Mano vyriausybė | Valstybės tarnybos departamentas · Web viewBalandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis 30 53 266 292 365 316 179 351 375 333

VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTASPRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

VADOVŲ ATRANKOS IR PLANAVIMO SKYRIAUS ATRANKOS SPECIALISTĖ AUŠRA VENGRAITĖ

DARBO VIETŲ IR UŽIMTUMO ANALITIKAS JUSTAS DIRGINČIUS

Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijosdirektoriui Gediminui Miškiniui

CENTRALIZUOTAI ORGANIZUOJAMŲ KONKURSŲ Į ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR KARJEROS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ BEI

ATRANKŲ Į PAKAITINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS ĮGYVENDINIMO ATASKAITA UŽ 2019 M.

2020-07-01 Nr. 27L-1350Vilnius

1

TURINYS

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS 3ĮVADAS 31. DUOMENŲ APIE CENTRALIZUOTOS ATRANKOS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS ŠALTINIAI IR PATEIKIMO PRINCIPAI 42. CENTRALIZUOTOS ATRANKOS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS ĮGYVENDINIMO PAGRINDINIAI KIEKYBINIAI DUOMENYS IR JŲ ANALIZĖ 53. CENTRALIZUOTOS ATRANKOS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS ĮGYVENDINIMO ATSKIRŲ TEMŲ ANALIZĖ 18

3.1 Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas 183.2 Konkursai į įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas 19

3.2.1 Pretendentų į įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas kompleksinis vertinimas 223.2.2 Pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, apklausos rezultatai 24

3.3 Konkursai ir atrankos į padalinio vadovo pareigas 253.4 Konkursai ir atrankos į nevadovaujančias pareigas 27

3.4.1 Konkursai į specialiųjų atašė pareigas 273.5 Konkursai į seniūno pareigas 28

3.5.1 Konkursai į seniūno pareigas - pagrindiniai duomenys ir jų analizė 283.5.2 Konkursų į seniūno pareigas organizavimo problematika 33

3.6 TOP 10 įstaigos - įstaigos, kurių prašymu paskelbta daugiausia konkursų ir atrankų 343.7 Konkursai ir atrankos į savivaldybių institucijas ir įstaigas 363.8 Konkursai ir atrankos, organizuoti nuotoliniu būdu naudojant TGĮ 41

3.8.1 Konkursai ir atrankos, organizuoti nuotoliniu būdu naudojant TGĮ - pagrindiniai duomenys 413.8.2 Įstaigų, galinčių konkursus ir atrankas organizuoti nuotoliniu būdu naudojant TGĮ, tinklas ir jo plėtra 423.8.3 Konkursų ir atrankų organizavimo nuotoliniu būdu naudojant TGĮ, techninės realizacijos aspektai 43

3.9 Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas ir pretendentų rezervas 443.9.1 Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pretendentų rezervo teisinis reglamentavimas 443.9.2 Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas ir pretendentų rezervas 2019 m. 453.9.3 Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pretendentų rezervo instituto įgyvendinimo problematika 46

3.10 Konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių asmenų apklausos rezultatų apžvalga 47

4. KITI ASPEKTAI, SUSIJĘ SU CENTRALIZUOTOS ATRANKOS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS ĮGYVENDINIMU 50

4.1 Centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas teisinės bazės (galiojusios 2019 m.) apžvalga 504.2 Metodinė pagalba įstaigoms centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas kontekste 514.3 Valstybės tarnybos departamente gautų ir išnagrinėtų įstaigų ir asmenų paklausimų, prašymų bei skundų, susijusių su centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimu, apžvalga 514.4 Valstybės tarnybos departamento žmogiškieji ištekliai centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo kontekste 52

4.4.1 Valstybės tarnybos departamento struktūriniai pokyčiai 2019 m. ir žmogiškieji ištekliai 524.4.2 Valstybės tarnybos departamento darbuotojų, dalyvaujančių centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinime, kvalifikacijos kėlimas 55

5. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS 566. CENTRALIZUOTOS ATRANKOS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS DUOMENŲ ŠALTINIŲ, FIKSAVIMO, SISTEMINIMO ĮVERTINIMAS IR TOBULINIMO REKOMENDACIJOS 59PRIEDAI 61

2

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

Santrumpa PaaiškinimasAprašas Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176

Ataskaita centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo ataskaita

atranka atranka į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigascentralizuota atranka centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema, kai konkursus į

įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas centralizuotai organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga

įstaiga Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, įstaiga ir (ar) organizacija

įstaigos vadovo pareigos

įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigos

konkursas konkursas į įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo pareigasInformatikos ir ryšių departamentas

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Redmine Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiklos procesų valdymui ir duomenų sisteminimui naudojama vidinė Redmine sistema

TGĮ telekomunikacijų galiniai įrenginiaiValstybės tarnybos departamentas

Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

VATIS Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistemaVATARAS Valstybės tarnautojų registrasVTĮ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1370) buvo išdėstyta nauja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) redakcija, kurioje įtvirtinta centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema. 2018 m. lapkričio 28 Vyriausybei patvirtinus Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytas centralizuotos atrankos įgyvendinimas. Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) tapo įstaiga, atsakinga už centralizuotos atrankos sistemos įgyvendinimą.

2019 m. I ketvirtyje buvo užbaigtos konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojų pareigas procedūros pagal iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusią iš dalies centralizuotos atrankos tvarką. Tuo pat metu pradėta centralizuotai organizuoti konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas, tačiau pilnu intensyvumu centralizuota atranka įsibėgėjo nuo 2019 m. II ketvirčio.

Kai kurios su centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimu 2019 m. susijusios temos jau buvo analizuotos ir pristatytos atskirose pažymose, pagrindiniai centralizuotos atrankos parametrai fiksuojami, sisteminami ir pateikiami savaitinėse ataskaitose, tačiau tokios

3

aprėpties analitinė centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo ataskaita (toliau – Ataskaita) rengiama pirmą kartą.

Šios Ataskaitos tikslai yra šie: pristatyti ir išanalizuoti pagrindinius kiekybinius duomenis apie centralizuotos atrankos į

valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimą 2019 m., ten, kur relevantiška, sugretinant juos su 2016–2018 m. iš dalies centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos atitinkamais duomenimis;

aptarti ir giliau paanalizuoti atskiras centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo temas, atskleidžiant susijusią specifiką, problematiką;

pateikti apibendrinimus bei išvadas, išryškinant pagrindines centralizuotos atrankos įgyvendinimo tendencijas 2019 m.;

įvertinti centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas duomenų šaltinių, fiksavimo, sisteminimo tinkamumą ir pateikti tobulinimo rekomendacijas.

Ataskaitą sudaro penki skyriai. Pirmajame skyriuje įvardijami Ataskaitoje pateikiamų kiekybinių duomenų šaltiniai ir aptariami jų pateikimo principai.

Antrajame Ataskaitos skyriuje įvairiais pjūviais pateikiami ir analizuojami pagrindiniai centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo 2019 m. kiekybiniai duomenys, susiję su įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas, paskelbtų, atšauktų, neįvykusių, laimėtojo (-ų) atrinkimu pasibaigusių konkursų ir atrankų kiekiais, jų neįvykimo priežastimis, pretendentų, pateikusių prašymus bei dalyvavusių konkursuose ir atrankose pagrindiniais rodikliais, taip pat konkursų ir atrankų organizavimo trukme. Ten kur prasminga, esant galimybei, centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo 2019 m. kiekybiniai duomenys gretinami su ankstesnių metų (2016 m, 2017 m, 2018 m.) iš dalies centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas kiekybiniais duomenimis.

Trečiasis skyrius skirtas aptarti ir giliau paanalizuoti atskiras centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo temas, atskleisti skirtingo pareigybių lygmens konkursų ir atrankų įgyvendinimo specifiką, problematiką, 2019 m. tendencijas. Šalia kitų temų, šiame skyriuje taip pat aptariami nuotoliniu būdu organizuoti konkursai ir atrankos ir atskiri jų organizavimo aspektai, pristatoma valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pretendentų rezervo įgyvendinimo praktikoje problematika, trumpai pateikiami konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių asmenų grįžtamojo ryšio apklausos rezultatai.

Ketvirtajame Ataskaitos skyriuje trumpai pristatomi kiti su centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimu susiję aspektai - pateikiama 2019 m. galiojusios centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas teisinės bazės apžvalga, pristatoma metodinės pagalbos įstaigoms situacija ir 2019 m. nuveikti darbai centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas kontekste, Valstybės tarnybos departamente gautų ir išnagrinėtų įstaigų ir asmenų paklausimų, prašymų bei skundų, susijusių su centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimu, apžvalga, taip pat apžvelgiami Valstybės tarnybos departamento struktūriniai ir personalo pokyčiai 2019 m., paliečiama darbuotojų, dalyvaujančių centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinime, reikiamos kvalifikacijos užtikrinimo tema.

Penktasis skyrius skirtas visos Ataskaitoje pateiktos informacijos, pristatytos ir analizuotos problematikos apibendrinimui.

Šeštajame skyriuje pateikiamas centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas duomenų šaltinių, fiksavimo, sisteminimo įvertinimas ir tobulinimo rekomendacijos.

1. DUOMENŲ APIE CENTRALIZUOTOS ATRANKOS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS ŠALTINIAI IR PATEIKIMO PRINCIPAI

A. Vengraitė

Duomenys apie centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimą 2019 m. šiai Ataskaitai buvo paimti iš Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos (toliau - VATIS),

4

Valstybės tarnybos departamento veiklos procesų valdymui ir duomenų sisteminimui naudojamos vidinės Redmine sistemos (toliau - Redmine), Valstybės tarnybos departamento duomenų sisteminimui naudojamos pretendentų į įstaigos vadovo pareigas kompleksinių vertinimų suvestinės (MS Excel), konkursų į vadovaujančias pareigas, pasibaigusių laimėtojų atrinkimu, protokolų duomenų suvestinės (MS Excel), Valstybės tarnybos departamento personalo administravimo dokumentų. Dėl duomenų apie centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimą 2019 m. pagrindinių šaltinių duomenų įvesties, kategorizavimo ir išvesties ypatumų, sąlygotų tiek techninių parametrų, tiek ir žmogiškojo faktoriaus, kai kuriais atvejais galimi nedideli bazinių kiekybinių duomenų apie centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo aspektus 2019 m. neatitikimai. Tokiu atveju Ataskaitoje pateikiama pastaba, nurodant neatitikimo pobūdį, diapazoną. Skaičiuojant ir pateikiant išvestinius (santykinius, vidutinius) duomenis apie centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimą 2019 m. šioje Ataskaitoje, jų skaičiavimo formulės buvo peržiūrėtos ir persvarstytos, siekiant užtikrinti Ataskaitoje pateikiamų duomenų tikslumą, prasmingumą ir koherentiškumą. Dėl šios priežasties kai kurie šioje Ataskaitoje pateikiami duomenys gali skirtis nuo kitose ataskaitose apie centralizuotą atranką į valstybės tarnautojo pareigas pateikiamų duomenų, tačiau pažymėtina, kad to nereikėtų traktuoti kaip šios Ataskaitos trūkumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kol kas nėra patvirtinto centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių aprašo, tik Centralizuotai organizuojamų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių sąrašas, 2020 03 25, Nr. 27V-22, todėl kokius duomenis, kokiais pjūviais pateikti, kokį skaičiavimo algoritmą taikyti, savo nuožiūra apsprendė Ataskaitos rengėjai.

Palyginamieji duomenys apie iš dalies centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo aspektus 2016 m. ir 2017 m. buvo paimti iš pažymų: Pažyma dėl 2016 m. atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių, 2017-12-29, Nr. 27L-335, Pažyma dėl 2017 m. atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių, 2018-12-13, Nr. 27L-350, kuriose pateikti iš dalies centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodikliai apskaičiuoti vadovaujantis Atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių skaičiavimo aprašu, 2017 09 15, Nr. 27V-131. Už 2018 m. metus iš dalies centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodikliai pagal minėtą Atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių skaičiavimo aprašą, 2017 09 15, Nr. 27V-131 nebuvo skaičiuoti, todėl duomenys už 2018 m. šiai Ataskaitai esant galimybei buvo paimti iš VATIS, kitų prieinamų ataskaitų, o kai kuriais atvejais, neesant galimybės pateikti patikimų duomenų, jie Ataskaitoje tiesiog nėra teikiami. Jei lyginant duomenis apie centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimą 2019 m. su ankstesnių metų duomenimis apie iš dalies centralizuotą atranką į valstybės tarnautojo pareigas dėl skirtingo skaičiavimo algoritmo atsiranda kokių nors išlygų, Ataskaitoje pateikiama atitinkama pastaba.

Kiekybiniai duomenys Ataskaitoje pateikiami lentelių ir grafikų forma.Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios temos, susijusios su centralizuotos atrankos į valstybės

tarnautojo pareigas įgyvendinimu, apžvelgiamos šioje Ataskaitoje, jau buvo pristatytos, analizuotos ir pateiktos kitose pažymose. Tokiais atvejais šioje Ataskaitoje pateikiami tik pagrindiniai su viena ar kita tema susiję duomenys, apibendrinimai, išvados ir pateikiama nuoroda į pažymą, kurioje atitinkama tema analizuojama detaliau. Tokiu principu šioje Ataskaitoje remiamasi šiose pažymose pateikta informacija: Pažyma dėl konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių asmenų grįžtamojo ryšio, 2019 12 31, Nr. 27L-2104; Pažyma dėl pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, grįžtamojo ryšio, 2019 12 31, Nr. 27L-2105; Pretendentų į įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas kompleksinio vertinimo rezultatų tendencijų apžvalga, 2019 12 31, Nr. 27L-2108; Pažyma dėl Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gautų ir išnagrinėtų asmenų ir įstaigų paklausimų ir prašymų bei asmenų skundų, 2019 12 31, Nr. 27L-2103; Pažyma dėl pasiūlymų tobulinti teisės aktų nuostatas, 2019 12 31, Nr. 27L-2107.

5

2. CENTRALIZUOTOS ATRANKOS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS ĮGYVENDINIMO PAGRINDINIAI KIEKYBINIAI DUOMENYS IR JŲ

ANALIZĖA. Vengraitė, duomenys - J. Dirginčius

Įstaigų pateikti prašymai skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas ir paskelbti konkursai ir atrankos į valstybės tarnautojo pareigas

2019 m. Valstybės tarnybos departamentui įstaigos pateikė 3142 prašymus skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas: keturis penktadalius - 2502 (79,6 proc.) prašymų sudarė prašymai skelbti konkursus ir penktadalį - 640 (20,4 proc.) - atrankas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas. 2873 konkursai ir atrankos į valstybės tarnautojo pareigas buvo paskelbti 2019 m., tai sudarė 79,6 proc. visų įstaigų pateiktų prašymų, likusi dalis įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas buvo arba atšaukta, arba jų tvirtinimo procedūros, persikėlė į 2020 m. (2.1 ir 2.2 lentelės).

Absoliučią daugumą įstaigų pateiktų prašymų sudarė prašymai skelbti konkursus ir atrankas į nevadovaujančias pareigas - 89,9 proc. Beveik du trečdaliai (64,0 proc.) prašymų pateikti Vilniaus apskrityje, antroje vietoje Kauno apskritis - 8,2 proc.. Beveik pusė (49,3 proc.) visų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigybes buvo gauti iš įstaigų prie ministerijų, dar 9,2 proc. iš pačių misterijų. Daugiau nei penktadalis (21,9 proc.) visų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas gauta iš savivaldybių institucijų ir įstaigų, nemaža dalis – 11,7 proc. iš teismų ir prokuratūrų. Šios proporcijos dėsningai su minimaliais nukrypimais išlieka tokios pačios ir 2019 m. paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas atveju (2.1 ir 2.2 lentelės ir 2.1 ir 2.2 paveikslai).

2.1 lentelė. Įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas pagal pareigybių grupes, apskritis, įstaigų grupes (2019 m.)

Įstaigų pateiktų prašymų skelbti

konkursus skaičius/dalis,

vnt./proc.


atrankas skaičius/dalis,

vnt./proc.


konkursus ir atrankas

skaičius/dalis, vnt./proc.

Pareigybių grupėNevadovaujančios pareigos 2195 631 2826 89,9%Padalinių vadovai 257 9 266 8,5%Įstaigų vadovai 50 0 50 1,6%ApskritisAlytaus apskritis 56 16 72 2,3%Kauno apskritis 166 92 258 8,2%Klaipėdos apskritis 132 75 207 6,6%Marijampolės apskritis 60 16 76 2,4%Panevėžio apskritis 114 35 149 4,7%Šiaulių apskritis 131 30 161 5,1%Tauragės apskritis 35 14 49 1,6%Telšių apskritis 76 26 102 3,2%Utenos apskritis 51 5 56 1,8%Vilniaus apskritis 1681 331 2012 64,0%Įstaigų grupėPrezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui

31 0 31 1,0%

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 15 3 18 0,6%

6

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei

149 19 168 5,3%

Ministerijos 219 69 288 9,2%Įstaigos prie ministerijų 1299 251 1550 49,3%Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos

24 8 32 1,0%

Teismai, prokuratūros 239 129 368 11,7%Savivaldybių institucijos ir įstaigos 526 161 687 21,9%

Iš viso 2502 79,6% 640 20,4% 3142 100%

2.2 lentelė. Paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas pagal pareigybių grupes, apskritis, įstaigų grupes (2019 m.)

Paskelbtų konkursų skaičius/dalis,

vnt./proc.

Paskelbtų atrankų skaičius/dalis,

vnt./proc.

Paskelbtų konkursų ir atrankų


Pareigybių grupėNevadovaujančios pareigos 1995 586 2581 89,8%Padalinių vadovai 235 8 243 8,5%Įstaigų vadovai 49 0 49 1,7%ApskritisAlytaus apskritis 53 16 69 2,4%Kauno apskritis 151 76 227 7,9%Klaipėdos apskritis 106 64 170 5,9%Marijampolės apskritis 56 16 72 2,5%Panevėžio apskritis 108 30 138 4,8%Šiaulių apskritis 121 30 151 5,3%Tauragės apskritis 32 14 46 1,6%Telšių apskritis 71 25 96 3,3%Utenos apskritis 45 5 50 1,7%Vilniaus apskritis 1536 318 1854 64,6%Įstaigų grupėPrezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui

30 0 30 1,1%

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 12 3 15 0,5%

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei

127 17 144 5,0%

Ministerijos 199 69 268 9,3%Įstaigos prie ministerijų 1191 241 1432 49,9%Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos

23 6 29 1,0%

Teismai, prokuratūros 221 110 331 11,5%Savivaldybių institucijos ir įstaigos 476 148 624 21,7%

Iš viso 2279 79,3% 594 20,7% 2873 100%

7

2.1 paveikslas. Įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas pagal apskritis (2019 m.)

2.2 paveikslas. Paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas pagal apskritis (2019 m.)

Analizuojant įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymą 2019 m. eigoje, matyti, kad startavus centralizuotai valstybės tarnautojų atrankai, pirmame metų ketvirtyje įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas skaičius greitai augo, tačiau ir pakankamai greitai stabilizavosi - jau nuo antro metų ketvirčio (2.3 lentelė, 2.3 paveikslas). 2019 m. II-IV ketvirčių prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo vidurkis siekė 282,9 vnt. per mėnesį Detalesnė įstaigų prašymų skelbti konkursus ir atrankas minimalių / maksimalių mėnesinių reikšmių analizė tik dar kartą patvirtina šią tendenciją. Galima daryti prielaidą, jog esant stabiliai situacijai, tai yra įstaigų mėnesinis poreikis. Taip pat įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymo 2019 m. eigoje kreivė neatskleidė jokių sezoninių svyravimų. Įprastai II ir IV ketvirčiai darbo rinkoje būna labai aktyvūs, o I ketvirtis ir ypatingai III ketvirtis gerokai pasyvesni – šios tendencijos įstaigų teikiamų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas atveju nestebime.

Paraleliai analizuojant paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymą 2019 m. eigoje, matyti, kad konkursai ir atrankos intensyviai pradėti skelbti tik nuo II ketvirčio, kas visai dėsninga, turint omenyje I ketvirtyje baigiamas vykdyti iš dalies centralizuotos atrankos procedūras (2.3 lentelė, 2.3 paveikslas). Tuo būdu konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas skelbimas centralizuotos atrankos įgyvendinimo pradžioje gerokai atsiliko įstaigų teikiamų prašymų srauto atžvilgiu - per I ketvirtį gauti 596 įstaigų prašymai, o paskelbti tik 83 konkursai ir atrankos į valstybės tarnautojo pareigas. Šį startinį atotrūkį pavyko kompensuoti iki

8

metų pabaigos - 100 proc. gautų ir patvirtintų įstaigų prašymų buvo paskelbta. 2019 m. II-IV ketvirčių paskelbtų konkursų ir atrankų skaičiaus vidurkis siekė 310,0 vnt. per mėnesį.2.3 lentelė. Įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas metų eigoje pagal prašymo pateikimo datą ir paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas metų eigoje pagal paskelbimo datą (2019 m.)

Mėnuo



skaičius, vnt.



dalis, proc.

Paskelbtų konkursų ir

atrankų skaičius, vnt.

Paskelbtų konkursų ir

atrankų dalis, proc.

Sausis 62 2,0% 0 0,0%Vasaris 209 6,7% 30 1,0%Kovas 325 10,3% 53 1,8%Balandis 291 9,3% 266 9,3%Gegužė 329 10,5% 292 10,2%Birželis 281 8,9% 365 12,7%Liepa 286 9,1% 316 11,0%Rugpjūtis 308 9,8% 179 6,2%Rugsėjis 255 8,1% 351 12,2%Spalis 301 9,6% 375 13,1%Lapkritis 274 8,7% 333 11,6%Gruodis 221 7,0% 313 10,9%Iš viso 3142 100% 2873 100%Vidutiniškai per mėnesį

282,91 - 310,02 -

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis0

50100150200250300350400450500

3053

266292

365316

179

351375

333 313

62

209

325291

329

281 286

308

255301

274221

Paskelbtų konkursų ir atrankų skaičius, vnt.Įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas skaičius, vnt.

2.3 paveikslas. Įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas metų eigoje pagal pateikimo datą ir paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas metų eigoje pagal paskelbimo datą (2019 m.)

1 Nevertinant per 2019 m. I ketv. iš įstaigų gautų prašymų skelbti konkursus ir atrankas skaičiaus2 Nevertinant per 2019 m. I ketv. paskelbtų konkursų ir atrankų skaičiaus

9

2.4 lentelė. Paskelbtų konkursų (ir atrankų) skaičiaus palyginimas vykdant centralizuotą (2019 m.) ir iš dalies centralizuotą atranką (2016 m., 2017 m., 2018 m.)

Pareigybių grupė

Centralizuota atranka

Paskelbtų konkursų ir atrankų skaičius, vnt.

Iš dalies centralizuota atranka

Paskelbtų konkursų skaičius, vnt.

2019 m. 2018 m. 2017 m. 2016 m.Karjeros valstybės tarnautojai 2230 3016 2629 3113Pakaitiniai valstybės tarnautojai 594 1184 1156 1215

Įstaigų vadovai 49 32 17 30Iš viso 2873 4232 3802 4358

Vidurkis: 4131

Lyginant paskelbtų konkursų ir atrankų skaičių 2019 m., įgyvendinant centralizuotą valstybės tarnautojų atranką, su paskelbtų konkursų skaičiumi ankstesniais metais iš dalies centralizuotos atrankos kontekste, matyti, kad konkursų ir atrankų 2019 m. buvo paskelbta mažiau - 2019 m. paskelbti konkursai ir atrankos į valstybės tarnautojo pareigas sudaro 69,5 proc. 2016 m., 2017 m., 2018 m paskelbtų konkursų vidurkio (2.4 lentelė). Mažesnį paskelbtų konkursų ir atrankų skaičių 2019 m. galimai lėmė tai, kad įstaigos, norėdamos likti atsakingos už konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas rezultatus, stengėsi paskelbti kuo daugiau konkursų 2018 m. antroje pusėje, dar iki centralizuotos atrankos įgyvendinimo pradžios. To pasekoje 2019 m. I ketvirtyje faktiškai buvo vykdomos konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojų pareigas procedūros pagal iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusią iš dalies centralizuotos atrankos tvarką. Kita vertus, paskelbtų konkursų ir atrankų skaičiaus mažėjimą 2019 m. galėjo įtakoti ir tai, kad 2018-2019 m. dalis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų buvo reformuojamos, „liekninamos“ atsisakoma perteklinių, dubliuojančių funkcijų. Taip pat, atsižvelgiant į VTĮ pakeitimus, nuo 2019 m. dalies valstybės tarnautojų statusas buvo pakeistas į dirbančiųjų pagal darbo sutartis.

Pabaigti vykdyti konkursai ir atrankos į valstybės tarnautojo pareigas Iš paskelbtų 2873 konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas 2457 konkursai ir

atrankos (85,5 proc.) buvo pabaigti vykdyti 2019 m., kitų konkursų ir atrankų procedūros persikėlė į 2020 m. 2019 m. tik kiek daugiau nei pusė (55,6 proc.) pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas baigėsi laimėtojo (-ų) atrinkimu, arba atkūrus statusą, arba priėmus asmenį iš rezervo. Maždaug trečdalis (32,7 proc.) pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas dėl įvairių priežasčių neįvyko, dar 11,7 proc, buvo atšaukta pačių įstaigų (2.5 lentelė).

Analizuojant neįvykusių konkursų ir atrankų neįvykimo priežastis, matyti, kad daugiausiai (42,0 proc.) visų neįvykusių konkursų ir atrankų, neįvyko, nes nei vienas pretendentas neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba tik vienas pretendentas atitiko šiuos reikalavimus į vadovo pareigas. Jei neįvykusių konkursų ir atrankų neįvykimo priežasčių atvejus, kai pretendentai nepateikė prašymų dalyvauti konkurse ar atrankoje arba neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje traktuosime, kaip pretendentų neaktyvumą / nesuinteresuotumą, o atvejus, kai pretendentai neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba nesurinko 6 ir daugiau balų vertinime komisijoje – kaip nepakankamą pretendentų „kokybę“, neįvykimo priežasčių pasiskirstymas būtų atitinkamai - 43,2 proc. ir 56,8 proc. (2.6 lentelė).

10

2.5 lentelė. Pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas pagal pabaigimo priežastis, pareigybių grupes (2019 m.)

Pabaigimo priežastis

Nevadovaujančios pareigos Padalinių vadovai Įstaigų vadovaiPabaigtų vykdyti

konkursų skaičius/

dalis, vnt./proc.

Pabaigtų vykdyti atrankų skaičius/

dalis, vnt./proc.

Pabaigtų vykdyti

konkursų ir atrankų skaičius/

dalis, vnt./proc.

Pabaigtų vykdyti


dalis, vnt./proc.


dalis, vnt./proc.

Pabaigtų vykdyti


dalis, vnt./proc.

Pabaigtų vykdyti


dalis, vnt./proc.


dalis, vnt./proc.

Pabaigtų vykdyti


dalis, vnt./proc.

Pabaigtų vykdyti

konkursų skaičius,

vnt.

Pabaigtų vykdyti

konkursų dalis, proc.

Atšaukti konkursai ir atrankos 239 12,5% 50 9,2% 289 11,7% 218 13,0% 50 9,3% 268 12,1% 18 9,2% 0 0,0% 18 9,0% 3 7,1%

Neįvykę konkursai ir atrankos 544 28,4% 259 47,9% 803 32,7% 467 27,8% 253 47,3% 720 32,5% 64 32,8% 6 100% 70 34,8% 13 31,0%

Konkursai ir atrankos pasibaigę arba laimėtojo (-ų) atrinkimu, arba atkūrus statusą, arba priėmus asmenį iš rezervo

1133 59,1% 232 42,9% 1365 55,6% 994 59,2% 232 43,4% 1226 55,4% 113 57,9% 0 0,0% 113 56,2% 26 61,9%

Iš viso 1916 100% 541 100% 2457 100% 1679 100% 535 100% 2214 100% 195 100% 6 100% 201 100% 42 100%

11

2.6 lentelė. Neįvykusių konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas pagal neįvykimo priežastis, pareigybių grupes (2019 m.)

Neįvykimo priežastys

Nevadovaujančios pareigos Padalinių vadovai Įstaigų vadovaiNeįvykusių konkursų skaičius/

dalis, vnt./proc.

Neįvykusių atrankų skaičius/

dalis, vnt./proc.

Neįvykusių konkursų ir

atrankų skaičius/

dalis, vnt./proc.

Neįvykusių konkursų skaičius/

dalis, vnt./proc.


dalis, vnt./proc.


atrankų skaičius/

dalis, vnt./proc.

Neįvykusių konkursų skaičius/

dalis, vnt./proc.


dalis, vnt./proc.


atrankų skaičius/

dalis, vnt./proc.

Neįvykusių konkursų skaičius,

vnt.

Neįvykusių konkursų

dalis, proc.

Nei vienas pretendentas nepateikė prašymo arba tik vienas pretendentas pateikė prašymą į vadovo pareigas

89 16,4% 62 23,9% 151 18,8% 86 18,4% 58 22,9% 144 20,0% 3 4,7% 4 66,7% 7 10,0% 0 0,0%

Nei vienas pretendentas neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba tik vienas pretendentas atitiko reikalavimus į vadovo pareigas

244 44,9% 93 35,9% 337 42,0% 201 43,0% 91 36,0% 292 40,6% 40 62,5% 2 33,3% 42 60,0% 3 23,1%

Nei vienas pretendentas neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje arba tik vienas pretendentas atvyko į vadovo pareigoms užimti vertinimą komisijoje

127 23,3% 69 26,6% 196 24,4% 111 23,8% 69 27,3% 180 25,0% 13 20,3% 0 0,0% 13 18,6% 3 23,1%

Nei vienas pretendentas nesurinko 6 ir daugiau balų vertinime komisijoje arba tik vienas pretendentas surinko 6 ir daugiau balų į vadovo pareigas

84 15,4% 35 13,5% 119 14,8% 69 14,8% 35 13,8% 104 14,4% 8 12,5% 0 0,0% 8 11,4% 7 53,8%

Iš viso 544 100% 259 100% 803 100% 467 100% 253 100% 720 100% 64 100% 6 100% 70 100% 13 100%

12

Pretendentai, pateikę prašymus leisti dalyvauti konkursuose ir/ar atrankose 2019 m. į paskelbtus konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas buvo gauti 23468

(20774 konkursuose, 2694 atrankose) pretendentų prašymai. Lyginant gautų pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas prašymų skaičių įgyvendinant centralizuotą atranką su gautų pretendentų prašymų skaičiumi iš dalies centralizuotos atrankos kontekste, įvertinus ir paskelbtų konkursų (ir atrankų) skaičiaus skirtumus, matyti, kad 2019 m tendencijos panašiausios į 2016 m., kuomet pagal galiojusį Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, pretendentai pirmiausiai turėdavo teikti prašymus, o tik paskui laikyti bendrųjų gebėjimų testą (ši tvarka pasikeitė 2016 m. lapkričio mėn., kai pirmiausiai buvo laikomas bendrųjų gebėjimų testas ir tik paskui pretendentai teikdavo prašymus įstaigoms), (2.7 lentelė).

2.7 lentelė. Pretendentų pateiktų prašymų skaičiaus palyginimas vykdant centralizuotą (2019 m.) ir iš dalies centralizuotą valstybės tarnautojų atranką (2016 m., 2017 m., 2018 m.)

Centralizuota atranka Iš dalies centralizuota atranka2019 m. 2018 m. 2017 m. 2016 m.

Pretendentų pateiktų prašymų skaičius, vnt. 23468 11712 17061 28966

2019 m. vidutinis pretendentų pateiktų prašymų skaičius viename konkurse ir atrankoje į valstybės tarnautojo pareigas buvo 8,3 vnt. Atkreiptinas dėmesys į ryškią perskyrą tarp konkursų ir atrankų: vidutinis pretendentų pateiktų prašymų skaičius konkurse - 9,4 vnt., tuo tarpu atrankoje daugiau nei dvigubai mažesnis – 4,5 vnt. (2.8 lentelė). Lyginant vidutinį pretendentų pateiktų prašymų skaičių konkurse į valstybės tarnautojo pareigas skaičių, įgyvendinant centralizuotą atranką, su vidutiniu gautų pretendentų prašymų skaičiumi konkurse iš dalies centralizuotos atrankos kontekste, matyti, kad centralizuotos atrankos atveju šis skaičius dėsningai yra artimiausias 2016 m. (2.4 paveikslas). Tikėtina, ši tendencija iš dalies atliepia ankstesnėje pastraipoje minėtas aplinkybes - vidutinio pretendentų, pateikusių prašymus leisti dalyvauti konkurse, skaičiaus padidėjimą galimai sąlygojo faktas, kad pretendentams, norintiems pateikti prašymą, nebeliko reikalavimo būti išlaikius bendrųjų gebėjimų testą, kurio išlaikomumas buvo: 2016 m. - 50,1 proc., 2017 m. - 48,4 proc., 2018 m. – 63,6 proc. Tačiau, kita vertus, 2019 m. prašymų teikimas rodo, kad vis tik daugiau asmenų susidomi darbu valstybės tarnyboje ir bando savo galimybes. Galimai, tai įtakojo ir tas faktas, kad kaip rodo Valstybės tarnybos departamento atliktos asmenų, pretenduojančių į valstybės tarnautojo pareigas, apklausos, pretendentai yra labiau patenkinti Valstybės tarnybos departamento centralizuotai organizuotais konkursais ir atrankomis, suvokia juos kaip skaidresnius ir labiau pasitiki centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu lyginant su iš dalies centralizuotos atrankos sistemos rėmuose organizuotais konkursais įstaigose.

2019 m. pretendentų „formali kokybė“ konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas t.y. pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas dalis - 58,9 proc. Skirtumai tarp konkursų ir atrankų šiuo atveju nėra labai reikšmingi (59,2 proc. ~ 56,8 proc), (2.8 lentelė). Lyginant šį rodiklį konkursų imtyje su atitinkamo rodiklio reikšme iš dalies centralizuotos atrankos atveju, šis rodiklis 2019 m. yra žemesnis: 2016 m. - 71,4 proc., 2017 m. - 69,1 proc.. Įvertinus šio rodiklio skaičiavimo ypatumus3, skirtumas realiai yra dar šiek tiek didesnis. 2019 m. vidutinis pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkurse ir atrankoje skaičius buvo 4,9 vnt. Vėlgi atkreiptinas dėmesys į perskyrą tarp konkursų ir atrankų: vidutinis pretendentų, atitikusių

3 2016 m. ir 2017 m. bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitinkančių pretendentų dalis buvo skaičiuojama pagal formulę: kiekvieno konkurso pretendentų, atitikusių pareigybių aprašymuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, procentinių dalių suma / iš visų konkursų skaičiaus. Tuo tarpu 2019 m. bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitinkančių pretendentų dalis buvo skaičiuojama pagal formulę: pretendentų, atitikusių pareigybių aprašymuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose, skaičius x 100 / iš visų pretendentų, pateikusių prašymus leisti dalyvauti konkursuose, skaičiaus; skaičiavimas atliktas 2019 m. pabaigtų vykdyti konkursų imtyje. 2016 m. ir 2017 m. taikyta skaičiavimo formulė yra tikslesnė, paprastai pagal šią formulę apskaičiuota reikšmė yra šiek tiek mažesnė, lyginant su taikyta 2019 m..

13

bendruosius ir specialiuosius reikalavimus skaičius konkurse - 5,6 vnt., tuo tarpu atrankoje daugiau nei dvigubai mažesnis – 2,6 vnt.. Apibendrinant, galima teigti, kad bendrųjų gebėjimų testo atsisakymas atvėrė galimybes visiems norintiems dalyvauti konkursuose ir atrankose, nebesigilinant į tai, kokie reikalavimai yra keliami ir ar juos pretendentai atitinka - nors 2019 m. prašymų daugėja, jų „formali kokybė“ krenta.

2019 m. tik mažiau nei pusė (48,8 proc.) visų pretendentų konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas atvyko į pretendentų vertinimą komisijoje. Vertinant iš konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo perspektyvos, ši aplinkybė vienareikšmiškai neigiamai įtakoja konkursų ir atrankų komisijų darbo planavimą ir organizavimą. Vidutinis pretendentų, atvykusių į pretendentų vertinimą komisijoje skaičius buvo 3,0 vnt.. Perskyra tarp konkursų ir atrankų išlieka ryški (2.8 lentelė).

2.8 lentelė. Pretendentai, dalyvavę konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas, kurie buvo pabaigti vykdyti 2019 m.

Vidutiniškai viename

konkurse, vnt.

Vidutiniškai vienoje

atrankoje, vnt.


konkurse ir atrankoje,

vnt.Pretendentų pateiktų prašymų konkursuose ir atrankose skaičius, vnt. 9,4 4,5 8,3

Nevadovaujančios pareigos 9,6 4,6 8,3Padalinių vadovai 8,0 0,7 7,8

Įstaigų vadovai 10,3 10,3Pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose ir atrankose skaičius, vnt. 5,6 2,6 4,9


Įstaigų vadovai 7,0 7,0Pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose ir atrankose dalis, proc. 57,9% 56,8% 57,8%

Nevadovaujančios pareigos 57,6% 56,9% 57,5%Padalinių vadovai 61,2% 25,0% 61,1%

Įstaigų vadovai 60,9% 60,9%Pretendentų, atvykusių į pretendentų vertinimą komisijoje konkursuose ir atrankose, skaičius, vnt. 3,4 1,5 3,0

Nevadovaujančios pareigos 3,4 1,5 3,0Padalinių vadovai 3,8 0 3,8

Įstaigų vadovai 3,8 3,8Pretendentų, atvykusių į pretendentų vertinimą komisijoje konkursuose ir atrankose, dalis, proc. 49,8% 41,6% 48,8%

Nevadovaujančios pareigos 48,6% 41,6% 47,7%Padalinių vadovai 61,2% 0% 61,2%

Įstaigų vadovai 50,4% 50,4%

14

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.0

2

4

6

8

10

7,9

5,43.5

9,4

5,63,7

2.3

5,6

Vidutinis pretendentų, pateikusių prašymus dalyvauti konkurse, skaičiusVidutinis pretendentų, atitikusių reikalavimus konkurse, skaičius

2.4 paveikslas. Vidutinio pretendentų, pateikusių prašymus ir atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkurse skaičiaus palyginimas iš dalies centralizuota atrankos (2016

m., 2017 m., 2018 m.) bei centralizuotos atrankos atveju (2019 m.)4

Tiksliau negu vidutinės reikšmės, pretendentų skaitlingumo tendencijas konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas 2019 m., atskleidžia konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas pagal pretendentų skaičių intervaluose - 2.9, 2.10 ir 2.11 lentelės. Daugiau nei dviejuose trečdaliuose (67,5 proc.) konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas prašymus pateikė 1-10 pretendentų, faktiškai tokia pati dalis konkursų ir atrankų šiame pretendentų skaičiaus intervale išliko ir po bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patikros (67,6 proc.). Situacija keitėsi pretendentų vertinimo komisijose etape - 1-10 pretendentų atvyko į 83,7 proc. konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas pretendentų vertinimą komisijoje. Žvelgiant iš konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo perspektyvos - tiek administruojant pretendentų prašymus ir tikrinant jų atitikimą bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, tiek ir numatant vertinimo metodus bei organizuojant konkursų ir atrankų komisijų darbą, svarbi vadinamųjų „didžiųjų“ konkursų ir atrankų, kuriuose yra daugiau nei 21 pretendentas, dalis bendrame konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas sraute. Kaip matyti 2.9 ir 2.10 lentelėse, tokie konkursai ir atrankos sudarė 2019 m. 8,0 proc. pradiniame etape, pretendentams pateikus prašymus, daugiau negu dvigubai sumenko (3,4 proc.) po bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patikros, o į pretendentų vertinimą komisijoje tik 11 konkursų ir atrankų (0,7 proc.) atvyko daugiau nei 21 pretendentas.

2.9 lentelė. Konkursų ir atrankų, kurie buvo pabaigti vykdyti 2019 m. 5, pasiskirstymas pagal pretendentų, pateikusių prašymus, skaičių intervaluose

Pretendentų, pateikusių prašymus konkursuose ir atrankose, skaičius, vnt. Iš viso

0 1-5 6-10 11-15 16-20 ≥21Konkursų ir atrankų skaičius, vnt. 147 906 557 259 126 173 2168

Nevadovaujančios pareigos 139 832 476 223 116 160 1946Padalinių vadovai 8 65 67 27 7 9 183

Įstaigų vadovai 0 9 14 9 3 4 39

4 Vidutinis pretendentų, pateikusių prašymus leisti dalyvauti konkurse, skaičius 2016 m. ir 2017 m. buvo skaičiuojamas pagal formulę: pretendentų, konkursą organizuojančiai įstaigai pateikusių prašymus leisti dalyvauti konkurse, skaičius / iš visų paskelbtų konkursų skaičiaus, duomenys iš VATIS. 2018 m. – skaičiavimo formulė nėra užfiksuota, duomenys iš VATIS. 2019 m. - pagal formulę: pretendentų, pateikusių prašymus leisti dalyvauti konkurse ar atrankoje, skaičius / iš visų paskelbtų konkursų skaičiaus; skaičiavimas atliktas 2019 m. pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų imtyje, duomenys iš Redmine. Nežiūrint to, kad skaičiavimo principai ir duomenų šaltiniai skiriasi, tačiau vidutinio pretendentų, pateikusių prašymus leisti dalyvauti konkurse, skaičiaus sugretinimas laikytinas pakankamai korektišku bendrai tendencijai iliustruoti.

5 Atšaukti konkursai ir atrankos į valstybės tarnautojo pareigas šioje lentelėje eliminuoti.15

Konkursų ir atrankų dalis, proc. 6,8% 41,8% 25,7% 11,9% 5,8% 8,0% 100,0%

Nevadovaujančios pareigos 7,1% 42,8% 24,5% 11,5% 6,0% 8,2% 100%Padalinių vadovai 4,4% 35,5% 36,6% 14,8% 3,8% 4,9% 100%

Įstaigų vadovai 0,0% 23,1% 35,9% 23,1% 7,7% 10,3% 100%

2.10 lentelė. Konkursų ir atrankų, kurie buvo pabaigti vykdyti 2019 m.6, pasiskirstymas pagal pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, skaičių intervaluose

Pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose ir atrankose, skaičius, vnt. Iš viso0 1-5 6-10 11-15 16-20 ≥21

Konkursų ir atrankų skaičius, vnt. 432 1096 369 138 59 74 2168


Įstaigų vadovai 1 18 11 6 2 1 39Konkursų ir atrankų dalis, proc. 19,9% 50,6% 17,0% 6,4% 2,7% 3,4% 100%

Nevadovaujančios pareigos 21,0% 50,1% 16,5% 6,2% 2,7% 3,5% 100%Padalinių vadovai 12,0% 56,8% 19,7% 6,6% 2,7% 2,2% 100%

Įstaigų vadovai 2,6% 46,2% 28,2% 15,4% 5,1% 2,6% 100%

2.11 lentelė. Konkursų ir atrankų, kurie buvo pabaigti vykdyti 2019 m. ir, kuriuose buvo organizuoti pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai, pasiskirstymas pagal pretendentų, atvykusių į pretendentų vertinimą komisijoje, skaičių intervaluose

Pretendentų, atvykusių į pretendentų vertinimą komisijoje konkursuose ir atrankose, skaičius, vnt. Iš viso

0 1-5 6-10 11-15 16-20 ≥21Konkursų ir atrankų skaičius, vnt. 193 1248 160 51 18 11 1681


Įstaigų vadovai 1 26 6 1 0 0 34Konkursų ir atrankų dalis, proc. 11,5% 74,2% 9,5% 3,0% 1,1% 0,7% 100,0%

Nevadovaujančios pareigos 12,5% 74,3% 9,1% 3,1% 1,1% 0,0% 100,0%Padalinių vadovai 3,7% 78,7% 13,2% 2,9% 1,5% 0,0% 100,0%

Įstaigų vadovai 2,9% 76,5% 17,6% 2,9% 0,0% 0,0% 100,0%

Konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo trukmė Konkursai į valstybės tarnautojo pareigas po įstaigos pateikto pareigybės aprašymo

patvirtinimo 2019 m. buvo paskelbiami vidutiniškai per 35,9 kalendorines dienas, o atrankos per 39,0 kalendorines dienas. Konkursų vidutinė paskelbimo trukmė po įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo skiriasi priklausomai nuo pareigybės lygio: konkursai į įstaigos vadovo pareigas buvo paskelbiami žymiai operatyviau negu visi konkursai į valstybės tarnautojo pareigas (14,4 k.d. < 35,9 k.d.), tuo tarpu konkursų organizavimas į nevadovaujančias pareigas šiame etape užtruko ilgiau (43,3 k.d. > 35,9 k.d.), (2.12 lentelė). Pažymėtina, kad šio konkursų ir atrankų organizavimo etapo vidutinė trukmė turi tendenciją trumpėti: ką tik paminėtos trukmės rodiklio reikšmės apskaičiuotos 2019 m. pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų imtyje, tuo tarpu, vertinant visus per 2019 m. paskelbtus konkursus ir atrankas, vidutinė konkurso organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki konkurso paskelbimo buvo 34,6

6 Atšaukti konkursai ir atrankos į valstybės tarnautojo pareigas šioje lentelėje eliminuoti.16

kalendorinės dienos, o atrankos - 34,5 kalendorinės dienos. Žymiai sutrumpėjo šio etapo organizavimo trukmė konkursuose į nevadovaujančias pareigas – iki 35,9 kalendorinių dienų. Tai dėsninga tendencija, turint omenyje, kad centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo pradžioje konkursų ir atrankų skelbimas gerokai atsiliko įstaigų teikiamų prašymų srauto atžvilgiu, tačiau vėliau metų eigoje konkursai ir atrankos po įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo buvo paskelbiami greičiau, tačiau į 2019 m. pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų imtį patenka būtent visi pradinio centralizuotos atrankos įgyvendinimo etapo konkursai ir atrankos.

Vidutinė konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo trukmė nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje buvo 54,7 kalendorinės dienos, tuo tarpu atrankos – 42,4 kalendorinės dienos (2.12 lentelė). Tikėtina, kad šis skirtumas yra nulemtas trumpesnio pretendentų prašymų ir dokumentų teikimo termino, mažesnio pretendentų pateiktų prašymų skaičiaus, sąlygojančio greitesnę dokumetų patikrą, atrankų atveju. Lyginant vidutinę konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo trukmę nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje 2019 m. su vidutine konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo trukme nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje 2016 m. ir 2017 m. iš dalies centralizuotos atrankos kontekste, matyti, kad centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas atveju ji yra ilgesnė vidutiniškai 13,5 kalendorinių dienų arba 32,8 proc. Tačiau, jei lyginsime vidutinę konkursų trukmę nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje pagal pareigybės lygius, matyti, kad konkursų į padalinio vadovo ir įstaigos vadovo pareigas vidutinė trukmė centralizuotos ir iš dalies centralizuotos atrankos atveju faktiškai nepakito (2.13 lentelė).

Vidutinė valstybės tarnautojo konkurso organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki pretendentų vertinimo komisijoje yra maždaug trys mėnesiai – 90,6 kalendorinės dienos, atrankos – kiek trumpesnė 81,8 kalendorinės dienos. Paradoksaliai konkursai į nevadovaujančias pareigas visumoje užtrunka ilgiau negu konkursai į įstaigos vadovo pareigas (94,6 k.d. >87,4 k.d.), nepaisant pakankamai ilgų kompleksinio vertinimo procedūrų įstaigos vadovų atveju (2.12 lentelė). Kita vertus, tai dėsningai atspindi prioritetinio statuso suteikimo konkursams į įstaigos vadovo pareigas situaciją.

Tokia santykinai ilga konkurso, o ypač atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, trukmė neigiamai atsiliepia atrankos veiksmingumui, mažina valstybės tarnybos konkurencingumą darbo rinkoje - ilgo atrankos proceso metu prarandama nemaža dalis pretendentų, kurie priima alternatyvius darbo pasiūlymus. Apibendrinant svarbu paminėti, kad vidutinę konkursų ir atrankų trukmę neigiamai įtakojo tas faktas, kad 2019 m. I ketvirtyje intensyviai buvo vykdytos konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojų pareigas procedūros pagal iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusią iš dalies centralizuotos atrankos tvarką, taip pat tai, kad iki 2019 m. lapkričio mėn. VATIS nebuvo pritaikytas prie centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas teisinio reguliavimo, o taip pat ir tas faktas, kad tik 2020 m. liepos mėn. skyrus papildomą finansavimą ir padidinus didžiausią leistiną pareigybių skaičių, Valstybės tarnybos departamente buvo sudarytos prielaidos padidinti žmogiškųjų išteklių, būtinų centralizuotos atrankos įgyvendinimui, pajėgumus.

2.12 lentelė. Vidutinė konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas, kurie buvo pabaigti vykdyti 2019 m., organizavimo trukmė

Trukmės apibrėžtisKonkurso trukmė, kalendorinės dienos

Atrankos trukmė, kalendorinės dienos

Vidutinė valstybės tarnautojo konkurso ar atrankos organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki konkurso ar atrankos paskelbimo

35,9 39,0

Nevadovaujančios pareigos 43,3 39,0Padalinių vadovai 31,5 -

Įstaigų vadovai 14,4

17

Vidutinė valstybės tarnautojo konkurso ar atrankos organizavimo trukmė nuo konkurso ar atrankos paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje

54,7 42,9


Įstaigų vadovai 72,9Vidutinė valstybės tarnautojo konkurso ar atrankos organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki pretendentų vertinimo komisijoje

90,6 81,8


Įstaigų vadovai 87,4

2.13 lentelė. Vidutinės konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo trukmės palyginimas vykdant centralizuotą (2019 m.) ir iš dalies centralizuotą atranką (2016 m., 2017 m. 7) atveju

Trukmės apibrėžtis

Centralizuota atranka,

kalendorinės dienos

Iš dalies centralizuota atranka, kalendorinės dienos

2019 m. 2017 m. 2016 m.

Vidutinė valstybės tarnautojo konkurso organizavimo trukmė nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje

54,7 41,3 41,1


Įstaigų vadovai 72,9 73,2 61,1

3. CENTRALIZUOTOS ATRANKOS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS ĮGYVENDINIMO ATSKIRŲ TEMŲ ANALIZĖ

3.1 Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas A. Vengraitė

2019 m. Valstybės tarnybos departamentui įstaigos pateikė 641 prašymą skelbti atrankas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, 594 atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas buvo paskelbtos. Tai sudarė maždaug penktadalį visų 2019 m. Valstybės tarnybos departamentui įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas ir visų 2019 m. paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas, atitinkamai - 20,4 proc. ir 20,7 proc.. Absoliučią daugumą įstaigų pateiktų prašymų skelbti atrankas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas ir paskelbtų atrankų į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas sudarė atrankos į nevadovaujančias pareigas, atitinkamai 98,4 proc. ir 98,6 proc. (2.1 ir 2.2 lentelės).

Iš paskelbtų 594 atrankų į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas 541 atranka (91,1 proc.) buvo pabaigtos vykdyti 2019 m., kitų atrankų procedūros persikėlė į 2020 m. 2019 m. tik 42,9 proc. atrankų į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas baigėsi laimėtojo (-ų) atrinkimu. Palyginimui 59,1 proc. konkursų į valstybės tarnautojo pareigas baigėsi laimėtojo (-ų) atrinkimu. Beveik pusė – 47,9 proc. atrankų į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas dėl įvairių priežasčių neįvyko (2.5 lentelė).

7 2018 m. duomenys nėra pateikiami, nes už 2018 m. metus atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodikliai pagal Atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių skaičiavimo aprašą (2017 09 15, Nr. 27V-131) nebuvo skaičiuoti, tame tarpe ir atrankos vertinimo rodiklis: Vidutinė valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas organizavimo trukmė iki pokalbio įstaigoje.

18

Neįvykusių atrankų į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas pasiskirstymas pagal neįvykimo priežastis pateiktas 2.6 lentelėje. Lyginant su konkursais į valstybės tarnautojo pareigas, atrankų į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas dažniau neįvyko, nes nei vienas pretendentas nepateikė prašymo arba tik vienas pretendentas pateikė prašymą į vadovo pareigas (16,4 proc. < 23,9 proc.). Apskritai, maždaug pusė (50,5 proc.) visų neįvykusių atrankų į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas neįvyko dėl pačių pretendentų neaktyvumo / nesuinteresuotumo t.y. kai pretendentai nepateikė prašymų dalyvauti konkurse ar atrankoje arba neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje ir maždaug pusė (49,4 proc.) – dėl nepakankamos pretendentų „kokybės“ t.y. kai pretendentai neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba nesurinko 6 ir daugiau balų vertinime komisijoje. Lyginant su konkursais į valstybės tarnautojo pareigas, atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas dažniau neįvyksta dėl pretendentų neaktyvumo / nesuinteresuotumo (50,5 proc. > 39,7 proc.), bet rečiau dėl nepakankamos pretendentų „kokybės“ (49,4 proc. < 60,3 proc.).

2019 m. vidutinis pretendentų pateiktų prašymų skaičius atrankoje į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas buvo 4,5 vnt., vidutinis pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atrankose skaičius buvo 2,6 vnt.. Tai bene dvigubai žemesnės reikšmės, lyginat su konkursais į valstybės tarnautojo pareigas (2.8 lentelė). Reikia pažymėti, kad pretendentų „formali kokybė“ atrankose į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas t.y. pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atrankose į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas dalis yra ganėtinai panaši kaip ir konkursuose į valstybės tarnautojo pareigas (56,8 proc. ~ 59,2 proc.), (2.8 lentelė). 2019 m. tik 35,6 proc. visų pretendentų atrankose į valstybės tarnautojo pareigas atvyko į pretendentų vertinimą komisijoje ir vidutinis pretendentų, atvykusių į pretendentų vertinimą komisijoje skaičius atrankose buvo 1,5 vnt. Tai vėlgi daugiau negu dvigubai žemesnė reikšmė, lyginat su konkursais į valstybės tarnautojo pareigas (2.8 lentelė).

Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas po įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo paskelbiamos per šiek tiek ilgesnį laiką negu konkursai į valstybės tarnautojo pareigas (39,0 k.d. > 35,9 k.d.). Tačiau, kaip jau buvo minėta, šio konkursų ir atrankų organizavimo etapo vidutinė trukmė turi tendenciją trumpėti - vertinant visas per 2019 m. paskelbtas atrankas, ne tik pabaigtas vykdyti 2019 m., vidutinė atrankos organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki atrankos paskelbimo buvo 34,5 kalendorinės dienos ir faktiškai susilygino su konkurso to paties etapo trukme (34,6 k.d.). Nuo paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje atrankos buvo įvykdomos greičiau negu konkursai (42,9 k.d. < 54,7 k.d.), (2.12 lentelė). Tikėtina, kad šis skirtumas yra nulemtas trumpesnio pretendentų prašymų ir dokumentų pateikimo termino ir mažesnio pretendentų pateiktų prašymų skaičiaus. Vidutinė valstybės tarnautojo atrankos organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki pretendentų vertinimo komisijoje 2019 m. buvo 81,8 kalendorinės dienos. Turint omenyje, kad pakaitinio valstybės tarnautojo pareigybės institutas reiškia negalinčio eiti valstybės tarnautojo pareigų asmens laikiną pakeitimą ribotam laikotarpiui ir su tuo susijusį poreikį laikinai negalintį eiti valstybės tarnautojo pareigų asmenį operatyviai pakeisti kitu asmeniu, tokia santykinai ilga atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo trukmė potencialiai gali suponuoti situaciją, kai pati atranka į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas realioje situacijoje netenka prasmės.

3.2 Konkursai į įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigasA. Vengraitė, A. Akudovičiūtė

2019 m. Valstybės tarnybos departamentui įstaigos pateikė 50 prašymų skelbti konkursus į įstaigos vadovo pareigas, 49 konkursai į įstaigos vadovo pareigas buvo paskelbti. Tai sudaro 1,6 proc. visų 2019 m. Valstybės tarnybos departamentui įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas ir 1,7 proc. visų 2019 m. paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas (2.1 ir 2.2 lentelės). Pažymėtina, kad 2019 m. buvo paskelbta beveik dvigubai daugiau konkursų į

19

įstaigos vadovo pareigas lyginant su 2016-2018 m. vidutiniu paskelbtų konkursų į įstaigos vadovo pareigas skaičiumi (2.4 lentelė).

Iš paskelbtų 49 konkursų į įstaigos vadovo pareigas 42 konkursai (85,7 proc.) buvo pabaigti vykdyti 2019 m., kitų konkursų procedūros persikėlė į 2020 m. Iš šių 2019 m. pabaigtų vykdyti konkursų, 26 konkursai (61,9 proc.) į įstaigos vadovo pareigas baigėsi dviejų laimėtojų atrinkimu, 13 (31,0 proc.) konkursų į įstaigos vadovo pareigas dėl įvairių priežasčių neįvyko, 3 (7,1 proc.) buvo atšaukti pačių įstaigų (2.5 lentelė). Iš 49 paskelbtų konkursų į įstaigos vadovo pareigas 12 (24,5 proc.) konkursų buvo skelbti pakartotinai: 8 konkursai buvo skelbiami 2 kartus, 2 konkursai – 3 kartus, kol buvo atrinkti laimėtojai. Dviem atvejais, net ir pakartotinai paskelbus konkursą į įstaigos vadovo pareigas laimėtojai dėl įvairių priežasčių atrinkti nebuvo.

Analizuojant neįvykusių konkursų į įstaigos vadovo pareigas neįvykimo priežastis, matyti, kad 7 konkursai t.y. daugiau kaip pusė visų neįvykusių konkursų į įstaigos vadovo pareigas, neįvyko, nes nei vienas pretendentas nesurinko 6 ir daugiau balų vertinime komisijoje arba tik vienas pretendentas surinko 6 ir daugiau balų. Po 3 konkursus t.y. po 23,1 proc. visų neįvykusių konkursų į įstaigos vadovo pareigas, neįvyko, nes nei vienas pretendentas neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba tik vienas pretendentas atitiko reikalavimus ir nei vienas pretendentas neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje arba tik vienas pretendentas atvyko į vertinimą komisijoje (2.6 lentelė).

2019 m. į paskelbtus konkursus į įstaigos vadovo pareigas buvo pateikti 403 pretendentų prašymai, 274 iš jų atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Turint omenyje, kad visi pretendentai į įstaigos vadovo pareigas, kurie atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, prieš pretendentų vertinimą konkurso komisijoje, turi dalyvauti kompleksiniame vertinime, o per 2019 m. buvo įvykdytas 155 pretendentų į įstaigos vadovo pareigas kompleksinis vertinimas, ir būtent šis rodiklis atskleidžia einamaisiais metais aktyvių pretendentų į įstaigos vadovo pareigas aibės skaitlingumą, galima konstatuoti, kad pretendentai 2019 m. paprastai dalyvavo daugiau nei viename (vidutiniškai 1,8) konkurse į įstaigos vadovo pareigas. Reikia pažymėti, kad pretendentų „formali kokybė“ konkursuose į įstaigos vadovo pareigas t.y. pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose į įstaigos vadovo pareigas dalis kiek didesnė (60,9 proc. > 57,8 proc.), lyginant su visais konkursais ir atrankomis į valstybės tarnautojo pareigas. Vidutinis pretendentų pateiktų prašymų skaičius konkurse į įstaigos vadovo pareigas buvo 10,3 vnt., vidutinis pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose skaičius buvo 7,0 vnt.. Tai aukštesnės reikšmės, lyginat su visais konkursais ir atrankomis į valstybės tarnautojo pareigas (2.8 lentelė). Tiksliau negu vidutinės reikšmės pretendentų skaitlingumo tendencijas konkursuose į įstaigos vadovo pareigas 2019 m. atskleidžia konkursų į įstaigos vadovo pareigas pasiskirstymas pagal pretendentų skaičių intervaluose - 2.9, 2.10 ir 2.11 lentelės.

Konkursuose į įstaigos vadovo pareigas, kurie pasibaigė 2 laimėtojų atrinkimu, 2 kartus (8,3 proc.) pretendentų vertinimas komisijoje, komisijai nusprendus, buvo organizuotas dviem etapais, kai į antrąjį pretendentų vertinimo etapą kviečiami komisijos atrinkti daugiausiai per vertinimą pirmajame etape balų surinkę pretendentai. Pirmajame etape konkursuose į įstaigos vadovo pareigas kaip pretendentų vertinimo metodai naudoti namų darbų užduotis (1 kartą) ir praktinė užduotis (1 kartą). Visais atvejais pretendentų vertinimas komisijoje antrajame etape pretendentų vertinimui naudotas interviu metodas. Kai pretendentų vertinimas komisijoje buvo organizuotas vienu etapu (91,7 proc.), be interviu vertinimo metodo, pretendentų vertinimui papildomai buvo naudojama namų darbų užduotis, kuria pretendentai turėjo žodžiu pristatyti konkurso komisijai (12 kartų) ir praktinė užduotis (2 kartus). Taigi, daugiau negu vienas metodas pretendentų vertinimui konkurso į įstaigos vadovo pareigas komisijoje buvo naudotas dviem trečdaliais atvejų (66,7 proc.) konkursuose į įstaigos vadovo pareigas, kurie pasibaigė 2 laimėtojų atrinkimu.

Analizuojant konkursuose į įstaigos vadovo pareigas, kurie pasibaigė 2 laimėtojų atrinkimu, I ir II vietos laimėtojų pretendentų vertinime komisijoje pasiektus rezultatus, matyti, kad dominuojantis vertinimo balų intervalas I vietos laimėtojų imtyje yra 8-8,99 balai (62,5 proc.), o II vietos laimėtojų imtyje - 7-7,99 balai (54,2 proc.) (3.1 lentelė). Vidutinis I ir II vietos laimėtojų pretendentų vertinime komisijoje surinktų balų skaičius atitinkamai 8,2 ir 7,2 balai. Žemiausių

20

„praeinamų“ įvertinimų intervale 6-6,99 balai įvertinti tik 4,2 proc. I vietos laimėtojų ir 33,3 proc. II vietos laimėtojų, o aukščiausių įvertinimų intervale 9-10 balų 4,2 proc. I vietos laimėtojų ir nei vienas II vietos laimėtojas. Dėsningai vyraujantis balų skirtumas pretendentų vertinime komisijoje tarp I ir II vietos laimėtojų 0-0,99 balo - 50,0 proc. visų atvejų, o 1-1,49 balo - 33,3 proc. visų atvejų (3.2 lentelė). 66,7 proc. I vietos laimėtojų ir 12,5 proc. II vietos laimėtojų pretendentų vertinime komisijoje konkursuose į įstaigos vadovo pareigas surinko 8 ir daugiau balų. Taigi, perskyra tarp I ir II vietos laimėtojų vertinime komisijoje surinktų balų skaičiaus intervaluose vis tik yra ir dažnu atveju tai nėra du lygiaverčiai pretendentai „finalininkai“. Turimais duomenimis 81,8 proc. atvejų priimantis į pareigas asmuo, priimant atrinktus pretendentus į įstaigos vadovo pareigas, rinkosi I vietos laimėtoją, o 18,2 proc. atvejų – II vietos laimėtoją.

3.1 lentelė. I ir II vietos laimėtojų pasiskirstymas pagal vertinime komisijoje surinktų balų skaičių intervaluose konkursuose į įstaigos vadovo pareigas (2019 m.)

Pretendentų vertinime komisijoje surinktas balų skaičius

I vietos laimėtojų

skaičius, vnt.

I vietos laimėtojų dalis, proc.

II vietos laimėtojų

skaičius, vnt.

II vietos laimėtojų dalis, proc.

6 - 6,99 1 4,2% 8 33,3%7 - 7,99 7 29,2% 13 54,2%8 - 8,99 15 62,5% 3 12,5%9 - 10 1 4,2% 0 0,0%Iš viso 248 100% 24 100%

3.2 lentelė. Pretendentų vertinime komisijoje surinktų balų skirtumo tarp I ir II vietų laimėtojų atvejų pasiskirstymas pagal surinktų balų skirtumą intervaluose konkursuose į įstaigos vadovo pareigas (2019 m.)

Pretendentų vertinime komisijoje surinktų balų skirtumas

Pretendentų vertinime komisijoje surinktų balų skirtumo tarp I ir

II vietų laimėtojų atvejų skaičius, vnt.


II vietų laimėtojų atvejų dalis, proc.

0 - 0,49 7 29,2%0,5 - 0,99 5 20,8%1- 1,49 8 33,3%1,5 - 1,99 2 8,3%2 – 2,5 2 8,3%Iš viso 24 100%

Konkursai į įstaigos vadovo pareigas po įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo paskelbiami žymiai operatyviau negu visi konkursai į valstybės tarnautojo pareigas (14,4 k.d. < 35,9 k.d.).

Vidutinė konkurso į įstaigos vadovo pareigas organizavimo trukmė nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje 72,9 k.d. (2.12 lentelė). Tokią trukmę iš esmės nulemia tai, kad prieš pretendentų į įstaigos vadovo pareigas vertinimą konkurso komisijoje dar turi būti kompleksiškai įvertinamas jų tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas. Kompleksiniame vertinime pretendentai į įstaigos vadovo pareigas turi dalyvauti per 20 darbo dienų nuo pranešimo, kad jie atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, gavimo dienos, o esant objektyvioms priežastims šis terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Lyginant centralizuotai organizuojamų konkursų į įstaigos vadovo pareigas trukmę nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje 2019 m. su iš dalies centralizuotos atrankos kontekste organizuotų konkursų į įstaigos vadovo pareigas trukmės vidurkiu 2016 m. ir 2017 m., matyti, kad iš esmės ji

8 Šioje 3.1 lentelėje ir 3.2 lentelėje bendras konkursų, pasibaigusių 2 laimėtojų į įstaigos vadovo pareigas atrinkimu skaičius nežymiai skiriasi nuo 2 skyriuje 2.5 lentelėje pateiktų duomenų apie pabaigtus vykdyti konkursus į įstaigos vadovo pareigas skaičiaus dėl skirtingų duomenų šaltinių, tačiau šis netikslumas neturi reikšmingos įtakos pateiktais duomenimis iliustruojamų tendencijų išryškinimui.

21

kiek ilgesnė (72,9 k.d. ~ 67,2 k.d.), (2.13 lentelė). Primintina, kad iš dalies centralizuotos atrankos sistemoje pretendentai, siekiantys užimti įstaigos vadovo pareigas, prieš decentralizuotą atrankos etapą - konkursą įstaigoje, turėdavo pasitikrinti vadovavimo gebėjimus.

Vidutinė konkurso į įstaigos vadovo pareigas organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki pretendentų vertinimo komisijoje 2019 m. buvo beveik trys mėnesiai – 87,4 kalendorinės dienos.

3.2.1 Pretendentų į įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas kompleksinis vertinimasA. Vengraitė, A. Akudovičiūtė

Įteisinus centralizuotą valstybės tarnautojų atranką Valstybės tarnybos departamentas prieš pretendentų į įstaigos vadovo pareigas vertinimą konkurso komisijoje įvertina jų tinkamumą eiti įstaigos vadovo pareigas kompleksiškai. Pretendento tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas suprantamas kaip gebėjimas vadovauti įstaigai, pagrįstas įgytų žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, t.y. bendrosiomis, vadybinėmis ir lyderystės kompetencijomis. Kompleksinio vertinimo metu įvertinamos pretendentų į įstaigos vadovo pareigas 3 bendrosios (analizė ir pagrindimas, organizuotumas, komunikacija) bei 3 vadybinės ir lyderystės (strateginis požiūris, veiklos valdymas, lyderystė) kompetencijos ir jų raiška. Kompleksinis vertinimas vykdomas ne mažiau kaip 2 Valstybės tarnybos departamento vertintojų, jo metu taikomi skirtingi vertinimo metodai ir standartizuotos vertinimo procedūros, paprastai trunka 3,5-4 valandas, neįskaitant tarp užduočių numatytų pertraukų pailsėti. Apibendrinus kompleksinio vertinimo rezultatus, kiekvienos asmens turimų bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų raiška išreiškiama procentinėmis reikšmėmis ir nustatomas vertintų kompetencijų raiškos lygis: silpnas, vidutinis, aukštas, parengiama kompleksinio vertinimo išvada. Kompleksinio vertinimo išvadoje grafiškai pateikiamas pretendento turimų bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų, reikalingų vadovauti įstaigai, raiškos profilis, ir trumpas jų įvertinimo pagrindimas. Kompleksinio vertinimo išvada konkurso komisijai ir į pareigas priimančiam asmeniui yra rekomendacinio pobūdžio. Konkursų į įstaigos vadovo pareigas komisijose, kompleksinio vertinimo rezultatų pristatymo komisijos nariams praktika yra besiformuojanti.

Kompleksinis vertinimas vykdomas pagal parengtą ir 2019 m. vasario 13 d. Valstybės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 27V-25 patvirtintą Pretendentų į įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas kompleksinio vertinimo organizavimo tvarkos aprašą.

Per 2019 m. įvykdyta 155 pretendentų į įstaigos vadovo pareigas kompleksinis vertinimas.Pretendentų į įstaigos vadovo pareigas kompleksinio vertinimo rezultatai įvairiais pjūviais

analizuojami Pretendentų į įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas kompleksinio vertinimo rezultatų tendencijų apžvalgoje (2019 12 31, Nr. 27L-2108). Šioje Ataskaitoje pateikiami tik pagrindiniai apibendrinti pretendentų į įstaigos vadovo pareigas kompleksinio vertinimo rezultatų duomenys.

Daugumos pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, 2019 m. dalyvavusių kompleksiniame vertinime, bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų raiškos lygis nustatytas „vidutinis“. Konkursų komisijoms tenka rinktis iš vidutinį kompetencijų raiškos lygį turinčių pretendentų grupės. Kaip matyti iš ankščiau šiame skyrelyje pateiktų duomenų, šis pasirinkimas dažnai nėra tenkinantis – daugiau kaip pusė visų neįvykusių konkursų į įstaigos vadovo pareigas, neįvyko, nes nei vienas pretendentas nesurinko 6 ir daugiau balų vertinime komisijoje arba tik vienas pretendentas surinko 6 ir daugiau balų, beveik ketvirtį konkursų į įstaigos vadovo pareigas teko skelbti pakartotinai kol buvo atrinkti laimėtojai (3.1-3.4 paveikslai, 3.3 ir 3.4 lentelės).

22

0.00% 100.00%63.35%56.43%65.85%51.99%48.94%44.73%

Strateginis požiūris

Veiklos valdymas

Lyderystė

Organizuotumas

Analizė ir pagrindimas

Komunikacija

3.1 paveikslas. Pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų apibendrintas raiškos profilis9 (2019 m.)

Komunikacija

Organizuotumas

Analizė ir pagrindimas

4.52%

6.45%

7.10%

47.74%

40.65%

68.39%

47.74%

52.90%

24.52%

silpnasvidutinisaukštas

3.2 paveikslas. Pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, pasiskirstymas pagal bendrųjų kompetencijų raiškos lygį (2019 m.)

Lyderystė

Veiklos valdymas

Strateginis požiūris

30.97%

24.52%

50.97%

49.68%

53.55%

30.32%

19.35%

21.94%

18.71%

silpnasvidutinisaukštas

3.3 paveikslas. Pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, pasiskirstymas pagal vadybinių ir lyderystės kompetencijų raiškos lygį (2019 m.)

9 Pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų apibendrintame raiškos profilyje pateikiamos reikšmės apskaičiuotos pagal formulę: visų pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų raiškos procentinių reikšmių suma / iš visų pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, skaičiaus.

23

Visi 8.39% 63.23%

28.39%

<33,34 proc.33,34-66,67 proc.>66,67 proc.

3.4 paveikslas. Pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, pasiskirstymas pagal visų bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų raiškos procentinių

reikšmių vidurkio reikšmes (2019 m.)

3.3 lentelė. Pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, kurių atitinkamo skaičiaus bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų raiškos lygis nustatytas ”silpnas“, dalis (2019 m.)

6 komp. "silpnas"

5 komp. "silpnas"

4 komp. "silpnas"

3 komp. "silpnas"

2 komp. "silpnas"

1 komp. "silpnas"

0 komp. "silpnas"

N 0 4 8 16 26 41 60Proc. 0,00% 2,58% 5,16% 10,32% 16,77% 26,45% 38,71%

3.4 lentelė. Pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, kurių atitinkamo skaičiaus bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų raiškos lygis nustatytas „aukštas“, dalis (2019 m.)

0 komp. "aukštas"

1 komp. "aukštas"

2 komp. "aukštas"

3 komp. "aukštas"

4 komp. "aukštas"

5 komp. "aukštas"

6 komp. "aukštas"

N 45 33 26 18 19 12 2Proc. 29,03% 21,29% 16,77% 11,61% 12,26% 7,74% 1,29%

Šioje Ataskaitoje detalesni kompleksinio vertinimo rezultatų kiekybiniai duomenys, konkrečių konkursų į įstaigos vadovo pareigas rezultatų ir jose dalyvaujančių pretendentų kompleksinio vertinimo rezultatų sąsajų atvejai, tikslingo kompleksinio vertinimo rezultatų panaudojimo galimų variantų spektras (įtaka galutiniam pretendentų vertinimo komisijoje balui, kompleksinio vertinimo kaip filtravimo įrankio panaudojimas) pretendentų į įstaigos vadovo pareigas atrankoje giliau nėra analizuojami. Tik paminėtina, kad šiuo metu yra svarstomi tokie tikslingo kompleksinio vertinimo rezultatų panaudojimo galimi variantai: 30 proc. kompleksinio vertinimo rezultatų lyginamojo svorio galutinio pretendentų vertinimo komisijoje balo skaičiavimui naudojimo variantas ir kompleksinio vertinimo kaip filtravimo įrankio panaudojimo variantas, atmetantis pretendentus į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusius kompleksiniame vertinime, kurių dviejų ir daugiau bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų raiškos lygis nustatytas „silpnas“. Tačiau dėl ribotos pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, 2019 m. dalyvavusių kompleksiniame vertinime, aibės, pretendentų kompleksinio vertinimo rezultatų sąsajų su platesniais duomenimis (konkrečių konkursų komisijos narių vertinimo rezultatais ir galutiniu pretendento balu, priimtų į pareigas pretendentų duomenimis ir jų veiklos įvertinimo rezultatais ir pan.) nepakankamumo, šiame etape informacijos apsisprendimui dėl kompleksinio vertinimo rezultatų panaudojimo galimų variantų pretendentų į įstaigos vadovo pareigas atrankoje nepakanka.

3.2.2 Pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, apklausos rezultataiA. Vengraitė

Siekdamas įvertinti pretendentų į įstaigos vadovo pareigas reakciją į kompleksinio vertinimo paslaugas, analizuoti, kiek jie yra patenkinti vykdomomis kompleksinio vertinimo procedūromis, Valstybės tarnybos departamentas 2019 m. po kompleksinio vertinimo atliko asmenų, pretenduojančių į įstaigos vadovo pareigas, apklausą. Šioje Ataskaitoje pateikiami pagrindiniai

24

minėtos 2019 m. pretendentų į įstaigos vadovo pareigas grįžtamojo ryšio apklausos rezultatai. Detalesnė 2019 m. pretendentų į įstaigos vadovo pareigas grįžtamojo ryšio apklausos rezultatų apžvalga ir jų analizė pateikta Pažymoje dėl pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime, grįžtamojo ryšio, 2019 12 31, Nr. 27L-2105.

Apklausos rezultatai parodė, kad Valstybės tarnybos departamento vykdomu kompleksiniu vertinimu yra patenkinti 67 proc. respondentų, o neigiamą poziciją šiuo klausimu išreiškė 6 proc. apklausos dalyvių (3.5 paveikslas).

21%

46%

27%

4% 2%

Labai patenkinta(-s)Patenkinta(-s)Nei patenkinta(-s), nei nepatenkinta(-s)Nepatenkinta(-s)Labai nepatenkinta(-s)

3.5 paveikslas. Pasitenkinimas Valstybės tarnybos departamento suteiktomis kompleksinio vertinimo paslaugomis (2019 m.)

3.3 Konkursai ir atrankos į padalinio vadovo pareigasA. Vengraitė

2019 m. Valstybės tarnybos departamentui įstaigos pateikė 266 prašymus skelbti konkursus ir atrankas į padalinio vadovo pareigas, 243 konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas buvo paskelbti. Tai sudaro 8,5 proc. visų 2019 m. Valstybės tarnybos departamentui įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas ir visų 2019 m. paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas. Absoliučią daugumą įstaigų pateiktų prašymų, susijusių su padalinio vadovo pareigomis, sudarė prašymai skelbti konkursus (96,6 proc.), atitinkamai atrankos į padalinio vadovo pareigas sudarė tik nedidelę dalį įstaigų pateiktų prašymų (3,4 proc.). Ši proporcija dėsningai išlieka iš paskelbtų konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas atveju (2.1 ir 2.2 lentelės).

Iš paskelbtų 243 konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas 201 konkursas ir atranka (82,7 proc.) buvo pabaigti vykdyti 2019 m., kitų konkursų ir atrankų procedūros persikėlė į 2020 m. 2019 m. 56,210 proc. konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas baigėsi dviejų laimėtojų atrinkimu. Daugiau nei trečdalis (34,8 proc.) konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas dėl įvairių priežasčių neįvyko. Atkreiptinas dėmesys į neįvykusių konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas perskyrą, absoliučiai visos 2019 m. pabaigtos vykdyti atrankos į padalinio vadovo pareigas neįvyko (2.5 lentelė). Analizuojant neįvykusių konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas neįvykimo priežastis, matyti, kad 2019 m. konkursai į padalinio vadovo pareigas neįvyko didžiąja dalimi dėl to, kad nei vienas pretendentas neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba tik vienas pretendentas atitiko reikalavimus (62,5 proc.), o atrankos – dėl to, kad nei vienas pretendentas nepateikė prašymo arba tik vienas pretendentas pateikė prašymą (66,7 proc.), (2.6 lentelė). Visumoje 2019 m. net trys ketvirtadaliai (75,0 proc.) visų neįvykusių konkursų į padalinio vadovo pareigas neįvyko dėl nepakankamos pretendentų „kokybės“ t.y. kai pretendentai neatitiko

10 Taip pat reikia turėti omenyje, kad 29,9 proc. pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas imtyje, kurioje ir buvo skaičiuojamas šis rodiklis, sudaro konkursai į seniūno pareigas, kuriuose šis rodiklis santykinai aukštas (3.8 lentelė), tai realiai kitų, nei į seniūno pareigas, konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas efektyvumas yra dar mažesnis. Šis pastebėjimas aktualus ir vertinant kitas konkursų ir atrankų į padalinio vadovo poziciją rodiklių reikšmes.

25

bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba nesurinko 6 ir daugiau balų vertinime komisijoje. Taip pat penktadalio (20,3 proc.) neįvykusių konkursų į padalinio vadovo pareigas neįvykimo priežastis - nei vienas pretendentas neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje arba tik vienas pretendentas atvyko į vertinimą komisijoje.

2019 m. vidutinis pretendentų pateiktų prašymų skaičius konkurse ir atrankoje į padalinio vadovo pareigas buvo 7,8 vnt., vidutinis pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose ir atrankose skaičius buvo 4,9 vnt. (2.8 lentelė). Vėlgi galima matyti ryškią perskyrą tarp konkursų į padalinio vadovo pareigas ir atrankų į padalinio vadovo pareigas – atrankų atveju šie minėti rodikliai žymiai žemesni, kas atitinka aukščiau minėtą atrankų į padalinio vadovo pareigas neįvykimo priežasčių tendenciją.

Reikia pažymėti, kad pretendentų „formali kokybė“ konkursuose ir atrankose į padalinio vadovo pareigas t.y. pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose ir atrankose į padalinio vadovo pareigas dalis kiek didesnė (62,5 proc. > 58,9 proc.), lyginant su visais konkursais ir atrankomis į valstybės tarnautojo pareigas (2.8 lentelė). Tiksliau negu vidutinės reikšmės, pretendentų skaitlingumo tendencijas konkursuose ir atrankose į padalinio vadovo pareigas 2019 m. atskleidžia konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas pasiskirstymas pagal pretendentų skaičių intervaluose - 2.9, 2.10 ir 2.11 lentelės.

Konkursuose į padalinio vadovo pareigas, kurie pasibaigė 2 laimėtojų atrinkimu, 3,6 proc. atvejų pretendentų vertinimas komisijoje, komisijai nusprendus, buvo organizuotas dviem etapais, kai į antrąjį pretendentų vertinimo etapą kviečiami komisijos atrinkti daugiausiai per vertinimą pirmajame etape balų surinkę pretendentai. Pirmajame etape konkursuose į padalinio vadovo pareigas kaip pretendentų vertinimo metodai naudoti testas (3 kartus) ir praktinė užduotis (1 kartą). Visais atvejais pretendentų vertinimas komisijoje antrajame etape pretendentų vertinimui naudotas interviu metodas. Kai pretendentų vertinimas komisijoje buvo organizuotas vienu etapu (96,4 proc.), be interviu vertinimo metodo, gilesniam pretendentų įvertinimui, papildomai buvo naudojama ir namų darbų užduotis, kurią pretendentai turėjo žodžiu pristatyti konkurso komisijai (4 kartus). Taigi, Apraše numatytų galimų pretendentų vertinimo metodų spektras konkursuose į padalinio vadovo pareigas 2019 m. nebuvo pilnai išnaudojamas, kiti nei interviu metodai naudoti retai, tačiau tai atitinka bendrą ribotos vertinimo metodų įvairovės ir dažnio naudojimo tendenciją visuose konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas. Pagrindinės to priežastys: Valstybės tarnybos departamentui trūksta parengtų taikyti konkrečių pretendentų vertinimo instrumentų, dėl įtempto konkursų ir atrankų vykdymo grafiko, nėra galimybės skirti laiko užduočių ir procedūrų parengimui, įstaigų atstovų įtraukimui į šį procesą, trūksta darbuotojų, dalyvaujančių centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinime, pasirengimo kurti ir taikyti konkrečius instrumentus.

Analizuojant konkursuose į padalinio vadovo pareigas, kurie pasibaigė 2 laimėtojų atrinkimu, I ir II vietos laimėtojų pretendentų vertinime komisijoje pasiektus rezultatus, matyti (3.5 lentelė), kad dominuojantis vertinimo balų intervalas I vietos laimėtojų imtyje yra 8-8,99 balai (48,2 proc.), o II vietos laimėtojų imtyje - 7-7,99 balai (53,6 proc.). Vidutinis I ir II vietos laimėtojų pretendentų vertinime komisijoje surinktų balų skaičius atitinkamai 8,3 ir 7,4 balai. Žemiausių „praeinamų“ įvertinimų intervale 6-6,99 balai įvertinti tik 1,8 proc. I vietos laimėtojų ir 21,8 proc. II vietos laimėtojų, o aukščiausių įvertinimų intervale 9-10 balų 21,8 proc. I vietos laimėtojų ir tik 1,8 proc. II vietos laimėtojų. Dėsningai vyraujantis balų skirtumas pretendentų vertinime komisijoje tarp I ir II vietos laimėtojų 0-0,99 balo - 62,7 proc. visų atvejų, o 1-1,99 balo - 30,9 proc. visų atvejų (3.6 lentelė). 70,0 proc. I vietos laimėtojų ir 24,5 proc. II vietos laimėtojų pretendentų vertinime komisijoje konkursuose į padalinio vadovo pareigas surinko 8 ir daugiau balų. Taigi, perskyra tarp I ir II vietos laimėtojų vertinime komisijoje surinktų balų skaičiaus intervaluose vis tik yra ir kai kuriais atvejais tai nėra du lygiaverčiai pretendentai „finalininkai“. Turimais duomenimis 66,4 proc. atvejų priimantis į pareigas asmuo, priimant atrinktus pretendentus į padalinio vadovo pareigas, rinkosi I vietos laimėtoją, o 33,6 proc. atvejų – II vietos laimėtoją. Šios tendencijos kiek skiriasi nuo situacijos konkursuose į įstaigos vadovo pareigas (3.2 skyrelis).

26

3.5 lentelė. I ir II vietos laimėtojų pasiskirstymas pagal vertinime komisijoje surinktų balų skaičių intervaluose konkursuose į padalinio vadovo pareigas (2019 m.)



skaičius, vnt.



skaičius, vnt.


6 - 6,99 2 1,8% 24 21,8%7 - 7,99 31 28,2% 59 53,6%8 - 8,99 53 48,2% 25 22,7%9 - 10 24 21,8% 2 1,8%Iš viso 11011 100% 110 100%

3.6 lentelė. Pretendentų vertinime komisijoje surinktų balų skirtumo tarp I ir II vietų laimėtojų atvejų pasiskirstymas pagal surinktų balų skirtumą intervaluose konkursuose į padalinio vadovo pareigas (2019 m.)






0 - 0,99 69 62,7%1- 1,99 34 30,9%2 – 3 7 6,4%Iš viso 110 100%

Konkursai į padalinio vadovo pareigas po įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo paskelbiami šiek tiek greičiau negu visi konkursai į valstybės tarnautojo pareigas (31,5 k.d. < 35,9 k.d.). Vidutinė konkurso į padalinio vadovo pareigas organizavimo trukmė nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje atitinka vidutinę konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo trukmę (54,7 k.d.), (2.12 lentelė).

Lyginant centralizuotai organizuojamų konkursų į padalinio vadovo pareigas trukmę nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje 2019 m. su iš dalies centralizuotos atrankos kontekste organizuotų konkursų į padalinio vadovo pareigas trukme 2016 m. ir 2017 m., matyti, kad iš esmės ji labai nepakito (2.13 lentelė). Primintina, kad iš dalies centralizuotos atrankos sistemoje pretendentai, siekiantys užimti padalinio vadovo pareigas, prieš decentralizuotą atrankos etapą t.y. konkursą įstaigoje, turėdavo pasitikrinti vadovavimo gebėjimus, o centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas atveju joks papildomas patikrinimas pretendentams į padalinio vadovo pareigas iki pretendentų vertinimo komisijoje nėra vykdomas.

3.4 Konkursai ir atrankos į nevadovaujančias pareigas

2019 m. absoliučią daugumą įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas ir paskelbtų konkursų ir atrankų sudarė konkursai ir atrankos į nevadovaujančias pareigas – atitinkamai 89,9 proc. ir 89,8 proc., todėl pagrindinės 2 skyriuje aptartos centralizuotos atrankos įgyvendinimo tendencijos faktiškai atliepia ir konkursų ir atrankų į nevadovaujančias pareigas temą ir atskirai detaliau ji šioje Ataskaitoje nebus aptariama.

3.4.1 Konkursai į specialiųjų atašė pareigas A. Vengraitė, duomenys – J. Dirginčius

11 3.5 lentelėje ir 3.6 lentelėje bendras konkursų, pasibaigusių 2 laimėtojų į padalinio vadovo pareigas atrinkimu skaičius nežymiai skiriasi nuo 2 skyriuje 2.5 lentelėje pateiktų duomenų apie pabaigtus vykdyti konkursus į padalinio vadovo pareigas skaičiaus dėl skirtingų duomenų šaltinių, tačiau šis netikslumas neturi reikšmingos įtakos pateiktais duomenimis iliustruojamų tendencijų išryškinimui.

27

2019 m. Valstybės tarnybos departamentas gavo 6 įstaigų prašymus skelbti konkursus į specialiojo atašė pareigas, 5 iš jų buvo paskelbti, 1 atšauktas. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašymu paskelbti 3 specialiojo atašė konkursai, ir po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymu. Visi šie konkursai buvo pabaigti vykdyti 2019 m. ir baigėsi laimėtojo atrinkimu.

Formuojant konkursų į specialiųjų atašė pareigas komisijas 2019 m. išryškėjo tam tikra specifika. Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė skyrimo ir atšaukimo tvarką ir teisinius jų veiklos pagrindus nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatai, kuriuose numatyta, kad specialusis atašė skiriamas arba perkeliamas į diplomatinę atstovybę užsienio valstybėje, užsienio reikalų ministrui raštu pritarus, todėl kai kuriose įstaigose buvo susiklosčiusi praktika kviesti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovą jau į specialiojo atašė atrankos etapą, kaip konkurso komisijos narį. Valstybės tarnybos departamentas atsižvelgė į šią susiklosčiusią praktiką ir formuodamas konkursų į specialiojo atašė pareigas komisijas, prašydavo įstaigos, kurios prašymu būdavo organizuojamas toks konkursas, tarpininkauti prašant skirti atstovą į konkurso komisiją iš Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos. Kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija delegavo savo atstovą į specialiojo atašė konkurso komisiją, kai kuriais ne. Dėl šios aplinkybės, kai kurių konkursų į specialiojo atašė pareigas komisijos tiesiog buvo skaitlingesnės.

3.5 Konkursai į seniūno pareigas V. Apanavičiūtė, A. Vengraitė, duomenys – J. Dirginčius

3.5.1 Konkursai į seniūno pareigas - pagrindiniai duomenys ir jų analizė

2019 m. Valstybės tarnybos departamentui įstaigos pateikė 78 prašymus skelbti konkursus į seniūno pareigas, visi šie konkursai 2019 m. buvo paskelbti. Tai sudaro 2,5 proc. visų 2019 m. Valstybės tarnybos departamentui įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas ir 2,7 proc. visų 2019 m. paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas. Taip pat, tai sudaro 29,7 proc. visų 2019 m. įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į padalinio vadovo pareigas ir 32,5 proc. visų 2019 m. paskelbtų konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas.

Daugiausiai įstaigų prašymų skelbti konkursus į seniūno pareigas sulaukta ir daugiausiai šių konkursų paskelbta Panevėžio apskrityje – 14 (17,9 proc.) ir Kauno apskrityje – 13 (16,7 proc.), mažiausiai Alytaus apskrityje - 4 (5,1 proc.) ir Tauragės apskrityje- 5 (6,4 proc.), (3.7 lentelė, 3.6 paveikslas).

3.7 lentelė. Įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir paskelbtų konkursų į seniūno pareigas pasiskirstymas pagal apskritis (2019 m.)

ApskritisĮstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir paskelbtų konkursų į seniūno pareigas skaičius, vnt.

Įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir paskelbtų konkursų

į seniūno pareigas dalis, proc.Alytaus apskritis 4 5,1%Kauno apskritis 13 16,7%Klaipėdos apskritis 2 2,6%Marijampolės apskritis 7 9,0%Panevėžio apskritis 14 17,9%Šiaulių apskritis 7 9,0%Tauragės apskritis 5 6,4%Telšių apskritis 10 12,8%Utenos apskritis 8 10,3%Vilniaus apskritis 8 10,3%

28

Iš viso 78 100%

3.6 paveikslas. Įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir paskelbtų konkursų į seniūno pareigas pasiskirstymas pagal apskritis (2019 m.)

Iš paskelbtų 78 konkursų į seniūno pareigas 60 konkursų (76,9 proc.) buvo pabaigti vykdyti 2019 m., kitų konkursų procedūros persikėlė į 2020 m. 2019 m. 83,3 proc. konkursų į seniūno pareigas baigėsi dviejų laimėtojų atrinkimu. Galima teigti, kad konkursai į seniūno pareigas vyko sėkmingiau lyginant su visais konkursais ir atrankomis į valstybės tarnautojo pareigas t.y. ženkliai didesnė dalis konkursų į seniūno pareigas baigėsi dviejų laimėtojų atrinkimu (83,3 proc. > 55,6 proc.), atitinkamai mažesnė dalis konkursų buvo atšaukta (3,3 proc. < 11,7 proc.) arba neįvyko dėl įvairių priežasčių (13,3 proc. < 32,7 proc.), (3.8 lentelė, 2.5 lentelė). Ši tendencija išlieka ir lyginant konkursus į seniūno pareigas išskirtinai su konkursais ir atrankomis į padalinio vadovo pareigas.

Analizuojant neįvykusius konkursus į seniūno pareigas pagal neįvykimo priežastis, matyti, kad šie konkursai rečiau neįvyksta dėl pačių pretendentų neaktyvumo / nesuinteresuotumo t. y. kai pretendentai nepateikia prašymo dalyvauti konkurse arba neatvykta į pretendentų vertinimą komisijoje lyginant su visais konkursais ir atrankomis į valstybės tarnautojo pareigas (12,5 proc.< 43,2 proc.), o taip pat išskirtinai su konkursais ir atrankomis į padalinio vadovo pareigas (12,5 proc.< 28,6 proc.), (3.9 lentelė, 2.6 lentelė).

3.8 lentelė. Pabaigtų vykdyti konkursų į seniūno pareigas pasiskirstymas pagal pabaigimo priežastis (2019 m.)

Pabaigimo priežastis Pabaigtų vykdyti konkursų į seniūno pareigas skaičius, vnt.

Pabaigtų vykdyti konkursų į seniūno pareigas dalis, proc.

Atšaukti konkursai į seniūno pareigas

2 3,3%

Neįvykę konkursai į seniūno pareigas

8 13,3%

Konkursai, pasibaigę 2 laimėtojų į seniūno pareigas atrinkimu

50 83,3%

Iš viso 60 100%

29

3.9 lentelė. Neįvykusių konkursų į seniūno pareigas pasiskirstymas pagal neįvykimo priežastis (2019 m.)


Neįvykusių konkursų į

seniūno pareigas

skaičius, vnt.

Neįvykusių konkursų į

seniūno pareigas dalis,

proc.Nei vienas pretendentas nepateikė prašymo arba tik vienas pretendentas pateikė prašymą 0 0%

Nei vienas pretendentas neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba tik vienas pretendentas atitiko reikalavimus 4 50%

Nei vienas pretendentas neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje arba tik vienas pretendentas atvyko į vertinimą komisijoje

1 12,5%

Nei vienas pretendentas nesurinko 6 ir daugiau balų vertinime komisijoje arba tik vienas pretendentas surinko 6 ir daugiau balų 3 37,5%

Iš viso 8 100%

Vidutinis pretendentų pateiktų prašymų skaičius konkurse į seniūno pareigas yra didesnis lyginant su visais konkursais ir atrankomis į valstybės tarnautojo pareigas ir su konkursais ir atrankomis į padalinio vadovo pareigas atitinkamai - 11,0 vnt. > 8,3 vnt. ir 11,0 vnt. > 7,8 vnt. 71,1 proc. pretendentų, pateikusių prašymus leisti dalyvauti konkursuose į seniūno pareigas atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Palyginimui, visoje per šiuos metus organizuotų konkursų ir atrankų imtyje šis rodiklis - 58,9 proc., konkursų ir atrankų į padalinio vadovo pareigas imtyje - 62,5 proc.. 63,5 proc. pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose į seniūno pareigas, atvyko į pretendentų vertinimą komisijoje ir tai yra aukštesnė reikšmė lyginant su visais konkursais ir atrankomis į valstybės tarnautojo pareigas (62,5 proc.> 48,8 proc.) ir šiek tiek aukštesnė lyginant su konkursais į padalinio vadovo pareigas (62,5 proc.> 61,2 proc.), (2.8 ir 3.11 lentelės).

Tiek neįvykusių konkursų į seniūno pareigas neįvykimo priežasčių, tiek ir pretendentų aktyvumo šiuose konkursuose duomenys atskleidžia, kad seniūno pareigybė yra patraukli pretendentams.

3.10 lentelė. Pretendentai, dalyvavę konkursuose į seniūno pareigas, kurie buvo pabaigti vykdyti 2019 m.


konkurse į seniūno

pareigas, vnt.Pretendentų pateiktų prašymų konkursuose į seniūno pareigas skaičius, vnt.

640 10,7

Pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose į seniūno pareigas skaičius, vnt.

455 7,6

Pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose į seniūno pareigas dalis, proc.

71,1%

Pretendentų į seniūno pareigas, atvykusių į pretendentų vertinimą komisijoje skaičius, vnt.

289 4,8

Pretendentų į seniūno pareigas, atvykusių į pretendentų vertinimą komisijoje dalis, proc.

63,5%

Tiksliau negu vidutinės reikšmės pretendentų skaitlingumo tendencijas konkursuose į seniūno pareigas 2019 m. atskleidžia konkursų į seniūno pareigas pasiskirstymas pagal pretendentų skaičių intervaluose (3.11 lentelė).

30

3.11 lentelė. Konkursų į seniūno pareigas, kurie buvo pabaigti vykdyti 2019 m.12, pasiskirstymas pagal pretendentų skaičių intervaluose

Pretendentų, pateikusių prašymus dalyvauti konkursuose į seniūno pareigas, skaičiusIš viso0 1-5 6-10 11-15 16-20 21 ir

daugiauKonkursų skaičius, vnt. 0 11 24 13 3 7 58

Konkursų dalis, proc. 0% 19,0% 41,4% 22,4% 5,2% 12,1% 100%

Pretendentų, atitikusių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose į seniūno pareigas, skaičius Iš viso 0 1-5 6-10 11-15 16-20 21 ir


Konkursų dalis, proc. 0% 41,4% 34,5% 12,1% 6,9% 5,1% 100%

Pretendentų, atvykusių į pretendentų vertinimą komisijoje konkursuose į seniūno pareigas, skaičius Iš viso 0 1-5 6-10 11-15 16-20 21 ir


Konkursų dalis, proc. 8,6% 60,4% 20,7% 6,9% 3,4% 0% 100%

Konkursuose į seniūno pareigas, kurie pasibaigė 2 laimėtojų atrinkimu, 7,8 proc. atvejų pretendentų vertinimas komisijoje, komisijai nusprendus, buvo organizuotas dviem etapais, kai į antrąjį pretendentų vertinimo etapą kviečiami komisijos atrinkti daugiausiai per vertinimą pirmajame etape balų surinkę pretendentai. Pirmajame etape konkursuose į seniūno pareigas kaip pretendentų vertinimo metodai naudoti testas (3 kartus) ir praktinė užduotis (1 kartą). Visais atvejais pretendentų vertinimas komisijoje antrajame etape ir visada, kai pretendentų vertinimas komisijoje buvo organizuotas vienu etapu (92,2 proc.), pretendentų vertinimui naudotas interviu metodas. Taigi, Apraše numatytų galimų pretendentų vertinimo metodų spektras konkursuose į seniūno pareigas 2019 m. nebuvo pilnai išnaudojamas, kiti nei interviu metodai naudoti retai, tačiau tai atitinka bendrą ribotos vertinimo metodų įvairovės ir dažnio naudojimo tendenciją visuose konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas.

Analizuojant konkursuose į seniūno pareigas, kurie pasibaigė 2 laimėtojų atrinkimu, I ir II vietos laimėtojų pretendentų vertinime komisijoje pasiektus rezultatus, matyti, kad dominuojantis vertinimo balų intervalas I vietos laimėtojų imtyje buvo 8-8,99 balai (58,8 proc.), o II vietos laimėtojų imtyje - 7-7,99 balai (56,9 proc.) (3.12 lentelė). Vidutinis I ir II vietos laimėtojų pretendentų vertinime komisijoje surinktų balų skaičius atitinkamai 8,3 ir 7,4 balai. Žemiausių įvertinimų intervale 6-6,99 balai įvertinti tik 2 proc. I vietos laimėtojų ir 21,6 proc. II vietos laimėtojų, o aukščiausių įvertinimų intervale 9-10 balų - 11,8 proc. I vietos laimėtojų ir nei vienas II vietos laimėtojas. Dėsningai vyraujantis balų skirtumas pretendentų vertinime komisijoje tarp I ir II vietos laimėtojų buvo 0-0,99 balo - 60,8 proc. visų atvejų, savo ruožtu 1-1,99 balo - 33,3 proc. visų atvejų (3.13 lentelė). 70,8 proc. I vietos laimėtojų ir 21,6 proc. II vietos laimėtojų pretendentų vertinime komisijoje konkursuose į seniūno pareigas surinko 8 ir daugiau balų. Taigi, perskyra tarp I ir II vietos laimėtojų vertinime komisijoje surinktų balų skaičiaus intervaluose vis tik yra ir kai kuriais atvejais tai nebuvo du lygiaverčiai pretendentai „finalininkai“. Turimais duomenimis 66,7 proc. atvejų priimantis į pareigas asmuo, priimant atrinktus pretendentus į seniūno pareigas, rinkosi I vietos laimėtoją, o 33,3 proc. atvejų – II vietos laimėtoją. Šios tendencijos analogiškos kaip ir konkursuose ir atrankose į padalinio vadovo pareigas.

12 Atšaukti konkursai į seniūno pareigas šioje lentelėje eliminuoti.31

3.12 lentelė. I ir II vietos laimėtojų pasiskirstymas pagal vertinime komisijoje surinktų balų skaičių intervaluose konkursuose į seniūno pareigas (2019 m.)



skaičius, vnt.



skaičius, vnt.


6 - 6,99 1 2,0% 11 21,6%7 - 7,99 14 27,5% 29 56,9%8 - 8,99 30 58,8% 11 21,6%9 - 10 6 11,8% 0 0,0%Iš viso 5113 100% 51 100%

3.13 lentelė. Pretendentų vertinime komisijoje surinktų balų skirtumo tarp I ir II vietų laimėtojų atvejų pasiskirstymas pagal surinktų balų skirtumą intervaluose konkursuose į seniūno pareigas (2019 m.)






0 - 0,99 31 60,8%1- 1,99 17 33,3%2 – 3 3 5,9%Iš viso 51 100%

Vidutinė konkurso į seniūno pareigas organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki konkurso paskelbimo yra trumpesnė, lyginant su visais konkursais į valstybės tarnautojo pareigas (28,5 k.d. < 35,9 k.d.). Vidutinė konkurso į seniūno pareigas organizavimo trukmė nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje yra ilgesnė lyginant su visais konkursais į valstybės tarnautojo pareigas (60,5 k.d. > 54,7 k.d.), (2.12 ir 3.14 lentelės). Šios tendencijos išlieka ir lyginant konkursus į seniūno pareigas išskirtinai su konkursais į padalinio vadovo pareigas. Ilgesnę konkursų į seniūno pareigas organizavimo trukmę nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje galbūt galima būtų sieti su šių konkursų komisijų sudarymo problematika, kuri aptariama toliau šiame skyrelyje.

3.14 lentelė. Vidutinė konkursų į seniūno pareigas organizavimo trukmė (2019 m.)

Trukmės apibrėžtisKonkurso trukmė, kalendorinės dienos

Vidutinė konkurso į seniūno pareigas organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki konkurso paskelbimo 28,5

Vidutinė konkurso į seniūno pareigas organizavimo trukmė nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje 60,5

Vidutinė konkurso į seniūno pareigas organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki pretendentų vertinimo komisijoje 88,9

2019 m. konkursuose į seniūno pareigas įvyko 54 pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai. 27 pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai vyko nuotoliniu būdu naudojant TGĮ, tai sudaro 50,0 proc. visų per 2019 m. metus įvykusių pretendentų į seniūno pareigas vertinimo komisijoje posėdžių. Palyginimui, visoje per šiuos metus organizuotų konkursų ir atrankų imtyje pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai, organizuoti nuotoliniu būdu naudojant TGĮ, sudaro 21,3 proc. Daugiausiai konkursų į seniūno pareigas nuotoliniu būdu naudojant TGĮ buvo organizuota

13 Šioje lentelėje ir 3.13 lentelėje bendras konkursų, pasibaigusių 2 laimėtojų į seniūno pareigas atrinkimu skaičius nežymiai skiriasi nuo ankščiau šiame skyrelyje 3.8 lentelėje pateiktų duomenų apie pabaigtus vykdyti konkursus į seniūno pareigas skaičiaus dėl skirtingų duomenų šaltinių, tačiau šis netikslumas neturi reikšmingos įtakos pateiktais duomenimis iliustruojamų tendencijų išryškinimui.

32

Panevėžio apskrityje, tuo tarpu Alytaus ir Vilniaus apskrityse nuotoliniu būdu naudojant TGĮ nebuvo organizuotas nei vienas konkursas (3.15 lentelė).

3.15 lentelė. Konkursų į seniūno pareigas, kuriuose pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai vyko naudojant TGĮ, pasiskirstymas pagal apskritis (2019 m.)

Apskritis

Konkursų į seniūno pareigas, kuriuose pretendentų vertinimo

komisijoje posėdžiai vyko naudojant TGĮ, skaičius, vnt.

Konkursų į seniūno pareigas, kuriuose pretendentų vertinimo

komisijoje posėdžiai vyko naudojant TGĮ, dalis, proc.

Alytaus apskritis 0 0Kauno apskritis 1 3,7%Klaipėdos apskritis 1 3,7%Marijampolės apskritis 4 14,8%Panevėžio apskritis 9 33,3%Šiaulių apskritis 4 14,8%Tauragės apskritis 1 3,7%Telšių apskritis 6 22,2%Utenos apskritis 1 3,7%Vilniaus apskritis 0 0Iš viso 27 100%

3.7 paveikslas. Konkursų į seniūno pareigas, kuriuose pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai vyko naudojant TGĮ, pasiskirstymas pagal apskritis (2019 m.)

3.5.2 Konkursų į seniūno pareigas organizavimo problematika

Konkursų į seniūno pareigas organizavimo problematika susijusi su konkurso komisijos sudarymo ir pretendentų vertinimu komisijoje specifika šiuose konkursuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatomis pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. Tai pat remiantis Aprašo 23 ir 32 punktais, konkurso komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Konkurso komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Šioje reglamentavimo situacijoje konkurso į seniūno pareigas komisija sudaroma iš 7 narių, galimi du konkurso į seniūno pareigas komisijos sudarymo variantai: pirmas variantas - deleguojami ir konkurso komisijoje dalyvauja 3 seniūnaičiai, 1 įstaigos atstovas ir 3 Valstybės tarnybos departamento atstovai, antras variantas - deleguojami ir konkurso komisijoje dalyvauja 4 seniūnaičiai, 1 įstaigos atstovas ir 2 Valstybės tarnybos departamento atstovai.

33

Dėl šių aplinkybių konkurso į seniūno pareigas komisijos sudarymas paprastai trunka ilgiau. Kadangi seniūnaičiai, turėsiantys dalyvauti konkurso komisijos darbe, prieš tai turi būti išrenkami seniūnaičių sueigose, prašant įstaigos deleguoti konkurso į seniūno pareigas komisijos narius, tam tenka skirti ilgesnį laiko terminą, negu įprastai.

Tai pat esant tokiam santykinai dideliam konkurso komisijos narių skaičiui tikimybė, kad iškilus nenumatytoms aplinkybėms vienas ar kitas konkurso komisijos narys negalės dalyvauti konkurso komisijos darbe, labai padidėja. Praktikoje jau suformuotos konkurso į seniūno pareigas komisijos sudėtį tenka keisti dažniau negu įprastai, o tai, savo ruožtu, padidina konkurso organizavimo laiko sąnaudas.

Be to, kai konkurso komisiją sudaro net 7 nariai, vieno pretendento vertinimo konkurso komisijoje laikas yra santykinai ilgesnis, nes kiekvienas konkurso komisijos narys vertinimo metu, jei tarkime, taikomas interviu vertinimo metodas, teikia klausimus pretendentui. Atitinkamai bendras konkurso į seniūno pareigas vertinimo komisijoje laikas taip pat ženkliai pailgėja. Tai suponuoja didesnes nei įprastai tiek Valstybės tarnybos departamento darbuotojų laiko, tiek patalpų užimtumo sąnaudas konkursų į seniūno pareigas atveju.

Tam tikrą specifiką konkursų į seniūno pareigas pretendentų vertinime komisijoje lemia ir tai, kad šių komisijų darbe skaitlingai dalyvauja seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys – seniūnaičiai. Kaip pastebėta praktikoje, neretai seniūnaičiai neturi bazinių pretendentų kompetencijų vertinimo įgūdžių arba pastarieji yra silpni, kas, taikant interviu vertinimo metodą, pasireiškia netinkamu klausimų parinkimu ir formulavimu bei netinkamu pretendentų atsakymų vertinimu. Taip pat, būdami vietinės bendruomenės nariais, seniūnaičiai neretai pretendentus vertina šališkai, pirmenybę teikdami pretendentams, kurie yra nuolatiniai vietos bendruomenės gyventojai. Tuo tarpu Valstybės tarnybos departamento atstovai šių konkursų komisijose sudaro mažumą. Dėl šių priežasčių konkursuose į seniūno pareigas sunku užtikrinti objektyvų ir skaidrų pretendentų vertinimą.

3.6 TOP 10 įstaigos - įstaigos, kurių prašymu paskelbta daugiausia konkursų ir atrankųA.Rusteika, A. Vengraitė, duomenys - J. Dirginčius

2019 m. išskirtinos TOP 10 įstaigos, kurios pateikė daugiausiai prašymų skelbti konkursus ir atrankas (3.16 lentelė).

3.16 lentelė. TOP 10 įstaigos pagal pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas skaičių (2019 m.)

Įstaigos pavadinimas


konkursus ir atrankas skaičius,

vnt.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 173

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 118Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 112Lietuvos statistikos departamentas 83Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 82Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 81Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 60Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 56Kauno apylinkės teismas 51Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 51

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 5134

Daugeliu atveju šis konkrečių TOP 10 sąraše figūruojančių įstaigų personalo poreikis galimai buvo nulemtas 2018-2019 m. vykusių didelių struktūrinių pertvarkymų pačiose įstaigose, kurie, savo ruožtu, lėmė ir prašymų skelbti konkursus ir atrankas teikimo aktyvumą 2019 m.. Žemiau trumpai pateikiama, kokie struktūriniai pertvarkymai 2018-2019 m. vyko išskirtose TOP 10 įstaigose, kurios pateikė daugiausiai prašymų skelbti konkursus ir atrankas 2019 m..

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, vaiko interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, kurie tapo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūriniais padaliniais. Įsteigta 12 tarnybos teritorinių skyrių, kurie apima 60 savivaldybių. 88,9 proc. visų savivaldybėse dirbusių vaiko teisių apsaugos specialistų pareigybės perkeltos iš savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvos statistikos departamentas, vykdydamas bendrą valstybės politiką dėl viešojo sektoriaus valdymo optimizavimo, 2018 m. atliko struktūrinius pertvarkymus. Nuo 2018 m. lapkričio 15 d. įsigaliojo nauja Lietuvos statistikos departamento administracijos struktūra. Struktūriniai pertvarkymai atlikti siekiant sklandžiau organizuoti vidaus valdymo ir oficialiosios statistikos rengimo ir sklaidos procesus, užtikrinti efektyvų žmogiškųjų išteklių paskirstymą. Vietoje 37 struktūrinių padalinių įsteigti 32, taip pat sumažintas vadovaujančių darbuotojų pareigybių skaičius. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 20 d priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymą ir susijusių įstatymų pakeitimus dėl migracijos reformos. Siekiant įgyvendinti 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusią migracijos reformą, Migracijos departamentas su teritoriniais padaliniais tapo pagrindine migracijos paslaugas teikiančia įstaiga Lietuvoje. Iš centrinės 94 darbuotojų įstaigos Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tapo visoje Lietuvos teritorijoje veikiančia, teritorinius klientų aptarnavimo padalinius turinčia migracijos tarnyba, kurią sudaro 487 darbuotojai. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Nuo 2019 m. sausio 1-osios Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pakeitė pavadinimą ir po reorganizacijos tapo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministerijoje atlikta reorganizacija siekiant stiprinti tas sritis, kurios artimiausioje ateityje privalo tapti šalies ekonomikos varikliu: inovacijų, skaitmeninės ekonomikos, pramonės, eksporto, investicijų. Kauno apylinkės teismas

Vykdant teismų reformą nuo 2018 m. sausio 1 d. nustojo egzistavę savarankiški Jonavos rajono, Kėdainių rajono ir Kaišiadorių rajono apylinkių teismai. Visi minėti apylinkių teismai kartu su Kauno apylinkės teismu tapo naujojo teismo – Kauno apylinkės teismo – dalimis. Po didžiosios reformos, nuo 2018 m. sausio 1 d., Kauno apylinkės teismą sudaro keturi teismo rūmai – Jonavos rūmai, Kėdainių rūmai, Kaišiadorių rūmai ir Kauno rūmai. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Trejus metus nuo 2016 metų Lietuvos darbo biržos reforma buvo vykdoma nuosekliai etapais. 2018 spalio 1 d. veiklą pradėjo Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Po reorganizacijos paslaugos klientams teikiamos 52 klientų aptarnavimo skyriuose 60-yje savivaldybių. Konsolidavus bendrąsias įstaigų funkcijas (finansai, personalas, turto valdymas, viešieji pirkimai, IT priežiūra), optimizavus įstaigos valdymo procesus, padidintas darbo ieškančius asmenis ir darbdavius aptarnaujančių darbuotojų skaičius bei suvienodinti klientus aptarnaujančių darbuotojų darbo krūviai. Sumažintas vadovaujančių darbuotojų skaičius ir

35

padidintas su klientais dirbančiųjų skaičius 9 proc. Centrinio administracijos padalinio funkcijos perkeliamos į regionus.

Žvelgiant iš konkursų ir atrankų organizavimo perspektyvos, iki 2019 m. pabaigos, dauguma aktyviausiai konkursus ir atrankas vykdančių įstaigų, įsikūrusių nuo Vilniaus nutolusiuose regionuose arba turinčių regioninius padalinius, užsitikrino ir pasinaudojo galimybe pretendentų vertinimą komisijoje organizuoti nuotoliniu būdu naudojant TGĮ. Daugiau apie konkursų ir atrankų organizavimą nuotoliniu būdu naudojant TGĮ 3.8 skyrelyje.

3.7 Konkursai ir atrankos į savivaldybių institucijas ir įstaigasA. Vengraitė, duomenys – J. Dirginčius

2019 m. Valstybės tarnybos departamentui savivaldybių institucijos ir įstaigos pateikė 687 prašymus skelbti konkursus ir atrankas (526 konkursai, 161 atrankos) į valstybės tarnautojo pareigas, 624 konkursai ir atrankos (476 konkursai, 148 atrankos) į savivaldybių institucijas ir įstaigas buvo paskelbti. Tai sudaro maždaug penktadalį visų 2019 m. Valstybės tarnybos departamentui įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas ir visų 2019 m. paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas, atitinkamai - 21,9 proc. ir 21,7 proc. (2.1 ir 2.2 lentelės).

79,6 proc. savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktų prašymų sudarė prašymai skelbti konkursus ir atrankas į nevadovaujančias pareigas ir beveik penktadalį (19,9 proc.) - į padalinio vadovo pareigas. Daugiausiai savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas sulaukta Klaipėdos – 118 (17,2 proc.) ir Kauno – 100 (14,6 proc.) apskrityse, mažiausiai Tauragės apskrityje – 32 (4,7 proc.) ir Alytaus apskrityje - 35 (5,1 proc.), (3.17 lentelė, 3.8 paveikslas). Daugiausiai prašymų skelbti konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojo pareigas pateikė Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių administracijos (3.18 lentelė). Šios proporcijos dėsningai su minimaliais nukrypimais išlieka tokios pačios ir 2019 m. paskelbtų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose atveju (3.19 lentelė ir 3.9 paveikslas).

3.17 lentelė. Savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas pasiskirstymas pagal pareigybių grupes, apskritis, 2019 m.

Savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus


Savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktų prašymų skelbti atrankas skaičius/dalis,

vnt./proc.

Savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktų prašymų

skelbti konkursus ir atrankas


Pareigybių grupėNevadovaujančios pareigos 393 154 547 79,6 %Padalinių vadovai 130 7 137 19,9%Įstaigų vadovai 3 3 0,4%ApskritisAlytaus apskritis 27 8 35 5,1%Kauno apskritis 72 28 100 14,6%Klaipėdos apskritis 72 46 118 17,2%Marijampolės apskritis 45 4 49 7,1%Panevėžio apskritis 72 16 88 12,8%Šiaulių apskritis 75 17 92 13,4%Tauragės apskritis 23 9 32 4,7%Telšių apskritis 36 15 51 7,4%Utenos apskritis 36 1 37 5,4%

36

Vilniaus apskritis 68 17 85 12,4%Iš viso 526 76,6% 161 23,4% 687 100%

3.8 paveikslas. Savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas pasiskirstymas pagal apskritis, 2019 m.

3.18 lentelė. TOP 10 savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas skaičių, 2019 m.

Įstaigos pavadinimas

Savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktų prašymų

skelbti konkursus ir atrankas skaičius,

vnt.Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 51Šiaulių miesto savivaldybės administracija 48Vilniaus miesto savivaldybės administracija 46Kauno miesto savivaldybės administracija 35Telšių rajono savivaldybės administracija 23Panevėžio miesto savivaldybės administracija 23Biržų rajono savivaldybės administracija 20Raseinių rajono savivaldybės administracija 17Kėdainių rajono savivaldybės administracija 15Rokiškio rajono savivaldybės administracija 15

3.19 lentelė. Paskelbtų konkursų ir atrankų į savivaldybių institucijas ir įstaigas pasiskirstymas pagal pareigybių grupes, apskritis, 2019 m.

Paskelbtų konkursų į savivaldybių

institucijas ir įstaigas skaičius/dalis,

vnt./proc.

Paskelbtų atrankų į savivaldybių


vnt./proc.

Paskelbtų konkursų ir atrankų į savivaldybių


vnt./proc.Pareigybių grupėNevadovaujančios pareigos 352 142 494 79,2%Padalinių vadovai 121 6 127 20,4%Įstaigų vadovai 3 3 0,4%ApskritisAlytaus apskritis 26 8 34 5,4%

37

Kauno apskritis 65 25 90 14,4%Klaipėdos apskritis 57 40 97 15,5%Marijampolės apskritis 45 4 49 7,9%Panevėžio apskritis 69 14 83 13,3%Šiaulių apskritis 67 17 84 13,5%Tauragės apskritis 20 9 29 4,6%Telšių apskritis 33 14 47 7,5%Utenos apskritis 31 1 32 5,1%Vilniaus apskritis 63 16 79 12,7%Iš viso 476 76,3% 148 23,7% 624 100%

3.9 paveikslas. Paskelbtų konkursų ir atrankų į savivaldybių institucijas ir įstaigas pasiskirstymas pagal apskritis, 2019 m.

Iš paskelbtų 624 konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose 500 konkursų ir atrankų (80,1 proc.) buvo pabaigti vykdyti 2019 m., kitų konkursų ir atrankų procedūros persikėlė į 2020 m.. 2019 m. 57,0 proc. konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose baigėsi dviejų laimėtojo (-ų) atrinkimu. Daugiau negu trečdalis – 36,6 proc. konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose dėl įvairių priežasčių neįvyko (3.20 lentelė).

3.20 lentelė. Pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų į savivaldybių institucijas ir įstaigas pasiskirstymas pagal pabaigimo priežastis, 2019 m.

Pabaigimo priežastis

Pabaigtų vykdyti konkursų į

savivaldybių institucijas ir įstaigas


Pabaigtų vykdyti atrankų į



Pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų į



Atšaukti konkursai ir atrankos į savivaldybių institucijas ir įstaigas

28 7,4% 4 3,2% 32 6,4%

Neįvykę konkursai ir atrankos į savivaldybių institucijas ir įstaigas

118 31,6% 65 51,6% 183 36,6%

Konkursai ir atrankos į savivaldybių institucijas ir įstaiga pasibaigę arba laimėtojo (-ų) atrinkimu, arba

228 61,0% 57 45,2% 285 57,0%

38

atkūrus statusą, arba priėmus asmenį iš rezervoIš viso 374 74,8% 126 25,2% 500 100%

Analizuojant neįvykusių konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose neįvykimo priežastis, matyti, kad šiuo atveju situacija kiek skiriasi nuo bendrų 2019 m. konkursų ir atrankų neįvykimo priežasčių pasiskirstymo tendencijų - konkursai ir atrankos į valstybės tarnautojo pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose dažniau neįvyko, nes nei vienas pretendentas nepateikė prašymo arba tik vienas pretendentas pateikė prašymą į vadovo pareigas (26,8 proc. > 18,8 proc.) ir dėl to, kad nei vienas pretendentas neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba tik vienas pretendentas atitiko reikalavimus į vadovo pareigas (48,6 proc. > 42,0 proc.), tačiau rečiau dėl to, kad nei vienas pretendentas neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje arba tik vienas pretendentas atvyko į vadovo pareigoms užimti vertinimą komisijoje (13,1 proc. < 24,4 proc.), (3.21 lentelė). Vis tik, jei atvejus, kai pretendentai nepateikė prašymų dalyvauti konkurse ar atrankoje arba neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje traktuosime, kaip pretendentų neaktyvumą / nesuinteresuotumą, o atvejus, kai pretendentai neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba nesurinko 6 ir daugiau balų vertinime komisijoje – kaip nepakankamą pretendentų „kokybę“, skirtumas nuo bendrų visų konkursų ir atrankų tendencijų nėra didelis, atitinkamai (39,9 proc. < 43,2 proc.) ir (60,1 proc. > 56,8 proc.), (3.21 ir 2.6 lentelės).

3.21 lentelė. Neįvykusių konkursų ir atrankų į savivaldybių institucijas ir įstaigas pasiskirstymas pagal neįvykimo priežastis, 2019 m.


Neįvykusių konkursų į savivaldybių


vnt./proc.

Neįvykusių atrankų į savivaldybių


vnt./proc.

Neįvykusių konkursų ir atrankų į savivaldybių


vnt./proc.Nei vienas pretendentas nepateikė prašymo arba tik vienas pretendentas pateikė prašymą į vadovo pareigas

31 26,3% 18 27,7% 49 26,8%

Nei vienas pretendentas neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba tik vienas pretendentas atitiko reikalavimus į vadovo pareigas

61 51,7% 28 43,1% 89 48,6%

Nei vienas pretendentas neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje arba tik vienas pretendentas atvyko į vadovo pareigoms užimti vertinimą komisijoje

14 11,9% 10 15,4% 24 13,1%

Nei vienas pretendentas nesurinko 6 ir daugiau balų vertinime komisijoje arba tik vienas pretendentas surinko 6 ir daugiau balų į vadovo pareigas

12 10,1% 9 13,8% 21 11,5%

Iš viso 118 64,5% 65 35,5% 183 100,00%

2019 m. konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose įvyko 335 (258 konkursai, 77 atrankos) pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai. 168

39

(121 konkursai, 47 atrankos) pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai vyko nuotoliniu būdu naudojant TGĮ, tai sudaro 50,9 proc. visų per 2019 m. metus įvykusių pretendentų į savivaldybių institucijas ir įstaigas vertinimo komisijoje posėdžių. Palyginimui, visoje per šiuos metus organizuotų konkursų ir atrankų imtyje pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai, organizuoti naudojant TGĮ, sudaro 21,3 proc.

Daugiausiai konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose nuotoliniu būdu naudojant TGĮ buvo organizuota Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse, tuo tarpu Alytaus apskrityje nuotoliniu būdu naudojant TGĮ nebuvo organizuotas nei vienas konkursas ar atranka, Utenos apskrityje – tik 1 (3.22 lentelė ir 3.10 paveikslas).

3.22 lentelė. Konkursų į savivaldybių institucijas ir įstaigas, kuriuose pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai vyko naudojant TGĮ, pasiskirstymas pagal apskritis, 2019 m.

Apskritis

Konkursų ir atrankų į savivaldybių institucijas ir

įstaigas, kuriuose pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai

vyko naudojant TGĮ skaičius, vnt.

Konkursų ir atrankų į savivaldybių institucijas ir

įstaigas, kuriuose pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai vyko naudojant TGĮ dalis, proc.

Alytaus apskritis 0 0%Kauno apskritis 13 7,7%Klaipėdos apskritis 42 25,0%Marijampolės apskritis 20 11,9%Panevėžio apskritis 31 18,5%Šiaulių apskritis 28 16,7%Tauragės apskritis 8 4,8%Telšių apskritis 19 11,3%Utenos apskritis 1 0,6%Vilniaus apskritis 6 3,6%Iš viso 168 100%

3.10 paveikslas. Konkursų į savivaldybių institucijas ir įstaigas, kuriuose pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai vyko naudojant TGĮ, pasiskirstymas pagal apskritis, 2019 m.

3.8 Konkursai ir atrankos, organizuoti nuotoliniu būdu naudojant TGĮ T. Kamarovskė, A. Vengraitė, duomenys – J. Dirginčius

Siekiant atliepti įstaigų ir pretendentų, reziduojančių geografiškai nuo Vilniaus nutolusiuose regionuose, poreikius, centralizuotai organizuojamų konkursų ir atrankų kontekste Valstybės tarnybos departamentas pradėjo pretendentų vertinimą komisijoje organizuoti nuotoliniu būdu naudojant TGĮ. Buvo parengtas ir 2019 m. kovo 28 d. Valstybės tarnybos departamento direktoriaus

40

įsakymu Nr. 27V-63 patvirtintas Pretendentų vertinimo komisijoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tvarkos aprašas.

3.8.1 Konkursai ir atrankos, organizuoti nuotoliniu būdu naudojant TGĮ - pagrindiniai duomenys

2019 m. 362 konkursuose ir atrankose (266 konkursai, 96 atrankos) pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai, vyko nuotoliniu būdu naudojant TGĮ, tai sudaro 21,3 proc. visų per šiuos metus įvykusių pretendentų vertinimo komisijoje posėdžių.

Absoliuti dauguma konkursų ir atrankų nuotoliniu būdu naudojant TGĮ buvo organizuota, siekiant atrinkti pretendentus į nevadovaujančias pareigas 90,6 proc. (3.23 lentelė).

Daugiausiai konkursų ir atrankų, nuotoliniu būdu naudojant TGĮ buvo organizuota Klaipėdos apskrityje – 69, Vilniaus apskrityje – 52, Panevėžio bei Šiaulių apskrityse - po 50, Telšių bei Kauno apskrityse - po 40. Mažiausiai konkursų ir atrankų, nuotoliniu būdu naudojant TGĮ buvo organizuota Utenos apskrityje – 4 (3.23 lentelė ir 3.11 paveikslas).

Aktyviausiai konkursus ir atrankas nuotoliniu būdu naudojant TGĮ vykdė savivaldybių institucijos ir įstaigos – 168, teismai - 73, įstaigos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 92. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atveju, tai sudaro 50,9 proc. visų per 2019 m. metus įvykusių pretendentų į savivaldybių institucijas ir įstaigas vertinimo komisijoje posėdžių (3.23 lentelė).

3.23 lentelė. Konkursų ir atrankų, kuriuose pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai vyko nuotoliniu būdu naudojant TGĮ, pasiskirstymas pagal pareigybių grupes, apskritis, įstaigų grupes (2019 m.)

Konkursų, kuriuose pretendentų

vertinimo komisijoje posėdžiai vyko

nuotoliniu būdu naudojant TGĮ,

skaičius, vnt.

Atrankų, kuriuose pretendentų

vertinimo komisijoje posėdžiai vyko

nuotoliniu būdu naudojant TGĮ,

skaičius, vnt.

Konkursų ir atrankų, kuriuose pretendentų vertinimo komisijoje

posėdžiai vyko nuotoliniu būdu naudojant TGĮ,

skaičius/dalis, vnt./ proc.

Pareigybių grupėNevadovaujančios pareigos 232 96 328 90,6%Padalinių vadovai 34 0 34 9,4%ApskritisAlytaus apskritis 15 4 19 5,3%Kauno apskritis 22 18 40 11,1%Klaipėdos apskritis 40 29 69 19,1%Marijampolės apskritis 21 6 27 7,5%Panevėžio apskritis 39 11 50 13,8%Šiaulių apskritis 40 10 50 13,8%Tauragės apskritis 8 3 11 3,0%Telšių apskritis 31 9 40 11,0%Utenos apskritis 4 0 4 1,1%Vilniaus apskritis 46 6 52 14,4%Įstaigų grupėĮstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 4 0 4 1,10%

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 1 0 1 0,28%

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 6 0 6 1,66%

41

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 1 0 1 0,28%

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

70 22 92 25,41%

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai

2 0 2 0,55%

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 1 0 1 0,28%

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 4 1 5 1,38%

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 6 0 6 1,66%

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui

3 0 3 0,83%

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 121 47 168 46,41%

Teismai, prokuratūros 47 26 73 20,17%Iš viso 266 96 362 100%

3.11 paveikslas. Konkursų ir atrankų, kuriuose pretendentų vertinimo komisijoje posėdžiai vyko nuotoliniu būdu naudojant TGĮ, pasiskirstymas pagal apskritis (2019 m.)

3.8.2 Įstaigų, galinčių konkursus ir atrankas organizuoti nuotoliniu būdu naudojant TGĮ, tinklas ir jo plėtra

2019 m. pabaigoje 76 įstaigos, reziduojančios 34 miestuose buvo įsidiegę bent minimalius rekomenduotinus techninius reikalavimus atitinkančius TGĮ ir turėjo galimybę centralizuotos atrankos kontekste vykstantį pretendentų vertinimą komisijoje organizuoti nuotoliniu būdu. Aktyviausiai įstaigų, galinčių konkursus ir atrankas organizuoti nuotoliniu būdu tinklo plėtra vyko 2019 m. antroje pusėje. Tam įtakos turėjo užfiksuota tendencija, kad į Valstybės tarnybos departamente Vilniuje centralizuotai organizuojamus konkursus ir atrankas atvyksta nedidelė dalis arba neatvyksta nei vienas pretendentas iš nutolusių regionų, ko pasėkoje konkursai ir atrankos neįvyksta. Tais atvejais Valstybės tarnybos departamento specialistai, atsakingi už konkursų ir atrankų organizavimą, aktyviai siūlė įstaigoms užsitikrinti technines galimybes konkursus ir atrankas organizuoti nuotoliniu būdu, o ir pačių įstaigų susidomėjimas TGĮ galimybėmis, matant šią problemą, išaugo. Įstaigų, kuriose atliktas techninis TGĮ testavimas ir patikrintas jų tinkamumas įvertinant atkuriamo vaizdo ir garso kokybę, sąrašas pateikiamas 1 priede. Šis sąrašas, priklausomai

42

nuo besikeičiančios situacijos, nuolat atnaujinamas ir viešai skelbiamas Valstybės tarnybos departamento internetinėje svetainėje.

Iki 2019 m. pabaigos, dauguma aktyviausiai konkursus ir atrankas vykdančių įstaigų, įsikūrusių nuo Vilniaus nutolusiuose regionuose arba turinčių regioninius padalinius, užsitikrino galimybę pretendentų vertinimą komisijoje organizuoti nuotoliniu būdu naudojant TGĮ. Tačiau įstaigos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurios vykdė nemažai konkursų bei atrankų bei turi nuo Vilniaus nutolusius regioninius padalinius neorganizavo pretendentų vertinimo komisijose nuotoliniu būdu naudojant TGĮ. Per 2019 m. buvo įvykdyti 164 (144 konkursai, 20 atrankų) įstaigų prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos konkursai bei atrankos, iš jų tik 6 konkursai organizuoti nuotoliniu būdu. Didžiąją dalį minėtų konkursų ir atrankų per 2019 m. vykdė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos – 76, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos - 42. Atkreiptinas dėmesys kad, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš viso turi 10 teritorinių skyrių, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš viso turi 50 teritorinių skyrių.

Siekiant efektyviau išnaudoti TGĮ įrangą įsidiegusių įstaigų tinklą bei skatinti įstaigų bendradarbiavimą, metų pradžioje Valstybės tarnybos departamentas sudarė sutartis su savivaldybėmis, kurių pagrindu įstaiga esant poreikiui sutinka priimti ir suteikti galimybę naudotis TGĮ ir kitų įstaigų atstovams, organizuojantiems konkursus ar atrankas į savo įstaigas. Taip pat pasirašiusios šias bendradarbiavimo sutartis savivaldybės patvirtina, kad visos pretendentų vertinimo komisijoje procedūros metu (kai dalyvauja kitos įstaigos) atliks techninę TGĮ priežiūrą, o esant techniniams sutrikimams, juos nedelsiant šalins. 2019 m. pabaigoje Valstybės tarnybos departamentas buvo pasirašęs 6 tokio tipo bendradarbiavimo sutartis su savivaldybėmis (3.24 lentelė).

3.24 lentelė. Savivaldybės, sudariusios bendradarbiavimo sutartis su Valstybės tarnybos departamentu (2019 12 15 duomenys)

SavivaldybėsKlaipėdos miesto savivaldybės administracijaŠiaulių miesto savivaldybės administracijaPanevėžio miesto savivaldybės administracijaVisagino savivaldybės administracijaDruskininkų savivaldybės administracijaPagėgių savivaldybės administracija

3.8.3 Konkursų ir atrankų organizavimo nuotoliniu būdu naudojant TGĮ, techninės realizacijos aspektai

Startuojant konkursų ir atrankų organizavimo nuotoliniu būdu naudojant TGĮ paslaugą, buvo suformuluoti minimalūs techniniai reikalavimai TGĮ, Valstybės tarnybos departamente įsigytos reikiamos licencijos ir bazinės įrangos komplektai. Apžvelgiant TGĮ panaudojimo organizuojant konkursus ir atrankas techninės realizacijos aspektą, paminėtina, kad iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. vadovaujantis Pretendentų vertinimo komisijoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tvarkos aprašu, TGĮ diegimą, nuotolinių konkursų ir atrankų, vykdomų naudojant TGĮ, techninę priežiūrą vykdė atsakingi Valstybės tarnybos departamento specialistai. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakomybę už TGĮ priežiūrą perėmė Informatikos ir ryšių departamento kompiuterinių darbo vietų priežiūros specialistai. Su šiais specialistais, Valstybės tarnybos departamento už atrankų ir konkursų organizavimą atsakingi specialistai bendrauja per Informacinių technologijų ir telekomunikacijų pagalbos sistemą. Tiek įstaigų, pageidaujančių pradėti vykdyti konkursus ir atrankas nuotoliniu būdu, TGĮ įrangos tinkamumo testavimo procesas, tiek ir TGĮ įrangos paruošimo konkretaus konkurso ar atrankos organizavimui procedūra šiuo metu yra jau

43

nusistovėjusi ir bendradarbiavimas tarp Informatikos ir ryšių departamento specialistų ir Valstybės tarnybos departamento šiais klausimais vyksta sklandžiai.

2019 m. Valstybės tarnybos departamento organizuotuose konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių asmenų apklausos kokybiniai rezultatai atskleidė, kad pretendentai galimybę dalyvauti pretendentų vertinime komisijoje nuotoliniu būdu naudojant TGĮ iš esmės vertina teigiamai, argumentuodami tuo, kad tai leidžia taupyti tiek laiko, tiek ir finansinius išteklius ir išsako lūkestį, kad tokios galimybės aprėptis bus plečiama. Kita vertus, pretendentai atkreipia dėmesį ir į TGĮ naudojimo praktikoje probleminius aspektus, tokius kaip pasitaikančios internetinio ryšio problemos konkurso ar atrankos eigoje, prasta garso ir vaizdo kokybė, ko pasėkoje sunku išgirsti komisijos narių užduodamus klausimus, nemalonu komisijos narių prašyti pakartoti klausimus kelis kartus ir kt. Kita vertus, ir Valstybės tarnybos departamento konkursus ir atrankas organizuojančių bei komisijų darbe dalyvaujančių atrankos specialistų nuomone garso ir vaizdo kokybė naudojant TGĮ kartais tikrai yra prasta, sunku išgirsti ką nori pasakyti pretendentas, dėl šios priežasties, siekiant objektyviai įvertinti, prašoma pretendento atsakymą pakartoti net kelis kartus. Remiantis atrankos specialistų pastebėjimais, garso ir vaizdo kokybė nepriklauso nuo salės, kurioje yra vykdomas konkursas ar atranka. Komisijų darbe dalyvaujančių atrankos specialistų nuomone tai labiau sietina su techninės įrangos, kuri naudojama tiek Valstybės tarnybos departamente, tiek įstaigoje, parametrais. Detalesnis techninių nesklandumų, susijusių su internetinio ryšio trikdžiais, prasta garso ir vaizdo kokybe, fiksavimas 2019 m. nebuvo vykdomas, todėl sunku tiksliau identifikuoti probleminių situacijų dažnį bei mastą.

Tolesnė TGĮ įrangą įsidiegusių įstaigų tinklo plėtra ir atitinkamas dėmesys nuotolinių konkursų naudojant TGĮ realizavimo techninių nesklandumų identifikavimui bei šalinimui leistų didinti konkursų ir atrankų, kuriuose pretendentų vertinimas komisijoje atliekamas naudojant TGĮ, apimtis bei kokybę ir, savo ruožtu, dar labiau atliepti įstaigų ir pretendentų, reziduojančių geografiškai nuo Vilniaus nutolusiuose regionuose, poreikius.

3.9 Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas ir pretendentų rezervas D. Černiavska, A. Vengraitė

3.9.1 Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pretendentų rezervo teisinis reglamentavimas

Valstybės tarnautojo statuso atkūrimą ir pretendentų rezervą reglamentuoja VTĮ ir Aprašas. VTĮ 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pretendentų rezervą sudaro asmenys, VTĮ 17

straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, nelaimėję centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodę pretendentai (pagal Aprašo 54 punktą gerai pasirodžiusiu pretendentu laikomas pretendentas, komisijos vertinimo metu įvertintas 8 ar daugiau balų), pasibaigus priėmimo laikui, atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš pretendentų rezervo reikėtų išskirti valstybės tarnautojo statuso atkūrimo garantiją, kadangi skiriasi teisinis reglamentavimas. Taip pat pažymėtina, kad asmenys, turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą priimami be konkurso, bet patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Į pretendentų rezervą įtraukti asmenys, išskyrus nurodytuosius VTĮ 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 mėnesius nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento, turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka.

Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas

44

VTĮ 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kokias sąlygas turi atitikti asmuo, norintis atkurti valstybės tarnautojo statusą.

Aprašas detaliai reguliuoja valstybės tarnautojo statuso atkūrimo tvarką, t. y. tvarką, pagal kurią VTĮ 17 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti buvę valstybės tarnautojai gali grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje arba atitinkamai grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo pareigas kitoje įstaigoje. Aprašo 8-13 punktų nuostatos nustato prašymo atkurti valstybės tarnautojo statusą pateikimo, dokumentų, informacijos ir duomenų apie prašymą pateikusį asmenį tikrinimo, kreipimosi į įstaigą dėl galimybės asmeniui atkurti valstybės tarnautojo statusą, informacijos iš įstaigos gavimo, pasiūlymo asmeniui užimti laisvas pareigas, kurių specialiuosius reikalavimus atitinka buvęs valstybės tarnautojas, asmens sutikimo ar nesutikimo užimti laisvas pareigas pateikimo tvarką ir terminus.

Teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turintis asmuo lygiagrečiai gali pretenduoti į VTĮ 17 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodytas pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, kurioje paskelbtas konkursas ar atranka. Tokiu atveju Valstybės tarnybos departamentas sustabdo konkurso ar atrankos vykdymą (informuojant bendrąja tvarka dokumentus pateikusius pretendentus ir konkursą ar atranką inicijavusią įstaigą), o įstaiga tikrina buvusio valstybės tarnautojo gebėjimus. Jeigu įstaigai patikrinus buvusio valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turintis asmuo nepriimamas į valstybės tarnautojo pareigas, Valstybės tarnybos departamentas atnaujina konkurso ar atrankos procedūras ir apie tai informuoja dokumentus pateikusius pretendentus. Buvęs valstybės tarnautojas, neatkūręs statuso toje pačioje įstaigoje, turi teisę dalyvauti konkursuose ir atrankose kitoms valstybės tarnautojo pareigoms (Aprašo 15, 21 p.). Pretendentų rezervas

VTĮ 17 straipsnio 7 dalis nustato, kad į pretendentų rezervą įtraukti asmenys, išskyrus teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turinčius asmenis, 6 mėnesius nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo momento, turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka. Tačiau Aprašas jokios supaprastintos tvarkos nenustato, tik reguliuoja įtraukimo į pretendentų rezervą tvarką (Aprašo 54-55 p.), taip pat atskleidžia VTĮ formuluotės „nelaimėję centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodę pretendentai“ turinį: tokiais asmenimis laikomi pretendentai, komisijos vertinimo metu įvertinti 8 ar daugiau balų (Aprašo 55 p.). Be to, Aprašo 56-57 punktų nuostatos rezerve esančiam asmeniui, kuriam buvo atliktas pretendentų vertinimas komisijoje, suteikia galimybę prašyti Valstybės tarnybos departamento įskaityti komisijos apskaičiuotą jo turimą balą jam pretenduojant į kitas identiškas pareigas.

3.9.2 Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas ir pretendentų rezervas 2019 m.

Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas Dėl statuso atkūrimo per 2019 m. kreipėsi 40 asmenų (iš jų vienas asmuo neturėjo teisės

atkurti valstybės tarnautojo statuso, nes neatitiko VTĮ 17 straipsnio 2 ir 3, dalyse nustatytų sąlygų). 26 asmenys iš 39 turinčių teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą (66,7 proc.) buvo priimti į valstybės tarnautojo pareigas. Iš pastarųjų 24 asmenys grįžo į eitas, lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas į tą įstaigą, kurioje ėjo pareigas prieš atsistatydinant iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, 2 asmenys buvo priimti į pareigas sustabdant konkurso procedūras, kai dokumentus į paskelbtą konkursą pateikia asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. Kiti asmenys, t.y. 13 asmenų (33,3 proc.), dėl objektyvių priežasčių neatkūrė valstybės tarnautojo statuso (pvz., įstaigoje, kurioje turėjo teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, nebuvo laisvų valstybės tarnautojų pareigų, arba asmuo neatitiko specialiųjų reikalavimų, nustatytų pareigybės aprašyme, arba atsisakė pareigų, į kurias buvo siūloma atkurti valstybės tarnautojo statusą). Pretendentų rezervas

45

Dėl įtraukimo į pretendentų rezervą per 2019 m. kreipėsi 75 asmenys, iš jų 46 asmenys buvo įtraukti į pretendentų rezervą. Didelį asmenų neįtraukimo į pretendentų rezervą skaičių lėmė naujas teisinis reglamentavimas, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., ir kuris pretendentams yra neaiškus ir painus. Iš 46 asmenų įtrauktų į pretendentų rezervą supaprastinta tvarka (buvo įskaitytas turimas balas) į pareigas buvo priimti 3 asmenys (6,5 proc.). Tai yra asmenys, kurie į pretendentų rezervą buvo įtraukti kaip gerai pasirodę, bet centralizuotos atrankos nelaimėję pretendentai (t. y. vertinimo komisijoje surinko 8 ar daugiau balų), ir kurie paprašė įskaityti jų turimą balą jiems pretenduojant į kitas identiškas pareigas.

3.9.3 Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pretendentų rezervo instituto įgyvendinimo problematika

Painus ir sudėtingas pretendentų rezervo teisinis reglamentavimas. Remiantis 2019 m. duomenimis bei telefonu ir elektroniniu paštu gautais paklausimais apie

pretendentų rezervą (išskyrus valstybės tarnautojo statuso atkūrimo garantiją), daugiausiai neaiškumų kyla dėl pretendentų rezervo teisinio reglamentavimo, kuris yra gana painus ir nelabai suprantamas. Pagrindinis neaiškumas, kokią teisę asmeniui dėl dalyvavimo centralizuotai organizuojamuose konkursuose suteikia buvimas pretendentų rezerve, nes vien įtraukimas į pretendentų rezervą nesuteikia teisės dalyvauti konkursuose supaprastinta tvarka. Aprašo nuostatos, skirtos pretendentų rezervo instituto teisiniam reguliavimui, iš esmės VTĮ 17 straipsnio 7 dalies neįgyvendina, dėl ko šis institutas tampa deklaratyvus. Trūksta aiškaus reglamentavimo dėl dalyvavimo centralizuotuose konkursuose supaprastinta

tvarka.VTĮ 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad į pretendentų rezervą įtraukti asmenys, išskyrus

nurodytuosius VTĮ 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse (išskyrus valstybės tarnautojo statuso atkūrimą), 6 mėnesius nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento, turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka. Dalyvavimas konkursuose supaprastinta tvarka nėra reglamentuotas ir todėl kelia daug klausimų. Įtraukus asmenis į pretendentų rezervą, teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose supaprastinta tvarka atsiranda tik tada, kai asmuo sudalyvauja centralizuotame konkurse, bet jo nelaimi. Tik tuomet asmuo turi teisę prašyti Valstybės tarnybos departamento įskaityti jo turimą balą pretenduojant į kitas identiškas pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad identiškomis pareigomis laikomos tos pareigos, kurių specialieji reikalavimai ir funkcijos sutampa. Taigi pretendento prašymas įskaityti turimą balą iš esmės reiškia, jog balas gali būti įskaitomas asmeniui pakartotinai pretenduojant į tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje. Kas savo ruožtu suponuoja, kad įstaigoje arba turi būti kelios ar keliolika pareigybių su identiškais specialiaisiais reikalavimai ir funkcijomis (tarkime įstaiga turi kelis teritorinius padalinius), arba įstaiga turi pasižymėti didele valstybės tarnautojų kaita, kad pusės metų laikotarpiu atsilaisvintų identiška pareigybė. Trūksta aiškaus reglamentavimo dėl balo įskaitymo.

Trūksta aiškaus reglamentavimo dėl balo įskaitymo asmenims, kurie įtraukti į pretendentų rezervą dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo, taip pat buvusiems pakaitiniams valstybės tarnautojams, kurie ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai ėjo valstybės tarnautojo pareigas ir atleisti pasibaigus priėmimo laikui. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra reglamentuota, koks vertinimo komisijoje gautas balas gali būti įskaitytas aukščiau įvardintiems asmenims. Aprašo 56-57 punktų turinys leidžia daryti išvadą, jog nuostatos skirtos tik vienai pretendentų rezervą sudarančiai grupei – nelaimėjusiems centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodžiusiems pretendentams, nes tik šią grupę sudarantiems pretendentams buvo atliktas vertinimas komisijoje. Atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai į ratą asmenų, kuriems skiriamos Aprašo 56-57 punktų nuostatos, nepatenka. Statuso atkūrimo procedūros yra pakankamai aiškiai reglamentuotos.

46

Statuso atkūrimo procedūros yra reglamentuotos pakankamai aiškiai ir tai, savo ruožtu, lemia pakankamai sklandų statuso atkūrimo mechanizmo įgyvendinimą praktikoje.

Apibendrinant galima teigti, kad reikėtų tobulinti/keisti teisinį reglamentavimą dėl pretendentų rezervo, nes jis painus ir sudėtingas, praktikoje iš esmės neįgyvendinamas, dėl ko pretendentų rezervo institutas tampa deklaratyvus.

3.10 Konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių asmenų apklausos rezultatų apžvalgaA. Vengraitė

2019 m. Valstybės tarnybos departamentas po konkursų ir atrankų atliko asmenų, pretenduojančių į valstybės tarnautojo pareigas, apklausą. Šia apklausa buvo siekiama įvertinti pretendentų pasitenkinimą Valstybės tarnybos departamento centralizuotai organizuotais konkursais ir atrankomis, pretendentų nuomonę apie vykusių konkursų ir atrankų skaidrumą bei bendrą pretendentų pasitikėjimą centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu.

Šioje Ataskaitoje pateikiami pagrindiniai minėtos 2019 m. pretendentų grįžtamojo ryšio apklausos rezultatai ir jų palyginimas su 2018 m. pretendentų, dalyvavusių iš dalies centralizuotos atrankos sistemos rėmuose organizuotais konkursais įstaigose, apklausos rezultatais pagal pagrindinius vertintus aspektus. Detalesnė 2019 m. pretendentų grįžtamojo ryšio aplašuos rezultatų apžvalga ir jų analizė pateikta Pažymoje dėl konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių asmenų grįžtamojo ryšio, 2019 12 31, Nr. 27L-2104.

Pasitenkinimas Valstybės tarnybos departamento organizuotu konkursu ar atranka Įvertinus respondentų pasitenkinimą Valstybės tarnybos departamento organizuotu konkursu

ar atranka, nustatyta, kad 70 proc.14 apklaustųjų yra patenkinti konkurso ar atrankos organizavimu, o neigiamą poziciją šiuo klausimu yra išreiškę 13 proc. apklausos dalyvių (3.12 paveikslas).

28%

41%

18%

9%4%

Labai patenkinta(-s)Patenkinta(-s)Nei patenkinta(-s), nei nepatenkinta(-s)Nepatenkinta(-s)Labai nepatenkinta(-s)

3.12 paveikslas. Pretendentų pasitenkinimas Valstybės tarnybos departamento organizuotu konkursu ar atranka (2019 m.)

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos strateginiame plane vienas iš pagrindinių Valstybės tarnybos departamentui priskirtų rodiklių yra pretendentų pasitenkinimas centralizuotai organizuotais konkursais ir atrankomis. 2019 m. numatyta šio rodiklio reikšmė – 55 proc. centralizuotai organizuotais konkursais ir atrankomis patenkintų pretendentų. Taigi, pretendentų pasitenkinimo rodiklis pasiektas ir viršytas.

Palyginus gautus duomenis su iš dalies centralizuotos atrankos sistemos rėmuose organizuotuose konkursuose įstaigose dalyvavusių pretendentų 2018 m. vykdytos grįžtamojo ryšio apklausos rezultatais, nustatyta, kad pasitenkinimas Valstybės tarnybos departamento centralizuotai

14 Pastaba: tiksli reikšmė yra 69,65%, reikšmių neatitikimas 1 paveiksle atsiranda dėl skaičių apvalinimo.47

organizuotais konkursais ir atrankomis yra 4 procentiniais punktais didesnis, o nepasitenkinimas - 3 procentiniais punktais mažesnis, lyginant su įstaigose organizuotais konkursais (3.13 paveikslas).

Nepasitenkinimą išreiškę asmenys

Pasitenkinimą išreiškę asmenys

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

16%

66%

13%

70%

Centralizuota valstybės tarnautojų atranka, 2019Iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atranka, 2018

3.13 paveikslas. Pretendentų pasitenkinimo Valstybės tarnybos departamento organizuotais konkursais ir atrankomis (2019 m.) ir įstaigose organizuotais konkursais (2018 m.) palyginimas

Pretendentų nuomonė apie Valstybės tarnybos departamento organizuoto konkurso ar atrankos skaidrumą

Įvertinus apklausos dalyvių nuomonę apie Valstybės tarnybos departamento organizuoto konkurso ar atrankos skaidrumą, buvo nustatyta, kad 76 proc. respondentų, mano kad konkursas ar atranka buvo organizuotas skaidriai (3.14 paveikslas). Šiam teiginiui nepritarė 12 proc. respondentų.

46%

30%

12%

7%5%

Visiškai sutinkuSutinkuNei sutinku, nei nesutinkuNesutinkuVisiškai nesutinku

3.14 paveikslas. Pretendentų nuomonė apie Valstybės tarnybos departamento organizuoto konkurso ar atrankos skaidrumą (2019 m.)

Palyginus gautus duomenis su iš dalies centralizuotos atrankos sistemos rėmuose organizuotuose konkursuose įstaigose dalyvavusių pretendentų 2018 m. vykdytos grįžtamojo ryšio apklausos rezultatais, nustatyta, kad suvoktas skaidrumas Valstybės tarnybos departamento organizuotų konkursų ir atrankų atveju yra 6 procentiniais punktais didesnis, o suvoktas neskaidrumas - 2 procentiniais punktais mažesnis, lyginant su įstaigose organizuotais konkursais (3.15 paveikslas).

48

Asmenys, suvokę konkursą kaip neskaidrų

Asmenys, suvokę konkursą kaip skaidrų

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

14%

70%

12%

76%


3.15 paveikslas. Pretendentų suvokto konkurso ar atrankos skaidrumo Valstybės tarnybos departamento organizuotų konkursų ir atrankų atveju (2019 m.) ir įstaigose organizuotų konkursų

atveju (2018 m.) palyginimas

Bendras pasitikėjimas centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu (centralizuotos atrankos sistema)

Įvertinus respondentų atsakymus apie pasitikėjimą centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu, rezultatai parodė, kad 74 proc. respondentų pasitiki centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu Valstybės tarnybos departamente, o savo nepasitikėjimą yra išreiškę 10 proc. asmenų (3.16 paveikslas).

21%

53%

16%

8% 2%

Labai pasitikiuPasitikiuNei pasitikiu, nei nepasitikiuNepasitikiuLabai nepasitikiu

3.16 paveikslas. Pretendentų bendras pasitikėjimas centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu (2019 m.)

Palyginus gautus duomenis su iš dalies centralizuotos atrankos sistemos rėmuose organizuotuose konkursuose įstaigose dalyvavusių pretendentų 2018 m. vykdytos grįžtamojo ryšio apklausos rezultatais, nustatyta, kad bendras pasitikėjimas centralizuotu konkursų organizavimu, lyginant su konkursų organizavimu įstaigose yra didesnis 19 procentinių punktų, o nepasitikėjimas – mažesnis 8 procentiniais punktais (3.17 paveikslas).

49

Nepasitikėjimą išreiškę asmenys

Pasitikėjimą išreiškę asmenys

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

18%

55%

10%

74%


3.17 paveikslas. Pretendentų pasitikėjimo centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu (2019 m.) ir konkursų organizavimu įstaigose (2018 m.) palyginimas

Taigi, pretendentų, dalyvavusių Valstybės tarnybos departamento centralizuotai organizuotuose konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas, pasitenkinimo, suvokto skaidrumo bei bendro pasitikėjimo centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu rodikliai 2019 m. pasiekti pakankamai aukšti.

Palyginus pretendentų, dalyvavusių Valstybės tarnybos departamento centralizuotai organizuotuose konkursuose ir atrankose į valstybės tarnautojo pareigas, 2019 m. apklausos rezultatus su pretendentų, dalyvavusių iš dalies centralizuotos atrankos sistemos rėmuose organizuotais konkursais įstaigose, apklausų rezultatais pagal pagrindinius vertinamus aspektus, matyti, kad pretendentai yra labiau patenkinti Valstybės tarnybos departamento centralizuotai organizuotais konkursais ir atrankomis, suvokia juos kaip skaidresnius ir labiau pasitiki centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu lyginant su iš dalies centralizuotos atrankos sistemos rėmuose organizuotais konkursais įstaigose.

4. KITI ASPEKTAI, SUSIJĘ SU CENTRALIZUOTOS ATRANKOS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS ĮGYVENDINIMU

4.1 Centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas teisinės bazės (galiojusios 2019 m.) apžvalgaA.Rusteika

Centralizuotą valstybės tarnautojų atranką reglamentuoja šie Lietuvos Respublikos įstatymai bei teisės aktai: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas; Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“;

Pretendentų į įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas kompleksinio vertinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 27V-25 „Dėl Pretendentų į įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas kompleksinio vertinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Pretendentų vertinimo komisijoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 27V-63 „Dėl Pretendentų vertinimo komisijoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tvarkos aprašo patvirtinimo“;

50

Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 „Dėl Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 „Dėl Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo”;

Centralizuotų konkursų ar atrankų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas proceso aprašymas, patvirtintas Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 24 d. Nr. 27L-1533.

Dalis 2019 m. parengtų ir patvirtintų teisės aktų projektų buvo nukreipti tiesiogiai į centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas procesų ir procedūrų standartizavimą: Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentas (2019 11 29, Nr. 27V-204), Centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojų pareigas proceso aprašymas (2019 10 24, Nr. 27L-1533). Kai kurie 2019 m. parengti ir patvirtinti teisės aktų projektai įkūnijo siekį modernizuoti centralizuotai vykdomų konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimą: Pretendentų vertinimo komisijoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tvarkos aprašas (2019 03 28, Nr. 27V-63).

4.2 Metodinė pagalba įstaigoms centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas konteksteA.Rusteika, L. Daujotaitė-Prūsaitienė

Atsižvelgdamas į valstybės tarnybos santykių aktualijas, Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimus, Valstybės tarnybos departamentas 2019 m. organizavo 15 metodinių konsultacijų – dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo (įskaitytinai ir dėl centralizuotos atrankos organizavimo). Šiose konsultacijose – diskusijose registravosi ir dalyvavo įvairių Lietuvos įstaigų personalo administravimo (tvarkymo) funkcijas atliekantys valstybės tarnautojai ir kiti įstaigų atstovai bei įstaigų vadovai. Taipogi įstaigoms pagal poreikį buvo teikiama metodinė pagalba elektroniniu paštu, nedelsiant atsakant į konkrečius pateiktus klausimus.

Siekiant užtikrinti nepertraukiamą konsultacijų teikimą nustatytu metu – priskiriant ir panaudojant konsultacijoms mobiliuosius telefonus, buvo parengtas Konsultavimo bendruoju konsultacijų telefonu Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašas, 2019 12 19 Nr. 27V-212. Pradėjo veikti bendras VTD konsultacijų telefonas 852717255, kuris susietas su trimis konsultacijų linijomis, iš kurių viena skirta centralizuotos atrankos ir priėmimo į pareigas klausimams.

4.3 Valstybės tarnybos departamente gautų ir išnagrinėtų įstaigų ir asmenų paklausimų, prašymų bei skundų, susijusių su centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimu, apžvalgaL. Ruseckaja, R. Tubutienė, A. Vengraitė

Įstaigų prašymai ir paklausimai 2019 m. Valstybės tarnybos departamente gauti ir išnagrinėti 67 įstaigų prašymai ir

paklausimai. Iš jų 5 (7,5 proc.) susiję su atrankos į valstybės tarnautojo pareigas srities temomis: dėl teisės be konkurso užimti valstybės tarnautojo pareigas, dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo, dėl informacijos apie įvykusius konkursus bei atrankas. Asmenų prašymai

51

Taip pat 2019 m. Valstybės tarnybos departamente gauta 110 asmenų prašymų. Iš jų 15 (13,6 proc.) susiję su klausimais dėl VTĮ nuostatų, reglamentuojančių centralizuotą konkursų organizavimą:

- buvo prašoma pateikti konkurso dokumentus (protokolų išrašus) (8prašymai);- dėl konkurso sąlygų – keliamų specialiųjų reikalavimų, išsilavinimo reikalavimų

pagrįstumo (2 prašymai);- dėl konkurso skelbimo į seniūno pareigas tvarkos (1 prašymas);- dėl konkurso rezultatų įsigaliojimo (1 prašymas);- dėl užsienyje išduotų dokumentų, patvirtinančių tam tikrą patirtį (1 prašymas);- dėl atrankos kriterijų (1 prašymas);- dėl užsienio kalbos patikrinimo (1 prašymas).

2019 m. Valstybės tarnybos departamente taip pat gauti 75 asmenų prašymai dėl įtraukimo į pretendentų rezervą ir 40 asmenų prašymai dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo. Daugiau informacijos apie asmenų prašymus dėl įtraukimo į pretendentų rezervą ir dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir jų išeigą 3.9 skyrelyje. Skundai

2019 m. Valstybės tarnybos departamente gauti ir išnagrinėti 46 asmenų skundai dėl VTĮ ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų: 36 fizinių asmenų, 2 juridinių asmenų, 2 politikų pateikti skundai ir 6 anoniminiai skundai. Skunduose buvo nagrinėjama 10 skirtingų klausimų, susijusių su VTĮ ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimu. Konkurso ar atrankos į valstybės tarnautojo pareigas organizavimas 2019 m. buvo dažniausiai skunduose nagrinėjamas klausimas (13 kartų, 28,3 proc.). Su skundais dažniausiai kreipėsi asmenys, nelaimėję konkurso ar atrankos į valstybės tarnautojo pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir 2013 – 2018 m. iš dalies centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos kontekste, konkurso ar atrankos į valstybės tarnautojo pareigas organizavimas buvo vienu pagrindinių skunduose nagrinėtų klausimų.

Valstybės tarnybos departamento specialistai išanalizavo 2019 m. Valstybės tarnybos departamente gautus įstaigų bei asmenų prašymus, paklausimus ir asmenų skundus dėl VTĮ ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų neaiškumų, identifikavo pagrindines praktikoje iškylančias problemas – taip pat ir centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos įgyvendinimo aspektu bei pateikė pasiūlymus jų sprendimui ir teisinio reglamentavimo tobulinimui.

Detalesnė įstaigų bei asmenų prašymų, paklausimų ir asmenų skundų apžvalga ir analizė pateikta Pažymoje dėl Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gautų ir išnagrinėtų asmenų ir įstaigų paklausimų ir prašymų bei asmenų skundų, 2019 12 31, Nr. 27L-2103. Pasiūlymai dėl VTĮ, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei Aprašo tobulinimo, kurie buvo pateikti svarstymui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, detalizuoti parengtoje Pažymoje dėl pasiūlymų tobulinti teisės aktų nuostatas, 2019 12 31, Nr. 27L-2107.

4.4 Valstybės tarnybos departamento žmogiškieji ištekliai centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo kontekste

4.4.1 Valstybės tarnybos departamento struktūriniai pokyčiai 2019 m. ir žmogiškieji ištekliaiG.Gužauskaitė, A. Vengraitė

2019 m. pradžioje Valstybės tarnybos departamento struktūroje buvo 6 skyriai: Atrankų skyrius, Tarnybos sąlygų skyrius, Teisinio atstovavimo ir stebėsenos skyrius, Registro ir informacinių sistemų skyrius, Finansų skyrius, Vidaus administravimo skyrius. Valstybės tarnybos departamente dirbo 41 darbuotojas, iš jų 14 darbuotojų dirbo Atrankų skyriuje (2019-01-01

52

duomenys). Valstybės tarnybos departamento struktūra 2019 m. pradžioje pavaizduota 4.1 paveiksle.

4.1 paveikslas. Valstybės tarnybos departamento valdymo struktūros schema 2019 m. sausio 1 d.

Centralizuotai valstybės tarnautojų atrankai nuo 2019 m. tapus prioritetine Valstybės tarnybos departamento veiklos sritimi, Valstybės tarnybos departamentas, centralizuotai organizuodamas konkursus ir atrankas į valstybės tarnautojų pareigas, susidūrė su ženkliu žmogiškųjų išteklių trūkumu, todėl iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio į konkursų ir atrankų organizavimą bei vykdymą įtraukė beveik visus Valstybės tarnybso departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus. Lygiagrečiai buvo plečiamas Atrankų skyrius.

Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitė Valstybės tarnybos departamento nuostatai ir struktūra – įvykdyta įstaigos reorganizacija. Panaikinti Teisinio atstovavimo ir stebėsenos bei Finansų skyriai. Taip pat, priėmus Vyriausybės nutarimu tvirtinamų Valstybės tarnautojų registro nuostatų pakeitimus, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnautojų registro (toliau - VATARAS) tvarkytojo funkcijos perduotos Informatikos ir ryšių departamentui ir panaikintas Registro ir informacinių sistemų skyrius. Į Informatikos ir ryšių departamentą buvo perkelti ir visi Valstybės tarnybos departamente Registro ir informacinių sistemų skyriuje dirbę IT specialistai. Šis pokytis ženkliai apsunkino situaciją Valstybės tarnybos departamentui užsitikrinant operatyvų reikalingų IT sprendinių atnaujinimą, tobulinimą ir diegimą, procesų perkėlimą į elektroninę erdvę ir TGĮ plėtrą. Taigi reorganizacijos pasėkoje Valstybės tarnybos departamente buvo panaikinti 3 skyriai. Valstybės tarnybos departamento struktūra po reorganizacijos pavaizduota 4.2 paveiksle. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos departamente dirbo 40 darbuotojų, iš jų 21 darbuotojas dirbo Atrankų skyriuje.

4.2 paveikslas. Valstybės tarnybos departamento valdymo struktūros schema nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.

2019 m. pabaigoje Valstybės tarnybos departamente dirbo 50 darbuotojų, iš jų 31 darbuotojas dirbo Atrankų skyriuje. Atrankų skyriuje 1 darbuotojas dirbo 0,75 etato, 3 darbuotojai – 0,5 etato; Administravimo skyriuje 1 darbuotojas dirbo 0,25 etato, 2 darbuotojai – 0,5 etato. (2019-12-31 duomenys).

53

Direktorius

Atrankų skyrius

Tarnybos sąlygų skyrius

Teisinio atstovavimo ir

stebėsenos skyriusRegistro ir IS skyrius

Finansų skyrius

Vidaus administravimo

skyrius

Direktoriaus pavaduotojas

Vyriausiasis patarėjas

Direktorius

Atrankų skyrius Tarnybos sąlygų skyrius Administravimo skyrius

Direktoriaus pavaduotojas

Vyriausiasis patarėjas

Kaip keitėsi pareigybių skaičius ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius Valstybės tarnybos departamente ir atskiruose departamento skyriuose 2019 m. eigoje detaliau pateikta 4.1 ir 4.2 lentelėse ir 4.3 paveiksle.

4.1 lentelė. Pareigybių skaičiaus ir darbuotojų skaičiaus kaita Valstybės tarnybos departamente 2019 m.

2019-01-01 2019-08-01 2019-12-31Didžiausias leistinas pareigybių skaičius, vnt. 55 65 65Patvirtintų pareigybių skaičius, vnt. 55 62 62

valstybės tarnautojai 39 45 44darbuotojai, pagal darbo sutartį 16 17 18

Užimtų pareigybių skaičius, vnt. 45 46 55valstybės tarnautojai 32 35 38

darbuotojai, pagal darbo sutartį 13 11 17Darbuotojų skaičius, vnt.15 41 41 50

valstybės tarnautojai 30 32 36darbuotojai, pagal darbo sutartį 11 9 14

4.2 lentelė. Darbuotojų skaičiaus kaita Valstybės tarnybos departamente ir atskiruose Valstybės tarnybos departamento skyriuose 2019 m.

2018

12

31

2019 m.

saus

is

vasa

ris

kova

s

bala

ndis

gegu

žė

birž

elis

liepa

rugp

jūtis

rugs

ėjis

spal

is

lapk

ritis

gruo

dis

Darbuotojų skaičius, vnt.16 41 41 42 43 43 44 45 45 40 45 52 53 50Vadovybė 4 4 4 4 4 4 4 4 2 2 2 2 2

Atrankų skyrius 14 14 15 16 16 18 20 20 22 27 34 34 31Tarnybos sąlygų skyrius 5 5 5 5 5 5 5 5 9 9 9 9 9Administravimo skyrius 7 7 7 7 7 7 6 6 7 7 7 8 8

Registro ir informacinių sistemų skyrius 6 6 6 6 6 5 5 5 - - - - -

Teisinio atstovavimo ir stebėsenos skyrius 3 3 3 3 3 3 3 3 - - - - -

Finansų skyrius 2 2 2 2 2 2 2 2 - - - - -

15Darbuotojų skaičius Valstybės tarnybos departamente, neįskaičiuojant darbuotojų, kurie yra vaiko priežiūros atostogose.

16Darbuotojų skaičius Valstybės tarnybos departamente ir atskiruose Valstybės tarnybos departamento skyriuose, neįskaičiuojant darbuotojų, kurie yra vaiko priežiūros atostogose, duomenys fiksuoti paskutinę kiekvieno mėnesio dieną.

54

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis0

10

20

30

40

50

60

41 42 43 43 44 45 4540

4552 53 50

14 15 16 16 18 20 20 2227

34 3431

Valstybės tarnybos departamentas Atrankų skyrius

4.3 paveikslas. Darbuotojų skaičiaus kaita Valstybės tarnybos departamente ir Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriuje 2019 m.

Per 2019 m., priimant domėn įvykdytą įstaigos reorganizaciją, didžiausias leistinas pareigybių skaičius Valstybės tarnybos departamente padidėjo 10 pareigybių (18 proc.), bendras darbuotojų skaičius - 9 darbuotojais (22 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad centralizuota valstybės tarnautojų atranka nuo 2019 m. tapo prioritetine Valstybės tarnybos departamento veiklos sritimi, esami darbuotojai persiskirstė tarp skyrių ir darbuotojų skaičius Atrankų skyriuje padidėjo 17 darbuotojų.

4.4.2 Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dalyvaujančių centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinime, kvalifikacijos kėlimas J. Urbonienė, A. Vengraitė

Startavus centralizuotai valstybės tarnautojų atrankos sistemai, 2019 m. pradžioje Valstybės tarnybos departamento darbuotojams pravesti 4 vidiniai įvadiniai mokymai, skirti pasirengti pretendentų vertinimui konkursų ir atrankų komisijose. Šių mokymų tikslas buvo supažindinti ir išdiskutuoti su Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dalyvausiančiais pretendentų vertinime konkursų ir atrankų komisijose, apie svarbiausius centralizuotos atrankos aspektus, pretendentų vertinimo kriterijus ir indikatorius, jų nustatymą, vertinimo metodus ir jų taikymą, daugiausia dėmesio skiriant interviu metodo taikymui, interviu klausimams ir jų formulavimui, pretendentų atsakymų vertinimui. Mokymus vedė Valstybės tarnybos departamento darbuotojai psichologai, turintys pretendentų vertinimo patirties personalo atrankose. Mokymuose dalyvavo 45 Valstybės tarnybos departamento darbuotojai.

Taip pat, 2019 m. Valstybės tarnybos departamente pravesti 3 praktiniai mokymai, skirti komisijų nariams, dalyvaujantiems konkursų ar atrankų komisijose. Mokymai tikslingai buvo nukreipti į skirtingas darbuotojų grupes: I grupė: mokymai skirti valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dalyvaujantiems įstaigos vadovų ir pavaduotojų, vyriausiųjų patarėjų, specialiųjų atašė atrankų komisijų darbe; II grupė: mokymai skirti valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dalyvaujantiems padalinių vadovų, seniūnų atrankų komisijų darbe; III grupė: mokymai skirti valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dalyvaujantiems specialistų atrankų komisijų darbe. Mokymų tikslas – stiprinti valstybės tarnautojų atrankas vykdančių komisijos narių kompetencijas apibrėžiant pretendentų į konkrečias pareigas atrankos kriterijus, parenkant vertinimo metodus, pasirengiant vertinimo pokalbiui su pretendentais, struktūruojant vertinimo pokalbio procesą, formuluojant klausimus, surenkant iš pretendentų informaciją, būtiną priimti sprendimams dėl jų tinkamumo konkrečioms pareigoms užimti, vertinant pretendentų atsakymus ir priimant vertinimo sprendimus, parengiant praktines užduotis ir vertinant jų atlikimą. Mokymus vedė išoriniai personalo ir organizacijų vystymo konsultacinės įmonės konsultantai. Mokymuose dalyvavo 45 Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Be to, 2019 m. Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojams ir darbuotojams organizuoti praktiniai mokymai bendravimo su klientais tema. Mokymų tikslas – stiprinti

55

efektyvaus bendravimo su klientais (pretendentais, įstaigų atstovais) įgūdžius, gebėjimus pasirinkti optimalų bendravimo stilių įvairiose klientų aptarnavimo situacijose, stiprinti darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su klientais, pasitikėjimą savimi. Mokymus vedė išoriniai personalo mokymų konsultacinės įmonės konsultantai. Mokymuose dalyvavo 20 Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų.

Taip pat, 2 Valstybės tarnybos departamento padalinių vadovai dalyvavo per Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektus finansuojamuose vidurinės vadovaujančios grandies darbuotojams skirtuose mokymuose, nukreiptuose į veiklos valdymo gebėjimų ir komunikacijos įgūdžių stiprinimą.

Šie 2019 m. vykdyti įvadiniai ir praktiniai mokymai be abejonės buvo svarbūs užtikrinant Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų parengtį pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas vertinimui ir darbui konkursų ar atrankų komisijose bei stiprinant efektyvaus bendravimo su klientais (pretendentais, įstaigų atstovais) įgūdžius, kurie reikalingi kasdieniniame darbe, tačiau tolimesnis tikslinis ir periodinis Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dalyvaujančių centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinime, kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimas yra būtinas, siekiant profesionalios, efektyvios ir į konkursus ir atrankas inicijuojančių įstaigų poreikius orientuotos centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos sistemos, kuri užtikrintų kokybišką pretendentų vertinimą. Ne mažiau svarbus ir Valstybės tarnybos departamento vadovaujančių valstybės tarnautojų ugdymas, nes sklandus centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinimo užtikrinimas, reikalauja stiprių ir nuolat tobulinamų vadybinių ir lyderystės kompetencijų. Taip pat paminėtina ir būtinybė stiprinti analitines kompetencijas orgnizacijoje, nes tik sisteminga centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas proceso analizė ir vertinimas sudarytų prielaidas identifikuoti centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas problemines sritis, tobulinti patį atrankos procesą, užtikrinti jo kokybę ir efektyvumą.

5. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS

2019 m. įstaigos pateikė 3142 prašymus skelbti konkursus ir atrankas. 79,6 proc. įstaigų pateiktų prašymų sudarė prašymai skelbti konkursus ir 20,4 proc. -

atrankas. 89,9 proc. įstaigų pateiktų prašymų sudarė prašymai skelbti konkursus ir atrankas į

nevadovaujančias pareigas. 49,3 proc. visų įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas buvo gauti iš įstaigų

prie ministerijų, 21,9 proc. - iš savivaldybių institucijų ir įstaigų. 64,0 proc. įstaigų prašymų skelbti konkursus ir atrankas pateikti Vilniaus apskrityje. 2019 m. II-IV ketv. įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas vidurkis per

mėnesį siekė 282,9 vnt. - galima daryti prielaidą, jog esant stabiliai situacijai, tai yra įstaigų mėnesinis poreikis.

Įstaigų pateiktų prašymų skelbti konkursus ir atrankas pasiskirstymo metų eigoje kreivė neatskleidė jokių sezoninių svyravimų.

Daugeliu atveju įstaigų, kurios pateikė daugiausiai prašymų skelbti konkursus ir atrankas, personalo poreikis buvo nulemtas 2018-2019 m. vykstančių didelių struktūrinių pertvarkymų pačiose įstaigose.

2019 m. buvo paskelbti 2873 konkursai ir atrankos. Konkursai ir atrankos intensyviai pradėti skelbti nuo 2019 m. II ketv. 2019 m. II-IV ketv. paskelbtų konkursų ir atrankų skaičiaus vidurkis per mėnesį siekė 310,0

vnt. 100 proc. gautų ir patvirtintų įstaigų prašymų skelbti konkursus ir atrankas buvo paskelbta

2019 m. 2019 m. paskelbti konkursai ir atrankos sudaro 69,6 proc. 2016 m., 2017 m., 2018 m

paskelbtų konkursų vidurkio, iš dalies centralizuotos atrankos kontekste. Mažesnį paskelbtų

56

konkursų ir atrankų skaičių 2019 m. galimai lėmė tai, kad įstaigos, norėdamos likti atsakingos už konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas rezultatus, stengėsi paskelbti kuo daugiau konkursų 2018 m. antroje pusėje, dar iki centralizuotos atrankos įgyvendinimo pradžios. To pasekoje 2019 m. I ketvirtyje faktiškai buvo vykdomos konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojų pareigas procedūros pagal iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusią iš dalies centralizuotos atrankos tvarką.

2019 m. buvo paskelbta dvigubai daugiau konkursų į įstaigos vadovo pareigas lyginant su 2016-2018 m. vidutiniu paskelbtų konkursų į įstaigos vadovo pareigas skaičiumi.

2019 m. buvo pabaigti vykdyti 2457 konkursai ir atrankos. 55,6 proc. pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų baigėsi laimėtojo (-ų) atrinkimu, arba

atkūrus statusą, arba priėmus asmenį iš rezervo. Atrankų atveju – 42,9 proc. Išsiskiria konkursai į seniūno pareigas - 83,3 proc.

11,7 proc. pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų buvo atšaukta pačių įstaigų. 32,7 proc. pabaigtų vykdyti konkursų ir atrankų dėl įvairių priežasčių neįvyko. 42,0 proc. visų neįvykusių konkursų ir atrankų, neįvyko, nes nei vienas pretendentas

neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų arba tik vienas pretendentas atitiko šiuos reikalavimus į vadovo pareigas.

43,2 proc. visų neįvykusių konkursų ir atrankų neįvyko dėl pačių pretendentų neaktyvumo / nesuinteresuotumo t. y. kai pretendentai nepateikė prašymų dalyvauti konkurse ar atrankoje arba neatvyko į pretendentų vertinimą komisijoje.

Apraše numatytų galimų pretendentų vertinimo metodų spektras konkursuose ir atrankose nebuvo išnaudojamas, kiti nei interviu metodai naudoti retai, išimtis - konkursai į įstaigos vadovo pareigas. Pagrindinės to priežastys: Valstybės tarnybos departamentui trūksta parengtų taikyti konkrečių pretendentų vertinimo instrumentų, dėl įtempto konkursų ir atrankų vykdymo grafiko, nėra galimybės skirti laiko užduočių ir procedūrų parengimui, įstaigų atstovų įtraukimui į šį procesą, trūksta darbuotojų, dalyvaujančių centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas įgyvendinime, pasirengimo kurti ir taikyti konkrečius instrumentus.

Konkursų komisijose į padalinio vadovo ir įstaigos vadovo pareigas dominuojantis vertinimo balų intervalas I vietos laimėtojų imtyje buvo 8-8,99 balai, o II vietos laimėtojų imtyje - 7-7,99 balai.

Priimantis į pareigas asmuo, priimdamas atrinktus pretendentus į vadovaujančias pareigas, rinkosi I vietos laimėtoją: 81,8 proc. atvejų į įstaigos vadovo pareigas ir 66,4 proc. atvejų į padalinio vadovo pareigas.

2019 m. į paskelbtus konkursus ir atrankas buvo gauti 23468 pretendentų prašymai. Vidutinis pretendentų pateiktų prašymų skaičius konkurse ir atrankoje buvo 8,3 vnt.:

konkurse - 9,4 vnt., atrankoje - 4,5 vnt.. Iš dalies centralizuotos atrankos atveju, šis rodiklis buvo žemesnis: 2016 m. - 7,9 vnt., 2017 m. - 5,4 vnt., 2018 m. – 3,5 vnt..

Vidutinio pretendentų, pateikusių prašymus leisti dalyvauti konkurse, skaičiaus padidėjimą lyginant su iš dalies centralizuota atranka, galimai sąlygojo faktas, kad pretendentams, norintiems pateikti prašymą, nebeliko reikalavimo būti išlaikius bendrųjų gebėjimų testą, o taip pat tai, kad, kaip rodo Valstybės tarnybos departamento atliktos asmenų, pretenduojančių į valstybės tarnautojo pareigas, apklausos, pretendentai yra labiau patenkinti Valstybės tarnybos departamento centralizuotai organizuotais konkursais ir atrankomis, suvokia juos kaip skaidresnius ir labiau pasitiki centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu lyginant su iš dalies centralizuotos atrankos sistemos rėmuose organizuotais konkursais įstaigose.

58,9 proc. pretendentų atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus konkursuose ir atrankose. Skirtumai tarp konkursų ir atrankų nebuvo reikšmingi. Iš dalies centralizuotos atrankos atveju, šis rodiklis buvo aukštesnis: 2016 m. - 71,4 proc., 2017 m. - 69,1 proc.

48,8 proc. visų bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitikusių pretendentų konkursuose ir atrankose atvyko į pretendentų vertinimą komisijoje.

57

67,5 proc. konkursų ir atrankų prašymus pateikė 1-10 pretendentų, beveik tokia pati dalis konkursų ir atrankų šiame pretendentų skaičiaus intervale išliko ir po bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patikros - 67,6 proc. Pretendentų vertinimo komisijose etape - 1-10 pretendentų atvyko į 83,7 proc. konkursų ir atrankų pretendentų vertinimą komisijoje.

„Didžiųjų“ konkursų ir atrankų, kuriuose yra daugiau nei 21 pretendentas, dalis bendrame konkursų ir atrankų sraute, pradiniame etape, pretendentams pateikus prašymus sudarė 8,0 proc., po bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patikros - 3,4 proc., pretendentų vertinimo komisijoje etape - 0,7 proc..

2019 m. vidutinė konkurso organizavimo trukmė nuo įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo iki pretendentų vertinimo komisijoje buvo maždaug trys mėnesiai – 90,6 kalendorinės dienos, atrankos – 81,8 kalendorinės dienos.

Konkursai po įstaigos pateikto pareigybės aprašymo patvirtinimo buvo paskelbiami vidutiniškai per 35,9 kalendorinių dienų, o atrankos per 39,0 kalendorinių dienų. Konkursai į įstaigos vadovo pareigas buvo paskelbiami žymiai operatyviau negu visi konkursai (14,4 k.d.). Konkursų organizavimas į nevadovaujančias pareigas šiame etape užtruko ilgiau - negu visi konkursai (43,3 k.d.). Šio konkursų ir atrankų organizavimo etapo vidutinė trukmė turi tendenciją trumpėti.

Vidutinė konkurso organizavimo trukmė nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje buvo 54,7 kalendorinės dienos, o atrankos – 42,4 kalendorinės dienos. Vidutinė konkurso organizavimo trukmė nuo konkurso paskelbimo iki pretendentų vertinimo komisijoje 2019 m. buvo 13,5 kalendorinių dienų t.y. 32,8 proc. ilgesnė, lyginant su iš dalies centralizuotos atrankos sistemos duomenimis. Tačiau konkursų į padalinio vadovo ir įstaigos vadovo pareigas vidutinė trukmė lyginat su iš dalies centralizuota atranka faktiškai nepakito.

Per 2019 m. įvykdyta 155 pretendentų į įstaigos vadovo pareigas kompleksinis vertinimas. Daugumos pretendentų į įstaigos vadovo pareigas, dalyvavusių kompleksiniame vertinime,

bendrųjų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų raiškos lygis nustatytas „vidutinis“. Šiame etape duomenų apsisprendimui dėl kompleksinio vertinimo rezultatų platesnio

panaudojimo galimų variantų pretendentų į įstaigos vadovo pareigas atrankoje nepakanka. 67 proc. respondentų yra patenkinti Valstybės tarnybos departamento vykdomu

kompleksiniu vertinimu. 2019 m. 362 t.y. 21,3 proc. visų pretendentų vertinimo komisijoje posėdžių konkursuose ir atrankose vyko nuotoliniu būdu naudojant TGĮ.

Aktyviausiai konkursus ir atrankas nuotoliniu būdu naudojant TGĮ vykdė savivaldybių institucijos ir įstaigos - 50,9 proc. visų pretendentų į savivaldybių institucijas ir įstaigas vertinimo komisijoje posėdžių.

2019 m. pb. 76 įstaigos, reziduojančios 34 miestuose buvo įsidiegę TGĮ ir turėjo galimybę pretendentų vertinimą komisijoje organizuoti nuotoliniu būdu.

Valstybės tarnybos departamentas sudarė 6 sutartis su savivaldybėmis, kurių pagrindu įstaiga esant poreikiui sutinka priimti ir suteikti galimybę naudotis TGĮ ir kitų įstaigų atstovams.

Pagrindiniai TGĮ naudojimo praktikoje probleminiai techniniai aspektai yra pasitaikantys internetinio ryšio trikdžiai, prasta garso ir vaizdo kokybė. 2019 m. techninių nesklandumų fiksavimas nebuvo vykdomas, todėl sunku tiksliau identifikuoti probleminių situacijų dažnį bei mastą.

Pretendentų pasitenkinimas ir pasitikėjimas centralizuota atranka yra aukštas. 70 proc. pretendentų yra patenkinti konkurso ar atrankos, kuriame dalyvavo organizavimu. 76 proc. pretendentų mano, kad konkursas ar atranka, kuriame dalyvavo, buvo organizuotas

skaidriai. 74 proc. pretendentų bendrai pasitiki centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu. Pretendentai yra labiau patenkinti Valstybės tarnybos departamento centralizuotai

organizuotais konkursais ir atrankomis, suvokia juos kaip skaidresnius ir labiau pasitiki

58

centralizuotu konkursų ir atrankų organizavimu lyginant su iš dalies centralizuotos atrankos sistemos rėmuose organizuotais konkursais įstaigose.

2019 m. išryškėjo pretendentų rezervo ir statuso atkūrimo įgyvendinimo problematika. Dėl įtraukimo į pretendentų rezervą kreipėsi 75 asmenys, iš jų 46 asmenys buvo įtraukti į

pretendentų rezervą, iš pastatrųjų 3 asmenys (6,5 proc.) buvo priimti į pareigas supaprastinta tvarka, įskaitant turimą balą.

Pretendentų rezervo teisinis reglamentavimas yra painus ir sudėtingas, praktikoje iš esmės neįgyvendinamas, dėl ko pretendentų rezervo institutas tampa deklaratyvus.

Dėl statuso atkūrimo kreipėsi 40 asmenų. 66,7 proc. buvo priimti į valstybės tarnautojo pareigas, 33,3 proc. dėl objektyvių priežasčių neatkūrė valstybės tarnautojo statuso.

Statuso atkūrimo procedūros yra pakankamai aiškiai reglamentuotos ir statuso atkūrimo mechanizmas praktikoje veikia pakankamai sklandžiai.

2019 m. aktyviai plėsta centralizuotos atrankos teisine bazė. Dalis parengtų ir patvirtintų teisės aktų projektų buvo nukreipti tiesiogiai į centralizuotos

atrankos procesų ir procedūrų standartizavimą bei modernizavimą.2019 m. Valstybės tarnybos departamente gautų ir išnagrinėtų įstaigų ir asmenų paklausimų, prašymų bei skundų, susijusių su centralizuotos atrankos įgyvendinimu, dalis nebuvo didelė.

Įstaigų prašymai ir paklausimai sudarė 7,5 proc. visų gautų ir išnagrinėtų įstaigų prašymų ir paklausimų, asmenų prašymai - 13,6 proc. visų gautų asmenų prašymų.

Konkurso ar atrankos organizavimas buvo dažniausiai skunduose nagrinėjamas klausimas ir sudarė 28,3 proc. visų Valstybės tarnybos departamente gautų ir išnagrinėtų skundų. Tai atitinka 2013 – 2018 m. tendencijas galiojant iš dalies centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos sistemai.

2019 m. įvykdyta Valstybės tarnybos departamento reorganizacija. Panaikinti 3 skyriai: Teisinio atstovavimo ir stebėsenos, Finansų skyrius, Registro ir

informacinių sistemų skyrius. Valstybės tarnautojų registro tvarkytojo funkcijos perduotos Informatikos ir ryšių departamentui, į pastarąjį buvo perkelti ir visi Valstybės tarnybos departamente dirbę IT specialistai. Tai apsunkino situaciją Valstybės tarnybos departamentui užsitikrinant operatyvų reikalingų IT sprendinių atnaujinimą, tobulinimą ir diegimą, procesų perkėlimą į elektroninę erdvę ir TGĮ plėtrą.

Didžiausias leistinas pareigybių skaičius Valstybės tarnybos departamente padidėjo 10 pareigybių (18 proc.), bendras darbuotojų skaičius padidėjo 9 darbuotojais (22 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad centralizuota valstybės tarnautojų atranka nuo 2019 m. tapo prioritetine Valstybės tarnybos departamento veiklos sritimi, esami darbuotojai persiskirstė tarp skyrių ir darbuotojų skaičius Atrankų skyriuje padidėjo 17 darbuotojų.

2019 m. vykdyti mokymai Valstybės tarnybos departamento darbuotojams, dalyvaujantiems centralizuotos atrankos įgyvendinime.

Vykdyti 4 vidiniai įvadiniai ir 3 praktiniai mokymai buvo svarbūs užtikrinant Valstybės tarnybos departamento darbuotojų parengtį pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas vertinimui ir darbui konkursų ar atrankų komisijose bei stiprinant efektyvaus bendravimo su klientais (pretendentais, įstaigų atstovais) įgūdžius, kurie reikalingi kasdieniniame darbe, tačiau tolimesnis tikslinių periodinių mokymų įgyvendinimas yra būtinas.

6. CENTRALIZUOTOS ATRANKOS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS DUOMENŲ ŠALTINIŲ, FIKSAVIMO, SISTEMINIMO ĮVERTINIMAS IR

TOBULINIMO REKOMENDACIJOSA. Vengraitė, A. Akudovičiūtė

Šios Ataskaitos rengimas atskleidė tokius esminius duomenų apie centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas fiksavimo ir sisteminimo (skaičiavimo) trūkumus:

59

Atskirų centralizuotos atrankos parametrų fiksavimas ir sisteminimas didžiąją dalimi grindžiamas duomenimis iš dviejų skirtingų sistemų - VATIS ir Redmine, kurios tarpusavyje nėra sistemiškai susietos, pasižymi skirtingais duomenų įvesties, kategorizavimo ir išvesties ypatumais, nors jose fiksuojamų duomenų sritys nemaža dalimi persidengia.

Fragmentuotas, į situacinį momentinį poreikį orientuotas, centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas duomenų sisteminimas.

Tikslinių fiksuojamų ir skaičiuojamų centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas parametrų aibė, užtikrinanti tinkamą centralizuotos atrankos proceso analizę ir vertinimą, nėra apibrėžta, atskirų parametrų fiksavimo principai, skaičiavimo formulės, papildomi požymiai ir jų reikšmės, fiksavimo periodai, duomenų šaltiniai nėra nustatyti ir aprašyti.

Nėra automatizuoto duomenų apdorojimo, sisteminimo įrankių ir tinkamų standartizuotų centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas parametrų pateikimo formų.

Siekiant sistemingai analizuoti ir vertinti centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas procesą, būtina: Parengti centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių aprašą, kuriame būtų

apibrėžti centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodikliai ir jų skaičiavimo tvarka, duomenų fiksavimo ir sisteminimo principai, rodiklių skaičiavimo formulės, papildomi rodiklių požymiai ir jų reikšmės, fiksavimo periodai, duomenų šaltiniai.

Suvienodinti centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių skaičiavimą trumpalaikiais ir ilgalaikiais periodais, taip sukuriant vieningą centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių sistemą.

Įgyvendinti centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas duomenų fiksavimo ir apdorojimo automatizavimą, sukurti ir taikyti tinkamus duomenų apdorojimo įrankius, rodiklių pateikimo formas bei procedūras.

Sisteminga centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas proceso analizė ir vertinimas sudarytų prielaidas identifikuoti centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas problemines sritis, tobulinti patį atrankos procesą, užtikrinti jo kokybę ir efektyvumą, stebėti centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas rodiklių dinamiką, atlikti jų lyginamąją analizę ir vertinti atrankos tendencijas, nusistatyti konkrečius Valstybės tarnybos departamento veiklos tikslus, susijusius su atranka, esant reikalui grįsti siūlymus valstybės tarnautojų atrankos reglamentavimo pakeitimams, lyginti centralizuotos atrankos rodiklius su iš dalies centralizuotos atrankos rodikliais bei panašiais atrankos parametrais verslo sektoriuje.

60

PRIEDAI

1 priedas. Įstaigos, kuriose atliktas techninis TGĮ testavimas ir patikrintas jų tinkamumas įvertinant atkuriamo vaizdo ir garso kokybę (2020 04 15 duomenys)

Miestas Įstaiga Parengtis vykdyti konkursus ir

atrankas naudojant TGĮ

Vilnius Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija TestuojamaVilnius Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos Yra galimybėKaunas Kauno apygardos teismas Nėra galimybėsKaunas Kauno apylinkės teismas Yra galimybėKaunas Regionų apygardos administracinis teismas Yra galimybėKaunas Valstybinės augalininkystės tarnyba prie ŽŪM Nėra galimybėsKaunas Kauno miesto savivaldybės administracija Yra galimybėKaunas Užimtumo tarnyba Yra galimybėKaunas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Yra galimybėKaunas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Yra galimybėKaunas Kauno Sodra Yra galimybėKaunas Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius Yra galimybėKaunas Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Yra galimybėKlaipėda Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos Yra galimybėKlaipėda Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Yra galimybėKlaipėda Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas prie AM Nėra galimybėsKlaipėda Valstybinės energetikos inspekcijos prie EM Nėra galimybėsKlaipėda VSDFV Klaipėdos skyrius Yra galimybėKlaipėda Klaipėdos apygardos teismas Yra galimybėKlaipėda Klaipėdos apylinkės teismas Yra galimybėKlaipėda Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas Yra galimybėKlaipėda Klaipėdos rajono savivaldybė Yra galimybėKlaipėda Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimu departamentas TestuojamaKlaipėda Klaipėdos miesto savivaldybė Yra galimybėKlaipėda Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos Klaipėdoje Yra galimybėKlaipėda Užimtumo tarnyba Yra galimybėŠiauliai Šiaulių užimtumo tarnyba Yra galimybėŠiauliai Šiaulių apygardos teismas Yra galimybėŠiauliai Šiaulių miesto savivaldybės administracija Yra galimybėŠiauliai VSDFV Šiaulių skyrius Yra galimybėŠiauliai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas Yra galimybėŠiauliai Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Yra galimybėŠiauliai Šiaulių rajono savivaldybės administracija Yra galimybėŠiauliai Šiaulių apygardos prokuratūra TestuojamaŠiauliai Šiaulių NMA Yra galimybėŠiauliai Šiaulių teritorinė ligonių kasa Yra galimybėPanevėžys Panevėžio miesto savivaldybės administracija Yra galimybėPanevėžys Valstybinės augalininkystės tarnyba prie ŽŪM Nėra galimybėsPanevėžys VSDFV Panevėžio skyrius Yra galimybėPanevėžys Panevėžio teritorinė ligonių kasa Yra galimybėPanevėžys Panevėžio apygardos teismas Yra galimybėPanevėžys Panevėžio apylinkės teismas Yra galimybėPanevėžys Panevėžio Užimtumo tarnybos prie SADM klientų aptarnavimo

departamentasTestuojama

61

Mažeikiai Mažeikių rajono savivaldybė Yra galimybėMažeikiai Telšių apylinkės teismas, Mažeikių rūmai Yra galimybėMažeikiai Mažeikių Sodra Yra galimybėRokiškis Rokiškio rajono savivaldybės administracija Yra galimybėKretinga Kretingos rajono savivaldybės administracija Yra galimybėPasvalys Pasvalio rajono savivaldybės administracija Yra galimybėDruskininkai Druskininkų teismo rūmai Yra galimybėDruskininkai Druskininkų savivaldybės administracija Yra galimybėKelmė Kelmės raj. savivaldybės administracijos Nėra galimybėsVilkaviškis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Yra galimybėMarijampolė VSDFV Marijampolės sk. Yra galimybėMarijampolė Marijampolės apylinkės teismo Yra galimybėMarijampolė Kazlų rūdos savivaldybės administracija Yra galimybėMarijampolė Marijampolės savivaldybė Yra galimybėRietavas Rietavo savivaldybės administracija Yra galimybėAlytus VSDFV Alytaus skyrius Yra galimybėAlytus Alytaus apylinkės teismas Yra galimybėUtena NMA Utenos skyrius Yra galimybėUtena VSDFV Utenos skyrius Yra galimybėNeringa Neringos miesto savivaldybės administracija Yra galimybėPlungė Plungės rajono savivaldybė Yra galimybėN. Akmenė Akmenės rajono savivaldybė Yra galimybėKazlų Ruda Kazlų Rūdos savivaldybės administracija Yra galimybėN. Akmenė Telšių apylinkės teismas Yra galimybėBiržai Biržų rajono savivaldybės administracija Yra galimybėZarasai Zarasų rajono savivaldybės administracija Nėra galimybėsKupiškis Kupiškio rajono savivaldybės administracija Yra galimybėUkmergė Ukmergės rajono savivaldybė Yra galimybėPakruojis Pakruojo rajono savivaldybė Yra galimybėTelšiai Telšių apylinkės teismas Yra galimybėTelšiai Telšių rajono savivaldybės administracija Yra galimybėŠakiai Šakių rajono savivaldybės administracija Yra galimybėŠilalė Šilalės rajono savivaldybės administracija Yra galimybėŠilalė VSDF Šilalės skyrius Yra galimybėKalvarija Kalvarijos rajono savivaldybė Yra galimybėSkuodas Skuodo rajono savivaldybės administracija Yra galimybėTauragė Tauragės apylinkės teismas Yra galimybėTauragė Tauragės rajono savivaldybės administracija Yra galimybėElektrėnai Elektrėnų savivaldybės administracija Yra galimybėJonava Jonavos rajono savivaldybė Yra galimybėKazlų Rūda Kazlų rūdos savivaldybės administracija Yra galimybėGargždai Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji įstaiga "Gargždų švara" Yra galimybėVarėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai Yra galimybė

62

Documents

Mano vyriausybė | Valstybės tarnybos departamentas · Web viewBalandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis 30 53 266 292 365 316 179 351 375 333