Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Uos ta mies ty je ma žė ja marš ru ti nių tak si. Nyks ta ir jų marš ru tai, ku­riuo se ma ži ke lei vių srau tai. Ve žė­jų tei gi mu, nuo žlu gi mo juos gelbs­ti tik nei šau gu si bi lie to kai na.

Va di na mie ji mik riu kai da bar Klai­pė do je ap tar nau ja de vy nis marš ru­tus: 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15. Anks­čiau pa sta rų jų bu vo dau giau. Per nai iš ny ko 3 ir 4 marš ru tai, prieš še še­rius me tus at si sa ky ta 1­ojo.

„Šių marš ru tų ne beor ga ni zuo­ti nu spręs ta abi pu siu su si ta ri mu su ve žė jais. Juo se bu vo ma ži ke lei­vių srau tai. Ve žė jams neap si mo kė­jo jų ap tar nau ti. Neat si ra do ir įmo­nių, ku rios jais va žiuo tų“, – tvir ti no Klai pė dos sa vi val dy bės Trans por to sky riaus ve dė jas Ri­man tas Moc kus.

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Pir ko už 500 tūkst. li tų„Jau čia mės taip, lyg į vie ną mū sų tri jų kam ba rių bu to kam ba rį vals­ty bė bū tų įkė lu si gy ven ti val ka tą, su mo kė ju si už tai vien kar ti nę 100 li tų kom pen sa ci ją ir mus pa li ku si li ki mo va liai. O mes ir pri va lė tu me kęs ti to kią kai my nys tę, nes bu to su val ka ta nie kas ne pirk tų“, – guo dė­si Al bi nas ir Bi ru tė Čer­naus kai. 3 4

„Ne rin ga tu ri di džiuo tis vi sa Lie tu va, ne tik pirš tu nu ro dy ti, ką da ry ti.“

5p.

KLAIPĖDA — UOSTAMIESČIO TRADICIJA!

80

70

60

50

40

30

20

10

0

Bendra ir vidutinė skaitytojų auditorija Klaipėdos mieste lietuvių ir rusų kalba (tūkst.)

Pagal TNS LT tyrimų duomenis 2011 m. ruduo

45

84

45

79

„Vakarų ekspresas“

NAUJAUSI

TYRIMAI

18 (19 319)www.kl.lt PIRMADIENIS, SAuSIo 23, 2012

Miškų savininkus į neviltį varo baltarusiškų drožlių importas.

Ekonomika 14p. Lietuva 8p.

Privatiems kreditoriams atstovaujantis Ch.Dallara iš Atėnų išvyko nesusitaręs dėl skolų.

Svarstoma galimybė per Seimo rinkimus vieną apygardą iš Kauno perkelti į Vilnių.

Pasaulis 15p.

METŲ KLAIPĖDIETĖSRINKIMUOSE

Kandidačių į Metų klaipėdietės tituląsąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 13 p.

JAU PRASIDĖJOPIRMASIS BALSAVIMO TURAS

Ne rin gos sa vi val dy bės me ras An­ta­nas­Vin­kus pri ta rė mies to gy ven to jams,

ku rie pa var go nuo po li ti nių

spe ku lia ci jų ir nu ro di nė ji mų,

kaip tu ri gy ven ti.

Įsi ti ki ni mas: � aukš to sios įtam pos elekt ros li ni jos žmo nės bai mi na si, nes esą po lai dais gy ven ti ne sau gu.

„Shut ters tock“ nuo tr.

Į pri va tų skly pą – in va zi jaŽe mės skly pą Klai­pė dos ra jo ne už iš ban ko paim tą di­džiu lę pa sko lą įsi­gi ję žmo nės pa te ko į spąs tus. Jų pla nus skly pą iš skai dy ti ir įreng ti so dy bų kvar­ta lą su žlug dė Na cio­na li nė ener ge ti kos stra te gi ja – per pri va­čią že mę, ne pai sant, kad jos sa vi nin kai ne su ti ko, bus tie sia­ma aukš to sios įtam­pos elekt ros li ni ja.

„Mik riu kai“ ieš ko bū dų iš gy ven ti

Kaina 1,30 LtPIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

2

miestasPIRMADIENIS, SAuSIo 23, 2012

Dėl kel to „Li ver pool Sea ways“ su­lai ky mo Šve di jos uos te Karls ham­ne lai ku neat ga be nę į Lie tu vą kro­vi nių ve žė jai ti ki na pa ty rę nuo sto­lių ir ke ti na de rė tis su da nų kel tų bend ro ve.

Praė jus die nai po lai vo su lai ky­mo, kai ku rie vai ruo to jai su vil ki­kais grį žo į Lie tu vą ki tu kel tu. Ta­čiau Šve di jo je su lai ky ta me lai ve li ko da lis kro vi nių, ku rie bu vo ga­be na mi be vai ruo to jų.

Aso cia ci jos „Li na va“ at sto vas spau dai Gy tis Vin ce vi čius tei gė, kad ve žė jai pa ty rė ne pa to gu mų, nes ne spė jo lai ku pri sta ty ti kro vi­nių, o už kiek vie ną už dels tą die ną gre sia bau dos. Jie ke ti na kreip tis į kel to ope ra to rių, pra šy da mi pa­deng ti iš lai das.

G.Vin ce vi čius pra ne šė su si sie­kęs su ke lio mis ve žė jų bend ro vė­mis, ku rios ga be no kro vi nius kel tu „Li ver pool Sea ways“, ir iš jų iš gir­dęs apie pre ten zi jas.

Pa sak „DFDS Sea ways“ Rin­ko da ros sky riaus va do vo Vai do Klum bio, Šve di jo je li ko tik ne di­

Ve žė jai prabilo apie nuo sto lius

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Už 15 min. dar bo – 150 li tų„At va žia vo, pa bu vo pen kio li ka mi­nu čių, ap žiū rė jo ir už tai iš ra šė 150 li tų są skai tą“, – pik ti no si re gio ni­nio par ko di rek ci jos eko lo gas Er­lan das Pap laus kis.

Pa jū rio re gio ni nio par ko di rek­ci ja, ką tik bai gu si sta ty ti lan ky to­jų cent rą, su kvie tė vals ty bi nę ko­mi si ją įver tin ti pa sta to tin ka mu mą nau do ti.

Be sta ty bos ins pek ci jos bei ki tų ins ti tu ci jų at sto vų, pa sta tą ap žiū­rė jo ir žmo nių su ne ga lia vie šo sios įstai gos „Ap lin ka vi siems“ at sto­vas, o po ap žiū ros Pa jū rio re gio ni­nio par ko di rek ci jai iš ra šė 150 li tų są skai tą už pa sta to ap žiū rė ji mą.

„Ar vie šo ji įstai ga už ką nors at sa­ko? Na, ras, kad nė ra neį ga lių jų ve ži­mė liams ga li my bės pa tek ti į pa sta tą, o ką jie da rys? Sta ty bos ins pek ci ja ga li baus ti, ne pa si ra šy ti ak to, o ką jie ga­li?“ – ste bė jo si E.Pap laus kis, ga ran­ta vęs, kad nau ja ja me pa sta te į neį ga­lių jų po rei kius tik rai at si žvelg ta.

Ins pek ci ja są skai tų neiš ra šoKlai pė dos te ri to ri jų pla na vi mo ir sta ty bos vals ty bi nės prie žiū ros sky riaus ve dė ja Li li ja Mi siu lie nė aiš ki no, kad jos sky riaus dar buo­to jai už da ly va vi mą ko mi si jo je są­skai tų neiš ra ši nė ja.

„Ko dėl įstai ga „Ap lin ka vi siems“ pa pra šė pi ni gų, ne ži nau. Yra nu ma­ty ta, kad sta ty to jas, or ga ni zuo da­

mas sta ti nių ap žiū rė ji mą, ko mi si­jos na rius tu ri ap rū pin ti trans por tu ir kan ce lia ri nė mis prie mo nė mis, – aiš ki no L.Mi siu lie nė . – Švel niai ta­riant, ma ne iš tik tų šo kas, su ži no jus, kad ma no dar buo to jai ima pi ni gus. Ta čiau ši įstai ga nė ra vals ty bi nė, jie tu ri sa vo nuo sta tus.“

Už at vy ki mą – mokestisVie šo sios įstai gos „Ap lin ka vi­siems“ va do vė Ni jo lė Mil ke vi čie nė pa tvir ti no, kad jie iš tie sų yra nu­sta tę įkai nius už sa vo pa slau gas.

„Mes tu ri me tei sę im ti mo kes tį. Už ob jek to ap žiū rė ji mą vie to je nu­ma ty ta pa slau gos kai na sie kia 121 li tą, įskai čiuo jant pri dė ti nės ver­tės mo kes tį. Sąs kai ta sie kia 150 li­tų? Man rei kės iš siaiš kin ti, kam ir už ką“, – ti ki no N.Mil ke vi čie nė.

Va do vė pa brė žė, kad vie šo jo je įstai go je dir ban tys žmo nės ne gau­na fi nan sa vi mo iš biu dže to.

„Mū sų al gos 600 li tų ne sie kia. Ben zi nui taip ir su si ren ka me. Mū sų vie nas žmo gus yra skir tas vi sai ap­skri čiai. O ką, re gio ni nis par kas bi­lie tų nei ma iš žmo nių?“ – iš kel ta pro ble ma ste bė jo si N.Mil ke vi čie nė.

Vie šo sios įstai gos spe cia lis tai esą tu ri sta ty bi nį, ar chi tek tū ri nį iš si­la vi ni mą ir net pa si ruo šę už at ly gį teik ti kon sul ta ci jas sta ty to jams.

„Gal par ko di rek ci ja ne ži no jo, kad ne mo ka mai ko mi si jo se da ly vau ja Lie tu vos žmo nių su ne ga lia ap lin­kos pri tai ky mo aso cia ci ja. Jie jo kio mo kes čio nei ma. Ko dėl? To dėl, kad nei ma“, – aiš ki no N.Mil ke vi čie nė.

Kaina: �� neį�ga�lių�jų�in�te�re�sams�at�sto�vau�jan�ti�vie�šo�ji�įstai�ga�už�įver�ti�ni�mą,�ar�nau�jas�pa�sta�tas�pa�sie�kia�mas�neį�ga�lie�siems,�iš�ra�šė�150�li�tų�są�skai�tą.�� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Po pa tik ri ni mo sulaukė są skai tosPas ta tą tin ka mu pri pa žin ti tu rė ju sios vals­ty bi nės ko mi si jos vie ni iš na rių už at vy ki­mą pa pra šė pi ni gų. Pas ta to šei mi nin kus nu ste bi no tai, kad są skai tą jiems pa tei kė pel no ne sie kian ti vie šo ji įstai ga.

de lė da lis kro vi nių. Pa gal tvar ka­raš tį kel tas iš Karls ham no tu rė jo iš plauk ti tre čia die nį 18 val., ta čiau bu vo su lai ky tas ap ti kus pa žei di mų, dėl ko lai vui ne leis ta pa lik ti Šve di­jos kran tų.

Du pa žei di mai pa ša lin ti iš kart, o tre čia sis – po die nos.

Vi si ke lei viai bu vo par pluk dy ti ki tu bend ro vės kel tu „Lis co Op ti­ma“. Juo su grį žo ir da lis ve žė jų.

„Klai pė dos“ inf.

Problema: �� dėl�sulaikyto�kelto�ve�žė�jai�pa�ty�rė�ne�pa�to�gu�mų,�nes�ne�spė�jo�lai�ku�pri�sta�ty�ti�kro�vi�nių,�o�už�kiek�vie�ną�už�dels�tą�die�ną�gre�sia�bau�dos.�� Vy�tau�to�Liaudanskio�nuo�tr.

3

miestas

Pre mi ja. Šiandien 17 val. I.Si mo nai ty­tės bib lio te kos Ger la cho pa lė pė je vyks I.Si mo nai ty tės li te ra tū ri nės pre mi jos įtei ki mo poe tei Ele nai Kar naus kai tei va ka ras.

Pas kai tos. Klai pė dos mies to vi suo me­nės svei ka tos biu ro spe cia lis tai bū si mus tė ve lius kvie čia re gist ruo tis į ne mo ka­mas pa skai tas. Jos vyks šio mis te mo mis: „Nėš čio sios mi ty ba nėš tu mo lai ko tar­piu“ (sau sio 24 d. 17.15 val.); „Gim dy mas“ (sau sio 30 d. 17.15 val.); „Kū di kio prie žiū ra pir mai siais mė ne siais“ (va sa rio 2 d. 17.15 val.); „Na tū ra lus mai ti ni mas“ (va sa rio 7 d. 17.30 val.); „Psi cho lo gi nis pa si ruo ši mas gim dy mui“ (va sa rio 15 d. 17.30 val.) Re­gist ra ci jos į pa skai tas ir mankš tas vyks­ta tel. 23 40 67, 8 612 30179, el. pa štu: ro­berta@sveikatosbiuras.lt.

Ne lai mė. Sek ma die nį 12.18 val. I.Si mo­nai ty tės gat vė je au to mo bi lis „Mer ce des Benz“ trau ma vo sep ty ne rių me tų vai­ką. Su žeis ta sis grei to sios pa gal bos me­di kų nu vež tas į Vai kų li go ni nę.

Sprog muo. Penk ta die nį po pie tų Gi ru­liuo se moks lei vių poil sio sto vyk los „Pa­sa ka“ te ri to ri jo je ap tik tas sprog muo. Iš­mi nuo to jai pra ne šė, kad tai Ant ro jo pa sau li nio ka ro lai kų vo kie čių 76 mm skers mens svie di nys. Išt vi nęs upe lis, te kan tis per sto vyk los te ri to ri ją, iš plo­vė iš dir vo že mio nuo ka ro čia gu lė ju­sį svie di nį. Sprog muo su nai kin tas Kai­rių po li go ne.

Mir tys. Šeš ta die nį Met ri ka ci jos sky riu­je už re gist ruo tos tri jų klai pė die čių mir­tys. Mi rė Sta nis la va Zė rin gie nė (g. 1918 m.), Sta sė Šid laus kie nė (g. 1918 m.), Ve ro­ni ka Bart kie nė (g. 1944 m.)

Nau ja gi miai. Per sa vait ga lį pa gim dė 13 mo te rų. Gi mė 6 mer gai tės ir 7 ber­niu kai.

PIRMADIENIS, SAuSIo 23, 2012

Suk­čiai­pel­nė­SiNi­dos­gat­vė­je­gy­ve­nan­ti­89­me­tų­klai­pė­die­tė­pa­ti­kė­jo,­kad­jos­sū­nus­nu­skriau­dė­mer­gai­tę,­ir­ati­da­vė­su­kčiui­6­tūkst.­li­tų.­To­je­pa­čio­je­gat­vė­je­gy­ve­nan­ti­mer­gai­tė­taip­pat­bu­vo­ap­gau­ta­ir,­„gel­bė­da­ma“­ma­mą,­ne­pa­žįs­ta­mam­vy­rui­ati­da­vė­kom­piu­te­rį,­fo­toa­pa­ra­tą­bei­te­le­fo­ną.­Nu­si­kal­tė­lis­yra­aukš­tas,­be­prie­ki­nių­dan­tų.

Smur­taS­ne­Si­liau­jaŠeš­ta­die­nį­po­li­ci­nin­kai­sku­bė­jo­į­Kre­tin­gos­gat­vę­gel­bė­ti­nuo­įsi­smar­ka­vu­sio­su­gy­ven­ti­nio­de­vy­nio­lik­me­tės­mer­gi­nos.­Jos­me­tais­jau­nes­nis­drau­gas­bu­vo­gir­tas­ir­švais­tė­si­kumš­čiais.­Tą­pa­tį­va­ka­rą­te­ko­tram­dy­ti­24­erių­vy­rą,­ku­ris­skriau­dė­po­ra­me­tų­vy­res­nę­su­gy­ven­ti­nę.

Šeš­ta­die­nį­va­ka­re­įvai­rių­kon­fe­si­jų­krikš­čio­nys­su­si­rin­ko­į­Ma­ri­jos­Tai­kos­Ka­ra­lie­nės­ka­ta­li­kų­baž­ny­čią­bend­rai­mal­dai.­Ka­ta­li­kų­ku­ni­gai,­Klai­pė­dos­evan­ge­li­kų­liu­te­ro­nų­pa­ra­pi­jos­ku­ni­gas­Rein­hol­das­Mo­ras,­Iš­ga­ny­mo­ar­mi­jos­ka­pi­to­nė­Siu­za­na­Ket­ler­Riut­ke­nen­paei­liui­skai­tė­švent­raš­čio­iš­trau­kas.

mel­dė­Si­drau­ge

Dienos telegrafas

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Gruo dį mies to tvar ky mui Klai pė­dos sa vi val dy bė iš lei do 638 tūkst. li tų. Už per nai tą pa tį mė ne sį ši su ma bu vo di des nė mi li jo nu li­tų. Klai pė dos sa vi val dy bės Mies­to ūkio de par ta men to di rek to­rius Liud vi kas Dū da tvir ti no, jog są skai tas ge ro kai bu vo išau gi nęs snie gas.

Dau giau sia lė šų praė ju sių me tų gruo dį bu vo skir ta mies to aikš čių, ša li gat vių ir vie šų jų erd vių prie žiū­rai – 235 tūkst. li tų. Už per nai ši su­ma sie kė 370 tūkst. li tų.

Gau siai pri sni gus, mies to sa vi­val dy bės ki še nę la biau siai tuš ti no gat vių va ly mas.

Už jų prie žiū rą praė ju sių me tų gruo dį rei kės su mo kė ti 153 tūkst. li tų – bu vo ap le dė ji mų – rei kė­jo bars ty ti gat ves. Taip pat rei kė jo bars ty ti įkal nes, nuo kal nes, til tus ir

Šil ta žie ma lei džia su tau py ti

Skir tu mas: ­� už­gat­vių­va­ly­mą­gruo­dį­sa­vi­val­dy­bė­su­mo­kė­jo­še­šis­kar­tus­ma­žiau­nei­už­per­nai­tą­pa­tį­mė­ne­sį.­­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Ge riau plius mi li jo­nas nei mi nus. Snie­gas ge rai pa tuš ti na pi ni gi nę.

Liud vi kas Dū da:

Šil tą gruo dį mies­to tvar ky mui uos­ta mies čio sa vi val­dy bė su tau pė mi li­jo ną li tų, ta čiau tai ne guo džia. Mies to ūkio prie žiū rai šie­met rei kės su ktis dau giau nei be 7 mln. li tų. Tiek su ma­žin tas fi nan sa vi mas.

via du kus. Į šią su mą įskai čiuo tas ir ke li nin kų bu dė ji mas. Jis pra si de da nuo lapk ri čio 1 d.

Už per nai gruo dį, ku ris bu vo la­bai snie gin gas, už gat vių prie žiū rą sa vi val dy bė su mo kė jo še šis kar tus di des nę su mą – 917 tūkst. li tų.

Pas ku ti nį 2010 m. mė ne sį rei kė jo iš mies to vež ti snie gą, nes šis bu­vo pa ra ly žia vęs se na mies tį ir truk­dė eis mui. Ši pa slau ga kai na vo 60 tūkst. li tų.

Ma žiau praė ju sių me tų gruo dį sa vi val dy bei rei kė jo mo kė ti ir už dau gia bu čių na mų kie mų prie žiū­rą. De šim čiai na mų val dų per ves­ta 250 tūkst. li tų. Už per nai tą pa­tį mė ne sį ši su ma sie kė 284 tūkst. li tų.

„Di de lio skir tu mo tarp mies to vie šų jų erd vių ir kie mų nė ra, nes va sa rą ren ka mos šiukš lės. Ta da yra di des nė te ri to ri ja, bet ma žes­nis at ly gio už dar bą įkai nis. Žie mą snie gą rei kia va ly ti nuo ma žes nės te ri to ri jos – ša li gat vių, ke lių, ta kų, ta čiau įkai nis yra di des nis“, – tvir­ti no L.Dū da.

„Iš mies to prie žiū ros su tau pė­me 1 mln. li tų, bet tai la šas jū ro­je. Šie met fi nan sa vi mas Mies to ūkio de par ta men to pro gra moms su ma žin tas 7,5 mln. li tų. Ži no ma, su tau py tos lė šos šiek tiek pa dengs su ma žė ju sį fi nan sa vi mą. Ge riau plius mi li jo nas nei mi nus. Snie gas ge rai pa tuš ti na pi ni gi nę“, – sa kė L.Dū da.

– tiek marš ru ti nių tak si da bar kur suo ja po

Klai pė dą.

158Uos ta mies ty je pa gal su tar tis su sa vi val dy be

dir ba 13 marš ru ti nių tak si įmo nių.Po mies tą kur suo ja 158 trans­

por to prie mo nės. Per aš tuo ne rius me tus jų skai čius ge ro kai su ma žė­jo. 2004 m. Klai pė do je dir bo 384 marš ru ti niai tak si. Ve žė jų uos ta­mies ty je ma žė ja ir to liau.

Smul kių jų vers li nin kų aso cia ci­jos pir mi nin ko pa va duo to jos Ma ri­nos Gum ba kie nės tei gi mu, marš­ru ti niams tak si šiuo me tu yra ne leng va.

„Dir ban tys pa grin di nė se ma gist­ra lė se dar šiaip taip lai ko si. Po pu­lia riau si marš ru tai – 6, 8, 9. Ta čiau tiems, ku rie kur suo ja nuo ša liau, mies to pa kraš čiuo se, – la bai sun­ku“, – tei gė pa va duo to ja.

Anot M.Gum ba kie nės, vie nin te­lis da ly kas, ku ris gelbs ti marš ru ti­

„Mik riu kai“ ieš ko bū dų iš gy ven ti

nius tak si, – nei šau gu sios bi lie tų kai nos. Pa di di nus jas, bū tų iš ny kę dar dau giau marš ru tų.

„Da bar ti nės kai nos ir taip nė­ra pa čios ma žiau sios. Ly gi nant su šiuo lai ki niu pra gy ve ni mo ly giu, ke­lio nė marš ru ti niu tak si – bran gus ma lo nu mas. Ne kiek vie nas ga li sau tai leis ti“, – pa brė žė pa va duo to ja.

M.Gum ba kie nė pa sa ko jo, kad rug sė jį bai gia si marš ru ti nių tak­

Atei tis: ­� pro­gno­zuo­ja­ma,­kad­marš­ru­ti­niai­tak­si­uos­ta­mies­ty­je­neiš­nyks­–­vi­sa­da­at­si­ras­žmo­nių,­ku­rie­nau­do­sis­jų­pa­slau­go­mis.­­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

1 si įmo nių ir sa vi val dy bės su tar tys. Pir mi nin ko pa va duo to ja vy lė si, kad bus su ras tas komp ro mi sas.

„Da lį – pa čius silp niau sius marš ru tus – pla nuo ja ma in teg­ruo ti į vie šo jo trans por to sis te mą. Jie pri veš ke lei vius prie cent ri nių ma gist ra lių. Tuo met gal mies to pa kraš čiuo se dir ban tys marš ru ti­niai tak si iš si vers“, – tvir ti no pa­va duo to ja.

R.Moc kaus ma ny mu, marš ru­ti niams tak si iš ny ki mas ne gre sia. Vi sa da bus žmo nių, ku rie va žiuo­ja šia su si sie ki mo prie mo ne. Jos pra na šu mas – tiks las pa sie kia mas grei čiau.

Šie met sa vi val dy bė no ri at lik­ti ke lei vių, va žiuo jan čių marš ru­ti niais tak si, ty ri mą. Po jo paaiš­kės, ku rie „mrik riu kų“ marš ru tai yra po pu lia riau si.

1

4

miestasPIRMADIENIS, SAuSIo 23, 2012

Jie jau sa vo kai liu pa ty rė, kad Lie tu vo je ne si lai ko­

ma pa grin di nio ša lies įsta ty mo – Kons ti tu ci jos nuo sta tos, jog pri­va ti nuo sa vy bė yra ne lie čia ma.

A. ir B.Čer naus kai bei dar vie nas žmo gus 2006­ųjų va sa rį Do vi luo­se, Klai pė dos ra jo ne, įsi gi jo 22 hek­ta rų že mės ūkio pa skir ties skly pą.

Už jį su mo kė jo 500 tūkst. li tų. Ka dan gi to kių san tau pų žmo nės ne tu rė jo, jie paė mė 400 tūkst. li­tų pa sko lą.

„Mū sų sva jo nė bu vo skly pą iš­skai dy ti į ma žes nius ir su for muo­ti au ten tiš kų so dy bų gy ve na mą jį kvar ta lą. Dar 2006 m. pa ren gė me rei kia mą pro jek tą ir jį pa bai gė me. Ta da pa si kei tė Klai pė dos ra jo no bend ra sis pla nas ir pro ce dū ras te ko pra dė ti iš nau jo. Ga liau siai ga vo me są ly gas reng ti de ta lų jį pla ną, ta čiau vis ką su stab dė me, kai su ži no jo me, jog už pu sę mi li jo no li tų nu si pirk­tas mū sų skly pas taps be ver tis, nes per jį bus tie sia ma aukš to sios įtam pos elekt ros li ni ja“, – pa šne­ko vai die va go jo si, jog prieš per kant skly pą nie kur ne bu vo jo kios in for­ma ci jos, kad į jį pla nuo ja mas ener­ge ti kų įsi ver ži mas.

Su ži no jo po tre jų me tųČer naus kai tvir ti no, jog apie tai, kad per jų skly pą bus tie sia ma 330 kV elekt ros per da vi mo oro li ni ja Klaipėda–Telšiai, ku ri yra su de da­mo ji „Nord Balt“ jung ties da lis, su­ži no jo tik 2009 m., kai bu vo pra dė­ta reng ti pro jek to po vei kio ap lin kai ver ti ni mo (PAV) ata skai ta. „Apie tai su ži no jo me, kai ga vo me re gist­ruo tą laiš ką, ku ria me bu vo pra neš­ta, jog per mū sų skly pą eis ta elekt­ros li ni ja. Nu vy ko me į vi suo me nės su pa žin di ni mą su PAV ata skai ta ir su pra to me, kad nie kas nie ko ne be­ke ti na keis ti“, – keb lios si tua ci jos iš ta kas pri si mi nė žmo nės.

Elekt ros per da vi mo li ni ja Klai­pėda–Telšiai yra nu ma ty ta Na cio­na li nė je ener ge ti kos stra te gi jo je, ku rią Sei mas pa tvir ti no 2007­ųjų sau sį. Li ni ja driek sis per Tel šių, Plun gės ir Klai pė dos ra jo no sa vi­val dy bes. Pas ta ro sios te ri to ri jo je li ni ja bus apie 30 km il gio, iš ku­rių dau giau nei pu sė – Do vi lų se­niū ni jo je.

Čer naus kai, su pra tę, kad pa te ko į keb lią pa dė tį, ėmė ieš ko ti išei čių. „Ta elekt ros li ni ja eis tie siai per mū sų skly po vi du rį, jį at skir da ma į dvi da lis. Sup ran ta ma, jog vie nin­go kvar ta lo įkur ti jau ne be ga lė si­me. Be to, koks pro tin gas žmo gus pirks skly pą ar na mą, kai ma tys gre ta jo esan čius di džiu lius stul­pus, ap ka bi nė tus sto rais lai dais, ku rie dar ir dūz gia? To dėl pro jek­to vyk dy to jai „Lie tu vos ener gi jai“ (da bar ak ci nė bend ro vė „LitG rid“ – V.S.) ėmė me siū ly ti paim ti mū­sų skly pą vi suo me nės po rei kiams už to kią kai ną, ko kią mes su mo­kė jo me. De ja, su lau kė me at sa ky­mo, kad že mė jiems ne rei ka lin ga“, – apie nuei tus kan čių ke lius kal­bė jo pa šne ko vai.

Ga liau siai ne ma žai žmo nių, per ku rių skly pus taip pat nu ma ty ta ties ti aukš to sios įtam pos elekt ros li ni ją, su si bū rė į aso cia ci ją ir krei­pė si į teis mą, kad dėl pro ce dū ri nių pa žei di mų bū tų pa nai kin ta PAV ata skai ta.

Į pri va tų skly pą – in va zi jaKęs tu tis Ži lė nasEner ge ti kos vi ce mi nist ras

Kal bant apie šią si tua ci ja, pa sa­ky siu ūkiš kai – žmo nėms ne­pa si se kė vers las, tai ban do iš loš ti. Ma no ži nio mis, jie pra­

dė jo kaž ką da ry ti su sa vo skly pu tik kai jau ži no jo, kad bus tie sia ma elekt ros li ni­ja, tad da bar ir ban do nau dos iš peš ti. Ser­vi tu tas jo kiu bū du nė ra pa si kė si ni mas į pri va čią nuo sa vy bę. Jei tie vers li nin kai sva jo ja gau ti mil ži niš ką kom pen sa ci ją, rei kia aiš kiai pa sa ky ti, kad pi ni gai iš nie­kur neat si ran da – ją tu rės pa deng ti vi si elekt ros var to to jai. Vy riau sy bė yra pa­tvir ti nu si kom pen sa vi mo tvar ką, o tai­syk lės vi siems ga lio ja vie no dai. Ko dėl tie sia ma oro li ni ja? Tie siog bu vo priim­tas toks tech no lo gi nis spren di mas, ku ris pi ges nis, kad ne rei kė tų pi ni gų į lau kus po že me kiš ti. Jei vi si skly pų sa vi nin kai prieš ta rau tų, kad per jų že mę ar virš jos ei tų ka be liai, tai Lie tu vo je ne tu rė tu me nei du jų, nei elekt ros.

Komentarai

Pla nai: �� Klai�pė�dos�ra�jo�ne�aukš�to�sios�įtam�pos�elekt�ros�per�da�vi�mo�li�ni�jos�il�gis�bus�apie�30�km.Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Ni jo lė Il gi nie nėDo vi lų se niū ni jos se niū nė

Nuo tai kos bend ruo me nė je dėl nu ma ty tos ties ti aukš to sios įtam pos elekt ros li ni jos įvai­rios. Vie ni žmo nės džiau gia­

si, kad ga vo pi ni gų, ki ti pyks ta, nes ta li ni ja esą su žlug dys jų vers lą – bus ne be pak lau­sūs įsi gy ti skly pai. Jei skly pas yra že mės ūkio pa skir ties, ta li ni ja tik rai ne truk dys, nes ir to liau bus ga li ma so din ti dar žus, ga­ny ti kar ves. Ta čiau, aiš ku, na mo ša lia jau ne sta ty si. Te ko gir dė ti, jog Bai čių kai me, kai per jį bu vo nu ties ta ana lo giš ka elekt­ros li ni ja, la bai pa blo gė jo vie nos šei mos svei ka ta. Žmo nės už sa vo pi ni gus kvie­tė si spe cia lis tus, kad šie iš ma tuo tų elekt­ro mag ne ti nį lau ką, tai tie esą pa sa kė, kad rei kia kuo grei čiau bėg ti ir ne gy ven ti ša­lia tos li ni jos. Ta čiau juk neį ro dy si, kad ji ken kia svei ka tai. Ten ka ap gai les tau ti tik dėl to, jog nau jos elekt ros li ni jos tie sė jai neat siž vel gė į bend ruo me nės pa gei da­vi mus. Žmo nės pra šė, kad elekt ros li ni ja bū tų tie sia ma po že me. Ta čiau iš gir do me tik tai, kad toks pro jek tas bū tų per bran­gus. Gai la, kad kaž kas tau po pi ni gus, bet skriau džia žmo nes.

Lau kia nu tar tiesŽmo nės by lą pra lai mė jo vi sų ins­tan ci jų teis muo se, o pa si ren gi mo ties ti elekt ros li ni ją pro ce sas ju dė jo į prie kį – 2010 m. bir že lį tuo me tis ūkio mi nist ras Dai nius Krei vys sa­vo pa ra šu pa tvir ti no elekt ros per­da vi mo oro li ni jos Klaipėda–Telšiai spe cia lų jį pla ną.

Bend ro vei „LitG rid“ Tel šių, Plun gės ir Klai pė dos ra jo nų sa vi­val dy bė se tik li ko gau ti lei di mus sta ty boms.

„Mes ir dar ke li as me nys vėl krei pė mės į teis mą, kad spe cia­lu sis pla nas bū tų pa nai kin tas. Pir mo sios ins tan ci jos teis me su­lau kė me nei gia mo at sa ky mo. Ape lia ci nį mū sų skun dą nag ri­nė jo Lie tu vos vy riau sia sis ad­mi nist ra ci nis teis mas, ku ris sa vo nu tar tį skelbs sau sio 31 d. Ti ki­mės, kad teis mas įver tins, jog ren giant spe cia lų jį pla ną bu vo pra leis tos Stra te gi nio ver ti ni mo ata skai tos pro ce dū ros“, – vy lė si Čer naus kai.

Bend ro vė „LitG rid“ per jų skly­pą ne tik ties aukš to sios įtam pos elekt ros li ni ją, bet dar sie kia ir ser vi tu to jos sta ty bai ir ap tar na­vi mui.

Pap ras čiau ta riant, „LitG rid“ žmo nių skly pe ap link elekt ros li­ni ją no ri be veik 4 hek ta rų, kad ga­lė tų li ni ją sta ty ti, ją pri žiū rė ti. Šia­me plo te skly po sa vi nin kai nie ko ne ga lė tų da ry ti, nors jis ir yra jų nuo sa vy bė.

Už tuos be veik 4 hek ta rus ener­ge ti kai Čer naus kams pa siū lė maž­daug 34 tūkst. li tų vien kar ti nę kom pen sa ci ją.

Už siims kai mo tu riz muŽmo nės ne su tin ka su teik ti ser vi­tu to, nes esą jis ga li mas tik ta da, kai nė ra ki tų bū dų be jo ap siei ti, o šiuo at ve ju bu vo ga li ma ties ti po­že mi nį ka be lį, tik elekt ri kai ne su­ti ko.

„LitG rid“ A. ir B.Čer naus kus pa­da vė į teis mą, kad jų skly po da liai bū tų nustatytas ser vi tu tas. Skly­po sa vi nin kai pa tei kė prie šieš ki nį – su mo kė ti 700 tūkst. li tų kom­pen sa ci ją.

„Aps kai čia vo me, kad mes tiek pa ty rė me nuo sto lių dėl per skly pą pla nuo ja mos ties ti elekt ros li ni jos. Jis taps be ver tis, ne ga lė si me vys ty­ti vers lo, be to, jau ne ma žai pi ni gų iš lei do me įvai rioms pro ce dū roms,

kad pa keis tu me jo pa skir tį. Be to, nuo 2006 m. ban kui vien pa lū ka­nų su mo kė jo me 80 tūkst. li tų“, – įspū din gą kom pen sa ci jos dy dį grin dė pa šne ko vai.

„Ti ki my bė, kad lai mė si me teis­mą dėl spe cia lio jo pla no pa nai ki­ni mo yra mi ni ma li, to dėl mums „už dės“ tą ser vi tu tą, ties elekt ros li ni ją. Mū sų sie kis – gau ti nor ma­lią kom pen sa ci ją, kad pa deng tu­me vi sus pa tir tus nuo sto lius, pra­ras tas pa ja mas. Pas kui ga lė si me ta me skly pe įreng ti kai mo tu riz­mo so dy bą, ku ria me poil sis aukš­to sios įtam pos elekt ros li ni jos pro­jek tą stu mian tiems žmo nėms bus ne mo ka mas“, – ir at vi ri, ir iro niš­ki bu vo Čer naus kai.

Juos pik ti na ir tai, kad, užuo t su­mo kė ju si žmo nėms pa do rias kom­pen sa ci jas, bend ro vė „LitG rid“ sam do vie nus bran giau sių Lie tu­

Vi sa kom pen sa ci­jų pa gal ser vi tu to nu sta ty mo su tar tis Klaipėdos – Telšių li­ni jai su ma yra apie 5 mln. li tų, o ser vi tu­to su tar čių – be veik 600.

vo je tei si nin kų, ku rie pa tei kia šim­ta tūks tan ti nes są skai tas.

Prie ši na si ma žu maBend ro vės „LitG rid“ Ko mu ni ka­ci jos sky riaus va do vės Vi li jos Rai­lai tės tei gi mu, elekt ros per da vi mo li ni jos Klaipėda–Telšiai sta ty bos fi nan suo ja mos iš elekt ros per da­vi mo ta ri fo, ku ris šiais me tais yra 2,32 ct/kWh. „Per 2008–2011 m. elekt ros per da vi mo ta ri fas Lie tu­vo je ma žė jo 30 pro c., o per tą pa tį lai ką Eu ro pos ša lių vi du ti nis per­da vi mo ta ri fas pa di dė jo 27 pro c. Jei su tik tu me su rei ka la vi mais iš mo­kė ti ne pag rįs tai di de les kom pen­sa ci jų su mas, vi si tu rė tu me mo­kė ti už elekt rą bran giau“, – tei gė V.Rai lai tė.

Vi sa kom pen sa ci jų pa gal ser vi­tu to nu sta ty mo su tar tis Klaipė­dos–Telšių li ni jai su ma yra apie 5 mln. li tų, o ser vi tu to su tar čių – be veik 600.

„99 pro c. sa vi nin kų, per ku rių skly pus pla nuo ja ma ties ti elekt­ros per da vi mo li ni ją, su ti ko su pa­siū ly to mis są ly go mis, va di na si, kad jos yra pro tin gos ir priim ti­nos. Klai pė dos ra jo no gy ven to jai, su ku riais vyks ta teis mi niai gin čai, rei ka lau ja 20 kar tų di des nės kom­pen sa ci jos“, – tvir ti no Ko mu ni ka­ci jos sky riaus va do vė.

Veik lą ga lės tęs tiJi aiš ki no, kad, tie siant elekt­ros per da vi mo oro li ni jas, že mės paim ti vi suo me nės reik mėms ne­rei kia, už ten ka nu sta ty ti ser vi­tu tus. Pa gal Elekt ros ener ge ti kos įsta ty mą vi siems pri va čių skly pų sa vi nin kams, per ku rių skly pus bus tie sia mos elekt ros per da vi­mo li ni jos, iš mo ka ma kom pen sa­ci ja pa gal Vy riau sy bės nu sta ty tą me to di ką.

V.Rai lai tė pa brė žė, jog elekt ros per da vi mo li ni ja bus sta to ma at si­žvel giant į vi sas Lie tu vo je pa tvir­

tin tas hi gie nos ir svei ka tos nor mas ir sau gu mo rei ka la vi mus, o elekt­ri nis lau kas ne vir šys leis ti nų sau­gių ly gių.

„Skly puo se, per ku riuos eis elekt ros li ni ja, ir to liau bus ga li ma dirb ti vi sus įpras tus dar bus, už­siim ti že mės ūkio veik la. Ke li ap­ri bo ji mai yra tai ko mi tik tai skly po da liai, ku ri pa ten ka į elekt ros per­da vi mo oro li ni jos 30 m ap sau gos zo ną. Jo je ne ga li ma įreng ti žai di­mo aikš te lės, tur ga vie tės, sta dio­no, de ga li nės, au to mo bi lių sto vė­ji mo aikš te lės, or ga ni zuo ti di de lių ren gi nių, san dė liuo ti pa ša rų“, – tvir ti no V.Rai lai tė.

89 km il gio elekt ros per da vi mo oro li ni jos Klaipėda–Telšiai sta ty­bos dar bus pla nuo ja ma baig ti iki 2015 m., vi sa šio pro jek to ver tė yra 68 mln. li tų.

5

aktualijospirmadienis, sausio 23, 2012

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Klai pė die čiai ka ry bos is to ri jos en­tu zias tai su bend ra min čiais Rum­šiš kė se at kū rė 1812 m. Na po leo no žy gio į Ru si ją mo men tus.

Uos ta mies čio ka ry bos is to ri jos klu bo na riai, imi tuo jan tys Prū si­jos prin co Alb rech to lie tu viš kų­jų dra gū nų pul ką Nr. 1, Lie tu vos liau dies mu zie ju je pra kti ka vo­si ri kiuo tė je bei bu vo mo ko mi fech tuo tis.

„Skir tin gai nuo ap niu ku sios Klai pė dos, šeš ta die nį Rum šiš­kė se bu vo pa sni gę, spau dė ke lių laips nių šal tu kas, to dėl nuo tai­ka bu vo pa ki li. Čia ka ry bos is to­ri jos klu bų na riai, be si do min tys na po leon me čiu, ren ka si penk tus me tus. Pap ras tai bū da vo or ga ni­zuo ja ma Na po leo no ar mi jos at­si trau ki mo ir su si dū ri mo su ru sų ka riuo me ne mū šio re konst ruk ci ja. Šį kar tą mū šis ne reng tas“, – įspū­

Na po leon me tis gy vas en tu zias tų šir dy se

Spek tak lis: �� se�ną�ja�ka�ry�ba�be�si�do�min�tys�is�to�ri�jos�en�tu�zias�tai�Rum�šiš�kė�se�at�gai�vi�no�XIX�a.�pra�džios�įvy�kius.�

Ne rin giš kiai ne no ri gy ven ti re zer va te

Pri ta ria: �� ne�rin�giš�kių�ini�cia�ty�vą�bur�tis�į�bend�ruo�me�nės�fo�ru�mą�pa�lai�kė�Ne�rin�gos�me�ras�A.Vin�kus�(cent�re).

Išs kir ti niai: �� Kur�šių�ne�ri�jos�gy�ven�vie�tė�se�įsi�kū�rę�žmo�nės�no�ri�bū�ti�ne�tik�pa�vel�do�da�li�mi,�o�gy�ven�ti�XXI�am�žiu�je.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

džiais da li jo si is to ri jos mo ky to ja, ka ry bos is to ri jos klu bo na rė Lo re­ta Eler tie nė.

Spal vin go mis uni for mo mis vil­kė ję is to ri jos en tu zias tai po rą va­lan dų bu vo mušt ruo ja mi ri kiuo tė­je, mo ko mi pa klus ti pran cū ziš koms

ko man doms. Ar ti le ris tams fech­ta vi mo mo ky to jas aiš ki no ir ro dė, kaip bū da vo gi na ma si kar dais ir ki­tais gink lais.

„Mankš ti no me rau me nis ir rie­šus. Nors ma no kar de lis leng vas, bet jį rei kė jo il gą lai ką su ki nė ti virš

gal vos. Ran ka po to il gai dre bė jo“, – pa sa ko jo L.Eler tie nė. Kad žiū ro­vai ne lik tų nu si vy lę, ka ry bos is to­ri jos klu bų na riai imp ro vi za vo ko vą mies te lio cent re. Baž ny čio je įsi­tvir ti nę ke li be si trau kian čių pran­cū zų da li nių ka riai bu vo puo la mi

ir leng vai nu ga lė ti prie šų. Šie met su kan ka 200 me tų nuo Na po leo no per si kė li mo per Ne mu ną, mi nint šią da tą įvai rio se Lie tu vos vie to­vė se pla nuo ja ma su reng ti ne ma­žai spal vin gų ren gi nių bei is to ri­nių įvy kių re konst ruk ci jų.

� Aud�ro�niaus�Kli�mo�nuo�tr.

Gy ve na me sau go mo­se te ri to ri jo se, tad tu ri me daug įvai rių drau di mų. Ne vi sa da jie bū na pa grįs ti.

Ir ma Balt ru šai tie nė:

Ne rin giš kių bend ruo me nė tel kia si ko vai už sa vo tei ses ir sa vo gy ve ni mą. Jie ne be­no ri gy ven ti re zer va te, kur są ly gas dik­tuo tų val di nin kai. Su vie ni ję jė gas gra­žiau sio mū sų ša lies kam pe lio gy ven to jai ti ki si ap gin ti sa vo in te re sus.

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Pan čio ja drau di maiNi do je vie tos gy ven to jų ini cia ty va įsteig ta ne vy riau sy bi nė or ga ni za ci­ja, ku ri sieks Ne rin gos sa vi val dy bės kaip na cio na li nio par ko ir pa sau lio pa vel do vie to vės har mo nin go vys­ty mo. Kaip sa kė Ne rin gos bend ruo­

me nės fo ru mo ini cia ty vi nės gru pės at sto vė, Ne rin gos tu riz mo ir vers­lo aso cia ci jos pre zi den tė Ir ma Balt­ru šai tie nė, ne rin giš kiai nu spren dė su si bur ti, kad ga lė tų ap gin ti sa vo in te re sus ir pa si nau do ti ES struk­tū ri nių fon dų tei kia ma pa ra ma.

„Gy ve na me sau go mo se te ri to ri­jo se, tad tu ri me daug įvai rių drau­di mų. Ne vi sa da jie bū na pa grįs ti, tad su jun gę jė gas ga li me pa si dar­buo ti taip, kad lik tų kas nors nau­din go atei ties kar toms“, – sa kė ini­cia ty vi nės gru pės at sto vė.

Ne rin giš kiai pik ti no si, kad drau­di mų gau sa ap sun ki na įpras tą gy ve­ni mą. Dėl ypa tin go ku ror to sta tu so jiems ke lia mi ypač di de li rei ka la vi­mai, ta čiau kont ro liuo jan čių įstai gų at sto vai už mer kia akis prieš daug di des nius gam tos nio ko to jus.

„Sos ti nės kler kai no rė tų mus iš kel din ti, kad va sa rą čia ga lė­tų ra miai il sė tis“, – pik ti no si gy­ven to jai.

Jie iro ni za vo, kad šiems no rams įgy ven din ti pra džia pa da ry ta – pa­sta ty tas už kar das.

Sieks ob jek ty vu moNe rin giš kiai taip pat sieks ap si gin ti nuo kai ku rių po li ti kų spe ku lia ci jų vie šo jo je erd vė je. Vie tos gy ven to jai no ri skleis ti ob jek ty vią in for ma ci­ją ir tei sin gą po žiū rį apie Ne rin gos si tua ci ją.

Ne rin gos sa vi val dy bės me ras An­ta nas Vin kus pa ste bė jo, kad atė jo lai kas pa tiems at sto vau ti Ne rin gos bend ruo me nės in te re sams ir pa ro­dy ti ob jek ty vią tie są, ku ri kar tais pra si len kia su rea liu gy ve ni mu.

„Ne rin ga tu ri di džiuo tis vi sa Lie­tu va, ne tik pirš tu nu ro dy ti, ką da­ry ti“, – įsi ti ki nęs me ras.

Ne rin giš kiai iš sa kė sa vo nei gia mą po zi ci ją ir dėl gar siai nu skam bė ju­sių ne le ga lių sta ty bų skan da lo.

Pa sak Lie tu vos kraš to vaiz džio ar chi tek tų są jun gos pir mi nin ko pa va duo to jo Al vy do Mi tu zo, ne vi sos Kur šių ne ri jos te ri to ri jos yra ver tin gos. Ta čiau ke lio se vie to se iš dy gę sta ti niai su kė lė tiek triukš­mo, kad tam pa sun ku gy ven ti.

„No ri si bū ti ne tik pa vel do da li mi, o gy ven ti XXI am žiu je“, – to kią po­zi ci ją iš sa kė ne vie nas ne rin giš kis.

Iš si rin ko va do vąNe rin gos bend ruo me nės fo ru mo na riais pa no ro tap ti apie 200 žmo­nių. Ne rin go je nuo lat gy ve na apie 2 tūkst. gy ven to jų, ir tiek pat jų čia yra įsi gi ję būs tus, kur pra lei džia di­džią ją me tų da lį ar ba va sa ro ja.

Tad fo ru mas su vie ni jo ne tik vi sų Ne rin gos gy ven vie čių gy ven to jus, vi suo me ni nes or ga ni za ci jas, bet ir ge rai šios vie to vės spe ci fi ką iš ma­nan čius ži no mus Lie tu vos spe cia lis­tus, moks lo, me no ir ki tų spe cia ly bių at sto vus. Ne rin gos bend ruo me nės fo ru mo va do ve iš rink ta Klai pė dos uni ver si te to do cen tė Ni jo lė Stra­kaus kai tė iš Juodk ran tės.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

Ling vis ti nių pro te zų įkai tai

Po rą gal vi jiš kų keiks mų į tie sio gi nį ete rį drėb te­lė ju sio Egi di jaus Dra gū­no žvaigž dė jau po rą sa­

vai čių žyb si ryš kiau. Vie ni žven­gia pa kam pė se, ki ti rė žia pyk čiu pa sū dy tas iš tar mes, tre ti po sė­džiau ja ir kal ba apie baus mes. Ne E.Dra gū nui, o tiems, ku rie nie kuo dė ti, bet yra at sa kin gi pa gal biu­rok ra ti nį su vo ki mą.Kal tų jų dėl ši to iš puo lio puo lė ieš­ko ti ir Ra di jo ir te le vi zi jos ko mi si­ja. Neap si ri ki te, lie tu viai. Ne rei kia jos pai nio ti su LRT ta ry ba, ku rią

sce na ris tas Jo nas Ba nys iš va di­no ne kom pe ten tin ga ir ki še ni ne. Yra dar ir ki ta iš lai ky ti nių šut vė – mi nė ta Ra di jo ir te le vi zi jos ko mi­si ja, va do vau ja ma kle ri ka lų sta ty­ti nio. Ši ko mi si ja grie bė si ir „Klai­pė dos mais to“ rek la mo je iš plė to­tos mi si jos – įtvir tin ti „ge ro sko nio tra di ci ją“. Sa ky si te, kuo čia dė tos LRT ko mi si ja ir mė sa? Cha, pa ci­tuo si me: „Lie tu vos ra di jo ir te le vi­zi jos ko mi si ja, pa gal kom pe ten ci­ją at lik da ma Ne pil na me čių ap­sau gos nuo nei gia mo vie šo sios in for ma ci jos po vei kio įsta ty mo nuo sta tų įgy ven di ni mo prie žiū­rą bei siek da ma puo se lė ti ge ro sko nio tra di ci jas ir steng da ma si ap gin ti vie šą jį in te re są, š. m. sau­sio 18 d. svars tė pro ble mą dėl pa­si tai kan čių ne cen zū ri nių po sa­kių te le vi zi jos pro gra mo se tie sio­gi nio ete rio me tu.“Iš ties. Svar bu rim tai su for mu luo ti pro ble mą, kad bū tų ga li ma pa tei­sin ti ins ti tu ci nę pa čios ko mi si jos reikš mę. To kių pa stan gų įkarš ty­je, ma tyt, kaž kas ir įra šė TV plo­tuo se gir dė tą fra zę apie „ge ro sko­nio tra di ci ją“.

Sup ran ta ma, pa stan gos nag ri nė ti pa tį kei ki mo si fe no me ną yra pa­gir ti nos, nes Lie tu va taip kei kia si, jog at ro do, kad vi si esa me la ge rio zo no je. Kei kia si vai kai, mo te rys, kei kia si pe da go gai ir aukš čiau sio­sios val džios at sto vai. Šis reiš ki nys taip gi liai įsi šak ni jo, kad ta po neat­sie ja ma mū sų vi sų gy ve ni mo da­lis. To to riš ki keiks mai net įgi jo ir tam tik rą tei gia mą vaid me nį, nes pa de da iš si krau ti, daž nais gy ve ni­mo at ve jais pa reikš ti sa vo ver ti ni­mą ir po zi ci ją. Ne sun ku pa ste bė­ti ir tai, kad keiks ma žo džiai mū sų kas die nė je kal bo je ėmė at lik ti tam tik rą pa gal bi nę funk ci ją, pa de da tiks liau iš reikš ti min tis ir su tei kia pa pil do mų reikš mės at spal vių.Ta čiau fe no me no lo giš kai „su­skliau dus“ to kią pa tir tį ir gry ną­ja są mo ne pa žvel gus į mū sų kal­bė se ną, tu rė tų apim ti tik ras siau­bas. Ka lė ji mams bū din ga pa tir­tis taip ryš kiai sklin da iš mū sų ta­ria mų žo džių jun gi nių, pa ryš kin­tų to to riš kais iš tik tu kais ir jaus tu­kais, jog ga li pa si ro dy ti, kad Lie tu­vos te ri to ri ją iš ties ri bo ja spyg liuo­tos vie los raiz gi niai.To kios pa tir ties gry nuo liai tie siog ver žia si į pa vir šių kad ir vi sų lai kų ryš kiau sia me lie tu viš ka me fil me „Ze ro II“, ku rį ir gi ne se niai pa ro dė vie na ko mer ci nė te le vi zi ja. So cio­lo gai tu rė tų nau do ti tą kū ri nį kaip ti ria mą jį ob jek tą po ko mu nis ti nės bū ties reiš ki nių paaiš ki ni mui. Ge­res nės so cio lo gi nės me džia gos tik­riems at ra di mams ne su ras tu mei net ir nuo sek liau siai iš nag ri nė jęs pa ti ki mas sta tis ti nes res pon den tų im tis. Kriok liu tyš kan tys triaukš­čiai keiks ma žo džiai, su de rin ti su per so na žų veiks mais taip tiks liai, kad nė aki mir kos ne ga li sua be jo ti at sklei džia mos klai kios so cia li nės gy vas ties tik ru mu.Ta čiau žiau riau sia ne tai. Di des­nį ne ri mą tu rė tų kel ti ne be si kei­kian tis ir į praei tį pa leng va žen­gian tis E.Dra gū nas, o pa ti jau­niau sio ji kar ta, daž nai jau ne­beats ki rian ti, kur čia keiks mai, o kur įpras ti žo džiai. Jie nie ka da ne­si mo kė ru sų kal bos, bet tar pu sa­vy je kal ba iš kry pė liš kais sla viz­mais: „Za nū dos, ka ro če, tū sui – kan cov kė“. To kiais ling vis ti niais pro te zais bend rau jan ti jau nuo­me nė tar si by lo ja, jog praei ties šmėk lų neat sik ra ty si me dar la­bai il gai. Praei tis jų są mo nė je įgy­ja nau jų gri ma sų, nuo ku rių, kaip ir nuo keiks ma žo džių, neiš si va­duo si me dar tik rai ne vie ną de­šimt me tį.

Už Prieš

saulius Pocius

6

nuomonėspirmadienis, sausio 23, 2012

Di des nį ne ri mą tu­rė tų kel ti ne į praei­tį pa leng va žen gian tis E.Dra gū nas, o pa ti jau­niau sio ji kar ta, daž nai ne beats ki rian ti, kur keiks ma žo džiai, o kur įpras ti žo džiai.

Atš vai tus pri va lo ne šio ti vi si?Mil da ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Praė ju siais me tais Klai pė do je žu vo 7 pės tie ji. Šie met jau yra vie na au ka. Įver ti nu si šiur pią sta tis ti ką, po li ci ja pra dė jo svars ty ti, kad net ir did mies čiuo se pės tie ji tam siuo ju pa ros me tu tu rė tų ne šio ti švie są at spin din čias prie mo nes: at švai tus ar spe cia lias lie me nes. Ma no ma, jog taip bū tų kur kas sau giau. Ta čiau ne vi si klai pė die­čiai ma no, jog to kios sau gu mo prie mo nės bū ti nos, nes jie gy ve na ne kai me, o mies te. Ar rei kia pa ko re guo ti

Ke lių eis mo tai syk les ir įpa rei go ti vi sus pės čiuo sius tam siuo ju pa ros me tu mies te ne šio ti at švai tus?

Klai pė dos sa vi val dy bės Mies to ūkio de par ta men to di­rek to rius Liud vi kas Dū da:– Pės čių jų pe rė jos Klai pė do je yra ne pa kan ka mai ap švies­tos. Tam įta kos tu ri be snie gė žie ma. Ka dan gi nė ra snie­go, ma to mu mas pės čių jų pe rė jo se su ma žė jo gal ke tu ris kar tus. Rei kė tų pa pil do mai ap švies ti pe rė jas, bet nė ra lė­šų. No rint la biau ap švies ti pa grin di nes san kry žas, rei kė­tų 600 tūkst. li tų. Tek tų sta ty ti pa pil do mus stul pus, ties ti ka be lius. Tuos dar bus ga lė tu me pa da ry ti tik ki tai žie mai. Bet rei kė tų im tis ki tų sau gu mo prie mo nių. Bū tų ga li ma įves ti eis mo tai syk lę, kad vi si pės tie ji tam siuo ju pa ros me­tu mies te tu rė tų švie są at spin din čią prie mo nę: at švai tą ar lie me nę. Pas ta ro ji gal ir ne puo šia, bet de šimt kar tų la biau ap sau go nei at švai tas. Atš vai tus pės tie ji tu rė tų se gė ti ant ran kų. Ne bent ei tų per lau kus ar pas kai my ną kie mu. Pa­gal vo ki me lo giš kai: ko dėl bu vo pa tvir tin ta tvar ka, kad au­to mo bi liai net va sa rą tu ri va ži nė ti įjung to mis švie so mis? To dėl, kad ma ši nos ta po ne be ma to mos. Tad lai ky tis sau­gu mo prie mo nių rei kė tų įpa rei go ti ir pės čiuo sius.

Klai pė dos mies to ta ry bos na rys Ri man tas Ci baus kas:– Ma ny čiau, jog mies te ne vyks ta tiek daug ava ri jų, kad tam siuo ju pa ros me tu vi siems rei kė tų vaikš čio ti su at­švai tais. Pas te biu, kad vai ra vi mo kul tū ra pas mus kei­čia si į ge rą ją pu sę. Vai ruo to jai ga na kul tū rin gi, tarp jų ir pės čių jų jun ta ma di de lė pa gar ba. Aš pa ts vai ruo ju au­to mo bi lį. Vi sa da su sto ju prie pės čių jų pe rė jų. Ma tau, kaip tai da ro ir ki ti vai ruo to jai. Gal būt dau gu ma ne lai­mių ky la dėl ne pro tin gų vai ruo to jų, ku rie laks to di de liu grei čiu. Ta čiau to kie žmo gaus ir su at švai tu ne pas te bės. Ži no ma, at švai tai yra ge rai, bet jie la biau tin ka jau ni­mui, moks lei viams. Kiek vie nam žmo gui mies te jų tik rai ne rei kė tų ne šio ti. Gal tai bū tų nau din ga, bet ne pa to gu. Už mies ty je, kai mo vie to vė se, kur nė ra gat vių ap švie­ti mo, esant blo goms oro są ly goms, at švai tai – bū ti ni. Ta čiau mū sų mies to cent ras yra ga na ge rai ap švies tas. Ne lai mių, ku rių me tu nu ken čia pės tie ji, čia daug ne­vyks ta. Tai tik rai nė ra Klai pė dos silp niau sia pu sė, kad rei kė tų im tis to kių prie mo nių.

Žve jy bos uos to ra jo ne – tam suGy ve nu Žve jy bos uos to ra jo ne ir kiek­vie ną va ka rą ten ka grįž ti jau su te mus. Nai ku pės gat vė je esan ti par duo tu­vė tie siog sken di tam so je. Kai mė gi­nu ei ti tu ne liu ku tarp na mų, šiur pas kre čia. Ant rus me tus nie kas neį ren gia ap švie ti mo. Kaž kas iš su ko ar su dau žė elekt ros lem pu tę, tai da bar nė ra kam tuo pa si rū pin ti. Ten ne sau gu, ne vie ną mo te rį šio je vie to je bu vo api plė šę, su­mu šę, atė mę pi ni gus. Ma nau, kad čia įsi kū ręs pre ky bos cent ras tik rai ga lė tų pa si rū pin ti ap švie ti mu sa vo priei go se. Prie pat par duo tu vės plies kia lem pos, o ten, kur ei na žmo nės, – tam su.

Vir gi ni ja

Par ti jų ne rei kia fi nan suo tiVals ty bei trūks ta pi ni gų, o iš biu dže to fi nan suo ja mos dar ir par ti jos. Ar dėl šio klau si mo ne tu rė tų bū ti ren gia mas re­fe ren du mas? Juk tai vi sų mū sų pi ni gai.

Rei kė tų at si klaus ti, ar žmo nės su tin ka, kad par ti jos bū tų fi nan suo ja mos iš biu­dže to. Ma no ma ny mu, par ti jos tu rė tų iš si lai ky ti iš sa vo na rių mo kes čio. Kuo dau giau na rių bus, tuo jos bus tur tin­ges nės ir gal būt ims dirb ti vals ty bės, o ne sa vo ir šei mų kla no la bui. Kam rei­kia to kių bran gių rin ki mų kam pa ni jų, tų pla ka tų, ku rių nie kas ne skai to? Tie po li ti kų vei de liai 20 me tų ple vė suo ja, o nau dos nė ra. Ša lis mo ra liš kai jau su­smuk dy ta, žmo nės bė ga į už sie nį.

An ta nas

Klai pė dos po li ti kai no ri cen zū ros?Sau sio 18 d. ste bė jau sa vi val dy bės Mies to ūkio ko mi te to po sė dį. Ko mi te to pir mi nin kas Aud rius Vaiš vi la pa si pik­ti no dėl per ne lyg daž nų kai ku rių pi lie­čių pa si sa ky mų iš mies tie čių tri bū nos tuo pa čiu svar biu klau si mu. Nus te bi­no po sė džio pir mi nin ko ir ta ry bos na­rio Vid man to Pleč kai čio no ras, pri ta­riant vi ce me rui Ar tū rui Šul cui, ne leis ti žmo gui pa si sa ky ti vie šai dau giau nei du kar tus per me tus. Ypač nu gąs di no ko­mi te to pir mi nin ko pa siū ly mas nea be­jin gus pi lie čius, ku rie ak ty viai ir vie šai

rei ka laus iš mies to va do vų spręs ti svar­bias pro ble mas, pa siųs ti į Psi chiat ri jos li go ni nę, esan čią Ban gų gat vė je. Lie tu­vo je bū ta at ve jų, kai į to kias li go ni nes bu vo už da ry ti as me nys, no rint už val­dy ti jų tur tą, pe rim ti vers lą, at ker šy­ti. Ma no nuo mo ne, Klai pė da ir Pa gė­giai yra la biau siai ko rum puo ti mies tai Lie tu vo je. Mū sų po li ti kai, vers li nin kai ir tei sė sau gi nin kai dir ba iš vien. Mies­to ūkio ko mi te to na riams veik lūs ir ašt­rūs klai pė die čių prie kaiš tai iš tri bū nos, spė ju, dir gi na są ži nės li ku čius ir ne lei­džia ra miai už mig ti. Mies to biu dže tas ma ži na mas 18 mln. li tų. Pa tys mies to va do vai pri pa ži no, kad vi sų gat vių duo­bių ne bus už ką lo py ti. Tai gi, klai pė die­čiai, jei prie jū sų na mo liks duo bių, tre­čią kar tą ei da mi į tri bū ną pra šy ti, kad jas už ly gin tų, gau si te po li ti ko siun ti­mą ap si lan ky ti Psi chiat ri jos li go ni nė­je. Kad to bū tų iš veng ta, siū lau mies­tie čiams ne del siant nuei ti pas me di kus ir iš siim ti pa žy mas, kad esa te svei ki, jums ne si vai de na bal ti ark liai ir au to­mo bi lius lau žan čios duo bės.

Vir gis

Pa ren gė As ta Alek sė jū nai tė

8

lietuvapirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Dar­bo­par­ti­ja,­rea­guo­da­ma­į­pra­ėju­sio­penk­ta­die­nio­įvy­kius,­išp­la­ti­no­pa­reiš­kimą,­ku­ria­me­nei­gia­sa­vo­at­stovą­Šven­čio­nių­merą­Vy­tautą­Vi­gelį­bu­vus­ne­blaivų­dar­be.­Pats­V.Vi­ge­lis­su­si­da­riu­sios­pa­dėties­kol­kas­ne­ko­men­tuo­ja.­De­ta­liau­si­tua­ciją­ža­da­ma­paaiš­kin­ti­šią­sa­vaitę.

Gi­na­par­ti­jos­ko­leGą

Policijos­departamentas­pra­neša,­kad­Ši­lutės­ra­jo­ne­šeš­ta­dienį­nuo­ke­lio­nulėkė­Kre­tin­gos­prie­šgais­rinės­gelbė­ji­mo­tar­ny­bos­ug­nia­ge­sio­gelbė­to­jo­S.Š.­(g.­1970­m.)­ne­tar­ny­bos­me­tu­vai­ruo­ja­mas­au­to­mo­bi­lis.­Vairuotojui­nu­sta­ty­tas­2,9­pro­milės­gir­tu­mas.­Per­eis­mo­įvykį­žmonės­ne­nu­kentė­jo.

Na­muo­se­ras­tas­ne­gy­vas­Šiau­lių­ap­skri­ties­vy­riau­sio­jo­po­li­ci­jos­ko­mi­sa­ria­to­Eko­no­mi­nių­nu­si­kal­timų­ty­ri­mo­sky­riaus­vir­ši­nin­kas.­Nuo­sa­va­me­na­me­ne­gyvą­43­metų­pa­reigūną­ra­do­jo­ap­lan­ky­ti­at­ėję­drau­gai.­Ne­galė­da­mi­pa­tek­ti­į­vidų,­jie­išk­vietė­po­li­ciją,­nes­kai­ku­rie­ženk­lai­jiems­su­kėlė­ne­rimą.

ne­su­valdė­­au­to­mo­bi­lio

pakėlė­ranką­prie­š­sa­ve?

Eu ro pos sau gu mo ir bend ra dar bia­vi mo or ga ni za ci jos (ES BO) aukš to­jo ko mi sa ro tau ti nių ma žumų klau­si mais Knu to Vol le bae ko pra ne ši­mas apie pa dėtį Lie tu vo je ir Len ki­jo je bus pri sta ty tas ge gužę.

„Aukš ta sis ko mi sa ras in for muos ES BO Nuo la tinę ta rybą apie sa­vo darbą Lie tu vo je ir Len ki jo je ki­ta me sa vo pra ne ši me ge gužę. Po to, kai bus pri sta ty tas, pra ne ši mas bus pa skelb tas ES BO Tau ti nių ma­žumų aukš to jo ko mi sa ro tink la la­

py je“, – ra šo ma K.Vol le bae ko biu­ro at sa ky me.

K.Vol le bae kas Lie tu vo je ir Len ki­jo je lankė si per nai lapk ritį. Lie tu­vo je jis ver ti no su tau tinė mis ma­žu mo mis su si ju sią tei sinę bazę, jų pa dėtį, tau ti nių ma žumų kalbų var­to jimą vie ša ja me gy ve ni me. Len ki­jo je ES BO at sto vas ver ti no lie tu vių tau tinės ma žu mos pa dėtį kal bos var to ji mo ir švie ti mo sri ty se.

Šiuo me tu vyks ta kon fi den cia­lus K.Vol le bae ko dar bas su vy riau­sybė mis, jis ne ko men tuo ja mas.

„Aukš ta sis ko mi sa ras pa gal sa­vo man datą dir ba sau go da mas pa­si tikė jimą, tai leid žia da ly vau jan­čioms ša lims būti at vi resnėms ir la biau lin ku sioms bend ra dar biau­ti. Todėl vy riau sy bei pa tei kia mos aukš to jo ko mi sa ro re ko men da ci­jos nėra vie ši na mos vi suo me nei ar ži niask lai dai“, – tei gia ma aukš to jo ko mi sa ro biu ro at sa ky me.

ES BO aukš to jo ko mi sa ro tau­tinėms ma žu moms už duo tis yra rea guo ti į ES BO re gio ne ky lan čias et ni nes įtam pas ir už kirs ti joms

ke lią nau do jant pre ven ty vias dip­lo ma ti nes prie mo nes.

Lie tu vo je dėl tau ti nių ma žumų tei sių daž niau siai skund žia si vie tos len kai. Jie pa brėžia ne sprend žia­mus pa vard žių ir vie to vard žių ra šy­bos klau si mus, o pa sta ruo ju me tu ypač ak ty viai kri ti kuo ja per nai pri­imtą Švie ti mo įsta tymą, ku riuo tau­ti nių ma žumų mo kyk lo se šiek tiek išplės tas mo ky mas lie tu vių kal ba ir su vie no din tas vals ty binės kal bos eg za mi nas.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Rin ki mai – jau po aš tuo nių mėne siųSei mas bus ren ka mas po kiek dau­giau nei aš tuo nių mėne sių – šių metų spa lio 14 d. Ta čiau jau da­bar pra de da mi kai ku rie or ga ni za­ci niai dar bai, su si ję su būsi mu bal­sa vi mu. Vie nas svar biau sių darbų, kaip tvir ti na Vy riau sio sios rin kimų ko mi si jos (VRK) pir mi nin kas Ze­no nas Vai gaus kas, bus vien man­da čių apy gardų ribų ir rinkėjų skai­čiaus jo se nu sta ty mas.

Iš vi so Lie tu va su skirs ty ta į 71 to kią apy gardą. Vil nius iki šiol bu­vo pa da ly tas į de šimt apy gardų, Kau nas – į aš tuo nias.

Ta čiau kin tan tis rinkėjų skai čius ver čia VRK svars ty ti ga na ra di ka­lius apy gardų ribų kei ti mo va rian­tus. Vie nas jų – su ma žin ti vie­na apy gar da Kau ne ir pa di din ti jų skai čių sos tinė je.

Bet Z.Vai gaus kas dar ne ži no, ar bus pa si rink tas būtent šis per tvar­kos va rian tas. Dėl to dar bus dis­ku tuo ja ma.

De mog ra fi niai ne to ly gu mai„Vien man da čių rin kimų apy gardų su da ry mas yra vie nas iš ko mi si jai sun kių, daž nai kan di datų kri tiš kai ver ti namų darbų“, – aiš ki no VRK va do vas. „Dėl de mog ra fi nių pro­cesų ne to ly gu mo rinkėjų skai čius mūsų mies tuo se ir ra jo nuo se kei­čia si ne vie no dai ir rin kimų apy­gardų ri bas artė jant ei li niams rin­ki mams ten ka per žiūrė ti taip, kad rinkėjų skai čius ati tiktų įsta ty mo rei ka la vi mus“, – pri dūrė jis.

Įsta ty mas nu ma to, kad kei čiant rin kimų apy gardų ri bas tu ri bū­ti at si žvel gia ma į vien man da tes rin kimų apy gar das per anks tes­nius Sei mo rin ki mus ir į ad mi nist­ra cinį te ri to rinį pa da li jimą. Rinkė­jų skai čius apy gar do je tu ri būti nuo

0,8 iki 1,2 vi du ti nio rinkėjų vi so se vien man datė se rin kimų apy gar­do se skai čiaus. Skai čia vi mai pa gal Gy ven tojų re gist ro šių metų sau­sio 1­osios duo me nis ro do, kad vi­du ti nis rinkėjų skai čius apy gar do­je bus apie 36,8 tūkst. Tai reiš kia, kad vie no je su da ry to je apy gar do je rinkėjų pa gal įsta tymą ga li būti nuo 29,4 tūkst. iki 44,1 tūkst.

Be je, pa ly gin ti su pa sta rai siais Sei mo rin ki mais 2008 m., vi du ti nis rinkėjų skai čius vie no je apy gar do je su mažė jo dau giau kaip tūkstan čiu. Tuo met jų bu vo be veik 38 tūkst.

Sun kiau sia keis ti ri bas Vil niu jeVRK tu ri mais duo me ni mis, anot jos pir mi nin ko Z.Vai gaus ko, yra ke tu­rios apy gar dos, ku rio se rinkėjų yra dau giau, nei leid žia ma pa gal įsta­tymą, tai yra vir ši ja 44 tūkst. Vi sos šios apy gar dos yra Vil niu je ar ba ša­lia jo: Fa bi jo niš kių, Jus ti niš kių, Šir­vintų­Vil niaus ir Vil niaus­Trakų.

Be to, yra dvi apy gar dos, ku rio se rinkėjų skai čius ne sie kia mi ni ma laus leid žia mo skai čiaus – 29,4 tūkst. Tai Cent ro apy gar da Kau ne ir Kelmės apy gar da. „Tai gi, tų apy gardų ri bas būti nai teks pa keis ti. Yra dar ke lios vien man datės rin kimų apy gar dos, ku rių rinkėjų skai čius la bai priar­tėjęs prie leid žia mos ma žiau sios ri­bos“, – teigė VRK va do vas.

Pa sak jo, sun kiau sia bus keis ti Vil niaus mies to apy gardų ri bas, nes

sos tinės rin kimų apy gar dos yra vie­nos iš gau siau sių. „Vil niaus mies to de šim ty je rin kimų apy gardų vi du­ti niš kai yra po 41,5 tūkst. rinkė­jų, ir šis vi dur kis dar pa didės su da­rius bal suo jan čių už sie ny je sąra šus. Nu ma to ma, kad Vil niaus apy gardų vi dur kis pa didės be veik dviem tūkstan čiais. Kau ne yra aš tuo nios rin kimų apy gar dos, vi du ti nis apy­gar dos rinkėjų skai čius čia 33,8 tūkst.“, – aiš ki no Z.Vai gaus kas.

Spręs nau ja ko mi si jaVRK ti ki na, kad jei gu vie na rin kimų apy gar da būtų per kel ta iš Kau no į Vil nių, rin kimų apy gardų dyd žiai su­vie nodėtų. Jei Kau ne liktų sep ty nios vien man datės rin kimų apy gar dos, kiek vie no je jų vi du ti niš kai būtų po 38,6 tūkst. rinkėjų, Vil niaus vie nuo­li ko je apy gardų – po 37,7 tūkst. Su­da rius už sie ny je bal suo jan čių sąra­šus – apie 39,6 tūkst. kiekvienoje.

Ta čiau ar tik rai per kel ti vieną apy gardą iš Kau no į Vil nių, anot Z.Vai gaus ko, dar bus dis ku tuo ja­ma, išk lau sy ta vi suo menės ir par­tijų nuo monė.

Par ti jos ir at ski ri po li ti kai jau pra­dėjo ga na ak ty viai reng tis būsi miems rin ki mams, skirs to si apy gar do mis, dir ba su rinkė jais. Todėl spėja ma, kad bet ko kie ra di kalūs apy gardų ri­bų po ky čiai ga li su kel ti būsimų po­ten cia lių kan di datų pa si pik ti nimą.

VRK pri minė, kad de ta lus rin kimų apy gardų sąra šas tu ri būti pa tvir­tin tas iki šių metų lie pos 7 d. O iki tos da tos, vėliau siai iki bir že lio vi du­rio, turėtų būti su da ry ta nau ja VRK.

Lankė si ru denį, ver diktą skelbs pa va sarį

Ty ri mas: ­� per­nai­ lapk­ritį­ K.Vol­le­bae­kas­ lankė­si­ Lie­tu­vo­je­ ir­ Len­ki­jo­je­ bei­ ver­ti­no­ su­ tau­tinė­mis­ma­žu­mo­mis­ su­si­ju­sią­ Lie­tu­vos­­tei­sinę­bazę.­ ­And­riaus­Ufar­to­(BFL)­nuo­tr.

Po ky čiai: ­� rinkėjų­skai­čiaus­po­ky­čiai­ver­čia­svars­ty­ti­ga­na­ra­di­ka­lius­spren­di­mus,­tarp­jų­–­dėl­vien­man­da­čių­rin­kimų­apy­gardų­ribų­per­brai­žy­mo.­ ­ BFL­/­PB­nuo­tr.

Nuo Kau no nurėž ti, Vil niui pri si ūti?

Še šios pro ble minės apy gar dos

VRK duo me ni mis, ke tu rio se vien man datė se apy gar do se rinkėjų skai čius yra di des nis, nei leid žia ma, dvie jo se – ma žes nis.

Apy gar da Nu ma to mas rinkėjų skai čius

Pro cen tais nuo vi du ti nio dyd žio

Per tek lius ar trūku mas

5. Fa bi jo niš kių 45 063 122,44 +899 7. Jus ti niš kių 44 641 121,3 +477 13. Cent ro 29 317 79,66 –126 41. Kelmės 29 353 79,76 –90 55. Šir vintų-Vil niaus 44 885 121,96 +721 57. Vil niaus-Trakų 44 998 122,27 +834

Dėl gy ven tojų skai čiaus po ky čių svars to ma ga li mybė per atei nan čius Sei­mo rin ki mus vieną apy gardą iš Kau no per kel ti į Vil nių. Tuo met Kau ne liktų sep ty nios vien man ­ datės apy gar dos, Vil niu je jų pa daugė­tų iki vie nuo li kos.

lių prie plau kos Uos to di rek ci ja jau daug me tų ne sta to. Ap ga vo mus kaip mer gą su penk tu vai ku“, – pa­ste bė jo Klai pė dos vi ce me ras Ar tū­ras Šul cas.

Sa vi val dy bė ren gia si įver tin ti vi­sus iki tol bu vu sius ir neį vyk dy tus Uos to di rek ci jos pa ža dus. Vie nas

to kių – pės čių jų til to per ge le žin­ke lį į Meln ra gę sta ty ba.

Jū ri nės kul tū ros koor di na ci nės ta ry bos krei pi me si į ša lies va do­vy bę pra šo ma iš lai ky ti pu siaus­vy rą tarp Klai pė dos uos te sta to mų pel nin gų ir Klai pė dai, kaip mies­tui, rei ka lin gų jū ri nių so cia li nių ob jek tų.

Klai pė dai tai bū tų tar si kom­pen sa ci ja už blo gi na mas gy ve ni­mo są ly gas dėl spar čiai be si vys­tan čio uos to, ku ria me sta to mi ar pla nuo ja mi sta ty ti vis nau ji pa vo­jin gi ob jek tai. To kie, kaip su skys­tin tų gam ti nių du jų ter mi na las.

Žmo nės dir ba Klai­pė do je, o gy ven­ti trau kia si to liau nuo uos ta mies čio – triukš mo, tar šos, ga­li mo pa vo jaus.

9

rubrikapirmADiENiS, SAUSiO 23, 2012

Jūrų keltų kompanijai – pa sau li nis pri pa ži ni mas

10p.

JŪrav.matutis@kl.ltRedaktorius Vidmantas Matutistel. 8 686 02050www.jura24.lt

10

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Mies tas jau čia si ap gau tasŠie tei gi niai įra šy ti Jū ri nės kul tū­ros koor di na ci nės ta ry bos krei­pi me si į ša lies Pre zi den tę, Sei mo pir mi nin kę, prem je rą ir su si sie ki­mo mi nist rą. Krei pi mui si pri ta rė ir uos ta mies čio sa vi val dy bės, Klai pė­dos vals ty bi nio jū rų uos to di rek ci­jos at sto vai.

Jis at si ra do iš da lies to dėl, kad iš Vals ty bi nio jū rų uos to di rek ci­jos vals ty bės po rei kiams pla nuo­ja ma paim ti nuo 32 iki 52 mln. li tų. Uos to di rek ci jos va do vas Eu ge­ni jus Gent vi las pa reiš kė, kad di­rek ci ja in ves tuos tik į la biau siai at si per kan čius ob jek tus. Ma žo at­si per ka mu mo mies tui rei ka lin gi so cia li niai jū ri niai pro jek tai ne bus įgy ven di na mi.

Nau jiems pro jek tams Uos to di­rek ci ja 2012 me tais skirs vos 20 mln. li tų. Pa gal uos to kom pa ni jų po rei kius tu rė tų bū ti pu sės mi li jar­do li tų su ma. Vi si šie po rei kiai yra grei tai at si per kan tys. Tai reiš kia, kad ei lė mies to so cia li niams jū ri­niams pro jek tams grei tai nea teis.

Kai ku riais at ve jais, pa vyz džiui, dėl ma žų jų lai ve lių prie plau kos sta ty bos stab dy mo, Klai pė da jau­čia si ap gau ta.

„Mes uos tui ati da vė me že mę už terš to grun to aikš te lei įreng­ti. Mo kes čių ir nau dos už tą že­mę ne be gau na me. Ma žų jų lai ve­

Klai pė dai – pi ni gų iš uos to!Klai pė die čiams ne­priim ti na tai, kad jiems ten ka ken tė­ti uos to triukš mą, dul kes, sklin dan­čius ne ma lo nius kva pus ir jausti di­de lę ri zi ką dėl ga­li mų ava ri jų, ku rių me tu iš si lie tų pa vo­jin gos me džia gos.

Pa ra dok sas: �� iš�vie�nos�pu�sės�uos�tas�už�blo�kuo�tas�nau�jais�mo�der�niais�sta�ti�niais,�ta�čiau�tuo�pat�me�tu�klai�pė�die�čiai�ir�bė�ga�iš�uos�ta�mies�čio�dėl�uos­to�triukš�mo,�dul�kių,�pa�vo�jų.�� � Vid�man�to�Ma�tu�čio�nuo�tr.

Žmo nės bė ga iš uos ta mies čio„San ty kiai tarp mies to ir uos to yra at si tik ti niai. Kar tais vie ni, kar tais ki ti jais pa si nau do ja. Sis te ma nė­ra su kur ta. San ty kius tarp Klai pė­dos uos to ir mies to sun ki na ir tai, kad vi si fi nan si niai da ly kai yra pro­gra muo ja mi Vil niu je“, – pa ste bė­jo A.Šul cas.

Ko dėl mies tas „urz gia“ ant uos­to, taip pat ir ant val džios? To dėl, kad uos tas iš mies to yra paė męs ne ma žą da lį te ri to ri jos. Už ją nuo­mos mo kes tį įmo nės mo ka Uos to di rek ci jai.

Ki tuo se mies tuo se pra mo nės įmo nės že mės nuo mos mo kes čius mo ka sa vi val dy bėms.

Uos to di rek ci ja pa tei kė skai čius, kad nuo 1998 me tų mies to te ri­to ri jo je esan čiai inf rast ruk tū rai tvar ky ti yra sky ru si 98 mln. li tų. Tai pi ni gai, skir ti tvar ky ti ke liams, ku riais į uos tą rie da sunk ve ži miai. Tei gia ma, kad kro vi nius į uos tą ga­be nan tis sun ku sis trans por tas la­biau siai ir ga di na mies to gat ves.

Klai pė dos sa vi val dy bė tu ri ir ki­tus skai čius. Jei ji gau tų uos to įmo­nių že mės nuo mos mo kes čius, per me tus bū tų iki 17 mln. li tų. Uos to di rek ci ja iš že mės nuo mos 2011 m. ga vo 20,8 mln. li tų.

Skai čiuo ja ma, kad tuo at ve ju, jei uos to že mės nuo ma bū tų ati te ku­

si Klai pė dos sa vi val dy bei, ji nuo 1998 me tų bū tų ga vu si be veik 240 mln. li tų.

„Vals ty bė tu rė tų dėl uos to veik­los Klai pė dos pra ran da mas su mas kom pen suo ti. Da bar aiš ki na ma pa­pras tai – uos tas dir ba, žmo nės už­dir ba, ir mies tas tu ri kles tė ti. Taip nė ra. Uos tas kles ti, o mies tas gy­ve na vis blo giau. Uos tas ke lia vis di des nius ne pa to gu mus dėl kva pų, triukš mo, ne sau gu mo jaus mo. Tuo pat me tu si tua ci ja mies te blo gė ja dėl ma žė jan čio biu dže to. Pras tė ja gat vės, kie mų aikš te lės, blo gė ja so­cia li nė inf rast ruk tū ra“, – blo gy bes var di jo A.Šul cas.

Sta tis ti ka at sklei dė įdo mias vie­nin te lio Lie tu vos uos ta mies čio ten den ci jas. Nuo 2006 me tų ja­me su ma žė jo 7,3 tūkst. gy ven to jų. Tuo me tu ke tu riuo se ap lin ki niuo­se ra jo nuo se žmo nių maž daug 7 tūkst. pa dau gė jo. Da ro ma iš va­da, kad žmo nės dir ba Klai pė do je, o gy ven ti trau kia si to liau nuo uos­ta mies čio – triukš mo, tar šos, ga li­mo pa vo jaus.

Sa vi val dy bių biu dže tas for muo­ja mas iš gy ven to jų pa ja mų mo­kes čių. Nega na to, kad dėl tar šos, triukš mo Klai pė da pra ran da gy­ven to jų pa ja mų mo kes čių mo kė­to jus, Sei mas ir Vy riau sy bė dar kas met ma ži na sa vi val dy bėms ten­

kan čią gy ven to jų pa ja mų mo kes čio da lį.

„Kai mies to bend ruo me nė pla­čiau su voks, kaip for muo ja mas biu dže tas, ne pa si ten ki ni mas ša lies val džios po li ti ka augs. Da bar mies­tie čių ne pa si ten ki ni mas yra vie ti­ne val džia, kad mies tas skurs ta, o ji ne va nie ko ne da ro“, – pa ste bė­jo A.Šul cas.

Iš kas ka ro kir vį?Prieš ke lias die nas pa sie kė lyg ir ge ra ži nia apie tai, kad su si sie ki mo mi nist ras, Uos to di rek ci jos va do vas ir Klai pė dos mies to me ras su si ta­rė, jog Uos to di rek ci jos nu ma ty­tas fi nan sa vi mas Klai pė dos mies­tui ne bus ma ži na mas, bus iš lai ky ti tie pa tys fi nan sa vi mo prin ci pai.

Pre li mi na riai yra su tar ta, kad kas met į uos tą ve dan čioms mies­to gat vėms tvar ky ti uos tas skirs 3 mln. li tų. Per nai ta su ma su da rė apie 7 mln. li tų.

„Šian dien uos tą, mies tą ir trans­por to sis te mą val do vie nos par ti­jos at sto vai, to dėl jie tar pu sa vy je ga li su si tar ti. Praei to je ka den ci­jo je ne bu vo ga li ma su si tar ti ar ba bū da vo su ta ria ma taip, kaip ne tu­ri bū ti. Vis ką bū ti na su sta ty ti į sa­vo vie tas. Mies tas dėl uos to veik los pa ti ria di de lius nuo­sto lius.

10

rubrikaJŪrapirmADiENiS, SAUSiO 23, 2012

9

Uos to di rek ci jos mies tui skir ti pi ni gai (mln. li tų)

Me tai Pa va di ni mas Pi ni gų su ma �

1998 Jū ri nin kų pro spek tas 19,3 �

2000 Žal gi rio, Ag luo nos g. 2,7 �

2001 Šiau ri nė iš va ža, Ma rių g. 3,8 �

2002 Va žia vi mas prie Krui zi nių lai vų ter mi na lo 2,4 �

2003 - 0 �

2004 Žie di nių gat vių tink lo kū ri mas 3,4 �

2005 Įva ža į uos tą iš Mi ni jos g. 0,7 �

2006 - 0 �

2007 Ne mu no g. da lies re konst ruk ci ja 2,3 �

2008 Per kė los ir Kai rių g. da lies re konst ruk ci ja 2,9 �

2009 Mo kyk los g. ir via du ko re konst ruk ci ja 2,9 �

Įva žia vi mo ke lias į Va ka rų lai vų ga myk lą 0,8

2010 Mi ni jos g. da lies re konst ruk ci ja 1,2 �

Iš lai dos bur lai vių re ga tai 0,2

2011 Mi ni jos g. re konst ruk ci ja 7,9 �

Da nės upės kran ti nių tvir ti ni mas 6,3

Per kė los g. re konst ruk ci ja 7,9

Kai rių g. tvar ky mas 1,9

Bal ti jos pro spek to re konst ruk ci jos pro jek tai 4,9

Smil ty nės per kė los pir so sta ty ba ir pri va žia vi mo ke lias 3,7

Pla nai � 2012 Pri va žia vi mo ke liams į uos tą tvar ky ti 7,0

Kai rių g. re konst ruk ci ja 46,1

Už terš to grun to aikš te lės sta ty ba 24,4

Pa gal KVJUD duo me nis

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

WTA ap do va no ji mai bu vo iš da ly­ti Ka ta ro sos ti nė je Do ho je. Kas­met ski ria ma 150 ap do va no ji mų įvai riuo se su tu riz mu, žmo nių ga­be ni mu ir ap tar na vi mu su si ju sio se sri ty se vieš bu čių, oro li ni jų, tu riz­mo prie mo nių nuo mos, jū rų vers­lo ir ki to se sri ty se.

Šie pri zai va di na mi žmo nių ke­lio nių „vers lo Os ka rais“.

Kel tininkams – pa sau li nis pri pa ži ni mas

Veikla: �� Klai�pė�dos�uos�to�li�ni�jas�ap�tar�nau�jan�ti�„DFDS�Sea�ways“�pri�pa�žin�ta�ge�riau�sia�pa�sau�ly�je�jū�rų�kel�tų�vers­lo�sri�ties�kom�pa�ni�ja.�� � Vid�man�to�Ma�tu�čio�nuo�tr.

Jū rų kel tų kom pa ni ja „DFDS Sea ways“, ku ri ap tar nau ja ir tris li ni jas iš Klai pė­dos uos to, ga vo pres ti žiš kiau sią pa sau ly­je ap do va no ji mą – „World Tra vel Awards“ (WTA) pri zą už veik lą jū rų kel tų sri ty je.

Net še šios no mi na ci jos skir tos jū rų krui zų vers lui. Ge riau sia krui­zų li ni ja pri pa žin ta „Royal Ca rib­bean Crui se Li ne“. Jai skir tas pri­zas ir už ge riau sią krui zų vers lo ženk lą. Krui zams pa trauk liau sia ša li mi pri pa žin ta Ja mai ka, uos tu – Du ba jus. Ge riau sią krui zų ke lio­nių agen to var dą pel nė – „Crui se.co.uk“. No mi na ci jos „World’s Lea­ding Green Crui se Li ne“ kom pa ni­ja pri pa žin ta krui zi nio vers lo ope­ra to rė „Star Clip pers“.

Pri zą už veik lą jū rų kel tų sri­ty je lai mė ju si jū rų kel tų kom pa­ni ja „DFDS Sea ways“ var žė si su šio vers lo pa sau li niais ly de riais iš Nau jo sios Ze lan di jos ir ki tų Eu ro­pos ša lių. Tai „Ac cio na Tras me di­ter ra nea“, „ANEK Li nes“, „At ti ca Group“, „Blueb rid ge Cook Straight Fer ry Ser vi ce“ , „Brit ta ny Fer ries“,

„In te ris lan der“, „Irish Fer ries“, „Mi noan Li nes“, „P&O Fer ries“, „SeaF ran ce“, „Ste na Li ne“, „Tal­link Sil ja Li ne“.

WTA pri zai jū rų kel tų vers­lo sri ty je tei kia mi nuo 1994 me tų. Per tą lai ką ap do va no tos tik ke tu­rios kom pa ni jos – „P&O Fer ries“ (1994, 1997, 2008, 2009 ir 2010

me tais), „Tal link Sil ja Li ne“ (1995 me tais), „Ste na Li ne“ (1996, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 me tais), „Brit ta ny Fer ries“ (2008 me tais). Pir mą kar­tą ap do va no ta WTA pri zu „DFDS Sea ways“ yra penk to ji jū rų kel­tų vers lo sri ties „Os ka rą“ ga vu si kom pa ni ja.

Klai pė dai – pi ni gų iš uos to!

Uos tas ne tu rė tų bū­ti su pran ta mas kaip vien Uos to di rek ci ja, nes jai iš vi sos kro vi­nių ga be ni mo gran­di nės ten ka tik de­šim to ji da lis.

Ar tū ras Drun gi las:

Ma žų jų lai ve lių prie­plau kos Uos to di rek­ci ja jau daug me tų ne sta to, to dėl, ga vu­si te ri to ri ją, ji mus ap ga vo kaip mer gą su penk tu vai ku.

Ar tū ras Šul cas:

Lie tu vo je uos tas per ma žai ski ria pi ni gų Klai pė dai vys ty ti, jos jū ri niam vei dui gra žin ti. Tai ga li ma pa sa ky ti įver ti nus Vents pi lio mies tą.

Pet ras Be kė ža:

To dėl uos to ir mies to san ty kiai tu rė tų bū ti

api brėž ti įsta ty miš kai“, – pa ste bė­jo Klai pė dos sa vi val dy bės ta ry bos Jū ri nių ir vi daus van de nų rei ka lų ko mi si jos pir mi nin kas Va le ri jo nas Ber no tas.

Pa gal Klai pė dos vals ty bi nio jū rų uos to įsta ty mą Uos to di rek ci ja ga­li skir ti pi ni gų tik įva žų į uos tą ke­liams tvar ky ti. Ar tai ga li ma lai ky­ti pa ra ma Klai pė dos mies tui? Jei tai lai ko ma pa ra ma, tuo met tai at ro do juo kin gai.

Ma no ma, kad tu ri bū ti vals ty­bi nis su si ta ri mas dėl di des nių ga­ran ti jų ir kom pen sa ci jų Klai pė dos mies tui. Jei to ne bū tų, da bar tai­kiai pro ble mas nu si tei ku si spręs ti mies to bend ruo me nė, anot A.Šul­co, ga li iš kas ti ir ka ro kir vį.

Te ri to ri jų pla na vi mo do ku men­tus de ri nan ti mies to sa vi val dy bė lai ko si kie tos po zi ci jos dėl su skys­tin tų gam ti nių du jų ter mi na lo sta­ty bos prie Kiau lės Nu ga ros.

„Mies tas mąs to, gal net pa si­trauks iš su skys tin tų gam ti nių du jų ter mi na lo po vei kio ap lin kai ver ti­ni mo pro ce dū rų, pa sa ky da mas, kad tas ob jek tas yra pa vo jin gas. To kiu at ve ju vals ty bei no rint pa sta ty ti šį

ter mi na lą rei kės keis ti įsta ty mus, kad apei tų sa vi val dy bę. Nors mes mąs to me, kad su skys tin tų gam ti­nių du jų ter mi na las rei ka lin gas, bet ge riau bū tų jį iš kar to sta ty ti Bū tin­gė je“, – pa ste bė jo A.Šul cas.

Lie tu vos lai vų sa vi nin kų aso­cia ci jos vyk doma sis di rek to rius Gin tau tas Kut ka ma no, kad tiek su skys tin tų gam ti nių du jų ter­mi na las, tiek Klai pė dos ke lei vių ir kro vi nių ter mi na las mies to po­žiū riu yra di de lis gal vos skaus mas. Grei tais spren di mais ga li ma tiek pri skal dy ti mal kų, kad po to Klai­pė da tu rės la bai daug pro ble mų.

Jū rų ka pi to nas Ri čar das Luč ka pri si mi nė, kiek bu vo gin čų ir gra­si ni mų, kai 1986 me tais pla nuo ta pa sta ty ti tarp tau ti nę jū rų per kė lą. Tuo met moks li nin kai aiš ki no, kad į jū rų per kė lą plau kian tys di džiu liai lai vai su kels ban gas, bus plau na mi Kur šių ma rių kran tai, nyks gy vū ni­ja. Nie ko pa na šaus neat si ti ko. Per­kė la ta po veiks niu, ku ris su stip ri no jū rų vers lą po Lie tu vos ne prik lau­so my bės at kū ri mo, pa dė jo iš sau­go ti Lie tu vos lai vy ną.

„Du jo ve žis nė ra toks bai sus. Gal­vo ja me, kai du jų ba lio ną ve ža me ba ga ži nė je, ir jis ga li sprog ti. Du­

jo ve žiai daug ma žiau pa ti ria ava ri jų nei tank lai viai, ku rie ga be na naf tos pro duk tus. Šiuo lai ki nės tech no lo­gi jos už tik ri na sau gu mą. Pa vo­jin gi yra ir kon tei ne riai. Per uos­tą jų va žiuo ja tūks tan čiai. Daž nai net ne ži no me, ko kio pa vo jin gu mo me džia gos yra kon tei ne riuo se“, – pa ste bė jo A.Luč ka.

Vents pi lio pa vyz dysKlai pė dos vals ty bi nio jū rų uos to di rek ci jos rin ko da ros ir ad mi nist­ra vi mo di rek to rius Ar tū ras Drun­gi las ma no, kad pra dė jus va do vau ti Eu ge ni jui Gent vi lui uos to ir mies to bend ra dar bia vi mas pa ge rė jo.

Nuo 1998 me tų Uos to di rek ci ja įvai riems mies to pro jek tams sky­ru si per 89 mln. li tų, ar ti miau sio je atei ty je, anot A.Drun gi lo, yra nu­ma čiu si skir ti dar 77,5 mln. li tų.

Da li niu mies to pro jek tu lai ko mas Klai pė dos ke lei vių ir kro vi nių ter­mi na las. Jo inf rast ruk tū ros sta ty ba kai nuos apie 120 mln. li tų.

Šis sta ti nys bent ku rį lai ką taps gal vos skaus mu Klai pė dos mies tui. Pla nuo ja ma, kad pa sta čius ter mi­na lą, ne bus su tvar ky tos Bal ti jos pro spek to san kry žos. Mies tas bus ap krau tas jį pa ra ly žiuo jan čiu pa­

pil do mu trans por to srau tu. Jau da bar pra šo ma sa vi val dy bės leis ti Klai pė dos ke lei vių ir kro vi nių ter­mi na lui lai ki nai nau do tis iš va ža per Var nė nų gat vę, nes ne pla nuo­ja ma baig ti įreng ti ir Mi ni jos gat vės bei Bal ti jos pro spek to san kry žų.

Sa vi val dy bė bai mi na si leis ti va­žiuo ti Var nė nų gat ve, nes ma no, kad lai ki nas pra šy mas ga li virs ti il ga lai kiu ju dė ji mu.

Ir šio je vie to je, jei rei kės, anot A.Šul co, to ma hau kai bus iš kas ti.

Lie tu vos jū ri nin kų są jun gos pir­mi nin ko Pet ro Be kė žos nuo mo­ne, uos tas per ma žai ski ria pi ni­gų Klai pė dai vys ty ti, jos jū ri niam vei dui gra žin ti. Tai ga li ma pa sa­ky ti įver ti nus Lat vi jos Vents pi lio uos ta mies tį, ku ris at ro do kles tin­tis mies tas su dau gy be jū ri nių ak­cen tų.

„Uos tas ne tu rė tų bū ti su pran ta­mas kaip vien Uos to di rek ci ja. Jai iš vi sos kro vi nių ga be ni mo gran­di nės ten ka tik de šim to ji da lis.

Maž daug po 40 pro c. pa ja mų ten­ka uos to kom pa ni joms ir Lie tu vos ge le žin ke liams. Dar apie 10 pro c. – smul kiajam vers lui: vil ki kų, lai­vų agen tų, kro vi nių eks pe di to rių ir ki toms kom pa ni joms“, – pa ste bė jo A.Drun gi las.

A.Šul co tei gi mu, Vents pi ly je tie sio giai iš uos to mies tas ne gau­na nė la to. Ta čiau ten prie sa vi val­dy bės yra įkur tas fon das, ku rį ku­ruo ja me ras.

Vents pi lio bend ro vės į šį fon dą sa va no riš kai per ve da daug lė šų, ku rios ski ria mos mies tui gra žin ti.

A.Drun gi lo nuo mo ne, toks fi­nan sa vi mo mo de lis la bai tik tų ir Klai pė dai.

Jis tei gė kal bė jęs su uos to bend­ro vių at sto vais ir šie su tik tų pri si­dė ti prie mies to gra ži ni mo.

Ta čiau rei kė tų, kad į bend rą sam­bū rį bū tų įtrauk tos ne vien uos to, bet ir ki tos mies to bend ro vės, ypač tos, ku rios ter šia uostamies tį įvai­riais iš me ta lais.

11

JŪRApirmADiENiS, SAUSiO 23, 2012

Nors ir pa ge rė jo Bal ta ru si jos san ty kiai su Ru si ja, ji 2012 me­tais ne ke ti na at si sa ky ti naf­tos eks por to iš Ve ne sue los. Bu­vo pla nų naf tą iš šios šalies im­por tuo ti per Klai pė dos uos tą. Pa si rink ta Es ti jos Mu ga. Per šį uos tą jau im por tuo ta apie 900 tūkst. t Ve ne sue los naf tos – 11 tank lai vių po 80 tūkst. to nų.

Ve­ne­sue­los­naf­ta

Ru si jos jū ri nė je ži niask lai do­je pa si ro dė verkš le ni mų dėl to, kad Lie tu va nuo šių me tų va­sa rio pla nuo ja 6 pro c. pa di din­ti ge le žin ke lių ta ri fus į Ka li ning­ra do sri tį ga be na miems kro vi­niams. Neuž si me na ma, kad ir pa ti Ru si ja nuo 2012 me tų pra­džios tais pa čiais 6 pro c. pa di­di no sa vo ta ri fus.

didėjata­ri­fai

Uos to di rek ci ja aiš kin sis, kas vyks ta „Klai pė dos hid ro tech ni­kos“ te ri to ri jo je. Su šia bend ro­ve Uos to di rek ci ja vie ną že mės nuo mos su tar tį nu trau kė, dėl ki tos vyks ta teis mai. Gin čy ti no­je te ri to ri jo je vyk do ma kro va. Dir ba kaž koks „Ka bo ta žas“, ku­ris yra iš nuo mo jęs 344 kv. met­rus po pa sta tais.

neaiš­ku­mas­dėl­te­ri­to­ri­jos

Sta tant su skys tin tų gam ti nių du jų ter­mi na lą prie Kiau­lės Nu ga ros, ant ro jo ter mi na lo, apie ku rį bu vo pra bil ta, ne be­rei kė tų.

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Pa ti im sis mi si josĮvar diju si tai, kad „ne vis kas ge­rai Gry bo ka ra lys tė je“, Klai pė­dos vals ty bi nio jū rų uos to di rek ci­ja at si sa kė skir ti pi ni gų Jū ri nin kų cent re vyk do mai jū ri nin kų ap tar­na vi mo mi si jai. Prie žas tis – vie­šo ji įstai ga „Tarp tau ti nė jū ri nin kų kon sul ta vi mo mi si ja“ dir ba kar tu su bend ro ve „Jū ri nin kų cent ras“. Abiem joms va do vau ja tas pa ts Al­gir das Gry bas.

„Pa ra šė me Su si sie ki mo mi nis­te ri jai raš tą, kad tą funk ci ją su tin­ka me vyk dy ti pa tys. Ga li ma vi saip iš var ty ti. Ga li Sei mo na riai ra šy­ti pik tus laiš kus. Bet kaip bū tų, jei aš su gal vo čiau su bend rais įkur­ti loc ma nų „ua bą“ ir pa sa ky čiau uos to ka pi to nui: pa si slink, da bar aš čia no riu da ry ti vers lą“, – klau­sė Uos to di rek ci jos va do vas Eu ge­ni jus Gent vi las.

Uos to di rek ci jai nu spren dus im­tis jū ri nin kų ap tar na vi mo mi si jos, šią veik lą tik riau siai teks or ga ni­zuo ti rin ko da ros ir ad mi nist ra vi­mo di rek to riui Ar tū rui Drun gi lui.

Apie tai, kaip bus vyk do ma ši veik la, di rek ci ja pla nuo ja de ta liai pa skelb ti vė liau.

„Ne gal vo ju, kad jū ri nin kams priim ti rei ka lin gas pa sta tas. Įgu­lo se ne bė ra po 30–50 žmo nių. Dau giau sia – 15. Įgu los ma žos, to­dėl ka pi to nai iš lei džia į mies tą vos vie ną ant rą jū ri nin ką. Di džiau sia bū ti ny bė jiems nuei ti į par duo tu­vę nu si pirk ti lauk tu vių. Su teik si me jū ri nin kams ir ry šio pa slau gas“, – ti ki no A.Drun gi las.

Į klau si mą, ar bus įreng ta jū ri­nin kams kop ly tė lė, E.Gent vi las at sa kė, kad dėl kop ly tė lės dar nie­ko ne ži nąs. „Į Klai pė dą at plau kia įvai rių kon fe si jų jū ri nin kai. Ne gi tu rė si me įreng ti ir bu dis tų mal dos pa tal pas ar sta čia ti kių cerk vę?“ – klau sė E.Gent vi las.

Steigs jū ri nin kų ta ry bąPra ne ši mą apie tai, kad pa ti Uos to di rek ci ja teiks jū ri nin kų bui ti nio ir

Iš va da: � tai, kas vyks ta dėl jū ri nin kų mi si jos fi nan sa vi mo iš Uos to di rek ci jos lė šų, jū ri nė je bend ruo me nė je daž nai su vo kia ma kaip E.Gent vi lo ir A.Gry bo as me ny bių ne su de ri na mu mas. Vid man to Ma tu čio nuo tr.

Mi si ja lai ky sis ir be fi nan sa vi moLie tu vo je ap si lan kę jū ri nin kai ga li bū ti ra­gi na mi ra šy ti skun­dus tarp tau ti nėms or ga ni za ci joms, kad pas mus nie kas jais ne si rū pi na.

Jū ri nin ko cent ro iš lai dos ir pa ja mos 2011 me tais (Lt)

Še šių dar buo to jų at ly gi ni mai per �me tus su mo kes čiais – 161760

Ko mu na li niai pa tar na vi mai – �43200

Trans por to są nau dos – 24000 �

Ūki nės, raš ti nės pre kės – 6600 �

Re mon tai – 4800 �

Iš vi so – 240360 �

Lė šų gau ta iš:

Uos to di rek ci jos – 6000 �

Lie tu vos jū ri nin kų są jun gos – �20000

UAB Jū ri nin kų cent ro – 75000 �

so cia li nio ap tar na vi mo pa slau gas, Tarp tau ti nės jū ri nin kų konsultavi­mo mi si jos va do vas Al gir das Gry­bas su ži no jo sau sio vi du ry je.

Pra ne ši me jam nu ro dy ta, kad įsta­ty mu pri skir tą jū ri nin kų so cia li nio ir bui ti nio ap tar na vi mo funk ci ją Uos­to di rek ci ja vyk dys siek da ma efek­ty viau ir skaid riau nau do ti lė šas.

„Pa lan kiai prii mu ži nią, kad Uos to di rek ci ja or ga ni zuos jū ri nin­kų so cia li nio ir bui ti nio ap tar na vi­mo veik lą. Džiau giuo si, jog Uos to

di rek ci ja su pra to, kad jū ri nin kų ap tar na vi mas yra vie na neat sie ja­mų uos to veik lų. Kaip ji tai da rys – dar bą at liks pa ti ar ką nors sam­dys, yra jos rei ka las“, – ko men ta vo A.Gry bas.

Lie tu vos jū ri nin kų są jun gos pir­mi nin kas Pet ras Be kė ža aiš ki no, kad jū ri nin kų so cia li nis ir bui ti nis ap tar na vi mas, ku ris nu ma ty tas Klai pė dos vals ty bi nio jū rų uos to įsta ty me, yra to kia pa ti Uos to di­rek ci jos funk ci ja, kaip uos to gi li­ni mas ar kran ti nių re konst ruk ci ja. Tik šių veik lų kaž ko dėl pa ti Uos to di rek ci ja ne vyk do. Ji skel bia kon­kur sus, ir tai da ro pri va čios kom­pa ni jos.

„Te gul Uos to di rek ci ja skel bia kon kur są ir per ka pa slau gas jū ri­

nin kų so cia li niam ap tar na vi mui. Te gul at lie ka tą funk ci ją taip, kaip pri klau so“, – ti ki no P.Be kė ža.

Nors Lie tu va nė ra ra ti fi ka vu si jū­ri nin kų so cia li nį ap tar na vi mą reg­la men tuo jan čių Tarp tau ti nės dar­bo or ga ni za ci jos kon ven ci jų, ta čiau Lie tu va yra šios or ga ni za ci jos na­rė ir, kaip P.Be kė žai aiš ki no ju ris tai Sei me, pri va lo tų kon ven ci jų lai­ky tis. Lie tu va ren gia si ra ti fi kuo ti 2006 me tais pa si ra šy tą kon ven ci­ją, ar ba va di na mą jį jū ri nin kų tei sių bi lį, ku ris nu ma to ir jū ri nin kų so­cia li nį bei bui ti nį ap tar na vi mą.

„Yra nu ma ty ta, kad tu ri bū ti įsteig ta na cio na li nė jū ri nin kų ta­ry ba. Į ją įei tų Jū ri nin kų są jun gos, Uos to di rek ci jos, ki tų jū ri nių or ga­ni za ci jų at sto vai. Jie tu rė tų kont­ro liuo ti, kaip Lie tu vo je lai ko ma­si jū ri nin kų tei sę už tik ri nan čių tarp tau ti nių do ku men tų“, – tei gė P.Be kė ža.

Lie tu vos sau gios lai vy bos ad mi­nist ra ci jos va do vas Eval das Za cha­re vi čius ma no, kad na cio na li nė jū­ri nin kų ta ry ba tu rė tų bū ti su kur ta kaip įma no ma grei čiau. Da bar su si­da ro si tua ci ja, kad nė ra kam kont­ro liuo ti, kaip vyk do mos jū ri nin kų so cia li nio ir bui ti nio ap tar na vi mo funk ci jos. Joms vyk dy ti per me tus ga li ma skir ti 1000 ar 6 tūkst. li tų ir teig ti, kad vis kas yra ge rai.

Rei ka laus at si pra šy moTarp tau ti nės jū ri nin kų kon sul ta vi­mo mi si jos va do vas A.Gry bas tei­gė, kad rea liau siai jū ri nin kų ap tar­na vi mo lė šos at si spin di nuo 1999 iki 2005 me tų, kai Jū ri nin kų klu bas bu vo Uos to di rek ci jos pa da li nys. Tuo met kas met są ma to je bū da vo nu ma ty ta apie 400 tūkst. li tų ren­gi niams. Ats ki rai pi ni gai bu vo ski­

ria mi Jū ri nin kų klu bo dar buo to jų at ly gi ni mams, pa sta tui Sank ry žos g. 7 iš lai ky ti ir re mon tams.

Kai 2006 me tais už Tarp tau ti nės jū ri nin kų or ga ni za ci jos lė šas bu vo pa sta ty tas pa sta tas Ag luo nos gat­vė je, pra si dė jo uos to ins ti tu ci jų kra ty ma sis nuo šios funk ci jos. Iki 2009 me tų dar bu vo ski ria mos lė­šos pri si den gus įvai riau siais ren­gi niais. Uos to di rek ci jai pra dė jus va do vau ti E.Gent vi lui, pi ni gų dar la biau su ma žė jo.

2012 me tais Uos to di rek ci ja lė šų vi sai ne skirs. Įvar dy ta, kad veik la yra ne skaid ri.

„Dėl skaid ru mo ga liu pa sa ky ti, kad vis kas yra tei siš kai į for min­ta ir vyk do ma skaid riai. Bu vo ITF au di tas iš Lon do no ir jo kių pa žei­di mų neuž fik sa vo, abe jo nių neiš­kė lė. Vi si do ku men tai, ata skai tos bu vo tei kia mos ir Uos to di rek ci­jai. Ne ži nau, ko dėl net ne su si ti kus su Lie tu vos jū ri nin kų są jun ga, ku­ri yra su da riu si pa nau dos su tar tį su Jū ri nin kų cent ru, tas klau si mas iš­pūs tas ir pra dė tos vie šų jų ry šių ak­ci jos?“ – klau sė P.Be kė ža.

A.Gry bo nuo mo ne, Uos to di rek­ci jos pa reiš ki muo se dėl Jū ri nin kų cent ro veik los yra ne ko rek tiš kų ir ne tgi me la gin gų tei gi nių.

„Vie nin te lė prie žas tis, ko dėl ne­ski ria mos lė šos Jū ri nin kų bui ti nio ir so cia li nio ap tar na vi mo veik lai vyk dy ti per Jū ri nin kų cent rą, yra nu ro dy ta – dėl ga li mo ne skaid­raus jų pa nau do ji mo. Toks pa­reiš ki mas su kė lė su maiš tį jū ri nė­je vi suo me nė je. Jo kio ne skaid raus lė šų pa nau do ji mo nė ra. Kreip si­mės į Uos to di rek ci ją ir rei ka lau­si me, kad bū tų pa neig tos tik ro vės nea ti tin kan čios ži nios ir at si pra­šy ta dėl vie šai pa skleis to šmeiž­

to“, – to les nius pla nus at sklei dė A.Gry bas.

Jis ti ki no, kad ir be fi nan sa vi mo jū ri nin kų mi si ja ne nut rūks. Kai jū­ri nin kai ateis į Jū ri nin kų cent rą, jie bus siun čia mi į Uos to di rek ci ją.

Taip pat bus pra šo ma, kad jū­ri nin kai apie Lie tu vo je at si ra du­sią neaiš kią jū ri nin kų ap tar na vi mo sis te mą ra šy tų sa vo ša lių są jun­goms, o šios – tarp tau ti nėms or­ga ni za ci joms.

Kol kas jū ri nin kų ap tar na vi mo mi si ją vyk dan tis Jū ri nin kų cent­ras ne pla nuo ja už si da ry ti ir at leis­ti dar buo to jų.

12 pirmADiENiS, SAUSiO 23, 2012

Dau­giau­kaip­treč­da­lis­pa­sau­lio­lai­vy­bos­kom­pa­ni­jų­sle­pia­sa­vo­fi­nan­si­nius­ro­dik­lius.­Nuo­2008­me­tų­fi­nan­si­nių­ata­skai­tų­ne­pa­tei­kė­apie­44­pro­c.­pa­sau­li­nės­lai­vy­bos­kom­pa­ni­jų.­Dau­ge­lio­­jų­veik­la­sun­kė­ja,­kre­di­ta­vi­mas­brangs­ta.­Atas­kai­tos­ne­tei­kia­mos­dėl­fi­nan­si­nio­skaid­ru­mo­sto­kos.

Pas­laP­tin­ga­veik­la

Ang­li­jos­bur­len­ti­nin­kas­Sty­vas­Tor­fas­už­fik­sa­vo­grei­čio­su­bur­len­te­re­kor­dą.­Siau­čiant­aud­rai,­jis­bur­len­te­skrie­jo­50,4­maz­go­(apie­90­km/h)­grei­čiu.­Dar­neaiš­ku,­ar­bus­ofi­cia­liai­pri­pa­žin­tas­re­kor­das­pa­gal­da­ry­tą­vaiz­do­įra­šą.­Iki­tol­di­džiau­sias­grei­tis­skrie­jant­bur­len­te­bu­vo­daugiau­nei­45­maz­gai.

grei­čio­re­kor­dai

Per­nai­Lat­vi­jos­uos­tai­kro­vė­68,82­mln.­to­nų­kro­vi­nių.­Tai­12,5­pro­c.­dau­giau­nei­2009­ir­2010­m.,­kai­kro­va­su­da­rė­apie­61­mln.­to­nų.­Di­die­ji­Lat­vi­jos­uos­tai­kro­vą­di­di­na,­o­ma­žie­ji­mer­di.­Jie­2011­m.­kro­vė­1,46­mln.­to­nų.­Tai­1,7­pro­c.­ma­žiau­nei­2010­m.­Di­džiau­sia­da­lis­–­689­tūkst.­t­–­ten­ka­Skul­tei.

Ma­žie­ji­Mer­di

JŪRA

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Opo nen tų gau sė jaE.Gent vi las tei gė, kad po re for mų, ku rios bu vo su si ju sios su sta ty bo mis uos te, pi ni gų per ve di mais, dar bų už­duo čių tei ki mais ir ki ta, jo opo nen tų bū rys gau sė jo. „Yra vi so kių man už nu ga ros vei kian čių jų, ku rie ban do grįž ti prie se no sios ne tvar kos. Pa tys gaiš ta lai ką ir ki tus gai ši na, ma ny da­mi, kad pa vyks rie dė ti ant se nų bė­gių“, – įspė jo E.Gent vi las.

Jis mi nė jo, jog dau gy bę kar tų iš įvai rių pa ša lių yra nu skam bė ję tei gi­niai, kad E.Gent vi lo įsa ky mai truk­do spar čiai vyk dy ti sta ty bas uos­te. „Ma no įsa ky mai reg la men tuo ja Uos to di rek ci jos spe cia lis tų dar bą. Aš juos pri ver čiu už tik rin ti įsta ty mų lai ky mą si. Daug kam tai ne pa tin ka“, – tvir ti no Uosto direkcijos vadovas.

Kaip pa vyz dį jis pa tei kė Vals ty­bės sau gu mo de par ta men to raš tą ša lies va do vams.

„Bu vau kal ti na mas, kad 2011 me­tų Uos to di rek ci jos są ma to je ne nu­ma čiau pi ni gų su skys tin tų gam ti nių du jų ter mi na lo sta ty bai prie Kiau lės Nu ga ros. Kaip ga lė jau nu ma ty ti lė­šas, jei tik 2011 me tų vi du ry je Vy­riau sy bė ap si spren dė, kad sta tys ter mi na lą?“ – klau sė E.Gent vi las.

Tarp sa vo opo nen tų jis ma to ne tik sta ty bi nin kus, bu vu sius Uos to di rek ci jos dar buo to jus, bet ir opo­zi ci nių par ti jų Sei mo na rius, vals­ty bės struk tū rų dar buo to jus.

Lau žia iš pirš toAnot E.Gent vi lo, pri gal vo jant iš pirš tų lauž tų kal ti ni mų, Lie tu vo je vei kia gan dų sklei di mo sis te ma.

„Bu vau kal ti na mas pa ra no jo mis, ki tais ne bū tais da ly kais. Ža viau sias

Uos tas – gan dų sklei di mo zo naUos to di rek ci jai va do vau jant ne stan­dar ti nei as me ny bei, ko kia yra Eu ge ni jus Gent vi las, iš veng ti kal ti ni mų ir gan dų neį­ma no ma.

Nuos ta ta: ­� dėl­dau­gy­bės­kal­ti­ni­mų,­gan­dų­Klai­pė­dos­uos­tas­ta­po­tar­si­nu­si­žen­gė­lis,­sė­din­tis­už­gro­tų.­ ­ Vid­man­to­Ma­tu­čio­nuo­tr.

„Ti ta ni kas“ iš lie ka vi sų lai kų ne lai mės jū ro je sim bo lis.

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Šie met ba lan džio 14­ąją bus mi ni­ma 100 me tų su kak tis, kai nu sken­do gar siau sias vi sų lai kų lai vas „Ti­tanikas“.

Tai, kad 2012 me tai pra si dė jo di de­liu ava ri jų skai čiu mi, jau ban do ma ieš ko ti są sa jų ir ana lo gi jų su gar­sio jo „Titaniko“ ju bi lie ju mi.

Šių me tų pra džio je la biau siai pa sau lį su jau di no krui zi nio lai vo „Cos ta Con cor dia“ ava ri ja. Jo au kų skai čius – ke lios de šim tys žmo nių. Bu vu sie ji krui zi nia me lai ve „Cos­ta Con cor dia“ pir mie ji iš kė lė ver­si ją apie ana lo gi jas su „Ti ta ni ku“. Šiam lai vui su si dū rus su led kal niu žu vo 1513 žmo nių.

Nors per šimt me tį nuo „Ti ta­ni ko“ žū ties bu vo lai vų ava ri jų su skau des nė mis pa sek mė mis, žmo­nių au ko mis, ta čiau „Ti ta ni kas“ iš lie ka vi sų lai kų ne lai mės jū ro je sim bo lis. Neat si tik ti nai 2012­ai­siais Tarp tau ti nės jū ri nin kų die nos bir že lio 25­ąją mi nė ji mo te ma bus sau gu mas ke lei vi niuo se lai vuo se.

Be šio ofi cia laus ren gi nio 2012 me tų ba lan dį bus ren gia mas ir „Ti­ta ni kas­2“ va di na ma ke lio nė krui­zi niu lai vu „Bal mo ral“. Iš Ang li jos Saut hemp to no uos to, kur pra si dė­

Re kor dai: ­� 2012­me­tai­pra­si­dė­jo­dau­gy­be­lai­vų­ava­ri­jų,­tarp­ku­rių­iš­si­sky­rė­krui­zi­nio­lai­vo­„Cos­ta­Con­cor­dia“­ne­lai­mė.­­ „Jour­nal.lu“­nuo­tr.

„Ti ta ni ko“ 100-me tis pra si dė jo ava ri jų vir ti ne

jo ir „Ti ta ni ko“ ke lio nė, jis iš plauks ba lan džio 8­ąją. Ba lan džio 14­ąją krui zi nis lai vas „Bal mo ral“ bus tiks liai to je vie to je, kur 1912 me­tais nu sken do „Ti ta ni kas“.

Kal ba ma, kad nuo šių me tų pra­džios pa sau ly je ak ty viau nei anks­čiau klai džio ja „Ti ta ni ko“ šmėk­la. Šių me tų pra džia lai vy bo je yra vie na ava rin giau sių per vi są šimt­me tį.

Šie met pir mo sio mis sau sio die­no mis, be „Cos ta Con cor dia“, dar nu sken do ke li di de li pre ky bi niai lai vai, de gė žve jy bi nis lai vas, ku­ria me trys jū ri nin kai žu vo, sep ty­ni stip riai ap de gė.

Skau džių įvy kių lai vy bo je šiais me tais kro ni ka:

Sau sio 1 die ną prie Ke ni jos kran­tų nu sken do jū rų kel tas ir žu vo 7 ke lei viai.

Sau sio 2 die ną vo kie čių kon tei­ner ve žio „Main Tra der“ įgu la, ku­rią su da rė uk rai nie čiai, per da vė iš gel bė tus 15 žve jų iš nu sken du­sio viet na mie čių žve jų lai vo BTH 98379 TS. Vė liau žve jai ap kal ti no įgu lą, kad kon tei ner ve žis ta ra na vo žve jų lai vą ir nu skan di no.

Sau sio 7 die ną krui zi nis lai vas „MSC Poe sia“ už plau kė ant sek­lu mos prie Ba ha mų. Nie kas ne nu­ken tė jo.

Sau sio 8 die ną In di jos van de ny­ne į sa los uo las su dau žy tas Tai va no sau sak rū vis lai vas „Ty coon“.

Sau sio 11 die ną Ro so jū ro je prie An tark ti dos už si de gė Pie tų Ko rė­jos žve jų lai vas „Jung Woo 2“, ku­ria me trys žmo nės su de gė ir dar sep ty ni smar kiai ap de gė.

Sau sio 13 die ną prie Ita li jos kran tų už plau kęs ant uo los ap vir­to krui zi nis lai vas „Cos ta Con cor­dia“. Žu vo 11 žmo nių, dar apie 20 din go be ži nios.

Sau sio 13 die ną Vi dur že mio jū­ro je ne to li Mal tos nu sken do Vo kie­ti jos kon tei ner ve žis „FAS Pro ven­ce“. Jo įgu la bu vo iš gel bė ta.

Tą pa čią sau sio 13­ąją ša lia Is­pa ni jos kran tų su si dū rė grei taei gis jū rų kel tas­ka ta ma ra nas „Mil le­nium 2 Ac co nia“ ir grai kų pre ky bi­nis lai vas „New Glo ry“. Nors kel tu plau kė 184 ke lei viai, au kų pa vy ko iš veng ti

Juo džiau sia šių me tų die na – sau sio 15­oji. Tą die ną Gel to no­jo je jū ro je po spro gi mo nu sken­do Pie tų Ko rė jos tank lai vis „Doo la No. 3“, ku ria me iš 16 įgu los na rių 5 žu vo ir dar 6 din go be ži nios. Tą pa čią die ną Ad ri jos jū ro je nu sken­do Tur ki jos tank lai vis „Edir ne“. Žu vo trys įgu los na riai – gru zi nai ir azer bai dža nie tis. Tą pa čią sau­sio 15­ąją Pie tų Ki ni jos jū ro je ki nų

lai vui „Cheng Lu 28“ su si dū rus su žve jų lai vu nu sken do trys žmo nės. Sau sio 15­ąją Šiau rės jū ro je nu­sken do ir Ai ri jos žve jų lai vas „Tit Bon hom me“. Pen ki jo įgu los na riai din go be ži nios.

Ne lai mės tę sė si ir sau sio 16­ąją. Ni ge ri jos šel fe už si de gė su JAV vė­lia va plau kio jan tis dau gia funk ci nio nau do ji mo lai vas „Ma ko“ ir naf tos plat for ma „KS En dea vour“. Pa vy­ko iš gel bė ti 152 žmo nes, ta čiau du din go be ži nios.

Jau 2011 me tai bu vo lai ko mi vie­ni ava rin giau sių per pa sta rą jį šimt­me tį. Ta čiau 2012­ųjų pra džia pa­gal lai vų ava rin gu mą – la biau siai re kor di nė. Be skau džių ava ri jų lai­vuo se, dar bu vo smul kių gais­rų, ku riuo se žmo nės ne nu ken tė­jo. Še ši lai vai dėl va rik lių ge di mų bu vo pri vers ti drei fuo ti net ke lias pa ras. Į ava ri ją pa te ko ir es tų lai­vas „Kaie“, ku ris prie Ant ver pe no su si dū rė su vo kie čių lai vu. Nie kas ne nu ken tė jo.

gan das yra tai, ne va iš gė ręs deg ti­nės bu te lį pa lei dau vie nam Uos to di rek ci jos dar buo to jui į gal vą“, – dės tė vadovas.

Jis pri si mi nė, kaip pa si ta ri me sė­dė jo prie sta lo, o iš gė ręs mi ne ra li­nį van de nį bu te liu ką pa lei do į ša lia bu vu sią šiukš lių dė žę.

Šio įvy kio at gar siai pla čiai pa­skli do Lie tu vo je. Su tik tas vie nas

žy mus Lie tu vos vers li nin kas pa­klau sęs, ko dėl jis, Gent vi las, mė­tan tis bu te lius žmo nėms į gal vas.

Uos to va do vas ma no, kad 2012 me tai gan dų sklei di mo po žiū riu bus dar su dė tin ges ni. „Bus Sei mo rin­ki mai, at si ras pa pil do mų aist rų. Iš Uos to di rek ci jos va do vy bės aš vie­nin te lis pri klau sau par ti jai. Bū siu ir to liau tai ki nys. Te bū nie. Nors kar tais

po li ti niai mo ty vai pra de da truk dy ti dar bui“, ­ aiš ki no E.Gent vi las.

Tiks las – uos tas be E.Gent vi lo„Įvai rių gan dų ne šė jų, sklei dė jų tiks las yra ma ne pa keis ti, nes įve­džiau nau ją tvar ką, pri ver čiau jos lai ky tis“, ­ ma no E.Gent vi las. Dėl to, kad gan dai nu kreip ti į as me­nį, uos to va do vas tei gė ne ma tan­tis di de lės pro ble mos. „Blo giau sia yra tai, kad opo na vi mas esa mai tvar­kai pra de da kenk ti uos to kon ku ren­cin gu mui ir net na cio na li niams vals­ty bės in te re sams. To dėl aš ne ty lė siu, ne si taiks ty siu, kai ken kia ma uos tui“, – tei gė jis.

Di rek to rius nu si tai kė į ken kė jus, ku rie žlug do uos to vys ty mą. Kaip pa vyz dį jis mi nė jo ran go vus, ku rie su žlug dė „Klai pė dos Smel tės“ kran­ti nių sta ty bos dar bus du kar tus at­si sa kę da ly vau ti de ry bo se, o tre čią kar tą ap skun dę at vi rą kon kur są.

„Są mo nin gai ki ša ma ko ja di rek ci­jai, ken kia ma vi so uos to in te re sams. To kių pa vyz džių yra ir dau giau. Ga li ma pri dė ti ir tą pa tį de via ci­nį ženk lą. Su to kiais reiš ki niais ko­vo siu, gin siu uos to in te re sus ir teis­muo se“, – nu kir to E.Gent vi las.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeni-nės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigū-nams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdy-bos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Mote-ris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijo-se, padeda vienišiems žmonėms .

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik suge-ba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovano-ta Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyve-nimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teni-so klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygin-tiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos var-do garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

14

ekonomikapirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Did­žiau­sių­de­ga­li­nių­tinklų­val­dy­to­jai­pra­ėju­sią­sa­vaitę­ben­ziną­pa­bran­gi­no­3–4­cen­tais,­o­dy­ze­li­no­kai­na­ne­ki­to.­Bend­rovės­„Lu­koil“­ir­„Or­len“­litrą­95­markės­ben­zi­no­par­davė­po­4,71­li­to­už­litrą,­ar­ba­3­cen­tais­bran­giau­nei­pra­ėju­sią­sa­vaitę.­„Sta­toil“­de­ga­linė­se­vi­so­je­Lie­tu­vo­je­vi­du­tinė­ben­zi­no­kai­na­per­sa­vaitę­pa­didė­jo­4­cen­tais,­iki­4,7­li­to.­Sus­kys­tintų­dujų­kai­na­vi­so­se­de­ga­linė­se­ne­pa­ki­to­ir­bu­vo­2,39­li­to.

Per­nai­į­ša­lies­oro­uos­tus­at­vy­ko­ir­iš­jų­iš­vy­ko­17,9­pro­c.­dau­giau­ke­lei­vių­nei­už­per­nai­ir­jų­skai­čius­siekė­2,6­mln.­Per­nai­vien­gruodį,­pa­ly­gin­ti­su­ati­tin­ka­mu­mėne­siu­2010­m.,­ke­lei­vių­skai­čius­išau­go­34­pro­c.,­iki­215,8­tūkst.­Ša­lys,­į­ku­rias­dau­giau­sia­ke­lei­vių­per­nai­at­vy­ko­ir­iš­ku­rių­iš­vy­ko:­Did­žio­ji­Bri­ta­ni­ja­(20,7­pro­c.­vi­sų­ke­lei­vių),­Vo­kie­ti­ja­(10,6­pro­c.),­Lat­vi­ja­(8,8­pro­c.).

Ben­zi­nas­­to­liau­Bran­go

au­go­­ke­lei­vių­skai­čius

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1855 –0,7478­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1250 –0,4585­%JaV­do­le­ris 1 2,7019 +1,2554­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6285 –1,0987­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9325 +0,0690­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,0159 +0,9203­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5042 +0,2247­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5117 –0,1209­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8572 +0,0245­%

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Skam bi na pa vo jaus var pais„Lie tu vo je nuo lat kal ba ma apie au­gantį bio ku ro po reikį, vis ati da ro ma ir pla nuo ja ma sta ty ti naujų bio ku ro ka ti li nių, ta čiau, prie šin gai, nei tikė­ta si, bio ku ro kai na ne ky la, o kren ta. Dėl pa didė ju sio pi gios bio ku rui tin­ka mos ža lia vos im por to iš Bal ta ru­si jos jau nuo ru dens pri va čių miškų sa vi nin kai ne ga li nor ma lio mis kai­no mis par duo ti me die nos“, – teigė Al gis Gai žu tis, Lie tu vos miškų sa vi­ninkų aso cia ci jos pir mi nin kas.

Vie nas stam biau sių pri va čių miškų sa vi ninkų Ka zi mie ras Šiau­lys iš kar t įvar di jo prie žastį, kodėl lie tu viš kas bio ku ras vi daus rin ko­je tam pa ne pak lau sus. „Į Lie tuvą iš Bal ta ru si jos plūsta pi gios tech no­lo ginės med žio skied ros. Jos nau­do ja mos kaip ku ras ap šil dyti mies­tams ir pri vatiems na mams, taip pat ga li būti nau do ja ma med žio drož lių ar plau šo plokštėms ga­min ti“, – teigė K.Šiau lys. Pa sak jo, bal ta ru siai me dieną su smul ki­na, pa krau na į va go nus ir siun čia į Lie tuvą maž daug už 20 pro c. ma­žesnę kainą, nei ga li pa si ūly ti Lie­tu vos miškų sa vi nin kai ir urė di jos.

Ge ne ra li nio miškų urė do pa va­duo to jas Gin ta ras Vi sal ga sakė, kad su im por tuo ja mos me die nos kon­ku ren ci ja Lie tu vo je su si du ria ma jau ke le rius me tus. „Pa sau linė rin ka bus jau čia ma vi sa da, ir tai neiš ven­gia ma. O nuo to bus ge riau vi suo­me nei, nes pigs ši lu ma“, – per daug reikšmės po ky čiams ne teikė Ge ne­ra linės miškų urė di jos at sto vas.

Kainą mu ša im por tas„Mūsų anks tes ni pirkė jai, ku rie anks čiau pirk da vo tiek tech no lo­

gi nes med žio skied ras plokštėms ga min ti, tiek me dieną bio ku rui ruoš ti, da bar at si su ko į Bal ta ru siją ir mūsų par da vi mas vi siš kai su sto­jo. Par duo ti me die nos už bal ta ru­sišką kainą ne ky la ran ka“, – pa­brėžė vie nas iš miškų sa vi ninkų K.Šiau lys. Jo duo me ni mis, spyg­liuo čių malkų, nau do jamų tech­no lo gi nių med žio skiedrų ga my bai, ku bi nis met ras prie š Nau juo sius me tus kai na vo 80 litų, o šiuo me­tu pirkė jai ne no ri mokė ti dau giau kaip 60 litų už ku binį metrą.

Bal ta ru si jos vals ty bi nio mui tinės ko mi te to at sa kin gas pa reigū nas Alek sand ras Va li je vas dien raš čiui pa ti ki no, kad nuo 2010 m. spa lio me die nos eks por to mo kes čiai ne­si keitė.

K.Šiau lio tei gi mu, Bal ta ru si jo­je tech no lo ginės med žio skied­ros pi gesnės dėl to, kad šio je ša ly je

ma žai ga li my bių pa nau do ti bio­kurą. „Ne turė da mi kur dėti kir ti­mo at liekų ir pri spaus ti eko no mi­nių prie žas čių bal ta ru siai skied ras par duo da už bet ko kią kainą. O jas pirk da mi lie tu viai spaud žia vie­tos ga min to jus, nors mes par duo­ti taip pi giai ne tu rim ga li my bių“, – pa brėžė pa šne ko vas.

Ieš ko, kur pi giauVie nos stam biau sių tech no lo gi nių med žio skiedrų pirkėjų Lie tu vo je bend rovės „Gri giškės“ ge ne ra li nis di rek to rius Gin tau tas Pan go nis pa­tvir ti no, kad ir šie met iš Bal ta ru­si jos at si ga be no ke lis va go nus šios ža lia vos.

„Jau tre čius me tus iš Bal ta ru­si jos at si ga be na me tech no lo gi nių med žio skiedrų, vi du ti niš kai 10–20 pro c. mums rei kia mo me ti nio kie kio, t. y. apie 2–4 tūkst. ku bi nių metrų. Iš Bal ta ru si jos skied ras per­ka me tuo met, kai jos būna pi gesnės nei lie tu viš kos. Taip yra ir šiuo me­tu, per ka me iki 10 pro c. pi giau nei vi daus rin ko je“, – sakė G.Pan go nis. Jis pa si džiaugė, kad skiedrų kai nos nu kri tu sios, ir tai sie jo su ne įpras­tai šil ta žie ma ir dėl to kri tu siu bio­ku ro po rei kiu. „Su ne ri mu lau kia­me di des nio bio ku ro po rei kio, nes pir miau sia tai nei gia mai at si lieps med žio plau šo plokš čių ga my bai. Todėl esa me pri vers ti ieš ko ti tie­kėjų, ga lin čių skied ras par duo ti pi­giau. Ka žin, ar di din si me im por to kiekį iš Bal ta ru si jos, nes reiktų at­si vež ti iš vis to liau ir bran giau. Vis tiek did žiau sią kiekį reiks pirk ti vi­daus rin ko je“, – pa svarstė bend­rovės „Gri giškės“ va do vas.

Nor ma li kon ku ren ci jaBio masės ener ge ti kos aso cia ci­jos LIT BIO MA pre zi den to Re mi­gi jaus La pins ko tei gi mu, į Lie tuvą dau giau sia bio ku ro im por tuo ja ma iš Lat vi jos ir Bal ta ru si jos, ir tai yra nor ma lus rin kos reiš ki nys.

„Bio ku ras yra tarp tau tinė je rin­ko je par duo da ma prekė, trans por­tuo ja ma pa ly gi na mai ne di de liais at stu mais, t. y. tarp gre timų vals­ty bių. Iš Lie tu vos taip pat eks por­tuo ja mas bio ku ras. Ne ma tau nie­ko blo go, nes taip for muo ja si rin ka ir jos kai nos“, – sakė R.La pins kas. Jo skai čia vi mais, bio ku ro im por­tas į Lie tuvą ne su da ro dau giau kaip 10 pro c. vi so ša ly je su nau do ja mo bio ku ro kie kio. Kai bus pa sta ty­tos pla nuo ja mos bio ku ro ka ti linės,

pa šne ko vo tei gi mu, tuo met ga li­mi es mi niai bio ku ro rin kos po ky­čiai. Esą tikė ti na, kad vie tos bio ku­ro ga min to jai ma žiau eks por tuos, iš nau dos šiuo me tu ne nau do ja mus Lie tu vos bioe ner ge ti kos iš tek lius, tikė ti na, kad didės im por tas ir iš gre timų ša lių.

„Da bar, kai dėl sulėtė ju sios pa­sau linės eko no mi kos baldų pra­monė ne di di na sa vo ap sukų ir ne tik Lie tu vo je yra ne įpras tai šil ta žie ma, bio ku ro ga min to jai už si­vertę skied ro mis. Todėl natū ra lu, kad kai na kren ta. Tai pa grin dinės bio ku ro kainų su mažė ji mo prie­žas tys“, – pa brėžė jis.

Ga li stab dy ti kir ti musK.Šiau lio nuo mo ne, šiuo me tu su si klos čiu si si tua ci ja žlug do vie­tos ga min to jus, esą į tai ne reiktų žiūrė ti pro pirš tus ir pa tei sin ti rin­kos kon ku ren ci ja ar šil ta žie ma. Jis

įsi ti kinęs, kad prie žas tys su si ju sios su Bal ta ru si jos miš kais.

„Rei kia la bai ge rai ap svars ty ti, kas ge riau – pi giai pirk ti ža liavą ir žlug dy ti Lie tu vos miš ko sek to rių ar uždė ti mui tus ir gai vin ti vie tos verslą. Svar bu, kad pi ni gai, ku rie galėtų pa si lik ti Lie tu vo je, ne būtų iš leid žia mi ki to se ša ly se“, – teigė K.Šau lys. Jis neat metė ga li mybės, kad ne si kei čiant si tua ci jai pri va­čių miškų sa vi nin kai ga li stab dy­ti kir ti mus.

R.La pins ko tei gi mu, užd raus ti ar kaip nors ri bo ti bio ku ro im portą iš Bal ta ru si jos ne įma no ma, nes Lie­tu va pa mintų es minį ES prin cipą – laisvą žmo nių ir pre kių judė­jimą: „Tie siog rei kia di din ti bio­ku ro pa nau do ji mo mastą ir vi siems bus ge rai. Su da ry ti sąly gas sta ty­ti bio ku ro ka ti li nes tu ri vals tybė, o suin te re suo ti as me nys spaus ti po­li ti kus.“

Bal ta ru sių skied ros varo į neviltį

Ne ri mas: ­� pri­vatūs­miškų­sa­vi­nin­kai­ne­no­ri­pi­giai­par­duo­ti­bio­ku­rui­tin­ka­mos­me­die­nos,­todėl­pa­si­ryžę­ją­pa­lik­ti­miš­kuo­se­pūti.­­ To­mo­Ur­be­lio­nio­(BFL)­nuo­tr.

Bal di nin kai bu vo pra dėję bai min tis, kad Lie tu vo je kylančios bio ku ro kainos pa bran gins bal dus. Ta čiau med žio plau šo ir pluoš to plokš čių ga min to jai ra do išeitį – skied ras im por tuo ja iš Bal ta ru si jos, todėl miškų sa vi nin kams pra si dėjo ne ri mo die nos.

Skiedrų ir drož lių im por tas į Lie tuvą iš Bal ta ru si jos

Me tai Kie kis (to no mis) Vertė (tūkst. litų)Mui tu ap mo kes ti na mi spyg liuo čiai

2011* 74 320 74602010 65 001 65052009 27 608 28562008 58 070 6468

Mui tu neap mo kes ti na mi ne spyg liuo čiai2011* 74 111 83222010 29 050 21242009 12 972 8632008 21 023 1623

*1–11 mėn. Šal ti nis: Sta tis ti kos de par ta men tas

Bio ku ro im por tas į Lie tuvą ne su da ro dau giau kaip 10 pro c. vi so ša ly je su nau do­ja mo bio ku ro kie kio.

Re mi gi jus La pins kas:

15

pasaulis

Suo­miai­bal­sa­vo­pre­zi­den­to­rin­ki­mų­pir­ma­ja­me­ra­te,­ku­ria­me,­kaip­ro­dė­ap­klau­sos,­fa­vo­ri­tas­bu­vo­proeu­ro­pie­tiš­kų­pa­žiū­rų­po­li­ti­kas­63­me­tų­Sau­li­Nii­nis­toe.­Prem­je­ro­Jyr­ki­Ka­tai­ne­no­kon­ser­va­to­rių­Na­cio­na­li­nės­koa­li­ci­jos­par­ti­jos­na­rys­S.Nii­nis­toe­nuo­lat­di­de­le­per­sva­ra­pir­ma­vo­prieš­var­žo­vus.

Rin­ko­pRe­zi­den­tą

Kroa­tai­va­kar­bal­sa­vo­re­fe­ren­du­me­dėl­na­rys­tės­ES,­ku­rį­po­li­ti­niai­ly­de­riai­lai­ko­ne­pap­ras­tai­svar­biu­ša­lies­atei­čiai.­Apk­lau­sos­ro­dė,­kad­maž­daug­60­pro­c.­kroa­tų­pri­ta­ria­na­rys­tei­ES.­Kroa­ti­ja­į­Bend­ri­ją­sie­kia­įsto­ti­jau­2013­m.­Iš­bu­vu­sių­Ju­gos­la­vi­jos­res­pub­li­kų­tik­Slo­vė­ni­ja­yra­ES­na­rė.

Af­ga­nų­ka­rei­vis,­ku­ris­nu­šo­vė­4­pran­cū­zų­ka­rius,­pri­si­pa­ži­no­taip­pa­da­ręs­dėl­ne­se­niai­pa­skelb­tos­vaiz­do­me­džia­gos,­ku­rio­je­ma­ty­ti,­kaip­JAV­jū­rų­pės­ti­nin­kai­šla­pi­na­si­ant­ne­gy­vų­Ta­li­ba­no­su­ki­lė­lių.­Tie­sa,­Pran­cū­zi­jos­atstovai­tvir­ti­no,­kad­ka­rei­vis­bu­vo­in­filt­ra­vę­sis­ta­li­bas.

kRoa­tų­va­lia

keRš­tas­aR­iš­puo­lis?

pirmADiENiS, SAuSio 23, 2012

Bū ti na nu rėž tiNu ra šy ti mi li jar di nes sko las Grai­ki jai – bū ti na. Atė nai nei ka da nors grą žins sko las, sie kian čias net 160 pro c. ša lies bend ro jo vi daus pro­duk to, nei ga li tiek su tau py ti, kad ir kaip verž tų si dir žus.

Jei sko los iki 2020 m. ne bus su­ma žin tos bent iki 120 pro c. BVP, ko sie kia ne tik Grai ki jos vy riau­sy bė, bet ir ES, Atė nų, ne pai sant vi sų prie mo nių, ku rių bu vo im ta­si, vei kiau siai lauks bank ro tas.

ES va do vai dar praė ju siais me­tais su ta rė, kad grai kams tu rė tų bū ti nu ra šy ta apie 50 pro c. sko­lų. Bend ri jos va do vai pa siū lė pri­va tiems kre di to riams sa va no riš kai at leis ti Atė nus nuo da lies sko lų.

Pri va tūs kre di to riai, ne ri mau da­mi dėl eu ro zo nos fi nan sų kri zės, pri ta rė pla nui, ta čiau da bar grai kai ir tarp tau ti niai kre di to riai sie kia iš pri va čių kre di to rių iš si de rė ti kuo pa lan kes nes są ly gas, ku rio mis va­do vau jan tis bū tų nu ra šy tos sko los, to dėl pla no įgy ven di ni mas strin ga.

Eu ro pa lau kia re zul ta tųSpaus da mi de ry bi nin kus, eu­ro zo nos ly de riai, Eu ro pos cent ri­nis ban kas ir Tarp tau ti nis va liu tos fon das įspė jo, kad Grai ki ja ne gaus gy vy biš kai svar baus 130 mlrd. eu rų pa ra mos pa ke to, jei gu su si ta ri mas

Mū šis dėl sko lų nu ra šy mo

Iš vy ko: ­� TFI,­at­sto­vau­jan­čio­pri­va­tiems­kre­di­to­riams,­va­do­vas­Char­le­sas­Dal­la­ra­va­kar­iš­Atė­nų­iš­vy­ko­be­su­si­ta­ri­mo.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Grai kai ir pri va tūs jų kre di to riai sa vait ga­lį ne pa sie kė su si ta ri mo dėl Atė nų sko los nu ra šy mo. Vis dėl to ma žai kas abe jo ja, kad de ry bos nu trūks – ant kor tos pa sta­ty ta la bai daug.

dėl da lies sko lų nu ra šy mo su pri­va čiuo ju sek to riu mi žlugs.

Ma ža to, grai kus spau džia ir lai­kas. Atė nai ko vo mė ne sį tu ri grą­žin ti apie 14,4 mlrd. eu rų. Tad, jei tarp tau ti niai kre di to riai ne su teiks pa ra mos, įsi pa rei go ji mų Atė nai neį vyk dys. Ga liau siai ir Grai ki jos eko no mi kos pro gno zės nu tei kia ne ma lo niai.

Bū tent dėl šių prie žas čių de ry­bos dėl sko lų nu ra šy mo – gy vy­biš kai svar bios Atė nams ir ES.

Kiek vie nas no ri sa vo da liesDau giau sia dis ku si jų tarp Grai ki jos vy riau sy bės ir Tarp tau ti nio fi nan sų ins ti tu to (TFI), ku ris at sto vau ja pri­va tiems kre di to riams, ke lia klau si­mas, kiek sko lų teks nu ra šy ti.

Grai kai sie kia, kad sko lų, sie­kian čių apie 360 mlrd. eu rų, nu ra­šy mas bū tų reikš min gas, tad gal būt siek tų nuo 65 iki 70 pro c. Kre di to­riai no rė tų, kad sko lų bū tų nu ra šy­ta kuo ma žiau.

Ki tas klau si mas – 260 mlrd. eu­rų grai kų sko los da lis, ku ri ne bus nu ra šy ta, o bus pa vers ta nau jo mis obligacijomis, nu sta ty ta pa lū ka nų nor ma.

Atė nai ir tarp tau ti niai grai kų kre­di to riai sie kia, kad pa lū ka nų nor ma bū tų kuo ma žes nė, o pri va tūs kre­di to riai no rė tų, jog pa lū ka nos pa­deng tų bent jau da lį jų nuo sto lių – siek tų bent jau 4 pro c.

„Ma nau, kad de ry bo se svar biau­sias klau si mas – ko kios tu rė tų bū ti nau jų oblikacijų pa lū ka nos. Čia yra es mi nis skir tu mas tarp to, ką Grai ki­ja no rė tų su mo kė ti, ir to, ką kre di to­riai ti ki si gau ti“, – ko men ta vo eko­no mis tas Ta kis Geor ga ko pou las.

Nors kai ku rie pri va tūs kre di to­riai, to kie kaip Pran cū zi jos ban­kas „BNP Pa ri bas SA“, tvir ti no, jog su si ta ri mas – jau ne to li, pa sak neo fi cia lių šal ti nių, kai ku rie ma­ži pri va tūs ob li ga ci jų fon dai, ne pa­ten kin ti są ly go mis, blo ka vo sa vait­ga lio de ry bas.

Tie sa, kai ku rie ana li ti kai abe jo­ja, kad su si ta ri mas ne bus pa siek tas,

nes trauk tis jau nė ra kur, o Grai ki jos bank ro to at ve ju ken tė tų ne tik eu ro zo na, bet ir pri va tūs kre di to riai.

„Ma nau, kad su si ta ri mas la bai ar­ti“, – pa brė žė Pau las My lo na sas, ana­li ti kas iš Grai ki jos na cio na li nio ban ko. Tie sa, jis įspė jo, kad ne vi si kre di to riai ga li pa si ra šy ti su si ta ri mą.

De ry bos tę sia mosSa vait ga lį de ry bi nin kai su ta rė, kad de ry bos to liau vyks te le fo nu.

„Dis ku si jos bus tę sia mos, tie sa, sa vait ga lį su si ta ri mas ne bu vo pa­siek tas, – sa kė vie nas apie de ry­bas ži nan tis as muo, ne skel bęs sa vo pa var dės. – Daug kas komp li kuo ta, ta čiau ju da me į prie kį, nors dar bo li ko ne ma žai.“

Evan ge las Ve ni ze las, Grai ki jos fi­nan sų mi nist ras, sku bė jo su da ry ti su­si ta ri mą sa vait ga lį, kad šis bū tų pri sta­ty tas šian dien per eu ro zo nos fi nan sų mi nist rų su si ti ki mą Briu se ly je.

Nes pė jus to pa da ry ti ES tu rės ten kin tis žo džiais.

Ta čiau tarp tau ti niams kre di to­riams tai nė ra ge ra ži nia. At siž vel­

Ko kie sce na ri jai įma no mi?

Pa ran kiau sias šiuo at ve ju bū tų �vy riau sy bės ir TFI su si ta ri mas, ku rį pa sie kus Atė nai ga lė tų ti kė tis gau ti tarp tau ti nių kre di to rių pa gal bą.

Jei ne bus pa siek tas su si ta ri mas, �Grai ki jos val džia ga li vie na ša liš­kai nu tar ti, ku rias sko las ke ti na pa­deng ti, ku rių ne. Tie sa, to kiu at ve­ju fi nan sų rin ko se Grai ki ja bū tų pa­skelb ta tech niš kai bank ru ta vu sia.

Jei ne bus pa siek tas su si ta ri mas, �Grai ki ja ga li ir bank ru tuo ti, o kre di­to riai to kiu at ve ju ne tek tų vi sų sa­vo pi ni gų. Šiuo at ve ju Grai ki jai tek­tų ne tik pa si trauk ti iš eu ro zo nos, bet ir kil tų ri zi ka, kad kri zė iš plis į ki­tas eu ro zo nos ša lis.

gę į su si ta ri mą dėl sko lų nu ra šy mo, jie tu ri skai čiuo ti, kiek dar mi li jar­dų rei kės per pum puo ti į Grai ki jos eko no mi ką.BBC, „Syd ney Mor ning He rald“, „Reu ters“ inf.

Dau giau nei 100 tūkst. veng rų sos­ti nės Bu da peš to gat vė se iš reiš kė pa si ti kė ji mą ša lies vy riau sy be.

„Mū sų tiks las – pa ro dy ti, kad vy riau sy bė ne vie ni ša, ir pa de­monst ruo ti ES mū sų ne pa si ten­ki ni mą tuo, kaip jie el gia si su mu­mis“, – per pro tes tą sa kė ži no mas veng rų ap žval gi nin kas Zsol tas Baye ris.

Prem je rą Vik to rą Orbá ną pa lai­kan tys veng rai iš pra džių mi tin­ga vo Did vy rių aikš tė je, ku ri ša ly je lai ko ma šven ta vie ta, o pa skui vie­nu pa grin di nių mies to bul va rų atė­jo prie par la men to pa sta to.

Jie ne šė pla ka tus, ku riuo se už­sie nio kal bo mis ra gi na ma gerb­ti Veng ri jos su ve re ni te tą. Vie na me jų bu vo už ra šy ta: „Mes ne bū si me ko lo ni ja.“

Iš va ka rė se or ga ni za to riai pa reiš­kė, kad jiems bu vo svar bu į sa vo ren gi nį su kvies ti dau giau žmo nių nei opo zi ci ja, į ku rios mi tin gą sau­sio pra džio je su si rin ko maž daug 70 tūkst. žmo nių.

Abi ma ni fes ta ci jos at ro dė įspū­din gai, ypač at si žvel giant į tai, kad Bu da peš te gy ve na maž daug 2 mln. žmo nių.

Veng ri jos ir ES konf ik tą su kė­lė tai, kad V.Orbá no va do vau ja ma

„Fi desz“ par ti ja par la men te tu ri dvie jų treč da lių bal sų dau gu mą ir ga li keis ti kons ti tu ci ją.

Sau sio 1 d. įsi ga lio jo ke lios kons­ti tu ci jos pa tai sos ir ke li įsta ty mai, ku rie, Veng ri jos opo zi ci jos ir Briu­se lio nuo mo ne, su var žo žmo gaus tei ses.

Eu ro pos Ko mi si jos va do vas José Ma nue lis Bar ro so net pa reiš kė, kad nau ji Veng ri jos įsta ty mai ga­li bū ti ap skųs ti Eu ro pos Tei sin gu­mo Teis me, be to, Eu ro pos Ko mi­si ja ir Tarp tau ti nis va liu tos fon das su stab dė de ry bas dėl 20 mlrd. eu rų pa sko los sky ri mo Veng ri jai.

BNS, BBC inf.

Pa lai kė sa vo vy riau sy bę

Pro tes tas: ­� veng­rai­ne­su­tin­ka,­kad­jų­ša­lis­bū­tų­iš­Briu­se­lio­val­do­ma­ko­lo­ni­ja.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Ma nau, kad de ry bo­se svar biau sias klau­si mas – ko kios tu rė tų bū ti nau jų obligacijų pa lū ka nos.

sportas

Klaipėdietis – taiKliausias

Nacionalinės krepšinio ly-gos čempionate vėl pergale nudžiugino Klaipėdos „Naf-tos-Universiteto“ krepšininkai, namie 91:85 įveikę Marijam-polės „Sūduvos“ penketuką. Tai buvo 18-oji uostamiesčio ekipos sėkmė čempionate po 28 susitikimų. Po šio turo naf-tininkai užima trečiąją vietą.

NaftiNiNKų laimėjimas

Šiandien žiniasklaidai prisista-tys naujasis Klaipėdos „Atlan-to“ futbolo klubo prezidentas. Juo šį mėnesį tapo garsus irkluotojas baidarininkas Alvydas Donėla. Daugelį metų šiame poste buvęs Vacys Lekevičius šių pareigų atsisa-kė ir eis kuklesnes – sporto direktoriaus.

prezideNtas – irKluotojas

Liudvisburgo „EnBW“ ekipos žaidėjas Donatas Zavackas tapo Vokietijos krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ tritaškių konkurso nugalėtoju. Klaipė-dietis finale surinko 17 taškų. Antrą vietą užėmęs Rickey Pauldingas pelnė 15. Šį sezoną lietuvis Vokietijoje metė 69 tritaškius, pataikė 32.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Ar išauš diena, kai Klaipėdos „Lem-minkainen“ krepšininkės įveiks stipriausią šalyje Kauno „Viči-Ais-čių“ komandą? Pesimistai tvirtina, kad – ne, optimistai viliasi, jog su-lauks tokio laiko.

O kaunietės, šeštadienį uostamies-tyje sutriuškinusios klaipėdietės 99:59, „Lemminkainen“ penketu-ką nugalėjo dešimtą kartą per pas-taruosius dvejus metus, kai pra-dėjo rungtyniauti vietoje Vilniaus „Teo“ klubo.

Du kėlinius Daliaus Ubarto au-klėtinės garbingai priešinosi var-žovėms. Žaidėjos išėjo ilsėtis vieš-nioms pirmaujant vos 39:38.

Tačiau po pertraukos aikštėje vy-ko košmariški žiūrovams įvykiai. Per 8 minutes klaipėdietės sugebė-

Sėkmė – utopija

Dėmesys: � kaunietės (žalia apranga) uoliai dengė „Lemminkainen“ puolėją S.Vaitkutę. Vytauto Petriko nuotr.

jo pelnyti tik 4 taškus, o kiekviena kauniečių ataka baigdavosi taikliu metimu. Laimėjusios ketvirtį 34:8, „Viči-Aistės“ ir per paskutiniąsias dešimt minučių neatleido vadelių.

Tai buvo aštuntasis uostamiesčio ekipos pralaimėjimas pirmenybė-se po 16 rungtynių. Trečioje vieto-je esančias klaipėdietes pavijo Ute-nos krepšininkės, turinčios tiek pat pergalių ir pralaimėjimų.

16 pirmadienis, sausio 23, 2012

Sporto telegrafas Lengvos „dragūnų“ pergalės

Po pertraukos Lietuvos rankinio lygos čempionate vėl kovojusiems Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ rankininkams sa-vaitgalis nebuvo sunkus. Žaista su sil-pniausiomis pirmenybių komandomis, ir abi Aukštaitijos ekipos lengvai įveiktos.

Spąstai: � po pertraukos svečių puolėjai (balti marškinėliai) pateko į klaipėdiečių gynybos gniaužtus ir pelnė vos 7 įvarčius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Rungtynių statistika

„Utena“ – „Žemaitijos dragūnas“ �

17:33 (8:15). K.Vilutis 5, M.Agurkis 4,

M.Paukštė 3/T.Stankevičius 6, G.Juška

5, M.Dumčius 4, K.Stropus, A.Bučius

ir B.Petreikis po 3, T.Diržinauskas,

A.Šrederis, J.Truchanovičius ir

G.Vaitkus po 2, R.Dulinskas 1.

„Žemaitijos dragūnas“ – „Gri- �

fas-KKSC“ 41:23 (21:16). G.Juška

7, J. Truchanovičius, K.Stropus,

T.Diržinauskas ir T. Stankevičius po

5, B.Petreikis 4, R.Dulinskas, A.Bučius

ir G.Vaitkus po 2, M.Dumčius,

A.Šrederis, K.Kremeris ir D.Žutautas

po 1/I.Asakavičius ir M.Barzdeivis po

6, M.Rutkauskas ir E.Vėta po 4.

„Granitas-Gaja-Karys“ – „Vilnius“ �

26:25 (10:16).

Šiaulių „Universitetas-Gubernija- �

Diringa“ – Alytaus „Almeida-Stron-

glasas“ 22:28 (15:14).

„Grifas-KKSC“ – Kauno „Lūšis“ �

21:46 (10:25).

Vilniaus „Šviesa“ – Varėnos „Ūla“ �

31:24 (18:14).

Turnyrinė rikiuotė

Vieta, komanda rungtynės taškai

1. „Žemaitijos dragūnas“ 12 242. „Granitas-Gaja-Karys“ 10 183. „Lūšis“ 11 174. „Šviesa“ 10 155. „Almeida-Stronglasas“ 11 146. „Vilnius“ 11 107. „Universitetas- Gubernija-Diringa“

11 4

8. „Ūla“ 11 39. „Utena“ 11 3

10. „Grifas-KKSC“ 12 2

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Šeštadienį Artūro Juškėno auklė-tiniai surengė „treniruotę“ Ute-noje, nugalėję šeimininkus 33:17, o vakar Klaipėdoje paguldė ant menčių absoliučius čempionato autsaiderius – Panevėžio „Grifo-KKSC“ žaidėjus 41:23.

Utenoje uostamiesčio vyrai nė ne-žadėjo žvalgytis – griebė jautį už ra-gų nuo pirmųjų minučių. Žiūrovams liko tik svarstyti, ar dideliu skirtumu svečiai sutriuškins šeimininkus.

Nors A.Juškėnas leido žais-ti visiems rankininkams, skirtu-mas nė nežadėjo tirpti. Anaiptol – net didėjo.

Dėl kitą savaitgalį vyksiančių Baltijos rankinio lygos varžybų, klaipėdiečiai sutarė su panevė-žiečiais žaisti vakar.

Gal dėl to, kad tai buvo antrosios rungtynės per dvi dienas, „dragū-

nai“ ir „grifai“ susitikimą pradėjo vangiai. 8-ąją min. rezultatas bu-vo lygus – 6:6.

Įšilę klaipėdiečiai perėmė inici-atyvą ir jos neišleido iki susitiki-mo pabaigos.

Laimėję kėlinį kukliu 5 įvarčių skirtumu, čempionai varžovus į nokdauną pasiuntė per pirmąsias antrojo kėlinio minutes.

Rungtynių statistika

„ Lemminkainen“ – „Viči-Ais-tės“ 59:99 (25:17, 13:22, 8:34, 13:26). G.Gutkauskaitė 16, R.Milieškienė 12, M.Grigalauskytė 8, S.Vaitkutė, L.Aglinskaitė ir I.Visgaudaitė po 7/C.Pilypaitis 27, A.Putnina 17, V.Sipavičiūtė 13.

Nesėkmė. Dvejos rungtynės per tris dienas ir kelionė į Rusiją Kauno „Žalgi-rio“ krepšininkams džiaugsmo neat-nešė. Vieningosios lygos turnyre Niž-nij Novgorode Lietuvos krepšininkai nusileido šio miesto ekipai 79:85.

Reakcija. Vienas geriausių istorijo-je pasaulio futbolininkų Diego Mara-dona, išgirdęs legendinio brazilo Pele žodžius apie Lionelį Messi, viešai pa-svarstė, jog galbūt Pele taip šneka, nes senatvė jau daro savo darbą. Pele pa-reiškė, kad antro tokio kaip jis pasauly-je nebuvo ir niekad nebus. Taip pat bra-zilas akcentavo, kad Messi bus toks ge-ras kaip jis tik tada, kai bent jau pakar-tos Pele rekordą – 1283 įvarčiai ir trys laimėti pasaulio čempionatai. „Galbūt jis taip šneka, nes senatvė jau veikia jo minčių procesus. Negali kaltinti vyru-ko, juk jis jau 20 metų nieko neveikia. Nesu matęs jo net parduotuvėje. Neį-sivaizduoju, kuo jis užsiima“, – kalbėjo

D.Maradona, treniruojantis Jungtinių Arabų Emyratų „Al Wasl“ klubą.

Trauma. „Dallas Mawericks“ koman-dos puolėjas Dirkas Nowitzkis gaus šiek tiek poilsio. Komandos treneris pranešė, kad žaidėjas nerungtyniaus artimiausiose ketveriose varžybose dėl to, kad pagerintų sportinę formą ir leistų pailsėti skausmų kamuoja-mam dešiniajam keliui.“Tai yra ma-no ir komandos fizinio parengimo trenerio Casey Smitho sprendimas, – kalbėjo vyriausiasis treneris Rickas Carlisle’as. – Dirkas nenori poilsio, ta-čiau manome, kad taip bus geriau.“

Kontrolinės. Garžduose jėgas išban-dė futbolo sezonui besiruošiančios Gargždų „Bangos“ ir Liepojos „Liepa-jas metalurgs“ komandos. Svečiai bu-vo pajėgesni 4:0. Visus įvarčius latviai pasiekė po pertraukos. 28 dieną su Lie-pojos ekipa žais Klaipėdos „Atlantas“.

17

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIpirmadienis, sausio 23, 2012

Sveikata, grožiS

Nukelta į 18 p.

NekilNojamaSiS turtaS

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės siste-mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

894528

SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLO-

GOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stre-

sas, įtemptas darbas, jodo stygius, pavel-

dėti genai – tokios dažniausios skydliaukės

ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš

dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės

hormonus tirtis patariama esant: dažnam

nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plau-

kų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui,

vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujos-

pūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012

m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel.

8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.868955

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopi-jos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gy-dymas lazeriu, masažai, aparatinės kosme-tologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. SAUSIO mėnesį kviečiame naudotis metų pradžios nuolaidomis: visoms veido ir kūno procedū-roms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiūly-mai: jauninanti veido procedūra „Lymphobi-ony“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija –

99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas –

129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių

g. 15, Klaipėda; www.sgklinika.lt, tel. 8 615

45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.898591

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-buro būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. „Kalnų oro“ meto-das. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapi-ja) gydomasis poveikis. Organizmo adap-tacija prie deguonies trūkumo ir galimybė išnaudoti aklimatizacijos prie kalnų sąlygų fenomeną gydymo tikslais. Metodas skiria-mas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinėmis ligomis, bronchine astma, alergi-niais susirgimais, reprodukcinės sistemos su-sirgimais, sutrikus angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai. Sumažina psichinės ir emocinės įtampos ir nerimo lygį. Sukilė-lių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682

899333

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

mokymaSkiti kursai

„Gundos“ floristų kursai ir seminarai pra-dedantiesiems ir profesionalams. Pažymė-jimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.

899476

Nuoma

„Vyturio“ PC išnuomojamas baras (pice-rija, kebabinė, pilstomas alus ir kt.). Tel. 8 699 78 639.

902011

Svečių namuose paromis išnuomojami kam-bariai su visais patogumais (uždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt.

886760

1 kambario butą Taikos pr., prie „Vėtrungės“ (su baldais, buitine technika); 2 kambarių butą Statybininkų pr. (maži mokesčiai). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.

903149

16 kv. m ir 26 kv. m biuro patalpų nuoma, yra laisvų ūkinių patalpų (galima įvairi veikla), garažų. Tel. 8 698 49 321, 8 606 12 856.

898082

Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.

894926

Ieškau išsinuomoti ilgam laikui naujos sta-tybos gerai įrengtą butą su baldais (gyvens 1 žmogus). Tel. 8 681 61 191.

899581

Ilgalaikei nuomai ieškome buto Klaipėdoje. Mokėsime iš anksto ir užstatą. Tvarką garan-tuojame. Tel. 8 612 17 177.

903152

Išnuomojamos komercinės patalpos iki 850 kv. m Herkaus Manto g., tinkamos bet kokiai veiklai. Tel. 8 687 39 200.

899875

Išnuomojamos komercinės 410 kv. m patal-pos Vingio g., prie „Rimi“ parduotuvės. Tel. 8 687 39 200.

899879

Išnuomojamos komercinės paskirties pa-talpos prekybos centre „Vyturys“, Lauki-ninkų g. 19, Klaipėda. Tel. (8 46) 324 204, 8 687 31 373.

896739

Išnuomoju apartamentus dviem asmenims su baldais ir buitine technika, vieta automo-biliui (500 Lt per mėnesį plius nebrangios komunalinės paslaugos). Tel. 8 618 08 267, www.skelbiu.lt/10178393.html.

899487

Išnuomoju 15 kv. m kioską su vieta. Tinka prekiauti daržovėmis, maisto prekėmis ir t.t. Tel. 8 611 27 794.

901895

Išnuomosiu 30 kv. m ir 15 kv. m patalpas biurui pirmajame aukšte, Šermukšnių g. 7. Tel. 8 699 11 047.

901386

Nebrangiai išnuomoju tvarkingą 1 kamba-rio butą su kai kuriais baldais. Tel. 8 600 36 850.

903280

NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekil-nojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.

893797

NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsi-nuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.

894909

Tvarkinga, dirbanti šeima išsinuomotų 2 kam-barių butą. Tel. 8 610 21 134.

899590

Joga! Švarūs energetiniai kanalai - žmo-gaus sveikatos ir jaunystės garantas! Danės g. 29. Kaina 12 Lt. www.jogananda.lt. Tel. 8 602 70 016.

896637

Anglų, vokiečių, prancūzų, italų, lietuvių k. mokymas grupėse ir individualiai. Rengiame IELTS egzaminams. www.kalbucentras.lt. Tel. 8 614 94 524, 442 711.

902218

Kirpėja-modeliuotoja J.Goliak kviečia mokytis kirpėjos specialybės. Mokymas orientuotas į praktinį darbą su klientais, kuris užtikrina pa-sitikėjimą savimi darbe. Tel. 8 670 26 853, Minijos g. 128.

900808

Kviečiame įgyti manikiūrininko, pedikiūrininko, kirpėjo kvalifikacijas. Tel. 8 670 17 753.

902332

Mokau anglų kalbos. Tel. 8 688 55 844.901908

Kursai - ligos ir problemos įrašytos prote. Pažintinė nemokama paskaita vasario 8 d. 19 val. Paryžiaus Komunos g. 18A, „Aitvaro“ gimnazija. Tel. 8 699 61 455.

899104

kompiuterių kursai

KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „Corel-DRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.

902391

vairuotojų kursai

Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nau-ja grupė sausio 25 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.

892081

UAB „Kerulis ir partneriai“

kat.

Nuomoja patalpas Taikos pr. 42 (36 kv. m, du kabinetai, su atskiru san. mazgu), šalia Jūri-ninkų sveikatos centro. Tel. 8 611 14 232.

902985

Nuomojami prekybos plotai antrajame aukš-te baldų ir interjero centre „Deco“, Dubysos g. 19. Informacija tel. 8 612 35 174.

896296

Nuomojamos prekybos ir biuro patalpos biurų centre, Šilutės pl. 2. Informacija tel. 8 612 35 174.

896300

Savininkas išnuomoja 78 kv. m gamybi-nes-sandėliavimo patalpas (1 a., atskiras įėjimas, pakeliami garažo vartai), 60 kv. m biurą (du kabinetai, WC, vanduo, kondicio-nierius, 2 a., atskiras įėjimas) Šilutės pl. 51, Klaipėda, „Rasa“. Tel. 8 618 78 828, e. paštas lijastadar@gmail.com.

901834

Šeima išsinuomotų 2 kambarių butą su bal-dais (iki 400 Lt, Sausio 15-osios, Rumpiškės, Kauno g., Taikos pr., Paryžiaus Komunos g.). Tel. 8 670 48 024.

902052

Parduoda

„Purijona“ padeda pirkti, parduoti, nuo-muoti nekilnojamajį turtą, tvarko do-kumentus, konsultuoja. Taikos pr. 111, 8 656 83 636, 8 606 10 036, 343 636, www.purijona.lt.

893933

10 a sklypą statybai Klaipėdoje, Technikumo rajone (asfaltuotas kelias, miesto komunika-cijos). Nuotraukos skelbiu.lt (Nr. 8511898). Tel. 8 603 27 333.

902597

Butus: 1 kambario su balkonu (61 000 Lt), 2 kambarių 5/4 a., 3 kambarių 5/3 a. (sure-montuotas, baldai), sodą „Smiltelėje“ (na-mas, pirtis, 10 a). Tel. 8 612 48 946.

901633

Butus naujos statybos name, centre. Dau-giau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.

894405

Garažą Dubysos g. (yra elektra, metalinės durys). Tel. 8 670 39 903.

901922

Namą Mazūriškiuose (240 kv. m, erdvus iš-planavimas, įrengtas, didelis sklypas). Kai-na 460000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 688 34 606.

902383

Patalpas miesto centre. Tel. 8 687 39 200.899883

Poilsiavietę Šilininkuose, prie Nemuno (kai-mo turizmo sodyba). Savininkas. Tel. 8 689 93 984.

898485

1 kambario butą (5/1 a., plastikiniai lan-gai, tvarkingas). Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.

903244

1 kambario butą Kretingos g. (5 bl./2 a., 34 kv. m, plastikiniai langai, šarvuotos durys, laminatas, WC kartu, kaina 87 000 Lt). Sa-vininkas. Tel. 8 617 84 026.

902354

1 kambario butus su balkonu: 9/8 a. Žardi-ninkų g. (83 000 Lt, tuščias), 4/4 a. Jaunys-tės g. Tel. 8 615 77 407.

901532

1 kambario butą Šiaulių g. 5/2 (naujas, ge-ras remontas). Kaina 115000 Lt. Tel. 8 644 74 463.

902405

Visos nekilnojamojo turto paslaugos

WWW.OH.LT

18

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIpirmadienis, sausio 23, 2012

Nukelta į 19 p.

NekilNojamasis turtasParduoda

atkelta iš 17 p.

1 kambario butą su holu Ryšininkų g. (9/7 a., suremontuotas, renovuota šildymo sistema, už šildymą mokėjimo tik 54 Lt, derybos). Tel. 8 670 82 365, 8 672 49 292.

901535

1 kambario butą Šiaulių g. (9/5 a., tvarkin-gas, įstiklintas balkonas). Kaina 76 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.

903243

1 kambario mažagabaritį butą 15 km nuo Klai-pėdos (krosnis, WC, atskiras įėjimas, malkinė, 40 000 Lt, negalutinė). Tel. 8 607 93 054.

901995

1,5 kambario butą Taikos pr. (4/4 a., 38 kv. m, suremontuotas, saulėta pusė, renovuotas stogas, kai kurie baldai, 110 000 Lt). Savinin-kas. Tel. 8 653 85 743.

902341

10 a sklypą namo statybai labai gražioje vietoje šiaurinėje miesto dalyje, prie upės (miesto komunikacijos, kaina derinama). Tel. 8 685 41 398.

902532

10 a žemės sklypą Slengiuose. Paskirtis - namų valda. 1 a kaina 5 000 Lt. Tel. 8 662 18 108.

895209

10 a sklypą Naujojoje Kalotėje su visomis komunikacijomis. Graži aplinka, geras susi-siekimas. Tel. 8 698 14 664.

895813

100 kv. m naujos statybos butą Dragūnų g. (garažas, 2 lodžijos, pirtis, virtuvės baldai su buitine technika, kaina 510 000 Lt). Tel. 8 614 47 380, +353851131686.

898243

11 a sklypą gyvenamojo namo statybai Klai-pėdoje, Rimkuose, Ramunių g. Graži vieta, prie miškelio. Privestos miesto komunikaci-jos, elektra. Tel. 8 611 07 153.

900634

125 kv. m kotedžą Giruliuose (2007 m., visiš-kai įrengtas, autonominis šildymas dujomis, vieta dviem automobiliams, uždara teritori-ja). Tel. 8 618 44 877.

901707

14,73 ha žemės ūkio paskirties sklypą Birbin-čių kaime, 11 km nuo Klaipėdos (sklypas įeina į pramonės, verslo, statybos plėtros teritori-ją, ribojasi su geležinkeliu, vieno aro kaina 300 Lt). Tel. 8 672 49 591.

902521

15 a žemės sklypą Kunkių k., Klaipėdos r. (namų valda, sklype yra elektra, rami vieta, iki jūros 2 km, planuojamas dujotiekis). Tel. 8 631 29 146.

901960

1 kambario butai: Gedminų g., Šilutės pl. - 75000 Lt. 2 kambarių: Pušyno g. - 98000 Lt, Debreceno g., Varpų g. 5/2. 3 kambarių: Reikjaviko g., atskiri kambariai - 152000 Lt, savininkas. Tel. 8 672 90 075.

902331

2 kambarių butą 5/2 a. Debreceno g. Tel. 8 673 34 856.

901994

2 kambarių butą Klaipėdos centre, J.Janonio g. (butas suremontuotas, aukštos lubos, ne-pereinami kambariai, visi baldai ir buitinė technika). Tel. 8 614 55 660.

903206

2 kambarių butą su didžiuoju holu visiškai renovuotame name Laukininkų g. (5/4 a., butas be remonto, 145000 Lt). Savininkas. Tel. 8 699 82 177.

900685

2 kambarių butą Taikos pr. (prie Baltijos žie-do), suremontuotas, kaina 145 000 Lt. Tel. 8 615 33 921.

899833

2 kambarių 37 kv. m butą su balkonu ben-drabučio bloke Debreceno g. (5/4 a., dušas, WC, suremontuotas, kaina 51 000 Lt). Savi-ninkas. Tel. 8 643 27 660.

903311

2 kambarių 53,63 kv. m butą S.Šimkaus g. (1 aukštas, butas yra gyvenamosios pa-skirties, bet vieta tinkama vykdyti komer-cinę veiklą). Tel. 8 646 36 175, e. paštas e_ivanauskiene@hotmail.com.

895390

3 kambarių butą Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv. m, suremontuotas, 2 balkonai). Pianiną. Sa-vininkas. Tel. 8 612 37 577, 230 123.

891568

3 kambarių butą su holu Laukininkų g. (5/3 a., 77 kv. m, patogioje vietoje, visiškai sure-montuotas, integruoti baldai). Kaina 235 000 Lt. Tel. 8 688 15 106, 8 688 74 041.

903135

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (vi-siškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 330 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.

902254

3 kambarių butą Nidos g. 1A (5/5 a., 87 kv. m, visiškai įrengtas, su baldais arba be jų). www.nidos1.tk. Tel. 8 699 42 517.

903156

3 kambarių butą Palangoje (90 kv. m, su krosniniu šildymu, kaina 85000 Lt); 9,5 a sklypą Tauralaukyje (visos komunikacijos). Tel. 8 699 81 597.

901753

4 kambarių butą Vyturio g. (geras remontas, perplanuotas, su projektu); du sklypus po 65 a Gružeikių soduose. Tel. 8 611 42 300.

888917

4 kambarių butą, turintį komercinį statusą (5/1 a., bendrija, du įėjimai, du balkonai, kaina sutartinė, derinama). Savininkė. Tel. (8 46) 347 220, 8 673 55 872.

897974

59 a žemės sklypą šalia Priekulės (15000 Lt, patogus privažiavimas); 2 kambarių butą Prie-kulėje (su kai kuriais patogumais, 32000 Lt). Tel. 8 690 90 097.

902310

6 a sodą Šernuose. Savininkas. Tel. 8 617 31 737.

901206

Naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., su balkonu, 66 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677.

901544

6-25 arų sklypai su visomis komunika-cijomis (elektra, vanduo, dujos, lietaus nuotekos, asfaltas, apšvietimas). Prie vandens telkinio, puikus susisiekimas - 5 min. kelio iki miesto centro, kursuoja mikroautobusas nr. 7. Tel. 8 698 33 779, www.svajoniukrantogyvenviete.lt.

893056

Bloke 12 kv. m mažąjį kambarį Baltijos pr. 4 (5 pl./2 a., visiškai suremontuotas, tuščias, vonia ir WC, skaitikliai, savininkas, 25 000 Lt). Tel. 8 698 77 203.

902364

Gerai suremontuotus butus: 2 kambarių Vingio g. - 5/3 a., 47 kv. m; 3 kambarių De-breceno g. - 9/8 a., 65 kv. m; 3 kambarių su holu Laukininkų g. - 5/4 a., 76 kv. m. Tel. 8 618 11 306.

901320

Įregistruotą statybos inspekcijoje gyvenamąjį namą SB „Dituva“ (160 kv. m, iš dalies atlikta apdaila, vietinės komunikacijos). Tel. 8 612 08 307, 8 611 42 300.

891122

Monolitinį garažą. Tel. 8 614 03 346.901829

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

902245

Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

902239

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

902233

Naujos statybos 118 kv. m namą Dituvoje (vi-sa išorės apdaila, viduje šildomos grindys, elektros įvadas, išvedžiota santechnika). Tel. 8 698 38 864.

902335

Naujos statybos 80 kv. m namą sodų ben-drijoje „Gružeikiai“, 4 km nuo Klaipėdos (10 a sklypas, iš dalies atlikta apdaila, 149000 Lt). Tel. 8 611 89 918.

902449

Nestandartinį butą senamiestyje, Jono g. (mansardinis, per 2 aukštus, 32 kv. m + 11 kv. m, suremontuotas, laiptinėje 4 butai). Kaina 159000 Lt. Tel. 8 698 50 051.

902057

Palangoje 2 kambarių 67 kv. m butą (baldai, buitinė technika, nauja statyba, pigus šildy-mas). Tel. 8 606 05 103.

886684

Pigiai 3 kambarių butus: Gargžduose, J.Janonio g. (nepereinami kambariai, tvarkinga laipti-nė); Klaipėdoje, Naujakiemio g. (tvarkingas). Tel. 8 699 40 539.

901016

Pigiai! 1 kambario 21 kv. m butą Kauno g. 39A (9/2 a., nėra balkono, reikia remonto, 53 000 Lt). Tel. 8 610 09 557.

902377

Skubiai namų valdos sklypus per 8-9 a Tru-šeliuose, prie ribos pastatyti namai, yra ko-munikacijos. Sklypo kaina apie 30 000 Lt. Tel. 8 606 65 080.

903327

Skubiai prabangiai įrengtą kotedžą pietinė-je miesto dalyje (yra nuosavas kiemas, 2 a žemės). Tel. 8 679 67 724.

903291

Strategiškai patogioje vietoje raudonų ply-tų mūriniame name 3 kambarių butą (5/4 a., nekampinis, suremontuotas). Tel. 8 699 96 103 (savininkas).

902306

Tuščią gerai suremontuotą bloką Baltijos pr. 4 (įrengtas, 5 pl./2 a., dušas, WC, virtuvė, skai-tikliai, saulėtas, ne kampinis, 73 000 Lt, ga-lima derėtis). Savininkas. Tel. 8 619 44 235.

902368

Tvarkingą 18 kv. m kambarį bendrabučio blo-ke Baltijos pr. (kaina 25 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 600 09 861.

903310

Žemės ūkio paskirties sklypus: 1,1 ha - Kalo-tėje; 55 a - Bruzdeilyno k., prie kelio Palan-ga-Klaipėda; 30 a - netoli Karklės; 18 a - Klai-pėdos m. Tel. 8 699 01 993.

901802

Perka

Perkame arba išsinuomojame žemės ūkio paskirties žemę (gali būti apleista ar išnuo-mota), fermas. Perkame mišką. Domina vi-soje Lietuvoje. Tel. 8 650 55 564.

889679

UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekil-nojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.

893558

1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.

892984

1 kambario butą (iki 65 000 Lt). Bendrabu-čio tipo nesiūlyti, pageidautina 2-4 aukštas. Tel. 8 604 41 014 (skambinti vakare, jeigu neatsakau - rašykite SMS).

901508

NTA „Laimita“ perka butus, sodus, namus. Gali būti su skolomis. Tel. 494 017, (8 673) 38 529.

893846

BUTAI IR KOMERCINĖS PATALPOS GANDRALIŠKIŲ MIKRORAJONE

Pardavimų biurasBirutės g 22, Klaipėdatel. 8 46 412 3448 620 72264, 8 652 54922pardavimuskyrius@plienas.comwww.gandraliskes.lt

2 kambarių butą iki 3 aukšto Žardininkų, Alks-nynės, Pietinės g. r. Tel. 8 656 31 400.

900948

3 kambarių ir didesnį butą iki 100 000 Lt. Mo-ku grynais iš karto. Tel. 8 634 21 945.

901023

Perkame degalinę arba sklypą degalinei Klai-pėdoje. Tel. 8 655 22 108.

900347

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

894890

UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A.

895522

Paslaugos

Akcija! Pigiai perkraustome, perve-žame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com.

903138

Keleivių pervežimas (grupėmis): oro uostai, Lietuva, Latvija, Kaliningradas, Europa. Ma-žagabaritiniai kroviniai. Kambarių nuoma. Tel. 8 620 87 926.

893747

Paskolos

Paskolos be užstato iki 3 000 Lt Paskolos su užstatu Paskolų refinansavimas Komunalinių ir kitų skolų dengimas Konsultacijos paskolų klausimais

H.Manto g. 7 / M.Mažvydo al. 2Klaipėda , tel. 8 650 33 238El. p. klaipėda@soscredit.lt

www.soscredit.lt

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900813

Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Nau-jojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt.

888578

19

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIpirmadienis, sausio 23, 2012

Paskolos

atkelta iš 18 p.

BaldaiParduoda

Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Interje-ro dizaino paslaugos. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490.

902384

Kokybiškai ir nebrangiai projektuoja ir ga-mina įvairius baldus (virtuvės, stumdomųjų sistemų spintas). Atvežimas ir montavimas nemokamai. Tel. 8 658 13 464, Ilja, Liepų g. 40, www.trysgijos.lt.

897179

Paslaugos

Minkštuosius baldus aptraukiame nauju au-diniu. Susidėvėjusias, sulūžusias dalis pakei-čiame. Restauruojame medines dalis. Tel. 8 682 47 632.

899956

Nestandartinių baldų gamyba. Gaminame virtuvės, prieškambario, miegamojo, vonios baldus, sienines spintas su stumdomosiomis durimis. Tel. 8 699 67 817.

893475

darBasieško darbo

Buhalterė ieško darbo (programa „Pragma“). Gali dirbti namuose. Tel. 8 617 78 194.

900883

Buhalterė, turinti patirties prekybos, paslau-gų, gamybos srityse, ieško pagrindinio arba papildomo darbo. Tel. 8 610 35 455.

903216

Vairuotojas (turintis B, C, D, E kategorijas, dirbęs su „Fiskar“, krautuvais ir kita techni-ka, tiekėju) ieško pagrindinio ar papildomo darbo. Tel. 8 674 91 541.

902002

Pagyvenusi moteris ieško bet kokio darbo. Intymaus nesiūlyti. Tel. 8 683 23 789.

903275

siūlo darbą

Sparčiai besiplečiantis interneto portalas kl.lt skubiai ieško turinio administratoriaus. CV siųsti s.pocius@kl.lt Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

899632

„OSM Klaipeda“ is looking for experienced manager. The candidate must have a uni-versity degree, be fluent in English, Russian and Lithuanian (both spoken and written), have computer skills and a driver licence. CV should be sent to e-mail: all.employees.klai-peda@osm.biz, tel. 348 999.

901361

Kompanijai reikalingi darbuotojai: muitinės tarpininkas ir vadybininkė. Vadybininko dar-bo pobūdis: naujų klientų, krovinių paieška, krovinių pervežimo maršruto organizavimas ir kontrolė; dokumentų tvarkymas; tarptau-tinė prekyba. Reikalavimai: puikūs darbo kompiuterio įgūdžiai, lietuvių, anglų, rusų kalbų mokejimas (raštu ir žodžiu), kruopš-tumas ir atsakingumas. CV siųsti e. paštu info@jurvista.lt iki 2012 01 31.

901954

Naujai atidaromai maisto prekių parduo-tuvei Kretingos g. 9, Klaipėda, reikalingos darbuotojos: parduotuvės vedėja, vyr. ka-sininkė-pardavėja, kasininkės-pardavėjos. CV siųsti irma.akavickiene@gmail.com. Tel. 8 614 36 958.

899122

Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.

902160

AB „Tosmarės laivų statykla“ (Liepoja, Latvija) reikalingi laivų korpusų surinkėjai ir suvirin-tojai (laivų statyba). Dėl informacijos kreiptis tel. +371 6 34 01932.

901609

kitaParduoda

Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris mi-nimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867.

902275

5 t 16 m kranus; pokranines tėjines sijas (tin-kamos pamatams-tiltams) 6,00x0,90x0,20 (0,60x0,12); medienos skersavimo optimiza-torių „Grecon“; eglines lentas; juodalksnio lentas; tašus (sausi). Tel. 8 699 52 468.

902009

Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuo-se). Tel. 8 657 95 758.

895090

Naudotas sunkvežimio padangos (315/80/22.5, 295/80/22.5, taip pat 19,5 ir 17,5). Tel. +370 686 52 937, +370 617 02 585.

895766

Pigūs darbo rūbai ir batai parduotuvėje Mi-nijos g. 169A. Darbo laikas I-V 9-17 val.

887961

Pjuvenų briketus, granules, skaldytas mal-kas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892.

898069

Pjuvenų briketus; malkas: beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių (skaldytos arba trinkelėmis). Atraižas, pjuvenas. Pristatymas nemokamas. Tel. 8 612 18 464.

900674

Sausas juodalksnio, beržo, ąžuolo, skroblo mal-kas, lentų galus, dailylentes, statybinę medie-ną. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350.

897307

Paslaugos

Tvarkome įmonių buhalterinę apskaitą nuo pirminių dokumentų iki visiškos metinės at-skaitomybės sudarymo. Konsultuojame mo-kesčių klausimais. Pildome deklaracijas. Tel. 8 650 64 425.

896196

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifi-kuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmo-nėms. Tel. 8 692 00 447.

901477

Atestuota įmonė UAB „KESVA“ IR KO atlie-ka namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, vandentiekio bei nuotekų sistemų remontą, užtikrina avarijų lokalizavimą visą parą. Kainos pagal susitarimą. Tel. (8 46) 366 544, 8 656 01 901; info@kesva.lt.

896202

Perka

„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

891397

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

894865

Atestuotai įmonei reikalingi atsakingi statybininkai. Tel. (8 46) 410 569, 8 659 91 000.

898584

Automobilių servisas Klaipėdoje ieško kėbuli-ninko ir paruošėjo-dažytojo. Patirtis būtina. Tel. 8 676 55 146, 8 616 03 525.

898446

Autoplovyklai reikalingi darbuotojai (che-minis salonų valymas, plovimas). Patirtis būtina. Atlyginimas nuo 1000 Lt. Tel. 8 682 69 268.

902398

Autoservisui reikalingi patyrę automobilių šalt-kalviai. Tel. 8 606 10 600, (8 46) 313 395.

901528

Besiplečiančiai įmonei reikalinga energinga parduotuvės vedėja, turinti patirties prekybo-je. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

901594

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkaino-tojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir par-davėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

902561

Dirbti privačioje jachtoje užsienyje reikalingos stiuardesės ir vyr. virėjas. www.bakena.com, tel. (8 46) 410 735.

902382

Dirbti Vakarų Europoje reikalingi vairuo-tojai, turintys E kat. Būtina patirtis. Įmonė siūlo gerą ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 689 89 766.

899138

Firmai, užsiimančiai vartų, tvorų gamyba, reikalingas pardavimo vadybininkas. Būti-nas vairuotojo pažymėjimas. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 689 80 114.

900941

Ieškome komunikabilių, veržlių, norinčių dirb-ti ir gerai užsidirbti žmonių prekybos srityje. Patirtis nebūtina. Tel. 8 656 82 121.

901661

Įmonė siūlo darbą: laivų korpusų surinkė-jams, suvirintojams, metalo šlifuotojams. Visos socialinės garantijos, galimybė dirbti užsienyje, naujos specialybės įsigijimas. Tel. 8 699 33 876, 8 699 64 910.

900766

Įmonei reikalingas vilkiko vairuotojas-ekspeditorius dirbti Europoje. Pasiteir-auti tel. 8 657 94 363 (8-17 val. darbo dienomis).

901627

Kompanija, dirbanti jūriniame versle, priims į darbą pardavimo agentą, dirbantį su atplau-kiančiais į uostą laivais. Reikalavimai: geros rusų/anglų kalbų žinios, komunikabilumas, sąžiningumas, atsakingas požiūris į darbą ir į klientą, vairuotojo pažymėjimas. Dar-bo patirtis jūroje būtų privalumas. CV siųsti e. paštu harbour@harbour.lt.

902303

Laivų statybos ir remonto įmonei nuolat dirb-ti reikalingi korpuso surinkėjai ir suvirinto-jai. Garantuotas nuolatinis krūvis. Tel. 8 693 09 151, info@nortiva.eu.

895400

Naujai atsidarančiam grožio salonui Gandrališkėse reikalingos plataus pro-filio kirpėjos ir manikiūrininkės (ga-li būti kolektyvas). Geros sąlygos dar-bo vietų nuomai. Tel. 8 618 26 508, birute.anvita@takas.lt.

899463

UAB „Infigo“ taksi įmonei reikalingi taksi au-tomobilių vairuotojai. Tel. 8 699 65 020.

895299

Naujas viešbutis Klaipėdos senamiesty-je ieško virėjo (-os), turinčio (-ios) dar-bo patirties. Tel. 8 673 09 380, e. p. sales@memelhotel.lt.

899197

Nekilnojamojo turto agentūrai reikalingi agentai. Tel. 8 612 48 946.

901641

Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliai-siais telefonais ir buitine technika), reikalin-gi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524.

893067

Reikalinga pardavėja dirbti kioske. Tel. 8 670 19 852.

902491

Reikalinga siuvėja minkštųjų baldų gamyboje. Tel. 8 650 61 124, e. paštas info@antoris.lt.

901144

Reikalinga plataus profilio vyrų-moterų kir-pėja Brožynų g. 8 (šalia buvusios „Bandužių“ parduotuvės). Tel. 8 657 90 977.

901846

Reikalingas B kategorijos vairuotojas-ekspeditorius išvežioti maisto produktus Klaipėdos mieste (darbas nuo 6 val.). Tel. 8 699 88 684.

902215

Reikalingas laivo mechanikas dirbti Klaipė-dos uoste. Tel. 8 650 27 455.

902292

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuo-tojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.

901821

Reikalingi laivų šlifuotojai, suvirintojai, kor-pusininkai, vamzdininkai dirbti Klaipėdoje, komandiruotės į užsienį . Tel. 8 651 00 477.

895634

Transporto įmonė ieško vairuotojų, turinčių C-E kategorijas, dirbti Lietuvoje, Europos ša-lyse ir Rusijoje. ADR sertifikato turėjimas bū-tų privalumas. Tel. 8 645 89 777, e. paštas operations@transkela.lt.

892827

Transporto kompanija siūlo darbą šaltkal-viams-remontininkams ir pagalbiniams darbininkams. Tel. 8 698 20 892.

902016

UAB „Iremas“ filialas „Kelmerta“ nuolat dirbti reikalingi: vyr. energetikas ir portalinių kra-nų elektrikai. Geros darbo sąlygos, visos so-cialinės garantijos. Tel. 399 430.

900242

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų ka-dastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

902003

UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško pro-jekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.

900503

UAB „Litana ir Ko“ nuolatiniam darbui

reikalingi:

Reikalavimai-

Reikalavimai

BLRT MARKETEX plėsdama veiklą kviečia į savo kolektyvą

laivų statybos specialistus:

► laivų surinkėjus► suvirintojus (metalo

konstrukcijoms, iš aliuminio ir nerūdijan-čio plieno, virinti)Reikalavimai: analogiško darbo

patirtis; gebėjimas skaityti techninius brėžinius; gebėjimas naudoti

matavimo įrangą; sąžiningumas, tikslumas ir korektiškumas.

Įmonė siūlo: motyvuojantį atlyginimą bei paskatinimus, priklausančius nuo darbo rezultatų, visas sąlygas sėkmingai dirbti ir siekti rezultatų, mokymus, kvalifikacijos kėlimo galimybes, stabilumą, geras darbo sąlygas, visas socialines garantijas.

Gyvenimo aprašymus (CV) siųskiteel. p. j.tonkonozenko@bsr.ee

tel. pasiteiravimui 8 698 598 86www.marketex.ee

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilno-jamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

901069

UAB „Vitės valdos“ siūlo darbą suvirintojui-santechnikui. Tel. 8 670 22 774.

903190

Vairavimo mokyklai reikalingas dėstytojas, administratorė pusei darbo dienos (nuo 14 iki 18 val.). Tel. 8 698 17 355.

903174

VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei reikalingas gydytojas radiologas dirbti ambulatoriniame skyriuje. Tel. (8 46) 491 007.

902528

Buitis ir technikakompiuteriai

Kompiuterių supirkimas, remontas (veikian-tys, sudaužyti, neveikiantys, sudegę). Tel. 8 602 77 212.

903179

Parduoda

Nauja patikimų firmų buitinė techni-ka, televizoriai. Liepų g. 20, tel. 8 684 54 432. www technikossala.lt. Visada geriausia kaina!

893700

Paslaugos

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir koky-biškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.

902344

Giluminis kilimų, minkštųjų baldų, čiuži-nių valymas, plovimas. Kitos patalpų va-lymo paslaugos. Tel. 8 657 94 363, 8 657 94 361; www.svarosartele.lt.

893776

Namuose remontuojame, instaliuojame kompiuterius, televizorius, vaizdo ir garso aparatūrą, LCD, „Plasma“. Garantija. Tel. 350 473, 8 688 93 972.

902375

Perka

Skubiai ir nemokamai išvežanenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus

elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000www.kaunakiemis.lt

Šaldytuvai

Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634.

893130

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895871

20

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIpirmadienis, sausio 23, 2012

AutomobiliAiAutoserviso paslaugos

Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

902185

Automobilių dujų įrangos servisas, monta-vimas (išsimokėtinai), remontas. Automo-bilių signalizacijų montavimas. Tel. 415 477, 8 606 11 399, Artojo g. 7G.

891430

StAtybA ir StAtybinėS medžiAgoSParduoda

Kiemo-garažo vartai. Automatika, kelio už-tvarai. Montavimas, gamyba, aptarnavimas. Tel. 8 683 85950.

896862

Medines dailylentes, pastogių pakalimus, terasines, grindų lentas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892.

898071

Statybos paslaugos

Aliuminio ir plastiko langai, durys. Bal-konų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu.

893720

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

892007

Klijuoju tapetus. Atlieku kitus remonto dar-bus. Tel. 8 646 18 914.

901538

Atliekame pirčių ir saunų įrengimą; remontą. Karkasiniai namukai, terasos, malkinės, pa-vėsinės. Garantijos. Tel. 8 677 96 000.

871316

Atliekame santechnikos darbus: keičiame stovus, vamzdyną, kanalizaciją, radiatorius, perstatome skaitiklius. Sąskaita faktūra. Tel. 210 047, 8 698 07 929.

900021

Atliekame vidaus apdailos, remonto darbus: tapetavimas, glaistymas, dažymas. Kokybiš-kai, nebrangiai. Tel. 8 605 28 142.

901698

Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, na-muose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiš-kai. Tel. 8 687 80 439.

901972

Brigada įrengia įvairių paskirčių patalpas. Visi apdailos, santechnikos, elektros ir kiti darbai. Tel. 8 611 40 335.

902264

Gaminame ir statome rąstinius bei karka-sinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918.

902466

Gaminame, montuojame geros kokybės pu-šies, uosio, ąžuolo duris, laiptus. Betonuoja-me laiptus. Tel. 8 683 67 785.

900643

Gerai, greitai glaistau, dažau, tapetuoju ir t.t. Galiu patarti. Tel. 8 600 36 823.

902401

Greitai ir kokybiškai atliekame vidaus apdai-los darbus, darome ir laiptinių remontus. Tel. 8 683 23 789.

903277

Įstatau, remontuoju duris, surenku, remon-tuoju baldus, laminato klojimas, elektros, san-technikos darbai. Tel. 8 603 97 481.

901622

Kloju laminatą, linoleumą, parketlentes, kalu dailylentes, gipskartonį. Įrengiu pirtis, balkonus ir kt. Tel. 8 613 93 810.

903293

Kloju laminatą, parketlentes, sandarinu lan-gus; plytelės, tapetuoju, elektros ir kt. darbai. Nuolaidos medžiagoms. Tel. 8 684 75 740.

903274

Metalinės durys – laiptinių, šarvuotos, rū-sių. Garažo vartai. Laiptų karkasai. Šiltna-miai. Kalvystės darbai. Tvorelės, grotelės, turėklai, suvenyrai. Tel. 415 477, 8 606 11 399, Artojo g. 7G.

891440

Nebrangiai meistras keičia vamzdynus, klo-ja plyteles; elektros darbai, vidaus apdaila. Pavyzdžiai, transportas. WC kambariai nuo A iki Z. Tel. 8 639 11 641.

903249

Parketas iš ąžuolo ir uosio. Visos klojimo, šlifavimo ir restauravimo paslaugos. Nau-dojame savo arba užsakovo medžiagas. Tel. 8 688 27 195.

903266

Profesionaliai - vidaus ir išorės apdaila, san-technika, elektros instaliacija. Darbai atlieka-mi kompleksiškai. Tel. 8 678 14 055.

886692

Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, pa-dėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechni-ko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280.

901965

Restauruojame vonias kliento namuose ir įs-taigose. Dirbame nuo 1996 metų. Labai tvir-ta, blizgi danga armuota sintetiniu akmeniu. Garantija 5 metai, vonios tarnavimo laikas 10-15 metų. Minėtą dangą naudojame tik mes. Išsamiau www.restauruok.lt. Tel. (8 46) 320 488, 8 699 25 011.

899321

Santechnikos darbai. Keičiame senus nuo-tekų ir vandentiekio vamzdžius, gyvatukus, vonias, dušo kabinas, klozetus ir kt. Tel. 8 636 78 565.

903124

Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjau-name sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942.

868558

AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukš-tas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242.

895366

Apdailos rekonstrukcijos darbai, gipskar-tonis, glaistymas, dažymas, plytelės, lami-natas, elektros ir santechnikos darbai. Tel. 8 605 36 173.

901419

Atliekame visus santechnikos darbus (taip pat ir smulkiuosius). Šildymas, vandentiekis, nuotekos, kanalizacijos valymas modernia įranga. Tel. 8 648 74 040.

900279

Brigada atlieka remonto darbus: tapetuoja, kloja laminatą, klijuoja plyteles; santechni-kos darbai. Tel. 8 655 17 056.

900668

Du meistrai atlieka vidaus apdailos darbus: šiltiname, pakalimai, betonavimas (laiptai, tvoros); mūro darbai. Tel. 8 614 83 933.

902041

Gaminame įvairių matmenų medines, fa-neruotas ir laminuotas duris, įstatome per 20 dienų. Langų, laiptų ir baldų gamyba. Minijos g. 42, Klaipėda. Tel. (8 46) 259 891, 8 656 72 996.

895073

Gaminame pušies ir uosio duris, laiptus. Mon-tuojame, lakuojame. Tel. 8 600 52 629.

895225

Gerai, nebrangiai atliekame santechnikos darbus. Perstatome dujines virykles. Tel. 8 614 31 459.

892143

Greitai ir gerai. Laminatas, dailylentės, gips-kartonis. Glaistome, tapetuojame, dažome ir kt. Tel. 8 675 60 887.

902586

Nebrangiai dažome, glaistome, tapetuoja-me, klojame laminatą. Padedame nusipirk-ti medžiagas su nuolaida. Gera kokybė. Tel. 8 616 58 749.

902269

Patyrę meistrai nebrangiai ir kokybiškai da-žo, glaisto, tapetuoja lubas ir sienas. Tel. 8 671 60 351.

897624

Patyręs meistras atlieka butų remontą ir ap-dailos darbus: tinkuoja, glaisto, tapetuoja, da-žo, deda laminatą, tvirtina gipskartonį ir kt. Kokybę garantuoja. Tel. 8 606 34 811.

903232

Patyręs meistras atlieka vidaus remonto, apdailos ir santechnikos darbus. Tel. 8 673 18 255.

901656

Pigiai įrengiame, remontuojame butus, balkonus, laiptines, klojame grindis, daily-lentes, tapetuojame, dažome. Tel. 321 923, 8 676 19 176.

902091

Santechnikas keičia kanalizacijos, vanden-tiekio vamzdyną, prijungia maišytuvus, klo-zetus, vonias, dušo kabinas, skalbykles. Tel. 8 600 81 705.

902529

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

900251

Visapusiška balkono apdaila, apšiltinimas, skardinimas, dailylentės, įvairios grindys ir kt. Visi buto remonto darbai. Superku me-džiagas. Tel. 8 675 16 775.

902042

Visi remonto darbai. Medžiagų pristatymas. Tel. 8 607 59 051, 382 605.

902594

Vonios restauravimas kliento namuose, užliejant ypatingo atsparumo ir blizgesio emaliu. Speciali turbina, be dulkių. Tel. 8 635 55 303.

897372

Žaliuzės, roletai. Pigiai, kokybiškai, greitai. Pirma konsultacija - nemokama. Ypatingos žiemos nuolaidos - iki 50 proc. Tel. 8 645 00 245; www.zaliuzestau.lt.

903185

Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovė-jai. Tel. 8 676 32 559.

893142

Be poilsio dienų profesionaliai perkraustome iš butų, biurų, vežame krovinius iki 5 t. Krovėjų paslaugos. Sąskaitos. Tel. 8 687 48 272.

892642

Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.

901009

Parduoda

„Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-du-jos, TA iki 2012 m. rugpjūčio mėn., važiuo-jantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403. Tel. 8 699 01 993.

901799

Autobusiuką „VW Caravelle 2,5“ (1994 m., benzinas, dujos, 6 300 Lt); „VW Passat“ (1993 m., benzinas, dujos, 2 600 Lt). Armoniką ir akordeoną. Tel. 8 603 10 867.

902273

Perka

Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti neva-žiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.

902188

Įvairių markių automobilius ir mikroauto-busus, gali būti su defektais arba be TA. Pa-siimame patys. Tel. 8 608 96 220.

895266

Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033.

893104

Perkame įvairių markių automobilius su de-fektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarko-me dokumentus. Tel. 8 607 93 120.

896604

transporto paslaugos

dėmeSioKremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 602 23 279.

885003

21

pramogospirmadienis, sausio 23, 2012

restoranai

kursai

RestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt

Čia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55,

Klaipėda@gimnazita.lt,

www.gimnazita.lt

Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

JURIJUS VEKLENKO tribute to JAMES BLANT &

BRUNO MARS

Sausio 27 d. 19 val. Jurijus Veklenko – restorane

„Vienaragio malūnas“ gyvai su pianistu Man-

tu Liutiku atliks šių jausmingų atlikėjų dainas

ir savo išskirtinėmis improvizacijomis virpins

klausytojų širdis.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu!Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

MEILėS ŠVENTėS KELIONė – 2 Už 1 KAINą!

Meilės šventės dienomis vasario 10–14

dienomis kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas

dviem už ypatingą kainą:

Kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt

Kajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt.

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. Daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

NAUJAS PAžINTINIų KELIONIų SEzONAS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

Išsirinkite savo meilės šventės datą ir

nustebinkite savo mylimą žmogų.

Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė

programa visą naktį.

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų

skaičius ribotas

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlės

tik gėlės

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JOGOS CENTRAS

Jogos centre galite susipažinti su jogos

meistro Šivanandos susisteminta (inte-

gralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemoka-

mus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio

23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pir-

madieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o an-

tradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

VIzOS:

Rusijos viza – nuo 170 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KELTų BILIETAI:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

POILSINėS KELIONėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

22

pramogospirmadienis, sausio 23, 2012

TV programaTeaTrasKlaipėdos dramos TeaTras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir re-zervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys.Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mer-gaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragiko-medija. Rež. J.Vaitkus.

Klaipėdos ValsTybinis muziKinis TeaTras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Jubiliejinis XXV sezonasSausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas.Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spektaklis „Drambliuko Babaro istorija“ at-šaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikš-nosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Ve-ronika“. 2 v. miuziklas.

Klaipėdos KoncerTų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilie-tų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Sausio 25 d. 18 val. – „Nuramink mano sie-lą“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyriausias dirigentas Ginta-ras Rinkevičius. Solistas Edgaras Montvidas (tenoras, Lietuva–Didžioji Britanija).Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncer-tas mažiesiems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (val-torna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: per-kant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi kon-certai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas Mindau-gas Bačkus. Dirigentas ir solistas Alexander Paley (fortepijonas, JAV). Kiti renginiaiSausio 23 d. 19 val. – intymi vyrų trupė „Ere-lis“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.Sausio 27 d. 18 val. – humoristinis trio „Čili-nam“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

ŽVejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Sausio 25 d. 18 val. didžiojoje salėje – Juozas Erlickas (...ir tuo viskas pasakyta!). Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Sausio 29 d. 15 val. Teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Premjera „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apy-saką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 29 d. 17 val. didžiojoje salėje – An-drius Kaniava ir sunkiosios muzikos orkestras „Musė“. Bilieto kaina 25 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 20 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos aKlųjų cenTras(Šviesos g. 3)Sausio 27 d. 16 val. aklųjų centras ir folkloro klubas „Šeimyna“ kviečia į vakaronę-susi-tikimą su Kretingos kultūros centro folkloro ansambliu „Gervelė“. Nemokamai.

Klaipėdos lėlių TeaTras(Vežėjų g. 4, tel. 239 932)Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suau-gusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė.Sausio 28 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.

Klaipėdos eTnoKulTūros cenTras

Nuo sausio 27 d. penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10)Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai už-siėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Re-gistruotis tel. 310 022.Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10)Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe G.Kadžyte „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Ago-ta liaudies tradicijoje“. Nemokamai. Vasario 3 d. 16 val. – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ prista-tymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys.Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edu-kaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022.KONSuLTAcIJOS Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsulta-cijos kalendorinių švenčių klausimais (etno-logė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – kon-sultacijos tautinio kostiumo klausimais (dai-lininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.KŪRYBINIAI uŽSIĖMIMAISausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Mo-zaikos raštai“.Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Au-toportretas“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. Užsiė-mimo kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt.RENGINIAIVasario 2–5 d. prancūzų kino festivalis „Žie-mos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.KŪRYBINIAI uŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mo-kama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

ldm prano domšaičio galerija

(Liepų g. 33)Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozici-ja, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Oke-anijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai. Sausio 22 d. 14 val. kaligrafijos edukacinis užsiėmimas su-augusiesiems. Ves M.Petrulis ir L.Skačkauskaitė-Kuklienė. Registruotis tel. 410 421.Antradieniais 16.30 val. dailės studija su-augusiesiems.

„uniVersa Via“ pagrindinė moKyKla

(Kretingos g. 44, tel. 351 286)Iki sausio 25 d. I a. holas – J.Vosyliaus tapy-bos darbų paroda. III a. holas – R.Martinėno tapybos darbų paroda.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji bi-blioteka

Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki sausio 27 d. J.Vosyliaus freskų fotonuotraukų paroda.Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlai-to g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevi-čiūtės personalinė paroda „Požiūris“.„Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki sausio 25 d. Klaipėdos Martyno Mažvydo progimna-zijos 4B klasės mokinių kūrybiniai darbai.Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų pa-dalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Drau-gystė“ dailės studijos darbų paroda „Žie-mos vitražai“.„Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki sausio 27 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinės V.Kopylovos au-torinių darbų paroda „Žiemiškas kankorė-žių šokis“.

Klaipėdos miesTo saViValdybės Viešoji biblioTeKa

biblioTeKos

parodos

6.00 La bas ry tas.9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 Sti lius (k). 11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 12.15 Klau si mė lis.lt. 12.30 Svei ki ni mų kon cer tas (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Vie ša pas lap tis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. Orai. 21.15 Die nos te ma. 21.30, 22.15 Do ku men ti nio ki no va ka ras. „Vi so

ge ro, drau gai par ti niai!“ (1) (Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, 2011 m.).

23.00 Klau si mė lis.lt. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 BBC do ku men ti ka. „Se no vės pa sau liai“

(2). „Ge le žies am žius“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.) (k).

6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ko me di ja „Bri lian ti nė ran ka“ (Ru si ja,

1968 m.) (k). 11.50 Ko me di ja „Išp ro tė jęs pro fe so rius“ (JAV,

1996 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Ro man ti nė ko me di ja „Ne ti kė ti

su si ti ki mai“ (JAV, Ka na da, 2003 m.) (N-7).

16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Nuo... Iki... 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 20.30 Kaž kas at si ti ko (N-7).21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 „Ha va jai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vi zi tas“ (5) (N-7). 0.30 „Ties ri ba“ (N-14). 1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Ro man ti nė ko me di ja „Jau no sios

vers li nin kės die no raš tis“ (JAV, 2010 m.). 12.40 Juo kin giau si Ame ri kos na mų vaiz de liai. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (2). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Pa ban dom iš nau jo. Tie sio gi nė

trans lia ci ja. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Ko dėl? 20.30 Gy ve ni mas yra gra žus. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nu si vy lu sios na mų šei mi nin kės“. 23.00 „CSI Ma ja mis“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (2) (JAV, 2010 m.).

7.00 Ži nios (k). 7.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7)

(k). 7.55 Sa vai tės kri mi na lai (N-7) (k). 8.25 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro lai da. 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k).

11.00 Šeš ta die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 Ali bi. „By la iš praei ties“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro lai da. 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7)

(k). 21.05 „Lie jyk los gat vė“ (N-7). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.40 „Tau ro ra gas“. Lai da me džio to jams (N-7)

(k). 1.10–6.00 „Bam ba“.

8.00 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū rų kryž kelė. Vil niaus są siu vi nis. 8.45 „Ke lias“. Lai da evan ge li kams. 9.00 La bas ry tas. 11.30 Auk si nė Agat hos Ch ris tie ko lek ci ja.

„Pua ro“ (N-7). 13.10 Spor to pa no ra ma. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Teat ro po pie tė. Mi chai lo Bul ga ko vo

„Meist ras ir Mar ga ri ta“ (1, 2) (k). 16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Tik ros is to ri jos. 17.55 „Ta ra Dan kan“. 18.20 Žmo ni jos žo di nio ir ne ma te ria laus

pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (4) (1998 m.).

19.40 Kai mū zos pra by la. An ta no Ma cei nos ei les skai to ak to rė Jū ra tė Onai ty tė.

20.10 Li te ra tų gat vė (2). 20.45 Pa sau lio pa no ra ma. 21.10 Is to ri nė dra ma „Pas ku ti nis

im pe ra to rius“ (Ita li ja, D.Bri ta ni ja, Ki ni ja, Pran cū zi ja, 1987 m.) (N-7).

23.50 Pri si min ki me. 0.00 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 0.30 Spor tas. Orai. 0.40 Pi nigų kar ta.

10.10, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.25 „Iš li ki mas“. 11.20 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 12.15 „Kau lai“. 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 Juo kin giau si Ame ri kos na mų vaiz de liai. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 18.00 „Kau lai“. 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Na ša Ra ša“. 21.30 Siau bo f. „Pjūk las 4“ (JAV, 2007 m.). 23.15 „Fu tu ra ma“. 23.45 „CSI Niu jor kas“. 0.35 „Sin ba do nuo ty kiai“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 18.57 Žo dis – ne žvirb lis. 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 Ro man ti nė dra ma „Al pių kli ni ka. Šir dies

rei ka lai“ (Vo kie ti ja, Aust ri ja) (N-7). 22.50 „Drau gai IX“ (N-7). 23.50 Svei ka tos ABC (k).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Na mų dak ta ras. 8.50 Šian dien kim ba. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 Sko nio rei ka las. 12.00 24/7. Sa vai tės ak tua li jų ana li zė ir

ko men ta rai. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai.

15.45, 16.10 Dok. f. „M.Gor ba čio vas. Žmo gus, pa kei tęs pa sau lį“.

16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 19.55 Dok. f. „Pas ku ti nė Ge rin go pas lap tis“. 21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „M.Gor ba čio vas. Žmo gus,

pa kei tęs pa sau lį“.

8.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00 Pra mo gi nė lai da „Ge riau sios pa sau lio

rek la mos“. 9.30 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li ki mo

va do vas“. 10.30 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 11.00 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 12.00 Muz. dok. f. „Ga li bū ti triukš mo!“ (JAV,

2008 m.). 13.50 Ieš ko ki me ge riau sio! 14.05 Ke lio nių žur na las „80 gra žiau sių sa lų“. 14.35 „Bro liai de tek ty vai“ (N-7). 15.35 Ko miš ka dra ma „At vi ras ke lias“ (JAV,

2009 m.) (N-7). 17.15 Že mai ti jos la bi rin tais. Kul tū ri nis is to ri nis

de tek ty vas. 17.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 18.15 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (N-7). 19.15 Pra mo gi nė lai da „Ge riau sios pa sau lio

rek la mos“. 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 20.00, 23.10 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 „Ką mes valgo me?“ 20.45 Ki no ma no už ra šai. 21.00 Ki no aka de mi ja. „Šviesk!“ (JAV,

2008 m.) (N-7). 23.25 „Ke ne džiai“ (N-7). 0.25 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 1.25 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“.

7.00 Mis ti nis tri le ris „Ne ma to mas“. 9.00 Is to ri nė nuo ty kių dra ma „Ar nas: ri te ris

tamp lie rius“. 11.20 Fan tas ti nė nuo ty kių dra ma „Juo do sios

ra ga nos me tai“. 13.00 Roman ti nė dra ma „Pa ry žius“. 15.10 Kri mi na li nė ko me di ja „Hen rio

nu si kal ti mas“ (JAV, 2010 m.). 17.00 Ro man ti nė dra ma „Apie mei lę ir ki tus

de mo nus“ (Kos ta Ri ka, Ko lum bi ja, 2009 m.).

19.00 Fan tas ti nis nuo ty kių f. „Mi tas“ (Ki ni ja, Hon kon gas, 2005 m.).

21.05 Siau bo tri le ris „P2“ (JAV, 2007 m.). 23.00 Fan tas ti nis ves ter nas „Ka rio ke lias“

(Nau jo ji Ze lan di ja, 2010 m.). 1.00 Kri mi na li nė dra ma „Ameri kie tis“ (JAV,

2010 m.).

7.00 La bas ry tas. 10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.40 Ma dos nuosp ren dis. 13.50 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.55 „Gy ny bos tei sė“. 17.55 Su si tuo ki me. 18.55 Te gul kal ba. 20.00 Lai kas. Lie tu vos lai kas. 21.05 „Žu ko vas“. 22.20 „Žvaigž dė“ va lan dai. 23.30 Va ka ro nau jie nos. 23.45, 6.50 Lie tu vos lai kas (liet. k.). 0.00 Poz ne ris. 0.50 Žvel giant į nak tį. 1.35 Sup ras ti. At leis ti. 2.30 Ko me di ja „Spor ti nė gar bė“. 4.10 „Žu ko vas“.

9.00 Te le vit ri na. 10.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Ma la ga“–„Bar ce lo na“. 11.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. Mad ri do

„Real“–„Ath le tic“. 13.30 Krep ši nio pa sau ly je. 14.00 Au to mo to. 14.30 Spor tas LT. Eu ro pos kul ki nio ir sten di nio

šau dy mo čem pio na tas. 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ta li no

„Ka lev“–„As ta na“. 17.15 Lie tu vos krep ši nio ly ga.

„Šiau liai“–Pas va lio „Pie no žvaigž dės“. 19.00, 20.45 Ži nios +. 19.15 Ad re na li nas. 19.45, 21.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Be tis“–„Se vil la“. 21.55 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Vil lar real“–„Spor ting“. Tie sio gi nė trans lia ci ja (per pert rau ką – Ži nios+).

23

įvairenybėspirmadienis, sausio 23, 2012

kryžiažodis horoskopai

Teisingai išsprendusiems kryžiažo-dį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY-MAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios sa-vaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.

Šios savaitės prizas – „Šarkos kny-gos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

„Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“.„Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“.MENKUTIS FAKTASJŪS MIRSITE1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis lau-kia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar nieka-da neturėjo tiek darbo.Devynerių metų mergaitė Lizelė gyve-na Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncen-tracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos ga-tvės gyventojus, iš dangaus ėmus kris-

ti bomboms.

ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS

ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS

Tai trumpas pasakojimas apie:Mergaitę*Akordeonininką*Keletą fanatiškų vokiečių*Žydų kilmės kovotoją*Ir nemažai vagysčiųDAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖ-TUMĖTE ŽINOTIMIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS

avinas (03 21–04 20). Jums gali susidaryti įspūdis, kad viskas

klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jū-sų ir bandytų erzinti. Dėl to bus sunku valdytis. Nedarykite skubotų išvadų ir karštakošiškų sprendimų.

Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarti bičiuliams asmeni-

niais klausimais, dėl to jūsų populiaru-mas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasiek-site norimų rezultatų.

dvyniai (05 21–06 21). Jūsų mąs-tymas, idėjos, vertybės šiuo me-

tu keičiasi, galbūt esate šiek tiek nusi-vylęs savo gyvenimu ir pasauliu. Bus lengva susikaupti, todėl tinkamas lai-kas užsiimti svarbiais reikalais.

vėžys (06 22–07 22). Būsite susi-kaupęs ir miklus, o žodžiai bus

vienintelis jūsų ginklas. Esate jautrus žmogus, todėl galbūt pernelyg daug reikšmės teiksite neatsargiai draugo frazei, emocijoms ar veiksmams.

Liūtas (07 23–08 23). Jausitės pasiruošęs spręsti rimtas proble-

mas. Tačiau tikėtina, kad šiandien pri-imtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš naujo.

MergeLė (08 24–09 23). Nepa-tiks kitų žmonių idėjos, jeigu jos

bent kiek prieštaraus jūsų įsitikini-mams. Kritiškai vertinsite aplinkinių su-manymus, kurie jums atrodys kvaili.

svarstykLės (09 24–10 23). At-siras galimybė atskleisti savo ge-

riausius gebėjimus. Kilusiomis idėjo-mis drąsiai pasidalykite su aplinkiniais, galbūt jie padės jums jas įgyvendinti.

skorpionas (10 24–11 22). Jausi-te emocinę įtampą. Jūsų norai

nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybė-mis. Dėl to kils vidinis konfliktas. Atro-dys, kad praradote gyvenimo džiaugs-mą. Bet nenusiminkite – jau rytoj viskas atrodys daug optimistiškiau.

ŠauLys (11 23–12 21). Sveika nuo-voka padės sėkmingai bendrau-

ti su aplinkiniais ir spręsti rimtas prob-lemas. Apmąstykite praeities įvykius ir pradėkite planuoti ateitį.

ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite,

kas jums brangu, o ko tiesiog negalite pakęsti. Susidėliokite prioritetus ir ne-besukite galvos dėl to, ko negalite pa-keisti. Tinkamas laikas pabaigti seniai pradėtus, bet užmestus darbus.

vandenis (01 21–02 19). Diena bus šviesi, nuo ryto būsite paki-

lios nuotaikos, tad net iškilusių proble-mų sprendimas jums teiks malonumą. Neatsisakykite padėti bičiuliui, kuriam gali staiga prireikti jūsų pagalbos.

žuvys (02 20–03 20). Nepatiks nerealus kolegų požiūris į situa-

ciją, todėl gali kilti konfliktas. Pasisten-kite suvaldyti emocijas ir išsaugoti blai-vų protą – tvirti argumentai padės ras-ti tinkamą sprendimą.

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

trečiadienį

-2+10 0

-4-2-3 -3

-5-2-4 -4

2

3

3

sausio 23-iąją

1931 m. mi rė Ru si jos ba le­to žvaigž dė Ana Pav lo va.1937 m. sep ty nio li ka ko­mu nis tų ly de rių Mask­vo je bu vo pri vers ti „pri­si pa žin ti“, esą su Leo­ni du Troc kiu ruo šė są­moks lą prieš Jo si fo Sta­li no re ži mą.1973 m. JAV pre zi den­tas Ri char das Ni xo nas pa skel bė, jog su tar ta dėl tai kos Viet na mo ka re.1989 m. mi rė vie nas žy miau sių siur rea liz­mo at sto vų, is pa nų dai­

li nin kas Sal va do ras Da­li. Gi mė 1904 m.1999 m. lan ky da ma sis Mek si ko je, po pie žius Jo­nas Pau lius II per mi šias pa smer kė Ame ri kos so­cia li nes blo gy bes – pre­ky bą nar ko ti kais, ra si nę disk ri mi na ci ją bei mir­ties baus mės tai ky mą.2011 m. Du ba ju je pra dė­jo veik ti „aukš čiau siai pa sau ly je“ esan tis res­to ra nas – 422 m aukš­čio pa sta to „Burj Kha li­fa“ 122­aja me aukš te.

1897 m. gi mė Ie va Si mo­nai ty tė, Klai pė dos kraš­to lie tu vių ra šy to ja. Mi rė 1978 m.

Užgriuvo pūgosAustrijos vakaruose smarkiai pasni­gus, slidinėjimo kurortai savaitgalį li­ko atkirsti nuo pasaulio. Buvo paskelb­tas didesnis lavinų pavojus. Pasak eks­pertų, situacija kritinė, todėl slidinin­kams patarta vengti greitojo nusileidi­mo trasų. Vakarinėje Foralbergo pro­vincijoje esantys Lecho, Ciurso ir Štu­beno miesteliai, taip pat populiarus Iš­glio slidinėjimo kurortas Tirolyje tapo nepasiekiami, kai sniegas užvertė ke­lius. Praėjusią naktį Tirolyje daugiau nei 7000 namų ūkių liko be elektros. Austrijoje nuo penktadienio prisnigo daugiau nei pusmetrį.

BNS inf., „Reuters“ nuotr.

Atėnai +16Berlynas +3Brazilija +26Briuselis +7Dublinas +7Kairas +17Keiptaunas +23Kopenhaga +1

Londonas +9Madridas +14Maskva –14Minskas –4Niujorkas +8Oslas –3Paryžius +9Pekinas –2

Praha +5Ryga –2Roma +15Sidnėjus +23Talinas –5Tel Avivas +14Tokijas +5Varšuva +2

Saulė teka 8.45Saulė leidžiasi 16.49Dienos ilgumas 8.04Mėnulis (jaunatis)

23­ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 343 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

0

0

Vilnius–2

Alytus0

Kaunas–1

Utena–2

Panevėžys

–1ŠiauliaiTelšiai

–1

Klaipėda+1

Vėjas4–7 m/s

Šiandien, sausio 23 d.Orai Savaitės pradžioje Lietuvoje išsilai-kys žiemiški orai, snigs. Šiandien snigs, vietomis pustys, temperatūra bus nuo 0 iki 3 laipsnių šalčio. Antra-dienį taip pat numatomas sniegas, naktį bus nuo 1 iki 7 laipsnių šalčio, dieną nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio.

–2

Algimantas, Gailigedas, Gunda, Ildefonsas, Ramojus

§§§§§§§§§ Visa lentelė – 98 200 (4 x 24 550) Lt § §§§ § Įstrižainės – 14 Lt § §§ Eilutė – 4 Lt§ §§ § Keturi kampai – 2 Lt

§ §§ § 53 38 56 04 02 18 51 40 65 24 37 63 61 74 47 33 35 62 07 23 54 50 73 69 26 71 13 49 10 31 17 67 75 57 42§ §§ 59 15 43 58 60§ §§§ § 32 46 28 52 01§§§§§§§§§ 12 21 44 27 05

PaPildomi Prizai: 30 000 Lt – 0713809 30 000 Lt – 0232091 30 000 Lt – 0163559 25 000 Lt – 0757129 20 000 Lt – 0299340 20 000 Lt – 0350111 20 000 Lt – 0674660 20 000 Lt – 0444019 20 000 Lt – 0653030 20 000 Lt – 0172991 20 000 Lt – 0238591 20 000 Lt – 0729190 15 00 0 Lt – 0101860 10 000 Lt – 0434660 10 000 Lt – 0762327 10 000 Lt – 0693681 10 000 Lt – 0717660 10 000 Lt – 0819768 10 000 Lt – 0086381 10 000 Lt – 0398934 10 000 Lt – 0110238 10 000 Lt – 0533600 10 000 Lt – 0171837 10 000 Lt – 0686477 10 000 Lt – 0460051 10 000 Lt – 0725026 10 000 Lt – 0079649 10 000 Lt – 0647883 10 000 Lt – 0762619 10 000 Lt – 0774885 10 000 Lt – 0123384 10 000 Lt – 0489357 10 000 Lt – 0036722 10 000 Lt – 0676436 „Chevrolet Spark“ (TV) – Agnė Arbačiauskaitė „Renault Thalia“ – 0259785 „Škoda Fabia“ – 0257546 „Nissan Micra“ – 0817575 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Ramutis Čižauskas iš Vilkaviškio 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Birutė Krušinskienė iš Prienų 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Irena Krasauskienė iš Radviliškio 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) –Aldona Kušinienė iš Kėdainių 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Laima Šatienė iš Kauno Kvietimai į tv: 073 *548, 010*976, 033*935. Prognozė: Aukso puode bus – 400 000 Lt

telelotonr. 824

2012 01 22

Nepatiko tvoros spalvosAlgirdą papiktino prie autostrados sta­tomų garsą slopinančių ir briedžiams migruoti per kelią neleisiančių tvorų spalvos – balta, raudona, mėlyna.Klaipėdiečiui maga sužinoti, kokiam di­zaineriui šovė į galvą tokia spalvų ga­ma, ar daug jam buvo už tai sumokėta.

darbai: �� tvora,�erzinanti�Algirdą,�baigiama�tverti.

„Kokteilio“ svaičiojimaiJeigu ką, Algirdai, Rusijos vėliavos spalvos išdėstytos kitaip: balta, mėly­na, raudona. O tvora pamalonins sve­čius iš Zimbabvės, kurios vėliavos spalvos, ko gero, atitinka mūsų tvo­ros spalvas. O gal neatitinka? Gal Zim­babvės vėliava kitokia?

Naujausia informacijaDrabužius gadina tik kandžių vikšrai. Suaugusios kandys audiniams abe­jingos.

Pasidarykime pyragąŠią savaitę pamaloninkime save vani­liniu pyragu. Jam paruošti reikia tik: 3 kiaušinių, po 300 g cukraus ir kvieti­nių miltų, po 2 šaukštelius vanilinio cu­kraus ir kepimo miltelių, 100 ml verdan­čio vandens. Kremui: 125 g sviesto arba margarino, 100 ml pieno, 3 šaukštelių vanilinio cukraus. Puošimui: 100 ml stambiai smulkintų mėgstamų riešutų, 50 ml tarkuoto pieniško šokolado.Kiaušinius ištrinkite su cukrumi. Su­berkite miltus, sumaišytus su vani­liniu cukrumi bei kepimo milteliais. Įpilkite vandens ir viską gerai išmai­šykite. Masę supilkite į kepimo popie­riumi išklotą apskritą kepimo formą. Apibarstykite smulkintais riešutais. Kepkite apie 40 min. 200 laipsnių or­kaitėje. Šiltą pyragą pabarstykite šoko­ladu. Leiskite ataušti.Į puodą supilkite pieną, sudėkite sviestą. Maišydami pavirinkite apie 3 min., tada įmaišykite vanilinį cukrų. Perpjaukite pyragą išilgai. Ant abie­jų pusių užpilkite kremo ir vėl suvož­kite. Jei pyragas bus skanus, siųskite „Kokteiliui“.

Linksmieji tirščiaiTeisėjas atviravo draugui.– Tu net neįsivaizduoji, kokio pas mus lygio korupcija. Užvakar, prieš pat teis­mo procesą, atsakovo advokatas davė man 1000 dolerių. Įsivaizduoji? O pas­kui ieškovo advokatas įkišo man 1200 dolerių. Bet aš dar turiu sąžinės, todėl grąžinau ieškovui 200 dolerių, kad iš­likčiau visiškai nešališkas.Česka (397 719; pirmadienis – nėra geriausias

variantas praleisti septintadalį gyvenimo)

Šian dien – pro ga dar kar tą at švęs ti Nau juo sius me tus. Pra si de da Juo­do jo Van dens Dra ko no me tai. Ki­ni jo je žmo nės, gi mę Dra ko no me­tais, lai ko mi lai min gais, ki nų Nau­jie ji me tai yra di džiau sia šven tė vi­so je Ry tų Azi jo je.

„Ki ni jo je Nau jie ji me tai yra pa­ti svar biau sia šven tė, pri lygs tan ti mū sų Ka lė doms. Tai yra šei mos su­si vie ni ji mo šven tė“, – sa kė Vil niu je vei kian čio Kon fu ci jaus ins ti tu to ad­mi nist ra to rė Vil ma Šniukš tai tė.

Ki nai, ruoš da mie si Nau jie siems me tams, tvar ko si na mus, kuo pia si, prie sta lo sė da šva riai, gra žiai ap­si ren gę. Na mus jie puo šia rau do na spal va. „Ka bi na rau do nus ži bin tus, rau do nus kar pi nius ant stik lų. Ir pa tys ren gia si, ypač Dra ko no me­tais gi mę žmo nės, ir vai kus puo šia rau do nai“, – pa sa ko jo Kon fu ci jaus ins ti tu to ad mi nist ra to rė.

Rau do ni ap da rai ir na mų puoš­me nos yra bū ti ni šios šven tės ak­cen tai, nes rau do na spal va at bai do pik tą sias dva sias. Nuo se no Ki ni­jo je ti ki ma, kad pa va sa ris ateis nu­bai džius pik tą ją pa bai są Nian.

Ki nų Nau jie ji me tai ku pi ni sim­bo li kos. Net pa tie ka lai tu ri sa vo

tra di ci ja: �� Ki�ni�jo�je�Nau�jie�ji�me�tai�yra�pa�ti�svar�biau�sia�šven�tė,�pri�lygs­tan�ti�mū�sų�Ka�lė�doms.�Tai�yra�šei�mos�su�si�vie�ni�ji�mo�šven�tė.

Pra si de da Dra ko no me tai

sim bo li nę reikš mę. Ki niš ki vir ti­nu kai yra pa grin di nis Nau jų jų me­tų pa tie ka las. Jų bū na vi so kių: su mė sa, įvai rio mis dar žo vė mis.

„Įdo mu tai, kad į vir ti nu kus – ke le tą jų – anks čiau bu vo de da mi pi ni gė liai, o da bar de da mi rie šu­tai. Jei žmo gus Nau jų jų me tų nak tį pa ra gau ja vir ti nu ko su rie šu tu, va­di na si, ki tais me tais jam la bai sek­sis, me tai bus tur tin gi, lai min gi ir pan.“, – pa sa ko jo pa šne ko vė.

Ko dėl bū tent vir ti nu kai? V.Šniukš tai tės tei gi mu, Nau jų jų

me tų nak tį lai kas nuo 23 iki 1 val. va di na mas žo džiu, ku ris skam­ba la bai pa na šiai kaip žo dis „vir­ti nu kai“. Tai gi vir ti nu kų val gy mas sim bo li zuo ja se nų jų me tų pa ly dė­ji mą ir nau jų jų pa si ti ki mą.

Be vir ti nu kų, per Nau juo sius me­tus ant ki nų sta lo bū ti nai tu ri bū­ti žu vies, ta čiau ji pa pras tai ne val­go ma. „Žo dis „žu vis“ ki nų kal bo je skam ba la bai pa na šiai kaip ir „per­tek lius“. Jei ant sta lo bus žu vies, va­di na si, ki ti me tai bus tur tin gi, ku pi­ni per tek liaus“.