_12014 spalis-gruodis | apžvalga

2014

m. s

palis

-gru

odis

. Nr.

10-

12 (6

2–64

) (54

3–54

5). L

eidž

iam

a nu

o 18

89 m

. Atk

urta

198

9 m

., 20

09 m

.

APMĄSTANT 2014-uoSiuS

ATPLAuKĖ ENERGETiNĖ NEPRiKLAuSoMYBĖ

>> 3 p.

ES SANKCiJoS RuSiJAi: NuoMoNĖS SKiRiASi

>> 19 p.

2_ apžvalga | spalis-gruodis 2014

Turinys

redakcijos Žvilgsnis 4 | Laimėjimai ir pralaimėjimai 2014-aisiais

apŽvalgos TeMa 3-7 | Energetinė nepriklausomybė: žengtas labai svarbus žingsnis7-10 | Energetika Lietuvoje: džiugesys grėsmės akivaizdoje 11-13 | Lietuvoje – blogėjančios verslo sąlygos?13-15 | Šeimos metai – tarp dviejų ugnių16-18 | Nuo Arklio prie Ožkos: ramių metų nebus...19-22 | ES atsakas Rusijai: kodėl kai kurios šalys nenori sankcijų?23-26 | Trečias kartas nemelavo: respublikonų pergalė Kongrese 27-28 | Laisvos prekybos susitarimas – strateginio JAV ir Europos suartėjimo garantas29-31 | Krikščionių persekiojimai musulmoniškose šalyse

vieningoji europa32-34 | Popiežius Europos Parlamente: Europa, drąsiai apkabink savo praeitį, su pasitikėjimu žiūrėk į ateitį, su viltimi gyvenk dabartyje!

isTorijos pėdoMis35-37 | Jonas Žemaitis-Vytautas – okupacijai nepasidavusios Lietuvos prezidentas

pasaulio lieTuviai37-38 | Lietuvos išeivijos ąžuolui Pranui Povilaičiui – 90

apŽvalgos aikŠTelė38-40 | Entuziazmas bėgti: linksmas procesas ir pasitenkinimą teikiantis rezultatas41-42 | Baltojo skersgatvio bendruomenė

kulTūra43-46 | Atgimę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai47-51 | Pažaislio vienuolynui – 350 metų51-54 | JūRATė ČERŠKuTė: Nerandu kito tokio kūrėjo, kaip Ričardas Gavelis, tokio rašymo, stiprių metaforų, atidžios kultūros ir visuomenės kritikos

Mūzos dvelksMas55-59 | AiVARAS VEiKNyS: Man svarbu ne tik tai, ką noriu papasakoti eilėraščiu, bet ir tai, kas bus papasakota visa knyga

poliTikai skaiTo59-62 | ALGiRDAS PATAcKAS: Knygų pasaulis yra realesnis už realybę

PoPiEŽiuS EuRoPoS PARLAMENTE. iSToRiNiS ViZiTAS

Nuo ARKLio PRiE oŽKoS: RAMiŲ METŲ NEBuS

ATGiMĘ LDK VALDoVŲ RŪMAi

TPiP – JAV iR ES SuARTĖJiMo GARANTAS

A. PATACKAS: KNYGŲ PASAuLiS YRA REALESNiS uŽ REALYBĘ

ŠEiMoS METAi – TARP DViEJŲ uGNiŲ

13

32

59

43

16

27

JoNAS ŽEMAiTiS VYTAuTAS – PoGRiNDŽio PREZiDENTAS

35

ENERGETiKA: DŽiuGESYS GRĖSMĖS AKiVAiZDoJE

7

_32014 spalis-gruodis | apžvalga apŽvalgos TeMa

EnErgEtinė nEpriklausomybė: žEngtas labai svarbus žingsnis

Česlovas iŠKAuSKAS

Man, suvalkiečio sūnui, sakydavo: turėk savo ir nesiskolink, nes kada nors reikės atiduoti. Šią negudrią senolių filosofiją pamažu perima ir lietuvos valstybė, žengusi pirmą žingsnį į energetinę ne-priklausomybę. Turėti savo suskystintų gamtinių dujų (sgd) terminalą, kuris pilną veiklą pradėjo gruodžio 3 d., o ne visą laiką išteklius pirkti pardavėjo dik-tuojamomis kainomis, – ir išmintinga, ir racionalu, ir perspektyvu.

Padėtas teisinis PagrindasPaprastai visi nacionaliniai projektai

remiasi į strateginius dokumentus. Taip atsitiko ir su savarankiškos energetikos sistemos plėtra šalyje. SGD termina-lo projektas vykdomas pagal Lietuvos Vyriausybės 2008–2012 metų programą, Nacionalinės energetikos strategijos įgy-vendinimo 2008–2012 metų planą, taip pat įgyvendinant Seimo 2005 m. rugsėjo

29 d. rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respu-blikos energetinio saugumo užtikrinimo, įgyvendinant transeuropinius dujų infras-truktūros projektus“ bei Seimo užsienio reikalų komiteto 2006 m. lapkričio 17 d. rekomendaciją „Dėl gamtinių dujų tieki-mo infrastruktūros projektų“.

Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. priėmė nutarimą „Dėl gamtinių dujų terminalo plėtros“, kuriuo pritarė, kad akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pra-dėtų rengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą.

AB „Klaipėdos nafta“ valdyba 2010 m. liepos 23 d. nusprendė atlikti paren-giamuosius projekto darbus ir įgyvendinti investicinį projektą dėl SGD terminalo statybos, o po mėnesio visuotinis akci-ninkų susirinkimas pritarė bendrovės valdybos sprendimui pradėti rengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą. 2011 m. birželio 8 d. pasirinktas

terminalo projekto parengimo ir įgyven-dinimo vadovaujantis patarėjas – tarptau-tinė Amerikos kompanija „Fluor“.

Sutartis su kompanija „Fluor“ buvo pasirašyta 2011 m. birželio 30 d. Sutar-tyje numatyta, jog patarėjas kartu dirbs keturis metus ir atliks tokius darbus: paruoš projekto techninį planą, padės išsirinkti technologijas, atliks darbus, rei-kalingus privalomiems leidimams gauti, išspręs projekto saugumo, navigacijos bei kitus su projekto techniniu įgyvendini-mu susijusius klausimus. Lygiagrečiai atliks darbus, kurie susiję su ekonomine dalimi: paruoš terminalo verslo modelį, finansinį modelį bei sukurs terminalo veiklos strategiją. Konsultantas taip pat prižiūrės projekto techninį įgyvendinimą ir dalyvaus per visą projekto vykdymo laikotarpį iki terminalo veiklos pradžios – 2014 m. pabaigos.

Toliau atlikti šie darbai:

spalio 27-osios rytą lietuvą pasiekė suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „independence“ – lietuvos energetinės nepriklausomybės garantas

r. d

ačka

us n

uotr

auka

, ww

w.p

resi

dent

.lt

4_ apžvalga | spalis-gruodis 2014

i viršelis • popiežius pranciškus europos parlamente. patricko Hertzogo (scanpix/ap photo), lr prezidentūros/r. dačkaus ir scanpix nuotraukosii viršelis • elp, scanpix, lr prezidentūros/ r. dačkaus, ep, genocido aukų muziejaus, gerimanto statinio ir Martynos Trinkūnienės nuotraukos iii viršelis • arkivyskupo sigito Tamkevičiaus sveikinimasvi viršelis • 2014-ųjų laimės ratas. agnės pėčaitės-stankevičienės piešinys

Mums rašo: Vilius ARLAuSKAS, Rasa BAŠKiENė, Aleksandras GRAŽELiS, Česlovas iŠKAuSKAS, Laurynas KASČiūNAS, Vytautas KERŠANSKAS, Simonas KLiMANSKiS, Linas KOJALA, Edita MiELDAŽė, Vytautas RAŠKAuSKAS, Gerimantas STATiNiS, Jonas ŠVAGŽLyS, Aivaras VEiKNyS, Gytis ŽAKEViČiuSDizainerė-maketuotoja: Judita ŠPOKAuSKiENė | Kalbos redaktorė: Regina GENKOViENėRedaktorė: Vaida JANKELiūNiENė

Rašykite mums adresu: redakcija@apzvalga.euLeidėjas - VšĮ Lietuvos socialios rinkos plėtros institutas, Teatro g. 8-17a, LT-03107 Vilnius. Leidinį remia ELP grupėwww.apzvalga.euPeriodiškumas - mėnesinis leidinys. Tiražas 6000 egz. Spausdino uAB „Petro ofsetas“10–12 (62–64) (543–545), 2014 m. spalis-gruodisiSSN 1392-6721 Leidinys nemokamas © Visos teisės saugomos

Nors 2014-ieji – Pirmojo pasauli-nio karo pradžios šimtmetis, turėjęs tapti proga Europos visuomenėms ir politikams švęsti Senajame žemyne įsivyravusią taiką, realybėje šie metai simbolizuoja Rusijos bandymus pertvarkyti Europos saugumo sistemą. Dabartinis konfliktas atvertė naują puslapį net ir visko mačiusioje bei neramumų kamuojamoje Rytų Europoje. Vladimiro Pu-tino vykdoma situacijos ukrainoje eskalacija, ideologiškai pagrįsta „Naujosios Rusijos“ koncepcija, iš esmės skiriasi nuo to, kas įvyko Gruzijoje 2008 metais. Jei tuomet Rusija nubrėžė „raudonąją liniją“, kurios su savo integraciniais projektais negalėjo kirsti Eu-ropos Sąjunga ir JAV, tai 2014-aisiais Rusija peržengė visas „raudonąsias linijas“, kurias buvo nubrėžusios Vakarų demokratijos. ir pirmiausia – 1994 m. Budapešto memoran-dumą, pagal kurį JAV, Didžioji Britanija ir Rusija įsipareigojo ginti branduolinio ginklo atsisakiusios ukrainos teritorinį vientisumą.

ir kol kas neatrodo, kad Rusija ims ir sustos. Kremliaus atstovai aiškiai įvardijo sąlygas, kurios bent jau trumpam apramin-tų Maskvą: ukraina turi tapti federacine valstybe, o tai reikštų, jog kai kurie ukrainos regionai labiau priklausytų nuo Maskvos, o ne nuo Kijevo, taip pat būtinas Vakarų įsipa-reigojimas nepriimti ukrainos į NATO. Šių iškeltų sąlygų kontekste ukrainai reikia labai

rimtai pagalvoti, kas geriau – teisė į savigyną, kova už teritorinį vientisumą ar bloga taika su Rusijos primestomis sąlygomis. Galbūt atsa-kymo į šį klausimą sulauksime 2015-aisiais.

Rusijos intervencija ukrainoje sutelkė Europos dėmesį ties tradiciniais – kariniais – saugumo iššūkiais, tačiau nereikėtų pamiršti ir tų veiksnių, kurie sudarė sąlygas šiandieni-niams Rusijos bandymams revizuoti Europos saugumo architektūrą. Tai pirmiausia lėmė procesai energetikos sektoriuje.

Šiuo atveju kalbame apie ilgalaikius Vakarų įmonių kontraktus ir bendrus projektus su Rusijos dujų gigantu „Gaz-prom“. Būtent šios įmonės sumokami mokesčiai sudaro trečdalį Rusijos biudžeto, iš kurio pastaruosius kelerius metus buvo finansuojama Rusijos kariuomenės moder-nizacija. Jos padarinius šiandien tiesiogiai jaučia ukraina. Kitaip tariant, sudarydamos sąlygas „Gazprom“ įtvirtinti savo monopo-linę poziciją Europos šalių rinkose, ES šalys narės ir tų šalių kompanijos pačios prisidėjo prie Rusijos karinės galios didėjimo.

iki šiol Lietuva irgi prie to prisidėjo. Lietuvos Vyriausybė 2004 m., ieškodama ilgalaikės pigesnių dujų tiekimo formulės, pardavė „Lietuvos dujas“ Rusijos „Gazprom“ ir vokiečių „E.On“ su visais magistraliniais vamzdynais ir taip tapo viena iš labiausiai į Rusijos energetikos voratinklį įpainiota ES

šalimi. ir ne tik dėl to, kad visas Lietuvai reikalingas dujas pirkome tik iš „Gazprom“, bet net ir norėdami susikurti alternatyvą, turėjome kalbėtis su „Gazprom“ valdoma įmone tam, kad ji įgyvendintų energetinius projektus, kurie mažintų to paties „Gaz-prom“ įtaką Lietuvoje.

Vis tik Lietuva sugebėjo persilaužti. Tai prasidėjo 2008 m., kai Lietuva tapo energeti-kos sektoriaus demonopolizavimo ledlaužiu, nes pasirinko įgyvendinti patį „Gazprom“ nepalankiausią visiško atskyrimo modelį, pa-gal kurį magistraliniai dujotiekiai vėl sugrįžo į valstybės rankas ir taip apribojo Rusijos dujų giganto galimybes blokuoti dujų tiekimo alternatyvų atsiradimą – visų pirma, suskys-tintų dujų terminalo Klaipėdoje projektą. Šis terminalas pagaliau šiais metais pradėjo savo veiklą. Jis simbolizuoja galutinį Lietuvos poli-tinės nepriklausomybės įtvirtinimą. Tačiau ne visi darbai energetikos srityje jau baigti. Nors Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau visą 10-metį yra NATO ir ES narės, viso regiono elektros sistema tebėra integruota į posovietinę erdvę. Tad strateginis Lietuvos tikslas – ne tik nutiesti elektros tiltus su Lenkija ir Švedija, bet ir sinchronizuoti savo elektros energetikos sistemą su Vakarais. Tai esminė visavertės Lietuvos narystės Vakarų bendruomenėje sąlyga. Tikėkimės, jog 2015-aisiais pavyks žengti konkrečius žingsnius šia kryptimi. ■

laimėjimai ir pralaimėjimai 2014-aisiaisLietuvos socialios rinkos plėtros instituto direktorius, politologas Laurynas KASČiūNAS

redakcijos Žvilgsnis

_52014 spalis-gruodis | apžvalga apŽvalgos TeMa

Kainų šoKis dar nesušoKtasDarbas nudirbtas didžiulis. Politinė

jo esmė – nepriklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių. Nors, pabūgęs bylos tarptautiniame arbitraže, „Gazprom“ 20 proc. sumažino Lietuvai parduodamų dujų kainą, SGD terminalas, kaip rašė „The New york Times“, yra stiprus si-gnalas, kad Rusijos įtaka Baltijos šalims ir jų energetikai gali būti sumažinta, be to, suskystintų dujų kaina per artimiausius

dvejus metus turėtų kristi. Pasak dienraš-čio, Europa ilgai tvirtino, jog energetinė nepriklausomybė yra jos tikslas, tačiau mažai darė, kad tai pasiektų, o Lietuva pirmoji parodė pastangas išsivaduoti nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“. „Di-džiulis laivas, įplaukęs į miglotą uostą tą ankstų pirmadienio rytą, buvo pasitiktas Amerikos ir Europos šalių atstovų kaip stipriausias signalas, jog Rusijos viešpa-tavimas Baltijos regione ir jų energetikos

poreikiuose gali būti sulaužytas“, – rašė įtakingasis JAV dienraštis, aiškiai reikš-damas simpatijas kantrioms ir nuolati-nėms Lietuvos pastangoms išsivaduoti iš Rusijos energetinio glėbio.

Bet pasibaigus euforinėms terminalo atidarymo ir dujovežio sutiktuvėms, kilo kone svarbiausias ekonominis klausi-mas, rūpintis Lietuvos ir kitų Baltijos šalių žmonėms: kaip greitai kris dujų kaina? Minėtame Amerikos dienraštyje

svarbiausių vEiksmų kalEidoskopas (pagal portalą http://www.portofklaipeda.lt/sgd-terminalas)

● 2011 m. rugpjūčio 1 d. lr energetikos

ministro įsakymu aB „klaipėdos nafta“

paskirta sgd terminalo, susijusios inf-

rastruktūros ir dujotiekio statybos speci-

aliojo plano rengimo organizatoriumi;

● 2011 m. liepos 13 d. lr vyriausy-

bės nutarimu nr. 871 sgd terminalo

projektas pripažintas valstybei svarbiu

ekonominiu projektu;

● 2011 m. rugsėjo 3 d. pristatytas

mokslinis tiriamasis darbas „laivybos

sąlygų ir parametrų, planuojant sgd

importo terminalą lietuvoje tyrimai“,

kurį atliko všĮ klaipėdos laivybos tyrimų

centras. pagrindinė išvada: sgd tanklai-

vio iki 150 000 kub. m talpos navigacija

klaipėdos uosto akvatorijoje galima;

● aB „klaipėdos nafta“ rugsėjo 20 d.

paskelbė tarptautinį konkursą pirkti

sgd plaukiojančiąją saugyklą su dujini-

mo įrenginiu. sprendimui dėl pirkimo

procedūros būdų ir jos pradžios įmonės

valdyba pritarė rugsėjo 16 dieną;

● 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo pristatyta

tarpinė atliktų darbų ataskaita. spalio

24–25 d. įvyko susitikimai su visuomene

ir šių dokumentų aptarimas;

● 2012 m. pasirašyta laivo-saugyklos

10 metų nuomos su išpirkimo galimybe

sutartis su norvegijos kompanija „Hoegh

lng“. Šio laivo gamintojas – pietų

korėjos laivų statykla „Hyundai Heavy

industries co. ltd“;

● 2013 m. kovo 18 d. sudaryta sutartis

su konkursą laimėjusia latvijos kompa-

nija as „BMgs“ - atlikti rangos darbus

prie kiaulės nugaros salos, kur iškilo

krantinė, prie kurios švartavosi sgd

terminalo laivas-saugykla su dujinimo

įrenginiu. krantinė, kurią sudaro dvi plat-

formos, užbaigta iki 2014 m. spalio 1 d.;

● 2013 m. gegužės 3 d. pietų korėjo-

je esančioje laivų statykloje „Hyundai

Heavy industries co. ltd.“ sgd laivas

– saugykla iš sausojo doko nuleistas ant

vandens. ceremonijos nuleidimo ant

vandens metu atskleistas laivo vardas –

„independence“(,,nepriklausomybė“);

● 2013 m. gegužės 6 d. tarp aB „klaipė-

dos nafta“ ir pps pipeline systems gmbH

pasirašyta dujotiekio ir dujų montavimo

stoties projektavimo ir statybos darbų

sutartis, kuri 2013 m. gegužės 24 d. buvo

patvirtinta aB „klaipėdos nafta“ valdybos;

● užbaigus dujotiekio statybos darbus,

nutiestas apie 17 km (įskaitant 3 km

dujotiekio tiesimą po kuršių mariomis

horizontalaus kryptinio gręžimo būdu)

dujotiekio vamzdynas, kuriuo sgd termi-

nalas iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. sujung-

tas su magistraliniu dujotiekiu;

● 2013 m. birželio 3 d. baigtas gilinti

klaipėdos uosto kanalas prie kiaulės

nugaros salos, kur pastatytas sgd

terminalas. nyderlandų bendrovė „van

oord“ numatytą akvatoriją išgilino iki

14,5 metro, o prie kiaulės nugaros salos

- iki 16 metrų;

● 2013 m. birželio 13 d. lr energeti-

kos ministras jaroslavas neverovičius

priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino sgd

terminalo susijusios infrastruktūros ir

dujotiekio statybos specialųjį planą;

● 2014 m. vasario 19 d. pietų korėjos

ulsano uoste įvyko iškilminga suskystin-

tųjų gamtinių dujų (sgd) laivo-saugyklos

„independence“ vardynų ceremonija,

dalyvaujant lr prezidentei daliai gry-

bauskaitei;

● 2014 m. spalio 22 d. klaipėdos uoste

oficialiai baigta statyti sgd terminalo

krantinė. statybos užbaigimo akte ko-

misija, kuriai buvo pateikti visi privalomi

dokumentai, konstatavo, jog statiniai

atitinka statinio projekto sprendinius;

● 2014 m. spalio 27 d. sgd terminalo

laivas – saugykla „independence“, atga-

benusi terminalui pirmą bandomąją dujų

partiją, atplaukė į klaipėdos uostą ir kitą

dieną laivas buvo prišvartuotas prie jam

skirtos krantinės. 294 m ilgio dujovežis

krantinę pasiekė apie 10.30 valandą

ryto. jo prišvartavimas vyko sklandžiai,

dirbant 25 žmonių laivo įgulai, „klai-

pėdos nafta“ specialistams, klaipėdos

valstybinio jūrų uosto direkcijai, saugu-

mo tarnyboms.

Tai pirmasis Baltijos šalyse sgd termi-

nalas, kurį sudaro sgd laivas-saugykla

(170.000 tūkst. kub. m), krantinė (450

m ilgio) bei dujotiekio atšaka (18 km).

Terminalas, esantis kuršių mariose, taps

alternatyva šiuo metu vieninteliu keliu

į lietuvą vamzdynais importuojamoms

dujoms, gaunamoms iš rusijos.

6_ apžvalga | spalis-gruodis 2014apŽvalgos TeMa

vėliava singapūras

statytojas „Hyundai Heavy industries co., ltd“

kaina ~330 000 000 jav dol.

nuleistas 2014 m.

savininkas „leif Höegh & co“, oslas, norvegija

namų uostas klaipėdos jūrų uostas

iMo (Tarptautinės jūri-ninkystės organizacijos) registracijos numeris

9629536

parengta pagal www.sgd.lt ir Wikipedia

LAiVo „iNDEPENDENCE“ ViZiTiNĖ KoRTELĖ

Tipas sgd laivas-saugykla (Fsru – plaukiojanti talpykla su dujinimo įrenginiu)

vandentalpa 170 000 m³

ilgis 294 m

plotis 46 m

aukštis 47 m

grimzlė 12,6 m

greitis 18 mazgų (33 km/val.)

Įgula 40 žmonių

pajėgumai 2-3 mlrd. m³ gd (1,5–11 mln. m³ per dieną)

krovos pajėgumai 9000 m³/h sgd. krovimas iš laivo į laivą, naudojant lanksčiąsias žarnas

dujų srautas į dujų vamzdyną

6 mln. m³ per dieną, planuojant padidinti srautą ateityje

jungiamasis vamzdynas 18 km ilgio 700 mm skersmens sujungimas tarp Fsru ir magistralinių dujotiekių. apie 3 km požeminio gręžimo po kuršių mariomis

„iNDEPENDENCE“ ChARAKTERiSTiKoS

Oksfordo energetikos studijų instituto analitikas Jonathanas Sternas teigė, jog Lietuvos SGD terminalas pastatytas tinkamu laiku, nes per artimiausius dve-jus metus SGD kainos turėtų nukristi. „Tačiau vienas įdomiausių klausimų bus, kai pasibaigs ilgalaikiai kontraktai Lie-tuvoje kitais metais: ar lietuviai pasakys, kad nenori pratęsti kontraktų, nes yra geopolitiškai nepriimtina visiškai priklau-syti nuo Rusijos dujų?“ – retoriškai klausė J. Sternas.

Atsakymas į šį klausimą sukėlė ir nemažai spekuliacijų, ir miglotų svars-tymų. Štai dienraštis „Lietuvos žinios“ rašė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuojamą dujų kainą 2015 metams pakėlė į neregėtas aukštumas: gamtinių dujų prognozuoja-mų kainų vidurkis 2015 metais didės iki 1558 litų už tūkst.kub. metrų. Rugsėjį į Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinką tiekiamų gamtinių dujų vidutinė svertinė importo kaina buvo 1175 Lt. Mat į dujų kainą nuo kitų metų įtraukiamos SGD terminalo statybos ir laivo-saugyklos nuomos išlaidos, oficialiai įvardijamos kaip „gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamoji“. Jas vartotojai turės dengti ne mažiau kaip 10 metų. Kaip skelbė bendrovė „Klaipėdos nafta“, vien laivo išpirkimo sąnaudos per 10 metų sudarys 2,1 mlrd. litų be PVM.

Tiesa, minimalų kiekį dujų – 0,54 mlrd. kubų per metus, t.y. ketvirtadalį Lietuvos metinio poreikio – terminalui tieks Norvegijos „Statoil“, o jų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso. Rugpjūtį ji siekė 900–1000 litų už tūkstantį kubų, o preliminari penkerių metų sutarties vertė – 2,5–3 mlrd. litų. Būtina įskaičiuoti dar ir dujų tiekimo saugumo dedamąją dalį. Vis tik naujasis energetikos ministras Rokas Masiulis pripažino, kad, kaip kainos keisis toliau, priklausys nuo pokyčių rinkoje, nes SGD kaina susieta su Jungtinės Karalystės gamtinių dujų biržos „National Balan-cing Point“ (NBP) indekso verte. „Dabar kainos priklausys nuo rinkos“, – teigė R. Masiulis. Bet dujų kaina vis tiek bus mažesnė už tą, kuria jas tiekė „Gazprom“.

SGD TERMiNALo SChEMA

sgd dujovežis Fsru

aukšto slėgio „rankovės“

krantinėdujų matavimo

stotis

jungiamasis vamzdynas 18 km

SGD TiEKiMo GRANDiNĖ

gamyba

dujų telkiniai

skystinimo renginiai

išdujinimo įrenginiai

dujotiekių sistemos

saugykla saugyklasgd

tanklaivis

Transportavimas vartojimas

Šaltinis: www.sgd.lt

_72014 spalis-gruodis | apžvalga apŽvalgos TeMa

Pastarasis, be kita ko, dar buvo ir nenu-spėjamas tiekėjas. „Galiu užtikrinti, kad 2015–2016 m. dujos vartotojams nepa-brangs“, – interviu LRT tvirtino premje-ras Algirdas Butkevičius. Tačiau kada jos bus mažesnės už papigintas Rusijos dujas (dabar Lietuva už jas moka 370 JAV dolerių arba 1010 Lt), pasakyti sunku.

Laimėtas mūšis, bet ne KarasSGD terminalo svarbą padidina

tai, kad jis aptarnaus ne tik Lietuvą, bet kone visą regioną. Terminalas užtikrins maždaug 90 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų poreikio. Dabar vystoma ant-žeminė tiekimo infrastruktūra, plečiamas Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekis, kuriuo iš Klaipėdos dujos bus gabenamos į La-tviją ir Estiją. SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ planuoja iki 2016 metų pabaigos pastatyti dujų skirstymo stotį, iš kurios dujos bus perpilamos į autodujove-žius ir traukinių cisternas. Taip dujas būtų galima tiekti ten, kur nėra dujotiekių, arba jas panaudoti, pavyzdžiui, vilkikų kurui. Be to, pastačius dujų jungtį su Lenkija, Lietuva galės dujas tiekti ir šiai valstybei.

Terminalo planuose – jungtys su Baltarusija. Lapkričio pradžioje Mogilio-ve (Baltarusija) vykusiame 10-jame Lie-tuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, kuriame buvo aptariami prekybos ir investicijų, transporto ir logistikos klau-simai, Algirdas Butkevičius pareiškė, kad SGD terminalas dujomis galės aprūpinti ne tik Baltijos valstybes, bet, jei reikės, ir kitas suinteresuotas šalis. Premjeras pakvietė Baltarusijos verslininkus toliau naudotis neužšąlančiu Klaipėdos uostu, kuris kasmet krauna vis daugiau krovinių.

Šiuose energetiniuose ryšiuose užtikrinami ir politiniai interesai: stiprėja ir vienijasi Baltijos šalių energetinis ūkis, o Baltarusijai sudaromos galimybės savo ekonomiką vis labiau sieti su ES infrastruktūra. Ateis laikas, kai Vakarai panaikins ir iki šiol galiojančias sankcijas „paskutinei Europos diktatūrai“, o Rusija pajus, kad ji nėra visavaldė energetikos tiekėja Europoje. Lietuva, kaip ir kovo-dama dėl savo nepriklausomybės, vis dar priekyje ir šiose batalijose. ■

es energetinio saugumo strategija

Rusijos karas prieš ukrainą ir ateinančios žiemos šalčių nuojauta pagreitino Europos Sąjungos valstybių pasiruošimą galimiems išmėginimams. Dar gegužės mėnesį Europos Komisija paskelbė komunikatą „Europos ener-getinio saugumo strategija“, kuriame apžvelgė valstybių galimybes apsirūpinti energetiniais ištekliais šių metų žiemą bei numatė tolesnio laikotarpio veiksmus. Europos Parlamento rezoliucijos pro-jektą, skirtą šios strategijos įvertinimui, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energeti-kos komitetas patikėjo parengti Algirdui Saudargui. Europarlamentaro nuomone, „EK komunikatas labai sveikintinas šiandieninėje susiklosčiusioje situacijoje, kai politiniai svertai ima viršų ir dėl to dauguma valstybių bet kada gali tapti išorinių veiksnių įkaitėmis“. „Komisi-jos strategija išsamiai nušviečia esamą Europos energetinio saugumo situaciją,

pateikia vertinimus, kas jau yra padary-ta bei kokie yra pasiekimai, stiprinant infrastruktūrą ir įvairinant tiekėjus, tačiau nepakankamai atsižvelgia į ES pažeidžia-mumą ir energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri šiandien linkusi diktuoti savo taisykles“, – sakė A. Saudargas.

Apie strategijos ir rezoliucijos svars-tymą komitete bei Europos Parlamento plenarinėje sesijoje „Apžvalga“ rašys kituose numeriuose, nes tai labai svarbūs dokumentai, turėsiantys įtakos energe-tikos sektoriaus klausimų sprendimui Europos Sąjungoje iki 2020 metų, o kai kurioms veikloms – net iki 2030 metų.

Strategijoje svarbiausiais veiksmais pripažįstama mažinti energijos poreikį, sukurti integruotą vidaus rinką, didinti energijos gamybą Europos Sąjungoje, plėtoti energetikos technologijas, laiky-tis vieningos pozicijos, vykdant išorės energetikos politiką, įvairinti išorės ir vidaus tiekimo infrastruktūrą. infras-truktūros projektams, skirstomiems į

EnErgEtika liEtuvojE: džiugEsys grėsmės akivaizdojEAleksandras GRAŽELiS

dar šių metų spalio pabaigoje „gazprom“ vadovas aleksejus Milleris ir ukrainos valstybinės energe-tikos bendrovės „naftogaz“ vadovas andrejus kobolevas Briuselyje pasirašė susitarimą, kuriuo rusija garantuoja, jog šią žiemą dujos pasieks ir ukrainą, ir kai kurias es dalis. susitarimo pasirašyme daly - vavo ir rusijos energetikos ministras aleksandras novakas (kairėje), es komisaras energetikai guen- theris oettingeris (antras iš kairės), ek vadovas jose Manuel Barroso (antras dešinėje) bei es komi- saras institucijų ryšiams ir administravimui Maroš Šefčovič (pirmas dešinėje).

scan

pix/

ap

pho

to/g

eert

van

den

Wijn

gaer

t nu

otra

uka

8_ apžvalga | spalis-gruodis 2014apŽvalgos TeMa

trumpalaikius (2014–2016 metams) ir vidutinės trukmės (2017–2020 metams) reikės apie 200 mlrd. eurų investicijų. Europos infrastruktūros tinklų finansa-vimo priemonė šiuo metu numato skirti 5,8 mlrd. eurų kaip dalinį finansavimą, pritraukiant kitas lėšas. Dujotiekiui iš Lietuvos į Lenkiją numatyta skirti 306 mln. eurų, dujotiekiui Klaipėda – Kuršė-nai 28 mln. eurų.

euroPa nebijo nei rusijos, nei žiemos

Europos Komisija komunikatą

paskelbė, Rusijai užpuolus ukrainą, kai įnirtingų mūšių metu grėsė pavojus, kad gali būti nutrauktas gamtinių dujų tiekimas į Europos Sąjungos valstybes iš Rusijos per ukrainą. Kariaujančios valstybės nesutarė ir dėl dujų kainų bei tarpusavio skolų už dujas ir jų tranzitą.

Įvertindama šias grėsmes, Europos Komisija šią vasarą surengė bandymo nepalankiausiomis sąlygomis patikrą, siekdama išsiaiškinti ES valstybių galimybes įveikti didelius dujų tiekimo sutrikimus 2014–2015 metų žiemą. Patikrinimui buvo pasirinkti tokių sudė-tingų situacijų scenarijai: jeigu sutriktų dujų tiekimo tranzitas per ukrainą; jeigu visas Rusijos dujų srautas nutrūktų net šešiems mėnesiams, iš kurių vienas – vasaris – būtų ypač šaltas. Patikros rezul-tatus Europos Komisija paskelbė spalio 16 dieną. Jie parodė, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos ir pasidalindamos galimų sunkumų naštą, užtikrintų dujų tiekimą saugomiems vartotojams (namų ūkiams) visoje Europos Sąjungoje bei galėtų dujas eksportuoti ir į ukrainą. Reikia pripažinti, kad gerus patikros rezultatus lėmė tai, kad Europos Sąjun-ga tinkamai įvertino 2009 metų dujų krizės, kai Rusijos „Gazprom“ nutraukė kuro tiekimą Europai, pamokas. Valsty-bės nutiesė papildomus dujotiekius, dujų perpumpavimo stotys dabar gali srautus siųsti ir priešinga kryptimi (reversu).

Europos Komisija pateikė rekomen-dacijas valstybėms, kaip elgtis, jei Rusija visiškai nutrauktų dujų tiekimą (apie dujų tiekimą su pertrūkiais šią žiemą į Europą „Gazprom“ pranešė lapkričio mėnesį). Estijai, pavyzdžiui, siūloma tartis su Lietuva, kad dujas jai tiektų iš Klaipėdos SGD terminalo. Latvija įpareigojama užtikrinti, kad Lietuva ir Estija turėtų prieigą prie inčukalnio saugyklos įrenginių ir dujų transporta-vimo sistemos, nors 50 proc. „Latvijas gaze“ akcijų valdo Rusijos kompanijos „Gazprom“ ir „itera“.

džiaugtasi vyKdomais ProjeKtais

Belaukiant tolesnių

neprognozuojamų Rusijos veiksmų bei ateinančios žiemos išbandymų, Vilniuje spalio 8 dieną įvyko metinė Lietuvos energetikos konferencija. Jau ne kartą esame minėję, kad energetikos konfe-rencijos, rengiamos „Valstybės“ žurnalo (šiemetinė buvo jau šeštoji), atlieka svarbų darbą, kristalizuojant Lietuvos energetikos sektoriaus vystymo idėjas į politinius ir techninius sprendimus. „Valstybė“ rašo ir apie kitas aktualias Lietuvos problemas, todėl „Apžvalgos“ skaitytojams siūlome šį žurnalą užsipre-numeruoti.

Beveik visi konferencijos pranešėjai – energetikos įmonių vadovai – džiau-gėsi sėkmingai vykdomais projektais. Malonu buvo dabar jų klausytis, prisi-menant 2009, 2010 metų konferencijas, kai ir pranešėjus, ir klausytojus graužė neapibrėžtumo ir neaiškumo kirmi-nas. Puiku, kad tuometinė premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybė pradėjo didelius energetikos projektus, dabar įsikūnijusius į didingą laivo-saugyklos „independence“ atplaukimą į Klaipėdą, į sėkmingą „NordBalt“ jungties kabelio klojimą Baltijos jūros dugnu, į sparčiai statomas aukštos įtampos atramas elek-tros jungčiai „LitPol Link“. Gera žinia ir tai, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame šalies energijos balanse 2013 metais pasiekė 22,95 proc., taigi įsipareigojimus iki 2020 metų pasiekti 23 proc. jau beveik įvykdėme.

Kuo džiaugsimės ateityjeTenka pripažinti, kad Lietuvos

energetikai reikšmingų ateities projektų konferencijai buvo pateikta nedaug. Savo reikšme labiausiai išsiskyrė tik Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektai. Juos įgyvendinus, tikimasi pasiekti daug puikių rezultatų: parduoti pigesnę šilumą gyventojams, sudeginti daug komunalinių atliekų, gaminti rinkoje konkurencingą elektrą. Vyriausybė pripažino šias elektrines valstybei svarbiais ekonominiais pro-jektais, juos statys ir valdys „Lietuvos energija“. Vilniaus kogeneracinės elek-trinės šiluminė galia sieks iki 288 MW,

Europos parlamento narys algirdas saudargas: Europos energetinio saugumo strategija išsamiai nušviečia esamą Europos energetinio saugumo situaciją, pateikia vertinimus, kas jau yra padaryta bei kokie yra pasiekimai, stiprinant infrastruktūrą ir įvairinant tiekėjus, tačiau nepakankamai atsižvelgia į Es pažeidžiamumą ir energetinę priklausomybę nuo rusijos, kuri šiandien linkusi diktuoti savo taisykles.

elp

nuo

trau

ka

_92014 spalis-gruodis | apžvalga apŽvalgos TeMa

elektrinė galia – iki 145 MW. Kauno kogeneracinės elektrinės – atitinka-mai 150 MW ir 53 MW. investicijos Vilniuje turėtų siekti iki 1,2 mlrd. Lt, o Kaune – iki 700 mln. Lt. Apie pusę šių lėšų turėtų sudaryti Europos Sąjungos parama, likusią dalį – „Lietuvos energi-jos“ ir partnerių skolintos bei nuosavos lėšos. Abiejų elektrinių statybą tikimasi baigti 2017 metais.

Realius kontūrus įgauna ir dar vienas Lietuvai, taip pat Latvijai, Estijai ir Suomijai svarbus energetikos projek-tas – dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (angliškai – Gas intercon-nection Poland-Lithuania, santrumpa – GiPL). Jungties tikslas – integruoti izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES rinką, užtikrinti patikimą ir diversifikuotą gamtinių dujų tiekimą. Vyriausybė šio dujotiekio dalį, tiesiamą Lietuvos Respublikos teritorijoje (177 km), taip pat pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Bendras dujotie-kio ilgis – 534 km, vamzdyno skers-muo – 700 mm, dujų srautus bus galima siųsti abiem kryptimis, dujų kiekis – nuo 2,4 mlrd. m3 iki 4,1mlrd. m3 per metus. Bendra investicijų suma – 558 milijonai

eurų, planuojama, kad jungtis pradės veikti 2019 metais.

„nuo tyLėjimo gaLvos nesKauda“

Toks lietuviškas priežodis tiktų, kalbant apie nutylimas Lietuvos ener-getikos problemas – visų pirma apie Visagino atominės elektrinės (VAE) likimą. Nepajutome, kaip pralėkė dveji metai nuo 2012 metų Seimo rinkimų ir referendumo dėl Visagino AE. Visus tuos dvejus metus mes buvome „maiti-nami“ pažadais, kad po mėnesio, trijų ar pusmečio bus nutarta, kokia ateitis lau-kia VAE. Šią vasarą buvo paskelbta, kad jos likimas paaiškės rudenį, tačiau žiema jau čia pat, bet niekas dar nepaaiškėjo. Premjeras Algirdas Butkevičius nuolat teigia, kad galutinis sprendimas dėl Vi-sagino AE statybų vis dar nėra priimtas, tačiau Vyriausybė aktyviai dirba ties šiuo klausimu.

Apie tokį Vyriausybės darbą galima pasakyti ir kitaip – jau dveji metai, kaip Visagino AE reikalus premjeras mėto kaip karštą bulvę iš rankos į ranką. Bandymai numesti tą bulvę latviams ir estams visiškai nesėkmingi – jie jos

negaudo. Kodėl negaudo? Todėl, kad jų rankos užimtos energetikos objektų statybomis. Objektų, kurie tapo alter-natyva regioninio projekto – Visagi-no AE – teiktinai elektros energijos daliai. Jei anksčiau latvius ir estus buvo galima kaltinti išsisukinėjimu dėl jiems nežinomo ar neaiškaus Visagino AE ekonominio naudingumo, tai dabar jų kaltinti negalime niekuo – mes, lietuviai, viską išsiaiškinome savo pamėgtu, bet ne visada tam tinkamu būdu ir „tvir-tai žengiame referendumo nurodytu keliu“. Tai, kad kalbama apie ketinimus pakeisti 2012 metų referendumo politinį sprendimą kito referendumo sprendimu, latviams ir estams gali kelti tik juoką, nes jie supranta, kad dėl tuoj pat įvyk-siančių savivaldos rinkimų bei artėjančių 2016 metų Seimo rinkimų apie Visagi-no AE projekto naudą tylės tos partijos, kurių pastangomis Lietuvai nereikalin-gas referendumas buvo surengtas.

Estai, žvelgdami į lietuvius, kietu mazgu susirišusius savo rankas, netoli Narvos, Auvere vietovėje, 2015 me-tais ruošiasi pabaigti 300 MW galios elektrinės statybą, t.y. tokios galios, kiek jie galėjo gauti iš regioninio projekto

Mar

tyno

s Tr

inkū

nien

ės n

uotr

auka

10_ apžvalga | spalis-gruodis 2014apŽvalgos TeMa

– Visagino AE. Estai sukūrė naują pažangią technologiją, kurios dėka elek-trinėje bus deginama ne susmulkinta naf-tingųjų skalūnų uoliena, bet iš jos išgauta skalūnų alyva. išgaunamos energijos kiekis vietoje ankstesnių 30 proc. padidės iki 70 proc. Dvigubai sumažės išmetamo cO2 kiekis, buvęs dideliu rūpesčiu estų energetikams. Galime estus kritikuoti, kad jų projektas bus brangesnis, nei Esti-jos dalis Visagino AE, tačiau estai teigia, kad jie labai ilgai laukė, kol Lietuva pra-dės statyti atominę elektrinę. Matydami, kad šis laukimas gali tęstis amžinai, estai nebenori rizikuoti ir nusprendė elektrą gaminti iš savo skalūnų, savo elektrinėse, savo specialistų jėgomis.

Latviai 2013 metų gruodį pradė-jo eksploatuoti rekonstruotą Rygos kogeneracinę elektrinę TEc-2, kuri šiuo metu yra moderniausia ir labiausiai technologiškai pažengusi šiluminė elek-trinė Baltijos šalyse. Dvi Rygos elek-trinės, gamindamos elektrą 832 MW galios turbinomis, užtikrina bazinės elektros gamybą Latvijoje. Latvijos pla-nuose numatoma statyti dar vieną ar net dvi hidroelektrines ant Dauguvos upės bei 400 MW galios anglimi kūrenamą elektrinę Liepojoje.

KeturioLiKos bioKuro eLeKtrinių ateitis

Regioniniams partneriams aktyviai ieškant (ir randant) alternatyvų sustab-dytam Visagino AE projektui, mes trypčiojame toje pat vietoje. 2012 metais agituojant prieš Visagino AE, pagrindi-niai argumentai buvo tai, kad VAE labai brangi, o ją galėtų pakeisti 14 biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių didžiausiuose Lietuvos miestuose. Dvi tokias elektrines, kaip rašėme aukščiau, Vilniuje ir Kaune numatoma statyti. Sėkmingai dirba „uAB Fortum Klai-pėda“ kogeneracinė elektrinė, deginanti biokurą ir rūšiuotas atliekas, jos elektri-nė galia – 20 MW. Tik tuo ir tegalime džiaugtis, nes kituose dideliuose Lie-tuvos miestuose – Šiauliuose, Alytuje, utenoje biokuru kūrenamų elektrinių galia neviršija 10 MW.

Lietuvoje nesurinksime 14-os mies-tų, kuriuose būtų ekonomiškai naudinga statyti kogeneracines elektrines. Priežas-tis paprasta – jei kogeneraciniu režimu elektrinė dirbs trumpiau, nei 8 mėnesius per metus, jos gaminama elektra nebus konkurencinga rinkoje. Mūsų miestuo-se, atmetus penkis pačius didžiausius, kogeneraciniu režimu galima dirbti tik 6 mėnesius. Taigi, pastatyti norimas 14 bendros 632 MW galios biokuro elek-trines yra sunkiai įgyvendinamas daly-kas. Šiuo metu stebima kitokia biokuro panaudojimo tendencija – statomos vien šilumą gaminančios, 20 MW galią neviršijančios katilinės. Neviršijančios todėl, kad pagal ES direktyvos 2012/27/ES reikalavimus statant naują ar rekons-truojant seną didesnės nei 20 MW šilu-mos gamybos įrenginį, būtina įvertinti įrenginio kaštus ir naudą užtikrinant, kad jis veiktų kaip didelio naudingumo kogeneracijos įrenginys. Tą reikalavimą įvykdyti mažesniuose miestuose neįma-noma, todėl gaminama vien šiluma.

Vyriausybė jau daug anksčiau priva-lėjo pasakyti, kaip planuojama gaminti konkurencingą elektrą Lietuvoje. Nesu-gebėdami pasigaminti pigios elektros, dabar ją didžiuliu mastu importuojame. Kaip, beje, ir Lietuvoje neaugančius bananus ir apelsinus. Dar 2013 metų pradžioje Vyriausybės sudaryta darbo grupė pateikė Seimui pasiūlymus dėl energetikos strategijos krypčių. Seimas juos išklausė, tačiau nei svarstė, nei

sprendimus priėmė. Viskas vėl nutilo ilgam laikui ir tik naujasis energeti-kos ministras Rokas Masiulis neseniai pranešė, kad dabar intensyviai kuriama naujoji energetikos strategija – ji bus svarstoma 2015 metais.

PasiKeitė energetiKos vedLiaiNaująjį energetikos ministrą Roką

Masiulį, pakeitusį atstatydintą Jaroslavą Neverovičių, visa Lietuva gerai pažįsta kaip energingą Klaipėdos SGD termi-nalo projekto įgyvendintoją. Priminsi-me, kad jis yra baigęs Vilniaus universi-teto Ekonomikos ir gamybos valdymo fakultetą bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Vadybininko patirtį įgijo, dirbdamas tarptautinėse audito bendrovėse, nuo 2010 metų dirbo generaliniu direktoriumi valstybinėje bendrovėje „Klaipėdos nafta“.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, atsakingu už Europos energetikos sąjungos kūrimą, ES veiklos koordinavimą siekiant 2020–2030 metų tikslų energetikoje ir klimato politikoje, paskirtas Slovakijos atstovas Marošas Šefčovičius.

Europos Komisijos nariu, atsakingu už klimato politiką ir energetiką, paskir-tas ispanijos atstovas Miguelis Ariasas cañete. Jis yra Liaudies partijos narys, daug kartų išrinktas į ispanijos parla-mentą bei senatą, 2003–2009 metais jis buvo ispanijos vyriausybėje žemės ūkio ir žuvininkystės ministru, o 2011–2014 metais – žemės ūkio, maisto ir aplinkos ministru. Be energetikos, M. A. canñete rūpinsis ir klimato politika (ankstesnėje, 2010–2014 metų Europos Komisijoje, klimato politika rūpinosi komisarė con-nie Hedegaard).

G. Oettingeris, daug nuveikęs regu-liuojant Europos Sąjungos energetikos problemas, ypač santykiuose su Rusija, paskutinį svarbų darbą atliko, tarpinin-kaudamas ukrainos ir Rusijos derybose dėl gamtinių dujų tiekimo šią žiemą į ukrainą bei Europos Sąjungą. G. Oettin-geris dirbs ir naujojoje Europos Komi-sijoje – jis paskirtas nariu, atsakingu už skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę. ■

jau dveji metai, kaip visagino aE reikalus premjeras mėto kaip karštą bulvę iš rankos į ranką. bandymai numesti tą bulvę latviams ir estams nesėkmingi – jie jos negaudo.

_112014 spalis-gruodis | apžvalga apŽvalgos TeMa

pasaulio Bankas kasmet paskelbia šalių, kuriose lengviausiai galima kurti verslą, sąrašus. ataskaitoje „doing Business 2015“ lietuva sulaukė neigiamo įverti-nimo ir iš aukštos 17 vietos nukrito į 24- ąją. praėjusiųjų metų ataskaitoje lietuva galėjo didžiuotis, kad yra palankiausia verslui valstybė visame pabaltijyje. visgi per pastaruosius metus tiek estija, tiek latvija pasitempė ir ne tik pasivijo, bet ir aplenkė lietuvą. estija šiuo metu vertinama geriausiai iš visų trijų Bal-tijos sesių ir užima mums prieš metus priklausiusią 17 vietą. latvija, nors ir nežymiai, tačiau taip pat mus lenkia, užimdama 23 vietą. Šiais metais, kaip ir praėjusiais, palankiausia šalis verslui yra singapūras. iš trečiosios vietos į antrą pakilo naujoji zelandija, į trečiąją nustumdama Honkongo administracinį kinijos vienetą, kuris yra reitinguojamas atskirai nuo kinijos (pastaroji tenkinasi 90 vieta).

„doing business“ reitingo rezuLtatai – šaLies vaLdžios įvertinimas

Pasaulio Bankas, sudarydamas „Doing Business“ sąrašus, siekia ne tik objektyviai įvertinti, kaip sunku ar lengva toje šalyje įkurti ir plėtoti verslą, bet ir kaip šalies valdžia sugeba mažinti biurokratinį aparatą bei sudaryti skatina-mąsias priemones piliečiams imtis verslo. Todėl dažniausiai geriausias reitingo vietas užima ir didžiausius šuolius padaro šalys, kurių vyriausybės sugeba per metus pasiekti daugiausiai pozityvių verslui per-mainų. Šis reitingas kartu yra ir skatina-moji priemonė vyriausybėms pasitempti, parodyti savo aktyvumą bei orientavimąsi į rezultato siekimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių vyriausybės nėra paliekamos vienos siekti verslo sąlygų gerinimo. Tiek Pasaulio Bankas, tiek Europos Komisija

ir nesiėmė jokių priemonių. Lietuva ne tik nesugebėjo išlaikyti esamų pozici-jų, tačiau ir žengė didelį žingsnį atgal ir iš 17 vietos nusirito į 24. Didžiausią atsakomybę už tai turi prisiimti dabartinė Vyriausybė – ji buvo pasyvi ir nesugebėjo įgyvendinti reikiamų reformų.

KodėL Progresą Keičia stagnacija?

Prieš metus, 2013 metais, Lietuvą pasiekė puiki žinia – „Doing Business“ reitinguose už 2012 metų reformas paki-lome į dar neregėtas aukštumas, aplenkė-me tiek Latviją, tiek Estiją ir įsitvirtinome 17 vietoje. Tuometinės Vyriausybės ministras pirmininkas Andrius Kubilius buvo išsikėlęs tikslą Lietuvą paversti verslui palankia valstybe ir vykdė nuose-klias reformas šiam siekiui įgyvendinti. Proveržį pavyko pasiekti, galima sakyti, dėl dviejų reformų, kurios turėjo itin didelį poveikį mažinant administracinę

liEtuvojE – blogėjančios vErslo sąlygos?Gytis ŽAKEViČiuS

kiekvienai šaliai individualiai siunčia savo raportus ir rekomendacijas dėl būtinų reformų. Kitaip tariant, šios institucijos pateikia ne tik esamos situacijos įverti-nimą, kuriame aiškiai matyti taisytinos sferos, tačiau ir pasiūlo reformas, kurias vyriausybė turi įgyvendinti artimiausiu metu. Taigi iš esmės vyriausybei net nereikia pačiai ieškoti vienokių ar kitokių sprendimo būdų, nes viską pasiūlo Pasaulio Bankas ar Europos Komisija. O reitingo „Doing Business“ esmė yra viešas šių rekomendacijų ir kitų teigia-mų reformų įgyvendinimo atspindys. Dažnai rekomendacijos ir kiti pozityvūs pasiūlymai ar projektai atgula vyriausybės stalčiuose, todėl šis reitingas leidžia paly-ginti skirtingų valstybių valdžių supra-tingumą ir aktyvumą, gerinant verslumo sąlygas šalyje. Taigi, pažvelgę į reitingo rezultatus, nesunkiai galime pamatyti, kurių šalių Vyriausybės praėjusiais metais dirbo aktyviausiai, o kurios buvo pasyvios

lietuva verslo kūrimo reitinge žengė didelį žingsnį atgal – iš 17 vietos nusirito į 24. didžiausią atsakomybę už tai turėtų prisiimti dabartinė vyriausybė, kuri dėl savo pasyvumo nesugebėjo įgyvendinti reikiamų reformų.

lr v

yria

usyb

ės n

uotr

auka

12_ apžvalga | spalis-gruodis 2014apŽvalgos TeMa

naštą lietuviškam verslui. Tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys įgyvendino reformą, kuri leidžia verslą steigti greičiau ir paprasčiau. Tai buvo pasiekta sukūrus mažosios bendrijos statusą, kuris ne tik leidžia žymiai pigiau pradėti verslą, tačiau ir nereikalauja didelio kapitalo įnašo vers-lo pradžioje. Kita itin pozityviai Pasaulio Banko įvertinta reforma buvo susijusi su galimybe kilnojamąjį turtą užstatyti imant paskolas bei kreditus iš banko. Lietuva už 2012 metų veiklą ne tik buvo susilau-kusi aukštų įvertinimų „Doing Business“ reitinguose, tačiau teigiamą įvertinimą

gavo ir iš tarptautinės reitingų agentūros „Standard and Poors“. Toks tarptautinis pripažinimas reiškė, kad Lietuva laiko-si griežtos fiskalinės politikos, sugeba atsižvelgti į Pasaulio Banko ir Europos Komisijos siūlomas rekomendacijas ir nuosekliai gerina verslo sąlygas.

Tuo tarpu dabartinis „Doing Busi-ness“ reitingas yra 2013 metų Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės atliktų arba neįgyvendintų reformų atspindys. Kuo-met šalys nuožmiai tarpusavyje konku-ruoja ir varžosi dėl aukštesnių vietų, net ir neveiklumas bei pasyvumas kainuoja

labai brangiai. Kaip teigia dabartinis ūkio ministras Evaldas Gustas, Lietuva prara-do iškovotas pozicijas iš dalies dėl to, kad Pasaulio Bankas pakeitė atskirų rodi-klių ir bendro rezultato apskaičiavimo metodikas. Visgi dėl prastų šalies reitingų kaltinti vien ūkio ministeriją būtų ne-tikslinga, nes už bendrą šalies pasirodymą solidariai atsako Aplinkos, Energetikos, Žemės ūkio, Finansų, Susisiekimo, Tei-singumo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Netrukus minėtų ministerijų nariai turėtų susirinkti į bendrą posėdį ir aptarti artimiausius darbus, siekiant pa-gerinti Lietuvos padėtį „Doing Business“ reitinge. Visgi kaip rodo kelerių metų patirtis, vien aptarti rekomendacijas ir numatyti artimiausius darbus nepakanka – reikia realiai įgyvendinti reformas.

Kuo gaLime didžiuotis ir Kas dar nePadaryta

Nepaisant, kad „Doing Business“ reitinge smuktelėjome į apačią, Lietuva išlieka viena iš pasaulio lyderių pagal verslo kūrimo paprastumą. Dar labiau supaprastinus ir palengvinus verslo steigimo procedūras, esame vienuolikti pagal verslo pradžios rodiklį. Pasaulio Bankas savo ataskaitoje atsižvelgė į civilinio kodekso pertvarką, pagal kurią antspaudas įmonėms nėra privalomas. Kitos per paskutiniuosius metus atliktos mini reformos yra nuo 3 iki 2 kalendori-nių dienų sutrumpintas PVM mokėtojų registravimo terminas. Taip pat nuo 21 iki 10 kalendorinių dienų sutrumpintos statybų leidimo procedūros, per kurias AB LESTO privalo išduoti statyto-jams prisijungimus prie elektros tinklų. Paskutinė reforma buvo atlikta mokesčių srityje, kurioje šiuo metu taikomas žemės mokesčio tarifas siekia 1,5–4 proc. Nors minėtos pertvarkos nebuvo esminės ar leidžiančios reikšmingai sumažinti biu-rokratiją ir palengvinti verslui jo situaciją, tačiau jos neleido Lietuvai dar labiau nusiristi į reitingo apačią.

Lietuvai siekiant prisitraukti in-vesticijas iš užsienio, tokie tarptautiniai reitingai yra ypatingai svarbūs, nes jų dėka Lietuvos vardas yra pristatomas plačiai

noriu pasveikinti lietuvos piliečius su

euro įvedimo švente. nuo kitų metų

sausio lietuva taps jau devynioliktąja

visaverte euro zonos nare, kurioje cir-

kuliuos bendra es valiuta. esu įsitikinus,

kad tai didelis ir reikšmingas pasieki-

mas, lietuvai vis labiau integruojantis

į es bendruomenę. euro įvedimas nėra

tik formalumas ar savaiminis įvykis,

nes šalis, norinti patekti į eurozoną,

turi atitikti nemažai kriterijų – suvaldy-

ti infliaciją, sumažinti šalies biudžeto

deficitą bei skolą, o nacionalinė valiuta

turi pasižymėti stabiliu kursu. Taigi jūsų

šalis nuėjo ilgą ir akmenuotą kelią, kol

gavo pakvietimą įsivesti eurą. kalbant

apie praradimus ar naudą, kuriuos

patirs lietuvos gyventojai, visų pirma

reikia suprasti, kad litas jau seniai

fiksuotu valiutos kursu buvo pririštas

prie euro. Taigi paprastai tariant, lie-

tuva jau buvo pradėjusi kopti į kalną ir

sustoti ar pradėti ridentis žemyn būtų

buvę netikslinga ir net žalinga. Įveik-

tas euro kalnas duos savo dividendų

– sumažės skolinimosi palūkanos, tai

padės sutaupyti pinigų, išnyks euro ir

lito valiutos keitimo išlaidos, sparčiau

augs investicijos iš užsienio bei didės

lietuviško eksporto apimtys, ir tai bus

aiškus signalas, kad lietuvos ekonomika

yra stipri bei tvari. daugelyje naujųjų

euro šalių buvo nemažai nuogąstavimų,

kad po euro įvedimo ekonominė situ-

acija pablogės. visgi tokios prognozės

nepasitvirtino – infliacijos rodikliai ne

tik kad nedidėja, tačiau jie nuosekliai

mažėja. euras išlieka viena tvirčiausių

ir patikimiausių valiutų pasaulyje. Tad

lietuvos prisijungimas prie eurozonos

yra dar vienas signalas ir indikatorius,

kad euras, nepaisant įveikiamų krizių

ir laikinų svyravimų, išlieka stabilumo

ir patikimumo garantu.

nuo

trau

ka iš

v. B

ellm

ann

asm

enin

io a

rchy

vo

saksonijos žemių politikė, vokietijos parlamento narė, priklausanti ekonomikos komitetui, veronika Bellmann

vEronika bEllmann: liEtuvos prisijungimas priE Eurozonos yra signalas, jog Euras išliEka stabilumo ir patikimumo garantu

_132014 spalis-gruodis | apžvalga apŽvalgos TeMa

investuotojų auditorijai. Dėl šios priežas-ties senosios Europos Sąjungos valstybės, tokios kaip Vokietija, Anglija, Prancūzija, italija į tokius ir panašius reitingus gali pažiūrėti ne taip rimtai, kaip mažos ir au-gančios valstybės. Senosios tokių reitingų dalyvės investuotojams yra gerai žinomos, o jų rinkos daugeliui yra siekiamybė. Todėl investuotojai, dairydamiesi naujų investavimo objektų, senųjų šalių rezul-tatus naudoja daugiau kaip lyginamąją medžiagą (angl. benchmarking). Kita vertus, senosioms valstybėms nėra tiek daug sričių tobulėjimui, kaip naujosioms. Dėl šių priežasčių Lietuva privalo labiau orientuotis į tokius reitingus, analizuoti verslo padėtį senosiose valstybėse ir sekti rinkos tendencijas, idant būtų pasiekti kuo aukštesni rezultatai, o Lietuvos vardas būtų vis dažniau linksniuojamas tarp užsienio investuotojų.

užsienio investuotojai, dairydamiesi tinkamų šalių savo investicijoms, didžiau-sią dėmesį kreipia į tris faktorius – kvalifi-kuotos darbo jėgos pasiūlą, infrastruktūrą ir mokestinę bazę. Didžiausios reformos turėtų būti atliekamos darbo rinkos regu-liavimo srityje. Pagal Europos Komisijos rekomendacijas pirmiausia turėtų būti peržvelgti darbo teisę reglamentuojantys aktai, darbo sąlygų, laiko bei atlygio tinka-mumas. Kita problema yra tai, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, todėl yra būtina peržiūrėti ir palengvinti mokymosi visą gyvenimą programas ir jų įgyvendinimą. Taip pat yra būtina stiprinti smulkų ir vi-dutinį verslą, supaprastinti sąlygas e-vers-lui bei realiai teikti e-valdžios paslaugas. Tik rimtai darbuojantis minėtose srityse Lietuvai pavyktų sugrįžti ir pagerinti savo vietas „Doing Business“ reitinguose.

Kitų metų „Doing Business“ rei-tinguose Lietuva neabejotinai kils į viršų, nes nuo 2015 m. sausio 1 dienos įsivedame eurą. Euro įvedimas yra labai didelis įvertinimas ir kartu įrodymas, kad šalis nuosekliai laikėsi Mastrichto kriterijų. Visgi, norint nelikti vietoje, judėti į priekį, Vyriausybei būtina imtis aktyvių veiksmų, gerinant verslo situaciją Lietuvoje, o taip pat ir pritraukiant kuo daugiau investicijų iš užsienio. ■

ironiška, jog būtent Šeimos metais šeima atsidūrė tarp dviejų ugnių. viena vertus, šeima, kaip vieno vyro ir vienos moters sąjunga ir toliau krikščionišku pagrindu susikūrusios vakarų civiliza-cijos laikoma savotiška atgyvena. kita vertus, šeimos gynėjos vaidmens gvie-šiasi imperialistinė ir atvirai agresyvi putino rusija. Šie civilizaciniai susidū-rimai vienu ar kitu būdu visus metus reiškėsi tiek lietuvos politinių sluoksnių įstatyminiuose bandymuose, tiek ir pla-čiose visuomeninėse diskusijose, kurias tik dar labiau pakurstė pasaulio vysku-pų sinodas šeimos klausimais.

nebePaKanKa KriKščionišKai gyventi

Lietuvos šeimoms šiomis sąlygomis tenka sudėtingas uždavinys – ne tik sutuoktinių bendro sugyvenimo, bet ir pastangų, išlaikant savo vaidmenį bei įtaką viešojoje erdvėje, o tam reikalingas konstruktyvus kritiškas žvilgsnis visų

pirma į Rytų, tačiau ir į Vakarų – mūsų – civilizacijų dabartinę būklę.

Tikėjimas Lietuva, kaip nepriklau-soma valstybe, visą represyvų sovietmetį išlikęs svarbiausioje visuomenės ląste-lėje – šeimoje – taip pat padėjo lietuvio sąmonėje susiformuoti antipropagandi-niam imunitetui.

Rusijos agresijos akivaizdoje, visuo-tiniam pasipiktinimui pagrįstai krypstant Rusijos pusėn, Lietuvos šeimos turėtų viena kitai, o ir Vakarams liudyti, jog da-bartinei Rusijai niekuomet nerūpėjo šeima ir ji negali pretenduoti į šeimos gynėjų gretas, o taip pat, kad Vakarų valstybių politinių sluoksnių pataikavimas mažu-moms daugumos sąskaita griauna tai, kuo ši visuomenė gyva – prigimtine šeima.

šeimos KLausimai svarstomi visuotinai

Krikščioniškos šeimos misijos ir vietos ieškojimų sekuliariame pasaulyje dvasią atspindėjo ir neseniai įvykusi

šEimos mEtai – tarp dviEjų ugniųVytautas RAŠKAuSKAS

popiežius pranciškus neeilinio sinodo, skirto aptarti šeimos klausimams, metu ragino vyskupus išsakyti savo mintis ginčytinomis temomis, tokiomis kaip kontracepcija, homoseksualų santykiai, skyrybos. sinode buvo tikimasi pasiekti, kad Bažnyčios mokymas šeimos klausimais atlieptų šiandieninę situaciją.

scan

pix/

ap

pho

to/a

less

andr

a Ta

rant

ino

nuot

rauk

a

14_ apžvalga | spalis-gruodis 2014apŽvalgos TeMa

Įstatymas numato, jog kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai. panašu, jog tai neatrodo reikšminga socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kurios iniciatyva nuostatos, saugančios negimusio vaiko interesus, dingo iš vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto.

neeilinė generalinė Vyskupų Sinodo asamblėja šeimai. Sinodo asamblėjos metu parengtas baigiamasis dokumentas taps atspirties tašku kitų metų spalį vyk-siančiai eilinei Vyskupų Sinodo asam-blėjai, tad kol kas nueita tik pusė kelio.

Reikia pasakyti, jog pasaulio žinias-klaida, akivaizdžiai pervertinusi neeilinio Sinodo, kaip sprendžiamojo organo, galią ir bandydama Bažnyčios atstovų svars-tymuose atrasti šį tą revoliucingo, sukūrė keletą iliuzijų: pirmoji, jog Sinodo vysku-pai yra aiškiai pasidaliję į konservatyviųjų ir liberaliųjų stovyklas, o šios – priešiš-kos viena kitai; antroji, kad daugiausiai dėmesio Sinodo metu skirta homosek-sualų bei išsiskyrusių asmenų sielovadai; trečioji – šių grupių naudai norima keisti neva atgyvenusį Bažnyčios mokymą.

Priešingai žiniasklaidos viešojoje erdvėje formuotam įspūdžiui, apie Baž-nyčios mokymo keitimą net neužsimin-ta. Viso labo aptarti pasaulio vyskupijų kasdienoje iškylantys pastoraciniai klau-simai, siekta išklausyti įvairiausių sielo-vadinių patirčių ir iššūkių, pabrėžiant, jog Bažnyčia nesitaiko prie laikmečio, nepailstamai žmones kviesdama žengti šventumo keliu. Reikia pridėti ir tai, kad santykinai nedaug dėmesio Sinodo tėvai skyrė homoseksualų bei išsiskyrusių as-menų sielovados klausimams, o kalbant šiomis bei kitomis temomis nebūta jokių gilesnių takoskyrų – tai atvirai liudija ir Sinode dalyvavę Lietuvos atstovai.

šeimos metai ir iniciatyvos Lietuvoje

Visgi tenka pripažinti, jog pasaulio vyskupų neeilinis susitikimas šeimai neį-vyko be priežasties. Juntamas sekuliaraus pasaulio priešiškumas provokuoja vieno-kį ar kitokį veikimą. Tad apžvelkime tai, kas šeimos labui nuveikta Lietuvoje.

LR Konstitucija šeimai dosni. Kons-titucijos iii skirsnio 38 str. ne tik kons-tatuojama, jog „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, bet kartu prideda-ma, kad „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Tame pat straipsnyje dar randame, jog „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.

Turėdami omenyje tai, kad viena svar-besniųjų įstatymo, o ypač aukščiausiojo šalies įstatymo, funkcijų yra visuomeninio elgesio normos formavimas ir įtvirtini-mas, galime bent iš dalies suprasti, kokią reikšmę mūsų tautos gyvavimui turėjo šios Konstitucijos eilutės.

Kartu nesunku suvokti, jog ne visi mūsų dienomis probleminiais virtę klausi-mai kankino Konstitucijos kūrėjus. Matyt todėl pagrindinio šalies įstatymo 38 str. greta kitų nėra sakinio „Šeima sukuriama, sudarius santuoką“, kuriuo papildyti Kons-tituciją pasiryžo 106 LR Seimo nariai.

Deja, Šeimos metams einant į pabaigą, Konstitucijos papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas taip ir neapsvarstytas jam priskirtuose komite-tuose ir, panašu, greitai balsavimo Seimo plenarinių posėdžių salėje nepasieks. Kaip nepasieks ir „Gyvybės prenatalinė-je fazėje apsaugos įstatymo projektas“, ilgam atgulęs viename iš svarstymui priskirto komiteto stalčių.

„saugant“ vaiKus ignoruojamas gaLiojantis įstatymas

Šeimos metais vaiko teisių apsauga sulaukė bene didžiausio pasipriešinimo. Simptomiškas ir minėtinas – „Vaiko tei-sių apsaugos pagrindų įstatymo pakeiti-mo projekto“ svarstymas.

Projekto rengėjos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva naujajame projekte nebelieka nuostatų, saugančių negimusio vaiko interesus. Galima tik spėlioti, kokios įtakos tokiam projektui turėjo suvokimas, kad nėštumo nutrau-kimas iš esmės prieštarauja galiojančiai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 4 p. nuostatai, kad „kiekvie-nam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai“.

Beje, ši Vaiko teisių apsaugos pagrin-dų įstatymo nuostata atitinka ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos pream-bulės teiginį, kad „vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia

scan

pix/

pa W

ire/

and

rew

Mat

thew

s nu

otra

uka

_152014 spalis-gruodis | apžvalga apŽvalgos TeMa

ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos, tiek iki gimimo, tiek ir po jo“.

Lytinis švietimas KaiP Lytinio ugdymo išKamša

Prisiimti atsakomybės nenorima ne tik už vaiko apsaugą iki gimimo. Jam jau gimus, siūloma auklėjimą lytiškumo klausimais patikėti valstybei. Ši, tuo tar-pu, turėtų apsiriboti supažindinimu su metodais, padėsiančiais gyventi aktyvų seksualinį gyvenimą be jokių pasekmių.

Neseniai vykusio Seimo plenari-nio posėdžio metu grupės Seimo narių prašymu iš darbotvarkės išimtas socialde-mokratės Marijos Aušrinės Pavilionienės Švietimo įstatymo pataisų projektas. Seimo narė kaip tik ir siūlo privalomą ly-tinį švietimą Lietuvos mokykloms, o tokio švietimo programą, anot jos, reikėtų suda-ryti, remiantis Pasaulio sveikatos organi-zacijos (PSO) patvirtintomis oficialiomis gairėmis. Dera priminti, jog tie patys PSO standartai liūdnai pagarsėjo dar 2013 m., Europos Parlamentui svarstant parlamen-tarės Editos Estrelos rezoliuciją.

Norom nenorom kyla pora klausi-mų. Visų pirma, kodėl užuot susitelkus kokybiškos lytinio ugdymo (visapusiškas žmogaus rengimas protingam ir atsa-kingam elgesiui su savimi ir kitu – kad ir paprasčiausias susivaldymas tuomet, kai nesama pasirengimo už savo veiksmus prisiimti deramos atsakomybės) progra-mos kūrimui, pasitenkinama ne kuo kitu, o jos iškamša – lytiniu švietimu? Antra, kokia vieta ir funkcija ugdymo procese tektų pirmiesiems ir svarbiausiems auklė-tojams – tėvams, lytinį švietimą privalo-ma tvarka perleidžiant mokykloms?

motinystė ir tėvystė

Bene didžiausią ažiotažą šiemet sukėlusi diskusija dėl 72 valandų lai-kotarpio prieš atliekant abortą baigėsi dabartinės Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės pažadu šioms 72 valandoms pritarti. Nors žadėtasis ministrės įsakymas dar nepasirašytas, aps-kritai kalbant, pagirtina iniciatyva sunkią valandą nėščiosioms suteikti ne tik tris

paras, bet ir informaciją apie galimybes gauti konsultaciją. Savaime aišku, toks laiko tarpas būtų prasmingesnis, jeigu ne tik gydytojo, bet ir psichologo bei socia-linio darbuotojo konsultacijos galimybę moteriai garantuotų pati valstybė.

Visgi žalingu galima laikyti nau-juoju ministrės įsakymu netiesiogiai teigiamą požiūrį, jog abortas yra išskir-tinai moters reikalas. Įsakyme nė žodžiu neužsimenama apie vyro vietą aptariamu klausimu. Tokią moters išskirtinę teisę sumanius įtvirtinti įstatymiškai, vyrai tarytum atleidžiami nuo atsakomybės. Valstybei, atvirkščiai, derėtų pasirūpinti vyro atsakomybe bent jau nelaimingai susiklosčiusio nėštumo atveju.

Galiausiai, ne visai suprantamas ir R. Šalaševičiūtės noras diskutuoti dėl medi-kamentinio aborto įteisinimo, dar Seimui neapsisprendus dėl įregistruotų įstatymų projektų: jau minėto Gyvybės prenatali-nėje fazėje apsaugos bei Reprodukcinės sveikatos. Medikamentinis abortas jau numatytas Sveikatos apsaugos ministe-rijos įsakyme „Dėl nėštumo nutraukimo aprašo tvarkos patvirtinimo projekto“. Šios istorijos ištakose – dar 2013 m. Valstybi-nės vaistų kontrolės tarnybos sėkmingai įvykdyta medikamentiniam abortui skirto „vaisto“ mifepristone registracija. Ministrė, savo ruožtu, sakosi privalanti įteisinti jau įregistruoto vaisto vartojimą, net nepaisant medikų perspėjimų, kad Lietuvoje nėra registruotas kitas kartu su mifepristone privalomai vartojamas preparatas.

stambuLo Konvencija ir smurtas šeimoje

Galiausiai, šeimos metais Lietuvoje ir vėl svarstomas kontroversiškosios Stambulo konvencijos dėl diskrimina-cijos biologinės lyties, socialinės lyties, lytinės orientacijos, lyties tapatybės atžvilgiu ratifikavimo klausimas. Speci-aliai ratifikavimo galimybėms nagrinėti suburta darbo grupė išvadas iki naujųjų metų turi pateikti Vyriausybei.

Tuo tarpu Konvencijos keliamos teisinės problemos išlieka. Kad ir Konven-ciją ratifikavusios valstybės įsipareigojimas į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo

programas įtraukti mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“.

Kultūrinė ir religinė tradicijos Kon-vencijoje vaizduojamos kaip nuolatinis grėsmės moteriai šaltinis, tad ją ratifika-vusi valstybė taip pat įpareigojama imtis priemonių, „kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio el-gesio modelio pokyčiai, siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vai-dmenimis“. Jau nekalbant apie Konven-cijos draudimus diskriminuoti ne visai aiškiais „socialinės lyties“ ir „socialinės lyties tapatybės pagrindais“.

aPibendrinant šeimos metus„Norime išsakyti ir paliudyti ,

kad gyvybė, lytiškumas, santuoka ir šeima yra pamatinės žmonių bendruo-menės vertybės“, rašoma Krikščionių Bažnyčių Lietuvoje memorandume, skirtame 2014-uosius paskelbti Šeimos metais. Šiame dokumente Bažnyčių vadovai savo parašais patvirtino siekį „atkreipti visuomenės dėmesį į grėsmes ir iššūkius šeimai: visa tai, kas nukreipta prieš prigimtinį žmogaus lytiškumą ir jo vertę, vyro ir moters sąvoką, šeimos vertybes, žmogaus gyvybę ir teisę gimti, prigimtinę tėvų teisę auklėti vaikus pa-gal savo krikščioniškus įsitikinimus“.

Šeimos metams besibaigiant, sunku pasakyti, ar Memorandume išvardytos grėsmės šeimai šiais metais kaip nors išskirtinai įsisąmonintos. Aišku viena – šiemet joms skirta daug dėmesio – tiek politikų, tiek ir plačiosios visuomenės tarpe. Nors daugelis šeimai palankių įstatymų taip ir nepajudėjo iš vietos, nepajudėjo ir keletas priešiškų. Tuo tarpu galima pasidžiaugti vis tvirtėjančiu Lie-tuvos šeimų nusistatymu ne tik pačioms krikščioniškai gyventi, bet ir ginti savo pozicijas viešojoje erdvėje. Tam, be abejo, pasitarnauja ir nacionaliniai šeimos metų renginiai, iš kurių paminėtina Lietuvos krikščionių eisena „Šeima – gyvybės lopšys“ Vilniuje, o taip pat sausio 10 d. Vilniuje įvyksiantis Šeimos metų baigia-masis renginys. ■

16_ apžvalga | spalis-gruodis 2014apŽvalgos TeMa

praėjo metai nuo Maidano protestų pradžios. dabar ukrainos likimas didele dalimi priklausys nuo va - karų paramos kijevui. lietuvos prezidentė vizito ukrainoje metu patikino ukrainiečius, jog lietuva pa- laiko ukrainą ir yra pasirengusi pasiūlyti savo pagalbą šiai šaliai įgyvendinant būtinas reformas.

ww

w.p

resi

dent

.lt/r

. dač

kaus

nuo

trau

ka

lygiai prieš metus, naujųjų 2014-ųjų – Žalio Medinio arklio metų – išvakarėse „apžvalgoje“ citavome lenkų laikraštį „gazeta Wyborcza“, kuris grįžo kone 100 metų atgal ir savo ruožtu priminė 1909 m. žurnalo „scientific american“ straipsnį. Tada šis mokslo leidinys rašė, kad automobiliai „iš esmės pasiekė visų savo plėtros galimybių ribas“. gi likus iki didžiosios depresijos metams, jav prezidentas Herbertas Hooveris tvirtino, jog „amerika yra arčiau galutinės perga-lės prieš skurdą negu bet kuri kita šalis per visą istoriją“. po šimto metų taip pat šaudyta pro šalį. Štai lenkų laikraštis pri-mena, kad 2008 m. jav Federalinės re-zervų sistemos vadovas Benas shalomas Bernanke (jo kadencija baigėsi 2010-ųjų sausį) optimistiškai teigė, kad jo žinyba „ekonominio nuosmukio nelaukia“, ir kaip tik pasaulinė krizė nugriaudėjo...

Pateikdama tokius pavyzdžius, pa-saulio spauda netvirtina, kad prognozuoti

metų įvykius yra beviltiška ir netikslu, bet teigia, kad tai išties sunkus užsiėmimas, ir kuo drąsesnė prognozė, tuo lengviau patirti nesėkmę. Bet šį kartą pabandy-kime peržvelgti 2014-ųjų svarbiausius aspektus, o ne pranašauti, kas gali atsitikti 2015-aisiais – Ožkos metais. Taigi, išskir-kime tris praeinančiųjų momentus.

uKraina: nuo LaPKričio iKi LaPKričio

2014-ųjų pradžioje citavome savaitraštinį žurnalą „The Economist“, prognozavusį, kad šiemet net 65 šalys susidurs su masiniais neramumais. Protestų akcijos ir revoliucijos labiausiai tikėtinos buvo Artimųjų Rytų vals-tybėse, Šiaurės Afrikoje, Pietų Euro-poje, pavyzdžiui, Balkanuose, o taip pat posovietinėse šalyse. Svarbiausiais faktoriais, turėsiančiais lemiamos įtakos šiems neramumams, leidinys išvardijo didžiulius skirtumus tarp gyventojų pa-gal pajamų dydį, neefektyvų valstybinio

aparato darbą, įtampą etniniu pagrin-du. Socialinius neramumus, kaip teigė savaitraštis, labiausiai skatins nepasitikė-jimas valdžios ir lyderių veiksmais, kuris išplaus demokratijos pagrindus ir suburs žmones protestuoti prieš vyraujančią sistemą. Graikijoje, Turkijoje, Rusijoje, o iš dalies ir Kijevo Maidane tęsis masinės akcijos, kurias amerikietišku pavyzdžiu pernai vadinome „Occupy Wall Street“.

Kažin ar verta skaičiuoti šalis, kurio-se vyko neramumai, tačiau dėl ukrainos žurnalas, švelniai kalbant, klydo. Tiesą sakant, vargu ar kas galėjo numatyti, kad per metus, kai Maidane suliepsnojo protestuotojų laužai, šalis įklimpo ne tik į pilietinį karą, bet atsidūrė agresijos aki-vaizdoje. Niekas negalėjo nuspėti, kad Maskva, ilgus metus reketavusi ukrai-niečius energetikos srityje, tiesiogiai atakuos, remdama pietryčių ukrainos separatistus. Atplėštas Krymas, teikiama nedviprasmiška karinė parama Donecko separatistams, Kijevo valdžia užversta propagandine lavina, vangios sankcijos Rusijai ir konvulsinis pastarosios atsakas – tai tik dalis akcentų, kurie apibūdina ukrainą per šiuos metus.

Buvęs Lietuvos ambasadorius ukrai-noje Algirdas Kumža dar 2013-ųjų gruo-dį LRT televizijos laidoje tvirtino, kad svarbiausia neramumų priežastis – Kijevo orientacija į Vakarus, kuri ypač išgąsdino Maskvą. Jis tvirtino, kad Rusija bijo, jog visa 1572 km siena su Rusija vienąkart gali tapti siena su ES, o tolimesnėje ateityje – gal ir siena su NATO. Dabar, praėjus metams po įvykių Maidane ir po minėto diplomato interviu, BBc progra-moje rusų kalba „Penktasis aukštas“ lenkų radijo apžvalgininkas Bartoszas cichoc-kis ir suomių politologas Arkady Moshes sakė, kad Viktorą Janukovyčių atsiriboti nuo ES paskatino Rusijos pažadėta 15 mlrd. dolerių paskola ir 21 mlrd.dolerių

nuo arklio priE ožkos: ramių mEtų nEbus...Česlovas iŠKAuSKAS

_172014 spalis-gruodis | apžvalga

2015-ieji įneš stabilumo socialiniu, ekonominiu ir politiniu lygiu, tačiau bus sudėtingi asmeninių santykių srityje.

apŽvalgos TeMa

už prisijungimą prie Muitų sąjungos. Tuomet šis Maskvos statytinis lapkričio 30 d. – praėjus 9 dienoms nuo Maida-no pradžios – paleido į aikštę „Berkut“ smogikus... Tai buvo V. Janukovyčiaus klaidos, bet jas jam įpiršo Vladimiras Pu-tinas, tvirtino laidos pašnekovai, tad visai logiška pastebėti, jog dabartinės Rusijos ir Vakarų priešpriešos ištakos yra Rusijos viduje. V. Putinas jaučiasi per silpnas pasipriešinti Vakarų sankcijoms, tačiau negalima nepaisyti lakaus posakio, kad sužeistas žvėris yra ypač pavojingas...

Kokios perspektyvos? BBc porta-las BBcRussian.com teigia, kad dabar ukrainos likimas priklausys ne tiek nuo Rusijos remiamų Donecko separatistų, kiek nuo Vakarų paramos Kijevui. Minėti apžvalgininkai atkreipia dėmesį į augantį ukrainiečių vakarietiškos integracijos palaikymą. Per šiuos metus ukrainie-čių, pasisakiusiųjų už stojimą į NATO, skaičius pakilo nuo 22–25 proc. iki 51–53 proc. Lyginant simpatijas ES ir Muitų sąjungai, santykis 2014-ųjų pradžio-je buvo 44–43 proc. prieš 35 proc., o dabar – 63proc. prieš 13proc. Vadinasi, ukrainoje, kad ir netekus rytinių rajonų, kyla naujas Maidanas, tik šįkart jis – už greitesnę integraciją į Vakarus.

isLamas neduos ramybėsKitas 2014 m. konflikto židinys

buvo ties Vidurio ir Artimaisiais Rytais ir susijęs su netikėtai iškilusia ir „Al Qaedą“ pakeitusia tarptautine teroristi-ne organizacija „irako ir Levanto islamo valstybė“ arba tiesiog „islamo valstybė“ (Islamic State of Iraq and the Levant, ISIL), apie kurią išsamiai rašėme praėju-siame ,,Apžvalgos“ numeryje.

Ši organizacija sėja mirtį ir destruk-ciją irake, Sirijoje, galbūt dar Libane, Sudane, Afganistane, Somalyje, Jemene ir kitur. iSiL prisiėmė atsakomybę už nukirstas amerikiečių žurnalistų galvas ir atvirą iššūkį vėl smogti Vakarams, ypač Amerikai. Manoma, kad organizaciją finansuoja regione išgaunamos naftos verslas. Galingas iSiL potencialas glūdi irako Kurdistane, besiribojančiame su Turkijos Kurdistanu. Kurdai jau kelis

dešimtmečius siekia paskelbti savo nepriklausomą valstybę.

Reikia suprasti, kad Vašingtonui ir apskritai Vakarams iSiL yra didesnis gal-vos skausmas negu regioninis konfliktas ukrainoje. JAV dar gyvi Rugsėjo 11-osios prisiminimai. Barackas Obama, pradėda-mas ryžtingą kovą su iSiL ir užsitikrinęs Kongreso pritarimą (lapkritį išrinktas naujas Kongresas taip pat neprieštarauja prezidento siekiams), pasakė: „Ketverius su puse metų dirbau tam, kad karus už-baigčiau, ne tam, kad juos pradėčiau.“

2014-aisiais JAV pavyko suburti gana nemažą koaliciją kovai su iSiL, dabar koalicijai priklauso apie 50 pasau-lio valstybių. Apžvalgininkė Justina Poš-kevičiūtė portale Geopolitika.lt spalio pradžioje rašė, kad koalicijos pranašu-mas kovoje su iSiL atrodo aiškus – šalių sąjungininkių karinis pajėgumas, finan-siniai ir žmogiškieji ištekliai yra neabe-jotinai didesni nei „islamo valstybės“ ir ją remiančios grupės. Vis dėlto išspręsti iSiL problemą regione, pasitelkus kad ir veiksmingas karines priemones (o juo labiau vien tik karines), paprasčiausiai neatrodo įmanoma. Pirma, nei JAV, nei jų sąjungininkės nekovoja konvencinio karo – vieno aljanso armija prieš kito aljanso armiją. O Vietnamo kare gauta pamoka turėjo išmokyti tarptautinę bendruomenę, kad karinis pranašumas nebūtinai reiškia kitos pusės sutriuški-nimą.

Svarstydama apie šio konflikto atei-tį, apžvalgininkė teigia, kad, žinoma, ko-voti su iSiL reikia – teigti kitaip reikštų

pritarti itin brutaliai ir antidemokratinei valdymo formai, jėga primetamai kitai islamo išpažinėjų kategorijai. Tačiau itin svarbu klausti, ar karinis sprendi-mas yra vienintelis būdas tai padaryti. ir nors diplomatiniai sprendimai dėl tokių brutalių pajėgų skamba kaip neįmanomas dalykas, jų surasti turėtų būti galima. JAV žurnalistė ir politologė, Artimųjų Rytų ekspertė Phillis Bennis siūlo mažinti sunitų priespaudą irake, tartis su kurdais irake ir Turkijoje, siekti diplomatinio susitarimo ir užbaigti karą Sirijoje ir bene svarbiausia – užkirsti ginklų tiekimą tiek iSiL, tiek kitoms ekstremistinėms grupuotėms regione.

Lietuva PasauLinių eKonominių grėsmių fone

2015-aisiais pasaulio ekonomiką ir toliau lems antrąjį 2014 m. pusmetį prasidėjęs nesustojantis naftos kainų mažėjimas, su juo susiję regioniniai konfliktai, ypač jos gavybos zono-se, agresyvi Rusijos politika, sukėlusi įtampą pokomunistinėse šalyse ir po to sekusios Vakarų sankcijos.

Rusija – neabejotina šių sankcijų, V. Putino politikos ir konjunktūros naftos rinkoje auka. Kaip rašo agentūra „Bloomberg“, „Brent“ rūšies naftos kaina nuo birželio smuko 25 proc., ir Rusija iš vertingiausio eksporto prarado milijardus dolerių pajamų. Jeigu naftos kaina ir to-liau išliks žemesnė nei 104 doleriai (283 Lt) už barelį, 2015 metų Rusijos valsty-bės biudžetas bus deficitinis. Tarptautinis valiutos fondas buvo priverstas koreguoti Rusijos ekonomikos augimo 2015 metais prognozes – liepą buvo kalbama apie 1 proc. šuolį, o dabar jis vertinamas kaip, geriausiu atveju, sieksiantis 0,5 proc.

Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Vystymosi centro specialistai parengė tris Rusijos ekonomikos vys-tymosi 2015 metais scenarijus, skelbia „Nezavisimaja gazeta“. Pagal realiausią iš jų lėtinės Rusijos ekonomikos ligos – priklausomybė nuo iškastinio kuro, menkas produktyvumas, technologijų trūkumas, institucijų klaidos ir abejo-tini valdžios sprendimai – bei Rusijai

18_ apžvalga | spalis-gruodis 2014apŽvalgos TeMa

pritaikytos sankcijos paskatins ir rekor-dinį tarptautinių rezervų Rusijos centri-niame banke sumenkimą, mažės pelnas už naftą, susilpnės šalies ūkio imunitetas vidiniams sukrėtimams. Rusiją recesija pasieks ir šiais metais (nuosmukis sieks 1 proc.), o 2015 metais prasidės stagna-cija, liūdną prognozę pateikia agentūra „Moody‘s“. Įdomi buvusio Rusijos finansų ministro Aleksejaus Kudrino pozicija. Neseniai jis prognozavo nulinį ekonomikos augimą ir stagnaciją. Jis įsitikinęs, kad galimas sankcijų Rusijai griežtinimas šalies ūkyje gali išpro-vokuoti recesiją ir netgi baigtis dar liūdniau: gresia realus BVP smukimas net 3–4 proc. Be to, sankcijos, paremtos vadinamuoju irano scenarijumi, Rusijai smogtų dar skaudžiau.

Situacija Rusijoje, žinoma, daro įtaką ir Lietuvos ekonomikai bei kon-kurencingumui. Nors rudenį Lietuva pasiekė didžiulę pergalę, mažindama energetinę priklausomybę nuo Rusi-jos, bet Maskvos politika ir pasaulinės tendencijos dar ilgai veiks mūsų šalį. Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global competitiviness Report 2014–2015“ pranešama, kad 2014 m. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) konkurencingumo tyrimo duomenimis lydere pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKi) jau šešerius metus išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – Singapūras, trečioje – JAV. Lietuva pagal BKi buvo 41 vietoje (2013 m. – 48, 2012 m. – 45), Estija iš 32 pakilo į 29, o Latvija iš 52 smuko į 42 vietą.

Žemiausias vietas tarp 144 pasaulio šalių Lietuva užima pagal šalies gebė-jimą pritraukti talentingus specialistus (129 vieta), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (125), mokesčių poveikį investavimui skatinti (124), mokesčių poveikį skatinimui dirbti (124), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specia-listus (119), atleidimo iš darbo išlaidas (112), bankų patikimumą (113), teisinės sistemos sudėtingumą (108) ir valdžios reguliavimo naštą (107). Tad šie duo-menys suponuoja Lietuvos pastangas mažinti atsilikimą būtent pastarosiose

srityse. Būtina turėti galvoje, kad daug ką pakoreguos įvedamas euras.

Ko LauKti 2015-aisias?Kad skaičių kalba nebūtų tokia

nuobodi, pabaigai keletas astrologinių ak-centų 2015-iesiems Ožkos metams, kurie pagal kinų horoskopą prasidės vasario 19 d. Valdančioji 2015 m. energija – „in“, t. y. moteriška energija – pasyvi, rami. Tai tei-kia viltis, kad nurims vidiniai ir išoriniai konfliktai, kad atsiras progų taikiai juos išspręsti. Bet pranašautojai taip pat mano, kad tarptautinėje politinėje arenoje gali atsirasti naujų lyderių, kurie bus pajėgūs įveikti šiuo metu pasaulyje viešpataujantį chaosą. Galbūt pagrindinį vaidmenį, atkuriant tvarką, suvaidins politikai tų šalių, kurios dabar neskuba kištis į kitų

valstybių reikalus. impulsu taikdariškai misijai gali tapti grėsmė savo pačių sau-gumui ir stabilumui.

Tiesa, daugelyje didžiųjų valstybių pirmoje vietoje atsidurs geopolitikos ir ekspansijos klausimai. Na, o informaci-jos bus tokia gausa, kad net su politiniais žaidimais nesusiję žmonės nebesupras, kur baigiasi objektyvus informavimas, o kur prasideda ideologinė agitacija.

Apibendrinant galima sakyti, kad ateinantys 2015-ieji įneš stabilumo socia-liniu, ekonominiu ir politiniu lygiu, tačiau bus sudėtingi asmeninių santykių srityje. Net patys nesavanaudiškiausi žmonės sieks naudos, bendraudami su giminai-čiais, draugais ir mylimais žmonėmis, tad tikėtini negražūs, neetiški poelgiai, vadinasi, daugiau ir skandalų. ■

Šaltinis: pasaulio ekonomikos forumo leidinys „The global competitiviness report 2014–2015“.

LiETuVoS REiTiNGAS PAGAL BENDRo KoNKuRENCiNGuMo iNDEKSo (BKi) KoMPoNENTuS 2010–2014 M.

vieta tarp pasaulio šalių2010 2011 2012 2013 2014

Vieta pagal BKi / reitingo taškai (vertinimo skalė – 0–7)

47/4,38 44/4,41 45/4,4 48/4,41 41/4,5

Pagrindinių reikalavimų subin-deksas

52 49 49 43 37

institucinė aplinka 60 62 60 61 58

infrastruktūra 43 43 40 41 43

Makroekonominė aplinka 71 73 75 58 42

sveikata ir pradinis išsilavinimas 52 46 39 50 35

Našumą skatinančių veiksnių subindeksas

49 48 46 47 38

aukštasis mokslas ir profesinis mokymas

25 26 26 27 26

prekių ir paslaugų rinkos veiks-mingumas

73 64 56 49 47

darbo rinkos veiksmingumas 48 54 65 69 53

Finansų rinkos plėtra 89 89 87 87 65

Technologinė parengtis 33 34 33 35 28

rinkos dydis 77 79 74 78 77

inovatyvumo ir verslo lankstu-mo subindeksas

48 48 47 44 44

verslo lankstumas 49 54 56 48 49

inovatyvumas 51 48 43 44 44

Tyrime dalyvavusių šalių skaičius 139 142 144 148 144

_192014 spalis-gruodis | apžvalga

Es atsakas rusijai: kodėl kai kurios šalys nEnori sankcijų?

Simonas KLiMANSKiS

apŽvalgos TeMa

ukrainos prezidentas kartu su es lyderiais – europos komisijos vadovu jose Manuel Barroso ir europos Tarybos prezidentu Hermanu van rompuy. es atsakas į rusijos veiksmus ukrainoje analitikų yra vertinamas kritiškai– jis savo griežtumu nusileidžia jav taikomoms priemonėms.

vienas svarbiausių šių metų įvykių – ukrainoje įvykusi Maidano revoliucija, kurios metu ukrainos žmonės aiškiai parodė, kad yra pasiryžę rinktis euro-pinę ateitį. po šios revoliucijos rusijos pradėti kariniai veiksmai prieš ukrai-ną tapo realia grėsme visos europos saugumui. vėl matomi bandymai jėga perbraižyti europos valstybių sienas ir sugriauti pasiektą pokarinę saugu-mo architektūrą europoje. pagrindinis tokių rusijos veiksmų tikslas – užkirsti kelią ukrainai integruotis į euroatlanti-nes struktūras ir išlaikyti ją savo įtakos lauke.

Vakarų bendruomenė, reaguodama į tai, ėmė taikyti sankcijas Rusijai. To-kiomis priemonėmis siekiama priversti Rusiją nutraukti karinę agresiją prieš ukrainą, grįžti į status quo, t. y. į padėtį prieš Krymo aneksiją, laikytis tarp-tautinės teisės principų ir tarptautinių susitarimų. Pirmiausia, Rusijai įvykdžius karinę invaziją į Krymą, buvo imta-si vadinamųjų diplomatinių sankcijų – įšaldyta Rusijos veikla G8 grupėje,

atšauktas Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos viršūnių susitikimas. Situacijai negerėjant, buvo pereita prie tikslinių politinių sankcijų, nukreiptų į kon-krečius su kariniais veiksmais Kryme ir Rytų ukrainoje susijusius asmenis, apribojant jų judėjimo laisvę ES bei įšaldant jų lėšas ES šalių bankuose. Birželio 27 d. Europos Vadovų Taryba Rusijai iškėlė keturias sąlygas: susitarti dėl kontrolės mechanizmo, dalyvaujant ESBO stebėtojams, siekiant paliaubų ir veiksmingos sienos kontrolės; atkurti ukrainos–Rusijos sienos kontrolę, kad būtų sustabdytas ginklų ir prorusiškų separatistų srautas per sieną; paleisti visus belaisvius, įskaitant ESBO ste-bėtojus; pradėti derybas dėl ukrainos prezidento parengto taikos plano įgy-vendinimo. Šios sąlygos turėjo būti įgy-vendintos iki birželio 30 d. Tai nebuvo padaryta, todėl sankcijos buvo sugriež-tintos – jos pradėtos taikyti ir Rusijos įmonėms bei organizacijoms, remian-čioms karinius veiksmus ukrainoje, taip pat sustabdytas investicinių projektų Rusijoje finansavimas. Akivaizdu, kad

scan

pix/

reu

Ter

s/sT

rin

ger

nuo

trau

ka

ir šios sankcijos nebuvo pakankamai veiksmingos – konflikto eskalavimas ir ginkluotės tiekimas tebevyko. Galiausiai po to, kai prorusiški separatistai numušė Malaizijos oro linijų lėktuvą, sankcijos buvo sugriežtintos – uždrausta parduoti Rusijai energijos išteklių išgavimo tech-nologijas, ginklus ir dvigubos paskirties prekes, t. y. kurios gali būti naudojamos civiliniais ir kariniais tikslais. Rugpjūčio pabaigoje Rusijai pradėjus tiesioginę ka-rinę invaziją į suverenios ukrainos vals-tybės teritoriją, ES sutarė dėl papildomų sankcijų Rusijos finansų ir energetikos sektoriams. Tačiau Čekijai, Slovakijai, Vengrijai ir Kiprui išreiškus susirūpini-mą dėl sankcijų griežtinimo, jos nebuvo iš karto įvestos – Rusijai buvo duotas savaitės ultimatumas konflikto deeska-lavimui ir stabilumo atkūrimui.

Pažymėtina, kad kaip tik tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prakalbo apie karinių veiksmų nutrauki-mą ir derybas dėl Rytų ukrainos statuso, o rugsėjo 5 d. Minske buvo pasirašy-tas ukrainos ir prorusiškų separatistų paliaubų protokolas. Nors tų paliaubų tvarumas yra abejotinas. Žinoma, galima manyti, kad toks žingsnis yra Rusijos bandymas išvengti papildomų sankcijų, nes jau dabar taikomos sankcijos turi poveikį – Rusijos ekonomikos augimas lėtėja. Tačiau tai veikiau tėra įprasta Rusijos strategija destabilizuoti padėtį, po to, paskelbus paliaubas, derėtis dėl konflikto sureguliavimo, keliant reikala-vimus dėl ukrainos politinės sanklodos, kuri leistų Rusijai išlaikyti kontrolę.

Situacija ukrainoje pablogėjo po lapkričio 2 d. prorusiškų separatistų surengtų neteisėtų rinkimų Donecke ir Luhanske, tokiu žingsniu numojusių ranka į pačių pasirašytus Minsko susi-tarimus. Po to, kai ukrainos prezidentas Petro Porošenka, siekdamas išsivaduoti

20_ apžvalga | spalis-gruodis 2014apŽvalgos TeMa

ES VALSTYBiŲ NARiŲ PoZiCiJA DĖL SANKCiJŲ RuSiJAi GRiEŽTiNiMo

Šaltinis: „open europe“ ir rusijos Federacijos statistikos tarnyba

iš Rusijos primetamos konflikto suregu-liavimo strategijos, nusprendė nebe-finansuoti separatistų kontroliuojamų regionų, Rusija vėl ėmėsi konflikto eskalacijos (į ukrainą plūsta Rusijos karinė technika, prie ukrainos sienos telkiama kariuomenė, priešlėktuvinės gynybos sistemos), taip nepaisydama savo prisiimtų įsipareigojimų.

Todėl akivaizdu, kad iki šiol pri-taikytos sankcijos Rusijai (iš viso 119 asmenų ir 23 įmonėms) nėra pakan-kamai veiksmingos – Krymas tebėra aneksuotas, Rusijos reguliarioji kariuo-menė tebėra ukrainoje, prie ukrainos sutelkta kariuomenė. Daugelis analitikų apskritai kritiškai vertina ES atsaką į Rusijos veiksmus ukrainoje, kuris savo griežtumu nusileidžia JAV taikomoms priemonėms. JAV buvo bene pirmoji šalis pasaulyje, įvedusi sankcijas Rusi-jai, o šiuo metu taikomos sankcijos yra platesnės nei ES. Pirmiausia, reakcijos lėtumą paaiškina tai, kad ES nėra viena šalis kaip JAV, o nepriklausomų valsty-bių sąjunga. Nėra taip paprasta suderinti 28 pozicijas, ypač kai skirtingos valsty-bės narės turi skirtingus ekonominius ryšius su Rusija ir dėl to laikosi skirtin-gos pozicijos jos atžvilgiu.

Vis dėlto ne taip lengvai pasiekia-mos bendros ES ir apskritai Vakarų reakcijos silpnumą ir nepakankamą atgrasymą rodo ir tai, kad Rusijos vadovybė neapsiribojo Krymo aneksija. Ji ėjo toliau iki Rytų ukrainos. Visiškai tikėtina, kad gali būti mėginama sukurti sausumos koridorių į Krymą tam, kad būtų galima lengviau išlaikyti pusiasalį. Taip pat niekas negarantuoja, kad tai yra paskutinė teritorija. Jeigu sankcijos būtų sušvelnintos ar atšauktos, Rusija gali eiti dar toliau. Juk V. Putinas yra pareiškęs, kad panorėjęs savo karius per dvi dienas galėtų įvesti ne tik į Kijevą, bet ir į Var-šuvą, Vilnių, Rygą, Taliną ar Bukareštą.

Taigi, atsižvelgiant į