2016 metų rugsėjis. Nr. 1

Rugsėjo 1-oji, pasisveikinimo su mokykla ir atsisveikinimo su vasara šventė. Mokyklos žurnalistai siūlo prisiminti pralėkusią vasarėlę.

Vasaros mėnesių pavadinimai

Visi pavasario mėnesiai pavadinti paukščių garbei. Kovas – kovo garbei, balandis balandžio (karvelio), gegužė – gegužės (gegutės) garbei. Kas jie tokie? Paaukokite šiais minutes straipsniui ir sužinokite apie šiuos nuostabius paukščius daugiau.

Birželis

Birželis – Dievų Karalienės Junonos (Juno) vardu pavadintas mėnuo. Junona – santuokos bei moterystės globėja, todėl birželis – puikiausias metas tuoktis. Keltams birželis – Arklių, valams – Saulės, airiams – Medaus, škotams – Žemuogių mėnuo. Dabartinis birželio pavadinimas nėra senas, nes anksčiau šiuo vardu vadindavo gegužę, o kartais net balandį.

Lietuviai birželį vadindavo berželiu (nes beržas laikomas šventu medžiu, jo galia persiduoda žmonėms, gyvuliams; beržas vasarą svarbus kaip ir eglė per Kalėdas). Dar kitaip mėnesį vadindavo Biržiu, Biržuliu. Gera prisiminti birželį – pirmąjį atostogų mėnesį.

Liepa Liepos mėnesį J. Cezaris (46 m.pr.m.e.)

įvedė naują kalendorių, vėliau gavusį Julijaus vardą. Romos senatas, atsižvelgdamas į Julijaus Cezario nuopelnus, Kvintilio mėnesiui davė Julijaus vardą. Tad daugelio dabartinių Europos tautų vartojamas liepos mėnesio pavadinimas turi Julijaus Cezario vardą.

Lietuviškas liepos mėnesio pavadinimas irgi yra senas – jį jau randame K. Sirvydo žodyne. Liepa turėjo labai mažai pakaitalų. Lietuviai šį mėnesį yra vadinę Šienpjūčiu arba Šienpjūviu. Smagi buvo liepa...

Rugpjūtis Daugelis Europos tautų vartoja lotyniškos

kilmės mėnesių pavadinimus, atėjusius iš senovės Romos. Jeigu liepos mėnuo pavadintas Julijaus Cezario vardu, tai nuo jo nepanoro atsilikti ir įsūnis Augustas, kuris pataisė J. Cezario kalendorių, todėl senatas

atsidėkodamas pavadino Sekstilio mėnesį (toks buvo ankstesnis pavadinimas) Augusto vardu. Julijaus kalendoriuje liepa turėjo 31 dieną, o rugpjūtis - tik 30. Kad nenuskriaustų Augusto, senatas ir rugpjūčiui pridėjo vieną dieną. Taip buvo pailginta kalendorinė vasara.

Lietuvoje šis mėnuo neatsitiktinai gavo rugpjūčio vardą. Nuo seno rugiai auginami mūsų krašte. Net pats žodis rugys yra senas, baltiškas. Rugių grūdų randama archeologinėse iškasenose. Rugiai Lietuvoje vyravo tarp javų. Rugpjūtis yra pjūties mėnesio pavadinimas. Daugelyje Europos tautų tai derliaus metas. Ir mes jau ruošiamės į mokyklą.

Karolina

Tarptautinė vaikų gynimo diena

1949 metais Tarptautinėje moterų federacijos sesijoje buvo įteisinta Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena, o pirmą kartą ji paminėta 1950 metais. Ši diena – priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises.

Ją švenčia visos pasaulio šalys. Lietuvoje vaikams būna skiriami įvairūs renginiai ar televizijos programos. Kitose šalyse taip pat švenčiama labai įdomiai. Pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje praeitais metais buvo surengtas didžiulis paradas vaikams. Taip pat vaikai grojo įvairiais instrumentais, dainavo, žaidė įvairius žaidimus ir varžėsi įvairiose sporto šakose.

Eimantė

Vasaros šventės

Tėvo diena Tik

moterims skirtos dvi šventės per

metus: Tarptautinė

moters diena ir Motinos diena. Vyrai

galėtų pasipiktinti,

kad jiems dėmesio skiriama mažiau. Pirmasis birželio sekmadienis paskelbtas Tėvo diena, tačiau, ko gero, tikrai maža šeimų, kuriose ši šventė yra švenčiama. Galbūt dėl to, kad šventės laikomos sentimentaliu dalyku, kai žmonės dalijasi savo jausmais. O vyrai iš mažens mokomi, kad tikram vyrui sentimentalumas turi būti svetimas. Bet vyrai, kaip ir moterys, nori dėmesio, padėkos, tad tikrai nudžiunga sulaukę nedidelės dovanėlės ar tiesiog sveikinimo iš savo vaikų ir žmonų.

Rusų kalbos diena Daugybė žmonių moka rusų kalbą, o

mokiniai jos mokosi mokykloje. Šis straipsniukas atsakys į keletą Jūsų klausimų, tad skaitykite. Jungtinių tautų organizacija paskelbė birželio 6-ąją Rusų kalbos diena. Ši data pasirinkta garsaus rusų poeto A. Puškino garbei, nes tai jo gimimo diena.

Pasaulyje švenčiama ir daugiau kalbų dienų, kai kurios susijusios su žymiais tą dieną gimusiais žmonėmis: anglų (balandžio 23 d. – V.Šekspyro gimtadienis), prancūzų (kovo 20 d.), kinų (balandžio 20 d.), ispanų (spalio 12 d.), arabų (gruodžio 18 d.). Šios dienos skirtos kiekvienos iš tautų istorijai ir kultūrai.

Vasaros pradžia

O dabar apie daug linksmesnius ir aktualesnius dalykus. Visiems mokiniams ši diena – laisvės pradžia, taigi truputį apie ją. Birželio 1 d. – kalendorinės vasaros pradžia. Lietuviškas žodis „vasara“ yra indoeuropiečių kalbos kilmės, reiškiantis ankstyvą metą.

Vasara – šilčiausias metų laikas. Ką ir besakyti, lietuviai po šaltos žiemos ir drėgno pavasario jau laukia nesulaukia ateinančios vasaros.

Kai šiauriniame žemės pusrutulyje ateina vasara, pietiniame pusrutulyje – žiema. Taigi, kai Lietuvoje vasara, Australijoje – žiema. Pietiniuose kraštuose, nors ir egzistuoja sąvoka „metų laikai“, nes oro temperatūra svyruoja, tačiau žiemos metu ten vis tiek šilčiau, nei Lietuvoje per pačią vasarą. Ekvatoriuje iš viso nesikeičia metų laikai, čia saulė visada šviečia vienodai. Arktikoje vasarą saulė niekada nenusileidžia, keletą mėnesių šviečia ir dieną, ir naktį, tačiau žiemą du mėnesius saulė visai nepateka. Na, o mes turime puikią dieną – vasaros pradžią- birželio 1-ąją.

Architektų diena Kito mėnesio - liepos 1 d. minima kaip

Tarptautinė architektų diena. Tai profesinė architektų šventė. Šventės metu įvairiuose Lietuvos miestuose organizuojami renginiai,

vyksta paskaitos apie architektūrą, pristatomos architektūros parodos.

Pasaulio gyventojų diena 1987 m. liepos 11-ąją žmonių skaičius

pasaulyje viršijo 5 milijardus. 1989 m. Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena. Dar 2002 m. buvo manyta, kad pasaulyje žmonių skaičius

nekontroliuojamai augs. Prognozuota, kad 2050 metais pasaulyje gyvens apie 10,9 milijardo žmonių. Dabar prognozuojama, kad šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. Netgi plačiose „trečiojo pasaulio“ šalyse gimstamumas pradėjo mažėti.

Jūros diena

Jūros dienos šventė kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. rugpjūčio 11-12 dienomis. Ją organizavo įvairios jūrinės organizacijos. Šventės metu siekta parodyti žmonėms jūros reikšmę visai valstybei.

Tarptautinė jaunimo diena Rugpjūčio 12-oji paskelbta Tarptautine

jaunimo diena. Ji minima nuo 1999 m. Jungtinių tautų organizacijos sprendimu, rekomendavus Tarptautinėi ministrų konferencijai, kuri vyko Lisabonoje rugpjūčio 8-12 d. Šią dieną siekiama daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms, skatinti jaunimą aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Internetinių dienoraščių

diena

Daug liaupsių visame pasaulyje susižėrę interneto dienoraščiai, tad nenuostabu, kad yra sukurta diena jiems paminėti. „Blogas“ – interneto vartotojų žargonu kalbant, yra interneto dienoraštis. 2005 metais Nir Ofir‘as paskelbė rugpjūčio 31 d. interneto dienoraščių diena. Šią dieną siekiama labiau suartinti visus asmenis, rašančius interneto dienoraščius. Kiekvienas asmuo, rašantis savo dienoraštį internete, skatinamas šią dieną išrinkti kitus 5 asmenis, kurių interneto dienoraščiais žavisi. Kad galėtumėt išrinkti pačius geriausius, turite labiau pasidomėti visais interneto dienoraščiais.

Žolinės

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi

lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima: kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas.

Europos kalbų diena Nuo 2001 m. rugsėjo 26 d. Europos

Sąjungoje švenčiama šventė, skirta Europos Sąjungos kalboms. Jos metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

Pirmą kartą Europos kalbų diena švęsta 2001 metais. Šis renginys, kurį organizavo Europos Taryba ir Europos Sąjunga įtraukė milijonus žmonių iš 45 šalių. Įvairiais renginiais buvo švenčiama Europos kalbų įvairovė ir skatinamas kalbų mokymasis.

Po šio sėkmingo renginio Europos Taryba paskelbė rugsėjo 26 dieną – Europos kalbų diena. Europos Taryba tikisi, kad ši diena bus švenčiama gyventojų, kadangi kalbų mokymasis visą gyvenimą, būnant bet kokio amžiaus, namuose, darbe ar mokykloje šiais laikais domina vis daugiau žmonių.

Simona

2016 metų spalis. Nr. 2

Mokytojo diena

Mes visi žinome, kad mūsų mokytojai vaidina didelį ir svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Jie padeda mums pagerinti mūsų žinias, pasitikėjimą savimi.

Spalio 5 dieną galime pagerbti savo mokytojus gėlių puokštėmis ir gražiais žodžiais. Ši diena Lietuvoje švenčiama nuo 1994 metų. Ji paskelbta minėtina diena UNESCO iniciatyva. Pavyzdžiui, mokytojų diena Brazilijoje švenčiama spalio 15, Kinijoje rugsėjo 10, Egipte vasario 28, Lenkijoje spalio 14, o Indijoje rugsėjo 5 daktaro Sarvapalli Radhakrishnan garbei. Šis žmogus labai mėgo savo (mokytojo) profesiją. Daktaras sakė, kad kai į jį kreipėsi kai kurie mokiniai ir klausė apie jo gimtadienį, jis atsakė, kad „vietoj mano gimtadienio jūs turėtumėte švęsti mokytojų dieną“.

Pagarba visiems mokytojams už jų didelius darbus. Mokytojai yra tikrieji šalies ateities formuotojai. Jie padeda formuoti mokinių ir studentų gyvenimus. Mūsų mokytojai ne tik moko mus įvairių dalykų, tačiau jie taip pat

pagerina mūsų asmenybę, pasitikėjimo ir įgūdžių lygį. Jie mums padeda išspręsti problemas ar sunkumus, su kuriais mes susiduriame.

Gabija O.

Mokytojo profesija

Mokytojo profesija – tai išminties ir kantrybės reikalaujantis darbas. Mokytojai lydi mus nuo vaikystės visais pažinimo ir brandos etapais, formuojantis mūsų asmenybėms. Jie padeda atskleisti gebėjimus, skatina siekti vis sunkesnių uždavinių ir įveikti vis sudėtingesnes užduotis. Mokytojų darbas reikalauja neeilinių

Žurnalistų būrelis sveikina Jus, gerbiami

mokytojai, su Tarptautine mokytojų diena.

Dėkojame už Jūsų pastangas ir kantrybę, už

šypsenas ir širdies gerumą, už rūpestį

kiekvienu mokiniu.

Linkime Jums sėkmės visuose darbuose ir

kantrybės!

pastangų, atsidavimo ir energijos. Reikia turėti talentą, tam tikrą ,,pedagoginę gyslelę“. Juk tai ne vien sausas informacijos pateikimas.

Tad artėjant Mokytojų dienai, paklausėme mūsų mokyklos mokytojų kodėl jie pasirinko šią profesiją.

Laima Narkevičienė Aš labai myliu vaikus ir noriu, kad jie

išmoktų lietuvių kalbą.

Juozas Blauzdžiūnas Mažas būdamas mėgau rašyti pažymius

įsivaizduojamiems mokiniams. Taip pat labai gerai sekėsi istorija.

Lilija Žilinskienė Patinka dirbti su vaikais ir manau, kad

mokytojo darbas yra mano pašaukimas.

Regina Butiškytė Maža būdama svajojau tapti mokytoja.

Kristina Tichomirova Aš myliu vaikus. Iš pradžių net

negalvojau tapti mokytoja, bet kuo toliau, tuo labiau man šis darbas patinka ir net neketinu keisti profesijos.

Diana Cekanauskienė Nes mano idealas buvo mokytoja. Aš nuo

mažens norėjau tapti mokytoja.

Laima Kosienė Iš pradžių negalvojau tapti mokytoja.

Įstojau į dailės akademiją. Būčiau gerai išlaikius egzaminą ir tapus dailininke, bet man pasakė, kad į mano vietą turi priimti profesoriaus sūnų. Ir jie man parašė ,,du“. Nežinojau, ką daryti,bet draugė patarė stoti į Šiaulių universitetą, kur penkerius metus mokiausi. Taip ir pradėjau dirbti dailės mokytoja.

Jūratė Gudienė Mokydamasi mokykloj dainavimo

negalvojau apie šią profesiją. Atlikinėjant praktiką vidurinėje mokykloje, man labai patiko dirbti su vaikais. Todėl nusprendžiau tapti muzikos mokytoja.

Eimantė

Išradingieji mokinių pasiteisinimai

Manau, kiekvienas mokinys per visus savo mokslo metus yra sugalvojęs šmaikštų pasiteisinimą dėl nebuvimo pamokoje ar vėlavimo. Todėl mes, jaunieji žurnalistai, nusprendėme savo mokykloje padaryti apklausą, kokių įdomių pasiteisinimų dėl praleistos

pamokos yra girdėję mokytojai. Štai keli iš jų: Ėjau į polikliniką. Pramiegojau. Negalėjau vieno palikti, nes bijotų vienas

būti. Užsirakinau vonioje, todėl turėjau laukti,

kol kas nors grįš namo, kad mane išleistų. Bandžiau ežiuką ištraukti iš duobės. Pabiro saldainiai, turėjau juos surinkti,

kol mama nepamatė. Pavėlavau į autobusą. Buvo didelės spūstys gatvėse, nepraleido

manęs per perėją. Pabėgo šuniukas. Katė iššoko pro langą, reikėjo kviesti

gaisrininkus. Buvo didelė audra, nulūžo medis ir

prispaudė kuprinę. Buvo smarkus lietus, užtvino gatvė. Pusryčiams suvalgiau riešutų, pamiršau,

kad esu alergiškas. Pamečiau raktus. Laikrodis sustojo vidurnaktį,

pramiegojau. Mama nepastebėjo manęs balkone,

uždarė duris ir išėjo į darbą.

Surinko Gustė ir Rugilė

Bibliotekų metai

Bibliotekų metai – tai ne tik sąvoka, bet ir laikas, kada Lietuvos bibliotekos gali atkreipti didesnį visuomenės dėmesį

į save, savo išskirtinumus bei stiprybes ir pakviesti gyventojus aktyviau naudotis jų paslaugomis.

„Šie metai ne tik praturtins viešųjų bibliotekų knygų lentynas, jie dar kartą atkreips dėmesį į tai, kokia svarbi, stipri, kūrybiška yra ir gali būti kiekviena biblioteka. Bibliotekų metai vyks vadovaujantis moto: stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“, – teigia VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

Siekis atskleisti ir išryškinti bibliotekų privalumus bei skaitymo naudą paskatino LR Seimą 2016–uosius paskelbti Bibliotekų metais. Visus metus Lietuvoje vyks informaciniai, kultūriniai, moksliniai renginiai, bus įgyvendinami projektai bibliotekose ir kitose erdvėse. Kauno apskrities viešoji biblioteka Kaune ir Kauno regione organizuos vaikų ir jaunimo skaitymus „Vasara su knyga“, knygų muges, leidyklų dienas bibliotekose, kūrybines dirbtuves, edukacinius užsiėmimus.

Kamilė

,,Pilėnų mozaika“ aiškinasi jaunimo skaitymo klausimus

Pateikiame įsivaizduojamos „Pilėnų TV“ laidos įrašą

– Sveiki, visi! Čia ,,Pilėnų TV’’ laida ,,Jaunimo balsas’’! Šiandienos tema – jaunimo skaitymas. Tad šiuo klausimu kalbėsime su apklausos užsakovu žurnalistu Grafitu bei apklausos vykdytojais Sangix ir Agrastu. Gerbiamas Grafitai, kaip jums kilo idėja padaryti apklausą?

– Visko pirma – sveiki visi . Šie metai yra Bibliotekų metai ir būtent todėl ir gimė ši idėja. Aišku, labai dėkoju akcinei bendrovei Apklausų Biuras, kuris be perstojo globojo mano vaiką ir jį užaugino.

– Ką??? Jūs turite sūnų?– nustebęs pertraukė Grafito kalbą vedėjas.

– Taip. Ir net keturis. Tačiau čia turėjau omenyje mintį, kurią radau, paauginau, o paskui atidaviau AB AB. Tik, prašau, ir vėl nesupraskite klaidingai!!!

– Taigi mes su Agrastu surengėme apklausą,– Grafito pasakojimą pratesė Sangix,– apklausoje dalyvavo 5A, 5B, 6B, 7B ir 8B. Su mumis vykdant tyrimą buvo ir Grafitas. Apklausoje pirmasis klausimas buvo ,,Ar mėgstate skaityti knygas?’’

– Ir į šį klausimą net penkiasdešimt vienas iš 93 jaunuolių atsakė teigiamai. Dvidešimt jaunuolių su knygomis nedraugauja, o mažu skirtumu pastarąjį atsakymą lenkia ,,Kartais’’,– taikliai kaip kamuolį pagavo kolegos mintį Agrastas. – Antrasis klausimas jau liepia pagalvoti.

– Išsiaiškinome, jog net pusės apklausos dalyvių mėgstamiausias skaitomos literatūros tipas yra nuotykinis. Fantastinio žanro knygas mėgsta 14 moksleivių, o dvylika – visai nemėgsta skaityti, – teigia Grafitas.

– Aš gal patylėsiu – nieko iš jūsų kalbos nesuprantu, – prisipažino vedėjas.

– Kitas klausimas prašė parašyti skaitomo žurnalo ar laikraščio pavadinimą. Tiesa, daugiausiai dalyvių neskaito žurnalų ar laikraščių – net 74. Na., o tie , kurie skaito, pirmiausia pažymėjo žurnalą ,,Justė’’, o antroje vietoje – „15 min“, turintį 4 skaitytojus mūsų mokykloje, – pratesė kalbą Agrastas, – iš viso buvo pasiūlyta 16 skirtingų leidinių. Kitu klausimu bandėme sužinoti mėgstamiausią knygą, sužinojome, kad pirmąją vietą užima ,,Prietrankos dienoraštis’’, antrąją vieta džiaugiasi ,,Haris Poteris“, o trečiąją laimi ,,Lesė grįžta“. Gaila, tačiau net 30 dalyvių negalėjo įvardyti knygos. Visgi džiaugiamės, jog buvo paminėtos net 44 knygos!

– Tačiau jeigu jaunuoliai skaito tiek daug knygų, kaip namo pamatai atlaiko knygas? –samprotavo Sangix. – Tiesa, net 2/3 tirtų vaikų lankosi bibliotekose, iš kurių pusė – Eigulių bibliotekoje. Net 2/6 lankosi įvairiose Kauno viešosios Vinco Kudirkos bibliotekos filialuose. Tik devyni iš 67 besilankančių bibliotekose, ima knygas iš mūsų mokyklos bibliotekos, o iš Vitebsko bibliotekos – tik 1/3 mokykloje besilankančių jaunuolių.

– Nors ir kaip gaila, tik trylika iš 93 jaunuolių skaito ,,Pilėnų mozaiką’’, – įsiterpė Grafitas, – Tad kad „Mozaika‘ modernėti. ,,Pilėnų mozaikai’’ siūlo rašyti ir tobulėti, toliau kurti, kurti komiksus, laiku išleisti laikraštį ir rašyti apie mokinius… Vadinas, yra apie ką pagalvoti...

– Ačiū, kad pasidalinote savo darbu!– padėkojo vėdėjas, – Ačiū, ne ačių – prašau nesupainioti!

Medžiagą rinko Rytas, Ignas ir Gustas Straipsnį parengė Rytas

Mūsų mokyklos biblioteka

Šie metai Bibliotekų metai, tad nusprendėme, kad mūsų skaitytojams neprošal būtų daugiau sužinoti apie mokyklos biblioteką. Mes pateikėme keletą klausimų mūsų mokyklos bibliotekininkei. Ir štai ką ji mums atsakė.

– Kiek knygų yra bibliotekoje? – Šių metų duomenimis grožinės literatūros ir

vadovėlių yra 35600 ir jie kainavo 141 046 €. O jau po dienos jų buvo 3 6300.

– Kokie renginiai vyksta bibliotekoje kiekvienais metais?

– Populiariausios Metų knygos rinkimai, Skaitovų konkursai, pasitarimai ir tiesiog gyvi pokalbiai.

– Ar sunku būti bibliotekininke? – Šią minutę man labai sunku, nes yra labai

daug darbo. – Ar reikia ypatingų žinių? – Tikrai taip. Ir labai daug. – Linkime sėkmės Jūsų nelengvame ir

tokiame reikalingame darbe.

Ieva ir Karolina

,,Patyčioms Ne-LIKe"

Rugsėjo 29 d. mokykloje vyko įdomi pamoka tiesiogiai ,,Patyčioms Ne-LIKe". Pamokos tikslas buvo mums, vaikams, paaiškinti apie patyčias, kurios vyksta aplink mus. Kadangi pamoka vyko tiesiogiai, prie svetainės buvo prisijungę apie 100 mokyklų (tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti). Tiesiogiai kalbantis vedėjas mums aiškino, kokios patyčios gali būti, kaip jų išvengti ir kaip į jas reaguoti, kaip nenusileisti tiems, kurie mus pravardžiuoja, skaudina savo veiksmais ar žodžiais. Vaikams buvo užduota keletas klausimų.

Pastebėjau, jog vaikams ši pamoka tikrai patiko. O ką galėčiau pasakyti tiems, kurie skaitys šį straipsnį? Jeigu kas nors iš jūsų tyčiojasi, mokykloje yra socialinė pedagogė, psichologė, kurioms visada galima išsipasakoti. Kalbėkitės su draugais, tėvais, auklėtoja. Nesinešiokite nuoskaudų širdyje.

Toma

2016 metų lapkritis. Nr. 3

Kada pamokos būna įdomios? Mokiniai mokykloje per dieną praleidžia apie 5-7 valandas. Tai kiekvienam mokiniui yra labai daug ir ne vienas norėtų tą laiką praleisti namuose ar kur nors kitur. Bet mokytis reikia, todėl norėtųsi, kad mokykloje būtų įdomiau. Žurnalistų būrelis padarė, apklausą, kada pamokos būna įdomios. Tuo būdu norėjome sužinoti, kaip reikėtų padaryti pamokas įdomesnes. Iš viso mes apklausėm 185 mokinius, tai yra vyresnių klasių mokiniai. Daugiausiai mokinių sakė, kad įdomu būna tada, kai įdomi būna pamokos tema.

5 klasių mokiniai atsakė: kai žiūrim filmus (8 mokiniai); kai dirbam su interaktyvia lenta

(5 mokiniai); kai būna įdomi tema (9 mokiniai); kai dirbame grupėmis (1 mokinys); kai žaidžiam žaidimus (7 mokiniai); kai supranti pamoką (8 mokiniai); kai būna sutrumpintos pamoko

(3 mokiniai); kai mokytoja būna geros nuotaikos

(2 mokiniai).

6 klasių mokiniai atsakė: kai žiūrim filmus (12 mokinių); kai dirbam su interaktyvia lenta

(3 mokiniai); kai būna įdomi tema (16 mokinių); kai dirbame grupėmis (1 mokinys); kai žaidžiam žaidimus (1 mokinys); kai supranti pamoką (1 mokinys); kai būna sutrumpintos pamokos

(4 mokiniai); kai mokytoja būna geros nuotaikos

(5 mokiniai); kai nebūna kontrolinių (1 mokinys).

7 klasių mokiniai atsakė: kai žiūrim filmus (4 mokiniai); kai dirbam su interaktyvia lenta

(4 mokiniai); kai būna įdomi tema (12 mokinių); kai dirbame grupėmis (1 mokinys); kai žaidžiam žaidimus (3 mokiniai); kai supranti pamoką (1 mokinys); kai būna sutrumpintos pamokos

(6 mokiniai); kai mokytoja būna geros nuotaikos

(5 mokiniai); kai nebūna kontrolinių (1 mokinys).

8 klasių mokiniai atsakė:

kai žiūrim filmus (6 mokiniai); kai dirbam su interaktyvia lenta

(4 mokiniai); kai būna įdomi tema (10 mokinių); kai dirbame grupėmis (3 mokiniai); kai supranti pamoką (7 mokiniai); kai būna sutrumpintos pamokos

(3 mokiniai); kai mokytoja būna geros nuotaikos

(7 mokiniai);

10aklasės mokiniai atsakė : kai būna įdomi tema (2 mokiniai); kai nevyksta pamokos (7 mokiniai).

Taigi, galima padaryti išvadą, kad mūsų mokyklos mokiniai nesiskundžia pamokomis, nes jie žino daug dalykų, kurie daro pamokas įdomias. Tikimės, kad laikas praleistas mokykloje visiems yra naudingas ir įdomus.

Vykintė, Eimantė, Simona

Laiškas vairuotojui

Kaip ir kiekvienais metais, Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla pakvietė visus Kauno miesto septintokus ir aštuntokus dalyvauti rašinių konkurse „Laiškas vairuotojui“. Rašinių konkurso metu vaikai galėjo kreiptis į vairuotojus su prašymais, pageidavimais, perspėjimais. Galėjo aprašyti įvairius nutikimus kelyje.

Konkurse dalyvavo 7-8 klasių mokiniai.

Šiemet buvo atsiųsti 35 laiškai, dalyvavo maždaug 15 mokyklų mokiniai. Jie savo darbuose aptarė patirtas ar pastebėtas problemiškas eismo situacijas. Taip pat laiškuose kėlė visuomenei aktualias problemas arba padėkojo vairuotojams, išsakė savo pasiūlymus ir pageidavimus.

Mūsų mokyklai miesto konkurse atstovavo 7b klasės mokinės Gabijos Pamarnackaitės laiškas. Džiaugiamės, kad Gabija tapo nugalėtoja: „Kauno autobusų“ direktorius ją apdovanojo „Padėka už nuoširdžiai ir atsakingai parinktus padėkos žodžius vairuotojui“ ir gausiomis dovanomis. Kartu džiaugiamės Gabijos sėkme.

„Nėra pasauly sunkesnio darbo negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie paprastą žmogų. Žmonės, kurie kasdien važinėja, geriausiai mato paprasto vairuotojo darbą.“

Gabija O.

Kauno muzikiniame teatre Dauguma kauniečių (ir ne tik) bent kartą yra

buvę Kauno muzikiniame teatre. Tačiau ar buvote užkulisiuose? O 6b buvo!!! Tačiau apie viską iš pradžių…

Atostogų ketvirtadienis. Kiti dabar galbūt dar miega, o mes jau mokykloje. Einant teatro link, muzikos mokytoja mums papasakoja apie Romą Kalantą. Šį pasakojimą girdėjome iš liudininkės lūpų. Tai suteikia kelionės pradžiai kitokių įspūdžių.

Įėjus į teatrą, prabanga užgniaužia kvapą. Ar žinote, kiek žmonių reikia sukurti

vienam spektakliui? Šimto arba daugiau. Nustebote? O ar žinote, kiek orkestre groja muzikantų? Dažniausiai apie šešiasdešimt. Tai yra pusė visos spektaklio komandos. Štai kokius faktus išgirdome ekskursijos pradžioje.

Po teorinės ekskursijos dalies panirome į teatro užkulisius. Pradėjome nuo dekoracijų cecho. Ten sužinojome dekoracijų gaminimo paslaptis ir pamatėme spektaklio „Adamsų šeimynėlė“ dekoracijas. Paskui nupėdinome į baleto repeticijų salę. Ten pamatėme spektaklio šokėjų repeticiją.

Toliau ėjome į siuvyklą. Pasirodo, ten dirba ne tik kostiumų, bet ir kepurių siuvėja. Tada patekome į vieną iš persirengimo kambarių. Labai nustebome, ten radę didelį storinantį veidrodį! O koridoriuje yra liekninantis veidrodis. Štai kodėl aktorės mėgsta užmesti žvilgsnį į save koridoriuje.

Grįžtame į fojė. Dar ne pabaiga. Dabar mus nuveda į centrinę ložę. Kitaip ji dar vadinama „prezidentine lože“. Iš ložės stebime spektaklio „Čigonų baronas“ repeticiją. Labai įdomu...

Vėliau užsukame pasižvalgyti ir į rūbinę. Ten ir baigiame kelionę...

Nors ir atostogos, ir laikas ilsėtis, tačiau mes tikrai džiaugiamės, jog keletą valandų praleidome Kauno Muzikiniame teatre.

Rytas

Tolerancija

Tolerancija – tai pakantumas kitiems, supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų, ir pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks nei mes. Šis žodis kilo iš lotyniško „tolerantia“, reiškiančio kantrybę, ir pirma buvo vartojamas kalbant apie religijos laisvę ir pakantumą kitatikiams.

Mūsų mokykloje tolerancijos dieną minime piešdami, kalbėdami apie pagarbą

kiekvienam žmogui. Šiais metais buvo gaminamos kepurės su paukščiais, vyko viktorina „Mano žinios apie toleranciją“ ir piešėme paukščius.

Smagu, kad tolerancija mūsų gyvenime darosi vis svarbesnė..

Karolina

Utos

Trioletas – labai griežtos sandaros posmas. Jį sudaro aštuonios eilutės, pirmoji eilutė būtinai sutampa su ketvirtąja ir septintąja, o antroji – su aštuntąja. Be to, trioletuose rasime tik du rimus. Šiuos eilėraščius kurti įdomu. Mūsų klasės mokiniai taip pat pabandė. Štai keli geriausi eilėraščiai.

Vasarėlė jau atėjo, Džiugina gėlių kvapai. Šilumą atnešti spėjo. Vasarėlė jau atėjo, Vaikai laimę jau pasėjo Po visus, visus laukus. Vasarėlė jau atėjo Džiugina gėlių kvapai.

Aušra

Obuolys nuo medžio ritos, Koks šviesus šis mūsų rytas, Tai lyg netikėtas mitas... Obuolys nuo medžio ritas, Paukščiai čiulba vos prabudę, Saulė žadina visus, Obuolys nuo medžio ritas, Koks šviesus šis mūsų rytas.

Gustas

Pasauly buvo daug linksmų vaikų, Drąsių, darbščių, protingų. Ir klauso jie visi tėvų. Pasauly buvo daug linksmų vaikų. Jie žaidė, mokėsi, draugavo Ir džiaugėsi gyvenimu kartu.

Pasauly buvo daug linksmų vaikų, Drąsių, darbščių, protingų.

Martynas

Šviečia saulė virš kalnų, Krenta lapai - kaip gražu Aš einu šviesiu taku. Šviečia saulė virš kalnų. Rudenėlis jau atėjo, Grybai augti jau pradėjo, Šviečia saulė virš kalnų, Krenta lapai - kaip gražu.

Gustė

2016 metų gruodis. Nr. 4

Kalėdos senovėje

Kalėdos yra didžiausia metų šventė visame pasaulyje, jos laukia ne tik vaikai bet ir suaugusieji.

Galbūt Jums įdomu, kaipgi Kalėdos buvo švenčiamos senovėje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje?

Lietuvoje Kalėdos švenčiamos nuo seno.

Iki krikščionybės priėmimo buvo minima saulės grįžimo šventė, nuo kurios pradeda ilgėti dienos. Šiais laikais, nors Kalėdos tapo krikščioniška švente – Kristaus gimimo paminėjimas, vis dar yra išlikusių daugybė senoviškų tradicijų, nesusijusių su krikščionybe..

Kalėdos Anglijoje XVII a. (1647 m.) buvo uždraustos. Šventę uždraudė anglų puritonai. Jie buvo protestantai ir norėjo išvalyti Angliją nuo senų katalikiškų tradicijų, tarp jų ir Kalėdų šventimo. Tačiau dauguma žmonių vis tiek slapta šventė Kalėdas – nedirbo, rengė vaišes. 1660 m. Anglijos karaliumi tapus Karoliui II, Kalėdos buvo atkurtos. Žmonės puošė namus augalais, vėliau popierinėmis dekoracijomis, dovanojo vieni kitiems dovanas.

Naujai susikūrusioje JAV Kalėdos buvo uždraustos ir tik 1836-1838 m. pradėtos švęsti legaliai trijose valstijose (Alabamos, Luizianos, Arkanzaso). Kalėdų tradicijos pradėjo plisti po visą šalį, prie to ypač prisidėjo vaikiškos knygutės, kuriose buvo rašoma apie kalėdinių

Kalėdų naktį tylią, kai ilsisi laukai,

Kai sniegenom ir zylėm pasipuošia langai,

Dėkodami praėjusiems, sutikdami naujus,

Visa širdim Jums linkime, kad ir kitus metus

Sutiktumėt džiaugsmingus, gyventumėt ramius,

Minėtumėt sėkmingus ir laimės kupinus metus.

eglučių puošimą ir Kalėdų senelio dovanas, taip pat moteriški žurnalai, kuriuose buvo pristatomi būdai, kaip papuošti namus, pasigaminti dekoracijas Kalėdoms. Atsirado tradicinės Kalėdų spalvos - tai žalia, simbolizuojanti amžiną gyvenimą, raudona, reiškianti Kristaus kraujo auką, mėlyna- dangaus, balta - nekaltumo ir tyrumo spalva, sidabrinė ir auksinė, simbolizuojanti Dievo palaiminimų turtingumą.

Štai kaip žmonės švęsdavo Kalėdas. Pasirodo, labiau pasidomėjus galima daug sužinoti daugiau apie Kalėdas senovėje.

Kamilė

Kalėdos tada ir dabar

Kaip Kalėdas šventė sovietmečiu ir kaip dabar? Kaip tremtiniai šventė Kalėdas? Ar Kalėdos iš viso sovietmečiu buvo švenčiamos? Į šiuos klausimus bandysiu atsakyti savo straipsnyje.

Visų pirma, apie ištremtus į gilius Sovietų Sąjungos užkaborius. Turėdamas progą pasakysiu, jog ir tekste ir kalboje derėtų vartoti žodį ,,Sovietų Sąjunga“, nes SSRS tikrai nebuvo Tarybų Sąjunga, kadangi ,,taryba“ yra kilęs nuo žodžio ,,tarti“, ko tais laikais tikrai nebuvo. Nes jeigu būtų taryba, tai nebūtų tremties. Tremtyje žmonės kentėdavo, tačiau jie galėdavo švęsti Kalėdas. Tai nebuvo propaguojama, tačiau tremtyje už tai nebuvo baudžiama. Tačiau tremtiniai neturėdavo maisto net eilinei dienai. Kūčios tenai būdavo labai menkos, tačiau visi tremtiniai susitikdavo kartu pagiedoti ir pasimelsti. Tačiau prieš susitikimą reikėdavo

pranešti komendantui, nes kitaip tremtiniai galėjo būti nubausti.

Panašiai šventė ir tuometiniai lietuviai. Kalėdos nebuvo valstybinė šventė, tai buvo eilinė darbo diena. Tiesa, jos nebuvo draudžiamos, tačiau aukštus postus užimantys darbuotojai už jų šventimą galėjo būti atleisti.

1940 metais SSRS kariuomenėje buvo įsakyta, jog ,,[Kalėdų] dienomis [reikia] sustiprinti partinį – politinį darbą, neleisti tokios padėties, kad laisvomis nuo užsiėmimų valandomis nors vienas kovotojas pasiliktų politiškai neaptarnaujamas. (…) Atskirai

parengtiems politdarbuotojams sumaniai vesti antireliginius pasikalbėjimus, kurie parodytų, jog religija yra atsilikusi ideologija“. Įsakyta „surinkti raudonarmiečių aktyvą ir kariniams komisarams asmeniškai pravesti su jais pasikalbėjimus apie partijos pažiūrą į religiją, mobilizuoti juos kovai su galimais reakciniais ir antisovietiniais reiškiniais.“ Tam, kad kareiviai pamirštų Kalėdas, buvo įsakyta ,,gruodžio 24 ir 25 d. [dalinių] klubuose ir Lenino kambariuose organizuoti raudonarmiečių saviveiklą, rodyti kino filmus, duoti progų pasireikšti saviveiklai ir artistų jėgoms. Susitarti su vietinėmis miesto

organizacijomis, kad dalims parūpintų kino teatrų ir artistinių pajėgų.“ Kaip jau minėta, Kalėdos nebuvo laisvos dienos, todėl buvo įsakyta ,,visą masinį darbą pravesti laikantis, kad 24 ir 25 d. yra paprastos darbo dienos.“ Toks požiūris į Kalėdas vyravo ir civiliame gyvenime.

Štai taip Kalėdas šventė (arba ne) sovietmečiu. Apie dabartines Kalėdų tradicijas aš nerašysiu, nes juk mes taip švenčiame – kiekvienas skirtingai ir visi panašiai. Nors apie dabartines Kristaus Gimimo šventimo tradicijas dar ne laikas, bet už kelių dešimčių metų tai jau bus istorijoje. Kurkime istoriją! Gerų ir šiltų šventų Kalėdų!!!

Rytas

Kaip sutikti 2017 metus?

Ateinančių metų šeimininkas – Gaidys. Kaip pasitikti ir įtikti jam, kad 2017 metai nestokotų sėkmės? Pirmiausia tinkamai švęsti, atkreipiant dėmesį į tam tikrus Naujųjų metų sutikimo akcentus.

Kaip sutikti Gaidžio metus? Šventės vieta ir interjeras. Gaidys – tvarkos

ir kruopštumo mėgėjas, todėl namuose neturi likti nė dulkelės. Be to, šis gyvūnas vertina šilumą. Teigiama, kad Gaidys atkreipia dėmesį į smulkmenas. Tad naujametiniai papuošimai turėtų būti kuo įvairesni. Pavyzdžiui, galima rinktis įvairaus dydžio, formų ir spalvų snaiges. Mirgantys blizgučiai, didesnių ar mažesnių kamuoliukų girliandos – tai puikus akcentas. Ateinantys metai – duoklė amatams. Todėl rankų darbo papuošimai gali papirkti Gaidį.

Spalvų gama. Geltona, oranžinė, terakotos spalvos – puikus pasirinkimas. Svarbiausia

išlaikyti ryškumą ir natūralumą. Be to, Gaidys mėgsta žėrinčias šviesas. Todėl įvairiaspalvės mirgančios girliandos pasitinkant Naujuosius – būtinybė.

Stalo serviravimas. Klasikinį stilių vertėtų derinti su kaimišku: tinka mediniai ir keraminiai indai, lininės staltiesės ir servetėlės bei viskas, kas pagaminta iš natūralių medžiagų.

Aprangos spalvos. Turėtų dominuoti raudonų ir geltonų spalvų apranga. Tačiau galima įtraukti ir božolė, koralų, vyšnių, violetinius akcentus.

Stiliaus gairės. Gaidys vertina brangius ir šviesius dalykus. Todėl, kalbant apie aprangą, joje turėtų dominuoti brangesni audiniai: satinas, šilkas, brokatas, organza ir pan., bet geriausia – aksomas. Būtini ryškūs, blizgūs aksesuarai. Gaidys nemėgsta kuklios elegancijos ar minimalizmo. Todėl raudona provokuojanti suknelė ir brangūs auksiniai papuošalai – kone idealiausias pasirinkimas sutinkant 2017 – uosius. Nemėgstantys aukso gali rinktis kitus tauriuosius metalus ar papuošalus, kurie inkrustuoti brangakmeniais, kristalais. Gaidį pamalonins ir paprasta plunksnų segė. Vienintelis akcentas, kurio reikėtų atsisakyti tiek vyrams, tiek moterims, – leopardo, tigro ar kito plėšrūno kailių imitacijų. Tai didžiausi Gaidžio priešai.

Žinoma, šie patarimai – tik juokai. Bet juokauti švenčių metu puiku, ar ne tiesa? Gerų, spalvingų ir laimingų švenčių visiems mūsų skaitytojams!

Vykintė

2017 metų sausis. Nr. 5

Vasario 16-oji

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui.

Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta. Atkreipiame skaitytojų dėmesį, kad 2018 bus paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Visos Lietuvos valdžios institucijos raginamos 2017-2018 m. ypatingą dėmesį skirti visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti.

Kamilė

Visi žinome, kas vyko vasario 16-ąją. Noriu pateikti keletą įdomių faktų, susijusių su šia diena.

Dauguma žino, jog signatarai aktą pasirašė dabartiniuose Signatarų namuose. Tačiau tai ne visai tiesa. Visų pirma signatarai buvo susirinkę J. Basanavičiaus namuose, tačiau jo namuose buvo šalta, tad jie visi aktą pasirašė tuometiniuose Štraulio namuose – ten, kur dabar rasite Signatarų namus.

Dabar Vasario šešioliktoji diena yra nedarbo diena. Įdomu, kokia savaitės diena vasario 16-oji buvo 1918 metais? Šeštadienis.

Įdomu, kurią valandą buvo pasirašytas aktas? Istorikai sako, jog signatarai į Štraulio namus atėjo apie 11 valandą, o aktą pasirašė 11:30-12:30.

Išsiaiškinę šitą klausimą pereikime prie kito – koks tą dieną buvo oras? Signataras ir prezidentas Aleksandras Stulginskis savo prisiminimuose rašė: ,,Oras bjaurus, kaip kad jis dažnai pas mus vasario mėnesį esti. Šlapias sniegas taip ir lipdo akis.“ Įdomu, koks oras bus šiemet?

Visi esame įpratę matyti Lietuvos valstybės vėliavą. Na, gal dar ir Lietuvos istorinę vėliavą. Tačiau ar žinote, kad 1917-1918 metais buvo neoficiali vėliava. Ją čia ir matote.

Dabar žinote (beveik) jau viską. Telieka tik švęsti!!!

Rytas

Tarptautinė gimtosios kalbos

diena

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.

Teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos – prokalbės.

Nuo pat skirtingų kalbų paplitimo žmonės siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio

krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba kurią vieną iš egzistuojančių ar

sukurti visiškai naują, dirbtinę. Taip po pasaulį plačiau paplito anglų kalba, tačiau daugybė tautų nenori nusileisti ir bendrauti svetima kalba. Buvo bandyta kurti dirbtinę kalbą – esperanto. Tačiau ji, nepaisant to, kad lengvai išmokstama, nelabai paplito. Bendromis dirbtinėmis kalbomis galima laikyti simbolines kalbas: mimikos, tam tikrų gestų, kelio ženklų.

Lietuvių kalbą buvo nuolat stengiamasi išsaugoti, ypač todėl, kad į ją kėsinosi Lietuvos užgrobėjai. Kai Lietuva priklausė Tarybų Sąjungai, lietuvių kalba perėmė daug slavizmų, išsilaisvinus į kalbą ėmė plūsti angliški žodžiai. Kalbininkai juokaudami sako – „anksčiau rusenome, dabar anglėjame“. Jaunimas neretai

priešinasi Lietuvos kalbininkų norui lietuvinti kuo daugiau iš užsienio plūstančių skolinių, šiuolaikinių terminų. Tačiau žinant Lietuvos praeitį, vertėtų labiau vertinti norą saugoti kalbą nuo išnykimo.

Mes pritariame šiai minčiai ir raginame visus saugoti savo gimtąją lietuvių kalbą, kalbėti bei rašyti taisyklingai.

Karolina

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Ar žinote, kas yra holokaustas? "Holokaustas" – tai žodis iš graikų kalbos,

kuris reiškia "sudeginimo auka". Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena minima Sausio 27 dieną. Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinta koncentracijos stovykla Lenkijoje.

Nacistinės Vokietijos vadovas A. Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net žemesniajai rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo žydų pavojaus, o tą gelbėjimą suprato kaip visų žydų sunaikinimą.

Lietuvoje yra minima ir kita data (rugsėjo 23-čioji), kurios metu lietuviai pagerbia per holokaustą žuvusius žydus.

Per istorijos ir literatūros pamokas daug kalbėjome apie šią tragediją. Siūlome visiems nepamiršti Holokausto dienos.

Gustė

Mokyklos himnas

Himnas – tai iškilminga religinė arba pasaulietinė giesmė, priimta kaip valstybės, tautos, klasės ar partijos vienybės simbolis. Smagu, kad himnus turi ir mokyklos.

Tad mūsų mokytojai ir mokinių taryba sugalvojo sukurti Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos himną. Kiekvienos klasės mokiniai raginami kurti himną pagal populiariosios muzikos melodiją.

Patį geriausią himną išrinks garbi komisija, sudaryta iš muzikos mokytojos, pavaduotojos, mūsų mokyklos direktoriaus ir, žinoma, mokinių, per dvi dienas vyksiančius rinkimus.

Tikėkimės, kad himnas patiks visiems ir bus geriausias Lietuvoje.

Ieva

Pusiaužiemis

Pusiaužiemis – kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną.

Sausio 25-oji, o kai kur vasario 2-oji, mūsų krašte nuo seno laikoma viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Gal kam ir atrodo, kad po žiemos Saulėgrįžos praėjus mėnesiui jau ir pavasaris netruks ateiti, tačiau tai apgaulingas jausmas ir pusiaužiemio šventė tai primena.

Kai kur ši diena buvo siejama su meška. Esą šiandien ji verčiasi ant kito šono ir pradeda žįsti kitą leteną.

Kas gamtoje vyksta pusiaužiemį, kodėl jo laukiame ne tik kaip žinios, bet ir kaip tam tikro ženklo? Šios dienos ženklus, turinčius pasakyti antrosios žiemos pusės charakterį, paprastai pavedame parodyti kažkuriam iš žvėrių. Mums Pusiaužiemio dieną svarbus barsukas, Rusijoje tokia funkcija patikėta meškai, Šiaurės Amerikoje – švilpikui.

Po pusiaužiemio diena jau ilgesnė visa

valanda, dabar kaskart ji prisiduria po 2-3 minutes. To pakanka, kad vis ilgiau pabūtume lauke, pasiklausytume pavasariu dvelkiančio didžiųjų zylių tilindžiavimo, žvirblių čiauškėjimo. Kad ir kokia būtų antroji žiemos pusė, atkakliai žengiame pavasario link. Todėl prie žiemiškų darbų pats metas „pridurti“ ir tuos, kurių visiems mums reikės pavasarį ar net vasarą.

Kamilė

Pasaulinė sniego diena

Ar žinote, kad egzistuoja tokia šventė pasaulinė Sniego diena? Taip! Tarptautinė slidinėjimo federacija sausio 17–ąją paskelbė pasauline sniego diena. Šia proga įvairiose pasaulio šalyse rengiama šventė, kurioje kviečiama slidinėti, čiuožti rogėmis, snieglentėmis, pramogauti sniege. Jei šalyje sniego nėra, šventė rengiama įvairiose arenose ant dirbtinio sniego. Lietuvoje ši šventė taip pat nelieka pamiršta: Ignalinoje vyko slidinėjimo varžybos; Kalitos kalnas kvietė visus papramogauti Anykščiuose, „Budakalnis“ buvo paruošęs eilę pramogų Lietuvos žiemos sporto centre.

Tikiuosi, kad ir Jūs netinginiavote ir leidote laiką lauke. Smagu, kad pas mus už lango buvo sniego.

Karolina

Cepelinų diena

Lietuvoje yra daug švenčių, bet viena yra turbūt ypatinga. Tai smagiausia ir skaniausia šventė, minima vasario 5 dieną, Cepelinų diena!

Pavadinimas cepelinai (didžkukuliai) Lietuvoje kilo nuo dirižablių gamintojo pavadinimo. Šis patiekalas – vienas iš tipiškiausių nacionalinių patiekalų. Cepelinai Lietuvoje atsirado prieš 100-150 metų. Manoma, kad į Žemaitiją jie galėjo ateiti iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kitose Lietuvos dalyse juos virti išmokta iš Lietuvos žydų, turėjusių glaudžius ryšius su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis.

Ir kokia cepelinų diena be didžiulio puodo cepelinų? Jei jūs nežinote, kaip jų pasigaminti, štai didžkukulių receptas.

300 g maltos mėsos, smulkintas svogūnas, juodieji malti pipirai, žiupsnelis druskos, nepamirškite bulvių

Bulves reikia nulupti ir sutarkavus į tarkį įtarkuoti vieną svogūno galvutę. Pasiruošti įdarą: maltą mėsą reikia pagardinti kepintais svogūnais, pipirais ir druska. Bulvių tarkius pilti į kiaurasamtį, po kuriuo pastatyti dubenį. Tarkių spausti nereikia – tik pamaišyti mediniu šaukštu, kad nutekėtų skystis. Iš tarkių formuoti

cepelinus, o į vidų įdėti mėsos įdarą. Iš kiaurasamčio išbėgusiame skystyje susidariusį krakmolą (su trupučiu skysčio) supilti į pasūdytą ir verdantį vandenį. Į jį vieną po kito dėti cepelinus, kuriuos reikia virti 20-25 min.

Skanaus! Švęskite cepelinų dieną!

Ieva

2016 metų vasaris-kovas. Nr. 6

Tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame pranešama, jog nuo šiol Lietuva yra nepriklausoma valstybė.

Tad sveikiname visus su mūsų valstybine švente!

Toma

Kovo 11–oji ir mes

1990 metų kovo 11-ąją atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Tai buvo itin reikšminga diena tiek Lietuvos gyventojams, tiek pačiai šalies istorijai, ji įnešė naujų vėjų ir vilčių į žmonių gyvenimus. Norėta įkurti laisvą valstybę, kurioje visi būtų lygūs. Tai buvo itin svarbi diena to laiko žmonėms.

O kaip šiuolaikinis jaunimas žiūri į šią dieną, ką ji reiškia mums? Žinoma, kiekvienais metais įvairios lietuvių bendruomenės, organizacijos mini šią datą. Tačiau ar visi renginių dalyviai, o ypač jaunimas, žino šios datos svarbą? Kiekvienos valstybės ateitis yra jaunosios kartos atstovai, bet didėja tendencija, kad šių laikų jaunimas net nežino, ką iš tikro reiškia Laisvė, galimybė pačiam rinktis.

Lenkijos ir Lietuvos pasienyje yra miestelis Punskas, kuriame tokios šventės, kaip antai Sausio 13-oji, Vasario 16-oji bei Kovo 11-oji, minimos ne tik todėl, kad taip įprasta ir daroma nuo seno, bet kad šios datos čia gyvenantiems lietuviams yra labai svarbios. Šiame krašte itin jaučiama vienybė bei meilė Lietuvai. Be to, Punsko miestelyje yra Kovo 11–osios licėjus, kurio dauguma mokinių savo

ateitį sieja su Lietuva ir darbu jos labui. Šios gražios šventės proga raginame

prisiminti svarbiausius mūsų tėvynės įvykius bei asmenis, kurie prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Kamilė

Knygnešio diena

1864-1901 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį.

Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891-1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900-1902 m. – 56 182. Į tą skaičių neįtrauktos tos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje.

Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas.

Kamilė

Vieversio diena

Vasario 24 d. – Vieversio diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d., ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Buvo manoma: kuo anksčiau vieversys pasirodys ir užgiedos savo pavasarinę giesmę, tuo greičiau ateis pavasaris. Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys. Vieversio dieną nedera šukuotis – vištos vasarą daržus iškapstys.

Lietuvoje dažniau sutinkamos dvi vieversinių šeimai priklausančios rūšys: lygutė ir dirvinis vieversys. Kiti – didysis trumpapirštis vieversys, pilkasis trumpapirštis vieversys, kuoduotasis vieversys, raguotasis vieversys Lietuvoje yra daug rečiau sutinkami. Vieversiniai paukščiai priklauso žvirblinių būriui – labiausiai prisitaikiusiai ir evoliuciškai jauniausiai paukščių grupei, sudarančiai apie 60 % visų paukščių, tai yra daugiau nei 5000 rūšių.

Vieversio diena jau seniai praėjo, ir džiaugiamės, kad pavasarį vieversys tikrai atnešė. O ar atskirtume vieversio giesmelę nuo kitų pavasarinių sparnuočių?

Karolina

Ak, pavasaris

Pavasaris tai laikas, kai skleidžiasi gėlės, parskrenda paukščiai ir sprogsta medžių pumpurai. Pavasarinės gėlės yra gražiausios. Tai tulpės, narcizai, jurginai, raktažolės, krokai, žibutės, snieguolės, hiacintai. Gera žiūrėti, kaip jos skleidžia žiedus pilkoje, dar nespėjusioje sužaliuoti aplinkoje.

Pavasarį į Lietuvą parskrenda sparnuočiai. Viena diena net paskirta keturiasdešimčiai parskrendančių paukščių. Į gimtinę grįžta vieversiai, pempės, varnėnai, gervės, pilkosios žąsys, baltakaktės žąsys, smailiauodegės antys, cyplės, laukiai, kuoduotosios antys.

Pavasarį ne tik parskrenda paukščiai, bet ir atsibunda daugybė gyvūnų. Iš žiemos miego keliasi barsukai, bebrai, kiškiai, zuikiai, meškos ir šeškai.

Tad pavasaris yra

tikrai stebuklingas

metų laikas, pilnas netikėtumų ir gražių netikėtų dalykų. Ir mūsų širdyse pradeda pūsti gaivūs vėjai, nesinori sėdėti prie knygų, kviečia laukas, draugai, jaunystė...

Ak, pavasaris...

Ieva

Knygų mugė

Kaip ir kiekvienais metais, 2017 knygų mylėtojai gavo progą keturias dienas pasimėgauti knygų švente – XVIII knygų muge. Šios mugės šūkis buvo – ,,Lietuviški ženklai pasaulyje“.

Šiais metais skaitytojai į Lietuvos parodų ir kongresų centrą LITEXPO vos tilpo. Vos tilpo žiūrovai ir į A. Čekuolio knygos ,,Salos ir jų žmonės“ pristatymą, taip pat į Dovydo Pancerovo knygos ,,Kiborgų žemė“ ir, kad ir kaip keista, į A. Užkalnio romano ,,Taip gyventi verta“ pristatymus atskirose erdvėse. Tiesa, į Valdo Adamkaus knygos ,,Pokalbiai nesilaikant protokolo“ skaitytojai iš viso netilpo, deja, pristatyme nebuvo paties Valdo Adamkaus – jam sušlubavo sveikata. Visų knygų pristatymai buvo nepaprastai įdomūs.

Aš irgi turėjau galimybę apsilankyti knygų šalyje. Lankiausi knygų pristatymuose, apžiūrinėjau (ir pirkau) naujus leidinius, tačiau keisčiausia buvo tai, kad kai kurių knygų pagrindinės mintys prieštarauja viena kitai. Taip buvo su Giedrės Steikūnaitės knyga ,,Palestina. Laisvė yra graži“ bei G. Drukteinio ,,Izraelis, žydų valstybė“. Autoriai galėtų rimtai padiskutuoti apie jų aprašomą šalį – būtų įdomu...

Praėjo keturios dienos ir skaitytojams šventė baigėsi. Teko grįžti prie darbų...

Rytas

Sakiniai pagal Gendrutį Morkūną

Gendrutis Morkūnas – prieš kelerius metus palikęs mus rašytojas. Jis rašė daugiausiai vaikams, ne viena jo knyga pateko į metų knygos apdovanojimus. Šis autorius turėjo gana keistą sistemą kurti naujiems žodžiams, tai jam pavykdavo sukeitus daiktavardžių priebalses vietomis. Tai mums, vaikams, išties patiko, todėl sugalvojome sukurti sakinių pagal šią sistemą. Štai mūsų sakiniai – pasukite galveles, kaip juos suprasti.

Mieža – temų kailas, kuris man patinka dėl tagmos grožio. (Kostas) Mano varsad Gusats ir aš mokausi mokylkoje kaip ir mano drauaig. (Gustas) Šį kavarą Nauko nesamiestyje susitiks visi Tieluvos pihiai. (Rytas) Gyveno kartą palė ir livkas. (Renalda) Savaros nemėsio iedną olkys gaudė užvis. (Ugnė) Nors ėpuje senka danvuo, tačiau joje plaukioja didelės vužys. (Aurimas) Vakar kavare su graude ėjau į kišmą ir mačiau demyje rovevę. (Ieva) Kartą livkas kišme mokė pelą medžioti. (Erikas) Šis rebniukas spyrė makuolį ir pataikė į čiomutės lagną. (Martynas) Knygoje yra daug ketstų, kasinių, kaveipslėlių, kaftų. (Joris)

6b klasės mokiniai

Užgavėnės

Praūžė Užgavėnės. Tai šventė, kai visų žmonių pilvai sprogsta nuo blynų ir kitų skanumynų. Taip pat vaikai ir suaugusieji persirengia velniais, raganomis, gydytojais ir kitokiomis būtybėmis. Vaikai ir suaugusieji degina Morę ir veja žiemą iš kiemo.

Prieš Užgavėnes būna daug darbo: reikia iškepti blynus, kurių būna įvairiausių rūšių: mieliniai, čirviniai, lietiniai, su uogomis... Taip pat reikia pasisiūti arba nusipirkti kostiumą. O Užgavėnių dieną nepamiršti eiti pas kaimynus prašyti blynų ir, žinoma, saldainių.

Šiemet mūsų mokiniai, persirengę Užgavėnių kostiumais, lankė kaimyninius vaikų darželius. Visiems labai patiko. O kokią oraciją, kokius pokštus išmokome! Buvo nepaprastai smagu, skanu, naudinga visiems.

Ieva

2017 metų balandis–gegužė. Nr. 7

Motinos diena

Manau, kad norėtumėte sužinoti, ką reiškia Motinos diena ir kaip mes ją praleidome mokykloje. Tai gal ir pradėkime.

Motinos diena Lietuvoje švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį (oficialiai nuo 1928 metų). Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Tą dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių.

Na, kaip jau visi žinote, mūsų mokykloje iš pradžių visos mamos susirenka pusvalandžiu ar dešimt minučių anksčiau į koncertą .Kai visos mamytės susirenka, tuomet prasideda renginys. Šiemet mūsų koncertas prasidėjo 18:00 val. Iš pradžių pasirodė mažieji – pirmų–ketvirtų klasių mokiniai. Paskui pasirodė mūsų mokykloje vykusio renginio ,,Mokyklos talentai” dalyviai, dainavo mūsų mokyklos choras (vyresniųjų 5–7 klasių mokiniai ir mažieji 1–4 klasių mokiniai). Tada atėjo laikas projektų dalyvių šokiams, išrinktiems iš klasių projektų pristatymų.

Pabaigoje visi dalyviai sulipo į sceną ir dainavo visiems žinomą dainą ,,Aš širdyje labai myliu savo mamą”. Ir tuo mūsų renginys pasibaigė.

Na, tikiuosi, kad buvo įdomu skaityti mano pasakojimą apie Motinos dieną. Dabar supratau, kodėl mama taip dėl manęs vargsta.

Kamilė L. ir Jovita

Spaudos atgavimo diena

Per literatūros pamokas daug kalbame apie gimtosios kalbos svarbą, spaudos draudimą ir knygnešius. Neseniai skaitėme Mikalojaus Daukšos „Postilės“ ,,Prakalbą į malonųjį skaitytoją“. Rašytojas tekste teigia, kad kalbą vartojame visur: namuose, mokykloje, darbe, valstybės reikaluose. Būtų neįmanoma įsivaizduoti kasdienybės be gimtosios lietuvių kalbos.

Bet 1864 m. carinė Rusija uždraudė lietuvišką spaudą. Įsigaliojo tvarka, pagal kurią lietuviški leidiniai leidžiami tik kirilica. Bet slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Per 40 metų išleistos vos 56 kirilica parašytos knygos. Nelegalių knygų lietuviškais

rašmenimis Rusijoje ir Amerikoje per tuos metus išleista beveik 4 tūkst. Lietuviai nepaisė draudimo. Jie skaitė lietuviškas knygas, atgabentas knygnešių, kurie nebijojo žiauriosios valdžios. Rusinimui priešintasi ir kitaip: buvo kuriamos slaptosios lietuviškos mokyklos, vis daugiau kūrėsi nelegalių organizacijų.

Stiprėjant pasipriešinimui, Vilniaus generalgubernatorius Sviatopolkas Mirskis ir Kauno gubernatorius Veriovkinas medžioklės Lietuvoje metu įtikino carą Nikolajų II panaikinti draudimą. 1904 m. gegužės 7 d. draudimas buvo panaikintas.

Kaip tik gegužės 7 d. minima Spaudos atgavimo diena ir Knygos diena. Ji primena, kad knygnešių, daraktorių, Lietuvos šviesuolių triūsas nenuėjo veltui.

Ieva, Ugnė

Reikšmingiausių vaikų knygų šimtukas

Praeitų metų vasarą skaitančiai bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX amžiaus vidurio iki dabar, sąrašas. Juo remiantis buvo galima pusę metų internete balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių – 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai. Ką jie išrinko?

Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne

veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai – net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos. Toliau sąraše netrūksta realistinės prozos, liaudies pasakų ir smulkiosios tautosakos rinkinių, yra po vieną paveikslėlių ir pažintinę knygą.

Seniausia sąrašo knyga – Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). O naujausios šimtuke atsidūrusios knygos – Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015).

„Panašūs sąrašai yra įprasti ne vienoje aukštos kultūros šalyje, todėl svarbu, kad ruošiantis Lietuvos šimtmečiui tokį sąrašą turėsime ir mes. Jis leidžia apibendrinti lietuvių vaikų literatūros patirtį, suvokti, kokios knygos darė ir daro poveikį vaikams ir paaugliams”,– teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ sumanytojas dr. Kęstutis Urba.

Peržiūrėję šį reikšmingiausių vaikų knygų šimtuką drąsiai galime teigti, jog lietuvių kalba bei knygos turi savo vertę ir vietą Lietuvos kultūroje ir kad tai niekada nepasikeistų, reikia ir toliau domėtis jomis ir skaityti!

Rytas, Gustas, Kostas

Reikšmingiausių vaikų knygų dešimtukas

Neseniai buvo paskelbtas reikšmingiausių knygų vaikams šimtukas ir mes norėtume aprašyti pirmąjį dešimtuką:

1. Salomėja Nėris “Eglė Žalčių karalienė”. Kartą Eglė savo marškiniuose rado

žaltį, kuris prašė už jo tekėti ir ji sutiko. Eglę

išsivežė žalčiai į rūmus jūros dugne. Ten žaltys Žilvinas ją vedė. Po kelerių metų

mergelė iškeliavo pas savo tėvus, bet jos broliai užkapojo žaltį

ir ji namo nebegrįžo. 2. Sigitas Geda „Baltoji varnelė“ .Tai

eilėraščių knyga vaikams. Ji atveria šviesų, magišką būtų ir nebūtų dalykų pasaulį.

3. Maironis „Jūratė ir Kastytis“. Tai visiems žinoma legenda apie žmogaus ir jūrų valdovės meilę, kuri baigėsi gintarinių rūmų griūtimi.

4. Vytė Nemunėlis „Meškiukas Rudnosiukas“. Vaikų poezijos kūrinys. Poema pasakoja apie vieno meškiuko nuotykius, džiaugsmus ir rūpesčius.

5. Vytautas Petkevičius „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“. Gilė – jauniausias Girių valdovo Ąžuolo sūnus. Baigęs pirmą klasę jis taip pasipūtė, kad Gandras nuskraidino Gilę į Ydų šalį. Čia jis patiria daug nuotykių ir įgauna išminties bei draugiškumo.

6. Kazys Binkis „Kiškių sukilimas“. Jau klasika tapusi poema vaikams alsuoja didžiais nuotykiais ir karžygio dvasia.

7. Vytautė Žilinskaitė „Kelionė į Tandariką“. Išmonės nestokojanti apysaka

nukelia į Naujųjų metų naktį. Vieniši žaisliniai bičiuliai leidžiasi į kelionę, tačiau nė nenutuokia, kad čia jiems teks patirti ne vieną išbandymą.

8. Kostas Kubilinskas „Stovi pasakų namelis“. Šioje pasakų rinktinėje rasite 12 gražių pasakaičių, kurios pralinksmins mažąjį skaitytoją.

9. Eduardas Mieželaitis „Zuikis Puikis“. Tai graži ir žinoma poema, kurioje pasakojama apie pirmokėlį zuikutį, kuris nenorėjo mokytis.

10. Justinas Marcinkevičius „Grybų karas“. Linksma, sklandžiai eiliuota poemėlė, kurią lengvai įsimena net ir mažiausi skaitytojai.

Emilija, Livija, Evita

Balandžio 23–oji – Pasaulinė knygos diena

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena švenčiama visame pasaulyje Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu. Šia švente siekiama pabrėžti knygos vertę (atsiradus televizijai ir internetui, žmonės mažiau skaito knygas) ir

apginti autorių teises. 1616 metais šią dieną mirė trys literatūros šedevrų meistrai: Migelis de Servantesas, Viljamas Šekspyras ir Inca Garcilaso de la Vega. Balandžio 23–iąją gimė Morisas Driuonas, Vladimiras Nabokovas.

Idėja minėti šią dieną gimė Katalonijoje (Ispanija), kur nuo senų laikų gyvuoja tradicija dovanoti rožę pirkėjui, įsigijusiam knygą. Ši diena mums primena apie skaitymo kultūrą ir tradiciją, raštingumą, pažinimą, pagarbą knygai, kūrėjui, autoriui, kultūrų įvairovę ir dialogą, neišsemiamą civilizacijos, kultūros lobyną.

Renalda, Barbora

6 klasės mokinių knygos

Tai atrodė eilinė lietuvių kalbos pamoka, bet ji buvo išskirtinė – lietuvių kalbos mokytoja mums uždavė sukurti savo kūrybos knygą. Iš pradžių manėme – lengva, bet nė

nenutuokėme, kiek laiko bei pastangų užims šios knygos kūrimas.

Pirma, su klasiokais pasiskirstėme į grupeles. Kas po vieną, kas po du ar netgi tris.

Antra, reikėjo sugalvoti temą. Tai bene svarbiausias darbas kuriant knygą. Turint temą, galima pradėti kurti knygos tekstą.

Trečia, sukurti tekstą ir jį apipavidalinti. Na, pagaliau ir atėjo ilgai laukta diena.

Turėjome pristatyti savo darbus. Knygų buvo visokių: mokslinių,

pažintinių, pačių vaikų kurtų istorijų, anekdotų bei daug kitų įdomaus žanro knygų.

Ignas, Deividas

Interviu su geros knygos autoriais

Mes, pradedantieji žurnalistai, paruošėme interviu su mūsų klasės knygų rašytojais.

Pakalbinome „Eilėraščių knygos“ autorius Kostą ir Gustą bei paklausėme šių klausimų:

Ar patys kūrėte eilėraščius, trumpai papasakokite apie bei knygos rašymo bei gaminimo procesą.

Autoriai mums atsakė:

Eilėraščius kūrėme patys. Gaminimo procesas buvo išties sunkus. Turėjome sukurti tekstą, jį pasidalinome kurti per pusę, kompiuteriu surinkome ir sudėliojome į vietas. Po to turėjome parinkti šrifto dydį ir atspausdinę surišti knygos lapus. Iliustravome knygą piešiniais ir knyga buvo visiškai baigta.

Taigi, štai mūsų trumpas interviu apie mūsų klasės knygų kūrimą.

Erikas ir Rokas

Akrostichai

Perskaitę Martyno Mažvydo ,,Katekizmo“ pratarmę „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump“ mes sužinojome, kas yra akrostichas. Mūsų klasė (ne be mokytojos pagalbos) nusprendė keletą jų sukurti. Akrostichų buvo visokių – linksmų, liūdnų arba tiesiog paprastų. Ir mes nusprendėme, kad

galėtumėme jums vieną savo akrostichą pristatyti. Štai koks jis:

Man patinka būt lauke, Asilas tolumoje. Ratas rieda keliuku, Ten labai labai smagu. Ypač prie kalnų aukštų... Naras plaukia upeliu, Aš drugelį pagavau, Sakalą ten pamačiau. Jūrą žydrą aš matau, Uodas skrenda vis žemiau. Obelį aš nukirtau, Duonos grūdą suradau. Ir tada aš supratau: Sapnas buvo, prabudau

Taigi, ar supratote, kas šį akrostichą

parašė? Taip, jį parašė Martynas Juodis. Juokingas, ar ne tiesa? O ką matote fotografijoje? Mūsų sukurtų akrostichų parodą lietuvių kalbos kabinete. Užeikite pasiskaityti.

Akrostichą pasidaryti yra paprasta. Mes ir jums patariam padirbėti, tikrai linksma.

Martynas ir Nojus

Muziejų diena

Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos (gegužės 18 d.) renginius. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“, į kurią įsijungė ir Lietuvos muziejai. Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai nedirba, bei supažindinti su muziejais

įvairių bendruomenių narius. Tą dieną organizuojami renginiai lankytojams nemokami.

2017 m. gegužės 18 d. – Tarptautinę muziejų dieną – per Lietuvą nusidriekia jau penktus metus – Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamas nacionalinis kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinis projektas „Lietuvos muziejų kelias“.

Šių metų „Muziejų kelio“ tema – „Vasario 16–osios kūrėjai ir puoselėtojai“.

Joris

Kaimynų diena

Ar bendraujate su savo kaimynais? Ar bent pasisveikinate su jais susitikę? Kiekvienas Europos miestas susiduria su augančiu socialiniu abejingumu ir solidarumo tarp piliečių trūkumu. Bendrauti su užsienyje gyvenančiais žmonėmis mums paprasčiau negu pasikalbėti su gretimai ar kitapus gatvės gyvenančiais kaimynais.

Europos kaimynų diena – renginys, skirtas skatinti bendravimą ir socialinį solidarumą.

Daugiau nei 10 metų gegužės pabaigoje

visa Europa švenčia tarptautinę Kaimynų dieną, o Lietuva kaimyniškai iškylauja gegužės 27 d. Susipažinkime, pabendraukime ir įpūskime gyvybės savo aplinkai!

Kaimynų iškyla – tai bendruomenės šventė, kuomet visi kaimynai iškylauja savo kieme kartu!

Maksimas

Vyrų nuomonė apie šią šventę įvairi. Stiprioji lytis mano, jog patriarchalinėje visuomenėje vyrai turi visą vadžią, o moterys turi visas šventes. Vyrams pagrįsti vyriškumą nereikalinga atskira šventė. Šia švente norima atkreipti dėmesį į vyrus. Visame pasaulyje vyrų mažėja, todėl tokia šventė tikrai reikalinga. Yra vyrų, kurie pasisako prieš šią šventę. Jie mano, jog tai visiškai nereikalinga ir nelaiko šios dienos švente. Yra manančių, jog turime per daug švenčių: Boso, Mokytojo, Moters diena. Žinoma, yra nuomonė, jog moterys ir vyrai turi turėti po šventę. „Visko turi būti po lygiai“, – sako vyrai.

Nedaug kas žino, tačiau Lietuvoje vyrų diena egzistuoja nuo seno. Mūsų protėviai ją vadino Perkūno diena, ir tam buvo trys svarios priežastys. Pirma, Perkūnas – galingiausias ir įtakingiausias baltų dievas, atmosferos ir gamtos valdytojas, ne šiaip koks upelių saugotojas. Antra, jis turėjo gražuolę žmoną Žemyną ir devynis sūnus. Trečia, Perkūnas nekantrus, bet teisingas dievas, jis globoja moralę ir gėrį. Juk vyras toks ir yra – jis visur kovoja už teisingumą ir lyg veiksmo filmo herojus visada nugali blogį.

Tai, vyrai, gal šiek tiek pagriaudžiam? Juk radijo stotis M–1 dar 2011 metais iniciavo gegužės 26–ąją paskelbti Nacionaline vyrų diena.

Dominykas, Faustas

Diena be tabako

Ar žinote, kad kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 4,9 milijonų pasaulio gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacija 1987 metais gegužės 31–ąją paskelbė Pasauline diena be tabako.

PSO duomenimis, trys iš keturių rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio įpročio, tačiau keisti savo elgseną rūkančiajam nėra lengva, kadangi rūkant plaučiuose iš dūmų į kraują patenkančios psichiką veikiančios medžiagos sukelia stiprią fiziologinę bei psichologinę priklausomybę. Ši priklausomybė yra vertinama kaip lėtinė liga, kuriai dažnai būdingas atkrytis. Gegužės 31–ąją, pasauliui minint Dieną be tabako, Pasaulio sveikatos organizacija skiria dėmesį tabako gaminių reklamos, propagavimo ir rėmimo draudimui.

Žiniasklaida, verslas ir ne pelno siekiančios organizacijos kviečiamos vienytis ir gegužės 31-ąją dieną kviečia visus Nerūkyti! Manau, kad rūkyti nereikia netgi bandyti, juk atprasti taip sunku.

Ridas