KĄ VALGYTI SUSIRGUS VĖŽIU

Pagal literatūros duomenis ir asmeninę patirtį sudarė Juozas Ruolia,

Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutasTel. 8 5 2190933, www.ruolia.eu

Nepakeičiamosios ir pakeičiamosios amino rūgštys

Nepakeičiamosios PakeičiamosiosArgininas* Asparaginas

Valinas Asparto rūgštis

Histidinas* Alaninas

Izoleucinas Glicinas

Leucinas Gliutaminas

Lizinas Gliutano rūgštis

Metioninas Prolinas

Treoninas Serinas

Triptofanas Tirozinas

Fenilalaninas Cisteinas (cistinas)

*iš dalies pakeičiamosios amino rūgštys

Nepakeičiamosios ir pakeičiamosios amino rūgštys

Evoliucijos procese žmogus prarado galimybę sintetinti beveik pusę iš 20 aminorūgščių, įeinančių į baltymo struktūrą.

Šios amino rūgštys vadinamos nepakeičiamosiomis. Joks priklauso:•Fenilaninas•Metioninas•Treoninas•Triptofanas•Valinas•Lizinas•Leucinas•Izoleucinas•Argininas ir histidinas

Suaugusio žmogaus organizme arginino ir histidino amino rūgščių gaminamas pakankamas kiekis, o vaikams reikia papildomo šių rūgščių kiekio

Nepakeičiamosios ir pakeičiamosios amino rūgštys

Tirozino ir cisteino amino rūgštys yra sąlygiškai pakeičiamos.

Glicino, asparagino rūgšties, asparagino, gliutamino rūgšties, gliutamino, serino, prolino ir valino amino rūgštys yra pakeičiamosios, nes lengvai sintetinamos organizme.

Trūkstant bent vienos nepakeičiamosios amino rūgšties, organizme susiformuoja

neigiama azoto pusiausvyra, sutrinka vystymasis, pažeidžiama nervų sistemos

funkcija

Pagrindinis baltymų šaltinis yra maisto baltymai, kurių daugiausia yra gyvulinės

kilmės maisto produktuose, biologinė tokių baltymų vertė atitinka 100 %, jie yra

visaverčiai.

Tokiems baltymams priklauso kiaušinio, pieno baltymai. Pavyzdžiui, jautienos

biologinė vertė 48 %.

Augaliniai baltymai savo biologine verte nusileidžia gyvuliniams, nes sunkiau virškinami,

mažiau turi nepakeičiamųjų amino rūgščių – lizino, metionino, triptofano.

Vartojant augalinių baltymų derinius, pavyzdžiui, kukurūzų baltymus (biologinė vertė 36 %), kurie

turi pakankamai triptofano, pupų baltymus, kuriuose pakankamai lizino, ir t. t., galima

sudaryti gerą baltymų pusiausvyrą.

Žiedadulkių sudėties vidutiniai duomenys

Vanduo 4 %

Perdirbtas cukrus 20 %

Neperdirbtas cukrus 5 %

Krakmolas, angliavandeniai 4,5 %

Baltymai 20 %

Laisvosios amino rūgštys 10%

Pelenai 3 %

Nepakeičiamųjų amino rūgščių kiekis žiedadulkėse (procentas nuo visos sausos masės, %)

Argininas 4,4-5,7Histidinas 2,0-3,5Izoleucinas 4,5-5,8Leucinas 6,7-7,5Lizinas 5,9-7,9Metioninas 1,7-2,4Fenilalaninas 3,7-4,4Triptofanas 1,2-1,6Valinas 5,5-6,0

Kaip maisto produktai ir žiedadulkės aprūpina organizmą amino rūgštimis (amino rūgštys

procentais)Amino rūgštis Jautiena Kiaušiniai Sūris Žiedadulkės

(vidurkis)Žmogaus vidutinis

paros poreikis

Izoleucinas 0,93 0,85 1,74 4,5 2,7

Leucinas 1,28 1,17 2,83 6,7 4,0

Lizinas 1,45 0,93 2,34 5,7 3,0

Metioninas 0,42 0,39 0,80 1,8 2,1

Fenilalaninas 0,66 0,69 1,43 3,9 4,2

Treoninas 0,81 0,67 1,38 4,0 2,0

Triptofanas 0,20 0,20 0,34 1,3 0,5

Valinas 0,91 0,90 2,00 5,7 3,0

Mineralinės medžiagos žiedadulkėse (procentas nuo viso pelenų kiekio)

Kalis 20-45Magnis 1-12Kalcis 1-15Varis 0,05-0,08Geležis 0,01-0,3Silicis 2-10Fosforas 1-20Siera 1Chloras 0,08Manganas 1,4

Puvimo procesai žarnyne

Proteazių nesuskaidytų baltymų (mėsos, mėsos riebalų, pieno produktų) substratai virškinamajame

kanale veikiami žarnyno mikrofloros pūva.

Normaliai žarnyno flora stabdo puvimo ir rūgimo procesus žarnyne.

Nesuvirškintos maisto medžiagos storose žarnose beveik neskaidomos, nes jose mažai fermentų.

Čia maisto medžiagas naudoja žarnyno mikroflora.

Bakterijų fermentai

Bakterijos turi savo fermentus, skirtingus nuo gyvūnų fermentų, ir katalizuoja nebūdingas žmogaus medžiagų

apykaitai reakcijas, tarp jų ir puvimo procesus.

Veikiant šiems fermentams susidaro nuodingi amino rūgščių skilimo produktai – putrecinas, kadaverinas,

krezolis, fenolis, indolas, skatolas, vendenilio sulfidas (H2S), merkaptanas (CH3CH), taip pat nenuodingos

žmogaus organizmui medžiagos – alkoholiai, aminai, riebalų rūgštys, ketono rūgštys, hidroksirūgštys ir kt.

Toliau puvimo metu storosiose žarnose susidaro putrescinas, kadaverinas, kurie vadinami ptomainais arba

lavonų nuodais.

Rezorbavęsi ptomainai gali sukelti parezes, traukulius, aritmijas, mažinti kraujospūdį ir t. t.

Puvimo metu susidarę toksiniai junginiai rezorbuojasi į kraują ir pro vartų veną patenka į kepenis, čia

detoksikuojami, susidarant konjugatams su sulfo- arba gliukurono rūgštimis.

Tai štai kodėl pradėjus kauptis ir išsiskiriant nemalonaus kvapo dujoms kas valandą, esant

užkietėjimams, viduriavimams, labai svarbu vartoti vaistažoles su kartumynais (karčiojo pelyno – flegmatikams, melancholikams;

karčiojo trilapio puplaiškio – sangvinikams ir melancholikams)

Kiaulpienės lapų-šaknų ir visų kartumynų turinčias vaistažoles derinyje su plačialapio ir siauralapio

gysločio lapais, medetkų, ramunėlių žiedų arbatomis vartojamos prieš valgį.

Kartumynai reflektoriškai sužadina proteazių liaukas ir paskatina jų sintezę bei išskyrimo

reikiamą kiekį.

Žmogaus virškinamajame kanale baltymus skaido proteazėsŠaltinis Proteazės

Skrandžio sultys PepsinasPepsinas BReninasGastriksinas

Kasos sultys Tripsinas-amilazė, lipazėsChimotripsinasKarboskipeptidazėsElastazėKolagenazė

Žarnyno sultys AminopeptidazėsLeucilaminopeptidazėAlanilaminopeptidazėEnteropeptidazės (enterokinazės)TripeptidazėsDipeptidazėsProlildipeptidazėProlindipeptidazė

Žmogaus virškinamajame kanale baltymus taip pat skaido, proteazės, lipazės ir turintys antinavikinių savybių bromelainas ir papainas, kurių reikiami kiekiai yra preparate Wobenzym. Jo sudėtis:

Kasos milteliai 100 mg

Tripsino 24 mg

Chimotripsino 1 mg

Bromelaino 45

Papaino 60

Amilazės 10 mg

Lipazės 10 mg

Rutozido trihidrato 50

Vartoti: prieš valgį, valgant arba po valgio po 2-3 tabletes (žiūr. pakuotės lapelį)

PSO duomenimis 1/3 vėžinių susirgimų atsiranda dėl mitybos ypatumų. Augaluose esančių antrinių

karotenoidų, fitosterinų, gliukozinolatų, saponinų, flavonoidų, polifenolių įtakos vėžinėms ląstelėms tyrimai

dar nebaigti. Identifikuoti keli šimtai junginių, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis, bet tyrimai dar tęsiasi.

Mokslininkams pasisekė įrodyti, jog šie apsaugantys nuo vėžio, inaktyvuojantys vėžinių ląstelių apykaitą,

stimuliuojantys imunitetą augaluose esantys junginiai yra veiksmingi.

Fitoterapiniai preparatai:

• RM-10• Echinofit• Gesavit• Resveratrol• Selenium• Triovit• Lidonium

• Propolis• Trifolin• Wobenzym• Hepeel• Nervoheel N• Neurexan

Griežtai nevartoti chemoterapijos ir spindulinės terapijos metu

• Tabletės Lidonium:– 150 mg vaistinių medetkų (Calendula officinalis) žiedų

sauso ekstrakto– 100 mg siauralapio gysločio (Plantago lanceolata)– 50 mg didžiųjų ugniažolių (Chelidonium majus) žolės

sauso ekstrakto– 50 mg gliutationo tripeptido– 20 mg L-metionino– 20 mg L-cisteino– 30 mkg seleno

Tirpsta tik plonajame žarnyne

Lidonium sudėtyje esančios medžiagos pasižymi:

• Imunomoduliaciniu, antioksidaciniu poveikiu;• Vėžinių ląstelių medžiagų apykaitą, dalijimąsi

lėtinančiu poveikiu;• Virškinimo ir kvėpavimo organų lygiuosius

raumenis atpalaiduojančiu poveikiu;• Tulžį gausinančių poveikiu;• Hepatoprotekciniu poveikiu;• Įvairių bakterijų ir virusų veiklą slopinančiu

poveikiu;• Nervų sistemos veiklą gerinančiu veikimu

Lidonium vartojamas:

• Esant ar buvus adenokarcinomai T1-4, N1-2, M0-1 po 1 tabletę 2-3 kartus per dieną 10-15 min prieš valgį. Kursai po 21 dieną su 7 dienų pertrauką.

• Visada reikia įvertinti kepenų fermentų ALP (ŠF), ASAT (AST), ALAT (ALT) kiekį; jei pastarųjų kiekis padidėjęs, gydytojui pritarus ir esant vėžio plitimui Lidonium vartoti po 1 tabletę 1 kartą per dieną

Tyrimai rodo, kad sergant ar sirgus vėžiu, reikalinga ne vienarūšė mityba, o kompleksinis,

subalansuotas meniu, skanus, užtikrinantis gijimą ir saugantis nuo recidyvų maistas.

Tikimybė susirgti vėžiu priklausomai nuo rūkymo, alkoholio, riebalų ir mėsos vartojimo

23

56

0

10

20

30

40

50

60

Tikimybė, %

Nerūko, nevartoja alkoholio, riebalų, mėsosRūko, vartija alkoholį, riebalus, mėsą

Nėra vieningos dietos sergant vėžiu. Turi būti atsižvelgiama į kiekvieno paciento biologinius

veiksnius (vitaminų kiekį, maistinę vertę, kalorijas), psichosocialines, kultūrines maisto savybes. Tada

mityba taps vienu iš vėžio terapijos veiksnių.

Yra tokios grupės žmonių:

• Sveiki žmonės su padidinta vėžio atsiradimo rizika

• Pacientai po vėžio radikalaus gydymo, kuriuos reikia saugoti nuo vėžio nepasikartojimo

• Pacientai, kuriems yra vėžio recidyvas ir kuriems reikia išlaikyti geras gyvybines funkcijas

• Pacientai, kuriems mityba padeda slopinti vėžį• Pacientai, kurių vėžys išplitęs ir mityba

apsunkinta

Vėžio išsivystymo priežastys ir prevencija

Priežastys PrevencijaGenų mutacijos Selenas

Kosminė radioaktyvioji spinduliuotė Natūralios erdvinės sandaros vitaminai – vaisių, daržovių piurė iki 10 valgomų šaukštų per dieną

Ultravioletinių spindulių gausa (odos vėžys) Medetkos, Traumeel tepalas

Rūkalų dervos, asbestas, benzolas, dioksinai

Detoksikacija pektinais, augalinėmis skaidulomis, uogomis, vandeniu kaskart po du gurkšnius, kad labai neatskiestume virškinimo fermentų (proteazių)

Virusai (hepatito C –kepenų vėžys, ŽPV – gimdos kaklelio vėžys), bakterijos (Helicobacter – skrandžio vėžys)

Propolio turintys preparatai, enzimai, ypač Wobenzym

Laisvieji radikalai (ardo genus ir ląsteles) Antioksidantai, Triovit, natūralios erdvinės sandaros vitaminai

Nitrozaminai, aflatoksinai, benzpirenai Sveika augalinė ląsteliena, vitaminai

Imuniteto įtaka vėžiui

Imunitetas vėžiui neišsivysto

Vystantis vėžiui organizme atsiranda naujos imuninės ląstelės, kurioms reikia daug visų amino rūgščių.

Gausėjant vėžio ląstelių, imuninių ląstelių gamyba senka

Virškinamajame trakte spindulinio gydymo, chemoterapijos metu taip pat sutrinka imuninės

sistemos veikla

Baltymai

Kiekvienos ląstelės svarbiausia statybinė medžiaga yra baltymai, kurių pakeisti nėra kuo. Baltymus sudaro 10 pakeičiamų ir 10 nepakeičiamų amino rūgščių, o baltymų gamybą ir visų organizmo ląstelių sandarą reguliuoja dezoksiribonukleino (DNR) rūgštis ir ribonukleino rūgštis (RNR), kurias sudaro purino ir pirimidino bazės.

Purino bazės:

A – adeninas

G – guaninas

Pirimidino bazės:

U – uracilas

C – citidinas

T - timinas

Kasdieną mūsų organizme pasikeičia milijonai ląstelių, ir visoms joms reikalingi baltymai.

Baltymai

Baltymų yra pieno produktuose, kiaušiniuose, mėsoje, žuvyje, sojoje, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, pupose,

mielėse. Mažiau jų yra ryžiuose, grūduose, bulvėse, daržovėse, vaisiuose.

Gyvulinės kilmės baltymai yra biologiškai vertingesni už augalinės kilmės baltymus, nes juose yra 20 amino rūgščių,

žaliavų nukleorūgščių gamybai, jie iš karto pasisavinami organizme.

Visokeriopą mėsą reikia vartoti faršo pavidalu, kad fermentai (proteazės) suvirškintų, o bakterijos suskaidytų iki amino

rūgščių. Saugokitės mėsos puvimo žarnyne!

Kiekvieną dieną reikia 0,8-1 gramo baltymų 1 kg kūno masės

Maisto produktai, turintys baltymų Baltymų kiekis, gramųBulvės, 200 g 3

Riekė duonos 3-4

2 šaukštai varškės 5

Stiklinė jogurto 6

Stiklinė pieno 6

Kiaušinis 7

Sūrio gabalėlis 7-8

Riešutai, 50 g 8

Makaronai 8

Žirniai, pupelės, 60 g sausos masės 13

Sojų pupelės, 60 g sausos masės 21

Žuvis, 150 g 25

Mėsa, 125 g 25

Baltymai

Onkologiniams ligoniams baltymų reikia daugiau, nei sveikiems žmonėms. Trūkstant

baltymų sumažėja darbingumas, taip pat sumažėja kraujo ląstelių gamyba kaulų

čiulpuose, silpnėja imunitetas. Sumažėja fermentų gamyba, hormonų gamyba įvairiose

liaukose. Todėl būtini pilnaverčiai baltymai (taip pat ir bičių produktai).

Maisto produktuose esančių baltymų vertingumas

Pieno išrūgos 104 (labai daug albuminų ir globulinų)

Kiaušiniai 100

Bulvė 98

Jautiena, žuvis 87-91

Pienas, sūris, soja 84-88

Ryžiai 81

Rugiai, kukurūzai, žirniai 70-74

Kviečiai 56

Gyvulinės ir augalinės kilmės baltymų derinys žmogaus organizme geriau įsisavinamas, ir baltymų vertingumas siekia 137 vienetus.

Optimalūs augalinės ir gyvulinės kilmės baltymų junginiai:

Išvirta bulvė su lupena ir kiaušinis

Liesa varškė su linų sėmenų aliejumi

Bulvė su sūriu

Grūdai su riešutais

Ryžiai ir tofu

Pupelės ir kukurūzai

Pienas ir sutraiškyti kviečiai

Kiaušiniai ir sutraiškyti kviečiai

Pienas ir kiaušiniai

Baltymai

Onkologinių ligonių virškinamojo trakto kokybė dažnai pakitusi, todėl reikia patikrinti mėsos ir kitų produktų toleranciją. Trūkstant laktozės nevirškinamas pienas. Bet surūgęs

pienas toleruojamas.

Baltymai

Riebalai ir aliejai

Riebalai ir aliejai pagerina patiekalų skonį ir yra energijos šaltinis, du kartus

gausesni, nei baltymai ir angliavandeniai. Onkologiniams ligoniams dažniausiai reikia didesnio riebalų ir aliejų kiekio

(jei nėra viršsvorio). Tai ir grietinė, sviestas (ypač lydytas), augaliniai aliejai.

Labai svarbu riebalų ir aliejų kokybė.

Riebalai

Riebalai dalyvauja daugelyje apykaitos procesų. Riebaluose tirpūs vitaminai (provitaminas A - -

karotenas, vitaminai, A, D, E, K), nepakeičiamos riebalinės rūgštys, fitosterinai,

lecitinas, tokoferolis – reikalingiausi organizmui.

Riebalai

Valgant pernelyg daug riebalų, susidaro labai daug tulžies rūgščių, kurios storajame žarnyne

sąveikaudamos su žarnyno bakterijomis, sukuria kancerogenines medžiagas, kurios gali sudaryti

sąlygas atsirasti storosios žarnos vėžiui.

Riebalai

Kuo natūralesni riebalai, tuo geresni, Reikia vengti sintetinio margarino, sintetinių riebalų ir rafinuotų

augalinių aliejų.

Vartojant šiuos riebalus fritiurinėse pasigamina trans-riebalinės rūgštys, kurios skatina

aterosklerozę, širdies kraujagyslių ligas, skatina vėžio atsiradimą.

Reikia mažinti paslėptų riebalų vartojimą (riebios kiaulienos, lašinių, taukų, riebių dešrų, dešrelių)

Parai reikėtų vartoti 30 g riebalų (3 valgomuosius šaukštus aliejų, sviesto)

Riebalai

Pagardams, su daržovėmis reikėtų vartoti šalto spaudimo aliejaus. Patariama daryti šalto spaudimo aliejų mišinius (alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų, linų

sėmenų).

Margariną, kuriame yra 60-75% natūralaus augalinio šalto spaudimo aliejaus.

Kepimui taip pat tinka natūralūs alyvuogių, saulėgrąžų, lydyto sviesto, paprasto natūralaus

sviesto, grietinės mišiniai.

Nors kas antrą dieną būtina valgyti turtingas omega-3 riebalinių rūgščių skumbres, menkes ir kitas žuvis.

Pirkite silkes su galvomis, supakuotas metalinėse dėžutėse. Išmirkykite iki reikiamo sūrumo. Nupjaukite

galvas, išvalykite vidurius, nuplaukite, ištraukite kaulus, nuplaukite, nusausinkite ir daugiau vandeniu neplaukite. Pasiruoškite natūralių saulėgrąžų ir alyvuogių aliejaus mišinio 700 ml, pakaitinkite iki 60o C su lauro lapeliais,

aštriais ir saldžiais čili pipirais. Nulupkite nuo silkės odą, nuluptą silkę pjaustykite ir berkite tiesiai į paruoštą aliejų

mišinio ir prieskonių stiklainį iki viršaus. Nedėkite svogūnų, juos įdėsite prieš valgydami. Uždarytą stiklainį su aliejais ir prieskoniais įdėkite į šaldytuvą, Valgykite kasdien po 2-3 silkės gabaliukus vis nupildami aliejų mišinio. Tokiu būdu

išsaugosite didelius kiekius omega-3 ir kitų riebiųjų rūgščių, kurios bus panaudotos stiprinti ir atnaujinti organų

ir audinių ląsteles bei imuninę sistemą.

Angliavandeniai

Greitai virškinami angliavandeniai – kalorijų šaltinis• Vynuogių cukrus (gliukozė)• Vaisių cukrus (fruktozė)• Paprastas cukrus – naudojamas saldiems

patiekalams ir neturi daugiau naudingų medžiagų.

• Rudasis cukrus – iš cukranendrių, nenubalintas sieros junginiais, taip pat naudojamas uogienėms, konservavimui; jame taip pat nedaug naudingų medžiagų.

Medus

Medus ne tik vertingas angliavandenių šaltinis, jame taip pat yra apie 200 biologiškai aktyvių ir vertingų junginių, tarp jų paminėtini:

• Dekstranai. Savo sudėtimi panašūs į krakmolą, tirpsta vandenyje, gali kristalizuotis, netirpūs etanolyje; veikiant rūgštims paverčiami į gliukozę. Jų kiekis meduje svyruoja nuo 1 % iki 4 %

Medus

• Rūgštys. Nektaro reakcija yra neutrali, o medaus rūgšti. Fermentų veikiama dalis gliukozės virsta gliukonine rūgštimi, taip pat susidaro kitų rūgščių: acto, sviesto, citrinos, heksano, oktano, pieno, skruzdžių, obuolių, gintaro, vyno, pirogliukano, pirogliutamino, malono, neorganinių - fosforo, vandenilio chlorido, sieros. Medaus rūgštingumas svarbus fermentų aktyvumui, kuris turi įtaką otganizmui,

Medus•Azotinės medžiagos. Jos meduje skirstomos į baltymines ir nebaltymines. Baltyminės – tai albuminai, globulinai, proteazės ir peptonai. Jų kiekis svyruoja nuo 0,3 % iki 0,6%. Meduje yra 18-22 amino rūgštys

Nepakeičiamos amino rūgštys, % Pakeičiamos amino rūgštys, %

Valinas 1,5 Alaninas 2,3

Izoleucinas 0,9 Argininas 0,9

Leucinas 1,1 Asparaginas 5,0

Lizinas 4,2 Histidinas 1,0

Metioninas 0,3 Gliutaminas 5,0

Treoninas 1,3 Glicinas 0,9

Triptofanas 0,3 Prolinas 14,5

Fenilalaninas 20,9 Serinas 8,5

Tirozinas 4,9

Cistinas 1,3

MedusRodikliai N Baltųjų akacijų medus,

M mN Grikių medus, M m

Polifenoloksidazės aktyvumas, ml 0,01 H jodo tirpalo

20 0,09 0,03 22 0,13 0,02

Peroksidazės aktyvumas, ml 0,01 H jodo tirpalo

20 0,12 0,03 22 0,10 0,02

Katalazės aktyvumas, ml 0,01 H hiposulfito tirpalo

55 0,45 0,04 54 0,58 0,02

Siastazės aktyvumas, Gote vienetai

62 6,48 0,53 66 25,30 0,70

Invertazės aktyvumas, mg sacharozei

65 160,90 6,39 71 329,9 7,96

Fosfatazės aktyvumas, mg surišto fosfato 1 g medaus

25 3,28 0,49 28 3,39 0,34

Vitamino C 100 mg medaus 73 0,4392 0,0176 64 4,7490 0,2698

Vitamino B1, mkg/kg 77 0,51 0,01 68 0,66 0,01

Vitamino B2, mkg/kg 74 2,12 0,01 63 4,98 0,02

Pateiktoje lentelėje matome, kad grikių medus turi daugiau amino rūgščių, vitaminų ir labiau išreikštą fermentų aktyvumą, nei akacijų medus, priklausiantis šviesių medaus rūšių grupei. Tai leidžia rekomenduoti grikių medų kaip labai vertingą gydymo tikslams.

Medus•Vitaminai. Jų yra apie 20, skirtingos cheminės sudėties junginių, kurie būtini žmogaus gyvybinėms funkcijoms ir sveikatai išsaugoti. Tai viatminai A, B1, B2, B5, B6, C, PP, tokoferolis – E ir kt.

Vitaminai Vitaminų kiekis 100 g medaus

Vitaminai Vitaminų kiekis 100 g medaus

Vitaminas C, mg 2,0 Biotinas, mkg 0,04

Vitaminas B1, mg 0,01 Niacinas, mg 0,20

Vitaminas B2, mg 0,03 Folio rūgštis, mkg 15,00

Vitaminas B6, mg 0,10

Vitaminų kiekis meduje ir jo paros norma vaikams ir suaugusiems

Vitaminai Vitaminų kiekis 100 g medaus, mg

Paros poreikis 1-4 m vaikams,

mg

Paros poreikis 4-15

metų vaikams, mg

Paros poreikis

suaugusiems, mg

Vitaminas K ~ 0,025 15 20-50 6-70

Vitaminas B1 0,00-0,01 0,6 0,8-1,4 1-1,3

Vitaminas B2 0,01-0,2 0,7 0,9-1,6 1,2-1,5

Vitaminas B6 0,01-0,32 0,4 0,5-1,4 1,2-1,6

Nikotino r. 0,12-0,20 7 10-18 13-17

Pantoteno r. 0,02-0,11 4 4-6 6

Askorbo r. 2,2-2,5 60 70-100 100

Medus

• Hormonai. Meduje rasta flavonų. Taip pat meduje yra augimo stimuliatorių, kurie padeda augalams išleisti gyvašaknes.

• Flavonoidai. Gamtoje jų yra apie 4000. Meduje flavonoidų nedaug (~ 0,1 %), jie slopina oksidacinius, uždegiminius procesus. Pasižymi antioksidaciniu poveikiu.

• 30-40 mineralinių medžiagų. Tai svarbūs organizmui makroelementai, mikroelementai, ultramikroelementai ir kt.

Medus

• Aromatinės medžiagos. Meduje jų yra apie 120, identifikuotos 85.

• Dažomosios medžiagos. Tai žiedadulkės, karotinas, ksantinolas, chlorofilas, malvidinas.

• Medaus intarpai. Tai žiedadulkės, grybų sporos ir mielės, dumbliai, vabzdžių liekanos

Taigi, onkologiniams ligoniams tarp chemoterapijos kursų, remisijos ir saugos nuo vėžio nepasikartojimo laikotarpiu (5-10 metų) verta vartoti kasdien po 4-5 tabletes ar 1-2 valgomus šaukštus bičių duonelės,

žiedadulkių, medaus, ypač tada, kai menkėja kraujo formulė, mažėja T ir B limfocitų, monocitų, granulocitų,

eritrocitų, hemoglobino, trombocitų ir kitų kraujo elementų arba prastėja kepenų biocheminiai rodikliai (ALT, AST,

GGT ir ŠF).

AČIŪ UŽ DĖMESĮ

SKANAUS!