Astronomijos istorija

AstronomijaDarbą paruošė

Kauno ,,Saulės” gimnazijos2F klasės mokinėEmilija Dryžaitė

2015

Turinys

• Astronomijos samprata• Astronomijos reikšmė• Astronomijos mokslo raida• Astronomų prietaisai• Astronomija Lietuvoje

Astronomijos samprata

Astronomija – mokslas apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą.

Astronomijos reikšmė

Astronomija padeda pažinti dangaus kūnus,visatą. Ji padeda nustatyti tikslų laiką, įvairių Žemės vietų geografines koordinates, iš kosmoso žvalgyti mūsų planetos gamtos išteklius. Astronomijos atradimai taip pat skatina kitų mokslų raidą.

Astronomijos mokslo pradžia

Pirmosios astronomijos žinios pradėtos kaupti jau nuo seniausių laikų, tačiau rimtai sistematizuotos jos tik ~ 3000 m. pr. m. e. senovės civilizacijose, tokiose kaip Senovės egiptas, Babilonija, Finikija, Kinija ir Majai.

Apie 4000 m. pr. m. e. egiptiečiai sudarė saulės kalendorių ir gana tiksliai nustatė metų trukmę. Pagal šį kalendorių, metai prasideda, kai pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį horizonte po 2 mėnesių nematomumo periodo (maždaug po 70 parų)

Pirmasisis saulės kalendorius

4000 m. pr. m. e. egiptiečių sudarytas

saulės kalendorius

Babilonijoje 721 m. pr. m. e. aprašytas mėnulio užtemimas, iš ten iki mūsų laikų išlikęs paros dalijimas į 24 valandas.

Astronomijos mokslo raida

Babilonija II-I tūkst. pr. m. e.

IV amžiuje pr. m. e. graikų filosofas ir matematikas Pitagoras patobulino Talio pasaulėvaizdį . Jis nustatė, kad Žemė yra rutulys, laisvai skriejantis erdvėje, o aplink ją skrieja Saulė, Mėnulis, žvaigždės ir planetos.


Talis Miletietis

624– 546 m. pr. m. e.

Pitagoras Samietis 582 – 496 m. pr. m. e.

VI amžiuje pr. m. e. graikų filosofas, Europos filosofijos ir mokslo pradininkas Talis įsivaizdavo plokščią Žemę, apgaubtą žvaigždėto dangaus.


Klaudijus Ptolemėjus~ 90 – ~ 168 m.

~ 140 m. Graikų geografas, astronomas ir astrologas sudarė svarbiausią tų laikų astronominį veikalą „Almagestas“. Į jį buvo sudėtos visos iki tol sukauptos astronominės žinios. „Almageste“ buvo žvaigždžių katalogas, aprašyti 48 žvaigždynai, suformuluota geocentrinės sistemos sąvoka. Ilgus metus ši knyga buvo navigacijos pagal žvaigždes vadovėlis.

Geocentrinė sistema - įsivaizdavimas, kad Žemė yra nejudantis visatos centras, aplink kurį skrieja Saulė ir kiti dangaus kūnai. Šis pasaulėvaizdis gyvavo iki XVI a.vidurio.

Geocentrinė sistema


Mikalojus Kopernikas

1473 – 1543 m

XVI a. Viduryje lenkų astrononomas Mikalojus Kopernikas paskelbė heliocentrinę Saulės sistemos teoriją, kuri neigė tuo metu įsigalėjusią geocentrinę teoriją, teigusią, kad Žemė yra Visatos centras.

Heliocentrinė Saulės sistema

Heliocentrinė Saulės sistema teigė, jog visatos centre yra ne Žemė, o Saulė ir aplink ją apskritimais skriejanti Žemė ir kitos planetos.

Astronomijoje naudojami prietaisai

Astroniminiai stebėjimai ypač pakito, kuomet buvo sukonstruotas pirmas prietaisas, padedantis stebėti dangaus kūnus – teleskopas. Šį prietaisą 1610 m. pirmasis astronomijoje panaudojo italų astronomas Galilėjas Galilėjus.

Galilėjas Galilėjus ir jo sukurtas teleskopas


Galilėjas Galilėjus dirbdamas teleskopu atrado :

• Mėnulio kalnus• Keturis Jupiterio palydovus• Saulės dėmes• Įrodė, kad Paukščių taką sudaro atskiros žvaigždės

Po Galilėjo Galilėjaus atradimų, astronomijos mokslas toliau sėkmingai tobulėjo


Dirbtinis palydovas – objektas, tam tikra orbita skriejantis apie kitą (astronominį) objektą. Dirbtiniais palydovais tiriamos planetos, jų aplinka, tarplanetinė erdvė. Taip pat naudojamas ryšiams, meteorologinėms prognozėms, žemės paviršiaus atvaizdui sudaryti, prietaisų vietai nustatyti ir kt.

Norėdami plačiau tirti visatą, žmonės sukūrė kosmines observatorijas, palydovus. Pirmasis dirbtinis palydovas Sputnik 1 paleistas 1957 m. spalio 4 d. Sovietų Sąjungoje.

Sputnik 1. 1957 m.


Po ketverių metų (1961 m.) ,siekiant dar geresnių rezultatų, JAV įvyko du pirmieji pilotuojami bandymai, kurių metu, naudojant „Redstone“ raketas, į kosmosą buvo iškelti pirmieji amerikiečių astronautai.

„Redstone“ raketa

Pirmasis kosmonautas buvo Jurijus Gagarinas. 1961 m. balandžio 12 d. jis tapo pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą


Nuo XX a. Šeštojo dešimt-mečio pradėti gaminti kosminiai zondai (nepilo-tuojami erdvėlaiviai) t.y automatiniai kosminiai aparatai, tiriantys Saulės sistemos kūnus.Zondai skriedami pro tam tikrą dangaus kūną, jį fotogra-fuoja ir nuotraukas siunčia į žemę.

Marso zondas

Astronomija Lietuvoje

Astronomija, kaip mokslas, Lietuvoje pradėtas plėtoti tik 1579, kuomet buvo pastatytas seniausias ir didžiausias Lietuvoje esantis, Vilniaus Universitetas. Kiek vėliau, 1753 m., tame pačiame universitete buvo pastatyta astronomijos observatorija, kuri ypač suklestėjo ir išgarsėjo pasaulyje.

Vilniaus Universitetas VU astronomijos observatorija


Lietuvos mokslų akademijos oservatorija Molėtuose

Astronomijos plėtimasis Lietuvoje dar labiau paspartėjo, kuomet Molėtų rajone, ant Kaldinių kalno, 1969 m. buvo įsteigta Lietuvos mokslų akademijos osbservatorija.


Po ketverių metų, kuomet įsikūrė Molėtų observatorija, buvo įkurta Lietuvos astronomijos draugija, kuri veikė iki 1990 m. Draugijai baigus veiklą, 1991–1994 m. jos vietą užėmė Lietuvos astronominė taryba. O šiai sustabdžius veiklą, 1995 m. įkurta astronomus ir astronomijos mėgėjus vienijanti organizacija - Lietuvos astronomų sąjunga.

•http://lt.wikipedia.org/wiki/Astronomija•V. Valentinavičiaus ir Z.Šliavaitėsvadovėlis ,,Fizika 10” psl.137-1400

Šaltiniai

Education

Astronomijos istorija