87

Nemaþà Brundzos darbo laiko dalá uþimdavo kova su biurokratais. Popieriai, planai,grafikai, ataskaitos... Popieriaus kalnai – tai viena beprasmiðko darbo dalis. Kita – tiesiogi-në kova su biurokratais, ið pradþiø árodinëjimas, kad toks cechas, gamykla reikalingi.Vëliau – árodinëjimas, kad nereikia sunaikinti pradëto darbo. Tai, taip – bûtent sunaikinti.Kaip vëliau pamatysime, bûta ir tokiø nuomoniø.

Brundza turëjo labai daug virðininkø – pradedant autoremonto gamyklos vadovu V.Da-vuliu, ministerijø klerkais, partiniais vadovais, „Autoeksport“, Toljaèio, SSRS ávairiø þiny-bø þmonëmis. Nuo jø visø priklausë, kaip klestës automobiliø sportas ðalyje, kokio lygioautomobiliai bus ruoðiami. Su jais reikëjo sugebëti rasti bendrà kalbà.

Artimiausias vadovas – Vilniaus autoremonto gamyklos direktorius V. Davulis. Pagrin-dinë autoremonto gamyklos veikla – sunkveþimiø ir autobusø kapitalinis remontas. Jospaðonëje ásteigtas ið pradþiø maþas cechelis, aplink kurá nuolat garsiai birzgë sportiniaiautomobiliai, nuo pat pradþiø këlë visø gamyklos darbuotojø susidomëjimà. Juk automo-biliai – galingi, o juos vairuojantys þmonës – garsûs.

Ilgainiui Brundzos baras sukëlë ne tik gamyklos darbuotojø, ministerijos tarnautojø,bet ir partiniø vadovø susidomëjimà. Stasiui vis daþniau tekdavo bûti gidu, priimti ávai-raus rango partines delegacijas, uþsienio sveèius. Ir daþnai ðalia esanti autoremonto ga-mykla ðiø sveèiø likdavo nepastebëta.

„Að þmoniðkai suprantu Davulá. Bûdavo gamykloje kokybës dienos. Þmonës joms ruo-ðiasi iðtisus mënesius. Viskas paruoðta, iðblizginta, turi atvaþiuoti CK komisija su Brazaus-ku prieðakyje. Visi pasitempæ laukia, kad parodytø, kaip èia remontuojami automobiliai,o atvykæs Brazauskas ir sako: „Þinot, gal tiek to, mes èia neþiûrësime, kà jûs darot – jûsmums geriau Brundzos barà parodykit“. Ateina jis pas mus, sëda prie sportinio automobi-lio vairo, bando pavaþiuoti, bet nelabai iðeina, nes sportinë pavarø dëþë, sportinë sankabalabai specifiðki dalykai – prie jø reikia áprasti. Tad sëdasi ðalia manæs, að já smagiai paveþugamyklos teritorijoje. Taip ir baigiasi kokybës diena. Autoremonto gamykla lieka nepaste-bëta. Tai gal yra ko ant manæs pykti?“.

Barà lankydavo ne tik smalsios, geranoriðkos sveèiø delegacijos. Kur kas daþniau apsi-landydavo ávairios tikrintojø komisijos. Jø priëmimui tekdavo labai ruoðtis – daryti grafi-kus, schemas, ataskaitas, pateikti ekonominius rezultatus.

Biurokratai

88

„Nors mes buvome kaip ir autoremontogamyklos padalinys, taèiau að skaièiuoda-vau atskirus mûsø baro rezultatus, kad jiematytø, jog dirbame pelningai. Svarstydavoir ministerijoje, puldavo, taèiau tam visadabûdavau pasiruoðæs – turëjau kà parodyti irárodyti. Kartais neiðtverdavau ir tiesiai ðvie-siai posëdyje paklausdavau: „Kokia yra mi-nisterijos funkcija – skatinti ar stabdyti pa-þangà?“. Stebëdavausi tais ministerijos þmo-nëmis – jiems ið to, kad mums sutrukdys, –naudos jokios. Taèiau vis tiek tai darë. Vë-liau puolimas atslûgo, nes mus palaikë Bra-zauskas“.

Ilgainiui gamykla tapo atskira, nepri-klausoma. Nuo to lengviau nebuvo, nesvis tiek teko kovoti su ministerija, raðyti netik ataskaitas bet ir straipsnius spaudoje.Ðtai tokie Brundzos þodþiai iðspausdintidienraðtyje „Komjaunimo tiesa“ 1988-aisiais: „Ar tik ne todël pas mus toksgyvybingas stabdymo mechanizmas,trukdantis persitvarkymui ir progresui, kaddalis valdininkø, „susirûpinusiø“ valstybiølëðø ðvaistymu, ið paskutiniøjø stengiasisulaikyti „iðsiðokëlius“, tokius kaip Brun-dza ir jo „firma? Galbût jø fone baisiaimenkai gali atrodyti jø paèiø popierinëveikla“.

Þinoma, po tokiø jo pasisakymøspaudoje ministerijose atsirasdavo dardaugiau prieðø.

Kova su vietiniais biurokratais – vienamedalio pusë. Sunkus, oi sunkus darbas –tiekimas. Sugebëti laiku gauti ið SSRSgamyklø reikalingø detaliø – dideliotalento reikalaujantis darbas. Nepamirðki-me, kad „Lada“ automobiliø ir detaliøtrûkdavo visoje ðalyje, tai buvo deficitas.

„Ðiandien sportiniø automobiliøruoðimu ðalyje uþsiima tik viena ástaiga,Vilniaus autoremonto gamykla. Tiksliau,jos vienas cechas, – 1986-aisiais raðë„Ekonomièeskaja gazeta“. – Jam vadovau-ja TSRS nusipelnæs sporto meistras S.Brundza: „Ðiandien mes galëtume ruoðtiiki dviejø ðimtø automobiliø per metus.

Beje, pagal esamus reikalavimusautomobilis leidþiamas dalyvauti tarptau-tinëse varþybose tik tokiu atveju, jeigutokio modelio maðinø kasmet gaminamane maþiau kaip 200. Bet mums neuþtenkagamybiniø pajëgumø. Be to, darbà trikdolabai nereguliarus technikos bei detaliøtiekimas.

Praëjusiø metø spalá mes pateikëmeparaiðkà VAZ gamyklai dël reikalingødetaliø. Taèiau gavome jas tik dabar(daugiau kaip po metø). Siuntoje trûkonemaþai uþsakytø detaliø arba atsiøstosvisiðkai ne tos, kuriø reikëjo. Na, ospecialius dantraèius keturiø laipsniøpavarø dëþei mums gamino taip ilgai, jogmes per tà laikà patys sukûrëme penkiøpavarø dëþæ. Linkime jiems to paties“.

O ðtai dar po metø S. Brundzosparaðytas straipsnis savaitraðèiui „Ekono-mièeskaja gazeta“:

„Gyvenimas nestovi vietoje, dabarmums reikia kokybiðkai kilstelëti sportiniøautomobiliø paruoðimà. Juk paskutiniaismetais sportiniai automobiliai tobulëja itinsparèiai. Jeigu prieð 3–4 metus mes susavo kukliomis 160 AG galëjome konku-ruoti savo klasëje, o kai kuriose varþybose– netgi absoliuèioje áskaitoje, tai ðiandientai jau neámanoma. Mûsø konkurentai,jeigu taip juos galima vadinti, „LanciaDelta Integrale“, Peugeot 205 T16“, „Audi

89

Quattro“ – automobiliai su keturiais varomaisiais ratais, iðvystantys 400–500 AG.Kolektyvas yra pasiruoðæs iðspræsti ðià nelengvà mokslinæ techninæ uþduotá. Mes

sukûrëme ið principo naujà, konkurencingà automobilá VAZ-2108. Taèiau organizuoti jogamybà esamoje bazëje ir esamomis tiekimo sàlygomis yra neámanoma. Jeigu VAZ-VFTS buvo tik patobulintas automobilis, tai dabar mes ruoðiamës gaminti visiðkai naujàmaðinà, tik iðoriðkai primenanèià serijiná giminaitá“.

Stasio kolega ir varþovas Vylius Roþukas prisimena: „Stasys stengdavosi viskà þinotiir suprasti, kas vyksta gamykloje. Að neásivaizduoju, kiek jis raðtø gyvenime yra suraðæs,kol pasiekdavo ávairius tikslus. Jis netgi sugebëjo pasiekti, kad atvaþiuotø FIA atstovas irhomologuotø VAZ-2105. Tada suvarëm ið visos Lietuvos automobilius, kad bûtø 200vienetø.

Man kartais tekdavo dirbti vadinamojo „partorgo“ darbà – lydëdavau atvaþiuojan-èius sveèius, uþimdavau, vakarieniaudavau sykiu. Buvau kaunietis, bet teko labai greitaipaþinti Vilniø, jo graþiausias vietas, restoranus – nes juk reikëjo pirmiau paèiam þinoti,kad kitiems parodyèiau. Na, ir, þinoma, restoranai, vakarienës su deficitiniais produktaisbei gërimais. Mane gelbëjo „Boèiø“ restorano direktorius R. Papreckas. Jis mumsrezervuodavo geriausias vietas, gerai pavaiðindavo mûsø sveèius.

Ne paslaptis, kad nemaþai klausimø bûdavo sprendþiama bûtent tokiø vakarieniømetu“.

Ginantis nuo biurokratø,tekdavo ruoðti daug

panaðiø grafikø

90

Vienas labiausiai ðià ámonæ iðgarsinusiø darbø – projektas EVA. Iðgarsino pakutenda-mas kiekvieno lietuvio savimeilæ – jog ðalyje, kurioje iki ðiol nebuvo kuriami ir gaminamiautomobiliai, pagaliau sukurtas pirmasis. Negana to, jis vaþiuoja áspûdingai ir greitai, juoþavisi suomiai, apie já raðo vokieèiai, rusai, lenkai, já apþiûrinëja Belgijos princas.

EVA – taip vadinosi maðina ir naujoji gamykla, ásikûrusi Vilniaus pakraðtyje, Jaèioniøgatvëje. Tai ne moters vardas, o santrumpa, angl. Experimental Vilnius Autoplant (Ekspe-rimentinë Vilniaus automobiliø gamykla).

Galima sakyti, jog projektà EVA pagimdë Brundza su Ulicku, o juos ákvëpë gyvenimorealijos.

Brundzà mes jau þinome, o ðtai Ulickas? Tai tuometinio Vilniaus dailës instituto absol-ventas, projekto autorius, dienà naktá kûræs ðá modelá, vadovavæs konstravimo darbams.

Gyvenimo realijos – tai situacija ralio pasaulyje. Kol rusai ir lietuviai vaþiavo tomispaèiomis senutëmis „Lada“, pasaulis þengë keletà dideliø þingsniø á prieká. Ir tai, kas buvoámanoma pasiekti Akropolyje 1976-aisiais, jokiu bûdu nebuvo ámanoma pakartoti 1986-aisiais. Mat per deðimtmetá technika labai paþengë, á ralio trasas iðvaþiavo 300–500 AGmonstrai. Kautis su jais turint rankose þiguliuko vairà – donkichotiðkas darbas.

Projektas EVA

91

PROTOKOLAS

Kad reikia kà nors daryti, Brundza Maskvoje árodinëjo seniai. Ir tik 1985 metø kovà SSRSautomobiliø pramonës, uþsienio prekybos, Lietuvos automobiliø transporto ir Keliø ministe-rijos atstovai pasiraðë „Bendrø veiksmø protokolà dël sportiniø automobiliø kûrimo naudo-jant VAZ-2108 bazæ.“

Ðiame protokole buvo ávardyti ásipareigojimai, kuriuos prisiëmë VAZ, Vilniaus autore-monto gamykla, „Autoeksport“ kuriant naujà sportiná automobilá.

VAZ turëjo tiekti reikiamas detales, „Autoeksport“ – uþsienietiðkas detales, o Brundzoseksperimentinio baro vyrai – sukurti, sukonstruoti, surinkti, iðbandyti ir gaminti lenktynëmsskirtus automobilius. Rodës, kad toks protokolas yra pats didþiausias laimëjimas ir nuo ðiolsportiniai galingi Vilniuje sukurti automobiliai parodys vatanenams, mikoloms ir blomkvis-tams, kas yra kas...

Taèiau po metø S. Brundza sakë: „Deja, pas mus niekas nepasikeitë. Protokolas liko tikþodþiai“.

Neeikvodami energijos raginant maskvieèius, vilnieèiai ëmësi darbo. Þingsnis, po þings-nio, ið pradþiø prie diskusijø stalo, paskui – popieriuje, dar vëliau – ið plastilino, po to – iðplastmasës.

1988-aisiais ðiø eiluèiø autorius „Komjaunimo tiesoje“ raðë: „EVA maþai kuo panaði áserijinæ „Samara“. Serijinis modelis negalëjo patenkinti sportiniø maðinø kûrëjø. Teko atsisa-kyti ne tik iðoriniø jos detaliø, bet ir karkaso. Kilo mintis padaryti dideles maðinos prieká iruþpakalá dengianèias këbulo detales, lengvai demontuojamas ir uþtikrinanèias priëjimà priebet kuriø remonto reikalaujanèiø automobilio vietø.

Panaudojus stiklo ir anglies pluoðto audiniu armuotà plastmasæ, ðios detalës þymiai su-maþino automobilio svorá, sudarë galimybæ ið esmës pakeisti automobilio formà, nes to ëmëreikalauti pakitusi jo funkcija. Variklis buvo iðkeltas ið priekinës dalies uþ ekipaþo sëdyniø.

Aerodinamines jëgas teko „ákinkyti“ termiðkai apkrautø mazgø auðinimui bei automobiliostabilumui padidinti. Taip praplatintuose ðonuose priekyje ir uþpakalyje atsirado uþdari aero-dinaminiai kanalai, pro kuriuos tekëdami oro srautai spaudþia automobilá prie kelio dangos.Kanaluose susidaranèià jëgà papildo dvigubas uþpakalinis antsparnis ir platus priekinis spoi-leris. Visos ðios priemonës ne tik kokybiðkai pakeitë funkcines këbulo savybes, bet ir sukûrëatitinkamà stilistiná efektà – dabar automobilis atrodo daug agresyviau“.

Ið bazinio aðtuntuko teliko tik vidurinë këbulo dalis. Variklis ámontuotas tarp sëdyniø irgalinës aðies. Jo darbo tûris – 1860 kubiniø centimetrø. Degalø ápurðkimo sistema, turbokom-presorius ir ðeðiolikos voþtuvø variklio galvutë su dviem paskirstymo velenais leido iðvysti300 AG galingumà.

Varomieji ratai – galiniai, këbulo konstrukcija – karkasinë, automobilio svoris – 980 ki-logramø. Priekinë ir galinë këbulo dalys – ið stiklo plastiko pagamintos Prienø aviacijos ga-mykloje. Buvo sukurtos dvi priekinës dalys – su galingu naktiniu apðvietimu ir paprasta,vaþiuoti dienà. Ðio automobilio kûrybinë grupë: V. Ulickas, Z. Kivertas, H. Ðilinis, S. Zalans-kas, V. Silevièius.

92

EVA TËVAS

Projekto autorius Vygandas Ulickas va-dinamas EVA tëvu. Tuometiná Vilniaus dai-lës institutà baigæs dizaineris nuo pat vai-kystës domëjosi automobiliais, motociklais,lëktuvais. Institute jis árodë, kad jo diplomi-nio darbo tema turi bûti susijusi su jo svajo-ne. Taip absolvento brëþiniuose gimë nau-jas motociklas „Minsk“, Vygandas netgi pa-gamino jo maketà 1:1, buvo ir palaimini-mas – „Ádiegti á gamybà“. Baltarusiams pa-tiko ðis projektas, tad vaikinui buvo pasiû-lytas darbas kaimyninës ðalies sostinëje. Ta-èiau nesinorëjo palikti draugø, ðeimos. Be-

je, ir motociklo gamybos projektas be pa-ties autoriaus uþstrigo funkcionieriø stalèiuo-se.

„Tada turëjau dvi svajones – dirbti Prie-nø aviacijos gamykloje (ESAG – Eksperimen-tinë sportinës aviacijos gamykla) arba pasBrundzà. Tad vienà dienà ir atsidûriau pasgarsøjá lenktynininkà „ant kilimëlio“. Atëjæspas Stasá pasakiau, kà esu baigæs, kà nuvei-kæs. Jis iðklausë ir sako: „Viskas gerai, betpas mus virðininkø netrûksta – èia dirbt rei-kia“. Kadangi að á virðininkus nepretenda-vau, o ieðkojau ádomaus kûrybinio darbo suautomobiliais, man jo pasiûlymas tiko“.

Iki tol, kol EVA keturiaisratais atsistojo á lenktyniøtrasà, - buvo sukurtos keliosjos bandomosios versijos

93

- Kas sugalvojo, kad reikia kurti toká au-tomobilá?

- Be abejo, Stasys. Jis mane ir priëmë ádarbà þinodamas, kad tai reikia daryti. Ið-syk man buvo duota uþduotis – EVA. Pir-momis dienomis padariau ir pateikiau dau-gybæ eskizø. Jis pavartë, pavartë ir sako: „Þi-nai, darom“.

- Iki tol niekas Lietuvoje nebuvo kûræssportinio automobilio. Vadinasi, në vienasjûsø komandos narys neturëjo reikiamos pa-tirties. Kaip vyko darbas?

- Darbas vyko ádomiai, nuolat diskutuo-davome. Bediskutuojant að sukûriau kelias-deðimt automobilio versijø. Gilinomës á tuo-metinius sportinius automobilius, þiûrëjome,kas kokiu keliu eina. Að turëjau atsiþvelgtiir á Henriko Ðilinio, ir á Zbignevo Kivertopatarimus, taip pat iðklausyti techninius Ro-mo Juknelevièiaus sprendimus. Juk automo-bilis turëjo bûti greitas, lengvai valdomas,su aerodinaminiu këbulu. Diskusijose daly-vaudavo netgi lakûnas Jurgis Kairys, kuris

irgi prisidëjo savo patarimais. Dirbti nebu-vo sunku, nes erdvinis rëmas leido improvi-zuoti, keisti automobilio duomenis – já pla-tinti arba ilginti.

- Koks buvo Brundzos vaidmuo ðiameprojekte?

- Jis buvo viso ðio projekto vadovas, da-lyvaudavo diskusijose, rûpindavosi, kad mesturëtume reikalingø medþiagø, kontroliuo-davo darbo terminus. Taèiau mums nepri-mesdavo savo nuomonës – laisvës buvodaug.

- Diskusijos su Brundza – su darbdaviu,vadovu. Ar tai buvo ámanoma?

- Að buvau labai jaunas, arðus ir ginda-vau savo nuomonæ. Tie ginèai kartais bûda-vo net pikti. Atrodë, po jø turime tapti vosne prieðai. Taèiau jau kità vakarà mes sykiusëdëdavome pirtelëje ir kalbëdavome apiekokius nors graþius dalykus.

Tad vienà gerà dalykà að iðmokau ið Sta-sio – profesiniø ginèiø neperkelti á asmeni-

94

næ plotmæ. Ðio principo laikausi dabar, dirb-damas vadovaujantá darbà. Að daug ko ið joiðmokau. Lygiai kaip ir ið kitø tuometiniø ko-legø – Kiverto, Ðilinio. Jø dëka ðiandien pui-kiai suprantu automobiliø konstrukcijà.

Bendrauti su S. Brundza visada buvo la-bai ádomu. Jis paprasèiausiai kitoks – dau-giausia laiko skiriantis darbui, o ne poilsiuiar atsipalaidavimui, ir to reikalaujantis ið ki-tø. Tai ne visiems patinka.

Be to, daugelis to meto darbuotojø, lenk-tynininkø buvo paprasti þmonës ið „darbi-ninkø ir valstieèiø“ ðeimø. Brundza kilæs iðpasiturinèios inteligentø ðeimos. Jo buvo ki-tokie poreikiai ir kitokios problemos. Ma-nau, tai daug kà paaiðkina.

- Stasys buvo lenktynininkas savamoks-lis, o vadovas – taip pat?

- Taip, jis buvo vadovas savamokslis, kaipir daugelis tuo metu. Taèiau manau, jog ne-galima iðmokti bûti vadovu – reikia gimtilyderiu. Jeigu turi lyderio savybiø, tikslà, ne-tingi dirbti, darai iðvadas ið savo klaidø –

viskas gerai. Mokslai neiðmoko vadovauti,jie iðmoko tik mokytis.

- Kiek laiko uþëmë ðis projektas?

- Dabar jau sunku pasakyti. Manau, po-rà metø.

- Ar prisimeni, kaip atrodë pirmasis va-þiavimas ðiuo automobiliu, pirmasis jo ið-bandymas?

- O, kaip neprisiminsi! Visa komanda ið-vykome á uþmiestá. Èia laukë uþdarytas grei-èio ruoþas, kuriame turëjo bûti atliktas pir-masis tikras automobilio testas.

- Prieð tai turbût kankino nemiga, buvainervingas laukdamas, kaip gi naujasis kûri-nys iðlaikys Brundzos iðbandymà realiojetrasoje koviniu reþimu...

- Na, neprisimenu, miegojau ar nemie-gojau, taèiau, þinoma, jaudinausi. Ádomiau-sia, kad toje trasoje niekas nenorëjo vaþiuoti

Ið standartinio VAZ-2108teliko kelios originalioskëbulo detalës

95

ðalia Brundzos ir visi rodë pirðtais á mane –neva tai að atsakingas uþ tà konstrukcijà.

Atsisëdau ðalia, uþsimaukðlinau ðalmà,mane prisegë dirþais ir startavome. Stasyspasiekë tikrai áspûdingà greitá, matyt norë-damas pajusti kaip veikia pakaba, kokià áta-kà daro mûsø aerodinamikos sprendimai.Automobilá valdë labai efektingai – patyriaudvigubà dþiaugsmà. Taèiau turëjau ne tikdþiaugtis jo vaþiavimu, bet ir þiûrëti, kaiporo srautai veikia mûsø naujàjá këbulà. Jisvisas buvo apklijuotas vëliavëlëmis, tad ste-bëjau, kaip jos sukûriuoja. Prisimenu, kadnetgi vaþiuodamas bandþiau lásti á gale esan-tá variklio skyriø, þiûrëti, kaip ten patenkavariklá auðinantys srautai. Kiek buvo galimapamatyti plika akimi – oro srautai savo dar-bà darë.

Po testo aptarëme, kà reikia dar patobu-linti. Paskui automobilis buvo testuojamaskitose þvyro ir asfalto trasose, derinama va-þiuoklë.

Tada að pamaèiau dar vienà Brundzos sa-vybæ – jis buvo ne tik geras lenktynininkas,bet ir labai geras vairuotojas bandytojas. Su-gebëdavo ne tik pasakyti, kad kas nors yrablogai, bet ir labai konkreèiai ávardyti, kàreikia keisti ir tobulinti.

Per pirmàjá bandymà nutiko toks kurio-zas. Lekiame geru koviniu greièiu ir prieðmus – iðsiskyræ keliai, turime sukti kairiau,nes deðinëje – uþdarytas kelias. Stasys „pa-sistato“ automobilá skersomis, pasiruoðia po-sûkiui ir jau „kiðdamas“ jà á posûká iðvysta,kad trajektorijoje stovi kelià uþtvëræ mûsøþmonës. Tada að pirmàsyk iðgirdau já kei-kiantis...

O mûsiðkiai susimaiðë – reikëjo uþdarytideðinájá kelià, o uþdarë kairájá... Taèiau vis-kas baigësi gerai, Stasys meistriðkai iðsisuko– sugebëjo sustabdyti maðinà. Nebent ta kar-

vë, kuri ganësi ðalia, tà dienà pieno nedavë,nes buvo visiðkai apipilta þvyru.

- Automobilis buvo bandomas netgi ae-rodinaminiame vamzdyje?

Taip, jis keliavo á Rusijà ir buvo iðmëgin-tas Dimitrovo poligono aerodinaminiamevamzdyje. Rezultatai mus nudþiugino – pa-siprieðinimo koeficientas buvo geresnis ne-gus standartinio VAZ-2108. Kuriant maðinàsulaukiau daugybës skeptikø priekaiðtø, kadnereikia kreipti dëmesio á aerodinamikà, kadji ralio automobiliui nereikalinga. Taèiau Sta-sys mane palaikë.

- Kaip reagavote á B grupës uþdraudimà?

- Tai buvo smûgis þemiau juostos. Þino-ma, EVA dalá savo darbo padarë – praskynëkelià, kad Vilniuje atsirastø rimta sportiniøautomobiliø gamykla Joèioniø gatvëje.

PAVËLUOTA PREMJERA

Ið tiesø dabar, sekdamas Stasio Brundzosbiografijos faktus, suvokiu, jog ðis þmogusturëjo maksimaliø siekiø – tapti visø geriau-sias visose srityse. Galbût ðiandien tai jamir pavyktø pasiekti, bet tik ne tada.

Jis norëjo nugalëti Europos bei pasaulioèempionatuose, bet su sovietine technika taibuvo nerealu. Jis norëjo sukurti kuo geresnásportiná automobilá ir nuo LADA VFTS lipovis aukðtyn, taèiau tuo metu sutrukdë ne so-vietø tvarka, o galbût atvirkðèiai – sovietøimperijos griuvimas, o ypaè tai, kad buvouþdrausti sportiniai B grupës automobiliai.Tai reiðkë, kad tokie automobiliai kaip EVAtampa niekam nebereikalingi.

96

„Man buvo labai keistas tas FIA sprendimas. Jie galëjo paprasèiausiai apriboti tø auto-mobiliø galingumà iki 300 AG, taèiau tikrai nevertëjo uþdrausti – darbo neteko daugybëdirbtuviø. O sporte niekas nepasikeitë – ilgainiui atsirado „Kit – Kar“ automobiliai - taippat prototipai, o paskui buvo sukurti dar galingesni ir pranaðesni WRC – visiðkai niekobendra neturintys su serijiniais. Juolab ðiø maðinø nereikëjo gaminti net 200 vienetø, kasbuvo reikalaujama anksèiau.

Taip þlugo mûsø EVA automobilio projektas, o já daugelis vertino teigiamai. Prisimenu,kai 1987 metais ðá automobilá iðmëginau Suomijoje, daugelis já lygino su „Lancia037“.Tada man leido vaþiuoti nuliniu ekipaþu. Á kalnà ði maðina lëkë kaip strëlë, visa drebëda-ma nuo jëgos, o galiniai jos ratai niekaip nenorëjo nuolat sukibti su danga – buksavo netgiájungus treèiàjà pavarà. Automobilis buvo lengvas ir tikrai greitas. Dabartiniai WRC auto-mobiliai á tà patá kalnà Suomijos ralyje vaþiuoja ne taip áspûdingai. Po lenktyniø musapsupo gausus þiûrovø bûrys, ne vienas klausinëjo, kiek kainuoja tokia maðina ir kur jàgalima ásigyti“.

O ðtai kaip tà vaþiavimà prisimena iðtikimasis Stasio ðturmanas Arvydas Girdauskas:„Greitis buvo toks didelis, kad kartais uþmirðdavau skaityti stenogramà ir laukiau, kada jispradës stabdyti prieð labai greitai artëjantá posûká“.

Visus ðiuos darbus vienu brûkðniunubraukë FIA uþdraudë B grupësautomobiliø lenktynes

97

Lietuvos istorijoje tai, ko ge-ro, vienintelis atvejis, kai Lie-tuvos Prezidentas uþsidëjo ðal-mà, apsivilko kombinezonà irvaþiavo lenktyniø trasoje. Taippasielgë Algirdas Mykolas Bra-zauskas. Prezidentas apsivilkobaltà sportiná kombinezonà irsëdo á „Audi A6“ automobilá ða-lia Stasio Brundzos. Abu jieáveikë dalá ralio „Aplink Lietu-và“ trasos. Prezidentas sugebë-jo ne tik atlikti dalá ðturmanofunkcijø, bet dar ir per pertrau-kas pabendrauti su ávairiø Lie-tuvos kaimø gyventojais.

Ðiam duetui talkino ðturma-nas Andrius Vadauskas, kurissëdëjo galinëje sëdynëje ir skai-të kelio stenogramà.

„Andriø pakvieèiau dël to,kad galëèiau vaþiuoti greièiauir kad prezidentas pajustø, kasyra ralis ir kaip tai atrodo ið vi-daus – ypaè naktá ir gana sudë-tingais greièio ruoþais. Þinoma,vaþiavau gana atsargiai, nes au-tomobilis buvo standartinis. Opirmoji mûsø paþintis buvo to-kia. Tuo metu, kai buvo kon-struojama EVA, buvau Lietuvosatstovybëje Maskvoje. Álipau á

Ðturmano këdëje -prezidentas

98

liftà, kuriame buvo tuometinis LKP CK sek-retorius A. M. Brazauskas. Jis man tarë: „Bu-vau Prienuose, þinau, kà jûs darote, kai baig-site – pakvieskite ir mane“.

Buvo malonu, kad jis apie tai þinojo, do-mëjosi.

Kai pirmasis EVA prototipas jau vaþiavo,mes pakvietëme sekretoriø á gamyklà. Jis at-sisëdo ðalia manæs, að já paveþiojau – taip irprasidëjo mûsø bendravimas. Þinoma, dau-geliu atvejø jis buvo epizodinis, mat að ne-mëgau trukdyti jo, kaip valdþios þmogaus,nes manau, kad ir taip já kankino daugybëklausianèiøjø, praðytojø bei padlaiþiø.

Ilgainiui atgaivinome ralá „Aplink Lietu-và“ prezidento taurei laimëti. Atgaivintilenktynes pasiûlë V. Èiutelë. Baigiamajamepirmojo ralio vakare 1996 metais dalyvavoir A. M. Brazauskas. Tada jis pasakë, kadnorëtø ir pats ralyje dalyvauti. Taip ir nutiko– kitais metais mes su juo sykiu áveikëme 6ar 7 greièio ruoþus aplink Vilniø. Automo-bilis buvo visiðkai standartinis, tik sumonta-vome dugno apsaugà. Þinoma, buvo gana

sunku vairuoti, nes negalëjome atjungti ABS,o tai labai trukdë.

Kitas mûsø vaþiavimas sykiu – Vokieti-joje. Kai prezidentas baigë kadencijà, turë-jo daugiau laisvo laiko, mes sykiu nuvyko-me á Vokietijà stebëti „Formulës-1“ lenkty-niø. O að kaip tik netrukus ruoðiausi daly-vauti Niurburgringo 24 valandø lenktynëse,taigi iðsinuomojau BMW 528 ir nutariau ðiektiek prasimankðtinti tame þiede, tiksliau, jodalyje, kurioje F-1 varþybos nevyko.

A. M. Brazauskas sëdo ðalia manæs. Þie-do ilgis buvo apie 20 kilometrø. Pirmàjá ra-tà vaþiavau ramiau, prisimindamas posûkiusir „jaukindamas“ automobilá. Antràjá ratà jauvaþiavau greièiau. Prezidentas vienu metuþvilgtelëjo á odometrà ir sako: „Ko taip lëtaivaþiuojam?“. O tuo metu automobilio grei-tis siekë 180 km/h, trasoje buvo gana vin-giuota ir kalvota dalis. Að jam atsakiau, kadautomobilis per silpnas, daugiau nevaþiuo-ja. Man patiko, kad nei ralyje „Aplink Lie-tuvà“, nei Niurburgringe jis nejautë jokiosgreièio baimës.

99

EKOLOGINIS RALIS

Ralio korifëjui gyvenimeteko ir prieðtaringas iðbandy-mas – ne maksimaliai, o mi-nimaliai spausti akcelerato-riø. Tik taip buvo galima ti-këtis sëkmës ekologiniameralyje, kurá 1997-aisiais su-rengë „Volkswagen“ gamin-tojai.

„Startavome sykiu suðturmanu Ðarûnu Liesiu. Vi-si tada vaþiavome vienodaisautomobiliais „VolkswagenPassat TDI“. Startavome Ðve-dijoje, o apvaþiavæ aplinkBaltijos jûrà 4000 kilometrøten pat ir finiðavome. Þino-ma, pagrindinë uþduotis –sunaudoti kuo maþiau dega-lø – rapsø aliejaus. Taèiau vi-siðkai lëtai negalëjome va-þiuoti – buvo nustatytos lai-ko normos, vidutinis greitis,buvo ir greièio ruoþø.

Ten svarbiausia buvo ne-uþmigti, turëti „geleþinæ“kojà, kuri nespaudþia akce-

leratoriaus ir nuolat stebëtikompiuterá, kad tik variklisneprarytø kokio gramo kitodaugiau. Tose varþybose uþ-ëmiau antràjà vietà, manoautomobilis vidutiniðkainaudojo 4,3 l/100 km. Buvogana ádomu vaþiuoti, taèiauto nelaikyèiau sportiniu epi-zodu“.

Prezidentas tikrai domisi automobiliais ir mûsø sportu. Jo palaikymà jausdavome visa-da, kai reikëdavo spræsti lemiamus automobiliø sporto plëtros klausimus.

Ir dël to, kad Vilniuje pavyko atidaryti sportiniø automobiliø gamyklà, esu dëkingasjam ir SSRS plano komiteto pirmininkui Jurijui Masliukovui. Ðis aukðtas sovietø pareigû-nas kadaise dirbo vyriausiuoju inþinieriumi Iþevsko gamykloje. Jis labai greitai kilo karje-ros laiptais, greitai iðvyko á Maskvà, tapo ministro pavaduotoju, vëliau Ministrø Tarybosplano komiteto pirmininku. Taèiau net ir uþimdamas itin aukðtas pareigas jis neuþmirðoautomobiliø pramonës, automobiliø sporto – daug prisidëjo, kad Vilniuje atsirastø sporti-niø automobiliø gamykla“.

„Ekologiniame ralyjesvarbiausia turëti

„geleþinæ kojà”, –juokauja S. Brundza

100

„1998-øjø pavasará pas mane atëjo Vy-tautas Venskûnas su Jonu Balèiûnu ir pra-dëjo kalbëti apie 24 valandø lenktynes Niur-burgringe. Klausiu jø, kuo að èia dëtas. OVenskûnas sako: „Meistriðkumo pragerti ne-ámanoma“. Juokai juokais, bet jie sugebëjomane ákalbëti vaþiuoti vienoje komandoje,þadëjo solidø biudþetà, labai daug rëmë-jø“.

Niurburgringas vadinamas „þaliuoju pra-garu“ – paèiu sudëtingiausiu Europos, o galnet ir pasaulio þiedu. Trasos ilgis – 25,3 ki-

Þaliajame pragare

lometro. Joje yra 114 sudëtingø ir pavojingø posûkiø. Vaþiavimas labiau primena raliolenktynes, o ne þiedines varþybas. Taèiau sportininkams reikia ne tik laikytis trajektorijø,bet ir stebëti aplinkà, kad neuþkliudytø kokio nors lëèiau vaþiuojanèio sportininko arnesukliudytø vaþiuojanèiam greièiau.

Á ðiø prestiþiniø lenktyniø startà registruojasi apie 300–400 komandø. Po kvalifikaciniølenktyniø atrankos á startà stoja per 200 maðinø. Vaþiuoja kas tik sugeba, kas turi koká norsautomobilá ir pinigø. Trasoje galima pamatyti ir senutëliø „Volkswagen Beettle“, mikroau-tobusø „Ford Transit“, ir gausybæ galingø automobiliø „Porsche 911“, „Dodge Viper“,„Mitsubishi Lancer Evolution“ ir t. t.

Tad net ir tokioje ilgoje trasoje automobiliø bûna gausu, jie nuolat lenkia vienas kità.Paprastai vienu automobiliu vaþiuoja 3–5 sportininkai. Vienas lenktynininkas prie vairogali praleisti ne daugiau kaip 2 valandas.

Sakoma, kad ðios lenktynës yra paèios maloniausios – sportininkai patiria labai daugáspûdþiø ir átampos. Laimi ne greièiausieji, o protingiausieji, turintys gerà vaþiavimo stra-tegijà, patikimus automobilius bei profesionalius mechanikus. Þinoma – ir didelius biu-dþetus. Lietuviø komandos nuomone, tokiø vieneriø lenktyniø biudþetas vaþiuojant galin-gu automobiliu siekia apie 500 000 litø.

„Ið pradþiø lietuviø komanda galvojo vaþiuoti naudotu BMW automobiliu, taèiau mantai nekëlë pasitikëjimo. Þinojau, kad tokiose lenktynëse labai sëkmingai vaþiuoja „Pors-che“ maðinos. Juolab kad turëjau paþástamø Vokietijoje, kurie jas ruoðë. Sutariau, kad jiemaðinà pateiks ir priþiûrës lenktyniø metu. Startuoti nutarëme keturiese: Aurelijus Simað-ka, Marius Budrikis, Vytautas Venskûnas ir að.

101

Taèiau ne viskas klostësi taip, kaip norëjome. Vokieèiai vëlavo ruoðti maðinà, o mûsørëmëjai stebuklingai dingo. Negarbingai pasielgë ir tuometinis Kûno kultûros ir sportodepartamento direktorius R. Kurtinaitis – þadëjo finansinæ pagalbà, o po to atsisakë padë-ti. Iðsprendæ daugybæ problemø mes vis dëlto atvykome á Niurburgringà. Lenktyniø pra-dþia buvo visiðkai nebloga. Po dviejø vaþiavimø buvome aðtuntojoje absoliuèios áskaitosvietoje, mus pastebëjo visi.

Taèiau ilgainiui prasidëjo problemos. Að sustojau iki boksø likus 400 metrø, nes baigë-si benzinas. Tik po to iðaiðkëjo, kad bake atsirado oro kamðtis. Tad nors mechanikamsatrodë, kad pripylë pilnà bakà, ið tikrøjø to nebuvo padaryta ir benzinas baigësi greièiau,negu tikëjomës. Be to, rezervinis bakelis buvo pernelyg maþas – tik penkiø litrø. O dega-lai pagrindiniame bake baigësi kaip tik man pravaþiavus boksus, tad su tais penkiais litraisteko vaþiuoti visà 25 kilometrø ratà... ir neprivaþiuoti iki boksø. Dël to praradome dauglaiko. Pripylæ degalø vël vaþiavome labai greitai ir pavijome pirmojo deðimtuko maðinas.Taèiau naktá Aurelijus Simaðka apsisuko trasoje, trenkësi automobilio galu á sienelæ. Auto-mobilá beveik valandà teko remontuoti.

Paskui vël puolëme vytis visus – atsidûrëme aðtuonioliktojoje vietoje ir jau buvomeprizininkai klasëje. Taèiau likus pusvalandþiui iki finiðo subyrëjo rato lankstusis guolis, otai tikrai nebûdingas gedimas ðios markës automobiliuose. Galbût jis deformavosi nuosmûgio á sienelæ? Taip nutikus dar ðiek pavyko vaþiuoti blokiruotës dëka, po to mus darbuksyravo teisëjai.

Finiðà teko pasiekti paèiam, stumiant automobilá. Þiûrovai tai sutiko labai ðiltai – tribû-nos atsistojæ plojo. Gal tai buvo savotiðkai graþus finiðas, taèiau geriau jau bûtume finiða-væ sava eiga geroje vietoje. Tada uþëmëme, berods, 32-àjà vietà.

1998 m. Niurburgringo þiedas. Treniruotë

102

PASIRINKO “AUDI”

Po ðiø lenktyniø praëjus keliems mënesiams Stasys Brundza vël pradëjo galvoti apieNiurburgringo lenktynes. Bûdamas konferencijoje Ingolðtate jis ëmë klausinëti, kas galëtøparuoðti „Audi“ automobilá.

„Vienàsyk þiûrëdamasuþsienio þiedines lenktynestelevizoriaus ekrane buvaunustebintas. Priekyje vaþia-vo „Audi A4“, o „Porsche“ –ið paskos. Ið pradþiø galvo-jau, jog „Porsche“ pasivijoratu „Audi“ ir tuoj jà lenks.Bet ne, kità ratà vël „Audi“vaþiuoja priekyje ir taip to-liau. Vëliau suþinojau, kadðià maðinà ruoðë belgas Re-në Verbistas. Jo ruoðtos ma-ðinos laimëjo Prancûzijos,Belgijos þiediniø lenktyniøèempionatus. Jis glaudþiaibendradarbiavo su Ingolðta-tu, jam gamintojai visokerio-pai padëdavo ruoðti automo-bilius lenktynëms. Tad ir aðkreipiausi á R. Verbistà. Ið jouþ 120 000 Vokietijos mar-kiø ásigijome naudotà auto-mobilá „Audi STW“.

Beveik tiek pat kainavo já paruoðti, o kur dar atsarginësdetalës... Paruoðtas automobilis atvyko á Niurburgringà, osu juo – ir rimta komanda: V. Venskûnas, S. Girdauskas, E.Tumalevièius ir S. Brundza.

Treniruoèiø ir kvalifikaciniø vaþiavimø metu lietuviamssekësi labai gerai. Taèiau, deja, automobilis nepasiekë star-to zonos...

Renë Verbistas

103

TREÈIOJI ATAKA

Nepaisant visø nesëkmiø, uþsispyrusiems lietuviams norëjosi nugalëti Niurburgringà.Nutarta, jog reikia treèià kartà atakuoti „þaliuoju pragaru“ vadinamà sudëtingiausià Euro-pos þiedà.

Ið pradþiø jiems nepavyko gauti tinkamos maðinos treniruotëms. Ilgainiui nusipirkonaudotà „Audi RS2“, kurios galingumas buvo 380 AG. Taèiau 50 tûkstanèiø Vokietijosmarkiø kainavæs automobilis áveikë lygiai penkis garsiojo Vokietijos þiedo ratus...

Á ðá þiedà gali ávaþiuoti bet koks vairuotojas ir, sumokëjæs nustatytà mokestá uþ kiekvie-nà ratà, èia vaþinëtis arba treniruotis.

„Tik pradëjau áprasti prie automobilio ir vaþiavau bene paèioje greièiausioje trasosvietoje. Pasivijau nedidelá „Renault“ automobilá. Pradëjau já lenkti, taèiau vairuotojas tie-siojoje staiga pasuko á kairæ ir mane uþblokavo. Norëdamas iðvengti smûgio kiek galëda-mas sukau á kelkraðtá, tad kairysis ratas visiðkai nenukentëjo. Taèiau deðinysis buvo beveikiðrautas ið vietos – tapo neámanoma nei vairuoti, nei stabdyti. Paaiðkëjo, kad „Renault“automobilyje buvo dvi jaunos, pasivaþinëti sumaniusios merginos.

Laimei, joms nieko nenutiko, tik viena susitrenkë kaktà. Teko pabuvoti ir policijoje,mat ði trasa laikoma bendro naudojimo keliu ir reikia elgtis pagal keliø eismo taisykles.Þinoma, greitis èia neribojamas. Tad treniruotis daugiau beveik neteko, o toks stresas prieðpat lenktynes buvo visiðkai nereikalingas. Buvo ir kitokiø nesklandumø su organizatoriais,sunkiai pavyko susitarti su Renë dël maðinos „Audi A4 STW“ ruoðimo. Tad komanda prieðstartà buvo nusiteikusi gana nervingai“.

Apðilimo rate maðina sustojo neva dël variklio gedimo. Kai komanda ëmë kaltinti bel-gus dël prastai paruoðto variklio, ðie prijungë kompiuterá ir ëmë ieðkoti prieþasèiø.

Buvo nustatyta, kad tuo metu vaþiavæs lenktynininkas ásibëgëdamas vietoj ketvirtosiospavaros ájungë antràjà ir taip sugadino motorà. Beje, tai atsitiko toje paèioje vietoje, ku-rioje Brundza prieð metus sustojo dël lanksèiojo guolio gedimo. Taip baigësi antrasis pasi-rodymas Niurburgringe.

Taip atrodë automobilio variklispo netinkamo pavaros perjungimo

104

PASLAPTINGI GEDIMAI

Renë Verbistas nenorëjo ruoðti automobilio, nes tais metais já tiesiog persekiojo paslap-tingi varikliø gedimai. Rodos, automobiliai buvo paruoðiami taip pat, kaip ir visada, ta-èiau maðinos viena po kitos stojo trasose.

Lietuviai nebuvo iðimtis. Treniruoèiø metu vairuojant Eugenijui Tumalevièiui variklistaip pat sustojo. Pasak jo, vaþiuojant trasoje staiga dingo variklio galia ir po to jis sustojo.Visa laimë, mechanikai turëjo atsarginá variklá.

Vaþiuojant Brundzai taip pat vienu metu dingo variklio galia, taèiau tuomet jis staigaatleido akceleratoriø ir netgi sustojo. Po kiek laiko vël pajudëjo ir toliau vaþiavo ganasklandþiai. Taip buvo iðsaugotas dar vienas variklis.

Dël variklio kaprizø lietuviams teko startuoti treèiajame eðelone ið 123 pozicijos. Pir-masis startavæs Tumalevièius savo vaþiavimà baigë 23-ias. Ðtai taip vyriðkai Eugenijusárodë savo meistriðkumà.

Já sëdæs pakeisti Brundza turëjo labai ilgai laukti starto momento, mat vël neþinia dëlkokiø prieþasèiø á bakà netilpo degalai – juos blokavo susidaræs oro kamðtis. Kai visivaþiavo pro ðalá – Brundza laukë starto. Dël to buvo prarasta daug laiko. Vaþiuojant Stasákliudë kita maðina, dël to jam teko trumpam uþsukti á boksus, patikrinti, ar automobilisnenukentëjo. Ir vël laiko nuostoliai.

Brundzà pakeitë Saulius Girdauskas. Taèiau komandos draugams jo teko labai ilgailaukti. Komandos „Audi“, pasirodþiusi trasoje, vos ne vos judëjo – galinë pakaba buvovisiðkai iðmuðta. Sauliui nepasisekë dël to, jog posûkyje já blokavo kitas automobilis ir„Audi“ trenkësi á aptvarus.

„Manau, kad po ðio ávykio teisingiausiai buvo toliau nevaþiuoti, taèiau nugalëjo entu-ziazmas. Mechanikø komanda dirbo labai profesionaliai ir maþiau kaip per valandà su-tvarkë pakabà bei këbulà. Toliau vaþiavome visiðkai neblogai. Sauliaus laikas buvo 9minutës 57 sekundës. Galiu pasakyti, kad ðeðtàjà vietà absoliuèioje áskaitoje uþëmë ko-manda, kurios greièiausias ratas buvo 10 minuèiø 6 sekundës. Tad buvo galima finiðuotideðimtuke, jeigu nebûtø pristigæ sëkmës“.

Jau paryèiui, kai Stasiui Brundzai vël artëjo eilë vaþiuoti, trasoje buvo Saulius Girdaus-kas. Taèiau jis gráþo anksèiau laiko – ant sankabos pastebëta alyvos. Ji tekëjo ið pavarødëþës, tad toliau vaþiuoti buvo beviltiðka. Matyt, taip atsitiko dël minëtos avarijos, pokurios persikreipë këbulas.

Tad po tokiø trijø bandymø lietuviai pritrûko entuziazmo toliau mëginti jëgas ðiosebrangiose lenktynëse.

105

ANGLIÐKAS AUTOMOBILISLIETUVOJE

SSRS imperijos þlugimà pajuto ir S. Brun-dzos gamykla. Rusai nebetiekë automobi-liø, ëmë merdëti lenktynës, EVA stojo, kaipir daugelis kitø gamyklø.

„Taigi mes esame ádomiame ekonomi-kos etape – raðë „Komjaunimo tiesa“ 1989-aisiais. – Prieð keletà metø, prisiskaitæ per-senusiø politinës ekonomijos vadovëliø, bû-tume pradëjæ balbatuoti apie prasidedanèiàkapitalistø invazijà, konkurencijà tëvyni-niams automobiliams ir t. t. Dabar gi ðie mi-tai susprogo. Prekyba uþsieniniais automo-biliais uþ valiutà – tik pirmas smulkus þings-nis radikalaus ekonomikos pertvarkymo link.Tereikia dar áteisinti visà respublikoje esan-èià valiutà, nustojus jà skirstyti á „juodàjà irbaltàjà“. Tada respublikos biudþetas pratur-tës doleriø, markiø, frankø.

Taèiau automobiliø problemos taip, beabejo, visiðkai neiðspræsime. Piniguoèiai va-þinës „Volvo“, o dauguma seilæ varvindamiþvalgysis á skylëtus „Þiguli“. Aiðku, kad pra-raja didës.

Mums belieka dvi iðeitys – patikëti jau-niems konstruktoriams kurti lietuviðkà au-tomobilá ir ieðkoti pinigø jø gamybai. Arbaprisivilioti japonus, vokieèius ar amerikie-èius statyti Lietuvoje surinkimo gamyklà. Pa-sirinkime...“.

EVA vadovai ieðkojo iðeities. Tai buvo la-bai sunkûs metai Brundzai. Iðtisos savaitëspraleistos skraidant ið vienos ðalies á kità,ieðkant naujø partneriø. Buvo patikrinta de-ðimtys ávairiø idëjø, naujø projektø, susitik-ta su deðimtimis uþsienio verslininkø, vars-tytos Lietuvos ministerijø durys.

Ðtai kaip vienà projektø apraðë tuometleidþiamas savaitraðtis „Rieduva“: „Atrodo,

Projektai

106

kad viena deðimties metø senumo Birmingemo automobiliø salono „þvaigþdþiø“ – „Cip-her“ („Saifer“) pagaliau bus pradëtas gaminti serijomis, ir kur – Tarybø Sàjungoje! TonisStivensas, projekto kûrëjas ir vadovas, tikina, kad ne vëliau kaip po trejø metø kiekvienasBritø salø gyventojas galës nusipirkti toká automobilá. Pirminiam „Saiferio“ variantui buvopanaudoti „Reliant“ firmos maþalitraþio „Kitten“ agregatai. Devintajame deðimtmetyje jodebiutas buvo sutiktas gana entuziastingai, buvo pagaminti aðtuoni prototipai, bet jo seri-jinë gamyba taip ir nebuvo pradëta. Paskutinis automobilio variantas skiriasi nuo pirmojo.Anas buvo dvivietis, o dabartinis 2+2. Automobilio konstrukcijai numatoma panaudotitarybiná 1,3 litro variklá su pavara á priekinius ratus. Manoma, kad Stivenso partneriaiTarybø Sàjungoje pagamins 60–70 tûkstanèiø automobiliø kasmet.

Ðiuo metu ketinama rinkti „Saiferius“ Lietuvoje, panaudoti jiems vietinës gamybosdetales bei mazgus ir importuotus ið Didþiosios Britanijos. Gatavi automobiliai bus parda-vinëjami viso pasaulio rinkose“.

„Ðis projektas gimë sykiu su VAZ ir „Sat-ra“ koncernu. Ketinome kartu gaminti nedi-delius sportinio tipo automobilius. „Satra“buvo JAV bendrovë, kuri Anglijoje uþsiëmërusiðkø automobiliø importu. VAZ turëjotiekti agregatus, „Satra“ rûpinosi finansavi-mu ir þadëjo skirti 2,5 milijono svarø. Mesturëjome rûpintis automobilio surinkimodarbais, o patá automobilá sukonstravo „Ja-guar“ þmonës. Beje, ilgainiui, gal po pen-keriø metø, labai panaðus automobilis pasi-rodë rinkoje su „Mazda“ þenklu.

Labai ádomi technologija – sparnai ir ki-tos këbulo detalës iðpurkðti ið stiklo audi-

nio. Ilgainiui tokia pat technologija buvo pa-naudota BMW Z1. Projektas tàsyk „uþbuk-savo“ ne dël mûsø funkcioneriø, o dël „Sat-ra” finansiniø problemø. O juk buvo taipnetoli iki automobiliø gamybos pradþios Lie-tuvoje... Netgi vaþiuojantys prototipai jaubuvo sukurti, „Autoeksport” kasmet bûtø nu-pirkæs deðimt tûkstanèiø automobiliø. Vis-kas, rodës, buvo tvarkoje – ir automobilioprojektas, ir ketinimø protokolai. Taèiau lai-kui bëgant viskas nutilo. Suþinojome, kad„Satra“ turi finansiniø probelmø ir projektenedalyvaus – o tai reiðkë, jog neturësime fi-nansavimo“.

Taip atrodë koncepcinis„Saifer”

107

“NIVA” – PANAMAI

Dar vienas projektas – ruoðti„Niva” automobilius Panamai.Reikëjo perdaryti ðiø rusiðkø vi-sureigiø këbulus, padaryti juossu nuimamais stogais.

„Jau vaþinëjome su minis-terijos atstovu Cickevièiumi,ieðkojome vietos gamyklai. Aðjam labai nuoðirdþiai pasako-jau apie tai. O kità dienà paju-tau ið ministerijos pastangassuþlugdyti ðá projektà. Neþinaukodël, taèiau bûtent ðis þmo-gus nesuprantamai kenkë mû-sø plëtrai. Galbût að jam nepa-tikau“.

Tad Panamos projektas suþ-lugo tik dël mûsø funkcionie-riø. O buvo kalbama apie ke-liø tûkstanèiø automobiliø ga-mybà per metus.

„Ar tik ne todël pas mus toksgyvybingas stabdymo mecha-nizmas, trukdantis persitvarky-mui ir progresui, kad dalis val-dininkø, „susirûpinusiø“ valsty-biniø lëðø ðvaistymu, ið pasku-tiniøjø stengiasi sulaikyti „iðsi-ðokëlius“, tokius kaip Brundzair jo firma? Galbût jø fone bai-siai menkai gali atrodyti jø pa-èiø popierinë veikla“ – taiBrundzos mintys, tuo metu ið-spausdintos „Komjaunimo tie-soje“.

ÞVAIGÞDËS LIETUVOJE

Ko gero, pati áspûdingiausia to meto spaudos kon-ferencija – susitikimas su garsiuoju Jacky Icxksu. Ðisdaugkartinis Le Mano lenktyniø nugalëtojas, Daka-ro liûtas atvyko á Vilniø Stasio Brundzos kvietimu.Atvyko ne vienas, o su „Lada“ importuotoju Prancû-zijoje J. J. Pochu. Sykiu su Brundza buvo ruoðiamasikurti „Lada“ prototipus Dakaro maratonui. Kai ku-rios detalës ðioms maðinoms bûtø gaminamos Vil-niuje. Automobilyje buvo planuojama montuoti„Porsche“ agregatus. Potencialiu ðios lenktyniø ko-mandos nariu buvo laikomas Eugenijus Tumalevi-èius.

Pochas buvo vienas didþiausiø „Lada“ importuo-tojø Europoje, labai turtingas þmogus. „Lada“ þen-klai puoðë garsiø futbolo komandø þaidëjø aprangà,plaukiojo didelës jachtos. Tad jis sugalvojo, kam më-tyti pinigus ávairiam rëmimui – reikia sukurti sporti-ná „Lada“ automobilá lenktynëms Paryþius–Dakaras.

„Að lankiausi pas já ne kartà. Vëliau su Tumalevi-èiumi nuvykome á Prancûzijà, kur Eugenijus iðban-dë tà maðinà. Jo laukë startas Tuniso ralyje. Eugeni-jus ten pasirodë fantastiðkai gerai, geriau uþ visusprancûzus. Veþdamas lyderiams atsargines dalis juoslenkdavo. Komandos vadovai já stabdydavo sakyda-mi, kad turi vaþiuoti lëèiau, paskui lyderius.

Taèiau jaunas vyras galbût pasikarðèiavo – apvir-to. Bet ir atvertæs maðinà sugebëjo finiðuoti ketvirtasabsoliuèioje áskaitoje. Maðinos remontas tada turëjokainuoti du milijonus frankø, tik neþinau, ar jie jàremontavo. Galbût todël Eugenijaus nepaëmë á Pa-ryþiaus–Dakaro maratonà. Man labai gaila, kad Eu-genijui nepavyko ten „uþsikabinti“, nes jis buvo la-bai greitas, puikiai fiziðkai pasirengæs ir galëjo tikraiiðkovoti deramà vietà dykumø lenktyniø elite – ga-lëjo atverti langà kitiems lietuviams á didájá sportà.

Ilgainiui ðis projektas uþgeso. Gaila, nes ir mûsøgamykla bûtø turëjusi darbo ruoðdama ðias maðinas“.

LIETUVIÐKI CITROEN?

Dar vienas projektas – mëginimas Lietuvoje surinkinëti „Citroen“ automobilius.„Prancûzijoje vieðëjome deðimt dienø – raðë to meto spauda. – Vedëme derybas su

„Citroen“ koncerno atstovais. Svarbiausias klausimas, aiðku, buvo visame pasaulyje þino-mø automobiliø gamyba Lietuvoje. Surinkti „Citroen“ tik ið importiniø detaliø mums ne-apsimoka. Prancûzai sakë, kad 40 proc. automobilio turi bûti pagaminta Lietuvoje, tuotarpu surinkimas sudaro 15 proc. vertës. Taigi maþiausiai 25 proc. komplektiniø detaliøreikëtø gaminti Lietuvoje. Tai atrodo visai realu. Mes norëtume gaminti ne koká pasenusámodelá, o vienà naujausiø. Mûsø potencialûs partneriai dël to në kiek neprieðtaravo. Jieketina gaminti naujos konstrukcijos automobilá, nedidelá, „Þiguli“ klasës, taèiau ðiuolaiki-ná. Mus taip pat domino nedidelis pusiau krovininis automobilis, truputá primenantis Iþev-sko moskvièiø. Ði schema tiktø ir mums. Turint vaþiuoklæ galima gaminti ávairius automo-bilius – kooperatininkø prekëms, bandelëms ar ðiukðlëms veþioti...

Prancûzai þada dalá mûsø pagamintos produkcijos realizuoti per savo tinklà. Gausimevaliutos. Pusæ pagamintø automobiliø parduosime Lietuvoje. Uþ valiutà – be eilës ir ne-brangiai, o uþ litus ar rublius turbût teks ir eilëje palaukti“.

„Citroen“ vadovai lankësi Lietuvoje iðsyk po blokados. Ið pradþiø èia buvo planuojamagaminti „kablukus“, o ilgainiui – naujà modelá ZX. Su prancûzais Brundza buvo nuvykæsá Klaipëdà, kur naujose Vakarø remonto ámonës patalpose bûtø galima árengti gamyklà.Prancûzams tai labai patiko.

Po to buvo aplankytos ir kitos Lietuvos gamyklos, kurios galëjo tiekti detales ðiomsmaðinoms – Panevëþyje buvo galima gaminti daugybæ detaliø, net ir stiklus, ne viena

„Citroen” gamyklos delegacijaKlaipëdos laivø remonto ámonëje

108

VERSLO PRADÞIA

„Verslas prasidëjo nuo to, kad ið Lenki-jos lengvojo automobilio bagaþinëje atve-þiau pirmàjà „Elf“ alyvos partijà. Buvo at-vykæ „Bosch“ vadovai, su jais taip pat susi-tariau dël verslo. Pradëjome prekiauti „Mit-subishi“, vëliau – „Toyota“, „Volkswagen“,„Audi“automobiliais, „Thermo King“ ðaldy-mo áranga ir t. t. Ilgainiui supratau, kad vis-ko neaprëpsiu, ir pasilikau tik prie pagrindi-niø dalykø“.

Pagrindiniais dalykais tapo „Volkswa-gen“ ir „Audi“ atstovybës Lietuvoje bei dar-bas su „Thermo King“.

Buvusios EVA gamyklos patalpas uþpil-dë vokiðki automobiliai. Tuo metu buvo sun-ku patikëti, kad tokius brangius naujus au-tomobilius kas nors pirks mûsø skurdþiojeðalyje. Importuotojams teko ádëti daug dar-bo, kad þmonës pradëtø suprasti, kodël ver-ta rinktis naujà, o ne senà automobilá. Prie„Volkswagen“ atstovybës vairo stojo Aud-ronë Brundzienë.

Marijampolës gamykla bûtø gavusi nuolatiniø uþsakymø. Pasak Brundzos, ilgainiui Lietu-voje buvo galima pagaminti apie 40 proc. detaliø ðiems automobiliams.

„Tai bûtø buvæs labai pelningas projektas. Taèiau tuometinis susisiekimo ministrasJ. Birþiðkis norëjo, kad automobiliø gamyba bûtø jo ministerijos kompetencijoje, ir pran-cûzus nukreipë á Panevëþio autoremonto gamyklà. O ten baisus vaizdas – buldozerioreikia. Prancûzams ðis variantas, þinoma, netiko. Tad vël per vidines mûsø intrigas beiambicijas netekome stambios gamyklos.

Lietuvoje galëjo bûti ir aviacijos gamykla – sykiu su rusais bûtume gaminæ JAK lëktu-vus. Taèiau man þmonës pasakë: „Tu kà, dirbsi su rusais? Iðsyk tave raudonà padarys“.

Tuo metu buvo daug galimybiø, Ðiauliuose buvo daug gerø specialistø, puiki techninëbazë – juk èia buvo remontuojami moderniausi naikintuvai. O kas ið viso to teliko da-bar?“.

„Kaip vëliau supratau, Audronei geriausekësi vadovauti nei man. Ji ramesnë, ati-desnë, daugiau laiko ir dëmesio sugebëda-vo skirti þmonëms. Ir kolektyvas tai pajuto,jà gerbë. O að nemëgau rutinos, nuobodauskasdienio darbo“.

„Volkswagen“ nuo pat pradþios ëmë pre-tenduoti á lyderio pozicijas rinkoje, ðiai mar-kei tai gerai sekësi. Þmonës pamëgo papras-tas ir patogias maðinas. Ypaè buvo populia-rûs komerciniai ðios markës automobiliai.Ilgainiui „Volkswagen“ tinklas atsirado vi-suose didþiausiuose ðalies miestuose. Vilniu-je, Ukmergës gatvëje, pastatytas naujas pre-kybos salonas su moderniomis dirbtuvëmis,ðalia ásikûrë ir atskiras „Audi“ centras.

O ðio verslo istorijos pabaiga tokia. Pa-sak E. Tumalevièiaus, „Brundzai pasisekë pa-daryti tai, apie kà svajoja daugelis versli-ninkø, – iðvystyti verslà, já parduoti ir ra-miai gyventi“.

109

KITOKS

Bet kuris paþástantis Stasá Brundzà pasakys: „Jis ne toks kaip visi. Jis kitoks“.Jis ne toks kaip visi, nes dar jaunystëje áprastuose vyrø vakarëliuose uþuot linksmai

ðëliojæs, meilinæs merginas ir dideliais kiekiais gëræs degtinæ, jis susirasdavo sau rimtàpaðnekovà ir kalbëjo apie reikalus – kaip patobulinti automobilius, kaip greièiau vaþiuoti.

Dar daugiau. Jis netgi tapo „nesavas“.Prisipaþinkime – viduje daugelis mûsø esame tinginiai. O tinginiø liaudies patarlë

sako: „Blogas poilsis yra geriau nei geras darbas.“Ir kai tik yra galimybë nedirbti – tuo ir pasinaudojame, atidedame nepadarytus darbus

rytojui, ne viskà iki galo patikriname, kà padarëme, daþnai sakome „ai, kaip nors“, „ai,kas nors“, „kaþkur, kaþkas“ ir t. t.

Stasys Brundza yra kitoks todël, kad tinginiø liaudies patarlæ apverstø aukðtyn kojom,t. y. pasirinktø gerà darbà o ne blogà poilsá. Jis yra kitoks ir todël nesavas, kad vardan tikslogali dirbti daugybæ valandø negalvodamas apie poilsá, neatidëdamas nepadarytø darbørytojui, viskà iki galo patikrindamas ir niekada nesakydamas „ai, kaip nors“.

Dël to jis daþnai „uþknisdavo“ eilinius vyrus, ragindamas juos dar padirbëti, dar kartàpatikrinti tai, kà padarë, vaþiuodamas á naktines treniruotes. Jau vëliau jis tomis savosavybëmis „vargino“ ir kai kuriuos DOSAAF, „Autoeksport“ Lietuvos ministerijø funkcio-nierius.

Po mûsø kelionës á Graikijà draugams pasakojau kaip 59-eriø metø prieð kelionæ besi-skundæs sveikata Brundza, kelionës metu su mumis dirbo po 12 valandø per dienà.

Kai mes apie 9 valandàvakaro jau svajodavomeapie ðaltà alø ir graikiðkàkepsná, Stasys garsiai imda-vo svajoti, kaip èia ðiandiennuvaþiavus á dar vienà grei-èio ruoþà...

Nors Stasys manë, jog kiekvienasturi iðmanyti savo darbà ir automobiliø

remontu turi uþsiimti mechanikai,taèiau ir jis pats gerai þinojo ralioautomobilio sudedamàsias dalis

110

“IÐMOKAU NE VISKÀ”

Nors jis visada gyveno pasiturinèiai, jo gyvenimo ke-lias – kova. Tad sunku ásivaizduoti, kad þmogus, iðtvëræstokius iðbandymus, liks nerûpestingas linksmuolis, vie-nodai patinkantis visiems. Þinoma, ne. Visiðkai pasken-dæs lenktyniø ir technikos gyvenime Stasys kartais atro-do nedëmesingas kitiems, kartais galintis praleisti tai, koniekada nebuvo galima praleisti.

„Mes pernelyg daþnai sau atleidþiame. Laiko trûku-mu, reikalø gausa pateisini ypatingà grubumà, abejingu-mà groþiui... Kaip sportininkas að irgi negaliu bûti paten-kintas savimi. Yra daug ávairiausiø vairavimo technikosniuansø, kuriuos að nors ir moku atlikti, taèiau nesu tiekiðtobulinæs, kad galëèiau naudoti lenktynëse. Ir liûdniau-sia, kad sau prisipaþástu – pasiekti ðio tobulumo man ne-pavyks...“.

- Kuo jûs iðsiskirdavote ið kitø lenktynininkø?

- Neþinau, gal kiti apie tai gali pasakyti. Galbût aðdaugiau uþ kitus dirbau. Jeigu jausdavau, kad ko norstrûksta, – dirbdavau dienà naktá. Galbût iðsiskyriau tuo,kad kiti avarijø patirdavo kasmet, o að – kas antrus me-tus. Iðsiskirdavau ir atsargumu. Radau bûdà, kaip be di-delës rizikos, taupant automobilá pasiekti gerø rezultatø.

- Lenktynininkø kompanijoje iðsiskirdavote gal ir tuo,kad buvote kilæs ið inteligentø ðeimos?

- Tai netrukdydavo bendrauti. Buvo visokiø þmoniø.Pavyzdþiui, S. Dadvanis – chirurgas, profesorius, klini-kos vadovas. Ir tai jam netrukdë bendrauti su visais ki-tais. Visokiø buvo þmoniø – vienus reikëdavo ir pamoky-ti, kaip elgtis, ið kitø ir pats mokiausi.

Septynias dienas Graiki-joje jis ne tik nesiskundësveikata – buvo net gyvybin-gesnis uþ mus, kur kas jau-nesnius þurnalistus.

Kiekvienà vakarà planuo-davome kitos dienos marð-rutà palinkæ ties þemëlapiu.Stasio visiðkai nebaugino,kad reikës nuvaþiuoti 500 ki-lometrø kalnø keliais. Ir pa-èiam vairuoti visureigá. Matdaugelis jo draugø ir kolegøþinojo, kad Brundza labai re-tai kam atiduoda vairà ir së-da ðalia. Vaþiuodamas sumumis jis tik prieðpaskutinækelionës dienà leido tai vie-nam, tai kitam þurnalistuipavairuoti automobilá, lygnorëdamas patikrinti mûsøvairavimo lygá.

111

- Galbût kliuvo tai, kad buvote per daugreiklus?

- Taip að buvau reiklus. Taèiau pirmiau-sia reiklus sau, o jeigu kitø aplaidumas truk-dë bendram tikslui – tekdavo ir reikalauti.Visà laikà buvau labai disciplinuotas. Ma-niau, jog tik taip gyvenant gali kà nors pa-siekti. Dirbdamas su þmonëmis labai verti-nu punktualumà, reiklumà sau ir kitiems,tikslumà, mokëjimà glaustai reikðti mintis.Sutinku, kad mano punktualumas ir tikslu-mas yra didesni, kad tai ne vienà þmogøsiutina. Taèiau lenktyniø gyvenimo ritmasir taisyklës man áaugo ir að jomis vadovau-juosi kasdien.

- Jûsø amþinas konkurentas, visiðka jûsøprieðingybë – Kastytis Girdauskas. Kuo skir-davosi jûsø vaþiavimas?

- Geriausiai Kastytá apibûdino A. Zvin-gevicas – já pavadino ralio Bethovenu. Taibuvo tikras ralio virtuozas. Jis maþiau treni-

ruodavosi, taèiau buvo mano pagrindiniskonkurentas. Ádëdamas maþiau darbo jisdaþnai laimëdavo. Laimëdavau ir að, ma-tyt, todël, kad geriau þinojau trasà ir vaþia-vau racionaliau. Já labai mëgo þmonës dëlgraþaus vaþiavimo ir dël sugebëjimo gra-þiai paðnekëti, papasakoti linksmø, ádomiøistorijø.

- Iðsiskirdavote ir tuo, kad ypaè kruopð-èiai raðydavote stenogramà.

- Kai man jau buvo per 30 metø, vis la-biau stengiausi tobulinti stenogramas. Jaspradëjome raðyti 1969-aisiais. Tuo metu to-li graþu ne visi uþsienio lenktynininkai taidarydavo. Jas atveþë ið Ðvedijos treneris K.Soènovas ir pradëjo visus mokyti. Mes su A.Brumu supratome, kad stenograma – tai ra-lio ateitis.

Rûke ar tamsoje ji labai gelbëjo. 50–100metrø atstumus sugebëdavau pajusti pats, odidesnius, pavyzdþiui, 200–300 metrø, ðtur-manas turëdavo sekti pagal prietaisus ir manpasakyti, kada sukti. Rûke vaþiuodavome lë-èiau, tad daþnai net prieð aðtresnius posû-kius nereikëdavo stabdyti.

Ðturmanas privalëjo sekti kelià pagalprietaisus. Kai abu tà sugebëjome, tai ir rû-ke pasiekdavome gerø rezultatø. Èia nërajokiø stebuklø – tik kruopðtumas ir, þinoma,abiejø ekipaþo nariø tikslumas bei pasitikë-jimas vienas kitu.

112

Á startà iðleidþia mechanikas S. Zalanskas