As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Įs ta ty mas yra, bet ne vei kiaPrieš ke lias die nas nuo Kur šių ma­rių le do gel bė to jai nu krapš tė pust­re čio šim to stin tų žve jų. Praė ju sį sa vait ga lį svei ko pro to ne pra ra du­sie ji sa vo mis aki mis įsi ti ki no, kad le das ant ma rių yra ne­sau gus.

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Klai pė dos pre ky bos, pra mo nės ir ama tų rū mai ke ti na su dre bin ti uos ta­mies tį. Pir mą kart pas mus ren gia ma tarp tau ti nė Va ka rų Lie tu vos vers lo pa sie ki mų pa ro da, vers lo kon tak tų mu gė bei tu riz mo fo ru mas.

Mies to ir ša lies la bui„Jei gu pa vyks, pa ro dy si me mū­sų uos ta mies tį ki to je švie so je“, – įsi ti ki nęs Klai pė dos pre ky bos, pra mo nės ir ama tų rū mų va do­vas Vik to ras Kro lis. „Įp ras ta da ly­vau ti pa ro do se už sie ny je, ta čiau ten iš ve ža mi ir mū sų pi ni gai, pas mus ne be lie ka šur mu lio. Tad mū sų tiks­las pi ni gus pa lik ti čia, kad žmo nės at va žiuo tų, val gy tų, nak vo tų ne Miun che ne ar Frank fur te, o Klai­pė do je“, – pla nus dės tė Klai pė dos pre ky bos, pra mo nės ir ama tų rū mų di rek to riaus pa va duo­to ja Vi da Ka žu ro. 2

„Gy ven to jas yra šei mi nin­kas ir die vas.“

3p.

4

Verslo ke liaidriek sis į Klai pė dą

54 (19 355)www.kl.lt

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

Uos­ta­mies­čiogy­dy­mo­įstai­gospa­ty­rė­di­de­liųnuo­sto­lių.

V.Pu­ti­nas­lai­mė­jo­įti­ki­na­mai,­betopo­zi­ci­ja­ne­ke­ti­nasu­dė­ti­gink­lų.

ANTRADIENIS, KOVO 6, 2012

Pasaulis 14p. Miestas 5p.

At sa ko my bė: ­� A.And­ru­šai­tis­ap­skai­čia­vo,­kad­jei­per­spė­ji­mams­kur­ti­žve­jai­bū­tų­bu­vę­nu­baus­ti­200­li­tų­bau­do­mis,­vien­penk­ta­die­nio­gel­bė­ji­mo­ope­ra­ci­ja­biu­dže­tą­bū­tų­pa­pil­džiu­si­55­tūkst.­li­tų.­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­fo­to­mon­ta­žas

Iš ky la už vals ty bės li tus

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

Kandidačių sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.

BALSUOKITE IR IŠRINKITE MOTERĮ, KURIĄ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI DEŠIMTĄJA METŲ KLAIPĖDIETE.

Ši­lu­mos­ūkį­pri­žiū­rin­čios­įmo­nės­va­do­vas­Jo­nas­Kond­ra­tas­pa­brė­žė,­kad­gy­ven­to­jai­pa­tys­spren­džia,­ko­kie­dar­bai­tu­ri­bū­ti­at­lik­ti­jų­na­me.

Kaina 1,30 Lt

Rin­ki­mus­Ru­si­jo­jeV.Lands­ber­gisva­di­na„pro­ce­dū­ro­mis“.

Lietuva 7p.

Mė gi ni mai bau do­mis pa ža bo ti žve­jų mė gė jų avan tiū­ris tiš ką el ge sį žlu­go. Vals ty bė ir to­liau švais to de­šim tis tūks­tan čių li tų šių žmo­nių gel­bė ji mui. Ta čiau žve jams dėl to gal vos ne skau da – už vis ką su mo ka ma iš biu­dže to.

2

miestas

1

Yra daug op ti miz­mo, daug triū so, bet tra di ci jų nė­ra, jas rei kia su si­kur ti.

Vik to ras Kro lis:

antradienis, KOVO 6, 2012

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

„Tai tik ri Klai pė do je esan čių tau ti­nių ma žu mų na mai, ku rie dau ge lį me tų bu vo tik sva jo nė, ta čiau ga­liau siai ta po rea ly be“, – ati da ry mo šven tė je kal bė jo Tau ti nių kul tū­rų cent ro di rek to rė Je le na But ke­vi čie nė.

Mies to ta ry ba dar prieš ke le rius me tus nu spren dė steig ti nau ją biu­dže ti nę įstai gą – Klai pė dos tau ti­nių kul tū rų cent rą. Po li ti kų spren­di mu šiai įstai gai skir tas bu vu sios

vy ni nės „Me tų lai kai“ pa sta tas Skulp tū rų par ke. Gais ro nu nio ko­tas sta ti nys re konst ruo tas už maž­daug mi li jo ną li tų.

Mo der niai ir jau kiai įreng ta me cent re sa vo kam pe lį tu rės kiek­vie na Klai pė do je vei kian ti tau ti nė ma žu ma, o jų mies te yra apie 20.

Cent re taip pat įreng ta bib lio te­ka, erd vi sa lė, kur ga lės vyk ti ren­gi niai.

„Ti kiu, jog cent ro veik la pa pil­dys uos ta mies čio kul tū ri nį gy ve­ni mą ir tin ka mai at sto vaus vi sų tau ti nių ma žu mų in te re sams“, –

Sve čiai: �� į�Tau�ti�nių�kul�tū�rų�cent�ro�iš�kil�mes�su�si�rin�ko�mies�to�val�džios�ir�tau�ti�nių�ma�žu�mų�at�sto�vai.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Ki ta tau čiai ga vo na mus Ga li my bės: �� Klai�pė�dos�pre�ky�bos,�pra�mo�nės� ir�ama�tų� rū�mų�va�do�vas�V.Kro�lis�įsi�ti�ki�nęs,�kad�tarp�tau�ti�nis�vers�lo�ren�gi�nys�–�šan�sas�re�gio�nui.

Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Tarp tau ti nė Va ka rų Lie­tu vos vers lo pa sie ki mų

pa ro da vyks Klai pė dos are no je.„Jau gau ti pi ni gai pa ro dos or ga­

ni za vi mui. Mū sų tiks las pa ro dy ti, kad Klai pė da – gy vas mies tas, ku­ria me ver da gy ve ni mas. No ri me iš ju din ti mies tą, jį su vie ny ti. Yra daug op ti miz mo, daug triū so, bet tra di ci jų nė ra, jas rei kia su si kur ti“, – ti ki no V.Kro lis.

Ge gu žės 31 – bir že lio 21 die no­mis Klai pė do je ren gia ma vers lo pa ro da, vers lo kon tak tų mu gė ir tu riz mo fo ru mas.

„Mū sų tiks las pa ro dy ti Klai pė­dos vers lą, Va ka rų Lie tu vos re gio­ną, o pa ro do je da ly vau ti kol kas sku ba tik vil nie čiai, kau nie čiai“, – tvir ti no V.Ka žu ro.

Pra lauž ti skep ti ciz mąPag rin di nis ren gi nių tiks las – pri­sta ty ti sėk min gai dir ban čias, be­si ku rian čias ir kon ku ruo jan čias įmo nes, taip pat moks lo bei ty ri mų ins ti tu ci jas. Ypač di de lis dė me sys bus ski ria mas mais to, me die nos pra mo nei, ener ge ti kai, trans por­tui, lo gis ti kai, tu riz mui, moks lui ir ty ri mams, ama tams.

„Rei kia pa ro dy ti ak ty vu mą, jei nie ko ne da ry si me, nie ko ir ne­bus“, – apie mies to gar si ni mą kal­bė jo V.Kro lis.

Pa sak V.Ka žu ro, sie kiant fi nan­sa vi mo, pra muš ti biu rok ra ti nius le dus bu vo ne leng va, ne ma žiau sun ku pra lauž ti ir vie tos vers li nin­kų skep ti ciz mą.

Pre ky bos, pra mo nės ir ama tų va do vų tei gi mu, la bai svar bu, kad jau ni mas pa ma ty tų, ko kios įmo nės vei kia re gio ne, kad čia yra ką veik ti ir ne bū ti na iš va žiuo ti iš Klai pė dos.

Verslo ke liai driek sis į Klai pė dą

Uos ta mies čio tau ti nės ma žu mos jau tu ri sa­vo na mus – va kar iš kil min gai bu vo ati da ry­tas Klai pė dos tau ti nių kul tū rų cent ras.

vy lė si J.But ke vi čie nė. Idė ja uos­ta mies ty je įkur ti Tau ti nių kul­tū rų cent rą svars ty ta dar nuo 2003­ių jų.

Tais me tais mies to ta ry ba priė­mė spren di mą to kį cent rą kur ti sy­kiu su Tau ti nių ma žu mų ir išei vi jos de par ta men tu.

Pa reng to je cent ro stei gi mo su­tar ty je bu vo nu ma ty ta, kad sa vi­val dy bė su teiks pa tal pas, o de par­ta men tas duos pi ni gų jas pri tai ky ti tau ti nių ma žu mų na mams. Įs tai gos iš lai ky mo iš lai das bu vo su tar ta da­ly tis per pus.

Ta čiau to kia su tar tis taip ir ne­bu vo pa si ra šy ta, o de par ta men tas ga liau siai bu vo reor ga ni zuo tas. To­dėl mies to ta ry ba 2007 me tais nu­spren dė sa va ran kiš kai įkur ti Klai­pė dos tau ti nių kul tū rų cent rą ir kas met iš mies to biu dže to skir ti po ke lis šim tus tūks tan čių li tų jam iš lai ky ti.

Ru si jos pre zi den tą rin ko se no liai ir aš tuo nio lik me čiaiDai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Dau gu ma Klai pė do je gy ve nan čių Ru si jos Fe de ra ci jos pi lie čių bal sa­vo už Vla di mi rą Pu ti ną. Da ly vau ti rin ki muo se pa no ro ir ko jų ne tu rin­tys se no liai, ir 18­me čiai.

Klai pė do je bal sus už pa si rink­tą kan di da tą į Ru si jos pre zi den tus ati da vė ir Tau ra gė je, Ši lu tė je bei Pa lan go je gy ve nan tys kai my ni nės ša lies pi lie čiai.

Į Šiau lius bal suo ti vy ko Ma žei­kiuo se įsi kū rę Ru si jos pi lie čiai. Vie nai rin ki mų apy gar dai pri klau­sę Šiau liai ir Klai pė da su lau kė apie 1400 no rin čių jų bal suo ti.

Rin ki mų ko mi si jos pir mi nin kas Vla di mi ras No vi ko vas tei gė dar bą bai gęs tik apie tre čią nak ties.

Už V.Pu ti ną sa vo bal sus ati da­vė maž daug tūks tan tis rin kė jų, už Ru si jos ko mu nis tų ly de rį Ge na di­jų Ziu ga no vą – apie 150 bal sa vu­

sių jų, už ne prik lau so mą kan di­da tą Mi chai lą Pro cho ro vą – apie 100 žmo nių, už Ru si jos li be ral de­mok ra tų par ti jos ly de rį Vla di mi­rą Ži ri novs kį – 50 rin kė jų, par ti­jos „Tei sin go ji Ru si ja“ kan di da tas Ser ge jus Mi ro no vas su lau kė 18­os rin kė jų pa lai ky mo.

Ge ro kai po vi dur nak čio Klai­pė dą pa sie kė ži nia iš Mask vos, kad rin ki mų re zul ta tų pro to ko las tei sin gas, vi si duo me nys ati tin ka cent ri nės rin ki mų ko mi si jos duo­me nis.

Vy riau si atė ję bal suo ti rin kė­jai bu vo ge ro kai per ko pę 80­me tį. Tie sa, du rin kė jai, pa no rę bal suo­ti na muo se, su bal sa dė že at vy ku­siems ko mi si jos na riams du rų nea­ti da rė.

Šį kar tą rin ki muo se da ly va vo 10 ne se niai pil na me tys tės su lau ku sių jau nuo lių.

Jiems at mi ni mui apie pir mą­jį bal sa vi mą įteik tos gro ži nės bei pa žin ti nės li te ra tū ros kny gos.

Ak ty vu mas: �� Ru�si�jos�pre�zi�den�tą�rinko�ir�klaipėdiečiai.

Prog ra ma

Tarp tau ti nė Va ka rų Lie tu vos vers lo pa sie ki mų pa ro da

Ge gu žės 31 d. �

Tarp tau ti nis vers lo fo ru mas „Dar­naus tu riz mo plėt ra“

Bir že lio 1 d. �

Tarp tau ti nė vers lo kon tak tų mu gė

Bir že lio 2 d. �

Gol fo tur ny ras Klai pė dos pre ky bos, pra mo nės ir ama tų tau rei lai mė ti.

Pag rin di nės grės mės šiam ren gi­niui – nė ra tra di ci jos, su si sie ki mas iš ar ba į Pa lan gos oro uos tą, re gio­no vers li nin kų pa sy vu mas, įsi ti ki­nę jo or ga ni za to riai.

Vers lui, poil siui, pra mo gaiRe gist ra ci ja ke ti nan tiems da ly­vau ti tarp tau ti nė je Va ka rų Lie tu­vos vers lo pa sie ki mų pa ro do je jau pra si dė jo, ji vyks iki ba lan džio 23 die nos.

Pre ky bos, pra mo nės ir ama­tų rū mų at sto vai tei gia, kad vers­lo par tne riai iš Lat vi jos, Es ti jos, Suo mi jos, Šve di jos, Ru si jos, Bal­ta ru si jos, Ny der lan dų, Pran cū zi­jos bei Vo kie ti jos jau pa tei kė ke ti­ni mus su si tik ti su Va ka rų Lie tu vos vers lo at sto vais, ieš kant nau jų ry­šių ir rin kų.

Tarp tau ti nė vers lo kon tak tų mu­gė, pa ro da ir fo ru mas iš da lies re­mia mi Eu ro pos re gio ni nės plėt­ros fon do lė šo mis, to dėl įmo nėms bus iš da lies den gia mos da ly va vi­mo pa ro do je iš lai dos, o da ly vau ti vers lo fo ru me ir kon tak tų mu gė je bus ga li ma ne mo ka mai.

Be to, lais va lai kio pro gra ma „Vers las. Gol fas. Džia zas“ su taps su Klai pė dos pi lies džia zo fes ti­va liu, o gol fo tur ny re bus ga li ma pa ko vo ti dėl Klai pė dos pre ky bos, pra mo nės ir ama tų rū mų tau rės.

Sa vi val dy bė. Ant ra die nį mies to me ras Vy tau tas Grub liaus kas lan ky sis Vil niu­je. Jis da ly vaus Sus kys tin tų gam ti nių du­jų ter mi na lo pro jek to įgy ven di ni mo ko­mi si jos po sė dy je.

Pra ty bos. LDK Bu ti gei džio dra gū nų mo­ko ma ja me ba ta lio ne Klai pė do je pra si­dė jo kas me ti nės Lie tu vos ka riuo me nės Tai kos me to už duo čių ope ra ci nių pa jė­gų Ry šių ir in for ma ci nių sis te mų vie ne­tų pra ty bos „Per kū no ka rys 2012“. Mo ky­muo se da ly vaus dau giau kaip 100 ka rių iš vi sų ka riuo me nės pa jė gų ir 15 pa rei gū­nų iš įvai rių vi daus sis te mos tar ny bų. Pra ty bos vyks iki ko vo 16 die nos.

Re mon tas. Šią sa vai tę pra si dės bu vu­sio vieš bu čio „Vik to ri ja“ fa sa do ir sa lės re mon to dar bai. Pir miau sia bus re mon­tuo ja ma sa lė ir tik esant nor ma lioms oro są ly goms dar bai ma ty sis išo rė je.

Mir tys. Va kar Ci vi li nės met ri ka ci jos sky­riu je už re gist ruo tos 12 klai pė die čių mir­tys. Mi rė Je mel jan And re jev (g. 1924 m.), Mo ni ka Sto ni kie nė (g. 1928 m.), Pet ras Nor­kus (g. 1931 m.), Aga fi ja Ša šil ki na (g. 1936 m.), Ni ko laj Kuz ne cov (g. 1936 m.), Zig man­tas Pet kus (g. 1936 m.), Vac lo vas Al gi man­tas Ka če raus kas (g. 1938 m.), Sta nis lo vas Be ne dik tas Tar vy das (g. 1938 m.), Ma ri jo­na Stir bins kie nė (g. 1938 m.), Ve ra Ger ma­no vich (g. 1938 m.), Mag da le na Kur šie nė (g. 1948 m.), Lo re ta Goer ky tė (g. 1978 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Je­mel jan And re jev, Mag da le na Kur šie nė, Ve ra Ger ma no vich, Ni ko laj Kuz ne cov.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja mas Vac lo vas Al gi man tas Ka če raus kas.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa gim­dė 6 mo te rys. Gi mė 3 mer gai tės ir 3 ber­niu kai.

Grei to ji. Va kar iki 16 val. grei to sios pa gal­bos me di kai su lau kė 56 iš kvie ti mų.

3

miestasantradienis, KOVO 6, 2012

Dienos telegrafas

Už­da­ro­cent­rUsBend­ro­vė­LES­TO­nuo­ba­lan­džio­2­d.­Pa­lan­gos­ir­Gargž­dų­klien­tų­ap­tar­na­vi­mo­cent­rų­veik­lą­per­kels­į­di­des­nius­mies­tus.­Pa­lan­gos­klien­tų­ap­tar­na­vi­mo­sky­rius­per­ke­lia­mas­į­Kre­tin­gą,­o­Gargž­dų­–­į­Klai­pė­dą.­Taip­nu­spręs­ta,­nes­var­to­to­jų­srau­tai­šių­mies­tų­klien­tų­ap­tar­na­vi­mo­cent­ruo­se­su­ma­žė­jo.

Praė­ju­sią­sa­vai­tę­ūmio­mis­vir­šu­ti­nių­kvė­pa­vi­mo­ta­kų­in­fek­ci­jo­mis­sir­go­697­gy­ven­to­jai,­iš­jų­553­–­vai­kai.­Gri­pas­diag­no­zuo­tas­sep­ty­niems­žmo­nėms,­iš­jų­ke­tu­riems­vai­kams.­Prieš­po­rą­sa­vai­čių­per­ša­li­mo­li­go­mis­sir­go­743­klai­pė­die­čiai,­iš­jų­vai­kai­–­572.­Nus­ta­ty­tas­vie­nas­gri­po­at­ve­jis.

ser­ga­mU­mas­sU­ma­žė­jo

Kro­va­ma­žė­joŠių­me­tų­va­sa­rį­Klai­pė­dos­uos­te­per­krau­ta­2,37­mln.­to­nų­–­tai­1,5­pro­c.,­ar­ba­576­tūkst.­to­nų,­ma­žiau­nei­per­nai­va­sa­rį.­Naf­tos­pro­duk­tų­šie­met­va­sa­rį­per­pil­ta­taip­pat­penk­ta­da­liu­ma­žiau­nei­per­tą­pa­tį­praė­ju­sių­me­tų­lai­ko­tar­pį.­Ta­čiau­21,3­pro­c.­išau­go­kon­tei­ne­rių­kro­vos­apim­tys.­Į­uos­tą­va­sa­rį­įplau­kė­461­lai­vas.

Li ki mas: ­� vie­nin­te­lė­sa­vi­val­dy­bės­„au­di­nė“­ne­ra­do­nau­jo­sa­vi­nin­ko,­tad­ji­bus­ati­duo­ta­į­me­ta­lo­lau­žą.­ ­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Uos ta mies čio sa vi val dy bė iš si va lė ga ra žą nuo ne be nau do ja mų au to­mo bi lių – va kar auk cio ne par duo­tos dar dvi se nos ma ši nos. Di de lės kon ku ren ci jos dėl jų ne bu vo.

Auk cio ne da ly va vo vos du pir kė­jai, ku rie už au to mo bi lius su mo­kė jo nei daug, nei ma žai – nu sta­ty tą jų pra di nę kai ną.

Auk cio ne bu vo par duo da mi au­to mo bi liai „Mer ce des Benz 110“ ir vol ga. Prieš 20 me tų pa ga min tą vol gą ka dai se sa vi val dy bė pir ko už 11 tūkst. li tų.

Jos pra di nė par da vi mo kai na auk cio ne bu vo 1 tūkst. li tų. Bū tent

tiek už ją ir su mo kės jos nau ja sis sa vi nin kas.

Mik roau to bu so „Mer ce des Benz 110“ pa ga mi ni mo da ta – 1998 me­tai, o jo įsi gi ji mo kai na kaž ka da sie­kė net 105 tūkst. li tų. Šį mik roau­to bu są nu spręs ta par duo ti, nes į ava ri ją pa te ku sios su si sie ki mo prie­mo nės re mon tuo ti ne beap si mo ka. Mik roau to bu so pra di nė par da vi mo kai na auk cio ne bu vo 3 tūkst. 200 li­tų. To kią pa siū lė ir jo pir kė jas.

Uos ta mies čio sa vi val dy bė jau bu vo su ren gu si du auk cio nus, ku­riuo se vi si no rin tie ji ga lė jo įsi gy ti val diš kas trans por to prie mo nes.

Pir kė jams bu vo pa siū ly ta nu­si pirk ti au to mo bi lius „Au di 100“ ir „BMW 530“. Abu jie pa ga min­ti 1989 m.

BMW au to mo bi lį sa vi val dy­bė ka dai se pir ko už 40 tūkst. li tų, o „Au di 100“ – už 20 tūkst. li tų. Auk cio ne jų abie jų pra di nė par da­vi mo kai na sie kė po 1 tūkst. li tų.

Pir mą kar tą auk cio nas neį vy ko, nes neat si ra do pir kė jų, su si do­mė ju sių šio mis trans por to prie­mo nės.

Jas ban dy ta par duo ti dar kar tą, ta čiau jau pi giau – po 900 li tų.

Ant ras kar tas bu vo sėk min ges­nis – auk cio ne už 910 nu pirk tas au to mo bi lis „BMW 530“, o „au­di nė“ pir kė jų taip ir ne su lau kė. Ji bus ati duo ta į me ta lo lau žą.

Val di nin kai be au to mo bi lių ne­liks, nes jau ne tru kus uos ta mies­čio sa vi val dy bė pa skelbs kon kur są iš si nuo mo ti dvi ma ši nas.

Sa vi val dy bė at si kra tė se nų automobilių

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Per sa vo uo lu mą ke li nin kai kar tu su snie gu nuo as fal to „nu va lė“ ir grei čio slo pi ni mo kal ne lius. Jų at­sta ty mas po žie mos at siė jo apie 5 tūkst. li tų.

Iš vi so mies te yra 69 grei čio slo­pi ni mo sa le lės. Kiek vie ną jų su­da ro nuo 2 iki 4 seg men tų. Po žie­mos rei kė jo per mon tuo ti 85 grei čio slo pi ni mo kal ne lių seg men tus. 9 jų bu vo su nio ko ti ne pa tai so mai. Vie­to je jų bu vo su mon tuo ti nau ji.

Dar bai at siė jo 5 tūkst. li tų. Klai pė dos sa vi val dy bės Mies to tvar ky mo sky riaus ve dė ja Ire na Ša ka lie nė pa brė žė, kad už grei­čio slo pi ni mo kal ne lių at sta ty­mą mo kė jo juos „nu va lę“ ke li­nin kai. Dar bai: ­� po­žie­mos­te­ko­per­mon­tuo­ti­85­grei­čio­slo­pi­ni­mo­kal­ne­lių­seg­men­tus.­­

Kal ne lių at sta ty mui – 5 tūkst. li tų

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

No rė da mi su ma žin ti są skai tas už šil dy mą, dau gia bu čių na mų gy­ven to jai no ri at si kra ty ti ra dia to­rių bend ro nau do ji mo pa tal po se. Spe cia lis tai pri pa žįs ta, kad kai ku­rie įren gi niai šil do tik lau ko orą.

Bu del kie mio gat vės 9 na mo gy ven­to jas ne ga li su pras ti, kam rei ka­lin gi ra dia to riai bu vu sio se šiukš lių šach to se. Pas ta ro sios jau yra dau­giau kaip 15 me tų už vi rin tos ir ne­be nau do ja mos.

„Ši lu ma brangs ta, o mes šil do­me lau ką. Ko dėl tai tu ri me da ry ti? Krei piau si į na mo ad mi nist ra to rių, bet ma nęs nie kas ne klau so. Bu vo

or ga ni zuo ja mas su si rin ki mas šiuo klau si mu, bet ne su si rin ko rei kia­mas žmo nių skai čius, ir vis kas tuo bai gė si“, – pik ti no si klai pė die tis.

Šil dy mo sis te mas pri žiū rin čios įmo nės „Lam ber ta“ di rek to rius Jo nas Kond ra tas tvir ti no, jog na­mų, ku rių šiukš lių šach to se yra ra­dia to rių, dar daug, nors šios ir ne­nau do ja mos. Va do vas tei gė, kad tie ra dia to riai nie kam ne rei ka lin gi, ta­čiau pa brė žė, jog dėl jų pa ša li ni mo tu ri ap si spręs ti pa tys žmo nės.

„Gy ven to jas yra na mo šei mi nin­kas ir die vas. Jis tu ri kreip tis į na mo ad mi nist ra to rių dėl ra dia to rių pa­ša li ni mo. Tam tu ri pri tar ti dau gu­ma (50 pro c. plius 1) na mo gy ven­to jų“, – aiš ki no J.Kond ra tas. Anot jo, pa tys ši lu mos ūkio pri žiū rė to­

jai be gy ven to jų su ti ki mo at lik ti šių dar bų ne ga li. Prob le mų ky la ir ga­vus dau gu mos na mo būs to sa vi­nin kų su ti ki mą.

To kia si tua ci ja su si da rė Lau ki­nin kų gat vės 32 na me. J.Kond ra­tas pa sa ko jo, jog gy ven to jai krei pė­si į na mo ad mi nist ra to rių, kad bū tų su ma žin tas ra dia to rių skai čius laip­ti nė je. Dau gu ma tam pri ta rė. Bend­ro vė „Lam ber ta“ lai mė jo na mo ad­

mi nist ra to riaus pa skelb tą kon kur są ir at li ko dar bus. Iš pen kių įren gi nių laip ti nė je li ko du.

Vie nas iš na mo gy ven to jų krei pė si dėl at lik tų dar bų į Vals ty bi nę ener­ge ti kos ins pek ci ją. Ši bend ro vei at­siun tė raš tą, kad pa siaiš kin tų, ko dėl pa ša lin ti ra dia to riai laip ti nė je.

Anot va do vo, ra dia to riai laip ti nė­se yra rei ka lin gi. Ta čiau kai ku riuo se na muo se jų ga li bū ti per daug.

„Nie kas nė ra pa da ry ta be rei ka­lo. Sta tant na mus dir bo daug spe­cia lis tų. Gal nu pjo vus ra dia to rius laip ti nė se pra dės kaup tis drėg mė, at si ras gry be lis“, – ko men ta vo di­rek to rius. Įren gi nių pa ša li ni mas šiukš lių šach to se ga li at siei ti iki 2 tūkst. li tų. Tai pri klau so nuo to, kiek yra šach tų, ra dia to rių.

Ra dia to riai šil do orą šach to se­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Ši lu ma brangs ta, o mes šil do me lau ką. Ko dėl tai tu ri me da­ry ti?

Rai mun das Pa lai tisVi daus rei ka lų mi nist ras

Vi daus rei ka lų mi nis te ri ja dar 2010 m. pa va sa rį ini­ci ja vo Ad mi nist ra ci nių tei sės pa žei di mų ko dek­

so pa tai sas, ku rios su griež ti no san­kci jų už sau gaus el ge sio van de ny je ir ant le do tai syk lių ne si lai ky mą. Jos Sei me bu vo priim tos 2010 m. gruo dį. Siū lė me iki pen kių kar tų pa di din ti to­kiems as me nims tai ko mas mak si ma­lias bau das. Šiuo me tu už sau gaus el­ge sio van de ny je ir ant le do tai syk lių ne si lai ky mą gre sia bau da nuo 50 iki 200 li tų (anks čiau to kie nu si žen gi­mai už trau kė įspė ji mą ar ba bau dą iki 100 li tų). To kie pat veiks mai, pa da ry­ti as mens, jau baus to ad mi nist ra ci ne nuo bau da už to kius nu si žen gi mus, da­bar už trau kia bau dą nuo 200 iki 500 li tų (anks čiau to kios san kci jos ne bu vo nu ma ty tos). Klau si mas, ko dėl ne bu vo tai ky ta at sa ko my bė žve jams, ku rie ri­zi ka vo sa vo gy vy be praė ju sią sa vai tę, tu rė tų bū ti už duo tas konk re čiai pa jū­rio sa vi val dy bei, at sa kin gai už ati tin­ka mą ma rių ruo žą. Ji pri va lo tu rė ti pa­tvir tin tas Sau gaus el ge sio van de ny je ir ant le do tai syk les, už ku rių pa žei di­mus ten ka ad mi nist ra ci nė at sa ko my­bė, taip pat – vyk dy ti šių tai syk lių įgy­ven di ni mą bei prie žiū ros kont ro lę. Už tai vi so se sa vi val dy bė se at sa kin­gi Vie šo sios tvar kos sky riaus dar buo­to jai. Bū tent šio sky riaus nu ro dy mu pro to ko lus už tai syk lių pa žei di mus tei sę su ra šy ti tu ri sa vi val dy bės ad mi­nist ra ci jos di rek to rius ir jo tam įga lio­ti pa rei gū nai ar ba po li ci jos pa rei gū­nai. Jei iki šiol tai ne bu vo pa da ry ta, tuo met ky la sa vi val dy bės dar buo to jų at sa ko my bės klau si mas, ku rį, ma nau, su ge bės iš spręs ti jų tie sio gi niai va do­vai. Man šiuo at ve ju rū pi ne tiek for­ma lio ji ne lai mės pu sė su pa žei di mų pro to ko lais ir ati tin ka mų pa rei gū nų kom pe ten ci jos ri bo mis, kiek pa jū rio sa vi val dy bių neat sa kin gas po žiū ris į sa vo gy ven to jus. Prieš ke le tą sa vai čių te ko lan ky tis Klai pė do je ir Ne rin go je, kur kar tu su ug nia ge siais gel bė to jais ir pa sie nie čiais įver ti no me si tua ci ją ant Kur šių ma rių, taip pat ra gi no me pa jū rio sa vi val dy bių dar buo to jus, at­sa kin gus už ci vi li nę sau gą, tin ka mai in for muo ti, įspė ti žmo nes apie ant le­do gre sian čius pa vo jus. Ta čiau ra gi ni­mai ne bu vo iš girs ti – nie kas ne siė mė jo kių prie mo nių, kad ne lai mės neį vyk­tų. Štai dėl to kių neat sa kin gų veiks mų ir tu ri me įvy kių, ku rie ga lė jo baig tis ir dar liūd niau, jei gu lai ku pa gal bos ne­bū tų su tei kę tam pa si ruo šę ug nia ge­siai gel bė to jai ir pa sie nio pa rei gū nai.

Komentaras

Ta čiau net ir ma ty da mi nuo kran to pra de dan tį

ati trūk ti le dą žve jai vis tiek ant jo li po ir žings nia vo į ma rias.

Jau dve jus me tus ga lio ja įsta ty­mo pa tai sos, ku rios nu ma to, jog už sau gaus el ge sio van de ny je ir ant le­do tai syk lių ne pai sy mą gre sia bau­da iki 200 li tų, o pa kar to ti nai pra­si žen gus – iki 500 li tų.

Tik apie to kią tvar ką nė ra gir dė ję ne tik žve jai, bet ir ją tu rin čios įgy­ven din ti sa vi val dy bių ad mi nist ra­ci jos.

Ka li ning ra die čiai įve dė tvar kąKa ri nių jū rų pa jė gų Jū rų gel bė ji­mo koor di na ci nio cent ro vir ši nin­kas Ar tū ras And ru šai tis pa ste bė jo, kad kai my ni nė je Ka li ning ra do sri­ty je žve jus ant Kur šių ma rių bau­dos jau se no kai su tram dė.

„Kai le das tam pa ne sau gus, pa­ste bi mos pro per šos ar ati trū ki­mai nuo kran to, Ka li ning ra do sri­ties gu ber na to rius prii ma įsa ky mą, ku riuo nu ro do, kad le das ne sau gus ir lip ti ant jo yra drau džia ma. Ga liu klys ti, bet, re gis, bau da sie kia 200 li tų. Jei už li pai, ri zi ka vai, tu rė si su­si mo kė ti į vals ty bės biu dže tą “, – pa ste bė jo A.And ru šai tis.

Penk ta die nį ties Ni da nuo ma rių le do Prieš gais ri nė gel bė ji mo tar­ny ba nu kė lė be veik 200 žve jų. Dar pus šim tį nuo ma rių į kran tą par ga­be no Pak ran čių ap sau gos rink ti nės lai vai „Chris ti na“ ir „Vie su las“.

„Jei 250 vy rų už gel bė ji mo dar­bus bū tų su mo kė ję po 200 li tų bau das, biu dže tas bū tų tik rai pa­pil nė jęs apie 50 tūkst. li tų. Už to­kią su mą Ni do je vi są ke lią trin ke lė­mis ga lė tu mė me iš klo ti“, – kal bė jo A.And ru šai tis.

Skry dis už tūks tan čiusPraė ju sio penk ta die nio žmo nių gel­bė ji mo ope ra ci jo je bu vo ap siei ta be Ka ri nių oro pa jė gų sraig tas par nio MI8 pa gal bos. Ta čiau jei si tua ci­ja tam pa įtemp ta, šio or lai vio įgu­la da ly vau ja be veik vi suo se žmo nių gel bė ji mo ir paieš kos dar buo se.

„Sraig tas par nio vie nos va lan­dos skry dis kai nuo ja 5,5 tūkst. li tų. O to kie dar bai juk vyks ta ne vie ną va lan dą. Sraig tas par nio įgu la su­skai čia vo tik de ga lų kai ną ir amor­ti za ci nes iš lai das. Nes kai čiuo ja mas pi lo tų at ly gi ni mas, mo kes čiai“, – tei gė A.And ru šai tis.

Tri jų va lan dų or lai vio paieš­kos dar bai vals ty bei at siei tų 16,5 tūkst. li tų.

Lai vą ten ka plau tiGel bė ji mo lai vo „Ša kiai“ vie nos va­lan dos dar bas kai nuo ja be veik 800

Iš ky la už vals ty bės li tusli tų. Jei tek tų lik vi duo ti ter ša lus jū­ro je, iš lai dos dar la biau išaug tų, nes tek tų nau do ti ab sor ben tus.

„Ta čiau net ir tai nė ra di džiau­sios iš lai dos. Gel bė ji mo kai na išau­ga pri klau so mai nuo to, kiek po to­kių dar bų kai nuos lai vo va ly mas“, – ti ki no A.And ru šai tis.

Ter ša lų va ly mu nuo lai vo už sii­ma spe cia li įmo nė, ku riai už pa­slau gas ten ka mo kė ti iš vals ty bės biu dže to.

„Žmo nės to ne sup ran ta. Pa mė­gin ki te pa klaus ti, kiek kai nuo tų iki pu sės nu va ly ti ma zu tu iš ter lio­tą au to mo bi lį, tuo met bus aiš ku, kiek ga li kai nuo ti to kio dy džio lai­vo va ly mas“, – siū lė pa rei gū nas.

Pri rei kė 300 lit rų dy ze li noKiek vie nais me tais į sa vo tiš ką ka­rą su įžū liais žve jais sto jan tys pa­sie nie čiai tė ra „gink luo ti“ 12 ir 13 me tų lai vais.

Lai vas ant oro pa gal vės „Chris­ti na“ įsi gy tas 2000 me tais, jo pa­sta ty mo dar bus Lie tu va fi nan sa vo iš da lies. Pu sę kai nos pa den gė Šve­di jos Ka ra lys tė.

„Vie su las“ – ne ką jau nes nis, jis pa sta ty tas prieš 13 me tų. Rei kė­tų mo der nes nio lai vo ant oro pa­gal vės, ta čiau kol kas tu ri me tai, ką tu ri me“, – kal bė jo Vals ty bės sie nos ap sau gos tar ny bos Pak ran­čių ap sau gos rink ti nės va das (PAR) Do na tas Leng vi nas.

Per pa sta rą ją gel bė ji mo ope ra­ci ją abu lai vai ant oro pa gal vės su­nau do jo 300 lit rų dy ze li no, tai mo­kes čių mo kė to jams at siė jo apie 1,4 tūkst. li tų.

„Vie nai va lan dai lai vui rei kia 60 lit rų dy ze li no. Per se zo ną gel bė ji­mo dar bai at siei na 20–25 tūkst. li­tų“, – tei gė D.Leng vi nas.

Iš lai dos ir re mon tuiŽmo nių gel bė ji mo dar bai daž niau­siai pra si de da tuo met, kai pa ju da le do ly tys ma rio se, su si da ro le dų san grū dos.

Lai vo ant oro pa gal vės tech ni nė prie žiū ros ir re mon to iš lai dos po to kių ope ra ci jų ypač išau ga.

„Oro pa gal vės, va di na ma sis si jo­nas, su si de da iš at ski rų seg men tų. Jei le do san grū dos di de lės ir ten­ka dirb ti tam siu pa ros me tu, ne re­tai le das nu dras ko šias da lis. Po to lai vo re mon tas mums kai nuo ja de­šim tis tūks tan čių li tų“, – tvir ti no D.Leng vi nas.

Lai vo ant oro pa gal vės sta ty ba kai nuo ja apie 2,5 mln. li tų.

„Pas ta ruo ju me tu ne sa me su si­dū rę su ag re sy viais žve jais, ta čiau per il gus dar bo me tus lai vo įgu­la vis ko yra gir dė ju si. Daž nai žve­jai at si sa ko lip ti į lai vą“, – pa sa ko­jo D.Leng vi nas.

Nors gel bė ji mo dar bai pa sie nie­čiams ta po įpras tu reiš ki niu, pa rei­gū nai sa ko, kad lau kia, ka da ma­rio se ne liks le do, tuo met ir baig sis įtemp tas lai ko tar pis.

„Esu iš ki tų ko le gų gir dė jęs, kad Suo mi jo je, kai pa skel bia mas drau­di mas lip ti ant le do, vi si, ku rie iš­drįs ta ant jo ropš tis, tam pa pa žei­dė jais“, – ti ki no D.Leng vi nas.

Rei kia sa vi val dy bių ini cia ty vosJū rų gel bė ji mo koor di na ci nio cent ro vir ši nin kas A.And ru šai tis siū lo vi soms trims su Kur šių ma­rio mis be si ri bo jan čioms sa vi val­dy bėms – Klai pė dos, Ne rin gos ir Ši lu tės – tam tik ru mo men tu kar­tu iš leis ti įsa ką, ku ris draus tų žve­jams lip ti ant le do, kai šis tam pa pa vo jin gas.

„Juk mū sų lie tu viai to kie – jiems rei kia pa baks no ti, kad ži no tų. Kol neišp lauks ati trū ku sia le do ly ti mi, tol ir lips ant jos. Ta čiau po to kio įsa ky mo at si ras tų ga li my bė baus ti tuos, ku rie no ri la bai bran giu pa­sie nie čių lai vu pa si plau kio ti“, – tei gė A.And ru šai tis.

Gel bė to jams ne ten ka nė grašioPrieš gais ri nės ap sau gos ir gel bė­ji mo de par ta men to di rek to riaus pa va duo to jas Vy gan das Kur ku­lis pa ste bė jo, kad gel bė to jų pa rei­ga su teik ti pa gal bą bet ko kio je si­tua ci jo je.

„Ta čiau vie tos sa vi val dy bėms ir da bar yra ga li my bė už draus ti žve­jams lip ti ant le do. Vis dėl to sa­vi val da tur būt pa skai čiuo ja ir tai, kiek nau dos at ne ša žve jys kaip tu­ris tas ir kiek iš jo už dir ba nak vy nės pa slau gas tei kian tys vie tos gy ven­to jai. Tik vie nais me tais Ši lu tės sa­vi val dy bė bu vo priė mu si to kį drau­di mą“, – ti ki no V.Kur ku lis.

Jis pa ste bė jo, jog įsi gi ję žve jo bi­lie tą vy rai įsi vaiz duo ja, kad vals­ty bė įsi pa rei go ja rū pin tis jų gy vy­be bet ko kio mis ap lin ky bė mis.

„Ta čiau mo kes tis už žve jy bos lei di mą pa sie kia Ap lin kos ap sau gos mi nis te ri ją, tos lė šos skir tos žu vi­vai sai. Gel bė to jams ne ten ka nė li­to. Žmo nės tu ri pa tys rū pin tis sa vo gy vy be, o ne vals ty bė tai tu ri da ry­ti“, – tvir ti no V.Kur ku lis.

Iš lai dos: �� Pak�ran�čių�ap�sau�gos� rink�ti�nės�va�das�D.Leng�vi�nas� ti�ki�no,�kad�pa�sie�nie�čių�lai�vai�po�žve�jų�paieš�kų�ant�le�do�il�gam�įstrin�ga�re�mon�to�dirb­tu�vė�se.� � VSAT�nuo�tr.

Po mė gis: �� po�le�di�nės�žūk�lės�mė�gė�jų�gel�bė�ji�mas�kas�met�vals�ty�bei�kai�nuo�ja�de�šim�tis�tūks�tan�čių�li�tų.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

4

miestasantradienis, kovo 6, 2012

1

– tiek li tų kai nuo ja vie na gel bė ji mo lai vo „Ša kiai“

dar bo va lan da.

800

antradienis, KOVO 6, 2012 5MIESTAS

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PRASIDĖJO FINALINIS BALSAVIMO TURAS!

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOTI GALITE IKI KOVO 7 DIENOS 10 VAL. RYTO: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio re-

dakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia surinktų balsų dešimtoji dalis bus susumuota su atiduotaisiais balsavimo la-peliais.

MECENATAS

GENERALINIS RĖMĖJAS PAGRINDINIS RĖMĖJAS

ŠVENTĖSGĖRIMAS

PARTNERIAI:

BALSUOKITE IR IŠRINKITE MOTERĮ, KURIĄ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI DEŠIMTĄJA METŲ KLAIPĖDIETE.

RĖMĖJAI:

Metų klaipėdietės rinkimuose balsuoju už:

1 DALIĄ BIELSKYTĘ

2 JOLANTĄ BUDRIENĘ

3 JOVITĄ GRACHOLSKI

4 JURGĄ KARČIAUSKAITĘ-LAGO

5 VIRGINIJĄ KOCHANSKYTĘ

6 JOLANTĄ NORKIENĘ

7 IRINĄ NOVIKOVĄ

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Su ma ži no al gasNuo me tų pra džios pa si kei tus fi­nan sa vi mui, Li go nių ka sos pir­mi nės svei ka tos prie žiū ros įstai­goms mo ka tik už pri si ra šiu sius pa cien tus.

Klai pė dos te ri to ri nėms li go nių ka soms iš są ra šų iš brau kus so cia­liai ne draus tus pa cien tus, kai ku­rios gy dyk los per mė ne sį ne te ko per 70 tūkst. li tų.

Klai pė dos gy dy mo įstai gų va­do vai pik ti no si, kad dėl to kių po­ky čių kai ku rie bu vo pri vers ti su­ma žin ti at ly gi ni mus, at leis ti da lį slau gy to jų.

Me di kai taip pat pri vers ti iš­klau sy ti pa cien tų skun dus dėl su­si da riu sios si tua ci jos. Mat dau ge­lis žmo nių apie sa vo iš brau ki mą iš są ra šų su ži no tik atė ję į gy dy­mo įstai gą.

Su maiš ties įne šė ir Li go nių ka sų pa teik ti są ra šai. Tarp iš brauk tų pa­cien tų at si ra do kai ku rie pen si nin­

kai, stu den tai, ma žus vai kus au gi­nan čios mo ti nos, nors jų gy dy mo iš lai das pa den gia vals ty bė.

Tam pa sek liaisSi tua ci ją ap sun ki na tai, jog me­di kams pa tiems ten ka ieš ko ti iš­brauk tų pa cien tų ir tiks lin ti duo­

me nis dėl jų draus tu mo. Dau ge lio gy ven to jų te le fo nų nu me riai ar ba gy ve na mo ji vie ta pa si kei tu si. Tad me di kai pik ti no si, kad dėl to kios tvar kos jie pri vers ti tap ti sek liais mor ko mis.

Nuos to liai: �� be�ne�skau�džiau�siai�pa�cien�tų�są�ra�šų�ap�kar�py�mas�smo�gė�di�džiau�siai�gy�dy�mo�įstai�gai�–�Klai�pė­dos�svei�ka�tos�prie�žiū�ros�cent�rui.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

„Iš ga ra vę“ pa cien tai smo gė gy dy klomsIšb rau kus iš są ra šų so cia liai ne draus tus pa cien tus, Klai pė dos gy dy mo įstai gos pa ty rė di džiu lių nuo sto lių. Gy dyk lų va­do vai ste bi si, ko dėl to kių prie mo nių im ta­si tik uos ta mies ty je.

Per mė ne sį Klai pė dos zo no je iš są ra šų iš brauk ta per 42 tūkst. pa­cien tų, o gy dy mo įstai goms ne su­mo kė ta apie 200 tūkst. li tų.

Gy dy mo įstai gų va do vai taip pat pik ti no si, ko dėl to kių griež tų prie­mo nių im ta si tik uos ta mies ty je.

Klai pė dos te ri to ri nės li go nių ka­sos at sto vė Je le na Fi li po va paaiš­ki no, kad so cia liai draus tų pa­cien tų są ra šus per žiū ri ir ko le gos Šiau liuo se, Pa ne vė žy je. Ta čiau

nie ko pa na šaus ne vyks ta Vil niu­je ar Kau ne.

Ne tiks lu mų ne be liksJ.Fi li po va paaiš ki no, kad pa tiks lin­ti są ra šus pri rei kė dėl star ta vu sio draus tų pa cien tų re gist ro. Anks­čiau pa tiks lin ti to kius duo me nis bu vo ga na pro ble miš ka. Ši ga li­my bė at si ra do pra dė jus nau do tis „Sod ros“, Dar bo bir žos, Mo kes­čių ins pek ci jos, Stu den tų są jun gos

tu ri mo mis duo me nų ba zė mis. Li­go nių ka sų at sto vė pri pa ži no, kad anks čiau ga lė jo pa si tai ky ti ne tiks­lu mų. Ta čiau nuo va kar star ta­vo tiks les nė duo me nų ba zė, ne lei­sian ti įsi vel ti klai doms.

Gy dy mo įstai gų va do vai nu­spren dė kreip tis Li go nių ka sas, kad šios in for muo tų pa cien tus apie bū­ti ny bę pa si tiks lin ti sa vo draus tu­mą, taip pat įsi vė lus klai dai kom­pen suo ti nuo sto lius.

Per mė ne sį Klai pė­dos zo no je iš są ra­šų iš brauk ta per 42 tūkst. pa cien tų, o gy­dy mo įstai goms ne­su mo kė ta apie 200 tūkst. li tų.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

V.Pu ti nas vi sa ga lisA

ki vaiz du, kad mū sų po li ti­ka pa vir to į cir ko šou. Sei me po sė džiau ja bal tus bal ti­nius ir kak la raiš čius dė vin­

tys vy rai, ta čiau el gia si kaip ma ži vai kai. Po sė džiau ja, pa skui rim tais vei dais šne ka per te le vi zi ją, net mė­gi na auk lė ti Pre zi den tę. At seit, kaip ji drį so skam bin ti pa rei gū nui ir rei­ka lau ti at si sa ky ti pa rei gų.

Pra dė ta kal bė ti net apie ap kal tą ir Kons ti tu ci jos pa žei di mus.

Tik vi sa tai ne są mo nės, opiu mas liau džiai, kaip anks čiau sa ky da vo. Pre zi den tė tam ir yra, kad įves tų pa­ga liau tvar ką.

Be to, skam bin ti pa rei gū nui ir rei ka lau ti iš jo at si sa ky ti pa rei gų

Į ką pa vir to Lie tu vos po li ti ka?

Andriaus Deltuvos karikatūra

ga li bet kas. Įs ta ty mai to ne drau­džia, o kas ne drau džia ma, tas lei­džia ma.

Kiek vie nas pi lie tis ga li pa­reikš ti sa vo nuo mo nę bet ko kiu vir šuo ju klau si­mu. Ir pa sa ky ti, kad jo ne ten ki na iš biu dže to ap mo ka mo pa rei gū no re pu ta ci ja, taip pat ga­li bet ku ris žmo gus.

Tai gi, drau gai sei mū nai, ne ka bin ki te mums ma ka ro­nų ant au sų. Sei mo ko mi si­jos nu ta ri mai tei si niu at­žvil giu yra nea pib rėž ti. Net bu vęs Kons ti tu ci­nio Teis mo pir mi nin kas Egi di jus Kū ris pa ste bė­jo, kad Sei mo ko mi si­jos iš va dos su kė lė tei si­nį jo va lą.

Tai tik dar vie nas fak­tas, įro dan tis, kad vyks­ta di de lis šou, rei ka lin­gas ar tė jant rin ki mams. Juk dau ge lis rin kė jų ti­ki to kiais pi giais vai di ni mais, o cir­ko ar tis tų, ku rie vai din tų, vi sa da at­si ran da pa kan ka mai.

Gai la tik tų žmo nių, nes jie yra pa­pras čiau siai mul ki na mi. Tik rų jų tų

skam bin ti pa rei gū­nui ir rei ka lau ti iš jo at si sa ky ti pa rei gų ga­li bet kas. Įs ta ty mai to ne drau džia, o kas ne­drau džia ma, tas lei­džia ma.

vi sų vei kė jų po li ti nių tiks lų jie nie­ka da taip ir ne su ži nos.

R.Ukt ve ris

No ri me vie šu moSkai čiau A.Dy ko vie nės straips nį „Prie dai me ri jų pir mū nams“ („Klai­pė da“, 2012 02 28), ten ne bu vo tų pir mū nų pa var džių. Mes, klai pė die­čiai, no ri me ži no ti, kas bu vo pa ma­lo nin ti prie dais už mo kes čių mo kė­to jų pi ni gus. Ži nau, kad sa vi val dy bė sten gia si nu slėp ti šiuos as me nis, bet jau ne be tie lai kai. To dėl no rė tu me su ži no ti, kur bus pa skelb tos tų me­ri jos pir mū nų pa var dės.

Pet ras

Tur gus – se na mies čio šir disMa ne pa pik ti no dien raš čio „Klai­pė da“ (2012 03 01) rub ri ko je „Karš­tas te le fo nas“ iš sa ky ta po nios Ja ni­nos nuo mo nė, kad se ną jį tur gų rei kia pa nai kin ti. Dau ge lis žmo nių kaip tik ma no prie šin gai. Tur gus yra se na­mies čio šir dis. Se na mies tis mirš ta. Jei su stos šir dis, tai jam iš vis bus ga­las. Kai at va žiuo ji į sve čią ša lį ir no­ri ją pa žin ti, ei ni į tur gų. Aiš ku, se na­sis tur gus ne tu ri dva sios. Ži no ma, kad ja me trūks ta tvar kos. Rei kia at nau jin­ti tur gų. Juk nuo po ka rio lai kų nie kas ne siė mė jo kių dar bų. Se na sis tur gus yra la bai ap leis tas. Ja me rei kia su da­ry ti są ly gas pre kiau ti žmo nėms, ku rie au gi na sa vo vai sius, dar žo ves ar ga­mi na įvai rius daik tus. Dar svar biau, kad į se ną jį tur gų atei tų po li ci jos pa­rei gū nas. Tur ga vie tė je kles ti kont ra­ban di nių ci ga re čių pre ky ba. Net pro

ša lį neį ma no ma praei ti. Čium pa už ran kos ir siū lo pirk ti ci ga re čių. Pre­kei vius jau iš vei do vi si pa žįs ta. Ne kar tą skam bi nau į po li ci ją ir pra ne šiau apie ne le ga lius pre kei vius, nie kas nie­ko ne ga li pa da ry ti. Kont ra ban di nin kai kles ti. Ta čiau tur gų rei kia ne už da ry­ti, o ja me įves ti tvar ką. Jo pa nai ki ni­mas bū tų se na mies čio mir tis.

An ta nas

Dar ap mo kes tin ki me ir me džiusPers kai čiau V.Spu ry tės straips nį „Kie­mų mo kes čio grės mė“ („Klai pė da“, 2012 02 29) ir no riu pa klaus ti, ar tie ta­ry bos na riai kuok te lė jo? Gal jie už siim tų dar bo vie tų kū ri mu ar ko kią nors ga my­bą or ga ni zuo tų, užuo t nau jų mo kes čių pri gal vo ję. Kas ten į tą ta ry bą pa kliū va? Duok va lią, tai dar ir me džius ap mo kes­tins. Vie toj kie mų mo kes čio siū lau ap­mo kes tin ti tuos ta ry bos na rius, ku rie per me tus nie ko ne nu vei kia.

An ta nas

Rinks pa ra šusMes, so di nin kai, api plė šia mi kas žings nį. Ko dėl rei kė jo per kel ti tą au­to bu sų sto te lę į ki tą vie tą, ar bent kas nors įsi vaiz duo ja, kaip mums, pen­si nin kams, sun ku da bar ją pa siek­ti? Mes rink si me pa ra šus, kad sto­te lę su grą žin tų į se ną ją vie tą – prie „Eg lės“ par duo tu vės.

Ra min ta

Sto te lė – tin ka mo je vie to jeNo riu pa reikš ti pa dė ką sa vi val dy bės Trans por to sky riaus va do vui Ri man­tui Moc kui, Au to bu sų par ko va do vei Je li za ve tai Dau gi nin kie nei ir bend ro­

vės „Klai pė dos ke lei vi nis trans por tas“ di rek to riui Gin ta rui Ne niš kiui už la bai ge rą marš ru tą nuo Smil te lės gat vės iki Di tu vos so dų bend ri jos. Tai la bai ge ras spren di mas. Au to bu sas ap va žiuo ja di­džiu lį ra tą ir su ren ka so di nin kus. Sup­ran tu, kad yra ne pa ten kin tų žmo nių, o man jis pa tin ka ir nuo šir džiai dė ko ju tiems, ku rie taip nu spren dė.

So di nin kas Jo nas

Vėl au to bu sų sto te lėKa da jie nu stos verk ti dėl per kel tos au to bu sų sto te lės, iš ku rios va žiuo­ja ma į Di tu vos so dus. Juk mes ei­da vo me pu sant ro ki lo met ro iki tos „Eg lės“ par duo tu vės ir ty lė jo me. O da bar sto te lei vie ta pa rink ta ypač tin ka ma. Au to bu sas ap va žiuo ja vi są ra jo ną, su ren ka vi sus se ny vus so di­nin kus. Te gul jie ren ka tuos pa ra šus dėl jos su grą ži ni mo į se ną ją vie tą, įdo mu tik, kas pa si ra šys?

Ak vi li na

Šu nų au gin to jai pik ti naPri ta riu pub li ka ci jo je „Ka da val džia įveiks ne tvar ką?“ („Klai pė da“, 2012 03 01) iš sa ky tai nuo mo nei. Kiek vie ną ry tą bė gio ju po Skulp tū rų par ką. Kol prie te ma, ne si ma to vi sų šu nų pa lik tų „gro žy bių“. Išau šus at si sklei džia bai­sus vaiz das. Puo li iš kar to pa si žiū rė ti, ar neį li pai kur. Keis čiau sia, kad Skulp­tū rų par ke yra įreng ta šu nų ve džio ji­mo aikš te lė su dė žu tė mis, kur ga li ma mes ti eksk re men tus, ta čiau ji vi sa da tuš čia. Kam reng ti aikš te les šu nims, jei jo mis vis tiek nie kas ne si nau do ja?

Vai da

Pa ren gė Mil da Ski riu tė

stasys Gudavičius

Bu vo to kia ki no ko me di­ja su Ji mu Car rey, ku­ri va di no si „Briu sas vi­sa ga lis“. Pa si nau do ki­

me šiuo pa va di ni mu ir jį per fra­zuo ki me Ru si jos pre zi den to rin­ki mų at ve jui – „Vla di mi ras Pu ti­nas vi sa ga lis“.Tik jo kia ko me di ja šiuo at ve ju nė ne kve pia. Toks me ta fo riš kas pa­va di ni mas tie siog kons ta tuo ja jau dau giau kaip 12 me tų eg zis­tuo jan tį fak tą, kad V.Pu ti nas yra vi sa ga lis sa vo ša ly je.

Pas ta rie ji Ru si jos pre zi den to rin­ki mai tai tik įro dė.Po li to lo gas Kęs tu tis Gir nius pa­brė žia, kad net ir bū da mas prem­je ru V.Pu ti nas fak tiš kai li ko pir­muo ju vals ty bės žmo gu mi, nors kai ku rios tei sės ir įga lio ji mai bu­vo per leis ti pre zi den tui Dmit ri jui Med ve de vui. Da bar V.Pu ti nui ne­rei kės da ry ti jo kių re ve ran sų. Ga­lios vėl jo ran ko se.Po šių rin ki mų nuo lat ke lia mas klau si mas, ar še še riems me tams (ga li ma spė ti, kad net vi siems dvy­li kai) pre zi den tu iš rink tas V.Pu ti­nas im sis ką nors keis ti sa vo ša ly­je? Juk jis vi sa ga lis. Va di na si, Ru si­jo je ga li da ry ti ką pa no rė jęs.Op ti mis tai neat me ta ga li my bės, kad bus im ta si re for mų. Gal kai ku rios jų ne tgi priar tins Ru si ją prie Va ka rų de mok ra ti nių stan­dar tų, o ne nu to lins nuo jų.Ta čiau kur kas daž niau skam ba po li to lo gų ir po li ti kos ap žval gi­nin kų nuo gąs ta vi mai, kad V.Pu­ti no per ga lė įtvir tins Ru si jo je so vie ti nius lai kus pri me nan čią stag na ci ją. Mask vos to nas ga li tap ti vis ag re sy ves nis. San ty kiai su Va ka rais, tad ir su Lie tu va, ga­li bū ti to liau ašt ri na mi.

To kiu at ve ju ne ver ta nė gal vo ti apie Ru si jos ir Lie tu vos san ty kių ge ri ni mą.An ti va ka rie tiš kas V.Pu ti no kal­bė ji mas ne bu vo tik rin ki mų šou, skir tas vi daus var to ji mui, tam tū lam Ru si jos žmo gui, sva jo jan­čiam apie sa vo ša lies di dy bę ir ga ly bę, ne tgi jei gu ji pa sie kia ma ap ri bo jant ki tų vals ty bių lais vę. Im pe ria lis ti nis V.Pu ti no to nas ge riau siai ati tin ka to kio pa pras­to žmo ge lio in te re sus. To dėl pa­pras ti ru sai ir bal suo ja už bu vu sį sau gu mie tį. Nors, kaip by lo ja se­nas ru siš kas prie žo dis, bu vu sių sau gu mie čių ne bū na.Ru si jos opo zi ci ja kons ta tuo ja: dau giau kaip 60 pro c. bal sų, su­rink tų per pre zi den to rin ki mus, pa ver čia V.Pu ti ną aukš čiau siuo­ju val dy to ju, įtvir ti na jo kaip „al fa pa ti no“ sta tu są.Ta čiau tuo pat me tu ne ty li ma ir apie ge ro kai pa ge du sį V.Pu ti no val džios le gi ti mu mą. „Nes var bu, kas bus ar ti miau sio je atei ty je, si­tua ci ja by lo ja apie rim tą ne sta bi lu­mą, ku rį iš pro vo ka vo ta pa ti „am­ži no ji, ne pa kei čia mo ji val džia“, – tvir ti na opo zi ci nis ru sų ap žval gi­nin kas Mi chai las Ar kad je vas.„V.Pu ti nas, ku ris pa ver tė ša lį į griež tai cent ra li zuo tą pi ra mi dę, at sa kin gas už ne sta bi lu mą ir to­ta lią sta bi lu mo si mu lia ci ją. Da­bar ša ly je yra ne ri mą ke lian ti si­tua ci ja. Ne pa si ten ki ni mas pri slo­pin tas, bet jis yra ir vis au ga. Ka da nors toks ne pa si ten ki ni mas ga­li pra si verž ti kaip pū lin ga vo tis. Ru si jo je jau ne kar tą bu vo taip – ne pa si ten ki ni mas au go, bet bu­vo dirb ti nai slo pi na mas, kol ga lų ga le pra trūk da vo re vo liu ci jo mis, per vers mais, „smu ta“ (ru siš kas žo dis, reiš kian tis „ne ri mas tin gą lai ko tar pį“ – S.G.)“, – pri du ria jis.Aki vaiz du, kad V.Pu ti nas pikt­nau džiau ja val džia, ne leis da­mas opo zi ci jai at si sto ti vi su ūgiu. O tai, kad opo zi ci ja tu ri tam tik ro po ten cia lo, pa ro dė iš es mės ne­blo gas vers li nin ko Mi chai lo Pro­cho ro vo pa si ro dy mas pre zi den­to rin ki muo se.No rint iš lai ky ti val džią, ne leis ti į ją opo zi ci jos, V.Pu ti nui, ma tyt, teks im tis tam tik rų veiks mų. Ko­kių? Tik riau siai įpras tos „varž tų už ver ži mo“ po li ti kos.Tai gi, apie po zi ty vias re for mas var gu ar ga li ma sva jo ti.„Al fa pa ti nas“ ne ga li leis ti, kad miš ke, ku ria me jis ka ra liau ja, at si­ras tų ko kių nors kon ku ren tų. Net­gi jei gu jie yra ne „al fa“, bet „be ta“, „ga ma“ ar „del ta“ ti po.

6

nuomonėsantradienis, kovo 6, 2012

Op ti mis tai neat me­ta ga li my bės, kad bus im ta si re for mų. Gal kai ku rios jų ne tgi priar tins Ru si ją prie Va ka rų de mok ra ti nių stan dar tų, o ne nu to­lins nuo jų.

7

lietuvakl.lt/naujienos/lietuva

„Šian dien la bai aiš kiai iden ti fi­ka vo me, kad tai dau giau ideo­lo ginė, ver ty binė dis ku si ja ir kad vie no dos nuo monės Vy­riau sybė je, ma tyt, ne ga li būti“, – žur na lis tams po Vy riau sybės pa si ta ri mo sakė so cia linės ap­sau gos ir dar bo mi nist ras Do­na tas Jan kaus kas. Pa sak jo, nu­spręsta pa reng ti tokį nu ta ri mo pro jektą, ku riuo ne būtų iš sa ko­ma vie na reikš miš ka po zi ci ja ir ku ris ne truk dytų Sei mui svars­ty ti jau pa teik tos Kons ti tu ci jos pa tai sos.

Sei mas gruod žio pa bai go je po pa tei ki mo pri tarė pa tai sos pro jek­tui, pa gal kurį Kons ti tu ci ja būtų pa pil do ma nuo sta ta, jog „šei ma su ku ria ma lais vu vy ro ir mo ters su ta ri mu su da rius san tuoką“. Į Seimą šis klau si mas pirmą kart svars ty ti turėtų grįžti pa va sa rio se si jo je.

Kon ser va to riaus D.Jan kaus­ko tei gi mu, jo va do vau ja mos mi­nis te ri jos pa reng ta Vy riau sybės po zi ci ja pri tar ti to kiai Kons ti tu­ci jos pa tai sai per pa si ta rimą su­laukė skep tiš kos li be ralų mi nistrų nuo monės.

„Su tar ta, kad iki Vy riau sybės po sėdžio pa ties nu ta ri mo re dak­ciją dar tiks li na me, kad ne būtų iš sa ko ma vie na reikš miš ka po zi ci­ja, jog Vy riau sybė pri ta ria su vie­no dais tei si niais ar gu men tais“, – kalbė jo D.Jan kaus kas.

Pats so cia linės ap sau gos ir dar­bo mi nist ras pri ta ria Kons ti tu ci­jos pa tai sai: „Aiš kes nis san tuo kos ir šei mos ry šio nu sta ty mas var gu ar ga li pa da ry ti ką nors blo ga.“

Ta čiau Li be ralų sąjūdžio va do­vas, su si sie ki mo mi nist ras Eli­gi jus Ma siu lis pro jektą va di na disk ri mi na ci niu. „Ma no me, kad tai yra disk ri mi na cinė nuo sta ta, vi siš kai ne ži nio je pa lie kan ti ki­to kias bend ro gy ve ni mo for mas. Kaip pa va din ti mamą, au gi nan čią du vai kus be tėvo?“ – pir ma dienį žur na lis tams sakė mi nist ras.

„Li be ralų mi nist rai iš sakė sa­vo kri tišką po žiūrį į tą ini cia tyvą, ku ri už re gist ruo ta Sei me“, – tei­gė jis.

Šeimą su san tuo ka su sie jan­čią pa taisą 98 par la men ta rai pa­teikė po to, kai Kons ti tu ci nis Teis­mas rugsėjį pa skelbė, jog 2008 m. priim tos Vals ty binės šei mos po li­ti kos kon cep ci jos nuo sta tos, šei­ma pri pažįs tan čios tik san tuo ko je gy ve nan čius žmo nes, prie šta rau ja Kons ti tu ci jai.

Nu ta ri me Kons ti tu ci nis Teis­mas pa brėžė, kad san tuo kos ins­ti tu tas yra „is to riš kai su si klostęs šei mos mo de lis, nea be jo ti nai tu­rin tis išs kir tinę vertę vi suo menės gy ve ni me, už tik ri nan tis tau tos ir vals tybės gy vy bin gumą bei is to­rinį iš li kimą“. Ta čiau taip pat teis­mas pa skelbė, kad šei ma ga li būti su kur ta ne tik san tuo kos pa grin du, o san ty kių iš raiš kos for ma kons ti­tu ci nei šei mos sam pra tai es minės reikšmės ne tu ri.

Šiuo me tu Kons ti tu ci jos 38 straips nis sa ko, kad šei ma yra vi­suo menės ir vals tybės pa grin das, vals tybė sau go ir glo bo ja šeimą, mo ti nystę, tėvystę ir vai kystę, o san tuo ka su da ro ma lais vu vy ro ir mo ters su ta ri mu.

BNS inf.

Eu ro par la men ta ras Vy tau tas Lands ber gis (nuo tr.) sa ko, kad Ru­si jos pre zi den to rin ki mai te bu vo pro cedū ra, ku rios re zul ta tus bu vo ga li ma ne sun kiai at spėti iš anks to.

Anot jo, kaip ir pra ėju sių metų pa­bai go je vykę Dūmos rin ki mai, taip ir da bar ti niai pre zi den to rin ki mai te bu vo „pro cedū ros“, kai re zul ta­tai bu vo nu spėja mi iš anks to, ir vy­ko ne pa si rin ki mas, o at ran ka.

„Pir miau sia, ką pa rodė Dūmos rin ki mai ir da bar tinės pro cedū­ros už bai gi mas, kad yra lai ko ma­si se nos so vie tinės me to di kos ne­da ry ti rin kimų, o da ry ti at ranką. O pa skui įvyk dy ti tam tikrą pro cedūrą. Kaip so vietų lai kais būda vo, žmonėms leis da vo atei­ti ir įmes ti biu le tenį, ir da bar iš es­mės yra taip pat. Nors ga li ma įmes ti įvai rių biu le te nių, bet iš tiesų ne už tik rus kon ku ren tus“, – BNS kalbė­jo V.Lans ber gis.

Anot eu ro par la men ta ro, Ru si jos pre zi den to rin kimų kam pa ni ja bu­vo per smelk ta ka rin ga, mi li ta ris ti­

ne re to ri ka. Ar ši re to ri ka tu ri rim­tesnį pa grindą, ga li kel ti grėsmių, ar at si spindės ir to lesnė je V.Pu­ti no po li ti ko je, ga li paaiškė ti ste­bint pir muo sius Ru si jos pre zi den­to žings nius.

„Tai paaiškės la bai grei tai, tai lie­čia ne tik mus, tai lie čia tie siog pa­saulį, Eu ropą pir miau sia. Iš tik­ rųjų bu vo kal ba ma la bai ka rin gai ir tai per si davė da liai iš ti kimų bal suo­tojų, jie ir gi kal ba apie pa si ry žimą su si kau ti su prie šais, o prie šai yra vi­sa ap lin ka, ir dar esan tys vi du je. Ir su

prie šais bus kau na ma si iki mir ties ir jie bus vi si nu galė ti. Tai yra ir V.Pu­ti no, ir jo rėmėjų re to ri ka. Jei nie kas ne si keis pa sau ly je ir Ru si jo je, tai jis ga li būti pre zi den tu iki gy vos gal vos, tai čia jau jo kio skir tu mo.

Klau si mas da bar ne tai, ką da­rys V.Pu ti nas, o kas da ry sis ap link. Pa gal tai, kas bu vo kal ba ma pa­sku tinė je pro cedū ros sta di jo je, tai opo nen tai būtų galėję pa sa ky ti la­bai pa pras tai: V.Pu ti nas – tai ka­ras. Ei da mi bal suot, žmonės, ži no­ki te, už ką bal suo jat. Ar taip ir įvyks – pa ma ty si me.

Ga li būti vi di nis ka ras prie š sa­vo liaudį, prie š tą dalį, ku ri no­ri per mai nos, ga li būti ne pa si­ten ki ni mo nu krei pi mas se nais me to dais į išorę. Galų ga le yra su si ju sių da lykų – kokį žings­nį da bar žengs Ru si ja ir ko kia bus V.Pu ti no vi zi tinė kor telė lei­ d žiant to liau skers ti Si ri jos ci vi lius gy ven to jus ar ne. Ga li būti, kad tai bus pir mo ji vi zi tinė kor telė“, – svarstė V.Lands ber gis.

BNS inf.

Val dys iki gy vos gal vos?

Su ta ri mo dar ne ran da

Gin čai: �� Vy�riau�sybės�na�riai�nie�kaip�neiš�siaiš�ki�na,�kaip� įsta�ty�miš�kai�turėtų�būti�api�brėžta�šei�ma.� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Vy riau sybės na riai ne tu ri bend ros nuo­monės dėl siū ly mo keis ti Kons ti tu ciją, šeimą su sie jant su san tuo ka, – kon ser­va to rių re mia mas pro jek tas pir ma dienį per pa si ta rimą ne su laukė li be ralų pa ra­mos.

Aiš kes nis san tuo kos ir šei mos ry šio nu sta­ty mas var gu ar ga li pa­da ry ti ką nors blo ga.

Do na tas Jan kaus kas:

AntrADIEnIS, kovo 6, 2012

8

aktualijosantradienis, kovo 6, 2012

Daž­ną­die­ną­mies­to­kri­mi­na­li­nių­įvy­kių­su­ves­ti­nė­je­mi­ni­ma­32­m.­Ro­ma­no­V.­pa­var­dė.­Šis­vy­ras­lin­kęs­va­gi­liau­ti­iš­par­duo­tu­vių.­Sek­ma­die­nį­per­piet­Tai­kos­pr.­esan­čia­me­pre­ky­bos­cent­re­jis­bu­vo­vėl­su­lai­ky­tas,­nes­ban­dė­pa­grob­ti­140­li­tų­kai­nuo­jan­čių­pre­kių.­Va­gis­už­da­ry­tas­į­areš­ti­nę.

Į par duo tu vę – kaip Į dar bą

Už­va­kar­Ši­lu­tė­je­nuo­po­li­ci­jos­pa­tru­lių­spru­ko­ma­ši­na,­ku­ria­ga­ben­ta­rū­ka­lų­kont­ra­ban­da.­Po­li­ci­jos­pa­tru­liai­stab­dė­au­to­mo­bi­lį­„Re­nault“,­bet­vai­ruo­to­jas­pa­di­di­no­grei­tį,­o­ne­tru­kus­pa­li­ko­ma­ši­ną­gat­vė­je­ir­pa­bė­go.­Ma­ši­no­je­bu­vo­12­tūkst.­pa­ke­lių­ru­siš­kų­ci­ga­re­čių.­Kas­vai­ra­vo,­te­be­siaiš­ki­na­ma.

Sa­vait­ga­lį­į­areš­ti­nę­už­da­ry­tas­35­m.­kre­tin­giš­kis.­Sek­ma­die­nį­po­vi­dur­die­nio­gir­tas­vy­ras­mu­šė­sa­vo­su­tuok­ti­nę­ir­ban­dė­ją­smaug­ti.­26­m.­mo­te­ris­pa­te­ko­į­li­go­ni­nę.­Jai­su­muš­ta­krū­ti­nė­ir­gal­va,­pra­kirs­ta­lū­pa.­Pra­dė­tas­iki­teis­mi­nis­ty­ri­mas­dėl­smur­to­ar­ti­mo­je­ap­lin­ko­je.­Kal­ti­nin­ko­lau­kia­teis­mas.

ve žė kont ra ban dą

Smur taS na muo Se

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Pa siš vais ty mas pei liu prieš ar ti­muo sius, įsta ty mo va di na mas pa­si kė si ni mu nu žu dy ti ar ba sun kus kū no su ža lo ji mas, ne vi sa da bai­gia si įka li ni mu. Ne re tai pa čios au­kos pra šo kal ti nin ko ne baus ti.

Taip at si ti ko ir Klai pė dos apy gar­dos teis me nag ri nė jant pa gė giš kių su tuok ti nių Lu ko šių by lą. Šį kar tą į kal ti na mų jų suo lą sė do 59 me tų Al do na Lu ko šie nė. Nu ken tė ju sy sis – jos su tuok ti nis Čes lo vas.

Per nai ge gu žę gir tas vy ras kaž ko tran kė kumš čiu į sta lą ir jau bu vo už si mo jęs smog ti žmo nai. Mo te­ris spė jo pa grieb ti pei lį ir jį at kiš­ti. Vy ras su svir du lia vo ir už griu vo ant ašt rios ge lež tės. Bent jau taip vė liau pa sa ko jo A.Lu ko šie nė.

Mo te ris iš kvie tė grei to sios me­di kus, gel bė ti su žeis to vy ro gy vy bę pa dė jo ir kai my nys tė je gy ve nan­ti gy dy to ja. Č.Lu ko šius li ko gy vas, nors pei lis per rė žė jam plau tį.

Vy ras su pra to, kad ir pa ts yra kal tas dėl įvy kio, to dėl pra džio je ti ki no, jog jį su ža lo jo ne pa žįs ta mi as me nys. O vė liau, kai išaiš kė jo vi­sa tie sa, at lei do žmo nai skriau dą ir pra šė pa rei gū nų jos ne baus ti.

Mo te ris yra neį ga li, vaikš to su ra­men tu, iš lai ko in sul to iš tik tą sa vo

bro lį, be to, ji at ly gi no su tuok ti nio gy dy mui išeik vo tus li go nių ka sų pi ni gus. Teis mas at si žvel gė į vi sas ap lin ky bes ir sky rė A.Lu ko šie nei 2 me tų lais vės ap ri bo ji mo baus mę.

Tą pa čią die ną Klai pė dos apy­gar dos teis mas pa skel bė spren di mą ki to je by lo je, kur pei liu prieš sū nė­ną švais tė si pu sam žis dė dė.

Nuo pat 2006 me tų bu vo neaiš­ku, ar sū nė ną pei liu į nu ga rą ir kak­lą su ža lo jęs vy ras su vo kė, ką da rė. Tik po ke lių psi chiat rų eks per ti zių paaiš kė jo, kad vy ras taip pa siel gė apim tas per se kio ji mo ma ni jos.

Ta me pa čia me na me gy ve nan ti šio vy ro se suo jau se niau pa ste bė jo, jog bro lis keis tai el gia si. Kar tą jis bu vo už si mi nęs, kad ka da nors nu žu dys de vy nis žmo nes. Vy ras bu vo ap nik tas min ties, jog kaž kas gvie šia si jo tur­tų. Bai min da ma sis įsi bro vė lių jis prie sa vo bu to du rų sta ty da vo skar di nes, kad iš girs tų, kaip atei na sve ti mi.

Prieš še še rius me tus pas šio vy­ro se se rį at va žia vęs sū nus no rė jo pa tvar ky ti ant sto go įreng tą te le­vi zo riaus an te ną. Gi mi nai tis jį no­riai įsi lei do į sa vo bu tą, bet ne tru­kus smo gė pei liu į nu ga rą ir rė žė juo per kak lą. Lai mė, sū nė nas spė jo pa spruk ti nuo įsiu tu sio dė dės.

Psi chiat rai nu sta tė, kad kal ti nin kas jau se niai ser ga psi chi kos li ga ir sa vo veiks mų ne ga li kont ro liuo ti. Teis mas pa siun tė jį pri vers ti nai gy dy ti.

Au ka pa pra šė ne baus ti

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

At li kus vi daus ty ri mą, iš pa rei gų at leis tas Klai pė dos vals ty bi nio jū­rų uos to di rek ci jos uos to ap sau gos va do vas Al vy das Jo cys.

Uos to di rek ci jos va do vas Eu ge­ni jus Gent vi las tei gė, kad pa grin­dą dar buo to jui at leis ti su da rė 4­5 Dar bo ko dek so pa žei di mai ir pa rei­gy bi nių nuo sta tų ne vyk dy mas.

„Į įvai rius uos to sau gos pa žei­di mus kro vos ter mi na luo se žiū rė­ta pro pirš tus. 2010 ir 2011 me tais „Klai pė dos hid ro tech ni kos“ nuo­mo ja mo je te ri to ri jo je už fik suo ti aš tuo ni ISPS ko dek so pa žei di mai. Uos to sau gos va do vas man apie tai ne pra ne šė. Su si sie ki mo mi nis te ri ja ne tgi bu vo de zin for muo ta“, – ti ki­no E.Gent vi las.

Kro vą uos te ga li ma vyk dy ti tik tu rint Lie tu vos sau gios lai vy bos ad mi nist ra ci jos iš duo tą kro vos li­cen ci ją. To kią li cen ci ją bu vo ga vu­si „Klai pė dos hid ro tech ni ka“, bet

Įta ri mas: ­� aiš­ki­na­ma­si,­ar­„Klai­pė­dos­hid­ro­tech­ni­kos“­te­ri­to­ri­jo­je­me­die­na­bu­vo­krau­na­ma­dek­la­ra­vus­vi­sas­pa­ja­mas­už­šią­pa­slau­gą.­ ­ Vid­man­to­Ma­tu­čio­nuo­tr.

Uos te – įtar ti na kro vaUos tą su dre bi no nau jas skan da las – Eko no mi nės po li­ci jos pa rei gū nai ti­ria, ar vy ko ne le ga li me die nos kro va.

jos ne tu rė jo jū rų kro vi nių bend ro­vė „Ka bo ta žas“, ku ri, kaip ma no­ma, vyk dė kro vą.

Uos to di rek ci ja iš siaiš ki no, kad už uos te ne va vyk dy tą kro vą „Klai­pė dos hid ro tech ni ka“ per mė ne sį gau da vo 120, 186 ir 250 li tų. Vie nos to nos kro va įver tin ta 26 cen tais.

„Vi si su pran ta me, kad per mė­ne sį me die na pa krau na ma ma žiau­siai į vie ną lai vą. Tai ma žiau siai 2­2,5 tūkst. to nų. To dėl pa slau ga kai nuo ja ne vie ną „vy dū ną“. Ki­lo įta ri mų, kad vie ni ro do, jog pa­

ja mų ne gau na, o ki ti krau na ir ne­ro do pa ja mų iš kro vos“, – aiš ki no E.Gent vi las.

Šiuo me tu pa gal Bau džia mo jo ko dek so 202 str. (ver ti ma sis ne­le ga lia veik la) at lie ka mas iki teis­mi nis ty ri mas. Jį vyk do Klai pė dos vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria to Eko no mi nių nu si kal ti mų tar ny ba.

Su si sie ki mo mi nis te ri ja jau pa­nai ki no ISPS ko dek so ga lio ji mą „Klai pė dos hid ro tech ni kos“ nuo­mo ja mo je te ri to ri jo je. Prie 118 kran­ti nės ne be ga li ma vyk dy ti kro vos.

Kai vy ko aiš ki ni ma sis, „Klai pė­dos hid ro tech ni ka“ krei pė si į Su­si sie ki mo mi nis te ri ją – ti ki no, kad

ISPS ko dek so trū ku mai iš tai sy ti.„Pa tik ri no me pa kar to ti nai ir nu­

sta tė me, kad trū ku mai nė ra pa ša­lin ti. Ne bi jau sa ky ti, jog „Klai­pė dos hid ro tech ni ka“ yra ga li mų pa žei di mų „sky lė“ uos te“, – ti ki­no E.Gent vi las.

Bu vo at ve jis, kai nak tį į „Klai­pė dos hid ro tech ni kos“ te ri to ri­ją įva žia vo po li ci jos au to mo bi lis. Pra dė jus aiš kin tis, ko dėl jo nie­kas ne stab dė prie var tų, paaiš kė­jo, kad bu dė jo bend ro vės te kin­to jas. Jam ne bu vo iš duo tas ISPS ko dek so kva li fi ka ci nius rei ka la vi­mus ati tin kan tis do ku men tas, ap­sau ga ne su de rin ta su po li ci jos ko­mi sa ria tu ir Vals ty bės sau gu mo de par ta men tu.

Po to kių įvy kių Uos to di rek ci­ja nu spren dė pa ti pe rim ti sau go ti „Klai pė dos hid ro tech ni kos“ nuo­mo ja mą te ri to ri ją.

Ši bend ro vė ne mo ka Uos to di­rek ci jai nuo mos mo kes čio. Uos to di rek ci jos iš „Klai pė dos hid ro tech­ni kos“ pri si teis tos sko los su da ro 9,4 mln. li tų.

Įmo nės va do vas Pran ciš kus Jur­gu tis pa nei gė, jog kro vą vyk dė „Ka bo ta žas“ – bend ro vė tik ieš ko­ju si klien tų. Me die ną kro vė „Klai­pė dos hid ro tech ni ka“ – ji ne ga lė­ju si per nuo mo ti te ri to ri jos.

P.Jur gu tis ste bė jo si, iš kur E.Gent vi las iš trau kęs, kad to na me­die nos krau ta už 26 cen tus. To kiais įkai niais uos te nie kas ne dirb tų.

„Aš ne sup ran tu tų Uos to di rek­ci jos ir po li ci jos „žai di mų“, kai spe cia liai va žiuo ja tre čią va lan dą nak ties į te ri to ri ją ir kaž ko ieš ko“, – ste bė jo si P.Jur gu tis.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Sa vait ga lį Klai pė do je ir gre ta mies­to esan čia me Pur ma lių kai me ki lo gais rai, ku riuo se žu vo du vy rai.

Nak tį iš sek ma die nio į pir ma die nį su lieps no jo Gė lių gat vė je esan tys san dė liu kai. Kai at sku bė jo ug nia­ge siai, at vi ra lieps na de gė mū ri nių san dė liu kų sto gas, deng tas ši fe riu.Prie šių mū ri nių sta ti nių bu vo pri­sta ty ta dau gy bė me di nių prie sta­tė lių. Po ke lių va lan dų in ten sy vaus

Tar ny ba: ­� ne­vi­sa­da­gais­ro­lik­vi­da­vi­mas­ug­nia­ge­siams­reiš­kia­lai­min­gą­pa­bai­gą,­kar­tais­už­ge­sin­tuo­se­pa­sta­tuo­se­jie­ran­da­žu­vu­sių­jų­kū­nus.

Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Nu si ne šė dvi gy vy besge si ni mo, kai lieps na jau bu vo nu­ga lė ta, me di kai vie na me san dė liu­ke ap ti ko gais re žu vu sį žmo gų. Jo as me ny bė kol kas ne nus ta ty ta.

Sek ma die nį pa ry čiais Pur ma­liuo se esan čia me ūki nia me pa­sta te, ku rio pa lė pė je bu vo įreng tas kam ba rys, ras tas ne gy vas ten gy­ve nęs vy ras.

Tik riau siai jis už du so dū muo­se. Kai žmo nės ap ti ko ne gy vą vy rą, gais ras bu vo už ge sęs sa vai me. Ap­de gė du fo te liai, su ski lo stog lan gių stik lai, ap si ly dė kom piu te ris ir te le­vi zo rius. Gais ro prie žas tis ti ria ma.

Po to kių įvy kių Uos to di rek ci ja nu spren dė pa ti pe rim ti sau go­ti „Klai pė dos hid ro­tech ni kos“ nuo mo ja­mą te ri to ri ją.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Tai tik trečiasis nugalėtojo titulas per miesto sporto istoriją. 1987-aisiais šalies pirmenybes laimė-jo A.Udros mama ir trenerė Indra Drevinskaitė-Udrienė, 1990-ai-siais auksą iškovojo čempiono dė-dė Giedrius Orla.

Klaipėdietis laikinojoje sostinėje surengė įspūdingą žygį. Aštuntfi-nalyje ir ketvirtfinalyje A.Udra var-žovus – vilnietį Gintautą Juchtą ir kaunietį Igną Navicką įveikė „sau-su“ rezultatu 4:0.

Pusfinalyje kaunietis Denisas Stankevičius nugalėtas taip pat ne-sunkiai 4:1.

Lemiamoje kovoje uostamies-čio žaidėjas Algirdą Skirgailą iš

Vilniaus irgi nurungė be didesnio vargo 4:1.

Bronzos medaliai atiteko Denisui Stankevičiui iš Kauno ir Tomui Mi-kučiui iš Laukuvos (Šilalės r.).

A.Udra tikėjosi, kad finale jam teks susitikti su pastaruoju žaidė-ju, tačiau T.Mikučiui pusfinalyje koją pakišo A.Skirgaila.

„Pagaliau Alfredas tapo čempi-onu, – džiaugėsi čempiono ma-ma. – Prieš dvejus metus, kai tapo

vicečempionu, jam iki aukso me-dalio pritrūko vos vieno taiklaus smūgio.“

Pirmenybėse žaidęs čempiono vyresnysis brolis Manfredas po-grupyje įveikė vilkaviškietį Ed-garą Simonaitį, vilnietį Audrių Kačerauską, tačiau pralaimėjo T.Mikučiui.

Dėl 9-16 vietų klaipėdietis ne-žaidė, nes išskubėjo į klubo varžy-bas Vokietijoje.

I.Udrienė išdavė pergalės pa-slaptį.

„Alfredas daug laiko praleidžia Vokietijoje. Treniruojasi tris kar-tus per dieną, – pasakojo ji. – Ar-timiausiu laiku žaidėjo laukia labai įtemptas metas. Kovo 25 – balan-džio 1 dienomis Liebhere vyks pa-saulio komandų čempionatas, ba-landžio 11-15 d. vasaros olimpinių žaidynių Europos kvalifikacinis turnyras.“

Aukso medalis – po 22 metųKaune vykusiame 82-ajame Lietuvos stalo teniso čempi-onate triumfavo jaunasis Alfredas Udra. 18-metis klai-pėdietis vyrų auksą į uostamiestį parve-žė po 22 metų.

Čempionai: �� ilgai� laukta�A.Udros�pergale�džiaugėsi�anksčiau�šalies�pirmenybių�nugalėtojais�buvę�mama�I.Udrienė�ir�dėdė�G.Orla.

Už ložę paklojo 1,6 mln. dolerių

Nacionalinės�ledo�ritulio�lygos�čempionate�Kretingos�„Grifai“�8:4�nugalėjo�Klaipėdos�„Kirus“.�Dvikovos�favoritais�buvo�laiko-mi�klaipėdiečiai,�tačiau�Kretin-gos�klubas�galvojo�kitaip.�Vienu�metu�„Grifai“�pirmavo�net�7:2,�tuomet�sukrutę�uostamiesčio�vyrai�sumažino�skirtumą��iki�4:7.

„Grifai“ įkirto „kirams“

Jaunuolis�iš�Šiaurės�Airijos�Rory�Mcilroy‘us�įsiveržė�į�pasaulio�golfo�žaidėjų�reitingo�rikiuotės�viršūnę.�Airis�tapo�vienu�jauniausių�šios�sporto�šakos�žaidėjų,�pakilusiu�taip�aukštai.�Tik�1997�metais�amerikiečiui�Tigeriui�Woodsui�pavyko�būti�pirmam,�sulaukus�vos�21�metų.

viršūnėje – 22 metų žaidėjas

Rusų�milijardierius�Romanas�Abramovičius�nepagailėjo�1,6�mln.�dolerių�už�bilietą�į�Euro-pos�futbolo�čempionato�rung-tynes�tarp�Lenkijos�ir�Rusijos�rinktinių.�Tiesa,�turtuolis�už�šią�sumą�Varšuvos�nacionalinia-me�stadione�turės�geresnes�sąlygas�–�varžybas�stebės�prezidentinėje�ložėje.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Klaipėdos universiteto badminto-nininkai pirmą kartą tapo Lietuvos studentų pirmenybių nugalėtojais.

Lyderių bei nacionalinės rinktinės žaidėjų Edgaro Slušnio ir Gerdos Voitechovskajos vedama KU ekipa pelnė 64 taškus ir vos trimis aplen-kė Kauno technologijos universitetą (KTU). Trečią vietą užėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LS-MU) studentai – 51 taškas.

Anot KU sporto klubo pirminin-kės Genovaitės Avižonienės, lyde-riai pateisino viltis.

G.Voitechovskaja ketvirtfinalyje nugalėjo Moniką Kalinauskaitę (KTU) 21:3, 21:7, pusfinalyje Justiną Dimšai-tę (LSMU) 21:10 ir 21:6. Kiek daugiau

teko paprakaituoti finale. Indrė Sta-revičiūtė (KTU) buvo palaužta nedi-deliais skirtumais – 21:19 ir 21:16.

E.Slušnys irgi iki finalo nukelia-vo pasišokinėdamas. Thushyant-hanas Kulasabanathanas (LSMU) nugalėtas 21:5, 21:5, Linas Zavads-kis (Mykolo Romerio universitetas) – 21:13, 21:9, Tomas Vaškevičius (KTU) – 21:18, 21:15. O finalinis mūšis su Filipu Perlovu iš LSMU būtų papuošęs net Lietuvos čem-pionatą. Atkaklią kovą KU studen-tas laimėjo tik 24:22, 22:20.

Ne mažiau svarbūs kovoje dėl komandinės taurės buvo kitų klai-pėdiečių taškai. Penktą vietą už-ėmusi Emilija Mažeikaitė mūsų miesto universitetui pelnė 12 taškų. Dar aštuonis taškus pridėjo vaikinų grupėje devintą vietą užėmęs Dau-mantas Vitkauskas.

Klaipėdos studentai – pirmąkart čempionai

Pajėgiausieji: �� daugiausia� taškų�pelnę�universiteto�žaidėjai�E.Slušnys� ir�G.Voitechovskaja� iškovojo� istori-nę�pergalę.

Posūkis. „Atlanto“ klubo savininkas Vacys Lekevičius pranešė, kad nutrū-ko derybos su uostamiesčio futbolo komandą gelbėti panorusios iniciaty-vinės grupės lyderiu – verslininku iš Marijampolės Žydrūnu Buzu. „Radau klubui padėti norinčių klaipėdiečių, – tvirtino V.Lekevičius. – Su žaidėjais su-darytos sutartys. Beveik visi, kurie tre-niravosi, liko komandoje. Artimiausio-mis dienomis pristatysiu žmones, ku-riems patikėsiu ekipą.“

Palangoje. Prasidėjo tarptautinis fut-bolo turnyras ,,Palangos Juzė 2012“, kuriame rungtyniaus šešios koman-dos iš Lietuvos ir Latvijos. A grupė-je kovos Lietuvos jaunių (U-18) rink-tinė, „Šilutė” ir Liepojos IFCLM (Latvi-ja), B – „Palanga”, Plungės „Babrungas” ir Liepojos „Liepajas Metalurgs-2” (Lat-vija). Į pusfinalį pateks po dvi geriau-sias. „Pirmasis „Palangos Juzės“ tur-nyras buvo surengtas 1962 metais, – sakė Romaldas Kazlauskas, varžybų organizatorius, Palangos sporto mo-kyklos direktorius. – Jubiliejinį turny-rą dėl sunkmečio pradėjome be pom-pastikos, tyliai.“ Pirmosios turnyrą pra-dėjo Lietuvos jaunių ir „Šilutės“ koman-dos. Susitikimą 2:0 laimėjo jaunieji fut-bolininkai. 1-ojoje lygoje žaisianti „Pa-langa“ nepasigailėjo 2-ojoje kovosian-čio „Babrungo“ – 4:0. Šiandien žiemos stadione (Vytauto g. 21) žais: Lietuva U-18 – IFCLM (13 val.); „Liepajas Meta-lurgs 2“ – „Babrungas“ (16 val.), rytoj: „Liepajas Metalurgs 2“ – „Palanga“ (13 val.), IFCLM – „Šilutė“ (16 val.). Ketvir-tadienį 16 val. dėl 5-osios vietos rung-tyniaus grupėse trečiąsias vietas užė-musios ekipos. Pusfinaliai vyks penk-tadienį – 13 ir 16 val. Lemiamos kovos – šeštadienį. Rungtynės dėl 3-iosios vie-tos – 12 val., finalas – 14 val.

9

sportasantradienis, kovo 6, 2012

Sporto telegrafas

10

ekonomikakl.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,84 4,66 2,34

„apoil“ 4,80 4,64 2,33

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 107,28 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 124,27 dol. už 1 brl.

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Kas de šim tas – be dar bisPer krizę la biau siai išau go jau ni­mo ne dar bas, o per nai jis traukė­si lėčiau nei bend ras ne dar bo ly gis ir nuo 35,1 pro c. su mažė jo vos iki 32,9 pro c.

Vis dėlto ban ko „Swed bank“ vy­res nio ji eko no mistė Vai va Šeč kutė pa brėžė, kad jau ni mo ne dar bas, pa ly gin ti su bend ru ne dar bu, nėra gąsdi nan tis, o kal bos apie kas tre­čią dar bo bir žos du ris vars tantį jau­nuolį yra per dėtos: „Nors jau ni mo ne dar bo ly gis yra di de lis, vie nas did žiau sių Eu ro po je, be dar bių jau­nuo lių da lis nėra di delė, pa ly gin ti su bend ru be dar bių skai čiu mi.“

„Swed bank“ sta tis ti ka ro do, kad iš 450 tūkst. ša lies jau nuo lių 315 tūkst. jų ap skri tai ne da ly vau ja dar­bo rin ko je dėl mokslų. Maž daug du treč da liai – 103 tūkst. – jau nuo lių dir ba, o 32 tūkst. jau nuo lių yra be­dar biai. Tai reiš kia, kad dar bo ne­ran da tik šiek tiek dau giau nei 7 pro c. visų 15–24 metų gy ven tojų.

Iš si la vi ni mas ne pa de daKaip vieną pa grin di nių jau ni mo ne dar bo prie žas čių V.Šeč kutė įvar­di jo sta tybų ir ap dir ba mo sios pra­monės sek to rių nuo smukį. Esą per krizę jie nu kentė jo la biau siai, todėl su mažė jo ne kva li fi kuo tos dar bo jė­gos po rei kis.

Tai skaud žiai at si liepė jau ni­mui, nes, kaip ro do „Swed bank“ duo me nys, apie 19 tūkst. be dar­bių jau nuo lių ne tu ri pro fe si nio iš­si la vi ni mo.

Eko no mistė taip pat at kreipė dėmesį, kad di delė da lis – maž­daug 13 tūkst. – dar bo ne ran dan­čių jau nuo lių iš si la vi nimą tu ri. Jos

ma ny mu, tai ver čia at kreip ti dė­mesį į švie ti mo sis temą, ku ri šiuo me tu yra ne pa kan ka mai orien­tuo ta į dar bo rin kos po rei kius. Anot V.Šeč kutės, pro ble ma būtų išspręs ta, jei spe cia listų pa ren­gi mas švie ti mo įstai go se ati tiktų pa klausą, o pro fe si nis pa si ren gi­mas būtų tvir tes nis.

„Ma žiau ga li reikš ti dau giau – svar bu pa ruoš ti kon ku ren cin gus, pa klau sias spe cia ly bes tu rin čius dar buo to jus“, – sakė ji. Anot eko­no mistės, šiuo me tu ša ly je esa ma per daug so cia li nius moks lus bai­gu sių stu dentų, ku riems dėl rin­kos ypa tumų ten ka dirb ti ne pa­gal spe cia lybę.

Kaip sakė „Swed bank“ vy riau­sia sis eko no mis tas Ne ri jus Ma­čiu lis, ne pro por cin gai di de lis so­cia li nių ir hu ma ni ta ri nių mokslų spe cia listų skai čius, pa ly gin ti su tech no lo gi nių ir tai komųjų moks­lų, eko no mi kai at si lie pia nei gia­mai. Jo tei gi mu, dėl to kių ten­den cijų ša ly je nėra ga lin čių kur ti ino va ci jas, todėl ten ka jas im por­tuo ti iš už sie nio.

Prak ti kan tai nau dos ne duo daV.Šeč kutė bu vo įsi ti ki nu si, kad tvir­tes nis pra kti nis pa si ruo ši mas būtų

įma no mas tuo at ve ju, jei pro fe sinė pra kti ka ne būtų tik for ma lu mas, kaip yra šiuo me tu. Tei gia mos pa­tir ties, anot jos, ga li ma žval gy tis už­sie ny je, kur pra kti ka su vo kia ma kaip svar bi spe cia listų pa ruo ši mo da lis.

„Pa vyzd žiui, Vo kie ti jo je būna pra ktikų, ku rios trun ka net ke le­rius me tus, jas fi nan suo ja vers­las ir vy riau sybė. Darb da vys įdar­bi na stu dentą ir sa vo lėšo mis bei su vals tybės pa ra ma pa ruo šia sau dar buo toją“, – pa sa ko jo ji.

N.Ma čiu lio tei gi mu, šiuo me­tu ša ly je pra kti kos yra la bai kon­cent ruo tos, todėl stu den tai per jas daž nai nė ne ban do siek ti ži nių, o darb da viai priim ti pra kti kantą į sa­vo įmonę ne suin te re suo ti.

Vis dėlto įdar bi ni mo bend rovės „Ad van tus“ di rek to rius Arū nas Mie že lis pa ti ki no, kad jų ap lin ko­je esa ma ne ma žai įmo nių, pra kti­kan tus ver ti nan čių kaip po ten cia­lius dar buo to jus.

„Aiš ku, šie darb da viai pa pras­tai ap skai čiuo ja, ar in ves ti ci jos į pra kti kantą yra ver tin gos. Tai daž niau siai būna to kios įmonės, ku rių spe ci fi ka ne rei ka lau ja pra­kti kantų ypač daug mo ky ti“, – sakė pa šne ko vas.

Dai ro si pa tir tiesĮdar bi ni mo agentū ros „Min­ta“ pa grin dinė ak ci ninkė Sta­sė Bukš nienė sakė, kad dėl sun­kaus eko no mi kos eta po ir di delės kon ku ren ci jos rin ko je įmonės nea­be jo ti nai ieš ko dar buo tojų, tu rin­čių pa tir ties ir ry šių. Todėl ak ty­viai juos med žio ja ar net per per ka iš kitų įmo nių.

S.Bukš nienė sa ko pa stebė ju si, kad dar bo pa tir tis da liai darb da­vių nėra prio ri te tas. „Jei gu darb­da viui rei kia, pa vyzd žiui, anglų

ir rusų kalbų ži nių, gerų va dy bi­nin ko bruožų, įgim to mokė ji mo bend rau ti, o ne konk re čių įgūdžių, tuo met darb da viui ne rei kia spe­cia lis to. Jei gu žmo gus in te lek tua­lus, ge ba ana li zuo ti ir reikš ti sa vo min tis, tuo met darb da viai jį no riai įdar bi na“, – sakė ji.

A.Mie že lis pa brėžė, kad jau no, dar bo pa tir ties ne tu rin čio žmo­gaus var gus ga li išspręs ti lai ki no jo įdar bi ni mo įmonės, ku rios už sa ko­vui sa va ran kiš kai at ren ka tin ka mus dar buo to jus ir su da ro ke lių dienų ar net ke le rių metų su tar tis. Taip jau ni mas nuo pa pras čiau sių už­duo čių, pa vyzd žiui, skra ju čių da li­ji mo ar pa gal bi nių funk cijų pre ky­bos cent ruo se, po tru putį pe rei na prie su dėtin ges nių darbų.

Į pa tirtį in ves tuo ja ne no riai

Vie nu dar bo rin­kos skau du lių ir to­liau iš lie ka jau ni­mo ne dar bas, ku­ris sunk me čiu didė­jo la biau siai. Net iš­si la vinę jau nuo liai darb da vių ne do­mi na, nes šie linkę med žio ti jau tu rin­čius pa tir ties.

Po žiū ris: �� darb�da�viai�pra�kti�kantų�dar�ne�ma�to�kaip�po�ten�cia�lių�sa�vo�įmonės�dar�buo�tojų.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Tai, kad da lis iš si la­vi nimą tu rin čių jau­nuo lių ne ga li su si­ras ti dar bo, ro do, jog švie ti mo sis te mo je yra bėdų.

Vai va Šeč kutė:

Nedarbas

Bend ras ir jau ni mo ne dar bas (proc.)

2010 m. 2011 m.

Bend ras ne dar bas

17,8 15,4

Jau ni mo nedarbas* 35,1 32,9

* 15–24 metų žmo nių.Šal ti nis: Sta tis ti kos de par ta men tas

Il ga lai kis jau ni mo ne dar bas*Me tai Be dar bių skai čius (tūkst.)2010 9,52011 202012 10

* Ne dar bas, trukęs il giau nei 6 mėne sius.

Šal ti nis: Lie tu vos dar bo bir ža

Lie tu vo je ru siškų gam ti nių dujų su nau do ja ma ma žiau, ta čiau iš­lai dos joms ne mažė ja, o au ga.

Į Lie tuvą im por tuo jamų gam ti­nių dujų vi du tinė kai na ket virtą pra ėju sių metų ket virtį siekė 1268 li tus už 1 tūkst. ku bi nių metrų – 41,6 pro c. dau giau nei 2010 m. spalio–gruodžio mėne­siais, kai dujų kai na bu vo 895 li­tai už 1 tūkst. ku bi nių metrų.

Gam ti nių dujų im por tas pra­ėju sių metų spalio–gruodžio mėne siais, pa ly gin ti su tuo pa čiu 2010­ųjų lai ko tar piu, su mažė jo 19 pro c., iki 897,06 mln. ku bi­nių metrų, kaip tei gia ma Kainų ko mi si jos pa reng to je 2011 m. ket vir to ket vir čio gam ti nių du­jų rin kos ata skai to je.

Kainų ko mi si jos duo me ni mis, ket virtą ket virtį vi sos du jas im­por tuo jan čios įmonės su ma ži no im por to kiekį, ta čiau dau giau sia (31 pro c.) dujų im portą su ma ži­no Kau no ter mo fi ka ci jos elekt­rinė. O bend ros iš lai dos im por­tuo ja moms du joms, ne ver ti nant bend rovės „Ache ma“ im por­to iš laidų, per me tus pa didė­jo 16,4 pro c. ir ket virtą ket virtį siekė 777,7 mln. litų.

Per da vi mo sis te ma ket virtą ket virtį trans por tuo ta 1,465 mlrd. ku bi nių metrų gam ti nių dujų – 4,1 pro c. ma žiau nei per ati tin kamą 2010­ųjų lai ko tarpį. Anot Kainų ko mi si jos, bendrą per da vi mo vamz dy nu trans por­tuotą dujų kiekį lėmė tran zi tu per Lie tuvą trans por tuo ja mos du jos, ku rių kie kis pa didė jo 33,5 pro c., iki 592,3 mln. ku bi nių metrų.

Lie tu vos rin ko je ket virtą ket­virtį pa skirs ty ta 305,96 mln. ku­bi nių metrų gam ti nių dujų (72,1 pro c. ma žiau nei per ati tin kamą 2010­ųjų lai ko tarpį), šios veik los pa ja mos bu vo 48,19 mln. litų (21,5 pro c. ma žiau), in ves ti ci jos į skirs­ty mo inf rast ruktūrą siekė 15,56 mln. litų (49,7 pro c. dau giau).

Skirs ty mo veik lo je ket virtą ket virtį veikė še ši ak tyvūs rin kos da ly viai, o did žiau sią rin kos dalį tra di ciš kai užėmė bend rovė „Lie­tu vos du jos“ – ji siekė 97,6 pro c.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Ma žiau, bet bran giau

778mln. litų

pra ėju siais me tais Lie tu va su mokė jo už ru siš kas du jas.

AntrADIEnIS, kovo 6, 2012

Įmo�nių�grupė�„VP�grupė“,�ku�riai�pri�klau­so�maž�me�ninės�pre�ky�bos�tink�las�„Ma­xi�ma“,�per�ka�Is�pa�ni�jos�tink�lo�„Di�no�sol“�val�domą�par�duo�tu�vių�tinklą�„Su�per�sol“.�Su�si�ta�rimą�dėl�pre�ky�bos�tink�lo�„Su�per­sol“�par�da�vi�mo�su�„Di�no�sol“�gru�pe�pa­si�rašė�in�ves�ti�cijų�bend�rovė�„Agi�le�Fi�nan­ce“,�ku�ri�yra�su�si�ju�si�su�„Ma�xi�mos“��tink�lu,�kaip�pra�nešė�Is�pa�ni�jos�po�rta�las��eu�ro�pap�ress.es.

„Ma­xi­Ma“­­žen­gia­į­is­pa­niją

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1795 –0,7956­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1345 –0,2100­%jaV­do­le­ris 1 2,6167 +0,5495­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6405 +0,2201­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9438 +0,0648­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,3741 –0,3131­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,6601 +0,2884­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,9326 +0,6683­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8637 +0,0210­%

­OMx­Vilnius­ OMx­Riga­ OMx­Tallinn +0,55% –0,08% +0,29%

18,3pro c.

va sarį pa didė jo vi du tinė elekt ros kai na Lie tu vos

elekt ros bir žo je.

11ANTRADIENIS, KOVO 6, 2012

sveikata@kl.ltRedaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

12

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Gan dai kė lė są my šįSup la nuo ta ke lio nė į kal nus Klai­pė dos ap skri ties li go ni nės me di kui A.Ka si liaus kui bai gė si ne sėk min­gai: trau ma ir li go ni nės pa la ta.

Prieš mė ne sį net ir tarp uos ta­mies čio me di kų ėmė sklis ti gan­dai, kad ži no mas chi rur gas Ita li­jo je pa ty rė ne lai mę ir esą už sie nio me di kai įnir tin gai ko vo ja dėl jo gy­vy bės.

Bū ta net kal bų, kad klai pė die čiui A.Ka si liaus kui po kal nuo se pa tir­tos trau mos yra spe cia liai su kel­ta ko ma tam, kad jį bū tų įma no ma trans por tuo ti to li mes niam gy dy­mui į uos ta mies tį.

„Per anks ti ma ne lai do ja te. Tai, kas nu ti ko, čia, uos ta mies ty je, bu vo pie šia ma la bai jau juo do mis spal vo mis. Na, bet žmo nėms juk neužd rau si kal bė ti, – da bar jau su šyp se na apie pa tir tą trau mą dien­raš čiui pra bi lo me di kas. Nie ko ypa tin go ne nu ti ko. Trau ma, ir tiek. Na, nu lū žo kai kas, bet esu gy vas ir svei kas“.

Ko le gų dar bas ten ki noSu šei ma į vie ną Ita li jos ku ror­tų A.Ka si liaus kas iš skri do va sa rio pra džio je.

„Ti kė jo mės pail sė ti vi są sa vai tę, ta čiau jau tre čią vieš na gės die ną su­ge bė jau ne lai min gai vi du ry je die nos nu si leis ti nuo kal no. Gal ne su si kau­piau, gal kiek sli des nė vie ta pa si tai­kė. Ke li šon kau liu kai lū žo, rak ti kau­lis įski lo, gal vos su tren ki mas ir ki tos smulk me nė lės. Nė ra taip, kad kaž ko neat si min čiau, ta čiau ke le tą sa vai­tė lių teks pail sė ti“, – su chi rur gams bū din gu hu mo ro jaus mu pa sa ko jo klai pė die tis.

Trau mą pa ty ręs A.Ka si liaus kas sa kė, kad li ko pa ten kin tas Ita li jos ko le gų dar bu.

Iki li go ni nės – sraig tas par niu„Ten vis kas la bai ge rai su sty guo ta. Ne bu vau pra ra dęs są mo nės, ta­čiau sli di nė ji mo tra sos pri žiū rė to­jai nu ta rė, kad man rei kia pa gal bos. Ope ra ty viai bu vo iš kvies tas sraig­tas par nis. Tra sos kel tu vą pri žiū­rin tis per so na las yra ap mo ky tas, kaip elg tis to kiais at ve jais“, – pa­sa ko jo me di kas.

A.Ka si liaus kas bu vo nu ga ben­tas į ar ti miau sią li go ni nę šiau rės Ita li jo je esan čia me mies te Tren­te. Pa tir tą trau mą sve čio je ša ly­je klai pė die čiui te ko gy dy tis sa­vai tę.

„Žmo na li ko be ato sto gų, jai te­ko ma ni mi rū pin tis. Va žia vo me il­sė tis, o išė jo toks ne tra di ci nis už­siė mi mas“, – sa kė gy dy to jas.

Pa sak jo, to ku ror ti nio mies te lio me di kai to kių pa cien tų su lau kia daug. Žie mą juos už plūs ta sli di­

nin kai, va sa rą čia gy do mi trau mas pa ty rę dvi ra ti nin kai.

Grį žo pa pras tu lėk tu vo rei suKol me di ką sve čio je ša ly je gy dė ko­le gos, uos ta mies ty je ne lai min gas at si ti ki mas apau go gan dais apie itin su dė tin gą svei ka tos būk lę.

„Na, ne, ko mos ne bu vo. Bu vau ga vęs vais tų do zę, kad smar kiai ne pro tes tuo čiau“, – juo kė si chi­rur gas.

Esą dar prieš li pant į sraig tas par­nį lie tu viui bu vo su leis ta vais tų, o or lai vio įgu la ne pa gai lė jo dar vie­nos do zės.

„Į Lie tu vą grį žau pa pras tu lėk­tu vo rei su, tik iš Vil niaus grei to­ji me di ci nos pa gal ba par ve žė. Iš Tren to iki Mi la no oro uos to taip pat me di kų eki pa žas ga be no“, – apie ke lio nę į na mus pa sa ko jo A.Ka si liaus kas.

Iš gel bė jo pa pil do mas drau di masApie už sie nio ke lio nė se ga lin čias nu tik ti ne lai mes pa gal vo ja ne kiek­vie nas, ta čiau me di kas nuo jų bu­vo ap si drau dęs. „Ge rai, jog bu vau pa pil do mai ap si drau dęs. Sis te ma

su vei kė, ita lai skam bi no į drau di­mo bend ro vės at sto vy bę ir vis ką iš siaiš ki no. Įsi ti ki nau, kad sis te ma vei kia. Ne bu vo bė dų dėl ma no par­ve ži mo ir gy dy mo“, – sa kė A.Ka­si liaus kas.

Tie sa, gy dy to jas pri pa ži no, kad jei jam bū tų pri rei kę ope ra ci jos, si­tua ci ja ga lė jo bū ti ir ki to kia.

„Taip, man už te ko tik vais tų su in fu zi jų. Jei bū tų rei kė ję ope ra ci jos, gy dy mo su mos bū tų skai čiuo ja mos de šim ti mis tūks tan čių. Ta da bū tų bu vę liūd niau, nes drau di mas to kių su mų ne kom pen suo tų „, – svars tė A.Ka si liaus kas.

Trau kos kal nams neuž ge si noAtos to gų me tu pa tir ta trau ma gy­dy to jo gy ve ni me bu vo pir mo ji.

„Pir mą kar tą pa te kau į to kią si­tua ci ją. Ne su toks aist rin gas sli di­nin kas, kad sli di nė čiau vi są žie mą. Ta čiau taip ato sto gau ja me jau šeš­tus me tus. Vis nu va žiuo ja me šen bei ten“, – sa kė chi rur gas.

Vis gi ne lai mė, pa sak A.Ka si­liaus ko, ne tu rė tų už ge sin ti no ro vėl ka da nors sto tis ant sli džių.

Po lė kis: �� A.Ka�si�liaus�kas�net�ir�po�skau�džios�trau�mos�ti�ki�no�ne�pra�ra�dęs�mei�lės�kal�nams.� � As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

Kal nų klasta chi rur go ne pa lau žėBe veik mė ne sį uos­ta mies ty je sklan­džiu sios krau pios kal bos apie ko ne tra ge di ja pa si bai gu­sią ži no mo Klai pė­dos on ko lo go Al gir­do Ka si liaus ko ke­lio nę į kal nus vis dar li go ni nė je be si­gy dan čiam me di­kui da bar jau ke lia šyp se ną.

Jei bū tų rei kė ję ope­ra ci jos, gy dy mo su­mos bū tų skai čiuo ja­mos de šim ti mis tūks­tan čių. Ta da bū tų bu­vę liūd niau, nes drau­di mas to kių su mų ne­kom pen suo tų

Al gir das Ka si liaus kas:

sveikata12 ANTRADIENIS, KOVO 6, 2012

11

Vė ja rau piais Klai pė do je sir go

2008 me tais � – 685

2011 me tais � – 859

2012 me tų � sau sį ir va sa rį – 250

Kas yra vė ja rau piai

Vie na daž niau sių in fek ci nių li gų po gri po ir ūmių vir šu ti nių kvė pa­vi mo ta kų in fek ci jų. Jai bū din gi po­žy miai: karš čia vi mas, vi so kū no bė­ri mas pūs le lė mis, nie žu lys, gal vos skaus mas, ape ti to sto ka.

Vė ja rau piai mėgs ta už da ras pa tal pas

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Fik suo ja mas pa ki li masŠiuo me tu Klai pė do je pa ste bi mas ser ga mu mo vė ja rau piais pa ki li mas. Šie met sau sio ir va sa rio mė ne siais už si krė tu sių jų šiuo vi ru su už fik­suo ta be veik dvi gu bai dau giau, nei per nai per tą pa tį lai ko tar pį.

Dvi de šim ty je mies to dar že lių vė­ja rau piais ser ga po ke le tą įvai raus am žiaus vai kų. Tarp ser gan čių jų dau giau sia 4–6 me tų dar že li nu kų. Per pu sę ma žiau už si krė tu sių jų pa­ste bė ta mo kyk lo se, kur re gist ruo­ja mi pa vie niai li gos at ve jai.

Kaip pa ste bi Klai pė dos vi suo­me nės svei ka tos cent ro Užk re čia­mų jų li gų pro fi lak ti kos ir kont ro lės sky riaus ve dė jo pa va duo to ja Rū ta Ščer ba vi čie nė, ser ga mu mo vė ja­rau piais pa ki li mas uos ta mies ty je ste bi mas kas ke le rius me tus.

Pa sak spe cia lis tės, per nai dau­giau sia sir gu sių jų bū ta ko vo, ba­lan džio ir ge gu žės mė ne siais. Šie­met vė ja rau pio vi ru su už si krė tu sių gy ven to jų pra dė jo dau gė ti ge ro kai anks čiau.

Rem da ma si il ga me te pa tir ti­mi, R.Ščer ba vi čie nė pro gno za­vo, kad pa va sa rė jant to kių pa­cien tų ma žės.

Su sir go dar že lio dar buo to ja„Vė ja rau piai – už da rų pa tal pų li ga, ku ria la bai leng va už si krės ti. Kai vai kai ma žiau išei na į lau ką, daž­niau ir ser ga“, – pa sa ko jo ji.

Daž niau siai vė ja rau piais ser ga dar že lius lan kan tys vai kai. Per nai

Am žius: �� vė�ja�rau�piais�daž�niau�siai�ser�ga�dar�že�li�nu�kai.���������������������������������������������������������������������������������������������������������„Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Nors už si krė tu sie ji vė ja rau piais ga na il­gam lai kui pri va lo bū ti izo liuo ti, kad neužk rės tų ki tų, ta čiau ap sau ga nuo šio vi ru so nė ra po pu lia ri.

uos ta mies ty je jie su da rė 96 pro c. ser gan čių jų. Pas ta rą jį de šimt me tį vė ja rau piais už si kre čian čių suau­gu sių jų skai čius iš lie ka sta bi lus – apie 4 pro c. Per nai bu vo su si rgę 32 suau gę klai pė die čiai.

Šie met vė ja rau piais su si rgo vy­res nė nei 45 me tų mo te ris. Dar že­lio dar buo to ja už si krė tė nuo sa vo auk lė ti nių.

Kaip sa kė R.Ščer ba vi čie nė, ga na re tas at ve jis, kai dar buo to ja už si­kre čia nuo vai kų dar že ly je.

Be to, dau gu ma žmo nių šia in­fek ci ne li ga per ser ga dar vai kys­tė je. Šia li ga ne per sir gę vai kys tė je, suau gę žmo nės daž nai su ser ga apie 25­uo sius gy ve ni mo me tus.

Už sik re čia pa kar to ti naiSpe cia lis tė at krei pė dė me sį, kad su si rgti vė ja rau piais vy res nia­me am žiu je yra ga na pa vo jin ga dėl gre sian čių komp li ka ci jų. Klai pė­do je to kių at ve jų iki šiol ne pa si tai­kė, nors ke le tas vai kų ir sau gu sių jų per me tus gy do mi li go ni nė je.

R.Ščer ba vi čie nės tei gi mu, ne vi­sa da tei sin ga nuo mo nė, kad kar tą per si rgus vė ja rau piais dar kar tą už si krės ti neį ma no ma. Me di ci nos

li te ra tū ros duo me ni mis, iki 15 pro c. žmo nių šia li ga už si kre čia pa kar­to ti nai. Ta čiau to kiais at ve jais vė­ja rau pio vi ru sas pa si reiš kia ki taip – žmo gus su ser ga juos ti ne pūs le­li ne. Suau gu siuo sius daž niau siai ji už klum pa tuo met, kai bū na nu si­lpęs or ga niz mas.

At bai do ir kai naSpe cia lis tė pri mi nė, kad ap si sau­go ti nuo vė ja rau pių pa de da skie­pai. Ta čiau uos ta mies ty je jie nė ra po pu lia rūs. Per nai pa si skie pi jo 86 gy ven to jai, iš jų 77 vai kai.

Pa sak R.Ščer ba vi čie nės, nuo skie pų at bai do pa pli tu si nuo mo­nė, jog vė ja rau piais leng vai per ser­ga ma vai kys tė je ir jie dau giau ne­pa si kar to ja.

Klai pė die čius gal būt gąs di na ir ga na di de lė skie pų kai na – vie na vak ci na at siei na per 150 li tų. Vy­res niems nei 12 me tų rei kia dvie jų do zių, kad su si for muo tų ap sau ga nuo vė ja rau pių vi sam gy ve ni mui.

Pas te bi ma pa vie nių at ve jų, kai vė ja rau piais už si kre čia ir pa si skie­pi ju sie ji. Tik jiems li gos for ma bū­na trum pes nė ir švel nes nė.

„Juk bet kur ga li bė da iš tik ti, net ir ply ta nuo

sto go ga li už kris ti. Vis ko gi neiš si­ža dė si dėl to, kad svei kas ir lai min­gas bū tum. Anks čiau yra bu vę vi so­kių tra sų, net ir ga na su dė tin gų, o ir griū ta ne kar tą“, – kal bė jo vy ras.

Daž niau siai pa ts guo džian­tis li go nius ir la biau apie sve ti mą, nei apie sa vo skaus mą gal vo jan tis me di kas pri pa ži no, kad šį kar tą ir jam te ko iš ban dy mas pa bū ti li go­nio kai ly je.

„Sup ran ti, kad ne si ki toks, nei ki ti. Ne si ap sau go tas ir, de ja, de­ja, vis ko ga li bū ti. Į dar bą dar ne­sku bė siu, teks gy dy tis. Rak ti kau­lis gy ja sa vai me. Šiuo me tu lau kia pro ce dū ros“, – pa sa ko jo Klai pė do­je gy do mas A.Ka si liaus kas.

Ko le gai pa na ši lem tisTos pa čios Klai pė dos ap skri ties li­go ni nės vy riau sio jo gy dy to jo pa va­duo to jas or to pe das trau ma to lo gas Zig mas Ju zu mas taip pat ato sto­gų me tu bu vo pa ty ręs trau mą, ku­ri me di kui ga lė jo bū ti lem tin ga.

Klai pė die tis kar tu su žmo na pa­te ko į ava ri ją, kai Vo kie ti jos greit­ke ly je spro go mo to cik lo pa dan ga.

„Pa sek mės liks vi sam gy ve ni­mui. Bet jos neiš gąs di no. At si ra do di des nis no ras gy ven ti. Sup ra tau, kad gy ve ni mas la bai tra pus. Ava ri­ja abiem su žmo na bai gė si dau giau nei sėk min gai“, – tuo met apie įvy­kį kal bė jo ži no mas me di kas.

Kar tu su su tuok ti ne pa te kę į Vo­kie ti jos me di kų ran kas Z.Ju zu mas iš gir do pro gno zę, kad gy vų mo to­cik li nin kų iš greit ke lio pas juos ne­beat ve ža.

„Mes ne tik iš gy ve no me, bet ir ne li ko me su luo šin ti. Ver ti na me tai kaip ste buk lą. Tik ne si no ri trau­mos pri si min ti. Po ke tu rių mė ne­sių grį žau į dar bą. Pir mą kart gy ve­ni me taip il gai bu vau ati trū kęs. Net ne dar bin gu mo la pe lio iki tol ne tu­rė jau“, – pa sa ko jo me di kas.

Z.Ju zu mą su žmo na iš gel bė jo vil kė ti spe cia lūs kos tiu mai.

„Ne sa me fa ta lis tai. Bu vo, įvy ko, at si ga vo me rea ni ma ci jo je, ir ge rai. Po ava ri jos, dar gu lė da mas ant ke­lio, ap si čiu pi nė jau ir su pra tau, kad nie ko tra giš ko neį vy ko. Kaip trau­ma to lo gas ži nau, kas ga li nu tik­ti, nu kri tus nuo mo to cik lo. Iš mū­sų ga lė jo nie ko ne lik ti“, – pa sa ko jo Z.Ju zu mas.

Po žiū ris: �� trau�ma�to�lo�gas�Z.Ju�zu�mas�taip�pat�ato�sto�gų�me�tu�bu�vo�pa­ty�ręs�trau�mą,�ku�ri�me�di�kui�ga�lė�jo�bū�ti�lem�tin�ga.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Kal nų klasta chi rur go ne pa lau žė

Vermonto universiteto moksli­ninkai atrado dvi naujas raudonų­jų kūnelių sudėtyje esančių balty­mų rūšis – ABCB6 ir ABCG2. Ty­rėjų atradimas leidžia manyti, kad egzistuoja mažiausiai dar dvi krau­jo grupės, kurių iki šiol nežinojo­me. Mokslininkai jas pavadino „Ju­nior“ ir „Langereis“. Pribloškia tai, kad dėl dviejų naujųjų kraujo gru­pių bendras kraujo grupių skaičius išauga iki 32. Pasirodo, egzistuo­ja ne tik I, II, III ir IV kraujo gru­pės, bet ir kiek retesnės dar 28 gru­pės. Atrastosios „Junior“ ir „Lan­gereis“ kraujo grupės dominuo­ja Rytų Azijoje, ypač Japonijoje. Paskutinį kartą nauja kraujo gru­pė buvo atrasta daugiau kaip prieš dešimtmetį.

„Klaipėdos“ inf.

Atrastos dvi naujos kraujo grupės

32 – tiek suaugusiųjų pernai Klaipėdoje

susirgo vėjaraupiais.

13

sveikataANTRADIENIS, KOVO 6, 2012

Insultas – kas valandą dviem žmonėms

Jur gi ta Ša kie nėj.sakiene@diena.lt

Prik lau so mas nuo ki tųIn sul tas yra itin daž na li ga. Pa gal sta tis ti ką ji kas parą nu sta to ma net 24 Lie tu vos gy ven to jams, neišs ki­riant sa vait ga lių ir nak ties.

To kia sta tis ti ka gąs di na, ta­čiau tik tuo met, kai li ga pri siar ti­na, su vo kia me, kaip per ke lio li ka mi nu čių ji ga li su griau ti gy ve ni­mą. Ne re tai jį su griau na ne pa tai­so mai.

„Jis mie ga. Ne no rė čiau ža din­ti“, – su si rū pi no, kad ne su gal vo­tu me drums ti vy ro poil sio, in sul tą pa ty ru sio vy ro žmo na, nors bu vo jau be veik pie tų me tas.

Apie tai, kaip in sul tas pa vei kė vie nos šei mos, pra šiu sios ne skelb­ti jų pa var dės, gy ve ni mą, šne ka mės dvie se.

„La bai bai si li ga“, – at si duso mo te ris.

Anks čiau bu vęs la bai ak ty vus, darbš tus, stip rus jos su tuok ti­nis in sul tą yra pa ty ręs net du kar­tus. Da bar jis yra pri klau so mas nuo žmo nos, jos pa gal bos rei kia kas tre čia me žings ny je. Vy rui sun ku val dy ti kai rę ko ją, ran ką, kai ry sis pe tys taip ir li ko nu svi ręs. Li go nis šlu buo ja, jam pro ble miš ka su čiu­pi nė ti smul kius daik tus, pa vyz­džiui, ne ga li už si seg ti sa gų, sun ku net val gy ti. Kar tais at si ran da at­min ties spra gų.

„Bet ma no vy ras te bė ra la bai vy riš kas, vis ką ban do da ry ti pa ts. Sten gia si iš pa sku ti nių jų. Net ma­ši ną vai ruo ti“, – gy rė su tuok ti nį mo te ris.

Ėmė pa ra ly žiuo ti eže reIn sul tas pas šiuos žmones į sve­čius pa si bel dė kaip daž niau siai mėgs ta – ne lauk tai ir ne ti kė tai.

„Tai įvy ko prieš pu sant rų me­tų, kaip tik prieš Jo ni nes. Tuo me­tu bu vo me so de, ga mi nau tor tą. Vy ras nuė jo iki šilt na mio ir už da­ry da mas du ris stai ga pa ju to, kad tirps ta ran ka. Kol atė jo iki na me­lio, pra dė jo tirp ti ir ko ja“, – apie sa vo šei mos tra ge di ją pra dė jo pa­sa ko ti mo te ris.

At vy kę me di kai nea be jo jo – in­sul tas.

„Bet jie vei kėOpe ra ci jos vy rui ne pri rei kė. Pa ka ko gy dy mo vais­tais, ku rie iš tirp dė sme ge nų krau­ja gys lę už kim šu sį kre šu lį.

Ant ras in sul tas tą pa tį vy rą iš ti­ko po me tų – tą kart be si mau dan­tį eže re.

„Bu vo dar bai siau nei pir mą kar­tą. Aš ma ši nos ne vai ruo ju. Vy ras šiaip ne taip par vai ra vo iki na mų. Po to kvie tė mės grei tą ją“, – pa sa­ko jo mo te ris.

Iš žmo nos jau tė ag re si jąIn sul tas atė mė ne tik vy ro svei ka tą, bet ir pa kei tė po žiū rį į žmo ną.

„Po pir mo jo in sul to li go ni nė­je vy ras pra dė jo verk ti ir sa kė, kad jam ma nęs la bai gai la, nes di de­lę bė dą už krau na. Bet po to jis su ma ni mi el gė si bjau riai. Esu vie­nin te lis jam ar ti mas žmo gus. Li­go ni nė je jį slau giau nuo ry to iki va ka ro, ta čiau jis to ne su vo kė. Kai įei da vau į pa la tą, pa si tik da vo la­bai ne drau giš ku žvilgs niu. Sa ky­da vo, kad nuo ma nęs sklin da ag­re si ja. Ko kia ag re si ja ga li sklis ti, jei aš ne mie go jus, ne val gius ir be­veik iš pro tė ju si lėk da vau pas jį?“ – juo kė si sutuoktinė.

Kar tą ji pa si skun dė vie nai gy­dy to jų, kad vy ras, net ir at si ga­vęs, rea bi li ta ci jo je į ją rea guo ja la­bai ne ga ty viai.

„De ja, ši to kių da ly kų bū na. Neaiš ku, ko dėl li go niai kar tais at­stu mia pa čius ar ti miau sius žmo­nes“, – iš gir do iš gy dy to jos mo­te ris.

Ne lem tas ant ra sis in sul tas vis dėl to at ne šė šio to ge ro.

„Jis man ta po itin ge ras ir švel­nus. Jis taip įver ti no vi sas ma no pa stan gas. Pa vyz džiui, pa si šau na ei ti su ma ni mi į par duo tu vę pa­dė ti par neš ti pir ki nius. Pats vos pa šliau žia, bet no ri man pa dė ti. Ir lei džiu pa dė ti, nes tai jam la bai svar bu“, – at jau tė vy rą moteris.

Me di kai per spė ja: in sul tas – tik sin ti bom­ba. Ši li ga, stai ga ir ne ti kė tai už klu pu si bu­vu sią prem je rę Ka zi mi rą Pruns kie nę, dar kar tą pa tvir ti no, kad apie in sul tą rei kia ži no ti kiek vie nam iš mū sų.

Artistas: �� humoristas�R.Šilanskas,�užuot�rūpinęsis�sveikata,�pirmenybę�teikia�koncertinei�veiklai.� ���BFL�nuotr.

Da bar jis yra pri­klau so mas nuo žmo­nos, jos pa gal bos rei kia kas tre čia me žings ny je.

In sul to po žy mis – krei va šyp se na

Jei gu įta ria te in sul tą, li go nio pa pra­šy ki te nu si šyp so ti, iš kiš ti lie žu vį, raiš kiai iš tar ti sa ki nį ar ke lis, iš kel­ti abi ran kas. Rei kia kvies ti pa gal bą, jei gu lie žu vis yra krei vas, kren ta į vie ną ar į ki tą pu sę, sun ku kal bė ti.

Daž niau si simp to mai:

stai gus vei do, ran kos, ko jos ne jaut ru­ �mas ar nu si lpi mas, ypač vie nos pu sės;

stai gus kal bos, jos su pra ti mo ar �orien ta ci jos su tri ki mas;

stai gus re gė ji mo su tri ki mas vie na �ar abiem aki mis;

stai gus ei se nos, pu siaus vy ros, �koor di na ci jos su tri ki mas, gal vos svai­gi mas;

stai gus ir stip rus gal vos skaus mas �dėl neaiš kios prie žas ties.

Lietuvos gyventojams per parą nustatomas

insultas.

24

Hu mo ris tui py nė si lie žu visKą reiš kia pa tir ti in sul tą, iš as me­ni nės pa tir ties ga li pa pa sa ko ti Lie­tu vos anek do tų ka ra lius Rai mon­das Ši lans kas.

„Kan ki no ne pa ke lia mas gal vos skaus mas. Man ir lie žu vis py nė­si, ir dar kaž kas bu vo ne taip, bet taip skau dė jo, kad dau giau nie ko ne pri si me nu. Ken čiau dvi die nas. Ne ga lė jau už mig ti nak ti mis. Tre­čią ne beišt vė riau – jau bu vo bai­su“, – ne slė pė R.Ši lans kas.

Hu mo ris tas gai li si, kad į gy dy to­jus ne si krei pė, nes dėl to bū tų tu­rė jęs at šauk ti sa vo pa si ro dy mus, nu vil ti ger bė jus, ren gi nių or ga ni­za to rius.

„Ži not, ko kie Lie tu vos vy rai: ken tės iki ga lo. Pa si ro dys, koks stip rus. Esu dir bęs tu rė da mas 40 laips nių tem pe ra tū ros – tuo met tris va lan das kon cer ta vau Ma ri­jam po lė je, bet ne pa me nu nė mi­nu tės. O tą pir ma die nį tu rė jau va žiuo ti fil muo tis į Vil nių. Gal­vo jau, pa ken tė siu, nu si fil muo­siu, o pa skui jau gy dy siuos. Bet jau neiš ken tė jau“, – pa sa ko jo R.Ši lans kas.

Pa ta ria ne vai din ti drą suo lioGy dy to jai tuo met hu mo ris tui pa­sa kė: dar spė jo te at va žiuo ti.

Lietuvos�sveikatos�mokslų�universitetui�(LSMU)�pasirašius�ben­dradarbiavimo�sutartį�su�Valstybine�vaistų�kontrolės�tarny­ba�(VVKT)�gyventojus�pasieks�dar�saugesni�ir�efektyvesni�vais­tai.�Universiteto�mokslininkai�teiks�mokslines�išvadas,�patarimus�vaistų�gamintojams,�Valstybinei�vaistų�kontrolės�tarnybai�prista­tys�atliktų�farmakoekonominių�tyrimų�rezultatus�ir�analizę,�vyk­dys�ir�teiks�informaciją�apie�rinkoje�esančių�ir�Lietuvoje�registruo­tų�vaistinių�preparatų�stebėseną.�Prireikus�instituto�mokslininkai�vykdys�į�Lietuvos�rinką�teikiamų�registruoti�vaistinių�preparatų�paraiškų�vertinimą�ir�tai�užtikrins�tik�kokybiškų�vaistų�rinką.

Nau�jai�pa�sek�tos�po�pu�lia�rios�pa�sa�kos�Vil�niu�je�star�ta�vu�sio�je�pa�ro­do�je��žais�min�ga�for�ma�pa�sa�ko�ja,�kas�nu�tin�ka�he�ro�jams,�kai�juos�už�puo�la�pa�vo�jin�gi�už�kre�čia�mą�sias�li�gas�su�ke�lian�tys�vi�ru�sai.�Pa�ro­do�je�pri�sta�to�ma�10�tri�ma�čių�vi�ru�sų�fo�tog�ra�fi�jų,�jas�pa�pil�do�nau­jai�in�terp�re�tuo�tų�pa�sa�kų�epi�zo�dai.�Taip�sie�kia�ma�at�kreip�ti�tė�vų�ir�vai�kų�dė�me�sį�į�skie�pus,�apau�gu�sius�mi�tais.�Pa�ro�da�per�du�mė�ne­sius�ap�lan�kys�di�džiuo�sius�Lie�tu�vos�mies�tus.�Užk�re�čia�mo�sio�mis�li­go�mis�Lie�tu�vo�je�kas�met�ser�ga�apie�pu�sę�mi�li�jo�no�žmo�nių,�mir�tin­gu�mo�ro�dik�liai�–�vie�ni�di�džiau�sių�ES.�Si�tua�ci�jai�ge�rin�ti�bū�ti�nos�li�gų�pre�ven�ci�jos�ir�pro�fi�lak�ti�kos�prie�mo�nės�bei�svei�ka�tos�stip�ri�ni�mas.

LSMU ir VVKT SUTarTiS – VaiSTų SaUgUMUi STiprinTi

pa Sa Kų he ro jai pa ro doje Tapo paVojingų Ligų Vi rU SaiS

„Sup ra tau, kad man ga lė jo baig­tis „gra žiai“, – juo ka vo vy ras. Ope ra ci nio gy dy mo jam ne rei kė jo, bu vo lei džia mi vais tai ir už draus­ta ju dė ti.

Li go ni nė je jis pra lei do tris sa vai­tes. Ir po jų jau tė si kaip ne sa vas.

„Ko jos bu vo lyg me di nės“, – aiš­ki no R.Ši lans kas.

Kaip po in sul to pa si kei tė jo po­žiū ris į sa vo svei ka tą? Gal pra dė jo la biau rū pin tis sa vi mi?

„Ma ni mi pra dė jo la biau rū pin tis žmo na“, – tei gia mą li gos pa da ri nį įžvel gė hu mo ro gran das.

Juo kau ti su in sul tu hu mo ris tas ne pa ta ria.

„Jei gu jau pa ju to te ko kius nors in sul to po žy mius, pa tar čiau ne­vai din ti drą suo lio zui kio, o iš kar to pūs ti į li go ni nę. Gai la tų dvie jų die nų, ku rias ken tė jau. Man dar la bai pa si se kė“, – sa­kė vy ras.

14

pasaulisAntrADIEnIS, kovo 6, 2012

Len­ki­jo­je­pa­skelb­tas­dviejų­dienų­na­cio­na­li­nis­ge­du­las,­ku­riuo­pa­ger­bia­mos­šeš­ta­dienį­įvy­ku­sios­trau­ki­nių­ka­tast­ro­fos­au­kos.­Šeš­ta­die­nio­va­karą­Šče­ko­ci­nuo­se­Pietų­Len­ki­jo­je­kak­to­mu­ša­su­si­dūrus­dviem­trau­ki­niams­žu­vo­16­ke­lei­vių,­57­su­žeis­ti.­Ke­lių­nu­kentė­ju­siųjų­būklė­la­bai­sun­ki.

Ge­di­­aukų

Is­lan­di­jo­je­pra­si­dėjo­bu­vu­sio­prem­je­ro­Gei­ro­Haar­de­teis­mas­dėl­jo­vaid­mens­per­ban­kų­sek­to­riaus­griūtį­2008­m.,­­ku­ri­par­klupdė­šią­Šiaurės­vals­tybę.­60­metų­G.Haar­de­bylą­va­di­na­far­su.­Tarp­jam­pa­teiktų­kal­ti­nimų­yra­ir­su­si­jusių­su­ban­ko­„Ice­sa­ve“­žlu­gi­mu.

Bal­ta­ru­si­jos­pre­zi­den­tas­Aliak­sand­ras­Lu­ka­šen­ka­(nuotr.)­į­kal­ti­ni­mus­dik­ta­to­riš­ku­mu­at­sakė,­kad­tai,­jo­nuo­mo­ne,­la­biau­priim­ti­na­nei­ho­mo­sek­sua­lu­mas.­Šis­pa­reiš­ki­mas­bu­vo­skir­tas­Vo­kie­ti­jos­už­sie­nio­rei­kalų­mi­nist­rui­Gui­do­Wes­ter­wel­le,­ku­ris­yra­pri­si­pa­žinęs­esąs­ho­mo­sek­sua­lus.

de­ra­mas­­at­ly­Gis

a.lu­ka­šen­kos­at­kir­tis

Ru si jos opo zi ci jos judė ji mas turės grei tai su bręsti, jei gu ti ki si su si vie­ny ti dėl pla tes nių bendrų tikslų. To­kia yra įvai rių ana li tikų nuo monė.

Pa sak jų, užuot vien reiškę pa si pik­ti nimą dėl Vla di mi ro Pu ti no grįži­mo į Krem lių, opo zi ci jos veikė jai tu ri kon so li duo tis ir ruoš ti al ter­na ty vią stra te giją.

„Pro testų judė ji mas nėra šešė­linė vy riau sybė ir šiuo me tu nėra pa jėgus pe rim ti vald žią. Nėra jo­kio il ga lai kio pla no, bend ros po­li ti kos pro gra mos ar ba eko no mi­kos stra te gi jos, – sa ko ma Eu ro pos už sie nio ry šių ta ry bos ata skai to je. – Ta čiau opo zi ci ja iš liks, nors da­

bar ji galbūt pri klau sys nuo V.Pu­ti no da romų klaidų, kad galėtų iš­si verž ti į prie kį.“

Pa tys de monst rantų ly de riai sa­ko, kad jų to les nių veiksmų kryptį ga li lem ti tai, kaip vald žia rea guos į pro tes tus po rin kimų, pla nuo ja mus su reng ti Mask vo je šią sa vaitę.

„Jei gu vald žia pa ro dys san­tūrumą pro tes tuo tojų at žvil giu, rei ka lai pa kryps vie naip, jei gu ne – vi siš kai ki taip, – aiš ki no vie nas pro testų ly de rių Bo ri sas Aku ni­nas. – Jei gu re ži mas pa si rinks ašt­rios konf ron ta ci jos ke lią, opo zi ci ja įgis naujų, ra di ka les nių ly de rių.“

Šiuo me tu be ne iš ki liau sias iš Ru si jos opo zi ciją vie ni jan čių vei­

kėjų – ko rup ciją smer kian tis tink­la raš ti nin kas Alek se jus Na val nas – cha riz ma tiš kas 35 metų ka rin go būdo tei si nin kas.

Ko rup ci jos tem domą val dan čiąją V.Pu ti no par tiją A.Na val nas va di na su kčių ir va gių par ti ja.

Šio opo zi ci nio judė ji mo iš ki li­mas, pa sak ana li tikų, su kėlė ne­rimą tiems, ku rie už sa vo kar jerą tu ri būti dėkin gi V.Pu ti nui.

„Po li ti nei sis te mai rei kia po ky­čių, ta čiau V.Pu ti nas ir jo ap lin kos žmonės bi jo tai da ry ti, – pa brėžė Mask vo je vei kian čio Stra te gi nių ty­rimų ins ti tu to eks per tas Alek sand­ras Ko no va lo vas. – V.Pu ti no pa si­trau ki mas reikštų di de lio skai čiaus

Ar opo zi ci ja tu ri ga li my bių su žibė ti?

Klausimas: ­� sun­ko­ka­pa­sa­ky­ti,­ar­Ru­si­jos­opo­zi­ci­jai­pa­vyks­su­si­telk­ti.­­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Triuš ki na ma per galėOpo zi ci ja ga li skėsčio ti ran ko mis. V.Pu ti nas tre čią syk laimė jo ša lies pre zi den to rin ki mus ir to liau va do­vaus Ru si jai. Da bar jau še še rius me­tus, o ne ket ve rius, kaip anks čiau.

Tie sa, bu vo ga li ma to tikė tis, nors vykę Dūmos rin ki mai vis dėlto ta po sam čiu de gu to V.Pu ti no ir val dan­čio jo Ru si jos eli to me daus sta tinė­je. V.Pu ti nas ga vo 63,75 pro c. bal­sų. Ant ro je vie to je li ko ko mu nistų ly de ris Ge na di jus Ziu ga no vas, su­rinkęs 17,19 pro c. balsų.

Tre čia vie ta ati te ko į po li tiką pa su ku siam vers lo mag na tui Mi­chai lui Pro cho ro vui, ku ris ga vo 7,82 pro c. balsų. Be je, šis po li ti kos nau jo kas Mask vo je ga vo dau giau nei 20 pro c. balsų.

Rinkėjų ak ty vu mas siekė 65,3 pro c. Jis bu vo kiek ma žes nis, pa ly­gin ti su be veik 70 pro c. per 2008 m. rin ki mus, bet di des nis nei per par la­men to rin ki mus gruodį. Skir tin guo­

se re gio nuo se už V.Pu tiną bu vo bal­suo ja ma įvai riai. Mask vo je V.Pu ti nui ne pa vy ko su rink ti nė pusės balsų – sos tinė je jis ga vo 47,22 pro c.

Ta čiau, pa vyzd žiui, Čečė ni jo je V.Pu ti nas su si žėrė net 99,73 pro c., o rinkėjų ak ty vu mas šio je ka ro nua­lin to je res pub li ko je siekė net 99,59 pro c.

Ne ri mas dėl atei ties?Vis dėlto sun kiau pro gno zuo ti, kaip sek sis V.Pu ti nui. Pa sau lio ži niask­lai da mirgė jo ant raštė mis, kad rin­ki mai – dar ne pa bai ga.

Did žiau si pa sau lio lei di niai pri­pa ži no, kad daug rinkėjų rėmė V.Pu tiną, ta čiau čia pat pri dūrė, jog vėl ne bu vo iš veng ta pa žei dimų ir tai ga li pa ska tin ti naują pro testų bangą.

Ru si jos so cio lo gai tvir ti no, kad V.Pu ti no po pu lia ru mas po rin kimų mažės. „Ma nau, kad po rin kimų vėl pra dės smuk ti pa si tikė ji mas“, –

pro gno za vo Le vas Gud ko vas, J.Le­va dos cent ro di rek to rius. Anks čiau jis yra sakęs, kad V.Pu ti nas triuš ki­na mai laimės pir ma ja me tu re.

Opo zi ci jos at sto vai taip pat pro g­no za vo V.Pu ti no epo chos nuo smukį. „Ša lis pra ran da dar ke le rius me tus, rai čio da ma si ko rup ci jos kan čio se, – niū riai kalbė jo Ko mu nistų par­ti jos ly de ris G.Ziu ga no vas. – Pra­sidės kas dienė rea lybė, nuo ku rios nei V.Pu ti nas, nei vi si jo bend ri­nin kai pa si slėpti ne be galės.“

O Ru si jos ak ty vis tai, ku rie rengė pro tes tus po Dūmos rin kimų, tvir­ti no, kad rin kimų skaid ru mas jų ir vėl ne įti ki no. „Tai, kas įvy ko, nė­ra rin ki mai, – sakė vie nas pro tes to judė ji mo ly de rių tink la raš ti nin kas Alek se jus Na val nas. – Jie darė pre­ce den to ne tu rin čius pa žei di mus ir su klas to jo rin ki mus. Ir da bar su si­darė si tua ci ja, kai daug Ru si jos pi­lie čių ne pri pažįs ta, kad šie rin ki­mai ati tin ka įsta ty mus.“

Eu ro pos sau gu mo ir bend ra­dar bia vi mo or ga ni za ci jos (ES BO) stebė to jai va kar pa skelbė, kad „rin­kimų kam pa ni jos sąly gos bu vo iš­ k reip tos V.Pu ti no nau dai“. Stebė to­jai taip pat pa brėžė, kad balsų skai­čia vi mas „ver ti na mas nei gia mai be veik treč da ly je bal sa vi mo apy lin­kių dėl pro cedū ri nių pa žei dimų“.

ES at sto vai pa brėžė, kad pa lai ko to kias iš va das, ir pa ra gi no Ru siją iš tai sy ti trūku mus. Va karų ša lys, nors taip pat pri pa ži no, kad trūku­mų bal sa vi mo dieną bu vo, V.Pu ti­no per galę pa va di no įti ki na ma.

V.Pu ti nas šventėV.Pu ti nas po rin kimų ša li nin­kams Ma nie žo aikštė je sakė: „Mes laimė jo me! Mes iš ko vo jo me per­galę at vi ro je ir sąži nin go je ko vo je. Dėko ju, drau gai.“

Jis pri dūrė: „Mes laimė jo me šian dien ir did žio ji da lis mūsų rin­kėjų iš ko vo jo skaid rią per galę.“

V.Pu ti nas ne pra lei do ga li mybės dar kartą pa gra sin ti kri ti kams, trum po je kal bo je ap kal tin da mas juos „po li tinė mis pro vo ka ci jo mis, ku rių tik vie nas tiks las – su griau ti Ru si jos vals ty bin gumą ir uzur puo ti vald žią“. O val dan čio ji Ru si jos par­ti ja „Vie nin go ji Ru si ja“ did žiau sius rin kimų kri ti kus ko mu nis tus iš va di­no an ti ru siš kais. „G.Ziu ga no vo po zi­ci ja šiuo me tu su tam pa su la biau siai an ti ru siškų JAV sluoks nių po zi ci ja. Keis ta ko mu nistų par ti jos ly de rio po­zi ci ja“, – sąsa jas bandė įžvelg ti „Vie­nin go sios Ru si jos“ Vals tybės Dūmos de pu ta tas And re jus Isa je vas.

BNS, „In ter fax“, AFP, BBC inf.

Pa sau lio dien raš čių nuo monė

„The Was hing ton Post“Ra di ka liau si opo zi ci jos at sto vai pra­na šau ja, kad didės ak ci jos po rin­kimų. Svei kai mąstan tys ana li ti kai ma no, kad ly de ris ir jo ap lin ka ga li iš­gy ven ti po rą metų ar dau giau, su sier­zi nu sią vi suo menę ra min da mi po li­ti kos ir eko no mi kos re for mo mis.

BBCRin ki mai vy ko esant liau dies ne pa si­ten ki ni mui, kurį su kėlė kal ti ni mai di­delė mis klas totė mis per par la men to rin ki mus gruodį. Pa žei dimų ir da bar neiš veng ta, nors rin kimų apy linkė­se bu vo tūkstan čiai stebė tojų ir vaiz­do ka merų.

„Le Mon de“Idėją įreng ti ka me ras skep tiš kai ver ti­no ES BO stebė tojų mi si ja Ru si jo je, nes vaiz do ka me ros ne ga li už fik suo ti bal­sų skai čia vi mo – pir muo sius pa žei di­mus jau Vla di vos to ke nu statė ko mu­nistų par ti jos vie tos sky rius.

„The Dai ly Te leg raph“V.Pu ti no ap lin ka jau įspėjo, jog ne­leis, kad pa si kar totų Uk rai nos Mai­da nas per Oran žinę re vo liu ciją. Vie­nas jo ar timų pa gal bi ninkų sakė, kad jei gu vyks il gi pro tes tai, bus im ta si griežtų prie mo nių.

jo ap lin kos žmo nių pa si trau kimą, o nė vie nas iš jų ne no ri trauk tis.“

Ta čiau ki ti ana li ti kai sa ko, kad pa grin dinė grėsmė Ru si jai – ne po li ti nis smur tas, o vis la biau po­

li ti ka be si do min čios vi du rinės kla­sės, ku rią kaus tan ti vald žios baimė nuo lat silpnė ja, il ga lai kis at ri bo ji­mas nuo spren dimų pri ėmi mo.

BNS inf.

Tie, ku rie pro gno za - vo V.Pu ti no per galę, – o jų bu vo dau gu ma, – trynė ran ko mis. Nors po Dūmos rin-kimų pra ėju siais me-tais kai ku rie svarstė, kad šie rin ki mai bus iššū kis V.Pu ti-nui, taip ne nu ti ko.

Re zul ta tas: ­� V.Pu­ti­no­per­galė­–­dau­giau­nei­įti­ki­na­ma,­ta­čiau­eks­pertų­pro­gnozės­dėl­to­les­nio­jo­va­do­va­vi­mo­ne­džiu­gi­na.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Ir vėl Vla di mi ras Pu ti nas

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, kovo 6, 2012

Akcijų biržoje

Vilnius, kovo 5 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje pirmadienį vyravo ramios nuo-

taikos – lyderio pozicijos atiteko „Aprangos“ akcijos, tačiau ir jų perleista mažiau kaip už

100 tūkst. eurų. Kiek didesne apyvarta išsiskyrė „Teo LT“ vertybiniai popieriai, tuo tarpu

kitų įmonių akcijos investuotojus domino mažiau.

Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,55 proc. iki 317,34 punk-

to, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,07 proc. iki 469,94

punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 0,20 proc.

iki 143,14 punkto.

Oficialiojo sąrašo „Aprangos“ akcijų, kurios pabrango 4,20 proc. iki 1,687 euro, apyvar-

ta buvo 89,4 tūkst. eurų, 0,92 proc. iki 0,645 euro atpigusių „Teo LT“ akcijų – 61,4 tūkst.

eurų, 4,11 proc. iki 2,079 euro pabrangusių „Invaldos“ akcijų – 34 tūkst. eurų.

„Linas Agro Group“ akcijų nepakitusia 0,485 euro kaina perleista už 23,4 tūkst. eurų,

5,01 proc. iki 0,650 euro pabrangusių „Lietuvos dujų“ akcijų – už 16,9 tūkst. eurų, 0,51

proc. iki 0,194 euro atpigusių Ūkio banko akcijų – už 14,3 tūkst. eurų.

0,58 proc. iki 1,730 euro pabrangusių „City Service“ akcijų parduota už 12,9 tūkst. eu-

rų, 0,87 proc. iki 1,258 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų – už 11 tūkst. eurų.

Kitų Oficialiojo sąrašo įmonių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 4 tūkst. eurų.

Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios atpigo 0,79 proc. iki 0,500 eu-

ro, perleista už 10,8 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo bendrovių akcijų parduota mažiau kaip

po 4 tūkst. eurų.

Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 293,1 tūkst. eurų, iš jų 273,7 tūkst. eurų teko Ofi-

cialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Biržoje savaitė prasidėjo ramiai

Nukelta į 16 p.

NekilNojAmAsis turtAs

sveikAtA, grožis

Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris gi-

nekologas, dermatovenerologas, urologas,

neurologas, kardiologas, endokrinologas.

Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder

dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių

šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echos-

kopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, są-

narių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos,

kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus

gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujie-

nos! Smegenų kraujagyslių echoskopija,

nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa,

diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai.

UAB Kuncų ambulatorinė klinika, tel. (8 46)

41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55,

www.kaklinika.lt.918536

NAUJIENA! Alternatyva hialurono užpildams

– raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas

užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. GROŽIUI:

Mezoterapija savo krauju - PRP TROMBO-

CITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų

stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų,

probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildy-

mas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos

atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais.

Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliu-

litinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai,

limfodrenažiniai masažai. SVEIKATAI: Šalta-

sis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radio-

chirurginis odos darinių, nepageidaujamų

plaukelių, kapiliarų šalinimas. Magneto,

ozono, LED šviesos terapijos. S.Daukanto g.

2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. +370

620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt,

www.profesionalikosmetika.lt.919130

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

buro būklės funkcinė ekspres diagnostika

„Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos pro-

cedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Indivi-

duali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos

dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Fak-

torių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.),

Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85.

www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.911029

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-

ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei

mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai:

kardiologai, alergologai, endokrinologai,

ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-

tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės),

pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-

gai (mamografija), gastroenterologai, otori-

nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai,

fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816,

8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846)

490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-

da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-

dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų

priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933,

8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių

g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.919160

Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografi-jos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kal-bų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.

914958

Kviečia mokytis klasikinio masažo. Medicinos centras „Sodalitas“, Debreceno g. 47-1, Klai-pėda. Tel. (8 46) 379 922 (14 - 18 val.), 8 694 83 005 (10 - 18 val.), www.sodalitas.lt.

907444

kompiuterių kursai

KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „Corel-DRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.

916731

vairuotojų kursai

Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.

914903

keičia

3 kambarių butą ir 4 kambarių butą su holu (suremontuotas) į blokuotą dviejų butų na-mą. Tel. 8 680 39 969.

922254

Nuoma

„Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomo-ti kambarius, butus paromis. Reikalingi bu-tai nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

916654

Ilgesniam laikui išsinuomosime gyv. plotą Klaipėdoje, abu dirbame, tvarką garantuo-jame, mokėsime iš anksto už pusę metų, užstatą. Tel. 8 603 94 645.

921477

Išnuomojamas miesto centre, Danės g., 2 pereinamų kambarių butas 3 a. su kai kuriais baldais jaunai dirbančiai šeimai (nuoma 600 Lt). Tel. 8 614 38 488.

921853

Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Eglės“ turgavietės, baldai, buitinė technika, 2 kambarių suremontuotą butą Laukininkų g. Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.

921472

Išsinuomosiu ilgesniam laikui 60-100 kv. m butą Klaipėdos mieste. tel. 8 647 79 630

922501

NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekil-nojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.

919333

NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsi-nuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.

918834

Reikalingas nuomai butas šeimai be vaikų, abu dirba, mokės iš anksto už pusę metų. Tel. 8 675 36 474, 8 655 77 414.

921526

Senamiestyje išnuomojama: 100 kv. m ka-vinė, 205 kv. m baras, patalpos prekiauti ir biurams. Tel. 8 698 37 145.

921276

Parduoda

2 sklypus Ginduliuose: 9 a - 75 000 Lt, 11 a - 95 000 Lt; 6,5 a sodą Mažajame Kaimelyje su mūriniu nameliu. Tel. 8 686 53 230.

921924

Butus: naujos statybos 3 kambarių 4/1 a. Birutės g.; 9/4 a. Mogiliovo g.; 3/1 a. Tilžės g., 9/6 a. Naikupės g. (pigiai); 1 kambario 10/2 a. Smiltelės g.; 4/2 a. Pušyno g. Tel. 380 359, 8 675 43 634.

917692

Butus naujos statybos name centre. Dau-giau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.

918096

mokymAskiti kursai

„Gundos“ floristų kursai ir seminarai pra-dedantiesiems ir profesionalams. Pažymė-jimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.

915068

Namą Mažajame Kaimelyje (130 kv. m, neį-rengtas, šalia Danės upės, galima išsimokė-tinai), butą Naujojo Sodo g. („D“ raidėje, 70 kv. m, 4 a.). Tel. 8 673 75 865.

913525

Namus: Alyvų g., Tauralaukyje, Šlapšilėje, Jakuose, sklypus statybai Doviluose, Taura-laukyje, 4 kambarių butus Reikjaviko, Nau-jakiemio g. Tel. 8 676 55 573.

922225

Patalpas: S.Šimkaus g. (53 kv. m, 205 000 Lt), Naujakiemio g. (21 kv. m, 110 000 Lt); Taikos pr. (71 kv. m, 220 000 Lt); I.Kanto g. (30 kv. m, 160 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.

921851

1 kambario butą Kauno g., netoli „Akropolio“ (5/2 a., kooperatiniame name, ką tik atliktas remontas, yra sandėliukas). Kaina 89 000 Lt. Tel. 8 677 98 380.

922261

1 kambario butą Šiaulių g. (5/2 a., 108 000 Lt), sklypą Klaipėdos r., Vėžaičių sen. (8 ha, 55 000 Lt); kambarį bendrabutyje Minijos g. (2 a., 14 500 Lt). Tel. 8 675 30 316.

922266

1 kambario 16 kv. m mažagabaritį butą 2 a. Sulupės g. 13 (WC, vonia kartu, visiškai sure-montuotas, 40 000 Lt). Tel. 8 606 92 133.

922265

1 kambario suremontuotą butą Poilsio g. (plytinis namas, balkonas). Pradinė kaina 118 000 Lt. Tel. 8 655 14 390.

921842

1,5 kambario butą Kretingos g. (40 kv. m, 5/2 a.). Tel. 8 686 61 368.

921685

12 kv. m kambarį Rumpiškės g. (5/4 a., tvar-kingas), 9 a sklypą „Taure“ (komunikacijos), 2 kambarių butą Gėlių g. (2/2 a., autonominis šildymas, 3 a). Tel. 8 670 85 478.

921330

2 kambarių butą bendrabutyje Debreceno g. (37 kv. m, 5/4 a., suremontuotas, balko-nas, dušas bloke, savininkas, 49 000 Lt). Tel. 8 643 27 660.

922236

2 kambarių butą Palangoje (52 kv. m, 4/4 a., plastikiniai langai, įstiklintas balkonas, didelis rūsys, kaina sutartinė); 12 a sklypą Vydmantuose. Tel. 8 699 56 184.

922247

2 kambarių butą su didžiuoju holu Bandužių g. (9/5 a., 130 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.

921844

2 kambarių butus: I.Simonaitytės g. (9/7 a., remontas, baldai), Pušyno g. (4/4 a., remon-tas, 114 000 Lt); bloką Taikos pr. (5/4 a.); 18 kv. m kambarį bloke Rambyno g. (5/2 a., 35 000 Lt). Tel. 8 647 33 319.

921335

2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr., 5/2 a., plytiniame name. Kaina 127 000 Lt. Tel. 8 614 07 549.

921480

3 kambarių butą Alksnynės g. (5/2 a., vir-tuvės baldai, tvarkingas, šarvuotos durys, plastikiniai langai), 9 a sklypą „Taure“ (ko-munikacijos). Tel. 8 671 92 803.

921325

3 kambarių butą Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv. m, suremontuotas, 2 balkonai). Savininkas. Tel. 8 612 37 577, 230 123.

913536

3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savinin-kas. Tel. 8 645 40 425.

917695

3 kambarių suremontuotus butus: Naikupės g. (5/4 a., plytiniame name, 183 000 Lt); Sportininkų g. 5/5 a. (165 000 Lt); Karklų g. 4/4 a. (168 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.

921847

6 a sklypą namo statybai Kretingos g., SB „Bal-tija“. Kaina 190 000 Lt. Tel. 8 687 55 699.

922256

Gero išplanavimo labai tvarkingą 3 kambarių butą Nidos g., prie PC „Grandus“ (raudonų plytų namas, atskiri kambariai, 145 000 Lt). Tel. 8 689 89 898.

920697

Labai tvarkingą 2 kambarių 44 kv. m butą 5/2 a. Rumpiškės g. Tel. 8 689 89 898.

920701

Naujus butus centre, „Manto Namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.

921836

Nebrangiai 11 a sklypą gyv. namui statyti Klai-pėdoje, Ramunių g., Rimkai. Privestos mies-to komunikacijos, prie miškelio. Savininkas. Tel. 8 611 07 153.

917193

Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti bu-tus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvar-kau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.

921830

Pigiai 6,6 a sodą Šernuose, du 6 a sodus „Tolupyje“, 1 kambario butus: 33 kv. m 9/8 a. Žardininkų g., 5 pl./3 a. Kauno g. (nekam-pinis). Tel. 8 686 36 545.

921796

Savininkas parduoda gamybines-sandėliavi-mo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.

916472

Savininkas parduoda naujos statybos neį-rengtą namą Gargžduose (arba keičia į bu-tą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398.

916478

Suremontuotą 2 kambarių butą su baldais 9/7 a. I.Simonaitytės g. 32 (renovuota šil-dymo sistema, kaina 135 000 Lt). Savininkė. Tel. 8 616 72 132.

921329

Perka

Mišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname, traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726.

899241

UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekil-nojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.

917153

1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.

921500

NTA „Laimita“ perka ir padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.

919351

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

918783

Šeima perka 3 kambarių butą nuo 60 kv. m (2, 3 ar 4 a.). Kampinio nesiūlyti. Už gerai suremontuotą mokėsime iki 170 000 Lt, be remonto iki 120 000 Lt. Tik savininkai. Tel. 8 617 34 896.

922263

Skubiai perku 2 kambarių butą pietinėje mies-to dalyje (Naujakiemio, Gedminų, Alksnynės, Bandužių r.). Tel. 8 671 43 955.

919986

tarpininkavimas

Statinių legalizavimas, perdavimas Valsty-binei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perda-vimas. Tel. 8 676 55 573.

922220

PAskolos„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

916639

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

912355

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, kovo 6, 2012

PRO MEMORIA

atkelta iš 15 p.

Nukelta į 17 p.

StAtybA IR StAtybInėS MEdžIAgOSParduoda

AutOMObIlIAIAutoserviso paslaugos

Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

922226

Parduoda

„Renault Safrane“ 2,5 variklį su pavarų dė-že (20 vožtuvų, geros būklės, yra kėbulo da-lys, durys, bagažinės antvožas, skubiai). Tel. 8 685 23 101.

922124

Perka

Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti neva-žiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.

922229

Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033.

919265

Superkame automobilius, mokame nuo 200 iki 2000 Lt. Tel. 8 600 06 611, 8 631 97 434.

922268

transporto paslaugos

Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraus-tome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.

916589

bAldAIParduoda

Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis du-rimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt.

916737

ĮvAIRūSSusikurk darbą ir pastovias pajamas pats. Mano ilgamatė patirtis - Jūsų investavimas į mūsų bendrą įmonę. Tel. 8 698 82 122.

917266

KItAParduoda

Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m il-gio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726.

899272

PerkaUAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895907

KOnKuRSAIDNSB „Klevas“ ieško firmos penkiaaukščio namo galinėms sienoms apšiltinti. Dėl sąlygų kreiptis tel. 8 673 04 853. Pasiūlymus siųsti I.Simonaitytės g. 11-4, Klaipėda. Pateikimo terminas iki 2012 03 14 17 val.

921971

Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santech-nikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.

921456

Mūrijame, liejame pamatus, dengiame sto-gus, tinkuojame, šiltiname pastatus, nau-dojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 655 22 204.

921366

Statyba, remontas, renovacija, vidaus ap-daila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.

921629

Tinkuojame kalkiniu skiediniu ir gipsiniais mišiniais, šlifuojame parketą. Tel. 8 603 94 321.

901818

Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.

915801

Tinkuojame, armuojame, mūrijame, be-tonuojame, dengiame stogus. Tel. 8 652 22 942.

912842

Grindų betonavimas su vokiška įranga, il-gametė patirtis, darbus atliekame greitai ir gerai. Tel. 8 683 31 361.

920825

Kvalifikuotai klijuojame tapetus, plyteles. Vidaus apdaila. Laminatas, linoleumas. San-technikos, elektros darbai. Padedame išsirinkti medžiagas ir kt. Tel. 8 617 81 301.

922258

Statybininkų brigada atlieka statybos ir re-monto, griovimo darbus, išrašo sąskaitas. Tel. 8 620 93 080.

921369

dARbASIeško darbo

Moteris iš Bulgarijos ieško floristės aranžuo-tojos darbo. Tel. 8 617 34 631.

921933

Mūriju, dengiu stogus, plytelės, šiltnamiai, trinkelės, židiniai, tvoros, gipskartonis. Tel. 8 655 59 463.

921754

Siūlo darbą

„Autoplovykla 69“ ieško automobilių plovė-jų. Patirtis būtina. Atlyginimas nuo 1000 Lt. Tel. 8 682 69 268.

920567

Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.

920666

Agentūra EUROLANA siūlo darbą nekilno-jamojo turto vadybininkui (-ei). Geros dar-bo sąlygos. Draugiškas kolektyvas. CV siųsti eurolana.toma@gmail.com.lt. Tel. 8 636 66 421.

921494

Automobilių servisas Klaipėdoje ieško kėbuli-ninko ir paruošėjo-dažytojo. Patirtis būtina. Tel. 8 676 55 146, 8 616 03 525.

915731

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkaino-tojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir par-davėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

921989

Firmai reikalingas patyręs šilumininkas-san-technikas. Tel. (8 46) 411 734.

920432

Įmonei Klaipėdoje reikalingi elektros montuo-tojai. Tel. (8 46) 300 764, 247 115.

920563

Kavinei miesto centre reikalingos barmenės. Tel. 8 611 22 192.

920133

Kavinei-barui senamiestyje reikalinga (-as) barmenė(-as)-padavėja (-as). Privalumai: darbo patirtis, anglų, rusų kalbų žinios. Yra galimybė darbą derinti su studijomis. stela44@gmail.com. Tel. 8 670 21 952.

921795

Kėbulų autocentrui reikalingas surinkėjas-iš-rinkėjas. Būtina patirtis. Tel. 8 650 29 949.

922120

Kirpyklai, dirbančiai 17 metų, reikalinga kir-pėja ir manikiūrininkė, geras uždarbis, pui-kus kolektyvas. Tel. 8 699 27 406.

912814

Reikalingas stalius gaminti duris (galime ap-mokyti). Tel. 8 683 67 785.

920706

vARžytInėSAntstolė Vida Daugirdienė 2012 04 17 10 val. parduoda iš varžytynių Alexandro Kat-kaus turtą: 1991 m. MERCEDES BENZ (mo-delis 400), valst. Nr. CBO870, rudos spalvos, benzinas/dujos, variklio galia 210 kW (neva-žiuojantis). Pradinė varžytynių kaina 5 700 Lt. Varžytynių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytynės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uos-to g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.

920688

Antstolė Vida Daugirdienė 2012 04 17 11 val. parduoda iš varžytynių Dalės Baltmiškienės turtą: butą (41,92 kv. m) Taikos pr. 4-58, Klai-pėdos m. Pradinė varžytynių kaina 97 800 Lt. Varžytynių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytynės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uos-to g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.

920872

PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvai-rias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.

920692

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automo-bilis. Tel. 8 687 35 637.

914300

Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Nau-jojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt.

914622

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

918809

CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.

918741

Krovinių pervežimo kompanijai nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818.

922276

Reikalingas žmogus (ar įmonė), galintis fre-zomis išpozuoti rąstus (storis 200 mm). Tel. 8 610 09 737.

917956

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuo-tojas dirbti Europoje. Tel. 8 698 32 878, (8 46) 341 520.

921896

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai (į Ru-siją nevažiuojame). Laiku mokamas atlygini-mas. Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551.

918883

Reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją ir patirties (darbas maršrutu Lietuva-Rusija). Tel. 8 699 60 728.

921855

Specializuota statybos bendrovė, dirban-ti inžinerinių komunikacijų (vandentie-kio, lietaus ir buitinių nuotekų, elektros, melioracijos, ryšių statyba) srityse, siūlo darbą: 1. Ekonomikos skyriaus vadovui. 2. Inžinieriui-sąmatininkui. Reikalavimai kandidatams: aukštasis inžinerinis-eko-nominis išsilavinimas; darbas su sąmatų skaičiavimo programomis SISTELA ir SES; geri įgūdžiai dirbant kompiuteriu; sąmatų skaičiavim patirtis. CV siųsti info@edrija.lt; vincas@edrija.lt. Tel. 8 652 76 030.

915662

Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti sa-vo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 698 52 822, 8 621 02 148.

917104

UAB reikalingi: lauko vamzdyno montuotojai-pagalbiniai darbininkai, aplinkos tvarkymo darbininkai, inžinerinių tinklų statybos vado-vas. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280.

922163

We are looking for ADMINISTRATOR/BOOKKEEPER’s-ASSISTANT. What we offer: An adequate salary, holiday’s; A proper modern working environment in Klaipeda centre; A good and small team of colle-ges; We support training and education. What we ask: Average to good ability to speak English; Flexibility and accuracy in working method; Willingness to improve yourself; Teamwork. Please send your CV by e-mail: info@mabrocona.com. Tel. +370 6555 6966.

922837

PASKOlOS

buItIS IR tEchnIKAPaslaugos

Statybos paslaugos

Akcija! Šarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Balkonų stikli-nimas. Įstato. Tel. 8 603 10 867.

921877

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

905507

Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsako-vo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.

915788

Sau į kelią neimu aš nieko,Tegul viskas jums,

brangieji, lieka-Žemė, kvepianti medum

ir gėlėmis,Ir dangus, nusėtas

žvaigždėmis.J. Marcinkevičius

Pavasariui žengiant pir-muosius žingsnius, po ilgos ir sunkios ligos sustojo pla-kusi ilgametės Juozo Karoso muzikos mokyklos mokyto-jos Magdalenos Kuršienės širdis.

Magdalena Kuršienė gi-mė 1948 m. Latvijos Respu-blikoje, Liepojoje. Muzika pradėjo domėtis ankstyvo-joje jaunystėje. 1963-1967 m. mokėsi ir baigė Klaipė-dos Stasio Šimkaus muzi-kos mokyklos kanklių spe-cialybės kursą.

Nuo 1969 m. dirbo Juozo Karoso muzikos mokyklo-je. Geriausius savo gyveni-mo metus, sukauptą patirtį, energiją bei žinias atidavė šiai mokyklai. Kukli, parei-ginga, atsakinga pedagogė pirmiausia buvo reikli sau. Per 44-erius savo švietė-jiško darbo metus mokyto-ja ilgą laiką vadovavo kan-klių ansambliui, dalyvavo respublikinėse Dainų šven-tėse, jos mokiniai ne kartą tapo laureatais Jono Švedo liaudies instrumentų kon-kursuose. O kiek jos moki-nių pasirinko muziko pro-fesionalo kelią.

Į mokyklą skubėdavo kaip į gimtuosius namus, nešda-ma ne tik žinias, bet ir šyp-seną, paguodos žodį. Buvo draugiška ir nuoširdi kole-gė, kuri visada noriai pa-dėdavo, patardavo. Mums visiems labai trūks jos ge-rumo, šilumos, kurią ji dos-niai dalijo.

Savo širdyse tiek moki-niai, tiek pedagogai, tiek velionę pažinoję žmonės iš-saugos apie ją pačius geriau-sius prisiminimus.

Atsisveikinimas su velio-ne Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios šarvojimo salėje. Karstas išnešamas kovo 6 dieną 13 val. Laidojama Lė-bartų kapinėse.

Kolegos

Magdalena Kuršienė

1948-2012

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjau-čiame radiologijos technologę Ireną Mikelkevičienę dėl mamos mirties.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovybė

922545

17

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, prAMOgOSantradienis, kovo 6, 2012

restoranai

kursai

RestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lie-tuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kor-tai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su tre-neriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patrau-kliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasi-nerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.ltMokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536www.vienaragiomalunas.ltYpatingą kovo 8 dieną 19 val. švelni akordeono muzika glamonės visų moterų širdis. Kviečiame pasitikti pavasarį restorane „Viena-ragio malūnas“!

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.ltRestoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus.Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.Mes nesigiriame, pas mus tiesiog skanu!Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt.Priimami užsakymai šventiniams vakarams, banketams bei furšetams.Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė.Pavasario akcija! Visiems alkoholiniams gėri-mams nuolaida 30 proc.Laukiame atvykstant !

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235.Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti, bei pavakarieniauti, o savait-galio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzi-kos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.Priimami užsakymai šventiniams vakarams, įvairiems pobūviams, banketams bei gedulin-giems pietums.Pavasario akcija! Nuo sekmadienio iki ketvir-tadienio visiems alkoholiniams gėrimams nuo-laida 30 proc.Apsilankykite, nenusivilsite !

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

Puiki galimybė įsigyti kruizines keliones Ryga – Stokholmas – Ryga už labai gerą kainą! Tik 80 Lt asmeniui.

Atėjo laikas poilsiui ir pramogoms, kad su

naujomis jėgomis ir įkvėpimu sutiktume

pavasarį. Suteikite laiko sau, savo draugams,

artimiesiems, brangiems žmonėms ir leiskitės

į kruizinę kelionę

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

IŠSKIRTINĖS NUOLAIDOS TURIZMO

PARODOS „VIVATTUR“ METU!

iki – 50% „Novaturo“ kelionėms;

iki – 58 % poilsiui Lietuvoje ir Latvijoje

iki – 15 % automobilio nuomai užsienyje

Nuo kovo 15 dienos – didžioji FIESTA Baltijos

jūroje su artistais iš Kubos, Ispanijos,

Argentinos ir Brazilijos!

Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus PAPILDOMO KRUIZO KETURIEMS LAIMĖJIME!

Daugiau informacijos www.krantas.lt

7 dienų poilsis Viduržemio jūros kurortuose tik nuo 318 Lt

savaitgaliai Europos sostinėse

tik nuo 778 Lt

Tallin kruizinės kelionės Ryga–Stokholmas tik nuo 80Lt

Dovana perkantiems keliones iš katalogo

„Pasaulio pažinimo kelionės 2012” –

„Carpisa” kelioninis lagaminas.

Dovanų skaičius ribotas.

Visiems perkantiems – dovanos!

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

DĖMESIO KLAIPĖDOS VYRAMS! Nustebinkite savo mylimas moteris nuostabia puokšte iš 50 tulpių, kurią pasiūlysime už ypa-tingą kainą! Priimami išankstiniai užsakymai. Akcija galioja iki kovo 8 d.Mažmeninė ir didmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Liepų g. 54 b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347 112, 8 614 05 566,klaipeda@tikgeles.ltDarbo laikas I–VI nuo 7 iki 18 val.VII nuo 10 iki 15 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

VIZOS:

Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KELTų BILIETAI:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

POILSINĖS KELIONĖS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti lai-kantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda

FiRminė paRDuotuVė „pitliaus skanėstai”

gardumynai

Antstolė Vida Daugirdienė 2012 04 17 14 val. parduoda iš varžytynių Adolfo Šaulio turtą: butą su rūsiu Poilsio g. 35-22, Klaipėdos m. Varžytynių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytynės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uos-to g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.

921346

Antstolis Gintaras Kairys skelbia pirmąsias varžytynes Dariui Griciui nuosavybės teise pri-klausančiam: 1) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-2056, kadas-trinis numeris 5523/0003:499, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 2) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų sta-tybos), unikalus numeris 4400-1542-1904, kadastrinis numeris 5523/0003:498, Gin-dulių k., Klaipėdos rajonas; 3) 0,09 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų na-mų statybos), unikalus numeris 4400-1542-1748, kadastrinis numeris 5523/0003:497, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 4) 0,1504 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyve-namųjų namų statybos), unikalus nume-ris 4400-1542-3520, kadastrinis numeris 5523/0003:500, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 5) 0,0757 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-6689, kadas-trinis numeris 5523/0003:505, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 6) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų sta-tybos), unikalus numeris 4400-1542-6734, kadastrinis numeris 5523/0003:506, Gindu-lių k., Klaipėdos rajonas; 7) 0,0982 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų na-mų statybos), unikalus numeris 4400-1542-6756, kadastrinis numeris 5523/0003:507, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 8) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyve-namųjų namų statybos), unikalus nume-ris 4400-1542-6767, kadastrinis numeris 5523/0003:508, Gindulių k., Klaipėdos ra-jonas; 9) 0,09 ha ploto žemės sklypui (ma-žaaukščių gyvenamųjų namų statybos), uni-kalus numeris 4400-1542-6934, kadastrinis numeris 5523/0003:511, Gindulių k., Klaipė-dos rajonas; 10) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-6867, kadas-trinis numeris 5523/0003:509, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 11) 0,09 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų sta-tybos), unikalus numeris 4400-1542-7353, kadastrinis numeris 5523/0003:517, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 12) 0,06 ha ploto že-mės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-7397, kadastrinis numeris 5523/0003:518, Gindu-lių k., Klaipėdos rajonas; 13) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų na-mų statybos), unikalus numeris 4400-1542-6967, kadastrinis numeris 5523/0003:521, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 14) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyve-namųjų namų statybos), unikalus nume-ris 4400-1549-0690, kadastrinis numeris 5523/0003:525, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 15) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1549-0772, kadas-trinis numeris 5523/0003:526, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 16) 0,113 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų sta-tybos), unikalus numeris 4400-1549-0803, kadastrinis numeris 5523/0003:527, Gindu-lių k., Klaipėdos rajonas. Pradinė pardavi-mo kaina 286016,00 Lt. Varžytynių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 proc. – 28601,60 Lt. Dalyvio įmoka turi būti pervesta į depo-zitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285 AB Šiaulių bankas. Varžytynės vyks 2012 m. balandžio 17 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. Informa-cija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirti-nančius dokumentus.

922094

„Pitliaus skanėstai“ – smali-žiams ir ieškantiems gardžiau-sio siūlo šakočių, tortų, pyra-gėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ...

varžytinės

atkelta iš 16 p.

Taikos pr. 141, Klaipėda www.big2klaipeda.lt

Spalvotamkovo 8-11 d.

NUOLAIDOS %pavasariui!

18

pramogosantradienis, kovo 6, 2012

TV programaKlaipėdos dramos TeaTras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos te-atro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Kovo 17 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys.Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių tragikomedija. Rež. A.Vizgirda.

Klaipėdos ValsTybinis muziKinis TeaTras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Kovo 6 d. 12 val. – spektaklis senjorams ir studen-tams. Premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis.Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras.Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savo-joje“. 3 v. operetė.Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veroni-ka“. 2 v. miuziklas.

Klaipėdos KoncerTų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų re-zervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (sak-sofonas), A.Gotesmanas (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Auku-ras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Daly-vaus S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiovas (gita-ra), „Aukuro“ choristų vaikai. KITI RENGINIAIKovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šei-myninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

ŽVejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose.Kovo 7 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D.Fo ir F.Rame „Aš laukiu tavęs, miela-sis“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (mokslei-viams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.Kovo 8 d. 19 val. didžiojoje salėje – Romas Dam-brauskas. Koncertas „Mano dainos – moterims“. Bi-lieto kaina 23–43 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Kovo 10 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Gandras Kalifas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų pla-tintojas „Tiketa“.Kovo 10 d. 16 val. didžiojoje salėje – koncertas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. „Gin-taro laše mano Lietuva“. Bilieto kaina 5 Lt (žiūro-vams, pasipuošusiems tautiniu kostiumu, įėjimas nemokamas). Bilietų platintojas „Tiketa“.Kovo 11 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama yra gra-ži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Kovo 12 d. 18 val. didžiojoje salėje – A/CH tea-tras. Šokio spektaklis „Moterų dainos“. Choreo-grafė A.Cholina. Bilieto kaina 42–52 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

„ŠVyTurio“ arena(Dubysos g. 20)Kovo 8, 9 d. 19 val. – Gytis Paškevičius.Kovo 10 d. 19 val. – Demis Roussos ir simfoni-nis orkestras.

parodos

TeaTras Klaipėdos lėlių TeaTras(Vežėjų g. 4, tel. 239 932)Kovo 9 d. 18 val. spektaklis suaugusiesiems „Juo-ba“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 10 d. 12 val. – spektaklis vaikams „Vištytė ir gaidelis“. Rež. G.Radvilavičiūtė.Kovo 11 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suras-kim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.

Klaipėdos eTnoKulTūros cenTras

(Daržų g. 10)Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Ve-lykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 16, 17, 23, 24, 30 dienomis penk-tadieniais 16 val., šeštadieniais 11 val. registruo-tis tel. 310 022.Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 9, 15, 16, 22, 23, 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirb-tuvė veiks 15–18 val. Nemokamai.Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultaci-jos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsul-tacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

Klaipėdos jaunimo cenTrasKovo 6 d. 10 val. Jaunimo centro teatro studijo-je „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) – improvizaci-jų spektaklis „Teatro šalies duris pravėrus“. Rež. I.Stančikienė.Kovo 6 d. 17.30 val. Prano Domšaičio galerijo-je (Liepų g. 33) – Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų parodos „Sakūrų šalyje“ atidarymas.Kovo 8 d. 18 val. Jaunimo centro teatro studijoje „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) – spektaklis „(Ne)savas“. Rež. Ž.Dargytė.

KKKc parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)Kovo 9 d. 18 val. atidaromos parodos: G.Skrudžinsko „Tyla“‘; T.Šarūno „Tai tik juodas lagaminas“; J.Juodytės „Moteriškos relikvijos“. Veiks iki ba-landžio 1 d.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAIKovo 10 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Akvarelės vaivorykštė“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.RENGINIAITarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)Kovo 6, 7, 8, 9 d. animacijos dirbtuvės vaikams. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anks-to registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.

baroTi galerija(Aukštoji g. 1, tel. 313 580)Iki kovo 7 d. vilniečių dailininkų tapybos darbų paroda „JUSLINĖPSEUDOPLASTINĖGALTAPYBA“. Autoriai D.Rusys, A.Makarevičius, N.Petrauskas, I.Skauronė.

ldm prano domŠaičio galerija

(Liepų g. 33)Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.Kovo 7 ir 23 d. 17 val. du vakarai „Prie rojalio, tarp paveikslų“, skirti romantinei muzikai, poe-zijai, dailei: „Melodijos sielai“ ir „Dainų spar-nais“. Nemokamai.Kovo 6 d. 17.30 val. Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų parodos „Sakūrų šalyje“ atidarymas. Veiks iki kovo 25 d.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 12.15 „Eu ro vi zi jos“ dai nų kon kur so na cio na li nės

at ran kos fi na las (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7).

6.50 „To mas ir Dže ris“ (2) (k). 7.20 „Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (k). 7.50 Pri čiu pom! 8.20 „Drau gai V“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ma no vy ras ga li (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai V“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ To mas ir Dže ris“

(3). 14.10 „Nic ke lo deon“ va lan da. Kem pi niu kas

Pla čia kel nis“. 14.40 „iKar li“. 15.10 „Juo kin giau si ne ty čiu kai“. 15.40 „Lan gai III“ (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. 19.17 Orai. 19.19 Abi pus sie nos. 20.25 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.19 Spor tas. 22.23 Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Veiks mo f. „Nė ra kur bėg ti“ (JAV,

1993 m.) (N-14). 0.40 „Tei sin gu mo vyk dy to jas“ (6) (N-7). 1.35 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 Ką ma nai? 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.35 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „An čiu kų is to ri jos“ (5). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Bai mės akys. 21.00 „Vy no ke lias“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pa bė gi mo ka ra liai“ (3). 23.00 Kri mi na li nė dra ma „Ter je rai“ (1) (JAV,

2010 m.). 0.10 „Eu re ka“. 1.05 „Svie to ly gin to jai“ (2).

7.00 Ži nios (k). 7.25 „Ty los ri ba“ (N-7) (k). 8.00 Sek ma die nio ry tas (k). 9.00 „Pra juo kink ma ne“ (k).

10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Už kal nio 5“. 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 Ka ra liš ka sis Pa na mos ke lias (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“ (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“ (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“ (N-7). 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 „Ne rea lu!“ 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N-14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N-14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.35 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.05–6.00 „Bam ba“. In te rakty vus šou

suau gu sie siems.

8.00, 17.55 Te le bim-bam. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Vil niaus kny gų mu gė 2012 (k). 12.20 Pa sau lio pa no ra ma (k). 12.45 Ry to suk ti nis. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai (k). 16.00 Lai da S. 16.25 Lai ko port re tai. 16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Gim to ji že mė. 18.25 Sep ty nios Kau no die nos. 19.00 Pul sas. 19.25 Gy ve ni mas yra gra žus. 20.10 Lie tu vių do ku men ti kos meist rai. Vy te nis

Imb ra sas. „Van dens ir vė jo fu ga“ (1968 m.), „Aki mir kos“ (1969 m.), „Jau nų jų bal sai“ (1971 m.), „Va ria ci jos 100-ojo vaid mens te ma“ (1974 m.).

21.00 „Gi mi nės“ (2). 21.50 LNOBT spek tak lis. L.A.Min kus. Ba le tas

„Don Ki cho tas“. Di ri gen tas Vy tautas Vir žo nis.

23.35 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. 0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“.

9.15, 14.30 Te le par duo tu vė. 9.30 Ta vo au gin ti nis. 10.00 „Iš li ki mas“. 11.00 „Tar za no nuo ty kiai“. 12.00 „Me lo teo ri ja“. 13.00 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 14.00 „Re zi den tai“. 15.00 „Tar za no nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“. 18.00 „Me lo teo ri ja“. 19.00 „CSI Ma ja mis“. 20.00 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 21.00 „Re zi den tai“. 21.35 UEFA čem pio nų ly gos rung ty nės. „SL

Ben fi ca“–„FC Ze nit St. Pe ters burg“. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

23.40 „Fu tu ra ma“. 0.15 „CSI Ma ja mis“. 1.10 „Futu ra ma“. 1.40 „Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“. 2.30 UEFA čem pio nų ly gos apž val ga.

8.05 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Su per me no nuo ty kiai“. 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“. 10.05 „Mar vel ani mė. Ge le ži nis žmo gus“ (2)

(N-7). 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 15.30 Te le par duo tu vė. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7). 21.00 Veiks mo f. „Į sau lę“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 23.00 „Iš rink tie ji“ (N-14). 0.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7).

6.14, 13.00 TV par duo tu vė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 7.20, 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 8.55 „So do de tek ty vės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Su per L.T. 10.35 Šian dien kim ba. 11.05 Gon go Gan gas. 13.30 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“ tur ny ras. 15.30 Griūk ne gy vas! (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Ka ty nė“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kru vi no ji ita lų ma fi ja“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Ka ty nė“ (N-7).

8.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00 „Bal ti cum TV“ ži nios. 9.15 Ku li na ri nis šou „Vir tu vė ant ra tų“ (3). 9.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Kri ti nė ri ba“ (2) (N-7). 11.15 Že mai ti jos la bi rin tais (k). 11.45 Pra mo gi nė lai da „Ge riau sios pa sau lio

rek la mos“. 12.15 Dra ma „Grei sė“ (JAV, 2007 m.). 13.55 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 14.55 „Ne nuo ra ma Sei dė“. 15.55 Muz. dok. f. „Ga li bū ti triukš mo!“ (JAV,

2008 m.). 17.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 18.15 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li ki mo

va do vas“. 19.15 Kul tū ra +. 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 20.00 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 Rei das. Eis mo įvy kių kro ni ka. 20.45 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 21.45 „Bal ti cum TV“ ži nios. 22.00 Ko me di ja „Beieš kant Aman dos“ (JAV,

2008 m.) (N-14). 23.45 „Mir ties gniaužtuo se“ (6) (N-7). 0.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“.

7.00 Anim. nuo ty kių f. „Al fa ir Ome ga“. 9.00 Ro man ti nė dra ma „Žmo gus, ku ris my li“

(Ita li ja, 2008 m.). 11.00 Anim. nuo ty kių f. „Vėž liu ko Se mio

nuo ty kiai“ (Bel gi ja, 2010 m.). 13.00 Ko me di ja „Eg lu tės“. 15.00 Kri mi na li nis veiks mo tri le ris

„Pa gro bi mas“. 17.00 Dra ma „Ka lė dų na me lis“. 19.00 Fan tas ti nis tri le ris „Ša lu ti nis efek tas“

(JAV, 2011 m.). 21.00 Dra ma „Im ty ni nin kas“. 23.00 Ro man ti nė ko me di ja „Mei lė di de lia me

mies te 2“ (Ru si ja, 2010 m.). 1.00 Ro man ti nė dra ma „Ele gi ja“.

7.00 La bas ry tas. 10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.30 Ma dos nuosp ren dis. 13.50, 4.50 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.55, 3.05 „Sup ras ti. At leis ti“. 17.40 Su si tuo ki me. 18.50 Te gul kal ba. 20.00 Lai kas. Lie tu vos lai kas. 21.05 „Tė tu šiai“. 22.20 V.Te reš ko va. „Kos mi nės lai mės

žvaigž dė“. 23.35 Va ka ro nau jie nos. 23.55, 6.50 Lie tu vos lai kas (liet. k.). 0.05 „Gy ny bos tei sė“. 1.05 „Lais vė ir tei sin gu mas“ su A.Ma ka ro vu. 1.50 Vaid. f. „Ar tis to“ at sis vei ki ni mo gast ro lės“. 4.00 „Tė tu šiai“.

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00 Ži nios +. 10.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Gdy nės

„As se co Pro kom“–„Minsk-2006“. 12.15 Ad re na li nas. 12.45 Spor tas LT. Eu ro pos šau dy mo

čem pio na tas. 13.45 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Vil niaus

„Lie tu vos ry tas“–„Lo ko motiv-Ku ban“. 15.30 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Lu cen tum

Ali can te“–„Va len cia Bas ket“. 17.15 Ita li jos „Se rie A“ ly ga.

„Ju ven tus“–„Chie vo“. 19.15 BEKO–LKL žvaigž džių die na (per

pert rau ką – Ži nios +). 21.25 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Lu cen tum

Ali can te“–„Va len cia Bas ket“. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

23.30 Au to mo to.

Trys knygos vienoje.Bill Newman „Skrajokit su ereliais!“ Ereliai dėl įgimtų savybių jau dauge-lį metų laikomi ryžto, jėgos ir laisvės simboliu. Kaip tvirtina šios knygos au-torius Bilas Njumenas, garsus motyva-cijos specialistas, Australijos nacionali-nės premijos laureatas, gimdamas žmo-gus užprogramuotas siekti pačių aukš-čiausių tikslų, niekada nevengti kovos ir nepasiduoti. Galbūt bėgant metams šie jūsų bruožai išblėso? Jei taip, jums atėjo laikas atsisakyti smulkių ambicijų. Atėjo laikas kaip ereliui išskleisti sparnus, per-skrosti ūkanas ir pakilti virš debesų!Claude M. Bristol, Harold Sherman „Jė-ga, stipri kaip dinamitas“. Šioje knygo-je jūs sužinosite:• Kaip tapti tuo, kuo norite būti.• Kodėl vien tik sunkus darbas neatneš sėkmės.• Kaip paversti mintis į pasiekimus.• Kokia yra stipri tikėjimo ir vidinė kū-rybinė galia.Claude M.Bristol „Proto magija“. Ar jūs bi-jote atsakomybės, bijote nuspręsti, bijote vieni žengti pirmyn? Daugelis žmonų, deja, bijo. Štai kodėl tiek mažai yra lyde-rių ir tiek daug – sekėjų. Jeigu susidūrėte su problema, tai kuo ilgiau nesiimsite jos spręsti, tuo didesnė ji taps ir labiau būgš-tausite, kad nesugebėsite su ja susitvarky-ti. Todėl išmokite daryti sprendimus, nes nenusprendę jūs negalite veikti, o negalė-dami veikti šaukiatės nesėkmę. O kai pa-darote sprendimą, problemos ir rūpesčiai pradeda nykti. Nors jūsų sprendimas gali būti ne geriausias, pats faktas jums sutei-kia jėgų ir pakelia dvasią.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai:pirmadienis – POliCiJAantradienis – ŠAuKSMAStrečiadienis – KiNESKOPASketvirtadienis – NOKTiurNASpenktadienis – rAuDONAS BAliONAS

Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.

AvinAs (03 21–04 20). Palanki die-na spręsti iškilusias problemas –

tam užteks ir sumanumo, noro ir išmin-ties. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir pa-skubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

JAutis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti kitiems, susido-

rosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dėl to as-meniniame gyvenime irgi galimi tei-giami pokyčiai.

DvyniAi (05 21–06 21). Šiomis dienomis daug mąstysite apie

gyvenimo prasmę. Tikėtina, kad gailė-sitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme.

vėžys (06 22–07 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsi-

te gal net kiek lengvabūdiškas, tik pasi-stenkite netyčia neįskaudinti pačių ar-timiausių draugų, kuriems ši diena gal-būt ne tokia puiki.

LiūtAs (07 23–08 23). Labai sėk-mingas laikas. Patyrinėkite savo

emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąs-tykite gyvenimą. Nebijokite atsiverti ar-timiems žmonėms, tik savo nuomonę apie juos šiandien pasilaikykite sau.

MergeLė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai ben-

drauti su aplinkiniais. Sugebėsite len-gvai apmąstyti praeities įvykius ir pa-daryti teisingas išvadas. Kad ankstes-nės bėdos nebekankintų, svarbu ne-kartoti senų klaidų.

svArstykLės (09 24–10 23). Bū-site labai jautrus, kitaip vertinsite

savo emocijas ir veiksmus. Galbūt įverti-nimai bus ne visai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite.

skorpionAs (10 24–11 22). Jau-site emocinį išsekimą ir įtampą.

Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiau-sia su niekuo nesusipykti, nes susitai-kyti bus tiktai sunku.

ŠAuLys (11 23–12 21). Esate labai energingas ir aktyvus, jaučiate

nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplū-dį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų.

ožiArAgis (12 22–01 20). Jums nepatiks supantys dalykai, erzins

aplinkiniai. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul šian-dien viskas lieka taip, kaip yra.

vAnDenis (01 21–02 19). Šian-dien ypač teigiamai vertinsite

paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias proble-mas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai.

žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonumą bendraudamas su

nepažįstamais žmonėmis, tik labiau pa-sikliaukite savimi. Tinkama diena pasi-rūpinti savo išvaizda, apsilankykite grožio salone ar sporto klube.

19

įvairenybėsantradienis, kovo 6, 2012

kryžiAžoDis horoskopAi

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį do-vanojame knygą „Jūsų tikėjimo jėga“.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 17 val.1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DiENA

(tarpas) Kl (tarpas) uŽDuOTiES AT-SAKYMAS. Pvz., DiENA Kl KlAiPĖ-DA (žinutės kaina – 1 lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ re-dakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės pri-zą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

ketvirtadienį

-4-2-4 -3

-3-3-5 -3

-2+1-3 -1

4

6

5

kovo 6-ąją

1969 m. gi mė re ži sie­rius, sce nog ra fas Os­ka ras Kor šu no vas.

1972 m. gi mė NBA krep­š i n i n ka s Sha qu i l le O’Neal.1983 m. Vo kie ti jo je į val­džią su grį žo kanc le ris Hel mut Kohl ir krikš čio­nys de mok ra tai.1988 m. rei ka lau da­mi ne prik lau so my bės tūks tan čiai ti be tie čių už de gė lau žus sos ti nė­je Lha so je.1997 m. iš Lon do no ga­le ri jos pa vog tas Pab lo Pi ka so pa veiks las „Te te de Fem me“.

1861 m. gi mė auš ri nin­kas Jo nas Šliū pas. Pa gal se ną jį ka len do rių jo gi­mi mo da ta lai ko ma va­sa rio 23 d.1900 m. mi rė mo to cik­lo kū rė jas in ži nie rius Gottf ried Daim ler.1924 m. bu vo ati da ry tas Egip to ka ra liaus Tu tan­cha mo no ka pas.1967 m. Jo si fo Sta li no duk tė Svet la na Ali lu je va JAV am ba sa do je De ly je (In di ja) pa si pra šė po li ti­nio prie globs čio.

Ar var nos puo la žvirb lius?Je le na itin su ne ri mu si dėl mies te pa­gau sė ju sių var nų bū rių ir dėl su ma žė­ju sio žvirb lių bei zy lių skai čiaus.„Kad mies te ma žai li ko žvirb lių ir zy­lių, kal tos var nos“, – pil ko sioms tie sio­gi nį kal ti ni mą tvo jo mo te ris.Anot jos, žie mą bu vo daug paukš te lių, o šiuo me tu jų ne be ma to.„Var nos nai ki na ma žes nius paukš te­lius, – sa kė mo te ris. – Ne be rei ka lo jas va di na plunks nuo to mis plėš rū nė mis, net skrai dan čiais vil kais.“Klai pė die tė ap gai les ta vo, kad dėl pa­žei džia mos gam tos pu siaus vy ros gal­vos ne ju di na ati tin ka mų or ga ni za ci jų at sto vai.Je le na tvir ti no, kad Va ka rų ša ly se itin kont ro liuo ja mas var nų skai čius. Jei jų per daug – nai ki na mos be dis ku si jų.

įta ri mas: �� žvirb�lių�Klai�pė�do�je�yra,�tik�jie�pa�kei�tė�dis�lo�ka�ci�jos�vie�tą.

„Kok tei lio“ po zi ci jaPa žei dus sau gu mo tech ni kos rei ka la vi­mus ne tik mirš ta ma, bet ir gims ta ma.

Pie tų Ko rė jo je – var lių sty giusO štai Pie tų Ko rė jos eko lo gų or ga ni­za ci ja su ne ri mu si dėl nyks tan čių var­lių. 2006 me tais iš leis to je „Man ches ter Uni ted“ sau go Par ko Ji­Sun go au to biog­ra fi jo je, žai dė jas pa pa sa ko jo apie var lių sul ti nį – to ni zuo jan tį gė ri mą. Pas kai tę kny gą daug Pie tų Ko rė jos gy ven to jų pa se kė P.Ji­Sun go pa vyz džiu. Ir ėmė var lių ma žė ti reak ty vi niu grei čiu.„Gal taip su ta po, bet po fut bo li nin ko at­vi ra vi mo, kad var to ja šok liu kes jė goms at gau ti, var lių ir ru pū žių ne tei sė tų gau­dy nių aki vaiz džiai pa dau gė jo“, – guo dė­si Par kas Wan­Hee, vie nas var lia gy vių gel bė ji mo kam pa ni jos or ga ni za to rių.„Frogs Friend“ gru pės na riai vi lia si – jei Par kas pri si jungs prie jų kam pa ni jos, gal tai pa dės pa keis ti žmo nių įsi ti ki ni­mą, kad var lės stip ri na svei ka tą.Gar siau sias Pie tų Ko rė jos fut bo li nin kas die va go jo si, jog ger ti var lių sul ti nį jam pa ta rė tė vas.

Links mie ji tirš čiaiPriei na ežiu kas prie meš kos ir klau sia:– Meš ka, meš ka, a ką reiš kia, kai niež ti de ši nę šner vę?– Ger si.– Ką reiš kia, kai niež ti kai rę šner vę?– Gau si į snu kį.– Ką reiš kia, kai niež ti de ši nį del ną?– Gau si pi ni gų.– O kai kai rį del ną?– Ta ve ap vogs.– O kai niež ti pa žas tį?– Ežiuk, įgri sai, eik nu si prausk.

Čes ka (397 719; var lių eks por tas į Pie tų Ko rė ją – nau jas pui kus vers las)

Atėnai +15Berlynas +4Brazilija +29Briuselis +8Dublinas +7Kairas +24Keiptaunas +25Kopenhaga +2

Londonas +9Madridas +14Maskva –4Minskas –5Niujorkas +6Oslas 0Paryžius +8Pekinas +10

Praha +4Ryga –3Roma +11Sidnėjus +23Talinas –4Tel Avivas +18Tokijas +18Varšuva +1

Saulė teka 7.13Saulė leidžiasi 18.21Dienos ilgumas 11.08Mėnulis (priešpilnis)

66­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 300 dienų.Saulė Žuvų ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–2

–2

Vilnius–4

Alytus–2

Kaunas–3

Utena–3

Panevėžys

–3ŠiauliaiTelšiai

–3

Klaipėda–2

Vėjas1–5 m/s

Šiandien, kovo 6 d.Orai Artimiausiu metu tiek dienomis, tiek naktimis Lietuvoje išsilaikys neigia-ma temperatūra. Šiandien dieną temperatūra sieks 2–5 laipsnius šal-čio. Rytoj naktį vėl paspaus šaltu-kas, oro temperatūra sieks 7–12 laips-nių šalčio. Dieną numatoma 1–4 laips-niai šalčio.

–5

Felicita, Gerasimas, Karigailė, Koletė, Norvilas, Perpetua, Raminta, Rožė.

Vienas skandalin-giausių atlikėjų per visą muzikos isto-riją rokeris Marilyn Mansonas grįžta į Baltijos šalis ir kvie-čia į savo naujau-sio koncertinio turo „Hey Cruel World... Tour“ pasirodymą. Vienintelį koncer-tą Lietuvos, Latvi-jos ir Estijos publi-kai amerikietis su grupe surengs bir-želio 12-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Bilietus į šio ekscentriško provoka-toriaus pasirodymą pirmiausia ga-lės įsigyti „BDG Music” klubo na-riai. Viešai prekiauti bilietais bus pradėta nuo kovo 7 d. 10 val. ryto visose „Bilietų pasaulio“ kasose bei www.ticketpro.lt. Pirmieji bilietai kainuos 99 litus.

Marilyn Mansono sceninis var-das yra filmų žvaigždės Mari-lyn Monroe ir pamišėlio, masinio žudiko Charleso Mansono vardų kombinacija.

Daugelį gąsdinantis amerikie-tis, kurio tikrasis vardas – Brianas Warneris, savo grupę įkūrė 1989 m.

išskirtinis: �� vienintelį�koncertą�Baltijos�šalyse�M.Mansonas�surengs�Kaune,�„Žalgirio“�arenoje.

Tryliktasis demoniškojo M.Mansono turas

Per neįtikimai sėkmingą karjerą ko-lektyvas visame pasaulyje pardavė per 50 mln. įrašų. Net trys „Marilyn Manson“ albumai tapo platininiai, dar trys JAV – auksiniai. Sunkio-jo roko grupė buvo tris kartus no-minuota prestižiniams „Grammy“ apdovanojimams ir laimėjo įtakin-gus „Billboard“, NME bei MTV ap-dovanojimus.

Naujasis turas „Hey Cruel World...Tour“ yra 13-asis per Ma-rilyn Mansono ir jo grupės istori-ją. Šįsyk koncertai skirti reklamuo-ti naujajam albumui „Born Villain“ (liet. „Gimęs niekšu“). Pasak Ma-

rilyn Mansono, naujojo rinkinio įrašai bus sunkesni ir, anot daini-ninko, primins „savižudišką“ de-ath metal stilių.

Sunkiosios muzikos gerbė-jai Kauno „Žalgirio“ arenoje iš-girs naujojo albumo kompozici-jas ir garsiausius atlikėjo hitus, tokius kaip „Sweet Dreams (Are Made of This)“, „The Beauti-ful People“, „The Dope Show“, „Rock Is Dead“, „Disposable Te-ens“, „mOBSCENE“ ar „Perso-nal Jesus“.

Žiūrovai gali tikėtis ir kiek kraupokų staigmenų, odinių kos-

tiumų, daugybės latekso ir šiur-pinančio makiažo – visko, iš ko taip gerai pažįstamas Marilyn Mansonas.

Po beveik dešimties metų į Lie-tuvą Marilyn Mansoną atveža di-džiausias koncertų organizatorius Baltijos šalyse BDG. Liepos 28 d. taip pat Kauno „Žalgirio“ areno-je ši koncertų agentūra Lietuvo-je pirmą kartą pristatys vieną sė-kmingiausių visų laikų roko grupių „Red Hot Chili Peppers“, o liepos 31 d. pakvies į pirmąjį Stingo kon-certą Kaune.

„Klaipėdos“ inf.