Vilniaus RytDiena

2 0 1 5 m e t a i , v a s a r i o 2 0 – 2 7 d . n e m o k a m a s l e i d i n y s

Kaina už šildymą ženkliai mažės

Sostinės šilumos tinklus eksploatuojanti bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ praneša,

kad jau šiemet, nuo naujo šildymo sezono, kainos už šildymą vilniečiams atpigs dar 10

procentų. Per pastaruosius penkerius metus šilumos kaina mažėja jau ketvirtą kartą ir

nuo naujo šildymo sezono sieks 17 ct už kWh. Plačiau 5psl.

Šiame numeryje skaitykite:

Rūšiuojantys atliekas mokesčių mokės mažiau 3 psl.

Nedarbas Vilniuje – pats mažiausias 6 psl.

Neryje startuoja pramoginė laivyba 7 psl.

GERA ŽINIA: Vilniuje gyventi geriausia 8 psl.

Vilniuje – nevalstybinių darželių steigimo bumas 9 psl.

2 2015 metai, vasario 20-27d.

v e r s l a s a k t U a l i J o s

Vilniečiams atsivėrė sniego karalystės vartai

Pasak vilniaus mero Arūno Štaro, slidinėjimo trasų Vilniuje išties

trūko. „Liepkalnio keltuvai re-tai kada veikdavo, o Šilo gatvėje esančios trasos labai apgriuvu-sios. Vilniečiams slidinėjimo en-tuziastams tekdavo važiuoti į Ignaliną, Anykščius arba Latviją“, – teigė meras. „Žinia, situacija pagerėjo 2011 metais panašiam slidinėjimo komplek-sui atvėrus duris Druskinin- kuose. Betgi norėjosi, kad sostinė galėtų didžiuotis ir savomis tra-somis. Kruopšti analizė lei-do padaryti išvadas, jog kaip ir du vandens pramogų parkai, taip ir pora slidinėjimo trasų kompleksų Lietuvoje tikrai ras savo lankytojus. Juolab, kad kiekvienas jų teikia nevienodas paslaugas ir turi savo išskirtinį veidą.“

Didžiulis traukos centras

Pagal po stogu esančių slidinėjimo trasų ilgį komplek-sas „Ski Park Vingis“ paten-ka į pasaulio geriausių tokios paskirties objektų šešetuką, o savo techniniais duomenimis netgi lenkia garsiąsias Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose veikiančias slidinėjimo trasas.

Slidinėjimo trasų komplek-sas sukurs pridėtinę vertę ne tik Vilniui, bet ir visai Lietu-vai: jis padidins visos šalies konkurencingumą turizmo sek-toriuje. Projekto įgyvendintojai paskaičiavo, kad slidinėjimo kompleksas per dieną pritrauks apie 1000, o per metus – virš 300 tūkst. lankytojų.

Vilniaus meras neabejoja pro-jekto sėkme: „Dar 2007 metais pradėjusio veikti „Vichy“ vandens parko pavyzdys įrodė, kad dideli objektai sukuria pridėtinę vertę visam regionui – turistų srautas į Vilnių kasmet didėjo. Per šį laiką labiausiai padaugėjo svečių iš Len-kijos – 3 kartus, iš Latvijos – 4 kar-tus, iš Baltarusijos – net 5 kartus”.

Žiemos rojus žemėjeVienu metu po vienu stogu apie tūkstantis „Ski Park Vingis“ lankytojų galės džiaugtis pačiais įvairiausiais žiemos malonu-mais: čiuožti slidėmis, rogėmis, snieglentėmis, siausti sniege, čiuožti pačiūžomis, žaisti ledo ritulį.

„Uždarų kalnų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego danga komplekse bus dvi pagrindinės trasos – uždara ir lauko – kurių

bendras ilgis viršys 1000 metrų. Čiuožti uždara trasa bus galima net ir tada, kuomet lauke tvyros 30 ar daugiau laipsnių karštis, o lauko trasa pradės veik-ti oro temperatūrai nukritus iki -2-3°C“, – tvirtina „Ski Park Vin-gis“ vykdantysis direktorius Linas Kvedaravičius.

Atskiros trasos įrengtos pradedantiesiems ir profesio-nalams. Kalnų aukštis siekia 70 m, nuolydis – iki 27 proc. Tiek uždara, tiek ir pradedančiųjų tra-sa veikia nuolat. Lauko trasa – esant tinkamai oro temperatūrai.

Parke įrengta atskira sniego pramogų zona snieglentininkams. Ištroškusių ekstremalių pojūčių laukia tramplinai ir kalneliai.

Didžiulis dėmesys projek-tuojant „Ski Park Vingis“ parką buvo skirtas ir dviems ledo ritu-lio aikštelėms – dengtai ir lau-

ko. Panašaus lygio aikščių kol kas nėra 1000 km spinduliu.

Komplekse papildomai bus teikiamos ir slidinėjimo įrangos nuomos, maitinimo bei poil-sio paslaugos. Veiks slidinėjimo mokyklėlė, masažo centras, sniego viešbutis.

Laukiami ir mažiejiPatiems mažiausiems parko lankytojams įrengtas sniego kambarys, kur tėveliai ar patyrę instruktoriai galės juos saugiai mokyti slidinėjimo paslapčių. Su-projektuotas ir šiltasis kambarys – mažiesiems lankytojams, pano-rusiems pabūti be sniego, bet ne-likti be pramogų. Nusileidimo kalneliai, žaidimai ir atrakcio-nai leis džiaugtis žiema nebijant sušalti.

Ženkli ES paramaProjektas įgyvendinamas tai-

Parke įrengta atskira sniego pramogų zona snieglentininkams.

kant viešojo ir privataus sektorių partnerystės principą. Pasirašyta koncesijos sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Staty-ba” ir UAB „Ski Park Vingis”. Pro-jekto partneris bendrovė „Staty-ba” į objektą investavo virš 70 milijonų litų, savivaldybės pastan-gomis gauta 50 milijonų litų Euro-pos Sąjungos paramos lėšų.

Žiemos pramogų kom-pleksas Vingio parke įrengtas išanalizavus geriausią kitų šalių patirtį, įvertinus jų klaidas ir pa-sitelkus naujausias technologi-jas bei lietuvišką išmonę ir sumanumą.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 50 uždarų slidinėjimo centrų. Daugiausia jų – apie 30 – įrengta Europoje. Juos turi ir JAV, Japoni-ja, Jungtiniai Arabų Emyratai, Australija, Naujoji Zelandija, Malaizija, Singapūras, Indija, Pietų Korėja.

Vasario viduryje Vingio parke iškilmingai

atidarytas unikalus slidinėjimo trasų kompleksas „Ski Park Vingis“ įrašė Vilnių

į pasaulio žiemos pramogų sostinių elitines gretas.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis,

J.Tumo–Vaižganto g. 9/1,

Vilnius, 01108

tel. (8~5) 249 69 59,

faks. (8~5) 212 1083,

mob. tel. 8~655 07710,

el. paštas: [email protected]

www.liberalai.lt

www.vilniausreferendumas.lt

Mieli

vilniečiai,

Jūsų ateitis –

Jūsų rankose.

Kurkime ją

kartu.

Liberalų

sąjūdis

Rinkimų agitacija. Apmokėta iš LRLS politinės kampanijos sąskaitos.

Užsk. nr. PC-6/110131.

Spausdino Lietuvos ryto spaustuvė.

32015 metai, vasario 20-27d.

v e r s l a s a k t U a l i J o s

Nerūšiuojant atliekų grėstų skaudžios sankcijos

2010 metais atlikus komunalinių atliekų srauto analizę paaiškėjo, kad net 44 proc. viso to, ką vilnietis išmesdavo į atliekų kon-teinerius, buvo biodegraduojan-čios atliekos (virtuvės at-liekos, augalai, vienkartinės nosinaitės, tualetinis popieri us, gyvūnų išmatos ir pan.). Vi-sos šios „gėrybės“ keliaudavo į sąvartyną, gesdamos, pūdamos skleisdavo į atmosferą tonas an-glies dioksido ir nosį riečiančius kvapus.

Vilniaus miesto meras, Liberalų sąjūdžio atstovas Arūnas Štaras teigia, jog il-giau taip tęstis negalėjo – paren-gus techninę užduotį galimybių studijai, buvo parinkta vieta komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklai statyti. Šią gamyklą per porą metų pastatė konkursą laimėjusi bendra Lietuvos – Aus-trijos įmonė „Atliekų rūšiavimas“. Keisti atliekų tvarkymo sistemą įpareigojo ir Europos Sąjungos teisės aktai.

Vienas pagrindinių – jau nuo 2012-ųjų mažiausiai 50 proc. atliekų – popieriaus, me-talo, plastiko, stiklo ir kitų – pri-valo būti perdirbama. Be to, draudžiama bioskaidžias atlie-

Duobių lopymas problemų neišsprendžia

Dar visai neseniai artėjant pavasariui vis daugiau sostinės gyventojų keiksnod avo prastėjančią kelių būklę, po žiemos išlindusias duobes, aptrupėjusius šaligatvius. Kas, kad atšilus orams kelininkams pavykdavo sukrapštyti pinigų duobių lopymui ir pasiekti trumpalaikio efekto. Deja, dėl skylėto biudžeto, lopymas būdavo vienintelė galimybė.

„Tokia padėtis nebegalėjo ten-kinti nei miestiečių, nei sostinės svečių. Ėmėme svarstyti, kaip kelių remontui rasti papildomų lėšų, nes Europos parama, kaip ir vyriausybės skiriami pini-gai, jau seniai išnaudoti“, – pasa-koja Vilniaus miesto vicemeras, Liberalų sąjūdžio atstovas Rai-mondas Imbrasas.

„Didžiojoje Britanijoje, Slo-vakijoje ir Vengrijoje gatvių re-montas atliekamas derinant viešos ir privačios partnerystės principą. Tai būdas, kai priva-tus investuotojas sumoka už ke-

kas (maisto likučius, žolę, medžių šakas, popierių, kartoną) laido-ti sąvartynuose. „Šių direktyvų nepaisyti negalime, nes tada grėstų finansinės sankcijos. Nuo 2014-2015 m. atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikančios šalys mokės didžiules pinigines bau-das, siekiančias milijonus eurų per metus. Juos iš savo biudžeto mokėtų Lietuvos valstybė. Va-dinasi, dėl to visiems gyven-tojams išaugtų mokesčiai”, –

lio tiesimą, po to pagal sutartį 20-25 metus prižiūri nutiestą ruožą, o valstybė laikui bėgant grąžina investuotą sumą. Investicijos pritraukiamos, kai jų labi ausi ai reikia – sukuriamos darbo vie-tos, o investuotojui nauda grįžta mokesčių pavidalu. Per 25 me-tus valstybė grąžina investuo-tus pinigus, bet šios investici-jos neturi įtakos biudžeto skolos rodikliams“.

Pagal privačios finansavimo iniciatyvos modelį už kelio ruožą atsakinga lieka ne valstybė, o in-vestuotojas, taigi jis turi rūpintis kelio būkle ne tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu, bet ir visą sutarties galiojimo laiką.

Tokią partnerystę regla-mentuojantys įstatymai Lietu-voje egzistuoja jau seniai, tik anksčiau valstybinės institucijos vis nesiryždavo jais pasinaudo-ti. Tačiau valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymu buvo nutarta pasirinkti šį būdą.

2012 m. sausį Vilniaus savivaldybės skelbtą konkursą miesto gatvių remontui ir priežiūrai laimėjo ilgametę

Rūšiuojantys atliekas mokesčių mokės mažiau

Trūksta pinigų keliams remontuoti? Kas ieško, tas randa

pabrėžė meras. Nors nemaža dalis Vilniaus visuomenės priešinosi atliekų deginimo gamyklos staty-boms, tačiau po ilgų diskusijų, derybų, šviečiamosios veiklos pavyko pasiekti kompromisą, kad sostinėje, pramoninėje Pupinės teritorijoje šalia jau veikiančios rūšiavimo gamyklos bus stato-ma ir atliekų deginimo gamykla. Jos pajėgumas gerokai mažesnis, nei buvo planuojama tokią gamyklą pastatyti Gariūnuose –

patirtį turinti lenkų bendrovė „Polska – Magistral“. O jau kovo pabaigoje prasidėjo gatvių atnau-jinimo darbai. Per nepilnus me-tus jau suremontuota 275 kilo-metrai, apie 2,5 mln. kvadratinių metrų pagrindinių gatvių. Ben-dra darbų suma – daugiau nei 200 mln. litų. Per šiuos 2015 me-tus palnauojama atlikti darbų dar už 226 mln. litų.

Pasiteisina kompleksinis tvarkymas

„Nesinorėjo apsiriboti vien gatvių tvarkymu. Ir miestas, ir

Lietuva ilgą laiką buvo tarp didžiausią dalį komunalinių atliekų į sąvartynus išvežančių Europos Sąjungos šalių. Dar 2008 metais į sąvartynus buvo išvežama apie 90 proc. visų komunalinių atliekų. Šiemet, įgyvendinant Vilniaus miesto atliekų planą, buvo surastas naujas atliekų tvarkymo sprendimo variantas, priimtinas tiek visuome-nei, tiek planą įgyvendinančioms institucijoms, tiek šioje srityje veikiančioms įmonėms.

tik 80 tūkstančių tonų per me-tus. Be to, šioje gamykloje de-ginimui bus naudojama gerokai progresyvesnė technologija, užtikrinanti pačių griežčiausių aplinkos bei sveikatos apsaugos normų laikymąsi.

Gyventojai skatinami rūšiuoti atliekas

Mero tvirtinimu, kol gamyk-la pradės veikti, gyventojams teks keisti įpročius ir pratintis rūšiuoti atliekas. Juolab kad jau dabar bendrijos, rūšiuojančios atliekas, už šiukšlių išvežimą moka net perpus pigiau nei tie gyventojai, kurie atliekų nerūšiuoja. Anot mero Arūno Štaro, keisti įpročius sunkiausia tų daugiabučių pastatų gyven-tojams, kurių namuose įrengtos atliekų šachtos.

„Kai kurių daugiabučių gyventojai atsisakė šio sovietinio palikimo. Jie užvirino savo namo šachtas ir šalia įsirengė įvairių atliekų šalinimo aikštelę. Čia įkasti kelių rūšių konteineri ai įgalina ir rūšiuoti, ir atsikratyti buitinių atliekų. Žinoma, patogumo išmesti šiukšles bet kokiu oru ar bet ku-riuo paros metu teko atsisaky-ti, bet galima šioje situacijoje ras-ti ir privalumų – tai ir galimybė pasivaikščioti, pajudėti, įkvėpti gryno oro”, – pasakojo meras.

Suvienodinta rinkliavaBeje, pasikeitė mokesčiai už atliekų tvarkymą ir kitiems Vilniaus gyventojams. „Namų bendrijos, kurių Vilniuje yra apie 40 proc., tiesiogiai sudaryda-vo sutartis su atliekų vežėjais už mažesnę kainą nei savivaldybės nustatytas maksimalus tarifas.

Namus administruojančios bendrovės, kurios prižiūri apie 47 proc. visų Vilniaus daugiabučių namų, su vežėjais sudarydavo sutartis už mak-simaliai leidžiamą kainą. Likę – individualūs namai ir sodų bendrijos. Administratorius nebuvo suinteresuotas išsiderėti mažesnės kainos, nes pats iš tų lėšų gaudavo ir uždarbį, ir pelną. Be to, į šių gyventojų konteinerius atliekas mesdavo kas tik nori: ir bendrijų, ir sodų gyven-tojai, o už juos mokėdavo admi-nistruojami gyventojai”, – teigia Vilniaus miesto meras.

Įvertinus buvusią ydingą sistemą, Vilniuje įvesta visiems vienoda rinkliava, kuri yra trečdaliu mažesnė už buvusią. Rinkliavos dydis apskaičiuotas pagal tai, kiek per metus vienas gyventojas teršia. Todėl ir kai-na už maksimalų tarifą mažesnė, nes daugiabučiams nebereikia mokėti ir už kitų asmenų į jų konteinerius sumetamų atliekų tvarkymą.

gyventojai pajunta realią naudą tik tuomet, kai viskas tvarko-ma kompleksiškai. Todėl kar-tu nusprendėme tvarkyti ir šaligatvius bei kiemus, kurie re-monto jau nebuvo matę kelis dešimtmečius“, – dėsto vicemeras R.Imbrasas.

„Pagal seniūnijų pateiktus duomenis prasčiausia kiemų būklė buvo Žirmūnuose, Lazdy-nuose ir Savanorių prospekte. Jiems remontuoti iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 25 mln. litų. Kiemuose suremontavome ne tik asfalto dangą. Sutvarkėme ir šaligatvius, laiptus, turėklus.

Nemažai prisidėjo ir seniūnijos, pasirūpinusios, kad tuo pačiu būtų atnaujintos vaikų žaidimo aikštelės.“

Kol kas savivaldybė pati negali skirti daugiau lėšų kitų rajonų kiemų tvarkymui, todėl nuspręsta dar kartą pasinaudoti viešos ir privačios parntnerystės principu paremtu bendradarbia-vimu. Vasario pabaigoje paaiškės naujai skelbto miesto kiemų dan-gos remonto bei priežiūros darbų konkurso nugalėtojas, kuris ir pabaigs kompleksiškai tvarkyti likusius remonto reikalaujančius kitų rajonų kiemus.

Bendrijos, rūšiuojančios atliekas, už šiukšlių išvežimą moka net perpus pigiau.

Sostinėje prasidėjo gatvių atnaujinimo darbai.

Vilnius – pirmasis miestas šalyje, savo kelių infrastruktūros gerinimui pasitelkęs viešos ir privačios partnerystės būdą.


v e r s l a s P I N I G A I

Labiau šildė, negu švietė

Šiandien šviesai gaminti vis dar sunaudojama apie 20 proc. visos pagaminamos elektros energijos. Taip nutinka dėl to, kad energija naudojama nenašiai. Pagal specialistų skaičiavimus, kaitinamųjų lempų naud ing umas tesiekia 7 proc., o pačių našiausių šviesos šaltinių – fluorescencinių ir didelio slėgio natrio lempų – neviršija 30 proc. Be to, tokių apšvietimo įrenginių sudėtyje yra gyvsidabrio, ku-rio utilizavimas – vis dar didelė ekologinė problema.

Naują šuolį apšvietimo tech-nologijoms suteikė apšvietimas su puslaidininkiniais šviesos diodais (angl. light-emitting diode arba LED). Šviesos dio-das – tai puslaidininkinis prie-taisas, elektros srovę tiesiogi ai verčiantis šviesa. Tai padaryti jis gali net didesniu nei 100 proc. našumu, kadangi dalis energi-jos paimama iš aplinkos. Šiuose prietaisuose nėra kenksmingų medžiagų, jų naudojimo trukmė siekia iki 150 tūkst. val., jie nedūžta, o dėl žemos maitini-mo įtampos lengvai susiejami su kompiuterizuotomis valdymo sistemomis.

Šiuo metu niekas negali pri-lygti šviesos diodų elektros su-naudojimo ekonomiškumui. Ly-ginant su įprastomis apšvietimo sistemomis, LED suvarto-ja šimtus kartų mažiau elekt-ros energijos, taigi investuo-tos lėšos per trumpą laiką grįžta. Specialistų teigimu, to-kio šviesos šaltinio darbo lai-kas − apie 50 tūkst. valandų arba beveik 50 kartų ilgesnis nei įprastos kaitrinės lempos ir apie 5–10 kartų ilgesnis nei liuminescencinių lempų. Ki-taip nei liuminescencinėse arba kaitrinėse lempose, šviesos dioduose elektros energija paverčiama šviesa beveik be nuostolių, todėl diodai beveik nekaista.

Visą šią ir dar daug kitos in-formacijos apie apšvietimą teko išstudijuoti sprendimą dėl Vilniaus gatvių apšvietimo priėmusiai sostinės valdžiai.

Investuota daug, bet naudingai

Per metus gatvių apšvietimui ir jo priežiūrai Vilniuje buvo skiriama apie 14,5 mln. Lt. Tiek savivaldybei tekdavo mokėti už

daugiau nei 37 tūkst. šviestuvų, kuriuose buvo sumontuotos na trio lempos, darbą. Kai 2012 m. daugumos Vilniaus gatvėse šviečiančių lempų eksploataci-jos laikas atėjo į pabaigą, sostinės

Modernizavęs gatvių apšvietimą Vilnius taupo po 10 mln. litų per metus

valdžia nusprendė neefektyvią, elektros energijos netaupančią ir gamtą teršiančią gatvių apšvietimo na trio lempomis sistemą pakeisti modernia LED technologija grįsta šviestuvų ir jų

10 mln. litų, kuriuos mokėdamos už gatvių apšvietimą

ankstesnės Vilniaus valdžios faktiškai mokėjo už oro šildymą,

nuo šių metų lieka miesto biudžete.

Naujos apšvietimo valdymo sistemos privalumas – ne tik miesto biudžeto lėšų taupy-mas, efektyviai valdomas gatvių apšvietimo tinklas, užtikrinantis gyventojų bei miesto svečių saugumą, bet ir akivaizdus po-veikis miesto oro užterštumo mažinimui – sumažėjo anglies dvideginio išmetimas į aplinką.

Argumentai, kad LED technologija grįstas gatvių apšvietimas gerokai sumažina elektros energijos sunaudojimą ir padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, padėjo gauti lėšų iš Eu-ropos Sąjungos (ES) fondų šiam projektui finansuoti. Į naują gatvių apšvietimo sistemą teko investuoti per 150 mln. Lt. Inves-ticija, specialistų nuomone, at-sipirks per 15 metų.

Remia „žalias“ technologijas

Skaičiuojant šviesos diodų (LED) lempų atsiperkamumą, reikėtų atkreipti dėmesį į du svarbiau-sius rodiklius: kiek mažiau energijos reikia norint gau-ti tą patį šviesos kiekį ir kiek il-giau toks šviesos šaltinis tarnau-ja. Tink amai instaliuotų šviesos diodų tarnavimo laikas dažnai siekia 100 tūkst. val. ir daugiau, tačiau dažniausiai minimas skaičius yra 50-60 tūkst. val. Taip yra todėl, kad šviesos diodai ne-perdega, tiesi og jų skleidžiamos šviesos srautas ilgainiui mažėja ir yra laikoma, kad po 50 tūkst. val. jis sumažėja apie 20 proc. Ne-sunku paskaičiuoti, kad diodų lempai šviečiant po 4 val. per parą, tokios lempos tarnavimo laikas yra maždaug 35 metai. Ly-ginant su kito tipo lempomis, LED lempų tarnavimo laiką ne taip stipriai veikia tokie veiks-niai kaip dažnas įjungimas/išjungimas, žema temperatūra, vibracija, kurie kelis kartus sutrumpina kitų tipų lempų eksploatacijos trukmę.

Naujos technologijos gatvių apšvietimas – ne vienintelis liberalų valdomos Vilniaus savivaldybės „žaliasis“ projek-tas. Sostinės valdžia supaprasti-no aplinkai „draugiško“ verslo ir energetinių projektų vykdymo procedūras bei palengvino joms mokesčių naštą. Vilniaus savivaldybė aktyviai taiko „žaliuosius“ pirkimus, remia ir skatina „žaliąsias“ technologijas taikančias ir išteklius taupančias įmones.

valdymo sistema. Šis pakeitimas leido sumažinti išlaidas gatvių apšvietimui apie 10 mln. Lt per metus – dabar už šią paslaugą sostinės savivaldybė moka kiek mažiau nei 5 mln. Lt.

Vilniaus savivaldybė aktyviai taiko „žaliuosius“ pirkimus, remia ir skatina „žaliąsias“ technologijas taikančias ir išteklius taupančias įmones.

Naujos technologijos gatvių apšvietimas – ne vienintelis liberalų valdomos Vilniaus savivaldybės „žaliasis“ projektas.


v e r s l a s t e m a

„Dabartinė Vilniaus šilumos tinklų veikla užtikrina,

kad vilniečiams tiekiamos šilumos energijos bei karšto van-dens kaina būtų kuo mažesnė“, – teigia Vilniaus meras liberalas Arūnas Štaras.

Pirmas staigus sostinės šilumos kainų šuolis žemyn užfiksuotas dar 2011 metais. Tuomet Vilniaus miesto savivaldybės Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva buvo nu-traukta sutartis tarp Vilniaus šilumos tinklų, Vilniaus miesto savivaldybės, „Vilniaus ener-gijos“ ir bendrovės „Dalkia“. Tuomet šildymo kaina gyven-tojams krito nuo 23 centų už kilovatvalandę iki 21 cento. Atskyrus nuo šilumos perda-vimo tinklų šilumos jėgaines bei katilines ir jas 2012 metų sausį išnuomojus kelioms priva-taus kapitalo įmonėms, šildymo kainos iki šių metų palaips-niui mažėjo. Liberalų valdo-ma Vilniaus savivaldybė, kuri yra Vilniaus šilumos tinklų savininkė ir pagal įstatymus at-sako už centralizuotą šilumos tiekimą, ir toliau brangstant gamtinėms dujoms sugebėjo

Iš tikrųjų asbestas, apie kurį dabar kalbama kaip apie sveikatai kenksmingą

medžiagą, yra pluoštinis ugni ai, rūgštims ir šarmams atsparus mineralas, geras šilumos, gar-so ir elektros izoliatorius. Dėl sa-vo techninių ypatybių – tvir-tumo, lankstumo, atsparumo karščiui – bei nesudėtingos ir ne-brangios gavybos anksčiau buvo plačiai naudotas šiferio, ugniai atsparių sienų ir durų, krosnių ir vamzdynų izoliacinių medžiagų, koklių ir grindų plytelių klijų, glaistų gamyboje.

Ilgainiui mokslininkai ištyrė, kad asbestas sveikatai kelia rimtą pavojų. Žmogui įkvėpus asbesto skaidulų, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir tampa įvairių nepagydomų vėžinių ligų bei asbestozės priežastimi. Dėl as-besto poveikio per metus Euro-pos šalyse užregistruojama apie 20 tūkst. Mirčių nuo plaučių vėžio. Dažniausiai kenksmin-gas poveikis pasireiškia po 20–

šilumos gamybai pritaikyti ir al-ternatyvius šaltinius. „Tam, kad Vilniuje mažėtų šilumos kai-na, reikėjo surasti alternatyvą vieninteliam kuro šaltiniui –rusiškoms dujoms“, – sako meras A. Štaras.

Biokuras – pigiau ir švariau

Nuo 2015 metų šildymo sezono pradžios šilumai gaminti bus nau-dojama net 70 proc. biokuro, taigi šildymo kaštai gyvento-jams vėl mažės. Naudoti biokurą verta ne tik dėl kainos – jis yra ekologiškesnis, o taršos normos nuo 2016 metų labai griežtėja. Biokuro nepritrūks, nes bus

30 metų. Pagal kenksmingumą šis mineralas prilyginamas ar-senui ir gyvsidabriui. 1976-ai-si ais asbestas buvo įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelian-ti medžiaga.

Mūsų gyvenamojoje aplinkoje gaminių su asbestu vis dar gausu. Sveikatos specia-listai kartu atkreipia dėmesį į tai, kad, kol asbesto turintys sta-tiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiran-da tuos statinius, konstrukci-jas ir gaminius laužant, ardant, pjaustant, šveičiant ar kitaip ap-dorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkių, akimi nematomų, skaidulų.

Europos Sąjunga savo direk-tyvomis nuo 2005 metų uždraudė gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Mūsų šalies Vyriausybė dar 2008 m. patvirtino As-

Kaina už šildymą mažės trečdaliu

Savivaldybė kompensuoja 75 proc. asbestinių stogų dengimo kaštų

naudojamas ir lietuviškas, ir atvežtinis iš Latvijos arba Bal-tar usijos. Lyginant pagrindines naudojamas kuro rūšis, biokuras šiuo metu yra pigiausia kuro rūšis šilumos gamybai.

„Sprendimą šilumos gamybai pradėti naudoti biokurą vertina-me labai gerai. Tai leido šį šildymo sezoną dar labiau sumažinti šilumos kaštus. Šiuo metu Vilniaus biokuro katilinės gaminamos šilumos kaina yra viena mažiausių Lietuvoje ir pati mažiausia tarp didžiųjų Lietuvos miestų“, – sako sostinės meras A. Štaras.

besto šalinimo programą ir jai įgyvendinti suplanavo skirti 22,6 mln. litų. Deja, dėl lėšų trūkumo programos vykdymas ilgą laiką buvo atidėliojamas. Tik 2012 m. buvo nuspręsta pinigų tam skirti iš renovacijos programos, pavyko pritraukti ir privačių stogų gamintojų iniciatyvą.

Aplinkos komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Vaidas Kukarėnas.Savivaldybė yra atlikusi as-besto turinčių šiferinių stogų inventorizaciją, nustatyta tvarka ir prioritetai, kaip bus keičiami stogai.

Paprasčiau kalbant, kiekvie-nas gyventojas, turintis šiferiu

Sostinės šilumos tinklus eksploatuojanti bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“

praneša, kad jau šiemet, nuo naujo šildymo se-

zono, kainos už šildymą vilniečiams atpigs dar 10

procentų. Per pastaruosius penkerius metus šilumos

kaina mažėja jau ketvirtą kartą ir nuo naujo šildymo sezono sieks 17 ct už kWh.

Renovacija taupo gyventojų pinigus

Net ir sumažinus šildymo kai-nas analogiško ploto būsto gyven-tojai neretai stebisi gaudami nevienodo dydžio sąskaitas – jų skirtumus lemia šilumos su-vartojimo efektyvumas. Net visiems vilniečiams vienodai sumažinta šilumos kaina negelbs-ti netvarkingų, nerenovuotų daugiabučių gyventojų nuo didesnių išlaidų šilumai. Neizo-li uoti, daugiau laiptines bei rūsius,

o ne gyvenamąjį plotą šildantys vamzdžiai gali lemti, jog išlaidos to paties ploto butų šildymui skir-sis iki 10 kartų. Daugiausia už šildymą teks mokėti tiems, ku-rie vis dar gyvena senuose, nere-novuotuose, neefektyviai šilumą įsisavinančiuose namuose.

„Apsisprendę atnaujin-ti savo namą žmonės ženkliai sumažintų šilumos sąnaudas, – sako A. Štaras. – Atnaujinus daugiabučius išlaidos šilumai sumažėja maždaug pustrečio karto“. Netolimoje ateityje kone kiekvieną gyventoją turėtų tie-siogiai pasiekti žinios apie reno-vacijos naudą. Vilniečius pritar-ti renovacijai gali padrąsinti tai, kad valstybė padengs 100 proc., o

ne 50 proc. (kaip buvo anksčiau) investicinio projekto parengimo išlaidų.

Siūlymui visiškai padeng-ti projekto rengimo išlaidas pritarė Seimas ir Prezidentė. Tuo metu nekilnojamo turto broke-riai pastebi, kad šiemet vyk sta nors ir nežymi, bet didesnė nei pernai migracija iš mažesnių butų į didesnius, iš senų – į re-novuotus ar naujus. Tai siejama ne tik su rinkos atsigavimu, bet ir su sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis.

dengtų stogų, turi kreiptis į savivaldybės administraciją ar seniūniją ir užpildyti asbesto turinčių gaminių inventorizaci-jos ataskaitą. Šias ataskaitas pri-valu pateikti iki 2015 metų sau-sio 31 dienos. Kaip tai padaryti, paaiškins savivaldybės adminis-tracijos atstovas.

Tuomet reikėtų savivaldy-bei parašyti prašymą. Tada pas jus atvyks speciali komisija ir pa-tikrins, ar tikrai tą stogą dėl jo nusidėvėjimo reikia keisti. Tuo-met bus priimamas sprendimas. Kompensuojama 75% išlaidų už naujos stogo dangos medžiagas.

Rekonstruojant, griaun ant ar remontuojant statinius, kurių konstrukcijose yra asbesto, jas galima šalinti tik laikantis

„Noriu pasikeisti seną šiferinę savo stogo dangą. Girdėjau, kad ji kenksminga, todėl yra taikomos kompensacijos už

tokios stogo dangos keitimą nauja. Ar tai tiesa ir kur man kreiptis?“, – teiraujasi vilnietis Petras Anusaitis.

nustatytų reikalavimų. Asbesto turinčios statybinės atliekos yra priskirtos pavojingoms atlie-koms, todėl jas privalu tvarkyti pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas ir Atliekų tvarkymo taisykles.

Visų pirma šias birias atliekas statybvietėje reikia surinkti atski-rai nuo kitų atliekų, sudrėkinti, supakuoti į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.) ir ją paženklinti. Šios atliekos statybvietėje gali būti laikomos ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo jų susidarymo, bet ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos, ir turi būti išgabentos į asbesto atlie-kas priimančias aikšteles ar į jas tvarkančias įmones.

„Liberalų sąjūdžio pasiūlytas Vilniaus šilumos tinklų pertvarkos planas užtikrina, kad vilniečiams tiekiamos šilumos energijos bei karšto vandens kaina būtų kuo mažesnė“, –

teigia Vilniaus meras liberalas Arūnas Štaras.


v e r s l a s

Šiemet Vilniuje studijas baigė beveik 20 tūkstančių absolventų. Tikimasi, kad

praverti darbo biržos durų ji ems neteks – naujai kuriamos dar-bo vietos ir optimistin iai nedar-bo mažėjimo rodikliai palankūs ne tik patyrusių, bet ir jaunų specialistų karjeros perspek-tyvai. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų komiteto pirmininkės, Liberalų sąjūdžio atstovės, Karolinos Alek-sandros Lukaševičiūtės, gali-ma pasidžiaugti, kad sostinė šiais metais pagaliau gali teisėtai vadintis mažiausią nedarbo lygį pasiekusiu Lietuvos miestu.

„Per pastaruosius me-tus nedarbo lygis Vilniuje nuo bauginančių 13,8 procentų sumažėjo iki 6,4 procentų. Jauni-mo (nuo 15 iki 24 metų) nedarbo lygis nuo 10,4 procentų sumažėjo iki 4,8 procentų. Ilgalaikių (nedirbusių 2 metus ir daugiau)

Dar prieš penkerius me-tus žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie krizę

Lietuvoje, blogėjančias verslo sąlygas, o finansų analitikai ir įtakingos tarptautinės finansų organizacijos savo komentaruose ir finansinio stabilumo ataskai-tose vieningai laikėsi nuomonės, kad pasaulinė ekonominė krizė bus viena skaudžiausių pasaulio ekonomikai per visą jos istoriją.

Kaip 2010 metais rodė Pa-saulio banko reitingas, Lietu-voje pradėti verslą prieš pen-kerius metus buvo sunkiau nei kaimyninėse šalyse. Pasak ataskaitos, Lietuva 2010 metais lyginant su 2009 metų rezul-tatais pakilo trimis pozicijomis aukščiau – jai atiteko 23 vieta tarp 183-ių valstybių, tačiau lie-tuviams vis dar buvo sudėtinga

bedarbių skaičius smuktelėjo nuo 15,5 iki 9,3 procentų. Drąsiai ga-lima teigti, kad dauguma šiais metais baigusiųjų aukštąsias mokyklas studentų ras savo nišą Vilniaus darbo rinkoje“, – sako K. A. Lukaševičiūtė.

2015 metais sėkmingą tiek jaunimo, tiek kitų amžiaus grupių darbo vietų didėjimą lemia ne tik efektyviai pritraukiamos užsienio investicijos, įgyvendinamas Vilniaus – Kauno dipolio projek-tas, bet ir mokslo technologijų parko kūrimas, pramonės įmonių steigimas. Be to, sėkmingai įgyvendinama jau įsibėgėjo jauni-mo švietimo programa. Abituri-

prekiauti su užsieniu, gauti paskolą, taip pat sunku nutraukti verslą. Vis dėlto, buvo pastebėti ir įvertinti teigiami pokyčiai, turėję įtakos smulkaus verslo star-tui: sutrumpintos įmonės reg is-travimo ir kitos registravimo procedūros, įvertintos pastan-gos gerinti mokesčių mokėjimo administravimą, reglamentuoti nemokumą.

Nauji pokyčiai nuteikia optimistiškai

Šiandien jau matyti kitokio požiūrio – „Pirmiausia galvok apie mažiausius” (Think Small First) – rezultatai. Vilniečiai pamėgo šeimyninius restoranus ir kavines, kepyklas ir grožio sa-lonus, o svečiai iš užsienio vis dažniau apsistoja nedideliuose ir

Nedarbas Vilniuje – pats mažiausias

Vilniečiams palengvintos sąlygos smulkaus verslo startui

entai ir aukštųjų mokyklų studen-tai informuojami apie galimybes darbo rinkoje, jiems padedama pasirinkti paklausią specialybę, konsultuojami potencialūs darbdaviai, tarpininkaujama įsidarbinant. Taip pat pasiteisi-no pajamų mokesčių lengvatos ir mažesnio minimalaus darbo užmokesčio jaunimui projektas.

„Skaudi buvo ilgalaikių bedarbių problema. Ją sprendžiant prieš trejus me-tus sėkmingai įgyvendintos Eu-ropos Sąjungos remiamos dar-bo įgūdžių įgijimo ir profesinio mokymo programos. Darbda-vi ams buvo išmokėtos subsidi-

jaukiuose viešbučiuose, origina-lius suvenyrus ir lauktuves perka nedidelėse parduotuvėlėse.

Betarpiškas ryšys su var-totojais, lankstumas, komfor-tas ir jaukumas – miestiečiai ir jų svečiai mėgaujasi saldžiais smulkaus verslo teikiamais vai-siais. Smulkusis verslas ger-biamas lygiai taip pat kaip ir vakarų valstybėse. Valstybės palaikomas smulkusis vers-las kuria naujas darbo vietas, skatina konkurenciją, didina specializaciją ir paklausą, padeda ir biudžetui, ir visuomenei.

Savo ruožtu smulkieji ver slininkai džiaugiasi tuo, ko seniai laukė: kad valstybė netrukdytų jiems gyventi ir dirb-ti nesiliaujančiais patikrini-mais, kuriuos atlikdavo dešimtys kontroliuojančių institucijų;

Dar prieš kelis metus kvalifikuoti specialistai palikda-vo Lietuvą vos baigę studijas, o darbo biržose lūkuriavo

eilės darbo nerandančių žmonių. Šių metų duomenys rodo, kad per penkerius metus sostinėje situacija žymiai

pagerėjo ir lyginant su kitais miestais nedarbo lygis čia yra pats mažiausias.

jos darbo užmokesčiui ir pri-valomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms padengti. Tai padėjo įsidarbinti kvalifikacijos neturintiems ir per ilgą nedarbo laiką įgūdžių netekusiems bedar-bi ams“, – sako Liberalų sąjūdžio atstovė K. A. Lukaševičiūtė.

Jos teigimu, šiemet jau

matoma 2010 – 2012 metais įgyvendinto darbo biržos darbuotojų mokymų projekto, kurį rėmė Europos Sąjunga, nau-da. Jo metu darbo biržos darbuo-tojai buvo supažindinti su nau-jomis elektroninėmis sistemomis, savarankiško užimtumo skatini-mo ir kitomis programomis.

teisiniu beteisiškumu, painiomis taisyklėmis, biurokratizmu, ap-silankymais pas skirtingus savivaldybės tarnautojus norint gauti reikiamus dokumentus.

Liberalų sąjūdžiui inicijavus teisės aktų pakeitimus, šiandien visus su įmonės registracija sus ijusius formalumus verslinin-kas gali atlikti neišėjęs iš namų ir visas įmonės registravimo procedūras atlikti internetu.

Sėkmingai įgyvendinti as-mens tapatybės identifikavi-mo projektai steigėjams suteikia galimybę taupyti materialinius ir laiko resursus, išvengti lanky-mosi notarų biure, Registrų cen-tre ir banke. Elektroninius doku-mentus generuoja informacinė sistema, o steigėjas juos gali pasirašyti kvalifikuotu elektro-niniu sertifikatu (elektroniniu parašu). Saugus, greitas ir patiki-mas įmonės registravimas elek-troniniu būdu sąlygojo daugiau nei 65 proc. įmonių steigimą in-ternetu.

Įsibėgėja kvalifikacijos kėlimo sistema

Be naujos įmonės steigi-mo elektroniniu būdu vis la-bi au populiarėja tiek prieina-ma apmokymų ir verslininkų

Lietuvoje pradėti verslą prieš penkerius metus buvo sunkiau nei kaimyninėse šalyse, tačiau šiemet, Liberalų sąjūdžio iniciatyva įteisinus naujas lengvatas smulkaus verslo startui, situacija gerokai pakito.

kval ifikacijos kėlimo sistema, tiek įvairios verslo mokymo pro-gramos. Nepriklausomai nuo tu-rimo išsilavinimo ir amžiaus grupės, siūlomi iš dalies finansuo-jami trumpalaikiai rinkodaros, vadybos, personalo valdymo, aps-kaitos kursai. Vilniaus miesto savivaldybėje Liberalų sąjūdžio iniciatyva taip pat įsteigtas ne-mokamas informacinis–konsulta-cinis centras, teikiantis ne tik pa-tarimus registracijos, mokesčių, fi-nansavimo klausimais, bet ir kon-sultuojantis rengiant verslo planą ar sprendžiant materialinio–tech-ninio aprūpinimo klausimus.

Verslo startui – veikla pagal verslo liudijimą

Teigiami pokyčiai skatinant smulkųjį verslą įgyvendinti ir palengvinus verslo liudijimo įsigijimo sąlygas: dabar elektro-niniu paštu galima ne tik atsiim-ti verslo liudijimus, bet ir pateik-ti prašymus jiems gauti. Be to, liberalų dėka praplėstas grupių, kurioms taikoma minimali vers-lo liudijimo įsigijimo kaina, ra-tas bei padidinta dokumento įsigijimui taikoma nuolaida stu-dentams, bedarbiams bei pirmą kartą pradedantiems veiklą pa-gal verslo liudijimą.

Liberalų sąjūdžio iniciatyva įteisintos naujos lengvatos smulkaus verslo startui.

Vilnius – mažiausią nedarbo lygį pasiekęs Lietuvos miestas.


v e r s l a s E K O L O G I J A

Iš Europos Sąjungos ekologinių fondų gavus lėšų Lietuvos keleivinio trans-

porto priemonių parkams at-naujinti, vilniečių sena svajonė – keleivius vežti naujais ir ekologiškais autobusais išsipildė. Šiandien Vilniaus gatvėmis rie-da virš 200 „Volvo 7700 Hybrid” autobusų. Tai naujausias Švedijos gamintojų kūrinys, kurį užsisakė Londono bei Oslo savivaldybės, įvertinusios jo tylų važiavimą, mažą aplinkos taršą bei iki 35 proc. lėšų degalams sutaupymą.

Vilniaus miesto vicemeras, Liberalų sąjūdžio atstovas Rai-mondas Imbrasas pažymi, kad seniau Vilniuje net 75 proc. miesto taršos sudarydavo trans-portas. „Todėl ir dairėmės ilgalaikių ekologiškų bei ekonomiškų sprendimų radika-liai atnaujinti viešąjį transportą. Siekėme, kad žmonėms jis būtų kuo patrauklesnis: saugus, pato-gus, o aplinkai – mažiausiai

V ilnius tarsi priartėja prie Kopenhagos, Am-sterdamo, Paryžiaus

ir kitų Europos miestų, kurių gyventojams upėse plaukiojan-tys laivai – įprastas reiškinys, o upės yra paverstos turistų trau-kos centrais. Juk ne taip seniai Neries populiariausios van-dens transporto priemonės bu-vo baidarės, pripučiamos valtys ir vienintelis motorlaivis „Ryga“. Miestiečiai net neįsivaizdavo, kokį malonumą gali suteikti pa-siplaukiojimai laivu po Vilnių ir jo apylinkes. Apmaudu, kad šio malonumo teko taip ilgai laukti. Juk šias idėjas miesto savivaldybė puoselėjo nuo 2007 metų.

Kodėl šis projektas taip sunkiai skynėsi kelią?Vincas Jurgutis: Pagal projektą „Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste” buvo numatyta sutvarkyti Žirmūnuose esantį Žiemos uostą ir įrengti šešias mobiliąsias prieplaukas, išdėstytas nuo Verkių vandens malūno iki parodų centro “Litexpo”. Projek-tas buvo vertinamas 12 mln. Lt, jam dar 2008 m. buvo gauta ES struktūrinių fondų lėšų.

Buvo parengta upės pritai-kymo laivybai galimybių studi-ja, numatytos tinkamiausios vietos prieplaukoms įrengti. Tačiau atliekant poveikio aplinkai vertinimo studiją su-

kenksmingas,” – sakė jis.Sėkmingi bandymai Gete-

borge ir Londone parodė, kad hibridiniai autobusai keleivių vežimo bendrovėms leido su-taupyti iki 35 proc. dyzelino, iki 35 proc. sumažinti išmetamo an-glies dvideginio kiekį, o azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijos lygis sumažėjo 40-50 proc. „Vol-vo” hibridiniame autobuse su-montuoti du varikliai – dyzelinis ir elektrinis. Autobusui paju-dant iš vietos ir greitėjant veikia tik elektros variklis. Įsibėgėjus virš 15 km/val. įsijungia 5 litrų darbinio tūrio 210 AG dyzelinis variklis. „Volvo 7700 Hybrid” sus-tojus stotelėje ar prie šviesoforo dyzelinis variklis automatiškai išjungiamas. Autobuso stabdymo metu susidaranti energija panau-

laukta aplinkosaugininkų veto: jie tvirtino, kad išgilinus Ne-ries vagą būtų sunaikinta da-lis žuvų nerštaviečių ir saugo-mos floros. Tuomet savivaldybė į struktūrinius fondus grąžino 228 tūkst. Lt, kuriuos jau buvo panaudojusi prieplaukų detalie-siems planams rengti, ir atsisakė projekto vykdymo. Tačiau deta-lieji planai liko.

Miesto valdymą perėmus liberalams, valdžia nenorėjo nuleisti rankų, nes palankiai vertino šio projekto perspekty-vas. Juk tai natūrali urbanistinė vertybė, galinti tapti pagrin-dine miesto pramogų ir turiz-mo ašimi. Tai pritraukia daug

80 proc. autobusų Vilniuje – ekologiški hibridiniai modeliai

Pramoginės laivybos Neryje startas

dojama ličio jonų akumuliatorių baterijų įkrovimui. Ši tech-nologija sumažina oro taršos ir triukšmo lygį miestų gatvėse.

Istorija– Pirmieji autobusai į sostinės

gatves išvažiavo 1909-aisiais; tuomet jie vežė miesto gyventojus vasaros savait-galiais maršrutu Katedros aikštė-Verkiai.

– 1945 metų lapkričio 18 d. įkuriama Vilniaus keleivių susisiekimo kontora, kuri os autobusų parką sudarė 17 senų suremontuotų trofėjinių (vokiečių armijos paliktų) autobusų.

– 1946 m. kovo 13 dieną Vil-niuje pradedamas regu-liarus keleivių susiekimas:

turistų bei miestiečių, miestas tampa patrauklesnis, atsiranda įvairesnių laisvalaikio praleidi-mo būdų.

Ar nesėkminga pradžia gali būti su laiminga pabaiga?Vincas Jurgutis: Tikrai taip. Esminė pirminio projekto kūrėjų klaida – siekis upę pritaikyti prie laivų, o ne laivus prie upės. An-trasis variantas ir atsiėjo gero-kai pigiau. Jei pirminiame pro-jekte būtų buvęs numatytas upės valymas, o ne gilinimas, Nerimi kursuojančius turistinius ir pra-moginius laivus galėjome matyti dar 2010 m. pabaigoje.

2015 m. lapkričio 18-ąją UAB „Vilniaus autobusai“ minės 70-ąjį jubiliejų. Artėjant šiai datai norisi prisim inti Vilniaus autobusų istoriją ir pasidžiaugti šių dienų

laimėjimais.

atidaromas pirmas regu-liarus maršrutas „Žvėrynas-Geležinkelio stotis”.

– Nuo 1950 m. iki 1975m. sostinėje autobusų padaugėjo iki 636. Sovietų valdžios metais Vilniaus autobusų par-kas tapo viena didžiausių au-totransporto įmonių Lietuvoje.

– 2003 m. parkas gavo 14 naujų žemagrindžių „Mercedes Benz“ markės autobusų.

– Nuo 2004-ųjų iki 2006-ųjų įsigyta devyniasdešimt naujutėlių „Volvo“ autobusų.

– 2008-aisiais pavyko pagaliau į užtarnautą poilsį išleisti senuosius ikarusus, vežiojusius vilniečius ne vieną dešimtį metų.

– 2010m. bendrovė visuomenei pristatė dyzelinu ir elektra varomą hibridinį autobusą „Volvo 7700 Hybrid“.

O kaip su gamtosauga?Vincas Jurgutis: Gamtosau-gos specialistams iš Didžiosios Britanijos atlikus naują Neries kompleksinį tyrimą paaiškėjo, kad žuvų populiacijai laivyba įtakos neturės. Žalą joms daro į upę išlietos cheminės medžiagos. O turistinė laivyba Neries upe netgi turės nemažai teigiamos įtakos gamtai.

Pirmiausiai išvalius upės vagą padidėja jos tėkmės grei-tis, o tai reiškia, jog sumažės nuodingų nešmenų. Kuo greitesnė upės srovė, tuo mažesnis jos užterštumas. Įgyvendinant šį projektą Ne-ries upės gyvūnijai sąlygos netgi

Šis interviu – išskirtinis. Ne tik tuo, jog vyksta senove alsuojančiame vikingų laive. Bet ir tuo, jog su UAB „Neries laivybos centras“, valdančiu 20 skirtingų šalių ir laikmečių laivų, savininku Liberalų sąjūdžio nariu Vincu Jurgučiu kalbamės plaukdami Nerimi naujuoju turistiniu maršrutu „Verkiai – Lazdynėliai“.

pagerėjo. Kasant gruntą iš upės dugno jis buvo nustumtas į Ne-ries pakraščius. Taip buvo su-formuoti užutekiai, kuriuose susidarė sąlygos augmenijai, ku-ria pagrinde ir minta Neryje gyvenančios žuvys. Jų skaičius upėje laivybai prasidėjus jau nežymiai padidėjo.

Kokie laivai plauks Nerimi?Vincas Jurgutis: UAB „Neries laivybos centras“ vos patvirti-nus šio projekto įgyvendinimą užsisakė suprojektuoti ir paga-minti plokščiadugnių keleivinių laivų, kurių grimzlė tesiekia 25 cm. Tuo pačiu galėjome įgyvendinti ir seną svajonę – kad kiekvienas laivas būtų kitoks. Todėl dabar mūsų įmonė džiaugiasi galėdama miestelėnus ir turistus plukdy-ti ne tik įprastais garlaiviais, bet ir autentiškai atkurtais senovės vikingų, kuršių, egiptiečių, finikiečių, graikų, romėnų laivais.

Vaikai dažniausiai nori pa-plaukioti Nojaus ar Karibų piratų laivu. Kiek žinau, Vilni us – kol kas Europoje vien intelis mi es-tas, siūlantis tokią unikalią galimybę. Jau dabar esame sulaukę daugybės išankstinių užsakymų ne tik iš vietinių, bet ir užsienio turizmo ir renginių or-ganizavimo agentūrų. Džiugu, kad nemažą dalį laivų įsigijimo išlaidų pavyko padengti ES struktūrinių fondų lėšomis.

Miestiečiai net neįsivaizdavo, kokį malonumą gali suteikti pasiplaukiojimai laivu po Vilnių ir jo apylinkes.


v e r s l a s J a U n i m a s

GERA ŽINIA: Vilniuje gyventi geriausia

Lietuvoje geriausia gyven-ti Vilniuje, rodo paskelb-ti tyrimo „Kokiame mieste Lietuvoje gyventi geriau-sia“ rezultatai.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Objektyvūs tyrimai“ geriausių miestų reitingą sudarė savivaldybes įvertinusi pagal 15 kriterijų, tarp jų – gyventojų skaičiaus pokytį, nedarbo, nusikalstamumo lygį, gydytojų, veikiančių įmonių, kultūros centrų skaičių, tiesio-gines užsienio investicijas.

Reitingo viršuje atsidūrusi Vilniaus miesto savivaldybė pirmoje vietoje buvo ir 2012-ųjų reitinge. Į pirmąjį savivaldybių dešimtuką taip pat pateko Kau-nas, Neringa, Klaipėda, Kėdainių rajonas, Druskininkai, Palanga, Panevėžys, Šakių rajonas ir Mažeikiai. Tyrimo autorių teigimu, Vilnius taip aukštai reitinguojamas dėl mažiausių nedarbo rodiklių. Taip pat pastebima, kad daugiausia vei-kiančių įmonių yra Vilniuje (ko-ne 31 000). Sostinė iš kitų miestų išsiskiria ir pagal inves-ticijas vienam gyventojui (48 000 Lt). Šie rodikliai nuo 2012-ųjų pa-gerėjo atitinkamai 10 000 ir 15 000 Lt.

Pagal 15 kriterijų savival-dybes vertinusi bendrovė išskiria, kad daugiausiai gyven-tojų per pastaruosius metus gimė arba persikėlė gyventi į Vilnių. Pastaruosius trejus metus pagal šį kriterijų pirmavusi sostinė šios pozicijos neužleido ir šiemet, tuo tarpu prieš penkerius metus pirmoje šio reitingo vietoje puikavosi Kaunas. Prieš keletą metų Vilnius reitingo sąraše pagal vietų skaičių vaikų lopšeliuose – darželiuose užėmė vieną paskutinių, tuo tarpu šiemet, trečią vietą Lietuvoje. Daugiausia mokyklų per penkmetį renovuota taip pat Vilniuje. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Objektyvūs tyrimai“ duomen imis, sostinė ženkliai pirmauja pagal teigiamą gyventojų pokytį per metus, nuolat mažėjantį nedarbo lygį, veikiančių įmonių, naujų butų ir namų statybų, asfaltuotų kelių, renovuotų mokyklų skaičių.

Visuomenėje iki šiol ne-tyla diskusijos apie ant pilkų sienų pieštus

ryškiaspalvius paveikslus. Taip vadinami graffiti piešiniai – neatskiriama kiekvieno moder-naus miesto dalis. Populiarios gatvių kultūros atstovai graffiti piešėjai – graferiai neretai laiko-mi ne menininkais, o miesto tur-to niokotojais. „Taip yra dėl to, kad mūsų darbams iki šiol neat-sirasdavo tam skirtos vietos. Dau-guma graferių piešdavo nakti-mis, jusdami baimę ir gaudami adrenalino dozę – sugaus ar ne. Dabar galime laisvai rinktis kur

piešti ir daryti tai nebijodami“, – sako Vilniaus graferių klubo vadovė Jurga Vidugirienė.

Vilniaus miesto savivaldybės Liberalų sąjūdžio frakcijos ini-ciatyva graferių darbams sura-dus vietą – tam skirtos visos požeminės parėjos, sostinėje bus bandoma įrodyti, kad aerozoli-niais dažų balionėliais padaryti piešiniai gali ne tik gadinti miesto turtą, bet atvirkščiai – prisidėti prie sostinės atnaujinimo.

„Norime paneigti stereotipą, kad mes tik teršiame miestą ir pademonstruoti, jog tai yra meno rūšis, kuri gali būti teigia-

Vilniaus graffiti meistrams – naujos erdvės

mu reiškiniu, nes paprasčiausiu aerozolinių dažų balionėliu padaryti darbai gali atnešti naudą Vilniaus miestui. Dabar, kai leidžiama piešti legaliai, at-

Vilniaus graffiti piešėjai raginami negadinti miesto turto ir nepiešti tam nepritaikytose vietose – ant namų sienų, visuomeninio transporto stotelių ar reklamos stendų. Gatvės menininkai su aerozoliniais dažų balionėliais nuo šiol laukiami miesto požeminėse perėjose.

siras daugiau kokybiškų darbų, kurie tikrai papuoš sostinę. Sumažės chuliganų, terliojančių bet kur ir bet kaip”, – sako liberalė J. Vidugirienė.

„Graffiti pas mus vertinamas labai prieštaringai. Vieniems tai meninė saviraiška, jaunatviškas protestas, kitiems – galbūt rim-to kūrybinio kelio pradžia, tad tam skirta erdvė šios rūšies me-nininkams yra labia reikalinga”, – sako Vilniaus miesto vicemeras liberalas Šarūnas Gustainis.

Jo teigimu, liberalų siūlymas mieste graferiams paskirti piešimo vietas yra kur kas geresnis būdas kovoti su nelegaliais „kūriniais”, nes didelių baudų baimė, policijos pareigūnų perspėjimai ar miesto valdininkų raginimai nepiešti nenumalšina daugelio graffiti piešėjų noro palikti savo pėdsakus ant pastatų sienų. Piešiniai gali ne tik gadinti miesto turtą, bet atvirkščiai – prisidėti prie sostinės atnaujinimo.

Graffiti – vaizdų ar raidžių visuma, stilizuotas tekstas, išpieštas

ant bet kokio pastato, tilto ar traukinio. Graffiti dar vadinama

visuomenės ženklais, siekiančiais perteikti socialinius ir politi-

nius pranešimus. Šio meno pavyzdžių randama jau senovės Grai-

kijos ir Romos Imperijos laikotarpiu. Dabar graffiti galima pa-

matyti daugelyje pasaulio šalių. Dažniausiai ant sienų piešia

jaunimas (dažniau vaikinai nei merginos), nors yra ir vyresnės

kartos menininkų. Graffiti yra neatskiriama popkultūros dalis,

dažniausiai siejama su underground hip-hop’o kultūra. Šių laikų

pirmieji graffiti aptinkami Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į mūsų

žemyną šis gatvės menas atkeliauja 8-ojo dešimtmečio pabaigoje.

1979-aisiais Romoje buvo surengta pirmoji graffiti paroda, kuri

pralaužė ledus Europoje. Pirmieji graffiti stiliumi miestų sienas ir

traukinius išpaišė Vienos, Diuseldorfo, Paryžiaus, Londono ir Ko-

penhagos jaunimas. Į Lietuvą graffiti atkeliavo apie 1990-uosius.


v e r s l a s V E R T A Ž I N O T I

Tikimasi, kad įteisinus elektroninį balsavimą piliečiams bus sudarytos

platesnės ir palankesnės galimybės dalyvauti rinkimuose ir referendu-muose, sumažės prielaidos rinkėjų balsų papirkinėjimui ir korupci-jai, bus skatinamas informacinių technologijų naudojimas. Balsavi-mas internetu neriboja galimybės balsuoti ir tradiciniais būdais, atitinka visus teisės aktų nustaty-tus reikalavimus ir principus.

„Šiuolaikiniai žmonės yra užsiėmę ir ne visuomet balsa-vimo dieną gali atvykti į savo rinkimų apylinkę. Elektronin iu būdu jie savo balsą galės atiduo-ti bet kurioje Lietuvos rinkimų apylinkėje. Pavyzdžiui, stu-dentui nebereikės grįžti į savo miestelį iš Vilniaus vien tam, kad sudalyvautų rinkimuose, jam užteks rinkimų dieną ateiti į bet kurią apylinkę Vilniuje ar kitame mieste. Šis balsavimo būdas taip pat turėtų sumažinti eiles balsuo-jant iš anksto savivaldybėse”, –

Vyriausybei pritarus Švietimo ir mokslo minis-terijos siūlymui nuo 2011-

ųjų sausio įvesti ikimokyklinuko krepšelį, metinis 2555 litų dydžio krepšelis skirtas 4 ugdymo va-landoms per dieną – 20 valandų per savaitę. Likusią ugdymo lai-ko dalį, ūkio lėšas ir toliau den-gia steigėjas. Greta biudžetinio fi-nansavimo, papildomų lėšų šiam tikslui buvo gauta ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Nevalstybinėms ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms krepšelis skiriamas per savivaldybę kaip tikslinė dotacija. Valstybės fi-

sako visuomeninės organizacijos „Už E-balsavimą“ vadovas Modes-tas Chmieliauskas.

Balsavimas internetu su-taupys rinkimams skiriamų lėšų, žmogiškųjų išteklių ir lai-ko. Tai vienas didžiausių žingsnių įgyvendinant el. valdžios koncepciją Lietuvoje. Balsavimui internetu įgyvendinti buvo skirta apie 7 mln. litų.

Padidės rinkėjų aktyvumas

Gyventojų apklausos rodo, kad elektroninio balsavi-mo įteisinimas bendrą rinkėjų aktyvumą padidins 5 proc. Tokias išvadas, atlikusi reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą, padarė bendrovė „Objektyvūs tyrimai“. Bendrovė apklausė daugiau nei 1 tūkst. respondentų: teigusiųjų, kad balsuoti neketina, buvo perklausiama, ar jie sutiktų balsuoti internetu. Rezultatai rodo, jog jaunimo grupėje nuo 18

nansavimu gali naudotis ir tie tėvai, kurie nori vesti vaikus į privatų darželį. Mėnesio kaina čia siekia 700-1500 litų, o savi-valdybei priklausančios įstaigos paslaugos kainuoja 100-250 litų per mėnesį. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos, o ypatingai sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigose visuomet labai trūko vietų vaikams iki 3 metų. Bu-vo pasigendama ir mažų, namų aplinką primenančių bei įvairias ugdymo programas ir meto-dus taikančių įstaigų. Vilniu-je į darželius eidavo daugiau nei 75 proc. vaikų, tačiau dar apie

Lietuvoje įteisintas elektroninis balsavimas

Vilniuje – nevalstybinių darželių steigimo bumas

iki 30 metų amžiaus balsavimo aktyvumas galėtų ūgtelti apie 17 proc., nors jaunimas ir laikomas viena neaktyviausių visuomenės grupių.

„Galimybė atiduoti savo balsą patogiu laiku ir patogioje vietoje neabejotinai pagausins balsuojančiųjų gretas, nes kol kas rinkimuose girdima tik vos pusės rinkėjų nuomonė”, – teigia M. Chmieliauskas. Pasak jo, bal-savimas internetu galėtų paska-tinti rinkimuose akyviau daly-vauti ir lietuvių emigrantus bei atostogų išvykusius tautiečius.

Lietuvos techninės galimybės leidžia balsuoti internetu

Šalyje šiuo metu gausu sėkmingai veikiančių priemonių, kurios leidžia saugiai nustatyti tapatybę ir prisijungti prie internetinių sistemų. Viena tokių – internetinė bankininkystė. Be to, Lietuvo-je veikia ir saugus elektroninis

20 tūkst. vaikų laukdavo eilėje. Dabar situacija gerokai pasikeitė.

Pagerino verslo sąlygasVilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto va-dovas liberalas Algirdas Gri-cius teigia, kad savivaldybėje vis dar sulaukiama labai daug asmenų, norinčių steigti privačius darželius. Jo nuomone, susidomėjusiųjų šia veikla gero-kai padaugėjo valstybei skyrus paramą ir supaprastinus higie-nos normų reikalavimus. Visas steigimo procesas nuo paraiškos

Prezidentė pasirašė Seimo pateiktą rinkimų tvarką reglamentuojančių įstatymų pataisą, užtikrinančią galimybę balsuoti ne tik tradiciniu, bet ir elektroniniu būdu. Taip įteisintos naujos, šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstos, balsavimo formos, o rinkėjai

skatinami aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose ir referendumuose.

parašas, kurį galima gauti su as-mens tapatybės kortele ar pasinau-doti juo mobiliajame telefone. Šiuo metu asmens tapatybės korteles su elektroniniu parašu turi apie pus-antro milijono piliečių.

Skatins demokratijąTikimasi, jog balsavimas in-ternetu ne tik palengvins rinkimų organizavimą, bet ir at-vers tiesioginį kelią atviresnės demokratijos link – turint gerai veikiančią balsavimo internetu sistemą galima rengti gyventojų apklausas, referendumus ir įtraukti piliečius į valstybės valdymą bei teisėkūros procesą.

padavimo iki leidimo paso išdavimo gali užtrukti iki 76 dienų. Anot A. Griciaus, ugdymo paslaugų įvairovė – pageidauti-na ir sveikintina. Be to, privačių ugdymo įstaigų kūrimasis baigia išspręsti aktualią vietų trūkumo darželinio amžiaus vaikams problemą. Didžiausias ikimo-kyklinio ugdymo įstaigų poreikis buvo patenkintas tankiausiai ap-gyvendintuose miegamuosiuose Vilniaus rajonuose: Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Justiniškėse.

Skatins dar didesnę plėtrą

„Iki 2011 m. privačios iniciatyvos švietimo srityje buvo per mažai. Tai netenkino nei gyventojų, nei mūsų, kaip vadybininkų ir poli-tikos formuotojų. Tačiau situaci-ja intensyviai keičiasi – atsiran-da vis daugiau norinčių steigti privačius darželius. Į mus be-sikreipiantys asmenys dažnai susiduria su teisinės informaci-jos stoka, todėl esame parengę ir

Per pastaruosius metus sostinėje įsisteigė 25 nau-ji privatūs darželiai ir lopšeliai. Didžioji dauguma – sostinės miegamuosiuose rajonuose. Manoma, kad valdžios sprendimas įvesti ikimokyklinuko krepšelį išjudino verslių žmonių susidomėjimą privačių darželių steigimu.

informacinės medžiagos”, – teigia A. Gricius.

Visus, turinčius idėją kurti vaikų darželį, savo internetinę svetainę aplankyti kviečia ir Švietimo ir mokslo ministeri-ja, parengusi rekomendacijas ir patarimų paketą naujų darželių kūrėjams. Bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, įsigaliojo higienos normų pakei-timai ikimokyklinėms instituci-joms. Permainas sveikina ne tik jau veikiantys vaikų darželiai, bet ir norintys juos įkurti vers-lininkai. Jų teigimu, svarbiau-sia, kad nebeliko prievolės spe-cialiai įforminti patalpas – tai neretai užtrukdavo ne viene-rius metus. Darželį gal ima steigti nu os avame name ar daugiabučio namo pirmajame aukšte. Taip pat pasikeitė ir reikalaujamas būtinų patalpų skaičius: darželiui nebereikia atskiros kūno kultūros salės, val-gomojo ir miegamojo. Bendrame kambaryje vaikai gali ir žaisti, ir miegoti, ir pavalgyti.

„Internetinis balsavimas tikrai pasitarnaus demokratijai”, – sako M. Chmieliauskas. Balsavimą in-ternetu nuo 2009 metų sėkmingai taiko Estija – čia vyko jau keleri rinkimai, kuriuose buvo galima balsuoti ir internetu. Tik įteisinus balsavimą internetu, Es-tijoje tokia galimybe pasinaudo-jo 1,5 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.

Lietuvoje šį naujovė sunk iai skynėsi kelią. Kelis kartus Liberalų sąjūdžio atstovai Seime siūlė įteisinti e-balsavimą ir tik šiais metais jiems pavyko įtikinti Seimo daugumą paremti jų pateiktą projektą

Darželį galima steigti nuosavame name ar daugiabučio namo pirmajame aukšte.

Galimybė atiduoti savo balsą patogiu laiku ir patogioje vietoje neabejotinai pagausins balsuojančiųjų gretas.

10v e r s l a s


Š V I E T I M A S

Rezultatai nedžiuginoĮvairiuose tarptautiniuose moksleivių pasiekimų tyrimuo-se (TIMSS, SITES, CIVIC, PIRLS, PISA ir kt.) Lietuva dalyvauja jau daugiau nei dvidešimt metų. Daugumos tyrimų rezultatai nebuvo tokie aukšti, kokių lyg ir buvome nusipelnę po tiek metų vykstančios švietimo reformos. Pavyzdžiui, 2006 metų PIRLS tyrimas rodė, kad smarki ai smuko mūsų šalies ketvirtokų gebėjimas skaityti ir suvokti grožinę literatūrą bei informacinio pobūdžio tekstus.

2006 ir 2009 metų PISA tyri-mai liudijo, kad mūsų 15-mečių gamtamokslinis, matematinis raštingumas ir bendrieji skai-tymo gebėjimai statistiškai reikšmingai žemesni už EBPO (Ekonominio bendradarbia-vimo ir plėtros organizacijos) šalių rezultatų vidurkį. Tačiau pastaraisiais metais atliktų tyrimų duomenys atskleidžia kitokias tendencijas – pa-sak Vilniaus mokyklų vadovų,

preliminarūs 2015 m. atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog sostinės mokinių pasiekimai reikšmingai pagerėjo.

Sistema pajudėjo Vilniaus pagrindinės mokyk-los direktorius Mindaugas Vidu-giris teigia, kad įtakos sostinės mokyklų darbui padarė prieš 2011 metų savivaldos rinki-mus paskelbti, o vėliau reali-zuoti liberalų įsipareigojimai. Pasak direktoriaus, svarbų vaidmenį suvaidino Vilniuje pradėjusi veikti viešo informavi-mo sistemą, kurioje miestiečiams pateikiama informacija apie švietimo įstaigų veiklą. „Ugdymo kokybę gerina informavimo sis-temoje sudaryta galimybė vaikų tėvams, mokyklų bendruomenių nariams pareikšti savo pastebėjimus, teikti siūlymus, diskutuoti forumuose, pildy-ti skundų pateikimo formas“, – sako M. Vidugiris.

Tačiau dar didesnę įtaką ugdymo kokybei, pasak direk-

Vilniaus mokyklos fiksuoja gerėjančius mokinių pasiekimus

toriaus, padarė sostinės tarybos sprendimas atsisakyti mokyklų teritorijų nustatymo – po šio sprendimo priėmimo moksleiv iai gali laisvai rinktis bet kurią mieste veikiančią bendrojo lavin imo mokyklą. „Mokykla pa-sirenkama ne pagal gyvenamą teritoriją, bet remiantis koky-biniais vienos ar kitos mokyk-los parametrais – tam pasitar-nauja informavimo apie švietimo įstaigų rezultatus sistema, leidžianti pačiam moksleivi ui ir jo šeimai nuspręsti, kuri mokyk-la atitinka besimokančiojo sugebėjimus bei poreikius“, – sako direktorius M. Vidugiris. Jo nuomone, didelę įtaką mokyklų veiklai daro tai, kad daugiau moksleivių pritraukusi mokyk-la gauna didesnį finansavimą (pritraukdama daugiau mokinio „krepšelių“), o mokinių neteku-si – gauna reikšmingą paskatą pasitempti.

Mokosi ne tik vaikaiVilniaus mokyklų klasių va-dovai tikina, kad prie moksleivių pasiekimų gerėjimo prisidėjo ir 2012 metais kiekvienam tėvui ir motinai mieste atsiradusios galimybės tobulinti tėvystės

Tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad ugdymo kokybė sostinės mokyklose ėmė sparčiai gerėti.

ir motinystės įgūdžius, vaiko pažinimą ir bendravimą tar-pusavyje.

Pasak mokytojų, liberalų įdiegtos neformaliojo švietimo paslaugos sudaro tėvams sąlygas mokyklose lankyti spe-cialius kursus, konsultuotis su šeimos specialistais, edukolo-gais, psich ologais ir pan. „Šios priemonės leidžia tėvams geriau pažinti savo vaikus bei kitus šeimos narius, išmokti atsižvelgti į jų reikmes, labiau juos skatin-ti ir paremti, daugiau bendrauti bei atsiverti, mokantis vienam iš kito“, – teigia miesto pedagogai.

Pasak Vilniaus miesto saviv aldybes tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Algirdo Griciaus, teigiamas ugdymo tendencijas palaiko ir kitos savivaldybės pastangos kurti saugias, šurmuliuojančias, į moksleivių kūrybiškumą bei į mokytojo ir moksleivio darną orientuotas mokyklas.

Dėmesys – ne fasadams„Sudarėme sąlygas kurti kūrybiškumu grįstą mokyklos atmosferą, paremtą abipusiai pa-garbiu mokytojo ir moksleivio

santykiu. Fizinė mokyklų aplin-ka tapo patraukli ir prieinama, nes pagrindinį dėmesį skiriame ne fasadų atnaujinimui, o moky-mo, užklasinės veiklos, laisva-laikio, sporto ir kitų erdvių sut-varkymui“, – pasakoja Algirdas Gricius.

Pasak jo, mieste pradėjo veik-ti nuolatinį mokytojų, vadovų ir savivaldybės švietimo specialistų profesinį tobulinimą garantuo-janti sistema. Jos tikslas – ne formalūs sertifikatai, bet mokyk-lose ir visoje švietimo sistemoje dirbantys kompetentingi bei mo-tyvuoti savo srities profesiona-lai. Juos priimant į mokyklų va-dovo pareigas savivaldybėje pradėjo veikti nauja, skaidri, aiškiai suformuluotais reikalavi-mais kandidatų kompetencijai ir vertybėms grįsta viešų konkursų tvarka.

„Už gerėjančius mokinių pasiekimus dėkingi turėtume būti pedagogams, mokinių tėvams ir, žinoma, patiems moksleiviams. Tačiau prieš 2011 metų savivaldos rinkimus paskelbtų, o vėliau realizuotų liberalų įsipareigojimų irgi nederėtų užmiršti“, – tikina A. Gricius.

11v e r s l a s m i k r o r a J o n a i

Policijos akcijos buvo bejėgės

Anot Vilniaus miesto vicemero, Liberalų sąjūdžio atstovo Šarūno Gustainio, būtų neteisinga teigti, kad ankstesnės sostinės valdžios nesiėmė jokių priemonių preky-bai narkotikais tabore pažaboti. „Buvo pastatytas ir policijos pos-tas, įrengtos vaizdo kameros. Dėl šių priežasčių, teigta, net išaugo svaigalų kainos. Deja, policijos postas teišstovėjo vos porą dienų, pareigūnai iš jo buvo išrūkyti tikrąja šio žodžio prasme. Sude-gintas postas atstatytas, tačiau jis kelerius metus stovėjo tuščias”, – pasakojo vicemeras.

Š. Gustainio teigimu, pažaboti prekybos narkotikais nepadėjo ir policijos vykdo-mos prevencijos akcijos. Teig-ta, kad suaktyvintos policijos priemonės leido vienos dienos narkotinių medžiagų apyvartą sumažinti keturis kartus – tokie duomenys paskaičiuoti atsižvelgiant į akcijos metu ge-rokai sumažėjusį žmonių srautą į taboro teritoriją. Tačiau toks efektas buvo tik trump alaikis. „Iš anksto skeptiškai žiūrėjau į policijos sumanymą atsisuk-ti į kitą svaigalų rinkos žaidėjų pusę – pačius narkomanus. Kurį laiką pareigūnai gaudė jau ne platintojus, o į taborą atvykstančius pirkėjus. Sulai-kytiems vartotojams buvo ke-liamos baudžiamosios ar administracinės bylos, tačiau abejoju, ar tokiomis priemonėmis galima susidoroti su narkomani-jos problema”, – pažymi liberalas.

Nugriauti nelegalūs pastatai

Kirtimuose gyveno apie 500

Pavyko sumažinti prekybą narkotikais tabore

žmonių, vyresnių nei 14 metų amžiaus. Daugelis šeimų – nele-galiai suręstose trobose. Bandy-mas nugriauti nelegalius stati-

nius baigėsi ieškiniais teisme ne savivaldybės naudai. Vilniaus valdžia iš savo iždo buvo pri-versta kompensacijoms pakloti daugiau nei 55 tūkstančius litų.

Tačiau šiandien nelegalių statinių neliko, taboras išskaidytas ir integruojamas į visuomenę. Vice-meras nesle-pia, jog teko im-tis negailestingų priemonių. „Mano many-mu, per ilgai buvo nuolaidžiaujama taboro gyvento-jams. Nei viena tautinė mažuma ir juo labiau patys lietuviai negauda-vo tiek nuolaidų, kiek romai. Jie ir už elektrą, vandenį nemokėjo, ir malkų būstui šildyti nemo kamai gaudavo, ir socialinėmis pašalpomis būdavo aprūpinti. Be to, kiekviena šeima prie šių pajamų prisidurdavo ir pre- kiaudama narkotikais. Siūlymus dirbti viešuosius darbus romai atmesdavo. Todėl, pasitarę su koalicijos partneriais nutarėme, kad reikia nekartoti ankstesnių sostinės valdžios klaidų”, – teigia Š. Gustainis.

Kad netektų stoti prieš Temidę kaip atsakovams, savivaldybė nelegaliai pastatytų pastatų nugriovimui gavo teismo leidimą. Nelegaliuose pastatuose

gyvenusiems romams pasiūlytas socialinis būstas. Kirtimuose pa-likti tik įregistruoti pastatai, ra-jone ir toliau aktyviai patruliuoja policijos pareigūnai.

Integracijai prireiks laiko ir kantrybės

Vicemero teigimu, šiuo metu pagrin-dinis dėmesys skiriamas romų integraci-jai į visuomenę. „Šiam tikslui naujų dviračių neišradinėjame, tiesiog aktyviau pradėjome įgyvendinti romų

integracijos programą, kuri buvo parengta prieš kelerius me-tus, tačiau apdulkėjo stalčiuje. Rūpinamės, kad vaikai lankytų mokyklas, finansuojame jų lais-valaikio užsiėmimus. Stengiamės suaugusiuosius įtraukti į darbo rinką, siunčiame juos į kvalifikacijos kėlimo, specialybės mokymo kursus. Nekvalifikuoti-ems žmonėms siūlome dirb-ti viešuosius darbus”, – teigia Šarūnas Gustainis.

Šiuo metu darbui su šia tau-tine mažuma ruošiami sociali- niai darbuotojai ir jų asistentai iš pačių romų tarpo. Todėl tikimasi, kad socialinis atotrūkis ilgainiui mažės.

Vilniaus romų tabore Kirtimuose dar prieš kelerius metus kasdien apsilankydavo daugiau nei tūkstantis žmonių. Deja, traukos tašku Kirtimai tapo ne kaip turistinis objektas, o kaip vieta, kur pigiausiai buvo galima įsigyti narkotikų. Ši problema egzistavo ne vieną dešimtmetį, kova su ja buvo lygi Donkichoto kovai su vėjo malūnais.

Pažaboti prekybos narkotikais nepadėjo ir policijos vykdomos prevencijos akcijos.

Skiriamas dėmesys romų integracijai į visuomenę.

Mano many-mu, per ilgai buvo nuolaidžiaujama ta-boro gyventojams. Nei viena tautinė mažuma ir juo labiau patys lietuviai negaudavo tiek nuolaidų, kiek ro-mai.



v e r s l a s

Geriems darbams reklamos nereikia

SąRAŠO NR.

143

Documents

Vilniaus RytDiena