As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Ko va pra lai mė ta?Šian dien Bi ru tės g. 5A šau dyk los ne li ko nė žy mės. Šau dy mo spor to meist rė klai pė die tė Svet la na La­pic ka ja, pa sku ti nio ji šau dyk los vir­ši nin kė, šau lių klu bui ti rą at ko vo ti ban dė 17 me tų.

Klu bas „Šau lys“ Klai pė dos sa vi­val dy bė je už re gist ruo tas 1995 m., esą tuo met iš kar to pa ra šy tas ir pra šy mas grą žin ti šį pa sta tą spor­to klu bui. Nes tiks li nė jo pa skir tis – šau dyk la.

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Triukš mas klai pė die čiams iki šiol ke lia ne ma žą gal vos skaus mą – skun dų dėl jo ne ma žė ja. Gy ven to­jai pik ti na si net ir per gar siai vaikš­čio jan čiais kai my nais.

Pra šo avė ti šle pe tesKlai pė dos sa vi val dy bės Svei ka tos ap sau gos sky rius per nai ga vo 17 skun dų dėl bui ti nio triukš mo. Už­per nai to kių bu vo 30.

Sky riaus vy riau sio ji spe cia lis­tė Ni na Gend vi lie nė pa sa ko jo, kad daž niau siai klai pė die čiai skun dė si virš jų gy ve nan čių kai my nų ke lia­mu triukš mu.

„Žmo nės pik ti na si, kad šie gar­siai vaikš to, bil da. Ta čiau tai sun ku pa tik rin ti net nuė jus į vie tą. Dau­gia bu čių na mų lu bos ir sie nos la bai pra lei džia gar są“, – tei gė N.Gend vi lie nė. 2 4

„Nei O.Kor šu no vas, nei E.Nek ro šius į tą are ną 100 me tų vis tiek ne va žiuos.“

3p.

19 (19 320)www.kl.lt ANTRADIENIS, SAuSIo 24, 2012

Svei­ka­ti­ni­moįstai­gos­–sta­ty­bi­nin­kųaki­ra­ty­je.

Sveikata 12p. Lietuva 7p.

Na­rys­tei­ESkroa­tai­pri­ta­rėbe­di­de­lioen­tu­ziaz­mo.

A.Anu­šaus­kas­ne­spėsįver­tin­ti­ga­li­mų­Sei­moko­mi­si­jos­dėl­„Sno­ro“grės­mių­ša­lies­sau­gu­mui.

Pasaulis 14p.

Mįs lė: ­� dėl­to,­kas­lie­pė­nu­griau­ti­šau­dyk­lą,­val­di­nin­kų­G.Pau­li­kie­nės­ir­L.Dū­dos­ver­si­jos­skir­tin­gos.­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­fotomontažas

Kas lie pė nu griau ti ti rą?

Triukš mą te be mal ši na skun dai

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

IKI40%NUOLAIDOS

H. Manto g. 33,

Baltijos šalyse salonas

Žve­jų­rū­mų­di­rek­to­rius­Al­vy­das­Len­kaus­kas­ti­ki­no,­jog­nau­jo­sios­are­nos­kon­ku­ren­ci­jos­ne­si­bai­mi­na.

Kaina 1,30 Lt

Ly giai po mė ne sio Klai pė dos apy gar­dos ad mi nist ra ci nis teis mas nag ri nės by lą, griau ti ar ne­griau ti bu vu sią šau­dyk lą Bi ru tės gat vė­je. Ta čiau pa sta to stai ga ne be li ko, jis prieš 10 die nų su­ly gin tas su že me ir be jo kio teis mo.

2

miestas

Klai pė do je tau py ti pa dės tam sa

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Klai pė do je kas ant ras gat vių ap­švie ti mo ži bin tas bu vo at jung tas be veik prieš tre jus me tus, pra si­dė jus eko no mi niam sunk me čiui.

Iš vi so ne be nau do ja mi uos ta­mies ty je vie nu me tu bu vo 2 tūkst. 661 švies tu vas. Pa sak Klai pė­dos sa vi val dy bės Mies to ūkio de­par ta men to di rek to riaus Liud vi ko Dū dos, jei šie švies tu vai bū tų bu vę iš jung ti iš ti sus me tus, per nai bū tų su tau py ta 934 tūkst. li tų.

Ta čiau šiuos tau py mo pla nus pa­kei tė spren di mas mies to cent ri nė­

je da ly je, ku rią ri bo ja Sau sio 15­o­sios gat vė ir Lie tu vi nin kų aikš tė, Nau jo ji Uos to ir Pries to čio gat vės, įjung ti vi sus ži bin tus. Toks spren­di mas sa vi val dy bei per me tus kai­na vo 376 tūkst. li tų.

Tad, anot L.Dū dos, rea liai per nai iš gat vių ap švie ti mo su tau py ta 558 tūkst. li tų.

Mies to ūkio de par ta men to di­rek to rius tei gė, jog rea liai nė ra taip, kad mies te švies tų tik kas ant ras švies tu vas. Yra vie tų, kur įjung­tas kiek vie nas, bet yra ir to kių, kur švie čia tik kas ant ras ar tre čias.

Šie met gat vių ap švie ti mui nu ma­to ma skir ti 2 mln. 734 tūkst. elekt­

ros ener gi jos pir ki mui ir 1 mln. 957 tūkst. li tų ap švie ti mo tink lų, įran­gos prie žiū rai bei ava ri jų ša li ni mui.

Pa ly gin ti su praė ju siais me tais, lė šų gat vių ap švie ti mui ski ria ma 10 pro c. ma žiau.

„Šie met lė šų iš gat vių ap švie­ti mo su tau py si me tiek pat, bet jų skir ta ma žiau nei per nai. Per žiū­rė si me ži bin tų prie žiū ros pe rio­diš ku mą. Ne ma nau, kad tai at si­lieps klai pė die čiams“, – tvir ti no di rek to rius.

Dėl iš jung tų švies tu vų mies to sa vi val dy bė yra su lau ku si prie kaiš­tų ir iš po li ci jos, ir iš gat vių ap švie­ti mo spe cia lis tų. Pa rei gū nai tvir­

Uos ta mies čio val džia kol kas ne ma to ga li my bių įjung ti vi sus gat vių ap švie ti mo ži bin tus mies te. Nu ma to ma, jog šie met gat vių ap švie ti mui lė šų bus skir ta dar ma žiau nei per nai.

ti no, jog mies te per tam su, dėl to di dė ja nu si kals ta mu mas. Be to, pa­sak gat vių ap švie ti mo spe cia lis tų, iš jung ti ži bin tai gen da.

„Ži no ma, nė ra ge rai, kad daik tas ne vei kia. Jis kaž kiek gen da. Ta čiau tik rai ne bus taip, kad, kai no rė si me įjung ti vi sus ži bin tus, jie ne veiks. Tie siog il giau ga li truk ti pa jun gi mo dar bai. Ka da ga lė si me įjung ti vi sus švies tu vus, su dė tin ga pa sa ky ti“, – tei gė L.Dū da.

– tiek tūkst. li tų Klai pė­dos sa vi val dy bė su tau­pė iš gat vių ap švie ti mo

per nai.

558

At nau ji no: �� vi�si�švies�tu�vai�mies�to�cent�re�bu�vo�įjung�ti�dau�giau�nei�prieš�me�tus.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Pa si ta ri mas. Ant ra die nį Klai pė do­je vie šės Sei mo na riai, su ku riais 10 val. vyks pa si ta ri mas dėl du jų ter­mi na lo ir Mu zi ki nio teat ro per spek­ty vų.

Sąs kai ta. Sa vi nin kai ir vai ruo to­jai už nau do ji mą si nu sta ty to mis mo ka mo mis vie to mis au to mo bi­liams nu sta ty to dy džio rink lia vą tu­ri per ves ti į nau ją Klai pė dos sa vi­val dy bės su ren ka mą ją są skai tą Nr. LT26401004230116 4961.

Se mi na ras. Penk ta die nį 8.30 val. sa vi val dy bės po sė džių sa lė je vyks se mi na ras, se mi na ras­pa si ta ri mas įmo nių ir įstai gų dar buo to jams, at­sa kin giems už ci vi li nę sau gą.

Po sė dis. Va sa rio 1 die ną Klai pė dos vai kų glo bos na muo se „Ry tas“ po sė­džiaus So cia li nės pa ra mos ta ry ba.

Apk lau sa. Klai pė dos sa vi val dy bės už sa ky mu at lie ka ma gy ven to jų ap­klau sa, ku ria sie kia ma įver tin ti, ar gy ven to jai pa ten kin ti vie šo sio mis pa slau go mis. Uos ta mies ty je pla nuo­ja ma ap klaus ti ne ma žiau kaip tūks­tan tį klai pė die čių. An ke tą ga li ma ras ti sa vi val dy bės in ter ne to tink la­la py je.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 15 klai pė die čių mir­tys. Mi rė Ka zys Mi la šaus kas (g. 1924 m.), Elz bie ta Pal šie nė (g. 1924 m.), Vac lo vas Pau laus kas (g. 1929 m.), Vy tau tas Ged ri mas (g. 1930 m.), Ju­di ta Šmai žie nė (g. 1932 m.), Po vi las Bag do nas (g. 1933 m.), Pe lo hiia Ka pa­rys (g. 1933 m.), Va len ti na Ste pa nen­ko (g. 1934 m.), Jur gis Jur gu tis (g. 1935 m.), Ana to lij No vi kov (g. 1939 m.), Ga­li na Vit kaus kie nė (g. 1946 m.), Ze no­nas Moc kus (g. 1946 m.), Al gi man tas And rie kus (g. 1949 m.), An ta nas Vi tas Bra žins kas (g. 1953 m.), Ra mu tė Ži bie­nė (g. 1961 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja­mi Ana to lij No vi kov, Pe lo hiia Ka pa­rys, Jur gis Jur gu tis, Vac lo vas Pau­laus kas, Va len ti na Ste pa nen ko, An­ta nas Vi tas Bra žins kas, Alf re das Au­gus ti nas Ku čins kas.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do­ja mi Ro mual das Ste po nas Bru žins­kas, Ju di ta Šmai žie nė, Ka zys Mi la­šaus kas.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 12 mo te rų. Gi mė 5 mer gai tės ir 7 ber niu kai.

Grei to ji. Va kar iki 17 val. grei to sios pa gal bos me di kai su lau kė 65 iš kvie­ti mų. Klai pė die čiai dau giau sia skun­dė si šir dies pro ble mo mis, krau jo ta­kos su tri ki mais, pil vo ir gal vos skaus­mais.

ANTRADIENIS, SAuSIo 24, 2012

Bend­ra­dar­Biaussu­JaVKlai�pė�dos�uos�to�ge�ne�ra�li�nis�di­rek�to�rius�Eu�ge�ni�jus�Gent�vi�las�ir�Fi�la�del�fi�jos�(JAV)�re�gio�ni�nio�uos­to�vyk�do�ma�sis�di�rek�to�rius�Ja�mes�T.McDer�mott�Jr.�pa�si�ra�šė�tar�pu­sa�vio�bend�ra�dar�bia�vi�mo�me�mo­ran�du�mą.�Vie�nos�di�džiau�sių�Fi�la­del�fi�jos�uos�te�įmo�nės�jau�žval�go­si�į�kro�vos�ga�li�my�bes�neuž�šą�lan­čia�me�Klai�pė�dos�uos�te.

dėl­ke­lei­Vių­–­ty­ri­masKlai�pė�dos�vals�ty�bi�nė�je�ko�le�gi�jo­je�šian�dien�bus�pri�sta�to�mi�kar­tu�su�„Klai�pė�dos�ke�lei�vi�niu�trans­por�tu“�at�lik�ti�ke�lei�vių�srau�tų�ty­ri�mų�re�zul�ta�tai.�Stu�den�tai�aiš�ki­no�si,�ku�riais�marš�ru�tais�va�žiuo­ja�ma�žiau�siai�ke�lei�vių.�Re�mian�tis�re�zul�ta�tais,�bus�svars�to�ma,�ku­riais�marš�ru�tais�pa�leis�ti�ma�žes­nius�au�to�bu�sus.

Ser�ga�mu�mas�per�ša�li�mo�li�go�mis�Klai�pė�do�je�ne�žy�miai�pa�di�dė�jo.�Praė�ju�sią�sa�vai�tę�nu�sta�ty�ti�še�ši�nau�ji�gri�po�at�ve�jai.�Ūmio�mis�vir­šu�ti�nių�kvė�pa�vi�mo�ta�kų�in�fek�ci­jo�mis�tre�čią�ją�šių�me�tų�sa�vai�tę�sir�go�725�uos�ta�mies�čio�gy�ven­to�jai,�iš�jų�–�573�vai�kai.�Ser�ga­mu�mo�ro�dik�lis�–�40,8�at�ve�jo�10�tūkst.�gy�ven�to�jų.

ser­ga­mu­mas­pa­di­dė­Jo

Dienos telegrafas

Ne pa si ten ki ni mas: �� klai�pė�die�čiai� skun�džia�si� ir� dėl� uos�to� ke�lia�mo�triukš�mo.� � To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.

Triukš mą te be mal ši na skun daiAnot jos, to kiais at ve jais su ra šo mas rei ka la vi mas,

kad kai my nai pa si steng tų vaikš čio­ti ty liau. Pap ra šo ma, kad avė tų šle­pe tes, bu te pa klo tų ki li mus.

Nu sis kun di mų su lauk ta ir dėl lo­jan čių kai my nų au gin ti nių. „Gy vū­nams ne ga li už draus ti lo ti. Rei ka la­vi mo išo pe ruo ti jiems bal so sty gas Lie tu vo je nė ra“, – dės tė vy riau sio­ji spe cia lis tė.

Triukš ma da riai šėls ta nak tįTa čiau, anot N.Gend vi lie nės, la­biau siai žmo nės pik ti no si ka vi ne „Šikš nos par nio liz das“ ir jos lan­ky to jais. Ša lia esan čių na mų gy­ven to jai bu vo ne pa ten kin ti lei­džia ma mu zi ka, triukš mu, ku rį prie įstai gos ke lia jau ni mas.

N.Gend vi lie nė pa brė žė, jog ši pro ble ma dar nė ra iš spręs ta.

„Si tua ci ja dėl triukš mo bū tų ne­blo ga, jei žmo nės tu rė tų dau giau su pra tin gu mo. Dir gin ti ga li jau 30 de ci be lų gar sas, o die nos me tu lei­džia mas 40. Ne di de lis triukš mas daž niau siai er zi na ser gan čius žmo­nes. Kai my nai jų ne no ri su pras ti ir už jaus ti“, – tvir ti no N.Gend vi lie nė.

Klai pė dos po li ci ja praė ju siais me tais su ra šė 692 pro to ko lus dėl vie šo sios rim ties trik dy mo. Už­per nai jų bu vo 562. Klai pė dos ap­skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko­mi sa ria to Pre ven ci jos sky riaus vir ši nin kas Ka zi mie ras Sin ke vi­čius pa brė žė, jog iš kvie ti mų dėl triukš mo bū na 2­3 kar tus dau­giau. Triukš ma da riai, dėl ku rių

1

3

miestas

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Klai pė dos are nos kai my nys tė vie­nai di džiau sių uos ta mies ty je Žve jų rū mų sa lei esą ne pa ken kė, ta čiau pri ver tė su si mąs ty ti apie pa sta to re konst ruk ci ją. Dar vie na ga li my­bė – šio je vie to je ga lė tų at si ras ti Klai pė dos mu zi ki nis teat ras.

„Nuos to lių tik rai ne skai čiuo ja me. Are no je vyks ta tie ren gi niai, ku rie pas mus ne ga lė tų vyk ti. Tie sa, yra to kių, ku rie mus ap len kė. Žo džiu, dėl are nos at si ra di mo ne te ko me 5–10 pro c. pa ja mų, o tai nė ra la bai di de li pi ni gai“, – tei gė Žve jų rū mų di rek to rius Al vy das Len kaus kas.

Jis tvir ti no, jog ren gi nių Žve­jų rū muo se tik rai pa kan ka – juo­se kon cer tuo ja įvai rūs ko lek ty vai, vyks ta spek tak liai.

„Mū sų rū mai dūz gia kas dien. Re pe tuo ja Klai pė dos dra mos teat ro ak to riai, 15 sen jo rų ko lek­ty vų, o kiek dar mū sų gru pių yra. Veik los ne trūks ta, ta čiau po li ti­kai ga liau siai tu rė tų ap si spręs ti, ar mies tui rei ka lin gi to kie bend­ruo me nės na mai“, – aiš ki no A.Len kaus kas.

Klai pė dos sa vi val dy bės Ug dy­mo ir kul tū ros de par ta men to di­rek to rė Ni jo lė Lau ži kie nė tvir ti no, jog bend ruo me nių na mų vi zi ja yra

Žve jų rū mų likimas miglotas

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Va kar uos ta mies ty je per 115­ąjį I.Si mo nai ty tės gim ta die nį lie tu­vių li te ra tū ros kla si kės var du pa­va din to je bib lio te ko je bu vo įteik ta jos var do li te ra tū ri nė pre mi ja.

Pa lan giš kei poe tei, lie tu vių kal­bos mo ky to jai Ele nai Kar naus kai tei pre mi ja skir ta už 2008 me tais pa­si ro džiu sią poe zi jos kny gą „Pa sau­lio kraš te“.

E.Kar naus kai tė šmaikš ta vo, kad pro gi nės kal bos nė ra jos žan ras. Ta­čiau ne slė pė, jog jau čia si pa gerb ta ir žmo giš kai džiau gia si ne tik dėl sa vęs, bet ir vi sų me ni nin kų.

Mat, pa sak poe tės, be ne svar­biau sia šio kraš to pre mi ja at ga vo sa vo vei dą – ji vėl ta po li te ra tū ri nė.

Pre mi jos lau rea tė tei gė, kad šis ap do va no ji mas yra sa vo tiš kas įpa rei go ji mas atei čiai skre ben­ti plunks na ar kom piu te rio kla­vi šais.

Li te ra tū ri nės pre mi jos įtei ki mo va ka re lau rea tės ei lė raš čius skai­tė ak to riai Ri ta ir Vir gi ni jus Mi­

li niai, sak so fo nu gro jo Aud rius Lau ry nas.

E.Kar naus kai tė per pa sta ruo sius du de šimt me čius iš lei do 5 poe zi­jos rin ki nius, su lau ku sius pa lan­kių kri ti kų įver ti ni mų. Jos ei lė­raš čiai vers ti į lat vių, ru sų, len kų, bal ta ru sių, ita lų, šve dų, bul ga rų, vo kie čių kal bas.

I.Si mo nai ty tės li te ra tū ri nė pre­mi ja įsteig ta 1987 me tais. 1996 m. pre mi jos rė mi mą pe rė mė Klai pė­dos ap skri ties vir ši nin ko ad mi nist­ra ci ja ir Lie tu vos ra šy to jų są jun gos Klai pė dos sky rius, pa si ra šę kū ry­bi nio bend ra dar bia vi mo su tar tį.

Per nai I.Si mo nai ty tės bib lio te ka ir bend ro vė „Mū sų lai kas“ pa si ra­šė pen ke rių me tų ra šy to jos pre mi­jos rė mi mo su tar tį.

Ji kas met ski ria ma už bran džius kū ri nius, at spin din čius Klai pė dos kraš to bei Ma žo sios Lie tu vos dva­sią, kul tū ri nę tra di ci ją ir is to ri nę pro ble ma ti ką ar ba įam ži nan čius lie tu vių li te ra tū ros kla si kės I.Si­mo nai ty tės at mi ni mą.

E.Kar naus kai tė ta po 26­ąja šio gar bin go ap do va no ji mo lau rea te.

Ap do va no ji mas: �� poe�tei�E.Kar�naus�kai�tei�4�tūkst.�li�tų�pre�mi�ją�įtei�kė�me­ce�na�tas�bend�ro�vės�„Mū�sų�lai�kas“�val�dy�bos�pir�mi�nin�kas�Ri�man�tas�Ci­baus�kas.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Kūrybą vainikavo garbinga premijaIe vos Si mo nai ty tės li te ra tū ri nę pre mi ją pel niu si poe tė pa si džiau gė ne tik už sa­ve, bet ir vi sus me ni nin kus, at ga vu sius be­ne svar biau sią pa jū rio kraš tui gar bin gą ap do va no ji mą.

gos veik los. Mū sų tiks las – šie­met vis ką api bend rin ti ir priim­ti spren di mą, kaip elg tis to liau. Rei kia įver tin ti, kaip Žve jų rū mų po rei kį pa vei kė Klai pė dos are na“, – tvir ti no pa šne ko vė.

Vie nas va rian tų – Žve jų rū mai taps 1–1,5 tūkst. vie tų kon fe ren ci­jų cent ru su uni ver sa lia sa le, ku rio­je ga lė tų vyk ti ir kon cer tai.

Dar vie nas svars to mų va rian tų – Žve jų rū muo se ga lė tų įsi kur ti Klai­pė dos mu zi ki nis teat ras.

„Ta čiau rei kia su pras ti, jog kal­ba me tik apie vie tą. Žve jų rū mai tik rai ne tin ka Mu zi ki niam teat rui, to dėl juos rei kė tų nu griau ti ir sta­ty ti nau ją pa sta tą. Ta čiau kol kas tai yra tik svars ty mai“, – pa brė žė N.Lau ži kie nė.

A.Len kaus kas įsi ti ki nęs, jog Žve jų rū mai ga li veik ti to kie, to kie yra – rei kia tik juos re konst ruo ti. Pre li mi na riais skai čia vi mais, tai kai nuo tų apie 8 mln. li tų, o pi ni­gų mies to biu dže te iki 2015 me tų neat si ras.

Šiuo me tu Klai pė dos žve jų rū­muo se yra įsi kū rę ke li teat rai – tarp jų ir Dra mos teat ras.

Kul tū ros mi nis te ri ja ža dė jo, kad už tai, jog į Žve jų rū mus sa vi val dy­bė įlei džia Dra mos teat rą, su mo kės 200 tūkst. li tų, už ku riuos spek­tak liams bū tų pri tai ky ta sce na.

Ta čiau pi ni gų iš ministerijos iki šiol ne su lauk ta.

Neaiš ku: �� Žve�jų�rū�mų�atei�tis�kol�kas�lie�ka�mig�lo�ta,�nes�val�di�nin�kai�svars�tys,�o�po�li�ti�kai�spręs,�ką�su�pa�sta�tu�da�ry�ti.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

ki to kia. „Ma no me, kad jie tu rė tų bū tų ar čiau žmo nių, to dėl mies­te rei kė tų įsteig ti tre jus bend ruo­me nės na mus, kad žmo nėms bū­tų pa to gu į juos atei ti. Ta čiau tai tik min tis pa mąs ty mui“, – sa kė N.Lau ži kie nė.

Ta čiau ji ne nei gė, jog dar šie­met bus ap si spręs ta dėl Žve jų rū­mų atei ties.

„Jau ne kar tą yra da ry ti įvai rūs ty ri mai, ana li zės dėl šios įstai­

ANTRADIENIS, SAuSIo 24, 2012

Žve jų rū mai tik rai ne­tin ka Mu zi ki niam teat rui, to dėl juos rei­kė tų nu griau ti ir sta­ty ti nau ją pa sta tą.

Ni jo lė Lau ži kie nė:

Triukš mą te be mal ši na skun daiskun džia ma si pir mą kar tą, at si­per ka įspė ji mu, jei pa klūs ta po li­ci jos pa rei gū nų rei ka la vi mams ne­bet riukš mau ti.

„Daž niau siai mes esa me kvie­čia mi dėl triukš mo nak tį. Jau ni­mas links mi na si, gar siai klau so mu zi kos, šū kau ja. Dėl triukš mo, ku ris ky la re mon to me tu, skun dų su lau kia ma tik vie no ki to“, – pa­sa ko jo va do vas.

Už vie šo sios rim ties trik dy mą pir mą kar tą gre sia įspė ji mas ar ba bau da iki 300 li tų. Už pa kar to ti nį – nuo bau da nuo 300 iki 1 tūkst. li tų.

Ki no fil mas – per gar siaiKlai pė dos vi suo me nės svei ka­tos cent ras per nai ty rė 14 skun­dų dėl ga my bi nio triukš mo. Toks

pat jų skai čius bu vo ir praė ju siais me tais. Iš tir tų skun dų pa si tei si no pu sė – 7.

Klai pė dos vi suo me nės svei ka tos cent ro Vi suo me nės svei ka tos sau­gos kont ro lės sky riaus ve dė ja As ta Šle pe tie nė tvir ti no, jog 4 iš pa sta­rų jų bu vo uos ta mies ty je. Li kę ki­tuo se ap skri ties mies tuo se ir ra jo­nuo se.

Klai pė die čiai skun dė si dėl per di de lio triukš mo, ku rį ke lia par­duo tu vės vė di ni mo sis te ma. Žmo­nės gy ve no ne to li įstai gos ir sa vo na muo se gir dė jo mi nė tą triukš­mą. To kių skun dų bu vo 2 ir jie pa­si tvir ti no.

Tir tas skun das ir dėl per di de lio gar so ki no teat re fil mo me tu. Klai­pė die čiai pa sa ko jo, kad fil mą žiū­

rė jo su vai ku. Dėl per di de lio gar so ne bu vo įma no ma nie ko su pras ti.

Per nai pik tin ta si ir uos to ke lia­mu triukš mu.

Praė ju siais me tais bu vo dau giau pa grįs tų skun dų. Už per nai to kių bu vo 2. Klai pė do je – vie nas.

Klai pė dos sa vi val dy bės tink la­la py je Vals ty bės kont ro lė at lie ka vals ty bi nį veik los au di tą „Triukš­mo val dy mas“. Klai pė die čiai ga­li iš sa ky ti sa vo nuo mo nę, kaip triukš mas val do mas jų gy ve na mo­jo je ap lin ko je.

Klai pė dos vi suo me­nės svei ka tos cent­ras per nai ty rė 14 skun dų dėl ga my bi­nio triukš mo.

Nag lis Pu tei kisSei mo na rys

Bi ru tės g. 5A de ta lu sis pla nas nu ma to dau gia bu tį su ko­mer ci nės pa skir ties pa tal­po mis pir ma ja me aukš te.

Kas yra in te re san tai, ga liu spė ti. Tik­riau siai žmo nės, ku rie ge rai pa žįs ta da bar ti nę Klai pė dos val džią. To kio ar­šu mo ir at kak lu mo, sie kiant kuo grei­čiau nu griau ti pa sta tą, dar ne su ma­tęs. Griu vė sių mies to cent re, įskai tant ir tuos, ku rie pri klau so sa vi val dy bei, pil na. Bet kaž ko dėl ky la bai si ko va su jais tik tam tik ro se vie to se. O ga vę teis­mo spren di mą, kad vi suo me ni nin kų skun das bus nag ri nė ja mas iš nau jo, jie iš si gan do ir puo lė sku biai griau ti, nes teis mas ga li ten kin ti pa reiš kė jų pra šy­mą. Vi sos spor to ša kos tu ri mi li jo nus pro ble mų, nie kam nė ra pi ni gų, stai ga jų at si ran da spor ti nio pa sta to nu grio­vi mui. Yra pra kti ka, kai skel bia mas kon kur sas nu grio vi mui, kai bend ro vė šią pa slau gą at lie ka, iš si vež da ma sta­ty bi nes at lie kas ne mo ka mai. Čia nuei­ta ki tu ke liu.

Komentaras

4

miestasantradienis, sausio 24, 2012

„1995 m., kai vi si klu­bai per si re gist ra vo, išė jo

toks įsa ky mas „Dėl bu vu sios „Sa­va no riš kos drau gi jos ar mi jai, avia­ci jai ir lai vy nui rem ti“ tur to“. Ta da mums jį tu rė jo grą žin ti. Ga liau siai sa vi val dy bė je pa reiš kė, kad jį ati­da vė ka riš kiams“, – praei tį pri si­mi nė S.La pic ka ja.

Vi suo me ni nin kai tos šau dyk los ne ga vo ir ta da, kai ka riš kiai pa sta­tą per da vė ap skri čiai. Apsk ri tis tos šau dyk los klu bui ati duo ti taip pat ne sku bė jo. Šau liai pa ste bė jo, jog po 2004 me tų, kai tik pa sta tą pe­rė mė ap skri ties ad mi nist ra ci ja, jis pra dė tas są mo nin gai nai kin ti. Sa­vi val dy bės ta ry ba per nai ba lan dį priė mė spren di mą šau dyk lą griau ti. Vi suo me ni nin kai krei pė si į teis mą.

Pirš tais – vie ni į ki tusŠau dyk la vi siš kai nu griau ta prieš 10 die nų, grio vi mas bu vo ypač ope ra ty vus.

„Mū sų de par ta men tas ga vo nu­ro dy mą nu griau ti, tai mes jį ir įvyk dė me. Kas da vė nu ro dy mą nu­griau ti? Tur to sky rius“, – ne sua­be jo jo Mies to ūkio de par ta men to di rek to rius Liud vi kas Dū da.

„Grio vi mo dar bais už sii­ma Mies to ūkio de par ta men tas, klaus ki te te nai. Jie sa kė, kad ga vo iš mū sų nu ro dy mą griau ti? Aš jo­kių nu ro dy mų ne duo du. Yra ta ry­bos spren di mas, mes po spren di mo in for muo ja me, kad yra nu ma ty ti dar bai“, – iš si gy nė Tur to sky riaus ve dė ja Ge no vai tė Pau li kie nė.

Fi nan sų ir tur to de par ta men­to di rek to rė Al do na Špu čie nė pa­tvir ti no, kad praė ju sių me tų biu­dže te bu vo skir ta 70 tūkst. li tų to pa sta to nu grio vi mui.

„Ar bu vo bū ti na griau ti? Jei gu ten yra šiukš ly nas, jei ten vyks­ta gais rai, tai ką mums da ry ti?“– pik ti no si G.Pau li kie nė.

Šau liams tos šau dyk los ne per­da vė, nes tei gia ma, kad joks tei sės ak tas to ne nu ma to.

„Jau dau gy bę kar tų apie tai vi­suo me nė bu vo in for muo ta. Jei­gu tie žmo nės ne mo ka skai ty ti tų raš tų, tai ki tas da ly kas. Tie tei sės ak tai, ku rie bu vo jiems pa lan kūs, jų ga lio ji mas se niai su stab dy tas“, – vi suo me ni nin kų pre ten zi jų ne­sup ra to G.Pau li kie nė.

Teis mą ap len kė bul do ze risS.La pic ka ja tvir ti no, kad 2004 me­tais, kai šau dyk lą per da vė ka riš­

Kas lie pė nu griau ti ti rą? 1

nė ti iš nau jo. Pa ra dok sa lu, griau ti ar ne griau ti šau dyk lą bus spren džia­ma šių me tų va sa rio 21 die ną. Ta čiau pa sta tas jau su nai kin tas.

„Ap sau gos prie mo nių tai jo­kių ne bu vo“, – pa si tei si ni mą ra do G.Pau li kie nė.

Klai pė dos apy gar dos ad mi nist­ra ci nis teis mas 2012 sau sio 11 die­ną nu ta rė ne pa ten kin ti Klai pė dos re gio no spor ti nio šau dy mo aso cia­ci jos pra šy mą tai ky ti lai ki nų jų ap­sau gos prie mo nių šau dyk lai, kol vyks ta gin čai dėl spren di mo griau­ti pa nai ki ni mo.

Ką da bar da rys tas pa ts teis mas, ku ris tu ri nag ri nė ti klau si mą dėl pa sta to, kai šis jau nu griau tas?

„Su to kia si tua ci ja nė ra te kę su­si dur ti. Jei teis mas iš nag ri nė tų by­lą ir priim tų spren di mą pa reiš kė jų nau dai, ko kiu bū du bū tų įgy ven di­na mas teis mo spren di mas, vi siš kai neaiš ku“, – ste bė jo si Vy riau sy bės at sto vė Klai pė dos ap skri ty je Dai­va Ke re keš.

„Ne be li ko gin čo da ly ko? Teis­mas tu rės ver tin ti ši tą ap lin ky bę. Tos ap lin ky bės ne liks ne pas te bė­tos“, – ti ki no Klai pė dos apy gar­dos ad mi nist ra ci nio teis mo tei sė jo pa dė jė jas Ro ber tas Pa lio kas.

Ga li mas ir dar vie nas ku rio zas.Kas bus, jei teis mas ten kins pa­

reiš kė jų pra šy mą ir pa nai kins sa­vi val dy bės spren di mą griau ti šau­dyk lą, ku ri jau nu griau ta?

„Jei gu griu vė sius lieps at sta ty­ti, tai at sta ty si me, čia – Lie tu va“, – iro niš ku op ti miz mu tryš ko Klai­pė dos vi ce me ras Ar tū ras Šul cas.

Sly pi įta kin gų žmo nių in te re sai„Kam bu vo nau din ga nu griau­ti? Tiems, ku rie ke ti na sta ty ti, nes jie, dar ne tu rė da mi to skly po sa­vo nuo sa vy bė je, kei tė jo pa skir­

Šau do pa jū ry je ir miš ke liuo sePo li ci jos de par ta men to duo me­ni mis, šau na mų jų gink lų sa vi gy­nai tu ri už re gist ra vę dau giau nei 2,5 tūkst. Klai pė dos ap skri ties gy­ven to jų.

Ta čiau ne ko mer ci nės šau dyk­los ar ba ti ro, kur ga lė tų tre ni ruo­tis ir ci vi liai as me nys, uos ta mies­ty je nė ra.

Pa rei gū nų tei gi mu, nors įsta ty­mas tai drau džia, gink lai mik li na mi miš ke liuo se, kar je ruo se, pa jū ry je. Iki ne lai mės vos vie nas žings nis.

Spor to ir kū no kul tū ros sky riaus ve dė jas Ire ni jus Za lec kis prieš pus­me tį krei pė si į sa vi val dy bės va do­vus pri min da mas, kad šau dy mas iš įvai rių gink lų yra vie na se niau­sių olim pi nių spor to ša kų ir mies­tui rei kė tų šau dyk los.

„Tu ri me „žyd rą sva jo nę“. Šau­dyk lą įreng ti bu vu sios ban do mo­sios lai vų re mon to įmo nės sa lės rū sy je. Ten ka dai se bu vo slėp tu­vė – to kio dy džio, kaip spor to sa­lė, ku ri pui kiai tik tų šau dyk lai. Pas ta tas pri klau sė Uos to di rek ci­jai, jį ke ti na ma per duo ti sa vi val­dy bei“, – sa vo sva jo nes at sklei dė I.Za lec kis.

Ko va: �� S.La�pic�ka�ja�17�me�tų�šau�lių�klu�bui�mė�gi�no�at�ko�vo�ti�šau�dyk�lą�Bi­ru�tės�gat�vė�je.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Su to kia si tua ci ja nė­ra te kę su si dur ti. Jei teis mas priim tų spren di mą pa reiš kė­jų nau dai, kaip bū tų įgy ven di na mas teis­mo spren di mas, vi­sai neaiš ku.

Dai va Ke re keš:tį. 2000 me tais že mės pa skir tis iš vi suo me ni nės pa keis ta į ko mer ci­nę. Jau ta da jie pla na vo, jog kaž kas nu griaus tą šau dyk lą ir rei kia ją pa­vers ti griu ve na, kad ga lė tų nu šluo­ti nuo že mės pa vir šiaus. Kas už sa­ko vas, aš ne ži nau“, – sa vo ver si ją dės tė S.La pic ka ja.

Bu vo pa mąs ty mų per duo ti šau­dyk lą so cia li nėms reik mėms. Pla­nuo ta ten per kel ti Vai kų kri zių cent rą, ki tas so cia li nes tar ny bas.

„Tuo met su pra to me, kad čia kaž kas ne taip, to dėl nu spren dė me ei ti į teis mą ir iš siaiš kin ti“, – pa sa­ko jo vi suo me ni nin kė.

Šau dyk la bu vo pa sta ty ta iš si li­ka ti nių ply tų 1964–1965 me tais, kai sta ty bi nių me džia gų nie kas ne gai lė jo. Pas ta tas įreng tas pa gal olim pi nius stan dar tus.

Tai tuo me tu esą bu vo ge riau sias ti ras vi so je Lie tu vo je.

„Čia šau liai tre ni ruo tis at va žiuo­da vo net iš Ba ku. 50 met rų il gio šau dy mo ta ke liai, pu siau už da ro ti po. Už tuos pi ni gus, ku rie skir ti nu grio vi mui, ga lė jo su re mon tuo ti, tik lan gus ir du ris te rei kė jo įsta ty­ti. Teis me do ku men to, kad pa sta­tas ava ri nės būk lės ar nu si dė vė jęs, nė ra“, – ti ki no S.La pic ka ja.

Pa ra mą gaus dau giau žmonių

Tvar ka: �� gau�ti�so�cia�li�nes�pa�šal�pas�ir�kom�pen�sa�ci�jas�už�būs�to�šil�dy�mą,�karš�tą�ir�ge�ria�mą�jį�van�de�nį�ga�lės�dau�giau�klai�pė�die�čių.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Pa si kei tus įsta ty mui ga li pa dau­gė ti so cia li nes pa šal pas gau nan­čių klai pė die čių. Ma no ma, kad kol kas žmo nių ant plū džio nė ra tik to­dėl, kad ne vi si ži no apie pa si kei­tu sią tvar ką.

Pi ni gi nės so cia li nės pa ra mos ne pa­si tu rin čioms šei moms ir vie niems gy ve nan tiems as me nims įsta ty mo pa kei ti mai įsi ga lio jo nuo šių me tų sau sio 1 d.

Klai pė dos sa vi val dy bės So cia­li nių iš mo kų po sky rio ve dė ja Gi­na Vi li mai tie nė tvir ti no, jog da­

bar su da ry tos lanks tes nės są ly gos gau ti so cia li nę pa ra mą – so cia li nes pa šal pas, būs to šil dy mo, ge ria mo jo ir karš to van dens iš lai dų kom pen­sa ci jas – tiems, ku riems jos rei kia.

Anot G.Vi li mai tie nės, pa si kei tus tvar kai, ne pa si tu rin tiems gy ven to­jams ne be rei kia bū ti pu sę me tų re­gist ruo tiems dar bo bir žo je, kad tu­rė tų tei sę gau ti pa ra mą. Anks čiau tai bu vo tik tam tik rais at ve jais. Taip pat tei sę į būs to šil dy mo, ge ria mo jo ir karš to van dens iš lai dų kom pen­sa ci jas įgy ja ir būs tą ofi cia liai nuo­mo jan tys žmo nės. Į ne pa si tu rin čių gy ven to jų tur tą nė ra įskai to mos gau tos ar ne grą žin tos pa sko los ne­kil no ja ma jam tur tui pirk ti ar sta­

ty ti, kaip bu vo anks čiau. G.Vi li­mai tie nės tei gi mu, ska ti na mas ir įsi dar bi ni mas. Įsi dar bi nu siems il­ga lai kiams be dar biams ku rį lai ką ga li bū ti pa lie ka ma da lis so cia li­nės pa šal pos.

Pa si kei tė ir so cia li nės pa ra­mos dy džiai. Jie di fe ren ci juo ja mi. So cia li nė pa šal pa, kom pen sa ci­jos būs to šil dy mui, ge ria ma jam ir karš tam van de niui bus skai čiuo ja­mos įver ti nus šei mos na rių skai čių. Pa šal pa ir kom pen suo ja mi nau din­go jo būs to plo to, karš to ir ge ria­mo jo van dens nor ma ty vų dy džiai bus pro por cin gai ma ži na mi kiek­vie nam pa skes niam šei mos na­riui. Pab rė žia ma, kad as me nims,

ku riems pi ni gi nė so cia li nė pa ra ma pa skir ta iki įsta ty mo pa kei ti mų įsi­ga lio ji mo, ne bus per skai čiuo ja ma.Griež čiau bus ver ti na mi pik ty biš­

kai dar bo ne su si ran dan tys žmo nės. Po tre jų me tų įsi ga lios tvar ka, kad il ga lai kiams be dar biams bus ma ži­na ma pa šal pa.

kiams, pa sta to nu si dė vė ji mas bu­vo 33 pro c. Ta čiau jis stai ga su ny ko ir ta po šiukš ly nu.

„Juk vis kas pa pras ta – at ve ži šiukš les, iš mu ši pa sta to lan gą, iš pi li jas į vi dų. Ir pa skui sa kai: o mes ga­li me su tvar ky ti dar vie ną Klai pė dos kam pe lį“, – sa vą pa sta to su ny ki mo ver si ją dės tė šau lių klu bo at sto vė.

„Kaip sa kė vie na val di nin kė, tai tik so vie ti nių ply tų sau je lė“, – ti­ki no S.La pic ka ja.

Tą „sau je lę ply tų“ iš pa sku ti­nių jų sie kė iš sau go ti šau liai, jie teis muo se pra šė nai kin ti sa vi val­dy bės spren di mą dėl pa sta to nu­grio vi mo.

Klai pė dos apy gar dos ad mi nist ra­ci nis teis mas ne su ti ko to da ry ti, bet Vy riau sia sis ad mi nist ra ci nis teis mas sa vo ko le gas įpa rei go jo by lą nag ri­

4

miestastrečiadienis, sausio 18, 2012

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeni-nės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigū-nams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdy-bos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Mote-ris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijo-se, padeda vienišiems žmonėms .

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik suge-ba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovano-ta Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyve-nimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teni-so klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygin-tiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos var-do garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

Lie tu viš ko ki no at gi mi mas. Pra džia?

Be na miai ap si gy ve no par duo tu vė jeKa dan gi gy ve nu ne to lie se, daž­niau siai ten ka ap si pir ki nė ti pre ky­bos cent re M.Maž vy do alė jo je. Ta­čiau pa sta ruo ju me tu į par duo tu vę ne be si no ri užei ti, nes ji ta po be na­mių su si bū ri mų vie ta. Anks čiau jie tū no da vo priei go se esan čia me tu­ne ly je, bet tur būt at ša lus orams pa kei tė sa vo „dis lo ka ci jos“ vie­tą – tie siog bū riais su kio ja si ša lia daik tų sau go ji mo dė žu čių. Dvo kas – ne rea lus, o dar už ka bi nė ja pir kė­jus – tai kau li ja pi ni gų, tai rū ka lų, tai šiaip mė to ko kias nors rep li kas. Ne sup ran tu, kur žiū ri šios par duo­tu vės ad mi nist ra ci ja, ap sau gi nin­kai? Juk grei tai ši tie val ka tos iš bai­dys vi sus klien tus.

Re na ta

Kaip su tram dy ti va gisAp lin kos ap sau gos mi nis te ri jos vie­nas at sto vų vie šai aiš ki no, kaip tau­py ti šal tą ir karš tą van de nį. Bu vo tei gia ma, kad ski ria si dek la ruo ja mo ir rea liai su nau do to van dens rod­me nys. Ta čiau ma ne do mi na, ko dėl nie kas ne pa ma tuo ja, kiek rea liai ši­lu mos mes su nau do ja me? Tuo met ne rei kės gy ven to jų va din ti va gi mis ar su kčiais. Rei kia, kad bū tų mo ka­

Nuo šių me tų pra džios pa­bran go elekt ra, ta čiau vi­si sė di ra mūs, ty liai mo ka ir mo kės to liau. Vi sai ne­

svar bu, kad ne taip jau se niai gar siai ir po mpas tiš kai bu vo ža da mi pi ges ni ener ge ti niai iš tek liai. Kol kas ne ma­ty ti, jog bū tų ko kių nors pro švais čių, kad jie at pig tų.

Ma tyt, bu vo nu mes tas tra di ci­nis ma sa las gy ven to jams, kad tuo mo men tu nu si ra min tų ir ne kel tų ban gų.

Ta čiau žmo nės dar ne pa mir šo, kad so vie ti niais me tais ener ge ti niai iš­tek liai bu vo net ne ly gi na mai pi ges ni. Pa vyz džiui, už elekt ros ki lo vat va lan­dę rei kė jo mo kė ti tik ke tu rias ka pei­kas. Tai bu vo rea li kai na pa gal tuo­me tes gy ven to jų fi nan si nes ga lias.

Tais lai kais nie kas ne kė lė tiek daug triukš mo dėl mo kes čių už ko mu na­

Iš tek lių kai nos – per di de lės

li nius pa tar na vi mus ir ener gi ją, nes šie mo kes čiai bu vo kiek vie nam pi lie­čiui pa ke lia mi. Ži no ma, tai lai da vo ir įsta ty mas, ku ris ver tė TSRS pi lie čius dirb ti. Ne dir ban tis as muo bu vo lai­ko mas kri mi na li niu nu si kal tė liu ir jam už tai grė sė bau džia mo ji at sa­ko my bė.

Da bar, ži no ma, si tua ci ja yra ki­to kia. Ki to kio ly gio ir mo kes čiai už ener ge ti nius iš tek lius. Ta čiau pu sę li to už ki lo va tą vir ši ju si kai na mū sų žmo nėms yra aiš kiai per di de lė. Jei bus sta to ma nau ja ato mi nė elekt ri­nė, elekt ra dar la biau pa brangs. Kai kas pro gno zuo ja, jog ki lo va to kai na

priar tės prie li to. Tai bū tų tra ge di ja ma žiau sias pa ja mas gau nan čiam gy­ven to jų sluoks niui.

Iš ši to Sei mo jau nie ko ti kė tis ne ga­li ma. Kai ru de nį iš rink si me nau ją, pa­grin di nis par la men ta rų veik los prio­ri te tas tu rė tų bū ti ener ge ti nių šal ti nių kai nos ma ži ni mas vi so mis įma no mo­mis prie mo nė mis. Žvė riš kos kai nos tu ri bū ti ma ži na mos. Ne si no rė tų ti­kė ti, jog mū sų po li ti kai už merks akis prieš tai, kad vi sa ša lis at si sto ja ties ri ba, kai rei kia spręs ti di le mą: bus ar ne bus ba la nos ga dy nė? Vals ty bei tai bū tų tik ra ka tast ro fa.

I.S.

Jei bus sta to ma nau­ja ato mi nė elekt ri nė, elekt ra dar la biau pa­brangs. kai kas pro­gno zuo ja, jog ki lo va to kai na priar tės prie li to.

Andriaus Deltuvos karikatūra

ma už tiek, kiek žmo gus su nau do ja. Ta da šil čiau gy ven si, bran giau ir mo­kė si. Ne no rės žmo gus, ga lės pa si re­gu liuo ti ir vė siau gy ven ti.

Vy tau tas

Ko dėl ne ma ži na mas mo kes tis?Laik raš ty je te ko skai ty ti, kad Klai­pė dos gy ven to jams bus su ma žin­ta rink lia va už at lie kų iš ve ži mą, nes mes už šią pa slau gą per mo ka me. Bet paaiš kė jo, jog nie kas ne si ruo­šia to da ry ti. Pa ti skam bi nau į at lie­kų tvar ky mo cent rą, klau siau, ko kia bus su ma, sa kė, kad mo kes tis nė ra ir ne bus su ma žin tas. Tai gal kas nors ga lė tų paaiš kin ti, kaip bus iš tik rų­jų? Nes są skai tos jau spaus di na mos ir gy ven to jams jos bus ne tru kus iš­ne šio tos.

Ire na

Jū ri nin kai – it mel žia mos kar vėsNo riu at si liep ti į As tos Dy ko vie nės pub li ka ci ją „Biu rok ra tai tuš ti na jū­ri nin kų ki še nes“ („Klai pė da“, 2012 01 09). Tik ra tie sa, kuo pik ti na si straips ny je mi ni mas žmo gus. Ma­nau, tais nau jo pa vyz džio jū ri nin ko do ku men tais tu rė tų rim tai su si do­mė ti pro ku ra tū ra. Nė vie no je Eu ro­pos vals ty bė je nė ra to kios tvar kos, kad kas ke le ri me tai tie do ku men tai bū tų kai ta lio ja mi. Ma nau, tai ne kas ki ta, kaip no ras la bai ne blo gai pa si­pi ni gau ti.

Jū ri nin kas

Val dos ven gia gy ven to jų?Gy ve nu dau gia bu ty je, ku rį ad mi­nist ruo ja „Pem pi nin kų val dos“. Kar tu su pra ne ši mu apie mo kes čius ga vo me laiš ke lį, kad gy ven to jų pa­to gu mui val dų at sto vy bė per si ke­lia į Tai kos pro spek tą 117. Ma tyt, tas žmo gus, ku ris žiū rė jo mas te lį, ne tu ri jo kio su pra ti mo apie geog ra fi ją. Vis­kas pa da ry ta ant raip. Mū sų „Pem­pi nin kų val dos“, ku rios bu vo įsi kū­ru sios Ši lu tės plen te 40, žmo nėms bū da vo la bai pa to giai pa sie kia mos. Nes vi si ad mi nist ruo ja mi na mai – ša lia. Tai rei kė jo iš si kel ti į Alks ny­nės mik ro ra jo ną. Kaip tai su pras ti – ar kad žmo nės ma žiau ten lan ky­tų si, ar kaip? Kas čia per kons pi ra ci­ja į to kius to lius? Tu rė si me va žiuo ti au to bu su, kai ga lė da vo me pės čio­mis nuei ti.

Liu ci ja

Už šil dy mą mo ka me ki taipVie na mo te ris „Karš ta me te le fo ne“ guo dė si, kad ga vo la bai di de lę są­skai tą už šil dy mą gruo dį – net 360 li tų. Bu to plo tas – 70 kv. m. Aš, pa­vyz džiui, gy ve nu 35 kv. m plo to bu­te ir jei gu sa vo mo kes tį pa dau gin čiau iš dvie jų, tai bū tų dar dau giau – 460 li tų, nes man atė jo 230 li tų są skai­ta. Tai kaip ga li ma ly gin ti tą bran gu­mą. Sa ky čiau, ji dar pi giai mo ka, te­gu džiau gia si.

Al bi nas

Pa ren gė Li na Bie liaus kai tė

Ket vir to kui su pran ta­mas, iš anks to ži no­mas siu že tas, daug gra­žių vei dų, ži no mų var­

dų, iki va liai fi zi nio kon tak to (nuo peš ty nių iki in ty mių sce nų), ne­men kas žiups nis ne švan kių juo­ke lių, ne šykš tint ge ros rek la mos.Tai svar biau si ing re dien tai, iš ku­rių su min ky tas ki no py ra gas pre­ten duo ja nuo lie tu vių sta lo nu kon­ku ruo ti kaip didž ku ku liai sun kiai virš ki na mas tau ti nių ra šy to jų ro­ma nų ek ra ni za ci jas, it ko kius su­šius ne kiek vie nam mū sų iki ga lo per pran ta mą scien ce fic tion eg zo­ti ką ir tap ti pa tie ka lu nr. 1.

Ana lo giš ką re cep tą pa si rin kę bū­si mų di džio jo ek ra no py ra gų ke­pė jai iš anks to ga li trin ti ran kas dėl bū si mos vers lo sėk mės. Kad prie fil mo ga lė tu me pri ra šy ti ma­giš kus žo džius „su rin kęs dau giau­sia pa ja mų“, ne rei kia imp ro vi zuo ti pa gal eu ro pie čių tra di ci jas, mums pa kan ka na cio na li nės Ho li vu do in terp re ta ci jos.Bū tent tai by lo ja ir ži nia iš lie tu­viš ko ki no fron to: pra neš ta, kad is to ri nis lie tu vių veiks mo fil mas „Ta das Blin da. Pra džia“ ta po dau­giau sia pa ja mų nuo ne prik lau so­my bės at kū ri mo su rin ku siu fil mu Lie tu vo je.Be veik treč da lis mi li jo no žiū ro vų lei do jo kū rė jams su rink ti per 3,7 mln. li tų ir sėk min gai įvei kė ki tą nau jų jų lai kų lie tu viš ko ki no fil mą „Ze ro II“, už ku rio juo dą jį hu mo rą pa klo jo me vos 1 mln. li tų.Pa gal žan ro tai syk les de rė tų siau­bin gai pa si pik tin ti dėl to kio tau­tie čių sko nio. Nuo fil mo, ku rio ga­min to jai kaž ka da ža dė jo pa teik ti

Violeta Juodelienė

uni ka lios ir itin au ten tiš kos me­džia gos apie gar sų jį svie to ly gin to­ją, is to ri ja dvel kia ne dau giau nei nuo vi sų pa sau lio juos tų apie Ro­bi ną Hu dą. Is to ri ja čia – tik leng vas va ni lės kva pas, akių, uos lės ir lie­žu vio po jū čius ri šan ti me džia ga.Ži no ma, kaip sa ko šių die nų mo­ki nių neį ga lu mu mąs ty ti be si­ste bin tys mo ky to jai, te gu jau no ji kar ta jei ne iš jiems ne beį kan da­mų va do vė lių, tai bent iš kva po pa jau čia, kas ga lė jo dė tis XIX a. Lie tu vo je. Nes pal vo to Ba lio Brat­kaus ko „Ta do Blin dos“ šian die ni­nės 3D kar tos jau nuo lių juk ne pri­ver si žiū rė ti.Įs pū din gai kuk lus ir juos tos kū rė­jų pa si rin ki mas – fil muo ta Aukš­tai ti jo je, nors svie to ly gin to jo Že­mai ti ja – ran ka pa sie kia ma. Vei­kė jų pa trio ti nės kal bos apie lie­tu vy bę – it iš ko kio pu siau ofi cia­laus XXI a. mi nė ji mo. Pri mi ty vo ki per so na žų pa veiks lai, neiš baig tos siu že ti nės li ni jos.Ieš ko ti prie ka bių ki no kri ti kai ga li kiek tin ka mi, tik, lai mei, va ka rykš­tė nau jie na nė ra ži nia apie fil mo kū rė jams skir tą na cio na li nę pre­mi ją už in dė lį į lie tu viš ko sios ki­no in dust ri jos rea ni ma vi mą. Ne­bent ma ny tu me, kad tie 2 mln. su tru pu čiu li tų, ku riuos fil mo kū rė­jams at sei kė jo Kul tū ros mi nis te ri­ja, vi sai be rei ka lo iš bars ty ti miš­kuo se ne to li Vil niaus.Ga liau siai, kaip la bai taik liai pa ste­bė jo ir šios juos tos pro diu se ris, vi­si į fil mo kū ri mą in ves tuo ti pi ni gai iš leis ti Lie tu vo je, vals ty bei tvar­kin gai su mo kė ti mo kes čiai, sam­dy ti dar buo to jai al gą taip pat ga vo ne vo ke liuo se.„Ta das Blin da. Pra džia“ ke lia aso­cia ci ją su ko mer ci nių teat rų pro­duk ci ja. Ma ty da mi, kai ša lia kla si­ki nės sce nos dėl žiū ro vų ko vo ja ir pri mi ty vios bui ti nių ar ly čių konf­lik tų ins ce ni za ci jos, rim tie ji teat­ra lai guo džia sa ve, esą ko mer ci­nių teat rų va jus ne sąs blo gas reiš­ki nys. Te gu žmo nės pir miau sia po tru pu tį pri pran ta prie teat ro žiū ro­vo sta tu so, prie sce nos, net jei ja me – nie kaip neiš sib lai van tis, tarp si jo­nų pa kly dęs te le vi zi jos iš po pu lia­rin tas ak to rius. Pas kui, žiū, jie už­augs ir iki Jo no Vait kaus.Šią min tį per fra za vus, ga li ma guos tis ir lie tu viš ko ki no at ve­ju. Gal il gai niui di džio jo ek ra no meist rai su bręs iki to kios sta di jos, kai kur da mi fil mą gal vos ne apie žiū ro vų kie ky bę, bet apie kad rų ko ky bę.

6

nuomonėsantradienis, sausio 24, 2012

Lai mei, va ka rykš­tė nau jie na nė ra ži nia apie fil mo kū rė jams skir tą ko kią na cio na­li nę pre mi ją už in dė­lį į lie tu viš ko sios ki no in dust ri jos rea ni ma­vi mą.

7

lietuvakl.lt/naujienos/lietuva

AntrADIEnIS, SAuSIo 24, 2012

Sta sys Gu da vi čius

Klaipė do je pla nuo ja mo su skys­tintų dujų ter mi na lo plau kio jan­čią sau gyklą sta tys nor vegų įmo­nė „Hoegh LNG“. Tai pa skelb ta pir ma dienį po už da ro Vy riau­sybės pa si ta ri mo, ku ria me svars­ty ta su skys tintų gam ti nių dujų (SGD) ter mi na lo pro jek to ei ga.

Po pa si ta ri mo prem je ras And rius Ku bi lius pra nešė, kad pro jektą įgy ven di nan ti įmonė „Klaipė dos naf ta“ iš trijų sau sio mėnesį ga lu­ti nes pa raiš kas pa tei ku sių už sie­nio bend ro vių jau iš si rin ko lai vo sta ty toją. Ja ta po Nor ve gi jos įmo­nė „Hoegh LNG“.

Kon kur so būdu bus per ka ma plau kio jan ti sau gyk la su du ji ni mo įren gi niu, pa si rin kus eko no miš­kai nau din giau sią pa si ūlymą. Su laimė to ju nu ma to ma pa si ra šy ti 10 metų su tar tis. Su tar tis bus su da­ry ta ne anks čiau, ne gu pa si baigs 15 dienų vie šo jo pir ki mo su tar ties su da ry mo ati dėji mo ter mi nas.

Prem je ras sakė, kad pa rin­kus plau kio jan čią dujų sau gyklą yra bai gia mas vie nas svar biau sių SGD ter mi na lo etapų. Ki ti eta pai – Klaipė dos uos to inf rast ruktū ros per tvar ky mas bei rei kiamų du jo­tie kių, pir miau sia tarp Jur bar ko ir Klaipė dos, nu tie si mas.

Vy riau sybė pra nešė, kad pa s­ ta ruo ju me tu SGD ter mi na­

lo pro jek te at lie ka mi šie veiks­mai: plau kio jan čios gam ti nių du­jų sau gyk los tiekė jo pa rin ki mas, su skys tintų gam ti nių dujų tie ki­mo gran dinės kūri mas, Klaipė dos uos to gi li ni mo dar bai ir ki ti.

Vy riau sybės pa si ta ri me taip pat bu vo ap tar ti SGD ter mi na lo fi nan sa vi mo šal ti niai ir pro jek to eko no mi ka. Apž velg ti teisės ak­tai, būti ni SGD ter mi na lo veik lai Lie tu vo je reg la men tuo ti.

Maž daug 200 mln. eurų ver­tės (be veik 700 mln. litų) ter mi­na lo pa jėgu mas būtų 2–3 mlrd. ku bi nių metrų per me tus. Pa­gal siū lomą ter mi na lo tech no lo­giją nu ma to ma, kad lai vas, ku­rio tal pyk lo se būtų du jos, nuo lat stovėtų prie kran to, o prie jo pri­plauktų ki tas lai vas, ku ris at ga­bentų dujų.

Nu ma to ma, kad lai ve, ku ris sto­vės Klaipė dos uos to pie tinė je da ly­je prie Kiaulės nu ga ros, bus įreng­tos tal pyk los ir du ji ni mo įran ga, o iš lai vo bus nu ties tas vamz dis iki ma gist ra li nio du jo tie kio.

Prem je ras pra nešė, kad ter mi­na las turėtų pra dėti veik ti 2014 m. lapk ritį ar ba gruodį.

„Pas ta čius ter mi nalą bus įgy­ven din ta gam ti nių dujų tie ki mo Lie tu vai al ter na ty va. Lie tu va taps kur kas ma žiau pri klau so ma nuo Ru si jos kon cer no „Gazp rom“, ku­ris da bar yra dujų tie ki mo mo no­po li nin kas“, – sakė A.Ku bi lius.

Dėl ne pa kan ka mo sa vi val dy bių prie šgais ri nių tar nybų fi nan sa­vi mo nuo šių metų už da ro mos ir iš prie šgais ri nių gelbė ji mo pa­jėgų su tel ki mo planų išb rau kia­mos 23 ma žuo se kai muo se esan­čios sa vi val dy bių ug nia ge sių ko­man dos.

Vis dėlto Prieš gais rinės ap sau­gos ir gelbė ji mo de par ta men tas (PAGD) tei gia, kad gy ven to jai, ki lus gais rui ar įvy kus ki tai ne­lai mei, pa gal bos su lauks.

„Su da ry ti prie šgais ri nių gelbė­ji mo pa jėgų su tel ki mo pla nai, nu­ma tan tys, kur ir ko kios prie šgais­rinės gelbė ji mo pa jėgos, pri rei kus pa gal bos, vyktų“, – tei gia ma PAGD va kar pa skelb ta me pra ne ši me.

Anot PAGD, jau ke letą me­tų trūksta lėšų sa vi val dy bių ko­man doms iš lai ky ti. Iš 302 sa vi­

val dy bių ug nia ge sių ko mandų 108­io se kas dieną dirb da vo tik po vieną ug nia gesį, o tai ge si nant gais rus ne tik ke lia grėsmę pa­tiems ug nia ge siams, bet ir su tei­kia ne pagrįstų lūkes čių vi suo me­nei, kad už tik ri na ma kva li fi kuo ta pa gal ba.

„Ši re for ma pa dės su stip rin ti li ku sias sa vi val dy bių prie šgais ri­nių tar nybų ug nia ge sių ko man­das, į gais rus vyks po du ug nia­ge sius. Be to, vi du ti niš kai vie nos ug nia ge sių ko man dos iš lai ky­mo su ma pa didės 18 tūkst. litų. Taip pat ug nia ge siams bus mo ka­mas di des nis nei mi ni ma lus dar­bo už mo kes tis, jiems ne teks ei­ti ne mo kamų ato stogų“, – sakė PAGD di rek to riaus pa va duo to jas vi daus tar ny bos pul ki nin kas Vy­gan das Kur ku lis.

BNS inf.

Ter mi nalą sta tys nor vegų bend rovė

Ug nia ge sių bus ma žiau

Tech no lo gi jos: �� lai�vas,�ku�ria�me�bus� įreng�tos�tal�pyk�los� ir�du�ji�ni�mo�įran�ga,�stovės�Klaipė�dos�uos�to�pie�tinė�je�da�ly�je�prie�Kiaulės�nu�ga­ros.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Iš siųs ti pa klau si maiNSGK pir mi nin kas Ar vy das Anu­šaus kas dien raš čiui sakė, kad, no­rint nag rinė ti klau simą dėl opo­zi ci jos ini ci juo ja mos „Sno ro“ lai ki no sios ko mi si jos ga li mo po­vei kio na cio na li niam sau gu mui, „pir miau sia rei kia su rink ti visą rei kiamą in for ma ciją“. Tai užt ruks ma žiau siai ke lias die nas.

„Jau iš siųs ti raš tai į Lie tu vos banką, Vals tybės sau gu mo de par­ta mentą ir Fi nan si nių nu si kal timų ty rimų tar nybą su ati tin ka mais klau si mais, kad būtų pa teik ta vi­sa tu ri ma in for ma ci ja apie „Sno­ro“ bank ro to ap lin ky bes, taip pat apie ga li mus po li ti nius in te re sus šio je is to ri jo je, apie ga limą jos po­veikį na cio na li niam sau gu mui“, – aiš ki no NSGK va do vas.

A.Anu šaus kas tvir ti no iš anks­to jau pa si kalbėjęs su šių ins ti tu­cijų va do vais, kad jie „kiek įma no­ma grei čiau pa teiktų at sa ky mus“. Ta čiau tai tik riau siai ne įvyks per

ar ti miau sias ke lias die nas. To­dėl NSGK kol kas ne galės svars ty ti klau si mo dėl „Sno ro“ ko mi si jos.

Ga li at si ras ti ko mi si jaPir ma dienį, sau sio 30 d., opo zi ci jos ini cia ty va šau kia ma neei linė Sei mo se si ja, ku rio je turėtų būti svars to­mas pa si ūly mas su da ry ti „Sno ro“ bank ro to ap lin ky bes tir sian čią lai­kinąją par la men tinę ko mi siją.

„Iki pir ma die nio tik riau siai ne­spėsi me ap svars ty ti mums už­duotų klau simų“, – teigė A.Anu­šaus kas, pa klaus tas, ar NSGK pa teiks sa vo iš vadą jau per neei­linę Sei mo se siją.

Jis in for ma vo, kad pre li mi na riai yra nu matęs, jog ko mi te tas į po sėdį su si rinks va sa rio 8 d. Iki to lai ko ti­ki ma si gau ti visų ins ti tu cijų at sa­ky mus, pa reng ti NSGK spren di mo pro jektą, ku ris galėtų būti svars to­mas ko mi te to po sėdy je.

A.Anu šaus kas ne dra ma ti za vo to, kad NSGK iš va da dėl lai ki no sios „Sno ro“ ko mi si jos pa si ro dys vė­liau, nei šios ko mi si jos su da ry mo klau si mas bus ap svars ty tas Sei mo

neei linės se si jos po sėdy je. „Ko mi­si jos su da ry mas yra po li ti nis klau­si mas. Sei mas dar spręs, ar pri tar­ti, kad ko mi si ja būtų su da ry ta, ar dar lauk ti mūsų ko mi te to iš va dos, kiek to kios ko mi si jos su da ry mas ga li pa veik ti na cio na linį sau gumą“, – aiš ki no po li ti kas.

Kreipė si I.De gu tienėĮ NSGK su pa klau si mu, ar opo zi­ci jos pa si ūly mas su da ry ti ko mi siją „Sno ro“ bank ro tui iš tir ti ne pa­kenks ša lies na cio na li niam sau gu­mui, pra ėju sią sa vaitę kreipė si Sei­mo pir mi ninkė Ire na De gu tienė. Ji taip pat kreipė si ir į Sei mo Teisės ir teisėt var kos ko mi tetą.

I.De gu tienė, be ki ta ko, tei rau ja si ko mi tetų apie opo zi ci jos ini ci juo­tos lai ki no sios ko mi si jos „veik los ga limą po veikį Lie tu vos bankų sis­te mos sta bi lu mui ir kar tu Lie tu vos na cio na li niam sau gu mui“.

Val dan čio ji Tėvynės sąjun­gos­Lie tu vos krikš čio nių de mok­ratų frak ci ja ir gi kreipė si į NSGK dėl opo zi ci jos ini cia ty vos su da ry ti „Sno ro“ ty ri mo lai kinąją ko mi siją.

Įver tin ti pri trūks lai ko

Iš siuntė: �� NSGK�pir�mi�nin�kas�A.Anu�šaus�kas�tvir�ti�no�ke�lioms�ins�ti�tu�ci�joms�jau�pa�teikęs�klau�si�mus�dėl�opo�zi�ci�jos�ini�ci�juo�ja�mos�lai�ki�no�sios�„Sno�ro“�ko�mi�si­jos�ga�li�mo�po�vei�kio�ša�lies�sau�gu�mui.� � Šarū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Sei mo Na cio na­li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te­tas (NSGK) iki ki­tos sa vaitės, kai par la men ta rai svars tys, ar su­da ry ti lai kinąją ko mi siją „Sno­ro“ bank ro tui iš tir ti, ne spės iš­tir ti klau si mo dėl to kios ko mi si jos po vei kio ša lies sau gu mui.

Prem je ras And rius Ku bi lius pa ra gi no po li ti kus „ne pa si duo ti lo bis ti nių gru­pių, taip pat nu si kals ta ma veik la įta­riamų ban ko „Sno ras“ bu vu sių ak ci­ninkų in te resų gy ni mui“. Vy riau sybės va do vas neat metė, kad so cial de mok­ratų ly de ris Al gir das But ke vi čius ga­li turė ti ne teisė tai įgy tos in for ma ci­jos, ku ria mėgi no šan ta žuo ti Sei mo pir mi ninkę Ireną De gu tienę (nuotr.).

„Kiek ten ka ma ty ti iš vie šo sios erdvės, bank ro to pro ce sui įtaką ban do da ry­ti dvi įta kin gos grupės: tai galbūt nu­si kals tamą veiklą vykd žiu si bu vu sių ak ci ninkų Vla di mi ro An to no vo ir Rai­mon do Ba ra naus ko grupė, ku ri sie kia iš veng ti Lie tu vos teisė sau gos veiks­mų, ir ki ta grupė yra kre di to rių grupė, ku rios rei ka la vi mai yra iki 2 mlrd. litų, li ku sių ne pa dengtų pa skel bus „Sno ro“ bank rotą“, – va­kar sakė A.Ku bi lius.

Anot jo, A.But ke vi čius pra ėju sios sa­vaitės pa bai go je „pa bandė šan ta žuo­ti“ Sei mo pir mi ninkę dis po nuo da mas bankų in for ma ci ja, ku ri po li ti kui ne­turėtų būti priei na ma. „Teisė sau ga tu ri dar kartą iš tir ti to kios in for ma ci­jos ga vi mo ap lin ky bes. A.But ke vi čius skel bia, kad ją ga vo iš ban ko dar buo­tojų. Nebūtų stebė ti na, jei gu kas nors iš „Sno ro“ dar buo tojų, ir šian dien dir­

ban čių „Sno ro“ ban ke, ir to liau iš lie ka V.An to­no vo ir R.Ba ra naus­ko bend ri nin kais“, – kalbė jo prem je ras.

Anot jo, A.But ke vi čius in for ma ciją nau­

do jo siek da­mas, kad Sei­me būtų su­kur ta „Sno ro“

bank ro to ap­lin ky bes ti­

rian ti ko mi si ja. „To kio pa reiš ki mo ki­taip, tik kaip vie šo šan ta žo, ne ga liu trak tuo ti“, – teigė A.Ku bi lius.

Pats A.But ke vi čius tei gia tu rimą in­for ma ciją gavęs iš „Sno ro“ dar buo­tojų ir pra ėju sią sa vaitę pa teikęs pro­ku ratū rai. Pa sak jo, „Sno ro“ dar buo to­jai pa teikė ir dau giau at vejų, kai galė­jo būti ne pai so ma įsta tymų.

Sei mo pir mi ninkė I.De gu tienė kreipė­si į ge ne ra linį pro ku rorą su pra šy mu iš tir ti A.But ke vi čiaus vie šai pa skelbtą in for ma ciją, kad iškė lus „Sno ro“ ban­ko „bylą kai ku rie as me nys sa vo tu­rėtą indėlį, di desnį kaip 350 tūkst. li­tų, tai yra dau giau kaip 600 tūkst. li­tų, pa dengė pa skolą“, ir kad tai su si ję su vie nu iš val dan čio sios dau gu mos at stovų gi mi nai čių.

I.De gu tienės sūnus Ge di mi nas nei gia pa dengęs pa skolą indė liu ir svars to ga li mybę kreip tis į teismą dėl šmeiž to.

Ra gi na ne pa si duo ti lo bis tams

8

užribis

Tai­kos­pr.­ir­Du­by­sos­g.­san­kry­žo­je­ava­ri­ją­su­kė­lu­siam­vai­ruo­to­jui­nu­sty­tas­2,91­pro­m.­gir­tu­mas.­Į­pre­ky­bos­cent­rą­va­žia­vu­sios­mer­gi­nos­„VW­Pas­sat“­prie­san­kry­žos­tren­kė­si­42­ejų­vy­ro­vai­ruo­ja­mas­„VW­Golf“.­Vai­ruo­to­jas­tei­si­no­si,­kad­tai­esą­prie­ky­je­va­žia­vu­si­mer­gi­na­per­stai­giai­su­sto­jo.

sankryžoje –avarija

Praė­ju­sių­me­tų­gruo­džio­16­d.­apie­20.30­val.­pre­ky­bos­cent­re­BIG­kaž­koks­tik­riau­siai­ne­blai­vus­vai­ki­nas­iš­dau­žė­au­to­ma­tiš­kai­be­si­da­ri­nė­jan­čių­du­rų­stik­lą.­Taip­pre­ky­bos­cent­rui­pa­da­ry­ta­1,5­tūkst.­li­tų­ža­la.­Pa­rei­gū­nai­pra­šo­at­si­liep­ti­pa­ži­nu­sius­šį­as­me­nį­ir­pa­skam­bin­ti­tel.­354­402­ar­ba­112.

Sek­ma­die­nį­va­ka­re­apie­21­val.­Her­kaus­Man­to­g.­84­na­me­esan­čia­me­bou­li­ngo­cent­re­bu­vo­iš­lauž­tas­žai­di­mo­au­to­ma­to­val­dy­mo­sky­das.­20­me­tis­vai­ki­nas­ban­dė­pa­vog­ti­į­au­to­ma­tą­su­kri­tu­sius­lo­šė­jų­pi­ni­gus,­bet­bu­vo­su­lai­ky­tas.­Įta­ria­ma­sis­Kau­no­g.­gy­ven­to­jas­bu­vo­su­lai­ky­tas­ir­nu­vež­tas­į­po­li­ci­ją.

ieš ko įta ria mo jo

Ban dė iš lup ti pi ni gus

antradienis, sausio 24, 2012

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Pa ju to dė me sio sal du mąĮ Klai pė dos apy gar dos teis mą D.Kun gys iš klau sy ti nuo spren­džio atė jo ne ši nas di džiu le ran ki­ne. Vy ras jau bu vo su si ruo šęs ke­liau ti į pa tai sos na mus. Ko ge ro, bū tent to dėl jis bu vo ge ro kai ne­blai vus. Ne ką ma žiau gir ta bu vo ir jo de šim čia me tų vy res nė gy ve ni­mo drau gė Vi da Ba zi liū tė.

Pa ju tę į sa ve nu kreip tas ka me ras dar prieš pra si de dant teis mo po sė­džiui su gy ven ti niai ėmė po zuo da mi bu čiuo tis, o D.Kun gys sku bė jo gar­siai pa si gir ti esąs He ny tės drau gas.

Po ra taip įsi jau tė į te le vi zi jos žvaigž džių vaid me nį, kad teis me dir ban čiai pa rei gū nei te ko jė ga iš­pra šy ti gir tą mo te rį iš pa sta to. Jos drau gas li ko pa sta te ir la bai sie lo­jo si dėl to kios ne tei sy bės.

Kiek pa si vaikš čio ju si lau ke mo­te ris nu si ra mi no ir atė jo pa si klau­sy ti teis mo spren di mo.

Mo ja vo ir šau kėPer nai rugp jū čio 13­osios va ka re D.Kun gys prie par duo tu vės su ti ko pa žįs ta mą žmo gų, su ku riuo drau­ge bu vo dir bęs vie šuo sius dar bus.Vy rai nu si pir ko bu te lį ir nuė jo pas

Įvaiz dis: ­� D.Kun­gys­teis­me­mė­ga­vo­si­žur­na­lis­tų­dė­me­siu,­ta­čiau­iš­gir­dęs­nuo­spren­dį­ne­be­bu­vo­to­ks­links­mas.­­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Teis me – spek tak lis „Aš tuo ne rius me tus nė už ką! Pa rei siu ir pa si kar siu!“ – lie da mas al ko ho liu pra skies­tas aša ras kar to jo už pa si kė si ni mą nu žu­dy ti nu teis tas 34 me tų gargž diš kis Da­rius Kun gys.

D.Kun gį gir tau ti. Bai gė vie ną bu­te lį, par si ne šė dar. Vė liau 56 me tų su gė ro vas da vė de šim ti nę ir pa pra­šė nu pirk ti rū ka lų.

Dėl tų de šim ties li tų vė liau vy rai su si py ko. D.Kun gys ti ki no pi ni gus ati da vęs, o sve čias to ne pri si mi nė.

Ki vir čas bu vo jau ap ri męs, kai D.Kun gys stai ga iš bė go į kie mą, nu si ka bi no nuo me džio ap rū di ju sį dal gį, par bė go į kam ba rį, už si mo jo, lyg šie nau da mas, ir smo gė su gė ro­vui. Dal gio smai ga lys per vė rė kur kas vy res nio vy ro pil vą, su mai to­jo vi daus or ga nus ir iš lin do ki ta me šo ne. D.Kun gys pa ga vo azar tą, iš­trau kė iš žaiz dos dal gį, mo ja vo juo ir šau kė, kad da bar jau tik rai pjaus gal vą.

Pa ju tę į sa ve nu­kreip tas ka me­ras dar prieš pra­si de dant teis mo po sė džiui su gy­ven ti niai ėmė po­zuo da mi bu čiuo tis.

Konf ik tą ste bė jo vai kasNe be ži no da ma, kaip nu ra min ti su­gy ven ti nį, V.Ba zi liū tė stvė rė pei lį ir tris kar tus smo gė juo drau gui į nu­ga rą, ga liau siai atė mė iš D.Kun gio dal gį ir pri rė mė prie sie nos.

Vi są šią si tua ci ją ste bė jo 13­me­tis V.Ba zi liū tės sū nus. Jis iš kvie tė grei tą ją pa gal bą.

Tą va ka rą iš Gargž dų Že mai tės gat vės 36 na mo kie mo grei to ji pa­gal ba iš ve žė du krau jais pa plū du­sius gir tu tė lius vy rus. Nu ken tė ju­sio jo krau jy je ap tik ta 3,19 pro mi lės, D.Kun gio – 3,68, o V.Ba zi liū tės – 3,09 pro mi lės al ko ho lio.

Narp lio da mi to va ka ro sker dy­nes pa rei gū nai bu vo iš kė lę by lą ir V.Ba zi liū tei už su gy ven ti nio su ža­lo ji mą, ta čiau vė liau ją nu trau kė. Bu vo nu spręs ta, kad mo te ris ne­per žen gė bū ti no sios gin ties.

Tu rės mo kė ti tūks tan čiusVos li kęs gy vas nu ken tė ju sy sis teis­me pa sa ko jo, kad dėl sun kaus su­žei di mo ne ga li dirb ti, jam ten ka gy­ven ti iš vai ko pa šal pos. Vy ras bu vo pa reiš kęs 50 tūkst. li tų ci vi li nį ieš­ki nį ne tur ti nei ža lai at ly gin ti.

Teis mo spren di mu už pa si kė si­ni mą nu žu dy ti žmo gų D.Kun gys nu teis tas aš tuo ne rių me tų ne lais­vės baus me.

Jis tu rės at ly gin ti 500 li tų įver­tin tą tur ti nę ža lą, 30 tūkst. ne tur­ti nės ža los bei dau giau nei 10 tūkst. li tų li go nių ka soms už nu ken tė ju­sio jo gy dy mą.

Iš gir dęs nuo spren dį vy ras aša­ro jo, gra si no nu si žu dy siąs, o su­gy ven ti nė jį guo dė ti kin da ma, kad nuo spren dį ap skųs.

Iki įsi tei sės spren di mas D.Kun­gys li ko lais vė je.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Pa šiur pę nuo praė ju sių me tų gruo­džio tra ge di jų, kai per vie ną mė­ne sį Klai pė dos gat vė se žu vo ke tu­ri pės tie ji, uos ta mies čio po li ci nin­kai ėmė si ak ty vių veiks mų pra ti­nant klai pė die čius sau giai pe rei­ti gat ves.

Šie met vi sus me tus Ke lių po li ci­jos biu ro pa rei gū nai ke ti na skir ti dau giau sia dė me sio pės čių jų sau­gu mui gat vė se.

Vie nas pir mų jų šio po li ci jos pa­da li nio or ga ni zuo tų rei dų bu vo tris die nas tru ku si prie mo nė, ku rios me tu pi ko va lan do mis po li ci nin­kai bu dė jo prie pe rė jų.

Ry tą po dvi, o va ka re po tris va­lan das 4 po li ci jos eki pa žai bu dė jo prie ava rin giau sių mies to pe rė jų. Per tris die nas Klai pė do je pa rei­

gū nai nu bau dė 26 eis mo tai syk lių pa žei dė jus.

Po li ci nin kai pa ste bė jo, kad daž­niau siai žmo nės ne pai sė rau do no švie so fo ro sig na lo, ki ta da lis į gat­vę žen gė ato kiau nuo pe rė jos.

Pas te bė ta, jog ne draus min giau si gat vė se yra vy res nio am žiaus žmo­nės. Vai kai kur kas draus min ges ni švie so fo ru re gu liuo ja mo se pe rė jo­se, už tat yra la bai neat sar gūs.

Tarp nu baus tų pa žei dė jų bu vo 16 vai ruo to jų, ne pra lei du sių pės čių jų, ėju sių per pe rė jas.

„Po li ci nin kai pa si ry žę pra tin ti žmo­nes bū ti at sar giems gat vė se, ta čiau jei pa tys pės tie ji ne bus ati dūs, nie kas ne­pa dės. Klai pė die čiai tam siu pa ros me­tu yra įpra tę ei ti per gat ves ne si žval­gy da mi, už si den gę nuo lie taus ir vė jo gob tu vais, skė čiais, o jau ni žmo nės ne re tai ir su au si nė mis au sy se“, – pa­sa ko jo Klai pė dos ke lių po li ci jos biu ro vir ši nin kas Ra mū nas Ši dei kis.

Pa vo jai: ­� net­per­pe­rė­jas­ei­da­mi­žmo­nės­ne­ga­li­bū­ti­ga­ran­tuo­ti,­ kad­au­to­mo­bi­lių­vai­ruo­to­jai­juos­pra­leis.­

Budėjo prie perėjų

­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Pa rei gū nai pa ga liau išaiš ki no ir nu­bau dė du jau nus klai pė die čius, ku­rie per nai pa va sa rį at si sė do tie siog gat vė je prieš at va žiuo jan čius au to­mo bi lius ir trik dė ma ši nų eis mą.

Paaiš kė jo, kad abu vai ki nai yra 22 me tų klai pė die čiai. Vaiz do įra­še, ku rį pa žei dė jų drau gai iš pla ti­no in ter ne te, bu vo pa na šu, kad abu be prie žas ties kva to jan tys vai ki nai bu vo ap si rū kę ka na pių.

Po li ci ja abiem vai ki nams sky rė po 50 li tų bau dos, nors Ad mi nist­ra ci nių tei sės pa žei di mų ko dek sas

Iš šū kis: ­� be­per­sto­jo­kva­to­ję­vai­ki­nai­su­sė­do­ant­gat­vės­ir­ne­lei­do­va­žiuo­ti­ma­ši­noms.­ ­ „Klai­pė­dos“­ar­chy­vo­nuo­tr.

Trik dy to jams – bau dosuž šį eis mo tai syk lių pa žei di mą nu­ma to nuo bau dą nuo 100 iki 200 li­tų. Abu jau nuo liai eis mo tai syk lių anks čiau ne pa žei dė, nu si žen gi mą pri pa ži no ir dėl sa vo poel gio gai lė­jo si, to dėl jiems skir ta pu sė mi ni­ma lios baus mės.

Ana li zuo da mi vaiz do ka me ra už­fik suo tą si tua ci ją Tai kos pro spek te pa rei gū nai bu vo pra dė ję dar vie ną iki teis mi nį ty ri mą. Mat su py kę ant šių vai ki nų vai ruo to jai su si mu šė su jų drau gais.

Siek ta iš siaiš kin ti, kas bu vo smur­tau to jai. Ti kė ta si šiuos as me nis nu­baus ti už vie šo sios rim ties su trik dy mą. Ta čiau mu šei kų nie kas neat pa ži no, to­dėl ty ri mas nu trauk tas.

Klaipėdiečiai Lietuvos laisvųjų imtynių čempionate Anykš-čiuose laimėjo keturis aukso medalius, daugiausia iš visų ko-mandų. Tačiau mūsų komandos vyriausiasis treneris Sergejus Kasimovas neplojo katučių – pernai ir užpernai nugalėtojais tap-davo po 6 uostamiesčio vyrus.

9

sportasantradienis, sausio 24, 2012

Sporto telegrafas

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

„Kai kurie imtynininkai pakeitė svorio grupes, – kodėl buvo laimė-ta mažiau aukso medalių, priežas-tis vardijo S.Kasimovas. – Laimėti turėjo finale nusileidęs Valdas Vi-sagorskis, treneriu tapo anksčiau pirmąsias vietas užimdavęs Vytas Čiumakovas.“

Pirmasis, kaip reikia tapti čem-pionu, pavyzdį parodė Šarūnas Jurčys (svorio iki 60 kg grupė). Jis iki finalo nužingsniavo be vargo, o lemiamoje kovoje įveikė nuolatinį varžovą raseiniškį Titą Grišių.

Dar lengviau auksinę viršūnę pa-siekė Arnas Draugelis (iki 66 kg). Klaipėdietis apgynė pernai iškovo-tą čempiono vardą, finale nesunkiai nugalėjęs kaunietį Eriką Petraitį.

Pergalių tradicijos nenutraukė ir Edgaras Voitechovskis (iki 84 kg). Uostamiesčio stipruolis lemiamo-je kovoje susirėmė su senu pažįs-tamu vilniečiu Giedriumi Morkiu. Varžovas neturėjo nė mažiausios vilties.

Daugiausia džiaugsmo trene-riams suteikė po sunkios traumos ant kilimo pasirodęs Mindaugas Rumbutis (iki 96 kg). Daugiau nei pusę metų negalėjęs kovoti klai-

pėdietis lengvai pateko į finalą. Čia jo laukė Europos čempionate devintą vietą užėmęs radviliškie-tis Simas Asačiovas. Mūsų atletas parodė didelę iniciatyvą ir tvirtai laimėjo kovą.

Lemiamo žingsnio nežengė vie-nintelis V.Visagorskis, rungtynia-vęs gausiausioje svorio iki 74 kg grupėje. Iki finalo visus varžovus nugalėjęs aiškia persvara, lemia-mose varžybose apmaudžiai pra-laimėjo Edvinui Sidaravičiui iš Vil-kaviškio. Anot S.Kasimovo, mūsų imtynininkas „pramiegojo“ var-žovo ataką ir buvo prispaustas ant menčių.

Dar keturi klaipėdiečiai pasi-dabino bronzos medaliais: pir-mą kartą prizininku tapęs Andre-jus Samoilovas (iki 55 kg), Paulius Zaicevas (iki 66 kg), Pranas Visa-gorskis ir Rostislavas Legenzovas (iki 74 kg).

Imtynininkų pergalės Anykščiuose

Geriausi: �� daugiausia�titulų�laimėję�klaipėdiečiai�atletai�su�treneriais�ir�komandos�vadovais.

Prizininkai

1. Š.Jurčys (iki 60 kg)

1. A.Draugelis (iki 66 kg)

1. E.Voitechovskis (iki 84 kg)

1. M.Rumbutis (iki 96 kg)

2. V.Visagorskis (iki 74 kg)

3. A.Samoilovas (iki 55 kg)

3. P.Zaicevas (iki 66 kg)

3. P.Visagorskis (iki 74 kg)

3. R.Legenzovas (iki 74 kg)

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

„Fight night in Klaipėda“ kovoto-jų turnyre pergalę iškovojęs klai-pėdietis Sergejus Maslobojevas, pravardžiuojamas Kuvalda, tik po finalinio gongo suprato, kad lūžę kojos pirštai.

Jo ir latvio Janio Ginterio varžy-bos prasidėjo netikėtai. Iniciaty-vą turėjo ne poros favoritas klai-pėdietis, o galingesnis svečias. Po J.Ginterio smūgio nedaug trūko, kad S.Maslobojevas būtų išmetęs baltą rankšluostį. Tačiau įpusė-jus kovai Kuvalda tarsi įgavo antrą kvėpavimą ir tuomet smūgių kru-ša teko latviui.

Audringais plojimais klaipė-diečiai iš ringo išlydėjo Europos K1 čempioną Tadą Jonkų. Jis sti-

priu smūgiu į nokautą pasiuntė kaunietį Vaidą Valančių, visa sa-vo esybe demonstravusį, jog švęs lengvą pergalę.

Žiūrovai išvydo ir bokso dviko-vą tarp dviejų klaipėdiečių. La-biau patyręs Gytis Vaitkus tik po sunkios kovos įveikė Artūrą Zba-rauską.

Greitai pergalę šventė Martynas Šikšnius. Jis svečią iš Kaliningrado Nikitą Popovą į nokautą pasiuntė jau pirmajame raunde.

Klaipėdiečiui Kirilui Pšonko teko kietas riešutas – kalinin-gradietis Ivanas Babocenka. Kas laimėjo lygiaverčių varžovų su-sitikimą, sprendė teisėjai. Jiems pasitarus į viršų buvo iškelta K.Pšonko ranka.

Turnyro ringas buvo aplaistytas krauju – po Tado Akstino smūgio prakirsta Aleksejaus Svežencevo

galva. Medikai neleido svečiui iš Kaliningrado tęsti varžybų. Nesė-kmes patyrė ir du Klaipėdos atletai

Lūžę pirštai Kuvaldai netrukdė kovoti

Kuvalda: �� ilgai�nekovojęs�S.Maslobojevas�vėl�negalės�varžytis�–�turės�gydytis.

– Marius Strazdauskas bei Kirilas Šeršakovas. Mantvydas Rėpšius savo kovą baigė lygiosiomis.

Neprisistatė. Žiniasklaidai vakar žadė-jęs prisistatyti naujasis „Atlanto“ futbo-lo klubo prezidentas garsus irkluotojas baidarininkas Alvydas Donėla neatvy-ko į Klaipėdą. Komandos sporto direkto-rius Vacys Lekevičius patikino, kad neti-kėtai pasikeitė vilniečio planai, o į uosta-miestį žada jis atvykti penktadienį.

Lengvoji atletika. Kuldigoje (Latvija) vyko tarptautinės Kotrynos taurės už-darų patalpų lengvosios atletikos var-žybos, kuriose dalyvavo ir Lietuvos lengvaatlečiai. Varžybų nugalėtoja ta-po Lina Grinčikaitė. Klaipėdietė 60 m nubėgo per 7,38 sek.

Pralaimėjimas. Aštuonių komandų futbolo turnyre nesėkmę pirmosio-se rungtynėse patyrė Lietuvos čem-pionai Panevėžio „Ekrano“ futbolinin-kai. Jie 0:4 nusileido stipriausiai Ven-grijos ekipai „Videoton“. Įvarčiai į lietu-vių vartus krito po akivaizdžių gynėjų ir vartininko klaidų.

Kontrolinės. Pakruojo „Kruoja“ Tau-ragėje žaidė kontrolines rungtynes su „Tauru“ ir įveikė jį 3:0.

Migracija. Gruodį Kauno „Žalgi-rio“ krepšininkų gretas papildęs 201 cm puolėjas Povilas Butkevičius vėl žais Prienų „Rūdupio“ ekipoje. P.Butkevičius į „Žalgirį“ buvo grįžęs bū-tent iš „Rūdupio“ klubo, kuriam atsto-vavo nuo 2010-ųjų rugpjūčio ir buvo vienas šios komandos lyderių. Su ja iš-kovojo Lietuvos krepšinio lygos bron-zos medalius.

Stabilumas. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pirmadienį paskelbė tarpinius balsavimo rezultatus renkant „Lietu-vių“ ir „Time Team“ legionierių koman-dų starto penketus „Žvaigždžių dienai 2012“ bei trenerius, kurie vadovaus šioms ekipoms. Rinkimuose lyderiai nesikeičia – daugiausia balsų renka Kauno „Žalgirio“ krepšininkai. Jie pa-gal populiarumą užima pirmąsias pen-kias vietas. Tačiau šiuose rinkimuose vis dar lieka viena didelė intriga: Kau-no „Žalgirio“ puolėjas Sonny Weemsas turi galimybių pagerinti praėjusių me-tų „Žvaigždžių dienos“ rinkimų rezulta-tą - juose triumfavęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ aukštaūgis Jonas Valančiūnas ta-da surinko daugiau nei 11 tūkst. balsų ir tapo rinkimų rekordininku. S. Weem-sas likus lygiai savaitei iki rinkimų pa-baigos turi 9840 balsų.

Kuklumas. Estijoje vyko eilinis pasau-lio slidinėjimo taurės varžybų etapas, kuriame abu Lietuvos atstovai buvo autsaiderių gretose. 15 km distancijo-je klasikiniu stiliumi Vytautas Strolia tarp 63-ijų finišavusių dalyvių (star-tavo 64) buvo 61-as – 46 min. 41,9 sek. Lietuvos slidininkas finiše daugiau nei beveik pusseptintos minutės pra-laimėjo nugalėtoju tapusiam šveicarui Dario Colognai. Moterų 10 km rungty-je klasikiniu stiliumi Ingrida Ardišaus-kaitė aplenkė tik danę Niviaq Berthel-sen (37:39,0) ir finišavo 56-a (37:31,4).

Taikinys. Romos „Lazio“ atstovai pa-tvirtino gandus, kad ekipa yra susido-mėjusi galimybe įsigyti Maskvos CSKA saugą Kemsuke Honda. Tiesa, derybos kol kas stringa – „Lazio“ nori japoną iš-sinuomoti už maždaug 2 milijonus eu-rų su galimybe išpirkti visas teises už papildomus 10 milijonų. Rusai tokio pasiūlymo priimti nenori ir reikalauja maždaug 15 mln. eurų iš karto.

10

ekonomikaantradienis, sausio 24, 2012

Vy riau sy bė links ta ne su teik ti že­mės ūkio pa skir ties že mės nau­joms so di nin kų bend ri joms, nes ji už sta to ma gy ve na mai siais na­mais.

Po va ka rykš čio Vy riau sy bės pa si­ta ri mo aiš kė ja, kad nau jiems ko­lek ty vi niams so dams že mės ne­bus ski ria ma.

„Pa si ta ri me bu vo iš reikš ta nuo­mo nė ir pri tar ta Sei mo Kai mo rei­ka lų ir Ap lin kos ap sau gos ko mi te tų

siū ly mui ap ri bo ti nau jų bend ri­jų stei gi mą si. Ki taip sa kant, esa­moms di des nėms bend ri joms pa­lie ka ma tei sė skai dy tis, kad jos bū tų op ti ma liau val do mos, ta čiau ne pa lie ka ma ga li my bės kur tis vi­siš kai nau joms so di nin kų bend ri­joms, ski riant joms že mės plo tus“, – sa kė ap lin kos mi nist ras Ge di mi­nas Kaz laus kas.

Pa sak jo, leis ti steig tis nau joms so di nin kų bend ri joms ne no ri­ma, nes že mės ūkio pa skir ties že­

mė už sta to ma gy ve na mai siais na­mais. „Šio se te ri to ri jo se Vil niu je, Kau ne, Klai pė do je sta to mi gy ve­na mie ji na mai, o gy ve na mo sios te ri to ri jos tu ri bū ti ku ria mos vi­siš kai ki tais pa grin dais, ne per so­di nin kų bend ri jas, kai ne sut var­ko ma inf rast ruk tū ra ir kiek vie nas pa lie ka mas tvar ky tis taip, kaip iš­ma no. No rint už siim ti žem dir bys­te, šiais lai kais ne su dė tin ga nu si­pirk ti že mės pa skir ties skly pą ir ja me da ry ti ką tik no ri“, – tvir ti­no G.Kaz laus kas. Vy riau sy bė taip pat siū lo priim ti įsta ty mo pa tai­sas, ku rios su da ry tų są ly gas so di­nin kų bend ri jas in teg ruo ti į bend rą mies tų inf rast ruk tū rą. Šiuo me­tu esą neaiš ku, kas at sa ko už so dų bend ri jų ke lius, to dėl siū lo ma, kad juos pe rim tų sa vi val dy bės.

Pa sak ap lin kos mi nist ro, su tar­ta, kad, per duo dant sa vi val dy bėms bend ri jų ke lius, už ka dast ri nius ma ta vi mus ir re gist ra vi mo da ly­kus su mo kė tų so di nin kų bend ri­jos, o ne sa vi val dy bės: „Nes prie­šin gu at ve ju sa vi val dy bėms tek tų skir ti pa pil do mus asig na vi mus, o jie biu dže te ne nu ma ty ti.“

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Sodų bendrijų plėt ros ne re mia

Ne sip lės: �� val�džia�ne�no�ri�leis�ti�steig�tis�nau�joms�so�di�nin�kų�bend�ri�joms,�nes�že�mės�ūkio�pa�skir�ties�že�mė�už�sta�to�ma�gy�ve�na�mai�siais�na�mais.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

kl.lt/naujienos/ekonomika

Dėl di des nio ame ri kie čių ne ka­ri nių kro vi nių srau to E.Ma siu lis ir Lie tu vos trans por to įmo nių va do vai de rė jo si su JAV ka riuo­me nės Trans por ta vi mo pa da li­nio va do vy be, šios vals ty bės Gy­ny bos, Vals ty bės de par ta men tų at sto vais bei trans por to sek re to­riu mi Ray La Hoo du.

„Bend ra dar biau ti ir da ly vau­ti trans por tuo jant kro vi nius JAV su kur tu šiau ri niu ap rū­pi ni mo ke liu Lie tu vai yra gar­bė, ga li my bė ir at sa ko my bė. Kaip ša lis esa me pa si ren gę in­ten sy viai dirb ti su JAV ad mi­nist ra ci ja ir šios ša lies lo gis ti­kos bend ro vė mis, siek da mi kuo efek ty viau iš nau do ti mū sų tu­ri mą inf rast ruk tū rą bei siek­ti abi pu sės nau dos Lie tu vai ir mū sų tran sat lan ti niams stra­te gi niams par tne riams JAV“, – tvir ti no E.Ma siu lis.

Mi nist ras pa brė žė, kad, siek­da ma to liau stip rin ti stra te gi­nius Lie tu vos ir JAV ry šius, Lie­tu va pa si ren gu si ne tik ga ben ti kro vi nius į Af ga nis ta ną, bet ir iš­vež ti juos iš šios ša lies.

Ga ben ti kro vi nius į Af ga nis ta­ną per Lie tu vą ame ri kie čiai pra­dė jo praė ju sių me tų pa bai go je. Iš vi so 2011 m. per Klai pė dą į Af ga­nis ta ną iš ke lia vo 2165 NA TO pa­jė gų kon tei ne riai.

Ta čiau su si sie ki mo mi nist ras įsi ti ki nęs, kad kro vi nių srau tai ga lė tų bū ti kur kas di des ni. Ak­ty viau bend ra dar biau jant bū tų ga li ma pri trauk ti ir vers lo kro­vi nių.

„Šian dien ma to me, kad JAV vers lą do mi na kar tu su re gio ni­niais par tne riais Lie tu vos su kur­ti kon tei ne ri nių trau ki nių ko ri­do riai į Juo do sios jū ros re gio no ša lis, cent ri nę Azi ją ir Ki ni ją. Pa gei da vi mą stip rin ti bend ra dar­bia vi mą su Lie tu vos Klai pė dos

uos tu iš reiš kė vie nas di džiau sių JAV uos tų – Vir dži ni jos, taip pat Fi la del fi jos re gio ni nis uos tas“, – sa kė E.Ma siu lis.

Jung ti nė se Vals ti jo se Lie tu­vos de le ga ci ja taip pat su si ti ko su tarp tau ti nės lo gis ti kos bend­ro vės „Maersk Li ne“ va do vais. Ši įmo nė kvie čia ma da ly vau ti pla­nuo ja mo Klai pė dos išo ri nio gi­lia van de nio uos to sta ty bo je.

Anot E.Ma siu lio, į išo ri nį gi­lia van de nį uos tą sie kia ma ras­ti „kom pe ten tin gą, pa ty ru sį ir aukš tos re pu ta ci jos in ves tuo to ją, ku ris už tik rin tų pa pil do mą kro­vi nių srau tą ir veik tų kaip uos to val dy to jas“.

Nau ja sis uos tas ga lė tų pra dė ti veik ti maž daug 2020 m., kai iš­seks da bar ti nio uos to pa jė gu mai. Ja me bū tų ga li ma priim ti lai vus, ku riems rei ka lin gas 18 met rų gy­lis. Nau ją uos tą siū lo ma sta ty­ti vie šo jo ir pri va čio jo sek to rių par tne rys tės pa grin du ša lia Bū­tin gės.

Vy riau sy bė išo ri nio gi lia van­de nio uos to pro jek tą yra įtrau­ku si į de šim ties Lie tu vai stra te­giš kai svar bių pro jek tų, ku riems tiks lin ga pri trauk ti pri va tų ka­pi ta lą, są ra šą. Anot mi nis te ri­jos, skai čiuo ja ma, kad mak si ma li da bar ti nio Klai pė dos uos to kro­va ga lė tų siek ti apie 60 mln. to nų per me tus. Per nai Klai pė dos uos­te bu vo per krau ta 36,6 mln. to­nų kro vi nių.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Iš Ame ri kos lau kia dau giau kro vi nių

Kvie ti mas: �� mi�nist�ras�E.Ma�siu�lis�kvie�tė�JAV�ka�riuo�me�nės�Trans�por­ta�vi�mo�pa�da�li�nio�va�do�vą�Wil�lia�mą�Fra�se�rį�ak�ty�viau�nau�do�tis�Lie�tu­vos�trans�por�to�įmo�nių�pa�slau�go�mis.��

Lie�tu�vos�am�ba�sa�dos�JAV�nuo�tr.

NATO pa jė gų kon tei­ne riai per nai į Af ga­nis ta ną bu vo ga be­na mi per Klai pė dą.

2165

Iš JAV grį žęs su si sie ki mo mi nist ras Eli gi­jus Ma siu lis ti ki si, kad po jo vi zi to per Lie­tu vą į Af ga nis ta ną bus ga be na ma dau­giau ame ri kie čių kro vi nių. Iš to už dirb­tų ir uos tas, ir „Lie tu vos ge le žin ke liai“.

11ANTRADIENIS, SAuSIo 24, 2012

sveikata@kl.ltRedaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

13

Prie var tos žaiz dos – neiš gy do mos

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Nuo 18 iki 60 me tųRes pub li ki nės Klai pė dos li go ni nės Psi chiat ri jos fi lia lo Psi cho so ma ti­nio sky riaus ve dė ja Jo lan ta Ba liū­nie nė iš pa cien čių pa tir čių įsi ti ki na – apie sek sua li nį vai kų iš nau do ji­mą eg zis tuo ja ne ma žai mi tų.

Vie nas to kių, kad sek sua li nė prie var ta ar tvir ki ni mas pa ti ria­mas tik aso cia lio se šei mo se. Skau­dūs pa cien čių iš gy ve ni mai pa nei­gia šią nuo sta tą.

„To kie da ly kai vyks ta nor ma lio­se, iš pa žiū ros gra žio se ir dar nio se šei mo se“, – ti ki na gy dy to ja.

J.Ba liū nie nė pa ste bi ir ki tą ten­den ci ją: jei anks čiau mer gai tes tvir kin da vo ar sek sua liai iš nau do­da vo tė vai, da bar ši to grie bia si pa tė viai.

Vai kys tė je pa tir­ta sek sua li nė prie­var ta su luo ši na vi­sam gy ve ni mui. Tai kons ta tuo jan­ti psi cho te ra peu­tė pa ste bi, kad žmo­nės vis at vi riau pra­by la apie praei ties žaiz das. Nors kar­tais nuo šio įvy kio bū na praė jęs ne vie­nas de šimt me tis.

Žymė: �� ne�svar�bu,�ar�vai�kas�tvir�ki�na�mas,�ar�iš�nau�do�ja�mas�sek�sua�liai�–�pa�sek�mės�bū�na�vie�no�dos.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Nu purš kus ro žę ama ras nu kren ta, ta čiau žie das daž­niau siai su bliūkš ta, su glęž ta, bet taip ir ne pra žys ta.

sveikata12 ANTRADIENIS, SAuSIo 24, 2012

Lai ma Lau kai ty tė

Klai pė dos jū ri nin kų li go ni nė je ati­da ry ta pir mo ji Va ka rų Lie tu vo je en dos ko pi nių ty ri mų la bo ra to ri­ja. Ge ro kai pa to bu lė ju si diag nos­ti ka ir gy dy mas leis už kirs ti ke lią sun kioms li goms.

Pa ge rins diag nos ti kąMo der nio je ir jau kio je en dos ko pi­nių ty ri mų la bo ra to ri jo je su kaup­ta vi sa rei kia ma apa ra tū ra ti riant pa cien tus dėl virš ki na mo jo trak to, žar ny no ir ki tų pil vo or ga nų li gų.

Jo je tei kia mos pa slau gos tiek sta­cio na ro, tiek am bu la to ri nio­kon­sul ta ci nio sky riaus pa cien tams.

La bo ra to ri jo je­ope ra ci nė je pa­cien tai ti ria mi, o pri rei kus ir ope­ruo ja mi. Nuo ki tų gy dy mo įstai gų ši ski ria si tuo, kad rei ka lin gus ty ri­mus at lie ka en dos ko po tuo jai chi­rur gai.

Kaip paaiš ki no Klai pė dos jū­ri nin kų li go ni nės ab do mi na li nės chi rur gi jos vy riau sia sis en dos ko­puo to jas Val das Ti mins kas, mo­der ni en dos ko pi nė įran ga iš ryš­ki na net ma žiau sius pa ki ti mus, į ku riuos per įpras tą en dos ko pą gal net ne bū tų at kreip tas dė me sys.

Tad vie nin te lė Va ka rų Lie tu vo­je tu ri ma to kia įran ga lei džia kuo anks čiau ap tik ti vė žį. Gy dy to jo pa­ste bė ji mu, trys ket vir ta da liai diag­no zuo ja mų skran džio, žar ny no vė­žio at ve jų bū na už leis ti.

Pa si žy mi sau gu muNau ją ja įran ga ti ria mas stemp lės, skran džio, dvy li ka pirš tės, tie sio­sios, ries ti nės žar nos ar ba vi sas

En dos ko pi niai ty ri mai pa ge rins sun kių li gų diag nos ti ką

sto ra sis žar ny nas. Per mo der nų dvie jų ka na lų en dos ko pą, per ku rį iš kart ga li ma įves ti du inst ru men­tus, ga li ma ša lin ti skran džio po li­pus, ge ry bi nius aug lius, anks ty vo­jo vė žio da ri nius.

Per bur ną ga li ma pa ša lin ti ak me­nis ar įves ti sten tus ser gant tul žies la ta kų ak men li ge, ka sos vė žiu ir pan. Kai ku rios su dė tin ges nės pro­ce dū ros at lie ka mos tai kant bend rą ne jaut rą, o pa pras tes nėms pa kan­ka tik vais tų.

En dos ko pi niai ty ri mai – vie ni sau giau sių ir ge riau sių ty ri mų, pa­de dan čių už kirs ti ke lią vė žio pli ti­mui. Mat įpras tai žar ny no vė žiai anks ty vo se sta di jo se ne pa si reiš kia jo kiais po žy miais.

Sus tip ri no de zin fe ka vi mąLa bo ra to ri jo je at lie ka mą ty ri mą ko le gos gy dy to jai ga li ste bė ti bet ku ria me ka bi ne te. Vie nu me tu jie ga li ma ty ti me di kų veiks mus ir pa cien to ti ria mo or ga no vaiz dą. Pri rei kus ty ri mas įra šo mas į laik­me ną.

Jū ri nin kų li go ni nės gy dy to­ja epi de mio lo gė Ilo na Bumb lie­nė pa sa ko jo, kad įsi gi jus mo der nią au to ma ti zuo tą en dos ko pi nių inst­ru men tų de zin fe ka vi mo įran gą en­dos ko pi nės pro ce dū ros taps ge ro­kai sau ges nės.

Inst ru men tų de zin fe ka vi mo pro ce dū ros pa ti ki mu mą pa tvir­ti na au to ma tiš kai iš spaus din tas kvi tas, ku ria me at si spin di vi sų

at lik tų pro ce sų pa ra met rai. Au­to ma ti zuo ta inst ru men tų plo vi­mo ma ši na ko ky biš kai plau na bei de zin fe kuo ja pa nau do tus inst ru­men tus, tad pa cien tas pra ktiš kai ne ri zi kuo ja už si krės ti he pa ti tais ir ki to mis pa vo jin go mis in fek ci­jo mis.

Ult ra gar so vo ne lė je la bai ge rai ir grei tai nu va lo mos ap na šos ir ne­šva ru mai nuo ypač jaut rių me di­ci ni nių inst ru men tų, nes tai vie na efek tin giau sių va ly mo prie mo nių, nau do ja mų smul kių en dos ko pi nių inst ru men tų pa ruo ši mui.

Kaip pa ste bi I.Bumb lie nė, to kią pat įran gą ga li ma ap tik ti bet ku rios Eu ro pos ša lies aukš čiau sio ly gio li­go ni nė se.

Sta tis ti ka

Per me tus Jū ri nin kų li go ni nė je at lie ka ma:

3000– 3500 įvai rių en dos ko pi nių �diag nos ti nių pro ce dū rų

per 100 sto ro sios žar nos en dos­ �ko pi nių ope ra ci jų

apie 100 skran džio ir dvy li ka pirš­ �tės žar nos en dos ko pi nių ope ra ci jų

iki 100 tul žies la ta kų zon da vi mo �pro ce dū rų

Nau jo vė: �� en�dos�ko�pi�nių�ty�ri�mų�la�bo�ra�to�ri�ja�pir�mo�ji�to�kia�Va�ka�rų�Lie�tu�vo�je.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

„Ka ro pa dė tis“, – juo ka vo Klai pė­dos svei ka tos prie žiū ros cent ro vy­riau sio ji gy dy to ja Lo re ta Venc kie nė apie šiuo me tu ver dan čius dar bus bei su si da riu sią pa dė tį.

Re mon tai ir sta ty bos vyks ta ne tik ap lin kui, bet ir pa čio je gy dy­mo įstai go je. Šiuo me tu ša lia jos ga na spar čiai dygs ta mo te rų kri­zių cent ras. Kai my nys tė je ka pi ta­liai re mon tuo ja mas bu vęs po lik li­ni kos prie sta tas, ku ria me įsi kū rė Klai pė dos vi suo me nės svei ka tos biu ras.

Sta ty bi nin kai dir ba ir pa čio je gy­dy mo įstai go je, kur šiuo me tu re­mon tuo ja ma pa grin di nė laip ti nė, Rea bi li ta ci jos ir fi zi nės me di ci nos sky rius.

Šiuos dar bus ti ki ma si baig ti ko­vo mė ne sį, tik skir tin gu lai ku. Kol re mon tuo ja ma laip ti nė, pa cien tai nau do ja si ki tu praė ji mu ar ba lif tais.

„Dar bai vyks ta pil nu tem pu, bū­na ir dul kių, ir triukš mo, bet pa­

Dar bai: �� sta�ty�bi�nin�kai�už�lo�pė�kiau�rą�Svei�ka�tos�biu�ro�sto�gą.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Svei ka ti ni mo įstai gos – re mon tų įkarš ty jeRe mon tai įsu ko dvi vie ną ša lia ki tos įsi­kū ru sias klai pė die čių svei ka ta be si rū pi­nan čias įstai gas. Po lai ki nų ne pa to gu mų žmo nių čia lau kia geresnės gydymosi są­lygos ir ma lo nes nė ap lin ka.

dėl ga li mų ne pa to gu mų la pe lius. Ka pi ta li nio re mon to nuo tai ko mis gy ve na ir Klai pė dos vi suo me nės svei ka tos biu ras, lai ki nai pri si glau­dęs už leis tuo se tri juo se bu vu sios po lik li ni kos ka bi ne tuo se.

Šio mis die no mis bai gia ma įreng­ti neį ga lie siems pri tai ky to lif to šach ta. Į pa bai gą ar tė ja ir ki ti dar­bai, tad ti ki ma si, kad jau ki tą mė­ne sį jie bus ga lu ti nai baig ti.

Pa bai gus iš ES pro jek tų fi nan­suo ja mo biu ro re mon tą, šio se pa­tal po se bus ga li ma or ga ni zuo ti svei ka ti ni mo pa skai tas klai pė die­čiams. Iki šiol biu ro dar buo to jai bu vo pri vers ti prie globs čio ieš ko­ti sve tur.

Klai pė dos mies to svei ka tos biu­ro di rek to rės pa va duo to ja Ine ta Pa čiaus kai tė pa sa ko jo, kad prieš re mon tą dėl kiau ro sto go tek da vo

sė dė ti su ki bi rais. „Van duo bėg da­vo taip, kad pas mus su si da riu sios pel kės pa siek da vo ir ant rą jį aukš­tą“, – pri si mi nė ji.

Iki tol bu vęs po lik li ni kos prie sta­tas ne re mon tuo tas apie 40 me tų. Tad, be įpras tų sta ty bos dar bų pa­čia me biu re, pri rei kė ir ka pi ta li nio sto go re mon to.

Biu ro re mon tas at sieis per 820 tūkst. li tų.

Sva jo nė iš si pil dė„Vis kas da ro ma Va ka rų Lie tu vos pa cien tų la bui, kad jie lai ku gau tų sau gią ir pro fe sio na lią pa gal bą“, – tei gė Klai pė dos jū ri nin kų li go ni nės vy riau sia sis gy dy to jas Jo nas Są ly­ga. Ab do mi na li nės chi rur gi jos sky­riaus ve dė jas Mar ty nas So ko lo vas pa si džiau gė, kad praė ję bei šie me­tai sky riui yra reikš min gi ir svar būs – baig tas ka pi ta li nis re mon tas, ati­da ry ta en dos ko pi nė la bo ra to ri ja.

„Kai va ži nė ja me po tarp tau ti nes kon fe ren ci jas, sta žuo tes, pa ro das, ma to me, ko kios ga li my bės at si ve ria pa cien tų gy dy mui. No rė jo si ženg ti ko ja ko jon su lai ku ir ne tik Klai pė­dos, bet ir Va ka rų Lie tu vos gy ven­to jams pa siū ly ti aukš čiau sio ly gio pa slau gas“, – apie iš si pil džiu sią sva jo nę kal bė jo sky riaus ve dė jas.

En dos ko pi nių ty ri mų la bo ra to ri­jos re mon tas, įren gi mas ir apa ra tū­ra kai na vo maž daug mi li jo ną li tų.

Dar bai vyks ta pil nu tem pu, bū na ir dul­kių, ir triukš mo, bet pa cien tai ži no, jog tai lai ki na.

Lo re ta Venc kie nė:

cien tai ži no, jog tai lai ki na“, – ne­slė pė va do vė.

Kad re mon tai ne su kel tų ne pa si­ten ki ni mo, po lik li ni kos ad mi nist­ra ci ja vi sur pri ka bi no at si pra šy mo

13

sveikataANTRADIENIS, SAuSIo 24, 2012

11

Kon sul ta ci ja

Tu ri te klau si mų, su si ju sių su svei ka tos prie žiū ra, bet ne ži­no te, kur kreip tis? No rė tu mė­te ko nors pa si tei rau ti gy dy to­jo, ta čiau ma no te, kad dėl ši to ne ver ta ei ti į gy dy mo įstai gą? Ra šy ki te mums: sveikata@kl.lt ar ba skam bin ki te tel. 397 705. At sa ky mų ieš ko ti jums pa dės dien raš čio „Klai pė da“ prie das „Svei ka ta“.

– Po nak ties pa rau do ap ga mas ant kak lo. Jis pra dė jo per štė ti. Įta riu, kad tai pa pi lo ma. Jau anks čiau esu tu rė ju si pa na šių bė dų. Kur tu rė čiau kreip tis? Ar bū ti na iš kart re gist ruo tis on ko lo go kon sul ta ci jai?

Res pub li ki nės Klai pė dos li­go ni nės Odos ir ve ne ri nių li­gų po lik li ni kos ve dė ja Al do na Ka ju ty tė:

– Žiū rint, ko kia yra pa pi lo ma. Jos yra už kre čia mos, tad ga li bet ka da at si ras ti nu si lpus žmo gaus imu ni te tui. Pa pi lo mos la bai leng­vai gy do mos elekt ra ar ba skys tu azo tu. Gal pa pi lo mą suer zi no ša­li kas, dra bu žis ar aukš ta apy kak­lė, to dėl ji ir pa rau do. Dėl ši to ne­rei kia ei ti pas on ko lo gą.

Ne di de lę pa pi lo mą ga li ma pa­ša lin ti kos me ti kos ka bi ne te, tu­rin čia me rei kia mą įran gą. Jei žmo gus ne no ri lauk ti ei lė je, ga­li kreip tis į pri va tų odos li gų ka­bi ne tą. Pa pi lo mą taip pat ga li ma pa ša lin ti Kon sul ta ci nė je po lik li­ni ko je (Tai kos pr. 103) ar ba mū­sų po lik li ni ko je (Jū ros g. 4). Čia ją ga li me pa tik rin ti der ma tos ko­pu, jei pa pi lo ma la biau pa na šė­ja į ap ga mą. Ge riau sia bū tų, kad prieš atei da mas žmo gus pa si­skam bin tų, nes abie jo se mi nė to­se po lik li ni ko se yra ne di de lės ei­lės. Tad ge riau bū tų iš anks to už si re gist ruo ti. Jei ne ra mu, ga li­ma už si re gist ruo ti gy dy to jo kon­sul ta ci jai.

– Daž nai pu čia pil vą ne prik­lau so mai nuo val go mo mais­to. Esu 35 me tų vy ras. Ką rei­kė tų da ry ti?

Klai pė dos uni ver si te ti nės li go­ni nės Gast roen te ro lo gi jos sky­riaus ve dė jas Žil vi nas Šu kys:

– Pil vo pū ti mas – toks simp­to mas, ku ris ga li pa si reikš ti ir svei kam, ir rim to mis li go mis ser gan čiam žmo gui. Jei įpras­tą gy ve ni mą gy ve nan čiam žmo­gui stai ga at si ra do pil vo pū ti­mas ar ba pil vą pu čia nuo lat, ne tik pa val gius tam tik rų pro duk­tų (ko pūs tų, kriau šių, obuo lių ir pan.), rei kė tų pa si kon sul tuo ti su gy dy to ju.

Pil vo pū ti mas ga li bū ti dėl dau­gy bės prie žas čių: nu tu ki mo, iš­kry pu sio stu bu ro, ra di ku li to, su­si lpnė ju sios pil vo sie nos. To kiu bū du ga li pa si reikš ti žar ny no li­gos ar ki tų sis te mų su si rgi mai, taip pat dirg lio sios žar nos sind­ro mas, va di na ma sis pie no ne to­le ra vi mas, plo no sios žar nos, ka­sos, ke pe nų ar skran džio li gos. Po nuo la ti niu pil vo pū ti mu ga li slėp­tis ir žar ny no aug lys ar ba Kro no li ga.

Pa ren gė Sand ra Lu ko šiū tė

Šiuo me tu sky riu je gy­do mos trys skir tin go

am žiaus mo te rys, pa ty ru sios sek­sua li nę prie var tą ar tvir ki ni mą. 20 lo vų sky riu je šis pa cien čių skai čius yra ga na di de lis.

Pa sak ve dė jos, sek sua liai iš nau­do tų mo te rų am žius bū na la bai įvai rus. Pa cien čių, be si krei pian­čių į spe cia lis tus dėl vai kys tė­je pa tir tos prie var tos, am žiaus spekt ras la bai įvai rus: nuo 18 iki 60 me tų.

Tie sa, į li go ni nę jas at ve da ki­tos svei ka tos bė dos, po ku rio mis, kaip vė liau paaiš kė ja, sly pi praei­ty je pa tir tas sek sua li nis iš nau do­ji mas.

At ve ria ir ap lin kos įta kaJ.Ba liū nie nė pa ste bi, kad sek sua­li nės prie var tos au kos ne prik lau­so mai nuo am žiaus vis at vi riau ir anks čiau pra by la apie pa tir tus iš­gy ve ni mus. Nors kai ku rios šiam žings niui ryž ta si praė jus ir ke liems de šimt me čiams.

Psi cho te ra peu tė ne ma no, kad žmo nės ta po at vi res ni dėl pa di dė­ju sio sek sua li nio iš nau do ji mo. Jos ma ny mu, anks čiau au kos tie siog gė dy da vo si apie tai pra bil ti.

„Da bar gal leng viau ir drą siau kal bė ti apie pa tir tą prie var tą, kai ap lin kui ir taip daug smur to“, – dėl di des nio at vi ru mo spė jo gy­dy to ja.

Bet ji liūd nai kons ta tuo ja, kad pa ty ru sių sek sua li nį iš nau do ji mą mo te rų li ki mai bū na la bai su luo­šin ti ne prik lau so mai nuo am žiaus. Ši pa tir tis esą pa lie ka žy mę vi sam li ku siam gy ve ni mui.

Už mig do bud ru mąPsi cho te ra peu tę ste bi na au kų mo­ti nų po zi ci ja – iš si la vi nu sios, pro­tin gos, vai kais be si rū pi nan čios mo te rys ne ma to ar ba gal būt ne no ri pa ste bė ti, kas vyks ta ša lia.

Vė les ni po kal biai su spe cia lis tais at sklei džia, kad mo ti noms įta ri mų su kel da vo vie nas ar ki tas veiks­mas. Ta čiau ky lan čios abe jo nės bu vo nu til do mos, o įtar ti ni veiks­mai mo ty vuo ja mi vy ro mei le ar ba rū pes čiu vai ku.

Kar tais vai ko el ge sio po ky čiai pri ski ria mi paaug lys tei.

Il ges nis vy ro bend ra vi mas su mer gai te, paaug lės pa si so di ni mas ant ke lių, duk ters pyk tis bei at­šiau ru mas mo ti nos at žvil giu – vi­si šie po žy miai, psi cho te ra peu tės ma ny mu, tu rė tų pa ža din ti mo ti­nos bud ru mą.

Bet ar sve ti mo vy ro rū pes tis mo­ters vai ku vi sa da tu rė tų kel ti abe­jo nių?

Gy dy to ja at vi ra – ras ti vi du riu ką, kaip tu rė tų elg tis mo te rys, kad ap­sau go tų sa vo vai kus nuo sek sua li­nio iš nau do ji mo, tik rai sun ku.

„Ne ži nau, kaip tu rė tų elg tis mo­te rys. Ne ga li gy ven ti vi sa da su įta­ri mu ir vis ką tik rin ti. Šei ma juk ku­ria ma pa si ti kė ji mo pa grin du, tad, at ro do, nor ma lu, kad vy ras rū pi­na si vai kais. Gal mo te rys net ne­pa gal vo ja, kad jų vai kai ga li bū ti iš nau do ja mi“, – svars tė ji.

Psi cho te ra peu tė vis dėl to pa ta ria pa si tik rin ti ar dau giau lai ko pra­leis ti su šei ma, jei gal vo je su kir ba ko kia abe jo nė. Nes var bu, kad kar­tais duk ra ar tė vas ne no ri lais va­lai kio leis ti kar tu ar kur nors ei­ti drau ge.

Au kos už jau čia skriau dė jąPsi cho so ma ti nio sky riaus ve dė ja pa ste bi, kad pa čios au kos taip pat įdo miai el gia si. Išaiš kė jus si tua ci­jai, jos tam pa be jė giš kos ir pra de­da keis tai elg tis, kai au ką ten ka at­skir ti nuo tvir kin to jo.

„Au kos liū di, nes nuo šir džiai my li sa vo skriau dė ją. Jos ne ga­li nu trauk ti tų sim bio ti nių ry šių ir be jų gy ven ti“, – pa sa ko jo psi cho­te ra peu tė.

J.Ba liū nie nė tvir kin to ją pa ly gi no su ro žės žie dą už puo lu siu ama ru.

„Nu purš kus ro žę ama ras nu­kren ta, ta čiau žie das daž niau siai su bliūkš ta, su glęž ta, bet taip ir ne­pra žys ta“, – vaiz dų pa ly gi ni mą pa­tei kė pa šne ko vė.

Pa sak psi cho te ra peu tės, au­kos ne no ri da ry ti nie ko blo go sa vo skriau dė jui, nes jis ne va ga li neišt­ver ti ar ba pa kel ti prieš sa ve ran ką.

Bū tent dėl šios prie žas ties pa­slap tis daž nai nu ty li ma. Au ka daž­niau siai gal vo ja ne apie sa ve, o kaip pa dė ti sa vo skriau dė jui. Kar tais su ty la su si tai ko ma ir dėl smur tau to­jo gra si ni mų pa lik ti šei mą.

„Ko dėl taip bū na? Au kos bū na taip su luo ši na mos, kad iš si vys to pri klau so mo ti po as me ny bė, ku ri mo ka gy ven ti tik to kiuo se pa to lo­gi niuo se ry šiuo se“, – aiš ki no spe­cia lis tė.

Pa sak gy dy to jos, blo giau sia, kad vė liau au kos no ri pa dė ti vi siems: ar ti mie siems ir tiems, ku riuos vė­liau su tin ka sa vo gy ve ni mo ke ly je.

„Pa gal ba nė ra blo gai, ta čiau šiuo at ve ju no ras pa dė ti yra pa to lo gi­nis. Be mei lės sau, kai pai so ma tik sve ti mų in te re sų, ne gal vo jant apie sa ve“, – paaiš ki no psi cho te­ra peu tė.

Po žy miai, įspė jan tys apie pa tir tą prie var tą

jau nos mer gi nos ne no ri puoš tis �

ven gia mo te riš ku mą ar sek sua lu­ �mą pa brė žian čių dra bu žių

in tui ty viai sle pia si po ber niu kiš ka �šu kuo se na ar dra bu žiais

Pa ta ri mai ma moms

kuo d � au giau bū ti ir bend rau ti su sa­

vo vai ku

pa lai ky ti glau džius ry šius �

do mė tis vai ko lais va lai kiu �

są mo nin gai tik rin ti, su kuo jis bend­ �

rau ja

kal b � ė ti apie ga li mus sek sua li nio iš­

nau do ji mo at ve jus

bū ti at vi rai su sa vo vai ku �

ne rei kė tų už si liū liuo ti gra žiuo se �

šei mos san ty kiuo se

Prie var tos žaiz dos – neiš gy do mos

Pa sek mės bū na vie no dosJ.Ba liū nie nė at krei pia dė me sį, kad žmo gų la biau siai su luo ši na bū tent vai kys tė je pa tir ta sek sua­li nė prie var ta. Mat daž niau siai tvir ki na mi ar ba prie var tau ja mi 4–5 me tų vai kai.

Pa sak spe cia lis tės, ne svar bu, ar vai kas tvir ki na mas, ar iš nau do ja­mas sek sua liai – pa sek mės bū na vie no dos ir pa lie ka žy mę vi sam li­ku siam gy ve ni mui.

„Vie nas iš kreip tas žmo gaus po­lin kis nu le mia vi są ki to žmo gaus gy ve ni mą. Kai gy dai jau ną pa cien­tę, pa gal vy res nių jų pa tir tį ma tai, kas jos lau kia atei ty je. Ko kį ne vi­sa ver tį ir skur dų gy ve ni mą ji ga­li nu gy ven ti“, – kraups ta psi cho­te ra peu tė.

Gy dy to jai ne te ko su si dur ti su sek sua li niu ber niu kų iš nau do ji mu.

To kie da ly kai vyks ta nor ma lio se, iš pa žiū­ros gra žio se ir dar nio se šei mo se.

Jo lan ta Ba liū nie nė:

Ji spė ja, kad vy rai pa tir tą prie var tą pa sle pia po pri klau so my bė mis nuo al ko ho lio ar kvai ša lų.

At ve da ki tos bė dosAr ga li ma sek sua li nio iš nau do ji­mo au koms pa dė ti? J.Ba liū nie nės tvir ti ni mu, jau nes niems žmo nėms per ei lę me tų ga li pa dė ti psi cho­te ra pi ja.

Ta čiau gy dy to ja kons ta tuo ja, kad su bren du sioms ir vy res nėms mo­te rims pra ktiš kai pa dė ti neį ma no­ma, ne bent iš da lies. Mat joms per gy ve ni mą vė liau at si ran da ir ki to­kių su tri ki mų.

Pas spe cia lis tus vy res nes mo­te ris daž niau siai at ve da dep re si­ja, gi les nės as me ny bės pro ble mos ar so ma ti niai su tri ki mai, į ku riuos pra dė jus gi lin tis paaiš kė ja vai kys­tė je pa tir ta sek sua li nė prie var ta.

Tuo met į pa vir šių iš len da ka­muo ja mų su tri ki mų ir ne sėk mių prie žas tys.

„Au kos gal ir no ri iš si kal bė ti, iš­si sa ky ti, bet bi jo tai da ry ti ar ti mo je ap lin ko je“, – sa kė gy dy to ja.

Psi cho te ra peu tės paaiš ki ni mu, jau nų žmo nių kar ti pa tir tis išaiš­kė ja grei čiau, nes jie dar ne tu ri už siau gi nę sto ro luo bo, po ku riuo vis ką sle pia.

Kiek le mia pa ties žmo gaus su­ge bė ji mas įveik ti skau džią pa tir tį? Pa sak J.Ba liū nie nės, au kos psi chi ka taip su ža lo ja ma, kad ba zi niai da­ly kai ne tu ri reikš mės. Pa ko re guo ti prie var tos nu lem tą liūd ną gy ve ni­mo sce na ri jų ga li ne bent lai ku su­teik ta pa gal ba.

Jei pa gal bos ne su lau kia ma, to­kios mo te rys pa si ren ka les bie tės, nar ko ma nės ar vie ni šos mo ti nos ke lią.

Pavėluota: �� medikai�apgailestauja,�kad�su�bren�du�sioms�ir�vy�res�nėms�mo�te�rims�pa�dė�ti�pra�ktiš�kai�neį�ma�no�ma.��� „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

14

pasaulisAntrADIEnIS, SAuSIo 24, 2012

ES ša lys va kar su ti ko pa skelb ti em bargą Ira no naf tos eks por tui, siek da mos su­stab dy ti lėšų srautą, ku ris pa de da fi nan­suo ti gin či jamą Te he ra no bran duo linę pro gramą. Pa gal komp ro mi sinį su si ta­rimą, priimtą po ke lias sa vai tes tru ku sių įtemptų de rybų ir Grai ki jos prie ši ni mo si, nu ma to ma ne del siant įves ti drau dimą im­por tuo ti naftą iš Ira no ir iki lie pos 1 d. pa­ma žu nu trauk ti ga lio jan čias su tar tis.

Dau giau nei mi li jar das Azi jos gy ven tojų va kar nau juo sius Dra ko no me tus pa si ti­ko triukš min gais fe jer ver kais tikė da mie si, kad ga lin giau sias kinų zo dia ko ženk las at­neš tur tus ir ga lią, ku riuos jis sim bo li zuo­ja. Ki ni jos ir ša lių, ku rio se gy ve na gau sios kinų bend ruo menės, li go ninė se ste bi mas itin pa gausėjęs gim dymų skai čius, nes po ros sten gia si su si lauk ti vaikų lai min gais lai ko mais Dra ko no me tais.

ES Su tarė dėl Em bar go

Ki ni ja pa Si ti Ko dra Ko no mE tuS

Žmonės pa var goVos 44 pro c. bal sa vi mo teisę tu rin­čių Kroa ti jos pi lie čių sek ma dienį da ly va vo re fe ren du me ir pa reiškė sa vo nuo monę dėl ša lies sto ji mo į ES. Tai vie nas ma žiau sių ro dik­lių, už fik suotų per ana lo giš kus re­fe ren du mus ki to se ša ly se. Veng ri­jo je bal suo ti dėl sto ji mo į ES 2003 m. at ėjo 45 pro c. rinkėjų, o Mal to je tais pa čiais me tais – 90 pro c.

„Žmonės aki vaizd žiai pa vargę, – po bal sa vi mo pri pa ži no Kroa ti jos prem je ras Zo ra nas Mi la no vi ćius. – Būtų ge riau, jei gu rinkėjų ak ty vu mas būtų di des nis, bet to kia yra rea lybė. Tai yra is to ri nis spren di mas, po sūkio taš kas mūsų is to ri jo je, ir da bar vis­kas – sėkmė ar ba pra laimė ji mas – pri klau sys tik nuo mūsų pa čių.“

Ma žas rinkėjų ak ty vu mas re fe­ren du mo ne suž lugdė, nes tam, kad jis įvyktų, pa ka ko pa pras tos balsų dau gu mos. Maž daug 66 pro c. rin­kėjų pa sakė „taip“ sto ji mui į ES, 33 pro c. bu vo prie š, o li kusį pro centą biu le te nių rin kimų ko mi si ja pri pa­ži no ne ga lio jan čiais.

Kroa ti ja, ku ri prie š 20 metų at si­

skyrė nuo Ju gos la vi jos ir 1991–1995 m. iš gy ve no kru viną karą dėl ne­prik lau so mybės, ES sto ji mo su tartį pa si rašė pra ėju siais me tais. 2013 m. liepą ji turėtų tap ti 28­ąja blo ko na­re, kai vi sos ki tos vals tybės narės ra ti fi kuos ati tin ka mus do ku men­tus. Kroa ti ja taps ant rąja bu vu sios Ju gos la vi jos ša li mi. Iš še šių bu vu sių Ju gos la vi jos res pub likų tik Slovė ni ja jau yra ES narė, ta čiau įsto ti į Bend­riją taip pat sie kia Ser bi ja, Juod kal­ni ja, Ma ke do ni ja ir Bos ni ja.

Na rystė iš gelbės eko no miką?Kroa ti jos eu roen tu zias tai ti ki si, kad na rystė ES pa dės ša lies eko no mi kai, ka muo ja mai re ce si jos, 48 mlrd. eu­rų skolų naš tos ir di de lio ne dar bo, ku ris šie met ga li pa siek ti 18 pro c. Pri si jun gus prie blo ko, Kroa ti jai at si vers pla ti Eu ro pos pre kių ir pa­slaugų, taip pat dar bo rin ka.

„Kroa ti ja nu bal sa vo už Eu ropą, už sąjungą su ki to mis de mok ra tinė mis Eu ro pos ša li mis, ku rios sie kia pa­žan gos. Už ver ty bes ir prio ri te tus, ku rie bu vo nu sta ty ti per de ry bas, – po re fe ren du mo džiū ga vo Kroa ti jos pre zi den tas Ivo Jo si po vi ćius. – Bet tie, ku rie bal sa vo prie š, turėtų ži­no ti, kad į jų būgšta vi mus ir abe­jo nes bus at si žvelg ta.“ Vyk dy da ma proeu ro pie tišką viešųjų ry šių kam­pa niją, Kroa ti jos vald žia įspėjo gy­ven to jus, kad at si sa kiu si sto ti į ES vals tybė ne teks pi nigų iš Eu ro pos fondų. Nuo 2007 m. Kroa ti ja iš ES ga vo maž daug 150 mln. eurų, tiek pat turėtų gau ti šie met, o kitą met – dar 95 mln. eurų.

Pro vy riau sy binė ži niask lai da taip pat rašė, kad nu si gręžu si nuo ES Kroa ti ja bus įtrauk ta į vie no kią ar ki to kią Bal kanų sąjungą kar tu su

bu vu sia prie ši nin ke Ser bi ja. Pas­ta ro ji taip pat sie kia na rystės ES ir lau kia Briu se lio at sa ky mo į pa­raišką su teik ti ofi cia lios kan di datės sta tusą. Bet ES po pu lia ru mas šio je ša ly je ge ro kai su men ko dėl Briu se­lio iš kel tos sąly gos pri pa žin ti Ko­so vo ne prik lau so mybę, ku ri bu vo vie na ša liš kai pa skelb ta 2008 m.

ES – ne be to kia pa trauk liBet Kroa ti jos vald žios ar gu men­tai ne vi siems at ro do įti ki na mi. Bal savę prie š sto jimą į ES bai­mi na si, kad Kroa ti ja au ko ja sa­vo su ve re numą ir tau tinę ta pa tybę – ver ty bes, už ku rias gink lais ko­vo jo pra ėju sio am žiaus pa sku ti nia­me de šimt me ty je. Ma ža to, ša lies įmonės ir ūkiai at si vėrus sie noms ir rin koms ga li neat lai ky ti kon ku­ren ci jos su ki to mis ša li mis.

„Ma žas rinkėjų ak ty vu mas ro­do, kad Kroa ti ja at su ko nu garą ES, – sakė ka ro ve te ra nas Želj ko Sa­či ćius, va do vau jan tis kam pa ni jai prie š Kroa ti jos sto jimą į ES. – Šis re fe ren du mas ne teisė tas. Mes nie­ka da jo ne pri pa žin si me.“

ES kan di datės sta tusą Kroa ti­jai skyrė 2004 m., bet nuo to lai ko blo ko po pu lia ru mas šio je ša ly je ge­ro kai su mažė jo. Dau ge lis gy ven tojų su pra to, kad na rystė ES au to ma tiš­kai neat neš ge rovės ir klestė ji mo. Se na ja me že my ne ki lu si skolų kri­zė dar su ma ži no ES po pu lia rumą.

„Bal sa vau prie š, nes ne ma nau, kad mums ge rai sek sis įsto jus į ES, – sakė 23 metų uni ver si te to stu­dentė Ma tea Ko lenc. – Girdė jau daug blogų da lykų apie ES, jos eko­no minę si tua ciją ir tai, ką ji ga li pa­si ūly ti.“

Šeš ta dienį Zag re be po li ci ja su si­rėmė su gru pe na cio na listų, ban­dan čių nu plėšti ES vėliavą. Re fe­ren du mo dieną Kroa ti jos Spli to ku ror te, va di na ma me na cio na­listų ži di niu, ant pa statų sienų pa­si rodė an tieu ro pie tiškų pie ši nių ir šūkių. Vie nas jų skelbė: „Sus tab­dy ki te grio vimą, Ne ES!“ Po li ci ja už ra šus už dažė bal tais da žais.

Ke lias į ES bu vo il gasPraė ju sio am žiaus pa sku ti nia­me de šimt me ty je, kai ki tos po ko­

mu nis tinės vals tybės cent rinė je ir Rytų Eu ro po je stip ri no sa vo de­mok ra ti jas ir judė jo in teg ra ci jos į ES link, Kroa ti jos as pi ra ci jas dėl Bend ri jos stabdė 1991–1995 m. ka­ras ir jo pa li ki mas.

Tik 2000­ai siais iš rin kus proeu­ro pie tiš kus ly de rius Kroa ti ja vir­to tik ra par la men ti ne de mok ra ti ja, ga lin čia siek ti kan di datės į ES sta­tu so. Bet Briu se lis ne su ti ko pra dėti de rybų dėl Kroa ti jos na rystės tol, kol bu vo suim tas buvęs Bal kanų ka­rų ge ne ro las An te Go to vi na. Jung­ti nių Tautų tri bu no las Ha go je nu­teisė jį už ka ro nu si kal ti mus.

Per sep ty ne rius de rybų me tus Kroa ti jai te ko tai ky tis prie ge ro­kai griež tes nių kri te rijų nei anks­tesnėms ša lims pre ten dentėms. Ypač di delį dėmesį ES skyrė teismų sis te mai, nes 2007 m. prie blo ko pri si jun gus Ru mu ni jai ir Bul ga ri jai ėmė ryškė ti ko rup ci ja ir ki tos pro­ble mos šio je sri ty je. Buvęs Kroa ti­jos prem je ras Ivo Sa na de ras da bar yra kal ti na mas ko rup ci ja, teisė sau­ga at lie ka ty rimą dėl jo veik los.

BBC, „The New York Ti mes“, „Ti me“ inf.

Kroa ti ja į ES žen gia sle gia ma abe jo nių

Nors du treč­da liai bal sa vu­sių kroatų re fe­ren du me pri­tarė sto ji mui į ES, rinkėjų ak­ty vu mas ro do, kad di de liu eu­roen tu ziaz mu ši Bal kanų ša­lis ne trykš ta.

Pas ta ruo sius tre jus me tus Kroa ti ja, ku rios eko no mi ka smar kiai re mia si Ad ri jos pa jūrio tu riz mu, dau giau sia bu vo iš tik ta re ce si jos. Cent ri nis ban­kas pro gno zuo ja, kad šiais me tais eko­no mi ka su si trauks 0,2 pro c. Ne dar bas ša ly je be veik pa siekė 18 pro c.

Todėl ana li ti kai įspėja, kad po sėkmin go re fe ren du mo Kroa ti­jos va do vams ne derėtų at si pa lai­duo ti, o su telk ti jėgas į re for mas, ku­rios pa dėtų eko no mi kai at si ties ti

ir su si grąžin ti in ves tuo tojų pa si tikė­jimą. „In ves tuo to jai bus pa si rengę šie­met pirk ti Kroa ti jos skolą, jei gu ma tys, kad vy riau sybė vyk do nuo sek lias re­for mas, galbūt pa de da ma Tarp tau ti­nio va liu tos fon do“, – sakė „Royal Bank of Scot land“ ana li ti kas Ti mo ty As has.

Kroa ti jos vy riau sybė no ri tvar ky tis pa ti ir Tarp tau ti nio va liu tos fon do pa­galbą va di na kraš tu ti ne prie mo ne. Ji jau pa skelbė pla nus pri dėtinės vertės mo kestį pa di din ti nuo 23 iki 25 pro c.

ir ke ti na pa reng ti šių metų biud že to pro jektą iki va sa rio pra džios, kai rei­tingų agentū ros „Fitch“ eks per tai at­vyks įver tin ti ša lies eko no mi kos bū­klės. Šiuo me tu „Fitch“ Kroa ti jai ski ria ver ti nimą BBB–.

Sto da ma į ES Kroa ti ja įsi pa rei go ja įsi­ves ti eurą, bet tam pri reiks dar ne vienų metų. Ša lies prem je ras Z.Mi la­no vi ćius anks čiau bu vo už si minęs, kad įsi ves ti eu ro ne pa vyks bent iki 2015–2016 m.

Sun ki eko no mi kos būklė

Ma žas rinkėjų ak­ty vu mas ro do, kad Kroa ti ja at su ko nu­garą ES. Šis re fe ren­du mas ne teisė tas. Mes nie ka da jo ne­pri pa žin si me.

Želj ko Sa či ćius:

Su sis kal dy mas: � kol Kroa ti jos va do vai – prem je ras Z.Mi la no vi ćius (iš kairės), pre zi den tas I.Jo si po vi ćius ir par la men to pir mi nin kas Bo ri sas Spre mas – ke­lia tau res, sto ji mo į ES prie ši nin kai ža da ko vo ti to liau. AFP, „Reu ters“ nuo tr.

15 – tiek pa siekė Ita li jos lai vo „Cos ta Con cor dia“ aukų skai čius, kai gelbė to jai va kar išt raukė dar du kūnus.

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, sausio 24, 2012

Akcijų biržoje

Vilnius, sausio 23 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje pirmadienį vyravo

kainų smukimo tendencijos, o prekyba akcijomis išliko vangi. Lyderio pozicijos

atiteko Vilniaus „Grigiškių“ vertybiniams popieriams, tačiau ir jų perleista tik

kiek daugiau kaip už 30 tūkst. eurų, iš kitų įmonių didesnio dėmesio sulaukė

„Teo LT“ ir „City Service“ akcijos.

Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumažėjo 0,44 proc. iki 311,64

punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,29 proc.

iki 446,87 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Bal-

tic 10“ – 1,00 proc. iki 133,44 punkto.

Oficialiojo sąrašo Vilniaus „Grigiškių“ akcijų, kurios atpigo 1,23 proc. iki 0,562

euro, parduota už 30,4 tūkst. eurų, 0,48 proc. iki 0,628 euro atpigusių „Teo

LT“ akcijų – už 28,9 tūkst. eurų, 2,06 proc. iki 1,758 euro atpigusių „City Servi-

ce“ akcijų – už 24,6 tūkst. eurų.

2,78 proc. iki 1,400 euro atpigusių Vilkyškių pieninės akcijų apyvarta buvo 17,2

tūkst. eurų, 3,90 proc. iki 1,480 euro atpigusių „Aprangos“ akcijų – 14,6 tūkst.

eurų, 0,85 proc. iki 0,585 euro atpigusių „Lesto“ akcijų – 10,6 tūkst. eurų.

1,56 proc. iki 1,202 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų perleis-

ta už 8,4 tūkst. eurų, 2,72 proc. iki 1,700 euro pabrangusių „Pieno žvaigždžių“

akcijų – už 6,3 tūkst. eurų, 1,06 proc. iki 0,186 euro atpigusių Ūkio banko ak-

cijų – už 6 tūkst. eurų.

Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po

5 tūkst. eurų.

Papildomojo sąrašo „Litgrid“ akcijų, kurios pabrango 0,45 proc. iki 0,444

euro, parduota už 7,3 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista ma-

žiau kaip po 4 tūkst. eurų.

Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 180,3 tūkst. eurų, iš jų 161,8 tūkst. eurų

teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Biržoje prekyba išlieka vangi

Nukelta į 16 p.

NekilNojAmAsis turtAs

sveikAtA, grožis

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.

884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės siste-mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

894528

SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLO-GOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stre-sas, įtemptas darbas, jodo stygius, pavel-dėti genai – tokios dažniausios skydliaukės ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės hormonus tirtis patariama esant: dažnam nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plau-kų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujos-pūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-cs“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel. 8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.

868955

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.

884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopi-jos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gy-dymas lazeriu, masažai, aparatinės kosme-tologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. SAUSIO mėnesį kviečiame naudotis metų pradžios nuolaidomis: visoms veido ir kūno procedū-roms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiūly-mai: jauninanti veido procedūra „Lymphobi-ony“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija –

99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas –

129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių

g. 15, Klaipėda; www.sgklinika.lt, tel. 8 615

45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.898591

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-buro būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. „Kalnų oro“ meto-das. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapi-ja) gydomasis poveikis. Organizmo adap-tacija prie deguonies trūkumo ir galimybė išnaudoti aklimatizacijos prie kalnų sąlygų fenomeną gydymo tikslais. Metodas skiria-mas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinėmis ligomis, bronchine astma, alergi-niais susirgimais, reprodukcinės sistemos su-sirgimais, sutrikus angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai. Sumažina psichinės ir emocinės įtampos ir nerimo lygį. Sukilė-lių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr. 2682.

899333

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

mokymAskiti kursai

„Gundos“ floristų kursai ir seminarai pra-dedantiesiems ir profesionalams. Pažymė-jimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.

899477

kompiuterių kursaiKOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „Corel-DRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.

902392

vairuotojų kursai

Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nau-ja grupė sausio 25 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.

892082

1 kambario butą Taikos pr., prie „Akropolio“, su baldais, buitine technika; 2 kambarių bu-tą Laukininkų g. (suremontuotas). Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994.

903148

1 kambario butą Rumpiškės g. (šalia „Topo centro“, 150 Lt); 2 kambarių butą Kretin-gos g. (pigus išlaikymas). Tel. 8 603 02 718, 8 679 82 151.

903547

Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.

894927

Dirbanti šeima be vaikų ir gyvūnų nori išsi-nuomoti gyvenamąjį plotą, 1 ar 2 kamba-rių butą. Mokėsime už 3 mėn. į priekį. Tel. 327 024, 8 673 94 006.

903546

Ilgalaikei nuomai ieškome buto Klaipėdoje. Mokėsime iš anksto ir užstatą. Tvarką garan-tuojame. Tel. 8 603 94 645.

903154

Išnuomojamas 38 kv. m 2 kambarių tvar-kingas atskiras butas bendrabutyje Tai-kos pr. (su baldais ir buities technika). Tel. 8 670 07 280.

903576

Išnuomojamas gražiai įrengtas 3 kambarių butas centre (vaizdas į Danės upę ir senamies-tį). Galima trumpalaikė ir ilgalaikė nuoma. Tel. 8 689 89 898.

902214

Išnuomojamas kambarys dirbančiai mergi-nai ir vaikinui. Tel. 8 604 02 510.

903453

Išnuomojame 144 kv. m biuro su sandėliu patalpas pirmajame aukšte. 1 kv. m nuomos kaina 14 Lt. Tel. 8 686 91 051.

903421

NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekil-nojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.

893798

NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsi-nuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.

894910

Padedame išnuomoti ir išsinuomoti kam-barius, butus. Reikalingi butai nuomai. UAB „Liepų parkas“, Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.

893566

Šiaurinėje Klaipėdos pusėje nuosavame na-me išnuomojamas 112 kv. m butas su viskuo. Tel. 8 607 68 245.

897733

Parduoda

Butus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2 kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g., 100 kv. m namą Jotvingių g. (visi patogumai). Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.

899892

Butus: 1 kambario su balkonu (61 000 Lt), 2 kambarių 5/4 a., 3 kambarių 5/3 a. (sure-montuotas, baldai), sodą „Smiltelėje“ (na-mas, pirtis, 10 a). Tel. 8 612 48 946.

901634

Butus: 2 kambarių 9/6 a. Smiltelės g. (eurore-montas), 4/1 a. Žalgirio g. (87 000 Lt), 5/1 a. Debreceno g. (112 000 Lt), 9/8 a. Debreceno g. (135 000 Lt), 3 kambarių 5/4 a. Alksnynės g. (170 000 Lt). Tel. 8 647 33 319.

903461

Butus: 3 kambarių 5/4 a. Alksnynės g. (170 000 Lt), 9/1 a. Vingio g. (135 000 Lt), 9/6 a. Taikos pr. (136 000 Lt), 2 kambarių 5/1 a. De-breceno g. (112 000 Lt). Tel. 8 647 33 319.

903468

Butus: 3 kambarių naujos statybos Birutės g. (7/4 a., įrengtas, baldai); 4 kambarių prie-šais „Vingio pasažą“ (5/4 a., tvarkingas). Tel. 8 670 07 280.

903579

Butus naujos statybos name, centre. Dau-giau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.

894406

Butus: 1 kambario su balkonu Sausio 15-osios g.; 2 kambarių su holu Laukininkų g.; 3 kam-barių Baltijos pr. 115000 Lt; kambarį bendra-butyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532.

901853

Nuoma

„Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus paromis. Reikalingi butai nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

891384

Prie „Avitelos“ išnuomojamos 40 kv. m patalpos biurui arba parduotuvei. Tel. 8 686 94 634.

904137

Pusę namo Poilsio g. r. (64 kv. m, 2/1 a., ga-ražas, 4 a žemės) ir mūrinį sodo namą prie „Tilžės“ turgaus (rūsys, ūkinis pastatas, šil-tnamis, garažas). Tel. 8 670 07 280.

903577

1 kambario butą (5/1 a., plastikiniai langai, tvar-kingas). Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.

903245

1 kambario butą su holu Ryšininkų g. (9/7 a., suremontuotas, renovuota šildymo sistema, už šildymą mokėjimo tik 54 Lt, derybos). Tel. 8 670 82 365, 8 672 49 292.

901536

1 kambario 33 kv. m butą 9/5 a., 76 000 Lt; 6 a sklypą „Pakrantės“ soduose, 34 000 Lt; 18 kv. m kambarį bendrabutyje Taikos pr., suremontuotas. Tel. 8 600 38 000.

903545

1 kambario butą Karklų g. (3 pl./3 a., 16 kv. m, remontas, 40 000 Lt), kambarį Šilutės pl. (5/3 a., 23 kv. m, 20 000 Lt), 2 kambarių bu-tą (130 000 Lt). Tel. 8 610 80 120.

903371

18 a sklypą Trušeliuose (su visomis komu-nikacijomis, asfaltuotas kelias). Tel. 8 688 50 400.

902053

2 kambarių butą Palangoje (52 kv. m, 4/4 a., plastikiniai langai, įstiklintas balkonas, didelis rūsys, kaina sutartinė); 12 a sklypą Vydmantuose. Tel. 8 699 56 184.

897737

2 kambarių butus: Strėvos g. (5/5 a., ply-tinis, 49 kv. m, 108 000 Lt), I.Simonaitytės g. (9/8 a., 50 kv. m, 107 000 Lt). Tel. 8 604 70 482, NTA „Kavintenė“.

903505

2 kambarių 37 kv. m butą su balkonu ben-drabučio bloke Debreceno g. (5/4 a., dušas, WC, suremontuotas, kaina 51 000 Lt). Savi-ninkas. Tel. 8 643 27 660.

903312

2 kambarių 47 kv. m butą Taikos pr. 71 (5 bl./5 a., be remonto, 105 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 654 76 641.

903539

2 kambarių 48 kv. m butą 3 a. Gargžduose (gera vieta). Tel. 8 620 82 136, 8 615 61 673.

903562

2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr. (plytiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614 07 549.

903541

2 kambarių suremontuotą perplanuotą bu-tą I.Simonaitytės g. (128 000 Lt). Tel. 8 614 07 549.

903542

3 kambarių butą Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv. m, suremontuotas, 2 balkonai). Pianiną. Sa-vininkas. Tel. 8 612 37 577, 230 123.

891569

3 kambarių butus: Dragūnų g. (7/4 a., 73 kv. m, 350 000 Lt), S.Dariaus ir S.Girėno g. (3/2 a., plytinis, 70 kv. m, 220 000 Lt). Tel. 8 682 20 245, NTA „Kavintenė“.

903507

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įsti-klinta lodžija, 330 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.

902255

3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė, 320 000 Lt). Tinka keiti-mas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425.

901325

7 a tuščią sklypą Mažajame Kaimelyje, prie „Cento“ parduotuvės (135 000 Lt); kambarį bendrabutyje; 1 kambario butą su balkonu. Tel. 8 670 07 280.

903581

Gerai suremontuotus butus: 2 kambarių Vingio g. - 5/3 a., 47 kv. m; 3 kambarių Debreceno g. - 9/8 a., 65 kv. m; 3 kambarių su holu Laukininkų g. - 5/4 a., 76 kv. m. Tel. 8 618 11 306.

901321

3 kambarių butus Baltijos pr.: 70 kv. m, 11/10 a. raudonų plytų name; 57 kv. m, 5/3 a. bal-tų plytų name (abu butai perplanuoti, sure-montuoti). Tel. 8 611 41 730.

903837

2 kambarių butus Rumpiškės g.: 41 kv. m, suremontuotas, maži mokesčiai; 42 kv. m, 5/2 a., pereinami kambariai, iš dalies sure-montuotas. Tel. 8 611 41 730.

903843

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, sausio 24, 2012

atkelta iš 15 p.

NekilNojamasis turtasParduoda

statyba ir statybiNės medžiagos

automobiliaiautoserviso paslaugos

Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

902186

PerkaĮvairių markių automobilius ir mikroauto-busus, gali būti su defektais arba be TA. Pa-siimame patys. Tel. 8 608 96 220.

895267

Perkame įvairių markių automobilius su de-fektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarko-me dokumentus. Tel. 8 607 93 120.

896605

baldaiParduoda

Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Interje-ro dizaino paslaugos. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490.

902385

buitis ir techNikaPaslaugos

Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnaujinimas. Sutei-kiama garantija. Tel. 8 646 40 350.

901929

Taiso ir prijungia skalbimo mašinas, indaplo-ves, virykles ir kt. buitinę techniką. Atvyksta į namus. Tel. 8 685 15 289.

896552

darbasieško darbo

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifi-kuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmo-nėms. Tel. 8 692 00 447.

901478

siūlo darbą

Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.

902161

Autoplovyklai reikalingi darbuotojai (cheminis salonų valymas, plovimas). Patirtis būtina. At-lyginimas nuo 1000 Lt. Tel. 8 682 69 268.

902399

Autoservisui reikalingi patyrę automobilių šalt-kalviai. Tel. 8 606 10 600, (8 46) 313 395.

901529

Baldus gaminančiai įmonei reikalingas dar-bininkas. Tel. 481 523, 8 675 01 640.

903365

Besiplečiančiai įmonei reikalinga energinga parduotuvės vedėja, turinti patirties preky-boje. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

901595

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkaino-tojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir par-davėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

902562

Besiplečianti statybos darbų firma ieško su-virintojų, turinčių MIG ir (arba) TIG sertifika-tus. Anglų kalba būtų privalumas. Siūlomas geras atlyginimas. Tel. 8 604 55 072 (nuo 10 iki 18 val.).

903425

Įmonė ieško tolimųjų reisų E kat. vairuotojų. Darbas: Lietuva, Rusija, Europa. Pageidauti-na turintiems rusišką vizą. Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503.

903338

Įmonei Klaipėdoje reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti maršrutu Lietuva-Rusija, Baltarusija. Gera vadyba ir atsis-kaitymas garantuotas. Tel. (8 46) 276 737, 8 616 13 080.

903438

Naujai atidaromai maisto prekių parduo-tuvei Kretingos g. 9, Klaipėda, reikalingos darbuotojos: parduotuvės vedėja, vyr. ka-sininkė-pardavėja, kasininkės-pardavėjos. CV siųsti irma.akavickiene@gmail.com. Tel. 8 614 36 958.

899123

VaržytiNėsPARDAVIMAS IŠ PIRMŲJŲ VARŽYTINIŲ. Antstolis Jonas Petrikas skelbia pardavimą iš pirmųjų varžytinių Dariaus Šaulinskio nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1. 1/5 pastato – sandėlio, bendras plotas 298.34 kv. m, adresas S.Daukanto g. 11, Klaipėda. 2. 1/5 žemės sklypo, žemės sklypo plotas: 0.1417 ha, adresas S.Daukanto g. 11, Klaipėda. Išvaržo-mas turtas parduodamas kaip vienas turtinis vienetas už 102400.00 Lt. Varžytinių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 procentų parduo-damo turto kainos – 10240.00 Lt. Sumokama į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą Nr. LT094010042300600921 AB DnB NORD ban-kas. Varžytinės vyks 2012 m. vasario 29 d. 14 val. antstolio Jono Petriko kontoroje, Šaulių g. 19, Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 314 322. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teisę į parduo-damą turtą, iki varžytinių gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus.

903762

Klijuoju plyteles. Kaina sutartinė. Tel. 8 673 50 119, 8 603 20 624.

903537

Visi santechnikos darbai: vandentiekis, ka-nalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Ka-minų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345.

895434

Atliekame butų, namų remontą: glaistome, dažome, tapetuojame, dedame laminatą, ka-lame dailylentes ir t.t. Tel. 8 684 04 908.

903563

Firma stato karkasinius, rąstinius namus, pirtis, priestatus, gali restauruoti pasta-tus, lieja pamatus, visiškai įrengia vidų. Tel. 8 689 70 106.

903554

Mūrinių ir karkasinių namų statyba, renova-cija, vidaus apdaila, remontas, betonavimo darbai. Tel. 8 603 42 805.

903556

Patyrę meistrai nebrangiai ir kokybiškai da-žo, glaisto, tapetuoja lubas ir sienas. Tel. 8 671 60 351.

897625

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus: eko-vata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

893690

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

900252

radiNiaiPrarasta

Žardės rajone, prie tvenkinio, 2012 01 19 pa-mestas telefonas „Samsung“ GT-C3300K. Grą-žinusiam atsilyginsiu. Tel. 8 671 42 704.

903337

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

902246

Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

902240

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

902234

Naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., su balkonu, 66 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677.

901545

Pigiai valdos dalį: butą su palėpe, žeme, mū-riniu ūkiniu, kiemu; 2 kambarių butą Klaipė-dos m. centre; 9 a sklypą namo statybai prie Klaipėdos m. Tel. 8 698 19 967.

900661

Skubiai 3 kambarių butą Sulupės g. (5/3 a., 58 kv. m, 105 000 Lt). Tel. 8 689 89 898.

902207

Skubiai! 3 kambarių butą Baltijos pr. (9/8 a., bendrija, arčiau Taikos pr., reikalingas remontas, pradinė kaina 113 000 Lt). Tel. 8 652 76 861.

903502

PerkaMišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname, traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726.

899235

UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekil-nojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.

893559

1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.

892985

1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto; siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.

901857

1-2 kambarių butą Miško rajone (agentū-roms nesiūlyti). Tel. 8 650 90 890, e. paštas alv2000@takas.lt.

901378

3 kambarių butą ne pirmame aukšte iki 150 000 Lt. Ne agentūra. Tel. 8 680 52 592.

896727

3, 3 su holu, 4 kambarių butą 5-aukščiame name iki 100 000 Lt. Moku grynais iš karto. Tel. 8 617 47 508, 8 611 07 153.

903568

NTA „Laimita“ perka butus, sodus, namus. Gali bū-ti su skolomis. Tel. 494 017, (8 673) 38 529.

893847

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

894891

tarpininkavimasStatinių legalizavimas, perdavimas Valsty-binei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perda-vimas. Tel. 8 676 55 573.

903569

PaslaugosAkcija! Pigiai perkraustome, perve-žame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com.

903139

PaskolosPASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvai-rias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.

902193

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuo-tojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.

901822

Reikalingi darbuotojai dirbti Norvegijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo valandomis (8-17 val.).

903443

Reikalingi įvairių specialybių statybininkai. Tel. 8 603 00 202.

903304

Siūlo darbą patyrusiems vamzdžių klojėjams ir brigadininkui. Kreiptis Minijos g.180C, Klai-pėda. Tel. 8 687 58 564, 421 121.

900805

Siūlome darbą merginoms Vokietijoje. Tel. +4915778477481.

891132

Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 686 94 634.

897051

UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško pro-jekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.

900504

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų ka-dastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

902004

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilno-jamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

901070

Užsienyje ir Lietuvoje nuolat dirbti reikalingi suvirintojai, laivų korpusų surinkėjai, meta-lo šlifuotojai. Geros darbo sąlygos ir atlygini-mas. Tel. 8 630 11 333.

903515

statybos paslaugosApdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

892008

Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsako-vo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.

901983

Dengiame, remontuojame stogus, mūrija-me, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos dar-bus. Tel. 8 655 11 471.

897555

Gaminame, montuojame geros kokybės pu-šies, uosio, ąžuolo duris, laiptus. Betonuoja-me laiptus. Tel. 8 683 67 785.

900644

Gaminame, montuojame uosines, ąžuolines, pušines duris, laiptus, palanges, grindjuostes. www.montrama.eu, tel. 8 670 16 809.

898407

Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santech-nikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.

903588

Klojame parketą, laminatą, plokštę, tvirtina-me gipskartonį, dailylentes, atliekame kitus dailidės darbus, dažome, tapetuojame. Tel. 8 648 39 842.

903574

Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, pa-dėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechni-ko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280.

901966

Santechnikos darbai. Keičiame senus nuotekų ir vandentiekio vamzdžius, gyvatukus, vonias, dušo kabinas, klozetus ir kt. Tel. 8 636 78 565.

903125

Tinkuojame kalkiniu skiediniu ir gipsiniais mišiniais, šlifuojame parketą. Tel. 8 603 94 321.

901808

Tinkuojame, šiltiname pastatus, dengia-me stogus, liejame pamatus, pjauname sienas, elektra, santechnika, apdaila. Tel. 8 655 22 204.

903301

Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.

901979

Teikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt.

898565

„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

891398

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900827

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

894866

CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.

894846

Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis su užstatu. Dengiame skolas, perskoliname. Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38. Tel. 217 219, 8 685 50 195.

899888

kitaParduoda

Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris mi-nimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867.

902276

Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m il-gio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726.

899266

PaslaugosKubilo, pirties, kambarių nuoma, banketai, furšetai, gedulingi pietūs. www.saulys.eu. Tel. 8 685 55 583.

899405

Perka

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895872

Parduoda

įVairūs

17

pramogosantradienis, sausio 24, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55,

Klaipėda@gimnazita.lt,

www.gimnazita.lt

Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

JURIJUS VEKLENKO tribute to JAMES BLANT &

BRUNO MARS

Sausio 27 d. 19 val. Jurijus Veklenko – restorane

„Vienaragio malūnas“ gyvai su pianistu Man-

tu Liutiku atliks šių jausmingų atlikėjų dainas

ir savo išskirtinėmis improvizacijomis virpins

klausytojų širdis.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu!Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

MEILėS ŠVENTėS KELIONė – 2 Už 1 KAINą!

Meilės šventės dienomis vasario 10–14

dienomis kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas

dviem už ypatingą kainą:

Kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt

Kajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt.

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. Daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

NAUJAS PAžINTINIų KELIONIų SEzONAS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

Išsirinkite savo meilės šventės datą ir

nustebinkite savo mylimą žmogų.

Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė

programa visą naktį.

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų

skaičius ribotas

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JOGOS CENTRAS

Jogos centre galite susipažinti su jogos

meistro Šivanandos susisteminta (inte-

gralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemoka-

mus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio

23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pir-

madieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o an-

tradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

VIzOS:

Rusijos viza – nuo 170 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KELTų BILIETAI:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

POILSINėS KELIONėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

Liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPėDOJE!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

18

pramogosantradienis, sausio 24, 2012

TV programaTeaTras

parodos

Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10)Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai už-siėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Re-gistruotis tel. 310 022.Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10)Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe G.Kadžyte „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Ago-ta liaudies tradicijoje“. Nemokamai. Vasario 3 d. 16 val. – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ prista-tymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys.Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edu-kaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022.KonSuLTAcijoS Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsulta-cijos kalendorinių švenčių klausimais (etno-logė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – kon-sultacijos tautinio kostiumo klausimais (dai-lininkė E.Matulionienė).

KKKC parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „jau-nieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.KŪRYBiniAi uŽSiĖMiMAiSausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Mo-zaikos raštai“.Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Au-toportretas“. Vasario 11 d. 12 val. Šeimų savaitgalis: „Spal-vų pasaulis – piešimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. Užsiė-mimo kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt.REnGiniAiVasario 2–5 d. prancūzų kino festivalis „Žie-mos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.

KKKC meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.KŪRYBiniAi uŽSiĖMiMAi Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mo-kama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

Ldm prano domšaičio gaLerija

(Liepų g. 33)Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozici-ja, ilgalaikės parodos: „Australijos ir oke-anijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.Antradieniais 16.30 val. dailės studija su-augusiesiems.

„UniVersa Via“ pagrindinė moKyKLa

(Kretingos g. 44, tel. 351 286)iki sausio 25 d. i a. holas – J.Vosyliaus tapy-bos darbų paroda. iii a. holas – R.Martinėno tapybos darbų paroda.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji bi-blioteka

Meno skyrius (j.janonio g. 9) – sausio 25 d. 16 val. konkurso „Klaipėdos knyga – 2011“ nugalėtojų apdovanojimų įteikimas; iki sausio 27 d. j.Vosyliaus freskų fotonuo-traukų paroda.Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlai-to g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevi-čiūtės personalinė paroda „Požiūris“.„Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki sausio 25 d. Klaipėdos Martyno Mažvydo progimna-zijos 4B klasės mokinių kūrybiniai darbai.Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų pa-dalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Drau-gystė“ dailės studijos darbų paroda „Žie-mos vitražai“.„Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki sausio 27 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinės V.Kopylovos au-torinių darbų paroda „Žiemiškas kankorė-žių šokis“. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vie-šoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)Gerlacho palėpė – sausio 26 d. 17 val. kny-gos „Atokios stotys“ pristatymas.

KLaipėdos dramos TeaTras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose Dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir re-zervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys.Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mer-gaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragiko-medija. Rež. J.Vaitkus.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas.

KLaipėdos VaLsTybinis mUziKinis TeaTras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)jubiliejinis XXV sezonasSausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas.Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spektaklis „Drambliuko Babaro istorija“ at-šaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikš-nosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Ve-ronika“. 2 v. miuziklas.Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestu-vės“ pagal A.Piazzolla miuziklą. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino die-nai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.

KLaipėdos KonCerTų saLė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bi-lietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taiko-mas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Sausio 25 d. 18 val. – „nuramink mano sie-lą“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gin-taras Rinkevičius. Solistas Edgaras Montvidas (tenoras, Lietuva–Didžioji Britanija).Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncertas mažiesiems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipė-dos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: perkant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. nuolaida.Vasario 2 d. 8 val. – „jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi kon-certai fortepijonui ir orkestrui Vi“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas Mindau-gas Bačkus. Dirigentas ir solistas Alexander Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltie-ji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. Algirdas Janutas (tenoras), Gražina Zalatorienė (fortepijonas), Gražina Urbo-naitė (aktorė). KiTi REnGiniAiSausio 27 d. 18 val. – humoristinis trio „Čili-nam“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

ŽVejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Sausio 25 d. 18 val. didžiojoje salėje – juozas Erlickas (...ir tuo viskas pasakyta!). Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

KLaipėdos aKLųjų CenTras(Šviesos g. 3)Sausio 27 d. 16 val. Aklųjų centras ir folkloro klubas „Šeimyna“ kviečia į vakaronę-susi-tikimą su Kretingos kultūros centro folkloro ansambliu „Gervelė“. Nemokamai.

KLaipėdos LėLių TeaTras(Vežėjų g. 4, tel. 239 932)Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suau-gusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė.

KLaipėdos eTnoKULTūros CenTras

nuo sausio 27 d. penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val.

KLaipėdos miesTo saViVaLdybės Viešoji bibLioTeKa

bibLioTeKos

KLaipėdos apsKriTies ieVos simonaiTyTės Viešoji bibLioTeKa

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ry to suk ti nis“ su Zi ta Kel mic kai te (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 12.15 Duo kim ga ro (k). 14.15 Vie ša pas lap tis (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Pa sau lio pa no ra ma (k). 0.00 Sa vai tė (k).

6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Gui nnes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Fantastinė ko me di ja „Prak ti nė ma gi ja“

(JAV, 1998 m.) (N-7) (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai III“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Veiks mo f. „Ka tast ro fos die na“ (1) (JAV,

2004 m.) (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Abi pus sie nos. 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 20.30 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7).21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Tri le ris „Des pe ra tiš ki veiks mai“ (JAV,

1998 m.) (N-14). 0.40 „Ties ri ba“ (N-14). 1.40 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25, 15.10 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.40 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (3). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sara“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Nuo dė mių de šim tu kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tik ra sis tei sin gu mas“. 23.00 „CSI kri mi na lis tai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (3).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 8.25 „Auk sa rankiai“. Rea ly bės dra ma (N-7) (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 Sek ma die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 „Pa ta go ni jos snie gy nuo se. Ekst re ma lūs

iš ban dy mai“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7).

14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės šou (N-7).

15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu chta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos

lai da. 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. Orai. 20.25 „Lie tu vė lė“. 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N-14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N-14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.40 „Au to fa nai“. TV žur na las (k).

8.00, 17.55 Te le bim-bam. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas. 11.30 Bū to vės slė pi niai (k). 12.15 Pa sau lio pa no ra ma. 12.40 Ry to suk ti nis. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gin ta ri nės ba tu tos meistrai. Juo zas

Do mar kas (k). 16.00 Lai da S. 16.25 Lai ko port re tai. Poe tai A.Bal ta kis ir

E.Kel mic kas apie poe zi ją ir sa vo kar tą (k). 16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Gim to ji že mė. 18.25 Sep ty nios Kau no die nos. 19.00 Pul sas. 19.25 Gy ve ni mas yra gra žus. 20.05 Do ku men ti nio ki no va ka ras. „Vi so ge ro,

drau gai par ti niai!“ (1) (Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, 2011 m.).

21.15 Auk si nės me lo di jos. Imp ro vi za ci jos. Kon cer tuo ja „Pie no la ze riai“.

22.15 Mū sų mies te liai. Dot nu va. 23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios

Azi jos šven to vės“ (3). „Bo ro bu dū ro pas lap tis. In do ne zi ja“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. 0.00 Pa no ra ma. 0.20 Vers las. 0.25 Kul tū ra. Spor tas. Orai. 0.40 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“.

9.45, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.00 Ta vo au gin ti nis. 10.25, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.20, 17.00 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 12.15, 18.00 „Kau lai“. 13.10, 20.00 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Na ša Ra ša“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 19.00 „CSI Niu jor kas“. 21.00 „Na ša Ra ša“. 21.30 Ko me di ja „Ke ly je“ (JAV, 2000 m.). 23.15 „Fu tu ra ma“. 23.45 „CSI Niu jor kas“. 0.35 „Sin ba do nuo ty kiai“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 Veiks mo f. „Bė gan tis tai ki nys“ (JAV,

1993 m.) (N-14). 23.00 „Drau gai IX“ (N-7). 0.00 „Ar ti na mų“ (N-7).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Pas ku ti nė Ge rin go

pas lap tis“.

16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Griūk ne gy vas! (N-7). 19.10 Eu ro pos krep ši nio tau rės ant ro jo eta po

rung ty nės: Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ (Lie tu va)–Tre vi zo „Be net ton“ (Ita li ja). Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Vil niaus. Per pert rau ką – Ži nios.

21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lie tu va tie sio giai. 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 1.00 Dok. f. „Pas ku ti nė Ge rin go pas lap tis“.

8.45, 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00, 20.00, 21.45 „Bal ti cum TV“ ži nios. 9.15 „Ką mes val go me?“ 9.45, 17.45, 0.00 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (N-7). 11.15 Že mai ti jos la bi rin tais. Kul tū ri nis is to ri nis

de tek ty vas (k). 11.45 Pra mo gi nė lai da „Ge riau sios pa sau lio

rek la mos“. 12.15 „Ne nuo ra ma Sei dė“. 13.15 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 14.15, 23.00 „Avia ka tast ro fos: prie žas tys ir

pa sek mės“ (N-7). 15.15 „Ke ne džiai“ (N-7). 16.15 Re zo nan sas (k). 17.15 Ke lio nių žur na las „80 gra žiau sių sa lų“. 18.15 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li ki mo

va do vas“. 19.15 Kul tū ra +. 20.15 Rei das. Eis mo įvy kių kro ni ka. 20.45 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 22.00 „Bro liai de tek ty vai“ (N-7).

7.00 Fan tas ti nis nuo ty kių f. „Mi tas“. 9.05 Ro man ti nė dra ma „Apie mei lę ir ki tus

de mo nus“. 11.00 Ka ri nė dra ma „Ste buk las prie San ta

Anos“ (JAV, Ita li ja, 2008 m.). 13.35 Nuo ty kių ko me di ja „Ni mės sa la“. 15.10 Ro man ti nė ko me di ja „Ka ro li na“. 17.00 Bio gra fi nė dra ma „Co co prieš Cha nel“

(Pran cū zi ja, Bel gi ja, 2009 m.). 19.00 Dra ma „Kaž kur tarp ten ir čia“ (JAV,

2010 m.). 21.00 Fan tas ti nis nuo ty kių f. „Ža ri jos mies tas“

(JAV, 2008 m.). 23.00 Bio gra fi nė dra ma „Ko vo to jas“ (JAV,

2010 m.). 1.00 Kri mi na li nė veiks mo dra ma „Eli ti nis

bū rys“ (Bra zi li ja, Olandi ja, JAV, 2007 m.).

7.00 La bas ry tas. 10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.40 Ma dos nuosp ren dis. 13.50 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.55 „Gy ny bos tei sė“. 17.55 Su si tuo ki me. 18.55 Te gul kal ba. 20.00 Lai kas. Lie tu vos lai kas. 21.05 „Žu ko vas“. 22.15 „Va le ri jus Obod zins kis. Pa vog tas

gy ve ni mas“. 23.25 Va ka ro nau jie nos. 23.45, 6.50 Lie tu vos lai kas (liet. k.). 23.55 „Lais vė ir tei sin gu mas“. 0.40 „Gy ny bos tei sė“. 1.35 Sup ras ti. At leis ti. 2.30 Me lod ra ma „Pas ma ne, Mu ch ta rai!“ 3.50 „Žu ko vas“. 4.40 „Su ža dė tu vių žie das“. 6.05 Mu zi ka.

8.45 Te le vit ri na. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Villarreal“–„Valencia“.11.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Espanyol“–„Barcelona“.13.30 Ad re na li nas. 14.00 Spor tas LT. Atei ties krep ši nio žvaigž dės

(gruo dis). 14.30 Spor tas LT. „Vil nius Dan ce Fes ti val 2011“

(pa ro do mo ji pro gra ma). 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Ma riu po lio „Azov maš“–Kras no da ro „Lo ko mo tiv-Ku ban“.

17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. „Niž nij Nov go rod“–Kau no „Žal gi ris“.

19.15 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras.19.45 Futbolo dievai. Batistuta.20.15 Fut bo lo die vai. Se ras B.Charl to nas. 21.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“. 23.15 RIP.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai:pirmadienis – Penktokasantradienis – krePšinistrečiadienis – suPermenasketvirtadienis – Vidudienispenktadienis – moteriškės

Praėjusios savaitės laimėtojas – Vilius Kuprys.

Rytoj bus paskelbti daugiau nei mėnesį vykusio konkurso „Klai-pėdos knyga – 2011“ rezultatai ir apdovanoti populiariausios bei gražiausios knygų leidėjai.

Klaipėdos knygos rinkimus šeštą-jį kartą surengė jų iniciatorė Klai-pėdos miesto savivaldybės viešo-ji biblioteka. Šiuosyk konkursui 8 uostamiesčio leidėjai pateikė 13 leidinių.

Dėl laurų šiemet varžosi lei-dybos grupė „Druka“, leidyklos „Eglė“, „Libra Memelensis“, „Kitas takas“, Klaipėdos univer-

siteto leidykla, taip pat po kny-gą pristatę Kultūrų komunikaci-jų centras, Meno kūrėjų sąjunga (MEKUSA) ir dienraštis „Vakarų ekspresas“.

Šiandien paskutinė diena, kai Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos šešiuose di-džiuosiuose padaliniuose visame mieste bei bibliotekos interneti-nėje svetainėje, taip pat elektoriniu paštu ir telefonu skaitytojai dar ga-li balsuoti už populiariausią uosta-miestyje 2011 m. išleistą knygą.

Gražiausią Klaipėdos metų knygą šiandien išrinks specia-

li komisija atvirame komisijos ir leidėjų bei knygos dizainerių po-sėdyje.

Komisijai vadovaus Vilniaus dailės akademijos Grafikos kate-dros docentas prof. Rimvydas Ke-pežinskas.

Konkurso „Klaipėdos knyga – 2011“ rezultatai bus paskelb-ti trečiadienį 16 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (Jano-nio g. 9) vyksiančiame finalinia-me renginyje. Jame visi sužinos, kuri konkurse dalyvavusi knyga specialistų pripažinta gražiau-

sia ir kuri labiausiai patiko klai-pėdiečiams.

Skirtingai nei iki šiol vykusiuo-se konkursuose, bus pagerbta ne tik leidykla, išleidusi gražiausią ar populiariausią knygas, bet ir tų knygų autoriai. Šių metų laimėto-jai bus apdovanoti grafikės Lidijos Skačkauskaitės-Kuklienės sukur-tais ekslibrisais. Renginio metu su-sirinkusiems džiazą gros pianistas Marijus Kučikas.

Konkurso mecenatas – bendrovė „Mūsų laikas“, informacinis rėmė-jas – „Klaipėdos“ dienraštis.

„Klaipėdos“ inf.

Finišuoja „Klaipėdos knygos – 2011“ rinkimai

AvinAs (03 21–04 20). Labai sėk-mingas laikas. Patyrinėkite savo

emocijas, vertybes, veiksmus ir ap-mąstykite gyvenimą. Puikiai suprasite aplinkinių emocijas, todėl galėsite pa-tarti ar užjausti.

JAutis (04 21–05 20). Ne tik slėp-site, bet ir ignoruosite savo emo-

cijas ir poreikius. Jūsų požiūris į verty-bes prieštaraus jūsų jausmams. Dėl to gali kilti vidinis nepasitenkinimas, no-ras ką nors keisti, maištauti.

DvyniAi (05 21–06 21). Aplinki-niai gali neįvertinti jūsų idealų ar

tikslų, o blogiausiu atveju net mesti iš-šūkį. Esate nepasiruošęs kovoti, nes neigiamai vertinate savo sugebėjimus. Kai kurie spendimai gali prieštarauti jūsų įsitikinimams.

vėžys (06 22–07 22). Laikas nė-ra sėkmingas. Kils pavojus būti

suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja, dėl kurios vėliau gali-te patirti materialinių nuostolių. Patir-site psichologinį spaudimą.

LiūtAs (07 23–08 23). Bandy-mas racionaliai spręsti darbo

problemas gali prieštarauti jūsų verty-bėms ir pažiūroms. Tikriausiai teks rinktis – karjera ar pramogos.

MergeLė (08 24–09 23). Susidur-site su žmogumi, kurio nuotaika

labai skirsis nuo jūsų, dėl to bus sunku rasti bendrą kalbą. Galite pakliūti į ne-malonią situaciją. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus.

svArstykLės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl

labai keblaus dalyko. Tai gali tapti dis-kusijos ar net kivirčo priežastimi. Pa-lanki diena ugdyti kantrybę.

skorpionAs (10 24–11 22). Len-gvai bendrausite su aplinkiniais,

sklandžiai spręsite iškilusias proble-mas, smagiai leisite laisvalaikį. Jūsų protas bus ypač aštrus, tad galite drą-siai dalyvauti viktorinose.

ŠAuLys (11 23–12 21). Nesugebėsi-te tinkamai įvertinti daiktų ver-

tės, tad nepatartina nieko naujo įsigy-ti, nes vėliau gali tekti gailėtis. Jūsų pri-oritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmo-gų arba įtakingą asmenį.

ožiArAgis (12 22–01 20). Sėk-minga diena. Seksis bendrauti su

vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir ko-legomis. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą.

vAnDenis (01 21–02 19). Dieną patartina praleisti su mylimu

žmogumi. Tikėtinas emocijų antplū-dis. Nors esate labai patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.

žuvys (02 20–03 20). Susidursi-te su skaudžiais dalykais, kurie

turės įtakos. Nepavyks su aplinkiniais pasidalyti savo išgyvenimais. Galbūt labai artimas žmogus išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų.

19

įvairenybėsantradienis, sausio 24, 2012

kryžiAžoDis horoskopAi

teisingai išsprendusiems kryžiažo-dį dovanojame markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.

1. Frazę siųskite sms žinute numeriu 1337. siųsdami žinutę rašykite diena (tarpas) kL (tarpas) uŽduoties atsakY-mas. Pvz., diena kL kLaiPėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „klaipėdos“ redakciją naujojo sodo g. 1a, klaipėda. Šios sa-vaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.

Šios savaitės prizas – „Šarkos kny-gos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

„nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „new York times“.„neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „sunday telegraph“.menkutis FaktasJŪs mirsite1939-ųjų nacistinė Vokietija. šalis lau-kia sulaikiusi kvapą. mirtis dar nieka-da neturėjo tiek darbo.devynerių metų mergaitė Lizelė gyve-na Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncen-tracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. tai pasakojimas apie ją ir kitus jos ga-tvės gyventojus, iš dangaus ėmus kris-ti bomboms.šiek tiek sVarBios inFormaCiJosšiĄ istoriJĄ PasakoJa mirtistai trumpas pasakojimas apie:mergaitę*akordeonininką*keletą fanatiškų vokiečių*Žydų kilmės kovotoją*ir nemažai vagysčiųdar Vienas daLYkas, kurĮ turė-tumėte Žinotimirtis aPLankYs knYGŲ VaGiLĘ tris kartus.

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

ketvirtadienį

-4-2-5 -3

-4-2-4 -4

-11-4-6 -5

5

7

4

sausio 24-ąją

1961 m. gi mė vo kie čių kil mės ak to rė ir mo de­lis Nas tass ja Kins ki.

1965 m. mi rė bri tų po li­ti kas ir prem je ras II pa­sau li nio ka ro me tais se­ras Wins ton Chur chill.1972 m. Ra mio jo van de­ny no Gua mo sa lo je su­ras tas ja po nų ka rei vis Shoi chi Yo koi, ku ris 28 me tus slė pė si džiung lė se, ma ny da mas, jog te be si tę­sia II pa sau li nis ka ras.1991 m. Vil nius pa rei­ka la vo, kad SSRS iš ves­tų sa vo da li nius iš jė ga užim tų pa sta tų Lie tu­vo je.

1848 m. gar sio sios auk­so karšt li gės JAV pra­džia – Ja mes Mars hall Ka li for ni jos vals ti jo je su­ra do auk so gry nuo lį.1885 m. Til žė je su si kū rė lie tu vių kul tū ros drau gi ja „Bi ru tė“. Vei kė iki 1914 m.1907 m. se ras Ro bert Ba den­Po well Ang li jo je įkū rė pir mą ją ber niu kų skau tų or ga ni za ci ją.1924 m. Pet rog ra das pa­va din tas Le ning ra du.1949 m. gi mė ame ri kie čių ak to rius John Be lus hi.

Ka lė ji me – lyg ku ror te„Kok tei lį“ pa sie kė nuo trau kos apie Aust ri jos įka li ni mo įstai gą. Iš jų nie ku gy vu neį tar tu me, kad tai ka lė ji mas. Pas ta tai – iš stik lo, pa tal po se vy rau ja bal ta spal va, nu teis tie siems – ma lo­nios ka me ros, pui kios spor to ir tre ni­ruok lių sa lės. Ir, ko ge ro, dar daug vis­ko, kuo mes ste bė tu mė mės.Ar taip ga li bū ti, „Kok tei lis“ pra šė pa ko­men tuo ti su to kio mis įstai go mis su si­dū ru sių as me nų.„Tai – ne me las, o rea ly bė, – ste bė da­mas vaiz dus sa kė sa vęs įvar dy ti ne­pa no ręs klai pė die tis. – Dau ge ly je Va­ka rų Eu ro pos ša lių ka lė ji mai to kie.“Anot vy riš kio, ka li ni mo są ly gos ir gi ver čia mus ste bė tis.„Is pa ni jo je, Vo kie ti jo je ir, ko ge ro, Aust­ri jo je ka li nius sa vait ga liams iš lei džia na mo, – die va go jo si šal ti nis, – kas pus­me tį nu teis tie ji gau na dvie jų sa vai čių ato sto gas. Jiems su tei kia ma ga li my­bė ne mo ka mai mo ky tis kal bos vie­tos uni ver si te te ir nau jos spe cia ly bės už ka lė ji mo ri bų.“Anot pa sa ko to jo, to dėl įka lin ti lie tu­viai ne pra šo tei si nės pa gal bos iš am­ba sa dos, nes no ri kuo il giau pa sė dė ti, ge rai pa si mai tin ti ir dar ka lė ji me už­dirb ti pi ni gų.

neįp ras ta: �� iš�pir�mo�žvilgs�nio�neį­tar�tu�me,�kad�čia�ka�lė�ji�mas.

pa na šu mas: �� vie�nu�tė�nie�kuo�ne­si�ski�ria�nuo�pa�pras�to�kam�ba�rio.

Iš gy ve ni moGy dy to jas, ra šy da mas mir ties liu di ji­mą, gra fo je „mir ties prie žas tis“ pa ra šė sa vo pa var dę.

Links mie ji tirš čiaiAtė jo dirb ti į po li ci ją vai ki nu kas. Dir ba vie ną mė ne sį, ki tą, tre čią. Vir ši nin kas pa ste bi, kad per vi są tą lai ką, kol vai ki­nas dir ba, jis nė kar to ne pa siė mė at ly­gi ni mo. Iš sik vie čia jį pas sa ve ir klau­sia: kaip čia yra. Po li ci nin kas:– O ką, čia dar ir at ly gi ni mą mo ka? Gal­vo jau, gink lą iš da vė te, tai ir su kis, kaip mo ki.

Čes ka (397 719; klai pė die čiai, tik ne si verž ki te į Eu ro pos ka lė ji mus,

ten vi siems neuž teks vie tos)

Atėnai +16Berlynas +3Brazilija +26Briuselis +7Dublinas +7Kairas +17Keiptaunas +23Kopenhaga +1

Londonas +9Madridas +14Maskva –14Minskas –4Niujorkas +8Oslas –3Paryžius +9Pekinas –2

Praha +5Ryga –2Roma +15Sidnėjus +23Talinas –5Tel Avivas +14Tokijas +5Varšuva +2

Saulė teka 8.44Saulė leidžiasi 16.51Dienos ilgumas 8.07Mėnulis (jaunatis) teka

24­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 342 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–2

–3

Vilnius–1

Alytus–2

Kaunas–1

Utena–1

Panevėžys

–3ŠiauliaiTelšiai

–3

Klaipėda–2

Vėjas1–6 m/s

Šiandien, sausio 24 d.Orai Lietuvoje pirmosiomis savaitės die­nomis numatomas sniegas ir šaltu­kas. Šiandien visoje šalyje numa­tomas sniegas. Oro temperatūra bus 1–3 laipsniai šalčio. Trečiadie-nį prognozuojamas nedidelis snie­gas. Naktį bus 5–8 laipsniai, dieną 1–5 laipsniai šalčio.

–2

Artūras, Felicija, Gaivilė, Mažvydas, Šarūnas, Timotiejus.

as ta alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Vie na me ki nų mais to res to ra ne tre čius me tus vir tu vė je šei mi nin­kau jan tis Li hua aiš ki no, kad jo šei­mo je Nau jie ji me tai su tin ka mi prie gau siai pa tie ka lais nu krau to sta lo.

„Mes Nau juo sius su tin ka me tik šei mos ra te. Kei čia mės do va no­mis. Se ne liai pa tiems ma žiau siems šei mos na riams daž niau siai do va­no ja pi ni gų vo ke“, – aiš ki no vir­tu vės še fas.

L.Zhang tvir ti no, kad Nau jų jų su tik tu vėms vai šių sta lą ruo šia

vi sa šei ma. „Ga mi na me mė sos pa tie ka lus, kiau lie ną, paukš­tie ną, ver da me kol dū nus. Ypač mėgs ta me kar pį. Pas mus tai

bran gi žu vis, ta čiau, ne pai sant to, ją ga mi na me, kad ki ti me tai bū tų so tūs ir tur tin gi. Aš mėgs tu

sko nis: �� bro�liai�Li�hua�ir�Hong�Zhang�ki�nų�Nau�jų�jų�me�tų�su�tik�tu�vėms�ruo�šė�įvai�rius�mė�sos�pa�tie�ka�lus�bi�čiu­liams�Lie�tu�vo�je.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Nau juosius sutiko il gėdamiesi namų

pa ma ri nuo tą kar pį šiek tiek ap­kep ti alie ju je ir jį dar apie 15 mi­nu čių pa troš kin ti sul ti ny je“, – pa sa ko jo vi rė jas.

Sek ma die nį bro liai sim bo li nės Nau jų jų me tų va ka rie nės rin ko si lie tu vių res to ra no šei mi nin kų šei­mo je. „Ke pė me an tį. Ją pu sę pa ros ma ri na vau drus kos, pi pi rų, im bie­ro, po ro ir ki tų prie sko nių mi ši ny­je. Prieš pat kep da mas, ap te piau an tį me du mi ir ke piau or kai tė je“, – sa kė L.Zhang.

Prieš tre jus me tus ki tą tau tie­tį vie na me uos ta mies čio res to­ra ne pa kei tęs L.Zhang į Lie tu vą

To li nuo gim tų jų na­mų Dra ko no me­tus pa gal ki nų ka­len do rių pa si tin­kan tys bro liai Li hua ir Hong Zhang ti ki­si sėk mės ir sva jo ja Lie tu vo je įsi kur ti su sa vo šei mo mis.

Sinoptikas Vytautas Sakalauskas prognozuoja, kad rytinis vėjas į Lietuvą atneš žvarbius orus. Nuo savaitės vidurio orus lems virš žemyno susiformavęs anti­ciklonas. Žymesnių kritulių nenumatoma, oras po truputį pradės šalti. „Nakti­mis temperatūra gali nukristi žemiau 15 laipsnių šalčio. Dienomis irgi bus šalto­ka: temperatūra spės pakilti iki 7–13 laipsnių šalčio. Ir taip iki savaitės pabaigos. Rytinių krypčių vėjas į Lietuvą neš žvarbius ir gan šaltus orus“, – Lietuvos radi­jui sakė V.Sakalauskas.

lrt.lt inf., AFP nuotr.

at vy ko vie nas, na muo se pa li kęs žmo ną.

Jau tre čią mė ne sį ša lia jo vir­tu vė je triū sia ir bro lis Hong, ku­ris at sa kin gas už pro duk tų pa­ruo ši mą.

„Aš kol kas dar ne si kvie čiu sa vo šei mos čia, tau pau au to mo bi liui ir no riu iš lai ky ti vai ra vi mo eg za mi ną bei įsi gy ti vai ruo to jo pa žy mė ji mą. O bro lis la bai il gi si sa vo sū naus“, – pri si pa ži no sve čias.

Nors uos ta mies ty je yra ke le tas ki nų mais to res to ra nų bei par duo­tu vių, ta čiau ki nai kol kas ne si bu­ria į bend ruo me nę.

Artėja didesni šalčiai

aš kol kas dar ne si­kvie čiu sa vo šei mos čia, tau pau au to mo­bi liui.