Lietuvos banko ekonomikos konferencija Lietuvos pensijų sistema: kaip užtikrinti socialiai teisingą ir

tvarią pensiją?

Lietuvos pensijų sistemos raida Prof. Romas Lazutka

(Vilniaus universitetas)

2018 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Vilnius)

„Pirmoj eilėj prieš mus stovi žemės reforma ir darbininkų būvio apsaugojimas [...] Laikinoji Vyriausybė kuo greičiausiu laiku pasistengs pravesti apdraudimo nuo ligos, sužeidimo ir senatvės įstatymus...“ Šaltinis: Ministro Pirmininko M. Šleževičiaus Laikinosios Vyriausybės deklaracija. 1918 m. gruodžio 26 d.

Tarpukaris: „Bismarko tipo“ pensijos kariams, valstybės tarnautojams ir „pasižymėjusiems veikėjams“

1922 m. Netekusiems sveikatos kariams, jų šeimoms, taip pat žuvusiųjų karių šeimoms pensijų įstatymasDydis susietas su buvusia alga ir negalios lygiu; fondas prie Krašto apsaugos ministerijos, lėšas sudarė karininkų ir karo valdininkų įmokos – 5% (1935 m. - 6%) nuo pagrindinės algos bei fondo palūkanos. 1939 m. valstybinės pensijos mokėtos 834 rusų kariuomenės invalidams ir 1000 Lietuvos kariuomenės invalidų

1925 m. Pasižymėjusiems visuomenės veikėjams pensijų įstatymas personalinės, Prezidento skiriamos pensijos nusipelniusiems tautai ir valstybei asmenims ar jų šeimoms. Iš valstybės iždo. 1935 m. įstatymo pakeitimu buvo numatyta, kad pensininkams, gaunantiems pensiją kitais įstatymais, šiuo įstatymu nustatytos pensijos mokėjimas nutraukiamas.

1926 m. Valstybės tarnautojų pensijų ir pašalpų įstatymasMokėjo Finansų ministerijos pensijų ir pašalpų fondas tarnautojų įmokos – 6% atlyginimo, pirmojo mėnesio atlyginimo skirtumas, pakėlus tarnautoją į aukštesnę kategoriją ir fondo palūkanos

1935 m. pradėtos mokėti valstybinės pensijos ordinų kavalieriams1939 m. buvo tik 458

1939 m. Savivaldybių tarnautojų pensijų įstatymasFondas prie Vidaus reikalų ministerijos. Įmokos – 6% nuo algos bei fondo palūkanos. 1939 m. gavo tik 33 savivaldybių tarnautojai

Pensijų sistemos kūrimas atsiliko nuo sveikatos draudimo: Šiaulių Apygardos Ligonių kasa 1929 ir 1939m.

Sovietų pensijų sistema (1956 m. įstatymas)

• Iš atskiroms užimtųjų grupėms skirtų schemų – darbininkams, tarnautojams, kolūkiečiams (nuo 1965 m.), bet apėmė visus gyventojus.

• Darbo stažo reikalavimai negriežti, pensinis amžius ankstyvas. Didelis perskirstymas, pensijų dydžio diferenciacija nedidelė: minimali pensija -30%, maksimali (išskyrus privilegijuotas kategorijas) – 55% vidutinės algos.

• Darbo stažo neturėjusiems socialinė pensija (apie 8–10% vidutinės algos). • Pensijų gavėjai, turintys išlaikytinių, gaudavo priedus prie pensijos (šaltinis: Rimlinger 1971). • Be to, pensininkai bei kiti socialinės apsaugos sistemos klientai netiesiogiai

buvo remiami ir per kainų politiką.• Pensijos mokamos ir dirbantiems pensininkams. • Dosnesnės pensijos buvo valstybei nusipelniusiems asmenims ir

mokslininkams. • Komunistų partijos nomenklatūra bei kultūrinis elitas turėjo „personalines

pensijas“.

Sovietų Rusijai pensijų srityje tiko Vokietijos pavyzdys (meritokratijos ir proletariato hegemonijos principų giminystė: кто не работает, тот не ест)

.

Šaltinis: Romas Lazutka. Pensijų sistemų raida Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. 2007. T. 18. Nr. 2, p. 64–80.

1990 -1995 metai

Sodra: „LTSR“ nėštumas ir gimdymas trečią Nepriklausomybės dieną• 1990 m. vasario 13 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos

TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo“.

• Jame nurodoma iš Tarybų Sąjungai pavaldžių Lietuvos profesinių sąjungų perimti socialinį draudimą valstybės žinion.

• 1990 m. kovo 13 d. buvo sukurta Valstybinio socialinio draudimo valdyba (SODRA), tarpukaryje buvo Vyriausioji socialinio draudimo valdyba

Nacionaliniai pensijų įstatymai - per 5 metus • 1995 m. pensijų įstatymai atspindėjo pasikeitusią ekonominę situaciją -

viskas į savo vietas - draudimo ir privilegijų atskyrimas, pensinio amžiaus vėlinimas

• Socialinio draudimo pensijų įstatyme teisė į pensijas - griežtai nuo stažo, dydis – bazė, plius nuo įmokų dydžio, individualizuota apskaita. Reakcija į plačiai paplitusį vengimą dalyvauti socialiniame draudime.

1995 m. pensijų įstatymai atspindėjo pasikeitusią ekonominę situaciją

Šaltinis: Romas Lazutka. Pensijų sistemų raida Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. 2007. T. 18. Nr. 2, p. 64–80.

500

700

900

1100

1300

1500

1700

1900

1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Total To full pension

Apdraustųjų Sodroje skaičius

Reikalavimas privačių pensijų 1994m.

• Nuo 1994 m. interesų grupių spaudimas Vyriausybei kurti sąlygas privatiems fondams.

• Pramonininkų Konfederacija jos prezidento B.Lubio vardu laikraščiuose paskelbė keletą straipsnių, kritikuojama socialinio draudimo sistema ir raginama priimti privačių pensijų fondų įstatymus

• Nuo 1994 m. pradžios NVO Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau LLRI) pradėjo propaguoti privačių pensijų fondų steigimą. Šio instituto darbuotojai žiniasklaidoje taip pat skelbė kritinius socialinio draudimo sistemos

• komentarus ir straipsnius, reformos idealu skelbė Čilės pensijų reformą. Daugiausia remiamasi Pasaulio banko knygos Averting the Old Age Crisisargumentais, o atvykstantys PB ekspertai pradėjo propaguoti privačius pensijų fondus.

• Pagrindinė LLRI privačių pensijų fondų propaguotoja A. Morkūnienė vėliau perėjo į valstybės tarnybą (Vyriausybė, SADM) ir buvo atsakinga už pensijų sistemos privatizavimą.

Sodros pensijų privatizavimo reikalavimai rėmėsi Sodros

negyvybingumu, demografine krize

Privatizuotojų komanda ir SADMe

Privačių pensijų steigimas kaip Sodros pensijų naikinimo planas

2000m. reikalaujant Sodros pensijų privatizavimo, prognozės nerodė, kad 2040m. pensijos bus tik 20 proc. algos, bet vis tiek

turėjo būti baisu

Socialinio draudimo pensijų sistemos dalinis privatizavimas

• Po 1996-ųjų metų Seime Konservatorių partija (Tėvynės Sąjunga) gavo daugumą

• Prieš rinkimus ši partija pasirašė abipusio bendradarbiavimo su Pramonininkų konfederacija memorandumą, kuriuo įsipareigojo būdama valdžioje priiminėti sprendimus pasitarusi su darbdaviais.

• 2000 m. konservatorių Vyriausybė patvirtino Pensijų reformoskoncepciją, numatančią privalomojo kaupimo privačiuose pensijų fonduose įvedimą, tačiau įgyvendinti nespėjo. Tą 2003-4 m. padarė A.Brazausko socdemai (ministrė V.Blinkevičiūtė)

• Politinė kairė bent iki 2000 m. tam arba priešinosi, arba buvo abejinga. Kitos interesų grupės – profsąjungos ir pensininkų organizacijos tuo klausimu nuomonės neišreiškė.

• Tuo tarpu socialinės apsaugos biurokratija, kaip jai ir derėtų, labiau pasikliovė socialinio draudimo sistema.

(Source: Mitchell A. Orenstein (2008) Out-liberalizing the EU: pension privatization in Central and Eastern Europe, Journal of European Public Policy, 15:6, http://dx.doi.org/10.1080/13501760802196853 , Professor of European Studies at Johns Hopkins University School of Advanced International Studies, USA).

Lietuvoje išvengta privalomo dalyvavimo „II“ pakopoj?

Pripažinta, kad privačių pensijų fondų propagavimas rėmėsi ideologija

Rytų europiečių nevisavertiškumo kompleksas kaip pensijų privatizavimo argumentas

Pensijų privatizavimas kaip CEE liberalų signalas investuotojams, kad gerina verslo klimatą, mažina darbo kaštus, tai kitas nei Vakarų Europos kelias, kuris reiškia didelius darbo kaštus (tačiau perėjimo kaštai dar papildomi)

Vakarų Europoje tokios reformos nebuvo bandomos

Tai CEE pasirodymas reformų lyderiais, statuso sustiprinimas vakariečių akyse(Source: Mitchell A. Orenstein (2008) Out-liberalizing the EU: pension privatization

in Central and Eastern Europe, Journal of European Public Policy, 15:6, http://dx.doi.org/10.1080/13501760802196853 , Professor of European Studies at Johns Hopkins University School of Advanced International Studies, USA).

CEE states cannot be explained by EU policy conditionality. (Deacon 2000: 159) (as in Hungary, see Orenstein 2000)

http://dx.doi.org/10.1080/13501760802196853

Privatizavimo bandymas nebuvo sėkmingas

Altiparmakov, N. Another look at causes and consequences of pension privatization reform reversals in Eastern EuropeJournal of European Social Policy, 2018, Vol. 28(3) 224–241

Atsitraukimas (2014 m.)Reversals of funded parts of multi-pillar systems in 8 CEE countries

Country Short description of the change to contributions and assets.

Bulgaria No change.

Country Short description of the change to contributions and assets.

Estonia Temporary reduction with off-set. 6% contribution rate cut to 0% between June 2009 and

January 2011 and shifted to PAYG. Gradual increase from 2011. Rate set at 3% in January

2011 and 6% in January 2012. In 2014-2017 at 8% to offset missed contributions

Latvia Partial reduction. 8% contribution rate reduced to 2% in May 2009. Rates increased to 4%

from 2013

Lithuania Partial reduction. 5.5% contribution rate reduced to 2% in July 2009. Rates further lowered

to 1.5% in January 2012 and 2.5% in 2013. Change to 3% (2%+ 1%) January 2014, voluntary

participation. Additional contribution at 2% in 2016-2019.

Hungary Permanent reversal. Contribution rate reduced to 0% in January 2011 assets transferred to

the mandatory PAYG system.

Poland Permanent reduction and partial reversal. Contribution rate reduced to 2.3% in May 2011.

From February 2014 contribution at 2.92%, in February 2014 assets invested in government

bonds transferred to PAYG scheme and redeemed. In 2014 system made opt-out and opt-in

in specified time slots. Assets from FF transferred gradually to PAYG 10 years prior to

retirement.

Romania Temporary reduction. Reduction in planned growth path of contribution rate from 2% to 6%.

Rate froze at 2%, started to increase from 2011 at annual rate of 0,5pp.

Slovakia Permanent reduction. 9% contribution reduced to 4% in 2013with planned further increase

to 6% in 2024. Funded scheme opt-out and opt-in system.

Source: Schwarz and Arias (2014). Updated by Kamila Bielawska, K., Chłoń-Domińczak, A., Stańko, D. Retreat from mandatory pension funds in countries of the Eastern and Central Europe in result of financial and fiscal crisis: Causes, effects and recommendations for fiscal rules. Warsaw. 2015.

Atsitraukimas nuo kaupimo privačioms pensijoms ne tik dėl finansavimo problemų, rezultatai taip pat svarbu

7,47,2

6,9

5,1

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

GDP* Average wage** Average publicpension***

Investment return ofprivate pension funds*

Average annual growth 2004-2014

Sources: *Bank of Lithuania. https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-teikia-pozicija-del-butinos-

pensiju-sistemos-pertvarkos

**Eurostat. Labour cost index by NACE Rev. 2 activity - nominal value, annual data [lc_lci_r2_a]

***Statistics Lithuania. https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R574#/

Kaupimo rezultatai

*Lenkiją ir Rumuniją „gelbėjo“ masyvus investavimas į Vyriausybės skolą Altiparmakov, N. Another look at causes and consequences of pension privatization reform reversals in Eastern Europe. Journal of European Social Policy, 2018, Vol. 28(3) 224–241

The Samuelson–Aaron theorem: in a balanced PAYG system, contributors earn a rate of return equal to GDP growth, g, while contributors in funded systems earn the rate of return, r, on accumulated pension assets (Aaron, 1966; Samuelson, 1958). Funded pension systems provide higher pension payments for the same amount of contributions made if and only if the rate of return on accumulated assets (r) is higher than the GDP growth (g).A major motivation for implementing pensionprivatization was precisely the fact that returns on capital are, in general, tangibly higher than GDP growth (Abel et al., 1989).

However, Orszag and Stiglitz (2001) and Barr (2000) stress that this fact cannot a priori justify pension privatization due to(1) the high operating costs of mandatoryprivate funds, which can significantly reduce contributors’ net rates of return, (2) the need for appropriate risk adjustment regarding the increased uncertainty associated with capital returns and (3) the need to honour accrued PAYG liabilities and finance the associated transition costs.

Pension privatization could, nonetheless, be justified if the (r − g) spread is significant and social preferences of existing generations highly value the welfare of future generations. Altiparmakov, N. 2018.

r>g, bet rg

Gerovės valstybė vs privatus taupymas

• If they have insufficient income to live a decent life, the neoliberal response is: they should have saved for their retirement. Those that did not save enough are getting the just deserts of their profligacy, of their failure to save and manage risk appropriately.

• Ironically, much of the interest in privatization of social security arose from the desire of the financial sector to increase its profits: they wanted to increase transactions costs, and they knew that there were huge opportunities for them to “phish for phools,”(in the words of Akerlof and Shiller, 2014)

• The welfare state says that societal well-being can be improved by providing social protection—social insurance—against the vagaries of markets

„The Welfare State in the Twenty-First Century“ By Joseph Stiglitz | 06.20.17. http://rooseveltinstitute.org/welfare-state-twenty-first-century/

http://rooseveltinstitute.org/welfare-state-twenty-first-century/

Grįžimas prie ištakų

The Return of the Prodigal Son,

Rembrandt, c. 1661–1669.

ILO Convention N102, 1952

Social protection, or social security, is a human right and is defined as the set of policies and programmesdesigned to reduce and prevent poverty, vulnerability and social exclusion throughout the life cycle. Šaltinis: World Social Protection Report 2017–19 Universal social protection to achieve the Sustainable Development Goals. 2017. ILO. Geneva.

Ar žinote, kad socialinė apsauga yra ne bet kokie pinigai senatvei:

Two main features distinguish social security from other social

arrangements.

First, benefits are provided to beneficiaries without any

simultaneous reciprocal obligation (for example…, represent

remuneration for work or other services delivered).

Second, it is not based on an individual agreement

between the protected person and the provider (as is, for

example, a life insurance contract); the agreement applies

to a wider group of people and so has a collective

character. Šaltinis: socmin.lt: „Pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti priimant sprendimą dėl pensijos kaupimo“

Šaltinis: World Social Protection Report 2017–19 Universal social protection to achieve the Sustainable Development Goals. 2017. ILO. Geneva.

To be considered "social", programmes have to involve either

redistribution of resources across households or compulsory

participation. Social benefits are classified as public when

general government (...) controls the relevant financial flows.Šaltinis: OECD. Social spending. https://data.oecd.org/socialexp/social-spending.htm

Būsimų reformų apribojimai

• LT kaip ir visose šalyse pensijos remiasi meritokratinių ir egalitarinių principų derinimu

• Perėjimas nuo socialinio prie privačių pensijų nėra tik techninis žingsnis, yra saugumo kausimas - atsakomybės, solidarumo

• Reikalinga ne tik individuali atsakomybė, bet ir atsakomybė už visuomenę

• Rizikos individualizavimas didina nesaugumą

• Adekvatumas visiems (net ilgaamžiams bei pralaimėjusiems rinkose – ne tik darbo, bet ir kapitalo)

• Pensijų tvarumas, saugumas ir adekvatumas

Vidutinė senatvės pensija, pensininkų skurdo rizikos lygis ir mažųpajamų rodikliai

*2017 ir 2018 m. Mažiausia pinigų suma reikalinga įprastiems poreikiams patenkinti vienam asmeniui per mėnesį ir Santykinė skurdo riba vienam asmeniui yra projekcijos, apskaičiuotos 2016 metų duomenis kasmetdidinant rodiklių padidėjimu tarp 2015 ir 2016 metų. **Vidutinė senatvės pensija, EUR kiekvienų metų pirmojo ketvirčio duomenys

292322

361

405

453

240 242 255274

307282

307334

364

22

27,630,6

36,7

0

5

10

15

20

25

30

35

40

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

2014 2015 2016 2017* 2018*

Mažiausia pinigų suma reikalinga įprastiems poreikiams patenkinti vienam asmeniui per mėnesį, EUR

Vidutinė senatvės pensija**, EUR

Santykinė skurdo riba vienam asmeniui (60 proc. pajamų medianos), EUR

Skurdo rizikos lygis, senatvės pensininkai, proc.

Pensijos – ne tik demografija, bet ir ekonomika, ir politika, ir vertybės

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

45,0

50,0

19

50

19

55

19

60

19

65

19

70

19

75

19

80

19

85

19

90

19

95

20

00

20

05

20

10

20

15

20

20

20

25

20

30

20

35

20

40

20

45

20

50

20

55

20

60

20

65

20

70

20

75

20

80

20

85

20

90

20

95

21

00

Europe (65+ per 100 population 20-64)

Europe (70+ per 100 population 20-69)

Lithuania (65+ per 100 population 20-64)

Lithuania (70+ per 100 population 20-69)

2461 2502

2319 22502127

19491842 1771

15771401 1323

40

46

4549

52

45 44

28

0

10

20

30

40

50

60

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

1990 1995 2000 2005 2010 2015 2018 2020 2025 2030 2033

Population, 15-64 years old, thousnds

Pension replacement rate (net average pension/net average

wage), %

Išlaidos socialinės apsaugos išmokoms (BVP proc.) ir BVP vienam gyventojui (PPS, ES28 = 100 proc.), 2017 arba paskutiniai metai, kuriems yra

Eurostat duomenys

R LV LTE

PL MTBG

SK CzHU

CYHR

NLESPT SLGR

IS G

EU A

D

UKB

FN

FR

10

15

20

25

30

40 50 60 70 80 90 100 110 120 130

4,7 6

,5 6,7 7,0 7,1 7,2

7,2

7,2 7,4 7,8 8,1 8,6 9,1 9,3 9,7 9,8 10

,2

10

,3

10

,9

11

,1

11

,6

11

,6

12

,0

12

,4

12

,5

12

,8

12

,9

14

,2

14

,4

0,02,04,06,08,0

10,012,014,016,0

Irel

and

Lith

uan

ia

Luxe

mb

ou

rg

Esto

nia

Cro

atia

Latv

ia

Ro

man

ia

Slo

vaki

a

Mal

ta

Bu

lgar

ia

Cze

ch R

.

Hu

nga

ry

Ge

rman

y

Po

lan

d

Spai

n

Slo

ven

ia

Bel

giu

m

Cyp

rus

Ne

the

rlan

ds

EU

Den

mar

k

UK

Swed

en

Fin

lan

d

Po

rtu

gal

Fran

ce

Au

stri

a

Ital

y

Gre

ece

Expenditure on old age pensions, percent of GDP, 2015

Priešpriešinės pastarosios strategijos Lietuvoje: marketizavimas, privatizavimas, reguliavimas

Privačiai valdomos pensijos „nacionalizavimas“:1) valstybinis finansavimas 2) „kainos“ (atskaitymų) mažinimas3) privalomas įtraukimas4) investavimo pagal amžių

reguliavimas 5) Išmokų formų ribojimas

(anuiteto ribos mažinimas)6) valstybinis anuitetų valdymasGilesnis privatizavimas:privačių įmokų plėtimas

Sodros pensijų marketizavimas:

1) įmokų-išmokų ryšio stiprinimas (įmokų lubos)

2) savarankiškai dirbančių įtraukimas

3) neįmokinių laikotarpių eliminavimas

4) taškų apskaita (toliau NDC)

5) indeksavimas pagal fondo pajamas

6) bazinės pensijos finansavimo atskyrimas

De-marketizavimas už Sodros ribų

Įmokų grindys

Priedai prie mažų pensijų

Šalpos pensijos didinimas

Bendrosios VB pensijos galima transformacija į nacionalinę (įmokų stažo reikalavimo atsisakymas)

Lietuvos socialinės politikos ypatumai

Vokietijos įtaka tarpukaryje

(1918-1940)

Vėlyva industrializacija sovietinėje

aplinkoje (1950-1970)

Dar vėlesnė demokratizacija neoliberalizmo aplinkoje (1990-2008)

Globalizacija, individualizacija ar patriotizmas, solidarumas? (2017 -

Ačiū už dėmesį