.Senovėje tai buvo šventa baltų pagonių vieta, o šiandien čiastovi 1850 m. pastatytas Slyterės švyturys. Nors pats švyturysyra 32 metrų aukš io (netoli Ventspilio esantis Mikeltorniošvyturys stiebiasi net į 65 metrų aukštį), tačiau geografinė jopadėtis lemia, kad tai yra aukščiausiai virš jūros lygio esantisšvyturys, nuo kurio viršūnės atsiveria įsimintina apylinkiųpanorama. Esant giedram orui, iš švyturio galima matyti irSaaremos salos krantus.

Senieji lyvių žvejų kaimeliai šiandien vos alsuoja.Sovietmečiu visas pajūris buvo karinė zona, todėl keltis gyven-ti čia buvo draudžiama, o likusių žvejų laiveliai konfiskuoti. Beto, daugelis šių kraštų gyventojų per karą pasitraukė į Vakarus.Vienintele išimtimi yra Kolka, kuriai sovietiniais laikais leistavystytis, gyventojų skaičius čia netgi išaugo: atsikraustė žvejai,kuriems nebuvo leista žvejoti kitose vietose, žvejybos pramo-nės bei kolūkio darbininkai. Prieš sovietmečio eros pabaigą čiagyveno per pusantro tūkstančio žmonių, šiandien jų skaičiuo-jama per šešis šimtus.

Kolkos ragas yra vieta, kur susitinka dvi jūros – būtentšiame taške nuo Baltijos atsiskiria Rygos įlanka. Taigi, šiojepakrantėje jūra tave apsupa netgi iš trijų pusių. Latvių rašyto-jas, vienas iš atgimimo lyderių Krišjanis Valdemars apskaičia-vo, kad būtent šioje vietoje yra Europos centras. Jūroje, maž-daug už šešių kilometrų nuo kranto ant seklumos stovi Kolkosšvyturys. Latviai juokauja, jog tai yra vienintelė Latvijos sala.Beje, siaura seklumos juosta tęsiasi iki pat švyturio, o keletasdrąsuolių yra mėginę jį pasiekti kojomis. Tačiau vienas neat-sargus žingsnis – ir tu jau jūros gelmėse. Taip žuvusiems atmin-ti Kolkos kopose pastatyta akmeninė skulptūra.

Pasukus palei Rygos įlanką, vaizdas ilgą laiką beveik nekin-ta – pavienius apytuščius žvejų kaimelius keičia spalvingi miš-kai ir laukai. Gyvenimo ritmo intensyvumas pradeda augti pri-artėjus prie sostinės, miesteliai darosi vis žvalesni, besiruo-šiantys priimti vasaros turistus, o ir dažnas rygietis čia yra įsi-gijęs namą ar vasaros sodybą. Dar kartą galima įsitikinti, kadLatvijoje visi keliai veda į sostinę Rygą. �

Liepojos gatvė 36, KuldygaPagrindinėje miesto pėsčiųjų gatvėje įsikūręsviešbutis ir restoranas „Jokūbo kiemas“įrengtas trijuose senoviniuose miesto pasta-tuose, kurie prieš kurį laiką dar stovėjo tylūs irapleisti. Šiandien tai tapo vieta, kur galima at-rasti pozityvią energiją, ramybę ir poilsį. Vieš-butyje yra baseinas, sauna ir pirtis, veikiabanketų salė. �

Viešbutis ir restoranas„Jokūbo kiemas“(„Jekaba seta“)

Dundagos tvirtovėkurį laiką buvodidžiausia pilis Baltijos šalyse

�

Kolkos švyturys pastatytas seklumoje, už 6 kilometrų nuo kranto

�

�

Ventspilis. Linksmosios Ventspiliokarvutės laukia svečių

Sigulda. Medžių tankmėje pasislėpusi Turaidospilis Gaujos nacionaliniame parke