Papildomoms nacionalinėms tiesioginėms

išmokoms už 2010 metus skirta 294 mln. Lt

Vyriausybė Ţemės ūkio ministerijos siūlymu papildomoms nacionalinėms tiesio-

ginėms išmokoms uţ 2010 metus nutarė skirti 294 mln. litų. Šios lėšos leis uţtik-

rinti, kad 2010 m. ţemdirbiai gautų ne maţesnes nei uţ 2009 metus gautas išmo-

kas.

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos mokamos uţ pasėlius, gyvulius ir

pieną uţtikrina ţemdirbių pajamų palaikymą bei lietuviškų ţemės ūkio produktų

konkurencingumo bendroje Europos Sąjungos rinkoje didinimą.

Į ministeriją ne kartą kreipėsi Ţemės ūkio rūmai ir kitos ţemdirbių ir socialinių

partnerių organizacijos, prašydamos rasti galimybių ir iki šių metų spalio 1 d.

skirti lėšų papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms, kurios kartu su

ES biudţeto lėšomis nors iš dalies padengtų dėl nepalankių meteorologinių sąlygų

žemdirbių patirtus derliaus nuostolius. Europos Komisija, atsižvelgdama į Lietu-

vos pateiktus argumentus dėl dalies pasėlių iššalimo, leido nuo š. m. spalio 16 d.

(t.y. pusantro mėnesio anksčiau nei tai nustatyta ES teisės aktuose) vykdyti avan-

sinius mokėjimus iš ES biudţeto lėšų.

Pagal rajonų savivaldybių duomenis kai kuriuose Lietuvos regionuose dėl Lietu-

vai neįprastų ţiemos šalčių ţuvusių ţieminių kviečių, ţieminių mieţių ir ţieminių

rapsų plotai sudarė nuo 50 iki 60 proc. viso jų bendro pasėlių ploto. Lietuvos ţe-

mės ūkio rūmų ir rajonų savivaldybių ţemės ūkio skyrių specialistų skaičiavimais

nuostoliai sudarė daugiau nei 100 mln. Lt.

Priėmus nutarimą papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis bus

paremti ţemdirbiai, uţsiimantys javų, rapsų, kitų ţemės ūkio augalų ir guvulių

auginimu bei vykdantys pieno gamybą. Jie gaus tiesiogines išmokas uţ pasėlius,

pieną ir gyvulius – tokias kaip ir 2009 metais.

Šiame leidinyje

Grūdų ir rapsų rinka

Pieno ūkio rinka

Trąšų rinka

Agro technikos rinka

Ž. ū. paskirties žemės rinka

Per devynis šių metų mėnesius Ţe-

mės ūkio paskolų garantijų fon-

das kredito įstaigoms suteikė 330

garantijų uţ 114,8 mln. Lt. Uţ ţem-

dirbiams, kaimo verslininkams ir

perdirbėjams išduotus 112 mln. Lt

kreditų suteikė 318 garantijų uţ 68,6

mln. Lt. Lietuvos ţemės ūkio ir

maisto produktų rinkos reguliavimo

agentūrai šiemet garantuota uţ 46

mln. Lt kredito įstaigų išduotų kre-

ditų, skirtų grūdų derliaus ir kitų

maisto produktų intervenciniams

pirkimams.

Garantuotų kreditų dėka ţemdirbiai

pasiskolino 112 mln. Lt arba 2 kar-

tus daugiau negu pernai.

Beveik 70 proc. kreditų su garantija

sumos buvo išduota ūkininkų

ūkiams, daugiausia besiverčiantiems

grūdinių kultūrų ir rapsų auginimu

bei pienininkyste. Skolintos lėšos

daţniausiai buvo naudojamos ţemės

ūkio technikai, gamybinei įrangai

įsigyti.

Žemės ūkio paskolų garantijų fon-

das teikia garantijas bankams ir kre-

dito unijoms uţ ţemdirbių, kaimo

verslininkų ir ţemės ūkio produktų

perdirbėjų imamus investicinius ir

trumpalaikius kreditus. Kredito

įstaigoms garantuojamas iki 70

proc. (jauniesiems ūkininkams – iki

80 proc.) negrąţinto kredito sumos

grąţinimas.

2010 Spalis Nr. 5

AGROMEDIA

MĖNESINIS LEIDINYS APIE AGRO RINKAS

GRŪDŲ IR RAPSŲ RINKA

Grikių supirkimo kaina Lietuvoje išaugo

beveik tris kartus. Grikiai 2010 m. rug-

sėjo viduryje (37 savaitę (09 13–19) Lie-

tuvoje buvo superkami vidutiniškai po 1

417,6 Lt/t – 2,9 karto didesne kaina negu

2009 m. analogišku laikotarpiu.

Rugiai per metus pabrango 2,5 karto (iki

500,2 Lt/t). Pašarinių mieţių (II klasės)

vidutinė supirkimo kaina šių metų rugsė-

jo viduryje sudarė 485,7 Lt/t ir buvo 6,3

proc. didesnė negu prieš metus, o salyk-

linių mieţių kaina per metus išaugo 88

proc. (iki 678,0 Lt/t). Kviečių vidutinė

supirkimo kaina 2010 m. rugsėjo vidury-

je sudarė 581,6 Lt/t ir tai buvo 35,3 proc.

didesnė kaina negu 2009 m. rugsėjo vi-

duryje.

Rapsų vidutinė supirkimo kaina per me-

tus taip pat padidėjo – jie šių metų rug-

sėjo viduryje buvo superkami po 1 135,1

Lt/t – 43,8 proc. didesne kaina negu

2009 m. analogišku laikotarpiu.

Grūdų eksportas iš Lietuvos 2010 m.

rugpjūčio mėnesį buvo dvigubai maţes-

nis negu 2009 m. analogišku laikotarpiu,

tačiau rapsų eksportas – išaugo dvigubai.

Šių metų rugpjūtį grūdų supirkimo įmo-

nės eksportavo 49,318 tūkst. t grūdų –

49,8 proc. maţiau negu 2009 m. analo-

gišku laikotarpiu. Daugiausia eksportuo-

ta kviečių – 43,978 tūkst. t. Jie buvo eks-

portuoti į Latviją, Daniją, Vokietiją,

Prancūziją, Suomiją ir Farerų salas

(vidutinė kaina – 703,4 Lt/t). Kvietru-

giai (4,436 tūkst. t) išveţti į Latviją ir

Švediją (vidutinė kaina – 483,1 Lt/t).

Mieţių buvo eksportuotas nedidelis kie-

kis – tik 796 t. Jie išveţti į Latviją, Estiją

ir Daniją (vidutinė kaina – 493,4 Lt/t).

Rapsų eksportas 2010 m. rugpjūtį siekė

74,850 tūkst. t ir tai buvo 2 kartus dides-

nis kiekis negu 2009 m. analogišku lai-

kotarpiu. Rapsai buvo eksportuoti į dau-

gelį šalių: Latviją, Daniją, Olandiją, Bel-

giją, Vokietiją, Suomiją ir Norvegiją

(vidutinė kaina – 1 096,3 Lt/t). Grūdų

importas į Lietuvą šių metų rugpjūtį,

lyginant su 2009 m. analogišku laikotar-

piu, išaugo 2,2 karto – iki 11,759 tūkst.

t. Iš šio kiekio 10,493 tūkst. t sudarė

kviečiai. Jie importuoti iš Latvijos, Da-

nijos ir Baltarusijos (vidutinė kaina –

538,9 Lt/t).

Rapsų importas 2010 m. rugpjūčio mė-

nesį išliko panašus kaip ir 2009 m. ana-

logišku laikotarpiu – sudarė 16,240

tūkst. t. Rapsai importuoti iš Latvijos,

Estijos, Baltarusijos ir Ukrainos

(vidutinė kaina – 1 075,2 Lt/t).

“Grūdų eksportuotojai su nerimu ţval-

gosi ūkininkų sandėlių pusėn - ţemdir-

biai parduoti derliaus neskuba, nes kai-

nos ir toliau kyla. Be to, tenka ginčytis ir

pradėti bylinėtis su ţemdirbiais, kurie

tiesiog lauţo pasirašytas sutartis ir atsi-

sako veţti derlių ţemesnėmis nei rinkos

kainomis‖, rašo Verslo ţinios.

Tuo tarpu prekybininkus spaudţia pirkė-

jai, su kuriais reikia persiderėti dėl pirki-

mo sąlygų, kadangi pastarieji savo ruoţ-

tu dar ir reikalauja aukštesnės kokybės

derliaus nei uţaugo Lietuvoje. Būtent

dėl to grūdai taip sparčiai, kaip ankstes-

niais metais, neeksportuojami. Bendrą

srautą sumaţino ir 20-30 proc. maţesnis

derlius nei 2009 m.

Bronius Markauskas, Ţemės ūkio rūmų

pirmininkas, skaičiuoja, kad ūkininkų,

piktybiškai nesilaikančių sutarčių, yra ne

daugiau kaip 15 proc. Kiek tikrai ţem-

dirbių nusispjaus į dokumentus ir ieškos,

kas uţ derlių moka daugiau, paaiškės tik

prasidėjus teismams.

ES importo muito mokesčiai grūdams, taikomi nuo 2010 m. rugsėjo 16 d.

KPN kodas Grūdai Importuojant iš trečiųjų šalių Lt/t*

1001 10 00 Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės 0

Vidutinės kokybės 0

Žemos kokybės 0

1001 90 91 Paprastieji kviečiai, skirti sėjai 0

ex 1001 90 99 Paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai 0

1002 00 00 Rugiai 24,17

1005 10 90 Kukurūzai, skirti sėjai, išskyrus hibridus 0

1005 90 00 Kukurūzai, išskyrus sėklą** 0

1007 00 90 Grūdinis sorgas, išskyrus hibridus, skirtus sėjai 24,17

* prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 642/2010 2 straipsnio 4 dalis) impor-

tuotojui muito mokestis gali būti sumaţintas:

– 3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Vidurţemio jūroje, – 2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje arba

Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

** importuotojui muitas gali būti sumaţintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 4 dalyje nurody-tų sąlygų.

Šaltinis: Agro Rinkos , Nr. 18 (145)

2

Pasaulyje 2010/11 prekybos metais prognozuojamas 4,7 proc. mažes-

nis rapsų derlius negu 2009/10 m.

JAV ţemės ūkio departamento (toliau –

USDA) rugsėjo mėnesio duomenimis,

pasaulyje 2010/11 m. prognozuojamas

440,6 mln. t aliejinių augalų derlius. Iš

jų rapsai sudaro apie 13 proc. USDA

prognozuoja, kad 2010/11 m. pasaulyje

rapsų derlius sudarys 57,14 mln. t ir tai

būtų 4,7 proc. maţesnis rapsų derlius

negu praėjusiais metais. Kanadoje

2010/11 m. tikimasi gauti 11 mln. t rap-

sų derlių. Lyginant su 2009/10 m. tai

būtų 7 proc. maţiau. Kinijoje laukiamas

12,8 mln. t rapsų derlius – 6,6 proc. ma-

žesnis negu 2009/10 m.

Iš NVS šalių didţiausias 2010/11 m.

rapsų derliaus sumaţėjimas numatomas

Baltarusijoje – net 38,5 proc. (iki 0,4

mln. t). Ukrainoje 2010/11 m. rapsų der-

lius gali būti maţesnis 26,3 proc. ir su-

daryti 1,4 mln., Rusijoje – 25,4 proc.

(0,5 mln. t).

ES šalių rapsų derlius 2010/11 m. turėtų

sudaryti 20 mln. t – 6,8 proc. maţiau

negu Rapsų kainos Hamburgo birţoje

Lt/t 2009/10 m. Iš ES šalių daugiausia

rapsų uţauginama Vokietijoje – 2010/11

m. prognozuojamas 5,6 mln. t derlius ir

tai būtų 11,3 proc. maţiau, lyginant su

2009/10 m. Prancūzijoje tikimasi gauti

4,7 mln. t (-15,9 proc.), Jungtinėje Kara-

lystėje – 2,1 mln. t (+7,7 proc.), o Lenki-

joje – 2 mln. t (-16,7 proc.) rapsų derlių.

Prognozuojama, kad 2010/11 m. pasauli-

nė rapsų pasiūla bus didesnė negu buvo

tikėtasi – sudarys apie 62 mln. t. Tačiau

tai būtų 6 proc. maţiau negu 2009/10 m.

Numatomas maţesnis rapsų derlius bei

maţesnė pasiūla turi įtakos 2010/11 m.

pasaulinės rapsų prekybos prognozės

sumaţinimui. Pasaulinis rapsų importas

2010/11 m. numatomas 9,5 mln. t ir tai,

lyginant su 2009/10 m., būtų 8 proc. ma-

žiau. O eksportas gali sumažėti 12 proc.

(iki 9,4 mln. t).

Rapsų supirkimo kainos pasaulyje didė-

ja. Pavyzdţiui, Hamburgo birţoje rapsų

kaina 2010 m. rugpjūtį sudarė 1 280 Lt/t

ir buvo 6,1 proc. didesnė negu prieš mė-

nesį bei 37,5 proc. didesnė, lyginant su

2009 m. rugpjūčio mėnesio rapsų kaina.

Prancūzijos ateities sandorių birţoje

MATIF rapsų kaina lapkričio mėnesiui

2010 m. 37 savaitę sudarė 1 327,6 Lt/t.

2010 m. prognozuojama 1 proc. ma-

žesnė pašarų produkcija. Europos

pašarų gamintojų asociacijos FEFAC

duomenimis, 2010 m. ES-27 šalių kom-

binuotųjų pašarų gamyba turėtų neţy-

miai sumaţėti ir sudaryti 146,1 mln. t.

(2009 m. – 147,6 mln. t).

Palyginus su 2009 m., šiais metais turė-

tų sumaţėti visų gyvulių grupių kombi-

nuotųjų pašarų gamyba, išskyrus

paukščių lesalus. Prognozuojama, kad

kombinuotųjų pašarų gamyba galvi-

jams sumaţės 2,2 proc., iki 37,71 mln.

t. (2009 m., lyginant su 2008 m., suma-

žėjo 8 proc.). Kombinuotųjų pašarų

gamyba kiaulėms, palyginus su 2009

m., numatoma 1,2 proc. maţesnė ir

turėtų sudaryti 49,45 mln. t, (2009 m.

sumaţėjo 6 proc.), o paukščių lesalų

gamyba turėtų padidėti 0,3 proc., iki

48,6 mln. t (2009 m. sumaţėjo 1,0

proc.). 2010 m. ES-27 kombinuotųjų

pašarų gamybos struktūroje didţiausią

dalį turėtų sudaryti pašarai kiaulėms –

33,8 proc., lesalai paukščiams – 33,2

proc., pašarai galvijams – 25,8 proc.

Pieno pakaitalų gamyba turėtų sudaryti

1 proc. bendroje 2010 m. kombinuotųjų

pašarų gamybos struktūroje, o pašarai

kitiems gyvūnams – 6 proc.

Lyginant su 2009 m., šiais metais kom-

binuotųjų pašarų gamyba, kaip ir pra-

ėjusiais metais, daugiausia turėtų suma-

žėti Slovakijoje – 9,1 proc. (0,6 mln. t),

o taip pat ir kombinuotųjų pašarų ga-

mybos šalyse lyderėse: Prancūzijoje –

4,9 proc. (1,04 mln. t), ir Belgijoje –

4,7 proc. (0,29 mln. t). Didţiausias

kombinuotųjų pašarų gamybos padidė-

jimas šiais metais numatomas Lietuvoje

– 13,9 proc. (0,05 mln. t), Rumunijoje

– 8,1 proc. (0,25 mln. t) ir Bulgarijoje –

6,0 proc. (0,04 mln. t).

FEFAC ekspertai prognozuoja, kad

2010 m. pašarų kainos Europoje, kur

pašarų gamybai daugiausia naudojami

kviečiai, kils daugiau, nei, pavyzdţiui,

JAV, kur pašarams tradiciškai daugiau-

siai naudojami kukurūzai. Remiantis

agentūros International Grain Council

duomenimis, pasaulinės kviečių kainos

nuo birţelio pabaigos iki rugpjūčio galo

pakilo vidutiniškai 57 proc., o kukurū-

zų – apie 30 proc.

Pasaulinės grūdų eksporto kainos Lt/t*

3

Grūdai Valstybė

2010 Kainos pokytis %

rugpjūtis birželis liepa rugpjūtis mėnesio ** metų ***

Kviečiai JAV HRW 2 kat. 507,0 498,1 602,9 774,8 28,5 52,8

JAV SRW 2 kat. 393,6 520,8 626,8 734,1 17,1 86,5

Argentina 507,0 551,9 616,2 769,4 24,9 51,7

ES, Prancūzija, FCW 1 445,4 479,9 618,1 773,4 25,1 73,6

ES, Vokietija, B klasė 470,8 509,4 637,5 810,2 27,1 72,1

ES, Jungtinė Karalystė,

pašariniai

393,6 467,0 555,1 652,5 17,5 65,8

Kanada, CWRS 13,5% 630,1 761,3 794,1 916,1 15,4 45,4

Kukurū-

zai JAV 3 YC

381,5 427,4 425,0 543,7 27,9 42,5

Argentina 396,0 441,5 451,5 554,6 22,8 40,1

Miežiai ES, Prancūzija, pašariniai 364,6 376,4 488,7 655,2 34,1 79,7

Australija, pašariniai 371,8 450,0 515,3 679,7 31,9 82,8

Australija, salykliniai 383,9 540,6 608,2 744,9 22,5 94,0

HRW – Hard Red Winter, SRW – Soft Red Winter, FCW – French Channel Wheat, CWRS – Canada Western

Red Spring, YC – Yellow Corn * kainos (Lt) pateiktos pagal atitinkamos datos LB valiutų kursą

** lyginant 2010 m. rugpjūtį su liepa *** lyginant 2010 m. rugpjūtį su 2009 m. rugpjūčiu

Šaltinis: Agro Rinkos, Nr. 18 (145)

EPGF kreipiasi į ES dėl spekuliacijų grūdų rinkoje sustabdymo

BRIUSELIS. BELGIJA — Nuo liepos

pradţios kviečių kvotos ES rinkoje padi-

dėjo 40 proc., ir nėra ţenklų, kur ir kada

tai liausis, rugpjūčio 3 d. pranešė Euro-

pos pašarų gamintojų federacija (EPGF). Vis dėlto ekspertai sutaria, kad rinkoje

nėra pagrindo tokiam ţenkliam pakili-

mui. Netgi jei bus patvirtintas smarkus

derliaus Rusijoje ir Ukrainoje nuosmu-

kis, derlius likusiose pasaulio šalyse,

įskaitant ES, yra pakankamai geras, kad

patenkintų pasaulio poreikį išlaikant

pakankamai atsargų, teigė EPGF. EPGF prezidentas Patrickas Vandenas

Avenn'as teigė: „Spekuliacija grūdų rin-

koje yra pagrindinė dabartinio kainų

kilimo prieţastis. Tai liečia visus ES

grūdų grandinės dalyvius, kuriems kyla

rimti įtarimai dėl dirbtinės maisto kainų

infliacijos. Be to, EPGF baiminasi dėl

padidėjusių pašarų kainų, kurios suma-

žintų ES gyvulių sektoriaus, vis dar atsi-

gaunančio po ankstesnio 2007-2008 me-

tų kainų šoko, konkurencingumą.― Taigi jis paskatino ES Komisiją nedel-

siant paleisti į rinką intervencines ES

mieţių atsargas, kad sumaţėtų spekulia-

cijų pradėtas rinkos kainos kitimas. Šiuo

metu viešoje intervencijoje laikoma

daugiau nei 5 milijonai tonų intervenci-

jos grūdų (daugiausia mieţių). Pasak Vandeno Avenn'o, tokių atsargų

grąţinimas į ES rinką labai svarbus pa-

dedant kovoti su netinkamomis spekulia-

cijomis ir kainų kitimu. Be to, šį įsipa-

reigojimą nustatė Auditorių Teismas,

kuris pareikalavo ES Komisijos perpar-

duoti intervencijos atsargas, kad būtų

pasipelnyta iš aukštų kvotų taip sutau-

pant pinigų. Dėl susirūpinimo blogai veikiančia ES

grūdų rinka, kurį išreiškė COPA-

COGECA, Vandenas Avenne'as sakė:

„Dabartinė grūdų rinkos situacija įrodo,

kad taip veikiančios rinkos nepadeda

ūkininkams ir jų klientams valdyti didė-

jančio svarbiausių prekių kainų kitimo.

Todėl raginame ES Komisiją taip pat

apgalvoti papildomas priemones, kurios

leistų kontroliuoti perdėtas spekuliacijas

ateities rinkose.―

KIJEVAS, UKRAINA — Šiandien

Ukraina jau sutarė dėl 1,3 milijonų

tonų kviečių eksporto, rugpjūčio 11 d.

teigė Ţemės ūkio ministras Nikolajus

Prisiaţniukas.

Pasak N. Prisiaţniuko, rodiklis viršija

pernai metų rezultatus. Ministras tei-

gė, jog prekybininkai jau sutarė dėl

600 000 tonų mieţių eksporto, tačiau

dėl aviţų kiekio dar nėra susitarta.

N. Prisiaţniukas taip pat teigė, jog

šiais metais Ukraina galės eksportuoti

beveik 15 milijonų tonų javų.

BARNAULAS, RUSIJA — Grūdų

perdirbėjas PAVA rugpjūčio 19 d.

pranešė, kad pradėjo naują produktų

liniją, paţymėtą AchinkA prekės ţen-

klu. PAVA Achinsko malūnas bus

vienintelis šių AchinkA prekės ţenklu

paţymėtų produktų gamintojas: aukš-

čiausios, antros ir ekstra rūšių miltai,

taip pat rugių miltai ir Podolsko miltai.

Pasak PAVA, javai, naudojami gamy-

boje, yra ekologiškai švarūs iš Krasno-

jarsko krašto laukų.

Įmonės siūlomi AchinkA miltai bus

parduodami 50 kg ir 25 kg pakuotėse.

„Didelė konkurencija miltų gamybos

rinkoje paskatino sukurti produktus,

paţymėtus prekės ţenklu, kuris perduo-

tų vietinės kultūros ypatumus ir primin-

tų apie aukštos kokybės Achinsko ga-

mintojų tradicijas―, sakė OJSC PAVA

Generalinis direktorius Andrėjus Ana-

ninas. „Dėl naujo prekės ţenklo galime

pasirašyti naujų išskirtinių sutarčių, tai

atveria verslo galimybes mūsų partne-

riams. Tuo pačiu metu įmonė gali pa-

brėţti vietinės gamybos produktų spek-

trą.―

Pasak įmonės technologų, AchinkA

miltus galima apibūdinti kaip turinčius

geriausias duonos kepimo savybes,

tinkančius duonos ir saldumynų gamy-

bai.

4

JAV miltų produkcija krenta, sumalimo lygis žemiausias per ketverius

metus

VAŠINGTONAS. D.C., JAV — Re-

miantis išankstiniais JAV prekybos de-

partamento Surašymo biuro duomeni-

mis, JAV malūnuose miltų produkcija

per antrąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 5 031

500 tonų, o tai 2,2 proc. maţiau nei per

tą patį praėjusių metų ketvirtį (5 146

300 t). Produkcija balandţio-birţelio mėn. taip

pat sumaţėjo 1,7 proc. palyginti su 5

115 950 tonų, uţregistruotų sausio-kovo

mėn., priešingai įprastam padidėjimui

tarp pirmojo ir antrojo ketvirčio. Suma-

limo lygis antrąjį ketvirtį nukrito iki

84,9 proc. per šešių dienų malimą, tai

žemiausias rodiklis per ketverius metus

nuo 2006 m. balandţio-birţelio mėn.,

kai lygis siekė 84,5 proc. Per antrąjį 2009 m. ketvirtį malūnai vei-

kė 87,2 proc. pajėgumu. JAV malūnų

pajėgumas per 24 val. buvo 77 000 to-

nų, tai 200 tonų daugiau nei per pirmąjį

ketvirtį ir 300 tonų daugiau nei tą patį

praėjusių metų laikotarpį. Prie bendro

produkcijos sumaţėjimo ţenkliai prisi-

dėjo manų kruopų produkcija, nuo 401

500 tonų pernai metais sumaţėjusi 6,1

proc. iki 377 100 tonų. JAV miltų produkcija per pirmus šešis

2010 m. mėnesius (sausį-birţelį) sudarė

10 147 450 tonų, palyginti su tuo pačiu

2009 m. laikotarpiu sumaţėjo 0,3 proc.

nuo 10 177 900 tonų.

PIENO ŪKIO RINKA

Pasak AB ―Pieno ţvaigţdės‖ vykdo-

mojo direktoriaus Lino Sasnausko,

daugiau nei pusė pieno produktų Lie-

tuvoje yra eksportuojama. 59 proc.

viso eksporto sudaro sūris, o 21 proc.

- pieno miltai.

L. Sasnauskas teigia, kad praėjusių

metų pabaigoje atsigavus pasaulio

ekonomikai ir esant pieno trūkumui

po drastiško pieno supirkimo kainų

kritimo anksčiau, ţaliavinio pieno

kainos išaugo apie 50 proc. ir tai jau

tada didino produktų savikainą, tačiau

tuo metu nedidinti kainos vietos rin-

koje leido pelnas eksporto rinkose.

Taigi, perdirbėjų teigimu, eksporto

rinkoms nebeleidţiant kompensuoti

nuostolingos vietos rinkos, Lietuvoje

pienas brangs priklausomai nuo ţa-

liavinio pieno kainos.

L. Sasnausko manymu, pieno kainos

galėtų būti sumaţintos, jei būtų taiko-

mas maţesnis PVM tarifas maisto

produktams.

Asociacijos „Pieno centras― duomeni-

mis, 36 proc. 2,5 procento riebumo

pieno kainos sudaro ţaliavinio pieno

kaina, 5 proc. - ūkininko pieno surin-

kimo sąnaudos, 17 proc. - pieno per-

dirbėjų logistikos kaštai, 7 proc. - jų

gamybos veikla, 18 proc. - prekybi-

ninkų dalis, o 17 proc. - valstybės

dalis.

Tuo tarpu vidutiniškai visų perdirbėjų

pieno produktų savikainoje ţaliavinis

pienas sudaro apie 60 procentų.

Papildomos pieno kvotos 2010–2011 kvotos metams

Įmonės pavadinimas

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina,

Lt/t

Pieno, už kurį

apmokant nebu-

vo taikytos

nuoskaitos dėl

kokybės

Pieno, už kurį

apmokant buvo

taikyta bent vie-

na nuoskaita dėl

kokybės

Vidutinė

pieno su-

pirkimo

kaina

AB "Pieno ţvaigţdės" įmonių grupė 815,2 628,7 803,7

UAB "Marijampolės pieno konservai" 757,4 684,9 753,8

AB "Rokiškio sūris" įmonių grupė 793,0 627,1 782,9

AB "Ţemaitijos pienas" 818,2 692,3 811,8

UAB "Vilkyškių pieninė" 748,8 552,1 735,1

ŢŪB "Šaltekšnis" 752,4 804,9 766,7

UAB „Vikeda“, Kėdainiai 1079,4 - 1079,4

Bariūnų ŢŪB, Joniškio r. 716,3 528,6 714,4

Pienininkystės kooperatyvas "Ţalmargė" 659,7 630,8 655,7

Vidutinė pieno supirkimo kaina, Lt/t 798,1 659,8 789,7

Lietuvos didžiausių pieno supirkėjų vidutinė natūralaus pieno supirkimo

kaina Lt/t

5

Žemės ūkio ministerija informuoja, jog iš nacionalinio dalijamojo

rezervo 2010–2011 kvotos metams 11 275 pieno gamintojams

papildomai skirta 55,4 tūkst. tonų pieno kvotų. Kvotos skirtos

gamintojams, kurie praėjusiais 2009–2010 kvotos metais viršijo

savo turėtą kvotą, arba neturėdami kvotos pardavė daugiau kaip

500 kg pieno.

Pardavimo perdirbti kvota sudaro 94 proc. (52,2 tūkst. tonų), o

pardavimo tiesiogiai vartoti kvota – 6 proc. (3,1 tūkst. tonų) vi-

so paskirstyto kvotos kiekio.

Gamintojai, parduodantys pieną perdirbti, apie kvotų pasikeitimus

suţinos iš supirkėjų kas mėnesį gaunamų dokumentų (turima kvo-

ta ir jos vykdymas daţniausiai nurodomas sąskaitoje – faktūroje).

Informaciją apie turimą kvotą ir jos vykdymą visi gamintojai

(patiems prašant) gali gauti ir savivaldybių ţemės ūkio skyriuose.

Tie gamintojai, kurie turi interneto prieigą, savo kvotų dydţius bei

vykdymus gali patys pasitikrinti Nacionalinės mokėjimo agentū-

ros informaciniame portale www.nma.lt.

Žemės ūkio ministerija tikisi, kad pieno kvotų skyrimas paskatins

gamintojus drąsiai uţsiimti pieno gamyba, nebijant ES nustatytų

virškvočio mokesčių. 2009–2010 kvotos metų pardavimo perdirb-

ti kvota buvo įvykdyta 76,2 proc., o pardavimo tiesiogiai vartoti

kvotos vykdymas siekia 61 proc. Šiemet per penkis 2010–2011

kvotos metų mėnesius pardavimo perdirbti kvota įvykdyta

35,2 proc. (pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 35,7 proc.). Šiuo

metu Lietuvoje yra 48,8 tūkst. gamintojų, turinčių kvotas

(pardavimo perdirbti kvotas turi 44,7 tūkst. gamintojų, o pardavi-

mo tiesiogiai vartoti kvotas - 5 253 gamintojai).

Visi gamintojai turi teisę pasikeisti kvotos (ar jos dalies) rūšį.

Kainos išlieka aukštos

Kainų „Fonterra― aukcione pakilimas

rugsėjo pradţioje išsilaikė iki mėnesio

vidurio, nenugriebto ir nugriebto pieno

miltelių kainos padidėjo 1 proc., o

bevandenių pieno riebalų – 10 proc.

Kainos pasaulio neatidėliotinų sandėrių

rinkose taip pat kyla, miltelių kainos

pakilo 50-150 JAV dol./t, o sviesto kai-

nos tebėra rekordiškai aukštos, netgi

aukštesnės nei 2007 m. Kainos ES

pakilo, nors euro ir JAV dolerio san-

tykio kilimas didina ES pasiūlymų

kainas pasaulio rinkoje. Nugriebto pie-

no ir neriebaus pieno miltelių kainos

JAV ir toliau kyla, tačiau sviesto kai-

nos išlieka aukštos. Pranešama, kad

Naujosios Zelandijos gamybos rezulta-

tai 2-3 proc. aukštesni nei pernai

metais. Australijos pienininkystė vis

dar prognozuoja 1-2 proc. šio sezono

pieno išteklių kilimą. Išrūgų pieno

miltelių poreikis Kinijoje ir toliau

smarkiai auga, 2010 m. gali viršyti 300

000 t. Pieno tiekimas tiek JAV, tiek ES

liepos-rugpjūčio mėnesiais pakilo 2-4

proc., tačiau rinkos išlieka stiprios.

2010 m. liepą JAV padidėjo ţalio

natūralaus riebumo pieno gamyba,

tačiau sviesto ir nugriebto pieno mil-

telių – sumaţėjo. 2010 m. liepos mėn.

JAV ţaliavinio pieno buvo pagaminta

6 399,96 tūkst. t – 3 proc. daugiau nei

2009 m. liepos mėn. ir 2,9 proc. dau-

giau, lyginant su 2010 m. birţelio

mėn. 2010 m. liepos mėn., lyginant su

2009 m. atitinkamu laikotarpiu, sūrių

(įskaitant švieţius sūrius) gamyba

padidėjo 4,7 proc. ir sudarė 400,1

tūkst. t. o, lyginant su 2010 m. birţe-

lio mėn., – 0,2 proc. daugiau. Šių

metų liepos mėn. pabaigoje sūrių at-

sargų buvo sukaupta 475,7 tūkst. t – 8

proc. daugiau nei praėjusių metų lie-

pos mėn. pabaigoje ir 2,2 proc. dau-

giau nei 2010 m. birţelio mėn. pabai-

goje.

2010 m. liepos mėn. sviesto buvo

pagaminta 50,4 tūkst. t – 2,9 proc.

maţiau nei 2009 m. atitinkamu laiko-

tarpiu ir 5,3 proc. maţiau nei 2010 m.

birţelio mėn. 2010 m. liepos mėn.

pabaigoje, lyginant su 2009 m. atitin-

kamu laikotarpiu, sviesto atsargos

sumaţėjo 24 proc., iki 90,7 tūkst. t,

tačiau lyginant su 2010 m. birţeliu –

padidėjo 1 proc. 2010 m. liepos mėn.,

lyginant su 2009 m. tuo pačiu laiko-

tarpiu, JAV nugriebto pieno miltelių

gamyba sumaţėjo 1 proc. (iki 59,9

tūkst. t), išrūgų miltelių – 6,5 proc.

(iki 39,7 tūkst. t), tačiau laktozės ga-

myba padidėjo 27,8 proc. (iki 35,5

tūkst. t).

„Fonterra“ didina UAT gamybą

„Fonterra“ padidino UAT pieno pro-

dukcijos pajėgumą 30 proc. (30 mln.

litrų) po 8 mln. JAV dolerių vertės

plėtros Naujojoje Zelandijoje ir at-

naujinus UAT pieno perdirbimo ga-

myklą Takaninyje, Oklande. Pienas

pirmiausia skirtas eksportui į Aziją ir

Ramiojo vandenyno šalis. Pastaruoju

metu prognozuojamas pasaulinio

UAT pieno suvartojimo pakilimas

daugiau nei 5 proc. per artimiausius 2

metus. UAT pieno produkcija Naujo-

joje Zelandijoje per pastaruosius me-

tus išaugo nuo 5 mln. litrų iki 27 mln.

litrų 2005 m. ir 60 mln. litrų praėju-

siais metais.

Brangsta nepaisant pakankamos pasiūlos

Per pastarąsias dvi savaites pakilo visų

ES prekių kainos, praėjusią savaitę jos

stabilizavosi. Nepaisant didėjančių pie-

no išteklių (rugsėjo vidurio ištekliai

Prancūzijoje padidėjo 7 proc., o Vokieti-

joje – 4 proc. palyginti su pernai me-

tais), rinkose daug pagal sutartis jau par-

duotos produkcijos, o parduoti neatidė-

liotinų sandėrių metu beveik nėra ką.

Vėl pakilo grietinėlės kainos, o antrinio

pieno ir nugriebto koncentrato kainos

išlieka stabilios. Sviesto kainos padidė-

jo maţdaug 50 eur/t, taigi dabar apy-

tiksliai 70 proc. viršija intervencijos

kainą; tai aukščiausia kaina per pasta-

ruosius 3 metus. Sviestas iš privataus

saugojimo pagalbos gaunamas 3000-

4000 tonų per savaitę norma, dar 2000

t gaunama iš intervencijos, o ES pro-

dukcija lygi maţdaug 30 000 t per sa-

vaitę. Dar liko parduoti 1500 tonų iš

intervencijos atsargų Lietuvoje ir Esti-

joje.

Maistinių nugriebto pieno miltelių

kainos praėjusią savaitę 35 proc. virši-

jo intervenciją, nuo liepos pakilo 150-

200 eurų/t. Pašarinių nugriebto pieno

miltelių kainos taip pat kilo sumaţin-

damos atotrūkį nepaisant intervencinio

nugriebto pieno miltelių pardavimo.

Pardavimai buvo kuklūs, praėjusią sa-

vaitę parduota 820 tonų uţ 2140-2170

eurų; kaina nuo ankstesnio pirkimo

pakilo 30 eurų/t. Europos Komisija

stebi rinkos tendencijas, tačiau nedaro

įtakos kainoms, nepaisant 190 000 to-

nų intervencijos. Vyksta dar vienas

alţyrietiškas sandėris dėl maţdaug 20

000 tonų 3 mėnesiams: tokie sandėriai

vyksta apytiksliai kas du mėnesius,

taip sumaţindami poveikį rinkai. Su-

maţėjo poreikis Rusijoje dėl nuo spa-

lio 8 d. taikomų didesnių muitų, tačiau

tikimasi daugiau sūrio pardavimų.

Sviesto produkcija ES 2010 metais

nukrito maţiausiai 80 000 t (kiekis iš

intervencijos), tai atitinka 1,5 proc. ES

pieno išteklių, padvigubėjęs nugriebto

pieno miltelių eksportas išlaikė įtampą

rinkoje. 2010 m. maţdaug trečdalis ES

nugriebto pieno miltelių produkcijos

bus eksportuota.

Per pastarąjį mėnesį pieno išrūgų

miltelių kainos pakilo 4 proc. po sąstin-

gio liepą, kainas pakėlė aukštesnės

„Fonterra“ aukciono kainos rugsėjo

pradţioje. Išrūgų miltelių kainos nuo

liepos padidėjo daugiau nei 30 %. Vis

dėlto maisto ir išrūgų baltymų koncen-

trato poreikis buvo didelis ir išlaikė

išrūgų kainas nepaisant statiško eks-

porto ir didelės sūrio produkcijos. Per

pirmuosius septynis 2010 m. mėnesius

eksportas nukrito 2 proc. palyginti su

2009 m. Sūrio kainos taip pat pakilo;

praėjusią savaitę Vokietijoje uţregist-

ruotas ementalio ir goudos kainų kili-

mas. Goudos kainos šiais metais pakilo

20 proc., palyginti su praėjusiais metais

jos didesnės 40 proc.

Pasak Eurostat, vidutinės pieno kai-

nos liepą ES pakilo 20 proc. palyginti

su pernai metais, nors kainos Belgijoje,

Vokietijoje, Airijoje, Baltijos šalyse,

Nyderlanduose ir Švedijoje pakilo 40

proc. ir daugiau, artėdamos prie 50

pakilimo uţ sviestą/miltelius, kurių

kaina dabar yra maţdaug 34 c/kg. 6

Vyriausybė investuos 4,5 mlrd. eurų į stambią pienininkystės programą

2010 m. sausio–liepos mėn. Baltaru-

sijoje ţaliavinio pieno supirkimas

padidėjo 1,2 proc. Nenugriebto pieno

gaminių gamyba Baltarusijoje sudarė

843,6 tūkst. t ir buvo 12,5 proc. di-

desnė, nei 2009 m. atitinkamu laiko-

tarpiu, tačiau nugriebto pieno gami-

nių gamyba sumaţėjo 8,6 proc. (iki

54,9 tūkst. t). Analizuojamu laikotar-

piu riebių sūrių gamyba išaugo 4,8

proc. (iki 84 tūkst. t), kietųjų ir pusiau

kietųjų sūrių – 4,0 proc. iki 78 tūkst.

t), minkštųjų sūrių gamyba padidėjo

18,2 proc. (iki 1,6 tūkst. t), lydytų

sūrių – 12,0 proc. (iki 4 tūkst. t), o

kitų sūrių – 58,1 proc. (iki 411 t).

2010 m. sausio – liepos mėn. sviesto

gamyba sudarė 60,65 tūkst. t ir buvo

15,3 proc. maţesnė nei 2009 m. ati-

tinkamu laikotarpiu. Pieno konservų

gamyba padidėjo 36,1 proc. (iki 180,5

mln. vnt. skardinių). 2010 m. sausio–

liepos mėn., lyginant su 2009 m. ati-

tinkamu laikotarpiu, nenugriebto pie-

no ir grietinėlės miltelių gamyba šaly-

je padidėjo 28,5 proc. (iki 27,6 tūkst.

t), o nugriebto pieno miltelių gamyba

sumaţėjo 1,6 proc. ir sudarė 94,8

tūkst. t. Kazeino gamyba sumaţėjo

iki 5,6 t – 37,9 proc. maţesnė nei

2009 m. atitinkamu laikotarpiu. Ledų

gamyba buvo 14,9 proc. didesnė ir

sudarė 17,6 tūkst. t. Lietuvos STD

duomenimis, 2010 m. sausio– liepos

mėn., lyginant su 2009 m. atitinkamu

laikotarpiu, Lietuvos įmonėse paga-

mintų sūrių ir varškės (KN 0406)

eksportas į Baltarusiją atitinkamu

laikotarpiu sumaţėjo 41,86 proc. (nuo

77,47 t iki 45,04 t).

Praėjusią savaitę Baltarusijos vyriausy-

bė pranešė apie detalius planus suteikti

iki 7,9 mlrd. baltarusijos rublių (4,5

mlrd. eurų) koncesijos paskolų, kad

vystytų vietinę pieno perdirbimo pra-

monę 2010-2015 m. laikotarpiu, rašo-

ma prezidento dekrete N480. Maţdaug

2,5 mlrd. eurų skiriama naujų pieninin-

kystės ūkių statybai; 0,75 mln. esa-

miems ūkiams gerinti, 0,8 mlrd. eurų

galvijų prieaugliui skirtoms patalpoms,

o 0,4 mlrd. eurų – vietinių pieno perdir-

bimo įmonių rekonstrukcijai ir moder-

nizavimui. Tikslas – iki 2015 m. padi-

dinti pieno produkciją iki 50 proc. (iki

8 mln. tonų, arba 7,9 mlrd. litrų), iš

kurių daugiau nei 90 proc. būtų skirta

perdirbti. Karvių skaičių planuojama

didinti iki 1,35 mln., o karvių našumą

padidinti 25 proc., iki 6 000 kg. Pla-

nuojama pastatyti 476 pienininkystės

ūkius, kuriuose būtų laikoma 342 500

karvių. Taip pat ketinama padidinti

sūrio gamybą 30 proc. iki 180 000 t, o

pieno miltelių gamybą padidinti 70

proc. iki 270 000 t.

7

Liepą kainos pakilo 2.7% iki 30 c

Pasaulinės kai kurių pieno gaminių kainos Lt/kg Gamintojo pavadinimas Vidutinė kaina

JAV CME, FOB

2009 2010 Pokytis %

36 sav.

(08 31-09 04)

33 sav.

(08 16-20)

34 sav.

(08 23-27)

35 sav. (08

30-09 03)

36 sav.

(09 06-10) savaitės2 metų3

Sviestas, AA

CME

6,23 12,78 12,90 13,25 13,17 -0,59 111,50

Sūris Cheddar

tipo, blokais 6,98 9,90 10,00 10,24 10,22 -0,14 46,52

LMP, Centris ir Rytų

regionas, FOB 5,43 7,80 7,19 7,33 7,31 -0,22 34,73

NPA, Nacionalis vid.,

FOB 6,36 9,64 9,73 9,81 9,83 0,18 54,57

Išrūgų milteliai, Centrinis

regionas, FOB 1,57 2,07 2,07 2,06 2,04 -1,03 30,13

Vakarų Europoje, eksportui, FOB

2009 2010 Pokytis %

34-35 sav.

(08 17-28)

32-33 sav.

(08 09-20)

34-35 sav.

(08 23-09 03) 2 savaičių4 metų3

Sviestas, 82% rieb. 6,96 13,15 13,41 1,95 92,68

LMP 5,32 7,56 7,67 1,50 44,26

NPM 6,17 9,56 9,30 -2,67 50,78

Lydytas sviestas 7,54 14,48 14,77 1,95 95,94

Išrūgų milteliai 1,36 2,66 2,65 -0,60 94,49

Okeanijos valstybės, eksportui, FOB

2009 2010 Pokytis %

34-35 sav. (08

17-28)

32-33 sav.

(08 09-20)

34-35 sav.

(08 23-09 03) 2 savaičių4 metų3

Sviestas, 82% rieb. 5,17 10,79 11,13 3,21 115,53

LMP 5,17 7,99 8,42 5,35 62,96 NPM 5,41 8,39 9,00 7,21 66,31

Sūris Cheddar tipo 6,68 10,39 10,66 2,60 59,44

Liepą vidutinė pieno supirkimo kai-

na ES šalyse narėse buvo 30,1 c/kg,

kaip teigiama oficialiuose Europos

Komisijos duomenyse, tai 2,7 %

daugiau nei vidutinė birţelio mėn.

kaina. Komisijos ataskaitoje nurodo-

ma, kad didţiausios kainos liepą bu-

vo Suomijoje (36,7 c) ir Graikijoje

(36,3 c), o maţiausios - Lietuvoje

(22,6 c) ir Rumunijoje (21,2 c).

Pieninių skaičius JAV nuo 2001 iki

2009 m. sumaţėjo trečdaliu, nors

bendra pieno produkcija padidėjo 15

proc., rašoma „JAV pienininkystės

pramonės apţvalgoje―. Ūkių, turin-

čių daugiau nei 2000 karvių, skai-

čius padvigubėjo nuo 325 iki 740.

Produkcija iš tokių ūkių sudarė 31

proc. JAV pieno produkcijos 2009

m., 2001 m. ta dalis buvo vos 13

proc., teigia JAV ţemdirbystės de-

partamentas.

Pieninių per 8 metus sumažėjo

TRĄŠŲ RINKA

Europos nitratų kainos ir toliau kyla

dėl ribotos pasiūlos. Šiaurės vakarų

Europoje atsilikęs pristatymas reiškė,

kad ribotus kasmėnesinius naujus

kiekius platintojai išgraibsto sąlyginai

greitai. Skirtumai tarp tiekėjų kainos

supratimo pradeda ryškėti, tačiau

galima ginčyti, kad kai kuriais atve-

jais uţ spalio mėnesį parduoti kiekiai

gali būti nepristatyti netgi lapkritį

arba gruodţio pradţioje, taigi ta kaina

galėtų būti tiksliau kategorizuojama

kaip kaina vėlesniems mėnesiams.

Taip pat yra poţymių, jog kai kuriose

rinkose staigus kainų kilimas tarp

platintojų sukuria nervingumą, nes jie

pradeda rūpintis, jog, sukaupdami

sąlyginai daug kainuojantį kiekį, jie

susiduria su potencialia rizika, jei

kainų kilimas neišsilaikys iki varto-

jimo. Dar gyvi prisiminimai apie

2008-2009 m. sezoną, kai nitrato

kainų kritimas ankstyvą pavasarį

lėmė stambius tiekėjų nuostolius.

Tvirtos javų kainos rodo, kad toks

pasikartojimas maţai tikėtinas, tačiau

įtampa vis tiek tvyro. Fosfatų rinkoje

krentanti dolerio vertė palyginti su

euru smarkiai lėmė Šiaurės Afrikos ir

FSU gamintojų aukštesnių kainų

doleriais uţsitikrinimą. Kainos eurais

šiek tiek pasikeitė, tačiau pirkėjai

buvo pasiruošę uţsisakyti tiek pat

medţiagų spaliui kaip ir rugsėjui.

Europos trąšų kainos

Belgija - €/t nefasuota 1 Spalio 17 Rugsėjo

Kalcio amonio salietra 27% 238-245 225-230

Kalio chloridas granuliuotas 60% iš sandėlių 322 310

Diamonio fosfatas 18-46% $ 580-600 575-580

Prancūzija - €/t nefasuota

Amonio Salietra 33,5% granuliuotas 250-300 250-275

Amonio Salietra 33,5% priiuotas 270-275 270-275

Karbamidas 46% priliuotas n.m. n.m.

Karbamidas 46% granuliuotas 320-330 305-315

Diamonio fosfatas 18-46% 445-450 440-445

Kalio chloridas granuliuotas 60% 317-320 300-305

Vokietija - €/t nefasuota

Kalcio amonio salietra 27% 230-239 211-215

Karbamidas 46% priliuotas 265-270 265-270

NPK 15-15-15 CIF 320 320

Diamonio fosfatas 18-46% uoste 445-450 447-452

Airija - €/t fasuota

Karbamidas 46% n.m. n.m.

Kalcio amonio salietra 27,5% 270-275 270-275

27-6-6 del n.m. n.m.

Italija - €/t fasuota

Karbamidas 46% granuliuotas 350 330-335

Karbamidas 46% priliuotas 305-315 305-315

Kalcio amonio salietra 27% 220 220

Diamonio fosfatas 18-46% 460-465 460-465

Olandija - €/t nefasuota

Kalcio amonio salietra 27% 230-235 211

Kalio chloridas granuliuotas iš sandėlių 322-323 308-309

Ispanija - €/t nefasuota

Kalcio amonio salietra 27% 225 225

Karbamidas 46 % priliuotas 305-310 285-290

Diamonio fosfatas 18-46% 440-445 417-426

NPK 15-15-15 323-325 323

Jungtinė Karalystė - £/t fasuota

Amonio Salietra 34,5% pristatyta ūkiui 260-270 255-260

Amonio Salietra 34% 225-245 215-225

Karbamidas 46% priliuotas nefasuotas 250-255 250-255

Karbamidas granuliuotas nefasuotas 260-265 260-265

Diamonio fosfatas 18-46% nefasuotas 390-395 390-395

Baltijos šalys - US $/t 30 Rugsėjo 16 Rugsėjo

Karbamidas 46% priliuotas 323-325 323-340

Ammonio Salietra 34% priliuota 250-275 230-255

Karbamido ir amonio nitrato tirpalas 32% 265 225-232

Diamonio fosfatas 18-46% 527-558 495-523

MAP12-52% 527-575 495-530

Kalio chloridas 60%standartinis 325-340 325-340

8

Šaltinis: Fertecon European Fertilizer Fax, 1

October 2010

AGRO TECHNIKOS RINKA

Švedijos kompanijos „DeLaval" ver-

čia naują savo istorijos puslapį, pri-

statydama rinkai pirmąją pasaulyje

automatinę melţimo karuselę DeLa-

val AMR. Tai paţangiausia iš kompa-

nijos siūlomų automatinių melţimo

sistemų, skirta didelėms karvių ban-

doms melţti.

Švedijos kompanijos specialistų su-

kurta naujovė debiutuos lapkričio 16-

19 d. Hanoveryje vykstančioje paro-

doje „EuroTier 2010".

Kompanijos „DeLaval" tikslas - pa-

spartinti perėjimą nuo melţimo pro-

ceso valdymo iki visuotinio pieno

ūkio pelningumo valdymo. Tai gali-

ma pasiekti įdiegus integruotą pieno

gamybą. Ateities gyvulininkystės

ūkio vizija - į vieną visumą sujungtos

automatinės melţimo, šėrimo, mėšlo

tvarkymo, bandos valdymo, pašarų

analizės ir kitos sistemos. Jos ne tik

analizuos ir pateiks esamus karvių

bandos duomenis. Pagal juos kompiu-

terinės programos rengs biomodelius,

kurie nuspės ligų riziką, pateiks susir-

gimų prevencijos priemones ir teiks

kt. naudingą informaciją.

Kompanija „DeLaval" ta linkme

kryptingai juda. Šiemet buvo pristaty-

ta bandos valdymo sistemos Herd

Navigator tyrimų rezultatai. Populia-

rėjantys melţimo robotai jau gali per-

imti ne tik melţėjos, bet ir dalį veteri-

narijos gydytojo, paties ūkio šeimi-

ninko darbų. Nauja technologija pa-

remta automatiškai melţimo metu

paimtų pieno mėginių tyrimų analize.

Programinė įranga kaupia ir analizuo-

ja duomenis apie kiekvieną karvę.

Remiantis tyrimų rezultatais, anksty-

vojoje stadijoje, kol dar nematyti aki-

vaizdţių poţymių, sistema ūkio savi-

ninką įspėja apie gresiančią ligą arba

informuoja, kuri karvė artimiausiu

metu rujos, kuri jau veršinga. Pagal

urėjos kiekį sprendţiama, ar šėrimas

atitinka individualios karvės porei-

kius.

AB "Agrowill Group" gyvulininkys-

tės aptarnavimo skyriaus vadovas

Sigitas Japertas sako, jog įmonių gru-

pės valdomos bendrovės pasiruošu-

sios diegti modernias, "protaujančias"

melţimo aikšteles, kurios palengvintų

viso pieno ūkio valdymą ir padidintų

grupės pelningumą.

Lietuvoje išduotas traktorininko pažymėjimas gali galioti

ir kitose ES šalyse

9

Esant atvirai Europos Sąjungos darbo

rinkai, domimasi, ar Lietuvoje išduoti

traktorininko paţymėjimai galioja kito-

se Europos Sąjungos šalyse.

Kaip informuoja Ţemės ūkio ministeri-

jos Išteklių ir kokybės politikos depar-

tamento vyr. specialistas Vincas An-

driuškevičius, Europos Sąjungoje nėra

nustatytos vieningos traktorininkų ren-

gimo tvarkos ar traktorininko paţymė-

jimo formos, todėl vienoje valstybėje

narėje išduoti paţymėjimai kitoje gali

būti ir nepripaţįstami. Tačiau, kaip ro-

do praktika, visos valstybės narės pri-

paţįsta kitose ES šalyse išduotus trak-

torininko paţymėjimus.

„Lietuviškuose traktorininko paţymėji-

muose yra įrašai anglų kalba, todėl ne-

turime informacijos, kad šie paţymėji-

mai nebūtų pripaţįstami kitose šalyse―,

– sakė V.Andriuškevičius, priminęs,

kad senuose lietuviškuose traktorininko

paţymėjimuose nėra įrašų anglų kalba,

todėl juos reikėtų pasikeisti į naujus.

Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje

šalių tam tikrų kategorijų vairuotojų

paţymėjimai patvirtina teisę vairuoti ir

kai kurių kategorijų traktorius, tačiau

tai taikoma tik konkrečioje šalyje. Pa-

našiai yra ir Lietuvoje, pavyzdţiui, B

kategorijos vairuotojo paţymėjimas

patvirtina teisę vairuoti TR1 kategori-

jos traktorius.

Žemės ūkio ministerija primena, kad

turimas lietuviškas vairuotojo paţymė-

jimas, suteikiantis teisę vairuoti C1, C,

C1E, CE, D, D1, DE arba D1E katego-

rijų motorines transporto priemones

patvirtina teisę vairuoti TR1, TR2 kate-

gorijos traktorius ir SZ kategorijos sa-

vaeiges ţemės ūkio mašinas, o B kate-

gorijos – TR1 kategorijos traktorius.

Asmenims, turintiems atitinkamų kate-

gorijų vairuotojų paţymėjimus ir sie-

kiantiems vairuoti traktorius ir kitas

savaeiges mašinas, atskiro traktorinin-

ko paţymėjimo nereikia.

Neturintiems vairuotojo paţymėjimo

yra sudaryta galimybė baigti traktori-

ninkų teorinio ir praktinio mokymo

kursus pagal patvirtintas mokymo pro-

gramas (jas galima rasti internetinėje

svetainėje www.zmmc.lt), išlaikyti

kvalifikacijos egzaminą ir gauti trakto-

rininko paţymėjimą, kuris leidţia vai-

ruoti traktorių, neturint vairuotojo pa-

žymėjimo. Traktorininkų mokymo kur-

sai pagal šias programas taip pat skirti

ir vairuotojų paţymėjimus turintiems

asmenims, norintiems kvalifikuotai

išmokti dirbti su traktoriais ir kitomis

žemės ūkio mašinomis.

Įregistravusiems ţemės ūkio valdą as-

menims mokymai pagal TR1, TR2 ir

SZ mokymo programas yra remiami

ES lėšomis. Mokymo institucijoms

kompensuojama 80 proc. mokymo iš-

laidų, todėl kursų dalyvis susimoka

tik 20 proc. mokymo išlaidų.

Traktorių kategorijos:

TR1 kategorija - iki 60 kW variklio galios

ratiniai ţemės ir miškų ūkio traktoriai bei

vikšriniai traktoriai ir traktorių junginiai su

priekabomis, ţemės ūkio mašinomis, taip

pat traktoriai su sumontuotais mechaniz-

mais (ekskavatoriais, buldozeriais, krautu-

vais ir kt.);

TR2 kategorija - 60 kW arba didesnės

variklio galios ratiniai ţemės ir miškų ūkio

traktoriai bei vikšriniai traktoriai ir trakto-

rių junginiai su priekabomis, ţemės ūkio

mašinomis, taip pat traktoriai su sumontuo-

tais mechanizmais (ekskavatoriais, buldo-

zeriais, krautuvais ir kt.);

SZ kategorija - savaeigės ţemės ūkio ma-

šinos (javų, cukrinių runkelių, bulvių, paša-

rų ir kiti savaeigiai kombainai, savaeigės

šienapjovės).

VALDŲ ATNAUJINIMAS

Tarp Lietuvos kaimo plėtros 2007-

2013 metų programos (KPP) daly-

vių ir visų kitų, pildţiusių ţemės

ūkio naudmenų ir pasėlių deklaraci-

jas šiemet nustatyti 53 tūkstančiai

atvejų, kai paraiškoje neatnaujinti

valdos duomenys. Pasak Nacionali-

nės mokėjimo agentūros prie Ţemės

ūkio ministerijos (NMA), pareiškė-

jas uţ valdos duomenų neatnaujini-

mą gali skaudţiai nukentėti – netekti

išmokos. Nors atnaujinti valdos

duomenis pareiškėjai turi galimybę

iki šių metų pabaigos, NMA ragina

tai padaryti kuo greičiau, nes tuomet

greičiau gaunama ir išmoka.

Neatnaujinus valdos duomenų ati-

tinkamuose teisės aktuose nustaty-

tais terminais, valda išregistruojama

iš registro duomenų, todėl nebegali-

ma vykdyti ţemės ūkio veiklos.

Valdos duomenis atnaujinti reikia

tam, kad Ţemės ūkio ir kaimo verslo

registre būtų pateikta nauja ir tiksli

informacija apie valdą.

Žemės ūkio valdų duomenys privalo

būti atnaujinami ne tik kasmet iki

einamųjų metų pabaigos, bet ir per

30 dienų nuo valdos valdytojo, part-

nerio, valdos centro, plėtojamos

pagrindinės ekonominės veiklos ir

(arba) bet kurio ţemės sklypo duo-

menų pasikeitimo. Valdos valdyto-

jas pranešti apie pasikeitusius duo-

menis turi ir tuo atveju, jeigu duo-

menis atnaujinti reikalauja Europos

Sąjungos ir valstybės paramos ţe-

mės ūkiui ir kaimo plėtrai administ-

ravimo taisyklės. Prireikus ţemės

ūkio valdos duomenys gali būti at-

naujinami daugiau negu vieną kartą

per metus.

Norėdamas atnaujinti ţemės ūkio

valdos duomenis, pareiškėjas turi

kreiptis į tą seniūniją, kurios teritori-

joje yra valdos centras. Informaciją

seniūnijai pateikti gali pats valdos

valdytojas arba jo įgaliotas atstovas.

Leidinio redakcija: AB “Agrowill Group”, Smolensko g. 10, Vilnius

Tel./faks. +370 5 2335340; +370 5 2335345; el. paštas info@agrowill.lt

Užsisakyk nemokamas naujienas tinklalapyje www.agrowill.lt

Žemės ūkio ministerija praneša, jog

siekdama paspartinti piliečių nuosavy-

bės teisių į ţemę atkūrimą Vilniaus

rajone, Nacionalinė ţemės tarnyba

(NŢT) prie Ţemės ūkio ministerijos

(ŢŪM) kitais metais šiai uţduočiai

spręsti ketina skirti prioritetinę vietą.

Kol kas Vilniaus rajone gyventojams

yra grąţinta 81,3 proc. ţemės. Bendrai

Lietuvoje šis rodiklis siekia 98,3 proc.

NŢT direktorius Kazys Maksvytis tei-

gia, jog numatant kitų metų tarnybos

veiklos prioritetus, vieną pagrindinių

vietų uţims piliečių nuosavybės teisių į

žemę atkūrimas Vilniaus rajone.

„Nacionalinei ţemės tarnybai nuo lie-

pos 1 dienos iš apskričių viršininkų

administracijų visoje Lietuvoje perė-

mus ţemės tvarkymo ir administravimo

funkcijas, ypač siekiame paspartinti

žemės grąžinimą Vilniaus rajono gy-

ventojams―, - sakė K. Maksvytis. Į Vil-

niaus rajono ţemėtvarkos skyrių papil-

domai bus priimti nauji darbuotojai.

Šiuo metu skyriuje dirba 33 specialis-

tai.

Iki šių metų liepos 1 dienos Vilniaus

apskrities viršininko administracijos

žemėtvarkos skyriuje buvo susikaupę

daugiau kaip 6 tūkst. ţemės sklypų ge-

odezinių matavimų ir ţemės privatiza-

vimo bylų. NŢT Vilniaus rajono ţe-

mėtvarkos skyriaus specialistai iki spa-

lio pabaigos numato patikrinti visas iš

apskrities perimtas bylas. Tuo pat metu

vyksta ir naujų bylų priėmimas bei pa-

tikra.

Vilniaus rajone piliečių nuosavybės

teisių atkūrimas į ţemę iš pradţių vyko

lėčiau dėl archyvinių dokumentų trūku-

mo, nepakankamo pačių piliečių akty-

vumo rūpinantis visais reikiamais nuo-

savybę įrodančiais dokumentais, pre-

tendentų tarpusavio nesutarimų pasi-

renkant grąţinamos ţemės vietą. Daliai

piliečių turėtos ţemės negalima sugrą-

žinti natūra, kadangi ji buvo priskirta

valstybės išperkamai ţemei ir naudoja-

ma gyvenviečių gyventojų asmeniniam

ūkiui. Labai sudėtingas ţemės grąţini-

mas iki nacionalizacijos į vienkiemius

neišskirstytų buvusių rėţinių kaimų

teritorijose.

NŢT praėjusią savaitę parengė ţemės

grąţinimo Vilniaus rajone veiksmų

planą, kuris uţtikrins piliečių nuosavy-

bės teisių į ţemę atkūrimo paspartini-

mą. Ţemę visoje Lietuvoje savinin-

kams numatoma iš esmės baigti grąţin-

ti iki 2012 metų pabaigos.

Nacionalinės ţemės tarnybos prie Ţe-

mės ūkio ministerijos misija yra uţtik-

rinti valstybės politikos įgyvendinimą

žemės tvarkymo ir administravimo,

žemės reformos, geodezijos, kartografi-

jos ir nekilnojamojo turto kadastro sri-

tyse.

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS RINKA

Šaltiniai: Fertecon European Fertilizer Fax, 1 Octo-

ber 2010,

Dairy Industry Newsletter July 13, 2010, Vol 22, No. 6,

Dairy Industry Newsletter August 3, 2010,

Vol 22, No. 7; Agro rinka, Nr. 18 (145)/2010 m.,

www.vz.lt , www.fendt.com,

www.valstietis.lt; www.ukiozinios.lt; www.lrytas.lt, zum.lt, manoukis.lt, savasu-

kis.lt, kitų įmonių tinklapiai ir kiti vieši

informacijos šaltiniai

10

Nacionalinė žemės tarnyba spartins žemės grąžinimą Vilniaus rajone