As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Pas lap tin ga diag no zėTai ne bu vo ne ti kė ta li ga, pa sa ko­jo Rus la nas apie ne ga la vi mą, ku­ris jį kan ki na nuo vai kys tės. Dėl tos li gos 43 vy ras sa vo su dė ji mu da bar pri me na 5 me tų vai ką. „Aš toks gi miau, nie ka da ne vaikš čio­

jau. Ma ne au gi no se ne liai. Kai dar bu vau ma žas, ve žė pas gy dy to jus į Mask vą, Pe ter bur gą, į Ki je vą. Bet jie, į ma ne pa žiū rė ję, tik pa­gūž čio da vo pe čiais“, – pri si mi nė Rus la nas.

Spe cia lis tai ta da spė lio jo, gal tai – ge ne ti nė li ga, gal dar kas nors. Bet vis kas taip ir li ko.

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Nuo šiol prieš ei nant į ka vi nę ar res to ra ną ga li ma bus su ži no ti šios mai ti ni mo įstai gos rei tin gą. Ja me bus fik suo ja mi ir pa tik rų me tu už­fik suo ti pa žei di mai.

Duo me nys bus vie šiVals ty bi nė mais to ir ve te ri na ri jos tar ny ba ne tru kus pa siū lys nau jo­vę – tik ri na mus res to ra nus, ka vi­nes ir už kan di nes rei tin guos, at si­žvelg da ma į hi gie nos rei ka la vi mų įgy ven di ni mą.

Vie šo jo mai ti ni mo įmo nės bus įver tin tos ba lais už veik los hi gie ną ir ko ky bę. Pa pil do mai bus pa žy mi­mos tos įmo nės, ku rios sa vo pa tie­ka lus ruoš iš Lie tu vos ūki nin kų įsi­gy tų pro duk tų ir ža lia vų.

Šiuos duo me nis bus ga li ma pa­ma ty ti tar ny bos in ter ne­to sve tai nė je.4

sausio 12, 2013 Nr. 9 (19 612) www.kl.lt

A.Sta ne vi čius: prieš sau sio 13 die nos įvy kius su vo kiau, kad bręs ta per vers mas. Šeš ta die nio in ter viu 5p. Kaina 1,60 Lt

3

„Ne re tai žmo nės no ri dau giau, nei jie su ge ba.“

16p.

Klai pė dos mu zi ki nio teat ro ba le to šo kė ją Au­re­li­jų­Liš­kaus­ką

kar tais nu ste bi na ne rea lūs kai ku rių

klai pė die čių sie kiai.

JAU PRASIDĖJO METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI!

Siūlykite savo kandidatę!Daugiau informacijos 12 p.

Ka vi nėms – rei tin gų apy nas ris

13

TV šou – svar biau sia da ly vau ti

vakarė

Sal di per ga lė ir ga li my bė už si dirb ti so li dų pri zą nė ra vie nin te lis

ži bu rys, ku ris it nak ti nes plaš ta kes vi lio ja įvai riau sių te le vi zi jos

šou da ly vius. Pas ta ruo ju me tu to kiuo se pro jek tuo se pa jū rio

at sto vams lai mė šyp so si re tai. Ta čiau klai pė die čiai ne nei gia,

jog kiek vie na jų ete ry je pra leis ta mi nu tė pri lygs ta auk sui.Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Spy riai į sė dy nę ne ken kiaSa vo pa si ro dy mą ta len tų kon kur-

se „X fak to rius“ jau bai gęs Pet ras Dau nys te le vi zi jos pro jek tuo se –

ne be nau jo kas.De biu ta vęs TV3 „Cho rų ka ruo-se“, po per trau kos vai ki nas ban dė

lai mę „Lie tu vos ta len tų“, ga liau-siai – „Šok su ma ni mi“ kon kur-

suo se.

am bi ci jų siek ti po pmu zi kos at li-kė jo kar je ros.Tad ga li my bę da ly vau ti įvai riuo-

se te le vi zi jos šou jis ver ti na kaip in ves ti ci ją į sa vo atei tį.„Ga liu sau tik pa vy dė ti to kio

pa tir ties pa ke to, ko kį ga vau per pa sta ruo sius me tus, – kal bė jo „X

fak to riaus“ da ly vis. – Dėl fi nan si-nės nau dos ne su si mąs čiau, ta čiau

kon cer tų at si ra do iš ties dau giau – tie siog te le vi zi jo je ta ve pa ma-

to dau giau žmo nių“, – pri pa ži no P.Dau nys.

Ma nė, kad nualpsKlai pė die tė abi tu rien tė Ele na Jur gai ty tė taip pat sie kia už ka-

riau ti Lie tu vos sce ną. Kol kas mer gi nos pa stan gos iš gar sė ti mu zi ki niuo se šou bu-

vo be vai sės. Ban džiu si lai mę, bet ne praė ju si at ran kos TV3 „Cho rų ka ruo se“, Ele na trum pai su ži bo

LNK ta len tų kon kur se „Lie tu vos

Li ki mas:

bal sas“, ku ria me įvei kė „ak lų jų“ per klau sų eta pą.„Ieš ko jau ga li my bių dau giau pa-

tir ti, pa si reikš ti, ženg ti to liau, kol dar jau na. „Lie tu vos bal se“ da ly va-

vau be veik ne mo kė da ma dai nuo ti, ma no pa tir tis bu vo gal ke tu ri mė-

ne siai. Pa gal vo jau, kad jei ma ne at-rinks, tai bus ženk las, jog ver ta ei ti

to liau“, – pa sa ko jo pa šne ko vė.Pa ra dok sa lu, kad di džio sios sva-

jo nės link mer gi ną pa stū mė jo vi sai ne mu zi ki nis pro jek tas, o rea ly bės

šou „Ra dži ieš ko žmo nos“.Gar siau sias ša lies ro mas nu-

spren dė, kad Eve li nai te kė ti per anks ti, tad jai bu vo įteik tas kvie-

ti mas da ly vau ti LNK šou „Žvaigž-džių due tai“.„Gal vo jau, da bar nualp siu ar

ne. Tai bu vo kaž kas ne rea laus. Į šį šou kvie čia mi žmo nės, ku rie

yra la bai ži no mi, o aš to kia ne si-jau čiu“, – emo cin gai kal bė jo Ele na.

„Nie ka da ne bu vo ap mau du, kad ne lai mė jau. Ži no ma, lai mė ti vi sa da

no ri si, bet yra daug niuan sų, kaip su tuo lai mė ji mu po to su si gy ven-

ti. Nes daž nai lai mė to jai tie siog už-mie ga ant lau rų ar ba po ku rio lai ko

jų nie kas ne bep ri si me na. O jei ne lai-mi, prie šin gai – tai bū na kaip spy-

ris į sė dy nę ne sus to ti. To dėl nei per daug liū džiu, nei per daug džiau-

giuo si“, – ti ki no pa šne ko vas.Pet ras šmaikš ta vo, jog ar ti miau-

sias jo šou – eg za mi nų se si ja. Šiuo

me tu klai pė die tis So cia li nių moks-lų ko le gi jo je Vil niu je krem ta vie šų-

jų ry šių stu di jas. Ta čiau ly riš ku vo ka lu žiū ro vus ban dęs pa pirk ti vai ki nas ne sle pia

16

Jei ne lai mi – tai bū na kaip spy ris į sė dy nę ne sus to ti.

Pet ras Dau nys:

pasaulis

Ke lias į val džią

Var gu ar kas ga lė jo pa ma ny ti, kad

1954 m. kai mo mo ky to jų šei mo-

je gi męs Hu go Ra fae lis Cháve zas-

Fría sas pa suks į po li ti ką. Juo lab kad

pa ts Hu go sva jo jo bū ti dai li nin ku ir

beis bo lo žvaigž de.

Vis gi ne leng vi vai kys tės skur-

džia me kai me me tai už grū di no

jau ną jį Hu go. Pir mas rim tas jo gy-

ve ni mo pa si rin ki mas bu vo ša lies

ka riuo me nė. Įs to jęs į Ve ne sue los

ka ro aka de mi ją sos ti nė je Ka ra ka-

se, H.Cháve zas daug dė me sio sky-

rė ho biams, tarp ku rių bu vo is to ri-

ja. Ypač jį do mi no Simó no Bolí va ro

as me ny bė, taip pat jis ža vė jo si Che

Gue va ros idė jo mis.

Įk vė pi mo H.Cháve zas sė mė si ir

iš bu vu sio Pe ru pre zi den to ge ne ro-

lo Jua no Fran cis co Ve las co-Al va ra-

do. Šis bu vo įsi ti ki nęs, kad ka riuo-

me nė tu ri gin ti pa pras tų žmo nių

in te re sus, nes po li ti nis eli tas ko-

rum puo tas. Ga liau siai pa žin tis su

Pa na mos pre zi den to Oma ro Tor ri-

jo so sū nu mi su ve dė jį su šios vi du-

rio Ame ri kos ša lies va do vu, ku rio

že mės ūkio re for mos H.Cháve zui

pa da rė di džiu lį įspū dį.

Už tat de ši nių jų pa žiū rų Či lės

dik ta to riaus Au gus to Pi no che-

to H.Cháve zas nie kuo met ne mė-

go. Kar tą jis pa sa kė: „Bū da mas su

Tor ri jo su, ta pau to ri chis tu, bū da-

mas su Ve las co – ve las kis tu, o su

Pi no che tu – an ti pi no če ti nin ku.“

Tar nau da mas ar mi jo je H.Cháve-

zas pik ti no si ko rum puo ta jos va do-

vy be, taip pat ko rum puo tu po li ti-

niu eli tu, ku ris val dė ša lį ir nau do jo

jos iš tek lius.

Ve ne sue lo je pre zi den to Car lo so

André so Pére zo val dy mo me tais

ki lus so cia li nei ir eko no mi nei kri-

zei, Hu go pa ga liau ry žo si per vers-

mui, ta čiau ban dy mas ne bu vo sėk-

min gas. Po per vers mo H.Cháve zas

bu vo lai ki nai įka lin tas, o į lais vę

pa leis tas po dve jų me tų.

Ke liau da mas po Lo ty nų Ame-

ri ką H.Cháve zas ieš ko jo pa ra mos,

o grį žęs į tė vy nę ėmė ar šiai kri-

ti kuo ti tuo me tį ša lies pre zi den-

tą Ra fae lį Cal de rą ir jo neo li be ra-

lias re for mas. Kri zių iš var gin tiems

žmo nėms H.Cháve zo idė jos, nors

ir po pu lis ti nės, pa ti ko.

1997 m. H.Cháve zo įkvėp tas Bo-

li va rų ju dė ji mas vir to po li ti ne jė-

ga, pa va din ta Penk to sios res pub li-

kos ju dė ji mu (Mo vi mien to Quin ta

Re pub li ca). Jo na riai, taip pat ir

H.Cháve zas, su vo kė, kad tie ses-

nis ke lias į val džią – rin ki mai, o ne

per vers mas. 1998 m. H.Cháve zas

pir mą syk ofi cia liai iš kel tas par ti-

jos kan di da tu į pre zi den to po stą,

o po me tų bu vo inau gu ruo tas ša-

lies va do vu.

Fi lo so � ja ir po li ti ka

H.Cháve zas lai kė sa ve de mok-

ra ti nės so cia lis ti nės re vo liu ci jos

šauk liu, ta čiau nie kuo met ne bu vo

mark sis ti nio-le ni nis ti nio so cia liz-

mo ša li nin kas.

Jis pa brė žė, kad Ta ry bų Są jun-

gos ir Ki ni jos so cia lis ti niai mo de-

liai sto ko ja de mok ra ti nio val dy-

mo. Šios li ni jos H.Cháve zas lai kė si

nuo sek liai. Net opo zi ci nės val džiai

jė gos Ve ne sue lo je ga lė jo ne kliu do-

mai veik ti, nors kri ti kai vi suo met

kal ti no val džią, kad ši ne lei džia

žmo nėms rink tis al ter na ty vų. Po li-

ti kos ana li ti kas Gre go ry Wil per tas,

api bū din da mas H.Cháve zo ideo lo-

gi ją, sa kė: „Pag rin di nės jo ideo lo-

gi jos da lys – prio ri te tas švie ti mui,

ka ri nės bei ci vi li nės val džios vie-

ny bė, Lo ty nų Ame ri kos in teg ra ci-

ja, so cia li nis tei sin gu mas ir na cio-

na li nis su ve re ni te tas.“

H.Cháve zas at me tė ne tik mark-

siz mą bei le ni niz mą, ta čiau ir so-

cial de mok ra ti ją, ar ba va di na mą jį

Tre čią jį ke lią. Ta čiau G.Wil per tas

pri dū rė, kad jis taip nie kuo met ir

ne pa tiks li no, ką reiš kia jo sklei-

džia mas „XXI a. so cia liz mas“.

„H.Cháve zas nea pib rė žė, kas yra

tas XXI a. so cia liz mas, iš sky rus

tai, kad šis so cia liz mas api ma lais-

vę, ly gy bę, so cia li nį tei sin gu mą ir

so li da ru mą. Taip pat jis vi suo met

tei gė, kad jo ku ria mas so cia liz mas

ski ria si nuo vals ty bi nio so cia liz-

mo“, – sa kė G.Wil per tas.

H.Cháve zas ža vė jo si įvai rio mis

so cia liz mo at mai no mis Lo ty nų

Ame ri ko je. Jis ne slė pė, kad no rė tų

šio re gio no in teg ra ci jos, to dėl pa-

lai kė glau džius san ty kius su dau-

ge lio re gio no vals ty bių ly de riais.

Ne sve ti mos jam bu vo ir JAV

mąs ty to jų min tys, pa vyz džiui,

H.Cháve zas ir jo XXI a. so cia liz mas: alternatyva ar utopija?

„Re vo liu ci jos ne prik lau so nuo vie no žmo gaus“, – sa vo ša li nin kams kaž ka da sa kė

Ve ne sue los pre zi den tas Hu go Cháve zas. Tei sy bė. Vis gi H.Cháve zas nė ra ir nie kuo met

ne bu vo ei li nė as me ny bė.

Trum pai apie H.Cháve zą

Gi mė mo ky to jų Hu-

go de los Reye-

so Cháve zo ir

Ele nos Frias

de Chávez

šei mo je.

B u v o

a n t r a s

iš sep-

ty nių šei-

mos vai kų. Nuo

vai kys tės sva jo-

jo bū ti dai li nin-

ku, o vė liau pro-

fe sio na liu beis-

bo lo žai dė ju. Hu-

go la bai do mė jo-

si is to ri ja.

H.Cháve zo šei ma

ne bu vo pa si tu rin ti,

to dėl Hu go ir vy res-

nį jį sa vo sū nų Ada ną

tė vai iš siun tė gy ven ti

pas mo čiu tę Ro są.

H.Cháve zas apie

sa vo vai kys tę pa sa-

ko da vo, kad ji „bu vo

links ma ir ne rū pes tin ga,

nors jam daž nai te ko su si dur ti su ne-

pri tek liu mi“. Ta pęs pul ki nin ku lei te-

nan tu H.Cháve zas daug lai ko pra lei do

bur da mas sa vo bend ra žy gius ko vai su

Ve ne sue los po li ti ne sis te ma.

1992 m. Ve ne sue lo je ki lus so cia li-

niams ne ra mu mams jis va do va vo ka-

ri niam per vers mui, per ku rį ban dė nu-

vers ti pre zi den tą C.A.Pére zą. Per vers-

mas žlu go, o H.Cháve zas bu vo įka lin-

tas. Vis gi nuo to mo men to jis ta po ži no-

mas Ve ne sue lo je.

1998 m. po dar vie nos so cia li nės ir

eko no mi nės kri zės ša ly je H.Cháve zas

da ly va vo pre zi den to rin ki muo se kaip

Penk to sios res pub li kos ju dė ji mo (Mo-

vi mien to Quin ta Re pub li ca) kan di da-

tas. 1999 m. jis bu vo pri saik din tas ša-

lies va do vu.

2002 m. gru pė opo zi ci jos at sto vų bei

di si den tų suor ga ni za vo per vers mą, jie

suė mė H.Cháve zą ir nu ga be no jį į ka ri-

nę ba zę Ka ri bų jū ro je. Po dvie jų die-

nų Ve ne sue los ka ri nės pa jė gos iš lais-

vi no pre zi den tą ir grą ži no jį į val džią.

H.Cháve zas ap kal ti no są moks lo or ga-

ni za vi mu Jung ti nes Vals ti jas. H.Cháve-

zo vy riau sy bė daug pi ni gų sky rė svei-

ka tos prie žiū ros, švie ti mo ir ap rū pi ni-

mo būs tu pro gra moms. Dau ge lis pro g-

ra mų bu vo � nan suo ja ma iš na� os ga-

vy bos gau to mis lė šo mis.

Di džiau siu sa vo prie šu tarp tau ti nė je

are no je H.Cháve zas lai kė JAV. Sy kį jis

gra si no su stab dy ti na� os tie ki mą JAV,

ta čiau ne siė mė to da ry ti. Iki šiol JAV lie-

ka di džiau sia Ve ne sue los na� os pir kė-

ja. Tie sa, val dant H.Cháve zui Ve ne sue-

los na� a taip pat im ta tiek ti į Ki ni ją, Bal-

ta ru si ją, Ira ną ir Si ri ją. Opo nen tai daž-

niau siai kal ti no H.Cháve zą per se kio-

ji mu ir de mok ra ti jos sto ka ša ly je. Ta-

čiau opo zi ci nės jė gos Ve ne sue lo je vi-

suo met ga lė jo ne kliu do mai veik ti.

2011 m. H.Cháve zas pa skel bė, kad

jam bu vo diag no zuo tas vė žys. Ku bo-

je jam at lik tos trys su dė tin gos ope ra ci-

jos. Ne pai sy da mi li gos, praė ju siais me-

tais Ve ne sue los gy ven to jai per rin ko jį

ša lies va do vu ket vir tai ka den ci jai.

H.Cháve zo inau gu ra ci jos ce re mo ni ja

bu vo ati dė ta ne ri bo tam lai kui, nes pre-

zi den to būk lė smar kiai pa blo gė jo. Pa-

sak šal ti nių, Ve ne sue los va do vui iš si-

vys tė komp li ka ci jos dėl „sun kios plau-

čių in fek ci jos“.

Galimas įpė di nis?

Pre zi den tas H.Cháve zas, prieš iš vyk-

da mas gy dy tis į Ku bą, pa skel bė, kad

sa vo įpė di niu jis no rė tų ma ty ti da-

bar ti nį ša lies vi cep re zi den tą Ni colá-

są Ma du ro (nuotr.).

50-me tis N.Ma du ro – bu vęs au to bu-

so vai ruo to jas ir Ve ne sue los sos ti nės

Ka ra ka so vie šo jo trans por to sis te mos

pro fsą jun gos ly de ris. Nuo 2006 m. jis

užė mė už sie nio rei ka lų mi nist ro ir ša-

lies vi cep re zi den to pa rei gas.

N.Ma du ro už sie ny je bu vo ver ti na-

mas kaip la biau siai su kal ba mas ir ma-

žiau siai ra di ka lus iš vi sų H.Cháve zo

ap lin kos pa rei gū nų.

N.Ma du ro bu vo la bai ar ti mas

H.Cháve zui, ypač po to, kai pre zi den-

tui bu vo diag no zuo tas vė žys. Jis daž-

nai vyk da vo su H.Cháve zu į Ha va ną,

kai šis ten gy dė si. N.Ma du ro pa ts as-

me niš kai pra neš da vo vi suo me nei

svar biau sią in for ma ci ją apie ša lies

va do vo svei ka tos būk lę.

Nors ap klau sos ro dė, kad opo zi ci jos

kan di da tas Hen ri que Cap ri le sas ga lė-

tų lai mė ti rin ki mus prieš N.Ma du ro,

po to, kai H.Cháve zas įvar di jo N.Ma-

du ro kaip ga li mą sa vo įpė di nį, šio po-

li ti ko ga li my bės

lai mė ti rin ki mus

smar kiai išau go.

2000 m. N.Ma du ro

bu vo iš rink tas į Na-

cio na li nę ta ry bą,

kur vi so ke rio pai

pa lai kė H.Cháve-

zo po li ti ką. Po ku-

rio lai ko jis ta po

Na cio na li nės ta ry-

bos pir mi nin ku, o

2006 m. ta pęs už-

sie nio rei ka lų mi-

nist ru per lei do po s-

tą sa vo žmo nai tei-

si nin kei Ci liai Flo-

res.

C.Flo res po ne sėk-

min go 1992 m. ka ri nio

per vers mo, ku rį or ga-

ni za vo H.Cháve zas,

va do va vo jį gy nu sių

tei si nin kų gru pei. Jai

pa vy ko pa siek ti, kad

H.Cháve zas po dve jų

me tų, pra leis tų ka lė-

ji me, bū tų iš leis-

tas į lais vę.

Aš ne su mark sis tas,

ta čiau ne su nu si sta-

tęs prieš mark siz mą.

Ne su ko mu nis tas,

bet ne su nu si sta tęs

prieš ko mu niz mą.

Noa mo Choms ky, pa gar sė ju sio JAV

po li ti kos kri ti ko.

H.Cháve zas sa vo fi lo so fi jos ry šį

su mark siz mu api bū di no pa pras-

tai: „Aš ne su mark sis tas, ta čiau

ne su nu si sta tęs prieš mark siz mą.

Ne su ko mu nis tas, bet ne su nu si-

sta tęs prieš ko mu niz mą.“

Naf tos ga vy bos pra mo nė vi suo-

met bu vo Ve ne sue los eko no mi-

kos va rik lis. H.Cháve zas su pra to,

kad ne tu rė da mas sta bi lių pa ja mų į

biu dže tą ne ga lės įvyk dy ti sa vo re-

for mų.

„Ša lies eko no mi ka pra dė jo kil ti

tuo me tu, kai vy riau sy bė 2003 m.

Drau gas:

8

Fik ty vių san tuokų pinklės.10p.

TAIKIKLYJE

Tiražas 34 080

„BJAU RIŲ JŲ AN ČIU KŲ“ TRIUM FAS TV3 PRO JEK TE

KINO FOTELISTe le por ta ci ja į slo pi na mų geis mų pa sau lį

+

2013

m.

Nr.

2

TELEVIZIJOS PROGRAMOSsausio 12–18 d.

TV HEROJAI

STE BUK LIN GA LNK VAI KYS TĖS PA SA KA

SAVAITĖS HOROSKOPAS

IR KRYŽIAŽODIS

Šiandien priedai

Ats kir tis: � svei kie ji net neį si vaiz duo ja, kiek neį ga lių žmo nių Klai pė do je su sa vo skaus mu gy ve na už si sklen dę tarp ke tu rių sie nų. „su hut ters tock“ nuo tr.

Bai si li ga neuž ge si no vil ties

Klai pė die tis Rus la nas tu ri re tą rau me nų li­gą ir ne vaikš to nuo vai kys tės. Jis ne pa jė­gia sa va ran kiš kai net ap si vers ti ant šo­no. Be ki tų pa gal bos vy riš kis ne pra gy ven­tų nė die nos. Ta čiau jis ste bi na stul bi nan­čia va lia ir op ti miz mu.

Til tų gat ve. „Si tua ci ja dar nė­ra ekst re ma li. Til tų gat ve leng­vie siems au to mo bi liams lei si me va žiuo ti, jei pri snigs tiek, kiek praei tą kar tą“, – tvir ti no Klai­pė dos sa vi val dy bės Mies to ūkio de par ta men to di rek to rius Liud­vi kas Dū da.

Va do vas ke li nin kams prie kaiš tų ne tu rė jo.

Klai pė dos ke lių po li ci jos biu ro Ad mi nist ra ci nės veik los po sky rio vir ši nin kas Min dau gas Džer mei­ka tvir ti no, kad eis mo įvy kių va kar ne bu vo daug.

„Vai ruo to jai pri pra to prie žie­mos. Va žiuo ja lė čiau. Tai pa ste bi­me ir pa gal grei čio ma tuok lių duo­me nis“, – sa kė pa rei gū nas.

2

miestasšešTADIeNIS, SAUSIO 12, 2013

Ka ro lis Rup kusk.rupkus@kl.lt

Klai pė do je pri sta ty tas il gai lauk­tas biog ra fi jų ži ny nas „Klai pė da. Kraš tie čiai“. Į pri sta ty mo šven­tę su si rin ko di de lis bū rys iš ki­lių Klai pė dos as me ny bių – uos ta­mies ty je ir vi so je Lie tu vo je ži no­mų moks lo, me no, vers lo bei po li­ti kos at sto vų.

Mies to me ras Vy tau tas Grub liaus­kas sa ke, jog kiek vie na į šį ži ny ną pa te ku si as me ny bė tu rė tų jaus ti ne tik pa si di džia vi mą, bet ir at sa­ko my bę. Mat su teik ta gar bė už jau

pa da ry tus dar bus įpa rei go ja juos ir tęs ti.

Šį ži ny ną pa ren gė Kau no lei dyk­la „JJJ lei dy ba“, o spaus di no Sau­liaus Jo ku žio spaus tu vė. 788 pus­la pių kny go je iš vi so su gu lė 1 387 žy mių, uos ta mies čiui ir Lie tu vai nu si pel niu sių žmo nių biog ra fi jos. 1 200 iš jų – tai da bar ti nės kar tos iš Klai pė dos ki lę ar ba da bar čia gy­ve nan tys žmo nės bei tie, ku riems gy ve ni mo uos ta mies ty je tarps nis bu vo itin reikš min gas.

Va ka ro me tu var di niai kny gos eg zemp lio riai bu vo įteik ti prie šio ži ny no lei dy bos pri si dė ju siems as­me nims.

Kny ga: �� ži�ny�no�„Klai�pė�da.�Kraš�tie�čiai“�pa�si�ro�dy�mas�įvar�dy�tas�reikš�min­gu�is�to�ri�niu�įvy�kiu�uos�ta�mies�čio�li�te�ra�tū�ros�pa�sau�ly�je.�� Ka�ro�lio�Rup�kaus�nuo�tr.

Gar sūs klai pė die čiai – biog ra fi jų ži ny ne

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Vė la vo mies to au to bu saiPenk ta die nio 14 va lan dos duo me­ni mis, Klai pė do je snie go dan gos sto ris sie kė 17 cen ti met rų. Klai pė­dos me teo ro lo gi jos sto ties ste bė­to jos Van dos Vens kie nės tei gi mu, toks kri tu lių kie kis tė ra vi du ti nis.

Ta čiau ir jis klai pė die čius pri­ver tė pa keis ti sa vo įpro čius. Au to­mo bi lius tin gė ję nu si va ly ti ar dėl pra stų eis mo są ly gų ne no rė ję jais va žiuo ti gy ven to jai per sė do į au­to bu sus.

Pa sak vie šo sios įstai gos „Klai­pė dos ke lei vi nis trans por tas“ di­rek to riaus Gin ta ro Ne niš kio, au­to bu suo se jau čia mas ke lei vių pa dau gė ji mas.

Su dė tin gos eis mo są ly gos pri­ver tė mies to vie šą jį trans por tą šiek tiek at si lik ti nuo gra fi ko. Ry­ti nio pi ko me tu au to bu sai vė la vo iki de šim ties mi nu čių.

„Di de lių tra ge di jų nė ra. Ne pi ko me tu au to bu sai nuo gra fi ko at si li ko tik ke lias mi nu tes. Di džiau sias at­si li ki mas su si da rė Mi ni jos gat vė je, Ši lu tės plen te, Tai kos pro spek te. Taip yra ne tik dėl to, kad trans por­tas va žiuo ja lė čiau, bet ir dėl išau­gu sio ke lei vių srau to“, – pa sa ko jo G.Ne niš kis.

Til tų gat vės dar nea ti da rysNors eis mo są ly gos mies te vėl ta­po su dė tin gos, kol kas ne ke ti na­ma au to mo bi liams leis ti va žiuo ti

Vai ruo to jai pri pra to prie žie mos. Va žiuo­ja lė čiau.

Min dau gas Džer mei ka:

Be su sto ji mo krin­tan tis snie gas klai­pė die čius pri ver­tė pa keis ti įpro čius. Da lis jų au to mo bi­lius iš kei tė į vie šą jį trans por tą, o vyks­tan tie ji au to mo bi­liais – lė ti na grei tį.

In ten sy vu mas: �� gat�vės�ir�ša�li�gat�viai�va�kar�bu�vo�va�lo�mi�be�su�sto�ji�mo.��� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Snie gas kei čia įpro čiusM.Džer mei ka at krei pė dė me­

sį, kad, pra dė jus snig ti, jų net su­ma žė jo.

Va kar ry tą Nau jo jo So do, Man­to ir Lie pų gat vių san kry žo je su si­dū rė 9­ojo marš ru to marš ru ti nis tak si, ku ria me bu vo aš tuo ni ke lei­viai, ir au to mo bi lis „Re nault Sce­nic“. Pir mo ji trans por to prie mo­nė su ko į kai rę, o ant ro ji – va žia vo tie siai. Eis mo įvy kio me tu vai ruo­to jai bu vo blai vūs. Ke lei viai ne nu­ken tė jo.

Penk ta die nį neiš veng ta trau mų dėl sli džios dan gos. Grei to sios pa­gal bos tar ny bos me di kai tvir ti no, kad to kie at ve jai bu vo ke li.

Pik ti no si už snig ta įva žaSu ekst re ma les nė mis są ly go mis uos ta mies ty je taiks ty tis ne no rė­jo kai ku rie ne rin giš kiai. Į dar bą iš ku ror to kiek vie ną ry tą va ži nė jan ti Eri ka tvir ti no, kad 50 met rų at stu­mu tiek Klai pė dos, tiek Smil ty nės pu sė je ne va ly ta. „Ten ka va žiuo­ti ekst re ma lio mis są ly go mis“, – tvir ti no gy ven to ja.

Smil ty nės per kė los ge ne ra li nis di rek to rius Da rius But vy das aiš ki­no, kad įva žos į kel tą yra va lo mos, ta čiau grei tai vėl už snin ga.

„Dar buo to jas kiek vie ną ry tą prieš 8 val. atei na ir pra de da va­ly ti. Prob le mų ne la bai tu rė tų kil­ti. Jei ne su ge ba me pa tys su si tvar­ky ti, sam do me įmo nę. Gal mo te ris va žia vo la bai anks ti, to dėl ne bu vo spė ta po nak ties nu va ly ti įva žos“, – svars tė D.But vy das.

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Kon kur są Klai pė dos jū rų uos to va­do vo pa rei goms užim ti pa skel bu­si Su si sie ki mo mi nis te ri ja su lau kė tri jų pre ten den tų dė me sio.

Dėl uos to va do vo po sto – men ka kon ku ren ci ja

Dė me sys: �� Klai�pė�dos� jū�rų� uos�to�di�rek�ci�jos�ge�ne�ra�li�nio�di�rek�to�riaus�po�stas�pra�na�šau�ja�mas�A.Vait�kui.�

Bū tent tiek pa raiš kų, mi nis te ri jos Ko mu ni ka ci jos sky riaus duo me ni­mis, bu vo pa teik ta per dvi sa vai tes iki va kar dar bo die nos pa bai gos.

Sau sio 11­oji bu vo pa sku ti nė do­ku men tų priė mi mo die na.

Iki pa skel biant kon kur są, neo fi­cia liai bu vo kal ba ma, kad uos to va­do vu vei kiau siai taps bu vęs Klai pė­dos ap skri ties vir ši nin kas Vy tau tas Rin ke vi čius.

Ta čiau šią sa vai tę vie šu mo je ne­ma žai dis ku tuo ta, kad rea liau sias pre ten den tas – klai pė die tis, bu vęs Su si sie ki mo mi nis te ri jos sek re to­rius ir „Ache mos gru pės“ dar buo­to jas so cial de mok ra tas Ar vy das Vait kus.

Esą jis ver ti na mas kaip dau giau­sia šiam dar bui pa tir ties ir kom pe­ten ci jos tu rin tis spe cia lis tas.

Po ten cia liems pre ten den tams taip pat bu vo ke lia mas spe ci fi nis rei ka la vi mas – aukš to jo uni ver si­te ti nio tech no lo gi jos moks lų stu­di jų sri ties ar ba jam pri ly gin tas iš­si la vi ni mas. Pats A.Vait kus va kar ofi cia liai pa tvir ti no pa tei kęs do­ku men tus kon kur sui.

To kių prie mo nių nu­spręs ta im tis dėl ne ri­

mą ke lian čios sta tis ti kos – per pa­sta ruo sius me tus Lie tu vo je išau go vie šo jo mai ti ni mo įstai go se nu sta­to mų ne ge ro vių skai čius.

Per nai iš pa tik rin tų uos ta mies­čio vie šo jo mai ti ni mo įstai gų net 40 pro c. bu vo ap tik ti pa žei di mai.

Skir ta dau giau bau dųKlai pė dos vals ty bi nės mais to ir ve­te ri na ri jos tar ny bos va do vas An ta­nas Bau ža įsi ti ki nęs, kad toks įmo nių rei tin ga vi mas bus tik rai nau din gas.

Bai min da mie si vie šu mo vie šo jo mai ti ni mo įstai gų šei mi nin kai bus pri vers ti la biau pa si temp ti.

A.Bau ža pri pa ži no, kad or ga ni­zuo ti vie šą jį mai ti ni mą vis daž niau ima si žmo nės, ne tu rin tys spe cia­laus iš si la vi ni mo. Tai at si lie pia mais to ko ky bei ir sau gai.

Tad per nai dau giau įstai gų bu vo lai ki nai už da ry tos dėl ap tik tų gru­bių pa žei di mų. Jų bū ta per 40, už­per nai – 30. Pa žei dė jams bu vo ski­ria mos griež tes nės baus mės, o ir pa skir tų bau dų bū ta dau giau. Per­nai bu vo nu sta ty tas tik vie nas in­fek ci nių li gų pro trū kis dėl mais­to ko ky bės, o 2011­ai siais jų bū ta pen ki. Skun dų iš var to to jų per nai taip pat su lauk ta šiek tiek ma žiau – 240, o 2010 me tais – 280. Iš jų 30 pro c. pa si tvir ti no.

Lau kia griež tes nės pa tik rosVar to to jų skun dų ana li zės duo me­nys by lo ja, kad kas ket vir tas be si krei­pian tis var to to jas yra ne pa ten kin tas vie šo jo mai ti ni mo įmo nių veik la.

Klien tai skun džia si at ša lu siais pa tie ka lais, įtar ti nu jų sko niu, ko­

Dienos telegrafas

Or ga ni zuo ti vie šą­jį mai ti ni mą vis daž­niau ima si žmo nės, ne tu rin tys spe cia­laus iš si la vi ni mo. Tai at si lie pia mais to ko ky bei.

1

Įtei­kė­sti­pen­di­jasKlai­pė­dos­uni­ver­si­te­to­se­na­to­po­sė­džio­me­tu­va­kar­ga­biau­siems,­at­li­ku­siems­iš­skir­ti­nius­sa­vo­stu­di­jų­sri­ties­dar­bus­stu­den­tams­įteik­tos­bend­ro­vės­„Bal­tis­ches­Haus“­sti­pen­di­jos.­Jas­ga­vo­še­ši­stu­den­tai.­490­li­tų­dy­džio­sti­pen­di­jos­jiems­bus­mo­ka­mos­pen­kis­mė­ne­sius­ar­vie­ną­stu­di­jų­se­mest­rą.

Praėjusiais­metais­Lie­tu­vos­ge­le­žin­ke­liais­ke­lia­vo­4,83­mln.­ke­lei­vių,­ar­ba­3,4­pro­c.­dau­giau­nei­2011­me­tais.­Praė­ju­siais­me­tais­­marš­ru­tu­Vilnius–Klaipėda–Vilnius­ke­lia­vo­510­tūkst.­ke­lei­vių,­ar­ba­apie­4,2­pro­c.­dau­giau­žmo­nių­nei­prieš­po­rą­me­tų.

dau­giau­va­žia­vo­trau­ki­niu

3šešTADIeNIS, SAUSIO 12, 2013

miestas

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Prieš di džią sias me tų šven tes uos­ta mies čio pre ky vie tė se ki log ra mas stin tų kai na vo 14­15 li tų. Da bar tur guo se jų kai na su ma žė jo ke liais li tais – 10­11 li tų.

Bend ro vės „Nau ja sis tur gus“ di­rek to riaus pa va duo to jas Vid man­tas Mic kus tvir ti no, kad klai pė­die čiai sku ba pa ra gau ti agur kais kve pian čių žu vų, bet jas per ka ne­di de liais kie kiais.

Dar pi giau švie žių stin tų ga li ma įsi gy ti iš žve jų.

Anot žve jo Vir gi ni jaus Jur kaus, ry toj tur ge ly je prie di džiau sio uos­

Žve jai su rengs stin tų iš par da vi mą

Kai na: ­� uos­ta­mies­čio­pre­ky­vie­tė­se­stin­tos­at­pi­go­iki­10­11­li­tų.­Žve­jai­jas­ža­da­par­duo­ti­dar­pi­giau.­­­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Uos ta mies ty je nu­kri to agur kais kve­pian čių stin tų kai na. Pas ta ruo ju me tu jų su gau na ma pa kan­ka mai daug. Žve jų tei gi mu, da bar pa ts me tas pa si mė gau ti šio mis žu vi mis.

ta mies čio pre ky bos cent ro už šių žu vų ki log ra mą bus pra šo ma tik po 8­9 li tus.

„Da ry si me iš par da vi mą. Ta čiau no riu pa brėž ti, kad 9 li tus kai nuos švie žios di de lės stin tos. Ga li bū­ti, kad jų kai ną nu lei si me ir iki 8

li tų“, – tvir ti no žve jys. V.Jur kus tei gė, kad pa sta ruo ju me tu stin­tų su gau na ma ne ma žai. Pa si tai­ko, kad 200 ar 500 ki log ra mų per nak tį. Žve jys pa brė žė, jog da bar pa ts me tas pa ska nau ti šių žu vų. „Po Nau jų jų vi sa da yra dau giau

su gau na ma stin tų. Jos bū na di­de lės, su ik rais. Vė liau ir jų bū riai ma žė ja, ir ma žes nės bū na“, – aiš­ki no žve jys.

V.Jur kaus tei gi mu, žmo nės stin­tas, su ma žė jus jų kai nai, per ka ga­na ge rai, ta čiau ne po daug.

Nau jo vė: ­� klien­tai­be­var­go­ga­lės­iš­siaiš­kin­ti,­ko­ver­ta­jų­lan­ko­ma­mai­ti­ni­mo­įstai­ga.­­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Ka vi nėms – rei tin gų apy nas ris

pi­lig­ri­mi­nė­ke­lio­nėŠie­met­ko­vo­2–7­die­no­mis­Tel­šių­vys­ku­pi­ja­or­ga­ni­zuo­ja­Že­mai­čių­pi­lig­ri­mi­nę­ke­lio­nę­į­Ro­mą.­Ten­bus­pa­mi­nė­tos­po­pie­žiaus­Jo­no­Pau­liaus­II­lie­tu­vių­iš­vi­so­pa­sau­lio­Ro­mo­je­su­bū­ri­mo­me­ti­nės,­su­si­tin­ka­ma­su­po­pie­žiu­mi­Be­ne­dik­tu­XVI.­Dau­giau­in­for­ma­ci­jos­rei­kė­tų­ieš­ko­ti­Klai­pė­dos­ka­ta­li­kų­baž­ny­čio­se.

ky be, švie žu mu, po rci jų dy džiu. Spe cia lis tai pa brė žia, jog dau ge lio skun dų su lau kia ma, nes dau gu ma pa tie ka lų (ypač ma žo se ka vi nė se) ruo šia mi iš už šal dy tų pus ga mi nių. Vals ty bi nės mais to ir ve te ri na ri jos

tar ny bos ins pek to riai, tik ri nę vie­šo jo mai ti ni mo įmo nes, įvai rių pa­žei di mų nu sta tė kas ant ro je įmo nė je. Tad šiais me tais nu ma to ma griež čiau tik rin ti res to ra nus, ka vi nes, už kan­di nes ir pi ce ri jas vi so je Lie tu vo je.

Mi nė ji mas. Sa vait ga lį vyks sau sio 13-ajai, Lais vės gy nė jų die nai, pa mi nė-ti skir ti ren gi niai. Šeš ta die nį 16 val. pra-si dės tra di ci nis bė gi mas „Lais vės gy nė-jų ke lias“ nuo Gi ru lių te le vi zi jos bokš-to iki sa vi val dy bės. 17 val. prie sa vi val-dy bės bus už deg tas At mi ni mo lau žas. Da ly vaus miš rus cho ras „Al na“, folk lo ro klu bas „Šei my na“, bu vu sių po li ti nių ka-li nių ir trem ti nių cho ras „At min ties gai-da“, skam bės ka ri lio nas. 18 val. ka ri nin kų ra mo vės sa lė je (Vy tau to g. 5) vyks dis ku-si ja „Sau sio 13-oji Lie tu vo je ir Klai pė do je“. 19 val. Klai pė dos vals ty bi nės ko le gi jos So cia li nių moks lų fa kul te te (Jau nys tės g. 1) vyks tra di ci nis ren gi nys „Prie lais vės lau žo“. Sek ma die nį Klai pė dos Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės baž ny čio je 12 val. su-mos šv. Mi šių me tu bus mel džia ma si ir už Tė vy nę Lie tu vą. Po šv. Mi šių vyks Sta-sio Šim kaus kon ser va to ri jos moks lei vių, stu den tų ir ab sol ven tų trom bo nų cho ro kon cer tas. 15 val. Šv. Pran ciš kaus Asy žie-čio kop ly čio je (Sa va no rių g. 4) bus lai ko-mos šv. Mi šios už Sau sio 13-osios lais vės gy nė jus. Po Mi šių vi si ga lės pa si klau sy-ti bro lio Be ne dik to min čių. Vyks Žve jų rū mų miš raus cho ro „Can ta re“ kon cer-tas. Pir ma die nį 15 val. Klai pė dos jau ni-mo cent re (Puo džių g. 1) vyks dai lės stu-di jų mo ki nių kū ry bi nė ak ci ja „Lais vės paukš čiai“.

San tuo kos. Šian dien Klai pė dos ci vi li-nės met ri ka ci jos sky riu je tuok sis 10 po-rų. Žie dus su mai nys Re na ta Stul pi nai-tė ir Ka ro lis Ša tei ka (12 val.), Dai va Drak-šai tė ir Va le ri jus Tka čio vas (12.10 val.), Li na Dru žai tė ir To mas Va lai tis (12.20 val.), Vai da Skiu du lie nė ir Adas Ta mo-šaus kis (12.30 val.), Li na Apa cen kai tė ir Ro lan das Maž ri mas (12.40 val.), Si mo na Ju ciū tė ir An ton Pet rovs kij (12.50 val.), Do vi lė Berš ky tė ir Do vy das Ba ta vi čius (13.20 val.), Tat ja na Ka dy ko va ir Ana to-lijs Civ ciss (13.30 val.), Aud ro nė Dap ke vi-čiū tė ir At ha na sios Pan tes (13.40 val.), El-vy ra Ju dic kai tė ir Dar ren Mi chael Moo-re (13.50 val.).

Mir tys. Va kar Klai pė dos ci vi li nės met-ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 6 klai-pė die čių mir tys. Mi rė Ja nis Nied ri tis (g. 1923 m.), An to ni na Bu di li na (g. 1925 m.), Ka zi mie ra Dū die nė (g. 1926 m.), Ma ri-ja Va siu ko va (g. 1936 m.), Va le ri jus Lar-ki nas (g. 1960 m.), Sau lius Se niū nas (g. 1980 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Ol ga Bu lach, Sau lius Se niū nas, Dmit rij Iva niuš kin, Ona Jan kaus kie nė, ry toj – Ja nis Nied ri tis.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Lav ren ti jus Pan cy re vas, An to ni na Bu-di li na, Ka zi mie ra Dū die nė.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa gim-dė 9 mo te rų. Gi mė 4 mer gai tės ir 5 ber-niu kai.

Grei to ji. Va kar iki 16 val. grei to sios pa-gal bos me di kai su lau kė 63 iš kvie ti mų.

4

miestasšeštadienis, sausio 12, 2013

Ba sei nas lieka prio ri te tu

Re zul ta tai: �� vi�zi�tas� Vil�niu�je� me­rą� V.Grub�liaus�ką� nu�tei�kė� op�ti­mis�tiš�kai.�

Sos ti nė je su prem je ru Al gir du But­ke vi čiu mi va kar su si ti kęs Klai pė­dos me ras bu vo pa ti kin tas, jog vals ty bės ins ti tu ci jos neat si sa ko fi­nan si nės pa ra mos ba sei nui ir svei­ka tin gu mo cent rui uos ta mies ty je sta ty ti.

Lė šos ba sei nui pro jek tuo ti bus skir tos jau šie met.

„Vy riau sy bės va do vas pa tvir ti no, jog vals ty bės ins ti tu ci jos vyk dys vi sus fi nan si nius įsi pa rei go ji mus, kad iki 2016-ųjų pa bai gos Klai pė-do je bū tų pa sta ty tas tarp tau ti nius stan dar tus ati tin kan tis ba sei nas. Nu ma ty ta sta ty bos dar bų pa bai ga, anot prem je ro, ne ga li bū ti kei čia-ma“, – tei gė V.Grub liaus kas.

Su si ti ki mas su Vy riau sy bės va-do vu ir tvir tas jo žo dis, anot me-ro, iš sklai dė nuo gąs ta vi mus, jog po po li ti nių per mai nų šio pro jek to įgy ven di ni mo ter mi nai bei vals ty-bės įsi pa rei go ji mai dėl lė šų sky ri-mo ga li bū ti ko re guo ja mi.

„Nors pa sta ruo ju me tu Lie tu vo je skam ba daug pa reiš ki mų apie ke ti-ni mus sta ty ti mo der nius ba sei nus, prem je ras įver ti no, jog Klai pė dos įdir bis šiuo klau si mu yra di džiau-sias“, – tvir ti no me ras.

Olim pi nius rei ka la vi mus ati tin-kan tis 50 m il gio plau ki mo ba sei no ir svei ka tin gu mo cent ro komp lek-sas bus sta to mas Du by sos gat vė je, ša lia are nos.

Vals ty bei reikš min gu pri pa žin-to ob jek to sta ty bų ver tė – 39,5 mln. li tų. Di džią ją in ves ti ci jų da-lį – 30 mln. li tų – pa dengs ES fon-dų lė šos, 4,2 mln. skirs Kū no kul-tū ros ir spor to de par ta men tas, 3,8 mln. – uos ta mies čio sa vi val dy bė. Įgy ven di nant pro jek tą pla nuo ja-ma pri trauk ti ir iki 1,5 mln. pri va-čių in ves tuo to jų lė šų.

Ba sei no pro jek ta vi mo dar bams šie met iš vals ty bės ir sa vi val dy-bės biu dže tų nu ma ty ta skir ti 300 tūkst. li tų. Jau ki tą met tu ri bū ti pa reng tas tech ni nis pro jek tas bei pa skelb tas sta ty bų star tas.

„Klai pė dos“ inf.

Rus la nas tei gia pri si tai-kęs prie sa vo fi zi nės ne-

ga lios. Esą tik li gos for ma nie ka-da anks čiau ne bu vo to kia ašt ri, kaip da bar.

„Iki 35 me tų dar pa kan ka mai žva liai jaus da vau si, net iš va žiuo da-vau į lau ką, bend rau da vau su drau-gais, su bro liu. Ma ne jie su sa vi mi kur nors pa siim da vo. Po to li ga ėmė pro gre suo ti, da rė si sun ku net sė-dė ti. Pas ta rai siais me tais stip riai pa blo gė jo, be veik ne be ga liu pa ju-dė ti“, – tei gė Rus la nas.

Iš ban dy mai – po ne tek tiesSo cia li nės pa ra mos cent ro Die nos so cia li nės glo bos sky riaus va do-vė Auš ra Priš man tie nė, ap lan kan-ti Rus la ną, sa kė, kad jam rei ka lin ga nuo la ti nė prie žiū ra. Nes, kai mi rė ma ma ir mo čiu tė, jis li ko vi siš kai vie nas.

Tie sa, po ma mos mir ties vy ras gy ve no su te ta, ku ri jį slau gė. Ma-ma prieš mir tį jai žo di niu su si ta-ri mu pa li ko bu tą, jei pri žiū rės jos neį ga lų sū nų.

„Fak tiš kai ji Rus la no ne pri žiū-rė jo, mai ti no tiek, kad tik gy vy bę pa lai ky tų, ne lei do nau do tis mo bi-liuo ju te le fo nu, kom piu te riu. Ga-liau siai tą bu tą mo te ris par da vė, o pa li ki mo da lies jis ne ga vo“, – tei gė vie šu mo ne no rė jęs liu di nin kas.

Rus la nas, pa de da mas So cia li nės pa ra mos cent ro dar buo to jų, iš sa vo gau na mos vals ty bės pa ra mos iš si-nuo mo jo bu tą, drau gai pa dė jo per-si kel ti.

„Sun ku net su vok ti, kad jį bu vo ga li ma taip nu skriaus ti. Kai mes pra dė jo me Rus la ną lan ky ti, žmo-gus at si ga vo, dar prieš me tus jam bu vo gi li dep re si ja, dar buo to jams net ne leis da vo ati trauk ti užuo lai-dų“, – pa sa ko jo A.Priš man tie nė.

Pri si tai kė prie ne gan dųRus la nas tei gia, kad vi sa da, net sun kiau sio je si tua ci jo je, ga li ma įžvelg ti ką nors po zi ty vaus. Esą vi-sur yra sa vi pliu sai, sa vi mi nu sai.

„Sa vi ir džiaugs mai, juk gy ve ni-mas vis tiek yra gra žus. Vi sur rei-kia ban dy ti ras ti ir tei gia mų da ly-kų“, – ti ki na Rus la nas.

Anks čiau, kai mo kė si mo kyk lo je, o ir vė liau jis skai tė la bai daug kny-gų, da bar fi ziš kai jų nu lai ky ti ne-be pa jė gus.

Ra šy ti nes kny gas pa kei tė vir-tua lios, bet, anot Rus la no, tai ne tas pa ts. Esą spaus din tos kny gos po pie riaus, da žų kva po ne pa keis nie kas.

Bai si li ga neuž ge si no vil tiesEg lė Bui vy dai tėSo cia li nės pa ra mos cent ro di rek to riaus pa va duo to ja

Klai pė do je yra 206 žmo nės, ku riems na muo se tei kia­mos so cia li nių dar buo to jų pa slau gos. Yra dar 16 klai pė­

die čių, ku riuos glo bo ti rei kia vi są die­ną. Tai – sun kes nės būk lės as me nys, ku rie ne vaikš to ir jiems rei ka lin ga be­veik nuo la ti nė prie žiū ra. Žmo nės, ku­riems rei kia So cia li nių pa slau gų cent­ro pa gal bos, įvai riai mus su ran da. Cent ro in for ma ci ja apie pa slau gas neį­ga lie siems tei kia ma vie šai. Mus apie ne lai mės iš tik tus vie ni šus žmo nes in­for muo ja kai my nai, po li ci ja, gy dy to­jai. Va žiuo ja me, tik ri na me ir, rei ka lui esant, tei kia me tas pa slau gas. Ga na ak­ty viai įsi jun gia ir bend ruo me nė. Pa si­tai ko at ve jų, kai kai my nai pri žiū ri se ną žmo gų ir stai ga su si grie bia, kad jiems tai per di de lė naš ta. Gi mi nių nė ra, ar ti­mų jų nė ra, to dėl ir krei pia si pa gal bos į So cia li nių pa slau gų cent rą. Mes lan­ko me var ga nus, vie ni šus žmo nes, ku­rie, be so cia li nių dar buo to jų, nie ko ar­ti mo ir ne tu ri.

Komentaras

Rus la nas pri si tai kė prie sa vo ne ga lios – die ną mie ga, nes atei-na so cia li nė dar buo to ja, ku ri jį ga li ap vers ti lo vo je, – pa ts ne pa jė gia.

O ne pa ju dė da mas ken čia di džiu-lius fi zi nius skaus mus.

Vy rą rei kia var ty ti kas ke tu rias va lan das. Nak tį, kai dar buo to jos ne bū na, jis žiū ri te le vi zo rių, skai-to, nar šo in ter ne te.

„Li ga taip su dė lio jo, kad esu pri-vers tas gy ven ti nak ti nį gy ve ni mą. Nak tį būd rau ju, o mie go ti ei nu tik pa ry čiui. Taip pri si tai kiau prie li-gos. Anks čiau, kai jau čiau si ge riau, gra fi kas bu vo die ni nis“, – tvir ti no Rus la nas.

Neiš si pil džiu si sva jo nėVi du ri nę mo kyk lą Rus la nas bai gė na muo se. Pas kui no rė jo nea ki vaiz-džiai sto ti mo ky tis į Ka li ning ra do ins ti tu to Žur na lis ti kos fa kul te tą.

„Sva jo jau tap ti žur na lis tu, gal-būt šian dien su ju mis bū tu me bu-vę ko le gos. Bet taip su si klos tė, kad tam ne lem ta bu vo iš si pil dy ti“, –

„Klai pė dos“ žur na lis tei ap gai les-ta vo Rus la nas.

Bet, ne pai sant to, jis mo ko si pa-ts, do mi si, sten gia si su ži no ti ką nors nau jo. Pas ta ruo ju me tu mė gi-na įsi sa vin ti kom piu te rio ga li my-bes. Kai ką jau pra mo ko, sa ko, la-bai įdo mu. Rus la nas įsi ti ki nęs, kad mo ky tis nie ka da ne vė lu.

Juo dos min tys spru koVy ras ne slė pė, jog kai bu vo jau-nes nis, jį daž nai ap nik da vo juo dos min tys. Gal vo jo, kad vis kas taip siau bin ga, kad jis ne toks, kaip vi-si.

„Vis gal vo jau, kad ma no pa dė-tis ka tast ro fiš ka, bet bu vo ar ti mi žmo nės, ku rie pa dė jo tai at lai ky ti, ir ėmiau pa ma žu su vok ti, jog tie-siog rei kia ras ti ką nors švie saus“, – sa vo min tis dės tė Rus la nas.

„Jei gu nuo la tos gal vo si, kad vis-kas blo gai, no rė si, kad ta vęs gai lė-tų si, ne bus jo kios nau dos. Rei kia tei gia mo po žiū rio į gy ve ni mą, kad ir pa ts kaip nors gy ven tum ir su ta-vi mi ki tiems bū tų įdo mu bend rau-ti“, – įsi ti ki nęs vy riš kis.

„Ar ti mų jų be veik ne be li ko, vi-si mi rė. Tie sa, tu riu bro lį, jis da bar Ai ri jo je. Jau me tus ne tu riu su juo jo kio ry šio. Net ne ži nau, kur jis da-bar, kaip jam se ka si. La bai ti kiuo si, kad mes su juo dar pa si ma ty si me“, – vy lė si Rus la nas.

Rus la no psi cho te ra pi jaBe ki tų pa gal bos pa ju dė ti ne ga lin-tis Rus la nas stul bi na va lios stip ry-

be ir op ti miz mu. Kai ki ti, ku rie, re-gis, tu ri vis ką – ir šei mą, ir na mus, ir svei ka tą, ir mėgs ta mą dar bą, pri-trūks ta jė gų gy ven ti.

„Jei esu toks, koks esu, ką pa da-ry si. Tur būt tai Aukš čiau sio jo va-lia ar li ki mas. Vis tiek ga li ma at ras-ti kaž ką, kas pri vers tų mus nu bus ti kas ry tą ir pa si džiaug ti bent sau-le“, – ma no Rus la nas.

Juo duo sius gy ve ni mo eta pus esą vi sa da ga li ma iš tver ti, nes jie juk bai gia si. Tik ne rei kia be vil tiš-kai nu si min ti ir už si vers ti ant pe-čių vi so pa sau lio nuo dė mių.

Rus la nas tei gia, kad stip ry bės gy ven ti se mia si iš vi daus. Jo ma-ny mu, rei kia nuo la tos to bu lė ti, do-mė tis. To dėl jis ne sup ran ta, ko dėl kai ku rie žmo nės vis ką nu brau kia vie nu mos tu.

„Vie nas ma no pa žįs ta mas tu rė jo sa vo vers lą, pui kią šei mą, jam bu vo maž daug 30 me tų, bet jis kaž ko dėl pa si trau kė iš gy ve ni mo. Au to mo-bi liu rė žė si į til to at ra mą. Man la bai sun ku su pras ti to kį da ly ką, juk ne-bū na gy ve ni me to kių juo dų ruo žų be jo kių pro švais čių, be jo kios išei-ties“, – op ti miz mu pri bloš kė nuo vai kys tės ne vaikš tan tis žmo gus.

Gy ve ni mas ap si ver tėPa sak A.Priš man tie nės, ne kiek-vie na So cia li nės pa ra mos cent ro dar buo to ja tu rė jo dva si nės stip ry-bės pri žiū rė ti Rus la ną, nes jo ne ga-lia – la bai sun ki.

Jau me tus kas dien po 8 va lan das juo rū pi na si so cia li nio dar buo to jo pa dė jė ja La ri sa Ab ro mai tie nė.

Ji pa de da ne tik su tvar ky ti bui-tį, bet ir mo ra liai. Rus la nas tei gia ne ži nan tis, kaip gy ven tų be to kios pa gal bos.

„Pas ta rai siais me tais, kai bu vo ypač sun ku, at si ra do žmo nės, ku-rių dė ka gy ve ni mas vėl nu švi to. No riu jiems nuo šir džiau siai pa dė-ko ti, nes tik dėl jų aš – gy vas. Tai, ką So cia li nės pa ra mos cent ro dar-buo to jos da ro, yra sun kiai įver ti na-ma. Jos pa de da dau gy bei žmo nių, ku rie vi siš kai vie ni ši ir be jė giai“, – ti ki no Rus la nas.

Ar ti mie ji: �� So�cia�li�nės� pa�ra�mos� cent�ro� dar�buo�to�jos� A.Priš�man�tie�nė�(kai�rė�je)� ir�L.Ab�ro�ma�vi�čie�nė�dau�gu�mai�vie�ni�šų�klai�pė�die�čių,�ku�riuos�jos�glo�bo�ja,�yra�pa�tys�ar�ti�miau�si�žmo�nės.� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Juk ne bū na gy ve­ni me to kių juo dų ruo žų be jo kių pro­švais čių, be jo kios išei ties.

Rus la nas:

1

5

šeštadienio interviušeštadienis, sausio 12, 2013

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Lais vės gy nė jų die nos iš­va ka rė se lem tin gus mū­sų ša liai 1991 me tų sau sio įvy kius uos ta mies ty je pri­

si mi nė žur na lis tas, poe tas, fo tog­ra fas, lei dė jas ir il ga me tis dien raš­čio „Klai pė da“ re dak to rius An ta nas Sta ne vi čius.

Pro vo ka to rius li ko ne ži no mas

– 1991-ųjų sau sio įvy kiai pa-lie tė ir jū sų gy ve ni mą. Juk ta da va do va vo te pa grin di niam uos-ta mies čio dien raš čiui „Klai pė-da“, ku ris bu vo lei džia mas ir ru sų kal ba.– Kaip tik prieš sau sio 13 die nos įvy­kius su vo kiau, kad bręs ta per vers mas. Ryš kiau sias po žy mis – vy riau sy bė ėmė ir stai ga daug kar tų pa kė lė mais to bei ki tų pre kių kai nas. Vals ty bė – nau ja­gi mis, ne tu ri sa vo va liu tos, jos te ri to­ri jo je – Ta ry bų Są jun gos ka riuo me nė. Ir stai ga pa ke lia mos kai nos! Ju tau, jog tai su Mask va su de rin ta pro vo ka ci ja. Pa gal kla si ki nį ta ry bi nį sce na ri jų bu­vo sie kia ma su kel ti žmo nių ne pa si­ten ki ni mą, o pa skui tuos žmo nes dar kar tą iš va duo ti nuo iš nau do to jų. O kai at skrai di no de san ti nin kus iš Psko vo, bu vo aiš ku, kad bus la bai blo gai. Kie­no bu vo idė ja pa kel ti kai nas? Ne jau gi K.Pruns kie nė, ku ri ta da bu vo mi nist rė pir mi nin kė, ga lė jo tai vie na pa da ry ti? Fak tas tas, kad kai nos bu vo pa kel tos sie kiant su da ry ti tin ka mą at mos fe rą nau jai oku pa ci jai.

– Bet Lie tu vos su grą ži ni mas į TSRS neį vy ko?– Tai tur būt tik Die vo va lia, nes ki­taip to paaiš kin ti ne ga liu. Juk vis­kas bu vo pa reng ta – kai nų pa kė­li mas, liau dies ne pa si ten ki ni mas, pla nuo tas Aukš čiau sio sios Ta ry bos štur mas, vis kas su ruoš ta. Tie sa, tą kai nų pa kė li mą grei tai at šau kė, bet sce na ri jus jau vei kė.

– Ką vei kė te tą lem tin gą nak tį?– Ta da, kai už ge so te le vi zo riaus ek ra nai su Eg le Bu če ly te, man pa­skam bi no ko le gė Gra ži na Juo dy tė. Sa ko: ma tai, An ta nai, kas vyks­ta. Sa kau, ren ka mės į dar bą. Ki­lo spon ta niš ka min tis: rei kia ei ti į re dak ci ją ir iš leis ti neei li nį (sek ma­die niais ir pir ma die niais ta da ne­leis da vo me) laik raš čio nu me rį. Gal ir pa sku ti nį.

– Ar ne pa gal vo jo te, kad re dak-ci ja ga li bū ti smo gi kų tai ki nys ir ten bus pa vo jin ga?– Vi sa da jau čiau ap mau dą, kad 1940 m. Lie tu vą Ta ry bų Są jun ga su ge bė jo paim ti be jo kio pa si prie ši­ni mo, su Vil niu mi gud riai su vi lio jo. O juk suo miai ka ria vo už sa vo lais­vę. Ir iš es mės lai mė jo. Jei mes ta da bū tu me pa ro dę, kad neį si lei džia me oku pan tų, tai bū tų bu vęs pre ce den­tas, ku ris Lie tu vą bū tų pa sta tęs į ki tą sta tu są. Lie tu va tu rė jo ga li my­bę pa si prie šin ti. Gal ta da ir Lat vi ja su Es ti ja bū tų su si grie bu sios. Vi sa tai ga lė jo pa keis ti II pa sau li nio ka ro ei gą, tiks liau – su pai nio ti Sta li no ir Hit le rio pla nus. Ne gy nu si ne prik­lau so my bės or ga ni zuo tai ša lis pra­žu dė ge riau sius sa vo žmo nes. Ta da bu vo pra leis ta ga li my bė bent pa­ban dy ti. Sau sio 13 d. mes jo kiu bū­

Įž val ga: �� A.Sta�ne�vi�čius� įsi�ti�ki�nęs,�kad� jei�ša�lies� lais�vei� iš�kil�tų�grės�mė,�žmo�nės�vėl�sto�tų�ją�gin�ti.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Tik mū sų vie ny bė iš gel bė jo Lie tu vą

du ne no rė jo me pra leis ti to šan so, kad vė liau ne bū tų gė da nei mums, nei mū sų pa li kuo nims.

– Ką nu spren dė te da ry ti?– Gra ži na se kė įvy kius Vil niu je ir Kau ne prie te le vi zo riaus ir ve dė tiks lią chro no lo gi ją. Sau lius Jo ku­žys ta da bu vo fo to ko res pon den tas. Sė dau prie re dak ci jos „Vol gos“ vai­ro ir kar tu nu va žia vo me prie mies to ta ry bos ir val dy bos, prie Gi ru lių te­le vi zi jos bokš to. Iš tik rų jų ten bu vo daug žmo nių. Mus pra len kė ta ry­bi niai šar vuo čiai. Ne jau ku. Ta čiau ta da tvy ro jo to kia eu fo ri ja, re gis, bu vo ne bes var bu, kas bus su ta vi­mi, svar bu, kad lik si gin ti Lie tu vą ir neužt rauk si ne gar bės. Ne ma nau, kad tie žmo nės, ku rie ėjo prie bokš­to, ti kė jo, kad jį įstengs ap gin ti. Bet tai bu vo jų pa trio ti nė ir pi lie ti nė po zi ci ja, ro dan ti, jog trokš ta lais­vos Lie tu vos. Be maž vi si re dak ci jos žur na lis tai ap laks tė karš tus taš kus, ėmė in ter viu, fo tog ra fa vo.

Iš lai kė žmo niš ku mo eg za mi ną

– Kaip ma no te, ko dėl Klai pė-do je per sau sio įvy kius ini cia-ty vos, to kios kaip Vil niu je, ne-pa ro dė ta ry bi niai ka riš kiai?– Klai pė do je, ačiū Die vui, ta ry bi­nės ka riuo me nės da li nių va do vams

Vi zi ti nė kor te lė

Gi mė 1953 m. lie pos 26 d. Užu ne vė­

žiuo se Pa ne vė žio raj.

1970 m. bai gė Pa ne vė žio raj. Ra gu­

vos vi du ri nę mo kyk lą.

1975 m. Vil niaus uni ver si te te – žur­

na lis ti kos spe cia ly bę.

Dir bo laik raš čių „Ta ry bi nis stu den­

tas“, „Tie sa“, „Li te ra tū ra ir me nas“ ko­

res pon den tu, at sa kin guo ju sek re to­

riu mi.

1986–2002 m. – dien raš čio „Ta ry bi nė

Klai pė da“ ir „Klai pė da“ vy riau sia sis

re dak to rius.

Nuo 2002 m. bend ro vės „Eg lės lei­

dyk la“ di rek to rius ir re dak to rius.

Ne tu rė jo bū ti abe jo nių, ku rio je pu sė je sto vi me.

An ta nas Sta ne vi čius:už te ko pro to ir žmo giš ku mo neiš si­šok ti ir ne pa kel ti gink lo prieš žmo­nes, su ku riais gre ta tiek me tų iš gy­ven ta. Rei kia pa dė ko ti ir tuo me čiam Klai pė dos mies to ta ry bos pir mi nin­kui Vy tau tui Če pui, ku ris, bū da mas psi cho lo gas, su ge bė jo su ras ti kon­tak tą su ta ry bi nės ka riuo me nės va­dais, juos ra min ti, pro tin ti.

– Kas iš tos įtemp tos sau sio 13-osios nak ties la biau siai įstri go į at min tį?– Bet koks tra giz mas tu ri ko miš­kų mo men tų. Vi si re dak ci jo je su si­rin ko me į ma no ka bi ne tą, ruo šė me in for ma ci ją, se kė me ži nias, žiū­rė jo me te le vi zo rių, ku ris ro dė va­žiuo jan čius tan kus. At bė gu si bu­dė to ja Onu tė Po cie nė klai kiu bal su pra ne šė, kad kaž kas bai siai dau žo lau ko du ris. Sa kau, jau tie niek šai

atė jo. Priė jau prie du rų ir sua be jo­jau, kaip klaus ti – ru siš kai ar lie tu­viš kai. Bet, gal vo ju, to be trū ko, kad sa vo re dak ci jo je ru siš kai su atė ju­siais gro bi kais kal bė čiau. Klau­siu, kas ten? Pa si ro do, atė jo „Ry­to“ spaus tu vės di rek to rius An ta nas Sky rius. Kai pra da riau du ris, pir­mas klau si mas bu vo: ar lei si te laik­raš tį? Lei si me, sa kau, An ta nai, lei­si me.

– Tai pa vy ko iš leis ti tą le gen di-nį „Klai pė dos“ nu me rį?– Mes jį iš lei do me sau sio 13­ąją, sek ma die nį, iki tre čios va lan dos die nos. Apie ket vir tą va lan dą Teat­ro aikš tė je bu vo di de lis pro tes to mi­tin gas. Ir mes tą laik raš tį da li jo me žmo nėms ir aikš tė je, ir prie mies­to ta ry bos, ir prie mies to val dy bos, au to bu sų, ge le žin ke lio sto ty se, vi­sur, kur pa kliu vo, o ki tus ati da vė­me spau dos kios kams ir pa pra šė me, kad jo kiu bū du neim tų pi ni gų. Iš lei­do me, kaip vi sa da, dvi lai das: lie­tu vių ir ru sų. Ti ra žo ne pa gai lė jo me. Pas kui žmo nės, ypač ru siš ką „Klai­pė dos“ nu me rį, siun tė į Ru si ją, Uk­rai ną, ki tur, nes de zin for ma ci jos ap link bu vo pa kan ka mai daug.

Atė mė ka ri nį laips nį

– Jū sų krei pi ma sis į „se ses ir bro lius“ ta me nu me ry je – la-bai jaut rus ir ga na drą sus, ži-nant, ko kia si tua ci ja tuo me tu bu vo?– Pas ku bo mis pa ra šiau to kį krei­pi mą si, nes per se kio jo nuo jau ta, kad tai ga li bū ti pa sku ti nis ra ši nys. Tuo me tu daug kas ant plau ko ka­bė jo. To dėl aiš kiai pa reiš kė me, kad mes gin si mės ir ne pa si duo si me. Bi­jau tvir tai teig ti, bet, re gis, tai bu­vo vie nin te lis laik raš tis, ku ris išė jo Lie tu vo je tą die ną, bū tent tą sek­ma die nį. Spau dos rū mai Vil niu je jau bu vo oku puo ti. Ki tą die ną pa si­ro dė „Lais vo ji Lie tu va“ – jung ti nis ke lių Vil niaus re dak ci jų lei di nys.

– Ar ta ry bi nės struk tū ros, ku-rios dar vei kė Lie tu vo je, taip pat ir Klai pė do je, į jū sų po zi ci-ją su rea ga vo?– Po tų įvy kių per TSRS te le vi zi­ją ro dė A.Nev zo ro vo fil mą „Na­ši“ („Mū siš kiai“). Ma ne apė mė toks pyk tis dėl aki vaiz daus me lo, kad pa čiu pau ta ry bi nį ka ri nį bi lie­tą, su plė šiau jį į smul kiau sius sku­te lius, su de gi nau, kas li ko – nu­lei dau į uni ta zą. Sė džiu ra mus. Po

ke lių die nų sū nus Jo nas sa ko: „Tė ti, tau kaž koks ru siš kas laiš kas atė jo“. Gal vo ju, to be trū ko, kad ma ne ka ri­nis ko mi sa ria tas į mo ky mus kvies­tų! Į tuos „če ba tus“ ko jos dau giau kaip gy vas ne ki šiu! Atp lė šiu vo ką. Iki šiol pa me nu, kas ten bu vo pa­ra šy ta: „TSRS gy ny bos mi nist ro įsa ky mu iš jū sų ati ma mas ka pi to­no ka ri nin ko laips nis, jūs per ve da­mas į ei li nių ser žan tų su dė tį; to­dėl pri va lo te grą žin ti ka ri nį bi lie tą į Klai pė dos ka ri nį ko mi sa ria tą“. Ką aš grą žin siu? Va di na si, vie nu me­tu jie pa siun tė vel niop ma ne, o aš – juos! Ma no ži nio mis, ka ri nis laips­nis taip bu vo atim tas ir V.Če pui.

„No riu mir ti gra ži“

– Grįž tant prie tų die nų klai-pė die čių nuo tai kų, juk di de lė jų da lis – ru sa kal biai, kaip jie priė mė tą si tua ci ją?– Mū sų re dak ci jo je dir bo la bai daug ru sa kal bių. Ta čiau vis ką jie priė mė la bai nor ma liai, ne bu vo jo kio sa­bo ta žo ar šiaip ne pa si ten ki ni mo. Ga li ma bu vo net iš vei do iš raiš kos su pras ti, ką gal vo ja. Ne pas te bė jau jo kio prie šiš ku mo. Klai pė dos ru­sa kal biai – tai žmo nės, ku rie la bai grei tai pri si tai kė prie Lie tu vos Res­pub li kos ir yra ge ri pi lie čiai.

– Kaip jū sų lei dyk lo je bu vo iš-leis ta nor ve go I.Go da lo kny ga „Aš no riu mir ti gra ži, Lie tu va“?– Su kny gos au to riu mi su si pa ži nau Nor ve gi jo je, jis – bu vęs nor ve gų par­la men ta ras. Po lem tin gų sau sio įvy­kių žmo gus at vy ko į Vil nių, kal bė jo Aukš čiau sio jo je Ta ry bo je. Paaiš kė­jo, kad nor ve gų kal ba jis iš lei do kny­gą „Aš no riu mir ti gra ži, Lie tu va“. Vir še ly je – dra ma tiš kas Nep rik lau­so my bės ak to sig na ta rės N.Ože ly tės po rtre tas. O toks pa va di ni mas at si­ra do be lau kiant Lie tu vos Aukš čiau­sio sios Ta ry bos štur mo. Vi si ruo­šė si mir čiai, kaž kas pa ste bė jo, kad N.Ože ly tė sė di ir gra ži na si. „Ką jūs čia da ro te, dėl Die vo, ir ko dėl?“ – neiš lai kęs su šu ko bri tų re por te ris. Ji lė tai pa žvel gė į tą žmo gų ir at sa kė: „Aš no riu mir ti gra ži“. To je kny go­je ra šo ma, kad Va ka rų vals ty bės ne­sku bė jo pri pa žin ti Lie tu vos. Ra šo ma, kaip M.That cher mo ja vo Nor ve gi­jos prem je rui pirš tu: „Tik ne ban dy­ki te des ta bi li zuo ti M.Gor ba čio vo!“ Paaiš kė jo, kad sa vo ko vo je už lais­vę mes bu vo me pa kan ka mai vie ni­ši. Ir tik mū sų pa čių vie ny bė iš gel­bė jo Lie tu vą.

Istorija: �� dienraštis�„Klaipėda“�buvo�vienintelis�šalyje,� išėjęs�1991-ųjų�sausio�13�dieną.

6

sportasšeštadienis, sausio 12, 2013

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,

„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„DIENA MEDIA NEwS“GENERALINIS DIREKToRIUSLaimutis Genys

„DIENA MEDIA NEwS“laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigasAlvydas Staniulis

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta RuikėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713Reklamos skyrius – 397 711, 397 715

faksas (8 46) 397 722e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.ltUžsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

InformAcIjA: 397 750 rekLAmoS SkyrIuS: 397 711, 397 715 PLAtInImo tArnybA: 397 713 PrenumerAtoS SkyrIuS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Bėgimas. Šiandien 16 val. vyks tra-dicinės bėgimo varžybos nuo Giru-lių televizijos bokšto iki miesto sa-vivaldybės, skirtos Laisvės gynėjų dienai – sausio 13-ajai paminėti. Bė-gikai galės registruotis starto vieto-je – prie televizijos bokšto Giruliuose nuo 15 iki 15.45 val. Moksleiviai, sen-jorai, kuriems nuotolis per ilgas, ga-lės startuoti nuo Vasaros koncertų estrados. Čia dalyviai bus registruo-jami nuo 15.30 iki 16 val. Bėgimo mė-gėjai į starto vietą 14.30 val. nuo Klai-pėdos savivaldybės pastato bus ve-žami autobusu. Startuosiantys Giru-liuose bėgs 8 km distanciją, nuo Va-saros estrados varžytis pradėsian-tys įveiks 3 km.

Badmintonas. Šiandien 10 val. Meln-ragės sporto salėje (Burių g. 19) vyks Lietuvos badmintono taurės turnyro antrojo etapo varžybos.

Krepšinis. Rytoj 13 val. Klaipėdos valstybinės kolegijos sporto salėje (Bi-jūnų g. 10) vyks miesto mero krepšinio taurės turnyro rungtynės tarp „Dela-gidos“ ir „Danvitės“ komandų.

Futbolas. Klaipėdos salės futbolo 1-o-sios lygos čempionate svarbią perga-lę iškovojo „Nauticos“ penketukas. Jis po atkaklios kovos 4:1 įveikęs „Kretin-gos“ komandą turėdamas 11 taškų, pa-kilo į ketvirtąją vietą. Kretingiškiai, po 7 susitikimų neiškovoję nė taško, ne-turi vilčių išsilaikyti 1-ojoje lygoje.

Eurolyga. Antrąją pergalę trečiosiose Eurolygos krepšinio turnyro „Top 16“ etapo rungtynėse iškovojo ir į trečiąją vietą E grupėje pakilo Jono Mačiulio Atėnų „Panathinaikos“ klubas. Graikai namuose 78:73 (23:19, 16:18, 17:21, 22:15) įveikė antrąją nesėkmę patyrusią ir į šeštąją poziciją smuktelėjusią Mala-gos „Unicaja“ (Ispanija) ekipą. Lietu-vio indėlis į pergalę – 14 taškų, 6 atko-voti ir 2 perimti kamuoliai. Vakar Ma-dride rungtyniavo šioje grupėje žai-džiantys ispanų „Real“ ir Kauno „Žal-girio“ klubai.

Nesėkmė. Po šešto Dakaro ralio eta-po vienas iš jame dalyvaujančių lie-tuvių – 45-erių motociklininkas Gin-tautas Igaris pasitraukė iš lenktynių. Karteniškis greičio ruože patyrė ava-riją, po kurios nebegalėjo tęsti kovos. Lietuvis iš trasos sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę. Ten mūsų mo-tociklininkui diagnozuotas delnikau-lio lūžis. Nuo didesnių bėdų G.Igarį iš-gelbėjo šalmas.

Superlyga. Tryliktą pergalę Ukrai-nos krepšinio superlygos čempiona-te iškovojo šalies čempionas Donecko „Doneck“ klubas su Dariumi Songai-la. Doneckiečiai namuose 77:61 (15:17, 18:11, 28:15, 16:18) nugalėjo vienuolikto-joje pozicijoje esančią Audriaus Praku-raičio treniruojamą Dneprodzeržinsko „Dnipro-Azot“ komandą. Lietuvis pel-nė 14 taškų. Superlygoje pirmauja Dai-niaus Šalengos ir Michailo Anisimovo Kijevo „Budivelnik“ klubas.

Sporto telegrafas

7

lietuvakl.lt/naujienos/lietuva

Lie tu vos ge ne ra linė pro ku ratū­ra ti ki si šie met baig ti tir ti bylą dėl nu si kals tamų veiksmų per Sau sio įvy kius Lie tu vo je ir Ru­si jai bei Bal ta ru si jai iš siųs ti pra­ne ši mus apie jų vals tybė se gy ve­nan čius įta ria muo sius ka ro nu si­kal ti mais.

„Tu riu pa sa ky ti, kad šis ty ri mas ei na į pa baigą. Šiuo me tu ty ri­mas at lie ka mas 81 as mens, ku­rie slaps to si už sie nio vals tybė se – Ru si jo je, Bal ta ru si jo je ir ki tur, at žvil giu“, – per spau dos kon fe­ren ciją penk ta dienį sakė Ge ne ra­linės pro ku ratū ros pro ku ro ras Si­mo nas Slap šins kas.

Iki teis mi nis ty ri mas at lie ka mas dėl tarp tau tinės teisės draud žia­mo el ge sio su žmonė mis ir ka ro nu si kal timų – tarp tau tinės hu­ma ni ta rinės teisės sau gomų as­menų žu dy mo, ža lo ji mo, draud­žia mos ka ro ata kos prie š ci vi lius ir užd raustų ka ro prie mo nių nau­do ji mo.

Va sarį ir kovą pla nuo ja ma baig­ti reng ti ga lu ti nio pra ne ši mo apie įta rimą tekstą. Jis bus dau giau nei 100 lapų.

Tarp įta riamųjų – as me nys, 1991 m. ėję va do vau ja mas pa­rei gas So vietų Sąjun gos Gy ny­bos mi nis te ri jo je, Vi daus rei kalų mi nis te ri jo je, Vals tybės sau gu mo

ko mi te te, da ly vavę 1991 m. sau­sį jėga štur muo jant bei uži mant stra te giš kai svar bius ob jek tus, ir jiems tal kinę žmonės. Konk re­čių pa vard žių pro ku ratū ra ne nu­ro do.

„Ja me, be nu si kals tamų veikų ap ra šy mo, ana li zuo ja ma ir tarp­tau tinė teisė“, – sakė pro ku ro ras S.Slap šins kas.

Pak laus tas, ar tarp įta riamųjų yra buvęs So vietų Sąjun gos pre­zi den tas Mi chai las Gor ba čio vas, pa reigū nas teigė, kad „kalbė ti apie M.Gor ba čio vo at sa ko mybę nėra jo kio tei si nio pa grin do“.

Pro ku ro rai ne si ti ki, kad bent da lis be si slaps tan čių tei siamųjų ry šis at vyk ti, ta čiau Lie tu vo je jie ga li būti tei sia mi už akių.

Šiuo me tu bylą su da ro apie 700 tomų med žia gos.

1991 m. sausį So vietų Sąjun gos ka ri niams da li niams štur muo­jant Vil niaus te le vi zi jos bokštą bei Ra di jo ir te le vi zi jos ko mi te to pa statą žu vo 14 žmo nių, 31 bu vo sun kiai su trik dy ta svei ka ta, dau­giau nei 1000 bu vo ki taip su ža­lo ti. Tų pa čių metų lie pos 31­ąją Me di ninkų mui tinės po ste bu­vo nu žu dy ti sep ty ni po li ci jos ir mui tinės pa reigū nai, sau gan tys so vietų tuo met dar ne pri pa žin­tos Lie tu vos vals tybės sieną.

„Klaipėdos“ , BNS inf.

Sau sio 13-osios bylą per duos teis mui

In for ma vo: �� Ge�ne�ra�linės� pro�ku�ratū�ros� at�sto�vas� S.Slap�šins�kas�neatsk�leidė�konk�re�čių�įta�riamųjų�pa�vard�žių,�tik�pa�tvir�ti�no,�kad�bylą�tir�ti�pro�ku�ro�rai�baigs�iki�pa�va�sa�rio.� � „Fo�to�die�nos“�/�Dmit�ri�jaus�Rad�lins�ko�nuo�tr.

ŠeŠtADIeNIS, SAuSIo 12, 2013

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Ko mi si ja ne rei ka lin gaAnd riaus Ku bi liaus vy riau sybės pla nai grįžti prie Ru si jos oku pa ci­jos ža los at ly gi ni mo klau si mo, re­gis, vėl bus grūda mi į stal čių. O dar per nai rugsėjį mi nist ro pir mi nin ko su da ry ta spe cia li ko mi si ja klau si­mams dėl ža los, pa da ry tos Lie­tu vos Res pub li kai 1940–1991 m. SSRS ir 1991–1993 m. Ru si jos Fe­de ra ci jos ka riuo menės, grei čiau siai ne be dirbs.

„Aš ma nau, kad ji (ko mi si ja – red. pa st.) vi siš kai ne rei ka lin ga, nes jos tiks las bu vo imi tuo ti veiklą“, – va kar pa reiškė prem je ras A.But­ke vi čius, pa klaus tas apie ko mi si­jos, ku ri jam pa val di, li kimą.

At sa ky da mas, ar oku pa ci jos ža­los at ly gi ni mo klau si mas ap skri tai bus ke lia mas, A.But ke vi čius lei do su pras ti, kad to ne bus.

„Pir miau sia man ky la klau si­mas, ką A.Ku bi liaus Vy riau sybė veikė šiuo ak tua liu klau si mu vi­sus ket ve rius me tus. Bai gian tis ka den ci jai su kūrė ko mi siją klau­si mams dėl ža los spręsti, ta čiau tai pa na šiau į veik los imi ta ciją, – kon ser va to riams įgėlė A.But ke vi­čius. – Ma no nuo mo ne, pir miau­sia rei kia pa siek ti, kad dvi šalė se de ry bo se Ru si ja ap skri tai derėtų­si šiuo klau si mu, tu ri būti abi pu­sis su ta ri mas.“

A.But ke vi čius aiš ki no, kad jo va­do vau ja ma Vy riau sybė „įver tins esamą si tua ciją ir iš ryš kins tuos as pek tus, ku rie šian dien Lie tu vos bei Ru si jos san ty kiuo se yra svar­biau si“, tuo met priims spren di­mus.

Ką pa ma nys Ru si ja?To kie kai riųjų žings niai ne turėtų ste bin ti. Juk jie, būda mi opo zi ci­jo je, nu lat kri ti ka vo šios ko mi si jos darbą, aiš ki no, kad kon ser va to riai taip bu ria sa vo elek to ratą.

Ta čiau kon ser va to rius par la­men ta ras Ar vy das Anu šaus kas pri­minė, kad rea liai ko mi si ja sa vo dar­bo nė ne pradė jo, nes bu vo su da ry ta tik prie š pus metį. „Ta ko mi si ja dar tik galė jo pra dėti veiklą. Kaip iš jos bu vo ga li ma rei ka lau ti ko kių nors re zul tatų? Tai vi siš kai pra si len kia su tik ro ve“, – kalbė jo is to ri kas.

Jis teigė, kad nu kentė ju sių nuo oku pa ci jos vald žios yra de šim tys tūkstan čių, jiems mo ka mos vals­ty binės pen si jos. Be to, dar gy­vi išt remtų ir ki taip nu kentė ju sių žmo nių pa li kuo nys. „Čia nėra taip pa pras ta, kad pa nai ki ni ko mi siją, ir vis kas. Ką mes pa ro do me Ru si jai? Kad mes at si sa ko me sa vo teisėtų rei ka la vimų net ne pradėję derė tis? Tai tik rai netin ka mas būdas“, – tvir ti no A.Anu šaus kas.

Lau kia spren di moMinė tos ko mi si jos vi ce pir mi ninkė, Lie tu vos gy ven tojų ge no ci do ir re­zis ten ci jos cent ro di rek torė Te­resė Bi rutė Bu raus kaitė teigė, kad

iš nau jos vald žios jo kių ži nių apie to lesnį ko mi si jos darbą dar ne su­laukė. „Dar ne posėd žia vo me. Jo­kių ži nių lig šiol nėra. Bet gal bus. Daug tar nybų vis dar for muo ja ma, o tai, ma tyt, nėra pa ts svar biau sias da ly kas“, – va kar kalbė jo T.B.Bu­raus kaitė.

Jos tei gi mu, rei ka lau ti oku pa ci­jos ža los at ly gi ni mo būti na, nes tai da ry ti įpa rei go ja įsta ty mai bei re­fe ren du mas: „Bu vo tau tos va lia, kad ža la tu ri būti at ly gin ta, ir, man re gis, vals tybės va do vai tu ri ati tin­ka mai rea guo ti.“

Siūlė derė tis per ESAnks tesnė se sa vo iš va do se minė ta ko mi si ja siūlė ini ci juo ti ir ska tin­ti tarp tau tinį bend ra dar bia vimą SSRS oku pa ci nio re ži mo nu si kal­timų ty ri mo ir ža los įver ti ni mo klau si mais, per ke liant jį iš dvi ša­lio (Lie tu vos ir Ru si jos) į dau gia­šalį (ES ir Ru si jos) lyg menį. Apie to kią ga li mybę kaip la bai rea lią yra kalbėjęs ir buvęs prem je ras A.Ku­bi lius bei už sie nio rei kalų mi nist­ras Aud ro nius Ažu ba lis.

Ta čiau kai rie ji to kius svars ty­mus va di na ne rea liais ir nie ko da­ry ti, re gis, ne ža da. Sei mo Eu ro­pos rei kalų ko mi te to pir mi nin kas so cial de mok ra tas Ge di mi nas Kir­ki las aiš ki no, kad to da ry ti Lie­tu vai nė ne ver ta. „Ban dyt ga li ma įvai rius da ly kus da ry ti. Pir miau­sia rei kia kel ti klau simą, ar ši idė­ja įgy ven di na ma ap skri tai. Aš abe­jo ju, ar mes įti kin si me nors vieną vals tybę – Vo kie tiją ar Prancū ziją, Ita liją, kad įma no ma šitą klau simą iš kel ti. Ši tos ša lys tu ri sa vo la bai pra gma tiš kų in te re sų“, – sam pro­ta vo G.Kir ki las.

O Už sie nio rei kalų ko mi te to pir­mi nin kas so cial de mok ra tas Be­ne dik tas Juod ka, pa klaus tas apie oku pa ci jos žalą, dien raš čiui yra sakęs: „Man at ro do, kad pra ėjo jau 23 ne prik lau so mybės me tai ir la­bai sun ku tikė tis tų kom pen sa­cijų, žmo giš kai žiū rint. Mo ra liai – taip, Lie tu va yra tei si – kiek šimtų tūkstan čių žmo nių nu kentė jo. Čia yra dis ku sijų klau si mas.“

Oku pa ci jos ža los at ly gin ti ne be rei kia?

Bu vo tau tos va lia, kad ža la tu ri būti at­ly gin ta, ir, man re gis, vals tybės va do vai tu ri ati tin ka mai rea guo ti.

Te resė Bi rutė Bu raus kaitė:

At sit rau kia: �� da�lies�tau�tie�čių�at�min�ty�je�so�viet�me�čio�trėmi�mai�ir�ki�ti�nu�si�kal�ti�mai�dar�da�bar�gy�vi,�ta�čiau�nau­jo�ji�vald�žia�rei�ka�lau�ti�kom�pen�sa�ci�jos�už�tai�kol�kas�ne�ža�da.� � „Fo�to�die�nos“�/�Aud�riaus�Bag�do�no�nuo�tr.

Pra šy ti iš Ru si jos at ly gin ti oku pa ci jos žalos nau jo ji Vy riau sybė bent jau kol kas ne ža da. Prem je ras Al gir das But ke­vi čius ir jo va do vau ja mi kai rie ji lei do su­pras ti, kad toks pra šy mas būtų ne rea lus.

pasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis

šeštadienis, sausio 12, 2013

pasaulisKe lias į val džiąVar gu ar kas ga lė jo pa ma ny ti, kad 1954 m. kai mo mo ky to jų šei mo­je gi męs Hu go Ra fae lis Cháve zas­Fría sas pa suks į po li ti ką. Juo lab kad pa ts Hu go sva jo jo bū ti dai li nin ku ir beis bo lo žvaigž de.

Vis gi ne leng vi vai kys tės skur­džia me kai me me tai už grū di no jau ną jį Hu go. Pir mas rim tas jo gy­ve ni mo pa si rin ki mas bu vo ša lies ka riuo me nė. Įs to jęs į Ve ne sue los ka ro aka de mi ją sos ti nė je Ka ra ka­se, H.Cháve zas daug dė me sio sky­rė ho biams, tarp ku rių bu vo is to ri­ja. Ypač jį do mi no Simó no Bolí va ro as me ny bė, taip pat jis ža vė jo si Che Gue va ros idė jo mis.

Įk vė pi mo H.Cháve zas sė mė si ir iš bu vu sio Pe ru pre zi den to ge ne ro­lo Jua no Fran cis co Ve las co­Al va ra­do. Šis bu vo įsi ti ki nęs, kad ka riuo­me nė tu ri gin ti pa pras tų žmo nių in te re sus, nes po li ti nis eli tas ko­rum puo tas. Ga liau siai pa žin tis su Pa na mos pre zi den to Oma ro Tor ri­jo so sū nu mi su ve dė jį su šios vi du­rio Ame ri kos ša lies va do vu, ku rio že mės ūkio re for mos H.Cháve zui pa da rė di džiu lį įspū dį.

Už tat de ši nių jų pa žiū rų Či lės dik ta to riaus Au gus to Pi no che­

to H.Cháve zas nie kuo met ne mė­go. Kar tą jis pa sa kė: „Bū da mas su Tor ri jo su, ta pau to ri chis tu, bū da­mas su Ve las co – ve las kis tu, o su Pi no che tu – an ti pi no če ti nin ku.“

Tar nau da mas ar mi jo je H.Cháve­zas pik ti no si ko rum puo ta jos va do­vy be, taip pat ko rum puo tu po li ti­niu eli tu, ku ris val dė ša lį ir nau do jo jos iš tek lius.

Ve ne sue lo je pre zi den to Car lo so André so Pére zo val dy mo me tais ki lus so cia li nei ir eko no mi nei kri­zei, Hu go pa ga liau ry žo si per vers­mui, ta čiau ban dy mas ne bu vo sėk­min gas. Po per vers mo H.Cháve zas bu vo lai ki nai įka lin tas, o į lais vę pa leis tas po dve jų me tų.

Ke liau da mas po Lo ty nų Ame­ri ką H.Cháve zas ieš ko jo pa ra mos, o grį žęs į tė vy nę ėmė ar šiai kri­ti kuo ti tuo me tį ša lies pre zi den­tą Ra fae lį Cal de rą ir jo neo li be ra­lias re for mas. Kri zių iš var gin tiems žmo nėms H.Cháve zo idė jos, nors ir po pu lis ti nės, pa ti ko.

1997 m. H.Cháve zo įkvėp tas Bo­li va rų ju dė ji mas vir to po li ti ne jė­ga, pa va din ta Penk to sios res pub li­kos ju dė ji mu (Mo vi mien to Quin ta Re pub li ca). Jo na riai, taip pat ir H.Cháve zas, su vo kė, kad tie ses­

nis ke lias į val džią – rin ki mai, o ne per vers mas. 1998 m. H.Cháve zas pir mą syk ofi cia liai iš kel tas par ti­jos kan di da tu į pre zi den to po stą, o po me tų bu vo inau gu ruo tas ša­lies va do vu.

Fi lo so fi ja ir po li ti kaH.Cháve zas lai kė sa ve de mok­ra ti nės so cia lis ti nės re vo liu ci jos šauk liu, ta čiau nie kuo met ne bu vo mark sis ti nio­le ni nis ti nio so cia liz­mo ša li nin kas.

Jis pa brė žė, kad Ta ry bų Są jun­gos ir Ki ni jos so cia lis ti niai mo de­liai sto ko ja de mok ra ti nio val dy­mo. Šios li ni jos H.Cháve zas lai kė si nuo sek liai. Net opo zi ci nės val džiai jė gos Ve ne sue lo je ga lė jo ne kliu do­mai veik ti, nors kri ti kai vi suo met kal ti no val džią, kad ši ne lei džia

žmo nėms rink tis al ter na ty vų. Po li­ti kos ana li ti kas Gre go ry Wil per tas, api bū din da mas H.Cháve zo ideo lo­gi ją, sa kė: „Pag rin di nės jo ideo lo­gi jos da lys – prio ri te tas švie ti mui, ka ri nės bei ci vi li nės val džios vie­ny bė, Lo ty nų Ame ri kos in teg ra ci­ja, so cia li nis tei sin gu mas ir na cio­na li nis su ve re ni te tas.“

H.Cháve zas at me tė ne tik mark­siz mą bei le ni niz mą, ta čiau ir so­cial de mok ra ti ją, ar ba va di na mą jį Tre čią jį ke lią. Ta čiau G.Wil per tas pri dū rė, kad jis taip nie kuo met ir ne pa tiks li no, ką reiš kia jo sklei­džia mas „XXI a. so cia liz mas“.

„H.Cháve zas nea pib rė žė, kas yra tas XXI a. so cia liz mas, iš sky rus tai, kad šis so cia liz mas api ma lais­vę, ly gy bę, so cia li nį tei sin gu mą ir so li da ru mą. Taip pat jis vi suo met tei gė, kad jo ku ria mas so cia liz mas ski ria si nuo vals ty bi nio so cia liz­mo“, – sa kė G.Wil per tas.

H.Cháve zas ža vė jo si įvai rio mis so cia liz mo at mai no mis Lo ty nų Ame ri ko je. Jis ne slė pė, kad no rė tų šio re gio no in teg ra ci jos, to dėl pa­lai kė glau džius san ty kius su dau­ge lio re gio no vals ty bių ly de riais.

Ne sve ti mos jam bu vo ir JAV mąs ty to jų min tys, pa vyz džiui,

H.Cháve zas ir jo XXI a. so cia liz mas: alternatyva ar utopija?„Re vo liu ci jos ne prik lau so nuo vie no žmo gaus“, – sa vo ša li nin kams kaž ka da sa kė Ve ne sue los pre zi den tas Hu go Cháve zas. Tei sy bė. Vis gi H.Cháve zas nė ra ir nie kuo met ne bu vo ei li nė as me ny bė.

Trum pai apie H.Cháve zą

Gi mė mo ky to jų Hu­ �go de los Reye­

so Cháve zo ir Ele nos Frias

de Chávez šei mo je.

B u v o �a n t r a s iš sep­

ty nių šei­mos vai kų. Nuo vai kys tės sva jo­

jo bū ti dai li nin­ku, o vė liau pro­

fe sio na liu beis­bo lo žai dė ju. Hu­

go la bai do mė jo­si is to ri ja.

H.Cháve zo šei ma �ne bu vo pa si tu rin ti, to dėl Hu go ir vy res­

nį jį sa vo sū nų Ada ną tė vai iš siun tė gy ven ti pas mo čiu tę Ro są.

H.Cháve zas apie �sa vo vai kys tę pa sa­ko da vo, kad ji „bu vo

links ma ir ne rū pes tin ga,

nors jam daž nai te ko su si dur ti su ne­pri tek liu mi“. Ta pęs pul ki nin ku lei te­nan tu H.Cháve zas daug lai ko pra lei do bur da mas sa vo bend ra žy gius ko vai su Ve ne sue los po li ti ne sis te ma.

1992 m. Ve ne sue lo je ki lus so cia li­ �niams ne ra mu mams jis va do va vo ka­ri niam per vers mui, per ku rį ban dė nu­vers ti pre zi den tą C.A.Pére zą. Per vers­mas žlu go, o H.Cháve zas bu vo įka lin­tas. Vis gi nuo to mo men to jis ta po ži no­mas Ve ne sue lo je.

1998 m. po dar vie nos so cia li nės ir �eko no mi nės kri zės ša ly je H.Cháve zas da ly va vo pre zi den to rin ki muo se kaip Penk to sios res pub li kos ju dė ji mo (Mo­vi mien to Quin ta Re pub li ca) kan di da­tas. 1999 m. jis bu vo pri saik din tas ša­lies va do vu.

2002 m. gru pė opo zi ci jos at sto vų bei �di si den tų suor ga ni za vo per vers mą, jie suė mė H.Cháve zą ir nu ga be no jį į ka ri­nę ba zę Ka ri bų jū ro je. Po dvie jų die­nų Ve ne sue los ka ri nės pa jė gos iš lais­vi no pre zi den tą ir grą ži no jį į val džią. H.Cháve zas ap kal ti no są moks lo or ga­ni za vi mu Jung ti nes Vals ti jas. H.Cháve­zo vy riau sy bė daug pi ni gų sky rė svei­

ka tos prie žiū ros, švie ti mo ir ap rū pi ni­mo būs tu pro gra moms. Dau ge lis pro g­ra mų bu vo fi nan suo ja ma iš naf os ga­vy bos gau to mis lė šo mis.

Di džiau siu sa vo prie šu tarp tau ti nė je �are no je H.Cháve zas lai kė JAV. Sy kį jis gra si no su stab dy ti naf os tie ki mą JAV, ta čiau ne siė mė to da ry ti. Iki šiol JAV lie­ka di džiau sia Ve ne sue los naf os pir kė­ja. Tie sa, val dant H.Cháve zui Ve ne sue­los naf a taip pat im ta tiek ti į Ki ni ją, Bal­ta ru si ją, Ira ną ir Si ri ją. Opo nen tai daž­niau siai kal ti no H.Cháve zą per se kio­ji mu ir de mok ra ti jos sto ka ša ly je. Ta­čiau opo zi ci nės jė gos Ve ne sue lo je vi­suo met ga lė jo ne kliu do mai veik ti.

2011 m. H.Cháve zas pa skel bė, kad �jam bu vo diag no zuo tas vė žys. Ku bo­je jam at lik tos trys su dė tin gos ope ra ci­jos. Ne pai sy da mi li gos, praė ju siais me­tais Ve ne sue los gy ven to jai per rin ko jį ša lies va do vu ket vir tai ka den ci jai.

H.Cháve zo inau gu ra ci jos ce re mo ni ja �bu vo ati dė ta ne ri bo tam lai kui, nes pre­zi den to būk lė smar kiai pa blo gė jo. Pa­sak šal ti nių, Ve ne sue los va do vui iš si­vys tė komp li ka ci jos dėl „sun kios plau­čių in fek ci jos“.

Galimas įpė di nis?

Pre zi den tas H.Cháve zas, prieš iš vyk­da mas gy dy tis į Ku bą, pa skel bė, kad sa vo įpė di niu jis no rė tų ma ty ti da­bar ti nį ša lies vi cep re zi den tą Ni colá­są Ma du ro (nuotr.).

50­me tis N.Ma du ro – bu vęs au to bu­ �so vai ruo to jas ir Ve ne sue los sos ti nės Ka ra ka so vie šo jo trans por to sis te mos pro fsą jun gos ly de ris. Nuo 2006 m. jis užė mė už sie nio rei ka lų mi nist ro ir ša­lies vi cep re zi den to pa rei gas.

N.Ma du ro už sie ny je bu vo ver ti na­ �mas kaip la biau siai su kal ba mas ir ma­žiau siai ra di ka lus iš vi sų H.Cháve zo ap lin kos pa rei gū nų.

N.Ma du ro bu vo la bai ar ti mas �H.Cháve zui, ypač po to, kai pre zi den­tui bu vo diag no zuo tas vė žys. Jis daž­nai vyk da vo su H.Cháve zu į Ha va ną, kai šis ten gy dė si. N.Ma du ro pa ts as­me niš kai pra neš da vo vi suo me nei svar biau sią in for ma ci ją apie ša lies va do vo svei ka tos būk lę.

Nors ap klau sos ro dė, kad opo zi ci jos �kan di da tas Hen ri que Cap ri le sas ga lė­tų lai mė ti rin ki mus prieš N.Ma du ro, po to, kai H.Cháve zas įvar di jo N.Ma­du ro kaip ga li mą sa vo įpė di nį, šio po­

li ti ko ga li my bės lai mė ti rin ki mus smar kiai išau go.

2000 m. N.Ma du ro �bu vo iš rink tas į Na­cio na li nę ta ry bą, kur vi so ke rio pai pa lai kė H.Cháve­zo po li ti ką. Po ku­rio lai ko jis ta po Na cio na li nės ta ry­bos pir mi nin ku, o 2006 m. ta pęs už­sie nio rei ka lų mi­nist ru per lei do po s­ tą sa vo žmo nai tei­si nin kei Ci liai Flo­res.

C.Flo res po ne sėk­ �min go 1992 m. ka ri nio per vers mo, ku rį or ga­ni za vo H.Cháve zas, va do va vo jį gy nu sių tei si nin kų gru pei. Jai pa vy ko pa siek ti, kad H.Cháve zas po dve jų me tų, pra leis tų ka lė­ji me, bū tų iš leis­tas į lais vę.

Aš ne su mark sis tas, ta čiau ne su nu si sta­tęs prieš mark siz mą. Ne su ko mu nis tas, bet ne su nu si sta tęs prieš ko mu niz mą.

Noa mo Choms ky, pa gar sė ju sio JAV po li ti kos kri ti ko.

H.Cháve zas sa vo fi lo so fi jos ry šį su mark siz mu api bū di no pa pras­tai: „Aš ne su mark sis tas, ta čiau ne su nu si sta tęs prieš mark siz mą. Ne su ko mu nis tas, bet ne su nu si­sta tęs prieš ko mu niz mą.“

Naf tos ga vy bos pra mo nė vi suo­met bu vo Ve ne sue los eko no mi­kos va rik lis. H.Cháve zas su pra to, kad ne tu rė da mas sta bi lių pa ja mų į biu dže tą ne ga lės įvyk dy ti sa vo re­for mų.

„Ša lies eko no mi ka pra dė jo kil ti tuo me tu, kai vy riau sy bė 2003 m.

Drau gas: �� Va�ka�rų�ša�lims�jis�bu�vo�dik�ta�to�rių�drau�gas,�o�li�ku�siam�pa�sau�liui�–�vy�ru�kas,�ne�bi�jantis�mes�ti�iš�šū�kio�ga�lin�giau�siems.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

8

Fik ty vių san tuokų pinklės.10p.

Jau ku ris lai kas svars to ma, kas bus, jei da bar ti nis Ve ne sue los pre zi den tas Hu go Cháve zas pa si­trauks iš val džios.

Praė ju siais me tais H.Cháve zas bu vo per rink tas ša lies va do vu dar vie nai ka den ci jai. Ta čiau jau ku ris lai kas jis ne si ro dė vie šu mo je. Pra­neš ta, kad pre zi den to būk lė – sun­ki, nes jam iš si vys tė plau čių už de­gi mo komp li ka ci jos.

Pa gal Ve ne sue los kons ti tu ci ją, jei ša lies va do vas ne ga li ei ti pa­rei gų ar ba mirš ta, val džią lai ki nai pe ri ma vi cep re zi den tas, o nau­jus rin ki mus tu ri or ga ni zuo ti Na­cio na li nio kong re so pir mi nin kas, šiuo at ve ju – Dios da do Ca bel lo, ku ris tap tų lai ki nuo ju ša lies va­do vu. Jei H.Cháve zas bū tų inau­gu ruo tas, ta čiau ne ga lė tų to liau ei ti pa rei gų, rin ki mus tu rė tų pa­skelb ti vi cep re zi den tas Ni colásas Ma du ro. Ti kė ti na, kad N.Ma du­ro tap tų kan di da tu, ku riam tek tų su si rem ti su ku riuo nors opo zi ci­jos at sto vu.

N.Ma du ro ir D.Ca bel lo lai ko mi ar ti miau siais H.Cháve zo ap lin kos žmo nė mis, nors jie at sto vau ja skir­tin goms Ve ne sue los eli to gru pėms – D.Ca bel lo yra ka riš kis, o N.Mu­du ro – ci vi lis.

H.Cháve zas vi suo met iš lai kė pu­siaus vy rą tarp šių gru pių, ta čiau kaip ga li su si klos ty ti įvy kiai jam pa si trau kus – sun ku pro gno zuo ti. Abi eli to gru pės skir tin gai įsi vaiz­duo ja ga li mą to les nį ša lies vys ty­mą si – ka riš kiai pa si sa ko už na­cio na lis ti nę re vo liu ci ją, o ci vi lių spar nas – už so cia lis ti nį mo de lį.

N.Ma du ro, pa sak šal ti nių, la­biau mėgs ta mas Ve ne sue los žmo­nių. Jis pa lai ko ge rus san ty kius su Ku bos val džia, be to, už sie ny je jis va di na mas su kal ba mes niu nei ki ti H.Cháve zo ap lin kos žmo nės. D.Ca­bel lo ver ti na mas kiek ki taip. Bu­vęs ka riuo me nės na­rys lai ko mas kie tu vy ru ku. D.Ca bel­lo pa lai ko glau­džius san ty kius su Ve ne sue los ka­riš kiais, taip pat vers lo ly de riais.

Skir tin gai nei N.Ma du ro, D.Ca­bel lo turi glau džių ryšių su na cio­na lis ti niu ar mi jos spar nu, ku ris su H.Cháve zu prie ša ky je 1992 m. ban­dė įvyk dy ti ka ri nį per vers mą.

Tie sa, kol kas abu ly de riai rodo sa vo pa ra mą H.Cháve zui. Ta čiau pro gno zuo ja ma, kad D.Ca bel lo ga­

li im tis megz ti glau des nius ry šius tarp ar mi jos ir Ve ne sue los po­li ti nio eli to na rių, at si ri bo da­mas nuo ci vi lių spar no, ku ris

pa si sa ko už so cia lis ti nę re vo liu ci­ją, pa na šią į Fi de lio Cast ro. Vo kie­čių so cio lo gas Hein zas Die te ri chas D.Ca bel lo net pa va di no Ve ne sue­los Sta li nu, ku ris ga lė tų ban dy ti nu vers ti N.Ma du ro.

Vis gi nei N.Ma du ro, nei D.Ca­bel lo ne tu ri cha riz mos, ko­kią tu rė jo H.Cháve zas. Be to, jie ne tu ri rei kia mos at ra mos eli to gre­to se, kad ga lė tų uzur puo ti val džią. Da bar abu ly de riai rodo vie ny bę.

„Mes lyg bro liai“, – vie no je lai­do je per te le vi zi ją sa kė N.Ma du ro ir D.Ca bel lo. Tie sa, po ku rio lai­ko N.Ma du ro per spė jo apie ga li mą kontr re vo liu ci ją.

Vla di mi ras Ges se nas, po li ti­kos ana li ti kas, pa brė žė: „Ka riš­kiai ne mėgs ta Ku bos. Jie at lei do H.Cháve zui, kad šis pa lai kė ge rus san ty kius su Ku ba, nes ži no jo, jog jis ne si leis jos ma ni pu liuo ja mas. Štai ko dėl ma nau, kad D.Ca bel lo ša li nin kai ne bus la bai pa ten kin ti, kai N.Ma du ro užims ša lies va do vo po stą, jei jie leis jam jį užim ti.“

Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas

pasaulisšeštadienis, sausio 12, 2013

Venesuelos elito dilema: kariškių iššūkis civiliams

Jie at lei do H.Cháve­zui, kad šis pa lai kė ge rus san ty kius su Ku ba, nes ži no jo, jog jis ne si leis jos ma ni­pu liuo ja mas.

Dvi ko va: �� N.Ma�du�ro�(kai�rė�je)�ir�D.Ca�bel�lo�va�di�na�vie�nas�ki�tą�bro�liais,�ta­čiau�eks�per�tai�sa�ko,�kad�šių�dvie�jų�vy�rų�ke�liai�ga�li�iš�si�skir�ti.� � AFP�nuo�tr.

H.Cháve zas ir jo XXI a. so cia liz mas: alternatyva ar utopija?

pe rė mė sa vo ži nion pa grin di nę ša­lies naf tos ga vy bos įmo nę. Nuo ta­da ša lies BVP be veik pa dvi gu bė­jo“, – dės tė eko no mis tas Mar kas Weisb ro tas. Vis gi, pa sak Ia no Ja­me so, na cio na li za ci jos ban ga to li gra žu ne bu vo cu na mis.

„Vy riau sy bė ir cent ri nis ban kas iki šiol val do to kią pat da lį ša lies eko no mi kos, ko kią val dė ir 1998 m. iš rin kus H.Cháve zą, o pri va tus ka pi ta las – apie du treč da lius“, – tvir ti no eks per tas.

Vy riau sy bė ne gai lė jo už naf­tos eks por tą gau tų pi ni gų. Dos niai rem tos švie ti mo, so cia li nės ir svei­

ka tos prie žiū ros sis te mos, bu vo or­ga ni zuo ta pla taus mas to ap rū pi ni­mo būs tu pro gra ma.

Re mian tis sta tis ti ka, dau gu­ma sek to rių, ku rie anks čiau bu vo men kai fi nan suo ja mi, ga vo so li­džias vy riau sy bės do ta ci jas.

Pa vyz džiui, švie ti mo iš lai dos išau go nuo 3,4 pro c. BVP, ku rie bu vo pre zi den to R.Cal de ros me­tais, iki 5,1 pro c. Svei ka tos ap sau­gos – nuo 1,6 iki 7,7 pro c., o ap­rū pi nti būs tu skir tos lė šos – nuo 1 pro c. iki 1,6 pro c.

Ga liau siai skur do ly gis ša ly je nuo 2000 m. bu vu sių 42 pro c. 2006 m.

su men ko iki 34 pro c. Nors iki šiol apie 30 pro c. Ve ne sue los gy ven­to jų gy ve na že miau skur do ri bos, ekst re ma laus skur do at ve jų per H.Cháve zo val dy mo me tus su ma­žė jo 72 pro c.

Už sie nio po li ti ka: be užuo lan kųVe ne sue los už sie nio po li ti ka H.Cháve zo val dy mo me tais bu­vo pe ro rien tuo ta į Lo ty nų Ame­ri kos re gio ną, sie kiant ska tin ti re­gio no ša lių so cia li nę ir eko no mi nę in teg ra ci ją.

Ypač daug dė me sio H.Cháve­zas sky rė dvi ša liams san ty kiams

vys ty ti. Su Bra zi li jos ir Ar gen ti­nos va do vais jis brai žė ener ge ti nio bend ra dar bia vi mo pla nus, daž­nai su si tik da vo su Ku bos ly de riais Fi de liu ir Raú liu Cast ro, rė mė pi­ges ne naf ta Cent ri nės Ame ri kos ša lis.

Di džiau siu sa vo prie šu tarp tau­ti nė je erd vė je H.Cháve zas vi suo­met lai kė Jung ti nes Vals ti jas, va­di no jas im pe ria lis ti nė mis.

Kar tą jis vie šai pa va di no bu vu­sį JAV va do vą George’ą W.Bus hą vel niu, o su ži no jęs, jog ir Ar gen ti­nos pre zi den tė ser ga vė žiu, pa reiš­kė, kad tai „JAV iš ra do bū dą, kaip

su kel ti vė žį Lo ty nų Ame ri kos ly­de riams“.

Ve ne sue la val dant H.Cháve zui pa lai kė ge rus san ty kius su Ira nu, Bal ta ru si ja, Si ri ja ir Mua ma ro al Gad da fi Li bi ja. Dau ge liui sa vo są­jun gi nin kų jis bu vo dos nus drau­gas, nes vi suo met tu rė jo stip rų ko­zi rį ran ko se.

„Ve ne sue la tu ri stip rų ko zi­rį geo po li ti nė je sce no je – naf tą. Tai ko zi ris, su ku riuo mes ke ti na­me kie tai kal bė ti su kie čiau sia pa­sau lio vals ty be JAV“, – yra sa kęs H.Cháve zas.

Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas

Drau gas: �� Va�ka�rų�ša�lims�jis�bu�vo�dik�ta�to�rių�drau�gas,�o�li�ku�siam�pa�sau�liui�–�vy�ru�kas,�ne�bi�jantis�mes�ti�iš�šū�kio�ga�lin�giau�siems.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Če�ki�jos�gy�ven�to�jai�va�kar�ir�šian�dien�bal�suo�ja�rin�ki�muo�se,�ku�riuo�se�pre�zi�den�tas�pir�mą­kart�ren�ka�mas�tie�sio�giai.�Tarp�de�vy�nių�kan�di�da�tų,�ke�ti�nan­čių�pe�rim�ti�po�stą�iš�at�kak�laus�eu�ros�kep�ti�ko�Václa�vo�Klau�so,�yra�ir�nuo�gal�vos�iki�ko�jų�iš�si­ta�tui�ra�vęs�dra�mos�pro�fe�so­rius�Vla�dimí�ras�Fran�zas.

Is­to­rI­nIaI­­rIn­kI­maI

Di�džio�sios�Bri�ta�ni�jos�po�li�ci­ja�va�kar�pa�skel�bė,�kad�ve�lio­nis�na�cio�na�li�nio�trans�liuo�to�jo�BBC�lai�dų�ve�dė�jas�Jim�my�Sa­vi�le’as�bu�vo�ag�re�sy�vus�ly�ti�nis�nu�si�kal�tė�lis,�ku�rio�jau�niau­sios�au�kos�bu�vo�aš�tuo�ne�rių�ir�ku�ris�vai�kų�bei�pil�na�me�čių�ieš�ko�da�vo�li�go�ni�nė�se,�net�–�slau�gos�įstai�go�se.

Pran�cū�zi�jai�ren�gian�tis�di�džiu­liams�sa�vait�ga�lį�pla�nuo�ja­miems�pro�tes�tams�prieš�gė�jų�san�tuo�kas�ir�ga�li�my�bę�jiems�įsi�vai�kin�ti,�kai�mynė�Bel�gi�ja�ta�po�ro�ju�mi�pran�cū�zų�les�bie­tėms,�ku�rios�čia�tūks�tan�čiais�trau�kia�pra�dė�ti�kū�di�kių�per�dirb�ti�nio�ap�vai�si�ni�mo�do�no�ro�sper�ma�pro�ce�dū�ras.

Gro­buo­nIs­­nu­sI­kal­tė­lIs

les­bIe­čIų­­ro­jus

9

10

pasaulis

Snie go ir le do ka ra lyStė Snie go ir le do ka ra lyStė

Did­žiau­sias­pa­sau­ly­je­le­do­ir­snie­go­fes­ti­va­lis­pra­ėjusį­sa­vait­galį­at­vėrė­du­ris­Ki­ni­jos­mies­te­Har­bi­ne.­­Gau­sy­bei­skulptūrų­­su­kur­ti­pa­nau­do­ta­320­tūkst.­ku­bi­nių­­metrų­snie­go­ir­le­­­do.­Fes­ti­va­ly­je­sa­vo­­meist­riš­kumą­ro­do­tiek­Ki­ni­jos,­tiek­įvai­rių­pa­sau­lio­ša­lių­at­sto­vai.

ŠeŠtADIeNIS, SAuSIo 12, 2013

di de lis už dar bis – tik mi tasDid žio sios Bri ta ni jos na cio na li nio trans liuo to jo BBC nau jienų sve­tainė ra šo, kad fik ty vios jaunų lat­vių san tuo kos iš po pu liarė jo maž­daug prie š še šetą metų, po to, kai ša lis pri si jungė prie ES.

„Tai yra pro ble ma vi so je Ry­tų Eu ro po je, kur gy ve ni mo ly gis že mes nis. Ne reikėtų ma ny ti, kad esa me pa grin di niai eks por tuo to­jai, – BBC pa sa ko jo Lat vi jos vi­daus rei kalų mi nist ras Ri char das Koz lovs kis. – Jei gu mer gi nai at si­ran da ga li mybė už dirb ti jos mas­te liais di desnę sumą, auklė ja ma sis dar bas čia ne pa de da.“

Lat vi jos am ba sa dos Ai ri jo je pa­tarė ja Vi ja Bu ša teigė, kad Lat vi jos pi lie čių Ai ri jo je su da rytų fik ty vių san tuokų skai čius šiuo me tu sie kia maž daug tūkstantį. Bet, anot dip­lo matės, di de lis už dar bis pa pras tai tėra mi tas. „Pas ta ruo ju me tu fik ty­vios nuo ta kos nie ko neuž dir ba, pi­ni gai lie ka or ga ni za to riams ir ver­buo to jams“, – aiš ki no dip lo matė.

Anot jos, pa dėtį ap sun ki na ir tai, kad mer gi nos pa pras tai būna ki lu­sios iš so cia liai pa žeid žiamų šeimų. „Vie toj pi nigų jos ge riau siu at ve ju gau na stogą virš gal vos ir kokį nors te le foną. Bet jos ir tuo džiau gia si! Ta ap lin ka, ku rio je jos gy ve no Lat­vi jo je, to kia skur di, kad su si klos­čiu si pa dėtis joms at ro do kaip vie­nin telė išei tis“, – sakė V.Bu ša.

trokš ta Pe lenės li ki moLat vi jos pi lietė Ana, pa gy ve nu­si fik ty vio je san tuo ko je, yra gy vas

to pa vyz dys. Mer gaitė užau go dau­gia vaikė je kai mo šei mo je, vie nin­telė šei mos mai tin to ja bu vo ma ma. Būda ma sep ty nio li kos, Ana pa li ko na mus, kad pa ti už si dirbtų pi nigų. Pa siū ly mas su da ry ti fik ty vią san­tuoką jai at rodė lyg ma na iš dan­gaus: bi lie tas į Dub liną ir 1,5 tūkst. eurų (5175 li tai). Nie ko ne pra ne šu si nei mo ti nai, nei drau gams, Ana iš­ke lia vo į Ai riją.

„Ži no jau, kad fik ty vi san tuo­ka yra ne teisė ta, bet man at­rodė, kad tai vie nin telė ga li mybė ištrūk ti, pa ma ty ti pa saulį, įro dy­ti, kad aš ir gi šį tą ga liu. Ma niau, kad nu va žiuo siu, už si dirb siu pi­nigų, pa dėsiu ki tiems. Norė jau būti žmo gu mi, ku ris pa de da“, – BBC pa sa ko jo Ana.

Psi cho te ra peutė In ta Poud žiu­nas, dir ban ti su smur to au ko mis ta pu sio mis „nuo ta ko mis“, tei gia, kad to kias mo te ris sieja ne tik skur­das, bet ir ne vil tis, įsi ti ki ni mas, kad ištrūk ti iš sun kios pa dėties teisė tais būdais ne įma no ma.

„Jų so cia li niai įgūdžiai la bai pra sti. Tai mer gi nos iš to kios ter­pės, kur ne vil tis per duo da ma iš kar tos į kartą. Ir kai to kiam žmo gui siū lo ma kas nors gra žaus ir leng­vo, jis tuoj pat su tin ka. Juk norėtų­si tikė ti Pe lenės li ki mu“, – aiš ki no psi cho te ra peutė.

Verkė jau ves tu vių dienąAt vy ku si į Dub liną Ana pra džio je iš tiesų pa si ju to kaip Pe lenė. Būsi­mas vy ras ir jo drau gai rodė did žiulį sve tin gumą, ne trukdė jai bend rau­

ti su drau gais in ter ne tu ar ba lais vai va žinė ti po miestą. Po dviejų sa­vai čių, kad ne kiltų jo kių įta rimų, būsi mi jau na ved žiai per si kraustė į at skirą butą.

Ir tuo met vis kas ap si vertė aukš­tyn ko jo mis. Vy ras neiš leis da vo Anos iš namų, pra dėjo kel ti skan­da lus ir gra sin ti, taip pat pa reiškė, kad ne ke ti na mokė ti jai žadėtų pi­nigų. Ne pai sy da ma to, Ana net ne­bandė spruk ti.

„Ves tu vių dieną sėdėjau ir ver­kiau dėl to, kad ne no riu to da ry ti. Bet ne turė jau, kam to pa sa ky ti. Ir

Fik ty vių san tuokų pinklėsPrie žas tys: ­� anot­psi­cho­logų,­mo­te­ris­į­fik­ty­vias­san­tuo­kas­stu­mia­skur­das­ir­ne­vil­tis,­įsi­ti­ki­ni­mas,­kad­ištrūk­ti­iš­sun­kios­pa­dėties­teisė­tais­būdais­ne­įma­no­ma.­ ­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

Per pa sta ruo sius ke­letą metų maž daug tūkstan tis Lat vi jos pi lie čių su darė fik­ty vias san tuo kas Ai ri jo je. Nors mo te­rims to kios avan tiū­ros daž nai bai gia si ver go ve ir smurtu, po ten cia lių nuo­takų ne mažė ja.

Pa siū ly mas at rodė lyg ma na iš dan gaus: bi lie tas į Dub liną ir 1,5 tūkst. eurų (5175 li tai). Nie ko ne pra- ne šu si nei mo ti nai, nei drau gams, Ana iš ke lia vo į Ai riją.

nau jai siais me tais Jung tinė se Vals ti jo se įsi ga lio jo šim tai naujų įsta tymų – nuo pa žan gių iki eks­cent riškų.

ne va lia šni pinė ti dar buo tojųVien Ka li for ni jos įsta tymų leidė­jai per nai pri ėmė dau giau nei 800 teisės aktų, ku rie įsi ga lio jo Nau­jųjų metų naktį. Vie nas jų drau­d žia vir ši nin kams rei ka lau ti iš pa val di nių at skleis ti sa vo feis bu­ko ir kitų so cia li nių tinklų slap­ta žod žius. Šis įsta ty mas gi na ir tuos, ku rie tik ban do įsi dar bin ti. Pa na šus teisės ak tas įsi ga lio jo ir Ili no jaus vals ti jo je.

Va di na mo jo je pre rijų vals ti­jo je įsi ga lio jo dar ke le tas drau­dimų. As me nys, įvykdę sek sua­li nio po būdžio nu si kal ti mus, nuo šiol ne galės da ly ti sal dai nių per He lo viną, reng tis Ve lykų Triu šio ir Kalėdų Se nio kos tiu mais. Taip pat užd raus ta turė ti ryk lio pe lekų ar ba juos par da vinė ti.

Steng da ma si pa ža bo ti mo­to cik li nin kus, Ili no jaus vald žia užd raudė jiems va žinė ti ant vie no ra to. Už tai da bar gre sia 1 tūkst. do le rių (2650 litų) bau da. Ki ta ver tus, per nai mo to cik li nin kams bu vo leis ta tam tik rais at ve jais va žiuo ti per rau doną šviesą, nes dėl ma žo mo to cik lo svo rio ne su­vei kia da vik liai, ku rie per jun gia švie so fo ro švie sas.

Stab do ka čių pli timąFlo ri do je vai ruo to jams vėl leis ta mirksė ti ži bin tais ir ši taip įspėti ki tus eis mo da ly vius apie grei čio ma ta vi mo ra da rus. Anks čiau to­kie veiks mai bu vo draud žia mi.

Ka li for ni jo je nuo šiol galės va­žinė ti sa vaei giai au to mo bi liai be vai ruo tojų, nors ke lei vio sėdynė je būti nai turės sėdėti žmo gus. Kor­po ra ci ja „Goog le“ jau ke letą me­tų ban do šią tech no lo giją mo di fi­kuo to mis „Toyo to mis Prius“.

Kan za so vals ti jo je esan čia me Ve ling to ne, ku ria me yra 8,1 tūkst. gy ven tojų, užd raus ta na muo se lai ky ti dau giau nei ke tu rias ka tes. Šiuo įsta ty mu ban do ma stab dy ti spartų ka čių vei simą si.

„Vien per 2012­uo sius pa ga vo­me 231 katę, – sakė Ve ling to no po­li ci jos vir ši nin kas Tra cy Heat has. – Jos pa kliū va į ve te ri na ri jos kli ni­kas, ten kurį laiką yra lai ko mos, bet po to, de ja, jas ten ka už mig dy ti.“

O Ken tu kio vals ti jo je tik ru gal­vos skaus mu ta po lau kinės kiau­lės – jas nuo šiol užd raus ta pa­leis ti at gal į laisvę.

ko va su plas ti kuNe ma žai naujų įsta tymų skir ta ap lin kai tau so ti. Vis au ga skai­čius miestų, ku riuo se draud žia ma nau do ti plas ti ki nius mai še lius, o Ma sa ču set so vals ti jo je esan čio Kon kor do mies te lio vald žia žen­gė dar to liau – užd raudė ir plas­ti ki nius bu te lius.

Tie sa, nau ja sis drau di mas tai­ko mas tik „ne ga zuo tam ne pa gar­din tam ge ria ma jam van de niui“ – ko ka ko la ir ki ti gai vie ji gėri mai bus par duo da mi, kaip įpras ta.

Šiuo drau di mu ska ti na ma nau­do ti van den tie kio van denį ir taip pri si dėti sprend žiant pa sau linę tar šos plas ti ku pro blemą.

Nau jas įsta ty mas pa žeidė jams nu ma to 50 do le rių (130 litų) bau­dą, bet leid žia da ry ti išim tis ne­nu ma ty tais kri ti niais at ve jais.

„New York Dai ly News“ inf.

Įsta tymų leidė jai lai ko nešvaisto

Pa žan ga: ­� „Goog­le“­au­to­mo­bi­liai­be­vai­ruo­tojų­jau­įveikė­500­tūkst.­km­be­jo­kių­in­ci­dentų,­todėl­Ka­li­for­ni­jos­vald­žia­lei­do­juos­nau­do­ti­vie­šuo­siuo­se­ke­liuo­se.­ ­ AFP­nuo­tr.

As me nys, įvykdę sek sua li nio po bū- džio nu si kal ti mus, nuo šiol ne galės da ly ti sal dai nių per He lo viną.

11

pasaulis

Snie go ir le do ka ra lyStė Snie go ir le do ka ra lyStė

ŠeŠtADIeNIS, SAuSIo 12, 2013

Fik ty vių san tuokų pinklėstuo met pa ma niau: jei gu at va žia vau dėl ši to, va di na si, pa da ry siu ir bū­siu ra mi“, – pri si mi ni mais da li jo­si mer gi na.

Nors fik ty vios nuo ta kos pa pras­tai su pran ta, kad da ro nu si kal timą, iš tiesų, Ai ri jos įsta ty mai ne nu ma­to at sa ko mybės nei su tuok ti niams, nei to kių ves tu vių or ga ni za to riams. „To kia ten den ci ja pa ste bi ma ir Is­pa ni jo je, ir Kip re. Ai ri ja šiuo at­žvil giu ski ria si tuo, kad ofi cia lios įstai gos net ne ro do no ro keis ti to­kią si tua ciją. Jos ma no, kad, jei gu žmonės su si tuokė, tai yra jų as me­ni nis rei ka las“, – teigė dip lo matė V.Bu ša.

gy ve ni mas vir to koš ma ruPa si ra šius vi sus do ku men tus, Anos gy ve ni mas vir to tik ru koš­ma ru. Vy ras ne tik ke ti no gy ven­ti su ja tre jus me tus, rei ka lin gus lei di mui gy ven ti Ai ri jo je iš lai ky­ti, bet ir at si sakė pri pa žin ti san­tuoką fik ty via.

„Jis laikė ma ne tik ra žmo na, sa­kė, kad nie ko fik ty vaus jis ne pa­darė, kad nie ko ne pa žeidė. O koks jam skir tu mas? Jo ša ly je tėvai pa­ro do nuo taką li kus die nai iki ves­tu vių, ir jie gy ve na visą gy ve nimą su to kio mis žmo no mis, – pa sa ko jo Ana. – Kai tik ban dy da vau pa da­ry ti tai, ko jis ne norė jo, jis grieb­da vo pei lius, gra sin da vo nu si žu­dy ti, daužė veid rod žius, dėda vo peilį sau prie gerklės ir sa ky da vo, kad per si pjaus. Kartą ma no aki­vaiz do je jis per li po per til to turėk­lus ir vos ne nu šo ko į van denį.“

Kai Ana ry žo si pa sa ky ti vy rui, kad no ri iš sik raus ty ti, psi cho lo gi­nis smur tas vir to fi zi niu. „Kas ant rą dieną atei da vau į darbą su mėlynė­mis po aki mis, o ko le gos net ne rea­guo da vo. Ai ri jo je žmonės sten gia si ne si kiš ti į sve timą gy ve nimą. Pas­kui ir pa ti nu sto jau kreip ti dėmesį į mėly nes – di de lio čia daik to, kad akis pa muš ta“, – sakė latvė.

Mer gi na pra gy ve no su vy ru pu­santrų metų, o tuo met nu ti ko tai, apie ką ji ir šian dien ne ga li ra miai pa sa ko ti. Ana grįžo į Lat viją nėščia.

gra si no atim ti vaikąVy ras to liau per se kio jo mer giną ir jai grįžus į gim tinę. Jis skam binė jo, ra­šinė jo laiš kus, pa si samdė ad vo katų ir gra si no atim ti vaiką, į kurį turė­jo teisę, nes vai kas gimė san tuo ko­je. „Sup ra tau, kad esu pri vers ta jam pa dėti, – prie šin gu at ve ju jis galė jo atim ti vaiką, o jis yra vis kas, ką da­bar tu riu“, – sakė Ana.

Ji grįžo į Dub liną ir vėl ap si gy ve­no po vie nu sto gu su vy ru. Bet šį­kart mo te ris net pa so ne turė jo, jį pa ėmė Mig ra ci jos tar ny ba.

„Kai pa sas užst ri go Mig ra ci jos tar ny bo je, su pra tau, kad man tai ga li blo gai baig tis, su si rin kau daik­tus, pa li kau vyrą ir krei piau si į Lat­vi jos am ba sadą“, – pri si mi ni mais da li jo si Ana.

Grįžu si į Lat viją, ji kreipė si į vi­sas įma no mas so cia li nes tar ny bas. Tei si nin kai ir so cia li niai dar buo to­jai pa dėjo pa nai kin ti san tuoką tik pra ėjus še še riems me tams.

Pa rengė Ju li ja nas Ga li šans kis

Prie žas tys: �� anot�psi�cho�logų,�mo�te�ris�į�fik�ty�vias�san�tuo�kas�stu�mia�skur�das�ir�ne�vil�tis,�įsi�ti�ki�ni�mas,�kad�ištrūk�ti�iš�sun�kios�pa�dėties�teisė�tais�būdais�ne­įma�no�ma.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Gro bis: �� ap�šva�rinę�ke�tu�ris�ar�pen�kis�var�to�to�jus,�pro�gra�mi�šiai�pa�si�pil�do�pi�ni�ginę�ke�lio�mis�de�šim�ti�mis�ar�ba�šim�tais�tūkstan�čių�do�le�rių.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

tu ristų aki mis kar patų pa pėdėje įsikū ru si rim ni ku Vil ča at ro do ra mus ir ža liuo jan tis ru mu ni jos mies tas. nie kas nė ne įtartų, ko­kias pa slap tis sle pia jo dar bi ninkų ra jo nas ost ro ve nis.

akį rėžian ti pra ban gaVaikš čio da mas siau ro mis gatvė­mis tarp ko mu nis tinės epo chos pa statų ga li pa stebė ti, kad šia me mies te, tu rin čia me maž daug 100 tūkst. gy ven tojų, kaž kas ne taip.

Prie pra stos būklės namų pa­sta ty ti pra bangūs au to mo bi liai, o 20–30 metų jau ni mas did žiuo­ja si pra ban ga, ku ri vi siš kai ne de­ra su ap lin ka.

Rim ni ku Vil ča ir jos Ost ro ve­nio ra jo nas pra vard žiuo ja mi Ha­ker vi liu. Tai pa sau lio in ter ne ti­nių va gys čių sos tinė. Į Ru mu ni jos pro gra mi šių pink les pa kliū va in­ter ne to pirkėjų iš vi so pa sau lio: Prancū zi jos, Did žio sios Bri ta ni jos, Vo kie ti jos, Ita li jos, bet dau giau sia – Jung ti nių Vals tijų. Ru mu ni jos po li ci jos duo me ni mis, maž daug 80 pro c. jų aukų gy ve na JAV.

„Per nai Jung tinė se Vals ti jo se Ru mu ni jos pro gra mi šiai pa vogė maž daug mi li jardą do le rių“, – sa­

kė JAV am ba sa do rius Ru mu ni jo je Mar kas Gi tens tei nas.

iš nau do ja ir vai kusOst ro ve ny je kiek vie nas ži no, kas vyks ta, bet griež tai lai ko si omer­tos. Ta čiau vie nas vie tos pro gra­mi šius su ti ko ano ni miš kai pa pa­sa ko ti Prancū zi jos laik raš čiui „Le Mon de“ apie sa vo „verslą“.

„Su ame ri kie čiais pa pras čiau, – sakė jis. – Šie vy ru kai per ka duo­ną in ter ne tu, jie įpra to viską da ry­ti in ter ne tu.“

Kar tais per sa vaitę pro gra mi­šius ap šva ri na ke tu ris ar pen kis var to to jus, ku rie pa pil do jo pi­ni ginę ke lio mis de šim ti mis ar ba šim tais tūkstan čių do le rių.

„Mes gy ve na me di de lia me pa­sau ly je, ku ris pil nas idiotų, pa si­ren gu sių ką nors pirk ti in ter ne­ tu, – ano ni miš kai pa sa ko jo pro­gra mi šius. – Mes par duo da me fik ty vius pro duk tus, klo nuo ja me tink la la pius ir įsib rau na me į kre­di to kor te les. Eu ro po je nau do ja­me pi nigų mu lus – jų už duo tis yra išg ry nin ti pi ni gus, at si ųstus į sąskaitą. Jie pa si lie ka 30 pro c. gro bio, o li ku sius pi ni gus siun čia mums per „Wes tern Union“.“

Rim ni ku Vil čos cent re gau su šios pi ni gi nių per laidų bend rovės iš kabų, tad vers las kles ti.

Ru mu ni jos pro gra mi šiai su­pra to, kad ge riau ir sau giau dirb­ti jun gian tis į tink lus. Tai jų skir­tu mas ir pra na šu mas, pa ly gin ti su ki tais pro gra mi šiais. Pi nigų mu lai yra ma žiau siai ap sau go ta gran dis, todėl jie pa pras tai tu ri su klas to tus as mens ta pa tybės do ku men tus.

„Mes im da vo me į pa galbą ke tu­rio lik me čius. Paim da vo me vai kus iš naš lai čių prie glaudų, ap mo ky­da vo me ir pri vers da vo me dirb­

ti mums“, – pri si minė pro gra mi­šius iš Rim ni ku Vil čos.

teisė sau ga pra bu doJAV fe de ra li nio ty rimų biu ro kri­mi na listų grupė Bu ka reš te pra dėjo mo ky ti Ru mu ni jos po li ci nin kus ko vo ti su nu si kal ti mais in ter ne­te. Su kur tas spe cia lus in ter ne ti­nių va gys čių pa da li nys, ku ria me dir ba 200 pa reigūnų.

„Per pa sta ruo sius ke letą metų pa darė me ne mažą pa žangą. Ru­mu ni ja da bar bend ra dar biau ja su Eu ro po lu ir Eu ro pos Ko mi si ja ko­vo jant su ki ber ne ti niais nu si kal­ti mais“, – sakė in ter ne ti nių va­gys čių pa da li nio va do vas Vir gi las Spi ri do nas.

Areštų vis daugė ja. 2011 m. šis pa da li nys iškėlė maž daug tūks­tantį bylų, su ėmė 500 žmo nių ir per davė 150 bylų į teismą.

Bet „Le Mon de“ kal bin tam ano ni mi niam pro gra mi šiui teisė­sau gos pa stan gos ke lia šyp seną. Žiūrė da mas į Rim ni ku Vilčą pro sa vo bal koną su leng va šyp se na jis tarė: Ha ker vi lis tu ri daug sme­genų, di de lių ban gi nių. Jie įsikū­rę ir ki tur: Jung tinė se Vals ti jo se, Did žio jo je Bri ta ni jo je, Prancū zi­jo je, Švei ca ri jo je. Jie la bai tur tin­gi ir pa slap tin gi vai duok liai. Ne­ma nau, kad jie ka da nors įklius.“

„Le Mon de“ inf.

Ki ber ne ti nių va gių iršt va

Mes gy ve na me di de­lia me pa sau ly je, ku­ris pil nas idiotų, pa­si ren gu sių ką nors pirk ti in ter ne tu.

30proc.grobio sau pasilieka pini-gų mulai, o likusius pini-gus persiunčia nusikaltė-liams programišiams.

Iki sausio 18 d. 10 val.Laukiame verčiausių kandidatūrų siūlymų.

Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. Balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.

Vasario 7 d.Paskelbsime septynetuką.

Nuo vasario 8 iki 18 d. Dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.

Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. Balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

PRISTATO

METŲ KLAIPĖDIETĖSRINKIMUS

Kandidates į Metų klaipėdietės titulą galite siūlyti:Naujienų portale www.KL.lt, siųsti arba atnešti laiškus į redakciją adresu:

Metų klaipėdietės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“,arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda.

Kviečiame siūlyti ir patiems išrinkti darbais miestui bei žmonėms nusipelniusią moterį,

kurią būtų galima tituluoti vienuoliktąja Metų klaipėdiete.

13

TV šou – svar biau sia da ly vau ti

vakare@kl.ltRedaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Sal di per ga lė ir ga li my bė už si dirb ti so li dų pri zą nė ra vie nin te lis ži bu rys, ku ris it nak ti nes plaš ta kes vi lio ja įvai riau sių te le vi zi jos šou da ly vius. Pas ta ruo ju me tu to kiuo se pro jek tuo se pa jū rio at sto vams lai mė šyp so si re tai. Ta čiau klai pė die čiai ne nei gia, jog kiek vie na jų ete ry je pra leis ta mi nu tė pri lygs ta auk sui.

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Spy riai į sė dy nę ne ken kiaSa vo pa si ro dy mą ta len tų kon kur­se „X fak to rius“ jau bai gęs Pet ras Dau nys te le vi zi jos pro jek tuo se – ne be nau jo kas.

De biu ta vęs TV3 „Cho rų ka ruo­se“, po per trau kos vai ki nas ban dė lai mę „Lie tu vos ta len tų“, ga liau­siai – „Šok su ma ni mi“ kon kur­suo se.

am bi ci jų siek ti po pmu zi kos at li­kė jo kar je ros.

Tad ga li my bę da ly vau ti įvai riuo­se te le vi zi jos šou jis ver ti na kaip in ves ti ci ją į sa vo atei tį.

„Ga liu sau tik pa vy dė ti to kio pa tir ties pa ke to, ko kį ga vau per pa sta ruo sius me tus, – kal bė jo „X fak to riaus“ da ly vis. – Dėl fi nan si­nės nau dos ne su si mąs čiau, ta čiau kon cer tų at si ra do iš ties dau giau – tie siog te le vi zi jo je ta ve pa ma­to dau giau žmo nių“, – pri pa ži no P.Dau nys.

Ma nė, kad nualpsKlai pė die tė abi tu rien tė Ele na Jur gai ty tė taip pat sie kia už ka­riau ti Lie tu vos sce ną.

Kol kas mer gi nos pa stan gos iš gar sė ti mu zi ki niuo se šou bu­vo be vai sės. Ban džiu si lai mę, bet ne praė ju si at ran kos TV3 „Cho rų ka ruo se“, Ele na trum pai su ži bo LNK ta len tų kon kur se „Lie tu vos

Li ki mas: �� per�plau�ką�šo�kių�pro�jek�te�iš�li�ku�siai�Ti�nos�ir�T.Rim�gai�los�(cent�re)�po�rai�iki�per�ga�lės�ja�me�trū�ko�la�bai�ma�žai.� � LNK�nuo�tr.

bal sas“, ku ria me įvei kė „ak lų jų“ per klau sų eta pą.

„Ieš ko jau ga li my bių dau giau pa­tir ti, pa si reikš ti, ženg ti to liau, kol dar jau na. „Lie tu vos bal se“ da ly va­vau be veik ne mo kė da ma dai nuo ti, ma no pa tir tis bu vo gal ke tu ri mė­ne siai. Pa gal vo jau, kad jei ma ne at­rinks, tai bus ženk las, jog ver ta ei ti to liau“, – pa sa ko jo pa šne ko vė.

Pa ra dok sa lu, kad di džio sios sva­jo nės link mer gi ną pa stū mė jo vi sai ne mu zi ki nis pro jek tas, o rea ly bės šou „Ra dži ieš ko žmo nos“.

Gar siau sias ša lies ro mas nu­spren dė, kad Eve li nai te kė ti per anks ti, tad jai bu vo įteik tas kvie­ti mas da ly vau ti LNK šou „Žvaigž­džių due tai“.

„Gal vo jau, da bar nualp siu ar ne. Tai bu vo kaž kas ne rea laus. Į šį šou kvie čia mi žmo nės, ku rie yra la bai ži no mi, o aš to kia ne si­jau čiu“, – emo cin gai kal bė jo Ele na.

„Nie ka da ne bu vo ap mau du, kad ne lai mė jau. Ži no ma, lai mė ti vi sa da no ri si, bet yra daug niuan sų, kaip su tuo lai mė ji mu po to su si gy ven­ti. Nes daž nai lai mė to jai tie siog už­mie ga ant lau rų ar ba po ku rio lai ko jų nie kas ne bep ri si me na. O jei ne lai­mi, prie šin gai – tai bū na kaip spy­ris į sė dy nę ne sus to ti. To dėl nei per daug liū džiu, nei per daug džiau­giuo si“, – ti ki no pa šne ko vas.

Pet ras šmaikš ta vo, jog ar ti miau­sias jo šou – eg za mi nų se si ja. Šiuo

me tu klai pė die tis So cia li nių moks­lų ko le gi jo je Vil niu je krem ta vie šų­jų ry šių stu di jas.

Ta čiau ly riš ku vo ka lu žiū ro vus ban dęs pa pirk ti vai ki nas ne sle pia

šeštADIeNIS, SAuSIo 12, 2013

16

Jei ne lai mi – tai bū na kaip spy ris į sė dy nę ne sus to ti.

Pet ras Dau nys:

14

vakarė

Su luo šin ti žmo nės, bū riai įky rių el ge tų, gat vė je vaikš ti nė­jan čios kar vės, ap­suk rūs va gi šiai. Tre­čią kar tą In di jo je, da bar Ke ra los vals­ti jo je, lan kę sis fo­tog ra fas Ed mun­das Ko le vai tis bu­vo nu ste bin tas: šių ša liai bū din gų vaiz­dų čia jis ne ma tė.

Da rius Sė le nisd.selenis@diena.lt

Gy ve no ne to li žve jų kai mo„Tai ne vi sai tra di ci nė In di ja, – pri si pa ži no fo toal bu mo „Pan gea“ au to rius E.Ko le vai tis ir šyp te lė­jo: – Tie sa, per ke lias sa vai tes ma­čiau gat vė je dvi kar ves. Ne te ko su­tik ti nė vie no el ge tos ar su luo šin to žmo gaus.“

Tam, kad Ke ra los vals ti ja ski­ria si nuo di džio sios In di jos da­lies, ma tyt, įta kos pa da rė ka dai se ją oku pa vę po rtu ga lai. Be je, šio je da ly je ke liau to jas ma tė be ne dau­giau ka ta li kų baž ny čių nei in duis­tų šven tyk lų.

Pag rin di nis E.Ko le vai čio ke lio­nės tiks las bu vo nau jas fo tog ra fi jų al bu mas, to dėl daug lai ko jis pra­lei do gy ven da mas ne tu ris ti nė­je vie to vė je, o ne to li žve jų kai mo prie In di jos van de ny no.

Ne to li nuo tos vie to vės yra dau­gy bė ka na lų, kur ver da gy ve ni mas. Fo tog ra fo dė me sį pa trau kė van dens ly gį re gu liuo jan ti drė ki ni mo sis te­ma, ku ri per me tus pa de da užau­gin ti tris ry žių der lius.

La bai gi lių įspū džių pa li ko į kran­tą grįž tan tys žve jai. Tuo met veiks­mas ve ja veiks mą. In di jos van de­ny no pa kran tė je ban gos ne bū na itin di de lės, bet jos la biau stip rios, to dėl lai ve liams pa siek ti kran tą la­bai sun ku. Lai ve liams, už kė lus juos ant sma luo tų rąs tų, iš temp ti pri­reik da vo ke lio li kos vy rų.

„Daž niau siai dar bą da ly da vo­si de šim tys žmo nių, – ma tė Ed­mun das, grei tai su si drau ga vęs su ge ra šir džiais in dais. – Su pin ti nė­mis pa si ti kę lai ve lius, į jas pilda­vo žu vis. Vie ni pin ti nes ne šda vo per ban gas ir per duo da vo ki tiems, šie per duo da vo tuš čius krep šius. Kran te jau vyk da vo pre ky ba, šur­mu liuo da vo daug žmo nių.“

Kas tos vis dar eg zis tuo jaKo kie bū na žve jų lai mi kiai? Di­džiau sias – ra ja, ku rią tem pė trys vy rai. Fo tog ra fas ma tė ir la bai daug ma žų, pa kran tė je iš mes tų stri me­lių, ku rias tuoj pat pul da vo šu nys, var nos, o grei tai – ir kir mė lės.

Ki to kia In di ja: per dvi sa vai tes – tik dvi kar vės gat vė je

„Stri me lė mis, ku rias mes val­go me džio vin tas, jie le si na viš čiu­kus“, – šyp te lė jo E.Ko le vai tis.

Ma žiau sių stri me lių ne val go net ir sun kiau siai gy ve nan tys žmo­nės. Juos di de lė mis žu vi mis su šel­pia žve jai.

Už fo tog ra fa vi mą žmo nės ne­pra šė pi ni gų, nors E.Ko le vai tis da­vė ru pi jų su ra men tais pa kran tės smė liu vaikš čio jan čiai nu skriaus­tų jų kas tos var guo lei.

„Kas tos vis dar eg zis tuo ja. Ža vi vieš bu čio ad mi nist ra to rė pri si pa­ži no, kad dėl šios prie žas ties ne ga li iš te kė ti už že mes nės kas tos vy ro, –

pa sa ko jo Ed mun das. – Jei vy ru kas iš kšat ri jų (val do vų) kas tos su si­tuoks su ja, jis bus lai ko mas pa vo­gu siu jos atei tį.“

Bū da mas čia E.Ko le vai tis ne ma­tė triukš mau jan čių, pik tų, ag re sy­vių žmo nių, nors jie sun kiai dir ba, o už dir ba ne daug ir gy ve na daug var gin giau nei lie tu viai.

Lais vo mis aki mir ko mis žmo­nės daug juo kau ja, žai džia kor­to mis, mė gau ja si ar ba ta su pie nu, bend rau ja.

Tuk tu ko vai ruo to jas Su ni las fo­tog ra fui pa pa sa ko jo, kad bro lio že mė je ren gia si sta ty tis na mu ką,

Jau nie ji: �� my�li�mų�jų�po�ra�taip�pat�val�gė�nuo�pal�mių�la�pų.

Pak ran tė: �� E.Ko�le�vai�tis�daug�lai�ko�pra�lei�do�tarp�žve�jų.

Žuvys: �� ma�žiau�sių�stri�me�lių�ne�val�go�net�ir�sun�kiai�gy�ve�nan�tys�žmo�nės.

Žmonės: �� In�di�jo�je�ne�trūks�ta�ža�vių�gra�žio�sios�ly�ties�at�sto�vių,�vai�kų�akys�daug�pa�sa�ko�be�žo�džių,�o�vyrai�drau�giš�ki�ir�links�mi.�Vienas�jų�atliekamų�triukų�–�arbatos�vėsinimas.�� � Ed�mun�do�Ko�le�vai�čio�nuo�tr.

Rea ly bė: �� šis�tu�pin�tis�vy�ras�į�jū�rą�žvel�gia�ne�dėl�ro�man�ti�kos.

Lai mi kis: �� žve�jams�pa�vy�ko�su�gau�ti�di�de�lę�ra�ją.

Ro man ti ka: �� ke�lias�vieš�na�gės�Ke�ra�los�vals�ti�jo�je�die�nas�E.Ko�le�vai�tis�pra�lei�do�plau�kio�da�mas�lai�vu�ir�gro�žė�da�ma�sis�uni�ka�liais�pa�kran�tės�vaiz�dais.

šeštADIeNIS, SAuSIo 12, 2013

15

vakarė

Ki to kia In di ja: per dvi sa vai tes – tik dvi kar vės gat vė je

ku ris kai nuos apie 4 000 do le rių. Su sid rau ga vęs su lietuviu in das jį pa kvie tė į sa vo kai my no duk ters ves tu ves.

Ves tu vė se – 1 000 da ly vių„De ja, at vy kau jau po ofi cia lios ce­re mo ni jos, – Ed mun das sa kė ne­si ti kė jęs, kad san tuo ka įvyks taip grei tai, per dvi va lan das. – Tai bu­vo kuk lios ves tu vės, jo se da ly va vo apie 1 000 žmo nių. Mo te rys – ryš­kiais sa riais. Da žais iš gra žin ti bu­vo ir dau ge lio vai kų vei dai. Jau ni kis vil kė jo bal tais marš ki niais, o nuo­ta ka – ryš kiais, spal vin gais, auk su

puoš tais dra bu žiais. Jos ran kos bu­vo iš mar gin tos įvai riais raš tais chna da žais.“

E.Ko le vai tis jau nuo sius pa ma­lo ni no al bu mu „Pan gea“, mie­lai bu vo kvie čia mas prie sta lo, klau si mais ata kuo ja mas links­mų vai kų.

Vi si 1 000 ves tu vių da ly vių, ku rių dau giau sia jau nie siems do va no jo pi ni gų, bu vo pa vai šin ti iš di de lių ka ti lų. Žmo nės gru pė­mis bu vo so di na mi prie sta lų, kur ant pal mės la po gau da vo mais to. Pa si so ti nu siuo sius keis da vo ki­ti sve čiai.

At lai dai bu vo dar vie na šven tė, ku rio je da ly va vo fotografas. Nak tį su sa vo gi du Su ni lu ten ap si lan kęs

lie tu vis ste bė jo si In di jo je ma ty da­mas sa vo tiš kas ka ta li kų apei gas.

„Di de lį įspū dį pa da rė ke lias de­šim ties žmo nių or kest ras. Gro jo ne tik ke lio li ka būg ni nin kų, bet ir tri mi ti nin kai, smui ki nin kai, kla vi ši nin kai. Vie nas mu zi kan­tas gro jo flei ta. Į at lai dus žmo­nės plū do pa lai mi ni mo, o at vi­ro je pa la pi nė je bu vo su reng tos vai šės. Mu zi kan tai ir trys gie do­to jai bu vo itin ener gin gi, o kai ku­rie – net tran so bū se nos“, – ma tė E.Ko le vai tis.

Pir mą kar tą In di jo je jis lan kė si prieš 30 me tų. Da bar, anot fo tog­

ra fo, ša lis la bai pa si kei tu si. Mo­te rys drą siai flir tuo ja ir juo kau ja, gat vė se – nau ji au to mo bi liai. Nu­vy kęs iki di des nio mies to Ko či no Ed mun das ma tė tik vie ną se no­vi nį in dų au to mo bi lį, o ir tas pri­klau sė am ba sa dai.

„Tie sa, ma čiau di de lius gam­ti nius rei ka lus at lie kan čius žmo nes, – po aki mir kos juo kė­si E.Ko le vai tis. – Pak ran tė je. Iš to liau at ro dė, kad ke li vy rai tu­pi ant že mės ir ro man tiš kai žvel­gia į jū rą. Ir tik priar tė jus ar čiau paaiš kė jo, kad tai ro man tika ne­dvel kia.“

Į at lai dus žmo nės plū do pa lai mi ni­mo. Mu zi kan tai ir trys gie do to­jai bu vo itin ener ­gin gi, o kai ku rie – net tran so bū se nos.

Žmonės: �� In�di�jo�je�ne�trūks�ta�ža�vių�gra�žio�sios�ly�ties�at�sto�vių,�vai�kų�akys�daug�pa�sa�ko�be�žo�džių,�o�vyrai�drau�giš�ki�ir�links�mi.�Vienas�jų�atliekamų�triukų�–�arbatos�vėsinimas.�� � Ed�mun�do�Ko�le�vai�čio�nuo�tr.

Ro man ti ka: �� ke�lias�vieš�na�gės�Ke�ra�los�vals�ti�jo�je�die�nas�E.Ko�le�vai�tis�pra�lei�do�plau�kio�da�mas�lai�vu�ir�gro�žė�da�ma�sis�uni�ka�liais�pa�kran�tės�vaiz�dais.

šeštADIeNIS, SAuSIo 12, 2013

16

vakarėšeštADIeNIS, SAuSIo 12, 2013

Že mi na ma ne si jau tėNors rea ly bės šou

„Ra dži ieš ko žmo nos“ su lau kė prieš ta rin gų ver ti ni mų, mer gi na ti ki no, kad ar ti miau sio je sa vo ap­lin ko je ne ga ty vių reak ci jų ne su­lau kė.

„Iš pra džių ma no drau gai bu­vo iš si gan dę, kur aš ei nu. Bet ga­liau siai pa ma tė, kad tai yra įdo­mus šou. Iš vis ne sup ran tu, ko dėl žur na lis tai ra šo, kad ten da ly vau­jan čias mer gi nas že mi na. Ma nau,

jog iš to iš pūs tas kaž koks bur bu­las. Aš ten ne jau čiau jo kio že mi­ni mo. Jei gu man kas nors ne pa­tik da vo, to ir ne da ry da vau, nie kas ma nęs ne vers da vo“, – grei ta kal be bė rė Ele na.

Mer gi nos ne glu mi na, kad to kio po bū džio šou ji da ly va vo bū da ma moks lei vė.

„Jau čiuo si pa kan ka mai su bren­du si, be to, ne ma nau, kad mus iš­kart po šou bū tų prie var ta va rę prie al to riaus. Ne ga li my lė ti žmo gaus, jo ne pa ži nęs, to dėl ėjau į šį šou, kad su si pa žin čiau su Ra dži. Jis man at­ro do la bai įdo mus žmo gus. O jei bū čiau pa ma čiu si, kad mes „ne­lim pa me“, bū čiau išė ju si pa ti sa vo no ru“, – ti ki no pa šne ko vė.

Ele na kol kas ne ži no, koks par­tne ris jai teks bū si ma ja me „Žvaigž­džių due tų“ pro jek te, ir pri si pa ži no la bai daug iliu zi jų ne puo se lė jan ti.

„Ži no ma, žiau riai no rė čiau lai­mė ti, bet ne si ruo šiu taip to li šau­ti, ką tik pra dė ju si sa vo ke lią. Ma­no lai mė ji mas bū tų pa si sem ti kuo dau giau pa tir ties, su si pa žin ti su nau jais žmo nė mis, pra plės ti sa vo re per tua rą“, – pra gma tiš kai kal­bė jo moks lei vė.

Pra virk do ir vy rusTi tu luo tas šo kė jas Ta das Rim gai­la, su par tne re Kris ti na Na vic kai te­Ti na TV šou „Kvie čiu šok ti. Pa ža­din ta aist ra“ užė męs ant rą ją vie tą, ti ki no dėl to kar tė lio ne jau čiąs.

„Šia me pro jek te su Ti na mes bu vo me ki to kie, da rė me tai, kas mums pa ti ko, ir ra do me sa vo pub­li ką. Kad ne lai mė jo me, nė ra pa sau­lio pa bai ga“, – tei gė pa šne ko vas.

TV šou – svar biau sia da ly vau ti

Ta čiau jis ne nei gė, jog la bai daž­nai su lau kia to kio klau si mo. Ne vie nas šį šou se kęs žiū ro vas pri­si me na skaus min gą Ta do reak ci ją, kai pro jek tui vos įsi va žia vus po ra su rin ko ma žiau siai žiū ro vų bal sų ir tu rė jo iš jo iš kris ti.

Nors ga liau siai jie du bu vo su grą­žin ti į lai dą, už šią silp nu mo aki­

mir ką in ter nau tai ko men ta ruo se ne gai les tin gai šo kė ją plie kė, pa­šiep da mi verks niu.

„Tu rė jo me tiks lą nuei ti iki fi na­lo. To dėl tie siog tuo mo men tu už­lie jo emo ci jos, ne si ti kė jo me, kad taip stai ga vis kas su grius. Žmo nės to kiais at ve jais kaž kaip rea guo ja – vie ni pyks ta, ki ti juo kia si, tre ti ver­

kia. Ma no at ve ju tai bu vo ne ti kė tu­mas, šo kas, tad emo ci jų pa veik tas ir tą aša rė lę iš spau džiau“, – at vi rai kal bė jo Ta das.

Iki tol dvie juo se ana lo giš kuo se TV3 šo kių pro jek tuo se pa si ro dęs vai ki nas ne ko ke ta vo – šmė ža vi mas te le vi zi jos ek ra ne su tei kia gau sy bę ne vie na die nių ga li my bių. Ta čiau

Vil niu je šo kių stu di ją įkū ręs bu vęs „Žu vėd ros“ šo kė jas iš tie sų duo ną val go ne iš šios veik los.

Ta do pra gy ve ni mo šal ti nis yra jo ren gi nių or ga ni za vi mo įmo nė – jis pa ts or ga ni zuo ju ren gi nius bei juos ve da. „Tai nė ra nau jas amp­lua, tuo už sii mu aš tuo ne rius me­tus, tik tiek, kad vi si įpra tę ma ne ma ty ti šo kan tį ar ba da ly vau jan tį šo kių pro jek tuo se“, – pri si pa ži no pa šne ko vas.

To kia me amp lua Ta dą jau neil gai tru kus iš vys ir te le vi zi jos žiū ro vai – šo kė jas su lau kė pa siū ly mo ves­ti vie ną LNK pro jek tą.

Vil nius ne su vi lio jo„Žiū rėk, čia tas, kur da ly va vo „Kvie čiu šok ti“ ko mi si jo je“, – vi sai ne pus bal siu pu sam žė da ma aiš ki­no sa vo bi čiu lei per vie ną Klai pė­dos mu zi ki nio teat ro spek tak lį.

Mo te rys dar ke le tą mi nu čių šna­rė jo, kol ap ta rė sce no je pa si ro džiu­sį Au re li jų Liš kaus ką.

Mu zi ki nio teat ro ba le to šo kė­jas bei cho reog ra fas dir bo ne vie­no TV3 šou už ku li siuo se ir ete ry je kaip pro jek tus ku rian čių ko man­dų na rys. Ta čiau la biau siai su ži­bė jo bū tent ne se niai pa si bai gu­sia me LNK kon kur se „Kvie čiu šok ti“.

Klai pė die tis ne nei gė ir pa ts pa­ste bė jęs, jog ta pęs šio pro jek to ver ti ni mo ko mi si jos na riu su lau kė pa di din to žiū ro vų dė me sio. Au re­li jaus įsi ti ki ni mu, tai vei kiau pri­va lu mas nei trū ku mas, nors pa­si ry žęs da ly vau ti te le vi zi jos šou su lau kė ne ma žai skep tiš kų ko le­gų, ar ti mų jų ver ti ni mų.

„Ne lin dau iki pa žas tų, ne su si­komp ro mi ta vau, neap juo di nau ir nie kas neap juo di no ma no šei mos. Į šį pro jek tą ir ėjau pir miau sia dėl to, kad pa rek la muo čiau teat rą, sa vo tru pę. Ir džiu gu, jei žmo nės jau ne be taip van giai žiū ri spek­tak lius, – aiš ki no pa šne ko vas. – No rė jo si, kad ir pa tys teat ro žmo­nės bu din tų si, iš si ju din tų, nes jau čiu le tar go mie gą. Ne pa da riau kaž ko kių ste buk lų, bet teat rui iš to bu vo nau dos.“

A.Liš kaus kas ne nei gė ne kart su­lau kęs pa siū ly mų dirb ti Vil niu je, ta čiau pa ti ki no, kad jo to kia per­spek ty va ne vi lio ja.

„Ma ne juo ki na, kai žmo nės sa­ko, kad ten yra ką veik ti. Vil niu je di des nė rin ka, bet šo kio ni ša Klai­pė do je tuš čia. To dėl veik ti čia tik­rai yra ką, bet ne re tai žmo nės no­ri dau giau, nei jie su ge ba“, – dės tė pa šne ko vas.

Ne ma nau, kad mus iš kart po šou bū tų prie var ta va rę prie al to riaus.

Ele na Jur gai ty tė:

Tiks las: �� įvai�riuo�se�mu�zi�ki�niuo�se�pro�jek�tuo�se�ne­spė�ju�si�su�ži�bė�ti�E.Jur�gai�ty�tė�sieks�įro�dy�ti,�kad�jos�bal�sas�ga�li�už�ka�riau�ti�mi�nias.

Nau da: �� ke�le�tą�mė�ne�sių�iš�TV�ek�ra�no�neiš�lin�dęs�A.Liš�kaus�kas�ma�no�pa�da�ręs�ne�ma�žai�rek�la�mos�ir�Klai�pė�dai,�ir�uos�ta�mies�čio�Mu�zi�ki�niam�teat�rui.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Pa tir tis: �� pa�de�da�mas�par�tne�rės�Sand�ros�Sai�kaus�kai­tės,�P.Dau�nys�sa�ve�iš�ban�dė�ir�ant�šo�kių�par�ke�to.�� TV3�nuo�tr.

13

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

pirmadienį

-8-7-9 -7

-11-7-9 -10

-9-7-11 -9

6

4

3

sausio 12-ąją

1976 m. mi rė gar si de­tek ty vų ra šy to ja ang lė Agat ha Chris tie.

1628 m. gi mė pran cū zų ra šy to jas Char les Per­rault – gar sio sios pa sa­kos „Ba tuo tas ka ti nas“ au to rius.1737 m. gi mė John Han­cock, pir ma sis pa si ra­šęs Jung ti nių Vals ti jų ne prik lau so my bės dek­la ra ci ją.1773 m. Čarsl to ne ati da­ry tas pir mas vie ša sis mu zie jus JAV.1919 m. įsteig tas Lie tu­vos Rau do na sis Kry­žius.

1990 m. Ru mu ni ja ta­po pir mą ja Ry tų Eu ro­pos vals ty be, pa skel bu­sia ša lies kom par ti ją už įsta ty mo ri bų.1998 m. de vy nio li ka Eu ro pos vals ty bių pa si­ra šė su tar tį, ku ria drau­džia mas žmo nių klo na­vi mas.2004 m. į pir mą ją ke lio­nę per At lan tą iš plau kė di džiau sias pa sau ly je krui zi nis lai vas „Ka ra lie­nė Me ri 2“, kai na vęs 800 mln. JAV do le rių.

snie gas: �� įsi�lin�ga�vus�sau�siui,�klai�pė�die�čiai�ga�li�džiaug�tis�kla�si�ki�nės�žie�mos�vaiz�dais.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Nu ma to mi šal tes ni oraiPas ta rą sias die nas gau siai pa sni gus, Klai pė dą ir to liau kaus tys bal tos žie mos gniauž tai. Si nop ti kai pro gno zuo ja, kad sa vait ga lį spau sian tis šal tu kas ne si trauks dar ir atei nan čią sa vai tę.

li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Lie tu vos hid ro me teo ro lo gi jos tar­ny bos Jū ri nių pro gno zių sky riaus ve dė jo Lion gi no Pakš čio duo me­ni mis, šeš ta die nį uos ta mies ty je dar pa snigs, o ryt ir pir ma die nį kri tu lių ne lau kia ma. Spe cia lis tas pro gno­za vo, jog nuo ant ra die nio vėl pro­

tar piais pa sny gu riuos, tru pu tį pa­pus tys.

Šian dien ir ry toj die no mis oro tem pe ra tū ra sieks 4–7, nak ti mis – 8–11 laips nių šal čio.

Pa sak L.Pakš čio, pa na ši tem pe ra­tū ra lai ky sis ir atei nan čią sa vai tę.

Vy raus šiau rės ry tų, ry tų 5–10 m/s vė jas, maž daug ki tos sa vai tės vi du­ry je su stip rė sian tis iki 7–12 m/s.

Lie tu vos hid ro me teo ro lo gi­jos tar ny bos duo me ni mis, vi du ti­nė lapk ri čio oro tem pe ra tū ra bu vo 2–3 laips niais aukš tes nė nei stan­dar ti nė kli ma to nor ma, o gruo džio – 1,5–3 laips niais že mes nė.

Vi du ti nė oro tem pe ra tū ra Klai­pė do je lapk ri tį sie kė 6 laips nius ši lu mos, o gruo dį – 2,9 laips nio šal čio.

Ru si jos ko mu nis tų par ti ja (RFKP) pa kvie tė sto ti į sa vo gre tas pran cū­zų ak to rių Ge rar dą De par dieu, ku­ris ne se niai ga vo Ru si jos pi lie čio pa są, pra ne šė penk ta die nį vie nas ru sų ko mu nis tų vei kė jas.

„Taip, aš šian dien iš siun čiau į Pran cū­zi ją De par dieu ofi cia lų laiš ką su pa siū­ly mu įsto ti į RFKP“, – pa sa kė agen tū­rai „RIA No vos ti“ Ko mu nis tų par ti jos Mask vos mies to ko mi te to pir ma sis sek re to rius Va le ri jus Raš ki nas.

„Ma nau, kad jis jau čia di de lę pa­gar bą sa vo tė vui, ku ris bu vo par ti­jos na rys, ir pa lai ko jo po žiū rį“, – pri dū rė jis, dar pa žy mė da mas, jog su G.De par dieu šia te ma anks čiau ne bu vo kal bė ta.

„Da bar lauk si me jo spren di mo“, – sa kė V.Raš ki nas.

Ru si jos pre zi den tas Vla di mi ras Pu ti nas 64­erių ak to riui G.De­par dieu, ku ris pa si pik ti no tur tin­giems pran cū zams nu ma ty tu įves ti 75 pro c. pa ja mų mo kes čiu, Ru si jos pi lie ty bę sa vo įsa ku su tei kė anks­čiau šį mė ne sį. Laiš ke Ru si jos ži­niask lai dai G.De par dieu pa ra šė, jog ža vi si V.Pu ti nu, ir gy rė Ru si jos „di džią ją de mok ra ti ją“.

„Ma no tė vas ka dai se bu vo ko­mu nis tas – jis klau sy da vo si Mask­vos ra di jo. Tai yra ir ma no kul tū ra“, – pa žy mė jo ak to rius.

BNS inf.

G.De par dieu siūlo tapti ko mu nis tu

Atėnai +16Berlynas –1Brazilija +21Briuselis +2Dublinas +5Kairas +18Keiptaunas +26Kopenhaga –2

Londonas +4Madridas +9Maskva –9Minskas –6Niujorkas +14Oslas –4Paryžius +4Pekinas +1

Praha –1Ryga –9Roma +13Sidnėjus +25Talinas –9Tel Avivas +16Tokijas +11Varšuva –1

Saulė teka 8.36Saulė leidžiasi 16.19Dienos ilgumas 7.43Mėnulis (jaunatis)

12­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 353 dienos.Saulė Ožiaragio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–4

–9

Vilnius–4

Alytus–4

Kaunas–5

Utena–8

Panevėžys

–7ŠiauliaiTelšiai

–9

Klaipėda–7

Vėjas4–7 m/s

Šiandien, sausio 12 d.Orai Savaitgalį temperatūra kris vis že-miau, truputį pasnigs. Šiandien tem-peratūra bus 4–9 laipsniai šalčio. Sek-madienį šals dar labiau: naktį termo-metrų stulpelis kris iki 10–14 laipsnių, dieną bus 6–11 laipsnių šalčio.

–9

Arkadijus, Cezarijus, Cezarija, Ernestas, Lingailė, Lingailis, Palemonas, Vaigedas, Hilda

Nau ja blaks tie nų ma da

Be veik vi sos mo te rys „mirš ta“ dėl ju­ve ly ri nių dir bi nių, dėl įvai rių spal vo­tų smulk me nų. Nes pė jo vy rai pri pras­ti prie kli juo ja mų dirb ti nių blaks tie nų, o da mos dėl gro žio jau pa si ry žu sios ženg ti to liau.

Ame ri kie tė Na ta lie Rus so gun do mo­te ris ir mer gi nas puoš ti akis ka ro liu­kais, plunks no mis, nie ku čiais. Pa puo­ša lai – ran kų dar bo. Jiems nau do ja ma itin plo na vie la, ku rią ge rai lai ko stan­dar ti niai blaks tie nų kli jai.

Anot su ma ny to jos, tai žings nis šiuo lai­ki nia me ma kia že. Šian dien to kie akių pa puo ša lai – dar nau jie na. Jų nė ra pa­pras to je pra kti ko je, tuo la biau įgri sę ap lin ki niams. Taip vei do dar ne puo­šia iš si skir ti no rin čios gra žuo lės.

Links mie ji tirš čiaiKau kių va ka rė ly je žmo na skun džia­si vy rui:– Štai tas muš kie ti nin kas nie kaip ne­pa lie ka ma nęs ra my bė je. Ne ži nau, kaip jo at si kra ty ti!Vy ras:– La bai pa pras tai – nu siimk kau kę.

Čes ka (pa na šu, kad mo te rys lyg val go mie ji

le dai: iš pra džių bū na šal tos, po to – tirps ta,

o vė liau lim pa)