As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Yra be veik pu sė je ma ši nųVie na drau di mo bend ro vė, at li­ku si ty ri mą, at sklei dė, kad net 45 pro c. lie tu vių į ke lius iš rie da ma­ši nas pa da bi nę ta lis ma nais.

Anks čiau po pu lia rius gal vas lin­guo jan čius šu ny čius bei ant ga li nio ma ši nos sky de lio pūp san čias bliz­gan čias ka rū nas pa kei tė ki ti vai­ruo to jų sėk mės at ri bu tai – pliu­ši niai meš kiu kai, ka muo liu kai, ant ga li nio ma ty mo veid ro dė lio ka bi­na mi kau liu kai, bok si nin ko pirš ti­nės, gy vū nų fi gū rė lės. To kius au to­mo bi lių pa puo ša lus, pa sak ty ri mo, mėgs ta be veik 10 pro c. vai ruo to jų.

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Įsi siau tė ju si žie ma ta po akib rokš tu uos ta mies čio vai ruo to jams. Nors ke li nin kai ti ki no į gat ves iš rie dė ję vos pra dė jus snig ti, rea li si tua ci ja pri mi nė chao są.

Pik ti no si ke liais ir ša li gat viaisVa kar ry tą į dar bą su si ruo šu siems vai ruo to jams ke liai vir to tik ru iš­ban dy mu. Au to mo bi liai dėl sli džių ir ne nu va ly tų ke lių bu vo pri vers ti šliauž ti vėž lio grei čiu.

Dar sun kiau at kak ti į dar bą Klai­pė do je bu vo už mies čio gy ven­to jams. Di tu viš kiai dėl pri drėb to snie go vos pa jė gė ati da ry ti kie mo var te lius. Vai ruo to jai pik ti no si, kad ke li nin kus žie ma ir vėl už klu­po ne ti kė tai. Pės tie ji taip pat bur­no jo dėl ne nu va ly tų ša li gat vių. 3 4

„Iš lais vin ki te ma ne iš „Gazp ro mo“ ver gi jos!“

2p.

Pū ga mies te su kė lė chao są

Bai ke riai ne rims tair žie mą – jie sku ba pra mo gau ti į ap leis tą fer mą. Vakarė 12p.

VASARIO4,2012Nr.29(19330) www.kl.lt

D.Ho li dė jus – žmo gus, tu rė jęs nu mes ti ato mi nę bom bą ant Lie tu vos. Šeš ta die nio in ter viu 5p. Kaina 1,60 Lt

METŲKLAIPĖDIETĖS

RINKIMAIKANDIDAČIŲ Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ

SĄRAŠO IR BALSAVIMO LAPELIO IEŠKOKITE 11 P.

Klaipėdostarybosnarė Zi ta Šli čy tėtvirtino,kaddėlbrangiųrusiškųdujų

užšilumąjisumokavisąpensiją.Išeitis–suskystintų

dujųterminalostatyba.

Bai mę mal ši na ta lis ma nai

Įsi ti ki ni mai: � lietuviaiautomobiliuosevežiojasipačiusįvairiausiuspakabukus.Šiosmašinossavininkasmano,kadjįkelyjesaugosypačnetikėtatalismanųdermė–dušoviniaiirkryžius. VytautoLiaudanskionuotr.

Lie tu vių po mė gis puoš ti au to mo bi lių sa lo nus įvai riau siais ta lis ma nais nuo ne lai mių vis tiek neap sau go. Net jei jiems iš leis ti ke li šim­tai li tų. Vis dėl to ava­ri jų bi jan tys vai ruo­to jai ma ši no se ve­žio ja si ir ro ži nius, ir švęs to van dens, ir net va di na mo sios Ago tos duo ne lės.

2

miestasŠEŠTADIENIS, vASArIo 4, 2012

Pa si rin ki mas: �� Kiau�lės�Nu�ga�ra�–�prio�ri�te�ti�nė�vie�ta,�kur�no�ri�ma�sta�ty�ti�du�jų�ter�mi�na�lą.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Dėl du jų ter mi na lo statybos – ty ri mai

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Ter mi na lo po vei kio ap lin kai ver ti ni­mo pro gra ma bu vo svars to ma va kar vy ku sia me mies to ta ry bos po sė dy­je. Po li ti kai pa brė žė, kad pri ta ri mas jai ne reiš kia, jog ter mi na las bus sta­to mas ties Kiau lės Nu ga ra.

Pro jek to ren gė jams at sto va vęs Ai das Vaiš no ras tei gė, kad ši vie­ta – tik vie nas va rian tų, ku ris bus ver ti na mas. Vis dėl to ne sle pia ma, kad ji yra prio ri te ti nė.

Bus ti ria ma ir ga li my bė ter mi na­lą sta ty ti Bū tin gė je. Ta čiau pro jek­to įgy ven di ni mas čia bū tų bran ges­nis 1 mlrd. li tų, o sta ty bos truk tų il giau. Ver ti na mas bus ir va rian tas, kas bū tų, jei ter mi na lo iš vis ne bū­tų sta to ma.

„At li kus po vei kio ap lin kai ver ti ni­mą paaiš kės, ku ris va rian tas tin ka­miau sias“, – pa brė žė A.Vaiš no ras.

Mies to ta ry ba bu vo tik vie na iš 14 ins ti tu ci jų, ku rios tu rė jo pa tvir tin­ti pro gra mą. Atas kai tą pla nuo ja ma pa teik ti rugp jū čio vi du ry je.

Dėl spren di mo ki lo il gos dis ku­si jos, ta čiau jos ne bu vo smar kios. Be veik vi si uos ta mies čio po li ti kai su tin ka, kad Lie tu vai du jų ter mi­na las bū ti nas. Vie nu bal su tvir­tin ta, kad rei kia at kreip ti dė me­sį į eko no mi nį, so cia li nį as pek tą,

Uos ta mies čio val džia pri ta rė ša lies po zi ci­jai ir pa tvir ti no su skys tin tų du jų im por to ter mi na lo po vei kio ap lin kai ver ti ni mo pro gra mą. Vis dėl to kai ku rie po li ti kai vy­lė si, kad ty ri mas pa ro dys, jog Klai pė do je šio ob jek to sta ty ti ne ga li ma.

sau gu mą, ava ri jų ri zi ką, po vei kį žmo nių gy ve ni mui, taip pat – žu­vi nin kys tę.

Kai ku rie po li ti kai vy lė si, kad ty ri mai pa ro dys, jog ter mi na lą ge­riau sta ty ti ne ties Kiau lės Nu ga ra, o Bū tin gė je.

Po sė dy je lan kė si ir mi nist ro pir­mi nin ko pa ta rė jas Al gir das Ša­ka lys. Jis mies to me rui Vy tau tui Grub liaus kui įtei kė raš tą, ku ria­me iš var dy ti mies to ob jek tai, ku­

rie tap tų na cio na li nės reikš mės. Jiems rei ka lin gos lė šos bū tų gau­tos iš ES fon dų. Bend ra dar bų ver­tė – 0,5 mrld. li tų.

Tarp šių ob jek tų – Bal ti jos pro­spek to žie di nių san kry žų re konst­ruk ci ja, nau jo pie ti nio ap link ke lio sta ty ba, Klai pė dos pi lies bas tio nų komp lek so at kū ri mas, 50 m il gio ba sei no ir svei ka tin gu mo cent ro sta ty ba. Taip pat ža da ma, kad uos­to ski ria mas lė šas bū tų ga li ma nau­

do ti ir so cia li niams ob jek tams.Ta čiau kai ku rie po li ti kai iš sa­

kė nuo mo nę, kad į są ra šą rei kė­tų įtrauk ti ir mu zi ki nio ar dra mos teat ro sta ty bas, taip pat skir ti 5 pro c. nuo įplau kų iš rink lia vų Klai­pė dai, kad ne rei kė tų nuo lat pra šy­ti lė šų pro jek tams.

„Žmo nių sau gu mas neį kai no­ja mas. Jei ob jek tas bus ne sau gus, nie kas jo ne sta tys“, – ga ran ta vo uos ta mies čio me ras.

Kai ku rie po li ti kai vy lė si, kad ty ri mai pa ro dys, jog ter mi­na lą ge riau sta ty ti ne ties Kiau lės Nu ga ra, o Bū tin gė je.

3

miestas

Ženk lai. Penk ta die nį vy ku sia me po­sė dy je mies to ta ry bos na riams bu vo įteik ti spe cia lūs jiems skir ti ženk liu kai. Uos ta mies čio me ras Vy tau tas Grub­liaus kas ga lės įsi seg ti ženk liu ką su už­ra šu „Me ras“.

San tuo kos. Šian dien Klai pė dos ci vi­li nės met ri ka ci jos sky riu je tuok sis 10 po rų. Žie dus su mai nys Kris ti na Stan­ke vi čiū tė ir Jo nas Jen cius (12 val.), Edi­ta Mi ku lė nai tė ir Vai das Le tu kis (12.10 val.), Rū ta Bur bai tė ir Iev gen Krav chen­ko (12.20 val.), Vol ha Mosh chy na ir Ni­ko laj Pe tu nov (12.30 val.), Ai na Kio šie­nė ir Vid man tas Šven tec kis (12.40 val.), Ina Anu sė vič ir Kęs tu tis By tau tas (12.50 val.), Dia na Iva no vai tė ir Žil vi nas Dar ge­nis (13.10 val.), Na dez da Fe do to va ir Pa­vel Min ga liov (13.20 val.), Kris ti na Da­vi do vič ir Jev ge ni jus Pa na ma rio vas (13.30 val.), Jo lan ta Pau pa ry tė ir Li nas Stau gas (13.40 val.).

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu je už­re gist ruo tos 7 klai pė die čių mir tys. Mi­rė Va le ri ja Drun gi lie nė (g. 1921 m.), An­ta nas Vals kis (g. 1925 m.), Sta sys Jo nu­tis (g. 1925 m.), My ko las Kaz laus kas (g. 1931 m.), Elz bė ta Bar taus kie nė (g. 1933 m.), Vik tor Troi nič (g. 1946 m.), Vy tau­tas Pa rei gis (g. 1959 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Al bi na Čip lie nė, An ta nas Vals kis, My­ko las Kaz laus kas, Vik tor Troi nič, sek­ma die nį – Sta sys Jo nu tis.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja ma Na ta li ja Sa jan ko.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa gim­dė 7 mo te rys. Gi mė 4 mer gai tės ir 3 ber­niu kai.

Grei to ji. Va kar iki 18 val. grei to sios pa­gal bos me di kai su lau kė 55 iš kvie ti mų.

są ly gos bu vo Di tu vo je, kur nuo­lat bu dė jo dvi ke li nin kų ma ši nos – vie na va lė, o ki ta bars tė.

Vai ruo to jams bė dų kė lė ir ke lias Prie ku lės link, kur jis dėl pa lan­kios vė jo kryp ties tam tik ro se vie­to se bu vo už pus ty tas.

V.Gru žas paaiš ki no, kad dar bą ap sun ki no tai, jog drus ka, esant to­kiai že mai tem pe ra tū rai, vei kė ke­lis kart silp niau. Tad no ri mo efek to te ko il giau pa lauk ti.

„Klai pė dos žel di nių“ di rek to rius Ge di mi nas Va la ši nas tei gė, kad ša­li gat vių va ly mui bu vo mes tos vi sos pa jė gos – steng ta si juos nu va ly ti kuo grei čiau, kol ne su si my nė snie gas.

Di rek to rius ne slė pė, kad ry tą sun kiau nu va ly ti ša li gat vius bu­vo pie ti nė je mies to da ly je. Dar bą ap sun ki no ir tai, jog snig ti pra dė­jo pa ry čiais. Tad ša li gat vių ne spė­ta vi sur nu va ly ti, kol žmo nės su si­ruo šė į dar bus.

Sut rik dė eis mąNe nu va ly tos gat vės su trik dė vie šo jo trans por to eis mą. Nuo įpras to gra fi­ko au to bu sai at si lik da vo nuo ke lių iki 15 mi nu čių. Kaip sa kė „Klai pė dos ke­lei vi nio trans por to“ di rek to rius Gin­ta ras Ne niš kis, au to bu sai lai ku va žia­vo tik į pir mą sias ke tu rias sto te les, o pa skui dėl blo gai nu va ly tų ke lių pra­si dė da vo nu kry pi mai nuo tvar ka raš­

čių. Tad va kar ne bu vo nė vie no au to­bu so, ku ris kur suo tų lai ku.

Blo gai va lo mi ke liai, ne nu va lo­mos įva žos, vai ruo to jams sun ku va žiuo ti, o ke lei viams sun ku įlip­ti – to kias prie žas tis, ko dėl vė la vo au to bu sai, Klai pė dos sa vi val dy bei nu ro dė G.Ne niš kis.

„Bai si si tua ci ja. Praė jo pro ble mos dėl šal čio, pra si dė jo dėl ne nu va ly tų ke lių“, – susirūpinęs buvo „Klai pė­dos au to bu sų par ko“ eksp loa ta ci jos di rek to rius Gin tau tas Moc ke vi čius.

Pa sak jo, va kar mies tas bu vo tie­siog už kimš tas ne ga lė ju siais pa va­žiuo ti leng vai siais au to mo bi liais, ku rie ap sun ki no ir au to bu sų dar bą.

Pir mo je die nos pu sė je au to bu sai ne va žia vo į Di tu vą, nes per pir mą­jį rei są ten įklim po ir ne ga lė jo ap si­suk ti. Ke lei vi nių au to bu sų vai ruo­to jai pa sa ko jo, kad ke lių būk lė itin pra sta bu vo iki Kryž kal nio.

ŠEŠTADIENIS, vASArIo 4, 2012

1

Įam­žins­at­mi­ni­mąMies­to­ta­ry­ba­pri­ta­rė­Vy­tau­to­Di­džio­jo­gim­na­zi­jos­ini­cia­ty­vai­įam­žin­ti­Ka­zio­Tru­ka­no­at­mi­ni­mą­prie­gim­na­zi­jos­pa­sta­to.­Tai­bus­pa­da­ry­ta­už­įstai­gos­su­rink­tas­lė­šas.­No­ri­ma­pa­sta­ty­ti­at­mi­ni­mo­len­tą.­K.Tru­ka­nas­va­do­va­vo­Vy­tau­to­Di­džio­jo­gim­na­zi­jai­ir­pri­si­dė­jo­prie­jos­pa­sta­to­sta­ty­bų.

Pa­si­ro­dys­nau­ji­ženk­laiŠeš­ta­die­nį­apy­var­to­je­pa­si­ro­dys­tri­jų­nau­jų­pa­što­ženk­lų,­skir­tų­žy­miems­ša­lies­vei­kė­jams,­tęs­ti­nė­se­ri­ja.­Juo­se­įam­žin­ti­vals­ty­bės­vei­kė­jas­Mi­ka­lo­jus­Rad­vi­la­Ru­da­sis,­dai­li­nin­kė­Do­mi­ce­lė­Ta­ra­bil­die­nė­bei­kom­po­zi­to­rius­Sta­sys­Šim­kus.­Kiek­vie­nas­pa­što­ženk­las­at­spaus­din­tas­100­tūkst.­ti­ra­žu.

Mies­to­ta­ry­bai­teks­keis­ti­spren­di­mą­dėl­A.Rub­lio­vo­mo­kyk­los.­Juo­bu­vo­sie­kia­ma­mo­ki­nius­iš­Nai­ku­pės­gat­vės­per­kel­ti­į­pa­grin­di­nes­įstai­gos­pa­tal­pas­Deb­re­ce­no­gat­vė­je.­Sa­vi­val­dy­bės­ju­ris­tai­nu­sta­tė,­kad­spren­di­mas­priim­tas­pa­žei­džiant­pro­ce­dū­ras.­Jau­už­re­gist­ruo­tas­pro­jek­tas­dėl­jo­at­šau­ki­mo.

teks­at­šauk­ti­sPren­di­mą

www.KL.lt Objektyvios žurnalistikos portalas

Dienos telegrafas

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Me tų pa bai go je uos ta mies čio val­džios puo se lė tos vil tys gy ven ti šiek tiek ge riau nei pro gno zuo ta žlu go. Šių me tis mies to biu dže tas bus ge ro kai ma žes nis nei praė ju­sių me tų.

Pa reng tas mies to biu dže to pro jek­tas ta ry bos na riams bu vo pri sta ty­tas va kar vy ku sia me po sė dy je.

„Spa lį dar tu rė jo me vil čių, kad šie met gy ven si me ge riau nei pro­gno zuo ja ma, ta čiau taip ne bus“, – sa kė Klai pė dos sa vi val dy bės ad­mi nist ra ci jos di rek to rė Ju di ta Si­mo na vi čiū tė.

Ta čiau ji pa brė žė, kad praė ję me­tai dėl tau py mo prie mo nių, ku rių

im ta si, baig ti be di de lių sko lų ir ne­slėgs šių me čio biu dže to.

Prog no zuo ja ma, kad šie met biu­dže tas sieks per 365 mln. 542 tūkst. li tų. Pa ly gin ti su praė ju sių me tų pir­mi niu biu dže tu, jis yra 5,3 pro c. ar ba 20 mln. 815 tūkst. li tų ma žes nis.

Anot J.Si mo na vi čiū tės, šie met dar bo už mo kes čio fon das ma ži na­mas 5 pro c.

Dau giau lė šų nei per nai yra skir ta so cia li nių dar buo to jų at ly gi ni mams. 10 pro c. ma ži na mas ir vi sų veik lų fi­nan sa vi mas. J.Si mo na vi čiū tė tvir­ti no, kad lė šų neuž ten ka net iš skir­tiems prio ri te tams už tik rin ti.

„Pat vir ti nus mies to biu dže tą rei­kė tų per žiū rė ti veik las ir ap si spręs­ti, kur la biau siai rei kia nau do ti pi­ni gus. Rei kia per žiū rė ti lė šas, kad bū tų leng viau gy ven ti ki tą met.

Vals ty bės pro gno zės atei nan tiems tre jiems me tams nie ko ge ro ne ža­da“, – pa brė žė J.Si mo na vi čiū tė.

Di džiau sią da lį mies to biu dže­te su da ro gy ven to jų pa ja mų mo kes­tis. Iš jo gau na mos lė šos bus pa na šios kaip ir praė ju siais me tais. Nu ma to­ma, jog kur kas ma žiau bus su rink ta lė šų iš ne kil no ja mo jo tur to mo kes čio. Tam įta kos tu rė jo kri tu si jo ver tė.

Šiek tiek dau giau nei praė ju siais me tais į mies to biu dže tą pla nuo ja­ma su rink ti pi ni gų iš vie ti nių rink­lia vų – apie 19 mln. 824 tūkst. li tų.

Nu ma to ma, kad dau giau pi ni gų bus gau ta už au to mo bi lių sto vė ji­mą, iš pre ky bi nin kų mo kes čio Jū­ros šven tės me tu.

Ma žiau lė šų vals ty bė sky rė ir mo­ki nio krep še liui. Vie na prie žas čių – Klai pė do je su ma žė jo mo ki nių.

Biu dže tas su si trau kė 20 mln. li tų

Ke li nin kai ti ki no prie dar bų puo lę pa ry čiais,

vos pra dė jus snig ti. Ta čiau jų ver­si jos, ka da už klu po sny gis, iš si sky­rė. Uos ta mies čio ir mies to ke lius va­lan čių įmo nių at sto vai tei si no si, kad nors į gat ves iš va žia vo vi sos tu ri mos ma ši nos, ta čiau re zul ta tų ne bu vo ma ty ti dėl itin pra stų oro są ly gų.

Drus ka neiš gel bė jo„Su dė tin gos dar bo są ly gos, bet kol kas ne la bai ga li me ką nors pa keis ti“, – ne slė pė pie ti nę mies to da lį va lan­čios įmo nės „Va ka rų šva ra“ di rek­to riaus pa va duo to ja Ina Kaub ry tė.

Kaip ji paaiš ki no, bars to ma drus ka vei kia tik kai yra iki 10 laips nių šal­čio, o va kar lau ko tem pe ra tū ra bu­vo ke liais laips niais že mes nė. Nors drus ka ir neį vei kė le do, ji vis tiek bu­vo bars to ma kar tu su smė liu.

Pa sak I.Kaub ry tės, dėl šal čio smė lis bars ty tu ve tie siog su šal da­vo. Dar bą uos ta mies ty je ap sun ki­no ir ry ti nės spūs tys.

„Tu ri nu rim ti ar ba snie gas, ar­ba vė jas – ki taip pa dė tis ne pa ge­rės. Mums pa tiems ne pa tin ka to kia si tua ci ja, nes ant su va ži nė to snie go at si ran da le das, tad rei kės dau giau drus kos“, – paaiš ki no pa va duo to ja.

Me tė vi sas pa jė gasĮmo nės „Klai pė dos re gio no ke liai“ di rek to riaus pa va duo to jas Vy tau tas Gru žas ant ri no, kad dar bą ap sun­ki no pra si dė jęs pus ty mas ir snie gas. Bet dau giau pro ble mų va žiuo jant už­mies ty je kė lė pra stas ma to mu mas.

„Nuo lat va lo me ir bars to me, kai nu stos snig ti, ga lu ti nai su tvar ky si­me ke lius“, – va kar po piet ža dė jo Klai pė dos re gio no ke lių at sto vas.

Pa sak V.Gru žo, dau giau snie go iš kri to Klai pė dos ir Kre tin gos ra­jo nuo se. Dėl pus ty mo su dė tin gos

Pū ga mies te su kė lė chao są

Bai si si tua ci ja. Praė jo pro ble mos dėl šal čio, pra si dė jo dėl ne nu va­ly tų ke lių.

Gin tau tas Moc ke vi čius:

Są ly gos: ­� pus­ty­mas­ap­sun­ki­no­ma­to­mu­mą­ir­ke­li­nin­kų­dar­bą.­ ­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Vie šie ji pir ki mai Pa lan go je – ne skaid rūsAs ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Pa lan gos sa vi val dy bės ad mi nist­ra ci ja, at lik da ma pir ki mus, pa žei­dė vie šų jų pir ki mų vyk dy mo tvar­ką, neuž tik ri no vi daus kont ro lės ir ne si lai kė ly gia tei siš ku mo, ne disk­ri mi na vi mo, abi pu sio pri pa ži ni­mo, pro por cin gu mo ir skaid ru mo prin ci pų. Taip tei gia Vie šų jų pir ki­mų tar ny ba.

Ji iš ty rė Pa lan gos sa vi val dy bės ad­mi nist ra ci jos 2008–2011 m. vyk­dy tų vie šų jų pir ki mų do ku men tus. Pra di nė tu ri ma in for ma ci ja apie ga­li mus pa žei di mus pa si tvir ti no.

Vie šų jų pir ki mų tar ny ba, pa tik­ri nu si tu ri mą in for ma ci ją apie ga­li mus vie šų jų pir ki mų vyk dy mo pa žei di mus, nu sta tė, kad vi sais at­ve jais ši in for ma ci ja pa si tvir ti no. Pa vyz džiui, per kan čio ji or ga ni za­ci ja, vyk dy da ma gel bė ji mo sto ties pa sta to Žve jų g. 2A Pa lan go je re­

konst ra vi mo dar bų pir ki mo su tar­tį, ku rios ver tė sie kia be veik 3 mln. li tų, su tar ty je nu ma ty tus dar bus pa kei tė ki tais bran giau kai nuo jan­čiais dar bais. Bū ti ny bės tai da ry ti per kan čio ji or ga ni za ci ja ne pag rin­dė, to dėl pa žei dė Vie šų jų pir ki mų įsta ty mą ir ne ra cio na liai nau do jo pir ki mui skir tas lė šas.

Šiurkš čių pa žei di mų gau sa iš si­sky rė Mei lės alė jos re konst ra vi mo dar bų ir pa pil do mų dar bų šiai re­konst ruk ci jai pir ki mo kon kur sai.

Nus ta ty ta, kad 2009 m. vyk dant pir mą jį re konst ruk ci jos dar bų kon­kur są, pa siū ly mų kai nos bu vo skai­čiuo ja mos pa gal 2002 m. pa reng­tą tech ni nį pro jek tą, nors jau 2008 m. bu vo pa si kei tę tech ni nio pro­jek to ren gi mą reg la men tuo jan tys tei sės ak tai.

Vė liau, pirk da ma Mei lės alė jos re konst ruk ci jai rei ka lin gus pa pil­do mus dar bus, Pa lan gos sa vi val­dy bė ne pag rįs tai pa si rin ko pir ki mo bū dą – ap klau są. Tar ny ba nu sta tė,

kad spren di mas vyk dy ti pir ki mą ap klau sos bū du prieš ta rau ja per­kan čio sios or ga ni za ci jos su pap­ras tin tų pir ki mų tai syk lių ir įsta ty­mo nuo sta toms. Vė liau paaiš kė jo, kad pa pil do mai su da ry tos su tar ties kai na 30 pro c. vir ši jo pra di nę pir­ki mo su tar ties kai ną.

Iš vi so VPT pa tik ri no 12 Pa lan­gos sa vi val dy bės pir ki mų, už dau­giau nei 7,5 mln. li tų su mą. Di džio ji da lis jų fi nan suo ja mi ES struk tū ri­nių fon dų lė šo mis.

4

miestasšeštadienis, vasario 4, 2012

Įvai rio se par duo tu vėse ir tur ga vie tė se siū lo­

mus pa ka bu kus po tru pu tį iš stu­mia įvai rių ki nų ho ros ko po ženk lų at vaiz dai ar ba lai mę ne šan tys ta­lis ma nai.

Tei gia ma, kad įvai rius žais liu­kus sa vo ma ši no se ve žio ja si net 70 pro c. jau nų vai ruo to jų.

Duo na – sėk mei pri šauk tiBe veik 6,6 pro c. vai ruo to jų ap­klau so je pa žy mė jo, kad au to mo­bi ly je ve žio ja si pa ka bin tą ro ži nį.

Yra ir to kių, ku rie ly gaus ke lio ti­ki si ve žio da mie si Ago tos duo ne lės ga ba lė lį, ada tą ar plunks ną.

„Dau gu ma lie tu vių sa ve lai ko ka­ta li kais, to dėl į au to mo bi lio daik ta­dė žę įsi de da Ago tos duo nos ga ba lė­lį. Nuo se nų lai kų ji sau go jo na mus nuo gais ro, taip pat išė ju siuo sius į ke lio nę. Į ka rą vy rus iš ly dė da mos žmo nos įdė da vo Ago tos duo nos, emig ruo jan čiuo sius su ja pa ly dė da­vo“, – tei gė et no lo gė Gra ži na Ka­džy tė. Ko dėl iki šiol dau ge lis vai­ruo to jų ma ši no se sle pia ada tas, G.Ka džy tė ne tu rė jo at sa ky mo.

„Ne ži nau, ar ada ta ga li sau go­ti nuo va gys čių. Ma nau, kad žmo­nės ve žio ja si įvai rius žais liu kus dėl sma gu mo ir tam, kad akys pail sė­tų“, – ti ki no G.Ka džy tė.

Au to mo bi liuo se – plunks nosO štai et no lo gas Li ber tas Klim­ka pa ste bė jo, jog ada tos bu vo sle­pia mos tam, kad esą vė lės ne su si­žeis tų.

„Juk se no vė je per Kū čias ant sta­lo ne bū da vo pei lių. Na muo se bu­vo sle pia mos ir ada tos. Ti kė ta, kad į ašt rius daik tus ga li su si žeis ti vė­lės“, – ti ki no et no lo gas.

Ne re tai lie tu vių ma ši no se ve žio­ja mų paukš čių plunks nų reikš mės L.Klim ka ne ga lė jo išaiš kin ti.

„Plunks na yra leng vu mo sim­bo lis, gal ją žmo nės įsi dė da vo, kad ke lią leng va bū tų įveik ti?“ – svars­tė et no lo gas. L.Klim ka pri si pa ži no, kad sa vo au to mo bi ly je ne tu ri jo kio ta lis ma no, nes jų at si sa kė dar so­vie ti niais lai kais.

„Juk bu vo drau džia ma vi so kius žais liu kus ve žio tis, ke lių eis mo tai syk lės ne lei do, o mi li ci ja baus­da vo“, – tvir ti no et no lo gas.

Pa de da su si kaup tiPa sak L.Klim kos, nuo se nų lai kų ta lis ma nus tu rė da vo vi sų su ri zi ka su si ju sių pro fe si jų at sto vai.

„Esu ma tęs, kad vai ruo to jai pa­si ka bi na griau čius imi tuo jan tį pa­ka bu ką. Ma tyt, jie pri me na, kad ke ly je rei kia elg tis pa do riai ir at sar­

Bai mę mal ši na ta lis ma nai

Esu ma tęs, kad vai­ruo to jai pa si ka bi na griau čius imi tuo jan­tį pa ka bu ką. Ma tyt, jie pri me na, kad ke­ly je rei kia elg tis pa­do riai ir at sar giai.

Li ber tas Klim ka:

Pra mo nė: �� au�to�mo�bi�lius�no�rin�tiems�puoš�ti�vai�ruo�to�jams�siū�lo�ma�di�de�lė�pre�kių�gau�sa.�

1 da ri nės įran gos mė gė jams“, – pri­mi nė R.Ši dei kis.

Spor ti nin kai prie ta rais ne ti kiAu top re kių par duo tu vė se ap stu įvai riau sių prie dų, skir tų au to­mo bi lių pa gra ži ni mui – nuo au­to mo bi lių lem pų, švie čian čių ma­ši nų slenks čių, įvai rių chro muo tų de ta lių.

Au to mė gė jų klu bo „I Ma de This“ pre zi den tas Ge di mi nas Ja ru lis pa­ste bė jo, kad mū sų vai ruo to jai sa vo plie ni nius žir gus puo šia vis tais pa­čiais nuo bo džiais žais liu kais.

„Po pu lia rūs pa va rų svir čių ant­ga liai, va di na mie ji an ta kiai, tvir ti­na mi au to mo bi lio prie ky je, slenks­čiai ar ant au to mo bi lio ba ga ži nės tvir ti na mi oro srau to nu krei pik­liai. Iš po pu lia rė jo ir LED ži bin­tai“, – tvir ti no ne vie ną spor ti nį au to mo bi lį sa vo ran ko mis per rin­kęs G.Ja ru lis.

Spor ti nių au to mo bi lių meist rai pri si pa ži no ne ski rian tys tiek dė me­sio ma ši nos išo rei, nes spor te la biau svar būs au to mo bi lių tech ni niai pa­ra met rai, ta čiau vis dėl to lai ko ma si tam tik rų ma dos tai syk lių.

Au to mo bi lių lenk ty nėms ruo­šia mi au to mo bi liai nė ra kars to mi žais liu kais. Net sė dy nių ap mu ša­lus ga li ma pa si rink ti tik iš ser ti fi­kuo tų ga min to jų, kaip tai nu ma to tai syk lės.

„Ta lis ma nų mes ne si ve žio ja me, nors yra spor ti nin kų, ku rie prieš var žy bas ba tus sten gia si už si riš ti pra dė da mi tik nuo de ši nės ko jos“, – ti ki no G.Ja ru lis.

Ro ži nis be mal dos ne pa dėsKlai pė dos Ma ri jos Tai kos Ka ra­lie nės baž ny čios ku ni gas Vi lius Vik to ra vi čius tei gė, kad po mė­gis ve žio tis ma ši no je ro ži nį nė ra smerk ti nas.

„Tai pri klau so nuo žmo gaus, juk mal da yra in di vi dua lus da ly kas, to­dėl ne ga li ma nei smerk ti, nei sa ky­ti, kad tai ne tin ka. Iš išo rės ne ga li­ma spręs ti“, – tvir ti no ku ni gas.

Pats V.Vik to ra vi čius ti ki no, kad ve žio ja si ro ži nį.

„Il ges nė se ke lio nė se mal da man pa de da su si kaup ti. To dėl jei au to­mo bi ly je yra ro ži nis tik kaip ta lis­ma nas, jis tik rai nie ko ne ga li pa dė­ti“, – ne slė pė V.Vik to ra vi čius.

Jis pri si pa ži no, kad ant prie ki nio au to mo bi lio sky de lio jis vis dėl to ve žio ja si šv.Kris to fo ro pa veiks lė lį.

„Tai ke liau jan čių jų glo bė jas Aš mal do je pra šau iš min ties, sau gu­mo ir bud ru mo, va di na si, tai yra ma no dan giš ka sis už ta rė jas ir glo­bė jas“, – sa kė ku ni gas.

� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

giai“, – tei gė L.Klim ka. – Ki še nė je ne šio juo si juo do jo gin ta ro ga ba liu­ką, ku ris pri tvir tin tas prie žal va ri­nio žie do. Tai yra sau lės laik ro du­kas. Aš jį kar tais įsi me tu į ki še nę, kai ei nu į svar bų su si ti ki mą.“

Et no lo gas ti ki no, kad mis ti nė mis sa vo ta lis ma no ga lio mis ne ti ki, bet vi suo met mie lai jį pa lie čia, kai rei­kia su si kaup ti.

Klai pė die čiai ka bi na ak me nu kusPa jū rio gy ven to jai ski ria si nuo ša­lies vai ruo to jų. Klai pė do je po pu­lia ru au to mo bi lius puoš ti pa jū ry je ras tais ak me nė liais su sky lu te.

Tarp mies tie čių ga jus prie ta ras, kad, su ra dus to kį ak me nį, rei kia

pro sky lu tę pa žvelg ti į sau lę, su­gal vo ti no rą, o pa rė jus į na mus į ją įver ti siū lą ar vir vu tę. Ti ki ma, kad toks pa ka bin tas ak me nė lis ma ši nos sa vi nin kui at neš lai mę.

„Ma nau, kad tai nau jo viš kas prie ta ras. Ta čiau rei kia pri pa žin ti, kad ar cheo lo gai ran da įdo mių, zoo­mor fi nių, barš kan čių pa ka bu kų, ku riuos se no vės lie tu viai tik riau­siai im da vo į ke lio nes ir jais puoš­da vo žir gus“, – ti ki no L.Klim ka.

To kių daik tų ar cheo lo gai yra ap­ti kę ge le žies am žiaus ka pa vie tė se.

„Įdo mu tai, kad to kie pa ka bu čiai bū din gi ne tik bal tams, bet ir vi so­je Bal ti jos pa kran tė je gy ve nu sioms gen tims. Šiuos pa ka bu čius su da­rė ark liu kas, an te lė, ki ti gy vū nai. Aš vis ruo šiau si juos paa na li zuo­ti, nes nie kas jų se man ti nės pra­smės neap ta ri nė ja iki šiol“, – tei­gė L.Klim ka.

Et no lo gas spė ja, kad to kius pa­ka bu čius su da rė ke lios fi gū rė lės, to dėl ei nant ar bė gant jos tu rė jo žvan gė ti.

„Tai fak tas, kad lie tu viai nuo se­no tu rė jo sa vo ta lis ma nus. Gal tas gar sas bu vo lai ko mas reikš min gu at bai dant pik tą sias dva sias? Žvan­gan tys žar žo lai vė liau at si ra do, nes jais ark lius puoš da vo va žiuo da mi į šven tes“, – tvir ti no et no lo gas.

Puoš ti ne drau džia maVis dėl to po li ci jos pa rei gū nai ste­bi si to kiu lie tu vių vai ruo to jų po­mė giu ant prie ki nio stik lo kars ty ti įvai riau sius daik tus.

Ypač ryš kių bliz gu čių mė gė jais įvar di ja mi vil ki kų vai ruo to jai. Jie su ge ba sa vo ka bi no se net ir švie­

čian čią dirb ti nę eg lu tę ve žio tis.Mies to gat vė se vis dar ga li ma

iš vys ti au to mo bi lių, ku rių prie ki nį lan go stik lą puo šia pa ka bin ta kom­pak ti nė plokš te lė.

Klai pė dos ke lių po li ci jos biu ro vir ši nin kas Ra mū nas Ši dei kis ti­ki no pa ste bė jęs, kad vai ruo to jai sa vo ma ši nas puo šia to kiais bliz­gu čiais.

„Kom pak ti nė plokš te lė neap­sau go nuo po li ci nin kų grei tį nu­sta tan čių prie tai sų. Ap sau go tik 50 ki lo met rų per va lan dą žy min­tis ženk las, jei jo lai kai si“, – juo­kė si pa rei gū nas.

Pa sak R.Ši dei kio, ke lių eis mo tai­syk lė se nė ra už si min ta, kad bū tų ko­kių nors ri bo ji mų vai ruo to jams puo­šiant sa vo au to mo bi lio sa lo ną.

„Svar bu, kad šie jų žais liu kai ne­truk dy tų vai ruo ti ir ne ri bo tų ma to­mu mo lau ko“, – ti ki no R.Ši dei kis.

Ned rau džia ma ma ši nų puoš ti ir iš išo rės. Vis la biau po pu lia rė­ja lip du kai su už ra šais „Blon di nė“, „Ieš kau vy ro“, „Di rek to rius“.

„Jei to kie už ra šai nė ra įžei džian­tys, jie nė ra drau džia mi, kaip ir var­di niai nu me riai, ku riuos ga li įsi gy­ti ma ši nos sa vi nin kas“, – tvir ti no R.Ši dei kis.

Ne se niai uos ta mies ty je įkliu vo bu vęs ku ni gas, ku ris gir tas su kė­lė ava ri ją, spru ko, o bu vo su čiup tas vie nos mo kyk los kie me be ge rian tis al ko ho lį. Šis vei kė jas sa vo juo dos spal vos au to mo bi lį bu vo pa puo šęs rau do nos spal vos švy tu rė liu.

„Už va ži nė ji mą si su to kiais švy­tu rė liais nu ma ty ta bau da nuo 100 iki 200 li tų su prie tai so kon fis ka­ci ja. To kia bau da grės tų ir an ti ra­

5

šeštadienio interviuŠEŠTADIENIS, vASArIo 4, 2012

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Ato mi nę bom bą – ant Rad vi liš kio?

– Kiek lai ko jau esa te mū sų ša­ly je?– Pir mą kart at vy kau 1992 m. kaip Jung ti nės Ka ra lys tės ka ro ata šė Lie­tu vo je, šias pa rei gas ėjau iki 1994­ųjų. Tų pa čių me tų ko vą išė jau į pen si ją, bet jau bu vau su ti kęs sa vo da bar ti nę žmo ną Mig lę ir te ko ap si­spręs ti, kur gy ven ti: Ang li jo je ar Lie­tu vo je. Pa si rin kau Lie tu vą. Tu riu tris sū nus. Mig lė – duk te rį Liu do vi ką.

– Vi si lie tu viai va žiuo ja į už sie­nį, o jūs, prie šin gai, pa si rin ko­te Lie tu vą?– Man čia la bai pa tin ka, ypač Klai pė­dos ra jo nas, jau pri ta pau, ėmiau pa­žin ti lie tu viš ką cha rak te rį. Šio mis vie­to mis ėmiau do mė tis dar 1970 m., kai Mask vo je dir bau bri tų ka ro ata šė.

– Kiek ži no ma, dar prieš tai jūs bu vo te ka ro pi lo tas?– Taip, pi lo ta vau lėk tu vą su ato mi­ne bom ba. Bu vo toks bai sus šal to jo ka ro me tas. Lai mė, kad vis kas bai­gė si tre ni ruo tė mis ir nie ka da ne­nus kam bė jo tik ro jo pa vo jaus sig na­las. Nes vie ta, kur tu rė jau nu mes ti ši tą bai sų gink lą, bu vo ties Rad vi­liš kiu. Žval gy bos ži nio mis, čia bu vo so vie ti nių ato mi nių ra ke tų sau gyk­la. Mū sų es kad ri lės tai ki ny je bu vo Ta li nas, Bal tijs kas Ka li ning ra do sri ty je, kur bu vo vie nin te lė Ta ry­bų Są jun go je po van de ni nių lai vų pa ruo ši mo ba zė, Skrun da Lat vi jo­je, Lie tu vo je – Zok niai, dar ke le tas mi li ta ri zuo tų vie to vių.

– Iš kur tiek daug in for ma ci jos to kiais lai kais?– In for ma ci ją tei kė Ame ri kos žval­gy ba, jau ta da kos mo se bu vo sa te li­ti nė sis te ma, ku rią pri tai kė to kiems ste bė ji mams. Tad praė ju sio am­žiaus sep tin to jo de šimt me čio pra­džio je bu vo ga li my bės iš kos mo­so ma ty ti žmo gų gat vė je ir įžiū rė ti, ko kį laik raš tį jis skai to. Tech no lo gi­jos kei tė si to kiu grei čiu, kad iš kos­mo so jau ga li ma bu vo nu sta ty ti net ka ri nį laips nį ant mun du ro.

– O ta bom ba, ku rią tu rė jo te nu mes ti Lie tu vo je, ar bu vo la­bai ga lin ga?– Tai ne bu vo ga lin gas už tai sas, maž daug toks, ku ris bu vo nu mes­tas ant Hi ro si mos 1945 m. 200 tūkst. žmo nių tuo met žu vo. Siau­bin ga, bet to kia ta da bu vo rea ly bė. Tiek ato mi nio konf ik to at ve ju bū tų bu vę pa smerk ta ir Lie tu vo je. Ata­kuo ti tu rė jo me ka ri nius ob jek tus. Pas mus ba zė je bu vo dvi es kad ri­lės, 10 lėk tu vų su ato mi niais už tai­

Li ki mas: �� bu�vęs�bri�tų�dip�lo�ma�tas�D.Ho�li�dė�jus�gy�ve�ni�mo�džiaugs�mą�at�ra�do�Klai�pė�dos�ra�jo�ne.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Vi zi ti nė kor te lė

Gi mė 1941 m. lapk ri čio 13 d. Ips vi če (100 km nuo Lon do no);

Nuo 1961 m. pro fe sio na lus Jung ti­nės Ka ra lys tės ka ro la kū nas;

Nuo 1970 m. JK ka ro ata šė TSRS;

1992–94 m. JK ka ro ata šė Lie tu vo je;

Ang li jo je gy ve na trys suau gę sū­nūs;

Da bar ve dęs lie tu vę, žmo na Mig lė.

D.Ho li dė jus: ma no gy ve ni mas yra čiaD

ei vi das Ho li dė jus (Da vid Hol li day) – ang las, bu­vęs ka ro la kū nas, dip lo­ma tas, pir ma sis Jung ti­

nės Ka ra lys tės ka ro ata šė Lie tu vo je. Bai gęs tar ny bą pa si li ko mū sų ša ly­je, ve dė lie tu vai tę, įsi gi jo so dy bą Klai pė dos ra jo ne ir ak ty viai da ly­vau ja bend ruo me nės veik lo je, kai­mo žmo nes mo kė ang lų kal bos, su bend ra min čiais tal ki na ge ri nant neį ga lių vai kų bui tį La pių kai me. Pui kiai iš mo ko lie tu viš kai ir nė die­nos ne si gai lė jo pa si li kęs Lie tu vo je.

sais. Dirb da vo me vi są pa rą, gy ve­no me ba zė je, jei bū tų nu skam bė jęs pa vo jaus sig na las, iš ba zės lėk tu­vą tu rė jo me pa siek ti per 4 mi nu tes. Nie ka da ne pa si gir do tas sig na las, ir tuo aš la bai džiau giuo si.

– Kaip tas šal ta sis ka ras, ar di­de lė bu vo įtam pa?– Taip, ta čiau sun kiau sia bu vo per Ku bos kri zę ir per Pra hos pa va sa rį. Tai du at ve jai, kai po li ti nė at mos fe­ra bu vo la bai įkai tu si. Ta čiau, ačiū Die vui, vis kas bai gė si lai min gai.

– Lie tu vai tik at ga vus ne prik lau­so my bę, jūs at vy ko te pas mus, kaip jums čia vis kas at ro dė?– Pa me nu, 1992 m. į Klai pė dą ofi­cia laus vi zi to tu rė jo at plauk ti bri tų ka ri nis lai vas. Ma nęs pa pra šė pa­si dai ry ti uos te, ko kia si tua ci ja, kur bus ga li ma pri si švar tuo ti. Atė jau prie Šiau rės ra go, pra dė jau fo tog­ra fuo ti uos to ak va to ri ją, tai toks ru siš kai kal ban tis žve jys ėmė rėk ti, kad tai drau džia ma, o lie tu vis sa ko: Iva nai, ta vo lai kai jau bai gė si, jam ga li ma, jis mū sų pu sė je.

Ta ry bi nio gy ve ni mo ant spau das

– Kas la biau siai įstri go iš to lai­ko, kai dir bo te Mask vo je. Kaip ta da ji jums pa si ro dė?– Dir bau dip lo ma ti nia me kor pu se, tu rė jo me to kį biu dže tą, kad ga lė jo­me va ži nė ti vi sur, kur rei kia. So vie­tai dek la ra vo, kad už sie nio dip lo­

ma tams ga li ma ke liau ti 90 pro cen tų ša lies te ri to ri jos, ta čiau rea liai vis kas bu vo prie šin gai. At si me nu vie ną įvy­kį, kai nu vy ko me į Vo ro ne žą. Bu vo la­bai šal ta, kaip da bar. To dėl grįž da­mi nu spren dė me stab te lė ti Li pec ke ir per nak vo ti. Pa gal tar ny bi nę inst ruk­ci ją mes bū ti nai tu rė jo me grįž ti ki tą die ną, ta čiau paaiš kė jo, kad trau ki­

ny je, vyks tan čia me į Mask vą, nė ra vie tų. Nors mes ir tu rė jo me bi lie tus. Sto ty je sa ko: nė ra vie tų, ir vis kas. Ki tą die ną nuė jo me į Li pec ko mies to sa vi val dy bę pa gal bos, ten il gai at si­kal bi nė jo. Pa sa kė me, jei mes ne ga­li me grįž ti lai ku, kaip to rei ka lau ja įsta ty mas, pra šy tu me pa ra šy ti raš­tą, ko dėl čia už tru ko me. Kai paaiš­kė jo, kad rei kės kaž ką kaž kam aiš­kin ti ir dar tą po pie rių pa si ra šy ti, bi lie tus į Mask vą mums at ra do per va lan dą. Dar šian dien at si me nu to žmo gaus pa var dę – po nas Klu bevs­kis. Tai aki vaiz džiau sias so vie ti nio men ta li te to pa vyz dys, kai žmo gus ne no ri pri siim ti at sa ko my bės, ne­no ri lik ti kal tas. So vie ti nė san tvar­ka – la bai di de lis blo gis.

– Jūs už si mi nė te apie men ta li­te tą, da bar gy ve na te tarp mū sų, ar ma to te tą ta ry bi nio gy ve ni­mo ant spau dą?– Yra to kių da ly kų. La bai sun ku Lie­tu vos žmo nėms pri siim ti at sa ko my­bę. Jie lig šiol ne no ri to da ry ti.

– Bet žmo nės tu ri liūd ną pa­tir tį, jie įbau gin ti so vie ti nės praei ties, kai baus mės ga lė jai su lauk ti net už smulk me nas.– Ta ry bi nių lai kų pa tir tis la­bai jau čia ma, aš su pran tu, kad to at si kra ty ti taip grei tai ne pa­vyks. Bet la biau siai ma ne liū di­na, kad ir man da gu mas čia – re­te ny bė. Pa me nu, bu vo toks Ru si jos gy ny bos mi nist ras Pa ve las Gra­čio vas, tuo me tu, kai pre zi den ta­vo Bo ri sas Jel ci nas. Tai jis kal bė jo, kad sieks grą žin ti tas se nas ka riū­nų man da gu mo tra di ci jas, ku rios bu vo dar pran cūz me čiu. Ru si jo je ši to nė ra iki šiol, kaip ir čia. Re tai ka da ga li ma iš girs ti žo dį „ačiū“. Man at ro do, jog man da gu mą vy­rai trak tuo ja kaip silp nu mą. Tai – ta ry bi nis pa li ki mas. Tą pa tį jau­čiu ir gat vė se, vai ruo to jai la bai ne man da gūs. Bet ti kiu, kad vis kas kei sis, žmo nės mig ruo ja, pa ma­to ki tų kul tū rų, pa gy ve na Va ka rų Eu ro po je, grįž ta čia ir man da gu­mo jau dau giau.

– Bet tas man da gu mas, apie ku rį kal ba te, bu vo, jis tie siog su nai kin tas tam tik ru lai ko­

tar piu, su tam tik ra vi suo me­nės da li mi?– Sup ran tu. Tas ta ry bi nis lai kas su­lau žė žmo gaus lais vą veiks mą, min­tį ir ini cia ty vą. Bet praeis lai kas, ir pa ma žu vis kas kei sis, aš ti kiu.

Emig ran tai su grįš?

– Da bar pra si dė jo di de lis bė gi­mas į Va ka rus, kaip ma no te, ar ka da nors tai baig sis?– Vis kas tu ri pra džią ir pa bai gą. 1848 m. Ai ri jo je bu vo di džiu lis ba das, ta da tūks tan čiai žmo nių iš Ai ri jos emig­ra vo į JAV. Tai tik is to ri nis epi zo das. Da bar Lie tu vos žmo nės va žiuo ja į Va ka rus, vė liau pa si keis kryp tis, jie tu rė tų grįž ti. Su kaups pa tir ties, pi­ni gų ir grįš. Aš taip ma nau.

– Jūs jau be veik 20 me tų Lie tu­vo je ir pui kiai kal ba te lie tu viš­kai, ar sun ki mū sų kal ba?– Na, dar ne kal bu taip ge rai, kaip no rė čiau. Lie tu vių kal ba la bai sun­ki, tik aš – tin gi nys, gra ma ti kos mo ky tis ne no riu, bet šne ka mą ją kal bą jau pra mo kau.

– Pa pa sa ko ki te apie sa vo bend­ruo me ni nę veik lą La piuo se?– Mes tu ri me la bai stip rią ir ak­ty vią bend ruo me nę, mo kyk los va­do vę. Su bend ruo me ne no ri me nu­griau ti se ną mo kyk los bend ra bu tį ir ten įreng ti nau ją. Da bar La­piuo se mo ko si 50 vai kų, spe cia­lių jų po rei kių – 12, jie iš ki tų ra­jo no vie tų. No ri me pa ge rin ti jų bui ties są ly gas.

– Kaž ka da La pių kai mo žmo nes mo kė te ang lų kal bos.– Taip, bu vo toks eta pas, po tų sa­vo pa mo kų sa vai tei še šie se nu vy­ko me į Lon do ną. Da bar ruo šia me bend rą pro jek tą su ško tais, jie at­va žiuos čia, pa skui 10 mū sų kai mo vai kų va žiuos ke liems mė ne siams mo ky tis į Ško ti ją. Su ško tais bend­rau ja me jau se no kai, jie bu vo at va­žia vę tris kar tus, su ren gė me ško tiš­kų šo kių va ka rus.

– Ar nie ka da ne si gai lė jo te, kad pa si li ko te Lie tu vo je?– Ne, ne, ne si gai lė jau. Aš ne no­riu grįž ti na mo. Nors ten gy ve­na ma no se se rys ir sū nūs. Vy rau­ja nuo mo nė, kad Ang li ja gy ven ti yra ge riau sia ša lis pa sau ly je, bet ma no gy ve ni mas yra čia. Kas met per me tus te nai grįž tu du ar tris kar tus, bet pa ti riu di džiu lį stre są. Tu riu nuo mo tis au to mo bi lį, ma­ši nų ten la bai daug, eis mas vyks­ta ki ta pu se nei Lie tu vo je. Aš jau pa si kei čiau.

Vy rau ja nuo mo nė, kad Ang li ja gy ven­ti yra ge riau sia ša lis pa sau ly je, bet ma no gy ve ni mas yra čia.

sportas

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Vilniuje trečią kartą surengtame Vladimiro Artamonovo taurės senjorų tinklinio turnyre Klaipė-dos „Omegos“ vyrai užėmė antrą vietą.

Į sostinę susirinko šešios koman-dos iš trijų šalių – Lietuvos, Latvi-jos ir Lenkijos.

Vidmanto Gatavecko vadovau-jami klaipėdiečiai į vieną pogru-pį pateko su Bialystoko (Lenkija) ir Daugpilio (Latvija) ekipomis.

Varžybas uostamiesčio tinkli-ninkai pradėjo nuo „šalto“ dušo. Anot V.Gatavecko, neįvertinę var-žovų, Klaipėdos vyrai nusvilo na-gus žaisdami su lenkais. Varžovai šventė pergalę 2:1.

Nesėkmė mobilizavo „Omegą“. Kitame susitikime klaipėdiečiai po aukšto lygio kovos įveikė Daugpilio šešetuką 2:0.

Kai trečiosiose rungtynės latviai įveikė Bialystoko komandą 2:1, vi-

sos ekipos turėjo po vieną pergalę. Dėl geresnio setų skirtumo pir-

mą vietą užėmė ir į finalą pateko uostamiesčio žaidėjai.

Lemiamoje kovoje „Omega“ su-sirėmė su Rygos komanda, kurioje buvo nemažai garsiojo „Radiotech-nikos“ klubo žaidėjų, rungtyniavu-sių SSRS aukščiausioje lygoje.

Pirmą setą laimėjo latviai, antrąjį – klaipėdiečiai. Tačiau trečiajame vėl pajėgesni buvo varžovai.

Kovas stebėjo ir kai kurioms net teisėjavo pats taurės įsteigėjas, šį-met 80-metį švęsiantis Vladimi-ras Artamonovas, pirmasis SSRS tinklinio sporto meistras Lietuvo-je. 1959 metais jis, žaisdamas tuo-mečio Leningrado komandoje, ta-po SSRS spartakiados čempionu.

Vilniaus „Tinklo“ komandoje žaidė jo sūnus Viktoras, pastaruo-sius 20 metų gyvenantis Olandijo-je. V.Artamonovas savo pergalėmis nenusileidžia tėvui – 1984 metais tapo „Geros valios“ žaidynių čem-pionu, po metų – universiados Ko-bėje (Japonija) vicečempionu.

Klaipėdos tinklininkai V.Artamonovo turnyre – antri

Prizininkai: �� Klaipėdos� „Omegos“� tinklininkai� su� taurės� įsteigėju� V.Artamonovu� (viduryje):� R.Vilkas,�S.Petrovas,�R.Masilionis,�A.Povilaitis,�E.Vilimas,�V.Gataveckas,�V.Barauskas.

Mažųjų ritulininkų varžybos Česlovas Kavarza

Mūsų mieste vykusiame Naciona-linės vaikų (iki 10 metų) ledo ritulio lygos čempionato ture pergalingai žaidė Klaipėdos „Wawa“ ekipa.

Eduardo Pavliukovo auklėtiniai su-triuškino Liepojos „Liepajas me-talurgs-2“ komandą net 14:0. Ke-turis kartus pasižymėjo Eimantas Noreika, po tris – Artūras Podols-kis ir Titas Šimkus, 2 – Maša Ku-kanova. Kitas Klaipėdos klubas – „Deichmann“ buvo nugalėtas kiek mažesniu skirtumu – 11:0. Po du įvarčius pelnė Jokūbas Minelga, Pavelas Korovinas, E.Noreika ir T.Šimkus.

Atkakliausia kova vyko su pa-grindiniais konkurentais „Liepa-jas metalurgs“ pirmosios ekipos žaidėjais. Rungtynių kulminacija įvyko antrojo kėlinio viduryje, kai „Wawa“ berniukams pavyko pel-nyti antrąjį įvartį.

Trečiajame kėlinyje dar nu-ginklavę svečių vartininką, klai-pėdiečiai šventė pergalę 3:1. Po kartą pasižymėjo A.Podolskis, M.Kukanova ir Vladislavas Bu-diakas.

Be taškų neliko ir „Deich-mann“ komanda, ji, 0:9 nusilei-dusi pagrindinei latvių koman-dai, 2:1 palaužė antrąjį svečių šešetuką.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

„Naftos-Universiteto“ penketukas, 88:78 įveikęs Kauno „Žalgirio-Sa-bonio krepšinio centrą“, sėkmingai pradėjo Nacionalinės krepšinio ly-gos čempionato antrąjį etapą.

Klaipėdiečiai įspūdingai pradė-jo rungtynes – 15:2, kėlinį laimėjo 25:11. Antrajame ketvirtyje skirtu-mas buvo padidėjęs iki 20 taškų –

32:12. Tačiau svečiams pavyko sta-bilizuoti situaciją aikštelėje.

Šeimininkams padai ėmė svilti įpusėjus trečiajam kėliniui. Po ke-lių taiklių metimų skirtumas su-mažėjo iki 8, o vėliau iki 4 taškų.

Paskutiniojo ketvirčio pradžia išgąsdino žiūrovus. Po Simono Ky-manto dvitaškio kauniečiai beveik pavijo klaipėdiečius – 59:60. Eval-das Lengvinas dviem tritaškiais ir Valentas Tarolis dvitaškiu nura-mino ne tik aistruolius, bet ir var-

žovus – 76:66. E.Lengvinas buvo rezultatyviausias – 19 taškų, Vik-toras Chodosovskis pridėjo 15, Dei-vidas Anužis 12 taškų.

Šiandien klaipėdiečiai žais Ma-žeikiuose su „Mažeikiais“.

Varžybose dėl 9-16 vietų pasku-tinę vietą užimantys „Gargždų-Bremenos“ krepšininkai pateikė staigmeną. Pirmą kartą vadovau-jami Ryčio Vaišvilos, jie Vilniu-je 70:68 nugalėjo devintoje vietoje esančius „Perlo-MRU“ žaidėjus.

Svarbi „naftininkų“ pergalėGynyba: �� kauniečiams�pavyko�sustabdyti�rezultatyviai�žaidžiantį�J.Kazakauską�(su�kamuoliu),�pelniusį�vos�5�taškus.� � Vytauto�Petriko�nuotr.

Krepšinis. Rytoj 17 val. Klaipėdos are-noje vyks Lietuvos krepšinio lygos pir-menybių rungtynės tarp Klaipėdos „Neptūno“ ir Kauno „Žalgirio“ komandų. Vakar uostamiestyje žaidė „Neptūnas“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – 77:79.

Futbolas. Šiandien Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Klaipėdos salės futbolo čempionato pusfinalio var-žybos. 17 val. žais „Baltai“ ir „Nautica“, 18.15 val. – „Klaipėdos universitetas“ ir „Kretinga“.

Pralaimėjimas. Eurolygos turnyro „Top-16“ etapo trečio turo rungtynes Lietuvos čempionas Kauno „Žalgiris“ Katalonijos sostinėje žaidė su viena varžybų favoričių vietos „Barcelona“ komanda ir pralaimėjo 80:94 (18:23, 25:19, 16:21, 21:31). Žalgiriečiai pralai-mėjo ir abu ankstesnius šio etapo su-sitikimus, o Barselonos komanda iš-kovojo trečią pergalę.

Permainos. Palangos „Naglis“ atsi-sveikino su puolėjais – 200 cm ru-su Nikita Barinovu ir 205 cm ame-rikiečiu Paulu Davisu bei įregistra-vo neseniai Kėdainių ekipą paliku-sį 199 cm Vaidotą Pečiuką. Vilkėda-mas „Kėdainių-Triobet“ ekipos marš-kinėlius V.Pečiukas sužaidė devyne-rias Lietuvos krepšinio lygos čempio-nato rungtynes, per kurias vidutiniš-kai rinko po 6,8 taško.

Latvija. Klaipėdietis krepšininkas Donatas Zavackas sportinę karjerą tęs arti namų – Latvijoje. Pastaraisiais metais Vokietijoje rungtyniavęs puo-lėjas gins Rygos VEF klubo, kurį treni-ruoja Ramūnas Butautas, garbę.

6 šeštadienis, vasario 4, 2012

Sporto telegrafas

7

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Nu ro dė pra dė ti vi di nį ty ri mąSu si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma­siu lis va kar iš kvie tė Trans por to in­ves ti ci jų di rek ci jos (TID) va do vą Al mi ną Ma čiu lį ir nu ro dė pra dė ti tar ny bi nį pa tik ri ni mą dėl ži niask­lai do je pa vie šin tų fak tų apie al ko­ho lio var to ji mą dar bo me tu ir dar­bo vie to je.

Pa sak mi nist ro, nė vie no je vals­ty bi nė je įstai go je, kaip ir vals ty bės tar ny bo je, ne to le ruo ti nas al ko ho lio var to ji mas, dar bo lai ko draus mės pa žei di mai ir ki ti su dar bu ne su si ję už siė mi mai, to dėl TID ne dels da ma pri va lo at lik ti tar ny bi nį pa tik ri ni­mą, o kal ti dar buo to jai ir jų dar bą kont ro liuo jan tys va do vai tu ri su­lauk ti tar ny bi nių nuo bau dų.

TID va do vui taip pat pa ves ta už­tik rin ti, kad vi si dar buo to jai įsta­ty mų nu sta ty ta tvar ka ati dirb tų lai ką, ku rį sky rė da ly vau ti ne dar­bi nia me ren gi ny je.

„Vy nas – ne al ko ho lis“Ket vir ta die nį vie na te le vi zi jos ži­nių lai da pa ro dė re por ta žą, kaip dar ne si bai gus dar bo die nai TID pa tal po se bu vo su reng tas po bū vis su al ko ho li niais gė ri mais.

„Vy nas nė ra al ko ho lis, jis var­to ja mas ir Eu ro pos Ko mi si jos su­si ti ki muo se“, – tai pa reiš kė TID di rek to riaus pa va duo to jas Gin tau­tas Pred ke lis, kai jo va do vau ja mo­je įstai go je žur na lis tai ap ti ko be­šven čian čių dar buo to jų.

Ki ti šios įstai gos dar buo to jai tvir ti no, kad vyks ta įpras ta de­šim ties mi nu čių per trau kė lė. „Tai pa pras čiau sia de šim ties mi nu čių per trau kė lė“, – slėp da ma si nuo te­le vi zi jos ka me rų tei gė dar buo to ja.

Vi sa tai vy ko ket vir ta die nio po­pie tę, dar bo die nai dar ne si bai gus. TID dar buo to jai kil no jo tau res, pil­nas al ko ho lio.

Pas lė pė bu te lį bren džioVals ty bi nė je įstai go je tre čią va­lan dą die nos vy ko po bū vis, ku ria­me bu vo var to ja ma ir al ko ho li nių gė ri mų. Iš vy dę žur na lis tus, dau­ge lis dar buo to jų ėmė slėp ti gė ri­

mus, kai ku rie sten gė si pa si slėp ti ir pa tys. Kai ku rie jų ne tgi pa li ko ir as me ni nius mo bi liuo sius te le­fo nus.

Kol vie na val di nin kė aiš ki no, kas švęs ta, ki ti po bū vio da ly viai puo­lė slėp ti įkal čių. Vie na jų pa grie­bu si bu te lį bren džio įdė jo jį į spin­te lę, ta čiau vy no ir ki to al ko ho lio tau rės li ko ant sta lo. Vė liau pa va­duo to jas ban dė įti kin ti, kad to kie po bū viai dar be ga na įpras ti. Neo fi­cia lių šal ti nių duo me ni mis, po bū­vį su ren gė šios įstai gos dar buo to­jai, ku riems bu vo iš mo kė ti prie dai prie al gų. Jie su ren gė pa dė kos po­bū vį įmo nės va do vams.

Slaps tė si poil sio kam ba ry jeJau ir anks čiau pa si tai ky da vo įro­dy mų, kad įvai rio se vals ty bi nė se įstai go se dar bo me tu gir tau ja ma. Ta čiau to li gra žu ne vi sais at ve jais pa vyk da vo įro dy ti tar ny bi nį nu si­žen gi mą ir nu baus ti kal tus. Be to, ne re tai pro pirš tus žiū ri ma į „vie­nos ki tos tau re lės“ iš len ki mą dar bo me tu. Pap ras tai, jei gu ap si spren­džia ma baus ti, pa ski ria ma sim­bo li nė 100–300 li tų bau da. Ir tuo vis kas bai gia si.

Prieš po rą me tų pa skli do įta ri mai, kad dar be gir tau ja „Vals ty bės ži­nių“ va do vas Jo nas Lion gi nas. Kaip įta ria ma, ap svai gęs nuo al ko ho lio J.Lion gi nas vi są dar bo die ną iš bu vo už si ra ki nęs poil sio kam ba ry je. Du­rų neat vė rė net Sei mo ko mi si jai, o nuo žur na lis tų iš sep tin to vir šu ti nio aukš to ban dė spruk ti per sto gą.

J.Lion gi nas at si pir ko pa pei ki mu, o va do vy bė, vie na ran ka sky ru si pa pei ki mą, ki ta ne kar tą pa ma lo ni­no „Vals ty bės ži nių“ va do vą tūks­tan ti niu prie du prie at ly gi ni mo.

Be je, pir mą kar tą įsa ky mas dėl prie do prie kiek vie no mė ne sio al­

gos bu vo pa si ra šy tas iš kart po to, kai di rek to rius ga vo pa pei ki mą.

Pats J.Lion gi nas ven gia ži niask­lai dos, pa sta rą jį kar tą pa klaus­tas apie prie dą, lie pė ne šdin tis iš įstai gos.

Ne dirbs tik du mė ne siusDar be ne blai vi už tik ta ir dvi klien­tes iš plū du si Pa ne vė žio ant sto­lė Va len ti na Žy de lie nė dviem mė ne siams ne te ko tei sės at lik ti ant sto lio funk ci jas. Taip šių me­tų pra džio je nu spren dė Lie tu vos ape lia ci nis teis mas, ku ris kons ta­ta vo, kad V.Žy de lie nė sa vo el ge siu su men ki no ant sto lio, kaip vals ty­bės tar nau to jo, au to ri te tą vi suo­me nė je.

Tei sė jų ko le gi ja pa li ko ga lio­ti Lie tu vos ant sto lių rū mų Ants to­lių gar bės teis mo spren di mą, ku riuo V.Žy de lie nei bu vo skir ta draus mi­nė nuo bau da – tei sės at lik ti ant sto­lio funk ci jas atė mi mas dviem mė­ne siams. Teis mas kons ta ta vo, kad dar be ne blai viai (nu sta ty tas 1,82 pro mi lės gir tu mas) už tik tai ant sto­lei bu vo pa skir ta ne pa ti griež čiau­sia nuo bau da (grė sė net bū ti at leis­tai), be to, pa skir da mas draus mi nę nuo bau dą Gar bės teis mas tai pa­da rė dviem mė ne siams, nors įsta­ty mas nu ma to, kad to kia tei sė ga li bū ti atim ta iki še šių mė ne sių.

V.Žy de lie nė bu vo nu baus ta po in ci den to 2010 m. va sa rio 2­ąją, kai į jos kon to rą atė jo dvi mo te rys. Jas iš plū du si ant sto lė dar bo me tu ir dar bo vie to je var to jo al ko ho lį, to­dėl jos krei pė si į po li ci ją.

Sei me svai ga lų ne be par duo da maNie kaip prieš ke le rius me tus ne bu­vo nu baus tas Sei mo na rys Gin tau­tas Mi ko lai tis, įtar ti nai šli ti nė jęs po Sei mo rū mus, kai vy ko par la­men to ple na ri nis po sė dis, ku ria­me klau sy ta si Vy riau sy bės me ti nės ata skai tos. Par la men ta rų su ta ri mu jis tik bu vo pa ša lin tas iš ple na ri nių po sė džių sa lės.

Tie sa, prii mant to kį spren di­mą, G.Mi ko lai čio sa lė je jau ne bu­vo. Prieš tai jis bu vo pa ste bė tas šli­ti nė jan tis žur na lis tų lo žė je, ten vos ne parg riu vo. Sei mo na riai kal bė­jo, kad G.Mi ko lai tis ne pir mą kar­

tą bu vo pa ste bė tas iš gė ręs. Ta čiau Sei mo na rys ti ki no ne var to jęs al­ko ho li nių gė ri mų. Sei mo Eti kos ir pro ce dū rų ko mi si ja taip pat ne su­ge bė jo įro dy ti, kad G.Mi ko lai tis el gė si ne tin ka mai, to dėl jis nie­kaip ne bu vo nu baus tas. Tie sa, po šio įvy kio bu vo ini ci juo tas spren­di mas ne bep re kiau ti al ko ho li niais gė ri mais Sei mo vie šo jo mai ti ni mo įstai go se.

Pils tė per ple na ri nį po sė dįAnks tes niuo se Sei muo se pa si tai­ky da vo dar įžū les nių gir ta vi mo at ve jų. Sy kį par la men ta ras Kęs tu­tis Ska ma ra kas ne tgi pils tė bren dį ple na ri nių po sė džių sa lė je, dar ne­si bai gus pa čiam po sė džiui. K.Ska­ma ra kas nie kaip ne nu baus tas.

Da bar ti nia me Sei me fak tiš kai ne­bu vo at ve jų, kad tau tos iš rink tie­ji dar bo me tu bū tų gir ta vę. Tik sy kį ki lo klau si mų, ar ne pikt nau džiau­ja svai giai siais gė ri mais Ato mi nės ener ge ti kos ko mi si jos pir mi nin kas Ro kas Ži lins kas. Be to, kar tą įtar ti­ni kva pai skli do nuo bu vu sio Sei­mo pir mi nin ko, Tau tos pri si kė li mo par ti jos va do vo Arū no Va lins ko.

Ta čiau abiem at ve jais ne bu vo įro dy tas gir ta vi mas dar bo me tu, ne skir tos ir jo kios nuo bau dos.

At leis tas po teis mų ma ra to no2009 m. už fik suo ta, kad po dar bo­vie tę ne blai vus šli ti nė ja Vy riau sy­bės at sto vas Šiau lių ap skri ty je Vac lo vas Vol ko vas. Tei gia ma, kad at vy kus po li ci nin kams V.Vol ko vas slaps tė si – bu vo už si da ręs tua le te, pa skui spru ko į tam sų pa sta to tre čią aukš tą, ne prik lau san tį Vy riau sy bės at sto vo Šiau lių ap skri ty je tar ny bai. Kiek vė liau bu vo pa tik rin tas val­di nin ko blai vu mas, al ko ho lio ma­tuok lis ro dė leng vą – 1,08 pro mi lės – gir tu mą. Prem je ro And riaus Ku­bi liaus su da ry ta ko mi si ja pa tik ri­no in ci den to ap lin ky bes ir nu sta tė, kad įta ri mai ati tin ka rea ly bę.

Po tar ny bi nio pa tik ri ni mo V.Vol­ko vas bu vo at leis tas iš pa rei gų. Ta čiau ga na il gai už tru ko teis­mų pro ce sai dėl to kio Vy riau sy bės spren di mo tei sė tu mo. Tik per nai pa va sa rį V.Vol ko vas ga lu ti nai ne­te ko dar bo. Nau juo ju Vy riau sy bės at sto vu Šiau lių ap skri ty je pa skir­tas Jo nas No vog rec kis.

Puo tos dar be baus mių neužt rau kia

Pa si tai ko, kad dar bo vie to je, įskai tant ir vals ty bi nes įstai gas, iš ge ria ma ar net gir tuok liau ja ma. Ta čiau daž niau siai už tai tik įspė jama ar skiriamos nedi­delės bau do s. At lei­di mų iš vals ty bi nio dar bo dėl gir tuok lia­vi mo pa si tai ko itin re tai.

Šventė: �� dar�bo�me�tu�iš�lenk�tos�tau�re�lės�rim�tu�nu�si�žen�gi�mu�ne�lai�ko�nei�val�di�nin�kai,�nei�jų�va�do�vai.� � Alg�ri�do�Ku�bai�čio�(BFL)�nuo�tr.

Sy kį par la men ta ras K.Ska ma ra kas ne t­gi pils tė bren dį ple­na ri nių po sė džių sa­lė je, dar ne si bai gus pa čiam po sė džiui.

šeštadienis, vasario 4, 2012

pasaulispasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis

šeštadienis, vasario 4, 2012

Ge riau skur das ir bėdos užsienyje nei mir tis tėvynėjeImig ran tai iš Af ri kos ir Azi jos to liau plūs ta į Eu ro pą. Vie ni ieš ko ti ge ro gy ve ni mo, ki ti – pa bėg ti nuo tė vy nė je gre sian čios mir ties.

Pa vo jus: �� Grai�ki�jos�ir�Ma�ke�do�ni�jos�pa�rei�gū�nai�ne�le�ga�lius�imig�ran�tus�va�di�na�tik�sin�čia�bom�ba.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

„Nau jie ji ko ri do riai“Anks čiau pa grin di nis imig ra ci jos ko ri do rius į Eu ro pą bu vo Vi dur­že mio jū ra. Ta čiau Ita li jo je, Pran­cū zi jo je ir Is pa ni jo je smar kiai su­griež ti nus sie nų ap sau gą nau juo ju imig ra ci jos ke liu ta po ry ti nės Eu­ro pos vals ty bės.

An tai, Ma ke do ni ja. Pa sak Pran­cū zi jos lei di nio „Le Temps“, ši skur di Bal ka nų ša lis vir to vie na svar biau sių tran zi to sto te lių.

Gre ta ply tų sie nos, kaip ra šo „Le Temps“, ant ku rios pui kuo­ja si gra fi tis, sim bo li zuo jan tis Ko­so vo al ba nų su ki lė lių trium fą, sė­di ke lio li ka jau nuo lių iš Pa kis ta no ir Af ga nis ta no.

Ma ke do ni jos Lo ja no gy ven vie tė ne to li Ser bi jos sie nos vei kiau pri­me na pa bė gė lių su lai ky mo cent rą nei ma žą ir jau kų kai me lį.

„Vis kas pra si dė jo ta da, kai čia at­vy ko pir mo sios imig ran tų gru pės. At vyk da vo po tris, kar tais po ke tu­

ris žmo nes. Da bar at vyks ta de šim­ti mis“, – „Le Temps“ pa sa ko jo Se­la mas Meh me ti, kai mo se niū nas.

22 me tų imig ran tas iš Af ga nis ta­no Kha nas žur na lis tams sa kė, kad at vy ko iš Kan da ha ro mies to. Ke lia­vo ke lias sa vai tes – per Ira ną, Tur­ki ją, ta da Grai ki ją, kol ga liau siai pa sie kė Ma ke do ni ją.

Iš pie čiau esan čio Ma ke do ni jos Bi to los mies to Kha nas nu si ga vo iki Lo ja no, iš ten ban dė pa tek ti į Ser­bi ją. De ja, Ser bi jos pa rei gū nai jį jau du kar tus iš siun tė at gal į Ma ke do­ni ją. Ši ša lis da bar ta po jo tė vy ne.

Pa sak Kha no, jo ke lio nės tiks las – Veng ri ja, o pa skui – Va ka rų Eu­ro pa. „Po Veng ri jos – Aust ri ja, jei vis kas vyks pa gal pla ną. Ta da į Pa­ry žių, ten tu riu drau gų. Sun kiau sia nu si gau ti į Ser bi ją“, – sa vo tiks lus žur na lis tams iš var di jo Kha nas.

Vie tos gy ven to jai tei gė, kad imig ran tai nak vo ja va di na mo sio­se džiung lė se – tai brūz gy nų ruo­žas tarp Lo ja no ir Ser bi jos Mi ra to­va co kai me lio. Ser bi jos kai me, kaip ir Ma ke do ni jos pu sė je, dau giau sia gy ve na al ba nų, ta čiau abu kai mai at skir ti.

„Sie na už da ry ta nuo 1993 m., –

sa kė Lo ja ne gy­ve nan tis Ble ri­

mas. – Se niau šiuos du kai­mus sie­jo glau dus ry šys. Ma­no ma ma ir

žmo na yra iš Mi ra to va co.“

„Kur pra­si de da as­fal tas – ten

Ser bi ja, kur žvyr ke lis – M a k e d o n i ­ja“, – pa tiks­li no vie ti niai.

Tie sa, sie­na – kruopš­čiai sau go ma.

Ser bi jos po li ci ja ir ka riuo me nės pa rei gū nai pa tru liuo ja pa sie ny je ir su lai ko vi sus, ku rie ban do kirs­ti sie ną. Ta da par siun čia juos at gal į Lo ja ną.

Or ga ni zuo tas ga be ni mo tink lasDau ge lis kal bin tų imig ran tų pa sa­ko jo, kad apie Lo ja no mies te lį su ži­no jo ar ba iš in ter ne to, ar ba iš drau­gų ir pa žįs ta mų.

Ta čiau se niū nas S.Meh me ti tuo abe jo ja. Gar baus am žiaus vy ras įsi­ti ki nęs, kad Ma ke do ni jo je vei kia ge­rai or ga ni zuo tas ne le ga lios imig ra ci­jos tink las. Jo tei gi mu, or ga ni za to riai pa si tin ka imig ran tus pie ti niuo se Gev ge li jos ir Bi to los mies tuo se, o pa skui at ve ža juos čia.

„Tie, ku riuos pa gau na Ta ba nov­cės sie nos pe rė ji mo punk te, taip pat at si du ria čia“, – pa sa ko jo se­niū nas.

Kai mo gy ven to jai sa kė, kad Lo­ja ne jie nie kuo met ne ma tė Ma ke­do ni jos po li ci jos. Pa sie ny je pa tru­liuo ja tik Ser bi jos pa rei gū nai. Čia nė ra ir hu ma ni ta ri nės pa gal bos, o žie mos – šal tos.

„Visi čia el gia si taip, tar si jie (imig ran tai) neeg zis tuo tų“, – skun dė si S.Meh me ti.

Nors ES su Ser bi ja ir Ma ke do ni­ja yra pa si ra šiu sios su si ta ri mą dėl ne le ga lių imig ran tų, Ma ke do ni jo­je iki šiol įsteig tas vos vie nas pa bė­gė lių su lai ky mo cent ras, vei kian tis ša lies sos ti nė je Skop jė je.

O imig ran tų srau tas iš Grai ki­jos au ga kaip ant mie lių, nes dau­ge lis jų ke liau ja į Eu ro pą per Ma­ke do ni ją, užuo t pa si rin kę ke lio nę per Bul ga ri ją, nes šios sie na sau­go ma griež čiau.

„Už šios upės – Eu ro pa“Grai kams ne le ga lai ke lia ne ma­žes nį gal vos skaus mą nei ma ke do­nams.

Vo kie čių dien raš čio „Ta ges­An­zei ger“ žur na lis tai šių me tų pra­džio je lan kė si Tur ki jos ir Grai ki­jos pa sie ny je esan čiuo se kai muo se ir mies tuo se.

Jiems pa vy ko pa kal bin ti čia bū­riais trau kian čius imig ran tus.

„Ma to te? Už šios upės – Eu ro pa. Ten vis kas pa pras čiau. Ten bū si te lai min gi, la bai lai min gi“, – imig­ran tams tą pa čią dai ne lę dai nuo­ja kont ra ban di nin kas, stum da mas val tį nuo kran to Tur ki jo je.

Šią is to ri ją pa pa sa ko jo vie nas kal bin tas ne le ga las. Pa sak jo, po de šim ties mi nu čių ke lio nės kiek

pa trū ni ju sia val ti mi Ev ro upe – jie jau Eu ro po je ir tai svar biau sia.

Ap sup tas suar tų lau kų ne grįs­tas ir neas fal tuo tas pur vi nas ta kas nuo upės vin giuo ja link Nea Vy sos mies te lio.

Vaiz das – at šiau rus. Pil kas be la pų me dis, krū va su si spie tu sių pilkš vų na mų, pa lai di šu nys ir vie­na me iš na mų, kaip pa sa ko jo žur­na lis tai, ry man ti se ny vo am žiaus mo te ris. Tar si lau kian ti at vy kė lių.

Kaž ka da Nea Vy so je gy ve no 7 tūkst. žmo nių, da bar li ko apie 2 tūkst. Kaip sa ko vie ti niai, jau ni grai kai iš čia pa­bė go į Vo kie ti ją ar Švei ca ri ją. Da bar mies tas – apy tuš tis.

„Tik se nie ji gy ven to jai dar li ko čia. Ką aš ga liu pa da ry ti?“ – sa kė 30­me tis Gior gas, vie tos ka vi nės sa vi nin kas.

Čia pat vy ras pri dū rė, kad į mies­tą pa sta ruo ju me tu bū riais trau kia imig ran tai. Pak laus tas, ku ri jie ei na, Gior gas at sa kė: „Iš kur aš ži nau... Bet aš jiems pa de du. Jie daž niau siai atei na nuo ko jų iki gal vos per mir kę – mo te rys ir vai kai. Aš duo du jiems pie no, ar ba tos, šio to už kas ti. Ta­čiau ki ti žmo nės mies te ly je bi jo jų. Ko kių li gų dar at neš?“

Grai kas sa kė, kad imig ran tai žings­niuo ja ge le žin ke lio bė giais. Daž niau­siai bū na gru pės po de šimt.

At pa žin ti juos ne sun ku – su­si vė lę plau kai, pur vi ni dra bu žiai, daž niau siai iš tep ti žo le ir, ži no ma, ne tai syk lin ga ang lų kal ba, ku ria jie ban do su si kal bė ti su vie ti niais.

Ki tas mies te lio gy ven to jas 67­erių ūki nin kas Kos tas Ar va ni ti dis sa ko, kad imig ran tai – ne lai mė.

„Jie ei na sau su ma, plau kia upe. Ei na per vis ką. Vai kai, kū di kiai... Nuo čia iki sie nos – 5 ki lo met rai, o jie vi si per mir kę. Tai siau bin ga“, – sa kė ūki nin kas.

Ge riau ken tė ti, nei mir tiTa čiau, re gis, tik grai kams at ro do, kad imig ran tų da lia – ne pa ke lia ma. Pa tys at vy kė liai tvir ti na, kad Grai­ki ja – ro jus, pa ly gin ti su tuo, kas jų lau kia tė vy nė je.

Žur na lis tų mies te su tik ti imig­ran tai – 4 pa kis ta nie čiai ir 6 af ga­nis ta nie čiai – džiau gė si, kad pa ga­liau pa sie kė Eu ro pą. Tie sa, vy rai lau kia, kol juos iš veš po li ci ja, nes bu vo su lai ky ti. Jau niau sias jų – 17 me tų Ab dul mo bee nas, bent to kiu var du jis pri si sta tė.

Jau nuo lis pa sa ko jo, kad ke lia vo pen kias sa vai tes, o pa sta rą sias dvi die nas ne tu rė jo nė kąs nio bur no je. Tė vy nė je Af ga nis ta ne jis dir bo mui­lo par duo tu vė je, o tė vas į ke lio nę jį iš lei do įda vęs 5 tūkst. do le rių.

Imig ra ci jos srau tai

2009 m. Ev ro re gio ne bu vo su lai­ �ky ta 3,5 tūkst. imig ran tų, 2010 m. – net 47,5 tūkst.

2011 m. „Fron tex“ pa skel bė, kad �vos per vie ną mė ne sį Ev ro re gio ne bu vo su lai ky ta 9,6 tūkst. imig ran tų. Tai, pa sak agen tū ros, ab so liu tus re­kor das.

2010 m. ne le ga lus Grai ki jos sie nos �kir ti mas su da rė apie 90 pro c. vi sų ne le ga laus sie nos kir ti mo ES at ve jų. 2009 m. šis skai čius sie kė 75 pro c.

Re mian tis ES Dub li no pro ce dū ra, �bet ku rio je Bend ri jos vals­ty bė je su lai ky ti ne le­ga lai iš siun čia mi į tą ES ša lį, ku rios išo­ri nę sie ną kir to. Dau giau sia iš­siųs ta bu vo į Grai ki ją.

N o r s �grai kai sie­kia vi sus i m i g r a n ­tus per duo­ti Tur ki jai, An ka ra daž­niau siai su tin ka at gal įsi leis ti tik sa­vo pi lie čius. Tur­ki jos sie na su Ira­nu ir Ira ku – men­kai sau go ma ir kal­nuo ta. Imig ran­tams ją kirs ti ne­su dė tin ga.

Af ga nis ta ne žmo nės ko vo ja. Žmo nės žu­do, mirš ta. Eu ro po je gy ve na ge ri žmo nės. Jie ne ko vo ja. Čia gy­ve ni mas ge ras.

8

Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jo.10p.

pasaulis

Egip­to­sos­ti­nė­je­va­kar­vėl­plyks­te­lė­jo­pro­tes­tuo­to­jų­ir­po­li­ci­nin­kų­su­si­rė­mi­mai;­te­be­si­tę­sia­ne­ra­mu­mai,­ku­riuos­su­kė­lė­po­fut­bo­lo­rung­ty­nių­ki­lu­sios­riau­šės,­ku­rios­pa­rei­ka­la­vo­74­gy­vy­bių.­Riau­šių­po­li­ci­ja­pa­lei­do­aša­ri­nių­du­jų­į­žmo­nes,­mė­tan­čius­ak­me­nis­į­pa­rei­gū­nus.

Ne­ra­mu­mai­­Ne­slops­ta

Uk­rai­nos­ju­dė­ji­mo­„Fe­men“­ak­ty­vis­tės­prie­Tarp­tau­ti­nės­le­do­ri­tu­lio­fe­de­ra­ci­jos­Ciu­ri­che­su­ren­gė­ak­ci­ją,­ap­si­ren­gu­sios­ka­li­nių­dar­bi­niais­dra­bu­žiais.­Taip­ak­ty­vis­tės­rei­ka­la­vo,­kad­fe­de­ra­ci­ja­at­si­sa­ky­tų­reng­ti­2014­m.­pa­sau­lio­le­do­ri­tu­lio­čem­pio­na­tą­Bal­ta­ru­si­jo­je.

Eu­ro­pą­apė­mu­si­smar­kių­šal­čių­ban­ga­Len­ki­jo­je­nuo­praė­ju­sios­sa­vai­tės­nu­si­ne­šė­jau­37­žmo­nių­gy­vy­bę.­Kai­ku­riuo­se­ša­lies­re­gio­nuo­se­tem­pe­ra­tū­ra­bu­vo­nu­kri­tu­si­iki­35­laips­nių­šal­čio.­Es­ti­jo­je­šią­sa­vai­tę­ras­ta­pir­mo­ji­šiais­me­tais­šal­čio­au­ka,­Uk­rai­no­je­jų­skai­čius­vir­ši­jo­šim­tą.

ra­gi­Na­­boi­ko­tuo­ti

Šal­čio­­au­kos

šeštadienis, vasario 4, 2012

Ge riau skur das ir bėdos užsienyje nei mir tis tėvynėje

Pa vo jus: ­� Grai­ki­jos­ir­Ma­ke­do­ni­jos­pa­rei­gū­nai­ne­le­ga­lius­imig­ran­tus­va­di­na­tik­sin­čia­bom­ba.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

mė ne sius į prie glau dą bu vo at ga­ben ta net 250 vai kų. Tarp nau jų jų gy ven to jų bu vo ir paaug lių iš So­ma lio, dir bu sių pro sti tu tė mis.

Ja we das ne nu tuo kia, ką da rys to liau. „Į Ita li ją. Ta čiau kont ra ban­di nin kams rei kės dar 4 tūkst. do­le rių“, – sa kė vai ki nas. Tie sa, jis

pri dū rė, kad di džiau sia jo sva jo nė – Nor ve gi ja.

„Žmo nės sa ko, kad Nor ve gi ja – ge rai. Pa kis ta ne – pa vo jin ga. Ne­pa ly gin si su Eu ro pa. Ga liu drą siai vi siems drau gams pa sa ky ti – jei už dir ba te, va žiuo ki te čia“, – kal­bė jo Ja we das.

Grai ki jos ir Tur ki jos pa sie ny­je ap si lan kę ame ri kie čių dien raš čio „Was hing ton Post“ žur na lis tai su ti­ko 30­me tį Ka ri mą. Vy ras sa kė, kad yra iš Tu ni so, o už tai, kad pa siek tų Grai ki ją, su plo jo 1 tūkst. eu rų.

Ta čiau, re gis, jis bu vo vie nas iš ne dau ge lio, ku ris pri pa ži no, kad no ri na mo, o ne į Eu ro pą.

Ke lio nė je Ka ri mas su ži no jo, kad su si rgo jo mo ti na. Ta čiau pa sas li ko pas ke lio nės or ga ni za to rius, to dėl vy ras yra „įka lin tas“ Grai ki jo je.

„No riu at gal į Tu ni są. To dėl vis­ką pa da ry siu, tu riu pa da ry ti. Tai pir mas ir pa sku ti nis kar tas. Aš lik siu sa vo ša ly je. Taš kas, – be veik verk da mas sa kė vy ras. – Man nie­kur ne si se ka – nei Tu ni se, nei Tur­ki jo je, nei Grai ki jo je.“

Imig ran tų skai čius au gaĮ Nea Vy są va ka rop at vyks ta au to­bu sas. Tai, anot vie ti nių, po li ci ja.Iš li pę pa rei gū nai sa ko, kad su rinks vi sus ne le ga lus ir nu ga bens į su­lai ky mo cent rą. Tie sa, nau dos iš to ma žai, nes cent rai – per pil dy ti, nau jo kus pa tik rins, už re gist ruos, o ta da vei kiau siai pa leis.

Vos prieš ke le rius me tus Grai ki jos Ev ro re gio nas bu vo Eu ro pos už kam­pis. Da bar tai ne le ga lų iš Af ri kos ir Azi jos su lai ky mo cent ras. Pa na šiai kaip Ita li jos Lam pe dū zos sa la. Grai­kai va di na šį re gio ną tik sin čia bom­ba. Jau ku ris lai kas grai kų pa rei gū­nams čia pa de da ES sie nos ap sau gos pa rei gū nai iš „Fron tex“ agen tū ros, ku ri at sa kin ga už išo ri nių Bend ri jos sie nų ap sau gą.

Syl ves te ris Die te re nas, „Fron­tex“ pa rei gū nas, ko man di ruo tas iš Olan di jos, sa kė, kad Tur ki jos ir Grai ki jos sie na – di džiu lė bė da.

„Žmo nės Eu ro po je net ne ži no, kas čia de da si. O tu rė tų. Vi si, ku­rie no ri, ga li pa žiū rė ti“, – iro ni za­vo pa rei gū nas, ku ris su 174 ko le go­mis iš 26 ES ša lių da bar pa tru liuo ja pa sie ny je.

„Fron tex“ pa jė gas pa sie ny je su­da ro ne tik pa tru liai, ta čiau ir tar­dy to jai, do ku men tų klas to ji mo spe cia lis tai, ver tė jai.

Vi si pa rei gū nai gink luo ti, ap rū­pin ti nau jau sia ste bė ji mo tech ni ka, net sraig tas par niais.

„Mū sų tiks las – pa dė ti Grai ki­jos po li ci jai, ypač dėl imig ra ci jos, nes ge rai iš ma no me šią sri tį, – sa­kė Ben ja mi nas Le coin te, Pran cū­zi jos sie nos ap sau gos pa rei gū nas, ste bin tis pa sie nį su pa rei gū nais iš Por tu ga li jos ir Ru mu ni jos.

Tie sa, grai kai sa ko, kad jau neap­sieis be ge rai sau go mo bar je ro pa­sie ny je, ta čiau pik ti na si, kad ES prie šio pro jek to ne pri si dės nė cen tu.

„ES pa li ko mums tvar ky tis su šia pro ble ma, – pik ti no si Evan ge las Ma ras lis, Nea Vy sos mies te lio me­ras. – Ta čiau šie žmo nės juk ne no­ri lik ti Grai ki jo je, jie juk ke liau ja į Eu ro pą.“

Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas

47,5tūkst.

imigrantų kirto Graikijos sieną 2010 m.

Pa sie nie čiai sa ko, kad ne imig ran­tai yra jų prie šai, o žmo nių kont ra­ban da už sii man tys as me nys. Šie at rė žia, kad vers las – la bai pel nin­gas ir ri zi kuo ti ver ta.

An tai Mu ra tas, gy ve nan tis Tur ki­jos pa sie nio mies te Edir nė je, ku­rį su ti ko vo kie čių lei di nio „Ta ges­An zei ger“ žur na lis tai.

Ofi cia liai elekt ri ku ir tak sis tu dir ban tis vy ras pri si pa ži no, kad ver čia si imig ran tų per sie ną ga­be ni mu.

„Ara bai, ira nie čiai, ira kie čiai, pa les ti nie čiai – vi si jie no ri į Eu ro­pą. Mes jiems su vei kia me Jung ti­nių Tau tų pa bė gė lių pa sus. Stam­bu le. Daž niau siai per ka me juos in ter ne tu. Pa ro dai šį pa są tur­kų po li ci jai ir gy venk čia dve jus

me tus ne truk do mai“, – pa sa ko­jo Mu ra tas.

Sie ną sau gan tys pa rei gū nai tei­gė, kad re tai ka da ži no, iš ko kios ša lies at vy ko imig ran tas, nes jų do ku men tai – klas to tės.

Kaip pa sa ko jo pa sie nie čiai, imig ran tai iš Šiau rės Af ri kos me­luo ja, kad jie pa les ti nie čiai, iš Azi­jos – kad ki lę iš Af ga nis ta no, o iš Vi du rio Af ri kos – kad at si bel dė iš So ma lio.

Kont ra ban da be si ver čian tis Mu ra tas ti ki no, kad nau do tis jo pa slau go mis ap si mo ka. Jo tei gi­mu, ke lio nės per sie ną kai na vie­nam žmo gui – vi du ti niš kai tūks­tan tis eu rų.

„Pa ti kė ki te, ver ta mo kė ti“, – rek la ma vo vers lą vy ras. 2003 m. ap suk ruo lis bu vo suim tas po li ci­

jos ir be lan gė je pra lei do 42 die­nas. De ja, sun kios die nos atė jo ir jam – baus mės už ne le ga lų žmo­nių ga be ni mą Tur ki jo je da bar su­griež tė jo.

„Ka lė ji me ga li pra leis ti net tre­jus me tus“, – įspė jo Mu ra tas.

Ta čiau Tur ki jos pa sie ny je gy ve­nan tys tur kai ste bi si – tur kų po li­ci ja nie kuo met ne stab do ir ne tik­ri na įtar ti nų au to mo bi lių, ku riais ga be na mi imig ran tai.

„Ne ži nau, ko dėl po li ci ja jų (kont ra ban di nin kų) ne stab do, – ste bė jo si vie nas tur kas ūki nin kas iš Ka raa ga co kai mo, ne to li Grai­ki jos sie nos. – Net jei pa gau na, jie nie ko ne da ro. Už pil do kaž ko kius do ku men tus, o juos kont ra ban di­nin kai pa skui iš me ta.“

Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas

„Čia (Grai ki jo je – red. pa st.) bent jau bai mės ne jau čiu. Af ga nis­ta ne žmo nės ko vo ja. Žu do, mirš­ta. Eu ro po je gy ve na ge ri žmo nės. Jie ne ko vo ja. Čia gy ve ni mas ge­ras“, – sun kiai žo džius rin ko af ga­nis ta nie tis. To pa ties am žiaus Ja­we das Me sa vis, žur na lis tų su tik tas ne to li nuo sie nos esan čia me Alek­sand ru po lio mies te, pa pa sa ko jo, kad tė vy nė je Pa kis ta ne ne tu ri net drau gų – vi si jie žu vo.

Ja we das nie kuo met ne lan kė mo­kyk los, o jo tė vas mi rė, kai jam bu­vo vos ket ve ri. Jis ti ki si Eu ro po je ras ti dar bą ir pa dė ti sa vo na miš­kiams, kad šie bent jau ga lė tų lan­ky ti mo kyk lą.

Kaip ir Ab dul mo bee no, Ja we do ke lio nė į Eu ro pą bu vo pra ga riš ka. Ira ne jį pa šo vė sie nos ap sau gos pa­rei gū nai. Kai tik pa te ko į iš sva jo tą­ją Grai ki ją, bu vo nu siųs tas į Fy la­kio pa bė gė lių su lai ky mo cent rą. Są ly gos ten, pa sak jo, sun kios – vie na lo va trims žmo nėms, ne­šva ra...

Da bar jis glau džia si Alek­sand ru po ly je esan čio je vai kų prie glau do je. Čia gy ve na vai kai, ku riuos su čiu po po li ci ja ir ku rie ne tu ri tė vų ar glo bė jų. Kaip tvir­ti no žur na lis tams prie glau dos va­do vai, vien per pa sta ruo sius tris

Žmo nių kont ra ban da – pel nin gas vers las

Pla nas: ­� dau­ge­liui­ne­le­ga­lių­imig­ran­tų­kont­ra­ban­di­nin­kai­pa­rū­pi­na­ne­tik­rus­do­ku­men­tus,­ to­dėl­jų­ ta­pa­ty­bę,­ pa­sak­ pa­rei­gū­nų,­­sun­ku­nu­sta­ty­ti.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

9

pasaulisšeštadienis, vasario 4, 201210

Lai mė jo vieš na mių sa vi nin kai2002 m. sau sį Vo kie ti jo je įsi ga lio­jo As me nų, ku rie ver čia si pro sti tu­ci ja, san ty kių tei si nio re gu lia vi mo įsta ty mas. Pros ti tu ci ja bu vo įtei­sin ta kaip le ga li pro fe si ja ir pra ra­do amo ra lios veik los sta tu są, vieš­na mių sa vi nin kai ga vo vers li nin kų sta tu są ir tei sę sam dy ti mo te ris pa­gal dar bo su tar tis. Sek so pra mo nės dar buo to jos įsi pa rei go jo mo kė­ti mo kes čius, o mai nais ga vo tei sę į so cia li nę ap sau gą: pen si ją, svei ka­tos drau di mą, be dar bio pa šal pą.

Įs ta ty mo au to rių tiks lai bu vo ge­ri: ap gin ti lais vo el ge sio mer gi nų tei ses, su teik ti joms so cia li nę ap­sau gą ir ga li my bę jung tis į pro fe­si nes są jun gas.

Bet da bar api bend rin da mi de­šimt me čio re zul ta tus eks per tai ap­gai les tau da mi kons ta tuo ja: iš pro­sti tu ci jos le ga li za vi mo Vo kie ti jo je dau giau sia lai mė jo vieš na mių sa vi­nin kai, o pa čioms se niau sios pro­fe si jos at sto vėms gy ve ni mas be­veik ne pa si kei tė.

Į pro sti tu tes žiū ri ma krei vai„Įs ta ty mas ma žai ką te pa kei tė. Tik ne dau ge lis mer gi nų su da ro dar­bo su tar tis, dau gu ma no ri dirb­ti be su tar čių, kaip lais vai sam­do mos dar buo to jos“, – nau jie nų agen tū rai DPA pri pa ži no stam­baus Kel no vieš na mio „Pas cha“

sa vi nin kas Ar mi nas Lobs chei das. Vy ro žo džius pa tvir ti na ir sta tis­ti niai duo me nys: jie ro do, kad tik 1 pro c. sek so pra mo nės dar buo to jų tu ri dar bo su tar tis. Pa sak Vo kie­ti jos fe de ra li nės šei mos, sen jo­rų, mo te rų ir jau ni mo mi nis te ri­jos, se niau sios pro fe si jos at sto vės itin re tai krei pia si so cia li nės pa­ra mos.

Pros ti tu čių in te re sus gi nan čio ju dė ji mo „Hyd ra“ at sto vai tei gia, kad to prie žas tis yra vi suo me nės po žiū ris. Esą žmo nės iki šiol krei­vai žiū ri į se niau sios pro fe si jos at­sto ves.

„Mo te rims, ku rios pi ni gų už si­dir ba par da vi nė da mos sa ve, iki šiol kai nuo ja daug mo ra li nių pa stan gų pa ra šy ti žo dį „pro sti tu tė“ ofi cia­liuo se do ku men tuo se pil dant skil­tį apie užim tu mą“, – vie na me pra­ne ši me tei gė „Hyd ra“.

55 me tų A.Lobs chei das pri pa žįs­ta, kad iš pro sti tu ci jos le ga li za ci jos dau giau sia iš lo šė vieš na mių sa vi­nin kai. Jo in ty mių pa slau gų įstai­go je dir ba apie šim tą pro sti tu čių. Ypač daug dar bo jos tu ri vyks tant tarp tau ti nėms mu gėms.

„Pa vyz džiui, anks čiau ne ga lė­jau rek la muo ti sa vo vers lo, o da­bar tai ofi cia liai lei džia ma“, – sa­kė A.Lobs chei das, ro dy da mas į di džiu lį pla ka tą, puo šian tį vieš na­mio pa sta tą.

Po li ci jai – dau giau rū pes čių2002 m. įsta ty mas įtei si no vi sų rū šių ero ti nes pa slau gas – nuo vieš na mių ir pa ly do vių agen tū­rų iki sek so pa slau gų te le fo nu ir gat vės pro sti tu ci jos. Ypač iš­po pu lia rė jo va di na mie ji vie no­do mo kes čio klu bai, ku riuo se už maž daug 20 eu rų (70 li tų) klien­tas ga li my lė tis su tiek mo te rų, kiek tik no ri.

Ta čiau ši nau jo vė tu ri ir ki tą pu­sę. Po li ci jai ta po sun kiau ko vo ti su ne tei sė tais san do riais ir ki tais pa­žei di mais sek so pra mo nė je. Da bar pa rei gū nai tu ri tei sę įsi kiš ti tik tuo at ve ju, kai tu ri tvir tų įta ri mų ar ba įro dy mų dėl ne tei sė tos veik los.

Ki ta pro ble ma – pre ky ba žmo­nė mis. Eu ro pos Ko mi si jos už sa­ky tas ty ri mas at sklei dė, kad ša ly­se, kur įtei sin ta pro sti tu ci ja, to kios

Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė joPros ti tu ci jos le ga li za vi mo įsta ty mas Vo kie ti jo je vei kia jau de­šimt me tų, bet taip ir ne da vė to kių re zul ta tų, ko kių bu vo ti ki ma si.

pre ky bos at ve jų fik suo ja ma ge ro­kai dau giau.

„Ša ly se, ku rio se įtei sin ta pro­sti tu ci ja, sek so pa slau gų pa klau­sa ge ro kai di des nė nei ten, kur tai drau džia ma. Ati tin ka mai ir pro sti­tu čių ten yra dau giau. O tarp jų bū­na ne ma žai to kių, ku rios to se ša ly­se at si dū rė ne le ga liai“, – paaiš ki no vie nas ty ri mo au to rių Hei del ber­go uni ver si te to pro fe so rius Axe lis Dre he ris.

2007 m. Bul ga ri ja ir Ru mu ni­ja įsto jo į ES, ir šios ša lies pi lie čiai ga vo tei sę be vi zų ke liau ti Bend ri­jos te ri to ri jo je. Tuo pat me tu Vo­kie ti jo je la bai pa gau sė jo bul ga rių ir ru mu nių pro sti tu čių. Dau gu ma jų ne mo ka nei vo kie čių kal bos, nei ži no sa vo tei ses. Į po li ci ją jos ne­si krei pia vien to dėl, kad pa rei gū­nus lai ko to kiais pat ko rum puo­tais, kaip ir sa vo tė vy nė je.

Pro fe so rius A.Dre he ris pa tei­kė to kius skai čius: „Vo kie ti jo je, kur pro sti tu ci ja įtei sin ta, dir ba 60 kar tų dau giau pro sti tu čių, nei Šve­di jo je, kur ši veik la už draus ta. Bet Vo kie ti jo je už fik suo ta 62 kar tus dau giau pre ky bos žmo nė mis at ve jų nei Šve di jo je, nors šio je yra de šimt kar tų ma žiau gy ven to jų.“

Ar rei kia griež tin ti įsta ty mą?Ke lių že mių vi daus rei ka lų mi nist­rai pa ra gi no griež čiau re gu liuo ti pro sti tu ci ją – draus ti ją tam tik ro­se vie to se, ri bo ti lai ką ar ba rek la­mą.

Vo kie ti jos val dan čio sios Krikš­čio nių de mok ra tų są jun gos par la­men ta ras Step ha nas Maye ris ne­

se niai pa reiš kė, kad pro sti tu ci jos le ga li za vi mas bu vo klai da, ku ri tik pa kurs tė nu si kals ta mu mą rau­do nų jų ži bin tų kvar ta luo se. Po li­ci nin kų pro fe si nės są jun gos pir­mi nin kas Bern har das Witt hau tas taip pat pa reiš kė nuo mo nę, kad šis įsta ty mas žlu go, nes juo leng­vai dangs to si są va dau to jai, ku rie jė ga ver čia mer gi nas dirb ti pro sti­tu tė mis.

Bet pro fe so rius A.Dre he ris ka­te go riš kai prieš ta rau ja, kad bū tų griež ti na mas pro sti tu ci jos įsta ty­mas. Anot jo, Vo kie ti jo je iš pro­sti tu ci jos gy ve ni mui užsi dir ba 150 tūkst. žmo nių, ir var žy ti jų tei ses ne bū tų tei sin ga.

„Rei kia ne keis ti įsta ty mą, o ko­vo ti su jo pa žei dė jais“, – pa brė žė A.Dre he ris.

„Deuts che Wel le“, „Ta geb latt on li ne“ inf.

Re zul ta tas: �� se�niau�sios�pro�fe�si�jos�le�ga�li�za�vi�mo�įsta�ty�mas�pa�dė�jo�vieš�na�mių�sa�vi�nin�kams,�bet�ne�pa�čioms�pro�sti�tu�tėms.� � AFP�nuo�tr.

Mo te rims iki šiol kai­nuo ja daug mo ra li­nių pa stan gų pa ra­šy ti žo dį „pro sti tu tė“ ofi cia liuo se do ku­men tuo se pil dant skil tį apie užim tu mą. 20

eu rų– tiek va di na muosiuose

vie no do mo kes čio klu buose reikia

sumokėti, kad galėtum my lė tis su

tiek mo te rų, kiek no ri.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią vei-klą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra vi-suomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmo-nių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmo-nių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas sen-jorų kultūrinei saviraiškai.

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik su-geba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir pa-deda būsimoms mamoms psichologiškai, nu-ramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovano-ta Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyve-nimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teni-so klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygin-tiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos var-do garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

12

vakarėvakare@kl.ltRedaktorė Jolanta Juškevičienė

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Prit rau kė šim tus da ly viųNe se niai į tri jų die nų ren gi nį „Bai­ke rių vi dur žie mis“ po at vi ru dan­gu mi su si bū rę mo to cik li nin kai de monst ra vo ne tik ge bė ji mus iš­gy ven ti ekst re ma lio mis są ly go mis, bet ir pa si rū pi no ad re na li ną ža di­nu sio mis pra mo go mis. Sąsk ry džio or ga ni za to riai nea be jo ja, jog ren gi­nio mo to – 1% pa to gu mų – bu vo vi siš kai įgy ven din tas.

„Tai vie nin te lis mū sų klu bo ren­gi nys, ku ris vyks ta net tris die nas – nuo penk ta die nio iki sek ma die nio, ir ne prik lau so mai nuo oro są ly gų. Tik vie ta bū na skir tin ga, kad ga­lė tu me pri trauk ti kuo di des nę da­ly vių au di to ri ją – tu riu gal vo je ne pa čius bai ke rius, o pa pras tus žmo­nes“, – pa sa ko jo šį ren gi nį or ga ni­zuo jan čio mo to cik li nin kų klu bo „Vo rai MC“ na cio na li nis pre zi den­tas Lau ry nas Balt rū nas­Ob lius.

Klai pė dos kraš to su ki li mui pa­mi nė ti skir tas kas me tis ren gi nys vy ko aš tun tą kar tą, šį kart su reng­tas Vil niaus ra jo ne esan čia me Ka­niū kų kai me.

Sąsk ry dy je da ly va vo dau giau nei 400 žmo nių, su lauk ta apie 60 mo­to cik lų bei bai ke rių ne tik iš Lie tu­vos, bet ir 7 už sie nio vals ty bių: Vo­kie ti jos, Da ni jos, Šve di jos, Ru si jos, Ita li jos, Lat vi jos bei Es ti jos.

Rung ty se – ci lind rai ir sta ti nėsSąsk ry džio da ly vių pa la pi nių mies­te lis įsi kū rė ne to li ap leis tos fer­mos, ku ri ta po imp ro vi zuo tu pra­mo gų cent ru, kur vy ko kon cer tas ir pa si sė dė ji mai.

Bai ke riai links my bių ne sto ko ja ir žie mąUž lan go spau džian­tis spei gas – ne prie­žas tis at si sa ky ti po mė gio, ku rį daug kas lin kęs įvar dy ti se zo ni niu. Tai kas­met, įsi lin ga vus žie­mai, sėk min gai įro­do ša lies bai ke riai.

– maž daug tiek da ly vių pri trau kė bai ke rių vi­

dur žie mio ren gi nys.

400

Geografija: �� užrašai�ant�šių�dalyvių�liemenių�iš�tolo�skelbė�juos�at-vykus�iš�Estijos.�

Pasirinkimas: �� nemažai�baikerių�atvyko�triratėmis�transporto�priemonėmis.�� �

Vi sai pa šo nė je įreng to je mo tok­ro so tra so je, ku ri pri trau kė apie 40 mo to cik lų, vi rė var žy bų aist ros – čia bu vo su reng tas Lie tu vos ret ro kro so čem pio na to pir ma sis neįs­kai ti nis eta pas.

Bai ke riai ir vi si ki ti są skry džio

da ly viai taip pat ga lė jo iš ban dy­ti jė gas įvai rio se rung ty se – pra­de dant ran kų len ki mu ir bai giant įmant res nė mis už duo ti mis.

Dai lio sios ly ties at sto vės run gė­si, ku ri to liau nu svies mo to cik lo K­750 ci lind rą. „O tai, pa ti kė ki te, pa kan ka mai sun kus daik tas mer­gi nai“, – šyp te lė jo Lau ry nas.

Ki ti ga lė jo pa mik lin ti akies ir ran kos taik lu mą, ant spe cia laus

sto vo mė ty da mi pa dan gas. O mo­to cik lus su prie ka bo mis „pa si kin­kę“ mo to cik li nin kai tar pu sa vy­je lenk ty nia vo, kas iki nu ro dy tos vie tos grei čiau nu ri dens 200 lit­rų tal pos sta ti nę.

Šios rung ties da ly viams, pa sak pa šne ko vo, rei kė jo šal tų ner vų ir pui kiai val dy ti sa vo plie ni nį žir gą – bet koks stip res nis stum te lė ji­mas, ir sta ti nės tra jek to ri ja tap da­vo ne prog no zuo ja ma.

Už mirš ta odi nius rū busNors šie met są skry dį pa vy ko su­reng ti prieš pat už klum pant di die­siems šal čiams, kaip ti ki no Lau ry­nas, jo kie spei gai ne bū tų su žlug dę il ga me tės bai ke rių tra di ci jos.

„At ro do, kai 2010­ai siais or ga­ni za vo me są skry dį, bu vo –17, tai gi ne la bai kas sky rė si nuo šian die ni­nio oro, ta čiau ir ta da vi si mie go jo pa la pi nė se“, – pri si mi nė bai ke ris.

„Nė ra jo kių pa slap čių – rei­kia tik no ro ir idė jų, – nu si juo­kė pa šne ko vas, pa klaus tas, kaip pa vyks ta iš tver ti to kio mis spar­tie tiš ko mis są ly go mis. – Pa vyz­

džiui, ka riš ko se pa la pi nė se yra kros ne lės, va di na mo sios bur žui­kės. Ži no ma, ki ti en tu zias tai mie­ga ir pa pras to se, va sa ri nė se, pa­la pi nė se.“

Užk lu pus šal čiams, mo to cik­li nin kams, be abe jo nės, ten ka už mirš ti ir vie ną svar biau sių įvaiz džio at ri bu tų – odi nius dra bu žius.

„Ka dan gi kiek vie­nais me tais va žiuo ja­me į įvai rius žie mos ren gi nius už sie ny­je, tu ri me šio kios to­kios pa tir ties“, – pri­dū rė pa šne ko vas.

Šią žie mą Lau ry nui jau te ko da ly vau ti vie na me to­kia me bai ke rių są skry dy je Ru si jo je, Ja ros lav ly je. Nuo Klai­pė dos iki vie tos už kie tė jęs mo to­cik li nin kas kar tu su bi čiu liais įvei­kė 1650 km.

Su klu bo bro liais Lau ry nui te ko da ly vau ti ir di džiau sia me Eu ro pos žie mą va ži nė jan čių mo to cik li nin­kų ren gi ny je „Elep han tent ref en“ Ba va ri jo je.

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

13

vakarė

Bai ke riai links my bių ne sto ko ja ir žie mą

Buitis: �� į�sąskrydį�susirinkę�baikeriai�įsikūrė�palapinėse,�o�maistą�gamino�lauko�virtuvėje.�

Geografija: �� užrašai�ant�šių�dalyvių�liemenių�iš�tolo�skelbė�juos�at-vykus�iš�Estijos.�

Simbolis: �� renginio�sielai�L.Baltrūnui-Obliui� teko�pseudonimą�ati-tinkanti�dovana.�

Nuotaikos: �� „Baikerių�viduržiemio“�šventė�kaskart�sutraukia�būrį�smalsuolių.�� �DjMC�nuo�tr.

Sąlygos: �� plieniniams�žirgams�sniegas�nė�motais.�

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

14

vakarė

ren gi niui, ku ris jus ge ro kai iš var­gins. Ki tos sa vai tės pra džia tik­riau siai bus sma gi, ku pi na įdo mių su si ti ki mų ir gal net ža vios ro man­ti kos. Nuo ket vir ta die nio jau no­rė si te slėp tis še šė ly je ir to kiu bū­du šiek tiek at si pūs ti nuo dė me sio, vie šu mo.SKOR PIO NAS Sa vait ga lį jū sų min tys skra jos to li nuo ru ti nos. Jei gu nie kur ne vyk si te, tai tur būt kla jo si te po in ter ne to pla­ty bes, bend rau si te su ne pa žįs­ta mais žmo nė mis, už sie nie čiais. Sek sis, jei no ri te pa ra šy ti straips­nį, moks li nį dar bą, pa reng ti vie šą kal bą. Nuo pir ma die nio jums ga­li tek ti ei ti į ofi cia lius su si ti ki mus, jiems ruoš tis ir pan. Tai kels įtam­pą ir ne ri mą. Vis dėl to jums ga­li pa vyk ti su si tar ti dėl pro fe si nių per spek ty vų, įsi dar bi ni mo ar at­si skai ty mo už su teik tą pa slau gą.ŠAU LYS Pe rio do pra džio­je jums tu rė tų pa vyk ti sėk­min gai su tvar ky ti klau si mą, su si­ju sį su sko la, mo kes čiais, nuo ma. Ga li bū ti, kad psi cho lo gi nio pa lai­ky mo la bai rei kia kam nors iš jū sų ar ti mų jų – par tne riui ar vai kams. Bū ki te dė me sin gi. Šiuo me tu jums ne stigs įžval gos ir su ge bė ji mo ras­ti tin ka mus žo džius bei rak tą į ki­tų sie las, to dėl kaip tik jūs ir ga li­te pa dė ti. Ki tą sa vai tę tu rė tu mė te daug nu veik ti, ypač jei esa te su si­ję su moks lo, tei sės ar tarp tau ti nių san ty kių sri ti mis.OŽIA RA GIS Sa vait ga lį jū­sų dė me sį uzur puos ant ro ji pu sė ar ki ti ar ti mi žmo nės. Re gis, pa si ju si te la bai svar būs, val dan tys si tua ci ją ir šei mos ge ro vę, t.y. lai­kan tys vi sus ke tu ris na mų kam­pus. Tie sa, tai ga li šiek tiek ner­vin ti, ypač jei jau čia tės pa var gę nuo sve ti mų rei ka lų ir at sa ko my­bės naš tos. Ki tos sa vai tės pra džia tur būt leis iš spręs ti tuos pi ni gi­nius, nuo sa vy bės rei ka lus, ku riems vis ne su ge bė da vo te pri si ruoš ti. Iki ga lo tur būt ir da bar ne pa vyks jų už baig ti, ta čiau pir myn pa si stū­mė si te.VAN DE NIS Sa vait ga­lį ne blo gai pa dir bė si te – dar be, jei dir ba te slan kiu gra fi­ku, ar ba na mų ūky je. Tik jums da bar rei kė tų ypač at sar giai elg­tis su elekt ros įran ga, tech ni ka ir ke ly je. Re gis, kils idė jų, kaip pa­ge rin ti sa vo, šei mos na rio ar au­gin ti nio įvaiz dį. Gal būt rū pes čių su kels na mi nių gy vū nų ar as me­ni nė svei ka ta. Ki tą sa vai tę nu­ma toma daug kon tak tų, tarp ku­rių pa si tai kys ir ga na prie šiš kų, įtemp tų. Ga li te gau ti ne blo gą ži­nią ar ba mei lės laiš ką, int ri guo­ja mą pa siū ly mą.ŽU VYS Pe rio do pra džia tu­rė tų bū ti ga na nuo tai kin ga, at pa lai duo ja ma. Kils no ras su my­li mu žmo gu mi ar vai kais su sior ga­ni zuo ti šau nią pra mo gą. Tie sa, pi­ni gų tam tiks lui iš lei si te dau giau, nei bū tų pro tin ga ir sai kin ga. Ge­rų įspū džių ža da mei lės pa si ma­ty mas, pra mo gi nis ren gi nys, po­bū vis ar pan. Nuo pir ma die nio teks grieb tis dar bų. Ge rai, jei ne­sut ruk dys pa šli ju si sa vi jau ta. Šiuo me tu esa te neats pa rūs li goms. Re­gis, jums la bai rū pės įvaiz dis, gra­žūs daik tai.

Si do ni ja

AVI NAS Sa vait ga lis bus šei my niš kas, ne si no rės nie­kur kel ti ko jos iš na mų. Ir ne rei­kia. Tik pa si sten ki te ne si pyk ti su na miš kiais ir pa si sau go ki te bui ti­nių trau mų, ug nies, elekt ros iš kro­vos. Ki tos sa vai tės pra džia tu rė tų ne nu vil ti, jei už sii ma te kū ry bi­ne veik la, sie kia te pa tin kan čio as­mens dė me sio ar no ri te su bliz­gė ti sce no je, vie šu mo je. Ga li mas spon ta niš kas mei lės nuo ty kis, int­ri guo ja mas flir tas.JAU TIS Sa vait ga lį nu ma to­mi po kal biai su gi mi nai čiais, bend ri rei ka lai su kai my nais ar se­nais drau gais. Bet ku riuo at ve ju iš gi mi nai čių su lauk si te nau jie nų. Ki tos sa vai tės pra džio je jums la­biau siai rū pės as me ni niai rei ka lai ir sun kiai su de rin si te sa vus in te­re sus su da ly ki niais ir vi suo me ni­niais. Ga li te iš si su ki nė ti nuo pro­fe si nių pa rei gų. Į pe rio do pa bai gą ims dau gė ti kū ry bin gu mo, ro man­tiš ko po lė kio.DVY NIAI Pe rio do pra džio­je ge riau sia at gai va jums bus kom for tas, gar dus na mi nis mais­tas, šil tas šei mos ži di nys. Jei gu to trūks ta, ban dy si te kom pen suo ti nau jais pir ki niais, pa si sė dė ji mais jau kio se ka vi nu kė se. Ki tą sa vai­tę nea ti dė lio ki te rei ka lin gų vi zi­tų, po kal bių, įvai rių ra šy mų, skai­čia vi mų, nes į pe rio do pa bai gą šiek tiek su ma žės pro ti nis ak ty vu mas ir no ras bend rau ti. Tuo me tu jau no­rė si te už si da ry ti na muo se tarp ke­tu rių sie nų ir pa lai ky ti kon tak tus tik su jums pa tin kan čiais, šir džiai mie lais žmo nė mis.VĖ ŽYS Vi są sa vait ga lį bū­si te jaut rūs, emo cio na lūs, jū sų nuo tai ka kai ta lio sis, to dėl vie niems pa si ro dy si te dirg lūs ir maiš tin gi, o ki tiems – drau giš ki ir mie li. Jei įsi žei si te, su si pyk si te, re gis, po va lan dė lės jau su ge bė si te at leis ti ir tai ky tis. Ki tą sa vai tę ti­kė ti ni rū pes čiai, su si ję su nuo sa­vy be, fi nan sais, mo kes čiais, in­for ma ci ja. Į pe rio do pa bai gą ga li at si ras ti pro ga su da ry ti ne blo gą kont rak tą, su tar tį.

LIŪ TAS Sa vait ga lį jums no rė sis tik il sė tis, pa mir šus vi sus rū pes čius ir įsi pa rei go ji mus. Iš tie sų jums rei kia ge rai iš si mie­go ti, at si pa lai duo ti. Ki tą sa vai tę vėl bū si te ak ty vūs ir tur būt ne vi­siems tai pa tiks. At si ras kri ti kuo­jan čių jų, opo nuo jan čių jų ar ne tgi gud riai ma ni pu liuo jan čių jų jums ne pa lan kia in for ma ci ja. Vis dėl to tu rė si te ne blo gą pa lai ky mą.MER GE LĖ Pe rio do pra­džia ža da ko lek ty vi nį ren gi­nį, su si ti ki mą su bend ra min čiais. Ga li bū ti dau giau po li ti kuo ja ma, kaž kas or ga ni zuo ja ma, bu ria ma­si į gru pę. Trauks klu bai, dau gės drau giš ku mo, pi lie tiš ku mo. Re­gis, tiek pri si bend rau si te, kad ki­tos sa vai tės pir mo je pu sė je jau vi­siš kai ne be no rė si te su kio tis tarp žmo nių ir rū pin tis ki tų rei ka lais. Įlį si te į sa vo kiau tą ir iš jo iš lį si te tik ket vir ta die nį.SVARS TYK LĖS Sa vait ga­lį nu ma to ma ne ma žai dar­bo, net jei pa pras tai sa vait ga liais ne dir ba te. Re gis, gau si te ne ti kė tą įpa rei go ji mą ar ba tu rė si te va do­vau ti kul tū ri niam, pra mo gi niam

Savaitės horoskopai Žvė rių my lė to jo vil kai ne puo la

Da rius Sė le nisd.selenis@diena.lt

Nak tį vie nas, tik su te le fo nuTa tro be lė – tai šiek tiek dau giau nei dvie jų met rų aukš ty je tarp me­džių iš kel tas iš pa pras tų len tu čių su kal tas na miūkš tis. Jo grin dys pil­nos la pų. „Ne ke lia pa si ti kė ji mo?“ – nu si juo kė Pet ras ir paaiš ki no na­mu ką įren gęs drą suo liams, kur jie ga li pra leis ti nak tį. Tai – ki to kia, ne dau ge liui ži no ma del fi nų, bet vil­kų, te ra pi ja. – Drą suo lis už li pa ko­pė čio mis, jas nui mu, o pa sta tau tik ki tą die ną. Per nak tį žmo gus už­mirš ta vi sas pro ble mas, ban ko pa­sko las, lai ki nus sun ku mus.“

Nak ti mis ne to li na me lio slan kio­ja vil kai. Jie šiur pi na kau ki mu. Juo­lab Pet ras lei džia na me ly je bū ti tik vie nam žmo gui. Ne ga li ma pa siim ti nei ka čiu ko, nei šu niu ko, nei jo kio gy vo pa da ro. Jo kių daik tų, net pro­žek to riaus. Tik mieg mai šis ir ypa­tin giems at ve jams – mo bi lio jo ry­šio te le fo nas.

„Juk nak tį lei džiant dvie se ga li­ma iš gau ti neį ma no mą pa ra šą ar ba vy ras ga li kai ko rei ka lau ti iš mo­ters“, – nu si kva to jo P.Dab ri šius.

Ad re na li no rei kia mo ky to jomsKo dėl ne ga li ma pa siim ti daik tų? Kar tą dvi mo te rys at si ne šė dau gy­bę žva kių ir vos ne su de gi no na me­lio. Ki tų gy vū nė lių? Šios ypa tin gos te ra pi jos ypa tu mas – tu ri bū ti vie­nas miš ke ir jaus ti vil kus.

Kai ku rie gam tos ir žvė rių my lė­to jai šia me na me ly je pui kiai iš si­mie ga. Yra to kių, ku rie ne su mer­kia akių, krūp čio ja nuo kiek vie no la pe lio šla me sio, o juo lab nuo vil­kų kauks mo.

„Ne kar tą te ko kel tis nak tį ir iš si­gan du siam, pa ni kos apim tam žmo­gui sta ty ti ko pė čias, kad nu si leis tų iš na mu ko, – tai P.Dab ri šius da ro at klam po jęs iki na me lio, ne ši nas pro žek to riu mi ir šau tu vu. – Vy­rai ne re tai do va no ja nak vy nę sa vo žmo noms, ku rios tai įsi me na vi­sam gy ve ni mui. Be je, to kių nuo ty­kių dau giau trokš ta bū tent mo te rys, ypač – per var gu sios mo ky to jos.“

Kar tą vie nas įsiaud ri nęs vy ras su sap na vo, kad jį pjau na vil kai.

Na mai: �� Pet�ras�nie�ka�da�ne�ži�no,�kur�pra�leis�ar�ti�miau�sią�nak�tį.

Iš ban dy mas: �� šia�me�tarp�me�džių�ka�ban�čia�me�na�me�ly�je,�ap�lin�kui�stū­gau�jant�vil�kams,�nak�tį�ga�li�pra�leis�ti�tik�vie�nas�žmo�gus.

Ska nės tas: �� Si�bi�ro�ru�da�sis�meš�ki�nas�Ti�mo�fe�jus�net�ir�per�žie�mos�mie­gus��neat�sis�pi�ria�pa�ra�gau�ti�me�daus.

Lai ki nai: �� šiuo�me�tu�Žvė�rin�čiu�je�gy�ve�na�de�šimt�lū�šių.�Jos�bus�pa�leis­tos�į�lais�vę.

Po ko jo mis girgž­dė jo snie gas, šal tis gnai bė no sį. Kaž kur ne to lie se inkš tė vil­kai. Jau tė me, kad jie se kė kiek vie ną mū­sų žings nį, o mes, du žur na lis tai ir me­din čius, gam tos bei žvė rių my lė to­jas ir ži niuo nis Pet­ras Dab ri šius, ar tė­jo me prie vil kų te ra­pi jos tro be lės.

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

15

vakarė

Žvė rių my lė to jo vil kai ne puo la

Apie Žvė rin čių

Žvė rin čius įkur tas 1996 m. Ubiš kės gi­ �

ri nin ki jo je.

Čia yra įreng tas 14,7 ha plo to miš ko �

ap tva ras šer nams, da nie liams ir muf­lo nams ir ap tver tas 2,4 ha plo to miš ko skly pas vil kams.

Žvė rin čiu je gy ve na apuo kai, lū šys, �

vil kai, muf o nai, da nie liai, Si bi ro ru da­sis meš ki nas Ti mas (Ti mo fe jus), šer nė Ja dzė ir šer niu kai.

Me din čius: �� gam�tą�be�pro�tiš�kai�my�lin�tis�P.Dab�ri�šius,�vil�kė�da�mas�kaip�se�no�vės�že�mai�čiai,�daž�nai�jo�di�nė�ja�že�mai�tu�ku.� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Ne re tai nak tį ne to­li na me lio slan kio­ja vil kai, žmo nės gir di jų kauks mą.

Lai mė, P.Dab ri šius tu rė jo mais to at sar gų: kal nų ožio, švil pi kų mė­sos, kruo pų, mil tų. Mais tą tau pė, čiul pė le dą. Kur ti ug nį bi jo jo, nes vi du je trū ko oro. Iš se kęs, tau py da­mas jė gas, urve su Ša ri ku jis pra lei­do ke lis mė ne sius, kol, at ši lus orui, ati tir po le do ga ba las.

Kaip jis neišp ro tė jo? P.Dab ri šius juo kė si: „Vie nas kal nuo se nie ka da neišp ro tė si. Tai ga li nu tik ti tik su­pant mi li jo nams žmo nių.“

Žmo nės ir tau tos – tik ban gosNe jau gi P.Dab ri šius žvė ris ir gam­tą my li la biau nei žmo nes?

Me din čius žvel gė į auš tan čią ar­ba tą ir tar si sau kal bė jo: „Kas yra mei lė? Mes sa ko me: my li me ka vą, kom piu te rį, mais tą... Man pa tin ka kai ku rie žmo nės, taip pat žvė rys. Toks ma no gy ve ni mo bū das.“

Ko kį sau pri skir tų to te mą, kas da bar bū din ga tik in dė nams, Af­ri kos ir Aust ra li jos gen tims? Ir šį­kart jis gal vo jo neil gai: vil kas ar ba var nas. Vil kas – or ga ni za ci ja, fi zi­nė jė ga, ar ti mas žmo gui, var nas – iš min tis, mir ties ju ti mas.

Apie mir tį P.Dab ri šius net ne no­ri gal vo ti: ne rei kia, o kam?

„Tai – ne ma no pro ble ma“, – sa­kė tie sus vy ras.

Svar biau su vok ti, kad gam to je vis kas su si ję. Mes pra ran da me tik­rą sias ver ty bes, gy ve na me chao se. Se niau žmo nės ži no jo, kad van­dens ne ga li ma už terš ti, nes jį ge­ria me pa tys ir žvė rys, ten gy ve na žu vys, ku rias val go me ir t. t.

„Ne ga li ma be ato dai ros žu dy ti me džių. Jei ne gir di jų skaus mo, tai neį ro do, kad jie – ne gy vi, – įsi ti­ki nęs vy ras. – Ja po nai at li ko eks­pe ri men tą. Žmo gus nu kir to ber žo ša ką. Spe cia lūs prie tai sai nu sta tė, kad ber žo sklei džia ma vib ra ci ja iš­kart pa si keis da vo, kai pro jį ei da vo tas pa ts žmo gus, nors iki to į ki tus praei vius ne rea guo da vo.“

Jis pik tas, kad žmo gus pa žei dė gam to je pu siaus vy rą ir kaž ko kie ban di tai iš žu dė in dė nus, už gro bė jų že mes ir va do vau ja pa sau liui.

„Juk dau ge lis žmo nių jiems da bar siun čia blo gas min tis ir ener gi ją“, – tę sė P.Dab ri šius ir pri si mi nė, kad dar prieš 150 me tų in dė nai pa ra šė laiš ką JAV pre zi den tui, per spė da mi apie skver bi mą si į gam tą ir mil ži­niš ko ug ni kal nio išsi ver ži mą.

Laiš ke in dė nų va dai pri si pa ži­no ne su vo kian tys, kaip die vai lei­do juos iš stum ti iš in dė nų že mių, bet per spė jo, kad vie ną die ną ame­ri kie čiai už dus ir degs lieps no se.

„Žmo nės ir tau tos tė ra tik ban­gos, – laiš ke pre zi den tui žmo­gų su gam ta ly gi no in dė nai. – Jos vie na po ki tos at plau kia į kran tą ir at si mu ša.“

Nak tį iš šo ko iš na mu ko, o pa bu dęs iš bai mės vėl įli po at gal.

„Gai la, kad drau gai ne lei do čia lik ti vie nam švei ca rui – ko vos su nar ko ti kais sky riaus va do vui, – šyp te lė jo P.Dab ri šius. – Jis su si­ža vė jo ir no rė jo lik ti nak vo ti, bet drau gai ne lei do. Prie ad re na li no įpra tęs švei ca ras ža dė jo grįž ti va­sa rą.“

Į vig va mą – nu si len kus ug niaiMiš ko ta ku ant iš tver min go že­mai tu ko, pa na šaus į se no vės vi­kin gų ir mon go lų ark lius, jo jan tis P.Dab ri šius, pa si puo šęs usū ri­nių šu nų kai liais ir už si maukš li­nęs kai li nę ke pu rę, at ro dė kaip fil­mo he ro jus.

„Taip pas mus bu vo ren gia ma si XII–XIII am žiais, – jau vė liau, sė­dė da mas šil ta me vig va me – pu siau kla jok li nių in dė nų gen čių būs tą pri me nan čia me na me ly je, aiš ki no P.Dab ri šius. – Ir šil ta, ir pa to gu.“

Kū gio for mos na me lį iš len tų den gė sto ras snie go sluoks nis. Vi­du je iš klo ti ki li mai ir usū ri nių šu nų kai liai. Na me lį įsi ren gė pa ts.

Ne leng vai ati da ro mos du rys – spe cia liai že mos, kad įei tum su­si len kęs. Taip iš kar to nu si len ki ug niai: vi du je iš ak me nų įreng tas ne di de lis ži di nys su il gu ka mi nu.

„To kia me vig va me pa pras tai gy­ve na ke tu rių na rių šei ma, – aiš ki no ži niuo nis, ne kreip da mas dė me sio į juo dą mo ters iš Ma žei kių at vež tą ir pa lik tą ka ti ną Mau rį, ku ris per ke­lias mi nu tes nie kam ne ma tant jau bu vo su švei tęs ke lis ga ba lus sū­rio. – Įė ję žmo nės ma ty da vo, ką tu ri. O da bar? Kam mums tiek ne­rei ka lin gų daik tų, ku riuos kau pia­me, o po mir ties iš me ta?“

Ati to lę nuo gam tosVan duo, oras, žvė rys, me džiai, žu­vys, paukš čiai, žmo nės. Vis kas šia­me pa sau ly je su si ję.

Ofi cia liai me din čiaus, gam tos ir gy vū ni jos ser gė to jo var dą su grą­ži nęs vy ras įsi ti ki nęs, kad žmo gus da bar žen gia ne tuo ke liu ir gy ve­na ne tik ra me, o var to to jiš kos vi­suo me nės su kur tų fan ta zi jų pa­sau ly je.

Prieš 20 me tų į Tel šių ra jo ną vie nai žie mai pa me džio ti at vy­kęs P.Dab ri šius miš ke, ku ria me 1996 m. įkur tas Žvė rin čiu mi va­di na mas žvė ry nas, li ko gy ven ti iki šių die nų.

„Kam sme ge nis ap krau na me ne­rei ka lin ga in for ma ci ja? – ste bė jo si P.Dab ri šius ir nea be jo jo, kad žmo­gus per vi są is to ri ją dar ne bu vo taip smar kiai pa žei džia mas. – Da­bar ti niai mies tai, daik tai – iš kreip­ta fan ta zi ja. Mo ka me už pra mo gas, val go me dirb ti nį mais tą, ser ga­me, gy do mės, vėl mo ka me. Iš jun­gus kom piu te rį, elekt rą žmo nės iš pro tė tų. Var to ja me vais tus nuo dep re si jos ir tam pa me dar la biau pri klau so mi nuo fan ta zi jų, užuo t puo se lė ję gam tą. Ati to lo me nuo rea ly bės.“

Rea ly bė? Vy ras įsi ti ki nęs: tai – gam ta. Dau gu ma žmo nių ne su vo­kia, kad nuo dy da mi ir nai kin da mi ją žu do ir sa ve. Jis ra gi na kuo grei­čiau at si kvo šė ti ir pra dė ti puo se­lė ti gam tą.

Vilkai (savo) vaikų nepaliekaPet ras nea be jo ja, kad žmo ni ja nyks ta: ne li ko tvar kos, din go no­ras au gin ti vai kus, o pa gal gam tos tai syk les, jei pa lie ki ma žus vai kus, esi vi siš kai deg ra da vęs.

Vil kai pa na šūs į žmo nes, ta čiau jie nie ka da ne pa lie ka sa vo vai kų, pa siau ko da mi juos gi na nuo pa­vo jų. Pa ti nai ne re tai žūs ta gin da­mi ap vai sin tą pa te lę.

„Prieš 20 me tų mo te rys čia sū dė la ši nius, vy rai gė rė, au gi no vai kus, o da bar ne li ko nei vy rų, nei vai­kų, – skau džiai pra bi lo P.Dab ri­šius ir pri si mi nė vaiz dą, kai tė vas ap ka bi no tar si Die vą pen ke rius me tus ne ma ty tą sū nų. – Nau­ja kar ta jau ne kau pia mais to at­sar gų, o ten ki na si grei tais už kan­džiais, sku ba, gy ve na chao se ir ne ži no, ką da ro.“

Kiek me tų žvė rių my lė to jui?„Nes kai čiuo ju. Kam to rei kia? Kaip ir as mens do ku men to – kam jis žmo nėms? – gi les nę pra smę įžvel gė P.Dab ri šius. – Nė ra to kių da ly kų. Svar bu, kaip tu jau tie si. Ar ga li iš sto vė ti ant ko jų. Ar esi įdo­mus, links mas, ga li bend rau ti su žmo nė mis, vai kais.“

Kur jis gy ve na? Gūž te lė ji mas pe čiais – at sa kas į jam tar si ne­sup ran ta mą klau si mą. Gam to je na mų jis tu ri daug. Gal taip pat ir ke lias žmo nas kaip in dė nai?

Įtei sin tų tris žmo nas„Rei kė tų įtei sin ti, kad vy rai ga lė tų tu rė ti tris žmo nas, kaip bu vo XII am žiu je, – sa kė rim tai ir tuoj pat pa tiks li no, kad ta da bu vo griež tos

tai syk lės ir ne vis kas at ro dė taip pi kan tiš ka ir pa pras ta. – Už ket­vir tą mo te rį vy rui nu kirs da vo gal­vą, su ve džio jus sve ti mą – taip pat. O jei jis bū da vo silp nas, su pran ti, ką tu riu gal vo je, žmo nos ofi cia liai ga lė da vo tu rė ti pa gal bi nin kų.“

Pap ra šius pa tiks lin ti, kiek iš te­kė ju sią 23­ejų duk rą ir Didžiojo­je Bri ta ni jo je be si mo kan tį 21 me­tų sū nų au gi nęs vy ras tu ri žmo nų, P.Dab ri šius šyp te lė jo: „Nes kai­čiuo ju. Ne si gi lin ki te į pa slap tis. Ir ne ži nau pa ts. Ne tu riu tiks lo skai­čiuo ti pa ne les. O jei ko kia pa tiks ir po to – dar ki ta?“

Ir pri pa ži no, kad nie ka da gy­ve ni me ne gy ve no vie nas. Ne bent Azi jo je, kai išei da vo me džio ti į kal nus.

„1984–1986 m. daug me džio­jau Tian Ša nio ir Pa my ro kal nuo se Kir gi zi jo je, kur mo te rims pa vo jin­ga, – vie nat vė je P.Dab ri šius pra­leis da vo po 3–5 mė ne sius. – Ten vie na me ur ve pa si da riau būs tą, ku ria me lan kiau si, kai me džio da­vau. Dar ir da bar ten li kęs šau tu­vas, daik tų.“

Ke li mė ne siai ur vePak laus tas, ar bu vo la bai bai su, kai kar tą jį ta me ur ve už griu vo la vi na, vy ras ne slė pė, kad su pa ni ka vo, bet trum pam, kai stai ga su dre bė jo že­mė ir išė ji mą iš ur vo tar si kars to dang čiu už vo žė už griu vęs le das su snie gu ir ak me ni mis.

Jis bu vo su šu ni mi Ša ri ku, ku ris am sė jo ir ne rea ga vo į už griu vu sią prie te mą bei už ge su sį ug nia ku­rą. Iš pra džių vy ras ban dė ka po ti, raus ti snie gą ir le dą, bet ne tru kus su pra to, kad iš si va duo ti nė ra jo­kios vil ties.

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIšeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

NekilNojamasis turtas

sveikata, grožis

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui,

skausmų malšinimui, endokrininės siste-

mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija

savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA:

veido atjauninimas, krūtų stangrinimas,

plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės

odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-

do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-

nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-

sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai.

Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-

liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-

niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto,

ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-

ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-

kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g.

2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370

620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt,

www.profesionalikosmetika.lt. 894528

Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur

dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai

paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti

turime tokios patirties šeimoje arba tarp drau-

gų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas

– skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilak-

tiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis

geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga

liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungda-

ma prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą

vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūri-

niuose kabinetuose visiems vėžio žymenims

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“

diagnostinė laboratorija. Informacija tel.:

8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.906836

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echosko-pijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kos-metologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu.Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nu-stebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninan-ti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.

898591

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

buro būklės funkcinė ekspres diagnostika

„Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių

problemų su nugara ir strėnomis profilaktika

ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Indivi-

dualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjan-

ti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis

poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija.

Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų

ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20

(iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917,

8 685 288 85 Lic. Nr. 2682. 896468

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

mokymaskiti kursai

Kursai - ligos ir problemos įrašytos prote. Pažintinė nemokama paskaita vasario 8 d. 19 val. Paryžiaus Komunos g. 18A, „Aitvaro“ gimnazija. Tel. 8 699 61 455.

899107

Parduoda

1 kambario butą Polsio g. (5 bl./5 a., nekam-pinis, saulėtas, 34 kv. m). Tel. 340 505.

909053

Butus: 1 kambario Priekulėje (vietinis šildy-mas), 2 kambarių Vėžaičiuose (sandėliukas). Tel. 8 677 44 045, 8 684 76 512.

897088

Naujus butus centre. Perduoti eksploataci-jai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.

906245

1 kambario butą Šiaulių g. (5/2, naujas, ge-ras remontas). Kaina 115000 Lt. Tel. 8 644 74 463.

907481

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (vi-siškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.

906669

4 kambarių 74 kv. m tvarkingą butą 5/4 a. Baltijos pr. (kaina 199 999 Lt). Tel. 8 698 39 325.

906632

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

906674

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

906664

Nuoma

Išnuomoju 2 kambarių butą su baldais Simo-naitytės g. (400 Lt). Tel. 8 676 41 652.

909053

Perka

Mišką su žeme arba išsikirtimui. Geros apmo-kėjimo sąlygos. Tel. 8 609 97 517, e. paštas uabaltma@gmail.com.

894101

Lietuvos miškų valdymo bendrovė „Girme-dis“ perka statų mišką su žeme visoje Lie-tuvoje. Mokėsime brangiai. Rengiame miš-kotvarkos projektus. Tel. 8 612 12 058.

856250

Savininkas perka 2 kambarių butą tarp Lau-kininkų, Mogiliovo ir Smiltelės g. r. Be tarpi-ninkų. Mokės grynais apie 90 000-105 000 Lt. Tel. 8 652 86 778.

904755

PaskolosSkubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900834

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automo-bilis. Tel. 8 687 35 637.

905918

Darbassiūlo darbą

Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltna-miuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

909473

Įmonė siūlo darbą sandėlio darbuotojams - pjaustyti MDP palanges, lankstyti skardos gaminius. Tel. 8 610 25 665.

909072

Olandijos parduotuvė, prekiaujanti rankų dar-bo lietuviškais suvenyrais, ieško gamintojų, kurie gali teikti medienos, molio, gintaro, lino, tekstilės gaminius. Tel. +31618328041, e. paštas ambervooru@gmail.com.

905228

Reikalingas inžinierius, turintis techninio ir komercinio darbo patirties. CV siųsti audrius.celedinas@opsbaltic.lt.

908021

Reikalingas mechanikas-automobilių šalt-kalvis dirbti prie sunkvežimių. Klaipėda. Tel. 8 618 20 008.

907177

Reikalingas vairuotojas, turintis darbo patirties su manipuliatoriumi. Tel. 8 698 80 007.

906622

Reikalingi suvirintojai dirbti užsienio projek-te. Tel. (8 46) 215 859.

908573

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirb-ti Europoje (atlyginimas po reiso). Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551.

909178

Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Ge-ras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyven-diname. Anglų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.

897789

UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalin-ga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edra-na“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais doku-mentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin.kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.

903864

Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kalbų mokyklų ieško profesionaliai mąstančių žmo-nių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Vienin-telis reikalavimas kandidatams - gera anglų arba vokiečių kalba. Taip pat ieškomi admi-nistravimo ir pardavimo darbuotojai (būti-nas LABAI geras anglų kalbos mokėjimas). Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@valodu-vestnieciba.lv. Tel. 8 604 71 369.

908704

buitis ir techNikaParduoda

Naują garantinę presavimo sulčiaspaudę „Bauer HU-100“. Kaina 1250 Lt. Tel. 8 614 50 493.

908019

Paslaugos

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir koky-biškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.

902351

Nukelta į 17 p.

17

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIšeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.

909251

NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buiti-nę technika - šaldytuvus, skalbykles, viry-kles, kompiuterinę techniką ir kitus elek-tronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907365

ĮvairūsŠveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klau-sos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Tai-kos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt.

908310

KitaParduoda

Pigūs darbo rūbai ir batai parduotuvėje Minijos g. 169A. Darbo laikas I-V 9-17 val.

887962

Pjuvenų briketus, granules, skaldytas mal-kas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892.

909439

Sausas: malkas, ąžuolo atraižas, pjuvenų ir šiaudų briketus, smulkintą medieną (čipsus), krosneles, c/š katilus. www.silumoseksper-tai.lt, tel. 8 604 16 291.

906684

Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673.

908390

Perka

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895882 Poilsis, Kelionės

Buitis ir techniKaPaslaugos

atkelta iš 16 p.

automoBiliaiautoserviso paslaugos

Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.

906678

Parduoda

Automobilį „Mitsubishi Colt 1.3“ (1996 m., raudonos spalvos, benzininis, TA iki 2013 08 24, draudimas iki 2012 m. spalio mėn.). Tel. 8 616 17 220.

907018

transporto paslaugos

„Nuo durų, iki durų“. Lietuva-Anglija-Lie-tuva. Vežame keleivius, siuntinius, nedide-lius krovinius. Tel. 8 604 09 773; Anglijoje 07918874219.

908819

Automobilių kėbulų remontas, paruošimas dažymui, dažymas, geometrijos atstatymas. Bendradarbiaujame su visais draudimais, kon-sultuojame. Liepų g. 85A, tel. 8 684 22 722.

909409

JustinasMarcinkevičius

Režisierius

ValentinasMasalskis

Kompozitorė Nijolė SinkevičiūtėKostiumų dailininkė Renata Valčik

Vaidina Klaipėdos universiteto, menų fakulteto, režisūros katedros studentai: Laima Akstinaitė Diana Birenytė Martynas Enčius Ieva Gintautaitė Deimantė Grigaitytė Margarita Intaitė Neringa Krunglevičiūtė Jūratė Leinartaitė Evelina Lozdovskaja Ieva Mikėnaitė Elena Ozarinskaitė Raminta Šniaukštaitė

GRYBu,KARAS

VAIKAMS

2012 m. vasario 12 d., 12 val. Klaipėdos koncertų salėje

Junkis prie mūsų Facebook.com/Teatras.lt teatras.lt Bilietus platina

DėmesioKremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.

885008

18

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, prAMOgOSšeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

parodos

teatrasstatyba ir statybinės medžiagosstatybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

905482

Patyręs meistras atlieka visus apdailos dar-bus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.

907849

Architektų paslaugos: individualių namų projektavimas, rekonstrukcijų projektai, interjeras, patalpų paskirties keitimas, statybos įteisinimas, detalieji planai. Tel. 8 617 11 214, e. paštas architektai.klaipeda @yahoo.com.

904027

Glaistome, dažome, tapetuojame; lami-natas, gipskartonis, plytelės. Tel. 232 195, 8 670 48 903.

908480

Kokybiškai atliekame apdailos darbus: kli-juojame plyteles, glaistome, dažome, tape-tuojame, montuojame gipskartonį, klojame laminatą. Tel. 8 606 34 884.

904969

Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos tea-tro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergai-tė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie mo-teris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.

Klaipėdos valstybinis muziKinis teatras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Vasario 4 d. skelbta operetė „Šikšnosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veroni-ka“. 2 v. miuziklas.Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzollos muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą.Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams.

Klaipėdos Koncertų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų re-zervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). Kiti renginiaiVasario 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“.Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro kome-dija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 16 d. 18 val. – Domino teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

žvejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasoseV respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jauni-mui „Ledinė zylutė“

Vasario 4 d. 18 val. teatro salėje – KU MF Režisūros

katedros IV k. studentų 2 dalių tragikomedija jau-

nimui Brian Friel „Filadelfija, aš atvykstu!“. Bilieto

kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 5 d. 12 val. didžiojoje salėje – teatro la-

boratorija „Atviras ratas“. Spektaklis žmonėms

nuo 6 metų „DiViDukas“. Rež. I.Stundžytė. Bilieto

kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 5 d. 17 val. didžiojoje salėje – teatro la-

boratorija „Atviras ratas“. Aktorių ansamblio

„SOLO“ koncertinė programa jaunimui. Bilieto

kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo tea-

tras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal

K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina

15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus

kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Ho-

cenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kiti renginiaiVasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi daininin-kė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (mokslei-viams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su Šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platin-tojas „Tiketa“. Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių an-samblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Įėjimas su kvietimais.Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo roma-ną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (mokslei-viams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domi-no“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Ro-landas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelpša (gi-tara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Klaipėdos etnoKultūros centras

Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavė-nių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022.Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaci-niai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruo-tis tel. 310 022.Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultaci-jos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–6.30 val. – konsul-tacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAIVasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Auto-portretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Frakta-linis piešimas“. RENGINIAIVasario 4, 5 d. Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.Vasario 4 d. 16 val. „Karščio banga 1‘32“; 18 val. J.Tati „Pramogų metas 1‘54“.Vasario 5 d. 16 val. J.Tati „Pono Julo atostogos 1‘28“; 18 val. P.Etaix „Jojo 1‘32“. Vasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Ru-pert“ pristatymas. Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė. Bilieto kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. vokiečių kino dienos 2012. Bi-lieto kaina 4 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)PARODOSIki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitri-na“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja ta-pytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescins-kaite@gmail.com.

baroti galerija(Aukštoji g. 1, tel. 313 580)Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paro-da „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.

marginių salonas (Sukilėlių g. 4)Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.

ldm prano domšaičio galerija

(Liepų g. 33)Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilga-laikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų me-nas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.Vasario 5 d. 14 val. sekmadienio popietė šeimoms „Kaligrafiniai žaidimai“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tė-vynę“.Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugu-siesiems.

„universa via“ pagrindinė moKyKla

(Kretingos g. 44, tel. 351 286)Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paro-da, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos No-vičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“.Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki va-sario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.

biblioteKosKlaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteKa

Klaipėdos apsKrities ievos simonaitytės viešoji biblioteKa

19

pramogosšeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.ltMokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

Šv.valenTino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia

nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kvie-

čiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos

restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jaus-

mingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis

ypatingais restorano patiekalais.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda;

8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas

mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų

porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUodaSiS vilKaS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į didžiausią ir įdomiausią

išpardavimą Baltijos jūroje – nuolaidos iki

70%!

Specialūs pasiūlymai ir akcijos laivų

parduotuvėse, restoranuose ir baruose, grožio

salonuose!

Kruizo Ryga – Stokholmas kaina nuo 95 lt

Visos kelionės metu laivuose – patrauklūs

žaidimai, viktorinos, gyva šokių muzika,

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

naUJaS PažinTinių Kelionių SezonaS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

diskoteka, karaoke ir vidurnakčio šou

programa!

Pasiūlymas galioja iki 2012 02 16

Nepraleiskite šiuo metu visose Stokholmo

parduotuvėse vykstančių milžiniškų

išpardavimų!

daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JoGoS CenTRaS

Jogos centre galite susipažinti su jogos

meistro Šivanandos susisteminta (inte-

gralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemoka-

mus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio

23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pir-

madieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o an-

tradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660el. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

vizoS:

Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KelTų BilieTai:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

PoilSinėS KelionėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai naUJiena KlaiPėdoJe!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

pirmadienį

-21-17-20 -19

-18-15-21 -16

-16-14-19 -15

5

7

4

vasario 4-ąją

1945 m. Jal to je ta rė si są­jun gi nin kų koa li ci jos ly­de riai – Wins to nas Chur­chil lis, Frank li nas Roo se­vel tas ir Jo si fas Sta li nas.1948 m. Šri Lan ka (Cei­lo nas) ta po ne prik lau so­ma vals ty be.1971 m. bri tų au to mo­bi lių kom pa ni ja „Rolls Roy ce“ pa skel bė apie sa­vo bank ro tą.1976 m. že mės dre bė ji­mo Gva te ma lo je au ko­mis ta po 23 tūkst. gy­ven to jų.

2003 m. Ju gos la vi ja pa­da ly ta į dvi da lis: Ser bi ją ir Juod kal ni ją.2010 m. In di jo je mi rė bo kal bos, at si ra du sios prieš maž daug 70 tūkst. me tų, pa sku ti nė var to to­ja – 85­erių Boa Sr, gy ve­nu si An da ma nų sa lo se In di jos van de ny ne.2011 m. ei da ma 66 me­tus mi rė šve dų ak to rė Le na Ny man, 1978 m. su vai di nu si pa grin di nį vaid me nį re ži sie riaus Ing ma ro Berg ma no fil­me „Ru dens so na ta“.

1789 m. pir muo ju JAV pre zi den tu ta po Geor­ge’as Was hing to nas.1887 m. gi mė kom po zi to­rius ir cho ro di ri gen tas Sta­sys Šim kus. Mi rė 1943 m.1894 m. mi rė sak so fo no iš ra dė jas Adolp he’as Sa­xas. Gi mė 1814 m.1902 m. gi mė poe tas Vy tau tas Mont vi la. Mi­rė 1941 m.1926 m. gi mė dai li nin­kas, skulp to rius, hu ma­ni ta ri nių moks lų, me no­ty ros dak ta ras Kons tan­ti nas Bog da nas.

Atėnai +15Berlynas –6Brazilija +26Briuselis –4Dublinas +6Kairas +23Keiptaunas +28Kopenhaga –8

Londonas +2Madridas +5Maskva –18Minskas –16Niujorkas +7Oslas –16Paryžius –2Pekinas +3

Praha –9Ryga –16Roma 0Sidnėjus +25Talinas –23Tel Avivas +18Tokijas +11Varšuva –14

Saulė teka 8.24Saulė leidžiasi 17.15Dienos ilgumas 8.51Mėnulis (priešpilnis)

35­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 331 diena.Saulė Vandenio ženkle.

Šiandien: Andriejus (Andrius), Arvilė, Gilbertas, Gustas, Joana, Minija, Vydmantas

Rytoj:Adelida, Agota, Birutė, Gaudvinas, Ilona

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–19

–19

Vilnius–20

Alytus–18

Kaunas–20

Utena–20

Panevėžys

–19ŠiauliaiTelšiai

–19

Klaipėda–17

Vėjas1–5 m/s

Šiandien, vasario 4 d.Orai Savaitgalis Lietuvoje bus labai šaltas ir žvarbus. Kritulių nenumatoma. Šian-dien termometro stulpelis nukris iki 15–21 laipsnio šalčio. Sekmadienio naktį šals iki 30 laipsnių, o dieną – iki 15–19 laipsnių šalčio. Sinoptikai įspė­ja, kad šaltį gali sustiprinti ir nedidelis vėjas – tuomet jaučiamas smarkes­nis šaltis nei rodo termometras. Kitą savaitę temperatūra po truputį kils.

–19

Žie ma: �� per�ke�le�tą�die�nų�spei�gas,�re�gis,�su�kaus�tė�vi�są�mies�tą.� �

� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Di die ji šal čiai tu rė tų nu slūg ti

li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Po va kar šė lu sių pū gų jau šian dien lau kia ma gied res nio dan gaus, o vė jas tu rė tų su si lpnė ti.

„Sa vait ga lio orus lems an ti cik lo­no iš Si bi ro piet va ka ri nė pe ri fe ri ja. Tad lau kia me, kad bus ne pas to viai de be suo ta, be di des nių kri tu lių, vė jas – ry tų, piet ry čių 4–9 m/s“, – ko men ta vo Lie tu vos hid ro me­teo ro lo gi jos tar ny bos Jū ri nių pro­gno zių sky riaus ve dė jas Lion gi nas Pakš tys.

Spe cia lis to tei gi mu, sa vait ga­lį dar spaus stip rus šal tu kas: šeš­ta die nį ir sek ma die nį Klai pė do je bus nuo 14 iki 17, nak tį į sek ma die­nį – 20–23, o į pir ma die nį – 16–19 laips nių šal čio.

„Ki ta sa vai tė tu rė tų bū ti be kri­tu lių, vy raus ry tų kryp čių 5–10 m/s vė jas. Oro tem pe ra tū ra die no mis bus 6–9, o nak ti mis – 10–13, kai ka da – ir iki 15 laips nių šal čio. Tai gi di die ji šal čiai tu rė tų šiek tiek nu­slūg ti“, – pro gno za vo L.Pakš tys.

Pa na šūs orai, pa šne ko vo tei gi­mu, tu rė tų iš si lai ky ti be veik vi są atei nan čią sa vai tę.

Klai pė die čių kant­ry bę ban dęs spei­gas ren gia si ato­kvė piui – bent jau to kias vil tis ža di na si nop ti kai, pro gno­zuo jan tys, jog ar ti­miau siu me tu šal­čiai tu rė tų kiek nu­slūg ti.

Bend ro vė „Spa ce Ad ven tu res“, or ga­ni zuo jan ti pri va čius kos mi nių tu ris­tų skry džius Ru si jos kos mi niais lai­vais „So juz“, ke ti na 2017 m. su reng ti pi lo tuo ja mą skry dį ap link Mė nu lį.

„Mū sų daž nai klau si nė ja, ka da pra dė si me šią mi si ją. Ka dan gi mes jau esa me par da vę vie ną vie tą ir ar ti miau siu me tu tu rė tu me par­duo ti ant rą, pla nuo ja me, kad pra­dė si me mi si ją, kai bus mi ni mos 50­osios „Apol lo“ pro gra mos me­ti nės. Prog ra mos pra džią skai čiuo­ju nuo pla nuo to „Apol lo 1“ pa lei di­mo 1967 m. va sa rį. Pen kias de šimt me tų nuo šios da tos su kaks 2017 m. va sa rį, t.y. maž daug po pen­ke rių me tų, skai čiuo jant nuo šios die nos“, – pa reiš kė „Spa ce Ad ven­tu res“ ge ne ra li nis di rek to rius Eri­cas An der so nas vaiz do įra še, ku ris įdė tas bend ro vės tink la la py je.

2011 m. sau sio pa bai go je „Spa­ce Ad ven tu res“ pa skel bė, kad pri­va čiam as me niui už 150 mln. do le­rių par da vu si vie ną iš dvie jų bi lie tų į pir mą ko mer ci nę kos mi nę ke lio nę lai vu „So juz“ ap link Mė nu lį.

Pa mask vė je įsi kū ru si Ru si jos ra ke ti nės ir kos mi nės tech ni kos kor po ra ci ja „Ener gi ja“ pa siū lė dvi sche mas ko mer ci niam skry džiui ap link Mė nu lį rea li zuo ti.

Pir mo ji nu ma to at ski rą „So juz“ ir įsi bė gė ji mo blo ko iš kė li mą, jų su si jun gi mą Že mės or bi to je, skry dį Mė nu lio link, „So juz“ at si sky ri mą nuo įsi bė gė ji mo blo ko, skry dį ap­link Mė nu lį, grį ži mą at gal į Že mę ir nu si lei di mą. To kia ke lio nė truks 8–9 die nas.

Ant ro ji nu ma to pa pil do mą ap­si lan ky mą Tarp tau ti nė je kos mo so sto ty je prieš su si jun giant su įsi bė gė­ji mo blo ku ir skry džiu Mė nu lio link. Ši ke lio nė truk tų nuo 9 iki 21 pa ros.

BNS inf.

Kas de da si vy ro gal vo je„Kok tei lis“ ga vo in for ma ci jos apie tai, iš ko su da ry tos vy ro sme ge nys.Da vik lis „No riu val gy ti. Ir ger ti, aiš ku?!“ Vei kia vi sa da.Sen so rius „No riu sek so“. Se nat vė je per de ga. Kol vei kia, bū na tri jų bū se­nų: „no riu“, „no riu ne žmo niš kai“ ir „čia ir da bar“.Gar so su si ža di ni mo cent ras. Įė ji mo duo me nys: gar si mu zi ka. Taip pat la­bai jaut riai rea guo ja į bo ka lą pi la mo al ko ho lio gar są bei lai min gos mo ters al sa vi mą.Alaus rū šių at pa ži ni mo cent ras.At sa ky mų ge ne ra to rius į klau si mus, kaip an tai „Kur val kio jai si, gy vu ly?“, bė gant lai kui iš pri mi ty vaus tam pa aukš to ly gio įren gi niu, ste bi nan čiu lo gi kos pliūps niais.

at sa kik lis: �� „Bran�gio�ji,� ap�tar�si­me�tai�vė�liau“.

Di de lės ga lios są ži nės slo pin tu vas.To li ma tis „Pa te lė“. Rea lia me lai ke iš vi­zua li nių duo me nų su skai čiuo ja tak ti­nius ir tech ni nius pa ra met rus. Ypač ge rai iš la vin tas ga li pa teik ti at sa ky­mą: „Duos ar ne duos“.Va lios jė gos ge ne ra to rius spor tui. Daž­nai lūž ta.Al ko ho lio sai ko da vik lis. Dau ge liui neį mon tuo tas.Re gist rai, skir ti trum pa lai kiam spor to var žy bų re zul ta tų sau go ji mui.Stopk ra nas­blo ka to rius „Sve ti ma mo­te ris“. Ypač bjau rių ti pų esy bė je van­da liš kai su ga din tas at suk tu vu.Ma žas, įky rus, vos gy vas ne šio to jo klo nas. Tu ri bjau rų bal se lį, ne lei džia nak ti mis už mig ti ir vil ki marš ki nė lius su už ra šu „Są ži nė“. Neut ra li zuo ja mas są ži nės slo pin tu vu.Veik los imi ta to rius. Vi su ga lin gu mu įsi jun gia dar bo me tu.Įky rių min čių ge ne ra to rius „No riu pi­ni gų, nau jos ma ši nos, blon di nės“, „Ar ma no mo te ris man iš ti ki ma?“Si mu lia to rius „Na mų meist ras“.Juo do ji dė žė „Sie la“. Priė ji mą tu ri tik ri bo tas drau gų ra tas ir vie na dvi mei­lu žės. Se nat vė je tam pa nie kam ne­rei ka lin ga ir gu li pri kimš ta se nų pri­si mi ni mų.Neo ni nė iš ka ba „In te lek tas“. Kar tais už si de ga.N. Pas kir tis dar nei šaiš kin ta.

Čes ka (ge riau šuo avi ga nis, negu drau gas

avi gal vis)

Ap link Mė nu lį – po 5 me tų