Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Pag rin di nia me sa vi val dy bės pa­sta te dir ban tys val di nin kai ken­čia žvar bą. Kai ku riuo se ka bi ne­tuo se oro tem pe ra tū ra te sie kia 11 laips nių ši lu mos, o ko ri do riu je – per pus ma žiau.

Šal čiau sia yra Lie pų gat vės sa vi val­dy bės pa sta to pir ma me aukš te. Ry­tą į dar bą atė ję vals ty bės tar nau to­jai ne no ri nu si vilk ti pal tų, mat kai ku riuo se ka bi ne tuo se tem pe ra tū­ra te sie kia 11–13 laips nių ši lu mos, o pa gal hi gie nos nor mą ji tu ri bū ti ne ma žes nė nei 18 laips nių.

Pir mo aukš to ko ri do riu je dar šal­čiau. Čia ter mo met ro stul pe lis var­giai pa siek tų 5 laips nius ši lu mos.

„La bai šal ta. Net ne ži nia, ar ko­ri do riu je tei gia ma tem pe ra tū ra.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Se ni daik tai už nau jų kai nąKlai pė do je se no sios tur ga vie tės pa­kraš ty je vie nos par duo tu vės ant ra ja­me aukš te tarp len ty nų su nau jo mis bal ta ru siš ko mis pre kė mis yra kam­pe lis, ku ria me iš dė lio ti kon fis kuo ti daiktai. 2 4

„Ne rei kia ka vi nės sa vi nin­ko ap mo kes tin ti iki dan tų.“

6p.

Klerkams – išbandymas šalčiu

METŲKLAIPĖDIETĖS

RINKIMAIKANDIDAČIŲ Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ

SĄRAŠO IR BALSAVIMO LAPELIOIEŠKOKITE 13 P.

Eu­ge­ni­ja­Odeb­recht, Klai pė dos vers li nin kų se na mies čio są jun gos pir mi nin kė, apie no rą iš peš ti iš žmo gaus kuo dau giau pi ni gų.

30 (19 331)www.kl.lt

Didmiesčiųgyventojai uždirba daugiau, o už šildymą moka mažiau.

Ekonomika 7p. Pasaulis 8p.

Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas pareiškė, kad rezoliucija dėl Sirijos jo netenkina.

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

Lietuvoje išrinktų europarlamentarų statusą reguliuos naujas įstatymas.

Lietuva 5p.

PIRMADIENIS, vASARIo 6, 2012

Pa siū la: � kon fis kuo tų au to mo bi lių aikš te lė je dau gu ma ma ši nų – ne va žiuo jan čios. Vy tau to Liau dans kio nuo tr.

Kon fis kuo ja tik šlamš tą?Ne va žiuo jan tys au to mo bi liai, ne­vei kian tys te le fo­nai, se nos mag ne­to los ir aki vaiz džiai per bran giai įver tin­ti gin ta ri niai ka ro­liai. Tai iš nu si kal tė­lių kon fis kuo ti daik­tai, ku riuos par da­vu si vals ty bė ti ki si at si grieb ti už pa tir­tus nuo sto lius. Ko­dėl ant pre kys ta lių gu li tik šlamš tas, ku­rį ti ki ma si par duo ti auk so kai na?

Kaina 1,30 Lt

2

miestasPIRMADIENIS, vASARIo 6, 2012

1

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Ra do ne lai mės šal ti nįLie tu vos sau gios lai vy bos ad mi­nist ra ci ja (LSLA) ir Vo kie ti jos fe­de ra li nis jū rų ava ri jų ty ri mų biu­ras bai gė bend rą ty ri mą dėl gais ro, įvy ku sio 2010 m. spa lio 8 d. lai­ve „Lis co Glo ria“. Nus ta ty ta, kad gais ro ži di nys – sunk ve ži mis su prie ka ba, ku rio je bu vo ga be na­ma šal dy ta paukš tie nos pro duk­ci ja. Prie ka bos šal dy mo įran­gos elekt ros ener gi jos mai ti ni mas bu vo pri jung tas prie lai vo elekt ros ener gi jos tie ki mo tink lo. La biau­siai ti kė ti na gais ro ži di nio vie ta – tarp sunk ve ži mio ka bi nos ir prie­ka bos. Kons ta tuo ta, kad gais ras ki lo ne dėl žmo gaus kal tės, o dėl tech ni nio ar elekt ro tech ni nio po­bū džio ge di mo.

„Čia da bar klau si mas atei čiai eks per tams. Ga li bū ti, kad ne be­bus lei džia ma nau do ti elekt ros iš lai vo sis te mos, bet kaip tuo met bus ga be na mi kro vi niai? Juk ne­ga li su sto ti pre ky ba, gal bus ko kie pa pil do mi sau gik liai dėl elekt ros

nau do ji mo“, – svars tė LSLA Lai­vų kont ro lės sky riaus ve dė jas Li­nas Kas pa ra vi čius.

Su si pa žįs ta su ty ri muKel tas bu vo draus tas, ta čiau drau­di mo iš mo kų kol kas su lau kė ne vi­si nu ken tė ju sie ji.

„Kai ne te ko me lai vo, kad ga lė tu­me vyk dy ti įsi pa rei go ji mus klien­tams, tu rė jo me iš si nuo mo ti ki tą lai vą. O tai jau yra iš lai dos, už tai ga vo me drau di mo su mą. Su ke­lei viais yra at si skai ty ta, kom pen­sa ci jos iš mo kė tos. Kom pa ni ja ir drau di kai su si pa žįs ta su ty ri mo

duo me ni mis ir ta da bus pa reikš­ta po zi ci ja dėl at sa ko my bės. Ta da bus ga li ma konk re čiau kal bė ti apie at si skai ty mus su klien tais“, – pa­brė žė kom pa ni jos „DFDS Sea ways“ at sto vas Vai das Klum bys.

Ty ri mo tiks las esą bu vo ne kaž­ką ap kal tin ti dėl įvy kio, bet iša na­li zuo ti si tua ci ją ir už kirs ti ke lią to­kioms ne lai mėms atei ty je.

Nuos to lių neat ly gi noBe ne la biau siai iš klien tų per gais­rą „Lis co Glo ria“ nu ken tė jo A.Gri­ciaus au tot rans por to įmo nė. Neo­fi cia liais duo me ni mis, per lai vo gais rą per ve ži mų bend ro vė pa ty rė iki 5 mln. li tų nuo sto lių. Tuo met su de gė 10 vil ki kų ir 20 šal dy tu vų. Ve žė jai už su de gu sias trans por to prie mo nes ir kro vi nį at si skai ty mo lau kia iki šiol. Už nie ką esą ne su­mo kė ta, tik vai ruo to jams, kaip ir vi siems kel to ke lei viams, at ly gin­ti nuo sto liai už pra ras tą as me ni­nį tur tą.

Gais ras lai ve „LIS CO Glo ria“ – vie na rim čiau sių ava ri jų Bal ti jos jū ro je per ke lis pa sta ruo sius de­šimt me čius.

Nesibaigė: �� „Lis�co�Glo�ria“�gais�ro�prie�žas�tys�nu�sta�ty�tos,�lai�vas�su�pjaus�ty�tas�į�me�ta�lo�lau�žą,�bet�lig�šiol�at�si­skai�ty�ta�ne�su�vi�sais�nu�ken�tė�ju�siais�klien�tais.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Ve ži kai te be lau kia pi ni gų

Ge riau siu at ve ju 5 laips­niai ši lu mos“, – tei gė

sa vi val dy bės dar buo to jai.Val di nin kai nuo šal čio gi na­

si šil tais rū bais, elekt ri niais šil dy­tu vais.

„O ką dau giau da ry ti? Si tua ci­ja su dė tin ga“, – tvir ti no dar buo­to jai.

Ne ma žai šal to se pa tal po se dir­ban čių žmo nių ser ga. Ta čiau ne vi­si ima ne dar bin gu mo pa žy mas, nes tai neap si mo ka.

Pir ma me aukš te įsi kū rę sa vi val­dy bės dar buo to jai šal tį tu ri kęs ti dėl ne san da rių stik li nių du rų. In­te re san tų atei na daug, o jos ge rai neuž si da ro.

„Blo giau sia bū da vo, kai bu vo ati da ry tos ir pa grin di nės lau ku jės

du rys, ir ve dan čios į kie mą. Nuo­lat su si da ry da vo skers vė jai. Da bar du rys į kie mą už da ry tos, tad ir si­tua ci ja šiek tiek pa ge rė jo“, – guo­dė si dar buo to jai.

Klai pė dos sa vi val dy bės ad mi­nist ra ci jos di rek to riaus pa va duo­to jas Via čes la vas Kar ma no vas tvir ti no, jog pro ble mą ban do ma spręs ti. Ki tą sa vai tę bus skel bia­mas kon kur sas dėl nau jų du rų įsi­gi ji mo ir mon ta vi mo.

„Ne ge rai, kai ka bi ne tuo se yra 11–13 laips nių ši lu mos. Stik li nes du­ris rei kia keis ti. Virš jų ka ban tis šil dy tu vas, ku ris pa ga min tas prieš 20 me tų, ne vei kia. Per nai ban dė­me su tvar ky ti, bet ne pa vy ko. Ra­dia to rių rei kia už pil dy ti freo nu, o to nie kas ne be da ro“, – pa sa ko jo pa va duo to jas.

Nau jas du ris sa vi val dy bė je nu­ma to ma su mon tuo ti po dvie jų sa­vai čių.

Anks čiau šal ta bu vo ir di džio jo je po sė džių sa lė je, esan čio je tre čia me aukš te. Da bar šios pro ble mos ne­bė ra. Per nai čia su mon tuo tas nau­jas kon di cio nie rius­šil dy tu vas. Šie dar bai kai na vo 20 tūkst. li tų. Įren­gi nys pa tal pą ga li su šil dy ti iki 26 laips nių ši lu mos.

Rei kia įjung ti va lan dą prieš po­sė dį, ir bus šil ta“, – tei gė V.Kar­ma no vas.

Prob le ma: �� šal�tis�į�sa�vi�val�dy�bės�pa�tal�pas�pa�ten�ka�pro�ne�san�da�rias�du­ris,�ku�rios�nuo�lat�vars�to�mos.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Klerkams – išbandymas šalčiu

– tiek laips nių ry tą bū na kai ku riuo se sa vi­

val dy bės ka bi ne tuo se pir ma me aukš te.

11

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Ug nia ge siai vos spė ja su ktis – vie­nas po ki to ky la gais rai. Daž niau­sia jų prie žas tis – ne tvar kin ga šil­dy mo sis te ma.

Va kar ry tą gais ras ki lo pri va čia me tri jų aukš tų Sta dio no gat vės 9 na­me. Jo ži di nys bu vo pa lė pė je prie ka mi no. Įvy kio vie to je dir bo ke­tu rios ug nia ge sių ma ši nos, 12 ug­nia ge sių, ku riems ko vo ti su lieps­na ne bu vo pa pras ta.

Gais ri nin kai ne ga lė jo priei ti prie pa sta to sto go, nes truk dė elekt ros lai dai.

Ne lai mės me tu ap de gė apie 100 kv. met rų sto go, jo per dan gų. Žmo nės įvy kio me tu ne nu ken tė­jo. Prie na mo ug nia ge siai bu dė­jo net už ge si nus gais rą. Bu vo ste­

bi ma, ar ne be li ko žie žir bų. Ko dėl ki lo gais ras – neaiš ku. Ma no ma, kad ne lai mė įvy ko dėl ne tvar kin­go ži di nio.

Va kar apie 3 val. ug nia ge siai sku­bė jo ge sin ti gais ro, ki lu sio va sar­na my je, esan čia me Klai pė dos ra­jo ne, Der cek lių kai me. At vy kus gais ri nin kams, ne gy ve na mo vie­no aukš to me di nio pa sta to sto gas lieps no jo. Ug nis vi siš kai su nio ko­jo va sar na mį.

Gais ro prie žas tys ti ria mos. Ga li bū ti, kad į pa sta tą įsi bro vė ir be si­šil dy da mi gais rą su kė lė be na miai. Neat me ta ma, jog ug nis ga lė jo įsi­plieks ti ir dėl ne tvar kin gos elekt­ros ins ta lia ci jos.

Už va kar po pie tų ug nia ge siai va žia vo į Klai pė dos ra jo no Dru kių kai mą.

Apie 15.23 val. bu vo pra neš ta, kad de ga na mo sto gas. At vy kus ug­

nia ge siams, va sa ros vir tu vės man­sar do je prie ka mi no ru se no ap šil ti­ni mo me džia ga.

Gais ras mū ri nia me pa sta te bu­vo už ge sin tas. Žmo nės įvy kių me­tu ne nu ken tė jo.

Šeš ta die nį ug nia ge siai taip pat ge si no na mo Pa lan gos so dų bend­ri jo je „Pa vė sis“ sto gą. Įtar ta, kad čia gais ras ki lo dėl ne tvar kin go ka­mi no.

Va kar iki pie tų Klai pė dos ap skri­ties ug nia ge siai tris kar tus sku bė­jo prie na mų, ku rių ka mi nuo se de­gė suo džiai. Jie ne slė pė, kad to kios ne lai mės yra taip pat pa vo jin gos. Ga li už si deg ti na mo sto go konst­ruk ci jos.

Ug nia ge siai ne sle pia, jog vy rau­jant to kiems šal čiams dirb ti yra sun kiau. Pi lant van de nį su si da ro le das. Ug nia ge siai pa ti ria trau mų. Ga li už šal ti ir tech ni ka.

Ug nis: �� va�kar�gais�ras�ki�lo�Sta�dio�no�gat�vė�je�esan�čio�tri�jų�aukš�tų�na�mo�pa�lė�pė�je.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Spau džiant speigui ug nia ge siams karš ta

Su de gu sio kel to „Lis co Glo ria“ is to ri ja dar ne si bai gia. Nors pa ts lai vas jau su pjaus ty tas į me ta lo lau žą, tarp tau ti niai eks per tai nu sta tė ne­lai mės prie žas tis, ta čiau kro vi nio ir vil ki kų per gais rą ne te ku sios per ve ži mų kom pa ni jos nuo sto lių at ly gi ni mo lau kia iki šiol.

Už nie ką esą ne­su mo kė ta, tik vai­ruo to jams, kaip ir vi siems kel to ke lei­viams, at ly gin ti nuo­sto liai už pra ras tą as me ni nį tur tą.

3

miestas

Svei ka ta. Ant ra die nį pra si dės vie­nas iš va sa rio kaip svei ka tin gu mo mė ne sio ren gi nių. Klai pė dos vi suo­me nės svei ka tos biu ro pa tal po se 10 val. vyks ne mo ka mos ka la ne ti kos tre ni ruo tės. Jos bus or ga ni zuo ja mos vi są va sa rį. Ka la ne ti kos tre ni ruo tės vyks va sa rio 11 d. 12 val., va sa rio 14 d. 10 val., va sa rio 18 d. 12 val., va sa rio 21 d. 10 val., va sa rio 28 d. 10 val.

Mo ky mai. Ket vir ta die nį 17.15 val. Klai pė dos vi suo me nės svei ka tos biu ro pa tal po se, pir ma me aukš te, sa lė je prie ba sei no vyks šiau rie tiš­ko jo ėji mo mo ky mai as me nims, ku­rie dar nė ra su si pa ži nę su jo tech­ni ka.

Ava ri ja. Sek ma die nį apie 15 val. Kai­rių po li go ne va žiuo da mas snie go mo to cik lu nu vir to ir su si žei dė vy­ras. Jis nu vež tas į li go ni nę.

Skun das. Šeš ta die nį į Klai pė dos uni ver si te ti nę li go ni nę bu vo at vež­tas 33 me tų klai pė die tis, gy ve nan tis Tai kos pro spek te. Me di kai jam nu­sta tė gal vos žaiz dą ir gir tu mą. Vy­ras aiš ki no, kad jį su mu šė po li ci jos pa rei gū nai, ta čiau ap lin ky bių nu ro­dy ti ne ga lė jo. Į li go ni nę ne blai vus vy ras bu vo at vež tas iš 2­ojo Klai pė­dos po li ci jos ko mi sa ria to bu dė to jų da lies, kur jis bu vo pri sta ty tas šeš ta­die nį apie 20 val. dėl tak si au to mo­bi lio ap ga di ni mo. Klai pė die čiui po li­ci jos pa rei gū nai nu sta tė vi du ti nį gir­tu mą ir su ra šė pro to ko lą už pa žei di­mą. Po me di kų ap žiū ros vyriškis iš­leis tas gy dy tis am bu la to riš kai.

Cent ras. Pa lan gos sa vi val dy bė je vy ku sia me ku ror to jau ni mo or ga­ni za ci jų ir mies to po li ti kų fo ru me kel tos jau ni mo pro ble mos ku ror te bei At vi ros erd vės jau ni mo cent ro stei gi mo klau si mas. Mies to me rui Ša rū nui Vait kui įteik ta per 600 to­kio cent ro bū ti ny bę pa tvir ti nan čių vie tos moks lei vių pa ra šų.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 6 klai pė die čių mir­tys. Mi rė Kse ni ja Mosk vi na (g. 1918 m.), Alek sand ra Da nie lie nė (g. 1927 m.), Jo nas Ra džius (g. 1931 m.), Al gir­das Stan ke vi čius (g. 1931 m.), Vy tas Ku li kaus kas (g. 1944 m.), Vik tor Vel­baum (g. 1947 m.).

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 5 mo te rys. Gi mė 4 mer gai tės ir ber niu kas.

Grei to ji. Va kar iki 16 val. grei to sios pa gal bos me di kai su lau kė 40 iš­kvie ti mų. Dau giau sia rū pes čių kė lė gat vė je gu lin tys nuo la ti nės gy ve na­mo sios vie tos ne tu rin tys as me nys. Jie bu vo pri sta ty ti į li go ni nę dėl su­ša li mo. Mir čių dėl šal čio sa vait ga lį ne bu vo.

PIRMADIENIS, vASARIo 6, 2012

Ras­tas­ne­gy­vas­vy­RasSek­ma­die­nį­pa­ry­čiais­prie­Sta­ty­bi­nin­kų­pro­spek­to­22­na­mo­tre­čios­laip­ti­nės­rū­sio­du­rų­ras­tas­apie­60–70­me­tų­ne­nus­ta­ty­tos­ta­pa­ty­bės­ne­gy­vas­vy­ras­be­išo­ri­nių­smur­to­žy­mių.­Jo­ūgis­maž­daug­160–170­cm,­vi­du­ti­nio­kū­no­su­dė­ji­mo.­Plau­kai­tam­sūs,­pra­ži­lę.­Vy­ras­su­ūsais.­Pa­rei­gū­nai­ieš­ko­jo­ar­ti­mų­jų.

su­ža­lo­jo­su­gy­ven­ti­nįŠeš­ta­die­nį­Nai­ku­pės­gat­vės­9A­na­mo­bu­te­tarp­dvie­jų­vy­rų­ki­lo­gin­čas.­Vie­nas­jų­su­gy­ven­ti­niui­su­ri­šo­lip­nia­juos­ta­ko­jas,­ran­kas,­už­kli­ja­vo­bur­ną,­tris­kar­tus­smo­gė­pei­liu­į­pil­vo­sri­tį.­Be­to,­pa­vo­gė­tris­te­le­fo­nus­ir­pa­są.­Nu­ken­tė­ju­sia­jam­su­ža­lo­tas­inks­tas,­plau­tis­ir­tarp­šon­kau­li­nė­ar­te­ri­ja.

Lietuvos­krepšinio­lygos­čempionato­rungtynes­vakar­Klaipėdoje­žaidė­„Neptūnas“­ir­Kauno­„Žalgiris“.­Susitikimą­90:67­laimėjo­šalies­čempionai­kauniečiai.­Uostamiesčio­ekipa,­patyrusi­aštuntą­nesėkmę,­išliko­aštuntoje­vietoje.­Visas­dvylika­rungtynių­laimėję­„Žalgirio“­žaidėjai­kol­kas­treti.­

„žalgiRis“­pajėgesnis­

Dienos telegrafas

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Ant gat vių pi la mi ši nįSun ku pa ju dė ti, sun ku su stab dy­ti, ne sau gu su ktis. To kia si tua ci­ja ari mus pri me nan čio se Klai pė­dos gat vė se vai ruo to jams at ro do itin grės min ga. Su va ži nė tas snie­gas vir to le du, ku rio nu krapš ty ti nie kaip ne pa vyks ta.Klai pė dos ke li nin kai ant le du vir­tu sių gat vių pra dė jo pil ti smė lio ir drus kos mi ši nį. Per 8 val. jo iš be­ria ma apie 300 t.

Ti ki ma si, kad le das taps bent šiek tiek gru bes nis ir vai ruo to jams va žiuo ti bus leng viau.

„Drus ka esant to kiam šal čiui ne­vei kia. Ji veiks min ga, kai oro tem­pe ra tū ra yra ne že mes nė nei 10 laips nių šal čio. Be ria me smė lio ir drus kos mi ši nį, kad su stab dy tu­me sly di mą. Tai rei kia da ry ti be per trau kų, nes jis grei tai iš ne šio­ja mas. Gat vės jau ta po ru dos“, – tvir ti no pie ti nę mies to da lį pri žiū­rin čios įmo nės „Žem ka sa“ va do vas Dai nius Zo kas.

Gran dys sto te les ir ap si su ki musAnot di rek to riaus, sa vait ga lį bu­vo dir ba ma be per trau kų. Šeš ta­die nį pie ti nė mies to da lis smė lio ir drus kos mi ši niu pa ber ta tris kar­tus. Va ka re dar kar tą. Sek ma die­nio ry tą bars ty tu vai ir va ly tu vai vėl iš va žia vo į gat ves ir dir bo vi­są die ną.

„Ma ši nos le dą su smul ki na, tai jį rei kia stum ti į šo ną. Bars to me ir va lo me, bars to me ir va lo me, bet re zul ta to ne ma ty ti. Vis dėl to kai ku rio se pa grin di nė se gat vė se – Tai kos pro spek te, Ši lu tės plen te jau ma ty ti as fal tas“, – va kar sa kė D.Zo kas. Jis tvir ti no, kad sek ma­

Už mies tis: ­� ke­lias­į­Kre­tin­gą­sa­vait­ga­lį­bu­vo­vi­siš­kai­švarus.

Ke li nin kai be jė giai prieš gam tą

Pa dė tis uos ta mies čio gat vė se ne si kei čia – jos iš lie ka tar si čiuo žyk la, o ke li nin kai tei si na si nie ko dau giau pa da ry ti ne ga lin­tys. Ta čiau šva rūs už mies čio ke liai ro do, kad kaž ką pa da ry ti vis dėl to ga li ma.

Są ly gos: ­� uos­ta­mies­čio­gat­vės­pa­deng­tos­sto­ru­le­do­sluoks­niu­–­vai­ruo­to­jams­yra­su­dė­tin­ga­stab­dy­ti.­ ­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Nie ko dau giau ne pa­da ry si, kai toks šal tis. Ar dirb si, ar ne dirb si – nie ko ne pa kei si.

Ge di mi nas Ba go čius:die nio nak tį į gat ves ža da ma iš leis ti trak to rius, ku rie gran dys au to bu sų sto te les, ap si su ki mus.

Šiau ri nę mies to da lį nuo Bal ti­jos pro spek to pri žiū rin čios įmo nės „Va ka rų šva ra“ va do vas Ge di mi nas Ba go čius taip pat pa brė žė, kad da­ro ma vis kas, kas įma no ma.

„Šeš ta die nį ant gat vių iš py lė me di de lį kie kį smė lio ir drus kos mi ši­nio. Nuo lat pa pil do me. Nie ko dau­giau ne pa da ry si, kai toks šal tis. Ar dirb si, ar ne dirb si – nie ko ne pa kei­si“, – pa brė žė va do vas.

Nu lė mė snie go kie kisKlai pė die čiai pa ste bė jo, kad iš­va žia vus už mies to va žia vi mo są­ly gos yra daug ge res nės. Vi siš kai nu va ly tas ke lias į Kre tin gą. Šva­

ri ir au tost ra da. Anot G.Ba go­čiaus, ant pa sta ro sios snie gas ne­si kau pia. Jis nu pu čia mas į lau kus. „Mies te vi sur pa sta tai. Snie gas kau pia si gat vė se. Esant to kiems šal čiams, pli ko as fal to ne bus“, – tei gė va do vas.

D.Zo kas aiš ki no, kad Kre tin go je ge res nė si tua ci ja, nes ma žiau sni­go. Anot jo, vis kas pri klau so nuo iš kri tu sio snie go kie kio.

„At va žiuo ja žmo nės iš Rie ta­vo, Kre tin gos ir sa ko, kad ten nė ra tiek snie go. Su gam ta ne pa ko vo si. Da bar vie nin te lė išei tis – smė lio ir drus kos mi ši nys. Rei kia lauk ti, kol ter mo met ro stul pe lis pa kils iki 10 laips nių šal čio. Ta da pa ber si me drus kos ir vis kas nu tirps“, – pri­dūrė va do vas.

Iš gir dus apie tai, kaip mai šai kon fis­kuo to cuk raus iš­tir pi na mi sta ti nė se van dens ir pa pras­čiau siai iš pi la mi, ga­li su trik ti svei ka ta.

4

miestaspirmadienis, vasario 6, 2012

Ant pre kys ta lio po stik­lu yra vaiz do fil ma vi mo

ka me ra, au to mo bi lio na vi ga ci jos įren gi nys, pa pras čiau sio mo de­lio mo bi lio jo ry šio te le fo nas, ki­tas te le fo nas dy džio su lig vy riš ku ran ki niu laik ro džiu ir ke li mai še­liai su gin ta ro dir bi niais. Ant grin­dų su gul dy ti elekt ros prie tai sai, dau giau sia nau do ja mi sta ty bos ir re mon to dar bams. Len ty no je į krū ve lę su krau tos au to mo bi li nės mag ne to los. Ne vie ną mė ne sį už­si gu lė ju sios pre kės ne vi lio ja pir kė­jų pir miau sia to dėl, kad dau ge lis jų yra ge ro kai pa nau do tos, ta čiau kai­nuo ja ne ką pi giau nei nau jos.

Čia dir ban ti par da vė ja ne sle pia, kad dau ge lis par duo da mų daik tų ne vei kia, elekt ros prie tai sai – pur­vi ni ir su ga din ti.

Ant pre kys ta lio – ka li nių te le fo naiPar da vė ja pa sa ko jo, kad prie šio pre kys ta lio daž niau siai su sto ja na­gin gi vy rai, ku rie mo ka pa tys su­si tai sy ti to kius įran kius ar ba ieš ko sa viems at sar gi nių da lių.

Esą kai į par duo tu vę at ve ža ma nau ja siun ta kon fis kuo tų daik tų, pir kė jai apie tai ste buk lin gai grei tai su ži no ir per ke lias va lan das juos iš graibs to. Su li ku siai siais – tik­ras var gas. Ma žy tį mo bi lio jo ry šio te le fo ną už 30 li tų įsi gy ti pa no ręs pir kė jas įkal bė jo par da vė ją priim­ti šią pre kę, jei gu ne pa vyk tų ras ti šiam te le fo nui tin ka mo įkro vik lio.

Ke lias die nas nar šęs in ter ne to pla ty bė se bei ieš ko jęs to kio daik to par duo tu vė se vy ras ga liau siai pir­ki nį grą ži no, nes įkro vik lio taip ir ne ga vo. Abu šiuo me tu par duo da­mi te le fo nai, pa na šu, į par duo tu­vės len ty ną at ke lia vo iš „zo nos“, kur bu vo atim ti iš ka li nių.

Ša lia su dė tos mag ne to los įver­tin tos nuo 100 iki 200 li tų, ta čiau jo mis taip pat ne la bai kas do mi si, nes už to kią kai ną ne sun ku įsi gy ti nau ją daik tą su ga min to jo ga ran ti­ja. Gin ta ro ka ro lių kai nos nors su­ma žin tos per pus, bet vis tiek ne vi­lio ja. Ant eti ke tės pa žy mė ta, kad jie pa ga min ti iš mo di fi kuo to gin ta­ro, ta čiau net ge ro kai nu kai no ti vė­ri niai ne vi lio ja jų pirk ti. Ne ži nia, iš ko ir kaip pa ga min ti vė ri niai įver­tin ti per 60 ir 80 li tų, o anks čiau už juos pra šy ta ge ro kai per 100 li tų.

Cuk rų iš tir pi na ir iš pi laKlai pė dos ap skri ties vals ty bi­nės mo kes čių ins pek ci jos (AV MI) Kont ro lės de par ta men to di rek­to rė Gra ži na Rim kie nė paaiš ki no, kad Mo kes čių ins pek ci jos tai syk­lė se nu sta ty ta tvar ka pe rim ti kon­fis kuo tą tur tą į ap skai tą ir jį rea­li zuo ti, sie kiant gau ti di džiau sią nau dą biu dže tui.

Į Mo kes čių ins pek ci jos ap skai tą pe rim tas vals ty bei per duo ti nas ne­kil no ja ma sis tur tas rea li zuo ja mas tik per auk cio nus, ku riuo se ga li da­ly vau ti bet ku ris as muo. Apie or ga­ni zuo ja mus auk cio nus skel bia ma spau do je ir VMI in ter ne ti nė je sve tai­nė je. Ne rea li zuo ti nas tur tas – nai ki­na mas. Al ko ho li niai gė ri mai – iš pi­la mi, rū ka lai – su de gi na mi, gar sių pre kių ženk lų pa dir bi niai – su ga di­na mi ir iš me ta mi į są var ty ną.

Kai ku rių ne rea li zuo ti nų daik tų nai ki ni mo rei ka la vi mų pa pras tam ša lies pi lie čiui ge riau ne ži no ti, nes iš gir dus apie tai, kaip mai šai kon­

Kon fis kuo ja tik šlamš tą?

fis kuo to cuk raus iš tir pi na mi sta ti­nė se van dens ir pa pras čiau siai iš­pi la mi, ga li su trik ti svei ka ta.

Į aikš te lę – su sa vo aku mu lia to riu miVa ka rų Lie tu vo je iš gir tų vai ruo­to jų atim ti au to mo bi liai, kaip ir kont ra ban di nin kų kon fis kuo tos trans por to prie mo nės, par duoti su sta to mos bend ro vės „Ok re ta“ aikš te lė je Kre tin go je.

Vals ty bi nė mo kes čių ins pek ci­ja, ku ri rū pi na si kon fis kuo tų ma­ši nų rea li za vi mu, yra su da riu si su šia bend ro ve su tar tį.

Ko ge ro, be si do min tie ji kon fis­kuo tais au to mo bi liais iš anks to ži no, kad, no rint iš ban dy ti ma ši­ną, iš pra džių rei kia at si vež ti bent jau aku mu lia to rių. Mat be veik vi­sų par duo da mų ma ši nų aku mu­lia to riai yra iš si kro vę ar ba jų vi­sai nė ra.

Ta čiau aku mu lia to rius dar ne ga­ran tuo ja, kad in te re san tui pa vyks pa leis ti su do mi nu sio au to mo bi lio va rik lį, nes kai ku rios ma ši nos ne­tu ri rak te lių.

Už ma ši nas mo ka tik gry naisBend ro vės „Ok re ta“ di rek to rius Ar vy das Bru žas pa sa ko jo, kad aikš­te lė je da bar sto vi ke lios de šim tys par duo da mų kon fis kuo tų ma ši nų.

„Kar tais per mė ne sį ne par duo­da ma nė vie nos ma ši nos, o kar­tais at si ran da pen ki ar net de šimt pir kė jų. Aikš te lė je dau gu ma – „Volks wa gen Pas sat“ au to mo bi lių, bet yra ir ki tų mar kių, – pa sa ko jo A.Bru žas. – Ma ši nos pa ga min tos ir 2007­ai siais, ir 2009­ai siais me­tais, yra ir se nes nių, žo džiu, la bai įvai rios ma ši nos čia sto vi.“ Iš ko kių ma ši nų ga li ma rink tis, klien tai ga li su ži no ti tik at vy kę į Kre tin gą, nes in ter ne ti nio ka ta lo go nė ra.

„Ka ta lo go pa da ry ti neį ma no ma, nes bū na, kad vos at ga ben ta ma ši­na nu per ka ma. Užs ni gus pa ma ty­ti au to mo bi lio vi dų ga li ma pro pra­va ly tus lan gus. Jei gu žmo gus no ri pa ban dy ti va žiuo ti, at si ve ža aku­

mu lia to rių, ga li ma pa leis ti va rik­lį, bet iš aikš te lės iš va žiuo ti ne­lei džia me. Kai pri sni go, ma ši nos iš ban dy mui vie tos be veik nė ra“, – pa sa ko jo bend ro vės va do vas.

Kon fis kuo tus au to mo bi lius in­te re san tai ga li ap žiū rė ti bet ka da, ta čiau nu si pirk ti tik dar bo die ną ir tik už gry nus pi ni gus.

Pa sak G.Rim kie nės, kon fis kuo­tų trans por to prie mo nių kai na yra nu sta to ma jų pe rė mi mo į VMI ap­skai tą me tu.

Jei gu ma ši na per mė ne sį ne nu­per ka ma, pa gal nuo sta tus, kaip ir vi sos kon fis kuo tos ir par duo ti pa­teik tos pre kės, tu ri bū ti nu kai no ja­mos. Kai ną nu sta to at sa kin gi mo­kes čių ins pek ci jos dar buo to jai.

Jei trans por to prie mo nės ver tė di­des nė kaip 60 tūkst. li tų, ji par duo­da ma skel biant vie šą jį kon kur są.

Aikš te lės dar buo to jai ti ki no, kad tik vie nas ki tas anks tes ny sis kon­fis kuo to au to mo bi lio sa vi nin kas at sku ba pirk ti sa vo ma ši nos.

Pir kė jų ver dik tas – per bran guŠį sa vait ga lį aikš te lė je sto vė jo apie 30 au to mo bi lių. Tik ke li iš jų bu vo apy nau jai ir kai na vo dau giau nei 15 tūkst. li tų. Po ra „Mer ce des“ mar­kės vi su rei gių ir po ra „Re nault“ bu­vo la biau siai ver ti dė me sio. Ta čiau vie no mer se de so pir kė jai ne su ge­bė jo pa leis ti va rik lio, nes su ge du si kom piu te ri nė val dy mo sis te ma.

Ke lios ma ši nos bu vo pa žy mė tos lat viš kais vals ty bi niais nu me riais.

Skai čiai

VMI rea li za vo kon fis kuo to tur to Klai pė dos ap skri ty je

2009 m. – už 747,6 tūkst. li tų �

trans por to prie mo nių – už 250,6 tūkst. li tų

pra mo ni nių pre kių, ry šio, gar so ir vaiz do tech ni kos – už 3,3 tūkst. li tų

2010 m. – už 731,5 tūkst. li tų �

trans por to prie mo nių – už 311,5 tūkst. li tų

pra mo ni nių pre kių, ry šio, gar so ir vaiz do tech ni kos – už 11,4 tūkst. li tų

tau rių jų me ta lų dir bi nių, at lie kų ir lau žo – už 6,6 tūkst. li tų

2011 m. – už 670,7 tūkst. li tų �

trans por to prie mo nių – už 154 tūkst. li tų

pra mo ni nių pre kių, ry šio, gar so ir vaiz do tech ni kos – už 3,2 tūkst. li tų

tau rių jų me ta lų dir bi nių, at lie kų ir lau žo – už 285 li tus

Mui ti nės kon fis kuo tų pre kių šaly-je bu vo rea li zuo ta

2009 m. – už 1,26 mln. li tų, �

2010 m. – už 1,54 mln. li tų, �

2011 m. – už 3,69 mln. li tų. �

Ki ti au to mo bi liai, ver ti vos dau­giau nei tūks tan čio li tų, ko ge ro, lau kė dar bent vie no nu kai no ji mo, o ta da juos įsi gi ję pir kė jai pa si pel­nys šim ti ne ki ta, par da vę juos me­ta lo lau žo su pirk tu vė je. Šeš ta die­nį, spau džiant šal tu kui, ma ši nas ap žiū rinė jo ke li in te re san tai. Iš­ma nan tys vy rai žval gė si į nau jes­nius au to mo bi lius, ta čiau nė vie nas jų ne su do mi no.

„Kai nos ne rea liai aukš tos“, – trum pai pa ko men ta vo vie nas į aikš te lę už su kęs kre tin giš kis.

Ants to liai, ku rie areš tuo ja kon­fis kuo ti ną tur tą, įsi ti ki nę, kad la bai ge ros ko ky bės au to mo bi liai į „Ok­re tos“ aikš te lę pa ten ka re tai.

Taip at si tin ka vien to dėl, kad nuo ma ši nos areš to iki teis mo spren di mo įsi tei sė ji mo daž nai praei na ne vie ni me tai. Tiek lai ko ne nau do ja mas au to mo bi lis gen da sto vė da mas.

Grei čiau siai, kaip ir par duo dant smul kes nius daik tus, pir miau sia rea li zuo ja mi nau jau si, ge ros ko ky­bės au to mo bi liai, apie ku riuos su­ži no ti ga li ma ar ti miau su si pa ži nus su jų par da vė jais.

Mui ti nin kai su lai ko ir kon tei ne riusMui ti nin kų kon fis kuo tos pre kės par duo da mos auk cio nuo se, ku rie skel bia mi mui ti nės in ter ne ti nia­me tink la la py je.

Mui ti nės de par ta men to Su lai ky­tų pre kių ad mi nist ra vi mo sky riaus vir ši nin kas Aren tas Ving rys tei gė, kad vi sos ša lies mui ti nin kų kon fis­kuo tos pre kės rea li zuo ja mos Pa ne­vė žy je – Kau no te ri to ri nės mui ti­nės Pa ne vė žio pir mos ka te go ri jos kro vi nių po sto pa tal po se.

Čia ga li ma jas ap žiū rė ti. Pre kės yra nau jos, o jų kai na nu ro do ma su mo kes čiais. Pre kių kai ną nu sta to spe cia li ko mi si ja.

Pa sak A.Ving rio, daž niau siai kon fis kuo ja mos ci ga re tės, bet jos ne rea li zuo ja mos. Iš rea li zuo ja mų pre kių daž niau siai kon fis kuo ja mi au to mo bi liai, re tais at ve jais au to­

1

Ver tė: �� abe�jo�ti�nos�ko�ky�bės�kon�fis�kuo�tų�daik�tų�kai�na�ne�vi�lio�ja�jų�pirk�ti.�� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Mer se de sai: �� apy�nau�jai�vi�su�rei�giai,�įver�tin�ti�kiek�dau�giau�nei�23�tūkst.�li�tų,�pir�kė�jams�at�ro�do�per�bran�gūs.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

mo bi lių ka ta li za to rių lau žo bei gin­ta ro ža lia vos. Rū bų ir ava ly nės su­lai ko ma re tai, bet la bai di de liais kie kiais, iš ti si jū ri niai kon tei ne riai ar vil ki kai. Su lai ko ma ir vis kas, kuo ga li ma už deng ti kont ra ban da ga­be na mas pre kes.

5

lietuvapirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Įsi ga lio jo nau jas sta tu tasKai 2004 m. Lie tu va įsto jo į ES, Sei mas pri ėmė Lie tu vo je iš rinktų EP na rių sta tu so ir dar bo sąly­gų įsta tymą. Ja me, be ki ta ko, bu­vo įra šy ta, kad eu ro par la men ta rui „kas mėnesį iš vals tybės biud že to mo ka mas at ly gi ni mas, ly gus Sei­mo na rio at ly gi ni mui, jei gu ES tei­sės ak tai ne nus ta to ki taip“.

Ši nuo sta ta jau prie š pust re čių metų fak tiš kai ne be te ko ak tua lu mo, nes nuo 2009 m. vi du rio vi siems EP na riams vie no das at ly gi ni mas mo­ka mas iš pa ties EP biud že to.

Nuo 2009 m. lie pos 15 d. su si rin­kus į da bar tinės ka den ci jos pirmą­jį po sėdį, įsi ga lio jo nau jas EP na rių sta tu tas. Ja me nu sta ty ta, kad, skir­tin gai nei bu vo iki tol, eu ro par la men­ta rams al ga mo ka ma ne iš na cio na li­nių par la mentų, o iš ES biud že to. Be to, EP na riams ne be tai ko ma na cio­na linė mo kes čių sis te ma.

Tai reiš kia, kad Lie tu vo je 2009 m. iš rink ti 12 EP na rių pra dėjo gau­ti at ly gi nimą ne iš Sei mo, bet iš EP biud že to ir šios iš mo kos neap mo­kes tin tos lie tu viš kais mo kes čiais.

Ga li už siim ti kūry baDar 2009 m. Sei mo val dy ba su­darė dar bo grupę, ku riai pa vedė pa reng ti naują EP na rių sta tu so įsta tymą. Šis dar bas bu vo baig­tas tik vi sai ne se niai. Pa reng ta sis pro jek tas prie š ke lias die nas įre­

gist ruo tas Sei mo po sėdžių sek re­to ria te. Ti ki ma si, kad nau jas Lie­tu vo je iš rinktų EP na rių sta tu so ir dar bo sąlygų įsta ty mas Sei mo bus priim tas ir įsi ga lios pa va sarį.

Dar bo gru pei va do vavęs par la­men ta ras Vy te nis And riu kai tis tei­gė, kad svar biau sias nau jo jo pro­jek to tiks las – su de rin ti šį įsta tymą su jau ke le rius me tus ga lio jan čio EP na rių sta tu to nuo sta to mis.

„Nau ja me įsta ty me bus įra šy­ta, kad Lie tu vo je iš rink to EP na rio pa reigų de ri ni mas visų pir ma reg­la men tuo ja mas re mian tis ES teisės nor mo mis. Be to, šios pa rei gos, kaip ir Lie tu vos Sei mo na rių, ne su de ri­na mos su jo kio mis ki to mis pa rei go­mis Lie tu vos vals tybės ar sa vi val dy­bių ins ti tu ci jo se ir įstai go se, taip pat su dar bu vers lo, ko mer ci jos ir ki to se pri va čio se įstai go se ar įmonė se“, – tvir ti no V.And riu kai tis.

„Ta čiau EP na rys galės už siim ti kūry bi ne veik la ir gau ti už tai at ly­gi nimą – tai leid žia ma ir Sei mo na­riams“, – pri dūrė jis.

Turės su da ry ti sąly gasPro jek tu siū lo ma, kad eu ro par la­men ta rams būtų „su da ry tos sąly gos Lie tu vos sa vi val dybė se su si tik ti su rinkė jais ir reng ti su si rin ki mus va­

do vau jan tis to kio mis pa čio mis nor­mo mis, ko kias Sei mo na riams už­tik ri na Sei mo sta tu to nuo sta tos“.

„Sa vi val dybės tu ri su teik ti EP na riams tin ka mai įreng tas pa tal­pas rinkė jams priim ti ir su si rin ki­mams reng ti. Sa vi val dy bių ad mi­nist ra cijų di rek to rių spren di mais už to kias pa tal pas ga li būti ap mo­ka ma“, – tvir ti na ma įsta ty me.

Vie na pro jek to nor ma nu ma to, kad Sei mo kan ce lia ri jos tar ny bi­nių au to mo bi lių nau do ji mo eu ro­par la men ta ro funk ci joms at lik ti ir ap mokė ji mo už jas „tvarką nu sta­to Sei mo val dy ba“.

Be to, siū lo ma su da ry ti sąly gas EP na riams sa vo par la men tinės

veik los tiks lais pa si nau do ti Sei mo kan ce lia ri jos tu ri ma in for ma ci ne ana li ti ne med žia ga.

Ne galės grįžti į bu vusį darbąPa gal pro jektą eu ro par la men ta ras tu ri teisę tie sio giai kreip tis į vals­tybės ir sa vi val dy bių ins ti tu ci jas bei įstai gas dėl in for ma ci jos pa­tei ki mo ir ją gau ti, „išs ky rus in­for ma ciją, ku rios at sklei di mas yra draud žia mas ar ap ri bo tas teisės aktų nu sta ty ta tvar ka“, taip pat da ly vau ti visų Sei mo ko mi tetų ir ko mi sijų po sėdžiuo se pa ta ria mo­jo bal so tei se, žod žiu ir raš tu pa­teik ti pa sta bas bei pa si ūly mus, be to, Sei mui lei dus, kalbė ti Sei­mo ple na ri niuo se po sėdžiuo se ir klaus ti pra nešė jus bei pa pil do mus pra nešė jus, stebė to jo teisė mis da­ly vau ti Vy riau sybės, kitų vals tybės ins ti tu cijų ir įstaigų po sėdžiuo se, ku riuo se svars to mi su jo veik la EP su si ję klau si mai, „išs ky rus su si ju­sius su vals tybės, tar ny bos ar ko­mer ci ne pa slap ti mi, ku rių svars ty­mo tvarką nu sta to teisės ak tai“.

EP na rys taip pat ga li „reng­ti su si ti ki mus su rinkė jais, turė­ti pa dėjėjų, dir ban čių vi suo me­ni niais pa grin dais, turė ti ki tas tei ses ir pa rei gas, nu sta ty tas šia­

me ir ki tuo se Lie tu vos bei ES tei­sės ak tuo se“.

Nau ja me įsta ty me jau ne be nu ma­to ma ga ran ti ja EP na riams bai gus ka den ciją grįžti į bu vu sią dar bo­vietę. „Įver ti nant tai, kad, re mian­tis Vals tybės tar ny bos įsta ty mu, teisė grįžti į anks tesnį darbą šiuo me tu ne nus ta to ma, nau juo ju įsta­ty mu siū lo ma Lie tu vo je iš rink tiems EP na riams nu ma ty ti teisę at kur ti kar je ros vals tybės tar nau to jo sta­tusą“, – aiš ki no V.And riu kai tis.

„EP na rys Lie tu vos te ri to ri jo je tu­ri to kią pa čią as mens ne lie čia mybę kaip ir Lie tu vos Sei mo na rys, jei gu ES teisės ak tai ne nu ma to ki taip“, – ra šo ma pa reng ta me įsta ty me.

De šim tys tūkstan čių per mėnesį2004 m. Lie tu vo je į EP bu vo iš rink­ta 13 na rių. Per 2009­ųjų nau jos EP ka den ci jos rin ki mus jų su mažė­jo vie nu – da bar Lie tu vai at sto vau­ja 12 eu ro par la men tarų.

Tai kon ser va to riai Vy tau tas Lands ber gis, Lai ma And ri kienė, Rad vilė Morkū naitė­Mi kulė nienė ir Al gir das Sau dar gas, so cial de mok­ra tai Vi li ja Blin ke vi čiūtė, Zig man­tas Bal čy tis ir Jus tas Vin cas Pa lec­kis, Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos va do vai Ro lan das Pak sas ir Juo zas Imb ra sas, Li be ralų sąjūdžiui at sto­vau jan tis Leo ni das Dons kis, Dar bo par ti jos pir mi nin kas Vik to ras Us­pas ki chas ir Lenkų rin kimų ak ci jos ly de ris Val de ma ras To ma ševs kis.

EP iš vi so yra 736 na riai, at sto­vau jan tys 27 Bend ri jos vals tybėms. Jie iš rink ti pen ke rių metų ka den ci­jai, tai yra iki 2014­ųjų vi du rio.

Kiek vieną mėnesį į ran kas EP na­riai gau na maž daug 21,5 tūkst. li­tų at ly gi nimą. Be to, už da ly va vimą Briu se ly je ar Strasbū re vyks tan čiuo­se EP po sėdžiuo se mo ka ma po 304 eu rus (1049 li tus) dien pi ni gių. To­kių ple na ri nių ir ko mi tetų po sėdžių dienų kiek vieną mėnesį būna 15–20. Taip į eu ro par la men tarų ki še nes už juos su by ra dar 15–20 tūkst. litų.

Tad EP na rių mėne sio pa ja mos sie kia apie 35–40 tūkst. litų. Tie sa, iš šių lėšų eu ro par la men ta rai tu ri pa tys su si mokė ti už vieš bu čius ar nuo mo­ja mus būstus Strasbū re ir Briu se ly je. Prak ti ka ro do, kad vien gy ve na ma­jai vie tai EP na rys per mėnesį tu ri iš­leis ti ne ma žiau kaip 10 tūkst. litų.

Pat vir tins ki tokį EP narių sta tusą

Nau ja me įsta ty me bus įra šy ta, kad Lie tu vo je iš rink to EP na rio pa­reigų de ri ni mas visų pir ma reg la men tuo ja­mas re mian tis ES tei­sės nor mo mis.

Vy te nis And riu kai tis:

Per mai nos: �� Lie�tu�va�įsta�ty�mo�rai�de�pa�tvir�tins�dar�2009�m.�priimtą�eu�ro�pinę�nuo�statą,�kad�eu�ro�par�la�men­ta�rams�al�ga�mo�ka�ma�ne�iš�na�cio�na�li�nių�par�la�mentų,�o�iš�ES�biud�že�to.� � Tomo�Avižinio�montažas

Lie tu vo je iš rinktų Eu ro pos Par la men­to (EP) na rių sta tusą re gu liuos nau jas įsta ty mas, ku ria me ne be lie ka įrašų dėl at ly gi ni mo eu ro par­la men ta rui mokė­ji mo iš vals tybės biud že to.

Iš 12 Lie tu vos at stovų EP šio ru dens rin ki muo se į Seimą ke ti na da ly vau­ti du eu ro par la men ta rai – V.Us pas ki­chas bei V.To ma ševs kis. Ta čiau eu ro­par la men ta ro man datą keis ti į Sei mo na rio jie ža da tik to kiu at ve ju, jei da ly­vautų for muo jant Vy riau sybę.

Ko vo ti dėl vie tos par la men te pla­nuotų ir R.Pak sas, ta čiau jam ga li­mybė kan di da tuo ti at si vertų tik Sei­mui pri ėmus įsta ty mo pa taisą, ku ri leistų Sei mo rin ki muo se da ly vau ti per ap kaltą pa ša lin tiems as me nims.

As me nims, per ap kaltą pa ša lin tiems iš pa reigų, šiuo me tu iš vi so ne leid žia­ma kan di da tuo ti į Seimą, ta čiau Eu ro­pos Žmo gaus Tei sių Teis mas R.Pak so by lo je tokį drau dimą įver ti no kaip ne­pro por cingą. Sei me šiuo me tu svars­to ma pa tai sa, ku ri draustų kan di da­tuo ti 8 me tus nuo pa ša li ni mo iš pa­reigų da tos, ir jei iki rin kimų to kios

pa tai sos būtų priim tos bei įsi ga liotų, R.Pak sas galėtų ru denį ba lo ti ruo tis į par la mentą. R.Pak sas pre zi den to po­sto ne te ko 2004 m. ba landį, kai pri­pa žin ta, kad jis su laužė prie saiką ir šiurkš čiai pa žeidė Kons ti tu ciją.

V.To ma ševs kis sa ko, kad ves ti sa vo va do vau jamą Lenkų rin kimų ak ciją į rin ki mus yra jo pa rei ga. Ta čiau jis ir gi EP man da to at si sa kytų tik par ti­jai da ly vau jant val dan čio jo je koa li­ci jo je. „Tu riu to kią pa reigą da ly vau ti kaip par ti jos pir mi nin kas“, – pra ėju sią sa vaitę sakė eu ro par la men ta ras.

Jis pa tvir ti no, kad rin ki muo se kan di­da tuos tik dau gia man datė je apy gar­do je.

J.V.Pa lec kis pa tvir ti no ne da ly vau­sian tis 2012 m. rin ki muo se į Seimą spalį. Ki ti so cial de mok ra tai Z.Bal čy tis bei V.Blin ke vi čiūtė sa ko ga lu ti nio at­sa ky mo dar ne tu rin tys. „Vyks ta dis ku­

si jos par ti jo je ir rin kimų šta be. Aš esu kalbėjęs, kad ne ke ti nu grįžti, nes esa­me iš rink ti į EP, ir tu ri me čia darbų, bet dar žiūrė si me, kaip par ti ja ap si spręs“, – sakė Z.Bal čy tis.

J.Imb ra sas tvir ti no, jog di desnė ti ki­mybė, kad jis ne da ly vaus Sei mo rin­ki muo se, nors ga lu ti nio at sa ky mo tei­gė taip pat dar ne tu rin tis.

Vi si ke tu ri Tėvynės sąjun gos at sto vai EP sa kė, jog ke ti nimų da ly vau ti rin ki­muo se į Seimą ne tu ri. „Ne tu riu, tik rai ne tu riu, ir tik rai ne ži nau, kas turėtų at si tik ti, kad pra dėčiau taip gal vo ti“, – sakė V.Lands ber gis. Pa na šiai at sakė ir likę trys kon ser va to riai, tu rin tys eu­ro par la men tarų man da tus.

L.Dons kis taip pat tvir ti no ga li mybės da ly vau ti Sei mo rin ki muo se ne svars­tan tis, nes at si sa ky ti pa tikė to man da­to, jo žod žiais, būtų neat sa kin ga.

BNS inf.

Svars to, ar da ly vau ti Sei mo rin ki muo se

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

Biu rok ra ti nis al ko ho liz mas

Eu ge ni ja Odeb recht, Klai pė dos vers li nin kų se na­mies čio są jun gos pir mi nin kė:– Ne sup ran tu, ko dėl į gat vę iš neš ti me niu sten dai pri­ski ria mi rek la mai ir dar ne le ga liai. To kie da ly kai ne tu rė­tų bū ti drau džia mi. Tai in for ma ci ja žmo gui, o ne rek la­ma. Nie kur iš to ne da ro ma pro ble mos. Vil niu je sten dus su me niu ka vi nėms lei džia ma pa si sta ty ti. Ki to se pa sau­lio ša ly se – taip pat. Žmo nės pa si žiū ri, kas siū lo ma mai­ti ni mo įstai go je, ir atei na ap si spren dę, ko no ri. Rei kė tų įtei sin ti ka vi nių sten dus su me niu. Ne sup ran tu už gai­dos juos su nai kin ti. Šiuo at ve ju yra per lenk ta laz da. Ki­ti mies tai taip ne kvai lio ja. Rei kia skir ti in for ma ci ją nuo rek la mos. Jei ka vi nė at si da riu si, mo ka mo kes čius, tai ne­rei kia jos sa vi nin ko ap mo kes tin ti iki dan tų vien to dėl, kad jis tu ri vers lą. Tarp val di nin ko ir vers lo yra di de lis ato trū kis. Rek la ma yra sten dai, iš ka bos, ku rie in for muo­ja, kad to kia įmo nė ap skri tai vei kia.

Išo ri nė rek la ma ver tin ta per griež taiMil da ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Uos ta mies čio val džia griež čiau kont ro liuos mies te įreng tą išo ri nę rek la mą. Pa tik ros vyks re gu lia riai – ma žiau siai kar tą per mė ne sį. Už rek la mos tai syk lių ne pai sy mą vers li nin kams

gre sia nuo bau dos nuo 500 iki 1 tūkst. li tų. Bau da ga­li bū ti skir ta ir ka vi nės sa vi nin kui, ku ris iš ne šė įstai­gos me niu ir pa sta tė ant ša li gat vio. Val di nin kai ne sle­pia, jog to kie pa žei di mai yra vie ni daž niau sių. Ar ant ša li gat vio vers li nin kų pa sta ty tus sten dus, ku riuo se pa­teik ti ka vi nių val gia raš čiai, rei kia ver tin ti kaip ne le ga­lią rek la mą?

Už Prieš

Min dau gas Pet ru lis, Klai pė dos sa vi val dy bės vy­riau sia sis mies to dai li nin kas:– Apsk ri tai vis kas yra rek la ma – net kaip žmo gus el gia­si, ko kius rū bus ne šio ja, ko kį gy ve ni mo bū dą pro pa guo ja, ko kia ma ši na va žiuo ja. Mies to ta ry bos pa tvir tin tos Išo ri­nės rek la mos tai syk lės yra bend ra po zi ci ja. Jos bu vo vie­šai ap tar tos, tad žmo nės tai syk lių tu ri lai ky tis, o mes – kont ro liuo ti, kaip tai da ro ma. Mi nė to se tai syk lė se nė ra nu ma ty ta, kad ga li ma sta ty ti ka vi nių me niu ant ša li gat­vio. Tad toks rek la ma vi mo si bū das yra ne le ga lus. Mies­to ta ry ba to kių me niu ne pris ky rė le ga liai rek la mai. Daž­niau siai to kie rek la mi niai sten dai sta to mi se na mies ty je ant ša li gat vių, jie truk do praei viams. Be to, vers li nin kai tu rė tų at kreip ti dė me sį, kad to kią rek la mą ma to tik pro ša lį ei nan tys žmonės. Klai pė do je yra vie tų, kur ga li ma rek la muo tis: ne vie nas vaiz do ek ra nas, laik raš čiai, ra di­jas, te le vi zi ja.

Kas jau kas, o mū sų kler­kai al ko ho lio klau si­mu di de le iš mo ne ne­pa si žy mi. Vi dur die nį

– su bu te liu ran ko je. Tai tar si dės­nis. Toks gė ri mo ir de mok ra ti jos su ta pa ti ni mas pra kti ko je ga li ste­bin ti ką tik no ri, tik ne į kė dę sėd­me ni mis įau gu sį val di nin ką. „O kas čia to kio? – ste bė sis be maž kiek vie nas ka bi ne tų šei chas.To kiu įpras tu, šir džiai la bai mie­lu bū du su ma nė fi nan siš kai džiu­gią nau jie ną ap lais ty ti ir Trans­

por to in ves ti ci jų di rek ci jos dar­buo to jai. Juk vir ši nin kai pa lai da ran ka pa sky rė prie dus prie al gų – ši toks džiu ge sys 70 tau tos tar­nų, kad nė ra kur akių dė ti. Tai kas, kad tau ta iki šiol ne ži no, už ko kius di din gus nuo pel nus pa­skir ti tie prie dai tuo met, kai pri­va čio se struk tū ro se dar buo to jų at ly gi ni mai vis dar ma ži na mi, o vals ty bės biu dže tas – pa si bjau rė­ti nai de fi ci ti nis.Tai gi su komp lek ta vo ne var žo­mo džiu ge sio už val dy ti tar nau­to jai ant sta lo bren džio ir vy no bu te lius, tik šal dy tu ve pa mir­šo mar ti nį. Nes pė jo su dai nuo ti tau ti nio pa gi rių him no „Pa kelk tau re lę, pri glausk prie lū pų“, o čia jau pro du ris ver žia si te le vi­zi ja su vaiz do ka me ro mis ir kės­lais pa ro dy ti šį in ty mų ak tą vi sai Lie tu vai. Kai ku rie slė pė įkal čius, kai ku rie bau giai nė rė į ka bi ne tų krū mus. Ta čiau la biau siai nu ste­bi no įstai gė lės di rek to riaus pa­va duo to jas Gin tau tas Pred ke lis. Tas vy riš kis už si mo jo paaiš kin ti šio su bti laus rei ka lo es mę ir šal­tu vei du rė žė: „Per pie tus vy nas yra ge ria mas. Briu se ly je, Eu ro­

pos ko mi si ja ge ria, at si skie džia ir ge ria“.Sup rask, kuo mes blo ges ni už Briu se lio iš lai ky ti nius, anie la­ka ir mums ten ka ret sy kiais at­si gai vin ti.Ti piš ka biu rok ra ti nė po za, ku rią pri ver tė „iš lauž ti“ dar so viet me­čiu su si for ma vę kon to ros gy ve­ni mo ri tua lai ir iš jų nu lip dy tas ti piš ko val di nin ko men ta li te tas.Prieš 15 me tų vie no ra jo no Že­mės ūkio sky riu je te ko ste bė ti to­kią bū ties pa mo ką. Priė mi mo va­lan dos. De šim tys iš kai mų at vy­ku sių žmo nių, no rin čių su si grą­žin ti nuo sa vy bę, lū ku riuo ja ko­ri do riu je. Stai ga pro ka bi ne to du­ris iš sprūs ta pa ti nu si Že mės ūkio sky riaus ve dė jo fi zio no mi ja, o pa­skui ją – ir bal tais marš ki niais ap­gob tas spar čiai rie bė jan tis kū nas. „Ko jūs čia lau kia te? – į in te re san­tus krei pė si val di nin kas. – Ar gi jūs ne ži no te? Šian dien Pet ri nės! Ei ki te na mo“.Va, taip va. In te re san tai – tai tas ba las tas, ku ris su trik do įpras tą kon to ros gy ve ni mo rit mą. Tie, ku rie ne lei džia ra miai trū ny ti dar bo vie to je ir ty liai džiaug tis įpras tais ka bi ne ti nio al ko ho liz­mo ri tua lais.Iki šiol dau gy bė je val diš kų įstai­gų ge ro to no ženk lu lai ko ma pa­siū ly ti „ko nors stip res nio“. Ir vi sai čia ne svar bu, kad laik ro dis ro do aš tuo nias ry to. Ri tua las su reikš­mi na mas kaip tra di ci ja, kaip et ni­nis vai šin gu mo ženk las, ga lų ga­le kaip tam tik ra biu rok ra ti nių ga­lių ta pa ty bė.Ta čiau rea liai ši tie girs no ji mų spe cia lis tai ne tik vul ga riai nu­ver ti na sa vo pa rei gas, sa vo įstai­gą, bet ir sy kiu bjau ro ja pa čią vals­ty bę kaip ins ti tu ci jų vi su mą.Pa ga liau rei kė tų pa sa ky ti – Lie­tu vos vals ty bės įstai go se yra ma siš kai ge ria ma. Ins ti tu ci nis gir ta vi mas – tai dau giau nei aki­vaiz dus fak tas, ku ris be jė giš­kai dangs to mas jau ne vie ną de­šimt me tį. Ba liai čia svar bes ni už dar bą dar ir to dėl, kad tūks tan čių biu rok ra tų veik la yra nie kam ne­rei ka lin ga, tad ir tos veik los bro­kas ne pas te bi mas. Val di nin kai daž niau siai dir ba ne žmo nėms, o vie ni ki tiems – vyk do ki tų įstai gų ir kler kų nu ro dy mus. Per dau gy­bę me tų su si for ma vu si val di nin­kiš ka ins ti tu ci nė są mo nė taip su­ram bė jo, kad ir sa vo in te re sus, ir ri tua lus iš kė lė aukš čiau už pa čią vals ty bę, ku ri se niai skęs ta ta me biu rok ra ti nio ci niz mo liū ne.

saulius Pocius

6

nuomonėspirmadienis, vasario 6, 2012

Ba liai įstai go se svar­bes ni už dar bą dar ir to dėl, kad tūks tan čių biu rok ra tų veik la yra nie kam ne rei ka lin ga, tad ir tos veik los bro­kas ne pas te bi mas.

Pra džiu gi no lei di nys „Ter mi na las“Ap si džiau gė me, kai praė ju sią sa­vai tę laik raš ty je ra do me lei di nį apie bū si mą su skys tin tų du jų ter mi na lą. Mums, Klai pė dos gy ven to jams, la bai rū pi šios bū si mo sios sta ty bos ir pa ts ter mi na las, to dėl ver ti na me pa stan­gas žmo nėms išaiš kin ti ne tik to di­de lio pro jek to nau dą, bet ir sau gu mo, ir ki tus da ly kus. Su ži no jo me, pa vyz­džiui, kad su skys tin tos gam ti nės du­jos yra be kva pės, jos nė ra tok siš kos. Be to, ne ga li sprog ti, nes jo se nė ra de guo nies. Juk mums, o ne kam nors ki tam rei kės gy ven ti ša lia ši to stra te­giš kai Lie tu vai svar baus ob jek to.

Ja ni na

Va di na ma ja me Ryb por te gy ven ti ge raKo dėl daug klai pė die čių įsi ti ki nę, kad va di na ma ja me Ryb por te yra ne sau gu ir ne pres ti žiš ka gy ven­ti. Gy ve nu šia me ra jo ne jau 20 me­tų ir nie ko – gy vas svei kas. Nie kas čia ne puo la mū sų ir ne mu ša. Nor­ma lus ra jo nas, bet kaž kam vis rei­kia kart kar tė mis šią te mą mes te­lė ti į vie šu mą. Čia gy ve na ir daug

tur tin gų žmo nių, yra ir to kių, ku­rie tu ri pri va čius na mus ir ne si ren­gia iš šio ra jo no kraus ty tis. Tad ne­rei kia sme ge nų žmo nėms pud ruo ti de zin for ma ci ja, kad „Ryb por te“ blo gai. Gy ve na žmo nės, kaip ir ki­tuo se mies to ra jo nuo se.

Ju ri jus

Vėl su ge do laik ro disAt gi mi mo aikš tė je vėl „už mi go“ laik ro dis. Mies te jų ir taip trūks ta. Juk laik ro dis gat vė je ne tik pra ktiš kas daik tas, bet ir puoš me na. Ta čiau kai jis su stin gęs, liūd nai at ro do ir pra stai nu tei kia. Bet mies to val džiai tur būt ne la bai rū pi klai pė die čių nuo tai kos. Bet ku riuo at ve ju Klai pė dos įvaiz džio tai ne ge ri na.

Au re li ja

Sąs kai tos už nie kąPra mo ni nia me ra jo ne tu riu ne kil­no ja mo jo tur to. Ta čiau ta me na me ne gy ve nu, bet są skai tas už šiukš­les gau nu. Tik štai at lie kų kon tei ne­rių ten nė ra ir jo kių su tar čių dėl šios pa slau gos su nie kuo ne su pa si ra šęs. Pas ku ti nė su ma, ku rią rei ka lau ja su­mo kė ti už pa slau gą, – be veik 2 tūkst. li tų. Nie kaip ne sup ran tu, ko dėl tu rė­čiau mo kė ti?

Žil vi nas

Pra ra do klien tusMa no 15 me tų sū nui rei kė jo va žiuo­ti į Vil nių. Ka dan gi la bai šal ta, su­ma niau, jog mik roau to bu su ke liau­ti bus pa to giau sia. Pa sis kam bi nau į fir mą, ku ri ve ža žmo nes į sos ti­nę, su ta riau, kad anks ti ry tą paims vai ką iš na mų, o pa čia me Vil niu­je nu veš į rei kia mą vie tą. Ope ra­to rė te le fo nu ti ki no, kad taip ir bus pa da ry ta, apie jo kį pa pil do mą mo­kes tį ne kal bė jo. Ta čiau rea ly bė bu­vo ki to kia – sū nų nu ve žė į Vil niaus au to bu sų sto tį ir pa reiš kė, kad nie­kur nie ko ve žio ti ne pri va lo. La­bai nu si vy lė me to kiu ap tar na vi mu. Nei pa tys ka da nors su to kiais ve žė­jais dau giau ke liau si me, nei ki tiems siū ly si me.

Ire na

Rū pes tin gi pri žiū rė to jaiMū sų dau gia bu tis ne re no vuo tas, bet na mų val dų dar buo to jai ap šil ti no rū­sio lan gus. Taip tvar kin gai už kai šė. Val dų pa pra šė me, kad tai pa da ry­tų, ir jos, il gai ne lau ku sios, at siun tė žmo nes ir su tvar kė tuos lan gus, vi­si ga lė tų taip ap si šil tin ti. Ži nau, kad taip bus ga li ma su tau py ti ši lu mą.

Al fon sas

Su da rė As ta Dy ko vie nė

7

ekonomika

Klaipė do je – ge res nio gy ve ni mo per spek ty vos

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Ge riau sia gy ven ti Elektrė nuo se„Sa vi val dy bių fi nan sinė at skir tis per vie nus me tus išau go dar la­biau. Eko no mi kos at si ga vi mo ban­gą pir mie ji pa ju to did mies čių sa vi­val dy bių gy ven to jai, ta čiau, jai dar ne spėjus nu si ris ti iki kitų ra jonų, eko no mi kos au gi mas vėl pra dėjo lėtėti“, – ko men tuo da ma ly gi na­muo sius sa vi val dy bių ana lizės re­zul ta tus sakė „Swed bank“ As­me ni nių fi nansų ins ti tu to va dovė Ode ta Blo žienė. Šiuo me tu pa si­žiūrė jus į Lie tu vos fi nan sinės si­tua ci jos žemė lapį ma ty ti, kad at­ski ro se sa vi val dybė se gy ven tojų pa dėtis iš ties pra sta.

Bran giau siai už šil dymą mo kan­čia me Vil niaus ra jo ne ne tik di de lis ne dar bas, bet ir vie nas ma žiau sių ša ly je vi du ti nis dar bo už mo kes tis bei se natvės pen si ja. Pa na ši pa­dėtis ir Ne rin gos mies te, kur šil dy­mas taip pat yra vie nas bran giau­sių, vi du ti nis dar bo už mo kes tis te sie kia 1,2–1,3 tūkst. litų, o se­natvės pen si ja – 650–674 li tus. Mil ži niš kos šil dy mo kai nos skur­di na ir Prienų ra jo no gy ven to­jus, ku rie vi du ti niš kai už dir ba tiek pat, kiek Vil niaus ra jo no gy ven to­

jai, bet se natvės pen si jos vos sie­kia 700 litų.

Pa ra dok sa lu, bet to se sa vi val­dybė se, ku rio se šil dy mas pi giau­sias, gy ven to jai už dir ba dau giau ir gau na di des nes se natvės pen si jas. Šiuo me tu Elektrėnų sa vi val dybė je šil dy mas pi giau sias (18,22 cen to už 1 kWh), vi du ti nis dar bo už mo kes­tis sie kia tiek pat, kiek gy ve nan čių Kau no mies te ar Klaipė dos ra jo ne – 1,6–1,7 tūkst. litų. Vi du tinės se­natvės pen si jos Elektrė nuo se taip pat vie nos did žiau sių Lie tu vo je – sie kia 750–799 li tus.

Šalia – di des ni at ly gi ni maiTo kias pa čias vi du ti nes se natvės pen si jas, ko kias gau na elektrė­niš kiai, gau na ir Vil niaus, Kau no, Klaipė dos, Šiau lių, Pa nevė žio, Aly­taus miestų bei Pak ruo jo ir Pas va lio ra jo no sa vi val dy bių gy ven to jai. Did­žiau sios vi du tinės se natvės pen si jos – 800–850 litų – Lie tu vo je mo ka­mos Vi sa gi no mies to gy ven to jams.

Kaip sakė O.Blo žienė, did žiau­sias se natvės pen si jas gau na gy­ven to jai tų sa vi val dy bių, ku riuo se yra ar ba anks čiau bu vo įsikū ru­sios did žio sios pra monės įmonės. Ta čiau esą ši ten den ci ja atei ty se kei sis ir pen si jos kils gy ven to jams tų sa vi val dy bių, ku riuo se vi du ti­nis dar bo už mo kes tis yra di des nis šiuo me tu. Paž vel gus į Lie tu vos fi­nan sinės si tua ci jos žemė lapį ma­ty ti, kad dau giau sia žmo nių, ku­rie gau na di des nius nei li ku sio je ša lies da ly je at ly gi ni mus, gy ve na ap link Kauną – Kazlų Rūdos, Kau­no, Jo na vos, Kėdai nių ra jo nuo se. Po ke lių de šimt me čių čia gy ve­nan tys žmonės gaus di des nes se­natvės pen si jas nei gy ve nan tys Vil niaus ar Kre tin gos ra jo ne.

Pra monė dik tuo ja ge rovęDid žiau sią vi du tinį at ly gi nimą Sta tis ti kos de par ta men tas fik­suo ja to se sa vi val dybė se, ku riuo se gy ve na dau giau sia aukš tos kva li­fi ka ci jos dar buo tojų ir įsikūrę Lie­tu vos vers lo gi gan tai. Įver ti nus, kad per nai tre čią metų ket virtį vi du ti nis Lie tu vos gy ven tojų dar­bo už mo kes tis at skai čius mo kes­čius siekė 1645 li tus per mėnesį, dau giau nei ša lies vi dur kis už dir­bo ne tik Vil niaus, bet ir Klaipė dos mies to, Vi sa gi no, Ma žei kių ra jo­no, Jo na vos ra jo no ir Elektrėnų sa­vi val dy bių gy ven to jai.

„Šiuo se mies tuo se įsikū­rę spe ci fi niai, vi sos ša lies ūkiui reikš min gi ob jek tai: jūrų uos­tas, ato minė ir Lie tu vos elekt­rinės, naf tos per dir bi mo, che mi­jos pro duktų ga myk los“, – sakė O.Blo žienė. Pa sak jos, ma žiau­siai gy ven to jai už dir ba to se sa­vi val dybė se, ku riuo se vei kia ma žiau įmo nių, o dar bo jėga ne to kia kon ku ren cin ga. Vi du ti­nis dar bo už mo kes tis skir tin go­se sa vi val dybė se ski ria si dau giau nei 700 litų.

Pers pek ty viau sia – Že mai ti jo jeSkai čiuo ja ma, kad net 1,3 tūkst. litų į ran kas ne sie kian tis vi du ti nis dar bo už mo kes tis mo ka mas Šal či­ninkų, Kal va ri jos, Za rasų, Pa nevė­žio, Rad vi liš kio ir Kre tin gos ra jonų sa vi val dybė se.

Dar bo jėgos kon ku ren cin gu­mas la bai mažė ja Rytų Lie tu vo je, kur sa vi val dy bių gy ven to jai sens­ta. „Vy riau sia vi suo menė gy ve na Rytų ir Pietų Lie tu vo je, jau niau­sia – Že mai ti jos re gio ne. Kuo vy­res ni sa vi val dybės gy ven to jai, tuo ma žiau kon ku ren cin ga tos sa vi­val dybės dar bo jėga“, – pa brėžė eks pertė O.Blo žienė. Todėl ga li ma ma ny ti, kad in ves ti ci joms ir nau­joms dar bo vie toms pa lan kiau sia kur tis uos ta mies ty je ar ba ap link jį esan čiuo se ra jo nuo se. Šis re gio nas iš lie ka per spek ty viau sias.

Tei gia ma, kad per me tus la biau­siai at jaunė jo Ne rin gos sa vi val­dybė. Ta čiau esą to kią ten den ciją la biau siai lėmė tai, kad did mies čių gy ven to jai sa vo gy ve namąją vie­tą dek la ra vo ant ruo siuo se būstuo­se ir kai ku rie as me nys už tam tikrą mo kestį pri si re gist ra vo ne rin giš kių

na muo se tam, kad leng viau galėtų kirs ti Ru si jos (Ka li ning ra do sri ties) pa sie nio po stą.

Kalbė da ma apie re gio ninę at­skirtį O.Blo žienė pa brėžė, kad su­si darė už bur tas ra tas. „Ma žas skai­čius ūkio su bjektų le mia ne di delį vi du tinį dar bo už mo kestį, o tai le­mia gy ven tojų pra dels tus mokė­ji mus, so cia linės pa ra mos po reikį – vi sa tai ska ti na emig ra ciją. Kai žmonės emig ruo ja iš ša lies ar ba mig ruo ja į did mies čius, re gio nuo­se lie ka ne kon ku ren cin ga dar bo jė­ga, tai ne prit rau kia tie sio gi nių už­sie nio in ves ti cijų ir ne ku ria naujų dar bo vietų. Šis ra tas su ka si la bai grėsmin gai“, – per spėjo O.Blo žienė.

Šią žiemą nuo ko mu na li nių pa slaugų kai-nų šiurps tan tys did žiųjų miestų gy ven­to jai ga li nu si ra min ti, nes gau da mi di- d žiau sius at ly gi ni mus ir pen si jas jie už šil dymą Lie tu vo je bran giau siai ne mo ka.

Skir tu mai: �� nors�Lie�tu�va�ne�di�delė,�gy�ven�tojų�fi�nan�sinė�si�tua�ci�ja�smar�kiai�ski�ria�si.� � Šarū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Did žiųjų miestų pa ly gi ni mas

Ši lu mos ta ri fas

(cen tais už 1 kWh)

Vi du ti nis dar bo už mo kes tis

(li tais per mėnesį)*

Vi du tinė se natvės pen si ja

(li tais per mėnesį)

Vil nius 29,65 1700–1840 750–799Vil niaus ra jo nas 36,14 1300–1439 710–749

Kau nas 31,47 1570–1699 750–799Kau no ra jo nas 32,33 1440–1569 710–749

Klaipė da 27,95 1700–1840 750–799Klaipė dos ra jo nas 27,95 1570–1699 710–749

* 2011 m. tre čias ket vir tis, pa ja mos at skai čius mo kes čiusŠal ti nis: As me ni nių fi nansų ins ti tu to skai čia vi mai,

re mian tis Sta tis ti kos de par ta men to ir Kainų ko mi si jos duo me ni mis

700litų

sie kia vi du ti nio dar bo už mo kes čio skir tu mas

at ski ro se sa vi val dybė se.

To se sa vi val dybė se, ku rio se šil dy mas pi­giau sias, gy ven to jai už dir ba dau giau ir gau na di des nes se natvės pen si jas.

pirmADiENiS, vASArio 6, 2012

„Lu�koil“�95�markės�ben�ziną�par�davė�po�4,73�li�to�už�litrą,�ar�ba�1�cen�tu�pi�giau�nei�pra­ėju�sią�sa�vaitę.�Jos�kon�ku�ren�čių�„Or�len“�ir�„Sta�toil“�de�ga�linė�se�lit�ras�šios�markės�de­galų�kai�na�vo�ati�tin�ka�mai�4,76�ir�4,77�li�to�–��2�cen�tais�dau�giau�nei�sa�vaite�anksčiau.�Dy­ze�li�nas�„Lu�koil“�de�ga�linė�se�per�sa�vaitę�pi�go�3�cen�tais,�iki�4,58�li�to�už�litrą,�o�„Or�len“�ir�„Sta�toil“�de�ga�linė�se�šių�de�galų�kai�na�iš�li�ko�sta�bi�li�ir�siekė�ati�tin�ka�mai�4,61�ir�4,62�li�to.

Maž�me�ninė�pre�ky�ba�Lie�tu�vo�je�per�nai�iš­laikė�did�žiau�sią�me�tinį�au�gimą�iš�visų�27­ių�ES�ša�lių.�Tam�ne�suk�liudė�nė�gruodį�už­fik�suo�tas�1,3�pro�c.�smuk�telė�ji�mas.�Pa�ly­gin�ti�su�2010�m.�gruod�žiu,�per�nai�maž­me�ninė�pre�ky�ba�Lie�tu�vo�je�išau�go�13�pro�c.�Į�ant�rą�vietą�pa�gal�me�tinį�au�gimą�gruodį�pa�ki�lo�Lat�vi�ja�(7,1�pro�c.),�tre�čia�li�ko�Did�žio­ji�Bri�ta�ni�ja�(6,3�pro�c.).�Ket�vir�ta�li�ko�Es�ti�ja�–��jos�me�ti�nis�au�gi�mas�siekė�6,1�pro�c.�

Ben­zi­nas­­Bran­go­ne­smar­kiai

Par­da­vi­mas­­au­go­la­Biau­siai

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1227 –0,0832­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1571 +0,2339­%JaV­do­le­ris 1 2,6262 +0,2749­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6280 +0,0419­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9346 –0,0101­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2294 –0,2207­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5081 –0,2213­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,6795 –Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8648 +0,0873­%

8

pasaulispirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Aust­ra­li­jo­je­su­du­žus­sraig­tas­par­niui­žu­vo­du­garsūs­ki­no­kū­rėjai.­52­metų­And­rew­Wigh­tas­ir­60­metų­Mi­ke’as­deG­ruy­pa­s­­ta­ruo­ju­me­tu­statė­do­ku­men­tinę­juostą­su­Ja­me­su­Ca­me­ro­nu­ir­„Na­tio­nal­Geog­rap­hic“.­A.Wigh­tas­ir­M.deG­ruy­statė­pil­na­met­ražę­do­ku­men­tinę­juostą­apie­Pa­pua­ir­Naująją­Gvinėją.

Tra­ge­di­ja­­ore

Aust­ra­li­jos­už­sie­nio­rei­kalų­mi­nist­ras­pa­reiškė,­kad­Se­no­jo­že­my­no­su­kel­ta­fi­nansų­kri­zė­ga­li­at­si­suk­ti­prie­š­jį­pa­tį­ir­pa­stūmėti­Eu­ropą­į­„anks­tyvą­kapą“.­Ke­vi­nas­Rud­das­per­spėjo,­kad­Eu­ro­pa­ga­li­būti­at­ri­bo­ta­nuo­de­batų­dėl­Ki­ni­jos­ir­kitų­Azi­jos­ša­lių­didė­jan­čios­eko­no­minės­ir­po­li­tinės­įta­kos.

Ru­si­jos­kon­cer­no­„Gazp­rom“­at­sto­vai­pa­brėžė,­kad­ne­tu­ri­ga­li­my­bių­šal­čių­apim­tai­Va­karų­Eu­ro­pai­pa­tiek­ti­pa­pil­do­mai­dujų.­Ru­si­jos­prem­je­ras­Vla­di­mi­ras­Pu­ti­nas­ak­cen­ta­vo,­kad­būti­na­pa­ten­kin­ti­Eu­ro­pos­po­rei­kius,­bet­bend­rovė­pir­miau­sia­tu­ri­už­tik­rin­ti­dujų­tie­kimą­spei­go­kaus­to­mo­je­Ru­si­jo­je.

an­Tau­sis­­eu­ro­pai

eu­ro­pa­­pa­lauks

Nuo monės iš sis kyrėSi ri jos spek tak lis tęsia si ir vei kiau­siai tęsis, ne bent bus im ta si vie na­ša liškų veiksmų. Ru si jos ir Ki ni jos at sto vai naująją re zo liu ciją įver ti­no kaip vie nos po zi ci jos stūmimą, o Va ka rai at rėžė, kad ki nai ir ru sai elgė si ci niš kai.

JAV at stovė JT Su san Ri ce pa­reiškė, kad „Ru si ja bei Ki ni ja ir to­liau ne pa lau žia mai no ri iš duo ti Si­ri jos liaudį ir sau go ti bailų ti roną Bas harą al As sadą“. Taip pat bu­vo ne pa ten kin ti Eu ro pos at sto vai ir JT ge ne ra li nis sek re to rius Ban Ki­moo nas. Jis pa reiškė, kad ne­su gebė ji mas su si tar ti dėl re zo liu­ci jos pa ker ta JT.

Ki ni jos ir Ru si jos ant ruo ju ve to pik ti no si ir kai ku rių Arabų ša lių at­sto vai. „Norė čiau iš reikš ti mūsų di­delį ap gai les ta vimą ir nu si vy limą“, – teigė Ma ro ko, šiuo me tu at sto­vau jan čio Arabų ly gai, am ba sa do­rius JT Mo ham me das Lou lich ki.

Si ri jos opo zi ci ja ap skri tai pa­reiškė, kad Ru si ja ir Ki ni ja su teikė teisę B.al As sa dui žu dy ti, o Jor da­ni jos mu sul monų bro li jos at sto vai pa ra gi no mu sul mo nus boi ko tuo ti rusų ir kinų pre kes.

„Dvi gu bas ve to“Nau jo ji re zo liu ci ja dėl Si ri jos, pa ly­gin ti su spalį pa teik ta pirmą ja, bu­vo ge ro kai su švel nin ta. Bu vo išb­rauk tos kai ku rios nuo sta tos dėl ginklų em bar go, san kcijų skel bi­mo ir re ži mo kai tos.

Ta čiau Ru si ja šeš ta dienį pa rei ka­la vo naujų pa kei timų teks te. Vie nas svar biau sių rusų rei ka la vimų, ku­rį kai ku rie Eu ro pos dip lo ma tai net pa va di no ci niš ku, bu vo tai, kad Si ri­

jos pa jėgų iš ve di mas iš miestų būtų su sie tas su opo zi ci jos gru pių iš puo­lių nu trau ki mu. Ru si jos am ba sa do­rius prie JT Vi ta li jus Čiur ki nas de ta­li za vo, kad da bar siū lo ma re zo liu ci ja siun čia „ne su ba lan suotą sig nalą ko­vo jan čioms ša lims Si ri jo je“.

Be to, jis pri dūrė, kad Va karų siū­lo mos sąly gos prie šta rau ja ban dy­mui spręsti krizę dip lo ma tinė mis prie monė mis.

„Sau gu mo Ta ry bos spren di­mas tu ri būti tik toks dar ir todėl, kad kai ku rie įta kin gi tarp tau tinės bend ri jos na riai, tarp jų ir sėdin tys prie šio sta lo, nuo pat Si ri jos kri­zės pra džios bandė pa kirs ti po li ti­nio su re gu lia vi mo ga li mybę, ra gin­da mi pa keis ti re žimą, pju dy da mi

opo zi cio nie rius prie š vald žią, ne­si bodė da mi pro vo kuo ti ir rem­ti gink luo tos ko vos me to dus“, – kalbė jo Ru si jos at sto vas.

Taip pat V.Čiur ki nas pa brėžė, kad Ru si jai nuo gąsta vimų ke lia tai, jog JT re zo liu ci ja ga li būti dings tis prie š Si riją im tis ka rinės jėgos.

„Re zo liu ci jos pa bai ga to kia, kad nie kas jo je ne sank cio nuo ja veiks­mų nau do ji mo pa gal JT įstatų 42 dalį. 42­oji da lis, kaip jūs ži­no te, kal ba apie ga li mybę nau­do ti gink luotą jėgą“, – tvir ti no V.Čiur ki nas.

Ki ni jos at sto vas JT Li Bao don­gas pa tvir ti no, kad Ru si jos po zi ci ja Pe ki nui yra priim ti na. „Bal sa vi mo stūmi mas, kai ša lys vis dar rim tai ne su ta ria šiuo klau si mu, ne padės iš lai ky ti vie nybės ir Sau gu mo Ta ry­bos au to ri te to ar išspręs ti šio klau­si mo“, – sakė Ki ni jos at sto vas.

Skir tin gos po zi ci josIš vi so už arabų ir Eu ro pos ša lių pa­rengtą re zo liu ci jos pro jektą, ku riuo būtų pa rem tas Arabų ly gos pla nas kri zei Si ri jo je už baig ti, bal sa vo 13 Sau gu mo Ta ry bos na rių.

Ant ra jai re zo liu ci jai pri tarė spa­lį su si lai kiu sios Pietų Af ri kos Res­pub li ka ir In di ja. Pa kis ta nas taip pat pa si sakė už.

O Ira no už sie nio rei kalų mi nis­te ri jos va do vas Ali Ak ba ras Sa le hi pa reiškė, kad už sie nio in ter ven­ci ja į Si riją re gio ne su kels di delę krizę.

„Esu įsi ti kinęs, kad bet ku rie ka ri niai veiks mai prie š Si riją su­sprog dins visą re gioną, – įspėjo Ira no dip lo ma ti jos va do vas. – Ka­rinė in ter ven ci ja neišspręs jo kių pro blemų, ypač todėl, kad si tua ci­ja Si ri jo je ski ria si nuo Li bi jos, šios ša lies vaid mens esmė – ko va su Iz­rae liu.“

BNS, BBC, AFP, „Reu ters“ inf.

NA TO prie šra ke tinės gy ny bos (PRG) sis te mos dis lo ka vi mas Eu­ro po je to liau ke lia įtampą tarp Ru si jos ir Va karų.

Miun che no sau gu mo kon fe ren­ci jo je Ru si jos ir NA TO pa reigū­nai vėl ne ra do bend ros kal bos dėl PRG. Al jan so ge ne ra li nis sek re to­rius An der sas Fogh’as Ras mus se­nas tvir ti no, kad pir muo sius PRG ele men tus ti ki ma si dis lo kuo ti iki NA TO viršū nių su si ti ki mo ge gužę Či ka go je, Ru si ja at šovė, kad Al­jan sas vėl ig no ruo ja Maskvą.

Ru si jos dip lo ma ti jos va do­vas Ser ge jus Lav ro vas pa reiškė,

kad nie kaip ne ga li pa siek ti, jog su NA TO būtų su de rin ta vie­na sąvo ka – „reikš min gos ko­vinės pa jėgos“. Šių pa jėgų, pa­sak S.Lav ro vo, Al jan sas žadė jo ne dis lo kuo ti naujųjų NA TO na­rių te ri to ri jo se.

„Ka rinė inf rast ruktū ra link mū­sų artė ja spar čiai, ne pai sant įsi­pa rei go ji mo po So vietų Sąjun gos griū ties, kad NA TO inf rast ruktū ra ne bus dis lo kuo ja ma naujųjų Al­jan so na rių te ri to ri jo se. Todėl ma­no klau si mas apie PRG ele mentų dis lo ka vimą yra toks: tai pri klau so šio įsi pa rei go ji mo sri čiai ar ne?“ – klausė S.Lav ro vas.

Ru si jos vi cep rem je ras Dmit ri jus Ro go zi nas žod žių į vatą ne vy nio jo. Jis pa reiškė, kad Mask va duos at­saką. So cia li nia me tink le „Twit ter“ D.Ro go zi nas pa ci ta vo NA TO ge ne­ra li nio sek re to riaus A.F.Ras mus se­no žod žius: „Mes to liau plėto si me PRG sis temą, nes jau čia me did žiulę at sa ko mybę už gy ven tojų gy nimą nuo ra ketų grėsmės.“

Ta da D.Ra go zi nas pri dūrė: „Ką gi, mes taip pat jau čia me at sa ko­mybę už sa vo gy ven tojų gy nimą nuo jūsų ra ketų grėsmės ir su­kur si me pa ti kimą oro ir kos mo­so gy nybą.“

AFP, AP, BNS inf.

Aist ras kurs to ir ra ke tos Eu ro po je

Rusų ir kinų re zo liu ci ja ne įti ki noPe ki nas ir Mask va vėl blo ka vo Jung­ti nių Tautų (JT) re­zo liu ciją dėl Si ri jos. Va karų dip lo ma tai įtūžo ir pa smerkė ve to, bet ru sai ir ki­nai at rėžė, kad re zo­liu ci ja – neiš baig ta.

Ru si jos už sie nio rei kalų mi nist ras Ser ge jus Lav ro vas ant ra dienį vyks­ta į Si riją derė tis su B.al As sa du. Pa­sak Ru si jos at stovų, bus kal ba ma apie de mok ra ti nes re for mas. S.Lav­

rovą, ku ris į Da maską vyks ta pre zi­den to Dmit ri jaus Med ve de vo pa ve­di mu, per šį vi zitą lydės Ru si jos už­sie nio žval gy bos tar ny bos di rek to­rius Mi chai las Frad ko vas.

Ke liaus derė tis į Si riją

Va karų ša lys nuo pat krizės Si ri jo je pra­džios žlug do po li ti­nio spren di mo ga li­mybę.

Po zi ci ja: ­� Ru­si­ja­ir­Ki­ni­ja­dar­sykį­ve­ta­vo­JT­re­zo­liu­ciją­dėl­Si­ri­jos,­todėl­Sau­gu­mo­ta­ry­ba­iš­sis­kirstė­nie­ko­ne­nu­ta­ru­si.­ ­ AFP­nuo­tr.

Prit rauk ti krui zi nių lai vų ne pa­dė jo ir tai, kad jiems bu vo ma ži na­mos rink lia vos, kai tas pa ts lai vas at plau kia į Klai pė dą ant rą, tre čią ir dau giau kar tų. Kiek vie nais me tais su si rin kę krui zi nio vers lo at sto vai svars to, kad rei kia ką nors ge rin ti. Šis tas ir pa da ro ma.

Ta čiau krui zi niai lai vai kaip plau­

kė, taip ir te bep lau kia pro ša lį. Lie­ka vie nin te lė pa guo da, kad Klai pė­da ne ga li kon ku ruo ti su ap lin ki niais uos tais, ku rių dau gu ma yra vals ty­bių sos ti nės.

Klai pė da nė ra ma to maSte bi na ir tai, kad Klai pė dos uos­tas kaip krui zų vie ta ne pris ta to mas Bal ti jos krui zų in ter ne to lei di niuo­se. Pa vyz džiui, lei di ny je „Crui­se Bal tic.com“, kur pri sta to mi net 24 uos tai, tarp jų – ir ma žes ni už

Per ne lyg lė tai at­sta to mas pi lia vie­tės komp lek sas, su­ny kęs se na mies tis į Klaipėdos miestą daugiau jū rų tu ris tų nepritraukia.

9

rubrikapirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Uos te – ir sau go mos, ir ap leis tos ver ty bės

11p.

JŪrav.matutis@kl.ltRedaktorius Vidmantas Matutistel. 8 686 02050www.jura24.lt

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Ne nu kon ku ruos sos ti niųBend ra me Klai pė dos uos to au gi mo fo ne praė ję me tai iš si sky rė ryš kiu krui zi nių lai vų ir jais at plau kian čių ke lei vių ma žė ji mu.

2010 me tais Klai pė dos uos te lan­kė si 45 krui zi niai lai vai. Per nai jų bu vo 37. Lai vų pra ra di mas neat ro­dy tų toks di de lis, ta čiau krui zi niais lai vais plau kian čių ke lei vių pra ra­di mas – ryš kus. Jų bu vo 39 pro c., ar ba 13 723 ke lei viais, ma žiau.

Pa na šios ten den ci jos iš lie ka ir šie­met. Pre li mi na riai 2012 me tais Klai­pė dos uos te lan ky sis 36 krui zi niai lai vai – vie nu ma žiau nei per nai.

Ko dėl Klai pė do je ma žė ja krui zi­nių lai vų vi zi tų? Klai pė dos se na­mies tis yra su ny kęs, po jį vaikš čio ti neį do mu. Va ka ri nė Lie tu vos pa­kran tė jū rų tu ris tams jau yra ma­ty ta. Šo kis „Ke pu ri nė“ prie lai vo ne bes te bi na. Mu gė at plau ku sių­jų ne be vi lio ja. Da lis tu ris tų vie to­je mu gės rink da vo si ke lio nę į „Ak­ro po lį“.

Bet da bar ir Lie tu vo je kai nos to­kios, kad ne bė ra pra smės ieš ko ti ko nors ori gi na laus ir pi gaus.

Dar vie na pro ble ma – per ne lyg lė tai at sta to mas Klai pė dos pi lia­vie tės komp lek sas.

Kruizinių laivų nedaugės

Rea ly bė: �� re�ta�ga�li�my�bė�Klai�pė�do�je�vie�nu�me�tu�iš�vys�ti�prie�kran�ti�nių�sto�vin�čius�du�krui�zi�nius�lai�vus.�� � Vid�man�to�Ma�tu�čio�nuo�tr.

Vis dau giau krui zi nių lai vų, ku rie plau kio ja Bal ti jos jū ro je, ap len kia Klai pė dą.

Krui zi niai lai vai ir ke lei viai Klai pė dos ir Ry gos uos te

Klai pė da Ry ga

Me tai lai vai ke lei viai lai vai ke lei viai

2004 49 14250 107 62431

2005 59 23701 84 48824

2006 48 24914 60 40911

2007 65 35680 90 64166

2008 46 32820 76 50176

2009 50 33335 88 69413

2010 45 35201 64 58564

2011 37 21478 69 63527

2012 36 apie 22 tūkst. 91 apie 90 tūkst.

Klai pė dą, vie nin te lio Lie tu vos uos­ta mies čio nė ra.

Vi suo se pri sta ty muo se iš ar ti miau­sių kai my ni nių Bal ti jos ša lių uos tų yra Ry ga, Ta li nas ir Sa re mas. Nea be jo ti­nas ne tik ke lei vi nės, bet ir krui zi nės lai vy bos ly de ris re gio ne yra Ta li nas. Ja me per nai ap si lan kė 284 lai vai.

Šie lai vai bu vo priim ti pen kio se Ta li no se no jo uos to krui zi nių lai­vų kran ti nė se. Jų bend ras il gis – 1,4 ki lo met ro. Ge rai pa si sten gus ir Klai pė dos uos te at si ras tų kran­ti nių priim ti daugiau at vyks tan čių lai ne rių. No rą prii mi nė ti krui zi nius lai vus yra pa reiš ku sios „Me me­lio miesto“bei Klai pė dos ke lei vių ir kro vi nių ter mi na lo bend ro vės. Da bar jie prii ma mi tik prie krui zi­nių lai vų ter mi na lo, ku rio ope ra to­rius yra bend ro vė „Klai pė dos lai vų remontas“, krantinės.

Pa gal krui zi nių lai vų skaičių Klai pė da nie ka da ne pa si vys Ta li­no. Klai pė da ge ro kai nu si lei džia ir Ry gos uos tui. Per nai ja me lan kė si 69 krui zi niai lai vai, ku rie at ga be no per 63 tūkst. ke lei vių, – tris kar tus dau giau nei jų buvo pas mus.

Kol kas Klai pė da len kia tik Sa­re mo uos tą. Ja me – 200 met rų il­gio krui zi nių lai vų kran ti nė. Šia me uos te per nai ap si lan kė 11 krui zi nių lai ne rių. Ten den ci ja to kia, kad Sa­re me jų dau gė ja.

Klai pė dos ne pa ma ty si ir Eu ro­pos krui zų pri sta ty muo se. Tink la­py je ”Europecruises.com” iš Bal­ti jos re gio nų uos tų do mi nuo ja tik Ko pen ha ga, Hel sin kis, Stok hol mas, Sankt Pe ter bur gas, Ta li nas ir Berly­nas/Varnemiundė bei Gdans kas.

Kuo iš si ski ria Ta li nas?Vi suo se Bal ti jos re gio no uos tuo se, iš sky rus Klai pė dą ir gal dar ke le tą, krui ziniais laivais plau kio jan čių ke lei vių dau gė ja. Tiek Ry gai, tiek Ta li nui iš skir ti niai bu vo 2011 me­tai. Į Ry gą at plau kė 8 pro c. dau giau lai vų ir 8,4 pro c. dau giau krui zų ke lei vių.

Bal ti jos jū ro je krui zi nės lai vy­bos tem pai api brė žia mi pa gal tai, kiek ir ko kių lai vų ap si lan ko Sankt Pe ter bur go uos te. Per nai ten lan­kė si 307 lai ne riai. Jie at pluk dė 456 tūkst. ke lei vių. Tai bu vo 15 pro c. dau giau nei 2010 me tais.

Nau jo vė Sankt Pe ter bur go uos­te bu vo tai, kad ge gu žės 27­ąją, o tiks liau – nau jojo se zo no pra džio­je, at si da rė nau jas ke lei vių ir krui­zi nių lai vų ter mi na las „Morskoj fa­sad“. Jis per me tus ga li priim ti apie 1,5 mln. ke lei vių.

Po Sankt Pe ter bur go yra Ta li nas, Ko pen ha ga, Stok hol mas ir Hel sin kis.

Kuo pa trauk lus Ta li nas, kad ga li ly gin tis su di džiai siais Bal ti jos jū­ros mies tais? Jis yra ypač pa to gio je vie to je. Va ka re iš Sankt Pe ter bur­go iš plau kę krui zi niai lai vai ry te jau bū na Ta li ne. Šio mies to se na­mies tis – ne di de lis, bet pa trauk­lus. Po Sankt Pe ter bur go mas tų su dau gy be eks kur si jų į ca rų bu vei­nes Ta li ne tu ris tai, grei tai ap žiū­rė ję se na mies tį, tu ri lai ko ir at si­pa lai duo ti.

To liau krui zi nių lai vų ope ra to­riai jau ren ka si kur plauk ti – į Ry­gą, Klai pė dą, ma žes nius Šve di jos uos tus, Len ki ją. Pag rin di niai Klai­pė dos kon ku ren tai re gio ne yra Ry­gos, Gdans ko uos tai. Ry go je krui­zi nių lai vų yra 2–3 kar tus dau giau nei Klai pė do je, Gdans ke – be veik tiek pat, kiek Klai pė do je.

10

rubrikaJŪrapirmADiENiS, vASArio 6, 2012

ne kvo tos, ku rias Lie tu va, kaip ES na rė, gau na okea ni nei žve jy bai, tų lai vų ap skri tai ne lik tų. Di džių­jų žve jy bos lai vų sa vi nin kai ti ki na, kad jiems Af ri kos zo no je pa to giau yra plau kio ti ne su Lie tu vos, o su pi gių ša lių vė lia vo mis.

Neat si gau na po re ce si josJaut rus klau si mas ir tai, ko dėl nyks ta pre ky bos lai vy nas. „Kal ta bend ra ne pa lan ki eko no mi nė si­tua ci ja. Nuo 2008 me tų, kai pra­si dė jo re ce si ja, lai vy nas be veik ne pa ju to at si ga vi mo ženk lų“, –ko­mentavo Lie tu vos lai vų sa vi nin kų aso cia ci jos di rek to rius Gin tau tas Kut ka.

Iš vi sų lai vi nin kys čių, ku rių lai­vai re gist ruo ti Lie tu vos re gist re, per pa sta ruo sius me tus pel nin­gai dir bo tik spe cia lią rin ką tu rin­

Iš įre gist ruo tų 67 tūkst. pra mo gi nių lai vų rea liai nau do­ja mų yra tik šiek tiek dau giau nei 9 tūkst.

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Nai ki no ir ES iš mo kosPer 2011 me tus iš re gist ruo ta net 20 lai vų. Lai ko ma, kad tai yra eko no­mi nės kri zės re zul ta tas.

Ta čiau Lie tu vos lai vy nas ny ko dar ir ta da, kai ne bu vo kri zės.

Guo džia tik tai, kad 2011 me tais bu vo įre gist ruo ti ke tu ri nau ji uos­tus ap tar nau jan tys lai vai – vil ki kai. Tai su si ję su per nai žy miai išau gu­sia Klai pė dos uos to kro va.

Iš to, kiek lai vų su ma žė jo, ga li­ma da ry ti prie lai dą, kad nyks ta ne tik žve jy bi nis, bet ir pre ky bi nis lai­vy nas. Per pa sta ruo sius me tus su­ma žė jo 15 žve jy bi nių lai vų ir 11 pre­ky bi nių.

Žve jy bos lai vy no ma žė ji mas iš da lies su si jęs su Eu ro pos Są jun gos iš mo ko mis, kai už se nus į me ta lo lau žą su pjaus ty tus lai vus mo ka mi pi ni gai. Į me ta lo lau žą pjaus tyti tie, ku riais bu vo žve jo ja ma Bal ti­jos jū ro je.

Nuo Lie tu vos vė lia vos at sie ta ir da lis okea ni nės žve jy bos lai vų. Jei

Šalies lai vy nas vis mažėja

Rei sas: �� Lie�tu�vos�jū�rų�lai�vų�re�gist�re�re�gist�ruo�ta�„Ra�gu�va“�plau�kė�ir�Ky�lio�ka�na�lu.��� Arū�no�Bru�žo�nuo�tr.

Šių me tų pra džio­je Lie tu vos jū rų lai­vų re gist re bu vo įre­gist ruo tas 121 lai vas. Iš jų rea liai plau­kio jan tis – 101. Tiek ma žai jū rų lai vų Lie tu vo je dar nie ka­da ne bu vo.

Lie tu vos jū rų re gist ro lai vai

Me tai Lai vų kie kis

2000 249

2001 247

2002 209

2003 202

2004 198

2005 175

2006 169

2007 159

2008 149

2009 151

2010 141

2011 121

ti „DFDS Lis co“, o da bar „DFDS Sea ways“.

Ki tos lai vy bos bend ro vės yra pa kliu vu sios į sun kią eko no mi nę pa dė tį. Jos ne tgi bu vo pri vers tos

par duo ti da lį se nes nių lai vų, kad pa deng tų veik los iš lai das. Vals ty­bės val do ma Lie tu vos jū rų lai vi­nin kys tė te bė ra įklim pu si į di de les sko las. Virš jos te be ka bo pri va ti za­vi mo še šė lis.

Ne leng viau yra ir pri va čioms kom pa ni joms. Įvai riuo se at si lie pi­muo se apie lai vy bą jū ri nin kai nuo­lat skun džia si, kad lai ku ne gau na at ly gi ni mų. Du lai vus tu rė ju si lai­vy bos bend ro vė „Pas sat“ ne tgi pa­kliu vo į bank ro to ka ru se lę.

„Po pie ri niai“ lai vaiKi to kia pa dė tis yra Lie tu vos vi daus van de nų lai vų re gist re. Per 2011­uo­sius įre gist ruo tos 3362 nau jos vi daus van dens trans por to prie mo nės.

Iš jų daugiausia (3291) ma žųjų, pra mo gi nių ir as me ni nių lai vų. Taip pat 63 bu ri nės jach tos, 8 vi­daus van de nų ir žve jy bos lai vai.

Iš vi so 2012 me tų pra džio je Lie­tu vos Res pub li kos vi daus van de nų lai vų re gist re bu vo įre gist ruo tos 67 077 vi daus van de nų trans por­to prie mo nės.

Iš jų 66 079 pra mo gi niai, ma žie­ji ir as me ni niai lai vai, 728 bu ri nės jach tos. Ga li bū ti, kad iš įre gist ruo­tų 67 tūkst. pra mo gi nių lai vų rea­liai nau do ja mų yra tik kiek dau giau nei 9 tūkst.

Kaip pa ste bė jo Lie tu vos sau­gios lai vy bos ad mi nist ra ci jos di­rek to rius Eval das Za cha re vi čius, tik 9181 vi daus van dens trans­por to sa vi nin kas pa tei kė pra šy­mus at lik ti tech ni nes jų van dens trans por to prie mo nių ap žiū ras.

Tai reiš kia, kad dau gu ma į re gist­rą įra šy tų lai vų ga li bū ti „po pie ri­niai“ – tai yra lai vų se niai ne bė ra, bet jie re gist re „ka bo“. Ki taip sa­kant, žmo gus įre gist ra vo val tį prieš de šimt me tį, ji su pu vo, bet re gist­re te bė ra.

Ge rai, kad lie tu viai vis dau giau nu si per ka pra mo gi nių lai vų.

Ta čiau toks lai vas nie ka da neats­tos jū ri nio. Fak tas, kad jū ri nis lai­vy nas nyks ta. O kiek rea lus yra „po pie ri nis“ pra mo gi nis lai vy nas, neaiš ku.

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

– Ar jau ga li ma įžvelg ti ko kias nors ten den ci jas iš pir mųjų trau ki nio „Saulė“ rei sų?– Ant ra sis trau ki nio „Sau lė“ rei­sas yra tik ras in ter mo da lu mo įro­dy mas. To kią veik lą ir pla na vo me.Vi si kro vi niai skir tin gi – nuo hi gie­ni nių pa ke tų iki pla taus var to ji mo pre kių. Vi si kon tei ne riai at ga ben­ti per Klai pė dos uos tą iš ES ir ne ES ša lių. Iš lai vų jie iš krau ti tiek Klai­pė dos kon tei ne rių, tiek „Klai pė­dos Smel tės“ ter mi na le. Kro vi niai

Op ti miz mas: �� D.Bei�nor�tas�ma�no,�kad�sun�kiai�įsi�lin�ga�vęs�trau�ki�nys�„Saulė“�to�liau�rie�dės�be�di�des�nių�rū�pes�čių.�

Klai pė dos uos tas orien tuo ja si į Ki ni ją

45 kon tei ne riuo se bu vo su rink ti iš še šių klien tų. Jie iš ke lia vo skir tin­giems ga vė jams. Ne taip, kaip pir­ma sis trau ki nys, kai bu vo vie nas di de lis klien tas.

– Ko kia yra kon tei ne rių ga­be ni mo trau ki niu „Sau lė“ sche ma?– Iš Klai pė dos trau ki nys per 7–8 pa ras pa sie kia Ka zachs ta no di­džiau sio mies to Al ma tos ge le žin­ke lio sto tį. Iš čia jie pa gal pa skir tį iš ga be na mi to liau į įvai rias vie tas. Di džiau sia da lis jų ke liau ja į Ki ni­ją. Jau ki tas trau ki nys ga be na juos iki Ka zachs ta no – Ki ni jos Dos­tyk punk to. Šia me punk te kro vi niai taip pat for muo ja mi ir ke lio nei at­gal į Klai pė dos uos tą.

– Kiek trun ka kro vi nio ke lio­nė nuo pra di nio iki ga lu ti nio punk to?– Ats tu mai yra di de li: iki Al ma tos – apie še ši tūks tan čiai ki lo met rų, iki Ki ni jos – dar 3–4 tūks tan čiai. Įver ti no me, kad pir mo jo trau ki nio „Sau lė“ kro vi niai nuo pra di nio taš­ko iki kro vi nio ga vė jo Va ka rų Eu ro­po je ke lia vo apie 11 tūkst. ki lo met­rų. Ke lio nė tru ko 18 pa rų.

– O ko kia vie no kon tei ne rio ga­be ni mo kai na?– Kol kas de ta liau ne skai čia vo me. Tai da ry si me po ant ro jo rei so, nes

pir ma sis bu vo ban do ma sis. Ga­ben ti kro vi nius ge le žin ke liais kai­nuo ja ge ro kai bran giau nei lai­vais. Ta čiau lai vu kro vi niai iš Ki ni jos Va ka rų Eu ro pą pa sie kia maž daug per 45 pa ras, o mes nuo Al ma tos iki Klai pė dos uos to at ve­ža me juos per 7–8 pa ras. Iš Ki ni­jos iki Al ma tos kro vi niai ke liau ja 5–6 pa ras, iš Klai pė dos uos to iki var to to jų – dar 4–5 pa ras. Mes lai mi me tau py da mi kro vi nio ga­be ni mo lai ką.

– Jūs ga be na te kro vi nius iš Ki­ni jos šiau rės va ka rų re gio no. Tai re čiau siai ap gy ven din ta ir ma žiau siai iš vys ty ta Ki ni jos da lis. Ar ne prit rūks kro vi nių?– Ki ni ja yra Ki ni ja, ji spar čiai vys­to si ne tik ry tų da ly je, kur kon cent­ruo ja si di die ji uos tai. Pla nuo ja me, kad ir ma žiau ap gy ven din ta me Ki­ni jos re gio ne at si ras pre kių, ku rias rei kės iš ga ben ti į Va ka rų Eu ro pą. O iš Va ka rų Eu ro pos bus srau tas ir į pa čią Ki ni ją. Tai pa ro dė pir mie ji du mū sų rei sai.

Tiek iš Ki ni jos, tiek į Ki ni ją są­sta tai bu vo vi siš kai su komp lek­tuo ti. „Sau lės“ pro jek tas bus

sėk min gas tuo at ve ju, jei kro vi­niai va žiuos į abi pu ses. Trau ki­nys tu ri vež ti kro vi nius, o ne va­žiuo ti tuš čias.

– Ko kie kro vi niai ga lė tų ju dė ti trau ki niais tarp Ki ni jos ir Va­ka rų Eu ro pos per Klai pė dos uos tą?– Pir mą kar tą dau giau sia ga be­no me kom piu te rių, elekt ro ni kos pre kių. Ant ra sis trau ki nys jau ve žė pla taus var to ji mo pre kes. Yra ta ria ma si dėl pa čių įvai riau­sių kro vi nių – ne tgi au to mo bi lių de ta lių. Šau dyk li nia me trau ki­ny je „Sau lė“ yra kro vi nių, ku rie jau va žia vo į Ki ni ją ki tais bū dais. Bet ieš ko me ir nuo la ti nių di des­nių srau tų. Trau ki nys nė ra orien­tuo tas į smul kias siun tas ir vien­kar ti nius ga be ni mus.

– Ko kia ti ki my bė, kad „Sau lė“ pra dės kur suo ti pa gal nuo la ti­nį gra fi ką?– Jau nuo va sa rio 15 die nos pla nuo­ja me pa sto ves nį šau dyk li nio trau­ki nio „Sau lė“ gra fi ką. Va sa rį šis trau ki nys tu rė tų pa da ry ti du rei sus į Ka zachs ta no Al ma tos sto tį.

Iš Klai pė dos ge le žin ke lio sto­ties iš kil min gai iš ly dė tas kon­tei ne ri nis trau ki nys „Sau­lė“ jau pa sie kė Ka zachs ta ną.

Pra dė ju si kur suo ti „Saulė“ ver ti na­ma kaip sėk min gas pro jek tas. Kaip jis kū rė si, kaip pla nuo ja įsi tvir tin­ti kon ku ren ci nė je rin ko je? Į šiuos ir ki tus klau si mus at sa kė tie sio gi­nio trau ki nio veik los ku ra to riaus – bend ro vės „VPA Logistics“ va do vas Da rius Bei nor tas.

11

JŪRApirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Lie­tu­va­iš­liks­Pa­ry­žiaus­me­mo­ran­du­mo­lai­vų­sau­gu­mo­bal­ta­ja­me­są­ra­še.­Per­nai­iš­64­pa­tik­rin­tų­Lie­tu­vos­jū­rų­lai­vų­re­gist­re­įre­gist­ruo­tų­lai­vų­su­lai­ky­tas­tik­vie­nas­nea­ti­ti­kęs­sau­gios­lai­vy­bos­rei­ka­la­vi­mų.­Tai­su­da­rė­1,56­pro­c.­nuo­pa­tik­rin­tų­lai­vų­skai­čiaus.­Šis­ro­dik­lis­yra­ma­žiau­sias­nuo­2003­me­tų.

Bal­ta­sis­są­ra­šas

Kaip­Lie­tu­vos­apy­lan­ka­dir­ban­ti­lai­vy­bos­li­ni­ja­Ust­Luga–Bal­tijskas­2011­m.­ga­be­no­12­592­va­go­nus.­Anks­čiau­šie­kro­vi­niai­į­Ka­li­ning­ra­do­sri­tį­ir­iš­jos­ga­ben­ti­per­Lie­tu­vą.­Li­ni­ja­tarp­Ust­Lu­gos­ir­Bal­tijs­ko,­ku­rią­ap­tar­nau­ja­du­jū­rų­kel­tai,­ga­be­na­mi­naf­tos­pro­duk­tai,­grū­dai,­trą­šos,­me­die­na.

ap­len­kiant­lie­tu­vą

Lai­vy­bos­kom­pa­ni­jos­„Team­Li­nes“­li­ni­jo­je­kon­tei­ne­riai­ga­ben­ti­iš­Bre­men­ha­fe­no­ir­Ham­bur­go­į­Klai­pė­dą.­Nuo­šios­sa­vai­tės­į­li­ni­ją­įtrauk­tas­ir­ne­to­li­nuo­Stok­hol­mo­esan­tis­Šve­di­jos­So­der­tal­jė­uos­tas.­Kiek­vie­ną­sa­vai­tę­lai­vy­bos­li­ni­jo­je­dir­ba­du­po­700­TEU­kon­tei­ne­rių­ga­be­nan­tys­lai­vai.

po­ky­čiai­li­ni­jo­je

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Po žiū riai ski ria siPrieš ke le rius me tus is to ri kai pra­šė Klai pė dos vals ty bi nio jū rų uos to di rek ci jos pi ni gų tam, kad bū tų iš­tir ta, ko kie uos te yra ver tin gi kul­tū ri niai ob jek tai.

„Prieš tai bu vu si di rek ci jos va­do vy bė bu vo pa ža dė ju si rem ti to­kią stu di ją. Dėl no ro sau go ti kul­tū ros ob jek tus esa me skep tiš ki. Tai truk do Lie tu vai už dirb ti pi ni­gų“, – tei gė Klai pė dos vals ty bi nio jū rų uos to di rek ci jos rin ko da ros ir ad mi nist ra ci jos di rek to rius Ar tū ras Drun gi las.

„No rė tų si pla tes nio bend ra dar­bia vi mo su uos tu, kur yra už da ra te ri to ri ja. Ne vi sa da pa ste bi me, kai vie nas ar ki tas pa vel do ob jek tas iš­nyks ta. Yra at lik ti bend ri uos to pa­vel do ob jek tų ty ri mai“, – tvir ti no Klai pė dos mies to sa vi val dy bės ad­mi nist ra ci jos Pa vel do sau gos sky­riaus ve dė ja Edi ta Pet raus kie nė.

Jos tei gi mu, iš da lies vyks ta uos­to kul tū ri nių pa vel do ob jek tų ap­ra šy mas. Kom pa ni jos tai pri vers tos da ry ti įsi sa vin da mos vie nas ar ki­tas uos to te ri to ri jas. Ren giant pla­na vi mo do ku men tus, at ski rais at­ve jais iš ties ran da mi spren di mai dėl pa vel do ob jek tų.

Ver ty bes sau goAnot E.Pet raus kie nės, gra žiai res­tau ruo ti ir sau go mi bend ro vės „Be ga“ pa sta tai Ne mu no gat vė­je. Nors ir ap sta ty tas, bet sau go­mas loc ma nų na mas Klai pė dos jū­rų kro vi nių kom pa ni jos te ri to ri jo je. Uos tas ža da su tvar ky ti ir sa vo reik­mėms pri tai ky ti bu vu sią mo kyk lą Ne mu no g. 145.

Ke le tas ver tin gų pa sta tų, ku riuos rei kė tų iš sau go ti, yra ir bend ro vės „Klai pė dos Smel tė“ te ri to ri jo je. Jie bu vo nau do ja mi kaip san dė liai, bet so vie ti niais lai kais pri tai ky ti ad mi­nist ra ci nėms pa tal poms.

Di des nę da lį pa vel do uos te su da­ro smul kūs ob jek tai – įvai rūs ženk­lai, knie dy ti stul pai ir ki ta.

Jei tai truk do uos to plėt rai, gal­būt smul kius pa vel do pa mink­

Pas merk ti: ­� kul­tū­ros­pa­vel­do­da­li­mi­prie­pi­lia­vie­tės­esan­tys­ap­leis­ti­„Bu­džio“­lai­vai­jau­daug­me­tų­ba­do­akis.

Lie ka nos: ­� nuo­lat­plau­na­mą­Meln­ra­gės­gel­bė­ji­mo­sto­ties­pa­dą­pla­nuo­ja­ma­iš­sau­go­ti­ar­ba­ne­tgi­sta­ty­ti­nau­ją­sto­tį­tu­ris­tams.­­­ Vid­man­to­Ma­tu­čio­nuo­tr.

Paveldas – ir sau go ma, ir ap leis taDau giau rū pes čių ke lia ne tiek uos­to vi du je, kiek už jo ri bų esan tis jū ri nis pa vel das.

Dėl no ro sau go ti uos­te kul tū ros ob jek tus esa me skep tiš ki – tai truk do Lie tu vai už­dirb ti pi ni gų.

Ar tū ras Drun gi las:

lus ga li ma bū tų lai ky ti ir ro dy ti žmo nėms kur nors mies te vie no­je vie to je.

„Ge riau sia, kai is to ri nis ob jek tas lie ka sa vo ap lin ko je. Bet jei to neį­ma no ma pa da ry ti, ma tyt, teks ieš­ko ti jiems iš sau go ti tin ka mų vie­tų“, – svars tė E.Pet raus kie nė.

Uos to di rek ci ja, pasak A.Drun gi­lo, rem tų smul kių pa vel do ob jek tų iš kė li mą iš uos to te ri to ri jų. Ir ji pa­ti jo se ran da ver tin gų daik tų.

„Kai gi li na me uos tą, ran da me se nų lai vų in ka rų, gran di nių. Ra­dinius ap ra šo me ir lai ko me. Gal­būt ga lė si me kam nors per duo ti“, – kal bė jo A.Drun gi las.

Ap leis ti lai vaiBe ne di džiau sia pro ble ma yra jau ke le rius me tus ša lia pi lia vie tės pa­mes ti lyg ir nie kam ne rei ka lin gi se­nie ji lai vai. Aš tuo ni ap leis ti lai ve­liai yra įtrauk ti į jū ri nių kul tū ri nių ver ty bių re gist rą.

„Šių lai ve lių sa vi nin kas – jū­ri nės is to ri jos ir kul tū ros klu bas „Bu dys“. Su klu bo at sto vais ban­dė me kal bė tis ir pik tuo ju, ir gra­žiuo ju. Ne pa de da. Lai vus rei kė­tų per duo ti Lie tu vos jū rų mu zie jui ar ba Ma žo sios Lie tu vos is to ri jos mu zie jui, kad juos res tau ruo tų. Jau įsi ti ki nau, kad „Bu dys“ nie ko su tais lai vais ne da rys – jie su pus sto vė da mi“, – tei gė Kul tū ros pa­vel do de par ta men to prie Kul tū ros

mi nis te ri jos vy riau sia sis vals ty­bės ins pek to rius Lais vū nas Ka va­liaus kas.

Už tai, kad jau daug me tų ne­tvar ko mi jū ri nio pa vel do ob jek tais esan tys lai vai, ke ti na ma kel ti ad­mi nist ra ci nes by las ir baus ti „Bu­džio“ klu bo val dy to jus.

L.Ka va liaus kui ne ma žes­nis gal vos skaus mas ir bur lai vis „Me ri dia nas“. Kiek vie nais me­tais dėl šio lai vo ky la vis di des­nė ri zi ka.

Įdo mūs ir ne sut var ky tiProb le miš kas ob jek tas ir Meln­ra gės gel bė ji mo sto ties lie ka nos, nors tai nė ra pa vel do dalis. Jas vis la biau plau na Bal ti jos jū ros ban gos.

Tai bu vo vie na iš pen kių Lie tu vos pa jū ry je įreng tų gel bė ji mo sto čių. To kių lie ka nų yra ir Kark lė je, Ne­mir se to je, Smil ty nė je.

„Jau iš plau ti maž daug du treč­da liai Meln ra gės gel bė ji mo sto ties pa do lie ka nų. Siū lė me jas iš kel ti į ko pa gūb rį ir eks po nuo ti į pa jū rį trau kian tiems žmo nėms. Sa vi val­dy bės no rai – dar gra žes ni. Kal bė­jau si su mies to vy riau siuo ju ar chi­tek tu Al man tu Mu rei ka. Jis siū lo su tvar kius iš grauž tą pa jū rio kran­tą at kur ti se ną ją gel bė ji mo sto tį ir pri tai ky ti ją tu riz mo reik mėms“, – ti ki no L.Ka va liaus kas.

Is to riš kai pa trauk lių ir ne sut var­ky tų jū ri nio pa vel do ob jek tų yra ir pi lia vie tė je. Pir miau sia tai trys „Lin de nau“ lai vų sta tyk los ga my­bi niai kor pu sai, elin gas, vo kie čių po van de ni nių lai vų prie plau ka su ke tu riais au ten tiš kais knech tais ni šo se.

Įdo mi vie ta, anot L.Ka va liaus ko, yra ir Smil ty nė je ša lia pa sie nie čių sli po. Tai 100 met rų il gio kran ti nė su se no vi niais įkal tais stul pais.

„Pro fe so rius Vla das Žul kus nu sta tė, kad ša lia jos yra nu sken­dęs XVIII am žiaus lai vas. Tuo­met la bai įdo miai sta tė kran ti­nes. Nus kan din da vo lai vus su ba las tu ir ap link juos su tvir tin­da vo kran ti nių konst ruk ci jas“, – is to ri nius fak tus pri si mi nė L.Ka­va liaus kas.

Jis tei gė pa siū lęs prie šių kran­ti nių įreng ti ap žval gos aikš te lę su aiš ki na muo ju teks tu, kad tai yra ypa tin gas jū ri nis pa vel das.

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Klai pė da ste bi naRea liai JAV uos tų yra ge ro kai dau­giau, ta čiau ne vi si ma ži lai ko mi jū ri niais. JAV yra 527 in dek sus tu­rin tys uos tai.

Ame ri kie čiams da ro įspū dį, kad pa ly gin ti ne di de lės ša lies, ko kia yra Lie tu va, uos tas JAV bū tų tarp ly de rių.

Apie tai kal bė jo JAV ap si lan kęs Klai pė dos vals ty bi nio jū rų uos to di rek ci jos ge ne ra li nis di rek to rius Eu ge ni jus Gent vi las. Jis bu vo su­si ti kęs su Nor fol ko ir Fi la del fi jos uos tų at sto vais.

Nor fol kas yra jū ri nis uos tas. Pag rin di niai jo kro vi niai – kon­tei ne riai. Ten per me tus krau na­ma per du mi li jo nus TEU kon­tei ne rių. Skai čiuo jant to no mis, Nor fol ko kro va per me tus su da ro apie 16 mln.

Klai pė dos uos tas 2011 me tais kro vė 36,6 mln. to nų kro vi nių.

12 pirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Sau­sio­pa­bai­go­je­Es­ti­jos­Mu­gos­uos­te­pra­dė­tas­sta­ty­ti­nau­jas­kon­tei­ne­rių­ter­mi­na­las.­Jo­sa­vi­nin­kė­–­kom­pa­ni­ja­„Rail­Ga­rant“.­Es­ti­jo­je­ki­lo­dis­ku­si­ja­–­ar­tu­rės­nau­jas­ter­mi­na­las­kro­vi­nių?­Da­bar­per­Bal­ti­jos­ša­lių­uos­tus­krau­na­ma­5­mln.­TEU­kon­tei­ne­rių,­o­po­5–8­me­tų­ti­ki­ma­si­12–15­mln.­TEU­srau­to.

Nau­jas­ter­mi­Na­las

Pas­kelb­ta­apie­pi­ra­ta­vi­mą­2011­m.­Už­fik­suo­ti­439­pi­ra­tų­iš­puo­liai­(2010­m.­–­445).­Per­2011­m.­pi­ra­tai­pa­gro­bė­45­lai­vus.­Įkai­tais­2011­m.­bu­vo­802­jū­ri­nin­kai.­Kar­tais­su­jais­pi­ra­tai­el­gia­si­žiau­riai­–­už­fik­suo­tas­at­ve­jis,­kai­ka­pi­to­nui­bu­vo­nu­pjau­ta­ran­ka.­Per­nai­dėl­pi­ra­tų­iš­puo­lių­žu­vo­8­jū­ri­nin­kai.

Pi­ra­tai­siau­tė­ja

Pa­sau­ly­je­2011­ie­ji­ver­ti­na­mi­kaip­ava­rin­giau­si­lai­vy­bo­je­me­tai.­Per­me­tus­įvy­ko­apie­šim­tas­di­de­lių­lai­vų­ava­ri­jų.­Štai­tik­ke­li­pa­vyz­džiai­su­žmo­nių­au­ko­mis­–­ru­sų­lai­vo­„Bul­ga­ria“­–­122,­kel­to­„Spi­ce­Is­lan­der“­Tan­za­ni­jo­je­–192,­imig­ran­tų­lai­vas­In­do­ne­zi­jo­je­–­200,­plat­for­ma­„Kols­ka­ja“­–­53.

lai­vų­ka­tast­ro­fos

JŪRA

Ame ri kie čiams su­si da rė įspū dis, kad Klai pė dos uos tas JAV bū tų tarp ly de rių.

Ve nan tas But kus

Džeim sas Ku kas – vie na reikš min­giau sių as me ny bių geog ra fi nių at­ra di mų is to ri jo je. Jį už puo lė ir su­val gė Ha va jų sa los čia bu viai. Ar tik rai jie taip pa siel gė?

Ang li jo je jis va di na mas jū rei vių jū­rei viu. D.Ku kas (1728–1779) vyk dė slap tas bri tų Ad mi ra li te to mi si jas. Jis tris kar tus bur lai viais api plau­kė pa sau lį. Pir ma sis kir to Pie tų aši ga lio po lia ra tį, pir mą kar tą že­mė la py je pa žy mė jo Nau ją ją Ze lan­di ją, Nau ją ją Ka le do ni ją, dau ge lį Okea ni jos sa lų, nu brė žė piet ry ti nę Aust ra li jos pa kran tę. D.Ku ko su­da ry tais že mė la piais dėl jų tiks lu­mo ga li ma nau do tis ir šian dien.

Di džiau sia duok lė jū rei vys tei – per ga lė prieš skor bu tą. Ši li ga su si­ju si su vi ta mi no C trū ku mu mais te. Anais lai kais ji il gų jū ros ke lio nių me tu nai kin da vo iš ti sas lai vų įgu­las. Ad mi ra li te tas jū rei vius mai ti no pra stos ko ky bės pro duk tais. D.Ku­kas – pir ma sis bri tų ka pi to nas, ku­ris iš va do vy bės rei ka la vo, kad jū­

JAV – tarp ly de rių, o Eu ro po je?

Ly de ris: ­� di­džiau­sias­JAV­–­Hius­to­no­uos­tas.­­ ­ „Geor­ge­gai­tas.com“­nuo­tr.

Jung ti nė se Ame ri kos Vals ti jo se vei kia apie 20 di de lių jū ri nių uos tų. Pa gal 2011 me tų re zul ta tus Klai pė da tarp jų bū tų 5–6 vie to je.

Ly de ris – Hius to nasVie nas per spek ty viau sių lai ko­mas Nau jo jo Or lea no uos tas. Anot E.Gent vi lo, Lie tu vos am ba sa dos JAV at sto vai pa ra gi no Klai pė dą už megz ti su juo drau giš kus ry šius. Mi si si pės upė je esan čia me Nau jo­jo Or lea no uos te per me tus krau­na ma per 10 mln. to nų kro vi nių.

Kon tei ne riai šia me uos te su da ro 370 tūkst. TEU. Mi si si pė lai ko ma jud riau siu JAV vi daus van de nų lai­vų ke liu. Juo kas met plau kia apie 6 tūkst. lai vų.

Di džiau sias JAV uos tas – Hius to nas Mek si kos įlan ko je. Per jį kas met krau­

na ma apie 220 mln. to nų kro vi nių. Šis uos tas per 20 me tų JAV yra pir ma sis pa gal im por tą ir ant ra sis pa gal eks­por tą. Dau giau už jį JAV eks por tuo ja tik per Los An dže lo uos tą. Bend ra šio uos to kro va yra apie 170 mln. to nų per me tus. Tarp JAV di džių jų uos tų yra ir Long By čas, pa sie kęs 160 mln. to nų me ti nę kro vą.

Ant rą JAV uos tų gru pę su da ry­tų Niu jor kas (89 mln. t) ir Charls­to nas (65 mln. t). Klai pė da pa tek­tų į tre čią ją JAV uos tų gru pę kar tu su Fi la del fi ja (35 mln. t), Siet lu (20 mln. t), Bos to nu ir Nor fol ku (po 16 mln. t).

Gar si na jū rų tu riz masDau gu ma JAV uos tų spe cia li zuo ja­si krau ti kon tei ne rius, taip pat prii­mi nė ti krui zi nius lai vus.

Jų kro va svy ruo ja apie 10–12 mln. to nų per me tus. Pa sau ly je be­ne la biau siai ži no mas JAV Ma ja mio uos tas. Ta čiau ja me krau na ma tik apie 7 mln. to nų kro vi nių.

Ma ja mį gar si na tai, kad jis per me tus prii ma apie 800 krui­zi nių lai vų, ku riais at plau kia dau giau nei ke tu ri mi li jo nai jū­rų tu ris tų.

Pa ly gi nę Klai pė dą su JAV uos­tais ir at ra dę, kad jis pa gal šių me­

tų kro vą ten at ro dy tų ne blo gai, to pa ties ne ga lė tu me pa sa ky ti apie Klai pė dos po zi ci jas tarp Eu ro pos uos tų.

Bal ti jos jū ros re gio ne Klai pė da nu si lei do tik Ru si jos Sankt Pe ter­bur go ir Pri mors ko uos tams. Eu­ro po je Klai pė da pra lai mė tų ne tik Ro ter da mui, Ham bur gui, Ams ter­da mui, Bre mer ha fe nui, Ant ver pe­nui, bet ir da liai Ang li jos, Pran cū­zi jos, Is pa ni jos uos tų.

Eu ro po je yra 3023 uos tai, ku­rie tu ri uos tų in dek sus. Dau­giau sia jų Jung ti nė je Ka ra lys tė­je – 731.

Ar tik rai abo ri ge nai su val gė Ku ką?at ras ti šiau rės­va ka rų pro per šą, jun gian čią At lan to ir Ra mų jį van­de ny nus. Ieš ko ta trum piau sio jū­rų ke lio iš Eu ro pos į Azi ją.

Pa ke liui at ra dę Ha va jų sa las, D.Ku ko lai vai Be rin go są siau rį pa­sie kė tik po dve jų me tų. Ru de nį le dai ne be lei do to liau brau tis pa­lei Alias kos kran tus. Nu ta rė grįž ti į Ha va jų sa las pa pil dy ti mais to at­sar gas ir re mon tuo ti lai vus.

Ha va jų čia bu viai ke liau to jus su­ti ko pa gar biai. Ma nė, kad su grį žo dos nu sis jų mi tų die vas Lo no su pa ly da. D.Ku kas ne pa tei si no jų lū­kes čių. Jis iš čia bu vių pa rei ka la vo mais to ir ge ro kai nu skur di no. Kai mė ne sį sa lo je vie šė ję atei viai pa­kė lė bu res, sa los gy ven to jai iš ly­dė jo juos su džiaugs mu.

Stip rūs prie šin gos kryp ties vė jai pri ver tė D.Ku ko lai vus grįž ti at gal. Pa siųs ti į kran tą jū ri nin kai pra ne­šė ne ma lo nią ži nią – vie ti niai gy­ven to jai nu trau kia kon tak tus su at­vy kė liais.

1779 m. va sa rio 14­osios ry tą bri tai pa ste bė jo, kad pa vog ta val­tis. D.Ku kas pa siun tė į kran tą jū ros

pės ti nin kų bū rį paim ti ke lis įkai tus ir su nai kin ti čia bu vių ka no jas. Ly di­mas gink luo tų ka rei vių, D.Ku kas nu­spren dė ap lan ky ti gen čių va dą. Prie kran to įvy ko ne ma lo ni sce na. D.Ku­kas ban dė va dą jė ga nu si ves ti į lai vą. Tai iš pro vo ka vo tra giš ką jo lem tį.

D.Ku ko žū ties ap lin ky bes iš sa­miai ap ra šė lei te nan tas Džeim sas Kin gas. Pa sak jo, D.Ku kas ma tė, kad ne pa vyks paim ti va do įkai tu be krau jo pra lie ji mo, to dėl ban dė grįž ti į val tis. Jū rei viai ėmė šau dy­ti į ka rin gai nu si tei ku sią čia bu vių mi nią, ke lis jų nu ko vė. Ha va jie čiai, gink luo ti svie dik liais, ie ti mis ir ak­me ni mis, puo lė ang lų jū ri nin kus.

„Mū sų ne lai min gas va das sto­vė jo prie van dens. Kol jis žvel gė į puo lan čiuo sius, nie kas neišd rį so jo lies ti. Kai tik nu si su ko, no rė da­mas įsa ky ti val ty je esan tiems ka­riams ne be šau dy ti, jį su žei dė į nu­ga rą ir ka pi to nas griu vo į van de nį. Sa los gy ven to jai gar siai šauk da mi iš trau kė jį ant kran to ir ėmė pei liais pjaus ty ti kū ną“, – ra šė D.Kin gas.

Eks pe di ci jos va do vu ta po „Dis­co ve ry“ ka pi to nas Čarl zas Klar­

kas. Jis sten gė si iš abo ri ge nų tai­kiu bū du at gau ti D.Ku ko pa lai kus. Pa ty ręs ne sėk mę, ėmė si ko vi nių veiks mų. Den giant lai vo pa tran kų sal vėms, iš lai pi no jū ros pės ti nin­kų ir jū rei vių de san tą. Jie su de gi­no pa kran tės gy ven vie tę ir nu ko vė ne spė ju sius pa bėg ti į kal nus ha va­jie čius.

Pa bū gę ang lų kerš to, abo ri ge­nai į pa kran tę at ga be no pin ti nę su 10 sva rų mė sos ir žmo gaus kau ko­lę be apa ti nio žan di kau lio. Neat ga­vus vi so kū no ir gi mė le gen da, kad Ku ką su val gė abo ri ge nai. Gal da lį gar saus jū rų ka pi to no jie ir su val­gė, nes bu vo įpra tę taip pa sielg ti su nu kau tais prie šais.

1779 m. va sa rio 22 d. grą žin­ti D.Ku ko pa lai kai pa gal jū rei viš­ką pa pro tį pa lai do ti jū ro je. Nors ir pri slėg ti va do ne tek ties, „Re so lu­tion“ ir „Dis co ve ry“ įgu los pa va­sa rį vėl iš plau kė į šiau rę. Po nepa­vy ku sių ban dy mų pra si brau ti į Čiu kot kos jū ros šiau ri nę da lį lai vai grį žo į Ang li ją taip ir ne su ži no ję, ar yra koks nors są siau ris, jun gian tis Ra mų jį ir At lan to van de ny nus.

rei vių mais to ra cio ne bū tų rau gin tų ko pūs tų. Jis įpra ti no jū rei vius nuo­lat vė din ti pri dvi su sias pa tal pas. D.Ku ko eks pe di ci jo se be veik ne­bu vo li go nių.

Į tre čią ją ke lio nę D.Ku kas iš vy ko 1776 m. lie pą bur lai viais „Re so lu­tion“ su 112 žmo nių įgu la ir „Dis­co ve ry“ – 88 įgu los na riai. Sie kė

He ro jus: ­� D.Ku­ko­po­rtre­tas.­­­ „Wi­ki­pe­dia.org“­nuo­tr.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią vei-klą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra vi-suomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmo-nių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmo-nių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas sen-jorų kultūrinei saviraiškai.

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik su-geba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir pa-deda būsimoms mamoms psichologiškai, nu-ramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovano-ta Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyve-nimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teni-so klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygin-tiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos var-do garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

14

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIpirmadienis, vasario 6, 2012

Nukelta į 15 p.

Sveikata, grožiS

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui,

skausmų malšinimui, endokrininės siste-

mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija

savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA:

veido atjauninimas, krūtų stangrinimas,

plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės

odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-

do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-

nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-

sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai.

Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-

liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-

niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto,

ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-

ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-

kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g.

2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370

620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt,

www.profesionalikosmetika.lt. 894528

Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur

dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai

paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti

turime tokios patirties šeimoje arba tarp drau-

gų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas

– skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilak-

tiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis

geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga

liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungda-

ma prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą

vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūri-

niuose kabinetuose visiems vėžio žymenims

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel.

8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.906836

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echosko-pijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kos-metologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu.Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nu-stebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninan-ti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.

898591

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

buro būklės funkcinė ekspres diagnostika

„Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių

problemų su nugara ir strėnomis profilaktika

ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Indivi-

dualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjan-

ti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis

poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija.

Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų

ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20

(iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917,

8 685 288 85 Lic. Nr. 2682. 896468

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-

ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei

mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai:

kardiologai, alergologai, endokrinologai,

ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-

tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės),

pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-

gai (mamografija), gastroenterologai, otori-

nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai,

fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816,

8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846)

490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-

da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-

dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų

priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933,

8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių

g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.765802

MokyMaSkiti kursai

„Gundos“ floristų kursai ir seminarai pra-dedantiesiems ir profesionalams. Pažymė-jimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.

899480

keičia

3 kambarių 65 kv. m butą Šilutėje į mažesnį butą Klaipėdoje (suremontuotas, ekonomi-nis vietinis šildymas, židinys, savas kiemas, yra žemės). Tel. 8 690 68 082.

904811

Nuoma

Išnuomoju 2 kambarių butą su baldais Simo-naitytės g. (400 Lt). Tel. 8 676 41 652.

908154

Toliau nuo smalsių akių - kambarių nuoma prie pat jūros paromis ir valandomis. www.karklessodyba.lt, tel. 8 698 26 354.

908870

Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.

907291

Ilgalaikei nuomai pora ieško buto Klaipėdo-je. Abu dirbame. Mokėsime užstatą ir į priekį. Tel. 8 612 17 177.

909357

Ilgesniam laikui darbininkams išnuomoja-me kambarius nuosavame name, priešais PC „Akropolis“. Išrašome sąskaitas-faktūras. Tel. 8 686 47 623.

903912

Išnuomojame 1 kambario butą Miško rajone (pigus išlaikymas, 160 Lt), 2 kambarių 45 kv. m butą Rumpiškės g. (280 Lt). Tel. 8 677 76 578, 8 609 61 072.

909437

Išnuomoju kambarį 2 kambarių bute Sausio 15-osios g. Tel. 8 687 77 553.

905394

Išnuomoju kambarį keturių kambarių bute

vyriškiui. Tel. 8 683 81 703.908188

Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Vėtrungės“, su baldais ir buitine technika; 2 kambarių butą Naujakiemio g., maži mokes-čiai. Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.

909354

Išnuomoju 2 kambarių butą netoli centro su buitine technika ir baldais (atliktas remon-tas). Tel. 8 612 33 756.

909129

MOKSLŲ DAKTARAS-UROLOGAS-SEKSOLO-GAS. ECHOSKOPIJOS. Tyrimai, konsultacijos, gydymas. Taikos pr. 11, tel. 250 157, 8 687 80 543, www.viltiespoliklinika.lt.

904657

UAB „Kerulis ir partneriai“

Kirpėja-modeliuotoja J.Goliak kviečia mokytis kirpėjos specialybės. Mokymas orientuotas į praktinį darbą su klientais, kuris užtikrina pa-sitikėjimą savimi darbe. Tel. 8 670 26 853, Minijos g. 128.

900810

Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.

904221

Kviečiame įgyti manikiūrininko, pedikiūrininko, kirpėjo kvalifikacijas. Tel. 8 670 17 753.

902334

Kursai - ligos ir problemos įrašytos prote. Pažintinė nemokama paskaita vasario 8 d. 19 val. Paryžiaus Komunos g. 18A, „Aitvaro“ gimnazija. Tel. 8 699 61 455.

899108

vairuotojų kursai

NekilNojaMaSiS turtaS

Išnuomoju tvarkingą 1 kambario butą Ram-byno g. (2 a., nuosavas kiemas, baldai, buiti-nė technika, autonominis šildymas, židinys). Tel. 8 699 25 033.

908862

Išsinuomosiu 1 kambario butą, mokėsiu iš anksto. Tel. 8 641 93 356.

909188

Išsinuomosiu apie 2000 kv. m angarą, dirb-tuves Klaipėdoje arba rajone. Tel. 8 698 01 948.

909069

Išsinuomotume kavinės, valgyklos patalpas Klaipėdoje. Siūlyti variantus. Tel. 8 620 13 259 (darbo dienomis 8-17 val.). Tel. 8 620 13 248, info@kretingosmaistas.eu.

909407

NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekil-nojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.

906293

NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsi-nuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.

907311

Nuomojami prekybos plotai antrajame aukš-te baldų ir interjero centre „Deco“, Dubysos g. 19. Informacija tel. 8 612 35 174.

908858

Nuomojamos prekybos ir biuro patalpos biurų centre, Šilutės pl. 2. Informacija tel. 8 612 35 174.

908864

Paromis arba ilgesniam laikui išnuomo-ju 197 kv. m kotedžą Kalotėje (su baldais ir buitine technika, yra 3 miegamieji). Tel. 8 640 38 910.

908845

Pora norėtų išsinuomoti 1-2 kambarių butą, nuo Sausio 15-osios g. iki Debreceno g., su bal-dais ir buitine technika. Tel. 8 607 67 861.

908380

Savininkas išnuomoja 78 kv. m gamybines-sandėliavimo patalpas (1 a., atskiras įėjimas, pakeliami garažo vartai), 60 kv. m biurą (du kabinetai, WC, vanduo, kondicionierius, 2 a., atskiras įėjimas) Šilutės pl. 51, Klaipėda, „Rasa“. Tel. 8 618 78 828, e. paštas lijastadar @gmail.com.

901836

Parduoda

„Gijoneda“ tarpininkauja perkant, parduo-dant, nuomojant nekilnojamąjį turtą, sutvar-ko dokumentus ir priduoda namus statybos inspekcijai. Tel. 252 320, 8 600 19 139.

908484

„Purijona“ padeda pirkti, parduoti, nuo-muoti nekilnojamajį turtą, tvarko do-kumentus, konsultuoja. Taikos pr. 111, 8 656 83 636, 8 606 10 036, 343 636, www.purijona.lt.

908328

1 kambario butą centre (plytiniame name, 5/1 a., yra balkonas). Be tarpininkų. Kaina sutar-tinė. Tel. 8 608 89 748, 8 682 81 782.

909383

„Namas pigiau už butą“. Parduoda naujos statybos vieno aukšto 145 kv. m gyv. namą Sudmantuose. Kaina tik 350 000 Lt. Tel. 8 600 19 139, 8 614 06 740.

908455

10 a sklypą statybai Klaipėdoje, Technikumo rajone (asfaltuotas kelias, miesto komunika-cijos). Nuotraukos skelbiu.lt (Nr. 8511898). Tel. 8 603 27 333.

909621

Butus: 1 kambario 9/7 a. Ryšininkų g., 10/2 a. Smiltelės g., 4/2 a. Pušyno g. (balkonas), 5/1 a. Kretingos g., 3 kambarių 3/1 a. Tilžės g., 9/8 a., 5/5 a. Kuncų g., 5/3 a. Birutės g. Tel. 380 359, 8 675 43 634.

905094

Butus: 1 kambario Debreceno g. - Taikos pr. (9/6 a., 89 000 Lt), Poilsio g. (5/1 a., 85 000 Lt), 2 kambarių Strėvos g. (5/5 a., 110 000 Lt), Debreceno g. (5/5 a., 122 000 Lt), Varpų g. (5/2 a.), Šiaulių g. (5/5 a., 115 000 Lt). Tel. 8 647 33 319.

909325

Butus: 1 kambario su balkonu - 58000 Lt; 1,5 kambario 9/2 a.; 3 kambarių butą (5/3 a., geras remontas, baldai); sodą Vaiteliuose (nebaigta statyba). Tel. 8 612 48 946.

908132

Namą Ginduliuose (klinkerio apdaila, čer-pinis stogas, šildymas dujomis, 175 kv. m, 10 a, visiškai įrengtas, gera kaina). Tel. 8 678 34 448.

909182

Naujus butus centre. Perduoti eksploataci-

jai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.

lt, tel. 8 652 09 668.

906246

Visos nekilnojamojo turto paslaugos

WWW.OH.LT

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIpirmadienis, vasario 6, 2012

Nukelta į 16 p.

NekilNojamasis turtasParduoda

atkelta iš 14 p.

Sodybą Degučių k., Zarasų r. (8 ha, visi do-kumentai: sąlygos sodybai rengti, kadas-triniai matavimai, toponuotraukos). Tel. 8 673 95 204.

904174

1 kambario butą Kretingos g. (5 bl./2 a., 34 kv. m, plastikiniai langai, šarvuotos durys, laminatas, WC kartu, kaina 87 000 Lt). Sa-vininkas. Tel. 8 617 84 026.

909090

1 kambario butą 9 pl./2 a. Debreceno g., šalia parduotuvės „Draugystė“ (plastikiniai langai, šarvuotos durys). Kaina 77 000 Lt. Tel. 8 682 59 085.

909518

1 kambario butą Naujakiemio g. 5/4, 89000 Lt. 2 kambarių butus: Debreceno g., Kauno g., Šilutės pl., Bandužių g. 125000 Lt. 3 kam-barių: Baltijos pr., Debreceno g. 115000 Lt. Sodus „Šernuose“. Tel. 8 672 90 075.

909245

1,5 kambario butą Taikos pr. (4/4 a., 38 kv. m, suremontuotas, saulėta pusė, renovuotas stogas, kai kurie baldai, 110 000 Lt). Savinin-kas. Tel. 8 653 85 743.

909100

10 a sklypą namo statybai Ginduliuose, Pa-kalnės g. (visos komunikacijos, dujos, kaina 99 000 Lt). Tel. 8 620 87 975.

909174

100 kv. m naujos statybos butą Dragūnų g. (garažas, 2 lodžijos, pirtis, virtuvės baldai su buitine technika, kaina 510 000 Lt). Tel. 8 614 47 380, +353851131686.

898245

105 kv. m kotedžą Ginduliuose (visos komu-nikacijos, šildymas dujomis, visiškai sutvar-kyta aplinka, 1 kv. m kaina tik 2 250 Lt). Tel. 8 686 07 289.

903640

12 kv. m kambarį bendrabučio bloke 3 aukšte Rambyno g. Tel. 8 603 62 125.

908045

15 a žemės sklypą Kunkių k., Klaipėdos r. (namų valda, sklype yra elektra, rami vieta, iki jūros 2 km, planuojamas dujotiekis). Tel. 8 631 29 146.

906270

172 kv. m visiškai įrengtą namą puikioje vie-toje „Svajonių krante’’ Slengiuose (asfaltas iki pat namo, sutvarkytas sklypas, trinkelės, veja, 550 000 Lt). Tel. 8 620 87 975.

909172

2 kambarių butą Taikos pr. (prie Baltijos žie-do), suremontuotas, kaina 145 000 Lt. Tel. 8 615 33 921.

899835

2 kambarių 37 kv. m butą bendrabutyje De-breceno g. (5/4 a., balkonas, dušas, WC, kriauklė, skaitikliai, suremontuotas). Savi-ninkas. Tel. 8 643 27 660.

907255

2 kambarių 48 kv. m butą 3 a. Gargžduose (tvarkingas, gera vieta). Tel. 8 620 82 136, 8 615 61 673.

909260

2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr. (ply-tiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614 07 549.

909469

2 kambarių suremontuotą butą bendrijos name Taikos pr., prie PC BIG. Ideali laip-tinė, telefonspynė. Kaina 125 000 Lt. Tel. 8 611 41 730.

909460

2 kambarių suremontuotą butą 2 aukšte J.Janonio g. (aukštos lubos, kambariai ne-pereinami, butas su visais baldais ir buitine technika). Tel. 8 612 49 057.

909411

2, 3 kambarių naujos statybos butus per-duotame eksploatuoti name Lelijų g. Tel. 8 699 86 075.

904327

3 kambarių 70 kv. m butą Laukininkų g. (5/3 a., renovuotas namo šildymas, bendrija, re-montas). Tel. 8 670 10 380.

906643

3 kambarių 70 kv. m butą Laukininkų g. (5/3 a., suremontuotas, su integruotais baldais, tuščias, bendrija). Tel. 8 633 82 055.

909462

3 kambarių butą Alksnynės g. r. (5/5 a., įsti-klintas balkonas, tvarkingas). Kaina 215000 Lt. Tel. 8 683 57 160.

906321

3 kambarių butą Nidos g. 1A (5/5 a., 87 kv. m, visiškai įrengtas, su baldais arba be jų). www.nidos1.tk. Tel. 8 699 42 517.

903157

4 kambarių kotedžą per 2 aukštus su rūsiu ir ūkiniu pastatu Klaipėdos r., Agluonėnų k. Daugiau informacijos skambinti tel. 8 687 59 320, 442 024.

908765

Įrengtą 165 kv. m namą Ginduliuose (10 a skly-pas, visos komunikacijos, šildymas dujomis, kaina 540 000 Lt). Tel. 8 620 87 975.

909176

Mažagabaritį 1 kambario 15 kv. m butą 15 km nuo Klaipėdos (krosnis, WC, atskiras įė-jimas, malkinė, pradinė kaina 40 000 Lt). Tel. 8 607 93 054.

909415

Naujos statybos 3 kambarių butą Dragūnų g. (2 a., 84 kv. m, dvi lodžijos). Yra rūsys. Tel. 8 685 11 043.

909400

Naujos statybos 88 kv. m sodo namą Šer-nuose, tinkamą gyventi žiemą. Tel. 8 682 59 085.

909522

Nebrangiai 2 kambarių butą su holu 1 a. cen-trinėje miesto dalyje ir 15 a sklypą namo sta-tybai Purmaliuose (miesto komunikacijos). Tel. 8 603 30 292.

909131

Puikų 1 kambario butą (visi privalumai, su baldais, 90 000 Lt). Tel. 8 638 50 173.

909092

Savininkas parduoda 2 kambarių 37 kv. m butą bendrabutyje Debreceno g. (5/4 a., dušas, balkonas, skaitikliai, suremontuotas, kaina 51 000 Lt). Tel. 8 643 27 660.

909625

Skubiai 1 kambario butą Paryžiaus Komunos g. (9/7 a., 56 000 Lt), 2 kambarių 47 kv. m butą Laukininkų g. Tel. 8 683 69 613.

908638

Suremontuotą 2 kambarių bloką 5/4 a. De-breceno g. Tel. 8 671 70 778.

909366

Tuščią gerai suremontuotą bloką Baltijos pr. 4 (įrengtas, 5 pl./2 a., dušas, WC, virtuvė, skai-tikliai, saulėtas, nekampinis, 73 000 Lt, ga-lima derėtis). Savininkas. Tel. 8 619 44 235.

909095

Visiškai įrengtą namą su komunikacijomis Dituvoje. Daugiau alternatyvių pasiūlymų www.edmaks.lt (Dituvos NT agentūra). Tel. 8 699 25 002.

908588

Perka

1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.

892988

Atskirą mažagabaritį ar bendrabučio tipo 1 kambario butą su visais patogumais (Žvejy-bos uosto ir Mokyklos g. r. nesiūlyti). Be tar-pininkų. Tel. 8 639 90 266.

908523

NTA „Laimita“ perka arba padeda parduo-ti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.

906308

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

907455

UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, so-dus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A.

906988

Paskolos

„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

902546

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900817

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automo-bilis. Tel. 8 687 35 637.

905919

Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Nau-jojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt.

902147

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

907347

Paslaugos

Buhalterinės įmonių apskaitos tvarkymas. Tel. 8 615 36 602; e. paštas apskaitosgalia@gmail.com, svetainė www.apskaitosgalia.com.

909428

Keleivių pervežimas (grupėmis): oro uostai, Lietuva, Latvija, Kaliningradas, Europa. Ma-žagabaritiniai kroviniai. Kambarių nuoma. Tel. 8 620 87 926.

908336

Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo sri-tyse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems už-sienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.

902164

AB „Tosmarės laivų statykla“ (Liepoja, Latvija) reikalingi laivų korpusų surinkėjai ir suvirin-tojai (laivų statyba). Dėl informacijos kreiptis tel. +371 6 34 01932.

901611

Baldus gaminančiai įmonei reikalingas pa-galbinis darbininkas. Tel. 8 675 01 640, (8 46) 481 523.

909482

Barui senamiestyje reikalinga virėja. Tel. 8 679 33 357.

908572

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

909062

Grožio studijai reikalingi profesionalūs kir-pėjai, manikiūro-pedikiūro meistrai. Geros įdarbinimo sąlygos. Tel. 8 611 22 005.

907623

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pra-monėje: izoliuotojais, pastolininkais. Rei-kalavimas - gera anglų kalba. Privalumas - darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900106

Įmonė siūlo darbą sandėlio darbuotojams - pjaustyti MDP palanges, lankstyti skardos gaminius. Tel. 8 610 25 665.

909073

Įmonė siūlo darbą: laivų korpusų surinkė-jams, suvirintojams, metalo šlifuotojams. Visos socialinės garantijos, galimybė dirbti užsienyje, naujos specialybės įsigijimas. Tel. 8 699 33 876, 8 699 64 910.

900768

Kirpyklai, dirbančiai 17 metų, reikalinga kir-pėja ir manikiūrininkė. Geras uždarbis, pui-kus kolektyvas. Tel. 8 699 27 406.

904834

Korpusinių nestandartinių baldų gamybai reikalingi surinkėjai-montuotojai. Tel. 8 655 00 021, CV siųsti info@jbm.lt.

909556

Naktiniam klubui reikalingos: barmenė, go-go, toples šokėjos. Tel. 8 684 24 600.

909248

Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliai-siais telefonais ir buitine technika), reikalin-gi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524.

893071

Reikalinga pardavėja dirbti kioske. Tel. 8 670 19 852.

909464

Reikalinga pardavėja prekiauti žuvimi turga-vietėje. Tel. (8 46) 360 880, 8 656 07 416.

909257

Reikalingas barmenas (-ė), barmenas (-ė)-pa-davėjas (-a). Tel. 8 671 11 107, 8 610 00 917.

909159

Reikalingas inžinierius, turintis techninio ir komercinio darbo patirties. CV siųsti audrius.celedinas@opsbaltic.lt.

908022

Reikalingi suvirintojai dirbti užsienio projek-te. Tel. (8 46) 215 859.

908574

Darbasieško darbo

Apsaugos darbuotojai nebrangiai saugo įvai-rius objektus. Tel. 8 674 91 541.

909434

Buhalterė, dirbanti „Pragma“, turinti darbo patirties prekyboje, paslaugų, transporto sri-tyje, turinti savo programą, ieško darbo. Tel. 8 610 86 355.

909162

Buhalterė, turinti patirties prekybos, paslau-gų, gamybos srityse, ieško pagrindinio arba papildomo darbo. Tel. 8 610 35 455.

903218

Virėja, mokanti gaminti ispaniškus ir kiniš-kus patiekalus, turinti darbo patirties, ieško darbo. Tel. 8 641 93 356.

909187

Ieškau mėsos išpjaustytojo (kaulinėtojo) darbo. Esu aukštos kvalifikacijos specialistas. Tel. 8 603 62 125.

908070

Nebrangiai tvarkau įvairių įmonių buhal-terinę apskaitą. Galiu sutvarkyti apleis-tą buhalteriją. Darbo stažas 25 m. Tel. 8 607 96 900.

905987

Patyrusi vyr. buhalterė ieško darbo (aukšta-sis išsilavinimas, turi buhalterinę programą, atsakinga, sąžininga, kvalifikuota, nuosavas automobilis). Tel. 8 605 58 345.

906791

siūlo darbą

Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuo-se, slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 675 86 523, www.ppv.lt.

908896

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirb-ti Europoje (atlyginimas po reiso). Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551.

909179

Siūlome nuolatinį darbą konteinervežių vai-ruotojams (maršrutu Klaipėda-Minskas ir Lie-tuvos teritorijoje). Tel. 8 682 21 452.

909449

Sporto klubui miesto centre reikalingi basei-no prižiūrėtojai, kinezeterapiautai-masa-žuotojai, ūkvedys. Tel. 8 611 22 005.

907625

Sunkaus ligonio slaugai reikalinga slaugyto-ja. Tel. 8 695 64 889.

906618

Sunkvežimių servisas Klaipėdoje siūlo darbą meistrams, automobilių šaltkalviams, au-tomobilių elektrikams. E. paštas tomas@autokurtas.lt. Tel. 8 614 74 255.

903919

UAB „Industriservice“ dirbti Norvegijoje reikalingi statybos industrijos inžinieriai, turintys atitinkamą kvalifikaciją (dirbti dar-bų vadovu). Reikalavimai: aukštasis sta-tybos-techninis inžinerinis išsilavinimas, geras anglų kalbos mokėjimas, kompiu-terinis raštingumas, darbo praktika - pri-valumas būtų patirtis Norvegijoje. Tel. (8 46) 411 605, 8 620 77 510, CV siųsti e. paštu info@industriservice.lt.

905363

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@me-melhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

907331

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuo-ti, turintys praktinio darbo patirties pastolių montuotojai, betonuotojai, staliai-staty-bininkai. Reikalavimai: kvalifikacijos pažy-mėjimai, patirtis, anglų k. pagrindai. Skam-binti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 8 620 77 510.

904407

UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už ši-lumos ūkį. Tel. 342 508.

908604

Vairavimo mokyklai reikalingas dėstytojas, administratorė pusei darbo dienos (nuo 14 iki 18 val.). Tel. 8 698 17 355.

903175

Valymo paslaugų įmonė priims į darbą ko-kybės inspektorių ir pardavimo vadybinin-ką. Reikalavimai: aukštesnysis išsilavinimas, vairuotojo pažymėjimas, darbas kompiuteriu. CV siųsti akvija.klaipeda@akvija.lt.

909457

balDaiParduoda

Kokybiškai ir nebrangiai projektuoja ir ga-mina įvairius baldus (virtuvės, stumdomųjų sistemų spintas). Atvežimas ir montavimas nemokamai. Tel. 8 658 13 464, Ilja, Liepų g. 40, www.trysgijos.lt.

908872

Paslaugos

Minkštuosius baldus aptraukiame nauju au-diniu. Susidėvėjusias, sulūžusias dalis pakei-čiame. Restauruojame medines dalis. Tel. 8 682 47 632.

899958

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIpirmadienis, vasario 6, 2012

Buitis ir technikaParduoda

Nauja patikimų firmų buitinė technika, televizoriai. Liepų g. 20, tel. 8 684 54 432. www technikossala.lt. Visada ge-riausia kaina!

908345

Paslaugos

Giluminis kilimų, minkštųjų baldų, čiuži-nių valymas, plovimas. Kitos patalpų va-lymo paslaugos. Tel. 8 657 94 363, 8 657 94 361; www.svarosartele.lt.

896898

Kliento namuose remontuojame visų mo-

delių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Su-

teikiame garantiją. IĮ „Pajūrio Buitis“, tel.

8 612 39 577.908418

Namuose remontuojame, instaliuojame

kompiuterius, televizorius, vaizdo ir garso

aparatūrą, LCD, „Plasma“. Garantija. Tel. 350

473, 8 688 93 972.909416

NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą bui-tinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907366

automoBiliaiautoserviso paslaugos

Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

909650

Automobilių dujų įrangos servisas, montavi-mas (išsimokėtinai), remontas. Automobilių signalizacijų montavimas. Tel. 415 477, 8 657 94 549, Artojo g. 7G.

908616

Automobilių kėbulų remontas, paruošimas dažymui, dažymas, geometrijos atstaty-mas. Bendradarbiaujame su visais drau-dimais, konsultuojame. Liepų g. 85A, tel. 8 684 22 722.

909410

Perka

Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033.

908314

transporto paslaugos

Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovė-jai. Tel. 8 676 32 559.

907776

Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame bal-dus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.

909368

Be poilsio dienų profesionaliai perkraustome iš butų, biurų, vežame krovinius iki 5 t. Krovėjų paslaugos. Sąskaitos. Tel. 8 687 48 272.

908371

Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.

906679

kitaParduoda

Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris mi-nimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867.

908906

Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuo-se). Tel. 8 657 95 758.

909486

Naujai atidarytą UAB, veikla nebuvo vykdo-ma. Tel. 8 600 19 139.

908438

Pigūs darbo rūbai ir batai parduotuvėje Minijos g. 169A. Darbo laikas I-V 9-17 val.

887963

Sausas juodalksnio, beržo, ąžuolo, skroblo mal-kas, lentų galus, dailylentes, statybinę medie-ną. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350.

897311

Sausas: malkas, ąžuolo atraižas, pjuvenų ir šiaudų briketus, smulkintą medieną (čipsus), krosneles, c/š katilus. www.silumoseksper-tai.lt, tel. 8 604 16 291.

906685

Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673.

908391

Paslaugos

Įteisiname butų perplanavimus, projektuoja-me, matuojame, tyrinėjame, ekspertuojame statinius. Tel. 8 698 35 489.

908442

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifi-kuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmo-nėms. Tel. 8 692 00 447.

901487

Perka

Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634.

908360

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895883

DėmesioKremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.

885009

VaržytinėsAntstolė Vida Daugirdienė 2012 03 07 10 val. parduoda iš varžytinių Mindaugui Staigvilui priklausantį turtą: 727/1300 dalies žemės skly-pą 0,1300 ha ir 195,38 kv. m butą Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Klipščių k., Žaliakelio g. 8-1. Pradinė pardavimo kaina 344 000 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 proc. nuo pradi-nės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujojo Uosto g. 8A-28, Klaipėda, tel. 312 868. Visi suintere-suoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.

908817

Antstolė Vida Daugirdienė 2012 03 12 14 val. parduoda iš varžytinių 100 vnt. vardinių pa-prastųjų UAB „Buitrema“, į. k. 300818648, akcijų, priklausančių Ramunei Šukienei. Pra-dinė varžytinių kaina 8 000 Lt. Varžytinių da-lyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suintere-suoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.

909448

Antstolis Gintaras Kairys skelbia antrąsias varžytines Adomui Mockui nuosavybės teise priklausančiam 2,3800 ha žemės ūkio paskir-ties žemės sklypui, unikalus numeris 5528-0007-0032, kadastrinis Nr. 5558/0007:32, Girkalių k. v., esančiam Melašių k., Klaipėdos rajone. Pradinė pardavimo kaina 21000,00 Lt. Varžytinių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 % – 2100,00 Lt; dalyvio įmoka turi būti pervesta į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285, esančią AB Šiaulių bankas. Varžytinių laikas 2012 m. kovo 14 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. In-formacija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi suinteresuoti asmenys, turintys tei-ses į parduodamą turtą, iki varžytinių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinan-čius dokumentus.

909463

statybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-

mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-

tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-

petai. Tel. 8 681 25 108.905483

Atliekame pirčių ir saunų įrengimą; remontą.

Karkasiniai namukai, terasos, malkinės, pa-

vėsinės. Garantijos. Tel. 8 677 96 000.871318

Atliekame profesionaliai - vidaus ir išorės

apdailą, santechnikos, elektros instaliaci-

jos, tinkavimo, betonavimo darbus. Tel.

8 678 14 055.908399

Atliekame santechnikos darbus: keičiame stovus, vamzdyną, kanalizaciją, radiatorius, perstatome skaitiklius. Sąskaita faktūra. Tel. 210 047, 8 698 07 929.

900023

Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, na-muose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiš-

kai. Tel. 8 687 80 439.909308

Brigada įrengia įvairių paskirčių patalpas. At-

lieka visus apdailos, santechnikos, elektros ir

kt. darbus. Tel. 8 611 40 335.909513

Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles.

Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir

griovimo darbai. Naudojame savo ir užsako-

vo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.909301

Gaminame ir statome rąstinius bei karkasi-

nius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.

ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918.

902471

Gaminame, montuojame geros kokybės pu-

šies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laip-

tus. Tel. 8 683 67 785.

906645

Griauname, mūrijame, betonuojame, tvir-

tiname gipskartonį, kalame dailylentes,

klijuojame plyteles, tapetus, laminatą. Da-

žome, padedame nupirkti medžiagas. Tel.

8 652 00 620.891222

Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santech-nikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.

905970

Klijuojame plyteles, glaistome, dažome, ta-petuojame, montuojame gipskartonį, kloja-me laminatą, vidaus apdailos darbai. Tel. 8 674 43 367.

905899

Kloju laminatą, linoleumą, parketlentes, kalu dailylentes, gipskartonį. Įrengiu pirtis, balkonus ir kt. Tel. 8 613 93 810.

909565

Metalinės durys – laiptinių, šarvuotos, rūsių. Garažo vartai. Laiptų karkasai. Šiltnamiai. Kalvystės darbai. Tvorelės, grotelės, turė-klai, suvenyrai. Tel. 415 477, 8 657 94 549, Artojo g. 7G.

908625

Nebrangiai meistras keičia vamzdynus, klo-ja plyteles; elektros darbai, vidaus apdaila. Pavyzdžiai, transportas. WC kambariai nuo A iki Z. Tel. 8 639 11 641.

909519

Parketas iš ąžuolo ir uosio. Visos klojimo, šlifavimo ir restauravimo paslaugos. Nau-dojame savo arba užsakovo medžiagas. Tel. 8 688 27 195.

909622

Patyręs meistras atlieka visus apdailos dar-bus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.

907850

Projektuojame pastatų vidaus ir lauko inži-nerinius tinklus. Griovimo projektų parengi-mas. Tel. 8 698 35 489.

908460

Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, pa-dėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechni-ko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280.

909293

Restauruojame vonias kliento namuose ir įs-taigose. Dirbame nuo 1996 metų. Labai tvirta, blizgi danga armuota sintetiniu akmeniu. Ga-rantija 5 metai, vonios tarnavimo laikas 10-15 metų. Minėtą dangą naudojame tik mes. Išsa-miau www.restauruok.lt. Tel. (8 46) 320 488, 8 699 25 011.

899323

Statyba, remontas, renovacija, vidaus ap-daila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.

909582

Tapetuojame, ruošiame sienas, dedame ply-teles, laminatą, gipskartonį, darome arkas, atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel. 8 601 15 878, 227 886.

909385

Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjau-name sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942.

868562

Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.

909316

AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai,

balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukš-

tas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242.

907954

Gerai, nebrangiai atliekame santechnikos darbus. Perstatome dujines virykles. Tel. 8 614 31 459.

892145

statyBa ir statyBinės meDžiagosParduoda

Medinės vidaus durys. Konsultacijos, gamy-ba, montavimas. Tel. 8 611 17 703.

908083

Meistras kokybiškai klijuoja plyteles, deda la-minatą, tapetuoja. Tel. 8 671 96 310.

909258

Pigiai: 6, 5, 4 kamerų plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, šarvuotos durys, ro-letai. UAB „Raipstas“. Tel. 451 678, 8 683 14 620.

908534

Savivarčio, ekskavatorių, hidraulinio plak-tuko nuoma; kasimo, planaravimo, kalimo, ardymo darbai; grunto vežimas, žvyro, smė-lio atvežimas. Tel. 8 611 27 233.

907037

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-

name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650

27 455.900261

Vonios restauravimas kliento namuose,

užliejant ypatingo atsparumo ir blizgesio

emaliu. Speciali turbina, be dulkių. Tel.

8 635 55 303.897378

Žaliuzės, roletai. Pigiai, kokybiškai, greitai. Pirma konsultacija - nemokama. Ypatingos žiemos nuolaidos - iki 50 proc. Tel. 8 645 00 245; www.zaliuzestau.lt.

909246

17

pramogospirmadienis, vasario 6, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.ltMokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

Šv.valenTino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia

nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kvie-

čiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos

restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jaus-

mingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis

ypatingais restorano patiekalais.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda;

8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas

mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų

porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUodaSiS vilKaS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į didžiausią ir įdomiausią

išpardavimą Baltijos jūroje –

nUolaidoS iKi 70%!

Specialūs pasiūlymai ir akcijos laivų

parduotuvėse, restoranuose ir baruose, grožio

salonuose!

Kruizo Ryga – Stokholmas kaina nuo 95 lt

Visos kelionės metu laivuose – patrauklūs

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

naUJaS PažinTinių Kelionių SezonaS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

žaidimai, viktorinos, gyva šokių muzika,

diskoteka, karaoke ir vidurnakčio šou

programa!

Pasiūlymas galioja iki 2012 02 16

Nepraleiskite šiuo metu visose Stokholmo

parduotuvėse vykstančių milžiniškų

išpardavimų!

daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JoGoS CenTRaS

Jogos centre galite susipažinti su jogos

meistro Šivanandos susisteminta (inte-

gralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemoka-

mus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio

23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pir-

madieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o an-

tradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660el. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

vizoS:

Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KelTų BilieTai:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

PoilSinėS KelionėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai naUJiena KlaiPėdoJe!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

18

pramogospirmadienis, vasario 6, 2012

TV programaTeaTrasKlaipėdos dramos TeaTras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos tea-tro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergai-tė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas.

Klaipėdos ValsTybinis muziKinis TeaTras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veroni-ka“. 2 v. miuziklas.Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzollos muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą.Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams.

Klaipėdos KoncerTų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų re-zervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). KITI RENGINIAIVasario 9 d. 19 val. – Domino teatro premjera-ko-medija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai LT.Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai LT.Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai. J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“.Vasario 13 d. 19 val. – Domino teatro komedi-ja „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bi-lietai.lt.Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

ŽVejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasoseV respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jauni-mui „Ledinė zylutė“Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo tea-tras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Ho-cenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kompa-nija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platin-tojas „Tiketa“.KITI RENGINIAIVasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi daininin-kė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (mokslei-viams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su Šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platin-tojas „Tiketa“. Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių an-samblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Įėjimas su kvietimais.

jaunimo cenTrasVasario 7 d. I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje – Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso Klai-pėdos miesto etapas: 11 val. skaitovai (5–8 klasių grupė), 14 val. skaitovai (9–12 klasių grupė).Vasario 9 d. Klaipėdos jaunimo centre – Lietu-vos mokinių meninio skaitymo konkurso Klaipė-dos miesto etapas: 14 val. poetinių kompozicijų konkursas.

Klaipėdos eTnoKulTūros cenTras

Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavė-nių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022.Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaci-niai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruo-tis tel. 310 022.Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultaci-jos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsul-tacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAIVasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Frakta-linis piešimas“. Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAIVasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Ru-pert“ pristatymas. Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilieto kaina 6 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)PARODOSIki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitri-na“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja ta-pytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescins-kaite@gmail.com.

baroTi galerija(Aukštoji g. 1, tel. 313 580)Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paro-da „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.

marginių salonas (Sukilėlių g. 4)Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.

„uniVersa Via“ pagrindinė moKyKla

(Kretingos g. 44, tel. 351 286)Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji bibliotekaGirulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos No-vičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“.Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki va-sario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.

biblioTeKosKlaipėdos miesTo saViValdybės Viešoji biblioTeKa

Klaipėdos apsKriTies ieVos simonaiTyTės Viešoji biblioTeKa

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 Sti lius (k). 11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 12.15 Klau si mė lis.lt. 12.30 Svei ki ni mų kon cer tas (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Vie ša pas lap tis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15 Die nos te ma. 21.30, 22.15 Do ku men ti nio ki no va ka ras. „Vi so

ge ro, drau gai par ti niai!“ (3). 23.00 Klau si mė lis.lt. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 BBC do ku men ti ka. „Se no vės pa sau liai“

(4). „Ka ra liaus su grį ži mas“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.) (k).

6.20 „Di dy sis fil mu kų šou“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 7.50 Pri čiu pom! (N-7). 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.50 Veiks mo ko me di ja „Su per Džo nis“

(D.Bri ta ni ja, Pran cū zi ja, 2003 m.) (N-7) (k).

11.35 Ko me di ja „Po li ci jos aka de mi ja“ (JAV, 1984 m.).

13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir Dže ris III“.

14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Ro man ti nė ko me di ja „My ko las“ (JAV,

1996 m.) (N-7) (k). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.30 Kaž kas at si ti ko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.19 Spor tas. Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 „Ha va jai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vi zi tas“ (7) (N-7). 0.35 „Ties ri ba“ (N-14). 1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Ma no ma ža sis po nis“. 7.30 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sūkury je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Nuo ty kių f. „Aud ros ka rys“ (JAV,

2006 m.). 12.40 Juo kin giau si Ame ri kos na mų vaiz de liai. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Pa ban dom iš nau jo. 18.35 Su sitiki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Ko dėl? 20.30 Gy ve ni mas yra gra žus. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. Spor tas. Orai. 22.00 „Nu si vy lu sios na mų šei mi nin kės“.

23.00 „CSI Ma ja mis“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“.

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 Sa vai tės kri mi na lai (N-7) (k). 8.00 Šeš ta die nio ry tas (k). 9.00 Šeš ta sis po jū tis (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos

lai da (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 Ali bi. „Dak ta ras Mon ro“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 Sa vai tės kri mi na lai (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 20.00 Ži nios. Vers las. 20.19 Spor tas. Orai. 20.25 Hu mo ro s. „Mi li jo nie riai“. 21.05 „Men tai“ (N-7). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.40 „Tau ro ra gas“. Lai da me džio to jams (N-7)

(k). 1.15–6.00 „Bam ba“.

8.00, 17.55 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus są siu vi nis. 8.45 Ke lias. Lai da evan ge li kams. 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Auk si nė Agat hos Ch ris tie ko lek ci ja.

„Pua ro“ (N-7). 13.10 „Mei lės sko nis“. 14.05 Re ži sie riaus Gy čio Pa de gi mo kū ry bos

ret ros pek ty va. Teat ro po pie tė. Leo nard has Fran kas. „Kar las ir Ana“ (1981 m.) (k).

16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Tik ros is to ri jos. 18.20 Žmo ni jos žo di nio ir ne ma te ria laus

pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (1) (2003 m.).

19.40 Kai mū zos pra by la. Nak ties žie dai. Ak to rius And rius Bia lob žes kis skai to S.Ge dos ei les.

20.15 Li te ra tų gat vė (4). 20.45 Pa sau lio pa no ra ma (k). 21.10 Tri le ris „Pa bė gi mas“ (JAV, Ja po ni ja,

1994 m.) (N-14). 23.10 Auk si nės me lo di jos. Ali nos Or lo vos

kon cer tas. 0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Pi ni gų kar ta.

9.30 Te le par duo tu vė. 9.45 Uni ver si te tai.lt. 10.15 „Iš li ki mas“. 11.15 „Kob ra 11“. 12.15 „Ge ri vy ru kai“. 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 Juo kin giau si Ame ri kos na mų vaiz de liai. 14.30 Te le par duo tu vė. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Kob ra 11“. 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Re zi den tai“. 21.30 Siau bo tri le ris „Mir čių ko lek cio nie rius“

(JAV, 2006 m.). 23.10 „Fu tu ra ma“. 0.10 „CSI Niu jor kas“. 1.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 1.45 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“.

8.05 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7).

9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“ (4). 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 15.30 Te le par duo tu vė. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 18.57 Žo dis – ne žvirb lis. 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 Ne maRUS ki nas. Ko me di ja „Afo nia“

(Ru si ja, 1975 m.) (N-7). 22.50 „Ar ti na mų“ (N-7). 23.50 Svei ka tos ABC (k).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Na mų dak ta ras. 8.50 Ma ka liaus ke lio nės. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 Sko nio rei ka las. 12.00 24/7. Sa vai tės ak tua li jų ana li zė ir

ko men ta rai. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Čin gis cha nas“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 19.55 Dok. f. „Bo ni ir Klai das“. 21.00, 0.05 Re por te ris. Orai. 1.00 Dok. f. „Čin gis cha nas“.

8.45, 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00, 19.15 Pra mo gi nė lai da „Ge riau sios

pa sau lio rek la mos“. 9.30 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li ki mo

va do vas“. 10.30 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 11.00 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 12.00 Ko me di ja „Du vie na me“ (Pran cū zi ja,

2008 m.) (N-7). 13.40 Ke lio nių žur na las „80 gra žiau sių sa lų“. 14.10 „Bro liai de tek ty vai“ (N-7). 15.10 Fan tas ti nis veiks mo tri le ris „Ry di ko

kroni kos“ (JAV, 2004 m.) (N-7). 17.15 Že mai ti jos la bi rin tais. Kul tū ri nis is to ri nis

de tek ty vas. 17.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 18.15 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (N-7). 20.00, 23.05 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 „Ką mes val go me?“ 20.45 Ki no ma no už ra šai. 21.00 Ki no aka de mi ja. „Trots kis“ (Ka na da,

2009 m.) (N-7). 23.20 „Ke ne džiai“ (N-7). 0.20 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 1.20 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“.

7.00 Ro man ti nė ko me di ja „Ka ro li na“ (JAV, Vo kie ti ja, 2003 m.).

9.00 Nuo ty kių ko me di ja „Ni mės sa la“ (JAV, 2008 m.).

11.00 Bio gra fi nė dra ma „Co co prieš Cha nel“ (Pran cū zi ja, Bel gi ja, 2009 m.).

13.00 Muz. ko miš ka dra ma „Kon cer tas“ (Pran cū zi ja, Ita li ja, Ru si ja, 2009 m.).

15.00 Dra ma „Kaž kur tarp ten ir čia“ (JAV, 2010 m.).

17.00 Bio gra fi nė dra ma „Ko vo to jas“ (JAV, 2010 m.).

19.00 Mis ti nis tri le ris „Ne ma to mas“ (JAV, 2007 m.).

21.00 Ro man ti nė nuo ty kių ko me di ja „Sek so tu ras“ (JAV, 2008 m.).

23.00 Fan tas ti nė nuo ty kių dra ma „Juo do sios ra ga nos me tai“ (JAV, 2011 m.).

1.00 Ro man ti nė ko me di ja „Grynber gas“ (JAV, 2010 m.).

19

įvairenybėspirmadienis, vasario 6, 2012

kryžiažodis horoskopai

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knyga „Baltoji Iltis“.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY-MAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios sa-vaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės pri-zą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Gimtasis žodis“ leidykla –

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vil-kas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlik-ti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties ša-knys.Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmo-gaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmo-guje jis atpažino gyvybę, kuri išsiko-vojo pranašumą prieš kitus Tyrų gy-ventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmo-gų, – akimis, kurios kadaise sukinėjo-si tamsoje apie daugybę žiemos stovy-klų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dviko-jį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

avinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo ar

aplinkinių žmonių požiūrio į jus. Atro-dys, kad artimieji tolsta nuo jūsų, kad vis dažniau išsiskiria jūsų nuomonės, o tai smarkiai liūdins. Susikivirčijęs pratrūksite emocijomis.

Jautis (04 21–05 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas ir po-

reikius. Tai nėra teisingas pasirinkimas: geriau atvirai pasidalyti savo nuoskau-domis su brangiais žmonėms.

dvyniai (05 21–06 21). Seksis bendrauti su kolegomis, viršinin-

kais, lengvai apginsite savo poziciją. Jūsų protas bus labai aštrus, tad len-gvai įveiksite net pačias sudėtingiau-sias užduotis.

vėžys (06 22–07 22). Nesėkmin-gas laikas. Kils pavojus būti su-

klaidintam ar pernelyg susižavėti ko-kia nors absurdiška idėja. Galite patirti psichologinį spaudimą, tad svarbu bū-ti labai atidžiam ir kantriam.

Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsi-te, kad esate vertinamas dėl savo

nuoširdumo ir gebėjimo sklandžiai su-sitvarkyti su duotomis užduotimis. Iš-kilus problemų aplinkiniai jums bus at-laidesni ir palaikys jus.

MergeLė (08 24–09 23). Susipa-žinsite su uždaru žmogumi ir tai

apsunkins bendravimą. Jūsų mintys ir idėjos bus priešingos šio žmogaus el-gesiui, bet nebijokite atkreipti jo dėme-sį į iškilusius prieštaravimus.

svarstykLės (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali atsi-

rasti pagundų atitrūkti nuo darbų, kas nors gali tyčia ar netyčia jus suklaidin-ti. Tai emociškai sunkus laikas, kai tikė-tini karšti ginčai.

skorpionas (10 24–11 22). Gali iškilti nenumatytų sunkumų, bū-

site suirzęs. Neatsikratysite jausmo, kad kas nors tyčia nori jums pakenkti. Nesulaukęs reikiamo patarimo prida-rysite klaidų.

ŠauLys (11 23–12 21). Tinkamas laikas svajoti, fantazuoti. Net

dirbdamas pasitelkite vaizduotę – šian-dien ji gali labai padėti. Vakare pasimė-gaukite įdomaus žmogaus draugija ar-ba paskaitykite knygą.

ožiaragis (12 22–01 20). Len-gvas ir ramus laikas, viskas vyks

sklandžiai. Tinkamai organizuotas dar-bas neturėtų kelti rūpesčių. Bendrau-jant su vyresniais, įtakingais žmonė-mis gali gimti naujų idėjų.

vandenis (01 21–02 19). Būkite atsargus, nes gali tekti rinktis,

leisti laiką draugiškoje kompanijoje ar ginčuose ginti savo vertybes. Norėsite plaukti prieš srovę.

žuvys (02 20–03 20). Asmeni-nės problemos gali sukliudyti jū-

sų karjeros tikslams. Bijote būti įžeis-tas, jaučiatės nesaugus, o tai trukdo ju-dėti pirmyn. Būkite atkaklesnis.

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

trečiadienį

-17-16-21 -17

-15-12-17 -14

-15-11-16 -14

5

3

6

vasario 6-ąją

1961 m. gi mė žy mus pia­nis tas ir pe da go gas Pet­ras Ge niu šas.

1971 m. ast ro nau tas Ala­nas She par das pa si vaikš­čio ji mo Mė nu ly je me tu pa de monst ra vo smū gį į gol fo ka muo liu ką.1990 m. Va ka rų Vo kie­ti jos kanc le ris Hel mu­tas Koh lis su ti ko ne del­siant pra dė ti de ry bas su Ry tų Vo kie ti ja dėl pi ni gi­nio vie ne to su vie ni ji mo abie jo se ša ly se.1997 m. ma žiau siai 77 žmo nės ta po dvie jų že­mės dre bė ji mų Ira ne au ko mis.

1899 m. Is pa ni ja už 20 mln. do le rių par da vė Ku­bą, Puer to Ri ką, Gua mo sa lą bei Fi li pi nus JAV.1911 m. gi mė 40­asis JAV pre zi den tas Ro nal das Rea ga nas.1945 m. gi mė Ja mai­kos re gio le gen da Bo bas Mar ley.1958 m. avia ka tast ro fo­je Miun che ne (Va ka rų Vo kie ti ja) žu vo sep ty­ni Ang li jos „Man ches ter Uni ted“ ko man dos fut­bo li nin kai.

§§§§§§§§§ Visa lentelė – 64 092 (1 x 64 092) Lt§ §§§ § Įstrižainės – 9 Lt

§ §§ Eilutė – 3 Lt§ §§ § Keturi kampai – 2 Lt

§ §§ § 38 75 22 40 48 30 03 12 24 55 20 43 16 70 26 73 35 60 61 07 63 25 54 11 52 64 02 51 21 37 72 09 13 62 58§ §§ 08 23 44 42 74§ §§§ § 14 47 28 57 17§§§§§§§§§ 31 18 01 49 29 66 33 06

PaPildomi Prizai: „Fiat Grande Punto“ (TV) – Audrona Steme-lėkienė „Peugeot 206+“ – 0364092 „Chevrolet Spark“ – 0156754

telelotoNr. 826

2012 02 05

„Ford Fiesta“ – 0028689 1000 Lt – 0129951 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Vytautas Žekonis iš Panevėžio 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Alfonsas Januškevičius iš Šiaulių 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Sigitas Krikščiūnas iš Anykščių 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Petras Jurkus iš Kelmės 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Vitas Pačkauskas iš Merkinės

kvietimai į tv: 010*798, 023*942, 043*411. ProgNozė: Aukso puode bus – 700 000 Lt

Sar tų lenk ty nė se šil dė ar ba ta ir azar tas

Len ki jo je spei gas iš vi so nu si ne­šė jau 45 gy vy bes. 18 žmo nių mir ti­nai su ša lo vien sa vait ga lį. Vi du ti niš­kai per die ną ša ly je su šą la po ke le­tą žmo nių. Šal čių au ko mis tam pa be­na miai, stik liu ko mė gė jai ir pa gy ve­nę vie ni ši žmo nės. Spei gui „šie nau ti“ žmo nes pa de da ir žmo nių neap dai­ru mas bei leng va bū diš ku mas. Nuo va sa rio pra džios Len ki jo je jau smal­kė mis ap si nuo di jo iš vi so 130 žmo­nių, 6 iš jų mi rė. Be je, 260 žmo nių šeš ta die nį pa ry čiais iš gel bė ta iš kel­to, ku ris per smar kią pū gą rė žė si į uo­las prie Ita li jos kran tų.

BNS inf., „Reu ters“ nuo tr.

Ap ga vys čių – ne vie na ir ne dviPraė ju sią sa vai tę Vik to ri ja „Kok tei liui“ guo dė si, kad bu vo ap gau ta vie na me pre ky bos cent re.Na mo pa rė ju si ji pa ste bė jo, kad če ky­je yra pa žy mė ta 6 li tų su ma už vie ną ki log ra mą apel si nų, ku rių nei no rė ju­si pirk ti, nei dė ju si į ve ži mė lį.Mo te rį, o kar tu ir „Kok tei lį“ suint ri ga vo tai, kaip če ky je at si ra do tie apel si nai? Gal par da vė ja, pa si nau do ju si tuo, kad yra ne ma žai pre kių, „ran ki niu bū du“ su mai gė pre kės ko dą ir jos svo rį ka­sos apa ra te.Paaiš kė jo, to kių ne su sip ra ti mų pa si­tai ko ne re tai.„Ma ne ir gi di de lia me pre ky bos cent­re ap mo vė, kai Ka lė dų iš va ka rė se pir­kau la bai daug pre kių, pro duk tų, ku­rių bu vau pri kro vu si pil ną ve ži mė lį, – sa vo is to ri ją po ri no „Kok tei lio“ skai ty­to ja. – Jau nas ka si nin kas, o su kčiau ti, pa si ro do, mo ka. Jis ma no pir ki nių są­ra šą „pa pil dė“ kaž ko kiais „Win ter“ sal­dai niais. Dė žu tė jų kai na vo nei daug, nei ma žai – 20 li tų. Nors ne tu riu įpro­čio per žiū rė ti če kio, bet tą kart, lyg jaus da ma, paa na li za vau jį. Tie sa, ne­be puo liau at gal į tą pre ky bos cent rą. Kol įro dy si, ga li ir „pa blūs ti“.

Pir kė jos iš va daAnot skai ty to jos, tarp par da vė jų yra ge rų žmo nių, bet yra ir gy va čių.

„Kok tei lio“ po zi ci jaBran giau si yra tie pi ni gai, ku riuos rei­kia grą žin ti.

pir kė jams: �� par�duo�tu�vė�se� ga�li­ma� pa�ma�ty�ti� net� dvip�ras�miš�kų�skel�bi�mų.

Ap ga vo ne no rė da ma?Pre ky bi nin kė su pran ta par da vė ją, ap­kal tin tą dėl Vik to ri jos apel si nų.„Pap ras čiau siai ka si nin kė įmu šė ne to kį pre kės ko dą – su si pai nio jo. Taip ir at si dū rė tie apel si nai če ky je. Dėl to par da vė ja ne pra tur tė jo. Ji tų pi ni­gų ne ga li pa siim ti, nes bus nu sta ty tas trū ku mas ka so je ir tu rės pa deng ti iš sa vo ki še nės. Vik to ri jai rei kė jo pa ro­dy ti če kį ir pre kes. Par da vė ja bū tų pa­da riu si grą ži ni mo veiks mą ir ne su sip­ra ti mo ne bū tų bu vę“, – ko men ta vo, ko ge ro, šios sri ties spe cia lis tė.

Links mie ji tirš čiaiO štai ke tu rios stu den tų me la gys tės.Nuo ry to jaus ne ge riu.Nuo ry to jaus pra dė siu mo ky tis.Man ne rei kia dau giau pi ni gų.Ačiū, aš neal ka nas.Čes ka (397 719; ne kiek vie nas su barz da yra ožys)

Atėnai +15Berlynas –10Brazilija +29Briuselis –3Dublinas +8Kairas +25Keiptaunas +32Kopenhaga –5

Londonas +4Madridas +12Maskva –12Minskas –12Niujorkas +10Oslas –2Paryžius –3Pekinas +1

Praha –12Ryga –19Roma +6Sidnėjus +24Talinas –14Tel Avivas +20Tokijas +10Varšuva –15

Saulė teka 8.21Saulė leidžiasi 17.19Dienos ilgumas 8.58Mėnulis (pilnatis)

37­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 329 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–14

–15

Vilnius–14

Alytus–14

Kaunas–15

Utena–16

Panevėžys

–16ŠiauliaiTelšiai

–16

Klaipėda–16

Vėjas3–6 m/s

Šiandien, vasario 6 d.Orai Savaitės pradžia bus šalta, bet nebe-turėtų spausti toks speigas kaip pra-ėjusio savaitgalio naktimis. Šiandien padidės debesuotumas, vietomis truputį pasnigs. Temperatūra bus 12–17 laipsniai šalčio. Antradienį žymes-nio sniego nenumatoma. Tempera-tūra naktį bus 15–20, vietomis iki 24, dieną 7–12 laipsnių šalčio.

–15

Alkis, Darata, Dautartas, Paulius, Titas, Živilė

nu ga lė to jai

Spei gas žu di kas

tra di ci ja: �� tuo�me�tu,�kai�dau�gu�ma�kau�nie�čių�nuo�žie�mos�spei�go�slė�pė�si�na�muo�se,�iš�ti�ki�miau�si�žir�gų�lenk­ty�nių�Sar�tuo�se�ger�bė�jai�mė�ga�vo�si�tra�di�ci�ne�šven�te.�Dėl�si�nop�ti�kų�pro�gno�zių�į�lenk�ty�nes�vie�toj�pla�nuo�tų�90�da�ly�vių�su�si�rin�ko�56,�ta�čiau�žiū�ro�vų�šal�tis�neiš�bai�dė.�Nors�jų�ir�bū�ta�ma�žiau�nei�šil�tes�nė�mis�lenk�ty�nių�die­no�mis,�at�vy�ku�sie�ji�į�žie�mos�šven�tę�tryš�ko�ge�ra�nuo�tai�ka.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

„Sar tų tra di ci jų“ pri zas – Egi di jus �

Gu do nis (žir gas Gri mas)

„Žie mos sta je rių“ pri zas – Žyd rū nas �

Va si lion ka (žir gas Sal sa de Ga ron ne)

„Eik lio jo žir go“ pri zas – Egi di jus Gu­ �

do nis ( žir gas Ge par das)

„LR Sei mo“ pri zas – Jev ge ni jus Iva­ �

no vas (žir gas Sir Ni le)

„Za ra sų kraš to“ pri zas – Ed var das �

Vins kus (žir gas Nut Au gus ti nu)

„Bir žų žem tie ki mo“ pri zas – Vi ta �

Lin gy tė ( žir gas Ro si way)

„Kū no kul tū ros ir spor to de par ta­ �

men to“ pri zas – Vai das Rim ša (žir gas

Re gen cy He rold)

„Du se tų kraš to“ pri zas – Sau lius Ma­ �

tu le vi čius (žir gas Ki je vas)

„Emi li jos Plia te ry tės“ pri zas – Kjel­ �

las Wal li nas (žir gas King of Vick)

„Di dy sis žie mos“ pri zas – Sta nis lo­ �

vas Kė rys (žir gas Sa ka las)