Žemos įtampos elektros įrenginių montavimas Technologinis

STATYBOS TAISYKLĖS „ŽEMOS ĮTAMPOS ELEKTROS

ĮRENGINIŲ MONTAVIMAS“

© LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 1 /147

STATYBOS TAISYKLĖS

Žemos įtampos elektros įrenginių montavimas

Technologinis aprašymas

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA

VILNIUS 2016




Parengė: LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA

Darbo vadovas

Recenzavo:

Teikė medžiagą ir rengė:

Aurimas Naujalis

TVIRTINU:

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS

PREZIDENTAS

......................................... A. Šeštakauskas

(parašas




TURINYS

1. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS .......................................................................................................................... 5

1.1. Pagrindinės vartojamos sąvokos ir santrumpos ........................................................................................................... 5

2. SKYRIUS. NUORODOS ................................................................................................................................................... 12

3. SKYRIUS. TECHNOLOGINIO APRAŠYMO TIKSLAS PASKIRTIS ........................................................................... 14

4. SKYRIUS. ENERGETIKOS SEKTORIAUS APRAŠYMAS ........................................................................................... 14

5. SKYRIUS. TECHNOLOGIJOS PANAUDOJIMO SRITIS .............................................................................................. 19

6. SKYRIUS. ŽEMOS ĮTAMPOS ELEKTROS ĮRENGINIŲ MONTAVIMO TECHNOLOGIJA...................................... 20

6.1. Elektros instaliacijos. Bendrieji reikalavimai ............................................................................................................. 20

6.2. Instaliacijos rūšys. Elektros laidai ir kabeliai, jų tiesimo būdai ................................................................................. 26

6.3. Atviroji elektros instaliacija patalpose ....................................................................................................................... 28

6.4. Paslėptoji elektros instaliacija patalpose .................................................................................................................... 31

6.5. Elektros instaliacija pastogėse .................................................................................................................................... 31

6.6. Lauko elektros instaliacija .......................................................................................................................................... 32

6.7. Bendrosios elektros instaliacijos montavimo taisyklės ir normos .............................................................................. 32

6.8. Laidų sujungimų ir prijungimų techniniai reiklavimai ............................................................................................... 33

6.9. Pasiruošimas elektros instaliacijos montavimo darbams, laisvų zonų elektromontavimo darbams, išsiaiškinimas ... 37

6.10. Skydelių, rozečių, jungiklių ir skirstomųjų ir galinių dėžučių vietų nužymėjimas ................................................... 38

6.11. Skirstomųjų ir galinių dėžučių vietos paruošimas ir montavimas .............................................................................. 39

6.12. Kiaurymių, vagelių per sienas bei perdangas pramušimas ir iškalimas .................................................................... 50

6.13. Kabelinių kanalų, kopėčių montavimas ..................................................................................................................... 50

6.14. Vamzdžių klojimas..................................................................................................................................................... 50

6.15. Paslėptosios instaliacijos laidų, kabelių klojimas ....................................................................................................... 51

6.16. Laidų, kabelių galų paskirstymo dėžutėse sujungimas ir patikrinimas, instaliacijos testavimas ................................ 53

6.17. Galios ir automatikos skydelių surinkimo instrukcija ................................................................................................ 55

6.18. Šviestuvų, rozečių, jungiklių įstatymas ir prijungimas............................................................................................... 58

6.19. Apšvietimo, galios skydelių montavimas ................................................................................................................... 61

6.20. Visų sujungimų skydeliuose atlikimas ....................................................................................................................... 61

6.21. Įžeminimo elektrodų 219-20 ST/BP montavimo taisyklės ( pagal OBO BETTERMANN) .................................... 63

6.22. Apsaugos nuo viršįtampių žemos įtampos grandinėse parinkimo ir instaliavimo instrukcija .................................... 64

6.23. Skaitiklių įrengimas ir prijungimas ............................................................................................................................ 70

6.24.Šviestuvų ir jų valdymo įrenginių montavimas A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose..........................................74




6.24.1.Pagrindinės šviesos technikos sąvokos..........................................................................................................75

6.24.2.Elektrinio apšvietimo instaliacijos ypatumai………………………………………………………..............76

6.24.3.Apšvietimo valdymo atskiri elementai………………………………………………………………………79

6.24.4.LED apšvietimo valdymo schemų, taip pat naudojamų A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose, sujungimų

klasikiniai pavyzdžiai................................................................................................................................................................91

6.24.5.Belaidės instaliavimo sistemos, tinkančios A ir aukštesnės energinės klasės pastatams..............................98

6.25.Elektrinis grindų ir patalpų šildymas įskaitant A ir aukštesnės energinės klasės pastatus...........................................104

6.25.1.Pagrindiniai reikalavimai šildymo kabelių instaliavimui................................................................................105

6.25.2.Amorfinio metalo grindinio šildymo sistema (AHT), taikytina A ir aukštesnio energinio efektyvumo pastatų

instaliacijose..............................................................................................................................................................................112

6.25.3.Elektrinio grindų šildymo A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose atskirų elementų

įrengimas pagal DEVI...............................................................................................................................................125

7. SKYRIUS. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONĖS IR BŪDAI ...................................................... 135

7.1. Organizacinės priemonės ......................................................................................................................................... 135

7.2. Darbų vykdymas pagal nurodymus .......................................................................................................................... 136

7.3. Nurodymo pildymo nuostatos .................................................................................................................................. 138

7.4. Darbų vykdymas pagal pavedimus .......................................................................................................................... 138

7.5. Darbų vykdymas techninės priežiūros tvarka .......................................................................................................... 139

7.6. Techninės priemonės ................................................................................................................................................ 140

7.7. Pirma kategorija. Darbai, vykdomi ant įtampą turinčių dalių arba arti jų ................................................................ 140

7.8. Antra kategorija. Darbai vykdomi atjungus įrenginį ................................................................................................ 141

7.9. Trečia kategorija. Darbai, vykdomi neišjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių .......................................... 143

7.10. Darbo vietos, kur buvo taikytos techninės priemonės, sutvarkymas ........................................................................ 144

8. SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS…………………………………………………….................................144




1. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos elektros energetikos asociacijos Statybos taisyklės ST parengtos vadovaujantis

STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ reikalavimais, Elektros įrenginių

įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu ir kitais reikalavimais.

Šios taisyklės sudarytos organizuoti ir vykdyti žemos įtampos vartotojų vidaus elektros įrenginių

įrengimą ir pridavimą eksploatuoti, nustatyti atsakingus už atliekamą darbą ir jo kontrolę asmenis,

užtikrinti proceso technologiškumą, darbuotojų saugą ir sveikatą, aplinkos apsaugą bei projekto ir

norminių dokumentų reikalavimus.

2. Šį norminį dokumentą sudaro aprašomoji dalis, darbo instrukcijos, atskirų gamintojų

nurodymai bei sprendimai kai kuriems instaliacijos darbams atlikti.

3. Atliekant darbus, būtina vadovautis šiomis Statybos taisyklėmis, instaliacijos įrenginių gamintojų

nurodymais ir galiojančiais teisės aktais bei norminiais dokumentais.

4. Montuojant įrenginius, būtina vykdyti gamintojų techninių dokumentų, normatyvinių statybos

techninių dokumentų, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius

taisyklių, Elektros įrenginių bandymų normų ir apimčių, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių taisyklių

reikalavimus.

5. Taisyklės nustato darbų technologinius procesus, apibrėžia darbų nuoseklumą, konkretizuoja

darbo priemones, paskirsto atsakomybės ir veiklos ribas tarpvykdytojų ir numato organizacines bei

technines priemones, kurios užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą.

6. Šios Statybos taisyklės skiriamos statybos-montavimo įmonių vadovams, inžinieriams,

specialistams ir visiems padaliniams, dalyvaujantiems statybos montavimo darbuose.

7. Taisyklėse neminimų specialiosios paskirties elektros įrenginių įrengimas turi būti

reglamentuojamas kitais šiems įrenginiams skirtais norminiais teisės aktais.

8. Rengiant taisykles atsižvelgta į Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC), Tarptautinės

standartizacijos organizacijos (ISO), Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos

standartizacijos komiteto (CENELEC), Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos,

Danijos, Lenkijos ir kitų šalių standartus ir teisės aktus.

1.1. Pagrindinės vartojamos sąvokos ir santrumpos

Šiame technologiniame aprašyme naudojamos tokios pagrindinės sąvokos ir santraukos:

Aktyvioji dalis – laidi elektros įrenginio dalis, kuria normaliomis darbo sąlygomis teka srovė

arba kuri turi tik įtampą; nulinis laidininkas.

Apsauginis įžeminimas – pasyviųjų elektros įrenginio dalių įžeminimas žmonėms apsaugoti nuo

pavojingo elektros srovės poveikio.

Apsauginis laidininkas (PE) – laidininkas (laidas, šyna), jungiantis iki 1000 V įtampos įrenginių

pasyviąsias dalis su trifazio generatoriaus arba transformatoriaus tiesiogiai įžeminta neutrale, o nuolatinės

srovės tinkle – su šaltinio tiesiogiai įžemintu poliumi.




Apsauginis nulinis laidininkas (PEN) – laidininkas (laidas, šyna), vienu metu atliekantis ir

apsauginio laidininko (PE), ir nulinio laidininko (N) funkcijas.

Apsaugos įtaisas – įtaisas, automatiškai išjungiantis saugomą elektros grandinę, atsiradus

trumpajam jungimui ar kitam nenormaliam režimui.

Atitvara – perdanga, išorinė ar vidaus siena, pertvara, skirianti statinio dalis arba besiribojanti su

išorine aplinka.

Atvadas – elektros inžinerinio tinklo dalis nuo laidų arba kabelio gnybtų oro linijos atramoje ar

kabelio gnybtų kabelių spintoje iki įvadinės apskaitos spintos (skydo) arba įvadinės apskaitos

skirstomosios spintos (skydo).

Įvadas – elektros inžinerinio tinklo dalis nuo Įvadinės apskaitos spintos iki vartotojo pagrindinio

skirstomojo skydo

Prijungimo linija – elektros inžinerinio tinklo dalis nuo laidų arba kabelio gnybtų oro linijos

atramoje ar kabelio gnybtų kabelių spintoje iki vartotojo pagrindinio skirstomojo skydo (atvadas ir

įvadas) arba Prijungimo linija(vok. Hausanschlussleitung) – linija, susidedanti iš atvado ir įvado,

prijungianti vartotoją prie skirstomojo tinklo.

Atviroji instaliacija – instaliacija ant pastatų ir kitų statinių sienų, lubų, kitų statybinių

konstrukcijų, atramų ir pan. Atviroji instaliacija naudojama stacionarioji ir nestacionarioji.

Darbinis įžeminimas – tam tikro elektros grandinės taško įžeminimas numatytam darbo režimui

palaikyti.

Dviguboji izoliacija – pagrindinės ir papildomosios izoliacijos visuma.

Elektrodinaminis (mechaninis) atsparumas trumpojo jungimo srovėms – įrenginio geba

išlikti nesugadintam (elektriškai, mechaniškai arba kitaip) ir nesideformuoti tiek, kad dėl jėgų, sukeliamų

smūginių trumpojo jungimo srovių poveikio, sutriktų jo normalus veikimas.

Elektros apskaitos prietaisas (toliau – skaitiklis) – elektros energijos kiekio apskaitos prietaisas

ir juos valdantis laikrodis.

Elektros energijos šaltinis – elektrinė, transformatorių pastotė, skirstomasis punktas,

transformatorinė ar atskiras elektros generatorius, iš kurių elektros energija persiunčiama vartotojų

elektros imtuvams.

Elektros imtuvas – aparatas, mechanizmas arba prietaisas, kuriame elektra keičiama į kitos rūšies

energiją.

Elektros instaliacija (toliau – instaliacija) – elektros inžinerinis tinklas arba elektros inžinerinė

sistema, kurią sudaro laidų, kabelių ir jų tvirtinimo elementų, laikančiųjų apsauginių konstrukcijų ir

detalių visuma.

Elektros inžinerinis tinklas (elektros tinklas) – tarpusavyje sujungtų oro ir kabelių elektros

linijų, transformatorių pastočių, skirstyklų, skirstomųjų punktų ir transformatorinių, skirtų elektrai

perduoti ir skirstyti, visuma.

Elektros įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, elektros inžinerinis

tinklas, statinio elektros inžinerinė sistema, jų pagalbiniai įtaisai ir pan.), skirta elektros energijai gaminti,

perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti ir (arba) vartoti.




Elektros įrenginio patikimo veikimo būklė – elektros įrenginio būklė, kai jis gali atlikti visas

jam paskirtas funkcijas, išlaikydamas norminiuose arba konstravimo (projektavimo) dokumentuose

nurodytus naudojimo parametrus.

Elektros įrenginys nesusilpninta izoliacija –elektros įrenginys, kurio srovinių dalių izoliacija

skirta pagrindinei apsaugai nuo elektros smūgio ir kurį gali veikti atmosferiniai viršįtampiai.

Elektros įrenginys susilpninta izoliacija – elektros įrenginys, kurio srovinių dalių izoliacija

(atitinkanti konkrečiam įrenginiui keliamus reikalavimus) apsaugo nuo elektros smūgio ir kurio apsaugai

nuo atmosferinių viršįtampių turi būti naudojamos specialios priemonės.

Elektros įrenginių įrengtoji galia – prie elektros tinklo prijungtų vartotojo galios transformatorių

ir elektros imtuvų (variklių, elektrodinių katilų ir pan.) galia, kai vartotojo elektros įrenginiai prijungti

prie 1000 V arba aukštesnės įtampos. Kai vartotojo elektros įrenginiai prijungti prie žemesnės negu

1000 V įtampos elektros tinklo, tai elektros įrenginių įrengtoji galia yra visų vartotojo elektros tinkle

prijungtų elektros imtuvų galia.

Elektros įrenginių įtampos klasė – elektros įrenginių vardinė įtampa, kuriai esant elektros

įrenginys skirtas eksploatuoti.

Elektros skydinė – patalpa su elektros įrenginių (skydų, spintų) su komutavimo ir apsaugos

aparatais ir elektros matavimo prietaisais visuma, skirta elektrai paskirstyti.

Elektros tinklo operatorius (toliau – operatorius) – juridinis asmuo, valdantis perdavimo arba

skirstomuosius tinklus jo licencijoje nurodytoje teritorijoje ir atliekantis gamybos ir vartojimo

balansavimą.

Įnulinimas – iki 1000 V įtampos tinkluose – pasyviųjų įrenginio dalių tikslinis sujungimas su

tiesiogiai įžeminta trifazio maitinimo šaltinio (transformatoriaus, generatoriaus) neutrale, vienfazio

maitinimo šaltinio apvijos tiesiogiai įžemintu tašku arba įžemintu nuolatinės srovės šaltinio poliumi.

Išlyginamasis tinklas – tinklas iš laidininkų, prijungtų prie kitų įžemintuvo elementų, skirtas potencialui

išlyginti.

Išorinė temperatūra – laidininką ar įrenginį supančios aplinkos temperatūra, kai per jį neteka

darbo srovė.

Izoliuotosios neutralės tinklas – elektros tinklas, kurio neutralė neįžeminta.

Jungiamieji laidininkai – laidininkai, jungiantys elektrodus.

Jungtis – dvi elektros sistemos savarankiškas dalis jungianti grandis.

Įvadinė apskaitos spinta – spinta (skydelis), skirta įrengti elektros apskaitos prietaisus ir elektros

apskaitos schemos elementus.

Įvadinė apskaitos skirstomoji spinta – spinta (skydas), skirta įrengti elektros apskaitos

prietaisus ir elektros apskaitos schemos elementus, vartotojo elektros įrenginius prijungti prie

operatoriaus elektros tinklų, elektrai apskaityti ir jai paskirstyti vartotojų grupei arba jų elektros

imtuvams.

Įžemėjimas – izoliuotosios arba kompensuotosios neutralės tinklų elektros įrenginio aktyviųjų

dalių atsitiktinis susijungimas su įžemintomis įrenginio dalimis arba su žeme.

Įžemėjimo srovė – įžemėjimo vietoje į žemę tekanti srovė.

Įžemiklis (įžeminimo elektrodas) – grunte esantis laidininkas, per kurį, įvykus gedimui, teka

didžiausia įžemėjimo srovės dalis.




Įžeminimas – elektros įrenginio pasyviųjų dalių sujungimas su įžeminimo įrenginiu.

Įžeminimo (įnulinimo) magistralė – laidininkas, jungiantis du ar daugiau įrenginių su

įžemintuvu arba neutraliuoju šaltinio tašku.

Įžeminimo įrenginio įtampa – įtampa tarp srovės įtekėjimo į įžeminimo įrenginį vietos ir

neutralios žemės, kai juo teka srovė.

Įžeminimo įrenginys – įžemintuvo ir įžeminimo laidininkų visuma.

Įžeminimo laidininkas – laidininkas, jungiantis įžeminamą įrenginį su įžemintuvu arba

įžeminimo magistrale.

Įžeminimo varža – varža tarp įžeminimo įrenginio ir neutralios žemės.

Įžemintuvas – grunte esančių elektrodų, jungiamųjų laidininkų ir išlyginamojo tinklo visuma.

Karšta aplinka – patalpų aplinka, kurioje oro temperatūra nuolatos arba periodiškai (daugiau

kaip 1 parą) yra aukštesnė nei +35 oC.

Keitiklinis agregatas – įrenginių komplektas, susidedantis iš vieno ar kelių puslaidininkinių

keitiklių, transformatoriaus ir turintis agregatui įjungti ir veikti reikalingus aparatus ir prietaisus.

Kilnojamasis elektros imtuvas – elektros imtuvas, kurį veikiantį galima perkelti iš vienos vietos

į kitą.

Komercinė apskaitos spinta – spinta (skydas) su įrengtais joje įvadiniais komutavimo ir

apsaugos aparatais elektros energijos apskaitos prietaisais ir pagalbiniais įrenginiais bei įtaisais,

naudojama elektros energijos (pagamintos ar tiekiamos) komerciniam skaičiavimui.

Komercinė elektros apskaita – elektros energijos apskaitos prietaisų ir jų schemose naudojamų

pagalbinių įrenginių ir įtaisų visuma, naudojama elektros energijos (pagamintos, tiekiamos ar vartojamos)

komerciniam skaičiavimui.

Kompensuotosios neutralės tinklas – elektros tinklas, kurio vienas arba keletas neutralės taškų

įžeminti induktyviosiomis varžomis.

Kompleksiniai bandymai – elektros įrenginio bandymų ir matavimų apimtis nustatoma

specializuotose programose.

Kontrolinė elektros apskaita – elektros energijos apskaitos prietaisų ir jų schemose naudojamų

įrenginių ir įtaisų visuma, naudojama elektros energijos (pagamintos, tiekiamos ar vartojamos)

kontroliniam skaičiavimui.

Labai drėgna patalpa – patalpa, kurios santykinis oro drėgnumas 75–90 %.

Labai pavojinga patalpa – šlapia patalpa ar patalpa, kurioje chemiškai ir organiškai aktyvi

aplinka arba kuri pasižymi dviem ar daugiau pavojingoms patalpoms būdingais požymiais.

Leistinoji ilgalaikė srovė – didžiausia per laidininką tekančios ilgalaikės srovės vertė, kuriai

tekant laidininkas įšyla iki didžiausios (esamomis aušinimo sąlygomis) jo izoliacijai arba laidininkui ir

laidininko sujungimo vietai leistinos temperatūros.

Leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš operatoriaus tinklų bet

kuriuo metu elektros energijos pirkimo–pardavimo vietoje. Leistinoji naudoti galia nurodoma

operatoriaus vartotojui išduodamame techninių sąlygų apraše, o jas įvykdžius – elektros energijos

pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyse, nuosavybės ribų aktuose ar

kituose dokumentuose.




Lynas – daugiavielis plieninis laikantysis instaliacijos elementas, ištemptas ore ir skirtas laidams

ir kabeliams tvirtinti.

Lovys – uždara stačiakampio ar kitokio skerspjūvio tuščiavidurė konstrukcija laidams ir

kabeliams tiesti, turinti apsaugoti juos nuo mechaninių pažeidimų. Loviai gaminami uždari arba su

nuimamaisiais dangčiais. Lovių su nuimamaisiais dangčiais sienelės ir dangčiai gaminami vientiso

metalo ar perforuoti. Uždarų lovių sienelės turi būti vientisos. Loviai naudojami ir patalpoje, ir lauke.

Natūralusis įžemintuvas – grunte esantys įvairios paskirties metaliniai laidininkai, kurie

panaudojami elektros įrenginiams įžeminti.

Nenormalus režimas – įrenginio darbinio režimo pagrindinių dydžių nukrypimas už nustatytų

ribų, pavyzdžiui, perkrova (srovės padidėjimas), įtampos sumažėjimas ar padidėjimas ir t. t.

Nestacionarusis įrenginys – elektros įrenginys, įrengtas ant judamųjų aikštelių, platformų arba

transporto priemonių.

Neutrali žemė – grunto nulinio potencialo zona.

Normali (nepavojinga) patalpa – sausa, nedulkėta, chemiškai ir organiškai neaktyvi patalpa,

kurioje temperatūra ne aukštesnė kaip +35 oC.

Nulinis laidininkas N – laidininkas (laidas, šyna), iki 1000 V įtampos elektros trifaziuose

tinkluose sujungtas su generatoriaus ar transformatoriaus tiesiogiai įžeminta neutrale, vienfaziuose

tinkluose – su įžemintu apvijos tašku, o nuolatinės srovės tinkluose – su įžemintu viduriniu šaltinio

poliumi.

Objektas (elektros sistemos) – pastotė, linija, transformatorinė ir t. t.

Pagrindinė izoliacija – srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo tiesioginio

prisilietimo prie srovinių dalių.

Papildomoji izoliacija – nepriklausoma izoliacija, skirta apsaugai nuo tiesioginio prisilietimo

prie srovinių dalių ir apsauganti nuo pavojingo elektros srovės poveikio, kai pažeidžiama pagrindinė

izoliacija.

Pasyvioji dalis – laidi elektros įrenginio dalis, normaliomis veikimo sąlygomis neturinti įtampos,

tačiau įtampa joje gali atsirasti pablogėjus izoliacijai.

Paslėptoji instaliacija – instaliacija sienose, pertvarose, grindyse, perdangose ir kitų statybinių

konstrukcijų viduje.

Pašalinės laidžiosios dalys – ne elektros įrenginio laidžiosios dalys, kurios gali gauti potencialą

atitinkamomis sąlygomis.

Patalpa – pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į

lauką arba kitas patalpas.

Elektros srovės pavojingumo atžvilgiu patalpos skirstomos į normalias, pavojingas ir labai

pavojingas.

Pavojinga elektros patalpa – patalpa, kurioje santykinis oro drėgnumas viršija 75 % arba yra

elektrai laidžių dulkių; arba yra laidžios grindys (metalinės, gelžbetoninės, plytų, žemės ir pan.); arba

vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei +35 oC; arba yra galimybė vienu metu prisiliesti prie srovei

laidžių neįžemintų elektros įrenginių korpusų ir prie srovei laidžių konstrukcijų, turinčių kontaktą su

žeme.




Potencialo išlyginimas – žemės paviršiaus potencialo keitimas srovės nuotėkio į neutralią žemę

zonoje specialiais elektrodais arba išlyginamuoju tinklu.

Potencialų suvienodinimas – potencialų skirtumo tarp pasyviosios dalies, pašalinių laidžiųjų

dalių, įžeminimo ir apsauginių laidininkų (PE), taip pat apsauginių nulinių laidininkų (PEN), prie kurių

įmanoma vienu metu prisiliesti, sumažinimas, šias dalis elektriškai sujungiant tarpusavyje.

Prisilietimo įtampa – žmogui tenkanti įžeminimo įrenginio įtampos dalis, kai srovė žmogaus

kūnu teka iš rankos į ranką arba iš rankos į kojas, prisilietus prie dviejų grandinės taškų (horizontalusis

atstumas tarp liečiamų vietų – 1 m).

RCD – Pažaidos (skirtuminių) srovių apsauginiai įtaisai, bendras pavadinimas.(residual current

protective device). (LST EN 61008, LST EN 61009, LST EN 62423).

RCCB (Apsauginis jungiklis FI) pažaidos (skirtuminių) srovių apsauginis jungiklis, (vok.

Fehlerstrom – Schutzschalter – FI, nuo 2014 m. RCCB) – apsaugos aparatas, automatiškai atjungiantis

saugomos grandinės fazinį ir darbinio nulio laidininkus, skirtuminės pažaidos srovėms viršijus nustatytą

reikšmę. Įtaisas neturi nei šiluminio, nei maksimalios srovės atkabiklio. Be to, atjungiant pirmiausia

atjungiama fazinio laido grandinė, po to – nulinio, o sujungiant pirmiausia – nulinio, o po to – fazinio

laidų grandinės. LST EN 61008-1.

RCBO (Apsauginis jungiklis FI-LS) – automatinis jungiklis su nuotėkio srovių išjungikliu,

pažaidos (skirtuminių) srovių apsauginis jungiklis su apsauga nuo viršsrovių (vok. Fehlerstrom-

Leitungsschutzschalter – FI-LS, nuo 2014 m. RCBO) – kompleksinis aparatas, automatiškai atjungiantis

srovės grandinės fazinį ir darbinio nulio laidininkus, atliekantis apsauginio jungiklio RCCB ir

automatinio jungiklio funkcijas viename korpuse. Be to, atjungiant pirmiausia atjungiama fazinio laido

grandinė, po to – nulinio, o sujungiant pirmiausia – nulinio, o po to – fazinio laidų grandinės. LST EN

61009-1.

RCU- Gedimo (skirtuminių srovių) srovių atkabiklis (RCU ar RC Units) pagal LST EN 61009-1

priedas, pridedamas prie automatinio jungiklio;

Rezervinė linija – linija, skirta pagrindinėms linijos funkcijoms atlikti, sugedus pastarajai.

Sausa patalpa – patalpa, kurioje santykinis oro drėgnumas ne didesnis kaip 60 %.

Savitoji grunto varža – vieno kubinio metro grunto varža, matuojama tarp dviejų viena prieš kitą

esančių kubo sienelių.

Skaičiuojamoji trumpojo jungimo srovė – trumpojo jungimo srovės, kuriai tikrinamas terminis

arba mechaninis elektros įrenginio atsparumas, vertė.

Skiriamasis transformatorius – galvaninio dviejų grandinių atskyrimo aparatas – transformatorius,

kurio antrinė apvija yra patikimai atskirta nuo pirminės, pvz., dviguba arba sustiprintąja izoliacija ir

paprastai abiejų grandinių įtampos yra vienodos ir viršija ELV įtampą (50 AC, 75 DC), bet neturėtų

viršyti 500 V AC (kintamosios srovės įtampos) ir 708 V DC (nuolatinės srovės be pulsacijų įtampos).

(LST EN 61558-2-4 vertimas – izoliuojamasis transformatorius)

Saugos transformatorius – skiriamasis transformatorius neįžemintoms mažos saugios įtampos

(SELV) grandinėms maitinti. (LST EN 61558-2-6 vertimas – izoliuojamasis saugos transformatorius)

Elektros aparatas – ypatinga elektros įrenginių rūšis, skirta elektros grandinių valdymui,

reguliavimui komutacijai ir apsaugai (pvz.: jungtuvai, galios skyrikliai, skyrikliai, skirtuvai, trumpikliai,

įžemikliai, saugikliai, saugikliai – skyrikliai, ventiliniai iškrovikliai, viršįtampių ribotuvai, ekranuotieji




srovėlaidžiai, kondensatoriai, mygtukai, kontaktoriai, magnetiniai paleidikliai, galiniai kelio jungikliai,

kontroleriai, automatiniai jungikliai, apsauginiai jungikliai, relės ir kt.)

Elektros instaliacinis vamzdis (instaliacinis vamzdis) – apvalaus ar neapvalaus skerspjūvio

vamzdis, skirtas talpinti elektros laidus ir kabelius, juos įleidžiant arba keičiant per vamzdžio galus.

Skirstymas – elektros energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais.

Skirstomasis tinklas – elektros energetikos sistemos dalis, kuria elektra persiunčiama vartotojų

elektros įrenginiams.

Skirstomoji spinta –spinta su joje įrengtais komutavimo ir apsaugos aparatais, skirta elektros

imtuvams prijungti.

Skirstomųjų tinklų operatorius – juridinis asmuo, nuosavybės ar kita teise valdantis,

eksploatuojantis, prižiūrintis ir plėtojantis skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje

nurodytoje teritorijoje, pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius.

Smūginė trumpojo jungimo srovė – maksimalios trumpojo jungimo srovės, sukeliančios

didžiausias mechanines jėgas tarp srovinių įrenginių dalių, vertė.

Srovės nuotėkio zona – žemės plotas, kuriame, įžemintuvu tekant srovei, atsiranda potencialas.

Srovės skirtuminė apsauga – (RCD) įrenginys, atjungiantis elektros srovės grandinę, kai

skirtuminė srovė, tekanti per diferencialinį jo elementą, pasiekia srovės nuostatos vertę.

Sunkiai prieinama vietovė – vietovė, į kurią negali įvažiuoti transporto priemonės ir žemės ūkio

mašinos.

Sustiprintoji izoliacija – srovinių dalių izoliacija, užtikrinanti tokią pat kaip ir dviguba izoliacija

apsaugą nuo tiesioginio prisilietimo prie srovinių dalių.

Šlapia patalpa – patalpa, kurioje santykinis oro drėgnumas yra 90–100 %, lubos, sienos, grindys

ir daiktai aprasoja.

Terminis atsparumas trumpojo jungimo srovėms – įrenginio srovinių dalių geba neįkaisti

aukščiau nei numatyta temperatūra, per srovines dalis tekant nustatytos vertės trumpojo jungimo srovei.

Tiesiogiai įžemintos neutralės tinklas – elektros tinklas, kuriame neutralė tiesiogiai sujungta su

įžemintuvu.

Tinklų priežiūros darbai – tinklų įrenginių veikimo stabilumą, patikimumą ir kokybę

užtikrinantys veiksmai.

Transformatorių pastotė (toliau – pastotė) – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklo dalis,

užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius ir

statinius.

Transformatorinė–6–10 kV įtampos stacionarioji, betoninė, modulinė, komplektinė, požeminė

ar stulpinė transformatorinė, jų 6–10 kV įtampos elektros įrenginiai, 6–10 kV galios transformatoriai ir

žemosios įtampos elektros įrenginiai.

Trosas (žaibosaugos lynas) –daugiavielis laidas su jame sumontuotu optiniu kabeliu arba be jo

oro linijai nuo tiesioginio žaibo smūgio apsaugoti. Trosu taip pat perduodami ir ryšio signalai.

Trumpasis jungimas – įtampą turinčios elektros grandinės fazių (polių) susijungimas

tarpusavyje, tarpusavyje ir su žeme arba tik su žeme tiesiogiai įžemintos neutralės (įžeminto vidurinio

taško) tinkle.

Trumpojo jungimo srovė – srovė, tekanti trumpojo jungimo metu.




Vardinis parametras – gamintojo nurodyta elektrotechninio įrenginio parametro vertė.

Varža įžemintos neutralės tinklas – elektros tinklas, kurio neutralė įžeminta didele varža.

Ventilinis iškroviklis (toliau – iškroviklis) – elektros aparatas su nuosekliai sujungtais

nelinijiniais rezistoriais ir kibirkštiniais tarpais, saugantis įrenginius nuo atmosferos viršįtampių.

Vidaus pastotė – pastato viduje esanti pastotė.

Vienfazis įžemėjimas – nesukeliantis didelių srovių trumpasis jungimas tarp fazinio laido ir

žemės izoliuotosios (arba įžemintos per kompensacinę ritę) neutralės tinkle.

Vienfazis trumpasis jungimas – trumpasis jungimas tarp fazinio laido ir žemės tiesiogiai

įžemintos neutralės tinkle.

Viršįtampių ribotuvas – elektros aparatas su nuosekliai sujungtais nelinijiniais metalo oksido

rezistoriais be kibirkštinių tarpų, saugantis įrenginius nuo atmosferos ir vidinių viršįtampių.

Žemės paviršiaus potencialas – žemės paviršiaus taško potencialas neutralios žemės atžvilgiu.

Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Energetikos įstatyme,

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme 2012 m. sausio 17 d. Nr. XI-1919, Valstybės

žinios, 2012-02-07, Nr. 17-752 ) ir Elektros tinklų kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio

ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 (Žin., 2002, Nr. 3-88).

2. SKYRIUS. NUORODOS

Statybos taisyklės parengtos laikantis šių norminių dokumentų, literatūros, katalogų ir standartų:

1. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės. Energetikos ministro 2012-02-03 įsakymas

Nr. 1-22 (Žin., 2012, Nr. 18-816).

2. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės. Energetikos ministro 2011-12-20 įsakymas

Nr. 1-309 (Žin., 2012 Nr. 2-58).

3. Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos

Respublikos energetikos ministro 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-134 (Žin., 2011, Nr.

67-3199).

4. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos

energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-52 (Žin., 2013, Nr. 27-1299).

5. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Energetikos ministro 2011-02-03 įsakymas

Nr. 1-28 (Žin., 2011, Nr. 17-815).

6. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-1 (Žin., 2012, Nr. 5-151).

7. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 (Žin., 2010, Nr. 39-1878),

įsakymo pakeitimas – 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1-207 (Žin., 2012, Nr. 124-6254).

8. E.Musial. Elektros energetiniai įrengimai ir instaliacija. Vilnius 2001 m.

9. G.Isoda. Elektros instaliacija, Vilnius, 2014 m.

10. G.Isoda. Elektros technologijos, Vilnius, 2008 m.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=418124


http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=400307&p_query=&p_tr2=2

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=444266&p_tr2=2


http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=416538&p_query=&p_tr2=2

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=368840&p_tr2=2





11. J.Baublys, P.Jankauskas, L.Markevičius, A.Morkvėnas. Izoliacija ir viršįtampaiai, Kaunas

2008 m.

12. G.Svinkūnas, A.Navickas. Elektros energetikos pagrindai. Kaunas, 2011 m.

13. Ingeborg Schier. Kaip savarankiškai atlikti elektros instaliaciją Vilnius, 2007 m.

14. OBO Bettermann katalogai

15. LST HD 60364-6:2007 Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 6 dalis. Patikrinimas (IEC

60364-6:2006, modifikuotas);

16. UAB“ Elstila“ katalogas;

17. http://www.utu.lt/; žiūrėta 2015-12-14;

18. http://www.hager.lt/ žiūrėta 2015-12-15;

19. https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=www.steinel.lt ,žiūrėta 2015-12-01;

20. https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=raychem+lietuva, žiūrėta 2015-12-21;

21. https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=elgama-elektronika+uab ,žiūrėta 2015-12-22;

22. http://www.termoreguliatoriai.lt/index.php/aura3013-2; žiūrėta 2015-12-28;

23. https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=legrand+katalogas; žiūrėta 2016-01-04

24. http://www.liregus.lt/content/svarbiinformacija/musu-produkcijos-privalumai/sviesos-

reguliatoriai.lt.html#sthash.e4jXRAa4.dpuf žiūrėta 2016-01-04;

25. http://www.kaiser-elektro.de/download/EnEV.pdf; žiūrėta 2016-01-05

26. http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/62/1/0/1/article/8356/elektra-sildomu-grindu-

irengimas, žiūrėta 2016-01-08

27. Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovas, Kaunas, 2008;

28. LST HD 60364-5-52:2011 Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 5-52 dalis. Elektros

įrangos parinkimas ir įrengimas. Kabelių ir laidų sistemos (IEC 60364-5-52:2009,

modifikuotas + 2011 m. vasario mėn. pataisa)

29. LST HD 60364-5-534:2008 Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 5-53 dalis. Elektros

įrangos parinkimas ir įrengimas. Atskyrimas, perjungimas ir valdymas. 534 skyrius. Apsaugos

nuo viršįtampių įtaisai (IEC 60364-5-53:2001/A1:2002 (534 skyrius), modifikuotas)

30. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005 “Statinio projektavimas“ (su pakeitimais.

Aktuali redakcija 2011-03-31);

31. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2009 “Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių

apsauga nuo žaibo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 lapkričio 17 d.

įsakymu Nr.D1-693)

32. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2010 ,,Ypatingi statiniai“ (patvirtintas 2010

rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.D-813);

33. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“,

patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.D1-826 );

34. Statybos techninis reglamentas STR 1.09.04:2007 ,,Statinio projekto vykdymo priežiūros

aprašas“ (aktuali redakcija 21010-10-01);

35. Statybos techninis reglamentas STR 1.09.05:2002 ,,Statinio statybos techninė priežiūra“

(aktuali redakcija 2010-10-01);

http://www.utu.lt/

http://www.hager.lt/

https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=www.steinel.lt

https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=raychem+lietuva

https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=elgama-elektronika+uab

http://www.termoreguliatoriai.lt/index.php/aura3013-2

https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=legrand+katalogas

http://www.liregus.lt/content/svarbiinformacija/musu-produkcijos-privalumai/sviesos-reguliatoriai.lt.html#sthash.e4jXRAa4.dpuf

http://www.liregus.lt/content/svarbiinformacija/musu-produkcijos-privalumai/sviesos-reguliatoriai.lt.html#sthash.e4jXRAa4.dpuf

http://www.kaiser-elektro.de/download/EnEV.pdf

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/62/1/0/1/article/8356/elektra-sildomu-grindu-irengimas

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/62/1/0/1/article/8356/elektra-sildomu-grindu-irengimas




36. Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“ (aktuali redakcija 2011-

05-20);

37. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti

tvarka“ (patvirtintas 2010 rugsėjo 28d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu

Nr.D1-828);

38. Statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio

ekspertizė“ (aktuali redakcija 2010-10-01);

3. SKYRIUS. TECHNOLOGINIO APRAŠYMO TIKSLAS PASKIRTIS

Technologinio aprašymo tikslas – išmokyti kokybiškai, pagal technologiją, saugiais darbo

metodais montuoti žemos įtampos elektros įrenginius, elektros instaliaciją, bei apšvietimo ir automatikos

sistemas, įvertinant A ir aukštesnės klasės energinio efektuvumo pastatams keliamus reikalavimus.

Technologinio aprašymo paskirtis – suteikti besimokantiems elektrikams bendrųjų techninių ir

specialiųjų žinių, reikalingų žemosios įtampos elektros įrenginių montavimui, išbandymui, naudojimui,

remontui. Suteikti elektros energetikos, specialistams ir darbininkams, kurie organizuoja arba tiesiogiai

montuoja elektros įrenginius, žinių apie elektros įrenginių saugų įrengimą ir eksploatavimą.

4. SKYRIUS. ENERGETIKOS SEKTORIAUS APRAŠYMAS

Energetikos sistema - tai elektrinių, elektros bei šilumos tinklų taip pat vartotojų visuma, surišta

nepertraukiama elektros ir šilumos gamyba, paskirstymu ir sunaudojimu. Supaprastinta energetikos

sistemos struktūrinė schema:

Energetikos sistemos struktūrinė schema




Energetikos sistemos elektrinė dalis vadinama elektros sistema (ES). Lietuvos elektros

energetikos sistemą sudaro:

- Elektrinės, kurios gamina elektrą;

- Aukštos įtampos elektros perdavimo linijos ir įrenginiai, kuriomis elektra perduodama

dideliais atstumais (2016 m. Elektros perdavimo sistemos operatorius yra AB „Litgrid“. Jis

valdo elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaiko stabilų visos elektros energetikos

sistemos darbą);

- Žemos ir vidutinės įtampos elektros paskirstymo tinklas, kuriuo elektra tiekiama galutiniam

vartotojui (2016 m. skirstomųjų tinkų operatorius yra AB „ESO“).

Jėgainė, elektrinė – pramonės įmonė su visu specialių statinių ir įrenginių kompleksu, atskira

jėgainė arba įrenginys laive, traukinyje ar laikinoje gyvenvietėje elektrai arba elektrai ir šilumai gaminti,

kuri kitų rūšių energiją paverčia elektros energija; Elektros tinklai – elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomieji tinklai, tai yra visuma tarpusavyje

suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti.

Elektros perdavimo linija – laidų ir kabelių visuma, skirta elektros perdavimui;

Transformatorių pastotė (pastotė) – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklo dalis, užimanti

tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius ir statinius. Bet

mus daugiau liečia.

Transformatorinė – 6–10 kV įtampos stacionarioji, betoninė, modulinė, komplektinė, požeminė

ar stulpinė transformatorinė, jų 6–10 kV įtampos elektros įrenginiai, 6–10 kV galios transformatoriai ir

žemosios įtampos elektros įrenginiai.tai gal jq ir įtraukiame. Vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų

tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Buitinis elektros energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis

elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar

profesine veikla. Energetikos sistema surišta nepertraukiama elektros energijos gamyba, paskirstymu ir

suvartojimu. Pagal sudedamųjų dalių funkcijas paprasčiausios sistemos struktūra būtų:




Elektros energetikos sistemos struktūrinė schema

Įtampų lygiai Lietuvoje.

Žemoji įtampa – nuo 50 V iki 1000 V kintamosios srovės ir nuo 75 V iki 1500 V nuolatinės srovės

įtampa (pagal EĮĮT).

Vidutinė įtampa – nuo 1000 V iki 35 kV imtinai kintamosios srovės įtampa (pagal EĮĮT).

Aukštoji įtampa – 110 kV ir aukštesnė kintamosios srovės įtampa (pagal EĮĮT).

Maža įtampa (ELV įtampa, LST 1732:2001, Pastatų elektros įrangos įtampos diapazonai

[Voltage bands for electrical installation of buildings [HD 193 S2:1982 (IEC 60449:1973+A1:1979)] –

angl. Extra Low Voltage) –maža įtampa, (LST EN 50110-1 vok. Kleinspannung) –įtampa, paprastai

neviršijanti 50 V AC (kintamosios srovės įtampos) arba 120 V DC (išlygintos nuolatinės srovės įtampos

be pulsacijų). (LST EN 50178 vertimas – ypač žema įtampa – YŽĮ). Saugos eksploatuojant elektros

įrenginius taisyklėse ji nustatyta 50V AC ir 75V DC.

Iki 1000 V įtampos vartotojų elektros tinkluose gali būti naudojamos šios elektros tinklų sistemos:

TN-S tinklas (anksčiau – modernusis įnulinimas) – kai yra atskiras nulinis laidininkas N ir

atskiras apsauginis (įnulinimo) laidininkas PE;




TN-S tinklo schema

TN-C tinklas (anksčiau – klasikinis įnulinimas) - kai nulinio laidininko ir apsauginio (įnulinimo)

laidininko funkcijas atlieka vienas laidininkas PEN;

TN-C tinklo schema

TN-C-S tinklas (anksčiau – įnulinimas) – kai vienoje elektros tinklo sistemos dalyje nulinio

laidininko ir apsauginio laidininko funkcijas atlieka vienas laidininkas PEN, o kitoje elektros tinklo

sistemos dalyje bendras laidininkas PEN išskiriamas į nulinį laidininką N ir apsauginį laidininką PE.

Pakartotinai įžeminami gali būti tik PE ir PEN laidininkai. Draudžiama du laidininkus jungti prie vieno

varžto.




TN-C-S tinklo schema

TT tinklas (anksčiau – apsauginio įžeminimo sistema) – elektros tinklo sistema, kurioje vienas

šaltinio taškas (šaltinio neutralė) yra tiesiogiai įžemintas, o elektros įrenginių pasyviosios dalys

sujungtos su vietiniu įžeminimo įrenginiu, nesujungtu su elektros tinklo įžemintuvu.

TT tinklo schema

IT tinklas – (izoliuotosios neutralės tinklas) elektros tinklo sistema, kurios maitinimo tinklas ir

elektros įrenginių aktyviosios dalys neturi tiesioginio ryšio su žeme, o elektros įrenginių pasyviosios

dalys yra sujungtos su vietiniu įžeminimo įrenginiu.

IT tinklo schema




TN-S sistemą rekomenduojama naudoti bendrosios paskirties skirstomuosiuose iki 1000 V

įtampos elektros tinkluose. Ši sistema užtikrina saugų naudojimąsi elektros prietaisais, kurių srovei laidūs

korpusai įnulinti specialiu laidininku. Izoliacijos pažeidimo atveju tinklą išjungia apsaugos nuo

maksimalios srovės aparatai. Jei panaudota ir skirtuminė nuotėkio apsauga – saugumas užtikrinamas ir

vartotojui prisilietus prie fazinio laido (tiesioginis prisilietimas).

TN-S sistemoje kilnojamųjų ir visų vienfazių elektros imtuvų pasyviosios dalys turi būti įnulintos

atskiru apsauginiu laidininku PE, prijungtu prie įvadinės spintos arba skirstomojo skydo apsauginių

laidininkų prijungimo šynos.

Daugiafaziams stacionariesiems elektros įrenginiams galima naudoti bendrą apsauginio ir nulinio

laidininko funkcijas atliekantį laidininką PEN (TN-C sistema), jeigu yra patenkintos šios sąlygos:

– varinio laidininko lauke skerspjūvis ne mažesnis kaip 10 mm2, o aliumininio laidininko lauke

skerspjūvis ne mažesnis kaip 16 mm2 ir kai nagrinėjamoje tinklo dalyje nenaudojama skirtuminės srovės

apsauga;

– prieš nagrinėjamą tinklo ruožą maitinimo šaltinio pusėje nebuvo panaudotas atskiras

apsauginis PE ir nulinis N laidininkas (TN-S sistema).

Apsauginį nulinį laidininką PEN išskirsčius į nulinį N ir apsauginį PE laidininkus, toliau nuo šio

taško sujungti juos vieną su kitu arba nulinį laidininką N įžeminti neleidžiama.

Pašalinės laidžios elektrai konstrukcijos, įskaitant statinių metalines ir gelžbetonines

konstrukcijas, negali būti panaudotos kaip vieninteliai PEN laidininkai.

PEN laidininko grandinėje leidžiama įrengti jungiklius, kurie vienu metu atjungtų ir PEN

laidininką, ir visus kitus laidininkus su įtampa.

TN-C sistemoje pažeistam tinklui, jei elektros srovė per izoliaciją prateka į imtuvo metalinį

korpusą automatiškai atjungti turi būti panaudota elektros grandinių maksimalios srovės apsauga.

Pažeistą tinklą apsauga turi atjungti per tokį laiką, kad įtampa, atsirandanti ant pasyviųjų elektros

įrenginių dalių izoliacijos pažeidimo atveju, būtų nepavojinga žmogui.

TT sistema

TT sistemą rekomenduojama naudoti tinkluose, maitinančiuose telekomunikacinius ir nuolatinės

srovės įrenginius, įrenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke, kai turi būti užtikrinta

saugi prisilietimo įtampa.

TT sistemoje pažeistam tinklui atjungti gali būti panaudota trumpojo jungimo srovių apsauga arba

srovės skirtuminė apsauga.

TT sistemoje trumpojo jungimo srovių apsauga naudotina tik esant vietiniams natūraliems mažos

varžos įžemintuvams.

TT sistemoje vartotojų įvadinių spintų laidūs korpusai turi būti sujungti su vietiniu įžeminimo

įrenginiu. Vartotojų įrenginių pasyviosios dalys prie vietinio įžeminimo įrenginio prijungiamos

apsauginiu laidininku (šyna) PE.

IT sistema




IT sistemą tikslinga naudoti durpynuose, karjeruose ir kituose objektuose, kur ypač dideli

reikalavimai saugai ir objektuose, kuriuose neleistinas maitinimo nutraukimas, įvykus vienos fazės

įžemėjimui.

IT sistemoje pažeistam tinklui atjungti gali būti panaudota trumpojo jungimo srovių apsauga,

srovės skirtuminė apsauga ir izoliacijos kontrolės priemonės, signalizuojančios akustiniu arba optiniu

būdu bei atjungiančios įžemėjusį tinklą. Esant vienos fazės įžemėjimui ir įžemėjus kitai fazei, trumpojo

jungimo srovės apsauga turi atjungti liniją.

Praktiškai tokia sistema įrengiama tik naudojant atskirą transformatorių, galvaniškai atskiriantį

sudarytą IT tinklą nuo likusio elektros tinklo (skiriamasis transformatorius). Sistema efektyvi tik esant

pakankamai nedideliam tinklui, kadangi dideliame tinkle galimas srovės nuotėkis per parazitines talpas

tarp laidų ir žemės.

Esant pakankamai mažam nuotėkiui tarp tinklo ir žemės prisilietimas prie srovę turinčių

laidininkų žmogui IT sistemoje nepavojingas. Tačiau jei IT sistemoje bus pažeista skiriamojo

transformatoriaus izoliacija, žmogui gali kilti mirtinas pavojus. Todėl iki 1000 V įtampos trifaziame

izoliuotosios neutralės (IT) arba vienfaziame izoliuotame tinkle, transformatoriumi sujungtame su

aukštesnės kaip 1000 V įtampos tinklu, turi būti įrengtas įtampos ribotuvas - apsaugai nuo aukštesniosios

įtampos, galinčios atsirasti pažeidus izoliaciją tarp aukštesnės ir žemesnės įtampos apvijų. Įtampos

ribotuvas turi būti įrengiamas transformatoriaus iki 1000 V įtampos apvijos neutralėje arba fazėse. Būtina

numatyti įtampos ribotuvo darbo kontrolę.

5. SKYRIUS. TECHNOLOGIJOS PANAUDOJIMO SRITIS

Ši technologija gali būti panaudojama elektros tinklus aptarnaujančiose įmonėse, taip pat įmonėse

ir įstaigose, turinčiose elektros ir/arba automatikos įrenginius ir prietaisus ar atliekančiose jų priežiūrą ir

remontą, statybos įmonėse, montuojančiose elektros instaliaciją ir įrenginius. Naudojama taip pat

inžinerinių tinklų statybos, telekomunikacijų, signalizacijos įrengimo bendrovėse.

6. SKYRIUS. ŽEMOS ĮTAMPOS ELEKTROS ĮRENGINIŲ MONTAVIMO TECHNOLOGIJA

6.1. Elektros instaliacijos. Bendrieji reikalavimai

Elektros instaliacija galima vadinti laidų, kabelių bei jiems priklausančių tvirtinimo detalių,

skirstomųjų, jungiamųjų dėžučių, galinių dėžučių, skydelių, jungiklių, kištukinių lizdų, šviestuvų ir kitų

elementų visumą. Kitaip sakant, elektros instaliacija yra visa tai, kas numatyta pastato elektros schemos

plane. Čia gali būti nurodytos kabelių ir laidų markės, jų klojimo būdai, laikančiųjų ar tvirtinimo

elementų tipai ir jų pastatymo vietos, apkrovų skaičiavimo schemos, įvado montavimo reikalavimai,

apšviestumo skaičiavimo rezultatai.




Pagrindiniai elektros instaliacijos reikalavimai yra nustatyti Elektros įrenginių įrengimo

taisyklėse, Lietuvos higienos normose ir kt.

Pagrindiniai elektros tinklo elementai yra laidai, komutaciniai aparatai (jungikliai, kištukiniai

lizdai, kontaktoriai, impulsinės relės ir kt.), skirstomosios, jungiamosios, galinės dėžutės, skydeliai, galios

spintos, įvadinės spintos, apkabos, laikikliai, įvairių konstrukcijų tvirtinimo gaminiai su vinimis, varžtais

ar medsraigčiais ir kt.), apsaugos bei reguliavimo aparatai (automatiniai jungikliai, saugikliai, įvairios re-

lės, temperatūros slėgio ar lygio reguliatoriai), imtuvai.

Pagal paskirtį elektros instaliacija gali būti:

– vidaus elektros instaliacija;

– lauko elektros instaliacija;

– pastogės patalpų elektros instaliacija.

Pagal laidų ir kabelių klojimo būdą, bet kuri elektros instaliacija gali būti atviroji ir paslėptoji. Be

to, laidai gali būti klojami betarpiškai paviršiais, gali būti tvirtinami ant nedegios medžiagos juostelių,

instaliaciniuose vamzdžiuose (lygiuose ir rifliuotuose), loviuose, pastatų statybinių konstrukcijų

kiaurymėse. Laidai gali būti betonuojami į pastatų konstrukcijas jų gamybos metu, klojami lentynose,

pakabinami laisvai ar tvirtinami ant stygų, trosų ar lynų.

Tas ar kitas instaliacijos klojimo būdas bei jos rūšis pasirenkamas priklausomai nuo aplinkos

sąlygų, objekto paskirties, architektūrinių reikalavimų. Įvertinami estetiniai ir ergonominiai aspektai. Šis

pasirinkimas negali prieštarauti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėms (ELIĮT), Saugos

eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėms bei priešgaisrinių taisyklių reikalavimams.

Vidaus ar lauko atvirąja instaliacija vadiname tokią instaliaciją, kuri tiesiama sienų, lubų ar grindų

išoriniais paviršiais ant patalpų ar statinių konstrukcinių elementų. Tokia instaliacija paprastai yra

vizualiai matoma.

Paslėptąja instaliacija vadinama tokia instaliacija, kuri tiesiama patalpų konstrukcijų viduje -

sienose, lubose, grindyse, perdangose, po tinku, tinke (potinkinė instaliacija).

Gyvenamose ir tarnybinėse patalpose naudojami izoliuoti laidai ir kabeliai, o kai kuriose

gamybinėse patalpose ir neįzoliuoti laidininkai – šynos. Laidas paprastai turi srovinę gyslą (laidininkas,

gysla) ir izoliacijos sluoksnį, vadinamą pagrindine arba fazine izoliacija (pagrindinė apsaugos priemonė

nuo tiesioginio prisilietimo). Inataliacinis kabelis ant pagrindinės izoliacijos turi plastikinį apvalkalą,

apsaugantį gyslą nuo mechaninio poveikio. Esant reikalui, kabeliai gali turėti ekraną ir kitus

komponentus.

Po vienu apvalkalu gali būti keli laidai su fazinėmis izoliacijomis. Todėl kabelių montavimo

galimybės yra didesnės negu laidų. pvz., laidų negalima tvirtinti betarpiškai metalinėmis apkabomis, jie

netiesiami degiais paviršiais ir kt.

Laidų izoliacija dažniausiai būna polivinilchloridinė (PVC). Mažiau lanksčių laidų ji būna

gaminama iš kietojo polivinilchlorido, lanksčių - iš gumos ar minkšto polivinilchlorido. Apvalkalas

leidžia laidus naudoti drėgnose ir šlapiose patalpose bei chemiškai aktyvioje aplinkoje. Apvalkalas gali

būti iš įvairios sudėties polivinilchlorido, gumos ar jų darinių. Paprastai tokie laidai ir kabeliai netinka

montuoti atvirame ore ir žemėje. Šiems tikslams reikia naudoti kabelius, kurių apvalkalas yra atsparus

cheminiam ir ultravioletinių spindulių (UV) poveikiui. Neigiama PVC izoliacijos savybė yra tai, kad

degdama ji išskiria žmogui nuodingas medžiagas - halogenus. Todėl laidų ir kabelių su tokia izoliacija




nerekomenduojama naudoti uždarose patalpose. Tokius laidus ir kabelius rekomenduojama keisti

behalogeniniais, pvz. NYM, PPJ, MMJ, o ypatingai (N)YM reikėtų keisti į Afux (Suomija), NHXMH

(Vokietija), EXQ-Light (Švedija) ir kt). Juos ir reikėtų numatyti kloti A ir aukštesnio energinio

efektyvumo pastatuose.

Laidai ir kabeliai gali būti viengysliai ir daugiagysliai.

Viengysliai ir dvigysliai laidai ir kabeliai naudojami vienfazių vartotojų maitinimui TN-C tinkle.

Trigysliai laidai ir kabeliai naudojami vienfazių vartotojų maitinimui TN-S tinkle, atskirais atvejais -

trifazių vartotojų maitinimui IT tinkle.

Keturgysliai laidai ir kabeliai naudojami trifazių vartotojų maitinimui TN-C tinkle.

Penkiagysliai laidai ir kabeliai skirti trifazių vartotojų maitinimui TN-S tinkle.

Trigysliai, keturgysliai ar penkiagysliai laidai bei kabeliai gali būti naudojami ir vienfazių

vartotojų maitinimui sudėtingose schemose.

Pagal gyslos struktūrą laidų ir kabelių laidininkai (LST EN 60228) gali būti:

– vienavieliai (monolitiniai, angl. Solid conductor*);

– daugiavieliai (angl. Stranded conductor intended for fixed instalation);

– lankstūs (angl. Flexible conductor);

– labai lankstūs (angl. Very Flexible conductor).

Vienavieliai laidai mažiau lankstūs. Jie naudojami stacionarioje instaliacijoje, skirstomųjų

skydelių, galios spintų instaliacijai. Daugiavieliaii laidai ir instaliaciniai kabeliai naudojami kilnojamųjų

elektros įrenginių instaliacijai. Lankstūs ir labai lankstūs laidai ir instaliaciniai kabeliai vadinami

virvėlaidžiais ir naudojami įvairių kilnojamų ir nešiojamų prietaisų maitinimui bei vibruojančių įrenginių

prijungimui.

Laidai ir kabeliai gali būti gaminami su varinėmis ir aliumininėmis gyslomis.

Aliumininės gyslos mažiau atsparios lankstymui, valomas aliuminis tuoj pat pasidengia oksido

sluoksniu ir jį sunkiau sujungti. Aliuminis jungtyse, veikiant temperatūrai ir laikui, deformuojasi ir

gnybtai atsileidžia. Be to, aliumininiai laidai greičiau sensta, aliuminis korėja.

Variniai laidai ir kabeliai yra žymiai atsparesni daugkartiniam lankstymui, jie mažiau oksiduojasi,

didesnis jų laidumas srovei, bet jie brangesni.

Laidų skerspjūvių plotai (toliau tekste - skerspjūviai) yra sunorminti. Elektros instaliacijoje

dažniausiai sutinkamos 1,5; 2,5; 4; 6; 10 ir 16mm2 skerspjūvio laidų ir kabelių gyslos. Taisyklėmis

nustatyti varinių laidų ir kabelių mažiausi leistinieji skerspjūviai įvairioms instaliacijos rūšims.

Būtina žinoti, kad laido skerspjūvio parinkimas turi būti susietas su instaliacijos tinklo sistema.

TN-C tinklo sistema neturi būti naudojama grupiniame tinkle (po įvadinės apskaitos spintos,

elektros skaitiklio laiptinėje ar bent grupinio skydelio, kai PEN laido skerspjūvis mažesnis nei 10 mm2

Cu).

TN-S tinkle - naudotini variniai laidininkai ne mažesnio kaip l,5 mm2 grupiniuose tinkluose ir 2,5

mm 2 maitinimo tinkluose.

Instaliacijoje N ir PE laidininko skersmuo neturi būti mažesnis už fazinių laidininkų skerspjūvį.

PEN laidininkas gali būti 50 % mažesnis už fazinius laidininkus tik per 16mm2

skerspjūvio variniams ir

25mm2 skerspjūvio aliumininiams faziniams laidininkams, bet ne mažesnio kaip 16 mm

2 skerspjūvio

variniams ir 25mm2 skerspjūvio aliumininiams.




Šiuo metu naudojami laidai yra pagaminti įvairiose pasaulio firmose. Jie turi įvairius žymenis.

Nors dažnai ir prisilaikoma ženklinimo normiškumo, bet yra labai daug išimčių ir konkrečios firmos

gaminiai dažnai sunkiai pagal žymenis atpažįstami nuo analogiškų kitos firmos gaminių. Todėl

pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje galima įsigyti praktiškai vienos konstrukcijos laidų su skirtingais

žymenimis.

Instaliacijai naudojamų varinių ir aliumininių laidų ir kabelių skerspjūvių plotai (toliau –

skerspjūviai) turi būti ne mažesni, nei nurodyti 6.1. lentelėje. Laidų izoliacija turi atitikti tinklo vardinę

įtampą. Įžeminimo ir įnulinimo laidininkų reikalavimai pateikti Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose

taisyklėse (toliau – EĮĮBT).

6.1. lentelė. Laidų ir kabelių mažiausi leistinieji skerspjūviai

*Rekomenduojamas minimalus skerspjūvis - 16 mm2. Aliumininių laidininkų jungtys turi būti išbandytos

ir aprobuotos konkrečiam naudojimui

**Signalizacijos ir kontrolės grandinių laidininkų, jungiamų prie elektroninių prietaisų, mažiausias

leidžiamas skerspjūvis -0,1 mm2.

Instaliacijos sistema Grandinės Laidininkai

Medžiaga Skerspjūvis,

mm2

Stacionarioji

instaliacija

Kabeliai ir izoliuoti

laidininkai

Apšvietimo grandinės

Galios grandinės

Varis

Aliuminis

Varis

Aliuminis

1,5

2,5*

2,5

4

Signalizacijos ir kontrolės

grandinės Varis 0,5**

Neizoliuoti laidininkai Galios grandinės Varis

Aliuminis 10

16

Signalizacijos ir kontrolės

grandinės Varis

4

Izoliuotų laidų ir kabelių lanksčiosios

jungtys

Specialiųjų įrenginių ir kontrolės

prietaisų grandinės Varis

0,75

Kitoks pritaikymas 0,75***




***Signalizacijos ir kontrolės grandinių lankstiesiems septynių ir daugiau gyslų kabeliams, jungiamiems

prie elektroninių prietaisų mažiausias leidžiamas skerspjūvis - 0,1 mm2.

6.2. lentelė. Elektros instaliacijos tiesimo sistemos parinkimas

Plieniniuose ir kituose mechaniškai atspariuose vamzdžiuose, rankovėse, loviuose, lentynose ir

pastatų statybinių konstrukcijų kanaluose skirtingų grandinių laidininkai (išskyrus vienas kitą

rezervuojančius) tiesiami kartu šiais atvejais:

– vieno agregato laidai ir kabeliai;

– technologiniu procesu susijusieji keleto mašinų, skydų, pultų ir pan. galios ir kontrolės laidai

ir kabeliai;

– sudėtingo šviestuvo maitinimo laidai ir kabeliai;

– keleto grupių vienos rūšies (darbinio arba avarinio) apšvietimo kabeliai ir laidai;

– iki 50 V apšvietimo ir aukštesnės kaip 50 V įtampos galios grandinių laidai ir kabeliai. Šiuo

atveju iki 50 V įtampos laidai turi būti atskirame izoliaciniame vamzdyje.

Bendrame vamzdyje, rankovėje, lovyje, pluošte, statybinių konstrukcijų uždarame kanale arba

toje pačioje lentynoje neturi būti tiesiamos viena kitą rezervuojančios grandinės, darbinio ir avarinio

apšvietimo grandinės, taip pat iki 50 V ir aukštesnės kaip 50 V įtampos grandinės (išimtys: darbinio ir




avarinio apšvietimo magistralinės linijos, jeigu jų izoliacija skirta ne žemesnei kaip 660 V įtampai, taip

pat iki 50 V įtampos grandinių laidai atskirame izoliaciniame vamzdyje). Šios grandinės turi būti

tiesiamos tik atskiruose lovių ir lentynų skyriuose, turinčiuose ištisines A1 degumo klasės statybos

produktų pertvaras, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip EI 15.

Darbinio ir avarinio (evakuacinio) apšvietimo grandinės tiesiamos skirtingose lovio, kampuočio ir

kitokio profilio konstrukcijos išorinėse pusėse.

Kabelių įrenginiuose, gamybos patalpose ir elektros įrenginių patalpose reikia naudoti kabelius ir

laidus su ugniai atspariu, savaime gęstančiu (nepalaikančiu degimo) apvalkalu arba izoliacija, o degius

kabelius ir laidus – ugniai atspariame, B degumo klasės statybos produktų vamzdyje, dengtame lovyje ir

pan. arba dažytus ugniai atsparia pasta.

Kintamosios srovės faziniai ir nulinis arba nuolatinės srovės laidininkai turi būti tiesiami tame

pačiame vamzdyje arba, jeigu ilgalaikė apkrovos srovė neviršija 25 A, – ir skirtinguose vamzdžiuose.

Tiesiant laidus ir kabelius vamzdžiuose, uždaruose loviuose, lanksčiose metalinėse rankovėse ir

uždaruose kanaluose, turi būti numatyta galimybė pakeisti laidus ir kabelius.

Pastatų ir kitų statinių konstrukciniai elementai, uždari kanalai ir ertmės, kuriose tiesiami degūs

kabeliai ir laidai degia izoliacija, turi būti nedegūs.

Laidų ir kabelių gyslos turi būti sujungiamos medžiagą ir skerspjūvį atitinkančiais varžtiniais ir

spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo būdu.

Laidų ir kabelių gyslų sujungimo, atšakojimo ir prijungimo vietose turi būti numatyta laido ir

kabelio atsarga pakartotinai sujungti, atšakoti arba prijungti.

Laidų ir kabelių sujungimo ir šakojimosi vietos turi būti prieinamos apžiūrėti ir remontuoti.

Laidai ir kabeliai sujungimo ir šakojimosi vietose neturi būti mechaniškai tempiami.

Laidų ir kabelių gyslų sujungimo ir šakojimosi vietų, jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų ir pan.

izoliacija turi būti lygiavertė ir šių laidų ir kabelių izoliacijai.

Laidus ir kabelius sujungti ir atšakoti reikia dėžutėse, sąvaržų izoliaciniuose korpusuose,

specialiose statybinių konstrukcijų nišose ir elektros įrenginių, aparatų ir mašinų korpusuose.

Jungiamosios ir šakojimosi dėžutės turi būti uždarytos dangteliais. Jungiamųjų ir šakojimosi

dėžučių konstrukcija turi atitikti laidininkų tiesimo būdą ir aplinkos sąlygas.

Jungiamosios ir šakojimosi dėžutės ir jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų izoliaciniai korpusai turi

būti pagaminti iš A1 degumo klasės statybos produktų arba C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų.

Metaliniai instaliacijos elementai (konstrukcijos, loviai, lentynos vamzdžiai, rankovės, dėžutės,

apkabos ir pan.) priklausomai nuo aplinkos sąlygų turi būti apsaugoti nuo korozijos.

Instaliacinių lovių, srovėlaidžių ir kitų elektros įrenginių apsaugos nuo kietųjų kūnų patekimo per

apdangalą į įrenginio vidų ir žmogaus prisilietimo prie srovinių dalių, taip pat vandens patekimo į

įrenginio vidų laipsnis turi atitikti įrengimo ir eksploatavimo sąlygas.

Kertant temperatūros ir nusėdimo siūlių vietas, instaliacija turi būti įrengta atsižvelgiant į

konstrukcijų pasislinkimo galimybę.




6.2. Instaliacijos rūšys. Elektros laidai ir kabeliai, jų tiesimo būdai

Elektros instaliacija turi atitikti aplinkos sąlygas, statinio paskirtį, jo konstrukciją ir

architektūrinius ypatumus.

Instaliacijos rūšis ir laidų bei kabelių klojimo būdai turi būti nustatomi laikantis Saugos

eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėmis ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.

Laidus, kabelius ir instaliacijos įrengimo būdą reikia parinkti pagal aplinkos sąlygas (6.3. lentelė).

Instaliacija turi atitikti visas aplinkai būdingas sąlygas.

6.3. lentelė Elektros instaliacija, kabeliai ir laidai, klojimo būdai




Instaliacijai naudojamų laidų ir kabelių izoliacija ir apvalkalas turi atitikti tiesimo būdą ir aplinkos

sąlygas bei tinklo vardinę įtampą.

Atvirai tiesiant laidus (kabelius) su degios medžiagos apvalkalais ir laidus be apvalkalo, atstumas

nuo laido (kabelio) iki degių medžiagų pagrindo, konstrukcijos, detalės paviršiaus turi būti ne mažesnis

kaip10 mm. Jeigu nurodyto atstumo išlaikyti negalima, tai laidą (kabelį) reikia atskirti nuo paviršiaus

nedegios medžiagos sluoksniu, kurio kraštai būtų išsikišę į kiekvieną laido (kabelio) pusę ne mažiau kaip

10 mm arba laidus(kabelius) tiesti nedegiame plastmasiniame vamzdyje, lovyje ir pan.

Paslėptai klojant laidus (kabelius) su degios medžiagos apvalkalais ir laidus be apvalkalo

uždarose nišose, statybinių konstrukcijų tuštumose (pvz., tarp sienos ir apdailos), grioveliuose ir pan.,

visur, kur yra degių konstrukcijų, laidai ir kabeliai turi būti nedegiuose vamzdžiuose.

Atvirai klojant sunkiai degios medžiagos vamzdžius ir lovius nedegiais arba sunkiai degiais

pagrindais ir konstrukcijomis, atstumas nuo vamzdžio (lovio) iki degių medžiagų konstrukcijų ir detalių

paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Jeigu nurodyto atstumo išlaikyti negalima, tai vamzdį

(lovį) iš visų pusių nuo šių paviršių reikia atskirti ištisiniu, ne plonesnių kaip 10 mm nedegios medžiagos

sluoksniu (specialios mastikos, tinko, alebastro, cementinio skiedinio, betono ir pan.).

Paslėptai klojant sunkiai degios medžiagos vamzdžius ir lovius uždarose nišose, statybinių

konstrukcijų tuštumose (pvz., tarp sienos ir apdailos), grioveliuose ir pan., vamzdžius ir lovius iš visų

pusių nuo degių medžiagų konstrukcijų ir detalių paviršių reikia atskirti ištisiniu, ne plonesnių kaip 10

mm, nedegios medžiagos sluoksniu.

Aukštos temperatūros aplinkoje reikia naudoti laidus ir kabelius su nedegia izoliacija ir apvalkalu.




Drėgnose ir labai drėgnose patalpose bei lauko įrenginiuose laidų izoliacija ir izoliuojamieji

ramsčiai, taip pat atraminės ir laikančiosios konstrukcijos, vamzdžiai, loviai ir lentynos turi būti atsparūs

drėgmei.

Dulkėtose patalpose nerekomenduojama tokia instaliacija, ant kurios elementų kauptųsi dulkės, o

jas pašalinti būtų sunku.

Chemiškai aktyvioje aplinkoje visi elektros instaliacijos elementai turi būti atsparūs šiai aplinkai

arba apsaugoti nuo jos poveikio.

Laidai ir kabeliai su šviesai neatsparia išorine izoliacija arba apvalkalu turi būti apsaugoti nuo

tiesioginių saulės spindulių.

Vietose, kur galimi mechaniniai elektros instaliacijos pažeidimai, laidai ir kabeliai turi būti

klojami vamzdžiuose, loviuose, atitvaruose arba instaliuojami paslėptai. Atvirai klojami laidai ir kabeliai

turi būti su mechaniniam poveikiui atspariais apsauginiais apvalkalais.

Laidai ir kabeliai turi būti naudojami pagal paskirtį ir tik tokioje aplinkoje, kuri nurodyta kabelių

(laidų) standartuose ir techninėse sąlygose.

Antrinių grandinių kabeliai ir laidai turi būti variniai.

Ant vibruojančio pagrindo sumontuotus elektros įrenginius reikia prijungti variniais daugiavieliais

laidais arba kabeliais.

Judamųjų ir kilnojamųjų elektros imtuvų maitinimui, atsižvelgiant į galimą mechaninį poveikį,

reikia naudoti specialius laidininkus ir lanksčius varinių gyslų kabelius. Visos jų gyslos, tarp jų ir

įžeminančioji, turi būti bendrame apvalkale arba apipynime.

Apribotos eigos mechanizmams (kranams, judamiesiems pjūklams, vartų mechanizmams ir pan.)

reikia įrengti lanksčių kabelių kilpas, lanksčių kabelių judamosios pakabos vežimėlius ir panašias

konstrukcijas, kurios laidų ir kabelių gyslas apsaugotų nuo lūžimo.

Jei laidų klojimo vietose yra alyvos arba emulsijos, tai reikia naudoti laidus su alyvai atsparia

izoliacija, arba laidai turi būti apsaugoti nuo jų poveikio.




6.4. lentelė. Instaliacija, laidų ir kabelių klojimo būdai pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus

6.3. Atviroji elektros instaliacija patalpose

Izoliuoti laidai apvalkale ir neapsaugoti kabeliai atvirosios instaliacijos būdu turi būti tiesiami:

– ne žemiau kaip 2 m nuo grindų arba priežiūros aikštelių elektros srovės atžvilgiu nepavojingose

patalpose, esant aukštesnei kaip 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės įtampai, ir

pavojingose bei labai pavojingose patalpose, esant tik iki 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės

srovės įtampai;

– ne žemiau kaip 2,5 m nuo grindų arba priežiūros aikštelių elektros srovės atžvilgiu pavojingose

ir labai pavojingose patalpose, esant aukštesnėms nei saugios įtampos.

Šie reikalavimai netaikomi atšakoms nuo elektros instaliacijos linijų iki ant sienų įrengtų

jungiklių, šakučių lizdų, skydelių, valdymo aparatų, šviestuvų, išskyrus gamybines patalpas, kuriose šios

atšakos 1,5 m aukštyje nuo grindų arba priežiūros aikštelių ir žemiau turi būti apsaugotos nuo mechaninių

pažeidimų.




Patalpose, į kurias gali patekti tik elektrotechninis personalas, atviros instaliacijos laidininkų

tiesimo aukštis nereglamentuojamas.

Atvirai nutiestų, taip pat nutiestų vamzdžiuose ir ne mažesnio kaip 1P20 apsaugos laipsnio

loviuose ir lanksčiose metalinėse rankovėse kabelių ir laidų įrenginio aukštis nuo grindų ar priežiūros

aikštelių nereglamentuojamas.

Kabeliams ir laidams kertant vamzdynus, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm, o iki

degių arba lengvai užsiliepsnojančių skysčių ir dujų vamzdynų – ne mažesnis kaip 100 mm. Jei atstumas

nuo laidų ir kabelių iki vamzdynų mažesnis kaip 250 mm, tai laidai ir kabeliai turi būti papildomai

apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų po 250 mm į abi puses nuo vamzdyno.

Kai laidai ir kabeliai nutiesti lygiagrečiai su vamzdynu, tai atstumas nuo laido arba kabelio iki

vamzdyno (išskyrus gamybines patalpas) turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, o iki degių arba lengvai

užsiliepsnojančių skysčių ir dujų vamzdynų – ne mažesnis kaip 400 mm.

Kabeliai ir laidai, nutiesti lygiagrečiai su karštais vamzdynais ir kertantys juos, turi būti apsaugoti

nuo aukštos temperatūros poveikio arba turi būti atsparūs karščiui.

Laidų ir kabelių perėjas per vidaus ir lauko sienas bei tarpaukštines perdangas reikia įrengti taip,

kad juos būtų galima lengvai pakeisti. Dėl to perėjos turi būti įrengtos vamzdyje, lovyje ir pan. Tarpus

tarp laidų, kabelių ir vamzdžių (lovių ir pan.) perėjose per sienas ir perdangas reikia per visą

konstrukcijos storį užsandarinti nedegia ir lengvai pašalinama medžiaga, kad negalėtų prasiskverbti ir

susikaupti vanduo ir plisti gaisras. Užsandarinti reikia taip, kad būtų galima pakeisti laidus ir kabelius bei

papildomai nutiesti naujus. Užsandarinimo atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis nei sienos

(perdangos).

Jei laidai pereina iš vienos sausos arba drėgnos patalpos į kitą (sausą arba drėgną patalpą), vienos

linijos visus laidus galima tiesti viename izoliaciniame vamzdyje. Jei laidai pereina iš sausos arba

drėgnos patalpos į šlapią patalpą, iš vienos šlapios į kitą šlapią patalpą arba išeina iš patalpos į lauką,

kiekvienas laidas turi būti tiesiamas atskirame izoliaciniame vamzdyje. Pereinant iš sausos arba drėgnos

patalpos į šlapią patalpa arba į lauką, laidai turi būti sujungiami sausoje arba drėgnoje patalpoje.

Laidus ir kabelius lentynose, ant atraminių konstrukcijų paviršių, lynų, stygų, juostų ir kitų

laikančiųjų konstrukcijų galima tiesti vieną prie kito įvairių formų (pvz., apvalių, stačiakampių, keleto

sluoksnių) pluoštais (grupėmis). Kiekvieno pluošto laidai ir kabeliai tarpusavyje turi būti sutvirtinti.

Laidus ir kabelius loviuose galima kloti keliais sluoksniais, atsižvelgiant į gamintojų nustatytus jų

apkrovos ir klojimo būdų reikalavimus. Jei šie reikalavimai nežinomi, tai laidų ir kabelių skerspjūvių

suma lovyje, skaičiuojant pagal jų išorinį skersmenį, įskaitant izoliaciją ir išorinius apvalkalus, neturi būti

didesnė kaip 35% ištisai uždaro lovio skerspjūvio ir 40% dangčiu uždengiamo lovio skerspjūvio.

Laidai perėjose per sienas ir perdangas turi būti papildomai izoliuoti (pvz., izoliaciniame

vamzdelyje).

Elektros instaliacijos vamzdžiai, loviai ir lanksčios metalinės rankovės turi būti paklotos taip, kad

jose nesikauptų ir nesikondensuotų aplinkos drėgmė.

Tose patalpose, kuriose yra garų ir dujų, ardančių laidų ir kabelių izoliaciją bei apvalkalus, taip

pat lauko įrenginiuose ir tose vietose, kur į vamzdžius, lovius ir rankoves gali patekti tepalai, vanduo arba

emulsijos, vamzdžių, lovių ir lanksčių metalinių rankovių tarpusavio jungtys, taip pat jungtys su

skirstymo dėžutėmis, elektros įrangos korpusais ir pan. turi būti sandarios. Šiuo atveju lovių sienelės turi




būti ištisinės, o dangčiai – sandarūs. Jungčių vietose vamzdžiai ir loviai turi turėti sandarinimo įtaisus,

lanksčios metalinės rankovės turi būti hermetinės. Dulkėtose patalpose vamzdžių, rankovių, lovių jungtys

ir atšakos turi būti apsaugotos nuo dulkių.

6.4. Paslėptoji elektros instaliacija patalpose

Gyvenamose ir administracinėse patalpose paslėptosios instaliacijos laidai ir kabeliai turi būti

montuojami instaliacijai skirtose zonose. Horizontaliųjų instaliacijos zonų plotis yra 30 cm, o vertikaliųjų

– 20 cm.

Horizontaliosios instaliacijos zonos prasideda 15 cm atstumu nuo lubų, bei 15 cm ir 90 cm

(dažniausiai virtuvėse) atstumu nuo grindų. Vertikaliosios instaliacijos zonos prasideda 10 cm atstumu

nuo langų, durų ir kitų angų kraštų ir 10 cm atstumu nuo patalpų kampų.

Jungikliai, rozetės ir atšakos dėžutės turi būti įrengti instaliacijos zonose. Jungiklius

rekomenduojama įrengti 105 cm arba 115 cm (kaip nurodo Elektros įrenginių įrengimo taisyklės – arčiau

durų rankenos), o rozetes – 30 cm ir 115 cm atstumu nuo grindų (dažniausiai virtuvėse).

Elektros mašinos, aparatai ir prietaisai, kurių vienetinė galia 2 kW ir didesnė, turi būti prijungti

prie skirstomojo skydo atskira elektros grandine.

Paslėptosios elektros instaliacijos vamzdžiai, kanalai ir lanksčios metalinės rankovės turi būti

sandarūs.

Elektros instaliaciją įrengti ventiliacijos kanaluose ir šachtose draudžiama. Ventiliacinius kanalus

ir šachtas gali kirsti pavieniai laidai ir kabeliai, nutiesti plieniniuose vamzdžiuose. Tiesiant laidus ir

kabelius virš kabamųjų lubų reikia atsižvelgti į šio skyriaus nurodymus, taip pat į gyvenamųjų namų ir

visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiams keliamus reikalavimus.

6.5. Elektros instaliacija pastogėse

Elektros instaliacija pastogės patalpose gali būti atviroji ir paslėptoji.

Atviroji instaliacija turi būti įrengta nedegiais kabeliais arba nedegiais laidais vamzdžiuose arba

degiais kabeliais ir laidais nedegiuose vamzdžiuose. Kabeliai, esantys ne didesniame kaip 2,5 m aukštyje

nuo grindų, turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

Paslėptoji instaliacija turi būti įrengta sunkiai degiais (nepalaikančiais degimo) kabeliais arba

degiais kabeliais ir laidais nedegiuose vamzdžiuose, arba kabeliais ir laidais, nutiestais nedegios

medžiagos sienose ir perdangose.

Pastogės patalpose elektros instaliacijos linijos atšakas, nutiestas į ne pastogėje esančius elektros

imtuvus, leidžiama įrengti atvirai – vamzdžiuose iš metalo arba iš kitų sunkiai degių medžiagų, kuriomis

liepsna neplinta (medžiagų su liepsnos plitimo indeksu lygiu nuliui ) arba paslėptai – nedegiose sienose

(perdangose).

Pastogės patalpose įrengiamų šviestuvų ir kitų elektros imtuvų komutavimo aparatai turi būti

montuojami ne pastogės patalpoje. Komutavimo aparatus galima įrengti pastogės patalpoje ant nedegios

sienos, jei ji yra prie durų ir į pastogės patalpą galima užlipti laiptais.




6.6. Lauko elektros instaliacija

Lauko elektros instaliacija statinių sienomis, lubomis ir kitomis laikančiomis konstrukcijomis turi

būti įrengiama kabeliais su specialia lauko sąlygoms skirta izoliacine medžiaga. Lauko elektros

instaliaciją įrengti ant gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų stogų, išskyrus atvadus, draudžiama.

Atstumas nuo atvado kabelio iki kelio (gatvės) ar įvažiavimo važiuojamosios dalies paviršiaus turi

būti ne mažesnis kaip 5,5 m, o iki šaligatvio ir takų paviršiaus – ne mažesnis kaip 3,5 m. Atvado aukštis

prie pastato nuo žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2,75 m.

6.7. Bendrosios elektros instaliacijos montavimo taisyklės ir normos

Vidaus instaliacijos technologinį montavimo procesą galima būtų suskirstyti į šiuos etapus:

1.Bendras pasiruošimas: gaunama paskyra, susipažįstama su brėžiniais, schemomis ir darbo vieta,

išrašomos ir gaunamos medžiagos, organizuojama darbo vieta.

2. Žymėjimas: šio darbo etapo metu nuosekliai pažymimos vietos, kur turi būtį sumontuoti

šviestuvai, elektros aparatai, galinės dėžutės, skirstomosios dėžutės, linijos, praėjimai, perėjimai.

3. Paruošimas: paruošiami vamzdžiai ar rankovės, iškalamos vagelės ir perėjimai per sienas,

įtvirtinamos skirstomosios ir galinės dėžutės, išmušamos skylės per perdengimus, pritvirtinami

apšvietimo ar galios skydeliai ir kt.

4. Linijų tiesimas: tiesiami ir pritvirtinami laidai ir kabeliai, perveriami per perėjimus, įklojami į

vageles, įleidžiami į skirstomąsias ir galines dėžutes bei skydelius.

5.Schemos surinkimas: dėžutėse ar skydeliuose sujungiami laidai, sumontuojami tvirtinimo ar

laikymo elementai, komutaciniai apsaugos ir reguliavimo aparatai.

6. Darbo užbaigimas: sutvarkomi techniniai darbo dokumentai. Pasirašomi priėmimo - perdavimo

aktai. Sutvarkoma darbo vieta.

Atliekant elektros instaliaciją be projekto, reikėtų vadovautis šiuo operacijų nuoseklumu:

1.Suskirstyti imtuvus pagal paskirtį, vietą patalpose, loginį tarpusavio ryšį bei galią į grupes, kuo

didesniam tų grupių kiekiui numatant savarankiškas maitinimo grandines. Reikia dirbti taip, kad vienoje

patalpoje logiškai pagrįstai būtų instaliuojamos bent dvi grandinės, apsaugotos atskirais apsaugos

aparatais, pavyzdžiui, apšvietimo šviestuvų ir kištukinių lizdų. Gali būti sieniniai šviestuvai ir lubose

esantys šviestuvai ir pan. Didesnės galios imtuvai turėtų būti maitinami atskiromis grandinėmis.

2. Turint trifazį maitinimo tinklą, galias būtina paskirstyti visoms fazėms kiek galint tolygiau.

3. Patikslinus grandinių apkrovą, jų ilgį, parenkami laidų skerspjūviai bei reikalingi apsaugos

aparatai.

4. Įvertinus patalpų sąlygas, eksploatavimo ypatumus ir Taisyklių reikalavimus, pasirenkamas

instaliacijos būdas.

5.Iš žinynų ar firmų katalogų pagal patalpų sąlygas parenkamos laidų markės, paskaičiuojamas jų

kiekis, parenkami konkretūs tvirtinimo, laikymo, elementų ar jungčių tipai, jų kiekis.

6.Toliau darbai vykdomi pagal aukščiau nurodytą technologinį montavimo procesą.

Visais atvejais neleidžiama greta vienas kito kloti skirtingos paskirties ar skirtingo įtampos dydžio

laidus ar kabelius. Klojant betarpiškai, turi būti siekiama, kad jie atsitiktinai nesusiliestų (klojant išlaikyti




bent 5-10 cm atstumą). Klojant loveliuose, turi būti naudojami loveliai su pertvaromis. Atskirais atvejais,

klojant ilgesniais atstumais, gali būti reikalinga tarp tokių laidų išlaikyti 30 cm ar net didesnį atstumą, jei

klojama šalia didelės galios grandinės (suvirinimo aparatų ar apšvietimo reguliavimo), arba pati signalų

grandinė yra labai jautri, pavyzdžiui, signalizacija nuo įsilaužimų.

Neleidžiama kloti laidų išilgai šildymo vamzdžių, ant dūmtraukių, ventiliacijos vamzdžiuose ar

šildomais paviršiais. Leidžiami atvejai nustatyti Taisyklėse. Būtina įvertinti šių paviršių galimus ribinius

įkaitimus (atskirais atvejais net dūmtraukis gali įkaisti iki 200°C temperatūros). Bet kuriuo atveju reikia

kategoriškai vengti laidų klojimo virš tinkuoto dūmtraukio paviršiaus.

Neleidžiama tiesti laidų nenaudojamų dūmtraukių ar kitų ertmių viduje, jei tie laidai nėra skirti

savo svorio jėgoms atlaikyti. Jei tokio būdo negalima išvengti, reikia naudoti laidus su save palaikančiais

elementais, o pačias erdves pakeisti taip, kad, pavyzdžiui, nors ir dabar nenaudojamas dūmtraukis

negalėtų būti vėliau panaudotas pagal paskirtį (užpilti vidų smėliu).

Rekonstruojant senus pastatus, laidų tiesimui galima pasinaudoti nenaudojamais vandentiekio ar

dujų vamzdynais, prisilaikant atitinkamų instaliacijos tiesimo (ir įnulinimo) reikalavimų. Tai dažnai gali

supaprastinti montavimo darbus ir sumažinti jų savikainą.

6.8. Laidų sujungimų ir prijungimų techniniai reikalavimai

Laidų sujungimai, kaip ir kiti instaliacijos elementai, turi atitikti keliamus reikalavimus.

Sujungimams turi būti keliami ypatingi reikalavimai, nes šiose vietose yra pašalinama laidų izoliacija ir

taip sumažinamas apsaugos laipsnis. Būtent šiose vietose dėl netinkamų kontaktų atsiranda padidintas

gaisro pavojus, padidėja pereinamoji kontaktų varža. Laidų sujungimai turi būti visuomet atliekami tik

ant izoliuotų elementų arba patys būti izoliuojami.

Įvairūs elektros instaliacijos elementai sujungiami tarpusavyje arba prijungiami prie įrenginių

naudojant kontaktinius sujungimus. Elektriniu kontaktu reikėtų vadinti kūnų susilietimą, užtikrinantį

elektros grandinės vientisumą. Elektros įrenginių sudėtingumas ir didėjantys reikalavimai elektros

energijos tiekimo patikimumui kelia vis didesnius reikalavimus elektrinių kontaktų kokybei, sąlygoja

naujų kontaktinių sujungimų rūšių atsiradimą, jų atlikimo technologijos tobulėjimą. Kontaktinius

sujungimus galima klasifikuoti pagal daugelį požymių. Pagal konstrukciją kontaktiniai sujungimai gali

būti neišardomieji ir išardomieji.

Neišardomieji kontaktai – tai tokie kontaktai, kuriuos atjungiant turi būti sugadinta bent viena iš

sujungiamų detalių ar medžiagų (lituoti ir suvirinti, suklijuoti ar aplieti sujungimai).

Išardomieji kontaktai gali būti atjungiami nesugadinant detalių (varžtiniai ir spyruokliniai

gnybtai, presuojamieji ir kištukiniai gnybtai);

Kištukiniai kontaktiniai sujungimai – paprastai daugkartinio naudojimo kištukinės jungtys.

Pagal montavimo ir eksploatacines savybes kontaktai gali būti sujungiamieji, prijungiamieji,

atsišakojimo ir kt.

Gnybynuose, kaip ir gnybtuose, gali būti naudojamos įvairios sujungimų technologijos:

– Srieginio sujungimo;

– Spyruoklinio sujungimo;

– Spyruoklinio pagreitinto sujungimo;




– Greito sujungimo. (IDC – insulation displacement connector or Insulation piercing connector,

vok. LSA-Anschlusstechnik). Prijungiant laidus šiais gnybtais nereikia nuimti izoliacijos.

Firmos Phoenix Contact pavyzdžiuose galima susipažinti su šių sujungimų technologijomis.

Phoenix Contact sraigtinio sujungimo UT, spyruoklinio sujungimo ST, spyruoklinio pagreitinto sujungimo

PIT ir greito sujungimo QTC technologijos

WAGO 222 serijos gnybtas trumpiklis lankstiems ir monolitiniams laidinikams sujungti

Be papildomų įrankių, laidai sujungiami įvairių konstrukcijų gnybtais – viršuje pavaizduotais

trumpikliais, apačioje – liustriniais gnybtais.

Firmos WAGO liustriniai gnybtai: vienpusiai dviejų laidų sujungimui bei dvipusis gnybtas ir naujausios

konstrukcijos kompaktiškas WAGO 221 serijos gnybtas – trumpiklis




Tvirtinimo elementai turi atitikti laidų ir kabelių matmenis, turi būti pritaikyti prie montavimo

schemos, būti patikimi ir saugūs bet kokiomis eksploatavimo sąlygomis. Negalima tiksliai nurodyti, kaip

dažnai reikia tvirtinti laidus ar kabelius. Atstumai gali būti patys įvairiausi. Bet kuriuo atveju tarpuose

laidai neturi per daug išlinkti, turi patikimai laikytis, o atviroje instaliacijoje – turėti gerą estetinį vaizdą.

Paprastai horizontalia kryptimi laidai tvirtinami dažniau (kas 30 – 40 cm), o vertikalia kryptimi – rečiau

(kas 50 – 70 cm). Paskutinis tvirtinimas turėtų būti atliekamas 10 – 15 cm atstumu nuo skirstomosios ar

galinės dėžutės. Plokštieji laidai su tarpu gali būti pritvirtinami tiesiogiai vinimis (tam reikia naudoti

specialias vinis). Laidai tik su viena fazine izoliacija negali būti tvirtinami metalinėmis apkabėlėmis

betarpiškai, turi būti naudojami tarpiniai izoliaciniai elementai – juostelės ar kt. Drėgnose, šlapiose ar

chemiškai aktyviose aplinkose turi būti naudojami varžlankiai ar apkabos su tvirtinimo elementais,

garantuojantys laidų atitraukimą nuo paviršių bent 5 mm atstumu.

Vamzdžiams tvirtinti gali būti naudojami specialūs laikikliai, atitraukiantys juos nuo paviršių.

Kelių konstrukcijų loveliai, instaliacinių kabelių ir laidų tvirtinimo vinys, tvirtinimo apkabos, diubeliai,

trumpikliai, dirželiai ir izoliacinės juostos

Dažnai kontaktiniai sujungimai turi atlaikyti ne tik darbines sroves, bet ir trumpojo jungimo

sroves. Kontaktai turi būti nesudėtingi ir minimaliai jautrūs juos montuojančio ir eksploatuojančio

personalo darbo klaidoms. Pereinamojo kontakto varža turi būtine didesnė už sujungiamųjų laidininkų

varžą. Jei sujungiami du skirtingo laidumo laidininkai, tai kontakto varža turi atitikti mažesnio laidumo

laidininko varžai.

Eksploatavimo metu kontaktiniai sujungimai gali nežymiai atsilaisvinti, tačiau pereinamoji varža

neturėtų viršyti jungiamojo laidininko varžos daugiau kaip 1,8 karto. Mechaninių jėgų veikiamų

kontaktinių sujungimų atsparumas neturėtų būti 90% mažesnis užjungiamųjų laidininkų atsparumą. Jei

jungtyse turi būti veikiamos mechaninių jėgų, jų atsparumas gali būti didesnis kaip 70%.

Prijungimai prie jungiklių, kištukinių lizdų ar kitų aparatų turi būti tik lengvai išardomi, kad būtų

galima pakeisti šiuos aparatus. Sujungimai turi būti tvirti ir patikimi. Jiems atsilaisvinus, gali padidėti

sujungimų pereinamoji varža, ta vieta pradėti kibirkščiuoti ir kaisti. Dėl to gali nutrūkti elektros energijos




tiekimas. Gnybtai turi turėti apsaugines dangas, kad jų neveiktų drėgmė ir kiti veiksniai. Taisyklėse

nurodytos sujungimų rūšys.

Laidai gali būti sujungiami:

– susukant ir suvirinant ar sulituojant;

– susukant ir apspaudžiant;

– naudojant įvairių konstrukcijų suveržiamuosius gnybtus - varžtinius su dviem varžtais ar su

vienu varžtu;

– naudojant specialius įvairių konstrukcijų trumpiklius (sparnuotos užsukamos veržlės,

įspaudžiamieji gnybtai su liežuvėliais kiekvienam sujungiamam laidui atskirai ir kt.)

Didesnio kaip 2,5mm2 laidams sujungti turi būti naudojami skirstomosiose dėžutėse tvirtinami

gnybtai. Esant galimybei, juos geriau parinkti pagal paskirtį – PE, N faziniams laidams sujungti.

Skirstomosiose dėžutėse, kaip ir skydeliuose, gali būti numatyti bėgeliai gnybtų tvirtinimui.

Sujungimo vietos izoliacija turi būti tokio lygio kaip ir sujungiamųjų laidų izoliacija.

Jei naudojami gnybtai, tai, priklausomai nuo jų konstrukcijos, laidas į juos turi būti įkišamas tiek,

kad gnybto ir laido izoliacijos persidengtų. Laidžiosios dalies galas neturi išlysti už gnybto ribų. Laidas

visuomet turi būti įleidžiamas iš kairės gnybto varžto pusės.

Jungiamosios kaladėlės ir instaliaciniai gnybtai

Sukamieji gnybtai (sparnuotos užsukamos veržlės)




Jei formuojama kilpa, ji taip pat turi būti sukama pagal laikrodžio rodyklę. Gnybto konstrukcija

turi atitikti sujungiamųjų laidų kiekį ir jų skersmenį bei medžiagą. Daugumos šiuolaikinių kištukinių

lizdų, jungiklių ar kitų aparatų gnybtai leidžia prijungti bent po du laidus. Jei tokiuose aparatuose

naudojami spyruokliniai gnybtai, tai jų konstrukcija turi būti numatyta montuoti vieno laido prijungimą

neveikiant kito. Laido izoliacija turi būti nuimama specialiomis replėmis. Naudojant peilį, izoliaciją

geriau nuiminėti drožiant, kategoriškai draudžiama statmenai įpjauti srovinę gyslą. Laidų sujungimams

izoliuoti gali būti naudojama paprasta izoliacinė juosta. Labiau svarbioms vietoms izoliuoti, ypatingai, jei

jos veikiamos UV spindulių ar kitų veiksnių, reikia naudoti patikimas izoliacines juosta, tinkančias

tokiems tikslams.

Jei gysla daugiavielė, tai prieš įleidžiant ją po varžtu, ji turi būti susukama taip, kad prisukus

varžtą atskiros vielelės neliktų laisvai kaboti. Tai gali iššaukti trumpus jungimus. Galima naudoti

apspaudžiamąsias įvores. Negalima taip prisukti laido, padengto lydmetaliu.

Lydmetaliu galima padengti tik daugiavielės gyslos patį galą, jei naudojamo gnybto konstrukcija

negarantuoja vielelių išsklaidymo. Kitu atveju naudojamos presuojamosios gilzės arba antgaliai.

Atliekant bet kokius sujungimus reikia stengtis, kad darbo metu laidai būtų kuo rečiau lankstomi.

Ypatingai lankstymams yra jautrūs aliumininiai laidai. Dažnas lankstymas montavimo metu gali

sumažinti jungčių patikimumą eksploatavimo metu. Laidų ir kabelių jungimosi ir atšakų vietos turi būti

prieinamos apžiūrėti. Šis reikalavimas netaikomas laidų prijungimo vietoms prie lubose, grindyse ar

sienose sumontuotų kaitinimo elementų, kabelių movoms. Prieinami apžiūrėti turi būti ir sulituoti bei

suvirinti sujungimai.

Apšvietimo, grupiniuose skydeliuose ar kitose vietose sumontuotos instaliacijos laidai turi būti

tvarkingai išdėstyti, keli viena kryptimi laisvai tiesiami laidai turi būti surišti. Tam gali būti naudojami

specialūs montažiniai dirželiai. Jei laidai gali būti veikiami saulės spindulių, turi būti naudojami ir

atitinkami montažiniai dirželiai.

Laidai sujungimo vietose neturi būti mechaniškai tempiami. Tai turi būti užtikrinta įrenginio

gamintojo arba montuotojo. Visais atvejais sujungiant ar prijungiant PEN arba PE laidus, būtina juos

palikti bent 8 mm ilgesnius už fazinius laidus, kad atsitiktinai veikiant jėgai pirmiau atsijungtų pastarieji.

Tai taikoma ir kištukinėms jungtims. PE laido kištukas turi atsijungti paskutinis. Turi būti

paliekama pakankama laido atsarga būsimiems galimiems perjungimams. Laidų galai klojant paslėptosios

instaliacijos būdu, ypatingai iš po tinko, turi būti apsaugoti nuo tiesioginio prisilietimo. Neleidžiama

laidus išvesti (pvz. į šviestuvą, boilerį, gartraukį) tiesiai iš po tinko. Jis turi baigtis skirstomojoje dėžutėje

arba išėjimų vietose panaudojami vamzdeliai, kitos apsauginės priemonės.

Storesnių kabelių gysloms taikomi ir varžtais pritvirtinami antgaliai. Taisyklingai atliktas

presavimas yra bene patikimiausias sujungimo būdas. Tam naudojami įvairių tipų mechaniniai ir

rankiniai presai, replės. Patikimiausi prijungimai yra naudojant specialius presuojamus antgalius.

6.9. Pasiruošimas elektros instaliacijos montavimo darbams, laisvų zonų elektromontavimo

darbams, išsiaiškinimas




Vadovaujantis šia instrukcija yra nustatoma: grindų ir pakabinamų lubų aukščiai, laisvos zonos

laidams ir kabeliams kloti bei kitai elektrotechninei įrangai montuoti. Susipažįstama su brėžiniais

schemomis ir darbo vieta, išrašomos ir gaunamos medžiagos, organizuojama darbo vieta.

Darbų vadovas kartu su brigadininku, objekte susitinka su projektuotoju, užsakovo ir

generalinio rangovo atstovais, išsiaiškina laisvas zonas: laidams, kabeliams, kabeliniams loveliams,

kabelinėms kopėčioms ir skydams. Taip pat grindų ir pakabinamų lubų aukščius, elektros įrengimų

montavimo vietas.

Aptartus rezultatus generalinis rangovas surašo į autorinės priežiūros žurnalą ir užfiksuoja laisvų

zonų akte.

Nukrypimai nuo projekto ir ELIĮT reikalavimų apiforminami autorinės priežiūros žurnale.

6.10. Skydelių, rozečių, jungiklių ir skirstomųjų ir galinių dėžučių vietų nužymėjimas

Vadovaujantis šia instrukcija, elektros montuotojai atlieka virštinkinių ir potinkinių

paskirstymo ir apskaitos skydelių, rozečių, jungiklių ir skirstomųjų ir galinių dėžučių vietų

nužymėjimo darbus.

Nužymima taip, kad skydelių aukštis nuo grindų iki elektros skaitiklio ar automatinių jungiklių,

būtų 1,5-1,7 m.

Administracinėse patalpose, gyvenamuose patalpose, rozečių pastatymo vietos – 200-300 mm nuo

švarių grindų.

Mokyklose, vaikų darželiuose rozečių nužymėjimo vieta – 1,8 m nuo švarių grindų.

Jungiklių aukštis nuo švarių grindų, administracinėse, gyvenamose patalpose – 0,8-1 m (paprastai

– durų rankenos aukštyje, durų rankenos pusėje).

Rūsių sandėliuose, sandėliuose ir pavojingose patalpose – prieš įėjimą į jas.

Skirstomųjų dėžučių kiekis parenkamas pagal poreikį, jų dydis – pagal sujungiamų laidų kiekį.

Mažiau patyrusiems elektrikams galima pasinaudoti atskirų gamintojų pateikiamomis lentelėmis,

pvz.:

Informacija ant skirstomosios dėžutės korpuso

Darbo priemonės reikalingos nužymėjimui atlikti:

– Ruletė;

– Gulsčiukas;

– Žymeklis.

Nužymint pastatymo vietas, turi būti pilnai atlikti statybinės dalies montavimo priešapdailiniai

darbai.




Elektros skydelių, rozečių ir jungiklių vietos nužymimos projekte nurodytose vietose, rulete

išmatuojant atstumą nuo švarių grindų (jeigu įrengimas bus statomas šalia durų, langų – atitinkamai

matuojama ir nuo jų), pažymint žymekliu kryželį.

Paskirstymo dėžutės normaliose patalpose nužymimos laidų klojimo zonoje, kiekviename laidų

atsišakojime.

Rūsiuose jų vietos nužymimos praėjimuose pagal projektą.

Darbų vadovas su brigadininku ir techninę priežiūrą vykdančiu atstovu dar kartą patikslina jų

vietą. Jeigu yra pakeitimų, ištaisomos nužymėjimo vietos į kitas, panaikinamos arba papildomos.

Žymė daroma tokia, kad per laiko tarpą nenubluktų ir būtų suprantama.

6.11. Skirstomųjų ir galinių dėžučių vietos paruošimas ir montavimas

Vadovaujantis šia darbo instrukcija yra atliekamas dėžučių vietos paruošimas ir montavimas

paslėptai ir atvirajai elektros instaliacijai.

Darbo priemonės reikalingos šiam darbui:

– Perforatorius;

– Grąžtas;

– Plaktukas;

– Paskirstymo, montažinės dėžutės, atitinkančios A ir aukštesnio energinio efektyvumo

pastatams keliamus reikalavimus;

– Karūnų komplektas;

– Gulsčiukas;

– Kaiščiai;

– Medvarščiai;

– Šlapias skiedinys, gipsas arba glaistas;

– Sandarinimo elementai pagal projektą ar gamintojo nurodymus.

Dėžučių lizdai gręžiami nužymėtose vietose.

Parenkama karūna 3–5 mm platesnė už dėžutę, kad būtų galimybė vėliau įtvirtinti dėžutę sienoje.

Gręžiama tokia anga, kad dėžutė pasislėptų sienoje 2–5 mm gyliu nuo sienos krašto iki dėžutės

viršutinės dalies. Būtina atlikti kiaurymių, vagelių per sienas bei perdangas, pramušimą iškalimą arba

pragręžimą nepažeidžiant statinių konstrukcijų ir sandarumo, įvertinant A ir aukštesnės energinės klasės

pastatams keliamus reikalavimus (sienų ir apšiltinimo elementų reikiamus storius, apšiltinimo medžiagos

savybes ir kt.)

Angoje likusios trukdančios tinko, betono ar plytos dalys išmušamos kaltu ir plaktuku.

Iš angos išvalomos šiukšlės.

Dėžučių, paslėptai instaliacijai, montavimo seka:

Dėžutės šonuose išpjaunamas reikalingas kiekis skylių. Skylės pjaunamos tose vietose, kur bus

įvedamas kabelis. Skylių dydis išpjaunamas toks, kad laisvai tilptų visi numatyti įvedimui kabeliai.Skylės

daromos ten, kur per jas pravesti laidai nekliudys jungiklių ir rozečių su skečiamaisiais tvirtinimo

elementais įstatymui. Jeigu dėžutėje yra gamyklos numatytos išlaužimui skylės – pasinaudojama jomis

(A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose tokios dėžutės neturėtų būti naudojamos, išskyrus

instaliacijas, kur temperatūrų skirtumas tarp gretimų patalpų nenumatytas).




Toliau, žemiau parodytais būdais įvedami į dėžutę kabeliai ar vamzdžiai.

Dėžutė iš šonų padengiama skiedinio, gipso ar glaisto sluoksniu, kurio dydis priklauso nuo angos

sienoje dydžio, panaudojamas numatytas sandarinimas.

Dėžutė įspaudžiama į angą sienoje.

Pridėjus prie sienos lygų paviršių (pvz. gulsčiuką), dėžutės viršutinė dalis išlyginama su siena.

Nuvalomi nuo dėžutės priekinės dalies kraštų įtvirtinimo masės likučiai.

Išorinių paskirstymo dėžučių montavimo seka:

Atliekamas skylių dėžutėse išpjovimas.

Dėžutės tvirtinamos:

a) jeigu siena yra medinė, dėžutė pastatoma į nužymėtą vietą ir jos dugnas, medvarščiu

prisukamas prie sienos.

b) jeigu siena yra mūro ar betono, nužymėtoje vietoje išgręžiama skylė, įkalamas kaištis ir

medvarščiu į kaištį prisukamas dėžutės dugnas.

Uždėjus ant dėžutės gulsčiuką (jeigu ši yra keturkampė), patikrinama ar ji pastatyta horizontaliai.

Jeigu ne horizontaliai – pakoreguojama.

Įvedami kabeliai į dėžutę.

Patikrinimas atliekamas vizualiai ir gulsčiuko pagalba. Dėžutės turi būti pastatytos

horizontaliai (virštinkinės), neturi išsikišti iš tinko sluoksnio (potinkinės).

Atliekant instaliacijas A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose skirstomųjų ir galinių dėžučių

vietos paruošimas ir montavimas įgauna ypatingą reikšmę. Tinkamas kiaurymių paruošimas, dėžučių

montavimas, jų konstrukcijų parinkimas ir sandarinimas gali ženkliai įtakoti statybinių pastato elementų

šiluminį pralaidumą. Šias problemas įvairūs gamintojai sprendžia įvairiais būdais. Pasinaudokime firmos

KAISER siūlomomis įrengimo technologijomis būtent pasyviuose ir aukštos energinės klasės pastatuose.

Panašūs principai vyrauja ir kitų gamintojų aparatų instaliacijose.

Tokių pastatų instaliacijai KAISER siūlo visą eilę gaminių ir technologijų.

Tuščiavidurėse sienose šilumos nuotėkį sulaiko iš šiltosios pusės klojamas izoliacinis barjeras.

Atliekant montavimą jis neturi būti pažeidžiamas.

Atliekant montavimą skylėtose plytose būtina naudoti dėžutes su specialiais sandarinimo

elementais.

ECON sistemos skirstomųjų ir galinių dėžučių montavimo karkasinėje ir tuščiavidurių plytų sienoje elementai

pagal KAISER




Elastingi ECON sandarikliai užtikriną patikimą izoliaciją laidų įvedimo vietose. Integruota

laido apspaudimo technologija yra nepakeičiama A ir aukštesnės energinės klasės pastatų instaliacijose.

ECON technologijos pagal KAISER naudojimas dėžutėse

Atliekant instaliacijas reikia tinkamai įrengti pačių dėžučių sandarų tvirtinimą. A ir aukštesnės

energinės klasės pastatuose reikia naudoti specialias folijas, juostas, panašias, kaip siūlo KAISER. Naujos

kartos skirstomosios ir galinės dėžutės su ECON sistema be papildomų įrankių užtikrina patikimą

šiluminį ir higieninį sandarumą.




Paskirstymo ar galinių dėžučių įrengimo technologijos elementai

Specialios sandarinimo plėvelės ar juostos naudojimas bei dėžutės tvirtinimas

EnoX tipo korpusai naudojami plonose sienose ir lubose, kur reikia užtikrinti A ir aukštesnės

energinės klasės pastatams keliamus sandarumo reikalavimus. Jie sutrukdo oro srautų judėjimui ir

šilumos nutekėjimui.




Atskiri montavimo pavyzdžiai

EnoX tipo korpusai ir jų montavimo procesas




ThermoX korpuso sistemos įrengimo A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose atskiri elementai

Kitas, ne mažiau svarbus, instaliacijos elementas A ir aukštesnės energinės klasės pastatų

instaliacijose yra kabelių ir laidų sandarinimas perėjimuose per sienas ir perdangas. Tokie perėjimai, šalia

priešgaisrinių reikalavimų, dabar jau turi tenkinti ir šiluminio laidumo reikalavimus. Kaip tai atlikti

matome iš piešinio.




Kabelių ir laidų sandarinimas perėjimuose per sienas ir perdangas

Montavimo angos gipsokartone paruošimas ir instaliacinės dėžutės montavimas gipsokartone

Atliekant kelių dėžučių montavimą atstumų išlaikymui naudojami specialūs šablonai ar vykdomi

matavimai.

Pažymimas skylės vidurys ir grąžtu išgręžiama 68 mm skersmens skylė. Jei montuojami deriniai,

išlaikomas standartus atitinkantis 71 mm atstumas tarp skylių ir antroji skylė išgręžiama vertikaliai arba

horizontaliai pirmajai.

Laidai ir/arba vamzdžiai įvedami ir suspaudžiami priekinėje pusėje. Tada į gręžtinę angą

įstatomos prietaiso dėžutės.




Montavimo dvigubos angos gipsokartone paruošimas ir instaliacinių dėžučių tvirtinimas gipsokartone

Instaliacinių elementų dėžutės gręžtinėje skylėje užfiksuojamos atsuktuvu ir tvirtinimo varžtu.

Laikomosios plokštelės, esančios galinėje dėžučių pusėje, suteikia tinkamą atramą.

Naudojant dvigubą instaliacinę dėžutę priekinėje pusėje nurodytu atstumu išgręžiamos dvi 68 mm

skersmens skylės. Likusi dalis išpjaunama peiliu.

Dvigubos instaliacinės dėžutės montavimas gipsokartone bei jungiklio ir rozetės montavimas į dvigubą instaliacinę

dėžutę

Darbų seka geriau suprantama iš apatinių piešinių

1,2. Aukščiau minėtu būdu pažymimos ir išpjaunamos vietos. Esant reikalui, pnaudojamos

sandarinimo plėvelės ar juostos;

3, 4. Specialiu įrankiu praduriamos skylės ir įkišami laidai ar vamzdžiai, pastaruosius įkišant gali

reikti pasukioti;

5.Kad dėžutę būtų lengviau įdėti, vamzdeliai palenkiami ir įdedama dėžutė;




6, 7,8. Dėžutes grupuojant į iš anksto parengtas kiaurymes įdedamos įvorės;

Laidai ir/arba vamzdžiai įvedami ir suspaudžiami priekinėje pusėje. Tada į gręžtinę angą

įstatomos prietaiso dėžutės.

Pastatų renovacijos metu gali prireikti sandarinti esamas dėžutes. Tai gali būti atliekama

panaudojant įvairių konstrukcijų sandarinimo elementus, kaip parodyta žemiau.

Sandarinimo elementų naudojimas pastatų renovacijoje

Vykdant elektros instaliacijos darbus – įrengiant pastato išorėje šviestuvus, valdiklius,

elektronines durų spynas ir kt. Taip pat turi būti išlaikyta reikiama šiluminė varža. Tokio sandarinimo

įrengimo principas ir jo efektyvumas pavaizduotas žemiau.




Laikiklio montavimo technologija nėra sudėtinga, tačiau, kaip ir kiti darbai, reikalauja

kruopštumo ir atidumo. Tik tokiais atvejais galima pasiekti reikiamą šiluminę varžą. Elektromonteris turi

būti sąžiningas ir dėmesingas.

1. Pritvirtinti pagrindą prie sienos.

2. Priderinti prie apšiltinimo storio laikiklio elementą.

3. Paruošti apšiltinimo įdėklą.

4. Sumontuoti ir apačioje esančiu spragtuku sutvirtinti.

5. Paruošti kiaurymes dėžutėms ar aparatams. Žymėjimai vidinėje pusėje gali palengvinti tikslesnį vietos

parinkimą

6. Sumontuotą dangtelį su dėžutėmis ar aparatais uždėti ir pritvirtinti.




Atliekant instaliacijas prieš pastatų apšiltinimą reikia naudoti specialius teleskopinius laikiklius,

panašius į firmos Kaiser siūlomus gaminius. Apšiltinimas turi glaudžiai apgaubti laikiklio stovelį.

Specialių teleskopinių laikiklių įrengimas pagal KAISER

Laikiklio sutrumpinimo seka

Renovuojant pastatus gali prireikti paaukštinti esamas dėžutes. Tam turi būti naudojami įvairių

gamintojų paaukštinimo žiedai, panašūs į siūlomus firmos KAISER. Jei sienoje dėžutės dar nėra, galima

naudoti papildomus padėklus (pvz. Art.-Nr. 1155-03 ISO-Dosen-Set), ir po to, jei reikia, dar ir žiedus.

ISO pailginimo žiedai pagal KAISER ir padėklas, nesant dėžutei sienoje




Padėklų ir paaukštinimo žiedų uždėjimo seka

6.12. Kiaurymių, vagelių per sienas bei perdangas pramušimas ir iškalimas

Pagal šią instrukciją atliekamas kiaurymių, vagelių per sienas bei perdangas, pramušimas

iškalimas arba pragręžimas.

Darbo priemonės:

– Elektrinis perforatorius;

– Grąžtų rinkinys;

– Apsauginiai akiniai;

– Pirštinės;

– Plaktukas;

– Kaltas;

– Kopėčios.

Darbas pradedamas nuo susipažinimo su projektu.

Pagal projektą nustatomos kiaurymėms, vagelėms reikalingos vietos,

Parenkamas reikalingo ilgio ir diametro grąžtas.

Įsitikinama, kad apačioje (po perdanga) ar kitoje sienos pusėje nebus sužeistas žmogus, reikalui

esant paskiriamas budintis žmogus iš brigados.

Naudojant visas būtinas darbo ir darbo saugos priemones, pramušama, iškalama ar

išgręžiama kiaurymė ir vagelės reikalingos paslėpti elektros instaliacijos kabeliams(saugos priemonės

būtinos visais atvejais).

Atlikus operaciją, kiaurymė pridengiama, kad į ją nepatektų skiedinio ir statybinių šiukšlių.

Darbo rezultatai vertinami pagal pramuštų kiaurymių ir vagelių kiekį, dydžių atitikimais

projektiniams, estetine išvaizda. Būtina atlikti kiaurymių, vagelių per sienas bei perdangas, pramušimą

iškalimą arba pragręžimą nepažeidžiant statinių konstrukcijų ir sandarumo, įvertinant A ir aukštesnės

energinės klasės pastatams keliamus reikalavimus (sienų ir apšiltinimo elementų reikiamus storius,

apšiltinimo medžiagos savybes ir kt.).

Esant reikalui, užtaisyti pramuštas ir pragręžtas angas pagal gaisrinius ir energetinius

reikalavimus.

6.13. Kabelinių kanalų, kopėčių montavimas

Vadovaujantis šia instrukcija, atliekamas kabelinių kanalų, kopėčių montavimas.

Darbo priemonės reikalingos kabelių ir kopėčių montavimui:




– Kabeliniai kanalai, kopėčios;

– Diubeliai, medvarščiai;

– Kabelinių kopėčių tvirtinimo elementai;

– Perforatorius su grąžtų rinkiniu;

– Gulsčiukas;

– Reples, atsuktuvai, plaktukas;

– Metalo pjaustymo elektrinė ir rankinė priemonės;

– Kampų pjaustymo šablonas.

Kabelinių kopėčių ir kanalų montavimas pradedamas nuo susipažinimo su projektu, kuris turi

atitikti ELIĮT ir priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Nustatomos ir pažymimos montavimo (tvirtinimo) linijos, pagal projekte nurodytą kabelinę trasą.

Kabeliniai kanalai, kopėčios tvirtinami horizontaliai, vertikaliai ar su reikalingo kampo posūkiais

bei atsišakojimais.

Kabelines kopėčias galima montuoti keliais aukštais.

Pirmiausia pažymėtose vietose išgręžiamos skylės, įkalami kaiščiai ir medvarščiais pritvirtinamos

kabelinių kopėčių tvirtinimo detalės - stovai, lentynos, apkabos ir pan.

Pačios kabelinės kopėčios varžtais tvirtinamos prie sumontuotų tvirtinimo konstrukcijų.

Tarpusavyje tvirtinamos varžtais arba tam numatytomis jungtimis, rečiau-suvirinant.

Posūkiai atliekami su specialiais kampais, įeinančiais į komplektaciją.

Konstrukcija būtinai įžeminama, pagal ELIĮT reikalavimus.

Kabeliniai kanalai tvirtinami be specialių laikymo konstrukcijų kaproniniais kaiščiais su

medvarščiais. Kampų nupjovimai posūkiams atliekami šablono pagalba.

Patikrinama ar kabinamų kopėčių ir kanalų paklojimo vietos ir atstumai atitinka projekto

reikalavimus.

Taip pat patikrinama estetinė išvaizda, bei paklojimo lygis – gulsčiuku.

6.14. Vamzdžių klojimas

Vadovaujantis šia instrukcija vykdomas plastmasinių vamzdžių klojimas ir jų tvirtinimas pastatų

perdengimuose, grindyse ir sienose.

Vamzdžių laikikliai vienas nuo kito tvirtinami 0,3 - 1 m atstumu. Pirmas laikiklis nuo elektros

spintos, skydelio ar vamzdžio posūkio, tvirtinamas 10-20 cm atstumu.

Tiesioje vamzdžių klojimo linijoje laikikliai išdėstomi vienodais atstumais vienas nuo kito.

Darbo priemonės reikalingos vamzdžių klojimui:

– Gręžimo mechanizmas – perforatorius;

– Metras-ruletė;

– Gulsčiukas;

– Pjūklelis vamzdžiams pjauti;

– Žymeklis-pieštukas;

– Vamzdžiai;

– Vamzdžių laikikliai;





– Plastikiniai kaiščiai;

– Medvarščiai;

– Plaktukas.

Vadovaujantis projektu ir EĮĮT reikalavimais nustatomos vamzdžių klojimo vietos.

Gulsčiuku ir žymekliu nužymimos vamzdžių laikiklių tvirtinimo vietos. Žymė – kryžiukas.

Parenkamas medvarštis pagal laikiklio tvirtinimo skylę ir kaištis pagal medvarštį.

a) Parenkamas grąžtas pagal plastikinį kaištį ir nužymėtoje vietoje išgręžiama kaiščio ilgio

skylutė. Įkalamas kaištis. Prisukamas vamzdžio laikiklis.

b) Jeigu siena medinė, laikiklis medvarščiu prisukamas prie sienos.

Supjaustomi reikiamo ilgio vamzdžiai. Posūkių vietose užmaunamos gofruotos arba standžios

vamzdinės alkūnės.

Paklojami laidai vamzdžiuose.

Tvirtinami vamzdžiai, įspaudžiant juos į sienose pritvirtintus laikiklius.

Darbų vadovas priduoda vamzdžius Užsakovo bei Generalinio rangovo atstovui.

Darbų vykdytojas patikrina ar vamzdžiai tvirtai laikosi, juos lengvai pajudindamas.

Patikrinama ar vamzdžių išdėstymo vietos atitinka EĮĮT reikalavimus.

6.15. Paslėptosios instaliacijos laidų, kabelių klojimas

Vadovaujantis šia instrukcija atliekamas paslėptosios instaliacijos, laidų, kabelių klojimas.

Darbo priemonės:

– Medvarščiai;

– Kaiščiai;

– Kabelio laikikliai;

– Montažiniai dirželiai;

– Elektrinis perforatorius;

– Grąžtai;

– Plaktukas;

– Replės;

– Kaltas;

– Peilis;

– Kopėčios.

Laidų ir kabelio klojimas pradedamas nuo susipažinimo su projektu.

Projektas turi atitikti EĮĮT ir priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Po susipažinimo su projektu, objektu ir darbo sąlygomis į darbo vietą atnešamos visos reikalingos

šiam darbui darbo priemonės ir medžiagos.

Laidas išvyniojamas ir lyginamas.

Laidas ir kabeliai klojami horizontaliai tarp paskirstymo dėžučių ir vertikaliai nusileidimuose į

jungiklius ir rozetes.




Laidai tvirtinami kabelio laikikliais. Plokščią laidą su tarpu (YDYt, BVV-PS ir pan.) galima

tvirtinti specialiomis vinimis laisvoje plokštumoje tarp gyslų.

Kabeliai tvirtinami specialiais montažiniais laikikliais.

Vietose, kur tvirtinimas vinimis neįmanomas (nesilaiko), į plytą įgręžiamas ir įdedamas kaištis ir

laidas arba kabelis pritvirtinamas medvarščiais.

Paklotas laidas nupjaunamas su nedidele atsarga (apie 10-20 cm), kad galima būtų atlikti

pakartotiną sujungimą arba prijungimą.

Ant likusio laido galo markeriu pažymima jo paskirtis (maitinimas, lempa, rozetė, jungiklis).

Baigus darbus, Darbų vadovas surašo paslėptų darbų aktą – paklotų laidų, prieš uždengiant,

apžiūros aktas.

Darbo rezultatai patikrinami pakloto laido izoliacijos varžos matavimais, paklojimo estetine

išvaizdą, visų reikalavimų atitikimu ir pakloto laido ar kabelio kiekiu.

Elektros instaliacijos montavimo pavyzdžiai laidais ir vamzdžiuose pagal Elektroinstallation im Smart Home




Elektros įrangos ir laidų trasų išdėstymas gyvenamajame kambaryje

6.16. Laidų, kabelių galų paskirstymo dėžutėse sujungimas ir patikrinimas, instaliacijos

testavimas

Vadovaujantis šia darbų instrukcija yra atliekamas laidų, kabelių galų paskirstymo dėžutėse

sujungimas ir patikrinimas, instaliacijos testavimas paslėptai ir atvirajai instaliacijai.

Darbo priemonės:

– Elektromontuotojo replės;

– Peilis;

– Atsuktuvas;

– Izoliacinė juosta;

– Sąvaržos ar gnybtai;

– 220/36 V žeminantis transformatorius;

– Multimetras (testeris).

Dėžutėse esančių kabelių izoliacija, peiliu nuvaloma iki paskutinio jos sluoksnio.

Apkarpomi laidai, dėžutėje paliekant 8-10 cm ilgio galus.

Nuo kiekvieno laido nuvaloma 3-5 cm ilgio paskutinės izoliacijos.

Reikalingi galai, tarpusavyje susukami replėmis. Dėžutės neturi būti perpildytos.




Sujungiamos tarpusavyje visų kabelių (galios ateinantis ir nueinantis, rozečių ir šviestuvų) įnulinti

skirtos gyslos. Jeigu paskirstymo dėžutė metalinė ir yra išorėje, jos korpusas įnulinamas laidu sujungiant

jos įnulinimui skirtą gnybtą su įnulinimui skirtomis gyslomis.

Sujungiamos tarpusavyje visų kabelių (galios ateinantis ir nueinantis, rozečių ir į šviestuvų

jungiklius nueinančių) fazinės gyslos. Trifazėje sistemoje: L1 su L1, L2 su L2, L3 su L3.

Sujungiamos tarpusavyje visų kabelių (galios ateinančio ir nueinančio, rozečių ir į šviestuvus

nueinančių) nulinės gyslos.

Nulinis laidininkas jungiamas prie šviestuvo patrono sriegio ar kraštinės jungties. Iš jungiklio

ateinantis fazinis laidas jungiamas prie šviestuvo patrono centrinės dalies

Parenkami, pagal sujungtų laidų storį, varžtiniai ar spyruokliniai gnybtai, kurie užmaunami ant

sujungtų laidų ir tvirtai suveržiami atsuktuvu.

Gnybtai patikimai izoliuojami izoliacine juosta.

Patikrinami laidų sujungimai dėžutėse:

– į tikrinamą apšvietimo instaliaciją paduodama saugi 36 V įtampa;

– patikrinama ar teisingai prijungti magistraliniai vidaus tinklai tarp įvadinio ir paskirstymo

skydelių, skirstomieji vidaus tinklai prie apšvietimo ir galios skydelių. Patikrinama ar yra

įtampa skyduose ant kabelių galų;

– patikrinama ar ši įtampa yra paskutiniuose taškuose: rozetes, jungiklius, šviestuvus ir kitus

imtuvus. Jeigu įtampos nėra, pamatuojama artimiausioje paskirstymo dėžutėje ant įvadinio

kabelio ar apskritai iki to taško atiteka.

Nesant įtampos artimiausioje dėžutėje, įtampa matuojama sekančioje dėžutėje, artėjant prie

elektros įvado ir kol surandamas taškas kuriame yra įtampa.

Po to dėžutėje patikrinami laidų sujungimai.

Ištaisius sujungimo netikslumus, pakartojamas patikrinamas ar ši įtampa yra paskutiniuose

taškuose paskutinius taškus: rozetes, jungiklius, šviestuvus ir kitus imtuvus, kol rezultatas bus gautas

teigiamas.

Laidai tvarkingai subandažuojami į paskirstymo dėžutę. Formuojant laidus skirstomojoje dėžutėje

būtina juos lenkti kuo didesniais spinduliais, tokia tvarka, kad eksploatuojant juos būtų kuo patogiau

apžiūrėti ir/ar atlikti patikrinimus.

Užspaudžiamas arba prisukamas (priklausomai nuo konstrukcijos) paskirstymo dėžutės dangtelis.

Užbaigus darbus, kai gaunami teigiami rezultatai, raštiškai pranešama Užsakovui, kad instaliacija

tvarkinga ir galima vykdyti galutinius apdailos darbus.

Darbo rezultatų patikrinimas vykdomas galutinai sumontavus visus elektros įrenginius, kurie turi

veikti pagal darbo projektų reikalavimus.

6.17. Galios ir automatikos skydelių surinkimo instrukcija

Pagal šią darbo instrukciją yra atliekamas visų tipų automatikos ir galios skydelių surinkimas.

Darbo priemonės:

– Elektros montuotojo įrankių komplektas;

– Metalo skylmušių komplektas;




– Rankinis antgalių presas;


– Elektrinis grąžtas;

– Mažiausio numerio montažiniai dirželiai;

– Bandymo įtampos padavimo kabelis;

– Lipdukų spausdinimo mašinėlė;

– Multimetras (testeris).

Darbuotojai išdėsto skydeliuose aparatūrą:

a) galios skydeliuose automatiniai jungikliai išdėstomi ant metalinių DIN bėgių, pagal projekte

nurodytą eilės tvarką;

b) automatikos skydeliuose automatiniai jungikliai išdėstomi viršutinėje dalyje, magnetiniai

paleidikliai, relės bei kita modulinė aparatūra - sekančiose eilėse, nulinės ir įžeminimo kaladėlės (jeigu

nėra numatyta skydelio konstrukcijoje joms specialių tvirtinimo vietų) bei pereinamųjų kontaktų gnybtai

- apatinėje dalyje. Metaliniuose skydeliuose, pagal ateinančių kabelių skaičių ir storį parenka riebokšlius,

dugne išgręžia reikiamą kiekį kiaurymių 11 mm grąžtu. Parenka pagal antgalius metalo skylamušius ir

pagal išgręžtas kiaurymes išpresuoja reikiamo dydžio angas. Susuka į angas antgalius. Tokiu pačiu

principu pritvirtina ant durelių išorinius indikacijos bei valdyme prietaisus - lemputės viršuje, raktai ir

mygtukai apačioje.

Atlieka komutaciją.

Galios skydeliuose, kiekvienoje eilėje automatiniai jungikliai tarpusavyje sujungiami trumpiklių

pagalba. Atpjaunamas reikalingo ilgio trumpiklis pagal automatinių jungiklių modulius (1 fazės

automatinis jungiklis-1 modulis, 3 fazių-3 moduliai). Iš trumpiklio rėmelio ištraukiamos varinės

trumpinimų juostelės ir replėmis apkarpomi jų galai iki pajungimo gnybtų. Juostelės grąžinamos atgal į

rėmelį. Rėmelis įstatomas į automatinius jungiklius iš apatinės pusės į jam skirtas nišas.

Kiekviena automatinių jungiklių eilė tarpusavyje sukomutuojama vienos gyslos ir vieno sluoksnio

izoliacijos variniais laidais. Laidų storis parenkamas pagal 6.6. lentelę. Eilės automatinių jungiklių

srovės, tenkančios vienai fazei yra sumuojamos, o gautas rezultatas sulyginamas su lentele. Laido storis

parenkamas artimas jo darbinei srovei, bet ne mažesnis.

6.6.lentelė Laidininko skerspjūvis ir leistina sovė




Laidai pajungiami iš apatinių automatinių jungiklių pusių, nuvalius laidų galus tiek, kad

pasislėptų pajungimo angoje. Laidai išlankstomi stačiais kampais, išvedžiojant juos pagal skydelio dugną.

Naudojant skirtuminių srovių apsauginius jungiklius, skydelio nulinė kaladėlė yra perpjaunama į

kelias dalis, viena markeriu pažymima N kita Na. N kaladėlėje, su atsarga, paliekama tiek pajungimo

skylių, kiek schemoje yra automatinių jungiklių prieš skirtuminių srovių apsauginį jungiklį su pakankama

rezervine skylučių atsarga, Nl-kiek automatinių jungiklių po skirtuminių srovių apsauginio jungiklio, taip

pat su atsarga, kad būtų galima prijungti papildomus laidus. Parenkamas laidas (1 gyslos, viengubos

izoliacijos ir mėlynos spalvos) pagal skirtuminių srovių apsauginio jungiklio vardinę srovę 6.6 lentelę. Iš

N kaladėlės privedamas laidas iki viršutinės automatinio jungiklio, nulio pajungimo modulio, o iš NI-

apatinio nulio pajungimo modulio. Kai kurių firmų skydeliuose šiems tikslams numatyta atskira kaladėlė.

Tuomet ją reikia ir naudoti.

Naudojant skirtuminių srovių apsauginius jungiklius, kurių N gnybtai yra dešinėje pusėje ir

sujungimo šyneles (šukas), jas reikia atitinkamai perdirbti arba aparatus sujungti laidais;

Naudojant skirtuminių srovių apsaugos įtaisus su kairėje pusėje esančiu N gnybtu sujungimo

šynelės gali būti naudojamos be perdirbimo.

Suveržiami visi automatinių jungiklių pajungimo angų varžtai.

Įrengiant skirtuminių srovių apsaugą būtina įvertinti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių

reikalavimus jų selektyviam įrengimui ir koordinacijai su linijoje esančiais automatiniais jungikliais ar

saugikliais:

Selektyvumo požiūriu turi suveikti arčiausiai pažeidimo vietos esantis RCD. Paprastai šis

reikalavimas realizuojamas arčiausiai maitinimo šaltinio (pvz. pastato pagrindiniame skirstomajame

skyde) įrengiant 100, 200 ar 300 mA jautrumo selektyvaus veikimo RCD (S, G, K ar kitomis savybėmis),

toliau, priklausomai nuo poreikio, įrengiami aparatai su mažesniu užlaikymu ar jautriu, paprastai 30 mA,

be delsos.

Taisyklių reikalavimai koordinacijos atžvilgiu išpildomi jei RCCB vardinė srovė parenkama

didesnė arba lygi uš toje grandinėje įrengto saugiklio ar automatinio jungiklio jautrumą. Įrengiant

RCBO, atitinkamai derinami apsaugos nuo viršsrovių ir skirtuminių srovių jautrumai.

Automatikos skydeliuose visų magnetinių paleidiklių ir relių maitinimo gnybtai pajungiami 1,5

mm2

viengubos izoliacijos laidais. Nulinis laidas (mėlynos spalvos) jungiamas lygiagrečiai per visus

paleidiklius ir reles, bet ne daugiau kaip per 10 vnt. Kontroliniai laidai parenkami taip pat 1,5 mm2.

Galios laidai parenkami pagal 5.6. lentelę ir apkrovos dydį, nurodytą projekte. Išoriniams galios

kabeliams pajungti paliekami magnetinių paleidiklių ir automatinių jungiklių gnybtai. Išorinio valdymo

grandinės kabeliams pajungti sustatomi pereinamojo kontakto gnybtai, į kuriuos privedami visų skydelyje

esančių įrengimų valdymo grandinių laidų galai.

Laidai privesti iki pereinamojo kontakto gnybtų yra pažymimi, užmaunant ant abiejų laido galų

markiruotę, užrašius ant jos laido numerį, nurodytą projekte.

Ant durelių esantys išoriniai valdymo ir kontrolės prietaisai pajungiami su vidaus įrengimais,

lanksčiu, viengubos izoliacijos laidu (0,5-1 mm2). Ant durelių ir skydelio viduje esantys lankstūs laidai

tvarkingai subandažuojami montažinių dirželių pagalba. Pereinamasis laidų srautas nuo durelių krašto iki

skydelio dugno apvyniojamas vienu sluoksniu izoliacijos.




Atliekamas geležinių skydelio korpuso dalių įžeminimas ir/arba įnulinimas, priklausomai nuo

projekto ar EĮĮT reikalavimų.

Durelėms prijungti parenkamas lankstus laidas, vienguba izoliacija arba be jos, 6-10 mm2.

Apvalomi laido galai nuo izoliacijos, rankinio preso pagalba užpresuojami variniai antgaliai. Apatinėje

skydelio dalyje, varžtų pagalba, laidas pritvirtinamas prie durelių ir korpuso, kontaktų vietas apvalius nuo

dažų. Pilnai atidarius dureles, laidas neturi būti įtemptas ir nesudaryti didelės kilpos.

Skydelio korpusas įžeminamas monolitiniu, viengubos izoliacijos ar be jos, 6-10 mm2

laidu..

Vienas laido galas apvalomas tiek, kad pasislėptų įžeminimo kaladėlės angoje, kitas tokio ilgio, kad

galima butų išlankstyti kilputę varžtui. Vienas laido galas jungiamas prie skydelio įžeminimo kaladėlės,

kitas prie skydelio korpuso, varžto pagalba. Įnulinama kabelio ar laido apvalkale esančia gysla.

Atliekami žymėjimai.

Lipdukų spausdinimo mašinėle atspausdinami lipdukai prietaisams ant durelių, nurodant prietaiso

paskirtį ir valdymo rekvizitus. Naudojama 9 mm skersmens juostelė.

Viršutinėje, išorinėje, durelių pusėje priklijuojamas lipdukas, nurodantis skydelio paskirtį

(klijuojamas taip pat ir ant galios skydelių). Naudojama 12 mm arba 18 mm skersmens juostelė.

Ant viduje skydelio esančių įrengimų klijuojami lipdukai, nurodantys įrengimo numerį pagal

projektą. Lipdukai klijuojami ant įrengimų, gerai matomoje ir nejudančioje korpuso vietoje.

Įvadinio kabelio faziniai galai prijungiami prie įvadinio automatinio jungiklio, nulinis laidas prie

nulinės kaladėlės. Įjungiami visi automatiniai jungikliai. Nuspaudžiant valdymo mygtukus ir įjungiant

raktus, patikrinama pagal projektinę schemą ar teisingai įsijungia magnetiniai paleidikliai ir relės, ar

teisingai dega lemputės, ar ateina įtampa į valdymo grandinių pereinamus kontaktus. Esant netikslumams,

patikrinamos laidų priveržimo vietos, bei komutacijos teisingumas, atrenkant laidus vizualiai,

sudėtingesnėje schemoje - testerio pagalba.

6.18. Šviestuvų, rozečių, jungiklių įstatymas ir prijungimas

Vadovaujantis šia instrukcija elektromontuotojai atlieka apšvietimo technikos (liuminescensinių,

halogeninių, LED šviestuvų, skirtų normalioms ir padidinto pavojingumo patalpoms) montavimo darbus.

Atskiros valdymo schemos pateikiamos toliau Technologinio Aprašymo specialiame skyriuje.

Rozečių (lf. p/t ir v/t su įnulinimo kontaktu, 3f. p/t ir v/t su 5 kontaktu) ir jungiklių montavimo

darbai normaliose ir padidinto pavojingumo patalpose.

Darbo priemonės:

– Perforatorius;

– Karūnos, šviestuvų pastatymo kiaurymių išpjovimui;

– Metras;

– Atsuktuvai;

– Plastmasinei kaiščiai su medvarščiais;

– Replės;

– Laidų izoliacijos nuėmimo replės arba peilis;

– Gulsčiukas.

Statant įrengimus, turi būti baigti apdailos darbai statymo zonose.




Šviestuvų pastatymo vietų nužymėjimas.

Elektromontuotojas su pagalbininku gauna nurodymus, šviestuvų išdėstymo projektinį lapą ir

reikiamus įrankius ir pradeda šviestuvų pastatymo vietos nužymėjimą (jeigu lubos pakabinamos). Jeigu

objekto interjerui buvo samdomas interjero architektas, nužymėtos pastatymo vietos aptariamos su

interjero architektu.

Konstrukcijų ir tvirtinimo detalių montavimas.

Atlikus nužymėjimą, gręžiamos šviestuvų statymo kiaurymės, montuojamos tvirtinimo

konstrukcijos, gręžiamos kiaurymės plastikiniams kaiščiams.

Šviestuvų montavimas.

Patikrinama šviestuvo komplektacija ir perskaitomos rekomendacijos montavimui.

Prisilaikant šios instrukcijos, šviestuvai montuojami paruoštose vietose. Prijungiant šviestuvą

nulinis laidininkas jungiamas prie šviestuvo patrono sriegio ar kraštinės jungties. Iš jungiklio ateinanatis

fazinis laidas jungiamas prie šviestuvo patrono centrinės dalies.

Užtvirtinus šviestuvą, įdedamos lempos ir baigiamas šviestuvo montavimas (dangčių, grotelių ar

gaubtų uždėjimu).

Pabaigus šviestuvų montavimą, elektromontuotojas paduoda darbinę arba laikiną įtampą ir

patikrina šviestuvų veikimą.

Neužsidegus lempoms, surandamos ir ištaisomos klaidos. Jeigu nustatoma, kad apšvietimo

technika bloga, ji grąžinama Užsakovui.

Rozečių ir jungiklių montavimas.

Potinkinės rozetės ir jungikliai montuojami į jau anksčiau sumontuotas dėžutes.

Virštinkiniai – statomi anksčiau su Užsakovu suderintose ir aiškiai atžymėtose vietose.

Virštinkinėms rozetėms ir jungikliams išgręžiamos kiaurymės plastikinių kaiščių įstatymui.

Įkalami kaiščiai, medvarščiais pritvirtinami rozečių ir jungiklių korpusai.

Korpusuose, numatytose vietose, įvedami kabeliai.

Nuvalyti laidai nuo izoliacijos, prijungiami prie atitinkamų rozečių ar jungiklių gnybtų.

Uždengiami rozečių dangteliai ir rėmeliai, patikrinama gulsčiuku dangtelių horizontali ir vertikali

padėtys.

Pabaigus visus darbus, derintojai atlieka elektros matavimus ir surašo grandinės tarp įžemintų

laidininkų ir elektros įrengimų tikrinimo protokolą, kurį užregistruoja Derinimo ir matavimo darbų,

protokolų registracijos žurnale.

Darbo rezultatų patikrinimas:

– Ar visi šviestuvai gerai užsidega.

– Ar visi jungikliai suveikia reikalaujamu rėžimu.

– Ar visi šviestuvai ir rozetės įnulintos (patikrina derintojai).

– Ar gerai apšviestos darbo zonos, ar jie išdėstyti teisingai, prisilaikant projekto. Jeigu kyla

įtarimų, kad darbo zonos apšviestos nepakankamai, kviečiami derintojai ir liuksmetru

matuojamas darbo zonų apšviestumas, parašomas Apšviestumo matavimo protokolas. Esant

parametrų neatitikimui pagal projektinius paskaičiavimus, kviečiami projektuotojų atstovai.




Rozetės montavimo pavyzdys




Svarbiausios jungiklių rūšys ir jų pritaikymo pavyzdžiai klasikinėse instaliacijose




6.19. Apšvietimo, galios skydelių montavimas

Vadovaujantis šia instrukcija atliekamas apšvietimo, galios skydelių montavimas.

Darbo priemonės:

– Elektrinis grąžtas arba perforatorius;

– Plastikiniai kaiščiai ir medvarščiai;

– Plaktukas;

– Atsuktuvai ir raktai varžtams priveržti;

– Metras;

– Gulsčiukas;

– Diskinis pjūklas (nišos išpjovimui);

– Sandarinimo priemonės, numatytos projekte arba gamintojos A ir aukštesnės energinės klasįs

pastatams.

Apšvietimo ir galios skydelių komplektacija patikrinama pagal darbo projekto skaičiavimo

schemą.

Apšvietimo ir galios skydelių montavimas.

Galios ir apšvietimo skydeliai gali būti montuojami ant sienos ar paruoštoje nišoje (tai nurodoma

projekte).

Nuvalomi nuo sienų nelygumai.

Jei skydelis potinkinis, išpjaunama niša.

Išmatuojamos skydelio tvirtinimo skylės.

Reikalingame aukštyje gulsčiuko pagalba atžymimos vietos gręžimui.

Į pragręžtas kiaurymes įkalami plastmasiniai kaiščiai.

Medvaržčiais skydelis pritvirtinamas prie sienos. Projekte numatyta tvarka ar pagal gamintojų

nurodymus, viename iš skydelio tvirtinimo etapų panaudojamos sandarinimo medžiagos ir priemonės,

numatytos A ir aukštesnės energinės klasės pastatų instaliacijoms.

Apšvietimo ir galios skydelių montavimo darbų kokybė tikrinama su gulsčiuku ir judinant. Jeigu

skydelis kabo horizontaliai ir nejuda - darbas atliktas gerai.

6.20. Visų sujungimų skydeliuose atlikimas

Darbo priemonės reikalingos darbui atlikti:

– Elektromontuotojo replės;

– Žirklės laidams karpyti;

– Atsuktuvas;

– Raktai veržlėms užveržti;

– Kabelių antgaliai;

– Presas antgalių presavimui;

– Izoliacinė juosta;

– Peilis laidams valyti;

– Plastmasiniai dirželiai laidų bandažavimui.




Darbo eiga:

Laidai subandažuojami ir tvarkingai išlankstant išdėliojami.

Prie elektros aparato nukerpami, paliekant atsargą keliems prijungimams.

Nuvaloma laido izoliacija 10–15 mm arba pagal antgalio ilgį.

Jei numatyta, parenkamas ir uždedamas ant laido galo antgalis ir presu su tinkamai parinkta

matrica užpresuojamas.

Nuvalytas laido galas arba laidas su antgaliu prijungiamas prie elektros aparato, priveržiant

specialiais raktais arba atsuktuvu.

Skydelių magistraliniai laidai ir kabeliai turi būti sufazuoti L1,L2,L3

Elektros aparatai skydeliuose sunumeruojami. Ant durelių arba korpuso iš vidinės pusės atliekami

užrašai, nurodantys įrengimo numerį ir paskirtį.

Iš išorinės pusės durelių priklijuojamas lipdukas ,,Atsargiai elektros smūgio pavojus“ ir skydelio

Nr., pagal projektą.

Tikrinama, ar tvarkingai išdėstyti laidai, varžtų užveržimas, patraukiant ir judinant laidus,

patikrinama ar prijungimai atlikti pagal darbo projektą.

Atlikus visas instaliacijas A ir aukštesnės energinės klasės naudingumo pastatuose turėtų būti

atliekami šiluminių varžų patikrinimai, jei tai numato nacionaliniai dokumentai.

Elektrinės dalies sandarinimų patikrinimai galėtų būti atliekami panašiu prietaisu, siūlomu

KAISER




6.21. Įžeminimo elektrodų 219-20 ST/BP montavimo taisyklės ( pagal OBO BETTERMANN)

Įžemintuvai montuojami pagal Lietuvos EĮĮT taisykles, Statybos techninius reglamentus (STR)ir

standartą LTS EN 62305.

Įrengiant A–tipo įžeminimo sistemą – į žemę kalami plieniniai 1,5 m, 20 mm diametro cinkuoti

įžeminimo elektrodai. Iš šešių elektrodų nesunku sumontuoti 9 m giluminį įžeminimo įrenginį.

pasiekiama reikalaujama varža elektrodus galima kalti gyliau arba junti į sekcijas.

Elektrodo vienas galas turi konusinį antgalį, kita pusė atitinkamo dydžio kiaurymę (tipas BP

papildomai turi švino užpildą).

Įžeminimo elektrodo sujungimas ir įžeminimo strypo kalimo pavyzdys

Giluminiai elektrodai kalami į žemę paeiliui. Vieną sukalus – statomas ir sukalamas sekantis

elektrodas (bemovis sujungimas). Kalant konusinė-pleištinė jungtis (BP tipo – papildomai dar ir švino

užpildas) patikimai sujungia atskirus elektrodus į bendrą įžemintuvą, garantuojamas ilgalaikis ir

patikimas kontaktas tarp elektrodų.

Prieš kalant elektrodus, reikia įsitikinti ar kalimo vietoje grunte nėra kabelių, vamzdžių ar kt.

elementų, kurie gali būti pažeisti.




Ant pirmo elektrodo montuojamas iš kietmetalio antgalis – lengvesniam grunto praėjimui.

Giluminiai įžeminimo elektrodai turėtų būti kalami ne mažiau 1 m nuo pastato pamato, paskutinio

elektrodo galas su jungtimi apie 0,5 m nuo paviršiaus.

Įžeminimo strypai gali būti įkalti rankiniu būdu arba panaudojant elektrinius bei pneumatinius

įrankius. Kalant elektrodus, reikia naudoti atitinkamas kalimo galvutes. Naudojant netinkamas ar

nekokybiškas galvutes, gali būti pažeistas konusinis elektrodo antgalis – dėl to gali sumažėti kontaktas

tarp elektrodų.

Kalant – jei elektrodas nustojo lįsti į gruntą (pvz. įsiremta į stambų akmenį) – kalami elektrodai

gretimais ir jungiami į sekcijas (atstumas tarp sekcijų ne mažesnis kaip įkaltų elektrodų ilgis).

Sujungimo vieta – elektrodas su juosta ar viela įrengiamanaudojant varžtinę jungtį – tipas 2760.

Šia jungtimi galima prijunti apvalų laidininką iki 10 mm arba juostą iki 40 mm pločio. Nepriekaištingai

atliktas montažas garantuoją ilgalaikį jungties tarnavimą.

Įžeminimo strypo ir juostos jungtis

Varžtinių sujungimų vietos grunte turi būti papildomai apsaugotos nuo korozijos apsaugine

juosta. Taip pat šia antikoroze juosta reikėtų apsaugoti žemėje ir virš žemės apie 30 cm iš žemės nuo

elektrodo išvedamą vielą (ją rekomenduojama naudoti Ø10 mm ar didesnę) arba plieninę juostą (ne

mažiau 100 mm2). Visi metaliniai plieniniai elementai montuojami žemėje, turi būti padengti

antikorozine danga karšto cinkavo metodu.

l,5 m aukštyje nuo žemės įrengiamos atskyrimo matavimo jungtys (naudojamas elementas – jei

išvadas iš apvalaus laidininko (vielos) – tipas 237/N – arba jei iš žemės išvedama juosta jungtis – 233),

jie naudojami žaibosaugos ir įžemintuvo sistemai atjungti matuojant įžeminimo varžą.

6.22. Apsaugos nuo viršįtampių žemos įtampos grandinėse parinkimo ir instaliavimo instrukcija

Parengta pagal:




LST CLC/TS 61643-12:2010 Žemai įtampai apsaugos nuo viršįtampių įtaisai. 12 dalis. Apsaugos

nuo viršįtampių įtaisai, jungiami prie žemosios įtampos tiekimo sistemų. Parinkimo ir taikymo principai

(IEC 61643-12:2002, modifikuotas)

LST EN 61643-11:2012, Žemai įtampai apsaugos nuo viršįtampių įtaisai. 11 dalis. Apsaugos nuo

viršįtampių įtaisai, jungiami prie žemosios įtampos tiekimo sistemų. Reikalavimai ir bandymai

LST EN 62305, Apsauga nuo žaibo 1-4 dalys

LST HD 60364-4-41:2007 Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 4-41 dalis. Saugos priemonės.

Apsauga nuo elektros smūgio (IEC 60364-4-41:2005, modifikuotas)

KTU Prof.A.Morkvėnas Apsaugų nuo viršįtampių derinimas, atsižvelgiant į pastato žaibosaugą.

Elektros įrenginių įrengimo taisyklių ir OBO BETTERMANN kompanijos rekomendacijas.

Planuojant apsaugą nuo viršįtampių, atliekami sekantys veiksmai:

– Parenkamos žaibo apsaugos zonos;

– Parengiama potencialų išlyginimo grandinė;

– Taisyklingai sumontuojama įžeminimo ir PEN laidininkų prie potencialų išlyginimo

grandinės;

Viršįtampių apsaugų parinkimas - sumontavimas pagal zonas.

Viršįtampių apsaugos elektros linijose montuojamos, paskirsčius statinio elektros schemą pagal

LPZ (LightingProtectionZone) apsaugos nuo žaibo zonas, ant šių zonų perėjimo montuojama atitinkamos

klasės apsauga nuo viršįtampių.

Apsaugos skirstomos į tris klases: 1-2-3 tipas (arba B, C, D )

Apsaugos priemonės zonose turi būti suderintos tarpusavyje taip, kad žemesnio laipto apsaugos

nepažeistųneleistinai didelė viršįtampio energija (selektyvus suveikimas).

Be taisyklingai įrengto ekranavimo, viršįtampių potencialų išlyginimo ir įžeminimo darbų –

viršįtampiųapsaugų sistemos darbas nebus efektyvus.

Jei, pastatas turi išorinę apsaugos nuo žaibo sistemą arba elektros tiekimas yra oro linijomis

(atskirais atvejais, jei ant pastato yra iškilę įžeminti elementai-antenos ir kt.) – tokio pastato elektros

įvadiniame skydelyje (perėjimas iš 0 žaibo apsaugos zonos į 1 ) statomi :

B pakopa. 1 klasė (1 tipas). Iškrovikliai, kurie įrengiami įvadiniame arba skirstomajame

skydelyje. Šios pakopos iškrovikliai nukrauna pirminę žaibo sukeltą viršįtampį, todėl jie testuojami

artima žaibo sukelta srove Iimp, kurios impulso bangos forma 10/350 μs. Nesant žaibo į pastatą arba

elektros linijas, pataikymo tikimybei B pakopos iškroviklių prijungtų prie maitinimo linijos įrenginių

apsaugai nebūtinas.

C pakopa. 2 klasė (2 tipas). Ribotuvai, kurie įrengiami maitinimo skydelyje po B pakopos

iškroviklių. Šie ribotuvai bandomi nominalia srove Isn, kurios impulso bangos forma 8/20 μs.

D pakopa. 3 klasė (3 tipas). Šios pakopos apsaugos nuo viršįtampių jungiamos kuo arčiau

vartotojo ir tai yra paskutinis apsaugos nuo viršįtampių laiptas. Šie ribotuvai bandomi trumpo jungimo

impulsine srove, kurios bangos forma 8/20 μs, o viršįtampio banga 1,2/50 μs.

Projektavimo ir instaliavimo etapai:

Įvertinama ar statinys turi išorinę apsaugos nuo žaibo sistemą, elektrosįvadą (požeminis ar oro

kabelis), ar nėra ižemintų elementų ant stogo.




Jei nors vienas faktorius yra – statinio įvadiniame skyde reikalinga B pakopos (1tipo) apsauga, jei

nėra – jos nereikia.

Apsaugų parinkimas

B pakopa

Jei statinys priskiriamas 1-2 apsaugos nuo žaibo klasei (pagal LST EN 62305-2 nuostatas )

montuojamas prietaisas MC50 B (Iimp 50kA fazei) arba MCD50 B koordinuotas žaibo ribotuvas -

iškroviklis (jis tinka jei tame pačiame įvadiniame skydelyje montuosime ir C pakopos prietaisus);

jei statinys priskiriamas 3-4 apsaugos nuo žaibo klasei rekomenduojama montuoti V50B+C

(Iimp12,5kA fazei) arba V25B+C (Iimp7 kA fazei) kombinuotas apsaugas nuo viršįtampių.

Prijungiant aktyvius laidus L1, L2, L3 ir nulinį laidą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jiems tenka

absorbuoti didžiąją dalį žaibo srovės. Todėl mažiausias jų skersmuo gali būti 16 mm2. Tai taikoma tik

laidams, kurie eina link namo įvado dėžės. Toliau galima instaliuoti atitinkamų nominalių skersmenų

laidus (atsižvelgiant į namo įvado saugiklių vardinę srovę), jei teka silpna srovė. Maksimalus jungimo

skersmuo yra 50 mm2. Iškroviklio (arba iškroviklių) įžeminimo laidas prijungiamas trumpiausiu keliu

prie vartotojo įrenginio įžeminimo.

Įrengiant B pakopos iškroviklius reikia laikytis bendrų nurodymų:

− Visą laiką turi būti išlaikoma, kad iškroviklio įžeminimas būtų susietas su vartotojo įrenginio

įžeminimu;

− TN tinkluose PEN/PE laidai ir vartotojo įrenginio įžeminimo laidas sujungiami kartu

(potencialų išlyginimo šyna);

− Jei įvado apsauginio automato vertė yra didesnė kaip 500A (naudojant MC50B apsaugas)-

reikalingas papildomas saugiklis 160A viršįtampio grandinėje, jei 160A (naudojant V50B+C apsaugas)-

reikalingas 125A tirpus saugiklis viršįtampio grandinėje.

TT ir TN-S tinkluose B klasės iškroviklius reikia jungti tarp fazinio ir nulinio laido. Papildomai

reikalingas NPE suminio kibirkščiavimo iškroviklis tarp nulinio ir PE laido (3+1 schema) – naudojamas

tipai MC50B/3+NPE arba kombinuotas PS4-B+C (1-2 klasės statiniams) arba V50B+C3+NPE

(V25B+C3+NPE) (3-4 klasės statiniams) V25B+C1+NPE – vienfaziam tinklui.

TN-C tinklui – tripoliai iškrovikliai – tipas MC50/3 (1-2 klasės statiniams) arba V50B+C/3

V25B+C/3 (3-4 klasės statiniams)

C pakopa

C pakopa yra privaloma visiems pastatų tipams įvadiniuose arba skirstomuose skydeliuose.

Skirstomajame skydelyje – montuojame C pakopos prietaisus V20C viršįtampio ribotuvus ( jei

pastato įvade jau sumontuota B+C klasės apsauga - nuo šių viršįtampių, C klasės

apsaugąrekomenduojama montuoti, jei skirstomasis skydelis yra nutolęs nuo įvadinio skydelio toliau kaip

15-20 m – kitu atveju C klasės prietaiso dubliuoti nereikia).

Jei pastatas daugiaukštis arba pramoninis - aukštų skirstomuose skydeliuose montuojame C klasės

prietaisusV20C arba kombinuotus C+D klasės prietaisus V10C+D.

Iškroviklio įžeminimo laido skersmuo nustatomas taip pat, kaip ir pagrindinio potencialų

išlyginimo laidams. TT ir TN-S tinkluose C klasės iškroviklius reikia jungti tarp fazinio ir nulinio laido.




Papildomai reikalingas NPE suminio kibirkščiavimo iškroviklis tarp nulinio ir PE laido (3+1

schema) – naudojami tipai V20/C3+NPE arba V10C+D/3+NPE (3-4 klasės statiniams) (V101+NPE –

vienfaziam tinklui).

TN-C tinklui – tripoliai iškrovikliai – tipas V20C/3 arba V10C+D/3.

Montuojant C klasės apsaugą nuo viršįtampių reikia laikytis pagrindinių reikalavimų:

− iškroviklio įžeminimas turi būtisusietas su vartotojo įrenginio įžeminimu;

− PEN laidas neturi būti naudojamas įžeminimui;

− jei prijungimo vietoje naudojama skirstymo PE šyna arba PEN šyna, tai reikalaujama, kad šios

šynos būtų sujungtos per atskirą įžeminimo laidą su vartotojo įrenginio įžeminimu;

−kai viršįtampio iškrovikliai instaliuojami už saugiklio, turi būti įtaisyti selektyvūs FI apsauginiai

saugikliai, visiškai atsparūs impulsinei srovei, kad būtų išvengta nepageidaujamo apsauginio automato

išsijungimo.

D pakopa

D pakopa – kompiuterinės įrangos apsaugai – viršįtampio ribotuvai montuojami kuo arčiau

saugomo prietaiso.

Parenkama pagal instaliavimo tipą – jei montuosis į instaliacinį kanalą ar dėžutę – tipas USM-A

(turintis akustinį funkcionalumo pažeidimo signalą), jei montuojamas į kanalą 45 mm elementas USS45-

O, jei montuosime skydelyje ant standartinio DIN bėgelio VF230AC/DC (arba kombinuotas variantas

V10C+D), atskirais atvejais – jei norime apsaugoti televizijos imtuvus – kombinuota apsauga –

elektrosgrandinei+apsauga informacinei TV-SAT linijai- tipas FC-SAT-D.

D klasės prietaisas turėtu būti montuojamas nuo C klasės prietaiso ne arčiau 10 m (kad išsaugoti

suveikimo selektyvumą). Vienas viršįtampių ribotuvas gali saugoti vieną ar grupę įrenginių.

Jungimo schema:

TN-C-S tinkle:




Prie TN-C-S sistemos viršįtampių ribotuvų jungimo schema

1 įvad.skydas, 2 laido ilgis, 3 skirstomasis skydas, 4 mikroprocesoriniai prietaisai, 5-6 potencialų

suvienodinimo šyna, 7 B pakopos viršįtampio ribotuvas , 8 C pakopos viršįtampio iškroviklis, D pakopos

viršįtampio iškroviklis

Montažinės schemos:

Montuojant kombinuotus viršįtampių ribotuvus

Viršįtampių ribotuvo montažinė schema vienfaziame elektros tinkle




Viršįtampių ribotuvo montažinė schema TN-C trifaziame elektros tinkle

Viršįtampių ribotuvo montažinė schema TN-C-S , TT trifaziuose elektros tinkluose

6.23.Skaitiklių įrengimas ir prijungimas




Skaitikliai turi būti įrengiami lengvai prieinamose apžiūrėti ir nuskaityti rodmenis vietose.

Komercinių skaitiklių eksploatavimo techninės charakteristikos turi atitikti jų įrengimo vietą.

Nuo grindų iki skaitiklio gnybtų aukštis turi būti 0,8-1,7 m. Atskirais atvejais skaitiklius leidžiama

įrengti ne žemiau kaip 0,8 m.

Komerciniai skaitikliai turi būti įrengiami rakinamose spintose (skyduose) su specialiomis

plombavimui pritaikytomis permatomomis durelėmis (dangčiais). Jei plombavimui pritaikytos durelės

nepermatomos, tai rodmenims nuskaityti minėtose durelėse (dangčiuose) skaitiklių skalių aukštyje turi

būti langeliai su permatomais įdėklais, įtvirtintais iš durelių (dangčių) vidinės pusės. Tokios pat spintos

(skydai) įrengiamos iki 1000 V įtampos vartotojų įvaduose, kai kartu su komerciniais skaitikliais

įrengiami ir srovės transformatoriai.

Elektros apskaitos spintos (skydai) turi būti įrengiamos taip, kad jas prižiūrėti būtų galima iš

fasado.

Spintų (skydų) konstrukcija ir matmenys parenkami taip, kad skaitiklius būtų patogu įrengti,

keisti, nebūtų sudėtinga prie jų ir srovės transformatorių prijungti laidus.

Komercinių skaitiklių grandinėse neturi būti lituojamų laidų sujungimų.

Laidininkų, skirtų prijungti elektros apskaitos prietaisus, skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip:

- l,5 mm2 - įtampos grandinėms;

- 2,5 mm2 - srovės grandinėms.

Laidininkai turi būti variniai, izoliuoti ir suženklinti.

Prijungiant tiesioginio jungimo komercinius skaitiklius, atsargai turi būti palikti ne trumpesni kaip

120 mm laidininkų galai. Nulinio laido arba jo apvalkalo ir fazių laidų spalva iki skaitiklių 100 mm ilgyje

turi būti skirtinga.

Eksploatuojant skaitiklius, turi būti numatyta jų atjungimo galimybė taip, kad visose fazėse būtų

galima išjungti įtampą. Įrengiant tiesioginio jungimo skaitiklius, prieš pastaruosius (ne didesniu kaip 10

m atstumu) turi būti įrengtas automatinis jungiklis, kurio vardinė srovė turi būti paskaičiuota pagal

leistinąją galią. Kai skaitikliai prijungti per matavimo transformatorius, skaitiklių atjungimui turi būti

įrengti specialūs gnybtynai (bandymo blokai), kuriais atjungiama visose fazėse į skaitiklius paduodama

įtampa, užtrumpinamos bei įžeminamos ir/ar atjungiamos srovės matavimo transformatorių antrinės

grandinės.

Elektros apskaitos spintos (skydai) ir matavimo transformatoriai turi būti įžeminami (įnulinami) pagal

reikalavimus.

Įžeminimo (PE) ir apsauginiai nuliniai laidininkai (PEN) turi būti variniai.

Kai yra keli prijunginiai su atskirai įrengtais komerciniais skaitikliais, ant kiekvienos spintos

(skydo) turi būti užrašyti prijungimų pavadinimai.

Vienfazio skaitiklio GAMA 100 jungimas į tinklą.




Vienfazio elektros skaitiklio jungimo schema

1 ir 4 gnybtai jungiama įeinanti elektros linija, 3 ir 6 išeinanti elektros linija

C-0-1 GAMA 100 elektros skaitiklis

C-0-1 GAMA 100 skaitikliuose naudojami sraigtai

Trifazio skaitiklio GAMA 300 tiesioginis jungimas į tinklą, jungimas per srovės

transformatorių ir kiti jungimo būdai.




GAMA 300 keturlaidės sistemos tiesioginio jungimo skaitiklio schema

GAMA 300 keturlaidės sistemos skaitiklio jungimo schema per stovės transformatorių




GAMA 300 keturlaidės sistemos skaitiklio jungimo schema per stovės ir įtampos transformatorius

Sraigtai naudojami tiesioginiam jungimui




Sraigtai naudojami jungimui per srovės transformatorių

6.24.Šviestuvų ir jų valdymo įrenginių montavimas A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose

Elektros energijos taupymas pastatuose yra susijęs su techninių, organizacinių ir kt. priemonių

taikymu. Pakeitus seną buitnę ar biuro techniką modernia bei įdiegus energiją taupančias lemputes,

galima sutaupyti 20–50 proc. elektros išlaidoms skirtų lėšų. Elektros prietaisai yra skirtingo efektyvumo.

Nuo to priklauso prietaiso eksploatavimo išlaidos.

Buitnių prietaisų (indaplovių, skalbyklių, džiovintuvų, šaldytuvų, šaldiklių, kondicionierių,

elektrinių orkaičių) energijos vartojimo efektyvumo klasės yra nuo A iki G: A reiškia mažai energijos

naudojančius prietaisus, G – daug energijos naudojančius prietaisus. 2000 m. 20–50 proc. Europos

Sąjungoje parduotų buitnių prietaisų sudarė mažiausiai energijos sunaudojantys A klasės prietaisai. Šios

klasės prietaisų gamyba sparčiai auga, todėl skatinant tolesnį efektyvių technologijų tobulėjimą iškilo

būtonybė laikinai, kol bus pakeistas energijos sunaudojimo klasių ženklinimas, įdiegti papildomas klases,

pažymėtas kryžiukais.




A+ ir A++ (taikoma šaldytuvams, šaldikliams ir kt.). Klasė A++ žymi pačius efektyviausius prietaisus.

Dažnai įsigyti A klasės prietaisų galima ne brangiau už žemesnės klasės įrangą.

Pasyviuosiuose pastatuose eksploatuojamos specialios indaplovės ir skalbyklės, naudojančios

saulės kolektoriais ar šilumos siurbliais pašildytą vandenį, o ne jį šildančios elektros energija.

Biuro įranga (kompiuteriai, vaizduokliai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai) ženklinami Energy

Star ženklu, kai atitinka nustatytus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus.

Svarbu atkreipti dėmesį, ar (kaip) prietaisas naudoja energiją, kai veikia budėjimo režimu (kai

įjungtas į tinklą prietaisas neatlieka tiesioginio darbo ar funkcijos). Pavyzdžiui, šiuo metu dauguma

pasaulinėje rinkoje esančių vaizduoklių, veikdami budėjimo režimu, naudoja 1–6 W elektros energijos.

Taupant energiją svarbu nepalikti prietaisų veikti budėjimo režimu; jei ketinama pirkti naują prietaisą,

pasidomėti, kiek energijos jis vartoja dirbdamas ir kiek – veikdamas budėjimo režimu. 2008 m. įvairiose

šalyse (ir Lietuvoje) imta prekiauti vaizduokliais, kurie veikdami budėjimo režimu nenaudoja energijos.

Tokių vaizduoklių kaina yra tokia pat kaip ir kitų esančių rinkoje, bet naudoti juos bus ekonomiškiau.

Galima sumažinti ir to paties prietaiso eksploatavimo išlaidas, jei jis bus tinkamai pastatytas (erdvės

vėdintis reikia palikti šaldytuvui, kompiuteriui ir kt., nes antraip prietaisas įkaista ir naudoja per daug

energijos vėsinit ir vėdinti bei trumpėja jo eksploatavimo laikas) ir prižiūrimas (svarbu reguliariai

nuvalyti dulkes etc.). Prietaisai su įmontuotais laikmačiais ir laikrodžiais sunaudoja daugiau energijos,

taip gali būit išeikvojama veltui apie 100–200 Wh/d. (3–6 kWh/mėn.).

Taupant lėšas svarbu išanalizuoti galimybę elektros prietaisus naudoti naktį ar savaitgaliais, kai

elektra yra pigesnė.

Sutaupyti energijos galima ir tinkamai išdėsčius šviestuvus, adekvačiai parinkus jų formą, šviesos

srauto kryptį, reguliariai valant šviestuvus, lemputes, kontroliuojant apšvietimo įjungimą ir įdiegus kitas

priemones. Visos šios priemonės prisideda prie A ir aukštesnės energinės klasės pastatų efektyvumo.

6.24.1.Pagrindinės šviesos technikos sąvokos

Šviesos šaltinio išspinduliuota energija per laiko vienetą arba galia, įvertinta pagal sukeltą

regėjimo įspūdį, vadinama šviesos srautu. Šviesos srauto vienetas yra liumenas, l m.

Šviesos srauto ir šviesos šaltinio imamos galios santykis yra vadinamas šviesos efektyvumu. Šis

dydis dažnai pateikiamas šviesos šaltinių duomenų informacijoje

Šviesos srauto, krentančio į apšviestą plokštumą, ir jos paviršiaus ploto santykis vadinamas

apšviestumu (kartais apšvieta). Apšviestumas matuojamas liuksais, lx. Matavimui naudojamas

prietaisas vadinamas liuksometru. Šviesos stipris yra šviesos srauto, išspinduliuojamo konkrečia kryptimi elementariu (mažu)

kampu, ir to kampo santykis. Šviesos stiprio vienetas yra kandela, cd. Kandela yra šviesa, atitinkanti 1 liumeno šviesos srautą, išspinduliuotą 1 steradiano erdviniu kampu. Kandela yra pagrindinis šviesos technikos vienetas ir nustatomas pagal specialų etaloną.

Ryškumas, ryškis (skaistis) – tai kuriame nors paviršiaus taške paviršiaus elemento šviesos pasirinktąja kryptimi stipris, padalintas iš statmenosios to elemento projekcijos į statmeną pasirinktai krypčiai plokštumą ploto. Ryškumas (skaistis) nustatomas cd/m

2. Skaisčio matavimo vienetu kartais

vadinamas nitas.




6.24.2.Elektrinio apšvietimo instaliacijos ypatumai

Sėkmingam elektriko darbui A ir aukštesnės energinės klasės pastatų instaliacijose būtina gerai

žinoti ne tik pagrindinius instaliacijos reikalavimus klasikiniuose pastatuose, bet nusimanyti teorinėje

erdvėje, sąlygojančioje montavimo klaidų rizikos mažinimą atliekant darbus.

Maitinimo grandinių grupavimas, šviestuvų su nepriklausomais individualiais energijos

kaupikliais panaudojimas, automatinės valdymo sistemos apšviestumo reguliavimas, atspindžių studijos

ir kompiuterinio valdymo įdiegimas sudaro sąlygas efektyviam, patikimam ir patogiam apšvietimo tinklo

funkcionavimui. Projektuojant ir montuojant apšvietimo instaliaciją, reikėtų įvertinti standarto LST EN

12464-1:2011, „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalpų viduje“

(,,Light and lighting - Lighting of work places - Part 1: Indoor work places“) bei LST EN 12464-2:2014

„Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statinių išorėje“ („Light and

lighting - Lighting of work places - Part 2: Outdoor work places“) reikalavimus bei Elektros įrenginių

įrengimo taisyklių reikalavimus ir STR normas.

Apšvietimas yra labai svarbi patalpų įrangos funkcija. Ji turi būti gerai apgalvota ir tinkamai

įrengta. Dar kartą prisiminkime svarbiausius įrengimo elementus.

Gamybinėms, pagalbinėms, buitinėms ir kitoms patalpoms, taip pat teritorijoms apšviesti

naudojamos šios apšvietimo sistemų rūšys: darbinis apšvietimas; apsauginis apšvietimas; avarinis

apšvietimas.

Darbinio apšvietimo sistemos gali būti skirstomos į bendrąjį apšvietimą, vietinį apšvietimą ir

mišrųjį apšvietimą.

Sudarant apšvietimo schemas labai svarbu teisingai suskirstyti apšvietimo įrenginius į grupes. Tai

atliekama pagal įvairius kriterijus. Pirmiausia reikia įvertinti apkrovos simetriškumą ir įtampos kritimus

linijoje. Paprastai elektromonteriai, remdamiesi patirtimi arba esamais planais, šiuos kriterijus įvertina.

Apšvietimo tinklai, kaip ir galios tinklai, skaičiuojami pagal įšilimą ir pagal įtampos kritimą. Paprastai

didesnis skerspjūvis gaunamas skaičiuojant pagal įtampos kritimą. Jis ir pasirenkamas. Įtampos kritimas

yra normuojamas. Skaičiavimus atlieka projektuotojai.

Kitas ne mažiau svarbus kriterijus yra šviestuvų grupavimas pagal atskirų patalpų dalių

apšvietimo reikalingumą ir laiką. Didesnėse patalpose būtina įrengti tiek apšvietimo linijų, kad

apšvietimas būtų ekonomiškas eksploatuojant patalpą dalimis. Visais šiais atvejais grupuojant šviestuvus

reikia atsižvelgti į natūralios apšvietos virsmą. Vieną grupę šviestuvų numatyti arčiau langų, kitą – toliau,

kad švintant būtų galima atskirai pirmiau išjungti arčiausiai langų esančio ploto apšvietimą.




Tinkamas šviestuvų grupavimas pagal UAB „Elektronikos komponentai“

Netinkamas šviestuvų grupavimas mokymo laboratorijoje




Ilgame koridoriuje būtina numatyti jo apšvietimą dviem, trimis ar net keturiomis šviestuvų

grupėmis, o jei įėjimas į jį iš abiejų galų, tai dar papildomai reikia numatyti šviestuvų valdymą iš abiejų

įėjimų.

Netinkamas šviestuvų valdymas ir grupavimas 30 metrų ilgio koridoriuje. Visi šviestuvai valdomi vienu

jungikliu. Be to, jis įrengtas prie galinių durų, kurios nakčiai nerakinamos. Rezultatas – naktimis negesinama šviesa, nes

reikėtų pereiti visa koridorių tamsoje. Grubiai pažeisti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimai.

Pagal energijos keitimo pobūdį dirbtiniai šviesos šaltiniai (lempos) gali būti suskirstyti į kelias

dideles grupes: – kaitinamosios halogeninės lempos (tarnavimo laikas iki 3500 val.); – liuminescencinės lempos (tarnavimo laikas realiai neviršija 5000 val.) ir linijinės (tarnavimo

laikas apie 16000 val.); – indukcinės lempos (tarnavimo laikas iki 60 000 val.); – didžiaslėgės gyvsidabrio lempos (tarnavimo laikas iki 10 000 val.); – gyvsidabrio kaitinamosios lempos (tarnavimo laikas apie 3000 val.); – metalų halogenų lempos (tarnavimo laikas iki 10 000 val.); – mažaslėgės natrio lempos (tarnavimo laikas iki 8000 val.); – didžiaslėgės natrio lempos (tarnavimo laikas iki 10 000 val.);

– šviesos diodų lempos (LED) (tarnavimo laikas iki 60 000 val.);

– kitos, specialios paskirties lempos, pvz. plazminės, išrastos dar N.Teslos 1894 metais ir pan.,




6.24.3.Apšvietimo valdymo atskiri elementai

Judesio jautrieji elementai (vok. Bevegungsschalter, Bewegungsmelder, angl. Passive InfraRed

sensor (PIR sensor-passive infrared), rus. датчики движения; taip pat HF sensor – aukšto dažnio

sensorika) yra vadinami aparatai, reaguojantys į jų apimties zonoje judančius objektus ir perjungiantys

savo kontaktų grupes. Pastarieji komutuoja galios grandines – įjungia ar išjungia prožektorius, įjungia

sirenas ar signalizaciją. Plačiausiai naudojami apšvietimo sistemoms, dažnai montuojami kartu su

šviestuvais arba apsaugos sistemose. LST EN 15232:2012 „Energetinės pastatų charakteristikos. Pastato

automatizavimo, jo įrenginių reguliavimo ir techninio valdymo poveikis“ (direktyva 2010/31/ES) numato

privalomą tokios įrangos naudojimą A ir B klasės pastatuose.

Pagal veikimo principą šie aparatai gali būti:

– Aktyvieji (HF aukšto dažnio): elektromagnetinių bangų atspindžio (Dopplerradar), dažniau –

ultragarsiniai (Ultraschall-Bewegungsmelder), reaguoja ir į objekto atstumo pasikeitimą nuo jutiklio

(reaguoja tik į judesį. Akcija+reakcija);

– Pasyvieji (PIR – infraraudonųjų spindulių – naudojami dažniausiai) reaguoja į judesį skersai jo

spindulio (judesys+šilumos pokytis).

Aukšto dažnio (HF) sensorikos privalumai yra judesio fiksavimas be spragų, elektroniniu būdu

nustatomas jautrumo zonos ilgis, judesio fiksavimas per stiklą, medį, sieną; greitas atpažinimas esant

menkiausiam judesiui, veikimas nepriklauso nei nuo objekto, nei nuo aplinkos temperatūros. Labiau tinka

viduje, nes lauke kiekvieno medžio lapo judesys gali įjungti šviesą. Siųstuvas spinduliuoja aukšto dažnio

elektromagnetines bangas, o imtuvas priima atsispindėjusias nuo sienų ar kitų objektų bangas – aidą.

Šviestuvuose įrengiamus aukšto dažnio jutiklius patogu naudoti laiptinių apšvietimui.

Tokius aparatus galima sureguliuoti dienos ir nakties darbui. Jų aptarnavimo zona elektroniškai

gali būti reguliuojama nuo 1 iki 8 metrų. Laiko nustatymas gali būti įvairus. Konkretaus gaminio jis gali

būti numatytas nuo 5 sekundžių iki 15 minučių. Naudojant tokią apšvietimo instaliaciją nebereikia kloti

papildomų kabelių atskiriems mygtukams ir laiptinės apšvietimo aparatams. Pakanka galios laidų tarp

atskirų šviestuvų.

Apšvietimo valdymui gali tinkamai pasitarnauti infraraudonųjų spindulių jutikliai (PIR),

reaguojantys į judesį ir temperatūros skirtumą atskirose erdvės dalyse. Dar patogiau, kai tokie elementai

įrengiami pačiuose šviestuvuose. Naudojamas lauke. Galima naudoti ir viduje.

PIR gaminami įvairaus sudėtingumo. PIR pagrindinės savybės yra labai geras tangentinis

fiksavimas, galima nustatyti jautrumo zoną, kampą ir šilumą, turi daug segmentų, individualiai

nustatomas prieblandos lygis, švietimo trukmė ir jautrumo zona.

Nesudėtingi pasyvieji infraraudonųjų spindulių judesio davikliai, buvimo jutikliai (PIR jutikliai)

išsikovoja tinkamą vietą elektros instaliacijoje. Jutiklyje esanti veidrodžių sistema erdvę suskaido į dalis.

Atsiradus kūnui vienoje erdvės dalyje, susidaro temperatūrų skirtumas mažiausiai tarp šios dalies ir

likusių erdvės dalių. Jutiklio elektronika tai fiksuoja ir įjungia sistemos darbą. Jie reaguoja į šiluminį

spinduliavimą – infraraudonuosius spindulius, kuriuos skleidžia bet koks kūnas – žmogus, gyvūnas ar

medžiaga, metalas ar audinys. Jutiklis reaguoja tik į staigų temperatūros pasikeitimą. Lėti temperatūros

pokyčiai – saulės spinduliavimas, apšildymo sistemos pokyčiai, jo neveikia. Jutikliai būna įvairaus

jautrumo. Vieni reaguoja net į katės šešėlį 100 metrų atstumu, kiti – mažiau jautrūs. Buityje populiariausi

yra tokie, kurie reaguoja tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Tiesioginė jungimo galia gali svyruoti nuo 60




iki 300 W. Kitais atvejais naudotini kontaktoriai ar kiti aparatai. Tokie aparatai dažnai naudojami

apsauginėms instaliacijoms.

Firma Busch Jaeger Elektro GmbH siūlo buvimo jutiklius atvirajai instaliacijai lubose, jutiklius,

įmontuojamus į pakabinamas lubas, jungiklius su judesio davikliais, kortelinius jungiklius, jungiklius su

termoreguliatoriais. Tai energiją taupantys gaminiai. Nereikia junginėti ir išjunginėti. Pašalinamas

žmogiškojo faktoriaus veikimas. Tokių technologijų gaminiai ir turėtų būti instaliuojami A ir aukštesnės

energinės klasės pastatuose.

Perjungkilis Busch-Komfortschalter, atrodydamas kaip paprastas jungiklis, suteikia vartotojui

daug perjungimo galimybių. Turi buvimo funkciją. Šviesą gali junginėti pusiau automatiniu būdu iki

pakartotinio paspaudimo. Šviesą gali įjungti su uždelsimu, o išjungti jums palikus patalpą. Bet gali veikti

ir kaip paprastas jungiklis – reaguoti tik į mechaninį paspaudimą. Gali būti naudojamas ir kaip

perjungiklis iš trijų vietų. Plokščiame jo paviršiuje įmontuota LED dar tarnauja ir kaip orientyras jo

aptarnavimui tamsoje.

Šviesos reguliatoriai (vok. Dimmer, angl. Light Sensitive Switch, rus. регуляторы освещения)

instaliacijoje naudojami šviestuvų apšvietos valdymui. Jie gali būti elektroniniai ir mechaniniai. Gali būti

įvairių veikimo principų – keičiant varžą, nupjaunant fazes ir kt.

DS 400 gali būti įrengiamas tiek naujose instaliacijose, tiek senose. Gali būti naudojamas su

impulsine rele. Jo valdymas vykdomas paprasčiausiu mygtuku. Paspaudžiant mygtuką trumpai,

šviestuvas užsidega ar užgęsta iš karto. Laikant mygtuką nuspaustą, šviestuvas užsidega ar užgęsta iš lėto.

Atleidus mygtuką – išlaiko anksčiau pasiektą šviesos stiprumo fazę.

Elektroninis apšvietimo reguliatorius DS 400 ir jo jungimo schema

Sensorinis apšvietimo reguliatorius EL 4229 su akustiniu valdymu montuojamas laiptų aikštelėse,

prieangiuose, koridoriuose ir kitose patalpose vietoje paprasto jungiklio. Leidžia reguliuoti apšvietimą

nuo minimalaus iki maksimalaus dydžio. Su pašvietimu. Turi atmintį. Leidžia įjungti ir išjungti

apšvietimą trimis rankų pliaukštelėjimais. Nereaguoja į kalbą, muziką, pašalinius triukšmus.




Sensorinis apšvietimo reguliatorius EL 4229

Įleistinis jungiklis-šviesos reguliatorius (ĮŠR-002 , ĮŠR-003, ĮŠR-004)

Jutiklinis (sensorinis) šviesos reguliatorius “ALFA” (ĮŠR-003) (LIREGUS)

Šviesos reguliatorių IŠR-002, IŠR-003, IŠR-004 paskirtis:

– Šviesos reguliatoriai skirti bendros paskirties iki 250V įtampos elektros tinklui, maksimali

apkrovos srovė 16A. Naudojami šviesos intensyvumui didinti- mažinti.

– Gaminiai montuojami ir naudojami sausose šiltose patalpose.

– Apsaugos klasė IP20.

– Mechanizmų medžiaga (PBT): atsparus smūgiams, nedegus techninis polimeras.

– Išorinės dalys gaminamos iš PC, todėl yra atsparios smūgiams, braižymuisi, ultravioletinių

spindulių (UV) poveikiui.

– Tvirtinami montavimo dėžutėje varžtais arba atraminėmis kojelėmis- spyriais.

– Varžtai su kombinuota galvute (combi) prisukami paprastu arba kryžminiu atsuktuvu.

– Prie prisukamų gnybtų leidžiama jungti tiek vienagyslį iki 2,5 mm2 skersmens laidą, tiek

daugiagyslį iki 4 mm2 skersmens laidą.

Daugiau informacijos: http://www.liregus.lt/content/svarbiinformacija/musu-produkcijos-

privalumai/sviesos-reguliatoriai.lt.html#sthash.e4jXRAa4.dpuf




Elektroninių modulių pajungimo schema kartu su šviesos reguliatoriumi IŠR-003 ir IŠR-003-1

NAUDOJIMO INSTRUKCIJA

Įleistinis jungiklis-šviesos reguliatorius skirtas kaitinamųjų, halogeninių kaitinamųjų,

žemųjų įtampų halogeninių lempų su žeminančiuoju toroidiniu transformatoriumi šviesos

ryškumo reguliavimui.

Šviesos reguliatorius gali reguliuoti ir liuminescencines lempas (per atitinkamą elektroninį

balastą).

Šviesos reguliatorius gali būti sumontuotas laiptinėse, naudojant su perjungikliu, o taip pat

turi apsaugą nuo perkaitimo: šviesos reguliatorius turi įmontuotą temperatūros daviklį viduje,

kuris reguliatoriui įkaitus atjungs jį, ir neleis įjungti kol ši temperatūra nenukris iki 105° C. Šviesos

reguliatorių bus galima įjungti kai jis atšals iki minėtos temperatūros.

Įleistinio jungiklio-šviesos reguliatoriaus įjungimas (1 piešinys)

Apšvietimas įjungiamas paspaudus 1 mygtuką. Antrakart paspaudus 1 mygtuką, apšvietimas

išjungiamas, o reguliatoriaus atmintyje išlieka nustatytas apšvietimo lygis. Apšvietimas

tolygiai reguliuojamas sukant 1 mygtuką.

Įleistinio jungiklio-šviesos reguliatoriaus montavimas (1 piešinys)

DĖMESIO: Montuojant šviesos reguliatorių būtina atjungti elektros įtampą!

– Siauru atsuktuvu pakelkite mygtuką 1 ir jį nuimkite.

– Atsukite veržlę 2, nuimkite dangtelį 3,rėmelį 4. Atlaisvinkite reguliatoriuje esančius gnybtus 5,

įstatykite laidus į jų kiaurymes ir vėl priveržkite.

– Įstatykite šviesos reguliatorių į montavimo dėžutę, ir pritvirtinkite jį spyrių tempimo

varžteliais 6 taip, kad reguliatorius dėžutėje laikytųsi standžiai.

– Surinkite jungiklį-šviesos reguliatorių uždedant rėmelį 4, dangtelį 3, užveržkite veržlę 2, uždėkite

mygtuką 1 (žiūrėk žemiau).

Įleistinio jungiklio-šviesos reguliatoriaus montavimas daugiaviečiame rėmelyje

(3 piešinys)

– Montuojant įleistinį šviesos reguliatorių daugiaviečiame rėmelyje būtina nukirpti arba nupjauti

rėmelio fi ksatorius (fi ksatoriai parodyti 3 piešinyje).

– Gamintojas suteikia reguliatoriui 12 mėnesių garantiją, kuri skaičiuojama nuo pardavimo




datos.

DĖMESIO: Visus minėtus darbus turi atlikti tik kvalifi kuotas specialistas – elektrikas. Įleistinio

jungiklio - šviesos reguliatoriaus pajungimo schemos pavaizduotos 2 piešinyje.

Sensorinio šviesos reguliatoriaus IŠR-003 galimybės ir paskirtis:

– Valdyti apšvietimą distancinio valdymo pulteliu (TV, VIDEO, AUDIO ir kt.);

– Begarsis įjungimas-išjungimas, tylus, tolygus apšvietimo reguliavimas;

– Išlieka atmintyje paliktas lempų apšvietimo lygis.

– Apsaugą nuo perkrovimo ir perkaitimo: kai srovė kinta virš 130% nuo normalios įtampos, šviesos

reguliatorius absorbuos perkrovą iki 50%; kai srovė kinta virš 170% nuo normalios įtampos,

šviesos reguliatorius absorbuos perkrovą iki minimumo; kai srovė kinta daugiau kaip 200% nuo

normalios įtampos, šviesos reguliatorius tuoj pat išsijungs.

Šviesos reguliatorius turi įmontuotą temperatūros daviklį viduje, kuris reguliatoriui įkaitus atjungs

jį, ir neleis įjungti kol ši temperatūra nenukris iki 105 ○C. Šviesos reguliatorių bus galima įjungti kai jis

atšals iki minėtos temperatūros.

Rankinis reguliatoriaus valdymas:

– Įjungimas/išjungimas – trumpai prisiliesti pirštu prie reguliatoriaus sensoriaus –„akelės“

– Apšvietimo reguliavimas (sumažinimas arba padidinimas) – ilgiau palaikyti pirštą ant

reguliatoriaus sensoriaus

– Pakeisti reguliavimo kryptį – laikyti pirštą ant reguliatoriaus sensoriaus, padaryti trumpą pauzę -

atitraukti pirštą nuo sensoriaus, ir vėl prisiliesti ir laikyti ant sensoriaus, kol bus pasiektas

tinkamas apšvietimas.

Daugiau informacijos: http://www.liregus.lt/content/svarbiinformacija/musu-produkcijos-

privalumai/sviesos-reguliatoriai.lt.html#sthash.e4jXRAa4.dpuf




Prisiminkime kai kuriuos atskirų firmų valdiklius, tinkamus naudoti A ir aukštesnės energinės

klasės pastatų instaliacijose.

Skaitmeniniai laiko jungikliai (laikrodžiai) EG493, EG293 ir EG403

Hager skaitmeniniai laikrodiniai jungikliai lanksčiau programuojami dienos, savaitės ir metų

rėžimams, kai reikalingas aukštesnio lygio valdymas namuose ir komerciniuose objektuose.

Elektros energijos taupymas pasiekiamas, įjungiant prietaisus ir apkrovas tada, kai tai tikrai

reikalinga.

Naudojant skaitmeninius laiko jungiklius galima centralizuotai išjungti elektros grandinę darbo

vietose nustatytu laiku, kad nebūtų palikinėjami įjungti kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo technika,

apšvietimo įrenginiai bei oro kondicionavimo įrenginiai.

Skaitmeniniai astronominiai laikrodiniai jungikliai EE180/EE181 Užprogramavus ilgumos ir platumos koordinates šis laikrodinis jungiklis dirba tiksliai

įvertindamas saulės patekėjimo ir saulės nusileidimo laiką. Nereikia perstatinėti laikrodžio pavasarį ir

rudenį, nes jis tai padarys už jus. Kiekvienas kanalas gali būti programuojamas atskirai. Sudaryta

programa lengvai perkeliama į kitus laikrodinius jungiklius, taip žymiai sutaupant laiko.




Matuokite elektros energijos taupymo efektyvumą




Elektros energijos skaitikliai yra paprastas ir efektyvus būdas išmatuoti elektros energijos

sąnaudas. Pradiniai duomenys naudojami energijos vartojimo atskaitos taškui. Tolimesni nuskaitymai

parodo energijos taupymo ar švaistymo dydį. Šios reikšmės svarbios skaičiuojant įrangos atsipirkimo

laiką.

Moduliniai elektros energijos skaitikliai matuoja suvartotą aktyvinę elektros energiją (kWh).

Skaitikliai gali turėti impulsinį išėjimą, skirtą nutolusiai indikacijai ar energijos valdymo sistemai. Jie gali

būti naudojami vietiniam instaliacijos suvartotos energijos matavimui arba individualaus aparato

stebėjimui. Skaitikliai yra dviejų tipų: pastovaus skaičiavimo ir turintys atstatymo į nulinę padėtį (reset)

funkciją (kuri parodo energijos sąnaudas po paskutinio atstatymo į nulinę padėtį). Galima plombuoti

(EC001).

Energiją taupančios šviesos reguliavimo sistemos

EV011, EV012, EV002, EV004, EV100, EV102, EV106, EV108

Būvio davikliai yra instaliacijos “akys” aptinkančios judesį, o šviesos reguliatoriai yra patalpos

valdymo “širdis” užtikrinanti funkcionavimą.

Šviesos reguliavimo sistemų naudojimas didina lankstumą ir energijos taupymą. Vis labiau

šviesos reguliavimas priimamas kaip “žalioji” technologija, ir dienos šviesos išnaudojimas tampa vis

svarbesniu faktoriumi, nustatant energijos taupymo strategijas.

Kai naudojami būvio davikliai ir šviesos reguliatoriai, greitai pastebimas elektros energijos

taupymas.

Energiją taupantys prieblandos jungikliai EE100, EE101, EE170, EE171




Prieblandos jungikliai nustato aplinkos apšvietimą ir įjungia arba išjungia šviestuvus nustatytame

šviesos lygyje.

Prieblandos jungiklius galima užprogramuoti, kad įjungtų lauko apšvietimą sutemus, o išjungtų

nustatytu laiku. Įrenginį galima užprogramuoti, kad jis įjungtų šviesą atsiradus judėjimui, veiktų kartu su

judesio davikliu. Išaušus prieblandos daviklis išjungia apšvietimą, ir taip taupoma elektros energija.

Trumpai apibendrinkime sensorinės technikos savybes ir privalumus firmos STEINEL

pateikiamos informacijos pavyzdžiais.




Sensorius yra įrenginys, kuris neelektrinį dydį (judesį) paverčia elektriniu signalu.

Kiekvienas kūnas elektromagnetinių bangų forma išspinduliuoja šilumą. Šios bangos ir

vadinamos infraraudonaisiais spinduliais. Šis šiluminis spinduliavimas gerai tinka judesio registravimui

per atstumą.

Judesio sensoriai registruoja judesį jų jautrumo zonoje ir įjungia šviesą ar kitą prijungtą vartotoją.

Didelio apimties kampo (iki 360o) ir jautrumo zonos ilgio (iki 12 m) dėka stebimi ir saugomi

dideli plotai.

Dėka IRS sensoriaus pasukimo ir pavertimo galimas tiksliai orientuotas norimų zonų stebėjimas.

Sensorių jautrumo zonos ilgis iki 12 m esant tangentinei judėjimo krypčiai (einant pro sensorių).

Judant statmenai į sensorių jautrumo zonos ilgis apie 5 m.




Sensorių apimties kampą ir jautrumo zonos ilgį galima mažinti dėka pridedamų užsklandų.

Aukšta saugos klasė IP 44/54. Atsparios UV spinduliams medžiagos.

Individualiai nustatomos kiekvieno produkto funkcijos, kaip „dienos-nakties“ režimas, švietimo

trukmė, „budintis režimas“, švelnus šviesos įjungimas/išjungimas, ilgalaikis pastovus švietimas.

Energijos taupymas.

Nebrangi ir patikima apsauga nuo nekviestų „svečių“.

Kaip funkcionuoja IRS judesio sensorius

Šiluminis aplinkos spinduliavimas segmentinės linzės dėka fokusuojamas į piroelementą.

Sensoriaus stebėjimo (jautrumo) zonoje atsiradus judančiam kūnui, pakinta registruojamas

šiluminis spinduliavimas ir piroelementas išduoda elektrinį signalą. Elektronikos pagalba šis signalas

sustiprinamas ir paduodamas į relę, kuri įjungia prie jos prijungtą vartotoją.

Minimalus skirtumas tarp aplinkos temperatūros ir judančio šilumos šaltinio STEINEL judesio

sensoriuose yra 2°C.

Skirtumas tarp infraraudonųjų spindulių (IRS) judesio sensoriaus ir aukšto dažnio (HF) judesio

sensoriaus

IRS sensorius: IRS judesio sensorius yra pasyvus - jis tik imtuvas.

IRS sensorius priima IR spindulius ir reaguoja į judantį išspinduliuojamą šilumą kūną.




Aukšto dažnio (HF) sensorius: Aukšto dažnio (kitaip dar vadinamas radarinis) judesio sensorius yra aktyvi sistema - jis susideda

iš siųstuvo ir imtuvo.

Siųstuvas spinduliuoja aukšto dažnio elektromagnetines bangas, o imtuvas priima atsispindėjusias

nuo sienų ar kitų objektų bangas – aidą.

Jei sensoriaus jautrumo zonoje nėra jokių judesių, aidas nekinta ir elektronika neduoda jokių

komandų, pvz. įjungti šviesą.

Sensoriaus jautrumo zonoje atsiradus judesiui, aidas pakinta. Šis pokytis matuojamas ir

įvertinamas. Pasekmėje - automatiškai įjungiama šviesa ar kitas prie sensoriaus pajungtas vartotojas.

Pačio HF sensoriaus sunaudojamas galingumas labai mažas, < 10 mW (maždaug 1/10 mobilaus

telefono naudojamo galingumo).




6.24.4.LED apšvietimo valdymo schemų, taip pat naudojamų A ir aukštesnės energinės

klasės pastatuose, sujungimų klasikiniai pavyzdžiai

Klasikiniai LED šviestuvai negali būti jungiami tiesiai į tinklą. Jų įjungimui naudojami specialūs

maitinimo blokai, ne tik sumažinantys ir išlyginantys įtampą iki LED reikalingo dydžio, bet ir

suteikiantys dažnai vartotojui papildomų valdymo funkcijų, reikalingų A ir aukštesnės energinės klasės

pastatų instaliacijose mažinant energijos suvartojimą ir optimizuojant jos srautų valdymą. Tokie

valdikliai, priklausomai nuo gamintojo, gali būti įvairių konstrukcijų ir galimybių. Panagrinėkime

pagrindines jungimo schemas vienos firmos gaminio pavyzdyje.

22412 DC MAXI JOLLY DALI yra universalus valdiklis, galintis reguliuoti įtampą nuo 1 iki 10

V pagal protokolą DALI arba su mygtuku (trumpas paspaudimas – įjungimui ir išjungimui; išlaikymas –

šviesos srauto mažinimui ir didinimui.Yra mygtuko naudojimo galimybė keliems valdikliams be

sinchronizacijos kabelio. Darbo režimai parenkami DIP perjungikliu. Prieš naudojimą DIP turi būti

nustatytas 48V. Laido ilgis:reguliuojant – iki 10 m, nereguliuojant – iki 100 m.






















6.24.5.Belaidės instaliavimo sistemos, tinkančios A ir aukštesnės energinės klasės pastatams

Pastatų instaliacijoms vis plačiau pradedamos naudoti belaidės instaliacinės sistemos su

integruotomis informacinėmis technologijomis, kurios leidžia sukurti ir įdiegti universalias elektronines

paslaugas be papildomų projektavimo darbų.

Šalia plačiai žinomos EIB/KNX valdomos BUS kabeliu, jau ir Lietuvoje pradeda savo gyvenimą

intelektuali būsto valdymo sistema, kai signalai siunčiami ne papildomu BUS kabeliu, bet tais pačiais




galios laidais. Dabar nebereikia tiesti papildomo valdymo kabelio. Kitas tokios sistemos pranašumas yra

galimybė ją diegti dalimis renovuojamuose ar tik paprasčiausiai plečiamuose tinkluose. Šie privalumas

dar labiau pasireiškia atliekant naujas instaliacijas ar renovuojant pastatus siekiant realizuoti A ir

aukštesnės energinės klasės pastatams keliamus reikalavimus. Tokias technologijas siūlo daug firmų,

tačiau savybės ir instaliavimo reikalavimai yra panašūs. A ir aukštesnės energinės klasės pastatų

instaliavimo elektrikai turi žinoti energijos srautų valdymo principus ir mokėti juos atlikti praktikoje.

Panagrinėkime tokios sistemos galimybes taikant firmos LEGRAND siūlomas technologijas.

Firma LEGRAND „protingo namo“ instaliacijai ar „neprotingo namo“ „apmokymui“ siūlo IObL

(In One by Legrand) sistemą. In One by Legrand plečia elektros instaliacijos galimybes. Čia valdymo

signalai gali būti perduodami tiek galios tinklo laidais (PLS), tiek radijo ryšiu (RF), nereikia jokių

papildomų kabelių. Aparatai ir mechanizmai montuojami ir naudojami klasikinės instaliacijos pagrindais.

Instaliacija gali būti taikoma bet kur ir bet kada: naujuose pastatuose, atnaujinant ar remontuojant savo

namus. Šioje sistemoje siųstuvais perduodami valdymo signalai, o imtuvais vykdomi procesai. Siųstuvų

funkciją gali atlikti jungikliai, reguliatoriai, nuotolinio valdymo prietaisai. Signalas šioje sistemoje

perduodamas tik dviem laidais N ir L (fazės ir neutralės) sinusoidine kreive skleidžiamais dažniais (yra

tokių sistemų kaip „LON“, kur dažnis perduodamas tik neutralės laidu – N), naudojant elektros tinklą

(PLC), arba belaidis, naudojant radijo dažnį (868,3 Mhz). Šie du procesai nesunkiai gali būti sujungti,

naudojant sąsają.

Žaliuzi valdiklis 7756 83 bei viengubas ir dvigubi perjungikliai 672 02,04. Žaliuzi valdiklis atlieka atskirų

žaliuzi radijo valdymą

Apšvietimo valdymo mechanizmas 672 09, Termostatai 674 42, 7713 94

Termostatas siunčia valdymo signalą PLC/RF valdikliui, prijungtam prie šildymo sistemos.




IR/RF nuotolinio valdymo pulteliai (siųstuvai), saulės ir vėjo kontrolės komplektas bei galimo vandens

užpylimo daviklis

Saulės ir vėjo kontrolės komplektas susideda iš belaidžio vėjo greičio bei apšvietos matuoklio,

statomo ant stogo atbrailos, ir valdymo modulio, kuris čia naudojamas žaliuzi valdymui, bet gali valdyti

ir kažką kita.

Dujų davikliai ir dūmų detektorius

Prietaisų konfigūracija labai nesudėtinga. Paspaudus siųstuvo „learn“ klavišą visi jam priskirti

imtuvai nurodo bendrą veikimą. Visi jie veikia vienodu „push&learn“ principu – spausk ir kartok

neribotai. Nereikia jokios programinės įrangos, jokio asmeninio kompiuterio ar specialių programavimo

įgūdžių.




Apšvietimo reguliavimas dviem perjungikliais esant klasikinei instaliacijai ir RF arba PLC jungikliu esant

IOBL instaliacijai

Perjungiklis 7756 32 apšvietimo sistemoje veikia kaip tradicinis perjungiklis. Perjungiklis 7756

18 faziniu ir darbinio nulio laidininku prijungtas prie 230 V ir po programavimo gali valdyti perjungiklio

apkrovas. Perjungiklis (7756 32) taip pat gali būti valdomas ir radio (RF) ryšiu 882 01 siųstuvu.

Liustros valdymas dvipusiu jungikliu su apšvietimo reguliatoriumi esant klasikinei instaliacijai ir RF jungikliu

esant IOBL instaliacijai

Šviesos reguliatorius 7756 37, esantis apšvietimo grandinėje, valdo (įjungia, išjungia ir

reguliuoja) apšvietimą, kaip ir esant klasikinei instaliacijai. Perjungiklis 7756 18 po programavimo per

apšvietimo galios tinklą PLC tinklu siunčia signalą siųstuvui 7756 37, kuris ir valdo apkrova. Šviesos

reguliatorius gali būti valdomas ir kitų siųstuvų, pavyzdžiui, mobilaus valdymo pulto.




Šviestuvo su laiko išlaikymu pakeitimas į šviestuvą su judesio davikliu. Judesio daviklis (imtuvas)

7756 21 sujungtas su šviestuvu ir valdo jį priklausomai nuo judesio patalpoje. Siųstuvai 7756 18 gali

valdyti judesio daviklį (įjungti/išjungti/budėjimo režimas).

Privalumai: tos pačios kaip ir perjungikliais valdomos sistemos funkcijos tik su daug mažiau

kabeliavimo. Apšvietimo laikas nėra ribojamas taimerio – šviečia tol, kol yra judesys.

Distancinis trijų mygtukų jungiklis esant klasikinei instaliacijai ir pagal IObL

Judesio daviklis 7756 21 apšvietimo galios grandinėje veikia kaip tradicinis judesio daviklis.

Perjungiklis 7756 18 faziniu ir darbinio nulio laidininku prijungtas prie 230 V ir po programavimo gali

valdyti apkrovą, prijungtą prie 7765 21.

Vieną imtuvą gali valdyti daugiau nei vienas siųstuvas – 7756 36 gali priimti komandas ir iš 7756 16 ir iš 882 15

(piešinys – anksčiau ir dabar)




Iki ir po renovacijos. Atskirų apšvietimo elementų apjungimas į vieningą valdomą sistemą

882 72 – lizdas-adapteris (imtuvas). Jis gali būti valdomas RF bangomis, į kurį gali būti

jungiamos stalinės ar pastatomos lempos ar kitokie šviestuvai. 7756 42 – imtuvas jungiklis, skirtas

lubiniam šviestuvui valdyti. Visus šiuos jungiklius galima apjungti ir valdyti RF siųstuvu vienu metu –

įjungti, išjungti ar sukurti norimas apšvietimo scenas.

Skirtingų grandinių/funkcijų valdymas prieš ir po įrengimo

Multifunkcinis valdymo blokas (imtuvas – 916 29) gali priimti komandas radio (RF) bangomis iš

įvairių siųstuvų, esančių sistemoje, ir valdyti keletą skirtingų grupių/funkcijų, priklausomai nuo to, kaip

užprogramuotas.




Žaliuzių valdymo modernizavimas (vaizdas prieš ir po modernizavimo)

495 05 – imtuvas (žaliuzių valdiklis), jungiamas prie žaliuzių motoro. Jis gali būti valdomas radio

ryšio (RF) siųstuvais, jungikliais iš kelių skirtingų vietų, skirtingais siųstuvais (7756 29, 882 15). Taip pat

vienas siųstuvas gali valdyti keletą žaliuzių valdiklių.

6.25.Elektrinis grindų ir patalpų šildymas, įskaitant A ir aukštesnės energinės klasės pastatus

Kylant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams grindų šildymas tampa jau ne vien tik

gyvenimo ir darbo komforto atributu, bet gali ir ženkliai įtakoti pastato energinį sunaudojimą.

Šiltos grindys jau yra ne tik estetiškas patalpos išplanavimas, sveiko gyvenimo būdo atributas, bet

ir energijos taupymas. Šiuo metu elektrinio šildymo sistemos Lietuvoje naudojamos pakankamai plačiai

ir įrengiamos pagal konkrečios firmos reikalavimus. Šiame skyrelyje pateikiami tik pagrindiniai,

dažniausiai bendri, reikalavimai tokių sistemų įrengimui. Efektyvus šildymas yra labai svarbus pastato

funkcinis elementas, todėl nagrinėjamos technologijos paremtos kelių gamintojų gaminiais ir

reikalavimais. Iš esmės šie reikalavimai yra panašūs ir elektrikas, išmokęs šias technologijas gebės

tinkamai atlikti instaliacijas įvairiose situacijose.

Iš esmės elektrinis grindų šildymas gali būti naudojamas siekiant dvejopų tikslų:

– komfortiniam grindų pašiltinimui: nešąla kojos, smagu žaisti vaikams;

– patalpos šildymui – kaip pagrindiniam patalpos šildymo būdui.

Be to, šildymo kabeliai dar gali būti naudojami vandentiekio vamzdynų, rezervuarų pašildymui,

siekiant apsaugoti juos nuo užšalimo, stogų lietaus surinkimo sistemų apsaugai nuo apledėjimo, taip pat

įvažiavimų, rampų, pandusų ar prieangių, laiptų apsaugai nuo apledėjimo. Tereikia profesionaliai parinkti

kabelio tipą ir sistemos valdymą.

Elektriniam grindų šildymui dažniausiai naudojami šildymo kabeliai arba šildymo kilimėliai.

Šildymo kilimėliai paprastai naudojami, kai nėra galimybės kelti grindų lygį.




Visais atvejais būtina žinoti, kad elektrinis grindų šildymas gali būti ekonomiškas tik tuo atveju,

jei patalpa yra apšiltinta ir turi pakankamą šiluminę varžą, arba uždara, kaip pavyzdžiui, vonios

kambarys. Taip pat po cementiniu šildomų grindų plotu turi būti paklota atitinkamas šiluminės izoliacijos

sluoksnis. Jo savybes, storį ir klojimo būdus parenka projektuotojas, įvertindamas A ir aukštesnės

energetinės klasės namui keliamus reikalavimus.

Atliekant grindų apšildymo instaliaciją vartotojui turi būti pateikiama atmintinė apie šildymo

kabelio ar kilimėlio paklojimo vietas, informacija, kad grindų šildymo kabelis neturėtų būti klojamas po

stacionariais baldais, pertvaromis, voniomis, dušo kabinomis, klozetais – viskuo, kas trukdo šilumai

efektyviai sklisti į patalpą, taip pat, kad jis, vartotojas, negali keisti baldų ar kitų daiktų stovėjimo vietos,

kuri pablogintų šilumos skleidimą. Taip pat rekomenduojama atskirose patalpose instaliuoti atskiras

šildymo ir valdymo grandines.

Lietuvoje naudojamos įvairių firmų elektrinio grindų šildymo sistemos. Esminio skirtumo tarp jų

nėra. Visais atvejais sistemų sauga ir techninės charakteristikos turi atitikti IEC 60800, LST EN 60335

(IEC 60335), ES Žemųjų įtampų direktyvą 73/23/EEC, EMC direktyvą 89/336/EEC ir kitus veikiančius

norminius dokumentus. Pačių elektrinių grindų šildymo instaliaciją turėtų atlikti konkrečios šildymo

sistemos firmos įgaliotas asmuo. Tai visuomet pagerins darbų kokybę, padidins sistemos

ilgaamžiškumą, nekils garantinės priežiūros problemų. Vieną kartą per metus, geriau iki šildymo sezono

pradžios, rekomenduojama patikrinti šildymo sistemą ir jos instaliaciją.

6.25.1.Pagrindiniai reikalavimai šildymo kabelių instaliavimui

Priklausomai nuo gamintojo, gali būti naudojami įvairūs šildymo kabelių montavimo būdai.

Būtinas grindų šildymo instaliacijos elementas yra termoreguliatorius, užtikrinantis reikiamą

elektros kabelių temperatūrą. Gali būti naudojami įvairaus sudėtingumo termoreguliatoriai – saugantys

pastovią, nustatytą grindų ar patalpos temperatūrą, programuojamieji pagal dienos ir nakties režimus, su

naktiniu temperatūros sumažinimu.

Jei šildymo kabeliai yra tik papildymas jau veikiančiai sistemai (pvz. centrinis šildymas) ir

reikalingas tik grindų pašiltinimas, tai turi būti naudojami termoreguliatoriai su grindims skirtais

jutikliais.

Jei šildymo kabeliai naudojami kaip pagrindinė šildymo sistema, tai optimaliam temperatūros

nustatymui patalpoje turi būti naudojami termoreguliatoriai su oro jutikliu, o esant reikalui apsaugoti

kabelius nuo perkaitimo – termoreguliatorius su oro ir grindų jutikliais.

Termoreguliatorius (termostatas) montuojamas jungiamojoje dėžutėje, kuri montuojama tokioje

vietoje, kad ją laisvai pasiektų šildymo kabelio 2,5 m ilgio maitinimo laidas, patariama sausoje patalpoje.

Į jungiamąją dėžutę įleidžiami tinklo maitinimo laidai, šildymo kabelio maitinimo (šaltas) laidas ir

jutiklio laidas. Jutiklio laidas turi būti įtraukiamas į apsauginį vamzdelį. Temperatūros jutiklis turi būti

paklotas vienodu atstumu tarp kabelių.




Elektrinio šildymo struktūra pagal ETHERMA. A-Laminuotos (plaukiojančios) grindys; B-paklotas; C-Folija; E-

jungiamasis laidininkas, iki 5 m; F-Skirstomoji dėžutė; G-instaliacinis vamzdis; H- jungiamoji dėžutė

Šildymo kabelio apsauginis PE laidas turi būti sujungiamas su maitinimo tinklo apsauginiu laidu.

Principinė jungimo schema parodyta paveiksle

Principinės šildymo kabelio prijungimo schemos ir vieno iš termostatų bendras vaizdas

Prieš montavimą patartina patikrinti jabelio parametrus, ar jie atitinka etiketėje nurodytus.

Parodymai tarp juodo ir mėlyno laido turėtų tilpti nuo minus 5 % iki +10 % nuo etiketėje nurodytos

varžos vertės. Megometru išmatuota izoliacijos varža turėtų būti mažesnė nei 10 Mom, jei taip nurodo

gamintojas. Ji turėtų būti pažymima atmintinėje.

Parametrų tikrinimas prieš montavimą pagal HORNBACH




Po montavimo būtina patikrinti natūralios nuotėkio srovės dydį (EĮĮT jis nustatytas 1/3 RCD

jautrumo, kai kurie gamintojai numato konkrečiai – kad jis turi neviršyti 15 mA), šildymo kabelio

izoliacijos varžą 1000 V megommetru ir kabelio ominę varžą. Izoliacijos varža turi būti mažesnė už 0,5

MOm. Ominė varža turi atitikti gamintojo reikalavimus.

Šildymo kabelių maitinimas turi būti atliekamas atskira grandine su automatiniu jungikliu,

turinčiu adresą „Grindų šildymas”.

Reikia žinoti, kad kiekviena elektrinio šildymo instaliacija reikalauja atskiro projekto.

Kai kurie instaliavimo elementai

Šildymo kabelius reikia sukloti maždaug 3 – 5 cm žemiau viršutinio grindų paviršiaus, išlaikant

atstumus tarp greta esančių kabelio atkarpų (atstumas C-C) ribose nuo 5 iki 20 cm. Greitai ir lengvai

pakloti kabelius padeda speciali montavimo juosta DEVIfast (žiūrėk 6.25.3 skyrelį). Kabelius galima

tvirtinti taip pat ir prie armavimo tinklo.

Grindinio šildymo efektyvumas labai priklauso nuo grindų šiluminės izoliacijos savybių, ji turi

neleisti šilumai skverbtis žemyn, į perdangos konstrukciją.

Kitas labai svarbus veiksnys yra vertikaliosios šiluminės izoliacijos kokybė ribinėje zonoje, ji turi

neleisti skverbtis šilumai į sienas ir į už jų esančias patalpas.

Voniose ir kitose drėgnose patalpose būtina įrengti hidroizoliaciją, saugančią, kad į grindų

konstrukciją neprasiskverbtų vanduo.

Darbo kokybę visada galima patikrinti naudojantis įvairių konstrukcijų termografijos prietaisais, pavyzdžiui, kaip

tai pataria Testo AG

Grindų dangos

Ant grindų su tiesioginiu elektriniu šildymu gali būti klojamos beveik visų tipų dangos. Klijų

tipas, padengimas klijais ir jų džiovinimas turi tenkinti dangų gamintojo reikalavimus. Klijavimo

rekomendacijų ypač svarbu yra laikytis tuo atveju, kai medinė grindų danga klojama tiesiai ant šildomo

betono.

Stipriomis izoliuojančiomis savybėmis pasižyminčios grindų dangos (pavyzdžiui, storos dangos

vilnos pagrindu) gali sumažinti grindų paviršiaus skleidžiamos šilumos atidavimą. Tokiais atvejais reikia

konsultuotis su grindų dangos gamintoju. Maksimali dangų šiluminės varžos reikšmė neturi viršyti

0,125 m2 K/W. Grindų danga privalo turėti atitinkamą sertifikatą, be to, turi būti pažymėta ženklu,

pavyzdžiui, tokiu, kaip parodyta pav.




Savireguliuojanti grindų šildymo sistema pagal firmos Raychem pateikiamą informaciją

T2Red savireguliuojnačių šildymo kabelių sistema reaguoja į kitus šilumos šaltinius, pavyzdžiui,

saulės spindulių, elektros prietaisų ir apšvietimo, ir pagal tai automatiškai nustato tiekiamą galią.

Daugiau šilumos tiekiama šaltesnėse srityse, tokiose, kaip prie langų ar durų, ir mažiau šiltesnėse

vietose, pavyzdžiui, po kilimėliais ir baldais. Nėra jokios perkaitimo rizikos. Tai suteikia neribotas

baldų išdėstymo galimybes. T2Red suderinus su T2Reflecta,(dengtos aliuminiu šiluminės izoliacijos

plokštės su paruoštais grioveliais) galima papildomai sutaupyti 20 proc. ir daugiau energijos.

Šiluminė izoliacija ir aliuminio plokštės sumažina šilumos nuostolius ir tolygiai paskirsto šilumą. T2Red

ir T2Reflecta sistema labai tinkama po medinėms arba laminato grindims. Ji gali būti pritaikyta bet kokio

dydžio kambariams ir įrengta ant bet kokio tvirto pagrindo.

T2Red savireguliuojntis šildymo kabelis ir T2Reflecta plokštės

Kad kompensuotų temperatūros pokyčius, jie automatiškai nustato atiduodamą galią. Išorinis

apvalkalas, pynė ir vidinis apvalkalas suteikia mechaninę, cheminę ir elektrinę apsaugą, tačiau

Pagrindiniai procesai vyksta laidžiojoje šerdyje. Laidžioji šerdis jungia du lygiagrečius laidininkus. Kai

aplinkos temperatūra nukrenta 1,šerdį sudarančios gardelės susitraukia ir elektros jungčių skaičius šerdyje

padidėja. Generuojama daugiau šilumos. Priešingai, kai aplinkos temperatūra kyla 2, gardelės plečiasi ir

lieka mažiau elektros jungčių. Generuojama mažiau šilumos.

Šaltose srityse (pvz. prie durų ar langų) generuojama daugiau šilumos. Šiltose srityse (pvz.,

kambario viduryje arba po kilimais ir baldais) generuojama mažiau šilumos.




Savireguliuojančių kabelių grindų šildymo sistemos privalumai A ir aukštesnės energinės

klasės pastatų instaliacijose

– Saugi ir patikima. Nėra perkaitimo pavojaus. Kabeliai gali būti klojami arti vienas kito. Nereikia

priežiūros.

– Paprasta įrengti. Kabelis nukerpamas reikiamo ilgio montavimo metu (labai patogu kai sudėtinga

kambario konfigūracija). Kabeliai gali būti įrengiami tiesiai ant esamų juodgrindžių.

–Taupanti energiją. Reguliuojant tiekiamą šilumą pagal kambario temperatūrą, energijos suvartojimas

sumažinamas iki minimumo.

T2Red klojimo schema renovuojant pastatą ir naujoje statyboje

Kabelio klojimo schema naujai statomame name




Kabelio klojimo schema renovuojamame pastate

Kabelio naudojimo privalumai su T2Reflecta plokštelėmis




Vienas iš T2Reflecta plokščių klojimo būdų







Raychem TA termostatas ir TC termostatas su laikmačiu

Instaliacijos schemos tiesioginiam jungimui ir jungimui per kontaktorių

Snulkiau apie šias technologijas reikia skaityti: Raychem. Šiltų grindų vadovas. Tyco. Thermal

Controls.

6.25.2.Amorfinio metalo grindinio šildymo sistema (AHT – Advanced Heating Technologies),

taikytina A ir aukštesnio energinio efektyvumo pastatų instaliacijose

Pranašumai ir atskiri montavimo reikalavimai pagal UAB "SW Baltic" informaciją

AHT Advanced Heating Technologies Ltd yra gyvenamosios, pramoninės ir komercinės

paskirties grindinio šildymo technologijos pasaulinis lyderis. Įmonė gamina naujausios kartos amorfinio

metalo juostas grindinio šildymo sistemoms ir amorfinio metalo pudrą.




Šios naujos technologijos atėjimas grindinio šildymo ir šildymo kabelių skirtų laukui koncepciją

perkėlė į kitą lygį. Sudėtingas mišinys, iš kurio gaminama amorfinė metalinė juostelė leidžia išgauti

tokius šildomų grindų rezultatus, kokių neįmanoma išgauti naudojant tradicinius šildomų grindų

metodus!

– Klojamos po bet kokia grindų danga;

– Darbinė temperatūra pasiekiama greičiau nei kitose grindinio šildymo sistemose;

– Generuoja daugiau pastovios šilumos;

– Kainuoja mažiau ir yra ženkliai ekonomiškesnė;

– Yra labai mažo storio (tik 2.2mm) ir ypatingai lanksti;

– Nepaprastai lengvai montuojama;

– Nesukelia elektromagnetinio spinduliavimo;

– Yra labia patikima ir ilgaamžė;

– Jai suteikiama 15 metų garantija.

HT grindinio šildymo kilimėliai yra pagaminti iš plačių amorfinio metalo juostų, kurios dengia ne

mažiau kaip 25% -30% grindų ploto (palyginimui kilimėliai iš šildančių laidų dengia tik 1-2% grindų

ploto). Dėl didelio šilumos perdavimo ploto kaitinimo elementai dirba prie žemų temperatūrų (~28 -37oC)

sukurdami atitinkamą kiekį šilumos, kai tuo tarpu kitų gamintojų grindinio šildymo kilimėlių laidai

įkaista iki 60oC ir daugiau, kad sugeneruotų tokį pat kiekį šilumos. Dėl žemos darbinės temperatūros,

amorfinio metalo grindinio šildymo kilimėliai montuojami tiesiai į keraminių plytelių klijus, nebijant, kad

“atšokinės plytelės”, po grindinėm lentom, laminatu, parketu, kilimu ar kilimine danga.

Amorfinio metalo grindinio šildymo kilimėliai idealiai tinka šildyti:

– Vonias;

– Virtuves;

– Įvairios paskirties kambarius;

– Rūsius;

– Miegamiesius;

– Ofisines patalpas

AHT amorfinio metalo juostinis kaitinimo elementas, kurio storis yra tik 23µm, yra žymiai

efektyvesnis nei standartinius kristalinius šildymo laidus dėl keleto faktorių:

– Didelis juostos šilumą perduodančio paviršiaus plotas;

– Mažas elemento svoris;

– Žema darbinė temperatūra;

– Mažesni izoliacijos reikalavimai

AHT amorfinio metalo juosta pasižymi ypatingu stiprumu ir terminiu stabilumu, todėl gaminiams iš

amorfinio metalo juostos suteikiama 15 metų garantija.




Darbinės temperatūros pasiekiamos ženkliai greičiau nei kitų grindinio šildymo sistemų

Svarbesni montavimo elementai

Atidžiai perskaitykite montavimo instrukciją prieš montuojant AHT šildymo kilimėlius.

– Neuždenkite šildymo kilimėlių vieną kitu.

– Nepalikite neišlyginto šildymo kilimėlio.

– Nedėkite sunkių/aštrių įrankių (ar bet kokių kitų potencialiai pavojingų daiktų)

ant šildymo kilimėlių.

– Be reikalo nevaikščiokite ant šildymo kilimėlių.

– Nemontuokite elektros kabelių ar vamzdžių kartu su šildymo kilimėliais.

– Nenaudokite celiuliozės pagrindu pagamintos šiltinimo medžiagos.

– Nemontuokite kilimėlių kai kambario temperatūra yra žemiau kaip minus 5oC

(23oF)

– Kilimėliai nėra skirti montuoti lauke.

– Nemontuokite kilimėlių po sienomis, pertvaromis, baldais, o taip pat klozetais, kriauklėmis,

voniomis ir t.t.

– Nemontuokite kilimėlių arčiau kaip 3cm (1 colis) nuo bet kokios šilumą sugeriančios

pastato dalies, kaip pavyzdžiui šalto vandens vamzdžių.

– Nemontuokite kilimėlių arčiau kaip 5 cm (2 coliai) vienas nuo ki to, 10 cm (4 coliai)

nuo bet kokios sienos, arba 15 cm (6 colių) nuo židinio ar karšto vandens vamzdžių.

– Nejunkite jokio elektros prietaiso prie to paties automatinio išjungėjo.

– Nemontuokite šildymo kilimėlių po medinėmis grindimis, jei jos yra plonesnės

nei 18 mm (3/4 colio).

– Nemontuokite garsą sugeriančios medžiagos tarp šildymo kilimėlių ir medinių grindų,

jei garsą sugeriančios medžiagos šiluminė varža R yra didesnė nei 0.014 m2*K/W

(0.08ft2*F/Btu).




– Nenaudokite pakloto kurio šiluminė varža R didesne nei 0.08m2*K/W.

– Nemontuokite AHT grindinio šildymo kilimėlių po kilimais, kurių šiluminė

varža yra didesnė nei 0.2 m2*K/W.

– Visada šlapiose patalpose virš šildymo kilimėlių naudokite įžeminimo tinklelį. Įžeminimo

tinklelis PRIVALO būti naudojamas per 50 cm (20 colių) nuo bet kokios kriauklės ar metalinio virtuvės

prietaiso.

– Visada įsitikinkite, kad elektros grandinė, kuri tiekia elektrą AHT grindinio šildymo sistemai yra

pajungta per 30 mA RCD (srovės skirtuminę apsaugą.

– Visada šildymo kilimėlio laidus sujungimo dėžutėje ar dėžutėse junkite lygiagrečiai.

įsitikinkite, kad bendra lygiagrečiai jungiamų šildymo kilimėlių srovė nesiekia 80% pažymėtos ant

sujungimo dėžutės, saugiklio ar jungtuko. (Kilus neaiškumams pasikonsultuokite su pardavėju ar

profesionaliu elektriku).

– Visada naudokite atskirą valdymo termostatą ir sujungimo dėžutę atskiruose kambariuose su

AHT šildymo sistema. Kiekvieno AHT termostato maksima li srovė yra 16 amperų. Jei vieno kambario

srovė yra didesnė už 16 amperų, paskirstykite srovę naudodami keletą termostatų arba naudokite

kontaktorių. (Skaičiavimams naudokite gamintojo pateikiamą lentelę).

– Visada naudokite šilumą izoliuojančią medžiagą po šildymo kilimėliais. Tai pagreitins įšilimo

laiką ir sumažins energijos kaštus. Jei grindų apšiltinimo nėra visai arba jo šiluminė varža R yra mažesnė

nei 0.1 m2*K/W, reikia vadovautis gamintojo instrukcijomis.

– Visada po plytelių ar betono dangos įrengimo leiskite išdžiūti betonui/klijams. Patartina grindinio

šildymo sistemos nejungti 7-30 dienų. Džiūvimo laikotarpiui nustatytivadovaukitės gamintojo

instrukcijomis.

Visada:

Pastaba: Jei montuosite minkštą grindų dangą (vinilinę ar linoleumo), šildymo kilimėlius

uždenkite mažiausiai 6mm storio savaime išsilyginančiu mišiniu arba lateksu.

Pastaba: Visus elektros pajjungimo darbus atlikti privalo kvalifikuotas elektrikas.

Pastaba: Montuotojas privalo atlikti darbus pagal galiojančius standartus ir reikalavimus.

Prieš pradedant montuoti AHT grindinio šildymo kilimėlius įsitikinkite, ar turite visas

papildomai reikalingas medžiagas ir priemones:

– Elektros sujungimų dėžutę – naudojama šildymo kilimėlių laidų sujungimui.

– Įžeminimo tinklą – reikalingas, kai montuojate šildymo kilimėlius drėgnose patalpose,

tokiose kaip vonios, virtuvės, saunos, tualetai ir t. t.

PASTABA: AHT rekomenduoja naudoti AHTGN įžeminimo tinklą.

– Patalpos termostatą – tai leidžia valdyti patalpos temperatūrą. Patalpos termostatas turi

turėti du sensorius:

– Patalpos temperatūros sensorius.

– Grindų temperatūros sensorius.

Voniose naudokite termostatą tik su grindų temperatūros sensoriumi. Jūs galite naudoti šiuos

termostatus ir kitose drėgnose patalpose, bet tai neprivaloma. Kitoms patalpoms naudokite termostatus su

oro ir grindų sensoriais.




PASTABA: AHT rekomenduoja naudoti pilnai programuojamus AHT skaitmeninius termostatus,

kurie leis jums pajusti dar didesnę ekonomiją ir lankstumą sukuriant savaitinius šildymo planus.

Programuojamas grindinio šildymo termostatas Auraton 2016 ir Auraton 2016p







Rekomenduojamų termostatų sąrašą galima rasti firmos kataloguose.

– RCD (Skirtuminės srovės apsaugą) - dėl tinkamo modelio pasikonsultuokite su pardavėju.

Dėl detalesnės informacijos taip pat galite kreiptis į AHT atstovus.

Prieš pradedant dirbti – vertinti:




Kieta šiluminės izoliacijos medžiaga – naudojama efektyviam šildymui kaip šilumos izoliatorius

po grindinio šildymo kilimėliais akmens tipo grindyse. Šios šiltinimo medžiagos dažniausiai

parduodamos kaip ploštės ir būna pagamintos ir putų poliuretano ar polistireno. Šių plokščių tipas turėtų

būti minimaliai EPS70. Šių plokščių šiluminė varža R turėtų būti 0.1 - 0.3 m2*K/W. (*) Atkreipkite

dėmesį į pastabą esančią žemiau.

Minkšta šiluminės izoliacijos medžiaga – naudojama efektyviam šildymui kaip šilumos

izoliatorius po grindinio šildymo kilimėliais visose ne akmens tipo grindyse. Šios šiltinimo medžiagos

dažniausiai parduodamos kaip rulonai. Šios medžiagos šiluminė varža R turėtų būti 0.1 - 0.3 m2*K/W. (*)

Atkreipkite dėmesį į pastabą esančią žemiau.

(*) Pastaba: Patartina naudoti šiluminės izoliacijos medžiagas, kurios yra mažiausiai 6mm (1/4 colio)

storio ir turi 0.02-0.06 W/m*K (0.035-0.1 Btu/h*ft*oF) šiluminį laidumą, bet galima naudoti ir kitokio

storio ir šiluminio laidumo medžiagas. Svarbu, kad medžiagos šiluminės varžos reikšmė R būtų 0.1 - 0.3

m2*K/W.

Svarbi pastaba: Montuojant šiluminės izoliacijos medžiagą po kilimine danga, reikia atkreipti

dėmesį, kad šiluminės izoliacijos medžiagos šiluminės varžos R reikšmė būtų didesnė už kiliminės

dangos šiluminės varžos R reikšmę.

Elektrinis pajungimas

Pastaba: Visi elektriniai sujungimai turi būti atlikti kvalifikuoto elektriko.

Svarbu! Stipriai prisukite visus sujungimų varžtus, kad būtų geras kontaktas.

1. Elektros sujungimų dėžutę montuokite aukščiau grindų lygio atsižvelgiant į elektrosaugos

reikalavimus.

2. Termostatas montuojamas 1.5 m aukštyje nuo grindų lygio. Vieta termostatui parenkama kuo toliau

nuo šilumos šaltinių, tokių kaip židiniai, krosnelės, tiesioginių saulės spindulių, langų, durų ar kitų

šilumos šaltinių, kurie gali įtakoti temperatūrinius režimus.

Pastaba:




Vonios patalpose naudokite termostatus tik su vienu grindų temperatūros davikliu. Šio

tipo termostatus galite naudoti ir kitose šlapiose patalpose, tokiose kaip virtuvė, bet tai nėra

privaloma.

Visur kitur naudokite termostatus su patalpos ir grindų temperatūros davikliais.

Rekomenduojamus termostatus rasite firmos kataloguose.

3. Dėžutę ir termostatą pajunkite taip kaip parodyta schemoje.

Elektrinis prijungimas

4. Pajunkite grindų temperatūrinį daviklį prie termostato ir pritvirtinkite jį tarp dviejų šildymo kilimėlių.

Jis turėtų būti pritvirtintas mažiausiai 50 cm nuo sienos.

Pastaba: Patikrinkite ar daviklis nesiliečia su šildymo juosta.

5. Pamatuokite šildymo sistemos varžą ir užsirašykite reikšmę. Patikrinkite ar gautas rezultatas atitinka

atspausdintą ant kilimėlio įpakavimo.

6. Patikrinkite izoliacijos reikšmes naudodami Megger tester ir užsirašykite reikšmes. Įsitikinkite, kad

nėra jokių izoliacijos problemų.

7. Jei montuojate šildymo kilimėlius drėgnose patalpose (vonios, virtuvės, saunos arba 50 cm nuo bet

kokios kriauklės ar metalinio įrenginio:

a. Ištieskite įžeminimo tinklą virš AHT grindinio šildymo kilimėlio. Jei reikia, priklijuokite

įžeminimo tinklą prie šildymo kilimėlio lipnios juostos pagalba.

b. Įžeminimo tinkle laidą atveskite į tą pačią elektrinių sujungimų dėžutę kaip ir grindinio šildymo

kilimėlio laidus.

c. Elektrinių sujungimų dėžutėje pajunkite įžeminimo tinklo laidus

8. Šildymo kilimėlių laidus poromis atveskite į elektros sujungimų dėžutę. Įsitikinkite, kad lipdukai su

kilimėlių žymėjimu vis dar yra pritvirtinti ant laidų. Jei reikia, galite patrumpinti laidus, bet markiravimo

lipdukus palikite pritvirtintus prie sutrumpintų laidų.

9. Nuvalykite izoliaciją kiekvienam žymėtam laidui ir paruoškite juos sujungimams.

10. Sujunkite visus tos pačios spalvos laidus.




11. Sujungimų dėžutėje prijunkite kiekvieną tos pačios spalvos laidą prie vieno sujungimo.

12. Pajunkite tos pačios spalvos laidus prie sujungimo viename gale ir termostato – kitame gale.

13. Prijunkite laidus prie termostato vodovaudamiesi Principine Pajungimo Schema

14. Įjunkite šildymo sistemą (naudokitės termostato vartotojo vadovo nurodymais) pusvalandžiui, kad

išbandyti ar sistema dirba tvarkingai. Labai svarbu patikrinti ar šyla kiekvienas kilimėlis.

15. Išjunkite šildymo sistemą (vadovaukitės termostato vartotojo vadovu).

16. Kai kilimėliai yra atvėsę galite kloti grindų dangą. Jei montuojate klijuojamojo tipo grindų dangą

(kilimai, mediena, vinilas ar linoleumas), pirmiausia padenkite kilimėlius apie 6mm storio elastingu

savaime išsilyginančiu skiediniu.

Svarbu! Montuojant klijuojamojo tipo grindų dangą, neįjunkite šildymo sistemos tol, kol klijai

nebus visiškai išdžiūvę. Dėl klijų džiūvimo trukmės pasikonsultuokite su klijų gamintoju ar pardavėju.

Rudas termostato laidas patalpintas vamzdelyje

Mėlynas termostato laidas patalpintas vamzdelyje

Grindų daviklio laidas einantis nuo termostato ir patalpintas vamzdelyje

Šildymo kilimėlių rudi laidai

Šildymo kilimėlių mėlyni laidai




Prisiminkime dar vienos kostrukcijos termostato naudojimo galimybes.










6.25.3.Elektrinio grindų šildymo A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose atskirų

elementų įrengimas pagal DEVI

Elektrinio grindų šildymo teisingas įrengimas gali ženkliai sąlygoti galutinį rezultatą – A ir

aukštesnės energinės klasės pastatų šiluminį sunaudojimą ir tuo pačiu efektyvumą. Kadangi, kaip jau ir

minėjome, iš principo įrengimo technologijos tokiuose pastatuose yra analogiškos, pasikartokime dar

kartą atskirus grindų šildymo elementus firmos DEVI pavyzdžiuose.




Naudojant kilimėlius Dėmesio!

Grindų temperatūros jutiklį reikia įkišti į lankstų vamzdelį, kurio vienas galas užaklintas, apsaugant

tokiu būdu jutiklį nuo užbetonavimo. Minimalus lankstaus vamzdelio skersmuo, kad jutiklį būtų

galima į jį įkišti, 7 mm. Vamzdelį reikia įkloti į griovelį, paruoštą grindyse prieš klojant šildymo

kilimėlius (žr. šalia esantį pav.), jis turi įeiti gilyn į šildomą grindų zoną maždaug 50 cm.

Šildymo kilimėliai dažniausiai yra naudojami voniose ir virtuvėse, tačiau gali būti klojami taip pat ir

kitose renovuojamose patalpose.

Instaliuojama galia apskaičiuojama tokiu pat būdu, kaip ir betoninių grindų su tiesioginiu šildymu

atveju.

Apskaičiavus šildymo galią ir pasirinkus atitinkamą kilimėlį, reikia įsitikinti, ar jis tilps prieinamame

grindų plote. Jeigu prieinamas plotas yra per mažas, reikia pasirinkti mažesnį kilimėlio komplektą, o

trūkstamą šildymo galią papildyti kitu šilumos šaltiniu (pavyzdžiui, rankšluosčių džiovintuvu).




Grindin

i

s šildyma

s

Šildymo kilimėlio klojimo 8,5 m2 vonios kambaryje pavyzdys

Šildymo kilimėlių klojimas.

DEVI šildymo kilimėliai montuojami plytelių klijų ar išlyginamojo mišinio sluoksnyje. Visi

DEVI šildymo kilimėliai yra 50 cm pločio, o jų ilgis nuo 1 m iki 24 m.

Kadangi gamykloje paruoštų kilimėlių trumpinti negalima, labai svarbu yra tinkamai jį parinkti

pagal patalpos matmenis ir formą. Kilimėlis montuojamas klojant vieną šalia kitos tinklelio juostas, prie

kurių pritvirtintas šildymo kabelis. Pastovaus užstatymo zonas (pavyzdžiui, klozetas ar bide) aplenkiame,

perkirpdami tinklelį (negalima perkirpti kabelio!) ir pakreipdami kilimėlį atitinkama kryptimi. Tokiu

būdu šildymo kilimėlį galima pakloti netgi ant labai netaisyklingos formos paviršiaus.

Labai svarbu tinkamai parinkti grindų šildymo valdymo įrangą. Kaip buvo minėta pradžioje,

grindų šildymo reguliatorių gaminama įvairių konstrukcijų ir galimybių. Išmokime taisyklingai įrengti

dar vienos konstrukcijos valdiklį.

Devireg™ Touch – išmanusis elektroninis termostatas

DEVIreg™ Touch yra pirmasis grindų šildymo termostatas su liečiamo ekrano valdymu, turintis intuityvų valdymą, kaip ir naujausi išmanieji telefonai. Jam tinka įvairių gamintojų elektrinio

grindų šildymo termostatams skirti apdailos rėmeliai ir jutikliai. Pasižymintis novatorišku ‘click-fit’

dizainu, DEVIreg™ Touch siūlo greitą ir lankstų sprendimą beveik kiekvienai elektrinio grindų šildymo

sistemai.

DEVIreg™ Touch galima integruoti į jau veikiančią sistemą, įdiegiant protingą, tačiau paprastą

atnaujinimą, pasižymintį energijos taupymo savybėmis, siekiant sumažinti šildymo kaštus, nemažinant

komforto. Visai tai pasiekiama vos 2 colių ekrano prisilietimu.

Lengvas naudoti, DEVIreg™ Touch turi 15 minučių tikslumo nustatymo laikmatį.




Naudojant liečiamą ekraną, laiko nustatymus galima kopijuoti iš vienos dienos į kitą, arba

skirtingus temperatūros lygius, nustatytus kievienai dienai, pritaikyti individualiam gyvenimo būdui. Prie

visų šių privalumų prisideda termostatų rinkoje vienintelė 5 metų garantija, visiškai išlaisvinanti nuo

rūpesčių montuotojus ir galutinius vartotojus.

DEVIreg™ Touch yra elektroninis programuojamas termostatas, naudojamas elektra šildomų

grindų kaitinimo elementų valdymui. Termostatas skirtas tik stacionariam montavimui, jis gali būti

naudojamas tiek viso kambario, tiek komfortiškam grindų šildymui.

Kai kurios papildomos savybės: – Kelių sistemų palaikymas.

– Suderinamas su keliais trečiųjų šalių NTC jutikliais.

– Termostato nustatymus galima nurodyti prieš montuojant ir įkelti į termostatą, naudojant internete

sugeeruotą kodą, arba kopijuoti iš termostato į panašų montavimą.

– Nuotolinė prieiga prie termostato po montavimo, naudojant interneto kodo sąsają

Mantavimo reikalavimai

– Prieš montuodami įsitikinkite ar atjungtas maitinimas;

– Svarbu: kai termostatas naudojamas grindų šildymo elemento valdymui, esant medinėms ar

panašios medžiagos grindims, visuomet naudokite grindų jutiklį ir niekuomet didžiausios grindų

temperatūros nenustatykite daugiau nei 35 0C.

– Termostatą montuoti privalo įgalioti ir kvalifikuoti montuotojai, vadovaujantis vietiniais

įstatymais;

– Termostatas turi būti prijungtas prie maitinimo šaltinio per jungiklį, atjungiantį visus polius;

– Termostatą visuomet prijunkite prie nepertraukiamo maitinimo šaltinio;

– Termostato neturi veikti drėgmė, vanduo, dulkės ir pernelyg didelis karštis;




Prijunkite termostatą pagal prijungimo schemą

Šildymo kabelio ekranas turi būti prijungtas prie maitinimo kabelio įnulinimo laidininko

naudojant atskirą jungtį.

Pastaba: Grindų jutiklį grindyse visuomet montuokite vamzdelyje.

Sumontuokite ir prijunkite termostatą




Termostatą pritvirtinkite prie potinkinės ar paviršinės montavimo dėžutės, abiejose pusėse

prisukdami varžtais.

Uždėkite korpusą;

Uždėkite ekrano modulį.

Svarbu: NESPAUSKITE ant ekrano atgal į vietą spusdelsdami ekrano modulį;

Iš pradžių kraukite 15 valandų, kad visiškai įsikrautų termostato baterija. Dingus maitinimui,

dabartinė diena ir laikas išsaugomi 24 valandas. Visi kiti nurodymai išsaugomi.

Nustatymai

Pradiniai nustatymai turi būti nurodomi, kai įrenginys įjungiamas pirmą kartą:

1.Naudodami dešinėje pusėje esančias rodykles pasirinkite savo kalbą. Tuomet viršutiniame dešiniajame

kampe paspaudė klavišą – patvirtinkite.













Po visų darbų baigimo, ypatingai A ir ukštesnės energinės klasės pastatuose, patartina atlikti

termografinę kontrolę. Toks, šiuo metu jau nesudėtingas ir nebrangus metodas, padės laiku nustatyti

darbų kokybę ir įvertinti rezultatus.




Viduryje patalpos kabelis suklotas per tankiai arba per aukštai

7. SKYRIUS. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONĖS IR

BŪDAI

Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose, žmogaus apsaugai nuo elektros srovės,

statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikio turi būti vykdomos organizacinės bei

techninės priemonės.

Techninėms priemonėms priskiriami techniniai veiksmai, užtikrinantys darbo vietose darbuotojų

saugą ir sveikatą (apsaugantys dirbančiuosius nuo prisilietimo prie įtampą turinčių dalių atjungimai,

atjungtų srovinių dalių įžeminimai, ženklų iškabinimas ir darbo vietos aptvėrimas, kad darbuotojai

nepriartėtų neleistinais atstumais prie įtampą turinčių dalių ir pašaliniai žmonės nepatektų į vykdomų

darbų zoną, izoliuotų įrankių ir priemonių naudojimas bei apsauga nuo elektros lauko) priklausomai nuo

darbų kategorijos.

Darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti taikomi šie apsaugos nuo elektros poveikio būdai:

1. apsauginių priemonių naudojimas;

2. pažemintos įtampos naudojimas. Pažeminti įtampą leidžiama tik tam tikslui skirtais

transformatoriais ar kitais įtaisais, bet draudžiama tam tikslui naudoti autotransformatorius;

3. skiriamųjų transformatorių, kurių antrinė apvija elektriškai atskirta nuo pirminės apvijos,

naudojimas;

4. įrenginių su dviguba arba sustiprinta izoliacija naudojimas;

5. įrenginiams nustatytų vardinių parametrų neviršijimas;

6. garsinės ir regimosios signalizacijos naudojimas;

7. skirtuminės srovės apsaugos greitai veikiančių komutacinių aparatų naudojimas;




8. signalinių spalvų, apsaugos nuo elektros ženklų naudojimas;

9. potencialų suvienodinimas;

10. įtampos išjungimas, įrenginio atjungimas ir įtampos nebuvimo patikrinimas;

11. ekranuojančių komplektų naudojimas;

12. elektros įrenginių srovei laidžių korpusų įžeminimas arba įnulinimas.

Leidžiami ir kiti apsaugos nuo elektros poveikio būdai, kurie nustatyti ir leidžiami Lietuvos

standartų, tarptautinių IEC (Tarptautinė elektrotechnikos komisija), CENELEC (Europos

elektrotechnikos standartizacijos komitetas) standartų arba atitinkantys kitus Lietuvos Respublikoje

galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.

7.1.Organizacinės priemonės

Darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios organizacinės priemonės yra:

1. asmenų, atsakingų už darbuotojų darbų saugą, paskyrimas vadovaujantis įmonės dokumentais;

2. už saugų darbų vykdymą atsakingų asmenų parinkimas ir paskyrimas;

3. darbų įforminimas nurodymu, pavedimu ar techninės priežiūros tvarka;

4. darbų organizavimas pagal sudaromas sutartis su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis;

5. leidimas ruošti darbo vietą ir leisti dirbti;

6. leidimas dirbti;

7. elektros įrenginiuose vykdomų neelektrotechninių darbų priežiūra;

8. perkėlimas į kitą darbo vietą;

9. darbo pertraukos bei darbo baigimo įforminimas.

Veikiančiuose elektros įrenginiuose gali būti dirbama:

1. pagal darbų vadovo nurodymą;

2. pagal darbų vadovo pavedimą;

3. techninės priežiūros tvarka.

Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į vietines sąlygas ir kriterijus, sudaro darbų,

atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, sąrašus.

Vykdant darbus pagal sudaromas sutartis, darbų saugos atsakomybės ribos tarp susitariančių šalių

nustatomos atitinkamose sutartyse.

7.2. Darbų vykdymas pagal nurodymus

Nurodymas – tai rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant

nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus

atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys. Jis išduodamas

dviem nustatytos formos blanko egzemplioriais. Ši forma įmonės technikos vadovo sprendimu gali būti




išplėsta, papildyta lentelėmis, tekstais ir keliamais reikalavimais, nemažinančiais darbuotojų saugumo.

Perduodant nurodymą ryšių priemonėmis, vieną nurodymo blanką užpildo išduodantis asmuo, kitą – jį

priimantis, arba išduotas nurodymas siunčiamas faksu ar elektroniniu paštu.

Darbų, atliekamų pagal nurodymus, sąrašai sudaromi vadovaujantis šiais kriterijais:

1. I kategorijos darbai, išskyrus darbus, atliekamus valdymo, automatikos, ryšių įrenginiuose bei

antrinėse relinės apsaugos ir elektros energijos apskaitos grandinėse, elektros instaliacijoje, kai aukštosios

įtampos įrenginiai yra už nuolatinių aptvarų arba toliau, nei nurodyta Saugos eksploatuojant elektros

įrenginius taisyklių (toliau – Taisyklių) aisyklių 3 ir 4 prieduose;

2. II kategorijos darbai aukštosios įtampos įrenginiuose ir darbai sužieduotame žemosios įtampos

tinkle;

3. darbai sprogioje aplinkoje;

4. darbai, kuriuos atlieka ne elektrotechnikos darbuotojai, ir jų saugai užtikrinti reikalinga

elektrotechnikos darbuotojo priežiūra;

5. bandymai paaukštinta įtampa ne stacionariose laboratorijose;

6. darbai žemosios įtampos dvigrandėse oro linijose arba jei jose yra sankirtų su veikiančiomis oro

linijomis, arba jos yra indukuotos įtampos zonoje.

Išduoti nurodymą, įskaitant jo pratęsimą, leidžiama ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių parų laikui.

Įforminus darbų baigimą, nurodymas saugomas 30 kalendorinių parų.

Pagal nurodymą turi dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai, t. y. ne žemesnės kaip VK darbų

vykdytojas ir PK brigados narys arba ne žemesnės kaip VK prižiūrintysis ir brigados narys.

Pakeisti brigados sudėtį gali tik darbuotojai, išdavę nurodymą, arba juos pakeitę asmenys, turintys

teisę duoti nurodymus dėl darbo tuose elektros įrenginiuose. Pakeitimą įformina darbų vykdytojas darbų

vadovo leidimu. Darbuotojui, įtrauktam į brigados sudėtį, leidžiama pradėti dirbti tik prieš darbų pradžią

pasirašytinai išklausius tikslinį instruktavimą.

Nurodymas laikomas galiojančiu, kai antroje nurodymo lentelėje įforminamas leidimas ruošti darbo

vietą ir leisti dirbti pagal šį nurodymą.

Nurodymas nustoja galioti:

1. kai pasibaigia galiojimo laikas;

2. kai pasikeičia darbų vykdymo sąlygos, išskyrus derinimo darbus, kai į valdymo grandines reikia

įjungti įtampą, jungtuvą pripildyti oro;

3. kai pakeičiamas darbų vykdytojas;

4. kai, nebaigus visų nurodyme išvardytų darbų, į įrenginį būtina įjungti įtampą;

5. laikui, kuriam darbus sustabdo darbuotojų saugą ir sveikatą kontroliuojantys asmenys.

Brigadai leidžiama duoti vieną nurodymą vykdyti paeiliui vieno tipo darbus keliose

transformatorinėse, skirstymo punktuose, transformatorių pastotėse (objektuose) ar viename objekte

keliuose prijunginiuose bei oro ir oro kabelių linijose, jei visos darbo vietos iki darbo pradžios yra




paruoštos, o nurodymo skiltyje „Darbo vietos paruoštos. Liko įjungta įtampa“ iškart nurodomi visų darbo

vietų elektros įrenginiai ir jų dalys, kuriuose lieka įjungta įtampa. Dirbant su perėjimais iš vienos darbo

vietos į kitą toje pačioje oro linijoje, kai ji atjungta ir įžeminta atjungimo vietose, brigadai leidžiama

perkelti iš vienos darbo vietos į kitą kilnojamuosius įžemiklius. Apie įžemiklių uždėjimą ir nuėmimą

kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrašyta nurodymo eilutėje „Kiti reikalavimai“. Perėjimai iš vienos

darbo vietos į kitą turi būti įforminami nurodymo 4 lentelėje ir tik visiškai užbaigus darbus visose darbo

vietose leidžiama įjungti įtampą.

Darbų vykdytojui galima išrašyti kelis skirtingus nurodymus, bet darbai tuo pačiu metu gali būti

vykdomi tik pagal vieną nurodymą.

Leidimus vykdyti technines priemones, ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal pavedimus bei

nurodymus operatyvinių darbuotojų valdomuose ar tvarkomuose elektros įrenginiuose duoda

operatyviniai darbuotojai, visuose kituose elektros įrenginiuose – darbų vadovas, išdavęs pavedimą ar

nurodymą, arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo. Elektros įrenginiuose, kuriuose yra budintys vietiniai

operatyviniai darbuotojai, leidimus vykdyti technines priemones, ruošti darbo vietą ir leisti dirbti duoda

vietiniai operatyviniai darbuotojai, gavę operatyvinio darbuotojo, kuris valdo ar tvarko tuos įrenginius,

leidimą.

7.3. Nurodymo pildymo nuostatos

Visi nurodyme atlikti įrašai privalo būti aiškūs, be pataisymų, neužpildytos eilutės perbrauktos.

Nurodymų numeraciją ir pildymo tvarką nustato darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.

Nustatant tvarką, reikia vadovautis nuostata, kad eilutėje „Pavedama“ nurodoma konkreti užduotis

ir tiksli darbo vieta arba ruožas – prijunginiai, KL ir OL ruožai ir t. t., įrašomas tikslus įrenginio

dispečerinis pavadinimas, darbo vietos ribos, OL atramų, tarp kurių bus vykdomi darbai, numeriai.

Eilutėje „Kiti reikalavimai“ nurodoma:

1. atskiros operacijos ar darbo vietos, kurias turi stebėti darbų vadovas;

2. leidimas darbo metu laikinai atjungti stacionarius ar nuimti kilnojamus įžemiklius;

3. darbo kėlimo kranais vadovo vardas, pavardė, pažymėjimo numeris;

4. pavojingų darbų ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai;

5. nurodomi darbo vietoje esantys neatjungti aukštesnės kaip 50 V kintamosios arba 75 V

nuolatinės įtampos įvairios paskirties laidai, trosai ir t. t.;

6. jei remontui atjungtas OL ruožas lieka indukuotos įtampos zonoje, nustatomos ir nurodomos

priemonės saugai užtikrinti;

7. bandymo paaukštinta įtampa atlikimas bei vadovo skyrimas bandymams, jei įrenginiuose

remonto ir bandymo darbai atliekami pagal tą patį nurodymą;

8. leidimas įjungti įrenginį baigus darbus;




9. leidimas, derinant ar reguliuojant komutacinį aparatą, į operatyvinės srovės ir pavaros galios

grandines įjungti įtampą ar jungtuvą pripildyti oro;

10. darbų organizavimas ir personalo apsauga, viršijus leistinus elektromagnetinio lauko dydžius.

Gali būti nustatomos ir kitos priemonės saugai užtikrinti, kurias gali skirti darbų vadovas.

Eilutėje „Darbo vietos paruoštos. Liko įjungta įtampa“ nurodomi arčiausiai prie darbo vietos

esantys įrenginiai arba jų dalys, linijų ruožai, kuriuose liko įjungta įtampa.

Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo gali parengti papildomas nurodymų pildymo nuostatas.

7.4. Darbų vykdymas pagal pavedimus

Pavedimas – tai rašytinė darbų vadovo užduotis darbui ir būtinoms darbuotojų saugos ir sveikatos

priemonėms užtikrinti, atliekant darbus vienoje darbo vietoje ir ne ilgiau kaip vieną dieną.

Darbų, atliekamų pagal pavedimus, sąrašai sudaromi vadovaujantis šiais kriterijais:

1. trumpalaikiai ir nedidelės apimties II kategorijos darbai, neišvardyti darbų, atliekamų pagal

nurodymus, sąraše;

2. I kategorijos darbai, atliekami relinės apsaugos ir automatikos (toliau vadinama – RAA),

valdymo, ryšių ir apskaitos įrenginių grandinėse, kai aukštosios įtampos srovinės dalys yra už nuolatinių

aptvarų arba toliau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose;

3. planiniai darbai transformatorinėse, skirstymo punktuose, transformatorių pastotėse su sąlyga,

kad teritorijoje, transformatorių pastotės patalpoje nėra įtampos, išskyrus savų reikmių, apšvietimo,

valdymo automatikos, signalizacijos ir RAA grandines, ir viengrandėse žemosios įtampos oro linijose, jei

darbo ruože nėra sankirtų su veikiančiomis oro linijomis ir nėra indukuotos įtampos;

4. aukštosios įtampos įrenginių izoliacijos varžos matavimas megometru.

Dirbant pagal pavedimą, būtina įvykdyti visas darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti reikalingas

technines priemones. Techninės priemonės turi būti atliekamos pagal darbų vadovo, davusio pavedimą,

užduotį. Pagal pavedimą darbus turi vykdyti ne mažiau kaip du elektrotechnikos darbuotojai, vienas iš jų

darbų vykdytojas turi būti ne žemesnės kaip VK. Elektros energijos apskaitos, matavimų, automatikos ir

RA bei ryšių įrenginiuose gali dirbti vienas tuos įrenginius prižiūrintis VK darbuotojas, turintis teisę būti

darbų vykdytoju su sąlyga, kad uždarų skirstomųjų aukštosios įtampos įrenginių srovinės dalys turi būti

už nuolatinių aptvarų, o dirbant atvirose skirstyklose, neturi būti galimybės atsitiktinai priartėti prie

aukštosios įtampos srovinių dalių arčiau, kaip nurodyta 7.1.lentelėje.

7.1. lentelė Saugūs atstumai nuo žmonių ir jų naudojamų įrankių bei prietaisų iki įtampą turinčių

dalių




7.5. Darbų vykdymas techninės priežiūros tvarka

Darbai, vykdomi techninės priežiūros tvarka, – tai darbai, kurie nenurodyti darbų, vykdomų pagal

nurodymus ir pavedimus, sąrašuose.

Darbus techninės priežiūros tvarka gali atlikti vienas PK darbuotojas. Aukščiau kaip 1,3 m nuo

perdenginio arba žemės paviršiaus darbus vykdo ne mažiau kaip du darbuotojai, kurių vienas turi turėti

pradinę kategoriją (PK).

7.6. Techninės priemonės

Vykdant darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose pagal nurodymus ir pavedimus, techninės

priemonės, susijusios su įrenginių atjungimu ir įžeminimu, būtinos darbuotojų saugiam darbui užtikrinti,

nustatomos duodant nurodymą arba pavedimą. Vykdant darbus techninės priežiūros tvarka, techninės

priemonės, būtinos darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos

instrukcijose. Kitos techninės priemonės gali būti nustatytos darbų vykdymo technologinėje

dokumentacijoje arba darbuotojo nuožiūra.

Techninės priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti parenkamos ir nustatomos

atsižvelgiant į darbų, vykdomų veikiančiuose elektros įrenginiuose, kategorijas.

7.7. Pirma kategorija. Darbai, vykdomi ant įtampą turinčių dalių arba arti jų

Prie pirmos kategorijos darbų priskiriami tokie darbai, kai rankomis ar kitomis kūno dalimis,

įrankiais arba darbo priemonėmis liečiamos įtampą turinčios dalys arba priartėjama prie įtampą turinčių

dalių.

Prieš vykdant darbus ant arba arti įtampą turinčių dalių turi būti įvykdytos šios techninės

priemonės:




1. jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių. Nesant galimybės

atjungti, šios dalys uždengiamos izoliaciniais atitinkamos įtampos apdangalais;

2. darbo vietos ribose paliekamos neatjungtos tik tos įtampą turinčios dalys, ant kurių bus

dirbama. Šios dalys gali būti tik priešais dirbantįjį arba išimtiniais atvejais iš priekio ir iš vieno šono;

3. naudojamų darbo priemonių ir įrankių neizoliuotos dalies matmenys negali būti lygūs ar didesni už

atstumą tarp skirtingų fazių srovinių dalių;

5. dirbant naudojami tik gamintojo nurodytu būdu patikrinti darbams skirti izoliuoti įrankiai;

6. atliekant matavimus, naudojamos matavimo lazdos, matavimo replės ir tam skirti prietaisai;

7. remontuojamų srovinių dalių šuntavimas atliekamas specialia įranga.

Dirbant arti įtampą turinčių dalių, darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie

greta esančių įtampą turinčių dalių.

Dirbant iš izoliuojančio įrenginio aikštelės, turinčios laido potencialą, liesti girliandų izoliatorius

ir armatūrą, turinčius skirtingą negu laidas potencialą, perduoti ir paimti įrankius ir įtaisus iš darbuotojų,

esančių ne aikštelėje, draudžiama.

Sujungti remontuojamos fazės elementus, turinčius skirtingus potencialus (pvz., laidus ir

girliandas), arba juos atjungti reikia naudojant akių ir veido apsaugos priemones ir mūvint dielektrines

pirštines.

Draudžiama priartėti arčiau kaip 1 m prie apsaugos nuo perkūnijos troso.

Draudžiama dirbti linijoje, turinčioje įtampą, nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis (esant

rūkui, lyjant, sningant, tamsiu paros metu, pučiant stipriam vėjui). Sprendimą, ar galima dirbti šiame

punkte nurodytomis sąlygomis, priima darbų vykdytojas.

7.8. Antra kategorija. Darbai vykdomi atjungus įrenginį

Prie antros kategorijos darbų priskiriami darbai išjungtuose elektros įrenginiuose, kai dirbantysis

kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėja prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 7.1. ir 7.2.

lentelėse nurodytais atstumais.

7.2. lentelė Saugūs atstumai nuo mechanizmų, bei kėlimo mašinų, esančių veikimo ir

prasportavimo padėtyje iki įtampą turinčių dalių.




Elektros įrenginio vardinė įtampa

Atstumas iki įtampą turinčių dalių nuo mechanizmų

bei kėlimo mašinų, esančių darbo ir transportavimo

padėtyje, nuo stropų, krovinių griebtuvų ir krovinių,

metrais

Iki 1000 V 0,5

Aukštesnė kaip 1000 V (iki 35 kV) 1,0

Aukštesnė kaip 35 kV (iki 110 kV) 1,5



Prieš pradedant vykdyti darbus atjungus įtampą, turi būti įvykdytos žemiau nurodytos techninės

priemonės tokia tvarka:

1. išjungti įtampą;

2. atjungti įrenginį. Nesant techninės galimybės atjungti įrenginį, galima apsiriboti įtampos

išjungimu;

3. imtis priemonių išvengti savaiminio arba klaidingo komutacinių aparatų įsijungimo;

4. iškabinti ženklus, draudžiančius įjungti įtampą;

5. patikrinti, ar nėra įtampos;

6. nustatyta tvarka įžeminti;

7. paruošti darbo vietą (įvykdyti Taisyklių 93 punkte nurodytas priemones).

Draudžiantis įjungti įtampą ženklas „Nejungti! Įrenginiuose dirbama“ kabinamas ant elektros

aparatų, kuriais įtampa išjungiama ar atjungiama, pavarų rankenų arba elektros aparatų valdymo

elementų.

Įtampa patikrinama specialiai tam skirtais išbandytais ir patikrintais įtampos indikatoriais.

Išbandytas indikatorius – tai toks indikatorius, kuris yra išbandytas gamintojo nustatyta tvarka ir

nepasibaigęs bandymo galiojimo ar naudojimosi juo terminas.

Patikrintu laikomas toks indikatorius, kurio veikimas prieš tikrinant juo įtampos nebuvimą

atjungtame įrenginyje buvo patikrintas specialiu prietaisu ar gamintojo nurodytu būdu arba elektros

įrenginiuose, turinčiuose įtampą.

Naudojantis įtampos indikatoriumi, būtina vykdyti jo gamintojo instrukcijoje nurodytas saugos

priemones.

Kitomis priemonėmis ir būdais tikrinant įtampos nebuvimą atjungtuose elektros įrenginiuose, reikia

vadovautis atjungiamo įrenginio gamintojo nurodytais būdais.

Įrenginio įžeminimu laikomas atjungtų fazių srovinių dalių sujungimas elektros grandine su

įžeminimo įrenginiu.




Elektros įrenginio srovinės dalys įžeminamos įžemikliais, trumpikliais arba specialiai tam skirtais

stacionariai įrengtais įtaisais.

Kilnojamuoju įžemikliu įžeminama jo antgalį prijungus prie įžeminimo įrenginio, kitą jo galą

(galus) specialiomis izoliacinėmis lazdomis tuoj pat, patikrinus įtampos nebuvimą, prijungus prie

įžeminamo įrenginio srovinių dalių. Įžemiklis nuimamas atvirkščia tvarka. Aukštosios įtampos įrenginiai

kilnojamaisiais įžemikliais su specialiomis izoliacinėmis lazdomis įžeminami mūvint dielektrinėmis

pirštinėmis. Tai atlieka du asmenys – vienas VK, kitas PK, o nuima vienas VK asmuo. Žemosios įtampos

įrenginiuose kilnojamuosius įžemiklius su specialiomis izoliacinėmis lazdomis uždeda ir nuima vienas

VK asmuo. Jeigu oro linijose ar atvirose skirstyklose įžeminama stacionariais įžeminimo peiliais, tai

tikrinti įtampos nebuvimo nebūtina. Jungiant komutacinių aparatų rankinio valdymo pavaras, būtina

mūvėti dielektrines pirštines.

Prijungimu prie „žemės“ laikomas kilnojamojo įžemiklio vieno galo prijungimas prie elektros

įrenginių įžeminimui skirtų vietų arba kitų įžemintų konstrukcijų ar įtaisų.

Ženklas „ĮŽEMINTA“ kabinamas elektros įrenginiuose ant įjungtų stacionarių įžemiklių pavarų

rankenų (išskyrus kai įžeminimo peiliai įjungiami nuotoliniu būdu).

Kitomis priemonėmis ir būdais įžeminti atjungtus elektros įrenginius draudžiama.

Darbo vietai paruošti taikomos šios priemonės:

1. darbo vietos aptvėrimas;

2. darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas apsaugos nuo elektros įspėjamaisiais

ženklais „STOK! ĮTAMPA“;

3. atstumų tarp dirbančiųjų ir įtampą turinčių dalių, kurie nurodyti 7.1. ir 7.2. lentelėse,

užtikrinimas;

4. dirbant žemosios įtampos įrenginiuose, kai neįmanoma uždėti kilnojamųjų įžemiklių, būtina iš

visų darbo vietos pusių, iš kur gali atsirasti įtampa, uždėti izoliuojančius antdėklus, skydus, širmas

(intarpus) arba pavaras, elektros spintas, kameras, aparatų gaubtus ir pan. užrakinti specialiais užraktais

arba atjungti elektros įrenginį maitinančius laidus (šynas);

5. darbo vietos paženklinimas leidžiamaisiais ženklais;

6. be šių priemonių, darbo vietos riboms ir pavojingoms zonoms pažymėti gali būti naudojamos ir

kitos darbų saugos norminių aktų nustatytos priemonės. Šiuo atveju jos nepakeičia Taisyklėse nustatytų

ženklų. Kitos vizualinės informacijos priemonės taikomos tik kaip papildančios pagrindines.

Dirbant relinės apsaugos, automatikos, valdymo, savų reikmių ir elektros matavimų grandinėse,

administracinių, buitinių, gamybinių, gyvenamųjų patalpų, ūkinių pastatų bei sandėlių vidaus elektros

įrenginiuose, kur nėra galimybės įžeminti ar tai atlikti pavojinga, leidžiama dirbti neįžeminus, o tik

įvykdžius šias priemones:

1. atjungti įrenginį iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa. Atjungiama komutaciniu aparatu,

turinčiu matomą nutraukimą. Jei yra saugikliai, tai juos reikia išimti (išsukti). Kai komutacinis aparatas




neturi matomo nutraukimo, reikia nuo komutacinio aparato atjungti remontuojamą elektros įrenginį

maitinančius laidus (šynas) ir juos izoliuoti arba aparatą išjungti ir, nesant galimybės techninėmis

priemonėmis užkirsti kelią klaidingam įjungimui, pastatyti instruktuotą asmenį, kuris neleistų įrenginio

įjungti;

2. būtina įvykdyti priemones, neleidžiančias atsitiktinai įjungti įtampos į darbo vietą (užrakinti

komutacinių aparatų pavaras, užrakinti spintas ar patalpas, kuriose yra komutaciniai aparatai, atjungti

komutacinių aparatų valdymo ir jėgos grandines, komutacinių aparatų kontaktus atskirti izoliaciniu įtarpu

ar gaubtu ir pan.). Atjungimo vietose iškabinti ženklą „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“;

3. darbo vietoje patikrinti, ar nėra įtampos ant srovinių dalių.

7.9.Trečia kategorija. Darbai, vykdomi neišjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių

Prie trečios kategorijos darbų priskiriami darbai šalia neišjungtų elektros įrenginių, kurių metu

kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 7.1. ir

7.2. lentelėse nurodytais atstumais.

Vykdant darbus žemosios įtampos elektros įrenginiuose gali būti naudojamos šios techninės

priemonės:

izoliuojamieji skydai;

izoliuojamosios širmos;

aptvarai.

Vykdant darbus aukštosios įtampos elektros įrenginiuose gali būti naudojami tik aptvarai.

Vykdant darbus, nesusijusius su oro linijos eksploatavimu, neišjungus oro linijoje įtampos ir esant

pavojui jį atliekantiems asmenims nukentėti nuo elektros srovės ar elektromagnetinio lauko, būtina

elektrotechnikos darbuotojų priežiūra. Elektros tinklų apsaugos taisyklėse nustatytais atvejais būtina gauti

liniją eksploatuojančios įmonės raštišką leidimą. Dirbant būtina vadovautis šiuos darbus

reglamentuojančių darbų saugos, kitų norminių aktų ir liniją eksploatuojančios organizacijos nustatytais

reikalavimais.

Vykdant remonto darbus oro linijų apsauginėse zonose su kėlimo kranais ir savaeigiais keltuvais

žmonėms kelti, mechanizmų operatorius privalo turėti PK, darbus leidžiama vykdyti tik pagal nurodymą.

Dirbant šiose zonose mašinomis ir mechanizmais, leidžiama prie įtampą turinčių srovinių dalių

priartėti atstumais, ne mažesniais, kaip nurodyta 4 priede.

Dirbant šiose zonose neišjungus įtampos, mašinų ir mechanizmų ant pneumatinių ratų srovei

laidūs korpusai turi būti įžeminti tiems įrenginiams reikalingo skerspjūvio įžemikliu.

7.10. Darbo vietos, kur buvo taikytos techninės priemonės, sutvarkymas

Užbaigus darbą, darbo vieta sutvarkoma tokia tvarka:




išvedami darbuotojai (brigada);

darbų užbaigimas įforminamas nurodymas;

nuimami laikini aptvarai ir apsauginiai gaubtai;

nuimami darbo vietos ir pavojingų zonų ribų aptvarai;

nuo elektros įrenginio srovinių dalių atjungiami kilnojamojo įžemiklio galai;

nuo „žemės“ atjungiamas kilnojamojo įžemiklio galas.

Sutvarkius darbo vietą, nustatyta tvarka įforminamas visiškas darbų užbaigimas ir, prieš atliekant

įjungimo operaciją, nuimamas ženklas „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“. Ženklus „Nejungti!

Įrenginiuose dirbama“ leidžiama nukabinti tik asmeniui, kurio pavardė įrašyta ženklo lentelėje, arba jį

pakeitusiam asmeniui.

8. SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Elektros instaliacijos įrengimas yra sudėtingas procesas apskritai, o ypatingai jo kompleksiškumas

pasireiškia A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose. Čia ypatingai svarbus darbuotojo

išsilavinimas bendraisiais klausimais, gilus instaliuojamų įrenginių konstrukcinių ir techninių

galimybių pažinimas ir mokėjimas jas taikyti praktikoje. Todėl Statybos Taisyklėse

(Technologiniame Apraše) buvo skiriamas didelis dėmesys svarbesnių konstrukcijų ir technologijų

nagrinėjimui, kad vykdantis darbus elektrikas gebėtų racionaliai ir saugiai juos atlikti.

Šiuo metu norminiais dokumentais nėra reglamentuojami reikalavimai elektros instaliacijai

konkretizuojant juos būtent A ir aukštesnės energinės klasės pastatams. Todėl Statybos Taisyklėse

pagrindinis dėmesys kreipiamas vedančiųjų firmų naujausiems gaminiams ir naujausioms

technologijoms, pabrėžiant, kartu, ir galiojančių norminių aktų reikalavimų vykdymą. Jau vien

prisilaikant Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimų galima ženkliai įtakoti elektros

energijos sunaudojimą, ypatingai apšvietimo srityje ir taip gerinti pastatų energinį efektyvumą

artinant jų parametrus prie A klasės.

Vykdant darbus – ruošiant vietas galinėms ir paskirstymo dėžutėms, skydams ar skydeliams,

visuomet vienaip ar kitaip pažeidžiamos pastatų konstrukcijos. Todėl Technologiniame Apraše didelis

dėmesys kreipiamas į tokių vietų sandarinimą, išlaikant bazinės konstrukcijos šiluminę varžą.

Pateikiamos pirmaujančių kompanijų technologijos ir sandarinimo gaminiai.

Darbus A ir aukštesnės energinės klasės pastatų instaliacijose turi teisę atlikti tik specialiai pagal

suderintą programą apmokytas elektrotechninis personalas, kurio pažymėjime yra atitinkamas įrašas.

Darbų technologijos, įrengimai ir instaliavimo priemonės turi būti nustatyta tvarka suderinti ir

atitikti šių Taisyklių reikalavimams.

Documents

Žemos įtampos elektros įrenginių montavimas Technologinis