Upload
truongdang
View
283
Download
1
Embed Size (px)
Citation preview
1
qqeeTTeevvaann ggooggiinnaaSSvviillii
SSoorreennaa SSaarriiaa
!!
!!
!!
zzooggaaddii
ddaa
ssaammeeddiicciinnoo
ggeenneettiikkiiss lleeqqssiikkoonnii
!!
!!
!
!
Tbilisi
2011
3
UDC (uak) 575(038)+811.353.1’374.26:575 S-26 g-601
qeTevan goginaSvili
Sorena Saria
!
zogadi da samedicino genetikis
leqsikoni
redaqtori:
aivengo SaTiriSvili Tbilisis i. WavWavaZis saxelobis
saxelmwifo universiteti, cocxali
samyaros Semswavlel mecnierebaTa
fakultetis emeritus profesori
recenzenti:
larisa vaSakiZe mebaReobis, mevenaxeobisa da
meRvineobis institutis vazisa da
xexilis genofondis genetika-
seleqciis mTavari mecnier-
TanamSromeli, soflis meurneobis
mecnierebaTa doqtori
ISBN 978-9941-0-3644-6
4
winasityvaoba
winamdebare leqsikonSi Setanilia biologiis
sxvadasxva dargis genetikis, citologiisa da me-
dicinis saxelmZRvaneloebsa da literaturaSi nax-
mari terminebi. leqsikonSi ucxo sityvisagan na-
warmoebi terminebis garda Setanilia qarTuli
terminebic, romelic literaturaSia damkvidre-
buli.
gasamartav sityvaTa Sedgenisas mxedvelobaSi
upirveles yovlisa gvyavda saSualo skolis mos-
wavleebi, studentebi, biologiis sxvadasxva darg-
Si momuSave axalgazrda specialistebi da medikebi.
leqsikonis Sedgenisas gamoyenebulia TiTqmis
yvela is literatura, romelic dResdReobiT ar-
sebobs.
kvalificirebuli mkiTxveli leqsikonSi al-
baT ipovis Secdomebs, romelic Cvens mier ver iqna
SemCneuli, magram imeds vitovebT, rom es leqsiko-
ni samsaxurs gauwevs yvela visac Sexeba aqvs gene-
tikasTan da imaTac vinc calkeuli arian dainte-
resebulebi.
5
- a -
aberacia (gadaxra) anu qromosomuli anomalia,
qromosomaTa nebismieri tipis mutaciebis zo-
gadi saxelwodebaa; delecia, translokacia,
inversia, dublikacia.
abiotrofia (berZn. a – uaryofa, bios – sicoc-
xle, trophe – kveba) organos an organizmis si-
cocxlis unarianobis daqveiTeba. abiotro-
fiis fonze umniSvnelo zemoqmedebasac SeuZ-
lia gamoiwvios funqciuri da morfologiuri
cvlilebebi. abiotrofia ganixileba, rogorc
Tandayolili defeqti – konstituciuri ano-
malia.
abrikosovis simsivne – kunTovani simsivnis gan-
sakuTrebuli saxe, romelic aRwerili iyo pa-
Tanatomiis akademikos abrikosovis mier 1925
w. am simsivnis ujreduli elementebi mniSvne-
lovnad emsgavseba mioblastebs.
agamospermia – am dros embrioni da Tesli war-
moiSoba arasqesobrivi gziT, radgan meiozs da
ganayofierebas adgili ara aqvs. ganviTarebadi
embrioni qromosomebis ricxviTa da genetiku-
ri konstituciiT dedis organizmis identu-
ria. vegetaciuri gamravleba warmoadgens apo-
miqsisur process, ris Sedegadac sqesobrivi
procesi an sruliad amovardnilia an misi
efeqturoba Zlier aris SezRuduli. ase rom
6
mis adgilas erTveba reproduqciuli meqaniz-
mebi.
agari – polisaqaridi, romelsac gamoyofen zRvis
wyalmcenareebi da gamoiyeneba myari sakveb
garemos Sesaqmnelad.
aglutinacia (Sewebeba) qromatinis aglutinacia – qromosomebis Sewebeba metafazaSi an anafa-
zaSi, roca isini imyofebian erT polusze an
Svileuli qromosomebis anafazaSi (bidlis Se-
webebis efeqti, 1932).
aginezia (berZn. a – uaryofa, genezia – warmoSo-
ba) sinonimi aplazia: sxeulis an organos ro-
melime nawilis Tandayolili ararseboba an
nawilobrivi ganuviTarebloba. agneziis mize-
zebi iseve rogorc simaxinjeebisa ar aris
zustad dadgenili, saerTod ki dakavSirebu-
lia embrionis ganviTarebis darRvevasTan.
adenozintrifosfataza – fosfatebis jgufis
fermentia, romelic axdens adenozintrifos-
formJavas defosforilebas; 1935 wels aRmoa-
Cina kunTebSi k. lomanma, v. engelgartma da m.
liubimovam daadgines, rom adenozintri fos-
fatazuri aqtivoba dakavSirebulia da ga-
nuyofelia kunTis ZiriTad cilasTan miozin-
Tan. aRniSnuli fermentis zemoqmedebiT atf-
sagan wydeba fosformJavs erTi molekula da
warmoiqmneba adenozindifosformJava (adf).
7
atf + H2O → adf + H3PO4
imis gamo, rom atf Seicavs maRalergul kav-
Sirebs, misi hidrolizis dros xdeba meqaniku-
ri energiis trasformacia kunTuri SekumSvis
meqanikur energiad. garda adenozitrofosfa-
tazisa, cnobilia adenilpirofosfataza
(wyalxsnadi atf aspiraza). aspiraza farTodaa
gavrcelebuli cocxal organizmTa (adamiani,
mcenareebi, cxovelebi da mikroorganizmebi)
qsovilebSi.
adenini – azotovani fuZe purinis warmoebuli,
romelic Sedis dnm-s da rnm nukleotidebis
SemadgenlobaSi.
adenozintrifosformJava (atf) – qimiuri
struqturis mixedviT nukleotidia da Seicavs
azotovan mJavas (adenins), pentozas (riboza),
da fosformJavas 3 molekulas, romelic Za-
lian aramdgradi struqturaa. TavisTavad
fermentis moqmedebiT atf-Si wydeba kavSiri
fosforsa da Jangbads Soris da ganTavisuf-
lebul bmebs uerTdeba wylis erTi an ori
molekula. Tu wydeba fosformJavas erTi mo-
lekula, maSin atf gardaiqmneba adf-ad (ade-
nozindifosformJava). xolo Tu mowydeba 2
molekula, maSin atf gardaiqmneba amf-ad
(adenozinmonofosformJava). atf-gan erTi
gram-molekula fosformJavas mowyvetisas Ta-
visufldeba didi raodenobiT energia (10000
8
kal). atf gamoyenebulia ujredis sunTqvis
procesSi, kunTebis SekumSvisas da ujredis
gayofis dros. atf Sedis mcenaris da cxove-
lis yvela ujredis SedgenilobaSi. atf rao-
denoba meryeobs 0,02%-0,5% Soris. yvelaze
didi raodenobiT atf-s ConCxis kunTebi Sei-
caven – 0,2-0,5%.
adenolimfoma – keTilTvisebiani simsivne, ro-
melic viTardeba ybis kuTxesTan da mWidro
kavSirSia ybayura jirkvlebTan. simsivne Sed-
geba limfoiduri qsovilisagan, sadac karga-
daa gamoxatuli Canasaxovani centrebi da Sei-
cavs jirkvlovan, zogjer cisturad gaganie-
rebul kompleqsebs.
adenoma (berZn. aden – jirkvali, oma – simsivne)
keTilTvisebiani jirkvlovani simsivnea. Cveu-
lebriv adenoma viTardeba sarZeve jirkvalSi,
farisebr jirkvalSi, kuW-nawlavis traqtSi,
Tirkmelzeda jirkvlebSi, sakvercxeebSi.
adenoma Cveulebriv momrgvalo formisaa da
moTavsebulia kafsulaSi.
adenokarcinoma – jirkvlovani avTvisebiani sim-
sivne (kibo) – viTardeba jirkvlovan an
jirkvlis Semcvel organoebSi. zogjer simsiv-
nuri ujredebi warmoqmnian jirkvlovan sana-
Turebs.
9
adenomioma – keTilTvisebiani Sereuli Senebis
simsivnea, Sedgeba sada kunTovani boWkoebisa
da erTSriani cilindruli epiTeliumiT amo-
fenili jirkvlovani sanaTurebisagan. pirve-
lad aRwerili iyo 1887 w. xiaris mier (chiari). gvxvdeba saSvilosnoSi, sakvercxeebSi da sxva-
gan.
adenosarkoma – Sereuli genebis avTvisebiani
simsivnea, romelic Seicavs adenomur da sar-
komul ubnebs.
adisonis daavadeba – sinonimi brinjaos daava-
deba; Tirkmelzeda jirkvlis qronikuli ukma-
risoba. daavadeba pirvelad aRwera edisonma
1855 w. gamowveulia orive Tirkmelzeda
jirkvlis qerqis atrofiul – destruqciuli
cvlilebebiT, rac ganpirobebulia tuberku-
loziT, avTvisebiani simsivniT (kibo – sarko-
ma), aTaSangiT da sxva.
aditiuri genebi – polimeruli genebi, romlebic
erTnair gavlenas axdenen fenotipze, magram
axasiaTebT. kumulaciuri moqmedeba.
adrenalini – Tirkmelzeda jirkvlis tvinovani
nawilis hormoni, romlis zemoqmedebiT vi-
wrovdeba arteriolebi da kapilarebi, matu-
lobs arteriuli wneva da sisxlSi Saqris
Semcveloba, iwvevs simpaTikuri nervebis gaRi-
zianebas.
10
avtogamia – TviTganayofiereba homoklinuri
TviTdamtvervis dros. erTi da igive yvavilis
gametebis Serwyma (incuxti).
avtolizi (berZn. autos-TviT; lisia – gaxsna) orga-
nizmis ujredebisa da qsovilebis daSla maTSi
arsebuli hidrolizuri fermentebis moqmede-
bis Sedegad. avtolizis dros xdeba cilebis,
polisaqaridebis, nukleinis mJavebis, lipide-
bis da sxva SenaerTebis daSla, rac gamowveu-
lia Sesabamisi fermentebis (karbohidraza,
lipaza da a.S.) moqmedebiT.
avtomutagenebi – mutagenuri faqtorebi, rom-
lebic organizmSi warmoiSobian nivTierebaTa
cvlis procesSi. avtomutagenebma SeiZleba ga-
moiwvios genuri da qromosomuli mutaciebi.
avtopoliploidi – individi, romelsac avto-
poliploidiis safuZvelze Tavis qromosomul
nakrebSi aqvs ramdenime erTnairi genomi (av-
totetraploidi, avtoheqsaploidi) mas ewode-
ba balansirebuli, xolo Tu arawyviladia
(triploidi, pentaploidi), ewodeba arabalan-
sirebuli. Tu avtoploids qromosomul na-
krebSi aqvs or wyvil homologiurze meti,
meiozSi irRveva homologiuri qromosomebis
konugacia – dacileba. bivalentebTan erTad
warmoiqmneba uni-, tri da tetravalentebi –
dabal sicocxlisunariani gametebi. mag.: av-
11
totetraploidma AAaa SeiZleba warmoqmnas
Aa genotipis mqone gametebi.
avtopoliploidia, euploidia – erTi da imave
saxeobis haploidur nakrebis orjeradze met-
jer gadideba.
avtoradiografia (berZn. autos-TviT, radio –
vasxiveb, grapho – vwer) – Tanamedrove medi-
cinis, kerZod morfologiuri gamokvlevebis
erT-erTi mniSvnelovani meTodia, romelic sa-
Sualebas iZleva gairkves qsovilebSi Setanili
radioaqtiuri izotopebis da niSandebuli
nivTierebis mikrolokacia calkeul ujredSi.
avtotrofuli – organizmebi, romlebic araor-
ganuli nivTierebebidan organuli nivTierebis
sinTezisaTvis iyeneben mzis sxivur energias
– fotosinTikosebi (mwvane mcenareebi) da
organizmebi, romlebic organuli nivTierebis
sinTezisaTvis iyeneben araorganuli nivTiere-
bis daJangvis dros gamoyofil energias – qe-
mosinTikosebi (gogird-walbadis baqteriebi,
rkinis baqteriebi).
azotovani fuZe – fuZe, romelic Sedis nuklei-
nis mJavis SemadgenlobaSi. arsebobs ori tipis
– pirimidinuli (uracili, Timini, citozini)
da purinuli (adenini, guanini).
12
akromegalia (berZn. acros – kiduri, megas –
didi). akromegalia pirvelad aRwera frangma
nevropaTologma pier marim 1886 w. damaxasia-
Tebelia Zvlebisa da rbili qsovilebis paTo-
logiuri cvlilebebi: viTardeba Tavis qalas,
qveda ybis, kidurebis gadaWarbebuli arapro-
porciuli zrda, gamowveulia hipofizis wina
wilis ujredebis hipersekreciiT zrdasrul
asakSi.
albinizmi – autosomur-recesiuli tipis genuri
daavadeba, romelic ganpirobebulia ferment
Tirozinazas sinTezis darRveviT, romelic
Tirozins gardaqmnis melaninad.
aleli – genis erTi an ramdenime alternatiuli
forma, romelTagan TiToeuls axasiaTebs
nukleotidebis unikaluri Tanmimdevroba.
aleli mravlobiTi – aleluri genebis orze meti
mdgomareoba, romelic warmoiSva erTi genis
lokusis mutaciis Sedegad.
alergia – termini “alergia” Semoitana pirkem
1906 w. nivTierebebs, romlebsac aqvT aler-
giis gamowvevis unari ewodeba alergenebi.
alergiis dros organizmis sapasuxo reaqcia
SeiZleba momatebuli iyos (hiperergia) an Se-
sustebuli (hiporgia) an SeiZleba reaqcia sul
ar arsebobdes (anergia).
13
alifenuri organizmi – qimeruli organizmi,
romelic Sedgeba genetikurad gansxvavebuli
Canasaxebis blastomerebisagan.
alkaptonuria – metabolizmis darRveva, romel-
ic xasiaTdeba gonebrivi CamorCenilobiT, or-
gamizmSi homogenetizuri mJavis (alkaptonis)
dagrovebis gamo, romelic haerze muqdeba.
alodiploidi – orgamizms, romelsac erTi an
ramdenime wyvili qromosoma Sewyvilebuli
aqvs sxva saxeobis individis wyvili qromoso-
mis analogiur wyvilTan.
alopecia – myari an droebiTi gameloteba, Tme-
bis nawilobrivi an sruli gacvena.
alfa-fetoproteini (afp) – embrionaluri ci-
la, romelic aRmoCenilia nayofis, axalSobi-
lis, fexmZime qalis sisxlSi da aseve amnionis
siTxeSi.
amber-mutacia – mutacia, ris Sedegadac war-
moiqmneba nonsens – kodoni (stop-kodoni) –
uag, romelic iwvevs cilis sinTezis naadrev
Sewyvetas.
amber-supresori – mutanturi geni, romelic
akodirebs t-rnm-s, romelsac aqvs unari Seic-
nos (aTvalos) amber-kodoni (uag).
14
amini – organuli naerTi, romelsac Tavis
SedgenilobaSi aqvs aminis jgufi.
aminmJava – cilis monomeri, organuli naerTi,
romelic Seicavs aminis jgufs NH2-sa da
karboqsilis jgufs – COOH-s.
aminoaciluri t-rnm – transportuli rnm, ier-
Tebs aminmJavas, romelic gadaaqvs cilis
sinTezis adgilas.
aminoaciluri centri – ribosomaSi 50S riboso-
mis ubani, romelsac uerTdeba trnm
mierTebuli aminmJaviTurT.
aminocentezi – Canasaxovani siTxis mcire
nawilis amoReba punqciis meSveobiT, romel-
Sic Setivnarebulia embrionis ujredebi.
xelovnur sakveb areze iReben ujredul
kulturas da ikvleven mas citogenetikurad
da bioqimiurad, romelsac iyeneben adreuli
mutaciebisa da sqesis dasadgenad.
aminojgufi – NH2 – qimiuri naerTi.
aminuri daboloeba – peptiduri jaWvis bolo,
romelsac aqvs aminTa Tavisufali jgufi.
amnionis Rru – misi kedlebi warmoiqmneba ganvi-
Tarebadi Canasaxis garsisagan.
15
amplifikacia – ribosomuli rnm-is makodirebe-
li genebis ricxvis mkveTri gazrda im ujre-
debSi, romlebSic aqtiurad xdeba cilis sin-
Tezi (amfibiebisa da mwerebis oocitebSi). ge-
nis aslebis gazrda mimdinareobs Sebrunebuli
transkripciis meTodiT.
amfimiqsisi – mcenarisa da cxovelis sqesobrivi
gamravlebis xerxi, romlis drosac axali or-
ganizmi warmoiSoba mdedrobiTi da mamrobiTi
gametebis Serwymis gziT.
amfidiploidi – organizmi, romelic warmoiSoba
saxeTaSorisi hibridizaciis gziT da aqvs qro-
mosomebis ori diploiduri nakrebi; saxeTa-
Sorisi hibridebis umetesoba unayofoa im-
itom, rom maT mier miRebuli qromosomebi
sxvadasxva mSobels miekuTvneba, amitom ver
koniugireben meiozis dros da vrceldebian
uwesrigod, swored amitom meiozis produqti
unayofoa. magram Tu aseT hibridSi gaormag-
deba qromosomebi, aseT hibridebSi meiozi
normalurad mimdinareobs, radgan tetraplo-
id hibrids aqvT orve mSoblis qromosomebis
ormagi raodenoba. meiozis dros qromosomebi
koniugireben Tavis homo-logiur qromoso-
mebTan da sworad nawildebian warmoqmnil ga-
metebSi.
16
anabiozi – organizmis mdgomareoba, romlis
drosac yvela sasicocxlo procesi Sesuste-
bulia.
anafaza – birTvis mitozuri da meiozuri gayo-
fis faza, romlis drosac qromosomebi an
qromatidebi miemarTebian sxvadasxva poluse-
bi-saken.
anemia – namglisebri ujredebis genuri daavade-
baa, romlis drosac eriTrocitebi iReben
namglisebur formas, rac ganpirobebu-lia hemoglobinis anomaluri jaWvis makodirebeli
homozigoti aleliT.
androgenezi – mamrobiTi parTenogenezi. ga-
nayofierebis Semdeg mdedrobiTi birTvi eli-
minirdeba da warmoSobili haploiduri orga-
nizmi, romelsac androgenetikuri ewode-ba,
Seicavs mxolod mamis qromosomul nakrebs.
androgeni – adamianis da cxovelis mamrobiTi
sasqeso hormoni.
anTeridiumi – biSofis mixedviT xavsebSi – ma-
mrobiTi sasqeso organo. dReisaTvis mas uwo-
deben organos, romelSic warmoiqmneba sper-
matozoidebi.
androceumi – yvavilis mtvrianebis erToblioba.
17
aneuploidia (heteroploidia) – genomuri mu-
tacia qromosomaTa diploiduri nakrebis ara
jeradi raodenoba, romelic gamowveulia er-
Ti an ramdenime qromosomis dakargviT an da-
matebiT.
anecefalia – Tavis tvinis sruli an TiTqmis
sruli ar arseboba.
ankilozi – saxsrebis uZraoba.
anoftalmia – erTi an orive Tvalis kaklis
uqonloba.
antigeni – nivTiereba, romelsac organizmi iRebs
rogorc ucxos da iwvevs specifikur imunur
efeqts. antigenuri Tvisebebi aqvT yvela coc-
xali organizmis makromolekulur komponen-
tebs.
antikodoni – satransporto rnm-is molekulis
nukleotidebis Tanmimdevroba, romelic ma-
triculi rnm-ismolekulis kodonebis damate-
baa (komplementaluria).
antimutageni – faqtorebi, romlebic asusteben
(aqveiTeben) mutaciis sixSires. antimutagenu-
ri moqmedebis qimiuri nivTierebebia: I jg.
sulfohidriluri nivTierebebi; II jgufi
Na2S2O4 tipis nivTiereba, romlebic moqmede-
ben rogorc Zlieri aRmdgenelebi; III jgufi
18
spirtebi (eTilis spirti, glicerini); IV jgu-
fi – naxSirmJava marilebi.
antiTela – molekula, romelsac gamoimuSaveben
garkveuli ujredebi (Cveulebriv frinvelebsa
da ZuZumwovrebSi) antigenis sapasuxod. Cveu-
lebriv mas aqvs unari daukavSirdes antigens
da gaaqtiuros is.
araqnodaqtilia – genuri daavadebaa, autoso-
mur-dominanturi tipis memkvidruloba. erT-
erTi damaxasiaTebeli niSania “obobasnairi”
TiTebi.
aplazia – romelime organos Tandayolili uqon-
loba.
apogamia – apomiqsisis erT erTi forma mcena-
reebSi.
areali – teritoria, romelic ukavia saxeobas,
populacias, jiSs.
autosoma – nebismieri arasasqeso qromosoma
gansxvavebuli sasqeso qromosomebisagan (x an
y). adamians aqvs 22 wyvili autosoma.
auqsotrofi – mutanturi organizmi, romelsac
ar SeuZlia asinTezos sicocxlisaTvis
aucilebeli erTi an ramdenime nivTiereba.
19
autbridingi – aranaTesavi individebis Sejva-
reba, axasiaTebs maRali heterozigotuloba.
aramonaTesave individebis Sejvarebis dros
mavne recesiuli mutaciebi gadadian
heterozigotur mdgomareobaSi da pirveli
Taobis individebi xSirad aRmoCndebian xolme
sicocxlisunarianni da gamZleni avadmyofobis
mimarT, vidre mSoblebi da aqvT maRali
nayofiereba.
autokatalizuri funqcia (dnm-s) – dnm-is unari
akontrolos Tavisi sakuTari replikacia
masSi arsebuli genetikuri informaciis
arsebobis safuZvelze, romelic uzrunvel-
yofs yvela aucilebel procesebs da
meqanizmebs komplementuri molekulis
sinTezisaTvis.
aqondroplazia – genuri daavadebaa, autoso-
mur-dominanturi tipis memkvidruloba,
romelic gamowveulia ferment 5-nukleotida-
zasa da glukozo 6-fosfatazas darRveviT,
rac iwvevs lulovani Zvlebis epifizebSi
xrtilovani qsovilis zrdis darRvevas.
aqseleracia – bavSvebis da mozardebis fizikuri
da fiziologiuri ganviTarebis daCqareba.
aqtiuri centri – ubani fermentis molekulaSi,
sadac mimdinareobs qimiuri reaqcia.
20
- b -
bazofilia – ujredebisa da qsovilebis Tviseba,
intensiurad SeiRebos ZiriTadi saRebavebiT.
baris sxeuli – sasqeso qromatini (kompaqturi x qromosoma).
basi – nukleotiduri wyvili.
baqteriofagi – virusebi, romelsac baqteriaSi
SeWris, gamravlebisa da baqteriis lizisis
unari aqvs.
baqteriocidi – zogierTi baqteriis mier
gamomuSavebuli specifikuri cila, romelic
Trgunavs imave saxeobis meore Stamis
ujredebis an monaTesave saxeobis ujredebis
cxovelmoqmedebas.
bekrosi – damabrunebeli Sejvareba, roca hibri-
di ganmeorebiT ujvardeba romelime mSobels.
benzidini – kancerogenuli nivTiereba, romelic
miekuTvneba aromatuli aminebis jgufs da
iwvevs Sardis buStis simsivnis ganviTarebas.
benzspireni – kancerogenuli nivTiereba, ro-
melic miekuTvneba policiklur naxSirwylebs.
mas SeuZlia simsivnuri procesis inducireba.
iwvevs filtvis da Tirkmlis simsivnes.
21
beta-sxivebi – eleqtronebis an pozitronebis
nakadi, romelic warmoiSoba radiaqtiuri
izotopebis daSlis Sedegad.
bivalenti – ori konugirebuli homologiuri
qromosoma. bivalentebis raodenoba qromoso-
mebis haploiduri raodenobis tolia. yoveli
bivalenti Sedgeba 4 qromatidisagan, amitom
qromosomebis bivalentebs uwodeben qromati-
debis tetradas. bivalentebi warmoiqmneba
pirveli meiozuri gayofis profazaSi.
biogenezi – cocxali organizmis ganviTareba,
romelic moicavs ontogenezs da filogenezs.
biosinTezi – metabolizmis nawili, romelic pa-
suxismgebelia im molekulebis warmoqmnaSi,
romlisganac Sedgeba organizmi. martividan
rTuli nivTierebis warmoqmna cocxali orga-
nizmis mier.
bioinformatika – mecniereba, romelic Seiswav-
lis genomis funqciasa da struqturas, kompi-
uteruli modelirebisa da programirebuli
meTodebiT.
biofsia qorionis – procedura, romelic xor-
cieldeba fexmZimobis me-7, me-11 kviris pe-
riodSi prenataluri diagnostikisaTvis
ujredebis misaRebad.
22
birTvaki – ujredis momrgvalo, optikurad ho-
mogenuri organoidia, romelic lokalizebu-
lia birTvSi. birTvaki ujredSi SeiZleba iyos
ori an ramdenime. birTvaki Sedgeba cilebisa
da rnm-gan. birTvakSi yalibdeba ribosomebi.
birTvi – aRmoCenilia brounis mier 1831 w. birT-
vi ujredis aucilebeli organoidia (garda
sisxlSi arsebuli momwifebuli eriTrocite-
bisa, romlebsac birTvi ara aqvT). birTvi si-
cocxlisunariania mxolod citoplazmaSi. igi
aris ujredis aqtiuri centri. masSi aris
struqturuli elementebi – qromosomebi,
birTvakebi, birTvis wveni – karioplazma.
birTvi citoplazmidan gamoyofilia birTvis
garsiT. birTvi denovo ar warmoiqmneba, igi
iyofa (mitozi). birTvis ZiriTadi nivTiereba
– qromatinia, romelic dnm-sa da cilis kom-
pleqsuri naerTia.
blastopatia – “Canasaxis dazianeba ganayofiere-
bidan 15 dRis Semdeg. Canasaxovani furclebis
diferenciaciis damTavrebamde.
blastomeri – zigotis pirveli mitozuri gayo-
fis dros warmoSobili ujredi.
blastula – cxovelis embrionis ganviTarebis sa-
wyisi stadia, sferoseburi formisaa. aqvs
blastulis Rru, amovsebulia ujreduli se-
kretiT.
23
blefarofimozi – quTuTos damokleba anu Tva-
lis napralis Seviwroeba.
braqidaqtilia – TiTebis damokleba.
braqicefalia – Tavis zomis gazrda ganivi mi-
marTulebiT misi normaluri zomis mimarT,
rac iwvevs qalas zomis Semcirebas sigrZivi
mimarTulebiT.
bunebrivi gadarCeva garemo pirobebTan ukeT Se-
guebulTa gadarCeva. gadarCevis meSveobiT
saxeobebi ikaveben garkveul, ekologiur
areals.
5-bromuridindezoqsiriboza – Timinis mutage-
nuri analogi, romelSic 5-CH3 Canacvlebulia
bromiT.
- g -
galaqtozemia – autosomuri recesiuli tipis
memkvidruloba, genuri daavadeba, romelic
gamowveulia galaqtozo – 1 fosfaturidil-
transferazis sinTezis darRveviT, romelic
akatalizebs galaqtozo-1 – fosfatis uri-
dindifosfogalaqtozad gardaqmnas.
gameta – momwifebuli sasqeso ujredi.
24
gameta arakrosoveruli – gameta, romelic war-
moiSoba krosingoveris gareSe.
gameta krosoveruli – gameta, romelic krosin-
goveris Sedegad warmoiSoba.
gametopatia – sasqeso ujredebis dazianeba, ro-
melic iwvevs memkvidruli struqturis darR-
vevas. gametopatias miekuTvneba yvela memkvi-
drulobiT ganpirobebuli Tandayolili manki,
romelsac safuZvlad udevs sasqeso gonadebis
mutacia.
gametofiti – sqesobrivi Taoba yvavilovan mce-
nareebSi, romelic atarebs qromosomebis nax-
evar raodenobas, sporofitisagan gansxvave-
biT, romelic warmoiSoba ganayofierebis Se-
degad da aqvs qromosomaTa ormagi (diploi-
duri) raodenoba.
gametociti – ujredi, saidanac gametogenezis
dros warmoiqmneba gametebi (makrosporociti,
mikrosporociti).
gamoni – kvercxujredis mier gamoyofili (gino-
gamoni) da spermiebis mier gamoyofili (an-
drogamoni), nivTierebaa, romelTa specifiku-
ri kompleqsuri moqmedeba ganapirobebs ga-
nayofierebas (singamia da kariogamia).
25
gancikloviri – nivTiereba, romelic ferment
Timidinkinazas meSveobiT azianebs kibosgayo-
fad ujredebs adamianSi.
gastrula – blastulis Semdgomi stadia cxove-
lis embrionis ganviTarebaSi, roca masSi for-
mirdeba ujredebis sami Sre: gareTa – eqto-
derma; Sua – mezoderma da SigniTa – ento-
derma.
genangomia (angioma) – Tandayolili, keTilTvi-
sebiani, sisxlZarRvovani warmonaqmni.
genealogia – mecnieruli disciplina, romelic
Seiswavlis gvartomobas.
genebis doza – genomSi mocemuli genebis aslebis
raodenoba.
genebis mdebareobis efeqti – genis moqmedebis
Secvla qromosomaSi misi mdebareobis Sec-
vliT, romelic gamowveulia qromosomebis
gardaqmnis (inversia, dublikacia, transloka-
cia) gamo. genis moqmedeba damokidebulia maT
gverdiT ganlagebul (lokalizebul) genebze.
genebis am kompleqss, (wodebuli genebis
buded) xSirad miiCneven erT genad, ramdena-
dac am genebs Soris krosingoveri iSviaTad
xdeba. Tu genebis budis SigniT moxda dawyve-
ta translokaciiT an inversiiT, mocemuli ge-
26
nis moqmedeba sxva genebTan erTobliobisas
icvleba.
genetika – aris mecniereba organizmebis memkvi-
drulobisa da cvalebadobis Sesaxeb. termini
Semotanil iqna 1906 w. v. betsonis mier.
geni – aris speiserebiT SemosazRvruli nuklei-
nismJavas monakveTi, romelsac axasiaTebs spe-
cifikuri nukleotiduri Tanamimdevroba, war-
moadgens funqciis erTeuls (gansxvavebuls
sxva funqciis erTeulisagan), ganicdis inva-
riantul avtoreproduqcias da eqvemdebareba
mutaciur process.
geni dominanti – geni, romelic aRemateba ale-
lur wyvilSi recesivs da fenotipurad vlin-
deba homo da heterozigotul mdgomareobaSi.
geni inhibitori – geni, romelic uSualod ar
moqmedebs fenotipze, magram Trgunavs sxva
araaleluri genis moqmedebas.
geni leTaluri – geni, romelic homozigotur
mdgomarebaSi iwvevs organizmis sikvdils.
geni mutatori (Demerec, 1937) – geni, romelsac
aqvs unari gazardos sxva genis mutaciis six-
Sire.
geni operatori – dnm-is molekulis ubani, ro-
melic atarebs struqturuli genebis CarTva-
27
gamorTvis funqcias. geni – operatori lo-
kalizdeba dasawyisSi da imyofeba CarTul
mdgomareobaSi, vidre mas ar SeuerTdeba re-
presoris molekula.
geni recesiuli – geni, romelic iTrguneba do-
minanti aleliT, fenotipurad vlindeba mxo-
lod homozigotur mdgomareobaSi.
genis diferencialuri aqtivoba – mravalu-
jrediani organizmebis yvela ujredi Seicavs
genebis identur nakrebs, magram sxvadasxva
dros sxvadasxva qsovilSi sxvadasxva genebi
funqcionireben, ris meSveobiTac xorcielde-
ba diferenciacia. genebis aqtivobis regula-
cia SeiZleba ganxorcieldes sxvadasxva do-
neze: 1) replikaciis, 2) transkripciis da 3)
translaciis doneebze. regulacia replika-
ciis doneze xorcieldeba genebis aslebis ga-
didebis an Semcirebis xarjze.
genis eqspresiuloba – genis moqmedebis Zala,
romelic xasiaTdeba mocemuli genis niSnis
fenotipurad gamovlinebis xarisxiT (doniT).
genis eqspresiuloba damokidebulia mocemuli
genis garemo pirobebTan da genetikur gare-
mosTan (sxva genebis Tanaarsebobisas) ur-
TierTmoqmedebaze.
genis koncentracia (sixSire) – genis Sexvedris
SedarebiTi sixSire populaciaSi. Tu popula-
28
ciSi A genis koncentracia P-s tolia, maSin
misi recesivi alelis (a) koncentracia tolia
(1-q). populaciaSi Tavisufali Sejvarebis
dros Sesabamisi genotipebis sixSire gani-
sazRvreba hardi-vainbergis kanoniT. magali-
Tad, Tu populaciaSi genotipi aa-s q2 0.4-is
tolia, maSin q alelis sixSire tolia
√0.04 0.2, dominanturi alelis p koncen-
tracia tolia 1-q =0.8. am SemTxvevaSi popu-
lacias aqvs genotipebis Tanabari wonasworoba
P2AA:2pqAa:qaa=0.64AA:0.32Aa:0.04aa.
genis penetrantoba – populaciis individebSi
fonotipuri gamovlenis sixSire. genis pene-
trantoba gamoixateba procentebSi. mag. pene-
trantobis 75% – niSnavs, rom mxolod indi-
vidTa ¾-s aqvs mocemuli geni da vlindeba fe-
notipurad. genis penetrantobas ewodeba
sruli, Tu dominanturi an recesiuli homo-
zigoti alelebi vlindeba yovel individSi.
generaciuli organoebi – organoebi, romlebic
dakavSirebulia sqesobriv gamravlebasTan.
genetikuri analizi – organizmis memkvidrulo-
bisa da cvalebadobis gamokvleva. genetikuri
analizis fuZemdeblad gvevlineba g.mendeli
(1865 w.). genetikuri analizi moicavs rig ker-
Zo meTodebs, romelTa gamoyeneba calke an
29
kompleqsSi mimarTulia arsebiTad genetikuri
movlenebis Secnobisaken.
genetikuri kodi – dnm-is molekulaSi nukleo-
tidebis ganlagebis Tanmimdevroba, romelic
gansazRvravs aminmJavebis adgilmdebareobas
cilis molekulaSi. genetikur kods aqvs
tripleturi buneba. azotovani fuZe (adenini,
guanini, citozini, Timini) oTxi saxisaa, xolo
maTi tripleturi Tanaoba 64-ia. (43=64).
genetikuri modifikacia – transgenuri orga-
nizmi, romelSic gadatanilia erTi an ramde-
nime geni mis mimarT ara monaTesave organiz-
midan.
genetikuri tvirTi – populaciaSi iseTi muta-
ciebis dagroveba (leTaluri da sxva uaryo-
fiTi mutaciebi), romlebic aqveiTeben orga-
nizmebis Seguebulobas irgvliv myof gare-
mosTan.
genokopia – msgavsi fenotipuri cvlilebebi, ro-
melic ganpirobebulia sxvadasxva araalelur
genTa mutaciiT.
genomi – ujredis sruli genetikuri sistema, ro-
melic gansazRvravs organizmis individualur
ganviTarebasa da yvela struqturul da
funqcionaluri niSnebis memkvidrul gadace-
mas rig TaobebSi.
30
“genomi” termini – zogjer gamoiyeneba qromoso-
maTa haploiduri nakrebis aRniSvnisaTvis.
genomuri biblioTeka – erTi saxeobis orga-
nizmTa dnm-is fragmentebis nakrebi, romelic
daWrilia endonukleazaTi da gadatanilia
veqtorebSi.
genotropini – zrdis sinTezuri hormoni.
genofondi – populaciis (saxeobis) genTa er-
Toblioba.
genuri Terapia sasqeso ujredebis – genuri
Terapiis savaraudo mimarTuleba, romlis
drosac defeqturi alelebi sasqeso ujredeb-
Si Secvlil iqneba, rac xels SeuSlis mis ga-
dacemas STamomavlobaSi.
genuri inJineria – molekuluri biologiisa da
genetikis ganyofileba, romlis sagans war-
moadgens garkveuli genetikuri programis
mqone organizmebisa da struqturis Seqmna.
genuri produqti – genis eqspresiis Sedegi e.i.
rnm an cila.
genuri Terapia – ujredis genetikuri masalis
(dnm-i an rnm-i) Setana ujredSi, romlis funq-
ciasac Secvlis.
31
ginekomastia – mamakacebSi sarZeve jirkvlebis
moculobaSi momateba. mamakacis aseTi sarZeve
jirkvali emsgavseba qalisas. ginekomastia vi-
Taredeba umetesad axalgazrda da Suaxnis
asakSi (16-40 w), magram gvxvdeba ageTve 5-10
wlis biWebSi da 70-80 wlis asakSi.
ginogenezi – kvercxujredis birTvisa da ci-
toplazmisagan axali organizmis ganviTareba,
kvercxujredSi SeWrili spermiis mastimuli-
rebeli moqmedebis safuZvelze. spermatozoi-
di ganayofierebaSi monawileobas ar iRebs,
radgan inaqtivizirebulia spontanurad an
eqsperimentulad.
glia – centraluri nervuli sistemis Sualeduri
qsovili, romelsac rTuli agebuleba aqvs.
glikogeni – polisaqaridi, romelic warmoiqmneba
glukozebis polimerizaciis gziT da cxovel-
Ta da adamianis ZiriTad samarago nivTierebas
warmoadgens.
glikoproteini rTuli cilebi, romlebic Seica-
ven naxSirwylebs.
glioma – gliisagan warmoSobili simsivne. gli-
omebi gamoirCevian mravalmxrivi SenebiT da
keTilTvisebiani mimdinareobiT.
32
gliosarkoma – gliomebis avTvisebiani saxesxvao-
ba, romelic zogierTi TvisebebiT emsgavseba
sarkomas.
globulinebi – cilebis (proteinebis) farTod
gavrcelebuli jgufia, ar ixsneba wyalSi, kar-
gad ixsnebian mJaveebSi, tuteebsa da neitra-
lur marilTa xsnarebSi, xolo gacxelebisas
deddeba.
goljis aparati – goljma aRwera 1898 w. qimiuri
bunebiT lipoproteiduli kompleqsia. goljis
aparati monawileobas iRebs endoplazmuri
badis membranis SeqmnaSi.
gradienti – simkvrivis xsnari (xSirad CaCl ce-
ziumis qloridi), romelic centrifugaSi mo-
Tavsebul sinjaraSia, ukvirdebian simkvrivis
TandaTanobiT gadidebas da centriskenuli
Zalebis mimarTulebas centrifugaSi. aseT
xsnarSi molekulebi Tavisi simkvrivis an zomis
mixedviT nawildebian.
guanini dnm-is oTxi fuZidan erT-erTi maTgani.
33
- d -
daltonizmi – genuri daavadebaa, recesiuli ti-
pis memkvidreoba. SeWidulia X qromosomasTan,
darRveulia ferTa SefrZnebis unari.
daltoniki – ferebisadmi aRqmis Tandayolili
uunaroba adamianSi.
daunis sindromi – aRwera ingliselma eqimma
daunma. dauniT daavadebul adamians axasia-
Tebs fizikuri anomaliebi gonebrivi CamorCe-
nilobiT. damaxasiaTebelia patara Tavi, Tva-
lis viwro Wrili (monRoloiduri Wrili),
brtyeli saxe, sqeli `geografiuli~ ena, naxe-
vrad gaRebuli piri. daunis daavadeba ganpi-
robebulia 21-e qromosomis trisomiiT. qro-
mosomaTa raodenobaa 47.
daqtiloskopia – kanis (naxatobis) Seswavla.
degeneracia – niSnavs gauaresebas. ujredis,
qsovilis, organos struqturis Sedgenilobis
cvlilebebi, ris gamoc sustdeba cxovelmyo-
feloba da funqcia.
dezoqsiriboza – xuTnaxSirbadiani Saqari, ro-
melic Sedis nukleotidis SemadgenlobaSi.
34
delecia – aberacia, qromosomuli mutacia,
romlis drosac ikargeba qromosomis frag-
menti.
demi – adamianTa subpopulacia 1500dan – 4000-
mde raodenobiT.
denaturacia – molekulis struqturis Secvla.
magaliTad, cila denaturaciis dros kargavs
Tavis biologiur aqtivobas.
derma – kanis SemaerTebelqsovilovani nawili,
romelic ganlagebulia epidermisis qveS.
dermatoglifika – daqtiloskopiis sinonimi.
determinacia – embrionaluri ganviTarebis
procesi, romlis drosac ganisazRvreba
ujredis bedi.
diakinezi – pirveli meiozuri gayofis bolo
faza, romelic mTavrdeba qromosomebis
spiralizaciiT, bivalentebi lagdebian
birTvis periferiaze.
dipeptidi – molekula, romelic Sedgeba ori
peptidisagan da SeerTebulia peptiduri bmiT.
diploidi – organizmi, romelic somatur
ujredSi Seicavs qromosomebis ormag raode-
nobas (2n).
35
diskordantuloba – tyupebs Soris gansxvaveba
romelime niSnis mixedviT.
dispermia – oro spermatozoidis SeWra kverc-
xujredSi.
distiqiazi – wamwamebis ormagi rigi.
distrofia – qsovilebis, organoebis an mTeli
organizmis (kvebis) moSla anu nivTierebaTa
cvlis moSla.
diferenciacia – embrionuli ganviTarebis pro-
cesi, romlis drosac ujredebi Rebuloben
specifikur formas da iwyeben garkveuli
funqciis Sesrulebas.
diqromati – adamiani, romlis Tvalis baduris
kolbebi ar reagireben an mwvane an wiTel si-
naTleze.
dnm-i – dezoqsiribonukleinis mJava, rTuli po-
limeruli molekulaa, romelic Seicavs in-
formacias cilaSi aminmJavebis ganlagebis
Tanmimdevrobis Sesaxeb.
dnm - ligaza – fermenti, romelic fosfoeTe-
rul kavSirs warmoqmnis nukleinis mJavis or
fragments Soris, e.i. misgan jaWvs warmoqmnis.
dnm - polimeraza – fermenti, romelic axor-
cielebs dnm-is replikacias. aSoriSorebs dnm-
36
is ormag spirals or polinukleotidur jaW-
vad.
dnm-is lideri jaWvi – axladsinTezirebuli
dnm-s jaWvi, romlis mimarTuleba (51–3
1)
Tanxvdeba replikaciuri Canglis moZraobis
mimarTulebas meore axladsinTezirebul
jaWvs, romelic pirveli jaWvis komplementa-
luria, ewodeba dayovnebuli.
doligocefalia – Tavis qalas wagrZelebuli
forma.
domeni – naxevradavtonomiuri erTeulebi, cilis
mesameuli struqturis warmosaqmnelad.
dominantoba sruli – alelTa Sida urTierTqme-
deba, romlis drosac dominanti geni srulad
Trgunavs recesiuli alelis moqmedebas A>a.
dominantoba arasruli – Sidaaleluri ur-
TierTqmedeba, romlis drosac dominanti geni
arasrulad Trgunavs recesiuli genis moqme-
debas (Sualeduri damemkvidreba)
donori – adamiani, romlis sisxli gadaesxmeba
sxva adamians – recipients.
dublikacia – qromosomebis calkeuli nawilebis,
genebis gamravleba. erT homologiur qromo-
somaSi nawilebis dakargvam, SeiZleba meore
homologiur qromosomaSi identuri ubnebis
37
jeradi gazrda gamoiwvios, romlis drosac
Cndeba fenotipuri efeqti – Tu geni warmod-
genilia ZiriTadad erTi doziT, misi gaorma-
gebiT an gasammagebiT, genis dozac izrdeba 2-
jer an 3-jer.
- e -
egzoni – eukariotebis struqturuli genebis in-
formaciuli nawili.
egzostozi – erTeuli an mravlobiTi Zval-
xrtilovani wanazardebi Zvlis zedapirze.
egzofTalmia – Tvalis kaklis win wamoweva, ris
gamoc Tvalis naprali gafarToebulia.
evgenika – moZRvreba adamianis janmrTelbis
memkvidreobis Sesaxeb da misi gaumjobesebis
gzebi.
evnuqoidizmi – klinikuri sindromi, romelic
ganpirobebulia sasqeso jirkvlebis hipo-
funqciiT da xasiaTdeba sasqeso niSnebis ganu-
viTareblobiT, disproporciuli aRnagobiT
(SedarebiT mokle tani da grZeli kidurebi)
da xSirad simsuqniTac.
38
evqromatini – genetikurad aqtiuri ubnebi qro-
mosomaSi.
elongacia – translaciis procesis periodi pir-
veli peptiduri kavSiris warmoSobidan bolo
peptiduri kavSiris warmoSobamde.
embriogenezi – Canasaxis ganviTarebis procesi
Casaxvidan dabadebamde.
embriotoqsoni – rqovanas Tandayolili anoma-
lia, rqovanas kidis rgolebrivi SemRvrevis
saxiT, romelic mogvagonebs moxucebulobis
rkals.
endoTeli – sisxlZarRvebis SigniTa garsi.
endomitozi – mitozis saxesxvaoba, qromosomebis
gaormageba birTvis gayofis gareSe, rac iwvevs
piloploiduri ujredis warmoSobas.
enoftalmia – Tvalis kaklis anomaluri CaRrma-
veba.
epiderma – kanis zeda (gareTa) Sre.
epikanti – naxevarmTvarisebri formis vertika-
lurad mimarTuli kanis naoWi quTuToebis
SigniTa kuTxeSi.
epistazi – araalelur genTa Soris urTierT-
moqmedeba, romlis drosac – erTi
39
araaleluri dominanti Trgunavs meore
araaleluri dominanti genis moqmedebas. ase,
mag. geni A SeiZleba daiTrgunos B geniT.
pirveli (A geni) aris – epistatikuri, meore
(B geni) hipostatikuri.
epifizuri Rrtili – grZeli lulovani Zvlebis
sigrZeze zrdis zona (ubani).
epStein-baris virusi – romelic adamianSi iwvevs
avTvisebiani simsivnis ganviTarebas.
eriTrocitebi – sisxlis ubirTvo formiani
elementebi, romlebic Seicaven cila
hemoglobins. Jangbadi gadaaqvs filtvebidan
qsovilebSi. warmoiqmnebian Zvlis wiTel
tvinSi. maTi sicocxlis saSualo xangrZlivoba
90-120 dRea.
eriTropoezi – organizmSi eriTrocitebis war-
moSobis procesi.
estradioli – qalis erT-erTi mTavari hormoni.
estrogenebi – qalis sasqeso hormonebi.
eqtoderma – cxovelTa embrionis pirveladi
qsovili, romlisganac warmoiqmneba gareTa
qsovili (kani) da nervuli sistemis ZiriTadi
nawili.
40
eqtopia – organoebis Serwyma an misi mdebareoba
misTvis uCveulo adgilze.
eqtopia - brolis – miniseburi sxeulidan bro-
lis amovardna.
eqtropioni quTuTosi – quTuTos kidis gadmo-
bruneba gareT.
eqspresiuloba – genis fenotipuri gamovlinebis
done.
eukariotebi – organizmebi, romlis ujredebs
aqvT formirebuli birTvi.
euploidi – organizmi, romlis qromosomis
ricxvi ZiriTadi ricxvis jeradia.
euqromatini – genetikurad aqtiuri ubani
qromosomaSi.
- v -
valeologia – mecniereba janmrTelobis Sesaxeb.
valini – Seucvleli aminmJava, Sedis mravali
cilis SemadgenlobaSi, warmoadgens erT-erT
sawyis nivTierebas B3 – vitaminis sinTezis
dros.
41
variacia – individebs Soris modifikaciuri an
genotipuri gansxvaveba.
variaciuli rigi – individebis ganlageba rome-
lime raodenobrivi niSnis matebis an klebis
mixedviT.
vaskulinizacia – organoebis momarageba sis-
xliT.
virilizmi – (laT. vir–mamakaci) – sindromi,
romelic gvxvdeba qalebSi, aRiniSneba mamaka-
cisaTvis damaxasiaTebeli Tmiani safaris ar-
seboba, sxeulis konfiguraciis Secvla da xmis
daboxeba. ganpirobebulia androgenuli Tvise-
bebis mqone hormonebis Warbi produqciiT.
gvxvdba yvela asakSi.
virusi – (laT virus - `Sxami”), usasrulod mcire
(aTeuli an aseuli milimikroni) parazitia,
romelic mravldeba mxolod cocxal ujred-
Si. viruss axasiaTebs cilovani komponentebi,
romlebic nukleinis mJavas icaven fermente-
bis moqmedebisagan da ganapirobeben mis SeRwe-
vas baqteriul an eukariotul ujredSi.
vitilogo – kanis disqromiis rZisfer-TeTri de-
pigmentirebuli laqebis gaCena.
volfis arxi – wyvili sadinari CanasaxSi, saidanac
mamakacebSi viTardeba Teslgamomtani mili.
42
volfis sadinari – Canasaxis wvrili milaki, sai-
danac mamakacebSi Teslis gamomtani sadinare-
bi viTardeba.
- z -
zigota ganayofierebuli kvercxujredi.
zigonema – pirveli meiozuri gayofis profazis
mesame stadia. zigonema iwyeba wyvili homo-
logiuri qromosomebis koniugaciiT. koniuga-
cia xasiaTdeba gansakuTrebuli sizustiTa da
specifikurobiT: homologiuri qromosomidan
erT-erTis TiToeuli wertili uTavsdeba
meore qromosomis Sesabamis wertils, Ti-
Toeuli qromomera ki Sesabamis qromomeras.
zedominireba – heterozigotebSi niSnis Zlieri
gamovlinebis fenomeni nebismier homozigo-
tebTan SedarebiT.
zemdedri – individi, romelSic mdedrobiTobis
ganmsazRvreli determinantebis doza gadide-
bulia.
zespiraluri dnm – orjaWviani dnm-is molekula,
romelic Seicavs dnm-is spiralis damatebiT
xvias, romelic spirals aiZulebs TviTdaxve-
vas. imisaTvis, rom zexvia SenarCundes, auci-
43
lebelia, rom jaWviani xviis boloebs ar
SeeZlos Tavisuflad ibrunos erTmaneTis mi-
marT. e.i. dnm-is molekula kovalenturad un-
da Caiketos rgolad.
(Z) qromosoma – y qromosomis aRmniSvneli frin-
velebSi, sadac mdedrobiTi sqesi heterogame-
turia da mdedris sasqeso qromosomebia (ZW).
zoogameta – moZravi gametebi, romlebsac
agreTve ewodebaT planogametebi.
- T -
Talasemia – Tandayolili ojaxuri hemolizuri
anemia.
Tanamgzavri – qromosomuli segmenti, ufro
xSirad heteroqromatuli, romelic moTavse-
bulia meoradi naWdevis distalurad.
Tiamini – vitamin B1.
TiTistara – eukariotul ujredebSi cilovani
Zafebisagan Seqmnili struqtura, romelic
anxorcielebs qromosomaTa moZraobas
mitozsa da meiozSi.
44
Timini – erT-erTi fuZe pirimidinisa, romelic
Sedis nukleinis mJavebis da nukleoitebis
SedgenilobaSi, rnm-Si Timinis nacvlad
uracilia. Timini gamoyofili iyo 1893 wels
koselis mier mkerdukana jirkvlidan. Timini
dezoqsiribonukleinis mJavas aucilebeli
Semadgeneli komponentia. ZuZumwovrebSi
Timini Tavisufali saxiT da mcire
raodenobiT moipoveba sisxlsa da RviZlSi.
Timoma – (berZn. thymos – mkerdukana jirkvali,
oma-simsivne) – mkerdukana jirkvlis
qsovilisagan ganviTarebuli avTvisebiani
simsivne.
Timocitebi – mkerdukana jirkvlis epiTeluri
ujredebi.
Tirozini – erT-erTi aminmJava. pirvelad
miRebuli iyo libixis mier 1846 wels kazeinis
gaxleCis gziT. ixsneba mJaveebsa da tuteebSi.
adamianis da sxva ZuZumwovrebis organizmSi
Tirozini warmoiqmneba fenilalaninis
daJangvis gziT. Tirozinisa da fenilalaninis
cvlis moSlis Sedegad adamianis organizmSi
viTardeba Tirozinozi, alkaptonuria,
albinizmi da sxv.
Tirozinaza – fermenti, romelic akontrolebs
aminmJava fenilalaninis gardaqmnas pigment
melaninad.
45
Trombi – sisxliani Sesqeleba sisxlZarRvSi an
gulSi.
Trombini – cila, romlis zemoqmedebiTac Trom-
bis warmoqmnis procesSi fibrinogeni gar-
daiqmneba fibrinad.
Trombogenezi – Trombis warmoqmnis procesi.
Trombocitebi – sisxlis formiani elementebi,
romelTa roli sisxlis Sededebis procesSi
cnobili gaxda XIX s-is 80-ian wlebSi. Trom-
bocitebi paTogenur rols asruleben Trom-
bozebis ganviTarebaSi.
- i -
igrek – qromosoma (y) – mamrobiTi sqesis ganma-
pirobebeli sasqeso qromosomaa.
idiograma – qromosomuli nakrebis calkeuli
qromosomebis grafikuli gamosaxva, romelic
uCvenebs TiToeuli qromosomis struqturul
Taviseburebebs (centromerisa da Tanamgza-
vris mdebareobas qromosomis mxrebis sigrZes
da sxv.) aseTive mniSvnelobiT xmaroben termi-
nebs: kariograma (Ciprugi, 1933) da kariotips
(delone, 1922).
46
izolati – (adamianis) subpopulacia, romelic
moicavs 1,5 aTasamde adamianTa raodenobas.
izolacia – Tavisufali Sejvarebis SezRudva an
mTlianad gamoricxva (panmiqsia), populaciis
an saxeobis individebs Soris.
izoqromosoma – qromosoma genetikurad ori
identuri mxriT, erTi meoris sarkiseburi ga-
mosaxuleba.
imuniteti – organizmis Tviseba ganTavisufldes
misTvis ucxo nivTierebisagan. medicinaSi im-
uniteti niSnavs daavadebis mimarT Seuvalo-
bas. warmoSobis mixedviT arCeven Tandayolil
da SeZenil imunitets.
imunuri tolerantoba – imunologiuri damcve-
lobiTi meqanizmi, romlis daxmarebiT xor-
cieldeba axlad warmoqmnil avTvisebian
ujredTa amocnoba da mospoba.
inbridingi – organizmTa axlonaTesauri Sejva-
reba, ris Sedegadac izrdeba recesiuli niSne-
bis gamovlinebis aRbaToba.
indeqsi centromeruli – qromosomis mokle
mxris Tanafardoba qromosomis mTel sigrZes-
Tan procentebSi.
indikanuria – indikanis momatebuli Semcveloba
SardSi.
47
induqtori – nivTiereba, romelic cila-
represors akavSirebs da CarTavs operons an
transkriptons.
induqcia – 1) genis eqspresia cila – represo-
ris inaqtivaciis meSveobiT; 2) procesi em-
brionaluri ganviTarebis dros, roca ujre-
debis erTi tipi iwvevs ujredebis meore tipis
Secvlas.
induqcia embrionaluri – embrionis ujredTa
erTi jgufis gavlena mis maxloblad ganlage-
bul ujredTa jgufis diferencirebaze.
inversia –ewodeba qromosomis monakveTebis Semo-
brunebas 1800-iT. Tu inversirebuli nawili
moicavs centromeras, mas pericentruli ewo-
deba, xolo Tu inversia xdeba qromosomis
mxolod erT mxarSi ewodeba paracentruli
inversia.
iniciacia – translaciis sawyisi etapi, romlis
drosac xdeba ribosomis dakavSireba i-rnm-Tan
da pirveli t-rnm-is Semosvla aminmJaviT ri-
bosomis aminomJavur centrTan.
insercia (translokacia) – qromosomaSi qromo-
somuli aberacia, rodesac garkveuli qromo-
somuli segmenti gadaadgildeba imave qromo-
somis adgilebSi.
48
insulini – cilovani hormoni, romelic aregu-
lirebs ujredis mier glukozis SeTvisebas.
interkinezi – mokle Sualedi or mitozs Soris,
romlis drosac ar xdeba genetikuri masalis
gaormageba.
interleikini – nivTiereba, romelic astimuli-
rebs imunuri sistemis ujredebis aqtiurobas.
interseqsi – sqesgayofil saxeobaSi, individi,
romelsac aqvs sqesis Sualeduri gamovlineba
ama Tu im doniT mamrobiT an mdedrobiTi sqe-
sisaken. mag. drozofilaSi, rodesac mdedrs
aqvs 2X:3A interseqsia.
interfaza – eukariotuli ujreduli ciklis
faza, romlis drosac ar xdeba mitozi, e.i.
Sualedi or mitozs Soris. interfaza moicavs
3 stadias: - G1 presinTezurs; S - sinTezurasa
da G2- postsinTezurs.
interferencia – krosingoveris daTrgunvis
movlena, rodesac qromosomis erT adgilze
warmoSobili krosingoveri Trgunavs masTan
axlo meore adgilze krosingoveris warmoSo-
bas (drois imave periodSi) – (dadebiTi in-
terferencia). iSviaTi SemTxvevaa, rodesac
erT adgilze warmoSobili gadajvaredineba
(krosingoveri) astimulirebs masTan axlos
49
mdebare meore krosingovers (uaryofiTi in-
terferencia).
introni – eukariotebSi struqturuli genebis
arainforaciuli ubani.
ioni – atomi an molekula, romelic dadebiTi an
uaryofiTi muxtis matarebelia.
iqs (X) qromosoma – pirveli sasqeso qromosoma
homogametur sqesSi (XX), sqesis gansazRvris
xy tipis mixedviT.
iqs qromosomasTan SeWiduli mekvidruloba –
memkvidrulobis tipi, romlis genebi X-
qromosomaSia lokalizebuli.
incuxti – axlonaTesauri Sejvareba mcenareebSi.
- k-
kalusi – mcenaris araspecializirebul ujredTa
jgufi.
kancerogenezi – simsivnis warmoSobisa da ganvi-
Tarebis procesi.
kancerogenuri nivTiereba – nivTiereba, romel-
sac SeuZlia gamoiwvios simsivnis ganviTareba.
50
kapomelia – kidurebis gamrudeba.
kariogeni – birTvSi arsebuli genebi.
kariotipi – somaturi ujredis qromosomaTa
erToblioba (2n). romelic axasiaTebs moce-
muli saxeobis individs.
kariolimfa – birTvis wveni, Seicavs cilas,
nukleotidebs, atf-s, dnm-s da sxvadasxva sax-
is rnm-s.
karotini – (provitamini A) – moyviTalo pigmen-
ti, romelic gavrcelebulia mravali saxeobis
mcenareebSi. karotins adamianisa da cxovelis
organizmSi vitamin A-ad gadaqcevis unari aqvs.
karcinoma – avTvisebiani simsivne, epiTeluri an
endoTelialuri warmoSobisaa.
katabolizmi – igivea, rac disimiliacia.
katalizatori – qimiuri nivTiereba, romelic
aCqarebs qimiur reaqcias.
kataraqta – Tvalis daavadeba, romlisTvisac
damaxasiaTebelia brolis SemRvreva.
kartireba genebis – genebis urTierTganlagebis
gansazRvra.
kilobasi – aTasi fuZe, nukleotidi an
nukleotiduri nakrebi.
51
kifozi – xerxemlis gamrudeba, romelic
gamoixateba zurgze kuzis gaCenaSi.
kifoskoliozi – kifozTan SeTavsebuli
sqoliozi.
keratini – cila, romelic Sedis kanis, Tmis,
Zvlebis, brWyalebisa da bumbulis
SemadgenlobaSi.
keratinociti – kanis Rerovani ujredi.
keratozebi – miekuTvneba kanis daavadebaTa
jgfs, romlebsac axasiaTebT rqovani Sris
gasqeleba.
klainfelteris sindromi – mamakacebs,
romelTac aqvT damatebiTi X qromosoma, maTi
sasqeso qromosomebis nakrebia xxy. damaxasiaTebelia viwro mxrebi da gulmkerdis
kolofi, farTo menji da sustad
ganviTarebuli muskulatura.
klasteri – funqciurad dakavSirebuli genebis
rigiTi ganlageba.
klasifikacia adamianis qromosomebisa – den-
veris klasifikacia iTvaliswinebs qromosome-
bis zomas, formas, centromeris adgilmdeba-
reobas, meoradi Wimis arsebobas da qromoso-
mis Tanamgzavrs. parizis konferenciis mixed-
viT (1971). klasifikacia efuZneba diferenci-
52
uli SeRebvis meTodebs. qromosomaTa dife-
renciuli SeRebvisas gamoiyo (d. kominski) 3
tipis qromatini: 1) centromeruli (struqtu-
ruli heteroqromatini; 2) Suamdebare
(struqturuli heteroqromatini); 3) qromati-
ni (evqromatini).
klinikuri sikvdili – gardamavali mdgomareoba
sicocxlesa da sikvdils Soris.
kloni ujredis – ujredebis wminda xazi, romel-
ic miRebulia laboratoriul pirobebSi erTi
sawyisi ujredis mitozuri gayofis Sedegad.
knilonia – baqteriebis ujredTa kolonia, ro-
melic gamozrdilia agarze.
kodi genetikuri – dnm-molekulaSi genetikuri
informaciis Caweris sistema nukleotidebis
garkveuli Tanmimdevrobis saxiT.
kodominireba – ori aleli kodominantia Tu he-
terozigotul mdgomareobaSi organizmSi (in-
dividSi) Tanabari siZlieriT (doniT) gamov-
lindeba.
kodoni (tripleti) – genis umciresi funqciona-
luri erTeuli, romelic Sedgeba sami erTma-
neTis gverdiT ganlagebuli nukleotidisagan,
romelic erT aminmJavas akodirebs.
53
kolageni – SemaerTebeli qsovilis erT-erTi
ZiriTadi cila.
kolinearoba – polipeptidur jaWvSi
aminmJavebis ganlagebis Tanmimdevrobis
Sesabamisoba i-rnm-is makodirebel
kodonebTan.
kolonia – ujredebis jgufi, rogoricaa
baqteriebis, romlebsac aqvT garkveuli
forma, Seferva da warmoSobilia myar
substratze.
koloboma – quTuTos kidis an Tvalis kaklis
romelime garsis saxeldobr, feradi garsis,
baduras an mxedvelobis nervis defeqti.
kolxicini – (Colchicinum) – alkaloidia, romel-
ic Sedis sxvadasxva mcenareuli organizmis
SedgenilobaSi. kolxicini yviTeli Seferilo-
bisaa, Znelad ixsneba eTerSi.
kolxicini Zlieri Sxamia, romelsac unari aqvs
organozmSi mcire dozebiT Seyvanisas moaxdi-
nos mitozuri procesis Seferxeba metafazis
stadiaze, rac saSualebas iZleva daTvlil
iqnes qromosomebis raodenoba.
k - mitozi (kolxicinuri endomitozi) – kolxici-
ni da zogierTi nivTiereba axdens mitozuri
aparatis inaqtivizirebas, ris Sedegadac
gaormagebuli qromosoebis raodenoba rCeba
54
erT birTvSi da ujredi tetraploideri xde-
ba. mutaciebi da qromosomuli aberaciebi k-
mitozis dros ar xdeba.
kompaundi – organizmi, romelic heterozigotia
erTi da imave lokusis ori mutanturi
aleliT.
komplementaluri dnm (k-dnm) – sinTezirebulia
in vitro, Sebrunebuli (trnskriptazis) an dnm
(polimerazis) informaciuli rnm-is asli,
Seesabameba garkveul gens, romelsac ara aqvs
intronebi.
komplementaluri jaWvi dnm-is – dnm-is erTi
jaWvis fuZeebis Tanmimdevrobis komplementa-
roba dnm-is meore jaWvis fuZeebTan; adenini
– Timini an guanini – citozini.
konkordantuloba – tyupebSi niSanTa
gamovlenis identuroba.
koniunqtiviti – Tvalis SemaerTebeli qsovilis
(koniunqtivis) anTeba.
koniugacia qromosomebis – homologiuri
qromosomebis araSvileuli qromatidebis
dakavSireba – konuogacia mTel maT sigrZeze
I-meiozuri gayofis profazaSi.
kontrgadarCeva – araxelsayrel da Cveulebriv
pirobebSi organizmTa niSnebis gadarCeva.
55
konstitucia – adamianis morfologiuri,
fiziologiuri da qcevis Taviseburebani,
romelic genetikurad aris ganpirobebuli.
konformacia – cilis sivrcobrivi organizacia.
korepresori – nivTiereba, romelic ujredSi
gamorTavs Sesabamis operons an
transkriptons.
kortikosteroidi – Tirkmelzeda jirkvlis
qerqovani wilis hormoni.
kofermenti – fermentis Semadgeneli
aracilovani bunebis komponenti. mravali
kofermenti warmodgenilia vitaminis saxiT.
dReisaTvis cnobilia 150-ze meti fermenti,
romelTa SemadgenlobaSic kofermentis saxiT
Sedis vitaminebi.
kraniostenozi – Tavis qalas moculobis
Semcireba nakerebis naadrevi gaZvalebis gamo.
kretinizmi – gonebis siClunge, romelic gamow-
veulia farisebri jirkvlis hormonis mcire
raodenobiT gamoyofis dros.
kreatinkinaza – fermenti, romlis Warb raode-
nobas kunTebis distrofiis ganviTareba SeuZ-
lia.
56
kriokonservacia – cocxal mdgomareobaSi didi
xnis ganmavlobaSi ujredebis, qsovilebis da
mikroorganizmebis Senaxva dabal temperatu-
raze.
krioproteqtori – naerTi, romelic xels uSlis
yinulis kristalebis warmoqmnas ujredis an
organizmis gayinvis dros.
kriptorqizmi – erTi an orive saTeslis ar ar-
seboba saTesle parkSi.
kriptofTalmia – Tvalis kaklis, quTuToebis
da Tvalis napralis ganuviTarebloba an sru-
li uqonloba.
krosingoveri – homologiur qromosomebis araS-
vileul qromatidebs Soris ubnebis gacvla
pirveli meiozuri gayofis profazaSi.
- l -
latenturi periodi – paTologiuri procesis an
avadmyofobis SeumCvnevlad mimdinareoba.
latenturoba – movlena, romlis dros geni,
miuxedavad imisa, rom igi arsebobs, fenoti-
purad ar vlindeba. latentobis mizezi SeiZ-
57
leba iyos: 1) genebis gaxleCa; 2) niSnis gamov-
lineba maSin, rodesac geni heterozigotur
mdgomareobaSia.
laqtaza – fermenti, romelic wvrili nawlavebis
jirkvlebSi gamomuSavdeba.
levatori – quTuTos amwevi kunTi.
leTali – mutacia, romelic iwvevs ujredis an
individis sikvdils.
leikemia anu leikozi – ewodeba sisxlmbadi qso-
vilebis simsivneebis yvelaze gavrcelebul
jgufs. leikozebis simsivnuri buneba dadas-
turebulia mTeli rigi klinikuri da eqsperi-
mentuli dakvirvebebiT.
leikopenia – sisxlis moculobis erTeulSi lei-
kocitebis raodenobis Semcireba, romelic vi-
Tardeba sxivuri radiaciis zemoqmedebiT an
zogierT infeqciuri daavadebis Sedegad.
leikocitebi – sisxlis uferuli ujredebia,
romlebic ZiriTadad damcvel, fagocitur
funqcias asrulebs.
leikocitozi – periferiul sisxlSi leikocite-
bis raodenobis gadideba (momateba).
leicini – Seucvleli aminmJava.
58
leptonema – (berZn. Leptos _ wvrili, nema _
Zafi) _ meiozis profazis dasawyisi. iwyeba
qromosomebis spiralizacia. qromosomebi am
dros wvrili Zafisebria.
ligaza – fermentia, romelic `keravs~ nukleinis
mJavas fragmentebs.
liganda – molekula, romelic cilis aqtiur
centrTan aris dakavSirebuli.
lizini – Seucvleli aminmJava. praqtikulad yve-
la cilis SemadgenlobaSi Sedis, aucilebelia
zrdisaTvis, qsovilebis aRdgenisaTvis, anti-
Telis – hormonebisa da fermentebis war-
moqmnisaTvis.
lizisi – mdgomareoba, romlis drosac fagiT in-
ficirebuli ujredi iSleba da fagi ujredSi
iWreba.
lizosomuri daavadeba – memkvidrul daavadeba-
Ta jgufi, romelic viTardeba (warmoiSoba)
lizosomuri fermentebis dabali produqciiT
(simciriT).
lizosoma – cxoveluri ujredis organoidi,
Seicavs rig fermentebs, Slis ujredSi Semo-
sul cilebs, nukleinis mJavebsa da polisaqa-
ridebs, asrulebs ujredSida momnelebel
funqcias.
59
lizocimi – fermenti (ekuTvnis hidrolazebis
klass), akatalizebs 1,4 glikozidur kavSirebs
aminmJavur naSTebs Soris.
limfa – siTxe, romelic qimiuri SemadgenlobiT
sisxlis plazmas uaxlovdeba, magram mcire
raodenobiT Seicavs cilebs. cirkulirebas
limfur sistemaSi. litiuri cikli – procesi,
romlis drosac baqteriofagi mravldeba pa-
tronis ujredSi da arRvevs, Slis mas.
lipidebi – organuli nivTierebebia, romlebic
gansxvavdeba qimiuri struqturiTa da fizi-
ologiuri daniSnulebiT, msgavsia fizikur-
qimiuri TvisebebiT (ixsneba organul gamxsne-
lebSi).
lipoma – (berZn. lipos _ cximi, oma _ simsivne) –
cximovani qsovilidan ganviTarebuli, Cveule-
briv keTilTvisebiani simsivne.
lokusi – qromosomaSi genis lokalizaciis
adgili.
linkeruli daboloeba – gadamfaravi bolo
ubani, romelic pasuxismgebelia fagis
xazobrivi qromosomis rgolur qromosomad
gardaqmnaSi.
liposoma – membranuli kafsula, romelsac aqvs
unari wylian garemoSi gadaitanos wyalSi
uxsnadi naerTebi.
60
lipostatiki – nivTiereba, romelic aqveiTebs
qolesterinis raodenobas sisxlSi.
- m -
makrocefalia – Tavis qalas zomaSi gazrda.
makroevolucia – erTi saxeobis Secvla meoreTi,
romelic dadgenilia amonaTxari naSTebis
safuZvelze.
makroglosia – enis gadideba.
makrosomia – (gigantizmi) – sxeulis uzomod
gadideba.
makrotia – yuris niJaris gadideba.
markeri – nukleinis mJava mutaciiT, an sxva
SesamCnevi TaviseburebiT, romelic
gamoiyeneba genis an sxva genetikuri elementis
mdebareobis gansazRvrisaTvis.
maskulinizacia – qalebSi mamakacis meoradi
sasqeso niSnebis ganviTareba.
matriculi rnm – (mrnm) – rnm-is molekulis
kodonebis Tanmimdevrobis Sesabamisoba ama Tu
im cilaSi aminmJavebis TanmimdevrobasTan.
61
meiozi – ujredis birTvis ori Tanmimdevruli
gayofa sasqeso ujredebis momwifebis dros.
mezoderma – cxovelur embrionSi pirveladi
qsovili, romlisganac warmoiqmneba Sinagani
organoebis umetesoba.
mendelireba – garkveuli niSnis (daavadebis)
memkvidruloba mendelis kanonebis
Sesabamisad.
melanociti – kanis ujredi, romelic pigment
melanins gamoimuSavebs.
membrana – ujreduli struqtura, romelic
Sedgeba cilebisa da lipidebisagan.
metabolizmi – qimiuri procesebis erToblioba,
romelic cocxal organizmSi mimdinareobs.
metastaza – meoradi simsivne, romelic warmoiqm-
neba dediseuli simsivnis calkeuli ujredi-
sagan.
metafaza – mitozis meore stadia, romelSic spi-
ralizebuli qromosomebi lagdebian ekvato-
rul sibrtyeSi.
migracia – elementaluri evoluciuri faqtori,
genotipSi – axali genotipebis CarTva sxva
populaciebidan, rac saerTo jamSi saxeobaSi
genotipis Secvlas iwvevs.
62
mikrocefalia – mcire zomis Tavis tvini da
Tavis qala.
mikroevolucia – mcire saxis cvlilebebi,
romelic xdeba calkeuli biologiuri
saxeobis SigniT.
mikrogenia – mcire zomis qveda yba.
mikrognaTia – mcire zomis zeda yba.
mikroplazma – ujredSida nivTierebis
Sedgeniloba, karioplazmisa da citoplazmis
Serwymis Semdeg.
miodistrofia diuSenis – x-Tan SeWiduli
recesiuli tipis memkvidruli genuri
daavadeba, romelic gamowveulia sisxlis
plazmis ferment kreatinkinazas
gaZlierebuli aqtivobiT.
miozini – kunTis cila.
misens mutacia – genuri mutacia, romelic cvlis
kodonis azrs, ris Sedegadac erTi aminomJava
icvleba meore aminomJaviT, romelsac ar
SeuZlia Seasrulos sawyisi cilis funqcia.
mitozi – somaturi ujredebis arapirdapiri
gayofa, romlis drosac dediseuli
diploiduri ujredidan miiReba ori
diploidur Svileuli ujredi.
63
mitoqondria – eukariotuli ujredis
organoidi, romelSic organuli nivTiereba
gardaiqmneba energiad, da warmoiqmneba
energiis maragi. e.i. mitoqondria aris
organoidi, romelSic xdeba atf-is sinTezi.
mitoqondrialuri memkvidruloba – niSnis
memkvidruloba, romelic mitoqondrialuri
dnm-iT gadaecema.
mozaikuri individi – organizmi, romelsac aqvs
gansxvavebuli qromosomuli nakrebis mqone
ujredebi.
mozaicizmi – individi, romelsac aqvs ormagi da
meti qromosomuli nakrebis mqone ujredebi.
monomeri – polimeris erT-erTi Semadgeneli
nawili.
monosaqaridi – Saqris calkeuli molekula,
polisaqaridis monomeri.
monosomia – aneuploidiis saxesxvaoba.
homologiuri wyvil qromosomaSi – erT-
erTis ar arseboba (2n-1).
morganidi – or gens Soris manZili. krosingove-
ris sixSire, roca genTa Soris manZili 1%-ia.
morfozebi – aramemkvidruli cvalebadoba, ro-
melic gamowveulia qimiuri nivTierebis ze-
64
moqmedebiT (qemomorfozebi) an radiaciis
gziT (radiomorfozebi).
mravlobiTi alelebi – populaciaSi an saxeobaSi
erTi da imave lokusis orze meti alelis ar-
seboba.
mutagenebi – faqtorebi, romlebsac aqvT muta-
ciebis gamowvevis unari.
mutacia – 1. procesi, romlis drosac warmoiqm-
neba cvlilebebi, kerZod genomis Secvla. 2.
cvlilebebi genetikur struqturebSi. geneti-
kuri masalis naxtomiseburi cvalebadoba.
mutacia generaciuli – mutacia, romelic war-
moiqmneba sasqeso ujredebSi.
mutacia genomuri – mutacia, romelic ganpiro-
bebulia kariotipSi qromosomebis ricxvis
SecvliT.
mutacia inducirebuli – mutacia, romelic ga-
mowveulia mutagenuri faqtorebis mizanmi-
marTulad adamianis mier.
mutacia naxevrad letaluri – mutacia, romel-
ic aqveiTebs individis cxovelunarianobas.
mutacia letaluri – sicocxlesTan Seusabami
cvlileba, romelic iwvevs individis sikv-
dils.
65
mutacia qromosomuli – aberaciebis – qromo-
somebis struqturuli gardaqmnebi, romelic
mutagenebis zemoqmedebiT warmoiqmnebian.
mutacia somaturi – mutacia, romelic warmoiqm-
neba somatur ujredSi.
mutacia spontanuri – mutacia, romelic war-
moiqmneba garemos bunebrivi faqtorebis ze-
moqmedebiT adamianis Caurevlad.
mutagenezi – mutaciebis warmoSobis procesi.
mutoni – mutaciis erTeuli. mutaciis minimalu-
ri sidide – erTi nukleotidia.
- n -
nawlavis Cxiri – adamianis nawlavebSi binadari
simbiozuri baqteria.
nevrinoma – (berZn. neuron nervi, ona simsivne) keTilTvisebiani simsivne, romelic viTardeba
nervis garsis Svanis ujredebidan. gvxvdeba
yvela asakis adamianebSi. gansakuTrebiT xSi-
rad uviTardebaT qalebs. simsivne viTardeba
kidurebis (gansakuTrebiT zemo kidurebis, ki-
sris, Tavis periferiul nervebze.
66
nevrinoma avTvisebiani – neiroeqtodermuli
warmoSobis avTvisebiani simsivne, romelic
viTardeba periferiuli nervebis Svanis garsis
elementebisagan. gvxvdeba ZiriTadad saSualo
asakis mamakacebSi.
nevroblastoma – neiroblastebidan ganviTare-
buli umwifari simsivne, xSiria bavSvebSi. ne-
vroblastoma iTvleba Tandayolil avTvise-
bian simsivned, romelic xasiaTdeba Zlieri
metastazirebis unariT.
nevusi – xali, ganviTarebis anomalia, romelic
vlindeba kanze laqis an nevusis ujredebisa-
gan, axalwarmonaqmnis gaCeniT.
nefrokalcinozi – Tirkmlis qsovilSi kalci-
umis marilebis difuzuri Calageba, romelsac
axlavs anTebiTsklerozuli cvlilebebi da
Tirkmlis ukmarisoba.
neiroblastebi – nervuli milis mcired dife-
rencirebuli ujredebi, romelTaganac viTar-
deba neironebi.
neiromediatori – nivTiereba, romelic gavlenas
axdens eleqtruli signalebis gadacemaze ner-
vul ujredebs Soris.
neironi – nervuli ujredi.
67
neirofibroma – keTilTvisebiani simsivne, ro-
melic viTardeba nervis mezenqimuri garsis
ujredebisagan. daavadeba gvxvdeba yvela asak-
Si da erTnairi sixSiriT qalebsa da mamakaceb-
Si.
niman-pikis daavadeba – daavadebaTa jgufi, ro-
melic cnobilia lipodozebis saxelwodebiT
da xasiaTdeba cximis TandaTanobiTi dagrove-
biT RviZlSi, elenTaSi, limfur kvanZebSi.
nistagmi – Tvalis kaklis uneblie riTmuli, sin-
qronuli gverdiTi (horizontaluri nistagmi),
zeviT-qveviT mimarTulebis (vertikaluri
nistagmi) an brunviTi xasiaTis (rotatoruli
nistagmi) moZraobebi.
nitrozoamini – Zlieri mutageni.
nonsens-mutanti – mutanti, romelSic makodire-
beli kodonis adgils ikavebs nonsens kodoni
anu stop-kodoni (uga, uag an uaa), romelic
iZleva signals polipeptidis sinTezis da-
srulebisa da sinTezis droze adre Sewyvetis
Sesaxeb. genuri mutacia, romelic iwvevs ter-
minatori kodonis warmoqmnas azrobrivi ko-
donis adgilas.
nonsens mutacia – genuri mutacia, romelic
azrobrivi kodonis adgilze axdens termina-
luri (stopkodonis) warmoSobas.
68
nukleinis mJavebi – biologiuri polimerebi –
maRalmolekuluri naerTi, romelic uzrun-
velyofs memkvidrulobis informaciis Senax-
vasa da gadacemas. nukleinis mJava organizmSi
warmodgenilia ori ZiriTadi saxiT – ribo-
nukleinis (rnm) da dezoqsiribonukleinis
(dnm) mJavebiT.
nukleoproteidi – birTvisa da citoplazmis
rTuli qimiuri komponenti.
nukleosoma – 8 molekula cila – histonisagan
warmoqmnili cilindruli sxeulaki, romlis
irgvliv dnm-is ormagi jaWvi warmoqmnis daax-
lebiT or xvias.
nukleoidi – prokariotebis genetikuri aparati,
romelic Seicavs dnm-s.
nukleotidi – nukleinis mJavas monomeri, ro-
melic Sedgeba Saqrisagan (ribozis an dezoq-
siribozisagan), romelic dakavSirebulia azo-
tovan fuZesTan da fosfatTan.
nulisomiki – aneuploidi, romelsac diploidur
nakrebSi aklia erTi wyvili homologiuri
qromosoma (2n-2).
nucelusi – Teslkvirtis centraluri nawili,
Sedgeba Txelgarsiani meristemuli ujredebi-
sagan.
69
- o -
oligodaqtilia – erTi an ramdenime TiTis
uqonloba mtevansa an terfze.
oligozondi – dnm-is mokle (patara) monakveTi,
romelic calkeuli wyvili fuZeTa Secvlas
iwvevs.
onkogenebi – genebi, romlebsac SeuZliaT ga-
moiwvion ujredis avTvisebiani transforma-
cia.
onkogenuri ujredebi – simsivnis ganviTarebis
sawyisi ujredebi.
onkolizi – simsivnuri ujredis lizisi, gamow-
veulia virusiT.
onkologia (berZ. onkos simsivne; logos moZRvreba) – medicinis dargi, romelic
swavlobs simsivneebs da maTi mkurnalobis me-
Todebs.
ontogenezi – organizmis individualuri ganvi-
Tareba ganayofierebuli kvercxujredidan
sikvdilamde.
oogenezi – mdedrobiTi sasqeso ujredis (kverc-
xujredis) ganviTarebis procesi.
70
oogoniumi – mdedrobiTi, Canasaxovani sasqeso
ujredebi.
oociti – ujredi, romlisganac meiozis proces-
Si warmoiqmneba kvercxujredi.
operatori – dnm-is monakveTi, romelic Seicnoba
specifikuri cila represorebiT, romelic
regulirebulia operonis transkripciiT an
calkeuli geniT.
operoni – erTi an ramdenime geni, romelTa eq-
spresia regulirdeba operatoriT.
optimumi – faqtorTa erToblioba, romelic
yvelaze xelsayrelia cxovelmyofelobisaT-
vis.
organelebi – ujredis calkeuli struqturebi,
romlebic asruleben specifikur funqcias.
organizmi – calkeuli (yoveli) cocxali arseba,
romelic ganixileba, rogorc biologiuri
sistema.
organuli daavadeba – daavadeba, romlis drosac
vlindeba organoebisa da qsovilebis cvlile-
bebi.
organuli naerTebi – qimiuri nivTierebebi, ro-
melTa molekulebi Sedgeba erTi an ramdenime
atomis naxSirbadis, aseve wyalbadis, Jangbadis
71
da azotisagan. organuli nivTierebebi Sedis
organizmis SemadgenlobaSi.
orTopedia – klinikuri medicinis ganyofileba,
romelic Seiswavlis sayrden-mamoZravebeli
aparatis daavadebas.
Origin-lokusi – lokusi, romelSic iwyeba dezoq-
siribonukleinis mJavis replikacia.
osteoblastebi – Zvlis ujredebi, romlis
xarjze xdeba Zvlis zrda.
osteocitebi – Zvlis sistemis ZiriTadi ujre-
debi.
osteolizi – Zvlovani qsovilSi organuli da
mineraluri komponentebis erTdrouli Semci-
rebiT gamowveuli Zvlovani qsovilis daSlis
procesi.
osteoma – ConCxis keTilTvisebiani simsivne.
osteomalacia – Zvlebis darbileba, romelsac
Tan axlavs ConCxis deformacia.
osteopaTia – Zvlebis daavadebis saerTo saxel-
wodeba.
osteoqondroma – Zvlis keTilTvisebiani simsiv-
neebis yvelaze metad gavrcelebuli saxeobaa.
simsivne gvxvdeba umetesad mozardebsa da
72
axalgazrdebSi 15-20 wlis asakSi. aris rogorc
erTeuli, ise mravlobiTi osteoqondroma. es
ukanaskneli memkvidreobiTi ojaxuri daavade-
baa.
osteosarkoma – Zvlovani qsovilidan ganviTare-
buli simsivne. termini mowodebulia bladgu-
disa da uingis mier 1922 w. avaddebian umete-
sad bavSvebi da mozrdilebi. iSviaT SemTxveva-
Si gvxvdeba mravlobiTi kerebi.
ostiti – Zvlis anTeba.
ofTalmologia – mecniereba, Tvalis sneuleba-
Ta da maTi mkurnalobis Sesaxeb.
- p -
paTogenezi – daavadebis an paTologiuri pro-
cesis ganviTareba, medicinis dargi, romelic
Seiswavlis paTologiuri procesebis warmoSo-
bis Sinagan meqanizmebs: daavadebis ganmapiro-
bebel agentebs da organizmebs Soris ur-
TierTdamokidebulebas.
paTotipi – individTa jgufi, romlebsac erTi
da igive paTologiuri niSnebi aqvT.
73
pangenezisi – berZ. (Pan – yvelaferi, genesis –
warmoSoba) C. darvinis hipoTezis Tanaxmad
(1868) mTeli organizmis yvela ujredidan ga-
moiyofa uwvrilesi nawilakebi – hemulebi,
romlebic gadadian sasqeso ujredebSi da mo-
nawileobas iReben niSnebis memkvidrulobaSi.
am nawilakebs aqvT kvebisa da gayofiT gamrav-
lebis unari, romlebic ujredis gayofis
dros nawildebian Svileul ujredebSi. hemu-
lebi Canasaxovan ujredebs gadascemen im
ujredebis niSnebs, romelic Sesabamisma sa-
wyisma ujredebma SeiZines ganviTarebis pro-
cesSi. C. darvins kargad esmoda am hipoTezis
gonebamaxviluri xasiaTi, amitom mas “droebi-
Ti hipoTeza” uwoda.
panmiqsia – (Tavisufali anu SemTxveviTi) Sewyvi-
leba ingl. panmixia Weismann, 1895). popula-
ciis farglebSi individTa Tavisufali Sejva-
reba. amasTan Sewyvilebis yvela kombinacias,
Tanabari albaToba aqvs. panmiqsiidan gadaxra
aris incuxti da inbridingi.
panmiqsiuri erTeuli – adgilobrivi populacia,
romelSic individTa Sewyvileba absoluturad
SemTxveviTobis principiT mimdinareobs.
papiloma – kanisa da lorwovani garsebis ke-
TilTvisebiani simsivne imeorebs kanisa da
lorwovani garsis Senebas – papilomebi zog-
jer xasiaTdeba avTvisebiani mimdinareobiT.
74
paralokusi (germ.) – igivea, rac fsevdoaleliz-
mi.
parameiozi – ix. meiozi.
paramitozi – mitozis iseTi formaa, romelic
SeimCneva umartivesebSi.
parasinTezi – (germ. Parasindese, 1907). homolo-
giuri qromosomis paraleluri koniugacia.
pirveli meiozuri gayofis profazaSi, romel-
ic iwyeba zigonemaSi da paqinemamde grZeldeba
(sinapsinis sinonimia).
parasteriloba (ingl. parasterility, 1928). – igivea,
rac SeuTavsebloba.
paratrofebi (ingl. paratrophic). ujredebi, rom-
lebic iyeneben patroni ujredis energias.
paraqromatini (germ. Parachromatin, 1883). – 1.
birTvis aqromatuli nivTiereba, romlisganac
rogorc ivaraudeboda warmoiqmneba gayofis
Zafebi. am azriT paraqromatini warmoadgens
igives, rasac paragenoplasti (Bleier, 1930) da
paraqromosomuli nivTiereba. 2. nivTiereba
simsivnuri ujredis birTvSi, romelic mogva-
gonebs birTvakis nivTierebas, magram misgan
gansxvavdeba lokalizaciiis mixedviT. fiqsi-
rebul masalaze interfazul birTvSi para-
qromatini iRebeba difuzurad an aqvs wvril-
75
marcvlovani an zogjer mkveTrad gansxvave-
buli paraqromatinuli sxeulakebis saxe (Ieve
Orisand Koprowski, 1956).
paripotencia (germ.) – msgavsi niSnebis gamovli-
neba Soreul naTesaobaSi myof individebSi,
rasac araiSviaTad aleluri genebis mutaciis
Sedegad miiCneven.
parTenogenezi (ingl. parthenogenesis (Owen, 1849). sqesobrivi gamravlebis kerZo forma,
romlis drosac gaunayofierebeli kvercxu-
jredidan viTardeba organizmi (vinkleri,
1908) ansxvaveben: 1. somatur anu diploidur
parTenogenezs, 2. generaciul anu haploidur
parTenogenezs. imaze damokidebulebiT, Tu
kvercxujredi ganviTarebis dawyebis dros
qromosomis ra raodenobas Seicavs reducire-
buls Tu arareduqcirebuls.
citologiuri TvalsazrisiT yofen: 1. gene-
raciul anu haploidur parTenogenezad, roca
parTenogenezuri individi viTardeba iseTi
kvercxidan, romelSic moxda qromosomTa
raodenobis reduqcia da atarebs qromosomTa
azigotur (haploidur raodenobas); 2. soma-
turi parTenogenezi, romlis drosac parTe-
nogenezur individebs aqvT zigoturi qro-
mosomTa diploiduri raodenoba.
76
parTenogenezi abortuli – (ingl. abortive par-
thenogenesis, 1895). kvercxis parTenogenezuri
ganviTareba, romelic embriogenezis garkveul
stadiaze Cerdeba.
parTenogenoni (ingl. parthenogenone, 1951). yo-
veli parTenogenezurad ganviTarebadi orga-
nizmi damoukideblad imisa, is zrdasruli
organizmia, embrionia Tu nayofi.
parTenokarpia (ingl. parthenokarpy) – qalwule-
brivi gamravleba, e.i. uTeslo nayofebis war-
moqmna: 1. kvercxis ganviTarebis xelovnuri
stimulaciiT (stimulaciuri parTenokarpia,
rodesac nayofis warmoqmnisaTvis saWiroa
dingis gaRizianeba ucxo mtvriT (mag.: vaSlis
mtvers aqvs unari gamoiwvios parTenokarpia
msxalSi, pomidoris mtvers badrijanSi da a.S.)
an daumtveravad stimulaciis gareSe. 2. ga-
nayofierebis procesis gamovardna SeuTav-
seblobasTan dakavSirebiT. 3. embrionis ganvi-
Tarebis amovardna zigoturi sterilobis Se-
degad.
parTenomiqsisi (germ. parthenomixis winkler, 1908)
ori mdedrobiTi birTvis Serwyma erT oogo-
niad. am procesma SeiZleba Secvalos WeSmari-
ti ganayofiereba.
77
parTenoti (ingl. parthenote) – haploiduri or-
ganizmi romelic parTenogenezurad viTarde-
ba.
patroklinia (ingl. patrocliny, 1891) – recipro-
kuli hibridebis fenotipiuri msgavseba maT
mamasTan.
patromorfuli (germ. Patramorph, 1894) hibridebi,
romlebic warmoiSvnen endomitozis gziT da
mamrobiT formebs emsgavsebian.
paqinema – pirveli meiozuri gayofis profazis
mesame stadia, romlis dros xdeba bivalente-
bis, qiazmebisa da krosingoveris warmoSoba.
pedogamia – erTi da imave individis mier war-
moqmnili gametebis kopulacia.
penetis cxrili (kombinaciuri kvadrati) (ingl.
checker board) –penetis mier SemoTavazebuli
meTodi – Sejvarebis dros memkvidruli faq-
torebisa da maT mier gansazRvruli niSnebis
qcevis TvalsaCino warmodgenisaTvis. mdedro-
biTi gametebi ganlagebulia kvadratis erT da
mamrobiTi gametebi kvadratis meore mxares,
xolo kvadratis SigniT ujredebSi miRebuli
Sedegebi:
78
P x
F1 x
gametebi AB Ab aB ab
AB
Ab
aB
ab
penetrantoba – (ingl. penetrance) timofeev-
risovskim gamoiyena pirvelad es termini 1927
w. genis gamovlinebis sixSire an albaToba. pe-
netrantoba ganisazRvreba populaciaSi moce-
muli genis matarebeli im individTa procen-
tis mixedviT, romlebSic es geni fenotipurad
gamovlinda. arCeven srul penetrantobas
(aleli vlindeba yvela individSi) da arasrul
penetrantobas (aleli ar vlindeba individTa
baBA
79
nawilSi). penetrantoba gamoixateba ricxobri-
vad procentebSi. mag.: penetrantobis 25% im-
aze miuTiTebs, rom garkveuli genis matare-
beli genotipebis mxolod 1/4-Si vlindeba am
genis fenotipuri efeqti. srul penetranto-
baze laparakoben maSin, Tu dominanti an ho-
mozigoti recesivi aleli yvela individSi
vlindeba (100%). arasruli penetrantoba da-
maxasiaTebelia mravali genisaTvis. mag. ada-
mianSi barZayis Tandayolili amovardniloba
25%-ia. arasruli penetrantoba SeiZleba ga-
mowveuli iyos rogorc genetikuri mizezebiT,
ise garemo pirobebis gavleniT. genebis ga-
movlenis arasruli penetrantobis gansaku-
Trebul SemTxvevad SeiZleba CaiTvalos is
niSnebi, romlebic sqesiT aris gansazRvruli.
mag.: bumbulis Seferiloba, kvercxmdebloba,
rZis cximianoba da agreTve sqesze damokide-
buli is niSnebic, rogoricaa adamianebSi si-
melotis gamomwvevi geni, romelic iwvevs si-
qaCles mamakacebSi rogorc homozigoturi,
ise heterozigoturi genotipis dros. qalebSi
ki mxolod homozigotur mdgomareobaSi iw-
vevs Tmis gameCxerebas.
pentasomiki – (ingl. pentasomik) – aneuploidi
(hiperploidi) ujredi an organizmi, romel-
Sic qromosomaTa ZiriTad raodenobas emateba
xuTi qromosoma (2n+5).
80
peptidi – ori an meti aminmJava, romlebic dakav-
Sirebuli arian erTmaneTTan peptiduri kav-
SiriT, romelic warmoiqmneba erTi aminmJavis
karboqsilis jgufsa da meore aminmJavs ami-
nojgufs Soris.
periodi kritikuli – organizmis yvelaze
mgrZnobiare periodi – garemos araxelsay-
reli faqtorebis zemoqmedebis mimarT.
pigmenturi qseroderma – kanis Tandayolili
preblastomuri daavadebaa, romlis gardaqmna
avTvisebian simsivned kanonzomieria. es daava-
deba memkvidruli xasiaTisaa, magram misi pro-
gresirebis mizezia mzis sxivebi. daavadeba
iwyba kanis SewiTlebiT da SeSupebiT.
piknozi – qromatinis Semkvrivebis procesi, ris
Sedegadac gadaiqceva homogenur, intensiurad
Rebvad masad. piknozi SeiZleba aRiniSnos, ro-
gorc mosvenebul, ise mitozur birTvSi, Tu
ujredebze vimoqmedebT fizikuri an qimiuri
agentebiT.
plazmogamia (ingl. plasmogamy) – ganayofiere-
bis dros mdedrobiTi da mamrobiTi sasqeso
ujredebis citoplazmebis Serwyma, romelsac
raRac drois gasvlis Semdeg mosdevs karioga-
mia.
81
plazmodesmebi – (ingl. plasmodesmata, 1901) –
protoplazmuri xidakebi, romlebic erTma-
neTTan akavSirebs mezobeli ujredebis pro-
toplastebs.
plazmida – avtonomiuri genetikuri elementebi,
romlebic ganlagebulia baqteriuli ujredis
citoplazmaSi. plazmidebis dnm replicirebs
qromosomisagan damoukideblad.
plazmoni – (plasmone, 1924) 1. krebiTi cnebaa
ujredis yvela araqromosomuli memkvidruli
elementebisaTvis. 2. ufro viwro gagebiT
plazmoni warmoadgens citoplazmuri memkvi-
drulobis matarebelTa erTobliobas da mas
agreTve termin-plazmotipiTac aRniSnaven.
vetSteinis mixedviT (1937) plazmoni aris
plazmis aqtiuri homogenuri masa, romelic ar
Seicavs birTvuli genebis tipis elementebs da
plastidebis tipis struqturul elementebs.
varaudoben, rom plazmonis genetikuri de-
terminantebi warmoadgenen autoreproduq-
ciis unaris mqone cilovan nawilakebs, rom-
lebic ar arian erTmaneTis identurebi da so-
maturi gayofis dros Svileul ujredebs So-
ris nawildebian.
planosoma (ingl. Planosome) – Warbi qromosome-
bi, romlebic warmoiqmnebian meiozSi bivalen-
tebis ganurideblobis Sedegad.
82
plastiduri mutacia (germ. Plastidemutationen) –
plastomis spontanuri cvalebadoba, romelic
birTvuli genebisagan damoukideblad gamoiw-
veva. plastiduri mutacia warmoiqmneba ara
momwifebul plastidebSi, aramed “embriona-
lur” proplastidSi, masSi icvleba genetiku-
ri centri – plastogeni. tipiuri plastidu-
ri mutacia plastiduri memkvidrulobis ka-
nonzomierebas eqvemdebareba.
plastidebi – plastiden – mcenareul ujredTan
dakavSirebuli citoplazmaSi arsebuli orga-
noidi. ansxvaveben sami saxis plastids: 1. lei-
koplastebi (normaSi uferuli plastidebi,
xolo ganaTebis zemoqmedebiT isini nawilo-
briv mwvandebian qlorofilis dagrovebis Se-
degad. 2. qloroplastebi anu mwvane plasti-
debi, gaaCniaT qlorofilis pigmenti, romel-
sac gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs CO2-is
asimilaciaSi. pigmenti grovdeba granebSi,
romlebic submikroskopuli fenebis saxiTaa
dalagebuli uferul stromaSi. qlorofilis
garda qloroplastebi yovelTvis Seicaven
agreTve karotinsa da qsantofils. 3. qro-
moplastebi – anu yviTeli, yavisferi, wiTeli
plastidebi. Seicaven karotinsa da qsanto-
fils. xSirad ganapirobeben yvavilisa da
nayofis Seferilobas. plastidebi maRalorga-
nizebulia da aqvs natifi, misi funqciis Sesa-
bamisi struqtura. naxevradgamtari garsi
83
akravs stromas da mis ZiriTad nivTierebas,
romelic sinaTlis mikroskopSi homogenurad
gveCveneba. plastidebis fiziologiuri
struqtura Sedgeba qlorofilisa da granebi-
sagan. plastidi SeiZleba ganvixiloT rogorc
memkvidrulobis informaciis matarebeli.
plastidomi (germ. plastidom, 1920) ujredis plas-
tidebis erToblioba.
plastikuroba – genetikuri (ingl. genetic flexibili-
ty, 1953) – genotipis unari, Seicvalos da ge-
netikurad Seeguos garemos cvalebad piro-
bebs (adaptaciis unari).
garemos SedarebiT erTgvarovan da stabilur
pirobebSi gadarCevis gavlena genotipur da
fenotipur cvalebadobaze mcirea. am SemTxve-
vaSi gadarCevis gavlena Seguebulobasa da
stabilurobaSi gamoixateba. garemos arasta-
bilurobis SemTxvevaSi es damokidebuleba Se-
brunebulia. gadarCeva Zlier gavlenas axdens
genetikur plastikurobaze.
plastikuroba qcevisa (verbaltungsflexibilitati, 1953) organizmis unari Seqcevadad Seeguos cvale-
bad garemo pirobebs an moZebnos misTvis me-
tad Sesaferisi garemo pirobebi.
84
plastogamia (ingl. plastogamy) – erTujrediani
organizmebis gaerTianeba citoplazmebis Ser-
wymis gziT.
plastogeni – plastidebis hipoTezuri geneti-
kuri centri, romelic imyofeba genebis kom-
pleqsis kontrolis qveS da romelzedac da-
mokidebulia plastiduri niSnebis warmoqmna.
placenta – organo, romelic ZuZumwovrebSi
axorcilebs kavSirs mSobelsa da nayofs Soris
embrionaluri ganviTarebis dros.
pleiotropia – erTi genis gavlena or sxvadasxa
an met fenotipur niSanze.
polaruli birTvi – farulTesliani mcenareebis
Canasaxovan parkSi arsebuli 2 birTvi, rom-
lebic Serwymis Semdeg warmoqmnian diploi-
dur meorad birTvs.
polaruli sxeulaki – ujredi, romelic war-
moiqmneba oogenezSi ori meiozuri gayofis
Sedegad, romelic moklebulia ganayofierebis
unars da ganicdis degeneracias.
poligenezi – genebis erToblioba, romlebic
erTnair gavlenas axdenen erTi romelime niS-
nis ganviTarebaze. aseTi niSnis formirebis
dros genebi kumulaciurad moqmedeben. isini
pasuxismgebeli arian mraval raodenobrivi
niSnebis formirebaze.
85
poligenuri niSnebi – niSani, romelic ganapiro-
bebulia mravali geniT, romelTagan TiToeu-
li maTgani niSnis ganviTarebaze sustad moq-
medebs, magram maTi erToblivi moqmedeba jam-
deba da niSani mkveTrad vlindeba im SemTxve-
vaSi Tu poligenuri genebi raodenobriv niS-
nebze moqmedeben, rogoricaa zoma, wona, si-
maRle, pigmentacia. magram Tu Tvisobriv niS-
nebze moqmedeben, magaliTad rogoricaa for-
ma, am semTxvevaSi sakmarisia genotipSi erTi
polimeruli geni iyos, rom niSani mkveTrad
gamovlindes.
poliembrionia – mravali embrionis warmoSoba
TeslSi. lebegi (1952), (doge 1953 w). ansxvave-
ben cru da WeSmarit poliembrionias. pirvel
SemTxvevaSi (cru) mravalCanasaxianoba war-
moiqmneba:
a. ramdenime Tesl-kvirtis SerwymiT;
b. nuceliusis gayofiT;
g. mravalujrediani arqesporebis embriona-
luri parkis warmoSobiT. meore Sem-
TxvevaSi damatebiTi embrionebi warmoiqmne-
ba nuceliusis ujredisagan an integumenti-
sagan.
polikariotuli – ewodeba ujreds, romelic
ramdenime birTvs Seicavs.
86
polimegalia – gametebis polimorfizmi. erT in-
dividSi zomis mixedviT 2 (dimegalia) an ram-
denime tipis gametebis arseboba.
polimeraza – fermenti, romelic akavSirebs
nukleotidebs polimerul molekulaSi –
dnm-Si an rnm-Si. Sesabamisad dnm polimeraza,
rnm polimeraza.
polimitozi – swrafad mimdinare mitozi, ro-
melic ori meiozuri gayofis Semdeg SeimCneva
mtvris marcvalSi.
polimorfizmi – populaciaSi sxvadasxva forme-
bis arseboba, romelic ganpirobebulia geno-
tipis cvlilebiT.
populaciaSi polimorfizmi SeiZleba iyos ba-
lansirebuli, Tu garkveuli heterozigotebi
ufro cxovelmyofelebia, vidre Sesabamisi
homozigotebi.
polindromebi – dnm-is spiralis renaturaciis
SemTxvevaSi investirebuli saSualo sixSiris
ganmeorebad TanmimdevrobaTa dnm-s erTZafia-
ni ubnebi (ABC CBA) warmoqmnian dupleqsur
struqturebs – polindromebs.
poliploidia (polyploidy) (Winkler, 1916) – geno-
muri mutaciaa, romelic dakavSirebulia qro-
mosomTa ricxvis jerad gadidebasTan. polip-
loidia warmoiqmneba spontanurad an gamoiw-
87
veva eqsperimentalurad. erTi saxeobis qro-
mosomTa ricxvis jerad gadidebas, avtopo-
liploidia ewodeba. sxvadasxva saxeobis qro-
mosomTa nakrebis gaerTianebas an gaormagebas
– alopoliploidia. farTo gamoyeneba hpova
avtopoliploidebma. isini sawyis – diploi-
dur formebTan SedarebiT rigi Taviseburebe-
biT xasiaTdeba: ujredis, foTlebis, yvavile-
bis, nayofebis gadideba da saerTod vegetaci-
uri masis gazrda, romelic xSirad gvian mwi-
fadobasTan aris dakavSirebuli. amasTan av-
topoliploidebis nayofiereba xSirad daq-
veiTebulia. gamokvlevebiT dadginda, rom
qromosomTa ricxvis inducirebuli gaormage-
ba ufro efeqturia jvaredinamtveriebSi, vi-
dre TviTmtveriebSi.
poliploidia (arabalansirebuli) – qromosomTa
ZiriTadi ricxvidan gadaxris movlena, romlis
drosac xdeba qromosomTa ricxvis ara jeradi
gadideba. poliploidia arabalansirebuli iw-
vevs funqciurad arasrulfasovani gametebis
warmoqmnas, ramdenadac arabalansirebuli
ploidebis meiozSi yvela qromosomas ara aqvs
homologiuri cali koniugaciisaTvis. amis ga-
mo poliploidTa arabalansirebul saxeobebs
warmatebiT amravleben vegetatiurad.
poliploidizacia – poliploiduri ujredebisa
da organizmis warmoqmna imis da mixedviT, Tu
romel ujredSi da rogor xdeba poliploi-
88
dizacia. arCeven Semdeg tipebs: 1. mitozuri
poliploidizacia, roca gaormagebul qromo-
somTa raodenobas Tan ar sdegs citokinezi.
mitozuri poliploidizacia iwvevs sxvadasxva
organoebsa da qsovilebSi qromosomTa ricx-
vis mixedviT qimeruli individebis warmoSo-
bas. 2. endomitozuri poliploidizacia, roca
qromosomuli nakrebis gadideba xdeba endo-
mitozis meSveobiT. 3. zigoturi poliploidi-
zacia, Tu zigotis pirveli mitozuri dayofis
dros citokinebi ar xdeba, am SemTxvevaSi Ca-
nasaxis yvela ujredi da misgan ganviTarebuli
individi poliploiduri iqneba. 4. meiozuri
poliploidizacia, roca meiozSi qromosome-
bis ganurideblobis Sedegad warmoqmnil game-
taSi qromosomebi diploiduri raodenobiTaa.
aseTi gametis normalur gametasTan Serwymi-
sas, warmoiqmneba poliploiduri (triploi-
duri zogota).
poliploiduri rigi – monaTesave saxeobebis
jgufebi, romlebSic qromosomTa ricxvis je-
radi gadideba xdeba aRmavali gziT. polip-
loiduri rigebis qromosomebis sawyisi nakre-
bis wyvilad raodenobas ewodeba balansuri
poliploidia. (2x – diploidia, 4x – te-
traploidia, 6x – heqsaploidia da a.S.) qro-
mosomaTa ZiriTad ricxvTa kenti raodenobiT
matebas ewodeba arabalansuri poliploiduri
rigebi (3x – triploiduri, 5x pentaploidu-
89
ri, 7x – heptaploiduri. mag. Triticum-is gva-
ris qromosomaTa ZiriTadi ricxvi 7-ia, xolo
poliploiduri rigebi qromosomaTa balansu-
ri tipiT arsebobs. 2n=14 – diploiduri (tr.
monococcun, 2n=28 (4x tetraploiduri) du-
rum 2n=42 (6x heqsaploiduri) Tr. sativum da a.
S.
poliribosoma – ribosomebis kompleqsi, romel-
ic erT molekula rnm-Tanaa dakavSirebuli,
polisomaSi Semavali ribosomebi asinTizeben
erTi da imave cilis polipeptidur jaWvs im
informaciis safuZvelze, romelsac i-rnm
atarebs. erTdroulad sinTezirebuli poli-
peptiduri Zafis raodenoba polisomaSi Sema-
vali ribosomebis ricxvis tolia.
polisomatia (miqsoploidia) – diploiduri da
poliploiduri ujredebis erTdrouli arse-
boba erT qsovilSi an erT individSi.
polisomiki – diploiduri organizmi, romelsac
erTi an ramodenime damatebiTi qromosoma
aqvs.
polispermia – Canasaxovan parkSi an kvercxu-
jredis plazmaSi erTdroulad orze meti
spermis SeWris movlena, romelTagan rogorc
wesi, mxolod erTi anayofierebskvercxujre-
dis birTvs. WeSmariti polispermiis movlena
aRmoCenili ar aris. zogjer SeimCneva Canasax-
90
ovan parkSi ramdenime samtvre milis SeWra da-
matebiTi spermiT, romelTagan zogierTi maT-
gani ukavSirdeba Canasaxis.
parkis sxva ujredebs – antipodebsa da si-
nergidebs da warmoiqmneba mrvali embrioni.
mcenareebSi sxva movlenac SeimCneva, roca Ca-
nasaxovan parkSi SeiWreba erTi samtvre mili
da ukve formirebuli spermiebis erTi an ram-
denime mitozuri gayofis Sedegad mravali
spermia warmoiqmneba.
politeniis hipoTeza – hipoTeza giganturi
qromosomis agebulebisa da struqturis gan-
sazRvris Sesaxeb. hipoTezis Tanaxmad, gigan-
turi qromosoma Sedgeba fibrilebis konebi-
sagan, romlebic warmoiqmnebian despiralize-
buli mitozuri qromosomebis gaWimvisa da
Tanmimdevruli endomitozuri gayofis Sede-
gad, romelsac Tan sdevs qromosomis dacile-
ba, politenur qromosomaSi muqi da baci gani-
vi zolebi (diskebi) ganixileba rogorc sigr-
Zivi elementebisa da masTan dakavSirebuli
qromomerebis zusti SeTanawyobis Sedegi. mi-
kroskopSi mosCans rogorc ganivi diskebi anu
zolebi.
politenuri birTvi – birTvi, romelic profa-
zis stadiaSi xangrZlivad imyofeba. masSi gan-
viTarebis procesebTan erTdroulad mimdina-
91
reobs avtoreproduqciis procesebic. poli-
tenuri birTvi gvxvdeba mxolod orfrTianeb-
Si da Sedgeba somatur koniugaciaSi myofi
mravali qromonebisagan.
politenuri qromosoma – interfazuli qromo-
soma, romelic warmoiqmneba qromosomebis
mravaljeradi Tanmimdevruli replikaciis
Sedegad. qromosomuli Zafebi erTad SeerTe-
buli rCeba. Sedgeba morigeobiT ganwyobili
muqi da baci diskebisagan. politenuri qromo-
soma aRmoCenilia drazofilas sanerwyve
jirkvlis ujredebSi.
politopia – igivea rac pleiotropia.
poliqronizmi – erTi garkveuli saxeobis mra-
valjeradi damoukidebeli warmoSoba.
polifazia – erTsa da imave arealSi erTi saxeo-
bis mkveTrad gansxvavebuli saxesxvaobebis ar-
seboba.
polifaqtorialuri – polifaqtorialurs uwo-
deben niSans, romelic kontrolirdeba mraval
erTmaneTisagan damoukidebeli genTa wyvile-
bisagan.
polihibriduli – ramdenime wyvili alelis mi-
xedviT heterozigoturi individi, romelTa
mSoblebi gansxvavdebian ramdenime niSniTa da
misi makontrolebeli alelebiT.
92
populaciuri genetika – genetikis ganyofileba,
romelic Seiswavls populaciis genetikuri
struqturis ganmsazRvrel kanonebs da popu-
laciaSi moqmed ekologiur faqtorebs. Tana-
medrove p.g.-s qvakuTxeds warmoadgens hardi-
vainbergis formula.
populacia – Tavisufal Sejvarebad individTa
erToblioba, romelic binadrobs garkveul
arealze. bunebriv pirobebSi gvxvdeba popu-
laciis sxvadasxva tipebis didi raodenoba.
populacia idealuri – populacia, romelic bu-
nebaSi ar gvxvdeba da gamoiyeneba mxolod po-
pulaciis maTematikuri gaangariSebis dros.
praqtikulad mudmivad inarCunebs Tavis mo-
culobas da ar eqvemdebareba gadarCevas da
garemo pirobebis zemoqmedebas. aseTi popu-
lacia rom arsebobdes bunebriv pirobebSi, ma-
Sin Sewydeboda yovelgvari evolucia, radga-
nac miRweuli iqneboda wonasworoba, mowesri-
gebuloba gensa da qromosomaSi.
populaciis simWidrove – arealis garkveul
olqSi individTa raodenoba populaciaSi.
populaciuri homeostazi – populaciis TviT
regulaciis unari, romelic imaSi gamoixateba,
rom garkveuli genebis sixSire droebiTi
darRvevebis Semdeg miiswrafis sawyisi mdgo-
mareobisaken.
93
porogamia (xvreli integumentebs Soris) samtvre
milis SeWra TeslkvirtSi mikropiles gziT.
postadaptacia – populaciis progresuli Se-
gueba garemo pirobebTan, romelSic ukve ar-
sebobs populacia.
potencia biseqsualuri (Hartmann, 1923) – geno-
tipis an modifikaciebis faqtorebis gavleniT
sasqeso ujredebis ganviTarebis unari mde-
drobiTi an mamrobiTi sqesis mimarTulebiT.
potencia prospeqciuli– ujredis ganviTarebis
SesaZleblobebis erToblioba, romelic SeiZ-
leba realizirdes yvela SesaZlebel pirobeb-
Si.
prekoniugacia – igivea rac somaturi koniuga-
cia. termini koniugacia SemoTavazebuli iyo
imisaTvis, rom gangvesxvavebina qromosomis
WeSmariti meiozuri koniugaciis cnebisagan.
premutacia – momavali mutaciis warmoSobis pir-
veli stadia. defrizis azriT ~mutaciebis pe-
riods~ win uswrebs premutaciuri periodi.
prenataluri diagnostika – (dabadebamde) muc-
lad yofnis dros memkvidrul daavadebaTa an
sxva darRvevebis diagnostika. meTodebis kom-
pleqsi, nayofis paTologiis gamosavlineblad
fexmZimobis sxvadasxva periodSi.
94
preformizmis Teoria – `evoluciuri Teoria~
romelic ganviTarebas ganixilavs spermato-
zoidebsa da kvercxujredSi arsebuli minia-
turuli organizmis mxolod zomaSi gazrdis
process.
prioni – anomaluri cila, romelic adamianSi
kreicfeld-iakobis daavadebas iwvevs.
probanda – pirovneba, romelic ama Tu im mize-
ziT genetikosTa yuradRebas ipyrobs da rom-
lisaganac iwyeba garkveuli ojaxis gamokvle-
vebi. (adamianis genetikaSi) sagvartomo nusxaSi
es pirovneba aRiniSneba isriT
progenia – zedaybasTan SedarebiT Zlier win wa-
moweuli qveda yba.
progenomi – ewodeba ujedul birTvSi lokali-
zebuli genetikuri nivTierebis erTobliobas,
romelic aucilebelia genis reproduqciisaT-
vis.
progeria – organizmis naadrevi sibere.
prognaTia – zeda ybis win wamoweva.
proTaliumi – gametofitidan an sporidan ganvi-
Tarebuli paplioduri sqesobrivi Taoba, ro-
melzedac viTardeba sasqeso organoebi (anTe-
ridiumi da arqegoniumi) da ganayofierebis
95
Semdeg warmoqmnili zigota dasabams aZlevs
diploidur sporofits.
proTrombinaza – proTrombinis mastimulirebe-
li cila fermenti.
proTrombini – Trombinis winamorbedi cila.
prokarioti – erTujrediani organizmi, romel-
sac ar aqvs formirebuli birTvi.
prolaqtini – hormoni, romelic gamomuSavdeba
hipofizis wina wilSi. xels uwyobs estrogene-
bisa da progesteronis warmoqmnas, romelic
sarZeve jirkvlebSi rZis warmoqmnas astimu-
lirebs.
prometafaza – mitozisa da meiozis stadia,
romlis drosac xdeba gayofis TiTistaras
warmoqmna birTvis garsi ixsneba da qromoso-
mebs umagrdeba.
prometafazuri – moZraoba – qromosomebis mo-
Zraoba ekvatoruli sibrtyisaken
promitozi – mitozis tipi, romelic umartive-
sebSi mimdinareobs birTvis SigniT.
promotori – dnm-is monakveTi, romelsac uerT-
deba (ukavSirdeba) rnm-polimeraza, saidanac
iwyeba transkripcia.
96
pronukleosi – kvercxujredis an spermiis birT-
vi ganayofierebis procesSi, sinkarionis war-
moSobamde.
proplastidebi – qloroplastebis ganviTarebis
pirveladi stadia meristemasa da postmeris-
temaSi. p. sxva ujreduli nawilebisgan imiT
gansxvavdeba, rom Tavis SigniT Seicavs disko-
sebr granebs. granebSi aris Rebvadi nivTiere-
ba rodamin B, misi aRmoCena SeiZleba mi-
kroskopiT. pirveladi grani Sedgeba 180Ǻ
mqone zomis sferuli formis elementaruli
erTeulebisagan, romlebic erTmaneTisagan
daaxloebiT 450Ǻ arian daSorebulebi da Za-
fisebur struqturaze xazobrivad arian gan-
lagebulni. es Zafebi mikroskopSi brtyelme-
serian firfitebad mosCans. xeitcis monaceme-
bis mixedviT, mas mesrisebri kristaluri
struqtura aqvs da warmoadgens qromonuk-
leoproteidul kompleqss. varaudoben, rom
pirvelad grans aqvs identuri avtorepro-
duqciis unari da amitom ganixileba rogorc
memkvidreobis ganuwyveteli elementi.
protandria – orsqesian yvavilebSi samtvreebis
butkoze adre momwifeba (proterandia). zoo-
logiaSi es termini gamoiyeneba hermafrodi-
tebis mimarT imave gegmiT, e.i. roca mamrobi-
Ti sasqeso ujredi funqciurad adre mwifde-
ba, vidre mdedri. protandria diqogamiis ker-
97
Zo SemTxvevaa, romelic TviTdamtvervas ewi-
naaRmdegeba.
proteinuria (albuminuria) – Tirkmlis funq-
ciis darRvevis dros SardSi cilis gamoyofa.
protogenebi – dominanturi alelebi (ix. aloge-
nebi)
protozigota – homozigoturi organizmi gark-
veuli dominanturi genebis mimarT.
protonema – haploiduri sporidan Zafnairi war-
monaqmnis ganviTareba xavsebSi, saidanac vi-
Tardeba erTsaxliani an orsaxliani gameto-
fiti da warmoiqmneba sasqeso ujredebi. ga-
nayofierebis Semdeg zigotidan viTardeba
sporofiti.
protoplazma – ujredis yvela Semadgeneli na-
wilis erToblioba birTviT ujredis garsis
garda, rogorc yvela cocxali ujredis Zi-
riTadi Semadgeneli nawili warmoadgens sxva-
dasxva nivTierebis koloidur narevs, romel-
Ta Soris pirvel adgilzea cilebi. cilebis
garda protoplazmaSi gvxvdeba sxvadasxva nax-
Sirwylebi, lipidebi, mineraluri nivTiereba
da fermentebi. Cveulebriv pirobebSi pro-
toplazma aris ufero, naxevradgamWirvale,
aqvs susti tute reaqcia da didi siblante.
fizikurad protoplazma warmoadgens faSar-
98
badisebr struqturas, romelic cilovani
nivTierebisaganaa Sedgenili.
protoplasti – ujredis cocxali masa, romel-
Sic Cveulebriv gulisxmoben citoplazmas,
birTvs da plastidebs, mcenareuli ujredis
SigTavsi.
profaza – mitozuri da meiozuri gayofis pir-
vel faza prafazaSi iwyeba qromosomebis spi-
ralizacia da damokleba, izrdeba qromosome-
bis xilvadoba da mTavrdeba metafazis dawye-
biT. mitozur fazasTan SedarebiT meiozuri
profaza gaxangrZlivebulia qvefazebiT: lep-
tonema, zigonema, paqinema, diplonema, diaki-
nezi.
profazuri Sxami – qimiuri nivTierebaa, romel-
ic abrkolebs profazis gadasvlas metafazaSi.
profazuri Sxami koncentraciaze damokide-
bulebiT profazaSi dabrkolebul ujreds an
klavs, an qromosomebis despiralizaciis Sem-
deg iwvevs interfazisaken mis dabrunebas.
profagi – zomieri fagis saxesxvaoba, iseTi ro-
goricaa lambda, romelic imyofeba lizoge-
nur mdgomareobaSi; Cveulebriv, nukleinis
mJavis rgoluri molekula, romelic arsebobs
an calke an baqteriis genomSia CaSenebuli.
99
procesingi – reaqciaTa erToblioba ris Sedega-
dac pro-i-rnm-gan amoiWreba aramainformire-
badi ubnebi (intronebis Semcveli ubnebi).
pterigiumi – kanis frTisebri naoWi.
ptozi – CamoSvebuli quTuToebi.
punqcia – sxeulis Rrus, saxsrebis, sisxlZarRve-
bis nemsiT Cxvleta diagnozis didgenis an
mkurnalobis mizniT.
purinuli fuZe – nukleinis mJavebis azotovani
fuZe – adenini da guanini.
pufi – giganturi qromosomis gaganierebuli zo-
nebi. pufebis warmoqmna iwyeba calkeuli dis-
koebidan an diskTaSorisi midamodan. pufi aR-
moaCina balbianma.
- r -
radi – yvela saxis gamosxivebis dozometriis un-
iversaluri erTeuli. radi aris maionizebeli
gamosxivebis raodenoba. erTi radi 1,07 rent-
genis tolia.
radioavtografi – gamosaxuleba, romelic mii-
Reba fotoemulsiis radioaqtiur masalasTan
kontaqtirebisas.
100
radioizotopi – elementis arastabiluri izo-
topi, romlis spontanur daSlas Tan axlavs
radioaqtiurobis gamoyofa.
rasa – individTa populacia an jgufi, romlebic
erTmaneTisagan gansxvavdebian alelebis an
qromosomuli struqturebis SedarebiTi six-
SiriT. erTi saxis rasa genetikurad Ria sis-
temaa, SeuZliaT erTmaneTTan Sejvareba da
nayofieri STamomavlobis warmoqmna.
rausis sindromi – pirveli virusi, romlis on-
kogenuri unari damtkicebuli iyo 1911 wels,
peiton rausis mier (niu-iorki rokfeleris
universiteti). es virusi miRebuli iyo pli-
mutrokis jiSis qaTmis gulmkerdis kunTis
simsivnidan (miosarkoma).
reanimacia – klinikuri sikvdilidan adamiani-
saTvis sicocxlis dabruneba.
reaqciis norma – irgvliv myofi garemos cvli-
lebebis mimarT individis reagirebis specifi-
uri unari, romelic genotipzea damokidebu-
li.
regeneracia – organizmis mier dakarguli an da-
zianebuli organos an qsovilis aRdgena.
reduqcia – qromosomTa somaturi (diploiduri)
raodenobis orjer Semcireba meiozSi.
101
reversia – metaciuri alelis Sebrunebulo
mutacia, veluri tipisaken dabruneba. 1. a→A
revertaza – 1970 wels amerikeli mkvlevarebis
tiominisa da baltimoris mier aRmoCenili iyo
rnm _ warmoebuli dnm polimeraza. cnobilia,
rom dnm Seicavs genetikur informacias, xolo
rnm Suamavalia, romelzec gadaiwereba es
informacia. am ferments aRmoaCnda
ukumimarTulebiT sinTezis unari. amitom mas
uwodes ukutranskriptaza anu revertaza.
dnm → rnm → cila. revertazis moqmedebiT ki
Seicvala dnm → rnm → cila.
rezistentoba memkvidreobiTi – romelime
daavadebis miuRebloba, romelic ganpirobe-
bulia memkvidreobiT.
rezus faqtori – nayofis sisxlis cila,
romelsac SeuZlia deda organizmSi
gamoiwvios antisxeulis warmoqmna.
rekombinacia – genTa axali kombinaciis
warmoqmna (meiozuri rekombinacia) an mitozis
(mitozuri rekombinacia). hibridebSi meiozuri
rekombinacia – mSobliuri genebis aleluri
wyvilebis daTiSvis an krosingoveris Sedegia.
mitozuri rekombinacia somaturi
krosingoveris Sedegia, romelic Zalze
iSviaTad SeimCneva da amitom mas raime
arsebiTi biologiuri mniSvneloba ara aqvs.
102
rekombinacia – genTa axali kombinaciis warmoqm-
na meiozis msvlelobis procesSi krosingove-
ris Sedegad.
rekombinaciuli dnm – dnm-is molekula, romel-
ic moTavsebulia sinjaraSi, raTa gamoyenebul
iqnas ori sxvadasxva dnm-is segmentebis gaer-
TianebisaTvis.
rekoni – genis umciresi struqturuli elementi,
romelic ukve aRar iyofa krosingoveris
procesSi, aramed funqcionirebs rogorc er-
Tiani mTliani.
amgvarad, rekoni aris rekombinaciis erTeuli.
rekoni SesaZlebelia sul ramdenime an erTi
nukleotidisagan Sedgebodes.
rentgeni – gamosxivebis dozis erTeuli, romli-
Tac ganisazRvreba haeris ionizacia. erTi
rentgeni aris gamosxivebis raodenoba – 1 sm3
mSral haerSi 0 da 760 mm wnevis dros.
reparacia – struqturisa da formis aRdgena.
replikacia dnm-is – dnm-is Svileuli jaWvis
sinTezi mis sawyis dediseul jaWvze.
replikaciuri sibere – dabereba, romlis mizezs
warmoadgens ujredis gayofiT gamravlebis
unaris dakargva.
103
replikaciuri Cangali – replikaciis dawyebis
ubani. replikacia dnm-is Svileuli jaWvis
sinTezi mis sawyis (dediseul) jaWvze.
replikoni – dnm-is molekulis replikaciis er-
Teuli. dnm-is molekulis ubani – erTi rep-
likaciis dawyebis wertilidan meoris dawye-
bis wertilamde.
represori – cila, romelic kodirebulia gen
regulatoriT, romelsac aqvs unari dablo-
kos geni operatori.
represori – gen regulatoris mier kodirebuli
cila, romelic blokirebs gen-operatoris
moqmedebas.
reproduqciuli organoebi – organoebi, rom-
lebic dakavSirebulia gamravlebis funqcias-
Tan.
restriqtazebi – fermentebi, romlebic `Wrian~
dnm-is molekulas im adgilebSi, sadac imyo-
feba mkacrad gansazRvruli nukleotiduri
Tanmimdevrobebi.
restriqciuli analizi – dnm-is struqturis ga-
mokvleva fermentebis restriqtazas an re-
striqciuli endonukleazas meSveobiT, rom-
lebic dnm-s Wrian specifikuri Tanmimdevro-
bis Semcvel ubnebSi (Cveulebrivad 4-7 nukeo-
tids).
104
restriqciuli pirobebi – romlis drosac le-
Talur mutants ar SeuZlia zrda, magaliTad
maRali temperaturis dros, romlebic ar
arian mgrZbiareni siTbos mimarT.
retikulosarkoma – Zvlis avTvisebiani simsivne.
gvxvdeba 30-40 wlis asakis mamakacebSi ufro
xSirad, vidre qalebSi.
retiniti – baduris anTeba, rodesac baduraSi
adgili aqvs sxvadasxva cvlilebebs: TeTr ke-
rebs, SemRvrevas, sisxlCaqcevebs da sxv.
retinoblastoma – Tvalis baduris avTvisebiani
simsivne, romelic sagvartomo simsivnis tipi-
uri formaa.
recesiuli – niSani an Sesabamisi aleli, romelic
mxolod homozigotur mdgomareobaSi vlinde-
ba fenotipurad.
recesiuli aleli – aleli, romlis fenotipuri
gamovlineba heterozigotaSi iTrguneba domi-
nanti aleliT am dros is heterozigota fe-
notipurad ar gansxvavdeba dominanti homozi-
gotisagan.
riboza – 5 atomiani Saqari, romelic Sedis nuk-
leotidis SemadgenlobaSi.
ribonukleinis mJava (rnm) – erTZafovani
struqturaa; Timinis nacvlad Seicavs ura-
105
cils da Saqars – ribozas dezoqsiribozis
nacvlad. zogierT virusebSi rnm genetikuri
informaciis matarebelia. rnm sami saxisaa: 1)
informaciuli rnm (i-rnm), romelic aris dnm-
is molekulidan informaciis transkripciis
produqti; 2) satransporto rnm (uzrunve-
lyofs aminmJavaTa gadatanas ribosomebSi; 3)
ribosomuli rnm (r-rnm) ribosomebis struq-
turuli elementia.
Tambaqos mozaikis virussa da sxva saxis viru-
sebSi dnm ar aris. aq rnm asrulebs memkvi-
druli informaciis matareblis rols.
ribosoma – ujredSida organoidi, romelic um-
niSvnelovanes biologiur funqcias asrulebs:
ribosomebze xdeba cilis sinTezi, riboso-
mebze warmoqmnili cila endoplazmuri badis
arxebiT miemarTeba ujredis yvela organoebsa
da birTvebSi.
ribosomuli rnm – rnm-is molekula, romelic
Sedis ribosomis SemadgenlobaSi.
reparacia – dnm-is dazianebuli molekulis
struqturis aRdgena. amJamad cnobilia dnm-is
darRvevaTa ramdenime meqanizmi. TiToeuli
maTganisaTvis damaxasiaTebelia fermentuli
buneba da erTZafovani darRvevebis gaswore-
bis unari. SedarebiT ufro kargad aris Ses-
wavlili fotoreaqtivaciis, rekombinaciuri
106
reparaciis, SOSda aragegmiani reparaciis me-
qanizmi.
restituciuli birTvi ujreduli birTvi, ro-
melic warmoiSoba meiozSi im SemTxvevaSi, ro-
ca univalentebis arsebobis dros an sxva mi-
zeziT qromosomebi ar iyofian anafazaSi or
jgufad da rCebian erT birTvSi, e.i. ar xdeba
qromosomebis dacileba. amitom aRdgenili
birTvis warmoSoba iwvevs arareducirebuli
gametis warmoqmnas.
reciprokuli translokacia – monakveTebis
gacvla or arahomologiur qromosomas Soris.
reciprokuli Sejvareba – (sqesSebrunebuli) –
or mSobliur formas Soris Sejvareba, sadac
yoveli maTgani erT SemTxvevaSi aiReba deda
individis saxiT, xolo meore SemTxvevaSi aiR-
eba amave formidan mama organizmis saxiT.
1) pirdapiri Sejvareba: (TeTryvav. X→
wiTelyvav.)
2) reciprokuli Sejvareba: (TeTryvav. X→
wiTelyvav.)
rodopsini – adamianisa da cxovelis Tvalis
mxedvelobis pigmenti.
107
- s -
saiti – genis umciresi monakveTi, romelic
krosingoveris da mutagenezis dros
moqmedebs rogorc erTiani mTliani.
sanacia – gamojanmrTeleba.
santi morganida – or gens Soris manZili, maT
Soris krosingoveris sixSire Seadgens 1 %-s.
saprofitebi – umTavresad baqteriebi da sokoe-
bi, romlebic mkvdari organuli nivTierebebiT
ikvebebian.
sarkoma – avTvisebiani simsivne, romelic viTar-
deba SemaerTebel qsovilze, maT Soris Zval-
zec da kunTebzec ki.
sasqeso indeqsi – X qromosomebisa da autosome-
bis raodenobrivi Tanafardobis aucilebeli
gamoxatuleba, romelsac gadamwyveti mniSvne-
loba aqvs sqesis diferencirebisaTvis mwereb-
Si (gansakuTrebiT – drozofilaSi). is ga-
moiyeneba X qromosomebis raodenobisa da au-
tosomebis raodenobis Tanafardobis gansa-
sazRvravad. drozofilaSi 0.5 indeqsi aqvs
mamrs (X:2A)=0.5 1.0 indeqsi ki mdedrs
(2X:2A)=1; 0.33 – zemamrs; 1.5 – zemdedrs.
108
sasqeso faqtori (F+) – episoma, romelic gan-
sazRvravs baqteriis sqess. ujredi, romelsac
gaaCnia sasqeso faqtori – mamrobiTia (mde-
drobiTi aRiniSneba F–).
sasqeso qromatini – felgen dadebiTi sxeulaki,
romelic imyofeba birTvis garsze an Zevs
birTvSi Tavisuflad. umaRles ZuZumwovrebSi
da adamianSi gvxvdeba mxolod mdedrobiTi
sqesis individebSi. sasqeso qromatini war-
moiqmneba interfazaSi.
sasqeso qromosoma – wyvili qromosoma, romelic
gansxvavebulia mdedrobiTsa da mamrobiT
sqesSi. adamiansa da ZuZumwovrebSi mdedrobi-
Ti oragnizmis ujredi Seicavs or homolo-
giur X qromosomas, mamrobiTi ujredi Seicavs
erT x-sa da meore y – sasqeso qromosomas.
zogjer erT-erT sqess aqvs mxolobiTi ricxvi
(X0). y – qromosoma araiSviaTad inertulia.
im dros rodesac X qromosoma homogametur
sqesSi ormagia – XX; sxva genebTan erTad
Seicavs sqesis realizatorebs. heterogame-
tur sqesSi erTi X qromosomaa (xy,xo).
satelituri dnm – mokle nukleotiduri Tanmim-
devrobis tandemurad SeerTebuli mravalaTa-
siani ganmeorebebis jaWvia. nikleotiduri
SedgenilobiT gansxvavdeba qromosomebis sxva
ubnebisagan da ar transkribireben.
109
satransporto cilebi – membranis specifikuri
cilebi, romlebic monawileoben membranis
gavliT xsnadi nivTierebis transportSi.
sat-qromosoma – Tanamgzavriani qromosoma.
sat-CanaWdevi (sat.zona) – Tanamgzavriani qro-
mosomis zogierTi meoradi sartyeli, romlis
zonaSi xdeba birTvakis formireba da loka-
lizacia.
saqaraza – fermenti, romelic Slis saqarozas
glukozamde da fruqtozamde.
saqaroza – disaqaridi, Sedgeba glukozisa da
fruqtozis naSTebisagan.
sekvenireba – nukleotidebisa da aminmJavebis
Tanmimdevrobis dadgena nukleinis mJavaSi an
polipeptidSi.
seleqcia mcenareTa – mecniereba mcenareTa
axali jiSebis gamoyvanis Sesaxeb. Seiswavlis
sawyisi masalis Seqmnis meTodebs (hibridiza-
cia, mutagenezi da sxva), cvalebadobis da
memkvidreobis movlenebs axali formebis mi-
saRebad gadarCevisa da am formebis Sedarebi-
Ti Sefasebis meTodebs, seleqciuri procesis
sxvadasxva etapze. seleqciis Teoriuli sa-
fuZvelia genetika Tavisi mravalricxovani
ganStoebebiT.
110
seleqcia rekurentuli – jvaredinmtveria mce-
nareTa kulturebis seleqciis meTodi, ro-
melic dafuZnebulia xazis incuxtirebasa da
maT Soris saukeTesoebis urTierTSejvarebis
periodul monacvleobaze, alelTa kombina-
ciebis miRebis mizniT, rac heterozisis amaR-
lebas iwvevs.
serotonini – hormoni – neiromediatori.
sibere – ontogenezis bolo etapi, romelic
mTavrdeba sikvdiliT.
sibsebi – adamianis genetikaSi Zmebi an debi (ma-
gram ara monozigoturi tyupebi).
sikvdili biologiuri – organizmis sasicocxlo
procesebis Seuqcevadi Sewyveta.
sikvdili klinikuri – sasicocxlod mniSvnelo-
vani funqciebis SeCereba (gonebis dakargva,
gulis cemis SeCereba, sunTqvis Sewyveta).
simpleqsi – avtopoliploidi, romlis genotipSi
mocemuli genis oTxi alelidan mxolod erTia
dominanti.
sinapsisi – qromosomebis koniugacia meoizmSi.
sinaptonemaluri kompleqsis struqturebi
warmoiqmneba meiozSi, romelic uzrunvelyofs
mWidro kontaqts homologiur qromosomebs
Siris.
111
singenezi (ger. syhgenese)– 1. sqesobrivi gamrav-
leba; 2. sisxliT naTesaoba.
singonia – uwodeben organizms, romlis mdedro-
biTi da mamrobiTi gametebi erTsa da imave
sasqeso organoSi warmoiqmneba.
sindaqtilia – ori an meti TiTis erTmaneTTan
Sezrda.
sindromi genetikuri – mravali erTdroulad
warmoSobili niSnebis kompleqsi, romelic
genetikurad aris kontrolirebuli da xSirad
warmoiqmnebian, rogorc erTi genis pleio-
tropuli gamovlineba.
sindromi daunis – adamianis daavadeba, romelic
ganpirobebulia 21-e qromosomis trisomiiT,
xasiaTdeba morfologiuri, fiziologiuri da
gonebrivi gadaxrebiT.
sindromi klainfelteris – adamianis daavadeba,
ganpirobebulia mamakacis kariotipSi damate-
biTi X qromosomiT (XXY).
sindromi morisis xy – genotipis dros qalis
fenotipis formireba.
sindromi orbelis – ganviTarebis Tandayolili
mankebis kompleqsi, romelic ganpirobebulia
me-13-e qromosomis grZeli mxris nawilobrivi
deleciiT.
112
sindromi patau – ganviTarebis Tandayolili
mravlobiTi mankebis kompleqsi, romelic gan-
pirobebulia me-13-e qromosomis trisomiiT.
sindromi terneris – adamianis daavadeba, ganpi-
robebuli X qromosomis monosomiiT (X0). ada-
miani fenotipurad qalis tipisaa, magram sas-
qeso gonadebi Cveulebriv ganuviTarebeli
aqvs.
sinergidebi – ori hiploiduri Svileuli ujre-
debia, romelic moTavsebulia kvercxis orive
mxares mikropilur nawilSi. sinergidebis
birTvebi kvercxujredis birTvebisagan
gansxvavebiT moTavsebulia im adgilas, sadac
koncentrirebulia citoplazmis ZiriTadi ma-
sa. sinergidis qveda nawilSi viTardeba vaku-
oli. sinergidebi xels uwyobs mtvris milis
moZraobas Canasaxis parkisaken da maTi garse-
bis gaxsnas, radganac Seicavs fermentebs: ci-
tazas da peqtazas, mtvris milis wveros Sex-
ebisas sinergidebTan, isini ixsneba da maTi
Semcveloba iRvreba Canasaxis parkSi.
sinkarioni – birTvi, romelic warmoiqmneba ori
genetikurad gansxvavebuli birTvebis Serwymis
dros.
sinofrizmi – SeerTebuli warbebi.
113
sintenia – movlena, romlis drosac gansxvavebul
organizmebs aqvT msgavsi an identuri genebi
– qromosomis erTsa da imave ubanSi.
simfalangia – TiTis falangebis Sezrda
sincitia – 1. Zalian msxvili mravalbirTviani an
poliploiduri ujredi, romelic warmoiqmne-
ba premeiozuri mitozis an meiozis adreul
stadiaze. misi warmoqmnis mizezi SeiZleba
iyos: 1. citokinezis amovardna; 2. mraval-
birTviani plazmuri masa, romelic warmoiqm-
neba ujredis SerwymiT.
sisxlis Sededeba – sisxlZarRvebis dazianebis
Semdeg xdeba sisxlis komponentebis Semkvrive-
ba, romlis drosac sisxlis cila fibrionoge-
ni gadadis uxsnad cila fibrinSi da aCerebs
sisxlis denas. adamianSi sisxlis Sededebis
xangrZlioba meryeobs 5-dan – 12 wuTamde.
soliteri genebi – rig SemTxvevaSi cilis sin-
Tezs axorcielebs erT calad warmodgenili
geni – soliteri geni. mravalujrediani or-
ganizmebis haploidur genomSi 25-50 procenti
cilis masinTezirebeli genebisa aris erT ca-
lad. kargad aris Seswavlili wiwilas lizo-
cimis soliteri geni. lizocimis transkrif-
ciis erTeuls warmoadgens erTi geni.
114
soma – (ger. soma) – individis mTliani sxeuli
yvela misi ujredebiTurT dediseuli ujre-
dis garda: spora mcenareSi da Canasaxovani
gzebis ujredi an sasqeso ujredi cxovelebSi.
somatoblasti (ger. sematoblast) – ujredi, ro-
melic gayofis Semdeg dasabams aZlevs soma-
tur ujredebs.
somatomedini – RviZlis biologiurad aqtiuri
nivTiereba, romelic aaqtiurebs cilis sin-
Tezs ujredSi.
somatoplazma – somaturi ujredis plazma.
somatostatini – hormoni, romelic
akontrolebs zrdis hormonis sinTezs.
somatotropini – zrdis hormoni.
somaturi genuri Terapia – genetikuri
darRvevebis gamosworebis procesi. defeq-
turi genebiT dazianebul qsovilSi norma-
luri genebis CaSenebis meSveobiT.
somaturi qromosoma – arasasqeso qromosoma.
somaturi ujredi – diferencirebuli, Cveu-
lebriv diploiduri an poliploiduri
ujredi, romelic ar monawileobs sqesobriv
gamravlebaSi.
115
somaturi zigota – sxvadasxva warmoSobis
vegetaciuri ujredebis Serwyma mynobis
Semdeg.
spermatidi (ger. spermatiden) – haploiduri
ujredi, romelic warmoiqmneba spermato-
goniebidan I da II meiozuri dayofis Sedegad.
yoveli spermatogonia dasabams aZlevs 4
spermatids, romlebic gadaiqcevian spermato-
zoidebad birTvis Semdgomi dayofis gareSe.
spermatogenezi – (ingl. Spermateleosis) –
mravalujredian organizmSi mamrobiTi
sasqeso ujredebis (spermatozoidebis) ganvi-
Tareba spermatogoniebidan, saidanac pirveli
da meore rigis spermatocitebidan meiozis
procesSi warmoiqmneba oTxi haploiduri
spermatida. amaTgan birTvis Semdgomi dayofis
gareSe warmoiqmneba 4-spermatozoidi. Tu
spermatogenezis procesSi warmoiSoba abor-
tuli, atipiuri spermatozoidebi, maSin
amboben atipiur spermatogenezze. xSirad aseT
SemTxvevaSi qromosomebi eliminirdebian.
spermatogenezs, romelTaTvisac ar aris
damaxasiaTebeli qiazmebis warmoSoba, uwo-
deben aqazmaturs. zogierTi orfrTiane-
bisaTvis es normalur movlenas warmoadgens.
spermatozoidi – 1. sxvadasxva jgufis
mcenareebis Canasaxovani ujredebi, romlebic
SoltebiT gadaadgildebian; 2. zoologiuri
116
obieqtebis mamrobiTi Canasaxovani ujredebi
(gametebi, romlebic warmoiqmnebian sperma-
togenezis procesSi. maT aqvT aqtiuri moZ-
raobis unari oogamiis dros, anayofiereben
uZrav anu pasiur kvercxujreds.
spermatoplazma (ger. spermatoplasma) – mamro-
biTi sqesis ujredis protoplazma.
spermatociti – diploiduri ujredi, romlebis-
ganac warmoiSoba spermatozoidebi. pirveli
rigis spermatocitebi pirveli meiozuri
gayofis Semdeg warmoqmnis 2-2 meore rigis
spermatocitebs, romlebisganac meore mei-
ozuri gayofis dros warmoiqmneba 4 sperma-
tida.
spermia – mcenaris mamrobiTi sasqeso ujredi
(gameta). spermia warmoiqmneba mtvris marc-
valSi an samtvre milSi. sxvadasxva saxeobaSi,
spermiis zoma da forma farTo farglebSi va-
rirebs. misi zoma umravles SemTxvevaSi damo-
kidebulia spermiis citoplazmis masaze.
spermini – hormoni, romelic pasuxismgebelia
meoradi sasqeso niSnebis ganviTarebaze.
sporti – spontanuri mutaciis pirveli ingli-
suri aRniSvna.
splaisingi – pro – i-rnm-is (i-rnm-s winamorbe-
di forma) posttranskripciuli modifikacia,
117
ganapirobebs egzonebis gaerTianebas i-rnm-s
molekulad.
sruli SeWiduloba – movlena, rodesac ar xdeba
krosingoveri da erT qromosomaSi lokalize-
buli genebi, yovelTvis erTad, SeWidulad ga-
daecemian memkvidreobiT.
strabizmi – sielme.
steroidebi – organuli SenaerTebis didi jgu-
fia, romelic warmoiqmna mcenareul da cxo-
velur organizmebSi. sxva lipidebis msgavsad
steroidebi sinTezirdeba acetatisagan da xa-
siaTdeba erTi da imave struqturiT. steroi-
debs miekuTvneba sterinebi, naRvlis mJavebi,
Tirkmelzeda jirkvlis qerqis hormonebi, D
jgufis vitaminebi da sxv. magram maTgan yve-
laze gavrcelebulia qolesterini. steroide-
bi mniSvnelovan rols asruleben nivTierebaTa
cvlaSi da saWiro arian metabolizmis normis
farglebSi SenarCunebisaTvis.
steriloba – sqesobrivi gziT STamomavlobis mo-
cemis unaris Semcireba an daTrgunva. arse-
bobs:
1) gameturi steriloba. mamrobiTi an mdedro-
biTi steriloba ganpirobebulia gametebis
warmoqmnis funqcionaluri uunarobiT.
118
2) genuri steriloba ganpirobebulia steri-
lobis genis moqmedebiT; recesiuli steri-
lobis genis moqmedebas uwodeben pirda-
pirs. sterilobis genis moqmedeba, romelic
ganpirobebulia fiziologiuri darRveviT,
romelic vlindeba nawilobrivi an sruli
sterilobiT uwodeben arapirdapir steri-
lobas.
steriloba mamrobiTi citoplazmuri (smc) –
mamrobiTi citoplazmuri steriloba, citop-
lazmisa da birTvis genetikuri faqtorebis
urTierTmoqmedebiTaa kontrolirebuli. mcs
warmoiSoba plazmogenis specifikuri metaciis
Sedegad da memkvidreobs mxolod dedis xa-
ziT. citoplazmuri sterilobis plazmogenebi
Tavis moqmedebas avlenen mxolod maSin, ro-
desac recesiuli alelebis mimarT mcenare
homozigoturia. cms sadReisod farTod ga-
moiyeneba simindsa da sxva kulturebSi hete-
rozisuli hibridebis misaRebad.
steriloba qromosomuli – steriluri gamete-
bis warmoSoba SeimCneva Soreuli hibridiza-
ciis, trisomiisa da qromosomebis rigi darR-
vevebis dros, romelic meiozis normalur
msvlelobas arRvevs.
struqturuli geni – geni, romelic asrulebs
matricis rols, romelzec sinTezirdeba i-
rnm, romelsac miaqvs informacia ribosomaSi
119
erTi romelime specifikuri cilis molekulis
sinTezis Sesaxeb.
struqturuli genomika – mecniereba, romelic
Seiswavlis genomis struqturas.
supergenebi – SeWidul genTa jgufebi, romlebic
STamomavlobas erTad, SeWidulad gadaecema.
supergenebis warmoSobis winapirobaa alop-
loidia an krosingoveris daTrgunva. aseve in-
versia.
supresori – geni, romelic homozigotur an he-
terozigotul mdgomareobaSi Trgunavs araa-
leluri genis moqmedebas.
super mutagenebi – rigi qimiuri metagenebi,
romlebsac aqvT Zalze maRali mutagenuri aq-
tivoba. supermutagenebs miekuTvneba nitro-
zoalkilSardovana da zogierTi sxva mutage-
nebi.
superseqsi (ingl. supersexes) – individi, romel-
Sic x qromosomebisa da autosomebis Sefarde-
ba, normidan gadaxrilia sqesis gansazRvris
tipSi, romelic dafuZnebulia autosomebis
nakrebsa da x qromosomis ricxvis balansze
drozofilaSi.
sfignolipidozi – autosomebTan an X-
qromosomasTan SeWiduli recesiuli memkvi-
120
drulobis tipis genuri daavadeba, romelic
ganpirobebulia sfignolipidebis daSlis maka-
talizebeli fermentis sinTezis darRveviT.
sqesis gansazRvris balansuri Teoria – damu-
Savebulia drozofilas magaliTze, sasqeso da
autosomebis Sefardebis mixedviT. am Teoriis
Tanaxmad, zigota sqesis mimarT Tavisi SesaZ-
leblobis mxedviT bipotencialuria.
sasqeso indeqsi da sqesis tipebi drozofilaSi
sqesis
gansazRvra
(x)
autosomebis
raodenoba sasqeso
indeqsi sqesi
3 2 1,5 zemdedri
2 2 1,0 normaluri
mdedri,
diploiduri
4 4 1,8 tetraploidi
3 3 1,0 triploidi
2 3 0,67 interseqsi
1 2 0,5 normaluri mamri
1 3 0,33 zemamri
sqesis gansazRvris xy tipi – sqesis qromosomu-
li gansazRvris meqanizmi, sadac orive sqess
somatur ujredSi aqvT or-ori sasqeso qro-
mosoma, magram erT-erTi aris homogameturi
(xx), xolo meore heterogameturi – xy. homo-
gameturi sqesi meiozis procesSi, warmoqmnis
121
mxolod erTi tipis gametas; heterogameturi
sqesi ki ori tipis gametas (x da y) Tanabari
raodenobiT. Tu homogameturi sqesi mdedria
da kvercxujredi ganayofierdeba x-iani sper-
matozoidiT, warmoiqmneba xx zigota da mde-
dri ganviTardeba, xolo Tu kvercxujredi ga-
nayofierdeba y-iani spermatozoidiT, zigotas
xy qromosomebi eqneba da mamri ganviTardeba.
sqesis gansazRvris xo tipi – sqesis gansazRvris
qromosomuli meqanizmia, romlis drosac ho-
mogameturi sqesi atarebs xxqromosomebs, xo-
lo heterogameturi sqesi mxolod erT x qro-
mosomas (xo) da mis mier warmoqmnili gametebis
naxevars eqneba x qromosoma, naxevars ki sasqe-
so qromosoma ar eqneba.
sqesis diferenciatorebi – sqesis ganm-
sazRvreli genebi. sqesis diferenciatorebs
dResdReobiT vetSteinis mixedviT xSirad sqe-
sis realizatorebs uwodeben (ix. sqesis rea-
lizatorebi).
sqesis realizatorebi – (ingl. sex realize) – ge-
nebi, romlebic sqesis genotipur gansazRvras
warmarTavs biseqsualuri potenciiT (Hart-
mann, 1923) an reaqciis normis alternati-
ulad (Goldshmidt, 1929) imgvarad, rom rea-
lizdeba mxolod erTi sasqeso potencia (mde-
drobiTi an mamrobiTi). maT miakuTvneben dama-
122
muxruWebel faqtorebs da sadReisod aRniSna-
ven F da M simboloebiT. Tu haploidur indi-
videbs aqvT mxolod erTi F an erTi M reali-
zatori, maSin Sesabamisad viTardebian an ma-
mrobiTobi an mdedrobiTobis mimarTulebiT.
sqesis singamiuri gansazRvra – sqesis gan-
sazRvra zigotis warmoqmnis momentSi, e.i.
singamiis momentSi. STamomavlobis sqesi damo-
kidebulia heterogameturi sqesis sasqeso
qromosomaze – zigotaSi. Tu zigotaSi aris y qromosoma, aseTi zigotidan viTardeba mamri,
Tu zigotaSi aris 2x-iani qromosoma, aseTi
zigotidan ganviTardeba mdedri. arsebobs
sqesis gansazRvris eusingamiuri tipi, romel-
ic axasiaTebs futkrebs. ganayofierebuli
msxvili kvercxidan viTardebian mdedrebi,
xolo saSualo zomis ganayofierebuli kverc-
xidan muSa futkrebi, xolo ganayofierebuli
patara kvercxidan – mamrebi.
sqesis supresorebi – genezia, romlebic sqesis
realizatorebTan erTad gvxvdeba da amuxru-
Weben sapirispiro sqesis ganviTarebas. maTi
moqmedeba Zneli gasarCevia gen-
realizatorebis epistatikuri moqmedebisagan.
sqesis faqtorebi – genetikuri faqtorebia,
romlebic pasuxismgebeli aris ♀♀ da
♂♂individis, ♀♀an ♂ sasqeso organoebis an
123
gametebis morfologiuri gansxvavebis warmo-
SobaSi.
sqesis Sidaujreduli gansazRvra – sqesis gan-
sazRvris tipi mwerebSi, romlebsac sasqeso
hormonebi da sqesis diferenciatori genebi
ar gaaCniaT. am SemTxvevaSi sqesi mxolod
ujredebis genetikuri konstituciiT gani-
sazRvreba, adgili aqvs normidan sxvadasxva-
nair gadaxrebs zigotis warmoqmnisa da misi
dayofis dros, rasac sqesis gansazRvrisas mi-
vyavarT hinandromorfizamde.
sqesis ujredSorisuli gansazRvra – ZuZumwo-
vrebisa da frinvelebisaTvisaa damaxasiaTebe-
li. sqesis gansazRvris es tipi xasiaTdeba sas-
qeso hormonebisa da im genebis arsebobiT,
romlebic akontroleben am hormonebis sin-
Tezss. sqesis genetikuri gansazRvrisas geni
diferenciatorebi marTaven organizmis ori
sqesobrivi potenciidan erTis realizacias.
sxeulakebi baris – sasqeso qromatinis sxeulaki,
romelime heteropiknozurad Secvlili x qro-
mosomaa, anu baris sxeulakia aRmoaCina barma
1949 w. mdedri katis nervuli ujredebis in-
terfazul birTvSi.
124
- t -
talidomidi – nivTiereba, romelic iwvevs manke-
bis ganviTarebas adamianis embrionSi.
tandemuri klasterebi – erTi genis mravlobiTi
aslebi, romlebic ganlagebulia erTi meoris
TanmimdevrobiT.
tapetumi – ujredebi, romlebic samtvre parkSi
gars akravs mtvris marcvlis dediseul
ujreds da maTTvis sakvebi nivTierebis gada-
cemas emsaxureba.
teleangieqtazia – daavadeba, romelsac axasia-
Tebs wvrili sisxlZarRvebis, ZiriTadad kapi-
larebis lokaluri gafarToeba.
telogenezi – genebi, romlebic lokalizebulia
qromosomis telomerul nawilSi da sxva gene-
bisagan gansxvavdeba konstanturi unipo-
larobiT.
telomeraza – fermenti, romelic axdens qromo-
somebis bolo nawilis – telomerebis awyobas
(sinTezs, ujredis gayofis dros).
telomeri – qromosomis mxris bolo ubani.
125
telocentruli qromosoma – qromosoma, ro-
melsac centromera Tavis erT-erT boloze
aqvs.
telofaza – mitozis an meiozis meoTxe faza,
romlis drosac xdeba axali, Svileuli birT-
vebis warmoqmna.
terminalizacia – qiazmebis gadanacvleba qro-
mosomis boloebisaken, rac iwvevs qiazmebis
raodenobis Semcirebas. es procesi gvxvdeba
meiozis gviandel profazaSi.
terminaluri kodonebi – nonsens kodonebi
(stop-kodonebi) – uag, uga, uaa, romlebic
warmoadgenen polipeptiduri jaWvis sinTezis
Sewyvetis mauwyeblebs.
terminacia – transkrifciisa da translaciis
dasasruli.
termoni – qimiuri nivTiereba, romelic zogierT
wyalmcenareSi ganapirobebs ganviTarebas mde-
drobiTi an mamrobiTi mimarTulebiT.
teratoblastoma – sakvercxeebis avTvisebiani
simsivne, romelic gvxvdeba qalebSi 20-30 wlis
asakSi. teratoblastoma metastazebs iZleva
limfur kvanZebSi, filtvebSi da sxva orga-
noebSi.
126
teratologia – mecniereba, romelic swavlobs
organizmis am misi calkeuli nawilebis em-
brionaluri ganviTarebis simaxinjeebs. tera-
tologia moicavs organizmis yvela struqtu-
rul da funqciur moSlilobas, romlebic em-
briogenezis dros warmoiSoba da SesaZlebe-
lia ganviTaredes postembrionalur periodSi.
teratoma (berzn. teras, teratos – simaxinje, oma
– simsivne) – Sereuli simsivne, romelic
Sedgeba mTeli rigi qsovilebisagan (SemaerTe-
beli, epiTeluri, nervuli da sxv) da war-
moadgens embrionaluri ganviTarebis pro-
duqts. Cveulebriv, teratoma keTilTvisebiani
simsivnea. simsivne viTardeba bavSvebSi da
axalgazrdebSi. lokalizacia: saTesle, sak-
vercxe, hipofizi, farisebri jirkvali da
sxva.
tetrada – ujredebis jgufi, romelic mcena-
reebSi warmoiSoba meiozis Sedegad sporis
dediseul ujredSi. yvavilovan mcenareebSi
mamrobiTi xazis tetradebi Sedgeba 4 mikros-
porisagan, romlebic mogvianebiT erTmaneTs
scildebian da mtvris marcvlebad gadaiqce-
vian. cxovelebSi termin tetradas iyeneben bi-
valentebis aRniSvnisaTvis, romlebic oTxi
qromatidisagan Sedgeba.
127
tetravalenti (kvadrivalenti) – poliploiduri
organizmis meiozSi erTmaneTTan koniugire-
buli oTxi homologiuri qromosomis jgufi.
tetraplegia – adamianSi orive wyvili kiduris
dambla.
tetraploidi – ujredi an organizmi, romelic
Seicavs qromosomaTa oTxmag raodenobas da
orjer aRemateba qromosomaTa diploidur na-
krebs. Tu tetraploidis genotipSi gaormage-
bulia erTi da imave saxeobis qromosomebis
diploiduri nakrebi aseT organizmebs avto-
poliploidi ewodeba (4n=AAAA). Tu tetrap-
loidi warmoiqmna sxva da sxva saxeobis geno-
mebis gaerTianebisa da gaormagebis Sedegad,
alotetraploidi an amfidiploidi e.w.,
(4n=AABB).
tetrasomikebi – individebi, romelTa qromoso-
mul nakrebSi gaerTianebulia oTxi homolo-
giuri qromosoma da koniugaciis dros war-
moqmnian tetravalentebs (2n+2, n+2). sponta-
nurad tetrasomiki Zalian iSviaTad warmoiSo-
ba.
torsuli distonia – Tavis tvinis qronikuli
progresirebadi daavadeba, axasiaTebs sxeulis
sxvadasxva nawilis cvalebadi, araTanabari
kunTovani tonusi, rasac Tan axlavs Tavise-
128
buri hiperkinezebi, xSirad brunviTi moZrao-
bebiT.
totipotenturoba – blastomerebis funqciuri
gansxvaveba embriogenezis adreul stadiaze,
rodesac yovel calkeul blastomers SeuZlia
axal organizms misces dasabami.
toqsini – cilovani struqturis Sxamiani nivTie-
reba, romelic gamomuSavebulia paTogenuri
mikroorganizebis mier.
tranzicia – struqturuli genis mutacia, rom-
lis drosac xdeba purinis erTi fuZis Secvla
purinis meore fuZiT, an pirimidinis erTi fu-
Zis Secvla pirimidinis meore fuZiT.
transduqcia – procesi, rodesac xdeba baqte-
riis genetikuri masalis gadatana baqteriul
ujredSi baqteriofagis saSualebiT.
transgenezi – ujredSi an organizmSi damatebi-
Ti, ucxo genetikuri informaciis gadacemis
procesi.
transgeni – geni, romelic gadatanilia aramona-
Tesave organizmis genomSi.
transgenuri organizmi – organizmi, romlis
genomi Secvlilia ucxo genis Canergvis gziT.
129
transversia – struqturuli genis mutacia,
romlis drosac purinis fuZis Secvla xdeba
pirimidonis fuZiT an piriqiT pirimidonis
fuZis Secvla purinis fuZiT.
transkrifcia – dnmis nukleotiduri Sedgeni-
lobis gadatana i-rnm-ze. transkrifciis pro-
cesSi dnm-is polinukleotidis Zafis erT mo-
lekulaze, romelic matricis rols asrulebs
rnm polimerazas monawileobiT sinTezirdeba
i-rnm. am dros i-rnm-is nukleotidTa Tanmim-
devroba azotovani fuZeebis komplementaro-
bis Sesabamisad gamoxatavs dnm matricis de-
zoqsiribonukleotidebis Tanmimdevrobas.
transkrifcia Sebrunebuli – rnm-dan dnm-ze
informaciis gadatana, Sebrunebuli trans-
krifcia aRmoCenilia zogierT onkogenuri vi-
rusebis reproduqciis Seswavlis dros. Se-
brunebuli transkrifciis dros ansxvaveben
or etaps: 1) virusuli rnm-s Zafze misi kom-
plementaruli dnm-s Zafis sinTezi da amgva-
rad Sualeduri hibriduli molekulis warmo-
Soba; 2) dnm-s hibriduli molekulis Zafze
dnm-s meore Zafis sinTezi, ris Sedegadac
xorcieldeba orjaWviani dnm-s molekulis
sinTezi. masSi srulad aris gadawerili sawyi-
si virusuli rnm-s genetikuri informacia. Se-
brunebuli transkrifcia xorcieldeba fer-
ment ukutranskriftazis rnm damokidebuli
dnm polimerazas (revertaza) meSveobiT. amas-
130
Tan rnm damokidebul ferments aqvs rogorc
rnm damokidebuli, ise dnm damokidebuli dnm
polimerazas aqtiuroba da moqmedebs uku-
transkrifciis orive etapze.
translacia – genetikuri informaciis gada-
Targmna irnm-dan specifikuri cilebis
struqturebSi. translaciis procesSi irnm-
ze, rogorc matricaze Cawerili genetikuri
kodis Tanmimdevrobis Sesabamisad grovdeba
aminmJavebi polipeptidur jaWvSi. aminmJavebis
ganlageba ganapirobebs sinTezirebuli cilis
struqturas. aminmJavebi cilis sinTezis ad-
gilas miitaneba satransporto rnm-s meSveo-
biT.
transplantacia – qsovilebis gadanergva cxo-
velebSi. mynoba – erTi mcenaridan sanamyenis
gadatana meore mcenareze – saZireze. trans-
plantacias mcenareebSi farTo SesaZlebloba
aqvs vegetatiuri gamravlebis dros. cxove-
lebSi mkveTrad SezRudulia qsovilebis Seu-
Tavseblobis gamo.
translokacia – movlena, rodesac xdeba erTi
qromosomidan meoreze an imave qromosomis
sxva ubanze qromosomis monakveTis (genebis
blokis) gadatana. translokaciis mTavar Ta-
viseburebas warmoadgens is, rom gadatanili
genebi Sedian axal SeWidul jgufSi, rac gana-
131
pirobebs arsebuli sistemis Secvlas. cnobi-
lia translokaciis sxvadasxva tipi:
1. reciprokuli translokacia, rodesac ori
arahomologiuri qromosoma erTmaneTs uc-
vlis monakveTebs;
2. arareciprokuli, rodesac xdeba erTi qro-
mosomis monakveTis gadatana meoreze;
3. centruli SeerTebis translokaciebi, ro-
desac ori qromosoma erTdeba centromere-
biT (centromeraSi momxdari gawyvetis ga-
mo).
transmdebareoba – ori SeWiduli dominanturi
da recesiuli genis erT qromosomaSi ganla-
geba, xolo Sesabamisad maTi alelebis sxva ho-
mologiur qromosomaSi mdebareoba ( )
transpozicia – eukariotuli genomis darRveva,
romelic xorcieldeba garkveul Tanamimde-
vrobaTa gadasvliT erTi saitidan meoreSi.
aseT moZrav Tanamimdevrobebs transpozonebi
ewodebaT.
transpozoni – genetikuri elementi, romelsac
aqvs unari gadaadgildes genomSi erTi adgi-
lidan meoreze.
132
transportuli rnm (t-rnm)-rnm-is patara mole-
kula, romelsac gadaaqvs aminmJava cilis sin-
TezisaTvis.
transformacia – genetikuri informaciis gada-
tanis gza, rodesac erTi ujredidan dnm SeaR-
wevs meore ujredSi da CaerTveba mis genomSi.
tremori (kankali) – eqstrapiramiduli hiperki-
nezis gansakuTrebuli saxe, romelic vlindeba
sxeulis sxvadasxva nawilebis uneblie ritmu-
li stereotipuri rxeviTi moZraobebiT anta-
gonisti kunTebis morigeobiTi SekumSvis Se-
degad.
trivalenti – samqromosomiani jgufi, romlebic
warmoiqmneba poliploidebis meiozSi homolo-
giuri qromosomebis koniugaciis dros.
trigonocefalia – Tavis qalas gafarToeba ke-
fis nawilSi da Seviwroeba Sublis nawilSi.
tripleqsi – avtotetraploidi, romlis geno-
tipSi mocemuli oTxi genidan sami aleli do-
minanturia.
tripleti (kodoni) – memkvidruli informaciis
erTeuli, romelic Sedgeba dnm-is molekula-
Si TanmimdevrobiT ganlagebuli sami dezoq-
siribonukleotidisagan, romelic akodirebs
erT aminmJavas. mag. aag akodirebs lizins. sami
nukleotidis monakveTs, romelic ganapiro-
133
bebs mkacrad gansazRvruli aminmJavebis CarT-
vas cilis molekulaSi, ewodeba kodoni.
triploidi – ujredi an organizmi qromosomaTa
haploiduri nakrebis sammagi raodenobiT.
trioza – Saqari, romelic Seicavs naxSirbadis
sam atoms.
trisomia – damatebiTi qromosoma diploiduri
organizmis kariotipSi. individi, romelsac
aqvs erT-erTi wyvili qromosoma sammagi rao-
denobiT trisomiki ewodeba (2n+1).
trisomiki – aneuploidi, romlis qromosomaTa
diploidur nakrebSi erTi (martivi trisomiki
2n+1) an ori (ormagi trisomiki 2n+1+1) qro-
mosoma warmodgenilia samjer.
tritikale – xorbalsa da Wvavs Soris
gvarTaSorisi hibridi.
trihibridi – heterozigotia AaBbCc. war-
moqmnis 8(23) tipis gametis Tanabari raodeno-
biT. ABC, ABc, AbC, Abc, aBC, aBc, abC, abc.
turgori – cocxali ujredis protoplazmis da-
Wimuli mdgomareoba, rac ganpirobebulia ci-
toplazmisa da ujredis garsis urTierT-
dawoliT.
134
- u -
ubd – ultrabgeriTi diagnostika, Canasaxisa da
Sinagani organoebis gamokvleva ultrabgere-
bis saSualebiT.
univalentebi (hekeli 1892) – dauwyvilebeli
(arakoniugirebuli) qromosomebia pirveli
meiozuri gayofis stadiaze, TiToeuli un-
ivalenti Sedgeba ori qromatidisagan, amitom
maT diadebs uwodeben. pirveli meiozuri
gayofis dros univalentebi sxvadasxvanairad
iqceva: 1) pirvel anafazaSi SemTxveviT nawil-
deba polusebisaken; 2) meqanikurad SeuZlia
xeli SeuSalos anafazuri qromosomebis srul
gaTiSvas; 3) SeuZlia mikrobirTvis warmoqmna;
4) pirveli anafazis dasasruls centromeris
gayofis Semdeg SeuZlia gadainacvlos Svi-
leuli qromosomebis saxiT polusebisaken. aR-
niSnul sam SemTxvevaSi, rodesac pirveli
meoizuri gayofisas centromera ar ganicdis
gayofas, univalentebi iqceva normalurad.
meore meiozuri gayofis SemTxvevaSi rac ga-
moixateba imaSi, rom adgili aqvs centromere-
bis gayofas da qromatidebi miemarTeba sawi-
naaRmdego poliusebisaken.
uracili – pirimidinis erT-erTi fuZe, romelic
Sedis rnm-s nukleotidebis SemadgenlobaSi
(2,4 dioqsipirimidini). Tavisufali uracili
135
ufero kristalebia, qsovilebSi Tavisufali
uracili mcire raodenobiTaa. uracilis kom-
plementaluria nukleotidi adenini. dnm-is
nukleotidebSi uracilis nacvlad Sedis Ti-
mini.
urikaza – fermenti, romelic Slis Sardis mJa-
vas.
urologia – medicinis dargi, romelic swavlobs
Sardsasqeso sistemis daavadebas, mkurnaloba-
sa da profilaqtikas.
uroliTiazi (SardkenWovani daavadeba) –
TirkmlebSi, saSarde buStSi da SardsadenSi
qvebis arseboba.
ujredi – sicocxlis struqturuli da funqci-
uri erTeuli. ujredi arsebiTad warmoadgens
qimiuri nivTierebis TviTwarmomqmnels im-
isaTvis, rom SeinarCunos qimiuri nivTierebis
aucilebeli koncentracia. ujredi elementa-
ruli biologiuri sistemaa, romelic Tavis
arsebobas gayofiT inarCunebs. dReisaTvis Ca-
moyalibda mecniereba ujredis biologiis Se-
saxeb, romelic iyenebs metad mravalferovan
meTodebs imisaTvis, rom Seiswavlos organiz-
mis sicocxle ujredis doneze.
ujredis kileri – imunuri sistemis ujredi,
romlebsac aqvs unari daxocos kibos ujrede-
136
bi, an ujredebi, romlebic atareben ucxo an-
tigens.
ujreduli Teoria – Camoayaliba 1839 w. Svanma.
Tanamedrove ujreduli Teoria moicavs Sem-
deg debulebebs:
1. ujredi aris cocxali organizmis ZiriTadi
struqturul-funqciuri da genetikuri
erTeuli – sicocxlis yvelaze umciresi
erTeuli;
2. yvela erTujrediani da mravalujrediani
oragnizmebis ujredi agebulebiT, qimiuri
Sedgenilobisa da cxovelmyofelobis pro-
cesebis gamovlinebiT erTmaneTis msgavsia;
3. yoveli axali ujredi warmoiSoba sawyisi
(dediseuli) ujredidan gayofis gziT;
4. ujredi aris Ria sistema, romlis gziTac
xorcieldeba mimoqceva nivTierebisa da
energiis, nivTierebis nakadis gardaqmna
(nivTierebaTa cvla).
- f -
fagi – ix. baqteriofagi.
137
fagocitozi – ujredis (sisxlis TeTri sxeula-
kebi) mier organizmSi moxvedrili ucxo sxeu-
lakebis (baqteriebi, daSlis produqtebi)
STanTqma. fagocitozis movlena aRmoaCina
i.meCnikovma XIX s-is 80-ian wlebSi, romelmac
miuTiTa fagocitozis zogadbiologiur da
imunologiur mniSvnelobaze.
faqtori koleris – nivTiereba, romelic mona-
wileobas Rebulobs sisxlis SededebaSi.
faqtori rozentalis – nivTiereba, romelic
monawileobs sisxlis Sededebis procesSi.
faqtori xagemanis – nivTiereba, romelic mona-
wileobs sisxlis Sededebis procesSi.
fokomelia – kidurebis proqsimaluri ganyofi-
lebis ganuviTarebloba, an sruli uqonloba,
ris gamoc xelis mtevani da terfi uSualod
sxeulzea mimagrebuli.
felgenis reaqcia – dnm-isaTvis damaxasiaTebeli
specifikuri reaqcia, romlis meSveobiT gani-
sazRvreba ujredSi dnm-is lokalizacia. es
meTodi SeimuSava felgenma da rosenbekma
(1924).
feminizacia – qalis meoradi sasqeso niSnebis
ganviTareba mamakacebSi.
138
feni – morfologiuri an fiziologiuri niSani,
romlis formireba (gamovlineba) determinire-
bulia geniT da garemo pirobebzea damokide-
buli.
fenilalanini – erT-erT aminomJavaTagani.
fenilketonuria – memkvidreobiTi daavadebaa. am
daavadebis ganviTarebis mizezs warmoadgens
iSviaTi genis p arseboba, jansaRi adamianebi-
sagan gansxvavebiT, romelTac aqvT geni P. p-
Ti ganpirobebuli bioqimiuri moqmedeba exeba
aminmJava fenilalanins, romlis metabolizmi
Rebulobs anomalur saxes. normaSi P genis
arsebobisas fenilalanini gardaiqmneba Tiro-
zinad.
fenokopia – garkveuli genotipis mqone individ-
Si iseTi niSnis ganviTareba, romelic damax-
asiaTebelia gansxvavebuli genotipis mqone
individisaTvis. fenokopia warmoadgens mod-
ifikacias, e.i. aramemkvidreobiTi xasiaTisaa.
isini warmoiqmneba garemo pirobebis eqstre-
malur da mutagenuri moqmedebisas. am uka-
nasknelis SemTxvevaSi fenokopiebs uwodeben
morfozebs.
fenotipi – organizmis yvela niSnisa da Tvisebis
erToblioba, romelic formirebulia genoti-
pisa da garemo pirobebis urTierTqmedebis
safuZvelze. fenotipi icvleba individis gan-
139
viTarebis procesSi, xolo rac Seexeba moce-
mul niSans, mxolod maSin gamoxatavs geno-
tips, rodesac recesivi aleli homozigotur
mdgomareobaSia. saerTod fenotipi ar war-
moadgens genotipis srul gamoxatulebas, is
yovelTvis genotipis nawilis gamoxatvaa, ro-
melic realizirdeba ontogenezis mocemul
pirobebSi.
fermentebi – cilovani nivTiereba, romlebic
warmoiqmneba mcenareul da cxovelur qsovi-
lebSi da xasiaTdeba qimiuri reaqciebis daC-
qarebis unariT, amis gamo fermentebma miiRes
biokatalizatorebis saxelwodeba.
fermentopaTia – genuri mutacia, romelic iw-
vevs nivTierebaTa cvlis moSlas.
fertiluri – cxovelmyofeli STamomavlobis
warmoSobis unari.
fibrini – cila, romlis Zafebis gaerTianebis sa-
fuZvelze warmoiqmneba Trombi.
fibrinogeni – cila, romlis polimerizaciis
drosac warmoiqmneba trombis Zafebi.
fibrinolizini – cila, romelic Slis Trombs.
fibroblasti – SemaerTebeli qsovilis ujredi.
140
fotoskopia – fibrooptikuri endoskopiiT
nayofis daTvaliereba dedis organizmSi.
fibrosarkoma – SemaerTebeli qsoviliT mdidari
sarkoma.
filadelfiis qromosoma – adamianis qronikuli
mieloiduri leikozisaTvis damaxasiaTebeli
qromosoma.
filogenezi – saxeobis evolucia, e.i. ganvi-
Tareba misi warmoSobis droidan Tanmimdev-
ruli Taobis grZel rigSi.
filogenetika – genetikis nawili, romelic
swavlobs genetikuri masalisa da misi
elementebis gardaqmnas, iqneba es genetikuri
masalis gadanawileba sqesobrivi gamravlebis
dros Tu mutaciebi.
fitoncidebi – mcenareebis mier gamomuSavebuli
baqteriociduli, fungiciduri da protisto-
ciduri nivTierebebia. fitoncidebi mcena-
reebis bunebrivi imunitetis faqtorebia.
fluqtuacia – modifikaciis gansakuTrebuli
forma, Sedgeba Zalze nela da Tanmimdev-
rulad cvladi niSnisagan, umniSvnelodaa
gadaxrili sawyisi niSnis saSualo sididisagan.
141
fosfati – qimiuri kombinacia PO4, romelic
gvxvdeba nukleinis mJavasa da zogierT sxva
naerTebSi.
fragmentebi – 1. qromosomis centruli da
acentruli ubnebi, romlebic warmoiqmnebian
qromosomebis dawyvetis Sedegad. acentruli
fragmentebi SeiZleba sruliad moscildes
qromosomas (Tavisufali fragmenti) an darCes
wvrili ZafiT (fiqsirebuli fragmenti).
fiqsirebuli fragmenti anafazaSi miemarTeba
erT-erTi polusisaken, Tavisufali ubani
rCeba ekvatorze da eliminirdeba.
fragmoplasti – kasris formis figura, romelic
warmoiqmneba gayofis TiTistaras boWkoebiT
anafazis ekvatorul zonaSi mcenareul
ujredebSi. fragmoplastis centrSi birTvis
gayofis damTavrebis Semdeg (mitozi)
warmoiqmneba ujreduli firfita, romlebic
yofs Svileul ujredebs.
fsevdoalelizmi – movlena, rodesac erTi da
imave mutanturi niSnis gamovlineba ganpiro-
bebulia erTi da igive genis gansxvavebuli
ubnis mutaciebiT (fsevdoalelebi). fsevdo-
alelizmis dros fsevdoalelebs Soris
SesaZlebelia krosingoveri, romelic mutan-
turi homozigoturi individebisa da veluri
fenotipis mqone individebis SejvarebiT
miRebul STamomavlobaSi vlindeba. fsevdo-
142
alelizmi iwvevs agreTve gansxvavebebis
warmoSobas heterozigotebis fenotipSi
fsevdoalelebis cis da trans mdgomareobis
dros (veluri da mutanturi fenotipebi).
fsevdoamitozi – mitozi, romelic garkveuli
agentis zemoqmedebiT (eTeri, rentgenis sxi-
vebi, maRali temperatura da a.S,) Cerdeba
adreuli anafazis stadiaze. birTvi qromo-
somebis despiralizaciis Semdeg hantelebis
formas Rebulobs, riTac gvagonebs amitozs.
fsevdoblefaroplasti – SemCneulia zogierTi
mweris spermatogenezSi WeSmariti krosingo-
verisagan gansxvavebiT, romelic xdeba orive
qromatidis zustad homologiur lokusebs
Soris. fsevdokrosingoveri SeimCneva muta-
genuri agentebiT damuSavebis Semdeg ara-
homologiur qromatidebSi erTmaneTTan ax-
los myof lokusebs Soris gacvlis procesSi.
fsevdogamia – cru ganayofiereba, romelic
iwvevs gaunayofierebuli kvercxujredidan
Canasaxis apomiqsisuri ganviTarebis stimu-
lacias. fsevdogamiis dros samtrvre mili
SeiWreba Canasaxis parkSi da Seaqvs spermiebi,
erT-erTi spermia Sedis kvercxujredis cito-
plazmaSi, magram ar ukavSirdeba kvercx-
ujredis birTvs da TandaTan degenerirdeba,
meore spermia erwymis Canasaxis parkis
centraluri ujredis birTvs da dasabams
143
aZlevs hibridul endosperms. fsevdogamiad
iTvleba agreTve is SemTxveva, rodesac mtvris
marcvali mxolod xvdeba dings, magram ar
Rivdeba, an Rivdeba, magram samtvre mili ver
aRwevs Canasaxis parks.
fsevdogeni – nukleotiduri Tanmimdevroba,
romelic aris qromosomaSi da aqvs mWidro
homologiuroba romelime cnobil genebTan,
magram ama Tu im mizezis gamo funqciur
aqtiurobas moklebulia.
fsevdoendomitozi – endomitozis tipia,
romlis msvlelobis drosac qromosomebi
iseTsave morfologiur cvlilebebs
ganicdian, rogorc endomitozis dros (ix.
endomitozi), magram ar iyofian, ris
Sedegadac birTvi inarCunebs qromosomebis
Tavissave raodenobas. qromosomebis es
cvlileba mimdinareobs sxva ujredebis
endomitozis sinqronulad.
fsevdovirioni – virusuli nawilaki, romelic
virusuli dnm-is nacvlad Seicavs ujredul
dnm-s, ris meSveobiTac axorcielebs trans-
duqcias.
fsevdoTanamgzavri – centromeris axlos
mdebare sferosebri segmenti, fsevdo-
Tanamgzavris yvelaze gavrcelebul tips
warmoadgens subterminaluri centromeris
144
mqone qromosomis mokle mxari, amasTan am
mxars uwodeben terminalur cru Tanamgzavrs.
birTvakis meoradi CanaWdevis arseboba iwvevs
interkaluri fsevdoTanamgzavris waroqmnas.
fsevdokrosingoveri – WeSmariti krosingove-
risagan gansxvavebiT, romelic xdeba orive
qromatidas zustad homologiur lokusebs
Soris, fsevdokrosingoveri SeimCneva muta-
genuri genebiT damuSavebis Semdeg arahomo-
logiur qromatidebSi erTmaneTTan axlos
myof lokusebs Soris gacvlis procesSi.
fsevdometafaza – uwodeben iseT metafazas,
romelsac ara aqvs tipiuri metafazuri anu
ekvatoruli firfita. metafazuri firfitis
nacvlad centrSi warmoiqmneba qromosomuli
grova. fsevdometafaza SeimCneva
qloralhidratiT damuSavebis Semdeg.
fsevdomitozi – mitozis anomalia, romelic
viTardeba mTeli rigi faqtorebis moqmedebis
Sedegad.
fsevdonoti – cruhibridi, romelic miiReba
saxeTaSorisi hibridizaciis dros amfibiebSi
da aqvs sruli an TiTqmis sruli msgavseba
deda organizmTan. ucxo saxeobis spermia
gametebis SerwymisTanave eliminirdeba an
ganviTarebis sxva da sxva stadiaze
mogvianebiT iCens normidan gadaxrebs. gayofis
145
dros spermiis centrioli normalurad
funqcionirebs da tipiur mitozur TiTis-
taras warmoqmnis.
fsevdopoliploidia – qromosomaTa ricxvis
cvalebadoba, romelsac Tan ar sdevs
genetikuri masalis (birTvuli) raodenobis
Sesabamisi cvlileba. fsebdopoliploidia
SeiZleba iyos difuzuri centromeris mqone
qromosomebis fragmentaciis Sedegi
(agmatopoliploidia) an taqsonis farglebSi
wvrili, monocentruli qromosomebis didi
raodenobiT da policentruli qromosomebis
mcire raodenobiT arsebobis dros, romlebic
warmoiqmnebian pirvelTa Serwymis xarjze, rac
mocemuli toqsinis SigniT poliploiduri
rigebis iluzias qmnis.
fsevdofertiloba – igivea, rac fsevdo-
SeTavsebadoba.
fsevdofragmenti – wvrili, anafazuri moZrao-
bis dros CamorCenili qromosoma, romelsac
aqvs fragmentis saxe.
fsevdoqiazmebi – qiazmebis msgavsi figurebi,
romlebic warmoiqmnebian qromosomebis daci-
lebis dros mitozis anafazaSi, imis gamo, rom
Svileuli qromatidebi dakavSirebuli rCeba
erT wertilSi. orive qromatidis centro-
meris dacilebisas qromosomebis segmentebi,
146
romlebic fsevdoqiazmis proqsimalurad mde-
bareobs, wvril Zafebad iWimeba im dros, ro-
desac distalurad mdebare segmenti warmoqm-
nis jvrismagvar figuras, romelic Zlier gva-
gonebs meiozur bivalents araterminaluri
qiazmiT.
fsevdoqsantoma – daavadeba, romelsac safuZ-
vlad udevs elastikuri qsovilis memkvidru-
li distrofia, rac vlindeba kanze da lor-
wovan garsebze moyviTalo feris papilozur-
atrofuli kerebis gaCeniT.
fsevdoSeTavsebadoba – aris movlena, roca
miuxedavad SeuTavseblobis meqanizmebis arse-
bobisa gansakuTrebuli pirobebis dros SeiZ-
leba moxdes ganayofiereba.
fsevdohibridi (cruhibridi) – ewodeba dedi-
seuli tipis mixedviT paploiduri individis
ganviTarebas, romelic miiReba saxeTaSorisi
hibridizaciis dros, rodesac mamrobiTi ga-
meta mxolod astimulirebs kvercxujredis
dayofas, e.i. ar xdeba kariogamia.
fsoriazi – qronikuli dermatozi, romlis dro-
sac kanze aqercvladi papilozuri gamonayari
Cndeba.
ftozi – zeda quTuTos daSveba.
147
- q -
qiazma – bivalentebis qromatidebis gadajvare-
dineba pirveli meiozuri gayofis profazaSi
maTi koniugaciis dros.
qiazmis terminalizacia – qiazmis gadaadgileba
bivalentebis boloebisaken, romelic I meio-
zuri gayofis sprofazaSi iwyeba.
qimerebi – organizmi (mcenare, cxoveli), romel-
ic xangrZlivi drois ganmavlobaSi Seicavs
misgan genetikurad gansxvavebul ujredebs an
qsovils. qimerebi Cveulebriv miiReba xelov-
nurad. qimerebis miReba advilia mcenareebSi.
qimera miiReba somaturi mutaciis Sedegad da
aseve mynobis dros, rodesac Sexorcebis
(Sezrdis adgilas yalibdeba kvirti, romelSic
qsovilTa nawili ekuTvnis saZires da nawili
ki – sanamyenes.
qloroplasti – mcenaris eukariotuli ujredis
organela, romelSic mimdinareobs foto-
sinTezi.
qorionbiopsia – qorionis xaoebis epiTelis aRe-
ba citologiuri da bioqimiuri gamokvle-vebis
mizniT.
qorioni – embrionis gareTa xaoiani garsi.
148
qromatida – gaormagebuli qromosomis ori Svi-
leuli Zafi, romlebic centromerebiT arian
dakavSirebuli.
qromatidis struqturul erTeuls warmoad-
gens nukleoproteinis Zafi – qromonema. isi-
ni Sedgebian mikrofibrilebisagan, romlebic
Cans eleqtromikroskopSi. mitozis anafazaSi
Svileuli qromatidebi erTmaneTisagan daci-
lebis Semdeg gadaiqcevian damoukidebel Svi-
leul qromosomebad.
qromatini – interfazul birTvSi moTavsebuli
badisebri nivTierebaa, romelic iRebeba spe-
cifikuri saRebavebiT. qromatini Sedgeba dnm-
sa da histonebisagan, umniSvnelo raodenobiT
Seicavs cilebsa da rnm-s. ansxvaveben ori sax-
is qromatins: heteroqromatinsa da euqroma-
tins. heteroqromatini intensiurad iRebeba
saRebavebiT, ZiriTadad lokalizebulia cen-
tromerasTan axlos. heteroqromatini geneti-
kurad pasiuria. euqromatini ki genetikurad
aqtiuria.
qromonema – qromosomis nukleoproteiduli Za-
fi, warmoadgens qromatidis sigrZiv struq-
turul erTeuls. qromonema warmoadgens mi-
krofibrilebis konas, romelzec qromomerebi
ganlagebulia garkveuli rigiT. mitozisaTvis
qromosomebis mzadebis procesSi qromonema
ganicdis spiralizacias, maqsimums aRwevs me-
149
tafazaSi. telofazaSi SeimCneva qromosomebis
despiralizacia. qromonemebis mravaljeradi
replikacia, romelic mitoziT ar mTavrdeba
(endomitozi) iwvevs giganturi politenuri
qromosomis warmoSobas, romelic Sedgeba
ramdenime aseuli qromonemisagan.
qromosoma – struqtura, romelic Sedgeba dnm-
sa, postonebisa da sxva cilebis kompleqsisa-
gan. aseve rnm-s molekulisagan. erT-erTi
yvelaze ZiriTadi struqtura, romelic Sei-
cavs genetikur informacias.
qromosoma policentruli (ingl. Policentric
chromosomes) – qromosomebi, mravali cen-
tromerebiT.
qromosoma homologiuri – formiTa da geneti-
kuri struqturiT erTnairi qromosomebi, ro-
melTa erTnair lokusebSi aleluri genebia
lokalizebuli.
qromosomebi damatebiTi (B qromosomebi) – sax-
eobis qromosomis nakrebSi damatebiTi qromo-
soma. isini Cveulebriv patarebia da gansxvav-
debian ZiriTadi qromosomebisagan (A qromo-
somisagan). damatebiTi qromosomebis raodeno-
ba icvleba rogorc erTi da imave mcenaris
sxvadasxva qsovilebis ujredebSi, ise sxva-
dasxva mcenareebSi.
150
B qromosoma pirvelad aRweril iqna
a.longlis mier simindSi. rogorc wesi B qro-
mosomebi Sedgeba heteroqromatinisagan. dad-
genilia, rom B qromosoma an mavne zemoqmede-
bas axdens, an maTi moqmedeba neitraluria.
qromosomebi limitirbuli (ingl. chromosomes
Limited) – qromosomebi, romelic gvxvdeba
mxolod gansazRvrul qsovilSi.
qromosomebi rgoluri – rgoluri formis qro-
mosoma, romelic SeiZleba warmoiSvas rogorc
spontanurad, ise mutagenebiT damuSavebis
Semdeg mitozSi da meiozSi, erTi dawyvetili
qromosomis boloebis Serwymis Sedegad. rgo-
luri qromosomebi bunebriv pirobebSi Cveu-
lebriv stabiluri ar aris.
qromosomebis ricxvis mudmivoba – aris kanoni,
romlis Tanaxmadac mcenarisa da cxovelis yo-
veli saxeoba xasiaTdeba qromosomebs gark-
veuli formisa da ricxvis mudmivobiT. sasqe-
so ujredSi qromosomaTa raodenoba gan-
sazRvrulia (n haploiduria). somatur
ujredSi ormagia (2n diploiduria).
qromosomebi sasqeso – qromosomebi, romlebic
Cveulebrivi qromosomebisagan (autosomebisa-
gan) gansxvavdeba struqturiTa da funqciiT
da gansazRvravs sqesis ganviTrebas, sasqeso
151
qromosomebi ewodebaT. xy tipis mixedviT sqe-
sis gansazRvris dros sasqeso qromosomebidan
erTs ewodeba x qromosoma, meores y qromo-
soma, xolo wyviladobis dros, iqmneba xx. y qromosoma pataraa da genetikuri Tvalsazri-
siT ufro inertulia, vidre x qromosoma, ro-
melsac sxva genebTan erTad aqvs sqesis rea-
lizatoruli genebic.
qromosomebis forma (tipebi) – metafazuri qro-
mosomebis morfologiuri Tavisebureba umTa-
vresad damokidebulia qromosomis pirveladi
sartylis centromeris adgilmdebareobaze,
aseve meorad sartyelze da Tanamgzavrze.
ansxvaveben Semdegi tipis qromosomebs:
1. metacentruli – centromera mdebareobs
qromosomis centrSi da yofs mas or Tana-
bar mxarad;
2. submetacentruli – centromera odnav da-
cilebulia qromosomis centridan da qro-
mosomas yofs or araTanabar mxarad;
3. akrocentruli – centromera mdebareobs
qromosomis erT-erT mxris bolosTan ax-
los, qromosomas aqvs erTi grZeli da erTi
mokle mxari. mokle mxris garCeva metafaza-
Si Znelia;
152
4. Tanamgzavriani qromosoma – qromosomas
aqvs meoradi sartyeli da distalurad mde-
bare Tanamgzavri.
qromosomuli aberaciebi – qromosomebis
struqturis an raodenobis Secvla.
qromosomuli memkvidreobis Teoria – Teoria,
romlis Tanaxmadac qromosoma masSi lokali-
zebuli genebiT warmoadgens memkvidrulobis
materialur matarebels. es Teoria Seqmna da
eqsperimentalurad daasabuTa T. morganma Ta-
namSromlebTan erTad.
1. genebi lokalizebulia qromosomaSi;
2. genebi qromosomaSi xazobrivad arian gan-
lagebulni;
3. qromosomaSi arsebuli genebi qmnian genTa
SeWidul jgufs.
4. homologiur qromosomebs Soris adgili
aqvs ubnebis gacvlas (krosingovers).
qromosomuli mutaciebi – Sidaqromosomuli
(delecia, dublikacia, inversia) da qromoso-
maTaSorisi (translokacia, transpozicia da
struqturuli darRvevebi (delecia, defiSen-
si), rodesac qromosomebSi ikargeba memkvi-
dreobiTi informaciis mqone didi an mcire
monakveTebi, qromosomebis medialur an te-
153
lomeruli nawilisagan. qromosomaSi nawilis
amovardna xdeba ubnebs Soris gawyvetis Sem-
deg. Tu gawyveta xdeba qromosomis erT-erT
mxarSi da centromeris uqonlobis gamo mowy-
vetili bolo ujredis birTvis pirvelive
dayofisas ikargeba, qromosoma mokldeba. aseT
qromosomul danakargebs terminaluri dele-
cia anu defoSensi ewodeba.
qromosomis SigniT, erT boloSi ori
erTdrouli gawyvetisas SesaZlebelia ucen-
tromero qromosomis didi nawili amovardes,
SeerTdes boloebiT da warmoqmnas e.w. dezo-
rientirebuli rgoli, romelic droTa gan-
mavlobaSi ikargeba. darCenili qromosomebis
centromeriani da ucentromero nawilebi
erTdebian da warmoSoben ucentromero qro-
mosomas. aseT qromosomul nawilTa amovard-
nas intersticialuri delecia ewodeba.
qromosomuli nakrebi – mocemuli organizmis
ujredebisaTvis damaxasiaTebelia qromosoma-
Ta nakrebi. arCeven qromosomuli nakrebis or
tips: haploiduri nakrebi (n) momwifebuli
sasqeso ujredSi an diploiduri nakrebi (2n)
somatur ujredebSi. ganayofierebis dros
erTiandeba qromosomaTa ori haploiduri na-
krebi da warmoiqmneba zigota qromosomTa
diploiduri kompleqtiT da yvela somatur
ujreds aqvs qromosomTa diploiduri nakrebi.
meiozis dros xdeba qromosomTa ricxvis 2-
154
jer Semcireba da haploiduri gametebis war-
moqmna. Tu qromosomebis ricxvis cvalebadoba
ZiriTadi (n) raodenobis mimarT arajeradia,
aseT qromosomul kompleqss ewodeba hete-
roploiduri. mag. organizms, romelsac qro-
mosomaTa diploidur nakrebSi erTi romelime
qromosoma aklia, ewodeba monosomiki (2n-1),
xolo organizms, romelsac zedmeti qromoso-
ma aqvs diploidur nakrebSi, trisomiki (2n+1).
qromosomuli ruqa (genetikuri ruka) – qromo-
somis grafikuli gamosaxva, romelzec naCve-
nebia mocemul qromosomaSi dadgenili genTa
Soris manZili krosingoveris sixSiris mixed-
viT. qromosomis erTi bolo miiReba nulova-
nad da aqedan aiTvleba mocemul SeWidul
jgufSi yvela genebs Soris manZili morgani-
debSi. amasTan, qromosomul rukaze miTiTe-
bulia centromeris ubani. qromosomuli ruka
aigeba yoveli wyvilis homologiuri qromoso-
misaTvis. erTi qromosomis genetikur ruka
warmoadgens erT SeWidul jgufs. maSasadame,
yoveli saxeobisaTvis SeiZleba SevadginoT im-
deni qromosomuli ruka, ramdeni qromosomac
aqvs mas hiploidur nakrebSi. TiToeuli qro-
mosomuli ruka inomreba Sesabamisi qromoso-
mis nomriT
qromosomuli ruka, romelic agebulia kro-
singoveris genetikuri aRricxvis safuZvelze
155
ewodeba genetikuri ruka, sadac genebis lo-
kalizacia gansazRvrulia.
qromosomuli Sxamebi – qimiuri nivTiereba, ro-
melic arRvevs qromosomTa normalur konfi-
guracias da iwvevs piknozs; warmoqmnis xidebs,
fsevdomitozebs, mikrobirTvebs da a.S. mag:
rivanoli, tripaflavini.
qromosomuli xidi – xidi, romelic warmoiSoba
ujredis or poluss Soris mitozsa da meioz-
Si dicentruli qromatidebis daWimvis Sede-
gad. dicentruli daWimva xdeba maSin, rode-
sac ori centromera (kinetoxori) miemarTeba
sxvadasxva polusisken.
qromocentri – qromosomebis heteroqromati-
nuli ubnebis Serwymis Sedegad, warmoSobili
warmonaqmni, gansakuTrebiT damaxasiaTebelia
drozofilas sanerwyve jirkvlis qromosome-
bisaTvis.
qsantonuria – qsantinis Warbi Semcveloba Sard-
Si.
156
- S -
Sard mJava – purinebis daSlis ZiriTadi sabo-
loo produqti.
SereSevsk terneris sindromi – qromosomuli
daavadeba, romelic gamowveulia qalis orga-
nizmSi erTi x-qromosomis ar arsebobiT.
SeWiduleba – genTa Soris kavSiri, romelic ga-
moricxavs maTi damoukidebeli memkvidreobis
SesaZleblobas. SeWiduleba ganpirobebulia
erTsa da imave qromosomaSi lokalizebuli
genebiT (erT qromosomaSi lokalizebuli ge-
nebi qmnian genTa SeWidul jgufs.
Sejvareba – gansxvavebuli niSnis mqone individe-
bis Sejvareba.
Sejvareba saanalizo – genotipurad ucnobi
dominanti niSnis mqone individis recesiuli
niSnis mqone individTan Sejvareba dominanti
niSnis mqone individis genotipis dasadgenad.
Sejvareba damabrunebeli – pirveli Taobis in-
dividis Sejvareba romelime mSobelTan niSnis
gaZlierebis an recesivi niSnis mqone mSobli-
dan hibridis genotipis dadgenis mizniT.
Sejvareba reciprokuli – Sejvareba ori mSob-
liuri formisa, rodesac sxvadasxva niSnis
157
mqone individebis Sejvarebis dros – erT
SemTxvevaSi dedad airCeva dominanti niSnis
mqone individi da mamad recesivi niSnis mqone
individi (am pirvel SemTxvevas pirdapiri Sej-
vareba ewodeba (♀AA x ♂aa), xolo imave indi-
videbidan axal dedad airCeva recesiuli niS-
nis mqone da mamad dominant niSnis mqone (♀aa
x ♂AA) mas Sebrunebuli Sejvareba ewodeba.
sqesis Secvla SejvarebaSi – udidesi umrav-
lesobis saxeobebSi Sedegis Secvlas ar iwvevs.
es imiT aixsneba, rom rogorc pirdapiri, ise
Sebrunebuli Sejvarebis dros birTvuli ma-
sala, romelic akontrolebs niSnebis ganvi-
Tarebas gametaSi Tanabari raodenobiT aris
Semotanili, magram Sedegi icvleba maSin, ro-
ca Sesaswavli niSnis geni sasqeso qromosoma-
Sia lokalizebuli x qromosomaSi an y qromo-
somaSi.
es movlena, roca sqesis Secla SejvarebaSi iw-
vevs Sedegis Secvlas pirvelad aRmoaCina
morganma, roca jer mdedri wiTelTvala
Seujvara TeTrvala mamrs (pirdapiri Sejvare-
ba), xolo Semdeg TeTrTvala mdedri Seujvara
wiTelTvala mamrs (Sebrunebuli reciprokuli
Sejvareba).
158
pirdapiri Sejvareba
P T w
x U a
F1 T w U
w
mdedrebic da mamrebic wiTelTvalianebi arian
reciprokuli Sejvareba
P T a x U
w
F1 T w U
T
yvela mdedri wiTelTvala
yvela mamri TeTrTvala
Sejvareba dihibriduli – ori wyvili aleluri
geniT gansxvavebuli individebis Sejvarebaa.
dihibriduli Sejvarebis Seswavla moxerxebu-
lia mendelis cdebis mixedviT. yviTeli Sefe-
rilobis (A) gluvTesliani (B) mcenare Seuj-
vares mwvane (a) danaoWebulTeslians (b).
>w+w
>ww+
159
T AABB x U aabb
F1 AaBb
am individebis Sejvarebis Sedegad miiReba
AABb genotipis mqone hibridebi.
pirveli Taobis diheterozigoti individebis
SejvarebiT (♀AaBb x ♂AaBb) meore TaobaSi
miiReba 9 naw.yv.gl : 3 naw.yv.dan. : 3 mwv.gl. : 1
naw. mwv. danaoW. – fenotipuri Sefardeba.
genotipuri Sefardeba ki iqneba: 1AABB :
2AABb : 2AaBB : 4AaBb : 1AAbb : 2Aabb : 1aaBB : 2aaBb : 1aabb.
Sejvareba inkongruentuli – Soreuli (saxeTa-
Sorisi, iSviaTad gvarTaSorisi Sejvareba),
rodesac mSobliur formebs ara aqvT erTnai-
ri raodenobis qromosomebi an gansxvaveba da-
kavSirebulia citoplazmasTan an orivesTan
erTad. Tu Sesajvarebel saxeobebs arsebiTi
gansxvaveba aqvT citoplazmaSi, maSin Sejvare-
bis warmateba damokidebulia imaze, Tu rome-
li saxeoba aris aRebuli dedamcenared. mag.:
xorblisa da Wvavis Sejvarebis dros hibri-
duli Tesli SedarebiT advilad viTardeba,
maSin rodesac Sebrunebuli Sejvarebis dros
– Teslis ganviTareba SeuZlebelia, rac aZ-
nelebs hibriduli Teslis warmoqmnas. F1 Tao-
abAB
160
bis hibridebSi Sesajvarebeli saxeobebis geno-
mebis Seusabamobis gamo meiozSi irRveva biva-
lentebis warmoqmna, romelic iwvevs nawilo-
briv an srul sterilobas.
Sejvareba kongruentuli – Sida saxeobrivi an
monaTesave saxeobebis Sejvareba, rodesac
mSobliur formebs aqvT SeTavsebadi qromo-
somTa nakrebi. kongruentuli Sejvareba eq-
vemdebareba mendelis kanonebs. F1 Taoba Cveu-
lebriv fertiluria da xasiaTdeba normaluri
cxovelmyofelobiT.
Sejvareba monohibriduli – erTi wyvili ale-
liT gansxvavebul individTa Sejvareba, rom-
lis drosac sruli dominirebis dros F1 Tao-
bis yvela hibridul individSi vlindeba domi-
nanti niSani (erTgvarovnebis kanoni), xolo
meore TaobaSi xdeba daTiSva mSoblebis niSne-
bis mixedviT (3:1) daTiSvis kanoni.
Sejvareba polihibriduli – mravali niSniT
gansxvavebuli individis Sejvareba, polihi-
briduli Sejvareba emorCileba mendelis da-
TiSvis imave kanonzomierebebs, romelsac eq-
vemdebareba monohibriduli da dihibriduli
Sejvarebis dros daTiSva: yvela genetikuri
parametri meore Taobis polihibriduli da-
TiSvis dros SeiZleba ganvsazRvroT I cxrilis
formulis gamoyenebiT.
161
cxrili #1
sruli dominireba da sxvadasxva raodenobis wyvili
niSniT gansxvavebuli individebis Sejvarebis dros F2
TaobaSi fenotipisa da genotipis mixedviT daTiSvis
xasiaTi da hibriduli individebis raodenoba
Sejvareba
gansxva
vebul
niSanTa
wyvile-
bis
raode-
noba
warmo-
Sobili
gamete-
bis
tipebis
raode-
noba
gamete-
bis Se-
saZle-
beli
kombi-
nacie-
bis
raode-
noba
klasebis
raodenoba fenotipu-
ri
klasebis
ricxobri-
vi
Tanafar-
doba
fe-
noti-
pis
mix-
edviT
geno-
tipis
mix-
edviT
monohi-
briduli 1 21=2 41=4 21=2 31=3 3:1 dihibri-
duli 2 22=4 42=16 22=4 32=9 9:3:3:1 trihi-
briduli 3 23=8 43=64 23=8 33=27
27:9:9:9:3:3:3:1
tetrahi-
briduli 4 24=16 44=256
24=16
34=81 (3:1)4
polihi-
briduli n 2n 4n 2n 3n (3:1)n
Sejvareba safexurebrivi – rTuli Sejvarebis
nairsaxeoba, rodesac hibridizaciaSi Tanda-
TanobiT (safexurebrivad) monawileobs
(CaerTveba) ramodenime mSobliuri forma.
[(AxB)xC]xD; [(AxB)x(CxD)]xE da a.S.
Sopis papiloma – sadReisod dadgenilia, rom am
daavadebis gamomwvev viruss SeuZlia daavados
162
adamianic, magram es ar warmoadgens did saSi-
Sroebas.
Stami – mikroorganizmebis an virusebis specifi-
kuri tipi, romelsac Cveulebriv aqvs gark-
veuli genotipi da gamozrdilia gamokvleve-
bis mizniT.
Stami Hfr – E.coli Stamia, romelic CaSenebulia ge-
nomSi F faqtoriT, ris Sedegadac am Stamis
ujredebi gamoiyeneba donorebad koniugaciis
dros.
- C -
Canasaxovani plazma – memkvidruli nivTiereba,
Canasaxovani plazmis qveS veismani gulisxmob-
da ujredis anu ujredTa jgufs, romlebic
arasdros ar ganicdian diferencirebas.
CanarTebi – citoplazmaSi da zogjer birTvSic
aramudmivad arsebuli nawilakebi. CanarTebi
ujredis metaboluri produqtebia an sekre-
ciisa an pigmentebis warmoqmnis procesSi ga-
momuSavebuli nivTierebebi da pinocitozisa
da fagocitozis saSualebiT ujredis mier
garemodan STanTqmuli nawilakebia.
163
Cargafis wesi – Cargafis mier dadgenilia fun-
damentaluri debuleba molekulur genetika-
Si, romlis mixedviTac dnm-is nebismier mole-
kulaSi purinis fuZeebis jami a+g=tolia pi-
rimidinebis fuZeebis jamisa c+T (a+g=c+T);
aseve a=T; g=c.
- c -
celuloza – polimeria, mcenaris qsovilebis Se-
madgeneli nawili, gansakuTrebiT merqnisa.
centrioli – cxoveluri ujredis organoidi,
romelic ganlagebulia gayofadi ujredis
polusebze da gansazRvravs qromosomebis mo-
Zraobas polusebisaken.
centromera – qromosomis meqanikuri centri,
romelzedac mimagrebulia TiTistaras Zafebi
mitozisa da meiozis meta-anafazaSi. qromoso-
maSi mdebareobis mixedviT arCeven medianurs,
submedianurs da terminalur centromebs.
1) medianuri centromera mdebareobs qromo-
somis centrSi da qromosomas yofs or tol
mxarad 1:1 SefardebiT (mas Seesabameba me-
tacentruli qromosoma);
2) submetacentruli centromera qromosomis
centridan odnavaa dacilebuli da mxrebiT
164
qromosomas hyofs or araTanabar mxrian
qromosomad (submetacentruli).
3) subterminaluri centromera, roca cen-
tromera qromosomis centridan sakmaodaa
dacilebuli da qromosomas hyofs mkveTrad
araTanabarmxrian qromosomad 1:3 (akrocen-
truli qromosoma);
4) terminaluri centromera, roca centrome-
ra lokalizabulia qromosomis erT-erT
boloze, (telocentruli qromosoma).
Cveulebriv qromosomas aqvs erTi centro-
mera da mas monocentrul qromosomas uwo-
deben. iSviaTad gvxvdeba orcentromeriani
qromosoma da mas dicentruli qromosoma
ewodeba. zogs SeiZleba (iSviaTia) hqondes
ramdenime centromera aseT qromosomas
policentruli qromosoma ewodeba.
centromera difuzuri – zogierTi umartivesi,
mwerebisa da umaRlesi mcenaris qromosomis
centromera xasiaTdeba morfologiuri da
fiziologiuri diferenciaciis uqonlobiT.
difuzuri centromeris qromosomas ara aqvs
sartyeli (Wimi). moZraobis unari aqvs aseTi
qromosomis nebismier monakveTs, rac Sesabamis
pirobebSi iwvevs agmatofsevdopoliploidias.
cikli – periodi pirveli mitozuri gayofidan
meore mitozur gayofamde.
165
cikli ujreduli – ujredis cxovelmoqmedebis
periodi – misi warmoSobis momentidan Svi-
leuli ujredebis warmoqmnamde.
ciklopia – Tvalis erTi orbitis arseboba, ro-
melic mdebareobs Sublis Sua xazze da Seicavs
erT an or Tvalis kakals.
cistroni – genis bioqimiuri funqciis erTeuli.
cistroni aris genis nawili, romelic atarebs
cilis molekulis agebulebis Sesaxeb infor-
macias.
citogenetika – mecniereba, romelic Seiswavlis
organizmis memkvidrulobasa da cvalebadobas
ujredul struqturebTan, upirvelesad qro-
mosomebTan dakavSirebiT.
citozini – azotovani fuZe (pirimidinis) Sedis
dnm-is da rnm-is nukleotidebis Semadgenlo-
baSi citozinis komplementaluri fuZea gua-
nini (purinis).
citokinezi (citotomia) – ujredis gayofa, mi-
tozis dasasruls Cveulebriv telofazaSi ek-
vatorul zonaSi mitozuri gayofis TiTista-
ras Zafebi – endoplazmuri badis elementeb-
Tan erTad axali ujreduli garsis masalas
warmoqmnian, citokinezi mTavrdeba telofa-
zis damTavrebis Tanadroulad an cota mog-
vianebiT.
166
citologia – mecniereba ujredis Sesaxeb. is
Seiswavlis ujredis funqcias (cxovelmoqme-
debas) da struqturas (agebulebas).
citomiqsisi – ori ujredis qromosomebis Serwy-
ma ufro viwro gagebiT erTi ujredis qro-
matinis mxolod nawilis Serwyma meore ujre-
dis qromosomebTan.
- j -
jiSi – sasoflo-sameurneo TvisebebiTa da mor-
fologiuri niSnebiT msgavsi erTi kulturis,
erTnairi warmoSobis mcenareTa jgufi, ro-
melic gamravlebulia garkveul bunebriv da
sawarmoo pirobebSi mosavlianobisa da pro-
duqtiulobis xarisxis gazrdis mizniT.
jiS-kloni – jiSi, romelic miRebulia vegetati-
urad momravle kulturebSi gadarCevis gziT
da warmoadgens erTi klonidan gamravlebul
Taobas. jiS kloni maRali donis gamoTanabre-
bulobiT xasiaTdeba, romelic mxolod bune-
brivi mutaciebiT irRveva.
jiS-kontroli – jiSi, romelsac adareben mo-
savlianobisa da sxva sameurneo da biologi-
uri niSnebis mixedviT yvela sxva sacdel ji-
167
Sebs. jiS-kontroli SeiZleba iyos sawyisi ji-
Si.
jiSi-xazobrivi – TviTmtveria kulturebis
(xorblis) jiSi, romelic miRebulia bunebrivi
populaciebidan individualuri gadarCevis
gziT da warmoadgens erTi elituri mcenaris
gamravlebul STamomavlobas.
jiSi hibriduli – jiSi, romelic miRebulia hi-
briduli populaciebidan SejvarebiT da Semd-
gomi gadarCevis gziT.
- h -
haploidia – genomuri mutacia, romlis drosac,
somaturi ujredebi Seicaven qromosomaTa
erTmag (n=1) nakrebs.
hardi-vainbergis formula – gamoxatavs sqeso-
brivad momravle populaciebSi genebis sixSi-
ris wonasworobis pirobebs. es formula Tana-
medrove populaciuri genetikis qvakuTxedTa.
hemoglobini – sisxlis wiTeli sxeulakebis
(eriTrocitebis) mRebavi nivTiereba, romelic
Seicavs rkinas. sisxlis pigments Jangbadi ga-
daaqvs filtvebidan qsovilebSi.
168
hemizigoturoba – mamakacebSi recesiuli genis
fenotipuri gamovlineba. geni imyofeba x an y qromosomis ara homologiur ubanSi (lokus-
Si).
hemofilia (A da B) – x-qromosomasTan SeWiduli
daavadebaa, memkvidrulobis recesiuli tipiT,
romelic ganapirobebulia sisxlis Sededebis
VIII da IX faqtoriT.
hermafroditizmi – erTi individisaTvis orive
sqesis niSnebis arseboba.
heterozigoti – individi, romelsac somatur
ujredSi aqvs erTi alelis sxvadasxva geni.
heterozisi – cxovelunarianobisa da produqti-
ulobis gadideba pirveli Taobis hibridebSi
mSoblebTan SedarebiT (hibriduli Zala).
heterokarioni – somaturi ujredi, romelic
Seicavs sxvadasxva ujredis or birTvs.
hibridizacia – genotipebiT gansxvavebul indi-
vidTa Sejvareba.
hidrocefalia – tvinis parkuWebsa da Tavistvi-
nis garsqveSa sivrceebSi Tavzurgtvinis siT-
xis Warbi dagroveba.
169
hinandromorfizmi – sxvadasxva somatur
ujredSi, qromosomebis sxvadasxva raodeno-
biT Semcveloba.
hipergenitalizmi (hipergonadizmi) – asakTan
Seusabamo adreuli sqesobrivi ganviTareba.
hiperemia – sisxlis didi raodenobiT dagroveba,
sxeulis romelime nawilSi an organoSi.
hiperkeratizmi – kanis epidermisis rqovana Sris
zedmetad gasqeleba.
hiperkinezi – uneblie moZraoba, kankalis, kun-
Tebis krunCxviTi SekumSvis da sxva saxiT, ga-
mowveulia tvinis didi naxevarsferoebis qer-
qis moqmedebis darRvevis dros.
hipernefroma Tirkmlis – hipernefroituli ki-
bo.
hiperplazia – qsovilebis struqturuli ele-
mentebis raodenobis momateba maTi Warbi
axalwarmoqmnis gziT.
hipertelorizmi – Tvalebis kideebs Soris man-
Zilis gazrda.
hipertrofia – qsovilis an organos momateba
moculobaSi, misi Semadgeneli elementebis
moculobaSi gazrdis Sedegad.
170
hiperhidrozi – oflis gamoyofis gaZliereba,
saofle jirkvlebis funqciis gaZlierebis ga-
mo.
hipogonadizmi – sasqeso jirkvlebis ukmariso-
bis yvela formis aRmniSvneli cneba paTolo-
giuri mdgomareoba, romelsac axasiaTebs Sina-
gani da garegani sasqeso organoebisa da meo-
reuli sasqeso niSnebis ganuviTarebloba.
hipoTeza mari laionisa – hipoTeza sasqeso
qromosomebis mixedviT qalis mozaicizmis Se-
saxeb, romelic qalis organizms sZens araxel-
sayreli pirobebisadmi gamZleobas.
hipoplazia Tandayolili – organos ganuviTa-
rebloba, romelic gamoixateba masis an zomis
SemcirebaSi.
hipospadia – Sardsadenis qveda nawilis naprali
misi gareTa xvrelis gadaadgilebiT.
hipotelorizmi – TvalbudeTa SigniTa kideebs
Soris manZilis Semcireba.
hipofizis simsivneebi – hipofizSi gvxvdeba
Semdegi saxis simsivneebi: adenomebi,
kraniofaringiomebi, ufro iSviaTad
fibrosomebi, angiomebi, sarkomebi.
hipocistonuria – meTioninis cvlis moSliT
gamowveuli memkvidruli daavadeba, romli-
171
saTvisac damaxasiaTebelia SemaerTebeli
qsovilis nervuli, Zval-kunTovani da gul-
sisxlZarRvTa sistemebis dazianeba.
hipohaploidia – individi an ujredi, romelTa
haploidur nakrebs aklia erTi an ramdenime
qromosoma.
hirsutizmi – mamakacis tipis zedmeti Tmianoba
gogonebSi.
histidinemia – histidinis cvlis moSliT
ganpirobebuli memkvidruli daavadeba, rome-
lic vlindeba bavSvis nervul-fsiqikuri
ganviTarebis CamorCenis formiT.
histidini – erT-erTi aminmJava, romelic Sedis
cilaTa umetesobis SemadgenlobaSi.
homozigoti (homozigoturi) – individi,
romelsac somatur ujredSi aqvs erTi alelis
erTnairi varianti (AA,aa).
homogameturi sqesi – sqesi, romelic meiozis
procesSi erTi saxis gametas warmoqmnis. mag.
adamianSi da ZuZumwovara cxovelebis mdedrsa
da frinvelebSi mamrebs aqvT wyvili xx qromosoma da isini homogameturi sqesia,
warmoqmnis x-qromosomian gametebs.
homologiuri qromosomebi – diploidur
organizmSi qromosomebi romlebsac aqvT
172
erTnairi forma, zoma da genTa erTnairi
nakrebi.
homunkulusi – mecnierebis istoriaSi –
hipoteturi miniaturuli arseba, romelic
aris spermatozoidSi an kvercxujredSi,
romlisganac fexmZimobis dros bavSvi
ganviTardeba.
hormonebi – hormoni anu inkreti – Sinagani
sekreciis jirkvlebis mier sinTezirebuli
nivTierebebia, zogierTi hormoni struqturis
mixedviT miekuTvneba proteinebs, mag. tvinis
danamatis – hipofizis wina wilis hormoni,
zogi oqtapeptidia hipofazis ukana wilis
hormoni. hormonebis mesame jgufi steroi-
duli xasiaTisaa – Tirkmelzeda jirkvlis
hormonebi. hormonebi pirdapir gadadis
sisxlSi, limfaSi da gamoitaneba jirkvlidan.
humori – (berZ. humor – siTxe) – sxeulis
siTxeebia: ujredgareTa siTxe, qsoviluri
siTxe, limfa, sisxli.
173
leqsikonis Sedgenisas gamoyenebulia Semdegi literatura:
1. g. giorgaZe, g. beriSvili, r. fanculaia –
citologiur-genetikur onkologiuri leqsi-
konis cnobari (1978).
2. T. leJava – adamianis genetika, 1998.
3. T. leJava – ujredis genetika, 2004.
4. Р. Ригер, А. Михаэлис – Генетический и цитогенетический словарь (1967).
5. Г.В. Гуляев, В.В. Мальченко – Словарь терминов по генетике. Словарь терминов по генетике, цитологии, селекции, семеноводству и семеноведению (1983).
6. Е.И. Морозов, Е.И. Тарасевич, В.С. Анохина – Генетика в вопросах и ответах (1989).
7. Р.Г. Заяц, В.Э. Бутвиловский, И.В. Рачковская, В.В. Давыдов – Общая и медицинская генетика (2002).
8. А.Ю. Асанов, Н.С. Демикова, С.А. Морозов – Основы генетики (2003).
9. Б. Гутман, Э. Гриффитс, Д. Сузуки, Т. Куллис – Генетика (2004).