Upload
others
View
2
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti
ana yaraulaSvili
daavadebaze reagirebisa da garemosTan urTierTobis
maxasiaTeblebi safeTqlis epilefsiis, rogorc qronikuli
daavadebis dros
fsiqologiaSi fisolofiis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad
warmodgenili disertacia
disertacia Sesrulebulia:
Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da politikur
mecnierebaTa fakultetze
samecniero xemZRvaneli:
fsiqologiis mecnierebaTa doqtori,
prof. Tamar gagoSiZe
Tbilisi
2009
2
sarCevi
Sesavali 4
Tavi 1. qronikuli daavadebis fsiqikuri
maxasiaTeblebi
1.1. qronikuli daavadebis cnebis gansazRvra 7
1.2. qronikuli daavadebis gavlena avadmyofis
pirovnebaze. daavadebaze reagirebis tipebi
12
1.3. “avadmyofis roli”. “daavadebasTan”
dakavSirebuli qceva
25
1.4. cxovrebis xarisxi qronikuli daavadebis dros 28
1.5. daavadebisadmi damokidebuleba da daZlevis
strategiebi
31
1.6. daavadebis “Sinagani suraTi” da masze moqmedi
faqtorebi
38
Tavi 2. epilefsia da misi fsiqologiuri
maxasiaTeblebi
46
2.1. epilefsiis gansazRvra 47
2.2. epilefsia, rogorc mastigmatizirebeli
daavadeba da masze damokidebuli cxovrebis
xarisxi
51
2.3. epilefsia da pirovneba 56
2.4. epilefsiis, rogorc qronikuli daavadebis
gavlena avadmyofis pirovnebaze
71
Tavi 3. kvlevis mizani da amocanebi 76
3.1. kvlevis meTodebi 79
3
3.2. kvlevSi monawile pirTa maxasiaTeblebi 87
Tavi 4. Sedegebis aRwera
4.1 safeTqlis epilefsiis mqone pirTa kvlevis
Sedegebi
90
4.2. gulis iSemiuri daavadebis mqone pirTa
kvlevis Sedegebi
103
4.3. janmrTel pirTa kvlevis Sedegebi 110
4.4. Sedegebis Sedareba 115
Tavi 5. monacemebis interpretacia 123
daskvnebi 150
danarTi 157
literatura 171
4
Sesavali
kvlevis aqtualoba:
daavadebis subieqturi mxaris Sesawvlas xangrZlivi istoria
aqvs. Tumca mxolod uknasknel wlebSi aqtualurad dadga sakiTxi
am problemisadmi multidisciplinuri midgomis aucileblobis
Sesaxeb; kerZod, pacientis klinikuri, fsiqologiuri da
socialuri aspeqtebis kompleqsuri Seswavla da miRebuli
Sedegebis farTo gamoyeneba mkurnalobasa da reabilitaciaSi.
daavadebis Sinagani suraTi moicavs yvelafers, rasac
ganicdis adamiani daavadebis mimdinareobis dros, mis mier
daavadebis da misi Sedegebis subieqturi aRqma da am WrilSi misi
kognituri gadamuSavebis Sedegebi, rasac qceva mohyveba.
daavadebis Sinagani suraTi fenomenia, romelic moicavs, erTis
mxriv, sakuTari daavadebisadmi emociur damokidebulebas da
meores mxriv, ki garemosadmi, maT Soris mikrosociumisadmi
damokidebulebas. Cvenis azriT es fenomeni mniSvnelovanwilad
gansazRvravs qronikuli daavadebis mqone piris emociur
mdgomareobas, ”avadmyofobis qcevas”, damokidebulebas
mkurnalobisadmi da saboloo jamSi, pirovnebis cxovrebis xarisxs.
epilefsia erT-erTi yvelaze gavrcelebuli qronikuli
nevrologiuri daavadebaa. epilefsia multifaqtoruli daavadebaa;
misi diagnostika da mkurnaloba saWiroebs multidiciplinaluri
midgomas
epilefsia Tavis tvinis neironebis eleqtruli aqtivobis
darRvevis Sedegad aRmocenebuli daavadeba, romelsac klinikuri
Taviseburebebis gamo (uecari Setevebi, gulyrebi) gansakuTrebuli
adgili ukavia qronikul daavadebaTa rigSi. is ganixileba, rogorc
socialuri Sedegebis mqone daavadeba, romelic gavlenas axdens
pacientis socialur urTierTobebsa da socialur statusze.
epilefsiis klinikaSi mniSvnelovani adgili ukavia emociur
da pirovnul cvlilebebs, romlebic xSirad mwvave xasiaTs
atareben da romelTa gaTvaliswineba metad mniSvnelovania
mkurnalobis procesSi. daavadebis mimdinareobis dros
aRmocenebulma emociurma problemebma, miuxedavad warmatebuli
5
antiepilefsiuri mkurnalobisa da gulyrebis remisiisa, SeiZleba
xeli SeuSalos pacientis gamojanmrTelebis process. amis gamo,
unda ganvasxvavoT erTmaneTisagan epilefsia, rogorc daavadeba,
gamowveuli Tavis tvinis disfunqciiT da epilefsia, rogorc
mdgomareoba, romelic daavadebul pirovnebas da mis garemos
moicavs.
mkurnalobis da reabilitaciis Sedegebis efeqturobis gazrda
SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi, Tu gaTvaliswinebulia
epilefsiis mqone piris pirovnul-emociuri reaqciebi, misi
damokidebuleba garemosadmi da sakuTari daavadebisadmi.
mkurnalobis procesi da misi dadebiTi dinamika bevrad aris
ganpirobebuli imiT, Tu daavadebis ra Sinagani suraTi uyalibdeba
avadmyofs daavadebis mimdinareobis dros.
araadekvaturi emociuri mdgomareoba (araadekvaturi
daavadebis Sinagani suraTi) auaresebs pacientTa cxovrebis
xarisxs, xels uSlis maT pirovnul Tu profesiul realizacias
da arTulebs maT socialur adaptacias, rac gansakuTrebiT
aqtualuria Cvens sinamdvileSi.
am etapze epilefsiiT daavadebulTa sakuTari
daavadebisadmi emociuri damokidebulebis Seswavla erT-erT
uniSvnelovanes sakiTxs warmoadgens rogorc samedicino, aseve
fsiqologiuri TvalsazrisiT.
kvlevis mecnieruli siaxle:
miuxedavad imisa, rom epilefsia xSirad ipyrobda fsiqologTa
da klinicistTa yuradRebas _ qarTul sinamdvileSi mas pirvelad
ganvixilavT qronikuli daavadebis modelis WrilSi.
pirvelad, kompleqsuri gamokvlevis obieqtad iqca safeTqlis
epilefsiis, rogorc qronikuli daavadebis dros aRmocenebuli
daavadebis Sinagani suraTi, misi urTierTkavSiri daavadebis
cvladebTan da interpersonaluri urTierTobis tipTan. gamoiyo da
Sefasda am fenomenis ZiriTadi maxasiaTeblebi, misi klinikuri da
fsiqologiuri korelantebi. Seswavlil iqna pirovnuli da
6
klinikuri maxasiaTeblebis urTierTgavlena daavadebis Sinaganis
suraTis formirebaze safeTqlis epilefsiis dros.
SemuSavda safeTqlis epilefsiis dros daavadebis Sinagani
suraTis modeli, romelic asaxavs misi Camoyalibebis process da
romelic daavadebis Sinagani suraTis sxva faqtorebTan erTad
(pirovnebis premorbiduli Taviseburebani, garemosTan urTiertobis
xasiaTi, daavadebis kliniluri maxasiaTeblebi)
urTierTzemoqmedebis xasiaTis analizis saSualebas iZleva.
zogadad, daavadebis qronikuloba (xangrZlivi drois
ganmavlobaSi mimdinareoba), klinikuri maxasiaTeblebi da misi
SesaZlo socialuri Sedegebi cal-calke ar warmoadgens daavadebis
Sinagani suraTis ganmapirobel da misi Camoyalibebis meqanizmebis
mTavar faqtorebs. es faqtorebi erToblivad ganapirobeben
daavadebis Sinagani suraTis xasiaTs.
kvlevis praqtikuli mniSvneloba:
klinikur fsiqologs koreqciuli muSaobis sworad warmarTvis
mizniT, unda hqondes informacia pacientis daavadebisadmi, misi
calkeuli sipmtomebisadmi, sakuTari SesaZleblobebisadmi
damokidebulebis Sesaxeb. daavadebis Sinagani suraTis zusti
gansazRvra xels Seuwyobs sareabilitacio miznebis efeqtur
ganxorcielebaSi, xolo adekvaturi Sinagani suraTis Camoyalibeba
xels Seuwyobs mkurnalobis warmatebas.
daavadebis Sinagan suraTze zemoqmedebiT SesaZlebelia
daavadebis mkurnalobis da prognozis nawilobrivi mainc
gansazRvra. daavadebis adekvaturi Sinagani suraTis Camoyalibeba –
sakuTar daavadebaze adekvaturi warmodgenis Seqmna _ xels uwyobs
mravali garTulebebis Tavidan acilebas. pirovneba ufro metad
aris epilefsiis, rogorc sakuTari daavadebis mimRebi; igi
zedmiwevniT icavs mkurnalobis strategiebs da eqimTan erTad
aqtiurad aris CarTuli gulyrebis kupirebis procesSi (reJimis
dacva, wamlebis miReba da sxva), rac Tavis mxriv, gansakuTrebiT ki
warmatebuli mkurnalobis SemTxvevaSi, zrdis mis rwmenas sakuTar
SesaZleblobebSi da aumjobesebs mis urTierTobas garemosTan.
7
kvlevam garkveuli roli unda Seasrulos safeTqlis
epilefiis dros aRmocenebuli pacientis daavadebisadmi
damokidebulebis da misi garemosTan urTierTobis stilis
maxasiaTeblebis SeswavlaSi, rac Sesabamisi klinikuri da
fsiqologiuri mkurnalobis efeqturi taqtikis gamomuSavebis
winapirobas unda warmoadgendes.
kvlevis Sedegebi SeiZleba iyos gamoyenebuli diagnostikuri,
samkurnalo da reabilitaciuri muSaobis ganxorcielebis dros,
gansakuTrebiT daavadebis dawyebis adreul etapze. maT safuZvelze
SesaZlebeli iqneba safeTqlis epilefsiis mqone pirTa mimarT
individualuri koreqciuli programebis SemuSaveba.
kvlevis Sedegebi dRes warmatebiT gamoiyeneba epilefsiis
mqone pirebTan diagnostikuri, samkurnalo da reabilitaciuri
muSaobisas epilefsiis kontrolisa da prevenciis samecniero-
praqtikul centrSi.
kvlevaSi miRebuli Sedegebi iZlevian garkveuli pirovnul-
emociuri problemebis aRmocenebis winaswar ganWvretis
SesaZleblobas, rac qmnis safuZvels imisTvis, rom SemuSavdes
daxmarebis individualuri koreqciuli muSaobis sqemebi
safeTqlis epilefsiis mqone pacientisTvis. maT safuZvelze
SemuSavebuli rekomendaciebiT epileftologebi da fsiqologebi
exmarebian pacients sakuTari daavadebisa da mkurnalobis miRebaSi,
rac epilefsiis mqone pacientis gamojanmrTelebis aucilebeli
pirobaa.
Tavi 1. qronikuli daavadebis fsiqikuri maxasiaTeblebi
1.1 qronikuli daavadebis cnebis gansazRvra
adamians sicocxlis ganmavlobaSi sxvadasxva sirTulisa da
xangrZlivobis daavadeba SeiZleba Sexvdes.
ganvlilma avadmyofobam janmrTel adamianSi SeiZleba ar
datovos kvali, magram mZime daavadebis SemTxvevaSi adamiani didi
xniT tovebs Cveul cxovrebas, saavadmyofoSi moxvedris
SemTxvevaSi ki - Cveul garemos.Mmwvave daavadebisas pacientebi, maTi
ojaxis wevrebi, megobrebi da TanamSromlebi moelian avadmyofis
8
socialuri aqtivobis mxolod xanmokle drois ganmavlobaSi
Sewyvetas an daqveiTebas. es molodinebi radikalurad icvleba,
rodesac pirovnebas qronikuli daavadebis diagnozs usvamen. aman
SeiZleba mTeli misi cxovreba Secvalos.
qronikuli mdgomareoba mniSvnelovan gavlenas axdens
adamianis cxovrebaze, rac dakavSirebulia xangrZliv da
SesaZlebelia Zvirad Rirebul mkurnalobasTan da sikvdilianobis
maRal riskTan. am dros mravali fsiqologiuri problema Cndeba,
romelTa aRmoceneba gamowveulia ara daavadebis dros moqmedi
gansakuTrebuli fsiqologiuri meqanizmebiT, aramed imiT, rom es
Cveuli meqanizmebi moqmedeben gansakuTrebul, avadmyofobiT
ganpirobebul da Secvlil pirobebSi. jer kidev 1880 wels,
cnobili rusi fsiqiatri v.x. kandinski miuTiTebda, rom
‘’avadmyofuri mdgomareoba - es igive cxovrebaa, magram Secvlil
pirobebSi.‘’ (Николаева, 1987).
ukanasknel wlebSi gaizarda interesi qronikuli daavadebis
socialuri Sedegebisadmi. es ganpirobebulia qronikuli daavadebis
farTo gavrcelebiT, qronikuli daavadebis mqone pirebis
samedicino da socialuri reabilitaciis sakiTxebisadmi
Tanamedrove midgomiT, jandacvis sadazRvevo sistemis
infrastruqturis ACamoyalibebiT.
qronikuli daavadebis cneba sakmaod farToa. erTmaneTisagan
unda ganvasxvavoT daavadeba, rogorc samedicino paTologia da
avadmyofoba, rogorc daavadebuli adamianis cxovrebis situacia.
ar arsebobs qronikuli daavadebis universaluri samedicino
gansazRvreba, radganac qronikuli mdgomareobani gansxvavdebian
erTmaneTisagan gamomwvevi mizezebiT, mimdinareobiT, cvalebadobiT
da SedegiT. qronikuli daavadebis damaxasiaTebel Tvisebas
warmoadgens misi garduvaloba, meordi defeqtebi, sirTuleebi,
arasrulfasovneba.
qronikuli davadebas ganixilaven rogorc mdgomareobas,
romelic xangrZlivi drois ganmavlobaSi mimdinareobs an romlis
simptomebis Semcirebas aseve xangZlivi dro esaWiroeba (Stanton,
Revenson & Tennen, 2007, Perrin, Bloom & Gortmaker, 2007). qronikul
9
samedicino mdgomareobad miiCneven avadmyofobas, romelic
mimdinareobs da gavlenas axdens yovldRiur cxovrebaze weliwadSi
sam Tveze meti xnis ganmavlobaSi, an romelic regularulad,
weliwadSi erT Tves mainc moiTxovs hospitalizacias. maSasadame,
ganmartebis mixedviT, qronikuli daavadebis erT-erT niSans
warmoadgens misi xangrZlivi droiT mimdinareoba, e.w. drois
faqtori. Tumca, zog SemTxvevaSi, daavadebis simptomebi SeiZleba
ar iyos mkafiod gamoxatuli an saerTod ar iyos saxeze garkveuli
drois ganmavlobaSi; magram adamianis codna daavadebis arsebobisa
da simptomebis aRmocenebis saSiSroebis Sesaxeb, aseve ganapirobebs
mis qronikul xasiaTs. garda amisa, daavadeba yovelTvis aRiqmeba
warsuli gamocdilebis da momavali prognozebis wiaRSi.
gamoyofen qronikul daavadebaTa or did jgufs. pirvel
jgufs miekuTvneba xangrZlivi, xSirad, mTeli cxovrebis
ganmavlobaSi mimdinare daavadebebi, romlebsac axlavT mravalu
akrZalvaa da SezRudva, mag., dietis an reJimis dacva, fizikuri
aqtivobis SezRudva da sxva; esenia daavadebebi, romlebic ar arian
dakavSirebulni sicocxlis safrTxesTan. meore jgufs
miekuTvnebian mZime daavadebebi sasikvdilo SedegiT (Николаева,1987,
Radley, 1994). sxva klasifikaciebis mixedviT qronikuli daavadeba
iyofa funqciurad, rac ufro fsiqiatriis sagans warmoadgens da
organul daavadebad. gamoklevebSi ganasxvaveben qronikul
daavadebebs imis mixedvaTac, Tu sad mimdinareobs mkurnaloba:
saxlis pirobebSi Tu saavadmyofoSi (Волков, 1995).
zogierTi avtori saerTod eWvs qveS ayenebs qronikuli
daavadebis calke jgufad gamoyofis mcdelobas. maTi azriT
qronikuli da mwvave daavadebebis diferenciacia mcdaria da didi
msgavseba arsebobs ‘’mwvave“ avadmyofobasa da “qronikul“ daavadebas
Soris. mag., gamwvaveba, romelic xSirad axasiaTebs “qronikul”
daavadebas, emsgavseba mwvave daavadebis epizodebs, xolo iseTi
daavadeba, rogoricaa miokardiumis infarqti da romelic
oficialurad klasificirdeba rogorc mwvave, moiTxovs xangZliv
reabilitacias da am daavadebis gavlena individis momaval
cxovrebaze SeiZleba mudmiv, qronikul xasiaTs atarebdes
10
(Schneiderman, 2001). garda amisa, qronikuli daavadebebi SeiZleba
gansxvavebodnen erTmaneTisagan fizikuri dazianebis tipis da misi
simZimis mixedviT; avadmyofobis TvalsaConoebis
mixedviT_ganasxvaveben ‘madiskreditebel” samedicino mdgomareobebs
(romelTa niSnebi TvalsaCinoa ucxo adamianebis TvalisaTvis) da
”aramadiskreditebel” samedicino mdgomareobas (romelTa niSnebi
ar aris TvalsaCino).
amrigad, qronikul daavadebaTa ricxvi sakmaod farToa. maT
miekuTvneba faqtiurad yvela gul-sisxZarRvovani daavadeba,
simsivneTa didi nawili, asTma da filtvebis qronikuli
daavadebani, diabeti, arTriti, kuW-nawlavis daavadebebi da sxva
(Gannon, Glover, O’Neill & Emberton, 2004). yvela es mdgomareoba
akmayofilebs farTo gavrcelebis, xangZlivi mimdinareobis
(xangZlivobis) da mkurnalobis didi danaxarjis kriteriumebs
(Maes, Leventhal & de Ridder, 1996), rac maT qronikul daavadebaTa jgufs
miakuTvnebs.
qronikuli daavadebiT cxovreba gulisxmobs: (1) cxovrebas
janmrTelobasTan dakavSirebuli siZneleebiT, fizikuri
gamofitviT, xSirad tkiviliT, rac gavlenas axdens pirovnul
miznebsa da ambiciebze; (2) organizmis gamokvlevis regularul
moTxovnas da yuradRebis gamaxvilebas mkurnalobis Sedegebze; (3)
is sakmaod xarjiania, rogorc finansuri TvalsazrisiT, aseve
emociuradac (mkurnaloba maRali xarjebiT an Zlieri tkiviliT
iwvevs damatebiT fsiqologiur stress, moiTxovs did dros (mag.,
vizitebi eqimebTan, saavadmyofoSi stacionireba, janmrTelobis
mdgomareobis regularuli Semowmeba, saxlSi darCena da
mkurnalobis reJimis dacva); (4) is gavlenas axdens yoveldRiur
aqtivobaze, profesiul unarebze, karieraze, urTierTobebze,
TviTSefasebaze; da bolos (5) mas Tan axlavs momavalSi kontrolis
dakargvisa da mowyvladobis SiSebi (Dobbie & Mellor, 2008). D
daavadebas kulturuli da personaluri mniSvneloba aqvs,
romlis safuZvelze xdeba pirovnebis mier misi aRqma. kulturuli
mniSvneloba gulisxmobs sazogadoebis mier daavadebisadmi an misi
calkeuli simptomebisadmi garkveuli mniSvnelobis miniWebas. es,
11
Tavis mxriv, xSirad efuZneba im miTebsa da crurwmenebs, rac
sazogadoebaSia gavrcelebuli konkretul daavadebasTan
dakavSirebiT. arseboben ufro metad stigmatizebuli daavadebebi
(mag., tuberkulozi, epilefsia, veneriuli daavadebebi da sxva) da
naklebad stigmatizebuli daavadebebi (mag., gulis daavadebebi,
kuWis daavadebebi da sxva). asTma, tuberkulozi, epilefsia is
qronikuli mdgomareobebia, romlebsac kulturuli datvirTva aqvT;
epilefsiis mqone adamianze moqmedebs farTod gavrcelebuli miTi
imis Sesaxeb, rom epilefsia aucileblad iwvevs kognituri
unarebisa da zogadi funqcionirebis donis Secvlas (am miTis
arsebobas mravali gamokvleva adasturebs). daavadebis personaluri
mniSvneloba individualurad gansxvavdeba, magram ZiriTadi
yuradReba mainc kontrolis dakargvas, miznebis Secvlasa da
damoukideblobis SezRudvas eniWeba (Place,!993). amasTan dakavSirebiT
metad aqtualuria Radley-is (1994) mosazreba imis Sesaxeb, rom
qronikuli daavadebis mqone pirovnebis yvelaze did tragedias
sakuTar avadmyofobasTan erTad janmrTelTa samyaroSi cxovreba
warmoadgens.
qronikuli daavadebis pirobebSi avadmyofi pirovneba
kardinalurad icvleba, rac vlindeba ara mxolod mis
xasiaTobrivi cvlilebebSi, aramed garemosTan, sazogadoebasTan
urTierTobebSic. mZime qronikuli daavadeba arsebiTad cvlis,
upirveles yovlisa, adamianis ganviTarebis socialur situacias. is
cvlis moqmedebis ganxorcielebis fsiqikuri SesaZleblobebis
dones, iwvevs garSemomyof adamianebTan kontaqtebis SezRudvas, da
xSirad, obieqturi Tu subieqturi mizezebis gamo mTlianad misi
aqtivobis cvlilebas ganapirobebs. es ki TavisTavad iwvevs
pirovnebis interpersonaluri urTierTobis xasiaTis Secvlas da
axdens gavlenas avadmyofis mier sakuTari Tavis aRqmaze axal
cxovrebiseul situaciaSi interpersonaluri urTierTobebis
konteqstSi.
daavadebis, kerZod qronikuli daavadebis, da avadmyofi
pirovnebis urTierTzemoqmedebis xasiaTis mravalferovani aspeqtebis
UukeT gaazrebis mizniT, momdevno TavebSi Cven ganvixilavT ZiriTad
12
Teoriebs da mimarTulebebs, aseve, modelebs, romlebic miznad
isaxaven pirovnebis rogorc cnobieri, aseve aracnobieri reaqciebis
aRweras sakuTari daavadebisadmi.
1.2 qronikuli daavadebis gavlena avadmyofis pirovnebaze.
daavadebaze reagirebis tipebi
rodesac pirovnebas daavadebis Sesaxeb eWvi uCndeba, is
akvirdeba mis organizmSi midinare procesebs. individi elodeba
swori diagnozis dasmas da Sesatyvisi mkurnalobis daniSvnas,
romelic daavadebis simptomebis Semcirebaze iqneba mimarTuli.
eqimebis mxridanac daavadeba ganixileba, rogorc organuli
simptomebis erToblioba, romelTa Semcirebas an romelTagan
ganTavisuflebas garkveul farmakologiuri an qirurgiuli
mkurnaloba esaWiroeba. aseT midgomas ”samedicino” an
”biosamedicino” midgomas uwodeben. mas daavadeba da misi
gamovlinebebi organul etiologiaze dahyavs da mkurnaloba
ZiriTadad mimarTulia mxolod organul darRvevebis
aRmosafxvrelad. amJamad farTo gavrcelebas hpovebs meore midgoma,
romelic yuradRebas amaxvilebs pirovnebaze, romelsac konkretuli
daavadebis simptomebi aqvs da daavadebulis qcevas ganixilavs
rogorc adamianis reagirebas avadmyofobis mimdinareobis rTul
procesze. daavadeba yovelTvis ufro metia, vidre ubralod
fizikuri simptomebis erToblioba da maTze reagireba.
rodesac pirovneba igebs sakuTari diagnozis Sesaxeb, mas
uCndeba survili gaarkvios, ra saxis daavadeba aqvs, rogori
mkurnaloba esaWiroeba da ra elodeba momavalSi. daavadebis
aRmocenebis Sedegad is SeiZleba aRmoCndes ucxo adgilas (mag.,
saavadmyofoSi), ucxo adamianebTan (samedicino personali). daavadeba
aiZulebs mas garkveulwilad uari Tqvas sakuTar avtonomiaze,
Secvalos samomavlo gegmebi. garda amisa, masze SeiZleba gavlenas
axdendes warsuli gamocdileba da sxvaTa azrebi.
Gr.Engel (1977) aRniSnavda, rom adamianis mier sakuTari
daavadebis aRqma ar SeiZleba iyos dayvanili mxolod ubralo
biologiur SegrZnebebze, daavadebis organuli simptomebis
13
erTobliobaze. igi aucileblad unda moicavdes fsiqosocialur
faqtorebsac (sqema #1) (Landau-Hurtig, 1994).
sqema#1 Gr.Engel-is (1977) avadmyofobis biofsiqologiuri modeli (Landau-
Hurtig, 1994).
organuli simptomebi
fsiqologiuri faqtorebi pacienti
kulturuli faqtorebi
socialuri faqtorebi
qronikuli daavadeba pirovnebis ganuyofeli nawili xdeba da
gavlenas axdens masze. CvenTvis mniSvnelovania somaturi
mdgomareobis paTogenuri gavlena adamianze. am gavlenis qveS
pirvel rigSi vgulisxmobT daavadebis adamianis fsiqikaze
zemoqmedebas, rac gamoixateba daavadebis dros aRmocenebul
fsiqologiur da pirovnul-emociur cvlilebebSi.
gamoyofen qronikuli daavadebis ori saxis paTogenur
gavlenas adamianis fsiqikaze: somatogenuri _ centralur nervul
sistemaze intoqsikaciuri zemoqmedeba da fsiqogenuri _ pirovnebis
mZafri reaqcia daavadebaze da mis Sedegebze (nikolaeva, 1987). am
ori tipis gavlenis gamoyofa aucilebelia, radganac maTi
gamovlinebis intensivoba gansxvavebulia sxvadasxva nozologiebSi.
ase, mag., somatogenuri gavlena gansakuTrebiT did rols TamaSobs
fsiqikuri darRvevebis aRmocenebaSi Tirkmlis daavadebebis, gulis
Tandayolili mankis dros (Березовский, Крайнова & Бондарь, 2005). unda
aRiniSnos, rom centralur nervul sistemaze intoqsikaciuri
zemoqmedeba aRmocendeba mxolod calkeuli somaturi daavadebebis
SemTxveveSi da ar axasiaTebs daavadebis umravlesobaTa klinikur
suraTs.
qronikuli somaturi daavadebis fsiqikaze gavlenis ZiriTad
formas warmoadgens fsiqogenuri gavlena - pirovnebis
fsiqologiuri reaqcia daavadebaze da mis Sedegebze.
fsiqikaze qronikuli daavadebis aseTi saxis gavlena didi
xania cnobilia. mraval SromaSi gvxvdeba fsiqikuri cvlilebebis
14
aRwera qronikuli somaturi daavadebis mqone pacientebSi da
fsiqikis am cvlilebebis speqtri sakmaod farToa.
xSiria sxvadasxva saxis negatiuri emociuri reaqcia, romelic
dakavSirebulia avadmyofis fizikuri mdgomareobis cvlilebebTan:
SiSi, depresia, SfoTva, gaRizianeba, rac aRmocendeba avadmyofobis
mimdinareobis da misi mkurnalobis sxvadasxva stadiebze (Blumenfield
& Thompson, 1989). literaturaSi aRwerilia nevrotuli da asTeniuri
mdgomareobani, romlebic viTardeba somaturi daavadebis fonze.
xSirad, gancdebi gamowveulia daavadebis SedegebiT,
Sromisunarianobis, ojaxuri mdgomareobisa da avadmyofi adamianis
socialuri statusis cvlilebebiT. �es emociuri cvlilebebi,
daavadebis xangrZlivad mimdinareobisa da araefeqturi
mkurnalobis pirobebSi, SeiZleba gadaizardos avadmyofis
pirovnebis myar, xSirad Rrma cvlilebebSi, romlebic gamoixateba
avadmyofis daavadebis pirobebSi anomaluri da egocentruli
ganwyobebis, dacviTi, kompensatoruli meqanizmebis formirebaSi da
xSirad misi TviTaRqmis da mTlianad cxovrebis mimarTulebis
cvlilebaSi (Blumenfield & Thompson, 1989, Mumford, 1989).
cnobili avstrieli fsiqoanalitikosi a. adleri Tavisi
Teoriis ZiriTadi cnebis - arasrulfasovnebis kompleqsis - erT-
erT gamomwvev mizezad (sxva mizezebs Soris, romleTa ganxilvaze
aq ar gavCerdebiT) Tvlis bavSvis garkveul fizikur nakls
(mxedvelobis, smenis deficiti da a. S.) an fizikur daavadebas, ris
gamoc bavSvi Tavs daCagrulad grZnobs, rasac a. adleri
‘’paTogenur bavSvur situacias uwodebs“. es iseTi pirovnebis
Camoyalibebis mizezia, rodesac “sakuTari sisustisa da sxvaze
damokidebulebis normaluri SegrZneba Rrmavdeba da gadaiqceva
arasrulfasovnebis mwvave gancdad“, rac Tavisebur gavlenas axdens
individis cxovrebaze da ganapirobebs misi qcevisa da garemosTan
urTieTobebis tips (adleri a., 1997).
v. kerbikovi (1971) miuTiTebs pirovnebis adaptaciis reaqciebze
arasrulfasovnebis gancdis, fizikuri da fsiqikuri
SesaZleblobebis SezRudvis gancdis, Secvlili guneba_ganwyobisa
da daavadebis sxvadasxva gamovlinebis gadasalaxavad. es reaqciebi,
15
misi azriT, SeiZleba iyos kompensatoruli, fsevdoautisturi
(kontaqtebis xelovnuri SezRudva, simptomebis qvecnobieri
maskireba, dRis reJimis cnobieri Secvla da sxva),
fsevdokompensatoruli xasiaTis reaqciebi (daavadebis uaryofa da
ignorireba mZime somaturi avadmyofobis SemTxvevaSi). sxva
sityvebiT rom vTqvaT, avadmyofi pirovneba daavadebis sakuTari
koncefciis safuZvelze garkveuli saxiT cvlis cxovrebis Cveul
wess. d. lakosinas da g. k. uSakovas avadmyofobaze reagirebis
tipologiaSi, gamoiyofa moTxovnilebebis kategoriebi, romlis
dakmayofileba yvelze metad ferxdeba daavadebiT, iqneba es
vitaluri moTxovnilebebi, sazogadoebriv _ profesiuli, eTikuri,
esTetikuri Tu intimur cxovrebasTan dakavSirebuli
moTxovnilebebi (Лакосина Д., Ушакова Г., 1984).�
Blumenfield-ma da Thompson-ma (1989) aRweres individis emociuri
reagirebis tipebi avadmyofobiT gamowveul stresze. Tavdapirvelad
Cndeba daavadebis uaryofa an zogadad, daavadebis saSiSroebis
Semcireba. Semdeg vlindeba daavadebasTan gamkvlavebis pirveladi
mcdeloba, romelsac xSirad Tan axlavs regresia, amis Semdeg ki
avadmyofi iwyebs daavadebaze da mis SesaZlo prognozze sakuTari,
Sesabamisi informaciis Ziebas da gamkvlavebis cnobieri
strategiebis SemuSavebas. amisTvis is sakuTari da sxva adamianebis
inteleqtualur resursebs iyenebs. ganvixiloT TiToeuli es
reaqcia ufro dawvrilebiT:
1.uaryofa _ aracnobieri dacviTi meqanizmia, romlis
saSualebiTac xdeba gare sinamdvilis arasasurveli movlenebis,
maT Soris arasasurveli da arasasiamovno sxeulebrivi
SegrZnebebis ukugdeba. uaryofa, erTis mxriv pirovnebas icavs gare
sinamdvilis metismetad Zlieri stimulaciisagan. amdenad is,
rogorc pirveladi reaqcia, sasargebloc SeiZleba iyos
avadmyofisaTvis. magram, meores mxriv, igi saxifaToc SeiZleba
aRmoCndes, vinaidan xels uSlis pirovnebas mdgomareobis realur
SefasebaSi. mag., Tu uaryofa Tan sdevs simsivnis dasawyiss, aman
SeiZleba savalalo Sedegic ki gamoiwvios, radganac xels SeuSlis
diagnozis droulad dasmas da mkurnalobas.
16
uaryofa xSirad aris is reaqcia, romelic uCndeba adamians
daavadebis pirveli simptomebis aRmocenebasTan erTad. mas ar
sjera, rom sxeulebrivi niSnebi SeiZleba iyos dakavSirebuli mZime
daavadebasTan, is fiqrobs, rom arsebuli simptomebi SemTxveviT
xasiaTs atareben, cdilobs maTi mizezebis cxovrebis pirobebSi
Ziebas (mag., gadaRla, stresi da sxva); amis gamo is ar asrulebs
eqimis daniSnulebas, araserioozulad aRiqvams mas. amis Sedegad
ikargeba dro, Rrmavdeba/mZimdeba paTologiuri procesi da
daavadeba arasaimedo mimdinareobas Rebulobs.
2.regresia _ aracnobieri dacviTi meqanizmia, romlis
saSualebiTac pirovneba ubrundeba qcevis da adaptaciis ufro
adreul etapebs. TiToeuliUpacienti, romelic seriozulad aris
avad da gansakuTrebiT is, vinc saavadmyofoSi imyofeba, sxvadasxva
xarisxiT amJRavnebs fsiqologiur regresias. is ubrundeba
fsiqologiur stresTan gamklavebis ganviTarebis adreul etapebze
gamocdil saSualebebs, xolo daavadeba, rogorc ukve avRniSneT,
fsiqologiuri stresis saxea. mag., erTi avadmyofi SeiZleba iyos
Seupovari, momTxovni da hqondes “cudi guneba _ ganwyoba“ (risxva,
gaRizianeba), maSin, rodesac meore Cumi da mtirala xdeba. garda
amisa, unda aRiniSnos, rom SfoTva aZlierebs regresias. arsebobs
sxva aracnobieri dacviTi meqanizmebic, romlebsac xSirad iyenebs
rogorc janmrTeli, aseve avadmyofi pirovneba da isini sxva
araferia Tu ara pirovnebis aracnobieri reaqcia mafrustrirebel
situaciaze da maT Soris daavadebazec.
3.codniT kontroli _ es reaqcia daavadebis uaryofis
sawinaaRmdegoa, radganac, am SemTxvevaSi, avadmyofs surs rac
SeiZleba meti gaigos sakuTari daavadebisa da misi mkurnalobis
Sesaxeb. is SeZenili codniT cdilobs situaciis anu daavadebis
kontrols; aseTma pacientma SeiZleba sakmaod farTo samedicino
codna daagrovos sakuTari daavadebis Sesaxeb. SfoTva da SiSi
mniSvnelovnad matulobs, rodesac subieqti ar flobs informacias
arsebuli mdgomareobis Sesaxeb. zogierT individs iseTi pirovnuli
stili gaaCnia, romelic aiZulebs situaciis kontrols (Dr. Simons,
1989). aseTi adamianebi Riziandebian rodesac yvelafers ver
17
gebuloben sakuTari daavadebis da misi mkurnalobis Sesaxeb. amis
gamo isini yovel Rones xmaroben imisaTvis, rom miiRon maTTvis
sasurveli informacia. am SemTxvevaSi mniSvnelovania maTTvis
daavadebis, misi prognozisa da mkurnalobis Sesaxeb amowuravi
informaciis miwodeba.
4.SfoTva _ avadmyofoba xSirad niSnavs funqciis dakargvas an
fizikuri Tu fsiqikuri Zalebis daqveiTebas, rac SfoTvas iwvevs.
SfoTva imdenad Zlieri SeiZleba iyos, rom avadmyofs eufleba
brZolis an gaqcevis moTxovnileba. SfoTviT Sepyrobilma erTma
avadmyofma SeiZleba yvelaferi gaakeTos sakuTari
gamojanmrTelebisaTvis, magram meore avadmyofi ki, romelic
daavadebis gamo fsiqologiurad Zlier daTrgunulia, SeiZleba
mowydes realobas, rac gaqcevis tolfasia.
5.risxva _ xSirad ganpirobebulia daavadebasTan
dakavSirebul SiSTan. avadmyofma SeiZleba uaryos, rom mas eSinia
da aracnobierad cvlis am arasasurvel da damamcirebel grZnobas
iseTiT, romelsac is ufro Tavisuflad gamoxatavs, kerZod, _
risxviT.
6.depresia _ garkveulma safrTxem, romelic xSirad Cndeba
daavadebis dros, SeiZleba gamoiwvios sxvadasxva simZimis
depresia, rac, umetes wilad, avadmyofobis mimdinareobis da mis
mier gamowveuli cvlilebebis xasiaTTan aris dakavSirebuli.
arsebobs kidev erTi reaqcia, romelic, avtorTa azriT,
zogjer gvxvdeba avadmyof pirebSi. es aris sxeulebrivi grZnobebis
gacnobierebis an daavadebasTan dakavSirebuli emociebis
gamoxatvis sirTule. am fenomenis aRsaniSnad Semotanili iyo
termini “aleqsiTimia“ (“alexithymia“), romelic berZnulad niSnavs
“grZnobebis aRweris SeuZleblobas“ an “grZnobebs sityvebis
gareSe“. Tavdapirvelad es cneba Semotanili iyo fsiqosomatur
medicinaSi da iTvleboda, rom is ZiriTadad mxolod
fsiqosomaturi avadmyofebisaTvis aris damaxasiaTebeli. magram
Semdgomma gamokvlevebis (Mendelson, 1982, Smith, 1983) mixedviT
aleqsiTimia gvxvdeba qronikuli daavadebis mqone TiTqmis yvela
avadmyofTan (M. Willmot, 1989).
18
aleqsiTimiis gansazRvrebaSi azrTa sxvaobaa. zogi fiqrobs, rom es
aris “emociebis aRwerisas sityvaTa SezRuduli maragi, erTi
emociis meorisagan gansxvavebis uunaroba da fantaziis gaRaribeba“
(Nemiah, 1973); zogi avtoris mixedviT (Lesser, 1985) ki aleqsiTimiis
mqone avadmyofi erTmaneTSi urevs emociebis Tanmxleb
fiziologiur da daavadebis fizikur niSnebs. aleqsiTimiis sxva
gansazRvreba (Rad et al., 1979) gulisxmobs socialuri damorCilebis
maRal xarisxs da azrovnebis “konkretul“ xasiaTs (M. Willmot, 1989).
maSasadame, SeiZleba aRiniSnos, rom “aleqsiTimiis“ koncefcia
dakavSirebulia emociuri grZnobebis gansazRvrasa da
SegrZnebebisgan maTi diferenciaciis individualur gansxvavebebTan
da igi sxvadasxva daavadebis SemTxvevaSi gvxdeba. jer _ jerobiT
gaugebaria Tu, ra meqanizmebi udevs safuZvlad am mdgomareobis
aRmocenebas.
Cven ukve avRniSneT, rom daavadebas TiTqmis yovelTvis Tan
axlavs SiSi, romelic dakavSirebulia mis SesaZlo SedegebTan da
mkurnalobasTan. Blumenfield-ma da Thompson-ma (1989) gaanalizes
aseTi SiSis Semdegi saxeebi:
a) pirovnuli mTlianobis dakargvis SiSi _ adamians sjera,
rom is damoukidebelia, sakuTari bedis patronia da rom misi
sxeulebrivi mTlianoba daurRvevelia. xolo, avadmyofobam da
hospitalizaciam SeiZleba uecrad Secvalon es universaluri,
magram iracionaluri da narcistuli rwmena;
b) ucxo adamianebis SiSi _ es aris SiSi imisa, rom sakuTari
cxovreba unda gadaabaro ucxo adamianebs, mag., saavadmyofoSi
moxvedris SemTxvevaSi. avadmyofebs ar gaaCniaT piradi kavSirebi
saavadmyofos personalTan da amitom eWvi SeaqvT maT
gulisxmierebasa da yuradRebaSi, imaSi Tu ramdenadaa personali
maTi gamojanmrTelebiT dainteresebuli.
g) sayvarel adamianebTan ganSorebis SiSi _ avadmyofobam
xSirad SeiZleba hospitalizacia gamoiwvios, rac, Tavis mxriv,
iwvevs ganSorebas axlobel adamianebTan da amasTan dakavSirebul
SfoTvas;
19
d) garSemomyofi adamianebis siyvarulis da keTilganwyobis
dakargvis SiSi _ avadmyofs SeiZleba eSinodes sakuTari
mimzidvelobis an aqtiuri movaleobebis Sesrulebis
SesaZleblobebis dakargvisa, ris gamoc, misi azriT, is dakargavs
misTvis mniSvnelovani adamianebis pativiscemas;
e) sxeulis sxvadasxva nawilebis dakargvis da dasaxiCrebis
SiSi _ es grZnoba Cndeba gansakuTrebiT maSin, rodesac avadmyofoba
Qqirurgiul Carevas moiTxovs da dakavSirebulia imasTan, Tu ra
mniSvnelobis matarebelia sxeulis esa Tu is nawili
pirovnebisaTvis;
v) danaSaulis grZnobis reaqtiulobis SiSi _ avadmyofs
SeiZleba gauCndes azri, rom misi avamyofoba dasjaa misi warsuli
codvebisaTvis;
z) organizmis romelime funqciuri sistemis moSlis SiSi -_
avadmyofis TviTpativiscemis grZnoba SeiZleba Selaxuli iyos kuW-
nawlavis, Sardis buStis da sxva funqciuri sistemebis moqmedebaze
kontrolis dakargviT.
Simons-s (1989) Tavis statiaSi qronikuli daavadebis mqone adamianis
qcevis Sesaxeb, mohyavs Ralph Kahama_is da Grete Bibring_is mosazreba
somatur avadmyofobaze fsiqologiuri reagirebis Svidi ZiriTadi
pirovnuli tipis Sesaxeb. TiToeuli pirovnuli tipi ganisazRvreba
pirovnebisTvis avadmyofobis fsiqologiuri mniSvnelobiTa da
masze reaqciiT. avtorebis azriT am individebs gaaCniaT
gamoxatulad fiqsirebuli pirovnuli stili, ris gamoc isini
Sesabamisad reagireben avadmyofobaze.
1) zedmetad momTxovni, damokidebuli tipi _ am avadmyofebs
eSiniaT ususurobisa da esaWiroebaTF personaluri zrunva.
avadmyofobisas es vlindeba ojaxis wevrebisa da megobrebisagan
yuradRebis, zrunvis usasrulo moTxovnebSi;
2) mSvidi, kompulsiuri tipi _ avadmyofoba safrTxis winaSe
ayenebs avadmyofis TviTmarTvis SesaZleblobas, romelic Zalian
mniSvnelovania misTvis. amis gamo is SeiZleba fsiqologiurad
rigiduli an zedmetad kontrolirebadi gaxdes;
20
3) isteriuli tipi _ am avadmyofebs eSiniaT mimzidvelobis
dakargvisa an imisa, rom maT naklebad daafaseben, amitom isini
zedmetad dramatulad reagireben da gazrdili emociuri
labilobiT gamoirCevian;
4) mazoxisturi tipi _ avadmyofebi aracnobierad cdiloben
avadmyofobis da sakuTar cxovrebaSi sxva stresuli SemTxvevebis
SenarCunebas yuradRebis miqcevisa da siyvarulis miRebis mizniT.
zogjer isini avadmyofobas ganixilaven, rogorc dasjas an
danaSaulis Rrma grZnobis gamosyidvas;
5) paranoialuri tipi _ am avadmyofebs gaaCniaT tendencia
daadanaSaulon sxvebi (gansakuTrebiT eqimebi) sakuTar daavadebebSi
an mkurnalobis warumateblobaSi. isini eWvis TvaliT uyureben
daxmarebis nebismier mcdelobas da zedmetad mgrZnobiareni arian
maT mimarT gamoCenili uyuradRebobis mimarT;
6) narcistuli tipi _ daavadeba safrTxis winaSe ayenebs
avadmyofis srulyofilebas da uvneblobis grZnobas. am tipis
avadmyofebs didi survili aqvT iyvnen mniSvnelovanebi,
gazviadebuli warmodgena aqvT sakuTar YTavze da
TviTdajerebulni arian;
7) Sizoiduri tipi _ isini ganmartoebuli da naklebad
socialurni arian; naklebad erevian yoveldRiur movlenebSi da
sxva adamianTa saqmeebSi. daavadeba emuqreba am avadmyofebis Sinagan,
fsiqologiur wonasworobas da is xSirad aZlierebs maT gaqcevas
Zlier SfoTvaSi.
Blumenfield_is da Thompson_is (1989) mixedviT, arseboben
avadmyofTa iseTi jgufebic, visac daavadebaze, hospitalizaciaze
da operaciaze mtruli fsiqologiuri reaqciebis ganviTarebis
maRali riski gaaCnia. am avadmyofebs aqvT fsiqoturi
dekompensaciis an sxva fsiqiatriuli darRvevebis istoria,
darRveuli kavSirebi axloblebTan da gaaCniaT mkurnalobis mimarT
ararealuri molodinebi.
iTvleba, rom ar arsebobs erTmniSvnelovani kavSiri somaturi
daavadebis xasiaTsa da daavadebaze pirovnuli reaqciis tips Soris
da rom es ukanaskneli gacilebiT metad damokidebulia daavadebis
21
xangZlivobaze, mis simZimeze da avadmyofis inteleqtualur
SesaZleblobebze. sakiTxis am saxiT dayeneba ar Sedis Cveni
gamokvlevis sferoSi, magram, mis sailustraciod sainteresoa
Barker_is et al. (1946) gamokvleva, romelic Seiswavlida fizikuri
naklis mqone qalebis jgufs _ da SemogvTavaza daavadebis
subieqturi mxaris Semdegi klasifikacia. man gamoyo 5 tipi:
a) diskomfortis Tavidan acileba, romelsac Tan axlavs
sakuTar TavSi CaRrmaveba, autizacia da romelic metwilad
damaxasiaTebelia interesebis viwro wris da dabali inteleqtis
mqone avadmyofebisaTvis; ufro xSirad gvxvdeba avadmyofobis
xangrZlivi mimdinareobis dros;
b) cxovrebiseuli Senacvleba, romlis dros avadmyofi
damoukideblad poulobs cxovrebiseuli miznebis miRwevis axal
saSualebebs; is cvlis daavadebis Sedegad dakargul
SesaZleblobebs sxva miznebiT. am tips avtorebi ukavSireben
inteleqtis maRal dones;
g) uaryofa, romlisTvis damaxasiaTebelia avadmyofis swrafva
gandevnos defeqtis aRiareba da daavadebasTan dakavSirebuli
SesaZleblobebis SezRudva. es tipi, R. Barker_is azriT, Gvlindeba
saSualo inteleqtis mqone individebTan.
d) kompensatoruli qceva _ gamoyofen mis 4 qvesaxes:
1) cikluri Segueba, romlisTvis damaxasiaTebelia
“aRmavlobis da vardnis“ periodebi;
2) fataluri damokidebuleba (ZiriTadad momavlisadmi);
3) paranoialuri Segueba, araadekvaturi gancdebi;
4) gamoxatuli agresiuli reaqciebi;
e) nevrotuli reaqciebi;
rogorc samarTlianad aRniSnaven Maes, Leventhal & de Ridder D.
(1996), Morse & Johnson (1991), yvela es gamokvleva atarebs calmxriv,
danawevrebul xasiaTs. maTSi yuradReba eqceva avadmyofi pirovnebis
SegrZnebebis gacnobierebas, grZnobebs an am SegrZnebebis da
warmodgenebis inteleqtualur gadamuSavebas, daavadebis mimarT
zogad emociur reagirebas. isini ar iZlevian daavadebis dros
aRmocenebuli emociuri da kognituri reagirebisa da maTi
22
garemosTan urTierTqmedebis Sedegebis suraTs. isini ganixilaven
calke avadmyof pirovnebas da ar exebian mis garSemo myof ”sxvebs”.
am naklis daZleva scades Morse-m da Johnson_ma (1991),
romlebmac Seqmnes daavadebaze reagirebis axali koncefcia, e. w.
“avadmyofobis konstelaciuri modeli“ anu daavadebis krebiTi
modeli, romlis saSualebiT cdilobdnen aexsnaT daavadebis dros
aRmocenebuli qcevebis xasiaTi.
aRniSnuli modeli daavadebas ganixilavs, rogorc zogad
gamocdilebas, romelic gavlenas axdens avadmyof pirovnebaze da
misTvis mniSvnelovan adamianebze, pirvel rigSi ojaxze.
Sesabamisad, igulisxmeba, rom avadmyofis gamojanmrTelebis
procesSi sxva adamianebic Rebuloben monawileobas.
am modelSi daavadebis individualuri gancda gavlenas
axdens adamianis cxovrebaSi manamde arsebul urTierTobebze,
rolebze da kavSirebze. mZime daavadebis SemTxvevaSic ki, am
modelis mixedviT, arsebobs kompensatoruli urTierTzemoqmedeba
avadmyofsa da mis ojaxs Soris.
am modelSi avadmyofobis gancda ganixileba oTx etapad, oTx
safexurad:
I _ daurwmuneblobis etapia. am etapze individi amCnevs
daavadebis niSnebs da cdilobs gaacnobieros simptomebi maTi
sirTulis da mniSvnelobis gansazRvriT. mas uCndeba eWvi
organizmSi raRac disbalansis arsebobis Sesaxeb, magram is jer
kidevs ar aris amaSi darwmunebuli. ojaxis wevrebma da axloblebma
aseve SeiZleba SeniSnon cvilebebi adamianSi da amis Semdeg
CaerTon aRmocenebuli eWvis ganxilvis procesSi. avadmyofi
adamiani da misi ojaxis wevrebi akvirdebian organizmis nebismier
cvlilebas, romelmac SeiZleba iCinos Tavi, axdenen am
cvlilebebis monitorings. magram maT am dros jer kidev ar
sjeraT, rom raime seriozulTan aqvT saqme.
II _ es rRvevis etapia, rodesac individi akeTebs daskvnas, rom
avadmyofoba realuri da seriozulia da iwyebs daxmarebis Ziebas.
es etapi SeiZleba iyos ganmtkicebuli samedicino diagnozis
dadasturebiT eqimis an sxva adamianis mier. es aris krizisis etapi,
23
rodesac individi xelidan uSvebs sakuTari cxovrebis kontrolis
sadaveebs. am momentidan is totalurad damokidebuli xdeba masze
mzrunvel adamianebze _ eqimebze, ojaxis wevrebze. mZime daavadebis
SemTxvevaSi, naTesavebi da megobrebi sakuTar Tavze iReben
avadmyofis yoveldRiur movaleobebs, an am movaleobebis nawils. am
safexurze adamians aRar aqvs gancda, rom is gaurkvevlobaSi
imyofeba, mas ZaluZs adekvaturad Seafasos realoba da ufro
aqtiurad CaerTos mkurnalobis procesSi. pacienti iRebs garkveul
pasuxismgeblobas sakuTar Tavze da am dros iwyeba
gamojanmrTelebis an e.w. ”TviTobis dabrunebis” safexurze
gadasvla.
III _ gamojanmrTelebis mcdelobis etapia. am stadiaze
avadmyofi cdilobs sakuTari daavadebis Semecnebas; is ikvlevs
warsuls, usvams mraval kiTxvas daavadebis Sesaxeb ojaxis wevrebs,
axloblebs, eqimebs imisaTvis, rom axsnas daavadebis mizezi da
cdilobs misi momavali Sedegebis prognozirebas. avadmyofi
adamiani acnobierebs da Rebulobs im faqts, rom misi cxovreba
Seuqcevedad Seicvala da miuxedavad imisi, rom zog SemTxvevaSi is
SeiZleba daubrundes yofil aqtivobas _ sakuTar Tavs sxvanairad
aRiqvams. am periodSi avadmyofi iwyebs brZolas da TandaTanobiT
anaxlebs sakuTari movaleobebis Sesrulebas; is iseT amocanebs
isaxavs, romelTa SesrulebiT Semdeg cdilobs daubrundes
cxovrebis Cveul wess.
am dros ojaxis wevrebi, axloblebi avadmyofTan erTad
iTviseben axal rolebs an Tmoben Zvel rolebs. isini mxarSi
udgebian pacients mis cxovrebis stilSi garkveuli cvlilebebis
SetaniT, pozitiuri ganwyobebis SemuSavebiT da maTi SenarCunebiT.
IV _ janmrTelobis dabrunebis etapi. am etapis ZiriTad
amocanebs warmoadgens: daavadebamde arsebuli urTierTobebis
aRdgena, sakuTar cxovrebaze kontrolis ganmtkiceba, sakuTari
sxeulisadmi ndobis swavla, avadmyofobis ukan mitoveba da
garkveul sferoebSi dakarguli poziciebis dabruneba. am dros
avadmyofi TviTon gansazRvravs Tu rodis grZnobs Tavs “kargad“ an
egueba da FRebulobs Tavisi organizmis funqcionirebis Secvlil
24
dones. avadmyofi adamiani swavlobs pasuxismgeblobis aRebas
sakuTari sxeulis mdgomareobaze, cdilobs gaakontrolos
simptomebi da icxovros daavadebiT Seqmnil axal situaciaSi. is
Rebulobs sakuTar daavadebas. ojaxTan da axloblebTan
urTierTobebi TandaTanobiT Cveul xasiaTs ubrundeba, qreba is
disbalansi, romelic gamowveuli iyo daavadebiT. rogorc ki
avadmyofi pirovneba iwyebs kontrolis dabrunebas, ojaxis wevrebma
da axloblebma unda daiwyon kontrolis daTmoba.
yvela zemoT aRniSnuli etapi moyvanilia cxrilSi #1.
es koncefcia gviCvenebs, rom avadmyofoba ar SeiZleba iyos
dayvanili mxolod fizikur darRvevebze, xolo misdami
damokidebuleba – mxolod sxvadsxva saxis reaqciebze.
cxrili #1 Morse-s da Johnson_is (1991) avadmyofobis konstelaciurimodelis ZiriTadi maxasiaTeblebi
me sxvebi1 safexuri: gaurkvevlobis
eWvi
sakuTar sxeulze dakvirveba
daTrgunva
eWvi
monitoringi, Sefaseba
daTgrunva
2 safexuri: rRvevis
kontrolis daTmoba
gaucxoveba
pasuxismgeblobis aReba
sifxizle, yuradReba3 safexuri: TviTobis dabrunebisaTvis brZola
avadmyofobis sazrisis Zieba
TviTobis SenarCuneba
rolebis gacvla
miznebis dasaxva
nugeSis da darwmunebulobis Zieba
brZolisaTvis Zalebis mokreba
buferireba, Semsubuqeba
rolebis gacvla
aqtivobebze zedamxedveloba
mxardaWera
4 safexuri: gamojansaReba
kontrolis dabruneba
gawafva, daostateba
dasasrulis Zieba
kontrolis daTmoba
daostatebaze Tvalyuris devneba
dasasrulis Zieba
pacientebi gansxvadebian erTmaneTisagan daavadebasTan
dakavSirebuli qcevebis mixedviT daavadebis mimdinareobis
25
sxvadasxva etapebze. am koncefciasac aqvs nakli. is ganixilavs
avadmyofis gancdebs mwvave daavadebis SemTxvevaSi da ar
iTvaliswinebs qronikuli daavadebis SemTxvevebs, romelic, xSirad,
wlobiT mimdinareobs da sakuTari specifika gaaCnia. garda amisa,
avtorebi aRweren ”avadmyofobiT gamowveuli qcevis” SesaZlebel
etapebs, magram ar iZlevian avadmyofobis subieqturi Sefasebis
mTlian suraTs, romelic SeZlebisdagvarad asaxavda mis sxvadsxva
komponentebs.
1.3. “avadmyofis roli”. “daavadebasTan dakavSirebuli qceva
daavadebis SedegebiT gamowveuli qcevebis SeswavlasTan
dakavSirebul koncefciebs Soris farTod aris gavrcelebuli e. w.
“avadmyofis rolis“ (sick role) koncefcia, romelic SemuSavebulia
sociolog Talcot Parsons-is mier (1951). misi azriT, TiToeuli individi
ganaxorcielebs erT an ramdenime rols (mag., deda, Svili, mama,
diasaxlisi da sxva). TiToeul rols gaaCnia Tavisi molodinebi da
valdebulebebi, rogorc pozitiuri, ise negatiuri. T.Parsons-i
sazogadoebas ganixilavs, rogorc dinamikuri wonasworobis
mdgomareobaSi myofs, rac ganisazRvreba damoukidebeli rolebis
arsebobiT. Cven aq ar SevCerdebiT T. Parsons-is Teoriis farTo
ganxilvaze, vinaidan is ufro sociologiis sferos miekuTvneba.
aRvniSnavT mxolod, rom misi azriT, sakuTari rolebi gaaCnia
agreTve eqims da avadmyofs.
eqimis roli funqcionaluri rolia, romlis mizani
mdgomareobs avadmyofi adamianebis disfunqciuri, usargeblo
rolebidan gamoyvanaSi da Cveul, funqcionalur rolebSi
dabrunebaSi.
“avadmyofis rolis“ ZiriTadi molodinebi da
valdebulebebi, T. Parsons-is azriT, SemdgomSi mdgomareobs:
1.“avadmyofi ganTavisuflebulia Tavisi “Cveuli socialuri
rolisa“ da valdebulebebisagan. ganTavisuflebis xarisxi
daavadebis simZimis proporciulia da xelisuflebisagan
legitimurobas moiTxovs, romlis warmomadgeneli eqimia da
romelic avadmyofis uflebis dacvis garantia.
26
2.“avadmyofi ar aris pasuxismgebeli sakuTar qcevaze.“
daavadeba ar ganixileba, rogorc avadmyofi adamianis brali da mas
unda gaewios daxmareba avadmyofuri mdgomareobidan gamosasvlelad.
daavadebis dros avadmyofi moiTxovs da elodeba zrunvas.
3.“avadmyofi gamojanmrTelebas unda cdilobdes.“ individma
unda gaigos, rom avadmyofis roli arasasurvelia da rom Cveul
socialur rolebze uaris Tqma SeiZleba droebiT xasiaTs
atarebdes.
4.“avadmyofma unda mimarTos kvalificirebul daxmarebas da
xeli Seuwyos mkurnalobas.“
eqimma unda Seafasos da umkurnalos avadmyofs am rolebis
specifikis gaTvaliswinebiT.
am koncefcias bevri nakli gaaCnia. pirvelia is, rom adamianTa
reaqciebi daavadebaze gacilebiT metia da xSirad dakavSirebulia
kulturasTan, asakTan da sqesTan. da meorec, eqimis da avadmyofis
rolebi ZiriTadad ganxilulia mwvave daavadebis konteqstSi da ar
aris gaTvaliswinebuli qronikuli daavadebebi an mwvave,
periodulad ganmeorebadi daavadebebi. avadmyofebisgan, romlebsac
MmZime daavadeba aqvT sasikvdilo SedegiT an daavadeba, romelic
dakavSirebulia moZraobebis SezRudvasTan, ar aris mosalodneli
zemoT xsenebuli yvela valdebulebebis Sesruleba. mesame, T.Parsons-
is modelis principebi ufro misaRebia sazogadoebrivi
mecnierebisaTvis da naklebad sasargebloa avadmyofis fsiqologiis
gasagebad. garda amisa, es koncefcia ar iTvaliswinebs imas, rom
�“avadmyofis rolSi“ yofna zogierTi pacientisTvis SeiZleba
cxovrebis damakmyofilebel stils warmoadgendes da garkveul
sargeblobasTan iyos dakavSirebuli.
“avadmyofis rolis“ (“sick role“) terminis nacvlad xSirad
iyeneben termins “avadmyofobasTan dakavSirebuli qceva“ (“illness
behaviour“) (e.g. Moss, 1986). “avadmyofobasTan dakavSirebuli qcevis“
koncefcia moicavs daavadebaze reagirebis mraval variants. Mechanic-
ma (1962) Semdegnairad gansazRvra es termini:“avadmyofobasTan
dakavSirebuli qceva es aris is gzebi, romelTa saSualebiTac
arsebuli simptomebi sxadasxvagvarad aRiqmeba, fasdeba da
27
xorcieldeba (an ar xorcieldeba) sxvadsxva admianebis mier“ (Willmot,
1989). mag., wamlis miReba/ar miReba, eqimTan viziti “avadmyofobasTan
dakavSirebuli qcevis“ gzebs warmoadgenen. koncefcia, motorul da
araverbalur qcevasTan erTad, moicavs agreTve, verbalur anu
metyvelebiT qcevasac, e. i. exeba yvela individualur gansxvavebas,
romliTac adamianebi aRweren da ganicdian sakuTar simptomebs.
aRniSnuli koncefcia gamoyenebuli iyo daavadebaze
reaqciebis cvlilebebis Sesafasebel kvlevebSi. “avadmyofobasTan
dakavSirebuli qceva“ gansxvavdeba iseTi maxasiaTeblebis mixedviT,
rogoric aris pirovnuli individualoba, asaki da sqesi,
kultururuli konteqsti. gansakuTrebiT mniSvnelovania is, rom
“avadmyofobasTan dakavSirebuli qceva“ icvleba daavadebis
individualuri istoriis da situaciis cvlilebis mixedviT.
aRmoCnda, rom individualuri istoriis sxva aspeqtebsac hqondaT
gavlena “avadmyofobasTan dakavSirebul qcevaze”. mag., ganaTleba,
Seguebis gansxvavebuli meqanizmi da a. S. garda amisa, aRniSnaven, rom
“avadmyofobasTan dakavSirebuli qcevis“ gagebisTvis, aucilebelia
individis daavadebaze kognituri reaqciisa da daavadebaze
socialuri reaqciis (atitudebi konkretuli daavadebisadmi da misi
Sedegebisadmi, codna daavadebis Sesaxeb) erToblivi analizi
(Kirchgaessler K.U., 1992).
“avadmyofobasTan dakavSirebuli qcevis“ koncefcia xels
uwyobs ufro specifikuri terminis gamoyenebas, mag., “tkivilis
qceva“ (“pain behaviour“) (Keefe, Block, 1982). es ukanaskneli moicavs
araverbaluri qcevis iseT magaliTebs, rogoricaa grimasa, oxvra-
kvnesa, saxis mimika da a. S. aRmoCnda am qcevebis sando kavSiri
daavadebis YTaviseburebebTan da eqimebi unda iTvaliswinebdnen am
araverbalur qceviT niSnebs fizikuri mdgomareobis Sefasebisas
(MacNab, 1977). Tavis mxriv, Pilowsky-im wamoayena �“avadmyofobasTan
dakavSirebuli araadekvatur qcevis“ koncefcia, romelic
gulisxmobs, daavadebiT gamowveuli obieqturi pirobebis miuxedavad,
sapirispiro qcevis ganxorcielebas. mag., simptomebis uaryofas an
piriqiT maT gazviadebas. magram vinaidan Pilowsky-im aqcenti gaakeTa
mxolod ipoqondriaze, isteriasa da simulaciaze da yuradRebis
28
gareSe datova daavadebasTan dakavSirebuli mravali sxva mxare,
misma koncefciam farTo gavrceleba ver hpova (Willmot M., 1989).
1.4. cxovrebis xarisxi qronikuli daavadebis dros
Devinsky da Cramer (1993,) aRniSnaven, rom “mxolod pacientma
icis Tu ras grZnobs, rogor moqmedebs darRveva pirovnebis yofaze,
mis pativmoyvareobaze, socializaciis unarze, dasaqmebaze da mis
ojaxur funqcionirebaze. ra Tqma unda, pacienti SeiZleba iyos
mikerZoebuli… . . . magram, pacienti pirovnebaa, romelmac unda
gansazRvros sakuTari cxovrebis xarisxi . . . mxolod pacientma
icis Tu ra disbalansia mis molodinebsa da realobas Soris . . .”
(Suurmeijer T.P. et al., 1998, pp.85)
bolo wlebSi medicinaSi da klinikur fsiqologiaSi farTod
gamoiyeneba daavadebasTan dakavSirebuli “cxovrebis xarisxis“
cneba (“quality of life “ - Q O L). am koncefciam gamoxatuleba hpova
ZiriTadad janmrTelobis dacvis sferoSi, rac ganpirobebulia,
erTis mxriv, qronikuli daavadebis mqone pacientebis raodenobis
zrdiT da meores mxriv, samedicino codnis ganviTarebiT.
farTod miRebulia “cxovrebis xarisxis Semdegi”
gansazRvreba _ “cxovrebis xarisxi fizikuri, fsiqikuri da
socialuri keTildReobis mdgomareobaa, romelic ar
Semoifargleba avadmyofobis ararsebobiT” (WHO, 1993). cxovrebis
xarisxi individis mier cxovrebaSi sakuTari poziciis aRqmaa
sakuTar miznebTan, molodinebTan mimarTebaSi, im kulturisa da
Rirebulebebis konteqstSi, romelSic mas uwevs cxovreba (Eiser C.,
2001).
“cxovrebis xarisxis“ cnebaSi Semavali faqtorebis gansazRvra
sakmaod problematuri sakiTxia. cxrilSi#2 moyvanilia sxvadasxva
avtorebis mier warmodgenili is mniSvnelovani sferoebi,
romlebic, maTi azriT, cxovrebis xarisxs ganapirobeben. TiToeul
am avtors gaaCnia sakuTari TvalTaxedva imaze, Tu ra aris
cxovrebis xarisxi da ras moicavs es cneba (Trimble & Dodson,1994).
29
cxrili # 2. sferoebi, romlibic ganapirobeben cxovrebis xarisxs (Trimble & Dodson,1994). Hornquist
(1982)Wenger et al. (1984).
W H O (1980)
Spitzer (1980)
Ware (1987)
Fallowfeild (1990)
Ffizikuri + + + + + +
*fsiqologiuri
+ + + + + +
socialuri + + + + + +profesionaluri
+ + + +
ekonomiuri statusi
+ + +
struqturuli
+
roluri funqcionireba
+
aRqma + +simptomebi +
*moicavs kognitur da emociur faqtorebs.
SeiZleba iTqvas, rom ZiriTadad gamoiyofa xuTi sfero,
romelTa mniSvneloba yvelaze metad arsebiTia “cxovrebis
xarisxisaTvis“ (Mc Guire et al., 1990): fizikuri funqcionireba,
kognituri SesaZleblobani, emociuri statusi, socialuri
funqcionireba da ekonomikuri/sazogadoebrivi statusi (WHO, 1993).
magram, aRniSnaven, rom am sferoebis SigniT specifikuri
maxasiaTeblebia, romlebic individualur xasiaTs atarebs da
individualurad icvleba. es cvlileba SeiZleba iyos
dakavSirebuli faqtorTa farTo speqtrTan, mag., asakTan, sqesTan,
daavadebasTan, pirovnebis TaviseburebebTan da sxva socio-
demografiul cvladebTan.
garda amisa, cxovrebis xarisxis cnebaSi gamoyofen or
faqtors, romelsac efuZneba es ukanaskneli. esenia _ cxovrebis
obieqturi pirobebi da cxovrebiT subieqturi dakmayofilebis
xarisxi, romlebic mWidrod urTierTqmedeben (Lingjiang Li, 1998).
cxovrebis obieqturi pirobebi mniSvnelovani faqtoria,
romelic gavlenas axdens cxovrebiT subieqtur kmayofilebaze. am
ukanasknelis xarisxi ki bevrad damokidebulia im gansxvavebaze,
romelic arsebobs pirovnebis moTxovnilebebsa da obieqtur
situacias Soris. Tuki cxovrebis xarisxis gansazRvra moxdeba
30
moTxovnilebebis gaTvaliswinebis gareSe, mxolod cxovrebiT
subieqturi kmayofilebisa da cxovrebis obieqturi mdgomareobis
SefasebiT, es am gansazRvrebas saeWvosD xdis. zogierTi mklevari
varaudobs, rom cxovrebis miznebi an moTxovnebi umniSvnelovanes
faqtorebs warmoadgenen cxovrebiT subieqturi kmayofilebis
xarisxis gansazRvraSi (Lingjiang Li, 1998). Sesabamisad, cxovrebis
xarisxi ganisazRvreba, rogorc Seusatyvisoba pirovnebis
moTxovnilebebsa, misi cxovrebis miznebsa da mis realur miRwevebs
Soris. amrigad, rac ufro naklebia es Seusatyvisoba, miT ufro
maRalia cxovrebis xarisxi.
mravali avtori Tvlis, rom “cxovrebis xarisxi“ molodinis
sxvadasxva doneebis funqciaa. is aris gansxvaveba mimdinare
cxovrebiseul situaciasa da arsebul molodinebs Soris. avtorebi
fiqroben, rom “cxovrebis xarisxi” ori gziT SeiZleba iyos
gaumjobesebuli: 1) aqtualuri unarebis gazrdiT da 2) molodinis
donis daqveiTebiT (Cambell et al., 1976; Cohen, 1982; McGuire, 1991).
unda aRiniSnos, agreTve, rom “cxovrebis xarisxi“ SedarebiTi
fenomenia. sakuTari cxovrebis xarisxis Sefasebisas individebi
axdenen sakuTari, arsebuli cxovrebiseuli situaciis Sedarebas
sxva dros arsebul situaciasTan da sxva adamianebis cxovrebasTan.
sainteresoa Cohen_is (1982) azri, romelic “cxovrebis
xarisxs“ ganixilavs, rogorc adamianis SesaZleblobas moaxdinos
sakuTari cxovrebiseuli gegmebis realizacia. misi Teoria
efuZneba amerikeli filosofosis Josiah Royce_is koncefcias,
romelic Tvlida, rom “yoveli individi cxovrobs garkveuli
gegmis mixedviT“. es is cxovrebiseuli gegmaa, romelic gvaniWebs
individualobas da gvaZlevs cxovrebis mizans. maSasadame, rodesac
Cven vsaubrobT imaze, Tu ras vakeTebdiT, ras vakeTebT an ris
gakeTebas vapirebT, sakuTar Tavs vabarebT angariSs. “cxovrebis
xarisxi“ ganixileba, rogorc adamianis SesaZlebloba moaxdinos
sakuTari cxovrebiseuli gegmebis da miznebis realizacia.
avadmyofoba, gansakuTrebiT qronikuli mdgomareoba ki,
gavlenas axdens cxovrebis xarisxze im TvalszrisiT, rom aferxebs
pirovnebis cxovrebiseuli gegmis ganxorcielebas. am dros
31
SeiZleba Seicvalos adamianis yvela perspeqtiva, misi momavalze
orientaciis xasiaTi. avadmyofisTvis momavali xSirad gaurkveveli
da bundovani xdeba da ar Seesatyviseba avadmyofobamde mis
molodinebs. amrigad, mZime somaturma daavadebam SeiZleba
Secvalos adamianis aqtivobis ara mxolod biologiuri pirobebi,
aramed cxovrebis obieqturi pirobebic da aseve cxovrebiT
subieqturi kmayofilebis donec. am SemTxvevaSi, SesaZlebelia ori
saxis gamosavali: pirovneba pasiurad emorCileba Seqmnil pirobebs
(am dros, cxovrebis xarisxis done sakmaod dabali iqneba) an
pirovneba iZulebuli xdeba Secvalos situacia sakuTari
moTxovnebis donis daqveiTebis an axali miznebis SemuSavebis gziT
(am dros cxovrebis xarisxi SeiZleba saSualo donesac aRwevdes).
1.5. daavadebisadmi damokidebuleba da DdaZlevis strategiebi
Cven ukve avRniSneT, rom avadmyofoba yovelTvis ufro metia
vidre ubralod fizikuri tanjva. avadmyofoba SeiZleba
ganvixiloT, rogorc krizisi. am krizisul situaciaSi yofnisas
individi reagirebs uCveulo mdgomareobaze Seguebis sakuTari
resursebis amoqmedebiT. Tu organizmis es dacviTi Zalebi
gamofitulia, irRveva pirovnebis Sinagani wonasworoba, da
aRmocendeba paTologiuri reaqciebi.
Tanamedrove medicinaSi pacientis problemaTa didi nawilis
gadaWra SesaZlebelia daZlevis strategiebsa da individis
janmrTelobas Soris kavSiris SeswavliT. qronikuli daavadebis
mqone adamians uxdeba sakuTar daavadebasTan Segueba. igi
SeZlebisdagvarad unda moergos garemos moTxovnebs da sakuTar
mdgomareobasac. zogadadaptaciur amocanas daZleva warmoadgens.
daZleva gulisxmobs qceviT an kognitiur strategiebs, romlebic
gamoiyeneba fizikur an emociur stresorebTan brZolaSi da is
dinamiur process warmoadgens (C.E. Schwartz, 1998, Stanton A. L. et.al.,
2007), fsiqologiuri an fizikuri saSiSroebidan da misi Tanmxlebi
negatiuri emociebidan Tavdacvis mizniT. daZlevas ori funqcia
aqvs: dacviTi da problemis gadaWris. daZlevis dacviTi funqcia
imaSi mdgomareobs, rom igi icavs individs saSiSroebisagan;
32
dacviTi meqanizmebi mowodebulia potenciurad usiamovno
situaciebis, fiqrebis da gancdebis Tavidan asacileblad, Tu
Sesamcireblad. problemis gadaWris daZlevis funqcia moicavs
moTxovnebisa da miznebis ganxorcielebisaTvis codnis, Cvevebis Tu
sxva saSualebebis gamoyenebas. qronikuli daavadebis dros
daZlevis es ori aspeqti SeiZleba erTmaneTs avsebdes.
zemoT Cven ukve visaubreT daZlevis ramdenime strategiis Sesaxeb.
daZlevis strategiebis gamoyenebis erT-erTi modeli aris
daavadebis prognozisa da mkurnalobis mosalodneli Sedegebis
modeli. daavadebis prognozis modelSi asaxulia avadmyofis
emociurad Seferili warmodgenebi sakuTari daavadebis SesaZlo
mimdinareobisa da Sedegis Sesaxeb. cxovrebiseuli gamocdilebidan,
misi inteleqtisa da pirovnebis emociuri sferodan gamomdinare
avadmyofebi gansxvavebulad axdenen droSi sakuTari daavadebis
mimdinareobis proeqcias (Березовский, 2005; Волков, 1995).
mkurnalobis mosalodneli Sedegebis modeli gulisxmobs
mkurnalobis Sedegebis Sesaxeb warmodgenis SemuSavebas, romelic
ganpirobebulia avadmyofis, eqimis an avadmyofis axloblebis
molodinebiT. daavadebis zogierT etapze mkurnalobis
mosalodneli Sedegebis modelma SeiZleba avadmyofis qceva
garkveul CarCoSi moaqcios. mkurnalobis mimdinareobis dros
avadmyofs uyalibdeba emociuri Seferilobis mqone warmodgenebi,
rac asaxavs mdgomareobis rogorc realur, aseve cru
(TviTSTagoneba, sxvaTa STagoneba) gaumjobesebas an gauaresebas.
pirovnul doneze mkurnalobis Sedegebis Sefaseba xorcieldeba
mkurnalobis mosalodneli Sedegebis SedarebiT mkurnalobis
realur SedegebTan. am warmodgenebis damTxveva iwvevs kmayofilebis
grZnobas, xolo gansvla ki _ uaryofiT emociebs,
daukmayofileblobis gancdas. am emociebis zemoqmedebis Sedegi
SeiZleba iyos uaris Tqma mkurnalobis garkveul meTodze, depresia
an saerTod, daavadebisadmi damokidebulebis Secvla.
erT-erTi yvelaze cnobili modeli, romelic daavadebasTan
Seguebas aRwers lazarusis da folkmanis stresis daZlevis
modelia (Lazarus and Folkman Stress-Coping Model) (1984). masSi daavadeba
33
ganxilulia, rogorc kulturuli, fsiqikuri da somaturi
stresori, romelic safrTxes uqmnis avadmyofis sxeulebriv
mTlianobas da arRvevs mis motivaciur qcevas. am modelis ZiriTadi
varaudi mdgomareobs imaSi, rom adamianebi stresis pirobebSi (am
SemTxvevaSi es aris qronikuli daavadebis sxvadasxva aspeqtebi da
Sedegebi) afaseben stresors da am Sefasebis safuZvelze
gansazRvraven sakuTar emociur an qceviT reaqciebs. Lazarus-i da
Folkman-i ganasxvaveben Sefasebis or saxes: pirvelads da meorads.
pirveladi Sefaseba mdgomareobs movlenebisaTvis individualuri
mniSvnelobis miniWebaSi da imis gansazRvraSi, Tu romeli movlena
an stresori atarebs individisTvis pozitiur, neitralur an
negatiur xasiaTs. pozitiuri xasiaTis Sefaseba warmoadgens
pozitiuri interpretaciis Sedegs (mag., rodesac stresori
ganixileba, rogorc cvlileba), negatiuri xasiaTis Sefaseba
warmoadgens stresors, rogorc saSiSroebas sakuTari fizikuri
da/an fsiqikuri usafrTxoebisTvis (rac gansakuTrebiT aqtualuria
qronikul daavadebis arsebobis dros). ganasxvaveben negatiuri
Sedegebis or klass: SfoTva, rodesac stresori aRiqmeba, rogorc
safrTxe da risxva da/an sevda, rodesac stresori aRiqmeba rogorc
pirovnuli rRveva an danakargi. negatiuri interpretaciebi da maTi
efeqtebi xSirad stresorTan Sexvedrisas sawyis stadiaze iCens
Tavs; amitom ar aris gasakviri, rom depresia, SfoTva da risxva is
pirveli reaqciebia, romlebic uCndeba adamians qronikuli
daavadebis moulodneli aRmocenebis Sedegad. mag., pacientebs
miokardiumis infarqtiT maRal SfoTva aqvT uSualod koronaluri
Setevis Semdeg, romelic mogvianebiT SeiZleba depresiaSi
gadaizardos. sxva stresorebi, romlebic dakavSirebulia gulis
miokardiumis infarqtTan (samsaxuris SesaZlo dakargva, problemebi
seqsualur sferoSi, daavadebis garTulebebi an SesaZlo kardio
operacia), aseve, warmoadgens maRali SfoTvis an depresiis mizezs.
Lazarus-i da Folkman-i aRniSnaven, rom afeqturi cvlilebebi
daavadebis mimdinareobis dros SeiZleba aseve iyos meoradi
Sefasebis Sedegi, rodesac pirovnebam pasuxi unda gasces kiTxvaze:
"ra unda gavakeTo?" pasuxi gulisxmobs individis mier sakuTari
34
unarebis Sefasebas raTa Seamciros daavadebiT gamowveuli
saSiSroeba an dazianeba. am unarebis gaaqtiurebaa swored daZleva.
igi ganisazRvreba, rogorc nebismieri mcdeloba, romelic
mimarTulia gare an Sida moTxovnebis marTvaze. eqsternaluri
moTxovnebi mimarTulia TavisTavad movlenebze, internaluri _ am
movlenebis emociur Sefasebaze/emociur reaqciebze. amis mixedviT
ganasxvaveben problemaze fokusirebul daZlevas (reaqciebi
mimarTulia garegan faqtorebze, pirovneba cdilobs raime
mouxerxos sirTuleebs da problemidan gamosavals eZebs) da
emociaze fokusirebul daZlevas (reaqciebi mimarTulia individis
emociur reaqciebze an mis Sinagan mdgomareobaze, rodesac
pirovneba cdilobs problemiT gamowveuli distresis Semsubuqebas,
stresTan dakavSirebuli emociuri mdgomareobebis regulacias).
rodesac stresuli situacia aRiqmeba rogorc kontrolirebadi,
maSin metia problemaze fokusirebuli daZlevis strategiis
aRZvris albaToba; xolo, rodesac stresuli situacia aRiqmeba
rogorc arakontrolirebadi, maSin ufro metia emociaze
fokusirebuli daZlevis strategiis aRZvris albaToba (Bradford R.,
1997).
daZlevis qceva SeiZleba Seicvalos droTa ganmavlobaSi da
individualuaradac. amiT SeiZleba aixsnas, Tu ratom adaptirdeba
qronikuli daavadebiT gamowveul stresorebze erTi pacienti ufro
swrafad, meores ki xangrZlivi dro esaWiroeba. ar iqneboda swori
imis aRniSvna, Tu romeli strategia aris ukeTesi da romeli
uaresi. Zalian xSirad xdeba orive maTganis erTdoulad gamoyeneba.
agreTve cnobilia Moos-is da Shaefer-is (1984) e.w. krizisis Teoria
(Bradford R., 1997). es Teoria exeba imas, Tu rogor reagireben da
umklavdebian adamianebi cxovrebiseul kriziss. avtorebi
varaudoben, rom daavadebis diagnozi aseve warmoadgens
cxovrebiseul kriziss, radganac is safrTxis winaSe ayenebs
adamianis pirovnul da socialur identifikacias. amis Sedegad
pirovneba cdilobs krizisis daZlevas problemis gadawyvetis
strategiebis gamoyenebiT. rodesac aRmoCndeba, rom es strategiebi
sakmarisi ar aris (an imis gamo, rom daZlevis individualuri
35
meqanizmebi araadekvaturia an imis gamo, rom krizisuli movlena
Zalian Zlieria), SesaZlebelia, rom individma dakargos Sinagani
wonasworoba. Moos-si da Shaefer-si fiqroben, rom am SemTxvevaSi,
pirovneba an gadalaxavs mis winaSe mdgar problemas, ris Sedegad
moxdeba misi «pirovnuli zrda» an Tavs iCenx «araadaptirebuli»
reaqciebi, romelTa Sedegad adamiani aRmoCndeba «fsiqologiuri
uZlurebis» mdgomareobaSi.
Moos-si da Shaefer-si aRniSnaven, rom arseboben faqtorebi,
romlebic gavlenas axdenen situaciis individualur Sefasebaze da
daZlevis strategiebis gamoyenebaze. esenia: demografiuli
cvladebi (mag., asaki, sqesi), pirovnuli cvladebi (mag., pirovnuli
maxasiaTeblebi), daavadebis cvladebi (mag., tkivili, TvalsaCinoeba)
da garemos cvladebi (mag., socialuri mxardaWera da sxva) (sqema#
2).
sqema # 2. Moos-is da Shaefer-is (1984) cxovrebis krizisis modeli (Bradford R., 1997)
Maes S., Leventhal H. da de Ridder T.D. (1996) mier SemoTavazebulia
qronikul daavadebis daZlevis udro farTo modeli. am modelis
Tanaxmad mniSvnelovani cxovrebiseuli movlenebi xels uwyoben
daavadebasTan dakavSirebuli Sedegebis Sefasebas. imisda mixedviT
Tu rogor cxovrebiseul pirobebSi imyofeba adamiani, aman
SeiZleba sxdasxvanairad Seafasebinos mas sakuTari daavadeba. mag.,
pirovnebam gaigo, rom mas Tirkmlis daavadeba aqvs, is mas Seafasebs
demografiulida pirovnuli faqtorebi
daavadebis
faqtorebi
fizikuri da
socialurigaremos
faqtorebi
kognituri
Sefaseba
(daavadebis
subieqturi
aRqma)
adapta-
ciuri
amocanebi
daZle-vis
Cvevebi
krizi-sis
gamosa-vali
36
gansxvavebulad imisda mixedviT Tu rogor situaciaSi imyofeba:
mag., axlo warsulSi mas daeRupa ojaxis wevri an dakarga
samsaxuri. am TvalsazrisiT, uaxloesi warsuli da awmyo gavlenas
axdens daavadebasTan dakavSirebuli Sedegebis Sefasebaze.
garda amisa, daavadebisa da mkurnalobis Taviseburebebma
SeiZleba gavlena moaxdinos Sefasebaze da daZlevis strategiebze.
mravali kvleva adasturebs, rom hospitalizacia, samedicino
gamokvleva, qirurgiuli Careva da mkurnalobis iseTi saSualeba,
rogoricaa qimioTerapia, gavlenas axdens pacientis mier daadebis
aRqmasa da Sefasebaze (Maes, Leventhal & deRidder, 1996).
aseve cnobilia, rom iseTi demografiuli cvladebi,
rogoricaa asaki, sqesi, erovneba da socialuri mdgomareoba bevrad
ganapirobebs qronikuli daavadebis Sefasebas da Sesabamisad
garkveulwilad gansazRvravs daZlevis strategiebs. mag., arsebobs
monacemebi, rom qalebi, dabali ganaTlebis mqone adamianebi da
xanSiSesuli pirebi iyeneben Eemociebze fokusirebul daZlevis
strategias (Maes, Leventhal & deRidder, 1996).
movlenebis Sefaseba xdeba ara mxolod situaciis
Taviseburebebis mixedviT, aramed im miznebisa da molodinebis
safuZvelze, rac qronikuli daavadebis mqone pirs gaaCnia. Tu
daavadebis SedegebTan dakavSirebuli molodinebi sasikeToa, maSin
pirovneba miiswrafis sakuTari miznebis misaRwevad, xolo Tu es
molodinebi ar aris sasikeTo _ pirovnebam SeiZleba xeli aiRos
yovelgvari mcdelobisagan miaRwios dasaxul mizans. maSasadame,
miznebis/moTxovnebis Sefasebam daavadebis Sedegebis molodinebTan
mimarTebaSi, SeiZleba daamZimos stresuli situacia. aqtualuri
daZlevis qceva mxolod miznebis Sefasebis Sedegi ar aris; is
damokidebulia agreTve situaciur, eqsternalur resursebze da
Sinagan, internalur resursebze. Hobfoll (1988)-i resursebs
ganmartavs, rogorc ”im obieqtebs, mdgomareobebs, pirovnul
Taviseburebebs, rasac afasebs individi da rac emsaxureba mas
miznebis miRwevaSi” (Maes, Leventhal & deRidder, 1996). eqstrenaluri,
situaciuri resursebis qveS igulisxmeba finansebi, dro,
profesiuli daxmarebis misawvdomoba, socialuri mxardaWera.
37
cnobilia, rom arsebobs kavSiri socialur mxardaWerasa da
qronikuli daavadebisadmi adaptacias Soris da ufro metic _
kavSiri socialur mxardaWerasa da qronikuli daavadebis
progresirebas Soris, Tumca es uknaskneli metwilad
ganpirobebulia daavadebis xasiaTiT.
internaluri, Sinagani resursebis qveS igulisxmeba energia an
fizikuri Zala, inteleqti, pirovnebis pirovnul-emociuri
maxasiaTeblebi. varaudoben rom maTi gavlena daZlevis
strategiebze ar atarebs gamokveTil xasiaTs da rom daZlevis
strategiebis arCeva xorcieldeba maTi pirdapiri zegavlenis
gareSe. Tumca, am faqtorebs gavlenis moxdena SeuZliaT
arapidapiri gziT, Sefasebis procesSi Tavisi wvlilis SetaniT
(Maes, Leventhal & deRidder , 1996).
rogorc vxedavT, mravali faqtori axdens gavlenas daZlevis
qcevaze. Krohne-s (1993) mier SemoTavazebuli daZlevis ierarqiuli
modeli, romelSic daZlevis ramdenime donea warmodgenili swored
am faqtorebis diferencirebis mizniTaa Seqmnili (Maes, Leventhal &
deRidder , 1996). umaRlesi donea _ daZlevis miznebi, dispoziciebi
(mag., riskis Tavidan acileba, energiis Senaxva, an yuradReba),
saSualo donea _ daZlevis strategiebi da dabali donea _
daZlevis specifikuri aqtebi da pasuxebi. qronikul daavadebasTan
dakavSirebuli daZleva yvela am dones moicavs.
da bolos arsebobs daZlevis moqmedebis sami ZiriTadi
Sedegi: fsiqologiuri, socialuri da fizikuri, romlebic
gamoxataven daZlevis gamoyenebuli strategiebis efeqturobas.
fsiqologiuri Sedegebis qveS igulisxmeba depresiis, SfoTvis
Semcireba; socialuri Sedegebi gulisxmoben pirovnebisTvis
misaRebi socialuri rolebis dabrunebas an maT miRwevas; xolo
fizikuri Sedegebis qveS ganixilaven fizikuri janmrTelobis
dabrunebas an mis gaubjobesebas.
amrigad, imas, Tu rogor umklavdebian adamianebi qronikul
daavadebas mniSvnelovani fsiqologiuri, socialuri da
biologiuri mniSvneloba aqvs. qronikuli daavadebis daZlevis
strategia, romlesac individi irCevs metad mniSvnelovania
38
mkurnalobis procesisaTvis, radganac araadekvaturma daZlevam
SeiZleba araefeqturi gaxados mkurnaloba da gaauaresos pacientis
mdgomareoba.
1.6 daavadebis “Sinagani suraTi” da masze moqmedi faqtorebi
am TavSi Cven ganvixilavT kvlevis ZiriTad sagans _ daavadebis
„Sinagan suraTs“ – mis ZiriTad niSnebs, aRmocenebis pirobebs da
meqanizmebs.
zemoT Cven visaubreT imis Sesaxeb, Tu ra saxis cvlilebebi
SeiZleba gamoiwvios qronikulma daavadebam pirovnebaSi da
ganvixileT am cvlilebebis Camoyalibebis ramdenime modeli. axla
ufro dawvrilebiT SevCerdebiT uSualod daavadebis ”Sinagani
suraTis” fenomenze, romelic Tavs iCens nebismieri daavadebis dros
da ramac SemdgomSi SeiZleba ganapirobos daavadebuli pirovnebis
qceva.
axal, avadmyofobiT gamowveul pirobebSi, metad mniSvnelovania
DTu rogor aisaxeba daavadeba adamianis cnobierebaSi,
mniSvnelovania, Tu ra damokidebuleba uyalibdeba pacients
sakuTari mdgomareobis mimarT. daavadebis Sesaxeb swori informacia,
sakuTar daavadebaze adekvaturi warmodgena _ xels uwyobs
qronikuli daavadebis pirobebSi xangrZlivi mkurnalobis
mimReblobas da mravali garTulebebis Tavidan acilebas. pirovneba,
romelic iRebs diagnozs da sakuTar mdgomareobas, zedmiwevniT
icavs mkurnalobis reJims da eqimTan erTad aqtiurad aris CarTuli
reabilitaciis procesSi (reJimis dacva, wamlebis miReba, varjiSebis
Sesruleba da sxva), rac zrdis mis rwmenas sakuTar
SesaZleblobebSi, momavalSi daavadebiT cxovrebis perspeqtivis
xedvas, aumjobesebs mis garemosTan urTierTobas.
avadmyofobis dros adamiani axdens sakuTari damokidebulebis
Camoyalibebas axali situaciis mimarT, am situaciaSi sakuTari
Tavisa da daavadebis mimarTac, e. i. iqmneba daavadebis subieqturi
suraTi (Николаева, 1987; Березовский, Крайнова & Бондарь, 2005). daavadebis
dros pirovnebas uyalibdeba garkveuli warmodgenebi sakuTari
daavadebis gamovlinebebis, misi mimdinareobis da mkurnalobis
39
Sesaxeb. Sedegad, formirdeba daavadebis subieqturi modeli,
romelic ori komponentisgan Sedgeba: sensorul-emociuri da
logikuri. sensorul-emociuri komponenti yalibdeba daavadebis
gamovlinebasTan da mis mimdinareobasTan dakavSirebuli uSualo
STabeWdilebebis da gancdebis zegavleniT. igive informacia udevs
safuZvlad logikuri komponentis Camoyalibebasac; magram am
SemTxvevaSi arsebiT rols TamaSobs is koncefciebi, romlebsac
adamiani iyenebs daavadebis mizezebis da meqanizmebis asaxsnelad.
orive komponentis sruli Tanxvedra iSviaTad gvxdeba. daavadebis
Sinagani suraTis sruli modeli Cndeba mxolod maSin, rodesac
yalibdeba, rogorc sensorul-emociuri, aseve logikuri
damokidebuleba daavadebisadmi.
r. luriac, umaRlesi fsiqikuri funqciebis darRvevebis dros
avadmyofis pirovnebas da mis emociuri sferos, kerZod, mis
damokidebulebas sakuTari daavadebisadmi ganixilavda, rogorc
efeqturi reabilitaciis erT _ erT mniSvnelovan faqtors. a.r.
luria xazs usvamda imas, rom am dros mniSvnelovania avadmyofis
subieqturi Civilebis, misi sakuTar Tavze da daavadebaze
warmodgenebis Sesatyvisoba avadmyofis obieqtur QqcevasTan, mis
reaqciebTan arsebul situaciaze (Николаева, 1987; Волкова, 1995).
samedicino da gansakuTrebiT, fsiqiatriul literaturaSi,
problemas “pirovneba da daavadeba” didi xnis istoria aqvs.
miuxedavad imisa, rom am sakiTxs sxvadasxva poziciebidan
ganixilaven, yvela Tanxmdeba imaSi, rom daavadebis subieqturi
suraTis SeqmnaSi monawileobs mTlianad pirovneba, xolo
mkurnalobis SedegebisaTvis sagulisxmoa is, Tu ra pirovnul
mniSvnelobas SeiZens daavadeba adamianisaTvis.
avadmyofobis subieqturi mxaris SeswavlasTan dakavSirebiT
fsiqologiaSi Semotanili iyo terminebis mTeli rigi, riTac
cdiloben aReweraT daavadebisadmi damokidebuleba. Cven ganvixilavT
mxolod ramdenime gansazRvrebas.
erT_erTi pirveli vinc miaqcia yuradReba daavadebis
subieqtur suraTs iyo Goldscheider-i (1926), romelsac ekuTvnis termini
“daavadebis autoplastikuri suraTi“. misi azriT, is avadmyofis mier
40
iqmneba fizikur mdgomareobasTan dakavSirebuli SegrZnebebis,
warmodgenebisa da gancdebis erTobliobis safuZvelze. Goldscheider
gamoyofs daavadebis suraTis or dones _ “senzitiurs“, romelsac
miekuTvneba paTologiuri procesiT uSualod ganpirobebuli
SegrZnebebi, da “inteleqtualurs“, romelic moicavs avadmyofis mier
sakuTari fizikuri mdgomareobis Sesaxeb warmodgenebs, mis
fsiqologiur reaqcias sakuTar daavadebaze.
am sqemas uaxlovdeba r. a. lurias (1944) cnebac “daavadebis
Sinagani suraTis“ Sesaxeb. es ukanaskneli, misi azriT, aris “is,
rasac ganicdis adamiani, misi SegrZnebebis speqtri, zogadi guneba _
ganwyoba, TviTdakvirveba, warmodgena sakuTar daavadebaze, mis
mizezebze _ avadmyofis uzarmazari samyaro, romelic warmoadgens
aRqmis da SegrZnebebis, emociebis, afeqtebis, konfliqtebis,
fsiqikuri gancdebisa da travmebis rTul erTobliobas.“ r. a.
luria, aseve gamoyofs daavadebis Sinagani suraTis or dones, magram
gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs mis inteleqtualur komponents,
romelsac didi gavlena aqvs paTologiuri procesis mimdinareobaze.
mis mier agreTve gamoyofili iyo avadmyofTa profilebi maTSi
daavadebis Sinagani suraTis ama Tu im komponentis siWarbis
mixedviT. r. a. luria Tvlis, rom avadmyofisaTvisac Zalian
mniSvnelovania daavadebis Sinagani suraTis es ori done: senzitiuri
da inteleqtualuri (Лурия А.Р., 1977).
sainteresoa g.v. kovaliovis (1972) mier Semotanili
“avadmyofobis gancdis“ cneba. mis qveS igulisxmeba zogadi
grZnobadi da emociuri foni, rac moicavs SegrZnebebs, warmodgenebs,
fsiqogenur reaqciebsa da daavadebasTan dakavSirebul sxva
fsiqikuri fenomenebs. Gg. v. kovaliovis mixedviT “avadmyofobis
gancdis“ cneba ar aris “avadmyofobis gacnobierebis“ cnebis
identuri, miuxedavad imisa, rom mWidrod aris masTan dakavSirebuli.
es ukanaskneli avadmyofobis gamomwvevi mizezebis, misi
mimdinareobisa da mkurnalobis Sesaxeb codnas gulisxmobs. es
avtori gamoyofs avadmyofobis gancdis 6 ZiriTad tips: depresiuls,
disTimiurs, ipoqondriuls, fobiurs, isteroiduls da eiforiul _
anozognozurs (Николаева, 1987).
41
r. koneCni da m. bouxali (1983) ZiriTadi cnebis saxiT iyeneben
“daavadebis autoplastikur suraTs“ da iZlevian misi tipebis Semdeg
klasifikacias:
normaluri _ Seesabameba avadmyofis obieqtur mdgomareobas;
anozognozuri _ avadmyofobis Ffaqtis ignorireba;
nozofoburi _ avadmyofs esmis, rom azviadebs daavadebis
saSiSroebas, magram mainc agrZelebs am tipis reaqciebis
ganviTarebas;
ipoqondriuli _ avadmyofobaSi CaRrmaveba;
uyuradRebo _ avadmyofobis simZimis arasaTanado Sefaseba;
nozofiluri _ avadmyofi Rebulobs dakmayofilebas imisgan, rom
avadmyofoba aTavisuflebs mas misTvis arasasurveli
movaleobebisagan;
utilitaluri _ gulisxmobs garkveuli sargeblobis miRebas
avadmyofobisagan _ materialuris Tu moraluris.
amave avtorebis azriT, daavadebis Sinagani suraTis cneba moicavs
daavadebis subieqturi mxaris gansxvavebul komponentebs da Seicavs
avadmyofi pirovnebis fsiqikaSi daavadebis gamovlenis oTx dones:
grZnobadi anu SegZnebis done;
emociuri done, romelic dakavSirebulia daavadebis calkeul
simptomebTan, mTlianad daavadebasTan da mis SedegebTan, masze
reagirebis tipTan;
inteleqtualuri done, romelic dakavSirebulia avadmyofis
warmodgenebTan da sakuTari daavadebis Sesaxeb codnasTan, mis
mosazrebebTan daavadebis mizezebisa da mosalodneli Sedegebis
Sesaxeb;
motivaciuri done, romelic dakavSirebulia avadmyofis garkveul
damokidebulebasTan sakuTari daavadebisadmi, daavadebis pirobebSi
cxovrebis stilisa da qcevis cvlilebebTan da im qcevebis
aqtualizaciasTan, rac mimarTulia janmrTelobis aRdgenaze.
maSasadame isini daavadebis Sinagani suraTis oTx Semdeg mxares
gamohyofen:
42
1. senzitiuri mxare _ lokaluri tkivilebi da darRvevebi,
fizikuri da fiziologiuri SegrZnebebi sxeulis sxvadasxva
nawilebidan da organoebidan;
2. emociuri mxare _ SiSi, SfoTva, imedi da sxva emociuri
gancdebi, romlebic dakavSirebuli an gamowveulia daavadebiT da
mis mier gamowveuli cvlilebebiT;
3. nebiTi mxare _ gamoixateba pacientis swrafvaSi ebrZolos
daavadebas, aqtiuri monawileoba miiRos gankurnebaSi;
4. racionaluri anu informaciuli mxare _ rac gulisxmobs
codnas daavadebis, misi mimdinareobis, mkurnaloibis da Sedegebis
Sesaxeb.
daavadeba (paTologiuri procesi organizmSi) ormag rols
asrulebs daavadebis Sinagani suraTis CamoyalibebaSi.
Tavdapirvelad es aris adgilobrivi da zogadi xasiaTis
sxeulebrivi SegrZnebebi, romlebic daavadebis Sinagani suraTis
sensorul dones ganapirobeben. biologiuri faqtoris monawileobis
xarisxi daavadebis Sinagani suraTis Camoyalibebis procesSi
ganisazRvreba klinikuli gamovlinebebis simZimiT. Semdeg ki,
daavadeba qmnis gansakuTrebiT rTul cxovrebiseul situacias,
romelic gavlenas axdens daavadebis subieqtur Sefasebaze.
daavadebis Sinaganis suraTis formirebaSi did rols TamaSobs
daavadebisadmi emociuri damokidebulebis tipi (Березовский, Крайнова
& Бондарь, 2005).
hiponozognostiuri tipi: aseTi avadmyofebi axdenen sakuTari
daavadebis ignorirebas da ugulvebelyofen mkurnalobas.
avadmyofma SeiZleba yvelaferi icodes sakuTari daavadebisa da misi
seriozulobis Sesaxeb, magram es ar iwvevs masSi SfoTvasa da
Sewuxebas. aseT avadmyofebs uyalibdebaT mkurnalobis mosalodneli
Sedegebisadmi araadekvaturi. damokidebuleba.
hipernozognosturi tipi: aseT avadmyofs uyalibdeba
daavadebis Sesaxeb zedmetad gadaWarbebuli emociuri Seferilobis
mqone warmodgenebi.
pragmatuli tipi: aseTi avadmyofi eqimTan mWidrod
TanamSromlobs, is cdilobs daavadebis da misi prognozis realur
43
Sefasebas, yuradRebas aqcevs mkurnalobis procedurebs, cdilobs
xeli Seuwyos mkurnalobis process (Березовский, Крайнова & Бондарь,
2005).
xSirad, daavadebis Sinagan suraTTan erTad iqmneba sxva,
sapirispiro modeli – janmrTelobis Sinagani suraTi, janmrTeli
adamianis an janmrTeli sxeulis Taviseburi etaloni. es etaloni
SeiZleba iyos sakmaod rTuli da SeiZleba moicavdes warmodgenebis
da logikuri daskvnebis gansxvavebul elementebs. pirovnebis am ori
komponentis aqtualizacia an inaqtualizacia gansazRvravs
daavadebis Sinagani suraTis xasiaTs da amiT gavlenas axdens
avadmyofis qcevaze. janmrTelobis ideali, aseve, warmoadgens
avadmyofis qcevis regulators da xSirad win uswrebs daavadebis
Sinagani suraTis Camoyalibebas.
arsebobs fsiqikuri da fizikuri janmrTelobis gansxvavebuli
etalonebi. magram etaloni, romelsac cxovrebis garkveul etapze
pirovneba miiCnevs normad, SeiZleba daingres an Seicvalos. mag.,
asakTan erTad bunebrivad xdeba janmrTelobis etalonis Secvla.
nevrozebis dros xSirad xdeba janmrTelobis idealis cnobieri an
aracnobieri gandevna. «daavadebaSi gaqceva» – janmrTelobis
idealis daTgrunvaa, rac garkveul cxovrebiseul situaciaSi
adaptaciur reaqcias warmoadgens. situaciis Secvlis SemTxvevaSi
janmrTelobis ideali SeiZleba isev aRdges; anozognoziis
SemTxvevaSi ki piriqiT, janmrTelobis xati mdgradi da rigiduli,
xolo daavadebis xati an ar yalibdeba an destruqcias ganicdis.
daavadebis Sinagani suraTi unda ganixilebodes, rogorc
erTiani funqciuri sistema, romlis Semadgeneli komponentebi
erTmaneTTan mWidro kavSirSi imyofebian da mudmivad
urTierTzemoqmedeben erTmaneTze. daavadebis Sinagani suraTis erT-
erTi Tvisebaa misi elementebis mravalsaxeoba da plastikuroba.
amitom misi analizis dros mniSvnelovania ara mxolod calkeuli
komponentebisa da elementebis gamoyofa, aramed maTi
urTierTqmedebis xasiaTis gansazRvrac.
daavadebis gansxvavebul etapebze daavadebis Sinagani suraTis
komponentebis wvlili SeiZleba dinamikurad icvlebodes. kerZod,
44
daavadebis dasawyisSi arsebuli daavadebis Sinagani suraTis
zogierTi grZnobadi elementi Semdeg qreba da misi adgili
SeiZleba daikavos avadmyofis mier daavadebis logikuri gaazrebis
Sedegad aRmocenebulma daavadebis emociurma Sefasebam (Березовский,
Крайнова & Бондарь, 2005).
zogierTi avtoris azriT, daavadebis Sinagani suraTi ar
Cndeba avadmyofobis dawyebisTanave; is TandaTanobiT yalibdeba.
avtorTa azriT, jer aRmocendeba zogadi da adgilobrivi xasiaTis
sxeulebrivi SegrZnebebi. avadmyofs gaaCnia sxvadasxva saxis Civilebi
arasasiamovno an uCveulo SegrZnebebis saxiT sxeulis sxvadasxva
nawilSi. Semdeg, avadmyofs uCndeba “gonebrivi codna“ anu
warmodgenebi mis mier gancdili SegrZnebebis SesaZlo
mniSvnelobaze, rogorc daavadebis simptomze. zogjer xdeba e.w.
”muSaoba” am codnis aqtualizaciaze: avadmyofi ixsenebs
informacias sxvadasxva daavadebebis Sesaxeb, romelic mas odesme
gaugia, waukiTxavs da a.S. avtorTa mixedviT, es gansakuTrebiT
damaxasiaTebelia ipoqondriuli avadmyofisaTvis. magram “gonebrivi
codnis“ arseboba ar aris sakmarisi daavadebis Sinagani suraTis
formirebisaTvis. is moklebulia emociur elfers, romlis gareSe
ver xerxdeba garkveuli damokidebulebebis Camoyalibeba.
Tavdapirvelad, Cndeba afeqti. magram, igi SedarebiT xanmokle
mdgomareobaa, romelic Seqmnil situaciaze sapasuxod aRmocendeba.
daavadebis Sinagani suraTis struqturaSi emociis aRmoceneba
dakavSirebulia Sesatyvisi motivis aqtualizaciasTan. daavadebis
SemTxvevaSi ki, avadmyofi adamianis moqmedebis erT_erT ZiriTad
motivs warmoadgens janmrTelobis SenarCunebis an aRdgenis motivi.
es aris daavadebis Sinagani suraTis formirebis erT_erTi SesaZlo
varianti (nikolaeva v.v., 1978).
TeoriaTa umravlesoba, romlebsac Cven aq ganvixilavT,
gamodis im mosazrebidan, rom individis mier sakuTari
mdgomareobis gacnobierebis done, misi interpretaciebi da rwmenebi,
warmoadgens daavadebisaTan/janmrTelobasTan dakavSirebuli qcevis
ZiriTad determinantebs da daswavlis socialuri Teoriidan
gamomdinare, efuZneba "molodini-Rirebulebis" models: rac niSnavs
45
imas, rom qceva damokidebulia individis molodinebze da
warmoadgens pozitiuri Sedegisa da am Sedegis pirovnebisTvis
Rirebulebis gamovlinebas.
amrigad, daavadebis Sinagani suraTis formirebaSi sxvadasxva
faqtori monawileobs. rogorc aRniSnaven r. koneCni da m. bouxali
(1983), daavadebis Sinagani suraTze Semdegi faqtorebi axdenen
gavlenas:
1.daavadebis xasiaTi _ mwvavea daavadeba Tu qronikuli, arsebobs
Tu ara tkivili, ra saxis mkurnalobas moiTxovs (ambulatoriuls
Tu stacionalurs, konservatuls Tu qirurgiuls), arsebobs Tu ara
aqtivobis SezRudva an raime kosmetikuri defeqti da sxva;
2.garemoebebi, romelSic mimdinareobs daavadeba _ problemebi,
romlebic Cndeba ojaxSi, samsaxurSi, uaxloes socialur garemoSi
da sxva;
3.pirovnebis premorbiduli Tvisebebi _ aRniSnaven ZiriTadad
Semdegs: asaks, zogadi mgrZnobelobis dones, emociuri reaqtiulobis
xasiaTs anu temperaments, Rirebulebebs da xasiaTs;
4.avadmyofis socialuri statusi.
daavadebis Sinagani suraTis Camoyalibebis procesSi monawile
TiToeuli faqtoris gavlena gansxvavebulia samkurnalo procesisa
da diagnostirebis gansxvavebul etapebze (Березовский, Крайнова &
Бондарь, 2005). didi mniSvneloba aqvs rogorc avadmyofis cxovrebis
obieqtur pirobebs (cxovrebis socialuri pirobebi, daavadebis
obieqturi simZime, misi obieqturi prognozi, vitaluri saSiSroebis
xarisxi da a. S.), aseve subieqtur faqtorebsac (avadmyofis zogadi
aqtivobis done da mimarTuleba, TviTSefasebis Taviseburebani,
pirovnebis premorbiduli Tvisebebis mTeli kompleqsi). aranakleb
mniSvnelovania avadmyofis cxovrebis situaciuri faqtori, romelic
monawileobs daavadebis Sinagani suraTis formirebaSi (v, nikolaeva,
1987). es TviT mkurnalobis situaciaa: samkurnali procedurebis
simZime da xangrZlivoba, avadmyofis samedicino aparaturasa da
medpersonalze damokidebulebis xarisxi, avadmyofis da eqimebis
urTierTobis stili da xasiaTi da sxva.
46
M. Blumenfield da T. L. Thompson (1989) Tvlian, rom daavadebis
Sinagani suraTis CamoyalibebaSi didi mniSvneloba aqvs, agreTve,
avadmyofis warsul gamocdilebas; yuradsaRebia ojaxis wevrebis da
megobrebis daavadebasTan dakavSirebuli piradi gamocdileba.
avtorebi aRniSnaven, rom daavadeba TiTqmis yovelTvis aRiqmeba,
rogorc saSiSi situacia da amitom mniSvnelovania avadmyofis
cxovrebiseuli gamocdileba da is saSualebebi, romliTac is
reagirebs saSiS situaciaze da umklavdeba mas. yovelive es gavlenas
axdens daavadebaze reaqciaze.
amrigad daavadebis Sinagani suraTi _ daavadebis meoradi,
fsiqologiuri simptomebis ZiriTadi kompleqsia, romelmac zog
SemTxvevaSi SeiZleba gaarTulos avadmyofobis mimdinareoba, xeli
SeuSalos mkurnalobis warmatebas da Seaferxos reabilitaciis
procesi; zogjer ki, piriqiT, xeli Seuwyos mas. daavadebis Sinagani
suraTis aseTi mniSvnelovani gavlena mkurnalobis Sedegebze
ganpirobebulia imiT, rom mJRavndeba pacientis damokidebulebebSi
daavadebis, sakuTari avadmyofobis Tu Secvlili situaciis mimarT.
es meoradi simptomokompleqsi TavisTavad SeiZleba iyos adamianis
invalidizaciis, an piriqiT, misi gamojanmrTelebis mizezi. amitom,
daavadebis Sinagani suraTi warmoadgens erT_erT centralur
fsiqologiur fenomens, romelic somaturi qronikuli daavadebis
dros fsiqokoreqciuli da fsiqoTerapiuli muSaobis samiznes unda
warmoadgendes. is gansakuTrebul mniSvnelobas iZens iseTi
daavadebebis SemTxvevaSi, romlebic Tavisi obieqturi (organuli)
simptomebisa Tu subieqturi damokidebulebebis (stigma) gamo,
xSirad, socialurad miuReblad aRiqmebian. swored aseTi
daavadebebis jgufs ganekuTvneba epilefsia.
Tavi 2. epilefsia da misi fsiqologiuri maxasiaTeblebi
epileftologiaSi dRemde yuradReba ar eqceva epilefsiis,
rogorc qronikuli daavadebis gavlenis efeqtebs avadmyofis
pirovnebaze da Sesabamisad, mkurnalobaze. avtorTa umravlesoba
arsebiT mniSvnelobas aniWebs epilefsiis dros aRmocenebul
pirovnul cvlilebebs, magram am cvlilebebis geneziss ganixilavs
47
rogorc paTologiuri organuli procesis Sedegs da TiTqmis ar
iTvaliswinebs socialuri, fsiqologiuri faqtorebis rols.
epilefsiac qronikuli daavadebaa da SeiZleba xasiaTdebodes
misi yvela TvisebiT. am dros pirovnuli cvlilebebis formirebis
procesSi arsebiTi mniSvneloba eniWeba iseT fsiqologiur
faqtorebs rogoricaa avadmyofis damokidebuleba sakuTari
daavadebisadmi, garemosadmi, agreTve garemos damokidebuleba
avadmyofisadmi.
2.1 epilefsiis gansazRvreba
berZnuli sityva “epilefsia” niSnavs “Sepyrobas”, rac
gamoxatavs gare ZalebiT Sepyrobil adamians. Zveli BberZnebi
epilefsiias ”RvTaebriv” daavadebadD miiCnevdnen. hipokrate iyo erT
_ erTi pirveli imaTgan, vinc gansazRvra epilefsia, rogorc Tavis
tvinis daavadeba.
epilefsiis arsebuli ganmartebebidan, Cvenis azriT, yvelaze
sruli a. gastosa da p. m. sarajiSvilisaa. a. gastos (1975) mixedviT,
“epilefsia _ Tavis tvinis gansxvavebuli etiologiis qronikuli
daavadebaa, romelic Zlieri neironuli ganmuxtvis Sedegad
xasiaTdeba ganmeorebadi SetevebiT, da maT Tan axlavT sxvadasxva
klinikuri da paraklinikuri simptomebi”. p. m. sarajiSvili da T. S.
gelaZe (1977) Tvlian, rom ”epilefsia Tavis tvinis qronikuli
polietiologiuri daavadebaa, romelic xasiaTdeba ganmeorebadi
krunCxviTi, arakrunCxviTi da (an) fsiqopaTologiuri paroqszmuri
gamovlinebebiT, rac aRmocendeba Zlieri neironuli ganmuxtvebis
Sedegad da dakavSirebulia paTologiuri keris lokalizaciasTan;
SeiZleba Tan axldes emociuri da fsiqikuri darRvevebi (ToiZe o.,
2003).
daavadebis etiologia erT-erTi yvelaze aqtualuri sakiTxia.
daavadebis mizezebs Soris mniSvnelovania memkvidreoba, intra-
, peri- , da postnataluri zemoqmedeba, cxovrebis wesi da sxva.
wamyvani faqtoris gamoyofa am mraval da xSirad mavne gavlenebs
Soris, rasac adamiani ganicdis muclad yofnis momentidan
daavadebis dawyebamde rTuli amocanaa, romelic umravles
48
SemTxvevaSi subieqturad wydeba. didi xnis ganmavlobaSi epilefsia
memkvidrul daavadebad miaCndaT. mecnierebis ganviTarebasTan da
axali meTodebis gamoyenebasTan erTad mividnen im daskvnamde, rom am
daavadebis genezisSi mniSvnelovan rols asrulebs egzogenuri mavne
gavlenebic (boldirevi, 1984)
Trimble_s (1989) mier warmodgenil cxrilSi Tavmoyrilia
yvela is SesaZlo mizezi, romelic SeiZleba safuZvlad edos
gulyris warmoqmnas (cxrilSi #3).
cxrili #3.epilefisuri gulyris gamomwvevi faqtorebi (Trimble, 1989)
Mmetabolozmi hipoglikemia, hipomagnemia (sisxlSi magniumis dabali done), eleqtrolituri cvlis darRveva/disbalansi (Ca,Na,Mg-ukmarisoba), mwvave porfiria (hemoglobinis sinTezis darRveva), aminomJavebis cvlis darRveva/disbalansi ukmarisoba
travma Tavis dazianeba, dabadebis travmebi, Tavis tvinis specifikuuri Sida Qwrilobebi
nevrologiuri tumorebi, cebro_vaskularuli SemTxvevebi, degenera tiuli darRvevebi, demieli nizaciis daavadebebi, Sturge- Weber _ is da ganviTarebis sxva mankebi, tuberuli sklerozi, infeqciebi (mag., citomegalovirusi, toqsoplazmozi, sifilisi, meningiti)
wamlebis moxsna gansakuTrebiT alkoholisda barbituratebis
vitaminebis nakleboba piridoqsinis (B1 vitamini) ukmarisoba
Sxamebi mag., striqnini
temperatura sicxe, cieb-cxeleba
mravali avtori aRniSnavs fsiqogenuri faqtorebis rols
rogorc gulyris ganviTarebaSi, aseve gulyraTa sixSiris zrdaSi.
iSviaT SemTxvevaSi, mZime fsiqogeniam SeiZleba wamyvani roli
iTamaSos Setevebis aRmocenebaSi da ganapirobos daavadebis mTeli
klinikuri suraTi. aseTi fsiqogenuri formebis ganviTarebaSi
mniSvnelovania agreTve rezidualuri xasiaTis xelSemwyobi
organuli safuZveli da organizmis maRali mgrZnobeloba
fsiqomatravmirebeli movlenebisadmi (ToiZe o., 2005). jer kidev E.
49
Gowers (1892) miuTiTebda, rom fsiqikuri travmebi, kerZod SiSi,
epilefsiis etiologiur faqtorTa ricxvs miekuTvneba. aRsaniSnavia,
rom ara ubralod SiSi, aramed Zlieri, mwvave fsiqogeniebi
SeiZleba CaiTvalos rogorc maprovocirebeli agenti. igulisxmeba
epilefsiis iseTi formebi, rodesac fsiqikuri travma ara mxolod
gamSvebi meqanizmis rols TamaSobs, aramed ZiriTadi rgolia
Setevebis da mTlianad epilefsiis ganviTarebaSi. epilefsiis aseTi
formebis mkurnalobaSi ar aris sakmarisi mxolod medikamenturi
antiepilefsiuri Terapia. kompleqsuri mkurnaloba aucileblad
unda Seicavdes specialur fsiqoTerapiul RonisZiebebs
(boldirevi, 1976, ToiZe, 2005).
Trimble (1985) aRniSnavs, rom pirdapiri kavSiri adamianis
garemoSi momxdar arasasiamovno, moulodnel, mZime movlenebsa da
epilefsiis aRmocenebas Soris ar dasturdeba. rogorc miuTiTebs I.
Grant (1989), mZime emociurma travmam an inteleqtualurma datvirTvam
SeiZleba epilefsiis mqone pirebSi epilefsiuri gulyrebi
gamoiwvios. socialurma stresma da emociurma daZabvam SeiZleba
gamoiwvios gulyra, mag., daRlis an Zilis darRvevis dros.
saerTod uZiloba erT - EerTi yvelaze gamoxatuli epileptogenuri
faqtoria da faqtiurad, diagnostikuri stresoria avadmyofis
eleqtrofiziologiur SefasebaSi. uZiloba SeiZleba amwvavebdes
qronikuli SfoTviTa da depresiiT gamowveul mdgomareobas. Trimble-
is da Wilson-Barnett_is (1982) epilefsias, stressa da Zils Soris
SesaZlebeli kavSiris modeli qvemoT aris moyvanili (sqema #3). am
modelidan Cans, rom stresis Sedegad gamowveuli Zilis darRveva
mniSvnelovan gavlenas axdens neironis aqtivaciis zRurblze da
axSirebs gulyrebs.
zogierTi gamokvlevis mixedviT Zlierma afeqtma SeiZleba
gamoiwvios gulyra. kerZod, zogierTi kvlevis mixedviT, epilefsiis
mqone piris emociuri agznebisas eleqtoencefalogramaze
registrirdeboda mniSvnelovani cvlilebebi (I. Grant, 1985).
50
sqema #3.kavSiri stressa da Setevebs Soris (Trimble & Willson – Barnett, 1982)
sxva avtorebi miuTiTeben mniSvnelovan kavSirze qronikuli
stressa da gulyris aqtivacias Soris (Friis, Lund, 1974; Mattson et al.,
1974). Aird (1983) Tvlis, rom qronikuli stresuli reaqciebi SeiZleba
garTulebuli iyos sxva Zlieri epileftogenuri movlenebiT, mag.,
alkoholis zedmeti miReba, Zilis darRvevebi. is miuTiTebda, rom
daswavlis SemTxvevaSi, romlis drosac arc erTi damamZinebeli
faqtori ar moqmedebda, avadmyofis moSoreba qronikuli stresuli
garemodan iwvevs daswavlis gaumjobesebas (Grant, 1985).
Trimble (1991) gvaZlevs neirofsiqiatriul daavadebasa da stress
Soris kavSiris kidev erT models, sadac TviT daavadebaa
ganxiluli rogorc stresogenuli faqtori, rac pirovnebas
uZlierebs SfoTvas da auaresebs misi mkurnalobis efeqturobas
(sqema #4).
amrigad, daavadebam SeiZleba TavisTavad gamoiwvios stresis
gaZliereba, ramac Tavis mxriv SeiZleba gaamwvavos pirveladi
daavadeba da meoradi sirTuleebi aRmoacenos.
stresi depresia Zilis darRveva Setevebis dabali
zRrubli
Secvlili
neirogadacema
hormonaluri
cvlilebebi
imunuri reaqciebis cvlileba,
metabolizmis
51
sqema #4. kavSirebi stressa da neirofsiqiatriul daavadebas Soris.
2.2. epilefsia, rogorc mastigmatizebeli daavadeba da masze
damokidebuli cxovrebis xarisxi.
aRiarebulia, rom epilefsiis mqone avadmyofebs mniSvnelovani
socialuri da emociuri problemebi gaaCniaT avadmyofTa sxva
jgufebTan SedarebiT. es aris ara mxolod cnobierebis dakargvisa
da dasaxiCrebis SiSi; arakontrolirebadi gulyris gamo ilaxeba
maTi sakuTari Rirsebis, pativiscemis grZnoba da Cndeba damatebiTi
emociuri da profesiuli sirTuleebi (Taveira et al., 1990; Wagner, Bungay,
Kosinsski, Bromfield & Ehrenberg, 1996). pacientebs gaurkvevlobis grZnoba
euflebaT gulyrebis bunebis dramatuli, usiamovno da xSirad
moulodneli xasiaTis gamo. gulyrebis garduvalobam da
moulodnelobam SeiZleba Seamciros individis motivacia
SeebrZolos cxovrebiseul cvlilebebs, rac iwvevs
daurwmuleblobis grZnobas da xSirad _ depresias (DeVills & DeVills,
1986).
es problemebi xSirad jer kidev bavSvobaSi iCens Tavs (Williams,
1981), rodesac bavSvi ver “grZnobs“ stress, magram is
“biologiurad arsebobs ojaxSi”. irRveva ojaxuri erTianobis
neirofsiqiatriu
li daavadeba
stresi gamkvlaveba
(coping)
SfoTva, depresia,
urCoba
gamkvlavebis
darRvevebi
sxva problemebi, mag., wamlebis gadametebuli miRebiT gamowveuli
darRveva, sxva somaturi
52
rwmena: Cndeba SfoTva, martoobis grZnoba ara mxolod daavadebul
pirovnebaSi, aramed ojaxis sxva wevrebSic. es grZeldeba
QWabukobaSi, zrdasruli adamianis cxovrebaSic da gavlenas axdens
TiTqmis yvela mniSvnelovan cxovrebiseul movlenaze. adamiani
“daRdasmuli”, stigmatizebuli xdeba sakuTari daavadebis gamo.
stigma aris daRi/damRa, romelsac sazogadoeba aniWebs
gansxvavebul adamianebs. es damRa ganpirobebulia im SexedulebebiT
da wrurwrmenebiT, romlebic arseboben sazogadoebaSi konkretuli
sakiTxis mimarT. xolo ojaxi sazogadoebis nawilia da aseve
eqvemdebareba masSi gavcelebul Sexedulebebis zegavlenas, rac
gavlenas axdens masSi mcxovreb TiToeul pirovnebaze.
“stigmis” aRqma, avtorTa azriT (Trimble, 1985), zomavs xarisxs,
romliTac epilefsiiT daavadebulni sakuTar Tavs crurwmenis
msxverplad miiCneven. xolo “stigma” miewereba adamianis im
nebismier Tvisebas, romelic Rrmad aris diskreditebuli
sazogadoebis TvalSi da damokidebulia am Tvisebis aRqmis
ganwyobebze (Goffman, 1963) (Morell, 2002; Baker, Brooks, Buck & Jacoby, 2000;
Jacoby, Snap & Baker, 2005).
Goldin & Margoin (1975) aRniSnaven, rom epilefsiiT daavadebuli
pirebi xSirad “izolirebulad cxovroben, gaucxovebis grZnobiT
Sepyrobilni arian, rac umeteswilad sazogadoebrivi azriT aris
gamowveuli.” (R. Ryan, K. Kemper, Ar.C. Emlen, 1980). Cven ukve avRniSneT,
rom epilefsia warmoadgens erT-erT yvelaze gavrcelebul
qronikuli xasiaTis nevrologiur daavadebas da misi
gamovlinebebis mravalsaxeoba da uCveulo mimdinareoba
gansazRvravs misdami gansakuTrebuli midgomis arsebobas.
Scambler-i (1989) ganasxvavebs erTmaneTisgan miRebul/dakanonebul
(Enacted) stigmas da subieqturi stigmis aRqmas. dakanonebuli
stigma gulisxmobs epilefsiis mqone pirTa mimarT sazogadoebis,
saxelmwifos mxridan diskriminaciis epizodebis arsebobas. stigmis
aRqmas ori damaxasiaTebeli niSani gaaCnia. pirveli es aris
epilefsiis arsebobiT gamowveuli sircxvili da meore _
miRebul/dakanonebul stigmasTan Sexvedris/Sejaxebis SiSi.
53
Cndeba kiTxva arsebobs Tu ara realurad stigma epilefsiiT
daavadebul pirTa Soris? amasTan dakavSirebiT azrTa
sxvadasxvaoba arsebobs. kvlevaTa nawili (Baskind R., Birbeck G.L., 2005)
adasturebs stigmis arsebobas epilefsiiT daavadebulTa Soris,
kvlevaTa nawili ki _ ara (Westbrook, Bauman & Shinnar., 1992).
epilefsiis diagnozi TavisTavad xSirad damRad aRiqmeba. yoveli
pirovneba gansxvavebulad reagirebs diagnozze, magram zogadi
kanonzomiereba mainc arsebobs. pacientebi epilefsiaze, rogorc
unarSemzRudav da sazogadoebisaTvis miuRebel mdgomareobaze
xSirad reagireben SfoTviT, daavadebis ignorirebiT, mkurnalobis
reJimisadmi daumorCelobiT an ipoqondriiT. aseTi reagirebis
mizezi, yvela SemTxvevaSi, daavadebis Sesaxeb subieqturi
warmodgenaa. epilefsia pirovnebis mier xSirad aRiqmeba rogorc
sasircxvilo, dasamali mdgomareoba, romlis xsenebac ki
usiamovnoa. pacientebi xSirad ver Rebuloben sakuTar daavadebas,
aRniSnaven, rom ezizRebaT is da misi saxeli (gagoSiZe, kasraZe,
2003).
epilefsiasTan dakavSirebuli stigma ar aris erTgvarovani da
bevrad damokidebulia individis premorbidul mdgomareobaze
sazogadoebaSi, e.w. mdgomareobis sazogadoebriv
konceptualizaciaze (gakicxvis/miRebis tendencia), daavadebis
klinikur mimdinareobaze, wamlebis gverdiT efeqtebze, asakze,
sqesze, ganaTlebasa da dasaqmebaze (Jacoby, Snape & Baker, 2005, Baskind &
Birbeck, 2005). Eepilefsiis klinikuli maCveneblebidan stigmis
aRqmasTan dakavSirebuli aRmoCnda gulyraTa tipi da maTi sixSire
(Ridsdale, Robins, Fitzgerald & Jeffery, 1996).
cxovrebis xarisxis Sefasebis mniSvneloba metwilad
ganpirobebulia informaciiT am qronikuli daavadebis gavlnis
Sesaxeb da mkurnalobis Sedegebis SefasebiT (Baker, 2000). qronikuli
daavadebis SemTxvevaSi pacientebi, maTi ojaxis wevrebi da eqimebi
pirvel rigSi dainteresebulni arian mdgomareobis funqcionaluri
efeqtiT da mkurnalobis SedegebiT. xolo epilrfiis dros
daavadeba ZiriTad gavlenas axdens Semdeg sferoebze: fizikuri,
socialuri, fsiqologiuri da neirofsiqologiuri.
54
epilefsiis mimdinareoba da misi mkurnaloba mniSvnelovan
gavlenas axdens pacientebis fizikur funqcionirebaze. epilefsiiT
daavadebul pirebs fizikuri dazianebis maRali riski aqvT, mag.,
xSiria motexilobebi, kbilebis dazianeba da Tavis travmebi. garda
amisa pacientebi ganicdian antikonvulsantebis gverdiTi efeqtebis
mniSvnelovan zemoqmedebas _ Tavis tkivili, Tavbrusxveva,
moTenTiloba, Zilianoba, wonis momateba, xSiria kognituri saxis
Civilebi (koncentraciis sirTuleebi, mexsierebis problemebi,
sirTuleebi azrovnebis sferoSi). gulyrebis simZime da maTi
sixSire aseve uaryofiTad moqmedebis epilefsiis mqone pirebze.
epilefsias, iseve rogorc mraval sxva qronikul daavadebas
axasiaTebs mimdinareobis cvalebadoba. misi prognozis da
gulyrebis simZimis winaswarmetyveleba xSirad gaZnelebulia.
umuSevrobis, martoobis, socialuri izolaciis maRali donis
gamo es mdgomareoba mastigmatizireblad aRiqmeba. garda amisa
zogierT qveyanaSi arsebobda/ an arsebobs kanoniT
gaTvaliswinebuli SezRudvebi epilefsiiT daavadebulTa mimarT,
mag.,: dasqmebis sferoSi, avtomobilis marTvaSi, qorwinebaSi da sxva.
garda amisa epilefsiis socialuri Sedegebis aRqmaze gavlenas
SeiZleba axdendes gulyrebis sixSire da maTi simZime, mkurnalobis
warmatebuloba/warumatebloba.
epilefsiasTan dakavSirebuli socialuri SezRudvebi gavlenas
axdens pacientis ojaxzec. ojaxis wevrebis reaqcia epilefsiis
diagnozze xSirad iwvevs hipermzurnvelobas an piriqiT uaryofas.
rogorc ukve avRniSneT, epilefsia xasiaTdeba sakuTar
Tavze/sakuTar sxeulze kontrolis dakargviT. gulyra SeiZleba
ganviTardes nebismier dros da nebismier adgilas. amitom ar aris
gasakviri, rom epilefsiiT daavadebulTa did nawils aqvs depresia,
dabali TviTSefaseba, gazrdili SfoTvis done. maTi emociuri
mdgomareoba SeiZleba aseve iyo ganpirobebuli epilefsiuri
fokusis klinikuri maxasiaTeblebiT (lokalizacia,
lateralizacia, neironuli kavSirebi xasiaTi da sxva). amas
SeiZleba axlavdes kognituri unarebis gauareseba da motoruli
SezRudvebi. epilefsiis dros cxovrebis garkveuli xarisxis
55
Camoyalibebaze gavlenas axdens faqtorTa erToblioba (Guberman &
Bruni, 1999). yvela zemoTxsenebuli faqtoris zemoqmedebiT xdeba
epilefsiis dros cxovrebis xarisxis Camoyalibeba (cxrili #4)
(Baker G., 2000).
arsebobs mravali kvleva, romelic cdilobs am sakiTxis ufro
dawvrilebiT Seswavlas. gamoyofilia faqtorTa rigi, romlebic
zogadad ganapirobeben cxovrebis dabal xarisxs epilefsiiT
daavadebulTa Soris, kerZod, romlebic gavlenas axdenen cxovrebis
xarisxis gansazRvraSi Semaval sferoebze (Devinsky et al.,1999). esenia
daavadebulTa asaki, sqesi, gulyrebis simZime da maTi sixSire,
sakuTari daavadebis aRqma, daavadebis aRqma (Robertson, 1991), garda
amisa daavadebis xangZlivoba da aRmocenebis asaki (Szaflarski, Meckler,
Privitera. & Szaflarski, 2006).
cxrili#4. epilefsiis dros cxovrebis xarisxze moqmedi ZiriTadi faqtorebi (Baker G., 2000).
globaluri janmrTeloba
fizikuri socialuri fsiqologiuri
done1 yovedRiuri funqcionireba
samsaxurisoc.&ojaxuri
kavSirebi
kognituri emociuri
done2 fizikuri funqcionireba
soc. funqcionireba kogniturifunqciebi
keTildReoba
gulyris simZimegulyris sixSire
wamlebis arasasikeToSedegebi
qowinebaojaxis mxardaWrasoc. mxardaWerastigma/gavlena
kogniturifunqciebiwamlebis efeqtebi
TviTSefasebakontroli
SfoTva/depresia
emociuri mdgomareoba
eplefsiisa da sxva daavadebebis dros cxovrebis xarisxis
SedarebiTi analizisas aRmoCnda, rom araerTxel wamoyenebuli
hipoTeza epilefsiis rogorc mastigmatizirebeli daavadebis dros
cxovrebis dabali xarisxis Sesaxeb ar Seesabameba sinamdviles.
aRmoCnda, rom sxva qrinikuli daavadebebis dros cxovrebis xarisxi
sandod ar gansxvavdeba epilefsiis dros arsebuli cxovrebis
xarisxisagan da zogjer ufro dabalic iyo (mag., gafantuli
sklerozi, diabeti) (Vickrey et al.,1994; Hermann et al.,1996). adgili aqvs
56
ara raodenobriv gansxvavebas, aramed _ Tvisobrivs. kerZod,
daavadebebi gansxvdebian cxovrebis xarisxis komponentebis
gansxvavebuli maCveneblebiT da maTi ganpirobebulobis mizezebiT.
es gansxvaveba TvalsaCinoa janmrTel adamianebTan Sedarebisas.
kerZod, Vickrey et al.(1994) kvlevaSi aRmoCnda, rom epilefsiis mqone
jgufSi, sakontrolo jgufebTan SedarebiT (gulis daavadebis da
diabetis mqone pacientebis jgufebi) ufro maRalia fizikuri
janmrTelobis, emociuri keTildReobisa da zogadi janmrTelobis
maCvenebeli. maSin, rodesac praqtikulad janmrTel pirebTan
SedarebiT, epilefsiis da sxva daavadebis mqone pirebs aqvT
mniSvnelovnad ufro dabali fizikuri janmrTelobis,
janmrTelobis aRqmis da cxovrebis xarisxis zogadi maCvenebeli.
2.3. epilefsia da pirovneba
sakiTxi epilefsiiT daavadebulTa pirovnuli cvlilebebis
Sesaxeb erT_erT yvelaze sakamaTo problemaTa ricxvs miekuTvneba.
epilefsiis mqone pirovnebis Sesaxeb Sexedulebebis
ganviTarebaSi SeiZleba ramdenime etapi gamoiyos:
epilefsiuri daRis, degeneciis periodi 1900 wlamde
epilefsiuri xasiaTis (”epileptoidis”) periodi 1900-1930 ww.
normalurobis aRiarebis periodi 1930 wlebis Semdeg
fsiqomotoruli Taviseburebebis periodi 1930 wlebis Semdeg
cnobilia, rom istoriulad zogierTi koncefcia uSualod
ukavSirebda epilefsias garkveuli tipis pirovnebas. me-19 saukunis
meore naxevarSi fsiqiatriaSi gabatonebuli iyo “fsiqikuri
degeneraciis Teoria”, romlis Tanaxmad epilefsia memkvidreobiTi
daavadebad iTvleboda da epilefsiis mqone pirebs gaaCniaT
saerTo ”degeneraciisaTvis damaxasiaTebeli” fizikuri da
fsiqikuri Tvisebebi. “epilefsiis” diagnozis dasma niSnavs
“fsiqikuri degeneraciis” konstantirebas. Bombardat (1896) pidapir
miuTiTebs, rom “epilefsia _ degeneracaa”. am Teoriis
ganviTarebas xeli Seuwyo morelis wignma “gadagvarebis Sesaxeb”,
romelic yvela fsiqikur darRvevebs degeneraciul memkvidreobas
57
miakuTvnebda. italieli anTropologi C. lombrozo ki Tvlida,
rom danaSauli da gadagvareba saerTo movlenebia da epilefsiiT
daavadebuls da damnaSaves saerTo pirovnuli niSnebi gaaCniaT.
maSasadame, Tu morels epilefsia degeneraciis Sedegad miaCnda,
lombrozo epilefsiis mqone pirebs damnaSaveTa ricxvs
miakuTnebda. am Sexedulebis Tanaxmad iTvleboda, rom avadmyofebs
axasiaTebT kriminaluri, agresiuli da anti-socialuri
tendenciebi. yvelaze mZime danaSaulebs, mag., mkvlelobebs,
epilefsiiT daavadebulebs miawerdnen. Tu krunCxviTi gulyrebi da
daavadebis sxva niSnebi ar vlindeboda, iTvleboda, rom maT aqvT
e. w. SeniRbuli epilefsia (boldirevi, 1984).
mogvianebiT, me-20 saukunis dasawyisSi, rodesac epilefsiis
etiologiaSi egzogenuri faqtorebic aRiares, fsiqikuri
degeneraciis koncefciam dakarga Tavisi mniSvneloba.
igi”konstituciuri da epilefsiuri xasiaTis” koncefciam Secvala.
am midgomis warmomdagenlebi ”epileptoiduri konstituciis”
arsebobas usvamdnen xazs (Trimble, 1989). ”epileptoiduri
konstiticiisaTvis” specifikurad iTvleboda sami ZiriTadi
maCvenebeli:
konstituciis memkvidruli gadacema;
fizikuri Tvisebebis Tavisebureba;
fsiqikuri Tvisebebis Tavisebureba.
am koncefciis mixedviT, epilefsiiT daavadebulni xasiaTdebian
garkveuli konstituciuri da fizikuri TaviseburebebiT, mag.,
saxis sworkuTxa konturebiT, aTleturi agebulebiT da ZiriTadad
ori ZiriTadi TvisebiT: erTis mxriv, Seneleba, webovaneba da
meores mxriv, feTqebadoba. garda amisa, iTvleboda, rom
memkvidreoba yvela SemTxvevaSi epilefsiis aRmocenebis mTavari
mizezia. ase mag., K. Fere (1890) Tvlida, rom garkveuli xasiaTobrivi
Tvisebebi da specifikuri qceva daavadebis eWvs iwvevs manamde,
sanam aRmocendeba pirveli paroqsizmebi (Trimble, 1989).
Teoriebi, romlebic miuTiTeben xasiaTobriv, Sinagan
predispoziciebze epilefsiis mqone avadmyofebTan, dRes
uaryofilia.
58
Lennox A. (1944) pirveli iyo vinc aRniSna, rom epilefsiiT
daavadebuli pirebi iseTive normalurebi arian, rogorc sxva
adamianebi; isini eqvemdebarebian iseTive zegavlenas, rogorc
sxvebi im gamonaklisiT, rom maT zogjer pirovnebis cvlilebebi
aReniSnebaT rac gamowveulia Tavis tvinis dazianebiT,
arakontrolirebadi SetevebiT, antikonvulsantebis regularuli
miRebiT da fsiqosocialuri problemebiT, romlebic epilefsiis
Sedegs warmoadgenen ( Trimble, 1989).
fsiqomotoruli specifikurobis periodis ZiriTadi debuleba
SeiZleba gamoixatos Gibbs da Stamps (1953) sityvebiT: ”pacientis
emociuri reaqcia daavadebaze, mis ojaxze da socialur
situaciaze fsiqikuri aSlilobisaTvis ufro naklebad
mniSvnelovani determinantia, vidre epilefsiuri gantvirTvis
mxareoba da tipi (gagoSiZe, kasraZe, 2003).
garda amisa, garkveuli mosazrebebi arsebobda
fsiqodinamikuri mimarTulebis wiaRSi, romlebic miuTiTebda
epilefsiisadmi garkveul Sinagan predispoziciaze. me-20 saukunis
daswyisSi evropaSi, gansakuTrebiT ki safrangeTSi, erTmaneTTan
mWidrod akavSirebdnen epilefsiasa da isterias. arsebobda kidec
termini, isteroepilefsia (hystero epilepsy). epilefsiuri gulyra
warmoadgens centraluri nervuli sistemis garkveul
mdgomareobas, romelic akavSirebs erTmaneTTan epilefsias,
isterias da fsiqasTenias (Trimble, 1985). f. dostoevskis cxovrebis
da xasiaTis fsiqologiur gamokvlevaSi S.Freud_i gamoyofda
organul da afeqtur epilefsias (Freud, 1929). igi Tvlida, rom
pirveli Tavis tvinis daavadebis Sedegia, xolo meore ki
avadmyofis nevrotizaciis Sedegi. “pirvel SemTxvevaSi, sulieri
cxovreba garedan zemoqmedebiT irRveva, meore SemTxvevaSi ki,
darRveva TviT sulieri cxovrebis gamovlenas warmoadgens.” (Freud,
1991). Stekel-i (1924) epilefsiur Setevas ganixilavda rogorc
autaneli, travmatuli situaciisagan gaqcevas. Pierce-Clark_ma (1929)
ganaviTara epilefsiis fsiqobiologiuri Teoria. is Tvlida, rom
garkveuli Sinagani predispoziciebi jer kidev daavadebis
dawyebamde aqvs pirovnebas. is aRniSnavda, rom Seteva emsaxureba
59
libidos aracnobier dakmayofilebas da rom “epilefsiuri reaqcia
nevrozis nairsaxeobaa, romlis arsi mdgomareobs somaturi
mdgomareobiT arasasiamovno stimulebisagan ganTavisuflebaSi.”
Lehrman (1925), agreTve, miuTiTebda, rom nevrozebis, fsiqozebisa da
fsiqogenuri epilefsiis simptomebi Seicaven ara mxolod
aracnobier daZabulobas, aramed moqmedebebis garduvalobas, da
realobisagan gaqcevas. misi azriT, nevrozebis SemTxvevaSi
nawilobrivi gaqcevaa, fsiqozebis SemTxvevaSi _ sruli, xolo
epilefsiis SemTxvevaSi _ moulodneli.
da bolos, Billings (1946) epilefsiur Setevas ganixilavda,
rogorc fsiqobiologiur reaqcias garkveuli predispoziciis
mqone adamianebTan; Jefliffe da White (1929) ™Tvlidnen, rom
epilefsiuri Seteva aris “aracnobieridan gaqceva gansakuTrebuli
stresis dros”.
zogierTi avtori cdilobda epilefsiis, rogorc
fsiqosomaturi daavadebis ganxilvas. kerZod, epilefsiuri
krunCxviTi Seteva ganixileboda, rogorc fsiqosomaturi reaqcia
(Gordin, 1953). am poziciaze mdgomi zogierTi avtoris azriT,
Zlieri risxva iwvevs zogad fsiqosomatur gauwonasworebulobas
da wonasworobis aRdgenisaTvis xorcieldeba masiuri motoruli
gantvirTva” (Aring et al. ,1947).
unda aRiniSnos, rom qarTul fsiqologiaSic iyo epilefsiiT
daavadebuli pirovnebis xasiaTobrivi Taviseburebebis axsnis
mcdeloba. d.UuznaZe (1949), i. bJalava (1944) ganwyobis Teoriis
poziciebidan gamomdinare cdilobdnen epilefsiis dros arsebuli
pirovnul-emociuri cvlilebebis gansazRvras. maTi azriT,
epilefsiiT daavadebuli pirovnebas aReniSneba advilad agznebadi,
tlanqi, lokaluri, stabiluri, mtkice ganwyobis tipi, rac
ganapirobebs avadmyofi adamianis qcevas da azrovnebis stils
(uznaZe, 2004).
AdRevandel epileftologiaSi da klinikur fsiqologiaSi am
Teoriebs mxolod istoriuli TvalsazrisiT ganixilaven.
dRes, epilefsiis dros aRmocenebuli pirovnuli cvlilebebis
amxsneli sruliad gansxvavebuli mravali koncefciaa.
60
zogadad miRebulia mosazreba, rom epilefsiis mqone
pacientebs aqvT fsiqopaTologiuri darvevebis aRmocenebis ufro
maRali albaToba, vidre Cveulebriv populaciaSi da rom xSirad
aRmocenebuli simptomebi SeumCneveli SeiZleba darCes (Barbieri, Lo
Ruso, Fracione, Scarone & Gambini, 2006). fsiqikis paTologiuri
darRvevebis formirebaSi reaqtiuli momentebis mniSvnelobaze
miuTiTeben Price, Kogan & Tompkins (1948), Bridge (1949), Pond (1952),
Groethnysen et al. (1957), Stores & Lwin (1981) da sxvebi. arsebiTi roli
eniWeba avadmyofis urTierTobas garSemomyofebTan da socialur
garemosTan. avtorTa TvalsazrisiT fsiqogenuri faqtorebi did
rols TamaSoben nevrotuli da fsiqiuri aSlilobebis
aRmocenebaSi epilefsiis dros (Dodrill & Batzel, 1993). epilefsiis
dros pirovnuli da emociuri cvlilebebis mizezad mecnierTa
nawili asaxelebs fsiqologiur da socialur faqtorebs, nawili ki
biologiurs. ukanasknel periodSi ki iTvleba, rom es
multifaqtoruli problemaa da pirovnuli Tu emociuri
cvlilebebis aRmocenebaSi Tavisi wvlili SeaqvT rogorc fsiqo-
socialur, aseve biologiur, daavadebisTvis damaxasiaTebel
faqtorebs (Goldstein, 2000, Baker, 1997). Herman, Seidenberg & Bell (2000)
ganixiles 36 kvleva da gamoyves faqtoraTa ZiriTadi jgufi,
romlebic gavlenas axdenen epilefsiis dros aRmocenebul
emociur-pirovnul cvlilebebze, kerZid depresiis, aRmocenebaze.
esenia: neirobiologiuri faqtorebi, socialur demografiuli (mag.,
asaki, sqesi, ojaxuri mdgomareoba, ganaTleba) da
fsiqologiur/socialuri faqtorebi.
cxrili #5. epilefsiaSi fsiqopaTologiis gamowvevis maRali risk faqtorebi (Hermann, Whitman, 1992)
Nneirobiologuri
Ffsiqosocialuri medikamentozuri
Ddaavadebis dawyebis asaki
Ggulyrebis SiSi monoTerapia/poliTerapia
Ggulyris kontroli
stigmis aRqma Sratis done
Ddaavadebis xangrZlivoba
Ddiskriminaciis aRqma wamlebis tipi
Ggulyris tipi Eepilefsiis regulireba
foliumis nakleboba
Ggulyris rTuli tipebi
Llokus kontroli wamlebis raodenoba
61
Eetiologia cvlilebebi cxovrebaSi
hormonaluri an endokrinuli efeqtebi
Aiqtaluri/interiqtaluri eeg-
s maxasiaTeblebi
socialuri mxardaWera
medikamentebis gavleniT monoaminebis metabolizmis
cvlileba
struqturuli dazianebis arseboba
socioekonomikuri statusi
medikamentebis gavleniT cerebruli metabolizmis
cvlilebacerebraluri metabolizmi
BbavSvobisasgaremocva
cvlilebebi neiotransmiterul sistemaSi.Nneirofsiqologiuri statusi
Hermann -ma da Whitman-ma (1990) ganixiles yvela risk faqtori,
romelic SeiZleba iyos dakavSirebuli pirovnul-emociuri
darRvevis aRmocenebasTan epilefsiis dros da gamoyves maTi sami
ZiriTadi kategoria: (1) Tavis tvinTan dakavSirebuli faqtorebi; (2)
araorganuli bunebis faqtorebi da (3) mkurnalobasTan
dakavSirebuli faqtorebi. maT ivaraudes, rom am kategoriebSi
Semavali yvela risk-faqtori SeiZleba iyos fsiqopaTologiis
aRmocnebis mizezi epilefsiis dros.
am avtorTa azriT yvela es cvladi/risk faqtori
erTmaneTisgan damoukidebeli ar aris. isini urTierTdakavSirebulia
da erT ZiriTad faqtors qmnis _ epilefsiuri mdgomareobis zogad
simZimes. epilefsiis simZime iseTi cvladebis urTierTqmedebis
Sedegia, rogoricaa gulyraTa tipis simravle, daavadebis dawyebis
adreuli asaki, gulyraTa susti kontroli da simptomaturi
etiologia.
Mmokled ganvixiloT TiToeuli es faqtori.
yvelaze gavrcelebulia Tavis tvinTan dakavSirebuli
cvladebis hipoTeza an e.w. neiroepilefsiuri hipoTeza, romlis
mixedviTac qceviTi darRveva epilefsiis dros, ZiriTadad,
gamowveulia centraluri nervuli sistemis disfunqciiT.
ukanaskneli 30 wlis ganmavlobaSi didi yuradReba eqceoda
fsiqopaTologiasa da gulyris specifikur tips Soris kavSirs (mag.,
fsiqomotoruli gulyra, safeTqlis an kompleqsuri parcialuri
62
epilefsia). Ees interesi Frederic Gibbs–is da misi kolegebis mier 1948
wels iyo stimulirebuli. epilefsiisas, fsiqopaTologiis
aRmocenebis sxva faqtorebic iyo gamoyofili. isini moicaven
epilefsiis etiologias, keris lateralizacias, daavadebis
xangrZlivobas, gulyris tips da gulyrebis kontrolis
SesaZleblobas.
interesi am faqtorebis mimarT klinikur da epileftologiur
kvlevebSi Zalian didi iyo. rogorc aRniSnaven Whitman & Hermann
(1990), ukanaskneli 20 wlis ganmavlobaSi epilefsiis dros
fsiqopaTologiis Sesaxeb literaturaSi, 79% exeba im potenciur
risk faqtorebs, rasac neiroepilefsiuri hipoTeza gamohyofs. magram
miuxedavad mravali kvlevisa, monacemebi urTierTgamomricxavi da
urTierTsawinaaRmdegoa. amis ramdenime mizezi arsebobs:
1. kvlevebSi gansxvavebuli neiroepilefsiuri cvladebi iyo
Sefasebuli gansxvavebuli qceviTi paternebis mixedviT;
2. sxvadasxva kvlevaSi monawileobda epilefsiis mqone
pacientebis gansxvavebuli jgufebi;
3.gamoiyeneboda gansxvavebuli Sefasebis meTodebi da
kriteriumebi;
4. zogierTi neiroepilefsiuri cvladebis zemoqmedeba
Seswavlili iyo gulyraTa mxolod ramdenime (an erTi romelime)
tipis safuZvelze da maTi efeqti zogadad epilefsiis mqone
pacientebze ucnobi rCeba (Hermann, Whitman, 1992) .
rogorc vxedavT, Zalian mniSvnelovania neiroepilefsiuri
modelis cvladebis ganxilva epilefsiis dros aRmocenebuli
fsiqopaTologiis mizezebis aRmocenebisas.
ganvixilavT zogierTi neiroepilefsiuri cvladis
mniSvnelobas fsiqopaTologiis aRmocenebaSi epilefsiis dros.
esenia:
daavadebis dawyebis asaki
gulyris kontroli
gulyris tipi (epilefsiuri keris lokalizaciis da
lateralizaciis gaTvaliswinebiT)
G
63
daavadebis dawyebis asaki
E daavadebis dawyebis asaki anu daavadebis xangrZlivoba, rogorc
fsiqopaTologiis aRmocenebis erT-erTi mizezi dRemde kvlevis
ZiriTadi obieqtia.Eepilefsiis xangrZlivobas xSirad akavSireben
epilefsiis dros arsebul fsiqopaTologiasTan da inteleqtualuri
funqcionirebis donesTan. mravali kvlevaSi aRiniSneba kavSiri
epilefsiis dros fsiqopaTologiis sxvadasxva maCveneblebsa da
epilefsiis dawyebis asaks Soris. Tumca, arsebobs azrTa
sxvadasxvaobac am sakiTxTan mimarTebaSi.
aRniSnavdnen, rom epilefsiis dawyebis adreuli asaki
dakavSirebulia fsiqopaTologiis maRal riskTan (Hermann, Whitman et
al., 1990), xolo safeTqlis epilefsiis dawyeba mozardobis
periodamde, avtoraTa azriT, dakavSirebulia iseT darRveveasTan
rogoric aris hiposeqsualoba, xolo gviani dawyeba ki SeiZleba
iyos dakavSirebuli impotenciasTan (Blumer, 1970; Saunders & Rawson,
1970). Serafetinides (1965) aRmoaCina, rom safeTqlis epilefsiis dawyeba
10 wlamde kavSirSia moWarbebul agresiasTan. safeTqlis epilefsiis
dawyeba pubertatis periodSi fsiqozebis aRmocenebis gazrdil
riskTan aris dakavSirebuli (Hermann, Schwartz, Karnes,& Vahdat, 1980).
gulyrebis kontroli
gulyrebis kontrolis qveS igulisxmeba gulyrebis sixSire
da maTi simZime.
mniSvnelovania sakiTxi gulyris sixSirisa da pirovnebis
cvlilebebis urTierTkavSiris Sesaxeb. gulyraTa sixSire orgvarad
SeiZleba gansazRvravdes fsiqikur aSlilobebs epilefsiis dros.
erTis mxriv, xSiri gulyrebi iwveven centraluri nervuli sistemis
cvlilebebs, meores mxvriv, _ isini xels uwyoben avadmyofi
adamianis pirovnul cvlilebebs, mag., interesTa sferos
Seviwroebis saxiT.
Llogikuri iqneboda gvefiqra, rom gulyraTa daqveiTebuli
kontroli kavSirSia qcevis sust regulirebasTan, rasac
64
adasturebs zogierTi klinikuli dakvirveba (Schachter, Shafer &
Murphy, 1993). magram, misi pirdapiri damadasturebeli empiriuli
faqtebi Zalze mcirea. zogierTi mkvlevari mxolod varaudobs, rom
mniSvnelovani kavSiria gulyrebis simZimesa (romelSic aseve
igulisxmeba gulyrebis kontroli, rogorc erT-erT cvladi) da
fsiqopaTologiis aRmocenebas Soris da aseTi kavSiri ar aris
SemTxveviTi (Arntson, Droge, Norton & Murray, 1986; Roth, Goode, Williams &
Faught, 1994).
MmiuTiTeben fsiqozebsa da gulyrebis simZimes Soris
mniSvnelovan kavSirze safeTqlis epilefsiis mqone pacientebTan.
safeTqlis epilefsiis mqone pacientebs naklebad kontrolirebadi
gulyrebiT agresiis, seqsualuri disfunqciis, da zogadad
fsiqopaTologiis ufro maRali maCveneblebi aqvT (Hermann & Whitman,
1984).
AzogierTi avtori miuTiTebs kavSiris arsebobaze gulyrebs,
gansakuTrebiT rTul parcialur an safeTqlis disfunqciasa da
fsiqozebs (Flor-Henry, 1969; Kristensen & Sindrup, 1979) da depresias (Betts, 1974;
Flor-Henry, 1969) Soris (Robertson, 1991).
agreTve, dgas sakiTxi gulyris simZimisa da avadmyofis mier
stigmis subieqturi aRqmis Sesaxeb am SemTxvevaSi gulyris simZimis
qveS igulisxmeba rogorc gulyris tipi, aseve gulyris sixSirec.
avtorebi aRniSnaven, rom TiToeuli cal_calke ver gamoxatavs
daavadebis simZimes da amitom aucilebelia am ori maCveneblis
erTobliobaSi ganxilva.
wamoyenebuli iyo ori alternatiuli modeli. pirveli _
samedicino midgoma, romelic gulisxmobs pirdapir kavSirs Setevis
simZimesa da individis mier sakuTari stigmatizaciis aRqmas Soris.
es modeli uSvebs, rom epilefsiiT gamowveuli stigma izrdeba
Setevis simZimesTan erTad. SemdgomSi, gamokvlevebis safuZvelze, es
modeli uaryofil iqna (Ryan, Kempner & Emler,1999).
meore modeli _ fsiqosocialuri midgomaa. mis mixedviT
gulyris simZimis zemoqmedeba stigmis aRqmaze gaSualebulia iseTi
individualuri maxasiaTeblebiT, rogorebic aris im diskriminaciis
aRqma, romelic xSirad arsebobs sazogadoebaSi epilefsiiT
65
daavadebulTa mimarT, epilefsiiT gamowveuli SezRudvebis aRqma,
ganaTlebis done, asaki da sqesi (Baskind & Birbeck, 2005). am hipoTezis
mixedviT epilefsiis mqone piri imyofeba unikaluri socialuri da
interpersonaluri stresis zemoqmedebis qveS da rom swored es
aris epilefsiis dros aRmocenebuli fsiqopaTologiis mizezi.
specifikuri risk faqtorebia stigma, diskriminacia, socialuri
izolacia, mxardaWeris uqonloba, gulyrebis SiSi da uimedobis,
ususurobis gancda da kontrolis dakargvis SiSi (Fenton, 1981),
gulyrebis kontrolis subieqturi aRqma (avadmyofis mier, aRqma
imisa, Tu rogor kontroldeba misi daavadeba) (Pedroso de Souza. &
Salgado, 2006).
mravali gamokvleva cdilobda aexsna kavSiri epilefsiis
dros unikalur socialur da interpersonalur stressa da
aRmocenebul fsiqopaTologias Soris - Fenton, 1981; Laidlaw & Laidlaw,
1982; Lennox & Lennox, 1960; Linnett, 1982; Williams, 1981. Mmagram, miuxedavad
amisa ar arsebobs sakmarisi empiriuli monacemi, romelic naTels
mohfenda am sakiTxs (Robertson, 1991).
miuxedavad mosalodneli kavSirisa, romelic SeiZleba
arsebobdes zogierT fsiqosocialur cvladsa (mag., epilefsiisadmi
Segueba) da fsiqopaTologias Soris, mizez-Sedegobrivi kavSiris
xasiaTi naTeli ar aris da moiTxovs ufro Rrma da zust
gamokvlevas (mag., longitiduri gamokvleva). Ggarda amisa, zogierTi
fsiqosocialuri cvladi SeiZleba uSualod iyos epilefsiasTan
dakavSirebuli (mag., gulyrebis SiSi), zogierTi ki SeiZleba iyos
epilefsiis, rogorc daavadebis Sedegi (mag., epilefsiis mqone pirs
SeiZleba hqondes dabali socialuri mxardaWera) da zogierTi
SeiZleba saerTod ar iyos ganpirobebuli epilefsiiT (mag.,
epilefsiis mqone adamians SeiZleba hqondes rTuli damokidebuleba
ojaxis wevrebTan).
A gulyris tipi
ukanasknel periodSi mkvlevrebi Tvlian, rom fsiqikisa da
qcevis darRvevebi, maT Soris, qronikuli darRveva da agreTve
fsiqikuri paroqsizmebis gansxvavebuli formebi, gamowveulia
66
mxolod epilefsiuri keris safeTqlis lokalizaciiT an rTuli
parcialuri gulyrebiT (Rodin, Katz & Lennox, 1976; Hashimoto, 1994).
safeTqlis epilefsia erT-erTi yvelaze gavrcelebuli formaa
adamianTa Soris da hipokampaluri sklerozi – erT-erTi yvelze
xSiri epileptogenuri dazianebaa adamianTa Soris. xolo, limburi
sistema, romelSiac Sedis hipokampi warmoadgens epilefsiaTan
dakavSirebul qceviTi daRvevebis aRmocenebis mTavar mizez (Engel,
Wilson & Lopez-Rodriguez, 2002).
avtorTa azriT, safeTqlis aris disfunqcia iwvevs fsiqikis
specifikur cvlilebebs: gaRizianebas, agresiulobas, ipulsurobas.
es avadmyofebi labiluri, advilad feTqebadi da guneba _
ganwyobis mZafri cvlilebebisadmi arian midrekilni (Gastaut, 1953).
avtorTa mier gamoyofilia TvisebaTa mTeli rigi, romlebic
damaxasiaTebelia safeTqlis epilefsiis mqone avadmyofebisaTvis
(Hashimoto K., 1994). safeTqlis epilefsiis mqone pacientebis
Sedarebisas fokaluri, magram Tavis tvinis sxva ubnebis
epilefsiuri fokusis mqone avadmyofebTan, aRmoCnda
fsiqopaTologiis ufro maRali sixSire safeTqlis epilefsiis
SemTxvevaSi (Dodrill C.B., Batzel L.W., 1993).
xSiria monacemebi obsesiur-kompulsiuri darRvevis arsebobis
Sesaxeb epilefsiis da kerZod safeTqlis epilefsiis dros (Barbieri
e.al., 2005). am avtorebis mier gaanalizebulia mravali MRI da fMRI
kvleva, romelic miuTiTebs safeTqlis wilis rolze obsesiur-
kompulsiuri darRvevebis aRmocenebaSi. cnobilia, rom es darRveva
naklebad eqvemdebareba fsiqoTerapiul strategiebs da misi
mkurnaloba ufro efeqturia farmakoTerapiiT, rac aZlierebs
hipoTezas zogadi paTofiziologiuri komponentebis arsebobis
Sesaxeb am darRvevis CamoyalibebaSi. Gray-is (1982) modelis
mixedviT, obsesiur-kompulsiuri darRvevebis dros saxezea
safeTqel-hipokampaluri sistemis disfunqcia (”qcevis damuxruWebis
sistema”). aRmoCnda, rom es sistema wamyvania Sinagani da garegani
informaciis monitoringSi, SfoTvis kontrolis dros, yuradRebis
gaZlierebisas potenciurad saSiSi an saxifaTo situaciebis dros.
obsesiur-kompulsiuri darRvevebis mqone pacientebTan, am sistemis
67
hiperaqtivobam SeiZleba gamoiwvios garegani da Sinagani situaciis
araswori interpretacia, rasac mosdevs obsesiuri azrebi (Engel,
Wilson & Lopez-Rodriguez, 2002).
lateralizaciis hipoTezis mixedviT, obsesiur-kompulsiuri
darRvevebi ufro ganpirobebulia marjvena hemisferos dazianebiT,
romelic pasuxismgebelia informaciis integraciaze da neitraluri
garegani stimulebis interpretaciaze (Barbieri et al., 2005). magram, Fedio
(1986) miuTiTebda marcxena hemisferos dainteresebaze obsesiuri
azrebis CamoyalibebaSi (Robertson, 1991).
unda aRiniSnos, rom safeTqlis epilefsiis dros obsesiur-
kompulsiuri darRvevebis armocenebis maRali riskis axsnis
hipoTezebi da empiriuli faqtebi, Semdgom kvlevebs moiTxovs.
safeTqlis epilefsiis, rogorc fsiqopaTologiis aRmocenebis
modelTan dakavSirebulia zogadi mosazreba imis Sesaxeb, rom
limburi sistema CarTulia emociuri qcevis regulaciaSi, xolo
safeTqlis wilebis medialuri nawili am sistemis erT-erTi
rgolia; amitom mosalodnelia, rom emociur-pirovnuli darRvevebis
didi nawili Tavs iCens safeTqlis epilefsiuri fokusis mqone
pacientebTan (Swinkels, Kuyk, van Dyck & Spinhoven, 2005; Koch-Stoecker, 2002).
magram ukanaskneli gamokvlevebi ar adastureben specifikuri
pirovnuli niSnebis arsebobas safeTqlis epilefsiis mqone yvela
pirTan. avtorebi Tvlian, rom safeTqlis wilis disfunqciis,
gansakuTrebiT ki medialuri struqturebis disfunqciis mqone
epilefsiiT daavadebuli pirebi ubralodD ufro mgrZnobiareni
arian fsiqiuri aSlilobis ganviTarebisadmi, romelTa Soris
SeiZleba iyos pirovnuli darRvevebi, SfoTva, depresia (Trimble,
1985). Rodin et al. (1976) gaakeTes mniSvnelovani dakvirveba; kerZod, maT
aRniSnes, rom safeTqlis epilefsiis mqone pacientebs xSirad aqvT
ramdenime tipis gulyra (safeTqlis gulyrebis klasifikacia
ixileT danarTSi #2). maT ivaraudes, rom gulyraTa tipis
raodenoba ufro relevanturia epilefsiaSi emociuri da fsiqiuri
aSlilobis aRmocenebisaTvis, vidre gulyris tipi. es dakvirveba
SemdgomSi daadastures Hermann et. al. (1982) da Dodrill (1984).
68
zogierTi avtori ki Tvlis, rom depresiisa da SfoTvisadmi
mgrZnobelobis gazrda specifikuri ar aris mxolod safeTqlis
wilis disfunqciisaTvis da ufro hemisferoTa dazianebis
mxareobasTan aris dakavSirebuli (DeVills & DeVills, 1986 , Altshuler,
1990).
Uukanasknel wlebSi gaizarda interesi safeTqlis
epilefsiuri fokusis mxareobis anu lateralizaciis mimarT,
gansakuTrebiT mas Semdeg, rac Flor-Henry-im (1969) Tavis cnobil
gamokvlevaSi miuTiTa safeTqlis epilefsiis dros marcxena
hemisferos rolze Sizofreniismagvari simptomebis aRmocenebaSi,
xolo marjvena hemisferos rolze afeqturi fsiqozebis
aRmocenebaSi (Leutmezer, Poreka, Asenbaum, Pietrzyk, Luncht & Back, 2003). am
avtoris gavleniT Catarebuli ramdenime gamokvleva, adasturebda
am kavSirebis arsebobas. garda amisa, arsebobs gamokvlevebi,
romlebic miuTiTeben safeTqlis epilefsiis dros marjvena
fokusis kavSirze depresiasTan, seqsualur disfunqciasTan.
aRmoCnda, rom eeg-ze bilateraluri fokusis mqone pacientebi,
gansakuTrebiT ki safeTqlis bilateraluri fokusisa, ufro metad
arian midrekilni hipergarfiisaken, pirovnuli da qceviTi
cvlilebebisaken, vidre unilateraluri fokusis mqone pacientebi
(Trimble. et al., 1989).
Tumca sxva gamokvlevebi, ar adastureben kavSirs
epilefsiuri fokusis safeTqlis lokalizaciasa, lateralizaciasa
da emociur-pirovnul darRvevebs Soris (Hermann B.P., Trenerry M.R.,
Colligan R.C., !996), pirovnul da qceviT darRvevebs Soris (Nielsen &
Kristensen, 1981).
emociuri cvlilebebi SeiZleba iyos dakavSirebuli gulyris
tipTan. kerZod, parcialuri epilefsiis mqone pirebSi
mniSvnelovnad ufro maRalia depresiis, fsiqasTeniis da zogjer
pirovnebis fsiqopaTologiuri niSnebis arseboba, vidre pacientebSi
generalizirebuli epilefsiiT (Akada, Kugoh, Fukuma, Mino, Suwaki &
Hosokawa, 1995). savaraudod es gamowveulia imiT, rom
fokaluri/parcialuri epilefsiebis dros SeiZleba adgili
hqondes Tavis tvinis lokalur struqturul dazianebas.
69
aq Cven ufro vrclad ganvixilavT zogierT specifikur
fsiqosocialur cvlads, rac SeiZleba kavSirSi iyos epilefsiis
dros aRmocenebul fsiqopaTologiasTan:
gulyris SiSi
kontrolis lokusi
stigmis aRqma.
Ggulyrebis SiSi
zogierTi mkvlevari epilefsiis dros aRmocenebul
fsiqopaTologiis gamomwvevi mizezebis ganxilvisas, miuTiTebs,
rom stresi warmoadgens pacientis mier sakuTari gulyrebis
araswori aRqmisa da amasTan dakavSirebuli SiSebis Sedegs (Mittan,
1983; Mittan & Locke, 1982). aRmoCnda, rom avadmyofTa daaxloebiT 70%
miuTiTebda gulyris dros sikvdilis SiSze; daaxloebiT 45%
aRniSnavda, rom isini cxovroben gulyrebis aRmocenebis mudmivi
SiSis pirobebSi da daaxloebiT 35%-s sjera, rom gulyrebis
Sedegad sikvdili sakmaod xSiri movlenaa; paciantTa or mesameds
eSiniaT gulyris Sedegad travmis miRebisa. mkvlevrebma daaskvnes,
rom gulyrebis da misi SesaZlo Sedegebis SiSi warmoadgens
epilefsiis dros SfoTvis, depresiisa da sxva fsiqopaTologiebis
aRmocenebisas erT-erT mTavar xelSemwyob faqtors (Mittan, 1983).
magram unda aRiniSnos, rom es hipoTeza dRemde Seumowmebeli
rCeba (Hermann, Whitman, 1986). arsebobs gulyris SiSis meore mxarec,
romelic gulyris gamovlinebebis socialur SedegebTan aris
dakavSirebuli. paciantma icis, rom gulyra SeiZleba aRmocendes
nebismier dros da nebismier SemTxvevaSi, misi winaswarmetyveleba
sakmaod rTulia (yvela gulyras ar axlavs winmswrebi aura). amis
gamo mas uCndeba SiSi, rom gulyris SemTxvevaSi ”arasasurvel”
mdgomareobaSi aRmoCndeba sazogadoebisa da mis garSemo myof
adamianebis TvalSi.
epilefsiis mqone pirebi xSirad uxerxulobas, grZnoben
gulyris gamo, sakuTar Tavs avadmyofad aRiqvamen moulodneli
70
Setevebis SesaZleblobis, an mxolod imis gamo, rom maT aqvT
epilefsia (Dodrill, Batzel, Queisser, & Temkin, 1980).
kontrolis lokusi
epilefsiis mqone individebs, romlebic gulyrebis gamo
kargaven kontrols sakuTari cxovrebis mniSvnelovan aspeqtebze,
uyalibdebaT kontrolis garegani lokusi, mag., maT mniSvnelovnad
maRali aqvT kontrolis garegani lokusi janmrTel adamianebTan
da diabetis mqone pacientebTan SedarebiT (DeVellis, DeVellis, 1982,
Herman et al., 1996). AamasTan erTad, kargad aris cnobili kavSiri
kontrolis lokussa da fsiqopaTologiisa da qcevis zogierT
maxasiaTebels Soris. zogierTi mklevari miuTiTebs kavSirze
kontrolis garegan lokussa da epilefsiis dros arsebul
fsiqopaTologias Soris (Gramstad, Iversen & Berna, 2001).
stigmis aRqma
sazogadoebis damokidebuleba epilefsiis mimarT xSirad
stigmis/damRis xasiaTs atarebs. stigmis komponentebia
ganmasxvavebeli niSnis gamoyofa da am niSnis matarebeli
pirovnebisTvis iarliyis miniWeba, am adamianisTvis arasasiamovno
niSnis miwera da misi rogorc ”gansxvavebulis” aRqma.
sazogadoebis damokidebuleba ki ganpirobebulia masSi
gabatonebuli crurwmenebiT da SexedulebebiT, romlebsac,
xSirad, mravlsaukunovani istoria aqvT da Tanamedrove
samedicino codnis miuwvdomlobiT.
garSemomyofi adamianebis TvalSi epilefsia da epilefsiis
mqone adamiani daRdasmulia, gansxvavebulia sxva qronikuli
daavadebis mqone pirebisagan. mas xSirad uyureben, rogorc
socialurad miuRebel pirovnebas da mraval akrZalvas uyeneben.
avadmyofi grZnobs amas, icis sazogadoebaSi arsebuli
Sexedulebebi da Tavis mxriv, Zalze mtkivneulad reagirebs aseT
damokidebulebaze. zogierTi avtoris mixedviT (Collings, 1990)
daavadebasTan dakavSirebuli cvladebi epilefsiis, rogorc
daavadebis prediqtoria, xolo sociodemografiuli cvladebi da
71
avadmyofis mier sakuTari Tavisa da sakuTari daavadebis aRqma ki
epilefsiis mqone piris zogadi mdgomareobis prediqtoria (Hills &
Baker, 1992).
maSasadame, fsiqikuri darRvevebis mravalsaxeoba epilefsiis
dros ar SeiZleba avxsnaT wminda biologiuri poziciidan _
paTologiuri keris safeTqlis lokalizaciiT.
pirovnebis cvlilebebi epilefsiis dros gamowveulia
mravali faqtoris urTierTzemoqmedebiT. faqtorTa erTi jgufi
dakavSirebulia uSualod daavadebasTan. kerZod, Setevebis dawyebis
adreuli asaki, paroqsizmebis sixSire da tipi, maTi xangrZlivoba,
paTologiuri procesis simZime, misi lokalizacia. faqtorTa meore
jgufi, heterogenulia: asaki, mkurnalobis xarisxi, xasiaTi,
mkurnalobis gverdiTi efeqtebi, muSaobis, cxovrebis pirobebi.
garda amisa, Tavis tvinis funqcionaluri moqmedeba mWidrod aris
dakavSirebuli garemosTan da mniSvnelovnad aris ganpirobebuli am
garemos gavleniT. erTis mxriv daavadeba axdens gavlenas da cvlis
avadmyofis mdgomareobas sazogadoebaSi da, meores mxriv,
socialuri faqtorebi axdenen gavlenas daavadebis ganviTarebaze.
2.4. epilefsiis, rogorc qronikuli daavadebis gavlena
avadmyofis pirovnebaze
zemoxsenebuli yvela koncefcia cal-calke ver xsnis
epilefsiis dros pirovnul-emociuri cvlilebebis mTels speqtrs.
savaraudoa, rom mniSvneloba aqvs faqtorebis erTobliobas,
romelTa wona da kombinaciebi sxvadasxva SemTxvevebSi
gansxvavebulia. amasTan dakavSirebiT, WeSmaritebasTan yvelaze
axlos dganan avtorebi, romlebic pirovnebis cvlilebebs
ganixilaven rogorc ramdenime faqtoris erToblivi gavlenis
Sedegs. pirovnebis paTologiuri Tvisebebi epilefsiis dros
yvelaze kargad aixsneba, erTis mxriv, Tavis tvinis disfunqciiT,
meores mxriv _ avadmyofobasTan adaptaciis sirTuliT da
pirovnebis reaqciiT daavadebaze.
epilefsia qronikuli daavadebaa da epilefsiis diagnozma
mravali damatebiTi problema SeiZleba gamoiwvios, rogorc
72
janmrTelobaStan dakavSirebuli, aseve – fsiqosocialur
funqcionirebasTan dakavSirebuli (Gilliam, Mendiratta, Pack & Bazil, 2005).
stigmatizacia, socialuri izolacia, fsiqologiuri problemebi,
interpersonaluri sirTuleebi xSirad gvxvdeba epilefsiiT
daavadebul pirebTan. sxdasxva samedicino. socialurma da
fsiqologiurma faqtorebma (Trimble,1988), SeiZleba garkveuli
gavlena moaxdinon epilefsiiT daavadebulis cxovrebis xarisxze.
kidev erTxel aRvniSnavT, rom epilefsiiT daavadebuli
piris sirTuleebi sxvadasxva mizezebiT SeiZleba iyos gamowveuli.
pirveli, TviT avadmyofurma procesma da Tavis tvinis nebismierma
disfunqciam SeiZleba gavlena moaxdinon individis unarebze. meore,
mkurnalobis xasiaTma aseve SeiZleba Seasrulos garkveuli roli
darRvevebis aRmocenebaSi, romlebic, Tavis mxriv, gavlenas axdens
pacientis cxovrebis xarisxze. mesame, socialurma ganwyobebma,
aseve, SeiZleba ganapirobon epilefsiiT daavadebulis cxovrebis
xarisxis xasiaTi. garemos mxridan epilefsiiT daavadebulis
diskriminacia, stigmatizacia, avadmyofi adamianis miuRebloba,
gavlenas axdens avadmyofis cxovrebis xarisxze. SeiZleba
vivaraudod, rom epilefsiis dros aRmocenebuli fsiqikuri
darRvevebi socialur adaptaciaSi arsebuli sirTuleebis Sedegs
warmoadgens, rac xSirad gamowveulia sazogadoebaSi arsebuli
negatiuri damokidebulebebis arsebobiT daavadebisadmi.
I. Wiley (1979) werda, rom “SiSi da sircxvili es is emociebia,
romlebsac iwvevs epilefsia xalxur mexsierebaSi” (Ryan et al., 1980).
daavadebul pirovnebas SiSi uCndeba mosalodneli gulyris
aRmocenebis gamo, gulyris SemTxvevaSi ki _ eSinia, rom misi
daavadebis gamovlinebebis momswreni SeiZleba gaxdnen sxva
adamianebi; SiSi uCndebaT sxva adamianebs, radganac maT, umravles
SemTxvevaSi, ar acian, Tu rogor moiqcnen gulyris dros; Semdeg
uCndebaT umweobis grZnoba imis gamo, rom ver SeZles adekvaturi
daxmarebis gaweva. meores mxriv, garSemomyofebs rcxveniaT, rom
gaxdnen sxva adamianis daavadebis gamovlinebis momswreni da ver
SeZles sakuTari emociebis damalva, ojaxis wevrebs ki rcxveniaT,
rom sxvam dainaxa maTi axloblis mdgomareoba. yovelive es
73
gavlenas axdens rogorc pacientze, aseve, mis garSemo myof
adamianebze da bevrad ganapirobebs maT qcevas. aman SeiZleba
gaamwvavos epilefsiiT daavadebulis fsiqikuri regulaciis
problemebi (Hills & Baker,1992, Hayden, Penna & Buchanan, 1992)
pirovnebis reaqcia sakuTari daavadebisadmi bevrad
damokidebulia mis warmodgenaze epilefsiis Sesaxeb, imaze Tu,
rogor aisaxeba daavadeba avadmyofis cnobierebaSi. dasawyis
stadiaze aRiniSneba sakuTari mdgomareobis simZimis Seufasebloba.
pirvel Setevebs avadmyofebis umetesoba afasebs, rogorc
SemTxveviT movlenebs an akavSirebs gadaRlasTan da sxva garemo
zemoqmedebebTan. iol paroqsizmebs isini saerTod ar aniWeben
seriozul mniSvnelobas, yovelTvis ar asruleben eqimis
daniSnulebas, arRveven reJims manamde, sanam ar aRmocendeba xSiri
an mZime krunCxviTi Setevebi. sxvebi ki azviadeben sakuTar
mdgomareobas, epilefsias ganixilaven, rogorc ganukurnebel
daavadebas an ipoqondriuli simptomebi aqvT. maSasadame,
fsiqologiuri reagireba daavadebis sawyis stadiaze
gansxvavebulia sxvadasxva pirovnebisaTvis.
epilefsiis prognozi da mimdinareoba iseve, rogorc sxva
qronikuli daavadebis SemTxvevaSi, bevrad ganpirobebulia garemos
faqtorebiTac: cxovrebis, Sromisa da dasvenebis pirobebiT,
samkurnalo procesiT da a. S. damatebiTi faqtorebis (fsiqikuri da
fizikuri travma, infeqcia, intoqsikacia, gadaRla da sxva)
zemoqmedebiT daavadeba rTuldeba da zogjer wlebis ganmavlobaSi
Sewyvetili gulyrebi ganaxldeba. garemos faqtorebis mavne
zemoqmedebiT iSviaTi paroqsizmebi xSirdeba, xolo garemos
dadebiTi zemoqmedebiT _ gulyris sixSire da simZime mcirdeba da
xSirad saerTod qreba (ToiZe, 2005).
es kompensatoruli mdgomareoba gamoricxavs paroqsizmul
movlenebs, magram mainc gulisxmobs garkveuli ”deficitis”
arsebobas. “deficitis“ qveS igulisxmeba fsiqologiuri
cvlilebebi (kognituri funqciebis daqveiTeba, xasiaTobrivi
cvlilebebi), rasac ar gaaCnia progresirebis tendencia da agreTve
eeg_s cvlilebebi. avadmyofTa erT jgufSi es ”deficiti” orive
74
maCvenebelSi vlindeba, sxvebSi ki Tavs mxolod mxolod
eleqtrofiziologiurad iCens.
epilefsiis prognozs zogjer ukavSireben Setevebis xasiaTs
da sixSires. rig SemTxvevaSi aseTi kavSiri arsebobs, magram
yovelTvis _ ara. zogjer avadmyofebs aqvT iSviaTi Setevebi, magram
gamoxatuli aqvT pirovnebis cvlilebebi da amitom daavadebis
mimdinareobisa da prognozis Taviseburebebis SefasebaSi didi
mniSvneloba eniWeba pirovnebis qronikul cvlilebebs. zustad
isini warmoadgenen Sromiunarianobis daqveiTebis, garemosTan
konfliqtebis safuZvels. isini arTuleben avadmyofis adaptaciis
unars. maSasadame, epilefsiis prognozis Sefasebisas unda
gaviTvaliswinoT ara mxolod paroqsizmebis sixSire da simZime,
Tavis tvinis dazianebis xasiaTi, inteleqtis done, aramed
daavadebis mTliani klinikuri da fsiqopaTologiuri suraTi.
rogorc samarTlianad aRniSnavda H.F. Spate, epilefsia ar
warmoadgens mxolod Tavis tvinis daavadebas, is mTlianad
pirovnebis daavadebaa (Trimble & Dodson,1994).
sakmaod mniSvnelovania kidev erTi faqtoris gaTvaliswineba,
romelic gavlenas axdens daavadebis mimdinareobaze, mkurnalobaze,
mis prognozze da epilefsiiT daavadebul pirovnebaze. es aris
daavadebis etiologiaze warmodgena avadmyofebsa da maT
axloblebSi. sazogadoebaSi gavrcelebulia azri imis Sesaxeb, rom
epilefsia memkvidruli daavadebaa. am Tvalsazrisidan gamomdinare,
avadmyofebis da maTi axloblebis mier epilefsia aRiqmeba,
rogorc raRac fataluri, garduvali, rogorc ganwirulis ganaCeni.
maTi azriT, adamiani sazogadoebis mier gankicxuli, daRdasmuli
xdeba. avadmyofs emsxvreva momavlis yvela perspeqtiva, amitom
pirovnebas uCndeba meoradi fsiqikuri da nevrotuli darRvevebi da
garkveuli sirTuleebi sxva adamianebTan urTierTobis procesSi
(Iivanainen, Uutela, Vilkkumaa, 1980). epilefsiaze swori warmodgenis
Seqmna xels uwyobs aseTi garTulebebis Tavidan acilebas. garda
amisa, ukanasknel periodamde codna epilefsiis Sesaxeb
yalibdeboda fsiqiatriul klinikebSi miRebuli masalis
safuZvelze; vinaidan maTi populacia Sedgeboda ZiriTadad mZime
75
epilefsiuri avadmyofebisagan, epilefsia ganixilebida, rogorc
daavadeba, romelic iwvevs Rrma fsiqikur darRvevebs da
fsiqiatriul klinikaSi mkurnalobas saWiroebs. maSin, rodesac
mxolod pacientTa mcire jgufi moiTxovs amgvar mkurnalobas.
zogjer sakmarisia mxolod erTi Seteva imisaTvis, rom adamianma
“epileptikis” statusi miiRos da amas ki mosdevs garkveuli
problemebi, gansakiTrebiT socialur sferoSi (Dodrill & Batzel, 1991).
amitom epilefsia SeiZleba ganvixiloT, rogorc “socialurad
markirebuli” daavadeba (Jacoby, Snape & Baker, 2005).
rogorc vxedavT, literaturaSi winaaRmdegobrivi monacemebia
da dRemde ar arsebobs Tanxmoba epilefsiis dros pirovnul-
emociuri sferos cvlilebebis bunebisa da mizezebis Sesaxeb.
klinikuri dakvirvebebi da kvlevebi epilefsiis dros pirovnebis
da emociuri sferos cvlilebebis safuZvlad miiCneven an
biologiur, daavadebasTan dakavSirebul, an ki fsiqo-socialur
faqtorebs. mxolod ramdenime gamokvlevaa, sadac yuradReba
gamaxvilebulia epilefsiis dros pirovnebisa da emociuri sferos
cvlilebebis multifaqtorul bunebaze (Hermann &Whitman, 1992,
Mensah, Beavis, Thapar & Kerr, 2006).
literaturuli monacemebis safuZvelze, SeiZleba gavakeToT
daskvna, rom pirovnebis Tavisebureba epilefsiis dros savaraudod
Semdegi faqtorebiT aris ganpirobebuli:
avadmyofis premorbiduli pirovnuli TaviseburebebiT;
TviT avadmyofobis procesiT da Tavis tvinis sxvadasxva
saxis disfunqciiT, epilefsiuri keris lokalizaciiT, Setevebis
sixSiriTa da maTi simZimiT;
mkurnalobis xasiaTiTa da mimdinareobiT, romlis
warmateba/warumatebloba xSirad gavlenas axdens pacientis
cxovrebis xarisxze;
organizmis kompensatorul SesaZleblobebiT;
garemos gansxvavebuli faqtorebis zemoqmedebiT, maT Soris
aRzrdis stiliT, sazogadoebis damokidebulebiT daavadebulisa da
daavadebisadmi da a. S.
76
socialuri ganwyobebiT, ramac SeiZleba ganapirobos
epilefsiiT daavadebulis cxovrebis stilis Secvla: diskriminacia,
stigmatizacia.
pirovnebis Sinagani resursebiT, kerZod misi stresis
daZlevis strategiiT;
daavadebis Sinagani suraTiT, romelic ganapirobebs
pirovnebis damokidebulebas sakuTari daavadebisadmi.
amrigad, epilefsiis prognozis Sefasebisas unda
gaviTvaliswinoT ara mxolod paroqsizmebis sixSire da simZime,
Tavis tvinis dazianebis xasiaTi, pirovnebis inteleqtis done,
aramed daavadebis mTliani klinikuri suraTi, romelSic daavadebis
Sinagan suraTs, Cvenis azriT, centraluri adgili ukavia. es is
fenomenia, romelic aerTianebs pirovnebis emociur
damokidebulebas daavadebis, sakuTari Tavisa da garSemomyofebis
mimarT daavadebiT Secvlil situaciaSi.
Tavi 3. kvlevis mizani da amocanebi
is, Tu ra saxis pirovnul-emociuri cvlilebebi Cndeba
qronikuli daavadebisas, bevrad gansazRvravs avadmyofis
mkurnalobis warmatebas. garda farmakologiuri mkurnalobisa,
mniSvnelovania fsiqologiuri da fsiqosocialuri Carevis
ganxorcieleba; amisTvis ki aucilebelia im pirovnul-emociuri
faqtorebis gansazRvra romlebic Tavs iCens qronikuli daavadebis
dros. epilefsiiT daavadebuli pirovnebis mkurnaloba mxolod
avadmyofobis mkurnalobas ar unda warmoadgendes da arcTu
meorexarisxovan rols asrulebs fsiqologiuri daxmarebac,
romlis mizania avadmyofis adekvaturi socialuri, SromiTi da
pirovnuli adaptaciisa da reabilitaciias miRweva. swored,
daavadebis Sinagani suraTis analizi daavadebaze pirovnebis
reagirebis tipis Seswavlis safuZvelze, iZleva adekvaturi
fsiqologiuri daxmarebis dagegmvisa da mkurnalobis pacientze
individualuri moargebis saSualebas, aseve, SesaZlo garTulebebis
droulad aRmoCenasa da aridebas.
77
daavadebis Sinagani suraTis struqtura mravalfaqtoriania. mis
formirebaSi garkveul rols TamaSobs socialuri, fsiqologiuri
da biologiuri faqtorebi, romelTa gaTvaliswineba aucilebelia
yovel konkretul SemTxvevaSi.
amasTan dakavSirebiT, kvlevis mizania safeTqlis epilefsiis
dros daavadebis Sinagani suraTis Seswavla daavadebaze riagirebis
tipis gamovleniT da misi kavSiris kvleva pirovnebis
maxasiaTeblebTan da interpersonaluri urTierTobis stilTan.
kvlevis interess warmoadgens is faqtorebi, romlebic SeiZleba
gavlenas axdebs daavadebis Sinagan suraTze da Sesabamisad,
daavadebis reagirebis tipze: daavadebis biologiuri faqtorebi,
pirovnebis tipi, misi urTierToba uaxloes socialur garemosTan,
Tu maTi kombinacia. safeTqlis epilefsiis jgufis SerCeva
ganapiroba im faqtma, rom pirovnul-emociuri sferos cvlilebebi
yvelaze xSiria, xolo fsiqo-socialuri dezadaptaciis riski ki
maRalia epilefsiis am formis dros.
kvlevaSi safeTqlis epilefsiis, rogorc qronikuli daavadebis
Sinagani suraTis Seswavla da misi SedarebiTi analizi Catarda
iseT qronikul daavadebasTan mimarTebaSi, romelic ar iwvevs
stigmatizacias, magram msgavsi SezRudvebiTa da riskebiT
xasiaTdeba, kerZod, gulis iSemiur daavadebasTan.
epilefsia _ Tavis tvinis polietiologiuri qronikuli
daavadebaa, romelic xasiaTdeba ganmeorebadi krunCxviTi,
arakrunCxviTi SetevebiT, aRmocenebulia Tavis tvinSi Zlieri
neironuli ganmuxtvis Sedegad da maT Tan axlavT sxvdasxva
emociuri Tu fsiqikuri cvlilebebi. odnav dawvrilebiT
gavCerdebiT safeTqlis epilefsiis gansazRvraze. safeTqlis wilis
epilefsia aris sxvadasxva etiologiis fokaluri epilefsia
epileftogenuri dazianebis keriT safeTqlis wilSi. gulyrebi
SesaZloa gamovlindes ynosviTi, gemovnebiTi, epigastruli,
iSviaTad smeniTi SegrZnebebiT; afaziiT, dismnestiuri sipmtomebiT,
iluziebiT, halucinaciebiT: agreTve – fsiqomitoruli gulyrebiT
cnobierebis SecvliT, oraluri da rTuli avtomatizmebiT;
fokaluri sawyisis mqone generalizebuli tonur-klonuri
78
krunCxvebiT (ToiZe o., 2005). es aris epilefsiuri sindromebis erT-
erTi yvelaze gavrcelebuli forma.
gulis koronaruli daavadeba dakavSirebulia gulis
sisxlZarRvebis sxvadasxva saxis disfunqciasTan. misi klinikuri
manifestacia gxvdeba zrdasrul asakSi da moicavs stenokardias,
miokardiumis infarqts, gulis ukmarisobas da sxva.
arsebuli gansxvavebis miuxedavad am or mdgomareobas aqvs
bevria saerTo. pirvel rigSi es aris maTi qronikuloba, daavadebiT
gamowveuli cxovrebis wesis radikaluri Secvla (reJimis mkacri
dacva, fizikuri aqtivobis garkveuli SezRudva, mravalwliani
mkurnalobis aucilebloba da sxva). orive mdgomareoba SeiZleba
garkveulwilad sicocxlisaTvis saSiSi iyos. orives Tan axlavs
fsiqosocialuri cxovrebis cvlileba. orive mdgomareoba SeiZleba
ganvixiloT, rogorc naklebad winaswarmetyvelebadi. orives Tan
axlavs depresiis garkveuli done.
kvlevis miznebia:
daavadebaze reagirebis tipisa da masze moqmedi faqtorebis
analizi safeTqlis epilefsiis dros;
daavadebaze reagirebis tipsa da interpersonaluri
urTierTobis tips Soris kavSiris dadgena safeTqlis epilefsiis
dros;
qronikuli daavadebis dros aRmocenebuli daavadebaze
reagirebis tipis maxasiaTeblebis, daavadebis Sinagani suraTis
daxasiaTeba safeTqlis epilefsiisa da gulis iSemiuri daavadebis
mqone jgufebis Sedarebis safuZvelze.
kvlevis amocanebia:
1. safeTqlis epilefsiisa da gulis iSemiuri daavadebis
mqone pacientebis daavadebaze reagirebis tipis kvleva da
maTi urTierTSedareba;
2. safeTqlis epilefsiis dros daavadebaze reagirebis tipis
kavSiris gansazRvra daavadebis cvladebTan da pirovnul
maxasiaTebelebTan.
79
3. safeTqlis epilefsiisa da gulis iSemiuri daavadebis
mqone pacientebis interpersonaluri urTierTobis kvleva
da maTi SedarebiTi analizi;
4. safeTqlis epilefsiisa da gulis iSemiuri daavadebis
mqone pacientebTan daavadebis Sinagani suraTis
interpersonaluri urTierTobis tipTan kavSiris kvleva
da maTi SedarebiTi analizi.
3.1. kvlevis meTodebi
aRniSnuli amocanebis gadawyvetisaTvis gamoyenebuli iyo
kvlevis Semdegi instrumentebi:
daavadebaze reagirebis tipis gamosavlenad _ Cvens mier
modificirebuli bexterevis institutis pirovnuli kiTxvari (ЛОБИ),
rogorc daavadebis Sinagani suraTis aRweris saSualeba;
pirovnuli Taviseburebebis gamokvlevisaTvis _ aizenkis
pirovnuli kiTxvari (EPQ)
T. Leary-is interpersonaluri diagnostika (l.n. sobCakis mier
modificirebuli varianti);
depresiis arsebuli donis dadgenisaTvis _ bekis depresiis
skala (BDI)
meTodebis aRwera:
bexterevis institutis pirovnuli kiTxvari (ЛОБИ- Личностный
Опросник Бехтеревского Института) _ pirovnuli kiTxvaria, romelic
SemuSavebulia v. m. bexterevis saxelobis institutSi da gamoiyeneba
daavadebisadmi damokidebulebis tipis diagnostirebisaTvis
qronikuli somaturi daavadebis mqone pirebTan.
Cvens mier modificirebuli kiTxvari (kiTxvaris gadamuSavebaSi
monawileobas Rebulobda 40 eqsperti) Sedgeba, avadmyofobis mimarT
damokidebulebaTa amsaxveli msjelobebis 8 qvejgufisagan:
damokidebuleba mkurnalobisadmi, damokidebuleba eqimebisadmi,
damokidebuleba garSemomyofebisadmi, damokidebuleba sakuTari
momavlisadmi, damokidebuleba muSaobisadmi (swavlisadmi),
80
damokidebuleba axlobel_naTesavebisadmi, sakuTari daavadebisadmi
da zogadi guneba_ganwyobileba.
avadmyofs vTxovT yuradRebiT waikiTxos TiToeuli msjeloba
da Semoxazos is msjeloba, romelic yvelaze zustad asaxavs mis
mdgomareobas. Tu arc erTi msjeloba mas ar exeba _ Semoxazos
simbolo “0”, xolo Tu ar surs pasuxis gaceba romelime qvejgufSi
Semaval kiTxvaze _ SeuZlia gamotovos is. avadmyofs vafrTxilebT,
rom uaryofiTi pasuxebis ricxvi da pasuxis gareSe darCenili
qvejgufis ricxvi ar unda aRematebodes sams. dro gansazRvruli ar
aris.
diagnostirdeba reagirebis mxolod is tipebi, romelTa mimarT
miRebulia e. w. “minimaluri sadiagnostiko maCvenebeli”, rac
empiriulad dgindeba; anu diagnostirdeba mxolod is tipebi,
romelTa qulebi aRwevs an aRemateba mocemuli tipisaTvis minimalur
diagnostikur maCvenebels. Tu minimaluri sadiagnostiko maCvenebeli
miiReba ramdenime tipis mixedviT, diagnostirdeba 2_3 tipi, sadac es
maCvenebeli yvelaze didia. am SemTxvevaSi laparakia Sereuli
tipebis Sesaxeb. reagirebis harmoniuli tipi diagnostirdeba
mxolod im SemTxvevaSi, Tu ar miiReba romelime sxva tipi. Sereul
tipebSi harmoniuli tipi ar diagnostirdeba.
daavadebaze reagirebis Semdegi cxra tipi vlindeba:
1. eiforiul_anozognozuri _ umizezod aweuli guneba_ganwyoba,
reJimis darRveva, daavadebis obieqturi gamovlinebebisa da misi
SesaZlo Sedegebis aqtiuri uaryofa, daavadebis simptomebis
miwera SemTxveviTi movlenebisadmi.
2. SfoTviT_ipoqondriuli _ mudmivi fiqri daavadebis saSiSroebis
da mkurnalobis araefeqturobis Sesaxeb; mkurnalobis axali
saSualebebis da daavadebaze damatebiTi informaciis mudmivi
Zieba, sakuTar subieqtur SegrZnebebze yurdRebis gamaxvileba,
realuri daavadebis gazviadeba;
3. senzitiur_obsesiur_fobiuri _ naTesavebsa da axloblebisTvis
Tavis mobezrebis da mZime tvirTad yofnis SiSi; avadmyofobis
gamo garSemomyofebis mier arasrulfasovnad aRqmis SiSi; ufro
metad aRelvebT warmosaxviTi sirTuleebi, vidre realuri,
81
daavadebis saeWvo garTulebebi da SesaZlebeli, magram
usafuZvlo warumatebloba ojaSi da samsaxurSi;
4. melanqoliuri _ uimedobis gancda, daTrgunva avadmyofobiT,
gamojanmrTelebis rwmenis dagargva, pesimizmi, depresiuli,
zogjer suiciduri azrebic ki. ar sjeraT mkurnalobis
warmatebisa dadebiTi obieqturi Sedegebis SemTxvevaSic;
5. harmoniuli _ sakuTari mdgomareobis adekvaturi, obieqturi
Sefaseba, mkurnalobisadmi aqtiuri xelSewyoba, sakuTari
interesebisa da miznebis gardaqmna avadmyofobiT Secvlil, axal
cxovrebiseul situaciaSi;
6. apaTiuri _ sruli gulgriloba sakuTari momavlisadmi,
daavadebis mimdinareobisadmi, mkurnalobis Sedegebisadmi,
mkurnalobisadmi pasiuri damorCileba, interesebis sferos
Seviwroveba;
7. paranoialuri _ rwmena imisa, rom daavadeba sxvaTa zegavlenis
Sedegia; sxvebis dadanaSauleba (naTesavebi, TanamSromlebi,
eqimebi), braldebebi maT mimarT da dasjis moTxovna,
mkurnalobisadmi undobloba, avadmyofobis garTulebebis
eqimebis daudevrobisaTvis miwera.
8. ergopaTiuri _ “gaqceva samuSaoSi”, daavadebis simZimis
miuxedavad cdiloben muSaobis gagrZelebas, muSaoben ufro mets
da ufro meti intensivobiT, mkurnaloben mxolod im SemTxvevaSi,
Tu es samsaxuris (swavlis) gagrZelebas ar SeuSlis xels;
9. egocentruli _ “gaqceva avadmyofobaSi”; sakuTari gancdebis
saaSkaraoze gamotana garSemomyofTa yuradRebis mipyrobis
mizniT, gansakuTrebuli zrunvis moTxovnileba, sakuTari
pirovnebis mimarT gansakuTrebuli yuradRebis moTxovna
daavadebis pirobebSi.
aRsaniSnavia, rom daavadebaze reagirebis tipi SeiZleba mTlianad
ar Seesamabodes romelime am aRweril tips da am SemTxvevaSi,
saubaria reagirebis Sereul tipze, mag., ergopaTiur_SfoTviTi an
melanqoliur_ egocentruli da a. S. unda aRiniSnos, rom
daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi dasturdeba mxolod sxva
82
tipebis gamoxatuli gamovlinebebis ararsebobis SemTxvevaSi. sxva
SemTxvevaSi Cven SegviZlia visaubrod mxolod tendenciis Sesaxeb.
A AT. Leary-is interpersonaluri diagnostika. meTodika
gamoiyeneba pirovnuli interpersonaluri urTierTobis stilisa da
struqturis Taviseburebebis SeswavlisaTvis da avlens pirovnebis
konfliqtis zonebs. is Seicavs pirovnuli
urTierTzemoqmedebisaTvis damaxasiaTebel lakonuri Tvisebebis 128
CamonaTvals. aqedan pirovnebam unda airCios is Tvisebebi, romlebic,
misi azriT, axasiaTeben mis “realur me-s” (“rogori var me
sinamdvileSi”, “aqtualuri me”). avadmyofs vTxovT yuradRebiT
waikiTxos TiToeuli maxasiaTebeli da Semoxazos im Tvisebis
Sesatyvisi nomeri, romelic yvelaze metad uaxlovdeba mis
warmodgenas sakuTar Tavze.
es meTodika iqna arCeuli, imis gamo, rom is, Cvenis azriT, iZleva
garemosTan urTierTobis srul suraTs.
kvlevaSi yurdadReba gamaxvilebulia “realuri-me”-s Sefasebaze.
gamoiyofa 8 tipi anu interpersonaluri qcevis 8 tendencia (e.w.
pirveladi faqtori an oqtanti), rac gamovlinebis intensivobis
mixedviT (adaptacia-dezadaptacia) raodenobrivad aris Sefasebuli
1-dan 16-mde. esenia:
1. Zalaufleba-liderobis (avtoritaruli) _ amJRavnebs sakuTar
Tavsa da SesaZleblobebSi rwmenas, xelmZRvanelis da
organizatoris Tvisebebs (8 qulamde). magram maRali qulebis
SemTxvevaSi aRiniSneba sakuTari SesaZleblobebis gadafaseba,
sxvaTa kritikis miuRebloba (12 qulamde), msjelobebis
avtoritaruli stili, sxvebze Zalauflebis survili, xSirad
despotizmis niSnebi (12-16).
2. damoukidebel-dominanturi _ amJRavnebs urTierTobis
damoukidebel, mebrZol tips, sakuTar TavSi darwmunebulobas
(8 qulamde), xolo maRali qulebis (12-16) SemTxvevaSi _
urTierTobebis TviTkmayofil, narcisistul tips sakuTari
upiratesobis gaZlierebuli grZnobiT da tendenciiT mudmivad
hqondes sakuTari, sxvebisagan gansxvavebuli azri;
83
3. sworxazovan-agresiuli _ miRebuli qulebis mixedviT es
oqtanti gamoavlens energiulobas, uSualobas,
mizandasaxulobas, an sijiutes, agresiulobas (maRali qulebi
12-16);
4. undobeli-skeptikuri _ msjelobebis da qcevebis realizmi,
skeptikuroba, arakonformizmi (qulebi 1-8), romelic SeiZleba
gadaizardos undoblobaSi, eWvianobaSi, garSemomyofebisadmi
gansakuTrebiT kritikul damokidebulebaSi, sakuTari negativizmis
xSirad verbalur agresiaSi gamovlenaSi;
5. morcxvi-damorCilebuli _ avlens iseT Tvisebebs, rogoricaa
simorcxve, TavSekavebuloba, sxvaTa valdebulebebis sakuTar Tavze
aRebis midrekileba. maRali qulebis (12-16) SemTxvevaSi _ sruli
damorCileba, pasiuroba, TviTgvemis gaZlierebuli grZnoba;
6. damokidebuli-damjeri _ sxvaTa mier aRiarebis, ndobis da
sxvebisagan daxmarebis miRebis moTxovnileba, ususuroba,
winaaRmdegobis gawevis SeuZlebloba. maRali qulebis (12-16)
SemTxvevaSi _ konformuloba, sruli damokidebuleba garSemomyofi
adamianebis azrze;
7. TanamSromlobiT-konvenciuri _ pirovnuli urTierTobis am
stilis mqone adamianebi iswrafvian garSemomyofebTan axlo,
megobruli urTierTobebis damyarebisaken. maRali qulebis (12-16)
SemTxvevaSi vlindeba kompromisuli qceva, garSemomyofTa yvela
moTxovnilebis dakmayofilebis mcdeloba realuri situaciis
miuxedavad;
8. pasuxismgebliani-gulisxmieri (altruistuli)_
pasuxismgeblobis ganviTarebuli grZnoba, garSemomyofsadmi
daxmarebis gawevis mzadyofna, gulisxmiereba, sxvebze zrunvis
survili, uangaroba. maRali qulebi (12-16) gulisxmobs Zlier
pasuxismgeblobas, hipersocialurobas, xSirad altruizms,
daxmarebis Zlier survils arsebuli situaciis miuxedavad.
TuUTvisebebis ricxobrivi maCvenebeli ar aRemateba 8 qulas,
maSin SeiZleba visaubroT harmoniuli pirovnebis Sesaxeb.
maCveneblebi, romlebic aRematebian 8 qulas, miuTiTeben mocemuli
Tvisebis aqcentuaciaze. maRali qulebi (12-16) socialuri adaptaciis
84
sirTuleebze miuTiTebs. yvela oqtantSi miRebuli dabali
maCvenebeli (0_3 qulamde) SeiZleba iyos pirovnebis
aragulaxdilobis Sedegi da maTi sandooba naklebad misaRebia.
urTierTobebis pirveli oTxi tipi _ 1, 2, 3 da 4 _ xasiaTdeba
arakonformuli da xSirad konfliqturi tendenciebis arsebobiT (3,
4 oqtanti), damoukideblobiT, mizandasaxulobiT da liderobisadmi
da dominirebisadmi tendenciiT (1, 2 oqtanti). meore oTxi tipi _ 5, 6,
7 da 8 _ sawinaaRmdego suraTs gviCvenebs:NG konformulobas,
kongruentobas garSemomyofebTan kontaqtebSi (7, 8 oqtanti), sakuTar
TavSi daurwmuneblobas, damorCilebas, midrekilebas
kompromisebisadmi (9, 5, 6 oqtanti).
garda pirveladi faqtorebisa, gamoyofilia e.w. meoradi
maCveneblebic:D dominireba-damorCilebisa da keTilmosurneoba-
mtrobis maCvenebeli, romlebic ganixileba, rogorc pirovnuli
urTierTzemoqmedebis ori ZiriTadi faqtori. maTi mniSvneloba
miiReba pirveladi faqtorebis maCveneblebis safuZvelze Semdegi
formulebis mixedviT:
D=(1 - 5) + 0,7 (3 + 2 - 4 - 6)
L=(7 - 3) + 0,7 (8 - 2 - 4 + 6)
D faqtoris dadebiTi mniSvneloba miuTiTebs dominirebaze,
uaryofiTi ki _ damorCilebaze: faqtoris dadebiTi mniSvneloba _
keTilmosurneobaze, uaryofiTi ki _ mtrobaze. ����
aizenkis kiTxvari (EPQ). avadmyofis pirovnuli Taviseburebebis
SeswavlisaTvis gamoyenebuli iyo aizenkis tipologiuri kiTxvari.
meTodika Seicavs oTx skalas: eqstraversia-intraversia,
neiroticizmi, fsiqotizmi da specifikuri skala, .e.w. ‘’sicruis
skala”, romelic zomavs adamianis gulwrfelobas kiTxvebze pasuxis
gacemisas. es meTodika arCeuli iyo aizenkis Teoriis
gaTvalisiWinebiT.
es meTodika arCeuli iyo pirovnebis konstituciuri
maxasiaTeblebis kvlevis mizniT. kerZod, aizenkis modelis mixedviT
Tavis tvinis qerqis agzneba-Sekavebis Taviseburebebi gansazRvravs
pirovnebis reagirebas garegan da Sinagan stimulebze da garemosTan
adaptaciis xasiaTze. Sesabamisad, safeTqlis epilefsiis, rogorc
85
qronikuli nevrologiuri daavadebisas konstituciuri pirovnuli
maxasiaTeblebis gamovlenis mizniT gamoyenebuli iyo EPQ.
Aaizenki Tvlis, rom adamianis emociur maCveneblebze gavlenas
axdens agzneba-Sekavebis biologiuri faqtorebi da limburi sistema
aris am procesis mniSvnelovani rgoli. magram aizenki aRniSnavs,
rom emociuri darRvevebi ar warmoadgenen mxolod genetikuri
ganwyobis Sedegs. “genetikurad gadaecema adamianis ganwyoba moiqces
da imoqmedos garkveuli saxiT konkretul situaciebSi moxvedris
dros “ (aizenki, 1982, p.29). amrigad aizenki Tvlis, rom garemos
faqtorebi garkveul wilad gavlenas axdenen am predispoziciaze.
agzneba-Sekaveba gansazRvras garkveul emociur maxasiatebelebs. misi
Secvla ar SeiZleba, magram SesaZlebelia im socialuri faqtorebze
zegavlena, romlebic ganapirobeben ama Tu im reaqciis gamovlenas
(Eysenck, 1 990).
safeTqlis epilefsia, rogorc wesi, limburi sistemis
abnormalur funqcionirebas gulisxmobs da am mxriv sainteresoa,
axdenen Tu ara predispoziciuri biologiuri faqtorebi gavlenas
daavadebis Sinagani suraTis Camoyalibebaze mxolo safeTqlis
epilefsiis dros, Tu sxva es Tavs iCens sxva samedicino daavadebis
drosac.
eqstraversia-introversia Semdeg maxasiaTeblebSi vlindeba:
a) tipiuri eqstraverti _ uyvars mxiaruleba, socialurad
Riaa,mimarTulia gareT, hyavs bevri megobari, yvelafers axals
advilad amCnevs da iTvisebs, optimistia, advilad gamoxatavs
sakuTar emociebs, xSirad impulsuria da moqmedebs momentis
gavleniT, urCevnia moZraoba da moqmedeba;
b) tipiuri introverti _ Tavis TavSi CaRrmavebuli pirovnebaa,
midrekilia TviTanalizisadmi, Hyavs erTi an ramdenime megobari,
sanam raimes gaakeTebs _ didxans fiqrobs, akontrolebs Tavis
emociebs, pesimistia, misi qceva sazogodoebriv normebzea agebuli.
intravertirebuli pirovnebis tipi SigniT mimarTuli pirovnebaa,
romelic gare samyaros gaurbis.
introversia-eqstraversiis, rogorc pirovnebis
ganzomilebasTan erTad, aizenkma Semoitana neirotizmis (emociuri
86
labiloba_stabiloba) ganzomilebac, romelsac ganixilavs, rogorc
pirovnebis savsebiT damoukidebel faqtors.
g) neirotizmi _ emociuri mdgradoba, aizenkis mixedviT,
axasiaTebs emociur mdgomareobas, rac zogierTi niSnebiT
dakavSirebulia nervuli sistemis labilurobasTan. emociuri
mdgradoba _ Tvisebaa, romelic gamoxatavs organizebul qcevas,
situaciur mizandasaxulobas, xasiaTdeba adaptaciis kargi unariT,
liderobisadmi ltolviT. emociurad mdgradi adamiani mSvidia,
TavSekavebuli, acnobierebs sakuTar qcevas, misi emociebi naklebi
siZlieriT vlindeba. neirotizmi anu emociuri labiluroba
gamoixateba Zlier emociur aramdgradobaSi, adaptaciis daqveiTebul
unarSi, maRal SfoTvaSi, depresiul reaqciebSi, yuradRebis
gafantulobaSi, hipermgrZnobelobaSi. aseTi adamiani ufro advilad
gamodis mwyobridan, mousvenaria, misi emociebis gamowveva advilad
xdeba, xSirad icvlis interesebs, ar aris darwmunebuli sakuTar
TavSi, xasiaTdeba araadekvaturad Zlieri reaqciebiT.
Dd) fsiqotizmis-super-ego skala miuTiTebs asocialur
qcevaze, emociuri reaqciebis araadekvaturobaze, maRal
konfliqturobaze, xSirad arakontaqturobaze da egocentrulobaze
(fsiqotizmis skala pirvelad Semotenili iyo 1968 wels).
aizenkis kiTxvaris Cvens mier gamoyenebuli forma Sedgeba 110
kiTxvisagan alternatiuli pasuxebiT “ki” an “ara”. 40 maTgani
ikvlevs pirovnebas eqstraversia_introversiis skalaze, 40 _
stabiloba_labilobis (neirotizmis) skalaze, 20 _ miekuTvneba e. w.
“sicruis skalas“ da 10 Tavisufali kiTxva.
eqstraversia-introversiis skalaze miRebuli maRali qulebi
Seesabameba pirovnebis eqstravertirebul tips, dabali ki _
introvertirebul tips. saSualo maCvenebelia _ 7-15 qula.
neirotizmis skalaze miRebuli maRali qula miuTiTebs maRal
fsiqikur aramdgradobaze. saSualo maCvenebelia _ 8-16 qula.
maRali qula fsiqotizmis skalaze gviCvenebs maRal
konfliqturobas. saSualo maCvenebeli _ 5-12 qula.
maRali qulebi neirotizmis skalaze jer kidev ar niSnavs imas,
rom saqme gvaqvs nevrozTan fsiqoanalitikuri gagebiT (aracnobieri
87
moTxovnilebebis safuZvelze aRmocenebuli pirveladi darRvevebi).
neirotizmi niSnavs mxolod garkveuli midrekilebis arsebobas
nevrotuli darRvevebis ganviTarebisaken.
Tu sicruis skalaze miRebuli qulebis raodenoba aRemateba 10-s,
Sedegebi arasaimedod iTvleba.
bekis depresiis skala (BDI). depresia xSirad Tan axlavs mZime somatur daavadebas. magram ar
iqneboda swori imis aRniSvna, rom yvela somaturi pacienti
depresiulia da rom es normaluri reaqciaa daavadebaze.
depresiis Sefasebis tradiciuri forma TviTSefasebaa. erT-erTi
aseTi meTodikaa Beck Depression Inventory ( BDI ).
BDI gamoiyeneba, rogorc TviTSefasebis saSualeba. is Sedgeba 21
kiTxvisgan, rac asaxavs depresiis specifikur simptomebs. am
simptomebis xarisxi Tanamimdevrulad Sefasebulia 0_dan 3 _mde.
punqtebi da Sefasebis qulebi miRebulia empiriulad. avadmyofma
unda aRniSnos, Tu romeli asaxavs mis arsebul mdgomareobas
yvelaze zustad.
BDI mTlianad moicavs depresiis simptomatologias, magram mas
aqvs aseve kognituri Sinaarsis aqcentuaciis tendencia. kiTxvebis 2
jgufi exeba afeqtebs, 11 _ kognicias, 2 _ farul qcevas, 5 _
somatur simptomebs da 1 _ interpersonalur maxasiaTeblebs.
gaTvaliswinebulia depresiis yvela ZiriTadi simptomi. BDI
mgrZnobiarea iseTi klinikuri cvlilebebisadmi, rogoric aris
medikamenturi da qceviTi Terapiuli zemoqmedeba.
3.2 kvlevaSi monawile pirTa maxasiaTeblebi
kvlevaSi monawileoba miiRo 155 respodentma. MmaT Soris aris
54 safeTqlis epilefsiiT daavadebuli, 31 gulis iSemiuri
daavadebis mqone piri da 70 praqtikulad janmrTeli piri.
gamokvlevebi Catarebuli iyo i. sarajiSvilis sax. klinikuri
da eqsperimentuli nevrologiis institutis epilefsiis
ganyofilebis bazaze. gamokvleuli iyo 54 safeTqlis epilefsiis
mqone avadmyofi, Setevebis sxvadasxva formebiT. maT Soris 28 qali
88
da 26 mamakaci, umaRlesi da saSualo ganaTlebiT. avadmyofTa
saSualo asaki iyo 36,4 weli. gamoiyo sami asakobrivi jgufi:
17-25 weli
26-37 weli
38 welze zeviT
avadmyofebi gansxvavebodnen erTmaneTisagan paTologiuri keris
ubnis mxareobiT, daavadebis dawyebis asakiT, gulyris tipis,
gulyrris sixSiris da mkurnalobis tipis (mono-poliTerapia)
mixedviT. daavadebis etiologiuri faqtorebs ZiriTadad
warmoadgenen: neiroinfqecia, maT Soris adreul asakSi miRebuli,
qala-tvinis travma, dabadebis travma da Tavis tvinis atrofiuli
procesebi. cxrilSi #7 moyvanilia jgufis zogierTi maxasiaTebeli.
cxrili #7. safeTqlis epilefsiis mqonejgufis monacemebi
Eepilefsiis jgufis cvladebi raodenobrivi maCveneblebi
sul epilefsiis mqone pirTa raodenoba
54
sqesi: MmdedrobiTi mamrobiTi
2826
saSualo asaki 36,4GganaTlebis done: saSualo umaRlesi
2428
Aasakobrivi jgufebi: 17-25 weli 26-37 weli 38< weli
91926
lateralizacia: upiratesad marcxena upiratesad marjvena
3222
daavadebis dawyebis asaki: 1-10 weli11-20 weli21< weli
182214
GgulyraTa sixSire: </weliwadSi </TveSi </kviraSi
142812
Mmkurnalobis tipi: MmonoTerapia poliTerapia
2826
89
epilefsiuri keris lateralizacia klinikuri da eeg-s
monacemebis safuZvelze dgindeboda. 54 avadmyofidan 32-s hqonda
paTologiuri keris aqtivoba upiratesad marcxena safeTqelSi da 22-
s _ upiratesad marjvena safeTqelSi. Setevebis sixSire varirirebda
1-2-dan weliwadSi 2-3-mde kviraSi. miRebulia daavadebis dasawyisis
sami kategoria (Herman et al., 1996): daavadebis dasawyisi bavSvobaSi _ 1-
12 w., dasawyisi ymawvilobis asakSi _ 13-18 w., da mozrdilobis asakSi
_ 19-42 w., sxva avtorebis mier miRebulia daavadebis dasawyisis
Semdegi kategoriebi : 1-10 w., 11-20 w., 11-30w., 30-ze meti.
Cvens mier daavadebis dawyebis asaki sam jgufad iyo dayofili:
1-10 weli;
11-20 weli;
21 welze zeviT.
mkurnalobis tipis gansazRvrisas miRebulia ori jgufi:
monoTerapia da poliTerapia.
gamokvleulTa ricxvSi ar Sediodnen avadmyofebi zogadi
inteleqtualuri donis daqveiTebiT, rac dgimdeboda
neirofsiqologiuri gamokvlevis safuZvelze da pacientebi
daavadebis statusuri mimdinareobiT.
gulis iSemiuri daavadebis mqone pacientebis gamokvlevebi
Catarda kardiologiis institutis bazaze. PpacientTa raodenoba
Seadgenda 31-s. MmaT Soris iyo 15 qali da 16 mamakaci, saSualo asaki
- 47 weli. Ggamoiyo erTi asakobrivi jgufi: 38 welze zeviT.
daavadebis dawyebis asaki aseve erT jgufad iyo warmodgenili: 21
welze zeviT.
sakontrolo jgufi Seadgenda praqtikulad janmrTel 70 cdis
pirs, saSualo asakiT 33 weli. maT Soris iyo 28 qali da 32 mamkaci.
Ggamoiyo sami asakobrivi jgufi:
17-25 weli – 16 cdis piri
26-37 weli _ 31 cdis piri
38 wels zeviT _ 23 cdis piri
kvlevis procedura: safeTqlis epilefsiis mqone pirebTan
procedura Sedgeboda ori etapisagan. pirvel etapze cdis pirebs
90
utardebodaT neirofsiqologiuri gamokvleva, romelic miznad
isaxavda pacientTa SesaZlo darRvevebis gamoricxvas. Tu
neirofsiqologiuri gamokvlevis safuZvelze dgindeboda garkveuli
problemebis arseboba (metyvelebaSi, mexsierebaSi, azrovnebaSi),
kvlevis Catareba am pacientTan mTavrdeboda. Tu pacientTan ar
vlindeboda umaRlesi fsiqikuri funqciebis darRveva, amave etapze
mas utardebida BDI, depresiis arsebuli donis gamosakvlevad.
meore etapze, pacientebs utardebodaT struqturuli
interviu, daavadebis aRmocenebis da misi mimdinareobis Sesaxeb,
raTa momxdariyo daavadebasTan dakavSirebuli cvladebis
diferenciacia. Semdeg maT utardebodaT daavadebaze reagirebis
kiTxvari (ЛОБИ), interpersonaluri urTierTobis Leary_is
diagnostikuri kiTxvari da aizenkis EPQ kiTxvari.
kvlevaSi miRebuli monacemebi damuSavebul iqna statistikuri
programis SPSS 12.0-is saSualebiT. gamoyenebuli iyo aRweriTi da
daskvniTi statistikis Semdegi sazomebi: saSualo ariTmetikuli,
standartuli gadaxra, jgufTaSorisi da jgufis Sida saSualoTa
Soris gansxvavebis sandooba Semowmda T-testis da kruskal-
uolisis koeficientis saSualebiT. gamoyenebul iqna dispersiuli
da regresiuli analizi, aseve, faqtoruli analizi (mTavari
komponentebis meTodi).
Tavi 4. Sedegebis aRwera
4.1. safeTqlis epilefsiis mqone pirTa Sedegebi
am TavSi mocemulia safeTqlis epilefsiis mqone pirTa
daavadebaze reagirebis tipis, interpersonaluri urTirTobis
stilis statistikuri monacemebi, depresiis maCvenebeli da EPQ
kiTxvarSi miRebuli Sedegebi, maTi kavSiri demografiul
cvladebTan da epilefsiis klinikur maxasiaTeblebTan.
daavadebaze reagirebis tipebidan safeTqlis epilefsiiT
daavadebul pirebTan, ZiriTadad, gamovlinda SfoTviT-
ipoqondriuli, senzitiur_obsesiur_fobiuri, harmoniuli da
ergopaTiuri tipebi (cxrili #8).
91
cxrili #8. daavadebaze reagirebis tipebis saSualo maCveneblebisafeTqlis epilefsiiT daavadebul pirebSi.
daavadebaze reagirebis tipi
Mean SD Max
1.eiforiul-anozognoziuri 2,54 1,978 82. SfoTviT- ipoqondriuli 5,56 2,799 133. senzitiur-obsesiur-fobiuri 5,09 2,601 10
4. melanqoliuri 1,69 1,911 65. harmoniuliH 6,22 2,938 136. apaTiuri 1,26 1,944 117. paranoialuri 0,44 0,883 48. ergopaTiuli 2,69 1,451 69. egocentruli 1,15 1,379 4
Cveni monacemebis mixedviT safeTqlis epilefsiiT
daavadebuli pirebi xasiaTdebian depresiis saSualo maCvenebliT,
M=17,28 (SD=11,416) (BDI). mas Tan axlavs maRali SfoTva, sevda,
sakuTar Tavsa da sakuTar ZalebSi daurwmunebloba, uimedoba da
sxva.
miRebuli monacemebis safuZvelze Cven ver vimsjelebT
safeTqlis epilefsiis mqone pirebSi interpersonaluri
urTierTobis ama Tu im tipis aqcentuaciaze. gamovlenili
maxasiaTeblebi miuTiTeben mxolod garkveuli interpersonaluri
urTierTobis tipis tendenciaze (cxrili #9).
cxrili #9. safeTqlis epilefsiiT daavadebuli pirebisinterpersonaluri urTierTobis tipebis saSualo maCveneblebiinterpersonaluri urTierTobis
tipebiMean SD Max
1.Zalaufleba-lideroba 6,39 3,779 152.damoukidebeli-dominanturoba
6,81 3,481 14
3.sworxazovan-agresiuli 6,80 2,506 124.undobeli-skeptikuri 5,85 2,688 135.morcxvi-damorCilebuli 7,70 3,374 166.damokidebuli-damjeri 6,48 3,020 147.TanamSromlobiT-konvenciuri 8,31 3,261 148.pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri
7,65 3,127 15
safeTqlis epilefsiiT daavadebul pirebs aReniSnebaT
interpersonaluri urTierTobis iseTi tendenciebi, rogoricaa,
pasuxismgeblobis mqone _ gulisxmieri (me-8 oqtanti),
TanamSromlobiT_konvenciuri (me-7 oqtanti), morcxvi-
92
damorCilebuli (me-5 oqtanti). safeTqlis epilefsiis mqone
pirebis interpersonalur urTierTobaSi aRiniSneba
konformulobis, damorCilebis, sakuTar TavSi daurwmuneblobis,
amave dros, garSemomyofebTan Tanxmobisa da kongruentobis
miRwevis moTxovnilebis tendenciebi.
interpersonaluri urTierTobebis kvlevis testSi miRebuli
maCveneblebi ar aRmoCnda sando korelaciaSi safeTqlis
epilefsiis iseT cvladebTan, rogoricaa: keris lokalizacia,
gulyris tipi, magram zogierTi misi maCvenebeli korelirebs
gulyraTa sixSiresTan, daavadebis dawyebis asakTan da
mkurnalobis tipTan. amaze ufro dawvrilebiT Semdeg SevCerdebiT.
safeTqlis epilefsiis mqone pacientebTan ar gamovlinda
romelime gamoxatuli pirovnuli maxasiaTebeli
(eqstraversia/introversia). Nxolo neirotizmis maCvenebeli
saSualoze maRalia da aRiniSneba emociuri labilurobis
tendencia.
cxrili#10. EPQ-s testis maCveneblebi safeTlisepilefsiis mqone pirebTan
M SD Maxfsiqotizmis maCvenebeli
4,08 1,774 9
eqstraversiis maCvenebeli 10,60 2,918 18neirotizmis maCvenebeli 12,00 4,489 19
sicruis maCvenebeli 8,43 2,316 16
sqesobrivi gansxvavebebi epilefsiis mqone pirTa Soris
safeTqlisGepilefsiiT daavadebul pirTa jgufSi qalebs
mniSvnelovnad ufro maRali depresiis maCvenebeli hqondaT
(M=21,08, SD=13,891), mamakacebTan SedarebiT (M=14,27, SD=7.012).
pirovnul maxasiaTeblebSi statistikurad sando sqesobrivi
sxvaobebi ar gamovlinda.
xazgasasmelia daavadebaze reagirebis tipebis mixedviT
sqesobrivi gansxvavebebi. daavadebaze reagirebis egocentruli
tipis maCvenebeli statistikurad sandod ufro maRalia
safeTqlis epilefsiiT daavadebul qalebTan, vidre mamakacebTan.
amave dros daavadebaze reagirebis harmoniuli tipis maCvenebeli
93
statistikurad sandod ufro maRalia safeTqlis epilefsiiT
daavadebul mamakacebTan (cxrili#11).
cxrili #11.daavadebaze reagirebis tipebi safeTqlisepilefsiiT daavadebul qalebsa da mamakacebSi
sqesi/daavadebaze
reagirebis tipi
mamakacebi qalebi df=52
M SD M SD t Sig(2-tailed)
harmoniuli 7,04 2,919 5,46 2,795 2,0624 ,048Eegocentruli 0,58 1,027 1,68 1,467 -3,174 ,003
interpersonaluri urTierTobebis tipis mixedviT
mamakacebSi sandod ufro maRali maCveneblebi gamovlinda
damoukidebel-dominantur, sworxazovan-agresiul da damokidebul-
damjer tipebSi. magram, amave dros qalebSi ufro maRalia
dominireba-damorCilebisa da keTilmosurneoba-mtrobis faqtoris
maCveneblebi.
cxrili #12 interpersonaluri urTierTobis tipis maCvenebeli safeTqlis epilefsiiT daavadebul qalebsa da mamakacebSi.
interpersonakluri urtierTobis
tipi
mamkacebi qalebis df=50M SD M SD T Sig (2-tailed)
damoukidebeli-dominanturoba
8,42 3,313 5,31 2,923 3,596 ,001
sworxazovan-agresiuli
8,04 1,685 5,65 2,622 3,901 ,000
damokidebuli-damjeri
5,5 2,657 7,39 3,095 -2,509 ,015
dominireba-damorCileba
3,854 6,25 -3,389 8,42 3,553 ,001
keTilmosurneoba-mtroba
-,188 8,295 5,514 8,15 -2,501 ,016
epilefsiis mqone pirTa Sedegebis asakobrivi gansxvavebebi
safeTqlis epilefsiis mqone pirebSi ar gamovlinda
statistikurad sando sxvaobebi asaakobriv jgufebs Soris
depresiis da daavadebaze reagirebis maCveneblebis mixedviT.
pirovnul maxasiaTeblebSi statistikurad sando asakobrivi
sxvaobebi ar gamovlinda.
94
interpersonaluri urTierTobis testSi statistikurad
mniSvnelovani sxvaobebi gamovlinda 1 da 2 asakobriv jgufebs
Soris Zalaufleba-liderobis, sworxazovan-agresiulobisa da
dominireba-damorCilebis faqtorebSi.
cxrili#13. interpersonaluri testis Sedegebis asakobrivisxvaobebis safeTqlis epilefsiis mqone jgufSi
interersonaluri urTierTobis
tipi
asakobrivi jgufebi
M SD df t Sig (2-tailed)
Zalaufleba-lideroba
17-25
26-38
8,675,11
4,3013,288 25 2,391 ,025
sworxazovan-agresiuli
17-25
26-38
8,566,33
2,2422,647 25 2,482 0,026
dominireba_damorCilebis faqtori
17-25
26-38
5,278-2,261
8,007,397 25 2,430 ,023
epilefsiis mqone pirTa monacemebi daavadebis klinikuri
maxasiaTeblebis mixedviT
epilefsiuri fokusis mxareoba (lateralizacia) ar aRmoCnda
kavSirSi gamokvlevaSi miRebuli testebis maCveneblebTan.
gamovlinda statistikurad sando gansxvaveba jgufebs Soris
gulyrebis sixSiresTan da daavadebis dawyebis asakTan
mimarTebaSi.
gulyrebis sixSire:
Cvens gamokvlevaSi depresiis done gansxvavdeba gulyraTa
sixSiris mixedviT. depresiis maCvenebeli bevrad ufro dabalia
pacientebTan iSviaTi gulyrebiT _ weliwadSi ramdenjerme (M=11,
SD=6,516), im pacientebTan SedarebiT, visac gulyra yovelTviurad
aqvs (M=21,50, SD=12,610).
cxrili#14. depresiis maCvenebeli da gulyraTa sixSiredepresiis maCvenebeli
gulyraTa sixSire M SD t df Sig (2-tailed)
/weliwadi 11 6,516-2,915 40 ,006
/Tve 21,50 12,610
95
gamovlinda statistikurad sando sxvaoba daavadebaze
reagirebis harmoniul da ergopaTiuli tipebis maCveneblebSi
gulyrebis sixSiris mixedviT. naklebi sixSiris gulyrebis mqone
jgufs mniSvnelovnad maRali aqvs reagirebis harmoniuli da
ergopaTiuli tipis maCveneblebi (cxrili #15).
cxrili#15. gulyraTa sixSire da daavadebaze reagirebis tipebidaavadebaze reagirebis
tipi
gulyraTa sixSire M SD df t Sig (2-tailed)
Hharmoniuli /weliwadSi
/TveSi
9,075,04
1,8592,502 40 5,332 ,000
Hharmoniuli /weliwadSi
/kviraSi
9,075,50
1,8592,991 24 3,613 ,000
ergopaTiuri /weliwadSi
/kviraSi
3,291,50
0,8251,269 24 4,186 ,012
ergopaTiuri /TveSi
/kviraSi
2,791,50
1,5721,269 38 2,324 ,026
rac ufro xSiria gulyra, miT naklebia daavadebaze reagirebis
harmoniuli da ergopaTiuli tipis maCveneblebi.
pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri interpesonalur
urTierTobaTa stilis mqone pacientebi gansxvavdebodnen gulyris
sixSiris mixedviT. pacientebs, romlebsac ufro iSviaTi gulyrebi
aqvT, axasiaTebT pasuxismgeblobis ganviTarebuli grZnoba da
garSemomyofisadmi daxmarebis gawevis mzadyofna (cxrili #16).
cxrili#16. gulyraTa sixSire da interpersonaluri urTierTobis tipiinterpersona
luri urTierTobis
stili
gulyraTa sixSire
M SD df t Sig (2-tailed)
pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri
/weliwadSi
/TveSi
8,866,86
2,6853,088 40 2,062 ,046
daavadebis dawyebis asaki:
miRebul iqna statistikurad sando sxvaoba daavadebaze
reagirebis senzitiur-obsesiur-fobiur da melanqoliuri tipebis
maCveneblebSi daavadebis dawyebis asakis mixedviT. rac ufro
96
adreul asakSia daavadebis debiuti, miT ufro maRalia masTan
dakavSirebuli daavadebaze reagirebis senzitiur-obsesiur-fobiuri
tipisa da daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipis maCvenebeli
(cxrili#17).
cxrili#17. daavadebaze reagirebis senzitiuri da melanqoliuri tipebis saSualo maCveneblebi daavadebis dawyebis asakis mixedviT.
daavadebaze reagirebis
tipi
daavadebis dawyebis asaki M SD df t Sig (2-
tailed)
senzitiur-obsesiur-fobiuri
0-10 weli
11-20 weli
6,284,19
2,8032,4 37 2,506 ,017
melanqoliuri 0-10 weli
21 welze meti
2,780,92
1,8551,320 29 2,065 0.48
interpersonaluri urTierTobis damokidebuli-damjeri tipis
maCvenebeli ufro maRalia im pacientebTan, romlebTanac daavadeba
pirvelad gamovlinda gviandel asakSi (21 welze zeviT).
cxrili#18. interpersonaluri urTierTobis tipi dadaavadebis dawyebis asakiinterpersonaluri urTierTobis tipi
daavadebis dawyebis asaki M SD df t Sig (2-
tailed)
damokidebuli-damjeri
0-10 weli
21 welze meti
5,838,33
3,0342,863 29 -2,222 ,034
damokidebuli-damjeri
11-20 weli
21 welze meti
68,33
2,8112,862 32 -2,234 0,33
mkurnalobis tipi:
interpersonaluri urTierTobis morcxvi-damorCilebuli tipis
maCveneblebi statistikurad sandod gansxvavdebian mkurnalobis
gansxvavebuli tipis SemTxvevaSi. monoTerapiis SemTxvevaSi am tipis
maCvenebeli ufro dabalia, vidre poliTreapiis SemTxvevaSi.
97
cxrili#19. mkurnalobis xasiaTi da interpersonaluri urTierTobi tipiinterpersonaluriurTirTobis tipi
monoTerapia poliTerapia df=49M SD M SD t Sig(2-tailed)
morcxvi-damorCilebuli 6,40 2,784 9,10 3,476 -3,159 ,003
daavadebaze reagirebis tipis, interpersonaluri urTierTobis
stilis, depresiis maCveneblisa da pirovnebis maxasiaTeblebis
kavSiri safeTqlis epilefsiis mqone pirebTan
daavadebaze reagirebis eiforiul-anazognozuri tipi
mniSvnelovan 1kavSirSia interpersonaluri urTierTobis
Zalaufleba-liderobis (1 oqtanti) da damoukidebel-dominantur
(me-2 oqtanti) stilTan (1). rac ufro gamoxatulia sakuTari
daavadebis uaryofis, nivelirebis maCvenebli, eiforia, garemosTan
urTierTobis miT ufro dominantur tips gamoxataven avadmyofebi.
maT ar sjerad daavadebis arsebobisa da miiCneven, rom unda
daimkvidron tavisi adgili sociumSi.
sainteresoa, rom daavadebaze reagirebis SfoTviT-
ipoqondriuli, melanqoliuri da apaTiuri tipebi mniSvnelovan
kavSirSia interpersonaluri urTierTobis undobel-skeptikur (me-4
oqtanti) stilTan, depresiasTan da neirotizmis maCvenebelTan da
fsiqotizmTan. es adasturebs im faqts, rom SfoTviTi, depresiul
mdgomareobas axasiaTebs skeptikuroba garemosTan urTierTobaSi,
zogjer undobliba. adamianebs ar sjerad mkurnalobis
warmatebulobis, aqvT uimedoba, interesebis sferos Seviwroveba,
iqcevian impulsurad, sakuTar subieqtur SegrZnebebze dayrdnobiT.
daavadebaze reagirebis senzitiur-obsesiur-fobiuri tipi ki
kavSirSia depresiasTan – axloblebisTvis mZime tvirTan yofnis
SiSi, arasrulfasovnad aRqmis SiSi, daavadebis gamo sazogadoebaSi
arasasurveli adgilis dakavebis, izolaciis SiSi iwvevs depresias.
romlis arseboba, meores mxriv, amZafrebs arsebul simptomebs.
1 unda aRiniSnos, rom am da yvela danarCen SemTxvevaSi Cven vsaubrobT
interpersonaluri urTierTobis garkveul tendenciaze da ara gamoxatul tipze.
98
daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi ki dadebiT kavSirSia
interpersonaluri urTierTobis Zalaufleba-liderobis (1
oqtanti), damoukidebel-dominantur (me-2 oqtanti), pasuxismgeblian-
gulisxmier (me-8 oqtanti) stilTan – sakuTari mdgomareobis
adekvaturi aRqma, sakuTari Zalebis rwmena, miuxedavad
avadmyofobisa, Tavis mxriv dakavSirebulia garemosTan
damoukidebel, pasuxilsmgeblian urtierTobis tendenciemTan. xolo
uaryofiT kavSirSia depresiasTan da fsiqotizmTan – rac ufro
maRalia adamianis sakuTari SesaZleblobebis da aqedan gamomdinare
daavadebis daZlevis rwmena, miT ufro naklebad gamoxatulia
depresiis simptomebi, emociuri aramdgradoba.
daavadebaze reagirebis paranoialuri da egocentruli tipis
kavSiri sxva testebis maCveneblebTan ar gamovlinda.
daavadebaze reagirebis ergopaTiuri tipi mniSvnelovan
kavSirSia interpersonaluri urTierTobis damoukidebel-
dominantur (me-2 oqtanti), sworxazovan-agresiul (me-3 oqtanti)
stilTan – avadmyofi muSaobis/swavlis gagrZelebiT amJRavnebs
urTierTobis mebrZol tips, energiulobas da miazndasaxulobas.
xolo uaryofiT kavSirSia depresiis maCvenebelTan da
neirotizmTan – MmuSaobis/swavlis survili ar aZlevs avadmyofs
saSualebas mudmivad ifiqros Tavisi mdgomareobis Sesaxeb da ayves
varaudebs daavadebis SesaZlo arasaimedo prognozis Sesaxeb
(cxrili #20, cxrili#21).
amrigad, safeTqlis epilefsiis mqone pacientebSi gamovlinda:
daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriuli da
senzitiur-obsesiur-fobiuri tipis tendenciebi.
safeTqlis epilefsiis mqone pirebi upiratesad amJRavneben
morcxvi-damorCilebuli da TanamSromlobiT-konvenciuri
urTierTobis stilis tendencias.
safeTqlis epilefiis mqone pirebi xasiaTdebian depresiis
saSualo doniT, mas Tan axlavs maRali SfoTva, sevda, sakuTar
Tavsa da ZalebSi daurwmunebloba.
99
safeTqlis epilefsiis mqone pacientebTan ar gamovlinda
romelime gamoxatuli pirovnuli maxasiaTeblis tendencia
(eqstraversia/introversia). Nmagram neirotizmis maCvenebeli
saSualoze maRalia.
aRmoCnda kavSiri EPQ-s testis maCveneblebsa da sxva
testebis maCveneblebs Soris Soris, kerZod:
eqstraversia kavSirSia interpersonaluri urTierTobis
Zalaufleba-liderobis (1 oqtanti) tipTan.
fsiqotizmis maCvenebeli mniSvnelovan kavSirSia
interpersonaluri urTierTobis undobel-skeptikur (me-4 oqtanti)
tipTan da daavadebaze reagirebis melanqoliur tipTan, xolo
uaryofiT kavSirSia – daavadebaze reagirebis harmoniul tipTan.
neirotizmis maCvenebeli kavSirSia interpersonaluri
urTierTobis undobel-skeptikur tipTan da daavadebaze reagirebis
SfoTviT-ipoqondriul, melanqoliur, apaTiur da ergopaTiur
tipebTan.
100
cxrili#20. daavadereagirebis tipis, interpersonaluri urTierTobis stilis, depresiis maCveneblisa da daavadebazereagirebis
tipi
Spearmen’rho
Zalaufleba-liderobi(1 oqt.)
damoukidebel-
dominanturi(me-2 oqt.)
sworxazovan-agresiuli(me-3 oqt.)
undobeli-skeptikuri(me-4 oqt.)
morcxvi-damorCilebuli (me-5oqt.)
damokidebuli-damjeri
(me-6 oqt)
TanamSromlobiT-
konvenciuri (me-
7oqt.)
pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri (8oq.)
Ddepresia neirotizmi
fsiqotizmi
1.eiforiulanozognoziuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.333**
.016
.441**
.0012. SfoTviT-ipoqondriuli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.511**
.000
.543**
.000
.556**.000
3. senzitiur-obsesiur-fobiuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.528**
.000
4. melanqoliuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.507**
.000
-.346*
.012
.560**
.000
.550**
.000
.322*
.027
5. harmoniuliH
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.337*
.014
.417**
.002
.393**
.004
-.452**
.001
-.312*
.033
6. apaTiuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.267*
.039
.283*
.042
.402**
.003
.334*
.022
8. ergopaTiuli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.468**
.000
.276*
.048
-.341*
.013
-.396**
.003
-.340*
.020
101
cxrili#21. daavadebaze reagirebis tipis, interpersonaluri urTierTobis stilis, depresiis maCveneblisa da pirovnebis maxasiaTeblebis kavSiri safeTqlis epilefsiis
daavadebazereagirebis
tipi
Spearmen’rho
Zalaufleba-liderobi(1 oqt.)
damoukidebel-
dominanturi (me-2 oqt.)
sworxazovan-agresiuli(me-3 oqt.)
undobeli-skeptikuri(me-4 oqt.)
morcxvi-damorCilebuli (me-5oqt.)
damokidebuli-damjeri
(me-6 oqt)
TanamSromlobiT-
konvenciuri (me-
7oqt.)
pasuxismgeblobis mqonegulisxmieri (8oq.)
1.eiforiulanozognoziuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
2. SfoTviT-ipoqondriuli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
3. senzitiur-obsesiur-fobiuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
4. melanqoliuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
5. harmoniuliH
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
6. apaTiuri Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
8. ergopaTiuli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
neirotizmi Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.481**
.001
-.352*
.015
fsiqotizmi Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.327*
.025
-.407*
.004
eqstraversia
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.364*
.012
.
102
daavadebaze reagirebis tipi mniSvnelovan kavSirSia
interpersonaluri urTierTobis stilTan. kerZod, daavadebaze
reagirebis iseTi tipebi, sadac Warbobs SfoTva, uimedoba,
pesimisturi damokidebuleba mkurnalobis SedegebTan, daavadebis
simptomebis gazviadebis tendencia (SfoTviT-ipoqondriuli),
arasrulfasovnebisa da garSemomyofebisTvis zedmet tvirTad
yofnis gancda (melanqoliuri), kavSirSia ZiriTadad
interpersonaluri urTierTobis undobel-skeptikuri stilis
tendenciasTan da amave dros TanamSromlobiT-konvenciur da
morcxvi-damorCilebuli stilis tendenciebTan. es miuTiTebs imaze,
rom epilefsiis mqone pirebi zedmetad damokidebulebi arian
uaxloes garemoze, xolo garSemomyofebis mxridan keTilganwyobis
mopovebisaTvis TanamSromlobiTi da konformuli urTierTobis
tendenciebi aqvT. daavadebaze reagirebis iseTi tipebi ki, sadac
Warbobs daavadebis ignorireba da akritikuli damokidebuleba
(eiforiul-anozognoziuri tipi) an piriqiT, daavadebaSi gaqceva da
daavadebaze fokusireba mniSvnelovan kavSirSia garemosTan ufro
konfliqtur da dominantur tendenciebTan, skeptikur da kritikul
damokidebulebasTan garSemomyofebis mimarT – skeptikur-
undobeli, Zalaufleba-liderobis, damoukidebel-dominantur
stilTan.
qalebSi mniSvnelovnad ufro maRalia depresiis maCvenebeli,
mamakacebTan SedarebiT.
daavadebaze reagirebis egocentruli tipis maCvenebeli
statistikurad sandod ufro maRalia safeTqlis epilefsiiT
daavadebul qalebTan, vidre mamakacebTan. amave dros daavadebaze
reagirebis harmoniuli tipis maCvenebeli statistikurad sandod
ufro maRalia safeTqlis epilefsiiT daavadebul mamakacebTan. es
imas niSnavs, rom qalebi ufro metad arian fokusirebuli
daavadebaze, metad aqvT daavadebaSi gaqcevis tendencia da
garemosgan ufro met yuradRebas iTxoven. azviadeben sakuTar
mdgomareobas da SeiZleba simptomebis agravaciac hqondeT.
103
interpersonaluri urTierTobebis tipis mixedviT mamakacebSi
sandod ufro maRali maCveneblebi gamovlinda damoukidebel-
dominantur, sworxazovan-agresiul da damokidebul-damjer tipebSi.
safeTqlis epilefsiis mqone jgufSi gulyris sixSire da
daavadebis dawyebis asaki mniSvnelovan gavlenas axdenda daavadebis
Sinagani suraTis zogierTi tipis Camoyalibebaze:
depresiis maCvenebeli bevrad ufro dabalia pacientebTan
iSviaTi gulyrebiT _ weliwadSi ramdenjerme, im pacientebTan
SedarebiT, visac gulyra yovelTviurad aqvs.
rac ufro naklebia gulyrebis sixSire, miT ufro maRalia
daavadebaze reagirebis harmoniuli da ergopaTiuli tipebis
maCvenebeli.
rac ufro naklebia gulyrebis sixSire, miT ufro maRalia
pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri interpersonaluri
urTierTobis stilis maCvenebeli.
rac ufro xangrZlivia daavadebis mimdinareoba, miT ufro
maRalia masTan dakavSirebuli daavadebaze reagirebis senzitiur-
obsesiur-fobiuri tipisa da daavadebaze reagirebis melanqoliuri
tipis maCvenebeli.
4.2 gulis iSemiuri daavdebis
mqone pirTa kvlevis Sedegebi
am TavSi Cven ganvixilavT daavadebaze reagirebis,
interpersonaluri urTierTobis tipis, depresiis maCveneblebis
statistikur Sedegebs gulis iSemiuri daavadebis mqone pirTa
jgufSi.
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebTan, daavadebaze
reagirebis tipebidan yvelaze ufro gamokveTilia daavadebaze
reagirebis harmoniuli da SfoTviT-ipoqondriuli tipi (cxrili#22).
ZiriTadad, vlindeba an SfoTva, simptomebis gaZlierebis tendencia,
pesimisturi damokidebuleba mkurnalobisadmi, momavlis SiSi, an
adekvaturi damokidebuleba sakuTari mdgomareobisadmi,
gamojanmrTelebis survili da mkurnalobis xelSewyoba.
104
cxrili #22. daavadebaze reagirebis tipebis saSualo maCveneblebidaavadebaze reagirebis tipi Mean SD Max1. eiforiul-anozognoziuri 1,87 2,391 82. SfoTviT- ipoqondriuli 6,68 3,187 12
3. senzitiur-obsesiur-fobiuri
3,06 1,7117
4. melanqoliuri 1,71 1,936 65. harmoniuliH 6,06 2,351 106. apaTiuri 0,57 0,81 37. paranoialuri 0,23 0,497 28. ergopaTiuli 2,30 1,140 49. egocentruli 1,23 1,117 3
interpersonalur urTierTobis stilSi tendencia
aqcentuaciisaken gamovlinda morcxvi-damorCilebuli (5 oqtanti),
TanamSromlobiT-konvenciuri (7 oqtanti) da pasuxismgeblobis
mqone-gulisxmier (8 oqtanti) stilebSi (cxrili#23).
cxrili #23. interpersonaluri urTierTobis tipebissaSualo maCveneblebiinterpersonaluri urTierTobis
tipebi Mean SD
1.Zalaufleba-lideroba 5,10 2,9822.damoukidebeli-dominanturoba 7,23 1,995
3.sworxazovan-agresiuli 7,81 2,2424.undobeli-skeptikuri 6,03 2,1685.morcxvi-damorCilebuli 8,16 2,3396.damokidebuli-damjeri 6,71 1,8657.TanamSromlobiT-konvenciuri 10,19 2,664
8.pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri
9,77 2,291
dominireba_damorCileba ,155 5,745keTilmosurneoba_mtroba 6,11 6,478
gulis iSemiuri daavadebis mqone pacientebSi
interpersonaluri urTierTobis stilSi Warbobs megobruloba,
TanamSromloba, konformulobisa da garemosTan kongruentobis
miRwevis survili.
depresiis maCvenebeli gulis iSemiuri daavadebis mqone
pirebTan saSualo simZimisaa M=15,45 (SD=6,617).
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebTan ar gamovlinda
gamoxatuli pirovnul-emociuri Taviseburebani EPQ-s mixedviT
(cxrili #24).
105
cxrili#24. EPQ-s testis maCveneblebi gulis iSemiuridaavadebis mqone pirebTan
EPQ M SD Max
fsiqotizmis maCvenebeli
2,97 1,426 7
eqstraversiis maCvenebeli
10,16 3,426 18
neiroticizmis maCvenebeli
9,97 3,647 17
sicruis maCvenebeli 8,53 2,031 13
sqesobrivi sxvaobebi testebis maCveneblebs Soris:
depresiis maCveneblebs Soris statistikurad sandod maRali
maCvenebeli aqvT qalebs.
cxrili #25. depresiis maCvenebeli gulis iSemiuridaavaebis mqone qalebsa da mamakacebSi
mamakacebi qalebiM SD M SD
depresiis maCvenebeli 12, 67 3,98 18,06 7,6
t=-2,451Sig.(2-tailed)=,021
interpersonaluri urTierTobis testSi sando sxvaobebi ar
gamovlinda.
daavadebaze reagirebis TvalsazrisiT, sando sqesobrivi
sxvaobebi gamovlinda eiforiul-anozognoziur, melanqoliur da
egocentrul tipebSi. eiforiul-anazognozuri tipis maCvenebeli
sandod ufro maRalia mamakacebTan, xolo melanqoliuri da
egocentruli tipebis maCvenebeli ki _ qalebTan.
cxrili #26. daavadebaze reagirebis tipebi gulis iSemiuri daavadebis mqone qalebsa da mamakacebSi
daavadebaze reagirebis tipi
mamakacebi qalebiM SD M SD
eiforiul-anazognoziuri 2,8 2,43 1, 2,066
F=4,969Sig.=0,034
melanqoliuri 0,93 1,223 2,44 2,22F=5,354
Sig.=,028
egocentruli 0,67 0,9 1,75 1,064F=9,3
Sig.=,005miRebuli gansxvavebebi dasturdeba Kruskall-Wallis-is indeqsis gamoyenebiT.
106
asakobrivi sxvaobebi testebis maCveneblebs Soris:gulis iSemiuri daavadebulT jgufSi mxolod erTi asakobrivi
jgufia: 38 wels zeviT.
daavadebaze reagirebis tipis, interpersonaluri
urTierTobis stilis, depresiis maCveneblisa da pirovnebis
maxasiaTeblebis kavSiri.
aRmoCnda, rom daavadebis ignorireba da akritikuli
damokidebuleba sakuTari mdgomareobisadmi da aseve pesimisturi
damokidebuleba mkurnalobisa da momavlisadmi, uimedobis gancda,
anu daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipi mniSvnelovan
uaryofiTi xasiaTis kavSirSia interpersonaluri urTierTobis
Zalaufleba-liderobis stilTan2 (1 oqtanti) – avadmyofs ara aqvs
sakuTari SesaZleblobebis rwmena da ver amJRavnebs garemosTan
urTierTobaSi liderobis tendenciebs.
sainteresoa, rom eiforiul-anozognoziuri reagirebis tipi
uaryofiT korelaciaSia depresiasa da neirotizmTan, xolo
melanqoliuri tipi piriqiT – mniSvnelovan dadebiT korelaciaSia
depresiisa da neirotizmis maCveneblebTan, rac am mdgomareobebis
gaTvaliswinebiT danarCen msjelobas ar saWiroebs (sapirispiro
mdgomareobani Tavisi gamoxatulebis mixedviT).
daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriuli tipi
mniSvnelovan kavSirSia depresiasTan da neirotizmTan – SfoTvis
gazrda, mudmivi fiqri daavadebis SesaZlo garTulebebis Sesaxeb
iwvevs depresiuli simtomebis aRmocenebas, emociur aramdgradobas
da piriqiT.
xolo senzitiur-obsesiur-fobiuri tipi ki – FfsiqotizmTan
– daavadebis gamovlinebasTan dakavSirebuli SiSebi, xSirad
usafuZvlo SiSebi zogjer iwvevn arakontaqturobas da
egocentrulobas. daavadebaze reagirebis harmoniuli da
2 am da yvela danarCen SemTxvevaSi Cven vsaubrobT interpersonaluri
urTierTobis garkveul tendenciaze da ara gamoxatul tipze.
107
ergopaTiuri tipebi uaryofiT kavSirSia depresiasTan da
interpersonaluri urTierTobis undobel-skeptikur (me-4 oqtanti)
stilTan. xolo, daavadebaze reagirebis egocentruli tipi ki
kavSirSia depresiasTan.
108
cxrili #27. daavadebaze reagirebis tipis, interpersonaluri urTierTobis stilis, depresiis maCveneblisa da pirovnebis maxasiaTeblebis kavSiri.
daavadebazereagirebis
tipi
Spearmen’rho
Zalaufleba-liderobi(1 oqt.)
sworxazovan agresiuli(me-2 oqt.)
sworxazovan-agresiuli(me-3 oqt.)
undobeli-skeptikuri(me-4 oqt.)
morcxvi-damorCilebuli (me-5oqt.)
damokidebuli-
damjeri (me-6 oqt)
TanamSromlobiT-
konvenciuri (me-
7oqt.)
pasuxismgeblo
bis mqone-gulisxmieri (8oq.)
Ddepresia
neirotizmi
fsiqotizmi
1.eiforiulanozognoziuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.443*
.012
-.391*
.030
.361*
.046
-.759**
.000
-.420*
.021
2. SfoTviT-ipoqondriuli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.356*
.050
-.370*
.041
.481**
.006
.605**
.090
3. senzitiur-obsesiur-fobiuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.506**
.004
4. melanqoliuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
-.497**
.004
.719**
.000
.384*
.036
5. harmoniuliH
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
-.420*
.0019
6. apaTiuri Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
7. paranoialuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
8. ergopaTiuli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.374*
.038
-.501**
.004
-.497**
.004
-.367*
.046
9. egocentruli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.465**
.006
109
amrigad, gulis iSemiuri daavadebis mqone jgufis pacientebSi
gamovlinda:
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebSi ufro
gamokveTilia daavadebisa da sakuTari mdgomareobisadmi
damokidebulebis SfoTviTi da pesimisturi tendencia
(SfoTviT-ipoqondriuli), momavlis SiSi, daavadebis
gazviadeba, an ki adekvaturi damokidebuleba daavadebisadmi,
mkurnalobis reJimis dacvisa da cxovrebis axali
garemoebebisadmi Seguebis mcdeloba (harmoniuli tipi).
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebi amJRavneben
garemosTan urTierTobis morcxvi-damorCilebuli (5 oqtanti),
TanamSromlobiT-konvenciuri (7 oqtanti) da pasuxismgeblobis mqone-
gulisxmieri (8 oqtanti) stilis tendenciebs.
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebTan depresia
saSualo simZimisaa.
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebTan ar
gamovlinda gamoxatuli pirovnul-emociuri Taviseburebani
EPQ-s mixedviT.
gamovlinda EPQ-s testis maCveneblebis mniSvnelovani
kavSiri, daavadebaze reagirebis tipebsa da interpersonaluri
urTierTobis stilebs Soris, kerZod:
eqstraversiis maCvenebeli kavSirSia
interpersonaluri urTierTobis damoukidebel-
dominantur (me-2 oqtanti) stilTan.
fsiqotizmis maCvenebeli kavSirSia daavadebaze
reagirebis senzitiur-obsesiur-fobiur tipTan.
neirotizmis maCvenebeli kaSirSia daavadebaze
reagirebis eiforiul-anozognozur, SfoTviT-
ipoqondriul da melanqoliur tipebTan.
statistikurad sandod maRali depresiis maCvenebeli
aqvT qalebs.
gamovlinda Semdegi kavSirebis testebis maCveneblebs
Soris:
110
daavadebaze reagirebis eiforiul-anozognoziuri tipi
dakavSirebulia intrerpersonaluri urTierTobis
Zalaufleba-liderobis (avtoritarul) (1 oqtanti),
undobel-skeptikur (me-4 oqtanti), pasuxismgeblian-
gulisxmier (me-8 oqtanti) tipebTan, depresiasTan da
neirotizmTan.
daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriuli tipi
dakavSirebulia dakavSirebulia depresiasTan da
neirotizmTan
daavadebaze reagirebis senzitiur-obseso-fobiuri tipi
dakavSirebulia fsiqotizmTan.
daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipi
dakavSirebulia interpersonaluri urTierTobis
Zalaufleba-liderobis (avtoritarul) (1 oqtanti)
tipTan, depresiasTan da neirotizmTan
daavadebaze reagirebis apaTiuri tipi dakavSirebulia
inrterpersonaluri urTierTobis sworxazovan-
agresiuli (me-3 oqtanti) pasuxismgeblian-gulisxmier (me-8
oqtanti) tipebTan.
daavadebaze reagirebis ergopaTiuri tipi
dakavSirebulia interpersonaluri urTierTobis
undobel-skeptikur (me-4 oqtanti) tipTan da depresiasTan.
daavadebaze reagirebis egocentruli tipi
dakavSirebulia depresiis maCvenebelTan.
4.3. Nsakontrolo, janmrTel pirTa kvlevis Sedegebi
am TavSi mocemulia janmrTel pirTa statistikuri monacemebi
testebis Sedegebis mixedviT.
janmrTel cdis pirebTan daavadebaze reagirebis arc erTi
aqcentuirebuli tipi ar gamovlinda.
111
cxrili #28. daavadebaze reagirebis tipebissaSualo maCveneblebidaavadebaze
reagirebis tipiMean SD Max
1.eiforiul-anozognoziuri
2,85 1,836 9
2.SfoTviT-ipoqondriuli
1,87 1,903 7
3.senzitiur-obsesiur-fobiuri
2,39 1,928 8
4.melanqoliuri 0,60 0,75 25. harmoniuliH 3,96 2,866 106.apaTiuri 0,33 0,756 57. paranoialuri 0,23 0,543 38.ergopaTiuli 1,27 1,09 39.egocentruli 0,40 0,829 5
janmrTel cdis pirebTan iterpersonaluri urTierTobis
kvlevis testSi ar gamovlinda aqcentuirebuli tipebi. janmrTel
cdis pirebs aReniSnebaT interpersonaluri urTierTobis iseTi
tendenciebi, rogoricaa erTis mxriv Zalaufleba-lideroba (1
oqtanti) da damoukidebloba-dominantoba (me-2 oqtanti) da meores
mxriv TanamSromlobiT_konvenciuri (me_7 oqtanti) da
pasuxismgeblobis mqone (me_8 oqtanti).
cxrili #29. interpersonaluri urTierTobis tipebissaSualo maCveneblebi janmrTel cdis pirebSi.interpersonaluri urTierTobis tipebi Mean SD
Max1.Zalaufleba-lideroba
8.60 2.28 14
2.damoukidebeli-dominanturoba
8.3 2.24 14
3.sworxazovan-agresiuli
7,47 2.289 12
4.undobeli-skeptikuri
6,69 2.429 11
5.morcxvi-damorCilebuli
7.17 2.14 12
6.damokidebuli-damjeri
7.94 2.449 13
7.TanamSromlobiT-konvenciuri
8.41 1.952 13
8.pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri
8.89 2.417 14
dominireba_damorCileba
2.193 6,170 13
keTilmosurneoba_mtroba
2,181 5,64 16.7
112
depresiis zogadi maCvenebelia 10.81 (SD=8,491), rac msubuqi
depresiis donis arsebobaze miuTiTebs.
janmrTel pirTa jgufSi ar gamovlinda gamoxatuli pirovnul-emociuri Taviseburebani EPQ-s mixedviT.
cxrili#30. EPQ-s testis maCveneblebi
EPQ M SD Max
fsiqotizmis maCvenebeli
2,63 1,687 7
eqstraversiis maCvenebeli
10,80 3,020 17
neiroticizmis maCvenebeli
10,31 3,843 19
sicruis maCvenebeli 8,61 2,649 18
sqesobrivi sxvaobebi janmrTel cdis pirebSi
testebis maCveneblebs Soris:
depresiis maCveneblebis Soris statistikurad sando sxvaoba
qalebsa da mamakacebs Soris ar gamovlinda: mamakacebi=10,89
(SD=8,373), qalebi=10,76 (SD=8,670)
daavadebaze reagirebis tipebs Soris statistikurad sando
sxvaoba daavadebaze reagirebis arc erT tipSi ar gamovlinda.
interpersonaluri urTierTobis testebSi sando sqesobrivi
sxvaobebi gamovlinda undobel_skeptikur tipisa da
dominireba_damorCilebis faqtorSi. mamakacebSi ufro maRalia
undobel-skeptikuri tipis gamovlinebebi, rac gamoixateba
msjelobebis da qcevebis realizmSi, zogjer skeptikurobaSi da
meores mxriv, dominireba_damorCilebis faqtoris uaryofiTi
mniSvneloba, garkveuli morCilebisa konformulobis tendenciaze
miuTiTebs.
cxrili #31. interpersonaluri urTierTobis tipis maCvenebeli praqtikulad janmrTel qalebsa da mamakacebSiinterpersonaluri urTierTobis tipi
mamakacebi qalebi df=50M SD M SD
undobel-skeptikuri 7,46 2.134 6,17 2,498 t=2,253Sig. (2-
tailed)=,027dominireba-damorCileba
-,282 5,65 3,843 5,88 F=8,519Sig.=,005
113
miRebuli gansxvavebebi dasturdeba Kruskall-Wallis-is indeqsiT.
asakobrivi sxvaobebi testis maCveneblebs Soris janmrTel cdis
pirebSi:
depresiis maCveneblebs Soris statistikurad sando
asakobrivi sxvaobebi ar gamovlinda.
interpersonaluri urTierTobebis stilis gamosakvlev testSi
sando asakobrivi sxvaobebi gamovlinda 1 (17-25 weli) da 2 (26-37
weli) asakobrivi jgufebSi morcxvi-damorCilebuli urTierTobis
tipebSi, 1 (17-25 weli) da 3 (38 welze meti) asakobrivi jgufebSi
pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri urTierTobis stilSi da 2 (26-
37 weli) da 3 (38 wlis meti) asakobrivi jgufebSi - urTierTobis
stilSi. urTierTobis pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri da
TanamSromlobiT-konvenciuri stilis maCveneblebi ufro maRalia me-3
asakobriv jgufSi (38 wlis meti) _maT aqvT pasuxismgeblobis
ganviTarebuli grZnoba, garSemomyofisadmi daxmarebis gawevis
survili da gulisxmiereba, aseve axlo, megobruli urTierTobebis
damyarebis tendencia.
cxrili#32. interpersonaluri testis Sedegebis asakobrivi sxvaobebi praqtikulad janmrTel pirebTan
interpersonaluri urTierTobis tipi
asakobrivi jgufebi M SD df t
Sig (2-tailed)
morcxvi-morCilebuli 17-25 weli
26-37 weli
8,196,81
2,2871,99
45 2,143 ,038
pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri
17-25 weli
38<
7,889,48
2,2772,466 37 -2, 06 ,046
TanamSromlobiT-konvenciuri
26-37 weli
38<
8,109,48
1,4912,466
52 -2,081 ,042
daavadebaze reagirebis tipSi statistikurad sando asakobrivi
sxvaobebi gamovlinda 1 (17-25 weli) da 2 (26-37 weli) asakobriv
jgufebs Soris mxolod reagirebis egocentrul, 2 (26-37 weli) da 3
(38 welze meti) asakobriv jgufebs Soris ki - senzitiur-obsesir-
fobiuri da harmoniul tipebSi. reagirebis egocentruli tipis
maCvenebeli ufro maRalia axalgazrda cdis pirebTan – maTTvis
114
ufro damaxasiaTebelia sakuTari gancdebis saaSkaraoze
gamomJRavneba garSemomyofTa yuradRebis mipyrobis mizniT.
cxrili#33. daavadebaze reagirebis tipebis asakobrivi sxvaobebi praqtikulad janmrTel pirebTan
daavadebaze reagirebis tipi
asakobrivi jgufebi M SD df t Sig (2-
tailed)
egocentruli 17-25 weli
26-37 weli0,750,29
0,6830,529
45 2,554 ,014
senzitiur-obsesiur-fobiuri
26-37 weli
38<3
1,741,881,63
52 2,576 ,013
harmoniuli 26-37 weli
38<4,812,74
2,7382,684
52 2,767 ,008
reagirebis senzitiur-obsesiur-fobiuri tipis maCvenebeli
ufro maRalia me-2 asakobrivi jgufisTvis _ masSi Semavali
adamianebi amJRavneben garkveuli saxis SiSebs da metad
mgrZnobiareni arian garSemomyofi adamianebis azris mimarT.
daavadebaze reagirebis harmoniuli tipis maCvenebeli, rodesac
adamiani adekvaturad afasebs sakuTar mdgomareobas, aseve ufro
maRalia 26-37 wlis adamianebSi.
daavadebaze reagirebis tipis, interpersonaluri urTierTobis
tipis, depresiis maCveneblisa da pirovnuli maxasiaTeblebis kavSiri.
gamovlinda kavSirebi daavadebaze reagirebis SfoTviT-
ipoqondriul, senzitiur-obsesiur-fobiur, melanqoliur tipebsa da
depresias Soris.
cxrili#34. daavadebaze reagirebis tipis, interpersonaluri urTierTobis tipis, depresiis maCveneblisa da pirovnebis maxasiaTeblebis kavSiri
daavadebaze reagirebis tipi Spearman`s rhoCorrelation Coefficient
Sig. (2-tailed)
N
SfoTviT-ipoqondriuli .412** .000 70
senzitiur-obseso-fobiuri .321* .007 70melanqoliuri .395** .001 70
sxva saxis kavSirebi ar gamovlinda.
115
amrigad, janmrTel pirTa jgufSi:
daavadebaze reagirebis arc erTi aqcentuirebuli tipi ar
aRiniSneba.
interpersonaluri urTierTobis kvlevis testSi ar gamovlinda
aqcentuirebuli tipebi.
depresiis zogadi maCvenebeli msubuqi depresiis donis
arsebobaze miuTiTebs.
ar gamovlinda gamoxatuli pirovnul-emociuri Taviseburebani
EPQ-s mixedviT
gamovlinda statistikurad sando sxvaobebi testis
maCveneblebs Soris da sqesisa da asakis mixedviT, kerZod:
mamakacebSi ufro maRalia undobel-skeptikuri urTierTobis
stilis tendencia;
urTierTobis pasuxismgeblobis mqone-gulisxmieri da
TanamSromlobiT-konvenciur tipis tendenciebis maCvenebeli
ufro maRalia 38 welze meti xnis pirebTan;
daavadebaze reagirebis senzitiur-obsesiur-fobiuri da
harmoniuli tipis maCveneblebi ufro maRalia 26-37 wlis mqone
pirebTan.
4.4 safeTqlis epilefsiis, gulis iSemiuri daavadebis mqone pirTa
da janmrTel pirTa jgufebis Sedareba.
depresiis maCvenebeli sandod ufro maRalia safeTqlis
epilefsiiT daavadebul da gulis iSemiuri daavadebis mqone pirTa
jgufSi janmrTel pirebTan SedarebiT (M=10,81).
safeTqlis epilefsiis mqone da gulis iSemiuri daavadebis
mqone pirebs ar gamouvlindaT statistikurad sando sxaoba
depresiis maCveneblebs Soris (cxrili #35).
amas adasturebs anovas araparametruli jgufTaSorisi
Sedarebis statistikuri monacemebi (danarTi #3).
116
cxrili#35. jgufebis Sedareba depresiis maCvenebelis mixedviTjgufi M SD df T Sig (2-tailed)
epilefsia
guli iS. daavadeba
17,6715,45
11,4246,617 81 ,987 ,327
epilefsia
janmrTeli c.p.
17,6710,81
11,4248,491
120 3,800 ,000
gulis iS. d-ba janmrTeli
c.p.
15,4510,81
6,6178,491 99 2,697 .008
interpersonaluri urTierTobis kvlevis testis mixedviT
janmrTel adamianebSi da safeTqlis epilefsiis mqone pirebSi
TiTqmis erTnairi tendenciebi vlindeba.
statistikurad sando sxvaobebi gamovlinda Zalaufleba-
liderobis (1 oqtanti), damoukidebel-dominanturi (2 oqtanti),
damokidebul-damjeri (6 oqtanti) da pasuxismgeblobis mqone-
gulisxmier (8 oqtanti). rogorc vxedavT janmrTel adamianebSi
yvela es maCvenebeli ufro maRalia (cxrili #36).
cxrili#36. interpersonaluri testis Sedegebis Sedareba safeTqlis epilefsiis mqone da praqtikulad janmrTel pirebTaninterpersonaluri urTierTobis
tipi
epilefsia norma df=120M SD M SD
Zalaufleba-liderobis
6,46 3.801 8,60 2,428 t=-3,784Sig (2-tailed)=,000
damoukidebeli-dominanturi
6,87 3,47 8,30 2,324 t=-2,733Sig (2-tailed)=,007
Adamokidebuli-damjeri
6,50 3,020 7,94 2,449 t=-2,912Sig (2-tailed)=,004
pasuxismgeblobis mqone-
gulisxmieri7,60 3,076 8,89 2,417 t=-2,593
Sig (2-tailed)=,011
amave dros, aRmoCnda, rom gulis iSemiuri daavadebis mqone
pirebs safeTqlis epilefsiis mqone pirebTan SedarebiT aqvT ufro
maRali maCvenebeli TanamSroblobiT-konvenciur da pasuxismgeblobis
mqone - gulisxmieri urTierTobebis stilSi. gulis iSemiuri
daavadebis mqone pirebi avlenen ufro met konformulobas da
kongruentobas garSemomyofebTan kontaqtis dros (cxrili #37).
117
cxrili#37. interpersonaluri testis Sedegebis Sedareba safeTqlis epilefsiis mqone da gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebTaninterpersonaluri urTierTobis tipi
epilefsia Ggulis iS. d-ba df=81M SD M SD
TanamSroblobiT-konvencialuri
8,31 3,311 10,19 2,664 t=-2,692Sig (2-tailed)=,009
pasuxismgeblobis mqone-
gulisxmieri7,60 3,076 9,77 2,291 t=-3,415
Sig (2-tailed)=,001
amas adasturebs anovas araparametruli jgufebSorisi
Sedarebis statistikuri monacemebi (danarTi #4).
ufro araerTgvarovania sxvaoba interpersonaluri
urTierTobebis stilSi janmrTel pirTa da gulis iSemiuri
daavadebis mqone pirebs Soris. janmrTel pirebSi ufro maRalia
garemosTan urTierTobis Zalaufleba-liderobis, damoukidebeli-
dominanturi tipebis maCveneblebi, rac imas niSnavs, rom isini ufro
metad amJRavnebs sakuTar Tavsa da SesaZleblobebSi rwmenas,
sakuTar TavSi darwmunebulobas, arian ufro damoukidebelni. xolo
iSemiuri daavadebis mqone pirebTan ufro maRalia morcxvi-
damorCilebuli, TanamSroblobiT-konvenciuri urTierTobis stilis
maCveneblebi – maTTvis damaxasiaTebelia simorcxve,
TavSekavebuloba, zogjer sxvaTa valdebulebebis sakuTar Tavze
aRebis midrekileba, isini iswrafvian garSemomyofebTan axlo,
megobruli urTierTobebis damyarebisaken3 (cxrili #38).
cxrili#38. interpersonaluri testis Sedegebis gulis iSemiuri daavadebis mqone da praqtikulad janmrTel pirebTaninterpersonaluri urTierTobis tipi
gulis iS. d-ba norma df=99M SD M SD
Zalaufleba-liderobis
5,10 2,982 8,60 2,428 t=6,22 Sig (2-tailed)=,000
damoukidebeli-dominanturi
7,23 1,995 8,30 2,324 t=2,233 Sig (2-tailed)=,028
morcxvi damorCilebuli
8,16 2,339 7,16 2,124 t=-2,124Sig (2-tailed)=,036
damokidebuli-damjeri
6,71 1,865 7,94 2,449 t=2,499Sig (2-tailed)=,014
3 saubaria interpersonaluri urTierTobis garkveul tendenciaze da ara gamoxatul tipze.
118
TanamSroblobiT-konvencialuri
10,19 2,664 8,41 1,952 t=-3,762Sig (2-tailed)=,000
keTilmosurneoba_mtroba
6,110 6,47 2,180 5,64 t=-3,084Sig (2-tailed)
daavadebaze reagirebis testSi statistikurad sanda sxvaobebi
janmrTel pirebsa da safeTqlis epilefsiiT daavadebulebs Soris
gamovlinda Semdeg maCveneblebSi: SfoTviT-ipoqondriuli, senzitiur-
obsesiur-fobiuri, melanqoliuri, harmoniuli, ergopaTiuri da
egocentruli tipi. safeTqlis epilefsiis mqone pirebs yvela es
maCvenebeli mniSvnelovnad ufro maRali aqvT.
cxrili#39. daavadebaze reagirebis tipebis Sedareba safeTqlis epilefsiismqone da praqtikulad janmrTel pirebTan
daavadebaze reagirebis tipi
epilefsia normadf=120
M SD M SDSfoTviT-
ipoqondriuli5,63 2,822 1,87 1,903 t=8,792
Sig(2-tailed)=,000senzitiur-
obsesiur- fobiuri5,08 2,648 2,39 1,928 t=6,497
Sig (2-tailed)=,000
melanqoliuri 1,75 1,919 0,60 0,750 t=4,572Sig (2-tailed)=,000
harmoniuli 6,21 2,979 3,96 2,866 t=4,225Sig (2-tailed)=,000
ergopaTiuri 2,67 1,465 1,17 1,090 t=6,495Sig (2-tailed)=,000
egocentruli 1,15 1,392 ,46 ,829 t=3,448Sig (2-tailed)=,001
daavadebaze reagirebis testSi statistikurad sando sxvaoba
safeTqlis epilefiis mqone pirTa da gulis iSemiuri daavadebis
mqone pirTa Soris gamovlinda mxolod senzitiur-obsesiur-fobiur
tipSi. ufro maRali maCvenebeli hqonda safeTqlis epilefsiis
jgufs.
cxrili#40. daavadebaze reagirebis tipebis dareba safeTqlis epilefsiis da gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebTandaavadebaze reagirebis
tipi
epilefsia Ggulis iS. d-badf=81M SD M SD
senzitiuobseso-fobiuri 5,08 2,648 3,06 1,711 t= 3,781
Sig(2-tailed)=,000
amas adasturebs anovas araparametruli jgufebSorisi
Sedarebis statistikuri monacemebi (danarTi #5).
119
#41-43 cxrilSi moyvanilia safeTqlis epilefsiis da gulis
iSemiuri daavadebis jgufebSi gamovlenili urTierTkavSirebis
daavadebaze reagirebis tipebs Soris. rogorc vxedavT, safeTqlis
epilefsiis mqone jgufSi arsebul SfoTvasTan kavSirSia gazrdili
mgrnobeloba garemosadmi, daavadebasTan dakavSirebuli SiSebi
(senzitiur-obseso-fobiuri tipi).
pirovnul-emociuri maxasiaTeblebis mixedviT statistikurad
sando sxvaobebi gamovlinda mxolod emociuri stabiloba-
labilobis maCvenebelSi. safeTqlis epilefsiis mqone jgufSi
mniSvnelovnad ufro maRalia neirotizmis maCvenebeli.
cxrili#41. neirotizmis maCveneblis statistikurad sandojgufuri sxvaobebi
EPQ epilefsia Ggulis iS. d-badf=81
M SD M SDNneirotizmi
12.19 4.675 9.93 3.704 t=2.234Sig (2-tailed)=,028
amas adasturebs anovas araparametruli jgufebSorisi
Sedarebis statistikuri monacemebi (danarTi #6).
amrigad, SedarebiTi analizidan Cans, rom:
safeTqlis epilefsiisa da gulis iSemiuri daavadebis mqone
jgufSi depresiis maCvenebli statistikurad ufro maRalia
janmrTel pirebTan SedarebiT.
safeTqlis epilefsiis da gulis iSemiuri daavadebis mqone
pirebTan janmrTel individebTan SedarebiT mniSvnelovnad
gamokveTilia daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriuli da
senzitiur-obsesiur-fobiuri tipebi. amave dros, epilefsiis mqone
pirebs aqvT statistikurad ufro maRali daavadebaze reagirebis
senzitiur-obsesiur-fobiuri tipis maCvenebeli gulis iSemiuri
daavadebis mqone pirebTan SedarebiT. es imas niSnavs, rom miuxedavad
msgavsi qronikulobisa da safrTxeebisa, epilefsiis mqone pirebs
ufro Zlierad aqvT gamoxatuli SiSi, eWvebi, wuxili sakuTari
mdgomareobis Sesaxeb, axloblebis damokidebulebis Sesaxeb da
sakuTari ususurobis gancda.
120
safeTqlis epilefsiis mqone pirebs mniSvnelovnad maRali
aqvT neirotizmis maCvenebeli gulis iSemiuri daavadebis mqone
pirebTan SedarebiT. es miuTiTebs safeTqlis epilefsiis mqone
pirebis ufro gamoxatul emociur aramdgradobaze, SfoTvaze,
interpersonalur urTierTobaSi mowyvaldobaze, depresiuli
reaqciebisadmi midrekilebasa da adaptaciis daqveiTebul unarze.
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebs safeTqlis
epilefsiis mqone pirebTan SedarebiT garemosTan urTierTobisas
axasiaTebT ufro meti swrafva socialurobisaken, garSemomyof
adamianebis mimarT megobruli urTierTobis damyarebisaken.
praqtikulad janmrTeli pirebi safeTqlis epilefsiis da
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebTan SedarebiT amJRavneben
garemosTan urTierTobis ufro dominantur tendenciebs, metad
arian sakuTar SesaZleblobebSi darwmunebuli.
121
cxrili #42. safeTqlis epilefsiis jgufbSi gamovlenili urTierTkavSirebis daavadebaze reagirebis tipebs Soris
daavadebazereagirebis
tipi
Spearmen’rho
1.eiforiul-anozognoziuri
2. SfoTviT-ipoqondriul
i
3. senzitiur-obsesiur-fobiuri
4. melanqoliur
i
5. harmoniuliH
6. apaTiuri
7. paranoialuri
8. ergopaTiuli
9. egocentr
uli
1.eiforiul-anozognoziuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.313*
.0242. SfoTviT-ipoqondriuli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.336*
.015
.604**
.000
.383**
.005
-.277*
.047
.448**
.001
3. senzitiur-obsesiur-fobiuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.336*
.015
.352*
.010
.367**
.007
4. melanqoliuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
604**
.000
.352*
.010
.444*
.001
353*
.0105. harmoniuliH
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
6. apaTiuri Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
519**
.0007. paranoialuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
8. ergopaTiuli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.313*
.024
-.277*
.0479. egocentruli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.448**
.001
.367**
.007
.353*
.010
.519**
.000
122
cxrili #43. gulis iSemiuri daavadebis jgufbSi gamovlenili urTierTkavSirebis daavadebaze reagirebis tipebsSoris
daavadebazereagirebis
tipi
Spearmen’rho
1.eiforiulanozognoziuri
2. SfoTviT-ipoqondriul
i
3. senzitiur-obsesiur-fobiuri
4. melanqoliur
i
5. harmoniuliH
6. apaTiuri
7. paranoialuri
8. ergopaTiuli
9. egocentr
uli
1.eiforiulanozognoziuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
-.595**
.000
-.599**
.000
-.554**.001
2. SfoTviT-ipoqondriuli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
-.595**
.000
.447*
.012
498**
.004
3. senzitiur-obsesiur-fobiuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.413*
.021
4. melanqoliuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
-.599**
.000
.447*
.012
.406*
.024
-.426*
.017
367*
.042
5. harmoniuliH
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
.393*
.0296. apaTiuri Correlation
CoefficientSig. (2-tailed)
.406*
.0247. paranoialuri
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
8. ergopaTiuli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
-.426*
.017
.393*
.0299. egocentruli
Correlation CoefficientSig. (2-tailed)
-.554**.001
.498**
.004.413*.021
.367*
.042
123
Tavi 5. monacemebis interpretacia da daskvnebidaavadebaze reagirebis tipi:
safeTqlis epilefsiiT daavadebul pirebs aqvT daavadebasTan
dakavSirebuli sxvadasxva saxis, xSirad, obieqtur safuZvels
moklebuli, dausabuTebeli SiSebi. mag., maT aqvT SiSi imisa, rom
garSemomyofebma (TanamSromlebma, megobrebma) SeiZleba gaigon maTi
daavadebis Sesaxeb da aman SeiZleba uaryofiTad imoqmedos maT
profesiul moRvaweobaze, karieraze, megobrul urTierTobebze.
amitom isini xSirad cdiloben damalon sakuTari avadmyofoba da ar
CamorCnen sxvebs sazogadoebriv cxovrebaSi. safeTqlis epilefsiiT
daavadebulebi zedmetad mgrZnobiareni xdebian sxvaTa azris da
Sefasebis mimarT (senzitiur-obsesiur-fobiuri tipi). pacientTa didi
nawili aRniSnavs, rom isini eridebian saubars daavadebis da
mkurnalobis Sesaxeb garSemomyof adamianebTan
(TanamSromlebTa/kurselebTan, mezoblebTan), amave dros isini
gamoxataven did ndobas ojaxis wevrebis mimarT da xSirad axlo
megobrebis mimarTac.
sxva avtorebic aRiareben aseTi saxis SiSebis arsebobas
epilefsiis da kerZod safeTqlis epilefsiis mqone pirebTan (Westbrook
L.E., Bauman L.J., Shinnar S., 1992). isini aRniSnaven, rom stigmis aRqma,
romelsac am SemTxvevaSi ganixilaven, rogorc subieqtur rwmenas, rom
epilefsiiT daavadeba negatiur gavlenas axdens socialur
urTirTobebze. miuxedavad imisa, rom am kvlevaSi pacientTa didi
nawili miuTiTebs, rom is ar grZnobs Tavs stigmatizirebulad
daavadebis gamo, maTgan 70% uars ambobs daavadebis Sesaxeb saubarze
sxvebTan urTierTobis dros.
magram ojaxis wevrebis mxardaWera amcirebs SfoTvas da
depresias: rac ufro Zlieri da adekvaturia es mxardaWera, miT ufro
dabalia daavadebasTan dakavSirebuli SfoTva da SiSebi. daavadebaze
regirebis senzitiur-obsesiur-fobiuri tipi dakavSirebulia
depresiis maCvenebelTan (cxrili#43). maT Soris dadebiTi
korelaciaa: SiSis da SfiTvis gaZliereba iwvevs depresiis donis
zrdas da piriqiT (Pearson Correl.=.458**, Sig (2-tailed)=.001). agreTve
daavadebaze reagirebis senzitiur-obsesiur-fobiuri tipi
124
dakavSirebulia daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriul tipTan:
daavadebasTan dakavSirebuli interpersonaluri mgrZnobelobis
gazrda iwvevs SfoTvis gaZlierebas (Pearson Correl.=.321*, Sig (2-
tailed)=.020).
cxrili#44. daavadebis senzitiur-obseso-fobiuritipis da depresiis regresuli analizi
Model B Std. Error Beta t Sig.1 (Constant)
depresia3.201 .612 5.234 .000
.106 .029 .458 3.641 .001prediqtori: depresiadamokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis senzitiur-obsesofobiuri tipi
garda amisa, Cvens mier gamokvleul safeTqlis epilefsiiT
daavadebul pirebs aqvT sakuTari daavadebis gazviadebis tendencia,
axasiaTebT sakuTar SegrZnebebze yuradRebis gamaxvileba,
mkurnalobis Sedegebisadmi pesimisturi damokidebuleba, damatebiTi
informaciis Ziebis survili mkurnalobis axali saSualebebisa da
daavadebis Sesaxeb; maT maRali SfoTva aReniSnebaT daavadebis
mosalodnel garTulebebze, romlebic, maTi azriT, maT ojaxur Tu
samsaxureobriv urTierTobebze negatiuri gavlenis mizezia (SfoTviT-
ipoqondriuli tipi). SfoTva SeiZleba iyos Sedegi an SeiZleba iyos
gaZlierebuli im fsiqologiuri reaqciebiT, romlebic uCndeba
pacients gulyrebis araprognozirebad xasiaTze da organizmis
Cveuli funqcionirebis disfunqciis gamo (Vasquez B., Devinsky O., 2003).
safeTqlis epilefsiiT daavadebuli pirebi xSirad “muSaobaSi
gaqceviT” cdiloben Sinagani wonasworobis miRwevas _ daavadebis
simZimis miuxedavad ganagrZoben muSaobas, xSirad ufro
intensiuradac ki. zogjer mTel Tavisufal dros muSaobas andomeben,
Tumca mkurnalobas mainc ganagrZoben. samsaxuris dakargvis, an
umuSevrobis SemTxvevaSic cdiloben moZebnon raime saqmianoba, raTa
gaeqcnen azrebs daavadebis Sesaxeb, nawilobriv mainc
ganTavisufldnen misi gavlenisagan da moipovon sakuTari
Rirebulebis gancda (ergopaTiuri tipi). mozrdilebi cdiloben
TviTdamkvidreba muSaobaSi ipovon, axalgazrdebma ki megobrul
urTierTobebSi, ris gamoc, oreve SemTxvevaSi, xSiria mkurnalobis
125
reJimis darRveva (ergopaTiuli tipi SeiZleba ganvixiloT rogorc
adekvaturi damokidebulebis tipis maCvenebeli – muSaobis/swavlis
gagrZeleba miuxedavad daavadebisa, aseve rogorc daavadebisadmi
arakonstruqciuli damokidebulebis maCvenebeli - pacienti xSirad
arRvevs mkurnalobis reJims).
korelaciuri analizis Sedeged dadgenili kavSirebi
konstituciur fsiqologiur maxasiaTeblebsa da daavadebaze
reagirebis tipebs Soris gvaZleven safuZvels davsvaT kiTxva – ra
gavlenas axdens pirovnuli maxasiaTeblebi daavadebaze reagirebis
garkveuli tipis Camoyalibebaze. regresiuli analizis safuZvelze
dadginda, rom daavadebaze reagirebis ergopaTiuri tipis
Camoyalibebaze gavlenas neirotizmis maRali maxasiaTebelic (cxrili
#44). rac ufro naklebad aris gamoxatuli adamianSi neirotizmis
maCvenebli, e.s. rac ufro emociurad mdgradia adamiani, mSvidia da
acnobierebs sakuTar qcevas da mdgomareobas, miT ufro metad
cdilobs is adekvaturi adaptaciuri unarebis ganviTarebas. amis erT-
erTi maCvenebli aris survili gaagrZelos muSaoba/swavla miuxedavad
avadmyofobisa.
cxrili#45. daavadebis ergopaTiuri tipis da neirotizmis regresuli analizi (prediqtori: neirotizmi)
Model BStd. Error Beta t Sig.
1 (Constant)neirotizmidaavadebaze reagirebis ergopaTiuri tipi
4.014 .569 7.060 .000
-.104 .044 -.335 -2.388 .021
rac ufro naklebad aris gamoxatuli fsiqotizmis maCvenebeli,
miT ufro maRalia albaToba daavadebaze reagirebis harmoniuli
tipis Camoyalibebisa. avadmyofi adamiani am SemTxvevaSi ufro
adeqvaturad afasebs Seqmnil mdgomareobas da cdilobs misgan
gamosvlis konstrqciuli gzebis moZebnas – mkurnalobisadmi
xelSewyoba, rejimis dacva.
126
cxrili#46. daavadebis harmoniuli tipis da fsiqoTizmis regresuli analizi
Model B Std. Error Beta t Sig.1 (Constant)
fsiqotizmi8.999 1.051 8.185 .000.247 .229 -.351 -2.516 .016
prediqtori: fsiqotizmidamokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi
Kkvlevis safuZvelze dadginda, rom daavadebaze reagirebis
garkveuli tipebze SeiZleba gavlena iqonios daavadebis iseTma
cvladebma, rogoricaa gulyrebis sixSire da daavadebis dawyebis
asaki. kerZod, rac ufro iSviaTia gulyrebi (/weliwadSi), miT ufro
maRalia daavadebaze reagirebis harmoniuli tipis Camoyalibebis
tendencia, romelic gulisxmobs “avadmyofis rolze” uaris Tqmas da
iseTi ganwyobebis Camoyalibebas, romlebic xels uwyoben fizikuri
mdgomareobis gaumjobesebas, mkurnalobisaTvis aqtiur xelSewyobas,
sakuTari mdgomareobis adekvatur Sefasebas, sakuTari interesebis da
miznebis Secvlas avadmyofobiT Secvlil, axal cxovrebiseul
situaciaSi; arasaimedo prognozis SemTxvevaSi ki _ interesebis
gadarTvas cxovrebis im sferoebze, romlebic jer kidev misawvdomia
avadmyofisaTvis.
iSviaTi gulyrebis SemTxvevaSi, aseve, ufro gamokveTilia
daavadebaze reagirebis ergopaTiuli tipi. iSviaTi gulyrebi
saSualebas aZleven pacientebs imuSaon/iswavlon srulyofilad,
daavadebis miuxedavad. xolo gulyrebis momatebasTan erTad,
matulobs sakuTar ZalebSi daurwmunebloba da pacientis qcevas
ufro metad, am SemTxvevaSi, gansazRvravs misi daavadeba.
miRebul monacemebTan dakavSirebiT, sainteresoa ramdenad
SesaZlebelia gulyris sixSiris mixedviT daavadebaze reagirebis
garkveuli tipebis winaswarmetyveleba. regresiuli analizi gvaZlevs
safuZvels vivaraudod, rom weliwadSi 2-3-jer gulyris sixSiris
SemTxvevaSi, SeiZleba Camoyalibdes daavadebaze reagirebis
harmoniuli (F=11.632, Sig=.001) da ergopaTiuli tipebi (F=7.985, Sig=.007).
amrigad rac ufro iSviaTia gulyrebi, miT ufro obieqturi da
adekvaturi damokidebuleba uyalibdeba avadmyofs sakuTari
daavadebisadmi, rasac mohyveba daavadebis pirobebSi sakuTari
127
Tavisadmi damokidebulebis Secvlac _ izrdeba TviTSefaseba,
mcirdeba SfoTva, avadmyofi socialurad ufro adaptirebuli xdeba.
cxrili #47. daavadebis harmoniuli tipis da gulyraTasixSiris moqmedebis regresuli analizi
B Std. Error Beta t Sig.(Constant) 9,746 1,096 8,893 ,000
harmoniuli tipi -1,796 .527 -,428 -3,411 ,001prediqtori: gulyraTa sixSiredamokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi
cxrili #48. daavadebis ergopaTiuli tipis da gulyraTa sixSiris moqmedebis regresuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 4,171
,588 7,479 ,000
ergopaTiuri tipi -,757 ,268 -,365 -2,826 ,007
prediqtori: gulyraTa sixSiredamokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis ergopaTiuri tipi.
daavadebaze reagirebis senzitiur-obsesiur-fobiuri da
melanqoliuri tipebi dakavSirebulia daavadebis dawyebis asakTan.
rac ufro adreul asakSia daavadebis debiuti, miT ufro maRalia
maTi maCvenebeli.
daavadebis adreuli dasawyisi mis xangrZlivobas ukavSirdeba.
daavadebis didi xnis ganmavlobaSi mimdinareoba (wlobis
ganmavlobaSi) ki Seguebas da masTan dakavSirebuli SfoTvis
Semcirebas gulisxmobs . Cvens kvlevaSi es ar dasturdeba. safeTqlis
epilefsiis mqone pacientebTan vlindeba Semdegi tendencia:
daavadebaze reagirebis am tipis maCvenebelebi maRalia mxolod
daavadebis 10 wlamde dawyebis SemTxvevaSi. rac ufro adreul asakSia
daavadebis debiuti, miT ufro gamoxatulia daavadebasTan mimarTebaSi
aRmocenebuli uimedobis gancda, daTrgunva avadmyofobiT,
gamojanmrTelebis rwmenis dagargva, pesimizmi da naTesavebsa da
axloblebisTvis Tavis mobezrebisa da mZime tvirTad yofnis SiSi.
SeiZleba vivaraudoT, rom nawilobriv, es ganpirobebulia
mkurnalobis araefeqturobiT (Cvens mier gamokvleulTa ricxvSi
Sediodnen pacientebi, romlebsac, miuxedavad daavadebis
xangZlivobisa da mkurnalobisa, aReniSnebodaT gulyrebi da
128
anormaluri eeg-s maCveneblebi). regresiuli analizi aseve miuTiTebs
kavSirze daavadebis adreul asakSi dawyebisa da gazrdil
cvlilebebTan emociur-pirovnul sferoSi. garda amisa, wlobis
ganmavlobaSi mimdinare epilefsiurma aqtivobam SeiZleba gamoiwvios
sxvadasxva saxis neiroatonomiuri darRveva da, Tuki Cven
davubrundebiT mosazrebas safeTqlis epilefsiis dros aRmocenebuli
obsesiuri azrebis safuZvlad mdebare struqturuli darRvevebis
Sesaxeb, kerZod, E amigdalasa da safeTqel-limburi disfunqciis
Sesaxeb (Barbieri et al., 2005), am SemTxvevaSi miRebuli monacemebis axsna am
kuTxiTac aris SesaZlebeli.
rogorc kvlevidan Cans, mniSnvelovania sqesis faqtoris gavlena
daavadebaze reagirebis tipze. mamakacebTan Warbobs sakuTari
daavadebis ufro obieqturi aRqma (daavadebaze reagirebis harmoniuli
tipi), xolo qalebSi ufro gamoxatulia erTis mxriv, garkveuli
gulgriloba daavadebis mimdinareobisadmi, mkurnalobisadmi pasiuri
damorCileba, interesebis sferos gaRaribeba (daavadebaze reagirebis
apaTiuri tipi) da meores mxriv, “gaqceva avadmyofobaSi”, sakuTari
gancdebis saaSkaraoze gamotana garSemomyofTa yuradRebis mipyrobis
mizniT, gansakuTrebuli zrunvis moTxovnileba, sakuTari pirovnebis
mimarT gansakuTrebuli yuradRebis moTxovna daavadebis pirobebSi
(daavadebaze reagirebis egocentruli tipi). es nawilobriv SeiZleba
aixsnas imiTac, rom qalebSi ufro maRalia depresiis maCvenebeli.
regresiuli analizis meTodis saSualebiT SevamowmeT, Tu
ramdenad SesaZlebelia daavadebaze reagirebis am tipebis
Camoyalibebis winaswarmetyveleba avadmyofTa sqesis gaTvaliswinebiT.
aRmoCnda, rom daavadebaze reagirebis harmoniuli tipis Camoyalibebis
albaToba matulobs, Tuki pacienti mamkacia (F=11,632, Sig=.001)
(cxrili #49).
cxrili #49. daavadebis harmoniul tipze moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
B Std. Beta t Sig.
129
Error
(Constant) 9,747 1,096 8,893 ,000harmoniuli
tipi-
1,796,527 -,428 -3,411 ,001
prediqtori: sqesidamokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi
rodesac pacienti qalia da mas aqvs epilefsiuri fokusis
marjvena lateralizacia, SesaZlebelia mas Camouyalibdes
daavadebaze reagirebis apaTiuri tipi ((F=3,877, Sig=.027) (cxrili#49).
calke lateralizaciis faqtori araviTar gavlenas ar axdens
daavadebaze reagirebis tipze. aseve, rodesac pacienti aris
mdedrobiTi sqesis, maRalia albaToba daavadebaze reagirebis
egocentruli tipis Camoyalibebisa (F=10.623, Sig=.002), xolo Tu amas
emateba lateralizaciis faqtori – daavadebaze reagirebis aseTi
tipis albaToba kidev ufro matulobs (F=8.221, Sig.=.001) (cxrili#50).
cxrili #50. daavadebis apaTiur tipze moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 31,474 8,340 3,774 ,000sqesi 7,735 3,707 ,274 2,087 ,042lateralizacia 7,747 3,769 ,270 2,055 ,045prediqtori: sqesi da lateralizaciadamokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis apaTiuri tipi
cxrili #51. daavadebis egocentruli tipze moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 27,267 6,521 4,181 ,000sqesi 10,256 2,898 ,433 3,539 ,001
lateralizacia 6,910 2,947 ,287 2,344 ,023prediqtori: sqesi da lateralizaciadamokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis egocentruli tipi
amrigad, safeTqlis epilefsiis mqone mdedrobiTi sqesis
pacientebSi, epilefsiuri keris marjvenamxrivi lokalizaciis
SemTxvevaSi SesaZlebelia viwinaswarmetyveloT daavadebaze
reagirebis apaTiuri da egocentruli tipebis Camoyalibeba.
bevrad ufro gamokveTilia daavadebaze reagirebis tipis
ganpirobebuloba garemosTan urTierTobis tipiT.
130
sakuTar ZalebSi da SesaZleblobebSi gadaWarbebulma rwmenam
(Zalaufleba-liderobis tipi (1-oqtanti) SeiZleba gamoiwvios
daavadebisadmi eiforia-anozognozuri reagirebis tipis Camoyalibeba
– daavadebis simtomebis uaryofa/Semcireba, mkurnalobis
gauTvaliswinebloba da mxolod sakuTar Zalebze dayrdnoba (cxrili
#52).
cxrili#52. Zalaufleba-liderobis tipze moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 1.447 .530 2.731 .009Zalaufleba-liderobis tipi (1-oqtanti)
.172 .071 .324 2.424 .019
damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis eiforia-anozognozuri tipi
skeptikurobam, arakonformizmma, garemosadmi undoblobam
undobel-skeptikuri tipi (me-4 oqtanti) SeiZleba gamoiwvios
mkurnalobis sul mdam axali saSualebebis Ziebis survili, sakuTar
subieqtur SegrZnebebze yuradRebis gamaxvileba da adekvaturi
mkurnalobis uyuradReboD datoveba – daavadebaze reagirebis
SfoTviT-ipoqondriuli tipi (cxrili #53).
cxrili#53. undobel-skeptikuri tipi (me-4 oqtanti)tipze moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 2.254 .838 2.690 .010undobel-skeptikuri tipi(me-4 oqtanti)
.565 .128 .528 4.402 .000
damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriuli tipi
xolo rwmena sakuTar SesaZleblobebSi, organizatoris unarebi
(zomierad gamoxatuli Zalaufleba-liderobis tipi (1-oqtanti)
xSirad iwveven situaciis obieqtur Sefasebas da Semdgom misgan
gamosvlis adekvaturi gzebis SemuSavebas, rac daavadebis pirobebSi
mdgomareobs avadmyofobis Sesaxeb informaciis analizSi, miRebaSi da
mkurnalobis rejimis mkacr dacvaSi(cxrili #54).
131
cxrili#54. Zalaufleba-liderobis tipze (1-oqtanti)moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 4.388 .773 5.675 .000Zalaufleba-liderobis tipi (1-oqtanti)
.282 .103 .360 2.729 .009
damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi
am mosazrebas adasturebs is, rom garemosTan damoukidebel-
dominanturi tipis (me2-oqtanti) arsebobis pirobebSi – urTierTobis
damoukidebeli, merZoli, sakuTar TavSi darwmunebuli tipi da
pasuxismgeblobis ganviTarebuli grZnobis mqone avadmyof
adamianebTan (pasuxilsmgeblian-gulisxmioeri tipi (me-8 oqtanti),
aseve daavadebaze reagirebis harmoniuli tipis Camoyalibeba (cxrili
#55).
cxrili#55. garemosTaN urTierTobis tipebze faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 3.914 .859 4.599 .000damoukidebel-dominanturi tipi (me2-oqtanti)
.335 .112 .390 2.993 .004
(Constant) 2.914 1.002 2.908 .005pasuxilsmgeblian-gulisxmioeri tipi (me-8 oqtanti)
.434 .122 .448 3.545 .001
damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi
regresiulma analizma aCvena, rom energiulobam,
mizandasaxulobam (sworazrovan-agresiuli tipi (me-3-oqtanti) da
sxvaTa ndobis da sxvebisgan daxmarebis miRebis moTxovnilebam
(damokidebul-damjeri tipi (me-6-oqtanti) SeiZleba gamoiwvion
daavadebaze reagirebis ergopaTiuri tipis aRmoceneba – samsaxurSi
dabruneba da iq myofi adamianebis daxmarebis imedi (cxrili#56).
cxrili#56. garemosTaN urTierTobis tipebze moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
132
(Constant) 1.541 .581 2.654 .011sworazrovan-agresiuli tipi (me-3-oqtanti)
.165 .080 .281 2.073 .043
(Constant) 3.840 .456 8.817 .000damokidebul-damjeri tipi (me6-oqtanti)
-.180 .064 -.370 -2.817 .007
damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis ergopaTiuri tipi
agreTve gamovlinda, rom rac ufro damoukidebeli, merZoli da
sakuTar ZalebSi darwmunebulia (damoukidebel-dominanturi tipi (me2-
oqtanti)) avadmyofi adamiani, miT ufro naklebad aqvs mas gamoxatuli
e.w. “gaqceva avadmyofobaSi”, sakuTari gancdebis saaSkaraoze
gamotanis survili, garSemomyofTa yuradRebis mipyrobis mizniT
(daavadebaze reagirebis egocentruli tipi) (cxrili #57).
cxrili#57. garemosTaN urTierTobis tipebze moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 2.114 .408 5.182 .000damoukidebel-
dominanturi tipi (me2-oqtanti)
-.140 .053 -.349 -2.632 .011
damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis egocentruli tipi
is, rom epilefsiis mqone pirebs aRmoaCndaT maRali neirotizmi,
SeiZleba vivaraudoT, rom safeTqlis wilis aqtivobiT gamowveuli
SfoTvisa da emociuri labilobisken midrekileba ufro Zlieri aqvT
am pacientebs.
neirotizmi/emociuroba, aizenkis mixedviT, damokidebulia meore
fiziologiuri sistemis (limburi sistemis) aqtivobaze. gansvla
limburi sistemis aqtivobis zRrublSi, misi azriT, warmoadgens
fiziologiur safuZvels neirotizmis-emociuri stabilobis
maCveneblebisa – neirotizmi efuZneba limburi sistemis aqtivaciis
zRrubls. neirotcizmi es aris limburi sistremis aqtivobis
maCvenebeli. adamianebs neiroticizmis maRali maCvenebliT aqvT ufro
reaqtiuli simpaTikuri nervuli sistema da isini ufro senzitiurebi
arian garemo stimulebisadmi.
133
limburi sistema aris Tavis tvinis is nawili, romelic, zogadad
rom vTqvaT, pasuxismgebelia brZolis an gaqcevis reaqciis
ganxorcielebaze. is moicavs hipokamps, amigdalas, hipoTalamuss da
cingulum da aregulirebs iseT emociur mdgomareobebs, rogorebic aris
SiSi, agresia (Eysenck, 1990).
rogorc cnobili safeTqlis wils aqvs mWidro kavSirebi limbur
sistemasTan da misi agzneba/Sekavebis procesebi uSualo gavlenas
axdenen avadmyofi adamianis pirovnebaze. kerZod iwveven
neiroticizmis gazrdils maCvenebels. rac Cvens kvlevaSic
dasturdeba.
neirotizmis maRali donis mqone adamianebi, rogorc wesi
avadmyofur, uCveulo, SfoTvis gamomwvev stimulebze reagireben ufro
swrafad, vidre ufro stabiluri adamianebi. maT axasiaTebT agreTve
ufro xangZlivi reaqciebi, romlebic grZeldeba stimulis faqrobis
Semdegac.
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebs ufro metad axasiaTebT
daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriuli tipi. maT axasiaTebT
mudmivi fiqri daavadebis saSiSroebis da mkurnalobis
araefeqturobis Sesaxeb, fiqri daavadebis savalalo SedegiT
dasrulebis Sesaxeb, sakuTar subieqtur SegrZnebebze yurdRebis
gamaxvileba, realuri daavadebis gazviadeba.
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebSi, iseve rogorc
safeTqlis epilefsiis jgufSi, gamovlinda sqesobrivi sxvaobebi
daavadebaze reagirebis tipebs Soris. mamakacebs ufro metad
axasiaTebT obieqtur safuZvels moklebuli aweuli guneba_ganwyoba,
ufro xSiria reJimis darRveva, mkurnalobis araregularuli
ganxorcileleba, daavadebis simptomebis miwera SemTxveviTi
movlenebisadmi (reagirebis eiforia-anazognozuri tipi). qalebSi,
iseve rogorc safeTqlis epilefsiis SemTxvevaSi ufro maRalia
uimedobis gancda, daTrgunva avadmyofobiT, pesimizmi, depresiuli
(daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipi), aseve qalebs ufro metad
axasiaTebT sakuTar SegrZnebebze yuradrebis gamaxvileba, zogjer
134
maTi gazviadeba da amiT sakuTari TavisTvis yuradRebis miqceva
(egocentruli tipi).
gulis isemiuri daavadebis mqone pirebTan regresiulma analizma
gamoavlina, rom rac ufro meti aqvs avadmyof adamians ndoba
garSemomyofebisadmi da naklebia maT mimarT kritikuli
damokidebuleba, miT ufro gamoxatulia daavadebaze reagirebis
ergopaTiuri tipi – samsaxurSi/saswavlebelSi dabrunebis survili
(uaryoTi kavSiri korelaciuri analizis Sedegebis dadastureba)
(cxrili #58).
cxrili#58. garemosTanN urTierTobis tipebzemoqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 4.238 .669 6.330 .000undobel-
skeptikuri tipi (me-4-oqtanti)
-.328 .105 -.503 -3.136 .004
damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis ergopaTiuri tipi
aseve uaryofiTi kavSiri arseboba (korelaciuri analizi)
dasturdeba daavadebaze reagirebis melanqoliur da garemosTan
urTierTobis pasuxilsmgeblian-gulisxmioer tipebs (1-oqtanti)
Soris – dauwmuneblobam sakuTar ZalebSi SeiZleba gamoiwvios
uimedobis gancda, daTrgunva avadmyofobiT, gamojanmrTelebis
rwmenis dakargva (cxrili #59).
cxrili#59. garemosTan urTierTobis tipebzemoqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 3.298 .622 5.304 .000
pasuxilsmgeblian-gulisxmioeri tipi (1-oqtanti)
-.313 .106 -.480 -2.948 .006
damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipi
regresiuli analizis meTodis saSualebiT SevamowmeT, Tu
ramdenad SesaZlebelia winaswarmetyveleba daavadebaze reagirebis am
tipebis Camoyalibebisa gulis iSemiuri daavadebis mqone pacientebTan.
135
SesaZlebelia viwinaswarmetyveloT, rom mamakacebs CamouyalibdebaT
daavadebaze reagirebis eiforiuli tipi (F=4,969, Sig=.034) (cxrili
#60).
cxrili #60. daavadebis eiforiul tipze moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 60,124 6,361 9,452 ,000sqesi -8,883 3,985 -,382 -2,229 ,034
prediqtori: sqesi damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis eiforiul-anazognozuri tipi
Tu pacienti mdedrobiTi sqesisaa, maRalia albaToba imisa, rom
mas Camouyalibdes daavadebaze reagirebis melanqoliuri (F=5.354,
Sig=.028) an egocentruli tipi (F=9.300, Sig=.005) (cxrili #61-62).
cxrili #61. daavadebis melanqoliur tipze moqmedi faqtorebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 38.884 6.514 5.969 .000sqesi 9.442 4.081 .395 2.314 .028
prediqtori: sqesi damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipi
cxrili #62. daavadebis egocentrul tipze moqmedi faqtorebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 39.023 4.908 7.951 .000sqesi 9.376 3.075 .493 3.050 .005prediqtori: sqesi damokidebuli cvladi: daavadebaze reagirebis egocentruli tipi
analogiurad safeTqlis epilefsiis jgufisa, am SemTxvevaSi
SeiZleba daisvas kiTxva - ganapirobeben Tu ara biologiuri
faqtorebi daavadebaze reagirebis garkveuli tipis Camoyalibebas.
regresiulma analizma aCvena, rom rac ufro maRalia gulis iSemiuri
daavadebis mqone avadmyofTan neirotizmis maCvenebeli, miT ufro
maRalia daavadebaze reagirebis eiforiul-anozognozuri tipi. mas
axasiaTebs gamoxatuli emociuri aramdgradoba, labiluriba,
mousvenroba, ris gamo mas uWirs mdgomareobis adekvaturi Sefaseba
da masTan vlindeba daavadebis da misi obieqturi gamovlinebebis
136
uaryofa, daavadebis sipmtomebis miwera SemTxveviTi movlenebisadbi,
rac iwvevs rejimis da mkurnalobis pirobebis daucvelobas (cxrili
#63).
cxrili#63. daavadebis eiforiul-anozognozuri tipis da neirotizmis regresuli analizi (prediqtori: neirotizmi)
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 4.638 1.179 3.932 .001neirotizmi -.282 .111 -.432 -2.533 .017
prediqtori: neirotizmi
epilefsiis mqone pacientebs, gulis iSemiuri daavadebis mqone
pacientebTan SedarebiT, ufro maRali aqvT daavadebaze reagirebis
senzitiur-obsesiur-fobiuri tipis maCvenebeli. safeTqlis epilefsiis
mqone pirebi ufro mgrZnobiareni arian garSemomyofi adamianebis
azrebis mimarT, maTTvis mniSvnelovania, Tu ras fiqroben maTze sxva
adamianebi, maTi SiSi ufro socialur xasiaTs atarebs, rac
epilefsiis mastigmatizirebeli bunebiT SeiZleba aixsnas.
sakontrolo jgufSi daavadebaze reagirebis arc erTi tipi ar
gamovlinda, rac bunebrivia obieqturi daavadebis ararsebobis
pirobebSi.
depresiis maCvenebeli:
depresia xSiria sxvadasxva daavadebis mqone pirebSi da
epilefiis mqone pacientebi am kuTxiT gamonakliss ar warmoadgenen.
Evans (2003), werda, rom ”depresia SeiZleba iyos zogierTi samedicino
mdgomareobis rogorc Sedegi, asve mizezi” (gv.177).
iTvleba, rom safeTqlis epilefsiiT daavadebul pirebs Soris
sakmaod maRalia depresiuli foni. miuTiTeben Tavis tvinis marcxena
hemisferos dainteresebaze depresiuli simptomatologiis
aRmocenebaSi. Cvens gamokvlevaSi depresiis maCvenebeli saSualo
simZimes aRwevs da is ar aRmoCnda ganpirobebuli epilefsiuri
fokusis lateralizaciiT, magram gamovlinda kavSiri gulyrebis
sixSiresTan. rac ufro xSiria gulyrebi, miT ufro maRalia
depresiis maCvenebeli. es sxva gamokvlevebSic dasturdeba (Robertson,
1991, Grabowska-Grzyb et al., 2006). gulyaraTa sixSire uSualod aris
dakavSirebuli depresiis zrdasTan: xSiri gulyrebi epilefsiuri
137
gulyrebis kupirebis (SeCerebis an Semcirebis) SeuZleblobaze
miuTiTebs, rac pacientisTvis mkurnalobis araefeqturobis
maCvenebelia. xSiri gulyrebis arseboba pacientis cxovrebaSi
aZlierebs daavadebiT gamowveul stress, rac dakavSirebulia
depresiis aRmocenebasTan. Hayden M. et al. (1992), Catarebul kvlevaSi
pacientTa didi nawili miuTiTebs kavSirze stressa da gulyraTa
kontrols Soris.
garda amisa, safeTqlis epilefsiis mqone jgufSi regresiuli
analizis safuZvelze aRmoCnda, rom dpresiis winaswametveleba didi
albaTobiTaa SesaZlebeli qalebSi, agreTve im pirebSi, visac maRali
aqvs fsiqotizmis maCvenebeli, gaaCnia interpersonaluri urTierTobis
undobel-skeptikuri tipi da daavadebaze reagirebis melanqoliuri
tipi. safeTqlis epilefsiis mqone qalebi ufro midrekilni arian
depresiis aRmocenebisaken. rac ufro pesimisturad afasebs pacienti
sakuTar mdgomareobas, miT ufro maRalia depresiis aRmocenebis
albaToba. sakuTari daavadebis mimarT pesimisturi ganwyobis kavSirze
depresiis aRmocenebasTan Soris miuTiTebdnen Tavis kvlevaSi Hermann,
Seindenberg & Bell, 2000.
amave dros, uaryofiTi korelaciaa depresiasa da daavadebaze
reagirebis harmoniul tips Soris; rac ufro sustad aris
ukanaskneli gamoxatuli miT ufro mniSvnelovania depresiis done
(cxrili #64).
garda amisa, rac ufro skeptikuria pacienti (urTierTobis
undobel-skeptikuri tipis maxasiaTebli), miT ufro maRalia depresiis
maCvenebeli.
cxrili #64. depresiis maCvenebelze moqmedi faqtorebis regresiuli analizi safeTqlis epilefsiis mqone jgufSi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 52.698
12.858 4.098 .000
sqesi 3.949 2.319 .168 1.703 .096fsiqotizmi -.371 .123 -.316 -3.020 .004daavadebis melanqoliuri tipi .420 .118 .418 3.565 .001daavadebis harmoniuli tipi -.439 .125 -.369 -3.518 .001garemosTan urTirTobis undobel-skeptikuri tipi .338 .142 .286 2.384 .021
damokidebuli cvladi: depresiis maCvenebeli
138
epilefsiis dros depresiis aRmocenebis kvlevebis analizis
safuZvelze Cans, rom is ganpiriobebulia ramdenime faqtoris
urTierTzemoqmedebiT: (1) genetikuri anpirobebuloba, (2) garemos
movlenebi (gulyrebis aRmocenebiT gamowveuli maTi Secvla), (3)
fsiqosocialuri faqtorebi (mag., umuSevroba, stigma), (4)
fiziologiuri stresorebi (mag., gulyra) da (5) individualuri
Taviseburebani (Robertson, 1991).
Cvens gamokvlevaSi es mosazreba ar dasturdeba.
Cvens mier miRebuli Sedegebis regresiuli analiziz gvaZlevs
safuZvels vivaraudod, rom safeTqlis epilefsiis mqone pacientebSi
depresia ganpirobebulia ufro fsiqologiuri faqtorebiT, vidre
daavadebis organuli maxasiaTeblebiT. regresiuli analizma ar
gamoavlina daavadebis cvladebis pirdapiri, prediktoruli
mniSvneloba depresiiis aRmocenebaSi. Tumca depresia warmoadgens
daavadebiT gamowveuli cxovrebiseuli cvlilebebis Sedegs, rasac
biZgs gulyrebis maRali sixSire aZlev. Cvens gkvlevaSi regresiuli
analizi ar adasturebs am kavSiris prediktorul bunebas.
garkveuli gansxvavebebiT, analogiuri tendenciebi vlindeba
gulis iSemiuri daavadebis jgufSi. gamovlinda depresiasTan
dakavSirebuli Semdegi faqtorebi: interpersonaluri urTierTobis
garkeveuli tipi (Zalaufleba-liderobis da undobel-skeptikuri),
daavadebaze reagirebis melanqoliuri da harmoniuli tipebi.
qalebTan depresiis maCvenebeli, aseve, ufro maRalia. ufro maRalia
depresiis aRmocenebis albaToba, Tuki pacienti metismetad
skeptikurad afasebs mis garSemo momxdar movleneba (urTierTobis
undobel-skeptikuri tipi) da rac ufro naklebad aris pacienti
darwmunebuli sakuTar TavSi, miT ufro maRalia depresiis done
(urTierTobis Zalaufleba-liderobis tipis dabali maCveneblebis
SemTxvevaSi) (cxrili #65).
cxrili #65. depresiis maCvenebelze moqmedi faqtorebis regresiuli analizi gulis iSemiuri daavadebis mqone jgufSi
139
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 51.627
8.122 6.357 .000
garemosTan urTierTobis undobel-skeptikuri tipi .173 .060 .255 2.888
.008
garemosTan urTierTobis Zalaufleba-liderobis tipi -.174 .069 -.256 -2.526 .018
daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi -.316 .075 -.365 -4.199 .000
daavadebaze reagirebismelanqoliuri tipi .256 .063 .458 4.101 .000
damokidebuli cvladi: depresiis maCvenebeli
janmrTel cdis pirebSi depresiis maCvenebeli aRmoCnda kavSirSi
daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriul da melanqoliur
tipebTan da garemosTan urTierTobis morcxv-damorCilebul tipTan.
obieqturi daavadebis araarsebobis pirobebSi, Cven SegviZlia
vivaraudod, rom zogadad aweuli SfoTva, subieqtur SegrZnebebze
yuradRebis gamaxvilebis survili da dabali TviTSefaseba
dakavSirebulia depresiasTan.
garda amisa, SeiZleba gamovTqvaT varaudi, rom depresiis
saSualo maCvenebeli safeTqlis epilefiis mqone jgufSi
ganpirobebulia imiT, rom pacientebi ZiriTadad Rebulobdnen
karbamazepins, xolo, rogorc kvlevebi adastureben (Trimble M., 1989),
mas aqvs antidepresantis efeqti. Tumca Cvens kvlevaSi amis
damadasturebeli statistikurad sando monacemebi ver miviReT.
amrigad:
gamovlinda faqtorebis rigi, romlebic xels uwyoben depresiis
aRmocenebas. safeTqlis epilefsiis mqone da gulis iSemiuri
daavadebis mqne pirebTan es faqtorebi mniSvnelovnad ar
gansxvadebian erTmaneTisagan:
daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipi
garemosTan urTierTobisas sakuTar
ZalebSi daurwmunebloba da skepticizmi
depresiis aRmocenebis mizezebi safeTqlis epilefsiis mqone
jgufSi da gulis iSemiuri daavadebis jgufSi fsiqologiuri xasiaTs
atareben.
140
interpersonaluri urTierTobis tipi:
safeTqlis epilefsiis mqone pirebi sxva adamianebTan
urTierTobisas iswrafvian axlo, megobruli urTierTobis
damyarebisaken, maT uWirT sakuTari GgrZobebis gamoxatva, Tumca amis
survili aqvT. isini pasiuri, dabali TviTSefasebis mqoneni arian,
aqvT pasuxismgeblobis maRali grZnoba (morcxvi-damorCilebuli).
meores mxriv, maT axasiaTebT (TanamSromlobiT-konvencialuri) maRali
mgrZnobeloba garemos zemoqmedebisadmi, isini cdiloben sxva
adamianebTan axlo urTierTobis damyarebas, eZeben maT mowonebas.
bevrad ufro gamoxatulia kavSiri garemosTan interpersonaluri
urTierTobebis tipsa da pirovnebis maxasiaTeblebs Soris. rac ufro
maRalia pacientebTan fsiqotizmis maCvenebli, miT ufro izrdeba
albaToba garemosTan urTierTobis undobel-skeptikuri tipis
Camoyalibebisa – rac ufro maRalia adamianSi konfliqturoba,
egocentrizmi, miT ufro undobeli, eWviani da konfliqturi SeiZleba
gaxdes is garSemomyofefTan urTierTobaSi (cxrili #66).
cxrili#66. garemosTan urTierTobis tipebzemoqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 3.838 .961 3.994 .000fsiqotizmi .493 .210 .331 2.352 .023
damokidebuli cvladi: garemosTan urTierTobis undobel-skeptikuri tipi
xolo, piriqiT, rac ufro naklebad aris gamoxatuli
fsiqotizmis maCvenebeli – adamiani xdeba ufro gaxsnili garemosadmi
da cdilobs sxvebTan axlo, megobruli urTirTobis damyarebas
(garemosTan urTierTobis TanamSromlobiT-konvenciuri tipi – me-7
oqtanti). analogiuri Sedegebi miviReT garemosTan urTierTobis am
tipis CamoyalibebaSi neiroticizmis rolis Sesaxeb – rac ufro
naklebad aris am ukanasknelis gamovlena, miT ufro maRalia
garemosTan keTili urTioerTobis damyarebis survili (cxrili #67).
cxrili#67. garemosTan urTierTobis tipebze moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 11.09 1.109 9.999 .000
141
0fsiqotizmi -.673 .242 -.383 -2.782 .008
(Constant) 10.709
1.277 8.383 .000
neirotizmi -.201 .098 -.293 -2.054 .046damokidebuli cvladi: garemosTan urTierTobis TanamSromlobiT-konvenciuri tipi
Nneirotizmis gazrdili maCvenebli SeiZleba iyos winapiroba
garemosTan urTierTobis undobel-skeptikuri tipis Camoyalibebisa.
emociuri aramdgradoba, labiluroba, sakuTar TavSi daurwmunebloba
xSirad iwvevs msjelobebis da qcevebis SefasebaSi skeptikurobas, rac
ganapirobebs garemosadmi gansakuTrebiT kritikul damokidebulebas
(cxrili #68).
cxrili#68. garemosTan urTierTobis tipebze moqmedi faqtorebis moqmedebis regresiuli analizi
BStd. Error Beta t Sig.
(Constant) 2.061 .952 2.165 .036neirotizmi .316 .073 .542 4.329 .000
damokidebuli cvladi: garemosTan urTierTobis undobel-skeptikuri tipi
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebTan aseve vlindeba
morcxvi-damorCilebuli urTierTbis tipi, isini sakuTar Tavs
axasiaTeben, rogorc morcxv, TavSekavebul adamianebad, amave dros
maT aqvT didi survili garSemomyofebTan axlo megobruli
urTierTobis damyarebisa (TanamSromlobiT-konvenciuri tipi), maT
axasiaTebT komunikabeloba, keTilmosurneoba (pasuxismgebliani-
gulisxmieri tipi).
janmrTel pirebSi sxva adamianebTan urTierTobisas aqvT
sxvaTa valdebulebebis sakuTar Tavze aRebis, megobruli
urTierTobebis damyarebis da TanamSromlobisaken swrafvis
tendencia. amave dros, maT aRiniSnebaT iseTi tendenciebi, rogoric
aris damoukideblobisaken swrafva, xSirad agresiuloba,
konfliqturoba, dominantobis moTxovnileba. isini cdiloben erTis
mxriv, daikavon dominirebuli, damoukidebeli mdgomareoba, Tavi
daicvan mosalodneli arakeTilmosurne damokidebulebisagan; meores
mxriv, ki cdiloben ar dakargon sxva adamianebis keTilganwyoba, rac
vlindeba urTierTobis gulisxmier da TanamSromlobiT tendenciebSi.
142
safeTqlis epilefsiis mqone pirebTan interpersonaluri
urTierTobebis tipSi mamakacebSi sandod ufro maRali maCveneblebi
gamovlinda damoukidebel-dominantur (F=12.931, Sig=.001), sworxazovan-
agresiul (F=15,200, Sig=.000) da damokidebul-damjer (F=6.295, Sig=.015)
tipebSi. mamakacebs axasiaTebT erTis mxriv, dominantobis survili
sxvebTan mimarTebaSi, mizanswrafuloba da meores mxriv, maTTvis
Zalze mniSvnelovania sxvaadamianebis aRiareba. qalebSi ufro maRali
dominireba-damorCilebis (F=12,627, Sig=.001) da keTilmosurneoba-
mtrobis (F=6.254, Sig=.016) meoradi faqtorebis faqtorebis maCveneblebi,
rac aseve dominirebaze da keTilmosuneobze miuTiTebs.
janmrTel cdis pirebSi mamakacebTan statistikurad sandod
maRali aqvT urTierTobis undobel-skeptikuri tipi (F=5.078, Sig=.027),
xolo qalebSi - dominireba-damorCilebis (F=8.519, Sig=.005) faqtori.
regresiuli analizi gvaZlevs safuZvels vivaraudoT, rom sqess
prediqtoruli Rirebuleba aqvs interpersonaluri urTierTobis am
tipebis CamoyalibebaSi rogorc safeTqlis epilefsiis mqone pirebSi,
aseve praqtikulad janmrTel cdis pirebSi.
metad mniSvnelovania safeTqlis epilefsiisa da sakontrolo
jgufSi asakobrivi sxvaobebi interpersonaluri urTierTobis
tipebSi.
safeTqlis epilefsiis mqone pirebTan axalgazrda asakSi (17-25
weli)Qinterpersonaluri urTierTobis stilSi Warbobs tendencia
Zalauflebisaken, dominirebisaken, ufro gamoxatulia orientacia
sakuTar azrze da sxvaTa azris minimaluri gaTvaliswineba. asakTan
erTad am maCveneblebis siZliere mcirdeba. janmrTel cdis pirebSi
igive tendenciebi iCenen Tavs, Tumca pirvel SemTxvevaSi is tendencia
ufro gamoxatul xasiaTs atarebs.
garda amisa, miRebuli masalidan gamomdinare aucilebeli xdeba
im faqtorebis/komponentebis gamoyofa, romlebic safuZvlad udevs
miRebul Taviseburebebs. am mizniT Cven gamoviyeneT faqtoruli
analizi (mTavari komponentebis meTodi).
faqtoruli analizis safuZvelze safeTqlis epilefsiis mqone
jgufSi gamoiyo 4 faqtori.
143
pirvel faqtorSi yvelaze maRali woniT gaerTiandnen Semdegi
maCveneblebi:
interpersonaluri urTirTobis undobeli-skeptikuri tipi (me-4
oqtanti)
depresiis maCvenebeli
neirotizmis naCvenebeli
daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriuli tipi
daavadebaze reagirebis senzitiur-obsesiur-fobiuri tipi
daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipi
daavadebaze reagirebis egocentruli tipi
meore faqtorSi gaerTiandnen Semdegi maCveneblebi:
interpersonaluri urTierTobis damoukidebeli-dominanturobis
tipi (me-2 oqtanti)
interpersonaluri urTierTobis Zalaufleba-liderobi tipi (1
oqtanti)
interpersonaluri urTierTobis sworxazovan-agresiuli tipi
(me-3 oqtanti)
dominireba-damorCilebis faqtori
keTilmosurneoba-mtrobis faqtori
daavadebaze reagirebis eiforia-anozognozuri tipi
mesame faqtori:
interpersonaluri urTierTobis morcxvi-damorCilebuli tipi
(me-5 oqtanti)
interpersonaluri urTierTobis pasuxismgeblobis mqone-
gulisxmieri (me-8 oqtanti)
interpersonaluri urTierTobis TanamSromlobiT-konvenciuri
(me-7 oqtanti)
interpersonaluri urTierTobis damokidebuli-damjeri (me-6
oqtanti)
keTilmosurneoba-mtrobis faqtori
eqstraversiis maCvenebeli
daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi
144
meoTxe faqtori:
eqtraversiis maCvenebeli
daavadebaze reagirebis apaTiuri tipi
daavadebaze reagirebis egocentruli tipi
pirvel faqtorSi gaerTianda iseTi maxasiaTeblebi romelTac
pirobiTad SeiZleba SfoTva-labilurobis maxasiaTeblebi vuwodoT;
meore faqtorSi ZiriTadad gaerTianda interpersonaluri
urTierTobis tipebi, romlebic dominirebisaken, damoukideblobisaken
da zogjer Zalauflebis survilisken arian mimarTulni,
daavadebisadmi da misi Sedegebis ugulvebelyofa da sqesis faqtori;
mesame faqtorSi _ gaerTianda interpersonaluri urTierTobis tipebi,
romlebic mimarTulia garemosTan kompromisuli urTierTobis
damyarebisaken, sakuTari daavadebis obieqturi aRqma da eqstraversiis
maCvenebeli; xolo meoTxe faqtorSi – gaerTiandenen daavadebis
klinikuri niSnebis, pirovnebis Taviseburebani da sakuTari daavadebis
erTmaneTis sawinaaRmdego aRqma, sruli gulgriloba sakuTari
daavadebisadmi, misi Sedegebisadmi da sakuTari daavadebis
saaSkaraoze gamotana da sakuTar pirovnebaze yuradRebis gamaxvileba.
pirvel da meoTxe faqtorebSi gaerTianebul yvela maCvenebels Soris
dadebiTi kavSiria. meore da mesame faqtorSi Tavmoyril maCveneblebs
Soris arsebuli kavSiri ar aris aseTi erTmniSvnelovani: iCens Tavs
sqesobrivi gansxvaveba interpersonaluri urTirTobebis stilSi da
fsiqotizmis donis Semcireba iwvevs garemosTan daqvemdebarebuli
urTierTobis stilis Camoyalibebas.
garda amisa arsebobs garkveuli kavSirebi faqtorebs Soris. ufro
metad is aris gamoxatuli meore da meoTxe fatorebs Soris. rac
safuZvels gavZlevs vivaraudod, rom daavadebis iseTi cvladebi
rogoric aris epilefsiuri keris lateralizacia, gulyraTa sixSire
da iseTi pirovnuli maxasiaTebelebi, rogoric aris sqesi da
eqstraversiis maCvenebeli, daavadebaze reagirebis apaTiuri da
egocentruli tipebi iwveven garemosTan dominirebuli stilis
Camoayalibebas (danarTi #7).
145
gulis iSemiuri daavadebis mqone jgufSi faqtoruli analizis
safuZvlad gamoiyo oTxi faqtori:
pirvel faqtorSi maRali woniT gaerTiandnen Semdegi maCveneblebi:
depresiis maCvenebeli
daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipi
daavadebaze reagirebis eiforiul-anozognoziuri tipi
daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriuli tipi
daavadebaze reagirebis ergopaTiuli tipi
daavadebaze reagirebis egocentruli tipi
interpersonaluri urTierTobis Zalaufleba-liderobis tipi
(1 oqtanti)
interpersonaluri urTierTobis undobel-skeptikuri tipi (me-
4 oqtanti)
interpersonaluri urTierTobois pasuxismgeblobis mqone-
gulisxmieri tipi (me-8 oqtanti)
neirotizmis maCvenebeli
meore faqtori:
interpersonaluri urTierTobis sworxazovan-agresiuli tipi (me-
3 oqtanti)
keTilmosurneoba_mtrobis faqtori
interpersonaluri urTierTobis damokidebul-damjeri tipi (me-6
oqtanti)
interpersonaluri urTierTobis TanamSromlobiT-konvencialuri
tipi (me-7 oqtanti)
daavadebaze reagirebis senzitiur-obsesiur-fobiuri tipi
mesame faqtori:
interpersonaluri urTierTobis Zalaufleba-liderobis tipi (1
oqtanti)
interpersonaluri urTirTobis morcxvi-damorCilebuli tipi (me-
5 oqtanti)
dominireba-damorCilebis faqtori
146
keTilmosurneoba-mtrobis faqtori
eqstraversiis maCvenebeli
meoTxe faqtori:
interpersonaluri urTirtobis sworazrovan-agresiuli tipi (me-3
oqtanti)
daavadebaze reagirebis senzitiur-obseso-fobiuri tipi
fsiqotizmis maCvenebeli
eqstraversiis maCvenebeli
neirotizmis maCvenebeli
gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebTan dasturdeba depresiis
maCveneblis kavSiri daavadebaze reagirebis tipebTan: erTis mxriv,
depresiis maCveneblis gazrda iwvevs daavadebis mimarT SfoTvis
gazrdas, daavadebis arasasikeTod dasrulebis Sesaxeb azrebis
aRmocenebas da amis fonze pacientis mier sakuTar pirovnebaze
yuradRebis miqcevis survilis gazrdas da garemosTan mmarTveli
urTierTobis stilis nakleb gamoxatulebas da meore mxriv,
depresiis Semcireba iwvevs aweul guneba-ganwyobilebas da samuSaoSi
aqtiur CarTvas, rac xSirad reJimis darRvevasTan aris
dakavSirebuli. rac ufro gamoxatulia dominirebisken swrafva, miT
ufro gamoxatulia daavadebisadmi uyurdRebo damokidebuleba da
samuSaoSi gaqcevis survili. am faqtorSi wamyvania depresiis
maCvenebeli, masTan dakavSirebuli SfoTva da Zalauflebisken
swrafva. meore faqtorSi gaerTianebuli maCveneblebi asaxaven
garemosTan keTilganwyobili, kompromisuli urTierTobis stils da
daavadebasTan dakavSirebul gazrdil SfoTvas. mesame faqtorSi
arsebuli gaerTianebuli maxasiaTeblebi asaxaven garemosTan
urTierTobis stilis kavSirs eqstraversiis maCvenebelTan _ rac
ufro gamoxatulia es ukanaskneli, miT ufro maRalia sazogadoebaSi
dominirebuli poziciis dakavebis survili. meoTxe faqtorSi
ZiriTadad gaerTiandenen pacientis pirovnuli maxasiaTeblebi da
asaki da daavadebaze reagirebis SfoTviTi tipi (danarTi #8).
janmrTel pirTa jgufSi gamoiyo sami faqtori:
147
pirveli fatori: gaerTiandnen mxolod interpersonaluri
urTirtobis tipebi
meore faqtori:
depresiis maCvenebeli
daavadebaze reagirebis SfoTviT-ipoqondriuli tipi
daavadebaze reagirebis senzitiur-obsesofbiuri tipi
daavadebaze reagirebis melanqolirui tipi
daavadebaze reagirebis paranoialuri tipi
neiroticizmis maCvenebeli
mesame faqtori:
daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi
daavadebaze reagirebis ergopaTiuri tipi
interpersonaluri urTierTobis damokidebuli_damjeri tipi (me-6
oqtanti)
interpersonaluri urTierTobis TanamSromlobiT-konvenciuri (me-
7 oqtanti)
interpersonaluri urTierTobis pasuxismgebliani-gulisxmieri
(altruistuli) (me-8 oqtanti) tipi
keTilmosurneoba-mtrobis faqtori
janmrTelTa jgufSi faqtorebi yvelaze ufro erTmniSvnelovan
xasiaTs atareben. pirvel faqtorSi gaerTiandenen garemosTan
interpersonaluri urTierTobis stilis gamomxatveli maCveneblebi.
maT Soris arsebuli kavSiri asaxavs testis maCveneblebs Soris
realurad miRebul suraTs. dasturdeba kavSiri sqesTan. meore
faqtorSi gaerTiandnen daavadebaze reagirebis testis maCveneblebi,
romlebic am SemTxvevaSi, obieqturi daavadebis ararsebobis
SemTxvevaSi, Cveni azriT ver iqneba sandod miRebuli, depresiis da
neoroticizmis maCvenebeli xolo mesame jgufSi gaerTiandnen
garemosTan urTierTobis megobruli stilis maxasiaTeblebis da
sakuTari daavadebis obieqturi aRqma (danarTi #9).
148
faqtorulma analizma gvaCvena, rom safeTqlis epilefsiis da
gulis iSemiuri daavadebis mqone jgufebSi avadmyofi adamianis
qcevas ZiriTadad erTi da igive faqtorebi gansazRvraven.
rogorc miRebuli Sedegebidan Cans dros aRmocenebuli
daavadebaze reagirebis tipi da garemosTan urTierTobis stili
mniSvnelovnad ar gansxvavdeba erTmaneTisagan. Tumca safeTqlis
epilefsiis mqone jgufSi miRebuli suraTi ufro gamoxatul,
aqcentualizirebul da socializebul xasiaTs atarebs.
safeTqlis epilefsiis mqone da gulis iSemiuri daavadebis mqone
jgufebSi ori ZiriTadi faqtori hgavs erTmaneTs (pirveli da meore
faqtorebi). orive SemTxvevaSi wamyvania daavadebaze reagirebis
zogadad SfoTviTi xasiaTis tipi da garemosTan urTierTobis
garkveuli ambivalenturoba. Tumca maT Soris aRiniSneba garkveuli
Tvisobrivi gansxvavebebi. gulis iSemiuri daavadebis mqone pirebs
megobrulobis faqtorebi garkveul konstruqciulobas mateben maT
qcevas, arbileben mas. xolo safeTqlis epilefsiis mqone pirebTan
qceva ufro mZafr xasiaTs Rebulobs, daavadebasTan da mis socialur
SedegebTan dakavSirebuli SiSebis gamo (daavadebaze reagirebis
senzitiur-obseso-fobiuri tipis gamoyofa safeTqlis epilefsiis
mqone pirTa jgufSi) (cxrili #69).
kardinaluri gansxvavebis araarseboba am or jgufSi dasturdeba
sxva kvlevebSic. kerZod Hermann & Whitman (1981) aRniSnaven, rom
epilefsiis mqone pacientebs da gulis daavadebis mqone pacientebs
Soris ar arsebobs mniSvnelovani sxvaobebi emociur-pirovnul
sferoSi. am or jgufs hqonda am cvlilebebis gacilebiT ufro
naklebad gamoxatuli intesivoba, vidre pacientebs sxva
nevrologiuri daavadebiT (mag., gafantuli sklerozi).
amave dros epilefsiis mqone pirebi AamJRavneben emociur-pirovnul
cvlilebaTa ufro farTo speqtrs, rac Cvens kvlevaSic gamoCnda.
cxrili#69. safeTqlis epilefsiis da gulis iSemiuri daavadebis mqone jgufebSi, faqtoruli analizis safuZvelze, gamovlenili faqtorebi*
faqtorebi epilefsia GULgulis iSemiuri1faqtori:
urToerTobis undobel-skeptikuri tipi
depresia
depresia neirotizmidaavadebaze reagirebis daavadebaze reagirebis SfoTviT-
149
SfoTviT-ipoqondriuli tipi ipoqondriuli tipidaavadebaze reagirebis senzitiur-obseso-fobiuri tipi
daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipi
daavadebaze reagirebis melanqoliuri tipi
daavadebaze reagirebis apaTiuri tipi
daavadebaze reagirebis egocentruli tipi
daavadebaze reagirebis egocentuloi tipi
2 faqtori urToerTobis Zalaufleba-liderobis tipi
urToerTobis morcxvi-damorCilebuli tipi
urToerTobis damoukidebel-dominanturi tipi
urToerTobis damokidebul-damjeri tipi
urToerTobis sworazrovan-agresiuli tipi
urToerTobis pasuxismgebvlian-gulisxmieri tipi
dominireba-damorCilebis faqtori
keTilmosurneoba_mtrobis faqtori
3 faqtori urToerTobis morcxvi-damorCilebuli tipi
urToerTobis Zalaifleba-liderobis tipi
urToerTobis damokidebul-damjeri tipi
urToerTobis damoukidebel-dominanturi tipi
urToerTobis TanamSromlobiT-konvenciuri tipi
urToerTobis TanamSromlobiT-konvenciuri tipi
urToerTobis pasuxismgeblian-gulisxmieri tipi
dominireba_damorCilebis faqtori
KkeTilnmosurneoba-mtrobis faqtori
daavadebaze reagirebis paranoialuri tipi
daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi
4 faqtori eqstraversia fsiqotizmidaavadebaze reagirebis apaTiuri tipi
eqtraversia
daavadebaze reagirebis egocentruli tipi
daavadebaze reagirebis obseso-fobiuri tipi
sqesilateralizaciagulyraTa sixSire
*cxrilSi Seyvanilia mxolod dadebiTi niSnis matarebeli faqtorebi
daskvnebi:
1. safeTqlis epilefsiis mqone jgufSi daavadebis Sinagani
suraTis ZiriTadi damaxasiaTebeli niSani aris daavadebis socialur
SedegebTan dakavSirebuli SiSi, ris gamo pacientebi zedmetad
mgrZobiareni xdebian garSemomyof adamianebTan urTierTobis
procesSi da aqvT SiSi imisa, rom daavadebis klinikuri
Sedegebisadmi yuradRebis gamaxvilebam da maTze yuradRebis miqcevam
SeiZleba gamoiwvios maT mimarT negatiuri damokidebuleba
garSemomyofebis mxridan (senzitiur-obseso-fobiuri tipi). SfoTva
(SfoTviT-ipoqondriuli tipi), romelic daavadebis klinikuri
150
Sedegebisadmi yuradRebis gamaxvilebaSi da maTze yuradRebis
miqcevaSi iCens Tavs
2. gulis iSemiuri daavadebis jgufSi daavadebasTan dakavSirebuli
ZiriTadi niSania aseve SfoTvaa, romelic Tvisobrivad gansxvavebul
xasiaTs atarebs da gamomdinareobs sazogadoebaSi arsebuli rwmeniT
gulis daavadebis sicocxlisTvis saSiSroebis maRali riskis
Sesaxeb.
3. mniSvnelovania im klinikuri da konstituciuri faqtorebis
gamoyofa, romlebic safeTqlis epilefsiis dros daavadebaze
reagirebis tips gansazRvraven. esenia:
gulyraTa sixSire – rac ufro naklebia gulyraTa sixSire,
miT ufro maRali daavadebaze reagirebis harmoniuli da
ergopaTiuli tipebis Camoyalibeba – avadmyofi ufro
adekvaturad afasebs daavadebas, mis gamovlinebebs, eqimTan
erTad imuSavebs misi daZlevis saSualebebs da agrZelebs
cxovrebas daavadebiT Secvlil pirobebSi –
muSaobs/swavlobs.
daavadebis dawyebis asaki/misi xangZlivoba – rac ufro
adreul asakSi iCina Tavi daavadebam (rac ufro didia misi
xangZlivoba), miT ufro xSiria daavadebaze reagirebis
obseso-fobiuri tipis Camoyalibeba. avadmyofebs ukve
naklebad aqvT gamojanmrTelebis rwmena da maT uCndebaT SiSi
imisa, rom SeiZleba Tavi moaberzes garSemomyiofebs sakuTari
daavadebiT da ukve amdeni welia mZime tvirTan awvebian. maT
uCnddebaT arasrulfasovnebis gamoxatuli grZnoba da
saboloo warumateblobis SiSi (ojaxSi, samsaxurSi).
epilefsiuri keris lateralizacia (avadmyofTa sqestan
erTad) - calke lateralizaciis faqtori araviTar gavlenas
ar axdens daavadebaze reagirebis tipze. xolo sqesTan erTad
is gansazRvravs daavadebaze reagirebis garkveuli tipebis
151
Camoyalibebas - rodesac pacienti qalia da mas aqvs
epilefsiuri fokusis marjvena lateralizacia, SesaZlebelia
mas Camouyalibdes daavadebaze reagirebis apaTiuri tipi,
aseve, rodesac pacienti aris mdedrobiTi sqesis, maRalia
albaToba daavadebaze reagirebis egocentruli tipis
Camoyalibebisa, xolo Tu amas emateba lateralizaciis
faqtori – daavadebaze reagirebis aseTi tipis albaToba
kidev ufro matulobs.
neirotizmi/fsiqotizmi – avadmyofi adamianis es
konstiticiuri maCvenebelbi uaryofiT korelaciaSi
imyofebian daavadebaze reagirebis tipebTan. rac ufro
emociurad mdgradi da stabiluria avadmyofi adamiani, miT
ufro maRalia daavadebaze reagirebis adekvaturi
(harmoniuli) da samsaxurze orientirebuli (ergopaTiuri)
tipebis Camoyalibeba.
4. kvlevam aCvena, rom orive jgufSi yalibdebian garemosTan
urTierTobis morcxvi-damorCilebuli, TanamSroblobiT konvenciuri
da gulis iSemiuri daavadebis SemTxvevaSi pasuxismgeblian-
gulisxmieri tipebi. avadmyofi adamianebi erTis mxvriv, avlenen
TavSekavebulobas sxvebTan urTierTobisas, da meores mxriv,
iswrafian garSemomyofebTan axlo, megobruli urTierTobis
damyarebisken
5. amave dros, safeTqlis epilefsiis mqone pirebTan garemosTan
urTierTobis tipi xasiaTdeba gazrdili mgrZnobelobiT garemodan
wamosuli stimulebisadmi da gamoxatuli ambivalenturobiT _ maT
axasiaTebT, rogorc, survili adamianebTan axlo urTierTobis
damyarebisa da aseve, SiSi imisa, rom sxvebma SeiZleba uaryon isini
maTi daavadebis da misi gamovlinebebis gamo.
6. safeTqlis epilefsiis dros es ambivalenturoba mkafiod aris
gamoxatuli imis gamo, rom am jgufSi garemosTan urTierTobis
152
tipze gavlenas axdenen, rogorc daavadebis cvladebi, aseve
avadmyofi adamianis konstituciuri cvladebi:
neiroticizmi/fsiqotizmi, gulyraTa sixSire da daavadebis dawyebis
asaki.
7. praqtikulad janmrTelis cdis pirebi avlenen garemosTan
urTierTobis ufro metad dominantur tendeciebs.
8. safeTqlis epilefsiis mqone pirebTan, gulis iSemiuri
daavadebis mqone jgufTan SedarebiT aqvT depresiis ufro maRali
maCvenebeli.
9. safeTqlis epilefsiis mqone pirebi avlenen neirotizmis
gamovlinebis ufro maRal xarisxs, gulis iSemiuri daavadebis mqone
pirebTan SedarebiT. es nawilobriv xsnis im faqts, rom safeTqlis
epilefsiis mqone pirebi xasiaTdebian emociuri aramdgradobiT,
swrafviT interpersonaluri urTierTobisadmi, tendenciiT
depresiisadmi da adaptaciis dabal doniT.
10. safeTqlis epilefsiis mqone pirTa jgufSi ufro mkafiod aris
gamoxatuli kavSiri daavadebaze reagirebis da garemosTan
urTierTobis tipebs Soris, vidre gulis iSemiuri daavadebis mqone
pirTa jgufSi. avadmyof adamianebs, metwilad, garSemomyofebTan
urTierTobis xasiaTidan gamomdinare uyalibdebaT damokidebuleba
daavadebisadmi, am daavadebis pirobebSi sakuTari Tavisadmi.
11. rogorc Sedegebidan vlindeba, safeTqlis epilefsiis jgufSi
daavadebaze reagirebis zogadad FSfoTvare tipebi (SfoTviT-
ipoqondriuli, melanqoliuri, apaTiuri, egocentruli) ufro metad
dakavSirebulni arian garemosTan urTierTobis undobel-skeptikur
da morcx-damorCilebul tipebTan, romlebic erTis mxriv,
amJRavneben garSemomyoF adamianebTan undoblobas, zogjer
negativizms, da meores mxriv, maT axasiaTebT TavSekavebuloba,
pasiuroba, tendencia damorCilebisaken. aseTi araerTgvarovneba
153
iwvevs maTSi garkveul gaorebas, rac Tavs gaZlierebul SfoTvaSi
iCens. meores mxriv, daavadebaze reagirebis harmoniuli tipi
dakavSirebulia zomierad gamoxatul Zalaufleba-liderobis,
damoukidebel-dominantur da pasuxismgeblian-gulisxmier tipebTan.
sakuTari Zalebis, SesaZleblobebis rwmena, sakuTar TavSi
darwmunebuloba da pasuxismgeblobis ganviTarebuli grZnoba –
zrdian daavadebasTan gamklavebis adekvaturi gzebis Camoyalibebis
albaTobas. aseTi saxis kavSiri gulis iSemiuri daavadebis mqone
jgufSi ar vlindeba.
12. Cvens mier miRebuli Sedegebis Sefasebis da analizis
safuZvelze SemuSavda safeTqlis epilefsiis dros aRmocenebuli
daavadebis Sinagani suraTis Semdegi modeli: daavadebis Sinagani
suraTis Camoyalibebaze gavlenas axdens daavadebis klinikuri
maCveneblebi (1) (gulyraTa sixSire, daavadebis dawyebis asaki,
lateralizacia), safeTqlis epilefsiis, rogorc qronikuli
daavadebis maxasiaTebeli (2) (daavadebis socialur SedegebTan
dakavSirebuli SiSebi), da garemosTan urTierTobis tipi (3),
romelic Tavis mxriv damokidebulia pirovnebis konstituciur
Tvisebebze (4) da demografiuli cvladebi (sqesi,asaki).
13. gulis iSemiuri daavadebis SemTxvevaSi daavadebaze reagirebis
tips gansazrvravs: (1) avadmyofobis, rogorc qronikuli daavadebis
maxasiaTebeli (am SemTxvevaSi daavadebis sicocxlisaTvis maRali
saSioSroebasTan dakavSirebuli SiSebi), (2) garemosTan urTierTobis
tipi, (3) pirovnebis konstituciur Taviseburebebi da demografiuli
cvladebi (sqesi, asaki).
14. arsebuli gansxvaveba ganpirobebulia daavadebebiss subieqturi
da obieqturi simZimis gansxvavebuli gamovlinebebiT da maTi aRqmiT.
15. amrigad, monacamebi gvaZleven safuZvels vivaraudod, rom
daavadebis qronikuloba da masTan dakavSirebuli SezRudvebi da
154
saSiSroebebi mniSvnelovan rols asrulebs daavadebis Sinagani
suraTis Camoyalibebis prosesSi. magram, is ar warmoadgens
daavadebis Sinagani suraTis xasiaTis ganmapirobel erTadaTerT da
mTavar faqtors. daavadebis Sinagani suraTis xasiaTis
ganpirobebuloba ufro mravalfaqtoriani zegavlenis Sedegs
warmoadgens. masze gavlenas axdenen socialuri, fsiqologiuri da
biologiuri faqtorebi – garemosTan urTierTobis tipi, garkveuli
konstituciuri faqtorebi, daavadebis klinikuri maxasiaTeblebi.
daavadebis mimarT damokidebulebis suraTi konkretuli daavadebis
dros SeiZleba struqturulad msgavsi iyos, magram mas gamoxatuli
Tvisobrivad gansxvavebuli xasiaTi aqvs, rac daavadebis
mimdinareobiT, misi SesaZlo prognoziT da realuri da
mosalodneli socialuri SedegebiT aris ganpirobebuli.
daavadebis Sinagani suraTi aris erT-erTi umniSvnelovanesi
faqtori qronikuli daavadebis SemTxvevaSi. daavadebis dawyebisas
adekvaturi aRqmis Camoyalibeba bevrad ganapirobebs mkurnalobis
warmatebas da gansazRvras avadmyofi pirovnebis garemosTan
adaptaciis dones, rac saboloo jamSi mis cxovrebis xarisxze
aisaxeba. amitom, epilefsia unda ganixilebodes, rogorc mdgomareoba,
rodesac adre dawyebulma efeqturma mkurnalobam da
fsiqokoreqciulma muSaobam SeiZleba gamoiwvios pirovnebaze
epilefsiis qronikulobis zegavlenis efeqtis Semcireba.
16. kvlevaSi miRebuli Sedegebis analizis safuZvelze SemuSavda
reakomendaciebi, romelTa gaTvaliswineba fsiqokoreqciuli da
reabilitaciuri RonisZiebebis Catarebis dros bevrad gazrdis
mkurnalobis efeqturobas:
SfoTvis marTva gulyrebis aRmocenebis dros/Semdeg
daavadebis socialur SedegebTan dakavSirebuli SiSis
Semcireba
daavadebisadmi adekvaturi/obieqturi damokidebulebis
SemuSaveba
socialuri unarebis gaumjobesebis treningi
155
informaciis miwodeba daavadebis, misi mimdinareobis,
mkurnalobis da socialuri Sedegebis Sesaxeb
156
daavadebis Sinagani suraTis Camoyalibebis modeli
safeTqlis epilefsiis dros
safeTqlis epilefsia, rogorc qronikuli daavadeba
pirovnebis premorbiduli
Tvisebebi
daavadebis Sinagani suraTi
garemosTan interpersonaluri urTierTobis tipi
demogarfiuli cvladebi (sqesi,
asaki)
safeTqlis epilefsiis klinikuri niSnebi
157
danarTi #1
safeTqlis wilis epilefsiebi Seadgens mTeli epilefsiebis 30-
35%-s, am SemTxvevebis 2/3-di momdinareobs safeTqlis wilis mezialuri
wilidan, 1/3-di lateraluridan. neiroqirurgiuli gamokvlevebiT
yvelaze ufro xSiri eTiologiuri faqtori mezialuri sklerozia
(65%-i). kacebi da qalebi Tanabari sixSiriT avaddebian.
gulyrebis dasawyisi mniSvnelovnadaa ganpirobebuli
eTiologiuri faqtoriT.
safeTqlis wilis epilefsiuri gulyrebi SeiZleba warmodgenili
iyos
1) martivi fokaluri gulyrebiT.
2) rTuli fokaluri gulyrebiT.
3) meoradad generalizebuli t.kl. kr-Ti gulyrebiT
4) fokaluri arakrunCxviTi epistatusi
5) meorada generalizebuli krunCxviTi gulyrebis statusi.
158
danarTi#2
gulyrebis saerTaSoriso klasifikacia (ILAE 1981)
I fokaluri (parcialuri, lokalizebuli) gulyrebi
I.A martivi fokaluri gulyrebi (cnobiereba Senaxulia)
01. motoruli simptomebiT02. somatosensoruli an specifikuri sensoruli simptomebiT03. vegetatiuri simptomebiT04. fsiqikuri simptomebiT
I.B rTuli fokaluri gulyrebi (cnobierebis done daTrgunulia)
01. martivi fokaluri momdevno cnobierebis SecvliT02. dasawyisidanve cnobierebis SecvliT
a) mxolod cnobierebis SecvliTb) avtomatizmebiT
I.C fokaluri gulyra meoradi generalizaciiT
01. martivi fokaluri gulyra meoradi generalizaciiT02. rTuli fokaluri gulyra meoradi generalizaciiT03. martivi fokaluri gulyra gardamavali rTul fokalur gulyraSi da Semdgomi meoradi generalizaciiT
II generalizebuli gulyrebi (krunCxviTi da arakrunCxviTi)
II.A absansebi
tipiuri absansebi atipiuri absansebi
II.B. mioklonuri gulyrebi
II.C klonuri gulyrebi
II.D tonuri gulyrebi
II E. tonur-klonuri gulyrebi
II.F atonuri gulyrebi
III araklasificirebadi epilefsiuri gulyrebi
159
danarTi #3.
depresiis maCvenebeli. safeTqlis epilefsiis, gulis iSemiuri daavadebis mqone pirTa da janmrTel pirTa jgufebis Sedareba
Descriptives
Beek
52 17.67 11.424 1.584 14.49 20.85 0 50
31 15.45 6.617 1.189 13.02 17.88 4 37
70 10.81 8.491 1.015 8.79 12.84 0 41
153 14.08 9.740 .787 12.53 15.64 0 50
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
N Mean Std. Deviation Std. Error Lower Bound Upper Bound
95% Confidence Interval forMean
Minimum Maximum
ANOVA
Beek
1476.190 2 738.095 8.554 .000
12943.705 150 86.291
14419.895 152
Between Groups
Within Groups
Total
Sum ofSquares df Mean Square F Sig.
Post Hoc Tests
Multiple Comparisons
Dependent Variable: Beek
Tukey HSD
2.221 2.108 .544 -2.77 7.21
6.859* 1.701 .000 2.83 10.88
-2.221 2.108 .544 -7.21 2.77
4.637 2.004 .057 -.11 9.38
-6.859* 1.701 .000 -10.88 -2.83
-4.637 2.004 .057 -9.38 .11
(J) GroupHeart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
(I) GroupEpilephsia
Heart Disease
Norma
MeanDifference
(I-J) Std. Error Sig. Lower Bound Upper Bound
95% Confidence Interval
The mean difference is significant at the .05 level.*.
160
danarTi #4.
interpersonaluri urTierTobebis tipi. safeTqlis epilefsiis, gulis iSemiuri daavadebis mqone pirTa da janmrTel pirTa jgufebis
Sedareba
Descriptives
52 6.46 3.801 .527 5.40 7.52 0 15
31 5.10 2.982 .536 4.00 6.19 1 12
70 8.60 2.428 .290 8.02 9.18 3 14
153 7.16 3.357 .271 6.63 7.70 0 15
52 6.87 3.470 .481 5.90 7.83 0 14
31 7.23 1.995 .358 6.49 7.96 2 12
70 8.30 2.324 .278 7.75 8.85 3 14
153 7.59 2.778 .225 7.15 8.04 0 14
52 6.85 2.492 .346 6.15 7.54 0 12
31 7.81 2.242 .403 6.98 8.63 3 13
70 7.47 2.289 .274 6.93 8.02 3 12
153 7.33 2.364 .191 6.95 7.70 0 13
52 5.98 2.638 .366 5.25 6.72 1 13
31 6.03 2.168 .389 5.24 6.83 2 10
70 6.69 2.429 .290 6.11 7.26 0 11
153 6.31 2.461 .199 5.92 6.71 0 13
52 7.77 3.416 .474 6.82 8.72 0 16
31 8.16 2.339 .420 7.30 9.02 3 13
70 7.16 2.124 .254 6.65 7.66 3 12
153 7.57 2.685 .217 7.14 8.00 0 16
52 6.50 3.020 .419 5.66 7.34 1 14
31 6.71 1.865 .335 6.03 7.39 3 10
70 7.94 2.449 .293 7.36 8.53 2 13
153 7.20 2.634 .213 6.78 7.62 1 14
52 8.31 3.311 .459 7.39 9.23 2 14
31 10.19 2.664 .478 9.22 11.17 5 15
70 8.41 1.952 .233 7.95 8.88 4 13
153 8.74 2.712 .219 8.31 9.17 2 15
52 7.60 3.076 .427 6.74 8.45 0 15
31 9.77 2.291 .411 8.93 10.61 3 14
70 8.89 2.417 .289 8.31 9.46 4 14
153 8.63 2.743 .222 8.19 9.07 0 15
38 .332 8.3983 1.3624 -2.429 3.092 -20.5 14.8
30 .080 5.8277 1.0640 -2.096 2.256 -12.7 16.6
60 2.237 5.7587 .7434 .749 3.724 -10.9 13.0
128 1.166 6.6887 .5912 -.004 2.336 -20.5 16.6
38 1.766 8.8604 1.4373 -1.147 4.678 -19.6 16.4
30 6.063 6.5839 1.2021 3.605 8.522 -3.9 24.3
60 2.212 5.4779 .7072 .797 3.627 -13.4 16.7
128 2.982 7.0482 .6230 1.749 4.215 -19.6 24.3
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
leary I
Leary II
Leary III
Leary IV
Leary V
Leary VI
Leary VII
Leary VIII
Leary Agression
Leary Friendly
N Mean Std. Deviation Std. Error Lower Bound Upper Bound
95% Confidence Interval forMean
Minimum Maximum
161
danarTi #4.
interpersonaluri urTierTobebis tipi. safeTqlis epilefsiis, gulis iSemiuri daavadebis mqone pirTa da janmrTel pirTa jgufebis
Sedareba (gagrZeleba)
ANOVA
302.482 2 151.241 16.085 .000
1410.433 150 9.403
1712.915 152
66.699 2 33.349 4.522 .012
1106.177 150 7.375
1172.876 152
20.609 2 10.305 1.864 .159
829.051 150 5.527
849.660 152
17.907 2 8.953 1.487 .229
903.034 150 6.020
920.941 152
24.834 2 12.417 1.740 .179
1070.696 150 7.138
1095.529 152
71.560 2 35.780 5.459 .005
983.159 150 6.554
1054.719 152
82.641 2 41.321 5.989 .003
1034.901 150 6.899
1117.542 152
100.740 2 50.370 7.244 .001
1043.024 150 6.953
1143.765 152
130.619 2 65.310 1.471 .234
5551.149 125 44.409
5681.769 127
376.652 2 188.326 3.968 .021
5932.257 125 47.458
6308.909 127
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Lyry I
Lyry II
Lyry III
Lyry IV
Lyry V
Lyry VI
Lyry VII
Lyry VIII
Lyry Agression
Lyry Friendly
Sum ofSquares df Mean Square F Sig.
162
Multiple Comparisons
Tukey HSD
1.365 .696 .125 -.28 3.01-2.138* .561 .001 -3.47 -.81-1.365 .696 .125 -3.01 .28-3.503* .662 .000 -5.07 -1.942.138* .561 .001 .81 3.473.503* .662 .000 1.94 5.07-.360 .616 .828 -1.82 1.10
-1.435* .497 .012 -2.61 -.26.360 .616 .828 -1.10 1.82
-1.074 .586 .162 -2.46 .311.435* .497 .012 .26 2.611.074 .586 .162 -.31 2.46-.960 .533 .173 -2.22 .30-.625 .430 .317 -1.64 .39.960 .533 .173 -.30 2.22.335 .507 .787 -.87 1.54.625 .430 .317 -.39 1.64
-.335 .507 .787 -1.54 .87-.051 .557 .995 -1.37 1.27-.705 .449 .262 -1.77 .36.051 .557 .995 -1.27 1.37
-.653 .529 .435 -1.91 .60.705 .449 .262 -.36 1.77.653 .529 .435 -.60 1.91
-.392 .606 .795 -1.83 1.04.612 .489 .425 -.55 1.77.392 .606 .795 -1.04 1.83
1.004 .576 .193 -.36 2.37-.612 .489 .425 -1.77 .55
-1.004 .576 .193 -2.37 .36-.210 .581 .931 -1.58 1.17
-1.443* .469 .007 -2.55 -.33.210 .581 .931 -1.17 1.58
-1.233 .552 .069 -2.54 .071.443* .469 .007 .33 2.551.233 .552 .069 -.07 2.54
-1.886* .596 .005 -3.30 -.47-.107 .481 .973 -1.24 1.031.886* .596 .005 .47 3.301.779* .567 .006 .44 3.12.107 .481 .973 -1.03 1.24
-1.779* .567 .006 -3.12 -.44-2.178* .598 .001 -3.59 -.76-1.290* .483 .023 -2.43 -.152.178* .598 .001 .76 3.59.888 .569 .265 -.46 2.24
1.290* .483 .023 .15 2.43-.888 .569 .265 -2.24 .46.2516 1.6276 .987 -3.609 4.112
-1.9051 1.3816 .355 -5.182 1.372-.2516 1.6276 .987 -4.112 3.609
-2.1567 1.4901 .320 -5.691 1.3781.9051 1.3816 .355 -1.372 5.1822.1567 1.4901 .320 -1.378 5.691
-4.2975* 1.6825 .032 -8.288 -.307-.4459 1.4282 .948 -3.834 2.9424.2975* 1.6825 .032 .307 8.2883.8517* 1.5404 .036 .198 7.505.4459 1.4282 .948 -2.942 3.834
-3.8517* 1.5404 .036 -7.505 -.198
(J) GroupHeart DiseaseNormaEpilephsiaNormaEpilephsiaHeart DiseaseHeart DiseaseNormaEpilephsiaNormaEpilephsiaHeart DiseaseHeart DiseaseNormaEpilephsiaNormaEpilephsiaHeart DiseaseHeart DiseaseNormaEpilephsiaNormaEpilephsiaHeart DiseaseHeart DiseaseNormaEpilephsiaNormaEpilephsiaHeart DiseaseHeart DiseaseNormaEpilephsiaNormaEpilephsiaHeart DiseaseHeart DiseaseNormaEpilephsiaNormaEpilephsiaHeart DiseaseHeart DiseaseNormaEpilephsiaNormaEpilephsiaHeart DiseaseHeart DiseaseNormaEpilephsiaNormaEpilephsiaHeart DiseaseHeart DiseaseNormaEpilephsiaNormaEpilephsiaHeart Disease
(I) GroupEpilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Dependent VariableLeary I
Leary II
Leary III
Leary IV
Leary V
Leary VI
Leary VII
Leary VIII
Leary Agression
Leary Friendly
MeanDifference
(I-J) Std. Error Sig. Lower Bound Upper Bound95% Confidence Interval
The mean difference is significant at the .05 level.*.
163
danarTi#5.
daavadebaze reagirebis tipi. safeTqlis epilefsiis, gulis iSemiuri daavadebis mqone pirTa da janmrTel pirTa jgufebis Sedareba
Descriptives
52 2.56 2.014 .279 2.00 3.12 0 831 1.87 2.391 .429 .99 2.75 0 8
70 2.86 1.836 .219 2.42 3.29 0 9153 2.56 2.039 .165 2.23 2.88 0 9
52 5.63 2.822 .391 4.85 6.42 1 1331 6.68 3.187 .572 5.51 7.85 0 12
70 1.87 1.903 .227 1.42 2.33 0 7153 4.12 3.281 .265 3.60 4.65 0 1352 5.08 2.648 .367 4.34 5.81 0 1031 3.06 1.711 .307 2.44 3.69 0 770 2.39 1.928 .230 1.93 2.85 0 8
153 3.44 2.465 .199 3.04 3.83 0 1052 1.75 1.919 .266 1.22 2.28 0 631 1.71 1.936 .348 1.00 2.42 0 670 .60 .750 .090 .42 .78 0 2
153 1.22 1.597 .129 .96 1.47 0 652 6.21 2.979 .413 5.38 7.04 1 1331 6.06 2.351 .422 5.20 6.93 2 1070 3.96 2.866 .343 3.27 4.64 0 10
153 5.15 3.002 .243 4.67 5.63 0 1352 1.31 1.966 .273 .76 1.85 0 1131 .55 .810 .145 .25 .85 0 370 .33 .756 .090 .15 .51 0 5
153 .71 1.371 .111 .49 .92 0 1152 .46 .896 .124 .21 .71 0 431 .23 .497 .089 .04 .41 0 270 .23 .543 .065 .10 .36 0 3
153 .31 .681 .055 .20 .42 0 452 2.67 1.465 .203 2.27 3.08 0 6
31 2.26 1.413 .254 1.74 2.78 0 470 1.17 1.090 .130 .91 1.43 0 3
153 1.90 1.459 .118 1.67 2.13 0 652 1.15 1.392 .193 .77 1.54 0 4
31 1.23 1.117 .201 .82 1.64 0 370 .46 .829 .099 .26 .65 0 5
153 .85 1.157 .094 .66 1.03 0 5
EpilephsiaHeart DiseaseNormaTotalEpilephsiaHeart DiseaseNormaTotalEpilephsiaHeart DiseaseNormaTotalEpilephsiaHeart DiseaseNorma
TotalEpilephsia
Heart DiseaseNorma
TotalEpilephsia
Heart DiseaseNormaTotalEpilephsiaHeart DiseaseNormaTotalEpilephsiaHeart DiseaseNormaTotalEpilephsiaHeart DiseaseNorma
Total
Loby I
Loby II
Loby III
Loby IV
Loby V
Loby VI
Loby VII
Loby VIII
Loby IX
N Mean Std. Deviation Std. Error Lower Bound Upper Bound
95% Confidence Interval forMean
Minimum Maximum
164
danarTi#5.
daavadebaze reagirebis tipi. safeTqlis epilefsiis, gulis iSemiuri daavadebis mqone pirTa da janmrTel pirTa jgufebis Sedareba
(gagrZeleba)
ANOVA
20.896 2 10.448 2.565 .080
610.882 150 4.073
631.778 152
675.966 2 337.983 52.773 .000
960.675 150 6.404
1636.641 152
221.511 2 110.756 23.661 .000
702.149 150 4.681
923.660 152
48.945 2 24.473 10.831 .000
338.937 150 2.260
387.882 152
184.127 2 92.064 11.650 .000
1185.415 150 7.903
1369.542 152
29.568 2 14.784 8.656 .000
256.197 150 1.708
285.765 152
1.877 2 .938 2.049 .132
68.685 150 .458
70.562 152
72.209 2 36.104 21.549 .000
251.321 150 1.675
323.529 152
19.982 2 9.991 8.165 .000
183.560 150 1.224
203.542 152
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Loby I
Loby II
Loby III
Loby IV
Loby V
Loby VI
Loby VII
Loby VIII
Loby IX
Sum ofSquares df Mean Square F Sig.
165
Multiple Comparisons
Tukey HSD
.687 .458 .294 -.40 1.77
-.299 .369 .697 -1.17 .58
-.687 .458 .294 -1.77 .40
-.986 .435 .064 -2.02 .04
.299 .369 .697 -.58 1.17
.986 .435 .064 -.04 2.02
-1.043 .574 .168 -2.40 .32
3.763* .463 .000 2.67 4.86
1.043 .574 .168 -.32 2.40
4.806* .546 .000 3.51 6.10
-3.763* .463 .000 -4.86 -2.67
-4.806* .546 .000 -6.10 -3.51
2.012* .491 .000 .85 3.17
2.691* .396 .000 1.75 3.63
-2.012* .491 .000 -3.17 -.85
.679 .467 .316 -.43 1.78
-2.691* .396 .000 -3.63 -1.75
-.679 .467 .316 -1.78 .43
.040 .341 .992 -.77 .85
1.150* .275 .000 .50 1.80
-.040 .341 .992 -.85 .77
1.110* .324 .002 .34 1.88
-1.150* .275 .000 -1.80 -.50
-1.110* .324 .002 -1.88 -.34
.147 .638 .971 -1.36 1.66
2.254* .515 .000 1.04 3.47
-.147 .638 .971 -1.66 1.36
2.107* .606 .002 .67 3.54
-2.254* .515 .000 -3.47 -1.04
-2.107* .606 .002 -3.54 -.67
.759* .297 .031 .06 1.46
.979* .239 .000 .41 1.55
-.759* .297 .031 -1.46 -.06
.220 .282 .716 -.45 .89
-.979* .239 .000 -1.55 -.41
-.220 .282 .716 -.89 .45
.236 .154 .277 -.13 .60
.233 .124 .148 -.06 .53
-.236 .154 .277 -.60 .13
-.003 .146 1.000 -.35 .34
-.233 .124 .148 -.53 .06
.003 .146 1.000 -.34 .35
.415 .294 .337 -.28 1.11
1.502* .237 .000 .94 2.06
-.415 .294 .337 -1.11 .28
1.087* .279 .000 .43 1.75
-1.502* .237 .000 -2.06 -.94
-1.087* .279 .000 -1.75 -.43
-.072 .251 .956 -.67 .52
.697* .203 .002 .22 1.18
.072 .251 .956 -.52 .67
.769* .239 .004 .20 1.33
-.697* .203 .002 -1.18 -.22
-.769* .239 .004 -1.33 -.20
(J) GroupHeart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
(I) GroupEpilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Dependent VariableLoby I
Loby II
Loby III
Loby IV
Loby V
Loby VI
Loby VII
Loby VIII
Loby IX
MeanDifference
(I-J) Std. Error Sig. Lower Bound Upper Bound
95% Confidence Interval
The mean difference is significant at the .05 level.*.
166
danarTi#6.EPQ-s maCveneblebi. safeTqlis epilefsiis, gulis iSemiuri daavadebis
mqone pirTa da janmrTel pirTa jgufebis Sedareba
Descriptives
47 4.21 1.829 .267 3.68 4.75 0 9
30 2.93 1.437 .262 2.40 3.47 1 7
70 2.63 1.687 .202 2.23 3.03 0 7
147 3.20 1.819 .150 2.90 3.49 0 9
47 10.49 3.064 .447 9.59 11.39 5 18
30 10.20 3.478 .635 8.90 11.50 4 18
70 10.80 3.020 .361 10.08 11.52 5 17
147 10.58 3.118 .257 10.07 11.09 4 18
47 12.19 4.675 .682 10.82 13.56 2 19
30 9.93 3.704 .676 8.55 11.32 4 17
70 10.31 3.843 .459 9.40 11.23 3 19
147 10.84 4.181 .345 10.16 11.52 2 19
47 8.53 2.394 .349 7.83 9.23 4 16
30 9.53 2.063 .377 8.76 10.30 6 13
70 8.71 2.649 .317 8.08 9.35 3 18
147 8.82 2.471 .204 8.42 9.23 3 18
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Total
EPQ-Psychotism
EPQ-Extraversion
EPQ-Neurotism
EPQ-Lying
N Mean Std. Deviation Std. Error Lower Bound Upper Bound
95% Confidence Interval forMean
Minimum Maximum
ANOVA
73.197 2 36.599 12.852 .000
410.082 144 2.848
483.279 146
8.106 2 4.053 .413 .662
1411.745 144 9.804
1419.850 146
129.853 2 64.926 3.860 .023
2422.229 144 16.821
2552.082 146
19.947 2 9.973 1.648 .196
871.455 144 6.052
891.401 146
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
Between Groups
Within Groups
Total
EPQ-Psychotism
EPQ-Extraversion
EPQ-Neurotism
EPQ-Lying
Sum ofSquares df Mean Square F Sig.
167
Multiple Comparisons
Tukey HSD
1.279* .394 .004 .35 2.21
1.584* .318 .000 .83 2.34
-1.279* .394 .004 -2.21 -.35
.305 .368 .687 -.57 1.18
-1.584* .318 .000 -2.34 -.83
-.305 .368 .687 -1.18 .57
.289 .732 .917 -1.44 2.02
-.311 .590 .859 -1.71 1.09
-.289 .732 .917 -2.02 1.44
-.600 .683 .655 -2.22 1.02
.311 .590 .859 -1.09 1.71
.600 .683 .655 -1.02 2.22
2.258 .958 .052 -.01 4.53
1.877* .773 .043 .05 3.71
-2.258 .958 .052 -4.53 .01
-.381 .895 .905 -2.50 1.74
-1.877* .773 .043 -3.71 -.05
.381 .895 .905 -1.74 2.50
-1.001 .575 .193 -2.36 .36
-.182 .464 .918 -1.28 .92
1.001 .575 .193 -.36 2.36
.819 .537 .282 -.45 2.09
.182 .464 .918 -.92 1.28
-.819 .537 .282 -2.09 .45
(J) GroupHeart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Norma
Epilephsia
Heart Disease
(I) GroupEpilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Epilephsia
Heart Disease
Norma
Dependent VariableEPQ-Psychotism
EPQ-Extraversion
EPQ-Neurotism
EPQ-Lying
MeanDifference
(I-J) Std. Error Sig. Lower Bound Upper Bound
95% Confidence Interval
The mean difference is significant at the .05 level.*.
168
danarTi #7
faqtoruli analizis Sedegebis safeTqlis epilefsiis jgufSi
safeTqlis epilefsiis jgufi 1 2 3 4Leary 1 4,662E-02 ,772 ,248 2,095E-02Leary 2 -1,069E-02 ,836 -6,575E-02 -,244Leary 3 ,290 ,740 1,719E-02 -,194Leary 4 ,740 ,135 -,134 -3,239E-02Leary 5 ,369 -,101 ,708 ,105Leary 6 8,855E-02 -7,031E-02 ,672 ,396Leary 7 -,338 -,142 ,748 3,439E-02Leary 8 -,139 3,319E-02 ,773 2,267E-02dominireba_damorCileba -,260 ,733 -,200 -,217keTilmosurneoba_mtroba -,399 -,497 ,644 ,220BDI ,812 -,140 3,219E-02 ,134EPQ-extraver. -,250 ,478 8,835E-02 ,513EPQ-psychot. ,143 -,185 -,638 ,213EPQ-neurot. ,766 ,131 -,124 4,314E-03EPQ-lying -,206 -,211 -,161 ,544ЛОБИ 1 -,103 ,441 -6,120E-03 -4,759E-03ЛОБИ 2 ,749 -1,126E-02 -5,337E-02 ,266ЛОБИ 3 ,497 -,114 -6,716E-02 -,101ЛОБИ 4 ,799 -1,815E-02 -,106 9,622E-02ЛОБИ 5 -,212 ,254 ,508 -,369ЛОБИ 6 ,200 1,336E-02 ,231 ,522ЛОБИ 7 ,229 -,182 -5,527E-02 ,318ЛОБИ 8 -,345 ,351 -,119 -,307ЛОБИ 9 ,540 -,259 ,120 ,513sqesi 4,126E-02 -,423 7,472E-03 ,539lateralizacia 9,284E-02 2,482E-02 7,664E-02 ,449sixSire ,107 -5,382E-02 -9,767E-02 ,549daavadebis dawyebis asaki -,280 -9,895E-02 ,305 2,488E-03mkurnalobis tipi ,243 ,248 ,296 -6,977E-02ojaxuri mdgomareoba ,320 -,149 -,119 -,413asakobrivi jgufi -5,737E-02 -,368 7,763E-02 -,259
Extraction Method: Principal Component Analysis. Rotation Method: Varimax with Kaiser Normalization.a Rotation converged in 7 iterations.
Component Transformation MatrixComponent 1 2 3 4
1 ,790 -,422 -,154 ,4172 -,459 -,635 ,473 ,4023 ,352 ,406 ,841 ,0544 -,201 ,503 -,211 ,813
Extraction Method: Principal Component Analysis. Rotation Method: Varimax with Kaiser Normalization.
169
danarTi #8
faqtoruli analizis saboloo Sedegebi gulis iSemiuri daavadebis mqone jgufSi
gulis iSemiuri daavadeba
1 2 3 4
Leary 1 -,524 -,312 ,492 ,289Leary 2 -9,420E-
024,834E-03 ,626 -,175
Leary 3 -7,953E-02
-,433 ,369 -,492
Leary 4 ,385 -,619 -,358 ,138Leary 5 -,229 ,718 -,148 -,126Leary 6 -,127 ,569 ,347 ,210Leary 7 ,198 ,375 ,602 ,176Leary 8 -,307 ,646 ,291 -,137
dominireba_damorCileba -,394 -,440 ,586 ,126
keTilmosurneoba_mtroba
6,367E-02 ,867
-6,171E-02 ,187
BDI ,911 -8,685E-02 -,129 ,119EPQ-psychot. -,379 -,212 ,214 ,692EPQ-extraver. ,174 -6,426E-03 -,226 ,545EPQ-neurot. ,629 -,198
-9,237E-02
-,478
EPQ-lying ,128 ,291 ,646 ,231ЛОБИ 1 -,747 8,466E-03 ,288 2,655E-02ЛОБИ 2 ,644 -,173
-3,693E-02
-,147
ЛОБИ 3 ,192 6,813E-02 ,180 ,808ЛОБИ 4 ,815 4,457E-03 2,973E-02 7,431E-02ЛОБИ 5 -,390 -,200 2,039E-02 -,233ЛОБИ 6 ,526 -4,321E-02 ,219 ,333ЛОБИ 7 5,505E-
03-1,750E-02 ,534
-3,704E-02
ЛОБИ 8-,557 ,176 ,320
-3,308E-02
ЛОБИ 9 ,606 -,234 ,209 ,291sqesi ,472 -,257 ,185 ,180asaki -,471 4,264E-02 -,278 ,309
Extraction Method: Principal Component Analysis. Rotation Method: Varimax with Kaiser Normalization.a Rotation converged in 19 iterations.
Component Transformation MatrixComponent 1 2 3 41 -,916 ,279 ,288 ,0042 ,336 ,680 ,403 ,5133 -,001 -,667 ,638 ,3844 ,219 ,122 ,589 -,768Extraction Method: Principal Component Analysis.Rotation Method: Varimax with Kaiser Normalization.
170
danarTi #9
faqtoruli analizis Sedegebi praqtikuladjanmrTel pirebTan
jamrTel pirTa jgufi 1 2 3
Leary 1 ,593 1,560E-02 8,880E-03Leary 2 ,662 6,194E-02 -5,955E-02Leary 3 ,514 8,878E-02 -6,288E-02Leary 4 -,287 ,172 3,822E-02Leary 5 -,527 4,029E-02 -5,663E-02Leary 6 -,337 -2,645E-02 ,662Leary 7 -,437 -,142 ,641Leary 8 -,355 -5,546E-02 ,544
dominireba_damorCileba ,911 -1,533E-02 -,230
keTilmosurneoba_mtroba -,629 -,179 ,618
BDI ,119 ,623 4,510E-02EPQ-psychot. ,127 ,119 ,204EPQ-extraver. 4,382E-02 ,199 ,198EPQ-neurot. -,111 -,433 ,228
EPQ-lying -3,240E-02 -4,170E-02 ,374ЛОБИ 1 ,107 -,394 -9,073E-02ЛОБИ 2 -7,020E-02 ,673 ,178ЛОБИ 3 ,204 ,603 ,257ЛОБИ 4 -,137 ,792 -7,733E-03ЛОБИ 5 ,386 ,142 ,653ЛОБИ 6 -,370 ,367 8,358E-02ЛОБИ 7 -4,833E-02 ,608 -6,146E-02ЛОБИ 8 ,261 ,166 ,573ЛОБИ 9 4,275E-02 ,449 -,186sqesi ,431 8,125E-03 ,102asaki -,135 2,883E-02 ,134
Extraction Method: Principal Component Analysis. Rotation Method: Varimax with Kaiser Normalization.a Rotation converged in 19 iterations.
Component Transformation MatrixComponent 1 2 31 -,856 -,111 ,5052 ,040 ,960 ,2783 ,516 -,258 ,817Extraction Method: Principal Component Analysis.Rotation Method: Varimax with Kaiser Normalization.
171
gamoyenebuli literatura:
1. bJalava i. (1945). fiqsirebuli ganwyobis diagnostikuri
mniSvneloba isteriisa da epilefsiis SemTxvevaSi. fsiqologia, t. 2.
2. gagoSiZe T. & kasraZe s. (2003). epilefsia: fsiqo-socialuri
problemebi.
3. ToiZe o. (2003). epilefsia pirvelad jandacvaSi.
4. ToiZe o., kasraZe s., gagoSiZe T., uruSaZe r., lobJaniZe T. (2005).
epilefsia. gamomcemloba “nekeri”. Tbilisi.
5. uznaZe Dd. (2004). ganwyobis fsiqologia. Tbilisi.
6. Адлер А. (1997). О невротическом характере. под ред. Соколова Э.В. – СПб.:
Университетская книга.
7. Березовский А.Э, Крайнова Н.Н., Бондарь Н.С. (2005). Самосознание
психически больных. Самара
8. Болдырев А.И. (1984). «Эпилепсия у взрослых»
9. Под ред. Волкова В.Т. (1995). «Личность пациента и болезнь». Томск.
10. Выготский Л.С. (1983). Вопросы детской возрастной психологии. Соб. соч.,
т.4.
11. Конечный Р. & Боухал М. (1983). Психология в медицине». Прага: Авиценум.
12. Лакосина Н.Д. & Ушакова Г.К. (1984). Медицинская психология. Изд-во
«Медицина», Москва.
13. Лурия А.Р. (1977). Внутренняя картина болезней и ятрогенные заболевания.
М.:Мир.
14. Николаева В.В. (1987). Влияние хронической болезни на психику. М.: Изд-во
МГУ.
15. Норакидзе В.Г. (1989). Методы исследования характера личности. Изд-во
«Мецниереба», Тбилиси.
16. Собчик Л.Н. (1990). Диагностика межличностных отношений.
Модофицированный вариант интерперсональной диагностики Т.Лири.
Методическое руководство,
17. Фрейджер Р. & Фейдимен Д. (2001). Личность: теории, эксперименты,
упражнения. Сант-Петербург «Прайм-Еврознак», Москва «Олма-Пресс».
18. Akada K., Kugoh T., Fukuma M., Mino S., Suwaki H. & Hosokawa K. (1995).
Nature of depressive symptoms in adult outpatients with epilepsy. Psychiatry and
Clinical Neurosciences, 49 (3): S269-S270.
172
19. Altshuler L.L., Devinsky Or., Post R.M. & Teodore W. (1990). Depression, anxiety
and temporal lobe epilepsy. Archs. of Neurol., Vol. 47.
20. Arntson P., Droge D., Norton R. & Murray E. (1986). Perceived psychosocial
consequences of having epilepsy. In S. Whitman & B.P. Hermann (Eds.),
Psychopatology in epilepsy: social dimensions (pp. 143-161). New York, NY, Oxford
University Press.
21. Baker G.A. (1997). Psychological responses to epilepsy. In: C. Gull & L.H.
Goldstein (Eds.), The clinical psychologist”s handbook of epilepsy: assessment and
management (pp. 96-112). Routledge.
22. Baker G. (2000). Cognitive impairment and perceptoin of quality of life of
patients and their partners. In: Factors affecting cognitive function in epilepsy;
EUCARE, pp. 17-21.
23. Baker G.A. Brooks J., Buck D. & Jacoby A. (2000). The stigma of epilepsy: a
European perspective. Epilepsia, 41, 98-104.
24. Barry J.J. & Jones J.E. (2005). What is effective treatment of depresion in people
with epilepsy? Epilepsy&Behavior, Vol 6, 520-528
25. Barbieri V., Lo Ruso G., Fracione S., Scarone S. & Gambini O. (2006).
Association of temporal lobe epilepsy and obsessive-compulsive disorder in a patient
successfully treated with right temporal lobectomy. Epilepsy&Behavior, Vol 6, 617-
619.
26. Baskind R. & Birbeck G.L. (2005). Epilepsy-associated in sub-Saharan Africa:
The social landscape of a disease. Epilepsy & Behavior, Volume 7, Number 1, 68-73.
27. Bear D. & Fedio P. (1977). Quantitative analysis of interictal behavior in
temporal lobe epilepsy. Arch. Neurol., Vol. 34.
28. Blumenfield M. & Thompson T.L. (1989). The psychological reactions to physical
illness. In: Understanding human behavior in health and illness (pp. 48-59). Third
Edition, Edeted by R. C. Simons.
29. Brokaw D.W. & Mclemore C.W. (1991). Interpersonal Models of personality and
psychopathology. In: Personality, social Skills and psychopathology. ed. by Gilbert D.G.,
Connolly I.I., , pp. 49-83.
30. Cankurtaran E.S.,Ulug B., Saygi S., Tiryaki A. & Akalan N. (2005). Psychiatric
morbidity, quality of life, and disability in mesial temporal lobe epilepsy patients
before and after anterior temporal lobectomy. Epilepsy&Behavoir, Vol.7 (1), pp. 106-
116.
173
31. Conrad P. (1990). Qualitative research on chronic illness; a commantary on
method and conceptual development. Social Science and Medicine. Vol. 30, p. 1257-
1263.
32. Cramer J.A. (1994). Quality of life for people with epilepsy. NeurolClin, , 12 (1),
pp.1-13.
33. Cramer J.A., Brandenburg N. & Xu X. (2005). Differentiating anxiety and
depression symptoms in patients with partial epilepsy. Epilepsy&Behavior. pp. 563-
569.
34. Cull C.A., Fowler M. & Brown S.W. (1996). Perceived self-control of seizures in
young people with epilepsy. Seizure. 5 (2), 131-138.
35. Dell J.L. (1986). Social Dimensions of epilepsy: stigma and response. In
S.Whitman & B.P.Hermann (Eds.), Psychopathology in epilepsy: social dimensions (pp.
185-210). NY, Oxford University press.
36. DeVills R.F. & DeVills B.M. (1986). Evolving psychosocial model of epilepsy. In
S. Whitman & B. Hermann (Eds.), Psychopatology in epilepsy: social dimensions
(pp.122-142). New York, NY, Oxford University Press.
37. Devinsky O, Westbrook L, Cramer J, Glassman M, Perrine K. & Camfield C. (1999).
Risk factors for poor health-related quality of life in adolescents with epilepsy.
Epilepsia, 40, 1715-20
38. Devinsky O. & Peury J.K. (1999). Quality of life in epilepsy: the clinician`s view.
Epilepsia. 34, pp.34-37
39. Dobbie M. & Mellor D. (2008). Chronic illness and its impact: Considerations for psychologists. Psychology, Health & Medicine. Vol. 13, No. 5, 583–590.
40. DodRill C.B., Batzer L.W. & Griffith (1991). Neurobiological evidence for epilepsy-induced interictal distufbances. In D. Smith, D. Treiman & M. Trimble (Eds.), Neurobehavoiral problems in epilepsy (pp. 97-111). New York, Raven Press.
41. Eiser C. (2001). The measurement of quality of life in children: past and future
perspectives. Journal of Developmental & Behavioral Pediatrics. 2001 (8).
42. Engel J. Jr, Wilson C. & Lopez-Rodriguez F. (2002). Limbic connectivity:
anatomical substrates of behavioural disturebances in epilepsy. In M.Trimble & B.
Schmitz (Eds), The Neuropsychiatry of Epilepsy (pp. 18-37), Cambridge University Press.
43. Evans D.L. & Charney D.S. (2003). Mood disoders and medical illness: a major
public health problem. Biol Psychiatry, 54, 177-180
44. Eysenck H. J. (1990). Biological dimensions of personality. In L. A. Pervin (Ed.),
Handbook of personality: Theory and research (pp. 244-276). New York: Guilford
174
45. Gannon K., Glover L., O’Neill M. & Emberton M. (2004). Men and chronic illness:
A qualitative stude of LUTS. Journal of Health Psychology, Vol. 9 (3), 411-420
46. Gibbs F. A. & Stamps F. W. (1956). Epilepsy Handbook. Springfield.
47. Gilliam F.G., Mendiratta A., Pack A.M. & Bazil C.W. (2005). Epilepsy and
common comorbidities: improving the outpatient epilepsy encounter. Epileptic Disord,
7 (Suppl.1), 27-33
48. Goldstein M.A. & Harden C.L. (2000). Continuing exploration of the
neuropsychiatry of seizure: a review of anxiety and epilepsy. Epilepsy&Behavior, (1),
228-234.
49. Grabowska-Grzyb A., Jedrzejczak J., Naganska E. & Fiszer U. (2006). Risk factors
for depression in patients with epilepsy. Epilepsy&Behavior, (8): 411-417.
50. Gramstad A., Iversen E., Berna A.E (2001). The impact of affectivity dispositions,
self efficacy and locus of control on psychosocial adjustment in patients with epilepsy.
Epilepsy Res., (46): 53-61.
51. Guberman A. & Bruni J. (1999). Essentials of clinical epilepsy.
Butterworth/Heinemann.
52. Hayden M., Penna C. & Buchanan N. (1992). Epilepsy: patient perceptions of their
condition. Seizure, 1 (3), 191-197.
53. Hashimoto K. (1994). Sociomedical aspects of temporal lobe epilepsy. Japanese
Journal of Psychiatry and neurology, 48 (2), 205-208.
54. Hermann B.P., Whitman S., Wyler A.R., Anton M.T. & Vanderzwagg R. (1990).
Psychosocial predictors of psychopatology in epilepsy. British Journal of Psychiatry,
156, 98-105.
55. Hermann B.P., Trenerry M.R. & Colligan R.C. (1996). Learned helplessness,
attributional style, and depression in epilepsy. Epilesia, 37 (7), 680-686.
56. Hermann B.P., Vickrey B.G., Hays R.D., Cramer J, Devinsky O., Meador K., Perrine
K, Myers L.W. & Ellison G.W. (1996). Comparison of health-relatef Qqality of life in
patients with epilepsy, diabetes and multiple sclerosis. Epilepsy Research, 25 (2), 113-
118.
57. Hermann B.P., Whitman S. & Anton M.T. (1992). Multietiological model of
psychological and social dysfunction in epilepsy. In T.L.Bennett (Ed.), Neuropsychology
of Epilepsy (pp39-57)., New York, NY, Plenum Press.
58. Hermann B.P., Seindenberg M. & Bell B. (2000). Psychiatric comorbidity in
chronic epilepsy: identification, consequences, and treatment of major depression.
Epilepsia, 41, pp.31-42.
175
59. Hecimovic H., Goldstein J.D. & Sheline Y.I. (2003). Mechanisms of depression in
epilepsy from a clinical perspective. Epilepsy&Behavior, (4), pp.25-30.
60. Hills M.D. & Baker P.G. (1992). Relationships among epilepsy, social stigma, self-
esteem and social support. Journal of Epilepsy, 5 (4), 231-238.
61. Iivanainen M., Untela A. & Vikkumaa I. (1980). Public awareness and attitudes
toward epilepsy in Findland. Epilesia, Vol. 21, pp. 413-423.
62. Jacoby A., Snape D. & Baker G.A. (2005). Epilepsy and social identity: the stigma
of a chronic neurological disoder. Lancet neurol, 4, 171-178.
63. Johnson E.K., Jones J.E. & Seindenberg M. (2005). The relative impact of anxiety,
depression and clinical seizure features on health-related quality of life in epilepsy.
Epilepsia, (45), pp.544-550.
64. Kanner A.M. (2003). Depression in epilepsy is much more than a reactive process.
Epilepsy Curr., (3), pp202-203.
65. Kaplan R.M. (1985). Quality of life measurement. In P.Karoly (Ed.), Measurement
Strategies in Health Psychology (pp. 115-146). New York: Wiley-Interscience.
66. Kendrick A. (1997). Quality of life. In: C. Gull & L.H. Goldstein (Eds.), The clinical
psychologist’s handbook of epilepsy: assessment and management (pp. 130-148).
Routledge.
67. Koch-Stoecker S. (2002). Psychiatric effects uf surgery for temporal lobe epilepsy.
In M.Trimble, B. Schmitz (Eds.), The Neuropsychiatry of Epilepsy (pp266-282).
Cambridge University Press.
68. Leutmezer F., Poreka I., Asenbaum S., Pietrzyk U., Luncht H. & Back C. (2003).
Postictal Psychosis in temporal lobe epilepsy. Epilepsia, 44 (4), 582-590.
69. Leventhal H. & Weinman J. (2008). Health Psychology: The Search for
Pathways between Behavior and Health. Annu. Rev. Psychol., 59, 477–505.
70. Lingjiang Li (1998). The relationship between objective life status and
subjective life satisfaction with quality of life. BehavioralMedicine, Wntr
71. Maes S., Leventhal H., & de Ridder D. T.D. (1996). Coping with chronic diseases.
In M. Zeidner & N.S. Endler (Ed.), Handbook of coping: theory, research, applications,
John Wiley & Sons.
72. Mensah S.A., Beavis J.M., Thapar A.K. & Kerr M. (2006). The presence and
clinical implications of depression in a community population of adults with epilepsy.
Epilepsy&Behavior, (8), pp.213-219.
73. Mittan R.J., Locke G.E. (1982). Fear of seizures: epilepsy’s forgotten problem.
Urban Health, 11, 40-51.
176
74. Morell M.J. (2002). Stigma and epilepsy. Epilepsy Behavior,3, 21-25.
75. Morse J.M. & Johnson J.L. (1991). Toward a theory of illness: The Illness-
Constellation Model.
76. Pedroso de Souza E.A. & Salgado P.C.B. (2006). A psychosocial view of anxiety
and depression in epilepsy. Epilepsy&Behavior, (8), 232-238.
77. Perrin J.M., Bloom S.R. & Gortmaker S.L. (2007). The increase of childhood
chronic conditions in the United States. Journal of the American Medical Association,
297, 2755-2759.
78. Place B.E. (1993). Understanding the meaning of chronic illness: A prequisite for
caring. In D.A. Gaut (Ed.), Global Agenda for Caring (pp.282-291). New York, NY,
National League for Nursing Press.
79. Radley A. (1994). Making sence of illness; social psychology of health. Chronic
illness, pp. 137-161.
80. Reynolds E.H. (1989). Prognosis of epilepsy: Is chronic epilepsy preventable? In
M.R. Trimble (Ed.), Chronic epilepsy, its prognosis and management (pp13-20). New
York, NY, John Wiley and Sons.
81. Ridsdale L., Robins D., Fitzgerald A., Jeffery S. & McGee L. (1996). Epilepsy in
general practice: patients` psychological syndroms and their perception of stigma.
British Journal of General Practice, 46 (407): 365-366.
82. Robertson M. (1991). Depression in epilepsy. In M. R. Trimble (Ed.), Women and
epilepsy (223 -239). Johm Wiley & Sons Ltd.
83. Rodin E.A., Katz M. & Lennox K. (1976). Differences between patients with
temporal lobe seizure and those with other forms of epileptic attacks. Epilepsia, 17,
313-20.
84. Roescha S.C. & Weiner B. (2001). A meta-analytic review of coping with illness.
Do causal attributions matter? Journal of Psychosomatic Research, 50, 205- 219.
85. Roth D.L., Goode K.T., Williams V.L. & Faught E. (1994). Physical exercise,
stressful life experience and depression in adults with epilepsy. Epilepsia, 35 (6):
1248-1255.
86. Ryan R., Kemper K .&. Emlen Ar.C. (1999). The stigma of epilepsy as self-
concept. Epilepsia, Vol. 21, 433-444.
87. Scambler G. (1989). Lay concepts of epilepsy and stigma.Epilepsy.
Tavistock&Routledge, pp. 40-75.
177
88. Schachter S.C., Shafer P.O. & Murphy W. (1993). Personal impact of seizure:
correlations with seizure frequency, employment, cost of medical care, and
satisfaction with physician care. Journal of Epilepsy, 6 (4), 224-227.
89. Schmitz B. (2002). The effects of antiepileptic drugs on behavior. In M.Trimble &
B.Schmitz (Eds.), The Neuropsychiatry of Epilepsy (pp. 241-255). Cambridge University
Press.
90. Schneiderman N. (2001). Health psychology: psychosocial and biobehavioral
aspects of chronic disesase management. Annual Review of Psychology, 42, 432-441.
91. Simons R.C. (1989). The importance of understanding human behavior to the
practicing physician. In R.C. Simons (Ed.), Understanding human behavior in health and
illness. Third Edition.
92. Stanton A. L., Revenson T.A. & Tennen H. (2007). Health Psychology:
Psychological Adjustment to Chronic Disease. Annu. Rev. Psychol. (58), 565–92.
93. Swinkels W.A.W., Kuyk J., van Dyck R. & Spinhoven Ph. (2005). Psychiatric
comorbidity in epilepsy. Epilepsy&Behavior,(7), 37-50.
94. Szaflarski M., Meckler J.M., Privitera M.D. & Szaflarski J.P. (2006). Quality of life
in medication-resistant epilepsy: The effects of patient’s age at seizure onset and
disease duration. Epilepsy&Behavior, (8), 547-551.
95. Suurmeijer T.P.B.M., Reuvekamp M.F., Aldenkamp B.P. & Overweg J. (1998).
Quality of life in epilepsy: multidimensional profile and underlying latent dimensions.
J.Epilepsy, Vol. 11, (2), pp.84-97.
96. Taveira M.C., Martins da Silva A., Mena Mtos P., Borges I.P., Canijo M. & Mendoca
D. (1990). Self-concept's dimensions in persons with epilepsy: implications for
psychosocial development. Bollettino; Lega Italiana Contro L'Epilessia, No. 70/71, 297-
299.
97. Trimble M.R. (1989). Psychiatric problems in epilepsy and their management.
Clinical use of anticonvulsants in psychiatric disorders. R. M. Post, M. R. Trimble
(Eds.).
98. Trimble M. R. & Dodson W.E (Eds.) (1994). Epilepsy and quality of life. New
York, Raven Press Ltd.
99. Upton D. (1993). Social support and emotional adjustment in people with chronic
epilepsy. Journal of Epilepsy, 6 (2), 105-111.
100. Vasquez B. & Devinsky O. (2003). Epilepsy and anxiety. Epilepsy&Behavior, (4),
520-525.
178
101. Vickrey B.G., Hays R.D., Rausch R., Sutherling W.W., Engel J. & Brook R.H.
(1994). Quality of life of epilepsy patients as compared outpatients with hypertension,
diabetes, heart disease and/or depressive symptoms. Epilepsia, 35 (93), 597-607.
102. Wagner A.K., Bungay K.M., Kosinsski M., Bromfield E.B. & Ehrenberg B.L. (1996).
Health status of adults with epilepsy compared with that of people without chronic
conditions. Pharmacotherapy, 16 (1): 1-9.
103. Westbrook L.E., Bauman L.J. & Shinnar S. (1992). Applying stigma theory on
epilepsy: a test of a conceptual model. Journal of Pediatriv Psychology, 17 (5), 633-649.
104. WHO (1993). Quality of Life Assessment: An Annotated Bibliography. Geneva,
Switzerland: World Health Organization.
105. Willmot M. (1989). The sick role and related concepts. In A.K. Broome (Ed.), Health
Psychology (pp. 57-73).
179