Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos

bendrojo plano keitimas

ORGANIZATORIUS: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

RENGĖJAS: Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendro plano keitimas.

Koncepcija iki 2050

Mindaugas GrabauskasSĮ „Vilniaus planas“ projekto vadovas

Vilnius 2017-06-20

Svarbiausieji BP keitimo tikslai

1. Sudaryti sąlygas nuolatiniam, socialiai ir ekonomiškai motyvuotam gyvenimokokybės augimui, plėtojant daugiacentrę miesto struktūrą, palaikant vidinę miestoplėtrą, skatinant daugiafunkcį žemės naudojimą, siekiant socialinės integracijos irmažinant raidos skirtumus, plačiau įtraukiant visuomenę į miesto planavimoprocesus;

2. Keisti veiklų reglamentavimą atsižvelgiant į pasikeitusias miesto raidos tendencijas,patikslinti miesto plėtros prioritetus ir jų įgyvendinimo eiliškumą, miesto teritorijojeišskirti zonas, už kurių infrastruktūros kūrimą ir įrengimą atsakomybę prisiimaplėtotojai, detalizuoti aktualiausių miesto dalių sprendinius tikslesniu masteliu;

3. Pasikeitus gamtinio karkaso reglamentavimui, įvertinti plėtros galimybesurbanizuotoje miesto dalyje, atsižvelgiant į žaliųjų zonų poreikį ir nustatant aiškesnįreglamentavimą;

4. Suformuoti sąlygas atsirasti integruotai (multimodalinei) transporto sistemai,leidžiančiai pasiekti užsibrėžtus darnaus judumo tikslus, transporto būdamspirmenybę teikti atsižvelgiant į konkrečią miesto zoną, atitinkamai įvertintimagistralinių gatvių kategorijas, plėsti inžinerinę infrastruktūrą prioritetinėse miestoperiferinėse zonose.

5. Bendrąjį planą papildyti ilgalaikiais darnaus miesto plėtros kriterijais ir rodikliais.

Europos gyventojų raida

Europos gyventojų raida – gyventojų senėjimo koeficientas (old age dependecy ratio)

Baltijos regionų miestų konkurencingumas

Vilnius – augantis regiono lyderis

Gyventojų skaičiaus prognozė

621 622

608 616

583

631

647

570

580

590

600

610

620

630

640

650

660

2016 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050

Vilniaus m. demografinė prognozė, įtraukiant neregistruotus miesto infrastruktūra besinaudojančius gyventojus , tūkst. asmenų

Tikėtinas scenarijus

Pesimistinis scenarijus

Optimistinis scenarijus

Baltijos šalių sostinių raida

236100

370153

475825

576747

267000305600

409000

480000

404000

580500

731831

828500

910500

705000

558165 555000

560000

575000

400000 421724

428882

705000

640000

580000

473846

0

100000

200000

300000

400000

500000

600000

700000

800000

900000

1000000

1959 1970 1979 1989 1999 2009 2020 2030 2040 2050 2060

Tallinn

Riga

Vilnius

2030

2030

Sources: Vilnius city master plan, Geomedia forecast for Tallinn, University of Latvia (A.Bērziņš) forecast for Riga

Sostinės gyventojų dalis šalies populiacijoje

Lithuania VilniusLatvia Riga

Estonia Tallinn

Vilniaus miesto gyventojai pagal amžiaus grupes

0 10 20 30 40 50 60 70

0–4

5–9

10–14

15–19

20–24

25–29

30–34

35–39

40–44

45–49

50–54

55–59

60–64

65–69

70–74

75–79

80–84

85 ir vyresni

Registruoti Vilniaus gyventojai ir papildomi Vilniaus pirminės asmens sveikatos priežiūros

įstaigose registruoti gyventojai (+77 tūkst. arba 14 proc.)pagal amžiaus grupes, tūkst. asmenų

Registruoti gyventojai Papildomi Vilniaus PASP registruoti gyventojai

Kuo miestai konkuruoja ?

• Miestų konkurencingumas priklauso nuo viešų paslaugų kokybės (city competition belongs on public goods)

• Geras transportas, geros viešos erdvės

• Geras susisiekimas su pasauliu

• Būstas už prieinamą kainą (affordable housing)

Richard BlythHead of Policy at the Royal Town Planning Institute

Viešų paslaugų kokybė

Gera infrastruktūra, jaukios ir gyvybingos viešos erdvės

Geras susisiekimas su pasauliu (ESPON)

Geležinkeliai Autokeliai Oro transportas

Geras susisiekimas su pasauliu – ESPON prognozė 2030

Geležinkeliai Autokeliai Oro transportas

Būstas už prieinamą kainą

Vilnius – miestas kuriame noriu gyventi

0

5

10

15

20

25

30

35

40

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Būsto plotas 1 gyventojui, m²

Vilnius city Vilnius region

25 %

Miesto augimo potencialas

Baigtų statyti butų naudingasis plotas Vilniuje ir Vilniaus rajone (tūkst. m²)

20

0

50

100

150

200

250

300

350

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Daugiabučiai Vienbučiai - dvibučiai

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

Mažėjantis miesto tankis- augantys infrastruktūros kaštai

Mažėjantis miesto tankis

1998 – 48 gyv./ha

2010 – 39 gyv./ha

Segregacija pagal gyventojų amžių

Middle age 35 years

Segregacija pagal socialinį statusą

Miesto urbanistinės struktūros modelis

Centrinė zona XII-XIX a.

Vidurinė zona XX a.

Periferinė zona XX-XXI a.

“3 SKIRTINGI MIESTAI” –

skirtingos kiekvienos zonos problemos

Vilniaus miesto koncepcija 2050 - alternatyvos

Tolesnis esamo BP realizavimas Esamo BP keitimas - aktualizavimas

Vilniaus miesto koncepcija 2050Gyvenamųjų teritorijų poreikis

Kultūros paveldas: apsaugos ir naudojimo prioritetai

Kultūros paveldas: apsaugos ir naudojimo prioritetai

Gamtinė morfostruktūra: apsaugos ir naudojimo prioritetai

Atviros gamtinės intensyvaus pritaikymo poilsio erdvės

Gamtinės poilsio aktyviosios zonos

“Žalios ir mėlynos” ašys –miesto gamtinės jungtys ir perskyros

Saugomos gamtinės teritorijos

Miškai ir želdynai

Neries ir Vilnios slėnių, Vokės senslėnio ribos

Miesto ekologija: nelaidžių dangų kontrolės modelis

Kryptingai įgyvendinti Paviršinių nuotekų tvarkymo... SP (2014).

Suskirstyti Miesto į teritorijas ND pokyčiams stebėti;

Nustatyti bazinius ND rodiklius skirtingoms teritorijoms ir perteklinių

ND mokestį sklypams;

plėtros ar konversijos atvejais sklypuose, kuriuose ND viršija/ys 50 %, nustatytiprivalomas kompensacijos

priemones:o lietaus vandens sulaikymą / infiltravimą (t.tarpe -požeminį); o ”Žalius” stogus.

Nelaidžių dangų (ND) dalis (%) Vilniaus BP iki 2015 nagrinėjamuoserajonuose 2014 m.

16 rajonų, kuriuose santykinė nelaidžių dangų dalis -didžiausia

Susisiekimo sistema - susisiekimo būdų prioritetai miesto zonose

Susisiekimo sistemos plėtra pagal atskirų miesto zonų teikiamus prioritetus:

senamiesčio branduolio zona –pėsčiomis, dviračiais, elektromobiliai, be tranzito;

centro zona – dviračiais, pėsčiomis ir viešuoju transportu, elektromobilių ir dviračių dalijimosi sistema;

viešojo transporto intensyvi aptarnavimo zona – traukiniai, greitieji autobusai, BRT;

periferinė miesto zona – viešojo transporto aptarnavimo ribos, kombinuotos kelionės su P+R:

Susisiekimo sistemos plėtra– greitas viešas transportas

Susisiekimo sistemos plėtra – viešas transportas

Susisiekimo sistema – netranzitinių zonų plėtra

Susisiekimo sistema – magistralinių gatvių tinklas

Išmanūs transporto sprendimai

Socialinės infrastruktūros plėtraIkimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūra

Principai:Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas plėtojamas, remiantis:1) pirmumo teisė tose vietovėse gyvenantiems vaikams;2) 500 m. atstumo vaikų darželių pasiekiamumas;3) „lankstaus vaikų darželio modelis“ (darželiuose

formuojamos ikimokyklinio / pradinio ugdymo grupės).

Pagrindinės kryptys:• Modulinių priestatų prie jau veikiančių vaikų darželių

plėtra - viso 10 modulinių priestatų (po ~120 vietų);• Koncentruotose gyvenamuose teritorijose savivaldybė

plėtoja vaikų darželių tinklą (Pilaitė, Pašilaičiai (Perkūnkiemis), Santariškės). 4-6 darželiai, po ~250-300 vietų;

• Dispersiškai išsidėsčiusiose teritorijose (Verkiai, Tarandė, Pavilnys) pirmenybė darželių plėtrai teikiama privačiai iniciatyvai - verslui, teritorinėms bendruomenėms;

• Vidinės miesto plėtros zonoje (N.Vilnia, Žirmūnai ir kt.) ikimokyklinio ugdymo tinklas plėtojamas jau esamos infrastruktūros pagrindu;

• Rezervuojamos vaikų darželių infrastruktūros plėtrai vietos miesto urbanistinės plėtros zonose (Š. Pilaitė, Minsko pl. zona Kalnėnai, Guriai – 4 darželiai).

Socialinės infrastruktūros plėtraŠvietimo infrastruktūra

Tikslas ir principai:

Svarbiausias tikslas - mokyklų tinklo efektyvuspanaudojimas bei subalansavimas. Siekiama užtikrinti1000 m. atstumo iki mokyklos pasiekiamumą.

Pagrindinės kryptys:

• Naujų mokyklų statymas miesto teritorijose, kuriose esančios bendrojo ugdymo įstaigos yra labiausiai perpildytos (viso 5):

-Progimnazijos (įskaitant ir pradinio mokymo klases 1-4 kl.) Pilaitėje ir Pašilaičiuose (Perkūnkiemyje);

-Pradinės mokyklos Balsiuose, Šnipiškėse, Žirmūnuose.

• Mokyklų autobusiukų / mokinių pavėžėjimo sistemos sukūrimas, siekiant vežti moksleivius iš dispersiškai išsidėsčiusių teritorijų į perteklinį mokyklų tinklą turinčias miesto zonas (Pavilnys, Rokantiškės, Tarandė, Paneriai);

• Rezervuoti teritorijas mokyklų plėtrai numatomose urbanistinės plėtros prioritetinėse teritorijose (Šiaurinė Pilaitė, Minsko pl. zona Kalnėnai, Guriai).

Socialinės infrastruktūros plėtraKultūros ir Sporto infrastruktūra

Kultūros objektai:Tikslas - kultūros objektų priartinimas prie gyvenamųjų teritorijų,darant jas patrauklesnes miestiečių gyvenimui ir sukuriant rekreacijos irtraukos zonas.

Pagrindinės kryptys:• Miesto svarbos kultūros objektai (Vilniaus kongresų centras,

Nacionalinė koncertų salė, Gedimino pilis ir jo prieigos, Jungtis tarpsenojo ir naujojo Vilniaus miestų centrų, Seimo prieigos, Rotušėsatvėrimas, Santuokos rūmų teritorija, Trakų Vokės dvaras);

• Multifunkcinių kultūros centrų plėtra - jau esamų centrųKirtimuose, Grigiškėse, N. Vilnioje ir Pilaitėje stiprinimas beipaskatų naujiems multifunkciniams kultūros centrams kurtisatokesnėse zonose;

• Tolesnė kūrybinių industrijų erdvių plėtra Užupyje ir Naujamiestyje.

Sporto objektai:Tikslas - miestui svarbios sporto infrastruktūros sukūrimas beigyvenamųjų vietovių reikšmės sporto objektų tinklo atnaujinimas.Pagrindinės kryptys:• Nacionalinės reikšmės sporto infrastruktūros objektų plėtra

(Nacionalinis stadionas Šeškinėje, Daugiafunkcinis sveikatinimocentras (baseinas) Lazdynuose);

• Miesto svarbos sporto zonų tinklo tolesnis plėtojimas (Fabijoniškiųbaseinas, Žiemos sporto centras Liepkalnyje, N. Vilnios futbolostadionas, Neries pakrantės pritaikymas aktyviam sportui);

• Esamose gyvenamose miesto zonose tęsti vietinės reikšmės sportoinfrastruktūros tinklo atnaujinimą.

Socialinės infrastruktūros plėtraSveikatos ir Socialinės rūpybos infrastruktūra

Tikslas:

Tolygiai išdėstyti pirminės priežiūros gydymo įstaigų tinklą Vilniaus mieste, didinant jų teikiamų paslaugų prieinamumą (įskaitant ir e-medicinos sprendimus) bei išlaikant esamą antrinių ir tretinių gydymo įstaigų tinklą. Pagal poreikį plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą, didžiausią dėmesį teikiant savarankiškumo, aktyvumo bei integracijos principams.

Pagrindinės kryptys:

• Tolygi pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių šeimos gydymo įstaigų tinklo plėtra. Didžiausias dėmesysskiriamas nutolusioms (Saulėtekis, N.Vilnia, Perkūnkiemis) bei intensyviai urbanizuojamoms teritorijoms (Pilaitė,Tarandė, Pavilnys);

• Susiformavusio medicinos paslaugų tripolio – Santariškių, Lazdynų ir Antakalnio medicinos centrų - infrastruktūrinisintegravimas: greitas susisiekimas, patogu privažiavimas ir parkavimo infrastuktūros plėtra;

• Vykdoma slaugos paslaugų infrastruktūros plėtra, prioritetą teikiant jau esamos infrastruktūros išplėtimui;

• Vilniaus mieste sukuriamas bendruomeninių socialinių dienos centrų tinklas, skirtas kompleksinėms dienos socialinėmspriežiūros paslaugoms teikti spec. poreikius turintiems asmenims bei senyvo amžiaus žmonėms. Toks įstaigų tinklas (viso4 įstaigos) tolygiai būtų išsidėstytas Vilniaus miesto teritorijoje su centru Kauno g. 3 (dabartinis Vilniaus miestosocialinės paramos centras).

Inžinerinių sistemų plėtra

Vilniaus miesto koncepcija 2050

1. Miesto centrinės

dalies teritorinė

plėtra

Miesto centrinėje dalyje - konversija

Potencialas - 500 ha

Miesto centre - 120 ha

Centrui būdingas užstatymas

1. Istoriniai užstatymo principai (perimetrinis, miesto vilų ar pan.)

2. Aiškiai atskirtos viešosios ir privačios erdvės

3. Juostinis gatvių apželdinimas (alėjos)

4. Automobilių stovėjimo vietos negali būti įrengiamos tarp raudonųjų linijų ir užstatymo.

Aukštybinių pastatų reglamentavimas

Prekybos centrų reglamentavimo pokyčiai

2004

2015

Vilniaus miesto koncepcija 2050

2. Periferinių centrų

formavimas

Periferinių centrų formavimas

Vilniaus miesto koncepcija 20503. Linijinių centrų

formavimas apie

viešojo transporto

koridorius

Miesto linijinių centrų pagal transportinių koridorių modelį

Vilniaus miesto koncepcija 2050

4. Sovietinės

statybos kvartalų

atgaivinimas

Nauja statyba sovietinių daugiabučių rajonuose

Sovietinės statybos rajonų atnaujinimas

Kūrybiška renovacija

KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Užstatymo ir viešųjų erdvių formavimas

Zona ApibūdinimasNumatomi svarbiausi pokyčiai

Viešųjų erdvių ir užstatymo formavimo principai

Užstatymo reglamentavimo principaiŽeldynų reglamentavimo

principaiBendrieji reglamentai Prekybos centrų statyba Aukštybiniai pastatai

1 2 3 4 5 6 7 8Senamiestis ir XIXa. istorinis miesto centras

Istoriškai susiformavusi, istoriniais principais užstatyta, daugiafunkcė Vilniaus miesto centrinė dalis

Esminiai pokyčiai nenumatomi –numatomas urbanistinės struktūros restauravimas, užbaigimas ir ryškinimas.

1. Užstatymas ir viešos erdvės baigiamos formuoti ar atkuriamos pagal susiklosčiusius teritorijos dalims būdingus istorinius užstatymo principus.2. Laisvo planavimo užstatymo tipas palaipsniui eliminuojamas.3. Formuojamos gatvių išklotinės, išlaikomos statybos linijos.4. Draudžiama įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų.5. Pirmuosiuose pastatų aukštuose skatinamas patalpų komercinėms paslaugoms įrengimas.

1. Prioritetas teikiamas nekilnojamo kultūros paveldo apsaugą garantuojantiems reglamentams.2. Nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, siekiama kompaktiškumo, paties efektyviausio užstatymui skirtos teritorijos panaudojimo (numatomi maksimalūs UI ir UT rodikliai).3. Naujai formuojamo užstatymo charakteristikos turi atitikti aplinkinio užstatymo principus.4. Reglamentai nustatomi nediferencijuojant jų pagal teritorijos naudojimo būdus

1. Maksimalus galimas bendrasis prekybos centro plotas 20 000 kv. m.2. Draudžiama prekybos centrus atitraukti nuo gatvių ir kitų viešųjų erdvių statybos linijos.3. Draudžiama įrengti atviras automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir prekybos centro

1. Senamiesčio teritorijoje negalimi, išskyrus istorinių vertikalių atkūrimą.2. Už senamiesčio teritorijos ribų galimi, pritarus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, toliau formuojant esamas aukštybinių pastatų grupes.3. Aukštybinių pastatų projektai rengiami architektūrinių konkursų būdu.

1. Viešosios erdvės ir želdynai įrengiami pagal aukščiausius kokybinius reikalavimus.2. Vieši želdynai ar viešosios erdvės privalo būti pasiekiami 300 m nuo būsto atstumu.

Formuojamas kompaktiškas miesto centras

Apie istorinį miesto centrą esančios miesto dalys, kuriose numatoma tolesnė miesto centrui būdingos užstatymo struktūros ir funkcijų plėtra

Numatomas urbanistinės struktūros restauravimas ir ryškinimas, naujų pastatų statyba, siekiant kvartalų kompaktiškumo

1.Didžiojoje teritorijos dalyje (išskyrus istorinius priemiesčius) užstatymas ir viešosios erdvės formuojamos pagal perimetriniam užstatymui būdingus principus.2. Saugomuose istoriniuose priemiesčiuose, užstatymas ir viešosios erdvės formuojamos pagal jiems būdingus principus.3. Gatvių išklotinės formuojamos pagal esamas ar naujas statybos linijas.4. Draudžiama įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų.5. Žvelgiant nuo charakteringų apžvalgos taškų, formuojamos daugiaplanės miestovaizdžio perspektyvos.6. Laisvo planavimo užstatymo tipas palaipsniui eliminuojamas.7. Pirmuosiuose pastatų aukštuose skatinamas patalpų komercinėms paslaugoms įrengimas.

1. Nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, siekiama kompaktiškumo, paties efektyviausio užstatymui skirtos teritorijos panaudojimo (numatomi maksimalūs UI ir UT rodikliai).2. Saugomuose istoriniuose priemiesčiuose naujai formuojamo užstatymo charakteristikos turi atitikti aplinkinio užstatymo principus.3. Reglamentai nustatomi nediferencijuojant jų pagal teritorijos naudojimo būdus.

1. Maksimalus galimas bendrasis prekybos centro plotas 50 000 kv. m.2. Statant didesnius nei 20 000 kv. m bendrojo ploto prekybos centrus vidinėje struktūroje būtina įrengti prekybinę gatvę.3. Draudžiama prekybos centrus atitraukti nuo gatvių ir kitų viešųjų erdvių statybos linijos.4. Draudžiama įrengti atviras automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir prekybos centro.

1. Galimi išskirtiniais atvejais toliau formuojant esamas aukštybinių pastatų grupes ar, Vilniaus miesto tarybai pritarus, numatant atskirus lokalius vertikalius akcentus.2. Aukštybinių pastatų projektai rengiami architektūrinių konkursų būdu.

1. Viešosios erdvės ir želdynai įrengiami pagal aukščiausius kokybinius reikalavimus.2. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina viešųjų erdvių ir vietinių želdynų kūrimą.3. Vieši želdynai ar viešosios erdvės privalo būti pasiekiami 300 m nuo būsto atstumu.4. Minimali želdynų norma –2 m2/gyventojui.

KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Užstatymo ir viešųjų erdvių formavimas

Zona ApibūdinimasNumatomi svarbiausi pokyčiai

Viešųjų erdvių ir užstatymo formavimo principai

Užstatymo reglamentavimo principaiŽeldynų reglamentavimo

principaiBendrieji reglamentai Prekybos centrų statyba Aukštybiniai pastatai

1 2 3 4 5 6 7 8

Renovuojami sovietinio laikotarpio daugiabučių namų rajonai

Sovietiniu laikotarpiu užstatyti masinės statybos rajonai su centrais ir socialine infrastruktūra (mokyklomis, vaikų darželiais) ir kt.

Numatomas kompleksinis būsto renovavimas ar perstatymas, teritorijos ir infrastruktūros atnaujinimas, viešųjų erdvių kokybės gerinimas

1. Esamas laisvo planavimo principas modifikuojamas, siekiant atskirti viešąsias ir privačias (gatvių ir kiemų) erdves.2. Numatant naują užstatymą, siekiama kurti būsto tipų įvairovę, labiau diferencijuotų erdvių sistemą.3. Pirmuosiuose pastatų aukštuose skatinamas patalpų komercinėms paslaugoms įrengimas.

1. Nauja statyba, tankinanti šių rajonų užstatymą, galima tuo atveju jei tai tiesiogiai susieta su teritorijos atnaujinimu, darbo vietų kūrimu.2. Nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, siekiama užtikrinti gyvenimo kokybę, efektyviai naudoti užstatymui skirtą teritoriją (numatomi gyvenamosioms teritorijoms maksimalūs UI ir UT rodikliai).3. Siekiama neniveliuoti užstatymo aukščio.4. Reglamentai nustatomi nediferencijuojant jų pagal teritorijos naudojimo būdus.

1. Maksimalus galimas bendrasis prekybos centro plotas 10 000 kv. m.

1. Galimi kompleksiniuose rajono renovaciją reglamentuojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar projektiniuose pasiūlymuose numatytose vietose.

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina viešųjų erdvių ir vietinių želdynų tinklo, jungiamo pėsčiųjų ir dviračių takais, kūrimą.2. Vieši želdynai ar viešosios erdvės privalo būti pasiekiami 200 m nuo būsto atstumu.3. Minimali želdynų norma –3 m2/gyventojui.

Formuojami nauji miesto lokalūs centrai

Miesto dalys, kuriose numatoma miesto dalies centrui būdingos užstatymo struktūros ir funkcijų plėtra

Numatoma darbo vietų plėtra (biurai, prekyba, paslaugos)

1. Užstatymas ir viešosios erdvės formuojamos pagal perimetriniam užstatymui būdingus principus.2. Pirmuosiuose pastatų aukštuose skatinamas patalpų komercinėms paslaugoms įrengimas.

1. Nustatant teritorijų naudojimo reglamentus, siekiama kompaktiškumo, paties efektyviausio užstatymui skirtos teritorijos panaudojimo (numatomi maksimalūs UI ir UT rodikliai).2. Reglamentai nustatomi nediferencijuojant jų pagal teritorijos naudojimo būdus.

1. Maksimalus galimas bendrasis prekybos centro plotas 120 000 kv.m.2. Statant didesnius nei 20 000 kv.m bendrojo ploto prekybos centrus vidinėje struktūroje būtinas prekybinės gatvės įrengimas.

1. Galimi pavieniai vertikalūs akcentai ar jų grupės, paryškinantys centro struktūrą

1. Viešosios erdvės ir želdynai įrengiami pagal aukštus kokybinius reikalavimus.2. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina viešųjų erdvių ir vietinių želdynų kūrimą.3. Vieši želdynai ar viešosios erdvės privalo būti pasiekiami 300 m nuo būsto/darbo vietos atstumu.4. Minimali želdynų norma –1 m2/gyventojui + darbuotojui.

Formuojami linijiniai centrai šalia transporto koridorių su viešuoju transportu

Miesto dalys, kuriose formuojami linijiniai centrai intensyvinant užstatymą prie gatvių su viešuoju transportu.

Palei greito eismo koridorius kryptingai intensyvinamas užstatymas.Numatoma būsto, paslaugų ir darbo vietų plėtra

1. Užstatymas ir viešosios erdvės formuojamos pagal perimetriniam užstatymui būdingus principus.2. Gatvių išklotinės formuojamos pagal esamas ar naujas statybos linijas.3. Draudžiama įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų.4. Laisvo planavimo užstatymo tipas palaipsniui eliminuojamas.5. Pirmuosiuose pastatų aukštuose skatinamas patalpų komercinėms paslaugoms įrengimas.

1. Nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, siekiama kompaktiškumo, paties efektyviausio užstatymui skirtos teritorijos panaudojimo (numatomi maksimalūs UI ir UT rodikliai).2. Reglamentai nustatomi nediferencijuojant jų pagal teritorijos naudojimo būdus.

1. Maksimalus galimas bendrasis prekybos centro plotas 50 000 kv.m.2. Statant didesnius nei 20 000 kv.m bendrojo ploto prekybos centrus, vidinėje struktūroje būtinas prekybinės gatvės įrengimas;3. Draudžiama prekybos centrus atitraukti nuo gatvių ir kitų viešųjų erdvių statybos linijos.4. Draudžiama įrengti atviras automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir prekybos centro

Galimi pavieniai vertikalūs akcentai, paryškinantys linijinio centro struktūrinius mazgus.

1. Viešosios erdvės ir želdynai įrengiami pagal aukštus kokybinius reikalavimus.2. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina viešųjų erdvių ir vietinių želdynų kūrimą.3. Vieši želdynai ar viešosios erdvės privalo būti pasiekiami 300 m nuo būsto/darbo vietos atstumu.4. Minimali želdynų norma –1 m2/gyventojui + darbuotojui.

KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Užstatymo ir viešųjų erdvių formavimas

Zona ApibūdinimasNumatomi

svarbiausi pokyčiaiViešųjų erdvių ir užstatymo

formavimo principai

Užstatymo reglamentavimo principai Želdynų reglamentavimo principaiBendrieji reglamentai Prekybos centrų statyba Aukštybiniai pastatai

1 2 3 4 5 6 7 8

Prioritetinės (savivaldybės palaikomos) naujos plėtros integruotų funkcijų teritorijos

Miesto dalys, kuriose formuojami nauji gyvenamieji kvartalai su reikiama socialine ir inžinerine infrastruktūra

Formuojamas kompaktiškas dominuojančios gyvenamosios paskirties užstatymas su reikiama infrastruktūra

1. Užstatymas ir viešosios erdvės formuojamos pagal moderniai traktuojamus perimetriniam ar miesto vilų užstatymui būdingus principus. Vienbučio ar dvibučio užstatymo kvartaluose – pagal sodybinio ar blokuoto užstatymo tipus ar jų atmainas.2. Gatvių išklotinės formuojamos pagal vieningas statybos linijas.

1. Nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, siekiama užtikrinti gyvenimo kokybę, efektyviai naudoti užstatymui skirtą teritoriją (numatomi gyvenamosioms teritorijoms vidutiniai ir maži UI ir UT rodikliai),2. Siekiama neniveliuoti užstatymo aukščio.3. Reglamentai nustatomi nediferencijuojant jų pagal teritorijos naudojimo būdus.

1. Galimi tik mažmeninės prekybos objektai, kurių pastato bendrasis plotas neviršija 1 000 kv. m

1. Galimi vertikalūs akcentai, paryškinantys urbanistinę struktūrą

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina viešųjų erdvių ir vietinių želdynų kūrimą.2. Vieši želdynai ar viešosios erdvės privalo būti pasiekiami 300 m nuo būsto atstumu.3. Minimali želdynų norma –nuo 3 iki 10 m2/gyventojui (priklausomai nuo UI rodiklio).

Kitos (neprioritetinės, vystomos tik privačiomis lėšomis) naujos plėtros integruotų funkcijų teritorijos

Miesto dalys, kuriose galimas naujų gyvenamųjų kvartalų formavimas, privačiomis lėšomis vystant socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą

Leidžiama kompaktiškai užstatyti teritorijas, numatant sklypus socialinei infrastruktūrai ir atskiriesiems želdynams, iš privačių lėšų įsipareigojant šią infrastruktūrą sukurti

1. Užstatymas ir viešosios erdvės formuojamos pagal moderniai traktuojamus perimetriniam ar miesto vilų užstatymui būdingus principus. Vienbučio ar dvibučio užstatymo kvartaluose – pagal sodybinio ar blokuoto užstatymo tipus ar jų atmainas.2. Gatvių išklotinės formuojamos pagal vieningas statybos linijas.

1. Nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, siekiama užtikrinti gyvenimo kokybę, efektyviai naudoti užstatymui skirtą teritoriją (numatomi gyvenamosioms teritorijoms vidutiniai ir maži UI ir UT rodikliai).2. Siekiama neniveliuoti užstatymo aukščio.3. Reglamentai nustatomi nediferencijuojant jų pagal teritorijos naudojimo būdus.

1. Galimi tik mažmeninės prekybos objektai, kurių pastato bendrasis plotas neviršija 1 000 kv. m

Galimi vertikalūs akcentai, paryškinantys urbanistinę struktūrą

1. Savivaldybė reikalaus, kad privačiomis lėšomis būtų sukurta viešųjų erdvių ir vietinių želdynų sistema.2. Vieši želdynai ar viešosios erdvės privalo būti pasiekiami 300 m nuo būsto atstumu.3. Minimali želdynų norma –nuo 3 iki 10 m2/gyventojui (priklausomai nuo UI rodiklio).

Prioritetinės (savivaldybės palaikomos) naujos pramonės įmonių teritorijos

Miesto dalys, turinčios geras susisiekimo infrastruktūros sąlygas (gatvės, geležinkelis), kuriose tikslinga steigti naujas netaršias pramonės įmones

Numatoma kompaktiškai užstatomų pramonės įmonių plėtra

1. Šalia pagrindinių gatvių siekiama suformuoti perimetrinį užstatymą, kitur formuojamas pramonės ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymo tipas.

1. Nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, siekiama efektyviai naudoti užstatymui skirtą teritoriją (numatomi maksimalūs UI ir UT rodikliai).2. Siekiama neniveliuoti užstatymo aukščio.3. Reglamentai nustatomi nediferencijuojant jų pagal teritorijos naudojimo būdus.4. Kuprijoniškių zonoje ribojamas pastatų aukštis dėl lėktuvų kilimo-tūpimo tako gretimybės

1. Maksimalus galimas bendrasis prekybos centro plotas 120 000 kv.m.2. Statant didesnius nei 20 000 kv.m bendrojo ploto prekybos centrus, vidinėje struktūroje būtinas prekybinės gatvės įrengimas.

1. Galimi aukštybiniai, technologiškai būtini pastatai ir statiniai, įvertinant lėktuvų kilimo-tūpimo tako aukščio apribojimus

1. Numatomas ekologinės paskirties želdynų įrengimas pagal BP nustatytas sąlygas.

KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Užstatymo ir viešųjų erdvių formavimas

Zona ApibūdinimasNumatomi

svarbiausi pokyčiaiViešųjų erdvių ir užstatymo

formavimo principai

Užstatymo reglamentavimo principai Želdynų reglamentavimo principaiBendrieji reglamentai Prekybos centrų statyba Aukštybiniai pastatai

1 2 3 4 5 6 7 8

Kitos (neprioritetinės, vystomos tik privačiomis lėšomis) naujos pramonės įmonių teritorijos

Miesto dalys, kuriose galima kurtis netaršioms pramonės ir sandėliavimo įmonėms

Galima pramonės įmonių plėtra

1. Šalia pagrindinių gatvių siekiama suformuoti perimetrinį užstatymą, kitur formuojamas pramonės ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymo tipas.

1. Nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, siekiama efektyviai naudoti užstatymui skirtą teritoriją (numatomi maksimalūs UI ir UT rodikliai).2. Siekiama neniveliuoti užstatymo aukščio.3. Reglamentai nustatomi nediferencijuojant jų pagal teritorijos naudojimo būdus.4. Kuprijoniškių zonoje ribojamas pastatų aukštis dėl lėktuvų kilimo-tūpimo tako gretimybės

1. Galimi tik mažmeninės prekybos objektai, kurių pastato bendrasis plotas neviršija 1 000 kv. m.

1. Galimi aukštybiniai, technologiškai būtini pastatai ir statiniai, įvertinant lėktuvų kilimo-tūpimo tako aukščio apribojimus

1. Savivaldybė reikalaus, kad privačiomis lėšomis pagal BP nustatytas sąlygas būtų įrengti ekologinės paskirties želdynai.

Miškai ir miškingos teritorijos

Išlaikomas gamtinis teritorijos charakteris, galima plėtra ne miško žemėje greta esamų urbanizacijos židinių

1. Pavienis užstatymas prie kraštovaizdžio derančiais pastatais

Plėtra galima greta esamų urbanizacijos židinių ar esant išvystytai infrastruktūrai.

1. Galimi tik mažmeninės prekybos objektai, kurių pastato bendrasis plotas neviršija 500 kv. m.

Negalimi Bendrieji gamtinio karkaso formavimo reglamentai

Teritorijos be esminių pokyčių

Nenumatomi 1. Išlaikomi susiformavę principai

1. Nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, siekiama išlaikyti teritorijai būdingus rodiklius, efektyviai panaudoti užstatymui skirtą teritoriją (numatomi aplinkinei teritorijai būdingi UI ir UT rodikliai),2. Reglamentai nustatomi nediferencijuojant jų pagal teritorijos naudojimo būdus.

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina viešųjų erdvių ir vietinių želdynų tinklo, jungiamo pėsčiųjų ir dviračių takais, kūrimą.2. Vieši želdynai ar viešosios erdvės privalo būti pasiekiami 300 m nuo būsto atstumu.3. Minimali želdynų norma –nuo 3 iki 10 m2/gyventojui (priklausomai nuo paskirties ir UI rodiklio).

KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra

Zona Socialinės infrastruktūros plėtra Susisiekimo sistemos plėtra Inžinerinės infrastruktūros plėtra

1 9 10 11

Senamiestis ir XIXa. istorinis miesto centras

1. Socialinė infrastruktūra užtikrinama pasiekiamumo pėsčiomis atstumu: Vaikų darželiai – 500 m nuo būsto; Bendrojo lavinimo mokykla – 1000 m nuo būsto; Sporto infrastruktūra (stadionas, krepšinio aikštelė,

treniruoklių aikštelė ir kt.) – 1000 m nuo būsto.2. Užtikrinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gyvenamojo rajono ribose – ne daugiau kaip 2000 pacientų vienam šeimos gydytojui.

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytą susisiekimo infrastruktūros plėtrą.2. Pagrindinis susisiekimo būdas: viešasis transportas, dviračiai, pėsčiomis.3. Vystoma dviračių ir elektromobilių dalijimosi sistema.4. Ribojamas lengvųjų automobilių eismas, mažinamas mokamų automobilių stovėjimo vietų (toliau ASV) skaičius.5. Panaikinamos sąlygos tranzitinio eismo srautams susiformuoti.6. Plečiamas daugiaaukščių mokamų automobilių stovėjimo aikštelių tinklas senamiesčio ir istorinio miesto centro perimetre atitinkamai mažinant automobilių stovėjimo vietų gatvėse skaičių.7. Gerinamos sąlygos viešojo transporto eismui, esant galimybėms, plečiamos A juostos.

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina visos reikiamos inžinerinės infrastruktūros tiekimą.

Formuojamas kompaktiškas miesto centras

1. Socialinė infrastruktūra užtikrinama pasiekiamumo pėsčiomis atstumu: Vaikų darželiai – 500 m nuo būsto; Bendrojo lavinimo mokykla – 1000 m nuo būsto; Sporto infrastruktūra (stadionas, krepšinio aikštelė,

treniruoklių aikštelė ir kt.) – 1000 m nuo būsto.2. Užtikrinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gyvenamojo rajono ribose – ne daugiau kaip 2000 pacientų vienam šeimos gydytojui.

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytą susisiekimo infrastruktūros plėtrą.2. Pagrindinis susisiekimo būdas: viešasis transportas, dviračiais, pėsčiomis.3. Viešojo transporto eismo sąlygų gerinimas: įrengiamos A juostos, suteikiamas prioritetas sankryžose.4. Vystomas dviračių takų tinklas.5. Reguliuojamas ASV skaičiaus įrengimas centro prieigose, stovėjimas mokamas.6. Draudžiamas tranzitinio krovininio transporto eismas (išskyrus Geležinio Vilko g.).

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina visos reikiamos inžinerinės infrastruktūros tiekimą.

Renovuojami sovietinio laikotarpio daugiabučių namų rajonai

1. Išlaikomas socialinės, sporto ir kultūros infrastruktūros esamas tinklas. Esant poreikiui, ši infrastruktūra atnaujinama.

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytą susisiekimo infrastruktūros plėtrą.2. Formuojamos netranzitinės gyvenamosios teritorijos zonos.3. Vystomas dviračių takų tinklas;4. Susisiekimo būdo prioritetas –tankus VT maršrutinis tinklas, naujos VT rūšies (NVTR) įvedimas

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina visos reikiamos infrastruktūros tiekimą.

Formuojami nauji miesto lokalūs centrai

Galimas socialinės infrastruktūros vystymas 1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytą reikiamos susisiekimo infrastruktūros plėtrą.2. Formuojamos kompleksinių kelionių aikštelės, elektromobilių ir dviračių dalijimosi sistemų punktai.3. Formuojami VT keleivių terminalai ir patogios susisiekimo jungtys su pagrindiniais miesto rajonais.

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina visos reikiamos infrastruktūros tiekimą.

Formuojami linijiniai centrai šalia transporto koridorių su viešuoju transportu

Galimas socialinės infrastruktūros vystymas 1 Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytų koridorių susisiekimo gerinimą.2. Susisiekimo prioritetai: efektyviai panaudojama viešojo transporto intensyvi aptarnavimo zona.3. Vystomas dviračių takų tinklas ir jungtys su greta esančiais rajonais.

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina visos reikiamos infrastruktūros tiekimą.

KONCEPCIJOS REGLAMENTŲ LENTELĖ. Socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra

Zona Socialinės infrastruktūros plėtra Susisiekimo sistemos plėtra Inžinerinės infrastruktūros plėtra

1 9 10 11

Prioritetinės (savivaldybės palaikomos) naujos plėtros integruotų funkcijų teritorijos

1. Socialinė infrastruktūra užtikrinama pasiekiamumo pėsčiomis atstumu: Vaikų darželiai – 500 m nuo būsto; Bendrojo lavinimo mokykla – 1000 m nuo būsto; Sporto infrastruktūra (stadionas, krepšinio aikštelė ir kt.) –

1000 m nuo būsto.2. Užtikrinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gyvenamojo rajono ribose – ne daugiau kaip 2000 pacientų vienam šeimos gydytojui.

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytos susisiekimo infrastruktūros plėtrą.2. Užtikrinama magistralinių gatvių ir dviračių takų tinklo plėtra.3. Užtikrinama VT tinklo plėtra bei gyventojų pasiekiamumas (500 m – intensyvaus užstatymo teritorijose, 600 m – ekstensyvaus užstatymo teritorijose).3. Susisiekimo būdas priklauso nuo teritorijos dislokacijos.

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina reikiamos inžinerinės infrastruktūros tiekimą.

Kitos (neprioritetinės, vystomos tik privačiomis lėšomis) naujos plėtros integruotų funkcijų teritorijos

1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl socialinės infrastruktūros (mokyklos ir vaikų darželiai) plėtros.2. Socialinė infrastruktūra vystoma privačiomis lėšomis, siekiant užtikrinti pasiekiamumo pėsčiomis atstumą: Vaikų darželiai – 500 m nuo būsto; Bendrojo lavinimo mokykla – 1000 m nuo būsto;3. Numatomi privalomieji reikalavimai sporto infrastruktūros objektams.4. Numatomi privalomieji reikalavimai užtikrinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyvenamojo rajono ribose – ne daugiau kaip 2000 pacientų vienam šeimos gydytojui.

1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl susisiekimo sistemos plėtros.2. Susisiekimo infrastruktūra vystoma privačiomis lėšomis.

1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl inžinerinės infrastruktūros plėtros

Prioritetinės (savivaldybės palaikomos) naujos pramonės įmonių teritorijos

Nenumatoma 1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytos susisiekimo infrastruktūros plėtrą.2. Susisiekimo būdo prioritetas: viešasis transportas (autobusai, traukiniai).

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina reikiamos inžinerinės infrastruktūros tiekimą.

Kitos (neprioritetinės, vystomos tik privačiomis lėšomis) naujos pramonės įmonių teritorijos

Nenumatoma 1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl susisiekimo sistemos plėtros.2. Susisiekimo infrastruktūra vystoma privačiomis lėšomis.

1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl inžinerinės infrastruktūros plėtros

Miškai ir miškingos teritorijos

Nenumatoma 1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl susisiekimo sistemos plėtros.2. Susisiekimo infrastruktūra vystoma privačiomis lėšomis.

1. Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl inžinerinės infrastruktūros plėtros

Teritorijos be esminių pokyčių

Išlaikomas esamas socialinės infrastruktūros tinklas 1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina BP numatytos susisiekimo infrastruktūros plėtrą.2. Užtikrinama magistralinių gatvių ir dviračių takų tinklo plėtra.3. Užtikrinama VT tinklo plėtra bei gyventojų pasiekiamumas (500 m – intensyvaus užstatymo teritrijose, 600 m – ekstensyvaus užstatymo teritorijose).3. Susisiekimo būdas priklauso nuo teritorijos dislokacijos

1. Savivaldybė savo kompetencijos ribose užtikrina reikiamos inžinerinės infrastruktūros tiekimą.

DVI KONCEPCIJOS ALTERNATYVOS

BP Koncepcija 1 „Nekeičiami galiojančio bendrojo plano sprendiniai“(BP, patvirtinto 2007-02-14, neįgyvendintų sprendinių tęstinumas)

BP Koncepcija 2 „Aktualizuojami galiojančio bendrojo plano sprendiniai, tobulinama miesto erdvinė struktūra“.

BP KONCEPCIJOS 1 IR BP KONCEPCIJOS 2 ESMINIŲ SKIRTUMŲ PALYGINIMAS

Eil. nr. RodiklisBP Koncepcija 1

„Nekeičiami galiojančio bendrojo plano sprendiniai“

BP Koncepcija 2„Aktualizuojami galiojančio bendrojo plano sprendiniai,

tobulinama miesto erdvinė struktūra“

1 Nuolatinių gyventojų skaičiaus prognozė

600 tūkst. 566 tūkst.

2 Teritorijos naujai gyvenamajai statybai poreikis iki 2050 m.,iš jo:

2223 ha 2223 ha

2.1 Daugiabučiams namams 703 ha 703 ha2.2 1-2 butų namams 1520 ha 1520 ha3 Numatyta teritorijų:

3.1 Integruotų funkcijų plėtros teritorijos (dominuoja gyvenamosios)

3700 ha 3670 ha, iš jų:prioritetinės (savivaldybės palaikomos) – 770 haneprioritetinės – 2900 ha

3.2 Pramonės ir sandėliavimo teritorijos 1029 ha, iš jų:prioritetinės – 294 haneprioritetinės – 735 ha

2100 ha, iš jų:prioritetinės (savivaldybės palaikomos) – 800 haneprioritetinės – 1300 ha

4 Vilniaus miesto ir tiesioginės įtakos zonos nustatymas (gretimų savivaldybių bendradarbiavimo pagrindas)

Vilniaus miesto ir tiesioginės įtakos zona nustatyta ir įvardyta kaip „metropolinė zona“ (neatitinka sąvokos turinio)

Vilniaus miesto ir tiesioginės įtakos zona nustatyta ir įvardyta kaip „aglomeracinė zona*“*Aglomeracijos – ištisinės susiliejusių miestų grupės, kurios tarpusavyje glaudžiai susiję gamybiniais, kultūriniais-buitiniais, transporto ryšiais. Aglomeracijas sudaro centrinis miestas branduolys, o apie jį susitelkia mažesni miestai, iš tikrųjų tampantys šio didžiojo miesto priemiesčiais.

5 Funkcinis zonavimas Nustatytas pagal mastelį 1:25000 Konkretizuojant sprendinius, bus nustatytas pagal mastelį 1:10000

6 Miesto centrų sistema Nustatytas miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai papildyti linijiniais centrais šalia pagrindinių transporto koridorių su viešuoju transportu

BP KONCEPCIJOS 1 IR BP KONCEPCIJOS 2 ESMINIŲ SKIRTUMŲ PALYGINIMAS

Eil. nr.

RodiklisBP Koncepcija 1

„Nekeičiami galiojančio bendrojo plano sprendiniai“

BP Koncepcija 2„Aktualizuojami galiojančio bendrojo plano

sprendiniai, tobulinama miesto erdvinė struktūra“7 Sovietinės masinės statybos

gyvenamieji rajonaiNumatytas modernizavimo poreikis, neišskiriant prioritetų

Numatytas modernizavimo poreikis, nustatant prioritetus

8 Sodininkų bendrijų teritorijos Numatyta konversija į individualių gyvenamųjų namų teritorijas (kur nepatenka į lėktuvų triukšmo zonas)Nėra griežtai reglamentuota, kiek butų gali būti projektuojama viename sklype

Numatyta konversija į gyvenamąsias teritorijas (kur nepatenka į lėktuvų triukšmo zonas), nustatant konversijos prioritetus.Numatomas sodybinis užstatymas (tik vieno buto gyvenamosios paskirties pastatai)

9 Teritorijos pramonei ir sandėliavimui

Numatytos pagrindinės teritorijos pramonei prie Lentvario ir Kuprijoniškėse

Numatytos pagrindinės teritorijos pramonei prie Lentvario ir Kuprijoniškėse.Numatytos naujos neprioritetinės teritorijos pramonei Dobrovolės k. tarp Leipalingio g., Senojo Gardino pl. ir J.Tiškevičiaus g.

10 Žinių ekonomikos branduoliai Numatyti žinių ekonomikos branduoliai Saulėtekio al. (su studentų miesteliu), Santariškių-Visorių teritorijoje, Savanorių pr., Šiaurės miestelyje

Papildomai numatomas naujas žinių ekonomikos branduolys Dvarčionyse, Keramikų g.

11 Vismaliukų inovacinė investicijų zona

Nenumatyta galimybė vystyti pramonės Numatoma funkcinė zona „pramonės ir sandėliavimo teritorijos“

12 Regioninis logistikos centras Nenumatytas – numatyta funkcinė zona „Terminuotai žemės ūkio ir kt. neužstatytos teritorijos“

Numatytas - numatoma funkcinė zona „pramonės ir sandėliavimo teritorijos“

13 Rezervuotos teritorijos plėtrai dėl perspektyvinio lėktuvų kilimo-tūpimo tako

Išlaikoma perspektyvinio tako rezervacija Atsisakoma perspektyvinio tako rezervacijos, numatomos plėtros galimybės

14 Gamtinis karkasas Apima 2/3 viso miesto ir beveik 4/5 jo centrinės ir vidurinės dalies ploto (didžiąją dalį užstatytų teritorijų, tarp jų ir senamiestį)

Formuojamas iš Bendrojo plano funkcinių zonų: miškų ir miškingų teritorijų, želdynų, vandenų; jam priskiriamos neurbanizuotos saugomų teritorijų dalys ir šlaitinės juostos bei eroziniai kalvynai su dominuojančiais 15 laipsnių ir statesniais šlaitais

BP KONCEPCIJOS 1 IR BP KONCEPCIJOS 2 ESMINIŲ SKIRTUMŲ PALYGINIMAS

Eil. nr. RodiklisBP Koncepcija 1

„Nekeičiami galiojančio bendrojo plano sprendiniai“

BP Koncepcija 2„Aktualizuojami galiojančio bendrojo plano sprendiniai,

tobulinama miesto erdvinė struktūra“15 Gamtinio karkaso stiprinimo

priemonė – nelaidžių dangų kontrolės modelis

Nelaidžių dangų kiekio didėjimo problema neakcentuota

Numatomas nelaidžių dangų kontrolės modelis

16 Miškų ir miškingų teritorijų funkcinė zona

Nepažymėtos užstatytos teritorijos, mažesnės nei 5 ha, visi prašymai leisti statybas nuosavybei atkurtuose sklypuose negalimi

Konkretizuojant sprendinius, bus nustatytos galimybės urbanizuoti dalį teritorijų, įsiterpusių į užstatytas teritorijas ir prie jų, esant susisiekimo ir kitai infrastruktūrai

17 Išorės susisiekimas Rail Baltica atšaka – nedetalizuota;Oro uosto naujas takas – numatytas;Pilaitės pr. jungtis su A1 magistrale –numatoma.

Rail Baltica atšaka fiksuota iš pietinės pusės;Oro uosto naujas takas – nenumatomas;Pilaitės pr. jungtis su A1 magistrale –konkretizuojant sprendinius trasa bus svarstoma su gretimomis savivaldybėmis.

18 Nauja greito susisiekimo viešojo transporto rūšis

Modernusis tramvajaus - 2 linijos Nauja greito susisiekimo viešojo transporto rūšis (NVTR)

19 Planuojama gyventojų kelionių procentinė struktūra

Pėsčiomis + dviračiu - 35,9Lengvuoju automobiliu – 38,5Viešuoju transportu – 25,6

Pėsčiomis + dviračiu - 50,0Lengvuoju automobiliu – 19,0Viešuoju transportu – 31,0

20 Magistralinių gatvių kategorijos ir ilgis

502 km (A kategorijos - 50,1 km, B - 179,7 km, C -272,2 km)

487 km (A kategorijos – 45,9 km, B – 138,8 km, C - 302,3 km)

21 Reglamentų sistema 1. Reglamentai nustatyti funkcinei zonai, nepriklausomai nuo konkrečios teritorijos.2. Teritorijos užstatymo tipai nenustatyti.

1. Reglamentai nustatomi kvartalui ar kvartalų grupei, priklausomai nuo konkrečios teritorijos užstatymo urbanistinės struktūros.2. Nustatomi teritorijos užstatymo tipai

22 Maksimalaus užstatymo intensyvumo sklypuose reglamentas

Diferencijuojamas gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties sklypams

Nustatomas vienas, nepriklausomai nuo paskirties (siekiant išvengti piktnaudžiavimo paskirtimi)

23 Konkretizuotų sprendinių mastelis 1:25000 1:1000024 Savivaldybės palaikomos ir

nepalaikomos plėtros teritorijosApibūdinta, kur Savivaldybė rems inžinerinės, susisiekimo bei socialinės infrastruktūros plėtrą, bet nekonkretizuota kokiu būdu. Paminėta, kad Savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl neprioritetinių plėtros teritorijų ir infrastruktūros objektų rėmimo.

Konkretizuojant sprendinius, bus nustatyti Savivaldybės ir privačių vystytojų atsakomybė ir įsipareigojimai

PASIŪLYMAI DĖL BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ (2017-06-13)

Iš viso gauta pasiūlymų (po 2015-01-01) - 320

Iš jų:

96 (30%) – pasiūlymai dėl „žemės ūkio ir kitų neužstatomų teritorijų“ urbanizacijos;

132 (41,3%) – pasiūlymai dėl „želdynų“ ir „miškų ir miškingų teritorijų“ urbanizacijos

92 (28,7%) – kiti pasiūlymai (iš jų tik 10 – dėl viso miesto sprendinių)

Pasiūlymų įvertinimo galimybės:

- Dalis pasiūlymų dėl „želdynų“ galės būti teigiamai sprendžiami BP sprendiniuose M 1:10000 detaliau nagrinėjant šias teritorijas, įvertinant esamą infrastruktūrą;

- Dalis pasiūlymų dėl „žemės ūkio ...“ urbanizacijos PV miesto dalyje planuojamu laikotarpiu nenumatoma patenkinti

KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

Koncepcijos sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliktas šiems komponentams:1. Biologinei įvairovei2. Gamtiniam karkasui ir kraštovaizdžiui3. Kultūros paveldui4. Saugomoms teritorijoms5. Visuomenės sveikatai6. Vandeniui7. Dirvožemiui8. Orui9. Materialiajam turtui

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos sprendiniai:

1. Miesto struktūra2. Ekonominė aplinka ir investicijos3. Gamtinė aplinka4. Kultūros paveldas5. Socialinė ir kultūros infrastruktūra6. Susisiekimo sistema7. Inžinerinė infrastruktūra8. Aplinkos kokybė

KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

KONCEPCIJOS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

SPAV IŠVADAAtlikus Bendrojo plano esamos būklės analizę, įvertinus urbanistines problemas ir situacijas, gyventojų skaičiaus demografinę prognozę, atsižvelgus į Savivaldybės padalinių, kitų institucijų, asocijuotų organizacijų, Savivaldybės seniūnijų, seniūnaitijų, vietos bendruomenių pasiūlymus bei gyventojų apklausos duomenis, siūloma pritarti Bendrojo plano Koncepcijai 2 „Aktualizuojami galiojančio bendrojo plano sprendiniai, tobulinama miesto erdvinė struktūra“.