of 114 /114
Pasidalytoji lyderystė mokykloje Profesorė Alma Harris

Alma Harris "Pasidalytoji lyderystė mokykloje" 2011 02 25

Embed Size (px)

Text of Alma Harris "Pasidalytoji lyderystė mokykloje" 2011 02 25

  • 1. Pasidalytoji lyderyst mokykloje Profesor Alma Harris

2. Sesijos apvalga

  • Kodl reikt dalytis lyderyste ?
  • Kas yra pasidalytoji lyderyst ?
  • Kaip pasidalyti lyderyste ?
  • Kaip praktikai dalijamasi lyderyste ?

3. Kaip utikrinti vis mokini skm bet kurioje aplinkoje?... 4. Kaip pertvarkyti mokykl sistem taip, kad visi jaunuoliai turt galimyb skmingai mokytis? Page 6 5. Lyderyst ir transformacija 6. Lyderyst irtransformacija

  • Lyderyst yra esminis svertas, lemiantis gerus organizacijos veiklos rezultatus.
  • Skmingai dirbanioms organizacijoms bdinga plaiai ir rpestingai pasidalyta lyderyst.
  • Veiksmingi lyderiai ugdo talentus ir jiems vadovauja.

7. Lyderysts poveikis mokymuisi (Leithwoodet al , 2007) Pagal poveik mokini mokymuisi, lyderyst yraantroje vietojeir nusileidia tik mokymui ir mokymuisi . Page 6 8. Deimt svari teigini apie skming lyderyst mokykloje (Leithwood, Day, Sammons, Harris&Hopkins ,2010)

  • Lyderyst mokykloje stipriau veikia pai mokykl ir mokinius, kai ja plaiai dalijamasi.
  • Kai kurie lyderysts pasidalijimo modeliai yra gerokai veiksmingesni nei kiti.

9. Sunkum patirianiosmokyklos (Harriset al , 2006)

  • Skmingos lyderysts poveikis yragerokai stipresnistoms mokykloms, kurios patiria daugiau sunkum.
  • T pat galima pasakyti ir apie mokytoj darom poveik.

Page 6 10. Ypa veiksmingi lyderiai (Harris&Hargreaves,rengiama leidybai )

  • Paprasti lyderiai, turintys ypating lkesi .
  • Kontekstas yra svarbus veiksmingi lyderiai suvokia kontekst ir usideg juo domisi.
  • Organizacijos pertvarka yra esminis vykstani tobulinimo proces elementas.
  • Pasidalytj lyderyst galima suvokti kaipsmoningai taikom strategij, kuri naudojama labai vairiai .

11. Lkesius virijantys rezultatai (Hargreaves&Harris, 2010)

  • Organizacijai, kurios veiklos rezultatai virija lkesius, bdinga pasidalytoji lyderyst, grindiama bendradarbiavimu ir konkurencija.
  • Horizontalioji ir vertikalioji lyderyst.

12. Taigi, lyderyst turi reikms Page 6 13. Taiau nepakanka vien inoti,kad lyderyst turi reikms

  • Turime inoti ir tai, kokios lyderysts mokykloje formos(-a) keiia organizacijos ir mokinimokymsi ?

14. Asmenin lyderyst ? 15. Nuo gero prie puikaus :Jim asCollins as 1lygmuo: gabus asmuo 2lygmuo: komandos vadovas 3lygmuo: kompetentingas vadovas 4lygmuo: veiksmingas lyderis 5lygmuo: administracijos vadovas 16. 5lygmens lyderiai :

  • - atsisako savanaudik poreiki,
  • - yra susitelk didesnius tikslus,
  • - turi ambicij, susijusi su j atstovaujama institucija, o ne asmenini ambicij.

17. 5lygmuo: lyderyst

  • Lyderiai, ugdantys kitus lyderius, puoseljantys pasidalytj lyderyst ir skatinantys gali pasidalijim.

18. 1uduotis . Diskusija poromis

  • Kiek atitinkate 5 lygmens lyderio savybes ?
  • Kas tai rodo ?

19. 20. Technologiniai pokyiai

  • Po penkeri met mokiniai naudosis iandien dar neirastomis technologijomis.

21.

  • Lyderyst siekiant pokyi
  • (Senge, 2006)
  • sivyravus pasauliniams tinklams, susiduriame su problemomis, kurios, dl j pobdio, neisisprendia lyderiams sprendim nuleidus i viraus.

22. Pagrindinis argumentas

  • Pereinama prie mokymosi lyderysts.
  • Lyderyst suvokiama ne kaip vaidmuo, bet kaip praktin veikla.

23. Lyderysts praktika

  • Lyderyst anksiau
  • Hierarchin ir nekintama
  • Vaidmuo ir pareigos
  • Apsiriboja viena mokykla
  • Grindiama problemomis
  • Gebjimai ir kompetencijos
  • Kontrol ir veiksmingumas
  • Sutelkta organizacij
  • Susijusi su atlygiu
  • Lyderyst dabar
  • Horizontalioji ir sukeiiama
  • Talentas ir gebjimai
  • Neapsiriboja viena mokykla
  • Sutelkta sprendimus
  • Praktika
  • Gebjim stiprinimas
  • Sutelkta dstym
  • Susijusi su profesiniu tobuljimu

24. Kodl reikt dalytis lyderyste ?

  • Organizacija negali ilgai klestti vien dl aukiausiojo vadovo veiksm. Mokykloms reikia daug vairaus lygmens lyderi . (Fullan, 2002)
  • Kolektyvines pastangas skatinanti lyderyst stiprina bendr tikslo ir misijos suvokim, skirtingus vaidmenis atliekanius asmenis skatina bendradarbiauti, stiprina organizacijos kultr, kuri teigiamai veikia mokym ir mokymsi.

25. Kodl reikt dalytis lyderyste ?

  • Norint parengti lyderi pamain, reikia pasidalyti lyderyste su mokyklos besimokania profesine bendruomene(Spillane, Halverson& Drummond, 2001)
  • Net ir ypa talentingi pavieniai lyderiai nepajgs utikrinti vienod rezultat visiems besimokantiesiems. Tam reikia ir kit bendr tiksl turini mokyklos darbuotoj ini ir patirties.

26. Siekiant pokyi, reikia horizontalios pasidalytosios lyderysts 27. Lyderyst gali bti vairi

  • Pokyius skatinanti lyderyst
  • Lyderyst mokymui
  • Pasidalytoji lyderyst
  • Strategin lyderyst
  • Sistemin lyderyst
  • Udeganti lyderyst

28. Bet ar pasidalytoji lyderyst turi poveikio organizacijos ar mokini mokymosi rezultatams?(Harris 2008)

  • Pagerj mokini rezultatai
  • Pagerjs mokytoj nusiteikimas ir asmeninis efektyvumas
  • Pagerj organizacijos veiklos rezultatai

29. Skirting pasidalytosioslyderysts modeli poveikis

  • Mokyklos, kuri mokini pasiekimai buvo geriausi, tok rezultat i dalies aikino lyderysts pasidalijimu( tarp mokyklos komand ,tv ir mokini ).

30. Pasidalytoji lyderyst irmokini mokymasis

  • Duomen analizs rezultatai rodo, kad pasidalytoji lyderyst turi teigiamo poveikio mokini pasiekimams.
  • (Hallinger&Heck, 2009)

31. Kas yra pasidalytoji lyderyst? (Harris 2008)

  • Organizacijos viduje ir tarp organizacij pasidalyta ir pasireikianti lyderyst:

32. Pasidalytosios lyderystsatveju tampa svarbs du dalykai: (Harris, 2008)

  • Lyderysts procesaskaip lyderyst pasireikia organizacijoje.
  • Lyderi veikla tai, k mons daro savo pai lyderystei tobulinti ir pltoti.

33. Pasidalytoji lyderyst (Harris 2008)

  • Tai nereikia, kad visi dirba lyderi darb. Tai reikia, kad visi turi potencial susiklosius tinkamoms aplinkybms imtis lyderio darbo .

34. Kas yra pasidalytoji lyderyst ?

  • Pasidalytoji lyderyst nra vieno individo veiksmai, nukreipti kitus individus. Pasidalytoji lyderyst apima vairi mokykloje dirbani asmen veiksmus, skaitant mokytojus ir pagalbinius darbuotojus, neturinius oficialaus lyderio statuso mokyklos hierarchijoje, neaplenkiant ir mokini bei j tv.
  • Pasidalytoji lyderyst gali pasireikti kaip grupin veikla arba individuals veiksmai, o lyderiu gali tapti vis kitas asmuo, priklausomai nuo sprendiamo klausimo ir nuo to, kas konkreiu atveju turi reikiamos kompetencijos ar krybini gali .

35. Du esminiai principai (Harris&Lambert, 2000)

  • Visapusikas sitraukimas
  • Priemons takai daryti ir pokyiams gyvendinti

36. Pasidalytosios lyderystsapraikos (Harris, 2006)

  • Lyderis keiiasi pagal poreik
  • Lyderio vaidmuo paprastai atitenka tam, kas labiausiai kompetentingas atlikti skirt uduot.
  • Bendradarbiaujani individ komandos formuojamos konkreiam tikslui pasiekti, o j pasiekus iyra.
  • Komand sudtis kinta priklausomai nuo
  • uduoties, priskirto vaidmens ir btin talent.

37. Kiek dar trksta iki pasidalytosios lyderysts?

  • Gal tai tik kitaip pavadintas delegavimas ?

38. Lyderysts bdai

  • Nurodinjimas:Darbuotojams daniausiai nurodoma, k daryti. Iniciatyv rodo ir idjas silo tik aukiausio rango mokyklos vadovai. Sprendimai daniausiai priimami savavalikai ir netiktai.
  • Konsultavimasis: Darbuotojai aktyviai skatinami isakyti savo nuomon, kuri siklausoma. Apie bsimuosius planus darbuotojai informuojami i anksto, jiems suteikiama galimyb prisidti rengiant planus. Sprendimai vis dar daniausiai priimami auktesniu lygmeniu.
  • Delegavimas: Darbuotojams ubriamos aikios atsakomybs ribos, kuri laikydamiesi jie gali sprsti ir imtis iniciatyvos. Darbuotojai laikomi atsakingais u savo veiksmus (teigiamus ir neigiamus).

39. Lyderysts bdai

  • Pasidalijimas: Darbuotojams sudaromos slygos turti daugiau takos visai mokyklai. Visais lygmenimis silomos idjos yra svarstomos ir imginamos. Idjomis dalytis lengva ir darbuotojai ino, kas vyksta kitur.
  • Nepaisymas:Darbuotojai priversti imtis iniciatyvos ir atsakomybs, nes niekas nesidomi tuo, k jie daro. Atsakomybs ribos yra neaikios ir neapibrtos. Galima konkurencija ir dubliavimas. Darbuotojai stengiasi nesikiti ir dirbti tik savo darb.

40. 2uduotis Kaip elgiats Js ?

  • Nurodinjate Danai............................................................. Retai
  • Konsultuojats
  • Deleguojate
  • Padedate
  • Pasidalijate
  • Nepaisote

41. Pasidalytosios lyderysts esm(Harris, 2008)

  • yra praktin lyderyst labiau susieti su praktiniu mokymu ir mokymusi.

Page 23 42. Pasidalytosios lyderysts esm (Harris, 2007)

  • yra taip pakeisti organizacij, kad sustiprt lyderysts gebjimai.

43. Kaip tai pasireikiamokyklose ?Struktros Vaidmenys Komandos Veiklos bdai Mokymasis 44. Kaip atrasti lio tak?

  • Svarbiausia yra ne tai, ar lyderyste yra dalijamasi, bet tai, kaip ja dalijamasi.

45. Bdai pasidalytosios lyderysts gebjimams stiprinti

  • Besimokani profesini bendruomeni steigimas
  • Dalyvavimas tinkl ir partnerysi veikloje
  • Mentoryst, galinantis konsultavimas ir kritikas draug vertinimas

46. Taiau skirtingosemokyklose tai atrodo skirtingai 47. Pasidalijimo modeliai Leithwoodet al(2006)

  • Pasidalytosios lyderysts rezultatas ir poveikis organizacijai priklauso nuolyderysts pasidalijimo modelio .

48. Kaip dalijamasi lyderyste ? Kanes Hillpradin mokykla, Sautemptonas Planuota pasidalytoji lyderyst Pasidalytoji lyderyst yra ne tik geras, bet ir absoliuiai btinas dalykas. 49. Planuota pasidalytoji lyderyst

  • Komandos nariai ne tik atlieka tam tikros srities lyderi funkcij, bet ir tampa emesni grandi atstovais kitose srityse.
  • v. Benedikto mokykla

50. Savaimin pasidalytoji lyderyst

  • Kas pus met keiiamasi vaidmenimis.
  • Sprendimai priimami kartu.
  • John oCabot o mokyklos federacija

51. Isireikalauta pasidalytojilyderyst

  • Mokyklos vadov komanda ir toliau i viraus primesdavo sprendimus, kurie labai kenk mokyklai.
  • Kakas turjo pasikeisti.

52. Priverstin pasidalytojilyderyst

  • Centrin berniuk mokyklaprastai dirbanti mokykla, kuri ketinama udaryti.
  • Keleto mokykl federacija pasidalijo lyderysts funkcij.

53. Pasidalytoji lyderyst :3lygmenys (Harris, 2008)

  • Pavirinis lygmuodelegavimas
  • Vidurinis lygmuo-naujos komandos, nauji vaidmenys ir atsakomybs sritys
  • Giluminis lygmuo-kultrinis kaip pas mus prasta dirbti

Page 13 54. 3uduotis. Ar js mokyklojepasidalytoji lyderyst yra:

  • pavirinio lygmens ?
  • vidurinio lygmens ?
  • giluminio lygmens ?

55. Pasidalytoji lyderyst gali padtiatsakyti iuos klausimus:

  • Ar maksimaliai stipriname lyderysts gebjimus? Ar aktyviai pltojame horizontalij ir vertikalij lyderyst?
  • Ar lyderiai dirba ten, kur j veikla gali turti teigiamo poveikio dstymui?
  • Ar atsisakome t praktini lyderysts apraik, kurios stabdo organizacijos augim ir kait?

56. Netinkamai suformuluotas klausimas

  • Nereikia klausti
  • Ar pasidalytoji lyderyst turi poveikio mokini mokymuisi?
  • REIKIA KLAUSTI
  • Kaip ir kokiu bdu galtume maksimaliai padidinti pasidalytosios lyderysts
  • poveik mokymuisi?

57. Danai uduodamiklausimai

  • Kuo tai skiriasi nuo delegavimo ?
  • Ar direktorius nebereikalingas ?
  • O jei mokytojai nenori bti lyderiais ar nesivaizduoja savs lyderi vaidmenyje?
  • Kaip savo vaidmen suvokia oficials lyderiai ?
  • Su kokiomis klitimis susidursime ?

58. 4uduotis. Koki klii kyla pltojant pasidalytj lyderyst ? 59. Klitys

  • Lyderyst suvokiama tik kaip oficialus vaidmuo
  • Nepalanki kultra
  • Struktrins klitys
  • Atlygis: mokkite man daugiau
  • Mokytoj nenoras

60. Kaip veikti klitis?

  • Keiskite struktras
  • Nustatykite potencial anksti pastebkite talentus
  • Sudarykite galimybi turti laisvo laiko
  • Sudarykite galimybi tapti lyderiais ir diegti naujoves
  • diekite grtamojo ryio ir atlygio ciklus
  • Kurkite tinklus
  • Utikrinkite dalijimosi iniomis procesus
  • Utikrinkite, kad naujovs bt diegiamos neprimetant kalts
  • Geriau planuokite pamain

61. Esminis principas

  • Pats veiksmingiausias bdas valdyti pokyius yra juos kurti.
  • (Drucker,1995)

62. 1 -asis paradoksas (Harris&Muijs, 2004)

  • Be stabilios, nuoseklios lyderysts mokykloje pasidalytoji lyderyst bt netiktinai trapi.

63. 2 -asis paradoksas (Leithwood et al, 2006)

  • Tai, kad lyderyste dalijamasi, nereikia, kad maja oficiali lyderi poreikis.

64. Klausimai Hargreaves&Fink (2009)

  • Ar tokios lyderysts formos tra subtilesni ir gudresni bdai gyvendinti standartines vyriausybs planuojamas reformas ir pasiekti reikalaujam veiklos rezultat?

65. 4uduotis sivertinimo klausimynas 66. Kaip praktikai dalijamasi lyderyste ? 67. VAIZDO KLIPAI 68. Refleksija ir diskusija 69. Pasidalytosios lyderysts lygmenys

  • Darbuotojai
  • Mokiniai
  • Savivaldybs skyri vedjai
  • Tvai

70. Besimokanios profesins bendruomensmokykloje ,tarp mokykliru mokyklos rib (SEF, 2008) Ger rezultat pasiekianios mokyklos padeda mokytojams tobulinti mokym sudarydamos slygas mokytis vieniems i kit. (McKinsey 2010) 71. rodymai, susij su BPB (Timperleyet al , 2007)

  • Patikimiausi empiriniai tyrimai atlikti su mokykl BPB.
  • BPB apibriama vairiai.
  • Jei bus tik bendradarbiaujama, gali bti tvirtinta esama padtis.
  • Ikiai ir tyrinjimai lemia veiksmingas BPB.

72. BPB ypatybs, turinios poveikio mokymuisi( Timperleyet al , 2007)

  • NAUJAS SUVOKIMAS
  • Dialogas, veriantis abejoti probleminiais sitikinimais ir tarpusavyje konkuruojani idj veiksmingumu.
  • Grupei nebdinga kompetencija, atverianti naujas perspektyvas.
  • MOKYMO POVEIKIO MOKINI MOKYMUISI ANALIZ
  • Mokytoj lkesiai buvo dideli, taiau reals, be to, jie tikjo, kad gali pakeisti situacij.
  • Kolektyvins atsakomybs u mokinius normos.

73. Dvi mintys ( Timperleyet al , 2007)

  • Norinti paskatinti mokytojus ir mokinius mokytis, nepakanka vien skirti mokytojams laiko pasinekti .
  • Vykstantis bendradarbiavimas, partneryst ir veikiantys tinklai patys savaime nra BPB.

74. BPB ypatybs, skatinanios mokytojus ir mokinius mokytis(Timperleyet al , 2007)

  • Dalyviams buvo padedama apmstyti naujai suvoktus dalykus ir j poveik mokymui bei mokymuisi.
  • Buvo analizuojama, kokio poveikio mokini mokymuisi turi mokymas.

75. Kodl btent BPB ?

  • Besimokanios profesins bendruomens (BPB) galutin tiksl galima apibrti trimis odiais :
  • geresni mokini rezultatai .
  • Harris & Jones (2010)

76. Kas yra BPB ?Harris&Jones, 2010

  • Besimokanios profesins bendruomens grindiamos labai paprasta, bet paveikia idja: nordamos patenkinti mokini poreikius, mokyklos privalo mokytojams sudaryti galimybi kartu diegti naujoves, usiimti profesine raida ir mokytis.

77. Veiksminga besimokanti profesin bendruomen yra pajgi skatinti ir palaikyti vis mokyklos bendruomens specialist mokymsi siekiant bendro tikslo pagerinti mokini mokymsi.Bolamet al(2005) 78. BPB (Jones & Harris, 2010)

  • Besimokanios profesins bendruomens sudaro mokytojams slygas tobulti vis kolektyv dominanioje srityje.
  • Jos sudaro mokytojams slygas dirbti kartu savo mokykloje ir bendradarbiauti su kitomis mokyklomis.
  • Dalyviai daugiau imoksta aktyviai konstruodami inias, nei pasyviai priimdami informacij.

79. BPB ypatybs (Harris & Jones, 2009) Pasidalytoji lyderyst Dmesys besimokanij poreikiams Dmesys mokymo procesui Varomoji jgatyrinjimai, kuri rezultatai lemia praktikos pokyius 80. 2 esminiai principai (Harris&Jones, 2009)

  • Tyrinjimai
  • Bendradarbiavimas

81. Besimokanioms profesinms bendruomenms bdingi bruoai

    • Bendros vertybs ir vizija
    • Kolektyvin atsakomyb u mokini mokymsi
    • mokymsi sutelktas bendradarbiavimas
    • Grupinis ir individualus profesinis mokymasis
    • Refleksija grindiamas profesinis tyrinjimas
    • Atvirumas, dalyvavimas tinkl veikloje ir partneryst
    • Visuotin naryst
    • Abipusis pasitikjimas, pagarba ir parama

Bolamet al(2005) 82. BPB sudedamosios dalys (Harris&Jones, 2009)

  • Tarpusavyje susijusi
  • praktika
  • Iplitusi lyderyst
  • Pasidalyta atsakomyb ir* Specialistas
  • atskaitomyb * Pasidalytoji ir sutelkta* Mokinys
  • darb klasje
  • Nuolatinis
  • dmesys
  • Besimokani profesini mokymuisi
  • bendruomeni krimas
  • ir palaikymas

83. Pasidalytoji lyderyst (Harris, 2007)

  • Jos esm - praktin lyderyst labiau susieti su praktiniu mokymu ir mokymusi.

84. Skirtingi etapai Besimokanios profesins bendruomens (Stollet al , 2007) Formavimasisgyjama informacija irpradedama taikyti idjas. Raidaeksperimentuojama su strategijomis ir tyrinjama. Pltra didesni ikiai, daugiau tikslumo, kitokia forma. TobuljimasBPB kaip natralus mokyklos tobulinimo procesas. 85. Uduotis Kuriame i etap yra js mokyklos BPB? Kas turt vykti js mokykloje, kad mokytojai dirbt veiksmingiau?Kas trukdo taip dirbti ir kaip iuos trukdius paalinti? 86. Taiau ...

  • Kaip atrodo mokyklos BPB ?
  • K daro BPB ?
  • Kaip formuojama BPB ?

87. Kas dalyvauja ?

  • BPB suformuoti reikia grups mokytoj ir mokyklos vadovo, kurie bt pasivent profesini ini gerinimui.
  • Pltros etapu, skirting mokykl besimokanios profesins bendruomens gali susijungti besimokanius tinklus, apimanius keleto mokykl mokytojus ir (arba) pagalbinius darbuotojus, savivaldybs skyri vedjus ir tvus.

88. Kas vyksta besimokanioje profesinje bendruomenje ?

  • BPB tyrinja, siekdamos gerinti mokini rezultatus.
  • Remdamiesi mokyklos atlikto sivertinimo ir mokytoj vertinimo rezultatais bei turimais duomenimis, BPB nariai nustato grups mokini stiprisias puses ir poreikius bei nusprendia, koki ini ir gebjim reikia norint pasiekti geresni rezultat.

89. Harris&Jones (2010) Veiksmingos BPB Dmesys besimokaniojo poreikiams Vadovauja-masi duomenimis ir rodymais Dmesys mokytoj praktiniam darbui Bendradar-biaujama Remiamasi tyrinjimais Lyderio ar diskusij vadovo parama Asmenin ir kolektyvin atsakomyb 90. BPB krimo etapai Harris&Jones 2010 Formavimasis Tyrinjimas Pltra 1. Grups formavimas 2. Veiklos krypties pasirinkimas 3. Veiklos tyrinjimas 4. Naujovs ir pokyiai 5. Bandymai ir grtamasis ryys 6. Tobulinimas 7. Informavimas apie rezultatus 91. Tyrinjimo ir (arba)tyrim metodai

  • Koleg darbo stebjimas
  • Pamokos tyrinjimas
  • Mokomieji pasivaikiojimai
  • Kitos veiklos tyrim formos

92. K tai lemia ? Rezultatai lemia pokyius : - keiiasimokytojtaikoma mokymo praktika, - keiiasimokinimokymosi patirtis ir (arba) rezultatai. 93.

  • I vis mokytoj praktik bus tikimasi ir jiems bus suteikta galimyb bendradarbiaujant tarpusavyje :
  • reguliariai reflektuoti mokymo praktikos klausimais, remiantis nacionaliniu lygmeniu sutartais praktikos apibrimais;
  • remiantis refleksijos rezultatais, nustatyti tobulintinas sritis;
  • semtis profesins patirties, kuri skatint toliau tobulti nustatytose srityse, vadovaujantis geriausia praktika;
  • bent kart per metus parengti oficialius dokumentus, rodanius j dalyvavim iame procese.

Mokytoj profesin raida 94. Mokini poiris (Mokyklos veiksmingumo matrica, WalWales 2008 )

  • Mokymas ir mokymasis
  • Padeda isiaikinti mokini nuomon apie tai, ko jie mokosi, ir tai, kaip jiems patinka mokytis.

95. Mokini lyderystKam ? Kiekvienam vaikui suteikiama galimyb bti geriausiam, nepriklausomai nuo jo talent ar aplinkos. 96. Mokyklos veiksmingumo komitetas Sveikata ir aplinkosauga Mokyklos taryba aidim lyderiai Bendraamiai bendraamiams 97. Ligiolin paanga Moodle virtualimokymosi aplinka Vertinimas mokymosi labui Delninukai ar minikompiuteriukai Tem pasirinkimas 98.

  • Mokiniai atlieka lyderi funkcij

Bendraamiai bendraamiams Aplinkosaugos komitetas Mokyklos taryba aidim lyderiai 99. Ligiolin paanga ini turtinimo savaits Sodo dizainas Sveikatos savait Sininga prekyba Biologins vairovs savait Vidurami savait 100. Ligiolin paanga U klass rib Ivykos Sveiai Klubai 101. Mokymosi dienoraiai

  • Vaikams suteikiama laisv jiems priimtiniausiu bdu parodyti, kaip jie supratousibrtus tikslus .

Jie tapo neatsiejama ugdymo turinio dalimi ir i esms sustiprino ms siek ugdyti savarankikesn mokin. Ligiolin paanga 102. Antrok ir etok mokymosi dienorai pavyzdiai 103. Tolesni ingsniai ... Mokyklos veiksmingumokomitetas

  • Mes ketiname:
  • planuoti mokykloje studijuojamas temas;
  • skelbti nam darbus virtualioje mokymosi aplinkoje, kad galtume juos aptarti su kitais mokiniais ir mokytojais;
  • savo virtualia mokymosi aplinka dalytis su kitomis alies mokyklomis;
  • turti ms inioms turtinti skirt biudet;
  • apdovanoti mokinius u pasiekimus gyvendinant usibrtus tikslus.

104. Be akmen nebus ir arkos

      • Markas Polas

105. Ar yra toks veiksm planas, kuris garantuot pasidalytj lyderyst ? 106. Vizija 107. Skaidrumas 108. Ssaj formavimas :santykiai 109. Sprag upildymas 110. Pasidalytoji lyderyst (Harris, 2007)

  • Jos esm - praktin lyderyst labiau susieti su praktiniu mokymu ir mokymusi.

111. Bet kur ir bet kada panorj (Edmonds, 1979)

  • Mes galime pagerinti jaunuoli mokymsi ir suteikti jiems
  • daugiaugalimybi
  • gyvenime.

112. Gyvenime gali pasiekti visk, jeigu tau nerpi, kam atiteks visa garb( Trumanas ) 113. Du ilguoju laikotarpiu gyvybikaisvarbs lyderyts testai

  • Lyderyst, utikrinanti geresn mokym ir mokymsi.
  • Lyderyst, visais lygmenimis ugdanti kitus lyderius.

114. http:// www.almaharris.co.uk