www.veidas.lt2 EUR / 6,91 Lt2015 liepos 24

Nr. 29

KĄ REIŠKIA BŪTI MUSULMONE LIETUVOJE?Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. pranašo Mahometo sekėjų, tačiau pagal religiniuspriesakus apsirengusių žmonių beveik nematyti. Ką mūsų šalyje patiria moterys,

kurios viešumoje paiso islamo papročių?

RAŠYTOJA K.SABALIAUSKAITĖ: SU VILNIUMIGALI TAPATINTIS NE VIENA TAUTA 12 p.

KREPŠINIS: J.KAZLAUSKO RINKTINĖSKOZIRIAI IR BALTOSIOS DĖMĖS 56 p.

Specialus numeris

LIETUVA – JŪRŲ VALSTYBĖ

3D-efektas

CONTINENT

www.mida.lt

COONTINENTT

.midwww da.lt

2015–07–24 �3

Turinys

Nr. 29, 2015 m. liepos 24 d.

26 p.Klaipėdanepralaimi uostųrungtynėsePrieš metus džiaugėmės,kad konteineriai tempia užausų Klaipėdos uostą, kurįžemyn traukė smukusi naf-tos ir naftos produktų krova.Šiandien situacija atvirkštinė:naftos kroviniai tempia uostorezultatus į viršų, o konteine-riai juos stabdo.

40 p.Robertas Plantasiškvietė „Led Zeppelin“dvasiąUnikalus balsas, pakili nuotai-ka, liūto karčius primenantysplaukai: buvęs roko milžinų„Led Zeppelin“ vokalistas Lat-vijos pajūryje, Salacgryvoje,drebino į festivalį „Positivus“suplaukusį jaunimą ir senimą.

56 p.KrepšiniorinktinėsklaustukaiĮ pirmąją stovyklą Palan-goje susirinkus 17 Lietu-vos vyrų krepšinio rinkti-nės kandidatų, klausimųturime daugiau nei atsa-kymų. Kas pateks į rinktinės,kurią trečius metus iš ei-lės treniruoja JonasKazlauskas, dvyliktuką?

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8

Savaitės interviuK.Sabaliauskaitė: „Nė kiek nejaučiu lietuviško

antrarūšiškumo komplekso“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12

Viršelio temaMusulmonai: ką Lietuvoje patiria moterys,

kurios rengiasi pagal islamo papročius? . . . . . . . . . . . .16

Lietuva – jūrų valstybėUostų grumtynės: Klaipėda–Ryga – kas ką? . . . . . . . .26

Z.Petrauskas: „Klaipėdos terminalo grupės“

savininkas – lietuviškais keliais į tarptautinę sėkmę . . . .30

Tarptautinė prekyba: nuožmiausia uostų konkurencija . .34

VerslasŪkininkė K.Jankun: sunkus darbas ir sielos ramybė . .38

KultūraR.Plantas, legendinis „Led Zeppelin“

vokalistas: 66-eri metai ir puiki forma . . . . . . . . . . . . . .40

VisuomenėNeformalus ugdymas Lietuvoje: viskas apgraibomis . .42

Gabieji: S.Makštučio solo Nyderlandų karalienei . . . . .46

Pasirinkimai: didžiausia abiturientų

svajonė – medicina . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .48

PasaulisIranas: panaikinus sankcijas, staiga

pasidarė patraukli rinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .52

SportasKrepšinis: Kokia bus J.Kazlausko rinktinė? . . . . . . . . . 56

KomentaraiRedakcijos laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

A.Šindeikis: Europai reikia naujo Bismarcko . . . . . . . .50

J.J.Komaras: Lenkiją skaldo įstatymas dėl

dirbtinio apvaisinimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .55

12 p.Vilniaus kultūrinis DNR – pasaulinės vertės Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė: „Vilnius yra niekieno ir tuo pat metu visų – senųjų autochto-nų litvinų (beje, niekad savęs lenkais nevadinusių), žydų ir rusų sentikių, totorių, iš Žemaitijosir Aukštaitijos suvažiavusių lietuvių, vokiečių, prancūzų ir italų, kuriuos čia atbloškė likimas.“

VIRŠELYJE PANAUDOTA A.RUTKAUSKO NUOTR.PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Sostinė tapo švaresnė. Ne visiems taipatiko. Žaliojo tilto balvonų rūdys visdar ėda protus. Bent iš kelių pusių skli-

do dejonės. Naikinamas menas. Anie bažny-čias pavertė sandėliais, šitie skulptūras naiki-na! Nežino, ką sakantys. Lyginti sovietiniųpro pagandos balvonų nukėlimą su krikščio-nių bažnyčių išniekinimu gali tik pavergtasprotas. Kaip ir grįsti tolesnį balvonų buvimąistorinėje Vilniaus vietoje argumentu, kad tai„mūsų istorija“.

O ar kas sako, kad tai – ne istorija? Tai –iš prievartautos, okupuotos Lietuvos istorijospa minklas. Tik kuo čia dėtas istorinis Žalia-sis tiltas?

Remiantis tokia sukrypusia logika, reikėjoir visus leninus miestų aikštėse palikti, irKap suką prie rotušės, ir paminklą sovieti-niams partizanams, beje, kur kas aukštesniome ninio lygio, sostinės skvere priešais Evan -gelikų reformatų bažnyčią palikti. Bet visi jiebuvo demontuoti tik atgavus laisvę. Ar kasnors jų pasigedo? Ar, perkėlę kapsukus ir le -ni nus į Grūto parką, praradome nors kruo-pelę istorijos?

Priešingai, išsaugojome šią istoriją ten,kur ir yra jos vieta. Muziejuje. V.Malinauskasmielai priglaus ir Žaliojo tilto balvonus. Kasverkia pas kapą balvonų, galės piligrimiškaikeliauti į Grūto pelkes ir atnašauti. Stabamsir savo pavergtam protui.

Apskritai, ką pasakytų tie, kurie Žaliojotilto debalvanizavimo metu grąžydami ran-kas šaukėsi istorijos ar svaiginosi sovietinėspropagandos kokteiliu, suplaktu iš „menasmenui“ ir „menas liaudžiai“ lozungų, jei ban-ditai išprievartautų jų dukrą, žmoną ar moti-ną, o kokie nors išsigimėliai „vardan tos isto-

rijos“ pareikalautų, kad išprievartautoji vie-šai pasakotų ir rodytų, ką su ja darė?

Absurdas? Žinoma. Tai kodėl tuometKrem liaus išprievartauta Lietuva ant seniau-sio savo sostinės tilto privalo ekshibicionistiš-kai rodyti savo išprievartavimo aktą?

Vardan tos istorijos? Keista, bet kažkodėlniekas neverkia dėl to, kad šio tilto nebevadi-name generolo I.Černiachovskio tiltu, kaip jįbuvo pakrikštiję okupantai. Arba Dzer žins -kio tiltu, kaip okupacijos metais liaudiškaiva dino vilniečiai? Sovietiniais balvonais ap -kars tytą viduramžių tiltą vadindami Žaliuojumes visą tą laiką tiesiog tyčiojomės iš LDKistorijos. Savo istorijos.

Dar vienas klausimas – ar balvonų gynėjaitaip pat gultų kryžium ir už esesininko stovy-lą su svastika papuošta nacistine vėliava?Ne? O kodėl? Ar tai nėra tokia pat mūsųistorija?

Regis, balvonų gynėjai norėtų mums pasa-kyti, kad enkavedistas – daug geresnis pada-ras už esesininką. Tik nedrįsta. Štai kodėlteatrališkai šaukiasi meno mūzų ir istorijos.

Moters išprievartavimas nėra meilė. Omelas nėra menas. Be balvonų ant Žaliojotilto mūsų istorija bus tokia pat. Tik be jų me -tamo šešėlio.

Balvonų istorijoje gėdinga yra tik tai, kadVilniaus valdžia nenukėlė šių stovylų tuoj po1990-ųjų Kovo 11-osios. Istorijoje ir menoteorijoje susipainiojusių kairiųjų kultūrinin-kų ir Maskvai prijaučiančiųjų tandemas savokeliamu triukšmu sugebėjo įbauginti visasbuvusias miesto valdžias.

Štai kas yra didžiausia nepagarba mūsųistorijai. Nekarkim savo istorijai ant sprandonei pastipusių šunų, nei sovietinių balvonų. ■

Redaktoriaus laiškas

NEKARKIM ISTORIJAI PASTIPUSIŲ ŠUNŲ

Vilnius po 25 metų kafkiško delsimo ištaisė istorinęklaidą. Išlaisvino didžiojo kunigaikščio ŽygimantoSenojo pilininko Ulricho Hozijaus Žaliajam tiltuipasirinktą vietą nuo sovietų okupantų išprievartautųskulptorių pagal šabloną nulipdytų propagandiniųbalvonų. Pagraužtų laiko ir istorijos rūdžių.

Rimvydas VALATKA

2015 m. liepos 24 d.; Nr. 29 (1168)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

Vyr. redaktorius-direktoriusRimvydas Valatkatel. 264 9432Vyr. redaktoriaus pavaduotojasArūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423,J.Kiliulienė, tel. 264 9386,D.Pabiržis, tel. 264 9436Užsienis – R.JanužytėVerslas – V.Sapetkaitė, tel. 264 9431Visuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – E.Labanauskas,R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė,J.Laurinėnaitė-Šimelevičienė, G.BuivydienėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Senkuvienė, tel. 264 9422,A.Papievienė, tel. 264 9421Rinkodara J.KariniauskaitėPlatinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424Buhalterija – tel. 264 9417

Redakcijos adresas:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdinoUAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelb-tą informaciją galima platinti ar naudoti kitosežiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinįUAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažy-mėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumeratainternetu: www.veidas.lt, privačiose platini-mo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paš-tuose – iki mėnesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Liepos 31 d.

Prenumerata – www.veidas.ltReklama „Veide“ – tel. (8 5) 264 9422

TURTINGIAUSI

LIETUVIAI

Labiausiai

pasiturinčių

verslininkų

30-tukas

Savaitės interviu

– Liepos 24-ąją knygynuose pasirodys naujausiajūsų knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three ShortStories“, kurioje ypatingas vaidmuo skiriamasgimtajam jūsų miestui Vilniui. Ankstesnėse kny-gose jis veikdavo tarsi pagrindinis herojus. Kokįvaidmenį esate jam numačiusi šįkart?– Tarptautinį. Vilniaus kultūrinis DNR toks įdo-mus, kad yra vertas pasaulinės auditorijos. Jis iruni kalus, ir universalus tuo pat metu. Su Vil niu -mi gali tapatintis daugybė tautų, bet drauge, kaiplydinys, jis turi ryškų charakterį. Tad į knygą pa -teko trijų mano apsakymų, paskelbtų „Da nie liu -je Dalboje & kitose istorijose“ – „Juodieji Fran -ko perlai“, „Vilnerio sugrįžimas“ ir „Vil niausvėt rungės“ – vertimai, kuriuos talentingai – taip,lyg pati būčiau rašiusi angliškai – į anglų kal bąiš vertė Romas Kinka. Taigi trys Vilniaus – len-kiškojo, žydiškojo ir sovietinio – praeities pjūviaiangliškai.– Kas nulėmė jūsų apsisprendimą išleisti knygąanglų kalba? – Anglų kalba yra tapusi lingua franca – tuo, kuokažkada Europai buvo lotynų kalba. Be to, kelibritų leidėjai, perskaitę išverstą apsakymą, labaisusidomėjo. Sulaukiau pasiūlymų išleisti, tačiaunenorėjau atiduoti teisių nei nišinei leidyklai, neiliteratūriniam žurnalui ar rinkiniui.

Matote, nė kiek nejaučiu lietuviško antrarū-šiškumo komplekso, tad man už vidutinę užsie-nio leidyklą geriau lietuviškos „Baltos lankos“,kurios, beje, turi puikią reputaciją svetur. Be to,su „Baltomis lankomis“ galėjau save išreikštikūrybiškai taip, kaip nebūtų buvę įmanoma suužsieniečiais, nelabai žinančiais, su kuo tas egzo-tiškas Vilnius valgomas.

„Vilnius. Wilno. Vilna“ bus išskirtinė knyga,nes yra iliustruota mano parinktomis nuotrauko-

mis. Džiaugiuosi, kad knygos svarba patikėjonacionalinio lygio institucijos ir žmonės – JanoBułhako fotografijas leido naudoti Nacionalinismu ziejus, Mokslų akademijos biblioteka, Is to -rijos archyvas ir nacionalinės premijos laureatasRomualdas Rakauskas, kurio kūryba žaviuosi.

Parinkau tokius asociatyvius miesto vaizdus,ku rie man byloja it tūkstančiai žodžių. Todėlnau joji knyga – kartu ir estetinis objektas, kurįne gėda būtų parodyti už Lietuvos ribų. – Šiai knygai įžangą parašęs profesorius Leo ni -das Donskis užsimena, jog kūrinyje susipina trysistorijos, atskleidžiančios daugiakultūrį Vilnių:Lenkijos Vilnių, žydų Vilnių ir Lietuvos Vilnių. Kosiekėte tokiu savo sumanymu?– L.Donskis dėl savo erudicijos dažniausiai per-skaito mano knygas taip, kaip jas parašiau, ir at -pa žįsta, kiek ten visko – intertekstų, istoriniųaso ciacijų, sluoksnių, žaismių – sudėta. Jis nekar tą yra taikliai išskrodęs mano knygas savo re -cenzijose, tad man buvo garbė, jog jis sutikoparašyti trumpą įžanginį žodį, įvesdindamastarptautinį skaitytoją į mūsų nuostabaus Vilniauskontekstą, kurį jis taip gerai išmano.– Viename interviu minite, jog vilnietis pagal api-brėžimą negali būti nei nacionalistas, nei kseno-fobas, bet visada – poliglotas, nes tik taip galisuprasti tikrąjį Vilnių ir jį prakalbinti. Naujausiosknygos pavadinimas – „Vilnius. Wilno. Vilna.Three Short Stories“ – tarsi sufleruoja, kad mo -kysite tautiečius tolerancijos? – Ne, tikrai nieko nesiruošiu mokyti. Mano nuo-mone, literatūros funkcija nėra mokyti ar grūstiideologijas. Tai Josifas Stalinas sakė, kad „rašy-tojai yra protų inžinieriai“ ir už tai sovietai skyrėtokį didelį dėmesį rašytojų pavergimui represijųbotagu ar privilegijų meduoliu, jų kontrolei,

2015–07–24 ● 13

Savaitės interviu

�

Rašytoja KristinaSabaliauskaitė: „Vilniauskultūrinis DNR vertaspasaulinės auditorijos“ „Pabandyk Vilnių etniškai išgryninti – ir teliks „Vilniaus vėtrungių“sovietinis marazmas, apkaišytas Gedimino bokštais, geležiniais vilkais irbetoniniais „valdovų rūmais“, – naujausio savo kūrinio „Vilnius. Wilno.Vilna. Three Short Stories“ pasirodymo išvakarėse mintimis dalijosimenotyros mokslų daktarė, romanų „Silva Rerum“ autorė KristinaSabaliauskaitė. Apie tai, kas iš tiesų kuria geopolitinę grėsmę Lietuvai irkokia mūsų kultūros politika – pokalbis su bestselerių autoreK.Sabaliauskaite. Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

Vilnius yra niekieno ir tuo pat metu visų – senųjų autochtonų litvinų, žydų ir rusų

sentikių, totorių, iš Žemaitijos ir Aukštaitijos suvažiavusių lietuvių, vokiečių, prancūzų ir italų,

kuriuos čia atbloškė likimas P.G

AS

IŪN

O N

UO

TR.

Viršelio tema

Ką reiškia būti musulmonu Lietuvoje?Dvi tyrimą atlikusios žurnalistės pabandė pagyventi kaip musulmonės ir savo kailiu patirti, ką išgyvena veidus šydudengiančios moterys Lietuvoje.

Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. musulmonų (tą rodo statistika, bet realūs skaičiai gali būti ir didesni), tačiau kodėlviešose vietose beveik nematome plaukų skaromis, o kūno linijas – ilgu drabužiu, kaip įprasta musulmonėms,slepiančių moterų? Jei kur nors žvilgsnis vis dėlto užkliūva už moters su galvos apdangalu ar šydu, pro kurį matytitik akys, beveik visada gali būti tikras, kad tai – tik atsitiktinė svetimšalė. Giedrė BUIVYDIENĖ, Jurgita LAURINĖNAITĖ-ŠIMELEVIČIENĖ

A.R

UTK

AU

SK

O N

UO

TR.

Dvi žurnalistės Vilniuje bandė patirti tai, ko Lietuvoje gyvenančios musulmonės nedrįsta – apsirengusios musulmoniškais drabužiais ėjo apsipirkti, važiavoviešuoju transportu, ieškojo darbo ir bandė išsinuomoti būstą

16 ● 2015–07–24

Užsisakykite savaitraštį VEIDAShttp://prenumerata.veidas.lt

22 žingsnisIšsirinkę laikotarpį, spauskite „Tęsti“

33 žingsnisUžpildykite laukelius ir tęskite prenumeratos užsakymą

www.veidas.lt

Tik prenumeratoriams nemokama savaitraščio VEIDAS elektroninė versija (pdf) jau ketvirtadieniais

Galimybė nemokamai naudotis archyvu

Prenumeruoti internetu patogiau!

11 žingsnisSurinkę http://prenumerata.veidas.lt,spauskite ant viršelio

26 � 2015–07–24

Lietuva – jūrų valstybė

Prieš metus džiaugėmės, kad konteineriaitempia už ausų Klaipėdos uostą, kurįžemyn traukė smu kusi žalios naftos ir naf-

tos produktų krova. Šiandien situacija atvirkšti-nė: naftos kroviniai tempia uosto rezultatus įviršų, o konteineriai juos stabdo. Kadangi kon-teinerių tradiciškai krauname daugiausia iš visųBaltijos šalių uostų, tai ir stabdymo jėgą jaučia-me didesnę. Tačiau, kaip ir pernai, gelbėja toliauį viršų šaunanti trąšų krova.

Regiono krovinių dėlionės

Bendrasis klaipėdiečių atotrūkis nuo rygiečiųrodiklių palengva mažėja: po pirmojo 2014 m.pusmečio aštriausiai konkuruojančius uostusskyrė 2,8 mln. tonų krovinių, o šįmet jų krovosrezultatų skirtumas – vos 1,7 mln. tonų.Klaipėdos uostas demonstravo didesnį krovos

augimo pagreitį. Jame per metus krova ūgtelėjo6,2 proc., o Rygoje – tik 2,3 proc.

2014-aisiais buvo stebima atvirkštinė ten-dencija: Rygoje krovinių prieaugis šoktelėjo15,8 proc. ir metinį uosto rezultatą kilstelėjovirš Klaipėdoje dar nematytos 40 mln. tonųribos (41,1 mln. t). Lietuvos uoste fiksuotas 9proc. krovos prieaugis, leidęs pasiekti metinį36,4 mln. t rodiklį.

Vertindami savo pasiekimus regioniniamekontekste, abu uostai galėtų džiūgauti, nesbendra krovinių apyvarta rytinės Baltijospakrantės uostuose pirmąjį pusmetį mažėjo(0,3 proc., arba 0,5 mln. t). Daugiausia jų pra-rado Sankt Peterburgas (-3,6 mln. t), Talinas (-3,2 mln. t) ir Ventspilis (-2,3 mln. t).Didžiausią šuolį aukštyn padarė sparčiaiaugantis Sankt Peterburgo palydovas Ust

Lugos uostas. Jis krovė 5,7 mln. tonų daugiaunei pernai.

Antroje vietoje pagal prieaugį – kitas SanktPeterburgo „palydovas“, su naftos kroviniais dir-bantis Primorsko uostas, pridėjęs 1,1 mln. t.Trečioje – Klaipėda, per pusmetį krovinių srautąauginusi milijonu tonų. Neblogai, tačiau permenkai, kad jau šįmet spėtume „įstoti į 40 mln.tonų klubą“ (be „Orlen Lietuva“ valdomoBūtingės terminalo) ir iš Rygos paveržtume pir-maujančio Baltijos šalių uosto titulą. Netgi turintgalvoje, kad antrasis pusmetis uostams dažnaibūna dosnesnis krovinių nei pirmasis.

„Regione kyla naftos produktų, kuriuos per-pilti daugiau galimybių turi rygiečiai, ir, atvirkš-čiai, smunka konteinerių, kuriuos priimti labiauesame prisitaikę mes, rinka. Tai leidžia progno-zuoti, kad Rygos pavyti šiais metais nepavyks“, –

Grumtynės Klaipėda–Ryga: kas ką?„Panta rei“, – sakė Heraklitas. Viskas teka, ir joks laimėjimas neiškovojamas amžiams. Kaip ir uostuose nebūnaamžinai garantuoto, ramų gyvenimą ilgam užtikrinančio krovinio. Uostininkų patirtis liudija, kad kroviniai, kaip irtekantis vanduo, mėgsta rinktis mažiausio pasipriešinimo vagą, todėl atsiradus kliūčiai labai greitai randaaplinkkelių. Renata BALTRUŠAITYTĖ

Klaipėdos uostas Teritorija 539 haAkvatorija 877 ha Krantinių ilgis 27,6 kmMaksimali laivų grimzlė 13,5 mMaksimalus gylis 14,5 mMetinės krovos rekordas 36,7 mln. t (2011)Metinis aptarnautų keleivių rekordas 57,8 tūkst. (2014)

Klaipėdos ir Rygos uostų palyginimas

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

2015–07–24 �27

Lietuva – jūrų valstybė

konstatuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uostodirekcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direk-torius Artūras Drungilas.

Pesimistai buvo pernelyg optimistiški

Pagal 2012 m. atliktą Klaipėdos uosto gali-mybių studiją, kurią KVJUD užsakymu atliko„Inros Lackner AG“, „Ernst & Young Baltic“ir „Sia Estonian, Latvian & LithuanianEnvironment“ konsorciumas, šįmet pagal pesi-mistinį scenarijų Lietuvos jūrų uoste turėjo būtipriimta 40 mln. tonų, pagal optimistinį – net 49mln. tonų krovinių. Tokiu atveju uostas jaubūtų priartėjęs prie tuometės infrastruktūrosleidžiamų „lubų“, kurios buvo įvertintos 50mln. tonų.

Pasirodė, kad net ekspertai pesimistai buvopernelyg dideli optimistai. Matematiniams algo-ritmams nepasiduodantis „Panta rei“ faktoriusįvedė neatšaukiamų paklaidų, o sprendimus dėlišorinio uosto likimo greičiausiai po Seimo rinki-mų iš socialdemokratų dar kartą galės perimtiliberalai. Anksčiau jie įrodinėjo, kad geriausiavieta naujam giliavandeniam Lietuvos uostui yraties Būtinge, o socialdemokratai tebėra įsitikinę,jog tinkamesnis pasirinkimas – Melnragė, nesuosto vartų molus, šiaip ar taip, rengiamasirekonstruoti ir pailginti jau artimiausiu metu.

„Partinis dreifas“ dėl išorinio uosto dislokaci-

jos Lietuvos pakrantėje stebimas jau antrądešimtmetį. Jį šiek tiek pristabdė nuo rekordinių2011-ųjų lygio atsitraukusi uosto krova, kai buvonuspręsta neskubėti plėstis į jūrą, o verčiauišnaudoti vidinio uosto rezervus.

Įgyvendinus svarbiausius projektus (pavyz-džiui, iki 14,5 m pagilinus vidinio uosto laivyboskanalą, pastačius konteinerių paskirstymo centrą„Klaipėdos Smeltėje“ ir rekonstravus „Begos“krantines) uosto galimybių teorinės „lubos“ buvokilstelėtos iki 60 mln. tonų, o tai suteikė laiko

susitelkti į mažiau investicijų reikalaujančius irgreičiau ekonominę grąžą žadančius projektus.Juolab išorinio uosto statybos siejamos su užsie-nio investuotojų pritraukimu ir dabartinių termi-nalų valdytojams dažniausiai reikštų papildomąvidinę konkurenciją.

Rygiečiai vis labiau priklausomi nuo Rytų

Užsienio investicijų klausimas Klaipėdos uos-tui išlieka aktualus. Ypač tai justi pasižvalgius poRygos uostą, pastaraisiais metais nepabijojusįįsileisti chemijos pramonės kompanijų investicijų

iš Rytų, nors latviai jau turi karčios bendradar-biavimo su rusais patirties Ventspilyje.

Holdingas „Uralchem“ su Rygos prekybosuostu (atitinkamai 51 proc. ir 49 proc. akcijų)savo terminalą, kainavusį 60 mln. eurų, pradėjoeksploatuoti praėjusių metų pabaigoje. Kol kasnaujoko rezultatai kaimynus džiugina: Rygoslaisvojo uosto administracijos rinkodaros vado-vas Edgaras Suna, birželį nuo jachtos denio rody-damas uostą iš ES šalių pakviestiems žurnalis-tams, neslėpė, kad būtent dėl rusiškų trąšų ir bal-

tarusiškų naftos produktų kol kas pavyksta išlai-kyti krovos augimą. Skeptikų baimės, kad į uostąkoją įkėlę rusai piktybiškai boikotuos naujojoterminalo darbą, nepasitvirtino.

Rygos uostas nuo Klaipėdos skiriasi tuo, kad,turėdamas pusketvirto karto didesnę teritoriją,visuomet turi ką pasiūlyti potencialiems inves-tuotojams. Antra vertus, krantinių frontasRygoje beveik 10 km trumpesnis nei Klaipėdoje,taigi naujų krantinių statyba ten tebėra perspek-tyvi. Užtat Klaipėdoje brandinami planai užpiltiprieš 160 metų pradėtą įrenginėti Žiemos uostąsu devyniomis jo vidinėmis krantinėmis ir toje

Rygos uostas Teritorija 1 962 haAkvatorija 4 368 haKrantinių ilgis 18,2 kmMaksimali laivų grimzlė 14,5 mMaksimalus gylis 16 mMetinės krovos rekordas 41,1 mln. t (2014)Metinis aptarnautų keleivių rekordas 837,7 tūkst. (2013)

Holdingas „Uralchem“ su Rygos prekybos uostu savo terminalą,kainavusį 60 mln. eurų, pradėjo eksploatuoti praėjusių metų pabaigoje.

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

�

34 ● 2015–07–24

Lietuva – jūrų valstybė

Nuo viduramžių daug kas pasikeitė.Aštuoni iš dešimties didžiausių pasauliouostų dabar yra Kinijoje. Uosto konku-

ren cingumas priklauso ne vien nuo geografinėspadėties ar galimybės priimti ir pakrauti kuodidesnės grimzlės laivus – daug ką lemia net rek-lama ir uosto projektų viešinimas. Antai Ame ri -kos uostų asociacija AAPA kasmet apdovanoja25 uostus, sėkmingiausiai viešinusius savo veiklą.

„Jei uosto vadovybė strategiškai komuni-kuo ja su uosto auditorija, kurią sudaro visuo-me nė, verslo lyderiai ir politikai, uostas įgyjadaugiau konkurencinio pranašumo, nes turigalimybę geriau atskleisti savo indėlį plėtojantekonomiką, tausojant aplinką ir kuriant darbovietas“, – apie šiandienos uostų vaidmenį kalbaAAPA prezidentas Kurtas Nagle’as.

Strateginės reikšmės uostai

Pagal panašias taisykles žaidžia ir Europosuostai. Daugelis jų norėtų būti svarbiausi mūsųžemyno vartai į pasaulį, tačiau konkurencijadėl tokio vardo yra nepaprastai nuožmi, o vietapo saule tenka dalintis su šimtais varžovų.

Europos Komisija iš 329 Europos viešo nau -dojimo uostų maždaug trečdalį (104) laiko stra-teginės reikšmės. Tiesa, į šį sąrašą nesunku pa -tek ti – tereikia, kad uostas būtų tarptautinis, ikijo būtų nutiestas geležinkelis, be to, svarbu, kadjis būtų sujungtas su vidaus vandenų tinklu.

Todėl šiame sąraše atsiduria net ir palyginti ne -di deli Klaipėdos, Rygos, Ventspilio, Lie po jos irTalino jūrų uostai, ne tik didžiausi, šimtais kartųpagal krovos apimtis ar keleivių srautus mūsiš-kius lenkiantys Europos uostamiesčiai.

Visai kas kita – konkuruoti stipriausiųjų ly -go je. Nors uostų Europoje daugybė, kroviniųgrie tinėlę nusigriebia Nyderlandų, Belgijos ir

Vo kietijos, o keleivių srautų – Didžiosios Bri ta -ni jos, Suomijos ir Graikijos uostai.

Roterdamas – absoliutus šios kovos čempio-nas. Tačiau užsnūsti negali ir šis milžinas. Iki1986-ųjų Roterdamas buvo didžiausias krovini-nis jūrų uostas pasaulyje. Bet jį aplenkė Šan-cha jaus ir Singapūro uostai. Tuomet suvokta,kad tobulumui ribų nėra, o konkurentai už jū -rų marių gali per dieną nuskinti laurus, kuriaisEu ropos uostai puošėsi šimtmečius. Tad Eu ro -po je prasidėjo tikros uostų varžytuvės.

Karas dėl didžiųjų laivų

Didžiausias uostų iššūkis – nepaliaujamaididėjantys krovininiai laivai ir jų pajėgumai.Norėdamas tokius priimti, uostas turi nuolatdidinti gylį ir plėsti infrastruktūrą. To nepada-rius, prarandami klientai ir pinigai, nes didiejilaivai, ypač atplaukiantys į Europą iš kitųžemynų, pasirenka didesnius uostus.

Šiandien didžiausi laivai gali gabenti iki 14tūkst. vadinamųjų dvidešimties pėdų ilgio (darvadinamų TEU) konteinerių – tokiam kroviniuipakrauti prireiktų net 85 km ilgio traukinio sąs-tato, o ir transportavimo kaina traukiniu būtųkur kas didesnė. Pradėjus gabenti prekes milži-niškais laivais, vieno prekių konteinerio trans-portavimas iš Azijos į Europą atpigo nuo dau-giau kaip 1000 iki mažiau nei 300 dolerių.

Toks laivas Europoje stoja vidutiniškai 4–5

kartus, ir, žinoma, tik didžiausiuose uostuose.„Kad laimėtų šiuos laivus, uostams reikia giles-nių prieplaukų ir didesnių kranų. Be to, reikiapasiūlyti patrauklų prekių maršrutą iki galutiniopirkėjo“, – svarbiausius reikalavimus uostamsvardija bendrovės „Drewry Shipping Con sul -tants“ patarėjas Neilas Davidsonas.

Europoje tai nėra taip paprasta, nes svarbi yra

ir uosto paslaugų kaina, o ji ne visada priklausotik nuo uosto. Mat krovos ir transportavimo pas -lau gas teikiančios bendrovės, kurios yra neatsie -jama uostų dalis, į savo verslą turi investuoti di -džiulius pinigus. Pavyzdžiui, vienas mo der nuskranas gali kainuoti net 8 mln. eurų, tad siekda-mas privilioti tokių kompanijų, didelis uostasjoms siūlo ilgalaikes sutartis, kartais net 20–30metų. O jei dar uostas paprašo turimą įran gąatnaujinti, šios sutartys nuolat pratęsiamos. Na, oil galaikės sutartys reiškia, kad uoste ne lieka to -kias paslaugas teikiančių kompanijų kon ku ren -cijos, vadinasi, paslaugų kaina nemažėja.

Tuomet iškyla pavojus, kad koks nors kitasuos tas pasiūlys pigesnių paslaugų ir laivai „iš ke -liaus“ į jį, aplenkdami brangininką.

Taip jau yra, kad dažname Europos uostekro vos ir laivų taisymo paslaugas teikia vos ke -lios kompanijos. O štai Honkongo uoste kro vosdarbus atlieka 7, laivų taisymo – 6 bendrovės.Štai ir visa Honkongo sėkmės ir pigių pa slaugųpaslaptis.

Dar viena Europos bėda – uostams tenkavar žytis dėl tų pačių klientų. „Eurostat“ duome-nimis, bendras klientų ir krovinių kiekis Eu -ropos uostuose jau keletą metų nesikeičia, o jeikiek ir svyruoja, skirtumas nuo praėjusių metųnesiekia procento.

Vadinasi, rinka yra stabili, o jos žaidėjai jaupasidaliję „daržus“. Todėl kokiam nors mažamuostui užaugti iki Roterdamo lygio yra beveikneįmanoma, net jei tam būtų palankios ir kran-tinės, ir infrastruktūra, ir geografinė padėtis.

Iš Europoje per metus pakraunamų 3,7 mlrd.tonų krovinių 9 proc. tenka Roterdamo uostui.Dar 30 proc. krovinių pasiskirsto tarp 20 kitųdidžiausių Europos uostų. Visa kita – tokiemskaip Klaipėda, Ryga ar Ventspilis.

Tiesa, kai kurios šalys sugeba neblogai spur-tuoti net tokiomis sudėtingomis sąlygomis. Pa -vyz džiui, Portugalijos ir Kipro uostų krovosapim tys pastaraisiais metais auga daugiau neipo 15,3 proc. per metus, o Bulgarijos ir Ru mu -ni jos – dešimtadaliu. Tačiau toks uostų pa gy vė -jimas – veikiau išimtis nei taisyklė, tad Ro ter da -mas, Antverpenas ar Hamburgas ma žesniųjų„brolių“ kovos už būvį nė nepajunta.

Tiesa, dažnai Europos uostai specializuojasitam tikroje srityje. Antai Rumunijos ir Bul ga -rijos uostų „arkliukas“ – žemės ūkio produkcija,o Baltijos šalių uostai Europoje žinomi dėl naf-tos produktų gabenimo.

Labiausiai specializuoti yra keturi Europosuostai: Brėmerhafenas (Vokietija) ir Pirėjas(Graikija), kurie daugiausia užsiima konteine-

Tikrieji Europos jūrų mūšiai – uostuose Europiečiai buvo pirmieji jūrininkai, laivais apkeliavę ir užkariavę pasaulį. Vikingams, anglams, olandams,portugalams ir ispanams tuomet pranašumo suteikė didžiuliai uostai ir puikūs laivai. Šiandien, norint užkariautipasaulį prekėmis, vien prašmatnaus uosto ir galingo laivo nepakanka.Rima JANUŽYTĖ

Uostų rinka yra stabili, o jos žaidėjai jau pasidaliję „daržus“. Todėlkokiam nors mažam uostui užaugti iki Roterdamo lygio yra beveikneįmanoma.

Baltijos regiono uostų krova 2014 m.Uostas Krovinių (mln. t) Pokytis per metus (proc.)Rygos 41,1KLAIPĖDOS 36,4Talino 28,3Ventspilio 26,2Būtingės terminalo 7,3Liepojos 5,3

Šaltinis: BNS

+15,8+9

+0,3

+9,5-18,2-8,9

36 � 2015–07–24

PR

– Verslininkai, veikdami laisvosiose ekonominėsezonose, gauna labai aiškią naudą – mokesčiųlengvatų, galimybių sumažinti veiklos sąnaudas,gauti ekspertų konsultacijas ir įvairių kitų priva-lumų. Kokią naudą iš LEZ gauna miestas?– Vienas svarbiausių dalykų, kurį norime duoti irduodame Klaipėdai – naujos aukštos kokybėsdarbo vietos. Tai yra kiekvieno ekonominės plėt-ros projekto tikslas ir mes darome viską, kadtokių darbo vietų skaičius toliau augtų. 2014 m.Klaipėdos LEZ buvo sukūrusi daugiau nei 2893darbo vietų. Pas mus veikia keturiolikos šaliųįmonės, kuriose, neįskaičiuojant vadovų, viduti-nė darbuotojų alga yra apie pusantro tūkstančioeurų. Aišku, yra visokių darbo vietų ir visos josreikalingos, bet mes stengiamės, kad į Klaipėdąateitų technologinių, inžinerinių įmonių, kuriosgalėtų žmonėms pasiūlyti aukštesnio lygmensdarbo vietų. Tai yra akivaizdžiausia nauda mies-tui, kaip ir, be abejo, šių įmonių sumokamimokesčiai. Daug pasako ir tai, kad nuoKlaipėdos LEZ veiklos pradžios zonos įmonėsinvestavo virš 600 mln. eurų. Vien tik per keturispaskutinius veiklos metus Klaipėdos LEZ įmo-nės sumokėjo 60,15 mln. eurų mokesčių.

Kita nauda nėra taip lengvai pamatuojama,bet taip pat labai svarbi. Naujos darbo vietos ska-tina vartojimą. Į Klaipėdos LEZ atėjusios įmonėskuria užsakymus kitoms šalia esančioms įmonėms– tiekėjams, subrangovams, paslaugų teikėjams.Taip skatinamas visas ekonominės plėtros ciklas irKlaipėdos LEZ yra svarbi jo dalis.– Kokią įtaką investuotojų pasirinkimui daro tai,kad esate įsikūrę šalia uosto? Iš pirmo žvilgsnioatrodo, tik viena įmonė, perdirbanti žuvį, yra tie-siogiai susijusi su jūra.– Uostas yra vienas pagrindinių mūsų partnerių.Maždaug du trečdaliai pas mus veikiančių įmo-nių yra vienaip ar kitaip su juo susijusios. Taipatrodo, kad su žuvį perdirbančiomis įmonėmisyra tiesioginis ryšys, bet ne tai svarbiausia. Tiesąsakant, ta žuvis, kuri pas mus patenka, nebūtinaiyra iš Baltijos jūros – produkcija taip pat atke-liauja iš Barenco, Šiaurės jūrų. Tačiau su uostususijusi visa logistika, produkcijos atvežimas irišvežimas. Bent trečdalis pas mus veikiančiųįmonių privalo būti prie uosto, jis yra pagrindinėjų žaliavų atvežimo ir produktų eksporto arteri-

ja. Tad vienas didžiausių mūsų pranašumų, kadgalime joms pasiūlyti šią galimybę. – Prieš metus kalbėdamas apie Klaipėdos LEZateities perspektyvas sakėte, kad tikitės tolesnioaugimo, bet užsiminėte, kad koją nebent galipakišti geopolitinė situacija. Tad kaip viskasklostosi, ar pildosi optimistinės prognozės? – 2014 metai mums buvo labai geri – įgyvendi-nome penkis naujus projektus. Šiais metais gal-būt pradėsime vienu projektu mažiau, bet tiki-mės bent jau keturių projektų. Matome didelįSkandinavijos investuotojų susidomėjimą, jis nėkiek nemažėja. Tad džiaugiamės, kad viskas klos-tosi pagal optimistinį scenarijų ir, manau, ši sėk-mės tendencija turėtų tęstis ir toliau. – Kas tai lemia? Ne visos laisvosios ekonominėszonos veikia taip sėkmingai. – Svarbiausia priežastis – mūsų akcininkų pasi-rinkta ilgalaikė strategija. Nuo pat KlaipėdosLEZ veiklos pradžios, tai yra 2002-ųjų, buvo aiš-kiai žinoma, kad investicijos į šį projektą yra ilga-laikės, nebuvo tikimasi greitos sėkmės ar greitosgrąžos, tiesiog nuosekliai dirbama ir einamapasirinkta kryptimi. Taip pat daug lemia geri san-

tykiai su mūsų pagrindiniais partneriais – tiek susavivaldybe, tiek su uostu. Dar vienu svarbiu sėk-mės veiksniu laikau tai, kad pasirinkome strate-giją, kuri labiau remiasi ne žemės pardavimu, betpaslaugų teikimu ateinančioms įmonėms. – Kokie Klaipėdos LEZ planai ateinantiemsmetams?– Ketiname daugiau investuoti į nekilnojamojoturto projektus: statysime daugiau gamybinių,logistikos, verslo pastatų. Taip pat norime šiek tiekpatobulinti ir savo plėtros viziją, kad taptume visiš-kai integruota Klaipėdos miesto dalimi. Svarbusžingsnis buvo žengtas, kai tapome pasiekiami mies-to viešuoju transportu, tačiau to negana. Norime,kad mūsų teritorija būtų visiškai integruota įKlaipėdą ir priimama kaip normali Klaipėdosmiesto dalis, o ne kaip kokia nors atskira teritorija.Taip pat norime klientams teikti dar daugiaupaslaugų ir kurti geresnę aplinką tiek pas mus vei-kiantiems verslams, tiek dirbantiems žmonėms. – Šiais metais paskelbtame pasauliniame laisvų-jų ekonominių zonų reitinge buvote įvardyti kaipBaltijos regiono lyderiai ir patekote į RytųEuropos LEZ geriausiųjų penketuką. Kas vertina-ma sudarant tokius geriausiųjų sąrašus?– Vertinama sukurta infrastruktūra, teikiamospaslaugos, pritrauktos investicijos, įmonių skai-čius. Labai malonu, kad patenkame tarp geriau-siųjų. Dar viena gera naujiena, kad šiemet tapo-me pasaulio LEZ asociacijos nariais. Ši asociaci-ja, vienijanti daugiau nei 200 LEZ pasaulyje, ska-tina, kad jos narės bendrautų, bendradarbiautųir kurtų bendrus projektus. Jei, pavyzdžiui,gamintojai norės pervežti savo prekes išViduriniųjų Rytų regiono į Rusiją ir ieškos tinka-mų sandėlių ar gamyklų, asociacijos narės galėsjiems tokių pasiūlyti. Tik turi būti užtikrinama,kad bet kurioje grandinės vietoje klientas gautųvienodo lygio paslaugas. – Vis daugiau pasaulyje gerai žinomų įmonių ren-kasi veikti laisvosiose ekonominėse zonose.Kodėl?– Laisvųjų ekonominių zonų įtaka pasaulyje šiuometu sparčiai auga. Jos daug prisideda, kad spar-čiau plėtotųsi ir paprastėtų globali prekyba, versli-ninkams sudaro galimybių veikti įvairiose pasauliošalyse. Kaip ne kartą yra sakęs Pasaulio LEZ aso-ciacijos generalinis direktorius Samiras Ham -rouni, LEZ iškilo ir suklestėjo kaip patogiausia irnaudingiausia platforma tarptautiniam verslui,todėl natūralu, kad jos toliau auga ir tobulėja.Pirmasis LEZ buvo įkurtas dar 1959 m. Airijoje, ošiuo metu pasaulyje jų veikia apie 3500. Taigi, šiidėja daugiau nei pasiteisino.

Beje, Lietuvoje veikiančios LEZ, kurių šiuometu yra šešios, taip pat vienijasi į asociaciją. Taipgalėsime geriau pristatyti valdžiai ir visuomeneitiek tarptautinę patirtį, tiek pasiekimus Lietuvojeir, tikimės, ateinančių įmonių bus dar daugiau.Mes esame lyderiai, bet smagu, kad ir kiti sėkmin-gai pradeda veiklą, nes tai naudinga visai Lietuvai.Klaipėdos pavyzdys leidžia manyti, kad visų LEZveikla bus sėkminga, o bendras darbas pristatantLietuvą didins visos šalies žinomumą. �

Klaipėdos LEZ tapotarptautinio verslo dalimiKlaipėdos laisvosios ekonominės zonos pasirinkta strategija pasiteisino: visdaugiau pritraukiama investicijų ir nuolat auga darbo vietų skaičius,kasmet pradedami bent keli dideli projektai. Dar viena džiugi žinia –Klaipėdos LEZ tapo pasaulinės asociacijos nare. Kaip jiems tai pavyko irkokią naudą gaus Klaipėda ir Lietuva, pasakoja Klaipėdos LEZ generalinisdirektorius Eimantas Kiudulas. Akvilė MARTINAITYTĖ

Klaipėdos LEZ gen. dir. E. Kiudulas pasakoja, kad dabar jiems svarbiausias uždavinys – tapti visaverte mies-to dalimi ir dar stipriau įsilieti į uostamiesčio gyvenimą.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

2015–07–24 �37

PR

Konteinerių srautų sekimo priežastys –ne vien geopolitinės, susijusios susmunkančiu Rusijos vidaus vartojimu

bei sugriežtintais ekologiniais reikalavimais įES valstybių uostus Baltijos jūroje įplaukian-tiems laivams.

Skaudžiai terminalui atsiliepė nuo šių metųpradžios oficialiai pradėjęs veikti konteineri-nės laivybos milžinių „Maersk Line“ ir „Medi -terranean Shipping Company“ (MSC) sudary-tas aljansas 2M, kuris dalį „Maersk Line“ kon-teinerių perkėlė į konkuruojančią MSC linijųbendrovei priklausančią „Klaipėdos Smeltę“.

Krauna ne tik konteinerius

Nuostolius, kurie, galutinai pasitraukus„Maersk Line“ konteineriams galėtų siekti 24proc. KKT krovos, stengiamasi kompensuotikitų rūšių kroviniais. Klaipėdoje nėra speciali-zuoto terminalo, skirto negabaritiniams irsunkiasvoriams kroviniams prižiūrėti, todėlšia niša naudojasi didelėms apkrovoms pritai-kytas krantines bei sandėliavimo aikštelesturintys konteinerių terminalai.

Pirmojo 2015 m. pusmečio negabaritiniųkrovinių apyvarta KKT siekė beveik 40 tūkst.tonų, o tai nedaug tenusileido per visus 2014-uosius pasiektam rezultatui (42,7 tūkst. t).

„KKT jau nuo 2010 m. kryptingai veikiatokių krovinių rinkoje. Esame priėmę nema-žai Baltarusijoje vykdomoms statyboms reika-lingos įrangos, taip pat Lietuvos bei kaimyni-nių šalių vėjo parkams skirtų jėgainių konst-rukcijų. Iš laivų į autopriekabas sėkmingaiperkėlėme iš Švedijos atplukdytus „NordBalt“bei „LitPol Link“ elektros jungčių nuolatinėssrovės keitiklių pastotėms skirtus sunkiasvo-rius transformatorius“, – pasakoja bendrovės generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

KKT senojo terminalo krantinę savo logisti-nėms operacijoms neretai renkasi ir NATO jun-ginių atstovai, nes juos tenkina Lietuvos kariniųjūrų pajėgų bazės kaimynystė, palyginti nuošaliuosto vieta bei miesto centrą aplenkiantys išva-žiavimai į pagrindines šalies automagistrales.

Pasitraukusių klientų vietą KKT pamažuužima ir kitų linijų kroviniai: šįmet darbą čiajau pradėjo nepriklausoma fiderinė linija„Baltic Sea X-PRESS“ bei Kinijos laivyboskompanijos „Yang Ming“ konteinerinė linija.

Laukia konkurencingų gyliųVisiems pietinėje uosto dalyje įsikūrusiems

terminalams lieka svarbus Malkų įlankos gili-nimas. Pasak V.Šileikos, jis būtinas, nepaisantšiuo metu stebimo konteinerių krovos smuki-mo. Konteineriniai fideriniai laivai, plaukian-tys į Klaipėdą, nuolat didėja, o išgilinta akva-torija prie krantinių besidžiaugiančioje„Klaipėdos Smeltėje“ visiems jiems vietos tik-rai neužteks.

Jau dabar daugelis laivų negali pasiektiMalkų įlankos visiškai pakrauti – jų grimzlėneturi viršyti 10 m, o sumažėjus vandens lygiui

Klaipėdos sąsiauryje leistina grimzlė dar labiauribojama.

Malkų įlankoje veikia ne vien Klaipėdoskonteinerių terminalas: čia įsikūręs UABMalkų įlankos terminalas, o Vakarų laivųgamykla neslepia ketinimų auginti „Vakarųkrovos“ prižiūrimų krovinių srautus. Darbus

neseniai įrengtoje 144-oje krantinėje žadaaktyviau plėtoti „Klasco“. Dabartinio Jūrų per-kėlos terminalo teritoriją, kurią galutinai keti-na palikti „DFDS Seaways“ keltai, ateityje taippat žadama naudoti krovos darbams. Todėlbendra visų čia įsikūrusių terminalų krova pogilinimo darbų galėtų siekti 17 mln. tonų, norspernai tebuvo pasiektas kuklus 5,6 mln. tonųrezultatas. Akvatoriją išgilinti iki 14–14,5 mMalkų įlankoje Klaipėdos valstybinio jūrųuosto direkcija numato iki 2018 m.

„Kol Malkų įlankos negalės pasiekti 12–13m grimzlės laivai, joje įsikūrę terminalai nega-lės išnaudoti savo galimybių ir uoste jausis tarsiantros lygos žaidėjai“, – reziumuoja V.Šileika.

Žvelgiant į tolesnę ateitį, nereikėtų pamirštiir pietinių uosto vartų projekto, kuris leistųpradėti plėtoti kol kas rezervinėmis laikomasuosto teritorijas. Iškėlus šalia įsikūrusią tre-čiąją Klaipėdos vandenvietę, kartu su jos teri-torija netoli kranto atsirastų iki 1500 ha žemėsplotas, puikiai tinkantis logistikos terminalųbei įmonių, apdorojančių atkeliaujančius kro-vinius, investicijoms. Jos Malkų įlankoje vei-kiantiems terminalams suteiktų papildomossinergijos ir konkurencinės vertės, nes leistųuosto klientams pasiūlyti daugiau paslaugų.Dažniausiai greta tokios krovos terminalų įsi-kūrusios bendrovės fasuoja atplukdytus pro-duktus, juos perpakuoja bei platina vietinėjerinkoje. �

Šįmet terminalas sulaukė dviejų naujų laivybos linijų. Viena iš jų – Taivano milžinė „Yang Ming“,kurios fiderinis laivas „Nordic Hamburg“ lankysis Klaipėdoje kartą per savaitę

Įmonės vadovasV.Šileika: „Kol Malkųįlankos negalėspasiekti 12–13 mgrimzlės laivai, joje

įsikūrę terminalai negalėsišnaudoti savo galimybių.“

KK

T A

RC

HYV

O N

UO

TR.

KK

T A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Sekli įlanka pietinius terminalus verčiaantros uosto lygos žaidėjais Šįmet visuose pietryčių Baltijos uostuose traukiasi konteinerių krova. Neaplenkė ši tendencija ir Klaipė dos ko-nteinerių terminalo (KKT), kuriame pirmąjį 2015 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, bendrakrovinių apyvarta mažėjo dešimtadaliu. Tai lemia kuklesnis terminalą pasiekiančių konteinerių skaičius, nesgeneralinių krovinių sulaukta tiek pat kiek pernai.Renata BALTRUŠAITYTĖ

38 ● 2015–07–24

Verslas

„Kasios ūkis – pats tikriausias šeimosverslas. Jis kuriamas su atsidavimu,aukojant visą energiją ir laiką. Retai

sutiksi žmonių, kurie taip atsidavę siekia tikslo.Kasios darbai niekada nesibaigia, yra ir sunkiaiišsprendžiamų problemų, bet ji nepasiduodasunkumams: yra darbo, yra klientų, vadinasi, vis-kas puiku“, – Kasią giria ne pirmus metus suK.Jan kun bendradarbiaujantis žemės ūkio koo-peratyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovasMindaugas Maciulevičius.

Širvintų rajono ūkininkė viena pirmųjų įsi-traukė į dar 2008 m. M.Maciulevičiaus pradėtąmobiliųjų ūkininkų turgelių veiklą. Jos autobu-sėlis su šviežiais pieno produktais keliskart persavaitę atrieda į Vilnių. Ūkininkė dažniausiaipati stoja ir prie prekystalio. Suktis tenka spar-čiai – norinčiųjų įsigyti jos kelių rūšių varškės,grietinės, grietinėlės, jogurto, kastinio visadadaug. Kone labiausiai vilniečiai pamėgo K.Jan -kun sūrius. Nuolatiniai pirkėjai dėl jų atvažiuo-ja ir iš toliau – perka jau pamėgtus tradiciniųre ceptūrų, teiraujasi naujovių.

Sūriai – vizitinė kortelė

Ieškant kelio į K.Jankun ūkį Žibėnų kaime,tenka pasisukioti Širvintų rajono vieškeliais.

Tačiau kai tolumoje iškyla solidus gyvenamasisnamas, ūkiniai pastatai ir pievos su besiganan-čiomis karvėmis, abejonių, kad tai tvirto ūkinin-ko valdos, nelieka.

Iš dailių batelių į guminį apavą įsispyrusi šei -mininkė pasiūlo apžiūrėti ūkį. Kasia veda į pie-ninę ir gatavų produktų fasavimo patalpas.Vienas kitas įrenginys ir švara švytintys stalvir-šiai – iš čia iškeliauja produkcija, kuriai paga-min ti reikia daug rankų darbo. Tai pačiosK.Jankun valdos. Niekas geriau už ją nesugebė-tų suslėgti sūrių, kurie jau yra tapę ūkio vizitinekortele.

Sūrių gamybos tradicija giminėje perduoda-ma iš kartos į kartą. Kasios močiutė gaminonuostabaus skonio sūrius. Visa šeima nekantriailaukdavo tų akimirkų, kai sūris bus prapjautas.

Senolė šio amato paslaptis perdavė ne tik anū-kei, bet ir proanūkiams – Kasios dukrai ir sūnui.Dabar ūkyje gaminami net 15 rūšių sūriai.

Sūrininkė nemistifikuoja jų gamybos. Sako,kad geriausią rezultatą duoda ilgametė patirtis.O kartais naujų atradimų pateikia ir klaidos.Kartą nepavyko parduoti didelio kiekio sviesto,teko jį išlydyti. Dabar lydytas sviestas yra vienapaklausiausių ūkininkės prekių. Šalia jo – sūrus,aštrokas brinzos sūris. Šio receptą širvintiškeiatskleidė Vilniuje gyvenantis graikas. Jis nuolatpirkdavo Kasios pieno produktus turgelyje, juosgirdavo, o kartą pasisiūlė atvažiuoti į jos pieninę– atskleisti brinzos gaminimo technologiją.

„Ir aš savo receptų nelaikau paslaptyje –kiek vienam atskleidžiu, kam tik įdomu. Bet nevien receptas lemia ypatingą sūrio skonį. Jis turibūti gaminamas iš gero šviežio pieno. Ir jokiųkonservantų!“ – pabrėžia K.Jankun.

Dėl ūkyje primelžiamo pieno ji galėtų galvądėti. Vasarą karvių banda ganosi nuosavoseganyklose, kurios užsėtos specialiai parinktomisžolėmis – kad tik pienas būtų skanus. Ūkininkėplačiai atveria tvartų vartus – atskirai laikomosmelžiamos karvės, atskirai veršiukai ir tos,kurios netrukus veršiuosis. Pastarasis aptvaraskelia daugiausia rūpesčių. Artėjant veršiavimosi

laikui, net naktį tenka keliskart į jį bėgti.Moderniuose ūkiuose viską stebi specialios fil-mavimo kameros. Širvintiškė jų įsigyti kol kasneišgali.

Jankunai laiko 80 melžiamų karvių, dar 120prieauglio. Telyčaitės auginamos bandai atnau-jinti, o maži buliukai – mėsai. Dar neseniai visasprimelžtas pienas būdavo perdirbamas ir jo pro-duktai atsidurdavo sostinės turgeliuose. Dabarbeveik pusė viso kiekio iškeliauja į pieno supirk-tuves.

„Jaučiame, kad labai sumažėjo mūsų pirkėjųperkamoji galia. Nors pastaruoju metu daugkalbama apie sveiką mitybą ir natūralių, šviežiųmaisto produktų pranašumus, parduodamemažiau nei prieš keletą metų. Kainų didintinegalime, nenorime nuvilti nuolatinių pirkėjų.

Nauda iš prekybos pieno produktais dabar –labai menka, bet tikime, kad ateis ir geresni lai-kai“, – nepraranda ūpo širvintiškė.

Darbo rankų trūksta visada

Iš „gyvojo“ ūkio Kasia veda į tepalais atsiduo -dan tį angarą, kuriame rikiuojasi technika: Eu -ropos Sąjungos paramos lipdukais pažymėti šiuo -laikiški padargai, bet tarp jų – ir technologinėatgyvena rusiškas kombainas „Niva“. Tai jos vy roZbignevo valdos. Darbymečiu visi padargai iš -rieda į laukus, žiemą – remontas. Dažniausiai pa -ties ūkininko rankomis – ir taupiau, ir patikimiau.

Prabilusi apie samdinius K.Jankun susijaudi-na. Rasti tinkamų pagalbininkų ir juos išlaikytivisą sezoną – problema. Ūkyje darbuojasi 14samdinių, bet susirinkti reikalingų pajėgų kai-nuoja daug jėgų. Nekvalifikuotiems darbinin-kams Jankunai moka minimalaus dydžio atlygi-nimą. Tiems, kurie geba dirbti su technika, siū-loma dvigubai daugiau. Prie algos – dar ir visasišlaikymas, jei reikia, ir nakvynės vieta. Tačiauvietos žmonėms ir to per maža. Širvintų rajonogyventojai pasidalinę į dvi grupes: vienų nesuvi-liosi darbu, nes jiems patogiau gyventi iš sociali-nių pašalpų, kiti, ambicingesni, nori didesniųalgų ir užsidirbti jų važiuoja į užsienį.

„Bijau, kad tik mano vyras infarkto negautų.Kaskart, kai darbai dega ir reikia pasamdytižmonių, jis patiria labai didelę įtampą, – prasi -taria Kasia. – Kažkada, atsimenu, mes, vaikai,ištisas dienas leisdavome prie darbų. Da bar jau-nimo neįmanoma prisikviesti nei daržų ravėti,nei darbui prie karvių, nors šeima sunkiai ver-čiasi. Apskritai tokios mados nebeliko.“

Kiti iššūkiai įveikiami be streso, norsJankunų pasirinkta ūkininkavimo forma – miš-rus augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis –sudėtinga. Daug kas stebėjosi, kam tie papildo-mi vargai, bet ūkininkai nesigaili diferencijavęveiklą, mat tai mažina riziką. Pradėję nuo keliųhektarų, šiandien Jankunai dirba 100 ha nuosa-vos žemės, kita tiek nuomojasi.

Daugiau nei pusė skirta ganykloms ir grūdi-nių kultūrų pasėliams. Dar labiau plėstis ūkinin-kai nemato galimybės, nes aplink nebeliko lais-vos žemės.

„Dabar toks laikas, kai visi žemę supirkinėja.Gal dar pavyks kiek įsigyti iš nuomojamo ploto,jei tik pajėgsime. Didesnei plėtrai pritrūktų ir

Sunkus darbas ūkininkei Kasiai Jankun dovanojo sielos ramybęPrieš du dešimtmečius melždama savo pirmąją, močiutės dovanotą karvę, iš Vilniaus į kaimą sugrįžusi KasiaJankun tikėjo, kad tai tik laikinai, kol jaunai šeimai pavyks atsistoti ant kojų. Tas „laikinai“ tebetrunka, tik dabarK.Jankun yra visoje Vilnijoje žinoma ir gerbiama ūkininkė. Vilniečiai ūkininkų turgeliuose rikiuojasi į eilę prie jossūrių, pagamintų laikantis senų giminės tradicijų. Jūratė KILIULIENĖ

Pradėję nuo kelių hektarų, šiandien Jankunai dirba 100 ha nuosavosžemės, kita tiek nuomojasi. Dar labiau plėstis ūkininkai nematogalimybės, nes aplinkui nebeliko laisvos žemės.

2015–07–24 ● 39

Verslas

jėgų, sveikatos. Kita vertus, šeimos ūkis galėtųpragyventi ir iš tos žemės, kurią turime, tik fiziš-kai tai labai sunku, dirbame, galima sakyti, bepoilsio dienų“, – prisipažįsta moteris.

Ūkininko dalia – sunki

Savarankišką ūkio šaką plėtoja kartu gyve-nanti Jankunų duktė Božena. Jauna moterisužsiima avininkyste – augina Romanovų veislėsjuodagalves. Bandą sudaro 100 ėriavedžių, iš jųkasmet užauginama apie 100 ėriukų pardavi-mui. Ar moterys užsiima ir vilnos verpimu, siūlųsukimu? Pasirodo, šis amatas jau atgyvenęs. Neičia, Žibėnų kaime, nei kur kitur Lietuvojenukirpta vilna nebeapdorojama, avis auginantysūkininkai ją tiesiog išmeta.

Pasivaikščiojimą po ūkį Kasia baigia poilsio

zona. Į šiuolaikiškai įrengtą pirtį visa šeimasuguža šeštadienio vakarą, po visos savaitėsdarbų. Greta – tvenkinys su karpiais. Vyraimėgsta pasėdėti ant kranto užmetę tinklus.

Prieš dvejus metus šeima įsikėlė į naująnamą. Prabanga spindintis milžiniškas valgoma-sis su keliolikai žmonių skirtu stalu, prašmatniitališka virtuvė – įsirenginėdama namą Kasiaturėjo įtikinėti save pagaliau turinti tam teisę:„Dabar gyvename labai patogiai. Pirmameaukšte įsikūrėme mes su vyru, antrame aukšte –dukters Boženos šeima. Sūnus Gžegožas sušeima liko sename mūsų name. Galėčiau tikdžiaugtis, bet neišeina, matydama susikurtągerovę vis prisimenu, kokią kainą teko už taisumokėti.“

Augusi šiose žemėse, mačiusi, kaip sunkiai

prie žemės darbų lenkia nugarą tėvai, Kasia sva-jojo apie gyvenimą mieste. Ir svajonė pildėsi –Vilniuje ji įgijo siuvėjos profesiją, džiaugėsimėgstamu darbu. Šeimą kūrė, vaikų susilaukėtaip pat sostinėje. Tačiau 1990-ųjų permainos,kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, paliko bedarbo ir Kasią, ir oro uoste dirbusį Zbignevą.

„Grįžome į kaimą. Atgavau aštuonis hekta-rus žemės, močiutė dovanojo karvę, kad turė-čiau iš ko vaikus maitinti. Buvau įsitikinusi, kadūkininkais ilgai nebūsime, tik kol pralauksimesunkų metą, kol atsistosime ant kojų. Bet vyrasužsispyrė, jis norėjo dirbti sau, o ne svetimiems.Taip ir likome. Jau 22 metai, kai mes čia. Per tąlaiką ūkis labai išsiplėtė, daug į jį investuota“, –mintimis į praeitį persikelia K.Jankun.

Sunkiausias laikas buvo tuomet, kai gyvuliųjau turėjo daug, bet neišgalėjo įsigyti melžimoįrangos. Ji ūkyje atsirado tik prieš dešimtmetį. Oiki tol karves melždavo rankomis. Nuolatinisklūpėjimas tris kartus per parą Kasiai atėmėsveikatą. Tėvams padėti nuo mažų dienų stojo irdukra – melžti Božena išmoko būdama septyne-rių metų, o dešimties jau pamelždavo po šešiaskarves.

„Džiaugiuosi, kad dirbdami ūkyje išauklėjo-me dorus, sąžiningus vaikus. Viena vertus, netu-rėjome galimybių daug duoti – jie nebaigė ypa-tingų mokslų, bet matė mūsų pavyzdį, nes nuo-lat dirbo kartu su mumis, patyrė, kas yra nuo-vargis. Ir duktė, ir sūnus labai darbštūs, jiemspatinka dirbti ir tai jiems sekasi. Žinau, kad jieniekada neemigruos, nors mato, kad kai kas išdraugų išvažiavo ir jiems ten einasi paprasčiau,lengviau“, – pasakoja ūkininkė. Vaikams per-duotas vertybes ji laiko svarbiausiu savo gyveni-mo įdirbiu.

27 metų Božena į tėvų ūkį sugrįžo po studi-jų Vilniaus Gedimino technikos universitete.Ji studijavo geodeziją, įgijo magistro diplomą.Merginai nė karto nereikėjo mokėti už studi-jas, ji sakydavo negalinti imti tėvų pinigų, nesmato, kaip jie sunkiai uždirbami. 24-erių sūnusGže gožas yra baigęs Bukiškių žemės ūkiomokyklą ir dabar ūkyje yra tėvo dešiniojiranka. Ir duktė, ir sūnus jau augina po du savovaikus.

Šiuolaikinis ūkis, paremtas tradicijomis, ku -rios perimamos iš kartos į kartą – išimtis vargs -tančiame provincijos paveiksle? „Tikrai nesamekuo nors ypatingi. Daug darbščių, vertybes puo-selėjančių žmonių kaime taip gyvena“, – kukli-nasi K.Jankun.

Vienas šios šeimos bruožas ją daro tikraiišskirtinę. Jankunams vertybė – ne kuo daugiauturėti, o tuo, ką turi, dalintis su kitais. NetoliŽibėnų kaimo žirgininkystės ūkį turinti OnutėLelienė, paprašyta parodyti kelią į Jankunų ūkį,iš susijaudinimo braukė ašaras. Plyname lauke,be jokios technikos ir patirties prieš keletą metųsavo ūkį pradėjusi moteris savo kaimynus įverti-na šilčiausiais žodžiais – daugybę kartų sulaukėjų pagalbos, už kurią užtenka padėkoti. TaiJankunai vertina labiausiai. ■

Prie ūkininkės Kasios Jankun pagamintų sūrių sostinės turgeliuose rikiuojasi eilės. Jų puikaus skoniopaslaptis – iš močiutės perimta patirtis ir geros kokybės iš savų karvių primelžiamas pienas

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“ N

UO

TR.

Pasidabinęs ryškiaspalviais rytietiškais marš-kiniais, aptemtomis juodomis kelnėmis, įsceną įžengė Robertas Plantas, buvęs roko

milžinų „Led Zeppelin“ vokalistas. „Malonu čiasu grįžti antrą kartą“, – prisiminė vokalistas, Ry -go je jau koncertavęs prieš 12 metų. Suskambėjopirmieji „Led Zeppelin“ kūrinio „TrampledUnder Foot“, parašyto dar 1975-aisiais, akordai,ir netrukus nekilo jokių abejonių – 66-eriųR.Plantas vis dar geriausios formos.

Rytietiški „Led Zeppelin“ akordai

Unikalios galios balsas, pakili nuotaika, švy-tintys, liūto karčius primenantys plaukai, kiekvie-ną akimirką spinduliuojantis laisvės ir rokenrolo

seksualumas – atlikėjas žino, kaip įtikinti klausy-toją, nesvarbu, ar jam šešiolika, ar šešiasdešimt.

Pastaruosius metus JAV praleidęs dainininkasį gimtąją Angliją sugrįžo įrašyti pernai išleisto sa -vo albumo „Lullaby and... The Ceaseless Roar“.Be veik po dešimtmečio pertraukos jame sugulėir naujai parašyti R.Planto kūriniai. Kaip pats

sako, išleisti albumą – tai tarsi užauginti labai gra -žų šunį: spėji prie jo prisirišti, vienas kitą supran-ti ir tuomet atiduoti jį kam nors kitam, nebūda-mas tikras, ar šis žmogus tinkamai jį prižiūrės.Lie ka tik to tikėtis.

Vokalistas keliauja po pasaulį su savo naujukolektyvu „Sensational Space Shifters“, pristaty-damas naujausią savo muziką, kurioje klasikinisbliuzo ir rokenrolo skambesys susipina su įvairiųpasaulio kraštų – Vakarų Afrikos, Artimųjų Rytų,Azijos liaudies muzikos motyvais. Grupėje grojair keliaujantis muzikantas iš Gambijos JuldehasCamara, muziką atliekantis vienastygiu VakarųAfrikos smuiku „ritti“, ir garsus elektroninėsmuzikos kūrėjas Billy Fulleris. Tokia marga kom-

panija suteikia R. Planto aranžuotėms netikėtųposūkių.

Priešingai nei daugelis jo kartos atlikėjų, kuriešiandien iš paskutiniųjų mėgina susirinkti hono-rarus už praeityje garsius hitus, R.Plantas „LedZep pelin“ palikimą panardina į jį įtraukusio Ry -tų pasaulio muzikos sąskambius. Kaip reta roko

žvaigždė, jis perdirba savo kompozicijas ir prista-to jas žiūrovams naujas ir atjaunėjusias. Taip kla-sikinės dainos „Black Dog“ ar „Dazed and Con -fused“ labiau primena keliones po Atlaso kalnusMaroke nei Anglijos darbininkų priemiesčius.

„Nuo pat 1966 metų aš retai kartoju save betkokioje kompanijoje. Tiesiog dainuoti ir links-minti kiekvieną yra kvailas užsiėmimas. Svar -biau sias asmuo, kurį turiu patenkinti, esu aš pats.Ir jei neteksiu stimulo tai daryti, bus pabaiga.Nieko nėra nuobodžiau nei būti muzikantu irgyventi viską kartojant iš naujo“, – viename inter-viu yra sakęs R.Plantas.

„Led Zeppelin“ balsas

1968-ųjų rugsėjį R.Plantas, gitaristas JimmyPa ge'as ir likę „Led Zeppelin“ nariai pirmą kartąuž lipo ant scenos netoli Kopenhagos esančio ne -didelio Danijos miesto klube. Pasirodymas buvonu matytas kaip buvusios J.Page'o grupės „TheYardbirds“ turo dalis. Per kelias būsimas savaites„Led Zeppelin“ (tuo metu vadinosi „The NewYardbirds“) Skandinavijoje ėmėsi įrašinėti savodebiutinį albumą. Šis buvo susuktas per 9 dienas.

Šiandien visame pasaulyje parduota per 10mln. šio albumo kopijų, o bendras „Led Zep pe -

40 ● 2015–07–24

Kultūra

PribloškiantisRobertas Plantas

Salacgryvojeužbūrė ir jauną,

ir senąGaivų sekmadienio vakarą Latvijos pajūryje,

Salacgryvoje, dešimttūkstantinėje minioje,sugužėjusioje iš trijų Baltijos šalių, spraudėsi ir į

šeštąją ar septintąją dešimtį įžengę ilgaplaukiaivyrai, ir jau nepriklausomybės laikais užaugę

jaunuoliai, kurie apie tris dienas trukusiofestivalio „Positivus“ kulminaciją Robertą Plantą

pirmąkart sužinojo gal iš tėvų ir seneliųpasakojimų ar jų sunkiai okupacijos metais

įsigytų traškančių vinilinių plokštelių. Dovaidas PABIRŽIS

Šiandien R.Plantas „Led Zeppelin“ palikimą panardina į jį įtraukusio Rytų pasaulio muzikos sąskambius

R.Plantas įsitikinęs – nieko nėra nuobodžiau nei būti muzikantu ir gyventi viską kartojant iš naujo.

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

42 � 2015–07–24

Visuomenė

Tačiau prognozė optimistinė: atsiradusneformaliojo ugdymo krepšeliui, neforma-liajame švietime dalyvaus pusė Lietuvos

mokinių. Užuot lankę įprastų meno ar sportomokyklų pamokas, kurios savo vertinimo iratsiskaitymų sistema primena privalomąjįugdymą, mokiniai galės rinktis naujus netradi-cinius užsiėmimus.

Pavyzdžiui, dalyvaudami pasitikėjimo savimistiprinimo gamtoje kursuose, mokiniai taps nežygeiviais, bet imsis veiklos, kuri būtų ne šiaipmaloni prasiblaškyti po pamokų, bet formuotųvisą gyvenimą reikalingus įgūdžius. Nors asme-nybės, socialinių įgūdžių ugdymas yra vienas išpamatinių neformaliojo švietimo tikslų, šiandienne vienas tėvas stebisi, kaip jo atžalos, jau kurįlaiką lankančios sporto treniruotes, vis dar neži-no bendramokslių vardų.

250 mokinių pažino robotiką ir susižavėjo šiaveikla, kai tik gavo progą pasimokyti išmaniaja-me būrelyje nemokamai. Pustrečio šimto – tikmenka dalis visų, kurie norėjo mokytis anksty-vosios, smagiosios arba taikomosios robotikosprogramose. Po pavykusio bandymo sudomintinetradicine veikla robotai iš 4 savivaldybių nie-kur neišvažiavo: pedagogai, pramokę robotikosįvado kurso, toliau organizuoja robotikos būre-lius, jų ugdomi jaunieji išradėjai kaunasi respub-likinėse robotų varžybose, o tėvai ėmė dairytis

net mokamų vaikų dėmesį prikausčiusios robo-tikos užsiėmimų savo miestuose.

„Robotas – tik pretekstas sudominti vaiką.Tai yra priemonė, kurią pasitelkę bendraujamesu vaiku, kuri pritraukia jo dėmesį ir skatinapriimti iššūkius. Keturių etapų metodikoje visiveiksmai siejami su praktika. Trumpai tariant,jei norime įtraukti vaiką į žaidimą, turimesukurti įtraukiančią istoriją, dėl kurios, pana-šiai kaip suaugusiajam, būtų prasmė ką norsdaryti. Dar reikia socialinės priemonės – robo-to, aplink kurį suburiama komanda, tada reikiasukurti pasiekiamą iššūkį, kad vaikas galėtų

pasidalyti džiaugsmu, ir aptarimo, kaip dargalima viską patobulinti. Tokia sistema „užve-da“ ir įtraukia vaikus“, – apie skirtingo amžiausmokinius sužavėjusius robotikos užsiėmimuspasakoja VšĮ Robotikos akademijos įkūrėjasSaulius Vasiliauskas.

Robotikos akademija 2011–2013 m. dalyva-vo Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajonų irPanevėžio miesto savivaldybėse išbandytamepasirenkamojo vaikų švietimo projekte „Pakis“,kurio principas – „pinigai paskui vaiką“.

Jei ne kvotų ribos, kurios buvo nustatytos pro-jekto lėšas skirsčiusiose savivaldybėse, S.Va -siliausko manymu, į robotikos programas būtųsusirinkę dešimteriopai daugiau vaikų. Ro -botikos akademija bandomajame projekte daly-vavo, kad atrastų ir pamokytų „kitokius“ moky-tojus – ne informacijos šaltinius, kurie dabarti-niam jaunimui nebereikalingi, bet trenerius,kurie iš vaikų neatima atradimo džiaugsmo.

Panašu, kad Robotikos akademija savo siekįįgyvendino: į kartu su asociacija „Infobalt“organizuojamą „Robotiadą“, nacionalinį išra-dėjų renginį, šįmet atvyko per 2 tūkst. dalyvių –80 komandų. Pavyko tai, kas ir buvo svarbiau-sia, – ištraukti vaikus iš virtualaus pasaulio irišlaisvinti jų kūrybinį polėkį.

„Norėjome rasti mokytojų, nebijančių paro-dyti, kad ir mokyklose gali vykti netradicinė

veikla. Siekėme sugriauti stereotipą, kad nega-lima pritraukti vaiko dėmesio, bandėme įrodyti,kad pasitelkus žaidimą galima mokyti ne tiktechninių disciplinų, bet ir „švelniųjų“ gebėji-mų – spręsti problemas, kūrybiškumo, koman-dinio darbo, reprezentavimo“, – paaiškinaS.Vasiliauskas.

Neformaliojo ugdymo poreikį ir naudą, jeitik jis tampa atviras ir ranka pasiekiamas,nustatyti galima ne tik kelių Lietuvos savival-dybių masteliu. JAV atlikus tyrimus paaiškėjo,kad vargingiau gyvenančių šeimų atžalos povasaros atostogų, per kurias nedalyvavo jokio-

je veikloje, sunkiau kimba į mokslus ir turi spė-riai pasivyti bendraklasius, kurie vasarą leidostovyklose, dalyvavo pažintinėje veikloje.

Po šių išvadų Čikagos miesto municipalite-to galvoms kilo nebloga mintis – juk vaikai galimokytis ir vasarą, be to, nemokamai ir netolinamų. Tad miestas skyrė pinigų neformaliojošvietimo veikloms ir kartu su įvairiomis orga-nizacijomis atvėrė miestą vasaros ugdymui:muziejai, laboratorijos ir kitos įstaigos organi-zavo kelių savaičių trukmės programas. 2013m. prie šios iniciatyvos prisijungė pusantrošimto įstaigų.

„Puikią idėją perėmė ir kiti didieji miestai.Čikagos iniciatyva „Summer of Learning“(mokymosi, pažinimo vasara) tapo projektu„Cities of Learning“ (mokymosi, pažinimomiestų)“, – neformaliojo švietimo sklaidospavyzdį įvertina neformaliojo ugdymo asocia-cijos narys Laimonas Ragauskas.

Prie Čikagos idėjos prisijungė Dalasas,Pitsburgas ir Vašingtonas. Be pradinio tikslo –išvengti žinių praradimo vasarą, atsirado irkitų siekių – sukurti infrastruktūrą neformalia-jam švietimui, ugdyti gebėjimus, kurių vėliaureikės darbe. Be įdomios veiklos, dalyviai darrenka ir ženkliukus, liudijančius apie jų akty-vumą, neformaliojo švietimo veiklą.

Neformalusis ugdymas: už 1,5 euro ir ne visiemsNeformaliojo ugdymo situacija Lietuvoje neaiški: nesuskaičiuojama, kieklėšų iš įvairių šaltinių jam skiriama, tik apgraibomis nustatoma, kiekmokinių jame dalyvauja. Skaičiai apytikriai, bet kuklūs: vieno vaikoneformaliajam švietimui per mėnesį savivaldybėms rekomenduojamaskirti apie 1,45 euro ir spėjama, kad jame dalyvauja tik apie 28 proc.Lietuvos mokinių.Gabija SABALIAUSKAITĖ

Ne vienas tėvas stebisi, kaip jo atžalos, jau kurį laiką lankančiossporto treniruotes, vis dar nežino bendramokslių vardų

Septyniolikmetis klarneto meistras, M.Rost -ro p ovičiaus paramos ir labdaros fondo auk-lė tinis įvairiuose tarptautiniuose konkur-

suo se jau spėjo pelnyti 9 pirmąsias vietas ir 4„Grand Prix“.

Koks buvo pirmasis jo koncertas prieš didelęau ditoriją? Solo klarnetu tuometei Nyderlandųkaralienei Beatričei.

„Tada šio pasirodymo nesureikšminau, žino-ma, jaudinausi prieš koncertą, bet ir dabar jaučiujaudulį. O tada atrodė, kad vyksta įprastas kon-certas. Bet kai po jo karalienė priėjo su manimipasikalbėti, supratau, kad jis ne visai įprastas, –prisimena S.Makštutis. – Manau, kad pasirody-mas jai patiko.“

Apie ką berniukas kalbėjo su karaliene?

Apie ką padedant vertėjui monarchė kalbėjo-si su dešimtmečiu kauniečiu, Kauno Juozo Nau -ja lio muzikos gimnazijos auklėtiniu? S.Makštutissako, kad ji klausinėjo įprastų dalykų – kiek laiko

per dieną skiria klarnetui, nuo kada groja?Klausimai gal ir tradiciniai, bet atsakymai ir

jaunojo gabaus muzikanto istorija neįprasta.S.Makštutis – ketvirtos kartos muzikantas. Jomama – pianistė, kaip ir seneliai, tėtis – birbyni-nin kas, o prosenelė buvo dainininkė. Visi trysMakš tučių sūnūs – Antanas, Stasys ir Rokas –gro ja klarnetu.

„Man atrodo, kad jis girdėjo muziką nuo patgimimo ir dar prieš gimstant“, – S.Makštučiopažintį su muzika apibendrina jo mama pianistėJolita Makštutienė.

Tais pačiais metais, kai jaunasis klarnetininkasgrojo Nyderlandų karalienei, jis laimėjo ir pirmą-jį iš savo didžiųjų apdovanojimų sąrašo. Iki dabarjis jau yra pelnęs 4 „Grand Prix“, tačiau pirmasis,iškovotas tarptautiniame konkurse „Olimpo Mu -sicale“, yra įsimintiniausias ir gal net svarbesnisįvykis muzikanto gyvenime nei solo jos didenybei.

„Dabar, kai pasižiūriu to koncerto įrašą,matau mažą, bet palyginti gerai grojantį vaiką,

kurio turėtų laukti šviesi ateitis“, – iš šalies savoseptynerių metų senumo pasirodymą įvertinaS.Makštutis.

Panašu, kad būtent tokia ateitis jo ir laukė.

Kelias veda į Lioną

Be penkių minučių abituriento, kuriam sekasiir bendrojo ugdymo dalykai, ypač kalbos ir istori-ja, galima paklausti ir netrukus mokyklą baig-siantiems jaunuoliams įprasto klausimo: o kąveiksi po mokyklos?

„Ir toliau būsiu muzikantas“, – juokiasi kau-nietis klarnetininkas ir pasakoja, kad ruošiasistoti į Nacionalinę Liono aukštosios muzikos iršokio konservatoriją Prancūzijoje.

Jos profesorius, klarneto virtuozas NicolasBal deyrou jau įvertino S.Makštučio meistrišku-mą. Scenos žvaigždė tik stebėjosi, kad jo patiesatliekamų ir net aranžuotų kūrinių į Paryžių atvy-ko pagroti kažkoks muzikantas iš Lietuvos, o nebūsimasis Liono konservatorijos auklėtinis pran-cūzas. „Jis ir jo kolegijos įvertino mane gerai.N.Baldeyrou sakė palaikyti kontaktus ir nebijotistoti į konservatoriją, nes tikrai yra galimybių,kad įstosiu į šią mokyklą Prancūzijoje“, – pokalbįsu muzikantu, į kurį norėtų lygiuotis, pasakojaklarnetininkas.

Prizinės vietos tarptautiniuose konkursuose,Nyderlandų karalienės plojimai dar vaikystėje,Lietuvos prezidentės padėkos raštai trečiusmetus iš eilės, pasirodymai su scenos grandais,reali galimybė tapti prestižinės menų mokyklosauklėtiniu – tiek muzikantas, kuris groja nuo ket-verių, spėjo nuveikti iki 18-ojo gimtadienio.

Klarnetininkas, kuris debiutavo solo Jos Didenybei Įsivaizduokite dešimtmetį vaiką, kurio koncerto klausosi tikra karalienė.Tuometei Nyderlandų karalienei Beatričei kaunietis Stasys Makštutis grojobūdamas vos dešimties. Bet kuris scenos artistas pavydėtų tokio debiuto. Irpavydėjo: „Kam koncerte reikalingas tas mažas vaikas, juk yra geresniųmuzikantų.“Gabija SABALIAUSKAITĖ

46 ● 2015–07–24

Septyniolikmečio klarnetininko S.Makštučio pasirodymų žemėlapis driekiasi nuo Nacionalinės

filharmonijos iki Vokietijos Reinnhofo pilies, Prancūzijos Luvro muziejaus scenų

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„Žinojau, kad vien į medicinos studijasdviejuose universitetuose kasmet stojaper 1000 abiturientų, bet kadangi jau

seniai norėjau studijuoti būtent čia, supratau, kaddidelio konkurso vis tiek neišvengsiu, todėl, jeilabai noriu, turiu atiduoti visas jėgas ir stengtis, tą irdariau“, – sako vilnietė Viltė Jankauskaitė.

Ji patikina medicinos studijas pirmuoju pagei-davimu pasirinkusi kaip tikrąją svajonę, o ne dėlprestižo, todėl jos, jau kelerius metus stebėjusiospriėmimo statistiką, šiemet išaugę stojančiųjųskaičiai nenustebino.

Abiturientų įpročiai keičiasi lėtaiBe trijų „medicininių“ studijų programų,

populiariausiųjų universitetinių studijų dešimtu-ke savo pozicijų jau kelerius metus neapleidžiateisės, ekonomikos studijos. Tačiau nebe pirmusmetus taip abiturientams patinkančius sociali-nius mokslus vis bandoma nukarūnuoti, jaunuo-liams kalant į galvą, kad nereikia susižavėti leng-vesniais mokslais ar šių specialybių prestižu, nesdarbas po jų, jei apskritai tokio atsiras, mažaitikėtina, kad bus prestižinis.

Taigi kasmet kad ir keliais procentais mažiau

stojančiųjų pasirenka socialinius mokslus ir jiepalengva traukiasi iš savo aukso amžiaus. Šiemetuniversitetuose pirmuoju pageidavimu juos stu-dijuoti panoro 39,45 proc. (2014 m. 41 proc.) sto-jančiųjų, kolegijose – 37,65 proc. O dar 2012 m.socialinius mokslus rinkosi arti pusės – 47 proc.stojančiųjų į universitetus ir 45 proc. į kolegijas.

Profesijas, kurias bent jau darbdaviai prilygi-na auksinėms, priskiriamas technologijos ir fizi-nių mokslų sričiai, neretai susijusias su informa-cinėmis technologijomis, abiturientai renkasidažniau, bet jų populiarumas auga vangiai.Tiesa, į populiariausiųjų dešimtuką šiemet pate-ko abi programų sistemų, siūlomų VU ir Kaunotechnologijos universiteto (KTU), studijų prog-ramos.

Kaip pabrėžė Lietuvos aukštųjų mokyklųasociacijos bendrajam priėmimui organizuoti(LAMA BPO) prezidentas, KTU studijų prorek-torius profesorius Pranas Žiliukas, fiziniai irtechnologiniai mokslai tarp populiariausių studi-jų universitetuose atsirado tik prieš metus, iki toljų vietą dešimtuke užėmė medicinos arba socia-liniai mokslai. Nepaisant raginimų rinktis šiuosmokslus, viliojimo solidžiu atlyginimu dar studijųmetu, šių studijų populiarumas kaip ant mieliųneauga: fizinius mokslus pirmuoju pageidavimu

48 � 2015–07–24

Aukštoji mokykla Studijų programa Pageidavimų skaičius1 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicina 7482 Vilniaus universitetas Medicina 5703 Vilniaus universitetas Teisė 4164 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Odontologija 4115 Vilniaus universitetas Ekonomika 3356 Vilniaus universitetas Programų sistemos 3227 Vilniaus universitetas Politikos mokslai 2958 Mykolo Romerio universitetas Teisė ir ikiteisminis procesas 2729 Lietuvos sporto universitetas Treniravimo sistemos 26710 Kauno technologijos universitetas Programų sistemos 265Šaltinis: LAMA BPO 2015 m. duomenys

Populiariausios studijos pagal pirmąjį pageidavimą universitetuose

Didžiausia abiturientų svajonė – medicinaMedikais nori tapti tiek stojančiųjų, kiek žmonių gyvena Lietuvos kultūros sostinėje Žagarėje, arba kiek žiūrovųtelpa į „Lietuvos ryto“ areną. Po pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų registravimopaaiškėjo, kad net 1,7 tūkst. stojančiųjų prioritetu pasirinko medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslųuniversitete (LSMU), Vilniaus universitete (VU) bei odontologiją LSMU. Gabija SABALIAUSKAITĖ

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

50 � 2015–07–24

Komentaras

Šį į beviltišką situaciją patekusių politikų linksmumo fenomeną yrapaaiškinęs vokiečių kilmės amerikiečių rašytojas K. Vonnegutassavo bestseleriu tapusioje knygoje „Žmogus be tėvynės“. Rašytojas

praneša gerų naujienų apie viską pabaigą ir pasakoja, kaip planetos imu-ninė sistema bando atsikratyti žmonių: „Humoras yra beveik fiziologinisatsakas į baimę. Freudas teigė, kad humoras yra vienas iš kelių atsakų įfrustraciją. <...> baimė labai dažnai sukelią juoką. “

Frustracijos apimta Graikijos politinė klasė, dėl kurios ilgalaikiųneatsakingų politinių veiksmų šalis atvesta prie aklavietės, nepaisantplačių šypsenų, atrodo apgailėtinai.

Beveik niekada nesišypsanti Vokietijos kanclerė A.Merkel, praėju-sią savaitę per savo 61-ąjį gimtadienį Bundestago tribūnoje priėmusikuklią gėlių puokštę, padėkojo tik santūria šypsena ir vėl kantriai įro-dinėjo, kad Graikija turi būti gelbėjama ir tam reikės papildomų finan-sinių injekcijų.

Įvairiais vertinimais, siekiant Graikiją išsaugoti euro zonoje, iki2018 metų reikės apie 75 mlrd. eurų. Tai trejų metų Lietuvos BVP pri-lygstanti suma. Po aštrių debatų Briuselyje pasiektas Graikijos gelbėji-mo planas pačių graikų vadinamas naująja Versalio sutartimi. Pirmoji,kaip žinoma, Europą atvedė į Antrojo pasaulinio karo ugnį.

Prieš pasirašant Versalio sutartį Prancūzija pareikalavo iš Vokietijos12,5 mlrd. JAV dolerių reparacijų. Tai tuomet buvo didesnė suma neiVokietijos BVP. Kadangi Vokietija negalėjo sumokėti tokios sumos,sąjungininkai pareikalavo mokėti kasmet po 500 mln. dolerių, arba 4proc. BVP. Kai 1923 m. Vokietija nepajėgė mokėti ir šios sumos, sąjun-gininkai okupavo jos Rūros sritį. Bet tai nieko nepakeitė.

Kitais metais, kaip ir 1928-aisiais, Vokietijos skolos buvo sumažin-tos, pratęsti jos terminai. Bet stagnuojant Vokietijos ekonomikai ir taijai buvo neįveikiama našta. Todėl 1932 m. Vokietijos skolos buvo galu-

tinai nurašytos. Po kelių mėnesių pažemintos Vokietijos kancleriopostą užėmė A.Hitleris.

Graikijos skolos šiandien siekia beveik 200 proc. jos BVP. Priešingainei Veimaro Vokietija, Graikija neturi stiprios pramonės, kuri bentteoriškai galėtų generuoti pajamas valstybės skolai išmokėti. Todėl visiGraikijos gelbėjimo planai, nenurašant didžiosios dalies skolų ir nepri-verčiant jos nedelsiant atlikti skausmingas reformas, yra pasmerkti.

Vokietija neseniai atšventė pirmojo savo geležinio kanclerio 200metų gimimo jubiliejų. Iš aristokratų šeimos kilęs, konservatyvusPrūsijos valstybininkas Otto Eduardas Leopoldas von Bismarckas-Schönhausenas dominavo Vokietijos ir visos Europos politikoje nuo1860 iki 1890 metų. Karjeros pradžioje meistriškai sukonstravo kelisnedidelius karinius konfliktus, kurie leido suvienyti Vokietijos žemes irpastatyti didelę Europos dalį ant klestinčios federalinės valstybėsbėgių.

O.Bismarckas pirmasis Europoje ėmėsi kurti ir gerovės valstybę.Valdė remdamasis puikiai veikiančia biurokratijos mašina ir kariškių

elitu. Garsėjo kaip labai agresyvus ir dominuojantis jaunuolis, bet,gavęs gerą kosmopolitinį išsilavinimą, pasižymėjo vizionieriškumu,todėl sugebėjo tinkamai tvarkyti ir kasdienius valstybės reikalus.

Laisvai kalbėjo anglų, prancūzų, italų, lenkų ir rusų kalbomis. 1862m. rugsėjo 30 dieną Prūsijos parlamente pasakė garsiąją kalbą, para-gindamas naudoti „ugnį ir geležį, kad pasiektų vokiškų žemių suvieni-jimo tikslų. O.Bismarckas kalbėjo, kad Vienos sutartimi nubrėžtosEuropos sienos nėra palankios Prūsijos valstybei. Nors veikė „ugnimiir geležimi“, savo pergales suvienijant 21 valstybę į šiaurę nuo Reinoupės vadino „minkšta taika“, be karinių paradų užimtuose miestuose.

Naujoji Šiaurės Vokietijos konfederacija veikė pagal Konstituciją,kuri buvo parašyta paties teisęstudijavusio O.Bismarcko. PietinėsVokietijos žemės buvo suvienytos po pergalingo 1870–71 m. karo suPrancūzija. Naujoji Vokietijos imperija buvo 25 valstybių federacija.

„Geležinis kancleris“ susidūrė su didele vokiečių emigracija į JAV,todė 1880 metais jis įvedė socialinės apsaugos sistemą, privertė pra-monininkus daugiau mokėti darbininkams, jo dėka atsirado sveikatosir nelaimingų atsitikimų draudimas, taip pat senatvės bei neįgalumopensijos. Tai, ką sukūrė O.Bismarckas, Vokietiją padarė klestinčiavalstybe, o Graikiją pražudė. Kaip sakydavo šveicarų gydytojas ir filo-sofas Paracelsas, vaistą nuo nuodo skiria tik dozės dydis.

Graikijos ir euro zonos krizė atskleidė, kad valstybės sėkmės irnesėkmės, jos pažanga ar merdėjimas ir degradavimas, net ir liberaliosdemokratijos valstybėse, kur politikai veiklos mandatą privalo gautilaisvuose rinkimuose, dažniausiai priklauso nuo šalies politinės klasėsgebėjimų ir padorumo.

Jei lietuviams ES yra labdaros ir paramos sinonimas, graikams –skurdo ir išnaudojimo. Tai lemia politinės klasės, kuriai priklauso iržiniasklaida, formuojama visuomenės nuomonė. Iš senosios Europoslyderių perspektyvos, Graikija yra nenusisekusi valstybė, kurios ekono-mika nieko, išskyrus alyvuogių aliejų ir paplūdimio barus, pasiūlytinegali. Nors ir būdama demokratijos lopšiu, bet pavėlavusi į europinįApšvietos laikotarpį, Graikijos politinė klasė susimovė.

Vokiečiai dėl savo valstybės sėkmės galėtų būti arogantiški ir negai-lestingi, reikalauti pripažinti jų dominavimą Europoje, jei autoritetądėl veikalo „XXI a. kapitalas“ įgijusi naujoji pasaulio ekonomistų elitožvaigždė prancūzas T.Pikkety nebūtų išrėžęs: „Vokietija yra puikuspavyzdys valstybės, kuri niekada nesumokėjo savo valstybės skolos –nei po Pirmojo, nei po Antrojo pasaulinio karo. Europa visada buvokuriama pamirštant praeities skolas ir investuojant į ateitį.“

Patys vokiečiai pripažįsta, kad euro krizės metu elgiasi kaip save įsi-mylėję, save teisiais visada laikantys naujieji imperialistai, todėlpamiršta istorines pamokas, kurios kiekvienam vokiečiui turėtų pri-minti, kad teutonai visada sugebėdavo susiskurti daug priešų ir nuo tosmarkiai nukentėti.

Tai, kas atsitiko Graikijoje, matyt, nutiks Italijoje ir Ispanijoje, ovėliau – ir Prancūzijoje. Tada Graikijos skandinimas gali atrodyti kaiplabai neteisingas žingsnis. Šis argumentas leido A. Merkel Bundestageabsoliučia balsų dauguma patvirtinti naująjį Graikijos gelbėjimo planą.Istorijos pamokos įveikė ekonominį ir finansinį racionalumą.

Bet ir naujieji Europos bismarckai būna skirtingi. A.Merkel –ilgai svarstanti ir sunkiai, bet užtikrintai pasiektu kompromisu pri-imanti sprendimą, sugebanti įtikinti net ir didžiausius politinius opo-

Po aštrių debatų Briuselyje pasiektas Graikijosgelbėjimo planas pačių graikų vadinamas naująjaVersalio sutartimi. Pirmoji, kaip žinoma, Europąatvedė į Antrojo pasaulinio karo ugnį.

EUROPAI REIKIA NAUJO BISMARCKONet ir su empatija vertindamas Graikijos ekonominę ir finansinę padėtį negali atsistebėtipremjero A.Tsipraso ir buvusio finansų ministro Y.Varoufakiso entuziastinga šypsena,dovanojama Europos televizijos žiūrovams prieš įžengiant į Briuselio kabinetus, kuriuosesprendžiamas šimtų milijardų vėjais paleistų eurų ir Graikijos išlikimo euro zonoje klausimas.

Dr. Algimantas ŠINDEIKIS

2015–07–24 �51

Komentaras

nentus, mokanti valdyti savo emocijas ir taip išlaikyti Europos eko-nominį ir finansinį variklį Vokietiją gerai išdiskutuotų ir teisingųsprendimų kelyje.

Prezidentė D.Grybauskaitė, kieta ir negailestinga politikams ir val-dininkijai, bet kurią akimirką, net ir turgaus tarpuvartėje yra pasiryžu-si duoti greitų ir paprastų receptų, kaip spręsti kokią nors problemą.Prezidentė yra pasiruošusi žurnalistams greitakalbe išrėžti savo tiesą,prie kurios vėliau teks tiek jos sąjungininkams, tiek priešininkams pri-sitaikyti, o galiausiai ir pačiai prie savęs, nes negalės prisipažinti sukly-dusi, kaip tai nutiko su pirmąja paviršutiniška reakcija į valdininkų irmokslininkų parengtą socialinio valstybės modelio keitimą.

Tad ir daug nuveikusi valstybės politikos racionalumo ir kokybėslabui Prezidentė gali numarinti gerą politinę iniciatyvą. Šiandien svars-tomas naujas Darbo kodeksas ir su juo susijęs visas socialinis modelisir yra mūsų bandymas išvengti tos aklavietės, kurioje yra atsidūrusiGraikija.

Vokietijoje nerasi aukšto rango politiko, kuris sutiktų bet kur ir betkada atsakyti į žurnalistų klausimus. Vieni prieš atsakydami nori įsigi-linti, pasitarti ir pagalvoti. Kiti bijo prisikalbėti ir nebeprisiminti to, kąyra pasakę. Treti suvokia, kad dažnai tiesiog neturi ką pasakyti.

Prezidentės elgesio modelį viešojoje erdvėje pamėgdžiojantis prem-jeras A.Butkevičius, matyt, dėl kitokios jo atminties struktūros ir pajė-gumų dažnai komiškai įklimpsta, nes taip pat nori būti greitas ir tiesusbei atviras, kalba visur ir daug, todėl nenuostabu, kad dažnai pamiršta,ką pasakęs.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos vien Vokietijai kainuotų apie60 mlrd. eurų. Be to, reikėtų milijardinės humanitarinės pagalbos irneišvengiamai nurašyti kitas skolas. Euras nėra tik pinigas, tai ir toles-nės ES integracijos variklis. Graikijos išmetimas ES padarytų labaipažeidžiamą. Ją pašalinus, kiltų klausimas ir dėl Italijos ar Ispanijos.

Jei Graikija būtų priversta išstoti iš euro zonos ir ES, ji taptų pikta,pažeminta, ekonomiškai sunaikinta ir politiškai nestabilia valstybe.Matyt, lengvai atsiduotų V.Putino globai, sustiprindama jo antieuropi-nę stovyklą. Drachmos įvedimas Graikijos problemų neišspręstų, nessavo valiutą reikėtų smarkiai nuvertinti, importinės prekės labaipabrangtų, didelė visuomenės dalis pasinertų į skurdą, verslo įmonėsbankrutuotų, infliacija išaugtų ir tai būtų katastrofa šaliai, kurios eko-nomika ir taip po 2007 m. jau yra smukusi 25 procentais.

Tai gerai supranta tiek visos Europos, tiek Graikijos politinė klasė.Todėl Graikija niekad nebus pašalinta iš euro zonos, kol pati to nepa-norės imdamasi aktyvių veiksmų. Todėl ir vyksta žaidimas blefuojantne prasčiau už pokerio sukčius. Graikija, nors ir peržengusi visas ribas,pirmiausia Vokietijos yra skatinama likti euro zonoje. Vokietijos irvisos Europos Bismarckas A.Merkel ieškos bet kokių būdų, kaipišvengti galimų tarpeuropinių santykių įtampos ir konfliktų. To busbandoma išvengti bet kokia kaina. A.Merkel sugeba vesti derybassėdėdama viename kambaryje po 11 valandų ir iš šio kambario išeitikaip nugalėtoja.

Kaip įvykiai Europoje klostysis toliau? Pagal vieną scenarijų, euro zonos valstybės turi integruoti savo eko-

nominę ir finansinę politiką aukštesni lygiu, bet tai nereiškia, kadnepaklusnieji sukčiai nebus nubausti. Euro zonos finansų ministrai turinuspręsti, ar žmonių indėliai bankuose bus apdrausti visoje euro zono-je. Svarstoma ir tai, kad euro zonos grupėje būtinai turi atsirasti nuo-latinis nacionalinių biudžetų prižiūrėtojas, kuris turės teisę kištis į jųsudarymą.

„Der Spiegel“ žurnalistai pranešė, kad Europos Komisijos seifuosesaugomas 1000 puslapių dokumentas, kuriame yra užpildytos tos teisi-nės spragos, kurios buvo sąmoningai paliktos ES steigimo sutartyse dėlpašalinimo iš euro zonos tų valstybių, kurios nesilaiko susitarimų ir tai-syklių. ES steigimo sutarčių papildymuose bus numatyta ir tai, kaipeuro zonos narės gali tapti nemokios nepadarant jų priklausomomisnuo kitų valstybių pagalbos ar be grasinimo pašalinti iš euro zonos.

Šiandien Europai reikia tokio lyderio, kuris galėtų suvienyti skirtin-gas tautas į vieningą stiprią Europą ne tik geografiškai, bet ir politiškai,ekonomiškai ir finansiškai. Europai reikia naujojo Bismarcko.Europos miestams reikia didesnė vienybės, bendros fiskalinės, biudže-tinės tvarkos sutvarkant Senąjį žemyną taip, kad jame išliktų ir gerovėsvalstybė, ir būtų sukurtos galimybės tolesnei plėtrai bei lyderystei glo-baliame pasaulyje.

Reikia dilesnio ES valstybių suvienijimo jos ekonominiam ir politi-niam pajėgumui išlaikyti ir auginti. Tautinių valstybių ambicijos ir jųistorijos romantizavimas yra rimtos kliūtys federalinės Europos atei-čiai. O. Bismarckas didelę Europos dalį suvienijo krauju ir plienu.Šiandienėje Europoje tai neįmanoma. Šiandien nereikia perbraižytiEuropos valstybių sienų, reikia nutrinti jos bankines, biudžetines,mokestines sienas sukuriant atsakingą ir savitarpio finansinės pagalbostvarką, leisiančią gyventi taikoje ir gerovėje.

Lietuvai būtina stipri ir vieninga, labiau nei šiandien politiškai, eko-nomiškai ir finansiškai integruota Europa. Pirmiausia tik stipri politiš-kai ir ekonomiškai Europa galės būti mūsų ekonominės ir socialinėspažangos garantija. Antra, tik sugebanti išlaikyti liberalios demokrati-jos, žmogaus teisių apsaugos vertybes Europa gali apsaugoti nuoRusijos okupacijos ar ekonominės įtakos.

Trečia, tik žengiančioje tolesnės integracijos keliu ES atsirastų irrimtesnių gynybinių pajėgų, kurios šalia NATO pajėgų saugotų nuogrėsmių iš Rytų.

Stiprios Europos siekiančiai Lietuvai ir pačiai reikia būti stipriai.Mūsų jėgą lems pirmiausia mūsų politinės klasės pajėgumas ir sugebė-jimai. Mums reikia tokios politinės klasės kaip Vokietijoje, bet ne kaipGraikijoje. Vargu ar galime tikėtis, kad Lietuvos rinkėjai sugebės, bul-varinė žiniasklaida padės atskirti šias politines klases. Bet šalies pažan-ga, jos saugumas pirmiausia susijęs su politinės klasės gebėjimais.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės 6 metų valdymo laikotarpis galibūti lyginamas su Bismarcko valdymu. Prezidentė su valstybės valdymobiurokratine sistema stengėsi elgtis taip pat, kaip ir geležinis Vokietijoskancleris. Iš ministrų buvo reikalaujama kompetencijos ir išsilavinimo,mokėti užsienio kalbas. Bet yra padaryta ir rimtų klaidų paskiriant įaukštus valdininkų postus asmenis, kurie visiškai netiko pareigoms.Taip yra todėl, kad Lietuvoje, kaip ir sovietų okupacijos metais, ieško-ma ne geriausio valdininko, o paklusniausio. Todėl iki O.Bismarckodar toli. �

Otto von Bismarckas 1862–1871 m. buvo Prūsijos premjeru, nuo 1871 iki 1890 m. – Vokietijos imperijos kancleriu

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

52 � 2015–07–24

Pasaulis

JAV Pilietinio karo metais pietvakariųDžordžijoje netoli Andersonvilio buvokalinami karo belaisviai. Laikinojo kalėji-

mo sienas akylai saugojo sargybiniai, o aplinkvisą stovyklą buvo iškastas griovys. Bet kuris,išdrįsęs kirsti šią ribą, būdavo nušaunamasvietoje. Tą brutalumo pritvinkusią vasarą atsi-rado terminas „Dead line“ – mirties linija.Riba, kurios peržengti nevalia.

Anuomet ji buvo susijusi su erdve, dabar –su laiku. Tačiau visi žino, jog „dedlainas“ yra„dedlainas“ ir jo pažeisti negalima. Na, ine-

bent kalbama apie geopolitinius susitarimus.Graikijos, Minsko ar Irano derybininkamssąvoka „dedlainas“, regis, nesukėlė įtampos.

Tyčia vilkino laiką

Irano atveju „dedlainai“ pasitarnavo tikkaip derybininkų dėmesio sutelkimo priemo-nė, nes rimtai „galutinių datų“ čia niekasnevertino. Kaip vertinsi rimtai, jei per dvejusmetus „galutiniai terminai“ susitarti buvo ati-dėti mažiausiai šešis kartus. Vien šįmet buvotrys galutinių datų – birželio 30-osios, liepos 7-

osios ir liepos 14-osios. Tačiau kiekvieną kartąbesitariantieji skirdavo sau mažumėlę papil-domo laiko – mėnesį, savaitę, keletą valandų.

Gal tai reiškia, kad tie sprendimai buvolemtingi, o nuo jų priklausė žmonijos ateitis?Galima manyti ir taip. Tačiau galutinis susita-rimas buvo atidėliojamas ne dėl esminiųpunktų, o dėl detalių. Tarkim, kiek JT inspek-torių bus Irane ar kokiu tempu bus mažina-mos ir galiausiai panaikintos sankcijos.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry,diplomatų vertinamas už geriausią uoslę (jis

Embargo panaikinimas pakeitė ne Iraną, o pasaulįIranas koks buvo, toks ir liko: su reaktoriais ir urano rūda, draskomas vidaus nesutarimų ir priešiškaskaimyninėms sunitų valstybėms. Tačiau dar rašalui ant sutarties su Iranu nenudžiūvus, ką tik sankcijomis jįauklėjusios valstybės jau meilikauja ir pasirašinėja šūsnis verslo sutarčių. Rima JANUŽYTĖ

TA U T I N I O PAV E L D O V Y N A S