2010 m. sausis, Nr. 1

Daugelis mūsų norėtų kuo greičiau peržengti 2009-ųjų slenkstį, o dar labiau — palikti tų metų vargus praeityje. Nėra gerai į naujuosius metus žvelg-ti pesimistiškai, kad ir kokios bebūtų liūdnos prognozės. To-dėl aš kalbėsiu apie 2010-uosius — kaip iššūkių metus, o ne sun-kmečio tęsinį.

2009-aisiais bedarbystei iš-augus 2,5 karto, valdantieji, su premjeru priešakyje, pagaliau suvokė, kad tai gali sukelti so-cialinę katastrofą ir baigtis to-taline emigracija (masinė vyksta jau dabar), todėl 2010-uosius pakrikštijo kovos su bedarbys-te metais. Tai yra geras žen-klas, nors ir gerokai pavėluotas — Seimo Darbo partijos frakcija apie tokios kovos būtinybę kal-bėjo dar 2008 metų pabaigoje.

Bet pakalbėkime apie iššū-kius kovoje su bedarbyste. Per-šalus pakyla temperatūra — tai yra ligos pasekmė, bet ne prie-žastis. Temperatūrą galima nu-mušti, bet ar nuo to pasveiksim? Lietuvos ekonomika taip pat serga, o bedarbystė — tos li-gos pasekmė. Darbo partijos frakcija ne kartą sakė: „padėki-me Lietuvos verslui, padaryki-me produkciją konkurencingą ir

bedarbystė natūraliai sumažės“. Darbo partijos verslo skatinimo plane buvo numatyta, kad per 2010 ir 2011 galima sukurti bent 120 tūkst. naujų darbo vietų. Ar valdantieji supras šio reiškinio esmę? Ar mes susidorosime su šiuo iššūkiu?

Socialinėje srityje 2009-ieji buvo tikra revoliucija, tačiau jos rezultatai nedžiugina nei pen-sininkų, kurie prarado sunkiai uždirbtas pensijas, nei mamų, kurių lūkesčiai ramiai užaugin-ti vaikelį buvo paprasčiausiai paneigti. 2010-aisiais dar turi-me viltį, kad opozicijos inici-juotas kreipimasis bus išgirstas ir Konstitucinis teismas sudėlios taškus šioje maišalynėje, kurią užverdant taip nuoširdžiai sten-gėsi seimūnais tapę šou verslo „rykliai“.

Iššūkiai laukia ir Lietuvos teisinės sistemos — gyventojus vargina sistemos neveiklumas ir „paranormalūs“ reiškiniai, kai nesiimama adekvačių teisinių priemonių prieš nusikaltėlius, o Lietuvos piliečiai nesulaukia teisingumo. Prezidentūra vis kelia kartelę teisėsaugos insti-tucijoms, opozicija nuosekliai palaiko tuos sprendimus, tad belieka tikėtis, kad valdančia-

jai koalicijai pakaks ryžto imtis realių priemonių, o ne trypčio-ti vietoje.

Ateinantys metai yra ir vil-ties laikotarpis, kad pagaliau bus įteisinti tiesioginiai merų rin-kimai. Nors ir sunkiai — val-dantiesiems viduje nesutariant ir keistai lūkuriuojant, tačiau į priekį juda reikiamos įstatymų pataisos.

Opozicija kantriai laukia ir praėjusioje kadencijoje pradėtų darbų dėl individualaus konsti-tucinio skundo įteisinimo. Nors valdantieji, kurie nuolat verkš-lena, kad opozicija jų nepalaiko,

čia ir sulauktų solidžios para-mos, tačiau patys nieko nedaro, todėl belieka tikėtis, kad susi-gėdę savo neveiklumo jie patys bus priversti susimąstyti.

O pabaigai noriu pasakyti, kad didžiausias iššūkis Lietuvos gyventojams ateinančiais me-tais — įtikinti valdančiuosius, kad realus verslo skatinimas yra ne valdžios malonė ar lengvata, o būtinybė valstybei, norinčiai deramai rūpintis savo gyvento-jais.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys

Kalėdų dovana — elektros pabranginimas

Seimo Darbo partijos frakci-jos narys Kęstutis Daukšys pro-gnozuoja, kad artimiausiu metu elektra dar labiau brangs, nes šiandien Seimas valdančiosios koalicijos frakcijų narių balsais palaimino prieštaringas Elek-tros energetikos įstatymo pa-taisas, kurios yra naudingos tik kelioms bendrovėms, bet ne Lietuvos valstybei ir vartoto-jams.

Naujai priimtas įstatymas ir taisyklės numato, kad elek-tros energija bus parduoda-ma elektros energijos biržoje, o jos pirkimo kaina bus nustato-ma pagal antrą didžiausią kainą. „Iš pirmo žvilgsnio šis įstatymas

yra labai nekaltas: šiek tiek pa-tvarkytos sąlygos, šiek tiek api-brėžimų ir lyg atveriame kelią rinkai. Tačiau kas yra Lietuvos energetikos rinka? Kiek šioje rinkoje yra dalyvių, kurie gali pateikti elektros energiją, kas gali nusipirkti didesnį kiekį ir dalyvauti toje biržoje? Galiu at-sakyti, kad tokios rinkos Lie-tuvoje nėra“, — teigia Seimo narys.

Parlamentaras įsitikinęs, kad energetikos ministerijos paruoštas ir visos valdančiosios koalicijos globojamas įstatymas yra naudingas tik vienai elek-tros bendrovei. „Visa elektros energija, kurią turėsime pirk-

ti iš užsienio, faktiškai pirksime iš vienos bendrovės arba iš jos dukterinių įmonių.

Pagal ministerijos paruoštas taisykles elektros energijos par-davimo kaina biržoje bus nu-statoma pagal antrą didžiausią kainą. Todėl galima bus pasi-teisinti, kad tokią brangią elek-tros energiją nupirkome dėl to, jog biržoje buvo tokia kaina. O iš tikrųjų viena bendrovė galės pasiūlyti tris ar keturias skir-

tingas kainas, įver-tinti antrą pagal dydį kainą ir pagal ją bus nuperkama elektros energija iš visų, net ir iš tų, kurie galėtų parduoti elektrą už mažesnę kainą“, — įspėja K. Daukšys.

K. Daukšys sako, kad dėl šio įstatymo priėmimo nuo naujų-

jų metų brangsianti elektra dar labiau brangs po kelių mėnesių. „Elektros energijos atpigimo Lietuvos rinkoje tikrai nebus ir manau, kad per artimiausius mėnesius tai pajusime. Esu įsi-tikinęs, kad tai yra valdančiųjų bandymas įtikti elektros kom-panijoms ir leisti joms uždirbti valstybės ir jos žmonių sąskai-ta. Belieka tik spėlioti, kodėl jie taip daro“, — sako buvęs Ūkio ministras K. Daukšys.

Darbiečių žinioswww.darbopartija.lt

2010-ųjų iššūkiai ir perspektyvos

2010 m. sausis Darbiečių žinios // 2

Darbo partija ir jos Seimo frakcija palai-ko prezidentės Dalios Grybauskaitės pra-dėtą principingą kovą su nesąžiningomis, korumpuotomis ir politizuotomis teisėsau-gos institucijomis, kurios menkina Lietuvos vardą, gadina valstybės tarptautinį įvaizdį ir kompromituoja šalies valdžią visuome-nės akyse. Darbiečiai tikisi, kad prezidentei užteks ryžto ir ji bus principinga iki galo, kovodama su negerovėmis teisėsaugos sis-temoje.

„Tikimės, kad pradėtos pertvarkos yra tik pradžia. Būtina išaiškinti visus, kurie prisidėjo prie teisinės sistemos žlugdymo Lietuvoje. Kalti žmonės turi būti įvardinti visuomenei ir, jeigu prireiks, jie turi prisi-imti politinę, moralinę o gal net ir teisinę atsakomybę už tokius neatsakingus, sava-naudiškus ir veidmainiškus veiksmus“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Darbo partija viliasi, kad prezidentei už-teks ryžto reikalauti teisėsaugos institucijų darbuotojų atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, o šioje kovoje ji bus principinga iki galo. „Egzistuoja klanas, kuris menkina Lietuvos teisėsaugą. Pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra metų metus marina rezonansi-nes bylas, vykdydama politinių ir finansinių grupuočių užsakymus. Taip, ignoruodami Konstitucinio teismo sprendimą dėl žalos, padarytos valstybei privatizuojant „Alita“, prokurorai šį nusikaltimą tiesiog uždangstė. Iki šiol Mažeikių prokuratūroje yra speci-aliai vilkinama byla dėl lyg tai nekondici-nių naftos produktų pardavimo už mažesnę kainą, kuris padarė milijoninius nuostolius valstybei. Vytauto Pociūno bylos numa-rinimas, nuslėptos 12 slaptų analitinių pa-žymų — tai tik keli pavyzdžiai, o tikrovėje yra daug daugiau rezonansinių bylų, kurios atnešė valstybei dešimčių mlrd. Lt nuosto-lį. Tik prezidentė, su Seimo pagalba, gali reikalauti atsakomybės už tokių nusikalti-mų slėpimą ir išardyti korumpuotų ir po-litizuotų teisėsaugininkų klaną. Prezidentė nesugeba priversti Andriaus Kubiliaus Vy-riausybės priimti ekonomiškai naudingus sprendimus, tačiau jeigu ji sugebės depoli-tizuoti VSD ir prokuratūrą, vien už tai jai reikėtų pastatyti paminklą“, — sako Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich.

Seimo nariai nenori kištis į teisėsaugos institucijų darbą ir politizuoti šio proce-so, tačiau suprasdami, kad šalies prezidentė turi realias galimybės pertvarkyti ir išvalyti teisėsaugos sistemą nuo nesąžiningų parei-gūnų, darbiečiai žada ją visapusiškai palai-kyti šioje kovoje. „Nors prezidentei nekaip sekasi priversti Vyriausybę sukurti antikri-zinę programą ir pagyvinti šalies ekonomi-ką, bet jeigu jai pagaliau pavyks pertvarkyti visas teisėsaugos struktūras, jai bus dėkinga visa Lietuva ir mes pasiryžę ją palaikyti“, — teigia V. Gapšys.

Nejaugi pajudėjo ledai, tvarkant politizuotą teisėsaugą

Vilniaus skyriui vadovaus dukart pasaulio čempionas, Seimo narys J. Pinskus

Gruodžio 18 d. sosti-nės „Panoramos“ viešbu-tyje vyko Darbo partijos Vilniaus skyriaus visuoti-nis susirinkimas, kuriame dalyvavo rekordiškai daug skyriaus narių. Susirinki-me vyko skyriaus pirmi-ninko rinkimai. Pasveikinti vilniečių atvyko Darbo par-tijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, Seimo nariai: Vytautas Gapšys, Loreta Graužinienė, Vydas Gedvi-las ir Mečislovas Zasčiu-rinskas. Taip pat dalyvavo Darbo partijos pirminin-ko pavaduotojas Raimondas Mockeliūnas.

Į Vilniaus skyriaus pir-mininko postą pretendavo trys kandidatai: Seimo na-

rys, partijos pirmininko pa-vaduotojas Jonas Pinskus, buvęs Europos parlamento narys, partijos pirmininko pavaduotojas Šarūnas Biru-tis ir Vilniaus skyriaus Jus-tiniškių grupės pirmininkas Igoris Šalna. Š. Biručiui at-šaukus savo kandidatūrą skyriaus pirmininko rinki-muose, juos absoliučia bal-sų dauguma laimėjo Jonas Pinskus.

Kalbėdamas apie pagrin-dinius darbus, J. Pinskus ža-dėjo daugiausiai dėmesio skirti artėjantiems savival-dybių tarybų rinkimams ir po trijų metų vyksiantiems Seimo rinkimams, tačiau svarbiausia — anot naujo-jo pirmininko — „palaikyti

vienybę, optimizmą ir gerą mikroklimatą kiekvienoje grupėje ir visame skyriuje“.

J. Pinskus gimė 1959 m. rugsėjo 22 d. Kuršėnuose, Šiaulių rajone. 1979–1988 m. buvo TSRS rinktinės narys, nusipelnęs sporto meistras. 1980 m. olimpi-nių žaidynių Maskvoje pri-zininkas. Dukart pasaulio čempionas (1981 ir 1985 m.). Pasaulio čempionatų prizininkas: 1983 m. užė-mė 3-iąją vietą, 1986 m. — 2-ąją vietą. Septynis kartus TSRS čempionas, tris kartus Lietuvos čempionas, daug-kartinis tarptautinių rega-tų nugalėtojas. Apdovanotas dviem TSRS medaliais. 1998 metais apdovanotas meda-liu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. 2001 m. išrink-tas Šiaulių krašto šimtmečio sportininku.

Ekonomisto išsilavini-mą turintis J. Pinskus pir-mą kartą Seimo nariu tapo 2004 m. Skyriaus pirminin-ko pareigos jam nėra naujos, jis vadovavo pirmajam Dar-bo partijos skyriui Širvin-tose, laikinai ėjo Vilniaus rajono, vėliau — Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pareigas.

Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų ko-miteto narė Dangutė Mi-kutienė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą A. Čapli-ką, prašydama pateikti dau-giau informacijos apie ką tik įsigytas vakcinas nuo pan-deminio gripo A(H1N1).

D. Mikutienė prašo pa-teikti informaciją, kokią atsakomybę dėl nepageidau-jamų reakcijų į skiepus pagal sutartį prisiima gamintojas, kokia vienos vakcinos do-zės kaina ir ar galima šiomis vakcinomis skiepyti nėščią-sias ir vaikus. Parlamentarė

domisi, kaip Sveikatos ap-saugos ministerija ruošiasi informuoti visuomenę apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus.

„SAM įsigijo 27 tūkst. vakcinos dozių nuo pande-minio gripo A(H1N1) vi-ruso. Atsakydama į mano 2009 m. gruodžio 4 d. raš-tą dėl vakcinos saugumo ir dėl atsakomybės už galimas pasekmes prisiėmimo, mi-nisterija atsakė, kad suda-rant sutartis su pandeminio gripo vakcinos gamintojais, atsakomybės prisiėmimo ir žalos sveikatai atlyginimo klausimai numatomi sutar-ties sąlygose. Jeigu sutartis jau pasirašyta, visuomenė gali ir turi žinoti visas sąly-gas ir galimas vakcinacijos pasekmes“, — sako D. Mi-kutienė.

Parlamentarė prašo SAM paviešinti „kiaulių gripo“ vakcinos pirkimo sutarties turinį

WWW.DARBOPARTIJA.LT

2010 m. sausis3 // Darbiečių žinios

Jeigu rinkimai į Seimą vyk-tų šiomis dienomis, daugiausia balsų galėtų tikėtis opozicinės socialdemokratų ir Darbo par-tijos. Už jas balsuotų atitinka-mai 16,1 ir 16 proc. rinkėjų, rodo apklausa. Už kitą opozici-nę partiją — „Tvarka ir teisin-gumas“ — balsuotų 10,8 proc. respondentų.

Rudens pradžioje didžiausią piliečių palaikymą turėjusi Tė-vynės sąjunga-Lietuvos krikš-čionys demokratai (TS-LKD) nusileido iki ketvirtojo laipte-lio, jie surinktų 9,6 proc. balsų.

Kitos partijos neperžengtų privalomo 5 proc. barjero.

Politikų ir visuomenės vei-kėjų pasitikėjimo lentelėje pre-zidentė Dalia Grybauskaitė — kol kas nepavejama. Nors per pastarąjį mėnesį pasitikėji-mas ja krito 8 proc., prezidente

vis tiek pasitiki 42 proc. rinkė-jai.

Antroje vietoje įsitvirtinusi Seimo pirmininkė Irena Degu-tienė surinko 13,6 proc. res-pondentų simpatijų.

Trečiam esančiam Darbo partijos pirmininkui europar-lamentarui Viktorui Uspaski-chui pasitikėjimą deklaravo 6,8 proc. rinkėjų.

Toliau eina Socialdemokra-tų partijos lyderis parlamenta-ras Algirdas Butkevičius (5,3 proc.), partijos „Tvarka ir tei-singumas” vadovas europarla-mentaras Rolandas Paksas (5,1 proc.), Seimo narys Julius Ve-selka (4,3 proc.).

Tai rodo gruodžio 3-8 die-nomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezen-tatyvios apklausos rezultatai.

Apklausos rezultatus skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“.

*Vilmorus duomenys

Per metus darbiečių populiarumas išaugo du kartus

Sausis 7,4%

Vasaris 6,4%

Kovas 8,5%

Balandis 7,5%

Gegužė 8,8%

Birželis 9,8%

Liepa 8,3%

Rugsėjis 9,4%

Spalis 10,5%

Lapkritis 13,6%

Gruodis 16%

2009-ųjų reitingai*

M. Zasčiurinskas: „išgėrei arbatos – sumokėk duoklę!“

Seimo narys Mečislovas Zas-čiurinskas teigia, jog valdančiųjų režimo – konser-vatorių ir liberalų koalicijos – politi-ka, kartu su Nau-jaisiais metais, atnešė naują ne-sąmonę – vadina-mąjį pajamų, esą gautų „natūra“,– apmokestinimą. To, kad jau da-bar reikia mokėti mokesčius už bet kokias dovanas ir kitus dalykus – režimui, pasak M. Zasčiurinsko, – negana.

„Patys mokes-čių inspektoriai viešai pripa-žįsta, kad pajamos už neva ne darbo metu naudotą automobilį arba telefoną bus apmokestina-mos pagal sunkiai pritaikomus ir abejotinus kriterijus, kontro-lės mechanizmai nesugalvo-ti, administravimas sudėtingas, bet vis tiek atkakliai kvailio-jama toliau. Nenustebsiu, jei netrukus paslėptomis pajamo-mis bus pripažinta ir daugiau dalykų. Galima tokiomis lai-kyti darbe išgertą arbatą, nes pasinaudota įmonės, o ne pa-ties darbuotojo apmokamu,

vandeniu iš čiaupo. Galima ap-mokestinti privačios elektroni-nio pašto dėžutės patikrinimą, naudojant darbovietės kompiu-terį, nes tokiu būdu neinama į interneto kavinę ir nemoka-ma už elektrą bei internetą namuose. Daug ką galima su-galvoti. Dar svarbiau pasamdy-ti papildomą prievaizdų armiją, kuri administruotų nesveikas valdančiojo režimo ir oro ap-mokestintojų fantazijas“, – iro-nizavo Seimo narys.

M. Zasčiurinsko nuomo-ne, užmojis apmokestinti neva slepiamą natūrą yra tipiškas

atvejis, kai valdžios institucijo-se dirbantys žmonės gauna at-lyginimą ne už rimtą darbą, o už bergždžias, žalingas ir vals-tybę diskredituojančias fanta-zijas. „Kartu šis „produktyvus darbas“ įrodo, kad valdančiųjų režimo deklaruotas saulėlydis nevyksta, nes yra pasamdy-ta pakankamai daug neturin-čių rimto darbo, bet nesveikai darbo metu fantazuoti ir už tai gauti atlyginimą linkusių val-dininkų bei politinio pasiti-kėjimo patarėjų“, – mano M. Zasčiurinskas.

Klaipėdos skyriaus akcija „Kalėdinė sriuba mūsų — šventinė šypsena jūsų“

Gruodžio 20 d. Klaipėdos Darbo partijos skyrius suruošė labdaros akciją „Kalėdinė sriuba mūsų — šventinė šypsena jūsų“. Akcijos metu buvo išdalinta apie 200 porcijų Kalėdinės sriubos. Džiaugiamės kad akcija puikiai pavyko ir miestiečiai atsidėkoda-mi dalino šypsenas vieni kitiems ir dėkojo už vaišes. Tikimės ir ki-tais metais tęsti šią puikią akci-ją. Kviečiame prisijungti ir kitus Darbo partijos skyrius.

Padėkota aktyviai dirbusiems rinkimų kampanijos metu

Gruodžio 4 d. Darbo parti-jos Šalčininkų rajono skyrius su-rengė šventinį Padėkos vakarą, į kurį kandidatė pakartotiniuose rinkimuose į LR Seimą Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardoje Alina Gorevaja pakvietė skyriaus narius, aktyviai dirbusius rinki-minės kampanijos metu.

Aktyviausiems buvo įteikti Padėkos raštai bei dovanėlės. Su-sirinkusiuosius pasveikino Seimo narys Vytautas Gapšys, Viniaus bei Utenos apskričių kuratorius Jonas Filipovičius. Į renginį at-vyko ir taip pat nemažai prie sė-kmingos rinkimų kampanijos prisidėjusių partijos Širvintų bei Kauno rajonų skyrių vadovai Ži-vilė Pinskuvienė ir Antanas Ma-karevičius, ir kiti.

Pasak Darbo partijos Šalči-ninkų rajono skyriaus vadovės Vilijos Filipovičienės, kiekvie-nas šio vakaro dalyvis nusipelnė išskirtinės padėkos, nes jo dar-bas, dažnai nelengvoje situaci-joje, prisideda prie to, kad visi mes taptume matomi, girdimi, kad būtų įgyvendinti svarbiausi mūsų tikslai.

Klaipėdoje įvyko „Kalėdinė vakaronė“

Gruodžio 18 d. Klaipėdo-je įvyko „Kalėdinė vakaronė“. Džiaugiamės, jog į šį renginį at-vyko svečių iš Palangos, Gargž-dų, Skuodo ir Šilutės miestų. Programoje dalyvavo daininin-kas Mindaugas Rojus ir Loreta Romelienė, artistų trupė. Vakaro kulminacija Kalėdų laužas ir ži-noma Kalėdų Senelis su dovano-mis. Buvo smagu visiems pabūti kartu ir pasilinksminti.

WWW.DARBOPARTIJA.LT

Nors kitąmet Lietuva pajus dar stipresnį krizės spaudimą, savi ir ištikimi valdžiai veikėjai neskurs. Tokią išvadą po tyrimo padarė Seimo Audito komite-tas.

Apie tai, jog dabartinė val-džia vadinamąją valdymo re-formą įvykdė tik dėl to, kad jai būtinai reikėjo neparan-kius žmones pakeisti saviškiais, – pokalbis su Audito komiteto pirmininke Loreta Graužiniene.

- Kodėl reikėjo sukelti tokią su-maištį ir pradėti reformą visose ministerijose ir Vyriausybės kance-liarijoje?

- Konservatoriams reikėjo kuo greičiau įkurti Energetikos minis-teriją, kuri atsirado išdraskant Ūkio ministeriją.

Jeigu pastudijuotume, kaip pas-taruoju metu keitėsi jos darbuotojai, pamatytume, kad į visus atsilaisvi-nusius postus buvo įdarbinti savi. Nors daugelis jų pagal kompetenciją eiti tas pareigas visiškai netinkami.

Vertinant tai, kad ministerijose ir Vyriausybės kanceliarijoje atsirado kur kas daugiau politinio pasitikėji-mo pareigūnų, kurie, keičiantis mi-nistrų kabinetams, privalės taip pat atsistatydinti, manau, jog buvo pa-daryta rimta klaida.

Kažin ar per krizę, kai valstybės pareigūnai privalo veikti labai sku-biai ir priimti nekasdienius spren-dimus, reikėjo iš esmės keisti šalies valdymą.

- Gal tiems naujiems saviems ir lojaliems pareigūnams kas nors kompetentingai vadovaus?

- Kol kas sunku pasakyti. Galbūt. Tačiau šiuo metu aiškiai matyti, kad Vyriausybė nedirba kaip komanda. Kiekviena ministerija dirba sau.

Kai premjeras nesuburia ministrų dirbti bendro darbo ir dar nesitaria su tam tikrų sričių specialistais, šaly-je kyla daugybė problemų.

- Aplinkos ministerijos vadovai išsimokėjo 111 tūkst. litų priemo-kų ir premijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė – 73,6 tūkst., Žemės ūkio – 60 tūkst., Ūkio

– 36,9 tūkst. litų. Iš kokių rezervų tos premijos?

- Iš to paties Darbo užmokesčio fondo. Juk beveik visos ministerijos turėjo laisvų etatų. Jiems skirti pini-gai buvo įskaičiuoti į Darbo užmo-kesčio fondą, bet darbuotojų nebuvo priimama. Iš sutaupytų pinigų ir bū-davo išmokamos premijos bei įvai-rios priemokos.

- Ar tos premijos mokėtos už re-aliai atliktą darbą, ar tik todėl, kad buvo atliekamų pinigų saviems?

- Ar tos premijos saviems jau tapo sistema, kol kas negalėčiau pasakyti. Bet akivaizdu, kad nė viena ministe-rija šįmet taupyti nebandė.

- Kodėl nepanaudotų Darbo už-mokesčio fondo pinigų ministerijos negrąžino į valstybės biudžetą?

- Jos visos greičiausiai vienu bal-su atsakytų, kad joms pinigų neliko.

Bet kai netaupai, tai ir nelie-ka. Pensininkai sugeba pra-gyventi iš 650 litų, o kai kam šiandien ir 10 tūkst. litų – per mažai.

Tokia taisyklė labai tik-tų Užsienio reikalų ministeri-jai. Ten šįmet jokio taupymo nebuvo matyti. Gal jos vado-vas Vygaudas Ušackas priėmi-mus užsienio svečiams galėtų rengti ne namie, o kur nors kukliau ir į užsienio komandi-

ruotes skraidyti ne verslo, bet eko-nomine klase.

- Kas lėmė, kad kitąmet ministrų bei jų politinio pasitikėjimo pavaldi-nių algos didės 11,4 proc. ir tam pa-pildomai prireiks 8,4 mln. litų?

- Tyrimo metu paaiškėjo, kad šį padidėjimą lėmė tai, jog kai kuriems pareigūnams algos bus mokamos iš ES skirtų lėšų.

Tačiau tas ES lėšų panaudojimas atlyginimams kartais labai keistai at-rodo: sėdi viename ministerijos ka-binete trys pareigūnai, visi dirba panašiai, bet dviem jų algos moka-mos iš ES gautų pinigų, o trečiam – iš valstybės biudžeto. Pagal kokius kri-terijus vieni už tokį pat darbą gauna mažiau, kiti – daugiau, nelabai aišku.

Aptikome dar ir tokių atvejų, kai tas pats pareigūnas darbo užmokes-tį gauna ir iš ES fondų, ir iš Lietuvos biudžeto.

Kitąmet valdininkų atlygini-mams prireiks daugiau pinigų dar ir dėl to, kad etatų skaičius smarkiai iš-augs Energetikos ministerijoje, nors ir žadėta, jog tam nebus išleista nė lito, tik ant pastato pakabinta nau-ja iškaba.

Aiškėja, kad dabar jau šiai minis-terijai reikia ne tik papildomų etatų, bet ir naujos informacinės įrangos.

Darbo partijos informacijos centrasTel. (8 5) 239 69 56

press@darbopartija.ltwww.darbopartija.lt

2010 m. sausis Darbiečių žinios // 4

L. Graužinienė: „Saviškiai valdžioje dauginasi akyse“

WWW.DARBOPARTIJA.LT

Atsižvelgdamas į sun-kėjančią šalies socialinę ir ekonominę padėtį bei didėjančią šešėlinę eko-nomiką, Seimo Darbo par-tijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys siūlo ap-svarstyti galimybę pritai-kyti Lietuvoje mokesčių amnestiją. Seimo nario ži-niomis, šis valstybės iždo papildymo būdas populia-rėja daugelyje Europos ša-lių.

„Italai 2001 m. ir 2003 m. mokesčių amnestijos metu sugrąžino į šalį apie 46 mlrd. eurų, o valstybės biudžetą papildė 2,1 mlrd. eurų. Paskutinė mokesčių amnestija šioje šalyje turė-

jo pasibaigti 2009 m. gruo-džio 15 d., tačiau ji buvo pratęsta iki balandžio pa-baigos. Išankstiniais skai-čiavimais, paskutinės amnestijos metu į Itali-ją grįžo daugiau kaip 80 mlrd. eurų“, — teigia par-lamentaras.

Mokesčių amnestija yra trumpalaikė galimybė tam tikrai mokesčių mo-kėtojų grupei mokėti nu-statytą mokestį, mainais į atleidimą nuo atsako-mybės už vengimą mokė-ti mokesčius. Trumpuoju laikotarpiu dėl amnesti-jos padidėja biudžeto pa-jamos. Susiaurėja asmenų, kuriuos reikia tikrinti, są-rašas, sumažėja mokesčių administravimo išlaidos.

Sumažėja ir šešėlinė eko-nomika, todėl galima tikė-tis, kad biudžeto pajamos augs ir ilguoju laikotarpiu. Kapitalas grįžta į valstybės ekonomiką.

V. Gapšys įsitikinęs, kad daugelyje pasaulio ša-lių savo efektyvumą įro-džiusi priemonė turėtų teigiamą efektą ir Lietu-voje. „Mokesčių amnestija buvo vykdyta Italijoje, Ki-pre, Olandijoje, JAV, Rusi-joje — visur ji pasiteisino. Daug kur amnestija buvo pritaikyta kelis kartus ir tapo valstybės mokesčių politikos dalimi. Sunkme-tis Lietuvoje — gera pro-ga išbandyti šią priemonę.

Deja, valdantieji neno-ri girdėti opozicijos siū-lymų ir gaivinti verslą, mažinant mokesčius, to-dėl šešėlinė ekonomika tik auga. Mokesčių amnesti-ja grąžintų pinigus į Lie-tuvą, padidintų įplaukas į šalies biudžetą. Sumažėtų teisėsaugos institucijų ir mokesčių administratorių darbo krūvis. Manau, kad reikia platesnės diskusijos dėl šios priemonės mąsto ir teisinio reglamentavi-mo, tačiau neabejoju, jog mokesčių amnestija turėtų tik teigiamos naudos Lie-tuvos ekonomikai, todėl Vyriausybė būtinai priva-lo apsvarstyti tokią gali-mybę“, — sako V. Gapšys.

Būdas pagyvinti Lietuvos ekonomiką — mokesčių amnestija