As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Bal sas ty ruo seKiek ir ko kių pa sta tų, vir tu sių poil si nė mis, val do įvai raus plau ko įstai gos ir tar ny bos? O kiek už jų šil dy mą žie mą pa klo ja ma biu dže­to lė šų? To nie kas ne sku ba skai­čiuo ti.

2011 me tų ko vą Sau lė ly džio ko­mi si jos ini cia ty va Vy riau sy bė priė mė nu ta ri mą, ku riuo pa ra gi no teik ti pa siū ly mus dėl biu dže ti nių įstai gų tur to, tai yra poil sia vie čių bei va sar na mių per da vi mo Vals­ty bės tur to fon dui (VTF).

„Ko mi si ja ren gia in for ma ci ją, kaip jiems pa vy ko tai įgy ven din ti.

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Klai pė da su lau kė ne ti kė tos ži nios iš Jung ti nių Ame ri kos Vals ti jų – su uos ta mies čiu no ri bend ra dar­biau ti Nau ja sis Or lea nas. Jis tap­tų 21 mies tu, su ku riuo Klaipėda drau gau tų.

Ne se niai JAV lan kė si Su si sie ki mo mi nis te ri jos ir Klai pė dos vals ty­bi nio jū rų uos to di rek ci jos de le­ga ci ja.

„Jie par ve žė daug įdo mių ži nių, ku rių vie na yra itin ne ti kė ta. Ją pa­tvir ti no ir laiš ką at siun tęs Lie tu vos am ba sa do rius JAV Žy gi man tas Pa­vi lio nis“, – tei gė Klai pė dos me ras Vy tau tas Grub liaus kas.

Am ba sa do rius pra ne šė, kad ge­gu žės 3–4 die no mis Nau ja ja me Or­lea ne (JAV) vyks Pa sau lio kul tū ros ir eko no mi kos fo ru mas, ku rio tiks­las – iš ryš kin ti kul tū ros ga li my bes pri si dė ti prie mies to eko no mi kos kū ri mo. 2 4

„Iš pir mų lū pų – į pir mas au sis.“

3p.

Af ga nis ta no ka re JAV ka riai žūs ta be pras miš kai?

Pasaulis 8p.

VASARIO11,2012Nr.35(19336) www.kl.lt

Pro fe sio na lus va do vas T.Jan kaus kas: „Vi sa da ga li at si ras ti ga lin čių ta ve pa keis ti“. Šeš ta die nio in ter viu 5p. Kaina 1,60 Lt

Iš JAV – ne ti kė ta ži nia

Auk cio nus žlug do kai na

VASARIO 13 DIENĄ BUS SKELBIAMAS FINALINIS SEPTYNETUKAS!

KlaipėdosmerasVy­tau­tas­Grub­liaus­kasvylėsi,jog„Lietuvosgeležinkelių“

vadovainepasididžiuosKlaipėdospolitikamspristatytiPauosčio

kelynoprojektą.

Ne si se ka: � M.Sinkevičiausvadovaujama„Sodra“sanatorijosPalangojeneatsikratonetdrastiškaimažinda­mapardavimokainą. VytautoPetrikonuotr.

Vals ty bi nės poil sia­vie tės – vis dar vals­ty bi nin kų ran ko se. Nors dar prieš me­tus ins ti tu ci jos bu vo pa ra gin tos sa vo va­sar na mius per duo­ti Vals ty bės tur to fon dui, šis pro ce sas strin ga. Ma ža to, tuos ob jek tus sun kiai se­ka si par duo ti ir auk­cio nuo se.

2

miestas

Klai pė dos mies tai par tne riai

Če re po ve cas (Ru si ja) �

Čing dao (Ki ni ja) �

Deb re ce nas (Veng ri ja) �

Gdy nė (Len ki ja) �

Ka li ning ra das (Ru si ja) �

Karlsk ro na (Šve di ja) �

Kio gė (Da ni ja) �

Kliv len das (JAV) �

Kot ka (Suo mi ja) �

Ku dži (Ja po ni ja) �

Leip ci gas (Vo kie ti ja) �

Leeu var de nas (Ny der lan dai) �

Lie po ja (Lat vi ja) �

Liu be kas (Vo kie ti ja) �

Man hei mas (Vo kie ti ja) �

Mo gi lio vas (Bal ta ru si ja) �

Šiau rės Tain sai das (Jung ti nė Ka ra lys tė) �

Ode sa (Uk rai na) �

Riu ge nas (Vo kie ti ja) �

Šče ci nas (Len ki ja) �

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Klai pė dos ap skri ties vals ty bi nės mo kes čių ins pek ci jos (AV MI) dar­buo to jai tik ri no 36 ve ži mo pa slau­gas tei kian čias įmo nes – ir di džią­sias tak si bend ro ves, ir smul kiuo­sius ve žė jus „mik riu kais“.

Dėl dvie jų įmo nių bu vo pra dė tos mo kes ti nės pa tik ros, dėl ki tų dvie jų ve žė jų su rink ta me džia ga per duo ta iki teis mi nio ty ri mo ins ti tu ci joms. Tei gia ma, kad pa tik ros vy ko 2010 ir 2011 me tais. Mo kes čių ins pek ci jos dar buo to jai nu sta tė, jog dau ge ly je įmo nių bū ta pa žei di mų. Paaiš kė jo, kad bu vo neiš duo da mi ap skai tos do ku men tai, ne tin ka mai nau do ja­mi ka sos apa ra tai ir at lie ka mos ka­sos ope ra ci jos, žmo nės įdar bi na mi ne le ga liai, pa žei džia ma dar bo lai ko ap skai ta, at ly gi ni mai daž nai mo ka­mi vo ke liuo se.

„Dvie jo se įmo nė se nu sta ty ta, kad ne bu vo dek la ruo ja mos vi sos gau tos pa ja mos, vie nai iš jų pa pil­

do mai pri skai čiuo ta su mo kė ti apie 30 tūkst. li tų mo kes čių, dels pi ni­gių ir bau dų, o ki to je pa tik ra te be­vyks ta“, – sa kė Klai pė dos AV MI Kont ro lės de par ta men to di rek to­rė Gra ži na Rim kie nė.

Dėl pa žei di mų įmo nėms skir ta be veik 30 tūkst. li tų bau dų. Dvie jų bend ro vių va do vai už al gų mo kė ji­

mą vo ke liuo se teis mo spren di mu tu­rės su mo kė ti po 10 tūkst. li tų. „Nus­ta tė me, kad vie no je įmo nė je dau giau nei pu sė vi sų tak si vai ruo to jų dir bo ne ter mi nuo tam lai kui išė ję ne mo ka­mų ato sto gų“, – ti ki no G.Rim kie nė.

Tak si įmo nė se – pa žei di mai

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Lie pos 28­29 die no mis Klai pė­do je tu rė tų vie šė ti apie 40 lai­vų. Di džių jų bur lai vių, to kių kaip „Se dov“, tarp jų ne bus, ta čiau Klai pė dos me ro Vy tau to Grub­liaus ko tei gi mu, akis vis tiek bus į ką pa ga ny ti.

Vis gi re ga ta uos ta mies čio val­džiai ta po ir gal vos skaus mu. Jos or ga ni za to riai, pla nuo da mi vi zi to

į Klai pė dą da tą, ne ži no jo, kad Jū­ros šven tės ren gi niai šie met vyks sa vai tę vė liau, kad su stip rin tų uos ta mies čio 760 me tų ju bi lie­jaus šven tę.

„Teks pa suk ti gal vą, kaip pa­da ry ti, kad re ga ta mies te ne bū­tų vie ni ša, kad bur lai viai ne pa­si jus tų ne lau kia mi. Nea be jo ju, jog spren di mų ra si me“, – tei gė V.Grub liaus kas.

Vie nas va rian tų – į sa vait ga lį, kai į Klai pė dą at plauks bur lai viai, per­

Miestą vėl puoš bur lai viaiTra di ci ja: �� įvai�rių�re�ga�tų�da�ly�viai�uos�ta�mies�čio�neap�len�kia�jau�ke�lias�pa�sta�rą�sias�va�sa�ras.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Uos ta mies tį ir šią va sa rą pa puoš bur lai­viai – lie pos pa bai go je čia už suks re ga tos „Bal tic Sprint Cup“ da ly viai.

kel ti kai ku riuos ren gi nius iš Jū ros šven tės, ku rie jo je pa skęs ta. Taip pat neat me ta ma ga li my bė, jog pa­vyks suor ga ni zuo ti tau to dai li nin­kų mu gę.

„Bur lai viai tą sa vait ga lį taps pa­grin di niu ak cen tu, ta čiau pa si­steng si me, kad ta die na neiš sis kir tų tik liūd nai prie kran ti nių bo luo jan­čio mis bu rė mis. Švę si me ne Jū ros šven tę, o Jū ros die ną ir tik rai ra si­me bū dų, kaip ją tin ka mai pa mi nė­ti mi ni ma liau siais kaš tais“, – tvir­ti no uos ta mies čio me ras.

Re ga ta „Bal tic Sprint Cup“ lie­pos 27­ąją star tuos Lie po jo je. V.Grub liaus kas tei gė jos or ga ni­za to riams be veik pa si ža dė jęs, jog vie na jach ta iš Lie po jos į Klai pė dą plauks ir jis.

lie tu viš ku ki nu“. Spe cia li pa dė ka įteik ta ra di jo sto čiai „Ra di jo ga ma“ už jau ni mo veik los vie ši ni mą.

Klai pė dos mies to me ras Vy tau­tas Grub liaus kas spe cia lią pa dė ką įtei kė Ri mai Smi lin gy tei. 24 me­tų mer gi na šio ap do va no ji mo nu­si pel nė už pa ro dy tą ne sa va nau diš­ką pi lie tiš ku mą ir ak ty vią po zi ci ją gra ži nant ir šva ri nant mies tą.

R.Smi lin gy tė po li ci jos pa rei gū­nams pa dė jo su gau ti ži no mą uos­ta mies ty je sie nų tep lio to ją Gin.ov.

Klai pė dos sa vi val dy bės jau ni mo rei ka lų koor di na to rius Mo des tas Vit kus tvir ti no, kad šie ap do va no­ji mai – svar bus įvy kis uos ta mies čio jau ni mui. Jis tam pa kaip at skai tos taš kas tam, kas nu veik ta per nai ir į ką rei kė tų ly giuo tis šiais me tais.

Tą sa: �� Jau�ni�mo�ap�do�va�no�ji�mai�įteik�ti�ket�vir�tą�jį�kar�tą.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Jau ni mui už ini cia ty vą – ap do va no ji maiSand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Tra di ci niai uos ta mies čio Jau ni­mo ap do va no ji mai šie met pa pil­dy ti nau jo mis no mi na ci jo mis ir spe cia lio mis pa dė ko mis.

Va kar Klai pė dos pi lia vie tė je ket­vir tą kar tą įteik ti Jau ni mo ap do va­no ji mai. Pri zi nin kus per ke lis tu­rus iš ren ka Jau ni mo rei ka lų ta ry ba. No mi nan tų rin ki mai nuo lat su ke lia aud rin gas dis ku si jas.

Tra di ci ja ta pu sios no mi na ci jos „Me tų or ga ni za ci ja“, „Me tų ly­de ris“, „Me tų ini cia ty va“ ir „Me­tų at ra di mas“ pa pil dy tos nau jo­mis: „Me tų jau ni mo fi lant ro pas“, „Me tų sa va no ris“.

Me tų or ga ni za ci ja iš rink ta So­cia li nių moks lų ko le gi jos stu den tų klu bas. Me tų ly de rio var das ati te­ko jau ni mo kul tū ri nės or ga ni za­ci jos „Kul tū ros rak tas“ įkū rė jui ir da bar ti niam pre zi den tui Ma tui Druk tei niui.

Me tų jau ni mo fi lant ro pu iš rink­ta jau ni mo ren gi nius ir ini cia ty vas re mian ti bend ro vė „Bal tic hou se“. Me tų sa va no riu ta po Ge di mi nas Si mu tis, o „Me tų at ra di mo“ ti tu las ati te ko Jau ni mo ska ti ni mo fon dui.

„Me tų ini cia ty va“ skir ta jau ni mo kul tū ri nei or ga ni za ci jai „Kul tū ros rak tas“ už su reng tą lie tu viš ko ki­no fes ti va lį „Pen ki su si ti ki mai su

ŠEŠTADIENIS, vASArIo 11, 2012

1 Lui zia nos vals ti ja, ku rio­je yra Nau ja sis Or lea nas,

– sėk min gas to kios sin te zės pa­vyz dys, nes net 12 pro c. bend ro­jo vi daus pro duk to su ku ria ma nuo kul tū ros. Šia me fo ru me pa kvies­tas da ly vau ti ir Klai pė dos me ras. Iš Nau jo jo Or lea no va do vo gau ta­me kvie ti me siū lo ma ap svars ty­ti ga li my bę da ly vau ti šia me fo ru­me ir pa si da ly ti uni ka lia Klai pė dos kul tū ri ne pa tir ti mi, o sy kiu iš plės ti Klai pė dos ir Nau jo jo Or lea no kul­tū ri nius bei vers lo ry šius.

„Toks siū ly mas man bu vo la bai ne ti kė tas, bet la bai įdo mus ir tik­rai ver tas bū ti ap svars ty tas. Sma­gu, kad ne mes siū lo mės ir pra­šo mės, o mus ma to ir siū lo. Tai ver ti nu kaip mū sų mies to pri pa­ži ni mą. Mies to, ku ria me, be vi­sų ki tų pri va lu mų, yra ir džia zo. Sun ku pa sa ky ti, kas iš to išeis, bet jei drau gaus Klai pė dos ir Nau jo jo Or lea no uos tai, ga li ma kal bė ti ir apie mies tų bend ra dar bia vi mą“, – įver ti ni mu ir ga li mai bū si ma drau­gys te džiau gė si V.Grub liaus kas.

Iš JAV – ne ti kė ta ži nia

Dvie jų bend ro vių va do vai už al gų mo­kė ji mą vo ke liuo se teis mo spren di mu tu rės su mo kė ti po 10 tūkst. li tų.

3

miestas

Prie kaiš tai. Uos ta mies čio me rą Vy­tau tą Grub liaus ką įsiu ti no ju bi lie ji nių Klai pė dos ren gi nių or ga ni za to rių ne­veik lu mas. Mies to va do vą ne ra mi na pa si ren gi mo mies to ju bi lie jaus šven­tei tem pas. Jis pir ma die nį or ga ni zuo ja pa si ta ri mą su vie šo sios įstai gos „Klai­pė dos šven tės“, ku ri yra pa grin di nė ju bi lie ji nių ren gi nių or ga ni za to rė, va­do vais, at sa kin gais sa vi val dy bės tar­nau to jais.

Krei pi ma sis. Klai pė dos sa vi val dy bė kreip sis į Sei mą dėl Gy ve na mo sios vie tos dek la ra vi mo įsta ty mo pa kei­ti mų, už tik ri nan čių gy ven to jų griež­tą pri va lo mą re gist ra ci ją prie fak tiš­kai gy ve na mo būs to. Jei bū tų to kia tvar ka, už at lie kų tvar ky mą gy ven to­jai ga lė tų mo kė ti pa gal bu te gy ve nan­čių žmo nių skai čių.

Vi zi tas. Pir ma die nį ir ant ra die nį Lie­tu vos ka riuo me nės Ka ri nė se jū rų pa­jė go se lan ky sis Da ni jos ka ri nių jū rų pa jė gų va das flo ti lės ad mi ro las Fin­nas Han se nas. Vi zi to me tu sve čias su si tiks su Lie tu vos ka ri nių jū rų pa­jė gų va du flo ti lės ad mi ro lu Kęs tu čiu Ma ci jaus ku, su ku riuo ap tars Lie tu vos ir Da ni jos ka ri nių jū rų pa jė gų ak tua li­jas, dvi ša lį bend ra dar bia vi mą ka ri nių jū rų pa jė gų sri ty je.

Nuo bau da. Klai pė dos apy gar dos teis­mas ne pa ten ki no sa vi val dy bės Spor­to ir kū no kul tū ros sky riaus ve dė jo Ire ni jaus Za lec kio ape lia ci nio skun do dėl tei sės vai ruo ti atė mi mo. Val di nin­kas tei sės vai ruo ti ne te ko bei 1,3 tūkst. li tų bau dą ga vo per nai gruo dį, nes vai­ra vo au to mo bi lį ne blai vus. Jam bu vo nu sta ty tas leng vas gir tu mo laips nis – 0,77 pro mi lės.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu­je už re gist ruo tos 5 klai pė die čių mir­tys. Mi rė Afa na sij No vo sio lov (g. 1931 m.), And rius Ged gau das (g. 1932 m.), Mi chail Kri vu lia (g. 1934 m.), Svet la na Po po va (g. 1966 m.), Lo re ta Bal čiaus­kie nė (g. 1968 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Svet la na Žu rav lio va, Va le rij Gal čen­ko, Rai mon das Ja nuš ke vi čius, Lo re ta Bal čiaus kie nė, Svet la na Po po va, ry toj – Afa na sij No vo sio lov.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja­ma Ve ra Su se va.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 4 mo te rys. Gi mė 3 mer gai tės ir ber niu kas.

Grei to ji. Va kar iki 16.30 val. grei to sios pa gal bos me di kai su lau kė 52 iš kvie­ti mų. Klai pė die čiai dau giau sia skun­dė si krau jo ta kos su tri ki mais, pil vo skaus mais, trau mo mis. Me di kai į pa­gal bą sku bė jo ir gat vė je gu lin tiems ne­blai viems as me nims.

ŠEŠTADIENIS, vASArIo 11, 2012

De­rė­sis­Dėl­žel­Di­niųUos­ta­mies­čio­sa­vi­val­dy­bė­su­„Lie­tu­vos­ge­le­žin­ke­liais“­tęs­de­ry­bas,­ku­rių­tiks­las­–­pa­si­ra­šy­ti­bend­ra­dar­bia­vi­mo­su­tar­tį.­Pa­gal­ją­„Lie­tu­vos­ge­le­žin­ke­liai“­pri­va­lė­tų­mies­te­pa­so­din­ti­žel­di­nių,­nes­da­lį­jų­iš­kirs­Gi­ru­lių­miš­ke.­Mies­to­ta­ry­ba­po­de­ry­bų­tu­rė­tų­pa­tvir­tin­ti­Pauos­čio­ke­ly­no­de­ta­lų­jį­pla­ną.

Mai­tins­pa­plū­Di­MiusPa­lan­gos­sa­vi­val­dy­bės­spe­cia­lis­tai,­ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai­bei­dar­bų­vyk­dy­to­jai­va­kar­ap­ta­rė­smė­lio­py­li­mo­ku­ror­to­pa­plū­di­miuo­se­dar­bus.­Pa­lan­gos­pa­plū­di­miuo­se­šį­pa­va­sa­rį­tu­ri­bū­ti­iš­pil­ta­151­tūkst.­kub.­m­smė­lio.­Jis­bus­pi­la­mas­ruo­žuo­se­prie­Rą­žės­upe­lio­ir­pie­ti­nė­je­da­ly­je­maž­daug­iki­Bo­ta­ni­kos­par­ko.

Ket­vir­ta­die­nį­va­ka­re­lieps­no­se­žu­vo­Ši­lu­tės­ra­jo­no­Švėkš­nos­se­niū­ni­jos­Al­sei­kių­kai­me­gy­ve­nu­si­po­ra.­Su­de­gė­su­tuok­ti­nių­vie­no­aukš­to­na­mas,­de­gė­siuo­se­ap­tik­ti­ne­gy­vi­64­erių­vy­ras­ir­55­erių­mo­te­ris.­Penk­ta­die­nį­Sa­ku­čiuo­se­de­gė­gy­ve­na­ma­sis­na­mas,­ap­de­gė­ir­į­li­go­ni­nę­pa­te­ko­jo­gy­ven­to­jas.

Gais­rai­ne­ša­Mir­tį

Dienos telegrafas

Da lia Kuo dy tėSei mo na rė

Vi si pui kiai ži no me, kad įstai­gos, mi nis te ri jos, de par ta­men tai yra apau gę vi so­kiais ob jek tais. Ir jų rei kė tų

at si sa ky ti, tad kri zė gal būt bu vo tas pa­to gus mo men tas. Kai ėmiau si ini cia ty­vos su skai čiuo ti vi sas vals ty bės val do­mas poil sia vie tes, bu vo pa sa ky ta, kad tai Sau lė ly džio ko mi si jos kom pe ten ci­ja. Kiek su pran tu, Sau lė ly džio ko mi si­ja ban dė skai čiuo ti, ta čiau re zul ta tų ne­gir dė jo me. Praė jo tre ji me tai, ži nau, kai ku rios mi nis te ri jos ban dė at si sa ky ti sa­vo poil sio na mų, Vy riau sy bė je ir Sei me bu vo to kios kal bos, bet vi sa api man čio pro ce so taip ir neį vy ko. Nė ra po li ti nės va lios. Ne ži nau, ko dėl del sia ma, kai ku­riuos da ly kus la bai sun ku paaiš kin ti, daug kal ba ma, bet kai rei kia veik ti, at­si ran da dau gy bė vi so kiau sių prie žas­čių, ko dėl to ne rei kia da ry ti. Nė vie no­je Va ka rų vals ty bė je ši to kių ži ny bi nių poil sia vie čių nė ra.

Komentarai

Ki tą mė ne sį bus po sė dis ir ma ty si me, kaip se kė­

si per duo ti tas poil sia vie tes Vals­ty bės tur to fon dui“, – tei gė Sau lė­ly džio ko mi si jos pir mi nin kė Jur gi ta Šiugž di nie nė.

VTF duo me nų ba zė je ne itin gau­sus per duo tų ob jek tų są ra šas. Klai­pė do je ir Ne rin go je esan čių sa vo poil sia vie čių ne per da vė nė vie na mi­nis te ri ja. Pa lan go je įre gist ruo ti 4 to­kie pa sta tai, ta čiau pa tys stam biau­si ir to liau lie ka mi nis te ri jų ran ko se.

Kont ro lie rių pa sta bų ne pai soVals ty bės kont ro lie riai to kio au­di to, ku ris apim tų vi sus vals ty bės įstai goms ir ins ti tu ci joms pri klau­san čius poil sio na mus, nė ra at li kę.

Ta čiau dar 2009 me tų veik los au di to iš va do se kons ta tuo ta, jog yra vals ty bės įmo nių, ku rios tei­kia ne reikš min gas pa slau gas ar ba pa ja mų ap skri tai neuž dir ba, o vi­sos jų są nau dos pa den gia mos biu­dže to lė šo mis. To kios įmo nės nea­ti tin ka šiai tei si nei for mai įsta ty mu nu sta ty tų rei ka la vi mų.

Tarp jų pa mi nė ti ir poil sio na mai „Bal ti ja“, ku rių pa grin di nis veik los tiks las – teik ti ap gy ven di ni mo pa­slau gas.

„Bal ti ja“ ne vyk do vie šo jo ad mi­nist ra vi mo funk ci jų ir nė ra vie šo­jo ad mi nist ra vi mo su bjek tas, bet jai ski ria mi biu dže to asig na vi mai iš lai doms, nors Biu dže to san da ros įsta ty mas to kios ga li my bės ne nu­ma to“, – ra šo ma 2009 me tų Vals­ty bės kont ro lės au di to iš va do se.

„Bal ti ją“ iš gel bės nuo mi nin kai?Vi sas 100 pro c. poil sio na mų „Bal­ti ja“ ak ci jų pa ke tas pri klau so vals­ty bei, jas val do Ūkio mi nis te ri ja. Šis komp lek sas ne pa te ko į Vals­ty bės tur to fon do re gist rą. Ko dėl? Apie tai nie kas ne dis ku tuo ja.

Vy riau sy bės tink la la py je pa teik ti duo me nys, kad 2011 me tais poil sio na mai pa ty rė 1, 372 mln. li tų nuo­sto lį. Šie met si tua ci ja esą ge rė ja.

„Iš to kio mi nu so taip grei tai neiš­len di, bet da bar yra 68 tūkst. nuo­sto lis. Pri va ti za vi mo klau si mas – ne ma no rei ka las. Per nai iš nuo mo jo­me „Aus ką“ mak si ma liam ter mi nui – 10 me tų. Fi nan si nė si tua ci ja ge rė­ja“, – tvir ti no poil sio na mų „Bal ti ja“ di rek to rius Rai mon das Kar čiaus kas.

Auk cio nus žlug do kai na

Iš nuo mo ju si vieš bu tį, įmo nė kas met gaus apie 440 tūkst. li tų pa ja mų. Dar už 30 tūkst. li tų per me tus iš nuo mo tas vieš bu čio in­ven to rius. Nuo mi nin kai į vieš bu­čio at nau ji ni mą in ves tuos maž­daug pus ket vir to mi li jo no li tų.

Prie pat jū ros esan tis pres ti ži nis vieš bu tis iš nuo mo tas kar tu su ap­tver tu 24 hek ta rų plo to pu šy nu.

Veik la – vie ni nuo sto liaiDar vie ną nuo sto lin gą vals ty bės įmo nę, dau giau nei 6,5 tūkst. kv. m sa na to ri ją „Pa lan gos žvo rū nė“, po de šim ties die nų bus mė gi na ma par duo ti jau penk tą kar tą.

Pir ma ja me auk cio ne pra šy ta 14 mln. li tų. Kiek vie na me vė les nia­me kai na kri to. Iki šiol ne bu vo pir­kė jo, ku ris įsi gy tų šį „Sod rai“ pri­klau san tį ob jek tą.

Tad „Sod ros“ ta ry ba nu ta rė pri­tar ti bend ro vės ak ci jų pa ke to par­da vi mui vie ša me auk cio ne, pa sta­rą jį kar tą pra di nę par da vi mo kai ną su ma ži nus iki 6,197 mln. li tų.

„Apie ko kią per spek ty vą ga­liu kal bė ti, jei ki tą ant ra die nį mus par duo da. Kas nu si pirks, tas tur­būt ir ma to tą per spek ty vą. Aiš ku, rea liau sia bū tų, kad „Žvo rū nė“ at­

li ki nė tų tas pa čias funk ci jas, vis ką ga li ma tęs ti: ir gy dy mą, ir ap gy­ven di ni mą. Šiuo se na muo se tu ri bū ti per tvar ky mai. Jei gu pa skelbs ne rea lią kai ną, tai ir ne par duos. Kai rei kė jo pra šy ti 13 mi li jo nų, jie pra­

šė 20“, – tvir ti no bend ro vės „Pa­lan gos žvo rū nė“ di rek to rius Izi do­rius Dons ko vas.

Sa na to ri ja yra Pa lan gos šiau ri­nė je da ly je, 600 met rų nuo jū ros. Čia yra du še šiaaukš čiai gy ve na­mie ji kor pu sai, kur vie nu me tu ga­li gy dy tis iki 200 žmo nių.

Jei gu auk cio no me tu bend ro vės par duo ti ne pa vyks, „Sod ros“ ta ry­ba nu ma to pa reng ti įmo nės vers lo pla ną. Šie met bend ro vės nuo sto lis – apie ket vir tis mi li jo no li to. Šiuo me tu čia dir ba apie 40 žmo nių.

Gi ru lių ba zė je – sta ty bi nin kaiPu sė mi li jo no li tų per me tus – tiek bend ro vė „Lie tu vos ge le žin ke liai“ ski ria sa vo poil sio ba zei Gi ru liuo­se iš lai ky ti.

„Žie mą kaip ir vi so se poil si nė­se su ma žė jo sve čių. Bet da bar pas mus gy ve na sta ty bi nin kai iš ra jo­nų, iš Kau no, iš Vil niaus. Jie mus ir gelbs ti. Jau po rą mė ne sių gy ve na 12 žmo nių – sta ty bos įmo nių dar buo­to jai iš Kau no. Bet nuo sto lių pa ti­ria me, juk žie mą ba zė 100 pro cen­tų neu žim ta“, – tvir ti no Gi ru lių poil sio ba zės vir ši nin kė Anas ta zi­ja Bo ri so va.

Poil sio ba zė taip pat ne per duo ta VTF. Ir jos bent jau kol kas ne ke ti­na ma par duo ti. „Lie tu vos ge le žin­ke lių“ poil sia vie tė įsi kū ru si be veik pust re čio hek ta ro te ri to ri jo je. Toks skly pas Gi ru liuo se ga lė tų kai nuo ti nuo 30 iki 48 mln. li tų.

Šiuo me tu ba zė je tri juo se mū­ri niuo se kor pu suo se yra 56 kam­ba riai, o de vy nio li ko je me di­nių na me lių ga li pail sė ti apie 180 žmo nių.

Žie mą me di niai na me liai neeksp­loa tuo ja mi. Ba zės te ri to ri jo je yra ir ke li dar prieš ka riu sta ty tų vi lų pa­sta tai, ku rie ne nau do ja mi.

Vy te nis Po vi las And riu kai tisSei mo na rys

Daug kas per duo ta VTF, bet da bar lai kas yra toks, kad jo kio pir ki mo nė ra. Ky la di de lės abe jo nės, ar ga li ma

da bar pri va ti zuo ti, nes ne kil no ja mo jo tur to rin ka nu kri to iki kraš tu ti nių že­mu mų. Ar da bar pa lan kiau sias me tas par da vi nė ti tur tą, kai rin ka yra ap mi­ru si, di de lis klau si mas. Kuo to liau, tuo aiš kiau, jog anks tes niuo se auk cio nuo­se są mo nin gai pa di din da vo pra di nę par da vi mo kai ną, bi jo da mi, kad nie­kas tų ob jek tų ne nu pirk tų, ir auk cio­nuo se gau da vo blo gą re zul ta tą. Spė ju, tiks las – vė liau pi giai par duo ti. Užuot nuo mo ję, eksp loa ta vę ir ga vę ko kias nors pa ja mas, jie vėl mė gi na par duo­ti tas poil sia vie tes. Iš ties vals ty bi nio mąs ty mo trūks ta.

Išei tis: �� vals�ty�bi�nių�poil�sio�na�mų�„Bal�ti�ja”�nuo�sto�lius�ma�ži�na�pres�ti�ži�nio�vieš�bu�čio�„Aus�ka”�nuo�ma.Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

4

miestasšeštadienis, vasario 11, 2012

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Mo ti nos nu žu dy mu įta ria mas iš Vo kie ti jos par ga ben tas Ai das Pau­la vi čius pra si ta rė, kur pa dė jo nu­pjau tą ma mos gal vą. Jis ją iš me tė į Kur šių ma rias.

Va kar klai pė die tis sa vo gim dy to­jos bu te Nau ja kie mio gat vė je po li­ci nin kams ro dė, kaip įvyk dė nu si­kal ti mą. Ar vie nin te lis įta ria ma sis pa sa kė tie są, dar neiš siaiš kin ta.

Klai pė dos mies to apy lin kės teis­mas lei do įta ria mą jį itin žiau riu nu žu dy mu, pa lai kų iš nie ki ni mu bei api plė ši mu suim ti 3 mė ne siams.

By los ty ri mą kont ro liuo jan tis Klai pė dos apy gar dos pro ku ro ras Arū nas Sau no rius tei gė, kad įta­ria mo jo paaiš ki ni mai ver čia abe jo­

Pa tik ra: �� po�pu�sant�ro�mė�ne�sio�nuo�nu�si�kal�ti�mo�iš�už�sie�nio�par�ga�ben­tas�A.Pau�la�vi�čius� paaiš�ki�no,� kad�gal�vą�įme�tė�į�ma�rių�van�de�nis.

Gal vos ieš kos Kuršių ma rio seti jo psi chi ne svei ka ta. Jo kal ba ne vi sa da lo giš ka, neį ma no ma net su­pras ti, ar jis pri pa žįs ta kal tę ir gai­li si sa vo poel gio.

Tik riau siai ne tru kus A.Pau la vi­čius bus siun čia mas tir ti, ar yra pa­kal ti na mas.

Po žmog žu dys tės iš mo ti nos na­mų vy ras iš si ne šė kai ku riuos daik­tus. Su lai kius įta ria mą jį, da lis šių daik tų pas jį ras ta.

Bend rau da mas su pa rei gū nais A.Pau la vi čius kal bė jo apie ypa­tin gą sa vo mi si ją bei sva jo jo grįž­ti į Vo kie ti ją, kur be na miams ir be­dar biams ne sun ku iš gy ven ti.

Šiur pus nu si kal ti mas įvyk dy tas praė ju sių me tų gruodžio16 die­ną. Iš kart po to kal ti nin kas pa ke­lei vin go mis ma ši no mis nu si ga vo į Vo kie ti ją, kur Kū čių iš va ka rė se bu­vo su lai ky tas.

1

Apie ko kią per spek­ty vą ga liu kal bė ti, jei ki tą ant ra die nį mus par duo da?

Izi do rius Dons ko vas:

Vi zi ti nė kor te lė

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Pi lį sta ty ti – kar tu

– Va do vau ja te be veik 200 dar­buo to jų. Ar tam tu ri reikš mės ko lek ty vo dy dis?– Ski ria si prin ci pai. Kuo di des nis ko lek ty vas, tuo dau giau sis te mos. Kai dir bi ke lių žmo nių ko lek ty ve, su kiek vie nu ga li pa bend rau ti as­me niš kai, iš sa ky ti sa vo lū kes čius, rea liai ma ty ti, ko kiu krū viu jis dir­ba. Kai dir bi su 200 dar buo to jų, apie juos spren di pa gal ar čiau siai ma nęs dir ban čios va do vų ko man­dos at si lie pi mus.

– Kam rei kia ži no ti dar buo to jų lū kes čius, juk pa kan ka tik duo­ti nu ro dy mus?– Dir bau skir tin go se įmo nė se, kur dar buo to jas bu vo ver ti na­mas ir kur tam ne tei kia mas dė­me sys. Skir tu mas aki vaiz dus. Mū sų įmo nė je dar buo to jai ver ti­na mi. Dar bą ko man do je ga li ma pa ly gin ti su smė lio dė že. Jei ne­sma gu jo je žais ti, tai ge riau ei­ti į ki tą. O jei sma gu, tai ga lio ja tam tik ros tai syk lės: ne si mė ty ti smė liu, vie nu me tu vi siems kar­tu sta ty ti pi lį. Kai su dar buo to ju ran di są ly čio taš kus, bū na leng­viau siek ti bend ro tiks lo.

– Šios įmo nės va do vu ta po te prieš ke lis mė ne sius. Ar tai bu­vo tiks lin gas sie kis?– Nuo 13 me tų va sa ro mis dirb da­vau įvai rius dar bus. Pats tu ri daug ką iš ban dy ti, kad ne bi jo tum dar bo ir su pras tum, kaip bū na sun ku kai ku riems žmo nėms. Stu di jų lai kais už si dirb ti va žia vau į už sie nį, kad pa ts ga lė čiau sto tis ant ko jų. Te ko dirb ti pa pras tu dar bi nin ku, pa skui ta pau ko man dos va do vu. Dar stu­di juo da mas dir bau įvai rio se kom­pa ni jo se. Kur dir bau, bu vo tik lai ko klau si mas, ka da pa kil siu kar je ros laip tais.

Iki šiol va do va vau ne vie nam di­des niam ar ma žes niam ko lek ty vui. Pas kui bu vau įkū ręs sa vo šei my ni nį vers lą, ku rį vė liau par da viau.

Vers li nin kas – pyk čio ob jek tas

– Ko dėl bū da vo tik lai ko klau si­mas, ka da tap si te va do vu?– Kur bea tei da vau, steng da vau­si dirb ti kaip ga li ma ge riau ir grei­čiau. Da ry da vau ne tik tai, kas liep ta. Steng da vau si žiū rė ti to liau į atei tį, pla čiau ir iš vi sų pu sių. Steng da vau si ne šiaip sau, o ve da­mas vi di nio no ro. Va do vai pa ste bė­da vo šias ma no sa vy bes.

– Ko kių dar sa vy bių rei kia ge­ram va do vui?– Bū ti na nuo lat to bu lė ti, nes vi sa­da ga li at si ras ti ga lin čių ta ve pa­keis ti. Rei ka lin gas už si spy ri mas,

Dar bas ko man do je – lyg smė lio dė žė je

svei kos am bi ci jos, ati du mas da­rant sa vo dar bą. Svar biau sia iš­lik ti tei sin gam prieš sa ve ir ki tą žmo gų, nes va do vo spren di mai ne vi sa da bū na leng vi, ypač kai ten ka ką nors at leis ti. Va do vui taip pat la bai svar bu mo kė ti bend rau ti, tuo met leng viau iš sa ky ti sa vo lū­kes čius. Tu ri bū ti ne tik są ži nin­gas, bet ir nuo šir dus.

– Kur ti sa vo vers lą daž niau siai nu spren džia ma pa dir bė jus ki­tiems. Ko dėl jūs pa siel gė te at­virkš čiai?– Vi sa da trau kia sri tis, ku rios ne­si iš ban dęs. Pa ban dęs su pra tau, kad Lie tu vo je nė ra taip sma gu bū ti

vers li nin ku, kaip man iki tol at ro­dė. Šian dien po žiū ris į vers li nin ką Lie tu vo je nė ra tei gia mas. Va ka­rų ša ly se vers li nin kas yra žmo gus, ku rian tis dar bo vie tas, mo kan tis mo kes čius. Jis yra ger bia mas, ypač Vo kie ti jo je. Pas mus nuo so vie ti nių lai kų ga jus po žiū ris, kad vers li nin­kas ne si ski ria nuo spe ku lian to. Jei tau se ka si, žmo nės pa vy di ir lin­ki blo go, o jei ne si se ka – džiau gia­si. Vals ty bės po žiū ris taip pat nė­ra tei gia mas.

Iš ki tos pu sės pa ju tau, kad dar ne su pri bren dęs sa vo vers lui. Bet da bar man leng viau dirb ti, nes ži­nau, kaip bū na at si dū rus darb da­vio vie to je.

Ko man dos žmo gus

– Ko dėl pa si rin ko te stu di juo­ti va dy bą?– No rė jau pa si rink ti so cia li nius moks lus, do mi no psi cho lo gi ja. Bet kai sto jau, po pu lia res nės bu vo va­dy bos ir eko no mi kos spe cia ly bės,

Ka sė duo bes ir dur pes, ne šio jo dė žes – pra­dė jęs nuo že miau sios gran dies, lai kui bė gant,

Ta das Jan kaus kas ta po bend ro vės „Avi te los pre ky ba“ ge ne ra li niu di­rek to riu mi. Jis įsi ti ki nęs, kad kiek­vie nas dar bas yra sa vaip ža vus, bet tik nuo žmo gaus pri klau so, kaip pa­ts jį ver tin si.

Gi mė 1982 m. lie pos 1-ąją Klai pė-do je.

2000 m. bai gė Klai pė dos „Vėt run-gės“ gim na zi ją.

2005 m. Vy tau to Di džio jo uni ver si-te te bai gė va dy bos ba ka lau ro stu-di jas.

2007 m. Vy tau to Di džio jo uni ver-si te te Kau ne bai gė mar ke tin go ir tarp tau ti nės ko mer ci jos ma gist ran-tū ros stu di jas.

Šiuo me tu įsto jo į ISM va do vų ma-gist ran tū ros stu di jas.

2001–2002 m. – Kau no eko no mis tų klu bo na rys.

Nuo 2003 m. ke lio se Kau no pre ky-bi nė se bei pa slau gų kom pa ni jo se pir mus ke lis me tus dir bo va dy bi-nin ku, vė liau – pa da li nių va do vu.

2010 m. pra džio je grį žo į Klai pė dą ir dir bo „Avi te los pre ky bos“ per so na-lo ir maž me ni nio tink lo va do vu.

Nuo 2011 rug sė jo „Avi te los pre ky-bos“ ge ne ra li nis di rek to rius, val dy-bos na rys.

Su žmo na Ais te au gi na 4 me tų sū-nų Ka jų ir 2 me tų duk rą Ka mi lę.

Po zi ci ja: �� T.Jan�kaus�ko�nuo�mo�ne,�va�do�vas�tu�ri�bū�ti�są�ži�nin�gas�sau�ir�ki�tiems.�� Si�gi�to�Vai�ti�la�vi�čiaus�nuo�tr.

Po mė gis: �� T.Jan�kaus�kas�mėgs�ta�mo�to�cik�lu�ke�liau�ti�po�Lie�tu�vą.�� Nuot�rau�ka�iš�as�me�ni�nio�al�bu�mo

ga ran ta vu sios di des nę sėk mę. Nors va dy ba ne ga li iš si vers ti be psi cho­lo gi jos. Esu ko mu ni ka bi lus, ko man­dos žmo gus, ku riam se ka si bur ti ki­tus. Psi cho lo gi ja la biau sie jo si su in di vi dua lis to dar bu, tad pa si rin­kau ko man di nio dar bo ke lią.

– Kau ne pra gy ve no te ne ma­žai lai ko. Ko dėl grį žo te į Klai­pė dą?– Pag rin di nė prie žas tis – tė vai. Nė vie no iš mū sų su žmo na tė vai ne­gy ve na Kau ne. Gi mus vai kams, pa­ju to me, kad ša lia trūks ta ar ti mų žmo nių. Tuo met di de lio skir tu mo ne bu vo, ar ieš ko ti dar bo Kau ne, ar Klai pė do je. Nusp ren dė me, kad da­bar pa ts tin ka miau sias lai kas po­ky čiams. Tė vai ša lia, daž niau ma­to anū kus, o pri rei kus ga li me vie ni ki tiems pa dė ti. Jei ne tė vai, tik rai ne bū tu me grį žę į Klai pė dą. Kau­ne iš gy ve no me 10 me tų, tad ne bu­vo leng va ap si spręs ti.

– O šei mo je kas la biau va do­vau ja?

– Sun ku vie na reikš miai at sa ky­ti. Tam tik rais at ve jais šei mo je bū­nu ga na ka te go riš kas. Nuo pro tė­vių lai kų jau čiu pa rei gą pa si rū pin ti šei ma ir ap gin ti ją nuo išo rės veiks­nių. Nors šei mos ge ro ve rū pi na mės abu du. Žmo na yra dva si nių ver­ty bių puo se lė to ja, šei mos ži di nio kurs ty to ja. Ji hu ma ni ta rė, bai gu si fi lo so fi ją, tad mes vie nas ki tą pui­kiai pa pil do me.

– Kau nas tur būt yra jū sų mei­lės mies tas?– Taip, Kau ne, stu den tų bend ra bu­ty je, su si pa ži nau su bū si ma žmo­na. Pa tys ge riau si pri si mi ni mai iš gy ve ni mo bend ra bu ty je. Pa va sa rį bai giau ma gist ran tū ros stu di jas, o ru de nį, rug sė jo 8­ąją, per Ma ri­jos gim ta die nį, su si tuo kė me. Esa­me ka ta li kai, tad tuo kė mės baž ny­čio je.

– Esa te pra kti kuo jan tis ka ta li­kas?– Į baž ny čią vaikš tau ne tik per šven tes. Kai jau čiu po rei kį, po dar­

bų už su ku į mi šias. Pa sik rau nu ge­rų emo ci jų ir iš va lau sie lą nuo blo gų min čių, pra stų emo ci jų ar kas die nių pa gun dų. Bet į baž ny čią ei nu ne tik ta da, kai bū na blo gai.

Mo to cik lu – po Lie tu vą

– Kaip at si pa lai duo ja te po dar­bų?– Mėgs tu pa žin ti Lie tu vą. Nie ka­da ne tu rė jo me tiek pi ni gų, kad il­ges niam lai kui ga lė tu me iš va žiuo ti kur nors to liau, o ke lių die nų poil­sis sve tur su ke lia di des nį stre są, nei duo da nau dos. No rint pa žin ti ša lį, žmo nes, kul tū rą, ten rei kia pa bū ti bent ke lis mė ne sius.

Lie tu vo je, kur nė ra kal bos bar­je ro, ža vi tas nuo la ti nis žmo nių, tar mių, pa pro čių ir val gių pa ži­ni mas. Kai gy ve no me Kau ne, la­bai daug ke lia vo me po Dzū ki ją ir Su val ki ją, o grį žę į Klai pė dą sten­gia mės dau giau pa va ži nė ti po bu­vu sį kur šių kraš tą, Ma žą ją Lie tu­vą, Že mai ti ją. Ke lio nės mo to cik lu tas iš vy kas pa vers da vo dar įdo­mes nes.

– Koks jū sų gy ve ni mo mo to?– El kis su ki tais taip, kaip no rė tu­mei, kad elg tų si su ta vi mi. Tu ri bū­ti nuo šir dus. Sten giuo si pa si ti kė ti žmo nė mis. Nors yra te kę nu deg­ti. Tad da bar, su si pa ži nęs su žmo­gu mi, įspė ju: „Jūs tu ri te 100 pro c. ma no pa si ti kė ji mą, bet ga li te jį iš­bars ty ti“.

Kar tais iš to nuo šir du mo ky­la im pul sy vus pyk tis, bet ne lai kau ak mens užan ty je. At vi ru mas ir ne­vy nio ji mas į va tą išei na tik į nau­dą, jei žmo gus to ne prii ma la bai as me niš kai. Ne ma din ga bū ti nuo­šir džiam? Gal, bet ne jau da bar ma­dų vai ky sie si?

5

šeštadienio interviuŠEŠTADIENIS, vASArIo 11, 2012

Kur bedir bau, bu vo tik lai ko klau si mas, ka da pa kil siu kar je­ros laip tais.

sportas

Vilniečiams pralaimėta

Nacionalinės krepšinio lygos pirmenybėse vakar suklupo Klaipėdos „Naftos-Universi-teto“ žaidėjai, namie 59:67 nusileidę Jonavos „Triobet“ ko-mandai. Tarp naftininkų rezul-tatyviausiai žaidė H.Venskus, pelnęs 14. E.Lengvinas su-rinko 13 taškų, M.Kumpys ir A.Gudaitis – po 8 taškus.

naftininkų nesėkmė

Estijoje vykusiame lengvo-sios atletikos uždarų patalpų „Aukso lygos“ antrajame etape pergalę iškovojo Lina Grinčikaitė. Klaipėdietė buvo greičiausia bėgdama 60 m – 7,32 sek. Taip pat pirmi buvo Sonata Tamošaitytė (60 m per barjerus – 8,10 sek.) ir Mantas Dilys (trišuolis – 16 m 13 cm).

l.Grinčikaitė – Greičiausia

Klaipėdos „Neptūnas“ vakar namie pralaimėjo „Lietuvos rytui“ 85:91. Mūsų ekipa Lietu-vos krepšinio lygos čempiona-te patyrė devintąją nesėkmę. Su šešiomis pergalėmis „Nep-tūnas“ yra aštuntas tarp 12 penketukų. Sostinės komanda su 14 pergalių ir dviem pralai-mėjimais žengia pirma.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Tadas Žebrauskas

Arnoldas Joknys tapo vicečem-pionu, o Darius Kavarza iškovojo bronzos medalį.

Anot Vadimo Gridiajevo, prizi-ninkų trenerio ir „Muay Thai Im-perija“ klubo vadovo, to dar ne-buvo pavykę pasiekti nė vienam pajūrio regiono kovos klubui.

Svorio iki 91 kg grupėje rungty-niavęs A.Joknys pusfinalio, antra-me raunde stipriu smūgiu nokau-tavo Lenkijos sportininką ir pateko į finalą. Čia jo laukė čempionato fa-voritas – Baltarusijos rinktinės na-rys Aleksandras Kriukas, patirtimi akivaizdžiai pranokęs klaipėdietį.

A.Joknys, išsisukęs nuo tiks-lių varžovo smūgių ir išvengęs no-kauto, nedideliu skirtumu nusilei-do baltarusiui.

Maloniai nustebino svorio iki 81 kg grupėje kovojęs D.Kavarza. 18-metis klaipėdietis buvo jauniausias tarp 18-35 metų dalyvių. Nepaisy-damas metų skirtumo uostamies-čio kovotojas savo pirmąjį varžovą du kartus pasiuntė į nokdauną, o trečiajame raunde dėl akivaizdžios persvaros teisėjai sustabdė kovą.

Tiesa, bronzos medalį užsitikri-nęs jaunasis boksininkas nekovo-

jo pusfinalyje. Dėl lengvų traumų treneris neleido auklėtiniui varžy-tis su akivaizdžiai vyresniu ir pra-našesniu varžovu.

Nepasisekė trečiajam Klaipėdos boksininkui Kęstučiui Frolovui (svorio iki 81 kg grupė). Dėl atsi-naujinusios kelio traumos jis ne-baigė pirmųjų varžybų.

Į Saulės miestą susirinko atle-tai iš šešių šalių – Lietuvos, Latvi-

jos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos.

„Pergalės skatina eiti pirmyn ir siekti geresnių rezultatų, – džiau-gėsi V.Gridiajevas. – Jau šį pava-sarį žadame į Klaipėdą parvežti ne vieną pergalę iš varžybų Lietuvoje ir užsienyje.“

Kovo mėnesį „Muay Thai impe-rijos“ sportininkai vyks į Latviją, balandžio – į Vokietiją.

Istorinės boksininkų pergalės

Prizininkai: � treneris V.Gridiajevas džiaugėsi auklėtinių D.Kavarzos ir A.Joknio iškovotais medaliais.

Pirmą kartą Klai-pėdos boksinin-kams pavyko lai-mėti medalius Bal-tijos šalių muay hai bokso čempionate, surengtame Šiau-liuose.

Automobilių sportas. Šiandien 10 val. ant Kapstato ežero (prie Endriejavo) vyks asmeninės ir komandinės len-gvųjų automobilių lenktynės dėl En-driejavo seniūnės taurės.

Kviečia. Rengiamas pirmasis „Snai-gės“ slidinėjimo žygio etapas. Žmonės, norintys slidinėti, šiandien kviečiami atvykti prie Vasaros estrados nuo 11 iki 13 val. Anot organizatorių, „Jaunys-tės“ orientavimosi sporto klubo narių, „Snaigės“ žygis – nekonkurencinis, ja-me nesiekiama pergalių. Slidinėjimo mėgėjams bus paruoštos dvi trasos: labiau patyrusiems – ilgoji (8 km), pra-dedantiesiems – trumpoji (4,3 km). Da-lyviai gaus trasų žemėlapius, kuriuose bus nurodytos ir aprašytos įdomesnės trasos vietos.

Rankinis. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) šiandien 14 val. vyks Lietuvos rankinio lygos pirmenybių rungty-nės tarp Klaipėdos „Žemaitijos dragū-no“ ir Kauno „Granito-Gajos-Kario“ ko-mandų.

Futbolas. Šiandien ten pat vyks Klai-pėdos salės futbolo 1-osios lygos čem-pionato lemiamos kovos. 17 val. dėl 3-iosios vietos žais „Nautica“ ir „Kretin-ga“, 18.15 val. dėl aukso medalių kovos „Klaipėdos universiteto“ ir „Baltų“ pen-ketukai.

Šiandien Garliavos (Kauno r.) spor-to centre (Vasario 16-osios g. 8) vyks Lietuvos krepšinio federacijos mote-rų taurės turnyro lemiamos varžy-bos. 16 val. dėl 3-iosios vietos varžy-sis Kauno „LKKA-Aistės“ ir Klaipėdos „Lemminkainen“ komandos, 18.15 val. finale susirems Kauno „Viči-Aisčių“ ir Vilniaus „Kibirkšties-Tichės-Iki“ pen-ketukai. Vakar vyko pusfinalio susiti-kimai. Laikinosios sostinės ekipų der-byje „Viči-Aistės“ lengvai 97:45 įvei-kė „LKKA-Aistes“. Nepasisekė uosta-miesčio „Lemminkainen“ žaidėjoms. Jos nuo pirmųjų minučių atsiliko žais-damos su „Kibirkštimi-Tiche-Iki“, o var-žybas pralaimėjo 72:81.

Eurolygoje. Kauno „Žalgirio“ koman-dai Eurolygos turnyro „Top-16“ etapo ketvirto turo rungtynėse namuose nepavyko pateikti sensacijos ir įveik-ti vieno iš pagrindinių turnyro favori-tų Barselonos „Regal Barcelona“ klubo. Tris kėlinius varžovams priešinęsi žal-giriečiai pralaimėjo 58:67.

6 šeštadienis, vasario 11, 2012

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Uostamiestyje surengto Lietuvos kolegijų studentų sporto festiva-lio salės futbolo varžybų zonos turnyrą laimėjo Klaipėdos valsty-binės kolegijos žaidėjai.

Praėjusio festivalio vicečempionai be didesnio vargo įveikė dvi var-žovų komandas – Lietuvos aukš-tosios jūreivystės mokyklą 4:1 ir Šiaulių kolegiją 9:4.

Beveik pusę įvarčių – šešis – įmušė Ernestas Razonas. Du kartus

pasižymėjo Danas Kulišauskas, po sykį – Mindaugas Šoblinskas, Ta-das Jurkus, Lukas Kereišis ir Zig-mas Butkus.

Vytauto Kasparaičio vadovauja-ma ekipa pateko į finalines varžy-bas, kuriose tikisi iškovoti čempi-onų vardą.

Studentų sporto festivaly-je vaikinai rungtyniauja aštuo-niose šakose, merginos – sep-tyniose.

Pernai Klaipėdos valstybinės ko-legijos merginos tarp 11 komandų buvo pirmos, vaikinai tarp 14 eki-pų – antri.

Pirma – Klaipėdos valstybinė kolegija

Neįveikiamieji: � klaipėdiečiai laimėjo abu susitikimus.

Sporto telegrafas

7

lietuvašeštadienis, vasario 11, 2012

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Išp la ti no ofi cia lų pra ne ši mąDar šios sa vai tės pra džio je, pir ma­die nį, Bal ta ru si jos Gam tos iš tek lių ir ap lin ko sau gos mi nis te ri ja iš pla­ti no ofi cia lų pra ne ši mą, kad Lie tu­vos ap lin kos mi nis te ri jai esą „bu vo iš siųs tas laiš kas su kvie ti mu ar ti­miau siu me tu Mins ke ap tar ti nau­jų bran duo li nių elekt ri nių sta ty bos pro ble mas“. Laiš ką, pa sak bal ta ru­sių, pa si ra šė šios ša lies gam tos iš­tek lių ir ap lin ko sau gos mi nist ro pa va duo to jas Vi ta li jus Ku li kas.

„Pir miau sia, Bal ta ru si jos mi nis te­ri ja reiš kia pa gar bą Lie tu vos mi nis te­ri jai ir dė ko ja už konst ruk ty vų bend­ra dar bia vi mą ap lin ko sau gos sri ty je“, – tei gia ma pra ne ši me spau dai.

Be to, laiš ke Bal ta ru si ja esą pa­kvie tė įga lio tuo sius Lie tu vos at­sto vus at vyk ti į Mins ką su reng­ti kon sul ta ci jų šiais klau si mais – dėl Vi sa gi no ato mi nės elekt ri nės ir Ast ra vo bran duo li nės elekt ri nės sta ty bų pro jek tų, dėl jų ati tik ties tarp tau ti nei ap lin ko sau gos kon­ven ci jai, dėl Lie tu vos ir Bal ta ru si jos veiks mų, už tik ri nant sau gų bū si mų bran duo li nių elekt ri nių dar bą. Kar­tu, kaip tei gia ma pra ne ši me spau­dai, Bal ta ru si ja iš reiš kė su si rū pi­ni mą tuo, kad Lie tu va į 2010 m. at lik tų geo lo gi nių ty ri mų Vi sa gi­ne iš va das neįt rau kė tam tik ro ti­po reak to rių, ku rie tu rė tų bū ti čia sta to mi, vei ki mo ana li zės.

Bal ta ru si ja sa vo laiš ke, re mian tis pra ne ši mu spau dai, pa siū lė abie jų ša lių at sto vų su si ti ki mą Mins ke su reng ti šių me tų va sa rio pa bai­go je ar ba ko vo pra džio je.

Ti ki na nie ko ne ga vęNors apie pa ra šy tą ir iš siųs tą laiš­ką bal ta ru siai pra ne šė dar sa vai tės

pra džio je, Lie tu vos ap lin kos mi nis­te ri jos at sto vai net ir va kar ti ki no ne tu rin tys jo kių ži nių apie Mins ko ne va iš siųs tą kvie ti mą. Nė ra ren­gia ma si ir jo kiems dvi ša liams po­kal biams įvar dy tais klau si mais.

„Jo kio kvie ti mo, raš to, laiš ko ar ki to kio do ku men to dėl dvi ša­lio su si ti ki mo Mins ke Ast ra vo ir Vi sa gi no ato mi nių elekt ri nių sta­ty bų klau si mais Ap lin kos mi nis­te ri ja nė ra ga vu si. Jei gu toks kvie­ti mas bū tų gau tas, to kio su si ti ki mo ga li my bė bū tų svars to ma“, – va kar tei gė ap lin kos mi nist ro Ge di mi no Kaz laus ko at sto vas spau dai To mas Ber žins kas.

Anot jo, konk re čias eks per tų, spe cia lis tų, pa rei gū nų ar net mi­nist rų su si ti ki mo te mas „bū tų ga­li ma įvar dy ti tik ga vus kvie ti mą“ ir ap si spren dus dėl to kio su si ti ki mo su ren gi mo.

Ta čiau T.Ber žins kas spė jo, kad Lie tu vos ša lis to kia me su si ti ki­me pir miau sia kel tų pla nuo ja mos Ast ra vo ato mi nės elekt ri nės po vei­kio ap lin kai ver ti ni mo pro ce dū ros klau si mą.

„Lie tu va yra iš siun tu si Bal ta ru­si jai sa vo pa sta bas dėl šios pro ce­dū ros, ku ri, mū sų nuo mo ne, nė ra baig ta, ir at sa ky mų į pa teik tas pa­sta bas nė ra gau ta“, – sa kė jis.

Lie tu vos ap lin kos mi nis te ri ja pri pa ži no ne tu rin ti nau jau sių ži­nių, kaip Bal ta ru si jai se ka si įgy­ven din ti Ast ra vo ato mi nės elekt­ri nės pro jek tą.

T.Ber žins kas tik gūž čio jo pe čiais pa klaus tas, ko dėl Mins kas skel bia apie ofi cia lų laiš ką, iš siųs tą į Vil nių, o Lie tu va nė ra jo ga vu si. „Ne ži nau. Ne ga li me ko men tuo ti to, ko ne ga­vo me. Gal ver tė tų Už sie nio rei ka lų mi nis te ri jos pa si tei rau ti dėl šio klau­si mo, nes tai su si ję su dvi ša liais san­ty kiais“, – at sar giai pa siū lė jis.

Bet Už sie nio rei ka lų mi nis te ri ja si tua ci jos ne ko men tuo ja.

Pa ra šė elekt ro ni niu pa štu?Neo fi cia lio mis ži nio mis, bal ta ru sių pa rei gū nai laiš ką Lie tu vos ap lin kos mi nis te ri jai siun tė ne dip lo ma ti­niais ka na lais, net ne įpras tu re­gist ruo tu pa štu, o in ter ne tu. To dėl Lie tu vos ša lis ne no ri pri pa žin ti ga­vu si to kį laiš ką, nes nė ra iš lai ky ti svar bių do ku men tų siun ti mo rei­ka la vi mai. Apie tai Mins kas tu rė­tų bū ti in for muo tas elekt ro ni niu pa š tu iš siųs tu at sa ky mu.

Ap lin kos mi nis te ri ja ne ko men­tuo ja šių ži nių. Ji kar to ja, kad joks ofi cia lus kvie ti mas iš Bal ta ru si jos nė ra atė jęs.

Pro tes tuo ja jau se niaiLie tu va jau ne vie nus me tus pro­tes tuo ja dėl Bal ta ru si jos pa rink tos aikš te lės sa vo ato mi nei elekt ri nei sta ty ti, nes ji yra Gar di no sri ty­je, Ast ra vo ra jo ne ša lia Lie tu vos ir Bal ta ru si jos sie nos, tik už pus šim­čio ki lo met rų nuo Vil niaus.

Be to, reiš kia mos abe jo nės dėl Ast ra vo ato mi nės elekt ri nės sta ty­bos tech no lo gi jų bei sau gu mo rei­ka la vi mų lai ky mo si.

Vil nius abe jo ja ir Ru si jos pla­nų sta ty ti Bal ti jos ato mi nę elekt­

Pa sik ly du sio laiš ko de tek ty vas

ri nę Ka li ning ra do sri ty je, ne to­li So vets ko mies to, ša lia Ne mu nu ei nan čios Lietuvos sienos, sau gu­mu.

Nors ru sai ir bal ta ru siai ga na triukš min gai pro pa ga vo sa vo pla­nus pa sta ty ti Bal ti jos ir Ast ra­vo elekt ri nes, iki šiol nė ra vi siš kai aki vaiz džių ga ran ti jų, kad tai tik­rai at si tiks.

Ti ki na ma, kad Bal ti jos ir Ast ra vo ato mi nės pra dės veik ti apie 2016–2018 m. Vi sa gi no ato mi nę elekt­

ri nę, ku rios stra te gi niu in ves tuo­to ju pa si rink ta ja po nų kor po ra ci ja „Hi ta chi“, Lie tu va ti ki si pa sta ty ti iki 2020­ųjų.

Šios elekt ri nės sta ty bos kai nuos apie 17 mlrd. li tų. Pla nuo ja ma, kad Lie tu vai teks pri si dė ti maž daug 5 mlrd. li tų.

Pre li mi na riais duo me ni mis, Lie­tu vos vers las iš Vi sa gi no ato mi nės elekt ri nės sta ty bų ga li ti kė tis ne ma žiau kaip 4 mlrd. li tų ver tės už­sa ky mų.

Bal ta ru siai pra ne šė sie kian tys su si ti ki mo su Lie tu vos pa rei gū­nais, kad ap tar tų pla nuo ja mų sta ty ti ato mi nių elekt ri nių abie­jo se ša ly se klau si mą. Ta čiau lie tu viai ti ki na apie to kius Mins­ko pla nus nie ko ne gir dė ję, to dėl ar ti miau siu me tu dvi ša lio su si ti ki mo tik rai ne bus.

Mįs lė: �� ra�šė�Bal�ta�ru�si�jos�pa�rei�gū�nai�laiš�ką�mū�sų�Ap�lin�kos�mi�nis�te�ri�jai�ar�ne?� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Ne ga li me ko men tuo­ti to, ko ne ga vo me. Gal ver tė tų Už sie nio rei­ka lų mi nis te ri jos pa­si tei rau ti dėl šio klau­si mo.

To mas Ber žins kas:

8

10p.

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Tamsiosios did žiau sio Prancū zi jos uos ta mies čio paslaptys.

pasaulis

Gy vas liu di nin kasKaip ra šo „The New York Ti mes“, JAV ar mi jos pul ki nin kas 48 metų D.L.Da vi sas, tar nau jan tis JAV pa­jėgo se nuo 1985 m., re gis, bus vie­nas iš ne dau ge lio ka riuo menės at­stovų, nu ta ru sių kri ti kuo ti JAV ka riuo menės va dus.

Kalbė ti apie JAV pa jėgas ka muo­jan čias li gas pul ki nin kas nu tarė ne tik su aukš tais JAV po li ti kais, bet ir ži niask lai da.

Praė jusį mėnesį ka ri nin kas ėmė­si il gai pla nuo tos kam pa ni jos – in­for muo ti ame ri kie čius, kas iš tiesų vyks ta Af ga nis ta ne.

D.L.Da vi sas nu tarė at sa ky ti į ke­lis klau si mus, kodėl ar mi jos va do­vybė me luo ja, kad Af ga nis ta no ka­riai pa jėgūs už tik rin ti taiką sa vo ša ly je? Kodėl me luo ja ma, kad šio­je karų nu nio ko to je žemė je pa siek­ta pa žan ga? Kur švais to mi mo kes­čių mokė tojų mi li jar dai?

D.L.Da vi sas davė in ter viu dien­raš čiui „The New York Ti mes“, pa rašė straipsnį į se niau sią ne­prik lau somą JAV ka ry bos žur nalą „The Ar med For ces Jour nal“. Ga­liau siai su pa žin di no su su rink­ta med žia ga ke tu ris Kong re so na­rius ir jų per so nalą, t. y. pa rengė jiems dvi at skai tas – slaptą ir ne­įslap tintą. In for ma vo apie tai jis

ir Gy ny bos de par ta mentą bei sa­vo va do vybę.

Pul ki nin kas ėmėsi dar bo pra ėju­siais me tais, kai ant rąsyk per sa vo tar ny bos me tus bu vo ko man di ruo­tas į Af ga nis taną.

Su koręs, kaip pa ts sa ko, dau giau nei 10 tūkst. ki lo metrų, ap lankęs aš tuo nias ša lies pro vin ci jas, su si­tikęs su de šim ti mis ame ri kie čių, sąjun gi ninkų ir Af ga nis ta no ka­riuo menės bei po li ci jos pa reigūnų, D.L.Da vi sas, kaip pa brėžia ma žur­na le „The Ar med For ces Jour nal“, įsi ti ki no, kad ka ras Af ga nis ta ne – pra gaiš tin gas, o JAV ka rinės va do­vybės kal bos apie pa žangą šio je ša­ly je – me las.

„Kaip ga li at suk ti nu garą, kai kiek vie nais me tais ten išsp rog di­na ma vis dau giau vyrų?“ – klau­sė jis sa vo straips ny je, kurį pa va di­no „Tie sa, me las ir Af ga nis ta nas“ („Truth, lies and Afg ha nis tan“).

„Pa siųs tas į mi siją nuo šird žiai tikė jau si, kad vis kas, kas bu vo sa­ko ma apie šį karą, – tie sa. Kad sąly gos Af ga nis ta ne gerė ja, kad vie tos vald žia ir ka riuo menė pa­siekė pa žangą, – rašė pul ki nin kas. – Tie sa, ne ma niau, kad iš vy siu dra ma tiškų po ky čių, bet bent jau tikė jau si, jog pa ma ty siu įro dymų, ku rie leistų teig ti, kad vyks ta tei­

giamų po slin kių. Norė jau pa ma ty ti bend ro ves, ba ta lio nus, ku rie ku ria bent jau mi ni ma lią pa žangą. Vie­toj to pa ma čiau, kad vi sais lyg me­ni mis trūksta pa žan gos.“

Ge ne ro lai sle pia ne sėkmes?Kaip rašė D.L.Da vi sas, nuo 1985 m., kai įsto jo į ka riuo menę, jis nuo lat su si dur da vo su sle pia ma in for ma­ci ja apie tikrąją pa dėtį ka ro lau ke. Ta čiau šį kartą pul ki nin kas nu tarė ne tylė ti.

„Kiek dar vyrų tu ri žūti šio je mi­si jo je, ku ri, aki vaiz du, ne sėkmin ga? – klausė pul ki nin kas. – Nie kas ne­si ti ki, kad mūsų ly de riai vi suo met turės sėkmės re ceptą. Ta čiau mes – vi si tie, ku rie ten gy ve na, ko vo ja ir žūsta, – ti kimės, kad mūsų ly de­riai bent jau sa kys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyks ta.“

Pul ki nin kas pa brėžė, kad jo ma­ty ti vaiz dai ir girdė ti pa sa ko ji mai Af ga nis ta ne ski ria si nuo ofi cia lių JAV ka riuo menės pa reigūnų pra­ne šimų.

D.L.Da vi sas stebė jo si, kodėl Da­vi das H.Pet raeu sas, buvęs sąjun­gi ninkų va das Af ga nis ta ne, o da bar CŽV va do vas, pra ėju sių metų kovą liu dy da mas Se na to ko mi te te sakė, kad Ta li ba nas did žio jo je ša lies da­ly je pa ža bo tas ir pa žan ga ryš ki, to­dėl 2014 m. JAV pa jėgos galės pa si­trauk ti. D.L.Da vi sas pa brėžė, kad Af ga nis ta ne vei kiau siai šio mis kal­bo mis ti ki vos ke li ka riai.

At metė kal ti ni musTa čiau „The New York Ti mes“ kal­bin tas pul ki nin kas Ja me sas E.Hut­to nas, JAV ka riuo menės at sto vas spau dai, at si sakė de ta liai ko men­tuo ti D.L.Da vi so kri tiką. Tie sa, jis neigė, kad ka riuo menės va dai me­luo ja apie pa dėtį Af ga nis ta ne.

„Mes esa me ver tybė mis grįs­ta or ga ni za ci ja, ir tai, ką sa ko me ar pra ne ša me, ver ti na me la bai rim­tai“, – pa brėžė at sto vas.

CŽV va do vo D.H.Pet raeu so at­stovė Jen ni fer Youngb lood taip pat at rėžė, kad jos vir ši nin kas nie­kuo met ne me la vo apie pa dėtį Af­ga nis ta ne.

Po li tikų dėme sys ir su si žavė ji masGalbūt nie kas ne būtų rim tai ver­tinęs D.L.Da vi so kam pa ni jos, jei ne kai ku rių Kong re so na rių dėme­sys. „Pul ki nin kas D.L.Da vi sas pa­dėjo mums su vok ti, kas iš tiesų de da si žemė je. Mums tai ke lia su­si žavė jimą“, – pa brėžė se na to rius iš Šiaurės Ka ro li nos res pub li ko nas Wal te ris B.Jo ne sas.

Po li ti kas du kar tus akis į akį su­si ti ko su pul ki nin ku, skaitė jo pa­reng tas ata skai tas.

Se na to rius Jef as Merk ley, de­mok ra tas iš Ore go no vals ti jos, taip pat su si ti ko su D.L.Da vi su. Kong­re so na rys pa brėžė, kad pul ki­nin kas – ne įkai no ja mas liu di nin­kas, nes dėl neaukš to sa vo ka ri nio laips nio jis galė jo bend rau ti ne tik su aukš to ran go ka riš kiais, bet ir su ei li niais ka ro lau ke.

Mi li jardų švais ty masPul ki nin kas D.L.Da vi sas yra tar­navęs Vo kie ti jo je ir da ly vavęs Persi­jos įlankos ka re. Pa si bai gus šiam ka­rui jis išė jo į at sargą, ta čiau po rugsė jo 11­osios ata kų grįžo į ak ty vią tar nybą. Jam te ko ka riau ti Ira ke, du kar tus bu­vo iš siųs tas į Af ga nis taną.

Pir muo sius 15 mėne sių Af ga­nis ta ne jis pra lei do va di na ma ja me Atei ties ko vos sis temų kūri mo da­

Ka ras Af ga nis ta ne: kas teisybė, o kas me las?

JAV ka riuo­menės pul ki­nin kas Da nie­lis L.Da vi sas ne pabū go ir tie siai švie­siai pra bi lo apie rea lybę Af ga nis ta ne. Padė tis ša ly je, pa sak jo, sun­ki. Kodėl JAV ge ne ro lai kal­ba prie šin gai?

Au kos: �� šim�tai�ame�ri�kie�čių�ka�rių�paau�ko�jo�gy�vy�bes�Af�ga�nis�ta�ne.�Ar�pra�ėjus�dau�giau�nei�de�šimt�me�čiui,�ka�ras�baig�tas?�Kai�ku�rie�JAV�ka�ri�nin�kai�sa�ko,�kad�ne.� � AFP�nuo�tr.

Mes – vi si tie, ku rie gy ve na, ko vo ja ir žūsta, – ti kimės, kad mūsų ly de riai sa kys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyks ta.

pasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis

9

pasaulisŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Dviem už mi nuo tiems au to­mo bi liams va kar de to na vus prie Si ri jos sau gu mo pa jėgų po stų ant ra me did žiau sia me Ale po mies te, žu vo ma žiau­siai 25 žmonės, apie 175 bu­vo su žeis ti. Tuo me tu Da mas­ko re ži mo tan kai veržė si į opo­zi ci jos pro testų ži di niu ta pusį Chim so miestą.

Dvi­gu­bas­­iš­puo­lis

Grai ki jos pro fsąjun gos va kar pra dėjo dvi pa ras truk siantį streiką, pro tes tuo da mos prie š nau jas tau py mo prie mo nes, dėl ku rių ke ti na bal suo ti par la­men tas ir ku rių rei ka lau ja ES bei Tarp tau ti nis va liu tos fon­das. Atė nuo se vėl pra si dėjo de monst rantų ir po li ci jos su­si rėmi mai.

Is pa ni jos po li ci ja va kar pra­nešė su lai kiu si Vla di mirą Mi­li sav le vi čių (nuo tr.) – vieną iš as menų, ku rie 2003 m. nu­žudė tuo metį Ser bi jos mi­nistrą pir mi ninką Zo raną Džind ži čių. V.Mi li sav le vi čius slapstė si nuo 2007 m., kai kar­tu su dar 11 as menų bu vo ap­kal tin tas prem je ro nu žu dy mu.

Nuož­mus­­pro­tes­tas

su­laikė­­žu­Diką

Ka ras Af ga nis ta ne: kas teisybė, o kas me las?

Nuo ka ro Af ga nis ta ne pra džios pra ėjo dau giau nei de šimt me tis, bet žu vu sių ci vi lių skai čius au ga jau penk tus me tus iš eilės ir per­nai pa siekė re kor dinį lygį.

Šį mėnesį pa teik to je Jung ti nių Tautų (JT) ata skai to je ra šo ma, kad per nai Af ga nis ta ne žu vo 3021 ci­vi lis – 8 pro c. dau giau ne gu me­tais anks čiau. Dar 4507 taikūs gy­ven to jai bu vo su žeis ti.

Dau giau sia aukų pa si glemžė pa kelės bom bos ir sa vi žud žių iš­puo liai. Dėl to kių iš puo lių per nai žu vo 450 žmo nių – 80 pro c. dau­giau ne gu me tais anks čiau, nors sa vi žud žių ata kų skai čius li ko be­veik toks pat.

JT duo me ni mis, at sa ko mybė už tris ket vir ta da lius aukų ten ka Ta li ba nui ar ba su juo su si ju siems ko vo to jams.

„Nuo ka ro pra džios pra ėjo de­šimt metų, o aukų to liau daugė­ja“, – liūdną iš vadą pa teikė JT mi si jos Af ga nis ta ne at stovė Geor get te Gag non. Kru vi niau sias iš puo lis nuo 2008­ųjų bu vo įvyk­dy tas per nai gruod žio 6 d., kai sa­vi žu dis de to na vo sa vo sprog menų pri kimštą lie menę prie Ka bu lo me četės įėji mo ir nu žudė 56 šiitų mal di nin kus, su si rin ku sius į Ašū­ros minė jimą.

Bet pa kelės bom bos tebė ra di­d žiau sios ci vi lių žu dikės. Sa va­dar biai prie tai sai, ku rie sprogs­ta už my nus ko ja ar ba už va žia vus au to mo bi liu, pa pras tai būna pri­krau ti tiek sprog menų, kad galė­tų su nai kin ti tanką. Per nai nuo jų žu vo 967 žmonės.

Šie skai čiai pa teik ti tuo me tu, kai NA TO jau brai žo pla nus iš­ves ti sa vo pa jėgas ir per duo ti at­sa ko mybę už sau gumą Af ga nis ta­no ar mi jai bei po li ci jai.

Va karų pa jėgoms pa vy ko su­ma žin ti smurtą prie š ci vi lius ne­ra mio se pie tinė se Hel man do ir

Kan da ha ro pro vin ci jo se, bet JT pa ste bi, kad su kilė liai per ke lia ata kas į ra jo nus prie Pa kis ta no sie nos. Jie taip pat daž niau tai ko si į tur ga vie tes, vaikų aikš te les, pės­čiųjų ta kus ir au to busų sto te les – šio se vie to se de da pa kelės bom­bas ir siun čia sa vi žud žius.

„Tak ti ka kei čia si, – sakė JT ge­ne ra li nio sek re to riaus spe cia­lu sis at sto vas Af ga nis ta ne Já nas Ku bi šas. – An ti vy riau sy binės jėgos, spaud žia mos tam tik ro­se vie tovė se, per si ke lia į ki tas ir ten nau do ja šiuos ne žmo niš kus ir nie ko ne ski rian čius gink lus, to kius kaip žmo gaus ak ty vuo­ja mos bom bos, siun čia sa vi žu­ d žius sprog din to jus.“

J.Ku bi šas pa sa ko jo, kad Ta li ba­nas 1998 m., kai valdė Af ga nis­taną va do vau da ma sis itin griež­ta is la mo in terp re ta ci ja, užd raudė sau su mos mi nas kaip neis la mišką ir ne hu ma nišką ginklą. Bet JT ata skai to je ra šo ma, kad tarp šių minų ir sa va dar bių už ka samų sprog menų, ku riuos da bar nau­do ja ko vo to jai, nėra jo kio skir tu­mo. Dau gu ma sa va dar bių už taisų tu ri maž daug 20 kg sprog menų ir de to nuo ja tuo met, kai ant jų už­mi na žmo gus ar ba au to mo bi lis perva žiuo ja per kin ta mo jo slėgio plokštę.

„Tai iš esmės yra sau su mos mi­nos, – apie pa kelės bom bas kalbė­jo J.Ku bi šas. – Kodėl gi šis ne hu­ma niš kas ir neis la miš kas gink las taip daž nai nau do ja mas?“

„The Guar dian“ inf.

Tak ti ka: � ko vo to jai tai ko si į tur ga vie tes, vaikų aikš te les, pėsčiųjų ta­kus ir au to busų sto te les – ten de da pa kelės bom bas ir siun čia sa­vi žud žius. „Reu ters“ nuo tr.

Krau jo re kor das

li ny je, ku rio už duo tis – kur ti ka ri­nes tech no lo gi jas.

Pa sak D.L.Da vi so, iš pat pra džių pro gra ma su si dūrė su sun ku mais, ta čiau ka rinė va do vybė be per sto jo kar to jo, kad dar bai vyks ta sėkmin­gai. Vis gi 2009 m. pro gra ma bu vo su stab dy ta, nors į ją ir bu vo in ves­tuo ti mi li jar dai.

At sai nus po žiū risPer ant rąją mi siją Af ga nis ta ne D.L.Da vi sas ap klausė 250 ka rių, nuo 19­me čių ei li nių iki da li nių vadų. Kalbė jo si jis ir su Af ga nis ta­no sau gu mo pa jėgų ka riais bei ci vi­liais. D.L.Da vi sas pa pa sa ko jo apie po kalbį su Af ga nis ta no po li ci nin­kais po vie no iš puo lio.

„Pak lau siau po li ci jos ka pi to no, iš kur bu vo su reng tas iš puo lis. Jis man pirš tu pa rodė į kal nus. Ta da pa klau siau: „Ko kios pro cedū ros at­lie ka mos, kai įvyk do mas iš puo lis? Ar jūs su for muo ja te da linį ir se ka­te juos (ta li bus)? Ką jūs da ro te?“ Jis man at sakė: „Ne, tik rai ne se ka me jų. Tai per ne lyg pa vo jin ga.“

Vie nas pėsti nin kas pul ki nin kui pa pa sa ko jo, kad af ga nis ta nie čių po li ci nin kai re tai ka da iš len da iš po stų. Ne nuos ta bu, kad ta libų ka­riai kai ku rio se pro vin ci jo se jau čia­si lais vi kaip paukš čiai.

Ka riai no ri na mo?„Rugpjūtį bu vau Kan da ha ro pro­vin ci jo je, – dėstė pul ki nin kas. – Čia tar nau jan tis da li nys ne te ko ke lių vyrų. Vie nas žu vu sių bu vo pa tyręs ka rys. Da li nio va das ma­nęs re to riš kai pa klausė: „Kaip man pa žvelg ti šiems vy rams į akis ir pa­sa ky ti, kad jie tu ri die na iš die nos tęsti mi siją? Tai vis sun kiau pa da­ry ti. Ar man rei kia pa žvelg ti šių ka­rių žmo noms į akis ir pa sa ky ti, kad jų vy rai žu vo dėl ko nors reikš min­go? Kaip tai pa da ry ti?“D.L.Da vi sas per sakė ir ki to da­li nio va do žod žius: „Ži nai, vy rai čia kal ba: „Ti kiuo si, kad jau galė­siu ke liau ti na mo, ti kiuo si, ne tek­siu tik ko jos. Gal tai bus kairė ko­ja.“ Jie ne pa si ti ki sa vi mi, jie ne ti ki, kad ka rinė va do vybė ap skri tai ži no, kas čia de da si.“

Pul ki nin kas D.L.Da vi sas pa pa­sa ko jo ir apie ap si lan kymą Ku na­ro pro vin ci jo je.

„Rugsė jo 10 d. bu vau Ku na ro pro vin ci jo je, ten šnek telė jau su vie­tos pa reigū nu, ku ris JAV pa jėgoms pa ta ria kultū ros klau si mais. Aš jo pa klau siau, ar Af ga nis ta no ka riuo­menės da li niai jau pa si rengę ko vo­ti su ta li bais, kai JAV pa liks te ri to­riją. Jis man at sakė: „Ne. Jie tik rai ne pa si ruošę. Šia me re gio ne sau­

gu mo pa jėgos su da ro san dėrius su Ta li ba nu. Ta li bai pa ža da ne šau dy­ti į juos, jie – į ta li bus. Jei ta li bas su lai ko mas, jis ne tru kus pa leid žia­mas“, – rašė pul ki nin kas.

Kalbė da mas su D.L.Da vi su af ga­nis ta nie tis pri si pa ži no, kad ne se­niai ne te ko ge ro drau go, ku ris dir­bo po li ci jos pa reigū nu.

„Ne se niai man pa skam bi no ta­li bas, ku ris su čiu po ma no bi čiulį. Kad girdė čiau, jis gar siai jį mušė ir rei ka la vo, kad nu sto čiau dirb­ti ame ri kie čiams. Jie man pa gra si­no, kad pa gaus ma no šeimą. Tai gi te ko vai kus at siim ti iš mo kyk los, – af ga nis ta nietį ci ta vo D.L.Da vi sas. – Praė ju sią naktį ant štai to kal­no, už 700 metrų nuo JAV ka rinės bazės, bu vo nu žu dy tas Af ga nis ta­no po li ci nin kas. Ta li bai pa grobė jį jo tėvų aky se. Jis at vy ko jų ap lan­ky ti iš ki tos pro vin ci jos. Jam bu vo vos 27 me tai.“

Pul ki nin kas D.L.Da vi sas pri dūrė: „Žmog žu dystė bu vo įvyk dy ta prie pat JAV ka rinės bazės. O juk šis po s­ tas at sa kin gas už šim tus kvad ra ti­nių ki lo metrų. Įsi vaiz duo ki te, ko­kia ne sau gi jau čia si af ga nis ta nie čių vi suo menė. Ir tai vyks ta vi suo se Af ga nis ta no re gio nuo se.“

„The New York Ti mes“, „The Ar med For ces Jour nal“ inf.

Au kos: � šim tai ame ri kie čių ka rių paau ko jo gy vy bes Af ga nis ta ne. Ar pra ėjus dau giau nei de šimt me čiui, ka ras baig tas? Kai ku rie JAV ka ri nin kai sa ko, kad ne. AFP nuo tr.

Sa va dar biai prie tai­sai pa pras tai būna pri krau ti tiek sprog­menų, kad galėtų su nai kin ti tanką.

10

pasaulis

Už ša lU si Ve ne ci ja Už ša lU si Ve ne ci ja

Tra­di­ci­nio­Ve­ne­ci­jos­kar­na­va­lo­iš­va­karė­se­mies­to­gy­ven­to­jai­ir­sve­čiai­pa­tyrė­staig­meną­–­pirmą­kartą­per­80­metų­už­ša­lo­šio­po­etų­ap­dai­nuo­to­mies­to­ka­na­lai.­Bet,­ne­pai­sant­žie­mos­iš­daigų,­pa­si­ren­gi­mas­šian­dien­pra­si­de­dan­čiai­10­ies­dienų­šven­tei­vy­ko­vi­su­grei­čiu.­Or­ga­ni­za­to­riai,­kaip­ir­kas­met,­ža­da­visą­miestą­pa­vers­ti­žais­min­gu­teat­ru.

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Tam sios skers gat vių pa slap tysDid žiau sias Prancū zi jos uos ta­mies tis Mar se lis vei kiau pri me­na Mek si kos mies tus ir mies te lius, ku riuo se vyks ta nar ko tikų pre kei­vių ka rai, nei tu ristų pamėgtą jau­kų kam pelį prie Vi dur že mio jūros.

Vie tos po li ci jos pa reigū nai sa ko, kad nar ko tikų pre ky ba mies te kun­ku liuo te kun ku liuo ja. Vis dau giau žmo nių ver čia si šiuo vers lu, ma ža to, jau ni mas spar čiai ski na si ke lią į nar ko tikų pre kei vių gau jas.

Prancū zi jos dien raš čio „Le Mon de“ žur na lis tai da ly va vo tra­di cinė je po li ci jos ope ra ci jo je prie š nar ko tikų pre kei vius vie na me Mar­se lio prie mies čių.

Po li ci jos au to mo bi liai, ku riais į šiau rinį prie miestį at vy ko pa reigū­nai, spe cia liai ne pa žymė ti.

Mies te jau tam su. Pa reigū nai su­ka ra tus ap lin kui vieną namą. Pa sak pa reigūnų, tai kas die nis jų dar bas – šmi rinė ti tarp be veid žių pa statų, ieš ko ti svai galų pre kei vių ir pirkėjų.

Stai ga pa si girs ta šauks mas: „Aaaa...“ Gar sas nuai di per namų kie mus ir skers gat vius. Kaip sa ko po li ci jos pa reigū nai, taip šau kia vai­kai, daž niau siai jiems yra po 15 metų. Jie – stebė to jai, lau kian tys po li ci jos ir pra ne šan tys apie pa reigū nus.

Tyrė jai pa sa ko ja ne sykį matę, kad vi sus au to mo bi lius, ku rie at vyks ta į Font-Vert, le Clos la Ro se ir la Cas-tel lan ra jo nus, se ka mo pe dai.

Šie ra jo nai, anot pa reigūnų, nar­ko tikų pre ky bos cent rai, į ku riuos daž niau siai už su ka pirkė jai.

An tai, stai ga prie vie no iš pa statų su sto ja juo das „Volks wa gen“ mar­kės au to mo bi lis. Iš ke lei vio vie tos iš šo ka vy ras ir sprun ka į skers gatvį. Vie nas pa reigūnų se ka jį, ta čiau grei tai grįžta at gal, o vy ras dings ta skers gat vy je, ten, kaip sa ko grįžęs pa reigū nas, vei kiau siai yra apie de­šimt gau jos na rių, jų šešė liai ma ty­ti ant gatvės grin di nio.

„Per ne lyg pa vo jin ga ten ei ti“, – ra por tuo ja po li ci nin kas. Au to mo­bi lio vai ruo to jas po li ci jai ži no mas, ta čiau pa reigū nai ne ga li jo suim­ti, nes jis li ko au to mo bi ly je ir nie­ko ne pa darė.

Pa reigū nai pri pažįs ta, kad jiems ne leng va su nai kin ti to kius ma žus nar ko tikų pre ky bos tink lus. Pir ma, su ėmus jų na rius nie ko do ro ne pe­ši, ant ra, re tas ku ris įta ria ma sis vė­liau pa so di na mas į kalė jimą.

„Jie tu ri ma žai ry šių su tik ruo­ju or ga ni zuo tu nu si kal ti mu“, – paaiš ki no Mar se lio teis mo pro ku­ro ras Jac que sas Dal les tas. Pa sak kal tin to jo, nors per pa starąjį de­šimt metį mies te su lai kytų nar ko ti­kus par da vinė jan čių as menų skai­čius išau go be veik 145 pro c., to kių, ku rie bu vo pa so din ti už tai į kalė ji­mus, – de šim tys.

Vis jau nes ni nu si kaltė liaiTie sa, Mar se lio ko vos su nar ko tikų pre ky ba pa reigū nai džiau gia si, kad per pa sta ruo sius ke le rius me tus jiems pa vy ko suim ti ke lis smul­kius nar ko tikų ba ro nus.

Vie tos po li ci jai tal ki no iš Pa­ry žiaus at si ųstas Vi daus rei kalų mi nis te ri jos pa reigū nas Alai nas Gard re’as. Jis kalbė jo si su „Le Mon de“ žur na lis tais.

Pa reigū nas pa sa ko­jo, kad su ėmi mai su kėlė Mar se ly je naują smur to bangą. „Kai ku rios po zi ci­jos li ko lais vos, todėl jau­ni mas ban do jas pe rim ti“, – pa sa ko jo pa reigū nas.

Mar se lio po li ci jos ko va su nar­ko tikų ba ro nais tęsia si jau tre jus me tus. „2010 m. Mar se ly je bu vo įvyk dy tos 54 žmog žu dystės ir pa­si kėsi ni mai nu žu dy ti, iš jų 17 bu vo su si ję su nar ko tikų pre kei vių gau­jo mis. 2011­ai siais pa da ry tos 38 žmog žu dystės, iš jų 20 bu vo su si­ju sios su gaujų ka rais“, – re ziu ma­vo Ro land’as Gau ze’as, vie nos Mar­se lio po li ci jos nuo vadų tyrė jas.

Ta čiau pra ėju sių metų pa bai­ga Prancū zi jo je bu vo kaip nie ka da kru vi na. Ne ma žai ša lies dien raš­čių 2011 m. gruodį pa va di no kru­vi nuo ju. Vos per ke tu rias sa vai tes po li ci jai te ko aiš kin tis net ke tu rias žmog žu dys tes, tarp jų – po li ci nin­ko. Šis bu vo nu šau tas ka laš ni ko vu. Ki ti nu žu dy tie­ji bu vo

ge rai ži no mi po li ci jai, nes vertė si nar ko tikų pre ky ba.

Pa reigūnų tei gi mu, iš puo liai Mar se lio prie mies čiuo se vyk do mi tra di ciš kai. Du ar ba trys kaukė­ti už puo li kai, gink luo ti ka laš ni­ko vais, pri siar ti na prie au kos, iš­šau do į sa vo auką visą ap kabą, o ta da sku biai, kaip ir at vy ko, pa lie­ka žmog žu dystės vietą. „Už dirb­ti pi nigų šia me vers le la bai leng va, todėl dau ge lis jų ryž ta si žu dy ti“, – sakė Yve sas Ro bert’as, did žiau­sios Mar se lio po li ci jos pro fsąjun­gos at sto vas.

Įmant ri pre ky bos sche maTyrė jai tvir ti na, kad kiek vie no je gau­jo je yra apie de šimt jau nuo lių, ku rių

am žius svy ruo ja nuo 14 iki 25 metų. Gau jos pre kiau ja

nar ko ti kais įvai riuo se

pa sta tuo se. Dau giau sia par duo da ma ma ri hua nos ir ha ši šo.

Kiek vieną rytą gaujų va dai su­skirs to dar bus, nu ro do, ku rio se vie­to se bus pre kiau ja ma. Be to, jie pri­žiū ri, kad nė vie nas jų tal ki ninkų neuž migtų ar ne būtų iš sib laškęs. Pre kiau ja ma dviem pa mai no mis. Pir mo ji pa mai na ima si dar bo po pie­tų ir pre kiau ja iki vėly vo va ka ro, ant­ro ji – nuo va ka ro iki vi dur nak čio.

Nė vie nas par davėjų ne ga li pa­lik ti sa vo po sto tol, kol kas nors jo ne pa kei čia.

Kaip pa sa ko jo pa reigū nai, vie nas ra jo no gy ven to jas net bu vo įsi gud­rinęs par ūpin ti pre kei viams mais to už de ramą at lygį. Pre kei viai ne bi jo vie tos po li ci jos, nes dau ge lis ei li­nių pa reigūnų ne drįsta įženg ti į jų tvir tovę. Kar tais par davė jai net ro­do pa reigū nams įvai rius ges tus.

Be pre kei vių, nar ko tikų pla ti ni mo sche mo je

neap siei na ma be va di namųjų va­rovų. Jie, kaip

pre ky bos agen tai, ieš ko klientų.Svarbūs ir nar ko­

tikų tiekė jai. Pa sak pa reigūnų, šie daž­

Už dirb ti pi nigų šia me vers le la bai leng va, todėl dau ge­lis jų ryž ta si žu dy ti.

Tam sio sios Mar se lio pa slap tysKai iš girs ti Mar se lio mies to vardą, prie š akis iš ky la žyd ro ji Prancū zi jos pa krantė. Tie sa, šis mi ra žas – ap gau lin gas. Šio did­mies čio gatvė se, re gis, ver da vi sai ki toks gy ve ni mas.

Pūli nys: ­� vie­nas­gra­žiau­sių­Prancū­zi­jos­miestų­Mar­se­lis­ken­čia­nuo­nar­ko­tikų­pre­kei­vių­gaujų­karų.­ ­ „Shutterstock“­nuo­tr.

11

pasaulis

Už ša lU si Ve ne ci ja Už ša lU si Ve ne ci ja

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Kinų ver ži ma sis į af riką – sun kiai su stab do mas. nau ja rin ka, iš tek liai, dar bo vie tos vi lio te vi lio ja ki nus. Ta čiau af ri ko je ty ko ir pa vo jai.

ne tikė ti iš puo liaiEgip te ir Su da ne šių metų pra­džio je bu vo pa grob ti kinų dar bi­nin kai. Tai su kėlė ne ri mo bangą Ki ni jo je. Kodėl Af ri kos su kilė liai nu si taikė į šia me že my ne dir ban­čius ki nus? Ar tai kerš tas, ar leng­vas gro bis?

Kaip ra šo kinų kal ba leid žia mas „Eco no mic Ob ser ver“, šių metų sau sio 28 d. Su da ne bu vo pa grob­ti 29 kinų dar bi nin kai. In ci den tas įvy ko ne to li Abos mies to, už 620 km į pie tus nuo Su da no sos tinės Char tu mo. Dar bi nin kai šio je vie­to je sta to greit kelį.

Po trijų dienų 25 kinų dar bi nin­kai bu vo pa grob ti pa ke liui į Leh fe­no ce men to ga myklą Egip to Si na­jaus pu sia sa ly je. Pa sak po li ci jos, už puo li kai bu vo vie tos be duinų bend ruo menės na riai.

Tie sa, įkai tai bu vo pa leis ti ne tru­kus po gen čių ir vie tos ad mi nist ra­ci jos de rybų. Su da ne dar bi nin kai laisvę iš vy do šią sa vaitę ir iš kar to bu vo nu skrai din ti į Ke niją.

Vi daus kovų au kosIn ci den tai su kėlė nuo gąsta vimų, kad kinų dar bi nin kai Af ri ko je ta­po po pu lia riu gro bikų tai ki niu, nes kas met at vyks tan čių į Af riką šios ša lies pi lie čių daugė ja, o ap­sau gos stin ga.

Ta čiau, pa sak „Eco no mic Ob­ser ver“, ne tau tybė ar ša lis, iš ku­rios at vyks ta už sie nie čiai, svar­biau sia Af ri kos su kilė liams.

Pietų Kor do fa no vals ti jo je Nu­bos kal nuo se esan tis Kau dos ra jo­nas nuo pra ėju sio bir že lio garsė ja Pietų Su da no vals tybės pa jėgų ir su kilė lių, ku rie anks čiau bu vo su­si vie niję su ne prik lau so mo Pietų Su da no va do vais, su si rėmi mais.

Kinų dar bi nin kus pa grobė va­di na mo jo Su da no liau dies iš si va­da vi mo judė ji mo šiau ri nio pa da li­nio (SPLM­N) na riai. Anks čiau šie ka riai bu vo pa valdūs Pietų Su da­no val dan čia jai par ti jai, nors di­d žiąją dalį ka rių su da ro iš Su da no kilę su kilė liai. Pietų Su da nui at­si sky rus nuo Su da no pra ėju siais me tais SPLM­N nu to lo nuo Pie­tų Su da no, nes tiek dėl re li gi nių, geog ra fi nių, tiek dėl kitų prie žas­čių ne bu vo pri pa žin ti Pietų Su da­no vals tybės pi lie čiais.

Ta čiau dau ge lis SPLM­N na rių at si sakė su dėti gink lus, todėl Pie­tų Su da ne ta po su vy riau sy be ko­vo jan čiais da li niais.

Kaip tvir ti no SPLM­N at sto vas, prie žas tis, kodėl ar mi ja grobė ki­nus, – įkai tai jiems bu vo rei ka lin gi kaip ap sau ga nuo rep re sijų, ku rias vyk do Pietų Su da no vy riau sybė.

SPLM­N at sto vai taip pat pri­dūrė, kad taip jie siekė at kreip ti pa sau lio dėmesį.

„Tai nėra nu kreip ta prie š Ki­niją“, – po pa gro bi mo sakė Ya si­ras Ar ma nas, SPLM­N ge ne ra li nis sek re to rius. – Vi si įkai tai – sau­gūs. Jie bus pa leis ti, kai tik mums bus sau gu.“

Si na jaus pu sia sa ly je Egip te pa­dėtis dar su dėtin gesnė. Čia gy ve­nan čios gen tys dar bu vu sio Egip to pre zi den to Hos ni Mu ba ra ko val­dy mo me tais kal tin tos te ro riz mu.

2004 m. Egip te su sprog din tas vieš bu tis „Ta ba Hil ton“. Per spro­gimą žu vo 34 žmonės, 105 bu vo su žeis ti.

Po spro gimų bu vo su lai ky ti 5 gen čių at sto vai, jie kalė ji me ka­li iki šiol. Kaip pa sa ko jo de ry bo se dėl kinų dar bi ninkų pa lei di mo da­ly vavęs ne įvar dy tas as muo, bu vo ban do ma iš si derė ti pa leis ti gen čių na rius mai nais į kinų be lais vius.

Ki ni ja per ka af rikąPa sak Ki ni jos ko mer ci jos mi nis­te ri jos, šiuo me tu už sie ny je dar­buo ja si apie 800 tūkst. kinų dar­bi ninkų.

Ma no ma, kad šie met šis skai­čius turėtų pa dvi gubė ti. Ki ni­jos in ves ti ci jos pa sau ly je, at me­tus in ves ti ci jas į fi nansų sek to rių, sie kia 60 mlrd. do le rių.

Af ri ko je Ki ni ja yra did žiau sia in ves tuo to ja ir svar biau sia dau ge­lio Juo do jo že my no ša lių pre ky bos par tnerė. Pre ky bos apim tis sie kia apie 150–160 mlrd. do le rių.

Af ri ko je vers lo rei kalų tu ri net 2 tūkst. kinų bend ro vių. Ki nai tvir­ti na, kad Af ri ka – ga li my bių kraš­tas. Tie sa, vers las Af ri ko je – ri zi­kin gas da ly kas.

Ypač su dėtin ga pa dėtis tuo se re gio nuo se, ku riuo se iki šiol vyks­ta re li ginės, po li tinės, eko no minės ko vos. Be to, so cia linė at skir tis Af ri ko je – did žiau sia pa sau ly je, tai taip pat kurs to ne ra mu mus.

Ki nai tik žen gia pir muo sius žings nius Af ri ko je, ta čiau net to­kios sen buvės kaip Prancū zi ja, Did žio ji Bri ta ni ja, Tur ki ja ar Li­ba nas su si du ria su sun ku mais.

Vis dėlto Ki ni jos vers las lau­kia mas Af ri ko je. Ki nams ne truk­do Af ri ko je įsi šak ni ju si ko rup ci ja. Nes, pa sak vie ti nių, daž niau siai ki nai viską sprend žia krūvo mis grynųjų pi nigų.

„Eco no mic Ob ser ver“ inf.

Af ri ko je pa vo jin ga ir kinų dar bi nin kams

Pa vo jai: �� kinų�dar�bi�ninkų�į�Af�riką�at�vyks�ta�vis�dau�giau.�Ta�čiau�kai�ku­rie�jų�jau�įsi�ti�ki�no,�kad�rei�kia�būti�at�sar�giems.� � AFP�nuo�tr.

Kinų dar bi nin kus grobė Su da no liau­dies iš si va da vi mo judė ji mo šiau ri nio pa da li nio na riai.

Tam sio sios Mar se lio pa slap tys

niau siai tūno na mie, nors už dir ba dau giau sia pi nigų. Be to, nar ko tikų pre ky bo je svar bią vietą uži ma va­di na mo sios auklės. Šios nėra įsivė­lu sios į pre kybą, be to, daž niau siai nėra po li ci jos aki ra ty je.

Auklė mis daž niau siai būna dai­lio sios ly ties at stovės – skur de gy­ve nan čios vie ni šos mo ti nos su vai­kais.

Mar se ly je šei mos, ku rio se yra tik vie nas iš tėvų, su da ro apie 10 pro c. šeimų – tris kar tus dau giau nei bet ku ria me ki ta me Prancū zi jos mies­te. Šios mo te rys mai nais į pi ni­gus ar ba maistą sa vo na muo se ar­ba rūsiuo se sle pia nar ko ti kus ar ba di de les su mas pi nigų.

Per kiek vieną kratą to kiuo se na­muo se, kaip sa ko pa reigū nai, ran­da ma to pa ties: ke lias de šimt ki­log ramų ka na pių, ma ri hua nos ar ba ha ši šo, ke le tas mi li jonų eurų gry­nai siais, ke le tas ginklų.

Su pre ky ba su si ju sių as menų at ly­giai svy ruo ja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Tie sa, to kius pi ni gus gau na tik pa si­žymėję pre kei viai, ne to kie ap sukrūs ten ki na si 1,5 tūkst. eurų at ly giu.

Ta čiau to kios pa ja mos Mar se ly je, ku ria me ne ma žai žmo nių ap skri tai ne tu ri dar bo, ne men kos. Re mian­

tis sta tis ti ka, mies te dir ba tik apie ket vir ta dalį žmo nių, ku rie ne tu ri uni ver si te to dip lo mo, o dau gu ma gy ven tojų ten ki na si vi du ti ne 832 eurų per mėnesį al ga.

An tai, Ab de lis – buvęs nar ko­tikų pre kei vis. Jis su žmo na au gi na du vai kus, o per mėnesį šei ma už­dir ba apie 800 eurų. 32 metų vy ras pra lei do pen ke rius me tus kalė ji me, o da bar nie kaip ne pa vyks ta ras ti dar bo. Vy ras bi jo, kad ne pri tek lius pri vers jį grįžti prie juodų darbų.

Po li ci jos pa reigū nas Jea nas Loui­sas Mar ti ni sa ko, kad po li ci jai ne­pa vyks vie nai su si tvar ky ti su nar­ko tikų pre kei viais. Pa sak jo, būti na ge rin ti so cia linę ir eko no minę pa­dėtį mies te.

Nors Mar se ly je per pa sta ruo sius 20 metų ko vos su nar ko tikų pre­kei viais pa reigūnų skai čius išau­go du kart, ko vo ti su gau jo mis pa­reigū nams – sun ku.

So cio lo gas Lau rent’as Muc chiel­li taip pat kons ta ta vo, kad ko vo ti su nar ko tikų ma fi ja tra di ci niais būdais ne įma no ma. „Šie skai čiai (po li ci­jos) juo kin gi, pa ly gin ti su tuo, ko­kia yra rea li pa dėtis“, – kons ta ta­vo so cio lo gas.

„Le Mon de“, „Worldc runch“ inf.

Pūli nys: �� vie�nas�gra�žiau�sių�Prancū�zi�jos�miestų�Mar�se�lis�ken�čia�nuo�nar�ko�tikų�pre�kei�vių�gaujų�karų.� � „Shutterstock“�nuo�tr.

12

vakarėvakare@kl.ltRedaktorė Jolanta Juškevičienė

šeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Užk liu vo „mand ri“ ba taiSa ko ma, jog mei lė ga li trenk ti tar si per kū nas iš gied ro dan gaus, o kar­tais – už plūs ti pa ma žė le it pa va ka­rio rū kas.

Ne vie ne rius me tus šei mos ži­di nį kurs tan tys ži no mi klai pė die­čiai, ar tė jan čios įsi my lė jė lių die nos pro ga pri si mi nę ka dai se už gi mu sių jaus mų aki mir kas, įsi ti ki nę, jog net tvir čiau sių, gra žiau sių san ty kių re­cep tas be drus kos ir ašt res nių prie­sko nių neį ma no mas.

Uos ta mies čio vi ce me ras Vy tau­tas Če pas su su tuok ti ne Ra mu te kar tu – jau 37­i me tai. Po ra užau­gi no du vai kus, su si lau kė anū kų.

Po li ti kas kaip šian dien pri si me­na, kad pir mą kart ati džiau į pen­ke riais me tais jau nes nę bend ra­kur sę pa žvel gė vie nos per trau kos tarp pa skai tų me tu.

„Bu vo ap sia vu si to kiais „mand­rais“, per prie kį su vars to mais ba­tais, liek na, ne di du kė. Pa si ro dė man to kia mie la, ro man tiš ka, pa­na ši į poe tę. Ir, kaip sa ko ma, pa dė­jau akį“, – juo kė si pa šne ko vas.

Ba lan dė liai neį ti ki naAr po li ti kui te ko pa si steng ti, kad su lauk tų at sa ko į sa vo ro do mą sim pa ti ją?

„Ži no ma, kad nie kas man ne­puo lė į glė bį. Te ko vi saip pa si rai­

Mei lę žu do ru ti naTur būt re tas nė ra pa ty ręs šios bū se­nos, ku rią kiek vie­nas ga lė tų įvar dy­ti sa vaip. Gal būt vie­nam tuo me tu iš po ko jų slys ta že mė, ki tas jau čia si pa ky­lė tas it ant spar nų, o tre čio sie lo je plaz da dru ge liai.

ty ti. Šo ko la du kais vi lio ti? Kur ten stu den tui šo ko la du kas – ar ba­tos, ka vos puo de lis“, – šmaikš ta­vo klai pė die tis.

V.Če pas ne nei gia, jog per tuos me tus, ku rie sie ja su žmo na, bū­ta vis ko.

„Ir py ko mės, ir da bar su si pyks­ta me. Štai ji vis no ri ma ne ap reng­ti, kaip aš ne no riu, da bar lie pia ei ti pirk ti ba tų, o aš ne no riu, – kva­to jo pa šne ko vas. – Be to, ka dan­gi abu esa me psi cho lo gai, ne re tai

ir dėl moks li nių da ly kų pa dis ku­tuo ja me, kar tais ne su ta ria me, pa­si pyks ta me.“

Tad, kaip pri si pa ži no V.Če pas, jo neį ti ki na idea lių san ty kių dek­la ra ci jos.

„Ne ti kiu, kai žmo nės sa ko, kad gy ve na kaip du ba lan dė liai, nė kart gy ve ni me nė ra su si py kę. Kaip gy­ve nant kar tu ne su si gin čy ti, ne su­si pyk ti? Tai fak tiš kai as me ny bės pra ra di mas, va di na si, ne be tu ri nei sa vo in te re sų, nei pa žiū rų, nei es­

te ti nio sko nio. Nes to kių vie no dų da ly kų ne bū na“, – fi lo so fa vo po­li ti kas.

Ga li iš kris ti pro te zaiV.Če po ma ny mu, mei lė – ne la bai de monst ruo ja mas da ly kas, o il gai­niui tik da ro si san tū res nė, įgau na ne ryš kių, švel nių spal vų.

„Apsk ri tai, ko ge ro, mei lė yra ge­bė ji mas kar tu nu sen ti. Vaikš čio ti su si ki bus ran ko mis – paaug lių pri­vi le gi ja. Jau nys tė je ga li ir pa si bu­

čiuo ti vie šu mo je, ir pa si gla mo nė­ti, ir ap si ka bin ti. Bet sei lė tis dviem 65­me čiams? Dar ga li pro te zai iš­kris ti, bė dos neiš veng si“, – juo kė­si po li ti kas.

Ar V.Če pas jau čia si at ra dęs sa vo ant rą ją pu se lę?

„Ko ge ro, ga lė čiau taip pa sa ky ti. Tik rai ne si skun džiu. Bet gal dar su­dur niuo siu?“ – juo kė si po li ti kas.

Ką psi cho lo gas ga lė tų pa tar ti tiems, ku rie no ri ti kė ti, jog mei lė trun ka il giau nei tre jus me tus.

Pradžia: �� įsimylėjėliai�vienas�į�kitą�žiūri�tarsi�pro�rožinius�akinius,�tačiau�ilgainiui�gyvenimo�paletėje�atsiranda�ir�tamsesnių�tonų.�� „Shutterstock“�nuotr.

13

vakarė

Vaikš čio ti su si ki bus ran ko mis – paaug lių pri vi le gi ja. Jau nys­tė je ga li ir pa si bu­čiuo ti vie šu mo je, ir pa si gla mo nė ti, ir ap­si ka bin ti.

Vytautas Čepas:

šeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Sta tis ti ka

Praė ju siais me tais uos ta mies čio Ci­ �vi li nės met ri ka ci jos sky riu je už re gist­ruo ta 1130 san tuo kų.

Du jau ni kiai už sa vo nuo ta kas bu­ �vo jau nes ni po dau giau nei 15 me tų – vie nas 16, ki tas – 18.

Už jau ni kį ge ro kai jau nes nės nuo­ �ta kos – vis dar daž nes nis reiš ki nys. Praė ju sių me tų re kor das – 34 me tai.

„Mei lę žu do ru ti na. Juk ga liau siai ir sek sas, ku ris sie ja mas su mei le, tam pa ru ti na. Me tams bė gant ap­tings ta me, gam ta da ro sa vo. To dėl rei kia nau jo vių, pa stan gų, dė me sio, užuo jau tos“, – pri pa ži no V.Če pas.

Suar ti no su ge du si spy naVers li nin kas, fi lant ro pas Ri man­tas Ci baus kas sa vo bū si mą ją žmo­ną Re dą taip pat nu si žiū rė jo stu di jų me tais. Šią va sa rą po ra švęs bend­ro gy ve ni mo 30­me tį.

„Va di na si, eg za mi ną jau esa me iš lai kę. Tie 30 me tų by lo ja, kad ne ma žai drus kos su val gy ta ir ras­ta komp ro mi sų“, – pri pa ži no pa­šne ko vas.

R.Ci baus kas ne ma no, jog už gi­mu sią sim pa ti ją bū si ma jai žmo­nai ga lė tų įvar dy ti mei le iš pir mo žvilgs nio.

„Mū sų gru pė je bu vo me 5 vai ki nai ir 25 mer gi nos, to dėl vie nu žvilgs­niu bu vo la bai sun ku vi sas pa ma­ty ti“, – juo ka vo vers li nin kas.

Kaip pri si mi nė R.Ci baus kas, stu­den tiš kas bend ra moks lių ro ma nas įsi lin ga vo nuo bui ti nio epi zo do.

„Gy ve no me bend ra bu ty je, o tuo­met dar bū si mos žmo nos kam ba ry­je su ge do spy na. Mes su kam ba rio drau gu pa si šo vė me pa dė ti. Ne su koks auk sa ran kis, tai drau gas la­biau pri si dė jo prie tos spy nos kei­ti mo, o aš pa lai kiau bend rą ge rą rei­ka lą, tu rė jau dau giau lai ko dai ry tis į ap lin ką ir sa vo „gru pio kę“. Žo džiu, iš nau do jau si tua ci ją. O ga liau siai, dar bū da mi stu den tai, su kū rė me šei mą“, – pri si mi nė pa šne ko vas.

Pa ma lo nin da vo ir šam pa nuNors anuo met ga li my bės bu vo skur džios, R.Ci baus kas pri si pa­ži no vi sa da steng da vę sis pa ro dy­ti dė me sį sa vo iš rink ta jai. Paš ne­ko vas šyp so jo si, jog net bū da mas stu den tas ko vo 8­ąją įsi gud rin da­vo gau ti de fi ci ti nio šam pa no.

„Dė me sys mo te rims vi sa da pa tin­ka, ir joms už ka riau ti rei kia pa stan­gų. Ir anuo met, nors ga li my bių bu­vo ge ro kai ma žiau nei da bar, žmo ną kvies da vau ir į res to ra ną, ir į ki ną, ir į teat rą. Bent jau steng da vau si pa le­pin ti gė lė mis. Ir kvies da vau ne vien ten, kur man pa tin ka, bet ir steng da­vau si pri si tai ky ti, pa da ry ti staig me­ną. Ma nau, to kios pa stan gos kiek­vie nuo se san ty kiuo se bū ti nos. Ki taip ir drau gys tė ne ga lė tų iš si vys ty ti“, – sam pro ta vo vers li nin kas.

Paš ne ko vas ne nei gė, jog gė lių my li mai žmo nai įteiks ir Šv. Va­len ti no die nos pro ga. O ar daž nai R.Ci baus ko su tuok ti nė jų su lau kia šiaip, be pro gos?

„Ne su jau aš toks di de lis ro man­ti kas. Bet kar tais tai pa da rau ir spon ta niš kai, ne tik šven čių me tu.

Vis dėl to ne si no rė tų, kad do va no ti gė les tap tų kiek vie no va ka ro įpro­čiu, ma nau, ne rei kė tų tos gra žios ro man ti nės bū se nos pa vers ti kas­die ny be“, – kal bė jo pa šne ko vas.

Ar R.Ci baus kas ga lė tų pa si da ly ti tvir tos san tuo kos re cep tu?

„Tik rai sun ku da ly ti to kius re­cep tus. Dar ne si jau čiu la bai bran­daus am žiaus, – šmaikš ta vo pa­šne ko vas. – Idea lių san ty kių nė ra. Bet ko kiu at ve ju, jei gy ve ni šei mo je, komp ro mi sai bū ti ni. Svar bu ir mo­ra li niai da ly kai – kad žmo nės vie nas ki tą gerb tų, my lė tų, pa si ti kė tų.“

Pa pir ko ne gro žiuVis kas vy ko is pa niš kai – taip įsi­žie bu sius jaus mus ir to les nę drau­gys tę pri si mi nė ju ve ly rė Jur ga Kar­čiaus kai tė­La go.

Šie met bus 10 me tų, kai kū rė­ja su mai nė žie dus su is pa nų me ni­nin ku Li no La go.

„Su si pa ži no me Klai pė do je, jis bu vo at va žia vęs kaip tu ris tas ir už­su ko į ga le ri ją „Pė da“, ku rio je tuo me tu dir bau. Taip, tai bu vo mei lė iš pir mo žvilgs nio – vie nas į ki tą pa si­žiū rė jo me, ir vis kas bu vo aiš ku. Ar ga lė tų taip bū ti ant rą kar tą? Pa sa­ky čiau, kad ne, nes me tams bė gant vis ką la biau pa sve ri, esi at sar ges­nis“, – pri si pa ži no pa šne ko vė.

Jur ga šmaikš ta vo, jog bū si mas su tuok ti nius di de liu gro žiu ne pa­pir ko – pri bloš kė kai kas ki ta.

„Kaip me ni nin kas, jis kar tu tu­rė jo sa vo dar bų ka ta lo gą – ta da pa ma niau, ne gi jis taip ga li ta py ti! Įs pū dis bu vo ne rea lus“, – pri si pa­ži no mo te ris.

Šian dien Jur gai kiek keis ta pri si­min ti, kad nuo to mo men to vis kas klos tė si kos mi niu grei čiu.

„Mes su si drau ga vo me, nu va žia­vau pas jį į Is pa ni ją, grį žau į Lie tu­vą, o po mė ne sio Li no man pa sa kė, kad at va žiuo ja pas ma ne gy ven ti“, – pa sa ko jo Jur ga.

Pus pil nė stik li nėNei bū si mo jo vy ro, nei jo ar ti mų­jų ne glu mi no tai, jog mo te ris iš si­tuo ku si, au gi na sū nų.

„Bū si mo ji uoš vė juo kais net pa­sa kė – ma tai, ko kie gra žūs vai kai su ja išei tų. Tai bu vo vie nin te lis ko­men ta ras. Apsk ri tai vy ro ar ti mie ji jo spren di mą priė mė be są ly giš kai – jei jis lai min gas, jei jam ge rai, nie­kas ne si ki šo. Keis ta, aš tur būt sa vo vai ko taip pa pras tai ne pa leis čiau“, – pri pa ži no mo te ris.

Be to, anot Jur gos, gy ve nant su lie tu viu jai te ko pa tir ti dau giau kul tū ri nių skir tu mų nei su ki ta­tau čiu.

Ar su tuok ti nių san ty kiai – taip pat tar si is pa niš kos aist ros?

„Aiš ku, ba ra mės. Kas ant rą die ną. Mū sų gy ve ni mas nė ra la­bai pa pras tas – daug ke liau ja me ir gy ve na me be veik per at stu­mą. Su si tin ka me tarp du ry je. Ta­čiau svar bu, kaip tu į tai žiū ri. Čia kaip su pus pil ne ir pus tuš te stik­li ne. Man ji pus pil nė. Jei esi op ti­mis tas, vis kas bus ge rai. O jei pe­si mis tas... Mes ga lė jo me iš si skir ti jau šim tą kar tų. Bu vo prie žas čių, kai ku rių aki mis, la bai rim tų, ma­no aki mis – juo kin gų. Kar tais į daug ką rei kia žiū rė ti pro pirš tus, vis kas daug pa pras čiau, nei ga li pa si ro dy ti. Ne mėg tu tų žmo nių, ku rie tiks liai ži no, kaip rei kia gy­ven ti, kas yra ge rai, tei sin ga. Kuo esi at vi res nis pa sau liui, kuo la­biau įsi klau sai į ki tą žmo gų, tuo esi lai min ges nis, tuo dau giau gau ni. Ir šei mo je tas pa ts“, – įsi­ti ki nu si mo te ris.

Ar ar tė jan čios įsi my lė jė lių die­nos pro ga Jur ga su lauks su tuok ti­nio dė me sio?

„Vi sa da gau nu gė lių. Ar per kur­je rį, ar iš jo ran kų. Tai gra ži pro ga, ir kuo tų pro gų dau giau, tuo ge­riau“, – įsi ti ki nu si ju ve ly rė.

Darna: �� netrukus�bendro�gyvenimo�40-metį�švęsiančius�Ramutę�ir�Vytautą�Čepus�sieja�ir�ta�pati�profesija.�Antano�Stanevičiaus�nuotr.

Pora: �� studentiška�Rimanto�ir�Redos�Cibauskų�meilė�išlaikė�tiek�nepri-tekliaus,�tiek�pasiturimo�gyvenimo�išbandymus.�� Asmeninio�archyvo�nuotr.

Santykiai: �� Jurgai�Karčiauskaitei-Lago�su�sutuoktiniu�Lino�neteko�šli-fuoti�kultūrinių�skirtumų�kampų.�� Asmeninio�archyvo�nuotr.

14

vakarė

SVARS TYK LĖS Pe rio do pra džio je jus val dys nuo tai­kos ir emo ci jos. Ga li bū ti, kad su­reikš min si te smul kius ne sklan­du mus šei mo je ar ba per jaut riai rea guo si te į ar ti mų jų pro ble mas. Ki tą sa vai tę jus itin do mins vers­lo, eko no mi kos pe ri pe ti jos, ne kil­no ja ma sis tur tas, pre ky ba.

SKOR PIO NAS Sa vait­ga lis ne pa lan kus svei ka­tai, tad rei kė tų pri veng ti ma si nių su si bū ri mų, pa si sau go ti in fek ci­jų, aler gi nių reak ci jų. Nuo pir ma­die nio suak ty vė si te ir fi ziš kai, ir pro tiš kai, ypač – kū ry biškai. Sa­vo iš mo ne, ro man tiš ku mu ga li­te su ža vė ti my li mą žmo gų ar jus do mi nan tį as me nį, pub li ką. Ga li­ma slap ta mei lės int ri ga. Kai ku­rios iliu zi jos ne pa sit vir tins. Pe­rio do pa bai go je nu ma to ma svar bi ži nia, vers lo san do ris ar ba reikš­min gas pir ki nys.

ŠAU LYS Pe rio do pra džio­je bū si te už siė mę ko lek ty vi­niais rei ka lais, gal būt da ly vau si te vi suo me ni nė je veik lo je ar drau gų suor ga ni zuo ta me va ka rė ly je, pri­sta ty me. Ki tą sa vai tę iki tre čia die­nio bū si te la bai neats pa rūs in fek­ci joms, sto ko si te ener gi jos, tad, jei įma no ma, ne vers ki te sa vęs ei ti ten, kur ne si no ri, ir da ry ti tai, kas jums sun ku. Ant ro je pe rio do pu­sė je at gau si te jė gas. Re gis, ne blo­gai sek sis vers las. Su si tai ky ki te su tuo, kad jū sų užim tu mas ner vins my li mą žmo gų, vai kus.

OŽIA RA GIS Sa vait ga­lį tik riau siai nea tit rūk si te nuo pa rei gų ir min čių apie pro ble­mas, o gal ne tgi pa varg si te nuo sa­vo di de lių am bi ci jų įgy ti val džios, ga lios. Ki tos sa vai tės pra džia tu­rė tų bū ti nuo tai kin ga ir sėk min­ga įvai riais atžvilgiais, ta čiau nuo tre čia die nio ga li mi šio kie to kie iš­ban dy mai – int ri gos, ap kal bos, lė­ti nių li gų paū mė ji mas ar kt. De rė­tų il giau il sė tis, veng ti ne le ga lios veik los, afe rų.

VAN DE NIS Pe rio do pra­džio je tar si pa dvelks ki toks vė jas ir pa kreips jū sų min tis neįp­ras ta link me. Gal būt at si sa ky si­te ko kio nors se no įpro čio, įsi ti­ki ni mo ar prin ci po ir nu sprę si te atei ty je elg tis prie šin gai. Nuo pir­ma die nio tu rė si te rei ka lų su val di­nin kais, darb da viais. Pa ti pe rio do pa bai ga ne ko kia svei ka tai. At sar­giai el ki tės su elekt ra, ug ni mi.

ŽU VYS Sa vait ga lį daug gal vo si te apie sek są ir pi ni gus, slap­tas pa gun das ir pa vo jus. Nuo pir ma die nio la bai su stip rės jū sų in tui ci ja, taps pa sie kia ma iš­min tis, glū din ti pa są mo nė je. Ga li te gau ti kon fi den cia lios in for ma ci jos, iš siaiš kin ti pa slėp tą tie są, at skleis­ti afe rą ar są moks lą. Ti kė ti nas ypa­tin gas kū ry bi nis įkvė pi mas. Pe­rio do pa bai ga ža da pra si plė sian tį drau gų ra tą, at si nau jin sian čius ry­šius, pa di dė ju sį dar bo ko lek ty vo, pub li kos ar vi suo me nės dė me sį.

Si do ni ja

AVI NAS Sa vait ga lį la bai ne no rė si te bū ti vie nu mo­je, to dėl ieš ko si te kom pa ni jos ar­ba daug dė me sio skir si te gy ve­ni mo par tne riui, siek da mi vis ką da ry ti kar tu, įtik ti ir pa tik ti. Nuo pir ma die nio la biau pa si sau go ki te su kčių, ven ki te fi nan si nių afe rų, ne klimp ki te į sko las. Mei lės die­na tik riau siai ne nu džiu gins, bet į pe rio do pa bai gą trum pam pa dau­gės op ti miz mo, no ro kur ti nau jus atei ties pla nus.

JAU TIS Sa vait ga lis ne pa­lan kus svei ka tai, ta čiau jei iš lik si te svei ki ir ener gin gi, ga li­te daug nu veik ti dėl stai ga ki lu­sio no ro pra ktiš kai spręs ti ūki nes, tech ni nes pro ble mas, pa si rū pin ti iš vaiz da, pri si tai ky ti die tą. Ki tos sa vai tės pra džio je dė me sio cent re at si durs par tne ris, my li mas žmo­gus, sim pa ti jos, ger bė jai. Į pe rio do pa bai gą ap skri tai di džiau sias rū­pes tis bus fi nan si niai klau si mai.

DVY NIAI Sa vait ga lį jums no rė sis leis ti sma giai, pra­mo gau ti, ruoš ti do va nė les ir siurp ri zus my li miems žmo nėms, lip ti į sce ną ar ba už siim ti ki to kia kū ry bi ne veik la. Jei tik per daug neiš lai dau si te, lais va lai kis tu rė­tų ne nu vil ti. Tin ka mai el ki tės su vai kais. Nuo pir ma die nio pra var­tu kuo at sa kin giau vyk dy ti pro­fe si nes pa rei gas, nes ap lai du mas, ne są ži nin gu mas ne liks ne pas te­bė ti.

VĖ ŽYS Sa vait ga lį jums tur­būt ne pa vyks ati trūk ti nuo bui ti nių rū pes čių ir šei mi nių pa­rei gų. Tur būt su lauk si te dė me sio ar laiš kų iš bu vu sių ger bė jų ar ba to li esan čio my li mo žmo gaus. Vis dėl to ne vis kas džiu gins, nes vei­kiau siai pa ts svar biau sias as muo jums kuo nors neį tiks ar ba pa si­ro dys, kad jūs jam ne da ro te no ri­mo įspū džio. Pe rio do pa bai ga ne­leis jums sė dė ti be dar bo. Ga li te gau ti pra ne ši mą apie įsi dar bi ni­mo ga li my bę.

LIŪ TAS Sa vait ga lį tik riau­siai sve čiuo si tės pas gi mi­nai čius, se nus drau gus. O jei lik si te na muo se ir ne skir si te lai ko sve­čiams, bend ra vi mui su kai my nais, įnik si te į skai ty mą, ra šy mą, gal­vo sū kius, ko mer ci nius rei ka lus ar pan. Ki tos sa vai tės pra džio je ne­la bai no rė sis kur nors ei ti iš na mų, bend rau ti. Re gis, tik nuo tre čia die­nio kils tik ras no ras pra mo gau ti, eks pe ri men tuo ti su sa vo įvaiz džiu prieš veid ro dį, ei ti į pa si ma ty mus.

MER GE LĖ Pe rio do pra­džio je la bai su stip rės kū niš­ko ir dva si nio kom for to po rei kis. Ki tą sa vai tę pra dė si te dar bin gos nuo tai kos, ta čiau dau giau dė me­sio nei pa pras tai rei ka laus par tne­ris, my li mas žmo gus, vai kai. Re gis, pirk si te do va nas ar ba pa tys ti kė si­tės gau ti ką nors ypa tin ga. Jei jū­sų vil tys per di de lės, jos ne pa sit­vir tins. Pa ti pe rio do pa bai ga ža da įspū din gą pa si ma ty mą, kul tū ri nį ar ba šou ren gi nį.

Savaitės horoskopai

šeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Ap si gy ve no apar ta men tuo seSli di nė ti V.Gra žu ly tė lei džia si į kal­nus Aust ri jo je ar ba Ita li jo je. Šie met su šei ma ir bi čiu liais, iš vi so de šim­ties žmo nių kom pa ni ja, sli di nė jo Aust ri jo je, Zalc bur go sri ty je. Gy­ve no Ober tauer no ku ror te.

Anks čiau V.Gra žu ly tė sli di nė­ti į kal nus ke liau da vo au to mo bi­liu. Va žiuo da vo dvi pa ras. Nak­vo da vo Če ki jo je. Ke lio nė bū da vo var gi nan ti ir net pa vo jin ga. Šį­kart nu ta rė skris ti lėk tu vu. Nu si­lei dę Aust ri jo je, Zalc bur ge lie tu­viai iš si nuo mo jo au to mo bi lį ir ki lo į Al pė se esan tį sli di nė ji mo ku ror­tą. Taip, anot V.Gra žu ly tės, pa siek­ti sli di nė ji mo tra sas daug pa to giau ir lai ko vi są die ną su tau pai.

Ober tauer nas – vie nas pra ban­ges nių Aust ri jos sli di nė ji mo ku­ror tų. Še šių as me nų V.Gra žu ly tės šei ma sve čių na muo se iš si nuo mo jo di de lius apar ta men tus. Gy ve ni mo są ly gos bu vo pui kios: na me įreng tos ke lių rū šių pir tys, poil sio kam ba rys su van dens lo vo mis. Už pa pil do mą kai ną ga li ma už si sa ky ti ma sa žą.

Ober tauer no ku ror tas skir tas sli di nin kams ir tu ris tams. Ap si­pirk ti jiems tek da vo va žiuo ti į gre­ti mą mies te lį. Ma žes ni Aust ri jos ku ror tai, kur anks čiau V.Gra žu ly tė yra sli di nė ju si, – la bai gra žūs, au­ten tiš ki mies te liai.

Dvi die nas siau tė pū gaSli di nė ji mo in ven to rių draugų kom pa ni ja pa pras tai nuo mo ja si. Tie, ku rie čiuo žia snieg len te, ve­ža si sa vą ją.

At vy kus į Ober tauer ną dvi die nas siau tė pū ga. Net ne bu vo ma ty ti, kur šliuož ti. Kai pū ga lio vė si, prieš akis at si vė rė kal nų di dy bė ir gro žis.

Sli di nin kai kel da vo si 8 va lan dą. Pa pus ry čia vę išei da vo sli di nė ti – tra sos pra si de da vos už po ros šim­tų met rų nuo apar ta men tų. Sli di­nė da vo iki 16 va lan dos – tol, kol vei kia kel tu vai.

„Tra sos ten la bai ge ros – nu va­ly tos, pla čios. Be to, pui kiai tin ka­mos ir pra de dan tie siems sli di nin­kams, ir vi du ti nio kams. Tra so mis bu vo pa ten kin ti ir tie, ku rie šliuo­

Iš ekst re ma lių sli di nė ji mo tra sų – tie siai į pir tįAd vo ka tei Vi li jai Gra žu ly tei žie ma be sli­di nė ji mo kal nuo se – ne žie ma. Kal nų ma gi jai ir ekst re ma liems po jū čiams mo te ris ne ga li at si spir ti. Ne kar tą ji pa­ty rė, kad sli di nė ji mas pa de da pail sė ti pro tui, tie siog jį iš va lo, o kal nų di dy bė su­tei kia jė gų ir stip ry bės.

Kai nos

Apar ta men tų, ku riuo se bu vo �du mie ga mie ji ir di džiu lė sve tai­nė, sa vai tės nuo ma šei mai at siė­jo 6200 li tų.

Iš vi so ke lio nė vie nam as me niui �kai na vo 3500 li tų.

Kar tu: �� net�ir�ne�pirmą�kartą�vyks�tan�tiesiems�sli�di�nė�ti�į�kal�nus�daug�sma�giau�su�bū�riu�drau�gų.�� � Vi�li�jos�Gra�žu�ly�tės�as�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

Pert rau ka: �� V.Gra�žu�ly�tės�duk�ra� Ie�va�Kū�ry�tė� fo�tog�ra�fuo�ja,�o�ki�ti�nu�ta­rė�pail�sė�ti.

Il gai dir bant sė di mą pro ti nį dar bą, atei­na me tas, kai kū nas pa rei ka lau ja fi zi­nės veik los. Sli di nė­ji mas pa de da pail­sė ti pro tui, tie siog jį iš va lo.

ka re į pir tį jie su gu ža nuo gi – to kios tra di ci jos. Tad lie tu viai steng da vo­si į pir tį atei ti anks čiau, kol nuo­ga liai dar ne pa si ro dė. V.Gra žu ly tė pa ste bė jo, kad ru sų tu ris tams to­kios tra di ci jos taip pat ne priim ti nos.

Sli di nė ji mo ku ror te lie tu viai mai ti no si įvai riai. Pus ry čius, ku­rie kai nuo ja 45 li tus, sve čių na­mų ka vi nė je val gė tik kar tą, pa skui ga mi no si pa tys. Va ka rie nę ruoš­davo tai vie ni, tai ki ti, o pa skui vaikš čio da vo į sve čius tų pa tie ka­lų ra gau ti ar ba vi su bū riu trauk­da vo į ku ror to ka vi nę ar res to ra ną.

Nei res to ra nuo se, nei sli di nė ji­mo tra so se tu ris tus ap tar nau jan­tys aust rai ne puo la kal bė ti ang liš­kai. Kam lau žy ti lie žu vį, jei kal bė ti vo kiš kai jiems pa to giau? Val gia raš­čių kal nų res to ra nuo se ang lų kal­ba taip pat nė ra – vis kas pa ra šy ta vo kiš kai.

žia ge rai. Svar biau sia, kad jos sau­gios. Kad ir kiek daug bū tų žmo­nių, vi siems vie tos pa kan ka. Te ko bū ti ku ror tuo se, kur ne daug tra sų, to dėl nuo lat jau ti pa vo jų, kad at si­trenk si į ki tą sli di nin ką. Čia to kios ti ki my bės bu vo mažai“, – Ober­tauer no ku ror tą gy rė ad vo ka tė.

Pen ke rių me tų V.Gra žu ly tės anū kė Bar bo ra lan kė sli di nė ji mo mo kyk lė lę. Mer gai tė da ly va vo pra­de dan čių jų var žy bo se ir pel nė me­da lį.

Vai kai drą siai mo ko si sli di nė ti ant aukš čiau sių kal nų. Suau gęs žmo­

gus, anot V.Gra žu ly tės, yra bai les­nis. „Ma žiu kai šliuo žia tar si pri li pę prie že mės – taip juo kin gai at ro do“, – pa ste bė jo sli di nin kė.

Vo kie čiai į pir tį ei na nuo giKas ge riau, jei ne pir tis, at pa lai duo­ja įtemp tus rau me nis, pa var gu sį kū­ną? Grį žu si iš sli di nė ji mo tra sų bi­čiu lių kom pa ni ja trauk da vo į pir tį.

„Pui ku, kad bu vo to kia ga li my bė. Nors ir anks čiau ap si gy ven da vo me apar ta men tuo se, bet juo se ne bū­da vo pir čių komplekso“, – pa ly gi­no V.Gra žu ly tė.

Vo kie čiai ir aust rai daž niau siai at­vyks ta sli di nė ti vie ni, be mo te rų. Va­

15

vakarė

Vestuvinius retro stiliausautomobilius, vestuvinę karietą Įspūdingas vestuvines sukneles Šventines puokštes

ir stalo dekoracijas Vestuvinius tortus, šokolado fontaną

ir kitus vestuvinius atributus!

Kviečiame apsilankyti vestuvių parodoje!Čia išvysite:

Vasario11 –16 d.

Vasario 11 d.14-15 VAL.Prie „Centrinio“ įėjimo –„Laimės ratas“ be pralaimėjimų.

NUO 16 IKI 18 VAL.Visus, kam 21-i ir daugiau, kviečiame į romantišką diskoteką ant AKROPOLIO ledo su itališka muzika ir Mino.

NUO 18.30 IKI 20.30 VAL.Diskotekoje ant ledo kviečiame prisijungti visus, kam patinka čiuožti ir šokti šiuolaikiškos muzikos ritmu.

ABIEJŲ DISKOTEKŲ METUJŪSŲ LAUKS DOVANOS!

16-17 VAL.Prie „Centrinio“ įėjimo –„Laimės ratas“ bepralaimėjimų.

NUO 14 VAL.Vestuvinių tortųdegustacija prie knygyno “Didysis Pegasas”.

NUO 15 VAL.Merginoms ir moterimsvizažistai atliksnemokamą makiažą.

Vasario 14 d.

savaitėŠv. Valentino

KLAIPĖDATEL. 1588 (2 Lt/min.), DAUGIAU INFORMACIJOS WWW.AKROPOLIS.LT

šeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Iš ekst re ma lių sli di nė ji mo tra sų – tie siai į pir tį

V.Gra žu ly tė ste bė jo si: „Net keis­ta. At va žia vai į tą ša lį, ir pri va­lai mo kė ti vo kiš kai. Vis gi inf rast­ruk tū ra ten – pui ki. Nu si lei dai nuo vie nos tra sos – res to ra nas, nu si­lei dai nuo ki tos – vėl res to ra nas, o pa tie ka lai juo se la bai ska nūs.“

Kal nuo se pa ge rė ja sa vi jau taKo dėl ad vo ka tė žie mą ren ka si kal­nus, kai per šal čius ne ma žai lie tu­vių sau lės ir eg zo ti kos ieš ko pie tų kraš tuo se? Juk ir Lie tu vo je – šal ta, snie go ne ma žai, yra kur sli di nė ti.

„Il gai dir bant sė di mą pro ti nį dar bą, atei na me tas, kai kū nas pa­rei ka lau ja fi zi nės veik los. Sli di nė­ji mas pa de da pail sė ti pro tui, tie­siog jį iš va lo. Ma nau, ekst re ma lios si tua ci jos – tai sa vęs iš ban dy mas, ne no ras su sting ti vie no je vie to je. Man no ri si va žiuo ti į kal nus. La­bai pa tin ka jų vaiz dai, ten pa si jun­

tu kaip bal toje pa sa koje. Ap lin kui – kal nų di dy bė, ku ri su tei kia stip­ry bės. No rint tai pa jausti, rei kia ten bū ti, vis ką sa vo aki mis pa ma­ty ti. Iš nuo trau kų to nepajausi“, – ti ki no V.Gra žu ly tė.

Mo te ris pa ty rė, kad kal nuo se pa­ge rė ja sa vi jau ta. Be to, ten vi są lai ką bū na su šei ma. Su si pa žįs ta su ki tais sli di nin kais, už mez ga nau jų pa žin­čių, at si ran da nau jų drau gų. Atos­to gos kal nuo se – to kia pui ki re lak­sa ci ja, kad grį žus na mo dar bų ga li im tis su daug di des ne ener gi ja.

„Taip, aš pla nuo ju va žiuo ti į šil­tuo sius kraš tus ko vą ar ba lan dį, bet sli di nė ti sau sį ar va sa rį – bū ti­na, ne ga liu to at si sa ky ti, – šyp so jo­si V.Gra žu ly tė. – Kar tą ko vo mė ne­sį sli di nė ti va žia vo me į Ita li ją. La bai pa ti ko, nes nuo lat švie tė sau lė. Blo­gai bu vo tai, kad po pie tų tra sos jau bū da vo pa žliu gu sios.“

Kal nai: �� gam�ta�–�kaip�pa�sa�ko�je,�ir�sli�di�nin�kams�iš�Lie�tu�vos�bu�vo�sun�ku�pa�ti�kė�ti,�kad�tai�ma�to�sa�vo�aki�mis.

Atok vė pis: �� Al�pė�se�ga�li�ma�pa�ra�gau�ti�aust�riš�ko�alaus.

Kar tu: �� net�ir�ne�pirmą�kartą�vyks�tan�tiesiems�sli�di�nė�ti�į�kal�nus�daug�sma�giau�su�bū�riu�drau�gų.�� � Vi�li�jos�Gra�žu�ly�tės�as�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIšeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

NekilNojamasis turtas

sveikata, grožis

poilsis, kelioNės

automobiliaiautoserviso paslaugos

buitis ir techNikaparduoda

Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, inda-plovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempinin-kai”). Tel. 340 776.

910461

paslaugos

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir koky-biškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.

911872

Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.

911225

NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą bui-tinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907367

Darbassiūlo darbą

Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltna-miuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

909474

AB „Klaipėdos vanduo“ terminuotam darbui Klaipėdoje ieško JURISTO. Darbo pobūdis: procesinių dokumentų teismams rengimas, atstovavimas bendrovei teismuose ir kitose institucijose, vidaus norminių dokumentų rengimas, konsultavimas teisės klausimais ir pan. Reikalavimai: aukštasis teisinis universi-tetinis išsilavinimas; teisės aktų išmanymas ir sugebėjimas juos aiškinti bei taikyti; geros teisinės žinios civilinės ir darbo teisės srityje. Pranašumas - teisinio darbo patirtis. Susido-mėjusius prašom savo gyvenimo aprašymą (CV) siųsti iki š.m. vasario 24 d. elektroniniu paštu ofisas@vanduo.lt; faksu (8 46) 466 179 arba adresu Ryšininkų g. 11, LT-91116 Klai-pėda. Apie tolesnį dalyvavimą atrankoje bus informuoti tik atrinkti kandidatai.

911834

Ieškome užpirkimo iš užsienio vadybininko (-ės). Pageidautina 2 metų patirtis, puikios anglų kalbos žinios. Dėl susitikimo skambinti tel. 8 698 32 461.

910398

Kavinei-restoranui reikalinga (-as) indų plo-vėja (-as). Tel. 8 618 78 915.

911940

Mažam jaukiam viešbučiui Smiltynėje reikalingas virėjas (-a), sugebantis ska-niai gaminti, kurti ir bendrauti. CV siųsti saule@dryzuota.lt.

910501

Reikalinga buhalterė tvarkyti individualios veiklos buhalteriją. Tel. 8 615 37 313.

912033

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirb-ti Europoje (atlyginimas po reiso). Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551.

909180

Reikalingi E kateg. vairuotojai dirbti Lietu-voje, Rusijoje, Baltarusijoje, ES. Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503.

910962

Reikalingos valytojos oficialiai dirb-ti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmoka-mos atostogos, apgyvendiname. An-glų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.

897790

kitaparduoda

Beržinės (sausos), juodalksnio, uosio, ąžuolo malkos. Tel. 8 615 62 858, e. paštas tomas.savasta@gmail.com.

912086

Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673.

908393

perka

UAB „Metalo laužas” superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895888

Pigiai 3 kambarių butus: Gargžduose, J.Janonio g. (nepereinami kambariai, tvarkinga laipti-nė); Klaipėdoje, Naujakiemio g. (tvarkingas). Tel. 8 699 40 539.

909731

Planuojamus statyti 120 kv. m kotedžus mies-te ir 9 a sklypus. Tel. 8 676 99 771.

910047

Skubiai 1 kambario butą (21 kv. m, 9/1 a., be remonto) Šilutės pl. Kaina 42000 Lt (galuti-nė). Tel. 8 672 90 075.

910553

perka

Lietuvos miškų valdymo bendrovė „Girme-dis” perka statų mišką su žeme visoje Lie-tuvoje. Mokėsime brangiai. Rengiame miš-kotvarkos projektus. Tel. 8 612 12 058.

856251

paskolosSkubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900838

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automo-bilis. Tel. 8 687 35 637.

905927

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.

906576

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės siste-mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

906546

Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp drau-gų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilak-tiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungda-ma prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūri-niuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-cs“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.

906843

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.

884049

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-buro būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos pro-cedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Indivi-duali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Fak-torių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 26827

911009

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

906517

Nuoma

Išnuomojamas 2 kambarių butas netoli Au-tobusų stoties (300 Lt, šildymo metu pigiau, savininkas). Tel. 8 679 03 871.

912157

Tvarkinga dirbanti šeima ieško nuomai 1-2 kambarių buto arba namo dalies. Tel. 8 655 13 391.

911854

parduoda

Naujus butus centre. Perduoti eksploataci-jai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.

906251

3 kambarių butą (5/3 a., maži mokesčiai, tvarkinga laiptinė, nekampinis). Tel. 8 611 27 734.

911967

Gargžduose 4 kambarių butą (2 a., pigus iš-laikymas, suremontuotas, pakeistas vamz-dynas, el. instaliacija, automobilių aikštelė, rami vieta). Tel. 8 685 33 229.

910929

Mūrinį namą su ūkiniais pastatais 8 km nuo Kretingos. Prie namo 1 ha žemės. Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 616 32 605.

909883

Nebrangiai 8 a žemės sklypus Aukštkiemių kaime, 2 km iki Klaipėdos. Savininkas. Tel. 8 616 56 566.

893289

Siūlome darbą šaldymo įrangos remonto meistrui ir elektronikos remonto specialis-tui. Tel. 8 656 99 099.

912160

Siūlome nuolatinį darbą konteinervežių vai-ruotojams (maršrutu Klaipėda-Minskas ir Lie-tuvos teritorijoje). Tel. 8 682 21 452.

909450

UAB „Hertel services” ieško pramonės skardininko dirbti ceche. Būtinas reika-lavimas: darbo patirtis. Skambinti tel. 8 615 37 313.

910966

UAB „Europos maršrutai“ ieško vilkikų vai-ruotojų dirbti Vakarų Europoje. Tel. 8 600 79 918, Tomas.

911946

perka

Įvairių markių automobilius ir mikroauto-busus, gali būti su defektais arba be TA. Pa-siimame patys. Tel. 8 608 96 220.

910010

Važiuojančius ir nevažiuojančius automobi-lius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.

909982

transporto paslaugos

Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame bal-dus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.

909373

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informa-cija - www.lietuvalondonas.com.

910993

Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.

908635

17

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIšeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Statyba ir StatybinėS medžiagoS

ĮvairūSUAB „National Golf Resort” AKCININKAMS! 2012 m. kovo 12 d. 16 val. UAB “National Golf Resort”, įm. k. 300577649, šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta: Naujoji Uosto g. 11, Klai-pėda, 9 aukštas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl bendrovės 2011 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 2. Dėl bendrovės 2011 m. pelno (nuostolių) paskirstymo. Susi-rinkimo dalyvių registracijos pradžia – 15 val. Susirinkimą inicijavo ir nutarė jį sušaukti UAB „National Golf Resort” valdyba.

911703

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak” klau-sos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Tai-kos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt.

908311

varžytinėSAntstolis Gintaras Kairys skelbia antrąsias varžytines UAB “Dirsa” priklausančiai: 1) Programinei įrangai R-KEEPER medit Tools V6. Pradinė pardavimo kaina 564,00 Lt. 2) Programinei įrangai R-KEEPER Cashier Stati-on V6 - 2 vnt. Pradinė pardavimo kaina vnt. 666,00 Lt. 3) Programinei įrangai R-KEEPER StoreHouse+Cube. Pradinė pardavimo kaina 1143,00 Lt. 4) Kompiuteris Intel Dual Core. Pradinė pardavimo kaina 432,00 Lt. 5) Ka-sos aparatas POS ST-05 su ST-05FB – 2 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 909,00 Lt. 6) Darbo monitorius (12”RP-3000B VIA 1G, Fuji) - 2 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 1341,00 Lt. 7) Spausdintuvas Star TSP654G. Pradinė pardavimo kaina 348,00 Lt. 8) Ecler NUO4 Mikšeris pultas. Pradinė pardavimo kai-na 465,00 Lt. 9) Garso procesorius. Pradinė pardavimo kaina 390,0 0 Lt. 10) Projektoriaus ekranas. Pradinė pardavimo kaina 900,00 Lt. 11) Projektorius. Pradinė pardavimo kaina 834,00 Lt. 12) Prožektorius - 6 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 1413,00 Lt. 13) Švie-sų valdymo pultas. Pradinė pardavimo kai-na 390,00 Lt. 14) Intellix VR 8CH, 200/100 fps, Audio camera. Pradinė pardavimo kaina 576,00 Lt. 15) Odiniai vienviečiai foteliai - 31 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 135,00 Lt. 16) Odiniai kvadratiniai pufai - 50 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 72,00 Lt. 17) Staliukai ant metalinio stovo - 25 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 87,00 Lt. Varžytinių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 proc. perkamo daikto turi būti pervestas į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285 AB Šiaulių banke. Varžytinių laikas 2012 m. kovo 26 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. Informa-cija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus.

911205

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta no-rime palengvinti pra-radimo skausmą. Dėl mylimo Tėvelio mir-ties nuoširdžiai užjau-čiame kolegės Dianos Joskaudienės šeimą ir artimuosius.

AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento

Klaipėdos skyrius

Statybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

905488

Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsako-vo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.

909303

Gaminame, montuojame geros kokybės pu-šies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laip-tus. Tel. 8 683 67 785.

906647

Patyręs meistras atlieka visus apdailos dar-bus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.

910510

dėmeSioKremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.

885011

905788

18

pramogosšeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

teatrasKlaipėdos dramos teatras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos tea-tro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Vis-kas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.

Klaipėdos valstybinis muziKinis teatras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestu-vės“ pagal A.Piazzollos muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino die-nai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą.Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams. Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis.Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė.Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncer-tas „Iš mano svajonių“.Kovo 3 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis.Kovo 4 d. 15 val. Kolonų salėje – F.Poulenc „Drambliuko Babaro istorija“. 1 d. muziki-nė pasaka.Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – roman-sų vakaras.Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė.Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Ve-ronika“. 2 v. miuziklas.

Klaipėdos Koncertų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilie-tų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepi-jonas), G.Urbonaitė (aktorė). Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo medita-cija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 12 val. „Žaismingos muzikos orkestras IX“ – kviečiame muziką mylinčius pedagogus ir jų moksleivius. Būtina išanks-tinė registracija tel. 411 989 arba e.p. gido-ne@koncertusale.lt. Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzi-kos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis or-kestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusi-ja, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos universiteto menų fakulteto režisūros kate-dros studentai. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (forte-pijonas).Kovo 2 d. 18 val. – „Tango ritmu“. S.Maigienė (smuikas), J.Punytė (fortepijonas), A.Puplauskis (fagotas), A.Balachovičius (akordeonas), D.Rudvalis (kontrabosas). Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (tri-mitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (saksofonas), A.Gotesman (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). KITI RENGINIAIVasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiau-ja Bilietai.lt.Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šei-mai. J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“.Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro ko-medija „Mano žmonos vyras“. Bilietais pre-kiauja Bilietai.lt.Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bi-lietai.lt.Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro ko-medija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.ltVasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmo-gus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

Žvejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasoseV respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jauni-mo teatras „Be durų“. „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal. K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilie-tų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vil-niaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bi-lietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – Kom-panija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Ru-dnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kai-na 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Pane-vėžio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Ali-baba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilu-tės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų pla-tintojas „Tiketa“.Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“ Spektaklis vaikams pagal Č. Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“ Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.KITI RENGINIAIVasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje - Klaipė-dos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su Šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lie-tuvos valstybės atkūrimo dienai minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Įėjimas su kvietimais.Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipė-dos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Do-mino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – va-karas su aktoriais. Dalyvauja Virginija Ko-chanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšai-tė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platin-tojas Bilietai.lt.

Klaipėdos valstybinė KolegijaSocialinių mokslų fakulteto aktų salė(Jaunystės g. 1)Vasario 14 d. 18 val. – tradicinių šokių vakaro-nė „Užgavėnių belaukiant“. Vakaronės metu mokysimės tradicinių Užgavėnių šokių, žaisi-me žaidimus, rinksime kandidatą Kanapinio pareigoms užimti.

Klaipėdos etnoKultūros centras

Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022.Vasario 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruo-tis tel. 310 022. Vasario 19 d. Užgavėnės Klaipėdos senamies-tyje: 14 val. masinis persirengėlių pasimaty-mas prie Neringos skulptūros (tarp Kūlių Vartų g. ir Taikos pr.) ir eisena Tiltų, Didžiosios Van-dens, Vežėjų gatvėmis. 14.30 val. Užgavėnių monai (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4). Dalyvaus tautiška kapelija „Sutaras“ (Vilnius), folkloro ansambliai (Klaipėda, Kuliai).

KKKc parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Su-permedija“.Edukacinės ekskursijos po parodas. Registra-cija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.

vasario 10–12 d.

Šv.VALENTINO pasiulymai-

Taikos pr. 141, Klaipėda www.big2klaipeda.lt

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAIVasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spal-vų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Frak-talinis piešimas“. Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Pie-šimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAIVasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilie-to kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)Vasario 27–kovo 30 d. – moksleivių savi-raiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruo-čių paroda. Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29 d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išanksti-nė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mo-kama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

baroti galerija(Aukštoji g. 1, tel. 313 580)Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.

marginių salonas (Sukilėlių g. 4)Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.

ldm prano domšaičio galerija

(Liepų g. 33)Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalai-kės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji bibli-oteka

RENGINIAIJaunimo skyriuje (Tilžės g. 9) ir Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – vasario 14 d. 14 val. kviečiame į virtualų susitikimą su poetu, Nacionalinės premi-jos laureatu M.Martinaičiu. Atvykusius vaišinsime karšta arbata. Renginys nemokamas. PARODOSGirulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlai-to g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevi-čiūtės personalinė paroda „Požiūris“.„Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo 1 d. Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio vaikų pie-šinių paroda „Žiemos pasaka“; Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4b klasės mokinių piešinių paroda „2012-ieji – Drakono metai“.Vaikų skyrius (Danės g. 7) – iki vasario 13 d. Vitės pagrindinės mokyklos floristikos būrelio mokinių kūrybinių darbų paroda „Žvakių šviesa“.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vie-šoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)RENGINIAIVasario 11 d. 17 val. Muzikos skyriuje (Her-kaus Manto g. 9A) – koncertas „Su meile Jums“. Vasario 13 d. 14 val. Klaipėdos siu-vimo ir paslaugų verslo mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų darbų parodos „Girdžiu pasaulį spalvomis“ atidarymas. Vasario 13 d. 17 val. koncertas „Muzikos garsai – skam-bantys jausmai“.Vasario 13 d. 17 val. Atviros erdvės jauni-mui savanoriai kviečia į neformalaus susi-pažinimo vakarą „Šaltai šilta...nelik vienas vasario 14-ąją!“. Vasario 15 d. 16 val. Gerlacho palėpėje – mu-zikos gerbėtojams „Gitaros kelias ir skam-besys“. PARODOSGalerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki kovo 1 d. J.Šalkausko foto-grafijų paroda „Sakūrų paunksnėje“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelio-nių įspūdis“.Bibliotekos kavinė BISTRO’25 – iki vasario 24 d. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto IV kurso studentų meninės juvelyri-kos paroda „Karaliai“.

parodos

biblioteKosKlaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteKa

Klaipėdos apsKrities ievos simonaitytės viešoji biblioteKa

19

pramogosšeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.ltMokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

Šv.valenTino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia

nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kvie-

čiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos

restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jaus-

mingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis

ypatingais restorano patiekalais.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda;

8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas

mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų

porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUodaSiS vilKaS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

aplankykite visą Pietų ameriką vienos

kelionės metu!

BRaziliJa – aRgenTina – Čilė – PeRU –

eKvadoRaS – PanaMa – KolUMBiJa – Jav

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

naUJaS PažinTinių Kelionių SezonaS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos

ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02 – 28

Kelionės kaina nuo 12 070 Lt asm.

Programą rasite www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JogoS CenTRaS

Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro

Šivanandos susisteminta (integralia) joga.

Kviečiame į pradedančiųjų grupes nuo va-

sario 13 dienos:

6.20 val. antradieniais ir ketvirtadieniais

17.30 val. pirmadieniais ir trečiadieniais

19.15 val. pirmadieniais ir trečiadieniais.

laukiame Jūsų!

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660el. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

vizoS:

Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KelTų BilieTai:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

PoilSinėS KelionėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai naUJiena KlaiPėdoJe!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

pirmmadienį

-12-10-15 -11

-4-4-7 -3

-2-1-4 -3

3

3

9

vasario 11-ąją

1969 m. gi mė TV se ria lo „Drau gai“ žvaigž dė Jen­ni fer Anis ton.

1975 m. Mar ga ret That­cher ta po pir mą ja mo te­ri mi – bri tų kon ser va to­rių par ti jos ly de re.2010 m. Mask vo je ei da­ma 86 me tus mi rė ži no­ma SSRS ir Ru si jos ope ros dai ni nin kė Iri na Ar chi po­va. Gi mė 1925 m.1917 m. gi mė poe tas, kul tū­ri nin kas, re dak to rius Ka zys Bra dū nas. Mi rė 2009 m.1938 m. ket vir ta sis Lie­tu vos Sei mas priė mė tre­čią ją Lie tu vos Kons ti tu­ci ją (pa skelb ta 1938 m. ge­gu žės 12 d.).

1296 m. gi mė Lie tu vos di­dy sis ku ni gaikš tis Al gir­das. Mi rė 1377 m.1650 m. mi rė pran cū zų ma te ma ti kas ir fi zi kas, mo der nio sios fi lo so fi jos tė vas Re ne Des car tes. Gi­mė 1596 m.1847 m. gi mė gra mo fo no iš ra dė jas ame ri kie tis Tho­mas Al va Edi son.1858 m. Ber na de tai iš Lur­do (Pran cū zi ja) pir mą kar­tą pa si ro dė Ma ri ja. Iš vi so Ber na de ta bend ra vo su Šven čiau sią ja Mer ge le 18 kar tų.

Ne tei sūs pe da go gai?„Kok tei lis“ su lau kė moks lei vio Pet ro skun do. Šis pik ti no si, jog tei sin gai at­sa kęs į vi sus eg za mi no klau si mus ne­su lau kė tei gia mo pa žy mio.Spręs ki te pa tys, kas tei sus – eg za mi­nuo to jai ar jau na sis Pet ras.Ku ria me mū šy je žu vo Na po leo nas? Sa vo pa sku ti nia me mū šy je.Kur bu vo pa si ra šy ta Nep rik lau so my­bės dek la ra ci ja? La po apa čio je.Ko kia pa grin di nė sky ry bų prie žas tis? Ve dy bos.Ko kios pa grin di nės neiš lai ky mo prie­žas tys? Eg za mi nai.Ko nie ka da ne ga li ma val gy ti pus ry­čiams? Pie tų ir va ka rie nės.Kas at ro do kaip pu sė obuo lio? Ki ta obuo lio pu sė.Kas at si tiks, jei rau do ną ak me nį įme­si į Mė ly ną ją jū rą? Jis pa pras čiau siai su šlaps.Kaip žmo gus ga li ne mie go ti aš tuo­nias die nas? Be pro ble mų – jis mie ga nak ti mis.Kaip ga li ma pa kel ti dramb lį vie na ran­ka? Nie ka da ne ra si te dramb lio, tu rin­čio vie ną ran ką.Jei tu rė tu me tris obuo lius ir ke tu­ris apel si nus vie no je ran ko je bei ke tu ris obuo lius ir tris apel si nus ki­to je, ką ta da tu rė tu me? La bai di de­les ran kas.Jei aš tuo ni vy rai už tru ko de šimt va­lan dų, kad pa sta ty tų sie ną, kiek va­lan dų jai pa sta ty ti rei kė tų ke tu riems vy rams? Nė kiek, sie na gi jau pa sta­ty ta.Kaip rei kia mes ti ža lią kiau ši nį į ce men ti nį grin di nį, jo ne su dau­žius? Kaip no ri te, taip ir mes ki te – ce men ti nį grin di nį la bai sun ku su­dau žy ti.

Mie loms mo čiu tėmsŠią ne re gė tai šal tą žie mą sa vo ma žie­siems anū kė liams bū ti nai nu megz ki te to kias ke pu rai tes. Jos ga li bū ti bet ko­kių spal vų. „Kok tei liui“ ma lo nu bus pa­ma ty ti po mies tą šmi ri nė jan čius ma­žuo sius to kio mis ke pu rai tė mis.

dar bas: �� mo�čiu�tei� to�kią�ke�pu�rai­tę�ne�sun�ku�nu�megz�ti.

Čes ka (ge riau sau lė švies tų nak tį, die ną ir taip švie su)

Atėnai +12Berlynas –7Brazilija +27Briuselis –3Dublinas +7Kairas +20Keiptaunas +21Kopenhaga –5

Londonas +1Madridas +6Maskva –13Minskas –14Niujorkas +3Oslas –6Paryžius –2Pekinas +7

Praha –10Ryga –11Roma +5Sidnėjus +31Talinas –9Tel Avivas +16Tokijas +9Varšuva –8

Saulė teka 8.10Saulė leidžiasi 17.30Dienos ilgumas 9.20Mėnulis (pilnatis)

42­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 324 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

Šiandien: Adolfas, Algirdas, Algirdė, Dovilė, Liucijus, Teodora.

Rytoj:Benediktas, Deimantė, Eulalija, Mantas, Reginaldas.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–13

–12

Vilnius–12

Alytus–12

Kaunas–12

Utena–12

Panevėžys

–11ŠiauliaiTelšiai

–12

Klaipėda–10

Vėjas0–3 m/s

Šiandien, vasario 11 d.Orai Savaitgalį Lietuvoje bus labai šalta. Šiandien išsilaikys sausi, ramūs ir šal­ti orai. Bus 9–14, pajūryje 6–8 laipsniai šalčio. Rytoj naktį taip pat bus šalta – iki 23 laipsnių šalčio, pasnigs tik va­kariniame šalies pakraštyje. Dieną speigas mažės – bus 3–11 laipsnių šal­čio, daug kur snigs. Kitos savaitės pra­džioje snigs, stiprūs šalčiai turėtų nu­slūgti.

–13

Le gen di nis bri tų mu zi kan tas Pau­las McCart ney (Po las Ma kar ti nis) pa ga liau įgi jo at ski rą žvaigž dę Ho­li vu do šlo vės alė jo je ir ta po pa sku­ti niuo ju šios gar bės su lau ku siu iš ke tu rių bu vu sių gru pės „The Beat­les“ na rių.

„Li ver pu ly je, kai bu vo me vai kai ir klau sy da vo mės Bud dy Hol ly (Ba­džio Ho lio) bei vi sų ki tų ro ken ro­lo gran dų, nie ka da ne bū čiau pa­gal vo jęs, kad ateis die na, kai įgy siu žvaigž dę Šlo vės alė jo je“, – sa kė 69 me tų P.McCart ney, ku ris gro jo ir dai na vo „The Beat les“ kar tu su Joh­nu Len no nu (Džo nu Le no nu), Geor­ge’u Har ri so nu (Džor džu Ha ri so nu) ir Rin go Star ru (Rin gu Sta ru).

P.McCart ney žvaigž dė at si ra do ne to li mu zi kos įra šų stu di jos „Ca­pi tol Re cords“ pa sta to, gre ta skir tų J.Len no no, G.Har ri so no ir R.Sta ro at mi ni mui.

Gru pė „The Beat les“ bu vo pa­gerb ta žvaigž de Šlo vės alė jo je 1998­ai siais – praė jus dau giau nei 25 me tams po jos iši ri mo.

Dviem šios gru pės na riams at­ski ros žvaigž dės bu vo su teik tos praė jus ke le riems me tams po jų mir ties: J.Len no nui 1980­ai siais, o G.Har ri so nui 2001­ai siais. Tuo

tar pu R.Star ro žvaigž dė bu vo ati­deng ta 2010 me tais.

Šim tai „Ža vio jo ket ver tu ko“ ger­bė jų, at si ne šu sių įvai rių at mi ni mo daik tų, ste bė jo, kaip P.McCart ney pa ger bia mas už 50 me tų kar je rą mu zi kos pa sau ly je.

R.Star ras ce re mo ni jo je ne ga lė jo da ly vau ti dėl li gos, ta čiau at vy kęs ro ko žvaigž dė Nei las Youn gas (Ni­las Jan gas) gy rė dai ni nin ką ir dai­nų kū rė ją P.McCart ney, ku ris bu vo „sa vo ly gos vir šū nė je“.

P.McCart ney žvaigž dė yra 2 460­oji Šlo vės alė jo je – il ga me Ho li vu­do bul va ro ruo že, ku ria me jau iš­ti sus de šimt me čius pa ger bia mos pra mo gų pa sau lio gar se ny bės.

Ši ce re mo ni ja už bai gė mu zi kan­tui ypač sėk min gus pa sta ruo sius 12 mė ne sių, per ku riuos jis ta po se ne­liu, ve dė Nan cy She vell (Nen si Še­vel) ir su ži no jo, kad 2012­ai siais gaus JAV įra šų aka de mi jos „Mu si­Ca res“ me tų žmo gaus ti tu lą. Be to, per nai P.McCart ney pri sta tė sa vo pir mą ją ba le to par ti tū rą.

„The Beat les“, ku rios na riai bu vo ki lę iš Ang li jos mies to Li ver pu lio, praei to am žiaus 7­ame de šimt me­ty je ta po vie na po pu lia riau sių gru­pių pa sau ly je.

BNS inf.

Le gen dai – žvaigž dė

li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Šiek tiek at slū gus šal čiui, dan gus ims niauk tis, tad, kaip pro gno zuo­ja si nop ti kai, su lauk si me ne ma žai snie go.

„Šeš ta die nį dar iš si lai kys pa na­šūs kaip pa sta ro sio mis die no mis orai, o sek ma die nį jau bus ir de­be sų, ir snie go, ir stip res nio vė jo bei pū gos“, – pro gno za vo Lie tu­vos hid ro me teo ro lo gi jos tar ny bos

Slūgs tant šal čiui pa žirs snie go

Bal ta: �� šie�me�tė�žie�ma�dos�ni�snie�go.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Nors žie ma kol kas ne si ruo šia už leis­ti sa vo po zi ci jų, ar­ti miau sio mis die no­mis spei gas pa jū rio ne gąs dins.

Jū ri nių pro gno zių sky riaus ve dė jas Lion gi nas Pakš tys.

Šian dien lau kia mas ne di de­lis de be suo tu mas, be kri tu lių, pūs piet ry čių, ry tų 3–8 m/s vė jas. Oro tem pe ra tū ra die ną bus 7–9, nak tį – 12–14 laips nių šal čio.

Sek ma die nį bus de be suo ta, pro­tar piais lau kia ma snie go, pū gos. Vy raus pie tų kryp čių vė jas, die ną – 10–15, nak tį – 7–12 m/s. Pa sak spe­cia lis to, tiek die ną, tiek nak tį tu rė­tų lai ky tis pa na ši oro tem pe ra tū ra – 3–5 laips niai že miau nu lio.

„Ki tą sa vai tę bus ne pas to viai de­be suo ta, at ski ro mis die no mis pa­snigs, vy raus pie tų, piet ry čių 7–12 m/s vė jas, ku rio su stip rė jant iki 12–17 m/s lau kia me ant ra die nį“, – tei gė L.Pakš tys.

Pir mo je atei nan čios sa vai tės pu sė­je oro tem pe ra tū ra die no mis bus 1–4, nak ti mis – 5–8 laips niai šal čio.

„Ant ro je sa vai tės pu sė je, nuo ket vir ta die nio, lau kia me ne di de lio at ša li mo, ta čiau bus be kri tu lių“, – ko men ta vo spe cia lis tas.