Vilnia

Vilnia

Neris

Neris

Neris

Neris

Neris

Vilnia

Gidė ORINTA LABUTYTĖ fotografija susidomėjo daugiau nei prieš 10 metų. Pradėjusi foto-grafuoti mėgėjiškai, moteris 2007 m. buvo pakviesta dalyvauti Turkijoje organizuojame konkur-se „Stambulas užsieniečio akimis“. Jos darbai buvo eksponuojami vienoje iš didžiausių Stambu-lo parodų salių. Po kelerių metų Orinta prisijungė prie „Fotoexpress.lt“ fotografų bendraminčių kompanijos, kuri netruko išaugti į fotografų profesionalų ir mėgėjų asociaciją.

Šiandien Orintai gidės profesija neatsiejama nuo įvairius atradimus iliustruojančių fotografijų. Įdo­miausias aplankytas vietas ir akimirkas ji įamžina Canon EOS 6D fotoaparatu.

Orinta yra apkeliavusi daugybę šalių. Jos manymu, patys fotogeniškiausi miestai iš aplankytųjų yra Stambulas, Jeruzalė, o šalys – Malta ir Iranas. Ji taip pat yra Persijos kultūros klubo organiza­torė. Tuo tarpu puikiai pažįstamas Vilnius žavi turtinga istorija, architektūra, kraštovaizdžiu ir švara.

Nuotraukoje matoma panorama – Vilniaus universiteto observatorijos bokštai ir Šv. Jonų bažnyčios varpinė. Užfiksuoti štai tokį įspūdingą, atvirutės vertą kadrą galima tik iš Prezi­dentūros kiemelio. Būtent iš čia atsiveria įspūdinga trijų bokštų panorama, kurią geriausia fotografuoti antroje dienos pusėje. Tuo metu būna geriausias apšvietimas ir sodriausios spalvos. Prezidentūros kiemelis visiems norintiems yra atviras nuo gegužės iki spalio. Taigi, leidžiantis į puikių kadrų paieškas, tuo pačiu galima aplankyti ir susipažinti su Prezidentūra.

Neapsirikite – šis kadras darytas ne kokioje nors miškingoje vietovėje aplink Vilnių. Medei­nos ant lokio skulptūrą, kurios autorius yra Marius Grušas, galima rasti Stiklių g. 6, Medžio­tojų draugijos kiemelyje. Puikias nuotraukas čia galima užfiksuoti visais metų laikais. Visgi, įspūdingiausia kiemelyje yra žiemą, kai didžioji eglė yra apsnigta. Tada tik sustiprėja jaus­mas, kad galbūt aplink visai ne Vilniaus senamiestis, o paslaptingas miškas.

Vilniaus senamiestis yra paslaptinga, užburianti ir istorijų kupina vieta. M. Antokolskio gat­vės galas, susisiekiantis su Stiklių gatve, atskleidžia šiek tiek senojo Vilniaus paslapčių. Kažkada čia buvo Mažojo geto dalis. Nors dabar telikęs žydiškojo gyvenimo šešėlis, bet dar galima apžiūrėti autentiškas detales: langines, arkas. Užburia ir šios vietos spalvos bei atspalviai. Gražiausiai ir sodriausiai spalvos atsiskleidžia popiet, šviečiant saulei. Nuotrau­kos autorė Orinta Labutytė šią vietą atrado įkvėpta Jano Bulhako, žymiausio XX a. pra­džios Vilniaus vaizdų fotografo, nuotraukų. Taip ji leidosi į senovės detalėmis dvelkiančių gatvelių paieškas.

Kapinės galbūt nėra ta vieta, apie kurią pagalvotumėte išsiruošę patyrinėti miestą. Tačiau Vilniaus Bernardinų kapinės yra itin fotogeniška ir istorijomis alsuojanti vieta. Tad neaplen­kite šios vietos, jei norite iš tiesų pažinti Vilnių.

Profesionalus spaudos fotografas VIDMANTAS BALKŪNAS amžiną meilę fotografijai prisiekė dau-giau kaip prieš 20 metų. Per tuos du dešimtmečius fotografo darbai pasirodė iškiliausiuose Lietu-vos ir užsienio leidiniuose, tokiuose kaip „The Wall Street Journal“, „New York Times“ ar „Die Zeit“.

Vidmantas sako labiausiai mėgstąs socialinę, tikrąjį gyvenimą atspindinčią fotografiją. V. Balkūnas fiksuoja ne tik Vilniaus realijas – fotografas yra aplankęs ir atokiausius šalies užkampius. Vaizdai, ku­riuos Vidmantas fiksuoja kamera Canon EOS 5D Mark III, skelbiami specialioje interneto svetainėje fotozeme.lt bei „Facebook“ puslapyje „Pažink Lietuvą“.

Aistra fotožurnalistikai V. Balkūnas stengiasi užkrėsti jaunąją kartą, skaitydamas paskaitas Lietuvos mokyklose ir universitetuose. Gabiausieji čia tampa jo mokiniais ir atlieka praktiką dirbdami su Vid­mantu.

Darbe V. Balkūnui nėra jokių ribų: patikusius kadrus jis fiksuoja žemėje ir po ja ar net ore. Fotografui svarbiausia nesuvaidinta emocija, kitas, netikėtas kampas. Šiame leidinyje pateikiamos nuotraukos ir vietos puikiai atspindi Vidmanto požiūrį: jos kitokios, ekstremalios, skaudžią gyvenimo pusę atsklei­džiančios.

Vilniaus čigonų taboras, švelniai tariant, nėra ta vieta, kur vilniečiai mėgtų iškylauti. Tačiau ir čia kunkuliuoja gyvenimas, unikalios vietos istorijos ir dramos. Panašių vietovių nerasite ne tik kituose miestuose, bet ir kaimynėse šalyse, todėl visų gyvenimo atspalvių nevengian­tiems fotografams taboras yra savaip įdomus. Svarbu atsiminti: čia patariama atvažiuoti auto­mobiliu ir fotografuoti iš jo neišlipus.

Iš sostinės Europos aikštės atsiveria šiek tiek keistas, bet užburiantis vaizdas: senojo ir mo­dernaus Vilniaus priešprieša. Šis kadras, darytas iš Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau ten galima patekti tik su specialiais leidimais. Tiesa, fotožurnalistas V. Balkūnas siūlo vis tiek ap­silankyti Europos aikštėje ir už jos esančiose Šnipiškėse – tai vienas autentiškiausių Vilniaus rajonų, kuriame galima apžiūrėti išlikusius medinius pastatus, o gal net ir miesto centre sutikti besiganančią kiaulę ar vištą. Reiktų būti atsargiems, nes vargingosios Šnipiškės laikomos ir vienu nesaugesnių sostinės rajonų.

Šioje nuotraukoje matyti seni garažai, esantys Lazdynų mikrorajone ir fotografuoti skrendant oro balionu. Vilnius yra viena iš nedaugelio Europos sostinių, virš kurios galima skraidyti oro balionu (O skristi virš senamiesčio leidžiama tik Vilniuje).

Pasak V. Balkūno, seni garažai – tai viena iš miesto istoriją atspindinčių relikvijų. Jei sena­miestyje galima apžiūrėti šlovingiausius Vilniaus laikus menančius paminklus, tai aplinkiniuo­se rajonuose apstu sovietinio gyvenimo vaizdų. Šiais laikais jie gali pasirodyti keisti: kam gi turėti garažą, esantį už kelių kilometrų nuo namų? Vis dėlto, tokios buvo ano meto realijos. Šie garažai − tai nykstantis ir nesaugomas reliktas, kupinas istorijų ir asmeninių išgyvenimų.

Vienas tituluočiausių Lietuvos fotomenininkų, spaudos fotografas RAMŪNAS DANISEVIČIUS yra įamžinęs daugelį svarbiausių pastarųjų dviejų dešimtmečių Lietuvos istorijos akimirkų. Jo darbai eks-ponuoti dešimtyse parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Bene labiausiai fotografas žinomas dėl miesto gyvenimo kadrų, kuriuose objektyviai atspindimos vi­sos Vilniaus kasdienybės pusės: nuo išpuoselėtų senamiesčio vaizdų iki sostinės užkulisių skurdo. R. Danisevičiaus nuotraukose dažnai perteikiamos žmonių gyvenimo realijos, įtaigūs fotomenininko portretai leidžia susitapatinti su įamžintais žmonėmis ir patirti jų išgyvenamus jausmus. Akį patrauku­sius vaizdus šiuo metu Ramūnas fiksuoja Canon EOS 5D Mark III fotoaparatu.

Fotografas R. Danisevičius rekomenduoja neapsiriboti vien Vilniaus centru – aplankykite ir ato­kiau esančias miesto dalis. Pavyzdžiui, Verkių parką, kuriame, bundant gamtai, galima aptikti puikių kadrų makro fotografijai. Smagu ir tai, kad čia visais metų laikais galima džiaugtis lietuviš­kos gamtos grožiu net neišvažiuojant iš Vilniaus.

Nuotraukoje matyti šventasis Stanislovas – viena iš trijų Vilniaus arkikatedros frontoną puošian­čių skulptūrų. Fotografuota iš Vilniaus arkikatedros varpinės, kurią vilniečiai ir miesto svečiai gali aplankyti gegužės–rugsėjo mėnesiais. Tuo laiku sostinė skendi žalumoje, taigi tai gana pa­lankus metas Vilniaus vaizdams fotografuoti. Nors, kaip matosi ir nuotraukoje, šis kadras puikiai pavyktų ir šaltesniu metų laiku. Geriausias apšvietimas tokiai nuotraukai – ankstyvą rytą arba vakare.

Šis vaizdas užfiksuotas vakarėjančioje Pilies gatvėje. Patarimas fotografuojantiems Vilnių – pa­kelkite galvas aukštyn. Miesto gatvėse yra išlikę daugybė autentiškų architektūros detalių, ku­rios dažnai tampa dar įspūdingesnės saulėlydžio šviesoje.

Vilniaus gatvėse dažnai sutinkamas fotografas VINCAS ALESIUS kasdienio sostinės gyvenimo akimirkas fiksuoja jau septynerius metus. Fotografijos entuziasto objektyvas dažniausiai krypsta į praeivius: V. Alesiui įdomiausi žmonės ir jų istorijos. Itin populiarioje fotografo „Facebook“ pa-skyroje „Humans of Vilnius” – gausybė viena už kitą įdomesnių žmonių nuotraukų ir kiekviena jų turi savo istoriją.

Kone kasdien pėsčiomis ar dviračiu centrinėmis ir atokesnėmis sostinės gatvėmis klajojantis V. Alesius Vilnių pažįsta ne blogiau nei savo fotoaparatą EOS 5D Mark III ir puikiai žino slapčiausias bei įdomiau­sias miesto kerteles. Jos taip pat dažnai atsiduria šio nenuilstančio tyrinėtojo vaizdo ieškiklyje.

Fotografas mėgėjas V. Alesius sako savo gyvenimo be šio užsiėmimo jau neįsivaizduojąs. Kiekviena akimirka jam – dar viena galimybė užfiksuoti nepakartojamą kadrą, o fotografijos entuziasto darbai ir jų braižas nesunkiai atpažįstami.

Tinkamas apšvietimas ir atidžiai komponuojamas kadras atskleis visai kitokį, dar įspūdinges­nį Vilnių. Nuotraukoje, kuri yra šio leidinio viršelis matyti Šv. Stepono gatvė, fotografuota iš skvero, kuriame stovi žymusis senamiesčio kiaušinis. Toks ypatingas apšvietimas gali būti išgautas antroje dienos pusėje.

Dar vienas vaizdingas kadras, pagautas nuo Bernardinų tilto žiemos popietę. Vilnius išties žavi netikėtomis istorijos ir modernybės, miesto ir laukinės gamtos samplaikomis.

„Šiuolaikinio meno centras“, arba tiesiog ŠMC, yra daugumai vilniečių puikiai pažįstama mies­to vieta, − sako V. Alesius. − Tačiau mažai kas atkreipia dėmesį, kad ŠMC gali tapti langu į pasaulį, įrėminančiu Šv. Kazimiero bažnyčią“. Pasak fotografijos entuziasto, geriausias paros metas tokiai nuotraukai yra saulėtas vakaras – tada saulė atsispindi nuo kitoje gatvės pusėje esančių langų ir apšviečia po ŠMC kolonomis esančią erdvę. Ši nuotrauka daryta atsitūpus.

Dar kitoks Vilnius žiemą. V. Alesiaus nuotraukoje – Pučkorių atodanga, ne per toliausiai nuo Vilniaus centro esantis gamtos kampelis, įspūdingai atrodantis tiek žvelgiant nuo atodangos viršaus, tiek ir iš apačioje besidriekiančio Vilnios slėnio. Šiame ankstyvo žiemos ryto kadre fotografas Vincas Alesius užfiksavo kylančią miglą ką tik pasnigus. Ir kas galėtų pasakyti, kad nuotraukoje Vilnius?

Fotografas LINAS JUSTICE galėjo būti visai ne fotografas, mat pabaigęs mokyklą jis kurį laiką gilinosi į leidybą ir politikos mokslus. Vis dėlto, aistra fotografijai, apėmusi Liną paskutiniosiose mokyklos klasėse, taip paprastai neužgeso. Suvokęs, kad nori toliau eiti fotografo keliu, Linas išvyko studijuoti fotografijos į Londoną.

Gyvenimas užsienyje, čia pasitikti profesiniai iššūkiai formavo menininko saviraiškos būdus ir sti­lių. Linas labiausiai mėgsta fotografuoti žmones, jų sąveiką su aplinka, ypač – jaunimo kasdieny­bę. Darbui fotografas dažnai renkasi prieblandą: Linas teigia, kad jį žavi tamsus paros metas, žmo­nės naktyje ir naktis, kuri kartais pasirodo žmonėse.

Nuotraukos Fotožemėlapiui darytos su Canon Power Shot G7 X.

Fotografas Linas Justice kviečia pasidairyti po Vingio parką – čia ypač smagu fotografuoti pavasarį, kai gamta pratrykšta spalvomis ir gyvybe. Nuotraukoje matyti viena įdomesnių parko vietų, kur Vingio parkas susiliečia su Žvėrynu – vienu seniausių ir žavingiausių sos­tinės rajonų. „Atsidūręs čia pasijunti tarsi pabėgęs iš miesto, nors parkas − visai netoli Vil­niaus centro. Tiek Vingio parke, tiek Žvėryne galima atrasti netikėtų vietų, sutikti įdomių personažų“, − teigia fotomenininkas. Tokį ypatingą apšvietimą Linas užfiksavo likus maž­daug porai valandų iki saulėlydžio. Pavasaris ar vasara turbūt geriausi metų laikai paklai­džioti Vingio parke ar Žvėryne. Tiesa, rudenį būna dar daugiau spalvų ir sluoksnių, kurie itin tinkami peizažo fotografijoms.

Pro Balstogės gatvę Linas yra pravažiavęs ne kartą, nors į ją taip niekad ir neužsuko. Ta­čiau pradėjęs dairytis fotogeniškiausių Vilniaus vietų, čia nukeliavo kone išsyk ir užfiksavo šį puikų kadrą. Nuotraukoje – saulėlydžio metu nufotografuota žavi gatvelė su tiesiai prieš geležinkelio bėgius stovinčiais senoviniais namais.

Gedimino kalnas ir jo apylinkės fotografuojamos dažnai. Tačiau Linas siūlo kiek mažiau dė­mesio sulaukiančią, bet kone tokią pat įspūdingą alternatyvą – Gedimino kapo kalną. Nuo jo atsiveria plati miesto panorama: puikiai matyti ir senasis, ir naujasis Vilnius. Dėkingiau­sias laikas čia fotografuoti – ruduo ar žiema, po kojomis plytinčio miesto vaizdo nebeuž­stoja medžių lapija. Ji netrukdo ir pavasarį ar vasarą, kai sostinės kraštovaizdžio įžymybes galima fotografuoti gaubiamas žaliuojančių medžių.

Kiekvieną akimirką Vilnius pasakoja istoriją: apie kvapą gniaužiančią miesto praeitį ir spalvingą nūdieną, čia gyvenančius žmones, jų kasdienius ir nepaprastus patyri­mus. Kunkuliuojantį miesto gyvenimą fiksuojantys fotografai pripažįsta, kad Vilnius yra kupinas staigmenų. Vaikštinėdami net ir puikiai pažįstamomis gatvėmis, galime išvysti visiškai kitokį miestą – tereikia kilstelėti akis nuo grindinio link stogų, žvilgte­lėti sau per petį, pasukti į pirmą pasitaikiusį skersgatvį ar kiemelį, pro kurį galbūt tiek sykių jau esate praėję. Net ir čia gimusiems bei augusiems sunku patikėti, kiek daug Vilniuje dar neatrastų įspūdingų kampelių. O tiems, kurie Lietuvos sostinėje tėra sve­čiai, dažnai dar įdomiau susipažinti su šiek tiek kitokiu Vilniumi, nei apie jį įprasta pa­sakoti turistiniuose leidiniuose.

Tokiai pažinčiai kviečia pasaulinė vaizdinių sprendimų lyderė „Canon“ ir Vilniaus tu­rizmo informacijos centras. Pristatome jums Vilniaus fotožemėlapį – įkvėpimo šaltinį sostinės gyventojams ir svečiams, mėgstantiems išvystus vaizdus įamžinti fotoapara­tu. Šio žemėlapio padedami per fotoaparato objektyvą galėsite tiek visiškai naujai pa­žvelgti į žinomiausias sostinės erdves, tiek ir atrasti naujų, netikėtų vietų bei rakursų.

Leidinyje pateiktos žymių Lietuvos fotografų ir fotografijos entuziastų siūlomos Vil­niaus erdvės bei žvilgsniai į jas per kameros objektyvą. Fotografai čia taip pat dali­jasi patarimais, koks metų, dienos laikas ar apšvietimas tinkamiausi vienam ar kitam kadrui. Galbūt įspūdingiausiam vaizdui įamžinti pakaks tiesiog priklaupti ar prigulti ant vejos? O gal įdomybių verta paieškoti ne tik Vilniaus centre ir susipažinti su kas­dienio gyvenimo realijomis miesto pakraščiuose?

Visi drauge leiskimės į kelionę po fotogeniškiausias Vilniaus vietas su fotožemėlapiu.

FotožemėlapisVILNIAUS

3

3

3

4

7

9

17

10

14

16

2

35

6

3

3

4

2

1

7

6

5

2

9

10

6

15

16

17

18

8

7

5

1

11

12

13

14

3

4

1

10

9

8

13

14

15

16

17

12

11

38

311 312

3

3

13

15

Vilnius kupinas staigmenų ir pačių žaviausių kam-pelių, kurie tik ir laukia būti pastebėti bei įamžinti. Tuo darsyk įtikino „Canon“ ir Vilniaus turizmo in-formacijos centro surengto nuotraukų konkurso dalyviai. Konkurse varžėsi ir fotografijos mėgėjai, ir profesionalai, o nugalėtoja buvo pripažinta vil-nietė RAIMONDA ŽIAUGRAITĖ.

Šis išraiškingas kadras užfiksuotas Žvėryno rajo­ne. Štai, ką apie nuotrauką rašo pati Raimonda: „Tai vieta, kurią praeinu kiekvieną dieną keliauda­ma į darbą. Ji leidžia nors trumpam nusikelti į Por­tugaliją, kurioje yra visa skėčių alėja! Puiku, taip? Nesvarbu, ar einu kuomet šviečia saulė ar lyja lietus, mano žvilgsnis visada nukrypsta ties tais į dangų kylančiais skėčiais, kurie nori apsaugoti žmones nuo lietaus ar kaitrių saulės spindulių. Svarbu tai, kad kaip fotografuotum šiuos skėčius, jie visuomet nuotraukoje atrodys nuostabiai. Lie­tui lyjant nuo jų kris maži lašeliai, o pučiant sti­priam vėjui jie bus „išėję iš rikiuotės“.

18

Nuo

tra

uko

s a

uto

rius:

To

ma

s S

olto

nas