Ateities skaičiai

Ateities skaičiai:20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

2Ekonomikos augimas, darbo vietos ir krizė

Pastaba. Grafikuose taškas gali būti vartojamas sveikojo skaičiaus dalims atskirti.

Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

2.1 Nutrūkusi ekonomikos augimo metų seka

• Iki 2007 m. BVP ES nuolat augo

• Po 2008 m. didžiosios krizės ekonomika ėmė lėtėti, o 2009 m. susitraukė 4,6 proc.

• Krizė labiausiai paveikė Baltijos valstybes

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdec100)

Realusis BVP vienam gyventojui, ES–27Eurais (atsižvelgiant į defliaciją)

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdec100


2.2 ES – didžiausia ekonomika pasaulyje

• 1995–2011 m. ES BVP vienam gyventojui išaugo 25 proc.

• 1992–2010 m. pasaulio BVP vienam gyventojui išaugo 40 proc.

• Sparčiausiai ekonomika augo vidutinio pajamų lygio šalyse: Brazilijoje, Rusijoje ir Kinijoje

Šaltinis: Pasaulio bankas

ES palyginti su kitų pasaulio šalių ekonomika, 2010 m.BVP (mlrd. JAV $)

= gyventojų skaičius

Indija

Kinija

Indonezija

Meksika

Brazilija

Rusija

Pietų Korėja

Pietų Afrika

Australija

Japonija

JAVES

Kanada

BVP vienam gyventojui (JAV $)

http://data.worldbank.org/indicator?display=default


2.3 Užimtumo lygis paprastai priklauso nuo BVP augimo

• Nuo 1997 m. užimtumas ES gerokai padidėjo

• Moterų užimtumas didėjo sparčiau nei vyrų

• Moterų užimtumas didėjo dėl paslaugų sektorių plėtros


Bendrasis užimtumo lygis, ES–27% 20–64 metų amžiaus grupėje



2.4 Ilgalaikis savižudybių skaičiaus mažėjimas

• Savižudybių skaičius labai skiriasi lyginant vyrus ir moteris bei skirtingas amžiaus grupes

• Nusižudo daugiau vyrų nei moterų

• Savižudybių skaičius didžiausias 85 m. ir vyresnių asmenų grupėje

• Ar padidėjimas 2008 ir 2009 m. susijęs su ekonomine krize?

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: hlth_cd_asdr)

Mirtingumo dėl savižudybės lygis, ES-27Savižudybių skaičius 100 000 gyventojų

Vyrai

Moterys

Iš viso

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=hlth_cd_asdr


2.5 Daugelyje šalių valstybės skola per pastaruosius 10 metų didėjo

Orientacinis lygis pagal Mastrichto sutartį

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde410)

ES

-27

Est

ijaB

ulga

rija

Liuk

sem

burg

as

Rum

unija

Ček

ija

Liet

uva

Slo

vėni

ja

Šve

dija

Slo

vaki

ja

Dan

ija

Latv

ija

Suo

mija

Lenk

ija

Ispa

nija

Kip

ras

Nyd

erla

ndai

Mal

ta

Aus

trija

Jung

tinė

Kar

alys

tėV

engr

ija

Pra

ncūz

ijaV

okie

tija

Airi

ja

Por

tuga

lija

Bel

gija

Italij

a

Gra

ikija

Nor

vegi

ja

Isla

ndija

ES-272000 m.

ES-272010 m.

Valdžios sektoriaus skola, pagal šalis% BVP (dabartinėmis kainomis)

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdde410


2.6 Valstybės skola vienam gyventojui taip pat išaugo

• Valstybės skola vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis) per pastaruosius 15 metų beveik padvigubėjo, o infliacija per šį laikotarpį padidėjo tik 30 proc.

• Staigus padidėjimas nuo 2007 m. yra susijęs su ekonominės krizės poveikiu

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde410, demo_gind)

Valdžios sektoriaus skola, ES–27Eurais vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis)

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdde410

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=demo_gind

3Energija: didėjantis suvartojimas, didėjanti priklausomybė


3.1 Energetinė priklausomybė nuo kitų šalių

• ES priklausomybė nuo importuojamos energijos pastarąjį dešimtmetį nuolat didėjo

• Nuo 2004 m. daugiau nei 50 proc. ES suvartojamos energijos yra importuojama

• Didžiausia priklausomybė nuo naftos produktų, kaip antai žalios naftos

• Apie trečdalis žalios naftos ir gamtinių dujų importuojama iš Rusijos

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdcc310)

Energetinė priklausomybė, ES–27

Antracito išvestiniai produktai Gamtinės dujos

Visi naftos produktai Iš viso

Pastaba: „Iš viso “ nėra kitų trijų parodytų kuro kategorijų vidurkis. Šis rodiklis taip pat apima kitus energijos šaltinius, kaip antai atsinaujinantieji energijos šaltiniai ar branduolinė energija, kurie laikomi vidaus šaltiniais

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdcc310


3.2 Iš kur ES importuoja energiją

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nrg_122a, nrg_123a, nrg_124a)

Energijos importas į ES–27, 2010 m.

Šiaurės Amerika

Karibų jūros baseinas

Centrinė ir PietųAmerika

Afrika

Artimieji Rytai

Likusi Europos dalis, ne ESRusija

Azija

Okeanija

Nenurodyta

DujosTeradžauliais

NaftaMln. tonų

Kietasis kurasMln. tonų

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=nrg_122a




3.3 Energijos vartojimas didėja

• Nuo 1990 m. energijos vartojimas ES padidėjo 6 proc.

• Nuo 1990 m. energijos rūšių derinys ES pasikeitė

• Kietojo kuro vartojimas sumažėjo, o gamtinių dujų vartojimas padidėjo beveik 50 proc.


Bendrosios vidaus energijos sąnaudos, pagal kuro rūšis, ES–271 000 tonų naftos ekvivalentu

Atsinaujinantieji energijos šaltiniai+143.4 %

Branduolinė šiluma+15.3 %

Gamtinės dujos+49.8 %

Visi naftos produktai-2.5 %

Kietasis kuras-38.3 %



3.4 Atsinaujinančioji energija darosi vis svarbesnė

• Nuo 1990 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, kalbant apie bendrąjį energijos suvartojimą ES, padidėjo 140 proc.

• Nuo 2002 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis išaugo beveik iki 10 proc.

• Taip yra dėl aktyvesnio biomasės ir atliekų naudojimo


Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis vertinant bendrąsias vidaus energijos sąnaudas, ES–27%



3.5 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas

• Biomasė ir atsinaujinančiosios atliekos yra svarbiausi atsinaujinantieji energijos ištekliai

• Mediena ir medienos atliekos sudaro beveik pusę atsinaujinančiųjų energijos išteklių suvartojimo ES

• Vėjo ir saulės energijos gamyba nuo 1999 m. padidėjo devynis kartus

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nrg_1071a, nrg_1072a)

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimas, ES–27, 2010 m.

Saulės energija2 %

Vėjo energija8 %

Hidroenergija18 %

Geoterminė energija3 %

Biomasė ir atsinaujinančiosios atliekos 69 %

Mediena ir medienos atliekos 49 %

Kita biomasė ir atliekos 20 %




3.6 Kur vartojama energija

• Trys sektoriai – pramonė, transportas ir namų ūkiai – suvartoja apie 85 proc. visos tiekiamos energijos

• Nuo 1990 m. energijos vartojimas pramonėje sumažėjo 20 proc., o transporto sektoriuje išaugo 30 proc.

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc320)

Galutinis energijos suvartojimas, ES–27

Kita1 %

Paslaugos10 %

Žemės ūkis ir miškininkystė

3 %

Namų ūkiai26 %

Transportas26 %

Namų ūkiai27 %

Transportas32 %

Pramonė25 %

Kita1 %

Paslaugos13 %

Žemės ūkis ir miškininkystė2 %

Pramonė34 %

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdpc320


3.7 Namų ūkiai suvartoja vis daugiau elektros

• Elektros suvartojimas namų ūkiuose ES beveik nuolat augo

• Per pastaruosius 20 metų jis padidėjo apie 40 proc.

• Toks „rikošeto efektas“ –atsvara technologijų pažangai


Elektros energijos vartojimas namų ūkiuoseMln. tonų naftos ekvivalentu



3.8 Elektros suvartojimo namų ūkiuose ES apžvalga

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc310, lfst_hhnhtych)

ES

-27

Est

ija

Bul

garij

a

Liuk

sem

burg

as

Rum

unija

Ček

ija

Liet

uva

Slo

vėni

ja

Šve

dija

Slo

vaki

ja

Dan

ija

Latv

ija

Suo

mija

Lenk

ija

Ispa

nija

Kip

ras

Nyd

erla

ndai

Mal

ta

Aus

trija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Ven

grija

Pra

ncūz

ija

Vok

ietij

a

Airi

ja

Por

tuga

lija

Bel

gija

Italij

a

Gra

ikija

Kro

atija

bJR

Mak

edon

ija

Elektros energijos suvartojimas vienam namų ūkiui pagal šalisKg naftos ekvivalentu vienam namų ūkiui


http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=lfst_hhnhtych

4Transporto vaidmuo ekonomikoje


4.1 Automobilių keliuose vis daugiau

• Nuo 1991 m. automobilių skaičius 1 000 gyventojų padidėjo 40 proc.

• Valstybių narių šios srities duomenys labai skiriasi

• Devyniose valstybėse narėse kas antram gyventojui tenka bent po vieną automobilį


Automobilių skaičius, ES–27Automobilių skaičius 1 000 gyventojų



4.2 Prekių ir keleivių vežimas ES

• Vežimas keliais yra labiausiai paplitęs ES

• Viešuoju transportu keliaujama mažiau nei 20 proc. atvejų

• Nuo 2000 m. krovinių vežimo keliais dalis padidėjo, o geležinkeliais – atitinkamai sumažėjo

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr210, tsdtr220)

Keleivinio ir krovininio transporto rūšių pasiskirstymas, ES–27% nuo bendrojo vidaus keleivių-kilometrų ir krovinių tonkilometrių lygio

Keleiviai2008

Kroviniai2009

Traukiniai7 % Miestų ir tolimojo

susisiekimo autobusai10 %

Automobiliai83 %

Geležinkeliai16 %

Vidaus vandens keliai6 %

Keliai78 %

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdtr210



4.3 Kaip Europoje vežami kroviniai

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr220)

Krovininio transporto rūšių pasiskirstymas pagal šalis, 2009 m.% nuo bendrojo vidaus krovinių tonkilometrių lygio

ES–27Keliai77 %

ES–27Geležinkeliai17 %

ES–27Vidaus vandens keliai6 %

ES

-27

Ček

ija

Ven

grija

Por

tuga

lija

Latv

ija

Bul

garij

a

Est

ija

Lenk

ija

Kip

ras

Rum

unija

Dan

ija

Liet

uva

Mal

ta

Aus

trija

Italij

a

Airi

ja

Vok

ietij

a

Bel

gija

Liuk

sem

burg

as

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Nyd

erla

ndai

Gra

ikija

Suo

mija

Ispa

nija

Slo

vaki

ja

Slo

vėni

ja

Šve

dija

Pra

ncūz

ija

Nor

vegi

ja

Isla

ndija

Kro

atija

bJR

Mak

edon

ijaTu

rkija



4.4 Transporto srautai susiję su ekonomikos augimu

• Krovinių vežimas ir ekonomikos augimas yra glaudžiai susiję

• Nepastebima jokio ekonomikos augimo ir transporto poreikių „atsiejimo“

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr230, nama_gdp_k)

Krovinių apyvarta palyginti su BVP, ES–27*Indeksas 2000 = 100

*Eurostato įverčiai; eilutės pertrauka 2004 m.

Vidaus tonkilometriai

BVP (atsižvelgiant į defliaciją)

Tonkilometriai/BVP


http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=nama_gdp_k

5Nepageidaujamas transporto poveikis


5.1 Mažiau žuvusiųjų keliuose

• Nuo 1991 m. žuvusiųjų kelių transporto avarijose mažėja vidutiniškai 2 300 per metus

• Daugiau nei 60 proc. žūva kaimo vietovių keliuose, dar 30 proc. – užstatytose teritorijose

• 60 proc. žmonių žūva automobilių sukeltose avarijose kaimo vietovių keliuose ir greitkeliuose

Šaltinis: Europos Komisija (CARE duomenų bazė), Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr420)

Žuvusiųjų dėl kelių eismo įvykių skaičius, ES–27Žuvusiųjų skaičius

http://ec.europa.eu/transport/road_safety/specialist/statistics/care_reports_graphics/index_en.htm



5.2 Nauji automobiliai išmeta mažiau anglies dvideginio

• Nuo 1995 m. naujų lengvųjų automobilių CO2 išmetamųjų teršalų vienam kilometrui mažėja

• Išmetamųjų teršalų kiekis mažėja dėl to, kad buvo pereita nuo benzino prie dyzelino, taip pat dėl kurą taupančių technologijų naudojimo

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr450)

Vidutinis naujų lengvųjų automobilių anglies dvideginio išmetamųjų teršalų kiekisCO2 kiekis gramais vienam kilometrui



5.3 Didesnis transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

• Dėl padidėjusio automobilių skaičiaus ir transporto srautų išaugo transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

• Transportas – vienintelis ES sektorius, kuriame šiandien išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 1990 m.

• Sparčiausiai didėja tarptautinio oro ir jūrų transporto išmetamas išmetamųjų teršalų kiekis

Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr410)

Transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ES–27Mln. tonų CO2 ekvivalentu

Tarptautinis jūrų

Tarptautinis oro

Transportas (kelių, geležinkelių, vidaus laivyba, vidaus aviacija)



5.4 NOx ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių išmetamųjų teršalų mažėja

Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc270, tsdtr430, tsdpc280)

Transporto išmetamų azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekis, ES–27

KELIŲ TRANSPORTO IŠMETAMAS KIEKIS IŠMETIMo ŠALTINIAI, 2009 M.

Azoto oksidai (NOx), mln. tonų

Azoto oksidai (NOx)

Kita51 %

Kita81 %

Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai

Kelių transportas17 %

Ne kelių transportas2 %

Ne kelių transportas7 %

Kelių transportas42 %

Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai, mln. tonų





5.5 Oro taršos ozonu poveikis mieste keičiasi

• Pažemio ozonas sukelia žmonių ir gyvūnų kvėpavimo problemų

• Nepaisant sumažėjusio išmetamo NOx ir NMLOJ kiekio, oro tarša ozonu nesumažėjo

• Ozono poveikį gali didinti karšti orai

Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdph380)

Oro taršos ozonu poveikis mieste, ES–27Mikrogramais vienam kubiniam metrui per dieną

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdph380


5.6 Taršos kietosiomis dalelėmis poveikis mieste

• Transportas išskiria daug kietųjų dalelių (KD10)

• Vis dėlto mažėjant išmetamam KD10 kiekiui, šios rūšies oro taršos poveikis nesumažėjo

Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdph370)

Oro taršos kietosiomis dalelėmis poveikis mieste, ES–27Mikrogramais vienam kubiniam metrui per dieną

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdph370

6Regionų skirtumai


6.1 Turto sutelkimas

• Regionų skirtumai ES sumažėjo

• Skirtumai mažesni senosiose valstybėse narėse

• Dėl spartaus ekonomikos augimo Rytų Europoje skirtumai padidėjo

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nama_r_e0digdp)

Regionų BVP vienam gyventojui skirtumai, PGS*% šalies BVP vienam gyventojui

* Remiantis NUTS 2 lygio statistiniais regionais. Pasiskirstymas pagal regionus netaikomas šalims, kuriose yra tik vienas NUTS 2 lygio regionas (Estija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Malta)

ES

-27

Pra

ncūz

ija

Gra

ikija

Ven

grija

Nyd

erla

ndai

Šve

dija

Aus

trija

Bel

gija

Vok

ietij

a

Slo

vaki

ja

Suo

mija

Dan

ija

Bul

garij

a

Slo

vėni

ja

Lenk

ija

Kro

atija

Rum

unija

Ispa

nija

Italij

a

Por

tuga

lija

Ček

ija

Airi

ja

Jung

tinė

Kar

alys

tė

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=nama_r_e0digdp


6.2 BVP vienam gyventojui pagal regionus

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nama_r_e2gdp)

BVP vienam gyventojui, PGS, pagal NUTS 2 lygio statistinius regionus, 2008 m.Indeksas ES-27 = 100

Gvadelupa Martinika Prancūzijos Gviana

Reunjonas Azorų salos Madeira

Kanarų salos Malta Lichtenšteinas

<=50

50 –70

75–100

100–125

>125

Duomenų nėra

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=nama_r_e2gdp


6.3 BVP vienam gyventojui pokytis pagal regionus

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nama_r_e2gdp)

BVP vienam gyventojui pokytis, PGS, pagal NUTS 2 lygio statistinius regionus, 2000–2008 m. Procentiniais punktais nuo ES–27 vidurkio

<= -10

Nuo -10 iki -3

Nuo -3 iki +3

Nuo +3 iki +10

> +10

Duomenų nėraGvadelupa Martinika Prancūzijos Gviana



http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=nama_r_e2gdp


6.4 Regionų užimtumo lygio skirtumai

• Regionų užimtumo lygio skirtumai ES sumažėjo

• Moterų užimtumo skirtumai didesni negu vyrų

• Tačiau moterys vejasi vyrus, nes skirtumai mažėja


Regionų užimtumo lygio skirtumai pagal lytį, ES–27, NUTS 2 lygisUžimtumo lygio variacijos koeficientas (15–64 metų amžiaus grupėje) Moterys

Iš viso

Vyrai



6.5 Užimtumo lygis pagal regionus

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: lfst_r_lfe2emprt)

Užimtumo lygis 20–64 metų amžiaus grupėje, pagal NUTS 2 lygio regionus, 2009 m.%

Gvadelupa Martinika Prancūzijos Gviana



<= 60

60–65

65–70

70–75

> 75

Duomenų nėra

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=lfst_r_lfe2emprt


6.6 Pajamos paskirstomos netolygiai

• Pajamų lygio skirtumai ES nesumažėjo

• 20 proc. turtingiausių gyventojų uždirba maždaug penkis kartus daugiau nei 20 proc. labiausiai nepasiturinčiųjų

• Pajamų paskirstymas ES valstybėse narėse labai skiriasi

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc260, ilc_di01)

Pajamų paskirstymo netolygumasES–27 Švedija Lietuva

Turtingiausi20 proc.

Neturtingiausi

20 proc.

uždirba

uždirba

ES–27 Čekija Ispanija

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdsc260

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=ilc_di01

7Skurdas ir socialinė atskirtis Europoje


7.1 Skurdo aspektai

• Svarbiausi skurdo aspektai ES yra skurdžios pajamos, materialinis nepriteklius ir galimybių įsidarbinti trūkumas

• Beveik 81 mln. ES piliečių gauna skurdžias pajamas

• Maždaug 40 mln. laikomi gyvenančiais didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis. Maždaug 38 mln. gyvena namų ūkiuose, kuriuose suaugusieji dirba daug mažiau nei galėtų

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc100, tsdsc270, tscsc280, tsdsc310, tsdsc350, ilc_pees01)

Asmenys, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, 2010 m.Asmenų skaičius

81 mln.skurdo rizika po socialinių išmokų

40 mln.didelis materialinis

nepriteklius

38 mln.gyvena labai mažo

užimtumo namų ūkiuose






http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=ilc_pees01


7.2 Skurdo aspektai

• 2010 m. 116 mln. asmenų ES kilo skurdo ar socialinės atskirties rizika

• Vienu metu gali būti patiriami keli skurdo aspektai

• Apie 80 mln. gyventojų patiria vieną skurdo aspektą, 28 mln. – du aspektus, ir beveik 8 mln. – visus tris aspektus vienu metu

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc100, tsdsc270, tscsc280, tsdsc310, tsdsc350, ilc_pees01)

Asmenys, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, 2010 m.Asmenų skaičius

48 mln.skurdo rizika po socialinių išmokų

19 mln.didelis materialinis nepriteklius

14 mln.labai mažo užimtumo namų ūkiuose

3 mln.7,5 mln.

11 mln.

14 mln.








7.3 Skurdžios pajamos – labiausiai paplitusi skurdo forma

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tscsc280, tsdsc350)

Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų% gyventojų

ES

-27

Bel

gija

Vok

ietij

a

Italij

a

Ček

ija

Dan

ija

Nyd

erla

ndai

Est

ija

Rum

unija

Ven

grija

Lenk

ija

Aus

trija

Latv

ija

Slo

vaki

ja

Por

tuga

lija

Bul

garij

a

Suo

mija

Pra

ncūz

ija

Gra

ikija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Šve

dija

Ispa

nija

Liuk

sem

burg

as

Liet

uva

Mal

ta

Kip

ras

Slo

vėni

ja

Airi

ja

Isla

ndija

Nor

vegi

jaŠ

veic

arija

Kro

atija

ES–272005 m.

ES–272010 m.




7.4 Didelį materialinį nepriteklių patiriantys gyventojai

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tscsc270)

Didelį materialinį nepriteklių patiriantys gyventojai % gyventojų

ES

-27

Bel

gija

Ček

ija

Liuk

sem

burg

as

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Šve

dija

Italij

a

Suo

mija

Lenk

ija

Dan

ija

Nyd

erla

ndai

Liet

uva

Vok

ietij

a

Mal

ta

Latv

ija

Gra

ikija

Aus

trija

Bul

garij

a

Pra

ncūz

ija

Rum

unija

Slo

vėni

ja

Slo

vaki

ja

Ispa

nija

Airi

ja

Šve

icar

ijaIs

land

ijaN

orve

gija

Kro

atija

Est

ija

Por

tuga

lija

Kip

ras

ES–272005 m.

ES–272010 m.

Ven

grija



7.5 Mažas užimtumas

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tscsc310)

Asmenys, gyvenantys labai mažo užimtumo namų ūkiuose% gyventojų 0–59 metų amžiaus grupėje

ES

-27

Nyd

erla

ndai

Por

tuga

lija

Latv

ija

Kip

ras

Aus

trija

Liuk

sem

burg

as

Est

ija

Rum

unija

Vok

ietij

a

Ček

ija

Šve

dija

Ven

grija

Gra

ikija

Bul

garij

a

Bel

gija

Dan

ija

Lenk

ija

Airi

ja

Slo

vaki

ja

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Mal

ta

Italij

a

Slo

vėni

ja

Suo

mija

Šve

icar

ijaIs

land

ijaN

orve

gija

Kro

atija

Liet

uva

Pra

ncūz

ija

Ispa

nija

ES–272005 m.

ES–272010 m.



7.6 Skurdas ir socialinė atskirtis Europoje skiriasi

Pra

ncūz

ija

Slo

vėni

ja

Dan

ija

Airi

ja

Kip

ras

Mal

ta

Isla

ndija

Por

tuga

lija

Asmenys, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, 2010 m.% gyventojų

ES

-27

Bul

garij

a

Lenk

ija

Ven

grija

Vok

ietij

a

Rum

unija

Latv

ija

Nyd

erla

ndai

Ček

ija

Est

ija

Ispa

nija

Suo

mija

Liet

uva

Liuk

sem

burg

as

Bel

gija

Šve

dija

Gra

ikija

Slo

vaki

ja

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Šve

icar

ija

Aus

trija

Italij

a

Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų išmokėjimo IR kurie gyvena didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis IR labai mažo užimtumo namų ūkiuose

Asmenys, gyvenantys didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis IR labai mažo užimtumo namų ūkiuose

Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų išmokėjimo IR kurie gyvena labai mažo užimtumo namų ūkiuose

Asmenys, gyvenantys labai mažo užimtumo namų ūkiuose

Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų išmokėjimo IR kurie patiria didelį materialinį nepritekliųAsmenys, patiriantys didelį materialinį nepriteklių

Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų išmokėjimo

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ilc_pees01)

Nor

vegi

ja

Kro

atija



7.7 Ilgalaikio nedarbo tendencijos

• Ilgiau nei metus nedirbantys asmenys laikomi ilgalaikiais bedarbiais

• 1994–2008 m. ilgalaikis nedarbas ES mažėjo

• Vis daugiau žmonių, netekusių darbo prasidėjus krizei, taps ilgalaikiais bedarbiais

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc330)

Bendras ilgalaikio nedarbo lygis%

ES–27ES–15



7.8 Vis daugiau gyventojų mokosi ilgiau

• Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ES iš esmės nuolat mažėja

• Yra aiški sąsaja tarp išsilavinimo ir skurdo rizikos

• Žemo išsilavinimo lygio asmenims kyla didžiausia skurdo rizika

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc410) Pastaba: eilutės pertrauka 2003 m.

Švietimo ir mokymo įstaigų nebaigę asmenys% gyventojų 18–24 metų amžiaus grupėje


8Atliekų problema ir kaip ją galima išspręsti


8.1 Atliekų susidaro vis daugiau

• Atliekų kiekis didėjo 1995–2002 m., bet po to lieka stabilus

• Atliekos kur kas dažniau tvarkomos jas deginant, perdirbant ir kompostuojant

• Todėl mažiau atliekų reikia laikyti sąvartynuose


Komunalinių atliekų susidarymas ir tvarkymas, ES–27Kilogramais vienam asmeniui

Nenurodyta

Medžiagų grąžinamasis perdirbimas

Kitas perdirbimas (įskaitant kompostavimą)

Deginimas (įskaitant energijos gamybai)

Laikymas po žeme ar ant žemės

(pokytis)



8.2 Atliekų tvarkymas pagal šalis


Est

ija

Latv

ijaLi

etuv

a

Bul

garij

aR

umun

ija

Ven

grija

Slo

vaki

ja

Lenk

ija

Ček

ija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Vok

ietij

a

Šve

dija

Bel

gija

Dan

ijaLi

ukse

mbu

rgas

Pra

ncūz

ija

Suo

mija

Nyd

erla

ndai

Italij

a

Slo

vėni

ja

Aus

trija

Airi

ja

Por

tuga

lija

Ispa

nija

Mal

ta

Kip

ras

ES

-27

Gra

ikija

Šve

icar

ijaN

orve

gija

Isla

ndija

Kro

atija

Turk

ijabJ

R M

aked

onija

ES–27Laikymas

sąvartynuose

ES–27Deginimas*

ES–27Medžiagų

grąžinamasis perdirbimas

ES–27Kitas

perdirbimas

*įskaitant energijos gamybai

Komunalinių atliekų tvarkymas pagal šalis, 2010 m.%



8.3 Susidaro daugiau pavojingų atliekų

• Beveik pusė pavojingų atliekų susidaro gamybos (26 proc.) ir statybos (21 proc.) sektoriuose

• 2004–2008 m. padidėjimą lėmė daugiau pavojingų atliekų, susidarančių statybos sektoriuje

• 2 proc. pavojingų atliekų susidaro namų ūkiuose


Pavojingų atliekų susidarymas, ES–27Kilogramais vienam asmeniui



8.4 Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba

• Bendrai gaminant šilumą ir elektros energiją jos pagaminamos vienu metu

• Nuo 2004 m. bendros šilumos ir elektros gamybos įrenginių pagamintos elektros dalis šiek tiek didėjo

• Bendros šilumos ir elektros gamybos įrenginiai gali naudoti įvairų kurą, kaip antai gamtines dujas, biokurą, biomasę ar atliekas


Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, ES–27% bendrosios elektros energijos gamybos

KURAS

ŠILUMINĖELEKTRINĖ

ELEKTRA

ŠILUMA NAMŲ ŪKIAI


9Kaip mes kenkiame gamtai


9.1 Žemės paviršius Europoje

Šaltinis: Europos aplinkos agentūra

Žemės paviršiaus tipai, 2006 m.

Dirbtiniai plotai

Vandens telkiniai

Ganyklos ir mišrios paskirties žemė

Miškai

Pusiau natūrali augmenija

Atvira erdvė ir (arba) gryna dirva

Šlapynės

Ariamoji žemė ir daugiamečiai pasėliai

Duomenų kol kas nėra

Nepatenka į duomenų aprėptį


9.2 Žemės paviršiaus tipų pasiskirstymas Europoje

• Žemės ūkio paskirties žemė (ariamoji žemė, daugiamečiai pasėliai, ganyklos ir mišrios paskirties žemė) sudaro daugiau nei 40 proc. viso Europos paviršiaus ploto

• Antroje vietoje – miškai (36 proc.)

• Dirbtiniai plotai sudaro tik 4 proc., bet būtent čia gyvena dauguma Europos gyventojų ir čia vykdoma daugiausia ekonominės veiklos


Žemės paviršiaus tipų dalys Europoje, 2006 m.% Bendras plotas Dirbtiniai paviršiai

Dirbtiniai paviršiai

Ariamoji žemė ir daugiamečiai pasėliai

Ganyklos ir mišrios paskirties žemė

Miškai


Atvira erdvė / gryna dirva

Šlapynės

Vandens telkiniai

Būsto, paslaugų, laisvalaikio plotai

Pramonė, prekybos plotai, statyba

Transporto tinklai, infrastruktūra

Kasyklos, karjerai, atliekų tvarkymo vietos


9.3 Kaip keitėsi žemės paviršius

• 2000–2006 m. 630 000 hektarų žemės paversta dirbtiniais paviršiais

• Šį pokytį labiausiai lėmė statybviečių bei kelių ir geležinkelių tinklų plėtra

• Žemės ūkio paskirties plotų mažėja, o miškų teritorijos nuolat plečiasi


Grynieji žemės paviršiaus pokyčiai 2000–2006 m. Europoje

Dirbtiniai paviršiai

Ariamoji žemė ir daugiamečiai pasėliaiGanyklos ir mišrios paskirties žemėMiškai


Atvira erdvė ir (arba) gryna dirva

Šlapynės

Vandens telkiniai

Bendrasis plotas, tūkst. hektarų

Santykinis pokytis, %


9.4 Paukščių skaičiaus pokytis

• Paukščių populiacija kasmet natūraliai kinta

• Tačiau ilgalaikės tendencijos rodo, kad mažėja biologinė įvairovė

• Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos ypač sumažėjo žemės ūkio paskirties plotuose gyvenančių paukščių

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdnr100)

Paplitusių paukščių indeksas, ESIndeksas 1990 = 100

Visi paplitę paukščiai

Paplitę žemės ūkio paskirties plotų paukščiai

Paplitusios miško paukščių rūšys

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdnr100


9.5 Nykstančių žuvų išteklių peržvejojimas

• Nuo 1994 m. ES vandenyse nuolat peržvejojama

• Didžiausias pavojus kyla priedugnio žuvims (gyvenančioms prie jūros dugno ar dugne)

• Dėl peržvejojimo taip pat kyla ekonominė rizika žvejybos sektoriui

Šaltinis: Europos Komisijos tarnybos, TJTT (duomenų internete kodas: tsdnr110)

Sužvejojamų žuvų išteklių kiekis pažeidžia biologiniu požiūriu saugų išteklių dydį:ES vandenyse žvejojamų žuvų išteklių padėtis Atlanto vandenyno šiaurės rytų regione, 2010 m.

Bendrasis sugaunamų žuvų kiekis

Priedugnio rūšys(rūšys,

gyvenančios prie jūros dugno, pvz., atlantinė menkė,

juodadėmė menkė,

paprastasis merlangas)

Pelaginės rūšys(atviroje jūroje gyvenančios

rūšys, pvz., silkė, europinis

ančiuvis, sardinė)

Dugninės rūšys(jūros dugne gyvenančios rūšys, pvz.,

omarai, krevetės, plekšniažuvės)



9.6 Tvaresnis miškų tvarkymas

• Bendras medžių kirtimo lygis Europos šalyse yra gerokai mažesnis nei metinis miškų prieaugis

• Tai rodo, kad miškai tvarkomi tvariai

• Miškai kaupia anglies dvideginį ir todėl yra svarbi priemonė šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms sulaikyti

Šaltinis: Ministrų konferencija miškų apsaugos Europoje klausimais (MCPFE) (duomenų internete kodas: tsdnr520)

Miškų panaudojimo lygisKirtimas kaip prieaugio %



9.7 Miškai sugeria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų

• Sodinant medžius ir geriau tvarkant miškus padedama sugerti į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas

• Nuo 1990 m. iš atmosferos kasmet pašalinama daugiau nei 300 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės


Dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ES–27Mln. tonų, CO2 ekvivalentu

10Klimato kaita pasaulyje


10.1 Šylanti planeta

• Visuotinio atšilimo nepaneigsi

• 2001–2010 m. buvo šilčiausias užregistruotas dešimtmetis

• Atšilimas labiau pastebimas šiaurės pusrutulyje, kur yra daugiausia Žemės sausumos plotų

Šaltinis: Klimato tyrimų skyrius, Rytų Anglijos universitetas, ir JK meteorologijos biuro Hadley centras

Metinis vidutinis temperatūros nuokrypis pasaulyjeTemperatūros nuokrypis °C, palyginti su 1961–1990 m. vidurkiu

95 proc. netikrumas susideda iš visų netikrumų

Išlygintos metinių duomenų eilutės


10.2 CO2 išmetamųjų teršalų pasaulio mastu daugėja

• Nuo 1990 m. pasaulyje CO2 išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo beveik 40 proc.

• 2007 m. Kinija aplenkė Jungtines Amerikos Valstijas ir tapo daugiausia teršalų išmetančia šalimi

• Daugiausia CO2 pasaulyje išmeta elektros ir šilumos gamybos sektoriai

Šaltinis: Tarptautinė energetikos agentūra

Pasaulyje išmetamas CO2 kiekis deginant kurąMln. tonų CO2

PasaulisJAVES–27KinijaIndija


10.3 Pasaulyje išmetamo CO2 kiekio pokyčiai

• Per pastaruosius 20 metų Kinijos CO2 išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo daugiau nei dvigubai

• Kitų Azijos šalių (įskaitant Indiją) išmetamas kiekis taip pat padidėjo

• Priešingai, ES ir Rusijos CO2 išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo


Pasaulyje išmetamo CO2 kiekio dalis deginant kurą% viso pasaulyje išmetamo kiekio

21 000mln. tonų

29 000mln. tonų

JAV -22 %

ES–27 -37 %

Kinija +118 %

Rusija -50 %Azija +83 %Japonija -20 %Lotynų Amerika +33 %

Afrika 0 %

Kiti pasaulio regionai -18 %

Artimieji Rytai +66 %

Išmetamųjų teršalų dalies pokytis


10.4 CO2 išmetamųjų teršalų kiekis vienam asmeniui

• CO2 išmetamųjų teršalų kiekis vienam asmeniui JAV, Rusijoje ir ES sumažėjo

• Išmetamas kiekis vienam asmeniui padidėjo Kinijoje ir Indijoje, bet jo lygis vis dar gerokai mažesnis negu pramoninėse šalyse

• Nuo 2007 m. Kinijos CO2 išmetamųjų teršalų kiekis viršija pasaulio vidurkį, t.y. 4,3 t vienam asmeniui


Pasaulyje CO2 išmetamųjų teršalų kiekis vienam asmeniui (deginant kurą)Tonų vienam asmeniui

JAV

Rusija

Japonija

ES-27

Kinija

Indija

Pasaulis


10.5 Transporto išmetamų teršalų kiekis didėja, kitų – mažėja

• Nuo 1990 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo daugiau nei 17 proc.

• 2009 m. dėl ekonominės krizės įvyko staigus sumažėjimas

• Ilgalaikio mažėjimo priežastys – efektyvesnis energijos vartojimas ir perėjimas prie mažai anglies dvideginio išmetančių kuro rūšių ir kt.

Šaltinis: Europos aplinkos agentūra (duomenų internete kodas: tsdcc210)

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal sektorius, ES–27Mln. tonų, CO2 ekvivalentu

Kita (susiję su energetika)

Atliekos

Žemės ūkis

Pramonės procesai

Transportas

Gamyba irstatyba

Energetikos pramonė



10.6 Su energetika susijusios veiklos sektoriai – vieni iš labiausiai teršiančių

• Daugiau nei trys ketvirtadaliai ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetama vykstant deginimo procesui energijai gauti

• Nuo 1990 m. išmetamųjų teršalų kiekis labiausiai mažėjo gamybos ir statybos sektoriuose


Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, 2009 m.% Su energetika

susijusios sritys

Su energetika nesusijusios sritys

Pramonės procesai

Žemės ūkis

Atliekos

Kita (susiję su energetika)

Energetikos pramonė

Gamyba ir statyba

Transportas

ES-272009 m.



10.7 Pavyko gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį

• Nuo 1990 m. Rytų Europoje išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų

• Dešimtajame dešimtmetyje dėl ekonomikos restruktūrizavimo išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo daugelyje naujųjų valstybių narių

• Nuo 2000 m. vis daugiau energetikos ir klimato politikos priemonių skiriama išmetamųjų teršalų problemai spręsti


Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis 2009 m. palyginti su baziniais metais pagal Kioto protokolą, pagal šalis% Pokytis palyginti su baziniais metais

pagal Kioto protokolą

ES

-27

ES

-15

Est

ijaLa

tvija

Liet

uva

Bul

garij

aR

umun

ijaV

engr

ijaS

lova

kija

Lenk

ijaČ

ekija

Jung

tinė

Kar

alys

tėV

okie

tija

Šve

dija

Bel

gija

Dan

ijaLi

ukse

mbu

rgas

Pra

ncūz

ijaS

uom

ija

Nyd

erla

ndai

Italij

aS

lovė

nija

Aus

trija

Airi

jaG

raik

ijaP

ortu

galij

aIs

pani

jaM

alta

Kip

ras

Tikslas (2008–2012 m.)


11Europa globalizuotame pasaulyje


11.1 Europai tenka didžiausia pasaulio prekybos dalis

• Europa yra didžiausia prekių importuotoja ir eksportuotoja pasaulyje

• 2010 m. ES, JAV, Kinijai ir Japonijai kartu teko apie pusę prekybos apimties pasaulyje

• Pastaraisiais metais Kinija tapo svarbia pasaulio prekybos dalyve, 2007 m. aplenkusi JAV ir tapusi antrąja pagal dydį eksportuotoja

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ext_lt_introle)

Pasaulio importo ir eksporto dalis, 2010 m.%

ES–27 Jungtinės Valstijos

Kinija (išskyrus Honkongą) Japonija

Kiti

Importas Eksportas

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=ext_lt_introle


11.2 Kinija tampa svarbia prekybos partnere

• JAV kaip ES prekybos partnerės santykinė svarba pastaraisiais metais sumažėjo

• ES prekyba su Kinija nuo 1999 m. padidėjo daugiau nei keturis kartus

• Daugiausia į ES importuojama iš Azijos, o importo iš Afrikos ir Lotynų Amerikos apimtis tebėra nedidelė

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ext_lt_maineu)

Importas už ES ribų, pagal partnerius%

importo iš Azijos

Kinija (išskyrus Honkongą)

Azija (išskyrus Kiniją ir Japoniją)

Japonija

Jungtinės Amerikos Valstijos

Rusija

Europa, ne ES–27

Afrika

Lotynų Amerika

Kiti pasaulio regionai

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=ext_lt_maineu


11.3 Energijos importas į ES didėja

• 63 proc. importo į ES sudaro gatavi gaminiai (įranga ir transporto priemonės, cheminės medžiagos ir kt.)

• Tačiau pirminių produktų importas didėja

• 2010 m. energijos produktų importas buvo keturis kartus didesnis nei 1999 m.

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ext_lt_intratrd)

ES išorės importas, pagal produktų grupes%

importo sudaro gatavi gaminiai

Cheminės medžiagos

Įranga ir transporto priemonės

Kiti gatavi gaminiai

Energija

Maistas ir gėrimai

Žaliavos

Kiti produktai

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=ext_lt_intratrd


11.4 Didėja importas iš besivystančių šalių

• Nuo 1999 m. importas į ES iš besivystančių šalių beveik patrigubėjo

• O importas į ES (iš viso) „tik“ padvigubėjo

• Beveik pusė visų į ES importuojamų produktų 2010 m. buvo įvežama iš besivystančių šalių (įskaitant Kiniją)

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp210, tet00038)

Importas į ES iš besivystančių šalių, ES–27

Didesnių nei vidutinės pajamų grupė

Pagal pajamų grupes, mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis)

Kitos mažų pajamų grupės

Mažesnių nei vidutinės pajamų grupėMažiausiai išsivysčiusios šalys

Kinija (įskaitant Honkongą)

PVK šalysPVK šalys (išskyrus Kiniją)

ES importas (iš viso)

ES išorės importo (iš viso) dalis (%)

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tsdgp210

http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tet00038


11.5 Importas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių vis dar nedidelis

• Mažiausiai išsivysčiusiose šalyse gyvena apie 12 proc. pasaulio gyventojų, o jų BVP sudaro mažiau nei 2 proc. pasaulio BVP, jų dalis pasaulio prekyboje prekėmis – apie 1 proc.

• 2010 m. iš viso importo į ES, kurio vertė – 1 500 mlrd. eurų, tik 22 mlrd. eurų vertės importas buvo iš MIŠ

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp210, tet00038)

Importo iš mažiausiai išsivysčiusių šalių dalis palyginti su ES išorės importu (iš viso), ES–27%


http://ec.europa.eu/eurostat/product?mode=view&code=tet00038


11.6 Daugiau energijos produktų iš mažiausiai išsivysčiusių regionų

• Pusę importo iš MIŠ 2010 m. sudarė gatavi gaminiai, kitą pusę – pirminiai produktai

• Pagal ES reglamentą „Viskas, išskyrus ginklus“ suteikiama galimybė iš MIŠ be muito importuoti visus produktus, išskyrus ginklus ir šaudmenis

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp230)

Importas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal produktų grupes, ES–27Mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis)

Gatavi gaminiaiMineralinis kuras, tepalai ir panašios medžiagos

Maistas, gėrimai ir tabakas

Žaliavos



11.7 ES subsidijos žemės ūkiui mažėja

• Dėl prekybos kliūčių besivystančioms šalims sunkiau patekti į ES rinkas

• Nuo 1995 m. ES laipsniškai mažina prekybą iškraipančias subsidijas žemės ūkiui

• Didėja skirtumas tarp viršutinės ribos, nustatytos pagal PPO žemės ūkio susitarimą, ir ES paramos žemės ūkiui

Šaltinis: Europos Komisijos tarnybos, Pasaulio prekybos organizacija, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp240)

Bendrasis paramos žemės ūkiui vertinimas, ES–27Mlrd. eurų

Viršutinė riba pagal PPO susitarimą


12Ar Europa vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus?


12.1 Iš kur skiriama ES finansinė parama?

• Oficiali parama besivystančių šalių vystymuisi (OPV) ir privatūs srautai yra svarbiausi finansiniai srautai, skiriami besivystančioms šalims

• Per pastaruosius du dešimtmečius finansiniai srautai iš ES į besivystančias šalis padidėjo keturis kartus

• OPV srautai nuolat auga, o privatieji srautai kasmet keičiasi

Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp310)

Besivystančių šalių finansavimas, pagal tipus, ES–15Mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis)

NVO dotacijos

Kiti oficialūs srautai

Privatieji srautai

Oficiali parama vystymuisi



12.2 ES – didžiausia pasaulyje donorė...

• ES yra didžiausia finansinės paramos besivystančioms šalims teikėja

• Nuo 1990 m. visi donorai didina finansavimą besivystančioms šalims

• 2009 m. bendrasis besivystančių šalių finansavimas buvo 4,5 karto didesnis nei 1990 m.


Besivystančių šalių finansavimas, pagal donorusMlrd. eurų (dabartinėmis kainomis)

Kiti donorai

Kanada

Japonija

Jungtinės Valstijos

ES–15



12.3 ... bet dar laukia ilgas kelias

• ES įsipareigojo pasiekti JT tikslą skirti 0,7 proc. savo BNP OPV srautams 2015 m., numatant tarpinį 0,56 proc. tikslą 2010 m.

• Tačiau 2010 m. tikslas neįgyvendintas

• 2010 m. penkios Europos valstybės viršijo JT nustatytą 0,7 proc. BNP tikslą


Oficiali parama vystymuisi (OPV), ES–27% bendrųjų nacionalinių pajamų (dabartinėmis kainomis)

ES–27 ES–27 tikslas JT tikslas



12.4 Dideli valstybių narių skiriamos paramos skirtumai


Oficiali parama vystymuisi (OPV), pagal šalis% bendrųjų nacionalinių pajamų (dabartinėmis kainomis)

Est

ija

Latv

ija

Liet

uva

Bul

garij

a

Rum

unija

Ven

grija

Slo

vaki

ja

Lenk

ija

Ček

ija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Vok

ietij

a

Šve

dija

Bel

gija

Dan

ija

Liuk

sem

burg

as

Pra

ncūz

ija

Suo

mija

Nyd

erla

ndai

Italij

a

Slo

vėni

ja

Aus

trija

Airi

ja

Por

tuga

lija

Ispa

nija

Mal

ta

Kip

ras

ES

–27

Gra

ikija

Šve

icar

ija

Nor

vegi

ja

Isla

ndija

Turk

ija

ES

–15



12.5 Nuo 1990 m. oficiali parama pasaulyje padvigubėjo

• Per pastaruosius du dešimtmečius OPV srautai pasaulyje padvigubėjo

• Svarbiausi donorai yra ES, JAV ir daugiašalės organizacijos (įskaitant JT agentūras)


Oficiali parama vystymuisi (OVP), pagal donorusMlrd. eurų (dabartinėmis kainomis)

Kiti donorai

ES institucijos

Daugiašalės agentūros

Japonija

Jungtinės Valstijos

ES–15



12.6 Oficialūs paramos kanalai yra patikimas paramos šaltinis

• OPV finansinių srautų, nukreiptų į mažų pajamų šalis, dalis didesnė nei TUI

• Daugiau nei pusė ES skiriamos OPV tenka mažas pajamas gaunančioms šalims

• 2009 m. OPV srautai į mažas pajamas gaunančias šalis sudarė apie 11 mlrd. eurų, o TUI srautai – „tik“1,7 mlrd. eurų

Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp320, tsdgp330)

Mažas pajamas gaunančioms šalims skiriamo finansavimo dalis% šalims skiriamos OVP

Oficialios paramos vystymuisi dalis, ES–15

Tiesioginių užsienio investicijų dalis, ES PVK nariai



12.7 Donorų ir gavėjų atotrūkis

• ES skiriama OPV siekė 107 eurus vienam ES piliečiui

• Tačiau dėl didesnio gyventojų skaičiaus paramą gaunančiose šalyse vienam asmeniui teko tik apie devynis eurus

• Nuo 2005 m. didėjant ES OPV įnašui vienam gyventojui, besivystančiose šalyse vienam gyventojui tenkanti suma nedidėja


Oficiali parama vystymuisi vienam gyventojui valstybėse donorėse ir paramą gaunančiose šalyseEurais vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis)

ES–272010 m.

PVK šalys

13Vis mažiau vaikų mūsų senėjančioje visuomenėje


13.1 Gyventojų skaičius pasaulyje tebeauga

• Manoma, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2100 m. padidės keturgubai palyginti su 1950 m. ir maždaug iki 2080 m. viršys 10 mlrd.

• Labiausiai gyventojų skaičius didėja ar, manoma, didės Azijoje ir Afrikoje

• Europos gyventojų skaičius 2100 m. bus tik apie 20 proc. didesnis nei 1950 m.

Šaltinis: Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriato Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Gyventojų skyrius, Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės: 2010 m. redakcija

Gyventojų skaičiaus pasaulyje augimas ir prognozėsMlrd. gyventojų

OkeanijaŠiaurės AmerikaEuropaLotynų Amerika ir Karibų jūros baseinas

AzijaAfrika


13.2 Europos dalis palyginti su visu pasaulio gyventojų skaičiumi mažėja

• Manoma, kad 2100 m. pasaulio gyventojų sudėtis bus visiškai kitokia negu 1950 m.

• Manoma, kad Afrikos gyventojų skaičius smarkiai padidės iki 3,6 mlrd. ir 2100 m. sudarys

35 proc. pasaulio gyventojų skaičiaus

• Europiečiai šio amžiaus pabaigoje sudarys tik mažiau nei 10 proc. pasaulio gyventojų

Šaltinis: Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriato Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Gyventojų skyrius, Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės: 2010 m. redakcija

Žemynų pasiskirstymas pasaulio gyventojų skaičiaus atžvilgiu%

OkeanijaŠiaurės AmerikaLotynų Amerika ir Karibų jūros baseinas

Europa

AfrikaAzija


13.3 Gyventojų skaičius nedidėja dėl per mažo gimstamumo

• Tam, kad ES gyventojų skaičius natūraliai liktų toks, koks yra dabar, būtina, kad gimstamumo rodiklis būtų 2,1 vaiko vienai moteriai

• ES gimstamumo rodiklis šiek tiek padidėjo, bet tebėra mažesnis už natūralios gyventojų kaitos ribą

• Europoje tik Islandijos gimstamumo rodiklis viršija natūralios gyventojų kaitos ribą

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde220)

Bendrasis gimstamumo rodiklis, ES–27Vaikų skaičius vienai moteriai

Natūralios gyventojų kaitos lygis


13.4 Europiečiai gyvena ilgiau

• Tikėtina, kad 2009 m. ES gimusi mergaitė išgyvens vidutiniškai 83 metus, o berniukas – 77 metus

• Tikėtina gyvenimo trukmė ES ilgėja, taigi žmonės gyvena vis ilgiau

• Todėl ES gyventojų skaičius natūraliai tebedidėja, bet manoma, kad ši padėtis greitai pasikeis

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdph100)

Tikėtina gyvenimo trukmė gimus, pagal lytį, ES–27Metų

MoterysVyrai


13.5 Daugiau žmonių į ES atvyksta negu išvyksta

• Grynoji migracija yra imigracijos ir emigracijos skirtumas

• Per pastaruosius du dešimtmečius ES nuolat sulaukia imigracijos srautų iš išorės

• Manoma, kad nuo 2015 m. teigiama grynoji migracija bus vienintelis gyventojų skaičiaus augimo veiksnys ES

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde230); Pastaba: sekos nutrūkimas 1998 m.

Bendras pakoreguotas grynosios migracijos lygis, ES–271 000 gyventojų


13.6 Besikeičianti Europos gyventojų sudėtis

• Manoma, kad iki 2060 m. ES gyventojų skaičius išaugs maždaug 15 mln. gyventojų, arba 3 proc.

• Maždaug pusėje valstybių narių – visų pirma, Rytų Europoje – gyventojų skaičius gali mažėti

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tps00002)

Prognozuojamas gyventojų skaičiaus pokytis 2010–2060 m., pagal šalis%

Est

ija

Latv

ijaLi

etuv

a

Bul

garij

a

Rum

unija

Ven

grija

Slo

vaki

ja

Lenk

ija

Ček

ija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Vok

ietij

a

Šve

dija

Bel

gija

Dan

ija

Liuk

sem

burg

as

Pra

ncūz

ija

Suo

mija

Nyd

erla

ndai

Italij

a

Slo

vėni

ja

Aus

trija

Airi

ja

Por

tuga

lija

Ispa

nija

Mal

ta

Kip

ras

ES

–27

Gra

ikija

Šve

icar

ijaN

orve

gija

Isla

ndija

Lich

tenš

tein

as


13.7 Manoma, kad 2040 m. ES gyventojų skaičius bus didžiausias

• Gyventojų skaičius ES nuolat nedidės

• Manoma, kad iki 2040 m. ES gyventojų skaičius didės, o po to iki 2060 m. laipsniškai mažės iki 517 mln.

• Taip yra todėl, kad nuo 2035 m. grynoji migracija nebegalės atsverti natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo, kuris, tikėtina, prasidės 2015 m.

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tps00002)

Prognozuojamas gyventojų skaičiaus pokytis, ES–27Mln. gyventojų


13.8 Senėjanti visuomenė

• ES gyventojai senės, nes žmonės gyvena ilgiau, o gimstamumas mažėja

• Manoma, kad ES gyventojų vidutinis amžius padidės nuo 41 metų 2010 m. iki 48 metų 2060 m.

• 2060 m. 65 metų ar vyresni gyventojai sudarys apie 30 proc. ES gyventojų

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: demo_pjangroup, proj_10c2150p)

Gyventojų sudėtis pagal amžiaus grupes ir lytį, ES–27% viso gyventojų skaičiaus

Vyrai (2010) Moterys (2010) Vyrai (2060) Moterys (2060)

85 ar daugiau metų80–84 metų75–79 metų70–74 metų65–69 metų60–64 metų55–59 metų50–54 metų45–49 metų40–44 metų35–39 metų30–34 metų25–29 metų20–24 metų15–19 metų

Mažiau nei 5 metų5–9 metų

10–14 metų

14Ar ekologiškai tvarus augimas yra tinkamas sprendimas?


14.1 Gamtos išteklių naudojimas ES

• Pusė ES vartojamų medžiagų yra mineralai

• Pastebima, kad medžiagų vartojimas yra glaudžiai susijęs su ekonomikos ciklais


Vietos medžiagų vartojimas pagal tipus, ES–27Mln. tonų

Iškastinės energetinės medžiagos

Nemetaliniai mineralai

Metalo rūdos (negrynosios rūdos)Biomasė


14.2 Norint patenkinti ES žaliavų paklausą, būtina importuoti

• Didžioji dalis ES vartojamų medžiagų yra išgaunama vietoje

• Tačiau importas vis svarbesnis

• Krizės laikotarpiu sumažėjo importas, eksportas ir vietos gavyba


Vietos medžiagų vartojimo sudedamosios dalys, ES–27Mln. tonų

Vietos medžiagų vartojimas

Vietos gavyba

Importas

Eksportas


14.3 Per krizę smarkiai sumažėjo medžiagų vartojimas vienam asmeniui

• 2007 m. kiekvienas ES pilietis teoriškai vartojo apie 17 t medžiagų per metus arba 45 kg medžiagų per dieną

• Dėl ekonominės krizės 2009 m. medžiagų vartojimas smuko iki mažiau nei 15 tonų vienam asmeniui

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc220, demo_gind)

Vietos medžiagų vartojimas vienam asmeniui, ES–27Tonų vienam asmeniui


14.4 Išteklių naudojimas ES skiriasi

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc220, demo_gind)

Vietos medžiagų vartojimas vienam asmeniuiTonų vienam asmeniui

Est

ija

Latv

ija

Liet

uva

Bul

garij

a

Rum

unija

Ven

grija

Slo

vaki

ja

Lenk

ija

Ček

ija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Vok

ietij

a

Šve

dija

Bel

gija

Dan

ija

Liuk

sem

burg

as

Pra

ncūz

ija

Suo

mija

Nyd

erla

ndai

Italij

a

Slo

vėni

ja

Aus

trija

Airi

ja

Por

tuga

lija

Ispa

nija

Kip

ras

ES

–27

Gra

ikija

Šve

icar

ijaN

orve

gija

Mal

ta

Turk

ija

Kro

atija

ES–27

2000 m.

ES–27

2009 m.


14.5 Atrodo, našumas ir efektyvumas didėja...

• Nuo 2000 m. išteklių našumas didėjo. Vadinasi, iš to paties medžiagų kiekio gaunama daugiau eurų

• Taip pat mažėjo ūkinei veiklai būtinos energijos kiekis. Išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų vienam eurui

• Tačiau iš šių paprastų palyginimų neįmanoma susidaryti išsamaus vaizdo

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc100, tsdec360, tsdtr250, tsdcc210, nama_gdp_k)

Išteklių gamybos ir energijos intensyvumo pokyčiai, ES–27

Išteklių našumaseurais už vieną kg

Energijos intensyvumas ekonomikojeKg naftos ekvivalentu 1 000 eurų

Energijos intensyvumas transporto sektoriujeKg naftos ekvivalentu 1 000 eurų

ŠESD išmetimo intensyvumas ekonomikojeKg CO2 ekvivalentu 1 000 eurų


14.6 ...bet vilčių mažiau, kai lyginama su BVP

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc100, tsdpc230, nama_gdp_k, tsdec360, tsdcc320, tsdtr100, tsdtr250, sdcc210)

Išteklių našumas ir energijos vartojimo efektyvumasIndeksas 2000 = 100

Išteklių našumas

BVP (atsižvelgiant į defliaciją)Vietos medžiagų vartojimasIšteklių našumas

BVP (atsižvelgiant į defliaciją)Bendrosios vidaus energijossąnaudos

Energijos intensyvumas

BVP (atsižvelgiant į defliaciją)ŠESD išmetimasŠESD išmetimo intensyvumas

BVP (atsižvelgiant į defliaciją)

Energijos vartojimas transporto sektoriuje / BVP

Energijos vartojimas transporto sektoriuje

Energijos intensyvumas

ŠESD išmetimo intensyvumas

Energijos vartojimo efektyvumas transporto sektoriuje


14.7 Išlaidos MTTP didėja nepakankamai


Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (iš viso)% BVP

Est

ija

Latv

ija

Liet

uva

Bul

garij

a

Rum

unija

Ven

grija

Slo

vaki

ja

Lenk

ija

Ček

ija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Vok

ietij

a

Šve

dija

Bel

gija

Dan

ija

Liuk

sem

burg

as

Pra

ncūz

ija

Suo

mija

Nyd

erla

ndai

Italij

a

Slo

vėni

ja

Aus

trija

Airi

ja

Por

tuga

lija

Ispa

nija

Mal

ta

Kip

ras

ES

–27

Gra

ikija

Nor

vegi

ja

Šve

icar

ija

Isla

ndija

Turk

ija

Kro

atija

Documents

Ateities skaičiai