Longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas

Longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas

III etapo rezultatai

Vilnius2015 09 29

Tyrėjų grupė

Vadovė – dr. Jūratė Valuckienė, Šiaulių universitetasNariai: • Prof. dr. Eglė Katiliūtė, Kauno technologijos

universitetas • Doc. dr. Berita Simonaitienė, Kauno technologijos

universitetas • Doc. dr. Brigita Stanikūnienė, Kauno technologijos

universitetas • Sigitas Balčiūnas, Šiaulių universitetas

Projekto “Lyderių laikas” nuostatos ir susitarimai

• Mokinių mokymasis yra švietimo lyderių veiklos epicentras.

• Švietimo lyderis pirmiausia yra lyderis mokymuisi.

• Lyderystė traktuojama kaip procesas, o ne padėtis, kurią asmuo oficialiai užima organizacijoje.

• Švietimo lyderystei stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visais švietimo lygmenimis.

Tyrimo probleminiai klausimai

• Kokia yra lyderystės mokymuisi raiška Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose?

• Kaip siejasi mokyklos vadovų ir mokytojų lyderystė mokymuisi?

• Koks yra švietimo skyriaus vaidmuo, palaikant lyderystę mokymuisi mokyklose?

• Koks yra lyderystės mokymuisi poveikis mokykloje vykstantiems mokymo(si) procesams ir mokinių pasiekimams?

Tyrimo tikslas Nustatyti lyderystės mokymuisi raišką bendrojo

ugdymo mokyklose, įvertinant projekto „Lyderių laikas“ veiklų paveikumą.

Lyderystės mokymuisi subjektai: • mokyklų direktoriai • viduriniosios grandies vadovai• metodinių ir kitų mokytojų grupių vadovai• mokytojai• savivaldybės švietimo padalinio specialistai

LYDERYSTĖS PROJEKCIJOS ŠVIETIME

Teorinės tyrimo prieigos

Bass transformacinės lyderystės modelis (pagal Sosik, Jung, 2010)

TRANSFORMACINĖ LYDERYSTĖ

Lyderio įtaka

Įkvepianti motyvacija

Intelektualus stimuliavimas

Asmeninis dėmesys

PARTNERYSTĖ SU ŽEMESNIŲ PASIEKIMŲ MOKYKLOMIS

PARTNERYSTĖ SU ŽEMESNIŲ PASIEKIMŲ MOKYKLOMIS

STRATEGINIS ĮŽVALGUMAS

STRATEGINIS ĮŽVALGUMAS

ORGANIZACIJOS VYSTYMAS

ORGANIZACIJOS VYSTYMAS

ASMENINIS TOBULĖJIMAS

ASMENINIS TOBULĖJIMAS

MOKYMO IR MOKYMOSI VALDYMAS

MOKYMO IR MOKYMOSI VALDYMAS

PASEKĖJŲ KOMPETENCIJŲ

VYSTYMAS

PASEKĖJŲ KOMPETENCIJŲ

VYSTYMAS

MORALINIS TIKSLAS

Sisteminės lyderystės modelis (Hopkins ir Higham, 2007)

Sisteminis besimokančios organizacijos modelis (Senge, 1990)

Teorija, metodai ir priemonės

Infrastruktūros naujovės

Gilaus mokymosi ciklas: ilgalaikių pokyčių

sritis

Požiūriai ir įsitikinimai

Įgūdžiai ir gebėjimai

Žinios ir supratimas

Pagrindinės idėjos

Organizacinė struktūra:

veiksmų sritis

Organizacinė struktūra:

veiksmų sritis

Lyderystės mokymui modelis (Hallinger, Murphy, 1985)

Suformuluoti aiškius mokyklos tikslus

Komunikuoti aiškius mokyklos tikslus

Prižiūrėti (saugoti) mokymui skirtą laiką Skatinti mokinius

Skatinti mokytojus

Palaikyti aukštą skaidrumo lygį

Remti profesinį tobulinimąsi

Stebėti mokinių pažangą

Koordinuoti ugdymo turinį (curriculum)

LYDERYSTĖ MOKYMUI

Valdyti ugdymo turinį

ir mokymo procesą

Apibrėžti mokyklos

misiją

Užtikrinti palankią mokyklos mokymosi

aplinką

Prižiūrėti ir vertinti mokymo procesą

Pasidalytosios lyderystės modelis (Harris, 2011)

Organizacijos ir individualūs

mokymosi rezultatai

Pasidalytoji lyderystė

Tarp mokyklų


Už mokyklos ribų


Mokyklose

LYDERYSTĖS MOKYMUISI MODELIS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE

Integruotas penkių principų lyderystės mokymuisi modelis

(pagal Swaffield ir MacBeatch, 2009)

Lyderystės mokymuisi raiškos modelis

Dėmesys mokymuisi ir pažangai

Sąlygos mokymuisi

Dialogas apie mokymąsi ir lyderystę


Rezultatas(i)Tikslai ir

įsipareigojimaiAtskaitomybė ir

įsivertinimas

Duomenimis grįsti sprendimai

LYDERYSTĖS RAIŠKOS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE

TYRIMO METODOLOGIJA

Grupinė diskusija su Švietimo ministerijos darbuotojais (N= 12)

Mokymosi pasiekimaiVBE PUP2013 m. ir 2014 m.

Mokyklų direktorių apklausa (N=101 )

Mokinių apklausa(N= 3935)

Tėvų apklausa(N=941 )

Savivaldybių švietimo padalinių apklausa (N=109)

Kiekybinis tyrimas

Pedagogų apklausa (N= 1833)

Lyderystės mokymuisi sąsajos

Atvejų analizė(3 atvejai)

Savivaldybių lyderystės modelių analizė

Grupinės diskusijos su mokytojais(N= 53)

Grupinės diskusijos su mokyklų vadovais (N= 14)

Grupinės diskusijos su savivaldybės darbuotojais (N= 14)

Lyderystės mokymuisi raiška

Lyderystės mokymuisi raiškos bendrojo ugdymo mokykloje tyrimo dizainas

Lyderystės mokymuisi kiekybinio tyrimo modelis

Švietimo skyriaus lyderystė

mokymuisi

Viduriniosios grandies

vadovų lyderystė

mokymuisi

Mokymo organizavimas Mokymosi rezultatai (VBE, PUP rezultatai)

Mokyklos direktoriaus lyderystė mokymui

Mokytojų lyderystė

mokymuisi

Mokyklos aplinka

Bendroji lyderystės mokymuisi tyrimo imties charakteristika

Tikslinė grupė Dalyvavo „Lyderių laiko“ projekte

Nedalyvavo „Lyderių laiko“ projekte

Iš viso

Mokytojų apklausa Savivaldybių skaičius 15 15 30 Mokyklų skaičius 75 34 109 Respondentų skaičius 1163 670 1833

Mokyklų direktorių apklausa

Respondentų skaičius 70 31 101

Savivaldybių švietimo padalinių darbuotojų apklausa

Savivaldybių skaičius 12 31 43 Respondentų skaičius 35 74 109

Mokinių apklausa Mokyklų skaičius 28 30 58 Mokinių skaičius 1655 2270 3935

Tėvų apklausa Mokyklų skaičius 32 26 58 Tėvų skaičius 585 356 941

IŠ VISO RESPONDENTŲ 3508 3401 6909

Lyderystės mokymuisi plėtojimo savivaldybėje atvejo analizės modelis

Švietimo skyriaus lyderystė

Mokyklos direktoriaus lyderystė mokymui

Viduriniosios grandies vadovų

lyderystė mokymuisi

Mokytojų lyderystė mokymuisi

Mokyklos aplinka

Savivaldybės lyderystės modelis

Statistinė lyderystės mokymuisi raiška

Sutelktų diskusijų grupių imties charakteristikos

Savivaldybė Tikslinė grupė Iš visoMokytojai Mokyklų vadovai Steigėjo

atstovai

Kėdainių rajono 16 5 5 26

Šiaulių miesto 7 3 4 14

Prienų rajono 30 (dvi grupės: 19 ir 11)

6 5 41

Iš viso 53 14 14 81

LYDERYSTĖS MOKYMUISI RAIŠKA: LIETUVOS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ KAITOS PRAKTIKOS

Tyrimo rezultatai ir išvados

„Lyderių laikas“ veiklų vertinimas Projekte dalyvavusių mokytojų ir vadovų nuomonė (N=1233)

Knygų vertimą, leidybą ir pristatymą švietimo bendruomenei

Savivaldybių lyderystės modelių kūrimą ir jų įgyvendinimą

Virtualią lyderių laiko aplinką (tinklalapį „Lyderių laikas“)

Dalijimąsi gerąja praktika tarp savivaldybių ir mokyklų

Neformalias lyderystės studijas* (N=201)

Projekto dalyvių vizitus į užsienio šalis

Lyderystės studijas magistrantūroje* (N=73)

0% 20% 40% 60% 80% 100%

18%

19%

23%

28%

33%

39%

59%

61%

56%

66%

52%

47%

48%

29%

20%

24%

10%

19%

19%

11%

10%

Labai gerai Gerai Patenkinamai Blogai

Savivaldybių lyderystės plėtros modelių vertinimas Projekto mokyklų vadovų ir mokytojų (N=1233) ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų (N=109) nuomonė

Labai gerai Gerai Patenkinamai Blogai Nežinau0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

15%

47%

21%

1%

16%

36%

61%

4%0%

Mokyklų personalas Savivaldybių specialistai

Projekto „Lyderių laikas“ idėjų sklaida šalies mokyklose (N=101)

Idėjos yra kartu aptariamos ir įgyvendinamos

Bandoma jas taikyti individualiai

Idėjos yra aptariamos, tačiau dar neįgyvendinamos

Nesidomima šiuo projektu

0% 20% 40% 60% 80% 100%

27%

40%

27%

7%

84%

14%

1%

0%

Dalyvavusios mokyklos Nedalyvavusios mokyklos

Lyderystės mokymuisi dimensijų raiška projekte „Lyderių laikas“ dalyvavusiose ir nedalyvavusiose mokyklose. Mokyklų vadovų ir mokytojų apklausa (vidurkis skalėje nuo 1 iki 5)

Lyderystės mokymuisi raiškos vertinimo skalėsAr mokykla yra projekto „Lyderių laikas“ dalyvė?

d**Ne (Nmokyklų=31) Taip (Nmokyklų=72)Dėmesys mokymuisiAukšti direktoriaus lūkesčiai dėl mokyklos rezultatų 4,1 4,1 0,01

Mokytojų orientacija į mokinių mokymosi sėkmę 3,95 3,98 0,11

Sąlygos mokymuisi Parama ir pagarba mokytojo darbui 3,91 4 0,23

Direktorius, kaip ugdymo profesionalas 3,99 4,01 0,01

Dialogas apie mokymąsi Atviras mokytojų dialogas apie ugdymą* 3,92 4,01 0,38

Direktoriaus dėmesys mokinių mokymosi sėkmei* 3,95 3,96 0,005

Pasidalytoji lyderystė Mokytojų iniciatyvi veikla tobulinant mokyklą 3,98 4 0,003

Tikėjimas vadovų lyderyste 3,92 4 0,19

Mokytojų lyderystės pripažinimas ir palaikymas* 3,68 3,8 0,41

Mokytojų tarpusavio pagalba* 3,84 3,95 0,32

Tėvų ir mokinių iniciatyvų palaikymas* 4,07 4,15 0,28

Pasidalytoji atskaitomybė Mokyklos susitarimai dėl veiklos prioritetų 4,14 4,2 0,21

Vadovų komandos įsipareigojimas ugdymui 3,99 4,08 0,23

Direktoriaus atsidavimas mokyklai 4 4,05 0,09

Lyderystės mokymuisi raiška mokykloje (N=1855)

Lyderystės mokymuisi dimensijų sąsajosDirektoriaus lyderystė mokymuisi

Vadovų komandos įsipareigojimas ugdymui

Mokytojų iniciatyvus veikimas mokyklos tobulinimui

Parama ir pagarba mokytojo darbui

Mokyklos susitarimai dėl veiklos prioritetų

Mokytojų lyderystės pripažinimas ir palaikymas

Atviras mokytojų dialogas apie ugdymą

Mokytojų tarpusavio pagalba

0,81 0,620,690,75

0,29

0,36

0,29

0,11

0,300,120,48

0,36

0,430,12

Mokyklos direktoriaus lyderystės mokymuisi vertinimas (N=1833, mokyklų svoris vienodas)

Iškelia mokinių interesus aukščiau už savo asmeninius ar politinius siekius / ambicijas

Asmeniškai domisi kiekvieno mokytojo profesiniu tobulėjimu

Žino, kas vyksta klasėse

Supranta, kaip mokiniai mokosi

Kelia aukštus standartus mokinių mokymuisi ir rezultatams

Inicijuoja produktyvias diskusijas dėl mokymo(si) gerinimo

Mano, kad vadybinės veiklos prioritetas yra mokymo(si) tobulinimas

Sprendimus apie svarbius mokyklos pokyčius grindžia ugdymo tyrimų rezultatais

Aktyviai klausia visų nuomonės, gilinasi į kitų požiūrius

Mokosi kartu su mokytojais, kaip pagerinti mokinių mokymą(si)

Išmano ir gali diskutuoti apie mokinių mokymą(si) ir didaktines sistemas

Pasitiki mokytojais lyderiais

Tarnauja visos mokyklos, o ne atskirų mokytojų grupių interesams

Kelia aukštus reikalavimus visų mokytojų darbui

Yra įsipareigojęs mokyklos vertybėms ir tiki jos ateitimi

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

22.2

22.8

23.3

23.6

25.0

25.0

26.6

27.3

28.2

28.8

31.6

33.0

34.8

37.5

42.1

44.7

49.6

56.8

61.7

59.4

58.7

51.4

58.0

52.2

55.1

51.7

52.4

49.0

52.6

49.1

22.0

13.6

11.2

9.0

7.4

4.9

16.8

7.7

6.1

7.4

9.6

10.0

7.5

4.3

5.9

8.8

12.1

7.4

4.9

7.6

10.5

4.8

6.3

11.2

7.7

6.4

3.6

6.7

4.9

Visiškai sutinku Daugiau sutinku, nei nesutinku Nežinau Daugiau nesutinku, nei sutinku Visiškai nesutinku

Lyderystės mokykloje įtaka pagrindinio ugdymo pasiekimams

Direktoriaus įsipareigojimas mokyklai

Direktoriaus dėmesys mokymuisi

Direktoriaus lūkesčiai mokyklos rezultatams

Direktoriaus lyderystė mokymuisi

Lyderystės pripažinimas ir palaikymas


Mokytojų orientacija į mokinių mokymosi rezultatą

Pagrindinio ugdymo pasiekimai

0,760,800,73

0,820,63

0,150,14

0,55

0,13-0,06

Lyderystės mokykloje įtaka brandos egzaminų rezultatams

Direktoriaus įsipareigojimas mokyklai

Direktoriaus dėmesys mokymuisi

Direktoriaus lūkesčiai mokyklos rezultatams

Direktoriaus lyderystė mokymuisi

Lyderystės pripažinimas ir palaikymas


Mokytojų orientacija į mokinių mokymosi rezultatą

Brandos egzaminų rezultatai

0,780,820,75

0,79

0,36

0,040,70

0,13

-0,010,19

Savivaldybės lyderystės dimensijų raiškos vertinimo skirtumai Mokyklų vadovų ir mokytojų apklausa (vidurkis skalėje nuo 1 iki 5)

Mokyklos ir skyriausi sąveikos vertinimo skalės

Ar mokykla yra projekto „Lyderių laikas“ dalyvė

d **Ne (Nmokyklų=31)Taip

(Nmokyklų=72)Švietimo skyriaus ir mokyklų veikimas kartu*

3,42 3,6 0,42

Švietimo skyriaus iniciatyva imtis sisteminės kaitos*

3,38 3,61 0,56

Unikalių lyderystės plėtros modelių įgyvendinimas vietos savivaldos lygmenyje

Atvejų analizės rezultatai

Savivaldybės lyderystės modelių kūrimo ir įgyvendinimo vertinimas

Visos LL projekte dalyvavusios mokyklos

Kėdainių r.

Prienų r.

Šiaulių m.

0% 20% 40% 60% 80% 100%

15%

11%

15%

24%

47%

52%

51%

49%

21%

18%

22%

13%

16%

17%

11%

13%

Labai gerai Gerai PatenkinamaiBlogai Nežinau

Unikalių savivaldybės lyderystės plėtros modelių kryptys

• Veiksminga lyderystė – Kėdainių rajono lyderių klubo veikla švietimo bendruomenei: vadovų iniciatyva stiprinant lyderystę mokymuisi.

• Socialinių kompetencijų ugdymo sistemos sukūrimas Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose: sisteminis ugdymo inovacijos diegimas ir palaikymas.

• Mokytojų kūrybiškumo ir lyderystės plėtra Prienų rajone: įsipareigojimas refleksyviam dialogui.

Mokyklų skirtumai vertinant dvi lyderystės dimensijas (vidurkis z-skalėje)

Rekomendacijos

Švietimo politikams ir administratoriams

• Rekomenduojamas tinkline partneryste grindžiamas Švietimo skyriaus darbo su mokyklomis modelis, veiksmingiau palaikantis lyderystės mokymuisi raišką mokyklose.

• Siūloma permąstyti švietimo skyriaus funkcijas ir ryšius su mokykla, įvertinant jų paveikumą mokinių mokymosi pasiekimų gerinimui.

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovams

• Rekomenduojama vadybiniais veiksmais ir sprendimais įprasminti ir demonstruoti mokyklos veiklos prioritetus.

• Siūloma incijuoti ir palaikyti disciplinuotą dialogą ugdymo ir mokymosi klausimais.

• Rekomenduojama skirti dėmesį viskam, kas daro tiesioginę įtaką mokinių ir visos bendruomenės mokymuisi: pradedant ugdymo turiniu ir baigiant tėvų dalyvavimu ugdymo procese.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams

Plėtoti lyderystės mokymuisi raišką:• keliant iniciatyvas ir telkiant kolegas mokinių

mokymuisi ir pažangai;• kuriant kolegialaus mokymosi tradiciją;• vystant atvirą, duomenimis grįstą dialogą

apie mokinių mokymąsi;• dalinantis lyderyste su kolegomis ir suvokiant

lyderio atsakomybes

Projekcijos ateičiai arba vietoje apibendrinimo... (1)

• Lyderystės mokymuisi plėtra sėkminga konkrečios ugdymo inovacijos planavimo ir įgyvendinimo atveju.

• Mokymosi inovacija (tiek mokinių, tiek personalo) yra ne tik lyderystės švietime plėtotės tikslas, bet ir turinys bei pagrindinė priemonė.

• Efektyvus būdas mokytojų lyderystei plėtoti – profesinio tobulinimosi, ypač kolektyvinio patirtinio mokymosi, sistemos ir tradicijų kūrimas.


• Lyderystės formų plėtotė nesuteikiant jai konkretaus turinio (lyderystė dėl lyderystės) yra mažiausiai veiksmingas lyderystės mokymuisi vystymo būdas.

• Lyderystės plėtojimas naudojant lozungus „būk iniciatyvus“, „būk lyderis“ ir pan. yra neperspektyvi ir mokinių lyderystės kompetencijų ugdymo atveju.


Iš tikrųjų, šis projektas labai orientuotas į žmogiškąjį faktorių. Ne kažkokių priemonių įsigijimą, bet į bendradarbiavimą, ypatingai bendradarbiavimą tarp visų lygmenų, ką ne kiekvienas projektas turi. Dažniausiai vis tiek jis turi tam tikrą tikslinę grupę ir viskas ...

Klausimai ...

Education

Longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas