Irmantas

Sticky Note

Marked set by Irmantas

V Ė Ž I O G Y D Y M A S I R P R O F I L A K T I K A

TRADICINĖ MEDICINA APIE VĖŽIO ATSIRADIMĄ IR GYDYMĄ

Iki šiol vėžys buvo laikomas mirtina, neišgydoma liga. Žmones ėmė siaubas vien tik pagalvojus apie galimybę juo susirgti.

Vėžio atsiradimo priežasties šiuolaikinė medicina nežino, taigi nesą įmanoma užkirsti kelio ir jo vystymuisi.

Pagal šiuolaikinę medicinos teoriją pripažintas paplitęs požiūris, kad vėžys atsiranda ląstelėse, kurios turi polinkį fizinei ir cheminei stimuliacijai. Tokiomis sąlygomis, pavyzdžiui, susirgus gastritu ar skrandžio opa, eilinės ląstelės pradeda specifiškai vystytis. Tai ir buvo pavadinta vėžiu. Vėžys - ne mikrobų sukeliama liga, nes pačios ląstelės sukuria auglio atmainą.

Egzistuoja dvi auglių rūšys - gerybiniai ir piktybiniai. Gerybiniai, tokie kaip karpos ir riebaliniai navikai (lipomos), daugindamiesi stengiasi atsidalyti nuo organizmo.

Piktybiniai, labai greitai daugindamiesi, visur sudaro naujas ląstelių kolonijas (metastazes). Piktybiniai augliai skirstomi į du tipus: epiteliniai, atsirandantys ant epite-linių organų paviršiaus, ir neepiteliniai - kaulų, kraujo, raumenų augliai. Epiteliniai vadinami vėžiu, o neepiteliniai - sarkoma.

Vėžio vystymosi dirva gali būti visur, kur yra epiteh-nių audinių: oda, liežuvis, seilių liaukos, burna, gomurys, nosiaryklė, skydliaukė, pieno liaukos, virškinimo traktas, plaučiai, bronchai, pleura, skrandis, kasa, kepenys, tulžies

6 VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA

pūslė, ploBosios ž a r n o s , s toros ios ž a r n o s , a n u s a s , g i m d a , k iauš idės , i n k s t a i , š l ap imo pūs lė , p r o s t a t a i r kiti o r g a n a i . Iš p r a d ž i ų t o k s vėžys vystosi o r g a n o epitel inėse ląstelėse. T u o l a i k o t a r p i u jis v a d i n a m a s i n t r a e p i t e l i n i u , o s t a d i j a prieš šį l a ikotarp į - pr iešvėžine.

R e m i a n t i s š iuolaikinės medic inos teor i ja , t e i g i a m a : jeigu vėžys n u s t a t o m a s pr iešvėžinėje s tadi jo je, j j beveik vis u o m e t g a l i m a i šgydyt i . T a č i a u vėžys nesukel ia s k a u s m ų , n e t u r i b ū d i n g ų f iz iologinių y p a t u m ų - n e k r e č i a šal t i s , nekyla t e m p e r a t ū r a . Vadinas i , l igoniui n e b ū n a jokių ligos požymių, t o d ė l p r a d i n ė j e s tadi joje vėžį s u n k u n u s t a t y t i . Kai ' d iagnozė n u s t a t o m a , liga j a u b ū n a t a i p toli p a ž e n g u s i , kad ligonis gali i šgyventi ne i lgiau kaip m e t u s . Atv i ra i k a l b a n t , t o k i a y r a š i a n d i e n i n ė p a d ė t i s .

Kai epitel inis vėžys sus i formuoja, j is skverbiasi v isur, s u k e l d a m a s vėžinę būklę i r a r d y d a m a s a u d i n i u s . Tokioje stadi joje jis p e r limfos ir k r a u j o s i s t e m a s įs iskverbia į k i t u s o r g a n u s . Vaizdžiai k a l b a n t , vėžys, p a n a š i a i kaip ugnis , naik i n a g r e t a esančius n a m u s i r plačiai i šp l in ta . P a v y z d ž i u i , vėžys, a t s i r a d ę s s k r a n d y j e , a p i m a g r e t a esančias kepenis i r ž a r n y n ą . Išpl i tęs o r g a n i z m o viduje jis gal iausia i p e r e i n a pr ie i šorinių o r g a n ų . K a d a n g i vėžys įs iskverbia visur, s u n k u n u s t a t y t i , k o k i a m e o r g a n e jis a t s i r a d o p i r m i a u s i a .

Šiuolaikinė m e d i c i n a siūlo t r i s vėžio g y d y m o m e t o d u s -chemioterapi ją , chirurgiją, šv i t in imą.

C h e m i o t e r a p i j a - t a i pr iešvėžinių m e d ž i a g ų n a u d o j i m a s . T a č i a u ar g a l i m a vėžį i šgydyt i injekcijomis ar vaistais?

T u r i n t omeny, kad s e r g a n t vėžiu kai kur ių o r g a n ų , pavyzdžiui, k e p e n ų , o p e r u o t i n e į m a n o m a , ar g a l i m a t ikė t i s :} radikal ia i išgyti?

T v y r a n t v i s u o t i n i a m l a u k i m u i , t y r i n ė t o j a i b a n d o ta ikyt i įvair iausius va i s tus , k u r i ų , r e m i a n t i s m e d i c i n i n e l i terat ū r a , p r i s k a i č i u o j a m a d a u g i a u kaip deš imt t ū k s t a n č i ų . Vis d ė l t o kai kur ie iš jų, n e t g i p a s i r o d ę vais t inėse, visiškai vėžio i šgydyt i šiuo m e t u negal i . Tai n i t r o m i n a s - cheminis j u n g i n y s , p a n a š u s į n u o d i n g ą s i a s du jas , s t ipr ia i ve ik iant i s , sukel iant is dideles paša l ines n e g a t y v i a s reakci jas - galvos svaigimą, p y k i n i m ą , v ė m i m ą , l eukoci tų s u m a ž ė j i m ą kraujyje, i r a z a n a s ~ t a i p p a t s t i p r u s va i s tas , sukel iant is v ė m i m ą .

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA I DALIS

galvos svaigimą; jis n e i g i a m a i veikia širdį ir dėl to ž m o g ų gali i š t ikt i m i r t i s .

S a r k o m i c i n a s , i z o t o p a i , h o r m o n a i i r kiti vaistai gal iausiai t a i p p a t p a s i r o d o esą visi bejėgiai prieš vėžį. O i m u n o -t e r a p i j a d a r t ik kur ias i .

Šiuolaikinei medic ina i tel ieka t ik du p r i m i t y v ū s m e t o dai - i š p j a u t i vėžio p a ž e i s t a s v ie tas a r b a šv i t int i , t a i y r a paže i s tąs ias v ie tas t iesiog i šdegint i .

C h i r u r g i j a p a š a l i n a p a ž e i s t u s i r į t a r i m ą keliančius organ u s . Deja, vėžinės ląstelės plika ak imi (be o p t i n i ų p r i e t a i s ų ) sunkiai a t s k i r i a m o s n u o sveikųjų, o nevisiškas jų pašal inim a s sukelia recidyvą i r p a g r e i t i n a vėžio v y s t y m ą s i bei pria r t i n a l igonio m i r t į . G y d y t o j a i n u s t a t o paže i s tą p a š a l i n a m o o b j e k t o vietą, t a č i a u p a š a U n a d a u g didesnį audin ių plotą. P a v y z d ž i u i , a t l i k d a m i netg i nedidelę p ieno l iaukų operaciją, j ie p a š a l i n a ne t ik p l o t ą ap l ink krūt ies spenelį, b e t i r g r e t a esančius Hmfinius m a z g u s , nes paša l inus per m a ž ą p l o t ą recidyvo p a v o j u s d e š i m t e r i o p a i p a d i d ė j a .

C h i r u r g i n ė operac i j a gali b ū t i s ė k m i n g a t ik n u s t a č i u s vėžį anks tyvo jo je s tadi jo je, t a č i a u t a i n e p a p r a s t a i s u n k u . K a i j į j a u g a l i m a p a s t e b ė t i plika ak imi , r e n t g e n u ar p e r m i k r o s k o p ą , jis j a u b ū n a išplitęs i r k i t u o s e o r g a n u o s e .

Ar operac i ja pas i sekė, r o d o ligonio b ū k l ė po jos p e r p i r m u o s i u s p e n k e r i u s m e t u s . S k r a n d ž i o p a š a l i n i m o s ė k m ė t i k ė t i n a t ik 30-40 p r o c e n t ų , v i r šk in imo t r a k t o i r p laučių -20-30, g i m d o s - 40-70 p r o c e n t ų . G a r s u s onkologas d a k t a r a s J u z a s T a d z a k i p r i p a ž i n o , kad rad ika lus vėžio g y d y m a s chirurg iniu m e t o d u labai s u n k u s , net je igu operaci ją atl ieka g a r s u s , t u r i n t i s didelę p a t i r t į ch i rurgas , nes kad i r kaip kruopšč ia i b ū t ų o p e r u o t a , recidyvai labai d a ž n i .

Šv i t in imas - t a i g y d y m o m e t o d a s , t u r i n t i s t ikslą išsaugot i sveikus a u d i n i u s , s u n a i k i n t i p a ž e i s t u s . T a m n a u d o j a m i r e n t g e n o s p i n d u h a i , r a d i s , r a d i o a k t y v ū s i z o t o p a i . R a d i s n a u d o j a m a s , kai s e r g a m a odos , l iežuvio, limfinių l iaukų, p l e u r o s , skydl iaukės vėžiu, leukemija .

Šv i t in imas dažniaus ia i s u s t a b d o ląstel ių d a u g i n i m ą s i , nes pave ik ia jų b r a n d u o l į i r s u a r d o m e t a b o l i z m o procesą. T a č i a u egz i s tuo ja įvairios vėžinių ląstel ių a t m a i n o s - vienos p a s i d u o d a šv i t in imui , ki tos - ne . P a v y z d ž i u i , s k r a n d ž i o

8 VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA * I DALIS

vėžinės ląste lės . P i r m a m š v i t i n i m o seansui n e p a v y k u s , jis k a r t o j a m a s tok io p a t s t i p r u m o , t a č i a u dažniaus ia i b e apč i u o p i a m ų r e z u l t a t ų , y p a č kai vėžys įsigalėjęs.

Sergant l iežuvio, g o m u r i o , g i m d o s vėžiu, ląstelės pasid u o d a šv i t in imui , t a č i a u n e g a l i m a t ikėt i s visiško išgijimo, o dozę d i d i n a n t kyla g r ė s m ė pažeis t i sveikus a u d i n i u s .

Šiuolaikinės medic inos m o k s l a s remias i chirurginiu met o d u , kur i s n e s ė k m ė s a tve ju p a p i l d o m a s c h e m i o t e r a p i j a i r šv i t in imu. T a č i a u visi šie m e t o d a i n e t e i k i a vilt ies.

K o d ė l ne ieškoma, kaip g y d y t i t o b u h a u ? Nejaugi n ė r a jokių p r i e m o n i ų kovai su šiuo ž m o g a u s pr iešu? K a i p gelbėt i gyvybę n u o vėžio p u o l i m o ?

Šių p r o b l e m ų šiuolaikinės medic inos teor i ja neišsprendė, nes n e n u s t a t ė t ikros ios vėžio a t s i r a d i m o pr iežas t ies . O n e ž i n a n t , kaip vėžys a t s i r a n d a , rad ika lus g y d y m a s ne įman o m a s . Išrast ie j i vaistai t ik l e n g v i n a ligos reiškinius, nepav e i k d a m i jos pr iežas t ies .

NAUJOJI MEDICINA A P I E VĖŽĮ

Vėžio p r o b l e m a , b e abe jo, j a u d i n a kiekvieną. S t a t i s t i k a r o d o šios ligos p l i t imą. Buvus io je Sovietų Sąjungoje n u o vėžio m i r d a v o k e t u r i š i m t a i t i i k s t a n č i ų ž m o n i ų p e r m e t u s ~ paga l m i r t i n g u m ą t a i a n t r a v i e t a p o širdies k r a u j a g y s h ų ligų. J u n g t i n ė s e Valsti jose t a i p p a t m i r š t a m a ž d a u g ketur i š i m t a i t i i k s t a n č i ų ž m o n i ų p e r m e t u s . D r a u g e g rėsminga i p h n t a n t A I D S , vien t ik šios dvi ligos g a h p r a ž u d y t i miisų ant iekolog inę m a i s t o vergų civilizaciją.

P a g r i n d i n ė šių h g ų pr iežas t i s - pašli jusi v i suomenės m o r a l ė , vis d idė jant i g y v e n i m o p r a s m ė s , š i r d i n g u m o ir dvas i n g u m o s toka, vis gi lė janti ekologinė ir dvas inė krizė.

M ū s ų psichologinė į t a m p a , n e t i k r u m a s dėl r y t d i e n o s , n u s i k a l s t a m u m o a u g i m a s , p a g y v e n u s i ų ž m o n i ų v isuot inių a n k s t e s n i ų idealų g r i u v i m a s , j a u n i m o nihi l izmas, a p h n k o s u ž t e r š t u m a s gali s ta iga virst i vėžiu, v ieno g y d y t o j o taikl iai p a v a d i n t u „nevilt ies liga"'.

N o r i n t išvengti tokios p a d ė t i e s , reikia imt i s neeilinių p r i e m o n i ų . Šiuo požiūr iu laba i didelį sus idomėj imą kelia n e t r a d i c i n ė , naujoji, a rba hol i s t inė ( n u o angliško žodžio

houl - visas) m e d i c i n a , kuri kompleksiškai anal izuoja , kokį poveikį v i s a m o r g a n i z m u i d a r o egzogeniniai , išorinių priežasčių sukel iami veiksniai : m i t y b a , a k t y v u s j u d ė j i m a s , grūdinimas i s , dvas inė higiena, k v ė p a v i m a s , apl inka.

Į ž m o g a u s o r g a n i z m ą naujoj i m e d i c i n a žvelgia kaip į v ienovę su j į s u p a n č i a n a t ū r a h a apl inka. K a i p t ik t a i p s p r e n d ž i a n t p r o b l e m ą p a s i e k t a g a n a efektyvių p r a k t i š k ų r e z u l t a t ų : p e r p a s t a r u o s i u s d e š i m t m e č i u s J u n g t i n ė s e Valsti jose, Japoni jo je i r k i tose šalyse b u v o i š g y d y t a t ū k s t a n čiai ž m o n i ų , s irgusių vėžiu ir k i t o m i s d e g e n e r a c i n ė m i s ligomis . Naujosios medic inos požiūr is siekia t a r p o r g a n i z m o i r n a t ū r a h o s a p h n k o s a t s t a t y t i p a g r i n d i n i u s ekologinius, psi-c h o e m o c i n i u s , b i o c h e m i n i u s , biofizinius ryš ius, kur ie b u v o pažeis t i nesveika gyvensena, n e t i n k a m a m i t y b a , nes tab i l i a psichika i r k i t o m i s pr iežas t imis .

Naujoj i m e d i c i n a vėžio a t s i r a d i m ą i r jo m e c h a n i z m ą a p i b ū d i n a t a i p .

Vėžys - t a i viso o r g a n i z m o , o ne a t s k i r o s ląstel ių dalies Uga. , > . , :

Vėžio ar m a i s t o toks inų o r g a n i z m e židinys, lokahzaci-ja - t a i vėžinis auglys . Jis ne a n t a g o n i s t a s , ne o r g a n i z m o pr iešas , jis a t l ieka t a m t ikrą t e i g i a m ą funkciją, š a h n d a m a s iš b e n d r o s cirkuliacijos m a i s t o ir k i tokius t o k s i n u s , ir kur į laiką o r g a n i z m u i t e i k d a m a s ga l imybę t o h a u n o r m a h a i funkc ionuot i i r p a l a i k y t i v idinę fiziologinę pus iausvyrą .

Vėžys y r a savot iškas „Mgos v a i n i k a s " - ga lut in i s vientisos p a t o l o g i n ė s g r a n d i n ė s n a r y s , kuris vystos i dėl tokse-mijos, a r b a kai kraujy je sus ikaupia perne lyg didelis toksinų kiekis.

Liga - t a i g r ė s m i n g a s at lygis už nemokš i šką mai t in im ą s i , pras idė jęs p s i c h o s o m a t i n e d e z a d a p t a c i j a i r p a m a ž u vieną po k i tos ėmęs ž lugdyt i gyvybines s i s t e m a s (p laučius , s torąs ia s ž a r n a s , skrandį , b lužnį, kasą, širdį, p lonąs ias žarn a s , š l ap imo pūslę, i n k s t u s ) , kol pas iek ia g a l u t i n ę ribą. Ats i r a n d a k o n k r e t i onkologinio proceso g r ė s m ė . Išsekus i n k s t ų s i s temai p r a d e d a m a st igt i jėgų, a p i m a begal inis nuovargis, iki imunodepres i jos n u s l o p s t a a p s a u g i n ė s jėgos . Tokiu atveju lė t inės Hgos daros i n e k o n t r o h u o j a m o s ir įveikia org a n i z m ą . Dvi skaudžiaus ios XX a m ž i a u s r y k š t ė s - psichinis

I DALIS VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA 1 0

nuovargis ir depres i ja - y r a aišlius į r o d y m a s , kad žmoni ja i šgyvena a d a p t a c i j o s krizę, o t a i reiškia, kad ž m o g u s ž ū s t a n u o ligų, kur ių pr iežast i s - n e t i n k a m a g y v e n s e n a , giluminis i r n u o l a t i n i s n e p a s i t e n k i n i m o j a u s m a s , b a i m ė , s t resa i ir ps ichinės t r a u m o s . Tai p s i c h o s o m a t i n ė s - sielos ir k u n o ligos. Svarb iaus ia jų pr iežas t i s - ž m o g a u s d e z a d a p t a c i j a , jo negebė j imas pr i s i ta iky t i pr ie n a u j ų g y v e n i m o sąlygų.

Psichofizinis nuovarg i s , a r b a ps ichos tenin i s s i n d r o m a s -sielos ir k ū n o patologi jos šerdis .

Kai ląs te lė i šopėja, sukie tė ja , s u s i d a r o auglys i r š i ta ip p a k e n k t a j i t r a u m u o j a m a to l iau, t a i o r g a n i z m e , e s a n t net o b u l i e m s l ė t i n i a m s oksidaci jos p r o c e s a m s , s u s i d a r o p a t o l o ginės r ū g š t y s , o r g a n i z m a s n e į s t e n g i a jų visiškai p a š a l i n t i i r dėl t o a t s i r a n d a deguonies b a d a s , t a l k i n a n t i s anglies oks ido ( C O ) - p a t i e s d idžiaus io ląstelės pr iešo, s u s i d a r y m u i .

Vėžinio proceso fonas - n u o l a t t r i k d o m a r ū g š č i ų - š a r m ų p u s i a u s v y r a kraujy je, t a i y r a p a g r i n d i n i o biologinio dėsnio, va ldančio o r g a n i z m ą , paže id inė j imai .

Vėžys - t a i degeneracinis procesas , k u r i o pr iežas t i s -neadekvačios kokybės v a r t o j a m a s m a i s t a s i r g ė r i m a i : cukr u s , m ė s a , g y v u h n ė s k i lmės t a u k a i , sūris, k iauš inia i , kons e r v u o t o s sul tys , p i e n a s , konservai , mi l t in ia i p r o d u k t a i , gam i n a m i su mie lėmis , d u o n a i r kit i rūgšt i s g a m i n a n t y s prod u k t a i .

Vėžio s u s i d a r y m o procesą i š p r i n c i p o g a h m a s u s t a b d y t i , p a k e i t u s m i t y b o s p o b ū d į i r t a i k a n t n a t ū r a l ų sveika-ti 'nimo kompleksą : b a d a v i m ą , p a s n i n k ą , specifinius fizinius p r a t i m u s , t a r p j ų i r p r a t i m u s i š R y t ų a r s e n a l o ( C i g u n terapiją, k o n t r a s t i n e s p r o c e d ū r a s , t e i g i a m a s e m o c i j a s ) .

N e b ū n a dviejų v ienodų vėžio t ipų, jų lokaHzacija pri-M - - r > i r n u o n e t i n k a m o s m i t y b o s , i r n u o psichikos t i p o .

i j i a / i a u s i ą re ikšmę s a u g a n t i s vėžio i r j į g y d a n t naujoj i m e d i c i n a te ik ia m i t y b a i . Išsivysčiusiose šalyse š iuolaikinė c h e m i z u o t a m i t y b a i š s t ū m ė t r a d i c i n ę t ū k s t a n t m e t ę žmonijos m i t y b ą - g r y n u s g r ū d u s , a n k š t i n i u s , daržoves i r j ū r o s a u g a l ų p r o d u k t u s , kur iuose d a u g aktyvių, n u o Ugų s a u g a n čių savybių.

Naujoj i m e d i c i n a išsivysčiusiose šalyse y r a p r i p a ž i n t a ufiiialiai. J u n g t i n ė s e Valsti jose j a u d a u g m e t ų veikia N a t ū -

VĖZlO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA 1 1

ral ios higienos draugi ja , pr ie jos s u k u r t a s Kuši i n s t i t u t a s i r jo fondas . M. Kuši - g y d y t o j a s , naujos ios medic inos Amerikoje t e o r e t i k a s ir p r a k t i k a s , p a g a l k i lmę j a p o n a s . J is -v ienas m a k r o b i o t i k o s prieš vėžį p r a d i n i n k ų .

Kuš i m a n o : „Vėžys a t s i r a n d a ne kaip vieno kokio n o r s išorinio poveikio r e z u l t a t a s . D a ž n i a u s i a i j į s u k e h a visa m ū sų k a s d i e n ė e lgsena - m ą s t y m a s , gyvensena ir m i t y b a . Kodėl, p a v y z d ž i u i , e s a n t v i e n o d o m s są lygoms v i e n a m ž m o g u i a t s i r a n d a vėžys, o k i t a m - ne? Tai p a r e i n a n u o ž m o g a u s e lgsenos, į ska i tant visus n u r o d y t u s veiksnius. Kai t ik a t s t a t y s i m e m a ž i a u e k s t r e m a h ą i r lab iau va ldomą p u s i a u s v y r ą , vėžio p o ž y m i a i d a u g i a u n e p a s i r o d y s " . P u s i a u s v y r a i a t s t a t y t i p a d ė s t o k i a p r a k t i k a .

Kiekvienas ž m o g u s pr ivalo n u s i m a n y t i apie X X a m žiaus r y k š t ę - p s i c h o s o m a t i n ę d e z a d a p t a c i j a , kur ios dvi p a g r i n d i n ė s formos y r a p s i c h o s o m a t i n ė s hgos i r n e u r o z ė s . Beveik n ė r a ž m o n i ų , k u r i e m s n e g r ė s t ų m a ž e s n i o a r d idesnio la ipsnio p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p t a c i j o s forma, nes šiuolaik i n i a m e pasauly je n ė r a g e n e t i n ė s a d a p t a c i j o s p a t i r t i e s , o p r o t a s a p g a u n a ne t i r gerai pr i s i ta ik ius ius . L a b a i d a ž n a i ž m o g u s y r a „ g u d r u s p o l a i k o " , kai sveikata j a u p r a r a s t a .

P s i c h o s o m a t i n ė d e z a d a p t a c i j a dažniaus ia i v y k s t a e tapa i s . O r g a n i z m a s - v ienovė, t o d ė l s u n e g a l a v u s kur ia i n o r s i š jo s i s t e m ų , k a r t u s u n e g a l u o j a i r visas o r g a n i z m a s . T a č i a u j a m e e s t i d a u g i a p a k o p i ų a p s a u g i n i ų m e c h a n i z m ų , r ibo jančių i r l o k a h z u o ja n č i ų hgą. t o d ė l svarbiausios jo s i s temos p a ž e i d ž i a m o s p a s k u t i n ė s . P s i c h o s o m a t i n ė d e z a d a p t a c i j a t u r i p r a d ž i ą , kulminaci ją i r p a b a i g ą , t a d jos t ė k m ė g a h pažeisti s i s t e m a s v iena p o k i t o s . J i p r a s i d e d a n e p a s t e b i m a i , d a r n e n u s t a č i u s d i a g n o z ė s . Ž m o g u s d e z a d a p t u o j a s i i r n e t g i j a u d e z a d a p t u o t a s , o jis to d a r nesuvokia . J is vis d a r kažkokiu b ū d u laikosi, d i rba , t u r i šeimą. T u o t a r p u j o g y v e n i m a s daros i vis s u d ė t i n g e s n i s : kaupias i s u n k u m a i , k la idos, nesėkm ė s , n u o s k a u d o s , p a ž e m i n i m a i . Dėl šių s u n k u m ų a t s i r a n d a įnirš io, p r o t e s t o , p a v y d o , n e r i m o , b a i m ė s , n e p a s i t e n k i n i m o proverž ių . Jeigu ž m o g u s i š p r a d ž i ų b u v o s i lpnas, m a ž a i pris i ta ikęs pr ie a p h n k o s , visa t a i pas ire iškia a n k s t i : je igu b u v o s t i p r u s , pr i s i ta ikęs ir n e t g i laba i , visa t a i gali pas i re ikš t i vė-

l i a u . P a v y z d ž i u i , ž m o g u s vadovavo k u o p a i , b u v o pr i s i ta ikęs

I DALIS • VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA 1 2

prie savo aplinlios, gerai atli lcdavo savo darbą; t a p ę s pulko v a d u d e z a d a p t a v o s i . A r b a k i t a m ž m o g u i i š p r a d ž i ų šeimoje b u v o viskas gerai, t a č i a u p a m a ž u kaupės i p r o b l e m o s , nuoskaudos , n e s u t a r i m a i , n e p a s i t e n k i n i m a s , s u s v e t i m ė j i m a s i r jis d e z a d a p t a v o s i . Keliai skir t ingi , t a č i a u p a s e k m ė t a p a t i .

Ž m o g u s d a r lyg ir sveikas, t a č i a u j j vis d a ž n i a u api m a b loga n u o t a i k a , a t s i r a n d a i r z l u m a s , pag ieža, u ž v e r d a p r o t e s t o j a u s m a s . Apie tokį j a u s a k o m a : „ J o nervai p a i r o " . K y l a agresyvi p r o t e s t o reakci ja . Ž m o g u i kasdien i m a a t r o d y t i : „Viskas ne t a i p ! " A t s i r a n d a pirmiej i funkciniai v idaus o r g a n ų veiklos s u t r i k i m o reiškiniai : galvos s k a u s m a i , nem i g a , n e m a l o n ū s pojūčia i širdies p l o t e , v i r šk in imo t r a k t e , k r a u j o t a k o s s u t r i k i m a i . Ž m o g u s d a r ne l igonis, b e t jau i r n e b e sveikas, j a m e j a u vyniojasi p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p taci jos spira lė .

Jei agresyvi p r o t e s t o reakci ja n u s l o p i n a m a , p i r m i a u s i a n u k e n č i a plonosios ž a r n o s . P a s i r o d o tulžies pūslės i r plonųj ų ž a r n ų d i rg in imo p o ž y m i ų . Tai „į tūžio, į t a m p o s , s p a z m ų i r s k a u s m ų " s i s temos. K y l a a r te r in i s s p a u d i m a s , a t s i r a n d a s k a u s m a i širdies p lo te , p a d a ž n ė j a galvos s k a u s m ų prie-p u o h a i , n e d u o d a r a m y b ė s tulžies pūslės i r p lonųjų žar i ių s p a z m a i , p a d i d ė j a s k r a n d ž i o sulčių r ū g š t i n g u m a s , užk ie tė ja v idur ia i . Ta i p i rmas i s j a u ryškios p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p taci jos e t a p a s , b e s i v y s t a n t i p s i c h o s o m a t i n ė s ligos forma, pas i re i šk iant i ploniĮJų ž a r n ų k o m p l e k s o p a ž e i d i m u . G y d y t o j a s j a u s u s i m ą s t o dėl d iagnozės , o p a c i e n t a s s u p r a n t a esąs hgonis .

A n t r a j a m e p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p t a c i j o s e t a p e , pa-žeidinėjant plonųjų ž a r n ų kompleksą , i lgainiui v idaus org a n ų funkcijų reguhaci ja vis d a ž n i a u i r s t i p r i a u s u t r i n k a , p a s i r o d o organin ių p a k i t i m ų : p a ž e i d i n ė j a m i audin ia i , organ a i , s i s temos . Tai funkcinė i r o r g a n i n ė pato logi ja .

Plonosiose ž a r n o s e p r a s i d e d a l ą s t e h ų i r a u d i n i ų s t rukt ū r ą a r d a n t y s procesai , g a h n t y s sukelt i n e t opą dvyhka-pirš tė je žarnoje , o tulžies pūslėje - a k i n e n h g ę ; a t s i r a n d a pirmiej i s tenokardi jos , i šeminės širdies hgos p o ž y m i a i , j a u k a l b a m a ne apie funkcinį a r t e r i n i o s p a u d i m o padidė j imą, o apie h i p e r t o n i n ę hgą, apie k r a u j a g y s h ų s ienehų destrukci ją. Diagnozės j a u pilasi kaip i š g a u s y b ė s r a g o . Vis dė l to t a i dar

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA I DALIS ^ 1 3

t ik kova su pažeidž iančia i s veiksniais p i r m i n i ų a p s a u g i n i ų bar jerų e t a p e , ta i d a r j ėgų k u p i n o o r g a n i z m o kova, kova ploniLių ž a r n ų k o m p l e k s o ribose, kai p a g r i n d i n ė s gyvybiškos s i s temos (s torųjų ž a r n ų kompleksas ! ) d a r saugios i r giluminės a p s a u g o s m e c h a n i z m a i d a r veikia. Liga j a u įs iskverbusi į o r g a n i z m ą , bet mūšis d a r v y k s t a p i r m ų j ų apkasų linijoje i r jo ba igt i s d a r gah b ū t i dve jopa. Jeigu ž m o g u s šiuo m e t u suvokia savo hgos esmę i r pr iežas t i s , imas i b ū t i n ų p r i e m o n i ų , ryž t inga i p a s u k a s v e i k a t i n g u m o kehu, visiškas p a s v e i k i m a s d a r y r a į m a n o m a s .

Ž i n o m a , kai m e s s a k o m e , kad h g a p a h e t ė p l o m y ų žarnų kompleksą , ta i nereiškia, kad jo r ibos n e p e r ž e n g i a m o s . O r g a n i z m o p a g r i n d ą - v i r šk in imo t r a k t ą mes s k i r s t o m e į p lonųjų i r s torųjų ž a r n ų s i s temas . Jos a u t o n o m i š k o s , t a i du c e n t r a i , apl ink kur iuos g rupuo jas i du visiškai sk i r t ingų s i s t e m ų kompleksa i , t a č i a u k a r t u jie y r a i r b e n d r i . I r plonųjų, i r s torųjų ž a r n ų pato logi ja paveik ia s k r a n d ž i o s i s temą, nors jos v ie ta - s torųjų ž a r n ų komplekse . Blužnies sistem o s - kasa, i n k s t a i ir p laučia i , kaip ir k i tos s torųjų ž a r n ų k o m p l e k s o s i s temos, t a i p p a t n u o l a t į t r a u k i a m o s į p lonųjų ž a r n ų k o m p l e k s o s i s temų patologi ją. T a č i a u t a i d a r ne gaisras s torųjų ž a r n ų k o m p l e k s e , kenčia i r d e g a plonųjų ž a r n ų k o m p l e k s o s i s temos, o s torųjų ž a r n ų k o m p l e k s o s i s temos d a r tik s u t r i k d y t o s . R a m y b ė s būvio j a u n e b ė r a , be t jos d a r a p s a u g o t o s .

T r e č i a m e p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p t a c i j o s e t a p e h g a j a u gihai įs iskverbusi į o r g a n i z m ą . Apsaugin ia i p lonųjų ž a r n ų s i s t e m ų ir tulžies pūslės bar jera i įveikti. Vis ryškesni širdies k r a u j a g y s h ų ir k e p e n ų p a ž e i d i m a i . Vis a t k a k h a u reiškiasi s k r a n d ž i o s i s temos patologi ja : s tab iha i laikosi p a d i d ė jęs s k r a n d ž i o sulčių r ū g š t i n g u m a s , sus idaro g a l i m y b ė skrandžio opa i . K u o ryškesnis s k r a n d ž i o s i s temos p a ž e i d i m a s , t u o g ihau h g a pras i skverb ia į s torųjų ž a r n ų kompleksą, nes s k r a n d ž i o s i s t e m a y r a t i l t a s t a r p plonųjų i r s torųjų ž a r n ų k o m p l e k s ų . T r e č i a m e e t a p e h g a p r a d e d a agresyviai keltis p e r š į t i l tą , u ž i m d a m a vieną po k i t o storųjų ž a r n ų k o m p lekso p l o t u s ; ta i t rečias ploniįjų ž a r n ų k o m p l e k s o p a ž e i d i m o e t a p a s . P lonų jų ž a r n ų , tulžies pūslės, k e p e n ų ir širdies l i ų o s

įgyja lėt inį p o b ū d į . Jei s e r g a m a dvyl ikapirš tės žarnos opa.

1 4 I DALIS VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA I DALIS

t a i j i j a u įsisenėjusi, gili, ga l int i išsiveržti už ž a r n o s sienelės r i b ų . Vis a tkak l iau gars inas i s torųjų ž a r n ų k o m p l e k s o p a ž e i d i m a i .

Ryškiai pas ire iškia ly t inės s i s temos pato logi ja . M o t e r i s k a m u o j a ginekologinės sferos ligos, v y r a m s s u m a ž ė j a lytinė p o t e n c i j a , a t s i r a n d a p r o s t a t o s , sėklidžių i r sėk la tak ių patologi ja . S u m e n k s t a j u t i m o o r g a n ų funkcijos, ž m o g u s vis d a ž n i a u kreipiasi į akių gydyto ją , o to lar ingologą . Kelia rūpesčių b u r n o s e r t m ė s , d a n t ų s k a u s m a i , i r t e n k a vis d a ž n i a u aps i lankyt i p a s s t o m a t o l o g ą . S u t r i n k a p a g r i n d i n ė s judėjim o a p a r a t o s i s temos funkcijos, n u s i l p s t a r a u m e n y s , raiščiai, s k a u d a s ą n a r i u s i r s ą a u g a s , n e d u o d a r a m y b ė s o s t e o c h o n d rozės reiškiniai, sąnar ių i šn i r imai , jų s k a u s m a i .

S u g l e m b a o d a , i m a s h n k t i p lauka i . P a d i d ė j ę s s k r a n d ž i o sulčių r ū g š t i n g u m a s pasikeičia į sumažėjus į . Liga, a p ė m u s i s torųjų ž a r n ų k o m p l e k s o p lotą , d id ina jo p a ž e i d i m o teritoriją. Į kovą į s i t r a u k i a s torų jų ž a r n ų s i s t e m a , t a i y r a kov o j a m a dėl p a s k u t i n i ų o r g a n i z m o a p s a u g i n i ų bar jerų, dėl pač ių a t o k i a u s i ų - b lužnies , kasos, p lauč ių ir i n k s t ų sist e m ų . Agresyvi, p r o t e s t u o j a n t i reakci ja v i r s t a k a p i t u h a c i n e depres ine reakci ja. Liga įveikia o r g a n i z m o a p s a u g i n e s j ė g a s . Svarbiaus ias šio p e r e i n a m o j o e t a p o y p a t u m a s - psichofizinio nuovarg io a u g i m a s .

Psichofizinis nuovarg i s , a r b a ps ichoas tenin i s s indrom a s - t a i sielos i r k ū n o p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p t a c i j o s i r p s i c h o s o m a t i n i ų h g ų p a g r i n d a s , p i rmoj i i š didžiųjų XX a m ž i a u s h g ų . Psichofizinis nuovarg i s n e i š v e n g i a m a i p e r e i n a į ps ichinę ir fizinę depresi ją - ant rą ją iš didžiųjų XX amžiaus h g ų .

K e t v i r t a s i s e t a p a s - ryški p s i c h o s o m a t i n ė d e z a d a p t a c i ja - a n t r a s i s s torųjų ž a r n ų k o m p l e k s o , d e s t r u k t y v i ų organinių v i r šk in imo t r a k t o p a ž e i d i m ų e t a p a s . Ta i lėt inis gastr it a s , sumažė jęs s k r a n d ž i o sulčių r ū g š t i n g u m a s , l ė t inė skrandžio o p a , l ė t inė p lonųjų ž a r n ų patologi ja , l ė t inė dvyhkapirš-t ė s ž a r n o s o p a , lėtinis k o h t a s . T a i nuola t in i s m a i s t o nevirš-k i n i m a s , pol inkis į v i d u r i a v i m ą ir nesus i formavus ios , t y r ė s p a v i d a l o , t a m s i o s , dvokiančios i š m a t o s . D a b a r v i r šk in imo t r a k t a s ~ t i l t a s iš kovos į kapi tuhaci ją , iš a t i t a i s o m o s patologijos į n e b e a t i t a i s o m ą .

1 5

A n t r a j a m storųjų ž a r n ų k o m p l e k s o p a ž e i d i m o e t a p u i b ū d i n g a didelė b u r n o s e r t m ė s , d a n t ų patologi ja , p a r a d o n -t o z ė . Ž m o g u s katastrof iškai p r a r a n d a d a n t i s , b ū t i n a j u o s p r o t e z u o t i . P a ž e i d ž i a m i š l a p i m t a k i a i , a t s i r a n d a j ų a k m e n h -gės g r ė s m ė . P a s t e b i m a lė t inė pato log i ja a p i m a ly t inę sistemą, j i s u g l e m b a , t a i p p a t s u g l e m b a o d a , a t s i r a n d a p l a u k ų ir n a g ų patologi ja , daug in ia i s ą n a r i ų uždeg imai - p o h a r t r i -t a i , p o h a r t r o z ė s , ryški o s t e o c h o n d r o z ė , m e d ž i a g ų a p y k a i t o s s u t r i k i m a i , a u g a svoris, pas i re iškia a te rosk le rozė .

P e n k t a m e ryškios p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p t a c i j o s e tap e , t a i y r a t r e č i a j a m e storųjų ž a r n ų komplekso p a ž e i d i m o e t a p e p a s t e b i m o s a t o k i a u s i ų o r g a n i z m o s i s temų patologi jos s u s t i p r ė j i m a s . Storųjų ž a r n ų k o m p l e k s a s j a u n e t ik dega, j is p a p r a s č i a u s i a i i šdega. Blužnies-kasos s i s temos pato log i ja pas i re i šk ia s i lpnumu, sug lebimu, r a u m e n y s i šs ig imsta, pak i n t a venos (var ikozė, h e m o r o j u s , p o h n k i s dėl m a ž i a u s i ų t r a u m ų į k r a u j o s r ū v a s ) , k r i n t a i m u n i t e t a s . P l a u č i ų sistem o s pato logi ja pas i re iškia lė t iniu b r o n c h i t u , p n e u m o n i j a , p laučių emfizema, d u s u h u , širdies i r p laučių s i s temos nep a k a n k a m u m u , nespecifinio o r g a n i z m o p o h n k i o infekcijoms s t a b i l u m u . I n k s t ų pato log i ja pas i re iškia be jėg i škumu, sparčiu o r g a n i z m o sug lebimu.

Š e š t a m e ryškios p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p t a c i j o s e t a p e , t a i y r a k e t v i r t a j a m e s torųjų ž a r n ų komplekso p a ž e i d i m o e t a p e , pas i re iškia i m u n i n ė depres i ja i r kyla onkologinių hgų g r ė s m ė . P s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p t a c i j o s spiralė išsivynioja iki savo logiškos p a b a i g o s , nes ž m o g u s laiku n e s u v o k ė , kas j a m daros i , p a t s n e p a s i k e i t ė i r n e p a k e i t ė savo gyvensenos, ta ig i n e s u s t a b d ė spiralės vynioj imosi .

Tai p a t i b e n d r i a u s i a ryškios p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p t a cijos p s i c h o s o m a t i n i o proceso o r g a n i z m e f o r m a v i m o s i schem a . N a t ū r a l u , kad pato log i ja g a h i š k a r t o pas i re ikš t i storųjų ž a r n ų k o m p l e k s o s i s temose, jei kur i nors o r g a n i z m o sist e m a i š pr ig imt ies s i lpna a r b a kokių nors veiksnių n u a h n t a . P e r n e l y g s t iprus i šgyvenimas ž m o g ų gah t a i p pažeis t i , kad pato log i ja bus katas t rof i ška, s u k e h a n t i insu l tą a r b a miokardo infarktą, cukrinį d i a b e t ą ar netg i onkologinę ligą. K i t a v e r t u s , pato logi ja gah t r u k t i ilgai, iki žilos s e n a t v ė s , sta-b i h z u o d a m a s i vienoje ar kehose s i s temose, plonųjų ž a r n ų

I DALIS * VĖZtO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA 1 6

k o m p l e k s e , o gali greitai ir netg i žaibiškai įveikti plonųjų ž a r n ų k o m p l e k s o pas ipr ieš inimą i r t u o m e t s u s i d a r o į spūdis, kad s u n e g a l a v o s torųjų ž a r n ų k o m p l e k s a s . N ė r a aiškių r ibų t a r p šių e t a p ų , jie sąlyginiai. N u o p i r m o j o iki p a s k u t i n i o e t a p o vienos s i s temos pato logi ja gali b ū t i j u n t a m a , o kitų s i s t e m ų - likti šešėlyje. K u o lab iau ž m o g u s pr i s i ta ikęs pr ie ap l inkos , t u o ilgiau t r u n k a kovos t a r p ligą sukel iančių veiksnių ir a p s a u g i n i ų jėgų l a i k o t a r p i s , i r t u o ilgiau p a t o logija lokalizuojasi p lonųjų ž a r n ų komplekse .

G a l i m a d a r p r i d u r t i , kad d a ž n i a u s i a i vėžinės ligos išsivys to s k r a n d ž i o , s torųjų ž a r n ų (tiesiosios ž a r n o s ) , p laučių ir lyt inėje sferoje (p ieno l iaukose, k iauš idėse, g i m d o j e ) . Tačiau ta i storvįjų ž a r n ų k o m p l e k s a s . Aiškiai m a t y t i , kad šio k o m p l e k s o kapi tul iaci ja - onkologinių ligų p r o b l e m a . Tai lėt inio p s i c h o s o m a t i n i o nuovarg io prolalema, ne i švengiamai s u ž l u g d a n t i a p s a u g i n e s j ė g a s , i š sek inant i energet inį organ i z m o potenc ia lą i r gahaus ia i s u k e h a n t i imunodepres i j ą .

PSICHOASTENINIS SINDROMAS,

ARBA XX AMŽIAUS PAGRINDINĖ LIGA -

NUOLATINIS SIELOS IR KŪNO N U O \ ^ R G I S

As ten i ja - žodis, kilęs iš g ra ikų kalbos, reiškia silpn u m ą , be jėg i škumą, t a i g a h b ū t i fizinis nuovarg i s ar silpn u m a s p o sunkios ligos. T a č i a u m u s d o m i n a k i t o k i a astenija - kai ž m o g ų i škankina n e s ė k m ė s , n e m a l o n u m a i , ap-h n k i n i ų agresi ja, b e d ž i a u g s m i s g y v e n i m a s , t e i g i a m ų emocijų s toka, kai ž m o g u s s tengias i , n e p a i l s d a m a s d i rba , bet n e s ė k m i n g a i , n e s u l a u k d a m a s jokio d ė k i n g u m o i r pr ipažinim o . Tai sielos arba psichinis nuovarg i s , be t ne dėl s u n k a u s p r o t i n i o d a r b o , o dėl sus ikaupus ių n e i g i a m ų emoci jų, sunkių i šgyvenimų.

Psichinį nuovargį s u k e h a d a r b a s , kai su j u o nesusi-d o r o j a m a . D ž i a u g s m o n e g a h te ik t i m o n o t o n i j a , pr ivers t inis i r s u n k u s d a r b a s , a m ž i n a s skubė j imas i r didelė a t sakom y b ė , kai už vieną klaidą „ k e r t a galvą-', kai t r o š k i m a i ne p a g a l j ėgas a r b a iš viso n e į g y v e n d i n a m i , kai^ ž m o g u s plėšosi, t a č i a u nepas iek ia n o r i m o r e z u l t a t o , kai e ina, e ina

V Ė 2 I O G Y D Y M A S I R PROFILAKTIKA * I DALIS 1 7

i r a t e i n a į ak lav ie tę , kai s u p r a n t a , kad kehas y r a uždaras r a t a s , o ž m o g u s - t ik aklas ark lys , sukant i s s u n k i a s g i rnas . Tai nuovarg i s , p a t i r i a m a s pr iž iūr int invahdą, kai p r i e ž i ū r a a t i m a visas j ėgas ir laiką, o r y t o j u s bus t o k s p a t b e d ž i a u g s m i s kaip i r š i d iena, a r b a d a r blogesnis; t a i nuovarg i s , p a t i r t a s b e n d r a u j a n t su ž iaur iu, negailest i n g u ž m o g u m i , t a i n u o l a t i n ė b a i m ė i r n e r i m a s dėl a ibės nete i sybių ir d i skr iminaci jos , b e j ė g i š k u m a s prieš blogį. Ir niekas t a i p n e a t i m a ž m o g u i jėgų, kaip s legiantys išgyvenim a i . J ie n e l y g i n a n t v a m p y r a i .

G a h a u s i a i dvas inė, ps ichinė t u š t u m a sukeha fizinę tušt u m ą . Šiuo a t v e j u k a l b a m a apie ps ichoas teninį s i n d r o m ą kaip svarbią p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p t a c i j o s , p s i c h o s o m a t i nės hgos dalį. Tokio j ė g ų išsekimo saugot i s lab iaus ia i perspė ja senoji R y t ų m e d i c i n a , i šsekimą l a i k y d a m a pavojing iaus ia iš visų b ė d ų , t e i g d a m a , kad š i ta ip išsekęs ž m o g u s y r a n e i š g y d o m a s . Senovės R y t ų medikai m a n ė , kad pernelyg d idehs psichofizinių j ė g ų i šsekimas ~ mir t ies pr ieangis , kai ž m o g u s d a r gyvas, be t j a u p a s m e r k t a s . T i b e t o medicina g r ė s m i n g a i s , perne lyg d ideho išsekimo požymia i s irgi laiko nuolat in į per d ideho nuovarg io j a u s m ą , visišką be-

^v i l t i škumą, be jėg i škumą ir apat i ją ; suhesėj imą iki r a u m e n ų t o n u s o n e t e k i m o , j ų s i lpnumą dėl p r a r a s t o t o n u s o i r atrofiją, i r odos bei p o o d i n ė s l ą s t e h e n o s suglebimą; tokį n u o l a t i n į galvos m a u d i m ą , kai ne t p r a r a n d a m a s m ą s t y m o a i š k u m a s i r galva svaigsta; ryškų j u t i m o o r g a n ų susilpnėjimą; lė t in ius k r y ž k a u h o , sąnar ių, kaulų s k a u s m u s ; ryškų lyt inio p o t r a u k i o sus i lpnėj imą. Ž m o g u s s u g n i u ž d y t a s , f i z i š k a i suglebęs, sukiužęs, jis ne gyvena,„Q-.gyvelioja. J is a p i m t a s sielos i r k ū n o depresi jos, k a p i t u h a v ę s .

P s i c h o a s t e n i n i s s i n d r o m a s - r y š k i a u s i a ir p r a ž ū t i n g i a u sia p s i c h o s o m a t i n ė s d e z a d a p t a c i j o s apra i ška, p a t i didžiausia b a u s m ė už n e m o k š i š k u m ą , niūr ią n u o t a i k ą , už savo prigimčiai priešišką gyvenseną, už t r o š k i m u s , p r a n o k s t a n č i u s j ė g a s , už negebė j imą pakeis t i savo gyvenimo, kai jis nepak e n č i a m a s , b e d ž i a u g s m o a r sukasi u ž b u r t a m e r a t e . D a u g e -ho d r a m a t i š k ų g y v e n i m ų istori ja - t a i ps ichoas tenin io sindr o m o p l ė t r o s is tori ja . Jo k l a s t a pas ire iškia t u o , kad jis at-slenka ir užvaldo ž m o g ų p a m a ž u , n e p a s t e b i m a i ir kai žmo-

I DALIS • VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA 1 8

g u s susigr iebia einąs šiuo Iceliu, j a u b i i n a p e r vėlu. Ž m o g u s t a m p a abe j ingu ne t ik t a m , ko siekė, b e t i r savo l ikimui, i r s a u p a č i a m .

P s i c h o a s t e n i n i s s i n d r o m a s irgi t u r i savo e t a p u s . I š pradžių ž m o g u s m a n o , kad j is p a p r a s č i a u s i a i p a v a r g o i r re ikia kaip n o r s i š tver t i iki poilsio d ienų, iki a t o s t o g ų ir kad nuovargis n a t i i r a h b i i s e n a - j u k p a v a r g d a v o i r a n k s č i a u , b e t a t s i g a u d a v o . Taigi s t i m u h u o j a save ž m o g u s p a p i l d o m u kavos p u o d e h u i r r a m i n a s i a l k o h o h u ar m i g d o m ų j ų t a b l e t e . I š r y t o jauč ias i d a r žvalus, t a č i a u p o p u s i a u d i e n i o p a v a r g s t a , sugni i iž ta , n u s i k a m u o j a . Jis p a s t e b i , kad s u m a ž ė j o darb ing u m a s , pablogė jo a t m i n t i s , o a p h n k i n i a i m a t o , k a d jis vis jžeidesnis, irzlesnis. J a m sako: „ J u m s re ikia p a i l s ė t i " , b e t j is a t k e r t a : „ S m u l k m e n o s , šiek t iek p a v a r g a u , o šiaip viskas g e r a i " . Ž m o g u s d a r j u o k a u j a .

A n t r a m e ps ichoas ten in io s i n d r o m o e t a p e ž m o g u s j a u p a b u n d a j a u s d a m a s nuovargį . T i k vahos d ė k a a t s i k e h a i r sus i ruošia į d a r b ą , vos v i lkdamas i s l a i p t a i s . J is p a s t e b i , k a d p i r š t a i d r e b a i r viskas k r i n t a i š r a n k ų . S u k l u m p a lygioje vietoje. Galva p a s i d a r o t u š č i a , p a m e t a m a s pokalbio siiilas, p a m i r š t a m a t a i , kas b u v o gerai ž i n o m a i r a t s imen a m a , d a ž n ė j a klaidos; perska i tęs kokį n o r s t e k s t ą , jis t u r i d a r k a r t ą j į p e r s k a i t y t i , nes p o v ieno k a r t o nieko nesup r a t o i r ne įs iminė. T e n k a p e r d a r y t i t a i , kas j a u p a d a r y t a , la ikas s lenka laba i l ė t a i , s u n k u s u l a u k t i d a r b o p a b a i g o s . N u o l a t a t i t r a u k i a kažkokios tušč ios m i n t y s , kar ta i s apt e m s t a m ą s t y m a s . Nesinori j u d ė t i , sus i t ikt i s u d r a u g a i s , kalbėt is i r b e n d r a u t i . Nesinori kalbėt i i r k l a u s y t i , skaityti ir r a š y t i . Poilsis p r i m e n a prostraci ją , kai ne sykį susizgr imbi , kad esi užs imiršęs , kai vis žiiiri į v ieną t a š k ą ir nieko n e m a t a i . K a n k i n a galvos s k a u s m a i , p r a d e d a m a u s t i širdį, n e d u o d a r a m y b ė s b u k a s s k a u s m a s kr i i t inė je . N ė r a a p e t i t o , ir, nors nieko n e v a l g y t a , sk randy je j u n t a m a s sunk u m a s t a r s i persivalgius. A t s i r a n d a n e r i m a s , b a i m ė , kank i n a b loga n u o j a u t a . Ž m o g u s j a u p a t s a i sako: „ M a n reikia p a i l s ė t i " , jis nejuokais susir i ipinęs.

T r e č i a m e ps ichoas ten in io s i n d r o m o e t a p e ž m o g u s j a u sako ne „ p a v a r g a u " , o „ m i r t i n a i p a v a r g a u " . Nuovarg i s pasiekė last<-^^n-. Ivgmenį. T u r i m e o m e n y g i luminį ir imuninį

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA » I DALIS 1 ^

o r g a n i z m o išsekimą. Tai a r t ė j i m a s pr ie m i r t i n o s r ibos a r b a jos p e r ž e n g i m a s . Niiiri b i i sena j a u t u r i logiškas p a s e k m e s . Ž m o g u s i n s t i n k t y v i a i j a u č i a b a i m ę . Jis j a u č i a s i senas i r sugniužęs . N ė r a t r o š k i m ų , a p i m a a b e j i n g u m a s v i skam, kas a n k s č i a u d o m i n o . Š iame e t a p e i š n y k s t a pr incipinis vidinis konfl iktas . K a i t o k s ž m o g u s sus i t inka su b ič iuhais , ar t imais ia i s , jis kankinas i , nes nori pas ihkt i v ienas . A t o s t o g o s n e a t s t a t o jėgų. P r a ė j u s savaitei p o a t o s t o g ų , a t r o d o , kad jų i r n e b u v o . Ryškia i pas i re i šk ia lyt inis s i l p n u m a s , s u t r i n ka m e n s t r u a c i j ų ciklas. N e b e d o m i n a pr ieš inga lyt is .

Pas ikeič ia i r išvaizda: akys įkr i tus ios, n e b h z g a , nežvi-t r ios , ve idas pablyškęs , pa juodus ia i s p a a k i a i s , papi lkė jęs , p a p u r t ę s , p a b u r k ę v i r šut in ia i i r a p a t i n i a i akių vokai. Burnos k a m p u č i a i n u k a r ę . A n t veido - „ t ragedi jos k a u k ė " . Pečiai nuleist i , ž m o g u s k i ipr inas i , va ikš to v i l k d a m a s kojas . R a n k o s neval ingai n u k a r u s i o s . Ba l sas ty lus , t r i ikč io jant i s .

Ta i j a u k a t a s t r o f a . A t s i r a n d a n a u j ų hgų, senosios t a m p a l ė t i n ė s . Jos k o m p h k u o j a s i . P s i c h o s o m a t i n ė d e z a d a p t a c i ja j a u g a l u t i n a i sus i formavusi . P s i c h o a s t e n i n i s s i n d r o m a s -t a i p s i c h o s o m a t i n i ų hgų alfa i r o m e g a , jų p a g r i n d ų pag r i n d a s .

PSICHOVEGETATYVINIS SINDROMAS, ARBA

„VISIEMS Ž I N O M A " V E G E T O K A P I L I A R I N Ė DISTONIJA

Visiems ž i n o m a v e g e t o k a p i h a r i n ė dis toni ja, i r niekas, i šskyrus g y d y t o j u s , nežino, kas ta i y r a . S a k o m a : „ D a k t a r e , m a n o nervai s u t r i k ę , šokinė ja a r t e r i n i s s p a u d i m a s , m a u džia širdį, s k a u d a galvą, p r a k a i t u o j u " . P o ž y m i ų n u s a k y m u ir baigiasi h g o n i o žinios apie o r g a n i z m o v e g e t a t y v i n ę reguhaci ja .

Vid inę gyvybinės veiklos reguhaci ja v y k d o vegetatyvinė n e r v ų s i s t e m a . J i a u t o n o m i n ė , g laudžia i susijusi su pas ą m o n i n e psichikos sfera i r s ą m o n e i nepava ld i . O r g a n i z m o gyvybinę veiklą r e g u h u o j a smegenys ir požievinė sfera.

N o r m a h v e g e t a t y v i reguhac i ja v y k s t a n e p a s t e l ) i m a i . ž m o g u i n e s u s i m ą s t a n t apie t a i , kaip d i r b a jo širdis, lai i r y r a sve ikata . T a č i a u širdžiai p r a d ė j u s n e r i t m i n g a i p lakt i ,

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA >20 ' DALIS *

a t s i r a n d a s k a u s m a i . Tai vegetokapi l ia r inė d i s toni ja , organizmo disreguliaci ja. Viso o r g a n i z m o d i s toni ja - ta i to ta l in i s d i s k o m f o r t a s . Ž m o g u s s u s i r ū p i n a , nerv inga i č iupinė ja pulsą. J a m „viską s k a u d a " , „viską gel ia" . P i r m i a u s i a , v i s u o m e t s k a u d a galvą, nes sus iaurė ję ar išsiplėtę galvos s m e g e n ų kapil iarai, padidė jęs a r sumažė jęs a r te r in i s s p a u d i m a s . A n t r a , „širdies n e u r o z ė " - j i a p m i r š t a , ją s p a u d ž i a , j i greičiau plaka, j ą s k a u d a . Trečia, j a u č i a m a d a u g y b ė n e m a l o n i ų po jūč ių v i r šk in imo t r a k t e : s p a z m a i , s k a u s m a i , n e v i r š k i n i m a s , t u š -t in imos i s u t r i k i m a i . Vėl iau i m a dž iūt i b u r n a a r b a g a u s ė j a seilių, s k u n d ž i a m a s i p r a k a i t a v i m u , k v ė p a v i m o s u t r i k i m a i s , šalčio k r ė t i m u , š i lumos a n t p l ū d ž i a i s , ė d a r ė m u o . Skausmingi po jūčia i ne n u o l a t i n i a i , o š o k i n ė j a n t y s iš v ienos vietos j kitą, i r m o t e r i s sako: ,.Aš visa kaip s u d a u ž y t a , m a n labai bloga i r n e r a m u " .

P s i c h o v e g e t a t y v i n i s s i n d r o m a s - t a i padidė jęs irzlum a s i r n e r i m a s . O r g a n i z m o disregul iaci ja pas i re i šk ia sunkiai . D a ž n a i vėžys g a n a ilgai n e j u n t a m a s , o a t r o d y t ų „pap r a s t a " funkcinė vegetokapi l iar inė d is toni ja sukelia sunkios ligos po jūt į , ir p u s ė l igonių, kur ie kreipias i į gydyto ją, negaluoja dėl jos . Ž m o g u s , se rgant i s s u n k i a liga, r a m i a i laukia, kol g y d y t o j a s j į p r i i m s , o i š t i k t a s vegetokapi l iar inės distoni jos nerv ingai n e n u s t y g s t a vietoje l a u k d a m a s pr ie kab i n e t o d u r ų i r įėjęs k u o skubiaus ia i k laus ia : „Ar t a i kas nors labai r i m t a ? " P s i c h o v e g e t a t y v i n i s s i n d r o m a s dažniausiai susijęs su p s i c h o a s t e t i n i u s i n d r o m u . S a v o i šgyvenimų i šd i rg intas ž m o g u s p a v a r g s t a n u o n e r i m a s č i o , dėl t o ats ir a n d a ps ichovegeta tyv in i s s i n d r o m a s . Dvasinis d i s k o m f o r t a s atsi l iepia f iz iniam d i skomfor tu i , i r ž m o g u s p a j u n t a , j o g išsider ino visos o r g a n i z m o s i s temos, p i r m i a u s i a plonųjįį ž a r n ų k o m p l e k s a s .

P i r m a j a m e asteni jos i r vege ta tyv inės distoni jos e t a p e , kai ploniįjų ž a r n ų k o m p l e k s a s d a r pa jėgus i r s a u g u s , įsijungia savireguhaci jos m e c h a n i z m a s . Te ie ik ia p a š a l i n t i priežastį, ir o r g a n i z m a s p a t s susigrąžins sau sveikatą. O kas eis tol iau savivalės i r o r g a n i z m o gr iov imo keliu, nepakeis savo gyvensenos , t a s neįveiks p s i c h o s o m a t i n ė s ligos i r o r g a n i z m o s i s temų p a ž e i d i m ų . • • i ^ - -

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA 2 1

PSICHOSOMATINĖS LIGOS -

TAI SIELOS IR K Ū N O NEGALIA

D a ž n i a u s i a i š iuolaikiniai g y d y t o j a i v isapusiškai nepaž į s ta h g o n i o , nežino skaudžių jo i šgyvenimų, neišs ia iškina psichologinių jo kančių pr iežasčių, o k a r t u ir pr iežasčių, s u k e h a n č i ų sielos i r k ū n o hgas , t o d ė l negah suvokt i hgos e s m ė s . Ž m o g u s p a t s t u r i išs iaiškinti savo n e g a h ų pr iežas t i s , p e r p r a s t i h g o s e s m ę , kad k a r t u su g y d y t o j u g a l ė t ų ją įveikt i . Niekas k i t a s ger iau už p a t į ž m o g ų n e g a h jo p a ž i n t i i r ž inot i jo i šgyvenimų.

T o k i a sunki dvas inė b ū k l ė kaip depres i ja g a h b ū t i įgimta - t a i e n d o g e n i n ė depresi ja, j ą g y d o ps ich ia t ra i . K i t a depresijos rūšis - egzogeninė, ją s u k e h a n e p a l a n k i o s g y v e n i m o a p h n k y b ė s , psichiškai t r a u m u o j a n t y s i šgyvenimai, didelės n e s ė k m ė s , a r t i m o ž m o g u s m i r t i s , n e a t h e p t a meilė. Depresija pas i re i šk ia psichinės b ū s e n o s p r i s l ė g t u m u , a p a t i j a , nesi-d o m ė j i m u viskuo, kas a n k s č i a u d o m i n o , a t s i s a k y m u kovot i , n u s i v y h m u , ka l tės j u t i m u , savojo „ A š " i r savo g y v e n i m o n e v e r t i n i m u . A p i m t a s depresi jos ž m o g u s , s ą m o n i n g a i a r n e , n e n o r i gyvent i . Didžioji d a h s sav ižudybių - t a i depresi jos p a d a r i n i a i . P r a s i d e d a a u t o a g r e s i j a . N e n o r a s gyvent i užva ldo o r g a n i z m ą . P i r m i a u s i a s l o p i n a m o s a p s a u g i n ė s j ėgos , klostosi i m u n i n ė depresi ja, kur i g a h a u s i a i s u k e h a onkologines l igas. Depres i ja - g r ė s m i n g a ir p a v o j i n g a b ū s e n a . Tai nerim a s , n u o k u r i o kenčia š irdis, krau jagys lės ; t a i nus ivy l imas , n u o k u r i o kenčia v i r šk in imo t r a k t a s , b lužnis i r kasa .

Siuo m e t u p r i s k a i č i u o j a m a deš imt h g ų , kur ios , b ū d a m o s svarbiaus ios pr ieš laikinės mir t ie s ka l t in inkės , t iesiogiai sus i šaukia su T i b e t o požiūr iu į p a g r i n d i n i ų ž m o g a u s hgų skaičių. Ta i širdies hgos , i n s u l t a s , a t e r o s k l e r o z ė , bronchin ė a s t m a , cukr inis d i a b e t a s , vėžys, k e p e n ų cirozė, nefri tai i r nefrozės, g r ipas i r p n e u m o n i j a , ne la imingi a t s i t i k i m a i . Širdies s i s temos hgos - s t e n o k a r d i j a , m i o k a r d o i n f a r k t a s , i š e m i n ė h g a ; insu l ta s - t a i ir h i p e r t o n i n ė liga, širdies ir krau jagys l ių reguhaci jos p a ž e i d i m a i ; a t e r o s k l e r o z ė - lai ir m e d ž i a g ų a p y k a i t o s , i š d a h e s r iebalų apyka i tos paže id imai ; b r o n c h i n ė a s t m a - blužnies s i s temos, kasos paže id imai ; I H ' fr i tas ir nefrozė - susi lpnėjusios i n k s t ų s i s temos padariniaii;

I DALIS * VĖŽIO G Y D Y M A S IR l ' R O l l L A K T I K A 2 2

galiausiai vėžys - p i k t y b i n ė imunodepres i jos raiška. Visa ta i d a u g i a u a r m a ž i a u p s i c h o s o m a t i n ė s ligos.

Trys hgos ta r s i n e t u r i n ieko b e n d r a su patologinia i s i šgyvenimais . T a č i a u n e t g i k e p e n ų cirozė d a ž n a i a t s i r a n d a p a n i u r ė l i a m s , l inkus iems j alkoholį, nes i la ikant iems tinkam o s d ie tos i r te is ingos gyvensenos . G r i p a s i r p n e u m o n i j a p a k e r t a nus i lpus ius . Virusai i r m i k r o b a i t ik įvykdo nuosprendį , kurį p a n i u r ę s , dėl n e p r o t i n g o s gyvensenos nusi lpęs ž m o g u s , n e g e b a n t i s spręs t i savo p r o b l e m ų , p a t s sau p a r u o šė. N e t g i n e l a i m i n g ų a t s i t i k i m ų d a u g i a u s i a p a t i r i a paniu-r ė h a i . Vieni j ų lekia a u t o m o b i h u , i š lošdami s e k u n d e s , b e t p r a r a s d a m i gyvybę; kiti e i n a p e r g a t v ę p e r n e l y g s u s i m ą s t ę ; t r e t i - depres iškai , n e s ą m o n i n g a i t r o k š t a m i r t i , i r ne la imin-gas a t s i t i k i m a s j i e m s d ė s n i n g a s .

Moksl ininkas Fišeris i š t y r ė t i i k s t a n č i u s m i o k a r d o inf a r k t o atve jų. Jis i š s tudi javo h g o n i o g y v e n i m ą kelerius met u s prieš širdies k a t a s t r o f ą ir n u s t a t ė , kad į m i o k a r d o inf a r k t ą ž m o g u s e i n a t re jus-šešer ius m e t u s . G a u d a m a s vieną po k i t o širdies, k r a u j a g y s h ų s ignalus , jis nekre ip ia į juos dėmes io ir s t u m i a save į in farktą .

Vakarų p s i c h o s o m a t i n ė s medic inos g y d y t o j a i m a n o , kad p s i c h o s o m a t i n ė s v i r š k i n i m o t r a k t o hgos y r a n e p a s i e k t o t ikslo p a d a r i n i a i , kai ko n o r s laba i nor is i , ko nors labai s iek iama, b e t n e p a s i e k i a m a . C u k r i n i s d i a b e t a s kyla, kai ž m o g u s b i ina n u o l a t n e p a t e n k i n t a s a r t i m ų j ų ar labai v e r t i n a m ų ž m o n i ų požii ir iu į save; odos hgos - prislopint o k a m n o r s pr ie š i škumo a r n u o l a t i n i o n e r i m o r e z u l t a t a i ; o p a - i šgyvento ž e m i n a n č i o j a u s m o , p r i k l a u s o m u m o n u o k o n o r s a r n u o g y v e n i m o a p h n k y b i ų , k u r i ų n e g a h m a pakeisti, p a d a r i n i a i ; a r t e r i n ė h i p e r t o n i j a ir t ach ikard i j a -n u s l o p i n t o įti ižio, pykčio i r b a i m ė s p a d a r i n y s ; b r o n c h i n ė a s t m a - n u s l o p i n t ų s e k s u a h n i ų konfl iktų r e z u l t a t a s . Dėl to g a h m a i r g inčyt i s , t a č i a u n e a b e j o t i n a t a i , kas svarbiaus ia : sunkių i šgyvenimų i r v i d a u s o r g a n ų hgų t a r p u s a v i o ryšys t u r i gihą p r a s m ę . S u n k u s ilgalaikis i šgyvenimas fiksuoja-si n e s ą m o n i n g o j e psichikos sferoje, s u d a r y d a m a s nuolat in į p a t o l o g i n ė s impulsaci jos židinį, kur i s veikia t a m t i k r ą org a n i z m o s i s t e m ą i r laiko ją n u o l a t į s i tempus ią , sekina ją ii' gahaus ia i sukeha lė t inę hgą. P a t o l o g i n ė s impulsaci jos ži-

4

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA * I DALIS 2 3

dinys n u s t o j a veikęs ne n u o vaistų, o p a š a h n u s j į sukėlusį i šgyvenimą. Blogiau, jeigu s ą m o n ė i šgyvenimo nefiksuoja. Vis d ė l t o n u o d u g n i a n a h z ė p a d e d a suvokt i i r n e s ą m o n i n gus i šgyvenimus .

D e š i m t p a g r i n d i n i ų hgų, dėl kur ių ž m o g u s p e r n e l y g a n k s t i m i r š t a - ta i p s i c h o s o m a t i n ė ploniįjų ir s torųjų žarn ų k o m p l e k s ų pato logi ja . P s i c h o s o m a t i n ė s p lonųjų ž a r n ų k o m p l e k s o p a ž e i d i m o hgos - neinfekciniai e n t e r i t a i (plonosiose ž a r n o s e ) , d v y h k a p i r š t ė s ž a r n o s o p o s ; širdies k rauj a g y s h ų s i s temos hgos , t a r p j ų s tenokardi ja , i šeminė h g a , m i o k a r d o i n f a r k t a s , h i p e r t o n i j a , insu l ta s ; tulžies piislės h-gos, t a r p jų a k m e n h g ė , i r neinfekcinės k e p e n ų hgos .

P s i c h o s o m a t i n ė s s torųjų ž a r n ų komplekso p a ž e i d i m o h-gos - neinfekciniai k o h t a i ( s toros iose ž a r n o s e ) , b r o n c h i n ė a s t m a i r k i tos neinfekcinio p o b ū d ž i o p laučių ligos, konkrečiai k v ė p a v i m o t a k ų ir nos iaryklės ligos, t a r p jų i r alerginės ; b u r n o s e r t m ė s i r d a n t ų ligos, t a r p j ų i r p a r o d o n t o z ė , migdolų hgos; g a s t r i t a i i r s k r a n d ž i o o p a , s t e m p l ė s ligos; kasos hgos , t a r p j ų c u k r a h g ė ; b lužnies hgos ; i n k s t ų hgos , kur ias sukėlė k i t ų o r g a n i z m o s i s t e m ų patologinis poveikis, p i r m a l a i k i s j ų sug leb imas ; š l a p i m t a k i ų hgos , t a r p j ų i r akm e n h g ė ; s k y d h a u k ė s hgos; m e d ž i a g ų apyka i tos hgos , t a r p j ų a t e r o s k l e r o z ė ; j u d ė j i m o a p a r a t o hgos , o d o s hgos ; ly t inės sferos hgos , t a r p jų g inekologinės, susijusios su prieš laikiniu o r g a n i z m o n u v y t i m u ; onkologinės hgos .

L a b a i s v a r b u ž inot i , kad infekcinės hgos dažniaus ia i , je i ne v i s u o m e t , y r a v ienos kur ios nors s i s temos susilpnėjim o r e z u l t a t a s . T u b e r k u h o z e suserga nusilpusiej i , sveika m o ter i s r e t a i aps ikreč ia infekcinėmis g inekologinėmis h g o m i s . Ž m o g u s t iesiog m a u d o s i infekcijų jūro je , b e t netg i cholera s u s e r g a t ik pr i s lėgtos psichikos ž m o n ė s , i šsekinti psichosom a t i n i ų procesų. D e r a n e t neįsileisti ne ig iamų emoci jų, nes n u s i v y h m a s s u k e h a p lauč ių, b a i m ė - i n k s t ų , į tūžis - kepenų, n e r i m a s - širdies, n e p a s i t e n k i n i m a s - v i r šk in imo t r a k t o h g a s . Be t o , re ikia ž inot i , kad n u s l o p i n t a s į tūžis , e s a n t sveik o m s k e p e n i m s , v ienas dalykas, o esant j o m s nesveikoms visiškai kas k i t a !

Liga - t a i s ignalas, kad m ū s ų gyvensena yra disliar m o n i š k a su apl inka. Sveikatos labui t u r i m e perni;)s lvl i s a v u

2 4 I DALIS * VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA

požiūrį į gyvenimą. Liga a t s i r a n d a , liai e s a m e t ikr i , j o g gy-^ v e n i m o t iks las - j a u s m i n i s p a s i t e n k i n i m a s , emocinis komfortas a r m a t e r i a l i n ė gerovė . Dėl t o k i o r i b o t o pož iūr io m e s savo l a i m ę iškeliame a u k š č i a u k i t ų ž m o n i ų la imės i r t a m p a me į t a r ū s , pas i ruošę k o n k u r e n c i j a i i r g y n y b a i . D a r o s i s u n k u sus ikur t i h a r m o n i n g ą g y v e n i m o p u s i a u s v y r ą , n e t jei ats isak o m e egocentr i škai m ą s t y t i i r u ž i m a m e universa lesnę poziciją. M u m s reikia i š š irdies p r a d ė t i r ū p i n t i s savo tėvais , šeimos nar ia i s , b ič iuhais i r k i ta i s ž m o n ė m i s , re ikšt i meilę ir s impat i ją netg i t i e m s , k u r i u o s l a i k o m e „pr ie ša i s " .

Blaiviai m ą s t y d a m i , t u r i m e s t e n g t i s i š saugot i vienybę s u n a t ū r a h a a p h n k a , n u o kur ios p r i k l a u s o m ū s ų gyvenim a s . T a č i a u per p a s t a r u o s i u s š i m t m e č i u s n u o l a t d i d i n o m e dirvos, v a n d e n s i r o r o u ž t e r š t u m ą . Argi t a i ne savęs naik i n i m a s ? M ū s ų g y v e n i m a s t a i p p a t p a s i d a r ė n e n a t ū r a l u s . D a u g e h s ž m o n i ų dėl ilgo sėdė j imo prie te levizor iaus gauna didelį radiaci jos kiekį. D a u g kas n a u d o j a m i k r o b a n g ų krosneles i r e lektros p r i e t a i s u s , s i lpninančius m ū s ų įgimtą gebė j imą prieš int is h g o m s , dėvi s i n t e t i n i u s v i r šut in ius ir a p a t i n i u s r ū b u s , o j ie, kaip ir s in te t in ia i lovos skalbiniai , t r u k d o n o r m a l i a i energijos a p y k a i t a i t a r p o r g a n i z m o i r ap l inkos , t a l k i n a hgai a r b a s t a b d o sveikimą.

Je igu mes n e t i n k a m a i m a i t i n a m ė s , m ū s ų k r a u j o , o kar-' t u i r l ą s t e h ų k o k y b ė p r a d e d a b logėt i . Vėžys kaip l ą s t e h ų h g a dažniaus ia i y r a ilgo n e t i n k a m o s m i t y b o s l a i k o t a r p i o r e z u l t a t a s .

N o r ė d a m i a t s t a t y t i sveiką k r a u j o i r l ą s t e h ų b ū k l ę , tu

r i m e : 1. Ats ižvelgt i į savo evol iucinę pr ig imt į . G r y n i g r ū d a i - p a t s t i n k a m i a u s i a s p a g r i n d i n i s ž m o g a u s

m i t y b o s p r o d u k t a s ; p o t o e i n a d a r ž o v ė s , a n k š t i n i a i i r kiti v iet iniai p r o d u k t a i .

2 . Laikyt i s n a t ū r a h o s d ie tos t radic i jų . Šiuolaikinė d i e t a sus ik lostė d a u g i a u s i a per p a s t a r u o s i u s

p e n k i a s d e š i m t m e t ų i r joje y r a d a u g p r o d u k t ų , kurių anksčiau nė n e b u v o - ta i k o n c e n t r u o t a s ir r iebus m a i s t a s , rafin u o t a s c u k r u s i r kiti s m a r k i a i a p d o r o t i d i rbt in ia i p r o d u k t a i . O t rad ic in i s ž m o n i ų m a i s t a s - gryni g r ū d a i , a n k š t i n i a i ir d a r ž o v ė s - n e b e v a r t o j a m i kaip pagr ind in ia i m i t y b o s pro-

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA * I DALIS 9 C

d ū k t a i . S e r g a m u m a s d e g e n e r a t y v i n ė m i s h g o m i s d idė ja prop o r c i n g a i š iems žmoni jos m i t y b o s p o k y č i a m s .

3. Atsižvelgt i į m ū s ų ekologinę pr ig imt į . P a g e i d a u t i n a , kad m ū s ų m a i s t a s b ū t ų p r o d u k t a i , gami

n a m i to je v ietovėje, kurio je g y v e n a m e . P a v y z d ž i u i , eskimai m a i t i n a s i d a u g i a u s i a g y v u h n ė s k i lmės p r o d u k t a i s , kadangi U ž p o h a r ė s k h m a t a s š a l t a s . Indijoje i r k i t u o s e š i l tuose k r a š t u o s e m a i t i n a m a s i beveik vien d a r ž o v ė m i s , nes t a i ger iaus ia i • t i n k a t e n g y v e n a n t i e m s ž m o n ė m s . Kai p r a d e d a m e m a i t i n t i s p r o d u k t a i s , a t v e ž t a i s i š k i t o k h m a t o j u o s t o s , org a n i z m e a t s i r a n d a n u o l a t i n i s d i s b a l a n s a s , y p a č v a r t o j a n t d a u g c u k r a u s , t a i p p a t a n a n a s ų , b a n a n ų a r k i t ų t r o p i n i ų vaisių. V i d u t i n i o k h m a t o g y v e n t o j a m s idealus pagr indin i s m a i s t a s y r a g rūd in ia i , a n k š t i n i a i , d a r ž o v ė s i r kiti vietiniai p r o d u k t a i .

4. Atsižvelgt i į m e t ų laiką. Į p r o t i s valgyti ledus šiltoje p a t a l p o j e , kai l auke snin

ga, t a i p p a t y r a d i s h a r m o n i j a , kaip i r įprot i s valgyti j u o d a i a p k e p i n t ą bifšteksą k a r š t u vasaros m e t u . R e i k ė t ų savo pasir i n k i m ą i r kasdienio m a i s t o r u o š i m ą p r i t a i k y t i prie sezono. P a v y z d ž i u i , e s a n t š a l t a m orui , g a h m e v a r t o t i d a u g i a u v i r to m a i s t o , o m a ž i a u sa lo tų ar vaisių. Vasarą lab iau t i n k a t ik šiek t iek a p d o r o t i pa t ieka la i , o g y v u h n ė s ki lmės ir s m a r k i a i a p d o r o t ų p r o d u k t ų reikia v a r t o t i k u o m a ž i a u .

5. Atsižvelgti į savo indiv idua l ias savybes . R e n k a n t i s kasdienį m a i s t ą b ū t i n a ats ižvelgt i į indivi-

d u a h u s a m ž i a u s , lyt ies, a k t y v u m o , profesijos, į g imtos k ū n o konst i tuc i jos i r e s a m o s f iz inės būklės s k i r t u m u s .

6. Kiekvieną dieną gyvent i aktyv ia i . Šiuolaikinis g y v e n i m a s ž m o g u i te ik ia k u r kas m a ž i a u

į t a m p o s re ikalaujančių a p h n k y b i ų f iz in iu i r p r o t i n i u požiūriu negu praei ty je . Visa ž m o g a u s o r g a n i z m o v y s t y m o s i eiga o r i e n t u o t a į didesnes a p k r o v a s . Todėl š iuolaikinio ž m o g a u s k r a u j o ir hmfos a p y t a k a , v i r šk in imo ir n e r v ų s i s temos funkcijos d a ž n a i b ū n a t a r s i sus t ingus ios . Gera i sveikatai b ū t i n a s a k t y v u s f i z in i s i r p r o t i n i s g y v e n i m a s , t o d ė l p a g e i d a u t i n a š iuolaikinę gyvenseną p a p i l d y t i r e g u h a r i a i s f iz iniais i r prot iniais p r a t i m a i s .

B ū t i n a n a u d o t i i r n a t ū r a h o s higienos gydomąjį-profi-

2 6 I DALIS * VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA I DALIS 2 7

lakt inį k o m p l e k s ą kovai prieš vėžį, - a t s ižve lg iant į miisų k l i m a t o ir d i rvožemio sąlygas, j augal inius r a c i o n u s , gyvenseną, į t r a u k t i visa, kas poz i tyvu, ką s u k a u p ė žmoni jos i šmint i s i r naujoj i m e d i c i n a .

S i a u b i n g a m ū s ų dienų l iga - vėžys - vis l a b i a u p l i n t a civi l izuotose šalyse, kad ir kaip m e d i c i n a s tengias i ją sulai- , ky t i . Šios ligos t y r i m a m s s k i r i a m a d a u g lėšų, t a č i a u viskas eis pern iek , jei t y r i m a i b u s a t l iekami t a p a č i a k r y p t i m i , k u r i a jie a t l i ekami d a b a r .

Vėžio pr iežas t i s g a l i m a n u s t a t y t i t ik i š ty rus individualią, p a t i e s l igonio m e d i c i n i n ę istori ją prieš s u s e r g a n t . Vėžys - ne infekcinė liga. Jis n e a t s i r a n d a a t s i t i k t i n a i ar dėl r nela imingo a t s i t i k i m o . Tai l igonio n e t i n k a m o s gyvensenos , k a r t a i s i r g y d y m o s i vaistais ar operaci jos r e z u l t a t a s .

Susirgęs vėžiu ligonis gali b ū t i t i k r a s , kad liga jo organizme a t s i r a d o t u o m e t , kai dėl veiksnių, ilgą laiką ardž ius ių -sveikatą, o r g a n i z m a s p r a r a d o gebėj imą pas ipr ieš in t i .

Iš t o k i ų veiksnių m i n ė t i n i šie: 1 . N e t i n k a m a m i t y b a visą gyvenimą; 2. N u o l a t i n i s v idur ių užk ie tė j imas i r p i k t n a u d ž i a v i m a s

la i sv inančia is vaistais ; 3. G y v y b i n i ų o r g a n i z m o jėgų i š sekinimas dėl persidir- .

b i m o , j a u d i n i m o s i , b a i m i n i m o s i , n iūr ių i r g n i u ž d a n č i ų minčių, visokio n e s a i k i n g u m o ;

4. I š a n k s t i n i s b e t kokios ligos g y d y m a s vais ta i s ar chirurg iniu pe ihu;

5 . N e p a k a n k a m a viso k ū n o i r a t s k i r ų jo d a h ų , y p a č lyt inių o r g a n ų , pr iež iūra .

Tokiu b ū d u p a r u o š i a m a dirva vėžiui v y s t y t i s to je k ū n o , dalyje, kur i b u v o vienokiu ar k i tokiu b ū d u ilgai dirginam a . Tik a t r o d o , kad vėžys a t s i r a n d a s t a i g a . I š t i k r o jis t u r i i lgalaikę pr ieš i s torę .

N o r ė d a m i p a d ė t i hgoniu i , gydyto ja i p a š a h n a p a ž e i s t ą , k ū n o dalį ( a n a i p t o l n e p a š a h n d a m i hgos pr iežas t ie s ) , o kartu su ja - i r visus h m f m a z g i u s , esančius k a i m y n y s t ė j e , ka-

dangi jie mano, jog hmfinės haukos padeda išplistai ligai. Tai dar vienas įrodymas, kad gydytojai visiškai nesuvokia,

koks svarbus h a u k ų v a i d m u o p a č i a m o r g a n i z m u i va lant i s . Toks g y d y m a s d a r lab iau s i lpnina o r g a n i z m o a p s a u g i n e s

j ė g a s , kur ios i r t a i p j a u y r a i š sekintos . T i k r a i i šgyti į m a n o m a tik n a u d o j a n t n a t ū r a h u s m e t o

d u s ir t ik anks tyvos iose hgos s tadi jose. . ,

NUO KO P R A D Ė T I GYDYTIS - "

Ž m o g u i susirgus šis k l a u s i m a s į g a u n a didžiulės svarb o s . Ligonis s u s k a n t a karš thgi ška i ieškoti g a r s a u s g y d y t o j o , t i k ė d a m a s i s , kad t a s a i j į išgelbės. T a č i a u ką d a r y t i , kai visi m ė g i n i m a i baigias i n e s ė k m e ? Tragedi ja? Ne! Tokiu a tve ju j ū s p a t y s - ir t ik j ū s - g a h t e save i šgydyt i .

Ką d a r y t i , kad i š s i g y d y t u m e i r a t s t a t y t u m e sveikat ą ? P i r m i a u s i a re ikia a t s i k r a t y t i o r g a n i z m e sus ikaupus ių šlakų, i šva lant visas jo s i s t e m a s . P r a d ė t i reikia n u o žarnyno v a l y m o , nes j a m e sus ikaupus ios fekalijos nuodi ja visą o r g a n i z m ą . P a s k u i reikia išsivalyti kepenis , nes jeigu jų funkcijos sut r ikus ios , t a i m a i s t o n u o d a i , p rakt i ška i neiš-skaidyt i , p a s k l i n d a p e r k r a u j o s i s temą i r nuodi ja o r g a n u s vieną po k i t o . T o h a u b ū t i n a valyti i n k s t u s i r hmfą. I n k s t a i p r i s i d e d a pr ie r ū g š č i ų - š a r m ų p u s i a u s v y r o s r e g u h a v i m o i r šaUna iš k r a u j o n u o d i n g a s m e d ž i a g a s . Limfa - t a i skyst is , c i r k u h u o j a n t i s ž m o g a u s hmfos s is temoje (sus idedančio je i š k r a u j a j a g y s h ų i r m a z g ų ) , t a i p p a t u ž p i l d a n t i s t a r p audinių e r t m e s , p a g a l s u d ė t į a r t i m a s k r a u j o p l a z m a i . K r a u j a s , h m f a i r a u d i n i ų skyst is s u d a r o vidinę o r g a n i z m o t e r p ę , nes šie skysčiai a p i p l a u n a ląsteles, a p h n k ląsteles esančias a u d i n i ų s t r u k t ū r a s i r d a l y v a u j a t a r p l ą s t e h n ė j e m e d ž i a g ų apyka i to je .

Š iandien d a u g e h s h g o n i ų ieško i šganingo vaisto ligai g y d y t i T i b e t o i r k inų medic inos r e c e p t u o s e , p a m i r š d a m i , kad i r E u r o p o s m e d i c i n a n ė r a s i lpna. Vais tų p r e p a r a t a i , p a r u o š t i i š va i s tažohų, t u r i a u g i m v i e t ė s specifiką, taigi i r vais tų mikrobio log inė ir f e r m e n t i n ė s u d ė t i s , tiesiogiai p r i k l a u s y d a m a n u o v a i s t a ž o h ų a u g i m v i e t ė s , gah ryškiai skir t i s . Vadinas i , va is ta i , p a g a l T i b e t o ar kinų r( ' (C | ) l i i s p a g a m i n t i i š E u r o p o s v a i s t a ž o h ų , gah n e t u r ė t i i r i k i a poveikio, o kai kur ia is atve ja is ne t viena ar kil.j n i Į i i i i n i

paveikt i n e i g i a m a i .

2 8 I DALIS * V Ė 2 I O G Y D Y M A S I R PROFILAKTIKA

KOMPLEKSINIS GYDYMASIS

Patologi ja , a t s i r a d u s i kokioje n o r s o r g a n i z m o dalyje ar o r g a n e , kenkia v i sam o r g a n i z m u i , s u t r i k d y d a m a j o veiklą. Todėl g y d a n t i s labai s v a r b u , n e m a ž i n a n t d ė m e s i o negaluoj a n č i a m o r g a n u i , d a u g i a u d ė m e s i o skirt i v i s a m o r g a n i z m u i kaip v i sumai . Reikia n u s t a t y t i p a g r i n d i n ę ligos pr iežas t į i r l igonio reakciją.

K o d ė l t a s pač ias ligas g a l i m a g y d y t i sk i r t inga i , o skirt i n g a s - v ienodai?

S e r g a n t t o m i s p a č i o m i s l igomis, gali sk i r t inga i pasireikšt i s i n d r o m a i , dėl t o g y d y m a s t u r ė s bi i t i sk i r t ingas . V i e n a m ligoniui gali re ikėt i vienokių g y d y m o m e t o d ų , o k i t a m - k i tok ių . - t a i p r i k l a u s o n u o o r g a n i z m o p o k y č i ų ir m e t ų laikų sezono.

Ligonius skiria lyt i s , a m ž i u s , j ie g y v e n a s k i r t i n g o m i s sąlygomis, t u r i sk i r t ingus įpročius . Be t o , skiriasi organizm ų ekologiniai y p a t u m a i . Kiekvienas ligonis t u r i individualias fiziologines ga l imybes , t o d ė l k i e k v i e n a m t a i k o m i konkr e t ū s g y d y m o m e t o d a i .

Ligos g y d y m a s - t a i sveikųjų o r g a n i z m o j ė g ų kova su žal ingu, p r a ž ū t i n g u ligos poveikiu. Je igu sveikosios jėgos nugal i , l iga p a s i t r a u k i a . Jei i m a viršų ža l ingas poveikis, -l iga p r o g r e s u o j a . A k t y v u s s m o g i a m a s i s poveikis - t a i ligos „ p u o l i m a s " . P a l a i k o m a s i s , s t i p r i n a n t i s poveikis vaistais -t a i m a t e r i a l i n i ų o r g a n i z m o a t s a r g ų p a p i l d y m a s .

K a d a reikia t a i k y t i smogiamąj į , o k a d a s t i p r i n a n t į poveikį, n u s t a t o m a įvert inus pačią ligą ir jos eigą.

ŽARNYNO IŠVALYMAS :

(PASIRUOŠIMAS VISO ORGANIZMO IŠVALYMUI)

Pirmas būdas

Į du l i t rus v i r in to a t v ė s i n t o v a n d e n s įp i lamas valgomasis š a u k š t a s ci tr inos sulčių, s u p i l a m a viskas į E s m a r c h o indą a r š i ldyklę. P r o c e d ū r o s m e t u a t s i k l a u p i a m a i r ats irem i a m a a l k ū n ė m i s . K v ė p u o j a m a p e r b u r n ą , pilvas a t p a l a i d u o t a s . P r o c e d ū r a a t l i e k a m a vakare pr ieš miegą a r b a r y t ą .

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA * I DALIS 2 9

p a s i t u š t i n u s , d a r nevalgius . : ,• P a s t a b a : P a m a ž u suleidus visą vandenį , b u s g a l i m a il

g iau j į p a l a i k y t i , ir j is n u b ė g s t o l i a u į ž a r n y n ą . P i r m ą sava i tę - k l izma kasdien; •• A n t r ą s a v a i t ę - k l izma kas a n t r ą dieną; Trečią savai tę - k l i zma kas t rečią dieną; K e t v i r t ą sava i tę - k l izma kas k e t v i r t ą dieną; P e n k t ą sava i tę - k l izma k a r t ą p e r sava i tę .

Antras būdas

l E s m a r c h o indą į p i l a m a p u s ė h t r o 40° C t e m p e r a t ū ros v a n d e n s . V a n d u o su le idž iamas į tiesiąją ž a r n ą , keletą minuč ių p a l a i k o m a s i r i š le idžiamas. G e r i a u s i a t a i a t h k t i pr ieš miegą. K i t ą vakarą į p i l a m a s j a u l i t ras v a n d e n s i r vėl j u o p r a p l a u n a m o s s torosios ž a r n o s . P o t o vienas vakaras p r a l e i d ž i a m a s , o k i tą s u l e i d ž i a m a j a u p u s a n t r o l i t r o vandens; paskui , p r a l e i d u s du vakarus , trečią suleidžiami du h t r a i v a n d e n s .

P a m a ž u p r i p r a s i t e iš laikyti s toros iose ž a r n o s e tokį vandens kiekį. To reikia, kad iš ž a r n y n o išs ivalytų įsisenėjusios fekalijos, t a i p p a t s u m i n k š t ė t ų i r i šs iskirstytų sukietė jusi jų m a s ė .

Trečias būdas

Tai v ienas i š jogos p r a t i m ų , Šank P r a k š a l a n a m e t o d a s . J is p a p r a s t a s , p r i e i n a m a s , u n i k a h a i e fektyvus : n e t ik visiškai išvalo s torąs ia s ž a r n a s , be t i r p a š a h n a nuosėd a s i š viso v i r šk in imo t r a k t o , ko n e g a h p a d a r y t i k h z m a . V a n d u o g e r i a m a s , jis p r a e i n a p e r skrandį , p a s k u i pap r a s t a i s , vis iems p r i e i n a m a i s p r a t i m a i s , p a s l e n k a m a s į ž a r n y n ą i r i š le idžiamas lauk . P r a t i m a i a t h e k a m i tol , kol išeidinės visiškai švarus, koks b u v o p a t e k d a m a s į žarnyną, v a n d u o . Šis b ū d a s , tiksliai j į a t h e k a n t , visiškai nepavojingas.

P a s i r u o š i m a s . P a š i l d o m a s sūrus v a n d u o ( v i e n a m ht-rui - 5-6 g d r u s k o s ) . V a n d u o t u r i b ū t i s ū r u s , k i t a i p jis jhigers į gleivinę ir p a s i š a h n s į p r a s t u b ū d u kaip šlapim a s . Jei v a n d u o p a s i r o d y t ų per s ū r u s , g a h m a šiek tiek

3 0 I DALIS VĖŽIO GYDYMAS IR PROFILAKTIKA

s u m a ž i n t i j o koncentrac i ją . P a t o g i a u s i a t a i a t l ik t i r y t ą nevalgius i r n e p o b a d a

v i m o dienos . P r a p l o v i m u i prireiks d a u g i a u kaip v a l a n d o s . P r o c e d i i r o s a t l ik imo dieną i r k i tą dieną po p r o c e d ū r o s nep a t a r i a m a , a t l iekant p r a t i m u s , d a r y t i s ta ig ių j u d e s i ų .

1 . I š g e r i a m a st ikl inė s ū r a u s v a n d e n s . 2 . T u o j a u p a t a t l i ekami n u r o d y t i p r a t i m a i . 3 . I š g e r i a m a d a r v iena st ikl inė v a n d e n s i r a t l i ekami pra-

II t i m a i . •|,' 4. T a i p i šger iamos šešios st ikl inės v a n d e n s .

ŠANK PRAKŠALANOS PRATIMAI

VIRŠKINIMO T R A K T U I IŠVALYTI

P r o c e d ū r o s m e t u v a n d u o t u o j p a t p e r e i n a į ž a r n y n ą , n e s u k e l d a m a s p y k i n i m o . P r a m a i n i u i g e r i a m a i r a t l iekami p r a t i m a i , kol i šger iamos šešios st iklinės s ū r a u s v a n d e n s , p a s k u i g a l i m a eiti j t u a l e t ą . Po n o r m a l i ų i š m a t ų pasipils skys tos . Je igu i š m a t o s n e p a s i r o d ė , t u č t u o j a u , d a u g i a u neger iant v a n d e n s , p e n k i a s m i n u t e s reikia k a r t o t i p r a t i m u s i r vėl grįžt i j t u a l e t ą . Jei ir vėl i š m a t o s n e p a s i r o d y t ų , reikia p a d a r y t i klizmą; kai t i k p i rmos ios i š m a t o s p a s i r o d y s , to l iau viskas išeis sava ime.

P a t a r i m a s . Kiekvieną k a r t ą aps i lankius t u a l e t e i šangė a p i p l a u n a m a d r u n g n u v a n d e n i u i r p a t e p a m a al ie jumi, kad d r u s k a n e s u k e l t ų d i r g i n i m o .

P i r m ą k a r t ą i š s i tuš t inus reikia i šgert i s t ikl inę šilto s ū r a u s v a n d e n s , a t l ik t i p r a t i m u s , nuei t i j t u a l e t ą , i r kiekvieną kar tą , kai t ik b u s t u š t i n i m a s i , la ikyt is tokios sekos: ger t i vandenį , a t l ik t i p r a t i m u s ir eiti į t u a l e t ą tol , kol v a n d u o p r a d ė s p lūs t i t o k s švarus, koks p a t e k o į org a n i z m ą . Reikia išgert i 10, o kar ta i s 12 ar 14 stiklinių v a n d e n s , - t a i p r i k l a u s o n u o storųjų ž a r n ų u ž t e r š t u m o . Kai v a n d u o b u s p a k a n k a m a i švarus, g a l i m a p r o c e d ū r ą n u t r a u k t i , t ik d a r kelis k a r t u s nuei t i į t u a l e t ą . K a d iš s k r a n d ž i o pas i ša l in tų v a n d e n s l ikučiai, re ikia a t l ik t i atit i n k a m ą p r a t i m ą , t a i y r a išgerti dvi st ikl ines šilto nesūd y t o v a n d e n s i r d v i e m pi r š ta i s l iečiant g o m u r į s u ž a d i n t i

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA * I DALIS 3-Į-

Antras pratimas

Šis p r a t i m a s pr iverč ia vandenį j u d ė t i plonosiose žarnose . P r a d i n ė p a d ė t i s t o k i a p a t . D e š i n ė r a n k a i š t i e s i a m a hor izonta l ia i , kairė sulenkiam a t a i p , kad smihus i r nykštys h e s t ų rakt ikaul į . K ū n u dar o m a s posūki s , o i š t i e s t a ranka k r e i p i a m a a t g a l kiek gah m a t o h a u , ž iūr int į piršt ų g a h u k u s . N e s u s t o j a n t posūkis a t h e k a m a s į k i tą p u s ę , t ik p a k e i t u s r a n k ą . Viską reik ia a t h k t i ke tur i s k a r t u s p e r deš imt sekundžių .

v ė m i m ą , t a i p a t l a i s v i n a n t ne t ik skrandį , b e t i r kepenis , tulžies pūslę bei blužnį . To n e p a d a r i u s d a r ilgai, d a u g k a r t ų p e r va landą teks bėgiot i į t u a l e t ą .

Pirmas pratimas

S t o v ė t i , pėdos v iena n u o ki tos t r i sdeš imt c e n t i m e t r ų a t s t u m u , r a n k ų p i r š t a i sun e r t i , delnais į viršų. N u g a r a tiesi, k v ė p a v i m a s n o r m a lus . P a s i l e n k i a m a į kairę ir t u o j p a t į dešinę. K a r t o j a m a 4 k a r t u s , t a i y r a 8 pasi lenk imai - p e r 10 s e k u n d ž i ų . Šis p r a t i m a s a t i d a r o skrandžio pr ievar t į i r kas k a r t ą pas i lenkus dalis v a n d e n s pasišal ina iš s k r a n d ž i o , e i n a į dvy l ikapi r š tę ž a r n ą ir į plonąsias ž a r n a s .

3 2 I DALIS * VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA

Trečias pratimas

V a n d u o j u d a tol iau p lonos iomis ž a r n o m i s šio p r a t i m o dėka.

K o b r o s v a r i a n t a s . A t s i g u l a m a veidu ž e m y n , t ik kojų nykščiai ir delnai liečia gr indis , vadinas i , klubai pake l t i virš g r i n d ų . P ė d o s v iena n u o ki tos 30 cm a t s t u m u (tai labai s v a r b u ) ; k i inas . pečiai ir galva s u k a m i j dešinę, kol p a v y k s p a m a t y t i kairį kulną. G r į ž t a m a į p r a d i n ę p a d ė t į , p a s k u i p a d a r o m a s posiikis į k i tą pusę . D v i g u b a s j u d e s y s p a k a r t o j a m a s 4 k a r t u s per 10-15 sekundžių .

o.

Ketvirtas pratimas

V a n d e n i u i iš p lonųjų ž a r n ų pere i t i į s torąs ias p a d e d a ke tv i r ta s i s p r a t i m a s . A t s i t u p i a m a , p ė d o s v iena n u o k i tos

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA 3 3

30 cm a t s t u m u , kulnai y r a ne po sėdyne, o išorinėje š l a u n ų pusė je . Ki inas p a s u k a m a s i r kairysis kelis p a d e d a m a s prieš dešiniąją pėdą. Delnais s t u m i a m a p a k a i t o m i s dešinė š launis į kairįjį šoną t a i p , kad b i i tų p r i s p a u d ž i a m a p u s ė pilvo ir d r a u g e s torosios ž a r n o s . Ži i i r ima a t g a l , kad s u s t i p r ė t ų pers i sukimas i r pilvo s p a u d i m a s . B i i t i n a p i r m i a u s i a p r i s p a u s t i dešinę pilvo p u s ę , kad iš p r a d ž i ų p r a s i d ė t ų j u d ė j i m a s kylančiąja s toros ios ž a r n o s da l imi . Sis p r a t i m a s a t l i e k a m a s po 4 k a r t u s į kiekvieną p u s ę per 15 sekundžių .

P e r 45 sekundes a t l iekami visi p r a t i m a i .

P i r m a s i s v a l g y m a s . Valgyti n e anksč iau kaip p r a ė j u s p u s v a l a n d ž i u i po procedi i ros , b e t ne vėliau kaip po valandos . G r i e ž t a i d r a u d ž i a m a p o procedi i ros pa l ik t i v i r šk inimo t r a k t ą tušč ią i lgiau kaip va landą.

Ryžiai i š v e r d a m i ( g a l i m a netg i perv i r t i ) vandenyje be d r u s k o s . G a l i m a p a s k a n i n t i j u o s p o m i d o r ų p a d a ž u , t ik b e p ip i rų . G a l i m a įdėt i lęšių a r b a m o r k ų . Ryžius p a g a r d i n t i 40 g sv iesto. V ie to j ryžių t i n k a ir virt i kviečiai, avižos ar m a k a r o n a i su t a r k u o t u siiriu.

S v a r b u ryžių n e v i r t i p iene i r 24 v a l a n d a s po procediiros n e g e r t i p ieno, kefyro ar kokio k i to pieniško ( r i ig š taus) p r o d u k t o , nevalgyt i r ū g š t a u s m a i s t o , vaisių, žalių daržovių.

A n t r a s i s v a l g y m a s . A n t r ą k a r t ą va lgomas sūris ( b e t koks - k ie tas ar p u s k i e t i s ) , d u o n a . Po 24 v a l a n d ų g a l i m a p r a d ė t i valgyti į p r a s t ą m a i s t ą .

G ė r i m a s . K a d i r j a u č i a m a s p o p r a t i m ų t r o š k u l y s , reikia jo n e p a i s y t i . Pr ieš va lgant pirmąjį k a r t ą n e g a l i m a gert i jok io skysčio, netg i š v a r a u s v a n d e n s , k i ta ip teks bėgiot i į t u a l e t ą .

Pirmąj į k a r t ą va lgant i r pavalgius g a l i m a gert i vandenį, n e s t i p r i u s vaistažol ių a n t p i l u s , mineral inį vandenį . (Alkohol inius gėr imus gr iež ta i d r a u d ž i a m a gert i 24 v a l a n d a s ) . P i r m o s i o s i š m a t o s p a s i r o d y s po 24-37 v a l a n d ų . Jos b u s gelt o n o s su auks in iu a t s p a l v i u kaip m a i t i n a m o kūdikio .

P r a t i m a i k a r t o j a m i m a ž i a u s i a i 2-6 k a r t u s per m e t u s (keič iant is m e t ų l a i k a m s ) . T i e , kas nori n u o d u g n i a i išsivalyt i v i r šk in imo t r a k t ą , gah j u o s a t h k t i kar tą per mėnesį .

P r o c e d ū r o s n e g a l i m a d a r y t i : se rgant d izenter i ja .

3^ I DALIS * V E 2 I O G Y D Y M A S IR P R O F I L A K I I K A V Ė 2 I O G Y D Y M A S I R PROFILAKTIKA VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA * I DALIS 3 5

RidikėUų i r m o r k ų su l tys , ger iant k a r t u , p a d e d a ats t a t y t i o r g a n i z m o gleivinių t o n u s ą (r id ikėhų sul tys spau-

- d ž i a m o s iš l a p ų ir š a k n i a v a i s i ų ) . V a l a n d ą prieš tokį mišinį reikia išgerti kr ienų sunkos (vieną desert inį š a u k š t ą ) . K r i e n ų s u n k a t u r i b ū t i tyre lės p a v i d a l o , a t s k i e s t a citrinų sul t imis (dv ie jų- t r i jų c i t r inų sul tys ir 150 g k r i e n ų ) , o v a r t o j a m a po p u s ę a r b a t i n i o šaukšte l io nevalgius du k a r t u s p e r dieną. Toks miš inys , n e p a ž e i s d a m a s gleivinės, i šsklaido gleives jų s u s i k a u p i m o vietose i r y r a s t ipr i šlapim ą v a r a n t i p r i e m o n ė , y p a č p a d e d a n t i e s a n t p a t i n i m a m s i r vandenl ige i .

K E P E N Ų IŠVALYMAS , / . : , .

Išsivalius ž a r n y n ą i r k rau ją n u o ž a r n y n o intoksikaci jos, g a l i m a p r a d ė t i d a r b ą svarbiausio je k r a u j o va lymo laboratori joje - kepenyse .

^ K e p e n ų p a r u o š i m a s . Sava i tę reikia m a i t i n t i s vegetar i ška i , regul iar ia i va lant ž a r n y n ą : kasdien d a r o m a k l izma a r b a g e r i a m o s su l tys , kaip a n k s č i a u n u r o d y t a .

P o savai tės : P i r m a d i e n a . K l i z m a p a d a r o m a r y t e nevalgius. Visą

dieną kas dvi v a l a n d a s ( p r a d e d a n t a š t u n t ą v a l a n d ą r y t o i r b a i g i a n t a š t u n t ą v a l a n d ą vakaro) reikia ger t i po dvi stikli-n e s ( t i k a š t u n t ą v a l a n d ą r y t o - vieną st ikl inę) šviežiai pagam i n t ų obuoUų sulčių (pas tovė jus ios i lgiau kaip penkiol ika m i n u č i ų i r k o n s e r v u o t o s n e t i n k a ) .

A n t r a d i e n a . Viskas a t l i e k a m a t a i p p a t . T r e č i a d i e n a . Viskas a t l i e k a m a t a i p p a t , t ik obuol ių

sul tys paskut in į k a r t ą g e r i a m o s šeštą va landą vakaro. Iki s e p t i n t o s va landos vakaro re ikia išs ikait inti vonioje, pasir u o š t i ši ldyklę, iki 35" C pas iš i ldyt i 200 g a lyvų aliejaus ir 200 g c i t r inų sulčių. G u l a m a s i į lovą, u ž d e d a m a šildyklė k e p e n ų p l o t e ( p o dešinės pusės šonkauUais) i r lygiai septintą v a l a n d ą i šger iama p i r m a dozė - t r y s valgomieji š a u k š t a i a lyvų al ie jaus ir t r y s valgomieji š a u k š t a i c i t r inų sulčių. Visą laiką š i ldant kepenis k a r š t a ši ldykle, kas p e n k i o h k a minučių ( labai tiksliai p a g a l s e k u n d e s ) re ik ia išgert i tok iomis dozėmis visą aliejų ir visas c i t r inų sult is . G u l i m a rainiai,

Ūminiu kol i tu (esant l ė t i n i a m kolitui ~ g a l i m a ) , t u b e r k u l i o ze, ž a r n y n o vėžiu, p a n k r e a t i t u , e s a n t s k r a n d ž i o i r dvylikapi r š tės ž a r n o s o p a i , ž a r n ų n e p r a e i n a m u m u i .

ŽARNYNO IR VISO ORGANIZMO IŠVALYMAS -{

DARŽOVIŲ SULTIMIS

Jei l iga y r a n e ū m i n i o p o b ū d ž i o , o r g a n i z m a s ger iaus ia i i švalomas šviežiomis d a r ž o v i ų ir vaisių su l t imis .

Sulčių g a l i m a gert i t iek, kiek noris i . N o r i n t s u l a u k t i ženklių r e z u l t a t ų , reikia jų išgert i ne m a ž i a u kaip 600 gram ų p e r dieną.

O r g a n i z m o va lymą ger iaus ia p r a d ė t i ger iant b u r o kėlių sul t i s . Iš p r a d ž i ų ne g r y n a s , o mišinyje su morkų su l t imis , ir p a s t a r ų j ų dalis t u r i b ū t i d i d e s n ė , o vėl iau burokė l ių dalis vis d i d i n a m a , kol o r g a n i z m a s prip r a s pr ie jų i r pa jus jų valomąjį poveikį. Reikia ger t i po vieną ar p u s a n t r o s st ikl inės 2 k a r t u s p e r dieną.

M o r k ų i r burokė l ių sul tys a p r ū p i n a o r g a n i z m ą fosforu i r s iera iš vienos pusės ir kaliu bei šarminia i s e l e m e n t a i s - iš kit o s . Visa t a i , d r a u g e s u v i t a m i n u A , y r a ger iaus ia k r a u j o ląstelių g a m y b o s , y p a č r a u d o n ų j ų k r a u j o kūnel ių, m e d ž i a g a .

Vėl iau valomąją o r g a n i z m o p r o c e d ū r ą g a l i m a p r a t ę s t i ger iant m o r k ų , burokė l ių i r a g u r k ų sult is, kur ios y r a ne t ik valomoji, b e t i r tulžies pūs lės , k e p e n ų , i n k s t ų , p r o s t a t o s i r lyt inių o r g a n ų gydomoj i p r i e m o n ė .

P a s k u i reikia imt i s valomosios i r g y d o m o s i o s pr iemonės - k o p ū s t ų sunkos . K o p ū s t u o s e y r a d a u g sieros, chloro i r g a n a didelis j o d o p r o c e n t a s , p a d e d a n t i s valyti s k r a n d ž i o i r ž a r n y n o gleivinę, t a č i a u t ik t u o a tve ju, jei k o p ū s t ų s u n k a v a r t o j a m a šviežia i r be d r u s k o s .

N e p a m i r š k i m e , kad gaus ia i v a r t o j a n t k o p ū s t ų s u n k ą ats i r a n d a d a u g dujų, t o d ė l prieš t a i reikia išvalyti ž a r n y n ą , kasdien ger iant m o r k ų a r b a m o r k ų s u š p i n a t a i s sult is .

G e r a i o r g a n i z m ą valo bulv ių s u n k a d r a u g e su m o r k ų sul t imis . Tai v a r t o j a n t n e g a l i m a valgyti m ė s o s i r žuvies prod u k t ų . Bulvių sunkoje y r a lengvai v i r š k i n a m o c u k r a u s , kuris bulves v e r d a n t v i r s t a k r a k m o l u .

I DALIS VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA 3 6

n e j u d i n a n t n e t g i kojų i r r a n k ų p i r š tų , g a l i m a m i e g o t i . K a i pris ireiks t u š t i n t i s , išeis žali b i l i rubininia i a k m e n y s , cholest e r i n o kamšč ia i , gleivinės a t m i r ę draiskala i i r j u o d a tulž is . Iš viso t u š t i n a m a s ! 3-4 k a r t u s .

K e p e n ų išvalymą k a r t o j a m e p o 2-4 savaičių. K a r t a i s p o p i r m o v a l y m o išeina ne visi šlakai i r j a u po ke le to d ienų vėl p a j u n t a m a s kepenyse s u n k u m a s . Tai b ū t i n o p a k a r t o t i nio v a l y m o s ignalas, nes n e š v a r u m a i j a u p a j u d ė j o . V ė h a u gah p a k a k t i v ieno k e p e n ų i šva lymo p e r m e t u s , kad palaik y t u m e t i n k a m o s būklės k e p e n ų f i l t r u o j a m ą j ą savybę .

Kepenų valymas vaistažolėmis, l a ikant i s t o s pačios technologijos. Vaistažolės - k u l k š n ė ( lot . - Astragalus dasyant-hus), smi l tyninis š lamut i s ( lot . - Helichrysum arenarium), gaivenis ( lot . - Bopleurum), va is t inės k iau lp ienės š a k n y s , k u k u r ū z o p u r k a ( lot . - Zea stig), p a p r a s t o j i b i t k r ė s l ė , a r b a č ižma ( lot . - Tanacetum vulgare).

Valgomasis š a u k š t a s ku lkšnės u ž p i l a m a s 200 g v a n d e n s i r p u s ę v a l a n d o s k a i t i n a m a s orkai tė je . Iškošus a n t p i l ą reikia gert i k a r š t ą po trečdal į s t i k h n ė s nevalgius, po s e p t i n t o s val a n d o s vakaro, paskui p a g u h n t a n t dešinio š o n o a n t k a r š t o s ši ldyklės p u s ę va landos .

K i t ų va i s tažohų p a r u o š i m a s , dozės i r n a u d o j i m a s t o k s p a t , kaip i r ku lkšnės .

Kepenų valymas morkų sultimis. M o r k o s - d idž iaus ias v i t a m i n o A šal t inis . Šį v i t a m i n ą o r g a n i z m a s g re i ta i pasisav ina . M o r k ų sultyse y r a didehs kiekis i r v i t a m i n ų B, C, E, K i r P P . G e r i a n t n u o p u s ė s iki 3-4 h t r ų m o r k ų sulčių per dieną, kaip re ikiant i švalomos k e p e n y s , o m e d ž i a g a , u ž k e m š a n t i l a t a k u s , i š t i r p s t a .

G e r i a n t m o r k ų sult is, nere ik ia v a r t o t i jok io m a i s t o , kur i a m e y r a k o n c e n t r u o t o c u k r a u s , k r a k m o l o , m i l t ų . K o n c e n t r u o t i a n g h a v a n d e n i a i - t a i ra f inuotas c u k r u s i r kit i prod u k t a i , kur iuose y r a c u k r a u s ( sa ldainia i , b e a l k o h o h n i a i gėr imai , ledai i r t a i p t o h a u ) .

K o n c e n t r u o t i k r a k m o l a i - t a i d u o n a , sausa inia i , t o r t a i , pyraga ič ia i , m a k a r o n a i , ryžiai, g r ū d a i i r b e t koks m a i s t a s , p a g a m i n t a s iš m i l t ų . G r ū d a i - t a i kviečiai, ryžiai, k i i l < i i r i i -zai, rugia i , miežiai , avižos, soros .

VĖŽIO G Y D Y M A S IR PROFILAKTIKA * I DALIS 3 7

INKSTŲ IŠVALYMAS

I n k s t u s g a h m a išvalyti ger iant d r a u g e vaist inio s m i d r o ( lot . - Asparagus officinalis) ir m o r k ų sult is, nes vaistinis s m i d r a s be m o r k ų sulčių g a h p e r n e l y g s t ipr ia i pave ikt i i n k s t u s .

M o r k ų , b u r o k ė h ų i r a g u r k ų sul tys valo i r gydo i n k s t u s , kepenis ir tulžies pūs lę . G e r i a n t šį mišinį, reikia a t s i s a k y t i k o n c e n t r u o t o c u k r a u s , k r a k m o l o i r m ė s o s p r o d u k t ų .

_ Šviežios p e t r a ž o h ų sultys t a i p p a t puikiai valo i n k s t u s . M a i t i n t i s reikia t a i p p a t , kaip i r va lant i s i n k s t u s k i tomis su l t imis .

G e r a i išvalomi i n k s t a i , visą sava i tę va lgant vien t ik arb ū z u s i r j u o d ą d u o n ą . Y p a č efektyvu šią p r o c e d ū r ą a t h k t i i n k s t ų a k t y v u m o v a l a n d o m i s - n u o p e n k t o s iki s e p t i n t o s va landos vakaro, d a r b u s efektyviau, je igu ta i s u d e r i n s i m e su k a r š t a vonia.

Voniai n a u d o j a m a s dirvinis as iūkhs ( lot . - Eąuise-tum arvense). Jis u ž p i l a m a s š a l t u v a n d e n i u , p u s ę valandos v i r i n a m a s ir į p i l a m a į vandenį vonioje. Pi lnai voniai jo re ikia 750 g.

I n k s t u s g a h m a valyti i r h n ų s ė m e n i m i s . A r b a t i n i s šaukš-t e h s s ė m e n ų u ž p i l a m a s s t i k h n e v a n d e n s i r v i r i n a m a s penkias m i n u t e s a n t s i lpnos ugnies . G e r i a m a po pusę st ikl inės kas dvi v a l a n d a s dvi d ienas . Į mišinį g a h m a įpilti šiek t iek c i t r inų sulčių.

LIMFOS IŠVALYMAS

Limfą g a h m a išvalyti t o k i u šviežių sulčių miš iniu: 900 g g re ip f rutų sulčių, 900 g apels inų sulčių, 200 g c i t r inų sulčių ir 2 h t r a i pola idžio ar d i s t i h u o t o v a n d e n s . Rytą_ i šger iamas valgomasis š a u k š t a s G l a u b e r i o d r u s k o s , i š t i r p i n t o s s t ikhnėje v a n d e n s . P a s k u i p a s i k a i t i n a m a vonioje ar po ši ltu d u š u . Išpils p r a k a i t a s . K a s 30 minučių g e r i a m a po 200 g šviežiai i š s p a u s t ų sulčių miš inio (45 g greipfr u t ų , 45 g apels inų, 10 g c i t r inų sulčių ir 100 g r a m ų v a n d e n s ) . Tokia p r o c e d ū r a a t h e k a m a tr is d ienas paeil iui . Sult is b ū t i n a g a m i n t i pr ieš p a t g e r i a n t .

3 8 I DALIS * V Ė 2 I O G Y D Y M A S I R PROFILAKTIKA

GYDOMOSIOS VONIOS

Je igu į vonią įpils ime p u s ę k i l o g r a m o valerijono šaknų n u o v i r o , t a i r a m i n s širdį ir visą n e r v ų s i s temą. Ši p r iemon ė y p a č r e k o m e n d u o j a m a e s a n t nervinei n e m i g a i , širdies s i l p n u m u i , s k r a n d ž i o l igoms i r h i p e r t o n i j a i .

Vaistinio čiobrelio ( lot . - Thymus vulgare) į vonią įpilam a v ienas k i l o g r a m a s . T o k i a vonia te ik ia ž v a l u m o , s t i p r i n a o d ą i r n e r v u s bei g e r i n a viso o r g a n i z m o biiklę.

Jei į vonią įpilsime 2 kg druskos, sudi rg ins ime o d ą ir p e r ją p r a d ė s šal int is v a n d u o , š l a p i m a s i r a n g h s . T o k i a vonia laba i n a u d i n g a s u t r i k u s m e d ž i a g ų a p y k a i t a i .

Po vonios reikia s t e n g t i s ats ikel t i i š v a n d e n s nesirem i a n t r a n k o m i s , t ik t a l k i n a n t pilvui i r š l a u n i m s .

Svarbu j ų p e r p r i e v a r t ą n e į t e m p t i . R a u m e n i m s sust iprėjus b u s g a h m a puikia i a t s ike l t i , n e s i r e m i a n t r a n k o m i s .

Vonios t e m p e r a t i i r a t u r i biit i n e a u k š t e s n ė kaip 4 0 * C . Vonioje g u h m a ne ilgiau kaip 30 m i n u č i ų . P a s k u i n a u d i n g a s a u s u rankš luosč iu gerai i š s i t r int i kiiną, kol o d a p a r a u s .

II DALIS

K . N I Š I S V E I K A T I N G U M O S I S T E M A

NIŠI SISTEMOS PAGRINDAI

Niši s i s temą suki irė j a p o n ų profesorius K a c u z a s Niši. Pr ieš ta i j is i š s tudi javo ir p r a k t i š k a i p a t i k r i n o 70 t i i k s t a n čių h t e r a t ū r o s sveikatos k l a u s i m a i s ša l t inių. I š jų a t r i n k o 362 le idinius, kuriais r e m d a m a s i s suki i rė u n i k a h ą sveikat i n g u m o s i s temą. J a g a h n a u d o t i s k iekvienas bet kokio amžiaus ir lyt ies ž m o g u s .

Š i s i s t e m a p a d e d a prai lg int i j a u n y s t ę , p r a t ę s i a aktyvų i l g a a m ž i š k u m ą , te ik ia g a h m y b i ų dž iaugt i s gyvenimu be s k a u s m ų i r be aibės šiuo m e t u p a p l i t u s i ų ligų.

Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a g r i n d ž i a m a filosofija, kurioje ž m o g u s la ikomas n e d a l o m a kiino i r dvasios vienove. N e į m a n o m a g y d y t i ž m o g a u s ki ino, neats ižve lg iant į jo dvasios biiklę, ir a tv i rkšč ia i .

Senovės j a p o n ų g y d y t o j a s K a n a s F u n a j a m a savo veikale „Medic inos a p ž v a l g a " ra šė : „Je igu jiis n e m a n o t e , kad ž m o g u s - n e d a l o m a ki ino ir sielos v ienovė, j u m s u ž k i r s t a s kehas t o b u l ė t i " .

L a b a i gaila, kad š iuolaikinė m e d i c i n a dėl perne lyg didelės speciahzaci jos n e p a i s o ž m o g a u s kaip n e d a l o m o s vienovės s a m p r a t o s .

Šiuolaikinės kurios n o r s medic inos srit ies s p e c i a h s t a s , kad i r p r i t y r ę s , n e g a h t v i r t i n t i gerai p a ž į s t ą s ž m o g a u s org a n i z m ą . Jis susipažinęs t ik s u t a m t i k r a o r g a n i z m o d a h m i . p a v y z d ž i u i , akimis , d a n t i m i s , o d a , s k r a n d ž i u a r k u r i u o n o r s k i t u o r g a n u , t o d ė l i r n e g a h spręst i visų ž m o g a u s sveikatos p r o b l e m ų .

Profesor ius Niši te igia: „ P e r n e l y g didelė medic inos spe-

4 0 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA K. N i S l SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 4 1

cializacija - ta i p a s i k ė s i n i m a s j ž m o g a u s o r u m ą , nes j i t a i p skrupul inga i susk i r s to ž m o g ų į a t s k i r a s dalis, kad nebe įman o m a a t k u r t i t i k r o , e sminio j o v a i z d o " .

L a b a i a t s a k i n g a i i r s k r u p u l i n g a i , kaip m o k a t ik a u k š t o s kvalifikacijos j a p o n ų special i s ta i , Niši ėmėsi t y r i n ė t i žmogų ne ligos, o sveikatos požii ir iu. B ū d a m a s įs i t ikinęs, kad g a m t a k u r i a sveiką gyvybę, jis s tengės i a p i b e n d r i n t i žrtio-nijos s u k a u p t ą sveikatos srities p a t i r t į , s u v o k t i , p a g a l kokius g a m t o s dėsnius formuojas i , b r ę s t a , g y v e n a i r d a u g i n a s i ž m o g a u s o r g a n i z m a s . K a s y r a sveikata, o kas liga? K a i p elgtis, kad ž m o g u s g a l ė t ų a p s i s a u g o t i n u o p e r a n k s t y v o s senatvės i r ligų? K a i p m a k s i m a l i a i p a n a u d o t i jo f i z ines , p r o t i n e s ir dvasines galias?

A t s a k y d a m a į visus šiuos k l a u s i m u s , Niši sveikatingumo s i s t e m a p a t e i k i a š iuolaikinei medic ina i visiškai priešingą požiūr į .

Ji siūlo pažvelgt i į ž m o g ų kaip į t o b u l ą gyvą organizmą, kur io f o r m a - t a i t o b u l a a t s k i r o indiv ido v ienovė, o t u r i n y s - s t u l b i n a n t i visų jo o r g a n ų ir s i s t e m ų sąveika. Šios s i s temos t ik i š p i r m o žvilgsnio a t r o d o v iena n u o ki tos n e p r i k l a u s o m o s , o iš t ikrųjų j a s t a r p savęs sieja b e n d r a s f u n k c i o n a v i m o p r i n c i p a s .

Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a g r i n d ž i a m a t u o , kad kiekvienas gyvas o r g a n i z m a s t u r i į g i m t ų g y d o m ų j ų galių. Jos gal ingos, t a č i a u r i b o t o s . Ž m o g u s , b ū d a m a s p r o t i n g a būtyb ė , visokeriopai j o m s t u r i p a d ė t i kiek g a l i m a efektyviau d i rb t i .

G y d o m ų j ų g a m t o s galių idė ja sena kaip pasaul i s . Medicinos tėvas H i p o k r a t a s te igė : „ G y d y t o j a i g y d o , o G a m t a i š g y d o " .

Profesor ius Niši t v i r t a i įs i t ikinęs, kad įg imtos g y d o m o sios galios r o d o g y v a m o r g a n i z m u i b ū d i n g ą reakciją, veikiančią p a g a l n a t ū r a l i o s a t r a n k o s dėsnį, kai reikia gelbėti o r g a n i z m ą . Be t o , ž i n o t i n a , kad b e t kokio gyvo o r g a n i z m o įg imtos g y d o m o s i o s jėgos g laudžiai susijusios su išorės ir v idaus sekrecijų s i s t e m o m i s .

Niši r a š o : „ Ž m o g a u s o r g a n i z m a s d a ž n a i v a d i n a m a s „žmog a u s ū k i u " . Tai i š m i n t i n g a s a p i b ū d i n i m a s , nes kiekvienas va ls tybės, e k o n o m i k o s , v i s u o m e n ė s ar žemės ūkis gyvuoja lai-

kydai i ias is dėsnio - ta i į v idų, t a i iš v i d a u s , t a i k r e d i t a s , ta i d e b e t a s . Ž m o g a u s ūkyje m a i s t a s reiškia „į v i d ų " a r b a „kred i t ą " , o išskyros " t a i „iš v i d a u s " a r b a „ d e b e t ą " . P r a k a i t a v i m a s , v i d u r i a v i m a s , v ė m i m a s ~ t a r y t u m ž m o g a u s v idaus ūkio n e a p m o k ė t o s sąskai tos, už kur ias o r g a n i z m u i reikia atsiskait y t i , nes t a i v ienintel is b ū d a s gerai j į s u b a l a n s u o t i .

K a i p m e s e lg iamės, kai p a k y l a t e m p e r a t ū r a , p r a d e d a m e v e m t i a r v idur iuot i? S t e n g i a m ė s n u m u š t i t e m p e r a t ū r ą , s l o p i n a m e v ė m i m ą i r v idur iav imą, ta ig i p a š a l i n a m e negalav i m o p o ž y m i u s . Šiuolaikinė m e d i c i n a p o ž y m i u s laiko liga, o p a g a l Niši s v e i k a t i n g u m o s i s temą jie s u p r a n t a m i kaip vaist a i a r b a g y d y m o p r o c e s a s .

Niši sveikatos s i s t e m a ne t ik nesula iko i r n e s l o p i n a tokių p o ž y m i ų , b e t s tengias i kiek g a l i m a p a d i d i n t i į g i m t ų gydomųjų galių poveikį, k a r t u a p s a u g o d a m a ligonio sveikatą.

Profesor iaus Niši n u o m o n e , ž m o g a u s sve ikata pr ik lauso n u o k e t u r i ų svarbių veiksnių: 1) o d o s būklės , 2) m i t y b o s , 3) k ū n o o r g a n ų būklės , 4) psichinės būklės .

Je igu sveikatą įvardys ime š i m t u p r o c e n t ų , t a i kiekvien a m veiksniui t eks po dv ideš imt penkis p r o c e n t u s sveikat o s . B e t kuris veiksnys p a t s sava ime n e g a h l a i d u o t i š imtap r o c e n t i n ė s sveikatos, t a č i a u k e t u r i veiksniai, b ū d a m i labai g laudžiai vienas su k i t u susiję, funkcionuoja išties d a r n i a i , s iekdami g a r a n t u o t i o r g a n i z m o g y v y b i n g u m ą .

Tai i r p a t v i r t i n a p a g r i n d i n ę Niši s v e i k a t i n g u m o sistem o s idėją - pasve ikt i gali t ik visas o r g a n i z m a s , o ne atskiros jo da lys . T a s p a t p a s a k y t i n a i r apie o r g a n i z m o g y d y m ą .

Į kai kur ias medic inos p r o b l e m a s Niši s v e i k a t i n g u m o s i s temos šahninkai žvelgia visiškai k i t u pož iūr iu .

P i r m a . Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a teigia, kad svarbiaus ias k r a u j o varikhs - k a p i h a r a i , o ne širdis. Šis požiūr is , aišku, p r i e š t a r a u j a klasikinei k r a u j o a p y t a k o s teori ja i , kuri širdį laiko s iurbhniu var ikhu. Niši n u o m o n e , k e h a n u o s t a b ą t a i , kaip moks las nesuabe jo jo t r a d i c i n e H a r v i o teor i ja , atsir a d u s i a d a u g i a u kaip pr ieš kehs š i m t u s m e t ų . N e p a n e i g i a m i fakta i teigia, kad ši teor i ja n e p a a i š k i n a k r a u j o a p y t a k o s ir k i tų g iminiškų f iz io log in ių reiškinių m e c h a n i z m o , be t o , j i netg i nepajėgi p a a i š k i n t i , kas iš t ikrųjų y r a širdis. K a i p tik š i pasenus i teor i ja k a l t a dėl t o , jog „širdis vis d a r tebė-

II DALIS K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA 4 2

ra medic inos n e į m i n t a p a s l a p t i s " , o širdies i r kraujagys l ių ligos - d idž iaus ios ž m o g a u s žudikės .

„ D r į s t u t v i r t i n t i , - r a š o K a c u z a s Niši, - kad kol šiuolaikinė m e d i c i n a n e a t s i s a k y s t r a d i c i n i o požii ir io j širdį, j i n e s u g e b ė s į m i n t i šios v a d i n a m o s i o s „ p a s l a p t i e s " i r niekuom e t neužkirs kelio t a i n e t e k č i a i , kuri i š t inka dėl širdies i r krau jagys l ių l igų" . K a d g a l ė t u m e išvengt i t o k i o p a v o j a u s , Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a siiilo širdį la ikyt i t ik kontrol iniu r e z e r v u a r u a r b a k r a u j o s r a u t o r e g u l i a t o r i u m i , k a d a n g i k r a u j o variklis y r a vien kapi l ia ra i .

Visa, kas gyva Ž e m ė s r u t u l y j e , a u g a , b r ę s t a , reikalauja šviesos, oro i r v a n d e n s . V a n d u o pr ip i ldo o k e a n u s , j i i ras , ežerus, u p e s , upe l ius , upel i i ikščius i r ša l t in ius . Be jų Žemėje n e b l i t ų nei auga lų, nei gyvi inų, nei ž m o g a u s .

Lygiai t a i p p a t i r ž m o g a u s o r g a n i z m a s n e g a l ė t ų egzist u o t i b e vientisos k r a u j o t a k o s s i s temos, kur i v i s a m e žmog a u s o r g a n i z m e paskl idus i k r a u j a g y s l ė m i s , p r a d e d a n t aort a , s t a m b i o m i s a r te r i jomis , n e š a n č i o m i s k r a u j ą n u o širdies į periferiją, į dideles, v i d u t i n e s , m a ž u t e s krau jagys les , ir baig iant v e n o m i s , k u r i o m i s k r a u j a s t e k a iš periferi jos į širdį. Visa ši k r a u j o t a k o s s i s t e m a y r a išsišakojusi į smulk iaus ius , už p l a u k ą p lonesnius kapi l ia rus , kur ia is į k iekvieną miisų o r g a n i z m o ląste lę i šneš io jamas deguonis , m i n e r a l i n i a i elem e n t a i , v i t a m i n a i , a n g l i a v a n d e n i a i , r iebala i , b a l t y m a i , enz imai , reikalingi m e d ž i a g ų a p y k a i t o s procese l ą s t e l ė m s susid a r y t i i r valyti . Arter i jos ir venos jungias i kapi l iara i s . Organ i z m e n ė r a nė vienos ląs te lės , į kur ią į b e d u s a d a t a n e p a t a i k y t u m e į k r a u j o kapi l iarą ir jo n e p a ž e i s t u m e . K a p i l i a r a i -t r a p i a u s i a i r labiausia i p a ž e i d ž i a m a m ū s ų o r g a n i z m o vieta, j ie greičiausiai užs i terš ia , i še ina iš r i k i u o t ė s , i r dėl to sutrikd o m a ląstel ių m i t y b a , m e d ž i a g ų a p y k a i t a i r k r a u j o a p y t a ka. Š t a i kodė l Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a y p a t i n g ą dėmesį a t k r e i p ė į kapi l iarų regeneraci jos ( a t n a u j i n i m o ) b ū d u s .

A n t r a . „Aš m a n a u , kad daugel iui i š m ū s ų maža i kas ž i n o m a apie g l o m u s ą , - r a š o Niši, - nes t r a d i c i n ė s medicinos vadovėl iuose a p s k r i t a i m a ž a i a r b a visiškai nekali);uiia apie š į specifinį o r g a n ą . D a r m a ž i a u mes ž i n o m e a.|)ie jo r e i k š m ę m ū s ų sveikatai .

1707 m e t a i s g lomusą a t r a d o Lelis-Lelisas. Tai ai iasto-

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA II DALIS 4 3

m o z ė , j u n g t i s t a r p ar ter i jų i r venų. Širdies kraujagys l ių sist e m o j e y r a toks a t s i š a k o j i m a s , k u r i u o k r a u j a s tiesiai i š arteri jų t e k a į venas be kapi l iarų p a g a l b o s . N o r ė d a m i aiškiai p a i l i u s t r u o t i g l o m u s o funkcionavimą, p a t e i k i a m e pavyzdį : a t s i t i k t i n a i susižeidę r a n k ą greičiausiai j ą gal i te s u g y d y t i , p a l a i k ę aukšč iau širdies lygio i r energ ingai p a k r a t ę . T v a r s t į g a l i m a p a n a u d o t i , t a č i a u penici l ino a r k i tų vais tų v a r t o t i nereik ia . T a i p ž a i z d a greič iau sugis.

„ N ė r a abe jonių, kad ž a r n y n e joks p a r a z i t a s n e g a l ė t ų egz i s tuot i , je igu vidinių o r g a n ų sienelėse b ū t ų n o r m a l i o s būk lės g l o m u s a s . I r , a išku, nei o p a , nei vėžys t e n t a i p p a t n e g a l ė t ų a t s i r a s t i " , - te ig ia Niši s i s temos k ū r ė j a s .

Taigi g l o m u s a s - laba i svarbus ž m o g a u s o r g a n i z m o sveikatos veiksnys. P i l n a v e r t i s g l o m u s o f u n k c i o n a v i m a s apd r a u d ž i a ž m o g ų n u o ligų, i š saugo j a u n a t v i š k u m ą , pra i lg ina gyvenimą, p a d a r y d a m a s j į n a u d i n g ą i r p r o d u k t y v ų .

T a č i a u g l o m u s a s t u r i du didelius pr iešus : t a i alkoholis i r c u k r u s .

Apie a l k o h o h o žalą j a u d a u g p r i r a š y t a , o c u k r u s t o k s p a t p i k t a d a r y s kaip i r a lkohohs . P e r didelė a l k o h o h o dozė g l o m u s ą p a d a r o kietą, j is i š s ig imsta, o r g a n i z m a s heka a t v i r a s , n e a p s a u g o t a s . Dėl g a u s a u s c u k r a u s v a r t o j i m o glom u s a s p a s i d a r o m i n k š t a s i r neve iksmingas . C u k r u s d a ž n a i v a d i n a m a s kalcio g r o b i k u . J i s g re i ta i jungias i su kraujy je esančiu laisvu kalciu, i r o r g a n i z m a s n e t e n k a d ideho kiekio šio n a u d i n g o p r o d u k t o .

Kalc i s o r g a n i z m u i r e i k a h n g a s k r a u j o s a n d a r a i , medžiagų a p y k a i t a i ger int i ir, keičiant is išorės są lygoms, r e g u h u o t i o r g a n i z m o būklei . Jis p a d e d a kovot i su uždeg iminia i s procesais, p r i s i d e d a pr ie kaulų a u g i m o , m a ž i n a k r a u j a g y s h ų l a i d u m ą . P a k a n k a m a s kalcio kiekis o r g a n i z m e gerai veikia n e r v ų s i s t e m o s būklę . Kalcis gelbsti i r n u o radiaci jos p a d a r inių. T u r ė d a m i t a i omenyje , d a u g e h s ž m o n i ų visiškai atsisako c u k r a u s i r p r o d u k t ų su j u o .

T a č i a u c u k r u s - p a g r i n d i n i s a n g h a v a n d e n i ų t iekė jas . A n g h a v a n d e n i ų p a r o s n o r m a t u r i b ū t i ke tur i s k a r t u s didesn ė u ž b a l t y m ų i r r iebalų n o r m ą . M a ž i a u s u v a r t o j a n t anghav a n d e n i ų s u t r i n k a a p y k a i t o s procesa i , o r g a n i z m a s ne tenka energi jos.

II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA 44

Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a siiilo saikingai ir p r o t i n g a i v a r t o t i alkoholį ir cukrų.

N o r i n t h k v i d u o t i a l k o h o h o i r c u k r a u s d a r o m ą žalą, reikia į p r a s t i i šgert i n e v i r i n t o v a n d e n s t r i s k a r t u s daugiau, n e g u b u v o i š g e r t a a l k o h o h o . i r p u s t r e č i o k a r t o daugiau, n e g u b u v o s u v a r t o t a p r o d u k t ų , kur iuose y r a cukr a u s . V a n d u o p r a s k i e d ž i a alkoholį i r nele idžia cukrui susij u n g t i su kalciu.

L a b a i svarbu vandenį gert i m a ž a i s gurkšnel ia i s , kad n e b i i t ų a p k r a u n a m i v idaus o r g a n a i . G r y n ą vandenį g a h m a pakeis t i j u o d ų j ų s e r b e n t ų , aviečių l a p ų , e r škė t rož ių žiedlapių a r b a t a .

T r e č i a . Pas i te lkęs m a t e m a t i k ą , profesorius Niši sukiirė nau ją kraujospr idžio teori ją. J is teigia, k a d idealus krau jo-spiidžio s a n t y k i s y r a 1:7/11, t a č i a u g a h m a s i r 6/11 a r b a 8 / 1 1 . N o r m a l ų v i r šut in io kraujospū.džio lygį g a h m a apskaičiuoti t o k i u b i ldu:

11,5 _|_ '^'^ži'^s ~ 20

Niši p a b r ė ž i a , kad t a i v ienintel is p a t i k i m a s indikator ius, r o d a n t i s , a r k r a u j o s p ū d i s t i k r a i y r a n o r m a l u s .

K e t v i r t a . Visiškai sav i tas Niši s v e i k a t i n g u m o s i s temos požiūris į dietologiją. Šiuolaikinė dietologi ja, g r i n d ž i a m a kalorijų skaičiavimu, n e d u o d a didelės n a u d o s , nes i š esmės nieko ž m o g u i n e g a h pas iū ly t i h g o m s išvengt i .

Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a siūlo n a u j ą dietologiją, kurios e s m ė t o k i a : visos mais t ingos ios medž iagos dėl organizm e v y k s t a n č i ų b e galo s u b t i h ų a p y k a i t o s procesų g a h virst i v iena ar k i t a i r t r a n s f o r m u o t i s .

Taigi sveikatos e s m ė - ne d idehs ar m a ž a s dietos kalor i n g u m a s , o visų p a g r i n d i n i ų e l e m e n t ų ~ b a l t y m ų (prote in ų ) , r iebalų, ang l iavandenių ( c u k r a u s ) , m i n e r a h n i ų druskų, v i t a m i n ų ir e n z i m ų - savikai tos p a l a i k y m a s .

P e n k t a . P a d ė j ę s p a g r i n d ą s v e i k a t i n g u m o s i s temai , Niš i s u k ū r ė a n a h t i n ę psichikos s a m p r a t ą . Jo ž m o g a u s psichikos a n a h z ė g r i n d ž i a m a visapusiškais psichologijos, f i losof ijos , b u d i z m o ir k i t ų religijų t y r i n ė j i m a i s .

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 45

P i r m i a u s i a Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a a t k r e i p i a d ė m e sį į t a i , kad ps ichinė sve ikata n e a t s k i r i a m a n u o f izinės. K u r d a m i f i z i n ę sveikatą, s u d a r o m e sąlygas t v i r t a i n e r v ų s i s temai i r psichikai. N e r v ų energi ja kaupias i n e r v ų ląstelėse i r s u d a r o dviejų d a h ų s is temą: išorinę, k o n t r o h u o j a n č i ą odą, r a n k ų , kojų ir galvos r a u m e n i s i r le idžiančią pa jus t i š i lumą, šaltį ar kokį pažeidimą, ir v idinę, va ldančią v idaus o r g a n ų d a r b ą .

N e r v ų s i s temą valdo t r y s n e r v ų energi jos f o r m o s : 1. R a u m e n ų energi ja, są lygojant i r a u m e n ų veiksmus -

į t a m p ą , a t s i p a l a i d a v i m ą ; 2 . O r g a n ų energi ja, k u r i a n t i sve ika t ingumą i r a t s p a r u

m ą h g o m s ;

3. Dvasios energi ja, k u r i a n t i žmoguje didelį in te lektą , gerą a t m i n t į , dvasinį i š t v e r m i n g u m ą .

Je igu dvasios energi ja s t ipr i , ž m o g a u s neveikia smulkm e n o s , j is n u o l a t j a u č i a dvasios pa la imą, g y v e n a p r o t i n g a i a p g a l v o d a m a s savo ve iksmus .

P . B r e g a s r a š o : „Visas ž m o g a u s g y v e n i m a s p a r e i n a n u o jo n e r v ų . Kai j ū s ų n e r v ų s i s t e m a aktyv i i r veikli, e s a t e kupini e n t u z i a z m o ir l a imės , sveikatos i r s a v i g a r b o s . J ū s įveikiate visus s u n k u m u s i r pas i ruošę p r i i m t i b e t kokį hki-m o n e t i k ė t u m ą . J u m s nebais ios jokios p r o b l e m o s , k a d a n g i e s a t e t ikr i , jog jas i š spręs i te savo energijos d ė k a " .

Pasauly je d a u g p r o t i n g ų , gabių, t a l e n t i n g ų ž m o n i ų , tačiau j i e m s n e u ž t e n k a energijos žengt i į priekį. Energ i ja nea t s i e j a m a n u o f iz inės sveikatos . Visi o r g a n a i pr ivalo dirbt i h a r m o n i n g a i . Je igu koks nors o r g a n a s n e p a k a n k a m a i gerai d i rba , į k rau ją n e p a t e n k a e l e m e n t a i , b ū t i n i energi jai sudaryt i . Je igu j a u č i a t ė s p a v a r g ę , ne la imingi , j u m s a t r o d o , kad l ė t a i s lenka laikas, o a t e i t i s bevi l t i ška, vadinas i , p r i s t i g o t e energi jos.

Deja, n ė r a vaistų, kur ie energiją p a d ė t ų k u r t i . K a v a , į st ipr i a r b a t a , t a b a k a s , kola, alkoholis, n a r k o t i k a i i r visi d i rb t in ia i s t i m u h a t o r i a i ją t ik g r i a u n a . M a s a ž a i , įvairios vo- | nios, h i p n o z ė , užkalbė j imai , į ta iga p a d e d a t ik la ikinai . j .

N o r i n t t u r ė t i d a u g energi jos, reikia kasdien visą gyven i m ą d i rb t i : a t l ik inėt i Niši s i s temos p r a t i m u s , miegoti anl kietos lovos ir volelio v ie to j pagalvėlės , d a r y t i k o 7 i t i ; i s l i i i c s

4 6 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

o r o i r v a n d e n s p r o c e d ū r a s , m a i t i n t i s n a t ū r a l i u m a i s t u , ger t i švarų vandenį a r b a t a m t i n k a m ų lapų a r b a t ą . P r a d ė j ę t a i p elgtis, n e t r u k u s suvoks i te , kad nebere ik ia a t s k i r a i r ū p i n t i s savo energi ja i r psichika, nes Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a s k i r t a o r g a n i z m u i a t s i s t a t y t i , a t s i n a u j i n t i i r visiems jo org a n a m s i r l ą s te lėms gera i funkc ionuot i . Tere ik ia pas i te lk t i savo vahą i r ryž tą . N e t u r i n t vahos i r jos n e u g d a n t a r b a e s a n t n e r y ž t i n g i e m s g y v e n t i p a s i d a r y s k a n k y n ė .

D a k t a r ė D. Glas r a š ė : „ Ž m o g u s m i r š t a t o d ė l , kad neteis ingai m ą s t o " . Reikia i š m o k t i m ą s t y t i opt imis t i ška i .

Š e š t a . Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a hgoniu i išoriškai apžiūrėt i siūlo speciahą d i a g n o s t i n ę disc iphną, p a v a d i n t ą topologine t ipologi ja .

P a g a l šią d i sc iphną p i r m a s s v e i k a t i n g u m o s i s temos reika lav imas ~ a p ž i ū r ė t i ak is . Reikia a t k r e i p t i dėmesį į t a i , ar abi akys y r a v i e n o d o dydž io i r formos. Je igu, t a r k i m e , kairė akis m a ž e s n ė už dešiniąją, g a h b ū t i p a r a l y ž i u o t a kairioji ž m o g a u s k ū n o p u s ė .

P a s k u i b ū t i n a a p ž i ū r ė t i v i r šunosę . S t o v ė d a m i u ž žmog a u s i r ž i ū r ė d a m i p e r jo galvą j ū s lengvai p a s t e b ė s i t e , a r tiesi jo v i r šunosė . Jeigu j i , pavyzdžiu i , p a k r y p u s i į deš inę, ž m o g u s g a h sirgti Sorelso h g a . Tokiu p a t b ū d u a p ž i ū r i m o s lūpos , hežuv i s , o d a . Visi i šorės o r g a n a i s p e c i a h s t u i te ik ia iškalbingą informaci ją apie p a c i e n t o o r g a n ų , psichikos i r a p s k r i t a i jo sveikatos b ū k l ę .

S e p t i n t a . P a t s d idž iaus ias Niši s v e i k a t i n g u m o s i s temos p r i v a l u m a s y r a t a i , kad j i ž m o g u i n u r o d o b ū d ą , kaip atsik r a t y t i , a t r o d y t ų , ne įve ik iamo s i a u b ū n o - vėžio.

Teoret i škai a p i b e n d r i n ę s p a s a u h n i o g a r s o g y d y t o j ų pat i r t į i r r e m d a m a s i s savo p a t i e s e k s p e r i m e n t i n e i r p r a k t i n e p a t i r t i m i , Niši teigia, kad onkologinių h g ų g a h m a ne t ik i švengti , b e t i r j a s i šgydyt i , nes šios hgos y r a ž m o n i ų nem o k š i š k u m o p a d a r i n y s kaip kadaise b u v o m a r a s , cholera, d izenter i ja , kol ž m o n ė s suvokė jų pr iežast i s i r į p r a t o plaut i s r a n k a s prieš valgį ir v i r int i vandenį .

D a u g u m a ž m o n i ų n o r i i šgyt i , t r o k š t a b ū t i j a u n a t v i š k i i r kūrybingi , t a č i a u p a g e i d a u j a , jog už j u o s viską daryt ų kiti : g y d y t o j a i , e k s t r a s e n s a i , b u r t i n i n k a i . A p m a u d u , kad niekas n e n o r i p r i s ipaž int i , j o g jų hgų i r n e s ė k m i ų priežas-

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 4 7

tys slypi j u o s e pač iuose - t a i jų t ingė j imas , n e m o k š i š k u m a s , blogi įpročiai , o išgijimas pr ik lauso t ik n u o jų vahos, įgytų žinių, gebė j imų ir įgūdžių.

Argi g a h m a savo b r a n g i a u s i ą t u r t ą - gyvybę ir sveikatą a t i d u o t i į k ieno n o r s k i t o r a n k a s ?

N e g a h m a leisti la iko veltui, t ik int i s , kad kas nors ger i a u m u m i s p a s i r ū p i n s , negu m e s p a t y s . T i k n u o m ū s ų pač ių p a r e i n a , a r b ū s i m e sveiki, la imingi i r m y h m i . T i k n u o m ū s ų !

T a d aps ig ink luokime žiniomis, r y ž t u , įgūdžiais i r informaci ja , kur i n u r o d y s b ū d ą , kaip t a i ger iau p a d a r y t i . Būkime a t k a k l ū s , vahngi i r nega i lėk ime savęs .

P i r m i a u s i a m e s t u r i m e : - savo k ū n ą la ikyt i n u o s t a b i a u s i a gyvybės apra i ška; - nevalgyt i n e n a t ū r a l a u s , te rmiška i a p d o r o t o , nevi ta-

m i n i n g o m a i s t o i r neger t i s t i m u h u o j a n č i ų gėr imų; - m a i t i n t i s t ik n a t ū r a h u , g r y n u , n e a p d o r o t u m a i s t u ; - fiziškai ar dvasiškai s u n e g a l a v u s , kurį laiką nieko ne

valgyti - t a i p a d e d a iš o r g a n i z m o p a š a h n t i sus ikaupus ius n u o d u s ;

- g r y n u o r u , v a n d e n i u , p r a t i m a i s bei saulės s p i n d u h a i s n u o l a t o s valyti kraują, ląsteles i r a u d i n i u s ;

; - te is ingai s u d e r i n t i d a r b ą , poilsį ir miegą; - sveikatą ger int i t a m , kad g a l ė t u m e p a d ė t i k i t iems,

m y l ė t i a r t i m ą i r t o b u l ė t i ; - s t e n g t i s , kad m ū s ų žodžiai i r j a u s m a i b ū t ų tyr i i r

h a r m o n i n g i ;

- g ihnt i s į G a m t o s d ė s n i u s , kad p a j u s t u m e g y v e n i m o h a r m o n i j ą i r g a l ė t u m e dž iaugt i s savo d a r b o vaisiais.

P . B r e g a s r a š ė : „ Ž m o g u s , n o r ė d a m a s b ū t i l a i m i n g a s , t u r i i š s iugdyt i t r i s įpročius : n u o l a t b ū t i sveikam, n u o l a t d i rb t i , n u o l a t t o b u l ė t i " .

G a h m e b ū t i la imingi g y v e n d a m i p a g a l Niši sveikatin- -g u m o s i s temą, nes j i p a d e d a išs iugdyti visus šiuos P. B r e g o r e k o m e n d u o j a m u s įpročius .

Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a n ė r a s u d ė t i n g a . Tai pap r a s t a , n a t ū r a h gyvensena . Laikykimės jos , i r n e j a u s i m e m e t ų n a š t o s .

4 8 II DALIS * К. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

P r a d ė k i m e j a u š i a n d i e n : 1. N u s t o k i m e nerv int i s . Bet kokį n e r i m ą g inkime šalin.

T u r ė k i m e k o n k r e t ų tikslą, p a s i t i k ė k i m e savimi, įvert inkime savo p a d ė t į , ieškokime išeities, a p s i g i n k l u o k i m e žiniomis, nes n e b i i n a p a d ė t i e s be išeities. P r a n c ū z ų p a t a r l ė sako: „ N ė r a tokios n e l a i m ė s , i š kur ios p r o t i n g a s ž m o g u s n e t u r ė t ų n a u d o s " .

2 . V a r t o k i m e m a i s t ą , kuris p a d ė t ų b ū t i sveikiems i r neu ž t e r š t ų o r g a n i z m o . D a u g i a u s i a va lgykime d a r ž o v i ų i r vaisių. Kiekvieną sava i tę po 24 v a l a n d a s b a d a u k i m e , g e r d a m i t ik d i s t i l iuotą vandenį a r b a vandenį su c i t r inų su l t imis i r m e d u m i ar su obuol ių a c t u i r m e d u m i , p a š a l i n d a m i iš org a n i z m o n u o d u s .

3 . K a s d i e n m i e g o k i m e ne m a ž i a u kaip po a š t u o n i a s val a n d a s i r b e n t kiek s n ū s t e l k i m e dieną (nors po 20 minuč ių a r b a n o r s 2 k a r t u s p e r savai tę po 2 v a l a n d a s ) .

4 . Kiekvieną dieną a t l i k i n ė k i m e Niši s i s temos p r a t i m u s . 5 . K a s d i e n a t l i k i n ė k i m e k o n t r a s t i n e s v a n d e n s proce

d ū r a s . 6 . K a s d i e n a t l ik inėk ime k o n t r a s t i n e s o r o p r o c e d ū r a s . 7 . K o n t r o l i u o k i m e savo j a u s m u s : a) v y k i m e n u o savęs b e t kokį b a i m ė s j a u s m ą , logiškai

s a m p r o t a u d a m i įveikime ner imą; b) n e g y v e n k i m e p r a e i t i m i : g e r a ar b loga j i b u v o - jos

j a u n ė r a . G y v e n k i m e a t e i t i m i i r t ik t o k i a , kokios n o r ė t u m e ! c) nebi jokime drąs ia i svajoti ir veikti, s i ekdami savo

t ikslo. Visas n e i g i a m a s m i n t i s pake i sk ime g e r o m i s . 8. Kiekvieną dieną s t e n k i m ė s dž iaugt i s g y v e n i m u . Šyp

sokimės, nes š y p s e n a - t a i p i rmas i s dvasios r a m y b ė s požymis. Ji - ger iaus ias dvasinio ir fizinio ž m o g a u s p r a d o sąveikos p a v y z d y s . Ji p a š a l i n a dvasinius s t re sus , ir ž m o g u s iš k a r t o ger iau jauč ias i .

9 . G ė r ė k i m ė s , m ė g a u k i m ė s gyvenimu. N e b u r b ė k i m e i r dėl nieko nes i skųsk ime, kai t a i p p a p r a s t a dž iaugt i s . D a i n u o kime, šv i lpaukime, šokime. A t o k i a u la ikykimės n u o žmonių, kurie n e š a liūdesį ar k u r i a n e s a n t a i k ą . Pasau l i s ~ ta r s i b e p r o t n a m i s ! P a d a r y k i m e viską, kad jis b e n t šiek tiek p a g e r ė t ų .

10. N u o l a t gi l inkimės į G a m t o s dėsnius , la ikykimės jų, i r G a m t a m u m s teiks d a u g d ž i a u g s m o . P a s i t i k ė d a m i G a m t a

f K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA • II DALIS 4 9

ir jos dėsnia i s , dvasiškai ir fiziškai t o b u l ė s i m e ir susikursim e s t ipr ią n e r v ų s i s temą, kur i sute iks n e į t i k ė t i n ą l a i m ę . J u k d a n g a u s k a r a l y s t ė - m u m y s e pač iuose ! K ū n a s p a t s a t s i s ta-tys , je igu leisime j a m laikytis G a m t o s dėsnių, i r t u o m e t j o k u r i a m o s i o s jėgos m u s p a d a r y s visiškai nau ja i s ž m o n ė m i s .

M e n a s p r a g y v e n t i ilgą, sveiką ir l a imingą g y v e n i m ą -t a i m o k ė j i m a s gyvent i p a g a l G a m t o s , G ė r i o , Meilės i r Teis i n g u m o dėsnius .

\ APIE ŽODŽIO J Ė G Ą

Žodžio j ė g a didžiulė . D a r jis t ik m i n t y s e , d a r nei išre ikš tas kalba, nei p a r a š y t a s , o žmoguje - jo m ą s t y m e , va izduotė je , j o j a u s m u o s e , a t m i n t y j e , dėmesy je , valioje j a u įvyko p e r v e r s m a s .

M u m s reikia i š m o k t i a t sarg ia i elgtis su šiuo iš abiejų pus ių a š t r i u ginklu - jis gali sužeisti ir netg i n u ž u d y t i , pask a t i n t i , sukrės t i , a t n e š t i la imę i r įkvėpt i didel iems d a r b a m s . Žodis gali suž lugdyt i a r b a iškelti į t o b u l u m o v i r šūnę. J u o g a l i m a p a d a r y t i didelį poveikį psichikai, a t s t a t y t i n o r m a l ų v i d a u s o r g a n ų i r s i s t e m ų darbą, s u s t i p r i n t i energiją, kont-r o h u o t i s ą m o n ę , valdyti emoci jas, aps i saugot i n u o stresų, perne lyg didelės į t a m p o s i r n u s i v y h m o .

Ps ich inės n u o s t a t o s , užkalbė j imai, m a l d a , m e d i t a c i j a , s a v i t a i g a - visa t a i y r a g y d y m o žodžiu b ū d a i .

„Viešpat ie ! D u o k m a n jėgų s u dvasine r a m y b e su t ik t i a t e i n a n č i ą dieną! P a d ė k m a n kiekvieną šios dienos va landą a t s i d u o t i šventa i T a v o vahai . T e b ū n i e T a v o valia m a n i r m a n o a r t i m i e s i e m s . K a d i r kokių žinių g a u č i a u šią dieną, i š m o k y k m a n e r a m i a i j a s p r i i m t i s u t v i r t u t ikė j imu, kad viskas pr ik lauso n u o T a v o šventos vahos. V a d o v a u k m a n o m i n t i m s ir j a u s m a m s ir neleisk p a m i r š t i , kad viskas, kas šią d ieną a t s i t i k t ų , y r a T a v o p a s i ų s t a . I š m o k y k m a n e prot ingai ir teis ingai elgtis v isur ir v i s a d a su kiekvienu ž m o g u m i , ir savo šeimoje, su savo ar t imai s ia i s , kad nieko neįskaudinčiau ir neįžeisčiau, t ik k iekv ienam p a d ė č i a u , j į n u r a m i n č i a u i r p r a d ž i u g i n č i a u . D u o k m a n jėgų i š tver t i šios dienos sunk u m u s i r nuovargį . V iešpat ie , valdyk m a n o n o r u s . Išmokyl< m a n e mels t i s T a u , t ikė t i Tav imi , t u r ė t i viltį T f i v y j c , vis

5 0 II DALIS • K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

ką i škentė t i , vis iems at le is t i i r visus m y l ė t i ! A m e n ! " Tokia O p t i n s k o ats i skyrė l ių m a l d a .

Šta i d a r vienos psichologinės n u o s t a t o s f r a g m e n t a s : „ M a n o dvasia a t g i m s t a , j i n e p a l a u ž i a m a i r sveika. Dva

sios t v i r t y b ė daros i milžiniška. Dvas ia visiškai va ldo kiiną i r m i n t i s . Sveika dvasia g i m d o sveikas, džiugias m i n t i s . I r p o t r i sdeš imt ies m e t ų , i r v ė h a u a š biisiu j a u n a s , h n k s m a s , n e p a l a u ž i a m a s i r sveikas. I r po p e n k i a s d e š i m t i e s m e t ų , i r vėl iau aš bilsiu j a u n a s , h n k s m a s , n e p a l a u ž i a m a s i r sveikas. I r po š i m t o m e t ų , i r v ė h a u aš biisiu j a u n a s , l i n k s m a s , nepal a u ž i a m a s i r sveikas, t v i r t a s mi lž inas . Savo vidiniu regė j imu aš vis a iškiau, vis ry šk iau m a t a u save po t r i s d e š i m t i e s , po p e n k i a s d e š i m t i e s m e t ų i r v ė h a u j a u n ą , h n k s m ą , n e p a l a u ž i a m ą i r sveiką, t o d ė l esu k u p i n a s g y v e n i m o d ž i a u g s m o . ( G . S y t i n a s , „ G y v y b i n g u m o j ė g a " . )

Į s i d ė m ė k i m e ! Kiekvienas ž m o g u s t u r i g a h m y b ę p a d a r y t i savo gyvenimą sveiką, p i lnaver t į i r la imingą. Viskas priklauso n u o n u s i s t a t y m o , p a s t a n g ų , vahos, žinių, g a b u m ų ir įgii-džių. Miisų g y v e n i m o t r u k m ė s , g a b u m ų . G ė r i o , Meilės i r Teis i n g u m o siekių niekas n e r i b o j a - r ibas mes p a t y s n u s t a t o m e ! Neįsileiskime dvasion b logų minčių, nes igai lėkime savęs, neg y v e n k i m e p r a e i t i m i ~ visa t a i nuodi ja gyvenimą. Ieškokime efektyvios išeities, sus idar ius b e t kokiai k r a š t u t i n e i s i tuaci ja i . Nebi jokime svajoti apie geresnę atei t į , pas i sekimą, neabejok i m e sav imi . T i k ė k i m e s ė k m e , i r j i neapleis .

VĖŽIO GYDYMO METODIKA

Trys p a g r i n d i n ė s Niši i šskir iamos k r y p t y s vėžio profilakt ikai :

- anglies oks ido p a š a h n i m a s iš o r g a n i z m o ; - o r g a n i z m o a p r i i p i n i m a s v i t a m i n u C; - krau jagys l ių a t n a u j i n i m a s ir o r g a n i z m o l ą s t e h ų išva

l y m a s . Siekiant t a i į v y k d y t i , b i i t i n a a t s t a t y t i odos funkcijas,

p a š a h n t i n u o vidinės ž a r n y n o gleivinės š lakus, i šgydyt i vid u r i ų užkietė j imą, a t s t a t y t i n o r m a h ą k r a u j o i r hmfos apyt a k ą , išvalyti visus o r g a n i z m e esančius skysčius i r a t s t a t y t i t i n k a m ą j ų būk lę .

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA • II DALIS 5 1

A n g l i e s o k s i d o p a š a l i n i m a s

A n g l i e s o k s i d o k a u p i m o s i o r g a n i z m e p r i e ž a s t y s : 1. deguonies s tygius; 2. n e t i n k a m a m i t y b a ; : 3 . v idur ių užk ie tė j imas ; 4 . m a g n i o s tygius; 5. v a n d e n s s tygius;

6. p e r n e l y g d idehs c u k r a u s ir a lkoholio kiekis; 7. l ą s t e h ų su n o r m a h o m i s sienelėmis iš r e n i n o s tyg ius . T r ū k s t a n t deguonies , o r g a n i z m e n e s u d e g a šlakai, t o d ė l

s u s i d a r o sąlygos k a u p t i s anghes oks idui . Į s i d ė m ė k i m e : kiek o r g a n i z m e s u m a ž ė j a deguonies , t iek j a m e p a d i d ė j a a n g h e s oks ido ir v a n d e n s .

G a i l a , kad ž m o g a u s o d a šiuo m e t u p r a r a d o ženkhą dalį į g i m t ų savo funkcijų. J i n e g a h gerai k v ė p u o t i , nes ž m o g u s visą laiką b ū n a aps i rengęs d r a b u ž i a i s , g y v e n a t v a n k i u o s e b e t o n i n i u o s e b u t u o s e , d i r b a blogai v ė d i n a m o s e p a t a l p o s e , ga tvė je k v ė p u o j a m a š i n ų du jomis u ž t e r š t u o r u , valgo ter-niiškai a p d o r o t ą m a i s t ą , kuris dėl deguonies s tyg iaus v i r s t a rūgščių druska , a n g h a r ū g š t e , v a n d e n i u i r anghes oks idu.

Vidur ių užkie tė j imas irgi s u d a r o sąlygas anghes oks idui a t s i r a s t i ir k a u p t i s o r g a n i z m e . s - :

Vidur ia i užk ie tė ja i š s ip lėtus pr ievarčiui - a n g a i iš skrandžio į ž a r n y n ą . T u o m e t s k r a n d ž i o rūgš t i s išsiheja į žarnyną, n e u t r a h z u o j a t e n esančius š a r m u s i r sus i lpnina ž a r n y n o funkcijas. Viso to p a d a r i n y s - v idur ių užk ie tė j imas .

Anglies oks idas t a i p p a t kaupias i t r ū k s t a n t organizm e m a g n i o . P a s t a r a s i s plečia kraujagys les , m a ž i n a ar ter in į k r a u j o s p ū d į ir choles teroho kiekį kraujy je, r a m i n a m a i veikia n e r v ų s i s temą i r y r a svarbus veiksnys kovojant su vėžiu.

D ė l perne lyg d ideho c u k r a u s i r a lkohoho v a r t o j i m o s t a n d ė j a i r atrofuojasi krau jagys lės . K a m leisti p in igus i r g a d i n t i sveikatą a l k o h o h u ir s a l d u m y n a i s , jei m ū s ų o r g a n i z m a s p a t s g a m i n a s i šiuos p r o d u k t u s , kurie „ ė d a " m u s ų kalcį.

Ar ne ger iau į p r a s t i kas 30 minuč ių išgerti 30 granii) v a n d e n s i r b u t i sve ikam?!

D a u g u m a i v idut in io a m ž i a u s ž m o n i ų a n t IH\>K, i i l n i i i i n

5 2 II DALIS • К. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

da r u d ų d ė m i ų - t a i anglies oks ido a t s i r a d i m o p o ž y m i s . I lgainiui ląstel ių sienelės i š r e n i n o susidėvi . R u d o s d ė m ė s r o d o n e p a k a n k a m ą ląstel ių kiekį su n o r m a l i o m i s sienelėmis iš r e n i n o .

K o n t r a s t i n ė s o r o v o n i o s

Anglies oks idas i š o r g a n i z m o p a š a l i n a m a s o r o procedil-r o m i s . Jos p a g e r i n a o d o s k v ė p a v i m ą . N u o ki ino pav i r š iaus p a š a l i n a m i n e š v a r u m a i i r į s i u r b i a m a s deguoni s , kuris a r d o o r g a n i z m e a t s i radus į anglies oksidą, p a v e r s d a m a s j į anglia-r i lgšte . Ž m o g u s daros i s t ipresnis , a t s p a r e s n i s p e r š a l i m a m s ir vėžiui.

Je igu ga l ima, a t v i r a m e ore r e i k ė t ų a p n u o g i n t i visą kiiną. Sveikas ž m o g u s sėdasi a n t kėdės ar fotelio, o ligonis gali gulėt i lovoje. Je igu y r a du k a m b a r i a i , v i e n a m e a t idar o m i visi l angai ar b a l k o n a s , o k i t a m e - į lovą į d e d a m a s k a r š t o v a n d e n s a r b a e lektros š i ldytuvas . P a k a i t o m i s , apnuoginę visą kiiną, t a i i še iname į ša l tą orą, t a i g u l a m ė s į šiltą lovą.

P r a d e d a n t y s t u r i į s idėmėt i , kad a p s i n u o g i n ę b ū n a m e : p i r m ą dieną - n u o 20 iki 70 sekundžių; a n t r ą dieną - n u o 20 iki 80 sekundžių;

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 5 3

t rečią dieną - n u o 20 iki 90 sekundžių; , k e t v i r t ą dieną - n u o 20 iki 100 sekundžių; p e n k t ą dieną ~ n u o 20 iki 110 sekundžių; • ; šeštą dieną - n u o 20 iki 120 s e k u n d ž i ų . Į s i d ė m ė k i t e : 1. D r a b u ž i a i t u r i b ū t i labai šilti, kad ž m o g u s suprakai

t u o t ų ; 2 . Aps i rengę ga l ime p a b ū t i i r i lgiau, t a č i a u aps inuog inę

i š b u n a m e gr iežta i n u r o d y t ą laiką; 3 . Ligoniui reikia p a d ė t i a t l ik t i p r o c e d ū r a s , t . y . apsi

r e n g t i i r n u s i r e n g t i . P i r m o seanso m e t u n u o p i r m o s iki k e t u r i a s d e š i m t o s se

k u n d ė s re ikia gulėt i a n t n u g a r o s , n u o k e t u r i a s d e š i m t o s iki sept y n i a s d e š i m t o s s e k u n d ė s - a n t dešiniojo šono, n u o septyniasd e š i m t o s iki š imtosios s e k u n d ė s - a n t kairiojo šono ir n u o šimtosios iki š i m t o dv ideš imtos ios s e k u n d ė s - vėl a n t n u g a r o s .

A p s i n u o g i n ę ga l ime m a s a ž u o t i k ū n ą a r b a d a r y t i prat i m u s : „ N u g a r o s i r pilvo p r a t i m ą ' " , „ P r a t i m ą k a p i l i a r a m s " a r b a „Auks inę žuvelę" , o aps i rengę t u r i m e r a m i a i i lsėtis.

Po p r o c e d ū r o s apie 10 minuč ių p a b ū n a m e r a m i a i , gal i m a p r a t i m o „ D e l n ų i r p ė d ų s u g l a u d i m a s " p o z a . S iū loma p r o c e d ū r ą a t l ik inėt i prieš saulei t e k a n t i r ja i nusi le idus. Je igu s e r g a m e a r e s a m e p a v a r g ę , p i r m ą k a r t ą p r a d ė k i m e v idurd ienį , kai y r a ši lčiausia. P a s k u i kasdien a t l i k i n ė k i m e p r o c e d ū r ą 30-60 minuč ių a n k s č i a u , kol pr ie i s ime iki šeštos va,landos r y t o . N e g a l i m a p r o c e d ū r o s a t l ik t i saulėje. P r o c e d u r a a t l i e k a m a v a l a n d ą prieš valgį a r b a 30-40 m i n u č i ų p o j o . G a l i m a bet k u r i u o la iku d a r n e s i m a u d ž i u s vonioje, tačiau ne a n k s č i a u kaip va landą po jos .

O r g a n i z m o a p r ū p i n i m a s v i t a m i n u C

Ž m o g u s negali kaip kit i ž induoliai p a s i g a m i n t i v i tamino C. Vadinas i , kasdien jo reikia g a u t i k a r t u su m a i s t u .

S u n k u p a s a k y t i , kodėl ž m o g a u s o r g a n i z m a s negali šio v i t a m i n o p a s i g a m i n t i . Yra ž i n o m a , kad ž m o g a u s g e m a l a s įsčiose šių savybių t u r i . Greič iaus ia i įsčiose jis auga pana šiai kaip kit i ž induol iai . G i m ę s kūdikis v i tamiiu) C к-ш na su mo t ino s pienu. Gyvul ia i neva r to j a vir iu mainld,

5 4 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 5 5

j ų k ū n o tiesiogiai p r i e i n a o r a s , j ų o r g a n i z m e gerai v y k s t a r ū g š t i n i m o reakci jos i r g a m i n a s i v i t a m i n a s C. Vasarą j ie m i n t a žal ia žole, kurio je y r a v i t a m i n o C . K a d a n g i sausuose p a š a r u o s e jo est i m a ž i a u , t r ū k s t a m ą kiekį o r g a n i z m a s p a s i g a m i n a p a t s .

T r ū k s t a n t v i t a m i n o C, po o d a išsilieja k r a u j a s , o jeigu p r i s i d e d a d a r i r koks n o r s s t i m u l i u o j a n t i s veiksnys, gali a t s i r a s t i vėžys .

Žalias m a i s t a s te ik ia ž m o g u i ga l imybę a p r ū p i n t i organizmą v i t a m i n u C . Tris p e n k t a d a l i u s dienos m a i s t o t u r ė t ų s u d a r y t i p e n k i ų rūš ių d a r ž o v i ų , kaip a n t a i k o p ū s t ų , m o r k ų , burokėl ių, bulvių i r p e t r a ž o l i ų sa lotos . Gal i b ū t i v a r t o j a m i i r kiti n a t ū r a l ū s p r o d u k t a i : p o m i d o r a i , svogūnai , česnakai , žirneliai, r o p ė s , griežčiai, š p i n a t a i , j ū r o s k o p ū s t a i i r visi c i trusiniai bei kit i vaisiai ir u o g o s .

Aliejumi p a g a r d i n t o s d a r ž o v i ų sa lotos d u o s j ū s ų ląstelėms viską, ko reikia j o m s s u s i d a r y t i , i r p a d i d i n s o r g a n i z m o a t s p a r u m ą . N e p a m i r š k i m e n u o l a t ger t i e r š k ė t r o ž i ų uogų i r lapų, aviečių i r j u o d ų j ų s e r b e n t ų l a p ų a n t p i l o . K a s d i e n su-valgykime 5-6 r i e š u t u s a r k i tokių b a l t y m ų , nes v i t a m i n a i i r m i k r o e l e m e n t a i p a s i s a v i n a m i t ik su b a l t y m a i s .

K o n t r a s t i n e s v a n d e n s v o n i o s

P r a k a i t a v i m ą suke l iant i k a r š t a vonia gali p a š a l i n t i i š org a n i z m o d a u g v i t a m i n o C ir s u t r i k d y t i o r g a n i z m e rūgščių i r š a r m ų p u s i a u s v y r ą , o k o n t r a s t i n ė s vonios neska ido v i t a m i n o C ir išlaiko n o r m a l i ą rūgščių ir š a r m ų p u s i a u s v y r ą .

T r u k m ė i r vonių a t l i k i m o t e c h n i k a p r i k l a u s o n u o sveikatos būk lės . P a v y z d ž i u i , s e r g a n t sifihu, i š p r a d ž i ų reikia 2-3 m ė n e s i u s a t h k i n ė t i o r o p r o c e d ū r a s i r t ik p o t o imtis k o n t r a s t i n i ų v a n d e n s vonių.

G e r i a u s i ų r e z u l t a t ų p a s i e k i a m a k a r š t a m vandeniui esant 41-43 ' 'C, o š a l t a m - 14-15<'C t e m p e r a t ū r o s .

P i r m o j i š a l t a vonia a r d u š a s t r u n k a m i n u t ę i r tiek p a t laiko ~ k a r š t a vonia . Šias k o n t r a s t i n e s vienos m i n u l ė s vandens p r o c e d ū r a s svarbu k a i t a h o t i 11 k a r t ų . I ' r a d d i i r baigti v i suomet reikia ša l tu v a n d e n i u . N e v e r t a at l ikl i i i i : i ; , i ;ni kaip 5 k a r t u s , nes t a i b ū t ų neefektyvu sveikatai i r kenktų org-

g a n i z m u i . Kai kur ių ligų atve ja is v a n d e n s p r o c e d ū r ą reikia k a r t o t i iki 61 k a r t o .

, Ša l tą dušą reikia p r a d ė t i n u o p ė d ų , o kar š tą - n u o s p r a n d o . Je igu n ė r a nei vonios, nei d u š o , g a h m a v a n d e n i u apsipi l t i . P r a d e d a m a a p s i p y h n ė t i n u o kojų, p a m a ž u k y l a n t a u k š t y n iki kaklo. Galvos apipi l t i nereikia, ger iau b ū t i su m a u d y m o s i k e p u r a i t e . G a h m a apsipi l t i k ibiru: v ienas kibiras p i l a m a s a n t kojų, k i tas - a n t kehų, t reč ias - a n t pilvo srit ies i r po t r i s kibirus a n t kiekvieno pet ie s . G a h m a pasin a u d o t i p i r t i m i a r s a u n a : v i e n a m i n u t ė gar inė je , k i t a - p o š a l t u d u š u .

Je igu n a m i e m a ž a i v a n d e n s , reikia į du d u b e n i s ar kib i rus , į kur iuos t i l p t ų pėdos t a i p , kad b ū t ų g a h m a s t o v ė t i , įpilti ša l to 20''C i r k a r š t o 4 1 - 4 3 ° C t e m p e r a t ū r o s v a n d e n s . Suvi lgykime juose dvi p a k l o d e s - vieną š a l t a m e , k i tą karšt a m e vandenyje, - ir, s t o v ė d a m i kibire su š a l t u v a n d e n i u , a p s i s u p k i m e j a m e suv i lgy ta p a k l o d e . J i p r i h p s prie k ū n o . P a l a i k ę ją m i n u t ę , p e r e i k i m e į k a r š t ą vandenį i r tą pa t į a t h k i m e su k i t a p a k l o d e . Tai d a r y k i m e t a i p p a t U k a r t ų .

K a s t u o m e t u v y k s t a o r g a n i z m e ? K a r š t a s v a n d u o išplečia kraujagys les i r a t v e r i a o d o s p o r a s , p e r kur ias p r a d e d a eiti šlakai. T a č i a u je igu b ū s i m e k a r š t a m e vandenyje i lgiau kaip m i n u t ę , i š o r g a n i z m o g a h p a s i š a h n t i ne t ik šlakai, be t i r v i t a m i n a i bei m i n e r a h n ė s d r u s k o s . Ša l tas v a n d u o uždaro p o r a s , veikia n e r v ų ga lūnėles , i r o r g a n i z m e p r a s i d e d a „ k r a u j a g y s h ų g i m n a s t i k a " , o d o s ląstelės valosi, sus t iprė ja jų „ k v ė p a v i m a s " . Vadinas i , k a r š t a s v a n d u o p a š a h n a i š org a n i z m o t a i , ko j a m nere ik ia , o š a l t a s p a d e d a i š saugot i t a i , kas j a m reikal inga. P l a š t a k o s e i r p ė d o s e y r a visos su v idaus o r g a n a i s susijusios n e r v ų g a l ū n ė s , t o d ė l k o n t r a s t i n i ų vonių poveikis p a d e d a lą s te lėms ger iau k v ė p u o t i , į j a s p r i p l ū s t a k r a u j o , p r i s o t i n t o deguonies , m i n e r a h n i ų m e d ž i a g ų i r vitam i n ų , i r k a r t u s t i m u h u o j a m a s jų va lymasis . Tai ne lyg inant vidinis m a s a ž a s .

Svarbu a t m i n t i , k a d k o n t r a s t i n ė s vonios ar duša i i š pradžių t u r i būt i komfort i šk i : š a l t o v a n d e n s t e m p e r a t ū r ą mažiname, o karšto - didiname po truputį, kad būtų malonu.

Kontrastinės vandens procedūros padeda esant neuralagijai, reumatui, galvos skausmams, diabetui. hipertonijail,

5 6 II DALIS « K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA II DALIS 5 7

širdies, i n k s t ų , A d i s o n o , mal iar i jos , m a ž a k r a u j y s t ė s i r krauj o l igoms, pers i sa ldžius a r p a v a r g u s .

K r a u j a g y s l i ų a t n a u j i n i m a s

K a i o r g a n i z m o ląstelės užs ikemša šlakais, t a i kraujagyslės o r g a n u s blogai a p r ū p i n a k r a u j u , d e g u o n i m i i r maist i n g o m i s m e d ž i a g o m i s , o r g a n i z m a s n e p a k a n k a m a i g a u n a minera l in ių m e d ž i a g ų , v i t a m i n ų , h o r m o n ų , saulės energi jos i r deguonies . G a h a u s i a i a t s i r a n d a įvairių hgų, t a r p jų i r vėžys .

Išvalyt i ląsteles, a u d i n i u s i r kraujagys les g a h m a . Nuola tos t a i d a r y k i m e g r y n u oru, v a n d e n i u i r p r a t i m a i s . Šlakus n u o ž a r n y n o s ienehų geriausiai p a š a h n s i m e g y d o m u o j u bad a v i m u , kuris leidžia s k r a n d ž i u i i r ž a r n y n u i pa i l sė t i . Vart o k i m e m a i s t ą , k u r i a m e y r a že la t inos , i r ž a h a s daržoves . Sekime d u b e n s o r g a n ų būklę .

N e p a m i r š k i m e , kad o r g a n i z m u i b ū t i n o s m i n e r a h n ė s druskos i r geros kokybės v a n d u o a r b a a t i t i n k a m ų ž o h ų ar l a p ų a r b a t a . Ryžius , žuvį i r v iš t ieną reikia valgyti su p e n k i ų rūšių d a r ž o v i ų s a l o t o m i s .

ŠEŠIOS SVEIKATINGUMO SISTEMOS TAISYKLĖS

_ J a p o n ų profesorius Niši s u k ū r ė u n i k a h ą ir p a t i k i m ą s v e i k a t i n g u m o s is temą, kur ios p a g r i n d ą s u d a r o šešios sveik a t i n g u m o ta i syklės :

1. k ie ta , lygi lova; • > , : i ' 2. k i e t a p a g a l v ė (volehs); : ' -3 . p r a t i m a s „Auks inė žuve lė" ; 4 . p r a t i m a s k a p i h a r a m s ; 5 . „ D e l n ų i r p a d ų s u g l a u d i m o " p r a t i m a s ; 6. s t u b u r o ir pilvo p r a t i m a i .

Šių t a i s y k h ų la ikantis kasdien, g a h m a visą gyvenimą b ū t i sveikiems.

1 . K i e t a l y g i l o v a

Miegot i reikia t ik kietoje ir lygioje l o v o j e . Del kokia s p y r u o k h n ė lova t a m n e t i n k a . A n t k l o d ė i r l o v o s skalbiniai

t u r i b ū t i lengvi, p loni , p r a l a i d ū s orui , t a č i a u iš la ikykime t a m t i k r ą ribą, kad m i e g o d a m i n e p e r s i š a l d y t u m e .

M u m s s t o v i n t , sėdint a r v a i k š t a n t s t u b u r o s lanks teha i s p a u d ž i a kraujagys les i r p e r j a s e inančias n e r v ų galūnėles , dėl t o n u k e n č i a o r g a n ų a p r ū p i n i m a s m a i s t u , d e g u o n i m i i r energi ja .

M u m s g u h n t kietoje lovoje, k ū n o svoris pas i sk i r s to tolygiai, r a u m e n y s visiškai a t s i p a l a i d u o j a , o s l anks teha i atp a l a i d u o j a n e r v ų ga lūnėles i r kraujagys les . Tai reiškia, kad v i d a u s o r g a n a i , d ieną n e p a k a n k a m a i gavę deguonies , nakt į jo g a u n a p a k a n k a m a i , t o d ė l p e r dieną sus ikaupę šlakai s u d e g a . J a u vien m i e g o d a m a s ž m o g u s p a t s save gydo.

Be t o , m i e g a n t a t s i t a i s o i škrypęs s t u b u r a s i r a t sk i r i p e r d ieną p a s i s h n k ę s l a n k s t e h a i , a t s i r a n d a g e r a la ikysena. Je igu t o n e b ū t ų , t a r p s l a n k s t e h n i u o s e t a r p u o s e s p a u d ž i a m i nervai ir krau jagys lės b ū t ų p a r a l y ž i u o j a m i , o g a h a u s i a i sus i rg tų tie o r g a n a i , kur iuos jie a p r ū p i n a energi ja i r k r a u j u . K i e t a , lygiu p a v i r š i u m i lova s k a t i n a odos veiklą, neleidžia nusileist i k e p e n i m s ir, g r e i t i n d a m a odoje k r a u j o t a k ą , akt y v i n a venų darbą . Dėl t o gerai m i e g a m a , r y t ą b ū n a žvah s a v i j a u t a , nes o r g a n i z m e s u d e g a šlakai - į g imtos g y d o m o sios gahos p a s i t a r n a u j a s v e i k a t i n g u m o l a b u i . Be t o , geras m i e g a s s t i p r i n a n e r v ų s i s temą.

2 . K i e t a p a g a l v ė ( v o l e l i s )

K i e t a pagalve (volehu) reikia n a u d o t i s t a i p , kad trečiasis ar ke tv i r tas i s kaklo s lanks tehs b ū t ų virš paga lvės (vo-l e h o ) , pakauš i s a n t jo i lsėtųsi, o galva b ū t ų pak ibus i virš lovos.

Iš p r a d ž i ų t o k i a p a d ė t i s sukels skausmą, todėl kaip Im ferį g a h m a p a n a u d o t i frotinį rankš luos t į a rba v o l e l į j d e l i į

5 8 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

pagalvė lę . T a č i a u gal iausia i p r i p r a s i m e n a u d o t i s k i e t a pagalve (volel iu).

K i e t a p a g a l v ė pa la iko gerą sveikatą, a t i t a i s o kaklo s lankstel ių p a d ė t į , n u m a l š i n a galvos s k a u s m u s , g y d o ausų, gerklės, nosies, a k i ų ligas i r m e n i n g i t ą , s t i p r i n a s t u b u r ą , p a d e d a funkcionuot i s m e g e n i m s i r s t u b u r u i , p e r kurį kaip p e r svarbiaus ią m a g i s t r a l ę p r a e i n a visos krau jagys lės ir nervai , susiję su svarbiaus iu miisų k o o r d i n a c i n i u c e n t r u - s m e g e n i m i s .

Volelio d i a m e t r a s t u r ė t ų a t i t i k t i kaklo ilgį, nes pagrindinis jo n a u d o j i m o t iks las - a t i t a i s y t i kaklo s lankstel ių p a d ė t į , p a š a l i n t i d ienos m e t u a t s i r a d u s i u s j ų pas i s l inkimus i r i š k r y p i m u s , a t p a l a i d u o t i j ų s u s p a u s t u s n e r v u s bei k raujagysles, kur ios t iek ia m a i s t ą s m e g e n i m s i r p a š a l i n a i š jų ląstel ių i r i m o p r o d u k t u s .

3. P r a t i m a s „ A u k s i n ė ž u v e l ė " ' ' •';

P r a d i n ė p a d ė t i s : A t s i g u l a m e aukš t ie ln inki a n t lygaus k ie to p a g r i n d o , r a n k a s a t m e t a m e u ž galvos, kojas ištiesiam e , p ė d a s l a ikome s t a t m e n a i , - s tač iu k a m p u kojoms i r g r ind ims; kojų p i r š ta i į t e m p t i veido p u s ė n . Achilo kulnai , b lauzdos , y p a č p a k i n k h a i , s t ipr ia i s p a u d ž i a m i pr ie g r i n d ų .

P a s i r u o š i m a s : I š p r a d ž i ų m i n t y s e kehskar t skaičiuoj a n t iki p e n k i ų a t s a r g i a i t e m p i a m a s s t u b u r a s : abi rankos lėtai s lenkamos į vieną pusę, o dešinysis k u l n a s - į priešingą; a n t skaičiaus „ p e n k i " p a t e m p i a m o s r a n k o s i r kulnas, i r a t s i p a l a i d u o j a m a . Tas p a t d a r o m a su k i t a koja. P r a t i m a s

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 5 9

a t l i e k a m a s p r a m a i n i u i po 5 k a r t u s k iekviena koja. ' ' P a s k u i sukryž iuot i delnai p a d e d a m i p o k e t v i r t u a r

p e n k t u kaklo s l a n k s t e h u , alkiinės s u l e n k i a m o s i r pr i spaud ž i a m o s pr ie g r indų; kojos s u g l a u s t o s , abiejų kojų p i r š t a i p a l e n k t i į veido p u s ę .

P r a t i m o e i g a : Tokioje p a d ė t y j e visu ki inu p r a d e d a m e e n e r g i n g a i v i b r u o t i d e š i n ė n - k a i r ė n ( p a n a š i a i kaip žuvis vandenyje j u d i n d a m a u o d e g ą ) . P r i e g r i n d ų s p a u d ž i a m a s t iesus s t u b u r a s , b l a u z d o s i r k u l n a i . J ie t u r i n e j u d ė t i . Deš inėn-ka ir ė n j u d a t ik ver t ikaha i esančios p ė d o s i r pakauš i s . Tai priverč ia v i b r u o t i visas o r g a n i z m o ląste les . Jos valosi, t a r s i b ė g d a m o s „r i s te le " .

P r a t i m a s a t h e k a m a s kiekvieną r y t ą i r vakarą p o v ieną dvi m i n u t e s a r b a skaičiuojant n u o 120 iki 240.

Šis p r a t i m a s p a d e d a a t s t a t y t i p e r d ieną sus idar ius ią n e p a g e i d a u j a m ą a t s k i r ų s l a n k s t e h u p a d ė t į , š a h n a s t u b u r o -i š k r y p i m u s , p a d e d a g y d y t i skohozę, k o o r d i n u o j a s i m p a t i n ę i r p a r a s i m p a t i n ę n e r v ų s i s t e m a s , n o r m a h z u o j a k r a u j o t a k o s p r o c e s u s , a k t y v i n a ž a r n y n o per i s ta l t iką . B e t o , te ik ia m a n u a l i n ę p a g a l b ą s e r g a n t r a d i k u h t u a r o s t e o c h o n d r o z e .

4 . P r a t i m a s k a p i l i a r a m s

P r a d i n ė pad ė t i s : A t s i g u l a m e a u k š t i e l n i n k i a n t g r i n d ų a r b a a n t k ie tos lovos. Po kaklo s l a n k s t e h a i s p a s i d e d a m e kietą pagalvę-volelį . | viršų p a k e h a m e ir r a n k a s , ir kojas lygiagrečiai v iena k i t a i (kaip aukš-t y n k o j o m a p v e r s t a s v a b a l a s ) .

P r a t i m o e i g a : Kiekvieną r y t ą i r vakarą, l)U( kioje p a d ė t y j e , 2 - 3 m i n u t e s a r b a 2 4 0 - 3 6 0 kar l i | ••n vis p a t e m p k i m e p a k e l t a s r a n k a s ir kojas (jniviii/<|

aini t n U I K I M R H I

6 0 II D A L I S . K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

kad i š d a n g a u s a n t miisų k r i n t a ba l iona i , o m e s ža i sdami j u o s energ inga i a t m u š i n ė j a m e kojų kulna i s i r r a n k ų p i r š t ų gal iukais) . At l iekant p r a t i m ą , re ikia s t e n g t i s p ė d a s la ikyt i lygiagrečiai g r i n d i m s , o r a n k ų p i r š ta i s ir kojų ku lna i s vis t e m p t i s j viršų, j l u b a s .

P r a t i m a s s k a t i n a kapi l iarų d a r b ą , g e r i n a k r a u j o t a k ą vis a m e o r g a n i z m e , p a d e d a j u d ė t i i r a t s i n a u j i n t i limfos skysčiui, p r i k a u s t y t i e m s pr ie lovos te ik ia ga l imybę kovot i su n e j u d r u m u , h i p o d i n a m i j a i r j o s p a d a r i n i a i s , p a d i d i n a viso o r g a n i z m o a t s p a r u m ą , a t n a u j i n a k a p i h a r u s . Š i a m e p r a t i m e o r g a n i z m o ląste lės t a i p p a t t a r s i b ė g a „ r i s t e l e " , n e a p k r a u -d a m o s širdies i r sąnar ių, i r t a r s i m a s a ž u o j a savo vidų.

5 . D e l n ų i r p ė d ų s u g l a u d i m o p r a t i m a s

P r a d i n ė p a d ė t i s : A t s i g u l a m e a n t n u g a r o s , p o kaklo s lanks tehai s p a s i d e d a m e k ie tą p a g a l v ę (volel į) . P ė d a s sug l a u d ž i a m e , kehus p r a s k e č i a m e (kaip v a r l y t ė ) . R a n k a s užd e d a m e a n t kr i i t inės , de lnus s u g l a u d ž i a m e . ;

P r a t i m o a t l i k i m a s :

a ) kairės i r dešinės r a n k ų p i r š t ų pagalvė les s p a u d ž i a m e v iena į k i tą, p r a s k ė s d a m i alki ines ir a t l e i s d a m i , kai gr įžtame į p r a d i n ę p a d ė t į (10 k a r t ų ) ;

b) kaires r a n k o s pagalvė lėmis s p a u d ž i a m e dešinės r a n k o s p i r š t ų pagalvėles, p a s k u i visą delną (10 k a r t ų ) ;

c) s u g l a u s t a s delnais r a n k a s m e t a m e p e r rankų ilgį už galvos ir grą

ž i n a m e a t g a l , i r t a i p k a r t o j a m e „ p i r m y n - a t g a l " (10 k a r t ų ) ; d) s u g l a u s t a s delnais r a n k a s m e t a m e p ė d ų h n k i r grą

ž i n a m e a t g a l (10 k a r t ų ) ;

e) s u g l a u s t a s delnais r a n k a s m e t a m e už galvos ir paskui ž e m y n p ė d ų link, t a r s i „ k i r s d a m i k i r v i u " ( K) k a r i ų ) ;

f) s u g l a u s t o s delnais r a n k o s - t ies veidu, o s u g l a u s t a s p ė d a s , šiek t iek pakė lę a u k š t y n , t i e s i a m e vient)s ar pusantros p ė d o s a t s t u m u „ p i r m y n - a t g a l " (10 k a r t ų ) .

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA • II DALIS 6 1

so

P a s k u i , p a s i h k d a m i var ly tės p o z a , t a r s i „ g u h n č i o loto-p o z a , u ž s i m e r k i a m e i r 5-10 minuč ių t a i p p a g u h m e . Tai laba i r e i k š m i n g a s p r a t i m a s , nes k o o r d i n u o j a rau

m e n ų , n e r v ų , k r a u j a g y s h ų funkcijas k i rkšnių, pi lvo i r šlaun ų srityje. N ė š t u m o m e t u šis p r a t i m a s p a d e d a n o r m a h a i vys ty t i s vaisiui, a t i t a i s o j o n e n o r m a h ą p a d ė t į . J is n a u d i n gas v is iems, o y p a č bi ls imajai m o t i n a i , je igu j i n o r i lengvai g i m d y t i . Tai b i o e n e r g e t i n i o i r m e d i t a c i n i o pobi idž io p r a t i m a s , nes j a m e slypi energi jos k a u p i m o efektas .

6 . P r a t i m a s s t u b u r u i i r p i l v u i

P r a d i n ė p a d ė t i s : A t s i s ė d a m e a n t kėdės k r a š t o a r b a a t s i k l a u p i a m e a n t g r i n d ų i r a t s i s ė d a m e a n t k u l n ų ( g a h m a at s i sės t i i r „ t u r k i š k a i " ) .

A. P a s i r u o š i m a s : " • ; ' 1. Pečiai p r i t r a u k i a m i prie a u s ų ir : ':'rr"' ^

n u l e i d ž i a m i (10 k a r t ų ) . T a r p i n i s p r a t i m a s : a) R a n k a s i š t ie s iame prieš k r i i t inę

lygiagrečiai v i e n a k i ta i i r g re i ta i žvilg-t e h a m e p e r kairį, p a s k u i p e r dešinį petį į s tuburga l į , p a s k u i m i n t y s e nužvelg i a m e s t u b u r ą n u o s t u b u r g a h o iki kaklo s l a n k s t e h u . Nere ik ia j a u d i n t i s , jeigu i š p r a d ž i ų n e m a t y s i m e savo s t u b u r g a ho ar s t u b u r o , o j u o l a b i a u kaklo s l a n k s t e h u . S v a r b u t a i p a m a t y t i va izduotė je . A t h e k a m a po 1 kar tą .

6 2 . II DALIS * K. NIgl SVEIKATINGUMO SISTEMA

b) R a n k a s i š t ies iame a u k š t y n lygiagrečiai v iena k i t a i , pa--s i t e m p i a m e i r g r e i t a i žv i lg te l iame p e r kairį, p a s k u i p e r dešinį pe t į į s tuburga l į , p a s k u i m i n t y s e nužve lg iame s t u b u r ą n u o s t u b u r g a l i o iki kaklo s lankste l ių . A t l i e k a m a po vieną kar tą . ;

T a r p i n i a i p r a t i m a i k a r t o j a m i p o p i r m o , a n t r o , t r e č i o , k e t v i r t o i r p e n k t o p r a t i m ų .

2. P a l e n k i a m e galvą į dešinę pusę , s t e n g d a m i e s i ausies speneliu pas iekt i pet į , i r g r į ž t a m e į p r a d i n ę p a d ė t į , paskui t a i d a r o m e į kairę p u s ę . A t l i e k a m a p a k a i t o m i s po 10 k a r t ų .

3 . G a l v ą p a l e n k i a m e ž e m y n , paskui kiek g a l i m a at lo-š iame a t g a l . Ta i a t l i e k a m a po 10 k a r t ų a u k š t y n i r ž e m y n .

4. G a l v ą p a l e n k i a m e į dešinę, ausies spenel iu pasiekd a m i pet į , p a s k u i p a m a ž u , kiek g a l i m a i š t e m p i a n t kaklą, galvą a t l o š i a m e a t g a l iki s t u b u r o , o t a d a p a t i k r i n a m e i r į s i t i k i n a m e , ar j i a t l o š t a iki ga lo, g r į ž t a m e į p r a d i n ę p a d ė tį, kad b i i tų t iesiai . Tą p a t a t l i e k a m e į k i t ą p u s ę . A t l i e k a m e p a k a i t o m i s po 10 k a r t ų .

P a d a r o m e t a r p i n i u s p r a t i m u s a ir 6. 5. R a n k a s i škel iame vert ikal ia i į viršų, p a s k u i su lenkia- :

m e s t a t m e n a i ; p a s k u i p e r alki ines, s u g n i a u ž i a m e k u m š č i u s . G a l v ą iki g a l o a t l o š i a m e a t g a l , a lki ines kiek g a l i m a to l iau

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA II DALIS 6 3

a t m e t a m e a t g a l , t a r s i n o r ė d a m i , k a d jos sus is iektų u ž nugaros i r s u a r t ė t ų m e n t ė s (kaip drugel io sparne l ia i ) , o s m a k r ą t e m p i a m e į viršų, m i n t y s e ska ič iuodami iki septynių . Tai k a r t o j a m e 10 k a r t ų .

At l iekame p a s i r u o š i m o p r a t i m u s a ir b; p a s k u i , r a n k a s p a d ė j ę a n t kelių, a t s i p a l a i d u o j a m e .

Ši p a r u o š i a m o j i dalis a k t y v i n a e n d o k r i n i n e s i r k i t a s l i aukas , išs idėsčiusias apl ink kaklą, pečiuose, p a ž a s t y s e i r k r i i t inė je .

B. P a g r i n d i n ė d a l i s '-̂ -Ats i sėdę a n t k ė d ė s k r a š t o a r b a a t s i k l a u p ę a n t g r i n d ų i r

a t s i s ė d ę a n t k u l n ų , t iesiu s t u b u r u , i š la ikydami pus iausvyrą, l i n g u o j a m e kiinu p a k a i t o m i s į dešinę ir į kairę, d r a u g e i š p ū s d a m i pilvą į priekį ir į t r a u k d a m i j į prie s t u b u r o . P r a t i m a s a t l i e k a m a s 10 minuč ių kas r y t ą i r kas vakarą.

A t l i k d a m i š į p r a t i m ą k a r t o k i m e sau, kad kiekvieną dieną j a u č i a m ė s vis ger iau i r ger iau. T o k i a sav i ta iga d a r o laba i didelį poveikį ne t ik k ū n u i , be t i r p r o t u i , blogį p a v e r s d a m a gėr iu, o gėrį p a d a r y d a m a d a r d idesnį .

N u g a r o s i r pilvo p r a t i m a s k o o r d i n u o j a n e r v ų s i s temos funkci jas, regul iuoja ž a r n y n o veiklą, p a d e d a sąmonei paveikti f i z i n ę k ū n o o r g a n ų būklę .

Tokios y r a Niši s i s temos šešios s v e i k a t i n g u m o ta i syklės . N o r s j o s gali p a s i r o d y t i p e r n e l y g p a p r a s t o s , b e t svarbu žin o t i , kad jose iš įvairių pasau l io šalių s u k a u p t i b a n d y m ų ir m o k s l o žinių p a s i e k i m a i apie ž m o g a u s gyvenimą i r sveikatą y ' ra s ė k m i n g a i įgyvendint i p r a k t i k o j e .

Q4 II DALIS • K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA » II DALIS 6 5

k v ė p u o j a m e ? " Ž i n o m a , kad g y v e n t u m e ! T a č i a u ž m o g u s gyv e n a ne t a m , kad va lgytų i r k v ė p u o t ų , o k v ė p u o j a i r valgo t a m , k a d g y v e n t ų , t a i y r a t a m , kad k a u p t ų žinias, kurt ų , m y l ė t ų , t o b u l ė t ų . T a m reikia, kad ž m o g u s b ū t ų sveikas, s t i p r u s , energ ingas , i š t v e r m i n g a s . Kaipg i t o k i ą l a i m ę pas iekt i?

D ž a r v i s r a š ė : „ M ū s ų g y v e n i m a s p r a s i d e d a prieš d a u g š i m t m e č i ų iki m u m s g i m s t a n t . D a l e l y t ė , n u o kur ios m e s ska ič iuo jame savo p r a d ž i ą , t a m p a g y v y b i n g a m i t y b o s dėka. M a i s t a s m u m s te ik ia š i lumą, b ū t i n a s „ s t a t y b i n e s " medžiagas - b a l t y m u s , r ieba lus , a n g h a v a n d e n i u s , m i n e r a h n ė s d r u s k a s , e n z i m u s , v i t a m i n u s " .

B r e g a s te igė : „Mes e s a m e tok ie , koks m ū s ų v a l g o m a s m a i s t a s " . Anglijos g e r o n t o l o g ė s D ž u d i t o s G l a s n u o m o n ė : „ M a n a u , t ė v a m s n a u d i n g a ž inot i , kad „ s u n k u s " vaiko char a k t e r i s k a r t a i s p r i k l a u s o n u o n e t i n k a m o s m i t y b o s . Tinkam a m i t y b a g e r i n a p r o t i n i u s vaikų sugebė j imus, a t m i n t į , p a l e n g v i n a m o k y m ą s i " .

S u p r a n t a m a , k iekvieno ž m o g a u s d i e t a t u r i a t i t i k t i j o t ipą, i n d i v i d u a h a s savybes , a m ž i ų , g a m t o s i r k h m a t o sąlygas, k u r i o m i s jis gyvena, b e t p a g r i n d i n i ų m i t y b o s dėsn ių reikia la ikyt i s vis iems.

Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a m i t y b o s srityje g r i n d ž i a m a n e p a ž e i d ž i a m a i s G a m t o s dėsnia i s , k u r i ų n e į m a n o m a pakeist i . M e s d a ž n a i jų n e p a i s o m e : vieni dėl t i n g ė j i m o , kit i vergiškai p a t a i k a u d a m i b logiems į p r o č i a m s , t r e t i dėl n e m o k š i š k u m o . T a č i a u žaisti savo gyvybe m a ž ų mažiaus ia i y r a n e p r o t i n g a . M a i t i n k i m ė s t a i p , kad n e s i r g t u m e !

M ū s ų o r g a n i z m a s s u s i d e d a i š l ą s t e h ų . J ų nesuskaičiuoj a m a d a u g y b ė : r a u m e n ų , n e r v ų , kaulų, k r a u j o , c i rkuhuo-j a n č i ų p lazmoje , t u r i n č i ų t a m t i k r ą formą, a t h e k a n č i ų t a m t i k r a s funkci jas. Visos jos , s u j u n g t o s į v ientisą vienovę, sud a r o a t s k i r ą individą.

K i e k v i e n a ląs te lė g a h egz i s tuot i n u o l a t j u d a n č i a m e skysty je. Iš skysčio m ū s ų o r g a n i z m o ląste lės i m a savo fu n Ii c ionav imui b ū t i n ą m a i s t ą ir deguonį , o į skystį išskiria p a n a u d o t a s m e d ž i a g a s , s u s i d a r a n č i a s organizn io g y v y l > i i i ė N veiklos procese . N u o l a t o s c i r k u h u o j a n t i s s k y s l i s i i/l ikri im

T i e , kur ie d u k a r t u s p e r dieną at l ik inės šiuos p r a t i m u s , laba i gre i ta i pasi jus sveiki, l inksmi, k u p i n i j ėgų i r energi jos i r s ė k m i n g a i a p s i s a u g o s n u o ligų i r b logos n u o t a i k o s .

K a i k a m šie p r a t i m a i gali p a s i r o d y t i sunkiai i š m o k s t a m i , t a č i a u i lgainiui j u o s gali i š m o k t i k iekvienas i r lengvai kasdien a t l ik inė t i . J u o s e y r a s u k a u p t a viskas, k ą p o kruopelę te ik ia kit i k v ė p a v i m o , judes ių , fizinės kul t i i ros , gimn a s t i k o s , m a n u a l i n ė s m e d i c i n o s , m a s a ž o , g y d y m o vandeniu m o k y m a i . J ie n o r m a l i z u o j a š irdies, kraujagys l ių, nervų, r a u m e n ų valomąją, vent i l iacinę s i s temą, a t s k i r ų organų funkcijas i r j u o s e viskas s k i r t a t a m , kad ger iau b i i tų p a n a u d o j a m o s o r g a n i z m o įg imtos g y d o m o s i o s jėgos .

P r a t i m a i a t l iekami i švėdinto je p a t a l p o j e a r b a g r y n a m e ore kiek g a l i m a d a u g i a u a p s i n u o g i n u s , k a d visa o d a g a l ė t ų k v ė p u o t i . P e r o d ą ž m o g u s g a u n a deguonies i r a z o t o , k a r t u š a l i n d a m a s n e š v a r u m u s , t a r p j ų i r š l a p i m o rūgšt į . Deguonis b ū t i n a s n e š v a r u m a m s sudeg int i i r o r g a n i z m u i išvalyti .

T a č i a u Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a n e a p s i r i b o j a t ik šešiomis t a i s y k l ė m i s , t ik p r a t i m a i s d u k a r t u s p e r dieną. M ū s ų daugia ląs te l in į o r g a n i z m ą k u r i a m a i s t a s . Taigi panagr inės i m e m i t y b ą Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m o s pož iūr iu .

MITYBA PAGAL NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMĄ

B e n d r o s i o s n u o s t a t o s

Apie m i t y b ą kiekvienas m a n o m ė s žinąs labai d a u g . Vis d ė l t o , n o r s š iuolaikinė dietologi ja i š p l ė t o t a t iek R y t u o s e , t iek Vakaruose , n o r s mikrobiologi jos, biochemijos m o k s l o i r m i t y b o s srityje j a u y r a d a u g p a ž a n g i ų a u t o r i t e t ų , tok ių kaip Bregas , Še l tonas , Džarv i s , Ozava, Kuši, G l a s , Č o p r a , Michai lovas, Ša ta lova, A r a k e h a n a s , Ivančenka, Semionova, M a i a c h o v a s , šioje srityje d a u g u m a m ū s ų t e b e s a m e didžiausi n e m o k š o s .

Visos m ū s ų m i t y b o s žinios g r i n d ž i a m o s t rad ic i jomis : i š senelės, m o t i n o s m e s p e r d u o d a m e j a s savo vaikams, n ė karto n e s u s i m ą s t y d a m i : „ K o d ė l m e s t a i v a l g o m e ? " Niekas niek u o m e t t o savęs neklaus ia , kaip n e k l a u s i a m a : „ K o d ė l m e s

QQ II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

M i t y b o s t a i s y k l ė s

Pirma taisyklė. K a s 30 minučių gert i po 30 g šviežio n e v i r i n t o geros kokybės v a n d e n s .

V a n d u o - b ū t i n a s p r o d u k t a s i r g e r a s p r i e d a s m a i s t u i . Ž m o g a u s o r g a n i z m e y r a apie 6 5 p r o c e n t a i v a n d e n s .

Netgi kauluose jo 22 p r o c e n t a i . N e t e k u s 10 p r o c e n t ų vandens g a l i m a a p a l p t i . D a u g v a n d e n s n e t e k ę s o r g a n i z m a s žūs-t a n u o intoksikaci jos.

Ž m o g a u s o r g a n i z m a s - t a i b i o c h e m i n ė l a b o r a t o r i j a , kurioje n e p e r t r a u k i a m a i v y k s t a s u d ė t i n g i apyka i tos procesa i ir kas 30 m i n u č i ų į k rau ją „ i š m e t a m a s " c u k r u s ir alkoholis. V a r t o j a m i nesaik ingai , j ie l aba i k e n k i a o r g a n i z m u i . Vie to j

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS LIS 6 7

c u k r a u s ger iau v a r t o t i m e d ų , dž iov intus vaisius, saldžius vaisius i r d a r ž o v e s . Jeigu m i t y b o s rac ione viso š i to b u s pak a n k a m a i , o r g a n i z m u i c u k r a u s nepr i re iks .

Yra t o k s a k a d e m i k o A. Jofės r e c e p t a s , galįs i šgelbėti smal iž ius n u o d a n t ų i r p l a u k ų n e t e k t i e s , i r d a r n u o k i t ų ligų. P a g a l š į r e c e p t ą cukrus-pr iešas p a v e r č i a m a s c u k r u m i -d r a u g u . Tokio c u k r a u s k iekvienas gali p a s i g a m i n t i n a m ų sąlygomis : 750 g c u k r a u s (ger iaus ia j į kavos m a l ū n ė l i u paverst i p u d r a ) į p i l a m a į 200 g v i r in to a t v ė s i n t o v a n d e n s ir p r i d e d a m a 200 g m e d a u s , - viskas gerai i š m a i š o m a ir užd e n g u s 8 d ienas p a l a i k o m a k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o j e , t r i s k a r t u s p e r dieną mišinį p a m a i š a n t m e d i n i u š a u k š t u . P a g a l c h e m i n ę s u d ė t į cukru je y r a s a c h a r o z ė , kur i „ s u ė d a " kalcį; ja i p a s i s a v i n t i re ikal ingas didelis B g r u p ė s v i t a m i n ų kiekis, didelės energi jos s ą n a u d o s , o veikiant vandeniu i ir m e d u i p e r 8 d ienas s a c h a r o z ė suskyla į f ruktozę ir gl iukozę, būt i n a s e n e r g e t i n ė m s a t s a r g o m s p a p i l d y t i . Tokiu b ū d u m e s g a u n a m e vaisių c u k r ų , kurį o r g a n i z m a s gali v a r t o t i kiek t i n k a m a s . Jei vis d ė l t o s u v a l g y t u m e s a l d u m y n ų i r i š g e r t u m e alkohol io, n e p a m i r š k i m e p o t o m a ž a i s gurkšnel ia is i šgert i 3-2,5 k a r t o d a u g i a u v a n d e n s , n e g u suva lgėme s a l d u m y n ų ar i š g ė r ė m e alkoholio.

D a ž n a i k l a u s i a m a : i š k u r g a u t i geros kokybės v a n d e n s ? Je igu netoUese n ė r a p a t i k r i n t o ša l t inio i r a b e j o j a m e

v a n d e n t i e k i o a r šulinio v a n d e n s kokybe, t u o m e t užvirink i m e vandenį , a t v ė s i n k i m e jį, p a s k u i s u š a l d y k i m e š a l d y m o kamero je i r i š t i r p i n k i m e k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o j e . Tokiu būd u n a m ų sąlygomis p a s i g a m i n s i m e m ū s ų o r g a n i z m u i t inkam o , geros kokybės v a n d e n s , p a n a š a u s į n a t ū r a l ų pola idžio vandenį .

Š t a i d a r k i tas b ū d a s : vandenį i š v a n d e n t i e k i o la ikyk ime š a l d y m o k a m e r o j e 5~6 v a l a n d a s , kol a p s i t r a u k s p lonu ledu. L e d ą p r a m u š k i m e , vandenį i špi lkime į k i tą indą, ledą išm e s k i m e , o vandenį t a m e p a č i a m e inde vėl į d ė k i m e 12-14 v a l a n d ų į š a l d y m o k a m e r ą . Po to i šėmę p r a m u š k i m e lodą ir i špi lkime lauk nesušalus į lengvąjį vandenį . Ledą ištirpiii k i m e k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o j e i r t a i b u s idealus p o l a i d ž i o v a n d u o be sunkiojo vandeni l io, kuris ledo pav ida lu buvo

kiekvienos ląstelės gyvybinę veiklą. T a r p dviejų ląstel ių niek u o m e t n e b ū n a k o n t a k t o , kuris s u s t a b d y t ų šią t ė k m ę . Skysčiui n u s t o j u s c i rkul iuot i o r g a n i z m a s s u g l e m b a , a p s i n u o d i j a p a n a u d o t o m i s m e d ž i a g o m i s , a t sk i ros ląstelės ž ū n a , o t a i j a u y r a liga, dėl kur ios gali žūt i visas o r g a n i z m a s .

V y k d y d a m i šešias s v e i k a t i n g u m o ta i sykles , m e s valom e , a t n a u j i n a m e , k o o r d i n u o j a m e savo funkcinių s i s t e m ų i r o r g a n ų ląstel ių d a r b ą . T a č i a u kaip ląsteles m a i t i n t i ?

Deja, š iuolaikinė dietologi ja, g r i n d ž i a m a t ik kalorijomis , sveikatai n e t e i k i a n a u d o s , nes ji, n o r s i r t r a u k i a savo p r e t e n z i n g u m u , nepa jėg ia nieko pas iū ly t i , kas u ž k i r s t ų kelią l igoms.

P lač ia i ž i n o m a , k a d visos mais t ingos ios m e d ž i a g o s dėl m ū s ų o r g a n i z m e n u o l a t v y k s t a n č i ų i t in subt i l ių p r o c e s ų v i r s t a vienos k i t o m i s . Todėl , profesor iaus Niši n u o m o n e , m i t y b o s e s m ė t u r i b ū t i n e d a u g a r m a ž a i kalorijų t u r i n t i s m a i s t a s , o p a g r i n d i n i ų „ s t a t y b i n i ų " e l e m e n t ų - ba l ty-inų, r iebalų, a n g l i a v a n d e n i ų , m i k r o e l e m e n t ų , v i t a m i n ų -s u d e r i n a m u m a s i r o r g a n i z m u i b ū t i n ų h o r m o n ų i r e n z i m ų s u s i d a r y m a s . Sveikatai l a b a i svarbu, kad g a u n a m a s m a i s t o kiekis a t i t i k t ų jo i šskyrų kiekį, pr ieš ingu a t v e j u n e a p d o r o t i i r n e p a s i s a v i n t i b a l t y m a i , r iebalai , m i k r o e l e m e n t a i s u t r i k d o m e d ž i a g ų apykai tą , u ž k e m š a o r g a n i z m ą šlakais i r gal iausia i a p s i n u o d i j a m a .

6 8 II DALIS * K. NIŠI S V E I K A T I N G U M O SISTEMA

i š m e s t a s p i r m o j o s u š a l d y m o m e t u , i r b e lengvojo v a n d e n s , p a š a l i n t o p o a n t r o j o s u š a l d y m o .

P a r d u o t u v ė s e g a l i m a n u s i p i r k t i įvairių filtrų, puikia i va lančių i r m i n e r a l i z u o j a n č i ų vandenį . Je igu n e t u r i m e nei f i ltro, nei geros kokybės v a n d e n s , g a l i m a į vieną st ikl inę n e v i r i n t o v a n d e n s įpilti 1-2 a r b a t i n i u s š a u k š t e l i u s obuol ių a c t o i r įdėt i 1-2 a r b a t i n i u s šaukš te l ius m e d a u s . Joks mikr o b a s ne i šgyvena i r n e s i d a u g i n a riigščioje t e r p ė j e .

Vis iems ž i n o m a s i s tor inis f a k t a s , kai A l e k s a n d r o M a kedoniečio, mirus io Indi joje, k i iną į E g i p t ą b a l z a m u o t i pervežė užpi l tą m e d u m i .

G a l i m a ša l tu v i r in tu v a n d e n i u užpi l t i rūgšč ias u o g a s -s p a n g u o l e s , b r u k n e s , š a l t a l a n k į ir ger t i š į vandenį , pa la ik ius p a r ą . P a g a l i a u vandenį puik iaus ia i g a l i m a pake i s t i aviečių, e r škėt rož ių, j u o d ų j ų s e r b e n t ų l a p ų a r b a t a .

Antra taisyklė. Ž m o g u s t u r i m a i t i n t i s d a u g i a u s i a nev i r t u m a i s t u - žal iomis d a r ž o v ė m i s , vaisiais, sėklomis ir r i e šuta i s .

P a g a l šiuolaikinį medic inos m o k s l ą m ū s ų v a r t o j a m i p r o d u k t a i i š p r a d ž i ų v i r s t a gl iukoze, p t s k u i a c t o r ū g š t i m i i r gal iausiai deguonies dėka a n g l i a r ū g š t e i r v a n d e n i u . T a č i a u je igu deguonies kraujy je n e p a k a n k a dėl t o , kad mes dėv i m e r ū b u s , m a ž a i j u d a m e , g y v e n a m e i r d i r b a m e m a ž a i v ė d i n a m u o s e b e t o n i n i u o s e p a s t a t u o s e , v ie to j a n g l i a r ū g š t ė s i r v a n d e n s sus idaro oksalo r ū g š t i s . Je igu j i y r a p a s i g a m i n u si iš v i r t ų p r o d u k t ų , t a i čia p a t sus i jungia su laisvu kalciu, s u d a r y d a m a niekuo n e i š t i r p i n a m ą i r n i e k u o i š o r g a n i z m o neišvalomą oksalo druską . Ši d r u s k a - t i k r a k l a s t i n g a pik-t a d a r ė . J i p a m a ž u , t a č i a u a tkakl ia i kaupias i m ū s ų ląstelėse, s u k e l d a m a sunkius p a d a r i n i u s : a k m e n i s , s ą n a r i ų r e u m a t ą , i m p o t e n c i j ą , sklerozę, a r t r o z ę , a r t r i t ą . P r a k t i š k a i tai visų ligų p a g r i n d a s .

Iš n e v i r t ų p r o d u k t ų s u s i d a r o k i t o k i a - o r g a n i n ė oksalo rūgš t i s , kur i m ū s ų o r g a n i z m u i y r a n a u d i n g a . Žalios d a r ž o v ė s ir vaisiai - p a g r i n d i n i a i o r g a n i n ė s oksalo rūgšties ša l t inia i . Si rūgšt i s kraujy je nes i jungia su kalciu, nesudaro jokių n e o r g a n i n i ų j u n g i n i ų , tok ių kaij) oksalo druska . Be t o , t a i v ieninte lė p r i e m o n ė , gal int i i š t i rp int i neorganinę

I K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA • II DALIS 6 9

oksa lo rūgš t ies druską, sus idar ius ią t r ū k s t a n t deguonies i r v a r t o j a n t v i r t ą m a i s t ą .

T o d ė l Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a siūlo ž m o n ė m s mait i n t i s d a u g i a u s i a n e v i r t u m a i s t u . Į d o m u t a i , kad šv. J o n o Evangeli joje s a k o m a : „ M a i t i n k i t ė s t u o , k ą Dievas d u o d a : m e d ž i ų vaisiais, g r ū d a i s , n a u d i n g o m i s žolėmis, p i e n u , med u m i . Visas k i t a s m a i s t a s - š ė t o n o r a n k ų d a r b a s , v e d a n t i s į n u o d ė m ę , ligas i r m i r t į . T u o t a r p u m a i s t a s , kurį g a u n a te i š Dievo, te ik ia jėgų, j a u n a t v i š k u m o ir neleidžia l igoms j ū s ų pal iest i . J u k i r senasis M a t ū z a l i s m a i t i n d a v o s i t u o , k ą Dievas d u o d a . Je igu j ū s d a r y s i t e tą p a t į , i š t iesų Gyvasis Dievas j u m s , kaip i r p a t r i a r c h u i , leis ilgai gyvent i Ž e m ė j e " .

P a g a l Evangeli ją M a t ū z a h s gyveno 968 m e t u s i r y r a l a i k o m a s i l g a a m ž i š k u m o s i m b o h u . M a i t i n o s i jis t ik m e d u m i ir abr ikosa is .

Seniai ž inomi n e a p d o r o t o m a i s t o p r i v a l u m a i . 1 . N e a p d o r o t a m e m a i s t e y r a e n z i m ų , kur ie k a u p i a sau

lės energiją i r esti ger iaus i jos t iekėjai ž m o g u i . K a r t u su auga l in iu m a i s t u mes p a s i s a v i n a m e i r saulės energiją. Be saulės energijos n ė r a gyvybės i r sveikatos .

2 . J a m e y r a n e p a k i t u s i ų visų rūš ių v i t a m i n ų . Be vit a m i n ų n e į m a n o m a sveikai gyvent i , o n e v a l g y d a m i vaisių, d a r ž o v i ų i r k i tokio n e a p d o r o t o m a i s t o n e g a u s i m e v i t a m i n ų .

3 . Y r a n a t ū r a h u visų ž m o g u i b ū t i n ų m i n e r a h n i ų druskų. B e m i k r o e l e m e n t ų gyvenimas n e į m a n o m a s .

4 . N e a p d o r o t a s m a i s t a s i lgainiui s u s t i p r i n a o r g a n i z m o a t s p a r u m ą .

5 . J a m e d a u g i a u p a g r i n d i n i ų m e d ž i a g ų n e g u rūgščių. Tai labai svarbu u g d y t i i š tvermei , sveikatai i r p a d e d a kovoti su infekcijomis.

6 . N e a p d o r o t a s m a i s t a s y r a skanus i r ž a d i n a n t i s a p e t i t ą . 7. Jis k ietesnis, todė l j į reikia gerai s u k r a m t y t i ir suvil

gyt i seilėmis; šis p rocesas t e i g i a m a i veikia d a n t i s i r k r a m t y m o a p a r a t ą .

8 . N e s u k e h a t r o š k u h o i r n e a p s u n k i n a o r g a n i z m o nerei-k a h n g u skysčiu.

9. P ig iau a t s ie ina : nereikia n a u d o t i viryklės, k u r o , did e h o r iebalų kiekio i r b r a n g i a i ka inuojančių p r o d i i k t ų .

7 0 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 7 1

10. J a m e n ė r a jok ių sve ikata i k e n k s m i n g ų dažų, riigščių ir k i tų p r i e m a i š ų .

N e a p d o r o t a s m a i s t a s t u r i i r g y d o m ų j ų savybių. Tai ger i a u s i a p r i e m o n ė i švengt i ž a r n ų v a n g u m o . K a d a n g i n e v i r t a s m a i s t a s t u r i n e d a u g b a l t y m ų , d r u s k o s i r v a n d e n s , j is t i n k a g y d a n t i s širdies i r i n k s t ų l igas, n u t u k i m ą , p o d a g r ą , r e u m a tą, a te rosk lerozę , o d o s l igas.

Va lgomų auga l in ių p r o d u k t ų y r a a p s t u , t o d ė l j a u d i n t i s dėl m a i s t o v i e n o d u m o n ė r a p a g r i n d o . Dosni G a m t a d u o d a viską, kas b ū t i n a l ą s t e l ė m s s u s i d a r y t i i r o r g a n i z m u i funkc ionuot i : k o p ū s t u s , b u r o k ė l i u s , bulves, m o r k a s , r o p e s , pom i d o r u s , a g u r k u s , griežčius, j u o d u o s i u s r id ikus , r idikėl ius, p u p e l e s , p u p a s , ž i rnius , lęšius, spanguoles i r k i t a s u o g a s , p ienes, m o t i e j u k u s i r k i t u s ž a l u m y n u s . Ta i p r o d u k t a i , kur iuose y r a kalcio, geležies, j o d o , sieros, fosforo, kalio, B g r u p ė s i r k i t ų v i t a m i n ų : A, D, E, K, C, t a i p reikal ingų m ū s ų o r g a n i z m u i .

T a č i a u laba i d a ž n a i dėl v ienokių ar k i tokių pr iežasčių ž m o g u s negal i la ikyt is a n t r o s i o s Niši s v e i k a t i n g u m o sistem o s ta i syklės - m a i t i n t i s n e a p d o r o t o m i s d a r ž o v ė m i s , vaisiais, r ie šuta i s , p ienu, k iauš inia is .

J e i g u t a i susiję su l igomis: o p a , g a s t r i t u , cholecis t i tu, ž a r n y n o a r gerklės vėžiu, t u o m e t v i r tą m a i s t ą re ikia d e r i n t i su šviežiai p a r u o š t o m i s d a r ž o v i ų i r vaisių su l t imis , t a i p p a t a r b a t a i š j u o d ų j ų s e r b e n t ų , aviečių, e r š k ė t r o ž i ų l a p ų a r b a st ikl inės v a n d e n s , j kur ią įp i l ta 1-2 a r b a t i n i a i šaukšte l ia i obuol ių a c t o i r į d ė t a 1-2 a r b a t i n i a i šaukšte l ia i m e d a u s . Tačiau je igu v i r tą m a i s t ą v a r t o j a m e t ik dėl įpročio, t rad ic i jos , n e i š m a n y m o a r p a k i t u s i o skonio, v e r t ė t ų j o a t s i s a k y t i .

G a m t o s i r gyvybės dėsn ių pakeis t i n e į m a n o m a , o jų nes i la ikydami a r t ė j a m e pr ie k a t a s t r o f o s - s u s e r g a m e vienokia ar k i tok ia liga.

Trečioji mitybos taisyklė siūlo t i e m s , k u r i e pr ivers t i vart o t i v irtą, n e n a t ū r a l ų m a i s t ą , i š k a r t o po to i m t i s valyt i o r g a n i z m ą - n u s i p r a u s t i po k o n t r a s t i n i u d u š u , a t l ik t i o r o p r o c e d ū r a s , - t u o m e t deguonis neleis s u s i d a r y t i oksalo rūgščiai, a r b a išgerti j u o d ų j ų s e r b e n t ų , aviečių ar e r škė t rožių l a p ų a r b a t o s , t a č i a u svarb iaus ia - d e r i n t i v i r t ą m a i s t ą

s u žal iomis d a r ž o v ė m i s . B e t o , n e a p d o r o t ų p r o d u k t ų re ikia suvalgyt i t r i s k a r t u s d a u g i a u n e g u v i r tų .

A p s k r i t a i ž m o g u s t u r ė t ų m a i t i n t i s n e a p d o r o t u m a i s t u , s a l o t o m i s a r m i š r a i n ė m i s su nedidel iu kiekiu m ė s o s ( m ė s ą v a r t o t i n e d a ž n i a u kaip d u k a r t u s p e r sava i tę) , sa lo tomis su žuv imi , ar su k iauš iniu, ar su varške, ar su r ie šuta i s , ar sau lėgrąžų bei k i t o m i s sėklomis, t a i p p a t g r ū d ų pat ieka la i s .

Ketvirtoji taisyklė te ig ia, kad m a i s t ą reikia r ū p e s t i n gai s u k r a m t y t i . Tai d a r o gerą poveikį ž a n d i k a u l i a m s , seilių l i a u k o m s , d a n t i m s , p a r u o š i a m a i s t ą to l iau v irškint i i r pas isavint i s k r a n d y j e i r ž a r n y n e . B u r n o j e m a i s t a s v i r s t a gliukoze, o s k r a n d y j e - a c t o , vėl iau skruzdžių r ū g š t i m i .

Penktoji taisyklė te igia, kad m ū s ų o r g a n i z m a s - labai s u d ė t i n g a s i s t e m a , t o d ė l j a m reikia „profi laktinio r e m o n t o " i r poils io. Tai ger iaus ia j a m sute ik t i t r u m p a l a i k i u g y d o m u o j u b a d a v i m u .

B a d a u j a m a 24 v a l a n d a s : n u o vakarienės iki vakar ienės, n u o p ie tų iki p ie tų ar n u o pusryč ių iki pusryč ių . G a l i m a b a d a u t i 36 v a l a n d a s i r d a u g i a u , a r b a g a l i m a prale is t i t ik p u s r y č i u s : r y t ą a t s ikė lus išgert i k a r š t o s e r š k ė t r o ž i ų l a p ų arb a t o s , o valgyt i t ik po 4-5 v a l a n d ų . P a s k u t i n į k a r t ą vakare pava lgę k i tą r y t ą va lgykime n e a n k s t i : t a r p a s t a r p šių dviejų v a l g y m ų t u r i b ū t i m a ž d a u g 12 v a l a n d ų . • - •[•i

B a d a u j a n t b ū t i n a išvalyti ž a r n y n ą ! - K a i p t a i p a d a r y t i ?

Vaist inėje nus ip i rkę k u k u r ū z ų p u r k ų , š lamučio žiedų, b e r ž o p u m p u r ų , b r u k n i ų l a p ų , k r a p ų i r k m y n ų sėklų, senos l a p ų ir šunobelės žievės s u m a i š y k i m e j u o s lygiomis dalimis (pavyzdž iu i , po vieną valgomąjį š a u k š t ą ) . P a s k u i šio miš inio v ieną desert inį š a u k š t ą įberk ime į e m a l i u o t ą indą, u ž p i l k i m e d v i e m st ik l inėmis ša l to v a n d e n s , u ž d ė k i m e a n t s i lpnos ugnies , užv i r ink ime ir i š k a r t o n u k e l k i m e . Leiskime nuovi ru i 30-40 minuč ių p r i s i t r a u k t i , i škoškime i r gerk ime kar š tą 30 m i n u č i ų prieš valgį, iš p r a d ž i ų po ketvir t į stii<li-nės , o vėl iau po p u s ę .

M a i s t a s sk randy je v i r š k i n a m a s 2-4 v a l a n d a s . M a ž d a u g t iek p a t la iko jis b ū n a ž a r n y n e . Viską, ką suvalgome I k i v i d u r d i e n i o , k r a u j a s p a s i s a v i n a ir a k t y v i n s veiklos metu

7 2 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

p a p i l d o energet ines miisų a u d i n i ų i r o r g a n ų a t s a r g a s , kai s m e g e n ų i r r a u m e n ų l ą s t e l ė m s re ikia „ k u r o " . Vakar ienė tur ė t ų biit i a n k s t y v a i r lengva: sa lo tos , su l tys , kefyro st ikl inė, o n u s p r e n d u s visai nevalgyt i vakar ienės, g a l i m a išgert i stiklinę l a p ų a r b a t o s .

Moks l in ių t y r i m ų d u o m e n i m i s n u s t a t y t a , k a d k e p e n ų f e r m e n t a i p a s k u t i n į k a r t ą išsiskiria a p y t i k r i a i t a r p trečios i r p e n k t o s v a l a n d o s po p i e t ų . Tokiu b i idu gaus i vėlyva vakar ienė s u d a r o sąlygas a t s i r a s t i v a d i n a m a j a m vakaro „sandėl iu i " , kur i s n e t ik t r u k d o gera i miegot i i r o r g a n i z m u i pai l sėt i , b e t gali m i e g a n č i a j a m sukelt i s logius k o š m a r u s . P a b u d ę s s u n k i a galva ž m o g u s n u t a r i a gerai p a p u s r y č i a u t i , nes d ieną gali nebi i t i k u r p a p i e t a u t i , i r pr ie vakaro „sand ė l i o " d a r p r i s i d e d a n e m a ž a s r y t o r a c i o n a s .

Tokiu b i idu s u t r i k d o m a s n o r m a l u s o r g a n i z m o d a r b a s . Jei per d ieną be pal iovos g u r k š n o j a m e kavą ar a r b a t ą , ž i a u m o j a m e s u m u š t i n i u s , č iu lp iame sa lda in ius , t ik parė ję iš d a r b o va lgome p i e t u s , o gaus ią vakar ienę vė lyvu m e t u -stresinis o r g a n i z m o d a r b o r e ž i m a s g a r a n t u o t a s .

Šešta taisyklė. D a u g u m o s n u o m o n e , valgyti reikia t u o m e t , kai noris i , be g r iež to r e ž i m o . Tai b i i tų visiškai te is inga, jeigu m o t i n a d a r vaikystė je b i i tų įdiegusi m u m s t i n k a m ą režimą, i r mi isų o r g a n i z m a s p a t s d i k t u o t ų n e valgyt i k a d a p a s i t a i k o , o k a d a noris i .

G r i e ž t a s va lgymo r e ž i m a s a p s a u g o n u o v i r š k i n i m o t rakto ligų. Čia p a t e i k i a m a s r e ž i m a s , kuris gali p a d ė t i išsiugdyti gerą d r a u s m ę , valią, o sus ipaž inus su Niši s v e i k a t i n g u m o s i s tema, - ir a t s t a t y t i sveikatą.

6-7 va landą reikia kelt is, a t l ik t i Niši s i s temos p r a t i m u s . K o n t r a s t i n i s d u š a s .

7-8 v a l a n d ą - pirmiej i pusryč ia i : n e v i r t a košė iš griis-t ų avižinių k r u o p ų a r grikių, t a r k u o t a s obuolys a r b a dvi džiovintos slyvos; v iena s t ik l inė karš tos l a p ų a r b a t o s arba st ikl inė p e n k i ų daržov ių riišių šviežiai i š s p a u s t ų sulčių ( m o r k ų , burokė l ių , bulv ių, p o m i d o r ų , a g u r k ų a r b e t kokių k i tų p e n k i ų riišių daržov ių su l tys) a r b a tų šviežių daržovių sa lotos; v iena p a d ž i o v i n t o s d u o n o s riekelė, p lonai u ž t e p t a sviestu i r šaukšte l iu m e d a u s .

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA II DALIS 7 3

N e v i r t o s košės p a r u o š i m a s : k r u o p o s gera i n u p l a u n a m o s , a p d ž i o v i n a m o s ; i m a m e tr i s š a u k š t u s avižų a r grikių k r u o pų, s u m a l a m e kavos mal i inėl iu ( g a l i m a ir n e m a l t i ) , i š vakaro u ž p i l a m e 37°C t e m p e r a t i i r o s v a n d e n i u . R y t ą į d e d a m e t a r k u o t ą obuolį , du ar t r i s š a u k š t u s al ie jaus, i r košė g a t a v a . Ją g a l i m a valgyt i i r su d a r ž o v ė m i s .

11-12 v a l a n d ą - antr ie j i pusryč ia i : d a r ž o v i ų sa lotos su g a b a l i u k u i š m i r k y t o s br inzos a r sūr io, a r b a kiaušinis , a r b a du valgomieji š a u k š t a i varškės su vienu a r b a t i n i u šaukš teliu al ie jaus, kad i š t i r p t ų varškėje e s a n t y s gyvul inės ki lmės r iebala i . V i e n a a r dvi r iekelės p a d ž i o v i n t o s j u o d o s d u o n o s . G e r t i n e g a l i m a .

3-4 v a l a n d ą d ienos - p i e t ū s . P r a k t i š k a i valgyti galim a viską, t a č i a u reikia s u d e r i n t i v i r tą i r n a t ū r a l ų maistą. Valgome apie 75-100 g b a l t y m i n i o m a i s t o : mėsos , žuvies, k iauš in ių , r i e šu tų , sūr io ir 250-400 g d a r ž o v i ų sal o t ų a r m i š r a i n ė s . M ė s a , žuvis a p k e p a m a savo sul tyse a r b a v e r d a m a , pirmąjį n u o v i r ą i špi lant i r t o l i a u v e r d a n t , kol i šverda. Sult inio n e v a r t o t i . V i e n a riekelė p a d ž i o v i n t o s j u o d o s d u o n o s .

6.30-7 v a l a n d ą v a k a r o - vakar ienė. St ikl inė kefyro, t r u p u t i s d a r ž o v i ų sa lo tų a r b a obuolys , t rys valgomieji š a u k š t a i sau lėgrąžų sėklų. D u o n o s nevalgyt i .

9-10 v a l a n d ą vakaro - Niši s i s temos p r a t i m a i . K o n t r a

st inis d u š a s . N u o 11 v a l a n d o s v a k a r o iki 6-7 v a l a n d o s r y t o - m i e g a s .

K i e t a , lygiu pav i r š iumi lova, pagalvė-volelis. Šio r e ž i m o b ū t i n a la ikyt i s m e t u s . P e r m e t u s o r g a n i z m a s

a u t o m a t i š k a i suregul iuos j a m reikalingos energijos g a v i m o ir a t i d a v i m o kiekį. Tokiu b ū d u jis p a r ą ar ilgesnį laiką galės išsiversti b e m a i s t o , n e k e n k d a m a s sveikatai . N u o t o laiko nereikės la ikyt is specialios d ie tos .

Septinta taisyklė - p r o d u k t ų d e r i n i m o m e n a s . B a l t y m a i : m ė s a i r j o s p r o d u k t a i , žuvis, p ienas i r jo

p r o d u k t a i , k iaušiniai , g ryba i , g r ū d a i , sojos i r k i tos p u p e lės, p u p o s , lęšiai, r i e šu ta i , sau lėgrąžų ir k i tos sėklos puikiai d e r a su d a r ž o v ė m i s . N e t i n k a v a r t o t i su r iebala is , sviestu, m a r g a r i n u , aliejais ir vaisiais.

7 4 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

G y v u l i n ė s ki lmės r iebala i , sv iestas, m a r g a r i n a s , aliej a i gerai d e r a su d a r ž o v ė m i s - k o p ū s t a i s , sal ierais, bak-l a ž a n a i s , š p a r a g a i s , Briusel io k o p ū s t a i s , žiediniais kopūsta i s , agurka i s , mol iūgai s , svogūnais , bulgariškais p ipira i s , r idikais, t a i p p a t s u r ū g š t y n ė m i s , r a b a r b a r a i s , k iaulpienėmis . Retkarč ia i s j u o s g a l i m a v a r t o t i i r su ang l iavandenia i s , k r a k m o l i n g o m i s d a r ž o v ė m i s - m o r k o m i s , b u l v ė m i s , ropėmis, griežčiais, burokė l ia i s , t a i p p a t su p r o d u k t a i s i š grūdų - k r u o p o m i s , d u o n a , mil t inia is g a m i n i a i s . K a d a n g i su b a l t y m a i s r iebalai blogai d e r a , m ė s ą i r žuvį re ikia a p k e p t i savo sul tyse .

Vaisiai ir uogos dera t ik t a r p savęs - r ū g š t ū s su rūgščiais, p u s i a u sa ldūs su p u s i a u saldžiais, o sa ldūs su saldžiais. R ū g š t ū s vaisiai ir uogos - c i t r inos, apels inai , m a n d a r i n a i , g re ipf ruta i , a n a n a s a i , juodiej i s e r b e n t a i , b r a š k ė s , ž e m u o g ė s , p o m i d o r a i . P u s i a u sa ldūs vaisiai ir uogos - abr ikosai , persikai, svara inia i , m a n g o , obuol ia i , k r iaušės , slyvos, š i lkmedžio uogos . Sa ldūs vaisiai ir uogos - b a n a n a i , d a t u l ė s , figos, v y n u o g ė s , džiovint i vaisiai. Rūgšč ius vaisius g a l i m a der int i su d a r ž o v ė m i s i r b a l t y m a i s k a r t u .

Melioną, m e d ų i r p ieną ger iau valgyti a t s k i r a i , n o r s mel ionas neblogai d e r a ir su rūgščiais vaisiais.

Šviežią pieną ger iau pakei s t i sūr iu, varške, kefyru, griet ine a r r a u g i n t u p ienu. T i n k a i r kiti r ū g š t a u s p ieno p r o d u k t a i . J ie t u r i B g r u p ė s v i t a m i n ų , geri kalcio t iekėjai , kuris reikal ingas o r g a n i z m o gyvybinei veiklai. Acidofilino b a k t e rijos, d e d a m o s į kefyrą, u ž m u š a ž a r n y n e esančias bakter i jų lazdeles i r j a s p a š a l i n a l a u k . Tačiau p ienas i r p ieno p r o d u k t a i r e k o m e n d u o j a m i v a r t o t i t ik iki 40 m e t ų a m ž i a u s žmon ė m s , nes vėl iau ž m o g a u s o r g a n i z m e nebel ieka f e r m e n t ų , p a d e d a n č i ų šiuos p r o d u k t u s pas i sav int i .

D u o n a n a u d i n g a t ik r u g i n ė i r p a d ž i o v i n t a . Šviežia duona sunkia i v i r š k i n a m a . M a i s t ą i š kviečių ger iau pakeis t i rugine ar k u k u r ū z i n e d u o n a . M ė s ą i r jos p r o d u k t u s ger iau pakeis t i žuvimi i r k i ta is j ū r o s p r o d u k t a i s .

Riebalus reikia valgyti n a t ū r a l i u s , k a i t i n a n t jie t a m p a kancerogenai s . Sviesto ger iau d a u g nevalgyt i (iki 20 g p e r d i e n ą ) , m a ž i a u jo v a r t o k i m e s a u l ė t o m i s d ienomis , nes vei-

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 7 5

kiant saulės s p i n d u l i a m s A ir D v i t a m i n a i kraujy je s u s i d a r o p a t y s , o jų per tek l ius gali sukelt i sunkias l igas.

Kiauš in io t r y n y s v a r t o t i n a s b e t k o k i a m e amžiu je . Nėščios m o t e r y s , vaikai, j a u n u o l i a i iki 25 m e t ų ir p a g y v e n ę ž m o n ė s t u r ė t ų suvalgyt i kasdien n o r s p o vieną kiaušinio t r y n j , o ž m o n ė s n u o 25 iki 55 m e t ų - b e n t 2 k a r t u s p e r sava i tę po vieną t rynį , nes jis b ū t i n a s sveikoms o r g a n i z m o l ą s t e l ė m s sus idary t i . Trynyje y r a A, B 2 , B g , B12 g r u p ė s vit a m i n ų , kur ie reikalingi m i k r o e l e m e n t a m s pas i sav int i , t a i p p a t v i t a m i n o D, regul iuo jančio fosforo i r kalcio apykai tą , b ū t i n ą sveikai n e r v ų i r e n d o k r i n i n e i s i s temai k u r t i , t a i p p a t v i t a m i n o E (teleferólo) ir H ( b i o t i n o ) .

Kiauš inia i y r a svarbiaus ių m i n e r a l i n i ų m e d ž i a g ų - kalcio, k o b a l t o , vario, geležies, m a g n i o , fosforo - t iekėjai . J ie įe ina į gyvybiškai svarbių e l e m e n t ų , įvairių a m i n o rūgščių sudėt į , pavyzdžiu i , a rg in ino, kuris b ū t i n a s lyt inių l iaukų lą s te lėms g a m i n t i s .

T a č i a u re ikia ž inot i , kad žalio k iauš inio b a l t y m o v a r t o t i n e g a l i m a , nes j a m e esant i s avad inas t r u k d o pas i sav int i labai svarbų v i t a m i n ą ~ b iot iną, o t r y n y s y r a n a u d i n g e s n i s žalias. N o r i n t i švengt i sa lmonel iozės , re ikia prieš v a r t o j a n t į t r y n į į laš inti t r u p u t į c i t r inos rūgš t ies ar obuol ių a c t o . P e r 10 sekundžių rūgš t i s u ž m u š a b e t kokias m i k r o b ų u ž u o m a z gas . T r y n y s v a r t o j a m a s su m a j o n e z u ar al ie jumi, nes be r iebalus t i r p i n a n č i ų rūgščių t r y n y s n e p a s i s a v i n a m a s .

Je igu ž m o g u s s u p r a n t a , kaip j a m n a u d i n g a s v ienas a r k i t a s p r o d u k t a s , jis v a l g y d a m a s n e t ik m ė g a u j a s i , b e t i r k u r i a savo sveikatą. Ž i n o d a m i , dėl ko m u m s reikalingos kalcio, kalio, m a g n i o , fosforo, geležies ir k i tų mikr o e l e m e n t ų druskos , m e s i š m a n i a u r inks imės o r g a n i z m u i n a u d i n g u s p r o d u k t u s .

R e i k a l i n g i m i k r o e l e m e n t a i

Kalcio druskos. Jos reikal ingos k r a u j o t a k o s , m e d ž i a g ų a p y k a i t o s p r o c e s a m s , jos m a ž i n a m i k r o b ų p a t e k i m o į k r a u j ą ga l imybę i r y r a b ū t i n o s t a m , kad g a l ė t ų n o r m a l i a i a u g t i kaulai ( skeletas , d a n t y s ) . Be t o , jos g e r i n a n e r v ų s i s temos

7 6 II DALIS • K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

būklę, s lop ina u ž d e g i m o p r o c e s u s , gerai regul iuoja organizm o būklę keičiant is o r a m s . Jeigu ž m o g a u s o r g a n i z m e y r a p a k a n k a m a i kalcio, j a m nebais ios staigios oro p e r m a i n o s , infekcijos nei epidemijos . Jų p a r o s n o r m a - v ienas g r a m a s .

P a g r i n d i n i a i kalcio ša l t inia i : k iauš inia i , varškė, grietin ė , kefyras, r a u g i n t a s p i e n a s , r u g i n ė d u o n a , avižinės kruop o s , sė lenos, n a t ū r a l ū s kviečių g r ū d a i , migdola i , visų vaisių ir d a r ž o v i ų žievelė, ž irniai, žali žirneliai, sojos p u p e l ė s , p u p e l ė s , p u p o s , lęšiai, š p a r a g a i , bulvės , m o r k o s , kopūst a i , burokė l ia i , ridikai, r o p ė s , salierai, agurka i , svogūnai , š p i n a t a i , obuol ia i , ape l s inai , a n a n a s a i , pers ikai , abr ikosa i , vyšnios, a g r a s t a i , ž e m u o g ė s , s e r b e n t a i , v y n u o g ė s , gervuogės, sa lo tų , m o r k ų , r o p i ų , r idikėlių, j a u n ų kiaulpienių lapai i r s v o g ū n ų laiškai.

Kalio druskos. Jos b ū t i n o s t a m , kad g a l ė t ų n o r m a l i a i funkcionuot i r a u m e n y s , o y p a č širdis, be t o , jos p a d e da i š o r g a n i z m o pas i ša l int i vandeniu i . J o s a p s a u g o n u o sklerozės, širdies i r krau jagys l ių s i s temos s u t r i k i m ų . Kalis p a d e d a išsiskirti n a t r i u i i r dėl t o m a ž i n a p a t i n i m u s . J o p a r o s n o r m a - 1,3 g.

P a g r i n d i n i a i kalio ša l t inia i : rug inė d u o n a , avižinės k r u o pos , sojos i r k i tos p u p e l ė s , p u p o s , š p a r a g a i , žali žirneliai, bulvės, m o r k o s , agurka i , ridikai, p o m i d o r a i , svogūnai , salotos , p e t r a ž o l ė s , kr ienai , gre ipfruta i ir džiovint i vaisiai -abr ikosa i , raz inos , slyvos.

Magnio druskos. Tai puiki a n t i s e p t i n ė p r i e m o n ė . Be t o , m a g n i o druskos plečia krau jagys les , m a ž i n a ar ter in į kraujospūdį i r cholesterol io kiekį kraujy je, d a r o r a m i n a n t į poveikį n e r v ų s i s temai , p a d e d a kovot i su vėžiu. Jų p a r o s n o r m a -500 m g .

P a g r i n d i n i a i m a g n i o ša l t iniai : ž a h a s kiaušinio t r y n y s , kepenys , r u g i n ė d u o n a , sorų k r u o p o s , gerai p r i b r e n d ę kviečių, avižų, grikių g r ū d a i , migdola i , graikiški ir žemės riešut a i , bulvės , m o h ū g a i , p o m i d o r a i , sa lotos, p e t r a ž o l ė s , cikorija, m ė t o s , a lyvuogės i r slyvos.

Geležies druskos. J o s b ū t i n o s krau ju i sus idary t i , p a d e da iš p laučių deguoniui p a t e k t i į visus o r g a n u s , d r a u g e ir į s m e g e n ų ląsteles. Geležies y r a h e m o g l o b i n o - r a u d o n o j o

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 7 7

k r a u j o p i g m e n t o - sudėty je . R a u d o n i e j i k r a u j o k ū n e h a i sus i d a r o kaulų smegenyse . J ie p a t e n k a į k rau ją i r c i r k u h u o j a šešias savai tes , p a s k u i susky la į a t s k i r a s d a h s , o j u o s e esanti geležis p a t e n k a į kepenis ir blužnį ir h e k a t e n iki „par e i k a l a v i m o " . Geležis b ū t i n a ląstelės b r a n d u o h u i s u s i d a r y t i . J o s p a r o s n o r m a - 15-20 m g .

P a g r i n d i n i a i geležies ša l t inia i : k iaušinio t r y n y s , kepenys, i n k s t a i , kakava, lęšiai, žah ž i rnehai , k o p ū s t a i , p o m i d o ra i , a g u r k a i , š p i n a t a i , česnakai , kr ienai , j a u n ų ropių, ridik ė h ų , gars tyč ių, m o r k ų , k iau lp ienių, sa lo tų lapa i , s v o g ū n ų laiškai, r ū g š t y n ė s , o b u o h a i , k r iaušės , vyšnios, ž e m u o g ė s i r visi dž iovint i vaisiai.

Fosforo druskos. Jų reikia dv igubai d a u g i a u negu kalcio d r u s k ų , n o r s kalcis i r fosforas y r a „ n e a t s k i r i a m o s " m i n e r a h n ė s m e d ž i a g o s i r v iena be k i tos n e b ū n a . Fosforas, kaip i r kalcis, y r a kaulų a u d i n i ų s u d e d a m o j i d a h s . B ū t i n a n u o l a t o s pa la iky t i šių dviejų m i n e r a h n i ų m e d ž i a g ų p u s i a u s v y r ą , nes ja i s u t r i k u s o r g a n i z m a s , kad i š h k t ų , p r i v e r s t a s kalcį i m t i i š „kaulų a t s a r g ų " - d a n t ų , n a g ų , s t a m b i i y ų sąnar ių .

Ž m o g u s d a ž n a i skundžias i sąnar ių skausmais m a n y d a m a s , kad kaupias i d r u s k o s , o t u r ė t ų p a s i r ū p i n t i t ik t i n k a m a m i t y b a . Laimei , v i t a m i n a s D o r g a n i z m e r e g u h u o j a fosforo ir kalcio p u s i a u s v y r ą i r a p s a u g o m u s n u o m i n ė t ų susirgimų. Ž m o g u s , v a r t o j a n t i s p r o d u k t u s , kur iuose p a k a n k a m a i y r a fosforo ir kalcio, gah nebi jot i kaulų lūžių, sąnar ių, o d o s ir n e r v ų h g ų . Fosforo p a r o s n o r m a - 2-2,5 g.

P a g r i n d i n i a i fosforo ša l t iniai : m e n k ė s k e p e n y s , žuvis, k r e v e t ė s , k iaušiniai , g rybai ; l a z d y n ų , graikiški, žemės rieš u t a i ; p r i n o k ę g r ū d a i - kviečiai, rugia i , miežiai, avižos, da ig int i kviečiai; sojos p u p e l ė s , p u p o s , lęšiai, žah žirneha i , agurka i , r idikai, žiediniai k o p ū s t a i , sahera i , š p i n a t a i , o b u o h a i i r k r iaušės .

Kobaltas. Jis y r a v i t a m i n o B12 s u d e d a m o j i dahs ir sėkm i n g a i v a r t o j a m a s m a ž a k r a u j y s t e i g y d y t i . K o b a l t o s tygius o r g a n i z m e gah sukelt i k r a u j o vėžį.

P a g r i n d i n i a i k o b a l t o ša l t inia i : kepenys , inks ta i , IšiaiiSi niai , l y d y t a s n e p a š i l d y t a s sviestas (ne daugiau kaip 20-25 g . per p a r ą ) , varškė, g r ie t inė, kefyras, raugintas p ienas .

7 8 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 7 9

Cinkas. Tai irgi l aba i svarbus m i k r o e l e m e n t a s . Jo y r a k r a u j o i r r a u m e n ų a u d i n i ų sudėty je . Cinkas - c h e m i n i ų reakcijų k a t a l i z a t o r i u s , o r g a n i z m e p a l a i k a n t i s b i i t i n a ri igšt in-g u m o lygj. Šis m i k r o e l e m e n t a s įeina į i n s u h n o - kasos horm o n o sudėt į , kuris r e g u h u o j a c u k r a u s kiekį kraujy je . C i n k o p a r o s n o r m a - 10-15 m g .

P a g r i n d i n i s cinko šal t inis - da ig int i kviečiai, sė lenos. Je igu va lgote d a u g b a n d e h ų , p y r a g o a r b a l t o s d u o n o s , org a n i z m e g a h a t s i r a s t i c inko s tyg ius . S a u g o k i t ė s d i a b e t o i r o d o s l igų.

Varis. J is , kaip ir geležis, l aba i svarbus n o r m a h a i k rauj o sudėčia i pa la iky t i . Vario re ikia t a m , kad b ū t ų efektyvesnė geležis, nes pr ieš ingu a t v e j u kepenyse sus ikaupus i geležis n e d a r y s poveikio h e m o g l o b i n o s u s i d a r y m u i . Vario p a r o s n o r m a - 2 m g .

P a g r i n d i n i a i vario ša l t in ia i : kepenys , k iauš inio t r y n y s , r i e šu ta i , r u g i n ė d u o n a , p i e n a s , be t ger iau kefyras ar" raug i n t a s p i e n a s , j o g u r t a s .

Jodas. Jis b ū t i n a s i m u n i t e t u i p a d i d i n t i , s in tezuot i skydh a u k ė s h o r m o n u i - t i roks inui , sus idaryt i f a g o c i t a m s - aps a u g i n ė m s ląs te lėms, kurios s a u g o m ū s ų k r a u j ą n u o v irusų. J o d o p a r o s n o r m a - 75 m g .

P a g r i n d i n i a i j o d o ša l t inia i : j ū r o s žuvys , j ū r o s d u m b h a i , j ū r o s k o p ū s t a i , bulvės , avižinės k r u o p o s , p u p e l ė s , š p a r a g a i , k o p ū s t a i , m o r k o s , p o m i d o r a i , m e h o n a i , b r a š k ė s , v y n u o g ė s , p o r a i , svogūnai , česnakai , s a l o t ų lapa i i r s v o g ū n ų laiškai. Vaikams i r p a a u g h a m s re ikia d a u g i a u j o d o negu suaugusiems. T r ū k s t a n t j o d o o r g a n i z m e s u t r i n k a m e d ž i a g ų apyka i ta , p a d i d ė j a s k y d h a u k ė - a t s i r a n d a gūžys .

Silicio dioksidas. Tai j u n g i a m ų j ų a u d i n i ų s u d e d a m o j i d a h s . J o krau ju i reikia n e d a u g , t a č i a u m a ž ė j a n t b ū t i n a m j o kiekiui ž m o g ų i m a vargint i oro p e r m a i n o s , j a m blogėja n u o t a i k a , p laukai p a s i d a r o silpni, lūžinėja, galva p h n k a , o d a p a s i d a r o n e b e t o k i a e las t inga . Akies lęšiuke jo y r a 25 k a r t u s d a u g i a u negu akies r a u m e n y j e . H o m e o p a t a i m a n o , kad vieną k a t a r a k t o s a t m a i n ą g a h m a išgydyt i sihcio dioksidu. A n k s č i a u jis b u v o v a r t o j a m a s a s t m a i i r p e r š a h m a m s g y d y t i . Šiuo m e t u sihcio dioksidu g y d o m a distrofija, epilep-,

sija, r e u m a t a s , n u t u k i m a s , a t e r o s k l e r o z ė . Sihcio dioksidą, ne t a i p , kaip geležį ir kalcį, o r g a n i z m a s

lengvai p a s i s a v i n a netg i v y r e s n i a m e amžiuje . P a g r i n d i n i a i sihcio dioks ido ša l t iniai : sau lėgrąžų sėklos,

varškė, g r ie t inė , kefyras, r a u g i n t a s p i e n a s , s a h e r a i , r idikai, r o p ė s , p o m i d o r a i , p o r a i , j a u n ų k iaulpienių lapa i , t a i p p a t žolės - dirvinis a s iūkhs , p l a u t ė . A r b a t a iš šių žohų užphki-n a m a i r g e r i a m a p o 2-3 s t ikhnės p e r dieną.

Arsenas. Jis a p s a u g o n u o fosforo n e t e k t i e s , r e g u h u o j a jo apyka i tą . M o k s h n i n k a i m a n o , kad kai kurios alergijos form o s gah a t s i r a s t i t r ū k s t a n t a r s e n o , nes d a u g u m a ž m o n i ų valgo vir tą, o ne ž a h ą m a i s t ą .

Šio m i k r o e l e m e n t o y r a visuose g y v u h n ė s i r a u g a h n ė s ki lmės p r o d u k t u o s e , i š skyrus cukrų. Augaluose esančio jo kiekio ž m o g u i visiškai p a k a n k a .

Vanadis. Jis s t i p r i n a a p s a u g i n e s o r g a n i z m o funkcijas, s k a t i n a j u d ė t i fagocitus - ląsteles, kurios n a i k i n a nep a g e i d a u j a m u s m i k r o b u s i r a p s a u g o n u o infekcinių hgų. Biocheminia i s t y r i m a i s n u s t a t y t a , kad d r a u g e su kitomis m i n e r a h n ė m i s m e d ž i a g o m i s vanadis l ė t i n a senėj imo p r o c e s u s .

Siera. Tai b ū t i n a s m i k r o e l e m e n t a s o r g a n i z m u i išvalyt i . P a g r i n d i n i a i sieros ša l t inia i : visos k o p ū s t ų rūšys , bulvės, m o r k o s , r o p ė s , ridikai, p u p ų a n k š t y s , m o h ū g a i , špar a g a i , kr ienai , česnakai, svogūnai , sa lotų lapa i , slyvos i r a g r a s t a i .

1957 m. A m e r i k o s medic inos asociacijos suvažiav ime d a k t a r a s T o m a s Spajas p a s a k ė : „Je igu mes t u r ė t u m e pak a n k a m a i žinių, g a l ė t u m e išvengt i hgų a r b a jas i šgydyt i t i n k a m a m i t y b a . Audinia i p a k e n k i a m i i r s e n s t a , kai m ū s ų m a i s t o p r o d u k t u o s e n e p a k a n k a v i t a m i n ų . Je igu m i t y b a padės ime a u d i n i a m s a t s i s t a t y t i , s e n a t v ė a t s i t r a u k s " .

M a i s t a s t u r i b ū t i d r a u g a s i r g y d y t o j a s , b e t gah b ū t i i r pr iešas , s u k e h a n t i s bais ias h g a s .

Liga - t a i n u s i k a l t i m a s , n e b ū k i t e nusikaltėl iai, raftė P. B r e g a s .

P a t s d idžiaus ias n u s i k a l t i m a s - nemokšiškumas. , Apsi-g inkluoki te prieš j į ž iniomis, p r o t u ir įgūdžiais!

8 0 II DALIS К. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

VĖŽIO IŠGYDYMO ATVEJAI

PAGAL NIŠI SISTEMĄ

P l a u č i ų v ė ž y s

P o n u i Nai ru i (76 m e t ų ) 1958 m e t ų rugp j i i t j b u v o nus t a t y t a s p laučių vėžys . Pas i i i ly ta d a r y t i operaci ją . 1958 m. spal io m ė n . Tokijo karo l igoninės onkologi jos l a b o r a t o r i j o j e d i a g n o z ė b u v o p a t v i r t i n t a . Šioje l a b o r a t o r i j o j e d u mėnesius jis b u v o g y d o m a s sa rkomic inu. P r a d ė j o v i same kii-n e j a u s t i s i lpnumą, m a ž ė j o a p e t i t a s . K v ė p a v i m a s p a s i d a r ė t o k s s u n k u s , k a d ligonis išsitiesęs t u r ė d a v o sėdėt i a n t grindų. A n t r a m mėnes iu i l igoninėje bes iba ig iant p a t a m s ė j i m a s p lauč iuose vis d a r t e b e b u v o n e s u m a ž ė j ę s , o širdies srityje -n e t g i padidė jęs , greičiausiai dėl s a r k o m i c i n o i r k i tų vais tų poveikio - šie vaistai su lė t ino k r a u j o ir l imfos a p y t a k ą , o k v ė p a v i m ą a p s u n k i n o .

1958 m. g ruodž io m ė n . išėjęs iš m i n ė t o s i o s l igoninės ligonis kreipėsi į miisų įstaigą, n o r ė d a m a s g y d y t i s p a g a l Niši s v e i k a t i n g u m o s is temą. Jis a t l iko tokį g y d y m o kursą:

l . o r o procedi i ros a š t u o n i s - d e š i m t k a r t ų p e r dieną; 2. k o n t r a s t i n ė s vonios; 3 . d a t u l i ų m e d ž i ų l a p ų a r b a t a ( d a u g i a u kaip du l i t ra i

p e r d i e n ą ) ; 4. šešios s v e i k a t i n g u m o ta i syklės . P o m ė n e s i o a p e t i t a s žymiai pagerė jo , s i l p n u m a s pra

ėjo, n u o t a i k a pas i ta i sė . K v ė p u o t i darės i l engv iau, rentge-noskopi ja r o d ė , kad vištos k iaušinio dydž io p a t a m s ė j i m a s p lauč iuose, kaip ir širdies srityje, s u m a ž ė j o . Ligonis grįžo n a m o , bet g y d y m ą t ę s ė . P o m e t ų , 1959 m . spalio mėnesį , jis m a n rašė : „Ji isų dėka aš kasdien džiaugiuos i gyvenimu. Grįžęs n a m o , aišku, aš a t l ik inė ju o r o p r o c e d ū r a s , geriu šviežias daržov ių sultis i r d a t u l i ų medžių l a p ų a r b a t ą , var to ju m a g n i o h idroks idą ir, ž i n o m a , laikausi šešių s v e i k a t i n g u m o ta i syk l ių" .

Ta ip ligonis, k u r i a m b u v o n u s t a t y t a p a v o j i n g a diagnozė, džiaugiasi gyvenimu ir Niši s v e i k a t i n g u m o s i s temos dėka išvengė kančių.

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA • II DALIS 8 1

P o n a s Kacuj is C h a n d a (70 m e t ų ) visą gyvenimą neb u v o sirgęs, t a č i a u 1958 m e t a i s p a s i r o d ė n e r i m ą keliančių p o ž y m i ų : nuola t in i s kosulys su i š skyromis, k a r t a i s krauj in-gomis , re tkarč ia i s s k a u s m a i dešiniojo p laučio srityje.

N u s t a t y t a s dešiniojo p lauč io vėžys, p a s i ū l y t a operacij a . T a č i a u p a t a r u s v i e n a m Niši s i s temos ša l ininkui, ligonis a t s i s a k ė operaci jos ir 1960 m. vasario m ė n . p a t e k o į m ū s ų lig o n i n ę . N u o l a t i n i s kosulys i r k r a u j o išskyros j į t e b e k a m a v o . S k a u s m a i k r ū t i n ė j e neščiuvo, r e n t g e n a s r o d ė t a m s i ą d ė m ę p lauč iuose .

B u v o a t l i k t a s t o k s g y d y m o k u r s a s : 1 . a š t u o n i k a r t a i p e r dieną o r o p r o c e d ū r o s ; 2. kiekvieną dieną k o n t r a s t i n ė vonia; 3 . va lgymas du k a r t u s p e r dieną ( b e p u s r y č i ų ) ; t e n

k i n a n t i s lengvais, rūgšt į g a m i n a n č i a i s p r o d u k t a i s , i šskyrus v i r t u s ryžius;

4 . d a t u l i ų m e d ž i o l a p ų a r b a t a ; 5. šviežios d a r ž o v i ų su l tys ; 6. k i e t a lygiu p a v i r š i u m i lova; 7. k i e t a p a g a l v ė (volelis); 8 . p r a t i m a s k a p i l i a r a m s ; 9 . p r a t i m a s „Auks inė ž u v e l ė " . Po deš imties d ienų ligonis p r a d ė j o reč iau kosėt i , išsky

rose b u v o m a ž i a u k r a u j o . D r ė g n i r ū b a i m a ž i n d a v o k r ū t i n ė s s k a u s m u s . P a g e r ė j o l igonio a p e t i t a s i r i švaizda.

Žinia, kad l igoniui p lauč ių vėžys ir k a d jis g y d o m a s V a t a n a b ė s l igoninėje, s u t r a u k ė t e n a i daugel į jo bičiulių i r p a ž į s t a m ų . J ie sužinojo, kad j is, n e p a i s y d a m a s ša l to vasar io o r o , a š t u o n i s k a r t u s p e r d ieną at l ieka o r o p r o c e d ū r a s , pr ie a t v i r ų l a n g ų nus i reng ia i r aps i rengia . J ie t a i p p a t sužinojo, kad jo v a n d e n s p r o c e d ū r o s - sėdė j imas p a k a i t o m i s po vieną m i n u t ę šaltoje i r karš to je vonioje. Argi g a l i m a ligoniui su nesveikais p laučiais t a i k y t i tokį š iurkš tų g y d y m ą ? B ū d a m a s be d r a b u ž i ų , jis gali p e r š a l t i . Ir kokius va i s tus jis g a u n a ? T i k didelį stiklainį d a t u l i ų m e d ž i ų l a p ų a r b a t o s !

D a u g u m a j o g iminaičių n u t a r ė , kad t o k s n e s u v o l v i a m a ; . g y d y m a s , aišku, negali i šgydyt i . J ie vieningai nutarė j j per-vežti vėl į U n i v e r s i t e t o l igoninę ir normaliai moksliškai

8 2 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

g y d y t i " . Ligonį pr ikalbė jo, i r j is i švyko. T a č i a u U n i v e r s i t e t o l igoninėje pozi tyviai g y d y t i jo niekas negalė jo, negalė jo nė o p e r u o t i .

Po dviejų savaičių j į g rąž ino į V a t a n a b ė s l igoninę. Išsiaiškinęs, kad per t a s dvi savaites jis n e b u v o gydom a s s a r k o m i c i n u , r a d i o a k t y v i u k o b a l t u i r r e n t g e n o t e r a p i -j a , aš n u s p r e n d ž i a u , j o g j į lengvai g a l i m a i šgydyt i p a g a l Niši s i s temą.

Jis b u v o g y d o m a s t a i p p a t kaip i r p i r m ą kar tą : a š t u o n i s - d e š i m t k a r t ų per dieną o r o procedi i ros , du i r d a u g i a u l i t rų d a t u l i ų medžio l a p ų a r b a t o s , šešios Niši sveikat ingumo ta i syk lės , k o n t r a s t i n ė s vonios i r p e n k i ų riišių d a r ž o v i ų su l tys .

P o dviejų mėnes ių 1960 m . b a l a n d ž i o m ė n . b u v o pad a r y t a j o kr i i t inės lą s tos r e n t g e n o n u o t r a u k a , kur i r o d ė didelį pagerė j imą. T a m s i o s d ė m ė s p a v i d a l o vėžinis auglys , buvęs dešiniojo p laučio c e n t r e , p r a n y k o . Šiuolaikinės medicinos požii ir iu t a i a t r o d ė visiškai n e į t i k ė t i n a s da lykas . Ligonis n u s t o j o kosėt i , i šskyrose neliko k r a u j o , kr i i t inės skausm a i visiškai i šnyko.

1960 m . gegužės m ė n . p a d a r y t o j e r e n t g e n o n u o t r a u k o je l igonio plaučiai p a s i r o d ė esą visiškai švariis, p a t a m s ė j u s i d ė m ė visiškai i šnykusi .

Liepos mėnesį ligonis vėl nuėjo į U n i v e r s i t e t o l igoninę, k u r j a m vėl b u v o p a d a r y t a r e n t g e n o n u o t r a u k a i r a t l ik t i k r u o p š t i i s t y r i m a i .

„ K a i p g i jils i š s i g y d ė t e ? " - k lausė jo g y d y t o j a i . I šg i rdę ats a k y m ą labai stebėjosi, s a k y d a m i , j o g t a i - s t e b u k l a i . O ligonis p r i s i p a ž i n o iš p r a d ž i ų abejojęs Niši s i s temos e f e k t y v u m u , t a č i a u n e t u r ė d a m a s ki tos išeities n u t a r ę s g y d y t i s p a g a l ją. : •

P a s t a r a i s i a i s m e t a i s ne t ik Japoni jo je , b e t i r E u r o p o je, i r Amerikoje d a u g ė j a sus i rg imų plaučių vėžiu. Kai kas teigia, kad t a m į takos t u r i padidė jęs t a b a k o v a r t o j i m a s . Tačiau p a g a l Niši teori ją vėžio pr iežast i s y r a anglies oks ido o r g a n i z m e s u s i k a u p i m a s . Ž i n o m a , jo p a g a u s ė j i m a s dėl rii-k y m o gali biit i v iena i š pr iežasčių. Todėl n ė r a ko s t e b ė t i s , kad t a r p riikalių, t r a u k i a n č i ų c igare tę p o c igare tės , d a u g i a u sergančių plaučių vėžiu negu t a r p tų, kur ie visai ner i iko.

K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 8 3

K i t a svarbi p laučių vėžio a t s i r a d i m o pr iežast i s - v i t a m i n o C o r g a n i z m e s tygius .

Miisų ligonis m ė g o s a l d u m y n u s i r n e t u r ė j o įpročio gert i d a t u l i ų medž io l a p ų a r b a t o s . J a m išs ivystė vėžys, nes org a n i z m e t r i iko v i t a m i n o C. Be t o , j is r i ikė. Tai i r p a d ė j o a t s i r a s t i vėžiui. N o r s j a u b i i d a m a s 7 0 m e t ų a m ž i a u s , p o n a s Kacuj is C h a n d a išsigydęs a t r o d ė j a u n a t v i š k a s , energ ingas kaip p e n k i a s d e š i m t m e t i s .

Taigi ž i n a n t vėžio a t s i r a d i m o pr iežas t i s , vėžiui g a h m a užk i r s t i kehą ir hgonį i šgydyt i p a g a l Niši s v e i k a t i n g u m o s i s temą.

S k r a n d ž i o v ė ž y s

P o n u i J u m i k i u i (69 m e t ų ) I d a b a š o hgoninė je kruopšč ia i i š ty rus b u v o n u s t a t y t a s s k r a n d ž i o vėžys. Pas i i i l y ta operacij a . B i i d a m a s vyresnio a m ž i a u s hgonis o p e r u o t i s n e s u t i k o i r n u s p r e n d ė g y d y t i s p a g a l Niši s i s temą.

J a m b u v o p a s k i r t a s kasdienio g y d y m o k u r s a s : 1. deš imt o r o procedi i rų; 2 . d a t u l i ų m e d ž i ų l a p ų a r b a t a ; 3. kelių riišių daržov ių sul tys ; 4 . k o n t r a s t i n ė s vonios; 5. šešios s v e i k a t i n g u m o ta i syklės ; 6. švieži žah kopi is ta i ( b i i t i n a i ) . Vakaruose švieži žah kopi i s ta i v a r t o j a m i s k r a n d ž i o ir

d v y h k a p i r š t ė s ž a r n o s o p o m s g y d y t i . K o p ū s t o galva horizon-t a h a i p e r p j a u n a m a p u s i a u į dvi lygias d a h s i r v a r t o j a m a t ik v i r š u t i n ė d a h s . N u i m a m i l a p a i i r i š jų i š s p a u d ž i a m o s su l tys . Sulčių kiekis pr ik lauso n u o h g o n i o svorio. Je igu žmogus sveria d a u g i a u kaip 60 kg - g e r i a m a po 40 g sulčių, kai svoris m a ž i a u kaip 60 kg - g e r i a m a po 30 g sulčių.

B u v o n a u d o j a m a k o n t r a s t i n ė vonia . P e r p u s a n t r o mėnesio hgonis a t s i k r a t ė s k a u s m ų skrandy je , s u m a ž ė j o p y k i -n i m a s , i šnyko i š m a t o s e k r a u j a s . Grįžęs n a m o jis tokiu bu d u gydės i t o h a u . P o m e t ų suž inojau, kad jis jaučias i getai ir n e a t s i d ž i a u g i a , kad a t s i k r a t ė s k r a n d ž i o vėžio ir išvengė operaci jos .

8 4 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA II DALIS 8 5

P o n u i T a k a o Išijui (65 m e t ų ) Honolu lu l igoninėje b u v o n u s t a t y t a ankstyvo j i vėžio s tadi ja . Pas i i i ly ta operac i ja . Atvykęs į Japoniją, jis konsu l tavos i tri jose v ietose ir v isur buv o n u s t a t y t a t a p a t i d i a g n o z ė . Miisų l igoninėje jis p a k l a u s ė : „Ar g a l ė t u m ė t e m a n e i šgydyt i b e o p e r a c i j o s ? " A š a t s a k i a u : „ T a i p , je igu jiis sąžiningai v y k d y s i t e kiekvieną m a n o n u r o d y m ą " . Tris m ė n e s i u s jis b u v o g y d o m a s t a i p :

l . o r o procedi i ros ; 2. k o n t r a s t i n ė s vonios; 3. šešios s v e i k a t i n g u m o ta isyklės ; -4 . d a t u l i ų m e d ž i ų l a p ų a r b a t a ; 5. kopiist ų su l tys ; 6 . kaip p a g r i n d i n i s m a i s t a s s k y s t a ryžių košė; 7. v ir t i ryžiai, žuvis, v i š t iena ir kiti r i igšt is g a m i n a n t y s

p r o d u k t a i ; 8. p e n k i ų riišių d a r ž o v i ų sul tys; " -9 . m a g n i o h i d r o k s i d a s (JAV v a r t o j a m a s kaip antioksi

d a n t a s - efektyvi o p ų g y d y m o p r i e m o n ė ) . P r a ė j u s k e t u r i o m s s a v a i t ė m s jo ki ino pavirš iu je pas iro

dė bi idingų p o ž y m i ų - i šor inė fizinė reakci ja, j a p o n i š k a i vadin a m a „ m e n k e n " . Veidas išblyško, gali inės p a b a l o . P a c i e n t a s skundės i galvos s k a u s m a i s , k a r t a i s nusi lpęs a l p d a v o . Po apa l p i m o ė m u s v i d u r i u o t i t r i s k a r t u s išsiskyrė j u o d o s kaip deg u t a s fekalijos. P o t o n e m a l o n i i s pojiičiai s k r a n d y j e p r a ė j o . V ė h a u i šnyko i r k h n i k i n i a i p o ž y m i a i . P o p u s a n t r o m ė n e s i o h -gonis grįžo n a m o , k u r d a r mėnesį t ę sė tokį p a t g y d y m o kursą. Tokijo u n i v e r s i t e t e kruopšč ia i i š tyrus k o n s t a t u o t a , kad vėžys i š g y d y t a s . Kėlė n u o s t a b ą t a i , jog žih h g o n i o p laukai p a t a m sėjo i r ė m ė žvi lgėti kaip j a u n y s t ė j e . Šiuo m e t u jis vėl g y v e n a Hava juose, d i r b a i r džiaugias i gyvenimu.

P o n i a i C h i s a k o I v a t o (62 m e t ų ) 1959 m e t a i s b u v o nus t a t y t a s s k r a n d ž i o vėžys . Miisų hgoninė je j i a t h k o tokį gyd y m o kursą:

1 . ke tur i s k a r t u s p e r dieną o r o procedi i ros ; 2 . r y t ą i r vakarą p r a t i m a i k a p i h a r a m s ; 3 . p r a t i m a s „ A u k s i n ė žuve lė" ; 4 . m a g n i o h i d r o k s i d a s ;

5. d a t u l i ų m e d ž i o l a p ų a r b a t a ; f • 6. žah kopi i s ta i ; : • . - . ' > \ • , . 7. ž a r n y n o i šva lymas ; • •! ^ ; 8 . skys to m a i s t o v a r t o j i m a s ; 9. p e n k i ų riišių d a r ž o v i ų v a r t o j i m a s . P e n k t ą g y d y m o dieną p a s i r o d ė „ m e n k e n " . P o t o h g o n ė

p a s i s k u n d ė n e m a l o n i a i s pojiičiais, jos veidas išblyško, j i sup r a k a i t a v o , p a s i d a r ė s u n k u k v ė p u o t i . Dėl t o j i i r jos d u k r a s u t r i k o . Ligonė s u s i t v a r d ė t ik t u o m e t , kai ja i p a d a r ė dvi injekcijas.

A n t r o j i „ m e n k e n " p a s i r o d ė a š t u n t ą dieną, dėl t o h -g o n ė visą dieną kankinos i . Ki tą dieną t u š t i n a n t i s išėjo 7 apvali is t a m s i o s spalvos fekalijų g a b a l a i , ir iš k a r t o po to -p e n k i p ly t inės spalvos, k a p o t i n ė s f o r m o s gaba la i d i d u m o suhg m a ž u o j u p i r š t e h u . P o t o h g o n ė j a u t ė s i gerai, gėrė da-t u h ų m e d ž i ų l a p ų a r b a t ą i r n e v i r i n t ą šviežią vandenį . O r o procedi i ra s a t h k d a v o 8-11 k a r t ų p e r d ieną i r š i ta ip k a u p ė energiją.

P r a ė j u s 2 0 d ienų p o išskyrų p a s i š a h n i m o h g o n ė p a j u t o vilkišką alkį, kur io negalė jo n u m a l š i n t i 10 dienų. T a č i a u iš šios p a d ė t i e s j i i š s ikapstė .

P o 8 0 g y d y m o s i d ienų h g o n ė grįžo n a m o , j a u s d a m a didelį d ė k i n g u m ą už g y d y m ą p a g a l Niši s i s temą. Šiuo m e t u visi p o n i o s I v a t o n a m u o s e p r a k t i k u o j a šią s i s temą.

T i e s i o s i o s ž a r n o s v ė ž y s

P o n i a Kii to N a s e g a v a (66 m e t ų ) t u š t i n d a m a s i vidinėje i šaugės dalyje j a u t ė skausmą. P a s i r o d y d a v o k r a u j a s , kuris n u d a ž y d a v o fekalijas t a m s i a spalva. G y d y t o j a s n u s t a t ė tiesiosios ž a r n o s vėžį i r pasii i lė t u o j a u p a t o p e r u o t i s . B r o h o p a t a r t a j i kreipėsi į mi i sų l igoninę i r mėnes į b u v o g y d o m a p a g a l miisų s i s temą. G a u d a v o t ik ž a h ų daržovių m a i s t ą . Ligonei keletą k a r t ų su fekalijomis išs iskyrė d a u g k r a u j o k r e š u h ų . P a m a ž u šio k r a u j o kiekis m a ž ė j o , o skausmai tiiš t i n a n t i s s i lpnėjo. A p č i u o p u s n u s t a t y t a , kad auglys tolydžio m a ž ė j a . Šiuo m e t u , p r a ė j u s t re j iems m e t a m s , j i Sciinliihi kau ja n a m u o s e i r j auč ias i k u o puik iaus ia i .

8 6 II DALIS К. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 8 7

P o n a s Kunichiko Iš izuka (61 m e t ų ) 1958 m e t a i s t u š t i n -d a m a s i s p a j u t o skausmą. Fekalijos dėl k r a u j o b u v o p a t a m sėjusios. Osakos u n i v e r s i t e t o medic inos koledžo g y d y t o j a i n u s t a t ė tiesiosios ž a r n o s vėžį. Ligonis a t s i s a k ė operaci jos i r a t s id i i rė miisų l igoninėje. Mėnes į b u v o g y d o m a s miisų gyd y m o m e t o d u . N o r s l igonio svoris m a ž ė j o , b e t s k a u s m a i t u š t i n a n t i s i r k r a u j a v i m a s i šnyko. Šiuo m e t u p a g a l Niši sist e m ą gydosi n a m u o s e .

G e r k l ų v ė ž y s

P o n a s M a s a p u g u s K o u m ė (68 m e t ų ) , b u v o t a i p užkim ę s , j o g nebegalė jo ka lbė t i . Osakos medic inos koledžo gyd y t o j a i n u s t a t ė gerklų vėžį. B u v o p a s k i r t a s g y d y m a s izoto-pais , b e t gerų r e z u l t a t ų n e s u l a u k t a .

1958 m. lapkr ič io m ė n . jis p a t e k o į miisų l igoninę. Ligonis t u r ė j o žal ingų įpročių - p e r dieną sur i lkydavo 30 cigarečių, m ė g o s a l d u m y n u s i r d a u g jų valgė; visa t a i įd i rg ino gerklų sritį, kurioje i šs ivystė vėžys.

P e r d u m ė n e s i u s miisų l igoninėje p a s i e k t a r e i k i a m ų r e z u l t a t ų . Vėl iau jo ba l sas a t s i s t a t ė , f i z inė biiklė ženkliai pagerė jo . Šiuo m e t u jis n a m u o s e p r a k t i k u o j a Niši s i s temą. Pr ieš nau juos ius 1960 m e t u s gavau jo laišką, k u r i a m e dėkoja, k a d p a š a l i n o m e f iz inę negalią.

P o n a s K a c u m i s N a k a t a (69 m e t ų ) 1958 m . birželio m ė n . u ž k i m o i r n e t e k o ba l so . S a p o r o u n i v e r s i t e t o medic inos koledžo d iagnozė - gerklų vėžys . | m ū s ų l igoninę ligonis p a t e k o 1959 m. birželio 15 d. P e r p u s a n t r o m ė n e s i o jis pasve iko. Šiuo m e t u n a m u o s e p r a k t i k u o j a Niši s i s temą.

G i m d o s v ė ž y s

P o n i a Tojono S a t o (49 m e t ų ) keletą m e t ų kankinosi d ė l g i m d o s k r a u j a v i m o . B u v o n u s t a t y t a s g imdos vėžys. Į mi isų l igoninę j i p a t e k o 1958 m. gruodį i r buvo g y d o m a p a g a l Niši s i s temą. Grįžusi n a m o , to l iau gydėsi p a g a l šią s i s temą, n o r s f i z i ška i j a u t ė s i gerai .

1959 m. kovo i r gegužės mėnesia is buvo gaus ių k r a u j o i šskyrų ir du k a r t u s pas iša l ino „ m e n k e n " - apmirus ios gimdos da lys . G a u s i ų i šskyrų ir a p m i r u s i ų g imdos dalių išsiskyr i m a s r o d o g y d y m o s ė k m ę . Kol n e p a s i r o d o „ m e n k e n " - liga n e i š g y d y t a . P a s i r o d ž i u s „ m e n k e n " , nor int nepab log int i gyd y m o s i , b i i t i n a bi i t i a t i d i e m s i r n e p r a r a s t i s a v i t v a r d o s . T u o m e t u re ikia vengt i g y d y t o j ų konsultaci jų, gr iežtai ats i sakyt i b e t kokių injekcijų i r l a u k t i Dievo p a g a l b o s . G e r i a u s i a p a b a d a u t i , s tengt i s nes i jaudint i . Telefonu p o n i a S a t o g a v o mi i sų konsul tac i ja s , d a r ė o r o procedi i ras . Šiuo m e t u j i nam u o s e i r j aučias i gerai .

KAIP M. GOGULAN PATI IŠSIGYDĖ VĖŽĮ

„Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m a - a ts i sve ik inimas su visomis l i g o m i s ! " E s u t i k r a , - p a s a k o j a M. G o g u l a n , knygos „Ats i sveikinki te su l i g o m i s " a u t o r ė , - kad t o k s teiginys greič iau sukels n e p a s i t i k ė j i m ą ir abejones negu sus idomėj imą, t a č i a u vis d ė l t o d r į s t u te igt i , kad ž m o g u s panorė ję s p a t s gali sus idorot i su bet kokia liga.

K a l b u apie n e t r a d i c i n ę mediciną, apie naują, moksliniais t y r i m a i s i r p a t i r t i m i pagr į s tą požiiirį, kuris ž m o g ų v e d a s v e i k a t i n g u m o i r h a r m o n i j o s su G a m t a kehu.

Aš ne g y d y t o j a , ne e k s t r a s e n s e , ne s a m a n ė i r ne aišk iaregė . Savo kovą su h g o m i s g a h u pri lyginti su varlės iš A n d e r s e n o p a s a k o s „Dvi v a r l ė s " p a s t a n g o m i s .

Ar a t s i m e n a t e ? Dvi varlės p a t e k o į gr ie t inės p u o d y n ę . V i e n a i š s igandus i u ž s p r i n g o ir pr igėrė . Antro j i d a r b a v o s i let e n ė l ė m i s i r iki vakaro p u o d y n ė j e s u m u š ė sviestą, a t s i s p y r ė n u o jo i r i ššoko, taigi išsigelbėjo. Argi ne p a m o k a n t i pasaka? J o s p r a s m ė t o k i a : b e t kokiai n e g a n d a i i š t ikus, nere ik ia nuleis t i „ l e t e n ė h ų " , n e p a s i d u o t i ba imei , o i m t i veikti .

Tokių „ p u o d y n i ų " m a n o gyvenime b u v o d a u g i a u negu reikia: skrofuliozė, h m f a d e n i t a s , ausų, nosies, gerklės li,t':ns, r e u m a t a s , m a h a r i j a , m a ž a k r a u j y s t ė , a u g h a i .

K a d i r kaip m a n o senelės, t e t u l ė s , tėvai s tengės i , kad i r k o k i o m s medic inos g a r s e n y b ė m s rodė, kad i r kuo gydė

f 8 8 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA • II DALIS 8 9

niekas n e p a d ė j o . T a č i a u t a i p a t s i t i k o , kad m a n o t ė v ą išsiuntė d i rbt i j K r y m ą . Kai t ik m e s į t e n p e r v a ž i a v o m e , aš iš k a r t o pasveikau. Visus n e g a l a v i m u s t a r s i r a n k a n u ė m ė . A š netg i nes i rgau nė v iena vaikų liga. I š t i somis dienomis t ik su keb ly tėmis bėgiojau l a u k e , m a u d ž i a u s i j i iroje, valgiau šviežius pr inokus ius vaisius, d a r ž o v e s , r i e š u t u s i r j auč iaus i t a r s i susiliejusi su p a č i a g a m t a .

S t a i g a pras idė jo karas . T ė v a s išėjo į f rontą, o m u s su m a m a evakavo iš K r y m o į Uralą . Ten aš sus igr iebiau m a liariją. Vais tų n e b u v o . Šalt i s , b a d a s , evakuaci ja a p s u n k i n o ligos eigą. K a s a n t r ą dieną m a n e k r ė s d a v o d r e b u l y s , o kitą dieną b i idavau kaip i šg ręž ta , j ė g a s a t g a u d a v a u lė ta i ir išvis vos i š s i k a p a n o d a v a u iš nebi i t ies . Tai t r u k o beveik m e t u s .

K a r t ą a t s i t i k t i n a i i šg i rdau, kaip suaugusie j i , a p t a r i n ė d a m i m a n o likimą, verkė, m a n y d a m i , kad m a n n e b ė r a k u o p a d ė t i i r kad aš t u r ė s i u m i r t i . M a n e , d e v y n e r i ų m e t ų merg a i t ę , t a i labai n u s t e b i n o .

„Nejaugi s u a u g ę , dideli, p r o t i n g i ž m o n ė s nežino, kaip p a d ė t i vaikui? ! - p a m a n i a u aš . - Tai kodėl aš jais t a i p p a s i t i k i u ? ! Kodėl a š p a t i n e m ė g i n u i š s ige lbėt i?"

Aš p r a d ė j a u į t e m p t a i ga lvot i i r p i r m i a u s i a savęs pak laus iau : „ K a i p š i ta b j a u r y b ė a t s i r a n d a ? "

Pr iepuol i s k a r t o d a v o s i kas a n t r ą dieną. J is p r a s i d ė d a vo n u o t o , kad ša l tos kaip ledas p ė d o s susi l iesdavo i r tą pačią a k i m i r k ą p r a d ė d a v o krės t i t o k s d r e b u l y s , kad niekas n e g a l ė d a v o jo s u s t a b d y t i , nors i r d ė d a v o k a r š t a s šildyklės pr ie m a n o kojų a r a p k l o d a v o a n t k l o d ė m i s i r p a l t a i s . Tik po 2-3 ar 4 v a l a n d ų pr iepuol i s ba igdavos i , t u o m e t b i idavau išp i l ta š a l t o p r a k a i t o , j a u s d a v a u s iaubingą s i l p n u m ą i r t a r s i p r a s m e g d a v a u į kažkokią j u o d ą nebi i t ies b e d u g n ę .

- Viskas, - n u s p r e n d ž i a u aš . - R y t o j š i to n e b u s ! Tą dieną, kai t u r ė j o p r a s i d ė t i pr iepuol i s , aš suglau

džiau kelius, o p ė d a s kiek g a l ė d a m a a t s k y r i a u vieną n u o ki tos ir visą savo dėmesį s u t e l k i a u į t a i , kad jos jokiu bi idu nesusi l iestų. Taip išgulėjau visą dieną, o pr iepuol io n e b u v o ! Jo n e b u v o i r kitą dieną. Jo d a u g i a u n i e k u o m e t n e b u v o ! Vadinas i , l a i m ė j a u ! Tai p a d ė j o į t ikėt i , kad m a n y j e y r a jėgų.

kur ios ve iksmingesnės už g y d y t o j ų ir suaugusii į jų žinias, nes gali įveikti ligą!

' T o d ė l kai m a n , 34 m e t ų m o t e r i a i , g imdoje n u s t a t ė 17 savaičių g e m a l o dydžio auglį, h e m o g l o b i n u i e s a n t 37, ir kai m a n pasi i i lė operaci ją, p o kur ios j a u n i e k u o m e t nebi ič iau galėjusi g i m d y t i i r a p s k r i t a i bričiau turė jus i p a m i r š t i , kad esu m o t e r i s , aš gr iežta i a t s i s a k i a u .

„ J e i g u g a m t a m a n e suki irė m o t e r i m i , j i i r t u r i kovot i dėl m a n ę s " , - n u s p r e n d ž i a u aš . - B a n d y s i u t a p t i nėšč ia su aug l iu ! A r b a auglys įveiks m a n e , a r b a aš jį!"

M i n t i s , a išku, b u v o f a n t a s t i n ė . Ja i įgyvendint i reikėjo s u r a s t i gydyto ją , kuris s u t i k t ų s t e b ė t i n ė š t u m ą , vaisiaus gyv y b i n g u m ą , o pr i re ikus p a d a r y t i Cezar io pjiivį, kad vaisių i šge lbėtų i r t a s a i b i i tų a u g i n a m a s i n k u b a t o r i u j e , kol t a p t ų p i lnaverč iu ki idikiu.

Ė m i a u s i ieškoti t o k i o g y d y t o j o . M a n o paieškos a t v e d ė į Akušeri jos ir ginekologijos i n s t i t u t ą p a s chirurgę N a t a h -ją Selezniovą. J i p a a i š k i n o , kad m a n o idėja r izikinga, nes auglys augs greičiau negu vaisius i r t r u k d y s j a m vys ty t i s , t a č i a u je igu aš t o k i a r y ž t i n g a , galėčiau kre ipt i s į A. Viš-nevskį, kuris j a u dvejus m e t u s a t h k i n ė j a b a n d y m u s su žiurk ė m i s , t r iuš ia is ir karvėmis ir pas iekė gerų r e z u l t a t ų : iš tr i jų operaci jų, p a d a r y t ų k a r v ė m s , t u r ė j u s i o m s g i m d o s auglį, dvi jų a t s i v e d ė sveikus veršehus .

K o k i a b u v o profesor iaus A. Višnevskio idėja? Jis i š p j a u d a v o auglį, t a č i a u , u ž u o t susiuvęs sveikus au

dinio k r a š t u s , kaip d a r y d a v o kit i , i š p j a u t o a u g h o vietoje į s t a t y d a v o plokšte lę, kur i a t r o d ė kaip teflono t inklehs , t a r n a u j a n t i s užgi j imui „ a d y m o p a g r i n d u " . P e r šią plokšte lę, p r a ė j u s k e t u r i e m s m ė n e s i a m s , j a u b i idavo p e r a u g ę sveiki r a u m e n ų a u d i n i a i . Taigi o r g a n a s a t s i s t a t y d a v o , o d i rbt in ia i t i n k l e h o audin ia i , a t h k ę savo funkciją, i š t i r p d a v o i r d r a u g e su i r i m o p r o d u k t a i s p a s i š a h n d a v o i š o r g a n i z m o .

Tai b u v o kvapą g n i a u ž i a n t i idėja, kur i šiuolaikinei medicinai galėjo a t v e r t i dur i s į o r g a n ų regeneraci jos (atnaii j i n i m o ) sritį, r e m i a n t i s į g i m t o m i s o r g a n i z m o gal iomis.

„Aš svajoju š i ta ip o p e r u o t i kraujagys les, f i i r d j . knpmil*, b e t kurį o r g a n ą , t a č i a u i š pradž ių man re ikia tokią opera-

i

9 0 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA * II DALIS 9 1

ciją a t l ik t i k o k i a m e n o r s gyvybei n e p a v o j i n g a m e o r g a n e " , -kalbėjo A. Višnevskis .

„ O p e r u o k i t e m a n e ! - į t ik inė jau aš jo pasekė jus - profesorių T . D a u r o v ą , medic inos moks lų k a n d i d a t ę N . Grafs-kają. - Aš m o k u s t e b ė t i v idinius procesus ir galėsiu j u m s p a p a s a k o t i , k ą ž m o g u s j a u č i a tokios operaci jos m e t u . J u k karvė j u m s nieko negal i p a p a s a k o t i !

M a t y t , m a n o į rodinė j imai j u o s į t ik ino, i r m e s t a p o m e b e n d r a m i n č i a i s .

1966 m. b a l a n d ž i o 23 d . Maskvo je p i r m ą k a r t ą b u v o atl i k t a t o k i a operac i ja žmogui , j u o b u v a u aš . O p e r a c i j a pranoko lūkesčius. A š gre i ta i pasveikau, n e t r u k u s t a p a u nėšč ia i r p a g i m d ž i a u m e r g a i t ę .

P r a ė j o 12 la imingų m e t ų , i r s t a i g a n e t i k ė t a i beveik to je pačioje vietoje m a n vėl buvo n u s t a t y t a s aug lys .

„ K a s čia d a r o s i ? ! - svarsčiau aš . - G y d y t o j a i pašalina p a d a r i n i u s , o pr iežas tys lieka. Iš k u r a p s k r i t a i a t s i r a n d a augliai? Aš j u k n e g i m i a u su j a i s ? "

Profesor iaus A. Višnevskio n e b e b u v o gyvo. M a n ėjo ket u r i a s d e š i m t s e p t i n t i m e t a i . Apie a n t r ą vaiką galvot i p e r vėlu. Aš vėl s u t i k a u o p e r u o t i s . T a č i a u operac i j a vos nesibaigė t rag iškai . Po operaci jos nega lė jau ats ike l t i . M a n e išp ū t ė , r a n k o s e i r kojose a t s i r a d o t r o m b o f l e b i t a s , v i same kūn e t r ū k i n ė j o krau jagys lės . P o k e t u r i ų n e s ė k m i n g o g y d y m o m ė n e s i ų m a n pas iū lė inva l idumą.

„ T i k p a m a n y k , s k a u d a kojas, m a n 2 0 m e t ų s k a u d a koj a s , o aš g y v e n u ! " - r a m i n o m a n e g y d y t o j a .

„ J a i 20 m e t ų s k a u d a kojas, o r g a n i z m a s s iunčia signalus, ir j i nieko n e d a r o ! - ga lvojau aš . - J u k t a i t a s p a t , jei e lektr ikui k ib i rkšč iuotų la idas , o jis s ė d ė t ų r a n k a s sudėjęs. N e ! Aš d a u g i a u n iekuo nepas i t ikės iu . Reikia pačia i r a s t i išeitį! I š k u r a t s i r a n d a augliai? J u k tai t ikr iaus ia i kažkokios pr iežast ies p a s e k m ė s ? " - m ą s č i a u aš .

P r a d ė j a u p a t i skai tyt i medic inos ž inynus , vadovėl ius, enciklopediją, ž u r n a l u s , b a n d y t i Brego, Še l tono, Vokerio, Šata lovos m i t y b o s s i s t e m a s , d a r y t i gydomąją g imnas t iką , a t l ik inėt i gydomąjį b a d a v i m ą , gydyt i s v a n d e n i u , kvėpavimo p r a t i m a i s . Viskas šiek tiek p a d ė d a v o , g e r i n d a v o b e n d r ą

sveikatos b ū k l ę , b e t s k a u s m a i ne i šnyko i r f a k t i š k a i ' b u v a u p r i r a k i n t a pr ie lovos, p u s i a u inval idė. Giminės i r a r t imiej i p a s i a u k o d a m i , su blogai s l e p i a m a nevi l t imi akyse m a n e pr iž iūrė jo .

T a č i a u k a r t ą m a n į r a n k a s p a t e k o iš anglų kalbos išv e r s t a s s t r a i p s n i s : „Vėžys i š g y d o m a s . K a i p j a m užkirs t i kelią ir sus igrąžint i sve ikatą" . Iš viso 28 pus lapia i m a š i n ė l e s p a u s d i n t o t e k s t o . J u o s perskaičius i s u p r a t a u , kad t a i i r y r a , ko t a i p ilgai ieškojau. P r a d ė j a u v y k d y t i t e n surašyt a s r e k o m e n d a c i j a s , i r m a n o n u s t e b i m u i n e b u v o r ibų: ė m i a u sveikt i . Po dviejų savaičių s k a u s m a i gerokai a t l ė g o . Po t r ijų savaičių k n y g ų s p i n t o s st ikle p a m a č i a u savo atva izdą, j a u šiek t iek p a n a š ų į a n k s t e s n į . T u o m e t į s i t ik inau, kad t a i m a n i š t ikrų jų p a d e d a . N e p a i s y d a m a s k a u s m o i r negai lėdam a p a s t a n g ų d a r i a u viską, k o b u v o r e i k a l a u j a m a . N e t r u k u s p a s i j u t a u visiškai sveika. T r o m b o f l e b i t a s , nors š iuolaikinė m e d i c i n a j į laiko n e i š g y d o m u , p r a n y k o . . .

Aš n o r ė j a u išsiaiškinti savo s t e b u k l i n g o išgijimo e s m ę . K a i m a n o bičiulė Didžiojo t e a t r o k o n c e r t m e i s t r ė Ala Basar-g i n a vyko gas t ro l ių į J a p o n i j ą , aš p e r ją p e r d a v i a u laišką, pi lną k l a u s i m ų , Tokijo Medic inos moks lų p a g a l Niši sistemą i n s t i t u t u i . Bičiulė a t v e ž ė i š t e n a t s a k y m u s i r dvi knygas a n g l ų kalba. M a n o sesuo j a s i šver tė . Tai p a d ė j o m a n s u v o k t i , kokia y r a Niši s v e i k a t i n g u m o s i s temos e s m ė . Kelet ą m e t ų m ė g i n a u p r i t a i k y t i , p r i a r t i n t i Niši s v e i k a t i n g u m o s i s t e m ą m ū s ų g y v e n i m o są lygoms, k l i m a t u i , e k o n o m i n ė m s , socia l inėms ir k i t o m s są lygoms, nes J a p o n i j a i r Havajų salos skiriasi n u o m ū s ų šiais p a r a m e t r a i s . T i k p o t o n u t a r i a u pas iū ly t i šią n e p a p r a s t a i t a l e n t i n g ą ir efektyvią sveikating u m o s i s temą, jos p a g r i n d u s i r savo p a t i r t į vis iems, kas n o r ė s s u j a sus ipaž int i .

Aš neabe jo ju, kad jeigu Niši s v e i k a t i n g u m o s i s temą ž m o g u s į t r a u k s į savo kasdieninį gyvenimą, kaip k i t a d o s r a n k ų p lovimą, v a n d e n s v i r inimą, d a n t ų va lymą į t r a u k ę s j savo d i e n o t v a r k ę i šs ivadavo iš t o k i ų bais ių ligų, kaip ma-r a s , cholera, jis i r d a b a r galės n u g y v e n t i ilgą, kūribingą g y v e n i m ą n e s i r g d a m a s ir i škehaus į k i tą pasaulį ir lengvai, be kančių i r s k a u s m o .

9 2 II DALIS * K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA

M . G o g u l a n p a t e i k t i v ė ž i o i š g y d y m o a t v e j a i

P a k l a u s t a , a r ž i n a n t i atvejų, kas, be jos , p a g a l Niši s v e i k a t i n g u m o s i s temą, d a r išsigydė, M a j a G o g u l a n p a p a sakojo:

„Aš t u r i u bičiulę, kur ia i b u v o n u s t a t y t a s g i m d o s vėžys s u m e t a s t a z ė m i s k rūty je . J ą s i u n t ė t u o j a u p a t o p e r u o t i s . M o t e r i s b u v o be galo nus iminus i , pr igesus iomis ak imis i r t a r s i pa l inkus i po savo s u n k i a n a š t a . Aš ja i pas iū l iau 6 savai tes sąžiningai la ikyt i s Niši s i s temos ir n e s i o p e r u o t i nei g i m d o s , nei k r ū t i e s . J i su t iko ir, n o r s kiekvieną dieną eid a v o j d a r b ą , be t o , a t l i k d a v o visas m o t i n o s i r ž m o n o s p a r e i g a s , p r a d ė j o a t l ik inėt i k o n t r a s t i n e s o r o p r o c e d i i r a s nam u o s e , gėrė j u o d ų j ų s e r b e n t ų i r e r š k ė t r o ž i ų l a p ų a r b a t ą , laikėsi šešių Niši s v e i k a t i n g u m o taisykl ių. K a i p a s i r o d ė bū-dingi „ m e n k e n " p o ž y m i a i , j i p r a d ė j o b a d a u t i . Dvyl ika dienų gėrė vandenį , į d ė d a m a į st ikl inę vieną a r b a t i n į šaukšte l į m e d a u s i r į p i l d a m a vieną a r b a t i n į šaukšte l į obuol ių a c t o , t a i p p a t gėrė savo š lapimą.

Pokyč ia i b u v o akivaizdūs. Iš pa lūžus ios , a m ž i n a i verksm i n g a veido išraiška m o t e r s j i t a p o j a u n a t v i š k a , spindinčia i š la imės d a m a . J o s akys b u v o m ė l y n o s kaip d a n g u s . Į skr i sdavo į miisų k a m b a r į perga l ingai š a u k d a m a : „Sept intą dieną b a d a u j u " . T a č i a u dvyl iktą dieną j i l aba i nus i lpo i r pa la ipsniu i p r a d ė j o l iaut i s b a d a v u s i .

Visiems t u r i biit i ž i n o m a , kad kiek d ienų ž m o g u s bad a v o , t iek d ienų t u r i valgyti t ik žalią m a i s t ą . Taigi j i d a r 12 d ienų g ė r ė t ik šviežiai i š s p a u s t a s p e n k i ų riišių daržovių sult is, valgė vaisius i r n e v i r t a s košes. P a s k u i nuė jo p a s gydyto ją , kuris j a i buvo pasiūlęs o p e r u o t i s . G y d y t o j a s ją apžiūrė jęs t ik skėstelė jo r a n k o m i s i r n u s t e b ę s p a k l a u sė: „ K a i p j u m s p a v y k o i š s igydyt i? " Vėžio n e b e b u v o nei g imdoje, nei k rūty je .

Kai m a n o bičiulė j a m viską p a p a s a k o j o , g y d y t o j a s sušuko: „Aš visiems j u s p a r o d y s i u ! "

Šiuo m e t u m a n o bičiulė T a n i a gyvena, d i r b a i r sako: „ D a b a r aš j a u n i e k u o m e t nesi l iausiu laikiusis Niši sveikat i n g u m o s i s t e m o s " .

i K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA II DALIS 9 3

1991 m. aš p r a d ė j a u ska i ty t i p a s k a i t a s M a s k v o s valstybinio u n i v e r s i t e t o moks l in inkų k l u b e . Į t e n a t ė j o pagyvenusių ž m o n i ų p o r a - v y r a s i r ž m o n a . Ž m o n a m a n p a p a s a k o j o , kad a t ė j o j ie n e t e k ę vilties, nes vyru i n u s t a t ė p r o s t a t o s vėžį, t a č i a u k a d a n g i negal i o p e r u o t i s , n o r ė t ų p a b a n d y t i gydyt i s p a g a l Niši s i s temą. Aš d a v i a u j i e m s p a s k a i t y t i savo s t r a i p s n i u s , p a s a k i a u viską, ką ž inojau, i r j a u po m ė n e s i o ž m o n a m a n p a s k a m b i n o : „ Ž i n o t e , v y r a s š iandien grįžo i š pol ikl inikos i r j į apžiūrė jęs g y d y t o j a s b u v o laba i n u s t e b ę s , kad auglys p e r p u s s u m a ž ė j o " . A š t u o n e a b e j o j a u .

I š p a t e i k t ų p a v y z d ž i ų g a l i m a p a d a r y t i išvadą, k a d visos vėžio rūšys g y d o m o s beveik v ienodai . Ž i n a n t vėžio ats i rad i m o pr iežas t i s , j į g a l i m a lengvai i šgydyt i , o d a r lengviau j o i švengt i .

Je igu j ū s a t m e s i t e iliuzijas, kad kas n o r s k i t a s j u s išgydys, i r p a s i n a u d o s i t e Niši s v e i k a t i n g u m o s is temoje sukaupt o m i s žiniomis, visiems la ikams ats isveikinsi te su visomis l igomis, t a r p jų i r su vėžiu.

III DALIS

AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS ( P a g a l Valerijų T i š č e n k ą )

KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS PAŽEIDIMAI

Valeri jus T i š č e n k a - t a i ž m o g u s , s ė k m i n g a i g y d ą s vėžį auga la i s . J o n u o m o n e , visi auga la i t u r i g y d o m ų j ų savybių.

J is pasii i lė vėžį g y d y t i m a u d a ( lot . - Conium), o k raujagys l ių s i s temą - puš ies spygliais, s u k a u p ė d a u g y b ę liaudies r e c e p t ų k i t ų s u n k i ų ligų g y d y m u i . Viskas p r a s i d e d a n u o krau jagys l ių s i s t e m o s ligų, - sako j is . Ž m o g u s , kur io p a ž e i s t a kraujagys l ių s i s t e m a , y r a k a n d i d a t a s į vėžį i r b e t kokias k i t a s l igas.

T ū k s t a n č i a i ligų u ž p l ū d o miisų Ž e m ę , nes miisų gyv e n i m a s n e n o r m a l u s , p e r k r a u t a s visokių nereikal ingų rū-pesčių, kur ie neleidžia d a u g i a u dėmes io skir t i sau, sveikat a i , še imai , va ikams. D a ž n i a u s i a i ne t n e p a g a l v o j a m e apie t a i , užs iėmę begal iniais reikalais, kur ie m u m s a t r o d o laba i svarbi is . B e t o , mi i sų m i t y b a , o r a s , v a n d u o y r a tiesiog pr i s i sunkę o r g a n i z m ą g r i a u n a n č i ų n u o d ų . N u o r a d i o n u k l i d ų iki n i t r a t ų , n u o r a d i o a k t y v a u s fono iki b j a u r i a i s terša la is u ž t e r š t o o r o , - t o k i o m i s sąlygomis m e s g y v e n a m e . K e n k i a sveikatai i r p a r d u o t u v ė s e p e r k a m i n e n a t ū r a l i i s p r o d u k t a i . P a v y z d ž i u i , vien t ik deš imty je kg v ir tos dešros y r a n u o 5,5 iki 8 g r a m ų n i t r a t ų , g r i a u n a n č i ų m ū s ų ląsteles, ž u d a n č i ų i m u n i n ę s i s temą i r a r t i n a n č i ų m u s pr ie vėžio.

Šiuo m e t u onkologinės ligos t a p o t a r s i g y v e n i m o norm a . K i t a i p s a k a n t , m i r t i s t a p o gyvenimo n o r m a . Vėžio grėsmė b r a u n a s i į m ū s ų visų gyvenimą.

Yra t r y s p a g r i n d i n ė s vėžio a t s i r a d i m o p r i e ž a s t y s .

AUGALAI IŠGYDO VĖŽJ IR KITAS LIGAS III DALIS 9 5

1. Ląstel ių degeneraci ja dėl deguonies s tyg iaus , kur io pr iežas t i s gali b ū t i kraujagys l ių s i s temą ž u d a n t i infekcija.

2 . C h e m i n i s p a ž e i d i m a s , kai cheminės pr iemaišos suardo ląstelę, s u t r i k d o jos s v y r a v i m ų dažnį, pakeič ia jos rež imą. O r g a n i z m u i dėl t o t a p u s m a ž i a u a t s p a r i a m , i m a p h s t i infekcija, buvus i cheminėje a p h n k o j e . Tai a n t r a s i s š t a m a s , in tensyviai paže idž iant i s krau jagys l ių s i s temą. K i t a s š t a m a s pragaiš t ingai veikia galvos s m e g e n ų žievę, s u t r i k d o jos funkcijas i r paže idž ia c e n t r i n ę n e r v ų s is temą. K e t v i r t a s i s , p e n k t a s i s i r šeštasis š t a m a i p a k e n k i a psichikai. Visus šiuos reiškinius t u r in tys onkologiniai hgonia i g y d o m i chemine t e r a p i j a .

Infekcija, išhkusi po šeš to chemijos k u r s o - t a i šeštasis š t a m a s - A I D S . Ši infekcija visiškai savarankiškai įveikia nusi lpusį o rganizmą.

3 . P a k e n k i m a s gali p r a s i d ė t i sunaik inus b iopol ia r inę m a t ricą. Šis sus i rg imas v a d i n a m a s sp indul ine liga, kur ia i e s a n t j o n i z u o j a n t i s s p i n d u l i a v i m a s a r d o d a ž n i o m a t r i c ą i r apdegin a ląstelės s t r u k t ū r ą , p a ž e i s d a m a s tiksl iai n u s t a t y t u s dažnių lygius.

L igoniams t a i k o m a s g y d y m a s šv i t in imu n e d a u g efektyvus, b e t o , s p i n d u h a i a n k s č i a u a r v ė h a u ( p r i k l a u s o m a i n u o g a u t o j ų kiekio) paže idž ia h g o n i o o r g a n i z m ą .

Y p a č sunki p a d ė t i s , kai o r g a n i z m ą veikia visos t r y s m i n ė t o s pr iežas tys .

P a t i p a p r a s č i a u s i a h a u d i e s p r i e m o n ė , s t a b d a n t i a u g h ų aug imą, - savo š lap imo v a r t o j i m a s , kuris ir be c h e m i o t e r a -pijos, šv i t in imo ir operaci jų s m a r k i a i p a g e r i n a l igonio savij a u t ą . T a i k a n t š lap imą p a š a l i n a m i u ž d e g i m o procesa i , s t a b d o m a s vėžinio augl io a u g i m a s , gal iausiai p r a t ę s i a m a s l igonio g y v e n i m a s . Ž i n o m a d a u g a t s i t i k i m ų , kai ž m o n ė s p laučių, ke-])enų, s k r a n d ž i o vėžio a tve ju gydęsi t ik š lap imu, d a r i šgyveno a š t u o n e r i u s i r d a u g i a u m e t ų , kai kurie ne t p e n k i o h k a .

Y p a t i n g ą dėmesį n o r ė t ų s i a t k r e i p t i į i švalytą krekingo p r o c e s u l a b o r a t o r i n į žibalą. Frakci ja, išsiskyrusi 3 ( ) 0 ' ' ( ! t e m p e r a t ū r o j e , labai ženkhai p a g e r i n a vėžiu sergančio ligo nio būklę , vėl a t s i r a n d a a p e t i t a s , pagerė ja miegas, sus tab d o m a s augl io a u g i m a s , s u m a ž ė j a skausmai . Žinomi v i s i ško išgijimo atve ja i .

I

9 6 III DALIS * AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS

AUGLIŲ RŪŠYS

Augliai, a r b a navikai - t a i p e r n e l y g g a u s u s a u d i n i o i švešė j imas, a t s i r a n d a n t i s t a d a , kai s u t r i n k a n o r m a l u s ląstelių a u g i m a s ir d a u g i n i m a s i s . B ū d i n g a augl io ląstel ių savybė - ilgai t r u n k a n t i s ir g re i tas d a u g i n i m a s i s , p a s l e n k a n t ap l ink esančius a u d i n i u s ir į a u g a n t į j u o s . K r a u j o ir limfos t ė k m ė p e r n e š a t o k i a s ląste les į t o l i m i a u s i u s o r g a n u s , jos t e n d a u g i n a s i i r s u d a r o v a d i n a m a s m e t a s t a z e s .

Nere ik ia pa in iot i t i k r ų auglių su a u d i n i ų p a t i n i m u , arba p a b r i n k i m u , kurie gali a t s i r a s t i , pavyzdž iu i , e s a n t uždeg i m i n i a m procesui .

E g z i s t u o j a gerybinia i augl iai - f ibromos, m i o m o s , angiomos ir p ik tybinia i - vėžys, s a r k o m a ir ki t i .

Geryb in ia i augliai d a ž n i a u s i a i a u g a lė ta i , n e į a u g a į aplink esančius a u d i n i u s i r o r g a n u s , t ik p r a s k i r i a i r pas lenka j u o s . Tokie augliai est i kapsulė je; j ie lengvai p a š a l i n a m i chir u r g i n i u b u d u , n e s u d a r o m e t a s t a z i ų i r nau ja i n e a t a u g a .

F i b r o m o s d a ž n i a u s i a i paže idž ia odą, sausgysles, r a u m e nis, antkaul į , g imdą, gleivines. F i b r o m o s a t m a i n a - p o h p a i , d a ž n i a u s i a i i š s ivys iantys nosyje ir g imdoje .

M i o m o s dažniaus ia i paže idž ia r a u m e n i s . A n g i o m o s -t a i a u g h a i , s u d a r y t i i š k r a u j a g y s h ų i r h m f a g y s h ų . P r i e ang i o m ų p r i s k i r i a m o s v a d i n a m o s įg imtos d ė m ė s - a p g a m a i i r m i n k š t o s k a r p o s .

P i k t y b i n i a i a u g h a i d a ž n i a u s i a i a u g a gre i ta i , į a u g d a m i į k a i m y n i n i u s a u d i n i u s ir o r g a n u s ir j u o s a r d y d a m i . Tokius a u g h u s s ė k m i n g a i p a š a h n t i chirurginiu b ū d u p a v y k s t a t ik p r a d i n ė j e , neįsisenėjusioje s tadi joje. D a ž n a i p o p a š a h n i m o j ie vėl a t a u g a . P i k t y b i n i ų a u g h ų ląstelės krau jo i r hmfos t ė k m e p e r n e š a m o s į k i t a s k ū n o dalis i r t e n s u d a r o m e t a s tazes - n a u j u s a u g h ų m a z g u s .

Vėžio i š s ivys tymui v i s u o m e t t a l k i n a prieš t a i buvus i kokia n o r s lė t inė h g a , kur ios p a g r i n d u jis i r a t s i r a n d a -t a i opos i r kai kur ie gerybinia i a u g h a i . D a ž n i a u s i a i vėžiniai a u g h a i est i pavienia i . Vėžys gah b ū t i ne t ik p a t i n i m o , b e t i r opos p o b ū d ž i o .

Vėžio a t s i r a d i m a s įvairiuose o r g a n u o s e sk i r t ingas . Vyr a m s 5 0 % atvejiį p a ž e i d ž i a m i v i r šk in imo t r a k t o o r g a n a i .

AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS III DALIS 9 7

t o h a u p a g a l d a ž n u m ą seka: k v ė p a v i m o o r g a n a i , o d a , a p a t i nė l ū p a , b u r n o s i r ryklės sr i t is . M o t e r i m s vėžys d a ž n i a u s i a i paže idž ia g imdą, po to seka v i r šk inimo o r g a n a i , p ieno h a u kos, o d a . P o h n k į susirgt i vėžiu g a h m a p a v e l d ė t i .

D i a g n o z u o t i vėžį s u n k u , nes hgos pradž io je jis nesukeha jok ių išorinių p o ž y m i ų . L a b a i svarbu k u o greičiau kreiptis į gydyto ją , kadang i n u o to pr ik lauso g y d y m o s ė k m ė . V i s u o m e t a t s i m i n k i m e , kad d iagnozę n u s t a t y t i , r e m d a m a sis s p e c i a h ų t y r i m ų r e z u l t a t a i s , g a h t ik g y d y t o j a s .

PIKTYBINIŲ AUGLIŲ GYDYMO R E K O M E N D A C I J O S

K a d a n g i p iktybinia i a u g h a i sunkiai g y d o m i n e t g i šiuolaikinės medic inos m e t o d a i s , ž m o n ė s žino d a u g b ū d ų , kaip j u o s g y d y t i va i s tažolėmis . Kai kur ie b ū d a i ž inomi j a u labai seniai .

Auga la i , v a r t o j a m i h a u d i e s medic inoje vėžiui g y d y t i , pas ižymi pr iešvėžiniu poveikiu i r s t a b d o a u g h o v y s t y m ą s i . J ie d a ž n i a u s i a i p a d e d a o r g a n i z m u i i š ta i syt i n a t ū r a h u s apsaugos m e c h a n i z m o s u t r i k i m u s .

Ožkarožė siauralapė ( lot . - Epilohium). V ienas valgomas i s š a u k š t a s i šdžiovintos vaistažolės u ž p h k o m a s s t i k h n e v e r d a n č i o v a n d e n s , p o dviejų v a l a n d ų i š k o š i a m a s . G e r i a m a p o d u va lgomuosius š a u k š t u s t r i s a r ke tur i s k a r t u s p e r dieną. I šgėrus šio a n t p i l o po dv ideš imt ies m i n u č i ų reikia suvalgyt i i šv i r tas vaistažolės šaknis . Deš imt ies p r o c e n t ų vais tažolės l a p ų a n t p i l a s ar n u o v i r a s labai gerai m a l š i n a gleivinėse įvairių u ž d e g i m ų sukeltą skausmą.

Stabi lų priešvėžinį efektą t u r i ožkarožė, sk le idžiant i švelniai m a l o n ų kvapą. Ją reikia u ž p h k y t i i r ger t i kaip a r b a t ą .

Paprastasis apynys ( lot . - Нити-

lus lupulus). Vienas a rba t in i s šaukš-t e h s vaistažolės l a p ų ir virkščių užp h k o m a s s t ikhne v e r d a n č i o v a n d e n s , v i r i n a m a s a n t si lpnos ugnies, kol liks tik t r e č d a h s skysčio, i S k o š i a m . i s . ( i e

r i a m a s po valgomąjį šaukš tą 3 kar tus p e r dieną.

9 8 III DALIS AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS III DALIS 99

Pelkinė vingiorykštė ( lot . - Filipéndula ulmaria). Valgomas i s š a u k š t a s vaistažolės š a k n ų i š vakaro u ž p i l a m a s kamb a r i o t e m p e r a t ū r o s v a n d e n i u . R y t ą a n t p i l a s t r i sdeš imt minučių k a i t i n a m a s orkai tė je , p a s k u i i škoš iamas . G e r i a m a s p o valgomąjį š a u k š t ą 3 ar 4 k a r t u s p e r dieną.

Paprastoji, a r b a didžioji varnalėša ( lot . - Arctium to-mentosum a r b a Arctium lappa).

1. Lygiomis dal imis po 50 g varna lėšos š a k n ų mil telių, m e d a u s i r sp i r i to miš inys savai tę p a l a i k o m a s tamsio je vietoje, i š f i l t ruojamas i r g e r i a m a s po valgomąjį š a u k š t ą , užs iger iant varna lėšos su l t imis .

2 . S u m a i š o m o s lygiomis dal imis varna lėšų sėklos, l a p a i i r š a k n y s . Valgomasis š a u k š t a s tok io mišinio u ž p i l a m a stikline k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o s v i r into v a n d e n s i r p a d e d a m a nakč ia i į š a l d y t u v ą . R y t ą a n t silpnos ugnies miš inys užvirin a m a s , i škoš iamas . G e r i a m a p o vieną valgomąjį š a u k š t ą .

Didžioji ugniažolė ( lot . - Cheli-donium majus) v a r t o j a m a kaip antpilas s a n t y k i u 1:30. D v i d e š i m t gramų šaknias t ieb ių i r š a k n ų užpilam a l i t r u v a n d e n s . P o a š t u o n i ų val a n d ų pr i s i t raukus į a n t p i l ą g a l i m a ger t i po p u s ę st ikl inės 3 ar 4 kart u s p e r dieną.

Valgomasis š a u k š t a s paprastosios varnalėšos ( lot . - Arctium lappa) - l apa i ir š a k n y s - u ž p i l a m a s st ikl ine k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o s v a n d e n s , p a d e d a m a nakčia i į š a l d y t u v ą , r y t ą a n t s i lpnos ugnies u ž v i r i n a m a ir v e r d a m a 2 ar 3 m i n u t e s . Ger i a m a po valgomąjį š a u k š t ą 3 ar 4 k a r t u s per dieną.

KELETAS B E N D R O POBŪDŽIO PATARIMŲ

DĖL PIKTYBINIŲ AUGLIŲ GYDYMO

1. G y d a n t i s vaistažolėmis ir beržiniu juodgrybiu negalima v a r t o t i : m e d a u s , vynuogių, uogienės, c u k r a u s , silkės, ledų, sa ldainių, k iaul ienos, av ienos, j a u t i e n o s t a u k ų . Negal ima

valgyti r iebių, sūrių, rūgščių, k e p t ų , a š t r i ų pa t ieka lų ir vart o t i v i t a m i n ų A ir B1 bei spir i t in ių gėr imų.

2 . K a d p a g e r i n t ų savo būklę, sergantys i s vėžiu t u r i mait i n t i s d a u g i a u s i a p ieno p r o d u k t a i s , kiaušiniais i r y p a č d a u g v a r t o t i rūgpienio, kuris v i r šk in imo t r a k t e s u s t a b d o vėžinio proceso kel iamą r ū g i m ą i r p u v i m ą . N a u d i n g a valgyt i žuvį, vištieną, veršieną, s r iubas , grikių košę, ž irnius, sojos p u p e l e s , avižinių k r u o p ų košę, sūrį, daržoves , česnaką, m o r k a s ( p o š i m t ą g r a m ų p e r d i e n ą ) , burokė l ius , žalius žirnel ius, k o p ū s t u s (šviežius i r r a u g i n t u s ) .

3 . Sergant s k r a n d ž i o vėžiu n a u d i n g a va lgant ger t i vandenį, į kurį į d ė t a va lgomasis š a u k š t a s druskos rūgšties, nes s k r a n d i s jos beveik neišskir ia.

4. Kiek g a l i m a d a u g i a u re ikia valgyti svogūnų. Uždė jus j u o s a n t s k a u d a m o s vietos a t lėgs s k a u s m a s .

5. P r i t a r k a v u s d a u g morkų re ikia gausiai j o m i s a p d ė t i vėžinį auglį ir tą v ietą apr i š t i . M o r k o s ke ič iamos šviežiomis 2 ar 3 k a r t u s p e r p a r ą . Ta ip s u s t a b d o m a s augl io v y s t y m a s i s . T a r k u o t a s m o r k a s g a l i m a d ė t i i r a n t a t v i r o s ža izdos, k a r t u kasdien ger iant po vieną ar dvi st ikl ines m o r k ų sulčių.

6. A t s i r a d u s p i k t y b i n i a m augliui alijošiaus sultys su geležimi p a s k i r i a m o s ger t i kaip b e n d r a s t i p r i n a n t i p r i e m o n ė .

7. Paprastojo putino viršutiniiį lapuotų šakelių ir uogų n u o v i r a s t a i p p a t g y d o vėžį.

8. Paprastasis apynys ( lot . - Humulus lupulus) m o n g o l ų medicinoje labai plačiai b u v o t a i k o m a s v ė ž i n i a m s a u g l i a m s gydyti-

9. Po š i m t ą g r a m ų kraujažolės ( lot . - Achillea), jonažolės ( lot . - Hypericum perforatum), krapų sėklų, gailiosios dilgėlės ( lot . - Urtica urens) šaknų, plačialapio gysločio ( lot . - Plantago major), lakišiaus ( lot . - Bidens) iki žydė j imo, vaistinio šalavijo ( lot . - Salvia officinalis), pelynų, kardažolės ( lot . - Onopordon), geltonžiedžio barkūno ( lot . -Mellilotus officinalis) l a p ų , st iebelių ir žiedų s u s m u l k i n a m a i r gerai s u m a i š o m a . A r b a t i n i s šaukštel is tok io miš inio užpl i-k o m a s stikline v e r d a n č i o v a n d e n s (iš k a r t o reikia pas iruošt i 4 stiklines - dv iems d i e n o m s ) ir k a i t i n a m a pusantros va-l a n d o s , neleidžiant užv i r t i . G e r i a m a p o p u s ę s t i k l i n ė s p r a -

1 0 0 III DALIS AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS

ėjus d v i e m v a l a n d o m s po valgio. G y d y t i s reikia kruopšč ia i i š t i sus m e t u s . V a r t o t i g a l i m a e s a n t b e t k o k i e m s s u k i e t ė -j i m a m s .

10. Pelkinės notros ( lot . ~ Sta-chys sylvatica) a n t p i l a s . Valgomasis š a u k š t a s vais tažolės u ž p l i k o m a s st ikl ine v e r d a n č i o v a n d e n s , kaitin a m a p u s a n t r o s valandos,- atvėsin a m a i r š i l tas jo k o m p r e s a s ded a m a s a n t augl io. K e i č i a m a s , kol d a r s m a r k i a i nesuši lęs. T i n k a n a u d o t i a t s i r a d u s įvairiems a u g l i a m s i r s u k i e t ė j i m a m s .

A n t p ieno l iaukos augl io g a l i m a d ė t i k o m p r e s ą nakč ia i kasd ien, kol auglys i šnyks .

1 1 . Beržinio juodgrybio a n t p i l a s . Šviežias j u o d g r y b i s nup l a u n a m a s i r s u t a r k u o j a m a s , jei v a r t o j a m e išdžiovintą, j is prieš t a i p a m i r k o m a s 4 v a l a n d a s š a l t a m e v i r i n t a m e vandenyje, p a s k u i s u t a r k u o j a m a s . Vienai daliai j u o d g r y b i o pil a m o s penkios dalys v i r i n t o v a n d e n s , kur io t e m p e r a t i i r a ne a u k š t e s n ė kaip 50°C. Dvi p a r a s antpi lu i l e i d ž i a m a pris i t r a u k t i . N u s u n k u s a n t p i l e lieka n u o s ė d ų , jos nepaša l inam o s . G e r i a m a po 3 st ikl ines p e r p a r ą , paskirsč ius keliems k a r t a m s , pusva landį prieš valgį. Antp i lą g a l i m a laikyti ne i lgiau kaip 4 p a r a s ša l to je vietoje. Jis g e r i a m a s , kai oper u o t i i r šv i t int i j a u n e b e į m a n o m a . K a d i r k u r p iktybinis auglys b i i tų a t s i r a d ę s , šis a n t p i l a s p a g e r i n a l igonio biiklę, nele idžia j a m išsekti.

N u s t a t y t a , kad p r a d i n ė j e vėžio stadi joje berž inio juodgrybio p r e p a r a t a i gali s u s t a b d y t i augl io v y s t y m ą s i , s u m a žinti s k a u s m u s , p a g e r i n t i b e n d r ą savi jautą, b e t ta i n ė r a radikal i p ik tyb in ių augl ių g y d y m o p r i e m o n ė .

K a i auglys sus i formuoja m a ž a j a m e dubeny je , nakčia i p a p i l d o m a i p a s k i r i a m a 50-100 m g lengva k l izma.

Įvairiis šalt iniai sk i r t inga i n u r o d o , po kokį a n t p i l o kiekį re ikia gert i : po valgomąjį š a u k š t ą 3 k a r t u s p e r dieną 20 m i n u č i ų prieš valgį; po p u s ę st ikl inės 6 k a r t u s p e r p a r ą .

V AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS III DALIS 1 0 1

12. S e r g a n t vėžiu labai gerai m a l š i n a skausmą, s tabdo p y k i n i m ą ir v ė m i m ą a u g a l o kondurango ( a u g a n č i o t ik Amer iko je) a n t p i l a s . Šio a u g a l o žievę reikia s u s m u l k i n t i i r užpi ldyt i ja t rečdal į bute l io , paskui butel į iki v i r šaus pripilti deg t inės i r keletą dienų la ikyt i , kad p r i t r a u k t ų . Ger i a m a po t a u r e l ę 2 k a r t u s p e r dieną. Vi r int i auga lo žievės n e g a l i m a .

13. Džiovintų saulėgrąžos žiedlapių n u o v i r a s - t a i p p a t vais tas prieš vėžį.

14. Kai kur ie l igoniai, s e r g a n t y s p l a u č i ų , s k r a n d ž i o ar k i t ų v i d a u s o r g a n ų v ė ž i u , gydėsi k r e o l i n u - į s t ikl inę p i e n o į laš indavo t r i s j o lašus . G e r d a v o vienu m a u k u , kad nekankintų r ė m u o , u ž s i g e r d a m i ši ltu p ienu, o po 10-15 minuč ių išgerd a v o žalią k iaušinį . G y d y m o s i t r u k m ė - p u s ė m e t ų .

15. Bulvių žiedai dž iov inami pavėsy je . Valgomasis šaukšt a s šių žiedų u ž p l i k i n a m a s p u s e l i t ro verdanč io v a n d e n s . G e r i a m a po p u s ę st ikl inės 3 k a r t u s p e r dieną 30 m i n u č i ų prieš valgį. G y d y m o k u r s a s - 4 t o k i o a n t p i l o l i t ra i .

16. P a t a r i a m a kasdien v a r t o t i po 10 g r a m ų v i t a m i n o C. 17. Kiek g a l i m a d a ž n i a u į savo m a i s t o rac ioną reikia

į t r a u k t i jūros kopūstus. J ie t u r i m e d ž i a g ų , s t a b d a n č i ų a u g l ių a u g i m ą .

18. Vienas k i l o g r a m a s ba l teg lės - sibirinio kėnio ( lot . -Abies sibirica Lebed) ūglių su šakelėmis n u p l a u n a m a ir pad ž i o v i n a m a a n t rankš luosč io; p u s ė k i l o g r a m o miško aviečių š a k n ų t a i p p a t n u p l a u n a m a i r p a d ž i o v i n a m a . P a s k u i į stiklinį ar keraminį indą d e d a m a s luoksniais : s luoksnis a u g a l ų i r s luoksnis c u k r a u s a r b a m e d a u s . V i e n a m su p u s e kilog r a m o a u g a l ų miš inio reikia v ieno k i l o g r a m o c u k r a u s a r b a pusės k i l o g r a m o m e d a u s . U ž p i l a m a d v i e m š imtai s g r a m ų v e r d a n č i o v a n d e n s . Pa la ik ius p a r ą p a k a i t i n a m a g a r u o s e ašt u o n i a s v a l a n d a s i r d a r dvi p a r a s p a l a i k o m a , kad p r i t r a u k t ų . Ryškiai av iet inės spalvos skystis n u p i l a m a s . Vaikai iki keturiol ikos m e t ų ger ia po a r b a t i n į šaukštel į 5 k a r t u s per dieną, suaugusie j i - po valgomąjį š a u k š t ą 4-5 k a r t u s per dieną prieš valgį. Šį labai efektyvų vaistą reikia vartoti 10 -12 d ienų, se rgant l i m f o g r a n u l e m a t o z e , ko lageninėmis l i g o m i s , e s a n t i n f e k c i n ė m s m o n o n u k l e o z ė i i i s i r vIhij r ū š i ų l i m f i n i ų m a z g ų a u g l i a m s .

1 0 2 III DALIS AUGALAI IŠGYDO VĖŽJ IR KITAS LIGAS

ODOS VĖŽYS

O d o s vėžiu d a ž n i a u s i a i suserga p a g y v e n ę ž m o n ė s - i r vyra i , i r m o t e r y s . D a ž n i a u s i a i jis p a s i t a i k o a n t veido o d o s , r a n d ų , negyjančių ža izdų, fistulių v ietose. Į vėžj gali pera u g t i a p g a m a i i r k a r p o s . B e t kokie i lgalaikiai odos p a k e n k i m a i , l inkę s u k i e t ė t i , i šopėt i , t u r i kelti p ik tyb in io augl io į t a r i m ą , i r dėl jų reikia p a s i t a r t i su g y d y t o j u .

O d o s v ė ž y s g y d o m a s : 1.Geriant šviežias tikrojo lipiko ( lo t . - Galium verum)

sul t i s . Jos ger ina m e d ž i a g ų apykai tą . Du valgomieji š a u k š t a i tikrojo lipiko ( s u r i n k t o žydė

j i m o m e t u ) užpi lami s t ik l ine v e r d a n č i o v a n d e n s , 2-3 val a n d a s p a l a i k o m i s a n d a r i a i u ž d a r y t a m e inde, i škošiami. G e r i a m a s ši ltas skyst is po ketv i r t į s t ikl inės 3-4 k a r t u s p e r d ieną prieš valgį.

E s a n t o d o s v ė ž i u i , o p o m s , o d o s i š b ė r i m a m s , pr ie s k a u d a m o s vietos d e d a m a šviežio s u t r i n t o lipiko tyre lė .

2. G a l i m a sugri i s t i šviežius kiškio kopūstus ir dėt i j u o s a n t vėžio pažeis tos o d o s v ie tų.

3. S u m a i š o m o s dvi da lys kraujažolės ( lot . - Achillea) sulčių (ne a n t p i l o ) , dvi da lys morkų ir v i e n a dalis maudos ( lot . - Conium) sulčių. Šis miš inys v a r t o j a m a s po valgomąjį š a u k š t ą , užs iger iant p i e n u . Kol ža izda neat s ivėrus i , 3 kart u s p e r dieną a n t augl io g a l i m a dėt i s u s m u l k i n t ų morkų i r maudos mišinio. Žaizdai a t s i v ė r u s , d e d a m a tokiose pačiose gėr imui p a r u o š t o s e su l tyse suv i lgyta m a r l ė , kur i k e i č i a m a 5 k a r t u s p e r parą .

4 . P a t a r i a m a žaizdą kelis k a r t u s p e r dieną p a t e p t i t irštų mielių tyrele, g a l i m a ją apr i š t i mielėse suvi lgytu raiščiu.

5. Sergant leukoze ir o d o s l igomis, k e d r o r i e š u t ų kevalai supi lami į butel į , n e s u t r a m b u o j a m i ir užp i lami degt ine (visi kevalai t u r i biiti a p s e m t i d e g t i n ė s ) . P a l a i k o m i 8-10 dienų. A n t p i l a s g e r i a m a s po a r b a t i n į šaukštel į 3 k a r t u s per dieną.

PLAUČIŲ VĖŽYS

Iš p r a d ž i ų p l a u č ų vėžys sukelia sausą kosulį r y t a i s , paskui i r nakt į , vėliau kos int p a s i r o d o d a u g gleivingų išskyrų.

AUGALAI IŠGYDO VĖŽJ IR KITAS LIGAS * III DALIS 1 0 3

K a i kur ia is a tve ja is a t s i r a n d a s k a u s m a i k r ū t i n ė j e , kurie sus t iprė ja kos int , retsykiais i š t inka dusulys , šiek t iek p a k y l a t e m p e r a t ū r a , k a r t a i s skrepl iuose p a s t e b i m a k r a u j o . Didelę re ikšmę p lauč ių vėžiui a t s i r a s t i t u r i r ū k y m a s .

P l a u č i ų vėžys g y d o m a s mažosios plūdenos ( lot . - Lem-na) a n t p i l u (mil te l ia i s) . A r b a t i n i s šaukšte l i s šviežių, gera i n u p l a u t ų i r s u s m u l k i n t ų vais tažol ių u ž p i l a m a s 50 ml degtinės . Po tr i jų a r k e t u r i ų d ienų p r i s i t r a u k ę s a n t p i l a s iškošiam a s . G e r i a m a s po 15-20 lašų, į laš intų į k e t v i r t a d a l į stiklinės v a n d e n s 3 k a r t u s p e r dieną. Plūdenos milteliai s u m a i šomi lygiomis dal imis su m e d u m i . Jie v a r t o j a m i po vieną ar du g r a m u s 2 ar 3 k a r t u s p e r dieną.

Vokiečių ir k inų medic inoje ši va is tažolė popul ia r i kaip sp i r i to a n t p i l a s , kuris g e r i a m a s lašais, e s a n t v i r šut in ių k v ė p a v i m o t a k ų a u g l i u i .

P l a u č i ų vėžys t a i p p a t g y d o m a s ASD-2 frakcija, kur ios ga l ima nus ip i rk t i veter inar i jos vais t inėse. J i g y d o ir skrandžio opą, t u b e r k u l i o z ę , rad iku l i tą , o d e d a n t aplikacijas ją sumaiš ius lygiomis dal imis su sau lėgrąžų al ie jumi, g a l i m a i šgydyt i ir egzemą.

Šį p r e p a r a t ą a t i d a r i u s reikia laikyti š a l d y m o k a m e r o j e .

Puse i st ikl inės v a n d e n s 3-5 dienas laš int i jo k e t u r i s k a r t u s p e r dieną: a š t u n t ą v a l a n d ą r y t o , dvy l ik tą v a l a n d ą dienos, k e t v i r t ą va landą po p i e t ų i r a š t u n t ą v a l a n d ą vakar o p o penkis lašus , p a p i l d o m a i užs iger iant v a n d e n i u .

K i t a s 3-5 dienas t o k i u p a č i u dienos m e t u laš int i p o deš imt lašų, d a r k i tas 3-5 d ienas - laš int i po penkiol ika lašų. Ta ip p r i d e d a n t po 5 lašus g a l i m a n u s t a t y t i savo organizmui t i n k a m i a u s i ą jo kiekį. Apyt ikr ia i t a i b u s 25-30 lašų, t a č i a u reikia saugot i s n e p a d i d i n t i dozės, kad e s a n t nesve ikam inks tu i jis „ n e u ž s i k i m š t ų " . Sergant vėžiu t a i nep a p r a s t a i pavoj inga.

P l a u č i ų vėžys g y d o m a s i r b a r s u k o t a u k a i s . P u s ė k i l o g r a m o b a r s u k o t a u k ų , pusl i t r i s konjako, pusė l i t r o p e n k i ų m e t ų alijošiaus sulčių, p u s ė k i l o g r a m o m e d a u s g e r a i i š m a i -šoma maišikliu ir geriama po vieną valgomąjį šaukštą pra -

ėjus valandai po valgio.

1 0 4 III DALIS * AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS

SKRANDŽIO VĖŽYS

D a ž n i a u s i a i s k r a n d ž i o vėžys p a s i r o d o ilgai se rgant skrandžio o p a , e s a n t p o l i p a m s ir kai k u r i o m s lė t inio g a s t r i t o form o m s . Ankstyvie j i p o ž y m i a i n e r y š k ū s : greit p a v a r g s t a m a , p a b l y k š t a o d a , k r i n t a svoris.

Vė l iau a t s i r a n d a pas i š lykš tė j imas mėsiškais pat ieka la i s , p r a r a n d a m a s a p e t i t a s , ligonį i m a p y k i n t i , jis vemia . Ligai išs ivysčius a t s i r a n d a s k a u s m a i .

S k r a n d ž i o v ė ž i o g y d y m a s 1. S k r a n d ž i o vėžys g y d o m a s didžiąja ugniažole ( lot . -

Chelidonium majus). Liaudies m e d i c i n a ugniažolę v a r t o j a kaip pr iešvėž inę p r i e m o n ę j a u n u o X I V a m ž i a u s .

P i r m a s i s k o r ė j i e č i ų r e c e p t a s . Šeš iasdešimt mililitrų mėtų lašų s u m a i š o m a su 15-20 ml skys to ugniažolės ir v a n d e n s e k s t r a k t o ir 300 ml v a n d e n i u a t s k i e s t o erškėtrožės sirupo. G e r i a m a ne d a u g i a u kaip 6 va lgomuosius š a u k š t u s p e r dieną.

A n t r a s i s r e c e p t a s . P e n k i g r a m a i ugniažolės (valgo-naasis š a u k š t a s ) e m a l i u o t a m e i n d e užpi lami 200 ml k a r š t o v i r i n t o v a n d e n s , u ž d e n g i a m a . Penkiol ika m i n u č i ų k a i t i n a m a v e r d a n č i o v a n d e n s g a r u o s e .

Atša lus i ža l iava i š s u n k i a m a , i š k o š i a m a i r g a u t a s a n t p i las a t s k i e d ž i a m a s v i r i n t u v a n d e n i u iki 200 ml t a l p o s . Mišinys l a i k o m a s š a l d y t u v e ne ilgiau kaip dvi p a r a s . G e r i a m a po t rečda l į ar p u s ę s t ikl inės 2 k a r t u s p e r dieną 15 minuč ių prieš valgį. E k s p e r i m e n t ų su g y v ū n a i s m e t u auglių vystym ą s i p a v y k o s u s t a b d y t i , n o r s ž m o n ė m s šis b ū d a s k a r t a i s b ū n a neefektyvus .

2. G e r i a m a s beržo grybo ( lot . - Betula polyporus) an tpi las . N u o beržo k a m i e n o n u g r a m d o m a šviesi p int i s ( t a r s i g u z a s ) , t ik ne g e l t o n a , j i u ž p i l a m a v e r d a n č i u vandeniu, leid ž i a m a p r i s i t r a u k t i i r p o t r u p u t į g e r i a m a .

3. G e r i a m a s beržų pelenų šarmas. Reikia sudegint i beržines m a l k a s , užpi l t i v ieną dalį pe lenų p e n k i o m i s dal imis š v a r a u s v a n d e n s . Šis miš inys deš imt minuč ių v i r i n a m a s mol i n i a m e , s t ik l in iame a r e m a l i u o t a m e , b e t n e m e t a l i n i a m e i n d e . T a d a i škoš iamas p e r m a r l ę , i šp i l s tomas į bute l ius , sand a r i a i u ž d a r o m a s i r l a i k o m a s šaltoje vietoje.

AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS * III DALIS 1 0 5

V a r t o j a m a s t a i p : m a ž d a u g a š t u o n i a r b a t i n i a i šaukš teliai - 50 ml t o k i o š a r m o s u m a i š o m i su pienu ar vaisių sul t imis ir g e r i a m a prieš valgį 3 k a r t u s p e r dieną. Š a r m o skonis labai b j a u r u s , t a č i a u jis s u s t a b d o vėžio v y s t y m ą s i . V a r t o j a n t j į n e g a l i m a valgyti m ė s o s , t i n k a valgyti d a r ž o v e s , vaisius ( y p a č apels inus) i r p ieno p r o d u k t u s .

4. Didžiąją ir paprastąją varnalėšą ( lot . - Arctium lappa, Arctium tomentosum) l iaudies m e d i c i n a v a r t o j a kaip vidinį vaistą. Varnalėšos šaknų antpilu arba nuoviru gydom a s g i m d o s i r s t e m p l ė s v ė ž y s bei daugel is k i t ų ligų.

Sergant skrandžio ir stemplės vėžiu re ikia p a i m t i 50 g varna lėšų š a k n ų mil te l ių, 50 g m e d a u s , 50 g sp i r i to ir sumaiš ius la ikyt i sava i tę t a m s i o j e v ietoje . P a s k u i išf i l truoti . G e r t i po valgomąjį š a u k š t ą , užs iger iant varna lėšų sulčių, sp i r i to i r m e d a u s miš iniu, a r b a v a r n a l ė š ų su l t imis .

5. Sibirinio bijūno ( lot . - Paeonija anomalae) š a k n y s r e n k a m o s gegužės mėnesį . P a d ž i o v i n a m o s , i š jų paruoš iam a s a n t p i l a s a r b a n u o v i r a s i r g e r i a m a s p o š imtą mil i l i t rų 3 k a r t u s p e r dieną.

6 . Kompleks in i s vėžiui g y d y t i p r e p a r a t a s . Du valgomieji š a u k š t a i t re jų m e t ų s e n u m o alijošiaus ( lot . - Aloe) sulčių u ž p i l a m a puse l i t ro konjako. Atsk i ra i t r y s švieži pelargonijos lapai užpl ikomi t r i m i s valgomaisiais š a u k š t a i s v e r d a n č i o v a n d e n s , p a l a i k o m a verdanč io v a n d e n s g a r u o s e , p a s k u i , šilt a i įvyniojus, t r a u k i n a m a visą n a k t į . G a u t a s pelargoni jos a n t p i l a s i škoš iamas, s u p i l a m a s į kon jako ir ali jošiaus sulčių mišinį i r į laš inami t r y s lašai j o d o . G e r i a m a s po m a ž ą t a u r e l ę nevalgius 2 k a r t u s p e r dieną - r y t ą ir pr ieš miegą. P i r m o m i s d ienomis gali kilti s k a u s m a i ( y p a č n a k t į ) , o po dviejų savaičių k a r t u su i š m a t o m i s p a s i r o d y s krau j ingos išskyros. T i k po to sve ikata ims gerė t i .

7. Paprastosios jonažolės ( lot . - Hypericum perforatum) labai gerai gydo s k r a n d ž i o o p ą . P e n k i s š i m t u s g r a m ų .jo nažolės u ž p i l a m e puse l i t ro 4 0 % spir i to i r k e t u r i a s d ienas l a ikome t a m s i o j e vietoje. Spir i tą i šgar inę g e r i a m e r y t e p o valgomąjį š a u k š t ą prieš valgį.

8. Paprastasis putinas ( lot . - Viburnum opulus) vart -tojamas skrandžio vėžio profilaktikai, esant sumažėjusiam

rūgštingumui. Vartojamos žydinčios dalies lapuotos viršū -

1 0 6 III DALIS * AUGALAI IŠGYDO VĖŽJ IR KITAS LIGAS

nėlės , Šviežios p a p r a s t o j o p u t i n o uogos i r jų antp i la i . Lygiomis dal imis s u m a i š o m o s l a p u o t o s viršiinėlės i r uogos . Va lgomas i s š a u k š t a s t o k i o mišinio u ž p l i k o m a s stikline verd a n č i o v a n d e n s , v a l a n d ą l e i d ž i a m a p r i s i t r a u k t i i r g e r i a m a po t rečda l į st ikl inės 3 k a r t u s p e r dieną.

9 . S k r a n d ž i o vėžiui g y d y t i 0,3-0,4 g r a m o vario su l fa to ( m ė l y n o j o a k m e n ė l i o ) p a l a i k o m a per n a k t į , užpylus l i t ru v a n d e n s . G e r t i k a r t ą p e r p a r ą , ry ta i s va landą prieš pusryčius iki 50 m l .

10. Valgomasis š a u k š t a s šviežių g e l t o n ų saulėgrąžos žiedlapių u ž p i l a m a s l i t ru p i e n o ir k a i t i n a m a s g a r u o s e k e t u r i a s ar d a u g i a u v a l a n d ų , kol liks t ik p u s ė l i t ro skysčio. Iškošus g e r i a m a t r i s k a r t u s p e r d ieną prieš valgį. G y d y m o k u r s u i re ik ia k e t u r i ų tok ių n u o v i r o porci jų.

1 1 . S k r a n d ž i o , kasos ir p ieno l iaukų vėžiui g y d y t i 0,1 g r a m o (žirnelis ryžio gr i ido dydžio) vario sul fato u ž p i l a m a 100 ml v a n d e n s , p a l a i k o m a p e r n a k t į i r g e r i a m a r y t ą nevalgius v a l a n d ą prieš valgį. A n t r ą k a r t ą g e r i a m a vakare po 12 v a l a n d ų .

12. Morkų sultis b i i t i n a v a r t o t i se rgant vėžinėmis skrandžio b g o m i s , y p a č e s a n t s u m a ž i n t a i s k r a n d ž i o sekrecijai. G e r i a m a n u o p u s ė s iki 3-4 l i t rų p e r parą . Šiose sul tyse g a u s u v i t a m i n o A, kurį o r g a n i z m a s greit pas i sav ina; jose t a i p p a t d a u g v i t a m i n ų B , C , D , E , P P i r K . M o r k ų sultys gera i valo kepenis , i š t i r p d o m e d ž i a g a s , kur ios u ž k e m š a k a n a l u s .

G e r i a n t m o r k ų sul t i s , jok io m a i s t o , k u r i a m e y r a konc e n t r u o t o c u k r a u s , k r a k m o l o bei m i l t ų , visiškai n e g a l i m a v a r t o t i .

A t s i r a d u s b e t k o k i e m s a u g l i a m s , n a u d i n g a ger t i dešimties dal ių m o r k ų ir šešių dal ių š p i n a t ų sulčių mišinį, t a i p p a t m o r k ų , burokėl ių, kopi i s tų i r salierų sulčių mišinį.

SKRANDŽIO, KEPENŲ, ŽARNYNO,

PIENO LIAUKŲ, STEMPLĖS VĖŽYS

J u o s gerai gydo d ė m ė t o j i m a u d a ( lot . - Conium ma-culatum). Tai p i k t a d a r ė , t o d ė l reikia t i n k a m a i su ja elgtis. J i gali p a d a r y t i d a u g gero, g e l b ė d a m a n u o ba i saus l ikimo,

AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS, III DALIS 1 0 7

t a č i a u lygiai t a i p p a t gre i ta i gali nuves t i į k a p u s . Visa t a i y r a šios vais tažolės pr ig imty je , o a p s i g a u b u s i j i

n e k e n k s m i n g u m o skra i s te , s tengiasi įgyti d a r ž o k u l t ū r o m s b ū d i n g ą pavidalą . Jos žiedai labai p a n a š ū s į p e t r a ž o l ė s žied u s , o lapa i - kaip m o r k o s , t a d iš šalies j i a t r o d o p a t r a u k l i i r n e k e n k s m i n g a . St iebas vamzdel io f o r m o s , j o a p a č i a s tor e s n ė , v iršus - visiškai p l o n a s . Vaikai m ė g s t a iš jo d a r y t i dūdeles . Jis kar ta i s gali pas iekt i ž m o g a u s ūgio aukš t į . Šis a u g a l a s labai e te r ingas i r ž iedynų r i n k i m o m e t u (jis žydi n u o p i r m ų iki p a s k u t i n i ų birželio d i e n ų ) , pr i s ikvėpavus m a u d o s žiedų k v a p o p r i t v i n k u s i o o r o , gali s taigiai a t s i r a s t i labai dideli galvos s k a u s m a i . M a u d o s ž iedų kvapas n e m a lonus , p a n a š u s į pelių l izdo kvapą. R e n k a n t j o s ž iedynus , reikia a t s i s t o t i t a i p , kad vėjas n e n e š t ų k v a p o į j u s , k i ta ip gali b ū t i n e m a l o n u m ų . O vis d ė l t o t a i geras a u g a l a s , nes ž u d o vėžį.

Bet kokiu n u o d u reikia m o k ė t i n a u d o t i s , t u o m e t ne t mir t į n e š a n t i s n u o d a s n e b u s k e n k s m i n g a s .

S l o p i n d a m a vėžinį auglį, m a u d a sula iko vėžinę in toksikaciją, k u r i , įsivogusi į org a n i z m ą , n a i k i n a j o a t s p a r u m ą bei g r i a u n a kraujagys l ių s i s temą. B e t o , b ū d a m a st iprus n u o d a s , m a u d a d i rg ina ląstelę, s k a t i n d a m a organizm ą b ū t i a t s p a r i a m i r s t ipr int i i m u n i t e t ą .

T a i p p a t m a u d a y r a ger a krau ją g a m i n a n č i ų organų s t i m u l i a t o r ė , (dėl to vart o j a m a s e r g a n t l e u k o z e ) i r labai s t i p r u s s k a u s m ą maži-n a n t i s va i s tas , o yapč svar-

bu sergant vėžiu. Galiausiai

mauda - pakankamai švelni žudikė, kadangi sveikosios organizmo ląstelės neblogai prie jos prisilaiko ir, saikingai vartojant, ramiai ištveria jos buvimą, kai tuo tarpu ligotoms ląstelėms, iš kurių sudarytas vėžinis auglys, ji pražūtinga. Būtent

1 0 8 III DALIS AUGALAI IŠGYDO VĖŽJ IR KITAS LIGAS

t o d ė l j i įgijo didelį p o p u l i a r u m ą ir l a i k o m a p a t i k i m a pr iemone kr i t i škose i r d a ž n a i n e t g i bevi l t iškose s i tuaci jose (p ieno l iaukų, v i r šk in imo t r a k t o , k e p e n ų i r k i tų o r g a n ų sunkiaus ių f o r m ų vėžys i š g y d o m a s d ė m ė t ą j a m a u d a ) .

V a i s t a m s m a u d o s žal iava r e n k a m a p i r m o s i o m i s birželio d ienomis . Į pus l i t r inį s t iklainį s m u l k i n a m i ž iedynai ir į d e d a m a šiek t iek j a u n ų lapel ių. Kai i n d a s pris ipi ldo iki p u s ė s , jo t u r i n y s p e r p i l a m a s į t r i l i t r inį st iklainį, k u r i a m e įpi l ta pus l i t r i s deg t inės . M a u d o s ž iedynus ne i t in gerai sus m u l k i n u s ir iš k a r t o p r i r i n k u s pi lną pus l i t r į , šis st iklainis s m a r k i a i įkaistų, nes p r a s i d ė t ų š i lumos išs iskyrimo reakci ja, o t a i l aba i p a k e n k t ų žaliavai. Todė l r e n k a m ą žal iavą reikia vis perpi l t i į t r i l i t r inį st iklainį su degt ine . D e g t i n ė s g a l i m a įpilti i r d a u g i a u , kad visa žal iava b i i tų a p s e m t a .

Tri l i tr inį st iklainį iki p u s ė s pr ip i ldę žal iavos, ją užpil a m e iki v i r šaus degt ine . Uždėję pol iet i leno plėvelę, h e r m e tiškai u ž r i š a m e ir dešimčiai d ienų indą p a d e d a m e į t a m s i ą , vėsią vietą. Skubiais atve ja is g a h m a v a r t o t i po 3-5 dien ų , t a č i a u ger iaus ia leisti p a s t o v ė t i iki dviejų savaičių, kad v y k t ų reakci ja .

Šio n u o d i n g o a n t p i l o reikal ingą kiekį a t p y l ę į k i tą indą, u ž d e n g i a m e d a n g t e h u ir p a d e d a m e į š a l d y t u v ą .

R y t ą , va landą prieš valgį, į p u s ę s t ikhnės v a n d e n s įla-š i n a m a s v ienas lašas a n t p i l o , k i tą r y t ą - du lašai, t rečią -t r y s lašai , i r t a i p kasdien į l a š i n a m e vienu lašu d a u g i a u , kol p a s i e k i a m e k e t u r i a s d e š i m t lašų. P o k e t u r i a s d e š i m t i e s dienų m e s p a s i e k i a m e g y d y m o s i v i r šūnę - m i r t i n o n u o d o i šger ta 40 lašų, o g y v e n i m a s tęsiasi . Po to p r a d e d a m e leistis nuo ka lno. G a h a u s i a i , a tė jus d ienai , kai i šger iame t ik vieną lašą, p a j u n t a m e , kad miisų sve ikata pagerė jo .

Jeigu b u v o s t e m p l ė s vėžys, n e n u r y d a v o m e n e t g i vand e n s i r n u o l a t k a n k i n o t r o š k u l y s , t u o m e t po 80 dienų m e s g a h m e valgyt i viską, kas t ik p a t i n k a , g e r i a m e vandenį k a d a n o r i m e i r g y v e n a m e t o h a u .

T a č i a u d a r n e d ž i ū g a u k i m e i r n e s i ž a v ė k i m e r e z u l t a t a i s , nes o r g a n i z m a s m u m s gah to neat le i s t i , i r viskas nueis niekais, kaip p a p r a s t a i b ū n a d ž i a u g i a n t i s p i r m a laiko. Mes einame s iauru t a k e h u virš mir t ie s b e d u g n ė s , i r n u e i t a d a r t ik p u s ė k e h o . Reikia j a u s t i s kaip kar iui , l a i k a n č i a m r a n k o j e miną.

1 III DALIS 1 0 9 AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS

Je igu g y d y m o pradžio je auglys b u v o trečioje a r ketvirto je s tadi jo je i r o r g a n i z m a s s t ipr ia i i n t o k s i k u o t a s , nusi lpęs dėl visų n e g a n d ų , t a i p r a d ė d a m i a n t r ą g y d y m o k u r s ą m e s

j a u e s a m e a t g a v ę a t s p a r u m ą , auglys išnykęs i r j a u č i a m ė s

esą t e i s i n g a m e kelyje. A n t r ą k a r t ą išgėrę iki k e t u r i a s d e š i m t la šų n e s u s t o k i m e

ir gr įžkime a t g a l iki vieno lašo, kad vėl p r a d ė t u m e paskut i nį, s ė k m ę į t v i r t i n a n t į g y d y m o s i kursą. Aišku, je igu n o r i m e . T i k la ikykimės t ikshai m e t o d i k o s ! N e p e r d o z u o k i m e !

N o r ė č i a u , k a d p a m a t y t u m ė t e v ieną u ž r a š ą a n t p a m i n k lo Odesos kapinėse . Ten p a l a i d o t a s i s p a s i d a h j a savo karčiu p a t y r i m u . Žodžiai , iškalti a k m e n y j e , byloja: „Viskas b u v o gerai , b e t aš n o r ė j a u , kad b ū t ų d a r ger iau, i r š ta i kas i š viso to išėjo...'" M a n a u , kad t a i b u v o p r o t i n g a s ž m o g u s , o p r o t i n g ų ž m o n i ų p a t a r i m ų n e g a h m a n e p a i s y t i .

Po tokios sunkios kovos reikia i šs igydyt i visas ža izdas , svarb iaus ia , a t s t a t y t i k r a u j a g y s l i ų s i s t e m ų , nes g e r a jos b ū k l ė b lokuo ja vėžio a t s i r a d i m ą .

Beheka p r i d u r t i , kad d ė m ė t o j i m a u d a s e r g a n t vėžiu veik ia i r kaip n u s k a u s m i n a n t i p r i e m o n ė . J i t a i p p a t s t i m u h u o j a k r a u j o g a m i n i m o o r g a n u s i r g a h a p s a u g o t i n u o kraujagyslių i š s ip lė t imo. Visas joje s lypinčias p a s l a p t i s žino vien t ik Dievas, nes J is ją s u k ū r ė .

K e p e n ų v ė ž y s . I m a m a po lygiai šviežios paprastosios kraujažolės ( lot . - Achillea mil-lefolium){žT. p ieš . ) , dirvinio asiūklio ( lot . - Eąuisetum hy-emale), paprastosios trūkažo-lės ( lot . - Cichorium intyhus), heržo pumpurų, susmulkintų erškėtrožės uogų ir gerai sum a i š o m a . Valgomasis š a u k š t a s šio mišinio u ž p h k o m a s s t ikl i ne v e r d a n č i o vandens i r pa l a i k o m a s 3 0 - 4 0 m i n u č i ų , k a d p r i t r a u k t ų . A n t p i l a s g e r i a m a s š i l t a s p o š i m t ą g r a m ų 3 k a r t u s p e r d i e n ą .

2 1 0 I " DALIS * AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS

s t e m p l ė s v ė ž y s p r a s i d e d a s u t r i k u s r i j imo funkcijai. Iš p r a d ž i ų s u n k u r y t i t ik k ie tą m a i s t ą , o augliui d idė jant i r s t e m p l ė s t a r p u i sus iaurė jus p a s i d a r o s u n k u ry t i i r skys tą m a i s t ą . D a ž n o k a i j u n t a m i s k a u s m a i p o kr i i t ine i r p o šonkauliais .

G e r k l ė s v ė ž i u i g y d y t i reikia t r i s st ikl ines lauro lapų s u s m u l k i n t i i r užpi l t i p u s e l i t ro d e g t i n ė s . L a i k o m a dvyl ika d ienų t a m s i o j e vietoje, kad p r i t r a u k t ų . G e r i a m a po valgomąjį š a u k š t ą t r i s k a r t u s p e r dieną, kol visiškai p a s v e i k s t a m a .

P i e n o l i a u k ų v ė ž y s gali biit i įvairių formų, b e t dažniaus ia i p a s i t a i k o n e s k a u s m i n g a s k ie tas auglys p i e n o liaukos s t o r y m ė j e . K a r t a i s j į a t s i t i k t i n a i u ž č i u o p t i gali p a t i m o ter i s . P r i e š j a m a t s i r a n d a n t p i r m i a u s i a gali p a s i r o d y t i nedidelių sukie tė j imų. J u o s a p č i u o p u s b ū t i n a nede l s iant kre ipt i s į g y d y t o j ą !

P i e n o l i a u k ų v ė ž i u i g y d y t i t i n k a : 1. J a u n ų , t v i r t ų ąžuolo šakelių žievelė. Ji padž iov ina

m a i r s u s m u l k i n a m a . Valgomasi s š a u k š t a s žievės užplikom a s s t ik l ine v e r d a n č i o v a n d e n s , d u k a r t u s u ž v i r i n a m a i r t r i s v a l a n d a s l a i k o m a ši ltai p o paga lve . A t š a l u s s t o r o r a n k š luosčio s k i a u t ė s u v i l g o m a n u o v i r e i r d e d a m a a n t k r ū t i e s , k u r y r a aug lys . A n t v i r šaus , kad b ū t ų š i l ta, re ikia apr i š t i s a u s u r a n k š l u o s č i u , a p i b i n t u o t i i r apsivi lkt i megzt in į . Toks k o m p r e s a s l a i k o m a s a n t k r ū t i e s p o dvi v a l a n d a s r y t ą i r vakare. Ąžuolo žievė t u r i gerą s a v y b ę - i š t r a u k t i neuždegi-m i n i u s k i e t u s augl ius . I š g y d o i r s t r u m ų .

2. K e t u r i a r b a t i n i a i šaukšte l ia i s u s m u l k i n t o kimbančio-jo lipiko ( lo t . - Galium moliūgo) u ž p l i k o m a d v i e m stiklinėmis v e r d a n č i o v a n d e n s , p o r ą v a l a n d ų l e i d ž i a m a p r i t r a u k t i , i škoš iama. G e r i a m a s k a r š t a s p o p u s ę st ikl inės ketur i s kart u s p e r d ieną m a ž a i s gurkšne l ia i s . Šios vais tažolės a n t p i l a s i r šviežios sul tys l iaudies medic ino je v a r t o j a m o s i r l i e ž u v i o v ė ž i u i g y d y t i .

E s a n t k ie t iems p a t i n i m a m s , o p o m s i r d e d e r v i n ė m s kimbantysis lipikas n a u d o j a m a s v o n i o m s , k o m p r e s a m s ir a p i p l o v i m a m s . T i b e t o medic ino je j o šaknys n a u d o j a m o s serg a n t p n e u m o n i j a i r e n d o m e t r i t u .

P i e n o l i a u k ų , g i m d o s v ė ž i u i i r p o l i p a m s g y d y t i

III DALIS AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS

t i n k a ir ugniažolė ( lot . - Chelidonium). Gegužės mėnes į ją reikia iškast i su šaknimis , gražiai i š i m a n t visą auga lą ir jo n e p a ž e i d ž i a n t , i š p l a u t i , a p d ž i o v i n t i , s u m a l t i m ė s m a l e , išs u n k t i p e r m a r l ę , s u m a i š y t i lygiomis d a b m i s sult is su degt i n e ir 10 d ienų la ikyt i t a m s i o j e v ieto je .

G e r t i v a l a n d ą prieš valgį po v ieną a r b a t i n į šaukšte l į su v a n d e n i u p e n k i a s d ienas . Ugniažolė veikia d e g i n a m a i , t o d ė l reikia saugot i s , k a d n e n u d e g i n t ų ba l so s tygų. P r a ė j u s penk ioms d i e n o m s g e r i a m a po valgomąjį š a u k š t ą , kol visiškai p a s v e i k s t a m a .

G a l i m a p a n a u d o t i i r g e l t o n a s ugniažolės sult is . K r u o p š čiai, kad n e p a k e n k t u m e , i š k a s a m e visą augalą, i š p l a u n a m e , a p d ž i o v i n a m e i r p o t r u p u t į n u o š a k n ų p j a u n a n t s u r e n k a m e į indą g e l t o n a s sult is ir į d e d a m e į š a l d y t u v ą .

G e r i a n t s u d e g t i n e p a r u o š t a s , p r i t r a u k i n t a s ugniažolės sultis i r a n t žaizdos l a š i n a n t jos n a t ū r a l i a s ge l tonas sult is, t a i p p a t v a r t o j a n t įvairių žolių a r b a t ą laba i gre i ta i g a l i m a išs igydyti p ieno b a u k ų vėžį, netg i k e t v i r t ą jo stadi ją.

Įvairių žolių a r b a t a i r e n k a m i visi l a u k o žolių ir krūm ų , n e t g i va i smedžių žiedai, ger iaus ia pavasar į . D u t reč-

r d a b a i dvi l i t r inio s t ik la inio u ž p i l d o m i s u r i n k t a i s žiedais, st iklainis iki v i r šaus p r i p i l d o m a s v a n d e n s , u ž v i r i n a m a i r suvyniojus šiltai p a l a i k o m a per n a k t į , p a s k u i i škoš iama. Tokia a r b a t a g e r i a m a p o m a ž ą gurkšnel į , nes ger iant p o d a u g i a u gali paki l t i k r a u j o s p ū d i s . P a r u o š t ą a r b a t ą reikia

i šgert i p e r dieną. Je igu po operaci jos negyja s u s i u v i m a s i r ž a i z d a išsi

skiria, b ū t i n a i m t i v ienai stiklinei v a n d e n s vieną valgomąjį š a u k š t ą ugniažolės , užv i r int i , p e r n a k t į ši ltai p a l a i k y t i i r po gurkšnel į per d ieną išgert i š į nuovi rą .

G o m u r i o p a p i l o m a t o z ė g y d o m a t e p a n t gomurį išg a r i n t u iki gr ie t inės konsistenci jos ugniažolės sulčių ir jų antpilo mišiniu.

S k r a n d ž i o p a p i l o m a t o z ė g y d o m a v a r t o j a n t p o tris-d e š i m t - p e n k i a s d e š i m t g r a m ų s u s m u l k i n t o s šviežios ugnia-žo/ės. Gerybinia i s k r a n d ž i o ir ž a r n y n o polipai t a i p pat a t siskiria.

V i r š k i n i m o t r a k t o s u t r i k i m a m s , ž e m u m h e m o -g l o b i n u i gydyt i kiekvieną diena var to jami ba l tagūžia i ko-

1 1 2 III DALIS * AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS

p u s t a i , kept i burokė l ia i , gaibosios dilgėlės, i š m i r k y t o s sii-r i a m e vandenyje , m o r k o s i r obuol ia i . Visa ta i t a i p p a t valo krau ją .

GIMDOS VĖŽYS

D a ž n i a u s i a i g i m d o s vėžys paže idž ia g i m d o s kaklelį i r vys tos i e s a n t erozijai, p o l i p a m s ir įvairiems k i t iems lėtin i a m s p r o c e s a m s . P a s i t a i k o , kad g i m d o s vėžys a t s i r a n d a dėl g i m d o s p a ž e i d i m ų g i m d a n t i r a b o r t o m e t u . I š p r a d ž i ų g a b nebi i t i jok ių p o ž y m i ų , jie p a s i r o d o a u g b u i p a d i d ė j u s . B i id inga ba l tos ios , m e n s t r u a c i j ų s u t r i k i m a i , k r a u j a v i m a s . S k a u s m a i a t s i r a n d a v ė b a u .

G i m d o s v ė ž i u i g y d y t i t i n k a : 1. P u s a n t r o va lgomojo š a u k š t o dž iov intos čiužutės ( lot . -

Thlaspi) u ž p b k o m a s t i k b n e v e r d a n č i o v a n d e n s i r k e t u r i a s v a l a n d a s l e i d ž i a m a p r i s i t r a u k i n t i s a n d a r i a i u ž d a r y t a m e inde, p a s k u i i škoš iama. G e r i a m a po a r b a t i n į šaukštel į kas tr is a r k e t u r i a s v a l a n d a s 4 - 5 k a r t u s p e r dieną. T i n k a i r e s a n t k i a u š i n t a k i ų u ž d e g i m u i . N e g a l i m a g e r t i n ė š č i o m s , nes g a b bi i t i per s i l e id imas .

2. Valgomasis š a u k š t a s gerai s u s m u l k i n t ų d ž i o v i n t ų si-birinio bijūno ( lot . - Paeonija anomalae) š a k n ų u ž p b k o m a t r i m i s s t i k b n ė m i s v e r d a n č i o v a n d e n s , i n d a s s a n d a r i a i uždar o m a s i r l e i d ž i a m a 3 0 m i n u č i ų p r i s i t r a u k i n t i . G e r i a m a p o valgomąjį š a u k š t ą 10-15 minuč ių prieš valgį 3 k a r t u s p e r dieną. T i b e t o medic inoje bijūno šaknys į t r a u k t o s į priešvėžinių va is tų sudėt į . Sibiro l iaudies medic inoje jos vartojam o s g i m d o s i r s k r a n d ž i o v ė ž i u i b e i g i m d o s k a k l e l i o e r o z i j a i g y d y t i .

3. Du a r b a t i n i a i š a u k š t e b a i dž iov into tikrojo lipiko ( lot . -Galium verum) su ž iedebais ( r inkt i ž y d i n t ) u ž p b k o m i stikbne v e r d a n č i o v a n d e n s i r 2 - 3 v a l a n d a s s a n d a r i a i u ž d a r y t a m e i n d e la ikomi, kad p r i t r a u k t ų , t a d a g a b m a iškošt i . N u o v i r a s g e r i a m a s ši ltas po ke tv i r t į s t ikbnės 3-4 k a r t u s p e r dieną prieš valgį. Vaistažolės n u o v i r a s v a r t o j a m a s ir šv i rkš t imui . T i n k a g i m d o s v ė ž i u i i r g i m d o s k a k l e l i o e r o z i j a i gydyt i . B u l g a r ų b a u d i e s m e d i c i n a šviežių šios vais tažolės sulčių pavi lgus n a u d o j a o d o s v ė ž i u i i r o p o m s g y d y t i .

AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS III DALIS 1 1 3

4. Valgomasis š a u k š t a s dygliuotojo dagio ( lot . - Cardu-us acanhoides) l a p ų u ž p b k o m a s t i k b n e v e r d a n č i o v a n d e n s , p r i t r a u k i n a m a i r a t š a l u s i škoš iama. G e r i a m a p o p u s ę stiklinės t r i s - k e t u r i s k a r t u s p e r dieną.

5 . P a š a b n u s g i m d o s p i k t y b i n į a u g l į i r m e t a s t a z i ų profi laktikai kaip krau ją va lant i ir kaip slogią bgonio būseną š a b n a n t i bei ž v a l u m o j a m t e i k i a n t i p r i e m o n ė t i n k a sus m u l k i n t a kardažolė ( lot . - Onopordon), a r b a dagys ( lot . -Carduus). Du valgomieji š a u k š t a i vienos ar k i tos vais tažolės užpi lami puse b t r o v a n d e n s i r 10 minuč ių v i r i n a m i a n t s i lpnos ugnies . P a s k u i a t v ė s i n a m a , i š k o š i a m a i r p e r d ieną p e r kebs k a r t u s viskas i š g e r i a m a .

6 . G i m d o s f i b r o m a , k iauš i d ė s c i s t a g y d o m a ger iant kaip a r b a t ą tokį u ž p b k y t ą v a i s t a ž o b ų mišinį: kavos m a -l ū n ė b u a r m ė s m a l e s u m a l t ą geltonąjį gencijoną ( lot . - Gen-tiana lutea), miškinės sidabražolės šaknis ( lot . - Tarmen-tillae), kalninės arnikos žiedus ( lot . - Árnica montana)

(žr . p ieš . ) , šlakuotojo arono

šaknis ( lo t . - Aram macula-

tum) ir katpėdėlę ( lot . ~ An-tennaria). G y d y m o k u r s a s -15-20 d ienų.

LIPOMA, LEUKOZĖ, PLAUČIŲ LIGOS IR

BRONCHŲ ASTMA

N o r i n t a t s t a t y t i ląstel ių funkcijas, b io lauko a t s p a r u m ą esant l ipomai ar leukozei, v a r t o j a m o s ž iedadulkės .

Žiedadulkės s u m a i š o m o s lygiomis d a b m i s su m e d u m i ir g e r i a m o s su r a u d o n ė l o ( lot . - Origanum) n u o v i r u (jis a t s t a t o k r a u j o formulę) po 1-2 a r b a t i n i u s šaukšte l ius 3 I k a r t u s p e r dieną vieną va landą po valgio.

Į s t ikbnę v a n d e n s įdėt i valgomąjį šaukštą raudonėlio.

1 1 4 III DALIS AUGALAI IŠGYDO VĖŽI IR KITAS LIGAS

užv i r in t i , p e r n a k t į pa la iky t i ši ltai suvynio jus , iškošti i r i šgert i p e r du a r t r i s k a r t u s .

T a i p p a t p a r u o š t o s p u š ų ž iedadulkės a t s t a t o p lonuosius kapi l ia rus , i šgydo l i p o m ą ir r e k o m e n d u o j a m o s e s a n t leukozei, p laučių l igoms, emfizemai .

V ė ž y s i r l e u k o z ė g y d o m i i r r u g i ų s ė l e n o m i s bei b i č i ų p i e n e l i u .

Iš rugių sėlenų i š k e p a m a s p a p l o t ė l i s , a t š a l d o m a s ir valg o m a s su m e d u m i - šešios dalys p a p l o t ė l i o ir v iena dalis m e d a u s . Tai s t imul iuo ja k r a u j o g a m i n i m ą s i .

N a t ū r a l u s bičių pienelis, v a r t o j a m a s r y t ą i r vakare, s t ikl ine lazdele p a d ė j u s jo po l iežuviu, i šgydo netg i bevi l t iškus vėžiu susirgusius l igonius.

B r o n c h ų a s t m a gerai i š g y d o m a g e r i a n t šiltą, k ą t ik p a m e l ž t ą ožkos pieną.

T r y s p a g r i n d i n ė s g y d y m o p r i e m o n ė s , a p s a u g a n č i o s ž m o g ų n u o p e r a n k s t y v o s m i r t i e s :

l . P u š ų spygliai, a t s t a t a n t y s krau jagys les ; 2 . R a u d o n ė l i s , a t s t a t a n t i s kraują; 3 . Žiedadulkės , a t s t a t a n č i o s ląsteles, jų funkcijas, at

s p a r u m ą , b io lauko s t r u k t ū r ą , visą o r g a n i z m ą , v a r t o t i n o s b e t kokios ligos a tve ju ir prof i lakt iškai .

lilll

FIBROMIOMOS IR MIOMOS

Tai gerybiniai augl iai , d a ž n i m ū s ų š iuolaikinio gyvenimo są lygomis . N u o jų a p s i s a u g o j i m o p r i e m o n ė - t a r k u o t o s žalios a jerų šaknys . 3-4 k a r t u s p e r d ieną reikia jų suvalgyt i po vieną valgomąjį š a u k š t ą va landą prieš valgį.

T u o pačiu m e t u reikia užv i r int i gegužės mėnes į r i n k t ą ugniažolę ( lot . - Chelidonium). V ienas va lgomasis š a u k š t a s d e d a m a s į t rečdal į l i t ro v a n d e n s , šis u ž v i r i n a m a s , pa l iekamas 6-8 v a l a n d a s šiltoje vietoje p e r n a k t p r i s i t r a u k t i , p a n a u d o j u s E s m a r c h o i n d ą visas p a m a ž u s u l a š i n a m a s p e r p u s a n t r o s val a n d o s . Tai d a r y t i n a v i e n ą - p u s a n t r o m ė n e s i o . At l iekant šią p r o c e d ū r ą reikia p a p l u š ė t i , t a č i a u j i e fekt inga.

F i b r o m i o m a g y d o m a i r k a l k i ų v a n d e n i u . Gesinam a s kalkes d e d a m e į vandenį i r l a ikome u ž d a r a m e inde . Tur i b ū t i 30 cm v a n d e n s s luoksnis. Po 3-4 m ė n e s i ų a n t v a n d e n s

AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS * III DALIS 1 1 5

u ž s i d e d a plėvelė. Ją p a s t ū m u s , m a t o s i kr i š to lo š v a r u m o kalkių v a n d u o . G e r i a m e po desert inį š a u k š t ą su v a n d e n i u 4-8 k a r t u s p e r dieną. Vienas š a u k š t a s kalkių v a n d e n s įp i lamas į 40-50 g v a n d e n s .

N u o m i o m o s p u i k i i r t o k i a p r i e m o n ė : ali jošiaus ( p e n k i ų m e t ų s e n u m o ) sul tys - 50 g; įvairių žolių m e d u s - 50 g; , a j e ras (vikal inas) - dvi t a b l e t ė s . Vikaliną reikia s u t r i n t i , s u m a i š y t i su ali jošiumi ir me

d u m i , leisti 5 dienas p r i s i t r a u k t i . G e r t i 3-4 k a r t u s p e r dieną po valgomąjį š a u k š t ą v a l a n d ą prieš valgį.

MASTOPATIJA

N u o m a s t o p a t i j o s n a u d o j a m a s šeivamedžio ( lot . - Sam-hucus) u o g ų s i rupas . Yra dvi m u m s gerai ž inomos šeivamedžio r ū š y s .

Žolinis šeivamedis y r a n u o d i n g a s , jo šakelė su u o g o m i s a u g a t iesiai į viršų.

J u o d u o g i s šeivamedis - krūminis a u g a l a s (žr. p ieš .) , jo šakelės su u o g o m i s n u l i n k s t a žem y n .

G y d y m u i jie r u o š i a m i vien o d a i .

R u g p j ū č i o pabaigo je ar rugsėjo pradž io je s u r i n k t o s j u o d u o -gio k r ū m i n i o šeivamedžio uogos n u p l a u n a m o s i r a p d ž i o v i n a m o s . T a d a d e d a m o s s luoksniais į tr ilitrinį s t iklainį : p u s a n t r o centim e t r o c u k r a u s sluoksnis i r t o k s p a t s luoksnis še ivamedžio uogų. Taip s l u o k s n i u o j a m a iki v i r šaus . Stiklainis u ž d a r o m a s plastm a s i n i u d a n g t e l i u i r p a s t a t o m a s p a r a i a tv i ro je vietoj(\ p;is kui i šmaiš ius 6-8 p a r o m s į d e d a m a s į ša ldy tuvą . Reikia ste-bėti, kad sirupas neprarūgtų - esant nepakankamai šaltai temperatūrai, paviršius apsiputoja balta puta,Po 6-8 parų uogas reikia išspausti, iškošti ir vėl įdėti į šaldytuvą. Geria-

III

1 1 6 III DALIS • AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS AUGALAI IŠGYDO VĖŽJ IR KITAS LIGAS * III DALIS 1 1 7

ma r y t ą i r vakare v a l a n d ą prieš valgį po desert inį š a u k š t ą , užs iger iant v a n d e n i u .

Ne visų ligonių o r g a n i z m a s v ienodai p r i i m a šį s irupą. D a u g u m a i n u o jo i š t ikrų jų b i i n a b loga, t a č i a u reikia atsim i n t i , kad jis g y d o m a s t o p a t i j ą i r k a r t u gera i išvalo krauj a g y s h ų s i s temą.

S i rupas i š žobnio še ivamedžio n a u d o j a m a s t o k i u b i idu: p u s ę v a l a n d o s prieš valgį i š g e r i a m a 100 g d i s t i h u o t o vand e n s , o v a l a n d ą po valgio - valgomasis š a u k š t a s s i rupo, i r t a i p t r i s k a r t u s p e r dieną. G y d y m o k u r s a s rudenį - 45 dienos, p a k a r t o j a m a gegužės mėnesį - 30 d ienų. T a č i a u kai kuriais a tve ja is hgonia i p r a d ė d a v o kursą rudenį i r b a i g d a v o t ik t u o m e t , kai suk ie tė j imas i š n y k d a v o .

K a r t u g a l i m a a t l i k t i i r t o k i a s p r o c e d ū r a s . T a i a t s k i r o s p r i e m o n ė s , i r k i e k v i e n a i š j ų y r a l a b a i e f e k t y v i .

1. R u g i n ė d u o n a į v y n i o j a m a į d r ė g n ą m a r l ę ir dedama į o r k a i t ę , kad gerai i š s igar intų . Marle i išdžiiivus d u o n a i š i m a m a , p e r l a u ž i a m a p u s i a u i r d e d a m a p r i e sukietė jusios v ietos . Ž i n o m a , d u o n a n e t u r i deg int i k i ino. Tai d a r y t i n a rytą i r vakare .

2 . L a b o r a t o r i n i s k r e k i n g u o t o v a l y m o žibalas . Suvi lgytas t a m p o n a s dvideš imčia i m i n u č i ų u ž d e d a m a s a n t s k a u d a m o s vietos k a r t ą p e r p a r ą .

3. T a r k u o t ų raudoni į jų b u r o k ė h ų į d e d a m a į m a r l ę ir ket u r i a s d e š i m č i a i minučių u ž d e d a m a a n t s k a u d a m o s vietos.

4 . Į s u t a r k u o t u s cukr in ius r u n k e h u s į d e d a m a p e n k i s k a r t t iek įvairių žohų m e d a u s i r uždėjus a n t kopi i s to l a p o ket u r i a s d e š i m t minuč ių p a l a i k o m a a n t k r ū t i e s 2-3 k a r t u s per dieną.

5 . M o h ū g a s t a i p p a t p u i k i a u s i a p r i e m o n ė n u o m a s t o p a t i j o s . Šviežias, s u s m u l k i n t a s m o h ū g a s d e d a m a s a n t su-kietė j imo 2 - 3 k a r t u s per dieną i r l a i k o m a s 40-60 minučių .

6. G y d a n t m a s t o p a t i j ą s t i k h n e graikiškų riešutų pertvarėlių u ž p i l a m a t r i m i s š i m t a i s g r a m ų 70" sp i r i tu ir ketu-r iohka d ienų l a i k o m a t a m s i o j e vietoje. P a s k u i skystis nuko-š iamas ir g e r i a m a s po a r b a t i n į šaukštel į 2 k a r t u s per dieną ( r y t ą i r v a k a r e ) , kol i š g e r i a m a s visas a n t p i l a s . Baigus gert i graikiškų r i e š u t ų p e r t v a r ė h ų antpi lą , ne m a ž i a u kaip mė

nesį g e r i a m a s po 30-40 lašų 2 k a r t u s p e r dieną japoniškos soforos ( lo t . - Sophora) vaisių a n t p i l a s , vaisiai t a i p p a t u ž p i l a m i 70° sp i r i tu ( s a n t y k i s 1:2).

GALVOS S M E G E N Ų , KAULŲ, PROSTATOS

IR ŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽYS

Šių o r g a n ų vėžys g y d o m a s vais t inėse esančiu gyvs idabrio di chlor idu.

Tai p a t s s t ipr iaus ias ir efektyviausias įvairių rūšių vėžio g y d y m o va i s tas .

C h i r u r g a i i n s t r u m e n t u s s te r ihzuo ja a t s k i e s t u gyvs idabrio d ichlor idu ( santyk i s 1:1000). 250 g t o k i o a t s k i e s t o gyvs i d a b r i o dichlor ido ir 750 g d i s t i h u o t o v a n d e n s j a u t i n k a n a u d o t i g y d y m u i .

K a r t a i s a n t a t v i r ų ža izdų i r išorinių p a t i n u s i ų vietų būt i n a dėt i aphkaci jas . Visa t a i s u n a i k i n a t iek vidinius, t iek išorinius augl ius .

D e g t u k o g a l v u t ė s dydž io t r u p u t į gyvs idabr io dichlorid o , kuris vaist inėse p a r d u o d a m a s miltel iais , reikia i š t i rpdyt i t r i juose h t r u o s e d i s t i h u o t o v a n d e n s .

G e r i a m a 15 d ienų v a l a n d ą prieš valgį, i m a n t po arb a t i n į šaukšte l į , o n u o šeš iohktos dienos reikia ger t i po valgomąjį š a u k š t ą 3 k a r t u s p e r dieną, kol visiškai pas v e i k s t a m a .

G y v s i d a b r i o dichloridą kategoriškai d r a u d ž i a m a v a r t o t i e s a n t nesveikiems i n k s t a m s .

Reikia nuola t s t e b ė t i savo sveikatos būklę , o ja i pablogėjus, vėl gert i po a r b a t i n į šaukštel į , kol visiškai pasveikst a m a .

TIESIOSIOS ŽARNOS VĖŽYS

Tiesiosios ž a r n o s vėžys d a ž n a i sus i formuoja p o h p ų aphnkoje . Jo p o ž y m i s - k r a u j a v i m a s iš tiesiosios ž a r n o s - pas irodo labai vėlai, kai auglys y r a j a u išsivystęs i r p r a d e da i r t i . Šis k r a u j a v i m a s d a ž n a i p a i n i o j a m a s su h e m o r o j a u s k r a u j a v i m u , t o d ė l hgą g a h m a užleisti. H e m o r o j u s nepriskir i a m a s pr iešvėž iniams s u s i r g i m a m s , b e t abi hgos gali egzist u o t i t u o pačiu m e t u .

1 1 8 III DALIS AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS * III DALIS 1 1 9

T i e s i o s i o s ž a r n o s v ė ž i o g y d y m a s

1. Po valomosios k l izmos su r a m u n ė l ė m i s , j s torą ją žarną s u l e i d ž i a m a vario sul fato - m ė l y n o j o a k m e n ė l i o t i r p a l o ( l i t ru v a n d e n s užpi l t i 0,3-0,4 g vario su l fa to) . Po g y d y m o šv i t in imu š į vaistą g a l i m a n a u d o t i p r a ė j u s v i e n a m d v i e m m ė n e s i a m s .

2. D v i d e š i m t p e n k i s t a m b i i s vėžiai s u d e d a m i į švarų t r i l i t r inį indą, užpi lami iki v i r šaus m e d i c i n i n i u sp i r i tu , sandar ia i u ž d a r o m i ir 30 d ienų la ikomi t a m s i o j e vėsioje vietoje, 2 - 3 k a r t u s per dieną sute l i i i skuojant . P o t o sp i r i tas perpil a m a s į k i tą indą, o vėžiai k r u o p š č i a i i šdž iov inami ir sutr in a m i į smulkius mi l te l ius a r b a s u m a l a m i kavos m a l i i n ė b u . G e r i a m a va landą prieš valgį p o p u s ę a r b a t i n i o šaukšteUo m i l t e b ų , j u o s užs iger iant vienu va lgomuoju š a u k š t u sp i r i to, k u r i a m e m i r k o vėžiai, p a s k u i v a n d e n i u .

Ž a r n ų p a p i l o m a t o z ė g y d o m a ugniažole : skystos košelės p a v i d a l o , m ė s m a l e s u m a l t o s žalios ugniažolės m a s e . P e n k i a s d e š i m t g r a m ų tok ios m a s ė s a t s k i e d ž i a m a 200-500 g r a m ų k a r š t o v a n d e n s i r kas a n t r ą dieną d a r a n t k b z m ą s u l e i d ž i a m a t r i sdeš imčiai m i n u č i ų į s torąją žarną . Papi lom ų s u i r i m a s i r p a s i š a l i n i m a s p r a s i d e d a j a u p o a n t r o s a r t rečios k b z m o s .

H e m o r o j u s g y d o m a s senais page l tus ia i s laš iniais, a tp j o v u s vieno c e n t i m e t r o s tor io žvakės p a v i d a l o g a b a b u k ą i r po išvalomosios k b z m o s į s tač ius nakč ia i .

G e r a i g y d o vaist inėje g a u n a m a s s ieros-gyvs idabr io tep a l a s . Išs ikai t inus gar inė je , j u o į s i t r i n a m a i r t o b a u gari-n a m a s i . P o g i m d y m i n i s h e m o r o j u s g y d o m a s p o valomosios k b z m o s į s tač ius varvekho žvakę, p a r u o š t ą š a l d y t u v e .

APATINĖS LŪPOS VĖŽYS

Po įvairių liipos p a k e n k i m ų a t s i r a n d a negy jančių įtrūk i m ų i r o p e b ų , b a l t ų d ė m i ų i r k i tose a u d i n i ų su vešėj imo vietose. Tokios opelės g a b u ž s i t r a u k t i p l u t e l e , s u d a r a n č i a gij imo vaizdą, t a č i a u j i greit n u k r i n t a , i r o p a vis didėja i r k ietė ja . Bet kokio a p a t i n ė s l ū p o s p a ž e i d i m o atve ju reikia m e s t i r ū k y t i , nes r ū k y m a s vėžio procesą gali p a s p a r t i n t i .

SARKOMA

1. S a r k o m a g y d o m a alijošiaus ( lo t . - Aloe) l a p ų a n t p i lu . Smulkia i s u p j a u s t o m i p e n k i švieži s t a m b ū s ali jošiaus lapai , užp i lami puse b t r o d e g t i n ė s . A n t p i l a s d v y b k a dienų laik o m a s šiltoje vietoje, kasdien s u t e l i ū s k u o j a n t . G e r i a m a s po valgomąjį š a u k š t ą 3 k a r t u s p e r dieną dvi v a l a n d a s prieš valgį.

, P r a d ė j u s v i d u r i u o t i reikia p a d a r y t i p e n k i ų d ienų p e r t r a u k ą . f' 2. T i n k a ir paprastų pelynų, p a n a u d o j a n t visą augalą,

a n t p i l a s . A r b a t i n i s š a u k š t e b s v a i s t a ž o b ų u ž p b k i n a m a s stikb n e v e r d a n č i o v a n d e n s , kur i s i š g a r i n a m a s iki p u s ė s p r a d i n i o kiekio. G e r i a m a po 30 ml 3 k a r t u s p e r d ieną prieš valgį.

IŠSĖTINĖ SKLEROZĖ, INSULTAS,

ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ LIGOS

P u š ų spygliais g y d o m o s vedančios į vėžį širdies ir k rauj a g y s h ų s i s temos ligos, dis toni ja, i š sė t inė sklerozė, akies nervo atrofi ja, akies t ink la inės a t š o k i m a s , i n s u l t a s i r daugehs k i t ų ligų.

P u š ų spygbai t i n k a devyniasdeš imčia i p r o c e n t ų visų Žemės r u t u b o hgų, t a r p jų i r vėžio, profi laktikai, nes visiškai a t n a u j i n a kraujagys l ių s i s temą.

N a u d o t i t i n k a t ik j a u n i a u s i spygbai , i š a u g a n t y s n u o p a v a s a r i o iki p a v a s a r i o . P e n k i valgomieji š a u k š t a i susmulk i n t ų pušies spyglių, du valgomieji š a u k š t a i s u s m u l k i n t ų e r škė t rož ių vaisių ir du valgomieji š a u k š t a i s v o g ū n ų lukšt ų u ž p i l a m i 800 g r a m ų a r h t r u v a n d e n s , u ž v i r i n a m i i r a n t si lpnos ugnies v i r inami 10 m i n u č i ų , per n a k t į p a l a i k o m i ši ltai, i škošiami ir ši ltas n u o v i r a s g e r i a m a s n u o pusės iki p u s a n t r o h t r o per p a r ą v ie to j v a n d e n s .

I n s u l t u i g y d y t i , b e pušies spyghų n u o v i r o , d a r t i n k a c i t r inos : s u v a l g o m a po pusę c i t r inos, pusę va landos prieš valgį, a r b a va landą po valgio, 3-4 k a r t u s per dieną. Nulup a m a odelė, smulkiai s u p j a u s t o m a ir, užpylus p u š ų nuovir u , i š g e r i a m a vienu m a u k u .

V a r t o j a m a dvi savaites, p a s k u i p a d a r o m a m ė n e s i o pert r a u k a i r vėl p a k a r t o j a m a s g y d y m a s i s c i t r inomis ; t a i p kart o j a m a 3-4 k a r t u s , o p u š ų n u o v i r a s v a r t o j a m a s n u o l a t .

1 2 0 III DALIS • AUGALAI IŠGYDO V Ė 2 l IR KITAS LIGAS

REUMATAS

R e u m a t a s ž u d o širdį, niekais p a v e r č i a visą kraujagys l ių s i s temą. D ė l j o a t s i r a n d a p a t i n i m a i kojose. J is p e r d u o d a m a s iš k a r t o s į k a r t ą su k r a u j u . Taigi į g i m t a kraujagys l ių p a t o logija, į g imtos širdies ligos, insu l ta i , i n f a r k t a i , para lyž ia i , g a n g r e n o s i r d a u g y b ė k i t ų b g ų - t a i vis r e u m a t o d a r b a s .

D a u g i a u kaip 8 0 p r o c e n t ų visų Ž e m ė s r u t u b o b g ų atsir a n d a p a ž e i d u s k r a u j a g y s b ų s i s temą. J i t a r s i visų b g ų kryžkelė. Didž iaus ias jos paže idė jas - r e u m a t a s . Y p a č jis ž iaurus k e t v i r t o j e kar to je , j is ž u d o va ikys tę .

K i a u l p i e n ė n u ž u d o š į priešą. J i savo j ė g a p r i l y g s t a saulei. Saulė joje gyvena. Kiaulp ienė je slypi d a u g i a u kaip 600°C t e m p e r a t i i r a - t a i p a t v i r t i n a s p e k t r i n i a i b a n d y m a i . Pagr ind i n ė Saulės m a s ė - švari įkaitusi geležis. Iš čia kilęs ir posakis „išdegint i į k a i t i n t a ge lež imi" . Labiaus ia i šios įka i t intos geležies bijo a m ž i n a s ž m o n i ų pr iešas - r e u m a t a s .

N o r i n t j u o a t s i k r a t y t i s u r e n k a m i i r čia p a t pievoje su-g r i i d a m i k iaulpienės ž iedai, s u m a i š o m i lygiomis dal imis su c u k r u m i . Stiklainis su miš iniu v ienai dienai p a s t a t o m a s atviroje vietoje, t ik ne saulės šviesoje. Po to miš inys pusa n t r o s savai tės l a i k o m a s š a l d y t u v e , p a s k u i i š s p a u d ž i a m a s , i škoš iamas ir vėl į d e d a m a s į š a l d y t u v ą . Po kiek ger t i - ner i b o j a m a ; k u o d a u g i a u , t u o g e r i a u , nes t a i n e k e n k s m i n g a .

T a i - a n t r a e i l ė p r i e m o n ė . O ger iaus ia i r e u m a t ą išgydo k iau lp ienės s t i ebeba i , a n t kur ių a u g a jos žiedai. J u o s reikia valgyti šviežius i r k u o d a u g i a u , t u o ger iau, nes k iaulpienėje n ė r a nieko k e n k s m i n g o , o liga reikia a t s i k r a t y t i per sezoną. G e r i a u s i a s t iebel ius valgyt i trečią, po p r a ž y d ė j i m o dieną, kai i š žalių jie p a s i d a r o rusvi, t a d a j u o s e d a u g p i e n o , j ie n e b i i n a tok ie kart i i s i r est i m a l o n a u s skonio. Ta ip pas ieks i te p e r g a l ę pr ieš r e u m a t ą .

SPINDULINĖ LIGA

S p i n d u b n ė liga visais laikais b u v o l a i k o m a neišgydom a , b a l t a k r a u j y s t ė negaili nei m a ž o , nei seno. Visų šalių t r a d i c i n ė m e d i c i n a p o Č e r n o b y b o A E S s p r o g i m o prieš j ą p r a k t i š k a i p a s i r o d ė be jėgė.

AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS III DALIS 1 2 1

O įve ik iama ši b g a k a š t o n a i s . 1 . S p i n d u b n e i bgai g y d y t i n a u d o j a m i pavasar in ia i kaš

t o n o žiedai. J ie i š sprendžia visas s p i n d u b n ė s bgos problem a s i r visiškai ją i šgydo. Šis va i s tas t u r i p l a t ų ve ik imo diap a z o n ą :

- a t s t a t o b a l t y m ų s t r u k t ū r ą - g y d o kraują; - a t s t a t o o r g a n i z m o biolauką; - visiškai i šgydo fibrozinę-cistozinę m a s t o p a t i j ą , - su-

kie tė j imai išsisklaido; - j į g a b m a r e k o m e n d u o t i e s a n t galvos s m e g e n ų aug-

b a m s . K a š t o n ų žiedai - t a i ne t ik ž a b a v a p r e p a r a t u i p a r u o š t i .

J ų labai s u d ė t i n g a b a n g i n ė m a t r i c a , t o d ė l g y d y m u i b ū t i n a v a r t o t i ne frakciją, kur ią p a p r a s t a i n a u d o j a m e d i k a i , o visus ž iedus .

N u p j o v u s ž i e d y n ą - „ ž v a k u t ę " , p a š a l i n a m a s st iebel is , o žiedai pask le idž iami a n t p o p i e r i a u s ar d r o b ė s . V ienas valg o m a s i s š a u k š t a s d ž i o v i n t ų žiedų a r b a du valgomieji šaukšt a i šviežių žiedų į d e d a m a į 200 g r a m ų v a n d e n s , u ž v i r i n a m a i r 6-8 v a l a n d a s p a l a i k o m a . G e r i a m e tik po m a ž ą gurkšnelį. T a i p reikia i š g u r k š n o t i p o b t r ą a r p u s a n t r o p e r dieną. I šgėrus d a u g i a u gab a t s i r a s t i t r a u k u b a i - s u t r a u k i a rankų p i r š t u s . Dozes g a b m a pas i r inkt i savarankiška i , t ik reikia vengt i perne lyg d i d e b ų , nes t a i , kas p e r d a u g - n u o d a i .

2. N o r i n t nus lopint i infekciją, p a d i d i n t i i m u n i t e t ą ir vėžio profi laktikai i m a m a p o valgomąjį š a u k š t ą bitkrėslės, a r b a čiž-mos ( lo t . - Tanacetum vulgare) (žr . pieš.) žiedų ir paprastojo amalo ( lot . - Viscum al-bum), n u i m t o n u o vaismedžių, bei du š a u k š t a i šviežios ugniažolės. Visa ta i u ž p i l a m a p u s e litro v a n d e n s , u ž v i r i n a m a ir pad e d a m a nakčia i , k a d p r i t r a u k t ų , p a s k u i i škoš iama. D i e n ą ger i a m a m a ž a i s g u r k š n e b a i s . Kiekis n u s t a t o m a s p a g a l sav i jautą .

1 2 2 III DALIS AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS

3. Valgomasis š a u k š t a s bruknienojų su lapeliais užplik o m a s st ikl ine v e r d a n č i o v a n d e n s , 10 m i n u č i ų l e i d ž i a m a p r i s i t r a u k i n t i i r g e r i a m a po 50 g r a m ų 3 k a r t u s p e r d ieną prieš valgi n u o l e u k o z ė s .

4. N o r ė d a m i p a š a l i n t i i š o r g a n i z m o r a d i o n u k l i d u s , lygiomis dal imis s u m a i š o m e ramunėlių žiedus, lakišiaus žolę, trispalvę našlaitę, paprastąją jonažolę, plačialapį gyslotį, paprastąją kraujažolę, geltonžiedį barkūną ( b ū t i n a s k o m p o n e n t a s ! ) . Valgomasis š a u k š t a s šio mišinio u ž p l i k o m a s dv iem s t i k b n ė m i s v e r d a n č i o v a n d e n s , v i r i n a m a s vieną m i n u t ę , 3 0 -4 0 m i n u č i ų p a b e k a m a s p r i t r a u k t i . G e r i a m a p o p u s ę stiklinės ( 7 0 - 8 0 ml) 15-20 m i n u č i ų prieš valgį 3 k a r t u s p e r dieną. G y d y m o k u r s a s - v ienas m ė n u o . P e r m e t u s re ikia a t b k t i du t o k i u s kursus , o d i r b a n t i e m s A E S zonoje - k a r t ą p e r ketv i r t į (ke tur i s k u r s u s ) .

5.' 'Norint išvalyti gyvas o r g a n i z m o ląsteles n u o r a d i o n u k l i d ų , c h e m i n i ų t e r š a l ų , a l e r g e n ų i r k i t ų š l a k ų , prieš b e t kurį g y d y m o kursą s t i k h n e linų sėmenų užpbkoma t r i m i s l i t ra is v e r d a n č i o v a n d e n s i r dvi \-alandas kaitin a m a g a r u o s e , a t v ė s i n a m a iki 4 0 ° C . G e r i a m a dvi savaites kasdien n e r i b o t a i .

6 . A u g l i ų a u g i m ą s t a b d o i r p a m a ž u j u o s n a i k i n a šviežių kiaulpienės šaknų ( d u valgomieji š a u k š t a i ) a r b a džiovint ų (v ienas valgomasis š a u k š t a s ) a n t p i l a s . J a s reikia susmulkint i , užpi l t i s t ikbne v e r d a n č i o v a n d e n s , 50 minuč ių kaitint i v a n d e n s g a r u o s e , a t v ė s i n t i iki 4 0 ° C . iškošt i . G e r i a m a 3 k a r t u s p e r dieną prieš valgį po p u s ę s t i k h n ė s .

IV DALIS

S T E B U K L I N G A S K V I E Č I Ų Ž E L M E N Ų

P O V E I K I S

( P a g a l A n ę V i g m o r )

Savo knygelę „ S t e b u k h n g a s kviečių že lmenų pove ik i s " A n ė V i g m o r n u r o d o paraš ius i dėl dviejų pr iežasčių. P i r m a , n o r ė t a k l a u s i m ų i r a t s a k y m ų f o r m a p a a i š k i n t i kviečių želm e n ų svarbą sveikatai , j ų v a r t o j i m o b ū d ą ir, a n t r a , t ikė tas i p a s k a t i n t i ž m o n e s , k a d p a t y s j ų i š s iaug intų . Dėl želmenyse e s a m o s u b t i l a u s chlorofilo kviečių ž e l m e n ų sultys t u r i b ū t i i šger iamos n e vėl iau kaip p o p u s v a l a n d ž i o j a s išspau-d u s . S u š a l d y t ų a r s u d ž i o v i n t ų že lmenų sul tys p r a r a n d a savo savybes , y p a č v i t a m i n u s . O įvairiose m a i s t o p a r d u o t u v ė s e ž e l m e n ų kainos didelės i r su l tys t e n ne v i s u o m e t šviežios.

Tr i sdeš imt p e n k e r i u s m e t u s A . V i g m o r skleidė savo idėjas v i same pasauly je , ž i n o d a m a , kad b g ų p r i s p a u s t i e m s ž m o n ė m s k a r t a i s vienintel is išsigelbėjimas tegal i b ū t i kviečių že lmenų sultys i r ta i syk l inga m i t y b a .

A . V i g m o r n o r ė t ų , kad a t s i r a s t ų k u o d a u g i a u žmonių, kur ie ryžtųs i užsiimti kviečių že lmenų verslu. Šviežios kviečių že lmenų su l tys g a l ė t ų b ū t i p a r d u o d a m o s sveikos m i t y b o s pard u o t u v ė s e , r e s t o r a n u o s e , v iešbučiuose ir visose maist o p r o d u k t ų p a r d a v i m o viet o s e . J a s t i k t ų ger t i kaip kokteilį pr ieš valgį. Tai p a d ė t ų lengviau suviršk int i m a i s t ą i r greičiau p a s i s o t i n t i .

1 2 4 I V D A L I S S T E B U K L I N G A S KVIECiV ŽELMENŲ POVEIKIS S T E B U K L I N G A S K V I E C I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S I V D A L I S 1 2 5

IŠ KO SUDARYTOS KVIEČIŲ ŽELMENŲ SULTYS

Kodėl turėčiau gerti kviečių želmenų sultis?

Kviečių že lmenų sultys sute iks j u m s d a u g i a u energijos, jei v a r t o j a t e m a ž i a u m a i s t o , n o r ė d a m i n u m e s t i svorį, kuris a p s u n k i n a k i ino ląsteles, kraują, audinius ir visus org a n u s . Aš t ik iu, kad vadinamie j i „sveikieji" ž m o n ė s gali pasiekti aukš tesn į energi jos ir in te lektua l in į lygį. M ū s ų planet a l a b a i u ž t e r š t a . O r g a n i z m a s , ve ik iamas ne ig iamų apl inkos veiksnių ( u ž t e r š t o o r o , v a n d e n s , t r i u k š m o , m a i s t e i r vandenyje esančių chemikalų, radiaci jos, kur ią skleidžia televizij a , k o m p i u t e r i a i i r k i t i p r i e t a i s a i ) , i šs iderina. Ž m o n ė s i m a j a u s t i energi jos stygių, j i e m s s u n k u su te lk t i dėmesį . D a ž n a s įpuola į depresi ją. Išeitis y r a . Moksliškai į r o d y t a , kad kviečių že lmenų sultys p a n a i k i n a šiuos g a m t i n i u s t o k s i n u s , i r o r g a n i z m a s a t g a u n a p u s i a u s v y r ą .

Kiek kviečių želmenų sulčių turėčiau išgerti kiekvieną dieną ?

K a i p kasdieninį m i t y b o s pr iedą i r apl inkos t e r š a l ų ne-u t r a l i z a t o r i ų s iūlyčiau prieš valgį išgert i apie 3 0 - 6 0 g r a m ų . Jei sulčių n e s p a u d ž i a m e , želmenis d e r a gerai s u k r a m t y t i , o ląstel ieną g a l i m a i š s p j a u t i .

Ką tik paminėjote, kad kviečių želmenys papildo kasdienį maistą. Ar galėtumėte tai išsamiau paaiškinti?

P i r m i a u s i a ta i ne m a i s t o p a p i l d y m a s , o p i lnaver t i s maist a s . I š visų v e r t i n g ų k o m p o n e n t ų , esančių kviečių želmenyse, v ienas svarbiaus ių y r a chlorofilas. Je igu jis n e b ū t ų t o k s g ležnas, m a n a u , g a l ė t ų t a p t i vienu i š ger iaus ių ginklų medicinos a r sena le . T a č i a u v e g e t a r a m s j o g l e ž n u m a s n e t r u k d o , nes jie kviečių želmenis gali p a t y s a u g i n t i , g a m i n t i sult is i r t u o j a u p a t jas ger t i . A u g i n i m a s n e b r a n g i a i a t s ie ina, b e t o , paded a suši ldyt i j a u s m u s , a t g a i v i n a protą . Ž m o g u s t u r i g a h m y b ę grįžti į g a m t ą ir p a j u s t i pas id idžiav imą, kad jis p r i s i d e d a pr ie visų m ū s ų sveikesni© ir r a m e s n i o gyvenimo k ū r i m o .

Kas yra chlorofilas?

Chlorofi las - t a i p r o t e i n o j u n g i n y s , e s a n t i s žal iuose augalų l apuose ir žolėje. J is saulės energiją p a v e r č i a t o k i a forma, kokią auga la i , gyvuliai, žvėrys ir ž m o n ė s gali v a r t o t i . Taigi t a i t a m t i k r a gyvybės išraiška. Chlorofilas savo re ikšmingu

mu p a n a š u s į h e m o g l o b i n ą , kraujy je neš io jant į deguonį . Visi ž i n o m e , kad deguonies p r i s o t i n t a s o r g a n i z m a s y r a sveikas.

Be chlorofilo, kokių dar maistingų medžiagų yra kviečių

želmenyse? M a i s t i n ė kviečių že lmenų s t r u k t ū r a labai p a n a š i į m ū

s ų o r g a n i z m e esančių m a i s t i n i ų m e d ž i a g ų s t r u k t ū r ą , k i t a i p t a r i a n t , j i s u d a r y t a i š visų o r g a n i z m u i b ū t i n ų m i n e r a l i n i ų m e d ž i a g ų , v i t a m i n ų i r p r o t e i n o . N ė v ienas m a i s t o p r o d u k t a s negali o r g a n i z m u i p a t e i k t i t a i p s u d e r i n t ų m a i s t i n g ų medžiagų kaip kviečių že lmenų sul tys .

Ar galėtumėte apibūdinti kai kuriuos vitaminus kviečių želmenyse, tokius kaip vitaminai C, A, B ir E? Ką galėtumėte pasakyti apie tokius mineralus, kaip kalcis, kalis ir magnis ?

V i t a m i n a s C . M a i s t i n g u m o požiūr iu kviečių ž e l m e n ų sul tyse y r a t iek v i t a m i n o C, kiek c i t rus in iuose vaisiuose, i r k u r kas d a u g i a u , negu į p r a s t o s e d a r ž o v ė s e , tokiose kaip p o m i d o r a i i r bu lvės . V i t a m i n a s C labai svarbus o d a i , d a n t i m s , d a n t e n o m s , a k i m s , r a u m e n i m s i r s ą n a r i a m s . Jis t a i p p a t regul iuoja o r g a n i z m o a u g i m ą i r b r e n d i m ą i r veikia ka ip a n t i o k s i d a n t a s .

V i t a m i n a s A . Kviečių že lmenyse y r a t iek v i t a m i n o A , kiek ir t a m s i a i žalios spalvos sa lotose, i r d a u g d a u g i a u , negu d idž iumoje vaisių. Be šio v i t a m i n o ž m o g u s n e g a l ė t ų n o r m a l i a i a u g t i i r b r ę s t i , gerai m a t y t i i r d a u g i n t i s . J o y r a kepenyse , žuvų t a u k u o s e , gyvul inės ki lmės m a i s t e . Šio i r daugel io k i t ų v i t a m i n ų perne lyg d a u g sus ikaupus kepenyse, s u s i d a r o toksiškos m e d ž i a g o s .

V i t a m i n a s E . T r ū k s t a n t šio v i t a m i n o pa jus ime raum e n ų skausmą, a t s i r a s n e v a i s i n g u m a s , lėčiau gis ža izdos, p a d i d ė s infekcijų pavo jus . Kviečių že lmenyse esant į vitam i n ą E d e š i m t e r i o p a i lengviau pas i sav int i , n e g u bet kurį s intet inį jo paka i ta lą .

K a l c i s . Kviečių že lmenys - puikus kalcio šalt inis . Kalcis s t i p r i n a kaulus ir d a n t i s , regul iuoja širdies veiklą, veikia r a m i n a m a i , r e g u l i u o d a m a s k r a u j o sudėt į .

Pasakykite, ar ne pieno produktuose daugiausia kalcio? A š n e p a t a r č i a u n u o l a t v a r t o t i pieną a r j o p r o d u k t u s ,

nes j u o s e y r a d a u g gyvul inės k i lmės r iebalų i r cholesterol io.

1 2 6 I V D A L I S S T E B U K L I N G A S KVIEfi lŲ ŽELMENŲ POVEIKIS

P a s t e r i z u o t ą pieną su s i n t e t i n i o v i t a m i n o D p r i e d u d a u g u m a i ž m o n i ų b i i n a s u n k u v i r šk int i . Kviečių že lmenys t u r i o p t i m a l ų v i t a m i n ų i r m i n e r a l ų derinį, i r visos m a i s t i n g o s m e d ž i a g o s , y p a č kalcis, puikiai p a s i s a v i n a m o s .

Prašom papasakoti apie elementus, esančius kviečių želmenyse, ypač apie natrį.

Miisų o r g a n i z m u i n a t r i s re ikabngas p a l e n g v i n t i virškin i m u i i r b a l a s t i n ė m s m e d ž i a g o m s p a š a b n t i , k a d lengviau b i i t ų g a b m a r e g u b u o t i skysčio kiekį krau jy je . B e t o , d a u g u m a amerikiečių v a r t o j a j į kaip n a t r i o chloridą (valgomąj ą d r u s k ą ) . M u m s reikia n a t r i o j a u vien dėl t o , kad k r a u j o sudėčia i j is būitinas. Kviečių že lmenys m u m s d u o d a p a k a n k a m ą n a t r i o kiekį.

G e l e ž i s . Trūikstant geležies mes gre i ta i p a v a r g s t a m e . Tai b i id inga m o t e r i m s m e n s t r u a c i j ų m e t u . N e o r g a n i n ė geležis d a ž n a i k ie t ina v idur ius , o geležies d r u s k a , e s a n t i kviečių že lmenyse, t o k i ų p r o b l e m ų n e s u k e h a . Kviečių že lmenų su l tyse y r a dv igubai d a u g i a u geležies n e g u š p i n a t u o s e a r b a k i tuose ž a l u m y n u o s e . Kviečių že lmenyse, ne t a i p kaip špin a t u o s e , visai n ė r a a r b a labai m a ž a i t ė r a oksalo ri igšties.

K a l i s . Jis kar ta i s d a r v a d i n a m a s j a u n y s t ė s m i n e r a l u , k a d a n g i p a d e d a iš laikyti m i n e r a l ų b a l a n s ą i r r e g u h u o j a kiino svorį. K a b s s t i p r i n a r a u m e n i s , odą, p a l a i k o ki ino grožį. Vaisiuose, y p a č b a n a n u o s e , y r a n e m a ž a i kabo. Bet kviečių ž e l m e n ų sul tyse j o d a u g d a u g i a u negu c i t rus in iuose vaisiuose, vynuogėse, o b u o b u o s e , aguroč iuose .

M a g n i s . Kviečių že lmenyse m a g n i o d a u g i a u negu Briu-selio k o p ū s t u o s e , b u r o k u o s e , k o p ū s t u o s e , sa lo tose ar salie-ruose . M a g n i s svarbus g e r a m r a u m e n ų d a r b u i i r ž a r n y n o veiklai pa la ikyt i . Šis m i n e r a l a s m a ž i n a r ieba lus kepenyse, y p a č sus idar ius jose r iebalų inf i l t ratui .

Jūs paminėjote kviečių želmenyse esantį proteiną (baltymus). Argi jo nėra mėsos ir pieno produktuose?

D a u g i a u negu 50 p r o c . miisų ki ino svorio s u d a r o bal tym a i . P r i v a l o m e valgyt i d a u g b a l t y m ų t u r i n t į mai s tą , kur io sudėt i s p a n a š i į miisų o r g a n i z m o m a i s t o m e d ž i a g ų sudėt į . E s a n t y s m ė s o s i r p ieno p r o d u k t u o s e b a l t y m a i a n a i p t o l nea t i t i n k a idealios b a l t y m ų s t r u k t ū r o s . Mėsą i r p ieno produkt u s v a r t o j a n t i s o r g a n i z m a s p e r v a r g s t a , kol j a m p a v y k s t a

S T E B U K L I N G A S K V I E C I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S I V D A L I S 1 2 7

pr i s i ta iky t i pr ie šių b a l t y m ų ša l t in ių i r p a s i s a v i n t i b i i t inas n a u d i n g a s m e d ž i a g a s . N e s u n a u d o t o s m e d ž i a g o s kaupias i org a n i z m e r iebalų i r k i tų n u o d i n g ų a t h e k ų p a v i d a l u , pažeisd a m o s o r g a n ų i r a u d i n i ų s t r u k t i i r ą bei i m u n i n ę s i s temą. Kviečių že lmenyse e s a n t y s b a l t y m a i o p t i m a h a u s i a i a t i t i n k a o r g a n i z m u i r e i k i a m ą b a l t y m ų sudėt į .

Ką galėtumėte pasakyti apie amino rūgštis ir jų gimi

nystę su baltymais? B a l t y m a i s u d a r y t i i š m a ž e s n i ų b a l t y m i n i ų g r a n d ž i ų ,

v a d i n a m ų a m i n o rūgš t imis . J o s - t a r y t u m s t a t y b i n ė žabava, o f e r m e n t a i p a p r a s t a i a t b e k a k u r i a m ą j ą funkciją. T i e k a m i n o r ū g š t y s , t iek f e r m e n t a i y r a a t s a k i n g i už l ą s t e h ų ats inauj in imą ir s u b t i h ą įvairių funkcijų veiklą, k u r i a n t horm o n u s , s t i p r i n a n t r a u m e n i s , k i t u s o r g a n u s i r kraują .

Ar galėtumėte smulkiau papasakoti apie pagrindines ami

no rūgštis? D a r k a r t ą nor iu p a b r ė ž t i , kad o r g a n i z m e esančių elemen

t ų n e g a h m a išskaidyti , kaip t a i d a r o m a labora tor i jo je . Visos a m i n o r ū g š t y s o r g a n i z m e pasiskirsčiusios t o k i o m i s p a t proporci jomis, kaip kviečių že lmenų sul tyse. Je igu jas išskirsty-t u m e i r v a r t o t u m e d idesnėmis d o z ė m i s , p a p r a s č i a u s i a i išder i n t u m e o r g a n i z m ą i r j a m p a k e n k t u m e .

A m i n o rūgščių y r a daugely je o r g a n i z m o s i s temų. P a k a n ka p a s a k y t i , kad jos p r i s i d e d a pr ie t i n k a m o m a i s t o virškinim o i r p a s i s a v i n i m o , d id ina o r g a n i z m o a t s p a r u m ą kovojant s u h g o m i s , p a d e d a grei ta i gyt i ž a i z d o m s , g e r i n a k e p e n ų veiklą, r e g u h u o j a p r o t i n ę veiklą, a t n a u j i n a ląste les, a t j a u n i n a organ i z m ą i r pra i lg ina m ū s ų gyvenimą.

Kadangi kviečių sultys reikiamomis proporcijomis pateikia visas amino rūgštis, ar galėtumėte jas suprantamai apibūdinti?

L i z i n a s - t a i v iena iš a m i n o rūgščių, p o t e n c i a l u s a t jau-nė j imo veiksnys. J i s k a t i n a o r g a n i z m o v y s t y m ą s i i r k r a u j o a p y t a k ą . T r ū k s t a n t l izino, s i lpnėja o r g a n i z m o a t s p a r u m a s , gali p a b l o g ė t i regė j imas, a t s i r a n d a nuovarg i s .

K i t a a m i n o rūgšt i s - i z o l e u c i n a s - t a i p p a t b ū t i n a o r g a n i z m o vys tymuis i , ypač kūdik ių , o suaugus ių jų organ i z m e j i pa la iko b a l t y m ų pus iausvyrą . T r ū k s t a n t izoleucino, g a h a t s i r a s t i p r o t o s u t r i k i m ų .

1 2 8 I V D A L I S S T E B U K L I N G A S K V I E C I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S

L e u c i n a s te ik ia ž v a l u m o i r energi jos. J o re ikia t u r ė t i , nor int biiti k u p i n a m energi jos i r gyvent i a k t y v ų gyvenimą.

T r i p t o f a n a s g e r i n a kraują, odos ir p l a u k ų būklę, o k a r t u su B g r u p ė s v i t a m i n a i s r a m i n a n e r v u s i r g e r i n a virškinimą.

Neseniai sužinojau, kad triptofanas sukėlė rimtų problemų žmonėms, jį vartojusiems didelėmis dozėmis.

K a l b a m a apie ž m o n e s , var to jus ius didelius t r i p t o f a n o kiekius kaip vais t inę medžiagą, - t o d ė l i š s ider ino organ i z m a s . Mes p a t a r i a m e v a r t o t i pačios G a m t o s s u k u r t u s v i t a m i n u s i r m i n e r a l u s . Kviečių sul tys š iuo atžvi lg iu y r a p a t s ger iaus ias p r o d u k t a s , nes jose puikia i s u d e r i n t i visi e l e m e n t a i .

I š k i t ų svarbių a m i n o rūgščių y r a f e n i l a l a n i n a s , kuris p a d e d a skydl iaukei, g a m i n a n č i a i t i roks iną, p r o t i n i a m brendimui i r s u s i t v a r d y m u i b ū t i n ą h o r m o n ą ; t r e a n i n a s s t imuliuoja v i r šk inimą i r m a i s t o pas i sav in imą; v a l i n a s s k a t i n a s m e g e n ų veiklą, k o o r d i n u o j a r a u m e n ų d a r b ą i r r a m i n a nervus . T r ū k s t a n t valino, gali p a d i d ė t i n e r v i n g u m a s , pasireikšt i p rot in i s nuovarg i s , emocinia i p r o t r ū k i a i i r n e m i g a . M e -t i o n i n a s p a d e d a išvalyti i r a t s t a t y t i i n k s t ų i r k e p e n ų ląsteles, s k a t i n a p l a u k ų a u g i m ą i r veikia r a m i n a m a i .

Kviečių že lmenyse y r a i r k i tų rūgščių: a l a n i n a s , gamin a n t i s kraują; a r g i n i n a s , b ū t i n a s v y r a m s , j ų sėklai; a s p a r a g i n a s , p a d e d a n t i s m a i s t u i virst i energi ja; g l u t a m i n a s , l a i d u o j a n t i s p r o t i n į p a j ė g u m ą i r p a l a i k a n t i s n o r m a h a s rnedžiagų a p y k a i t o s funkcijas; g l i c i n a s , p a d e d a n t i s ląstelėms deguonį p a v e r s t i energi ja; h i s t i d i n a s , d a r a n t i s poveikį k lausa i ir n e r v a m s ; p r o l i n a s , p a v i r s t a n t i s į g l u t a m i n ą ir a t l iekant i s t o k i a s pač ias funkcijas; s e r i n a s , s t i m u l i u o j a n t i s s m e g e n ų j r n e r v ų funkcijas; t i r o z i n a s , g e r i n a n t i s p l a u k ų ir odos būklę i r s t a b d a n t i s ląstelių senėj imo procesą.

, KVIEČIŲ ŽELMENYS IR VEGETARIŠKAS MAISTAS

Ar geriant kviečių sultis galima labai greitai pagerinti sveikatą?

T a i p . V a r t o j a n t kviečių že lmenų sult is, o r g a n i z m e įvyksta d a u g n u o s t a b i ų pokyč ių, i r visi, n o r i n t y s b ū t i sveiki i r

S T E B U K L I N G A S K V I E Č I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S * I V D A L I S " į 2 9

P r a š o m , t a i energi jos s r i u b a . I m u obuolį , a g u r o t į , anan a s ą i r s u m a i š a u j u o s su d a i g i n t ų kviečių, p a l a i k y t ų 48 v a l a n d a s k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o j e , v a n d e n i u . Į d e d u šviežių ž a l u m y n ų i r t r u p u t ė l į a v o k a d o ar b a n a n o . Tokią sr iubą gal i m a valgyt i i r kaip s a l o t a s . Energi jos p a g a u s ė j a t u o j a u p a t .

Kas tai yra daigintų kviečių vanduo? Į l itrinį st iklainį dvylikai v a l a n d ų p a m e r k i u kviečių

g r ū d u s (kviečių g r ū d ų t u r i b ū t i k e t v i r t a d a l i s s t ik la inio) . Du k a r t u s per dieną j u o s p r a p l a u n u i r pask le idus leidžiu j i e m s išleisti daigel ius. Po p a r o s ar dviejų vos p r a d ė j u sius d y g t i kviečių g r ū d u s vėl suber iu į l i t ro t a l p o s indą, iki v i r šaus pripi lu v a n d e n s ir a p d e n g u s i 48 v a l a n d a s laikau k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o j e . Skystis a n t i šmirkus ių g r ū d ų i r y r a d a i g i n t ų kviečių v a n d u o . Jis y r a švelnaus c i t r inos skonio. G r e i t a m var to j imui šį skystį nupi lu į k i tą indą, o i lgesniam į d e d u į š a l d y t u v ą . Jis t i n k a v a r t o t i kelias d ienas . G e r i a m a s a t sk i ra i a r b a k a r t u su k i tomis su l t imis , nes dėl esančio j a m e v i t a m i n o E veikia kaip oks i la tas . Įs idėmėkit e , kad idealūs y r a k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o s g ė r i m a i , t o d ė l

energ ing i , t u r ė t ų v a r t o t i š į vegetar išką, pačios g a m t o s teik i a m ą , t e r m i š k a i n e a p d o r o t ą m a i s t ą .

Kas įeina į lengvai virškinamą maistą? Tai s u d e r i n t a s t a r p savęs, f e r m e n t u o t a s i r n a t ū r a l u s

m a i s t a s , kuris sute ik ia l ą s te lėms gal imybę a b s o r b u o t i gyvyb inę energiją, v e g e t a r i n i a m e m a i s t e s u k u r t ą f e r m e n t ų .

Gal pateiktumėte tokio maisto nesudėtingą receptą?

I

1 3 0 I V D A L I S * S T E B U K L I N G A S K V I E Č I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S

ąsotėly je v i s u o m e t t u r ė k i t e kviečių v a n d e n s . A n t tų pač ių kviečių gr i idų vėl užpi lu v a n d e n s i r lai

kau k a m b a r i o t e m p e r a t i i r o j e 24 v a l a n d a s . Nupylus i skystį, kad b i i tų g a b m a v a r t o t i a n t r ą kar tą , gr i idus trečią kart ą užpi lu v a n d e n i u . P o t o gr i idus sulesinu p a u k š t e b a m s , j i e m s t o k i e p a t i n k a .

Kuo vertingas kviečių vanduo?

Tai organini s f e r m e n t ų p r i s o t i n t a s g ė r i m a s , k u r i a m e y r a g a u b t i n e i ž a r n a i b i i t inų b a k t e r i j ų i r m a i s t u i virškint i re ikabngų e k s t r a f e r m e n t ų .

Ar galima kviečių vandenį vartoti kartu su kviečių želmenų sultimis?

Ž i n o m a , nors m a n a u , kad kviečių že lmenų sult is ger iaus ia gert i v ienas. Beje, d a u g e b s ž m o n i ų j a s v a r t o j a per p u s ę s u m a i š y t a s su kviečių v a n d e n i u , nes tokios jos d a u g skanesnės .

Ar tikrai galima kviečių želmenų sultis maišyti su kitomis sultimis?

Kviečių že lmenų sul tys ger iausia i as imibuojas i v ienos, b e t j a s g a b m a v a r t o t i i r k a r t u s u k i t o m i s . A š m ė g s t u j a s ger t i s u p e t r a ž o b ų , s a l o t ų a r b a o b u o b ų su l t imis . Kiekvienas ž m o g u s g a b pas i r inkt i s a u t i n k a m i a u s i ą derinį .

Ar norint būti sveikam ir energingam būtina pakeisti savo gyvenseną?

Ir t a i p , i r ne . Aišku, k a d vegetar i škas m a i s t a s s u k e b a r a d i k a b u s pokyč ius , jei lygins ime su į p r a s t a ž m o n i ų diet a . Vegetarų v a r t o j a m ą m a i s t ą p a t e i k i a p a t i G a m t a . Netgi e s a n t d i d e b e m s d e g e n e r a c i n i a m s p o k y č i a m s , ž m o n ė s , pradėję m a i t i n t i s vegetar iškai , g re i ta i pas iekia t e i g i a m ų po-sbnkių i r dvasiškai p r i a r t ė j a pr ie G a m t o s . Dvasinis k o n t a k t a s s u G a m t a v i s u o m e t b u v o , t a č i a u j į s lopino n e t i n k a m a s m a i s t a s .

Kiek laiko reikėtų, norint išmokti gaminti vegetarišką maistą ?

Visiškai n e d a u g . P a n o r ė j ę g r e i t a i p e r p r a s i t e daugel į šio m a i s t o g a m i n i m o p a s l a p č i ų . B e j a u p a t e i k t ų e n e r g i j o s sr iub o s i r k v i e č i ų v a n d e n s r e c e p t ų š ta i d a r keb.

R a u s v a s i s š a m p a n a s . Jei n o r i t e p a s i g a m i n t i švent in io g ė r i m o , p a i m k i t e k e t v i r t a d a l į s t i k b n ė s m e d a u s i r a n t jo už-

S T E B U K L I N G A S K V I E C I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S • I V D A L I S 1 3 1

'h

pi lki te šiek t iek kviečių v a n d e n s . M a i š y k i t e tol , kol m e d u s išt i r p s . T a d a kviečių v a n d e n s užpi lk i te d a u g i a u i r p a l a i k y k i t e 12-24 v a l a n d a s k a m b a r i o t e m p e r a t i i r o j e , kol sus idarys bur-b u b u k a i . I n d ą u ž d e n k i t e m a r l e . Įpi lki te šiek t iek b u r o k ė b ų s u n k o s , i r rausvas i s š a m p a n a s p a r u o š t a s . K a d b i i tų skanesnis, į d ė k i t e m ė t o s l a p e b ų .

G r ū d ė t a s i s s ū r i s . Saulėgrąžų, mobi igų a r s e z a m o sėklas u ž m e r k i t e d v i e m - k e t u r i o m s v a l a n d o m s , paskui m a ž d a u g p e r p a r ą j a s s u d a i g i n k i t e . S u m a i š y k i t e s u kviečių v a n d e n i u , supi lk i te m a s ę į si irmaišį i r p a k a b i n ę la ikyki te p e r n a k t į . Rytą siiris g a t a v a s .

B a l t y m a m s b i i t i n a v a r t o t i sėklas (gr i idus) i r r i e š u t u s . M ė s ą ar siirį ga l i te pakeis t i sėklomis i r r i e šuta i s . Iš jų

p a r u o š i a m o s daržov ių ir sėklų b a n d e l ė s i r įvairiis p a d a ž a i . B a n d e l ė s i š s a u l ė g r ą ž ų , m i g d o l ų i r m o l i ū g ų s ė k l ų .

Saulėgrąžų sėklos u ž m e r k i a m o s p e n k i o m s v a l a n d o m s , mažd a u g p e r p a r ą s u d a i g i n a m o s , u ž p i l a m o s kviečių v a n d e n i u ir-, supi l tos į maišelį, per n a k t į nuvarva . M a ž o s š a u k š t e b o d y d ž i o b a n d e l ė s d ž i o v i n a m o s d e h i d r a t o r i u j e (džioviklyje), e s a n t I I O ^ C .

T a i p g a b m a p a r u o š t i visas sėklas . Migdola i m i r k o m i 1 5 v a l a n d ų .

P a d a ž a i s a l o t o m s p a r u o š i a m i , sėklas i r r i e š u t u s sumaišius su d a r ž o v i ų su l t imis .

G r ū d ų t r a š k u č i a i v i e t o j d u o n o s . Ta i vegetar i škas m a i s t a s . J is p a p i l d o visas d i e t a s . T r a š k u č i u s lengva pasig a m i n t i i š d a i g i n t ų ryžių, sorų, miežių, avižų, rugių ar kviečių. Visi gr i idai ar sėklos u ž m e r k i a m i dvybkai v a l a n d ą , p a s k u i d a i g i n a m i , s u m a i š o m i su kviečių v a n d e n i u , kol pas i d a r o teš los m a s ė , kur ią b i i tų g a b m a kočiot i . M a i š a n t galim a p r i d ė t i įvairių k v a p n i ų pr ieskonių. B a n a n i n i a m s t raškučiams i m a m e vieną b a n a n ą , s t ikbne gr i idų ir st ikl inę kviečių v a n d e n s . M o r k o s su te ik ia t a m t ikrą maloiią kvapą, Gal i-ma į d ė t i c i n a m o n o , o n o r i n t , kad t raškučia i būtų sa ldesni į d e d a m a vaisių miš inio. P a t a r t i n a n a u d o t i i r jūros dubl-b u s ar j ū r o s k o p ū s t u s , nes j u o s e d a u g kalcio Ir magnio D ž i o v i n a m a d e h i d r a t o r i u j e , n u s t a č i u s 1 1 0 C 2 4 v a l a n d a s ar i lgiau, ats ižvelgiant į s luoksnio storį., Traškučiai valgomi v ie to j k e p t o s d u o n o s . J u o s gal ima l a i k y t i k e l e t ą m ė n e s i ų .

1 3 2 IV DALIS « S T E B U K L I N G A S KVIEČIŲ ŽELMENŲ POVEIKIS S T E B U K L I N G A S KVIEČIŲ ŽELMENŲ POVEIKIS IV DALIS 1 3 3

t u r i b ū t i d a r o m o s kiekvieną dieną a r b a kai t o reikalauja o r g a n i z m a s : s k a u d a n t galvai, e s a n t depresi jai . Aš k l izmas d a r a u n e t g i savo šuniui , kai jis blogai jaučias i .

Ar yra kitų būdų išvalyti ar dezinfekuoti gaubtinę žarną, tarkime, kviečių želmenų sultimis?

Vien t ik k l izmų n e u ž t e n k a . R e i k ė t ų įpilti kviečių želmenų sulčių į k l izmos maišelį ir k a t e t e r i o žarnelę įkišti t a i p , kad sul tys p a t e k t ų t iesiai į skersinę g a u b t i n ę žarną. Po 20 m i n u č i ų i m p l a n t a s t u r i b ū t i i š m e s t a s .

Ką daryti tiems, kurie neturi švaraus vandens kliz

moms? Je igu v a n d u o n e p a k a n k a m a i švarus, įpilkite į kl izmos

maišelį 30 g kviečių želmenėl ių sulčių. Tai n e u t r a l i z u o s kenksm i n g a s m e d ž i a g a s . G e r i a u s i a n a u d o t i šiltą vandenį .

Ką manote apie kviečių želmenų sulčių vartojimą badaujant?

A š n e p a t a r i u b a d a u t i , nes o r g a n i z m a s p a t s apsivalo i r a t s i n a u j i n a m a i t i n a n t i s vegetar i škai . Ypač n e r e i k ė t ų b a d a u t i t i e m s , kur ie t u r i v i r šk in imo p r o b l e m ų , nes gali s m a r k i a i nukr i s t i svoris. Puik ios sveikatos ž m o g u s g a l ė t ų p a b a n d y ti b a d a u d a m a s d e r i n t i kviečių že lmenų sulčių ir kviečių v a n d e n s gėr imą. N u s t a č i a u , kad v i d u t i n ė s sveikatos ž m o g u s tr is d ienas gali b a d a u t i be jok ių komplikaci jų. Jeigu nuolat v a r t o s i t e kviečių ž e l m e n ų sultis kaip p a p i l d o m ą m a i s t ą , m a n a u , kad tr i jų dienų b a d a v i m a s , kur io m e t u gers i te kviečių ž e l m e n ų sultis ir kviečių vandenį , v i r šk inimo s i s temai sute iks n u o s t a b ų poilsį.

Ar stebėjote žmones, kurie tam tikrą laikotarpį mito

vien kviečiais? R . S m i t a s p a s m a n e keletą m e t ų d i r b o sodininku

i r e k s p e r i m e n t a v o , p e n k i s m ė n e s i u s v a l g y d a m a s t ik kviečius. Ž i n o m a , jis b u v o j a u d a u g i a u kaip ketver ius m e t u s valgęs t ik vegetar i šką m a i s t ą i r n e p a p r a s t a i s t i p r u s . Smit a s norė jo i š b a n d y t i , a r a m i n o r ū g š t y s , esančios kviečiuose, p a t e n k i n s jo o r g a n i z m ą , kai jis dirbs visą d a r b o dieną. E k s p e r i m e n t o m e t u jis p r a r a d o kelis k i l o g r a m u s svorio ir p a t y r ė d a u g n a u d o s : įgijo blaivią p r o t o ir dvasios r a m y b ę .

KVIEČIŲ ŽELMENŲ SULTYS - IŠGANINGOS

Jūs minėjote, kad kviečių želmenų sultys gali sukelti tam tikrus pokyčius. Kiek jos gali sumažinti degeneruojan-čias ligas?

Kviečių že lmenų sultys iš t iesų d a r o s t e b u k l i n g ą povei-kj. Aibė žmonių, kur ie , p a k i r s t i bevi l t i škų ligų, b u v o a r t i m i r t i e s , išsigelbėjo, g e r d a m i kviečių ž e l m e n ų sult is ir valg y d a m i vegetar i šką m a i s t ą .

Kokį kviečių želmenų sulčių kiekį žmogus turėtų išgerti, norėdamas įveikti ligą?

Tai labai i n d i v i d u a l u . P r a d ė k i t e n u o m a ž o kiekio - 3 0 -60 g r a m ų ir d i d i n k i t e iki 200 g r a m ų p e r dieną. Tik atsim i n k i t e , kad kviečių ž e l m e n ų sultys y r a t a m t i k r a s vais tas ligai g y d y t i , o p i r m i a u s i a reikia p a š a l i n t i ligą sukėlusias pr iežas t i s .

Ką daryti, jeigu ne kiekvienas gali gerti sultis?

Aš t u r ė j a u s t u d e n t ą , se rgant į s u n k i a leukemi ja . J is negalėjo valgyti nei ger t i . P a s i ū l i a u j a m kviečių ž e l m e n ų sulčių suleisti švirkšt ikl iu kaip klizmą, taigi s u l t i m s nereikėjo p r a t e k ė t i v i r šk in imo t r a k t u , v a r t ų v e n a galėjo į s iurbt i sultis i r pas i sk i r s ty t i j a s po o r g a n i z m ą . J a m t a i labai p a d ė j o . Po savai tės jis paki lo i š lovos, o to n e į s t e n g ė p a d a r y t i j a u g a n a ilgą laiką. Liga p r a d ė j o t r a u k t i s . Gal iaus ia i j a u n u o l i s visiškai pasveiko.

Ar patariate kviečių želmenų sulčių taip įsišvirkšti (kaip klizmą) visiems, ar tik tiems, kurie negali jų gerti?

P a t a r i u vis iems. Pr ieš į s i šv i rkšdami p a d a r y k i t e valomąją klizmą. Je igu i šbėgančio v a n d e n s s rovė nešvar i , pasikliz-m u o k i t e d a r sykį. P a s k u i pr ip i lk i te į švirkštiklį kviečių želm e n ų sulčių ir į s išvirkškite. Tai reikia a t l ik t i p e r 20 minučių, kad m a k s i m a l i a i a b s o r b u o t ų s i .

Ar dažnai tai reikia daryti? Vieną a r b a d u k a r t u s p e r dieną. Ar klizmų darymas netaps įpročiu?

Ne. G e r a i sveikatai svarbu, kad g a u b t i n ė ž a r n a b ū t ų švari. Vegetariškai m a i t i n a n t i s kl izmos išties re ikšmingos . Valant o r g a n i z m ą sveikatos labui v iena a r b a dvi kl izmos

1 3 4 D A L I S • S T E B U K L I N G A S K V I E C I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S S T E B U K L I N G A S K V I E C I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S • I V D A L I S

K V I E Č I Ų Ž E L M E N Ų A U G I N I M A S I R S U L Č I Ų S P A U D I M A S

Iš kur jūs gaunate kviečių želmenų? G e r i a u s i a s ir p ig iausias b ū d a s g a u t i kviečių že lmenų ~

t a i i š s iaugint i p a č i a m . Š i a m reikalui n a u d o k i t e t a m s i a i rau-

K V I E Č I Ų Ž E L M E N Ų S U L T Y S

M Ė G S T A M I E M S G Y V U L Ė L I A M S I R V A I K A M S

Turiu šunį, kuris serga ir kurį apniko blusos. Kaip galėčiau jam padėti?

P i r m i a u s i a i š e s m ė s t u r ė t u m ė t e pake i s t i j o m a i s t ą , nes chemikalai kenkia i r š u n ų sveikatai . K a i aš nus ip i rkau šešių m ė n e s i ų šunį, jis a t r o d ė labai s i lpnas, n o r s d o k u m e n t u o se b u v o p a r a š y t a , kad visiškai sveikas. Šuo t u r ė j o b lusų ir k i rmėl ių, akys i r a u s y s a p i m t o s infekcijos, d a n t y s sugedę.

Į šuns akis ir ausis p r a d ė j a u laš int i kviečių že lmenų sult is, šėr iau j j m a i s t u , kokį r e k o m e n d a v o jo še imininkas, nes t ik tokį šuo galėjo ės t i , t u r ė d a m a s v i r šk in imo problem ų . P a m a ž u p r a d ė j a u keist i j o rac ioną, p a b a n d ž i a u d u o t i avokado, bet ta i j a m b u v o p e r s u n k u s m a i s t a s . P r a d ė j a u m a i t i n t i energijos s r iuba, kur ią p a t i valgiau, i r n e t r u k u s šuo p r a d ė j o sveikti .

A n k s t e s n i o jo m a i s t o aš vis į d ė d a v a u į s r iubą. Gal iausiai p r a d ė j a u g a m i n t i j a m m a i s t ą , d a u g i a u s i a i š viščiukų. Šuniui p r a d ė j u s ėsti v iš t ienos sr iubą, blusos iš k a r t o išnyko. J is n e t a p o v e g e t a r u . A š vis d a r g a m i n u j a m viš t ienos sr iubą, t ik i jo rac ioną į t r a u k i a u energi jos s r iubą ir t r u p u t į organiškai i š a u g i n t o i r p a r u o š t o viščiuko.

K a i n u p i r k a u šunelį, j is d a u g laiko m i e g o d a v o , nes sirgo. D a b a r j a m 9 m e t a i , j is m a ž a i m i e g a i r d a u g la iko žaidžia.

Ar gyvulėliai gali tapti vegetarais?

T a i p . K a r t ą t u r ė j a u k a t ę i r šunį, kur ie m a i t i n o s i augaliniu m a i s t u . Šuo b u v o puikios sveikatos, n e t u r ė j o jokių v i r šk in imo p r o b l e m ų .

Kaip pakeisti gyvulėlių racioną?

Svarbiaus ia , d u o k i t e j i ems energijos s r i u b o s : i š p r a d ž i ų p o t r u p u t ė l į p r i d ė d a m i pr ie t o m a i s t o , kurį j ie ė sdavo anksčiau; p a m a ž u energi jos s r iubos dozę d i d i n k i t e .

Ar verta stengtis jį padaryti vegetaru?

Tai pr ik lauso n u o gyvulėl io. P a s i k l i a u k i t e savo intuicija. Je igu gyvulėlis sunkia i v i r šk ina, d u o k i t e j a m n e d a u g m a i s t o , b e t b ū t i n a i energi jos s r iubos .

Ar jūs pateisinate pereinamąjį laikotarpį?

P a ž į s t u ž m o n i ų , k u r i ų p e r e i n a m a s i s l a i k o t a r p i s j a u t r u n ka m e t u s ir greičiausiai j ie t a i p išgyvens visą savo gyvenimą. P a s i r y ž u s reikia nedel s iant p r a d ė t i m a i t i n t i s vegetarišk u m a i s t u .

O kaip dėl vaikų? P a s t a r a i s i a i s m e t a i s a t l ikau t r i s sk i r t ingus b a n d y m u s

su vaikais. V iena m e r g y t ė b u v o 4 m e t u k ų . J i t u r ė j o įg imtą aler

giją, j ėgos b u v o išsekusios, o p i lvukas i š p ū s t a s . J o s m a m a ver sdavo j ą valgyti p e r pr ievar tą . M e r g y t ė per t r i s d ienas p r i p r a t o pr ie energijos s r iubos . P a t i n ę s jos veidelis a t s l ū g o , pi lvukas pasve iko. Tai b u v o t iesiog s t e b u k l a s , įvykęs mažiau kaip p e r dvi savai tes .

K i t a m e r g y t ė a t ė j o po tr i jų vėžio operaci jų. J i nieko negalėjo v i r šk int i . P r a d ė j a u n u o m a ž ų kokoso pienelio dozių. P a s k u i j i j a u galėjo gert i kviečių vandenį su m e d u m i . Po kelių d ienų p r a d ė j o valgyt i energi jos s r iubą. P r a ė j u s t r i m s s a v a i t ė m s jos sve ikata ženkliai pagerė jo .

Trečioji m e r g y t ė b u v o t a i p p a t po operaci jos i r l aba i įs ibail inusi, nes m a n ė , kad i r p a s m u s l igoninė. J a i tereikėjo p e n k i ų dienų suvokt i , kad čia g a n a p u i k u i r kad m e s jos n e n u s k r i a u s i m e . J i gėrė migdolų p ieną i r labai gre i ta i p r i p r a t o pr ie a v o k a d o , obuol ių i r kviečių v a n d e n s mišinio.

Kiekvienas vaikas b u v o g y d o m a s sk i r t ingai , nes t u r ė j o v i r šk in imo p r o b l e m ų , b e t visi pasve iko, nes m a i s t ą valgė d r a u g e g e r d a m i kviečių vandenį .

Ar jūs pritaikėte kviečių želmenų sultis gerti gyvulė

liams ir vaikams? P a b a n d ž i a u savo šuniui d u o t i gert i kviečių že lmenų

sulčių, b e t nieko iš to neišėjo. Vaikai elgiasi p a n a š i a i . Infekuotas v ie tas - aus is , akis kviečių ž e l m e n ų sultys veikia n u o s t a b i a i . M a n d a ž n a i s k a m b i n d a v o m a m o s , k u r i o m s pav y k d a v o š iomis su l t imis p a d ė t i s e r g a n t i e m s va ikams.

1 3 6 IV DALIS • S T E B U K L I N G A S KVIEČIŲ ŽELMENŲ POVEIKIS

d o n u s k i e t u s ž ieminius kviečius, k ie tus vasar inius kviečius ir m i n k š t u s vasar inius kviečius ( p a g e i d a u t i n a nur o d y t a eile). Aš p a i m u vid u t i n i o dydžio (18 X 14 X 1) p a d ė k l u s , j kiekvieną jų užm e r k i u p u s a n t r o s st ikl inės kviečių, į p i l d a m a dv iguba i t iek v a n d e n s i r leidžiu j i e m s

m i r k t i 6-8 v a l a n d a s . P o t o nupi lu vandenį i r 1 5 v a l a n d ų daig inu gr i idus , j u o s p r i d e n g u s i . T u o m e t a n t p a d ė k l ų p a b e -riu 2,5 s tor io sluoksnį o r g a n i n ė s ž e m ė s , k r u o p š č i a i ją sudrėkinu v a n d e n i u (ger iaus ia a p i p u r k š t i l a i s t y t u v u ) , i r sudaigint u s gr i idus p a s k i r s t a u t a i p , kad j ie l iestųsi , b e t v ienas k i to n e u ž d e n g t ų . U ž d e n g i u d a r vienu t o k i o p a t i e s dydž io padėklu ir t r is d ienas leidžiu g r i i d a m s d y g t i , m a ž d a u g 60"C_ ar

a u k š t e s n ė j e t e m p e r a t ū r o je . Šiuo l a i k o t a r p i u la i s ty t i nere ik ia . P o t o n u ė m u s viršut inį p a d ė k l ą , gr i idai laik o m i s a u l ė t a m e k a m b a r y j e , l a u k e , a r b a š i l tnamyje p o l e m p o m i s . Apie sava i tę reikia gaus ia i l a i s ty t i , kol želm e n y s i šaugs iki 20 c m , paskui a š t r i u peiliu jie n u p j a u

n a m i kiek g a b m a a r č i a u š a k n ų . Tokius sau lėgrąžų a r grikių želmenis g a b m a valgyti su s a l o t o m i s , s u m u š t i n i a i s i r d ė t i į s r iubas . S u l t i m s i š spaus t i re ikia speciabos m a š i n ė l ė s , p a n a šios į m ė s m a l ę .

Kur gauti organinės žemės?

E s u s u m a n i u s i k o m p o s t o s u d a r y m o s i s temą. Tai prie i n a m a k iekv ienam. P i r m i a u s i a a š p a ė m i a u keletą r a u s v ų sbekų lervų - M o t i n o s G a m t o s padėjė jų. D a v i a u j o m s t ruputėl į žemės, o m a i s t u i d a u g n a u d i n g ų p r o d u k t ų : daržovių, b a n a n ų žievelių, a v o k a d o i r t . t . N e p a t a r t i n a d u o t i kviečių v a n d e n s ar gri idų, nes jie s u k e b a k i r m ė l ė m s p r a ž ū t i n g ą reakciją, t o d ė l i r p a u k š č i a i l aba i m ė g s t a n u o kviečių vandens

S T E B U K L I N G A S KVIEČIŲ ŽELMENŲ POVEIKIS • IV DALIS

b k u s i u s gr i idus ! Lervos p a p r a s t a i b ū n a a lkanos, t a d nuolat o s t u r i b ū t i m a i t i n a m o s , k i t a i p jos ž u s . Jos ž e m ė s n e ė d a , t a č i a u p a v e r č i a žeme t a i , k ą s u ė d a .

K o l p a s i g a m i n s i t e k o m p o s t u i sk i r tas dėžes, lervas laik y k i t e m a ž o j e vonelėje. Nedidele i še imai p a t a r i u įsigyti t r i s dėžes . M a n p a t i n k a tokios dėžės, kur ias p a n a u d o j u s g a b m a i šp laut i . P a d a r a u sky lutes dėžių šonuose, kad oras g a l ė t ų c i r k u b u o t i , i r t r i s - k e t u r i a s sky lutes dėžių d u g n e . P a s k u i į p i r m ą dėžę d e d u n a u d o t u s „ k i b m ė b u s " - t a i , kas b k o nup j o v u s kviečių želmenis a r b a k i tokius ž a l u m y n u s , nes j ū s g a b t e a u g i n t i i r gr ik ius bei s a u l ė g r ą ž a s . J ie s o d i n a m i t a i p p a t , kaip i r kviečiai.

Jūs sakėte, kad komposto dėžę pradedate panaudodama

tokį kilimėlį? T a i p . P u s ė s pėdos s tor io k i b m ė b s į d e d a m a s į dėžės dug

ną, po to - v i r t u v ė s a t b e k o s , p a s k u i - vėl kiti n a u d o t i k i b m ė b a i . V i r t u v ė s b k u č i u s re ikia s u d ė t i labai k ruopšč ia i , svarbu įdėt i d a u g lervų. V ė b a u k i b m ė b a i gab b ū t i sup jaust o m i d a b m i s , kad procesas p a g r e i t ė t ų .

Ar galima pridėti obuolių žievelių? Aš n e d e d u vaisių a t b e k ų , nes jos p r i t r a u k i a v a b a b u k u s

, ( b a k t e r i j a s ) . D a r ž o v i ų a t b e k a s p a k a s u po ž e m ė m i s . Laikau j a s k o n t e i n e r i o viduje, t o b a u n u o ventibaci jos skylučių, kad n e a t s i r a s t ų vabalų.

Kur gauti sodinimui tinkamos žemės? Dalį ž e m ė s g a l i m a a t s i n e š t i i š m i š k o ar sodo, p r i d ė t i

t o k i ą p a t dalį d u r p ž e m i o i r dalį k o m p o s t o su sbekais. ^ Per kiek laiko žemė susikompostuoja?

M a ž d a u g p e r š e š i a s - a š t u o n i a s savaites, - t a i prikiaii.so n u o t e m p e r a t ū r o s i r k i t ų sąlygų.

Ar jūsų namuose nėra kvapo nuo komposto? A n a i p t o l . Kai gr įž tu i š g a t v ė s , k u r orą gadina prava-

žiuojantys automobiliai, manęs laukia visai kitas pasaulis Mano namai tarsi sodas. Tai nuostabu. Visi, gyvenantys to kį gyvenimą, jaučiasi padedą atstatyti Motiną Žemę. Kuo dar naudingi kviečių želmenys? Kviečių želmenų sultys gali būti naudojamos kaip antiseptinė priemonėįsipjovus. Truputį kviečių želme

nų reikia pamerkti į šias sultis, uždėti ant sužeistos vietos,

I

1 3 8 D A L I S » S T E B U K L I N G A S K V I E C I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S S T E B U K L I N G A S K V I E Č I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S I V D A L I S 1 3 9

p r i r a k i n t i e m s pr ie lovos, senel iams i r k a i m y n a m s . Rezult a t a i b u v o s t u l b i n a n t y s . Po kelių savaičių visi t ie l igoniai pak i lo iš lovos ir t a p o energingi .

T y r i m u s a t l ikau daugely je šalių, t ū k s t a n č i a m s ž m o n i ų a i šk inau kviečių že lmenų v e r t ę .

Ar kviečių želmenys iš tiesų gali atnaujinti organizmą?

P a t y s kviečių že lmenys nieko n e d a r o , t a č i a u j ų p a d e d a m a s ž m o g u s at l ieka G a m t o s u ž d u o t į savo k ū n u i - sveikti, a p r ū p i n d a m a j į v isomis b ū t i n i a u s i o m i s m a i s t i n g o m i s , lengvai v i r š k i n a m o m i s m e d ž i a g o m i s . K a d a n g i nere ik ia v irškint i s u n k a u s m a i s t o , o r g a n i z m a s d a u g i a u laiko skiria t a m , k a d p a g y t ų .

Tai turbūt yra kviečių želmenų stebuklas? Tai ne vien kviečių ž e l m e n ų s t e b u k l a s , t a i gyvenimo

s t e b u k l a s . Moksl in iu požiūr iu šio p a s v e i k i m o procesas nesuv o k i a m a s . N e t g i t u r ė d a m i d a u g moksl inių žinių, i š t ikrųjų laba i m a ž a i i š m a n o m e . Visai kitokį požiūr į p a t e i k i a G a m t a . Viskas a t r o d o t a i p p a p r a s t a - j u k reikia t ik m a i t i n t i s lengvai v i r š k i n a m u , šviežiu, te rmiška i n e a p d o r o t u m a i s t u , i r o r g a n i z m a s p a t s p r a d ė s n a i k i n t i toks inus i r a t s i s t a t y s savo p u s i a u s v y r ą . Dvi p r i e ž a s t y s - t o k s e m i j a i r a v i t a m i -n o z ė , - y r a visų ligų k a l t i n i n k ė s .

K a i s u g r į ž t a m e į G a m t ą , p r a d e d a m e suvokt i , kad, laik y d a m i e s i jos dėsnių, gal ime gyvent i p i lnaver t į , be b a i m ė s , s t r e s ų ir l igų gyvenimą.

Ar pradėjus vartoti kviečių želmenis jūsų gyvenimas ta

po pilnavertis ir paprastas? M a n o požiūr i s į g y v e n i m ą p a s i d a r ė d a u g p a p r a s t e s n i s .

Aš galiu įveikti visus m a n e užgr iūvančius s u n k u m u s . K a i kur ie ž m o n ė s m a n e netg i b a u g i n o į s t a t y m a i s i r t e i s m a i s , kiti b a n d ė pas i sav int i m a n o a t r a d i m ą . T a č i a u a š nepas idaviau, ne le idau savęs pal iest i nei fiziškai, nei prot i ška i , nei emociškai , nei dvasiškai.

Taigi kviečių želmenys išsprendžia visas problemas?

Kviečių želmenys p a d e d a o r g a n i z m u i apsivalyt i fiziškai, p a s k u i lyg s a v a i m e a p s i v a l o m a prot i ška i i r dvasiškai. Įsisenėjusios p r o b l e m o s i r y r a v iena p a g r i n d i n i ų ligų atsir a d i m o pr iežasčių, y p a č t u o m e t , kai o r g a n i z m a s n e p a k a n -

p a s k u i a n t tvarsč io . J o m i s g a l i m a p r a p l a u t i akis , g a l i m a j ų u ž d ė t i a n t galvos, j e i g u y r a p l e i s k a n ų , s e r g a n t s l o g a j l a š i n t i j n o s į . J o m i s g a l i m a s k a l a u t i b u r n ą . P a d ė k l a s su kviečių že lmenimis , p a d ė t a s netol i te lev izor iaus a r kompiuter io , neutralizuoja radiaciją.

K V I E C I Ų Ž E L M E N Y S I R E M O C I N Ė D E T O K S I K A C I J A

Kaip jūs atradote, kad kviečių želmenų sultys gydo? Kviečių že lmenų sul tys ž inomos t a i p seniai kaip Bibli

j a . J ų g y d o m ą s i a s savybes p a s t e b ė j a u d a r P i r m o j o pasaulinio karo m e t u , kai m a n o senelė n a u d o j o želmenis sužeist i e m s kare iv iams g y d y t i . 1950 m e t a i s p a t i t u r ė d a m a sveikat o s p r o b l e m ų p r i s i m i n i a u kviečių ž e l m e n ų i r k i t ų ža lumynų poveikį. B a n d y m u s p r a d ė j a u p i r m i a u s i a su gyvulėliais . Kviečių želmenis pas i r inkau t o d ė l , kad j ie laba i gre i ta i auga. J ie t a p o m ė g s t a m i a u s i u m a n o gyvulėl ių m a i s t u i r stebukl ingai veikė jų sveikatą.

Aš d a u g d i r b a u i r t a r i a u s i su geru dirvos i r s o d i n i m o special is tu d a k t a r u S. T o m u . Atl ikęs c h e m i n ę anal izę, j is n u s t a t ė , j o g kviečių že lmenyse i t in g a u s u n a u d i n g ų maist i n g ų m e d ž i a g ų . Sava i tėmis i r ne t mėnes ia i s j is perž iūr inėj o d u o m e n i s , kur iuos g a v o d a k t a r a s Č . Šnabel i s , tyr inė jęs kviečių i r ž a l u m y n ų poveikį g y v ū n a m s i r ž m o n ė m s . Šnabelis n u s t a t ė , kad kviečių že lmenys t u r i d v i d e š i m t e r i o p a i d a u g i a u m a i s t i n g ų m e d ž i a g ų , n e g u į p r a s t o s d a r ž o v ė s .

G e r i a u s i a dirva t y r i m a m s b u v o m a n o p o dvidešimties m e t ų į p r a s t o s amer ik ie t i škos m i t y b o s i r gyvensenos išsekęs i r s i lpnas o r g a n i z m a s . Kai p r a d ė j a u k r a m t y t i bei valgyti šviežius kviečių želmenis ir ger t i jų sul t is , pūl iuojantis vėžinis auglys , kankinęs m a n e kelerius m e t u s , p r a n y k o p e r keletą m ė n e s i ų . Sveikatos p r o b l e m a s , su kuriomis s u n k u kovoti į p r a s t a i s medic inos m e t o d a i s , galiausiai p a v y k o įveikti.

P a s i d a r i a u energ inga, puikiai j a u č i a u s i i r neabe jo jau, kad m a n o o r g a n i z m u i tą energiją s u t e i k ė kviečių želmenys. N o r ė d a m a į rodyt i , kad j ie i r k i t iems p a d ė s pasveikt i , ruoš iau kviečių že lmenų sult is i r dali jau ž m o n ė m s , ligos

1 4 0 IV DALIS * STEBUKLINGAS KVIEČIŲ ŽELMENŲ POVEIKIS S T E B U K L I N G A S KVIEČIŲ ŽELMENŲ POVEIKIS IV DALIS 1 4 1

karnai g a u n a n a t i i r a l a u s m a i s t o . Kviečių že lmenys i r veg e t a r i n i s m a i s t a s šias p r o b l e m a s i š s p r e n d ž i a i r o r g a n i z m u i su te ik ia g a l i m y b ę p a č i a m pasve ikt i . T o k s p a s v e i k i m a s kiekvieną pr iverč ia s u s i m ą s t y t i , kas y r a g y v e n i m a s , kodėl j is p i lnas s u n k u m ų i r i š b a n d y m ų , p a d e d a n č i ų t o b u l ė t i i r t a p t i d v a s i n g e s n i a m . J u k b e p r o b l e m ų g y v e n i m a s b i i tų m o n o t o niškas i r n u o b o d u s .

Su kokiomis problemomis susiduriate jūs?

Iš pr ig imt ies esu labai pat ik l i . P a s i t i k ė j a u ž m o n ė m i s , kurie n a u d o j o s i m a n o a t r a d i m u piniginiais s u m e t i m a i s i r b a n d ė į r o d y t i , kad a š nega lė jau t o a t r a s t i , nes m ą s t a u senoviškai. T a č i a u kviečių že lmenų sultys ir vegetar i škas maist a s m a n p a d ė j o iš laikyti puikią o r g a n i z m o p u s i a u s v y r ą , o g l a u d u s ryšys s u G a m t a te ik ia dvasinių jėgų.

Ar jūs išliekate rami, nekreipdama dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui?

T a i p . P i r m o j o p a s a u b n i o karo m e t u m a n o senelė, rii-p i n d a m a s i sužeis tais kariais , kiekvieną dieną išeidavo iš apkasų, n o r ė d a m a pr i r inkt i laukinių a u g a l ų i r ž a l u m y n ų , n o r s apl inkui z v i m b ė kulkos. Aš p a s t e b ė j a u , kad j i v i s u o m e t iš-b k d a v o r a m i , kad i r kas dėjosi a p b n k ją. Ž m o n i ų pykt i s , n e a p y k a n t a , t e r o r a s , s iaubas , nevilt is n i e k u o m e t n e p a v e i k ė jos r a m y b ė s ir sveikos pr ig imt ies .

Iš to, ką jūs pasakėte, supratau, kad būdami protiškai apsinuodiję, turime drąsiai spręsti savo problemas.

B i i d a m a 80 m e t ų , akis į akį sus idi i r iau su laba i dide-bais n e m a l o n u m a i s , b e t j u o s įveikiau p r o t i n g a i , r a m i a i i r a t s a k i n g a i . Nesvarbu, kiek i r kokių p r o b l e m ų m u m s iškiltų, svarbu j a s spręs t i d e r a m a i i r r a m i a i , nes t a i žmogiškosios pr ig imt ies e s m ė .

M a n o gyvenimo pask i r t i s - p r o p a g u o t i vegetar i šką gyvenseną v i s a m e pasauly je . Aš t ikiu, kad į m a n o m a i šgydyt i sergančią M o t i n ą Ž e m ę n e t g i i n d i v i d u a b o m i s p a s t a n g o m i s . Ž e m ė , kaip i r ž m o g a u s o r g a n i z m a s , gab a t s i n a u j i n t i p a t i , jeigu t ik j a i bus s u t e i k t a t o k i a g a b m y b ė . Kiekvienas ga-b d a l y v a u t i š iame procese, jei t a p s prot i ška i ir dvasiškai švaresnis, gyvens pi lnavert į gyvenimą. Tai i šganingas kebas j a m p a č i a m , k i t iems ž m o n ė m s i r Žemei. •

KVIEČIŲ ŽELMENYS - DVASINIAI TONIZATORIAI

Jūs minėjote, kad atliekate gyvenime tam tikrą paskir

tį - propaguojate vegetarišką gyvenseną visame pasaulyje.

Ar manote, kad kiekvienas turi tam tikrą paskirtį gyvenda

mas Žemėje? I š t i k r o aš m a n a u , k a d kiekvienas ž m o g u s t u r i un ikabą

pask i r t į , nes k iekvienas y r a unikab b ū t y b ė . K a i ž m o g a u s o r g a n i z m a s u ž t e r š t a s toksiškai i r i š d e r i n t a s , š i pask i r t i s nepas i re i šk ia . T i k p r a d ė j ę s sveikti, kai viskas gyvenime p r a d e da šviesėt i , ž m o g u s gab pa jus t i savo paskir t į . Jis p r a d e d a suvokt i , kas y r a d v a s i n g u m a s , sus izgr imba, kad savo viduje t u r i Dievą ir k a d už savo fizinį, prot in į ir dvasinį tobulė j im ą a t s a k i n g a s jis p a t s .

Ar detoksikacija visuomet padeda suprasti savo paskirtį?

T a i p . Tai n u o s t a b u s da lykas . K a i j a u č i a m e , kad a tbeka-m e savo pask i r t į g y v e n i m e , kai h a r m o n i z u o j a m ė s s u G a m t a , m u s a p i m a t i k r a p a l a i m a . Visos b ė d o s i r ne la imės a p b n k m u s r o d o , kad ž m o n ė s viską d a r o priešingai negu privalėt ų . Kiekvienas poelgis, pr ieš ingas G a m t a i , s u k u r i a n e d a r n ą . Įvairių rūšių n u o d a i žemėje i r a p b n k j ą k u r i a n e d a r n ą m ū s ų m a i s t e , gi l inančią i r t o b a u k o m p b k u o j a n č i ą fizinę, p r o t i n ę i r dvas inę m ū s ų n e d a r n ą . Ž m o n ė m s r e i k ė t ų s u p r a s t i , kad j ie t u r i n e d e l s d a m i apvalyt i ne t ik savo k ū n u s , b e t i r m i n t i s . Mes nega l ime i šnykt i ne įgyvendinę savo pask i r t ie s , kur ios e s m ė - i š m o k t i gyvent i h a r m o n i n g a i su G a m t a i r Ž e m e .

Ką jūs turite omenyje?

M a n a u , kad i lgainiui visi s u p r a s , jog privalo apsivalyt i . Visur p l i n t a n č i o s ligos - t a i ne kas k i t a , kaip į spė j imas ž m o n ė m s , kad jie blogai i r neteis ingai gyvena. Ž i n o m a , serg a n t i s ž m o g u s g a h p a s i r i n k t i , a r pasve ik t i , a r leisti hga i save įveikti . Vis d a u g i a u s u t i n k a m e ž m o n i ų , ieškančių alt e r n a t y v i ų p a s v e i k i m o b ū d ų . Sveikdami jie pr i s ider ina pr ie n a u j o s gyvensenos, m a t o tikslą. Įgyja p r a s m ę b ū t i n u m a s save t o b u l i n t i . Ž m o n ė s p r a d e d a suvokt i savo tikrąjį „ A š " , dvasiniais sa i ta is susijusį su G a m t a .

Ką jūs turite omenyje sakydama, kad mes turime ne

delsdami apsivalyti?

1 4 2 D A L I S » S T E B U K L I N G A S K V I E C I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S S T E B U K L I N G A S K V I E C I Ų Ž E L M E N Ų P O V E I K I S I V D A L I S 1 4 3

i r ve iksmingiau, negu m a n o m e . Į s iva izduoki te pasaul į be ligų, pasaul į , k u r i a m e v y r a u j a h a r m o n i j a . T i k i u , k a d t a i p i r b u s , n a t ū r a l u s aps iva lymo procesas pasieks visas šalis, o mes d ž i a u g s i m ė s at l ikę savo pask i r t į .

Kas tai yra naujasis amžius? N a u j a s i s a m ž i u s ženkl ina k i tą s ą m o n i n g u m o lygmenį,

reiškia n a u j ą m ą s t y m o b ū d ą . Ž m o n ė s mokosi p a t y s a t sakyt i už savo gyvybę, nela imių priežasčių nesuvers t i k i t i e m s ir la ikyt is G a m t o s dėsnių, kad i š spręs tų savo sveikatos p r o b l e m a s i r aiškiai s u v o k t ų gyvenimo pask i r t į . K a i p m i n ė j a u , k iekvienas ž m o g u s y r a unikalus . T ik iu, kad š iame pasauly je g y v e n a m e t a m , j o g m o k y t u m ė s i r m o k y t u m e .

Juk daugybė žmonių jau keičia savo mąstymą, tai kodėl pasauliui dar būtina apsivalyti?

Je igu kiekvienas pasikeis ime, t a d a pasaul iu i n e b u s tokios bf i t inybės. P a s a u l y j e kasdien į v y k s t a d a u g bais ių dalykų, p l i n t a p a n i k a , o p a n i k a gali n e i g i a m a i veikti ir t u o s , kur ie b a n d o keisti gyvenseną. T a č i a u pasaul į a š m a t a u kaip a u k s o a m ž i ų . Tai į m a n o m a pas iekt i b e ž iaur ių ne la imių. Dievas j u k n ė r a blogis. J is visur įžvelgia meilę. Apsivalym a s v y k s t a t ik m ū s ų gerovei. A n t r a v e r t u s . Dievas neleis t ę s t i s m ū s ų Žemėje des t rukci ja i , n e s egz i s tuo ja t;;iF, t ikr i dėsnia i . Je igu ja i s p i k t n a u d ž i a u j a m e , visa ta i Žemei skaudžiai a ts i l ieps .

Kaip nusakytumėt vadinamąjį aukso amžių? Tai pasau l i s , p i lnas h a r m o n i j o s , t a i k o s i r mei lės . Toks

jis t a p s m ū s ų k a n t r y b ė s i r t r iūso dėka. U ž u o t siekę savo a s m e n i n i ų t iks lų, m e s d a r n i a i b e n d r a d a r b i a u s i m e v ienas s u k i t u . M ū s ų nevaržys konkurenci ja , des t rukc i ja , m ū s ų pač ių s u k u r t a s b e p r o t i š k a s g y v e n i m a s . T a i b u s la isvė m o k y t i s i r l a i s v ė m y l ė t i D i e v ą i r j o s u k u r t ą p a s a u l į . Džiaugs iuosi, jei pr ie viso to pr is idės žinios apie n u o s t a b i a s kviečių ž e l m e n ų savybes i r v e g e t a r i n ę gyvenseną.

Šiuo m e t u e s a n t i ligų g a u s a r o d o , kad ž m o n ė s p e r ilgai n e p a i s ė G a m t o s dėsnių i r pr ivalo pr is iverst i pasikeist i a r b a žus . N e g a l i m a užsisklęsti - t a i n u o d ė m ė , re ikia a t s igręžt i j G a m t ą , kad o r g a n i z m a s p a t s p a d ė t ų sau pasve ikt i .

Šiuo m e t u Ž e m ė p a t i s tengias i vis d a u g i a u apsivalyt i , i r t a i n u o s t a b u . Biblija i r kiti senovės r a š t a i p r a n a š a v o , kad neto l imoje atei ty je vyks baisių d a l y k ų . G a l to pasaul i s i r išv e n g t ų , jei aps iva lytų. K i t a i p t a r i a n t , ger iaus ia b i i tų, kad kiekvienas n e d e l s d a m a s p a t s p r a d ė t ų a p s i v a l y m o procesą, u ž u o t laukęs , kol b u s d a r s u n k i a u .

Kaip jūs ketinate atkreipti žmonių dėmesį į šią labai svarbią nuostatą?

J a u č i u didelį poreikį skleisti ž inias apie kviečių želmenis i r vegetar i šką m i t y b ą . K e t i n u su t u o s u p a ž i n d i n t i milijonus ž m o n i ų , r a š y d a m a k n y g a s i r s k a i t y d a m a p a s k a i t a s , te ik t i j i e m s drąsos i r vilties š i a m e n e a p y k a n t o s i r b a i m ė s p i l n a m e pasauly je . M a n o n u o m o n e , „didysis a p s i v a l y m a s " j a u pras idė jo, - t u r i u o m e n y epidemi jas kaip A I D S . Nors tokių, kur ie b a n d o m a n k l iudyt i skleisti s a v o p a t i r t į , y r a n e m a ž a i , j ie n e s u p r a n t a , kad dėl savo idėjų i r vegetar inės m i t y b o s m a n p a k a n k a miegot i t ik k e t u r i a s v a l a n d a s , i r niekas m a n n e s u t r u k d y s p r o p a g u o t i na t i i ra l ią gyvensen ą ž m o n ė m s , kad j ie p r i i m t ų G a m t o s s iū lomus lobius i r la ikytųs i Vi sa tos dėsnių.

Ar jūs kovojate su AIDS virusu? T a i p . P u e r t o Rike a š t u r i u A I D S t y r i m o centrą , kur

s e r g a n t y s s t u d e n t a i gali a t e i t i i r pas i l ikt i i lgesniam laikui m o k y d a m i e s i i r sve ikdami . Šio g y d y m o c e n t r o apl inkoje vyr a u j a saulė , g r y n a s o r a s i r t y r a s v a n d u o , puik ia i ve ik iantys sveikatą.

Kiek laiko tai trunka? M a ž d a u g apie tr is m ė n e s i u s . Kai ž m o n ė s p r a d e d a sveik

t i , k a l b a m e apie dvasinį a t g i m i m ą . Visą laiką d i r b d a m a su l igoniais, nesut ikau ž m o n i ų , kurie t a i p gre i ta i sveiktų, kaip čia l igoniai, s e r g a n t y s A I D S . N o r ė d a m i likti gyvi, j ie t u r i a t s i s a k y t i a n k s t e s n i ų įpročių ir į s i t ik in imų, iš e smės pakeisti gyvenimą. Sunkiaus ias da lykas - a t s i s a k y t i senų įpročių, nes t u o laiku a t r o d o , kad apl ink t u š t u m a . T a č i a u t a i , k ą mes g a u n a m e vietoj tok ių p r a r a d i m ų , y r a k u r kas d a u g i a u

v DALIS

K I T I V Ė Ž I O G Y D Y M O B U D A I

F E R M E N T A I S P R I S O T I N T O M A I S T O R E I K S M Ė ,

S E R G A N T V I R U S I N Ė M I S L I G O M I S I R A I D S

H a r v ė j u s C. Lisas t y r i m a i s į rodė, k a d s e r g a n t vėžiu kraujy je i r š l ap ime t r i i k s t a t a m t i k r ų f e r m e n t ų .

F e r m e n t ų n e g a l i m a pakei s t i jok iomis s i n t e t i n ė m i s medž iagomis , nes j ie t e i k i a gyvybei r e i k a b n g ų jėgų, j ie - bii-t ini e l e m e n t a i m a i s t u i v i r šk int i . O r g a n i z m u i reikalingi visi f e r m e n t a i p r o t i n i ų ir fizinių funkcijų kontro le i . Je igu jiisų o r g a n i z m a s n a u d o j a f e r m e n t u s n e n a t i i r a b a m m a i s t u i viršk int i , a t s i r a n d a jų s tyg ius i r b e b e k a j u o s p a s n m t i i š k i tų o r g a n ų , o šie savo r u o ž t u s i lpnėja i r t a m p a imlesni b g o m s . Dėl f e r m e n t ų s tyg iaus o r g a n i z m a s daros i alergiškas.

Didž iaus ia sergančių A I D S p r o b l e m a t a i p p a t ferment ų s tyg ius . Vegetar i ška g y v e n s e n a p r i s i d e d a pr ie f e r m e n t ų i š saugoj imo o r g a n i z m e , t e i k d a m a lengvai v i r šk inamą maistą. A . V i g m o r savo m o k y m ą gr indžia f e r m e n t ų vert ingum u . F e r m e n t a i - t a i t i l t a s t a r p fizinio i r dvasinio p a s a u b o . T i k t e r m i š k a i n e a p d o r o t a m e n a t i i r a b a m e m a i s t e g a u s u ferm e n t ų . Virusa i g a b n e t u r ė t i f e r m e n t ų a r b a t ik vieną kitą, ger iaus iu a tve ju - keletą. K a d a n g i aš t ik iu, kad f e r m e n t a i t a r s i b i i tybės , gyvenančios t a r p fizinio i r dvasinio p a s a u b o , vadinas i , i r v irusai g y v e n a t a r p šių dviejų p a s a u b ų . M e s neg a b m e r e m t i s vien t ik m o k s b n i u požii ir iu, nes moks las d a r n e p r i t a r i a d v a s i n ė m s real i joms, n o r s t a m t i k r ų p o s b n k i ų šioje srityje j a u y r a .

F e r m e n t ų v e i k l a m ū s ų o r g a n i z m e . N a t i i r a b a m e maist e y r a f e r m e n t ų , v i t a m i n ų , m i n e r a l ų i r k i t ų e l e m e n t ų , ku-

KITI V Ė 2 I O G Y D Y M O BUDAI • v DALIS 1 4 5

r iuos te ik ia G a m t a . Mes e s a m e i šsamiai su ja i s susipažin ę , t a č i a u n e d a u g i š m a n o m e apie j ų t e i k i a m ą energiją, kuri, d a r y d a m a t e i g i a m ą poveikį l ą s t e l ė m s , m u m s d u o d a jėg ų gyvent i š iame pasauly je . F e r m e n t a i t r a n s f o r m u o j a senus o r g a n i z m o a u d i n i u s į n a u j u s i r t a r s i k a t a b z a t o r i a i j u n g i a d r a u g ė n įvairius m a i s t o e l e m e n t u s .

Ląste lės y r a didelės d a r b i n i n k ė s , jos s u s i d a r o , valosi i r r e g u b u o j a o r g a n i z m o veiklą, k i ta ip s a k a n t , p a l a i k o organ i z m o sveikatą i r j a u n a t v i š k u m ą . J o m s m a i t i n t i r e i k a b n g a s t i n k a m a s e l e m e n t ų , t o k i ų kaip v i t a m i n ų C , D , E , m i n e r a l ų , p r o t e i n o i r f e r m e n t ų der inys . Viskas o r g a n i z m e i r g y v e n i m e y r a g laudžia i v ienas su k i tu susiję.

F e r m e n t ų g a l i a . F e r m e n t a i kasoje p r o t e i n ą p a v e r č i a įvairiais o r g a n i z m ą kur iančia i s jung in ia i s - a m i n o riigš-t i m i s . J ie d i r b a išvien su v i t a m i n a i s i r m i n e r a l a i s . F e r m e n t a i miisų seilėse p r a d e d a v i r šk inimo procesą, a p r i i p i n a org a n i z m ą gyvybine energi ja. Energi jos y r a v i s a m e n a t i i r a b a m e m a i s t e , f e r m e n t a i j į a p d o r o j a i r t e n k i n a o r g a n i z m o p o r e i k i u s . K a i p t ik f e r m e n t a i pa la iko b i i t i n a o r g a n i z m o pus iausvyrą. Kai jos n ė r a , e s a m e bguis t i i r p r a d e d a m e sent i . S t o k o j a n t f e r m e n t ų , a t s i r a n d a r i m t ų sveikatos p r o b l e m ų , netg i tokių kaip A I D S , n a r k o m a n i j a i r a lko l iobzmas .

F e r m e n t ų a t r a d i m a s . D a k t a r a s B u k n e r i s f e r m e n t u s ty r inė jo j a u prieš š i m t ą m e t ų . J is domėjos i f e r m e n t ų veikla i r jų a k t y v u m o s u m a ž ė j i m u veikiant karščiui , šalčiui ar r i igš t ims i r n u s t a t ė , kad i š d e r i n t a s o r g a n i z m a s f e r m e n t ų n e g a m i n a . Kiekvienas indiv idas , s u p r a s d a m a s , kad energi ja y r a g y v y b i n g u m o p a g r i n d a s , t r o k š t a biit i a k t y v u s , nes akt y v u m a s - t a i g y v e n i m o raiška. D a u g e b s ž m o n i ų energi jai ž a d i n t i v a r t o j a kavą, a r b a t ą , t a b a k ą , n a r k o t i k u s i r k i t u s s t i m u b a t o r i u s .

Šiais n e n a t i i r a b a i s bi idais t e i k d a m i o r g a n i z m u i energijos , p a k e n k i a m e savo fizinei biiklei i r sukel iame m ą s t y m o p o k y č i u s . Smegenys p r a d e d a d i rbt i d e s t r u k t y v i a i , n e n o r m a liai. Energi jos reikia g a u t i i š m a i s t o , kuris te ik ia l ą s te lėms m a i s t i n g ų m e d ž i a g ų . Je igu n o r i m e t r y k š t e t r y k š t i energi ja, m a i s t a s t u r i b ū t i lengvai v i r š k i n a m a s , n a t ū r a l u s .

V i r š k i n i m o p r o c e s a s . F e r m e n t ų dėka v i r š k i n a m a s maist a s i š t i r p s t a i r p a t e n k a į kraują, m a i t i n d a m a s ląste les . Fer-

1 4 6 v DALIS * KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI • V DALIS 1 4 7

,, I. J įJj :

I

m e n t a i s u s m u l k i n a m a i s t ą i daleles ir, i š sk i rdami cukrų, o r g a n i z m u i te ik ia energi jos. F e r m e n t a i k i ta ip d a r vadinam i n i e k u o m e t n e p a v a r g s t a n č i o m i s o r g a n i z m o b i t ė m i s . J ie ne t ik s u s m u l k i n a m a i s t ą , kad m a i s t i n g o s medžiagos pat e k t ų į kraują, be t i r a p d o r o j a jo l ikučius, kad jie p a t e k t ų j i n k s t u s i r b u t ų p a š a l i n t i i š o r g a n i z m o . Jie t a i p p a t a t sakingi ir už r iebalų kiekį o r g a n i z m e . F e r m e n t a i - t a i puikios sav i jautos r a k t a s . Radiac i ja , n a r k o t i k a i n a i k i n a f e r m e n t u s i r v i t a m i n u s , p a ž e i s d a m i o r g a n i z m o pus iausvyrą .

S k r a n d i s - t a i d a u g i a u v i e t a m a i s t u i , o ne v i r šk in imo org a n a s . M a i s t a s s k r a n d y j e p a p r a s t a i b i ina n u o 30 minuč ių iki dviejų v a l a n d ų . J o a p a t i n ė j e dalyje y r a r a u m u o , a t l iekant i s s u s i t r a u k i m u s i r t a i p s u p l a k a n t i s bei s u m a i š a n t i s m a i s t ą s u ' v i r š k i n i m o sul t imis bei f e r m e n t a i s . S k r a n d ž i o sienelėse y r a l iaukos, g a m i n a n č i o s š a r m i n e s s k r a n d ž i o sult is, kur ios p a d e da v i r šk int i k r a k m o l ą , p a j u s t i alkį. S k r a n d i s t a r s i gumini s k a m u o l y s gali išsiplėsti i r s u s i t r a u k t i p r i k l a u s o m a i n u o j a m e esančio m a i s t o kiekio. K a i s k r a n d i s t u š č i a s , ž m o g u s j a u č i a alkj, o t r ū k s t a n t t i n k a m o m a i s t o , - s k a u s m u s .

J e i g u s u t r i n k a tulžies pūs lės veikla, vadinas i , ne viskas y r a gera i s u v i r š k i n a m a . M a i s t e n e s a n t p a k a n k a m a i v i taminų i r f e r m e n t ų , tulžies pūs lė b ū n a nepajėgi g a m i n t i tulžies, kur i b ū t i n a r i e b a l a m s v i r šk int i . Reikia a t k r e i p t i y p a t i n g ą ' dėmesį į gerą m a i s t o v i rškinimą. J a m s u t r i k u s , gali užkiet ė t i v idur ia i , o ta.i sukel ia pyk in imą, iš b u r n o s sk l inda ne- • m a l o n u s k v a p a s . Šią p r o b l e m ą gali i šspręst i t ik n a t ū r a l a u s m a i s t o , p r i p i l d y t o f e r m e n t a i s , d i e t a . P r o t e i n a s i r f e r m e n t a i pa jėgus s u k u r t i puikią m ū s ų p r o t i n ę i r fizinę būklę .

D a u g i a u s i a f e r m e n t ų y r a sėklose, g r ū d u o s e i r daržovėse. D a r ž o v ė s e , ž a l u m y n u o s e , kviečių že lmenyse y r a skir-r i n g ų rūš ių f e r m e n t ų . F e r m e n t u o t a m e m a i s t e esti d a u g amino rūgščių. Sul tys , g a u n a m o s i š že lmenų i r daržovių, y r a lengvai_ v i r š k i n a m o s ir k a r t u m a i s t i n g o s . Jos gali i šspręst i v i r š k i n i m o p r o b l e m a s i r p a d ė t i o r g a n i z m u i p a č i a m pasveikt i , jei la ikys imės šių ta i sykl ių :

1. L a b a i gerai s u k r a m t y s i m e m a i s t ą , kol jis p a s i d a r y s s k y s t a s . Šiuo m e t u , kai f e r m e n t ų t r ū k s t a beveik a š t u o n i a s dešimčiai p r o c e n t ų ž m o n i ų , t a i labai svarbu.

2 . Valgys ime t ik b ū d a m i alkani, be t nepers iva lgys ime.

D e r a i š m o k t i pas i t ikėt i savo o r g a n i z m u . K a r t a i s d a u g ger iau valgyt i po n e d a u g i r d a ž n i a u , negu d a u g i r tr is k a r t u s p e r dieną.

3 . Va lgant n e d e r a ger t i , nes skystis n u g r a m z d i n a maistą ž e m y n , o f e r m e n t a i n e s u s p ė j a p r a d ė t i veikt i .

4 . Reikia vengt i v idur ių užk ie tė j imo, nes t a i gali b ū t i v iena i š r imčiaus ių vėžio a t s i r a d i m o pr iežasčių. Ž m o g u s , t u r int i s v i r šk in imo p r o b l e m ų , t u r ė t ų a t s i s a k y t i m ė s o s , p i e n o , sūr io, d u o n o s , šokolado, sa ldainių i r n e t g i c i t rus inių vaisių.

Šios p a p r a s t o s ta isyklės gali k i e k v i e n a m p a d ė t i išspręsti v i r šk in imo ir sveikatos p r o b l e m a s , o d a u g i a u kaip 90 p r o c e n t ų amerikiečių t u r i tok ių p r o b l e m ų . Todėl y p a č svarbu valgyti n a t ū r a l ų i r įvairų m a i s t ą , k u r i a m e b ū t ų d a u g f e r m e n t ų .

M e s t u r i m e pas i t ikėt i savimi a r t i n d a m i e s i į X X I amžių. Visi d r a u g e s u k u r k i m e g r y n o o r o , š v a r a u s v a n d e n s i r n a t ū r a l a u s m a i s t o pasaul į !

S P I R I T O IR ALIEJAUS MIŠINYS VĖŽIUI GYDYTI

Šį vaistą p r o p a g u o j a N. Ševčenka, 50 m e t ų p a g a l j į •gydęs sergančiuosius vėžiu.

P a i m a m e 30-40 m l n e r a f i n u o t o , n e t a m s a u s , a š t r a u s k v a p o n e t u r i n č i o saulėgrąžų aliejaus i r 15-17 ml 95-96 p r o c . n e a t s k i e s t o , t i n k a m o gert i sp i r i to . Tai o p t i m a l i a u s i a va is tų dozė. K r a š t u t i n i u a tve ju spir i tą g a l i m a pakei s t i 30-40 m l , 30 ar 40 la ipsnių degt ine . T a č i a u t o k i u a tve ju išgijimo t r u k mė pailgėja keletą k a r t ų . Be t o . se rgant l i m f o s a r k o m a , gerai veikia t ik g r y n a s spir i tas su al ie jumi. Bet koks k i t a s aliejus, i šskyrus saulėgrąžų, veikia s i lpniau ir n e g a r a n t u o j a išgij imo.

Įpylę į st iklainį a b u k o m p o n e n t u s , u ž s u k i m e dangte l į ir dvi m i n u t e s mišinį energ ingai p l a k i m e , o ne maišykime šaukš te l iu . Reikia iškart viską išgert i , kol mišinys neišsiskirstė į frakcijas. G e r t i vaistą likus pusva landžiu i prieš valgį, t r is k a r t u s per dieną, deš imt d ienų iš eilės.

P o t o d a r o m a p e n k i ų d ienų p e r t r a u k a . Visas g y d y m o k u r s a s - t r y s dekados su p e n k i ų dienų pertraukomis. Po p i r m ų j ų dviejų dekadų gydymos i būt ina penkių dienų per-

1 4 8 v DALIS * KITI V Ė 2 I O G Y D Y M O BŪDAI

i

t r a u k a . P o t rečios d e k a d o s g a l i m a p a d a r y t i 2 1 dienos, be t ger iau t r u m p e s n ę - 14-20 dienų p e r t r a u k ą . Vai s tus , griežta i la ikant i s n u r o d y t o s t v a r k o s , g a b m a v a r t o t i m e t u s a r dvejus, kol visiškai i š s i g y d o m a .

Vais tus d r a u d ž i a m a k u o n o r s u ž g e r t i a r u ž k ą s t i . V a r t o j a n t va i s tus jok ios y p a t i n g o s dietos la ikyt i s nereikia . Valgyt i g a b m a viską, t i k svarbu nepers iva lgyt i . Reikia, kad m a i s t e b u t ų b a l t y m ų , nes b e j ų vaistai p r a s č i a u veiktų. N e p a t a r i a m a p e r n e l y g d a u g ger t i d a r ž o v i ų sulčių, nes t a i s i lpn intų vais tų poveikį, n e g a b m a d a r y t i g b u k o z ė s injekcijų, t a č i a u g a b m a ger t i a r b a t ą su c u k r u m i i r valgyti m e d ų .

P e r visą g y d y m o s i kursą i r m a ž i a u s i a i v ienerius met u s p o t o n e g a b m a n ė kiek ger t i a l k o h o b n i ų gėr imų. Vart o j a n t š į vaistą i r p e r t r a u k ų t a r p d e k a d ų m e t u n e g a l i m a t a i k y t i cheminio g y d y m o , šv i t in imo, jok ių va i s tažohų, turinčių pr iešvėžinių savybių, t o k i ų kaip beržinis j u o d g r y b i s , ugniažolė ( lot . - Chelidonium), t a i p p a t v a n d e n s , į k r a u t o energi ja, bei k i t ų g y d y m o b ū d ų . Jok iu bi idu n e g a b m a t u o l a i k o t a r p i u gydyt i s š l a p i m u . Jok ie kiti vėžio g y d y m o b ū d a i s u šiuo g y d y m o m e t o d u n e d e r i n a m i .

N. Ševčenka į spė ja i š to lo vengt i a p s i š a u k ė b ų ekst rasensų, b u r t i n i n k ų , m a g ų , k o d u o t o j ų , užka lbė to jų i r k i tų bi-o e n e r g e t i k ų , n ieku gyvu į j u o s nes ikre ipt i . Jų g y d y m a s t ik la ikinai pa lengvins hgą, o po to d a ž n i a u s i a i a u g h a i i šaugs d a r d idesni i r h g a t a p s d a r pavo j ingesnė.

B ū t i n a a t k r e i p t i dėmesį į t a i , kad visi hgonia i , kad ir kokią pas iekę hgos stadi ją, p i rmosios d e k a d o s k e t v i r t ą - s e p -t i n t ą g y d y m o s i d ieną j a u s p a b r i n k i m o , p e r š ė j i m o pojūčius gerklėje. Tai t o d ė l , kad v i r š k i n a m a j a m e t r a k t e dėl ezofagito v y k s t a m i k r o o p ų r a n d ė j i m a s . V ė h a u tokie pojūčia i dažniausiai n e b e p a s i k a r t o j a .

S tebė j imai p a r o d ė , kad k u o b logesnė h g o n i o p a d ė t i s g y d y m o s i pradž io je i r k u o mažesnį laiko t a r p ą gydyto ja i j a m skir ia gyvent i , t u o greičiau i šgy jama.

Vien p r a d ė j u s g y d y t i s m e t a s t a z ė s d a ž n i a u s i a i haujas i p h s t i .

P e r p u s a n t r o a r d u m ė n e s i u s šiuo va i s tu g a h m a išs igydyt i n e d i d e h u s p i r m i n ė s s tadi jos p i k t y b i n i u s augl ius . Sunkesnia is atve ja is g y d y m a s u ž t r u n k a 6-8 m ė n e s i u s .

KITI V Ė 2 I O G Y D Y M O B Ū D A I * v DALIS 1 4 9

- Tokiu b ū d u i š g y d y t a s s k r a n d ž i o vėžys, p ieno h a u k ų vėžys, kai jis j a u b u v o a p ė m ę s visą k r ū t į , o k i a u r y m ė b u v o tr i jų p i r š t ų pločio.

J a u p o vieno a r p u s a n t r o g y d y m o s i m ė n e s i o rentgen a s i r u l t r a g a r s a s r o d o auglį ž e n k h a i s u m a ž ė j u s , o b u v ę s

•labai didelės a p i m t i e s suskyla į a t s k i r u s s e g m e n t u s , kur ie p o t r u p u t į s u m i n k š t ė j a . P r a e i n a dideh s k a u s m a i , n o r m a h a i v y k s t a v i r šk in imas i r t u š t i n i m a s i s , o d a r a n k s č i a u prieš t a i baigiasi vidinis k r a u j a v i m a s , u ž s i t r a u k i a k i a u r y m ė s , sugyja žaizdos.

Į k i a u r y m e s tiesiai a n t žaizdos g a h m a d ė t i m a r l ė s t a m p o n u s , suvi lgytus sau lėgrąžų ahejuje. Tokius t a m p o n u s g a h m a dėt i i r a n t g i m d o s kakleho, kiekvieną dieną j u o s keičiant .

Sergant tiesiosios ž a r n o s vėžiu, g a h m a d a r y t i m i k r o -kbzmą. nakč ia i per ka te te r į į šv i rkščiant po du va lgomuosius š a u k š t u s saulėgrąžų a h e j a u s . Tiesioginis ryšys su a u g b u g r e i t i n a gijimą. ^

G y d y m o s i procese, e s a n t b ū t i n y b e i , g a h m a v a r t o t i kai kur iuos ( t ik n e n a r k o t i n i u s ) va i s tus : s k a u s m ą m a ž i n a n č i u s , š l a p i m ą v a r a n č i u s , n u o n e m i g o s , r a m i n a m u o s i u s , b e t t ik gydyto ju i p a s k y r u s . N e g a h m a v a r t o t i jok ių h o r m o n i n i ų prep a r a t ų , nes šis vais tas i r t a i p d i d i n a s i lpnų a n d r o g e n i n i ų h o r m o n ų p r o c e n t ą . T e m p e r a t ū r ą m a ž i n t i vais ta is g a h m a t ik t u o a tve ju, jeigu j i a u k š t e s n ė kaip 38-39°C laikosi keletą d ienų. G a l i m a v a r t o t i va i s tus s u n k i o m s , y p a č l ė t i n ė m s lig o m s g y d y t i .

Labai gerai jaučias i , v a r t o d a m i š į vaistą n u o vėžio, b-goniai , s e r g a n t y s i šemine širdies hga, cukr in iu d i a b e t u , hip e r t o n i j a i r a te rosk le roze . Šis va i s tas n o r m a h z u o j a širdies d a r b ą , k r a u j o i r k r a u j a g y s h ų būklę, h o r m o n ų b a l a n s ą i r v a n d e n s bei d r u s k ų kiekį. B u v o atvejų, kai s k r a n d ž i o o p a , varikoziniai venų išs iplėt imai, p o b a r t r i t a i su visais s ą n a r i ų guzais i š n y k d a v o , ba igdavos i d i s m e n o r ė j a - skausmingos m e n s t r u a c i j o s .

P e r s p ė j i m a i . Jeigu š į vaistą j a u p r a d ė j o t e gert i , neg a h m a po vienos a r dviejų dienų g y d y m o s i n u t r a u k t i , nes h g a t ik p a ū m ė t ų , k a d a n g i vėžio ląstelės p r a d e d a žūti tik n u o trečiosios g y d y m o s i d ienos .

1 5 0 v DALIS * KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI

A n t r ą ar t reč ią g y d y m o s i dieną, o k a r t a i s i r vėl iau ligos židiniuose gali a t s i r a s t i a r b a s u s t i p r ė t i s k a u s m a i , tačiau neišs igąskite i r g y d y m ą t ę s k i t e t o l i a u ! Po keleto d ienų s k a u s m a i s u m a ž ė s a r b a visiškai p r a n y k s .

P i r m ą a r b a a n t r ą sava i tę auglys p a b r i n k s t a i r gali atr o d y t i , k a d jis p a d i d ė j o . Tai kalis ap ie j į k a u p i a vandenį . Be t o , e s a n t asc i tu i , j is t a i p p a t p a d i d ė j a . Gali p a t i n t i kojos, r a n k o s , veidas, susi la ikyt i š l a p i m a s , t a č i a u po kelių d ienų p a t i n i m a i a t s l i ig s ta i r viskas sus i tvarko .

Viso g y d y m o s i k u r s o m e t u jėgos s i lpsta, t a č i a u i r t o nere ik ia bi jotis. Gali b ū t i skys tos i š m a t o s i r poreikis tušt in t i s po keletą k a r t ų p e r dieną. Tai ne t ik nieko blogo, bet n e t g i gera i , nes valosi d idž iaus ios n u o d ų į k r a u j ą p e r d a v ė jos - s torosios ž a r n o s .

Je igu a n k s č i a u j ū s g y d ė t ė s cheminia i s p r e p a r a t a i s , švit i n i m u ar s t ipr ia i ve ik iančiomis žolėmis, t u o m e t , prieš prad ė d a m i gydyt i s š iuo va is tu, p a d a r y k i t e maž iaus ia i m ė n e s i o p e r t r a u k ą .

Venki te k e p t o , a š t r a u s , s ū r a u s m a i s t o i r b e t kokių rieba lų .

G y d y m o s i m e t u gali labai p a b l o g ė t i a p e t i t a s , a t s i r a s t i r ė m u o , t a č i a u t a i n e b a i s u , nes p a m a ž u s k r a n d i s p r i p r a s .

Ž i u p s n e l i s p a s t a b ų : G a i l a , b e t šis va i s tas veikia t ik v ė ž į i r jo m e t a s t a

z e s , t a i y r a t ik p i k t y b i n i u s epi te l in ių a u d i n i ų p a ž e i d i m u s . Visų n e p i k t y b i n i ų augl ių - l i m f o g r a n u l e m a t o z ė s , leukozės, l imfomos, s a r k o m o s , l i m f o s a r k o m o s , m e l a n o m o s g y d y m a s bus neefektyvus .

Šio g y d y m o m e t o d o n e r e i k ė t ų t a i k y t i i r širdies kraujagyslių l igoms, a te rosk le roze i i r d i a b e t u i g y d y t i .

Užs ikodavus n u o a lkohol izmo, šiuo m e t o d u g a l i m a gydyt i s , t a č i a u n e t u r i b ū t i jok ių n u k r y p i m ų n u o m e t o d i k o s !

Šiuo m e t o d u g y d y d a m a s i s ž m o g u s negali t a p t i a lkoholiku, kadang i sp i r i to i r al ie jaus der inys n e s k a t i n a įpročio ger t i a lkohoUnius g ė r i m u s .

L a b a i nusi lpę l igoniai, s e r g a n t y s s u n k i a vėžio forma, š į vaistą v a r t o j a ne t r i s - p e n k i a s , o t ik t r i s d e k a d a s su penkių d ienų p e r t r a u k o m i s t a r p j ų i r kursą k a r t o j a p o tr i jų savaičių p e r t r a u k o s .

KITI VĖŽIO G Y D Y M O B U D A I • v DALIS 1 5 1

r Va ikams šis va i s tas d a r n e b u v o t a i k o m a s . ' Je igu ž m o g u s nes igydė cheminiais p r e p a r a t a i s , nesišvi-

t i n o , y r a j u d r u s i r a k t y v u s , t u o m e t , n o r s j a u i r b ū t ų m e t a s taz ių i r n e b e p i r m a ligos s tadi ja , išgijimo t i k i m y b ė y r a 90 p r o c e n t ų . 10 p r o c e n t ų neišgi jusiųjų - t a i t i e , kur ie savavališkai keičia g y d y m o t e r m i n u s i r vais tų dozes a r b a t u o pačiu m e t u gydosi i r k i ta i s , d a ž n i a u s i a i v ienas k i tą a t m e t a n č i a i s , n e s u d e r i n a m a i s g y d y m o s i m e t o d a i s , b e t o , s t ikl iuko i r tab a k o mėgė ja i . ! E s a n t didelės a p i m t i e s v ė ž i n i a m s p a k e n k i m a m s , ligon i a m s t e n k a i š tver t i s t ipr ią o r g a n i z m o intoksikaci ją, nes ap-m i r š t a n č i o s vėžio ląstelės s k a t i n a i n k s t ų n e p a k a n k a m u m ą .

G y d a n t i s a l ie jumi s u s p i r i t u j o k i u b ū d u n e g a l i m a į š v i r k š t i g l i u k o z ė s ! T a i l a b a i s k a t i n t ų v ė ž į a u g t i . N e g a l i m a v a r t o t i n a r k o t i n i ų i r h o r m o n i n i ų p r e p a r a t ų , ž a v ė t i s a n t i b i o t i k a i s i r i m u n o k o r e k t o r i a i s .

Ligoniai, išėjusieji c h e m i n ė s te rap i jos i r š v i t i n i m o kursą, šiuo m e t o d u t u r i gydyt i s dv igubai ar t r i g u b a i i lgiau. J i e m s auglys p r a d e d a m a ž ė t i k a r t a i s t ik p o ke le to m ė n e s i ų n u o g y d y m o s i p r a d ž i o s . Tokių ligonių išgijimo t i k i m y b ė t ik 5 0 - 6 0 p r o c e n t ų . K u o d a u g i a u chemijos i r š v i t i n i m o k u r s ų b u v o a t l i k t a , t u o m a ž i a u g a l i m a t ikė t i s šių va is tų poveikio.

A p s k r i t a i g y d y m u i al ie jumi i r sp i r i tu i m l ū s visi organ a i , t a č i a u g y d y m o procesas v y k s t a greič iau, s e r g a n t skrandžio ir d v y h k a p i r š t ė s ž a r n o s vėžiu, nes tok ia i s a tve ja is vaist a s tiesiogiai k o n t a k t u o j a su augl iu.

G y d y m o s i m e t u g a l i m a d a r y t i Niši r e k o m e n d u o j a m u s p r a t i m u s .

N ė r a d u o m e n ų apie t a i , a r g y d a n t i s š iuo va i s tu g a l i m a b a d a u t i i r ar jis v a r t o t i n a s profi laktiškai .

G y d a n t i s al iejumi su s p i r i t u , ger iaus ia v a r t o t i v ienos rūšies aliejų - sau lėgrąžų ar l inų s ė m e n ų , nes perė jus n u o vienos jo rūšies pr ie k i t o s , dvi savai tes gali p a b l o g ė t i ligonio būklė . G e r i a u s i a v a r t o t i g r y n ą spir i tą a r b e n t geriausios rūšies d e g t i n ę . Š i t u r i b ū t i ne m a ž i a u kaip 38-40 la ipsnių, nes d e g t i n ė , t u r i n t i m a ž i a u kaip 38 la ipsnius , nedega . Sa-m a g o n a s g y d y m u i s i n e t i n k a .

G y d a n t i s šiuo va i s tu gali pyk int i , kilti v ė m i m a s , ats irasti s k y s t ų i š m a t ų , m a t šis va i s tas p a d i d i n a g i m d o s , s k r a n -

1 5 2 v DALIS * KITI V Ė 2 1 0 G Y D Y M O BŪDAI KITI VĖŽIO G Y D Y M O B U D A I • V DALIS 1 5 3

džio i r ž a r n y n o lygiiįjų r a u m e n ų s u s i t r a u k i m o galią. J e i g u i šgėrus va i s tą v e m i a m a , n e r e i k i a p o t o i š k a r t o

gert i d a r vieną dozę, nes jo dalis vis t iek liko skrandy je . V ė m i m u i s u m a ž i n t i g a l i m a :

a) i š k a r t o i šgėrus vais tą s u k r a m t y t i i r i š s p j a u t i gabalėlį d u o n o s ;

b) ger t i lygiomis dal imis abe jaus i r deg t inės mišinį; c) p a s i t i k r i n t i p a s g y d y t o j ą kasos biiklę dė l p a n k

r e a t i t o . J a m e s a n t g a b m a vais tų dozę šiek t iek s u m a ž i n t i , t a č i a u p e r ž e n g t i a p a t i n ę r ibą k a t e g o r i š k a i d r a u d ž i a m a ;

d ) g a b m a v a r t o t i nošpą; N e r e i k a l a u j a m a la ikyt i s y p a t i n g o s d i e t o s , t a č i a u biiti

na r i b o t i r iebalų var to j imą, o sulčių ger t i ne d a u g i a u kaip s t i k b n e per dieną.

Trumpos pacientų išgijimo istorijos 1. K. G. 73 m e t ų , iš Lietuvos, m o t e r i s . 1991 m e t a i s nu

s t a t y t a d i a g n o z ė : š l a p i m o piislės vėžys, I I I s tadi ja . G y d y m a s : 1991 m. - du chemijos g y d y m o k u r s a i , kas t r y s mėnesiai p r i d e g i n i m a s . N u o 1993 m. g ruodž io iki 1994 m. gegužės n u o l a t k r a u j u o j a . Savarankiška i nes i š lapina, t ik ka te te r izuo-j a n t š l a p i m o piislę. Onkologa i sakė, k a d gyvens apie mėnesį . 1994 m. gegužės p a b a i g o j e p r a d ė j o g y d y t i s saulėgrąžų abe-j u m i su degt ine . Po dviejų p i r m ų j ų g y d y m o s i d e k a d ų išnyk o s k a u s m a i , k r a u j a v i m a s , n o r s p i rmąją dekadą s k a u s m a i b u v o sus t iprė ję . P r a d ė j o n o r m a h a i š lap int i s . 1994 m . lapkričio m ė n . apži i irė jus Vi lniaus o n k o l o g i n i a m e c e n t r e n u s t a t y t a : š l a p i m o piislė švari, m e t a s t a z i ų n ė r a .

2. P. S. 64 m e t ų , iš M a s k v o s srit ies, v y r a s . D i a g n o z ė : dešiniojo p laučio a p a t i n ė s d a h e s centr inis p lokšč ia ląs tehnis n e s u r a n d ė j a n t i s vėžys, IV s tadi ja , m e t a s t a z ė s perėjusios į t a r p s i e n i ų h m f m a z g i u s . P e r p u s ę m e t ų p r a r a d o 1 2 k g svorio, k r a u j i n g a s s k r e p h a v i m a s , s i l p n u m a s , n e g a h savarankiškai j u d ė t i . 1993 m. gegužės m ė n . b a n d o m a s i s g y d y m a s chemi ja r e z u l t a t ų n e d a v ė . N u o 1993 m. b i ržebo iki 1994 m. gegužės m ė n . gydėsi p a g a l Ševčenkos m e t o d ą . 1994 m. spa-ho m ė n . r e n t g e n a s p a r o d ė , kad auglys hovės i augęs, svoris a t s i s t a t ė , kosulys p r a ė j o p o a n t r o s g y d y m o s i dekados . K r a u j o a n a h z ė n o r m a l i . Aktyv ia i d i r b a sode.

3 . J . T . 5 0 m e t ų , i š M a s k v o s , m o t e r i s . 1994 m . n u s t a t y ta d i a g n o z ė : tiesiosios ž a r n o s vėžys su m e t a s t a z ė m i s pilve. Židininiai p a k i t i m a i kepenyse - p a ž e i s t a d a u g i a u kaip 80 p r o c e n t ų . A s c i t a s . P r i p a ž i n t a , kad o p e r u o t i n e g a h m a . Gydyto ja i sakė, kad gyvens ne d a u g i a u kaip du ar t r i s mėnesius. N u o 1994 m . s p a h o m ė n . p r a d ė j o gydyt i s saulėgrąžų a b e j u m i i r sp i r i tu . P e r du m ė n e s i u s i šnyko s k a u s m a i , ascit a s s u m a ž ė j o .

4. L. K. 66 m e t ų , i š M a s k v o s sr i t ies, m o t e r i s . 1994 m. s p a h o m ė n . n u s t a t y t a d i a g n o z ė : v i r šut inės kairiosios ž iaunos h m f o s a r k o m a , m e t a s t a z ė s į v i r šut in ius i r a p a t i n i u s ž iaunos h m f m a z g i u s . D i a g n o z ė p a t v i r t i n t a biopsi ja. G y d y t i s hgoninėje a t s i s a k ė . 1994 m. s p a h o m ė n . l igonė p r a d ė j o gydyt i s v a r t o d a m a po 30 ml sau lėgrąžų ahe jaus i r 15 ml sp i r i to . Apie 1994 m. g ruodž io vidurį auglys i r m e t a s t a z ė s i šnyko, s k a u s m a i p r a ė j o .

5. L. B. 45 m e t ų , iš Maskvos srit ies, m o t e r i s . 1993 m. kovo m ė n . n u s t a t y t a d i a g n o z ė : kairiosios p i e n o h a u k o s vėžys. A n t r a e i h a i p a k i t i m a i - m e t a s t a z ė s į dešinįjį pet ikau-l į su p a t o l o g i n i u liižiu. 1993 m. b a l a n d ž i o m ė n . b u v o atbk-t a s p i r m a s i s cheminio g y d y m o k u r s a s . 1994 m . kovo m ė n . p r a d ė j o g y d y m ą s i abe jumi ir sp i r i tu - n u s i s k u n d i m ų n e t u ri, k r a u j o a n a h z ė gera , liižis s u a u g o , kairioji p ieno h a u k a m i n k š t a , „ o p a " s u r a n d ė j o . M e t a s t a z i ų m a z g a i h m f m a z g i u o -se i šnyko. Aktyv ia i d i r b a n a m u o s e ir sodo sklypelyje.

6 . N. C h . 54 m e t ų , i š M a s k v o s sr i t ies, m o t e r i s . 1993 m. kovo m ė n . n u s t a t y t a d iagnozė : h m f o s a r k o m a , a r b a pagrindinės a p a t i n ė s nosies a n t e b o sienelės š v a n o m a dešinėje su kairiojo a n t e b o sienelės des t rukc i ja kairėje. 1993 m . b a l a n džio m ė n . - cheminio g y d y m o k u r s a s . P e r nosį h g o n ė nek v ė p a v o , p r a k t i š k a i negi rdė jo netg i s u k lausos a p a r a t u . N u o 1993 m . rugsėjo m ė n . p r a d ė j o gydyt i s Ševčenkos m e t o d u . Šiuo m e t u girdi telefono s k a m b u t į be k lausos a p a r a t o , išskyrų n ė r a , k v ė p u o j a p e r nosį, p r a d ė j o n o r m a h a i j a u s t i k v a p u s .

7.1. F. 65 metų, iš Maskvos, vyras. Diagnozė: du treč daliai skrandžio apimta vėžio, keturiasdešimt penkių centi-

metrų dydžio žaizda, III stadija. Histologinė adenokarcino-ma. Laparoskopija parodė, kad vėžio negalima operuoti, nes

T 1 5 4 v DALIS • KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI

jis j a u p e r a u g o j g r e t i m u s o r g a n u s , i r d a r p a ž e i s t a a p a t i n ė v i r š k i n a m o j o t r a k t o dal is .

Ligonį k a n k i n o didžiul iai s k a u s m a i , s k r a n d i s „persipi ldy-d a v o " n e t g i n u o š a u k š t o m a i s t o . 1994 m . vasar io m ė n . p r a d ė jo g y d y t i s . J a u dekados v iduryje i šnyko s k a u s m a i i r „persi-p i l d y m o " p o j ū t i s , p e r 3 m ė n e s i u s a t s i s t a t ė 4 kg svorio.

P a g a l gas t roskopi jos d u o m e n i s 1994 m . rugsė jo m ė n . b u v o m a ž e s n ė negu v ieno c e n t i m e t r o o p a . V i r š k i n i m o t r a k -1,as ir v i r šut in i s s k r a n d ž i o t rečda l i s n u o augl io išs ivadavo. Šiuo m e t u n u s i s k u n d i m ų n e t u r i , svoris n o r m a l u s , k r a u j a s g e r a s , d i r b a . T ę s i a g y d y m ą s i .

ČESNAKAS PADEDA IŠVENGTI VĖŽIO

Dėl širdies i r krau jagys l ių ligų m i r š t a deš imt k a r t ų daugiau ž m o n i ų negu n u o vėžio, t a č i a u vėžio bi jomasi š i m t ą k a r t ų l a b i a u , nes d i a g n o z ė „ v ė ž y s " p a g a l t r a d i c i n ę mediciną - t a i mir t ies n u o s p r e n d i s . Šiuo m e t u moks l in inkai j a u ž ino, kad vėžio v y s t y m a s i s , ta i y r a n e v a l d o m a s chaot i škas ląstel ių dali j imasis, p r i k l a u s o n u o o n k o g e n ų a t s i r a d i m o .

O n k o g e n a s - t a i n o r m a l u s ląstelės g e n a s , kuris t a m t i k r o m i s sąlygomis s u a k t y v ė j a i r p r a d e d a ląstelei d u o t i nur o d y m u s b e p e r s t o j o chaot i škai da ly t i s .

Šiuo m e t u j a u ž i n o m a , kad p ik tyb in io a u g h o vys tymąsi regul iuo ja dviejų veiksnių t a r p u s a v i o sąveika: o n k o g e n ų s u a k t y v ė j i m a s , veikiant k a n c e r o g e n a m s , i r detoksi f ikatorių, sunaažinančių ląstelei n u o d i n g a s m e d ž i a g a s , konkrečia i t u o s pač ius k a n c e r o g e n u s , s tyg ius .

Die to loga i m a n o , k a d a n k š t p i p i r i a i , p o m i d o r a i i r bulvės, p a g r i n d i n i a i miisų m a i s t o k o m p o n e n t a i , y p a č įvairios rūšies picerijose, t u r i l aba i ž e m ą priešvėžinį potenc ia lą , o sa lo tos , p a p r a s t i e j i ir žiediniai kopi i s ta i - a u k š t ą . Netg i didesnį n e g u r a u g i n t i k o p ū s t a i .

^ Ž i n o m a , n e d e r a p a m i r š t i t o k i ų puikių d a l y k ų kaip citrus inia i vaisiai, - n o r s j ie ir l aba i b r a n g ū s , b e t n e b r a n g e s n i n e g u d e š r a i r c igaretės . Apels ina i , c i t r inos i r gre ipfruta i tur ė t ų b u t i a n t jūsų s ta lo kiekvieną dieną.

K o p ū s t a i svarbūs d a r i r t u o , kad j u o s e y r a celiuUozės

KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI • V DALIS 1 5 5

skaidulų a r b a ląstel ienos, kur i labai p a d e d a išvengti vėžio. K i t a d o s m e s b u v o m e žolėdžiai, t a d i r d a b a r s t e n k i m ė s d a u g i a u valgyt i gyvybinės ląste l ienos, o ne lengvai pasis a v i n a m ų i r g a u b t i n ė s ž a r n o s n e s t i m u l i u o j a n č i ų bulv ių i r m a k a r o n ų .

Y p a t i n g o skonio organin ių m e d ž i a g ų , t u r i n č i ų sieros, t a i p p a t y r a česnakuose i r svogūnuose . Č e s n a k u o s e d a r y r a m e d ž i a g a į m a n t r i u p a v a d i n i m u ~ i z o t i o c i a n a t a s . „ T i o " i r y r a s iera, kur i , l aba i efektyviai s lopina p ik tyb in ių ląstelių a u g i m ą p laučiuose, p a d ė d a m a išvengt i p laučių vėžio. T i e p a t y s i z o t i o c i a n a t a i s in te t inas i k r y ž m a ž i e d ž i u o s e . J ie s u l ė t i n a n i t r o z a m i n o a p y k a i t ą ląs te lėse. N i t r o z a m i n a s laik o m a s vienu i š s t ipr iaus ių kancerogenų. Tai azot inis junginys, ak tyv ia i į s i skverbiant is į mėsos p r o d u k t u s jos rūkym o m e t u a r b a termiška i a p d o r o j a n t m a i s t ą , s u s i d a r a n t i s p o k e p t o s m ė s o s p lute le , dėl kurios t a i p m ė g s t a m a k e p t a

m e s a . B u v o at l ik t i b a n d y m a i su ž i u r k ė m i s . Jų s e p t i n t o s sa

vaitės g e m a l u i m o t i n o s įsčiose b u v o įvestas vėžio g e n a s . P o m e t ų t o m s ž i u r k ė m s , k u r i o m s į m a i s t ą b u v o m a i š o m a i z o t i o c i a n a t ų , auglių a t s i r a d o dvigubai m a ž i a u , n e g u kontrolinėje g rupė je .

Valgyki te k o p ū s t u s i r česnakus , i r j u m s s u m a ž ė s t ikimybė susirgti vėžiu.

VĖŽYS - NE MIRTINA LIGA

L o r e n s a s Le Š a n a s , amerik iečių p s i c h o t e r a p e u t a s , dirb a n t i s su onkologiniais l igoniais, p e r t r i s d e š i m t p e n k e r i u s savo p r a k t i k o s m e t u s įs i t ikino, kad vėžys - t a i p e r s i l a u ž i m o m o m e n t a s ž m o g a u s gyvenime, kai re ikia pas i r inkt i ~ m i r t i a r t a p t i l a i m i n g a m .

Anksčiaus ios m u m s ž inomos r a š y t i n ė s žinios apie vėžį užf iksuotos I V a m ž i a u s i s tor in iuose d o k u m e n t u o s e . J u o s e s a k o m a , k a d vėžiu d a ž n i a u s i a i suserga našl iai ar kas n o r s še imose, kur iose y r a miręs m y h m a s vaikas. A p r a š y t u o s e atvejuose b e n d r a t a i , kad mirusysis b u v o k i tų šeimos nar ių e g z i s t a v i m o t iks las, j ų gyvenimo p r a s m ė .

Le Š a n a s m a n o , kad vėžys tiesiogiai susijęs su dvasine

2 5 6 v DALIS * KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI

ž m o g a u s sav i j au ta . Je igu ž m o g u s n e m a t o p r a s m ė s gyvent i , je igu j a m vakare nes inor i eiti miegot i , o r y t ą - keltis, t a i kaip reakci ja j tok į g y v e n i m o neig imą gali b i i t i vėžys.

L e Š a n a s p a s t e b ė j o , k a d vėžys y p a č d a ž n a i a t s i r a n da t i e m s , kur ie a n k s č i a u b u v o labai veikliis, o v ė b a u dė l kokių n o r s pr iežasč ių „nuleido s p a r n u s " . Je igu tokie ž m o n ė s vėl i m a d o m ė t i s g y v e n i m u , vėžys j i e m s dažniausia n e b e g r e s i a . •- .:

Le Šano pateiktas atvejis

Sidnėjus b u v o p u i k u s , d a u g pasiekęs ver sbninkas . Suk a k u s 65 m e t a m s j is, b i i d a m a s geros fizinės f o r m o s , kaip i r d a u g u m a jo bičiulių n u s p r e n d ė išeiti j pensiją. M a n ė savo laisvalaikį užpi ldys iąs t e n i s u ir golfu, t a č i a u neilgai t r u kus bovės i s p o r t a v ę s , - j į užgr iuvo n e s u v o k i a m a s nuovargis, p a s k u i a b e j i n g u m a s . P a b l o g ė j u s sveikatai b u v o n u s t a t y t a d i a g n o z ė - vėžys .

P i r m a s i s g y d y m o vais ta is e t a p a s r e z u l t a t ų n e d a v ė . T u o m e t j is i r susi t iko su d a k t a r u Le Š a n u , kur i s , išklausinėjęs bgonį, išs iaiškino, kad du p a g r i n d i n i a i jo s t imulai g y v e n t i j a u p r a r a s t i : s p o r t a s - dėl sveikatos biiklės, o versle Sidnėjus m a n ė j a u viską p a d a r ę s i r d a u g i a u n e m a t ė jok ių p e r s p e k t y v ų .

Ilgi ps ichoterapi jos seansai a t g a i v i n o d a r vieną beveik u ž m i r š t ą pomėgį - p o b t i k ą . N e t r u k u s Sidnėjus į s to jo į vieną v i s u o m e n i n ę organizaci ją, kur i n a g r i n ė j o sociahnes problem a s . B e n d r a v i m a s su gerai e k o n o m i k ą i r p o b t i k ą i š m a n a n čiais ž m o n ė m i s j a m e p a ž a d i n o n a u j ų žinių t r o š k i m ą . Grįžo a n k s t e s n i s ve ik lumas, o k a r t u ir naujos jėgos . N o r ė d a m a s bi i t i geros išvaizdos, vėl p r a d ė j o s p o r t u o t i . N u e i t i p a s gydyto ją jis t iesiog n e b e t u r ė j o la iko. Auglys hovės i a u g t i , o i lgainiui visiškai p r a n y k o .

S idnė jaus , kaip ir d a u g e h o k i tų vyrų, išėjusių į pensiją i r susirgusių vėžiu atvej is , le idžia s u p r a s t i , k o d ė l n u s t o j a m a d o m ė t i s g y v e n i m u .

T a č i a u bi ina, kad g y v e n i m o d ž i a u g s m a s n y k s t a pam a ž u , n e p a s t e b i m a i , i r l aba i s u n k u n u s t a t y t i viso t o pr iežas t i s .

KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI V DALIS 1 5 7

Dar keli Le Sano pavyzdžiai iš praktikos 1. T a l e n t i n g a g y d y t o j a p e d i a t r ė iš Brazili jos M a r i j a nu

s p r e n d ė pervaž iuot i gyvent i iš g imto jo m i e s t o į L o n d o n ą . J i m a n ė , kad jos vyras p o e t a s , kur io eilėraščiai n i e k u o m e t n e b u v o s p a u s d i n a m i , i r dvi d u k r o s , svajojančios t a p t i akt o r ė m i s , L o n d o n e t u r ė s didesnes g a h m y b e s kiirybiškai pasireikšti .

N o r ė d a m a , kad d u k r o s g a u t ų aktor in į i šs i lavinimą i r vyras g a l ė t ų a t s i d ė t i poezi jai, M a r i j a į s idarb ino kbnikoje i r d i r b o gerai a p m o k a m ą darbą, b e t j is b u v o ne p a g a l specia lybę. Kiekvieną r y t ą j i n e n o r o m i s keldavosi i r eidavo pilkoįriis ir š lapiomis L o n d o n o g a t v ė m i s į n e m ė g s t a m ą darbą . Visą laiką j i s k i r d a v o d a r b u i i r r i ipinimuisi še ima, t a č i a u g y v e n i m a s ja i n e t e i k ė nei d ž i a u g s m o , nei pas i tenk i n i m o . Po deš imties m e t ų , kai j i b u v o 49-erių, j a i n u s t a t y t a s kri i t ies vėžys su didžiulėmis m e t a s t a z ė m i s . P r o g n o z ė buvo b i i d n a . N o r ė d a m a s psichologiškai p a l e n g v i n t i paskut in ius jos g y v e n i m o m ė n e s i u s , g y d y t o j a s p a t a r ė nuei t i p a s d a k t a r ą Le Šaną.

Le Š a n a s p a a i š k i n o , kad visą laiką a t i d u o d a m a šeimai j i ž u d a n t i save. „Dėl ko o r g a n i z m a s stengsis gyvent i , jeigu gyvenimas vien t ik p r i e s p a u d a , vergija? P a g a l v o k i t e , jeigu grei ta i m i r s i t e , ar t imie j i vis t iek liks vieni su savo problem o m i s . T a d a r n e g«riau p a s i n a u d o t i p a s k u t i n e g a h m y b e , kurią j u m s siiilo g y v e n i m a s - p a m i r š t i a r t i m ų j ų p r o b l e m a s i r p r a d ė t i gyvent i p i lnakrauj i ška i , k u p i n a d ž i a u g s m o širdimi? Pr ieš deš imt m e t ų j ū s p a d a r ė t e klaidą, t a d i š ta i syk i te ją d a b a r " , - kalbėjo ja i Le Š a n a s .

M a r i j a p a h k o šeimą ir išvažiavo į savo gimtąjį Rio de Žaneirą . J i vaikščiodavo b a s a p h a ž e , k u r dievino kiekvieną akmenėl į i r p a l m ė s lapelį . Į s idarb ino ir vėl g y d ė m a ž u s vaikus, su kur ia is b u v o s m a g u leisti laiką. Be t o , j i laikėsi d ietos ir gydėsi c h e m i n ė m i s p r i e m o n ė m i s . Je igu a n k s č i a u visa t a i n e p a d ė d a v o , t a i d a b a r pas iekė puikių r e z u l t a t ų -j i p r a d ė j o sveikti.

O kaipgi še ima? V y r a s s u s i r a d o d a r b ą ir užs id i rbo pinigų, o ei lėraščius r a š y d a v o laisvalaikiu. D u k r o s pradėjo dirb-t i p a r d u o t u v ė j e , o t e a t r o s tudi ją l a n k ė vakarais . Marija la-

1 5 8 v DALIS * KITI VĖŽIO G Y D Y M O BŪDAI

bai n u s t e b o , kad pa l ik t i vieni j ie p a t y s pu ik iaus ia i susidorojo su savo p r o b l e m o m i s .

L e Š a n a s m a n o , kad kiekvienas ž m o g u s žemėje t u r i j a m n u m a t y t ą pask i r t į ~ p a š a u k i m ą . Je igu jis j į at l ieka, jo g a b u m a i b ū n a m a k s i m a l i a i p a n a u d o t i , i r i š g y v e n i m o jis g a u n a didžiulį p a s i t e n k i n i m ą .

Je igu a t s i d u r i a ne savo kelyje, g y v e n i m a s n e b ū n a m a l o n u s . K a i p reakci ja į t a i gali a t s i r a s t i vėžys, n o r s iš šalies viskas a t r o d y t ų gera i , kaip i r Mari jos a tve ju .

2. Šias i švadas puikia i i l ius t ruo ja Kerolos atvej is . K e r o l a , d a r n e t u r ė d a m a k e t u r i a s d e š i m t i e s , l aba i d a u g

pas iekė . J i b u v o ž m o g u s , v a l d a n t i s savo l ikimą - t a p o vienos s t a m b i a u s i ų p a s a u l i o firmų v iceprez idente . Jos į s t a i g a b u v o įs ikūrusi p r a b a n g i u o s e a p a r t a m e n t u o s e , prest iž inė je Niu jorko dalyje. I r s t a i g a j a i n u s t a t ė vėžį.

B ū d a m a blaivaus p r o t o m o t e r i s , K e r o l a kreipėsi į psichot e r a p e u t ą , n o r ė d a m a suž inot i , kokiu b ū d u j i g a l ė t ų sute lk t i visas j ė g a s kovai su liga. P i r m o pokalb io m e t u paai škė jo, kad visą g y v e n i m ą ją slėgė dvi a p h n k y b ė s - t a i , kad j i n i e k u o m e t n e b u v o iš tekėjusi , ir jos kolegų požiūr i s į šį faktą. u

T a i p išėjo, kad j a u n y s t ė j e j i n e s u s k u b o i š tekėt i , o š iuo m e t u s ą m o n i n g a i n e n o r ė j o t o d a r y t i . J i ž inojo, k a d t a r p savo kolegų j i l a i k o m a s e n m e r g e i r y r a pa juokos o b j e k t a s .

Le Š a n a s p a p r a š ė j ą p r i s i m i n t i p a t į l a iming iaus ią gyven i m o la ikotarp į . P a s i r o d ė , t a i b u v o j a u n y s t ė s m e t a i , kai dėl susiklosčiusių a p h n k y b i ų K e r o l a la ikinai inval idų mokykloj e p a k e i t ė m o k y t o j ą .

Le Š a n a s pas iū lė Kero la i a t s i s a k y t i v iceprez identės posto i r s t o t i į pedagoginį koledžą. E s a n t k e t u r i a s d e š i m t i e s met ų t a p t i s t u d e n t e i r a t s i s a k y t i puikios karjeros? Suvokusi , k a d g y v e n i m a s ja i d u o d a g a l b ū t p a s k u t i n ę ga l imybę, j i t a i p ir pas ie lgė.

Moks las sekėsi gerai , o la ikas, kurį leido t a r p j a u n i m o , te ikė t ikrą d ž i a u g s m ą . J i e k s t e r n u iš laikė e g z a m i n u s , p o dvejų m e t ų j a u d ė s t ė , o d a r p o m e t ų a t i d a r ė negalios i š t ik t iems vaikams savo m o k y k l ą . K e r o l a b u v o l a i m i n g a , t o dėl i r g y d y t o j o p a g a l b o s n e b e p r i r e i k ė . J i i r p a m i r š o kadaise ją išt ikusį vėžį. „ •: : r , r : ; . ••

KITI VĖŽIO G Y D Y M O B U D A I • v DALIS 1 5 9

D a u g u m a onkologinių l igonių, p a t e n k a n č i ų p a s Le Šaną, b ū d a v o įs i t ikinę, kad jie n e t u r i jok ių g a b u m ų a r b a atsip a l a i d a v ę j ie nekontro l iuos ią savęs i r imsią elgtis negraž ia i , n e d o r a i . T a i p n ė r a , teigia L e Š a n a s . Kiekvienas ž m o g u s t u r i g a b u m ų , kur iuos g a l i m a p a n a u d o t i savo i r a r t i m ų j ų gerovei, re ik ia t ik suvokt i , kad j u o s t u r i .

3 . Dvideš imt ies m e t ų j aunuol i s P e d r a s , g y d y d a m a s i s onkologi jos klinikoje, kurioje d i rbo Le Š a n a s , išs iskyrė pab r ė ž t i n a i n e p r i k l a u s o m a elgesio m a n i e r a i r skept i šku požiūriu į g y d y t o j u s .

| P s i c h o t e r a p i j o s seansuose paai škė jo, k a d j is paaug lystė je v a d o v a v o vaikigalių gauja i , apvaginė jančia i b u t u s . Bėgo laikas, vaikai i šaugo i r g a u j a suiro. P e d r a s p a m ė g i n o į s idarb int i , t a č i a u b e t koks d a r b a s p o rizikos i r n u o t y k i ų pi lnos p a a u g l y s t ė s , j a m a t r o d ė n u o b o d u s . P e r t ą laiką jis irgi šiek t iek s u b r e n d o ir s u p r a t o , kad iš k i t ų ne la imių d a u g i a u n e b e n o r i t u r t ė t i , t a d n e b e n o r ė j o k u r t i n a u j o s a r į s t o t i į k i tą gaują.

„ K a s j u m s labiaus ia i p a t i k d a v o , kai a p i p l ė š d a v o t e bu

t u s ? " - p a k l a u s ė Le Š a n a s . P e d r a s pagalvojęs a t s a k ė : „ G e r a s d a r b o o r g a n i z a v i m a s ,

•tarpusavio p a g a l b a , n e n u s p ė j a m i įvykiai i r rizikos p o j ū t i s " . S( Le Š a n a s ilgai s v a r s t ė , kokiai profesijai b ū d i n g o s mi

n ė t o s savybės , i r n u t a r ė , kad t a i g a l ė t ų b ū t i gaisrininko profesija. T a č i a u , leisti ar neleisti m o k y t i s gaisr inink ų mokyklo je , s p r e n d ė r i m t a medicinos komisi ja. P e d r u i t r u k d ė liga.

I r vis d ė l t o n u o t y k i ų i r rizikos g y v e n i m a s t a i p t r a u k ė j a u n u o l į , kad jis iškėlė sau t ikslą pasveikt i . J a m t a i p a v y k o , i r p o m e t ų jis j a u b u v o ga is r in inkų mokyklos k u r s a n t a s .

D a u g y b ė Le Š a n o knygoje p a t e i k t ų p a v y z d ž i ų į r o d o senos t iesos te i s ingumą: „ N i e k u o m e t ne vėlu viską p r a d ė t i i š n a u j o " .

K a r t a i s ž m o g u s t a i p r i s i m e n a t ik susirgęs vėžiu. Vėžys - t a i p a s k u t i n i s į spė j imas, s t ipr iaus ias s ignalas, priverč iant i s ž m o g ų pr i s imint i savo pask i r t į Žemėje . Kiekvinas g y v e n a m e su savo d a i n a , kur ios melodijos m o t y v a s skamba

m u m y s e n u o p a t g i m i m o . K a r t a i s m e s s ą m o n i n g a i t i l d o m e

1 6 0 v DALIS KITI VĖŽIO G Y D Y M O B Ū D A I KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI V DALIS 1 6 1

I

š į m o t y v ą , g ė d y d a m i e s i j o p a p r a s t u m o a r n e į p r a s t o skamb ė j i m o , i r m ė g i n a m e pr i s i ta iky t i p r i e b e n d r o c h o r o . T a č i a u b e t koks i n s t r u m e n t a s g e n d a , je igu j u o b a n d o m a i š g a u t i j a m n e b i i d i n g u s g a r s u s .

K a i n u s t a t o m a s vėžys, tokį n u o s p r e n d į išgirsti v ienodai s u n k u d v i d e š i m t m e č i u i i r k e t u r i a s d e š i m t m e č i u i . T u o m e t u s v a r b i a u s i a b i i n a i šgyvent i . T a č i a u vėžys i škeba sąlygą -g y v e n t i t o b a u g a h m a t i k e s a n t l a i m i n g a m . N e t g i t a i įsisąm o n i n u s , d a u g u m a i ž m o n i ų iškyla n a u j a p r o b l e m a , nes j ie n e s u v o k i a , kokia jų p a s k i r t i s Žemėje i r kas j i e m s g a l ė t ų te ik t i l a i m ę .

Tokia i s a tve ja is Le Š a n a s siiilo į s iva izduot i , k a d p r o dur i s įe ina b u r t i n i n k a s , kuris g a l ė t ų įvykdyt i be t kokį norą, t a č i a u re ikia s k u b ė t i , nes jis t u č t u o j a u išeis i r d a u g i a u n e b e g r į š . K o n o r ė t u m ė t e j o p a p r a š y t i ?

Y r a i r k i t ų bi idų. Js ivaizduokite, kad j i is, a ts i sveikinę s u š iuo g y v e n i m u , vėl a t s i r a n d a t e Žemėje . K u o ji is t a d a n o r ė t u m ė t e bi i t i? A r b a p a b a n d y k i t e į s ivaizduoti , kad ji is p a t e k o t e į d a n g ų . K a i p jis a t r o d o ? K u o jis j u m s p a t i n k a ? Labai efektyvus k i t a s p a p r a s t a s b i idas : p a s i s t e n k i t e prisim i n t i la imingiaus ią i r ne la imingiaus ią savo g y v e n i m o dieną. K a i kas, ats igęžęs a t g a l , g a h p a s a k y t i n i e k u o m e t nebuvęs l a i m i n g a s . B e t g i b u v o t o k i ų m i n u č i ų , kai j i is nuoš i rdž ia i d ž i a u g ė t ė s . P r i s i m i n k i t e t a i , a t s a k y k i t e į k laus imą, kas j u m s tą d ž i a u g s m ą sute ikė , i r p a s i s t e n k i t e ką n o r s p a n a š a u s vėl i šgyvent i .

T o k i u b i idu Le Šanui p a v y k o grąž int i į g y v e n i m ą daugybę vėžiu s irgusių h g o n i ų . Ir nors p ik tyb in i s auglys ne vis u o m e t s u m a ž ė d a v o , t a č i a u jis n u s t o d a v o d i d ė t i i r l igoniui n e b e k e l d a v o rūpesč ių .

Ž i n o m a , L e Š a n a s i šge lbėdavo t o h g r a ž u n e visus savo p a c i e n t u s .

N e r e t a i ž m o n ė s , i š k a m u o t i s u n k a u s g y v e n i m o i r bgos, n e b e t u r ė d a v o nei jėgų, nei n o r o pasve ikt i . Vis dė l to daugelį i š jų Le Š a n a s s u g e b ė d a v o b e n t s u t a i k y t i su pačia i s sav imi, i r j ie n u m i r d a v o r a m i i s i r la imingi .

T a č i a u p s i c h o t e r a p e u t a s įs it ikinęs, kad m i r t i s - t a i ne-n o r m a h t o k i o s bgos, kaip vėžys, ba ig t i s . i •

Vėžys - t a i ne m i r t i n a h g a , o t ik p e r s i l a u ž i m o m o m e n t a s gyvenime i r g a l i m y b ė įgyvendint i t a i , apie ką v i s u o m e t svajojote.

VĖŽĮ GALIMA ĮVEIKTI

J a n a s Gouler is teigia, kad vėžį g a h m a įveikti. Didžiojoj e Br i tani jo je a t l ik t i t y r i m a i p a r o d ė , jog t ie ž m o n ė s , kur ie, susirgę vėžiu, n u s i s t a t o išgyti i r l a b a i nor i gyvent i , d a u g ilgiau g y v e n a už savo pes imist i škai nus i te ikus ius ne la imės d r a u g u s . D a r svarb iau t a i , kad n e t ik j ų g y v e n i m o t r u k m ė ilgėja, b e t i r p a t s g y v e n i m a s t a m p a pi lnavert i škesnis i r te ikia d a u g i a u d ž i a u g s m o .

P a s i r o d o , kad ger iaus i p a s a u b o vaistai i r lab iaus ia i prit y r ę g y d y t o j a i n e g a h p a d ė t i hgoniui , kuris net ik i , kad galėtų pasve ikt i . Ligonio m i n č i ų k r y p t i s - p a g r i n d i n i s išgi j imo veiksnys, l e m i a n t i s g y d y m o s i s ė k m ę .

Aš pr i s imin iau, - p a s a k o j a J. Gouler i s , - savo seną ger ą p a ž į s t a m ą , t a i p p a t sirgusią vėžiu, s u k u r i a m e s k a r t u p r a d ė j o m e l a n k y t i seansus p a s d a k t a r ą Mirsą. I š p r a d ž i ų i r ji, i r aš b u v o m e k u p i n i d ž i a u g s m i n g ų vilčių, t a č i a u v ė h a u m a ž d a u g t u o pačiu m e t u p r i ė j o m e kr izę.

Aš n u s p r e n d ž i a u ieškoti k i tų g y d y m o s i m e t o d ų , o j i pas ibko i r savo s p r e n d i m ą p a a i š k i n o t a i p : „Visa k i t a a š j a u i š b a n d ž i a u . D a k t a r o Miršo m e t o d a s kažkuo y p a t i n g a s . Jeigu jis nesugebės m a n ę s išgelbėt i , vadinas i , j a u niekas ne i šge lbės" . G a h a u s i a i kr izė ja i p r a ė j o , auglys s u m a ž ė j o , i r gydyto ja i k o n s t a t a v o visišką išgijimą.

J o s s t e b u k h n g a s išgi j imas t a p o t i k r a sensaci ja, apie j ą r a š ė la ikraščia i . T a č i a u perne lyg d idehs d ė m e s y s pacientę pave ikė ne ig iamai - jos vidinė p u s i a u s v y r a s u s v y r a v o i r sve ika ta vėl ė m ė b logėt i . J i skubia i p a s i t r a u k ė i š spaudos d a r b u o t o j ų ak i rač io i r energ ingai p r a d ė j o v y k d y t i visus d a k t a r o M i r š o n u r o d y m u s , n o r ė d a m a a t s ig r iebt i u ž suga i š tą laiką. I n t e n s y v i o s , ilgai t r u n k a n č i o s medi tac i jos vėl p a d ė j o ja i įveikti hgą.

T a č i a u d a r p o kehų m ė n e s i ų , pak laus ius i a t k a k b ų bičiulės p a t a r i m ų , p a c i e n t ė n u t a r ė i š b a n d y t i k i tą gydymosi m e t o d ą . N o r s t u o m o m e n t u j i j a u t ė s i gerai , a u g h a i

1 6 2 v DALIS * KITI V Ė 2 I O G Y D Y M O B U D A I

I Ii,"

i šnyko, vis d ė l t o v idinė r a m y b ė vėl b u v o s u d r u m s t a . J o s p a s i r y ž i m a s g y d y t i s n a u j u m e t o d u s u s v y r a v o , j i g re i ta i p r a r a d o a t k o v o t a s pozici jas, ė m ė j a u s t i s vis b logiau i r n e t r u k u s m i r ė .

Ši beveik n e į t i k ė t i n a i s tor i ja aiškiai p a r o d o , kaip žmogus , g y d y d a m a s i s a k t y v i a m e d i t a c i j a , gali pas iekt i s ė k m ė s , i r ka ip , p r a r a d ę s n u o v o k ą , gali visiškai s u n a i k i n t i p a s i e k t u s r e z u l t a t u s .

D a r f a n t a s t i š k e s n ė gali p a s i r o d y t i k i t a istori ja, įvykusi J u n g t i n ė s e Valsti jose.

M a ž a r a š č i a m k a i m o vaikinui vietos g y d y t o j a s n u s t a t ė gerklės vėžį ir, s i ų s d a m a s ligonį į vieną s t a m b i a u s i ų onkologijos kl inikų, p a s a k ė , k a d t e n j a m bus t a i k o m a s n a u j a s , t o k s e fektyvus va is tas , k a d jis i š k a r t o pasveiks . K a i pac i e n t a s n e d r ą s i a i p e r ž e n g ė klinikos s lenkstį, j į p i r m i a u s i a n u v e d ė b e n d r a i sveikatos apži i i ra i . P r a d ė j o t ik r in t i t e m p e r a t ū r ą ( A m e r i k o j e t e r m o m e t r ą d e d a ne po p a ž a s t i m i , o į b u r n ą ) . I š savo na ivaus p a c i e n t o veido išraiškos g y d y t o j a s s u p r a t o , kad vaikinas įs i t ikinęs, jog t e r m o m e t r a s i r y r a t a s n a u j a s s t e b u k l i n g a s va i s tas n u o vėžio. P o keleto t o k i o „gyd y m o " s e a n s ų vėžio visiškai neliko.

P o z i t y v u s m ą s t y m a s , t ikė j imas g e r a b a i g t i m i d a r o didžiulį poveikį - apie t a i šis kuriozinis a t s i t i k i m a s . Ir m u m s , kr i t i škai m ą s t a n t i e m s š iuola ik iniams ž m o n ė m s , būt ina i re ikia t o k i ų ap l inkyb ių , kur ios p r i v e r s t ų p a t i k ė t i išgi j imo g a l i m y b e .

A š n i e k u o m e t n e p r a r a s d a v a u vilties. B u v a u t i k r a s , k a d išs igydysiu. B e t o . m a n e p a l a i k y d a v o v i e n a m a n o bičiulė savo n e p a l a u ž i a m u o p t i m i z m u . Netg i kai dvi savaites buvau visiškai pr ie mir t ies i r nė v ienas g y d y t o j a s net ikė jo, kad aš išgyvensiu, m u d u su bičiule j a u t ė m e , kad d a r ne viskas p r a r a s t a . I r b u v o m e te i sūs .

Vė l iau s u s i t i k i n ė d a m a s su ž m o n ė m i s , kur ie kaip i r aš išs igydė vėžį, v i s u o m e t j u o s e p a s t e b ė d a v a u tą p a t į b r u o ž ą -o p t i m i z m ą . K a i k u r i e m s j is b u v o b ū d i n g a s i š p a t p r a d ž i ų , o kit i jį i š s iugdydavo. / • > • :

N u o s t a b i a u s i a , kad o p t i m i z m ą , p a s i r o d o , g a l i m a išsiugd y t i ! Į s i t ik ins i te , kaip t a i svarbu, p a m a t ę , kaip apl inkinius veikia j ū s ų t e i g i a m o s n u o s t a t o s . Ligonis, sava ime s u p r a n t a -

KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI * v DALIS 1 6 3

m a , a t s i d u r i a dėmes io c e n t r e i r j o n u o t a i k a užkreč ia visus ap l ink in ius .

G y d a n t i s g y d y t o j a s , m a t y d a m a s j ū s ų o p t i m i z m ą i r t ikė j imą s ė k m e , visomis j ė g o m i s s tengsis j u m s p a d ė t i , o j ū s p a t y s , p a t i k ė j ę g y d y m o e f e k t y v u m u , g a u s i t e i š j o didžiausią n a u d ą .

T i k r a s o p t i m i z m o m e i s t r a s b u v o i r lieka m a n o bičiulis Džazer i s . K a m u o j a m a s sunkios onkologinės ligos - limfogr a n u l e m a t o z ė s , jis i š tvėrė šešerius sunkius sek inančio gydym o m e t u s . N e p a i s a n t t o , kiekvieną kar tą , kai j a m reikėdavo gult i s į l igoninę, b ū d a m a s l i n k s m o b ū d o jis ne t ik p a t s n e n u s i m i n d a v o , bet s t e n g d a v o s i visiems g y d y t o j a m s i r medicinos seselėms pakel t i n u o t a i k ą i r kaip g a l i m a m a l o n i a u ir n a u d i n g i a u praleis t i la iką l igoninėje.

N e p a p r a s t a s j o sąmojis p r i t r a u k d a v o pr ie j o d a u g y b ę bes i šypsančių veidų. Visas medic inos p e r s o n a l a s ėjo iš galvos dėl Džazer io i r d a r y d a v o dėl jo viską, kas t ik į m a n o m a p a d a r y t i . Kai j a u n e b e p a d ė j o ž inomi g y d y m o b ū d a i , j a m u ž t e k o energijos ieškoti sveikatos n a u j u keliu.

Bičiulių i r d a u g i a u s i a a l t e r n a t y v i ų g y d y m o m e t o d ų dėka Džazer is visiškai pasveiko ir šiuo m e t u šypsosi d a r daugiau n e g u a n k s č i a u !

Taigi je igu j ū s j a u p r i ė m ė t e p i r m ą svarbiaus ią sprendimą - i šs igydyt i , j u m s reiks t ikė j imo s ė k m e i r o p t i m i z m o . Je igu o p t i m i z m o n e p a k a n k a , pas i ryžk i te t a p t i o p t i m i s t u , o p a s k u i žingsnis po žingsnio u g d y k i t e šią s a v y b ę .

N e n u m o k i t e r a n k a į m a n o žodžius , kad o p t i m i s t u gal ima t a p t i , reikia t ik t o p a n o r ė t i . Tai i š t iesų į m a n o m a , ž m o g u s p a t s gali i r t u r i p a d a r y t i s p r e n d i m ą . T v i r t a nuos t a t a t i k ė t i s ė k m e t u r i ryškia i į s i tv i r t in t i j ū s ų s ą m o n ė j e .

I š u g d y t i savo s ą m o n ė j e tokią b ū d o savybę j u m s p a d ė s aktyvios medi tac i jos t echnika , kur i l aba i skiriasi n u o pasyviosios medi tac i jos . J ū s a k t y v i a i m e d i t u o s i t e į t i k i n ė d a m i save, kad o p t i m i z m a s - t e i g i a m a g y v e n i m o n u o s t a t a .

P a s i r i n k i t e t i n k a m ą m e d i t u o t i pozą i r gerai ats ipalaid u o k i t e . P a s k u i , u ž u o t r a m i n ę save i r „ i š jungę" s ą m o n ę , aktyv ia i ga lvoki te apie g y v e n i m o te ig imą i r jo svarbą j u m s . M e d i t u o k i t e , s u t e l k d a m i m i n t i s apie pačią o p t i m i z m o s ą v o ką. G e r a i į s ivaizduokite šį reiškinį, žvelkiteį j į visais įmano-

1 6 4 v DALIS * KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI

m a i s pož iūr ia i s . P a m ą s t y k i t e , kaip j ū s a p i b ū d i n t u m ė t e optim i z m ą ir su lyginki te j j su p e s i m i z m u ir n e i g i a m u požiūr iu j gyvenimą, p r i s i m i n k i t e opt imis t i ška i nus i te ikus ius žmones , s a v o p a č i ų b ū d o g iedruos ius b r u o ž u s . P a g a l v o k i t e , kodėl j u m s norisi žvelgti į g y v e n i m ą d a u g o p t i m i s t i š k i a u .

M e d i t u o d a m i i r s u t e l k d a m i m i n t i s apie o p t i m i z m o sąvoką, p r a d ė s i t e e sminga i ir v isapusiškai š j reiškinį s u v o k t i i r į s iva izduot i jo poveikį savo gyvenimui . R e g u b a r i a i šia tem a m e d i t u o k i t e , k o l o p t i m i z m o idėją į k ū n y s i t e savyje i r i švys i te ją naujo je šviesoje.

Taigi r y t ą p a b u d ę p i r m i a u s i a s a k y k i t e sau: „Aš t ikiu s ė k m e ! " - i r k a r t o k i t e t a i dvi m i n u t e s . R a s k i t e la iko š iems ž o d ž i a m s p a k a r t o t i d a r d u k a r t u s p e r dieną. Ž a i s m i n g a i kart o k i t e j u o s visokiais b ū d a i s , n e g a i l ė d a m i t e a t r a b š k ų efektų, d a r i r d a r kar tą . T u o m e t s v a r b a u s s p r e n d i m o m e t u kažk u r j ū s ų s ą m o n ė s ge lmėse pas ig i r s ty lus , b e t ryškus balsas , s a k a n t i s : „Aš t ikiu s ė k m e " . I r p a d a r y s i t e k o n s t r u k t y v ų s p r e n d i m ą .

G r e i t a i p a s t e b ė s i t e savyje b r ę s t a n t a t s a k o m y b ę už savo gyvenimą. Pas i jus i te n e b e s ą s s rovės n e š a m a s š a p e b s i r į s i t ik ins i te , kad t o k i a pozici ja s t i p r i n a i r u g d o j ū s ų vidines pozici jas .

Suvoks i te , kad a n k s č i a u , kai j u m s n e u ž t e k d a v o optim i z m o , j ū s k a n k i n d a v o t ė s dėl v a d i n a m o j o a u k o s komplekso, kurį d a r b ū t ų g a b m a a p i b ū d i n t i kaip s i n d r o m ą „kodėl a š ? " J ū s j a u t ė t ė s esąs bejėgis m e n k a s ž m o g u t i s prieš aklą b k i m ą , p a s m e r k u s į j u s k a n č i o m s ir mirč ia i . Tai į sav ižudybę v e d a n t i s m ą s t y m o b ū d a s , l ab iaus ia i pes imis t i škas , k o k i a m g a b p a s i d u o t i ž m o g u s .

J e i g u i š savo nau jos i r d a u g n a u d i n g e s n ė s o p t i m i z m o pozici jos pa jus i te p r o t a r p i a i s a n k s t e s n į kompleksą, b ū k i t e s a u a t la idesn i s . N e s i k r i m s k i t e dėl s i l p n a d v a s i š k u m o , o ram i a i s a u p r i m i n k i t e , kad t a i p b u v o a n k s č i a u , o d a b a r viskas p a s i k e i t ė . P a m ą s t y k i t e , kaip g a l ė t u m ė t e visai išguiti i š savo g y v e n i m o p e s i m i z m ą i r b e j ė g i š k u m o j a u s m ą .

K a i t ik p a s t e b ė s i t e , k a d e lg iatės k o n s t r u k t y v i a i , pasveik inki te save - aišku, t y b a i , b e t d ž i a u g s m i n g a i . Stenkit ė s į t v i r t i n t i giedrą ] ožiūrį į gyvenimą ir d a ž n i a u jį t a iky t i p r a k t i š k a i . Ž i n o m a , kar ta i s j u s lydės s ė k m ė , k a r t a i s susidur-

KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI * V DALIS 1 6 5

s i te su n e s ė k m e , t a d b ū k i t e k a n t r ū s i r a t k a k l ū s . T a i p galiausiai p a s i e k i a m a r e z u l t a t ų . Į t v i r t i n ę savyje t e i g i a m ą nuos t a t ą i r i š m o k ę v i s u o m e t t i k ė t i gėr iu, g a b t e u g d y t i k i t a s svarbias b ū d o savybes .

L a b a i v e r t i n g a savybė y r a m o k ė t i aps i spręs t i . K a d i r ką d a r y t u m ė t e , reikia veikt i r y ž t i n g a i . I š s iugdyki te gebėjim ą k o n s t r u k t y v i a i aps i spręs t i p a g a l vis iems p r i e i n a m ą metodiką . P i r m i a u s i a f o r m u l u o j a m e , kokį s p r e n d i m ą r e i k ė t ų p r b m t i . Nepra le i sk i te šio m o m e n t o , kur i s i š p i r m o žvilgsnio a t r o d o sava ime s u p r a n t a m a s i r nere ika lau ja y p a t i n g o dėmes io . Teis ingai n u s t a t y t i , k ą reikia d a r y t i v ienu a r k i t u a tve ju , y r a m e n a s .

P a s i t e l k i m e k o n k r e t ų pavyzdį - t i n k a m o s m i t y b o s org a n i z a v i m ą . Reikia n u s p r ę s t i , koks m a i s t a s ger iausia i t i n k a j ū s ų o r g a n i z m u i . P r o b l e m a s u f o r m u l u o t a . K i t a s žingsnis b u s informaci jos r i n k i m a s . Apie t i n k a m ą m a i s t ą p r i r a š y t a t iek, kad informaci ją r inkt i g a b m a visą gyvenimą. Todėl re ikia n u s i s t a t y t i la ikotarpį , per kurį t u r i b ū t i p r i i m t a s sprendim a s . T a r k i m e , informaci ja i apie m a i s t o t i n k a m u m ą s u r i n k t i ir i š n a g r i n ė t i pask i r s i te sava i tę , o p a p r a s t e s n i a m k laus imui spręs t i , - ne m a ž i a u kaip dieną ar dvi . P a s k u i p a s i s t e n k i t e s u r i n k t i kiek g a l i m a d a u g i a u žinių j u s d o m i n a n č i u klausim u . T a d a reikės įver t int i visą g a u t ą informaci ją. A n t l a p o n a u d i n g a s u r a š y t i visus „ u ž " i r , ,prieš". Logiškai m ą s t y t i čia svarbu, t a č i a u n e p a m i r š k i t e apie dešinįjį s m e g e n ų p u s r u t u l į - n e a t m e s k i t e intuici jos . P r i m y g t i n a i p a t a r i u prii m a n t svarbius s p r e n d i m u s , b e logiškos a n a b z ė s , n a u d o t i s m e d i t a c i j a ir įžva lgumu.

Tai d a r o m a tokiu b ū d u . I š p r a d ž i ų a t s i p a l a i d u o k i t e , p a s k u i su te lk i te dėmesį į visus jus d o m i n a n č i o s p r o b l e m o s a s p e k t u s , m e d i t u o k i t e , n u k r e i p d a m i į t a i visas m i n t i s . Ta ip j ū s ga lės i te įs iskverbti į k l a u s i m o e s m ę ir išvyst i j į nau jo je šviesoje. N u o d u g n i a i i r i n t u i t y v i a i suvokę k l a u s i m o e s m ę , įgysite d a r didesnį pas i t ikė j imą savo s p r e n d i m o teis ingum u . T a č i a u į s idėmėki te - k a d i r kokiu m e t o d u n a u d o t u m ė t ė s , j ū s ų t iks las - p a d a r y t i ga lut inį s p r e n d i m ą . Kai k u r i e m s ž m o n ė m s t a i lengvai p a v y k s t a , k i t i e m s - sekasi s u n k i a u . Jeigu j ū s p r i k l a u s o t e p a s t a r i e s i e m s , p a t e i k t i m e t o d a i t u r ė t ų j u m s p a d ė t i .

1 6 6 v DALIS * KITI VĖŽIO G Y D Y M O B Ū D A I

P a s i r i n k ę m i n t y s e p a s a k y k i t e sau, kad t a i p a t s p r o t i n giaus ias s p r e n d i m a s , kokį b u v o g a l i m a p r i i m t i esant tokia i s i tuaci ja i . R u o š k i t ė s p a t y s a t s a k y t i už savo žingsnio p a d a r i nius , n e s u v e r s d a m i t o k i t i e m s . J ū s ų p a s i r i n k i m a s gali t u r ė t i p l iusų ir m i n u s ų - ir t o k i u a tve ju su m i n u s a i s j u m s teks sus i ta iky t i , kadang i j u o s s u b a l a n s u o s a te i t ies p e r s p e k t y v a .

PIKTYBINIŲ AUGLIŲ GYDYMAS BUROKĖLIAIS

1996 m e t a i s p a s k e l b t a m e S. B o r o d i n o s t ra ipsny je „Bech-t e r e v o l i g a i r kiti a r t r i t a i bei a r t r o z ė s - v isa t a i i š g y d o m a ! " m i n i m a burokėlių klizma. J i , k a r t u su g y d o m u o j u badav im u , y r a s ė k m i n g o g y d y m o l a i d a s .

P a t e i k i a m a b u r o k ė l i ų k l izmos a t l i k i m o m e t o d i k a , kur i , b e k i t a ko, y r a p u i k i a u s i a o r g a n i z m o v a l y m o p r i e m o n ė . B e t o , burokė l ia i - p igus i r p r i e i n a m a s p r o d u k t a s , j a m e d a u g m ū s ų r a u m e n i m s re ikal ingo m a g n i o i r kalio.

B o r o d i n a s m a n o , k a d civi l izuotoje v i s u o m e n ė j e daugelis ligų gali a t s i r a s t i i r v y s t y t i s dėl p e r n e l y g r e t o t u š t i n i m o s i , nes 9 7 % miest ieč ių t u š t i n a s i v ieną k a r t ą p e r dieną a r d a r reč iau . D a u g u m a senukų, g y v e n a n č i ų a r b a a n k s č i a u gyvenusių ka ime, teigia, k a d b u v o į p r a s t a t u š t i n t i s n e m a ž i a u kaip d u k a r t u s p e r dieną.

Šiuo m e t u n e t g i d a u g u m a g y d y t o j ų t v i r t i n a , k a d t u š t i n t i s k a r t ą p e r d ieną y r a n o r m a l u . A s m e n i n i u o s e pokalbiuose B o r o d i n a s j u o s į t i k i n d a v o , k a d t a i t ik v idutinis a r i t m e t i n i s dydis , ne n o r m a , nes t o k i a „ n o r m a " -t a i t iesus kelias į n e g a l a v i m u s , o daugel iu i - ne t į inval idumą. . : i . r s i , „ 5 , : , :

Sąlygos m ū s ų v i r š k i n i m o t r a k t e labai p a n a š i o s į t r o p i kų sąlygas - t a i t a r s i m i n i a t i ū r i n i s V i e t n a m a s , t e m p e r a t ū ra d a u g a u k š t e s n ė negu ЗТ'С, o d r ė g n u m a s siekia 100%. I r viskas, kas i š v i r šk in imo t r a k t o n e p a š a l i n a m a , j a u po kelių v a l a n d ų p r a d e d a p ū t i , m u s nuodi ja i r sukelia labai d a u g ligų. , :

Šiuo m e t u labai m a d i n g a skųst is o r o , v a n d e n s i r maist o u ž t e r š t u m u i r t a i , a i šku, t u r i re ikšmės, t a č i a u B o r o d i n a s m a n o , kad didžiausi k a n c e r o g e n a i , m e d ž i a g o s , sukeliančios

KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI * v DALIS 1 6 7

vėžį, y r a b ū t e n t m ū s ų o r g a n i z m e m a i s t o p u v i m o p a s e k m ė . Beje, t ie s p o r t i n i n k a i , k u r i e m s dė l profesijos a k t u a l u

r ū p i n t i s sve ikata, t u š t i n a s i d u k a r t u s p e r dieną. Į p r a s t o s k l izmos i r v i d u r i u s l a i s v i n a n t y s vais ta i t u r i i r

n e i g i a m ą p u s ę : p o j ų laba i d a ž n a i užk ie tė ja v idur ia i , b e t o , į p r a s t o s k l izmos išvalo t ik a p a t i n ę ž a r n y n o dalį, visiškai n e p a l i e s d a m o s didžiulės , labiausia i k e n k s m i n g o s s a n g r ū d o s , esančios v i r šut inė je jo dalyje.

B o r o d i n a s j a u d a u g t ū k s t a n č i ų k a r t ų i š b a n d ė l iaudies medic inoje į p r a s t ą p r i e m o n ę ž a r n y n u i išvalyti - burokė l ius . 500-800 g n u v a l y t ų , n u p l a u t ų n e v i r t ų burokė l ių reikia sup j a u s t y t i i r s u d ė t i į n e m e t a l i n į indą. Užpi l t i j u o s l i t r u ar p u s a n t r o l i t ro k a r š t o v a n d e n s i r la ikyt i ši ltai 15-20 m i n u čių, kelis k a r t u s s u t e l i u s k u o j a n t .

A t v ė s i n t ą iki 39° C a n t p i l ą supi l t i į E s m a r c h o i n d ą ir p a d a r y t i kl izmą. P a g e i d a u t i n a skystį pa la iky t i savyje 5-10 m i n u č i ų .

N u r o d y t a s burokė l ių kiekis t i n k a ž m o n ė m s , sverian-t i e m s m a ž d a u g 60-70 kg, k i t i e m s - kiekį d i d i n a m e proporc inga i svoriui, t a č i a u k u o d a u g i a u - t u o ger iau .

G a l i m a burokė l ius n e p j a u s t y t i , o s u t a r k u o t i , t a d a j ų reiks m a ž i a u , bet tokį antp i lą b ū t i n a iškošti .

A t k r e i p k i t e dėmesį, kad t e m p e r a t ū r a b ū t ų b ū t e n t 3 9 ° C , nes , e s a n t tokia i t e m p e r a t ū r a i , skyst is įs is iurbia į ž a r n y n ą ir j į g y d o .

Je igu auglys n u s t a t y t a s , ga l i te a p s i r i b o t i 28°C a n t p i l o t e m p r a t ū r a . T a č i a u je igu skyst is b u s vėsesnis, n e g u j ū s ų k ū n o t e m p e r a t ū r a , j is neįs is iurbs .

S e r g a n t s t u b u r o , pilvo srit ies a r ak ių l igomis, e s a n t s m e g e n ų s u k r ė t i m u i , n ė š t u m u i a r ž a i z d o m s pilvo p l o t e , išt ikus i n f a r k t u i , insul tu i a r k a m u o j a n t k i t o m s r i m t o m s širdies krau jagys l ių l igoms, reikia p r a d ė t i d a r y t i 200-500 ml , o po 6-12 v a l a n d ų - j a u 1,5-3 l i t rų t a l p o s k l izmas .

G y d o m ų j ų savybių t u r i sunka, švieži burokė l ių l a p a i i r šakniavais iai . Šakniavais iuose y r a c u k r a u s , v i t a m i n o C, p r o t e i n ų , p i g m e n t ų , oksalo i r obuol ių rūgščių, m a n g a n o i r kalio d r u s k ų . Burokė l ių l a p u o s e i r lapkočiuose d a r d a u g i a u v i t a m i n o C ir folijos rūgšt ies ir m a ž i a u ląstel ienos n e g u šakniavais iuose.

1 6 8 v DALIS KITI VĖŽIO G Y D Y M O B U D A I

Liaudies m e d i c i n a n u o senų senovės burokė l ius n a u doja įvair ioms b g o m s g y d y t i . Šviežiai i š s p a u s t a b u r o k ė b ų s u n k a g y d o m a s p l a u č i ų u ž d e g i m a s , p l e u r i t a s i r kit o s p l a u č i ų l i g o s , o sumaiš ius ją p e r p u s su m e d u m i -h i p e r t o n i n ė l iga.

K a i uždegiminis p r o c e s a s pas i re i šk ia i š o r i n ė m i s l igom i s i r o p o m i s , b e s u n k o s g ė r i m o , a n t paže i s tos v ie tos ilgą laiką g a h m a d ė t i burokėlių šakniavaisių košelę, ją nuola t ke ič iant , kai t ik i šdži i i s ta.

Virti burokėliai ir jų nuoviras t u r i v i d u r i u s la i sv in a n č i ų i r š l a p i m ų v a r a n č i ų savybių. E s a n t l ė t i n i a m s v i d u r i ų u ž k i e t ė j i m a m s , n u o v i r a s n a u d o j a m a s k h z m o m s d a r y t i . Virtų burokėlių sunka l a š i n a m a į nosį s e r g a n t s l o g a . Švieži ir rauginti burokėliai iš seno la ikomi geru vaistu n u o s k o r b u t o .

Vengrų g y d y t o j a s A. Ferencis raudonaisiais burokėliais a š t u o n i o b k a m e t ų g y d ė p i k t y b i n i u s a u g l i u s . Jis žinojo, kad l e u k e m i j a s ė k m i n g a i g y d o m a šviežių daržovių - morkų, burokėlių, įvairių rūšių kopūstų ir salotų su l t imis . Ger iaus ia i ve ikdavo šviežios žabos daržovės k a r t u su r a u d o n a i s i a i s bu-r o k ė b a i s : kasdien n u o p u s ė s iki h t r o j ų sulčių kaip p r i e d a s pr ie į p r a s t o m a i s t o . Dėl to p a g e r ė d a v o hgonių sav i j auta , sum a ž ė d a v o leukoci tų i r p a d i d ė d a v o e r i t r o c i t ų skaičius. Sult is r e i k d a v o ger t i kasdien, k a d n e n u t r ū k t ų j ų poveikis .

K a d a n g i l e u k e m i j a , ka ip i r a u g l i a i , g y d o m a ta is pačiais vais ta is , Ferencis p r a d ė j o d u o t i šia liga s e r g a n t i e m s raudonųjų burokėlių sunką. Iš p r a d ž i ų jis s k i r d a v o du šimt u s p e n k i a s d e š i m t g r a m ų ž a h ų b u r o k ė h ų , t a r k u o t ų smulk ia t r i n t u v e , p a s k i r s t y t ų p u s r y č i a m s , p i e t u m s i r vakarienei . Je igu hgoni s n e g a l ė d a v o valgyti ž a h ų b u r o k ė h ų , t u o m e t k i l o g r a m ą jų s u t a r k u o d a v o i r i š s p a u s d a v o sunką. Iše idavo m a ž d a u g t r y s š i m t a i g r a m ų s u n k o s , kur ią hgonis m a ž a i s g u r k š n e b a i s t u r ė d a v o i šger t i p e r dieną.

A u t o r i u s p a t e i k i a 13 ligos istori jų, kai b u v o nus t a t y t i s k r a n d ž i o , t i e s i o s i o s ž a r n o s , š l a p i m o p ū s l ė s i r k i t ų v i e t ų aug l ia i . G y d o m i e m s burokėlių sunka h g o n i a m s p a g e r ė j o biiklė vis iems, i šskyrus vieną. Gai la , b e t visi šie l igoniai dė l įvairių pr iežasčių n u t r a u k ė g y d y m ą , i r h g a vėl

1

KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI * v DALIS 1 6 9

sugr įžo. Objektyvt is p a g e r ė j i m o p o ž y m i a i p a s i r o d y d a v o p o d v i e j ų - k e t u r i ų savaičių: s u m a ž ė d a v o k a r š č i a v i m a s , pad i d ė d a v o s v o r i s , s u m a ž ė d a v o k r a u j o n u s ė d i m a s , t a i p p a t s u m a ž ė d a v o a r b a i š n y k d a v o a u g l i a i , p a g e r ė d a v o k r a u j o s u d ė t i s .

1955 m e t a i s Ferencis savo veikalą, k u r i a m e visa t a i aprašė , p a s i u n t ė į B e r l y n ą i r sus i laukė d i d e h o a t g a r s i o . D a u gehs g y d y t o j ų sus idomėjo t o k i u g y d y m o bi ldu. 1959 m e t a i s i š s i ų s t a m e a n t r a m e savo veikale a u t o r i u s savo d a r b o rezult a t u s i h u s t r a v o r e n t g e n o n u o t r a u k o m i s . Susipažinęs s u šiuo veikalu k i t a s g y d y t o j a s , Z. Š m i t a s , p r a d ė j o n a u d o t i Ferencio m e t o d ą i r t a p o p i r m u o j u Vakarų Vokietijoje g y d y t o j u , skir iančiu v ė ž i u i r l e u k e m i j a s e r g a n t i e m s h g o n i a m s t a r k u o t u s žal ius burokėlius ir jų sunką ir pas iekus iu gerų r e z u l t a t ų .

G y d y m o r a u d o n ų j ų burokė l ių s u n k a p r a n a š u m a i , Smito n u o m o n e , y r a keli: j is ne t ik pigus i r p r i e i n a m a s , b e t i r n e s u k e h a jok ių n e i g i a m ų p a d a r i n i ų .

P a s t a r a i s i a i s m e t a i s b u v o n u o d u g n i a i i š t i r tos d a r a n č i o s t e i g i a m ą poveikį r a u d o n ų j ų b u r o k ė b ų , m ė l y n i ų , še ivamedžio, r a u d o n o j o v y n o , j u o d ų j ų s e r b e n t ų , jonažolės savybės , t a č i a u n e kiekvienu atve ju a u g a b n i ų p r e p a r a t ų poveikį g a h m a t u o j a u p a t n u s t a t y t i i r pas iekt i g re i tų r e z u l t a t ų , m a t j a m t u r i į t a k o s i r visas k o m p l e k s a s t a r p savęs susijusių sąlygų.

Susirgus bet kokia h g a p i r m i a u s i a s u t r i n k a ląstelės kvėp a v i m o f e r m e n t o funkcija, b a l t y m ų s intezė. J a u į r o d y t a , kad efektyvioji r a u d o n ų j ų burokėl ių m e d ž i a g a p a g e r i n a l ą s t e l i ų k v ė p a v i m ą , ir jos , ger iant burokėlių sunką, deguonį vėl įs isavina.

L i g o n i a m s , kur ių j a u t r u s s k r a n d i s , Š m i t a s siiilo ger t i b u r o k ė h ų sunką, s u m a i š y t ą su avižiniais dr ibsn ia i s .

S e r g a n t g r i p u , labai n a u d i n g a raudonųjų burokėlių sunką g e r t i kasdien, nes t a i s u t r u m p i n a hgos t r u k m ę .

Š v i t i n a m i e m s l i g o n i a m s s u s t a b d o m a s p i n d u l i n ė r e a k c i j a , je igu š v i t i n i m o m e t u j ie regubar ia i valgo d a u g raudonųjų burokėlių.

Š m i t a s ra šo , kad d e v y n i a s d e š i m t hgonių, sergančių vėžiu, i r dv ideš imt a š t u o n i hgonia i , s e r g a n t y s leukemija, gerd a m i n a m i e i š s u n k t ą r a u d o n ų j ų burokėl ių s u n k ą , f a b r i k e

1 7 0 v DALIS * KITI VĖŽIO G Y D Y M O BŪDAI

i švalytą nat i i ra l ią sunką, s u n k ą iš r a u d o n ų j ų burokė l ių miltelių misą i š jų , k i tų burokė l ių rūšių sunką, s u m a i š y t ą su rūgus io p ieno p r o d u k t a i s ar varške, i r v a r t o d a m i pi lnavert į m a i s t ą , pas iekė p a d r ą s i n a n č i ų r e z u l t a t ų . J i e m s išnyko s k a u s m a i , a t s i r a d o a p e t i t a s , n o r m a l i z a v o s i k r a u j o nusėdim a s , l engv iau b u v o i š tver iami c i t o s t a t i k a i i r n e a t s i r a s d a v o leukopeni jos . L a b a i sunkiais a tve ja is p a i l g ė d a v o g y v e n i m o t r u k m ė . K a l b a m a t ik apie l igonių būklės p a g e r ė j i m ą i r apie burokė l ių n a u d ą specifinei, klasikinei t e r a p i j a i , o ne apie g y d y m ą . R a u d o n a i s i a i s burokėl ia i s n e g a l i m a i šgydyt i vėžiu sergančio l igonio. T a č i a u veiklioji r a u d o n ų j ų burokė l ių medž iaga gali t a i p s u ž a d i n t i a p s a u g i n e s j ė g a s i r s u t r i k d y t ą ląstel ių k v ė p a v i m ą , kad t r a d i c i n ė s te rap i jos r e z u l t a t a i pagerėja. R a u d o n i e j i burokėl ia i kaip p a p i l d o m a g y d y m o priem o n ė n ė r a j o k i a u t o p i j a .

Burokėlių sunkos gėrimo taisyklės:

1. G e r t i po šešis š i m t u s mil i l i t rų sunkos p e r p a r ą po š i m t ą - d u š i m t u s mil i l i t rų v ienodais la iko t a r p a i s .

2 . K a i s u n k a g e r i a m a p e n k i s k a r t u s p e r p a r ą , dieną reikia ją ger t i kas k e t u r i a s v a l a n d a s i r vieną k a r t ą nakt į .

3 . S u n k ą ger iau gert i e s a n t t u š č i a m s k r a n d ž i u i d e š i m t -penkiol ika minuč ių prieš valgį ir šiek t iek paš i ldž ius .

4 . I šgėrus sunką, n e g a l i m a u ž k ą s t i miel iniu kepiniu, nes mielės ž a r n y n e sukels r i igimą, s u d a r y d a m o s rūgščią t e r p ę v ie to j š a r m i n ė s . Ta ip p a t n e g a l i m a užsigert i rūgščiomis su l t imis .

5 . J o k i u b ū d u n e g a l i m a ger t i ką t ik i š s u n k t o s s u n k o s ! Joje y r a g a r u o j a n č i ų n u o d i n g ų m e d ž i a g ų , sukel iančių pykinimą, v ė m i m ą , žagsė j imą, b e n d r ą s i lpnumą, pulso retėjimą, a r t e r i n i o k r a u j o s p a u d i m o s u m a ž ė j i m ą n e t g i iki k o m o s . Pr ieš v a r t o j a n t s u n k ą b ū t i n a pa la ikyt i kelias v a l a n d a s šald y t u v e . G e r i a n t i s šviežią s u n k ą ligonis po kur io laiko negali jos nė į b u r n ą p a i m t i .

6. Be s u n k o s , kasdien - p i e t u m s ir vakarienei - rek o m e n d u o j a m a suvalgyt i d u š i m t u s g r a m ų v i r tų b u r o k ė lių kaip g a r n y r ą . V i r t u o s e burokė l iuose y r a pr ieš intoks inė m e d ž i a g a - a n t o c i a n a s b e t e i n a s .

7 . G y d y t i s reikia be p e r t r a u k o s ne m a ž i a u kaip p u s m e t į ;

KITI VĖŽIO G Y D Y M O B U D A I V DALIS 1 7 1

GYDYMAS RETAIS AUGALAIS „ŽIVICOS" C E N T R E

Verą S o l d a t e n k o v ą seniai k a n k i n o galvos s k a u s m a i i r b l o g a n u o j a u t a . G y d y t o j ų d iagnozė b u v o baisi - galvos smegenų auglys su d a u g y b e m e t a s t a z i ų ; o p e r u o t i nebesą prasm ė s , - g y v e n t i belik d a u g i a u s i a keli m ė n e s i a i .

P r i s l ė g t a šios s iaubingos žinios, k e t u r i a s d e š i m t m e t ė moter is j a u b u v o pas iryžusi ats isveikint i su š iuo gyvenimu, kai ja i p a s a k ė vieną adresą Maskvoje , k u r s ė k m i n g a i g y d o m a s vėžys va i s tažolėmis . Vera n e t u r ė j o ko p r a r a s t i i r s k a u s m ų k a n k i n a m a išvyko t e n .

Įvyko s t e b u k l a s : p o g y d y m o s i va i s tažolėmis M a s k v o s g y d o m a j a m e m o k s l i n i a m e onkolog in iame c e n t r e „Zivica ' ' Veros auglys iš p r a d ž i ų n u s t o j o a u g t i , o vėl iau p r a d ė j o n y k t i k a r t u su m e t a s t a z ė m i s .

P o p u s ė s m e t ų g y d y m o s i onkologinis c e n t r a s , n u s t a t ę s a n k s t e s n ę d iagnozę, j ą p a k e i t ė . Apie t a i l iudi ja a t i t inkami d o k u m e n t a i . 1994 m e t ų pabaigoje visai a t s i s a k y t a diagnozės „Galvos s m e g e n ų auglys su d a u g y b e m e t a s t a z i ų " . P a c i e n t ė vėl p r a d ė j o d i rb t i savo d a r b ą . I r š iandien Vera So ldatenkovą sveikutėlė .

N e t g i jeigu t ik v ienas ž m o g u s , se rgant i s vėžiu, čia b ū t ų i š g y d y t a s , apie t a i r e i k ė t ų visiems p a p a s a k o t i , t a č i a u „Živi-co je" t o k i ų ž m o n i ų j a u d a u g . Čia d iagnozė „ v ė ž y s " reiškia, kad re ikia sute lkt i visus savo o r g a n i z m o rezervus , p a n a u d o t i visą k iekv iename m ū s ų slypintį sveikatos potenc ia lą .

Vėžys - ne keis tas a t s i t i k t i n u m a s , ne žiauri l ik imo išdaiga, k u r i a b u v o n u s p r ę s t a m u s n u b a u s t i a r įveikti. Tai liga, a t s i r a n d a n t i t u o m e t , kai s m a r k i a i n u s i l p s t a o r g a n i z m o aktyvioj i i m u n i n ė s i s t e m a .

Ž m o g u s , se rgant i s vėžiu, dažniaus ia i dėl t o p a t s ka l tas . P r i e ž a s t y s gali b ū t i įvair iausios: n e t i n k a m a m i t y b a , nuolat iniai s t re sa i , r ū k y m a s .

Šiuo m e t u ž m o n ė s p r a d ė j o d a ž n i a u sirgti vėžiu d a r i r dėl t o , k a d p r a r a d o t ikė j imą. Nebel iko k u o t i k ė t i : d a u g k a m senieji idealai p a s i r o d ė esą tušč ias m i r a ž a s , a p g a u l ė . Visa ši žmogiškoji g r a u ž a t i s p r a ž ū t i n g a i veikia i m u n i t e t ą , nes jis t iesiogiai susijęs su ž m o g a u s emocine būsena. Geros nuo-

1 7 2 v DALIS * KITI VĖŽIO G Y D Y M O B U D A I

ta ikos įsimylėjėlis gali p e r speigus v ienplaukis nesus i rg t i , o k i t a s ž m o g u s , nerv inės depresi jos būseno je t ik p o r ą minučių pasėdė jęs pr ie a t v i r o s or la idės , j a u suserga p laučių u ž d e g i m u .

T o d ė l i r re ikia ž m o g u i s u d a r y t i t o k i a s h a r m o n i n g o s būklės sąlygas, kad m a k s i m a l i a i a k t y v i z u o t ų s i jo i m u n i n ė s ląstelės, - t a d a jo o r g a n i z m a s p a t s s u n a i k i n a p ik tyb in ius augl ius .

T a č i a u kokios t o s sąlygos, kur ios sunkiai sergančio ž m o g a u s o r g a n i z m ą g r ą ž i n t ų į sveiką, n a t ū r a l i o s p u s i a u s v y r o s būklę? „ Ž i v i c o s " d i r e k t o r i u s Igoris Boiko p a s a k o j a :

K a r t ą Indi joje v ienas m o k y t o j a s p a s a k ė savo m o k i n i u i : „Eik į mišką, į l a u k u s ir a t n e š k m a n viską, k u o b ū t ų g a h m a g y d y t i ž m o n e s " . Mokinys išėjo, b e t po savai tės sugrįžo t u š čiomis r a n k o m i s i r p a s a k ė m o k y t o j u i : „Aš negal iu p a d a r y t i , ką m a n liepei, nes net pake l t i n u o žemės n e į s t e n g č i a u viso t o , kas gali ž m o g ų i šgydyt i : g a m t o j e g y d o visi auga la i , netg i a k m e n y s " . Šios t iesos t u r ė t ų la ikyt i s visų laikų i r k u l t ū r ų gydyto ja i i r ž iniuoniai , j u k t a i n a t ū r a h o s p r i e m o n ė s , ž m o g ų ir a u g a l u s sieja b e n d r a k i lmė, v y s t y m a s i s i r e g z i s t a v i m a s g a m t o j e . B e žaliųjų a u g a l ų m e s n e g a l ė t u m e išgyventi n ė vienos m i n u t ė s , nes n e g a l ė t u m e k v ė p u o t i . D v i d e š i m t p e n k i mili jonai k v a d r a t i n i ų myl ių Ž e m ė s lapijos kasdien į t r a u k t i į tokį s t e b u k l ą kaip fo tos in tezė . K a s m e t ž m o n i j a s u n a u d o j a m a ž d a u g k e t u r i s mi l i ja rdus t o n ų m a i s t o , kur io d i d e s n ė dalis y r a a u g a l a i .

T ū k s t a n t m e č i a i s ž m o g u s s tebė jo i r t y r inė jo g a m t ą , i r p o t r u p i n ė l į k a u p ė žinias a p i e įvairias a u g a l ų savybes , a p i e jų unikal ius sugebė j imus p r a k t i š k a i i šgydyt i visas ligas.

P i r m a s i s apie t a i plačiai skelbė g y d y t o j a s Asklepi jus, gydęs t ik žolelėmis. D a u g vė l iau H i p o k r a t a s , p e r ė m ę s Ask-lepijaus s u k a u p t a s žinias, p a b r ė ž d a v o , k a d visos ž m o g ų gydančios p r i e m o n ė s y r a pačioje g a m t o j e . H i p o k r a t u sekęs R o m o s g y d y t o j a s G a l e n a s s u k ū r ė moks lą apie aktyv ias g y d o m ą s i a s m e d ž i a g a s , e s a n č i a s auga luose . G a m i n d a m a s i š a u g a l ų n u o v i r u s i r a n t p i l u s su v y n u , v a n d e n i u jis i š g a u d a v o t a s g y d o m ą s i a s m e d ž i a g a s . P r a ė j u s ne t septyniol ikai amžių, m e s vis d a r n a u d o j a m e G a l e n o p r e p a r a t u s .

r KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI * V DALIS 1 7 3

Igoris Boiko t a i p p a t m a n o , kad visos be iš imties ligos, t a r p jų vėžys, i šeminė širdies l iga i r k i tos , l a ikomos m i r t i n o m i s , ga l i b ū t i įveiktos a u g a l i n ė m i s va i s t inėmis priem o n ė m i s , d a r t a i k a n t m a n u a l i n į i r a k u p u n k t ū r i n į g y d y m ą , g y d o m u o s i u s n a t ū r a l i o s i o s medic inos m e t o d u s , s u k a u p t u s p e r k e t u r i a s d e š i m t t ū k s t a n č i ų žmoni jos p r o t i n g o egzistavim o Žemėje m e t ų .

T y r i n ė d a m a s ir r i n k d a m a s a u g a l u s vienoje iš daugel io ekspedici jų Boiko sužinojo ap ie j a m iki to l n e g i r d ė t ą augalą, v a d i n a m ą vyriška š a k n i m i , k u r i a vietiniai ž iniuoniai senų seniausia i g y d o vėžį.

T u o m e t ir kilo Boiko idė ja - s u r i n k t i , s u s i s t e m i n t i visus g y d a n č i u s vėžį a u g a l u s , g a u s i a G a m t o s r a n k a i š b a r s t y t u s n e a p r ė p i a m o s e p l a t u m o s e .

Tokie auga la i gali b ū t i susk i r s ty t i į kelias g r u p e s . T i e , kur ie p r i s l o p i n a vėžio ląstel ių v y s t y m ą s i , s u s t a b d y d a m i j ų aug imą, ne le i sdami vėž in iam procesui p r o g r e s u o t i , ta i didžioji ugniažo lė , p a p r a s t a s i s a m a l a s ( lot . - Viscum album), rožinis k a t a r a n t u s , D ž u n g a r i j o s k u r p e l ė ( lot . - Aconitum), vyriška šaknis , moksHškai v a d i n a m a P a l a s o karpažole ( lot . -Eupharhia).

I m u n i n ę s i s temą s t i p r i n a i r y p a č efektyvi s i a u r a l a p ė echinocėja, pelkinė t r i n d a ž o l ė ( lot . - Comarum palustrc), beržinis j u o d g r y b i s ( lot . - Inonotus abliqwts), j o n a ž o l ė , papras to j i k iau lp ienė, šeivamedis ( lot . Sanibuctis), čioi)r('lis, e r š k ė t r o ž ė , l iepžiedžiai, g luosnio žievė, keiialo ;,ie(lai (lol,.-Hibiscus cannabicus). k rau jažo lė , m e d e t k a .

Trečioji g r u p ė a u g a l ų p a š a l i n a s k a u s m u s , s u m a ž i n a nem a l o n i u s niežėj imo po jūč ius , pykin imą. Ž m o g u i , j a u č i a n č i a m n u o l a t i n į skausmą, n e į m a n o m a į te igt i , kad j is sėkm i n g a i e i n a savo i š s igydymo keliu. T a m , kad jis p a t i k ė t ų įveiksiąs ligą, ž m o g u s t u r i gerai j a u s t i s ( b ū d a m a s nuola t inėje s t res inė je būsenoje gali niekais p a v e r s t i visas g y d y m o p a s t a n g a s ) . Todėl n u s k a u s m i n a n t y s augala i onkolog in iams l igoniams t a i p p a t b ū t i n i . Ta i vais t inė š u n v y š n ė ( lot . - At-ropa belladonna), m a u d a ( lo t . - Conium), va i s t inė r a m u nėlė, n a š l a i t ė s žiedai, r o z m a r i n o l a p a i ( lot . - Rosmarinus), vaistinis šalavi jas.

1 7 4 v DALIS * KITI VĖŽIO G Y D Y M O B Ū D A I

Ir ga lų gale r a m i n a n t y s augalai . T a i p i r m i a u s i a sukatžo lė ( lot . - Leonurus) (žr . p ieš . ) , vaistinis valer i jonas, s ibirinio b i jūno š a k n y s ( lot . - Paeonia anómala), m e b s a , a p y n i ų purkos, m ė t ų lapa i , l a v a n d o s žiedai , k m y n ų i r k r a p ų sėklos.

Iš tyr inė jęs a u g a l ų p a s a u lį, Igoris Boiko s u k ū r ė puikiai veikiantį priešvėžinį p a t e n t u o tą v a i s t a ž o b ų mišinį.

Yra t o k s labai r e t a s vaist ingas i s a u g a l a s , v a d i n a m a s r a u d o n ą j a š a k n i m i , kai kur ių s p e c i a b s t ų n u o m o n e , savo gy

d o m o s i o m i s s a v y b ė m i s p r a n o k s t a n t i s garsųjį ženšenį. Neseniai e s a n t šį augalą, d a r v a d i n a m ą kopeečnik zabytyj, žinojo t ik seni A l t a j a u s m e d ž i o k b a i . J ie i r a t sk le idė p a s l a p t į t o k i a m e n t u z i a s t u i ž o b n i n k u i kaip Boiko ir a t v y k u s i e m s į Alt a j ų m e d i k a m s , ieškojusiems laba i r e t o a u g a l o - k u k m e d ž i o p a k a i t a l o , nes jo žievė n a u d o j a m a g a m i n t i v a i s t a m s - tak-solui, k u r i u o g y d o m a s k r ū t i e s vėžys. T i k r a u d o n o j o j e šaknyje i r b u v o s u r a s t a s t o k s k o m p o n e n t a s .

R a u d o n o j i šaknis a u g a uo lė tose , sunkia i p r i e i n a m o s e v ie tose i r t i k po vieną augalą . T a č i a u j į s u r a s t i d a r p u s ė b ė d o s , s u n k i a u s i a i škast i , nes a u g a uolų į t r ū k i u o s e , k a r t a i s visiškai n e p a s i e k i a m u o s e . Šaknis g y v e n a iki š i m t o m e t ų i r g a b b ū t i dviejų m e t r ų ilgio. Je igu šaknis n u t r ū k s t a a r nul ū ž t a , m a n o m a , k a d jos g y d o m o s i o s savybės i šnyks ta . Todė l t o k i a šaknis n e p a p r a s t a i b r a n g i .

Boiko miš inys unikalus d a r i r t u o , kad jis g y d o visokių rūš ių vėžį.

P a t e i k i a m i d u Boiko p a r u o š t i mišiniai t o k i ų vaistažob ų , k u r i ų nereikės ieškoti Alta juje i r dė l kur ių nereikės kons u l t u o t i s su g y d y t o j u , b e t j ie puik iaus ia i s u s t i p r i n s i m u n i n ę s i s temą.

P i r m a s i s m i š i n y s : ugniažolė , p a p r a s t a s i s a m a l a s , ka-t a r a n t a s rožinis , vaist inės r a m u n ė l ė s .

KITI VĖŽIO G Y D Y M O B U D A I v DALIS 1 7 5

A n t r a s i s m i š i n y s : k rau jažolė , m e d e t k a , bergeni jos ( lot . - Bergenia) šaknis , s ibirinio b i jūno šaknis , k iau lp ienės šaknis , ožkarožės ( lot . - Epilobium) ž iedai .

A b u miš inius g a b m a ger t i t u o p a č i u l a i k o t a r p i u , t ik d a r a n t i n t e r v a l u s : pavyzdž iu i , p i r m a s i s i šger iamas ry tą , a n t r a s i s - prieš p i e t u s , p i rmas i s - nakč ia i . K i t ą dieną, rytą g e r i a m a s a n t r a s i s , pr ieš p ie tus - p i rmas i s i r t a i p ištisą mėnesį . ?

Visus a u g a l u s (lygiomis svorio d a b m i s ) susmulkinkite i r s u m a i š y k i t e . Vieną valgomąjį š a u k š t ą t o k i o miš inio u ž p b k i n k i t e s t i k b n e v e r d a n č i o v a n d e n s . Užpilą gerk i te p o p e n k i a s d e š i m t g r a m ų . Visi va i s tažobų užpilai ger iami dažniausia i va landą prieš valgį.

„Ziv icos" c e n t r a s p a d e d a i r t i e m s , kur ių j a u kaip bevilt iškų, kaip n e b e g a b m ų o p e r u o t i , a t s i s a k ė b g o n i n ė s i r onkologiniai c e n t r a i .

VĖŽIO GYDYMAS ŠALTALANKIU

Odesos ufologijos c e n t r a s p e r ž u r n a l ą „ C e b t e l " p r o p a g u o j a informaci ją iš nežemiškų civibzacijų apie t a i , kaip g y d y t i vėžį.

P a t i e fektyviausia vėžio g y d y m o p r i e m o n ė e s a n t i šalt a l a n k i s , jo uogos , lapa i i r šakelės. Iš l a p ų ir šakelių reikia užpl ikyt i a r b a t ą i r ger t i v ie to j v a n d e n s . P a g e i d a u t i n a per d ieną išgert i 3-5 l i t rus . Toks vais tas ankstyvoje? vėžio vyst y m o s i stadi joje p r a ž ū t i n g a i veikia jo ląst(!l(>s. Vėžio virusas neįveikia š a l t a l a n k i o k o m p o n e n t ų . Įs ižeis tas is o r g a n a s i š p r a d ž i ų t a r s i n e r e a g u o j a į g y d y m ą , t a č i a u po to lėtai p r a d e d a sveikti . G y d y m a s ilgas, t a č i a u efekt ingas. Išsigydo beveik 100% b g o n i ų . Svarbiaus ia a t p a ž i n t i vėžio virusą kiek g a b m a a n k s č i a u . Susirgus vėžiu, ž m o g a u s k r a u j o sudėt i s keičiasi i š k a r t o , i r t a i t u r i b ū t i s ignalas, kad kažkur vys tos i p iktybinis auglys . Reikia t u o j a u p a t p r a d ė t i g e r t i . š a l t a l a n k i o a r b a t ą , i r sve ikata visiškai a t s i s t a t y s .

Kai a n k s t y v a vėžio v y s t y m o s i s tad i ja j a u praž iops o t a , reikia v a r t o t i š a l t a l a n k i o u o g a s , a t i t i n k a m a i užpilt a s m e d u m i , po 50 g t r i s k a r t u s per dieną, užs iger iant šviežiu, ką t ik p a m e l ž t u p i e n u . G y d y m a s i s ilgas - išti-

1 7 6 KITI VĖŽIO G Y D Y M O BUDAI

si m e t a i . 7 0 - 8 0 % ligonių vi.siškai išsigydo, o dvideš imčiai p r o c e n t ų vėžio ląstelės v y s t y m a s i s s u s t a b d o m a s i r žmogus gali gyvent i d a r 20-30 m e t ų .

Svarb iaus ia efektyvaus išgijimo sąlyga - d a ž n i a u tikr int i s krau ją , a r n ė r a vėžio v i ruso, kol ž m o g u s d a r sveikas.

G a v u s informaciją, k i t ų seansų su n e ž e m i š k o m i s civilizacijomis m e t u k o n t a k t u o t o j a p a p r a š ė p a p i l d o m o s informaci jos - p a t e i k ė k l a u s i m ų ir gavo i š samius a t s a k y m u s .

Jūs paminėjote vėžio virusą. Argi vėžys infekcinė liga? T a i p . Vėžio v i rusas , p a t e k ę s j t i n k a m ą dirvą, p r a d e d a

v y s t y t i s . Je igu ž m o g a u s k r a u j o sudėt i s p a k i t u s i , vadinas i , v i rusas j a u į s i tv i r t inęs i r p r a d e d a v y s t y t i s . Nepra le i sk i te t o s v a r b a u s m o m e n t o .

Smulkiau papasakokite, kaip vartoti šaltalankio uogas su medumi.

P u s ę k i l o g r a m o š a l t a l a n k i o uogų, p a g e i d a u t i n a ryškios o r a n ž i n ė s spalvos ( tokios uogos t u r i d a u g i a u k o m p o n e n t ų , p r a ž i i t i n g a i veikiančių vėžio ląste les) , k i a u r a s a m t y j e nup l a u k i t e a t v ė s i n t u v i r i n t u v a n d e n i u . P u s ę v a l a n d o s j a s pala ikyki te , p a s k u i supi lki te į keraminį (mol in į ) indą ir įdėkit e v ieną k i logramą m e d a u s ( p a g e i d a u t i n a s grikių m e d u s ) . L a i k y k i t e t a m s i o j e , vėsioje vietoje mėnesį .

Ar reikia uogas prieš tai sugrūsti, susmulkinti?

N e , m e d u s p a t s i š t r a u k s i š jų visus k o m p o n e n t u s , atr o d y s t a r s i uogos m e d u j e .

Kaip ji vartoti? R y t ą pava lgyk i te vege tar i škus pusryč ius (iš daržov ių

ir vais ių), paskui i šgerki te 50 g mišinio ir užs igerki te puse st ikl inės šviežio, š i l to, ką t ik p a m e l ž t o p i e n o . Ši ta ip var toki te mišinį po kiekvieno valgio, 3 k a r t u s p e r dieną.

Ar būtina užsigerti šviežiu, ką tik pamelžtu pienu? Mieste jo sunku gauti. Ar netinka parduotuvėje pirktas, ar ožkos pienas? Ar reikėtų tokį pieną prieš vartojimą virinti?

Š a l t a l a n k i o uogų miš inys su m e d u m i t ik užs iger iant šviežiai p a m e l ž t u karvės p ienu d u o d a re ik iamą g y d y m o efektą. Nev i r ink i te .

Ar šį šaltalankio ir medaus mišinį reikia periodiškai pamaišyti ?

KITI VĖŽIO G Y D Y M O B U D A I • V DALIS 1 7 7

Ne, t ik kiekvieną k a r t ą š a u k š t u t a i p p a s i s e m k i t e , kad p a t e k t ų u o g ų i r m e d a u s .

Ar galima šį receptą taikyti su kitomis gydymo priemonėmis, pavyzdžiui, su injekcijomis?

M e s p a t e i k i a m e r e c e p t u s g y d y m u i s i , s u d a r y t u s t ik i š vaistažolių ir p a d e d a n č i u s i šs igydyt i e s a n t anks tyvo je ir vid u t i n ė j e ligos stadi joje.

Ar šį metodą galima naudoti sergant bet kokio organo vėžiu ?

T a i p , t a i universa lus m e t o d a s . Kokie ligonys išgydomi lengviausiai?

Viskas pr ik lauso n u o a s m e n y b ė s i r ligos s tadi jos . Ar gydymo efektas priklauso nuo žmogaus amžiaus? Ko

kiame amžiuje sunku tikėtis sėkmės? Lengviaus ia i ir greičiausiai g y d o m i vaikai n u o 2 iki 17

m e t ų . S u d ė t i n g i a u i šgydyt i p a g y v e n u s i u s ž m o n e s . Kadangi šaltalankio lapų ir šakelių arbatos kasdien rei

kia išgerti nuo 3 iki 5 litrų, ar galima ją paruošti rytą visai dienai?

T a i p . r Arbatą gerti šiltą ar atvėsintą? N o r ė d a m i , kad o r g a n i z m a s ger iau j ą į s i savintų, gerk i te

šiltą. Kiek šaltalankio lapų ir šakelių reikia įdėti į trijų litrų

stiklainį? Ar tokią arbatą reikia iškošti? L a p ų i m k i t e 200 g, t iek šviežių, t iek dž iov intų, o šake

lių - 300 g r a m ų . Šakeles ir l a p u s l a b a i kruopščia i n u p l a u k i t e ir n u p l i k y k i t e v e r d a n č i u v a n d e n i u . P a s k u i j u o s s u d ė k i t e į keramik in į (mol inį) indą, užpi lk i te š a l t u v a n d e n i u i r u ž s t a t y k i -te a n t viryklės. Kai v a n d u o užvirs , p a v i r i n k i t e d a r 5 m i n u t e s , p a s k u i n u i m k i t e n u o ugnies i r leiskite lė ta i p r i s i t r a u k t i : indą s u v y n i o k i t e į rankš luos t į . Kai v a n d u o a t v ė s , i škoškite per m a r l ę i r g e r k i t e . G ė r i m o laikas n e r e g l a m e n t u o j a m a s , t a č i a u per dieną reikia išgerti ne m a ž i a u kaip 3-5 l i t rus . N u o v i r ą la ikyki te t a m s i o j e , vėsioje vietoje. P r i e š var to j imą g a l i m a j į šiek t iek paš i ldyt i .

R e c e p t ą k o m e n t u o j a t r a d i c i n ė s i r n e t r a d i c i n ė s medic inos a t s t o v a i .

1 7 8 v DALIS * KITI V E 2 I O G Y D Y M O BUDAI

Onkologinio c e n t r o moksl inis b e n d r a d a r b i s B . M u s a t o -vas te ig ia : „ G a l ša l ta lanky je i r y r a m e d ž i a g ų , g a b n č i ų u ž m u š t i vėžio ląste les, t a č i a u t a i d a r reikia į r o d y t i . T o d ė l n e p a t a r i u imt i s š i b i ido kaip p a n a c ė j o s , n o r s profi laktiškai š a l t a l a n k i o n u o v i r ą g a b m a ger t i . Tai t ik ra i n e p a k e n k s . "

K i t a n u o m o n ė - Rusi jos energo informacin ių m o k s l ų akademijos f i t o t e r a p e u t o , M o k s b n i o p r a k t i n i o c e n t r o „ G a l e n " d i r e k t o r i a u s R. B a c h m u r o v o .

„ Š a l t a l a n k i s i š t iesų t u r i d a u g g y d o m ų j ų savybių i r g a b bi i t i t a i k o m a s d a u g e b u i b g ų g y d y t i , t a i p p a t i r vėžiui, t ik b i i t i n a f i t o t e r a p e u t o k o n t r o l ė .

P e r dieną išgert i 5 b t r u s nuovi ro - d a u g o k a . Toks skysčio kiekis re ikabngas t ik s k r a n d ž i o i švalymui. P a k a n k a išgert i t ik 2-3 b t r u s p e r dieną. G e r i a n t nuovi rą j o k i u b i idu n e g a l i m a v a r t o t i tab leč ių .

S e r g a n t y s vėžiu t u r ė t ų d a u g i a u valgyti vaisių i r daržov ių i r jok iu bi idu nevalgyt i m ė s o s , nes b i i tent j i s k a t i n a paže i s tų ląstel ių a u g i m ą . "

VI DALIS

VĖŽIO GYDYMAS ŠLAPIMU

(Pagal Valerijų Lobodiną ir Genadijų Malachovą)

ŠIEK T I E K ISTORIJOS A P I E GYDYMĄSI ŠLAPIMU

Šlap imu gydėsi ne kokios n o r s l auk inės t a u t e l ė s , kaip š iandien b a n d o m a aiškint i , b e t tokie civibzacijos židiniai kaip Angli ja, Pranci iz i ja , I spani ja . M e t o d o a t r a d i m a s i r prio r i t e t a s p r i k l a u s o Indi jai, k u r j o p a n a u d o j i m o t e c h n i k a buvo k u r i a m a i r p r i t a i k y t a t o b u l a i . Indijoje š lap imas l a i k o m a s š v e n t u ir, a n o t pačių i n d ų , jis te ik ia ne t ik sveikatą, b e t y r a i r s t i p r u s pr iešnuodis n e t g i o r g a n i z m u i aps inuodi jus net i n k a m u m a i s t u .

N u o senų senovės ž m o n ė s suvokė, kad š l a p i m a s t u r i s t e b u k b n g ų , g y v y b i n g u m ą te ik iančių savybių, jis m i n i m a s ne t da inose ir poezijoje. Miisų senobai var to jo š lap imą įvair i o m s n e g a b o m s g y d y t i i r l igų profi laktikai, a t š a l u s orui a r b a t a r p s e z o n i n i u l a i k o t a r p i u , kai ž m o g u s esti s i lpniausias. Š l a p i m a s b u v o g e r i a m a s visuose p a s a u b o k r a š t u o s e , i r žinios apie t a i , m a t y t , ž m o n e s p a s i e k d a v o i š aukšč iau .

Š lapimą n a u d o j o s t a č i a t i k i ų šventieji i r k i tų religijų atstovai . J is p o p u h a r u s m u s u l m o n ų pasauly je .

Š lap imą g ė r ė angla i i r p r a n c i i z a i , graikai i r g ruz ina i , r u s ų ir ž y d ų ž iniuoniai . G ė r ė j į Indijos jogai ir Tibet o l a m o s . P a s t a r i e j i š l a p i m o dėka g a l ė d a v o perei t i kaitr ias d y k u m a s , n e p a s i ė m ę į kelionę v a n d e n s . J ie gyvendav o a u k š t a i kalnuose n e a p s a k o m a i a t š i a u r i o m i s sąlygomis, t a č i a u i š s a u g o d a v o sveikatą ir j ėgas iki žilos s e n a t v ė s , g e r d a m i š lap imą kaip viską g y d a n t į gyvąjį vandenį . Senovės Graiki jos išminčiai š l a p i m u p l a u d a v o ža izdas . J į

1 8 0 VI DALIS * VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

savo t r a k t a t u o s e m i n ė j o Avicena, senovės g ra ikų žiniuoniai ž m o n i ų i r gyvulių š lap imu g y d ė daugel į ligų, r u s ų ž iniuoniai jo p i ldavo į n a m u o s e r u o š i a m u s va i s tus . T u o m e t u ž m o g u s b u v o t a i p a r t i M o t i n o s G a m t o s , kad gera i s u p r a t o jos kalbą. Š l a p i m o v a r t o j i m a s m i n i m a s daugely je š v e n t ų knygų. Galb i i t apie t a i užš i f ruota m i n t i s i r to je Bibbjos vietoje, k u r , k a l b a n t apie ž y d ų k e b o n ę į P a ž a dėtą ją Ž e m ę , s a k o m a : „ T i k t a s pereis p e r d y k u m ą , kas n e p r a r a s g ė r i m o i š savo p a t i e s i n d o " .

T a č i a u p a m a ž u laikai keitėsi, ž m o g u s p a s u k o n a u j u , a n k s t e s n ė m s e p o c h o m s n e ž i n o m u i n t e l e k t u a l i n ė s p a ž a n gos k e h u . N a u j a m e t e c h n i n i a m e savo keho e t a p e ž m o g u s geležiniais sa i ta is savanoriškai pris ir išo pr ie išorinio gyv e n i m o , p a m i r š ę s vidinį, i r j a u neg i rdė jo nei pr ig imt ies , nei širdies balso.

Žiniuonių g y d y m o m e t o d u s p a k e i t ė „š iuola ik in ia i " . Miisų prosenių vaistai b u v o i š m i n t i n g a i p a r i n k t i , veikd a v o v idinius pr ig imt ies reiškinius, g y d ė ne nosį ar koją, o š a h n o vidinę pr iežas t į , sukėlusią nosies ar kojos hgą. „ P a ž a n g a i " p a v y k o s t ipr ia i p r i s p a u s t i „ š u n d a k t a r y s t ę " i r pr i r i š t i ž m o g ų pr ie g y d y t o j ų , c h e m i n i ų vais tų, technikos p a ž a n g o s .

X X amžiu je a t s i r a d o ž m o g u s , p a š a u k t a s a t g a i v i n t i senojo m e t o d o tiesą. Tai b u v o D ž o n a s A r m s t r o n g a s , 1944 met a i s p a r a š ę s n u o s t a b i ą k n y g ą „Gyvasis v a n d u o " . D a r biidam a s m a ž a s D ž o n a s n e k a r t ą s tebė jo, kaip t ė v a s g y d y d a v o sergančius g y v u h u s , d u o d a m a s j iems ger t i j ų pač ių šlapim o , i r j ie gre i ta i p a s v e i k d a v o . K a i D ž o n a s p a t s susirgo, jis p r i s i m i n ė t a i , k ą m a t ė vaikystėje. J a u n o , b e t j a u l igoto D ž o n o o r g a n i z m e g y d y t o j a i r a d o t u b e r k u h o z e , d i a b e t ą i r d a u g y b ę k i t ų h g ų .

D ž o n a s p a t s p r a d ė j o ieškoti išeities i š tok ios baisios padėt ies . K a i ž m o g u s ko n o r s laba i nor i , j is r i m t a i ieško, i r t u o m e t p a g a l b a v i s u o m e t a t e i n a i š a u k š č i a u . A r m s t r o n g a s s t a i g a pr i s iminė Švento jo R a š t o t e k s t ą : „ G e r k g ė r i m ą i š sav o p a t i e s i n d o " . Ta ip šis alegorinis posak i s p a d ė j o j a m d a r k a r t ą „ a t r a s t i " senąjį g y d y m o ir prof i lakt ikos m e t o d ą i r j į savaip a p d o r o t i .

R e z u l t a t a i d a u g e b u a tve jų b u v o n e n u g i n č i j a m i i r pui

VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU • VI DALIS 1 8 1

kūs . Š e š i a s d e š i m t m e č i o A r m s t r o n g o biologiniai d u o m e n y s a t i t i k o d v i d e š i m t p e n k e r i ų m e t ų j a u n u o b o d u o m e n i s , buv o nepr ieka i š t ing i , t a i p j a u n a t v i š k a i j is a t r o d ė .

K n y g o s „Gyvasis v a n d u o " a u t o r i u s Dž. A r m s t r o n gas r a š o : „ K o d ė l m a n o m a , kad vėžys n e i š g y d o m a s ? D a u g t i k s h a u b ū t ų sakyt i , kad d a u g e h s b g o n i ų , sirgusių vėžiu, neišs igydė. Betg i i r s e r g a n t y s g r ipu ne visi i šs igydo. Mano p i r m a j a i p a c i e n t e i - medic inos seselei, kai aš ją pam a č i a u , vėžio a u g h a i j a u keletą m ė n e s i ų b u v o abiejose jos k r ū t y s e su m e t a s t a z ė m i s . Aš ją i šgydžiau i r p a s k u i s ė k m i n g a i g y d ž i a u vėžį įvairiose jo s tadi jose. Je igu ž m o nės , p a s t e b ė j ę savo k ū n e į t a r t i n u s suk ie tė j imus, t u o j a u p a t g r i e b t ų s i n a t ū r a h u g y d y m o s i m e t o d ų , jie n e s u n k i a i p a s v e i k t ų .

Apie g y d y m ą š lap imu r a š ė i r ang lų m o k s h n i n k a s Mit-čelas. P o p u b a r i n a j į savo knygose G. M a i a c h o v a s i r G. Mi-n e d ž i a n a s , V . L o b o d i n a s .

G y d ė š l a p i m u i r rusų ž in iuonia i . J ie t a i k y d a v o savo met o d i k ą - š l a p i m o g ė r i m ą k a r t u su va i s tažobų nuovi ra i s .

S e p t i n t a j a m e šio a m ž i a u s d e š i m t m e t y j e apie š l a p i m o g y d o m ą s i a s savybes b u v o p r a d ė t a ka lbėt i Ameriko je . Aps u k r ū s amerikiečia i p a s t e b ė j o , kad a p s i m o k a gydyt i s ne le idžiant p in igų g y d y m u i , o k i t a v e r t u s , gal ima gydy-t is , ne le idž iant pinigų v a i s t a m s , Rusų pol i t in ia i vadovai i š k a r t o s u r e a g a v o : mes tai s(>MÍai t i r i ame! b*i dalies tai buvo t iesa . Kurį laiką Rusijoje gyvavo anuonie l unikalus pafiau linėje p r a k t i k o j e mokslo t i r iamas i s i n s t i t u t a s , k u r i a m e šia p i m o t y r i m u i v a d o v a v o d a k t a r a s A . Z a m k o v a s . J o p a r u o š t i p r e p a r a t a i buvo aukščiaus ios klasės . P a t s Z a m k o v a s t u r ė j o a u t o r i n i ų d a r b ų apie t a i , kaip p a n a u d o t i nėščios m o t e r s š lapimą, į šv i rkščiant j į po o d a .

Z a m k o v a s i r jo b e n d r a d a r b i a i i š a n a b z a v o i r p r i t a i k ė d a u g y b ę k inų, t ibe t ieč ių , i n d ų , g ra ikų i r p e r s ų m e t o d i k ų . B u v o į s i skverb ta į i šmint ies ir sveikatos lobyną. Tač iau . . . nere ik ia p a m i r š t i , kokia t u o m e t u b u v o Rusi ja. Jeigu Z a m -kovui b ū t ų p a v y k ę išsi laikyti d a r keletą m e t ų , kiek puik ių p r e p a r a t ų b ū t ų ž m o n ė s t u r ė j ę š iandien, kaip seniai b ū t u m e naudojęs i j o m e t o d u !

Oficiab soviet inė m e d i c i n a p r a d ė j o u o h a i sekti Z a m -

1 8 2 VI DALIS VĖZiO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

kovą, b e t moks l inė v i s u o m e n ė atkakl ia i j į p a l a i k ė . T u o m e t b u v o a t l i k t a s t iesioginis diversijos a k t a s : į š l a p i m o prepar a t u s , p a r u o š t u s l igoniams, įp i l ta sieros r ū g š t i e s . Tik pa t ie s d a k t a r o b u d r u m a s p a d ė j o i švengt i t ragedi jos , kur ios t iks las b u v o s u r a s t i j a m „įkalčių". Šalyje, kurioje valdžia pr ik lausė žemesnio negu v i d u t i n i o lygio pro fes iona lams, negalė jo b ū t i „ n e p l a n i n i ų " t a l e n t ų . Z a m k o v ą vis t iek sumedžio jo , a t ė m ė g y d y t o j o d ip lomą, i š s iuntė į a t o k i a u s i ą u ž k a m p į ir pas iekė t o , kad jis m i r ė n u o i n f a r k t o . J o i n s t i t u t a s b u v o sužlugd y t a s , special is tai išvaikyti a r b a p a s o d i n t i į ka lė j imus. Visi b u v o pr ivers t i p a s i r a š y t i , kad n i e k u o m e t neužs i iminės t a šlykščia p r a k t i k a i r kad jie laba i gailisi n e s u v o k ę , jog Z a m -kovas esąs aps išaukėl i s . Gal iaus ia i j ie visi kaip moks l in inkai b u v o suž lugdyt i .

P r a ė j u s d a u g laiko, 1989 m e t a i s b u v o a t l i k t a s eksperim e n t a s . G y d y t o j a G a l i n a Š a t a l o v a s u g r u p e savo mokin ių , t a r p kur ių b u v o a n k s č i a u b u v u s i ų l igonių i r gerokai pagyvenusių ž m o n i ų , at l iko žygį p e r K a r a k u m ų d y k u m ą . G r u p ė s n a r i a i m a i t i n o s i g r ū d a i s , dž iovinta i s vaisiais, r i e šuta i s i r gėrė savo pačių š lapimą. Lygiagrečiai su ja is p e r d y k u m ą ėjo s p o r t i n i n k ų g r u p ė , kur ie m a i t i n o s i v i skuo, kas p r i e i n a m a „civ i l izuotam ž m o g u i " , a t l i e k a n č i a m žygį p e r d y k u m ą : mėsos p r o d u k t a i s , p i e n u , v a n d e n i u . Š a t a l o v o s g r u p ė visą maistą nešėsi kišenėse, o s p o r t i n i n k ų g r u p ė - didelėse k u p r i n ė s e . Žygis b u v o nelengvas . Š a t a l o v o s g r u p ė j e visi j į užba igė be y p a t i n g ų s u n k u m ų . J ie ėjo, d a i n a v o a r b a b a n d y d a v o dainas d a i n u o t i prieš f inišą, i š viso b u v o pakil ios n u o t a i k o s . Spor t in inka i b u v o p a n i u r ę , ne l inksmi . Visi n u m e t ė po kelis k i l o g r a m u s . A n t j ų n u g a r ų i r tušč ios k u p r i n ė s j i ems a t r o dė sunkios . K o n t r a s t a s t a r p g r u p i ų b u v o didžiul is . Štai kokį poveikį d a r o š l a p i m a s !

D ž o n o A r m s t r o n g o e k s p e r i m e n t a i , k u r i u o s jis atlikinėjo visą gyvenimą su savo p a t i e s o r g a n i z m u , Šata lovos e k s p e r i m e n t a s i r daugel io k i t ų m o k s l i n i n k ų e k s p e r i m e n t a i , jeigu į j u o s pažvelgs ime a t idž ia i , t a i vis žmoni jos prim i r š t ų prae i t ies b a n d y m ų k a r t o j i m a s . T a č i a u t u r i m e b ū t i dėkingi l ikimui, kad vis d ė l t o y r a ž m o n i ų , kur ie juos pak a r t o j a i r p r i m e n a t a i , kas p a m i r š t a , t a i p p a t i r g y d y m ą š lap imu.

P VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU • VI DALIS 1 8 3

ŠLAPIMO E N E R G I J A

Š l a p i m ą l a b a i veikia ž m o g a u s s ą m o n ė s b ū k l ė . K a i ž m o gus p r o t i n g a i , h a r m o n i n g a i gyvena, j o š l a p i m a s t a m p a ypat i n g a s , visiškai k i toks nei p i k t o , v i skuo n e p a t e n k i n t o , irzlaus ž m o g a u s š l a p i m a s . Todė l vargu b a u g a l i m a i rz l iam ž m o g u i g y d y t i s savo š lap imu, nes jo š l a p i m a s visiškai ki tokios kokybės , n e g u gero ž m o g a u s . Smegenys i r širdis išskiria ps ichinę energiją, kur i p e r e i n a į š lap imą t a i p , kaip p e r e i n a į j į m a i s t o ir v a n d e n s energi ja. Je igu ž m o g u s v a r t o j a t ink a m ą m a i s t ą , n e p a s i ž y m i p ik ta i s emociniais proverž ia i s , j o š l a p i m a s t u r i m a l o n ų , šiek t iek sūroką skonį. Je igu jo maist a s i š n e s u d e r i n a m ų p r o d u k t ų a r b a d a u g i a u s i a b a l t y m i n i s , a r b a i š p e r d i r b t o s m ė s o s , kaip a n t a i , k o t l e t a i , dešrelės, jo š l a p i m a s įgyja k a r t ų , n e m a l o n ų skonį. Y p a t i n g ą skonį, ne v i s u o m e t a t p a ž į s t a m ą , š l a p i m a s įgyja p o pykčio p r o t r ū k i ų , po i lgalaikių negerų k e t i n i m ų a r b a po nevilt ies i r depresijos . U ž š lap imą a t s a k i n g i i n k s t a i . N u o j ų būklės p r i k l a u s o i r š l a p i m o k o k y b ė . I n k s t u s g r i a u n a š i rdgėla i r nevi l t i s . Jos n e p a l a n k i a i veikia ir š lapimą.

Vienas g y d y t o j a s p a d a r ė mirčiai p a s m e r k t o nusikal tėlio š l a p i m o anal izę iki t o l , kol t a s a i d a r nežinojo n u o s p r e n džio, i r po t o , kai sužinojęs savo l ikimą, i šgyveno visą besiskir iančio su g y v e n i m u ž m o g a u s s iaubą. T a r p p i rmos ios i r a n t r o s i o s anal izės b u v o t ik k e t u r i ų v a l a n d ų t a r p a s , t a č i a u a n t r o s i o s anal izės š l a p i m a s a t r o d ė tarsi kažknitiais nuodais a p n u o d y t o l igonio.. .

P r i v a l u ž inot i , ar š lap ime y r a nuosėdų, .jeigu j a m e l a n -d a m e , pavyzdž iu i , smėlio, t a i r o d o , kad i n k s t u o s e ar šlap i m t a k i u o s e y r a a k m e n ų .

I š p r u s u s i o ž m o g u s f iz inis k ū n a s p a k l ū s t a s ą m o n e i , o kai jis m ą s t o apie savęs t o b u l i n i m ą a r b a i š s igydymą i r t u o t iki , jo š l a p i m a s įgyja t iesiog s tebuk l ingų savybių. Yra d u o m e n ų , kad s u g r ą ž i n t a s š lap imas , b e g y d o m ų j ų funkcijų, sus i lpnina ir p a š a l i n a iš o r g a n i z m o n e i g i a m ą energiją. G e r i a n t š lap imą labai svarbu n e a b e j o t i s ė k m e . K a i m u o s e senos b o b u t ė s viską g y d ė š lap imu i r s a k y d a v o : „Jei neabe jos i , viskas gre i ta i prae i s , o jei abejosi už t r u k s i lga i" . I š g y d a v o ir t ik in tys g y d y m u , ir abejojantys

1 8 4 VI DALIS • VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

j u o . T i k abejo jančiojo žaizdos g y d a v o ilgiau i r b logiau. . . Visos o r g a n i z m o s t r u k t i i r o s , t a i p g i p a s ą m o n ė laba i įdė

miai seka visus miisų ve iksmus i r n e t g i juos „ a p t a r i n ė j a " . Je igu jos p a s t e b i , k a d g e r i a m a s š l a p i m a s , b i i t inai p r a d e d a b e n d r a d a r b i a u t i . P a v y z d ž i u i , į š l a p i m ą išskir ia o r g a n i z m u i b i i t ina i reikalingų m e d ž i a g ų , kur ias j is t u r i pas i sav int i , o jei t a i d a r y t ų k i tokiu b i idu, bri tų didelė e n e r g e t i n ė p e r k r o v a .

Bes i š iauš iantys pr ieš š l a p i m o v a r t o j i m ą t e g u įsivaizduoja še imininkę, norinčią užs iaug int i p e t r a ž o l i ų i r ravinčią ežią. Iš pe t ražo l ių ežios j i i š m e t a garšvas , rasak i las , kiaulpienes, dilgėles, takažoles . I š m e t a t a i , kas ver t ing iaus ia , t a čiau j i t o nežino. K a ž k a d a m o t i n a ja i p a s a k ė , k a d t ik p e t r a žolės n a u d i n g o s , o visa k i t a y r a p ik tžo lės . Ta ip ir dėl šlapim o . Viskas, kas ver t ing iaus ia , i š m e t a m a t o d ė l , kad ž m o g u s apie t a i nieko než ino.

Įsigilinus į š l a p i m o veiklą fizikos pož iūr iu , p i r m i a u s i a d e r a p a ž y m ė t i , kad jis y r a s t r u k t ū r u o t a s skyst is s u t a m t i k r a p r o g r a m a i r energi ja. Jis t u r i savo p a t i e s e l e k t r o m a g net in į sp indul iav imą, p a n a š ų į o r g a n i z m o e l e k t r o m a g n e t i n į sp indul iav imą. K a d a n g i š l a p i m a s - t a i m e d ž i a g a , t u r i n t i d a u g laisvų e l e k t r o n ų , ta i jis y r a b e t kokio e n e r g e t i n i o lauko k a t a l i z a t o r i u s . • >. . . -v.

Je igu j ū s p a s k i r t ą v i e n a m k a r t u i š l ap imo dozę ger tu-m ė t dal imis , vieną dalį i r t ik kiek p a l a u k u s ki tą, t a i ant ro j i dalis savo v e r t i n g o m i s s a v y b ė m i s l i k v i d u o t ų p i rmąją . In terferencijos efektas į vyktų t a r p šių dviejų š lap imo dal ių, o ne t a r p ligos židinio i r i šger to š l a p i m o . Todėl gerk i te šlapim ą išsyk, v ienu m a u k u , a r b a t u o j v ieną p o k i t o nelyginį skaičių g u r k š n i ų .

KAS YRA ŠLAPIMAS i

Š l a p i m a s - t a i skystoj i m ū s ų k r a u j o dalis, p e r e i n a n t i per i n k s t u s . Ž m o g u s t a i p s m a r k i a i jo gėdijasi gal dėl t o , kad jis i š teka i š tų o r g a n i z m o vietų, kur ios t a r s i neliečiam o s . P e r i n k s t u s p r a e i n a 130 l i t rų k r a u j o i r t ik p u s a n t r o l i t ro v i r s t a š lap imu. V y k s t a k r u o p š t i pačių n a u d i n g i a u s i ų skystosios o r g a n i z m o dalies k o m p o n e n t ų a t r a n k a . Š l a p i m o

VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU VI DALIS 1 8 5

pūslės k a n a l a s y r a t ies iog viską o r g a n i z m e a p i m a n t i s . J a m e p r i s k a i č i u o j a m a šeš iasdeš imt du biologiškai a k t y v ū s t a š k a i , kur ie s u r e n k a t a i , kas ž m o g a u s pasauly je ver t ing iaus ia -energiją. Energ i ja y r a laki , u ž t a t , kad b ū t ų g a l i m a išlaikyt i , j i i š t i r p i n a m a skystojoje k r a u j o dalyje, kur i v a d i n a m a š l a p i m u . Š l a p i m a s ~ t a r s i a u k s a s s a u g o m a s p a g r i n d i n i a m e o r g a n i z m o b a n k e - š l a p i m o pūslė je. Į ją p a t e n k a n č i ų t u r tų ž m o g u s negali i š k a r t o pas i sav in t i . G e r d a m a s š lap imą ž m o g u s p a p i l d o m a i g a u n a t a i , k o d a r nespė jo p a s i s a v i n t i .

K o d ė l š l a p i m a s t u r i tokią didelę energe t iką? Š l a p i m o pūs lė y r a neto l i saulės rezginio, i r n a t ū r a l u , kad sus idarantis jo je skyst i s p a p i l d o m a i i š saulės rezginio g a u n a energi jos ir įgyja ga l ingų e n e r g e t i n i ų savybių. Y p a č didelį u ž t a i s ą šlap i m a s g a u n a miego m e t u . Miegas - ta i mir t ies a n a l o g a s . Jo m e t u subt i lus i s k ū n a s la ik inai p a s i š a l i n a i š k ū n o i r a t s i b u n -d a n t s u g r į ž t a i š k i t ų dimensi jų, p a m e s d a m a s ver t ingiaus ią informaci ją.

T o d ė l m i e g o m e t u v y k s t a d idž iaus ias visų k ū n ų įkrovim a s , t a r p jų i r fizinio, k a r t u i r jo skysčių i r subt i l ių energet ikų. I t i n į k r a u n a m a s gal ingiausias o r g a n i z m o akumul iat o r i u s - saulės rezginys, o jis p a p i l d o m a i m a i t i n a įvairius o r g a n i z m o c e n t r u s i r š lapimą. Todėl ry t in i s š l a p i m a s d a u g k o n c e n t r u o t e s n i s ir energet i škesnis už dieninį, o j u o l a b i a u už vakarinį .

D a u g y b ė l i t e r a t ū r o s t v i r t i n a , kad ligoniui se rgant įvair iomis l igomis, y p a č infekcinėmis, jo o r g a n i z m e s u s i d a r o dideli kiekiai biologiškai a k t y v i ų m e d ž i a g ų , kur ios pašalin a m o s s u š lap imu. Tai d a r k a r t ą p a t v i r t i n a p a s t a r ų j ų m e t ų t y r i m a i : š l ap ime r a s t a , i š t i r t a i r r e k o m e n d u o t a p r a k t i š k a i n a u d o t i a m i n o p e p t i d a s - u r o g a s t r i n a s , a k t y v u s s k r a n d ž i o sekrecijos i n h i b i t o r i u s , b l o k u o j a n t i s s k r a n d ž i o m o t o r i k ą i r d r u s k o s rūgšt ies sekreciją. Š lapime y r a k o r t i z o n o , pasireišk iančio s t i p r i u p r i e š u ž d e g i m i n i u , a n t i a l e r g i n i u i r ant i toks i -niu poveikiu, n o r m a l i z u o j a n č i u a n g l i a v a n d e n i ų i r b a l t y m ų a p y k a i t o s procesus .

K a s t a i y r a š l a p i m a s ? Tai ž m o g a u s ša l inamosios sistem o s didžiul io d a r b o r e z u l t a t a s . Š l a p i m o formulė p r i m e n a gerą s t i p r i n a n t į vaistą. N o r m a l i a m e š l a p i m e y r a m a ž d a u g

1 8 6 VI DALIS * VĖZIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

du š i m t a i įvair iausių m e d ž i a g ų . Tai m i k r o e l e m e n t a i - kalcis, n a t r i s , kalis, fosforas, geležis; a m i n o r i i g š t y s , v i t a m i n ų k o m p l e k s a s , h o r m o n a i , žodžiu, m e d ž i a g o s , b e kur ių ne įman o m a s oksidacinis - a t s t a t o m a s i s p r o c e s a s . Š l a p i m a s - medžiaga, t u r i n t i didelį kiekį la i svų e l e k t r o n ų , kur ie , j u n g d a miesi į chemines reakci jas, s t i p r i n a e n e r g e t i n i u s p r o c e s u s . Ž i n o m a , š lap ime y r a i r k e n k s m i n g ų m e d ž i a g ų . Tai š lapum a s , chloras , a m o n i a k a s , gyvs idabr i s i r k i tos m e d ž i a g o s , t a č i a u galbi i t i r jos m a ž a i s kiekiais b i i t inos o r g a n i z m o nor-m a h a m g y v y b i n g u m u i . Š lap ime s u r a s t a s f e r m e n t a s urok ina-za, p r i m e n a n t i s n i t r o g h c e r i n o poveikį i r i š t i r p i n a n t i s k r a u j o k r e š u h u s ( t r o m b u s ) . T a č i a u svarb iaus ia , k a d š l a p i m a s , biid a m a s s t r u k t i i r u o t a s v a n d u o , ilgą laiką išlaiko in formacinę a t m i n t į . P a t e k ę s į o r g a n i z m ą t o k s v a n d u o dė l cheminių pokyčių įgyja visą informaci ją ap ie ž m o g a u s biiklę i r jo h g a s . Moks lo y r a i š t i r t a , kad bet kokia gyva b i i tybė , a r t a i b i i tų ž m o g u s , m i k r o b a s a r o r g a n a s , t u r i savo e l e k t r o m a g n e t i n į s p i n d u b a v i m ą , i r jei du v i e n o d o d a ž n i o s p i n d u b a v i m a i susi t inka, j ie sus ina ik ina . Fizikoje t a i v a d i n a m a interferenci ja .

G. M a i a c h o v a s p r i m y g t i n a i a t k r e i p i a dėmes į į t a i , kad v ienkar t inę š l a p i m o dozę b i i t i n a i šgert i v ienu y p u a r b a t u o j p a t v ienas po k i to sekančių g u r k š n i ų skaičius t u r i biit i nelyginis. P a k a r t o j a m e : jei i šgėrė te dalį š l ap imo, p a d a r ė t e pert r a u k ė l ę , t a i a n t r o j i i šger to š l a p i m o dalis savo sp indul inėmis b a n g o m i s h k v i d u o j a a n k s č i a u išgertąją, t a d interferencijos efektas įvyks t a r p šių š l a p i m o d a h ų , o ne su patologiniu židiniu i r š l a p i m u . Ar ne dė l to k a r t a i s , g e r i a n t š lapimą, n e b ū n a j o poveikio?

Tokių savybių kaip š l a p i m a s t u r i i r pola idž io v a n d u o . Svarb iaus ia , k a d o r g a n i z m a s kaip savireguhaci jos siste

m a n u o l a t pa la iko t a m t i k r o lygio rūgščių i r š a r m ų pusiausvyrą, h o m e o s t a z ę , kur i t iesiogiai a t b e p i a š l a p i m o būklę . P a g a l t a i , kokio s u n k u m o h g a , t o k i a i r jos specifika, org a n i z m a s m o b i h z u o j a a p s a u g i n e s j ė g a s , kur ios išskiria ne t ik h o r m o n u s , f e r m e n t u s , b e t i r specifines m e d ž i a g a s , an-t i k ū n i u s pr ieš tą hgą, k u r i a ž m o g u s serga. M a k s i m a l i a i pan a u d o j ę s , o r g a n i z m a s s i lpnesnes m e d ž i a g a s p a š a h n a k a r t u su š lap imu. Kyla k l a u s i m a s , ar n e g a b m a šių s i lpnesnių medžiagų vėl p a t e i k t i o r g a n i z m u i , j o m i s p a p i l d a n t sus idaran-

VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU * VI DALIS 1 8 7

čias šviežias, s u t e i k i a n t p a s t a r o s i o m s didesnį i m p u l s ą ? J u k ž i n o m a , kad o r g a n i z m o a t m i n t y j e heka p a t i r t i s i r buvus i i ; b g ų p ė d s a k a i , p a v y z d ž i u i , a p d e g u s i o ž m o g a u s k r a u j a s t u r i specifinių m e d ž i a g ų ( a n t i k ū n i ų ) , d a r a n č i ų didesnį efektą kit a m , p i r m ą k a r t a p d e g u s i a m , negu p e r p i l t a s eibnio ž m o g a u s k r a u j a s .

B e n d r i a u s i u p o ž i ū r i u k iekviena h g a - t a i p i r m i a u s i a e l e k t r o b t i n i o b a l a n s o , h o r m o n i n ė s , f e r m e n t i n ė s s i s temos, b i o e n e r g e t i n ė s s t r u k t ū r o s s u t r i k i m a i . O je igu o r g a n i z m u i p a t e i k t u m e j a u g a t a v a s m e d ž i a g a s , n o r s i r s i lpnesnes, b e t savas, k u r i o m s nere ik ia eikvoti energijos i r kur iose y r a specifinės m e d ž i a g o s pr ieš šią patologi ją? G a l jų poveikis b u s v i s a a p i m a n t i s ? M a t y t , t o k i u kebu ėjo m i n t i s apie š l ap imo t a i k y m ą s e r g a n t įvairiomis b g o m s . I š t i k n y ų n ė r a lokabnės l igos, y r a t ik lokabniai s i m p t o m a i . G y d y t i reikia n e atskirą o r g a n ą , kaip t a i d a r o g y d y t o j a i , o visą o r g a n i z m ą . T i k t o k i u b ū d u p a s i e k i a m a gerų r e z u l t a t ų . Š lap imo v a r t o j i m a s ž y m i a i s u t a u p o energi jos, kur ios nere ik ia e ikvoti s t r u k t ū r u o t a m v a n d e n i u i s u d a r y t i . Tai ne kas k i t a , kaip m a i s t i n g ų m e d ž i a g ų p a p i l d y m a s , y p a č s u d a r a n t p a l a n k i a s i m u n i n ė s s i s temos veiklai są lygas .

B e t o , š l a p i m a s dėl j a m e esančių d r u s k ų p r a p l a u n a t a r p a u d i n i ų esančio skysčio l ą s t e h ų m e m b r a n a s , t u r i šlapim ą v a r a n č i ų , b a k t e r i o c i d i n i ų i r k i tokių savybių. S a k y t i , kad š l a p i m a s y r a n u o d i n g a s , n ė r a jokio p a g r i n d o . Š lap imo kvapas p r i k l a u s o n u o m a i s t o p o b ū d ž i o : k u o d a u g i a u v a l g o m a m ė s o s i r k u o d a u g i a u u ž t e r š t a s o r g a n i z m a s , t u o aš t resnis jo k v a p a s . Š l a p i m o skonis k a r t o k a s a r b a sūrokas , specifinio k v a p o . Mėsiškas, pieniškas m a i s t a s s u d a r o d a u g š l a p u m o , azot in ių p r o d u k t ų , š l a p i m o rūgš t ies , o t a i s u k e h a r ū g š t i n ę reakciją i r n e m a l o n ų kvapą. A u g a b n i s i r a n g b a v a n d e n i n i s m a i s t a s n u d a ž o š l a p i m ą šviesia š i a u d ų spalva, j is p r a k t i š kai p a s i d a r o beskonis i r bekvapis .

K a s o r g a n i z m e v y k s t a , kai g e r i a m e š l a p i m ą ? Š lapime, pa lyg int i j į su k r a u j o p l a z m a , d e š i m t e r i o p a i d a u g i a u medžiagų, t o d ė l t o k s k o n c e n t r u o t a s skystis d i r b a kaip siurblys - vandenį t r a u k i a į save. P a t e k ę s į ž a r n y n ą š lap imas p e r gleivines i r m i k r o p l a u k e h u s į s iurbia t a r p a u d i n i ų esan-

1 8 8 VI DALIS VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

t j skystį, p a š a l i n a s u s i k a u p u s i a s gleives, n o r m a l i z u o d a m a s v i r š k i n a m o j o t r a k t o veiklą, g e r i n d a m a s v i rškinimą, t a i p p a t v a l y d a m a s ląstel ių m e m b r a n a s . Dėl š lapime esančių d r u s k ų v a n d u o s i u r b i a m a s į s torąs ia s ž a r n a s , s k y s t i n a m o s išmat o s ir p a š a l i n a m i v idur ių užk ie tė j imai . Su skysčiu, kurį i š o r g a n i z m o įs iurbia š l a p i m a s , p a š a l i n a m i t e r š a l a i , t o k s i n a i , faktiškai apsivalo ir ląstel inis, ir ta rp ląs te l in i s skyst is , dėl t o p a g e r ė j a rtigščių i r š a r m ų p u s i a u s v y r a , o r g a n i z m a s a t-j a u n ė j a .

Dauge l iu i , y p a č g y d y t o j a m s , te ig inys, k a d š l a p i m u gyd o m o s b e t k u r i o pobi idž io ligos, s k a m b a p a r a d o k s a l i a i , t a čiau i šanal izavę g y d y m o s i š l a p i m u l i te ra t i i rą i r r e m d a m i e s i savo p a t i r t i m i , t u r ė s i m e su t u o s u t i k t i . Tai p a t v i r t i n a i r d a u g y b ė s l igonių, n e t g i bevi l t i škų, išgijimo atve ja i , beje, k a r t u j i e m s b u v o t a i k y t a s v isas k o m p l e k s a s k i t ų n a t ū r a l a u s g y d y m o s i p r i e m o n i ų . Ž i n o m a , t a i n e p a n a c ė j a n u o visų ligų, t a č i a u m e t o d a s v e r t a s t o , k a d n e t ik n e b ū t ų p a m i r š t a s , b e t i r p r a d ė t a s plačiai t y r i n ė t i . Svarb iaus ia į s i d ė m ė t i , kad ne p r i e m o n ė svarbu, kokia l igonis g y d o m a s , o r e z u l t a t a i , nes poveikio m e c h a n i z m a s a n k s č i a u a r vėl iau b u s i š s t u d i j u o t a s i r p a t i k s h n t a s .

S p a u d o j e p a s i t a i k o ž inučių, kad neva kažkas, v a r t o d a m a s š lapimą, n u m i r ė . Reik ia ž inot i , kad š l a p i m a s n e t o k i a j a u n e k a l t a m e d ž i a g a . N e m a l o n a u s , p i k t o , p a v y d a u s žmog a u s o r g a n i z m o d a ž n i u s veikia neig iami e l e k t r o m a g n e t i n i a i s p i n d u h a i , kur ių , a išku, pr i s igėrę i r o r g a n i z m o skysčiai. Todėl ger iant tokį š lapimą, p r i s o t i n t ą s u n k i ų m i k r o l e p t o n ų , o r g a n i z m a s g a u n a p a p i l d o m ą j ų dozę i r ne i š tver ia . K a i p ž m o n ė s s a k o , ką pasė ja i , tą i r p j a u n i . N e p a t a r i a m a šlapim o v a r t o t i e s a n t h i p e r a z o t e m i j a i , u r e m i n e i būklei , s u t r i k u s i n k s t ų a z o t o i šskir iamajai funkci jai . Dėl š l a p i m o v a r t o j i m o v i sada p r a v a r t u p a s i t a r t i su p r i t y r u s i u specia l i s tu .

V iena b ū t i n ų sąlygų, p r a d e d a n t gydyt i s š lap imu, y r a ž a r n y n o i r k e p e n ų i šva lymas . Jei ž a r n y n a s u ž g r i o z d i n t a s , k e p e n y s i r jų d e i n t o k s i k a c i n ė funkci ja n e d i r b a , t a i visi nuodai iš t e n p i r m i a u s i a p a t e n k a į i n k s t u s , į k rau ją .

Vėžį sukelia ląstel ių k v ė p a v i m o s u t r i k i m a s . Kai ląstelės j a u č i a deguonies b a d ą , s u t r i n k a a p y k a i t o s procesai , dėl t o a t s i r a n d a anglies oksido p e r t e k l i u s , o v i t a m i n o C t r ū k u m a s .

VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU * VI DALIS 1 8 9

V ė ž y s t u r i b u t i g y d o m a s kompleks iškai d a r a n t organizm u i poveikį . Jo p a g r i n d a s - o r g a n i z m o i šva lymas i r gydym a s b a d a v i m u bei š l a p i m u . Ši ta ip b a d a u j a n t b ū t i n a išgert i visą savo š lapimą, gert i švarų n e v i r i n t ą vandenį (page idaut i n a ša l t in io , pola idžio a r d i s t i l i u o t ą ) . B e t o , l igonis n u o l a t t u r i š l a p i m u į t r i n t i kaklą, k r ū t i n ę , veidą, r a n k a s i r pakenkt a s v i e t a s . Je igu savo š l a p i m o į t r y n i m a m s n e p a k a k t ų , reikia n a u d o t i a r t i m ų j ų ( tos pačios lyt ies) š lapimą.

I š g e r d a m a s visą savo š lap imą, ž m o g u s gali b a d a u t i iki d e v y n i a s d e š i m t i e s d ienų. I lgainiui š l a p i m a s savo spa lva i r kvapu i m a beveik nesiskirt i n u o v a n d e n s .

Pr ieš į t r y n i m ą š lap imu p i r m i a u s i a reikia p a r u o š t i o d ą -gerai i š s ipraus t i s u k e m p i n e . Y p a č gausiai š l a p i m u į t r i n a m e kaklą i r r a n k a s , p o tr i jų v a l a n d ų n u p l a u n a m e .

K a i b a d a u j a m a g e r i a n t š l a p i m ą deš imt d ienų, išgeriam a i r m a ž d a u g d u l i t ra i v a n d e n s p e r dieną m a ž a i s gurkšneliais. P a t a r i a m e b a d a u t i n e i lgiau kaip t r i sdeš imt p e n k i a s d i e n a s . Visą p a r ą a n t s k a u d a m o s vietos d ė t i š l a p i m o pavilg u s i r visą k ū n ą n u o galvos iki kojų t r i n t i š l ap imu.

G y d a n t i s š lap imu, kas deš imt dienų p r a v a r t u t ikr intis p a s g y d y t o j ą onkologą. Jei t ik ligonis įveiks psichologinį bar jerą, vėžys b u s n u g a l ė t a s .

G y d y m a s š l a p i m u ž i n o m a s n u o n e a t m e n a m ų laikų.

Š lap imu i š g y d o m a s ne t ik vėžys, b e t i r daugel is k i tų sun

kių ligų. Biblijoje apie š lap imą d a r s a k o m a : „ K a s i šmoks g(>rti

g ė r i m ą iš savo p a t i e s i n d o t a s ilgai gyvens i r n e s i r g s " . P o b a d a v i m o m a i t i n t i s reikia p r a d ė t i a t s a r g i a i , pa

m a ž u . P i r m i a u s i a gert i sul t i s , a t s k i e s t a s v a n d e n i u , p a s k u i g r y n a s sult is , vėl iau p r a d ė t i valgyti lengvą augal inį maist ą i r košes .

B a d a v i m o g e r i a n t š l a p i m ą m e t u nieko n e g a l i m a valgyti ( n ė g r a m o ! ) , o ger t i t ik š l a p i m ą ir vandenį .

K a r t u su b a d a v i m u i r š l a p i m o g ė r i m u t iks l inga t a i k y t i i r k i t u s m e t o d u s o r g a n i z m o a t s p a r u m u i s t i p r i n t i : aktyvi-z u o t i l ą s t e h ų vidinį k v ė p a v i m ą ; s t i p r i n t i o d o s k v ė p a v i m ą k o n t r a s t i n ė m i s voniomis ( k o n t r a s t i n i u d u š u ) ; su te lk t i psichologinį i m u n i t e t ą prieš ligą b i o e n e r g e t i n i u poveik iu.

N o r s oficialioji medic ina priė jo krizę, p a g r i n d i n ė jos

1 9 0 VI DALIS • VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

k r y p t i s n e k i n t a - s i m p t o m i n i s g y d y m a s . B e t kokio simp o z i u m o , p a s i t a r i m o t iks las y r a d iagnozių p a t i k s l i n i m a s i r n a u j ų va is tų ieškoj imas. Visiškai p a m i r š t a m a , k a d miisų o r g a n i z m a s - t a i unika lus biofabrikas, s a n d ė b s , k u r i o d ė k a g a b m a p a č i a m išs igydyti , t ik nere ik ia t a m t r u k d y t i . Nors o r g a n i z m o rezervai ber ib ia i , m e d i c i n a e i n a maž iausio p a s i p r i e š i n i m o kebu, p a k e i s d a m a ž m o g a u s a p s a u g i n e s j ėgas cheminiais vaistais, p a g e r i n t a m i t y b a i r t a m t ikra i s a p r i b o j i m a i s . Blogiausia t a i , kad m e d i c i n a p r a k t i š k a i nes i ima prof i lakt ikos. K a d a n g i š iuo m e t u m e d i c i n a išeikvojo ja i d u o t ą vekselį, hgoniai p r a d ė j o ieškoti g y d y m o s i bi idų b a u d i e s medic inoje, nes, visai n a t i i r a l u , - m i r t i nes inori . S u k a u p t a h a u d i e s medic inos p a t i r t i s b u d i j a ap ie i š g y d y t a s hgas , kur ių oficiaboji m e d i c i n a n e g a h i šgydyt i .

Oficiaboji m e d i c i n a g y d y m o š lap imu n e t a i k o , t a i m o t y v u o d a m a , j o g d a r neiš tyrusi j o poveikio, j o g j is nees te t i škas i r j a m e esančios medž iagos - n u o d a i , k u r i u o s p a š a h n a org a n i z m a s . T u o t a r p u T i b e t o , Indijos i r k i t ų t a u t ų m e d i c i n a senų seniausiai l aba i sėkminga i š lapimą n a u d o j a profi laktikai ir g y d y m u i .

T a d , kas gi i š t iesų t a s miisų š l a p i m a s ? G a l t i k r a i įsit i k i n i m a s , kad jis n u o d i n g a s , y r a t ik formalus? K a i p paaiškint i faktą, kad po laivo s u d u ž i m o išsigelbėję su val te lėmis j i ireiviai s a v a i t ė m i s , o k a r t a i s ir mėnes ia i s ger ia savo šlapim ą i r niekas n e n u m i r š t a n u o krau jo u ž k r ė t i m o ?

K a s n o r s g a h p a s a k y t i , kad je igu jis t o k s p r i e i n a m a s , t a i nieko, gero j a m e n e g a h b ū t i . T a č i a u j u k m u m s p r i e i n a m a ir Saulės, M ė n u b o , žvaigždžių šviesa!

PRAKTINĖS ŽINIOS APIE ŠLAPIMĄ

Šviežias, sveikas š l a p i m a s y r a s ter i lus, m a l o n a u s kvapo i r šiek t iek p u t o j a . Leukoci tų , a r b a ba l tų jų k r a u j o kūne-bų n o r m a m o t e r ų š lap ime n u o tr i jų iki s e p t y n i ų , o vyrų -n u o vieno iki t r i jų v i e n a m e m i k r o s k o p o o k u h a r o apžvalgos p lo te . E r i t r o c i t ų , a r b a r a u d o n ų j ų k r a u j o k ū n e b ų n o r m a vienas a r b a d u , a r b a j ų g a h visiškai n e b ū t i . L y g i n a m a s i s š lap imo svoris n u o 1,002 iki 1,030. Jo ph s a n t y k i s 5:7. Tai i d e m e n t a r ū s dalykai , juos reikia į s idėmėt i i r ž inot i . J a m e

V Ė 2 I O G Y D Y M A S ŠLAPIMU * VI DALIS 1 9 1

y r a d a u g i a u kaip d u š i m t a i įvairių m e d ž i a g ų . Je igu š lap imo a n a h z ė r o d o , k a d lyg inamasis svoris di

dehs, - t a i d r u s k ų n u s ė d i m o ar d i a b e t o p o ž y m i s . P e r n e l y g ž e m a s l y g i n a m a s i s svoris - nesveikų i n k s t ų p o ž y m i s ; pohnkį į nefr i tus r o d o š lap ime gaus ia i r a s t a s s u a i ž y t a s i n k s t ų kanalų ep i tebs . Je igu š lap ime y r a m i e h ų , bakter i jų , vadinasi, ž a r n y n e y r a d i s b a k t e r i o z ė , i r j ą b ū t i n a h k v i d u o t i .

Š lap ime n e t u r i b ū t i a c e t o n o , je igu j o r a s t a , t a i t ikr iausias cukr in io d i a b e t o p o ž y m i s . Je igu ž m o g u s valgo d a u g m ė s o s , jo š lap ime y r a d a u g u r a t ų - ta i r o d o o s t e o c h o n d r o zę. Jeigu ž m o g u s valgo d a u g a n g h a v a n d e n i ų , š lap ime rand a m i g b u k o z ė s p ė d s a k a i ( s a k o m a : c u k r u s š l a p i m e ) . Mėsėdžių p a p r a s t a i est i rūgš t in i s š l a p i m a s , v e g e t a r ų - š a r m i n i s . O r g a n i z m e viskas t u r i b ū t i s u b a l a n s u o t a . Je igu rūgš t ies p e r d a u g , o r g a n i z m e p r a d e d a i r t i ląste lės i r a u d i n i a i .

ŠLAPIMAS KAIP HOMEOPATINĖ P R I E M O N Ė

D a r k a r t ą apie pr iežas t i s , p a s k a t i n u s i a s ž m o g ų n a u d o t i

š lapimą.. . H o m e o p a t a i - medika i , a u g a l u s ir k i t u s organin ius ir

n e o r g a n i n i u s j u n g i n i u s n a u d o j a n t y s mikroskopinia i s kiekiais . A u g a l o dvasinis poveikis s t i p r u s , i r jo energet in i s ryšys su a u g a l ų v iešpat i ja t o k s g l a u d u s , kad pr i s i jungimas pr ie jos b io lauko v y k s t a i r p e r m a ž a s a u g a l ų dozes .

G y d y m a s i s š l a p i m u v y k s t a p a g a l tokį p a t pr inc ipą . Visi h o r m o n a i i r svarbiausi k o m p o n e n t a i į š lapimą p a t e n k a mikroskopinėmis d o z ė m i s . Šios dozės ta r s i m a ž o s a n t e n o s pri jungia ž m o g a u s b io lauką pr ie įvairių energijos r e z e r v u a r ų .

P r i g i m t i s l a b a i t a u p i i r š iaip s a u ko n o r s bere ikabngo į š lapimą „ n e t ė k š " . N e b e n t p a t s ž m o g u s viską s u g a d i n t ų , pavyzdžiu i , vais ta is , a l k o h o h u a r b a m a i s t u . N a u d o d a m i sav o š lapimą, g a u n a m e p e r s o n a b n ę , t iksha i s u b a l a n s u o t ą hom e o p a t i n ę p r i e m o n ę . Tai ver t ing iaus ia , n e p a k a r t o j a m a medžiaga, kurio je į r a š y t a i r a p s k a i č i u o t a visa informaci ja apie m u s . J u k kiekvieno ž m o g a u s skir t ingi b a l t y m a i i r viskas j a m e sk i r t inga , n e p a k a r t o j a m a i r n e a p i b ū d i n a m a , t o d ė l sav i ta , unikali i r š l a p i m o s u d ė t i s .

1 9 2 VI DALIS * VĖZiO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

G a i l a , kad š iuo la ik in iame m ū s ų pasau ly je ž m o g u s sveik a t o s ieško ne i šmint ies , o žemesnio jo p r o t o keliu: k u r i a vis iems v i e n o d u s i t in s u d ė t i n g u s va is tus , n a u d o j a medžiagas , kur ių o r g a n i z m a s n i e k u o m e t n e t u r ė j o savo sudėtyje, i š jų g a m i n a G a m t a i n e b ū d i n g ą c h e m i n ė s medž iagos k o n c e n t r a t ą i r j j va r to ja . Tai d a r o m a t a d a , kai visa, kas reikal inga, k u r i a m a m u m y s e . Je i g e r i a m e š lapimą, k a r t u i r b a d a u d a m i - t a i t i k r a h o m e o p a t i j a . O ar ž i n o t e , kad j ū s ų o r g a n i z m e vėžio ląstelės s u s i d a r o kiekvieną dieną, b e t j a s visas suž lugdo i m u n i t e t a s ? B ū t e n t o r g a n i z m o i m u n i t e t ą i r s t i p r i n a š l a p i m a s ( h o r m o n a i , f e r m e n t a i , - t u r t a s , st iprin a n t i s i m u n i t e t ą , - p a t e n k a j š lap imą su k r a u j o p l a z m a p e r i n k s t u s ) .

Š l a p i m a s t u r i n u o s t a b i u s nespecifinius a p s a u g o s fakt o r i u s (jie y r a seilėse, a š a r o s e , kraujy je i r k i t u r ) . Specifin ė a p s a u g a y r a s iauros k r y p t i e s , n u k r e i p t a pr ieš k ą n o r s konkreč ia i . Nespecifinė - kaip chloras v a n d e n i u i , veikiant is iš k a r t o jį visą. Tai t i n k a ir š lap imui .

Mes d a u g k a l b a m e apie o r g a n i z m o v a l y m o b ū d u s , tačiau m a ž a i kas s u s i m ą s t o , k a d y r a i r n a t ū r a l ū s v a l y m o būdai , s u k u r t i pačios p r i g i m t i e s . Š l a p i m a s valo krau jagys les , o r g a n u s , p a š a l i n a v i d a u s sekrecijos l i aukų b l o k u o t e s . M e s kiekvieną dieną p r a r a n d a m e d a u g h o r m o n ų , p a n a š i ų į horm o n u s m e d ž i a g ų , m u m s b ū t i n a i reikal ingų. J ų irgi y r a šlap i m e . T a č i a u š lap imas - t a i t o k s k o n c e n t r a t a s , k u r i a m e y r a ne t ik n a u d i n g ų medž iagų, b e t i r š lakų. Šlakai i r n u o d a i , e s a n t y s o r g a n i z m e , veikia ka ip g y d y t o j ų b r i g a d a , skiepijant i n u o vienos ar ki tos ligos.

Yra t o k s skiepij imo b ū d a s , kai i š ž m o g a u s p a i m t a s k r a u j a s j a m p a č i a m vėl su le idž iamas į r a u m e n i s . Analogiškai veikia ir š lap imas - t a r s i a u t o v a k c i n a c i j a , t ik laba i efektyvi.

V a r t o d a m i š lapimą, m e s v a l o m e i r ž a r n y n ą , i r krau jagysles n a t ū r a l i u b ū d u , be j o k i ų paša l in ių poveikių ( n o r s vienas va lymas neneigia k i t o ) .

M ū s ų n u o l a t p e r g r ū d a m a s skrandi s net i r i š tuš tė jęs atr o d o n e l y g i n a n t i n d a s s u m a i s t o l ikučiais, r i e b a l u o t a s , nešvarus . O je igu į sk randį d a r b u v o įpi l ta ir a r b a t o s su uo-

VĖZIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU * VI DALIS 1 9 3

giene, j a m e s u s i k a u p i a o r g a n i z m u i k e n k s m i n g ų m e d ž i a g ų . T a i p b a r b a r i š k a i kai kas elgiasi beveik kasdien. Gal iaus ia i v i d a u s sekrecijos l iaukos ir visa o r g a n i z m o e n e r g e t i n ė sist e m a į s i t e m p i a . G e r d a m i š lapimą, m e s nors šiek t iek paded a m e s k r a n d ž i u i aps iva lyt i .

I n k s t a i t u r ė t ų t a r n a u t i ž m o g u i septyni s š i m t u s m e t ų , o dėl n u o s ė d ų d i r b a k a r t a i s t ik k e t u r i a s d e š i m t . Š l a p i m a s kar-dinaUai valo iš visų krau jagys l ių ir k a n a l ų r iebal ines nuos ė d a s , valo i r i n k s t u s . Jis g y d o onkologines, ū m i a s infekcines, j u d a m o j o a p a r a t o l igas, v i d a u s o r g a n ų , o d o s , akių, k r a u j o l igas i r ps ichinius s u t r i k i m u s , suger ia rūgš t i s organ i z m e , valo k r a u j ą i r k i t u s o r g a n i z m o skysčius, i š t i r p i n a visus kamščius venose, š l a p i m t a k i u o s e , i šsklaido sukietėji-m u s , varo smėlį, s m u l k i n a a k m e n i s .

PAMOKYMAI I R P E R S P Ė J I M A I TIEMS,

KURIE GYDYSIS ŠLAPIMU

Pr ieš p r a d e d a n t g y d y t i s savo ligas š lap imu, reikia ži

n o t i keletą d a l y k ų . 1 . S v a r b u į s i d ė m ė t i , kad m e s p a t y s e s a m e s a u gydy

to ja i i r p r i s i i m a m e už t a i visą a t s a k o m y b ę . B ū k i m e labai a t s a r g ū s i r a t i d ū s , t a d a viskas gerai pas iseks .

2 . Sava i tę pr ieš g y d y m o s i š l a p i m u p r a d ž i ą n e g e r k i m e jok ių vais tų. G y d y m a s š l a p i m u i r vais ta i n e s u d e r i n a m i .

3 . E s a n t s i lpnai š irdžiai i r ž e m a m s p a u d i m u i , ger iau pas ir inkt i ne b a d a v i m ą , g e r i a n t š lapimą, o d ietą ir š lapimą.

4 . A t s i r a d u s s t i p r i e m s š i rdiems d ū ž i a m s b a d a u j a n t i r g e r i a n t š lap imą ar kilus k i t o m s kompl ikac i joms, re ikia t u o j a u p a t š l a p i m u suvi lgyt i k ū n ą .

5 . K a r t a i s savai tę v i lgant k ū n ą š lap imu a t s i r a n d a niežulys - neišs igąskime ir n e n u t r a u k i m e k ū n ą vilgę.

6 . K a r t a i s o r g a n i z m o intoksikaci ja pas i re iškia v ė m i m u , i š b ė r i m u , v idur ių pa la i svė j imu - nes ibi jokime š i to ir tęsk i m e savo d a r b ą : t a i „fiziologinio k a t a r s i o " pas i re i šk imas . Viskas prae i s , i r mes puik iaus ia i išs ivalysime.

7 . K a r t a i s g y d a n t i s š l a p i m u viso k ū n o odą i šber ia m a ž i spuogeliai su p ū l i n e v i ršūnėle . E n e r g i n g i a u į t r i n k i m e

1 9 4 VI DALIS * VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

š lap imą į kiiną, kad spuogeliai a t s i d a r y t ų , š l a p i m a s pat e k t ų i jų v idų i r t e n sus iger tų . P r a ė j u s dv iem v a l a n d o m s po p r o c e d i i r o s , reikia i š s ipraus t i vonioje be m u i l o . Spuogai gre i ta i i šnyks .

8 . Į d ė m i a i s t e b ė k i m e savo š lapimą, jo skonį, spalvą, kvapą, nes t a i i n d i v i d u a l u s p r i e t a i s a s , r e g i s t r u o j a n t i s organ i z m o biiklę.

9 . Š l a p i m ą p a t a r i a m a v a r t o t i t r i m i s a tve ja i s : b g ų p r o filaktikai, i i m i n ė m s infekcinėms b g o m s (gr ipui , a n g i n a i , i i m i n ė m s k v ė p a v i m o l igoms) g y d y t i i r l ė t i n ė m s b g o m s gydyti-

1 0 . G y d a n t i s š l a p i m u , b ū t i n a la ikyt is t o k i ų t a i s y k b ų : pere i t i pr ie v e g e t a r i n ė s m i t y b o s , prieš g y d y m ą s i išsivalyti ž a r n y n ą ( b e t k u r i u o b i i d u ) ; p a g y v e n u s i e m s ž m o n ė m s atsisakyti pieniškų p r o d u k t ų i r k iauš inių ( g a b m a v a r t o t i ne d a u g i a u kaip du per s a v a i t ę ) .

L a b a i r e t a i p a s i t a i k o atve jų, kai g y d y t i s š l a p i m u net inka. Re ik ia p a s i t a r t i su g y d y t o j u , p r a k t i k u o j a n č i u g y d y m ą š l a p i m u , a r b a j į savarankiška i v a r t o j a n t j a u t r i a i įsiklausyti į savo o r g a n i z m ą . I švados d a r y t i n o s a t s a r g i a i - ne po dienos ar k i t o s , o po m ė n e s i o ar tr i jų.

ŠLAPIMO TYRIMAS AJURVEDOS M E T O D U

A j u r v e d a (senovės i n d ų p a t i r t i s apie t a i , kaip išsigydyt i p a t i e m s ) p a t a r i a , kaip laba i p a p r a s t a i p a d a r y t i šlapimo t y r i m ą . Vienas lašas s e z a m o abe jaus į l a š i n a m a s į stiklinę r y t i n i o š l a p i m o i r p a g a l lašo biiklę n u s t a t o m a ž m o g a u s sveikatos biiklė:

1 . Je igu abe jaus lašas t u o j a u p a t išsisklaido š l a p i m o pavirš iu je, ž m o g u s p r a k t i š k a i y r a sveikas a r b a j o n e g a b o s nepavo j ingos .

2 . Je igu abe jaus lašas s k ę s t a š lap ime, t a i r o d o r i m t u s s u t r i k i m u s o r g a n i z m e .

3 . Je igu abe jaus lašas n u s ė d a a n t d u g n o , y r a l a b a i r imt ų o r g a n i z m o s u t r i k i m ų .

P a p r a s t a s t e s t a s , b e t j į p a d a r y t i s u d ė t i n g a , jei n e t u r i me s e z a m o a b e j a u s . G a b m e j į pakeis t i sau lėgrąžų ar a lyvų a b e j u m i , b e t p i r m i a u s i a t u r ė t u m e p a t i k r i n t i j o lašo būk-

VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU • VI DALIS I£ 1 9 5

lę p a g a l l aba i se rganč io , šiek t iek nega luo janč io ir sveiko ž m o g a u s š lap imą.

Reikia n o r s a p y t i k r i a i ž inot i savo š l a p i m o skonį, i r jeigu jis s t a i g a pas ike i s tų , a t k r e i p t i į t a i dėmesį ir sus imąst y t i , kodėl j is p a s i k e i t ė . Į s i d ė m ė t i n a , kad sa ldokas skonis y r a cukr in io d i a b e t o p o ž y m i s . Jei ž m o g u s t i n k a m a i mai t i nasi i r n e t u r i nerv in ių s t resų, jo š l a p i m o skonis i r k v a p a s y r a g e r a s . P i k t o ž m o g a u s š l a p i m a s įgyja t a m t i k r ų negatyvių savybių, ir, p a t e k ę s į o r g a n i z m ą , s u s t i p r i n a visas jo n e i g i a m a s c h a r a k t e r i s t i k a s .

N e g a h m a š l a p i m o v a r t o t i e s a n t h i p e r a z o t e m i j a i , uremi-ja i i r s u t r i k u s a z o t ą š a h n a n č i o m s i n k s t ų funkci joms!

ŠLAPIMO VARTOJIMO BŪDAI

1 . Š l a p i m o g ė r i m a s

P i r m i a u s i a re ikia įveikti psichologinį bar jerą. J u k ir gydyto ja i p a s k i r i a ger t i karč ius , siirius va is tus , t ik vieni g y d o , o kit i luoš ina . K a i kas šį bar jerą įveikia, įdėję į š lap imą uogienės. B jaurė j imos i j a u s m a s n e t r u k s p r a e i t i .

Ž i n o m a , n e b ū t i n a š lap imą ger t i n u o l a t . T a r p g y d y m o s i k u r s ų reikia d a r y t i d v i e j ų - t r i j ų savaičių p e r t r a u k a s . O je igu jiisų ž a r n y n a s d i r b a kaip la ikrodis , n ė r a jok ių hgų, p a k a n k a t o , kad šis va i s tas v i s u o m e t po r a n k a i r pr i re ikus galėsi te j į p r a d ė t i v a r t o t i .

N e n u m o k i t e r a n k a į tokią, a t r o d y t ų , s m u l k m e n ą , kaip te is ingai š lap int i s . P a t a r i a m a a t s ig ręž t i veidu į r y t u s , nes t a d a š l a p i m o čiurkšlė, s t a t m e n a i k i r s d a m a Žemės biolauką, p a p i l d o m a i p r i s o t i n a m a energi jos.

Taigi j iis, išvalę ž a r n y n ą ir kepenis , p r a d e d a t e gert i š lapimą. K a i p t a i d a r o m a ? I š k v ė p ė t e i r n e s u s t o d a m i išgėrėte nelyginį g u r k š n i ų skaičių. Po dviejų t r i jų d ienų š l a p i m a s p a s i d a r o šviesiai g e l t o n a s , bekvapi s .

Šviežias š l a p i m a s v a d i n a m a s gyvuoju v a n d e n i u , o kehas d ienas pas tovė jęs v a d i n a m a s negyvuo ju . P a m a ž u p r a t i n a n t i s pr ie š l ap imo i š p r a d ž i ų g a h m a j u o t ik a p s i p l a u t i , a p s i t r i n t i r a n k a s , p a s k u i veidą, po kur io laiko šiltu v a n d e n i u be mui lo t a i n u p l a u t i . P r a p l a u k i t e b u r n ą , į laš inkite į nosį.

1 9 6 VI DALIS • VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

G e r i a n t š lapimą, n e g a l i m a v a r t o t i vais tų, b e t o , j ie p a p r a s č i a u s i a i nereikal ingi . P i r m ą dieną i šgėrus š l a p i m o gali g u r g ė t i pilvas, s u s k y s t ė t i i š m a t o s . Tai n o r m a l u , po keleto d ienų viskas p r a e i s . G e r i a n t š lapimą, b u s gerai , jei vieną, dvi ar t r i s d ienas p a b a d a u s i t e . Ta i p a d e d a i š org a n i z m o efektyviau ša l int i toks ines m e d ž i a g a s . Šiuo m e t u į r o d y t a , kad keli t r u m p i b a d a v i m a i , g e r i a n t š lapimą, y r a efektyvesni, n e g u vienas i lgalaikis, k u r i a m reikia la iko, išt v e r m ė s i r ba igus b a d a u t i b i i t i n a a t i t i n k a m a i m a i t i n t i s . K a d a n g i š l a p i m a s y r a g e r a t o n i z u o j a n t i , b a k t e r i o c i d i n ė ir, svarb iaus ia , specifinė profi lakt iška ir g y d o m o j i p r i e m o n ė , j į ger t i p a t a r i a m a e s a n t b e t kokios būk lės . Y p a č š l a p i m a s v e r t i n g a s , susirgus ū m i n ė m i s l igomis, paki lus t e m p e r a t ū ra i . P a t e k ę s į o r g a n i z m ą š l a p i m a s išvalo v i r š k i n i m o t r a k t ą , krau jagys les , ląstel ių m e m b r a n a s , ta rp ląs te l in į skystį, pašal ina o r g a n ų ter ša lų b lokadą, r ū g i m o i r p u v i m o ž a r n y n e p r o c e s u s , s u s t i p r i n a a p s a u g i n e s o r g a n i z m o jėgas i r g e r i n a sveikatą.

2 . I š o r i š k a s š l a p i m o v a r t o j i m a s

Išoriškai v a r t o j a m a s a r b a dv ie jų- t r i jų d ienų š l a p i m a s (negyvasis) a r b a šviežias š lap imas , i š g a r i n t a s iki v ieno k e t v i r t a d a l i o p r a d i n ė s a p i m t i e s i r g a r i n i m o m e t u įgijęs gal ingą energet inį užta i są . Jis t i n k a k ū n u i m a s a ž u o t i , o m a s a ž u o j a n t s u a k t y v i n a m a v idaus o r g a n ų veikla. K ū n ą m a s a ž u o t i g a l i m a d a u g i a u s i a šešis k a r t u s p e r p a r ą , m a sažo laikas pr ik lauso n u o t o , kokį o r g a n ą n o r i t e sust ipr in t i .

G y d o m o j o m a s a ž o s u š lap imu s i s temą V . L o b o d i n a s siūlo tokią:

1. Tulžies pūslė ir kepenys - p i r m ą v a l a n d ą n a k t i e s ; 2. P l a u č i a i i r plonosios ž a r n o s - p e n k t ą v a l a n d ą r y t o ; 3. S k r a n d i s ir blužnis - d e v i n t ą v a l a n d ą r y t o ; 4. Širdis ir plonosios ž a r n o s - p i r m ą v a l a n d ą dienos; 5. Š l a p i m o pūslė ir i n k s t a i - p e n k t ą v a l a n d ą vakaro; 6. I n k s t a i , kepenys ir p laučia i - d e v i n t ą v a l a n d ą vakaro . M a s a ž ą reikia p r a d ė t i prieš penkiol ika dv ideš imt minu

čių iki n u r o d y t o laiko ir ba ig t i t a i p p a t penkio l ika dvide-

VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU * VI DALIS 1 9 7

I

š imčia m i n u č i ų vėl iau. Je igu m a s a ž u o s i t ė s t ik vieną k a r t ą p e r p a r ą , p a s i r i n k i t e tokį m a s a ž o laiką, k a d a n o r i m o sus t i p r i n t i o r g a n o funkcijos a k t y v i a u s i o s . P a v y z d ž i u i , n o r i n t s u s t i p r i n t i tulžį i r kepenis , t i n k a m i a u s i a s l a ikotarp i s b u s n u o v ienuol ik tos va landos vakaro iki t rečios va landos r y t o .

M a s a ž u o j a n t š lap imu gali kilti komplikaci jų: odos išbėr i m a i , niežulys . A n t odos p a s i r o d ž i u s p ū l i n i a m s ar psoriazei, m a s a ž o n e g a l i m a d a r y t i , t i k vienai dv iems v a l a n d o m s d e d a m i k o m p r e s a i , p a s k u i j ie n u i m a m i i r k ū n a s apiplaun a m a s ši l tu v a n d e n i u b e mui lo . Į s i d ė m ė k i t e , kad g y d a n t i s š l a p i m u , kaip i r k i tomis p r i e m o n ė m i s , svarbu psichologinė n u o s t a t a , - į s i t ik in imas , kad t i k r a i išgysite.

Masažas vonioje. Į k a r š t ą vandenį įpilkite t r i s - p e n -kis l i t rus p e r savai tę s u r i n k t o š l a p i m o . V a n d e n s įpilkite p u s a n t r o a r d u k a r t u s d a u g i a u . A t s i g u l a m a vonioje i r d a r o m a s m a s a ž a s . P o t o s u s i v y n i o j a m a į p a k l o d e s , pasėd i m ą p u s a n t r o s va landos i r k ū n a s a p i p l a u n a m a s ši ltu b e mui lo v a n d e n i u .

D a ž n i a u s i a i išoriškas š l a p i m o v a r t o j i m a s d e r i n a m a s su j o g ė r i m u .

G y d a n t i s š l a p i m u , va i s tus v a r t o t i n e p a g e i d a u t i n a , išskyrus ū m i u s , s u n k i u s a tve jus , kai vaistai b ū t i n i . K a i gydom a s i š l a p i m u d e r i n a n t m a i s t o p r o d u k t u s i r prieš t a i išvalius ž a r n y n ą bei kepenis , paša l in io poveikio ar komplikaci jų nep a s t e b ė t a .

Š l a p i m u v i l g o m a i r į t r i n a m ą o d a . Neišbėkite ry t in io šlap i m o l ikučio. Į t r i n k i t e j u o veidą, r a n k a s , kaklą, p l a u k ų šaknis, y p a č de lnus i r p ė d a s , į t r i n k i t e skaudul ius . J u o g a h m a s u d r ė k i n t i į d r ė s k i m u s , m ė l y n e s , vabzdžių įkąs tas v ie tas , pat i n i m u s , augl ius , n u d e g i m u s , g r y b e l i o paže i s ta s v ie tas . Jeigu š l a p i m u s u v i l g y t u m e žaizdą, t a i j ą a p s a u g o t ų n u o infek-cijos. I lgai, k ruopšč ia i t r i n k i t e visą p ė d ų pavirš ių . Į p ė d a s išeina visi v i d a u s o r g a n ų r e c e p t o r i a i ir, į t r i n d a m i š lapimą, s u a k t y v i n k i t e jų veiklą.

Taigi iš r y t o ger ia te š lap imą ir vi lgote j u o veidą ir k i t a s n u r o d y t a s k ū n o dalis . Je igu bi jotės kvapo, p o k u r i o la iko š lap imą n u p l a u k i t e . Į s i d ė m ė k i t e , vegetar iškai m a i t i n a n t i s , j ū s ų š l a p i m a s beveik n e t u r ė s kvapo, g a l i m a b u s jo i r n e n u p l a u t i . Vakare, dvi v a l a n d a s prieš miegą ryt i-

1 9 8 VI DALIS » VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

niu š l a p i m u suvi lgyki te veidą,, r a n k a s . N u p l a u k i t e j į po v a l a n d o s ar p u s a n t r o s . K a s n o r i , gali procedi i rą perke l t i i š vakaro į dieną.

P a t a r i a m a a n t veido o d o s penkio l ika i-dv ideš imčia i minučių d ė t i š l a p i m o k a u k ę , p a s k u i j į n u p l a u t i d r u n g n u vandeniu . O d a p o t o k i o s procedi i ros p a s i d a r o m i n k š t a , graži . Je igu t u r i t e p le i skanų, b i i t ina i į t r i n k i t e šviežią a r p a s t o v ė jusį š l ap imą į p l a u k ų šaknis . P le i skanos i šnyks, o d a pas idarys m i n k š t a , p l a u k a i t a p s kaip šilkiniai.

Be t o , š l a p i m o g a b m a įpilti ir į vandenį , kuriuo prau-siatės ar apsipylinėjate. Kai įp i la te į d u b e n į ar kibirą vandenį a p s i p y b m u i , įpilkite į j į b k u t į r y t i n i o š l a p i m o a r b a kokį t u o m o m e n t u t u r i t e .

Šviežias š l a p i m a s l a i k o m a s gyvuoju . Miisų t r i m a č i a m e pasauly je viskas t u r i savo pr ie šybę . Negyvasis š l a p i m a s -t a i š l a p i m a s , p a l a i k y t a s t a m s i a m e inde ( g a b m a indą apvyniot i j u o d u p o p i e r i u m i ) , s a n d a r i a i u ž d a r y t a m e ( g a b m a p l a s t m a s i n i u k a m š č i u ) . R y t i n i o š l a p i m o b k u t i s s u p i l a m a s į butel į i r s a u g o m a s t a m s i o j e , vėsioje v ietoje, pavyzdž iu i , š a l d y t u v e . K u o ilgiau p a l a i k y t a s š l a p i m a s , t u o jis vert ingesnis. K a i a t i d a r ę butel į p a j u s i t e a m o n i a k o kvapą, t o k s a m o n i a k u k v e p i a n t i s š l a p i m a s ger iaus ia i t i n k a į t r y n i m u i į odą. G e r t i tokį š l a p i m ą kategor i ška i d r a u d ž i a m a , o pavilgai i š jo gerai veikia s u t r e n k t a s , p a t e m p t a s ar n u d e g i n t a s v ie tas . D r ė g n a s pav i lgas d e d a m a s i r į s ip jovus, a n t žaizdos, pūslės p o o d a . Švarus s k u d u r ė b s s u l e n k i a m a s p u s i a u , gerai suvi lgomas š l a p i m e , u ž d e d a m a s a n t žaizdos i r i š v i r šaus ap-r i š a m a s m e r b n i u tvarsč iu . P r o c e d ū r a k a r t o j a m a , kol visiškai i šgy jama.

Negyvasis š l a p i m a s n a u d o j a m a s t ik p a v i l g a m s ! P a t a r i a m a prieš v a r t o j i m ą j į šiek t i ek paš i ldy t i . A m o n i a k a s -p u i k u s i š p u r i n t o j a s , j is t a r s i a t v e r i a dur i s į o d o s p o r a s , į j a s p a t e n k a deguoni s , energi ja, mais t ingos ios medžiagos. O d a t u r i pu ik iaus ią a p s a u g ą , t o d ė l nere ik ia bi joti, kad p e r a t v i r a s dur i s p a t e k s infekcija. N e , j i n e p a t e k s , o d a p r a d ė s k v ė p u o t i i r a t j a u n ė s . P a v i l g a m s , k o m p r e s a m s i r į t r y n i m a m s p a l a i k y t a s š l a p i m a s - u n i k a b p r i e m o n ė . Jo n e t u r i n t t i n k a i r šviežias.

Tokias bgas kaip g r ipas , a n g i n a , p e r š a b m a s efekty-

VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU • VI DALIS 1 9 9

VU t u o j p a t p r a d ė t i 1-3 d ienas g y d y t i s bada,vimu ger i a n t š lap imą. Je igu t u o m e t u p r a d e d a s m a r k i a u p l a k t i š irdis, vadinas i , krūvis i n k s t a m s p e r n e l y g d idebs . Suvilg y k i t e k ū n ą š l a p i m u .

Kaip vilgyti visą kūną šlapimu. P r o c e d ū r a i kasdien n a u d o j a m a st ikl inė s e p t y n i a s d ienas p a l a i k y t o š l a p i m o . P r i e š n a u d o j i m ą j į reikia šiek t iek paš i ldy t i . P a s k u i j is p a d a b n a m a s į dvi dalis : p i r m ą j a da l imi s u v i l g o m a virš u t i n ė k ū n o d a b s iki j u o s m e n s (nuvarvė jus io š l a p i m o n e n a u d o k i t e , nes jis j a u energet i škai n e š v a r u s ) . A n t r ą j a š l ap imo d a b m i suvi lgykite a p a t i n ę k ū n o dalį. Vilgyda-mi kūną, švelniai j į g los tyk i te ne t r u m p i a u kaip valandą. D a u g i a u s i a dėmes io skirki te kaklui , veidui, p ė d o m s . P r a d ė k i t e vi lgyti k ū n ą š lap imu, kai t ik p a j u t o t e , j o g p r a d e d a t e s i rgul iuot i , t u o m e t g re i ta i pasve iks i te . N u o d a i šabnsis i š o r g a n i z m o o d o s p ū s b ų p a v i d a l u ar k i tok iu su-di rg imu. Neišs igąski te - t a i n a t ū r a b reakci ja į b e t kokį n a t ū r o p a t i n į g y d y m ą . P r a ė j u s v a l a n d a i p o p r o c e d ū r o s užb a i g i m o , a p s i p l a u k i t e k ū n ą d r u n g n u a r ši ltu v a n d e n i u b e m u i l o . P o p r o c e d ū r o s padidė jęs širdies p l a k i m a s praeis. Je igu nega l i te b a d a u t i g e r d a m i š lapimą, vieną, dvi a r t r i s d ienas la ikyki tės d ietos g e r d a m i š lapimą.

Dieta gydantis šlapimu. V a l a n d ą prieš valgį ir po valgio nei š l a p i m o , nei v a n d e n s n e g e r k i t e .

Labiaus ia i d ie ta i t i n k a grikių, avižinių, miežinių kruopų, sorų. k u k u r ū z ų košės. P e r dieną i š g e r i a m a s visas šlap i m a s , kiek j o b ū n a . B e t o , a n t kaklo d e d a m a s šviežio ar p a s t o v ė j u s i o š l a p i m o k o m p r e s a s (jeigu gerklė negal u o j a ) . K v ė p a v i m o t a k ų bgos p r a e i n a p e r vieną p a r ą , g r ipas - p e r vieną ar t r i s p a r a s . Po b a d a v i m o ger iant š lap imą reikia p r a d ė t i m a i t i n t i s p a g a l t o k i a s p a t ta isykles, kaip i r po į p r a s t o b a d a v i m o i r la ikyt is jų t iek d ienų, kiek d ienų b u v o b a d a u t a . T o p a k a n k a , kad b g a b ū t ų įveikta . Sergant gr ipu labai e fekt inga nosį p r a p l a u t i šviežiu š lap imu. Laikinai g a b iš nosies p a d a u g ė t i išskyrų, nes š a b n a s i t o k s i n a i .

L a b a i n a u d i n g a šviežiu š lap imu ska laut i gerklę, prap l a u t i akis , be t o , a t b k t i m a s a ž ą š l a p i m u , į t r i n a n t j į į kūną, d ė t i gyvojo ir negyvojo š lap imo pavi lgus .

2 0 0 VI DALIS * VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

K A I P P A R U O Š T I S T R U K T Ū R U O T Ą Š L A P I M Ą

N o r i n t , kad š l a p i m a s t a p t ų k o n c e n t r u o t e s n i s i r s t ruk-tūr i škesni s , jis g a r i n a m a s . T a č i a u to g a l i m a pas iekt i i r j į suša ldž ius . Ta ip j ū s n e t ik p a d i d i n s i t e n a u d i n g ų medžiagų š lap ime koncentrac i ją , b e t i r a t s i k r a t y s i t e n e m a l o n a u s k v a p o , kuris n e i š v e n g i a m a i a t s i r a n d a š lap imą g a r i n a n t .

P a i m k i t e meta l in į indą, įpilkite į j į šviežio š lap imo ir p a s t a t y k i t e į š a l d y m o k a m e r ą . K a i t r y s jo k e t v i r t a d a l i a i sušals, i špi lki te likusį nesušalus į š lapimą. Ši nesuša lus i , konc e n t r u o t a i r i š dalies s t r u k t ū r u o t a š lap imo dalis j u m s i r reikal inga. G a l i m a ją p a d a r y t i i r visiškai s t r u k t ū r u o t ą , d a r k a r t ą s u š a l d a n t .

Toks a n t r ą k a r t ą s u š a l d y t a s š l a p i m a s v a r t o j a m a s j į nat ū r a l i u b ū d u i š t i rp inus . J is šiek t iek p a š i l d y t a s g e r i a m a s , d a r o m i jo pavi lgai , v a r t o j a m a s s k a l a v i m a m s i r į t r y n i m a m s i r p a s i e k i a m a puik ių r e z u l t a t ų .

Š L A P I M O V A R T O J I M A S O R G A N I Z M U I

I Š V A L Y T I K L I Z M O M I S

S u k a u p k i m e , l a i k y d a m i š a l d y t u v e , du l i t rus š l ap imo -savo ar iki deš imties m e t ų vaiko (kol d a r neišs iugdęs jo lyt inis fonas) . P a g e i d a u t i n a , kad š l a p i m a s b ū t ų ry t in i s , jei b ū t i n a , dalį jo g a l i m a p a p i l d y t i d ieniniu.

R u o š d a m i kl izmą su v a n d e n i u , j į p a r ū g š t i n a m e citrinos su l t imis a r b a p a r e n k a m e specialų vaistažol ių r inkinį . R u o š i a n t kl izmą su savo š l a p i m u nieko t o k i o d a r y t i nereikia. Š lap ime j a u viskas idealiai s u b a l a n s u o t a , idealiai „par i n k t a " d r u s k ų s u d ė t i s , viskas i š a n k s t o p a r u o š t a š i a m nuos t a b i a m fiziologiniam skysčiui p a n a u d o t i .

Je igu š l a p i m a s b u v o l a i k o m a s š a l d y t u v e , pr ieš n a u d o j a n t reikia j į šiek t iek paš i ldy t i .

Storųjų žarnų valymas šlapimu. A p k ū n i e m s ž m o n ė m s p a t a r i a m a prieš p r o c e d ū r ą p a s i k a i t i n t i saunoje a r b a karšto je vonioje.

Liesiems ž m o n ė m s , kur ie n u o l a t šąla, ger iaus ia prieš p r o c e d ū r ą p a s i k a i t i n t i kar š to je vonioje i r p a s k u i į t r i n t i kū-

VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU * VI DALIS 2 0 1

n ą alyvų al iejumi ( d v i e m a r t r i m j o š a u k š t a i s ) . N o r m a l a u s k ū n o s u d ė j i m o ž m o n ė m s prieš p r o c e d ū r ą

p a t a r i a m a p a g u l ė t i šiltoje vonioje, kol k ū n a s sušils i r visas o r g a n i z m a s t a r s i pr is ipi ldys š i lumos. Tokie apši l imai d a r o m i dvi a r t r i s d ienas , t ik p o t o d a r o m a k l izma.

M e t o d i k a . P a p r a s t a i kl izmos s u savo š lap imu d a r o m o s savai tę (kas a n t r ą d i e n ą ) , n e p a m i r š t a n t k ū n ą pr ip i ldyt i šil u m o s . R e z u l t a t a i s t u l b i n a n t y s . Š l a p i m a s varo a k m e n i s , išp l a u n a po l ipus . Je igu reikia, g y d y m ą s i t o k i o m i s k l izmomis g a l i m a p r a t ę s t i d a r savaitei .

O N K O L O G I N I Ų L I G Ų G Y D Y M A S

Onkologinės ligos g y d o m o s kaip ir visos lė t inės ligos. B a d a u j a n t g e r i a m a s visas š l a p i m a s , d a r o m i viso k ū n o įtryn i m a i .

E s a n t gerybiniams augliams, kelis k a r t u s per dieną ded a m i a n t auglio pavi lgai i r vėl d a r o m a t a s p a t : g e r i a m a s š l a p i m a s , d a r o m i viso k ū n o į t r y n i m a i , d e d a m i k o m p r e s a i .

Ž i n o k i m e , kad vėžio i š g y d y m u i n e g a n a fizinių veiksmų. Vėžys - t a i beveik v i s u o m e t b a u s m ė už ką n o r s b loga, p a d a r y t o š iame a r p r a e i t a m e g y v e n i m e . Todėl p i r m i a u s i a reikia sąžiningai p e r m ą s t y t i savo gyvenimą, pasikeist i , kad s a n t y k i a i su apl inka b ū t ų h a r m o n i n g i , suvokt i , kad visi mes e s a m e K ū r ė j o vaikai i r visi p a s J į e i n a m e .

L a b a i nelengva, b e t į m a n o m a n u s t a t y t i , koks et ikos dėsnis b u v o p a ž e i s t a s , i r dėl to f o r m a s kur ianč ios jėgos n u s t o j o g lobot i kur ią n o r s k ū n o dalį, j ą užvaldė chaoso energet ika, i r to je vietoje a t s i r a d o onkologinis aug lys . Todėl d a b a r reikia, kad i m t ų veikti a t v i r k š t i n i s procesas , kuris s u v a l d y t ų chaosą. T a i a n a i p t o l n ė r a lengva.

P a t e i k s i u a p r a š y t ą s p a u d o j e pavyzdį . M a r i n a i , vienai p e t e r b u r g i e t e i , lankius ia i fizinio ir dvasinio t o b u l ė j i m o mokyklą „ V i e n y b ė " , b u v o n u s t a t y t a trečioj i vėžio s tadi ja . Šiuolaikinė m e d i c i n a t o k i u a t v e j u y r a be jėgė . T a č i a u š i Ugonė n u t a r ė g r u m t i s iki galo. J i ė m ė gilintis į r i m t ą l i t e r a t ū r ą sielos ir dvasios, t a r n a v i m o žmoni ja i i r a tga i los k laus imais . T u o p a t m e t u išsivalė visą o r g a n i z m ą : ž a r n y n ą , kepenis i r

2 0 2 v DALIS » VĖŽIO G Y D Y M A S ŠLAPIMU

ki tus o r g a n u s . J i b a d a v o , g ė r ė š lapimą, dėjo š lap imo pavilgus, a t k a k b a i t o b u b n o s i , n e p r a l e i s d a m a n ė vienos d ienos, a t idė jus i į šalį visus k i t u s d a r b u s . M i t y b a i j i i š leisdavo ned a u g , o i š t u r i m ų d r a b u ž i ų pers is i i idavo n a u j u s . A t s i r a d o laiko pabir t i g a m t o j e , p a r a š y t i b ič iu l iams laiškus, skai tyt i į d o m i a s k n y g a s .

N e t r u k u s i š a u g b o p a s i r o d ė išskyros. I š p r a d ž i ų Mar in a i š s igando, b e t auglys p r a d ė j o m a ž ė t i . P a d r ą s i n t a j i d a r k r u o p š č i a u at l ik inė jo p r o c e d i i r a s . Atė jo ir dvasios pr ieš žemiškąjį blogį p e r g a l ė - auglys i šnyko. N e t r u k u s j i b u v o išb r a u k t a i š onkologinių b g o n i ų į skai tos i r i švyko iš P e t e r b u r g o g y v e n t i į kaimą, k u r i š tekė jo i r neseniai p a g i m d ė t rečią siinų.

2 0 3

P A N A U D O T O S L I T E R A T Ū R O S S Ą R A Š A S

Исцеление рака . Сборник методик. Естественные, нетрадиционные и народные средства исцеления рака . Москва, 1994.

В. Т. Лободин. Путь к единству. Том 1. Здоровье и духовность . Санкт-Петербург , 1994.

Г. П. Малахов . Пелительные силы. Том 3. Биоритмология и уринотерапия . Санкт-Петербург , 1994.

B . Тищенко. Рас тения против рака . Запорожье , 1991 . М. Гогулан. Попрощайтесь с болезнями. Ч. 1 и ч. 2.

Минск, 1992.

C. Ватанабе . Р а к можно предотвратить и вылечить .

1977.

А. Wigmore . Th e Miracles o f Whea t g r a s s . Bo s ton .

Žurn . „Пели т е л ь " , 1995, Москва .

Zu rn . „Человек и природа " , 1996, Москва .

Žurn . „Вит а " , 1994, Москва .

T U R I N Y S

I dalis. VĖŽIO GYDYMAS IR P R O F I L A K T I K A 5 Tradicinė medicina apie vėžio atsiradimą ir gydymą 5 Naujoji medicina apie vėžį 8 Psichoasteninis sindromas, arba XX amžiaus pagrindinė liga - nuolatinis sielos ir kūno nuovargis 16 Psichovegetatyvinis sindromas, arba „visiems ž inoma" vegetokapiliarinė distonija 19 Psichosomatinės ligos - tai sielos ir kūno negalia 21 Nuo ko pradėti gydytis 27 Kompleksinis gydymasis 28 Žarnyno išvalymas (pasiruošimas viso organizmo išvalymui) 28 Šank Prakšalanos prat imai virškinimo traktui išvalyt i . . . 30 Žarnyno ir viso organizmo išvalymas daržovių sult imis. . 34 Kepenų išvalymas 35 Inkstų išvalymas 37 Limfos išvalymas 37 Gydomosios vonios 38

II dalis. K. NIŠI SVEIKATINGUMO SISTEMA 39 Niši sistemos pagrindai 39 Apie žodžio jėgą 49 Vėžio gydymo metodika 50

Anglies oksido pašalinimas 51 Kontrastinės oro vonios 52 Organizmo aprūpinimas vitaminu C 53 Kontrastinės vandens vonios 54 Kraujagyslių atnaujinimas 56

Šešios sveikatingumo sistemos taisyklės 56 1. Kieta lygi lova 50 2. Kieta pagalvė (volelis) 57 3. Pra t imas „Auksinė žuvelė" 58 4. Pra t imas kapiliarams 59 5. Delnų ir pėdų suglaudimo p r a t i m a s . . 60 6. Prat imas stuburui ir pilvui 61

Mityba pagal Niši sveikatingumo sistemą 64 Bendrosios nuostatos 64 Mitybos taisyklės 66 Reikalingi mikroelementai 75

Vėžio išgydymo atvejai pagal Niši sistemą 80 Plaučių vėžys 80 Skrandžio vėžys 83 Tiesiosios žarnos vėžys 85 Gerklų vėžys 86 Gimdos vėžys 86

Kaip M. Gogulan pati išsigydė vėžį 87 M. Gogulan pateikti vėžio išgydymo atvejai 92

III dalis. AUGALAI IŠGYDO VĖŽĮ IR KITAS LIGAS 94 Kraujagyslių sistemos pažeidimai 94 Auglių rūšys 96 Piktybinių auglių gydymo rekomendacijos 97 Keletas bendro pobūdžio patar imų dėl piktybinių auglių gydymo 98

Odos vėžys 102 Plaučių vėžys 102 Skrandžio vėžys 104 Skrandžio, kepenų, žarnyno, pieno liaukų, stemplės vėžys 106 Gimdos vėžys 96 Lipoma, leukozė, plaučių ligos ir bronchų as tma 113 Fibromiomos ir miomos 114 Mastopati ja 115 Galvos smegenų, kaulų, prostatos ir šlapimo pūslės vėžys 117 Tiesiosios žarnos vėžys 117 Apatinės lūpos vėžys 11S

Sarkoma 119 Išsėtinė sklerozė, insultas, širdies kraujagyslių ligos .. 119 R e u m a t a s -. 120 Spindulinė liga 120

IV dalis. STEBUKLINGAS KVIEČIŲ ŽELMENŲ POVEIKIS 123 Iš ko sudarytos kviečių želmenų sultys 124 Kviečių želmenys ir vegetariškas maistas 128 Kviečių želmenų sultys - išganingos 132 Kviečių želmenų sultys mėgstamiems gyvulėliams ir vaikams 134 Kviečių želmenų auginimas ir sulčių spaudimas 135 Kviečių želmenys ir emocinė detoksikacija . . . . . . 1 3 8 Kviečių želmenys - dvasinai tonizatoriai 141

V dalis. KITI VĖŽIO G Y D Y M O BŪDAI 144 Fermentais prisotinto maisto reikšmė, sergant virusinėmis ligomis ir AIDS 144 Spirito ir aliejaus mišinys vėžiui gydyti 147 Česnakas padeda išvengti vėžio 154 Vėžys - ne mirt ina liga 155 Vėžį galima įveikti 161 Piktybinių auglių gydymas burokėliais 166 Gydymas retais augalais „Živicos" centre 171

• Vėžio gydymas šaltalankiu 175

VI dalis. VĖŽIO GYDYMAS ŠLAPIMU . . .179 Šiek tiek istorijos apie gydymąsi šlapimu 179 Šlapimo energija 183 Kas yra šlapimas 184 Praktinės žinios apie šlapimą 190 Šlapimas kaip homeopatinė priemonė 191 Pamokymai ir perspėjimai t iems, kurie gydysis šlapimu 193 Šlapimo tyrimas Ajurvedos metodu 194 Šlapimo vartojimo būdai 195 Kaip paruošti s t ruktūruotą šlapimą 200 Šlapimo vartojimas organizmui išvalyti klizmomis 200 Onkologinių ligų gydymas 201

PANAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 203

Ve231 Vėžys išgydomas: kompleksinis gydymas netradicine medicina. / Sp. parengė Bronė Lozovienė. - V.: Asveja, 1997. - 206 p.: ibustr. - (Sveiko gyvenimo m 4 a ) .

I S B N 9986-504-48-1

Įvairios vaistažoliij, urinoterapijos, kviečių želmenų ir dar kitokios melodikos, kaip išgydyti vėžį ir sveikai gyventi, remiantis naująja netradicine medicina.

uDK 615.85

V Ė Ž Y S I Š G Y D O M A S Kompleksinis gydymas netradicine medicina

SL 867. 1997 04 05. 10 leidyb. apsk. 1. Užsakymas 564 Leidykla „Asveja" Apkasų 11-3, 2042 Vilnius, t. 765873

Spaudė AB „Spauda", Laisvės pr. 60, 2019 Vilnius Kaina sutartinė