„Ga liu pa ly gin ti si tua ci ją su silp na šir di mi, kur gys lo mis fi­nan si niai srau tai iš Klai pė dos į sos ti nę te ka tar si į šir dį ve no mis atei nan tis la bai sod rus ir tirš­tas krau jas. O vals ty bės šir dy je tą krau ją per skirs čius, į Klai pė dą grįž ta ge ro kai skaid res nis skys tis. Į mus kaip į biu dže to įplau kų šal­ti nį žvel gia ma la bai rim tai, ta čiau grįž ta ma sis ry šys yra nea dek va­tus“, – ne slė pė mies­to me ras.

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Grei tį vir ši jan čius vai ruo to jus Klai­pė do je fik suo ja ma žiau ra da rų – iš pen kių li ko trys. Ta čiau per nai įren gi niais pa žei di mų už fik suo ta ke liais šim tais dau giau.

Per mies tą skrie joPer nai grei čio ma tuok liai už fik sa­vo 3286 pa žei dė jus. Už per nai to kių bu vo 2507.

Klai pė dos ke lių po li ci jos biu ro Ad mi nist ra ci nės veik los po sky­rio vir ši nin kas Min dau gas Džer­mei ka pa sa ko jo, kad dau giau sia klai pė die čiai grei tį vir ši jo nuo 20 iki 30 km per va lan dą. To kių pa­žei dė jų praė ju siais me tais bu vo 2942.

Už fik suo ta ne ma žai vai ruo to­jų, ku rie grei tį vir ši jo nuo 31 iki 40 km per val.

To kių bu vo 555.4 7

„Zebriukai“ virto albinosais – nebeliko juodos spalvos.“

3p.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis pastebėjo, kad jau kuris laikas pažymėtos vietos, kur turi sustoti autobusai, yra apsnigtos.

Te ro ris tai pa reiš kė,kad F.Hol lan de ‘asat vė rė pra ga rovar tus.

Lietuva 5p.

www.kl.lt 11 (19 614)ANTRADIENIS, SAUSIO 15, 2013

Sei mo par la men ti nėsgru pės ne tikko vo ja, bet irmel džia si.

Kaina 1,30 LtPasaulis 10p.

Su dy gu sių bul viųdai gai ga li pra vers tiga mi nant ant pi ląnuo vė žio.

JAU PRASIDĖJO METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI!

Siūlykite savo kandidatę!Daugiau informacijos 2 p.

Ke lių ere lius ste bi ma žiau akių

11RUBRIKA

sveikata

Pers pė ji mas:

Sli di nė ji mas: kaip iš lik ti svei kam?

Dau gu mai sli di nin kų – pa ts žie mos ma lo-nu mų įkarš tis. Ši pra mo ga aso ci juo ja si su dau gy be snie go, nuo sta biais kal nų vaiz-dais ir ad re na li nu, kai su vė je liu lei die-si že myn. Ką rei kė tų ži no ti nau jo kams, kad mė ga vi ma sis žie mos pra mo go mis bū tų sau gus?

Ga li pri reik ti kau kėsPer ato sto gas vyks tant sli di nė ti ne pa kan ka į ke lio nės krep šį įsi dė-ti vil no nių megz ti nių. Bū ti na spe-cia liai sli di nė ti pri tai ky ta šil ta, ne-perš lam pa ma striu kė ir kel nės. Jos tu ri bū ti su paaukš tin tu lie me niu ir ap sau ga nuo snie go.Šei mos gy dy to ja Ine ta Mar čiu-kai ty tė per spė ja neap si reng ti per šil tai.„Sli di nė jant su pra kai ta vus drėg-ni dra bu žiai la bai grei tai kū ną at-šal dys, ims krės ti dre bu lys. To kiu at ve ju drėg nus dra bu žius rei kia ne-

del siant pa keis ti sau sais“, – mo ko I. Mar čiu kai ty tė.Ke lio nė je į kal nus pra vers spe-cia lūs ši lu mą su lai kan tys apa ti-niai marš ki nė liai ir kel nės ar ba, jei no ri te su tau py ti, ga li te rink tis pa-pras tas med vil ni nes apa ti nes kel-nes ir marš ki nė lius il go mis ran ko-vė mis. Su jais ne tik bus šil čiau, jie ap sau gos ir nuo su ša li mo. Bū ti nos ir šil tos ko ji nės.„Jei jos per ne lyg plo nos, sa vo pirš tų ga liu kų nuo šal čio ne be jau-si te jau po 15 mi nu čių. Ge riau ap-si mau ki te ke lias po ras plo nes nių

ko ji nių nei vie nas sto res nes“, – pa ta ria gy dy to ja.Mo čiu tės megz tos pirš ti nės ga-li neap sau go ti ran kų nuo šal čio ir snie go, to dėl ge riau rink tis pa siū tas iš ne perš lam pa mo au di nio. Sli di nė-jant vie to vė je, ku rio je šal tis sie kia 20 laips nių, pra var tu už si dė ti spe cia lią

sli di nė ji mo kau kę ar ba ska re lę. Tai ap sau gos vei dą nuo spei go. Rei kia pa si tep ti kre mu nuo sau lės ir rie biu kre mu, ap sau gan čiu nuo šal čio.Kas pa dės su ša lus?Ką da ry ti, jei vis dėl to su ša lo te ir ran kos bei ko jos ėmė dilg čio ti?Pa ju tus šiuos sump to mus, gy-dy to ja I.Mar čiu kai ty tė pa ta ria ne-sku bė ti jų šil dy ti po karš to van dens

sro ve. Taip tik dar la biau pa žei si-te au di nius.„Ge riau sia ran kas ir ko jas pa mir-ky ti kam ba rio tem pe ra tū ros van-de ny je. Su ša lus rei kia ger ti kuo dau giau šil tų skys čių, bet ne al-ko ho lio ir ko fei no tu rin čių gė ri mų – jie ska ti na kū ną ati duo ti ši lu mą, to dėl po vei kis bus prie šin gas. Vais-ti nin kė Zi ta Ja nu šaus kie nė pa ta ria su sa vi mi pa siim ti spe cia lius šil tu-kus, ku rie su žvar bus pa dės grei tai su šil dy ti ko jas ir ran kas.

Šal mas ir aki niaiNet ir ge rai val dan tie ji sli des ar snieg len tę ga li pa tir ti sun kią trau-mą, įsi rė žus ki tam žie mos spor to en tu zias tui. Dėl šio pa vo jaus grės-mės bū ti na sau go ti gal vą – sli di nė ti su šal mu. Sli di nė ji mo aki niai nė ra tik ma din gas at ri bu tas. Jie ap sau go akis nuo var gi nan čio snie go spin-de sio ir kenks min gų ult ra vio le ti nių spin du lių bei ma žų le do ir snie go ga ba lė lių, su ku riais su si du ria ma, di de liu grei čiu lei džian tis nuo kal-no. Snieg len ti nin kai daž nai su si-žei džia ran kas, to dėl rei kė tų pa si-rū pin ti ap sau go ti rie šus.„Klaipėdos” inf.

Sau go ki tės trau mųNe per sis ten ki te.

Pir mą die ną ven ki te di de lio � zi nio krū vio, nes kal nuo se pa di dė ja krau jos pū dis, suak ty vė ja šir dies dar bas, pa daž-nė ja kvė pa vi mas. Jei per si steng si te, rau me ny se su si da rys dau giau pie-no rūgš ties. Dėl to jau si te di des nį nei įpras tai rau me nų skaus mą.

Pa da ry ki te ap ši li mą.

Prieš pra-dė da mi sli di nė ti 10–15 min. at li ki-te tem pi mo pra ti mus kak lo rau me-nims, mankš tin ki te ke lio ir kulkš nies są na rius. Ruo šian tis į ke lio nę bū tų pra var tu ku rį lai ką pa spor tuo ti, su-stip rin ti sa vo rau me nis.Kris ki te at sar giai.

Di džiau sia snieg len ti nin kų klai da – griū vant rem tis del nais į že mę. Taip ne tik pa tem pia mos saus gys lės, bet ir lūž-ta ran kų kau lai. Sli di nin kai da ro ki tą klai dą – kris da mi sė da si. Nug riu vus ir pra dė jus vers tis sli džių ga lai ga-li už kliū ti už že mės ir skaus min gai pa suk ti ke lį. Kris da mi sten ki tės su-si ries ti į ka muo liu ką ar ba griū ti ant šo no – taip iš veng si te sun kes nių su-žei di mų ar pa tem pi mų.

Jei jau par griu vo teDi džiau sios bė dos, ku rios ga li iš tik-

ti sli di nė jant – per si šal dy mas, nu ša-li mai, kū no su mu ši mai par griu vus ir rau me nų, raiš čių bei są na rių pa-tem pi mai.

Pa ty rus trau mą sli di nė jant pir-

miau sia jos vie tą rei kia šal dy ti – tris die nas ant skau da mos vie tos dė ti le-dą ar ba tep ti šal dan čiu te pa lu. Šal tis su ma žins pa ti ni mą, skaus mą ir už-de gi mą.

Su žeis tą vie tą pra var tu pa tep ti

pre pa ra tu, ku ris ma žin tų už de gi mą, pa dė tų gy dy ti krau jos ru vas ir pa ti-ni mus. Ko ją pa šal džius rei kė tų šiek tiek pa mankš tin ti – tai ap sau gos nuo rau me nų mėš lun gio.

Sli di nin ko vais ti nė lėĮvy kus ne lai mei, sli di nė ji mo ku-ror te už sie ny je gy dy mo prie mo-nės ga li bran giai kai nuo ti, to dėl ke lio ni nės vais ti nė lės tu ri niu ver-ta pa si rū pin ti iš anks to. Su sa vi mi rei kia pa siim tišal dan čio te pa lo,

prie mo nių nuo už de gi mo ir su-

mu ši mo,vais tų nuo skaus mo ir per ša li mo,

pleist rų ir tvars čio,

rie baus kre mo, ku rio su dė ty je nė-

ra van dens.

Sli di nė jant vie to vė-je, ku rio je šal tis sie-kia 20 laips nių, pra-var tu už si dė ti spe-cia lią sli di nė ji mo kau kę ar ba ska re lę.

Šiandien priedasPIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

Prio ri te tai: � Rim kų ge le žin ke lio sto ty je nu si fo tog ra fa vę su ki lė liai ta da dar ne ži no jo, kad gy vy biš kai svar bios ge le žin ke lio li ni jos iš Klai pė dos į Kre­tin gą, Tel šius, Šiau lius sta ty bą su gai šins pri va tūs in te re sai. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Klai pė da – lyg po duk ra

Tik mi nė da ma 90-ąją Klai pė dos kraš-to pri jun gi mo prie Lie tu vos su kak tį ša-lies val džia pa ga liau gar siai įvar di jo, koks svar bus vals ty bei bu vo šis įvy kis. Ta čiau tik ro sios uos ta mies čio ver tės tin ka mai neį ver ti no nei tar pu ka rio, nei da bar ti niai Lie tu vos val džios at sto vai.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Pa ly gi no su ser gan čia šir di miTin ka mo po žiū rio į uos ta mies čio ver tę vals ty bei pa si gen da ma iki šiol. Bū da mas ge ras dip lo ma tas Klai pė­dos mies to me ras Vy tau tas Grub­liaus kas ne no ri bū ti ka te go riš kas, ta čiau kal bė da mas apie šių die nų ak tua li jas jis ly gi na sos ti nės po žiū­rį į uos ta mies tį su ser gan čios šir­dies dar bu.

Ne tu riu ko aiš kin ti. Skam bin ki te į sa vi­val dy bę. Te gu jie aiš ki na.

Min dau gas Ži lys:

2

miestasANTRADIENIS, SAUSIO 15, 2013

Lina Bieliauskaitėl.bieliauskaite@kl.lt

Uostamiesčio viešoji įstaiga „Klai-pėdos šventės“ jau šį mėnesį ga-li turėti naują vadovą. Bent jau to-kias viltis puoselėja savivaldybės atstovai, neseniai paskelbę kon-kursą direktoriaus pareigoms užimti.

Už svarbiausio miesto renginio – Jūros šventės – organizavimą at­sakinga įstaiga be „galvos“ liko nuo lapkričio pradžios, kai iš di­rektoriaus pareigų pasitraukė Re­migijus Mockus.

Šio posto siekiantys kandidatai, be kitų valstybės tarnautojui ke­liamų reikalavimų, turėtų turėti aukštąjį universitetinį ar jam pri­lygintą socialinių mokslų arba me­nų studijų srities išsilavinimą bei ne mažesnę nei dvejų metų vado­vaujamo darbo patirtį.

Taip pat konkurso dalyviams teks pateikti įstaigos veiklos pro­gramą trejiems metams: jos vi­ziją, tikslus ir uždavinius, admi­nistravimo schemą, žmogiškųjų išteklių poreikį, finansavimo mo­delį, rinkodaros strategiją, kultūri­nės veiklos sritis, Jūros šventės or­ganizavimo modelį. Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė svars­tė, jog programos pateikimo reika­lavimai šiek tiek platesni nei įpras­ta kituose konkursuose.

„Manome, kad ši įstaiga yra ieš­kanti savęs, nes ilgainiui keičiasi aplinka, keičiasi reikalavimai, kartu ir „Klaipėdos šventės“ turi keisti savo veiklos pobūdį. Svarstėme, jog galbūt mes patys turėtume parengti šią kon­cepciją ir tada skelbti konkursą. Ta­čiau kadangi išėjus direktoriui laikas mus spaudė, apsisprendėme, kad bū­simasis vadovas turėtų ateiti su savo matymu“, – aiškino pašnekovė.

N.Laužikienės teigimu, praėju­sį trečiadienį paskelbtas konkur­sas kol kas nesulaukė nė vienos paraiškos.

Tačiau pašnekovė neabejojo, kad norintieji, kaip įprasta, suskubs paskutiniosiomis dienomis. Doku­mentai bus priimami 14 dienų nuo konkurso paskelbimo datos.

„Pretendentų turėtų netrūk­ti, nes jaučiamas susidomėjimas, žmonės skambina, klausia. Ti­kiuosi, kad bus rimtas konkursas“, – vylėsi pašnekovė.

Pretenduojančiųjų į šią poziciją laukia pokalbis ir testas raštu.

Pasak N.Laužikienės, kada bus paskirtas naujasis įstaigos „Klai­pėdos šventės“ vadovas, nuspręs savivaldybės administracijos di­rektorė.

„Bet kokiu atveju ilgai netempsi­me, galbūt tai paaiškės iki šio mė­nesio pabaigos“, – kalbėjo valdi­ninkė.

„Klaipėdos šventės“ turės vadovą

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Vi suo me ni nin kai skun dą dėl pa­sta rų jų pa tei kė praė ju sią sa vai tę. Pir ma die nį Vie šo sios tvar kos sky­riaus spe cia lis tai nu vy ko pa tik rin ti rek la mi nių iš ka bų. Jų yra trys.

Vie na iš ka ba pa ka bin ta prie pa­grin di nio įė ji mo į Poil sio par ką, ant ra iš Man to gat vės pu sės, tre čia – nuo P.Li dei kio gat vės pu sės.

„Bu vo me nu vy kę į vie tą, at li ko­me pa tik ri ni mą. Da bar kvie si mės įmo nės va do vą, kad šis paaiš kin tų si tua ci ją. Jei bus pa žei di mas, su­ra šy si me pro to ko lą. Ti ki mės, kad per šią sa vai tę vis ką spė si me su­tvar ky ti“, – tvir ti no Klai pė dos sa­vi val dy bės Vie šo sios tvar kos sky­riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ele na Kund ro tie nė.

Pa sak jos, sa vi val dy bės duo me­nų sis te mo je nė ra in for ma ci jos, kad įmo nei „Nuo ty kių par kas KAR KAR“ bū tų iš duo tas lei di mas iš ka boms.

„Ne tu riu ko aiš kin ti. Skam bin ki­te į sa vi val dy bę. Te gu jie aiš ki na“, – tvir ti no bend ro vės „Nuo ty kių par­kas KAR KAR“ di rek to rius, mies to ta ry bos na rys Min dau gas Ži lys.

Pa sak jo, lei di mą rek la mi nėms iš ka boms sa vi val dy bė bu vo iš da­vu si. Jis ga lio jo iki praė ju sių me­tų gruo džio 31 d. Po li ti kas aiš ki no, kad sau sio 2 d. bu vo pa teik ta pa­raiš ka gau ti nau ją lei di mą.

„Lei di mas tu ri bū ti iš duo tas per mė ne sį. Ar tai bus pa da ry ta, tu ri svars ty ti kaž ko kia ko mi si ja. Kal bė jau su sa vi val dy bės dar buo to jais ir man bu vo pa sa ky ta, kad iki sau sio pa bai­gos bus vis kas su tvar ky ta. Tiek lai­ko tu ri me. Nie ko ne ga li pa da ry ti, jei sa vi val dy bės Vie no lan ge lio sky rius yra ap krau tas. Juk duo ta dau giau lai­ko ir gy ven to jams iš siim ti lei di mus au to mo bi lių sto vė ji mui kie muo se“, – dės tė M.Ži lys.

Klai pė dos sa vi val dy bės Li cen ci jų, lei di mų ir var to to jų tei sių ap sau gos sky riaus vy riau sia sis spe cia lis tas Ri­

Ty ri mas: �� sa�vi�val�dy�bės�Vie�šo�sios�tvar�kos�sky�rius�aiš�ki�na�si,�ar�bend�ro�vės�„Nuo�ty�kių�par�kas�KAR�KAR“��rek­la�mi�nės�iš�ka�bos�ka�bo�le�ga�liai.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Par ką aplankė tik rin to jai

Klai pė dos sa vi val dy bės Vie šo sios tvar kos sky riaus spe cia lis tai aiš ki na si, ar tei sė tai Poil sio par ke ka bo bend ro vės „Nuo ty kių par kas KAR KAR“ rek la mi nės iš ka bos.

man tas Ar mo nas aiš ki no, kad pra šy­mas iš duo ti lei di mą mi nė toms rek la­mi nėms iš ka boms jo dar ne pa sie kė. Jo su lau kus lei di mas pri va lo bū ti iš­duo da mas per pen kias die nas.

„Gal pra šy mas ir bu vo pa ra šy tas sau sio 2 d., bet mū sų sky riaus ne­pa sie kė“, – sakė vy riau sia sis spe­cia lis tas. Pa sak R.Ar mo no, pe rei­na mo jo lai ko tar pio iš siim ti nau jam lei di mui, kol ne be ga lio ja se na sis, nė ra.

gaus gat vių san kry žos švie so fo ras.„Pa gal tvar ka raš čius į sto te les ne­

tu rė tų su va žiuo ti po ke lis au to bu sus.

Ta čiau dėl švie so fo rų pra si de da ne­di de li vė la vi mai ir su si da ro to kios si­tua ci jos“, – tei gė va do vas.

Vė luo ja ir dėl žie mosPa sak G.Ne niš kio, au to bu sų vė la­vi mų pa sta ruo ju me tu bū na ir dėl su dė tin gų eis mo są ly gų. Pa si tai­kė, kad at si li ki mai nuo tvar ka raš­čio sie kė iki 10 min.

„Ta da vai ruo to jai sten gia si pa si­vy ti gra fi ką, kad žmo nėms šal tu oru

ne rei kė tų il gai lauk ti. Ke lei vius iš lei­džia, pai ma tuos, ku rie at bė ga, o ki tų ne spė ja paim ti. Kad žmo gus mo juo­ja, vai ruo to jas ne la bai ga li ma ty ti. Jie ma to tik tai, kas vyks ta prie prie ki nių du rų“, – aiš ki no va do vas.

Pa sak di rek to riaus, ne ma lo nių si tua ci jų pa si tai ko, ta čiau tai nė ra sis te min gas vai ruo to jų el ge sys.

„Ne ži nau, ką dau giau bū tų ga­li ma pa siū ly ti. Ki to kio spren di mo da bar ti niu me tu, kai to kios eis mo są ly gos, nė ra“, – tei gė di rek to rius.

Anot G.Ne niš kio, pa pras tai vai­ruo to jams nu ro do ma: jei sto te lė­je jau sto vi du au to bu sai, ke lei vių neiš leis ti, kol šie ne nu va žiuos. Ta­čiau žie mą, esant su dė tin goms eis­mo są ly goms, to nė ra rei ka lau ja ma. Ta da at si li ki mas nuo tvar ka raš čio bū tų dar di des nis. Va do vas pa ste bė­jo, kad bal tas li ni jas – vie tas, ku rio se tu ri su sto ti pir ma sis au to bu sas, jau ku rį lai ką yra už klo jęs snie gas.

„Zeb riu kai“ vir to al bi no sais. Ne be li ko juo dos spal vos“, – tei gė G.Ne niš kis.

Dienos telegrafas

Pap ras tai vai ruo to­jams nu ro do ma: jei sto te lė je jau sto vi du au to bu sai, ke lei­vių neiš leis ti, kol šie ne nu va žiuos.

Įmo­nėms­–­kon­kur­sasLie­tu­vos­pre­ky­bos,­pra­mo­nės­ir­ama­tų­rū­mai­kvie­čia­Lie­tu­vos­įmo­nes­da­ly­vau­ti­kon­kur­se­„Lie­tu­vos­eks­por­to­pri­zas­2012“.­Kon­kur­se­ga­li­da­ly­vau­ti­vi­sos­ga­my­bos­ar­pa­slau­gų­eks­por­to­įmo­nės­bei­ki­tos­su­už­sie­nio­pre­ky­ba­su­si­ju­sios­ins­ti­tu­ci­jos.­Kon­kur­so­pa­raiš­kas­ga­li­ma­teik­ti­iki­sau­sio­25­d.

Lie­tu­vos­pa­štas­ant­rus­me­tus­iš­ei­lės­kvie­čia­siū­ly­ti­te­mas­ki­tų­me­tų­pa­što­ženk­lams­kur­ti.­Te­mą­pa­što­ženk­lui­iki­va­sa­rio­15­d.­ga­li­siū­ly­ti­tiek­gy­ven­to­jai,­tiek­įvai­rios­or­ga­ni­za­ci­jos.­Tai­ga­li­ma­da­ry­ti­Lie­tu­vos­pa­što­in­ter­ne­ti­nia­me­pus­la­py­je­www.po­st.lt.

Lau­kia­idė­jų­ženk­Lams

atsk­Leis­pa­sLap­tisKlai­pė­dos­ap­skri­ties­vie­šo­sios­I.Si­mo­nai­ty­tės­bib­lio­te­kos­kon­fe­ren­ci­jų­sa­lė­je­tre­čia­die­nį­17.30­val.­vyks­už­siė­mi­mas­„Pir­ma­sis­žings­nis“,­ku­rio­me­tu­bus­pri­sta­to­ma­jo­gos,­me­di­ta­ci­jos,­kvė­pa­vi­mo­tech­ni­kos.­Spe­cia­lis­tai­taip­pat­kal­bės­apie­tai­syk­lin­gą­kvė­pa­vi­mą­ir­paaiš­kins,­kaip­tai­ga­li­pa­ge­rin­ti­mū­sų­gy­ve­ni­mą.

3ANTRADIENIS, SAUSIO 15, 2013

miestas

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Pas ta ruo ju me tu me di kams ge­ro kai pa dau gė jo dar bo – gy dy mo įstai gas ap gu lė per ša li mo li go mis ser gan tys įvai raus am žiaus pa­cien tai.

Va kar uos ta mies čio gy dy mo įstai­gos bu vo sau sa kim šos. Kaip aiš­ki no me di kai, sa vai tės pra džio je dau giau pa cien tų su lauk ta ne tik dėl praė ju sio sa vait ga lio.

Pas te bi ma, kad pa sta ruo ju me­tu į me di kus krei pia si vis dau giau per ša li mo li go mis ser gan čių klai­pė die čių. Ne ma žai da liai suau gu­sių jų nu sta ty tas gri pas. Klai pė dos

svei ka tos prie žiū ros cent ro vy res­nio ji vai kų li gų ir šei mos gy dy to ja Ni jo lė Man dei kie nė pa tvir ti no, kad šiuo me tu tik rai ne trūks ta dar bo.

Slo ga, ko su lys, pa ki lu si tem pe­ra tū ra – daž niau siai to kiais ne ga­la vi mais skun džia si su si rgę klai­pė die čiai. Kai ku riems nu sta to mas bron chi tas, plau čių už de gi mas.

N.Man dei kie nė pa si džiau gė, kad kol kas rim tų per ša li mo li gų komp­li ka ci jų iš veng ta. Dėl sun kios gri po ei gos į li go ni nę kol kas ne pa te ko nė vie nas klai pė die tis. Pa ly gin ti su pir­mą ja šių me tų sa vai te, ser ga mu mas per ša li mo li go mis ge ro kai išau go, dau giau nei dvi gu bai diag no zuo­ta ir nau jų gri po at ve jų. Klai pė dos vi suo me nės svei ka tos cent ro duo­

me ni mis, praė ju sią sa vai tę ūmio mis vir šu ti nių kvė pa vi mo ta kų in fek ci­jo mis su si rgo 883 klai pė die čiai, iš jų – 571 vai kas iki 17 me tų.

27 gy ven to jams, iš jų 5 vai kams, bu vo nu sta ty tas gri pas. Prieš po­rą sa vai čių juo su si rgo 8 suau gu­sie ji ir 2 vai kai. Pa ly gin ti su praė­ju sių me tų tuo pa čiu lai ko tar piu, šie met ser ga mu mas per ša li mo li­go mis išau go 1,7 kar to.

Prieš po rą sa vai čių uos ta mies ty­je sir go 586 gy ven to jai, iš jų – 417 vai kų. Ser ga mu mo ro dik lis Klai pė­do je per sa vai tę pa ki lo nuo 36,5 iki 55,1 at ve jo 10 tūkst. gy ven to jų.

Di džiau sias ser ga mu mas Klai pė­dos ap skri ty je už re gist ruo tas Ne­rin go je ir Klai pė dos ra jo ne.

Ap sau ga: ­� klai­pė­die­čiai­nuo­per­ša­li­mo­li­gų­gi­na­si­ir­vais­ta­žo­lių­ar­ba­to­mis.­­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Gri pas puo la klai pė die čius

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Vai ruo to jas ne pa lau kėA.Šim kū nas, su si ren gęs vyk ti į šiau­ri nę mies to da lį, 3 nu me riu pa žy­mė to au to bu so lau kė „Are nos“ sto­te lė je. Vy ras pa sa ko jo, kad į ją vie nu me tu su va žia vo trys au to bu sai, vie­nas ku rių bu vo dvi gu bas.

„Au to bu sas, ku rio man rei kė­jo, su sto jo pa sku ti nis. Jis tik iš lei­do ke lei vius ir nu va žia vo. Ban džiau dar mo juo ti, kad su sto tų, bet ne­sėk min gai. Pik čiau sia, kad au to­bu so lau kiau ties vie ta, kur jis tu ri su sto ti. Ji pa žy mė ta bal to mis li ni­jo mis“, – pa sa ko jo klai pė die tis.

A.Šim kū nas nu spren dė pa lauk­ti ki to to pa ties marš ru to au to bu­so. Ta čiau, anot vy ro, jis ant rą kar­tą pa kliu vo į to kią pat si tua ci ją.

„Vėl su va žia vo trys di de li au to­bu sai, o ma niš kis – pa sku ti nis. Iš­lei do žmo nes ir nu va žia vo. Taip ne ga li bū ti, kad au to bu sai pra va­

žiuo ja ir ne lau kia, kol su lips ke lei­viai“, – pik ti no si klai pė die tis.

Tre čią kar tą pen si nin kas ne be­lau kė jam rei kia mos trans por to prie mo nės – pa si rin ko ki to marš­ru to au to bu są.

Prob le mų ke lia švie so fo raiVie šo sios įstai gos „Klai pė dos ke­lei vi nis trans por tas“ di rek to rius Gin ta ras Ne niš kis ne slė pė, kad į „Are nos“ sto te lę vie nu me tu ga li su va žiuo ti ke li au to bu sai.

To kia si tua ci ja esą su si da ro dėl ne to li vie nas ki to esan čių švie so­fo rų – Tai kos pro spek to ir Kau no gat vės bei Tai kos pro spek to ir Du­by sos gat vių san kry žo se.

Pa na šių si tua ci jų, pa šne ko vo tei­gi mu, bū na ir „At gi mi mo“ sto te lė­je, ku ri yra prie Klai pė dos vals ty­bi nio mu zi ki nio teat ro. Čia įta kos au to bu sų va žia vi mui tu ri Man to, Til tų ir Da nės gat vių bei Man to, Lie pų ir Nau jo jo So do gat vių san­kry žų švie so fo rai. Au to bu sų va žia­vi mą taip pat iš de ri na Til tų ir Tur­

Prie žas tis: ­� po­ke­lis­au­to­bu­sus­į­vie­ną­sto­te­lę­su­va­žiuo­ja,­nes­jie­at­si­lie­ka­nuo­gra­fi­kų.­

Sto te lė se – au to bu sų grūs tysĮ sto te lę su va žia­vus ke liems au to bu­sams ke lei viai ga li ne spė ti pa tek ti į rei­kia mą. Taip net du kar tus nu ti ko 72 me­tų klai pė die čiui Al­gir dui Šim kū nui. Vy­rui į rei kia mu marš­ru tu vy ku sį au to bu­są pa vy ko pa tek ti tik iš tre čio kar to.

­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Ren gi niai. Klai pė dos kraš to pri jun gi mo prie Lie tu vos 90-me čiui pa mi nė ti skir ti ren gi niai šian dien uos ta mies ty je vyks nuo anks ty vo ry to. 8 val. uos ta mies čio mo kyk lo se pra si dės is to ri jos pa mo ka, 10.30 val. bus pa dė ta gė lių ant Erd mo-no Si mo nai čio ka po Lė bar tų ka pi nė se, 11 val. – ant Jur gio Lė bar to ka po Jo niš-kės ka pi nė se. 12 val. vyks žu vu sių jų pa-ger bi mo ce re mo ni ja prie pa mink lo 1923 m. su ki li mo da ly viams Skulp tū rų par ke, 12.30 val. – ka ri lio no kon cer tas, 16.30 val. – dis ku si ja „Ką mums reiš kia Klai pė dos su ki li mas?“ Klai pė dos kon cer tų sa lė je, 17.30 val. – pa ro dos „Ko va dėl Klai pė dos – įvy kiai ir žmo nės“ ati da ry mas Klai pė-dos kon cer tų sa lė je. Ren gi nių pro gra-mą 18 val. Kon cer tų sa lė je vai ni kuos iš-kil min gas mi nė ji mas ir Ma žo sios Lie tu-vos sim fo ni nio or kest ro kon cer tas.

Va do vas. Ven tės ra go or ni to lo gi nė-je sto ty je pa si kei tė va do vas. Nuo sau-sio 2-osios šias pa rei gas pra dė jo ei ti Vy tau tas Ju sys. Įs tai go je jis dir ba nuo 1981 m. Jis pa kei tė iki šiol Kau no T.Iva-naus ko zoo lo gi jos mu zie jaus fi lia lo Ven tė je ve dė ją Leo ną Je zers ką.

Mir tys. Va kar Klai pė dos ci vi li nės met-ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 9 klai-pė die čių mir tys. Mi rė Tro fim Mo ro-zov (g. 1929 m.), Bro nis la va Pet ru tie nė (g. 1938 m.), Jad vy ga Jer šo va (g. 1938 m.), Mars Ka li mu lin (g. 1939 m.), Ale-xan der Ya kov lev (g. 1943 m.), Ge na dij Lav re nov (g. 1948 m.), Al gis Aga naus-kas (g. 1963 m.), Pa vel Le gen zov (g. 1974 m.), Lo re ta Ei bu tie nė (g. 1976 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Pa vel Le gen zov, Rai mon das Sas naus-kas, Ge na dij Lav re nov.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja mi An sas En zi nas, Tro fim Mo ro zov.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa-gim dė 4 mo te rys. Gi mė mer gai tė ir 3 ber niu kai.

4

miestasantradienis, sausio 15, 2013

Argumentai: �� jaunas�Klaipėdos�universiteto� istorikas�V.Safronovas�ar-gumentuotai�kalba�apie�tai,�kad�Lietuva�nepakankamai�vertina�uostą.�� Vytauto�Liaudanskio�nuotr.

1 V.Grub liaus kas kar to jo ak sio ma ta pu sius fak tus

– Klai pė da ir Klai pė dos kraš tas yra ypa tin gos svar bos vals ty bės da­lis tiek ener ge ti kos, tiek lo gis ti kos, tiek po li ti niu as pek tu. Kad bū tu me pri pa žin ti so li džia jū ri ne vals ty be su drą siais už mo jais bei pa kan ka­mai rim tais ge bė ji mais, pir miau sia tuo tu ri me pa ti kė ti pa tys, vi sa tau­ta. Kol kas to kio ti kė ji mo, kuo to­liau nuo jū ros, tuo ma žiau.

„Svars tant apie tai, ko dėl sos­ti nė keis tai el gia si su uos ta mies­čiu, ga li me juo kais pa spė lio ti, ar nė ra taip, kad Vil nius bai mi na­si kon ku ren ci jos iš Klai pė dos, kaip jū ri nės vals ty bės sim bo lio. Ki ta ver tus, kiek vie nas juo kas tu ri da lį tie sos. Si tua ci ja kin ta į ge rą ją pu sę. Dar prieš pen ke rius me tus Klai pė­dos kraš to pri jun gi mo fak to pa mi­nė ji mas Vil niu je bu vo pra lei džia­mas ne gir do mis. Šie met ren gia mų iš kil mių apim tys ir mas tas liu di­ja, kad pro ver žio pa ga liau jau esa­ma“, – džiau gė si me ras.

Vals ty bė ne tu rė jo stra te gi josIki šiol lai ky ta si ste reo ti pų, kad tar pu ka rio Lie tu va la bai ver ti no, jog įgi jo ga lin gą uos tą bei dė jo daug pa stan gų jam vys ty ti.

Jau nas Klai pė dos uni ver si te to moks li nin kas Va si li jus Saf ro no vas re mia si fak tais ir lau žo pa gra žin tą tie są teig da mas, kad ir anks čiau, kaip ir mū sų die no mis, vals ty bės vy rams sti go su pra ti mo, ką su šia ver ty be da ry ti.

Vie nas įdo miau sių klau si mų yra, ar 1923 m. Lie tu va suor ga ni za vu­si ir sėk min gai įgy ven di nu si ka­ri nę ak ci ją, ku rios me tu pri si jun­gė Klai pė dos kraš tą, su pra to, kaip elg tis su juo bei Klai pė dos uos tu. Jau no moks li nin ko ma ny mu, at sa­ky mas ne ga li bū ti vie na reikš mis.

„Fak tai aki vaiz džiai ro do, kad jo­kios stra te gi jos, dėl ku rios bū tų su­tar ta na cio na li niu ly giu, kaip elg tis su Klai pė da, ne bu vo. Bu vo at ski ri žmo nės: Er nes tas Gal va naus kas, tuo me tės Lie tu vos mi nist ras pir­mi nin kas, Jo nas Bud rys, va di na­mo jo su ki li mo ka ri nis va do vas, o pa skui ta pęs pir muo ju gu ber na to­riu mi Klai pė dos kraš te, su si sie ki­mo mi nist ras Ta das Na ru še vi čius, vė liau ta pęs Klai pė dos uos to di rek­ci jos va do vu. Jie su vo kė na cio na li­nį in te re są tu rė ti uos tą, bet bend ro vals ty bės su pra ti mo, kaip jį iš nau­do ti res pub li kos in te re sams, ne bu­vo. Vi si žiū rė jo sa vo ki še nės in te re­sų“, – ti ki no is to ri kas.

Klai pė da – lyg po duk ra

Ma žo sios Lie tu vos bei Klai pė dos praei ti mi be si do min tis lei dė jas Kęs­tu tis De me rec kas yra ra dęs liu di ji­mų, kad to kio ge le žin ke lio svar bą ke­liais de šimt me čiais anks čiau su vo kė ir mies to is to ri kas Jo ha nas Zemb ric kis.

1902 m. jis ra šė: „Klai pė dos pre­ky bai aug ti bū ti na są ly ga – mies to su jun gi mas ge le žin ke liu su Ru si jos gi lu ma, ta čiau ši vals ty bė vis dar ne no ri su tuo su tik ti, keis tai neį­ver tin da ma svar biau sių sa vo pa­sie nio sri čių in te re sų. Ge le žin ke­lio nu tie si mas iki Klai pė dos tu rė tų di džiu lę reikš mę bei įta ką šios Ru­si jos pa sie nio sri ties kul tū rai, ge­ro vei, gy ven to jų skai čiaus au gi­mui. Mes ti ki mės iš 20 am žiaus to, ko ne pa jė gė pa da ry ti 19­asis!“

Suž lug dė dvi gu bos de ry bosIs to ri ja apie ge le žin ke lio sta ty bą pui kiau siai iliust ruo ja, kaip vals­

ty bės in te re sams pa ken kė as me­ni nio pel no vai ky ma sis.

XX a. pra džio je iš Klai pė dos ge­le žin ke lio ke lias drie kė si į Lat vi jos Prie ku lę, ta da Ma žei kius ir tik ta da į Šiau lius. Tai gi, ge le žin ke lio klau­si mas jau nai vals ty bei, pri si jun gu­siai uos tą, bu vo la bai svar bus.

E.Gal va naus kas ir T.Na ru še­vi čius rū pi no si gau ti pa sko lą iš Di džio sios Bri ta ni jos. Ta čiau dėl vie tos int ri gų ge le žin ke lis iš Klai­pė dos į Kre tin gą, Plun gę, Tel šius iki Šiau lių ati da ry tas tik 1932­ai­siais, tai yra, praė jus de vy ne riems me tams.

Bro liai Juo zas ir Jo nas Vai lo kai­čiai bu vo vie ni tur tin giau sių vals­ty bės žmo nių. Is to ri kų ty ri mai ro do, kad J.Vai lo kai tis pra dė jo pa­ts ieš ko ti bū dų gau ti pa sko lą Di­džio jo je Bri ta ni jo je ge le žin ke liui iš Klai pė dos ties ti.

Sa vo pro jek tą jis ban dė pa teik­ti kaip al ter na ty vą E.Gal va naus ko pro jek tui, taip su žlug dė abu ban­dy mus. Mi nist ro pir mi nin ko de­ry bos dėl pa sko los jau bu vo be veik baig tos, ta čiau ta po ži no ma apie dar vie ną pa na šų ban dy mą.

Tai su ži no ję bri tai ne be su tei kė fi nan sa vi mo, nes lie tu viai ne su ge­bė jo su si tar ti tar pu sa vy je.

Skai čiai neats pin di tie sosPa na ši si tua ci ja bu vo ir dėl uos to. Rei kė jo nu kreip ti že mės ūkio pro­duk ci jos eks por tą per uos tą, nes Lie tu va tuo me tu bu vo že mės ūkio vals ty bė.

„Da bar daž nai ma ni pu liuo ja­ma fak tu, kad Lie tu va tar pu ka­

riu sten gė si iš nau do ti uos tą. Fak­tas, kad 1939 m. prieš pat kraš to už gro bi mą 80 pro c. vi so Lie tu vos eks por to „ėjo“ per Klai pė dos uos­tą. Ta čiau di džio ji da lis to eks por­to bu vo ne že mės ūkio pro duk ci ja, iš ku rios gy ve no dau gu ma Lie tu­vos Res pub li kos pi lie čių, o me die­nos eks por tas. Ne pa mirš ki me, kad dau giau nei pu sė me die nos me­džia gos bu vo pa ga mi na ma Klai­pė dos kraš te. Tad tuos 80 pro c. eks por to su da rė di de lė da lis pa­ties Klai pė dos kraš to eks por to. Tad ky la klau si mas, ko kią po li ti­ką čia vyk dė Lie tu va“, – žė rė ar­gu men tus V.Saf ro no vas.

Lai vy ną nu ma ri no mo kes čiaiDar vie nas fak tas – Lie tu va il gą lai­ką ne tu rė jo pre ky bos lai vy no.

„Lie tu viai Klai pė do je šį klau­si mą kė lė jau 1923 m. ir net ėmė­si įvai rių ini cia ty vų. Ta čiau vals­ty bė, užuo t jas ska ti nu si, už kro vė mo kes čiais. Tik 1936 m. pra de da­mas kur ti vals ty bi nis pre ky bos lai­vy nas, – pa sa ko jo is to ri kas. – 1939 m. jį su da rė vi so la bo 11 lai vų. Tuo me tu Lat vi ja pra dė jo kur ti lai vy­ną iš kart su kū rus ne prik lau so mą vals ty bę. Tais pa čiais 1939 m. ša­lis kai my nė tu rė jo dau giau nei 100 lai vų, o jų to na žas nuo lie tu viš ko jo sky rė si 20 kar tų. Tais me tais Lie­tu va Bal ti jos jū ros re gio ne bu vo vals ty bė, tu rė ju si ma žiau sią pre­ky bos lai vy ną.“

Svars ty da mas, ko dėl taip elg ta­si su vals ty bės ver ty be, dėl ku rios bu vo lie tas krau jas, is to ri kas mi ni ke lis fak to rius.

Jo ma ny mu, čia tu rė jo įta kos žem dir biš ka psi cho lo gi ja, nes žmo­nės, ku rie nie ko neiš ma no apie jū­ri nius rei ka lus, ne ga li ki taip mąs­ty ti.

Ta čiau ag ra ri nis men ta li te tas tė­ra vie nas as pek tas.

Ki ta to kio el ge sio prie žas tis – tie, nuo ku rių pri klau sė svar būs vals­ty bei spren di mai, daž nai žiū rė jo sa vo in te re sų. Ryš kiau sias pa vyz­dys – mi nė ta ge le žin ke lio sta ty bos pro jek to su žlug dy mo is to ri ja.

Lai vy nas mi rė vos gi męsLie tu va tar pu ka riu bu vo su dė tin­go je si tua ci jo je.

Su Len ki ja ji tu rė jo il giau sią sie ną, bet su šia vals ty be ne tu rė jo ir dip lo­ma ti nių san ty kių, ir pre ky bos.

Ki ta di džiau sia rin ka – Vo kie ti­ja, su ku ria iki ket vir to jo de šimt­me čio bū ta apie pu sė ša lies eks­por to ir im por to.

Vo kie ti ja spau dė Lie tu vą dėl jos po li ti kos Klai pė do je. Kai ket vir to­jo de šimt me čio pra džio je ji ėmė si konk re čių eko no mi nius san ty kius ri bo jan čių veiks mų, tai pa ska ti no

pa ga liau Lie tu vą dau giau dė me sio ir lė šų skir ti Klai pė dai.

Pa sak moks li nin ko, bū tent to dėl tre čia ja me de šimt me ty je Lie tu va ne bu vo suin te re suo ta Klai pė da, o ket vir ta ja me su skub ta plės ti uos­tą, jį pri tai ky ti že mės ūkio pro duk­ci jai ga ben ti, kad bū tų su da ry ta al­ter na ty va pre ky bai su Vo kie ti ja.

Po žiū ris ne pa si kei tė ir šian dienFak tai by lo ja, kad ir da bar vy rau ja pa na šus po žiū ris. Per pa sta ruo sius 12 me tų mū sų lai vų skai čius su ma­žė jo per pus. O juk pre ky bi nis lai­vy nas ro do, kad vals ty bė rū pi na si sa vo kaip jū ri nės vals ty bės sta tu su, jau ne kal bant apie tai, kad tai yra di de lė eko no mi nė nau da.

„Nors da bar si tua ci ja yra ab so­liu čiai pa si kei tu si, ga li me klaus ti, ar Lie tu va su vo kia sa vo na cio na­li nį in te re są bei ga li my bę jį rea li­zuo ti per Klai pė dos uos tą? Juk ži­no me fak tą, kad da bar Klai pė dos uos te krau na ma dau giau sia kro vi­nių per vi są jo eg zis ta vi mo is to ri ją. La biau siai dėl to, kad yra su si ta­ri mas su Bal ta ru si ja, ku ri nu krei pė per mū sų uos tą da lį sa vo eks por­to. Aki vaiz dus fak tas – kad Klai­pė dos uos tas kles tė tų, bū ti ni po­zi ty vūs san ty kiai su šia vals ty be. O ką mes ma to me iš mū sų po li ti kų pu sės? Ogi vis la biau jie sten gia si aiš kin ti kai my nams, kad jie gy ve­na au to ri ta ri nio re ži mo vals ty bė­je, ir juos mo ky ti. Tu rė tu me sa vęs pa klaus ti: kam ta da mums vals ty­bė rei ka lin ga? Ar tik tam, kad ga­lė tu me pa sa ky ti esan tys vals ty be, ar vis dėl to ji at lie ka ko kią nors funk ci ją? Juk bū da mi tarp Ry­tų ir Va ka rų tu ri me bū ti tran zi ti­ne vals ty be, kur nuo lat tu ri vyk ti eko no mi niai bei kul tū ri niai mai­nai. Bū tent Klai pė dos uos tas šią funk ci ją pui kiau siai įgy ven din tų, jei gu bū tų su vo kia ma, kad toks yra vals ty bės in te re sas“, – ana li za vo V.Saf ro no vas.

Klai pė dos me ras pik ti no si, kad vis dar su lau kia ma biu rok ra ti nio po žiū rio net į tuos da ly kus, dėl ku­rių jau su si tar ta.

„Ti kiuo si, kad tai ne sa bo ta žas ar di ver si ja, o lanks taus ge ra no riš ku­mo vis dar trūks ta. Vis kas, kas yra už sos ti nės, yra ne be la bai įdo mu ar ba vi sai neį do mu. Ne ga li ma tai­ky ti vi sai Vy riau sy bei ar vi sam Sei­mui, ta čiau to kio po žiū rio ap raiš­kų tik rai dar pa kan ka. Jį pa keis ti už truks ne ma žai lai ko ir tai ne bus la bai leng va, ta čiau tai – neiš ven­gia ma. Tu ri me pa vyz dį – ba sei­no sta ty bos rei ka lai pra dė jo strig ti vien to dėl, kad vie no je ins tan ci jo je kaž kas ne pa ma tė vie no skai čiaus. O ba sei nas rei ka lin gas ne tik klai­pė die čiams, o vi so Va ka rų Lie tu­vos re gio no žmo nėms“, – aiš ki no V.Grub liaus kas.

Jis ti ki no su vo kęs, kad kai ku­rie mi nis te ri jų kler kai ne sup ran ta – Klai pė dos re gio nas yra vie nas svar biau sių vals ty bės eko no­mi kos gar ve žių. Klai pė da yra ne mies tas uos te, o uos tas mies te, ku riam dė me sys tu rė tų bū ti spe­ci fi nis.

Ba sei no pa vyz dys by lo ja, kad dar prieš pus me tį su tar ti da ly kai da bar vėl rei ka lau ja nau jo įro di nė ji mo, jog tai iš tie sų yra bū ti na.

Ir šian dien ga li me klaus ti, ar Lie tu va su vo kia sa vo na cio­na li nį in te re są bei ga li my bę jį rea li­zuo ti per Klai pė dos uos tą?

5

lietuvakl.lt/naujienos/lietuva

AntrADIEnIS, SAuSIo 15, 2013

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Sei me meld žia siPar la men tinės Sei mo na rių grupės – jau įpras tas reiš ki nys. Ne išim tis ir nau jo sios ka den ci jos Sei mas. Skir­tin goms frak ci joms pri klau san tys par la men ta rai vie ni ja si pa gal po­mėgius bei juos do mi nan čias sri­tis ir bu ria si į par la men ti nes gru­pes. Da ly va vi mas jo se sa va no riš kas, tai gi ne įpa rei go jan tis.

Pa vyzd žiui, ti kin čius par la­men ta rus vie ni jan čio je Mal­dos par la men tinė je grupė je, kaip ir vai sin gu mu be si rūpi nan čio­je Vys to mo jo bend ra dar bia vi mo, rep ro duk cinės svei ka tos ir tei sių par la men tinė je grupė je, – 17 na­rių. Mal dos grupės pir mi nin kas kon ser va to rius Egi di jus Va rei kis aiš ki no, kad par la men ta rai kartą

per sa vaitę ren ka si Sei mo kop­lytėlė je ir meld žia si.

„Kop lytėlė je kas dien at vers tas Šven to jo Raš to die nos skai ti nys. Pa vyzd žiui, šią sa vaitę pla nuo ja­me rink tis vi sa grupė. Ne vi si 17­a, nea tei na vi si vie nu me tu. Būna ko­kie ke tu ri pen ki žmonės“, – aiš ki­no E.Va rei kis.

Vie ni ja si ir mo te rysGau siau sia Sei me – Mo terų par­la men tinė grupė. Ji jun gia net 28 Sei mo mo te ris par la men ta res. Šios grupės ini cia torė so cial de mok ratė Ma ri ja Auš rinė Pa vi lio nienė aiš­ki no, kad grupė pir mi ninkės dar neiš si rin ko, tad ji dar tik ku ria ma. „Kol kas ofi cia liai ne pri si jungė Lenkų rin kimų ak ci jos mo te rys. Ką veik si me? Mūsų tiks lai – ky lan tys iš mo ters in te resų: ly čių ly gybė, ly gios ga li mybės, kultū rinė so cia­

linė veik la“, – aiš ki no M.A.Pa vi­lio nienė.

Ar ne su si kirs de ši niųjų ir kai riųjų mo terų in te re sai? „Ne ma nau. Jei­gu mes iš si rink si me sep ty nias pa­va duo to jas ir vieną pir mi ninkę, bus ga li ma de rin ti in te re sus vi sais as­pek tais. Pa vyzd žiui, Da lia Tei šers­kytė la bai no ri kultū rinės veik los ir ji pa da rys viską, kad mes pri sta­ty tu me Lie tu vos kultūrą ki tiems par la men tams. Čia la bai pla čios ga li mybės“, – kad pri klau so mybė par ti jai Sei mo mo te rims ne suk liu­dys, nea be jo jo M.A.Pa vi lio nienė.

Vai kai par ūpo vy ramsO pirmą syk į Seimą pa te ku si so cial­de mok ratė Ri mantė Ša la še vi čiūtė, bu vu si vai ko tei sių kont ro lierė, par la men te su būrė Vai ko ge rovės par la men tinę grupę. Kai rio ji aiš ki­no, kad par la men tinės grupės na­riai dir ba itin in ten sy viai. An tai da­bar aiš ki na ma si, kaip funk cio nuo ja su vai ko teisė mis su si ję įsta ty mai, kaip jie vei kia pra kti ko je.

„No ri me iš siaiš kin ti vi sa pu siš­kai, kaip vai ko tei sių ap sau gos sis­te ma funk cio nuo ja. Štai šią sa vaitę bus po sėdis, kur ana li zuo si me įvai­ki ni mo klau si mus. Iš sik vietė me de­vy nių ins ti tu cijų at sto vus, jie pa­teiks mums to kią ana lizę“, – dėstė R.Ša la še vi čiūtė.

Ji džiaugė si, kad vai ko teisės rūpi ne tik Sei mo mo te rims, bet ir vy­rams. „Kaž ka da pa na šio je grupė je dir bo tik mo te rys, o da bar yra net 4 vy rai. Tai ge rai. Va di na si, jiems rū­pi ši tie klau si mai“, – kalbė jo ji.

Par la men to sam būriai ska tins ir vai sin gumą

Bend ruo me nių ir pi lie tinės vi suo­ �menės par la men tinė grupė;

Dzūki jos bi čiu lių �par la men tinė grupė;

Mo terų par la men tinė grupė; �

Mal dos par la men tinė grupė; �

par la men tinė grupė „Aukš tai ti ja“; �

par la men tinė grupė �„Už is to rinę at mintį ir tei sin gumą“;

par la men tinė grupė �„Už iš ti ki mybę prie sai kai“;

par la men tinė grupė �„Už Lie tuvą be ko rup ci jos“;

par la men tinė grupė „Už šeimą“; �

par la men tinė grupė �„Už žmo gaus orumą“;

Šiau lių kraš to bi čiu lių �par la men tinė grupė;

Vys to mo jo bend ra dar bia vi mo, �rep ro duk cinės svei ka tos ir tei sių par la men tinė grupė;

Vai ko ge rovės par la men tinė gru­ �pė.

Šuo me tu vei kian čios par la men tinės grupės

Vals tybės kont rolė aiš ki na si su pro ku ro rais, ar teisė tai bu vo su­teik ta mi li jo ninė pa ra ma vals­tybės įkur tam Lie tu vos ty rimų cent rui, ku rio bend ra dar bia vi­mas su JAV in for ma ci jos tech­no lo gijų mil ži ne IBM ne bu vo sėkmin gas.

„Dar 2011 m. bu vo at lik tas au di­tas, mes įžvelgė me tam tik ros ri­zi kos. At lik da mi 2012 m. au di tus Ūkio bei Švie ti mo ir moks lo mi­nis te ri jo se de ta liau įver ti no me tos su tar ties vyk dymą“, – BNS sa­kė Vals tybės kont rolės 5­ojo au­di to de par ta men to di rek torė Ra­sa Gab ri la vi čienė.

Anot jos, da bar Vals tybės kont­rolė kon sul tuo ja si su Ge ne ra li­ne pro ku ratū ra, ar su tei kiant pa­ramą IBM bu vo nu si kals ta mos vei kos po žy mių. Abiejų mi nis te­rijų au di to iš va dos bus pa teik tos ir prem je rui Al gir dui But ke vi čiui.

Ūkio mi nistrė Bi rutė Vėsai­tė pra ėju sią sa vaitę taip pat tei­gė, kad tai bu vo „la bai ne vy ku siai pa reng tas pro jek tas“, į kurį IBM turė jo in ves tuo ti ži nių, ta čiau ne­pri sidė ti nė li tu, o Lie tu va turė jo jam skir ti 216 mln. litų.

Mi nistrės tei gi mu, iki šiol bu­vo „ko mer cia li zuo tas“ tik vie nas pa ten tas, o Ūkio mi nis te ri jai at si­skai ty ti su kre di to riais ir nuo sto­liams pa deng ti reikės 18,9 mln. litų vals tybės lėšų.

2011 m. bir želį Ūkio mi nis te ri ja bend ro vei Lie tu vos ty rimų cent­ras nu matė skir ti 39 mln. litų ES pa ra mos, ta čiau jos mokė ji mas įstri go, o pa ti bend rovė veik los ne vykdė, jai pa ramą pa tvir tin ti at si sakė ir Lie tu vos vers lo pa ra­mos agentū ra.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Smalsumas: �� IBM� ir� Lie�tu�vos�ty�rimų�cent�ro�bend�ra�dar�bia�vi­mas� sukėlė� įtarimų�Vals�tybės�kont�rolei�ir�pro�ku�ro�rams.�� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Pro ku rorų aki ra ty je – IBM milijonai

Prokurorai susidomėjo Panevė­žio teisėsaugos atliekamu tyrimu dėl miesto savivaldybės ir Lietu­vos krepšinio federacijos (LKF) atstovų, kaip įtariama, nusikals­tamų veiksmų skiriant pinigus viešbučio renovacijai.

Generalinė prokuratūra nuspren­dė patikrinti Panevėžyje atlieka­mą tyrimą, kuriame dėl savival­dybės lėšų panaudojimo viešbučio rekonstrukcijai sulaikytas LKF generalinis sekretorius Mindau­gas Balčiūnas ir dar du asmenys. Tai vakar patvirtino prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.

Pasak jos, tokį sprendimą pro­kuratūra priėmė „reaguodama į viešojoje erdvėje keliamas abe­jones dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimo korupcinio pobūdžio nu­sikaltimo, tiriant miesto savival­dybės lėšų panaudojimą viešbu­čio „Romantic“ rekonstrukcijai, teisėtumo“.

Panevėžio miesto apylinkės teismas sausio 9 d. leido 20­iai dienų suimti korupcija įta­riamą LKF generalinį sekretorių M.Balčiūną, drauge su juo mė­nesiui suimti ir Panevėžio me­ro patarėjas Darius Simėnas bei viešbučio „Romantic“ savininkė Dalia Kuklierienė.

Prokurorai teigia įtariantys, kad prieš 2011 m. Europos vyrų krep­šinio čempionatą galėjo būti pa­rengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio miesto savivaldybės

lėšas rekonstruoti UAB „Via Uni­ca“ viešbutį „Romantic“.

Tarptautinės krepšinio federa­cijos padalinys Europoje („FIBA Europe“) išreiškė susirūpinimą dėl arešto ir mestų kaltinimų. LKF teigė esanti šokiruota dėl pa­reikštų įtarimų.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Tirs paramos krepšiniui tyrimą

Procesas: �� tyrimas�dėl�M.Balčiū­no,�Panevėžio�valdžios�ir�versli­ninkų�paramos�dalybų�sudomi­no�Generalinę�prokuratūrą.�� „Fotodienos“�/�Dmitrijaus�Radlinsko�nuotr.

Prezidentūros atstovai pranešė, kad Prezidentė Dalia Grybauskai­tė žada kreiptis į Konstitucinį Teis­mą (KT) išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių.

Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griež­ta, o visuomenėje vykstančios per­mainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respu­blikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pa­taisų, ar tam būtina keisti Konsti­tuciją. Prezidentė prašo išaiškinti

2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. KT nutarimų nuos­tatas ir atsakyti, ar galima tik įsta­tymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po to, kai buvo atkurta Nepriklausomybė, iš­vykę gyventi į kitas valstybes ir įgi­ję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.

KT taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietu­vos Respublikos pilietybė.

Šiuo metu pagal Konstituciją ir KT doktriną dvigubos pilietybės

atvejai gali būti tik ypač retos iš­imtys, o ne paplitęs reiškinys. Iš­imties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus esamus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei, jeigu jie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę.

Pastaruoju metu Lietuvos paso siekė ledo šokėja Jungtinių Ameri­kos Valstijų pilietė Isabella Tobias, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai Sočio olimpi­nėse žaidynėse. Prezidentė išim­ties I.Tobias nepritaikė.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Dėl pilietybės konsultuos teismas

Ką dar veik ti Sei me, jei dar bo ko mi te­tuo se ir ko mi si jo se per ma žai? Ži no ma, rei kia bur ti par la­men tinę grupę. Jų ir nau jo sios ka den­ci jos Sei me – net try­li ka.

Veik la: �� Sei�mo�na�riai�dir�ba�ne�tik�ple�na�ri�nių�po�sėdžių�salė�je,�ko�mi�te­tuo�se�ar�ko�mi�si�jo�se,�bet�bu�ria�si�ir�į�par�la�men�ti�nes�gru�pes.�� „Fo�to�die�nos“�nuo�tr.

6

nuomonėsantradienis, sausio 15, 2013

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,

„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„DIENA MEDIA NEwS“GENERALINIS DIREKToRIUSLaimutis Genys

„DIENA MEDIA NEwS“laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigasAlvydas Staniulis

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta RuikėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713Reklamos skyrius – 397 711, 397 715

faksas (8 46) 397 722e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.ltUžsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

InformAcIjA: 397 750 rekLAmoS SkyrIuS: 397 711, 397 715 PLAtInImo tArnybA: 397 713 PrenumerAtoS SkyrIuS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

Ko men ta ras ko men ta rui

No rė tų si pa si džiaug ti, kad aukš čiau siuo se val­džios sluoks niuo se pa­ga liau gir dė ti rim tos dis­ku si jos dėl kraš to už sie­nio po li ti kos.

Ja ni na Ba či liū nai tė-os ter maier

Va len ti nas Ber žiū nas

Gat vė pri me na klam py nęDu by sos gat vė yra tie siog Že mai­tės lai kų klam py nė. Kai čia sta tė pre ky bos cent rą, tru pu tė lį ap tvar­kė jo ap lin ką. Bet ten, kur įsi kū rę dau giau au to mo bi lių re mon ti nin­kų, pa dan gos me ta mos kur pa kliū­va. Riog so dau gy bė šlamš to krū vų. Vi sur pur vy nas, pri žė lę su sta ba rė­ju sių žo lių. Ins pek to riai šių te ri to­ri jų ne tik ri na, aiš ki na, kad tai pri­va ti nuo sa vy bė.

Ani ce ta

Lie tu vos vals ty bės ne liks?Skau du, kad Lie tu va vis la biau menks ta kaip vals ty bė. Nors anks­čiau bu vo kles tin ti. Vis dau giau žmo nių iš va žiuo ja, tad vals ty bė vis la biau nyks ta. O kas kal tas? Eu ro­pos Są jun ga. Vo kie ti ja ir Pran cū zi ja val do ma žą sias šios są jun gos vals­ty bes. Gul dau gal vą, kad kol bū si me ES su dė ty je, mū sų vals ty bės ne liks – vi si iš si va ži nės. Po Sau sio 13­o­sios da ro si grau du, kad ne už to kią vals ty bę ko vo jo me.

Pen si nin kas

Pri me na sam do mus žu di kusPers kai čiau A.Dy ko vie nės straips­nį „Nuo dus lai mi na įsta ty mai“ („Klai pė da“, 2013 01 11). Ste bi­na val džios lei di mai už ati tin ka­mą mo kes tį terš ti gam tą ir nuo dy ti žmo nes. Man tai pri me na sam do­mus žu di kus, ku rie už tam tik rą mo kes tį ga li pa ša lin ti ne rei ka lin gą žmo gų. Mū sų val džiai rei kė tų at si­pei kė ti ir im tis ki to kių spren di mų.

Hen ri kas

Vaikš to snie go kal naisPrie bu vu sių dar že lių, ne to li Bal­ti jos pr. , kur įsi kū ręs Re gos ug dy­mo cent ras, yra ne di de lis ta kas, kur at va žia vęs trak to riu kas taip nu va­lo snie gą, kad už ver čia vi są ta ką. Tuo met pa gy ve nu siems žmo nėms sun ku ei ti – rei kia lai pio ti di džiu­liais snie go kal nais. Praė ju sį kar­tą, kai bu vo pa sni gę, vie na mo te ris taip skau džiai griu vo. Jau no rė jau skam bin ti į sa vi val dy bę, bet ne ra­dau te le fo no nu me rio.

Klai pė die tė

Ei lė je – pra kai to dvo kasPrieš ke lias die nas te ko sto vė ti il go je ei lė je par duo tu vė je. Prieš ma ne sto­vė jo jau nas vy ras. Net no sį rie tė, kaip jis smir dė jo pra kai tu. To kį ne ma lo­nų kva pą dar ga li ma pa tei sin ti va sa­rą, kai karš ta, bet kai pra kai to kva pas tren kia per no sį to kiu me tų lai ku, ky­la įta ri mų, kad žmo gus tie siog ne ži­no, kas yra mui las ir de zo do ran tas. Įdo miau sia, kad prieš pat ka są vie toj vy ro ša lia ma nęs at si sto jo jau na mo­te ris, tik riau siai jo žmo na. Nuo jos taip pat dvel kė tas ne ma lo nus pra kai­to kva pas. To kiais at ve jais ky la klau­si mas, ar jie pa tys sa vęs neu žuo džia, ar jiems ši to ne pa sa ko ki ti žmo nės?

Re mi gi jus

Pa ren gė Sand ra Lu ko šiū tė

Ko ge ro, Vo kie ti ja se niai ne bu vo pa ty ru si to kio su krė ti mo: neu ro lo gas, prieš ke le tą me tų at va­

žia vęs iš Olan di jos ir įsi dar bi nęs Heilb ro no kli ni ko je, pa cien tams „nu sta tė“ to kias klas tin gas li gas, kaip Alz hei me rio, Par kin so no ar iš sė ti nę skle ro zę.

Kai ku rie li go niai net bu vo ope­ruo ti.

Net ru kus ki lo triukš mas, kai paaiš kė jo, jog kai ku riems li go­niams nu sta ty ta diag no zė bu vo klai din ga ir ope ruo ti jų vi sai ne­rei kė jo.

Kai ši ne gra ži is to ri ja iš ki lo aikš­tėn, gy dy to jas, ku ris ir Olan di jo je, ir Vo kie ti jo je bu vo pra min tas dak­ta ru Fran kenš tei nu, stai ga din go iš vie šo sios erd vės.

Kai vie nas Olan di jos te le vi­zi jos ka na lų pa vie ši no apie sa­vo kraš tie čio dar be lius, paaiš kė­jo, jog prieš ke le tą me tų tas pa ts neu ro lo gas bu vo at leis tas iš dar bo Olan di jos li go ni nė je, be to, dar ir iš brauk tas iš gy dy to jų są ra šo.

Bet, ma tyt, su vei kus tam tik­riems ry šiams, jam bu vo iš duo­ti šva rūs do ku men tai, su są ly ga, kad jis iš vyks į ki tą ša lį.

Ta ki ta ša lis ir bu vo Vo kie ti ja.Apie tai čia bu vo pa skelb ta in­

for ma ci ja per ra di ją. Vo kie ti jos svei ka tos ap sau gos mi nist ras per te le vi zi jos ži nias pra ne šė, jog ES svei ka tos rei ka lų ko mi sa ras pa­siū lė, kad jei gy dy to jai iš brau kia­mi iš są ra šo vie no je ES ša lių, apie tai bū tų pra neš ta vi soms ES vals­ty bėms.

Ar tai bus priim ta Eu ro pos Par­la men te, yra ki tas da ly kas. Tik neat ro do, jog šis at ve jis bu vo pir­mas ir vie nin te lis.

Ši is to ri ja at sklei dė ir ki tą ne­ma to mą pu sę – už sie nie čių me­di kų įdar bi ni mo Vo kie ti jo je pro­ble mą.

Pa vyz džiui, vien Ba de no­Viur­tem ber go že mė je kas de šim tas me di kas ne tu ri vo kiš ko pa so. Bet ne tai, ma tyt, yra pro ble ma, o tai, kad už sie nie čiai me di kai tu ri kal­bos sun ku mų.

Gal tik aust rų gy dy to jams to kių rū pes čių ne ky la. Jei už sie nie tis me di kas dir ba pro vin ci jo je, o vo­kie čių me di kai la bai mėgs ta dar­

ne dy dis da ro vals-ty bę reikš min gą, o dar bai. „Ma ža, bet pui ki ša lis“... ar ga li bū ti ge res nis komp-li men tas vals ty bei?

Apie at sa ko my bę ir pa rei gą

buo tis di de lė se kli ni ko se, sun ku su si kal bė ti su tar miš kai kal ban­čiais li go niais.

Už sie nie čiams me di kams, at­vy ku siems iš Man hei mo, Tiu bin­ge no, Ul mo, Hei del ber go, su reng­tuo se ke tu rių sa vai čių Frei bur go uni ver si te to kur suo se pri sta to­mas vo kiš kai kal ban tis gy dy to­jo asis ten tas. Čia per duo da mas ir kul tū ri nis pa ty ri mas, kad at vy kę gy dy to jai ga lė tų bend rau ti su pa­cien tais iš Azi jos, Af ri kos, ara bų vals ty bių.

La bai konk re čiuo se po kal biuo­se gy dy to jai tu ri pa de monst ruo ti, ar jie ga li nu sta ty ti vė žį, ar su ge ba da ly vau ti po kal by je.

Lai kas pa ro dys, ar vi sos tos pa­stan gos duos tei gia mų re zul ta tų. Bet ko kiu at ve ju tai kar čios pa mo­kos, ku rias bent jau įsi min ti rei­kė tų.

Lie tu vo je yra ly giai taip pat lais­va dar bo rin ka. Nuo me di ko pa rei­gos su teik ti pa gal bą ir at sa ko my­bės už pa sek mes yra tik ne di de lis žings ne lis. Ne ran gu mui čia ne tu­ri lik ti vie tos. Mun du ro gar bė tu ri ne tik kai ną, bet ir ver tę.

Ne se niai Vo kie ti jos spau do je per skai čiau, jog Es ti jos pa grin­di nė se mo kyk lo se pro gra ma vi­mo mo ko ma jau pra di nė se kla­sė se.

Vo kie ti jos moks li nin kai, iš­lei dę stu di ją, at krei pė vi suo me­nes dė me sį, jog pro gra ma vi mo dės ty mo da ly ko vi du ri nė se mo­

kyk lo se, kaip Es ti jo je, Vo kie ti jo­je nie kur nė ra. Es ti jo je tai il ga lai­kė pro gra ma, pra dė ta įgy ven din ti dar 1990­ai siais.

Kaip pa vyz dys bu vo pa mi nė­tas tas fak tas, jog 2008 m. Ru­mu ni jos vy riau sy bė sun kiai be si ver čian čioms šei moms iš da­li jo če kius kom piu te riams pirk ti. Net ru kus paaiš kė jo, jog mo ki nių pa žy miai pa ste bi mai pa blo gė jo. Mo ki niai moks li nin kams pri si­pa ži no, jog kom piu te riais jie tik žais da vo.

Dvi vals ty bės – Es ti ja ir Ru mu­ni ja, o skir tin gas pa ty ri mas ir re­zul ta tai.

Kart kar tė mis Vo kie ti jos spau­do je skai tau apie Lat vi jos me­ni nin kus, sėk min gai dir ban čius už sie ny je, taip pat apie ma žų ste­buk lų ša lį Es ti ją.

Iki šiol man nie kur ne te ko skai­ty ti ra ši nių, ku riuo se es tai jaus tų ne vi sa ver tiš ku mo komp lek są dėl ne di du kės sa vo ša lies. Ne dy dis da ro vals ty bę reikš min gą, o dar­bai. „Ma ža, bet pui ki ša lis“... Ar ga li bū ti ge res nis komp li men tas vals ty bei?

Vos už 12 km nuo Tiu bin ge no yra pra mo ni nis Roit lin ge no mies­tas. Gy ven to jų ja me gy ve na šiek tiek ma žiau nei Tiu bin ge ne.

Per Tris ka ra lius Roit lin ge ne bu vo su reng ta at vi rų du rų die­na nau jai pa sta ty to je tri jų aukš­tų mies to sa lė je. Jos ati da ry mas bu vo šven čia mas ke liais eta pais: 600 sve čių čia su ti ko Nau juo sius, 1,9 tūkst. kvies ti nių sve čių da ly­va vo ati da ry mo iš kil mė se, o at vi­rų du rų die ną rei kė jo il go kai pa­sto vė ti ei lė je, kol pa te ko me į vi dų. Vo kie čiai mėgs ta tiks lu mą – lau kė 15 628 smal suo liai.

Ko dėl pi lie čiai ver žė si ap lan ky­ti nau ją sa lę, ku rio je tą dien pa kai­to mis kon cer ta vo daug me no an­samb lių?

Ogi to dėl, kad šios sa lės pa­sta ty mas mies to mo kes čių mo­kė to jams kai na vo 42 mln. eu rų. Ma čiau spin din čias žmo nių akis ir reikš min gu mo jaus mą. Kas, jei gu ne pa rei ga ir at sa ko my bė, tu ri vers ti val di nin kus, įgi ju sius lais vę ne tik veik ti, bet ir ver tin­ti pi lie čių nuo mo nę, pri si min ti pi lie čius?

Or to pe dai­trau ma to lo­gai tur būt įsi vaiz duo­ja, kad yra die vai. Užp­raė ju sį pir ma die nį 12.40

val. bu vau už si ra šiu si spe cia lis to kon sul ta ci jai.

Pra lau kus pus va lan dį, ma no kant ry bė trū ko, tie siog grą ži nau kor te lę ir išė jau. Ar to kio se įstai­

go se ne nor ma liai li be ra li tvar ka, kad žmo nės į dar bą čia ga li vaikš­čio ti ka da pa no rė ję?

Ki to je bend ro vė je už to kius da­ly kus pa pras čiau siai iš mes tų iš dar bo.

Prieš tris mė ne sius į pa na šią si­tua ci ją bu vau pa kliu vu si vie no­je Klai pė dos li go ni nė je. Or to pe­

das­trau ma to lo gas į kon sul ta ci ją su ge bė jo pa vė luo ti be veik dvi va­lan das.

Ir nie ko, net neat sip ra šė žmo­nių, ku rių su si rin ko di džiu lė ei lė.

Ne sup ran tu, už ką to kiems „spe cia lis tams“ al gą mo ka?

M.

Ortopedų el ge sys pri bloš kia

Sei mo pir mi nin ko Vy do Ged vi­lo ko men ta ras apie Lie tu vos už sie nio po li ti ką ša ly je su kė lė daug dis ku si jų.

Džiu gu, kad aukš čiau siuo se val džios sluoks niuo se pa ga liau gir dė ti rim tos dis­ku si jos dėl kraš to už sie nio rei ka lų. Nors Sei mo pir mi nin ko min tys, pa sak kai ku­rių au to ri te tin gų už sie nio po li ti kos eks­per tų, gin čy ti nos, pa ts klau si mo iš kė li­mas – svei kin ti nas po zi ty vus žings nis.Prob le ma tai, kad už sie nio po li ti kos klau si mais Lie tu vo je ne vyks ta jo kių reikš min gų dis ku si jų. Ma ža to, už sie nio po li ti ka in terp re tuo ja ma per siau rai, t. y. jos svar ba nu ver ti na ma. O tu rė tų bū­ti prie šin gai.Ko dėl?Kuo svar bi už sie nio po li ti ka? Lie tu va ne­tu ri so cioe ko no mi nių re zer vų elg tis tarp­tau ti nė je are no je neiš min tin gai. Kraš­te nė ra stip rios vi daus rin kos, kad sa vai

pro duk ci jai pa kak tų vi daus var to ji mo. Ga my bos pa jė gu mų sty gius da ro ša lį pri klau so mą nuo im por tuo tos iš už sie nio pro duk ci jos, taip pat ir nuo eks por to rin­kų, kur, pa pras tai ta riant, par da vus pro­duk ci ją pa den gia mos im por to iš lai dos. Ga liau siai Lie tu vai svar būs ener ge ti niai iš tek liai, ku riuos vi sus ša lis im por tuo ja iš už sie nio, ir, su pran ta ma, jų kai na.Iš va da pa pras ta – Lie tu va, kaip ir ki tos ma žo sios pa sau lio ša lys, ne ga li sau leis­ti elg tis su kai my nais taip, kaip pa čios no ri. Bū tent apie tai Sei mo pir mi nin kas V.Ged vi las ir kal bė jo.„Su Ru si ja mes tu ri me la bai glau džius eko no mi nius ry šius. Per ka me du jas, la­bai daug du jų, ir elekt rą, ir naf ą. Tas bend ra dar bia vi mas mums la bai daug duo da... Ne no rė čiau iš skir ti vie nos Ru­si jos. Mū sų kai my nai – ir Bal ta ru si ja, ir Len ki ja, ir Skan di na vi jos vals ty bės. Su vi sais rei kia spręs ti eko no mi kos pro ble­mas, su vi sais rei kia drau gau ti, nau do tis kai my nais ge rą ja pra sme, o ne už si da ry­ti ir ne bend rau ti“, – tai iš trau ka iš V.Ged­vi lo kal bos.Tik rai keis ta, kad šis iš pa žiū ros ele men­ta ria lo gi ka grįs tas ko men ta ras su si lau­kė tiek prieš ta rin gų ver ti ni mų, pa rem tų pa se nu siais ste reo ti pais.

7

užribisantradienis, sausio 15, 2013

Nuos to liai: �� Rus�nės�ke�ly�je�van�duo�ir�šal�tis�ga�di�na�ne�tik�ke�li�nin�kų�tech­ni�ką,�van�de�ny�je�at�si�dū�rė�ir�nuo�prie�ka�bos�nu�rie�dė�jęs�leng�va�sis�au�to­mo�bi�lis.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Pot vy nio zo ną pamaryje sukaustė šal čio spąs taiAs ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Ke li nin kai su ne ri mu lau kia šią sa­vai tę pro gno zuo ja mų šal čių. Bai­mi na ma si, kad at si ra dus le do ly­tims strigs per ap sem tą ke lio ruo­žą į Rus nę au to mo bi lius kil no jan­čios tech ni kos dar bas.

Ke ly je Šilutė–Rusnė in ci den­tų neiš veng ta praėjusį sa vait ga lį. Nuo trak to riaus tem pia mos prie­ka bos į van de nį nu sly do au to mo­bi lis su žmo nė mis.

Ne lai mė nu ti ko dėl ne vei kian čio ma ši nos ran ki nio stab džio, nors įspė ja mie ji ženk lai per kė lo je nu­ro do vai ruo to jui bū ti nai jį įjung ti.

Sek ma die nį 15 val. mo ters vai­ruo ja mas au to mo bi lis „VW Golf“, pra dė jus ju dė ti trak to riui ap sem tu ke lio ruo žu, ėmė rie dė ti at bu las ir nu sly do į van de nį. Tuo me tu au to­mo bi ly je bu vo mo te ris ir ke lei vė,

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Ži nią pra ne šė tė vaiPenk ta die nį po li ci jos pa tru liai už­kir to ke lią, kaip spė ja ma, ne men­koms paaug lių muš ty nėms.

Apie tai, kad pie ti nė je mies­to pu sė je kie muo se bū riuo ja si paaug liai ir yra nu si tei kę su kel­ti muš ty nes su Ged mi nų pa grin­di nės mo kyk los mo ki niais, pa­rei gū nams pra ne šė kaž kas iš gy ven to jų.

Nors tiks liai neį var di ja ma, kas pa skam bi no į po li ci ją, ga li ma spė­ti, kad kaž ku ris vai kų apie tai pa­pa sa ko jo tė vams, o šie ne nu ty lė jo ir su si sie kė su ne pil na me čių rei ka­lų ins pek to rė mis.

To dėl penk ta die nį po pie tų vi­si pen ki pa tru lių eki pa žai, tuo me­tu dir bę mies te, ga vo už duo tį pa si­žval gy ti prie Žve jų kul tū ros rū mų, „Ak ro po lio“ bei Ged mi nų gat vė je prie mo kyk lų.

Ma ny ta, kad kaž ku rio je šių vie­tų ga li įvyk ti ne pil na me čių muš­ty nės.

Atė jo pro vo kuo ti į mo kyk ląPo 14 val. į Ged mi nų pa grin di nės mo kyk los fo jė atė jo trys nuo 16 iki

Pa vo jai: �� po�li�ci�ja�ga�vo�ži�nių,�kad�po�pa�mo�kų�ga�li�kil�ti�skir�tin�gų�mo�kyk­lų�mo�ki�nių�muš�ty�nės.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Mo ki nių muš ty nės neįvyko

Pa žei dė jai ne ven gė ir kur kas pa vo jin ges nio grei čio.

Net 68 as me nys ma ši na per mies­tą va žia vo leis ti ną grei tį vir šy da mi nuo 41 iki 50 km per val.

Net 20 pa žei dė jų mies te skrie jo dau giau nei 110 km per val. grei čiu. Jie leis ti ną ri bą vir ši jo dau giau nei 50 km per val. Šių chu li ga nų by­los per duo tos teis mui. Dau giau sia to kių pa žei dė jų už fik suo ta Lie pų gat vė je.

Bau da – 50 li tųM.Džer mei ka at krei pė dė me sį, kad dau giau sia vai ruo to jai leis ti ną grei tį vir ši jo nuo 20 iki 30 km per val. Už to kį pa žei di mą bau da sie­kia nuo 100 iki 300 li tų.

Ta čiau, jei žmo gus nė ra nė kar­to baus tas už ke lių eis mo tai syk lių pa žei di mus, jis per 10 die nų ga li su mo kė ti pu sę mi ni ma lios bau dos – 50 li tų ir taip iš pirk ti kal tę.

Ma tuok lių – per ma žaiKlai pė dos mies te yra 18 mu lia žų, ku riuo se ga li ma su mon tuo ti per di de lį grei tį fik suo jan čias ka me­ras. Vie nu me tu da bar ga li veik­ti trys grei čio ma tuok liai. Prieš

me tus bū da vo pen ki. Ta čiau sa­vi val dy bė dėl fi nan si nių sun ku­mų dvie jų ka me rų at si sa kė. Įta­kos to kiam spren di mui tu rė jo ir tai, kad į mies to biu dže tą ne bė­ra per ve da ma da lis lė šų, su rink­tų iš bau dų.

Klai pė dos sa vi val dy bės Vie šo­sios tvar kos sky riaus ve dė ja Kris­ti na Vin ti lai tė tvir ti no, jog kol kas ne ža da ma nuo mo ti dau giau grei tį fik suo jan čių ka me rų.

„Tam trūks ta lė šų. Sei mą ban­do me įti kin ti, kad ši pa slau ga bū tų fi nan suo ja ma iš vals ty bės biu dže­to. Ta čiau šie met su ma žin ti tu ri mų ka me rų skai čiaus taip pat ne ža da­me. Ma no me, kad grei čio ma tuok­liai tei kia di de lę nau dą“, – tvir ti­no ve dė ja.

Mies te įreng tų grei čio ma tuok lių iš lai ky mas per me tus at siei na dau­giau kaip 213 tūkst. li tų.

Pa sak M.Džer mei kos, tri jų grei­čio ma tuok lių Klai pė dai yra per ma žai. Jų rei kė tų dau giau.

„Ži no ma, jei bū tų grei čio ma­tuok lių per daug, vėl bū tų ne ge rai. Nes pė tu me ra šy ti pro to ko lų. Pen­ki bu vo op ti ma lus skai čius“, – ko­men ta vo M.Džer mei ka.

Ke lių ere lius ste bi ma žiau akių

per ne lai mę jos ne nu ken tė jo. Ma­ši na ne tru kus li ko sto vė ti ant ke­lio iki pu sės ap sem ta van dens. Mo­te rims iš au to mo bi lio pa dė jo iš lip ti ki to trak to riaus vai ruo to jas.

„Paaiš kė jo, kad vi siš kai ne vei kė au to mo bi lio ran ki nis stab dys, bu­vo nu trū kęs tro sas“, – pa sa ko jo Ši­lu tės ke lių tar ny bos va do vas Al gir­das Jo ku baus kas.

Iš van dens ma ši ną te ko iš trauk ti, ta čiau ki tą die ną ji vis dėl to įsi jun­gė. „Žmo nės pra ne šė, kad ma ši na ga lės nau do tis. Nie kas ne nu ken tė­jo, tik bu vo daug iš gąs čio“, – kal­bė jo A.Jo ku baus kas.

Ke li nin kai per kė los dar bo tai syk­lė se yra nu ma tę, kad per vež ti ga li­ma tik tech niš kai tvar kin gus au­to mo bi lius. „Ta čiau kiek vie no juk ne pa tik rin si. Per die ną per ke lia me 600–700 au to mo bi lių“, – pa ste­bė jo A.Jo ku baus kas.

Va kar ry tą van dens gy lis ant Rus nės ke lio nuo 71 cm ėmė kris­

ti iki 68 cm. Ta čiau pul suo jan čiu van dens kie kiu ke li nin kai ne si­džiau gia, nes si tua ci ja ga li pa si­keis ti bet ku rią mi nu tę. „Kol kas yra smar ki sro vė. Ta čiau ža da dar di des nį at ša li mą. Dėl šal čio gen­da tech ni ka, ten ka tai sy ti san ka­bas, keis ti pra dur tas pa dan gas“, – apie tech ni kos ge di mus pa sa ko jo A.Jo ku baus kas.

Kiek vie ną die ną Rus nės ke ly je dir ba 3–4 trak to riai.

„Jei šal tis smar kiai spaus, pro­ble mų ga li dau gė ti. Ta čiau esa me dir bę spau džiant 18 laips nių šal­čiui. Są ly gos da ro si vis su dė tin­ges nės, to kiu at ve ju ten ka bul do­ze riu stum dy ti le dus“, – aiš ki no A.Jo ku baus kas.

Ke li nin kams dar nė ra te kę dirb­ti spau džiant šal čiui, kai virš ke lio lai ko si toks aukš tas van dens ly gis.

2011 m. rus niš kius nuo pa sau lio at kir tus le dui, gy ven to jai au to mo­bi liais že my ną pa siek da vo le du.

18 me tų vai ki nai. Tuo me tu čia bu­vo ir mo kyk los di rek to rius Au re li­jus Liau dans kas.

„Pa ma tę, kad atė jo ne pa žįs ta mi as me nys, su žiu ro me, ko jie no ri. Iš kart bu vo aiš ku, kad jie nu si tei kę ag re sy viai ir pro vo kuo ja konf ik tą. Jie pa reiš kė no rin tys į tua le tą, pa­

skui pa rei ka la vo ar ba tos. El ge sys bu vo la bai įžū lus. Mes už ra ki no me du ris ir iš kvie tė me po li ci ją. Ka­dan gi pa rei gū nai dir bo ne to li mū­sų mo kyk los, ne tru kus at vy ko ir su lai kė du iš tri ju lės. Vie nas vai­ki nas at plė šė lan gą ir iš šo kęs pa­bė go. Aki vaiz du, kad šie jau nuo liai mo ko si ne mū sų mo kyk lo je, o gal net ne gre ti mo je, nes juos ma čiau

pir mą kar tą“, – pa sa ko jo A.Liau­dans kas.

Abu chu li ga nai, gi mę 1996 m., bu vo nu vež ti į 2­ąjį po li ci jos ko­mi sa ria tą ir ap klaus ti.

Kal bi no paaug liusPo li ci jos pa tru liai, pa ma tę be si bū­riuo jan čius spor tiš kai ap si ren gu­sius jau nuo lius, už si ra šė jų duo me­nis. Tai bu vo la bai ge ra pre ven ci nė prie mo nė. Tie, ku rių duo me nys bu vo už fik suo ti, spū di no na mo.

Be to, prie Žve jų kul tū ros rū mų pa rei gū nai su lai kė tris sid rą gė ru­sius ne pil na me čius.

Nors paaug liai nei gė ke ti nę su­kel ti muš ty nes, aki vaiz du, kad joms ruoš ta si.

Pa rei gū nai už si ra šė ke lias de­šim tis pa var džių, ir už bė go ne pa­gei dau ja miems įvy kiams už akių. Pat ru liai ke lias va lan das iki pa va­ka rės žval gė si po kie mus bei prie pre ky bos cent rų.

Va kar po li ci nin kai lan kė si įvai­rio se mo kyk lo se ir ban dė aiš kin­tis, ko dėl ag re si ja bu vo nu kreip ta bū tent prieš Ged mi nų pa grin di nės mo kyk los mo ki nius bei ko kios mo­kyk los auk lė ti niai ini ci ja vo muš ty­nes, ku rioms aki vaiz džiai bu vo pa­si ren gęs di džiu lis bū rys paaug lių.

Klai pė dos mo ki niai pe ri ma blo giau sias se no sios Lie tu vos pro vin ci jų tra di ci­jas, kai kai mas kau­da vo si su kai mu. Ir mū sų die no mis vie­nos mo kyk los mo­ki niai ren gia iš­puo lius prieš ki tos mo ky mo įstai gos auk lė ti nius.

Po li ci jos pa tru liai, pa ma tę be si bū riuo­jan čius spor tiš kai ap si ren gu sius jau­nuo lius, už si ra šė jų duo me nis. Tai bu vo la bai ge ra pre ven ci­nė prie mo nė.

Si tua ci ja: �� mies�te�vie�nu�me�tu�vei�kia�ma�žiau�sta�cio�na�rių�grei�čio�ma­tuok�lių�nei�anks�čiau.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

1

antradIEnIS, SauSIo 15, 2013

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 2,9682 –0,8650­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1649 –0,9041­%JaV­do­le­ris 1 2,5809 –0,8091­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6231 –0,8167­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9522 –0,0666­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,3829 –0,6165­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,6791 –0,6455­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5588 –0,7336­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8269 –0,5033­%

Lie­tu­vos­pra­mo­nė­per­nai­lapk­ri­tį­ant­rą­mė­ne­sį­iš­ei­lės­fik­sa­vo­di­džiau­sią­me­ti­nį­au­gi­mą­tarp­27­ių­ES­ša­lių.­Di­džiau­sias­augimas­Lie­tu­vo­je­re­gist­ruo­ja­mas­penk­tą­mė­ne­sį­iš­ei­lės.­Pra­mo­nės­pro­duk­ci­jos­apim­tis­lapk­ri­tį,­pa­ly­gin­ti­su­tuo­pa­čiu­2011­ųjų­mė­ne­siu,­išau­go­8,9­pro­c.­Vi­sos­Eu­ro­pos­pra­mo­nė­smu­ko:­ES­ša­lių­pro­duk­ci­jos­au­gi­mas­bend­rai­su­ma­žė­jo­3,3­pro­c.,­di­džiau­sias­smu­ki­mas­bu­vo­Ita­li­jo­je­–­7,6­pro­c.

Au­gi­mAs­–­­di­džiAu­siAs

­OmX­Vilnius­ OmX­Riga­ OmX­Tallinn –0,24% –0,82% +0,13%

7proc.dau giau bu tų Lie tu vo je par duo ta per nai, pa ly gin ti su 2011 m.

Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė, va­kar su si ti ku si su so cia li nės ap sau­gos ir dar bo mi nist re Al gi man ta Pa be dins kie ne, pa žė rė prie kaiš­tų vals ty bės ins ti tu ci joms dėl sun­kiai spren džia mų jau ni mo ne dar­bo pro ble mų.

Su si ti ki me su A.Pa be dins kie ne Pre­zi den tė dau giau sia dė me sio sky rė jau ni mo ne dar bo pro ble mai. Pa sak jos, jau ni mo ne dar bas ne ga li bū ti

dangs to mas dėl emig ra ci jos pa ge­rė ju sia sta tis ti ka, o už jau ni mo įdar­bi ni mą at sa kin gos mi nis te ri jos tu ri dirb ti koor di nuo tai. Vals ty bės va do­vės tei gi mu, Lie tu vos dar bo bir žos ne veiks nu mas ne pa tei si na mas.

„Lie tu vos jau ni mui tu ri bū ti su­da ry tos są ly gos dirb ti ir už si dirb ti Tė vy nė je. Dar bo bir ža tu ri už siim­ti ne tik be dar bių re gist ra vi mu, o rea liai pa dė ti jau niems žmo nėms įsi dar bin ti. Kai žmo nės tu rės dar­

bo, ma žės ir ki tų so cia li nių pro ble­mų“, – sa kė Pre zi den tė.

D.Gry baus kai tė pa ra gi no mi­nist rę im tis ini cia ty vos, kad Vy­riau sy bė je bū tų pa reng ta na cio­na li nė stra te gi ja, kaip ko vo ti su jau ni mo ne dar bu. Taip pat, anot jos, bū ti na nea ti dė lio ti na dar bo bir žų per tvar ka – kiek vie nas dar­bo ieš kan tis žmo gus tu ri su lauk­ti konk re čios pa gal bos. „To kios dar bo bir žos, ko kios jos yra šian­

dien, kai už sii ma ma tik be dar bių re gist ra vi mu, ša lies žmo nėms ne­rei ka lin gos. Toks dar bo bir žų ne­veiks nu mas, pa sak Pre zi den tės, yra ne pa tei si na mas“, – vals ty­bės va do vės žo džius per da vė Dai va Ul bi nai tė. Dar bo bir žos va do vo Vi­do Šle kai čio duo me ni mis, 2012 m. į bir žą krei pė si apie 74 tūkst. dar bo ne tu rin čių jau nuo lių, apie 40 tūkst. jų įdar bin ta. Per me tus ne tu rin čio dar bo jau ni mo esą su ma žė jo nuo 30

tūkst. iki 25 tūkst. 2011 m. jau ni­mo ne dar bas Lie tu vo je bu vo vie­nas di džiau sių ES, ta čiau 2012 m. jis su ma žė jo. Nau jau siais duo me­ni mis, Lie tu vo je jau ni mo ne dar bas per nai lapk ri tį sie kė 24,2 pro c. ir bu vo 6,7 pro centinio punk to ma­žes nis nei 2011 m. tą pati mėnesį. ES lapk ri tį jis sie kė 23,7 pro c., ar ba 1,5 punk to dau giau nei prieš me tus (22,2 pro c.).

Jau ni mo ne dar bas – gal vo sū kis nau jai Vy riau sy bei

Gin ta rė Mi ce vi čiū tėg.miceviciute@diena.lt

No ri atim ti lei di musRuo šia mos At si nau ji nan čių iš tek­lių ener ge ti kos įsta ty mo pa tai sos nu ma ty tų, kad iki ko vo 1­osios vi si nau jų jų elekt ri nių sa vi nin kai tu ri kreip tis dėl elekt ros ga my bos lei­di mų. Iki nu sta ty tos da tos nau jo se elekt ri nė se ga min ti elekt ros ener­gi jos ne pra dė ję vers li nin kai lik­tų be nieko – anks čiau nu sta ty tu ta ri fu iš jų elekt ros ža da ma ne su­pirk ti.

Fo toe lekt ros tech no lo gi jų ir vers lo aso cia ci jos va do vas Rim­vy das Ka rob lis tei gė, kad vers li­nin kai nė ra prieš įsta ty mo pa kei­ti mus. Di des nį ne ri mą jiems ke lia tai, kad vis kas vyks ta sku bo tai ir neat siž vel gia ma į skir tin gų ins ti­tu ci jų pa sta bas.

„Vi sas elekt ri nės ins ta lia ci jos pro ce sas už trun ka apie 32 sa vai tes. Mes da bar tu ri me apie 7 sa vai tes. Neį ma no ma spė ti. Vals ty bė ri zi­kuo ja bū ti už vers ta ieš ki niais, ku­

rių bend ra su ma siek tų 500 mln. li­tų“, – tei gė R.Ka rob lis.

Pa žei džia žmo nių tei sesPa sak ad vo ka tų pro fe si nės bend­ri jos „Ad lex“ ad vo ka to pa dė jė jo Man to Ger daus kio, įsta ty mų kei­ti mas pa žei džia tei sė tus in ves tuo­to jų lū kes čius, nes jie lei di mus ga­vo va do vau da mie si ga lio jan čiais įsta ty mais.

„Ko dėl tu rė tų pra ras ti lei di mus? Jo kių rei ka la vi mų ūkio su bjek tai ne pa žei dė, lei di mus ga vo taip, kaip rei ka la vo įsta ty mo lei dė jas. Jau da­bar žmo nės skam bi na ir klau sia, ar ga li vals ty bė vie ną die ną ska tin ti, o ki tą – elg tis prie šin gai. Ar ga li vals ty bė keis ti sa vo pa ža dus? Kaip tei si nin kas sa kau, kad ne ga li“, – kal bė jo M.Ger daus kis.

Prob le ma dėl sau lės elekt ri nių ga mi na mos elekt ros ener gi jos su­pir ki mo iš ki lo, kai bu vo su skai­čiuo ta, kad jei gu bū tų pa sta ty tos vi sos elekt ri nės, ku rioms su teik­ti lei di mai, elekt rai iš jų su pirk ti pa pil do mai pri reik tų apie 70–80

mln. li tų. Tuo met ga lu ti nė elekt­ros kai na už ki lo vat va lan dę var to­to jams ga lė tų pa di dė ti iki 5 cen tų.

Auk so gys lą užuo dę spe ku­lian tai pa raiš ko mis sta ty ti sau lės elekt ri nes vals ty bę už ver tė per­nai, nes pa di dė jo to kių elekt ri nių na šu mas, jų įran ga at pi go, o su­per ka mos ener gi jos ta ri fas ne pa­si kei tė.

Siū lo ma žin ti ta ri fusLie tu vos vers lo darb da vių kon­fe de ra ci jos Ener ge ti kos ko mi te to va do vas Vi tas Ma čiu lis tei gė, kad per nai me tų pra džio je pa sta ty ti sau lės elekt ri nę kai na vo apie 300 tūkst. li tų, o po pus me čio ši kai­

na su ma žė jo per pus. Ta čiau ap­skai čiuo jant ta ri fą į tai at si žvelg ti ne spė ta, nes jis nu sta to mas kar tą per me tus. To dėl sau lės elekt ri nių plėt rą siū lo ma ri bo ti ne ati mant jau iš duo tus lei di mus, o eko no mi­nė mis prie mo nė mis ma ži nant per di de lius ta ri fus.

„Ga li ma įves ti ga ran ti nį mo kes­tį – vie toj 50 li tų įves ti 500 li tų už ki lo va tą. Ta da ne bus, kad žmo nės pa siims šim tą lei di mų ir su mo kės 1,5 mln. li tų. Ga li ma pel no mo­kes tį pa di din ti, jei elekt ri nės to­kios pel nin gos pa si da ro. Taip pat rei kė jo lai ku su ma žin ti ta ri fą, nes 1,44 li to ta ri fas at si per ka per pen­ke rius me tus. No rint su stab dy­ti šiais me tais ne ša mas pa raiš kas, rei kia su ma žin ti ta ri fą bent iki li­to“, – sa kė V.Ma čiu lis.

Keis rė mi mo prin ci pusVis dėl to ša lies Vy riau sy bė va kar nu spren dė pri tar ti At si nau ji nan­čių iš tek lių įsta ty mo pa tai soms. Ti ki ma si, kad pa tai sas Sei mas im­sis svars ty ti jau šian dien.

„Nusp ren dė me, kad teik si me pro jek tą ypa tin gos sku bos tvar ka, bus pa teik ti ener ge ti kos mi nist­ro pa siū ly mai. Nes jei gu to liau bus pa lik ta to kia ne tvar ka, ga li at si tik­ti taip, kad vi si žmo nės mo kės ne­ma žas su mas pi ni gų dėl elekt ros ener gi jos kai nos pa di dė ji mo, o tai, aš ma nau, pa žei džia ir so cia li nio tei sin gu mo prin ci pą“, – va kar sa­kė prem je ras Al gir das But ke vi čius.

Ener ge ti kos mi nist ro Ja ros la­vo Ne ve ro vi čiaus tei gi mu, to kiu žings niu Vy riau sy bė siun čia sig­na lą mi nė tiems „spe ku lian tams“.

„Pir mas pa siū ly mas yra stab­dy ti pa raiš kų priė mi mą. Tie, ku­rie pra dė jo vys ty ti, ga lės pro jek­tus ir už baig ti. Pra šy si me, kad tai įvyk tų iki ko vo 1 d. Ta čiau tie, ku­rie ga lės pa grįs ti, ko dėl ne spė jo, ir ob jek ty viai paaiš kins prie žas tis, be to, iš leis dau giau nei pu sę in­ves ti ci jų pro jek to ver tės, – jiems tas ter mi nas ga lės bū ti pra tęs tas dar sep ty niems mė ne siams at ski­ru ko mi si jos spren di mu“, – nu ra­mi no J.Ne ve ro vi čius.

Sku ba: ­� sau­lės­elekt­ri­nių­sta­ty­to­jai­ga­min­ti­elekt­rą­tu­rės­pra­dė­ti­per­trum­pes­nį­lai­ką,­ne­gu­ti­kė­jo­si,­ant­raip­lei­di­mai­iš­jų­ga­li­bū­ti­atim­ti.­­ To­mo­Ra­gi­nos­nuo­tr.

Sau lės elekt ri nėms sau lė jau lei džia si

Elekt ros kai nų šuo­lio dėl sau lės jė gai­nių plėt ros iš si gan­du si Ener ge ti kos mi nis te ri ja jau sie­kia pa keis ti įsta ty­mus, o at si nau ji nan­čios ener gi jos at sto­vai dėl to gra si na ieš ki niais, ga lin čiais siek ti ir pu sę mi li jar­do li tų.

Ko dėl jie tu rė tų pra­ras ti lei di mus? Juk jo­kių rei ka la vi mų ūkio su bjek tai ne pa žei dė.

Man tas Ger daus kis:

9

ekonomika

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 4,78 4,67 2,50

„apoil“ 4,74 4,64 2,49

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 94,00 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 111,31 dol. už 1 brl.

kl.lt/naujienos/ekonomika

„Klaipėdos“, BNS inf.

10

pasaulisAntrADIEnIS, SAuSIo 15, 2013

Did­žio­sios­Bri­ta­ni­jos­mi­nist­ras­pir­mi­nin­kas­Da­vi­das­Ca­me­ro­nas­pa­neigė­mėginęs­šan­ta­žuo­ti­sa­vo­par­tne­rius­Eu­ro­po­je,­gra­sin­da­mas­pa­si­trau­ki­mu­iš­ES,­jei­gu­Lon­do­nui­ne­bus­grąžin­tos­kai­ku­rios­ga­lios.­D.Ca­me­ro­nas­pri­dūrė,­kad­pa­si­sa­ko­už­Did­žio­sios­Bri­ta­ni­jos­na­rystę­27­ša­lių­blo­ke.

Ne­ke­ti­Na­­šaN­ta­žuo­ti

Ru­si­jos­pi­lie­tybę­pri­ėmęs­Prancū­zi­jos­ki­no­ak­to­rius­Gerard’as­De­par­dieu­opo­zi­ciją,­pa­si­sa­kan­čią­prie­š­pre­zi­dentą­Vla­di­mirą­Pu­tiną,­ap­kal­ti­no­ne­tu­rint­bend­ros­pro­gra­mos.­G.De­par­dieu­taip­pat­iš­peikė­mer­ginų­grupės­„Pus­sy­Riot“­na­rių­cerkvė­je­su­rengtą­pro­testą­prie­š­V.Pu­tiną.

Ru­si­jos­Sa­la­va­to­mies­to­mi­li­ci­ja­nu­kovė­vyrą,­ku­ris­ap­šaudė­vaikų­dar­želį­ir­su­žeidė­vieną­mo­terį.­51­ar­52­metų­vy­ras­iš­med­žiok­li­nio­šau­tu­vo­ke­lis­kar­tus­šovė­pro­sa­vo­bu­to­langą­į­dar­že­lio­spor­to­sa­lę.­Vie­na­auklė­to­ja­bu­vo­leng­vai­su­žeis­ta­pa­ži­ru­sių­stik­lo­šu­kių.

kri­ti­ka­­opo­zi­ci­jai

ap­šaudė­­dar­želį

Ope ra ci ja „Iš veng ti ka ro“Ar ope ra ci ja prie š su kilė lius Ma ly­je prancūzų ne pa nar dins į il ga laikį konf iktą? Ar te ro ris tai ne siims ker­šy ti? Ar is la mis tams Ma ly je su stab­dy ti pa kaks ri bo tos ka rinės ope ra ci­jos? F.Hol lan de’as šio mis die no mis tu ri ką ap tar ti su sa vo ge ne ro lais.

Nuo pra ėju sios sa vaitės prancū­zų „Mi ra ge“ nai kin tu vai rai žo Af­ri kos dangų. Į Malį bu vo pa si ųsta ir apie 550 ka rių, nors F.Hol lan de’as pa brėžė, kad prancūzų ka riai sau­su mos ope ra ci jo se ne da ly vaus.

Ša lies va do vas sakė, kad at sa ko­mybę už sau gumą Ma ly je pir miau­sia tu ri pri siim ti Af ri kos ša lių ka­riai. Tik ar jie su gebės?

Ana li ti kai sa ko, kad svar biau sia prancū zams Ma ly je – ne įklimp ti į il ga lai kes ko vas. Bet ar jų ga li ma iš veng ti? „Prancūzų tiks las Ma ly­je – ri bo tos ope ra ci jos, kad ne būtų il ga lai kio ka ro, ta čiau stra te giš kai svar bios“, – svarstė Saj ja nas Go­he las, sau gu mo ir te ro riz mo eks­per tas iš Lon do no.

Vis gi ki ti eks per tai sa ko, kad šir­šių liz do vien smūgiais iš oro ne su­nai kin si, todėl ga li pri reik ti ir sau­su mos pa jėgų, o toks ka ras būtų la bai bran gus. Be to, prancū zams rei kia gal vo ti, kaip iš lais vin ti is­la mistų lai ko mus įkai tus. O šie jau ėmė gra sin ti Prancū zi jai.

„Prancū zi jos vy riau sybė at vėrė pra ga ro var tus vi siems prancū­zams. Ji pa kliu vo į spąstus. Bus blo giau nei Ira ke, Af ga nis ta ne ir So ma ly je“, – pa žadė jo vie nas is la­mistų Ou ma ras Oul das Ha ma ha.

Žval gy ba taip pat per spėjo, kad Ma ly je vei kian tys su kilė liai ge riau gink luo ti nei Af ga nis ta ne, be to,

jų kont ro liuo ja ma te ri to ri ja vir ši­ja tiek Af ga nis ta no, tiek Prancū zi­jos plotą.

Vie nas prancūzų dip lo ma tas pra si tarė: „Tai bus la bai sun ki mi­si ja, vi sai ne to kia, ko kias vykdė me ki to se Af ri kos ša ly se.“

Pa lai ko, bet ne sku ba pa dėtiVa karų par tne riai Prancū zi jai konk re čios pa gal bos ne pa žadė jo, nors ir iš reiškė pa ramą.

„Mes pa lai ko me prancū zus, jie ga li pa si kliau ti JAV pa ra ma“, – teigė Jung ti nių Vals tijų oro pa jėgų ma jo ras Ro ber tas Fir ma nas. Tie sa, ka riš kis pri dūrė, kad ame ri kie čiai pir miau sia su teiks lo gis tinės ir žval­gy binės in for ma ci jos, galbūt pa sko­lins be pi lo čių lėktuvų. O Did žio ji Bri ta ni ja pa siuntė du trans por to lėktu vus „Boeing C­17“.

„Ke lios sa vaitės“?Bu vu sio je Prancū zi jos ko lo ni­jo je Ma ly je gy ve na apie 6 tūkst. Prancū zi jos pi lie tybę tu rin čių as­menų. Pa ry žius šio je Af ri kos ša ly je tu ri ir stra te gi nių in te resų. Ta čiau jis gi na si, kad tai prie š te ro ris tus nu kreip ta, o ne tai kos pa lai ky mo ope ra ci ja.

S.Go he las teigė: „At ro do, Ma ly je vyks ta ta li ba ni za ci jos pro ce sas ir jį no ri ma sku biai su stab dy ti.“

Eks per tas Fran çois Heisbourg’as pa brėžė: „Prancūzų lo gi ka to kia: drau giš ka ša lis bu vo už pul ta ir pa­prašė pa gal bos... Jei ši ša lis grius, aki vaiz du, turė si me ge ro kai di­desnę pro blemą.“

Prancū zi jos va do vai neatsk leidė, kiek truks kam pa ni ja, nors ša lies dip lo ma ti jos va do vas Laurent’as Fa biu sas pu se lūpų už si minė, kad kal ba ma apie „ke lias sa vai tes“.

Mi nist ras kar tu ka te go riš kai pa­neigė, kad ope ra ci ja Ma ly je virs ant ruo ju Af ga nis ta nu. „Vėliau mes veik si me kaip pa stip ri ni mas, ta­čiau ne puo selė ja me planų lik ti il­ges niam lai kui“, – sakė L.Fa biu sas. Pa sak jo, Prancū zi ja ne būtų ry žu sis įsi verž ti, jei ne fak tas, kad su kilė liai ga li užim ti ša lies sos tinę Ba maką.

Kad ir kaip bus, pri tar da mas ka ri nei in ter ven ci jai so cia lis tas F.Hollande’as la bai ri zi kuo ja – jis sta to į pa vojų visą šalį. Be to, pre­zi den tas nei gia tai, ką pa ts žadė jo, – ne sielg ti su Af ri kos ša li mis kaip su ko lo ni jo mis.

Pra neš da mas tau tai apie ka ri nius veiks mus Ma ly je F.Hol lan de’as bu­vo at sar gus. Jis pa reiškė, kad ga vo Jung ti nių Tautų man datą, be to, Ma lio vy riau sybės pra šymą.

Vis gi Ru bi ko nas jau per ženg tas. Ko men ta to riai Prancū zi jo je jau ra­šo, kad Ma lis F.Hollande’ui taps rakš ti mi. „Le Pa ri sien“ iro ni za vo: „Sar ko zy turė jo Li biją, Hollande’as turės Malį.“

Iro niš ka, ta čiau per ope ra ciją Li­bi jo je bent jau ne žu vo nė vie nas prancūzų ka rys, o Ma ly je jau pirmą konf ik to dieną bu vo nu muš tas ka ri­nis sraig tas par nis, jo pi lo tas žu vo.

AFP, BBC, „Reu ters“, „Fran ce 24“ inf.

Ar neat sirūgs F.Hol lan de’ui Ma lis?Ri zi ka: ­� F.Hol­lan­de’as­nu­sprendė,­kad­prancūzų­pa­jėgos­pa­dės­Ma­lio­vy­riau­sy­bei,­ta­čiau­toks­žings­nis­ga­li­bran­giai­kai­nuo­ti.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Prancū zi jos pre­zi den tas Fran­çois Hol lan de’as nu sprendė pa ro­dy ti, kad, kaip ir jo pirm ta kas Ni­co las Sar ko zy, jis ne bi jo ka ro. Tik ar pa kaks Prancū­zi jai pa ra ko?

Gy ven tojų skai čius: � 15,4 mln.

Kal ba: � ofi cia li kal ba Ma ly je – pran-cūzų, ta čiau dau ge lis gen čių at stovų kal ba sa vo kal bo mis.

Eko no mi ka: � Ma lis – vie na skur- d žiau sių pa sau lio vals ty bių, pri klau-so ma nuo auk so ka sy bos ir med-vilnės eks por to. 2011 m. dėl ge ro der liaus ša lies BVP išau go 5,4 pro c. Vis gi iki šiol 51 pro c. ša lies gy ven-tojų gy ve na že miau skur do ri bos

Gam ti niai iš tek liai: � dau giau sia šio je ša ly je iš ka sa ma auk so. Ma-lis – tre čio ji pa gal auk so at sar-gas Af ri kos ša lis po Pietų Af ri kos ir Ga nos. Auk so eks por tas su da-ro apie 70 pro c. už eks portą gau-

tų biud že to įplaukų ir 15 pro c. ša-lies BVP.

Ko rup ci ja: � pa sak „Trans pa ren cy In-ter na tio nal“, Ma lis uži ma 118 vietą iš 183 vals ty bių pa gal ko rup ci jos lygį.

Fak tai apie Malį

Aza va do iš lais vi ni mo na cio na li­ �nis judė ji mas (MNLA). Jį dau giau sia su da ro tua regų gen ties at sto vai, ku-rie dau giau nei 50 metų ko vo ja už ne-prik lau so mos Aza va do vals tybės su-kūrimą šiau rinė je Ma lio da ly je. Jiems va do vau ja Mo ha me das Ag Na je mas. Pas ta ruo ju me tu MNLA gre tas pa-pildė ne ma žai de zer tyrų iš Li bi jos. Su kilė liai tvir ti na, kad jų pa jėgas su-da ro apie tūkstantį ka rių.

Is la mistų judė ji mas „An sar Di ne“. �Nors MNLA pa skelbė, kad ko vo ja sa-va ran kiš kai, Ma lio vy riau sybė tvir ti-na, jog is la mistų su kilė lių judė ji mas „An sar Di ne“ tal ki na MNLA su kilė-liams. Judė ji mo na riai sie kia Ma ly je

įves ti ša ria to teisę. Judė ji mui va do-vau ja Iya das Ag Gha li, buvęs MNLA ly de ris. Pa sak ana li tikų, būtent I.Ag Gha li už mezgė ry šius su is la mis tais. Anot liu di ninkų, „An sar Di ne“ ko vo to-jai yra ge rai gink luo ti ir pa si rengę ko-vo ti dy ku mo se.

Is la miš ko jo Mag ri bo „Al Qae da“ �(AQIM). Ana li ti kai tei gia, kad AQIM yra at sa kin ga už va ka rie čių gro bi-mus šiau rinė je Af ri ko je. Ma no ma, kad or ga ni za ci jai pri klau so apie 600 žmo nių, o pa grin di nes AQIM pa ja mas su da ro už pa grob tus as me-nis gau tos iš pir kos ir kvai šalų kont ra-ban da. MNLA nei gia, kad pa lai ko ry-šius su AQIM.

Su kilė lių gru puotės Ma ly je

Prancū zi jos vy riau­sybė at vėrė pra ga­ro var tus vi siems prancū zams.

11

rubrikaANTRADIENIS, SAuSIo 15, 2013

sveikata@kl.ltRedaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Pers pė ji mas: �� grei�tis,�snie�gas�ir�sau�lė�–�tai�ir�ma�lo�nu�mai,�ir�pa�vo�jai,�ku�rių�iš�ven�gia�ma�tin�ka�mai�pa�si�ren�gus.�� „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Sli di nė ji mas: kaip iš lik ti svei kam?

Dau gu mai sli di nin kų – pa ts žie mos ma lo­nu mų įkarš tis. Ši pra mo ga aso ci juo ja si su dau gy be snie go, nuo sta biais kal nų vaiz­dais ir ad re na li nu, kai su vė je liu lei die­si že myn. Ką rei kė tų ži no ti nau jo kams, kad mė ga vi ma sis žie mos pra mo go mis bū tų sau gus?

Ga li pri reik ti kau kėsPer ato sto gas vyks tant sli di nė ti ne pa kan ka į ke lio nės krep šį įsi dė­ti vil no nių megz ti nių. Bū ti na spe­cia liai sli di nė ti pri tai ky ta šil ta, ne­perš lam pa ma striu kė ir kel nės. Jos tu ri bū ti su paaukš tin tu lie me niu ir ap sau ga nuo snie go.

Šei mos gy dy to ja Ine ta Mar čiu­kai ty tė per spė ja neap si reng ti per šil tai.

„Sli di nė jant su pra kai ta vus drėg­ni dra bu žiai la bai grei tai kū ną at­šal dys, ims krės ti dre bu lys. To kiu at ve ju drėg nus dra bu žius rei kia ne­

del siant pa keis ti sau sais“, – mo ko I. Mar čiu kai ty tė.

Ke lio nė je į kal nus pra vers spe­cia lūs ši lu mą su lai kan tys apa ti­niai marš ki nė liai ir kel nės ar ba, jei no ri te su tau py ti, ga li te rink tis pa­pras tas med vil ni nes apa ti nes kel­nes ir marš ki nė lius il go mis ran ko­vė mis. Su jais ne tik bus šil čiau, jie ap sau gos ir nuo su ša li mo. Bū ti nos ir šil tos ko ji nės.

„Jei jos per ne lyg plo nos, sa vo pirš tų ga liu kų nuo šal čio ne be jau­si te jau po 15 mi nu čių. Ge riau ap­si mau ki te ke lias po ras plo nes nių

ko ji nių nei vie nas sto res nes“, – pa ta ria gy dy to ja.

Mo čiu tės megz tos pirš ti nės ga­li neap sau go ti ran kų nuo šal čio ir snie go, to dėl ge riau rink tis pa siū tas iš ne perš lam pa mo au di nio. Sli di nė­jant vie to vė je, ku rio je šal tis sie kia 20 laips nių, pra var tu už si dė ti spe cia lią

sli di nė ji mo kau kę ar ba ska re lę. Tai ap sau gos vei dą nuo spei go. Rei kia pa si tep ti kre mu nuo sau lės ir rie biu kre mu, ap sau gan čiu nuo šal čio.

Kas pa dės su ša lus?Ką da ry ti, jei vis dėl to su ša lo te ir ran kos bei ko jos ėmė dilg čio ti?

Pa ju tus šiuos sump to mus, gy­dy to ja I.Mar čiu kai ty tė pa ta ria ne­sku bė ti jų šil dy ti po karš to van dens

sro ve. Taip tik dar la biau pa žei si­te au di nius.

„Ge riau sia ran kas ir ko jas pa mir­ky ti kam ba rio tem pe ra tū ros van­de ny je. Su ša lus rei kia ger ti kuo dau giau šil tų skys čių, bet ne al­ko ho lio ir ko fei no tu rin čių gė ri mų – jie ska ti na kū ną ati duo ti ši lu mą, to dėl po vei kis bus prie šin gas. Vais­ti nin kė Zi ta Ja nu šaus kie nė pa ta ria su sa vi mi pa siim ti spe cia lius šil tu­kus, ku rie su žvar bus pa dės grei tai su šil dy ti ko jas ir ran kas.

Šal mas ir aki niaiNet ir ge rai val dan tie ji sli des ar snieg len tę ga li pa tir ti sun kią trau­mą, įsi rė žus ki tam žie mos spor to en tu zias tui. Dėl šio pa vo jaus grės­mės bū ti na sau go ti gal vą – sli di nė ti su šal mu. Sli di nė ji mo aki niai nė ra tik ma din gas at ri bu tas. Jie ap sau go akis nuo var gi nan čio snie go spin­de sio ir kenks min gų ult ra vio le ti nių spin du lių bei ma žų le do ir snie go ga ba lė lių, su ku riais su si du ria ma, di de liu grei čiu lei džian tis nuo kal­no. Snieg len ti nin kai daž nai su si­žei džia ran kas, to dėl rei kė tų pa si­rū pin ti ap sau go ti rie šus.

„Klaipėdos” inf.

Sau go ki tės trau mų

Ne per sis ten ki te. � Pir mą die ną ven ki te di de lio fi zi nio krū vio, nes kal nuo se pa di dė ja krau jos pū dis, suak ty vė ja šir dies dar bas, pa daž­nė ja kvė pa vi mas. Jei per si steng si te, rau me ny se su si da rys dau giau pie­no rūgš ties. Dėl to jau si te di des nį nei įpras tai rau me nų skaus mą.

Pa da ry ki te ap ši li mą. � Prieš pra­dė da mi sli di nė ti 10–15 min. at li ki­te tem pi mo pra ti mus kak lo rau me­nims, mankš tin ki te ke lio ir kulkš nies są na rius. Ruo šian tis į ke lio nę bū tų pra var tu ku rį lai ką pa spor tuo ti, su­stip rin ti sa vo rau me nis.

Kris ki te at sar giai. � Di džiau sia snieg len ti nin kų klai da – griū vant rem tis del nais į že mę. Taip ne tik pa tem pia mos saus gys lės, bet ir lūž­ta ran kų kau lai. Sli di nin kai da ro ki tą klai dą – kris da mi sė da si. Nug riu vus ir pra dė jus vers tis sli džių ga lai ga­li už kliū ti už že mės ir skaus min gai pa suk ti ke lį. Kris da mi sten ki tės su­si ries ti į ka muo liu ką ar ba griū ti ant šo no – taip iš veng si te sun kes nių su­žei di mų ar pa tem pi mų.

Jei jau par griu vo te

Di džiau sios bė dos, ku rios ga li iš tik­ �

ti sli di nė jant – per si šal dy mas, nu ša­

li mai, kū no su mu ši mai par griu vus

ir rau me nų, raiš čių bei są na rių pa­

tem pi mai.

Pa ty rus trau mą sli di nė jant pir­ �

miau sia jos vie tą rei kia šal dy ti – tris

die nas ant skau da mos vie tos dė ti le­

dą ar ba tep ti šal dan čiu te pa lu. Šal tis

su ma žins pa ti ni mą, skaus mą ir už­

de gi mą.

Su žeis tą vie tą pra var tu pa tep ti �

pre pa ra tu, ku ris ma žin tų už de gi mą,

pa dė tų gy dy ti krau jos ru vas ir pa ti­

ni mus. Ko ją pa šal džius rei kė tų šiek

tiek pa mankš tin ti – tai ap sau gos nuo

rau me nų mėš lun gio.

Sli di nin ko vais ti nė lė

Įvy kus ne lai mei, sli di nė ji mo ku­ror te už sie ny je gy dy mo prie mo­nės ga li bran giai kai nuo ti, to dėl ke lio ni nės vais ti nė lės tu ri niu ver­ta pa si rū pin ti iš anks to. Su sa vi mi rei kia pa siim ti

šal dan čio te pa lo, �

prie mo nių nuo už de gi mo ir su­ �mu ši mo,

vais tų nuo skaus mo ir per ša li mo, �

pleist rų ir tvars čio, �

rie baus kre mo, ku rio su dė ty je nė­ �ra van dens.

Sli di nė jant vie to vė­je, ku rio je šal tis sie­kia 20 laips nių, pra­var tu už si dė ti spe­cia lią sli di nė ji mo kau kę ar ba ska re lę.

12

rubrikasveikataANTRADIENIS, SAuSIo 15, 2013

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Ko rek ci joms – dau giau lai koPas te bi ma, kad ke le rių me tų su­lau kę vai kai vis dar bend rau ja sa­va, daž nai tik jiems ar jų tė vams su pran ta ma kal ba. Ne ma žai da liai vai kų pri rei kia lo go pe do įsi ki ši mo.

Tė vams su si da ro įspū dis, kad vis dau giau vai kų neiš ta ria tam tik rų gar sų. Kai ku rie spe cia lis tai pa tvir­ti no, kad to kių vai kų iš ties dau gė ja, taip pat pri rei kia dau giau pa stan gų kal bos ne tiks lu mams iš tai sy ti.

Pa sak dar že lio „Pu rie na“ lo go­pe dės eks per tės Lau re tos Chan ke­vič, anks čiau gar so ko rek ci jai pri­reik da vo mė ne sio ar dvie jų, o da bar šis pro ce sas ga li už truk ti ke lis mė­ne sius ir il giau, pri klau so mai nuo si tua ci jos.

Spe cia lis tė pa ste bi, kad ne ma žai da liai vai kų ky la mo to ri kos su tri ki­mų, su si ju sių su kal ba.

„Jei su tri ku si kal bos mo to ri ka, vai kas ga li ne pa kel ti lie žu vio. Kar­tais pri rei kia pa kirp ti lie žu vio pa­sai tė lį“, – apie tam tik rus ne sklan­du mus už si mi nė ji.

Trūks ta bend ra vi moL.Chan ke vič spė jo, kad kal bos ne­sklan du mams at si lie pia tai, kad tė­vai per ma žai bend rau ja su sa vo at­ža lo mis. Ma ža me čiai, pa žiū rė ję te le vi zo rių, pa skai tę kny gą ar pa­žai dę kom piu te riu, re tai suau gu sie­siems pa pa sa ko ja sa vo įspū džius.

Tad dėl at ga li nio ry šio sto kos lie­ka neaiš ku, kaip vai kas su pra to ši­tą in for ma ci ją. Gal būt jis nie ko ne­sup ra to ar ba tai su vo kė sa vaip.

Lo go pe dės ma ny mu, kal bos su­tri ki mams įta kos ga li tu rė ti ir gim­dy mo trau mos, de guo nies trū ku­mas per gim dy mą. Iš gy dy to jų jai te ko gir dė ti, kad tam tik rų pėd sa­kų ga li pa lik ti per gim dy mą var to­ja mi skaus mo mal ši na mie ji vais tai, at lik tas ce za rio pjū vis.

Bū si mai vai ko kal bai svar bus ne tik gim dy mas, bet ir pir mie ji trys nėš tu mo mė ne siai. Mat šiuo lai ko­tar piu for muo ja si vai ko sme ge nys. Tad tuo met mo te riai ne pa ta ria ma var to ti vais tų, rū ky ti, ger ti al ko ho­lio, bū ti na steng tis ne su sirg ti per­ša li mo li go mis.

Paš ne ko vė paaiš ki no, kad kal bos cent ras yra be veik vi du ry je gal vos sme ge nų, kur ša lia yra už mo to­ri ką, sen so ri ką, klau są at sa kin gi cent rai.

Neat me ta ma ga li my bė, kad gau­sė jan tiems kal bos ne sklan du mams įta kos ga li tu rė ti ir mais tas. Kar tais aiš kiai kal bė ti vai kui truk do hi pe­rak ty vu mas.

Nau din gas pirš tų ma sa žasLo go pe dė at krei pė tė vų dė me sį, kad smul kio sios mo to ri kos la vi ni­mas pa de da vys ty ti kal bą. Kai to­bu lė ja ran kų ju de siai, vai kas vys to­si vi sa pu siš kai. Tad pa ste bi ma, kad kai pirš tai la vi na mi la biau, vai kas anks čiau ir ge riau pra de da kal bė ti.

Moks li nin kai nu sta tė, jog per die ną pirš tų ma sa žui ski ria mos vos pen kios mi nu tės jau tu ri aki vaiz dų po vei kį. Ma sa žuo jant ypač svar bus yra nykš tys – jis at sa kin gas už kal­bos cent rą.

Tad pirš tų ma sa žas yra ir sa vo­tiš kas gal vos ma sa žas. Neat si tik­ti nai moks li nin kai pirš tus va di na išo ri nė mis gal vos sme ge ni mis.

Tak ti ka: �� L.Chan�ke�vič�už�siė�mi�mus�sten�gia�si�pa�vers�ti� vai�kui�ma�lo�niu�žai�di�mu.� � Nuot�rau�ka�iš�as�me�ni�nio�al�bu�mo

Vai kai pra by la vis vė liauKal bos de fek tus įveik ti pa de dan tys spe­cia lis tai pa ste bi, kad vai kai pra by la vis vė­liau, o ir kal bė ti ima ga na neaiš kiai. Spe­cia lis tai spė ja, kad tam įta kos ga li tu rė ti ir gim dy mo trau mos.

Esa ma ne ma žai teo ri jų, kad vie ni vai kai gims ta su ge riau iš si vys čiu­siu kai riuo ju ar ba de ši niuo ju pus­ru tu liu.

L.Chan ke vič tė vams pa ta ria leis­ti vai kui pieš ti ar ra šy ti pa kai to mis abiem ran ko mis. Tuo met vie no dai vys to si abu pus ru tu liai, o jei sme­ge ny se esa ma ko kių blo kų – jie sa­vai me pa si ša li na.

Ta čiau ma žy lis pa ts tu rė tų no rė­ti dirb ti abiem ran ko mis.

Lo go pe dė da bar ti nius vai kus va­di na nau jos kar tos. Jie yra įdo mes­ni, ta čiau rei kia ži no ti, kaip su jais bend rau ti, su do min ti. Tad dir bant su to kiais vai kais bū ti nas kū ry biš­ku mas, žai dy bi niai ele men tai.

Pri va lo ma są ly ga to bu lė ji mui – vai kas tu ri jaus tis my li mas ir ger­bia mas.

Pa ta ria pūs ti ba lio nusKai ku rie ma žy liai ga na il gai kal­ba sa va kal ba. Ap lin ki niai ją lin kę va din ti „paukš čių“. Vie ni tė vai tai su vo kia kaip na tū ra lų pro ce są, iš ku rio išau ga ma, ki ti su krun ta ieš­ko ti spe cia lis tų pa gal bos.

L.Chan ke vič paaiš ki na, kad vai­kai daž nai neaiš kiai taip kal ba ir dėl ne tai syk lin go kvė pa vi mo. Jį pa ko­re ga vus gar sai tam pa aiš kūs.

„Tai syk lin gas kal bi nis kvė pa vi­mas tu ri bū ti toks: trum pai įkve­pia me pro no sį ir gi liau bei il giau iš kve pia ma pro bur ny tę“, – paaiš­ki no lo go pe dė.

Spe cia lis tės ma ny mu, kai vai kas neaiš kiai ta ria gar sus, tė vams tie­siog trūks ta in for ma ci jos, kaip ši­tai pa ko re guo ti. Nors pa dė ti kar­tais ga li la bai pa pras ti pra ti mai

Komentaras

Kos ma Sut kaus kie nė Klai pė dos vai kų li go ni nės anks ty vo sios rea bi li ta ci jos ka bi ne to lo go te ra peu tė

Vai kų kal bos su tri ki mų ne tik dau gė ja. Jie taip pat ir sun kė ja. Ko dėl? Prie­žas tis ga li bū ti ne vie na.

Da bar gy dy to jai iš gel bė ja ne ma žai silp nų, per anks ti gi mu sių kū di kių. Tad jiems au gant rei kia di des nės pa­gal bos. Be abe jo nės, tam įta kos tu ri gim dy mas, mi ty ba. Anks čiau su lė tė­ju si kal bos rai da iki tre jų me tų bu vo lai ko ma nor ma liu da ly ku – vai kas, su lau kęs to kio am žiaus, tie siog ne­kal bė da vo, o vė liau išaug da vo sa­vai me. Da bar to kie da ly kai re tė ja. Tė ve liai, pri si skai tę pa se nu sios in­for ma ci jos ir lauk da mi, kol ne kal­ban čiam vai kui su kaks tre ji me tai, la bai nu skriau džia sa vo ma žy lį. Vis daž niau rei kia kur kas anks ty ves­nės spe cia lis tų pa gal bos, kad vai kas pra dė tų anks čiau ir aiš kiau kal bė ti.

– ba lio nų ar mui lo bur bu lų pū ti­mas pro šiau de lį.

To kia mankš te lė re ko men duo ja­ma vai kams nuo dve jų me tų.

Ak tua liau sias – „r“ gar sasLo go pe dė pa ste bi, kad tė vams daž niau ne ri mą ke lia, kai vai­kas ne ta ria gar so „r“. Ta čiau vė­liau paaiš kė ja, kad ma žy lis ne ta ria „š“ ar ba „s“ gar so. L.Chan ke­vič paaiš ki no, kad taip ga li nu tik ti dėl lie žu vio mik lu mo sto kos. Mat kiek vie nam gar sui bū din ga sa va ar ti ku lia ci ja.

Spe cia lis tės taip pat ne ste bi na si tua ci ja, kai tė vai ne gir di, jog vai­kas ne ta ria ko kio nors gar so – jie tie siog yra pri pra tę prie ne tai syk­lin gos kal bos ar ba ma no, kad taip tu ri bū ti.

Ne ma žai tė vų ti ki si, kad vai kas išaugs ir kal bos ne sklan du mai iš si­spręs sa vai me. Lo go pe dė at krei pė dė me sį, kad taip nu tin ka ne vi sa­da, to dėl ne re tai pri rei kia ir spe cia­lis to įsi ki ši mo.

Ko re guo jant vai kų kal bą bū ti nas nuo sek lu mas, o vė les niuo se eta­puo se – tė vų ir gru pės auk lė to jų pa gal ba.

Ka da tė vams rei kė tų su ne rim­ti dėl ne tai syk lin gos kal bos? Lo­go pe dė pa ta ria ste bė ti sa vo vai ką. Vai ko kal ba la biau siai for muo ja­si nuo 2 iki 3 me tų, ta čiau iki 4,5 me tų ga li bū ti fi zio lo gi nis švep la­vi mas. Kuo anks čiau vai kui su tei­kia ma pa gal ba, tuo ge riau.

Pirš tų ma sa žas yra ir sa vo tiš kas gal vos ma sa žas. Neat si tik­ti nai moks li nin kai pirš tus va di na išo ri­nė mis gal vos sme ge­ni mis.

Ame ri kos mie go me di ci nos aka­de mi jos moks li nin kai ap ti ko ry­šį tarp mie guis tu mo ir vi ta mi no D. Ty rė jai at li ko ty ri mą, ku ria me da­ly va vo 81 mie go su tri ki mų tu rin tis pa cien tas.

Šio ty ri mo me tu bu vo pa tik rin tas ir pa cien tų krau jas. Paaiš kė jo, kad dau ge lio tu rin čių jų mie go su tri ki­mų žmo nių krau jy je bu vo per ne lyg ma žas vi ta mi no D kie kis. Mie guis­tu mas bu vo nu sta to mas nau do jan­tis Ep vor so ska le.

„Kol kas ap ti ko me tik ry šį tarp mie guis tu mo ir vi ta mi no D trū ku­mo, ta čiau šis ry šys yra daug su­dė tin ges nis, nei mes ma nė me iš

pra džių. Ar ti miau siu me tu tę si me ty ri mus“, – kal bė jo ty ri mo va do­vas Da vi das McCart ney.

Anot Ame ri kos moks li nin kų, šio ty ri mo re zul ta tai yra itin reikš min­gi juo dao džiams, nes, kaip jau yra ži no ma, odos pig men tas daž nai yra ma žo vi ta mi no D kie kio krau­jy je prie žas tis.

Ne ga na to, sun ku su ras ti žmo­gų, ku ris kas dien pui kiai iš si­mie go tų. Kart kar tė mis kiek vie­nam mū sų ir die nos me tu no ri si pa mie go ti. Ta čiau jei šios „mie­go kan čios“ jus kan ki na kas dien, ver tė tų pa si tik rin ti, ko dėl no ri­si mie go.

kl.lt

Mieguistumas – vitamino D trūkumo požymis

13

sveikataANTRADIENIS, SAuSIo 15, 2013

Pas ta ruo ju me tu me di kai apie ap-aratą „De to xas“ gir di vis dau giau komp li men tų iš pas juos ap si lan-kan čių ser gan čių žmo nių.

AND kli ni kos šei mos gy dy to ja Eg-lė Gal kaus kie nė nea be jo ja, kad bū-tent me di kai ir bend rau ja dau giau-sia su ser gan čiais žmo nė mis.

„Su jais kal ba me apie įvai rius da-ly kus. Kaip žmo nės gy ve na, koks jų gy ve ni mo bū das, ko kias svei ka tin-gu mo prie mo nes iš ban do“, – pa-sa ko jo gy dy to ja E.Gal kaus kie nė, ku ri ne tru kus at krei pė dė me sį, kai vie nas po ki to žmo nės pra dė jo gir-ti apa ra tą „De to xas“.

Kas – tai? „De to xas“ – na tū ra lus or ga niz mo va ly mo bū das, efek ty-viai at jau ni nan tis or ga niz mą, iš va-lan tis tok si nus, bak te ri jas, šla kus. Tai – moks liš kai pa tvir tin tas svei-ka tin gu mo apa ra tas vi sai šei mai.

Moks li nin kai ak cen tuo ja or ga-niz mo va ly mo bū ti ny bę, nes žmo-gus ga li bū ti su kau pęs iki pen kių ki log ra mų ter ša lų. 70 pro c. tok si nų žmo gus gau na su mais tu, 20–30 pro c. – iš ap lin kos.

„De to xas“ – pro tin gas apa ra tas su pen kio mis or ga niz mo va ly mo stip ru mo pro gra mo mis, pa skirs-tan čio mis tei gia mus ir nei gia mus jo nus, o tok si nų va ly mo sis te ma ne pa žei džia žmo gaus or ga niz mo vien ti su mo ląs te lių ly giu.

„Iš ban dę aparatą „De to xas“ žmo nės jau čia si žva les ni, ener-gin ges ni. Tie, ku riems skau dė da vo są na rius, po pro ce dū rų juo vaikš-to daug leng viau. At li kę krau jo ty-ri mus pa ste bė jo me tei gia mų po-ky čių, – aparatą „De to xas“ gy rė

gy dy to ja E.Gal kaus kie nė. – Su si-re gu liuo ja krau jos pū dis.“

Apa ra te yra pa pil do ma funk ci-ja su elekt ro dais, ku ri ne tik pa de-da at si pa lai duo ti: ant skau da mo spran do jau čiant ne stip rią elekt-ros sti mu lia ci ją praei na ner vų už-de gi mo su kel tas skaus mas.

Pro ce dū ras aparatu „De to xas“ efek ty vu atlikti ser gant per ša li-mo li go mis ir siau tė jant vi ru sams, nes, kai va lo mi tok si nai, or ga niz-mas dar dau giau dė me sio ski ria imu ni nei sis te mai stip rin ti.

„Kiek vie na bak te ri ja, vi ru sas, pa te kęs į or ga niz mą, iš ski ria tok-si nus. O šis apa ra tas tok si nus iš mū sų or ga niz mo pašalina, to dėl suak ty vi na ma ir su stip rė ja imu-ni nė sis te ma“, – aiš ki na gy dy to ja E.Gal kaus kie nė.

Mo te rys pa ste bė jo, kad po „De-to xas“ pro ce dū rų pa gra žė jo, švie-ses nė, ly ges nė ta po oda. Mat kaup da mie si or ga niz me tok si nai tu ri įta kos ir įvai riems odos su si-rgimams ar bė ri mams.

„Kos me ti ka ir gro žio pa sau lis ypač ak cen tuo ja an tiok si dan tų svar-

bą kos me ti kos pre pa ra tuo se, nes jie su nai ki na kenks min gas, odą sen-di nan čias ir ka lo ge ną nai ki nan čias me džia gas. „De to xas“ iš ap lin kos į or ga niz mą pa ten kan čius tok si nus ša li na 10 kar tų efek ty viau ir veiks-min giau“, – tei gė E.Gal kaus kie nė.

Žmo gus pri va lo va ly ti or ga niz mą. Tik rei kia pa si rink ti sau priim ti nus bū dus, ku rie pa de da pa siek ti mak si-ma lų efek tą. Daž nai klau sia ma, ko-dėl rei kia va ly ti or ga niz mą, jei prieš 10 ar 30 me tų to ne da rė nei tė vai, nei se ne liai? Mes privalome rupintis sa-vo sveikata, nes pasikeite gyvenimo iprociai, vartojimo maisto kokybe, didmiesciuose automobiliu skaicius ir begales kitu priezasciu.

„Žmo gus tu ri ei ti kar tu su lai-ku ir at si rink ti sau efek ty viau sias prie mo nes, o rū pi ni mo si sa vi mi ne tu rė tų ati dė ti vė les niam lai kui. Skaus mas pri ver čia mus veik ti, bet jau ta da sun ku ap siei ti be stip rios in ter ven ci jos“, – E.Gal kaus kie nė.

Ofi cia lus at sto vas „De to xas“. Tel. 8 615 11 888. Iš sa mes nė in for-ma ci ja www.de to xas.lt.

Užs. 1057664

„De to xas“: apa ra tas, ku rį žmo nės gi ria

Komp li men tai:

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Vie toj an ti bio ti kų – au ga laiRink tis che mi nius pre pa ra tus ar vais ta žo les? Kai ku rie li gos pa­veik ti žmo nės links ta į kraš tu ti­ni mus ir vie toj tra di ci nio gy dy mo ren ka si tik žo le les.

Ru si jos gam ti nių moks lų aka­de mi jos aka de mi ko, gy dy to jo bei fi to te ra peu to Vla di mi ro Kor su no toks žmo nių pa si rin ki mas ne ste­bi na.

Gy dy mo įstai go se tai ko ma in­ten sy vi che mo te ra pi ja ne vi sa da duo da trokš ta mų re zul ta tų, ji ga­li sukelti ša lu ti nių efek tų. Tad ne­ma žai žmo nių išei ties ieš ko bū tent tarp vais ta žo lių.

„Che mi nis pre pa ra tas žmo gui ga li pa dė ti grei čiau pa sveik ti, ta­čiau toks gy dy mas sukelia ir dau­giau ša lu ti nių efek tų“, – pri dū rė fi to te ra peu tas.

V.Kor su nas pa ste bi, kad per ša­li mui gy dy ti ne re tai me di kai ski­ria an ti bio ti kų. Jį ste bi na toks po­žiū ris.

„Kam skir ti to kius stip rius vais tus, kai yra ša la vi jas, mė ta, ra mu nė lė ir ki tos žo lės? Per ša li­mas po sa vai tės ir taip praeis, o an ti bio ti kai iš de ri na vi są žmo­gaus or ga niz mą“, – ti ki no dau­ge lio kny gų ir moks li nių straips­nių au to rius.

Svar biau sia – po vei kisV.Kor su no tei gi mu, fi to te ra pi­ja ga li pa dė ti nuo vi sų ne ga la­vi mų ir net sun kių li gų, iš sky­rus tuos at ve jus, kai rei ka lin ga grei to ji pa gal ba. Ta čiau aka de­mi kas pri du ria, kad esa ma tam tik rų išim čių.

Žo lių po vei kis bus be ver tis, jei gu žmo gus ne ti ki jų ga lia. Ki ta prie­

Lei di niai: �� V.Kor�su�nas�yra�iš�lei�dęs�ne�vie�ną�kny�gą�apie�fi�to�te�ra�pi�ją�bei�jos�po�vei�kį�svei�ka�tai.��

Vais tai at bai do ša lu ti niu po vei kiu

Kas yra V.Kor su nas

Vla di mi ras Kor su nas – me di ci nos moks lų dak ta ras, aukš čiau sios ka te go­ri jos gy dy to jas bei dau gy bės moks li­nių straips nių ir mo nog ra fi jų au to rius. Už in dė lį į tra di ci nę me di ci ną jis ap do­va no tas V.Ver nads kio pre mi ja. V.Kor­su no pro fe si nės veik los sri tis yra ne tik tra di ci nė me di ci na, bet ir fi to te ra­pi ja bei fi to far ma ko lo gi ja. Jis dir ba Kli­ni ki nės fi to te ra pi jos ka ted ros ve dė ju ir vy riau siuo ju moks li nio­pra kti nio žur­na lo „Prak ti nė fi to te ra pi ja“ re dak to riu­mi. V.Kor su nas ak ty viai pro pa guo ja šį gy dy mo me to dą, skai ty da mas pa skai­tas fi to te ra pi jos klau si mais.

Fi to te ra peu tas iš Ru si jos pa ta ria neiš mes ti su dy gu sių bul vių. Pa si ro do, jų dai gai ga li pra vers ti ant pi lui nuo vė žio. Gy dy to jas įsi ti ki nęs, kad fi to te ra pi ja ga li ne pa dė ti tik ke liais at ve jais.

žas tis – li go nis tie siog per vė lai krei pia si pa gal bos. Fi to te ra peu­tas uos ta mies ty je kon sul ta vo pa­cien tą, ser gan tį pa sku ti nės sta di­jos vė žiu.

„Čia jau ne ga li bū ti ir kal bos apie iš gi ji mą, o tik apie sa vi jau tos pa ge ri ni mą ir gy ve ni mo prail gi ni­mą“, – paaiš ki no gy dy to jas.

Pa sak aka de mi ko, gy dy mui žo­lė mis sun kiau pa si duo da kai ku­rios li gos, pa vyz džiui, on ko lo gi­niai su si rgi mai, krau jo li gos.

Pa si girs ta nuo mo nių, kad di des­nį efek tą žmo gui duo da tos vais­

ta žo lės, ku rios au ga ke lių šim tų ki lo met rų spin du liu ap link gy ve­na mą ją vie to vę.

V.Kor su nas pri ta rė, kad kai ku­rie vais ta žo li nin kai pa lai ko to kią po zi ci ją. Ta čiau jis pa ts ma no, jog žo lės ver tę la biau nu le mia jos po­vei kis, tad ne svar bu, ko kia me pa­sau lio kraš te ji au ga – Ki ni jo je ar Bu ria ti jo je. „Svar biau sia yra efek­tas. Už ką mes mo ka me pi ni gus? Už re zul ta tą. Jei gu jo nė ra, tai ne­rei kia ir vie ti nių žo lių“, – įsi ti ki­nęs me di ci nos moks lų dak ta ras.

Pir me ny bę tei kia kom po zi ci jomsPa sak V.Kor su no, no rin čia jam gy­dy tis žo lė mis bū ti na jas iš ma ny ti.

Kad bū tų pa siek tas ge res nis efek­tas, jis pa ta ria mai šy ti žo les, da ry­ti jų kom po zi ci jas.

Žo lių po vei kį aka de mi kas pa­ly gi no su ko man di niu dar bu, kai vie nas žmo gus, dirb da mas už vi­sus, tie siog su trik tų, o dir bant iš­vien su vi sais – ma to mas aki vaiz­dus re zul ta tas.

Žo lės vie na ki tą pa pil do, or ga­niz mui su teik da mos rei kia mą po­vei kį.

Ta čiau fi to te ra peu tas pri dū rė, kad vais ta žo lių kom po zi ci jų su­da ry mu tu rė tų už siim ti tai iš ma­nan tis žmo gus. Prie šin gu at ve ju vie na žo lė ga li neut ra li zuo ti ki tos po vei kį.

� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Vais ta žo lių kom po­zi ci jų su da ry mu tu­rė tų už siim ti tai iš­ma nan tis žmo gus. Prie šin gu at ve ju vie na žo lė ga li neut­ra li zuo ti ki tos po­vei kį.

Paš ne ko vo ma ny mu, vai kams nuo ma žų die nų su pran ta ma kal­ba rei kė tų aiš kin ti apie fi to te ra pi­ją. Ge riau sia bū tų šias ži nias pra­dė ti skleis ti jau dar že ly je. „Vai kai ten pie šia vi so kius nie ku čius, o juk ga lė tų pieš ti kad ir ra mu nė lę. Tuo met ga li ma paaiš kin ti apie jų nau dą. Bo ta ni kos pa mo ko se bū­tų ga li ma pa sa ko ti apie nau din­gą sias žo lių sa vy bes“, – siū lo fi­to te ra peu tas.

V.Kor su nas mi nė jo, kad Ru si­jo je šei mos gy dy to jai ga na pa­lan kiai ver ti na fi to te ra pi ją. Kai ku riuo se Ru si jos mies tuo se šis da ly kas dės to mas ir bū si miems gy dy to jams.

14

sportasantradienis, sausio 15, 2013

„Fortūnos“ pergalė

Gargžduose kontrolines rungty-nes žaidė Gargždų „Bangos“ ir Liepojos „Liepajas Metalurgs“ futbolininkai. Šeimininkai pirmieji pasiekė įvartį – pasižy-mėjo Giorgis Nikabadzė. Tačiau įpusėjus antrajam kėliniui sve-čiai išlygino rezultatą, o baigian-tis susitikimui įmušė pergalingą įvartį.

latviai – stipresni

lietuviai – tik trylikti

Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate svarbią pergalę iškovojo Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos. Jos Utenoje 94:79 palaužė „Utenos“ penketuką. Nugalėtojoms 26 taškus pelnė Janice Garkeiva Council, 23 – Lina Aglinskaitė. Laimėjusios 11 pergalių, klaipėdietės dalijasi 2–3 vietomis.

Rusijoje, Sankt Peterburge vykusiame Valentino Grantaki-no taurės jaunių (iki 18 metų) futbolo turnyre Lietuvos rinktinė užėmė tryliktąją vietą. Nugalė-toja tapo Rusijos rinktinė, finale 3:0 įveikusi Sankt Peterburgo vienuolikę. Treti – Ukrainos futbolininkai, mažajame finale 2:0 palaužę suomius.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Bus fundamentalus klubasPastarieji du treneriai dirbs ir su dubleriais. Vartininkus ugdys An-tonas Savčenkovas.

Klube įkurti du departamentai – Sporto ir Administracijos. Spor-to departamentą sudarys trenerių štabas, pagrindinės ir dublerių ko-mandų žaidėjai. Administracijos departamentui, kuriame bus klubo sekretorė, buhalteriai, vadybininkai, vadovaus generalinio direktoriaus portfelį gavęs Vacys Lekevičius.

Prezidentu ir toliau bus Romual-das Jonaitis.

K.Sarsanija žada artimiausiu lai-ku numatyti vystymosi strategiją.

Vienas iš pagrindinių naujojo stratego uždavinių šiais metais– suburti komandą, kurios bran-duolį sudarytų patyrę 24-30 metų Lietuvos futbolininkai. Kiti į vie-nuolikę pateksiantys žaidėjai bus jauni – 17-20 metų vaikinai, ku-riems bus gera proga kelti meis-triškumą.

„Sieksime sukurti fundamenta-lų klubą, vystyti Klaipėdos futbo-lo akademiją, – sakė vyriausiasis treneris. – Tiems vaikinams, kurie išaugs savo marškinėlius, suteiksi-me galimybę pasireikšti užsienyje. Legionierių neskubėsime kviesti.

Laiko turime. Kol kas norisi pažiū-rėti saviškius, tik po to į silpnesnes pozicijas ieškosime futbolininkų iš kitur. Apskritai, klaipėdiečiai ma-ne stebina – greiti, vikrūs puolėjai. Nesitikėjau pas jus rasti daug grei-tų vaikinų.“

Viena išimtis jau padaryta – ar-timiausiu metu į Lietuvą atvyks vartininkas Michailas Komarovas, anksčiau žaidęs Rusijos aukščiau-sios lygos Maskvos srities „Chim-ki“ klube, vėliau Vladivostoko „Luč“, Astrachanės „Volgar“ ko-mandose.

Klaipėdoje – garsios ekiposK.Sarsanija neslepia grandiozinių planų. Jis tikisi Klaipėdą paversti didžiausiu jaunųjų žaidėjų ugdy-mo centru Baltijos šalyse – Lietu-voje, Latvijoje ir Estijoje.

Sezono metu bus pasirašyta par-tnerystės sutartis su garsiu Rusijos klubu, kurio kol kas nenorėjo at-skleisti treneris.

„Siekdami populiarinti futbolą Klaipėdoje, tikimės sužaisti drau-giškas rungtynes su pajėgiais Eu-ropos klubais. Gali atvykti Rusijos klubas, Olandijos – Amsterdamo „Ajax“ ir PSV „Eindhoven“, ispa-nų „Sevilia“. Gal pavyks prieš Ka-lėdas ar Naujuosius metus naujoje arenoje surengti salės futbolo tur-nyrą su garsiomis Europos koman-

domis“, – gražia perspektyva dali-josi žinomas specialistas.

Šįmet „Atlantas“ kovos Lie-tuvos futbolo taurės pusfinalyje. K.Sarsanija dievagojosi, jog klube bus sukoncentruotos visos jėgos, kad taurė būtų parvežta į Klaipėdą.

„Ypač didelį dėmesį pasirengi-mui skirsime, kai sužinosime var-žovą – kovo mėnesį“, – pastebėjo specialistas.

Prakaitą lies stovykloseIki sezono pradžios numatytos trys treniruočių stovyklos. Viena, – va-kar prasidėjusi Marijampolėje, dvi, nuo sausio 28 d. iki vasario 11 d. ir nuo vasario 16 d. iki 28 d., – Tur-kijoje.

Marijampolėje numatyta su-žaisti trejas kontrolines rungty-nes: dvejas su lenkų komando-mis, vienerias – su lietuvių. 19 d. „Atlantas“ išmėgins jėgas su Su-valkų „Wigry“ klubu, 22 d. – su Bialystoko „Jagiellonia“ koman-da. Kol kas nežinomas trečiasis varžovas, su kuriuo laukia varžy-bos sausio 24 d.

Pirmoji stovykla Turkijoje prasi-dės kontroliniu susitikimu su Ru-sijos 1-ojoje lygoje kovojančiu No-vosibirsko „Sibir“ klubu, kuriame rungtyniauja du klaipėdiečiai Ro-bertas Poškus bei Vidas Alunderis.

Patvirtintas „Atlanto“ trenerių štabas„Atlanto“ futbolo klubą artėjančiam sezo-nui rengs specialistai iš Rusijos. Vyriau-siuoju treneriu vakar oficialiai tapo Kons-tantinas Sarsanija, jam talkins Sergejus Savčenkovas, Vladimiras Tunkinas ir klai-pėdietis Rimantas Žvingilas.

Planas: � K.Sarsanija nusprendė lietuvių kalbos mokymuisi kasdien skir-ti po valandą. Vytauto Petriko nuotr.

„Atlanto“ futbolininkai

Vartininkai

Osvaldas Kniukšta (g. 1992 m.)

Mantas Galdikas (1989)

Žaidėjai

Valdas Trakys (1979)

Andrius Jokšas (1979)

Aurelijus Staponka (1983)

Andrius Bartkus (1986)

Kazimieras Gnedojus (1986)

Evaldas Razulis (1986)

Gediminas Kruša (1990)

Karolis Atutis (1991)

Justas Vilavičius (1992)

Karolis Laukžemis (1992)

Markas Beneta (1993)

Emilijus Grabys (1993)

Edgaras Žarskis (1994)

Gerardas Žukauskas (1994)

Zigmas Jesipovas (1994)

Artiomas Jerošenka (1994)

Simas Juška (1994)

Rolandas Baravykas (1995)

Edgaras Ditmonas (1995)

Skirmantas Rakauskas (1996)

Po to „Atlantas“ žais dar tris mačus 3, 7 ir 9 dienomis. Netru-kus bus žinomi konkretūs varžovai. Su klaipėdiečiais susitikti pageida-vo garsusis Sankt Peterburgo „Ze-nito“ klubas, tačiau dėl suplanuo-to pasirengimo grafiko, „Atlantas“ atsisakė rusų pasiūlymo kovoti va-sario 1 dieną.

Prieš treniruočių stovyklą Klai-pėdos klubas spėjo sudaryti su-

tartis su daugiau nei 20 futboli-ninkų.

Vieni iš jų gerai pažįstami spor-to mėgėjams, kiti – pirmuosius žingsnius profesionaliame futbo-le žengsiantys vaikinai.

„Atlanto“ peržiūroje Marijam-polėje taip pat yra patyrę Tomas Tamošauskas ir Arvydas Veiku-tis bei 18-metis Erikas Griga- liūnas.

Viltis: � po daugelio metų pertraukos „Atlanto“ futbolininkai vėl turės progų kautis su užsienio komandomis.

19

įvairenybėsantradienis, sausio 15, 2013

kryžiažodis horoskopai

Teisingai išsprendusiems kryžiažo-dį dovanojame Noros Roberts knygą

„Apžavėtojas“.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, tei-singai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės pri-zą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY-MAS. Pvz., DIENA KL KLAIPėDA (žinutės kaina – 1 Lt).2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 22 d.

Šios savaitės prizas – „Svajonių kny-gos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Nora Roberts. „Apžavėtojas“. Paslap-tingas gražuolis Lijamas Donovanas, kaip ir kiti jo giminės žmonės, pažymė-tas lemties. Jam paklūsta gamtos stichi-jos, tačiau sielą užvaldęs nerimas nesi-leidžia lengvai numaldomas. Įsikūręs vaizdingoje vandenyno pakrantėje jis stengiasi priimti lemtingą sprendimą. Netikėtai jo vienatvę sudrumsčia ne-toliese apsigyvenusi anglų kalbos mo-kytoja Rovana Murai, atvykusi į nuo-šalią vietą išsiaiškinti, ko iš tiesų trokš-ta jos širdis. Lijamas supranta: norėda-mas pelnyti žavios kaimynės meilę, tu-rės atskleisti savo paslaptį. O gal ir Ro-vana nėra paprasta mergina?

Praėjusios savaitės laimėtoja – Lyda Vaišvilienė.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai:pirmadienis – AUTODAFėantradienis – NETvARKAtrečiadienis – REKORDININKASketvirtadienis – TvORELėpenktadienis – TARzANAS

avinas (03 21–04 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Gali-

mas malonus bendravimas su myli-mais žmonėmis. Vakarop tapsite irz-lus, imsite nepasitikėti savimi, bet tru-putis poilsio greitai pašalins įtampą.

Jautis (04 21–05 20). Emocingu-mas ir jautrumas turės neigia-

mos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų.

dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba

žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes jūsų sumanymai prieštaraus to žmogaus norams. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote.

vėžys (06 22–07 22). Dėl skirtin-go vertybių suvokimo įsivelsite į

konfliktą, kuris vers jus ieškoti kom-promiso. Neverta pabrėžti savo nepa-sitenkinimo. Susitvardymas bus ypač svarbus.

Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaiz-

duotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis. Venkite tuščiai leisti laiką.

MergeLė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, ku-

ris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gy-venimą. Pasijusite atsiskyręs nuo drau-gų. Būkite pasirengęs įvairioms staig-menoms ir netikėtumams.

svarstykLės (09 24–10 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti

žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prio-ritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elg-tis šioje situacijoje, jums pakuždės in-tuicija – klausykite jos.

skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsi-

te tai, kas nutiko jūsų gyvenime. Paju-site meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadė-kite daugiau, negu galite įvykdyti.

ŠauLys (11 23–12 21). Pavyks sėk-mingai susitarti su aplinkiniais.

Būsite kalbesnis, lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu.

ožiaragis (12 22–01 20). Būsite neįprastos nuotaikos. Pamilsite

vyresnį arba autoritetingą žmogų. Bū-kite atidus ir netyčia neįskaudinkite ar-timo žmogaus.

vandenis (01 21–02 19). Jei vengsite savo pareigų, galite pra-

rasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems dalykams, nesivelkite į debatus ir kivirčus, kad neprikalbėtu-mėte nesąmonių ir nereikėtų gailėtis.

žuvys (02 20–03 20). Viską ver-tinsite ir branginsite, o problemų

sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

ketvirtadienį

-5-3-6 -4

-7-4-5 -6

-11-8-8 -9

4

7

3

sausio 15-ąją

fi zi kas teo re ti kas, va di­na mas „van de ni li nės bom bos tė vu“, Ed war­das Tel le ris. Mi rė 2003 m. Stan for de, Ka li for ni­jos vals ti jo je.1923 m. Lie tu vos re mia­mi Klai pė dos kraš to su­ki lė liai užė mė Klai pė dą. Bu vo iš va duo tas Klai pė­dos kraš tas.1929 m. gi mė 1964 me tų No be lio tai kos pre mi jos lau rea tas, ko vo to jas už pi lie ti nes tei ses JAV Mar­ti nas Lut he ris Kin gas.

1797 m. Sankt Pe ter bur­ge Ru si ja, Prū si ja ir Aust­ri ja pa si ra šė ak tą, ku riuo ga lu ti nai tei siš kai pa nai­kin ta Lie tu vos ir Len ki­jos vals ty bė.1831 m. gi mė lie tu vių vi­suo me nės vei kė jas, poe­tas, po lig lo tas Jur gis Zauer­vei nas. Mi rė 1904 m.1895 m. įvy ko Piot ro Čai­kovs kio ba le to „Gul bių eže ras“ prem je ra Sankt Pe ter bur ge.1908 m. Bu da peš te gi­mė veng rų­ame ri kie čių

1947 m. gi mė maest ro Sta sys Po vi lai tis.

Per kai tin tam puo dui – vi so ge roLai min gai pa si bai gu sį nuo ty kį apie pa lik tą ant ug nies puo dą su van de­niu pa pa sa ko jęs Val de ma ras su lau kė di de lio skai ty to jų dė me sio.Mat po to, kai puo das stip riai įkai to, jo vi dus po kiek vie no nau do ji mo vis tam sė ja.„Tai ką, jei ir to liau taip – tai grei tai bus juo das? Apsk ri tai, ko kia čia vyks ta reak­ci ja?“ – su ne ri męs klau sė vy riš kis.Pa dė ti Val de ma rui at sku bė jo An ta nas.Anot jo, kai ku rie ne rū di jan čio plie no daik tai bū na at spa rūs ru da vi mui, pri­klau so mai nuo chro mo kie kio plie ne.„Ta čiau per kai ti nus puo dą ir pa žei dus pir mi nį jo ter mi nį ap dir bi mą, puo das ima ru duo ti“, – pa pro ti no An ta nas.

ra cio na li za to riai: �� vien�gun�giai,�ne�tu�rė�da�mi� ką� veik�ti,� su�mąs�to�įvai�rių�gud�ry�bių.

Kvai li na vy rąSu ži no ju si apie Val de ma ro is to ri ją, il­gai juo kė si Iš te kė ju si.„Tik vien gun gis taip ga li pa sielg ti, – pa­si šai pė ji. – Ma niš kis iki gy ve ni mo su ma ni mi vis ką vir da vo pa gal laik ro dį: kiau ši nį – 4 mi nu tes, ko pūs tie nę – pu­sant ros va lan dos, šon kau liu kus – dvi. Juo kas vie nas – net prie sko nius jis sver da vo. Kvai liu kas. Ir da bar ma nęs vis klau sia, kiek mi nu čių vi riau kiau­ši nį. At sa kau: ke tu rias mi nu tes, nors iš tik rų jų ko kias dvi. Ir nie ko – gy vas ir svei kas. Svar bu ži no ti, ko kiu mo men­tu ką at sa ky ti.“

„Kok tei lio“ po zi ci jaAr tik ra Snie guo lė, tam pa aiš ku vir tu­vė je prie vi ryk lės.

Links mie ji tirš čiaiPo il go ne si ma ty mo su si tin ka du drau gai:– Kaip gy ve ni?– Neb lo gai.– Ve dęs?– Dar ne. Ieš kau tri jų fa zių žmo nos: kad lo vo je bū tų mei lu žė, vir tu vė je – šei mi­nin kė, o sve čiuo se – gra žuo lė.Po ke le to me tų jie vėl su si ti ko:– Kaip gy ve ni?– Neb lo gai.– Tri jų fa zių žmo ną ra dai?– Ra dau, bet pa si ro do, ji su pa si slin ku­sio mis fa zė mis.– ???– Lo vo je – šei mi nin kė, vir tu vė je – gra­žuo lė, o sve čiuo se – mei lu žė.Čes ka (397 719; lai kas – ge riau sias mo ky to jas.

Blo gai, kad už mu ša vi sus sa vo mo ki nius)

Atėnai +17Berlynas –4Brazilija +25Briuselis –1Dublinas +4Kairas +20Keiptaunas +29Kopenhaga 0

Londonas +3Madridas +10Maskva –10Minskas –7Niujorkas +6Oslas –8Paryžius +3Pekinas +1

Praha –3Ryga –11Roma +10Sidnėjus +28Talinas –5Tel Avivas +20Tokijas +6Varšuva –2

Saulė teka 8.33Saulė leidžiasi 16.23Dienos ilgumas 7.50Mėnulis (jaunatis)

15­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 350 dienų.Saulė Ožiaragio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–4

–5

Vilnius–4

Alytus–4

Kaunas–3

Utena–7

Panevėžys

–6ŠiauliaiTelšiai

–7

Klaipėda–3

Vėjas4–10 m/s

Šiandien, sausio 15 d.Orai Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja šaltus orus, numatomi krituliai, galimos pūgos. Šiandien vi­sur snigs, pustys, rytą vietomis gali­ma pūga. Temperatūra svyruos nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio. Trečiadienio naktį vietomis, dieną daug kur ne­gausiai pasnigs. Oro temperatūra naktį bus 6–8 laipsniai šalčio, dieną – apie 3–6 laipsnius šalčio.

–7

Ida, Meda, Paulius, Povilas, Skirgaila, Snieguolė.

„Jų ka ra liš ko sios di de ny bės Kemb­ri džo ku ni gaikš tis ir ku ni gaikš tie nė su džiaugs mu pa tvir ti na, kad lie­pos mė ne sį jiems tu rė tų gim ti kū­di kis“, – sa ko ma rū mų pra ne ši­me, re mian tis ku riuo, 31­erių me tų her co gie nės nėš tu mas yra ma žes­nis nei tri jų mė ne sių.

Cat he ri ne, ku ri praė ju sį mė ne­sį dėl itin stip raus nėš čio sios py­ki ni mo bu vo at si dū ru si li go ni nė je, būk lė ge rė ja, sa ko ma rū mų pra ne­ši me.

„Nuo to lai ko, kai praė ju sį mė­ne sį gu lė jo li go ni nė je, ku ni gaikš­tie nės būk lė to liau ge rė ja“, – nu­ro do ma ja me.

Praė ju sią sa vai tę per sa vo gim­ta die nį Cat he ri ne bu vo nu fo tog­

Kū di kio lau kia ma lie pą Nau ja tu riz mo me ka – Bir žai

Australijos ugniagesiai nesugeba pažaboti miškų gaisrų. Paskelbta, kad liepsnos Naujojo Pietų Velso valstijoje grėsmingai priartėjo prie Saiding Springo observatorijos, kurioje yra didžiausias šalyje teles­kopas. Saiding Springo observatorijos teleskopas yra 3,9 metro skersmens. Jis buvo dalimis gaminamas Didžiojoje Britanijoje ir Austrijoje. Ugniagesiai tvir­tino, kad šių metų gaisrai – labai pavojingi, kadangi neregėtai greitai plinta. Gaisrai tankiausiai apgyven­dintoje Australijos valstijoje prasidėjo pirmosiomis sausio dienomis dėl kaitros – vidutinė temperatūra šalyje viršijo 40 laipsnių Celsijaus. Gaisrai siaučia ir kituose Australijos regionuose. Pavyzdžiui, Tasma­nijos saloje sudegė daugiau kaip 100 pastatų.

„New Zealand Herald“ inf., „Reuters“ nuotr.

Pavojus teleskopui

Vie nas di džiau sių JAV dien raš čių „The New York Ti mes“ į re ko men­duo ja mų šie met ke lio nių marš ru­tus, be gar siau sių pa sau lio mies tų, įtrau kė ir Bir žus.

Lei di nys pa skel bė 46 pa sau lio vie to vių, ku rias ver ta ap lan ky­ti šiais me tais, są ra šą. Ja me yra Rio de Ža nei ras, Ams ter da mas, Stam bu las, Os las, Por tas, Ka sab­lan ka, Va šing to nas ir ki ti mies tai. 24­uo ju nu me riu re ko men duo ja­ma vyk ti į Bir žus Lie tu vo je, pra­ne šė Vals ty bi nis tu riz mo de par­ta men tas.

Bir žai iš skir ti dėl „neat ras to alaus ke lio prie Bal ti jos“.

Žur na lis tas Eva nas Rai lis pa sa­ko ja, kad po pu lia rūs alaus ke liai drie kia si Bel gi jo je, Vo kie ti jo je, Če ki jo je, ir tik ne se niai su ži no­ta apie is to ri nį alaus ke lią Lie tu­vo je.

„Bir žuo se, mies te ly je ša lies šiau­rė je, apie 50–70 alaus da ryk lų ver­da alų, nau do da mos ki tur ne ži no­mas tech no lo gi jas ir mie les, ku rios, pa sak ka na die čių alaus ži no vo Mar ti no Thi baul to, tu ri uni ka lią ir ki toms rū šims ne bū din gą DNR“, – ra šo ma laik raš ty je.

Pa sak Vals ty bi nio tu riz mo de­par ta men to va do vės Rai mon dos Bal nie nės, rei kia ti kė tis, kad ši pub li ka ci ja tei gia mai pa veiks at­vyks ta mo jo tu riz mo srau tus į Lie­tu vą iš JAV.

De par ta men to duo me ni mis, 2011 m. pa gal at vy ku sių į Lie tu vą už sie­nio tu ris tų skai čių JAV užė mė 15 vie tą – ap lan kė 26,2 tūkst. tu ris­tų iš šios vals ty bės.

BNS inf.

Prin co Wil lia mo ir jo žmo nos Cat he ri­ne pir ma sis vai kas tu ri gim ti lie pą, pir­ma die nį pa skel bė Šv.Jo kū bo rū mai.

ra fuo ta ste bin ti „Cir que du So leil“ pa si ro dy mą Lon do ne ir bu vo at vy­ku si į sa vo pir mo jo ofi cia laus po­rtre to ati den gi mo ce re mo ni ją Na­cio na li nė je po rtre tų ga le ri jo je.

Tai, kad ku ni gaikš tie nei te ko at­si gul ti į li go ni nę, pri ver tė rū mų pa rei gū nus apie jos nėš tu mą pa­skelb ti anks čiau, nei bu vo pla nuo­ja ma. Pap ras tai stip rus py ki ni mas

daž niau ka muo ja dvy nių be si lau­kian čias mo te ris, ta čiau pir ma­die nį Šv.Jo kū bo rū mai pa tvir ti no, kad Wil lia mas ir Cat he ri ne lau kia­si vie no kū di kio, nors jo ly ties ne­nu ro dė.

Šis kū di kis, ne pai sant jo ly ties, bus tre čias ei lė je į ka ra liš ką jį sos tą po prin cų Char le so ir Wil lia mo.

BNS inf.

Žinia: �� nėštumo�sukelti�negalavimai�privertė�karališkuosius�rūmus�apie�Cat�he�ri�ne�nėštumą�paskelbti�anksčiau�nei�planuota.