KAS YRA KARATĖ?• KARATE PRIEŠ DZIUDO • KODĖL NE BUŠIDO? • KENDO • AIKIDO

www.avatara.lt

ISTORIJA SU BULIUM

Bulius pult i n e s k u b ė j o . Jis b ė g i o j o š e n i r t e n , per d a u g n e p r i s i a r t i n d a m a s , išsproginęs p a k l a i k u s i a s akis. Ž m o g u s b u ­lių erzino - s v a i d ė j jį akmenis. Kai t ik bul ius p r a b ė g d a m a s p a s i s u k d a v o j ž m o g ų , šis - b e g i n k l i s ir p u s n u o g i s , v ien su t r u m p i k ė m i s , - t r a u k d a v o s i tarsi p a b ū g ę s . Bul ius nunar ino g a l ­vą, s u š n a r p š t ė ir puolė.

Sta iga ž m o g u s atsigr įžo į bulių ir tvirtai įs ispyrė ko jomis į smėlį. Paskutinį akimirksnį jis a p s i s u k o ant kairės kojos. Kai tik galv i jas, sver iant is gerą p u s t o n ę , brūkšte lė jo pet imi per pliką pilvą, ž m o g u s šaižiai sur iko ir d e š i n e ranka tarsi k a r d u šniaukštelėjo galvi jui palei sprandą. Bul ius subl iuvo iš skaus­m o - d e š i n y s i s r a g a s nulėkė nuo pašaknio. Ragas buvo 2 5 c m ilgio ir 8 cm s k e r s m e n s ties p a m a t u .

Ž m o g u s . stojo boks in inko p o z a i r p u o l ė bulių pl ikais kumščia is , n e s p ė j u s š i a m atitokti. T r u m p i tarsi kūjo s m ū g i a i pas ipy lė į gyvu l io šonkaul ius, ir šis b a u b d a m a s s u k l u p o . Ž m o g u s č i u p o už l ikusio rago, a p k a b i n o kaire ranka gyvul io galvą ir p a r b l o š k ė jį ant šono. Vienintel iu s m ū g i u į širdį p r i b a i g ė gyvul į.

Bulių b u v o p a r ū p i n u s i Tatejamos m ė s i n ė iš Tokijo pr ie­m i e s č i o . N e p r a b ė g u s nė tr ims m i n u t ė m s nuo galv i jo pr i imto iššūkio, j is b u v o pr ipaž intas n e t i n k a m u m ė s a i dėl per didel ių vidinių sužaloj imų. Neįprasta s k e r d i m o t e c h n i k a , kurią p a d e ­m o n s t r a v o M a s a s Ojama, pasaul io karatė č e m p i o n a s , b u v o per d a u g š iurkšt i .

Šie d o k u m e n t i n i a i kino kadra i p a s k a t i n o m a n e leistis į neįprastą kel ionę p a s mist inius Rytų g a l iūnus. Viskas p r a s i d ė ­jo nuo to, k a d ė m i a u mokyt is j a p o n ų sumi, a r b a p i e š i m o

t u š u , n o r ė d a m a s išlavinti savo karikatūrų p i e š i m o stilių. Kas gi č ia b e n d r o ? Ar ne j u o k i n g o s asociac i jos? Viskas paaiškėja, kai p a k a n k a m a i ilgai p a g y v e n i Rytuose. Taip i lgai, kaip aš.

Iš pradžių m a n niekaip nes isekė švelniu b a m b u k o t e p t u ­ku nubrėžt i švarią liniją. Aš p r a d ė j a u suvokt i , k a d v isas m a n o vakar iet iškas p a v e l d a s pr ivertė m a n e atsir iboti nuo j ė g o s t e c h n i k o s v a r d a n subt i lumo, kur io tarsi reikalauja teptukas.

- Dzen ken š u ! - kartą m a n p a s a k ė m a n o b a r z d o t a s i s t a p y b o s mokyto jas. - M e d i t a v i m a s y r a kardas, m e d i t a v i m a s yra t e p t u k a s ! Perprask vieną iš j ų - p e r p r a s i viską. Ir neper­prasi v i e n o be kito.

Taigi m u d u su senyvu t a p y b o s mokyto ju, kuris, p a g a l s e n o v ė s tradici ją, b u v o v i e n a s d idž iausių j a p o n i š k o k e n d o meistrų, sukryž iavome b a m b u k o kardus. Kad atsitiestų m a n o amerik iet iškai sukūpr inta virš p i e š i m o lentos n u g a r a , jis išmo­kė m a n e į tempt i didžiulį p u s t r e č i o metro i lgio japonų lanką su m e t r o i lgio b a m b u k i n ė m i s strė lėmis.

Ir po kelių mėnesių uolaus m o k y m o s i įvaldyti b a m b u k i n į kardą, b a m b u k i n į teptuką ir b a m b u k i n į ilgąjį lanką su b a m b u ­kinėmis strėlėmis m a n vis v ien nieko neišėjo. V isame k a m e iš e s m ė s k l y d a u . Tuomet senasis mokyto jas tarė:

- Per d a u g susitelki į įrankį. Jei tik per d a u g imsi mąstyt i a p i e kardą, - neregės i t ikslo. Gal tai supras i a išk iau, kai p a m a t y s i fechtav imąsi be k a r d o , - p a s a k ė jis.

Taigi s e n a s i s m o k y t o j a s n u v e d ė m a n e pasiž iūrėt i f i lmo a p i e b u l i a u s sudoro j imą. Net i r p a m a t ę s tai n e l a b a i s u p r a ­t a u , ką j is turi g a l v o j e , t ik p a g a l v o j a u , k a d f e c h t a v i m a s i s be k a r d o v e r t a s d ė m e s i o . M o k y t o j a s p a s i s t e n g ė s u p a ž i n d i n t i m a n e s u O j a m a . Parašė t a m t ikros f o r m o s laišką, v i s a d a re ika l ingą ryt iet iškam s u s i p a ž i n i m u i . Pr ikaišiojo kinų h i e r o g l i ­fų ir a k i m i r k s n i u n u p i e š ė tarsi kryžiukų ir nuliukų ž a i d i m o s c h e m ų , kokių n e b u v a u m a t ę s nei kinų, nei j a p o n ų rašte. P a s i d o m ė j a u , ką jos reiškia.

- O j a m o s tikroji p a v a r d ė y r a J o n g I Čoi. Jis korėj iet is, -p a a i š k i n o s e n a s i s m o k y t o j a s . Tada su lankstė laišką ir į te ikė jį m a n .

M a n į teiktas laiškas, kaip vėl iau paaiškėjo, b u v o bi l ietas į septyner ių metų kel ionę pas mist in ius gal iūnus, g y v e n a n č i u s Tokijo s k e r s g a t v i u o s e , į atokius J a p o n i j o s kaimel ius ir į J a p o ­nijos kalnus, per A f g a n i s t a n o kalnų perėjas, į Tai lando g i m -

6

nast ikos m o k y k l a s , pas lapt ingąs ias Irano treniruočių sales, į

jogų a š r a m a s Indi joje. Toje kel ionėje teko medi tuot i B u d o s

poza, būti s v a i d o m a m kaip s k u d u r i n e i lėlei, šokti su derv iša is

ir va ikščiot i iki r a u d o n u m o įkai t intomis a n g l i m i s su s e n u č i u k ė ­

mis j o g ė m i s .

Žudymo plikomis rankomis meistras

Apsi lank iau p a s Masą O j a m ą jo n a m u o s e Tokijo pr iemies­tyje. Pasik lydau nesuskaič iuo jamų gatvių ir namų skruzdėly­ne. Vietos pol ic in inkas n u v e d ė m a n e t iesiai pr ie jo durų, k a d a n g i visi karatė meistrai y r a registruot i k a i p tur intys mir­tiną ginklą. Tas g i n k l a s - j ų rankos. Kai ten ats idūr iau, m a n e k o r i d o r i u m i pro d a u g y b ę s l a n k i o j a m o s i o m i s p l o k š t ė m i s atitver­tų kambar ių p a l y d ė j o į kiemą. Č i a išvydau keletą keistos išva izdos stulpel ių, apmuštų o d a ir š iaudais. Jie p r i m i n ė automobi l ių s tovė j imo aikštel ių skait ik l ius. O j a m a , v i lk int is p a t o g i u s t r u m p a r a n k o v i u s sport in ius marškinėl ius, t ikr iausiai ten t reniravosi . Jokių kitokių sport in ių prietaisų č i a n e b u v o .

Jis pr iėjo ir pasveik ino m a n e n e r ū p e s t i n g u angl išku „sve i­kas". Perskaitė r e k o m e n d a c i n į laišką. K a d a n g i šis b u v o para­šytas korėj iet iškai , M a s a s p r a b i l o į m a n e r i tmiška, k v ė p č i o j a -ma ka lba. Iš jos supratau tik t iek, k a d per p ietus jis v a l g ė mar inuotų č e s n a k ų . Kai n ieko j a m n e a t s a k i a u , p r a d ė j o ka lbėt i k a p o t a , bet m a n tikrai labiau p a ž į s t a m a japonų ka lba, retkar­čia is b a n d y d a m a s ką nors į terpti ir angl iškai . Anglų k a l b o s , k a i p v is iems a t r o d ė , j is tik m o k ė s i .

M a s a s O j a m a

Pasakiau jam, kas mane domina, pasiteiravau apie karatė, paklausiau, ar galėtų m a n ką nors pademonstruot i . Težinojau istoriją su bul iumi, matytą kine, dar buvau girdėjęs neįtikėtinų pasakojimų apie lentų, plytų ir akmenų skaldytojus rankomis. Ruošdamas ant plytų pagr indo priekalą iš štangos diskų, jis man papasakojo apie budistų vienuolių sueigą, m a ž d a u g 525 m. įvykusią Kantono priemiestyje Kinijoj. Sueigą sukvietė indų šven­tikas Darumą. Aš veikiai susivokiau, apie ką k a l b a m a , - s u p r a ­tau, k a d Darumą yra patr iarchas B o d h i d h a r m a - „tas, kuris supranta g y v e n i m o d ė s n į " , - k a i p prisiminiau iš savo d z e n b u ­d i z m o studijų. Darumą sukūrė medi tac inę b u d i z m o pakraipą dzen. D z e n b u d i z m a s i lgus amžius d o m i n a v o kinų mąstyme ir smarkiai paveikė japonų civilizaciją. Darumos f i losofinėmis ir moksl inėmis teori jomis iki šiol remiasi japonų fechtavimas, t a p y b a , a r b a t o s ceremoni ja, etiketas ir atletika. Kai Darumą persikėlė gyvent i į Kiniją, ši šalis buvo suskaidyta į d a u g y b ę tarpusavyje kariaujančių karalysčių ir plėšikaujančių feodalų valdų. Kantono kariuomenės vadas nuginklavo civilius gyventojus.

M a s a s , p a s a k o d a m a s šią s e n o v ė s legendą, p a s i d ė j o pr iešais save ir s u g l a u d ė dvi p lytas.

- T a i g i kai tas kinų karvedys visus n u g i n k l a v o , tai nepa­j ė g ė a p s a u g o t i žmonių n u o plėšikų i r t a r p u s a v y besiva id i jan­čių feodalų...

Ant plytų j is atsargiai p a g u l d ė vieną ant kito du š t a n g o s d iskus. Savo statinį d a r ė kuo tvirtesnį...

- . . . B u d i s t ų v ienuol is Darumą sukvietė s a v o mokinių su­eigą oloje. J is p a s a k ė j iems: „Karas i r ž u d y m a s y r a b logis".

M a s a s p a d ė j o ištiestą deš inę plaštaką krumpl ia is ž e m y n ant s a v o stat inio, d ė l m i n k š t u m o pakišęs frotinį skudurėl į .

- „ B e t b l o g i s yra ir būt i n e p a s i r e n g u s i a m gint is. Taigi t e b ū n i e blogis. . ."

Ant kair io t iesaus d e l n o jis p a s i d ė j o 10 kg akmenį, tarsi suplotą f u t b o l o kamuolį , s t o r u m o sul ig plyta, juodą, to lygia i bl izgantį lyg geležinį svarmenį.

- Jei m e s netur ime peilių, tai p a v e r s k i m e kiekvieną savo pirštą d u r k l u . "

M a s a s s u ė m ė pirštais akmenį i r s a v o krumpl ių sukiet ini-mui į s p a u d ė j minkštinantį frotinį audinį.

- „ M ū s ų k u o k o s at imtos, tai p a v e r s k i m e kiekvieną kumštį kuoka."

8

M a s a s iškvėpė iš plaučių orą, a t l o š ę s p e č i u s atgal ir

nule idęs ž e m y n . Didėjant r a u m e n ų į t a m p a i i r susitelk imui

veidą iškreipė š y p s e n a .

- „ J e i netur im iečių, k iekviena r a n k a t e g u virsta ietimi..."

Jis į k v ė p ė į pakrūtinį ir išt iesė d e š i n ę ranką horizontal ia i ,

a lkūne t iesiai į šalį, tiesų delną iškėlė s m ū g i u i , n y k š č i u

aukštyn, per 5 cm nuo pet ies. Jo b a l s a s ė m ė g e r g ž t i pr ieš

galutinį gilų įkvėpimą. - , , . . .o kiekvieną ištiestą plaštaką paversk ime.. ." M a s o d i lb is šovė ž e m y n k a i p iš trūkusi s p y r u o k l ė . Išties­

t o s p laštakos b r i a u n a kirto į akmenį ir j į p e r s k ė l ė !

- „ . . .kardu!" - šūktelėjo jis.

Jis atsi lošė ir M o n o s Lizos š y p s n i s v ir to p l a č i a pas i ten­

kinimo š y p s e n a .

- Ir D a r u m ą i š m o k ė juos naujo jo k o v o s b ū d o - go-š in-

dž iucu-karatė, g y n i m o s i p l ikomis r a n k o m i s g u d r y b i ų . Tai nuti­

ko m a ž d a u g pr ieš 14 š imtmečių Kini joje, ir aš, M a s a s Togas

iš Korėjos ir J a p o n i j o s , tęsiu „pl ikų rankų" tradici ją.

A š p a k ė l i a u d u lygia i p e r s k e l t o a k m e n s g a b a l u s . S u d a ­

v iau v i e n u į kitą. Kokie tv i r t i . Iš tyr iau M a s o p l a š t a k o s

„ a š m e n i s " . N e s k a i t a n t n e į p r a s t o k ietu l io, labai b e s i s k i r i a n č i o

n u o š ia ip š v e l n a u s jo d e l n o , r a n k a i š r o d ė visai sve ika,

nesutrenkta. - A r nebi jote susi laužyt i ranką? - p a k l a u s i a u . - N i e k a d a nė n e s k a u d a , jei kertu t i n k a m a i , o t inkamai

kertu tik t a d a , kai nebi jau. Nieko n e p a d a r y s i , je igu bi josi .

„Vienintel is da lykas, kurio tur ime bi jot i , y r a pati b a i m ė " , -

pr is iminiau posakį.

- O h o ! - šūkte lė jo M a s a s . - T u skaitei mūsišk ių d z e n b u ­

d i z m o išminčių d a r b u s !

- Na ta ip.. .

Padėjėjas p a g a l Rytų paprot į a t n e š ė du p u o d u k u s aitr ios

žal iosios a r b a t o s . M a s a s gėrė d r a u g e s u m a n i m . Vėl pažve l­

g iau į s k e v e l d r a s s a v o r a n k o s e ir p a s a k i a u m a n ą s , k a d , b i jok

ar nebi jok, v is v ien juk reikia d i d ž i u l ė s j ė g o s tr iuškinti ply­

t o m s ir a k m e n i m s pl ika ranka ir k a d pati k o v o s t e c h n i k a yra

pasiutusiai g a l i n g a . M a s a s nesut iko ir p a s a k ė ka ip paslapt į ,

k a d č i a esąs „tr iukas". Tą tr iuką moki ir pats, ir tavo

pr iešininkas.

9

Kas yra karatė?

- K a r a t ė skirtas tik sav igyna i , - užt ikr ino M a s a s Ojama. Jis n e k e n č i ą s muštynių, mušeikų ir pr idur ia tar tum sau: - Bet m a n teko muštis visą gyvenimą. Korėj iečiai v i s a d a

garsėjo s a v o ū m u m u . Svetimųjų v i e š p a t a v i m a s keturis tūks­tantmečius. . . Mūsų t a u t a per m a ž a a r b a per d a u g susiskai­džiusi... Taigi k a u n a m ė s tarpusavy.

M a s o tėvas buvo j a n b a n a s , dvar in inkas, turėjęs teisę dėvėti juodą aukštą ašut inę s k r y b ė l ę , kuri b u v o g a r b ė s ženklas. Dėl ū m a u s b ū d o j j g a l i m a laikyti t ikru korėj iečiu. Tėvo m ė g s t a m i a u s i a s peštynių par tner is b u v o M a s o mot ina. Kartą tėvas s u m u š ė ją per smark ia i , ir Masas ištrenkė tėvą pro dur is . O jau šitoks, kuo sunk iaus ias nusikal t imas s e n a j a m Konfuci jaus kodeksui s u b ū r ė visą Va Rion Ri Jon Či Mion Čiul Na Do kaimą netoli K u n s a n o j te ismo aikštę. Masas buvo sunkia i auk lė jamas ka imo vaikas, korėj ietis maišt in inkas be a iškaus motyvo. „Versdavo ant m a n ę s kaltę netgi dėl b l o g o der l iaus."

Tačiau dėl formalumo Masą p a l e i d o - m a t n e b u v o tokiam teismui p r e c e d e n t o . Kadangi Korėja tėvui su s ū n u m d r a u g e gyventi b u v o per ankšta, Masas iškeliavo j Japoniją. O čia jis t a p o tik dar v ienu korėj iečiu imigrantu ir g a v o padirbėt i anglių kasyklose. K a d japonai pažiūrėtų, ar n e b u s su juo b ė d o s . Taip nutiko 1938-aisiais, kai Masui t e b u v o šešiol ika metų.

Jo m o k s l a i b u v o p i e n o n e š i o j i m a s i r r ikša, k a ž k a i p t r a m ­dant t e m p e r a m e n t ą , kad ir kokį žiaurų nepalankumą j a m , kaip korėj iečiu i , Dievų karalystėje t e k d a v o iškęsti. „Garui nuleist i" lankė b o k s ą ir gra ikų-romėnų imtynes. Šios s p o r t o rūšys jo netenkino - „ labai jau n e v e i k s m i n g o s , per d a u g lėtos, per d a u g p a p r a s t o s " . P a b a n d ė d z i u d o , bet i r vėl n u s p r e n d ė , k a d šis s p o r t a s labai varžo - „pr ivalai t r a m d y t i s , k a d neištrenktum partner io k iaurai s ienos".

Paskui susit iko Funakošj, didįjį Ok inavos karatė meistrą, kuris s iekė įd iegt i šią s p o r t o rūšį J a p o n i j o j e . Išvydęs Funako­šj bes ikaunant į , M a s a s iš karto s u p r a t o r a d ę s , ko ta ip ieškojo. Karatė nereikalavo valdyt is. Varžybose s m ū g i a i pilasi staigiai , per kel is c e n t i m e t r u s n u o pr ieš in inko kūno. Jei s m ū ­giuotų iš t ikro, tai būtų kaip su bul iaus r a g u . S m ū g i a v u s i o s rankos ar kojos at i traukimui reikia t iek pat ar netgi d a u g i a u

10

j ė g o s n e g u s m ū g i u i . Karštakošis M a s a s p a g a l i a u tikrai sura­

do kur išsil ieti. - Funakošis m a n nele ido va l iūkaut i , m a n e išauklėjo. Kaip M a s a s paaišk ino, č ia ir y r a gr iežtoj i et ika ir m o r a l ė ,

s lyp inč ios š i a m e „ m e n e " . Tik š i r d i e s t y r u m a s gal i iš t ikro p a d ė t i , ir Funakošis apvalė j į karšta d a r b o ir p a r e i g i n g u m o g e l e ž i m i . Po karo Masas, d idel is Korė jos patr iotas, s u p r a t o esąs i š n a u d o j a m a s klastingų tėvynain ių i r d ė l to užs i tarnavęs bjaurią reputaci ją. Karatė m o k y t o j a s , t a i p pat Korėjos patr io­tas, r e k o m e n d a v o Masui senovinį vaistą: p a g y v e n t i k a i p atsiskyrėl is ka lno v iršūnėje, asket iškai lavinantis ir d z e n b u d i s -tiškai medi tuojant , ta igi iš e s m ė s t a p t i 20 a. Darumą. M a s a s juo i r t a p o . J civi l izuotą pasaulį j is g r į ž o po pusantrų m e t ų -i lgaplaukis ir d i d ž i a b a r z d i s , š a u k d a m a s „sveik i" ir ta ip t ranky­d a m a s te lefono stu lpus, k a d d r e b ė j o la idai . D a b a r j o g y v e n i ­m a s b u v o pask i r tas karatė, į pol i t iką j is n e b e l i n d o .

D e m o k r a t i š k o j e sporto a t m o s f e r o j e j is a u g o ta ip s p a r č i a i , k a i p tik b u v o į m a n o m a . 1947 m., p r a b ė g u s vos ke l iems m ė n e s i a m s po s u g r į ž i m o iš kalnų, la imėjo v isos J a p o n i j o s č e m p i o n a t e . At la ikęs d a u g y b ę v a r g i n a n č i ų kovų, iš kurių n e m a ž a i dalyvių b u v o pašal inta. J ie p r i s t i g o d e r a m o s p s i c h i ­nės ir f iz inės sav i tvardos, jų s m ū g i a i k l i u d y d a v o pr ieš in inko kūną, užuot paskut inę akimirką ranką ar koją staigiai at i t rau­ktų, „taikinį" t ik pal iestų, k a d p r i e š i n i n k a s žinotų, j o g j a m pata ikė. M a s a s turėjo gintis n u o visų tokių per smarkių smūgių, p a t s s m ū g i u o d a v o tik t a i s y k l i n g a i . J a m b u v o suteik­tas ketvirtasis j u o d o j o diržo atskyr is. Kai 1957 m. aš ė m i a u iš jo interviu žurnalui „True", jis p r i s i p a ž i n o turįs „šešto, a u k š č i a u s i o , atskyr io" juodąjį diržą.

Kai kurie Ojamos draugai sakė, k a d jo atskyris yra net aštuntas ar devintas. Nuo sept into atskyr io sport ininkas laiko­m a s d ž e n t e l m e n u , g a r b i n g u ž m o g u m i t a r p j a m lygių, o ne vien tik tobulai m o k a n č i u karatė. Nė v ienas g a r b i n g a s i s nepr is ipa­žins turįs aukštesnį n e g u šeštą atskyrį. Pati didžiausia g a r b ė -raudonas diržas. Tai atskyrių atskyris, suteik iamas tik v i e n a m ar d v i e m ž m o n ė m s , paprastai mokyklų v a d o v a m s . 1961-aisiais O j a m a g a v o teisę rištis raudonąjį, bet b u v o l inkęs jo neryšėt i .

1952-aisiais O j a m a kel iavo su p a s i r o d y m a i s po JAV M a s o Togo v a r d u , kaip jaunesnys is „bro l is" , profesional ių imtynininkų p o r o s partner is. V y r e s n y s i s , D idys is Togas, b u v o

ketvirto atskyrio d z i u d o č e m p i o n a s japonų ki lmės kal i fornietis. M a s a s p a s t e b ė j o , kad d a u g e l i s d z i u d o suėmimų yra ident iški gra ikų-romėnų imtynių v e i k s m a m s . Karatė b u v o dar p a n a š e s ­nis j bok so, graikų-romėnų imtynių ir „peštynių š e š t a j a m e pirse" m i š i n į - t i e patys tr iukai , tik moksl išk iau t a i k o m i . Karatė pr ipaž įs tami 37 gyvybin ia i kū n o taškai . Kai kurie iš jų at it inka b o k s o nokauto taškus a r b a s k a u s m i n g u s imtynių v e i k s m u s . Devyni iš jų yra žemiau d iržo, 14 nugaroje ir 1 4 - „ š v a r ū s " p a g a l b o k s o taisykles.

Kel ionė iš pradžių vyko be didesnių įvykių, kol brol iai Togai atvyko į Mineapol į , kur vyresnysis brol is b u v o m i n i m a s p a č i a m e varžovų sąrašo g a l e , o M a s a s apskr i ta i nė n e p a m i ­nėtas. P r o g r a m o s p a ž i b a b u v o Dickas Realas, 2 m ū g i o profesionalų imtynių č e m p i o n a s , pasiūlęs tūkstantį dolerių t a m , kuris j į įveiks. Masas, 173 cm ūgio ir 77 kg svor io ketvirto atskyr io karatė j u o d a d i r ž i s , n e p r a l e i d o p r o g o s ir a p s i ­m o v ė t r u m p a s sport ines kelnaites. Č e m p i o n a s art inosi lėtai, pas i lenkęs, ta ikydamasis atlikti Ojamai savo firminį s m a u g i ­mą. M a s a s p a m a t ė , k a d Realo g y n y b a n e p r i e k a i š t i n g a - k a d ir k a i p b a n d y s i smūgiuot i karatė, k a d ir kaip kirsi ranka-k a r d u , ne išvengiamai būsi p a r b l o k š t a s ant menčių. Taigi Ma­sas kaire ranka p a d a r ė a p g a u l i n g ą judesį, lyg taikytų sutr iuš­kinti nosį ar išmušti akį. Realas s u s k u b o atremti s i a u b i n g ą neteisėtą išpuolį ir ištiesė į priekį rankas. M a s a s , užuot s m o g ę s , č i u p o Realo rankas, trūktelėjo j į pr ie savęs ir s ta ig iu suktu j u d e s i u kirto į krūt inės ląstą. Realas s u s v e r d ė j o . M a s a s kirto dar du kartus - kairiu ir deš in iu kumščia is lyg k ū j a i s - į tą patį tašką. Realas s u s m u k o st ikl inėmis akimis, n u o kovos p r a d ž i o s tepraė jus tik tr ims m i n u t ė m s .

Tą vakarą praturtėję Togai pers ikraustė į geresnį v iešbutį . Jų d idž ia i nuostabai , net ir č ia juos susirado lankytojas -ty l iakalbis milž inas, v e d i n a s va iku. Persimetus v ienu kitu sakin iu, M a s a s ė m ė d e m o n s t r u o t i berniukui karatė v e i k s m u s . Tėvas žiūrėjo, paskui p a ė m ė M a s o plaštakas i r p a s a k ė :

- Š v e l n i o s kaip vaiko, o vis dėl to kaip tik jos pr ieš kel ias v a l a n d a s atl iko tą darbel į . Šios rankos ne ž m o g a u s , a r b a aš ne J a c k a s Dempsey.

Po kovos Mineapoly je M a s a s ats idūrė d ė m e s i o c e n t r e . Di M o i n e audi tor i ja nušvi lpė karatistą šūksniais „ s u k č i u s " . Prisi­m i n ę s laimėtą 1000 dolerių už triuką, įgalinusį sudorot i pr ie-

K a r a t ė s m ū g i ų t a š k a i ant k ū n o

šininką M a s a s t iek pat pas iū lė t a m , kuris p r a n o k s j į plytų

s k a l d y m u . Iššūkį p r i ė m ė viet inis 120 kg svorio pol ic i jos

p a r e i g ū n a s , garsia i b e s i p u i k u o j ą s savo d z i u d o t reč io atskyr io

j u o d u o j u d i ržu. Jis mestelė jo Masui porą šmaikščių repl ikų,

č i u p o plytą i r įs iręžė s u k a u p d a m a s j ė g a s s m ū g i u i . M a s a s

p a s t e b ė j o , k a d pol ic in inko r a n k o s p r a d e d a prakai tuot i , i r j a u

norėjo perspėt i pasipūtėl į , bet sav imyla ir vel įgė lė aštr ia

p a š a i p a . M a s a s u ž s i č i a u p ė .

12

- Nieko nėra baisesnio už prakaitą, - sako Masas. - Aš v isada turiu rankšluostį prakaitui nusišluostyti. Amerikiečio kumš­tis trenkė į plytą gerokai smarkiau n e g u reikėjo jai lengvai perskelt i, - paaiškino M a s a s , - j e i tik būtų kirtęs t inkamai.

Pol ic ininko prakai tuota p l a š t a k a nuo s m ū g i o slystelėjo ir p a s r u v o krauju. Plyta liko sveikutėlė. įs iutęs gal iūnas pratrūko plūstis. Jis šaukė, kad č ia kažkokia s u k t y b ė , todėl jis dėl pr izo su M a s u - tuo s u k č i u m - v e r č i a u susikaus. Užpyko ir Masas, t o d ė l iššūkį p r i ė m ė .

Amerikietis išėjo persirengti. Kai vėl pasirodė, Masas jam n u s i l e n k ė - i r dėl karatė etiketo, ir kad nusiramintų. Jankis garsiai pareiškė abejojąs, ar Masas turi tiek pinigų. Šis jį užtikrino turįs, ir kova prasidėjo. Masas stovėjo priešais, rankas nuleidęs prie šlaunų, pagr indine parengties poza, tarsi visai nesisaugodamas. Jankis užsimojo ir s iaubingai smogė, bet priešininkas išsisuko. Masas pažvelgė į paklaikusias amerikiečio akis ir suprato turįs reikalą su t ikru pamišėl iu. Masas g y n ė s i , i š v e n g d a m a s visų pr iešin inko smūgių, kol pasi ta ikė g e r a p r o g a . Tada nutaikė iš karto tris suktus s m ū g i u s į širdį ir krūt inės ląstą.

- T i k r i a u s i a i tų smūgių per d a u g n e s t a b d ž i a u . Išgirdau labai nemalonų švokšt imą, kokio iki tol m a n n e b u v o tekę g irdėt i , - pr is iminė Masas.

Karštakošis pr ieš in inkas s u k n i u b o su septynia is lūžusiais šonkaul ia is. Laikmatis užf iksavo minutę su p u s e . Tokios mi­nios reakci jos M a s a s nei pr ieš tai, nei po to d a u g i a u n e r e g ė ­jo. Saugiai sugrįžt i n a m o j a m prireikė būr io r iaušėms malšinti iškviestų pol ic in inkų.

Masui t a p o į p r a s t a kautis su p r e t e n d e n t u iš publ ikos dvi paskir tas minutes. Šešis m ė n e s i u s b e s i k a u d a m a s 32 valsti jo­se jis sakė p a s t e b ė j ę s , k a d amer ik ieč ia i y ra ger i sport in inkai , pra la imėję elgiasi g a r b i n g a i . „ M a n a u , k a d v iena išimtis tik patvirt ina taisyklę."

Trumpiaus ia kova - pirmoj i , kurios jis t ikrai bi jojo, pati karšč iaus ia - įvyko Čikagoje su D a n u C a l e n d a r u , 113 kg svorio buvus iu imtynin inku, b o k s o ir d z i u d o instruktoriumi iš polici jos mokyk los. Priešininkas buvo šaltakrauj is, judėjo sklan­džiai , kaital iojo boksą su d z i u d o ve iksmais, b u v o b u d r u s . Jis mokėjo išnaudot i savo didžiulį svorio pranašumą. Masas nelabai t e p r i s i m e n a , kaip ten v iskas nut iko. Jis sakė, k a d jo paties veiksmai buvę daugiaus ia refleksiniai ir automatiški.

14

Danas s m o g ė dešinės kabl iu, p a s i r e n g ę s kaire arba s m o g t i triuškinantį smūgį, a r b a griebti d z i u d o v e i k s m u . Masas atmušė kablį kaire r a n k a - k a r d u - g a l i n g u dūr iu į orą virš savo galvos, kartu šoko aukštyn kompensuot i ūg io skirtumui ir gal ingai dūrė porą kartų ta p a č i a kaire r a n k a - į D a n o n e s a u g o m ą kaklą ir į smilkinį. Danas susmuko, kairę ranką vis dar atstatęs apsigint i nuo M a s o dešinės, kuri taip ir n e s m o g ė . Po dešimt ies sekun­džių r inge Calendaras neatgavo s ą m o n ė s dvi va landas.

Kuo d i d e s n i , tuo labiau gr iūva, ir atv i rkščia i . Sunkiausia Maso p e r g a l ė b u v o kovoje s u m a ž u , b e m a ž M a s o ū g i o boksin inku. Becker is nuostabiai šokinėjo. Kai M a s a s s m ū g i u o ­davo, Becker is paprasta i jau b ū d a v o a t š o k ę s . Kartą M a s a s buvo net išstumtas iš r ingo.

- Prale idau smūgį ir p a s l y d a u . M a n e jis pr ivertė gint is a t a k u o d a m a s ve iksmais, skirtais g y n y b a i .

Bet B e c k e r i o laisvoji kova n ieko n e d a v ė . Net je igu j a m būtų p a v y k ę iš visų jėgų s m o g t i , karat istas būtų at laikęs. Laikas ėjo Becker io naudai . Masas g y n ė s i nuo Becker io kirčių kaip n u o įkyruol ių musių. Publ ika ūžė, r o d ė s , tuoj n u g r i a u s stadioną. M a s a s , ne per ger iaus ias karatė šoklys, n iekaip ne įs tengė prieit i a r č i a u p r i e š i n i n k o - B e c k e r i s vis n u s k r i e d a v o šal in. Sta iga M a s a s atsi lošė. B e c k e r i u i n e s p ė j u s p e r p r a s t i a p g a u l ė s , M a s a s šoko į priekį ir at l iko čiudancuki - t iesiais pirštais dūrė į spindul in į rezginį. B e c k e r i s g r i u v o bel ikus vos kel ioms s e k u n d ė m s iki g o n g o .

- B e c k e r i s "niekada neprala imėtų g a t v ė s peštynių, - p a s a ­kė Masas, - labai v ikrus, labai ša l takrauj iškas. Kaip kovės i ! Koks išeitų karat istas!

Po metų per Valstijas keliavo kita g r u p ė karatistų. Penkias­dešimties JAV džiudoistų auditorijai svečiai pademonstravo, kaip skaldomos po penkias suklotos 2,5 cm storio lentelės. JAV džiudoistas Charlesas Yerkovvas neįstengė net ir vienos perlaužti, ja s m o g ę s į savo kelį. Yerkovvas spaudai pasakė nemanąs, kad lenteles pajėgtų skaldyti savo gal ingais smūgiais boksininkai, net ir apsaugota is krumpliais. Ojama j a m pritarė:

- Č i a n e ta ip s v a r b u s m ū g i o j ė g a , ka ip s v a r b u t i n k a m a i s m ū g i u o t i .

Prieš š imtą metų S a s a g a v a Š i g e d z a s , g a r s a u s d ž i u d ž i t s o meistro mi lž inas sūnus, d a v ė p e n o l e g e n d a i , pl ikais k u m š ­čiais pak lo jęs jį puolusį bulių.

15

S a s a g a v a t ikriausiai norė jo šitaip išbandyt i savo kumš­čius, nes ką tik j Japoni ją b u v o a t g a b e n t a s k e m p o , a r b a kinų karatė, meistras susikauti su J a p o n i j o s diktator iaus dž iudž i tso č e m p i o n u . Kova b u v o a p y l y g ė , paskelbtos lygiosios, tač iau d ž i u d ž i t s o č e m p i o n a s b u v o užmirštas, o k e m p o meistru imta žavėt is. Iki šiol japonai tv ir t ina, k a d , kai są lygos v i e n o d o s , karat istas nugal i dž iudoistą.

M a s a s prisipažino nesižavėjęs s u m a n y m u keliauti j Ameri­ką kaip „vienintelio asmens k o m a n d a " kautis su profesionalais, besikaital iojančiais tarpusavyje. Bet kadangi net patys krauge-riškiausi departamenta i būtų t a m nepalankūs, M a s a s irgi nu­s p r e n d ė keliauti j Meksiką ir kautis be ginklo su buliais.

- N e k e n č i u a š m e n ų , - s a k o j is. Bet p i rmiausia jis norėjo kiek pasi lavinti senovin iu b ū d u .

Jis norėjo pasis lėpt i nuo žmonių kalno v iršūnėje su dėže knygų - s e n o v ė s k l a s i k ų - i r pasimait int i v ien laukinėmis žolė­mis bei vaisiais, kaip jau g y v e n o pusantrų metų pr ieš p e r g a ­lę s a v o p i r m a j a m e č e m p i o n a t e . Jis kelsis su saule ir, išsirin­kęs dail ią sveiką pušį, t r e n k s ne mažiau kaip 200 kartų kumščia is-kūja is kaskart pr ieš a t s i s ė s d a m a s va lgyt i .

- Kai pušis nudžius, aš b ū s i u p a s i r e n g ę s leistis ž e m y n . M a s a s kopia lavintis j ka lnus mažiausiai po kartą kiek­

vieną žiemą. Vienais metais d r a u g e p a s i ė m ė partnerį treniruo­t ė m s , p r a n c ū z ų b o k s o specia l is tą i r d z i u d o aukšto atskyr io juodadirž į , kurį į Japoni ją Prancūzi jos nacional ine d z i u d o o r g a n i z a c i j a atsiuntė p a s i m o k y t i karatė, a ik ido ir kinų k e m p o . A n d r ė N o c q u e t sakė, k a d M a s a s j į kas rytą pr ieš auštant lauke ant s n i e g o v e r s d a v o va landą mankšt int is, kautis laisvu st i l iumi karatė, prancūzų b o k s o , d z i u d o ir kokiais t ik pat inka v e i k s m a i s .

- Paskui, - pasakojo A n d r ė , - s u v a l g y d a v o m v iduramžių v ienuol io p u s r y č i u s ir v ienas k i tam d e k l a m u o d a v o m : aš p r a n ­cūz iška i , M a s a s korėj iet iškai a r b a japoniškai - iki v i d u d i e n i o treniruotės ir iki atsiskyrėl io pietų.

M a s a s nepr ipaž ino nei graikų-romėnų imtynių, nei p r a n c ū ­zų b o k s o .

- M e s d a r o m viską, ką d a r o jie, ir dar d a u g i a u .

Kalbant apie karatė p a n a u d o j i m ą pr ieš p a p r a s t ą m u s k u ­latūrą, labai papl i tusios yra istori jos apie karate ar d z i u d o asus, s u d o r o j a n č i u s ištisas banditų gaujas. S p e n c e r i s Tracy

16

f i lme „Bjauri d i e n a prie J u o d o s i o s uolos" - puikus p a v y z d y s . V ienarankis, nebejau nas , iš paž iūros nedrąsus karo v e t e r a n a s v isaip išsisukinėjo nuo milžino c h u l i g a n o užgaul ioj imų, nenorė­d a m a s mušt is , kol p a g a l i a u , c h u l i g a n o užpul tas, n e b e t u r ė j o išeit ies. Veteranas staigiai p a s i t r a u k ė į šalį. O kas v y k o p a s k u i išliko ka ip t ip iška H o l i v u d o k o v o s s c e n a . Po dviejų ar trijų smūgių ka imo daktaras p a s i l e n k i a t ies kruvinu s u d a u ž y t u g a l i ū n u ir pareiškia: „Kaip nors išs ikapstys". į karate m o k y k ­las Tokijuje atvyko d a u g naujų mokinių su a m p u t u o t o m i s

2. 708 17

rankomis ar kojomis, invalidų - S p e n c e r i o Tracy'o gerbėjų. M u m s b e g u r k š n o j a n t arbatą, padėjė jas sukrovė vieną ant

kitos 31 japonų s t o g o č e r p ę . Masas, b a i g ę s pasakot i , priėjo prie čerpių, pr i tūpė pr iešais jas lyg medi tuojant is B u d a ir po įprast inių pas i rengimų krumpl ia is kirto ž e m y n t r u m p ą kirtį. 27 ski lo. (Masas gal i perskelt i 30.) Jis p a r o d ė m a n savo sveiku­tėl ius krumpl ius.

- T a i s y k l i n g u s m ū g i u nesusižalosi.

Pasakiau j a m , k a d m a n o ranka skiltų kaip kiaušinio lukštas, jei šitaip s m o g č i a u .

- Ne, jei p a m o k y s i u kaip, - papr ieštaravo jis. Po s e k m a d i e n i o vakar ienės aš nesveriu nė 60 k g , ir

m a n o 170 cm ūgio f i g ū r a l inkte l inksta nuo lenktyninio „ M G " išmetamųjų dujų srovės tarsti b a m b u k a s nuo ta i fūno. Masas O j a m a vos 2 - 3 c m u ž m a n e aukštesnis, bet 2 7 - 3 2 k g sunkesnis. Jo rankos tok ios d idelės, kad marškin ia i turbūt siūti p a g a l užsakymą. D r a u g a i sako, k a d jis savo milž iniškos a p i m t i e s a p y k a k l ę gal įs sudraskyt i pa judinęs kaklo raumenis.

Vėl iau m a n teko matyt i , ka ip mažesni už m a n e mokiniai s k a l d o tuz inus čerpių.

•

Pagrindai: tuščia ranka

M a s a s paklausė, ar n e n o r ė č i a u pamatyt i , kaip treniruojasi karatistų g r u p ė . M u d u p e r s i r e n g ė m ir išėjom. Pakeliui pasiė­m ė m tris k a i m y n u s - j a u n i u s juodadirž ius karat istus i r korėj ie­čių k i lmės amerikietį R ichardą Kimą. Dickas yra M a s o a s m e ­ninis „ p a s e k ė j a s " , j u o d a d i r ž i s ir d r a u g e d z i u d o ir b o k s o entuziastas, visai neseniai t a p ę s v ienu pirmųjų amerik iečių, pri imtų į didžiul į prestižą tur inčią a ik ido mokyklą, a p i e kurią p a k a l b ė s i m vėl iau, ( l ipom į autobusą ir v a ž i a v o m per Tokiją į rytinę dalį, kur j u o d o s i o s r inkos k ioskuose už j e n a s p a r d a v i ­nė jamos JAV armi jos p r e k ė s , kur teatrai, p i g ū s str ipt izo barai , n e o n u s p i n d i n t y s faneriniai v iešnamiai Tokijo Triušio salos plente, raudonųjų žibintų rajonas bei senas geišų rajonas Još ivaros ž iede, p r i e p l a u k o s lūšnynų užeigos. Iš l ipom iš a u t o b u s o ir ž e n g ė m e į labirintą siaurų gatvių, kur iose pi lna žmonių, bet, mūsų n u o s t a b a i , jos nepr išnerkštos.

M a s a s sustojo pr iešais senus a p g r i u v u s i u s šventyk los vartus. Priešais d a u g u m ą japonų ir korėjiečių budistų šventyk-

18

lų po d idel iu s togu stovi trijų arkų vartai - v i d u r i n ė arka vaikščiot i , o šoninėse g l a u d ž i a s i dvi k o š m a r i š k o s m e d i n ė s šventyklos sargybin ių statulos - rytietiškieji š ė t o n o tarnai Go­gas ir M a g o g a s . Paprastai jie b ū n a g ink luot i , bet t ie, kur iuos p a r o d ė Masas, b u v o b e g i n k l i a i .

- Karatė s a u g o šventąją ž e m ę , - p a s a k ė M a s a s . Ir aš s t a i g a s u p r a t a u tai , dėl ko sukau galvą Naro je,

senojoje sept into jo a m ž i a u s J a p o n i j o s sost inėje, u ž s u k ę s pa­sižiūrėti 1200 m. s e n u m o skulptūrų, v a i z d u o j a n č i ų dvy l ika B u d o s sargybinių. Visi b u v o su šarvais, bet k iekv ienas k i ta ip g i n k l u o t a s - l a n k u , k a r d u , iet imi, - išskyrus vieną, su ž iaur iau­sia v e i d o mina. Tas rankose neturėjo nieko. Paskui m a n t e k o matyti d a u g tokių senovinių negink luotų sargybin ių, kel iančių dar vieną klausimą: k o d ė l j a p o n a i n e i š m o k o karatė pr ieš tūkstantmet į? Ar tais laikais g y v e n o taikiai ir be r ū p e s č i ų , kad karatė nereikėjo? Klasik in iame r o m a n e „ G e n d ž i s M o n o g a -taris" („Pasakoj imas a p i e p r i n c ą Gendžį", 11 a.) r a š o m a , k a d veikiausiai ta ip i r b u v ę . G r a k š č i a s karatė p o z a s j a p o n a i pritaikė savo šokyje.

Tos „nio" statulos, kojų pirštais s m e i g i a n č i o s į ž e m ę kaip

katinai, iki šiol yra, p a s a k M a s o , p u i k ū s karatė p a g r i n d ų

7 a. š v e n t y k l o s s a r g y b i n i ų s t a t u l o s

19

mokyto ja i . M a s a s atsistojo tok ia p o z a i r p a r a g i n o m u s penkis j į pastumt i . M e s visi d r a u g e b u v o m t r igubai sunkesni už jį, bet jis tarsi į a u g o į ž e m ę . M u m s įs iręžus iš paskutiniųjų, jis krustelėjo lyg p a s i d u o d a m a s , bet s ta iga pasi jutau b e s ė d į s kuo tol iausiai n u o jo, d r a u g e su kitais kūnais, puslankiu suvirtusiais apl ink besi juokiantį karatė meistrą.

- Leiskis s tumiamas ir staigiai atšok, - nusikvatojo Masas. Keturi mokinia i nus ipurtė du lkes ir M a s o pal iept i stojo

ketur iomis p a g r i n d i n ė m i s p a s i r e n g i m o p o z o m i s , kurios visos m a n jau b u v o p a ž į s t a m o s iš tų „nio" statulų Naroje ir kurių m a n o senasis k e n d o f e c h t a v i m o m o k y t o j a s neseniai b u v o m a n e išmokęs. Tos s tovėsenos nuo b o k s o ir vakarų fechtav i-mosi stovėsenų skiriasi tuo, kad visai n e s i s t e n g i a m a palikti kuo m a ž e s n i o p a ž e i d ž i a m o p loto pr ieš in inkui , atstatant į pr ie­kį vieną koją ir ranką. Užuot d a r i u s š i ta ip, ats istojamą ta ip, k a d būtų g a l i m a ža ib iškai keisti padėt į , atšokt i į k iekvieną p u s ę ar a t g a l , pulti v iena ar a b i e m rankomis, koja ar ka ip pat inka. S t o v ė s e n a labiau p r i m e n a tą, kuri į p r a s t a kaunant is peil iais ar kur ia s todavos i v iduramžių italų fechtuotoja i d v i e m rapyromis. (Japonų k a r d a s lengvas, bet s u r a n k e n a a b i e m s rankoms, taigi t inkamas perimti iš v ienos į kitą ir kautis s u ė m u s su ab iem.)

TINKAMAS KVĖPAVIMAS

Kai kojos t inkamai į remtos, jos v e r č i a kitas kūno dal is įs i tempt i lyg s p y r u o k l e s . Labiausia i p a v e i k i a m a pi lvo er tmė. Rytiečiai pilvą laiko sielos buveine. A m e r i k i e č i a m s niekšas yra „ juodaš i rd is" , o Tol imuosiuose Rytuose - „ juodapi lv is" . Pil­vas yra p u s i a u s v y r o s , veik los centras.

- Visas m a n o d ė m e s y s , v isas m a n o lav in imasis, visas m a n o m ą s t y m a s sutelktas į pilvą, - sako O j a m a .

Medinių šventyk los sargybin ių n e p a p r a s t a i ryškūs pi lvo srit ies r a u m e n y s . Jie a t r o d o ne smarkia i b a n g u o t i , o tarsi g u m b ų ei lės. V iena raumenų g r u p ė eina d v i e m puslankia is, l yg iagreč ia is a p a t i n i a m s šonkaul iams, tarsi p a p i l d o m i š o n k a u ­liai, o kita eilė lyg iagrečia i su apat in ia is šonkaul ia is e ina virš jų. Jie reikal ingi ne svor iams ki lnoti, jų reikia s t a i g u m u i ir apskr i ta i g a l i n g u m u i . Jie labiau p r i m e n a l e n g v a a t l e č i o kojos raumenis n e g u sunkumų ki lnotojo raumenų kalną. D a u g u m a

20

šiuolaikinių karatistų yra mažesni ir m e n k i a u išs imankšt inę. O j a m a veik iau y r a išimtis - palygint i s t a m b u s , r a u m e n i n g a s .

N e p a g e i d a u t i n a s i r sunkumų ki lnotojo „ b i t ė s " j u o s m u o . Rytų atletui b ū d i n g a s pilvas kaip statinė, su ne tokia ryškia krūtinės ląsta ir m a ž u užpakaliu sudarantis beveik taisyklingą liemens aukščio cilindrą. Jj padaro kvėpavimas - siela, jei jos buveine laikysim pilvą. Darumą išstudijavo jogų kvėpavimo pratimus ir kinų daosistų „burtininko" k v ė p a v i m o techniką ir iš jų sukūrė reikiamą kvėpavimą. Mūsų šiuolaikiniai kvėpav imo meto­dai įgijo mokslinį išbaigtumą prieš keturiolika š imtmečių Rytuose.

Pusiausvyros la ikymas judant pr ik lauso n u o k v ė p a v i m o . Dzenbudista i i r daosista i sako, k a d y r a ketur i k v ė p a v i m o

K v ė p a v i m a s

t ipai: pečia is, krūt ine, pi lvo a p a č i a ir kojų pirštais. Karys

k v ė p u o j a tr im pirmais ia is b ū d a i s . K v ė p a v i m ą kojų pirštais

pal ieku f i losofams. Kinijoje ir J a p o n i j o j e k v ė p a v i m a s p e č i a i s la ikomas l igos

p o ž y m i u . U ž b ė k i t e per kel ias laiptų p a k o p a s - ketur ias ar šešias, kiek p a j ė g i a t e , - ir pradės i te d u s t i . Krūt inė beveik ne judės, ki losis p e č i a i . Jei l igos pr ikaustytas prie lovos j a p o n a s ima k v ė p u o t i peč ia is , g iminaič ia i t u o j a u pat d u o d a žinią teisininkui ir švent ikui.

D a u g u m a žmonių įprastai k v ė p u o j a krūt ine, ka ip k a d p a b r ė ž i a m a amerik iečių atletikoje: „ K v ė p u o k i t e krūt ine: d id ink i­te krūtinės išsiplėtimą: tegu išsiplėt imas p a d i d ė j a iki 7-8 c m " . M a n o krūtinė p a d i d ė j a 13 c m , o negal iu u ž b ė g t i nė per dvi laiptų p a k o p a s . Matyt, teori ja, neva, jei k v ė p u o s i krūt ine, tai krūtinė ims vis labiau plėst is, nėra visai t ikusi .

21

K v ė p u o k i t e p i lvo a p a č i a . Štai k o d ė l j a p o n a i vyrai dėv i p lačią ši lko juostą obi ant k i m o n o ž e m a i , j u o d ą diržą ant karatė str iukės ž e m a i , o šiuolaikiniai tarnautojai mūvi kelnes ta ip, tarsi jos būtų išaugt inės.

S p a u d i m a s a p a č i o j e i r laisvė viršuje p a d e d a valdyt i kū­ną. Bet, kita vertus, būki te atsargūs, k a d a n g i n e t i n k a m a s šių instrukci jų t a i k y m a s gal i d u o t i visiškai n e p a g e i d a u j a m ų rezul­tatų. J a p o n ų kariai, l ikus 70 metų iki p r a l a i m ė j i m o 1945-aisiais, teikė d i d e l ę re ikšmę kla idingai s u p r a n t a m a i pi lvo j ė g a i hara no čikara, n e s u v o k d a m i , ką d a r o . Jie nevykusia i susiejo ž e m a i ryšimą obi ir aukšta i ryšimą juostą, ka ip matyt i iš kai kurių senovinių sargybin ių statulų, su pi lvo š i ld ik l iu, a r b a hara maki, t a i k y d a m i prie š iuolaikinio uni formos fasono. Išėjo pi lvo a t r a m a . Kaip pasakoja belaisviai , buvę išvežti j Sibirą, rusai, išvydę veltui pražūvančias g e r o audinio skiautes - hara maki,-jas a t ė m ė . M a n o m a , k a d dėl to netrukus išmirė 30 p r o c e n t ų japonų belaisvių - dėl p e r v a r g i m o ar t a p ę lengvai p a k e r t a m i įvairių ligų, nes n e b e t u r ė j o pi lvo atramų.

K a u b o j a u s ž e m a i s e g a m a s diržas akivaizdžia i r o d o , k a d m e s , amer ik ieč ia i , p a ž į s t a m e d a u g u m ą tų dalykų, kurie s u d a ­ro japonų kovos m e n u s , t ik jų ne įs isąmoniname. Vakar ieč iams š i rd is y r a estet inis „ c e n t r a s " . M e s tur ime tokių posakių k a i p „v idur ia i d r e b a " , kai išs igąstam. Vargu ar m u m s pi lvas reiškia ką nors d a u g i a u kaip s i lpno ž m o g a u s emoci jų b u v e i n ę .

- K v ė p u o j a m a pakrūtiniu, - pademonstravo Ojama. Giliai kvė­puojant krūtine ima svaigti galva, sutrinka deguonies pusiausvy­ra kraujotakos sistemoje, o tai yra dar blogiau negu dusulys, kadangi atima visas jėgas ir atbukina pojūčius, sutrikdo pusiau­svyrą ir p a d a r o jus pažeidžiamą. Giliai įkvėpkite į krūtinę pro nosį, visai užsičiaupęs. įkvėpkite giliai, kad matytųsi, kaip išsiplečia plaučiai, atloškite pečius. O dabar, lėtai iškvėpdamas, spauskite pečius žemyn, ištempkite k a k l ą - a u k š t y n , ne į priekį. Iškvėpkite laisvai, kol krūtinė pasijus atsipalaidavusi... M a ž d a u g per vidurį tarp visiško iškvėpimo ir visiško įkvėpimo.

Vykdž iau M a s o n u r o d y m u s , įkvėpiau gil iai, bet lėtai, n e j u d i n d a m a s krūt inės ląstos, v a r y d a m a s orą į pilvą.

- N e , - p a s a k ė j i s , - n e į pi lvo viršų, ne į minkštąjį pilvą... varyk į paslėpsnį .

M a s a s nusi juosė diržą ir standžiai apr išo m a n pilvą po pat apat in ia is šonkaul ia is.

22

- Varyk orą ž e m y n , žemyn... S p a u s k kojas, jei s tov i , arba s ė d m e n i s , jei s ė d i , t ies iog į ž e m ę . Daryk ta ip po kel is š imtus kartų per dieną, kol k v ė p a v i m a s pi lvu išeis natūral ia i , i r p a m a t y s i , koks pas idarys i pas lankus. D r a u g e iš lavinsi pi lvo raumenis, pataisysi stovėseną, p a g e r ė s v i ršk in imas, pas i ta i ­sys kūno s u d ė j i m a s . T inka g y d o m i e s i e m s p r a t i m a m s nuo nervinių v i ršk in imo sutr ikimų, nuo n e m i g o s , b e n d r o n e r v i n g u ­mo. Ir tikrai n e p a k e n k s , jei kvėpuosi net inkamai . S u d ė t i n g o j i k v ė p a v i m o t e c h n i k a hatha joga n ieko d a u g i a u ir n e d u o d a ir y r a p a v o j i n g a , gal i te veikiai suklyst i , jei g r e t a neturės i te mokyto jo.

Masui neteko g i rdėt i , k a d karatistas turėtų o p ą ar kokių kūno nukrypimų. O juk d a u g e l i s karatistų v a l g o aštr ius korė­j iečių pat iekalus, gerokai p a g a r d i n t u s raudonais ia is či l i p i p i ­rais. P a s i d o m ė j ę s suž inojau, kad tai , ką jis p a s a k ė , p a s a k y ­t ina ir a p i e fechtuoto jus, dž iudoistus ir a ik idoistus be i v isus japonų senovės t a p y b o s meistrus, aktor ius ir š o k ė j u s . J ie at l ieka tokius b e n d r o j o lavinimo prat imus pr ieš i m d a m i e s i savo m e n o . Beje, apskr i ta i Japoni jo je yra d a u g i a u s i a p a s a u ­lyje sergančių o p a l i g e . Vienas mil i jonas dž iudoistų, karat istų ir kendoistų t ė r a tik n e d i d e l ė gyventojų dal is J a p o n i j o j e , kur g y v e n a 94 mil i jonai žmonių. Tokia k v ė p a v i m o t e c h n i k a yra d i d y s i s švent iko D a r u m o s atradimas, karatė š e r d i s ir, ž i n o m a , visų kinų, korėj iečių ir japonų kovos menų p a g r i n d a s bei s v a r b u s dailiųjų menų ve iksnys ir moksl in io t y r i m o o b j e k t a s .

- N e s u g e b ė s i įvaldyti kvėpav imo, - įspė jo M a s a s , - n e p a ­jėgsi nieko padaryt i karatė, gal tik keletą įdomių tr iukų.

Vienos iš sargybinių skulptūrų b u r n a prav i ra, o kitos u ž č i a u p t a . J i e d u įkūni ja in ir an, a r b a in ir jang, p a s y v u m ą ir aktyvumą, d u p a g r i n d i n i u s k v ė p a v i m o a s p e k t u s . Šis d v i l y p u ­m a s p e r s m e l k i a visą Rytų kultūrą.

- Karat istas p u o l a i š k v ė p d a m a s , b ū d a m a s aktyvus. Kai

ž m o g u s p u o l a į k v ė p d a m a s , jis n e s a u g u s , p a s y v u s , - p a s a k ė

M a s a s , a t k a r t o d a m a s ta i , ką b u v a u g i r d ė j ę s iš s a v o f e c h t a ­

v i m o m o k y t o j o . - V isada įkvėpk pro nosį, užsič iaupęs, t a d a protas bus

grynas. Amer ikos slenge kvailys v a d i n a m a s „ k v ė p u o t o j u bur­na", išsižiojėliu, taigi ir vakar iečiams tai ne naujiena. Kai puol i , tai pulk žaibišku smūgiu su žaibišku atsitraukimu, tarsi b o t a g o kirtis, i š k v ė p d a m a s s p r o g i m u pro burną. Karatistai paprasta i

23

puldami šūkteli. Iš pakrūt inio iššauna tarsi o p e r o s dainininko „do". Ir laukiniai žvėrys, kai puola, r iaumoja, ir p irmykščiai žmonės, ir išs igandę pėstininkai drąsinasi kovos šūkiu e idami į ataką. O m e s tik p a v e r t ė m mokslu tai, kas išeina natūraliai.

M a s a s patar ia stebėt i pr iešininką ir sekti jo kvėpavimą: pulti j a m įkvepiant.

- P ab and y k, - tarė j is, - padaryt i ką nors staigiai tuo m e t u , kai įkvepi . Matai? Praradai pusiausvyrą.

O j a m a atl iko kovos prat imą su m e n a m u pr iešin inku gar­siai k v ė p u o d a m a s , su k iekv ienu p u o l a m u o j u v e i k s m u iškvėp­d a m a s . Tokių prat imų y r a a p i e d v i d e š i m t - j u o s g a l i m a daryt i bet kurioje p a t a l p o j e . J ie atstoja gerą „pasivaikščioj imą". Toliau pateik iu p a g r i n d i n i u s iš jų ir smulk iau.

Kai g inatės, j e i g u jūsų pr iešin inkas i š m a n o a p i e kvėpavi­mo pusiausvyrą, - kovotojas dažna i ją nu jaučia instinktyviai, -p a p r a s č i a u s i a i „sust inki te". A p m i r ę s yra p a v o j i n g a s . Juk neži­nia, ką j is darys, k a d a puls, jis neturi inerci jos, kurią bes ig i­nant is galėtų nukreipt i s a v o n a u d a i . Ger iaus ia g y n y b a yra išvengti kovos, b e t jei kaut is tenka, leiskite pr iešininkui pult i . Tuomet būsi te ir moral ia i , ir teis iškai te isus b e s i g i n d a m a s , o kartu turėsite i r taktinį p r a n a š u m ą . Ger iausia g y n y b a yra ne puol imas, o pr iešpuol is , kontrataka. Nugal i tas, kuris pas i ren­g ę s , o ne tas, kuris p u o l a p i rmas.

Gal ima apsig int i s m ū g i o at rėmimu įkvepiant , bet kai pulsi te, tai č ia visai ka ip su strėle - kai j i pa l ieka lanką, jos jau n e b e p a k r e i p s i . Reikia būt i p a s i r e n g u s i a m v i s a d a - i r atre-miant puol imą, ir ža ib iška i kontratakuojant, kai pr iešin inkas labiausiai p a ž e i d ž i a m a s . Ir gal i te pr is idurt i jėgų iš jo puola­mosios inerci jos. Karatistui kova b ū n a la imėta a r b a pra la imėta jau p i rmojo s m ū g i o m o s t o akimirką.

- B o k s e tai ne, - įs i terp iau.

- D ė l v ienos ar netgi dviejų priežasčių, - paaiškino Masas.

Pasak jo, p i r m i a u s i a b o k s o kova p a p r a s t a i v yksta t a r p dviejų lygių varžovų. O ar dažnai šitaip b ū n a g y v e n i m e ? B e m a ž n iekada. Antra, boks in inkas s m ū g i u o j a į ats iver iančias s p r a g a s , o karat istas tai d a r o m i n t y s e - g a l i m a sakyt i , t e l e p a ­t iškai. Taip yra k iekv ienoje Rytų sporto rūšyje. Štai k o d ė l s u m o imtynės n e i š m a n a n č i a m a t r o d o kaip h i p o p o t a m ų valsas. Čia nėra d a u g y b ė s nežymių smūgių, k iekvienas p u o l i m a s yra v ienas didž iu l is s m ū g i s , o dvikovą tarp dviejų varžovų pa-

24

prastai s u d a r o a r b a kel ios s e k u n d ė s , a r b a kel ios d i e n o s

pr iešininko v a r s t y m o žv i lgsniu ir p a s k u t i n ę ak imirką - ža ibiš­

kas pr iešpuol is . - Bent jau toks yra idealas, - p a a i š k i n o M a s a s . Šventyklos s a r g y b i n i a i ž v e l g i a į jus žva i ra i . Č i a yra

neįprastas ryt iet iškas m e n a s ! Bet j e i g u j ū s k a d a b u v o t e lėktuvo šaul iu, tai supras i te , k a d ne t o k s jau i r n e į p r a s t a s . Aš nesu žiūrėjęs p r o e lektroninę p a b ū k l o akį š a u d y k l o j e ir nieka­da n e b u v a u p l a č i a e k r a n i a m e arti leri jos pratybų pavi l jone, ta igi negal iu pasakyt i , kaip š i t e c h n i k a p a d e d a d i d e l i u a t s t u m u .

A k y s turi d v i g u b ą r e g ė j i m o židinį. V ienas a k i e s o b u o l y s veikia k a i p o b j e k t y v a s , o a b i a k y s ž v e l g i a n u k r e i p t o s į tą patį objektą k a i p projektor ia i į ekraną stereo kine. D a u g e l i s mūsų būsimųjų G r u m m a n o aviaci jos šaulių p a s t e b ė j o , k a d , kai sėdi m o k o m a j a m e p a b ū k l o bokštelyje, s u p a m a s 270 išgaubto ekrano ir lauki, k a d a tave iš kurios nors p u s ė s atakuos skaidrinis japonų naikintuvas, tu gal i efektyviai s tebėt i didesnį plotą, jei neįsižiūrėsi į vieną tašką, kaip įprasta. Tuomet suaktyvės šoninė rega. Suvedant abiejų akių žv i lgsnius į artimą objektą, bet kiekviena akimi žvelgiant į tolį, tol imoji rega šiek tiek susi lpnėja, o akių k a m p u č i a i s m a t o m a ryškiau ir v isas regėj imo plotas t a m p a to lygaus ryškumo. Čia panašia i kaip k a d r e k o m e n d u o j a m a žiūrėti naktį, k a d suaktyvėtų t inklainės stiebeliai, tačiau koks iš tikrųjų č ia ryšys, - pal ieku spręsti okul istams. O j a m a priskiria tokį patį „žvairą" regėj imą sargybi­niui, b e s i s a u g a n č i a m n e m a t o m o priešo, gal inč io užpult i iš kiekvienos pusės, ir gynimuis i n u o užpuol ikų g r u p ė s .

K a l b ė d a m a s a p i e kautynes s u v ienintel iu p r i e š i n i n k u , Ma­sas p r i m e n a vakar iet išką n a r s u m o idėją:

- Ž v e l k j a m tiesiai į akis. Bailys neat la ikys. A k y s išduo­

d a j o s u m a n y t u s v e i k s m u s .

Aš m a n i a u , k a d tai tik apie vakar iečius. N e a t r o d o , k a d nesąžin ingam rytiečiui būtų įprastas da lykas n i e k a d a nežiūrėti n iekam į akis. M a s a s užtikrino, k a d šis da lykas universalus. Lygūs žiūri v ienas kitam į akis. Pasak senovės legendų, visi buvo lygūs, kurie kovėsi dėl visiškos lygybės, kuri yra akst inas gyventi . O tas akių nule idimas prasidėjo kaip p a g a r b o s vyres­niam ženklas ir išvešėjo, kai v y r e s n y b ė t a p o visuotinai s ie jama su: „Aš už tave d i d e s n i s , nusi lenk, c h a m e " . N i e k a d a n e p a m a ­tysi kel iak lupsčiaujančio karatisto nei dž iudoisto.

2 h

„ K a t i n a s "

spardytojų m ė g s t a m ą taikinį. Nuo spyr io pats apsisuko ir, jau palietęs gr indis, kaire ranka užsimojo ir delno apat ine dalimi s m o g ė ketvirtam priešininkui į s m a k r ą - n e bokso nokautu, o virš pat d u o b u t ė s , per gerą cent imetrą nuo lūpų. Penktas priešininkas aršiai puolė „baleto" meistrą kumščiais. Šis p a g a ­vo kumštį kaip beisbol ininkas kamuol iuką ir tarsi švystelėjo jį pažeme. Priešininkas dėl savo paties inercijos apsisuko ir gavo v karatė kirtį plaštaka į kaklą virš dešinio mentikaul io.

Šuol io i lgis buvo d a u g i a u nei pusketv ir to m e t r o - b e v e i k visas šuol is ne žemiau pečių. Šuol in inkas s k r i e d a m a s par­bloškė keturis pr iešininkus. Gr indis pas iekė ž v e l g d a m a s ta p a č i a k r y p t i m i , kaip i r a t s i s p i r d a m a s nuo gr indų, n e p r a r a d ę s kuno p u s i a u s v y r o s .

- Kai kas, - nusi juokė M a s a s , - t ikriausiai m a n o , k a d karatė išmokti lengva, kad t ies iog reikia prot ingai mąstyt i .

- J i s p a b r ė ž ė , kad vienintelis t iesus kelias į meistr iškumą yra nepal iaujamas sunkus d a r b a s , didžiul is darbas. Bemaž n e į m a n o m a išmokti jokio tikrojo karatė be mokytojo, k a d a n g i egzistuoja t a m tikri pr incipai, kurie, kaip ir visų rytietiškų kovos menų, skiria šį meną nuo visų vakarietiškųjų analogų. Pirmiau­sia, be abejo, - kvėpavimas. Antra, į t e m p i m a s - iš tempimas ir sutraukimas, teikiantis karatisto plaštakai reikiamo kietumo, teikiantis karatė botagiškam smūgiu i reikiamos jėgos. Neišlavi­nus šių dviejų pagrindinių elementų, tušti pasikraipymai gali

28

atrodyti kaip tikrasis karatė v ien tik n e i š m a n a n č i a m , o štai tikroje kovoje toks pas ikra ipymas būtų sav ižudžio šokis.

- Beje, iš šokėjų išeina ger iaus i karat istai , - p a b r ė ž ė M a s a s , - bet karatė išmokti į m a n o m a b e m a ž k i e k v i e n a m . Panorusiems čia mokyt is aš kel iu v ienintelę sąlygą: pr iva lu m ė g t i muziką. Jei n e p a g a u n i r i tmo, - karatė n e i š m o k s i .

Pasak Maso, n e į m a n o m a tapt i j u o d a d i r ž i u karat istu be m o k y t o j o , bet yra keli karatė v e i k s m a i , kur iuos g a l i m a lengvai išmokti a p s i g y n i m u i ar m a n k š t a i . Ir lavinantis atlikti t u o s v e i k s m u s g a l i m a lengviau išmokt i t o b u l o k v ė p a v i m o i r į t e m p i ­m o . A p ž v e l k i m e kelis v e i k s m u s .

Pergal ingą šuolį p a d e m o n s t r a v ę s meist ras gr įžo į savąjį salės k a m p ą , kur priž iūrėjo keletą mokinių, šokinėjančių su šokyk lėmis, su svarmenimis prie kulkšnių. O j a m a paaišk ino, k a d č ia yra korėj iečių indėl is į karatė, nes korėj iečiai m ė g s t a kautis kojomis. Pasak Korėjos kaimiečių, n e s u n k u pasakyt i , kur g y v e n a karat istas, k a d a n g i n a m a s neturi durų iš pr iekio. S a k o m a , k a d karat istas š o k a per stogą į sodą ir į ž e n g i a į savo n a m u s per užpakal inę verandą.

- V i e n o užsienio a m b a s a d o s p a r e i g ū n o ž m o n a , kurią a š m o k i a u karatė, p a b a n d ė šitaip pašok inėt i su s v a r m e n i m i s ant kojų ištisą dieną pr ieš e i d a m a į balių. Ji sakėsi visą vakarą šokus tarsi ant d e b e s i e s . Pradėjo š i ta ip treniruot is pr ieš kiekvieną balių. Pamatytum, kokios dai l ios d a b a r jos kojos!

A P R A N G A

M u d u su Masu p e r s i r e n g ė m . Jis p a r o d ė , ka ip apsivi lkt i karatė kost iumą, kurį s u d a r o „joj iko b r i d ž k e l n ė s " ir s t a n d a u s vafl inio p y n i m o str iukė, p e r r i š a m a vos ne p u s t r e č i o m e t r o i lgio m e d v i l n i n i u d i ržu. Diržas - t iek n a u j o k o baltas, t iek p r a d e d a n č i o j o rudas, t iek meistro j u o d a s , t iek d i d m e i s t r i o r a u d o n a s - r i š a m a s v i enodai . I m a m e diržą už v idur io i r d e d a ­m ė s prie pi lvo ties b a m b a ar ž e m i a u . J u o s i a m t iesius g a l u s apie k l u b u s . Neval ia jų persukt i . J u o s i a m a p i e juosmenį k a i p kelnių diržą, tik - per d u b e n s kaulo viršų. Priekyje tvirtai sur išam ( juosmuo apjuostas d v i e m di ržo k i lpom) užveržę t a i p , k a d p a j u s t u m e sutvirtėjusį kryžmenį. Rišam rifo m a z g u - k a i r į galą d e d a m ant dešin io, dešinį ant kair io. M a z g a s turi gulėt i p l o k š t u m a ant b a m b o s ar kiek ž e m i a u . Galai t e g u laisvai karo a r b a užkiškite, - kaip jums labiau pat inka.

29

- T a č i a u m e s mielai nusi lenkiam t a m , kurį g e r b i a m , nors n i e k a d a - k a i s u tokiu k a l b a m .

Pasakiau Masui apie mūsiškį art i leristo ta ikymąsi . Jis gūžtelė jo p e č i a i s :

- N i e k o nėra naujo nei karatė, nei d z i u d o , nei niekur kitur pasauly. T ies iog s u d ė l i o j a m e viską t a m t ikra tvarka. Taip gali k iekvienas.

Mokykloje

Pradėjusi burt is min ia sugrąž ino Masą į t ikrovę, ir j is mus n u s i v e d ė šal in. Priėjom didžiul į pastatą, kuris m a n pr iminė arkl idę. Į ž e n g ė m pro įvaž iuojamuosius vartus į dengtą mokyklos kiemą, kur iame n e d i d e l ė m i s g r u p e l ė m i s e n e r g i n g a i mankšt inosi paaugl ia i , ir n u ė j o m e į da i ly lentėmis apkaltą salę. Prie durų n u s i a v ė m ir ž e n g ė m ant kęstais iais v ikšr iais kimštų 5 cm storio d e m b l i ų . 9 0 x 1 8 0 cm ploto tatamia is iškloti visi japonų namai . Tatamiai minkštesnį griūti ir g e r o k a i p igesni už mūsišk ius brezent in ius d e m b l i u s .

Viena iš m o k y k l o s patalpų b u v o m a ž d a u g 15x20 m ploto, v isa išklota tatamiais. Sienos m a ž d a u g iki 2 m aukšč io ištisai m e d i n ė s , ant sienų k a b o lentelės su varda is , k iekviena su kinų i d e o g r a m o m i s - paprasta i ketur iomis, - išr ikiuotos po d i d e s n ė m i s lentomis, kur iose p a ž y m ė t a po v ieną japonišką skaitmenį. Tie ska i tmenys reiškia karatė atskyr ius. Kuo d ides­nis skaič ius, tuo maž iau po juo surašyta šios mokyk los, ar šios salės, mokinių. Vos kelių v a r d a i po š e š e t u .

G o g e n a s J a m a g u č i s , mokyk los še imin inkas i r m a ž d a u g 200 000 karatistų auklėtojas, labai pr iminė katiną. Jis 165 cm ūgio, sver iant is kokius 60 kg d r a u g e su treniruočių kost iumu ir r a u d o n u d i ržu. P e r k o p u s i a m per pusšimtį metų, j a m plaukai d e n g ė p e č i u s , o akys a t r o d ė tokios p a t ž iaur ios kaip ir tų statulų. Kai j isai ž e n g ė , galėjai dėti galvą, k a d jis k o j o m nesiekia ž e m ė s .

D a u g u m a mokinių buvo paaugl iai , d a u g u m a jų svėrė v idu­tiniškai 50 k g , retas 60. Tokiuose sunkiuose miesto rajonuose kaip šis pol ici ja į karatistus žiūri nepatikl iai, tačiau ir Ojama, ir „Katinas" į rodinėja esant neteisingą g a n a papl i tusią nuomonę, kad jie auginą gaujas. Jie atkreipė dėmesį į faktą, kad nė vienas aukštesnio atskyrio mokinys nėra pr is idaręs b ė d o s . Jei tik išgirstama a p i e kokį nuklydėlį, tai jis pata isomas. Tokiam

26

pal iepiama ką nors nuveikti, k a d turėtų k u o didž iuot is, k a d kur nors išsilietų. Jaunas sport ininkas turi natūralų polinkį pauostyt i kraujo, tačiau mokyk la tokį polinkį nukreip ia į j u o d o diržo ir p irmo atskyrio troškimą. Vaikinas supranta, k a d jei kausis už mokyklos ribų, tai žaibiškai išlėks iš mokyk los.

Keturi vaik inai sustojo k v a d r a t u - d u p r i e š d u p o 180 c m vienas nuo kito. Kiekvienas laikė pr ieš save dv i 2 cm storio 30 c m 2 p loto puš ines lenteles, lygiai s u g l a u s t a s , suder inta m e d i e n o s k r y p t i m i . Už k iekvieno va ik ino atsistojo po keturis vaikinus ir į s i rėmė į pr iešais stovintį ka ip r e g b i o žaidėja i . „Kat inas" v i e n a m mokiniu i p a l i e p ė eiti į k v a d r a t o centrą. Sis atsistojo re ik iama p o z a , į k v ė p ė ir d v i d e š i m t įsiręžusiųjų tie­siog s u d r e b ė j o nuo š e š i a s d e š i m t k i l o g r a m i n i o karatisto s m ū g i o į v isas ketur ias p u s e s v ienu m e t u - pl ikų kojų kulnais ir d r a u g e k u m š č i a i s a t g a l . Visos a š t u o n i o s lentos, perski lusios pusiau, pažiro ant gr indų.

„Kat inas" p a p e i k ė mokinį už tai , k a d šis kaire ir d e š i n e ranka kirto v i e n o d a i , užuot kur ia nors „ d ė l į va i rumo" dūręs. Tada b u v o iškelta dar v iena dviejų lentų k o n s t r u k c i j a ir „Kat inas" puolė į priekį su f e c h t u o t o j o į t ū p s t u , išt iesęs į priekį pl ikos rankos pirštus. Pažiro lentų s k e v e l d r o s .

„Kat inas" p a s k e l b ė kovą, ir ke letas mokytojų atsistojo kautynių p o z a . Visi aukštesniųjų atskyrių karat istai mokyklo je m o k o j a u n e s n i u o s i u s , o patys m o k o s i iš a u k š č i a u s i o j o r a n g o karatistų ir iš „Kat ino". Vienas ketvirto atskyr io grakšč ia i sušoko „baletą" pr iešais penkis t r e č i o j o ir antrojo atskyr io pr iešininkus. O j a m a reikalavo to l imo m o s t o .

- Jokio a r t i m o b o k s a v i m o s i , jokių a p e r k o t o s m ū g i ų iš a p a č i o s į p a s m a k r ę . A r b a kova art imoj i , a r b a stovėk toli i r šok ka ip t igras. T igras tekšnoja letena tik ž a i s d a m a s .

Ketvirtaatskyrininkas paklojo keturis pr iešininkus vieninteliu tokiu suktu s m ū g i u , atl ikęs g r a c i n g ą baleto f igūrą tour jete: galingai ats ispyręs nuo grindų nuskriejo akių aukštyje į priekį. „Skriejo" kairę koją parietęs po sav im, d e š i n ę ištiesęs. Skry­džio pusiaukelėj kairė koja šovė į šalį ir kulnu s m o g ė p i rmam priešininkui į tarpuakį. Tuo pat metu dešinė ranka kirto iš viršaus antra jam į galvą 2,5 cm už v i ršugalv io aukščiausio taško. Po akimirkos dešinė koja, kuri, t iesiant kairiąją, buvo pariesta, d a b a r vėl šovė į priekį ir kirto t r e č i a m priešininkui į patį krūtinės ląstos vidurį - prancūzų b o k s o ir berberų rabah

27

R A U M E N Ų M A N K Š T I N I M O PAGRINDAI

Karatistai naudoja d a u g tokių pat raumenų lavinimo prati­mų kaip ir vakariečiai. Dvidešimt ar d a u g i a u atsisėdimų gulint ant nugaros yra min imumas lavinant pilvo raumenis. Kai mankš­tinamasi dviese, tai ga l ima susėsti v ienam priešais kitą ir pakišti kojas v ienam po kito keliais. A b u sėdasi v ienu m e t u .

Tokie ats isėdimai irgi yra esminis karatė e lementas. Bet g a l i m a juos daryt i ir ant lygiagrečių. Svarmenys ki lojami irgi kaip Vakaruose. Tik neval ia kel iamųjų raumenų mankšt int i su labai sunkiais svarmenimis. J u m s prireiks j u d e s i o s t a i g u m o , o ne į s p ū d i n g o s raumenų m a s ė s . M a s a s tokį raumenų perteklių v a d i n a „sukijaki mėsa". Pasak Maso, „n ieko g e r o m ė s o s pertekl ius n e d u o d a nei karvei , nei tau". S v a r m e n y s turėtų sudaryt i ap ie du t r e č d a l i u s jūsų svorio.

A t s i s p a u d i m a i s ir tokiais ats isėdimais išmankšt intus rau­menis reikia tol iau lavinti kitais prat imais dv iese. Kaklo rau­m e n i m s mankšt int i gulk i tės v e i d u ž e m y n , kaip a t s i s p a u d i ­m a m s , bet įs i remkite a l k ū n ė m i s . Porininkas t e g u jus a p ž e r g i a i r s t o v ė d a m a s s p a u d ž i a j u m s galvą. Palengva kelkite s p a u ­d ž i a m ą galvą aukštyn, pala ikyki te iškėlę ir p a l e n g v a leiskite

ž e m y n . Porininkas turi ta ip regul iuot i s p a u d i m ą , k a d j u m s galvą kiloti būtų ne lengva.

J u o s m e n i u i mankšt int i stovėkite išs ižergę, tv irtai įs i ręžę. Partneris t e g u l ipa ant jūsų iš pr iekio, a p s i k a b i n a ko jomis jūsų l iemenį, rankomis - galvą. Lėtai lenkite l iemenį į priekį kuo hor izontal iau. Tada lėtai vėl atsit ieskite. Kai š iuos prat i­m u s visiškai išmoksite, p a b a n d y k i t e kelių lankstymą, užsiso­dinę porininką.

Kojų raumenis g a l i m a mankšt int i su por in inku ant n u g a ­ros, stov inčiu j u m s ant š launų pr ie pat d u b e n s . Jūsų kojos turi būti p a k a n k a m a i p r a ž e r g t o s , k a d jis galėtų p a t o g i a i stovėti ir k a d patys la ikytumėtės tvirtai. D a b a r lėtai ženki te į priekį. G r i o z d i š k a K i n k o n g o e i s e n a b u s į m a n o m a t u o m e t , kai išmoksi te palaikyti pusiausvyrą šitaip.

N u g a r o s r a u m e n i m s lavinti yra d a r o m i k e n d o prat imai (apie juos - to lesniame skyr iuje), t a č i a u ne su k a r d u , o su sunkia lazda. Karatistai p a d a r o ir gerą b e i s b o l o a t m u š ė j o su l a z d a apši l imą.

NE TOKIA J A U IR PLIKA R A N K A

Tradicinis karatė turi 15 s m ū g i ų ranka, o s p e c i a l i z u o t o s m o k y k l o s - dar d a u g i a u : kirtimų kabl iu , pusapva l ių kaltų, pirštų kumščių - tokių pat mirt inų ka ip p laktukas ar m o t e r s batel io aukštas kulniukas. T iems s m ū g i a m s išmokt i reikia d a u g special ių treniruočių, bet v iskas p a g r į s t a tais p a č i a i s p r i n c i p a i s , su kuriais č ia s u s i p a ž i n s i m e .

Pagr ind inė rankos p a d ė t i s yra tokia, kokia re ika l inga į ž y m i a j a m karatė kirčiui a r b a dūr iu i pirštais. Plaštaka a t r o d o p a p r a s t a , lygiai ištiesta. Tačiau toli g r a ž u v iskas nėra ta ip p a p r a s t a . C i a - r a n k a - k a r d a s , v a d i n a m a s i s siuto, skirtas kirsti k a i p k a r d u , a r b a nukitė, skirtas durt i ka ip su r a p y r a . V ien tik išt iesus ir į t e m p u s plaštaką dar t ikrai n e b u s nei siuto, nei nukitė, ka ip ir n e u ž g r ū d i n t a gelež is dar nėra p u i k u s p l ieno k a r d a s . T i n k a m a s p laštakos i š t e m p i m a s yra visų karatė s m ū ­gių r a n k a p a m a t a s . Išmok iš tempt i plaštaką, antra ip n e i š m o k ­si n ieko. S c h e m o j e rodykl in ia is punktyra is yra p a r o d y t o s t e m p i m o - i š t e m p i m o ir s u t r a u k i m o - kryptys.

Laikykite plaštaką t iesiai ištiestą, kaip d i lb io tąsą. Smar­kiai suglausk i te pirštus, k a d justumėt į tempimą. D a b a r vėl

31

R a n k a - k a r d a s

atpala iduoki t , nes t e m p s i m e ne ta ip, o t ik suvoki te patj t e m p i m o pojūtį. Dabar t e m p k i t e nykštį, o t iksl iau - pr iverskite jį patį susitraukti r iešo link ir pakilt i . Tačiau nieku b ū d u nerieskite nykščio tyč ia, nes išeis ne karatė r a n k a ir bus visai n e v e i k s m i n g a . į t e m p t i nykštį bus lengv iau, kai keletą kartų pasi lavinsite t inkamai kvėpuot i , ka ip jau m o k ė m ė s . Turite iškvėpti į s i t e m p d a m i nuo pakrūt inio (tarsi v a i d i n d a m i kine vilkolakį, garsia i š n i o k š d a m i , beveik u r g z d a m i ) , k a d į s i v a i z d u o j a m a j ė g o s v irvė, a r b a linija, kurią t e m p i a t e nykščiui į traukt i , eitų tarsi iš pi lvo. Traukdami nykštį, jūs pajusite natūralią pr ieš ingą j ė g ą - k i t ų pirštų išs i tempimą, - nuo kurios pirštai s tandės. Dabar į traukite tris d idž iuos ius pirštus, kad mažyl iu i tektų v isa p r i e š i n g a išs i tempimo j ė g a .

Pirštai labai nežymiai susi lenks, i lgiausias d i d y s i s pirštas truputį p a t r u m p ė s kitų atžv i lg iu (puiku, nes ta ip tv i rč iau). Gal s u n k u bus išlaikyti p irštus n e p r a s k ė s t u s , bet išlaikykit. Jei viską darote t inkamai , ranką nuo a lkūnės jausite lyg geležinį strypą. Ne dėl didelių raumenų, o dėl p a p r a s č i a u s i o t e m p i m o .

Venkite klaidų: nesulenki te riešo, nes j is gal i imti riestis atga l ar į šalį, nykšč io p u s ė n . Pirštai irgi gal i n e j u č i a imti riestis mažyl io p u s ė n . Visa ranka-kardas turi sudaryt i idealiai t iesią liniją. Ta v id inė linija turi eiti per didįjį pirštą, per jo iškilusį, b e m a ž išsipūtusį krumpl į ir per alkūnkaulį , t. y. per vidinį, didesnį iš dviejų d i lb io kaulų. Stovėkite t iesiai , kvėpuo­kite gi l iai, kitaip pajusi te skausmą mentės srityje.

į s i t e m p ę bus ir pet ies r a u m e n y s . Visą ranką jausite kaip į temptą s p y r u o k l ę . Delno m i n k š t i m a s d a b a r b u s virtęs o d i n e b o k s o kr iauše. Tol, kol laikysite ranką šitaip į t e m p ę (o išlai­kyti g a l i m a ner ibotai i lgai, nes fiziškai n e v a r g i n a , veikiau st imul iuoja), k a r d o a š m e n y s , a r b a jūsų p laštakos b r i a u n a , bus

32

kaip kieta o d a , pr ik l i juota pr ie kaulo, o n e b e minkšt i raume­nys. Kirskite į p lokščią kietą paviršių savo n e į t e m p t o s plaš­takos br iauna. O d a b a r į tempki te, kaip n u r o d y t a , ir kirskite vėl. Kai ranka į t e m p t a , jūs d a u g m e n k i a u j a u č i a t e sus idūr imą su kietu pav i rš iumi, nejuntate s k a u s m o . P a b a n d y k i t e šitaip ištempti plaštaką p e n k i a s d e š i m t ar d a u g i a u kartų, kol išmok­site į tempti s t a i g a ir n e s ą m o n i n g a i .

R A N K O S - K A R D O LAVINIMAS

O j a m a n u v e d ė m a n e prie naujoko, ką tik p r a d ė j u s i o mokyt is durt i r a n k a - k a r d u . Treniruočių pr ietaisą labai l e n g v a pasidaryt i p a č i a m . Susiraskite m a ž d a u g 30 c m 2 p loto i r 30 cm gyl io d ė ž ę . Puikiai t iks ir stat inė. Pripi lkite miltų a r b a smėl io - su miltais mankšt int is l e n g v i a u . Pasistatykite ant gr indų. Atsistokite ir pas i ruoški te s m ū g i u i . Kairę koją statykite palei dėžę, d e š i n ę kiek atokiau už d ė ž ė s , žvelki te į d ė ž ę tiesiai iš v iršaus. į t e m p k i t e ranką-kardą. A t s i v e d ė k i t e - at i trau­kite ranką palei šonkaul ius. Giliai įkvėpki te p r o nosį. Į t e m p k i ­te p laučius. Durkite r a n k a ž e m y n , s u l e n k d a m i kairį kelį, o dešinę koją iš la ikydami tiesią. Staigiai išpūskite orą p r o burną d r a u g e su staigiu j u d e s i u .

Darykite prat imą mažiaus ia i po du š imtus kartų k a s d i e n dvi savaites, kol ranka p r a d ė s sulįsti į smėlį iki krumpl ių. Tada vietoj smėl io įs iberk i te nevirtų ryžių ar kitokių kruopų. Kartokite prat imą tol , kol p l a š t a k a lengvai sul įs iki krumpl ių į k r u o p a s . Tada pr is iberk i te pupel ių a r b a džiov intų žirnių ir

R a n k o s l a v i n i m a s

3. 708 33

p a g a l i a u apvala inų akmenėl ių, p a r d u o d a m ų a k v a r i u m a m s . Iš­mankšt intos su akmenėl ia is jūsų rankos b u s p a r u o š t o s skal­dyti p u š i n e s lenteles.

Šį prat imą n u o s e n o d a r o m o k s l o vyrai . O d a u g e l i s dabart inių karatistų m ė g s t a kaligrafiją, įmantr ią rašybą t e p t u ­ku. Lavintis reikia labai p a l e n g v a , nuolat stebint, k a d pirštai neišsiklajpytų. N e g a l i m a skubėt i . Ger iaus ia lavintis šešis m ė ­nesius. Ž m o g a u s saulės rezginys, netgi krūt inės ląsta, į kurią d u r i a m a r a n k a - k a r d u , yra d a u g m i n k š t e s n ė n e g u p u p e l ė s .

Dūriai p laštaka, a r b a s m ū g i a i pirštais, lavinami šitaip. Durkite v ien smi l iumi a r b a smil iumi i r d i d ž i u o j u pirštu d r a u g e . Užtikrinkite tokį jų į tempimą, k a d per gal in ius sąnar ius truputį palinktų.

Daugel is š i ta ip m a n k š t i n a ir kojų p irštus.

Kirtis k a r d u , a r b a p laštakos br iauna, lav inamas kaip kirtis lazda, a p i e kurį d a r k a l b ė s i m e .

Kit iems k u m š č i a m s ir p u s k u m š č i a m s irgi ta ip i š t e m p i a m a plaštaka. Kai sutraukiate nykštį, sutraukite keturių pirštų du gal in ius sąnar ius - irgi su s m a r k i u i š k v ė p i m u . Leiskite rankai per riešą truputį atsi lenkti a tgal , k a d rankos d e l n o apat inė dal is užbaigtų d i l b i o t e m p i m o liniją. Č ia yra šiotei, ranka-stūmokl is, skir tas durt i į s m a k r ą tiesiai a r b a iš a p a č i o s . Lavinkit smūgį s t ū m o k l i o p r i n c i p u . Maž iau pasi lav inus s m ū g i s b u s st ipresnis k u m š č i u . Taip durt i y p a č p r a v a r t u dar neturint patirt ies, tokiu v e i k s m u efektyviai gal i p a s i n a u d o t i moter is, nes nereik ia didel ių treniruočių.

Hiraken, p lačio j i ranka, p r i m e n a šiotei, tik š iek t iek labiau sutraukiami du gal iniai pirštų sąnariai - pirštų gala i standžiai ats iremia, o nykštys ir p l a š t a k a per riešą n u k r e i p i a m i tiesiai. Išeina kietas irklas, o s m o g i a m a s i s pavirš ius tolygia i paskirs­tytas d e l n o a p a č i a i , n y k š č i o šonui, keturių pirštų gal in iams sąnar iams ir p l a š t a k o s br iaunos v id inei p u s e i . T inka p a p r a s ­t a m pl iaukšte lė j imui , t a č i a u p l iaukšte lė j imas išeina t iek st ip­resnis, kiek st ipr iau būtų pl iaukštelėt i k a r d o p l o k š t u m a , užuot pl iaukštelėjus sta lo teniso rakete. Moter is gal i j j išmokti be didel ių treniruočių, s v a r b u tik ranką laikyti t inkamai . Tačiau toks s m ū g i s b ū n a d a u g efektyvesnis, jei a t l i e k a m a s t r u m p u meistro p l iaukšte lė j imu - d i lb iu, arti la ikomu žastu, bet lei­džiant alkūnei šaut i į šalį atoveikiui.

34

Hiraken ir šiotei

Tecui angl iškai v a d i n a m a s įvairiai - kumšt is-kūj is, kuoka, kaukolės traiškytuvas. S m ū g i u o j a m a irgi d e l n o a p a č i a ir kumš­č iu. Toliau traukite keturis p irštus, kol visai susi trauks į kumštį. Tada pabaik i te traukti nykštį, k a d persl inktų per kitų pirštų antruosius nuo g a l o sąnar ius.

N e m a n y k i t e , k a d jei t ik s u g n i a u š i t e kumštį, tai jau turė­site v ė z d ą ar karatė kumštį. Karatė s t a n d u s i s kumšt is turi būti t ies iog suvyn io jamas, p r a d e d a n t sutraukt i p laštaką nuo pirštų galų. Jei iš anksto jos n e u ž g r ū d i n s i t e ir n e i š m a n k š t i n ­site, g r e s i a smarkia i užsigaut i ar net susižalot i ranką. Ilgą laiką p a s i m a n k š t i n u s g a l i m a pajust i , k a i p p l a š t a k a truput į paplatėją, panaš ia i kaip paplatė ją krūt inė ir peč ia i nuo g e r o s mankštos, o ir nuo gi laus k v ė p a v i m o prat imų, bet tik pr ik lau­somai nuo to, ar d r a u g e d a r o m i fiziniai p r a t i m a i .

KARATĖ K U M Š Č I A I

Toji ranka-kūj is yra p a g r i n d i n i s sugniaužt in is karatė kumš­tis. Jei pažve lgs i te į j į iš v i ršaus, tai p a s t e b ė s i t e , k a d d idž io jo piršto krumpl is yra v ienoje t iesėje su a lkūnkaul iu. S m o g i a m a ne su k u m š č i o p l o k š t u m a , o su d i d ž i o j o piršto k r u m p l i u . Kai kurie karatistai t y č i a s u d a u ž o dviejų krumpl ių kremzles ir t u o s krumpl ius sul ieja į v ieną platų krumpl į . O j a m o s toks ir y ra karatė kumšt is. Jis s a v o kumštį nuolat kiet ina p l a k t u k u . Jis p a r a g i n o ir m a n e kaukštelt i į jo ranką p laktuku. Aš t renkiau iš visų jėgų. Ir n ieko. Kal iau j a m į kremzlinį g u m b ą b r a i ž y b o s s m e i g t u k u s . O j a m a nieko nejuto. „Kat inas" tok io k r u m p l i o neturi. Jis labiau yra šuol in inkas ir

35

K u m š č i o s u s i g n i a u ž i m a s Tempiant pirštus, susigniaužia kumštis; piešinyje patamsinti smogiamieji paviršiai; A)

pirmasis kumštis, kuoka; B) ura-ken, atgalinis kumštis; C) pagrindinis kumštis

kirt ikas. O j a m a įsit ikinęs, k a d t o k i o g u m b o daryt is nederėtų. Apskr i ta i nederėtų d e f o r m u o t i k ū n o . I lgalaikis mankšt in imas is natūral ia i išaugins krumplį, t o d ė l neverta daryt is tokį didžiul į karatė krumpl į , kokį turi O j a m a . Č ia būtų jūsų k la ida.

T i n k a m a i sutrauktu karatė k u m š č i u f e c h t u o j a m a s i ka ip romėnų t r u m p u o j u kalaviju, kaip įprasta duriant seiken. Taip pat ga l ima trenkti iš v iršaus į viršugalvį kaip kuoka ar kirviu. Gal ima pliaukštelt i persuktuoju ura-ken, atgal iniu k u m š č i u . Ga­lima pl iaukštelt i į smilkinį - nykščiu į pažeidžiamiausią vietą.

Dev intas kumšt is y r a iponken, v ieno k r u m p l i o kumšt is . Sutraukite kumštį ta ip, k a d d i d y s i s pirštas atsiliktų nuo kitų ir l a b i a u išsišautų jo krumpl is . J is skirtas d ū r i a m s ir k i r č i a m s į v i ršut inę lūpą, į nosies k r e m z l ė s p a g r i n d o tašką.

36

LAVINIMOSI PRIETAISAI

„Automobi l ių stovėj imo skaitikliai" per mūsų v i e š n a g ę m o ­kykloje visą laiką turėjo klientų. Vienas iš tokių stulpelių b u v o naujas. O j a m a paaiškino m a n jo konstrukci ją. Įprast inis j a p o n ų karatistų stulpelis yra 1 4 0 - 1 5 0 cm aukščio. Gal a u k š t i e m s amer ik ieč iams būtų kiek per ž e m a s , taigi nesunku pastatyt i aukštesnį, k a d būtų a u k š č i a u s i a m m o k y k l o s mokiniui iki pet ies a r b a iki pet ies jums, jei treniruositės individual iai.

Paprasta i stulpel is a p m u š a m a s ryžių š iaudais, p a š a l i n u s jų išorinį besi lupant į apvalkalą. O j a m a įsit ikinęs, k a d t o k s stulpel is per kietas. Karatė y r a skir tas kautis su ž m o n ė m i s , o kietai a p m u š t a s stulpel is n ė r a toks m i n k š t a s nei e l a s t i n g a s ka ip ž m o g a u s kūnas. Jis d e f o r m u o j a kumštį i r sąnar ius, o tai irgi n e l a b a i reikal inga. Todėl O j a m a e k s p e r i m e n t u o j a su n a u ­jais stulpel ia is, aptrauktais s t a n d ž i a k e m p i n e - su ja m a ž i a u v a r g o d a r a n t stulpelį i r V a k a r u o s e jos l e n g v i a u įs igyt i . T inka i r įprast inė vakar iet iška sunki b o k s o kr iaušė, y p a č tokia, kuri r išama ne tik pr ie lubų, ir pr ie g r i n d ų .

M a s a s y r a iš naujo a t r a d ę s kel is senov in ius kinų prat i ­m u s k u m š č i u i mankšt int i , k u r i e m s nere ik ia jokių iškamšų nei stulpel ių, bet a p i e juos vėl iau.

M a n k š t m i m o s i s t u l p e l i s

37

STOVĖSENOS

Karatė turi g a u s y b ę stovėsenų, kurias vakariet iškų knygų autoriai d a ž n a i k la id ingai laiko p a r e n g t i e s p o z o m i s . V ienokios s t o v ė s e n o s yra skirtos s m ū g i u i ar jo a t rėmimui , o kitokios j u d ė j i m u i . Parengt ies pozų y r a irgi d a u g , iš jų p a g r i n d i n ė s ir s v a r b i a u s i o s yra šios.

Tiesi s tovėsena, a r b a musubi-dači, y ra lygi k o m a n d a i „Ramiai !" , tik peč ia i a t p a l a i d u o t i , kojos nuo pirštų iki kelių s u g l a u s t o s . Rankas g a l i m a laikyti ir ištiestas ka ip k a r d u s -t u o m e t laikote jas laisvai nuleistas. Jei įs i tempiate t inkamai , p laštakos b u s ne prie šonų, o pr iešais š launis. Č ia yra t r a d i c i n ė japonų stovėsena, t i n k a m a nusi lenkt i . J a p o n u i nusi­lenk imas reiškia rankos p a s p a u d i m ą . Su tokia s t o v ė s e n a t rad ic iška i p r a d e d a m a k iekv iena karatė ar d z i u d o d v i k o v a ir k iekv iena lankininko t reniruotė.

A r b a įtraukite savo „ k u o k a s " , rankas-kūjus, le isdami d i l ­b i a m s ta ip susitraukt i , k a d rankos sulinktų per a l k ū n e s i r k a d k u m š č i a i pakiltų iki klubų, kūjų g a l v o m i s ž e m y n .

A b i šios p o z o s t inka ir hači-dži-dači var iantui , ant ies s tovėsenai - suglausta is kulnais ir kojų pirštais į šal is m a ž ­d a u g 60° k a m p u . Rinkitės patogesnį variantą.

N e p a j u d i n a m o j i s t o v ė s e n a fudo-dači: atsistokite j a u a p r a ­šytąja p o z a ir išžerkite kojas per ž ingsnį. įprast inė k la ida yra n e p a k a n k a m a s p r a s i ž e r g i m a s . A t s t u m a s t a r p kojų pirštų turi būt i m a ž d a u g kaip tarp pet ies ir riešo. Iš tokios s t o v ė s e n o s pereik i te prie...

. . . t r igubo p u o l i m o s t o v ė s e n o s , sančin-dači: kurią nors koją statyki te atgal p e r s a v o p ė d o s ilgį, d i lb ius iškelkite, k a d k u m š č i a i butų pečių aukšty je 30-č ia cm nuo l iemens, nykš­čiais į šalis. Pal inguokite truputį l e n k d a m i kojas, p e r k e l d a m i k u n o svorį n u o kojos ant ko jos, kol gera i įsi jausite į pozą. Iš š ios p o z o s pereik i te prie...

...šiko-dači, jau a p r a š y t o s i o s p a p i l d y m o . Kuri nors u ž p a ­kalyje pastatyta koja a t k i š a m a atgal kuo tol iausiai, k a d tik būtų p a t o g u , per tokį a t s t u m ą k a i p n u o A d o m o o b u o l i o iki p iršto g a l o i r dar 5 - 7 c m . A t g a l atkištoji koja p a s u k a m a 90° k a m p u į kitą, keliai truputį su lenk iami dėl s t a b i l u m o , k a d g a l ė t u m ė t spyruokl iuot i l iemeniu au kšt yn ž e m y n , į priekį ir a t g a l . Taip stovint g a l i m a m o k y t i s įvairių rankų p a d ė č i ų Pati į p r a s č i a u s i a šiai s tovėsenai rankų padėt is yra laikyti ištiestą

38

plaštaką kiek atkištą į priekį pečių aukšty je - šiotei, r a n k a stūmokl is , - o kitą p laštaką laikyti pale i pilvą, d e l n u į viršų ka ip kardą, nukitė, k i r t imui.

Sukitės ant kur ios nori te kojos ir š i ta ip kaital iokite stovė­senas, s m ū g i u o d a m i vis k i ta ip. Karatė neturi t r a d i c i n i o s m ū ­g i o kaire a r b a deš ine. S i e k i a m a išmokt i v i e n o d a i s m ū g i u o t i t iek kaire, t iek d e š i n e ir v isapus ia i išlaikyti pus iausvyrą. Truputį pers isverki te ant a t g a l pastatytos kojos ir at la isvinkite pr iekyje esančią spyr iu i . Pasist iebki te ant kojos pirštų, laisvą­ją koją moki te atgal . Pajuskite, k iek d a u g tokia s t o v ė s e n a gal i turėti variantų. P a b a n d y k i t e sukeist i kojas. Gr įžk i te pr ie šiko-dači. D a b a r p e r e i k i m e prie...

...raitelio p o z o s , kiba-dači. Vėl statykite kojas l y g i a g r e č i a i i r „sėsk i tės" ant į s i v a i z d u o j a m o b a l n o . Vėl s u g n i a u ž k i t e k u m š ­čius, nuleiskite ž e m y n pr ie š l a u n ų - l a b i a u ka ip n e p a j u d i n a m a i s tovėsenai , n e g u la ikytumėt arkl io v a d e l e s .

Į g a n d r o kojos pozą, curuaši-dači, s to jamasi perkel iant k ū n o svorį ant kurios nors v ienos kojos, arti pr istatant laisvą koją, t a d a pakel iant ją k a i p p a v a i z d u o t a s c h e m o j e . N e l i n g u o ­kite l i e m e n s v iršut inės^ da l ies, stenkitės laikyti j į t iesų, n e s prarasi te pusiausvyrą. Šitaip s t o v ė d a m i pasi lav inki te s m ū g i u s .

Kartok i te v isas s t o v ė s e n a s paei l iu i . V isus a k t y v i u o s i u s v e i k s m u s d a r y k i t e i š k v ė p d a m i , v isus p a s y v i u o s i u s , b a i g i a ­m u o s i u s pozų v e i k s m u s - į k v ė p d a m i . J u d ė k i t e lėtai. J u d ė k i t e

39

r i tmingai , p a b a n d y k i t e 3 - 4 kartus p a g a l v a l s o melodi ją. J u d ė k i t e g r a k š č i a i i r nebi jok i te a t r o d y t i „skyst i " . N ė r a j ė g o s b e g r a k š t u m o .

G a l i n g a s v y r a s y r a g r a k š t u s . Grakšt i moter is yra g a l i n g a .

G E L E Ž I N I Ų K U M Š Č I Ų G R Ū D I N I M A S

Plikas kumšt is p a p r a s č i a u s i a i d a u ž o m a s j „automobi l ių stovėj imo skaitiklį" a r b a j puskietį kimštą maišą. S m ū g i u o j a ­m a strėlės t i e s u m o dūr iu. S m ū g i o ve iksmą p r a d ė k i t e la ikyda­mi nykštį išriestą ir nukreiptą au kšt yn (t. y. d e l n u į v iršų), s m ū g i u o d a m i kumštį sukite p e r riešą 180° k a m p u , k a d atsi­trenktų delnui jau esant n u k r e i p t a m ž e m y n , n y k š č i u ž e m y n ir į vidų. Smoki te smil iaus ir d i d ž i o j o p i ršto sąnaria is. Smokite i š k v ė p d a m i s p r o g i m u .

Dabar s t o v ė d a m i fudo a r b a n e p a j u d i n a m a poza, p a b a n ­dykite s m ū g i u o t i ser i jomis p o k e t u r i s - d u k a i t a l i o j a m u s - r a n k ų s m ū g i u s . S m ū g i u o k i t e ta ip, k a d rankos atšoktų vėl į p a r e n g ­t ies padėt į t a i p s p a r č i a i - ar n e t g i k a d a t r o d y t ų d a r spar­č i a u , - k a i p i r s m ū g i u o j a t e .

Ranka-kirvis, a r b a karatė kirtis, lav inamas stovint pr iešais stulpelį, truputį į šalį n u o jo, ir kertant siuto, ranka-kardu -plaštakos b r i a u n a į a p m u š t ą stulpelį. N e p a m i r š k i t e sukt i d i l ­bio 180° k a m p u iš d e l n o au k š t yn p a d ė t i e s į d e l n o ž e m y n padėt į pr ieš pat smūgį . B a n d y k i t e s m ū g i u o t i grei ta i .

Toks kirtis y r a p a g r i n d i n i s karatė kovose, k a d a n g i reikia v isus s m ū g i u s b a i g t i n e p a l i e t u s pr iešininko, k a d jo nesužalo­t u m . Tikroje kovoje tokie at i traukiamiej i s m ū g i a i efektyvesni kai k e r t a m a į k ū n o paviršių. Toks b o t a g i š k a s pr is i l iet imas y r a d a u g p a v o j i n g e s n i s nei p a p r a s t a s s m ū g i s .

Kaital iokite tokį kirtį su kūjo s m ū g i u į stulpelį iš v i ršaus a r b a su p laštakos k irč iu d e l n u į viršų be d i l b i o s u k i m o .

Stokite n e p a j u d i n a m a p o z a a r b a t r i g u b o p u o l i m o stovėse­na. Iškeikite d i lb ius statmenai, k u m š č i u s laikykite netoli skruos­tų. Didž iuosius pirštus truput į at lenkite. S m o k i t e k u m š č i u atgal , atsvarai p a l e n k d a m i a lkūnę į vidų. Č ia yra n o k a u t o s m ū g i s , jei p a t a i k o t e į nos ies p a m a t ą a r b a s m a k r o d u o b u t ę . Tiesa, n u o jo aps ig int i n e s u n k u , bet jis visai net ikėtas.

Kumštis-kūj is, a r b a k u o k a , a r b a kaukolės t ra iškytuvas, lav inamas s ė d o m i s prie stalo a r b a tradic iškai sėdint ant kulnų

40

ir kelių pr iešais nedidel į paaukšt in imą, kokį p a s i s t a t ė M a s a s p l y t o m s skaldyt i . S k a l d o m a j a m pavirš iu i t iks s tora lenta. A p m u š k i t e ją storu s luoksniu akytosios g u m o s a r b a kel iais s luoksniais p lonos g u m o s - i š a u t o m o b i l i o p a d a n g o s k a m e r o s . Iškelkite kumštį-kūjį iki akių ir s m o k i t e ž e m y n . Iškeikite virš g a l v o s i r smoki te ž e m y n . D a b a r šitaip pasi lav ink i te su sta ig iu rankos at i t raukimu.

SPECIALŪS K U M Š Č I A V I M O PRATIMAI

Pasistatykite m a i š ą s u plast iko, g a l i m a s u pol is t i reno gabalė l ia is , smėl io d ė ž ę a r b a p a g a l v ė l ę - m a ž d a u g 4 6 c m p l o č i o i r 15 cm gyl io. Stokite ketur iomis k a i p a t s i s p a u d i ­m a m s , įs i remkite k u m š č i a i s . Kaip p a r o d y t a paveiks lė ly je, įs i remkite v iena ranka, at i traukite laisvąjį kumštį kuo labiau a t g a l ir k u o a u k š č i a u . Smoki te į m a i š o į d u b ą , kurią pal ikote įs irėmę k u m š č i u . Dabar kita ranka, k a d išmankšt intumėt kumš­č i u s i r n u g a r o s b e i r iešo r a u m e n i s .

Karatė s m ū g i o „ p a s l a p t i s " yra s ta igus k u m š č i o at i trauki­m a s . Č ia visai tas p a t s k a i p b i l iardo l a z d o s s t a i g u s p l iaukš­telė j imas t a m , k a d rutulys, s m o g ę s į kitą, sustotų k a i p įbestas. Futbol in inkas irgi pr ipaž ins, k a d č i a y r a neteisėto d v i g u b o spyr io e s m ė . M a s a s O j a m a iš naujo a t r a d o senovinį kinų prat imą t o k i a m s m ū g i u i lavinti. Č ia yra m o k i n i o p r a t i m a s ,

41

y p a č m a l o n u s daryt i su plonais i r lanksčia is nedidel ia is svarmenimis. Nereik ia jokių specia l ių prietaisų, v ien tik žva­kės a r b a lakšto r a š o m o j o p o p i e r i a u s ir siūlo. Pratimą reikia daryt i r a m i a m e k a m b a r y j e , kur nėra skersvėjo, nė menkiaus io d v e l k s m o . Tokia a p l i n k a y p a č palanki m e d i t a v i m u i .

Laikykite u ž d e g t ą žvakę pr iešais save. L i e p s n a turės būt i truputį ž e m i a u nei p e č i a i , t o d ė l statykite žvakę, pvz., ant stalo su krūva knygų ar panašia i . Stokitės ta ip, k a d visiškai ištiesus j ją ranką l i e p s n a būtų p e r 5 cm n u o jūsų t iesios p laštakos. D a b a r beski te į p r a s t u k u m š č i u į l iepsną ir staigiai at itraukite.

Jūsų rankos at i t raukimo efektyvumą p a r o d y s l iepsna. Jei at i traukimą išlavinot puikiai , l iepsna s u v i r p ė s ir l inktels į jus. Pradėkite m o k y t i s su g i m t a d i e n i o žvakute. Išlavinkite at itrau­kimą. Jei s u g e b ė s i t e truktelt i į save dviejų cent imetrų sker­s m e n s ž v a k ė s l iepsną ir užgesint i , tai būsi te p a s i r e n g ę s imtis bul iaus.

P a b a n d y k i t e kirsti ranka-kirviu virš pat l iepsnos. Žiūrėkite, kaip r e a g u o j a l iepsna. Plaštakos s u d a r y t o j e oro srovėje susi­darys dal in is v a k u u m a s . Jis truktels l iepsną.

S ė k m ę lemia ne brutal i , o tiksli j ė g a . V e i k s m i n g a s yra s t a i g u m a s , o ne j ė g a . Atminki te, k a d d i d e l i u g r e i č i u iššauta m a ž o kal ibro ku lka yra p a v o j i n g e s n ė už lėtą d i d e l i o kal ibro.

Pasikabinki te ant siūlo lakštą p o p i e r i a u s ta ip, kad jo v idurys būtų j u m s t ies pečia is . Atsistokite ka ip stovėjote pr iešais ž v a k ę i r smoki te įprast in iu k u m š č i o s m ū g i u p o p i e ­riaus link, 3 - 5 cm iki jo, ir staigiai at i traukite. Jei idealiai išlavinsite s m o g i m o techniką, jei s m o g s i t e d i d e l e j ė g a ir d ide l iu t i k s l u m u , tai popier ius ims suktis. G e r a s karat istas išmoksta šio m e n o per septyner ius m e t u s . Štai t a d a jau i r g a l i m a kautis su b u l i u m .

42

„ATLEISKITE, GERBIAMASIS_, UŽ TOKĮ ŠIURKŠTŲ S M U G į ALKŪNE.. ."

Stokitės kiba-dači, a r b a raitelio, p o z a . Kojas p lač ia i p r a -

žerkite. Plaštakas galite laikyti įvairiai, b e t iškeltas prie skruostų,

d i l b i u s - s t a t m e n a i . Jei mankšt ins i tės su s t u l p e l i u , tai p a s i s u ­

kite n u o jo 3 0 - 4 0 ° k a m p u į šalį. O jei su b o k s o kr iauše, tai

stokite t iesiai pr iešais ją. Sulenkite ranką t a i p , k a d di lb is būtų

hor izontalus p e č i ų aukšty je.

Stokite per ištiestą ranką n u o stu lpel io ar b o k s o kr iaušės,

rankas laikykite prie šonų, kojas truput į pražerk i te. Dešinį

kumštį su imki te kaire r a n k a pr iešais b a m b ą . Pasisukite ant

kairės kojos 90° k a m p u , d e š i n e ž e n g d a m i į stulpelį i r staty­

d a m i koją 90° k a m p u į jį. Truputį p a l e n k d a m i kojas per kel ius

ir p r i t ū p d a m i , spirk i tės kaire koja ir d u r k i t e d e š i n e a lkūne į

taikinį saulės rezgin io aukštyje, p a d i d i n d a m i s m ū g i o j ė g ą

kaire ranka - p a s t u m d a m i deš inę. Šis v e i k s m a s yra p a p r a s ­

tesnis n e g u a t r o d o iš a p r a š y m o . Jo n e s u n k i a i gal i išmokt i

moter is aps ig int i n u o u ž p u o l i m o iš pr iek io.

P irmiausia p a b a n d y k i t e s m o g t i a l k ū n e t a i p , ka ip jau a p ­

rašyta, o p a s k u i daryk i te štai ta ip:

Ats isėski te ant kulnų pr iešais „pr iekalą" k a i p ir p i r m a j a m

s m ū g i u i , p laštaką laikykite ka ip pat inka, pr ie pet ies, ranką,

sulenktą per a lkūnę, horizontal ia i . Prat imui t inka ir smėl io

d ė ž ė ant n e d i d e l i o p a a u k š t i n i m o . Trenkit a lkūne ž e m y n į

taikinį t iksliai po ja.

A l k ū n ė turi s m o g t i ž e m y n s t a t m e n a i , labai lygiai „skros-

d a m a " jūsų kūną n u o nosies iki b a m b o s .

Stokite n u g a r a į taikinį ir pr ie pat jo. Pas imokyki te

s m ū g i u o t i a lkūne atgal įvairiu a t s t u m u - n u o 15 iki 46 c e n t i ­

metrų. P a b a n d y k i t e a t k i š d a m i v ieną koją a t g a l ir į šalį. Šitaip

g inant is jūsų ku lnas įsiremtų į p u o l a n č i o j o čiurną, o a lkūnė

pataikytų į saulės rezginį. Jei išmoksi te ideal ia i , tai d a ž n a s

užpuol ikas s p r u k s ta ip, k a d net d u l k ė s .

Y p a č t inka m o t e r i m s : stokite v e i d u į taikinį, įtaisytą pečių

aukštyje, iškelkite kurį nors kumštį virš a u s i e s ir šauki te

a lkūnę ž e m y n . Jei a u t o b u s o spūsty je pr is ikabintų vyriškis,

iškelkite ranką virš ga lvos, lyg t v e r t u m ė t ė s kur laikytis, ir

smokite iš pr iek io a r b a iš šono.

43

NE T O K S J A U IR G L E Ž N A S RIEŠAS

Iškelkite dilbį, plaštaką laikykite akių aukštyje. D a b a r lenkite riešą kiek tik gal i te į priekį, p irštus lenkite į v idų.

Tokia yra pat i v e i k s m i n g i a u s i a g y n y b a ir a t s a k o m a s i s s m ū g i s „ k u m š č i u " („mažuoju k u m š č i u " , ka ip v a d i n a japonai) . Pritaikymo variantų a ibė. Kai kurie amerik iečiai karatistai veiks­mą net ikusiai p e r v a r d i j o „ v i š č i u k o kaklel iu", be a b e j o , t u r ė d a ­mi gražių ketinimų perimti rytietišką terminologi ją su tokiais terminais kaip „ g a n d r o stovėsena", „katės stovėsena", „raitelio poza". Rytietiški p a v a d i n i m a i perte ik ia jėgą, t iksl ias j ė g o s krypt is, o „ v i š č i u k o kaklel is" nereišk ia n ieko st ipraus ir v isai neskat ina atsikratyt i r iešo g l e ž n u m o .

Panašus j „mažąjį kumšt i" yra „v išč iuko snapel is". Ranka per riešą n e l e n k i a m a - pirštai s u s p a u d ž i a m i į krūvą, k a d g a l ė t u m ė t e sutelkt i visą jėgą į k u o mažesnį l iečiamąjį plotelį. Tokiu k u m š č i u gal i te ž m o g ų t ies iog s u k a p o t i , bet jis n ė r a iš pagr ind in ių i r jo, s u p a ž i n d i n d a m i su karatė, smulkiai n e n a g r i ­n ė s i m e . Pakaks tik pasakyt i , k a d „v išč iuko snapel is" i r „ m a ­žasis kumšt is" n a u d o j a m i d r a u g e .

„ M a ž a s i s kumšt is" t inka atremt i s m ū g i u i , ka ip p a v a i z d u o ­ta i l iustraci joje. Taip pat juo g a l i m a s m o g t i , ka ip įprasta i s m o g i a m a atgal ia ranka. Keista, k a d toks s m ū g i s , nors j a m m a ž i a u p a n a u d o j a m a s sverto p r i n c i p a s , yra efektyvesnis nei įprast in iu k u m š č i u atgal ia ranka. Smoki te į galvą, į veidą, y p a č iš š o n o į žandikaul į , a r b a n u o savo j u o s m e n s s m o k i t e pr iešininkui į saulės rezginį. Taip pat t inka a r t i m a m s m ū g i u i iš apačios.

G l e ž n a s r i e š a s

44

K a d a n g i tokia rankos p a d ė t i s n ė r a įprasta, pr ieš in inkas jos t i e s i o g nesit ik i . J i labai efektyv i kovoje su p r i e š a i s s tov inč iu pr ieš in inku. Kitais atveja is t inka s m o g t i į šalį ar a u k š t y n . Šitaip la ikomą ranką labai s u n k u užgaut i ar sužeist i .

M A N O PĖDA!

P ė d a yra p a v o j i n g a s g ink las, t a č i a u , j e i g u j a s p i r i a m a

net inkamai , gal i kilti d a u g d i d e s n i s p a v o j u s p a č i a m s p i r i a n -

č ią jam n e g u jo taikiniui. Spirti g a l i m a labai įvairiai. P ė d o s turi po tris s m o g i a m ą ­

sias sritis: išorę, p a d o g u m b u r u s i r pirštų sąnar ius. Sąnariais, k a i p ir kel iu, t i n k a spirt i tik į genita l i jas. Aš ne veltui p a b r ė ž i u pavojų spirt i pr ieš in inkui . Aš s ė d ė ­

jau ir s t e b ė j a u Masą, vartantį popul iar ią JAV k n y g e l ę a p i e ta i , ką jos autor ius v a d i n a karatė. M a s a s p l iaukšte lė jo l iežuviu.

- Jei užpul tas šitaip s p a r d y s i e s , - t a u ga las. C ia ne karatė. Nė než inau, kas č i a yra. T ikra s a v i ž u d y b ė !

Dėl tokių klaidų, p a d a r o m ų at l iekant įvair ias p o z a s , p r a r a n d a m a b e v e i k v isa j ė g a . Keturių klaidų paveiks lė ly je p i r m a s i s - s m ū g i s k u m š č i u „suk iet in imui" į š l a k b e t o n i o b l o k ą -nėra karatė i r rytiečių meistrų y r a s m e r k i a m a s . M a ž a t o , s m ū g i u o j a n t y s i s sus ikūpr ina. Šitaip p r a r a n d a m a d a u g j ė g o s t ies p e t i m i , užuot p a n a u d o j u s visą k u m š č i u i . A n t r a j a m e p a ­veikslėly je dė l l iemens k r e i v u m o irgi p r a r a n d a m a j ė g o s . A l k u -

Galima spirti kiekvienu iš trijų smogiamųjų paviršių priklausomai nuo to, kur tai masi ir kokio reikia efektyvumo

45

nė turi v i s a d a „skrost i" l iemenį per vidurį a r b a s m o g t i gr iežtai horizontal iai pečių aukšty je. O paveikslėly je parodyto j i p o z a t inka v ien tik kokteil iui laikyti pr ie b a r o . Trečiame paveiks lė­lyje išsir iet imas d a r o ž m o g ų atvirą pr iešininkui, t r u k d o atsi­traukt i , jei pr ieš in inkas s m o g t ų antrą, p a p i l d o m ą smūgį . Už­pakaly je koja nėra tvirtai į r e m t a ir negal i greitai per imt i k ū n o m a s ė s , jei pr iekyje e s a n č i ą tektų skubia i kelti atsi traukiant. Keistai išriestas kūnas nėra p a s i r e n g ę s a t s a k o m a j a m s m ū g i u i , y p a č jei užpakaly je pastatytoj i koja ne į remta atsispirt i s m o ­giant. Ketv ir ta jame paveiks lė ly je k ū n o k r e i v u m a s ta ip pat

46

K l a i d i n g i s p y r i a i

(1) Spyris padu. Spyrio jėga paskleista dideliame plote, todėl neefektyvu. Kūno padėtis siaubinga: spyrikas susirietęs, todėl negali spirti smarkiai, jo pusiausvyra tokia nestabili, kad nuo menkiausio pasipriešinimo jis pats nugrius.

(2) Čia klaidą pastebės kiekvienas futbol in inkas-atraminė koja pakelta nuo žemės, atlošta nugara griauna pusiausvyrą ir atima iš spiriančiosios kojos inercijos jėgą. Priešininkas tik pliaukštels ranka per spiriančios kojos kulkšnj arba spirs į atraminės kojos kulkšnj - ir spyrikas gulės.

(3) Vėl susirietęs neefektyviai spiria plačiu pado paviršiumi, atraminę koją sulenkęs per kelį, prarasdamas dar daugiau smūgio jėgos.

(4) Čia bandoma spirti „pėdos išorine briauna". Iš tokios padėties visiškai neefektyvu. Taip spirti tinka tik žemiau klubų. Čia spyrikas priverstas persikreipti, todėl praranda visą spyrio jėgą ir plačiai atsiveria priešininkui. Tokiu spyriu nė žalio kiaušinio neįveiksi, ką jau kalbėti apie piktadarį.

(5) „Pėdos vidine briauna" spirti yra taip pavojinga ir taip neveiksminga kaip ir išorine, be to, spyrikas per visą spyrį yra kuo plačiausiai atvėręs priešininkui savo tarpkojį. Ginantis nuo abiejų spyrių gal ima griebti koją, kai tik ši „paliečia" taikinį, ranka prisispausti prie peties. Dabar darykite ką norite - spyrikas bejėgis.

Didžioji figūra kairėje rodo taisyklingą antrąjį spyrį, atliktą Ojamos.

47

susi lpnina besiginantįj į. Jis n e p a j ė g s lengvai judėt i , išvengti visų gal imų smūgių. Jo k ū n o kreivumas t iesiog neleidžia gintis. Priešininko s m ū g i a i j pagr indin ius linkius būtų y p a č efektyvūs.

Prieš keler ius m e t u s aš išėjau ir aiki k o v o s kursą, j kurį įėjo g y n y b a n u o smūgių. D a u g y b ę kartų p u o l ę s pr iešininką i r nukritęs tiesiai ant n u g a r o s - i r ant g a l v o s - a š s u p r a t a u , ka ip n e s u n k u apsig int i n u o s m ū g i o . D a u g e l i s s p i r d a m i , vos tik spir ianti koja at i trūksta nuo ž e m ė s , p r a r a n d a pusiausvyrą. Kai kurie karatė v a d o v ė l i a i š į b ū d i n g ą t rūkumą d a r lab iau p a d i d i ­na, kai reikalauja spir iant d a r ir pasist iebt i ant kitos kojos pirštų. N i e k o negal i būt i b l o g i a u . Koja turi likti k u o tv irčiausiai į remta, v isu p a d u , n e j u d a m a i . Reikia ne tik spirt i k u o smar­kiau, bet ir kuo s m a r k i a u atsispirt i kita koja.

Šonin iams s p y r i a m s t inka p ė d o s b r i a u n a . Tokio spyr io i š m o k s t a m a lengviausia i , jis pats saugiaus ias ir p a t s efekty­viausias gint is p r a d e d a n č i a j a m . Pirmiausia jo ir imk imės.

Aš e s u 20 cm aukštesnis už s a v o žmoną. I r bal taodžių k iek i lgesnės r a n k o s bei kojos n e g u japonų. Vis dė l to j i pas iek ia š iuo šoniniu s p y r i u 8 cm toliau nei aš k u m š č i u . Ger iaus ia š i ta ip s p i r t i - i r n u o tokio spyr io b e v e i k n e į m a n o m a a p s i g i n t i - į b l a u z d a s a r b a kelio girnelę. G a l i m a ta ip pat į pilvą ir krūt inę.

Toks spyr is g a n a įprastas. Keblu tik tai, k a d jis b u v o išlavintas spirt i b a s a k o j a - j a p o n a i i r O k i n a v o s sal iečiai mūvi s a n d a l u s , kur iuos k a u d a m i e s i ka ip mat nuspir ia. Darykite šį ve iksmą tik p u s i a u s v y r a i lavinti. Kai m a n k š t i n a t ė s b a s a s ,

T i e s u s s p y r i s Tiesi pėda (kairėje) išsklaido spyrio jėgą. Taisyklingas spyris (centre). Per didelis

užlenkimas (dešinėje) sukelia pirštų ir blauzdų jtampą, mažina spyrio jėgą; smogia­masis taškas per toli užkulnyje prie pažeidžiamos Achilo sausgyslės

48

pat ik imai užrieskite kojų pirštus, k a d atsikištų smogiamie j i padų g u m b u r a i . G y n y b a i mankšt inkitės a p s i a v ę s batus, spirki-t e b a t o nos ies a p a t i n e b r i a u n a . Je i b a t o p a d a s laba i minkš­tas, - spirkite tarsi pl ika koja. Vidutinio s t a n d u m o batai, tokie kaip d a u g u m a lengvų kaučiukiniais ar plastikiniais p a d a i s „mokasinai", net inka, n e s negal i te spirti nei p a d o g u m b u r u , nei bato nosimi, nes batas pirštų n e a p s a u g o . Taip pat apsiž iūrėki­te, ar batai ne per didel i . Per d a u g laisvi bata i iškreipia stovėseną ir galite paslyst i . Tuomet jau g e r i a u kautis b a s a m .

Kulnu irgi g a l i m a s m o g t i , bet tik t iesiai. K a d t o k s s m ū g i s išeitų st ipresnis, p ė d ą palenki te, p irštus k iek užr iesk i te a u k š ­t y n - n e per d a u g , k a d s m o g i a m a s i s plotel is nenusl inktų per toli j užkulnį ir n e s u s i ž a l o t u m ė t e .

Š O K I N Ė J I M A S

Karatė n e į m a n o m a s be šuolių. Šuolis yra p a v o j i n g a s š o k a n č i a j a m , n e s atitrukusį n u o ž e m ė s n e s u n k u p a r b l o k š t i . Bet kaunant is tai n ė r a ta ip s v a r b u k a i p g i m n a s t i k o j e . Reikia regul iar iai šokinėt i su š o k d y n e , kojas p a s u n k i n u s s v a r m e n i ­mis. Pasi lavinkite k u o a u k š č i a u pašokt i iš v ietos aukštyn - iš t iesios s tovėsenos, nepr i tup iant , nesiruošiant. P i rmo atskyr io j u o d a d i r ž i s gal i š i ta ip p e r š o k t i 120 c m a u k š č i o kliūtį. P a b a n ­dyki te p i rmiaus ia s u s i l e n k d a m i peršokt i kliūtį a u k š t u m u t a r p kelių ir š a k u m o . Po d a u g e l i o dienų lav in imosi p a j ė g s i t e įveikti kliūtį a u k š č i o sul ig k lubais . Šuolyje keliai sta ig ia i p a r i e č i a m i -p a s i r u o š i a m a s p y r i a m s ore a r b a vos tik p a s i e k u s v i e n a koja ž e m ę . Pasi lavinkite p a š o k t i iš v ietos ir spir t i į taikinį š o n e m a ž d a u g t ies krūt ine.

S M O K I T E GALVA...

S m ū g i s g a l v a y r a visateisis karatė v e i k s m a s . Karat istas

su g a l v a net s k a l d o lenteles. O t ikras m e i s t r a s - ir p lytas.

V ienas iš didžiųjų m a n o a p l a n k y t o s m o k y k l o s meistrų g a l v a

s u d a u ž y d a v o dvi p lytas a r b a p e r s k e l d a v o d v i d e š i m t i e s čerpių

krūvą. M o k y k l o j e j u o k a u j a m a , k a d jis turi p a p i l d o m o u ž d a r b i o

k a i p mil tukų n u o g a l v o s s k a u s m o g a m y b o s konsul tantas.

Svarb iaus ia pr iva lote įs idėmėt i : a) s a u g o k i t e galvą; b)

nebi jok i te ja s m o g t i .

4. 708 49

K a i p s m ū g i u o j a n t i r k i tomis kū n o dal imis, s m ū g i s g a l v a p r a s i d e d a pakrūt iny je i r s m ū g i u o j a m a s p r o g s t a m u o j u iškvėpi­m u . S m ū g į g a l i m a sustiprint i a tat rankos j ė g a - staigiai tiesti kojas p e r kel ius ir kartu mot i a t g a l a l k ū n ė m i s ir k u m š č i a i s . N e g a l i m a s m ū g i u o t i g a l v a atgal , nes gal i te susižalot i ar bent jau prarast i pusiausvyrą.

M O T E R S APSIGYNIMAS N U O U Ž P U O L I K O

Paveikslėl io deš inė je p u s ė j e remiamasi d e š i n e koja (pa­statyta užpakaly je) . S t u m i a m a įs i rėmus d e š i n e koja, k a d užpuol ikas paleistų s u g r i e b t u s p l a u k u s . K u m š č i a i s tumiami rankų ž i e d o u ž d a r y m o krypt imis. Šitaip stumiant abiejų k u m š ­čių j ė g a d i d e s n ė nei būtų pav ieniu i , be to, aps ig int i nuo jūsų

M o t e r s a p s i g y n i m a s n u o u ž p u o l i k o

60

rankų vargia i į m a n o m a , y p a č kai p r i e š i n i n k a s n u k r e i p ę s j ė g ą savo p u o l a m a j a m veiksmui . Net jei kur ia nors r a n k a n e p a t a i -kysit į pr iešininką, kita ranka turės n o k a u t o jėgą. 3-iame, 4-a m e ir 5-ame paveiks lė l iuose p a r o d y t a , ką daryt i tol iau. V i s a d a atl ikite ir š iuos v e i k s m u s , net jei a t r o d y s n e b ū t i n a . Tą s u p r a n t a k iekv ienas gol fo i r b e i s b o l o s m ū g i u o t o j a s . 4-ame paveikslėly je pirštai la ikomi p u s i a u sulenkt i , k a d g a l ė t u m ė t sučiupt i veidą; d e l n o g u m b u r u s p a u d ž i a t e nosį, o smi l ium ir b e v a r d ž i u p i r š t a i s - a k i ų o b u o l i u s . 5-ame paveiks lė ly je t rūkte­lite pr iešin inką į save ir turite d a r v ieną p a ž e i d ž i a m ą t a š k ą -kertate į besi lenkiantį priešininką, k a d s m ū g i s įgautų p a p i l d o ­m o s j ė g o s n u o jo pat ies artėj imo.

Pašokime: pinan II

M a s a s O j a m a kelia vieną svarbų reikalav imą p r i i m d a m a s į mokyklą. J ū s pr ivalote jausti ritmą, pr iva lote būt i muzika lus. Kai p i rmą kartą apsi lankai karatė m o k y k l o j e , tai tau a t r o d o , k a d pateka i p a s šokėjus.

Ne veltui nuo seniausių laikų t radic iškai š o k a m a s karo šokis. Net ir d a b a r Kinijoje pats popul iar iaus ias teatras yra klasikinė Pekino opera, o patys popul iar iausi j a m e reginiai y ra t iesiog pr ibloškiantys kostiuminiai šokiai su karda is ir kautynių šokiai. Popul iar iausi japonų kino fi lmai yra „ i s t e r n a i " - m ū s i š k i ų vesternų rytietiški variantai su samurajų k a u t y n ė m i s kardais. Kaudamies i samurajai t iesiog šoka šokius, p a d i d i n d a m i įvykių dramatizmą. Anglų p s i c h o l o g a s H a v e l o c k a s Ellisas meilę yra p a v a d i n ę s „ g y v e n i m o šokiu". Karatė yra „mirt ies šokis".

Karatistas privalo mokėti i l iustracijose p a v a i z d u o t a s f igūras bei p u o l i m o ir g y n y b o s veiksmus. Visko i š m o k s t a m a per virtinę pratimų, v a d i n a m ų formomis. Tų formų įvair iose japonų karatė mokyklose iš v iso yra per 50. O j a m a n a u d o j a m a ž d a u g 36. Pagr indinės formos yra taikioku ir 5 pinanai. Pirmojo atskyrio juodadirž is privalo nepriekaišt ingai mokėt i bent keturias iš jų.

V iena iš b ū d i n g ų formų, pinanas II, p a r o d y t a s i l iustraci­jose. Tokia šok io treniruotė p r i m e n a v a d i n a m ą j ą kinų kovą su m e n a m u pr ieš in inku, n a u d o j a m ą Kinijoje ir s c e n i n i a m šokiui, ir mokykl inei g imnast ika i , i r kovos m e n ų p r a t y b o m s . P r a d e d a m a nuo p a p r a s t o s „ant ies" p o z o s ar, k a i p lab iau įprasta, nuo kiniškos „aštuonių" p o z o s .

51

P a g r i n d i n i s p r a t i m a s : pinanas II

52 53

Kiekvienas j u d e s y s a t l i e k a m a s staigiai i r su v isa j ė g a . Visi r a u m e n y s ir visi nervai n u o pat kojų pirštų iki v i ršugalv io visą laiką į tempt i . Visi p u o l a m i e j i , t. y. j ė g o s reikalaujantys, ve iksmai at l iekami su s p r o g s t a m u o j u iškvėpimu p r o burną. Visi g inamiej i - su v į k v ė p i m u p r o nosį u ž s i č i a u p u s . S v a r b u r itmas ir t e m p a s . Šiuos d a l y k u s pasir inkite p a g a l skonį, bet t u r b ū t lengv iaus ia b u s lavintis p a g a l trijų ketvirtinių valsą. Jei esate s p o r t o salėj i r b a i m i n a t ė s , k a d kas užėjęs pala ikys jus n e v i s p r o č i u ar s u b o b ė j ė l i u , p a b a n d y k i t e vieną iš J o h n Sousos maršų, orkestruotų k a r i u o m e n e i . Vis dėl to n e p a m i r š k i t e , k a d vieni ger iausių maršų k a r i u o m e n ė s p a r a d a m s yra J o h a n n o Strausso valsai ir k a d JAV jūrų pėstininkų p r a t y b o m s joks s u b o b ė j i m a s n e b ū d i n g a s .

Pirmiausia prat imą daryk i te labai iš lėto. Lyg 78 aps./min g r e i č i u įrašytą p a t e f o n o p lokšte lę pale istumėt 33 ar 45 gre i­č iu. Kai įgus i te, daryk i te vis g r e i č i a u . Tuos p a č i u s i š t e m p i ­m u s i r sutrauk imus, kur iuos i š m o k o t e pasidaryt i rankos kardui ar k u m š č i o kūjui, d a b a r pr i taikykite v isam kūnui .

Visus i š t e m p i m u s ir s u t r a u k i m u s sucentruok i te į b a m b ą , ka ip į visų j ė g o s linijų išeit ies tašką.

Pramoginis karatė

Ž i n o m a , j a p o n a i turi savų indėniško rankų l e n k i m o atitik­menų ir kitokių d ž i u d ž i t s o p r a m o g i n i ų renginių. N u o mūsų j a p o n a i skiriasi d a u g i a u s i a tik tuo, k a d m a ž i a u d e m o n s t r u o j a raumenis, o d a u g i a u i š b a n d o absol iuč ią pusiausvyrą.

Todėl g a l i m a d a u g p l a č i a u taikyti. Ž m o g e l i s , išvargstant is nuo grūst ies g a t v ė s e i r n u o stresų d a r b e , t u r b ū t g a u n a geresnį ats ipa la idav imą nei visų n u m y l ė t a m e futbolo s tad ione. Šie imtynių variantai J a p o n i j o j e v a d i n a m i kuo įvair iausiais s u m o . Jie yra nuostabia i vert ingi i r s m a g ū s p u s i a u s v y r o s prat imai m o k a n t i s karatė, d z i u d o a r b a aiki. I l iustraci jos p a i m ­tos iš 19 a. p r a d ž i o s H o k u s a i a l b u m ų .

G e r v ė s s u m o imtynių e i n a m a stovint ant v ienos kojos. Varžomasi d v e j o p a i . A r b a l e i d ž i a m a šokinėti n u s t a t y t a m e plo­te, a r b a b ū n a s u d ė t i n g i a u - n e l e i d ž i a m a pasitraukt i iš v ietos, pr iešininkai stovi m a ž d a u g per metrą v ienas n u o kito. Jie v ienas kitą talžo, t a m p o , s t u m d o , d a r o ką į m a n y d a m i . Pu­s iausvyros p r a r a d i m a s p r a ž u d o . Jei tik pakelsi ranką nuo

54

s a v o kojos - tau technin is nokautas. O yra d a r ir toks var iantas, kai pr iešininkai b a k s n o j a s i v ienintel iu p irštu.

Tupimasis s u m o yra priešininkų tūpčio j imas ant pirštų galų, m a ž d a u g per metrą p r a ž e r g u s kelius. Čia irgi du varian­tai: v ienu atveju praloši neišlaikęs pozos, t. y. jei atsisėdi a r b a jei tavo keliai ar kuri nors ranka pal iečia ž e m ę ; bet pusiausvy­rai išlaikyti gali šokinėti; antruoju atveju tau nokautas, jei tave p a s o d i n a a r b a išstumia iš nustatytos vietos.

Širi-sumo, a r b a rytietiškas o p a p a , d a b a r n e b e toks į s p ū ­d i n g a s , nes d a u g u m a j a p o n ų mūvi kelnes. Ž i n o m a , tau le idž iama plač ia i judėt i , bet n o k a u t a s yra išvert imas iš kojų. Techninis n o k a u t a s - j e i patrauks i n u o kojos ranką. „ A r b a t o s namel io" var iante pr iešininkai stovi n u g a r a pr ieš nugarą ant 3 0 x 3 0 cm p loto p a g a l v ė l ė s i r l ankstydami es i stengiasi n u ­mušt i pr iešin inką nuo p a g a l v ė l ė s . Pastebėjau, k a d j a p o n a s tokioje d v i k o v o j e turi nesąžin ingą p r a n a š u m ą pr ieš vakarietį, k a d a n g i ž e m e s n i s išsi laiko l e n g v i a u . O gal t ies iog ta ge iša, su kur ia rungiaus i , b u v o labiau už m a n e patyrusi imtynininke.

Kojų s u m o yra ka ip i n d ė n i š k a s rankų lenkimas, tik run-g i a m a s i kojomis. Gr iežtesniuose var iantuose n e s i r e m i a m a ran­ka į g r i n d i s - t u o m e t b ū n a t u p i m o j o ir kojų s u m o der inys.

Variantų yra ir kitokių. įgyvendink i te ir savo pačių sumany­mus. Štai gervės s u m o kartais rungiamasi rankas susidėjus ant krūtinės ar įs irėmus į šonus ir šok inė jama koją iškėlus aukštyn. Bet č ia jau gali išeiti per šiurkščiai. Meistrai p r a d ė d a m i kovą ats i tupia ir stojasi v iena koja. Aš p a s t e b ė j a u , kad labai retas vakarietis taip s u g e b a , n e d a ž n a s ir rytietis. Toks atsistoj imas aprašytas skyrelyje apie š a u d y m ą iš lanko, kur t iesus stoj ima-sis (dv iem kojomis, suglaustais keliais ir kojų pirštais) įeina į lankininko ritualą. Dabar to nė nereikalaujama iš žemesnio n e g u trečio atskyrio lankininko. Bemaž kiekvienas, sugebant is atsi­stoti ka ip lankininkas, nesunkiai atsistotų ir v iena koja.

Tuščios rankos ir tuščios galvos

Karatė yra p a v o j i n g a s g ink las. Kai amer ik ieč ia i Tolimuo­siuose Rytuose pirmą kartą juo s u s i d o m ė j o , d a u g e l i s JAV k a r i u o m e n ė s v a d ų u ž d r a u d ė kare iv iams jo mokyt is be išanks­tinio le id imo. Ir prot ingai d a r ė .

56

JAV Tolimųjų Rytų karinių oro pajėgų pol ici ja Tokijuje s u r e n g ė K o d o k a n e , 1956-ųjų pasaul io d z i u d o mekoje, s p e c i a ­lius 30 dienų kursus. Čia d a u g i a u s i a kalbėjo apie karatė kovos techniką i r y p a č apie a p s i g y n i m ą nuo įprast inio karatė. A p m o ­kymas b u v o paviršutinis ir negalė jo suteikti nė v ienos spalvos karatė diržo. Mokėsi keli šimtai karių. Dažnas nuoširdžiai s u s i d o m ė j o šia sporto rūšimi ir m o k s l u s tęsė. Dabar Jungt inė­se Valsti jose yra d a u g y b ė karatė mokyklų, nors juodojo d i ržo s istema dar nėra stabil izuota. M a s a s O j a m a tuo rūpinosi. Kai antro ar t rečio atskyrio jankis susit inka v a r ž y b o s e su p a n a š a u s atskyrio j a p o n u , JAV karatė g ė d o s nepatir ia. Visos gerą r e p u ­taciją tur inčios mokyklos J u n g t i n ė s e Valsti jose b e n d r a d a r b i a u j a ir d a u g e l i s jų yra pasikvietusios techninių patarėjų ir pagalbinių instruktorių iš J a p o n i j o s - i š O j a m o s ir iš „Kat ino".

JAV karatė mokyklos turės lygiai taip pat pačios palaikyti tvarką kaip ir mokyklos Japonijoje. JAV karinės oro pajėgos Japonijoje nemato reikalo tvarkyti karatė specialiais įstatymais. Majoras Sethas Lurie, atsakingas už visuomenės informavimą, sakė:

„ J a p o n i j o s vyr iausybė 1950-aisiais p a s k e l b ė neteisėtu ne­t inkamą karatė p a n a u d o j i m ą ir of icial iai pare iškė, k a d šio mirt ino g ink lo p a n a u d o j i m a s n e d o r i e m s t iks lams b u s p a g r i n ­d a s patraukt i b a u d ž i a m o j o n a t s a k o m y b ė n .

JAV kar inėse oro p a j ė g o s e n e d r a u d ž i a m a mokyt is kara­tė... Bet kartu reiktų ir nustatyt i karatė p a n a u d o j i m o tvarką, panašia i k a i p yra tvarka n a u d o t i s p isto letu kar išk iams, įskai­tant i r kar ines oro p a j ė g a s . G a r b ė reikalauja p a n a u d o t i p is to­letą tik g y n y b a i ir tik kai k i tomis p r i e m o n ė m i s gint is n e b e į m a ­n o m a ir kai iškilęs pavo jus g y v y b e i . "

M a s a s O j a m a atkre ipė d ė m e s į , k a d č ia visai tas p a t ka ip i r nerašytas is karatė mokyklų g a r b ė s k o d e k s a s . Karatė laikyt inas g ink lu, ka ip ir t reniruoto b o k s i n i n k o k u m š č i a i . Neat­s a k i n g a s karatė p a n a u d o j i m a s t e i s m o laikytinas n e a t s a k i n g u potencia l ia i mirt ino ginklo p a n a u d o j i m u ir už tokį p a n a u d o j i m ą b a u s t i n a p a g a l įs tatymus. M a s a s pal iudytų k i e k v i e n a m e teis­me k iekv ienoje šalyje, k a d karatė y r a g ink las, i r paprašytų, k a d n e a t s a k i n g a i j į p a n a u d o j ę s a s m u o būtų d e r a m a i n u b a u s ­tas. J a p o n i j o j e toks n e a t s a k i n g a s g u d r u o l i s lengvai neišsisuk­tų. J a m veikiausiai suteiktų d i d e l ę g a r b ę stoti pr ieš s a v o mokyto ją į kovą, kurioje s m ū g i u o j a n t rankos ar kojos at i trau­kimas būtų toks vėlyvas...

5 7

Kas yra juodasis diržas?

Tai už ką gi s u t e i k i a m a teisė ryšėti ant d i a f r a g m o s j u o d o a u d e k l o skiautę? Kiekvieno meistro reikalavimai vis kiti. M a s o O j a m o s jie b e m a ž patys gr iežč iaus i .

Kiu ba la i - tie rudi ir žali d iržai , ryšimi ž e m i a u n e g u j u o d a s i s d iržas, v a d i n a m a s i s dan, - Japoni jo je n ė r a gr iežtai r e g l a m e n t u o j a m i , k a d a n g i j a p o n a i tikrai g e r b i a tik juodąjį. O rudiej i ir žalieji p a p r a s t a i p r i p a ž j s t a m i v ien tik atsk irose m o ­kyklose. Amer iko je, kur kol kas karatistų m a ž i a u , ver t in imas kiu bala is turėtų būti į v e d a m a s atskirų mokyklų m a s t u . A m e ­rikoje derėtų laikytis j u o d o j o d i ržo standartų, nustatytų tokiose J a p o n i j o s m o k y k l o s e k a i p M a s o . Koks būtų s i a u b a s per tarptaut inį susit ikimą, jei mi lž inas jankis stotų pr ieš mažytį m a ž e s n i o atskyr io j a p o n ą ir išsilaikytų vos porą sekundž ių. JAV juodadirž ia i pagarsėtų ka ip n e d a u g teverti pasaul io spor­te. Prancūzų reikalavimai j u o d a j a m diržui pelnyt i y ra v isu k u o gr iežtesni už japonų. J u n g t i n ė s e Valsti jose atskyrių s tandarta i nus istovės, kai karatė labiau papl is k o l e d ž u o s e , o ta ip tikrai b u s . Regul iar ios v a r ž y b o s remsis koledžų standarta is ir visiš­kai išs i lygins atskyriai.

J a p o n i j o s šv iet imo minister i ja pr ipaž ino M a s o m o k y k l a i , kioku-šin-kan, tokį pat karatė lygį ka ip d z i u d o -kodokan. Tik dv i karatė o r g a n i z a c i j o s Japoni jo je turi Šviet imo minister i jos sertif ikatą.

M a s o kartu su minister i ja užregistruot i j u o d o j o d i r ž o at­skyrių s tandarta i yra štai tok ie.

Pirmas atskyris: ideal iai mokėt i du taikioku p r a t i m u s ir 5 pinanus.

A n t r a s atskyris: ideal iai mokėt i ir saifa, kanku, tenšio, sančin. Šie prat imai u ž b a i g i a karat isto pagr indin ių „šok io prat imų" repertuatą. Antrasis pinanas, pateiktas šios k n y g e l ė s i l iustraci joje, yra t ip iškas. Ne d a u g i a u kaip kelių s e k u n d ž i ų tepr i re ik ia pl ika ranka perskel t i plytą, bet svarb iau y r a d e r a ­m a i atlikti šokių prat i mu s.

Trečio atskyr io karat isto ranka jau n e b e tušč ia. Jis turi g e r a i mokėt i p a g r i n d i n i u s p r a t i m u s su 120 i r 180 cm i lgio l a z d o m i s bo ir su kusari-gama, kurį s u d a r o n e d i d e l i s da lg is , s u k a b i n t a s g r a n d i n e su rutul iu. Karat istas privalo p a d e m o n s t ­ruoti į g ū d ž i u s kautis pei l iu - atlikti g y n y b o s ir p u o l i m o prat i-

58

m u s , - p a r o d y t i ve iksmų su k ė d e , s u g e b ė j i m ą a p s i g i n t i sė­dint, ats i lošus ant n u g a r o s , net „ m i e g a n t " . Privalo m o k ė t i kautis su pelenine, rašikl iu. Jis turi m o k ė t i kakudori, „ u ž s p e n -d i m o k a m p e " šokius, kuriais p a r o d o m a s g e b ė j i m a s pult i i r gint is v isomis į m a n o m o m i s krypt imis .

Ketv i r tam atskyriui reikia m o k ė t i d a r d a u g i a u b ū d ų kaut is t u š č i a ranka. Toks karat istas y r a p i rmarūš is s a v a r a n k i š k a s karys, m o k a n t i s p a p r a s t ą rašiklį paverst i d u r k l u , b e t kurį namų a p y v o k o s daiktą švystelt i tarsi p a t r a n k a šovinį a r b a kitaip j u o p a s i n a u d o t i .

Penktas ir aukštesni atskyriai reikalauja visų minėtų į g ū ­džių dar d i d e s n i o meistr iškumo. Tačiau svarbiausia p a r o d y t i , k a d esi, kaip sako japonai , „džinkakušia", puikios reputaci jos džentelmenas.

Ne visi ž ino, k a d karatė atskyr is nėra stabi lus d a l y k a s . Jis kaskart iš naujo i š b a n d o m a s ir gal i būt i p a n a i k i n t a s n u s i ž e n g u s i a m e lges io t a i s y k l ė m s , p a d a r i u s i a m nusikalt imą, k a d ir nedidel į , ar p a s i n a u d o j u s i a m s a v o atskyr iu n e d o r a i . Kartais vietoj of ic ia laus i š b a n d y m o atskyriai sute ik iami v ien tik apyt iksl ia i s u s u m a v u s įvert in imus, pe lnytus per p a s t a r u o ­sius e g z a m i n a v i m u s ir p e r v e r t i n i m u s . D a u g u m a juodųjų diržų JAV y r a gaut i š i ta ip, užtekt ina i i lgai i r akylai m o k y t o j u i s t e b ė j u s po kelis a m e r i k i e č i u s karat istus ir įvert inus ne p r a s ­č i a u ka ip įvert inamas karat istas j a p o n a s ar korėj iet is.

Kai juodara išt is l iaujasi aktyviai dalyvaut i v a r ž y b o s e ir t reniruot is, jis n e p r a r a n d a g a r b ė s puikuot is tuo m e t u t u r i m u atskyr iu. Dažnas k o l e d ž e p a k y l a iki antro ar t reč io atskyr io, o t a d a i m a vis maž iau treniruot is. Kai kurie pat ir ia nedidel ių t raumų ir j iems aktyviai t reniruot is iš tiesų nepatar t ina.

V isus p a g r i n d i n i u s p r a t i m u s , būt inus p i rmojo atskyr io juo-d a d i r ž i u i , i r kai kur iuos antro jo, g a l i m a rasti M a s o p i rmojo je k n y g o j e „ K a s yra karatė?", p a r d a v i n ė j a m o j e JAV m a ž d a u g u ž 6 d o l e r i u s . Visi d u o m e n y s a p i e viską, ko reikia iki ketv ir to atskyr io imtinai, y ra išdėstyt i karatistų b i b l i j o j e - M a s o O j a m o s i r J a y ' a u s G l u c k o „Čia y r a karatė". K n y g o j e 3 6 0 puslapių, per 2 0 0 0 nuotraukų, ka ina a p i e 12,5 doler io.

Visą karatė i š b a n d y m ą s u d a r o dv i minutės m e d i t a c i j o s , 50 minučių prie stulpel io, s m ė l i o d ė ž ė s ir m a i š o , dar 50 s k i r i a m a šokio f i g ū r o m s ir d v i k o v a i .

59

Iki šiol pr is imenu savo pirmąjį išbandymą. Kai jį ba ig iau,

į vakaro treniruotę atėjo po d a r b o didžiulė g r u p ė karatistų. Tas

b u v o „Kat ino" mokykloje, kol dar Masas neturėjo savosios.

Masas akcentavo, kad m a n o pasir inktos ir konkrečiai atsirink­

tos f o r m o s visiškai atit inka m a n o natūralias g a l i m y b e s ir fizinį

pa jėgumą. Paskui, kai jau ėjo pradėt i treniruotę su vakarine

g r u p e , įspėjo: „Karatė kovoje s m e g e n y s nugal i raumenis".

M a s a s O j a m a ir „Kat inas" ats ik laupė ant d e m b l i ų v e i d u į

ei lėmis s u t ū p u s i u s mokin ius. L iepė m o k i n i a m s daryt i g i laus

k v ė p a v i m o pratimą, o p a s k u i - v i s i š k o s p a r e n g t i e s p o z a užsi­

merkt i ir dv i minutes ne judėt i . Visi atsistojo, nusi lenkė ir

susiskirstė p o r o m i s .

O j a m a vėl pr iėjo prie m a n ę s :

- Medi tuot i re ikalaujam prieš kiekvieną treniruotę ir skati­

n a m medi tuot i namie ar d a r b e .

Prieš keler ius m e t u s M a s a s par inko du naujokus, kuo

p a n a š i a u s i u s natūral iais g e b ė j i m a i s . Vieną ė m ė mokyt i tik

60

g i m n a s t i k o s ir t reniravo, m o k ė visų ve iksmų. Kitą m a ž i a u

treniravo fiziškai, bet l i e p d a v o k a s d i e n ats ikė lus ir paskui

pr ieš vakaro treniruotę po p u s v a l a n d į imtis dza-dzen, rel igi­

nės medi tac i jos, a t s i s ė d u s k a i p B u d a i , sutelk iant v isus vi­

d a u s o r g a n u s siekti t ikrojo s ą m o n ė s nušv i t imo, k v ė p u o j a n t

„iki pat kojų pirštų" ir išgryninant protą. Po šešių mėnesių

a b u mokiniai atėjo į j u o d o j o d i r ž o e g z a m i n ą . M a s a s l iepė

j iems susikauti . Pirmasis va ik inas b u v o s u s t a m b ė j ę s i r p a s u n ­

kėjęs p u s p e n k t o k i l o g r a m o . Antrasis b u v o sul iesėjęs, p a s i d a ­

ręs gyslotesnis. „Mąstyto jas" raumeningąj į s u m a l ė į mi l tus.

- P i r m i a u s i a s karatė t ikslas y r a p a d a r y t i sveiką s i e l ą - č i a

yra v ienintelė tikroji s a v i g y n a , - a išk ina M a s a s . - Sveika ^siela

s v e i k a m e kūne g i m d o pasi t ikėj imą sav imi i r jėgą. Šiuos

d a l y k u s turintis ž m o g u s n i e k a d a n e b u s p u o l a m a s , ta igi jis

gal i būti ramus, k a d n i e k a d a n e b u s pr iverstas paleist i j d a r b ą

s a v o baisių „atominių b o m b ų " . Aš - n e t a š y t a s b e r n a s iš

Korėjos ka imo, atvykęs į d i d e l ę šalį ir š io to p a s i e k ę s . Aš

peln iau p a g a r b ą t a r p j a p o n ų , kurie b e n d r a v o su m a n i m i 18

metų, ir vaikštau t a r p jų aukštai iškėlęs galvą. Tiek Korėjoje,

t iek Japoni jo je aš j a u č i u o s i k a i p n a m i e . K a i p n a m i e jauč iuos i

visur - net ir A m e r i k o j .

KĄ REIŠKIA DZEN KOVOS MENAMS?

Kuo iš e s m ė s skiriasi japonų kovos m e n a i n u o vakar ie­t iškų? N e s u p a s t e b ė j ę s nė v ieno j a p o n ų nei apskr i ta i rytietiš­ko kovos v e i k s m o , kuris būtų visai ne įprastas Vakarams. J a p o n ų s a m u r a j u s su d v i e m kardais kaunasi tais p a č i a i s p a g r i n d i n i a i s pr inc ipa is k a i p i r amerik iet is k a u b o j u s su d v i e m pistoletais, karat istas - ka ip Vakarų fechtuoto jas. Vis dėl to, nors ir p a n a š ū s kai kurie p r i n c i p a i , net jei g a l i m a d idž iuot is , k a d d a u g i a u yra panašių e lementų n e g u skirt ingų, Rytų i r Vakarų k o v o s menai v isu kuo y r a tikrai skirt ingi.

Esminis sk i r tumas pr ik lauso n u o šio d a l y k o i š m a n y m o ir pož iūr io į jį. Tegu ž i n o m , k a i p ir j a p o n a i , v isus įvair ius e l e m e n t u s , vis t iek n e s u p r a n t a m , ka ip tie e lementa i j u n g i a m i į v isumą. O japonų meistrai s u p r a n t a . Vakariečiai , n e p e r p r a t ę v i s u m o s , nelabai suvokė, k a d g a l i m a pasižiūrėt i į šį reikalą moksl iška i , n e p a b a n d ė moks l iška i susistemint i ar netg i s u ­dėl iot i tos paž intos įvairovės.

Atsk i ro Vakarų č e m p i o n o s u k a u p t a išmintis i r į g ū d ž i a i p a p r a s t a i su juo n u k e l i a u d a v o į k a p u s . Azi joje, y p a č J a p o n i ­joje, č e m p i o n a s g a l ė d a v o a s m e n i n ė s patirt ies p r i v a l u m u s i r a t r a d i m u s p e r d u o t i p a l i k u o n i m s .

Taigi japonų kovos m e n a i n u o vakariet iškų iš e s m ė s skir iasi tuo, k a d turi g a l i m y b ę įs iamžint i , dėl to gal i a u g t i k a u p d a m i amžių patirtį. Tą g a l i m y b ę įs iamžint i teikia dzen.

Vakarų s p o r t o č e m p i o n a s lavina s a v o į g ū d ž i u s pas ik l iau­d a m a s intuici ja. Jis jauč ia, k a d t a m tikras b ū d a s yra t inka­m a s nerti į vandenį , t a m t ikras b ū d a s yra t inkamas mušt i rakete ar išsitraukti pistoletą. Kas neturi tokios intuici jos, tas

62

ats idur ia s p o r t o š a l i k e l ė j e - m ū s ų laikais perkel t ine p r a s m e , o kiek ž iauresnėje p r a e i t y j e - t i e s i o g i n e p r a s m e . J a p o n ų č e m p i o ­nas b ū d a v o i š m o k o m a s t i n k a m u b ū d u nert i , t i n k a m a i užs imot i s a v o a l e b a r d a ar išsitraukti kardą.

Tačiau dzen intuici ja l a i k o m a „ n e i š m o k t ą j a intuici ja". Tokią k la id inančią f razę d a ž n a i pavarto ja m o k y t i d z e n b u d i s t a i v isai ne intuityviai. Vėl iau tas pats žodžių kal inys d a u g metų m o k y s i s atmint inai t a m tikrų įmantrių c e r e m o n i j ų . I g n o r u o j a m a ta i , k a d intuici ja, t e g u n e i š m o k s t a m a , t a č i a u iš lav inama. G a ­l ima išmokt i ją lavinti.

Daugel is ritualinių menų ir amatų, susijusių su d z e n b u d i z ­m u , yra s p e c i a l ū s r e c e p t a i st iprinti i r lavinti intuici jai . Per v isus d z e n b u d i z m o m e n u s m o k y m a s i s i r intuici ja e ina d r a u g e n e p e r s k i r i a m a i , k a i p in ir jang, k a i p m o t e r i s ir vyras. A l terna­tyvos gal i būt i š ios: a r b a intuici ja be m o k y m o s i , kai išs ig ims-t a m a g a l net iki j u o d o s i o s m a g i j o s ar g e r i a u s i u atveju t a m p a ­m a genia l iu č e m p i o n u j u o k d a r i u , kur iam v i s a d a „sekasi" , a r b a p a v i r s t a m a s a u s u m o k s l i n č i u m b e intuici jos, kuris „ž ino", k a i p v iską daryt i , bet n ieko n e s u g e b a .

N e d r a u s m i n g a intuici ja t r u k d o m o k y t i s . Ėmusis m o k s l o , ž ū s t a intuici ja. Dzen, kuri t a i k o m a k o v o s m e n a m s , s iek ia išlaikyti pus iausvyrą t a r p šių pr iešybių.

Dzenbudistų vienuolis Takuanas g y v e n o 1 5 7 3 - 1 6 4 5 metais. Jis išrado mar inuotus ridikėlius. Dabar jie v a d i n a m i jo v a r d u . Jis gerokai išlavino k e n d o , fechtav imosi k a r d u meną. Takuanas m o k ė savo mokin ius „pažadint i protą ir niekur jo neprir išt i". Ž y m u s d z e n b u d i s t ų rašytojas D a i s e c u Sudzukis d a u g vėl iau naujai suformulavo dzen požiūrį į mokslą, ka ip p r i e m o n ę įval­dyti meną: „Special ių žinių n e p a k a n k a , reikia peržengt i t e c h n i ­kos r ibas, k a d m e n a s pasidarytų m e n u b e m e n o , k a d išaugtų iš p a s ą m o n ė s " . O tai reiškia, k a d p a č i o s t e c h n i k o s reikia mokyt is iki tos r ibos, k a d a jau g a l i m a veikti intuityviai. Techni­kos m o k y m u s i p a ž a d i n a m a s protas - t e c h n i k o s ribų p e r ž e n g i ­m a s leidžia „niekur jos neprir išt i". Trumpai tariant, išmok atmin­tinai ir t a d a pamiršk, d a r y k taip, ka ip „išeis savaime".

M o k y m a s i s atmintinai b u v o Vakarų šviet imo p a g r i n d a s nuo t a d a , kai p irmasis graikų m o k i n y s a t s i s ė d o po kojomis p i r m a ­j a m graikų mokytojui . Toks y r a p a g r i n d a s mokyt i Vakarų kariuo­m e n e i i r sport in inkams. Deja, b u v o sutr ikdyta pusiausvyra t a r p t e c h n i k o s studi jav imo ir jį s lop inančios intuicijos. D z e n b u d i s t a s

63

p a b a n d ė išlaikyti tokią pusiausvyrą, tačiau šioje srityje jis b u v o visai vienišas ne tik savo tėvynėje, bet ir pasaulyje.

Kovos m e n a m s dzen reiškė siekj Konfucijaus, Mencijaus, Laodzė, Budos ir visų kitų kultūros herojų ir intelekto milžinų, su kuriais tik dzen buvo susijusi, sukauptą išmintį panaudot i intui­cijai skatinti. Kovos m e n a m s dzen buvo vienytoja ir variklis.

Kovos menai iki dzenbudizmo

Literatūroje kovos m e n u s anksčiausiai mini iraniečiai ir kinai. Penktame ir ketv ir tame amžiuose prieš Kristų, A c h e m e -nidų dinasti jos laikais Irane jau buvo tobul i kovos menai . Jie b u v o smulkiai surašyti, tač iau d a b a r belikusios tik netiesiogi­nės žinios. Iranas b e n e pirmasis sukūrė moksl inę karo k o n c e p ­ciją, a p r ė p d a m a s tiek naudoj imąsi asmeniniu ginklu, tiek a p m o ­kytos kar iuomenės dalinių taktinį išdėstymą. Kitur Azijoje t e b u ­vo s imbol inė gausios kar iuomenės demonstraci ja. Irano karo mokslą studi javo A leksandras Makedoniet is. Pagrindiniai ginklai b u v o lankas ir kardas. Taip pat buvo džiudžitsą pr imenant is m e n a s zur khaneh, „ g u d r y b ė - j ė g a " . Jis gyvuoja ir mūsų laikais.

Graikai iš iraniečių m o k ė s i takt ikos ir n a u d o t i s ginkla is, t a č i a u , matyt, d v i k o v a j iems labiau pat iko p a p r a s t e s n ė -g r y n a i m e c h a n i n i s s p o r t a s - g r a i k ų - r o m ė n ų imtynės.

64

Pagr ind inė iraniečių, ir visų V idur inės Az i jos tautų, takt ika b u v o ats i t raukimas s u a t s a k o m u o j u s m ū g i u - „ p a r t ų strėlė". S i k o n c e p c i j a , e s m i n ė v is iems Azi jos kovų m e n a m s , Vakaruose b u v o gerokai ignoruojama. Tol imuosiuose Rytuose jos la ikoma­si ta ip pat griežtai k a i p ir b a m b u k o p r i n c i p o - „ t r e n k ir trauk".

K a d a n g i iraniečių ir takt ika, ir kovų m e n a i b u v o aktyvūs, tai j ie t e b u v o v ien m e c h a n i n i a i , f iziniai, k a i p i r r o d o t u o m e t i ­niai va izduojamiej i m e n a i .

Kinijoje 681 m. pr ieš Kristų a p r a š y t a s „ k u m š t y n i ų ir spyrių m e n a s su visais k ū n o ve iksmais". Š i s p o r t o rūšis g a v o vardą pag (ar č ia ne lotyniškų žodž ių pugnus - „ k u m š t i s " ir pugno- „ m u š u o s i , k a u n u o s i " at i t ikmuo?). J i į d o m i t ik t u o , k a d oficial iai v a d i n a m a m e n u .

Hanų dinast i jos laikais, 3 a., kinų i m p e r a t o r i u s ir jo d id ika i „ labiau m ė g o bjon, š a u d y m ą iš lanko ir k i tus kovin ius ž a i d i m u s n e g u muziką ir g r a ž i a s moter is" . Tas bjon b ū d a v o d e m o n s t r u o j a m a s per p u o t a s p r a m o g a i . K i ta ip nei p a n a š i o s „ p r a m o g o s " per mūsų vakar iet iškus i š g ė r i m u s , k i n i š k o m s b u ­vo b ū d i n g i „gr iežta i nustatyt i s u g r i e b i m a i pirštais" i r apskr i ta i gr iežtos taisyklės. Iš tokių imtynių a t s i r a d o suse-žjong, ran­kos j ė g o s taisyklė, ir vė l iau hual-guon, a r b a a t g n i a u ž t a s kumšt is, s u d ė t i n g a s i r gr iežtai r e g l a m e n t u o t a s k o v o s m e n a s . Taigi tais laikais, ka ip m a t o m e iš guon, k u m š t i s , a r b a guon-jong, narsusis kumšt is, - k u m š t y n ė s dar t e b u v o g r y n a i m e ­c h a n i š k o s , todėl v a d i n t i n o s veik iau džiucu, a r b a t e c h n i k a , o ne do, m o k y m o b ū d u .

Induistai netiesiogiai užs imena apie slaptuosius m e n u s , taip pat ir Tibeto sakmių lobyne pasakojama apie nepaprastų gebėjimų lamas. Taivano saloje ir Indonezijoje gyvuoja staigių kojų kovinis sportas su tobulais spyriais, būdingais Tailando boksui .

„Kodžikis", senovės įvykių aprašymas, b u v o sudarytas 7 a. Japoni jo je. J a m e m i n i m a , k a d mirt ies d ieva i K a d ž i m a i r K a d o r i s n a u d o j o slaptą „rankų meną" baust i lauk in iams t e n , kur d a b a r Tokijas. Bet veik iausia i tai b u v o nesenia i įvesto s u m o ankstyvoj i f o r m a , r i tual izuotas m o n g o l ų imtynių var ian­tas. S u m o turi a p e i g i n i o p a n a š u m o į persų zur khaneh-tiek b a i g i a m u o j u nus i lenk imo š o k i u , t iek p o z o m i s . S u m o a p e i g i š ­k u m a s b u v o vis labiau p a b r ė ž i a m a s , s u d ė t i n g o m i s ta isyklė­mis s u m o b u v o a p r i b o t a s ir p a g a l i a u t a p o labai savitu ir ne įprastu s p o r t u , niekur n e p r i t a i k o m u prakt iškai .

5. 708 65

J a p o n i j o s Dievų laikais Korėjoje b u v o 18 s a v i g y n o s m e ­nų. Aštuoniol iktasis, kurio p a v a d i n i m a s r a š o m a s įvair iomis n e v i e n a r e i k š m ė m i s i d e o g r a m o m i s , re išk iančiomis „ ranka-muš-t i " , „ r a n k a - s m ū g i s " , „ ranka-stumt i" a r b a „ranka-spaust i " , b u v o p e r i m t a s iš kinų.

Kliunkis Pliumpis Darumą

„Net ir kiaušinis būtų tvirtas, j e i g u tik pa jėgtų pritaikyti s a v o įg i mtą jėgą ir subl imuot i s a v o si lpnumą."

Nė v ienas iš m a n o mokytojų n e į s t e n g ė suprast i vakar ie­t iškos Kl iunkio Pl iumpio, k iaušinio p a v i d a l o Vakarų dainelių herojaus, istorijos.

- K o d ė l , atsi trenkęs į g r i n d i s , jis ner ieda? - pr iėjęs prie stalo, kur aš s ė d ė j a u , m a n o senas is t a p y b o s i r f e c h t a v i m o m o k y t o j a s p a r o d ė į r a u d o n k e p u r ę ž e m u t ę apvala iną lėlę, r ū s č i o m i s akimis žve lg ianč ią iš po surauktų antakių.

- K o d ė l n e r i e d a kaip Darumą?.. - pak lausė jis.

Tada mokyto jas 30 cm a u k š č i o lėlę n u m u š ė n u o stalo ta ip, k a d š i ė m ė s u k d a m a s i šokinėt i veja. Sustojusi už penkių metrų p a s i ū b a v o . Stovėjo stač ia ir sveika.

Tokių lėlių iš p a p j ė m a š ė , k a i p ši, n u o p u s t r e č i o c e n t i ­m e t r o iki 90 cm ūgio, e s u m a t ę s ka imo žaislų k ioskuose, šventyk lose ir m u g ė s e v isoje Japoni jo je.

- G a l b ū t , jei Kliunkio Pl iumpio istorijos autorius būtų s u p r a ­tęs, k a d ga l ima imtis žaislų p r a m o n ė s , tai būtų Kliunkiui į s ė d y n ę įdėjęs akmenį ir lygiai ta ip pat privertęs jį suktis, -p a s a k i a u aš.

J u o k d a m a s i s M a s a s p a s a k ė laikąs vakar ieč ius n e p a s l a n ­kiais, k u r i e m s labiau p a t i n k a ąžuolas, i š r a u n a m a s tai fūno, o štai ryt iečiai labiau vert ina b a m b u k ą , kuris ne tik pal inksta n u o vėtrų, bet ir pr i ta ikomas g y v e n i m e . Jis lankstus - iš jo išeina p u i k u s lankas. Jis t iesus ir tvirtas - išeina kuo g e r i a u ­sios strėlės. Jis lengvas ir lengvai a p d o r o j a m a s , bet p a k a n ­k a m a i k ietas pramušt i ą ž u o l i n ė m s d u r i m s . J į g a l i m a išaštrinti k išeniniu pei l iuku ar netgi nuskust i apvalkalą su n a g u - ir išeis s m a i l a ietis ar k a r d a s , aštrus kaip skustuvas. B a m b u ­kas toks kietas ir toks e last ingas, k a d a t m u š a visus kuo t ies iausius geležinių ašme n ų s m ū g i u s .

66

V is iems s p o r t i n i n k a m s , su kuriais m o k i a u s i , ta lėlė b u v o ne v ien tik g r a ž u s žaislas. J i j i e m s - senov inė m o k y m o p r i e m o n ė . Ta lėlė s i m b o l i z u o j a g y v e n i m o b ū d ą - riskis n u o s m ū g i o , išlaikyk pusiausvyrą ir la imėsi . Ir ta lėlė y r a g y v a s pr is imin imas a p i e didį šventąjį, d a u g e l i o fantast iškų k u m š t y ­nių menų Tol imuosiuose Rytuose tėvą.

6 a. a t s i r a d o labai t o b u l a s k o v o s m e n a s , kur is j a u n e b e b u v o p a p r a s t o s m e c h a n i k o s t a i k y m a s g r i e b i m a m s , k a i p iki to l . N e b u v o jis ir intuityvi „ p a s l a p t i s " . R e i k š m i n g a , k a d tas m e n a s ats i rado Luojange, pr ie d a b a r t i n i o K a n t o n o - b u d i z m o i r d a o s i z m o kultūrų susil iej imo t a š k o ir kitų Azi jos filosofijų lopšio. Šio m e n o , go-šin-džiucu karatė, a r b a sav igynos pl ikomis ranko­mis m e n o , išradėju yra la ikomas d z e n b u d i z m o kultūrinis hero­jus B o d h i d h a r m a , „šokinėjantis" Darumą, „tas, kuris ž ino g y v e ­nimo dėsnį". Jis buvo šventasis iš Indijos, ž y m u s j o g a s . Daugelį metų jis g y v e n o persų Korasane, kuris netrukus t a p o panašios į d z e n b u d i z m ą fi losofi jos ir kulto - suf izmo c e n t r a s . Suf izmas „įsivaikino" treniravimuisi khaneh. Dzenbudistas karys b e s i m o k y d a m a s kovos m e n o ska i tydavo senovės klasikus, poeziją. Zur khaneh v a d o v a s d e k l a m u o d a v o eiles, tokias k a i p O m a r o C h a j a m o rubajai, g imnastų lavinimui.

Pasak l e g e n d o s , iki šiol g y v u o j a n č i o Kinijoje, Korėjoje ir Japoni jo je žodin io p a d a v i m o , tais laikais vyko pilietinis karas ir siautėjo plėšikai. Netoli Kantono vietinis karvedys u ž d r a u d ė civi l iams turėti g inklus ir n e s u g e b ė j o pats jų a p s a u g o t i . M a ž ­d a u g 528 m. pas i rodė Darumą, septyner ius metus m e d i t a v ę s oloje, ir, kaip aš a t g a m i n a u iš d a u g e l i o rašytinių ir pasakojamų­jų istorijų bei padavimų, p a s k e l b ė , k a d „karas ir ž u d y m a i y r a blogis, bet b l o g i s yra ir būti n e p a s i r e n g u s i a m gintis. Jei m e s netur ime peilių, tai p a d a r y k i m e kiekvieną pirštą panašų į durklą; a t ė m ė iš mūsų kuokas, tai p a d a r y k i m e kiekvieną kumštį panašų į kuoką; jei netur im iečių, k iekviena ranka tepavirsta ietimi, o kiekviena ištiesta p l a š t a k a - k a r d u . "

Ši s a v i g y n o s s i s t e m a p i r m i a u s i a reikalavo iš k o v o t o j o visiškai atsir ibot i nuo savo g i n k l o - š iuo atveju n u o s a v o t u š č i o s rankos, - bet apskr i ta i tas ta ikyt ina ir k i e k v i e n a m t ikram gink lu i . Kovotojas pr iva lo atsikratyt i visų emoci jų, k u ­rias j a m galėtų kelti pr ieš in inkas - t iek ž m o g u s , t iek g i n k l a s . Kovos s i s t e m a b u v o skirta v ien tik sav igyna i . Iš e s m ė s tai

67

b u v o d z e n b u d i s t i n i o m e d i t a v i m o p s i c h i n i o sus i te lk imo i r j o g o s ta ikymas kumštynių m o k s l u i .

Darumą, kaip d z e n b u d i z m o pradininkas, atsigrįžo į praeitį -į B u d o s m e d i t a c i n ę tradic i ją dhiana. Šio k o v o s m e n o esmin is p r i n c i p a s turbūt kilo iš B u d o s g y v e n i m o įvykio. B u d a g y v e n o m a ž d a u g prieš pustrečio tūkstančio metų. J a u n a j a m valdovui papr iekaištavo jo karininkai d ė l to, k a d jis atsisako š a u d y m o iš lanko bei karinių a p m o k y m ų , kad švaisto laiką k n y g o m s . B u d a nieko neatsakė, p a ė m ė lanką, nuėjo į kar iuomenės pratybų aikštę ir p a r o d ė , kaip puikiai m o k a šaudyt i . Moralas tikriausiai č ia toks, kad sveika būdraujant i siela visiškai v a l d o kūną.

Darumą turbūt turėjo mintyje, k a d tuos, kurie m ą s t o panaš ia i k a i p B u d a , reikia mokyt i s a v i g y n o s p a g r i n d i n ė s m e c h a n i k o s . O kitus p a s e k ė j u s , kurių prot iniai g e b ė j i m a i m e n k e s n i , ga l ta pati m e c h a n i k a nuves vėlgi į „ p a n a š a u s į B u d o s " p r o t o išsimikl inimą.

„Dvasią su k ū n u reikia susieti nepersk i r iamai . D a b a r jus ta ip a p n i k ę kūniški pore ik ia i , k a d jūs tarsi n e b e į s t e n g i a t e s u v o k t i p r o t o i r k ū n o v i e n y b ė s n a u d i n g u m o . Todėl a š k e t i n u d u o t i j u m s p a m o k y m ą . Lavinki te kūną, o kar tu ir protą. T u o m e t jūs p a s i e k s i t e aukštesnį suprat imą."

J is ga lėtų a p g i n k l u o t i taikųjį, galėtų p a d a r y t i ginkluotąj į ta ikų.

A b u pož iūr ia i v e r t i n g i . Tyras p r o t a s v a l d o kūną. K ū n o į v a l d y m u protą g a l i m a p a d a r y t i tyrą.

Jogos įtaka

D a r u m ą pal iko Indiją per v ieną didžiųjų j o g o s atg imimų. Be a b e j o , Darumą j o g ą išmanė. Jo požiūr is į k o v o s m e n u s b u v o naujoviškas tuo, k a d kovos m e n a s j a m b u v o n e m e c h a ­nikos, o veikiau proto s is tema. „Protas v a l d o ranką" y r a j o g o s p r i n c i p a s . Pasak j o g o s m o k s l o , kūną s u d a r o trys s v a r b i a u s i o s d a l y s - ranka, b u r n a ir protas. O antrasis p r i n c i p a s , kylantis iš p i rmojo, yra tas, k a d b u r n a įgal ina ir valdyt i , ir vykdyt i -p r o t a s v a l d o , b u r n a įgal ina. Tą antrąjį p r i n c i p ą ir turė jo mintyse O j a m a ir visi m a n o kiti mokyto ja i , į s p ė d a m i : "Jei ne įs tengs i įvaldyti k v ė p a v i m o , tai n i e k a d a ne išmoksi d a u g i a u k a i p tik kel is tr iukus".

68

J o g a i b ū d i n g a k o n t e m p l i a c i j a . Kinų d a o s i s t i n ė s a p e i g o s siejosi su intuici ja. Jų „ m a g i š k a f o r m u l ė " y r a ši-ki-čikara, arba, jei išreikšime š iuola ik iška c h e m i j o s f o r m u l e , - „ i d ė j a + s ie la ( a r b a valia) = j ė g a " . B u d i z m a s b u v o ideal is t iškas ir jo idėja b u v o nepr ievarta, ahimsa, „k i to s k r u o s t o a t s u k i m a s " ; ta ip p a t - m e f a , g e r o l inkėj imas, mei lė pr iešu i . O k o n f u c i a n i s -tai , kurie t v a r k ė apl inką, kur ie s u k ū r ė tokią t ikrovę, su kur ia b u v o pr iverstas dorot is Darumą, b u v o prakt išk i , jank iškai p r a g m a t i š k i realistai. Savot išk i rytietiškieji Misūr io valst i jos skept ika i , re ikalaujantys: "net ik iu, p a r o d y k " .

Indi joje j o g a p a p r a s t a i b ū d a v o ekstaz inė. Ekstazė gal kartais b ū d a v o p a s i e k i a m a narkot ikais ar sva igala is , g a l h i p ­n o z ė s p r i e m o n ė m i s . Ekstazė i š k e l d a v o j o g o s meist rą virš e r d v ė s ir laiko p l o t m ė s . Ši ekstazė d r a u g e su karštu k l imatu a t v e d a į , p a s a k A. Schvveitzerio, „ p a s a u l i o ir g y v e n i m o p a n e i ­gimą". A k i v a i z d u , k a d D a r u m o s m e t o d a s tvarkyt is s u t ikrove n e b u v o g y v e n i m o p a n e i g i m a s . Tikr iausiai n iūresnis Kini jos, vėl iau J a p o n i j o s k l imatas p a s k a t i n o at imti iš d z e n b u d i z m o fatalistinį požiūrį. A š , k a i p labai v i d u t i n i š k a s h u m o r i s t a s , n e d a u g kur t e r a d a u m a ž i a u h u m o r o nei indų m ą s t y m e ; i r niekur n e r a d a u h u m o r o d a u g i a u n e g u d z e n b u d i z m e .

J o g o s v isatoje i š a t m a n o , a r b a d i d ž i o j o „ a š " , a t s k i r i a m a s m a ž e s n y s i s „aš", kuris pr iva lo siekti susi l iet i su a t m a n u . J o g o k v ė p a v i m a s , pr i ta ikytas k o v o s m e n a m s k a i p ki-ai (s ielos d v e l k s m a s ) , įga l ina kūną įgyt i a u k š č i a u s i ą galią, kurią j a p o n a i v a d i n a „v isatos d v e l k s m u " , ir su ja susil ieti į v ienumą. Tačiau d a o s i s t a s dal i ja s a v o visatą į du p r i e š i n g u s ir kar tu - sąvei­k a u j a n č i u s in ir jang ( japonų v a d i n a m u s įvairiai -in-jo, in-ga, in-an). 4 a. pr. Kr. H s u n - c u l iepė m o k i n i a m s „ įvaldyt i ir tvarkyt i gamtą, užuot l i a u p s i n u s ją ir a p i e ją m e d i t a v u s " . Taigi su konfucianist in iu pol inkiu anal izuoti p r o t u , akivaizdžiai realūs j o g o s k v ė p a v i m o prat imai y r a anal izuojami remiant is daos is t i -niu in-jang. K v ė p a v i m a s y r a į k v ė p i m a s ir i š k v ė p i m a s , at i t inka­m a i - p a s y v u s ir aktyvus.

Skulptūra ir judėjimas M e s g a l i m e p a m a t y t i i r p a s e k t i , k a i p š ios idė jos a b s t r a k ­

čia i p lėtojasi , k a d a n g i jos išreikštos m e n e . B u d i z m a s Kini joje

į v e d ė skulptūrą, graik išką pozų stat iškumą. Indas su s a v u o j u

idea lu į k v ė p ė skulptūra i g y v y b ė s , iškalė s a p n ų p a s a u l i o rit-

69

mą. Vėlesniajai sku lptūra i , sukurta i po š i m t o ar dviejų šimtų metų po D a r u m o s , išl ikusiai Korėjoje i r J a p o n i j o j e , b ū d i n g i nauji e lementa i .

Korėjos vėl iavos centre yra skritulys, p a d a l y t a s pus iau „S" f o r m o s linija. Ji dal i ja skritulį į f igūras, p r i m e n a n č i a s skaič ius 6 ir 9, kontrastinių spalvų, tarsi b e s i v e j a n č i a s v i e n a kitos u o d e g ą . Č i a y r a a m ž i n a s i s daosistų s i m b o l i s in ir jang, reiškiantis universalųj į dual izmą: v y r a s - m o t e r i s , n a k t i s - d i e n a , p l i u s a s - m i n u s a s , į v idų ir į lauką. Senovės išminčia i š i o m s p r i e š y b ė m s paaiškint i pr irašė ištisas b ib l iotekas knygų. Meni­ninkai išreiškė jas šventyklų sargybin ių d v i e m p r i e š i n g o m i s „n io" s k u l p t ū r o m i s . Tokios jų p o r o s v i s a d a atstovauja in ir

jang; v i s a d a v i e n a p a v a i z d u o t a įkvepiant i a r b a ką tik į k v ė p u s i p i lnus p l a u č i u s , o jos p r i e š y b ė - i š k v e p i a n t i „ s p r o g i m u " . Įkve­piančio j i u ž s i m o j a k u m š č i u a r b a išsitraukia ginklą, o iškve­piančioj i juo s m o g i a a r b a yra ką tik s m o g u s i .

Sku lptūros po dv i stovi v isoje Azi joje n u o seniausių laikų, b e t n i e k a d a a n k s č i a u jos n e b u v o tokios p r i e š i n g o s . A n k s č i a u jos p a l a i k y d a v o statiškąją s imetr i jos pusiausvyrą, o štai vė­liau ė m ė palaikyt i d i n a m i š k ą v e i k s m o pusiausvyrą. J a p o n ų šventyklų š u n y s - l i ū t i n i a i š u n y s K o m a i n u i r K a r a š i š i - y r a kilę iš Art imųjų Rytų, iš legendin ių šumeriškųjų ir babi loniškųjų širiši, d iev iškos ios v i e š p a t y s t ė s gal ios įkūni j imų. Tokie šunys stovi poromis visoje Azi joje, tač iau v isada po du v ienodus. Net ir š iuolaik iniame S iame jie v ienodi . Tačiau nuo Tangų dinasti jos laikų (618 m.) Kinijoje, Korėjoje ir Japoni jo je j ie p r a d ė j o įkūnyti in ir jang ir va izduojami v ienas užs ič iaupęs (moteriškasis pradas) , o kitas pražiotais nasrais (vyriškasis p r a d a s ) . Seniau­sios in ir jang skulptūros yra m a ž d a u g Darumos b e n d r a a m ž ė s . Jos pastatytos D u n h u a n g o urvuose Vakarų Kinijoje, prie senojo Šilko kelio, iš kur Darumą, kaip dažniausiai m a n o m a , ir kilęs. Taigi m e n a s lyg i r p a r e m i a žodines l e g e n d a s a p i e Darumą, t e b e p a s a k o j a m a s karatė mokykloje.

Per visą Tangų d inast i jos v a l d y m o laiką Kini joje ir jos skulptūro je pirmą kartą pas i re iškė kovos menų e lementa i -k v ė p a v i m a s ir kiti. Laikui b ė g a n t radosi vis naujų ir, ka ip į p r a s t a sakyt i , Tangų e p o c h a ( 6 1 8 - 9 0 6 m.) p a s i ž y m ė j o d i d e ­liais k o v o s m e n ų la imėj imais. Atėjus į va ldž ią naujai d inast i­jai, S u n g a m s , tie m e n a i p a s i e k ė apogėjų.

70

Sungai

G a l b ū t lengv iau s u p r a s t u m e r o m a n t i š k u o s i u s istori jos e p i ­z o d u s , p a ž v e l g ę į j u o s k o v o s m e n ų p l ė t o t ė s k o n t e k s t e . Nestor i jaus laikų kr ikšč ionys b u v o r e m i a m i ankstyvųjų Tangų dinast i jos va ldovų. Bet kiek vėl iau Tangai u ž d a r ė v isus vie­nuolynus, išskyrus v ieną ar d u , 890 m. Hui Č a n g o sept into m ė n e s i o e d i k t u : „P lunk snos (valdžios) ir k a r d o (karo) teisė pr ik lauso va lstybei i r š iomis d v i e m p r i e m o n ė m i s reikia va ldy­t i . . . Uždaryk i te v ienuolynus, sugrąžinki te at le istus n u o m o k e s ­čių g y v e n t o j u s į va is ingą m o k e s č i ų m o k ė t o j ų padėt į , . , per ly­dyk i te šventųjų statulas į monetas.. ."

P a s a k o j a m u o s e karatė i r d ž i u d ž i t s o p a d a v i m u o s e p a s a ­k o j a m a , k a d v ienuolyna i vėl b u v o n u g i n k l u o t i . T ikr iausiai tas n e d a u g teturėjo į takos čan, a r b a dzen, b u d i s t a m s . Pasak p a d a v i m o , d a u g u m a jų s u s i b ū r ė Šou-žen š v e n t y k l o j e , išplėto­jo tuomet in ius kumštynių m e n u s , naujai iša išk ino D a r u m o s m o k y m ą ir sukūrė karatė - „tuščiąją ranką", a r b a „Tangų kumštį". Netrukus Tangų dinasti ją nuvertė S u n g a i . J ie r ė m ė d z e n b u d i s t u s . S u n g ų e p o c h o j e dzen i r j o s m e n a i irgi p a s i e k ė apogėjų. Tarp kitų m e n ų s u s i f o r m a v o ir a r b a t o s c e r e m o n i j a .

D a r u m o s sav igynos menų pagr indin is p l ikosios rankos variantas įgi jo populiarųjį p a v a d i n i m ą sang-e - p e r ė m ė vardą iš v ieno korėjiečių č e m p i o n o . Taigi O j a m a t ikriausiai ne p i rmas korėjietis, išgarsėjęs svečioj šaly kaip karatistas. Šiaurės Korė­jos g e n t i m s jau nuo senų senovės pat iko pešt is. Senuose raštuose m i n i m a sporto rūšis čar-jok, a r b a „pas iskol inta galia", kuri a p ė m ė ir „paslapt is". Kor iaus valstybės Korėjoje g y v a v i m o laikais ( 9 1 8 - 1 2 5 9 m.) b u v o popul iarus su-bag. D a ž n a i rengtų varžybų nugalėtojai p e l n y d a v o karinę šlovę ir kar inius laipsnius.

1410 m. sausį, k a d a Korėją v a l d ė T e d ž o n g a s iš L i d inast i jos, r a š o m a , k a d „ k a r o v a d a i , a tsak ingi u ž karių v e r b a ­vimą, i š b a n d y d a v o , k a i p v e r b u o j a m i e j i m o k a su-bag, ir kiek­vieną laimėjusį tris kovas p a s k i r d a v o į garsųj į 'Valstybės g y n y b o s būrį!" O kitur vėl r a š o m a , k a d „ D ž i a g h y j e t a r p J o s a n o ir U n d z e n o k a s m e t l iepos penkiol iktą d i e n ą susir ink­d a v o apl inkiniai gyvento ja i į su-bag v a r ž y b a s " .

Tuo la ikotarpiu k u m š č i o m e n a s r e i k š m i n g a i p a s i d a l i j a į nega ir vega, v i d i n ę ir išor inę m o k y k l a s , į d v a s i n ę ir f iz inę. Vidinis, dvas in is k o v o s b ū d a s , kyla labiau iš p r o t i n i o lavini-

71

mosi ir p lėtojasi m e d i t a c i n i o d a o s i z m o plėtoj imosi krypt imis. Tuo t a r p u išorinis, d a u g i a u s i a p a p r a s t i k o v o s prat imai , skirti mankšt int i k a r ž y g i a m s ar kar iams, v is iškai d e g e n e r a v o iki neintuityvios g i m n a s t i k o s . Vidinio m e t o d o prat imai , kurie p lė­tojosi p a l a i k y d a m i pusiausvyrą, a p i m a tok ius m e n u s k a i p kempo, kur iuo iki šiol lavinasi d a u g e l i s kinų mokinių ir kuris Amer iko je ž i n o m a s ka ip kinų kova su m e n a m u pr iešin inku. Kitas tų prat imų var iantas y r a tai-či-čuan, kuris labiau y r a prakt inis d a o s i z m o sąvokų t a i k y m a s ir kuris y r a art imiausias j a p o n i š k a m karatė, nors truputį ek lekt iškas.

Žurna le „ N e w York Times" 1956-ųjų vasarą p a s i r o d ė nuo­traukų su s e n i u , b e s i m a n k š t i n a n č i u Pek ino m i e s t o parke. Parašai po n u o t r a u k o m i s ske lbė, k a d tokie prat imai s u d a r o naujovišką k a s d i e n ę g i m n a s t i k o s treniruotę, kur ios imasi į b a u ­gint i mi l i jonai rytiečių p a d a r y t i naciją sveiką. Ž u r n a l o skaityto­jai, tarp kurių b u v o mažiausia i v ienas s e n a s kinas, užvertė laiškais redaktor ių ir k l a i d a iš dal ies b u v o ištaisyta: akrobata i nuotraukose d a r ė tai-či-čuan prat i mus.

Nega kraštutiniais atvejais d e g e n e r a v o iki mistiškų „fokusų mokusų", dė l kurių d a o s i z m a s nepelnytai garsė ja Vakaruose. Nesunku suprast i paplitusį t ikėjimą m a g i j o s menais, jei esate ką nors g i r d ė j ę a p i e japonų nega kovos meną. Veikia mažiau­siai v iena nega mokykla -aiki-do, apie kurią dar ka lbėsime. Atskiri meistrai , tokie kaip d z i u d o meistras Mifunė, karatė meistras O j a m a , - p u i k i a i palaiko pusiausvyrą. Aiki-do mokinys, vos t rumpą laiką p a s i m o k ę s nega, gal i atlikti triukų, tokių svetimų įprast in iam suvokimui, k a d beveik g a l i m a patikėti levitacijos, te leportaci jos, minčių material izaci jos, ž m o g a u s ne­p a ž e i d ž i a m u m o ir kitų nepasiek iamų svajonių p a s i e k i a m u m u .

Dzenbudizmo įtaka Japonijoje

Kinijoje 13 a. pradž io je, į S u n g ų d inast i jos v a l d y m o pabaigą, į Japoni ją ga l ingai įs iveržia d z e n b u d i z m a s . Daugel is m a n o , k a d dž iudž i tsą Japoni jo je į vedė m a ž d a u g 1400 m . Mingų i š m i n č i u s Č u a n J u a n Pinas, bet t u o m e t jau įsteigta, matyt, o r g a n i z u o t a m o k y k l a . J a u b e v e i k d v i e m š i m t m e č i a i s a n k s č i a u J a p o n i j o j e b u v o ž i n o m i kiti k o v o s m e n ų dalykai. 1192 m. s a n t y k i n ė s ta ikos la ikotarpiu tarp karų, vykusių t a r p Gendžių ir Heikių šeimų, ir gresiant m o n g o l ų įs iverž imui 1274

72

m., atsk iro j a p o n ų s a m u r a j a u s g e b ė j i m a s kariaut i pavoj ingai

s u m e n k o . O m e n k a s japonų i š m a n y m a s a p i e karo taktiką

visiškai s u n y k o . Keletą d e š i m t m e č i ų prieš kylant m o n g o l ų įs iverž imo p a ­

vojui, kai p r i n c u i Hodž iu i Tokimunei b u v o 10 metų, jo tėvas d a l y v a v o lankininkų v a r ž y b o s e . Š i m t m e č i u a n k s č i a u dėl m e n ­kų reikalavimų tok iose v a r ž y b o s e b ū d a v o p a k e n č i a m i v idut i­niški lankin inkai . Tačiau dabar, s p r e n d ž i a n t iš j a p o n i š k ų rašy­tinių šaltinių, nė v ieno strėlė nė n e p a s i e k d a v o taikinio, o ką jau kalbėt i a p i e taiklumą. Tokimunė b u v o at i t rauktas n u o dzen medi tac i jos. J isa i s ė d o ant ž i rgo ir iššuol iavo į šaudyklą. Visu gre ič iu v a r y d a m a s žirgą, d a r tol iausiai iki 180 m i lgio š a u d y ­mo l ini jos, j is p a l e i d o strėlę. Ši p a t a i k ė į taikinį. Toks y r a p irmasis dzen p a m i n ė j i m a s p a s a k o j i m u o s e a p i e japonų kovos m e n u s . Beje, š a u d y m ą iš lanko rai tomis, jabusamę, J a p o n i j o ­je g a l i m a p a m a t y t i i r mūsų laikais. Šios s p o r t o rūšies varžy­b o s e p a s i p u o š i a m a senoviniais lankininkų d r a b u ž i a i s .

Tokimunė, kai t a p o fakt iškuoju v a l d o v u , š a u d y m o iš lanko mokslui suteikė gr iežtus dzen rėmus. Taip atsit iko ne tiek dėl to, k a d lankas, k a i p išdidžiai skelbia šiuolaikiniai japonų lanki­ninkai, yra idealus dzen įs ikūni j imas, o veik iau todėl , k a d japonų netaik lumui nepaprasta i reikėjo p r o t i n g o ir va is ingo mokslo. Dzen technika, kurią g a l i m a taikyti v i s k a m , b u v o pritaikyta š a u d y m u i iš lanko. Šiuolaikinė japonų l a n k i n i n k y s t ė -tiek hiki m o k y k l a (greitasis, kovinis š a u d y m a s ) , t iek ogasavara (meditatyvusis, apeiginis šaudymas) m o k y k l a - k i l o iš Tokimunės.

Jo laikų j a p o n ų karo taktiką ger iausia i r o d o du įvykiai per m o n g o l ų įs iverž imus. 1274 m. j a p o n a i p a s i s t a t ė nuostabią takt ikos pož iūr iu g y n y b i n ę sieną ir jos v i ršuje išdėstė kar ius tarsi b e i s b o l o rungtynių varžovus, o v ienintel is narsuol is kar­ž y g y s p a t r a u k ė m o n g o l ų o r d o s link, v a r d y d a m a s iš ei lės savo k i l m i n g o s g i m i n ė s protėv ius i r m e s d a m a s iššūkį. Retas kuris m o n g o l a s t e s p ė j o p a m i n ė t i b e n t s a v o senelį pr ieš s u s m u k d a m a s n u o šarvamušių strėlių k r u š o s i r n u o p i r m o s i o s pasauly je art i ler i jos. S ė k m i n g a i p a s p r u k ę s 1274-aisiais ( m o n ­golai t ies iog išp la ukė namo) H o d ž i u s Tok imunė reikalavo, k a d jo kariai m o k y t ų s i taktinių manevrų tik min imal ia i . 1281-aisiais, kai m o n g o l a i vė l įs ibrovė į Japoni ją, j a p o n ų taktiniai dal iniai jau m o k ė j o išlaikyti pr iešą į lankoje tiek, k a d galėtų užgriūt i s tebuk l ingoj i k a m i k a d z i ų a u d r a .

73

„Stebukl ingasis" kamikadzių užgr iuv imas s u s t a b d ė tolesnę karo taktikos plėtotę Japoni jo je ištisiems š i m t m e č i a m s . Tačiau Tokimunės patarėjas karo diplomati jos klausimais, dzenbudistų šventikas Bukas, sukūrė p a g r i n d u s , kurių ilgai buvo laikomasi diplomati joje, karo taktikoje ir p a s l a p t i n g u o s e verslo reikaluose.

Kai m o n g o l a i ats iuntė j K a m a k u r ą pasiuntinių, šventikai patarė imtis ju-šin, ir Hojus s ė d ė j o „ p a n i e k i n a m ą j a ty lė j imo p o z a " s e p t y n i s m ė n e s i u s . Pasiunt inys iš pradž ių susierzino, paskui n u s i s t e b ė j o ir gal iausiai išvyko n a m o . Paskui šventikai patarė imtis gen-šin (nuspėti p u o l i m ą ) - r e v o l i u c i n ė k o n c e p c i j a t a r p žmonių, kur iems d v i k o v a b u v o s imbol in is l iaudies s p e k ­taklis, i m p r o v i z u o t a draugiškų „herojų" kova.

Po 1274-ųjų, kai įs ibrovėl ia i iškel iavo n a m o , d a u g e l i s samurajų p a v a d i n o atsitraukimą s i l p n u m o d e m o n s t r a v i m u i r b u v o l inkę niekinti m o n g o l u s ir jų b e n d r i n i n k u s kinus bei korėj iečius. D z e n b u d i s t ų švent iko pr iesakas „ N e b i j o k st ipraus ir neniekink s i lpno" - b u v o g e r o k a i i š b a n d y t a s Tokimunės šalies v i d a u s d ip lomat i jo je. N ė r a a b e j o n ė s , k a d j a p o n a i b e Tokimunės patarėjų d z e n b u d i s t ų nebūtų ta ip gerai atsi laikę per antrąjį, d idesnį įs iveržimą 1281-aisiais.

V ienas iš paskutiniųjų j a p o n ų s k u l p t ū r o s suklestėj imų K a m a k u r o s la ikotarpiu yra p u s n u o g i a i „n/o", kur iuos, k a i p tiksliai ž i n o m a , iškalė japonų skulptor ia i . Šios skulptūros r o d o , ka ip puikiai b u v o s u p r a n t a m i k o v o s menų, konkrečia i - „ t u š -čiosios rankos" - p a g r i n d a i .

Buši: samurajai

15 a. per pi l iet inius karus iškilo ak iva izdi b ū t i n y b ė plėtot i kovos m e n u s . Kar iams v ienuol iams t ies iogia i stojus į kovą, ats i rado g a t a v a s teori jos šalt inis. „ Ž m o g u i , kuris siekia s ą m o ­nės nušv i t imo, derėtų nevengt i m ą s t y m o s u n k u m ų , o veik iau reikėtų leisti j i e m s p a t i e m s pražūt i n u o jų pačių svorio."

Vienuol is Takuanas išplėtojo fudo, „ n e j u d r u m o " , idėją. J u d ė d a m a s ž m o g u s į g a u n a inerciją, kurią g a l i m a įveikti -pakeist i jos kryptį. Tvirtai įs i rėmęs ž m o g u s irgi pr ivalo įveikti inerciją. O štai ž m o g u s , kurio p r o t a s ir intuici ja v i s a d a aktyvūs, b u d r ū s i r kurio f izinė p a d ė t i s yra n e j u d a m a s p a s i -r e n g t u m a s , - i n e r c i j o s neturi. Šis p r i n c i p a s prit iko ka ip p a g r i n ­d a s dž iudž i tsu i i r naujai b e s i p l ė t o j a n č i a m japonų „ k a r d o b ū -

74

dui" k e n d o . T e g u pr ieš in inkas p u o l a . Tuomet tu, n e t u r ė d a m a s savo inerci jos, kurią t u r ė t u m pats įveikt i , išsisuk, l e i s d a m a s p u o l a n č i a j a m iš inerci jos p a č i a m s a u p a k e n k t i , i r dar p r i d ė k j a m , k iek g a l ė d a m a s , staigiu p r i e š p u o l i u .

Fudo gal i ta ip pat ir at imti d r ą s ą pult i , gal i puolantįj į sutr ikdyt i . D a u g u m a žmonių atvirai „ p r a n e š a " savo inerci jos kryptį - a r b a „ p r a n e š a " n e p a j u d ė s i ą ir p a r o d o pr iešin inkui , kur iomis krypt imis šis galėtų pult i . O štai k a d a akivaizdžia i p a ž e i d ž i a m ų vietų nematyt i , p r i e š i n i n k a s p a s i m e t a . L y g i a g r e ­čiai su k e n d o ir d ž i u d ž i t s o evol iuc i ja iškilo samurajų buši.

Visas įvair ias „tuščių rankų", d ž i u d ž i t s o , f o r m a s g a l i m a d a u g m a ž skirstyti į dv i g r u p e s - k a r a t ė ir d z i u d o , d a ž n a i susi jusias su v iet inėmis k u m š t y n ė m i s i r pr i ta ikytas t a m t i k r a m la ikotarpiui i r t a m t ikro krašto s ą l y g o m s b e i p o r e i k i a m s .

Patį „karatė" terminą vartoja d a u g e l i s kumštynių „mokyklų", s k e l b d a m o s i tur inčios a p i e pusę mil i jono pasekėjų Japoni jo je. Didžiausia go-džiu - „kietas-švelnus" - mokykla, v a d o v a u j a m a G o g e n o J a m a g u č i o , „Kat ino", skelbiasi turinti 200 000 pasekė­jų. V ienu iš jų kurį laiką b u v o ir M a s a s , kol pats t a p o d idž iuoju mokyto ju su savo pat ies mokyk la. Funakošis, M a s o pirmasis mokytojas, 1924 m. įvedė Japoni jo je te, a r b a kumštį, ka ip j į p a v a d i n o Okinavoje. Japoni jo je gausia i g y v e n a n t y s korėjiečiai p a g a r d i n o j į s u b a g u , n e p a p r a s t u o j u „ p r a n c ū z i š k u boksu".

Dziudo, d a b a r jau tarptautinis sportas, yra ištobulintas iš d a u g i a u nei penkiasdešimties 19 a. p a b a i g o j e Japonijoje papl i­tusių karinio džiudžitso atmainų, pagr įstas senomis kinų ki lnumo ir r iteriškumo idėjomis, kurių nelabai tais laikais paisyta Japoni­joje. Javara yra kitas įprastas ankstyvojo džiudžitso pavadini­mas, o atemi y ra ištobulintas paralyžiuojantis d z i u d o variantas.

Karatė ir d z i u d o pagr įst i „ b a m b u k o " ta isyklėmis. Aiki-do netgi ž e n g i a ž ingsnį į p r i e k į - j i s p a g r į s t a s tarsi naujai išvesta b a m b u k o veis le: „ b a m b u k i n e mui l ine g u b o j a " . Visi šie k o v o s m e n a i y r a skirti gint is n u o f iziškai s t ipresn io, g e r i a u g ink luoto ar g a u s e s n i o pr iešo. Visi pagrįst i pr ieš in inko j ė g o s n u k r e i p i m u pr ieš j į patį. Visi skirti s a v i g y n a i . Visi pagr įs t i gr iežtu riterio k o d e k s u . Tuo jų p a n a š u m a s ir b a i g i a s i .

D z i u d o yra pagr įs tas b a m b u k o p r i n c i p u : jei t iek s n i e g o , kiek reikia nulaužt i ąžuolui, nukristų ant b a m b u k o , tai lanks­tus s t i e b a s atsikratys naštos, pr iver tęs s n i e g ą nubyrėt i dė l jo pat ies svor io.

75

Karatė yra pagr įs tas irgi b a m b u k o p r i n c i p u : jei s u n k u s d a i k t a s b u s s t u m i a m a s į b a m b u k ą su j ė g a , p a k a n k a m a p r a m u š t i akmenine i s ienai, tai lankstus s t iebas p a s i d u o s puol imui , t a d a šaus atgal ir sutr iuškins priešą jėga, g a u t a iš p u o l a n č i o j o inerci jos i r b a m b u k o į g i m t o s j ė g o s . Toji b a m b u k u i b ū d i n g a j ė g a ž m o g a u s p a d v i g u b i n a m a - ž m o g a u s kaulai yra kietas b a m b u k o st iebas, r a u m e n y s yra j o t a m p r u m a s .

Aiki n ieko „ n e m ė g d ž i o j a " . Jis remiasi tik p a č i a b a m b u k o p r i n c i p o e s m e . Kaip mui l inė g u b o j a , p a s i d u o d a m a vėjeliui i r r i tamasi šal in nuo p u o l a n č i o o b j e k t o , s u k a m a s i k a i p sukasi b i l iardo rutulys ir n e s i l p n i n a m a p u o l a n č i o j o inerci ja, le idž iama j a m dėl s a v o inerci jos prarast i pus iausvyrą i r dėl to p a č i a m susinaikint i . Taigi labai or ig ina lus m e n a s . Kai p a s i e k i a m a t a m t ikro aiki meistr iškumo, d a u g efektyvesnė p a s i d a r o k iekv iena kita i š m o k t a s p o r t o rūšis.

Taikymo sritys tuos k o v o s m e n u s irgi p a d a r ė labai sk i r t ingus. Džiudži tsas, ka ip d z i u d o p i rmtakas, atkel iavo į Japoni ją iš Kinijos 13 a., m a ž d a u g tuo p a č i u m e t u k a i p ir atkel iavo d z e n , m e d i t a c i n ė b u d i z m o p a k r a i p a , irgi sukurta D a r u m o s . D a u g kinų k e m p o „triukų", met imų, rankos p a d ė č i ų b u v o įvesta i r g a l b ū t s u d e r i n t a su imtynių variantais, kur iuos j a p o n a i puoselė jo nuo mitų laikų. Pasak japonų šventų raštų, du dieviškiej i herojai - K a d ž i m a ir Kador is - s laptuoju imtynių m e n u pr ieš 2 0 0 0 metų t r a m d ė laukinius prie dabart in io Tokijo. D z e n p a d ė j o plėtotis j a p o n ų r iterystei, riterių luomui , p a d ė j o atsirasti nars iems kar iams, kurie pirmiej i pasauly je n u g a l ė j o g a u s e s n ę už save K u b l a i c h a n o m o n g o l ų k a r i u o m e n ę . Tie kariai ė m ė s i naujojo k o v o s b ū d o , t a č i a u tik ka ip p r i e d o pr ie s a v o ginklų. Tas kovos b ū d a s p r a v e r s d a v o suč iupt i pr iešui g y v a m ar t ramdyt i ž e m e s n ė s p a d ė t i e s pr iešin inkui , kur io nela ikė vertu žudyt i s a v o š v e n t u o j u k a r d u .

Karatė m e n ą išplėtojo begink l ia i , g y n ę n a m u s n u o žiaurių užsienio užkariautojų puld inėj imų ir nuo vietinių karinių d e s p o ­tų. Okinaviškaja i te a tmainai b ū d i n g i d a u g i a u s i a s m ū g i a i , k irčiai , p lėš imai p laštaka ir pirštais. Kažka ip jie a t g a b e n t i iš Kini jos. K a i p rašo Sakinis k n y g o j e „ A r b a t o s namel is po r u g p j ū č i o mėnul iu" , „ M e s s u l a u k ė m e g a r b ė s būti p a v e r g t i kinų,., anglų,., japonų,., ir amer ik ieč ių jūreivių. Okinavai labai sekas i . Kultūra b u v o m u m s sunešta, o ne i š g a b e n t a . D a u g k o i š m o k o m e . "

76

Kinų piratai užkariautojai n e l e i d o v iet in iams turėt i jokių ginklų. Jų įpėdin ia i , negai lest ing i O k i n a v o s kariniai d iktator ia i tokią polit iką tęsė. 16 a. j a p o n ų plėšikautoja i d v a r i n i n k a i iš S a c u m o s Pietų Japoni jo je u ž ė m ė salą ir p a s i ė m ė viską. J a p o n a i nele ido v iet in iams nešiot is netgi dalgių, jei t ik ne d e r l i a u s m e t a s , - v i s dė l to r a s d a v o puikiai g inkluotų karžygių lavonų su per laužtais kaklais, s u k a p o t o m i s r a n k o m i s ir kojo­m i s - nukirstomis „v iduje", o d a likusi sveika. Kai kur iuos r a s d a v o su sutr iuškintomis tarsi v ė z d a i s g a l v o m i s , su s v e i k u ­tėle g a l v o s o d a . Rankų ir kojų kaulai sulaužyt i , o kai k u r i e m s r a n k o s net n u p j a u t o s ar išp lėšta t r a c h ė j a - i r n iekur n e m a t y t i jokių g ink lo p ė d s a k ų . Samura ja i b ū d a v o u ž p u o l a m i d i e n o s šv iesoje. Tai ko g i n k l u o t a m ir š a r v u o t a m k a r ž y g i u i bi joti i š v y d u s pusnuogį beginkl į i r p a g a r b i a i besi lankstant į č i a b u v į ? Kai j a p o n ų dž iudž i tso meistra i p a s t e b ė j o , k a d „ d r a m b l o t i " va lst iečia i ne vaikšto, o ve ik iau sėl ina ka ip katės, j i e m s jau v is iškai p a b o d o vietinių m a i š t a s i r j ie p a r p l a u k ė n a m o .

Karatė prieš dziudo: skirtumai

S a c u m a visada garsėjo pasaulyje puikiu porcel ianu, o Oki-nava, kur bulius vos ne dievinamas, vietos gyventojai turi savąjį istorijos „Bulius porcel iano parduotuvėje" variantą. Ir dar v ienas

D ž i u d ž i t s o k a r y s p r i e š n e k i l m i n g ą j į (iš medžio raižiniais iliustruoto pasakojimų rinkinio, apie 1800 m.)

77

taškas, tenkantis karatė ir kartu d ž i u d o d ž i u d ž i t s o nenaudai. J a p o n a i , p a p r a s t a i imlūs užsienio i d ė j o m s ir į m a n t r i e m s

d a l y k a m s , n e p e r ė m ė karatė m a n y d a m i , k a d j iems nereikia. Lavinimuisi samura ja i turėjo dž iudž i tsą ir fechtav imą; kapot i r a n k o m s ir g a l v o m s turėjo savo l e g e n d i n i u s kardus. G e g u ž ė s , t . y. p e n k t o m ė n e s i o , penktą d ieną samurajų kūdik is g a u d a v o kardą. N i e k a d su juo nes isk i rdavo iki pat k r e m a t o r i u m o , kai k e l i a u d a v o susit ikt i su protėviais. K a r d a s ir d ž i u d ž i t s o m o k ė ­j imas b u v o f e o d a l i z m o laikų aukštos p a d ė t i e s s imbol ia i . Kar­dą g a l ė j o nešiot is v ien tik samurajų, a r b a karių, luomo atstovas, o į g ū d ž i a i j u o f e c h t u o t i s ir d ž i u d ž i t s o m o k ė j i m a s b u v o k r u o p š č i a i s a u g o m i dalykai s l a p t o s e m o k y k l o s e , į kurias patekt i g a l ė d a v o toli g r a ž u ne visi.

Kai f e o d a l i n ė s is tema ė m ė gr iūt i , s p a u d ž i a m a pirklių k lasės ir pr ieš pat A m e r i k o s k o m o d o r u i Perriui s u d u o d a n t Japoni ja i „ l e m i a m ą smūgį" p o p u l i a r ū s d ienrašč ia i a t s p a u s d i n o šūsnį nuotraukų su pagr ind in ia is šių menų ve iksmais. Il iustra­ci jos b u v o menininkų, jau pasiekusių p a s a u l i n ę šlovę. Jų piešinių p a v y z d ž i a i pateik iami šioje k n y g o j e . Kai 1870-aisiais f e o d a l i z m a s b u v o nugr iautas, senieji dž iudž i tso meistrai at ida­rė s a v o m o k y k l a s v is iems nor int iems ir išplėtojo s a v o s laptą ginklą į naujųjų laikų sportą. V ienas žymiausių racional izatorių b u v o D ž i g o r a s Kanas, kuris savąją k o v o s s istemą p a v a d i n o d z i u d o . Seniej i d ž i u d ž i t s o m e n a i J a p o n i j o j e a t g i m ė .

Kai k i tos Rytų tautos kentė v i d a u s konfl iktus t a r p s e n o ir naujo, kai kur ie jų „s lapto jo rankos m e n o " meistrų nukel iavo į palankią u ž s i e n i e č i a m s Japoni ją p a s imlius jos g y v e n t o j u s . Funakošis, naujo jo karatė tėvas, b u v o v ienas iš jų.

O kodėl ne bušido?

Ž o d i s „ b u š i d o " p a ž į s t a m a s d a u g e l i u i už J a p o n i j o s ribų. Jis reiškia „kar io b ū d a s " ir y ra skirtas būt i d o r o v i n i u g y v e n i ­m o b ū d u . Jis reiškia „kovos meną" n e t e c h n i k o s , t i n k a m o s mokyt i , p r a s m e . Terminas „ d z e n k o v a " s u tok iomis t e c h n i k o ­mis, tokiais džiucu, y ra susi jęs, o „ b ū d ą " , a r b a do, g a l i m a išs iugdyt i p a č i a m .

B u š i d o ger iausia i p r i s i m e n a m a s kaip j a p o n ų k a r i u o m e n ė s pateiktas pate is in imas tam, ką j i d a r ė per Antrąjį pasaulinį karą. Tai pu ik i s e n a jų išlaikyta t radic i ja . Gal ir t a i p - j a p o n ų

78

samuraja i b u v o labai ž iaurūs. Bet n e toks b u v o v isos tautos „ g y v e n i m o b ū d a s " . Patį terminą 19 a. devintą deš imtmet į į vedė N i t o b ė , k n y g o s „ B u š i d o " a u t o r i u s . Daktaras Paulas Joširas Saekis, Britani jos i m p e r i j o s o r d i n o kaval ier ius, yra H i ros imos z o n o s bu-do-kai, k o v o s m e n ų a s o c i a c i j o s , g a r b ė s p r e z i d e n t a s . Jis n u r o d o , k a d bušido b u v o ne kario b ū d a s , o b ū d a s kariui, ne t iek e s a m a s , k iek p a g e i d a u j a m a s d a l y k a s . I r k a d t e r m i n a s imtas iškirti t i e m s , kur ie nė g i r d ė t n e g i r d ė j o tokio ž o d ž i o . G a l b ū t ž o d i s s u k u r t a s t i e m s , kur ie t u o m e t u b u v o va ldž io je ar kilo į valdžią, kur ie veik iausiai v isai to ž o d ž i o rimtai nevert ino.

Samura ja i turėjo v idut in išką r i ter io discipl iną. J i v a d i n o s i „ lanko i r strėlės b ū d a s " . B u š i d o 1 8 8 0 - 1 9 4 5 metų b e p r o t y s t ė rėmėsi k a r d u . L a n k a s , k a i p p a m a t y s i m e , y r a grynoj i g i m n a s ­tika, kuri a p i m a v i s k ą - t e m p i m ą , k v ė p a v i m ą i r p a g e i d a u j a m ą medi tav imą. L a n k a s d ė l g r i o z d i š k u m o , k e b l u m o s u j u o s l ė p ­tis, m a ž e s n i o nei kitų ginklų u n i v e r s a l u m o n e l a b a i ga lė jo tapt i karį v isur l y d i n č i u g i n k l u . O štai g e r i a š m e n y s , k a i p ir g e r a s pistoletas, t ies iog traukia i š b a n d y t i i r d a ž n a i p r i d a r o b ė d o s , jei p a k l i ū v a į rankas n e p a k a n k a m a i p a r e n g t a m suvokt i a tsa­k o m y b ę . L a n k a s skat ina ats i r iboj imą n u o į rankio; k a r d a s at­i m a norą ats ir ibot i .

Ž o d i s buši reiškia ar p r a d ė j o reikšti „karį". Iš tikrųjų tai šio ž o d ž i o i d e o g r a m ą s u d a r o e l e m e n t a r ū s k o m p o n e n t a i , reiš­kiantys „ a t r e m k kardą", re iškiantys g y n y b ą n u o u ž p u o l i k o . Tačiau R o m o s imper i ja irgi p r a d ė j o s a v o u ž g r o b i m u s n u o gynybin ių ve iksmų, nukreiptų pr ieš a g r e s y v i u s k a i m y n u s .

Japoni jo je dzen k o v a v a d i n a m a ž o d ž i u bu-do, re išk iančiu „ k o v o s m e n u s " . Šis ž o d i s n e p e r t e i k i a dzen t e c h n i k o s , p a g r i n ­d ž i a n č i o s tų menų plėtrą, t e c h n i k o s , kuri skir ia tuos m e n u s n u o Vakarų s p o r t o . Ta t e c h n i k a , kuri skat ina k i ta ip žiūrėti i mūsų pačių p a d a v i m u s n u o Atėnų iki Fi ladelf i jos, įspė jo: f izinis a k t y v u m a s suteik ia p s i c h i n ę r a m y b ę i r š i į g a l i n a p a ­siekti fizinį t o b u l u m ą ; ps ich in is a k t y v u m a s suteik ia f iz inę r a m y b ę ir š i įga l ina pasiekt i ps ichin į k ū r y b i n g u m ą .

KENDO: KARDO BUDAS

Jis s ė d ė j o užgulęs m a k a r o n ų dubenėl į 17 a. p r a d ž i o s va lgyklė lė je, lyg šiuolaikinių vilkikų vairuotojų užeigoje, skirto­je p a l a n k i n ų n e š ė j a m s i r k i t i e m s d v i k o j a m s d a r b i n i a m s g y v u l i a m s . Jo drabuž ia i b u v o a p d r i s k ę , lopiniuoti , sukietėję n u o kel io dulkių. A p š e p ę s s m a k r a s i r pakauš is bei susivėlęs k u o d a s visai nes ider ino su d v i e m puikiais kardais pr ie š o n o .

Trys b a s t ū n a i samuraja i , išdidžia i į ž e n g ę p r o dur is , p a ­galvo jo, k a d t u o d u kardai lab iau pritiktų kur iam nors iš jų. Jei g e l e ž t ė s iš tiesų tokios p u i k i o s , k a i p a t r o d ė iš lakuotų m a k š č i ų i r ryklio o d a a p m u š t ų rankenų, tai k a r d u s p a r d a v u s i tri julė pasinertų į p r a b a n g ą . Tais laikais už ger iaus ius k a r d u s g a l i m a b ū d a v o gaut i tiek, už k iek m e t u s pragyventų 100 0 0 0 neki lmingųjų. Samurajai gars ia i s v a i d ė tarpusavy nešvankias p a s t a b a s apie nepažįstamąj į , t i k ė d a m i e s i įsiutinti, k a d pultų p i r m a s , o t a d a jau g a l i m a b u s teisėtai netikėlį nudėt i .

O t a m nė motais. Nepažįstamojo valgomosios lazdelės grakščiai ritmiškai smigo ir s m i g o į pietų valgį. Aplinkui zirzė trys musės. Jis kramtydamas metė į jas žvilgsnį. Lazdelės sušmaukšėjo ore. Pirmą musę s u č i u p o už sparno, sutraiškė ir numetė. Tada ir kitą. Sučiupo trečią. Mirtinoje tyloje buvo girdėti , kaip p a s k u b o m kažkur tolyn nukaukši trys poros sandalų.

M i j a m o t a s Musašis ( 1 5 8 4 - 1 6 4 5 ) , be a b e j o n ė s , b u v o žy­m i a u s i a s japonų fechtuoto jas. S a v o karjerą jis p r a d ė j o k a i p f e c h t a v i m o m o k y t o j o s ū n u s nusikaltėl is. Dažnai jaunystė je b u v o r išamas prie m e d ž i o , r a k i n a m a s k a m b a r y j e tai už v ieno­kį p r a s i ž e n g i m ą , tai už kitokį. Trylikos metų pirmą kartą n u ž u d ė ž m o g ų - konkurentą fechtuotoją, niekinusį jo tėvą. Mi jamotą m o k ė d a u g žymiausių j a p o n ų karių-šventikų. Paskui

80

S a m u r a j u s d ž i u d ž i t s a s p r i e š v a l s t i e t i (pagal Hokusai medžio raižinį)

j is iškel iavo ka ip klajojantis riteris ieškoti t ė v o ž u d i k o ir su juo atsiteisti. Kitaip nei kiti k la jo jantys riteriai, jis l inč iuoto jo k la jones tęsė iki savo į s p ū d i n g o g y v e n i m o galo. J a p o n ų k a l b a parašytą M u s a š i o b iograf i ją s u d a r o virt inė s i a u b o k u p i ­nų tomų. Televizijos f i lmuose ar radi jo s p e k t a k l i u o s e jis vaiz­d u o j a m a s ka ip v ienišas klajojant is j a p o n ų riteris.

K a d ir kokia a u d r i n g a b u v o jo g y v e n i m o pradž ia, o ga l iš dal ies ir dėl jos, Musašis skelbia: „Zen, ken, šu- m e d i t a v i m a s yra kardas, medi tav imas yra teptukas". J o g y v e n i m a s b u v o v iena ištisa meditaci ja; at i trūkimas n u o savęs, p a s i e k i a m a s per nepal iaujamą veiklą; at i trūkimas nuo kasdieniškos būt ies g r u ­miantis su ja atvirai ir nesavanaudiška i . Jisai sukūrė naujų fechtav imosi sąvokų, sukūrė japonišką fechtav imąsi d v i e m kar­dais ir n i e k a d a n e b u v o nugalėtas. O dėl teptuko, tai jis v ienas iš didžiausių japonų tapytojų; m a n o n u o m o n e , jis yra nepr i lygs­t a m a s sumi-e, p ieš imo p a p r a s t u j u o d u tušu, meistras.

M u s a š i s lavinosi su t e p t u k u , k a d pasiektų c h i r u r g i n i o m i k l u m o su ge ležtėmis. O jo f e c h t a v i m o s i m e n a s užaštr ino t e p t u k o liniją, ir j i ta ip išskir ia jo p i e š i m o meną, k a d n e į m a ­n o m a p a m ė g d ž i o t i tarsi B. Cel l in io s i d a b r o dirbinių. M u s a š i s n u p i e š ė vėjel io dvelksmą, k v a p o užėmimą, j u o k o aidą.

V i e n a m e piešiny paukšt is t u p i a ant s t i e b o i r m a t o m e , k a i p s t i e b a s ką tik ė m ė linkti - t iek n u o b e s i s t a b d a n č i ų sparnų oro srovės, tiek nuo p a u k š č i o p i rminio savo svor io

6. 708 81

i š b a n d y m o . Stebėto jas traukte t rauk iamas j reginį ir d r a u g e su sparnų m o s t u sula iko kvapą. Paveikslas gr iežtas, v ien tik e s m i n ė s linijos v a i z d u o j a paukšt į ; s t i e b a s t ė r a iš dviejų t e p t u k o brūkštelėj imų. V isam paveikslui nupiešt i turbūt p a k a ­ko t iek laiko, kiek p a č i a m p a u k š č i u i t ruko ats i tūpt i . K i tame N i t e n o - t o k s M u s a š i o t e p t u k o v a r d a s - paveiks le p a v a i z d u o ­tas arklys iš užpakal io. Galva atsukta kaip k a d žiūrint atgal , o d a n t y s kyšo tarsi ką tik p a s i b a i g u s juokui , kurį b e v e i k g i rd i te tylantį j u m s už n u g a r o s . Piešti ir juoktis p r a d ė t a v ienu m e t u i r b e m a ž v ienu m e t u b a i g t a .

„Kai stoviu su k a r d u rankoje pr iešais savo priešą, - rašo Musaš is , - tai visiškai n e s u v o k i u jį esant pr iešais, o ga l n e s u v o k i u net ir s a v ę s pat ies, iš t ikro tai pr is ip i ldž ius io ryžto užvaldyt i net ž e m ę ir d a u s a s . " Su t e p t u k u M u s a š i s iš t ikro u ž v a l d ė net ž e m ę ir d a u s a s .

Su k a r d u rankoje Musaš is s ė k m i n g a i kovėsi keler iose d i d ž i o s e J a p o n i j o s istori jos k a u t y n ė s e - S e k i g a h a r o s m ū š y j e ir O s a k o s a p g u l t y j e . Per jo k lajones n e s u s k a i t o m a g a u s y b ė ga lvažudž ių patyrė lemt ingą susidūr imą su jo k a r d u . Pats M u s a š i s mirė taikiai lovoje, su laukęs 61-erių. J is b u v o Kiu-šiaus salos v a l d o v o tarnas. Jaunystė je jis toje p i e č i a u s i o j e iš keturių J a p o n i j o s pagr ind in ių salų mokėsi f e c h t u o t i s e u r o p i e ­t iškai. O l a n d a i , a n g l a i i r p o r t u g a l a i N a g a s a k i o a p y l i n k ė s e m o k ė j į kautis su d v i e m rapyromis. Išmoktąjį m e n ą Musaš is pr i ta ikė j a p o n ų ginklu i - veik iau g ink lams, nes j a p o n a i jau š i m t m e č i u s nešiojosi d u k a r d u s : vieną d v i g u b a r a n k e n a s u m a ž d a u g 90 cm ilgio ge ležte, o kitą v i e n g u b a rankena, nuo 30 iki 60 cm i lgio. K a u d a v o s i j a p o n a i k iekv ienu atskirai . Taigi M u s a š i s išrado f e c h t a v i m ą s i d v i e m kardais.

Bet p a s t e b ė t i M u s a š i o tradici ją t e b e s a n t gyvą j u m s t iki­m y b ė b u s tuo d i d e s n ė , k u o labiau jūs patys e s a t e m u s a š i a i . K e n d o neteko p r a s m ė s 19 a., Japoni jo je p r a d ė j u s telkti š iuola ik ines armi jas. G a l i m a sakyt i , k a d k e n d o išl iko k a i p i š d i d u s p a s l a p t i n g a s m e n a s . N e b e n t tik k a r i u o m e n ė iškraipė j į p a g a l s a v o re ikmes.

N a k a m u r a Sohei, d e v i n t o atskyr io f e c h t a v i m o te isėjas, m a n a s i s k e n d o mokyto jas, p a b r ė ž ė , k a d k e n d o neturi jokios prakt inės vertės tikrai kovai . Ž i n o m a , k e n d o per d a u g y b ę pastarųjų d e š i m t m e č i ų b u v o lygiai toks pat n e n a u d i n g a s ka ip ir tais laikais, kai b ū d a v o nešiojami ir n a u d o j a m i karda i .

82

B a m b u k o ginklas palygint i v isai n e p a n a š u s į tikrąjį. Prat imai,

kurių m o k o m a , visai n e p a n a š ū s j tokius, kokius g a l i m a būtų

p a n a u d o t i p r a k t i š k a i - p i r m i a u s i a tai j ie t iesiniai, t o d ė l k iekvie­

nas karat istas, išsi lavinęs ž ied in ia is p r i n c i p a i s , ir k iekv ienas

aik istas kendoistą j ož io r a g ą s u v a r y s , n u k r e i p ę s jo k a r d ą

pr ieš j j pat j . N a k a m u r a vis p a b r ė ž d a v o šj da lyką pr ieš karą

i r jo m e t u i r t o d ė l b u v o labai n e p o p u l i a r u s k a r i u o m e n ė j e . Bet

k a d a n g i g a l ė d a v o b e t kurj s u d o r o t i k e n d o v a r ž y b o s e , n e l a b a i

papr ieštaraus i j a m atvirai, j m a n o m a t e b ū d a v o tik s tumt i j o

a t r a d i m ą užmaršt in .

Panašiai Sohei kr imtosi d ė l g a u s y b ė s prarastų puikių

senovinių kardų, kur iuos i š s i n e š ė m a k š t y s e j š iuola ik ines

kautynes jų tikrųjų savininkų p a l i k u o n y s pas ipūtė l ia i s m u l k ū s

ūkininkai . Pamišėl iškas k a r d o ku l tas J a p o n i j o s armi jo je b u v o

p i r m y k š č i o š a m a n i z m o a t g i m i m a s . Seniausia is laikais, kai

turėti puikią ge ležtę reiškė b e m a ž n e į v e i k i a m u m ą t a r p ak­

m e n s a m ž i a u s laukinių, šio s t e b u k l i n g o g ink lo g a r b i n i m a s

suprantamas. M a g i j a g a u b ė k a r d o g a m y b o s p r o c e d ū r a s - j o ištraukimą

iš gelež in io a k m e n s , n e p a l i a u j a m ą a p d o r o j i m ą u g n i m i , v a n d e ­niu ir vėl u g n i m i , kol suk ietės į p l ieną ir į g a u s galutinį pavidalą. Burt ininkai, kurie p a d a r y d a v o šį stebuklą, b ū d a v o la ikomi švent ikais. Jų m o k s l a s te isėtai la ikytas ku l tu, o tas kultas b u v o p r a g m a t i š k a i moks l in is . M a n t e k o p a m a t y t i tą kalvystės ritualą š iuola ik in iame Tokijuje, kalvėje p a s įnamį H a k u s u i , t e b e p u o s e l ė j a n t į š j m e n ą , pasi ta ik ius n e d a ž n a i p r o ­g a i , kai pr ireikia tikrai p u i k a u s k a r d o - p a v y z d ž i u i , p a p u o š t i J A V kar in io jūrų la ivyno k a r i n i n k o un i formai . Kalv is m e l d ž i a a p v a l y m o ir mist inės atotrūk io b ū s e n o s , b ū t i n o s atl ikti kūry­b o s aktui. Tradici ją tęs ia i r d a r keli kalviai k a i m o v ietovėse.

Pasauly nėra kardų, kur ie pr i lygtų š i tok iems. Šiuolaik inė t e c h n o l o g i j a dar n e s u g e b ė j o p a g a m i n t i tokių kardų, kok ius sukur ia tie kalviai, p l ieno l y d y m o m o k s l o meistra i . Bet tai nėra k e n d o s p o r t a s .

88

Reikmenys

Kendoisto a p r a n g a yra medvilninė striukė ir sijonas-kelnės iki kulkšnių. (Knygos iliustracijoje, 19 a. pr. Hokusai piešinyje striukės nėra, tačiau šiuolaikiniai kendoistai ją dėvi.) Kendoistas treniruojasi basas a r b a m ū v ė d a m a s japoniškas puskojines. Jo š a l m a s - s u gelež inėm veido grotelėm, panaš iom kaip beisboli-ninko, bei o d o s ar standaus pamušalo viršugalviu ir šonais. Po šalmu dėvimas rankšluostis. A n t k r ū t i n i s - i š b a m b u k o plokštelių, d e n g i a krūtinę ir pilvą. Trumpas su pamušalu arba iš o d o s gabalėlių sijonas saugo slėpsnas ir lytinius organus. Dilbius ir plaštakų išorę saugo šarvuotos pirštinės, siekiančios virš alkūnių.

Antkrūtinis gali būti ir iš dailintų juostelių ar supintas ir p a d e n g t a s keletu sluoksnių tviskaus lako iš urušiol io ( japoniško lakmedžio aliejaus). Aš vi lkėjau savo mokytojo šarvus, nuosta­bų m e n o kūrinį, taškuotą aukso laku, su fantast iško į m a n t r u m o raštu. D a u g u m a k e n d o reikmenų per Jungtinių Valstijų o k u p a ­ciją b u v o konf iskuota ir sudeginta. N a k a m u r a savo senovinius šarvus p a s l ė p ė . „Aš nele idau pražudyt i m a n o k e n d o net m ū ­siškei armijai, tai k o d ė l turėjau leisti jūsiškei?" Šie šarvai b u v o ir t e b ė r a vieni iš puikiausių išlikusių, ir jie tebet inkami naudot i .

„ K a r d a s " p a d a r y t a s iš b a m b u k o , su 38 cm i lgio rankena ir 76 cm ilgio „ g e l e ž t e " . Vėlyvasis yra skelt inis, su raišteliu v iduje, v isas sur ištas. Todėl jis nebetur i s i a u b i n g o s s m ū g i o gal ios. Ske l tumas kartu le idžia teisėjui įvertinti s m ū g i o grakš­t u m ą ir s t iprumą iš g a r s o .

Aukštesnio atskyrio kendoistai, valdantys ginklą taip puikiai, kad jų smūgiai žyra kaip karatistų, gali fechtuotis ir be šarvų, su kardais iš japoninės lokvos ar ąžuolo, atrodančiais kaip tikri kardai, buivolo o d a a p m u š t o m i s rankenomis. Samurajai laikyda­vo tokį netikrą kardą po pagalve. Kirtis su tokiu per mentikaulį visiškai sukausto naktinį į s i b r o v ė l į - a r dar kokį n i e k š ą - n e n u d ė -d a m a s jo iki šis bus iškvostas. Ir nebus apteršti švarūs namai, kaip atsitiktų su tikru kardu. Proporcijomis šis m e d i n u k a s atitinka tikrąjį kardą. Fechtuotis su m e n a m u priešininku ir apšil imui toks d a u g t inkamesnis nei skeltinis bambukinis.

Nežymia i p a k e i s t o pav ida lo, be buivo lo o d o s i r m a ž i a u lenkta geležte, p a r d u o d a m i d a u g e l y j e J a p o n i j o s parkų ir vaiz­d ingų vietovių k a i p l a z d o s vaikščiot i . N e r a m i a i s laikais jie tikrai p r a v e r s d a v o .

84

K e n d o r e i k m e n y s

85

En garde

Skir iami keli p a g r i n d i n i a i š iuolaik inio k e n d o variantai. Ko­v o s ta isyklės n e p a p r a s t a i įvair ios, k iekv ienoje r i u , a r b a m o ­kykloje, vis kitokios. O tų mokyklų d a b a r y r a a p i e 4 0 0 0 .

Pagr indin is kirtis iš v i ršaus y r a la ikomas pu ik iu v e i k s m u ir karatė, ir k i tuose s a v i g y n o s m e n u o s e . Vert inami k e n d o kojų judesia i . Galbūt , jei karatė ir aiki j u d ė j i m o pr inc ipa i būtų pritaikyti (ar iš naujo pritaikyti) k e n d o su vakar iet išku pažiūrų p l a t u m u , veik iausia i išeitų gre i tas ir v e r t i n g a s varžybin is spor­tas. J a p o n i j o s karatė a r b a aiki m o k y k l o s e v i s a d a pamatys i te k e n d o i s t o kovą su m e n a m u pr ieš in inku, taikantį s a v o kardui pl ikos rankos p r i n c i p u s - y p a č j u d ė j i m ą ratais. Tose mokyk lo­se la ikomas visas arsenalas kitokių ginklų, skirtų g y n y b o s n u o jų p r a t i m a m s . Atskyr in inkai , ka ip m a t ė m e O j a m o s karatė mokyk lo je, m o k o s i a p i e įvairius g ink lus.

Pagr ind in is k e n d o apši l imas, t a i k o m a s ir karatė, at l ieka­m a s s u s u n k i a lazda. Esu matęs, k a i p j a p o n ų beisbol in inkai pr iešais s a v o p a v ė s i n ę š i ta ip m a n k š t i n o s i s u b e i s b o l o lazdo­mis, iš p r a d ž i ų v ienas, p a s k u i d a u g e l i s . Stokite ka ip p a r o d y ­ta i l iustraci joje, p ė d a s statykite 90° k a m p u , bet š launys tiesiai. Paprasta i d e š i n ė koja pr iekyje, nors N a k a m u r a m o k ė m a n e su a b i e m , keič iant rankas. Stovėti reikia su 70 p r o c . k ū n o svor io ant kojos užpakaly je, a r b a , p a s a k japonų, 3-7 s t o v ė s e n a . Tokia y r a š iuola ik in io k e n d o p a r e n g t i e s kovai p o z a - e n garde.

K e n d o p r a t i m a s „A"

86

K e n d o p r a t i m a s „ B " En garde... Priekine p ė d a žingsnis atgal... Pritūpimas ir kirtis...

Atsistojimas ir... Puolimas ir kirtis

į k v ė p k i t e . I š k v ė p d a m i kelkite p r i e k y e s a n č i ą koją i r šok i­te į priekį ant jos n u o 45 iki 60 c m . Š o k d a m i moki te r a n k o m i s k irčiui , beveik iš t iesdami jas p e r a lkūnes, k a d k u o tol iau p a s i e k t u m ė t e . Kardą reikia s u s t a b d y t i - k a r t u su sta ig iu i š k v ė p i m o n u t r a u k i m u - m a ž d a u g t ies m e n a m o pr ieš in inko galva, k a d , jei n e p a t a i k y t u m ė t e , n e n u l ė k t u m ė t ant gr indų ir neats ivertumėt pr iešininkui. D a b a r šokite a t g a l , p i r m a u ž p a k a ­lyje e s a n č i a koja, į k v ė p d a m i , g r ą ž i n d a m i r a n k a s j en garde pozą. Pakartoki te s k a i č i u o d a m i „ v i e n s - d u " , „ v i e n s - d u " .

Kertant s v a r b u nelenkt i rankos p e r riešą. K e r t a m a ištisa ranka. L iemenį laikykite stačią, nesi lenki te į priekį.

D a b a r aprašytąj į prat imą atl ikite g r e i č i a u . Bet ginklą ati­traukite t a i p staigia i , k a d kirtis ir a t i t raukimas, v isas iškvėpi­mas—įkvėpimas įvyktų š o k a n t į priekį, su „v iens". Kirskite ir at i traukite g ink lą g r į ž d a m i . Kartokite prat imą k a i p tik į s t e n g ­d a m i g r e i č i a u . „V iens-du", „v iens-du".

N a k a m u r a m o k ė m a n e daryt i š į prat imą po truputį vis keič iant p u o l i m o k a m p ą . Taigi š o k i n ė d a m a s sukaus i k a i p la ikrodžio r o d y k l ė , iš pradž ių jos krypt imi , p a s k u i a t g a l . Taip pat daryk i te prat imą p r i t ū p ę .

Suėmimas

Dabar, kai j a u pa jutote, ką reiškia k a r d a s , t i n k a m a i j į

suimkite. S u s p a u s k i t e rankeną mažyl ia is ir b e v a r d ž i a i s pirš­

tais - ka ip pistoletą, - o d idž ia is ia is ir smil iais ją va ldyki te,

nukreipki te. S u ė m i m a s i r v a l d y m a s panaš ia i p a s k i r s t o m a s t iek

u ž p a k a l y j e e s a n č i o s rankos ( p a p r a s t a i kairės) p i r š t a m s , t iek

87

K e n d o s u ė m i m a s Kairėje: t inkamas rankenos ilgis ir tinkama stovėsena. Viduryje: tinkamas suėmimas

(vaizdas iš viršaus ir iš šono). Dešinėje: stovėsenos ir suėmimo dažniausios klaidos

e s a n č i o s pr iekyje. Užpakaly je e s a n č i a r a n k a s u i m a m a pr ie storgal io, o pr iekyje e s a n č i a - p r i e ašmenų.

Kai kertu, kaip m o k ė m a n e N a k a m u r a , pr iva lau leisti pr iekinei rankai slysti pr ie u ž p a k a l i n ė s , k a d tol iau p a s i e k č i a u , kartu š iek t iek p a s u k d a m a s p a g a l la ikrodžio rodyklę riešą, k a d d e l n o g u m b u r a s p a s p a u s t ų kardą. Grįžtant j p r a d i n ę padėtį ranka s lysta atgal pr ie a š m e n ų . Tokiu j u d e s i u s t u m t e -l im k a r d ą į priekį kirčiui iš v i ršaus.

P l a š t a k o m i s ir v i s o m i s r a n k o m i s reikia palaikyt i tolygią pusiausvyrą, k a d g a l ė t u m ė t e b e t kur iuo m e t u atitraukti b e t kurią ranką ir s m o g t i k a r d u v ienintele ranka ir grįžt i į s u ė m i ­m o d v i e m r a n k o m i s p r a d i n ę padėt į . Svarb iaus ia išmokt i kiek­v iena r a n k a tų pačių veiksmų. S m ū g i s v iena ranka gal i pranokt i s m ū g į d v i e m .

Touché

K e n d o s m ū g i ų taikiniai y ra v i ršugalv is, sritys virš smi lk i­nių, d i lb ia i ir šonai . S t u d e n t i š k a m e k e n d o g a l i m a s m o g t i tik i d e š i n ę k u n o p u s ę . Taip pat yra taškas po A d o m o o b u o l i u į

88

kurį d u r i a m a su į tūpstu, b e t ši taip durt i n e d r ą s u , k a d a n g i a p s a u g a nuo tokio dūr io n e p a t i k i m a i r todėl b ū n a n e l a i m i n g ų a t s i t i k i m ų - d a ž n a i mirtinų. N e l e i d ž i a m a č ia durt i , kai pr ieš in in­kas p u o l a , nes, kai jo r a n k o s paky la, kartais p a k y l a ir ša lmas, a t i d e n g d a m a s g e r k l ę . Rodos, n i e k a m nė į galvą neatėjo p a b a n d y t i patobul int i t r a d i c i n i u s šarvus. Tikr iausiai būtų t ikras ž y g d a r b i s , jei kas ryžtųsi.

P a g r i n d i n ę dvikovą s u d a r o dviejų fechtuoto jų kirčiai į m i n ė t u s taškus. V i s a d a s m ū g i u o j a m a visu k ū n u . Jūsų p lašta­kos ir rankos yra niekas kitas k a i p tik jūsų k a r d a s , o k a r d a s tėra v ien jūsų kū no tąsa. S m ū g i o j ė g a kyla iš į r e m t o s užpakaly je p ė d o s .

P a g r i n d i n ė g y n y b a yra a t š o k i m a s a t g a l , pas i t rauk iant iš p a s i e k i a m u m o zonos, pr i lenkiant rankas a r č i a u kaktos i r kele­tą cent imetrų už jos. Tada sta ig ia i p e r e i n a m a į pr iešpuol į ir k e r t a m a pr iešininkui į v iršugalvį, kol jo k a r d a s atk ištas į priekį ir v i ršugalv is atviras. Ž i n o m a , judvie jų abiejų kaklai atviri dūr iu i , b e t šioje p a d ė t y j e šie taikiniai neteisėt i .

K a d a n g i kirtis v i s a d a n u t r a u k i a m a s g a l v o s aukšty je, tai kita g y n y b a yra sta igus t ū p s n i s su kirčiu į atvirą dešinį šoną. Dar kita g y n y b a yra n u s i s u k i m a s ant kairės kojos n u o pr ie­šin inko s m ū g i o linijos ir (arba) kirtis į v iršugalvį p u o l a n č i a m p r o šalį, a r b a k a r d o la ikymas horizontal ia i ir rėž imas į atvirą šoną. N o r s nėra ta ip l e n g v a , k a i p atrodytų.

Pagr ind ine i a t r ė m i m o p o z a i laikykite k u m š č i u s ž e m i a u -dešinį kumštį pr iešais kairį petį, kairį kumštį po kaire krūt imi, kardą stumki te statmeną į priekį, palenktą d e š i n ė n 30° k a m ­p u , skersai ve ido.

O dėl veiksmų kojomis, tai p u o l a m a v i s a d a pirmiau su e s a n č i a priekyje, o traukiamasi p i rmiau su e s a n č i a užpakaly je, į deš inę sukantis bet kuriuo k a m p u pirmiau s t a t o m a deš inė koja, į kairę sukantis - kairė. Smūgiuojant su vienintele ranka, p u o l a m a su tos pač ios p u s ė s koja: kertant kaire ranka, šoka­ma į priekį kaire koja, o kertant deš ine, š o k a m a dešine.

Č ia d a u g ką a p r a š a u tik b e n d r a i s bruožais , k a d a n g i besitreniruojant ie j i karatė ir aiki p a s t e b ė s , k a d ve iksmų pr in­c i p a i tie patys. Aiki nuo karatė skir iasi, bet k iekvieną iš šių kovos m e n ų g a l i m a pritaikyti k e n d o m e n u i - r inkitės p a g a l savo b ū d ą . K e n d o f e c h t a v i m a s i s labai p a p r a s t a s i r puikiai t inka lavinti koordinaci ja i ir reakci ja i .

89

K e n d o p u o l i m a s

90

Trumpasis kardas

Gerokai p a v o j i n g e s n i s iš dviejų ginklų y r a t r u m p a s i s

k a r d a s . Šiuolaikiniai kendoista i m o k o s i juo kaut is t ik p a s i e k ę

trečią atskyrį ( juodojo ra iščio at i t ikmuo). D a u g u m a kendoistų

net ir t u o m e t juo nes ikauna.

Tikruoju s a m u r a j a u s k a r d u fakt iškai b ū d a v o k a u n a m a s i

k a i p t r u m p u o j u . N ė n e p a i s a n t i lgio, k a d a n g i j a p o n i š k o k a r d o

proporc i jos yra t iesiog nuostabios. Vieną p a a u g l y s t ė s vasarą

esu prale idęs su d ė d e pas Karal iškuosius N o r t a m b e r l e n d o

husarus kaip gyvasis s ė k m ė s ta l ismanas v i e n a m iš paskut i­

niųjų Didžiosios Britanijos kavaleri jos dalinių. Pr is imenu, k a d

prasikaltusiam kavaleristui l iepdavo stovėti „ramiai", laikant

ištiestą j priekį s iaubingai n e p r o p o r c i n g ą britų kavaleri jos kar­

dą. Kitą dieną tokiam s k a u d ė d a v o visus raumenis n u o kojų

pirštų iki akių obuolių. J a p o n ų d v i g u b o s rankenos k a r d a s su

tokia pat ar truputį i lgesne geležte (ir gerokai g e r e s n ė m i s

ašmenimis) nulaikyti visai nesunkus. J a p o n ų k a r d o p r o p o r c i j o s

nepriekaišt ingos. Kaunantis v iena ranka, i lga r a n k e n a t a m p a

atsvarų riešo veiksmui ir k a r d u g a l i m a manipuol iuot i b e m a ž

ta ip pat lengvai ir vikriai kaip ir t r u m p u o j u . B a m b u k i n i s f e c h -

tavimosi kardas neturi tokio s m o g i a m o j o svorio nei subt i laus

atsvara ir nėra toks lengvas nulaikyti, nors svoris ir nedidel is .

Kai k a u n a m a s i d v i e m karda is , p a g r i n d i n ė en garde p o z a

yra su i lguoju k a r d u d e š i n ė j e , t r u m p u o j u kairėje (jei nor i te, -

atv irkščiai), rankas išt ieskite į priekį m a ž d a u g akių aukšty je,

g e l e ž t e s atkiškite a š m e n i m i s į šalis ir sukryž iuoki te. T r u m p a ­

sis k a r d a s turi būti virš i lgojo ne d a u g i a u ka ip per 10 c m .

Esu m a t ę s kelis s e n y v u s k e n d o i s t u s , ka ip N a k a m u r a , ši taip

la ikančius k a r d u s - k a i t a l i o j a n č i u s koją i r k a r d u s k a i p pat inka.

I r n e s u m a t ę s nė v ieno j a u n e s n i o k e n d o i s t o , k a d būtų b a n ­

d ę s ni-to-riu, kovą d v i e m karda is .

G a l i m a stoti ir k i tomis en garde p o z o m i s . Net su v i e n u

k a r d u y r a d a u g i a u nei 4 0 0 0 k o v o s b ū d ų . Kai kurie m ė g s t a

stotis p lačia i atsivėrę ir ka rdą laikyti ž e m a i d e š i n ė j e tarsi

go l fo lazdą. Kiti laiko iškėlę aukštai š o n e ka ip m e š k e r i o d a m i

su m u s e l e . Kai kurie laiko kardą v iena ranka š o n e aukšta i

a r b a ž e m a i . Tačiau š iuola ik in iam s t u d e n t i š k a m k e n d o b ū d i n g a

laikyti kardą virš ga lvos, ka ip jau a p t a r ė m e .

91

8 pav. K e n d o g y n y b a

92

l-ai: greitas kardo išsitraukimas

Japoni jos k ino p r a m o n ė sunkiai kur ia rytietiškąjį kauboj iš­ko vesterno a t i t i k m e n į - s a m u r a j i š k ą čiambara, a r b a „isterną". Pavadinimas čiambara yra kardų ž v a n g ė j i m o p a m ė g d ž i o j i m a s , o n o m a t o p ė j a . Č i a m b a r o s s c e n a r i j a u s š a b l o n a s yra ka ip ves­terno - t ikrojo s e n o j o vesterno, kur nė v ienas vaik inas, nei g e r a s , nei b l o g a s , n e p a s i r ū p i n a m e r g i n a .

Konfl iktas galut inai i š s i s p r e n d ž i a k a i p k las ik in iame ves­terne. Vienas v y r u k a s išerzina kitą, ir šis p i r m a s išsitraukia ginklą. Išsitraukti ginklą r e i k š d a v o pult i . Svečią, išsitraukusį ginklą s v e t i m u o s e r ū m u o s e , b a u s d a v o mirt imi. O išsitraukti ginklą ir n u ž u d y t i ž m o g ų , kuris savąjį išs i traukė p i r m a s , reiškė teisėtą sav igyną. Taigi lygiai ta ip pat, k a i p ir H o l i v u d o kauboju i , s v a r b i a u s i a b ū d a v o k u o s t a i g i a u išsitraukti ginklą.

J a p o n a i k a r d u s n e š i o d a v o s i užkištus už j u o s t o s , kerta­m u o j u kraštu a u k š t y n .

Taigi išs i t raukimas ir p i r m a s kirtis b ū d a v o veik iau v ienas ve iksmas, n e g u mūsišk is p i r m i a u s i a išs i t raukimas iš n u k a r u ­sios makšt ies i r ats istoj imas p a r e n g t i e s p o z a . K a r d o s t a i g a u s išsi traukimo m e n a s b ū d a v o k r u o p š č i a i s t u d i j u o j a m a s . Iki šiol j į d e m o n s t r u o j a ger iaus i k e n d o i s t a i , meistr iškai į v a l d ę b a m b u ­ko lazdas ir m o k a n t y s švytruoti t ikrais k a r d a i s .

Visą l-ai s u d a r o g ink lo išs i t raukimas, kirtis ir s t a i g u s gr įž imas į p r a d i n ę padėt į . Varžybų dalyv is v e r t i n a m a s taškais už kirčio e f e k t y v u m ą (jis kerta į b a m b u k o stu lpą a r b a į š iaudų ryšulį) ir už s u g r į ž i m o į p r a d i n ę padėt į s t a i g u m ą bei grakštumą. Nė v i e n a s t ikras l-ai meistras g r į ž d a m a s į p r a d i n ę padėtį n e p a ž v e l g s į makštį. J ū s p a b a n d y k i t e n e p a ž v e l g t i š i taip įs ik išdami kardą, i r m a n o instrukci jų j u m s n e b e r e i k ė s . Naujokas, b a n d y d a m a s staigųjį k a r d o traukimą, b e m a ž visa­da yra l inkęs pers iskrost i šoną ar pilvą. G r į ž i m o į p r a d i n ę padėtį p r i n c i p a s yra tas pats k a i p t a m e ž a i d i m e , kai užsimer­kiate ir b a n d o t e staigia i sudurt i smil ius.

Varžybos, kur iose d e m o n s t r u o j a m a s j a p o n ų kardų ir kar­dininkų g e b ė j i m a s g r a k š č i a i kirsti, vyksta k a s m e t biržel io 15-ąją Kioto pr iemiesty je pr ie I lganosio b i l d u k o , a r b a pr ie Kura-ma-dera šventyk los. Per a p e i g a s kard in inkas turi b a n d y t i perkirst i v ienu k irč iu ar kuo m a ž i a u kirčių iki 15 cm sker­s m e n s b a m b u k i n į stulpą.

93

R i č a r d a s Liūtaširdis, ^ u s i d ū r ę s s u Salad inu, savo pr ieši­ninku kryžiaus žygy je į Šventąją Ž e m ę , p a s i p u i k a v o kalavi ju ir savo d e š i n e ranka - perkir to geležinį strypą. Saladinas, a t s a k y d a m a s Ričardui , meste lė jo virš savojo d a m a s k o pl ieno k a r d o ši lkinę nosinaitę. Ši pers idal i jo pus iau. J a p o n ų k a r d a s turi a b i šias s a v y b e s . Bet jos nelabai siejasi - net m a ž i a u nei t u o d u g i n k l a i - s u šiuolaikiniu k e n d o .

Naginata: tų pašėlusių samurajų moterų ginklai

N a g i n a t o s n a u d o j a m o s š iuola ik in iame k o l e d ž e k e n d o va­riantui, sk i r tam s t u d e n t ė m s . A t s i r a d ę k a i p karių g inkla i , jie karių gyvanašl ių ankst i b u v o pritaikyti gint i namų židiniui, o

P a g a l s e n o v i n i m e d ž i o ra iž in į

94

d a b a r yra t a p ę beveik v ien tik m o t e r i š k a i s g i m n a s t i k o s pr ie­taisais. Pratimai su n a g i n a t a yra t i e s i o g šokiai . Judes ia i ž iediniai , ne t iesiniai. Kartais į v y k s t a n č i o s e v a r ž y b o s e t a r p naginatos i r k e n d o b a m b u k i n i ų kardų n e p a l y g i n a m a i d a u g i a u gal imybių turi s i lpnoj i lytis.

N a g i n a t a p r i m e n a kartį su lenktu turk išku k a r d u ga le. Dabar n a u d o j a m i tokie ginklai y ra m a ž d a u g 2 m ilgio ir iš v ient iso ąžuolo. M e r g i n o s p i r m i a u s i a dėv i k e n d o šarvus i r p u l d a m o s šaukia ki-ai kaip k e n d o i s t a i . Bet veikiai p a k a n k a ­mai i š m o k s t a v a l d y m o s i - s v a r b a u s d a l y k o , kur io kendoista i išmoksta, jei apskr i ta i išmoksta, tik p a s i e k ę trečią atskyrį, -ir gali kaut is t a r p u s a v y j e be jokių šarvų.

Su n a g i n a t a kaunamasi ir kaip su k a r d u , ir kaip su lazda. Net ir senovės kirstynėse ž m o g u s su tokiu ginklu t u r ė d a v o didžiulį p r a n a š u m ą prieš kardininką. Pas iekdavo toliau nei kardu, s m a g i a u s m o g d a v o sverto p r i n c i p u . Popul iarus tr iukas su naginata yra priešininkui išvengus a š m e n ų atsukti kitą galą ir trenkti kaip su lazda. Savitas japonų prat imas su durtuvu atsirado iš senovinės naginatos. Su i lgesniu šautuvu ir i lgesniu jo durtuvu japonų pėst ininkas įgijo lygią, jei ne g e r e s n ę , padėtį savo aukštesnio priešininko iš Vakarų atžvi lgiu. Tačiau š iandien naginata t e n a u d o j a m a vien tik merginų laikysenai grakštint i.

Kelios p a g r i n d i n ė s p o z o s s u n a g i n a t a y r a p a n a š i o s ka ip su kitais g inkla is. K e r t a m a ja ne iš v i ršaus su pr ieky e s a n č i a ranka (kuri vė lg i gal i būt i t iek kairė, t iek d e š i n ė , k a d a n g i ir č i a m o k o m a s i kaital ioti). Kertant pr ieky je esant i ranka t a m p a sverto a t r a m a , o su kita ranka „ r a u n a m a " . Kirtis išeina d a u g sta igesnis nei k a r d u . Be to, moter ia i su n a g i n a t a labai l e n g v a išvengti p a v o j a u s išsiduot i pr iešin inkui , k a d j a m k i r s - d a r b i n i s greit is (nuo p a s t e b i m o s p u o l a m o j o v e i k s m o p r a d ž i o s iki p a ­siekiant taikinį) t ies iog pr ib loškiant is.

Sk ir iamos trys „ I lgosios ge ležtės" , kartais v a d i n a m o s a l e b a r d a , m o k y k l o s . Tendo, a r b a „ d a n g i š k o b ū d o " , m o k y k l o s centras yra Kansajo a p y g a r d o j ; Š inkagės, a r b a „Naujojo šešė­lio", m o k y k l o s c e n t r a s - Kanto a p y g a r d o j pr ie Tokijo. Šių abiejų mokyklų mokin ia i dėv i standart inį k e n d o kost iumą, kurį s u d a r o k i m o n o ir h a k a m a , s i jonas-kelnės.

Š i d z u k o s m o k y k l a b u v o pasir inkusi senovinį rūmų d a m o s ilgą drabužį , t. y. kost iumą iš rašytojos M u r a s a k ė s „ G e n d ž i o M o n o g a t a r i o " . Ši m o k y k l a išnyko ir č i a a p i e ją n e k a l b ė s i m e .

95

Lazda bo

Pagrindinis lazdos p a v i d a l o g ink las yra p a p r a s t a i lga

keliautojo lazda, japoniškai bo, p a d ė j u s i atsirasti džiucu, a r b a

bodžiucu m e n u i , a r b a of ic ial iau - džiodžiucu. Si lazda yra

pagrindinis lazdos p a v i d a l o g inklas t o d ė l , k a d jis pats efek­

tyviausias ir kartu p a p r a s č i a u s i a s . Jis nė n e a t r o d o k a i p

ginklas ir ga l ima b ū d a v o visur nešiot is neatkreip iant d ė m e s i o .

Keliautojo lazda, kokią p e r k a ir nešiojasi p i l igr imai ir turistai,

kasmet kopiantys j Fudži jamą, yra i lga, 180 cm ilgio, bo. Daugelyje kitų kalnų tur izmo vietovių p a r d a v i n ė j a m a t r u m p e s ­

nė, 120 cm ilgio, bo a tmaina.

Pagrindinis bodžiucu m o k y t o j a s šiuolaikinėje Japoni jo je

yra meistras Fukušima, g y v e n a n t i s Kūrės mieste netoli Hiro­

simos. Bodžiucu ta ip pat m o k o m a ir p a g r i n d i n ė j e aiki m o k y k ­

loje Tokijuje, ir O j a m o s karatė m o k y k l o j e . O j a m a m o k o ir

šiuolaikinio var ianto su va ikšč io j imo lazdele. Kautynių su bo technikos e s m ė yra ta pati ka ip ir smulkia i aptar iamoj i

to lesniame skyrelyje, sk i r tame aiki. Bo ne per d a u g i a u s i a i

p a n a u d o j a m a kaip k u o k a ar d u r t u v a s , ka ip k a d kel iautojo

lazda „senojoje mielojoje" Angl i jo je ir š iuolaikinėje Indi joje,

nors k a u t y n ė m s t inka v iskas. Tvoj imas, kirt imas ir d ū r i m a s

yra tiesiniai ve iksmai ar ger iaus iu atveju s m ū g i a i k a m p u .

Veiksmai su bo pagr įst i ž iedinia is p r i n c i p a i s .

Pats ginklas gal i būt i 120 ar 180 cm ilgio. Ger iausios

lazdos yra iš ąžuolo, g r a ž i a u s i o s - i š r a u d o n o j o ąžuolo a r b a iš

seno baltojo ąžuolo šerdies. Antroj i p a g a l tv irtumą ir par ink i­

mą lazdai m e d i e n a yra j a p o n i n ė lokva, kai k a m pat inkant i

labiau už ąžuolą dėl spė jamų magiškų savybių. Tokią 120 cm

ilgio lazdą padaryt i sunk iau. Ji v a d i n a m a iški lmingąja bo ir

todėl jai renkamasi s p ė j a m ų m a g i š k ų savybių turinti m e d i e n a .

180 cm lazdą n e š i o d a v o s i japonų pol ic in inkai 19 a. sept intą

i r aštuntą d e š i m t m e č i a i s kartu su k a r d u , ka ip k a d m ū s ų

pol icininkai pol ic i jos lazdą ir pistoletą. Vėl iau japonų pol ic i ja

perėjo prie 120 cm lazdos. Po karo a p s i g i n k l a v o amerik iet iš­

ko t ipo pistoletu ir lazda. Ši j iems n e p a t i k o , ir senesniej i

pare igūnai p r a š o sugrąžint i bo. Toks g ink las efektyvesnis,

y p a č prieš japonų b a n d i t u s , kurie ž a i d ž i a s a m u r a j u s ir švais­

tosi k a r d a i s - s a v o popul iar iaus iu g i n k l u .

96 97

Bo b u v o pašal inta fakt iškai dė l j a p o n ų pol ic in inkų susiža­vėj imo k e n d o . K e n d o t inka st iprint i kūnui . K e n d o y r a karatistų ir kitų sport ininkų g i m n a s t i k o s p r i e m o n ė . Bet net inka nei g y n y b a i , nei k a u t y n ė m s , k a i p k a d k la id ingai m a n ė p o l i c i n ė s va ls tybės kietakakčiai . ( K e n d o b a m b u k i n i o k a r d o p r o p o r c i j o s visais atžvi lgiais net ikusios, palygint i su t ikruoju k a r d u ; tai­syklėmis šis p r a m o g i n i s s p o r t a s d a r labiau skir iasi n u o t ikros kovos). Šokį pr imenančių judesių r a f i n u o t u m a s ir g r a c i j a , būtini įvaldyti bo, n e s i d e r i n o su š iurkšč ia v y r i š k u m o kar ikatū­ra, kurią pr ieškar io p o l i c i n ė s v a l s t y b ė s prota i , k a m u o j a m i m e n k a v e r t i š k u m o k o m p l e k s o , b a n d ė p a d a r y t i v e i k s m i n g e s n ę .

Ietys: jari

Šie ginklai skiriasi n u o n a g i n a t o s tuo, k a d ietys tėra dur iamie j i pagal ia i . N a g i n a t a yra k a r d a s , p a i l g i n t a s l a z d a , i r k a u n a m a s i ja abiejų ginklų k o v o s t e c h n i k a . Ietis yra g e r o k a i p a p r a s t e s n i s ginklas, kartais labiau s p e c i a l i z u o t a s .

Skir iamos penkios p a g r i n d i n ė s riu, a r b a k o v o s su jari m o k y k l o s . Kiekvienos m o k y k l o s ietis vis kitos f o r m o s . F o r m a a p i b r ė ž i a p a n a u d o j i m o r ibas i r lemia s p e c i a l i a s paskir t is bei reikalauja spec i f inės džiucu, a r b a t e c h n i k o s .

Su-jari, pažodž iu i - „ tuščio j i ietis", b u v o p a p r a s t a , g e l e ž i ­niu antgal iu , skirta tik durt i , n i e k a d a - sviest i .

Kagi-jari, a r b a „rakto ietis", ta ip p a v a d i n t a d ė l to, k a d turėjo „raktą", a r b a didžiul į šakių dantį, išriestą į šalį ir lygiagretų su smaigal iu . Tokia ietis t iko atremt i s m ū g i u i , o jei p a v y k d a v o pr iešininko ginklą su tokiomis š a k ė m i s p a g a u t i , tai g a l i m a b ū d a v o smark ia i s u g r i e b t i i r l e n g v u p a s u k i m u pr iešin inką nuginkluot i .

Džiudžjo-mon-jari', a r b a „ k r y ž m i n ė ietis", po 30 cm i lgio pl ieniniu antgal iu turėjo skersinį. Ja a t r e m d a v o s m ū g į ar a t m u š d a v o ginklą.

Hodzu- in Riu b u v o ietininkų mokyk la, g a v u s i v a r d ą iš H o d z u - i n , a r b a H o d z u , v i e n u o l y n o , kur š i p a k r a i p a a t s i r a d o . Č i a ieties geležtė p r i m i n ė naginatą, turėjo m e t r o i lgio a š m e ­nis. Tiko t a m t ikr iems k i r č i a m s ir d ū r i a m s . O kartais t u r ė d a v o ir nedidel į „raktą".

Eta-jari, atstumtųjų ietis, b u v o p a p r a s č i a u s i a 38 cm i lgio ge ležtė, pritvirt inta prie s t r y p o . Tokiomis n a u d o j o s i s a r g y b i n i a i

99

nukryž iav imo e g z e k u c i j o s aikštėje. Ja d u r d a v o j gerk lę a r b a n u k i r s d a v o galvą.

Kuda-jari, a r b a rankovės ietis, yra m e š k ų m e d ž i o t o j o g inklas. Labiausia i kutenant is nervus ir sport išk iaus ias meškų m e d ž i o k l ė s b ū d a s y r a su ietimi. Tačiau m e š k a , vikriai besi­švaistanti letenomis, gal i pasielgt i su iet ininku ir ne visai sport iška i . Ant ieties s t r y p o u ž m a u d a v o c i l indr inę 1 0 - 1 5 c m s k e r s m e n s ir 30 cm ar i lgesnę rankovę. J i g a l ė d a v o lengvai nusl inkti s t r y p u iki r a n k e n o s , b e t ieties pr iek inė dal is nele ido nusinert i per smaigal į . Rankovė la ikydavosi pr ie smaigal io. Kai ietis d u r d a v o t a r p letenų, m e š k a ją č i u p d a v o ir b a n d y d a ­vo nublokšt i šal in n u o iet ininko. Letenos g a l i n g a i įs i tverdavo medinį ci l indrą. St iprus iet ininkas g a l ė d a v o eiti imtynių su m e š k a ir, reikiamai n u k r e i p ę s ietį, durt i p r o c i l indrą tarsi b i l iardo lazda. Iki šiol t e b ė r a keli m e d ž i o t o j a i laukiniuose ka lnuose į š iaurę n u o J a p o n i j o s , kur iems labiausia i g y v e n i m e nervus p a k u t e n a lokio m e d ž i o k l ė tokiu g ink lu. Jie niekina šautuvą ka ip t ikro vyro nevertą įrankį - ir neestet iškai tr iukš­mingą, ir nuasmenintą.

Geriausios šiuolaikinių kovotojų su jari grupės yra Hirosimoje.

Hoko: alebarda

Ginklas - t ikra a l e b a r d a , i lgesnis ir s toresnis nei nagina-tos s t rypas bei g e r o k a i i lgesnė geležtė. G e l e ž t ė d y d ž i u p r i l y g d a v o d i d ž i a u s i a m k a r d u i . Kautis b ū d a v o n e s u n k u . Koto galą į r e m d a v o į ž e m ę , strypą la ikydavo statmeną. A l e b a r d i -ninkas a p s i g i n d a v o nuo u ž p u o l i k o p a p r a s č i a u s i a i l a i k y d a m a ­sis per rankos ilgį n u o s a v o a l e b a r d o s ir l ė k d a m a s apl ink ją, k a d a l e b a r d a visą laiką skirtų j į nuo pr ieš in inko. Kai pats p u l d a v o , tai ž e n g d a v o į priekį ir p a l e n k d a v o g e l e ž t ę gulsč ia i . Nesenia i mirė paskut in is k o v o s šiuo ginklu meist ras.

Samurajiška policijos lazda: džite

F e o d a l i z m o laikais, iki k o m o d o r u i Perry'ui atver iant J a p o ­niją vakar iet in imui , k iekv ienas japonų f e o d a l a s turė jo ne tik profesional ių karių samurajų, bet ir nuosavas v ietos pol ic i jos p a j ė g a s . Tie pol ic in inkai p a p r a s t a i b ū d a v o nel ieč iamiej i , eta. K a r d u s nešiot is turėjo teisę v ien tik karių l u o m o atstovai,

100

D ž i t ė

samuraja i . Pol icininkai g i n k l u o d a v u s i s p e c i a l i o m i s lazdomis, efektyv iomis t r a m d y t i b e g i n k l i a m s r a m y b ė s d r u m s t ė j a m s , vi­sai ka ip m ū s ų š iuola ikėmis pol ic i jos l a z d o m i s , bet kartu t i n k a m o m i s ir nuginkluot i kardin inkui .

Džitė, a r b a , ka ip tar iama, džit tė, d y d ž i u , f o r m a ir m e d ž i a g a p r i m i n ė m ė s i n i n k o strypinį peilių galąstuvą, tik turėjo šoninę atšaką, kuri su p a g r i n d i n i u s t r y p u s u d a r ė šakes. Pol icininkai m o k y d a v o s i standart in ių k e n d o veiksmų g y n y b a i nuo k iekv ieno k a r d o kirčio ir dūr io, tik s k i r t u m a s tas, k a d kardą r e i k ė d a v o suč iupt i š a k ė m i s . Džitės r a n k e n o s suktelėj i­m u kardą s u k a u s t y d a v o .

Džitę g a l i m a d a r ir š i a n d i e n rasti senienų p a r d u o t u v ė s e . Šj ginklą dažnai d a r y d a v o iš gero pl ieno, inkrustuodavo ir iškal inėdavo auksu, s i d a b r u . Rankenas, kaip ir gerų kardų, dažnai a p m u š d a v o ryklio o d a . Kai kurios džitės neturi šoninės atšakos, bet turi k a r d o rankeną. Tokj ginklą nešiojo aukštesniej i pol ici jos pare igūnai , turintys teisę kartu nešiotis ir kardą. Tokio­mis dž i tėmis kaudavos i v ien tik su beginkl ia is r a m y b ė s d r u m s ­tėjais, o įsisiautėjusį kardininką d r a u s m i n d a v o su k a r d u . Šios džitės b ū d a v o m a ž e s n ė s , lengvesnės, p u o š n e s n ė s ir, ž inoma, pirmiausia ž y m ė j o aukštesnį pol ic in inko rangą.

Kautis su dž i te b ū d a v o m o k o m a s i of ic ia laus džiucu. Kiekvienas daimio, a r b a f e o d a l a s , t u r ė d a v o nuosavą mokytoją su a s m e n i n e s l a p t a kovos t e c h n i k a . Po Antro jo pasaul in io karo j a p o n ų pol ic in inkai m ė g d a v o nešiot is senov inę džitę. Laikė ją t i n k a m e s n e už pistoletą ar gr iozd išką pol ic i jos lazdą n e p a v o j i n g a m s u t r a m d y m u i .

Kai kur ios džitės t u r ė d a v o prie r a n k e n o s pririštą virvę. Ginklą g a l i m a b ū d a v o sviesti į sprunkant į nusikaltėlį a r b a į kardininką, pr ie kurio visai n e s i n o r ė d a v o prisiart int i .

Žinoma, džitė prieš kardininką neką t e g e b ė d a v o . Ginkluotųjų džitėmis k o m a n d a s paremdavo pajėgos su special iomis ietimis.

102

Rankovės supainiotuvas: sodegarame

į m a n t r i o m i s , tarsi iš R u b ė s G o l d b e r g o kar ikatūros, b u k o ­mis š a k ė m i s b ū d a v o b e d a m a į nukarus ią k i m o n o rankovę. Kai v i rbai į s i r e m d a v o į laisvą audinį, po l ic in inku i t e r e i k ė d a v o savo ginklą sukt i . Virbai su horizontal ia is smaiga l ia is s u p i n d a ­vo rankovę, s u k a u s t y d a v o net patį ger iaus ią kardin inką ir la ikydavo j į d i d e s n i u a t s t u m u nei k a r d a s p a s i e k d a v o .

Šarvų traiškytuvas: joroi-toši

Kai riteriai d ė v ė d a v o šarvus, k a r d o e f e k t y v u m a s s u m a ž ė ­d a v o . J u o lab iau š a r v u o t a m b ū d a v o s u n k i a u j u o švaistyt is. Art imai kovai su šarvuotais riteriais b u v o išrastas p u i k u s pl ieninis s t ryp in is kinžalas, a r b a d u r t u v a s . Specia l ia i išlavintu dūr iu, į kurio mokslą įe ina ir karatė m e t o d a i , g a l i m a perskrost i ir o d o s , ir g e l e ž i e s plokštel ių šarvą, ir plokšt inių šarvų sandūrą. Tokį ginklą n e š i o d a v o s i už juostos, ka ip t r u m p ą kardą. Tobulėjant k e n d o m e n u i i r k a r d i n i n k o m a n e v r i n g u m u i , b e to, a t s i r a d u s š a u n a m i e s i e m s g i n k l a m s , šarvai pas i t raukė užmaršt in, ta ig i n e b e r e i k ė j o i r tok io s p e c i a l i z u o t o g inklo.

Dalgis-rutulys-grandinė: kusari-gama

Didelę f e o d a l i z m o ginklų įvairovę g a l i m a paaiškint i tokiu pat m ą s t y m u , koks b ū d i n g a s šiuolaikinių Niu jorko lūšnynų p a a u g l i a m s , kurių g a u j o s turi nuostabia i d a u g k u o įvair iausios g ink luotės: n u o spyruokl in ių lenktinių peil ių, nupjautų b i l iardo lazdų ir d v i r a č i o grandin ių iki s a v a d a r b i ų šaudykl ių, v ė z d ų ir ko tik nor i . Sk i r tumas tik tas, k a d J a p o n i j o j e s u s i k u r d a v o kiekvieno g i n k l o m o k y k l a ir jo estet ika, k a d ir k o k s ne įprastas b ū d a v o g ink las. Jei f e o d a l i z m a s būtų t r u k ę s dar penketą d e š i m t m e č i ų , g a l b ū t u m e sulaukę ir d v i r a č i o g r a n d i n ė s ar kareiv iško d i r ž o džiucu.

Dalgis-rutu lys-grandinė Japoni jo je a t s i r a d o iš Europos. Tai patobul in ta v iduramžių Europos g r a n d i n i n ė k u o k a , a r b a kovos spragi las, su g r a n d i n e ir rutul iu, skirtais laso p r i n c i p u suč iupt i kardui ar t ies iog ga l ingai trenkti iš v i ršaus ir sutr iuškint i ša lmo d e n g i a m ą kaukolę.

Kusari-gama irgi turėjo džiucu ir d a u g atskirų s laptų mokyklų. D a l g i o kotas kartais b ū d a v o i lgas, o kartais vos

103

Kusari-gama

k y š o d a v o . K a d ir su d a l g i u , šis g ink las pr ik lausė ne valst ie­čiui . Jis t a r n a v o kaip p r i e d a s pr ie kardo. Nors kai kas k a u d a v o s i v ien tik juo.

Da lg is v i s a d a la ikomas v i e n a ranka, gelež in is rutulys (kartais s p y g l i u o t a s a r b a g u m b u o t a s ) i š s u k a m a s ant g r a n d i ­nės ir s v i e d ž i a m a s . G r a n d i n ė s i lgis s v y r u o d a v o n u o 90 cm iki d a u g i a u nei 3 m. I l g a g r a n d i n i u s n e š i o d a v o s i su laisvai nuka­rusiomis p lač ia i susuktos g r a n d i n ė s k i lpomis v ienoje rankoje su d a l g i u tarsi lašus. Šis g ink las yra vienintel is s v a i d o m a s i s , kuris s v i e d i m u n e p r a r a n d a m a s , k a d a n g i nepata ik ius g a l i m a ak imirksniu susigrąžint i ir vėl sviest i .

Ž y m i a u s i a s k o v o s šiuo g i n k l u meistras b u v o J a m a d a Šinr iukanas. Jis p a s a m d y t a s iškel iavo su 37 ietininkais n u ­d o b t i p u i k a u s kard in inko Arakio M a t a j a m o n o . Arakiui v i e n a m prieš v isus atlaikyti b u v o k e b l u , bet jis pas i t raukė j b a m b u k ų giraite, kur nei ietimi, nei g r a n d i n i n i u lasu n e p a k a r i a u s i .

Ši ta ip b a i g ė s i J a m a d o s Šinr iukano karjera. Kovos su k u s a r i g a m a t e c h n i k o s m o k o s i karatistai - ne d ė l to, k a d tiktų p a n a u d o t i kovai ( O j a m a sako, k a d jokios n a u d o s ) , o k a d s p a r t i n a p a s t a b u m ą ir reakciją. Šio m e n o p a p r a s t a i imamasi p a s i e k u s antrą j u o d o j o raiščio atskyrį.

Geležinė vėduoklė: tessen

Gal p a s i r o d y t ų labai jau nevyr iška r a u m e n i n g a m kariui t ingiai m o s u o t i s u s t u m i a m ą j a v ė d u o k l e . Bet k a d a n g i lankstus riešas n e b ū t i n a i laikytinas g l e ž n u , tai ir m o s a v i m o k i logramine a r b a v o s ne p u s a n t r o k i l o g r a m o gelež ine v ė d u o k l e , įveikiant oro p a s i p r i e š i n i m ą , - t i k r a i n e p a v a d i n č i a u t i n g u m u nei vyr išku­m o stoka.

104

Sustumiamoj i v ė d u o k l ė yra švent in io a p d a r o e l e m e n t a s . I r nėra v a r g o kur p a d ė t i rankas. K a r t k a r t ė m i s g a l i m a ir ats ivė­sinti. J a p o n ų et iketas reikalauja nešiot is v ė d u o k l ę išk i lmingo­mis p r o g o m i s . į žengiant į n a m u s a t s i k l a u p i a m a , s u s t u m t a v ė d u o k l ė p a s i d e d a m a a p i e 3 0 c m n u o kelių skersai . Delnais r e m i a m a s i į tatamiais išklotas g r i n d i s , pirštų gala i pr ie pat v ė d u o k l ė s . Tada nus i lenk iama. 19 a. v idury je t u r ė t u m ė t pal ikt i k a r d u s pr ie durų d r a u g e su a p s i a u s t u i r s a n d a l a i s . Gal namų šeimininkui kiltų užmačių pult i jus k a r d u , t o d ė l pr ivalote nesi jaust i v isiškai beginkl is . Jūsų v ė d u o k l ė g e l e ž i n ė m i s b r i a u ­nomis ir r ė m u a t r e m s kardą.

Tokia vėdinant is, kaip vėdinuosi aš, labai gerai mankšt ina­si riešas. Pravartu mankšt int is net šiuolaikine vėduokle, tesve-riančia n u o 170 iki 2 3 0 g. D a r o m o s ir š iuolaikinės geležinės. Jos t e b ė r a p a r a n k u s ginklas sav igynai . K a u n a m a s i tais pačia is pr incipais, kurie puikiai tiktų ir k i t iems k a s d i e n i a m s d a i k t a m s -s u s u k t a m laikraščiui su i lgu atsikišusiu g a l u , rašikliui, t inka­m a m giliai durt i . K a d a n g i v ė d u o k l ė p r o p o r c i n g a i r masyvi , be to, gelež in io k ietumo, tai t inka ir ka ip n e d i d e l ė kuoka.

105

Senovinės ge lež inės v ė d u o k l ė s , kurių iki šiol g a l i m a rasti suvenyrų p a r d u o t u v ė s e , turi ge lež ines br iaunas, i lgiu pranoks­t a n č i a s pačią v ė d u o k l ę . Tokia y p a t y b ė le isdavo p a n a u d o t i v ė d u o k l ę įvairesniais b ū d a i s - s u vienintele b r i a u n a durt i pr ie­šininkui į gerk lę a r b a su d v i e m b r i a u n o m i s durt i a b i p u s nosies į akis. Šiuolaikinės v ė d u o k l ė s tokios y p a t y b ė s n e b e t u ­ri, bet kitkuo jos išliko v isai tokios pat.

ŠIVOS Ž A I B A S : KONGO

K o n g a s įe ina į b u d i s t o M a s o a s m e n i n i u s re ikmenis. Da­bart iniai m o d e l i a i - pastarųjų 5 0 0 metų - p a d a r y t i iš var io ir n e b e t a r n a u j a kaip ginklai . O štai seniej i , iš m i n k š t o s santa lo m e d i e n o s , t iko i r kautis. Šio g ink lo p r a n a š u m a s b u v o tas, k a d juo nieko negalė jo padaryt i nemokant is tokiu manipul iuot i .

K a d s u p r a s t u m e , ka ip b ū d a v o p a n a u d o j a m a s k o n g a s , t u r ė t u m e keliauti į San Franciską. Š i a m e e g z o t i š k a m e mieste šiuolaikinė pol ici ja turi „šventojo ža ibo" a t o m o e p o c h o s var ian­tą, kurį išrado ar pritaikė j a p o n ų ki lmės amerik iet is javaros meist ras Frankas M a t s u j a m a , 157 cm ū g i o i r 52 kg svor io

Svaidomųjų spyglių atmušinėjimas geležine vėduokle (iš Hokusai knygos raižinio)

106

Javaros lazdelė (viršuje) ir vadžra, arba šventiko žaibas

s u p e r m e n a s . Štai ka ip M a r v i n a s L e e a p r a š ė šią j a v a r o s

lazdelę žurnale „True". „Vos per keturias v a l a n d o s t reniruotes naujoką g a l i m a

išmokyt i susitvarkyt i su u ž p u o l i m u iš pr iekio, iš u ž p a k a l i o ar iš š o n o ir sutramdyt i neklusnų nusikaltėl į. V e i k s m a m s p a k a n ­ka vos kelių sekundžių i r b e v e i k a p s i e i n a m a be prakai to."

„ J a v a r o s lazdelė a t r o d o k a i p m a ž y t i s s v a r m u o , 1 5 c m i lgio, 170 g svorio. P a g a m i n t a iš p last iko. Pritaikyta laikyti saujo j , su gr iovel ia is p i rš tams. J a v a r o s lazdele g a l i m a kaut is k iekv iena ranka, greitai s m o g t i į priekį, į šalį, į v iršų ar ž e m y n bet kur iuo k a m p u . Su po l ic in inko l a z d a - t i n k a m a s m o g t i v ien tik į priekį ž e m y n , - kovoje p r a r a n d a m a g y v y b i š ­kai svarbių sekundžių, kol ja u ž s i m o j a m a . "

„Naujoką per pirmąją pažintį su javaros lazdele labiausia i n u s t e b i n a jos gal ia. L e n g v a s stukte lė j imas š iuo g i n k l u į t i n k a m ą tašką yra efektyvesnis už st ipr iausią smūgį a n k s t e s ­niuoju, g e r o k a i s u n k e s n i u , p o l i c i n i n k o g ink lu. P a k a n k a v ien in­tel io k o n k r e t a u s javaros lazdelės p a d e m o n s t r a v i m o išsklaidyt i v i s o m s naujokų a b e j o n ė m s . Instruktor ius pastato ž m o g ų anl k ė d ė s , l iepia laikytis, ir p a k v i e č i a kitą mokin j j į nuvers l i fel p u o l a g r u m t i s ir, jei s t ipresnis, galų galo slovinlm n u v i i n ' l i i Bet š ia ip tai netgi didžiausio;-, p a š l a m i n s n inku i i m l i i m l u

10/

Paskui pr ie ina instruktorius, rankoj l a i k y d a m a s javaros lazde­lę. Stuktel i p a g a l i u k o ga lvute j įs ik ibusios į k ė d ę rankos nervą už krumpl ių. Ranka ak imirksniu atsi leidžia. Tada instruk­torius č i u m p a ranka su javaros lazdele „nusikaltėl io" nykštį. Menkiaus ias spuste lė j imas meta lo rantel iu sukel ia n e p a k e n č i a ­mą skausmą."

Č ia p u i k u s p a v y z d y s , kaip senovin ius specia l iuos ius g i n ­klus ir k o v o s jais moks lus g a l i m a vėl pritaikyti k a s d i e n ė m s r e i k m ė m s . Net absurd išk iaus ia i ir egzot išk iausia i a t rodantys ginklai gal i būt i kur nors naujai p a n a u d o j a m i .

„ P L U N K S N A YRA G A L I N G E S N Ė UŽ KARDĄ"

„Šivos ž a i b a s " t a r n a v o k a i p javaros lazdelė v iduramžių švent ikui b u d i s t u i . Gelež inė v ė d u o k l ė tarnavo ka ip javaros lazdelė s a m u r a j u i . Pieštukas a r b a parker is, ka ip s iauresnio p a n a u d o j i m o javaros lazdelės, gal i praverst i m u m s . Skyrelyje a p i e karatė pastudi juok i te kū n o s p a u d ž i a m u o s i u s taškus. J ie yra tie p a t y s ka ip ir kovai su javaros lazdele. Pasimokyki t s u g r i e b i m ų , kurie a t r o d y s n a u d i n g i k a u t y n ė m s su p ieštuku ar parker iu . Jūsų „ p l u n k s n a " t a p s g a l i n g e s n ė už kardą net ir visai be rašalo...

•

•

ŠAUDYMO IŠ LANKO MENAS: KIUDO

K a d a tik užpul dav o Č i n g i s c h a n o m o n g o l ų o r d a , p irmiausia ją pas i t ikdavo strėlių l ietus, p a s i p i l d a m a s iš fantast iško vos ne 300 m atstumo. Kai m o n g o l a i p r a d ė d a v o savo strėlėmis siekti besiginantį priešą, šis jau b ū d a v o pas is lėpęs. 1274 m. m o n g o ­lai įs iveržė į Japoniją. Jie sustojo ir š a u d ė per atstumą, paprasta i saugų nuo pr iešo strėlių. Tačiau šį kartą m o n g o l ų generolas, s t e b ė d a m a s mūšį iš, jo m a n y m u , tikrai s a u g a u s atstumo, b u v o nušautas japonų šaul io paleistos strėlės. J i pervėrė jo sunkiuosius šarvus... M o n g o l a i gr įžo n a m o .

1960 m. Japoni ja i b u v o suteikta g a r b ė s u r e n g t i 1964-ųjų o l i m p i a d ą . J a p o n i j a r inkosi, kur ias p a r e m s s p o r t o šakas. Š a u d y m a s iš lanko b u v o a t m e s t a s . Tradic in io sti l iaus lankinin­kai, m o n g o l ų genero lą n u k o v u s i o šaul io p a l i k u o n y s , r a u d o t e r a u d o j o . O m a n o senas d r a u g a s ir p i r m a s i s m o k y t o j a s Eičis O n u m a , lankų g a m y b o s meist ras ir meist r iškas lankininkas -t iek t r a d i c i n i o a p e i g i n i o sti l iaus, t iek kov in io sti l iaus, ta ip pat ir mūsų vakar iet iško sti l iaus, - a t s i d u s o su p a l e n g v ė j i m u . „Jūsiškia i Vakarų lankininkai su st iklo ir m e t a l o lankais būtų s u m a l ę į mi l tus mūsišk ius š l o v i n g u o s i u s t rad ic in ius b a m b u k i ­nius d i d ž i u o s i u s lankus."

Tai ko gi verta, kuo gi bent n a u d i n g a japonų lankininkystė? Štai kita istorija iš m o n g o l ų a n t p l ū d ž i o laikų. J a p o n i j o s genera l is imas H o d ž i j a s Tokimunė, apž iūrė jęs

savo lankin inkus, p a s i b a i s ė j o jų n e t a i k l u m u . Prieš šimtmetį karuose, per kuriuos jo g i m i n ė atė jo į valdžią, lankininkai d e m o n s t r a v o neįt ikėtiną meistr iškumą. O štai dabar, raiti ar pėst i , j ie st i l iumi ir t a i k l u m u b u v o tokie n i e k a m tikę ir toks d i d i s b u v o jų p a s i p ū t i m a s . G e n e r a l i s i m a s s u p r a t o , kad mu\r.

109

j iems butų t ragedi ja. Jisai p a s i k a l b ė j o su s a v o patarėjais, t a r p jų ir su d a u g e l i u d z e n b u d i s t ų šventikų, dė l m o n g o l ų antpuol ių p a b ė g u s i ų iš Kini jos j Japoni ją. Pagr indin is v a r g a s b u v o pr iverst i pasipūtėl į s amu ra jų rimtai imtis pratybų, k a d įvaldytų s a v o ginklą. D z e n b u d i s t a i v ienuol iai iš savo m e d i t a ­cinių prat imų sukūrė š a u d y m o iš lanko ritualą. Pasipūtėl iai samura ja i p r a d ė j o lavintis. N e t r u k u s jų į g ū d ž i a i jau t a p o t inkami atremti p r i e š a m s - p o kelerių metų grasin imų išsi laipi­n u s i e m s Japoni jo je s u d i d ž i u l ė m i s p a j ė g o m i s .

J a p o n ų d idys is lankas t a d a b u v o p a s k e l b t a s ideal ia p r i e m o n e d z e n medi tac i ja i - d z e n b u d i z m o fi losofi jos t ikra jam įs ikūni j imui. J a p o n ų lanko ir strėlės d z e n b u d i s t i n i s r i tualas yra a išk iausias d z e n t a i k o m u m o p a v y z d y s , pats p a p r a s č i a u s i a s m u m s suprast i .

J a p o n ų lankas ilgą laiką b u v o g r ė s m i n g a s g ink las. Kaip nė v ienas kitas lankas pasauly je. D a b a r dažniausia i lav inama-si m a ž d a u g nuo 2,2 iki 2,4 m i lgio lankais. Senovėje, kai j a p o n a i b ū d a v o aukštesni , lankus t u r ė d a v o iki 2,7 m i l g i o -ta ip l iudi ja išlikusieji iki m ū s ų laikų. Jie visai kitokie, n e g u anglų d id ie j i lankai. Japonišk ie j i y r a išlenkti a t g a l - t a i reiškia, k a d , kai t e m p l ė n u k a b i n a m a , atpala iduotas strypas atsir iečia atgal ir išlinksta, o užkabinus t e m p l ę strypas turi du l i n k i u s -vieną virš rankenos, kitą po ja. Tolimųjų Rytų lankai visi tokios formos, tač iau tėra 0,9 ar 1,2 m ilgio. Japonų lankas yra vienintelis pasaulyje „kreivasis": „viršutinė dal is i lgesnė už apat inę". Viršutinis galas, esant is virš rankenos, d a u g i a u nei d v i g u b a i i lgesnis už apatinį. Didysis jo p r a n a š u m a s prieš anglų lanką yra tas, kad angl iškuoju n e į m a n o m a šaudyt i nuo arklio nugaros, o japoniškuoju, k a d ir gerokai i l g e s n i u , - g a l i m a . Iki šiol g y v u o j a tokia sporto r ū š i s - j a b u s a m ė . J a p o n ų lankas yra sudėt inis. Jis padarytas iš m e d ž i o plokštelių, s luoksniuo­tas, o angl iškasis nuo seno v i e n t i s a s - „ m o n o l i t a s " . At rodo, k a d ir japoniškas is prieš kokį 1000 metų buvo vientisas.

Kinų raštuose, kur iems d a u g i a u nei 3 0 0 0 metų, min imi laukiniai iš rytų - „su i lgaisiais lankais". Penkta jame amžiu je Korėjos v a l d o v a s pasiuntė d o v a n ą japonų m i k a d u i N i n t o k u -didžiul į geležinį skydą. P r a g m a t i š k a s i s j a p o n a s l iepė s a v o ž y m i a u s i a m lankininkui s k y d ą i š b a n d y t i . Šis p a l e i d o strėlę. La imė, k a d už s k y d o niekas n e b u v o p a s i s l ė p ę s . Kai kurie

j a p o n ų šarvamušia i strėlių antgal ia i p r i m e n a kaltel io p a v i d a l o antgal ius, kuriais eskimai m e d ž i o d a v o d i d ž i u o s i u s žvėr is. 11 a. p i rmasis ž y m u s lankininkas M i n a m o t a s Joši jė p a k a b i n o ant m e d ž i o š a k o s tris gelež ies plokštel ių šarvus ir p e r v ė r ė juos v isus. J o ainis M i n a m o t a s T a m e t o m a s p e r v ė r ė strėle d u p a n a š i u s šarvus - tik s k i r t u m a s tas, k a d juose b u v o p r i e š o g e n e r o l a i . Jie a b u k a i p m a t iškel iavo p a s protėv ius. Vėl iau j is s a v o pale ista strėle n u s k a n d i n o kinų valtelę š a m p a n ą . Po š imto metų šių rytietiškųjų Vilhelmų telių ainiai pr ivertė r imtai susirūpint i Hodž ią i r jo d z e n b u d i z m o švent ikus d ė l t o , k a d n e s u g e b ė d a v o pataikyt i net į p a g o d o s sieną iš v i d a u s .

Tradicinis, a r b a apeig in is š a u d y m a s iš lanko turi ilgą istoriją. Persai, nukariavę beveik visą Graikiją pr ieš pat ją nukariaujant Aleksandrui Makedonieč iu i , turėjo griežtą lavinimosi šaudyt i iš lanko discipl iną. Kinų k n y g o j e „Li Ki", kaip m a n o m a , r e d a g u o t o j e Konfuci jaus, prieš 2 6 0 0 m. p a s a k o j a m a (1):

„Lankin inka i , p u l d a m i ar t r a u k d a m i e s i , p a s i s u k d a m i ar a t l ikdami kurį kitą veiksmą, pr iva lė jo laikytis a p e i g ų taisykl ių. Tas, kur io t ikslas t iesus ir l a i k y s e n a n e p r i e k a i š t i n g a , l a i k y d a v o s a v o lanką ir strėlę r ū p e s t i n g a i ir tv irta ranka.

P a m a č i u s jį laikantį s a v o lanką ir strėlę r ū p e s t i n g a i ir tv irta ranka, g a l i m a būtų iš karto p a s a k y t i , k a d jis t ikrai pata ikys. Iš to, kaip į t e m p i a m a t e m p l ė , g a l i m a sužinoti a p i e vyrų d o r y b ę ir elgseną."

S ą m o j i n g a s persų p o e t a s S a a d i s m a ž d a u g m o n g o l ų įs iverž imo laikais rašė:

„Strėlė skris iš templės, bet išmintis žiūrės j šaulį, suprast kodėl skris."

O tas prot ingas senis iš JAV r y t ų - i š rytų P e n s i l v a n i j o s -B e n j a m i n a s Frankl inas (skaitęs ir Konfuci jų, ir Saadį) p a t a r ė G e o r g e VVashingtonui ir armi ja i n e p a m i r š t i lankininko ginklų, kurie esą „ger i ginklai, kurių nevertėtų taip lengvai atsisakyti".

Kaip šaudyti iš lanko

Š a u d y m a s iš lanko J a p o n i j o j e d a ž n i a u v a d i n a m a s „ b ū ­d u " , „ d i s c i p l i n a " , t. y. do, o ne džiucu-grynąja t e c h n i k a . Kai k a m ši d i s c i p l i n a yra kel ias į išsvajotąjį nušvit imą. Tačiau

111 110

d a u g e l i u i iš mil i jonų J a p o n i j o s lankininkų šis do y ra gr iežta g i m n a s t i k o s d isc ip l ina. Š a u d y m a s iš lanko nėra v ien technika, k a d a n g i išsi lavinus iki t a m t ikro lygio g a l i m a tobul int i daugel į kitų technikų.

Jei p a s i e k i a m a s nušvi t imas, a r b a satori, tai jis yra šalu­tinis, n e p r i k l a u s o m a s reiškinys, o į m a n o m a s jis l a b i a u , nei aš ar kas kitas j u m s a p i e jį rašo ir aiškina. Viena iš d idž iausių redakcin ių mistif ikaci jų, susi jusių su Rytais, b u v o labai e m o ­c i n g a s m o k s l i n g o vok ieč io autobiograf in is p a s a k o j i m a s apie jo įs iva izduotą nušvit imą, pasiektą per š a u d y m ą iš lanko: Euge-ne'o Herr igel io k n y g a „ D z e n b u d i z m a s š a u d y m o iš lanko m e ­ne". Ši k n y g a - p u i k u s p a v y z d y s , kaip nete is ingai g a l i m a aiškinti dalyką, t ies iog susi te lkus į išorinius a t r i b u t u s a r b a į intensyvias p a s t a n g a s . Ponas Herr igel is, gr įžęs į Vokietiją, t r iukšmingai a p s i s k e l b ė patyręs nušvit imą ir t a p o a istr ingu savanor iu n a c i u , ka ip ir jo ž m o n a , kuri ta ip pat p a s i e k ė v is iškos p a l a i m o s per gėl ių k o m p o n a v i m o meną. Kai k a m į d o m u , iš kokios o d o s p o n a s Herr igel is p a s i s i ū d i n o lankininko piršt inę ar k u o frau Herr igel t ręšė gėles. Jei n u š v i t i m o akty­viai s iek iama, jo pasiekt i n e į m a n o m a . J a p o n ų lankininkai, kur iuos paž ino jau, jo nes iekė. Kai kurie m a n o sutiktiej i vei­kiausiai t a m tikro nušv i t imo lygio b u v o p a s i e k ę . Ž m o g u s , k u r i a m sk i r iama ši k n y g a , - v i e n a s iš tokių. J a p o n a m s š a u d y ­m a s iš lanko yra p a p r a s č i a u s i a g i m n a s t i k o s d i s c i p l i n a . Tokia, kokia yra v e r t i n g a m u m s , p r o z a i š k i e m s v a k a r i e č i a m s .

L a n k o d i s c i p l i n a yra c e r e m o n i j a , s u d ė t i n g a s r itualas. Su­p r a n t a m a , k a d samura ja i m ū š y j e tikrai n e t u r ė d a v o j a m laiko, kai r e i k ė d a v o greitai laidyti j pr iešininką strėles. S u d ė t i n g o j o m o k s l o t ikslas b u v o p a d a r y t i samurajų s a v o g ink lo v a l d y m o meistru, su jungt i samurajų su jo g inklu į v ieną v isumą. Tokia idėja tikrai n ė r a s v e t i m a m u m s , k a d i r koks n a u j a s ar koks ne įpras ta s atrodytų šis p a v y z d y s . D a u g ką iš šio m o k s l o g a l i m a va is ingai taikyti mūsų pačių lankininkystei.

A išk iaus ia n a u d a iš ryt iet iško š a u d y m o iš l a n k o - k u l t ū r i z ­m a s - y r a p a v e l d ė t a s i š g ink lo speci f ikos. Vakar iet iškas lan­kas į t e m p i a m a s ta ip, k a d t e m p l ė pal ieč ia lankin inko veidą. O štai rytietiškieji - t iek m o n g o l ų ar korėj iečių, išs ir iečiantys ne d a u g i a u kaip per 0,9 m, t iek japonų ilgieji, išs i lenkiantys b e m a ž 2,4 m , - y r a t e m p i a m i tol, kol t e m p l ė ats idur ia prie pat ausies. Šios k n y g o s i l iustraci jose palygin imui p a v a i z d u o t a ,

Kinų tradicinis šaudymas trumpuoju lanku

kaip lanką į t e m p u s i o s v a k a r i e č i o lankin inko rankos žast ikaul is s u d a r o buką k a m p ą su pečių linija. Tokia p o z i c i j a pa lygint i neefektyv i , n e p a t o g i ir neestet iška. O kai iki g a l o į t e m p i a lanką rytietis, tai visą t e m p i m o j ė g ą n u k r e i p i a į t e m p i a n č i o ­sios rankos petį, i r s u s i d a r o efektyvus visiškai t iesus v e k t o ­rius. Tuomet krūt inę į m a n o m a ir reikia iš tempt i , p e č i u s at lošt i , stovėti g a l i n g a i , p lač ia i . Ryt iet iškas lanko t e m p i m a s teik ia tokią pat n a u d ą ka ip m ū s ų spyruokl in ia i krūt inės treniruokl ia i ar kiti ku l tūr izmo pr ieta isai .

Senovin io anglų i lgojo lanko, p a d a r i u s i o ga lą sunkiai riterių g ink luote i , t e m p l ė irgi b ū d a v o t e m p i a m a g e r o k a i a t g a l . K o d ė l gi n e g a l i m a būtų ta ip į t e m p t i i r mūsų šiuolaikinių lankų? M e s savo s t i k l a p l u o š č i o i r meta lo g a m i n i u i e s a m e p e r ė m ę m o n g o l ų lanką, e s a m e p e r ė m ę i r turkišką iš lenkimą a t g a l , b e t e s a m e p a m a ž i n ę t e m p i m ą . Jei s u g r į ž t u m e pr ie v is iško į t e m p i m o , tai s u g r ą ž i n t u m e lankui g i m n a s t i k o s pr ieta i­so vertę. K u o d i d e s n i s strė lės d a r b i n i s a t s t u m a s (t. y. a t s t u m a s tarp lanko s t r y p o pr iek io i r visiškai į t e m p t o s t e m ­plės), tuo g a l i n g e s n i s p o s t ū m i s , ta igi tuo d i d e s n ė d u r i a m o j i g a l i a - n e t g i kai n ė r a d i d e s n ė į t e m p i m o j ė g a . N ė nesistenki te į t e m p t i s a v o vakar iet iškojo lanko ta ip smark ia i , n e s j is p a g a ­mintas ne t a m . Jei norite i š b a n d y t i visišką į t e m p i m ą su vakar iet išku lanku, ta igi i r lavintis p a g a l japonų c e r e m o n i j ą , tai apska ič iuok i te reikiamą strėlės ilgį p a g a l rytietišką f o r m u l ę , č i a pateik iamą, i r p a s i r ū p i n k i t e , k a d vakar iet iškas lankas turėtų at i t inkamo i lgio strėlę. Tada t e m p k i t e . Jei nor i te strėlę

112 8. 708 113

prie s t r y p o laikyti tarp smi l iaus ir d i d ž i o j o piršto, ka ip Vaka­ruose ir V i d u r ž e m i o jūros r e g i o n e , o ne rytietiškai - t a r p n y k š č i o ir smi l iaus, - gal i te p a t r u m p i n t i strėlę per du ar tris p i ršto s k e r s m e n i s . Bet ats iras naujų keblumų, todėl neverta.

Didesnį Vakarų lankininko taik lumą lemia išimtinai t ik g e r e s n ė s mūsų m o d e r n i o s i o s p r i e m o n ė s . O ryt iet iškas š a u d y ­mo b ū d a s ne tik v isiškai n i e k u o neatsi l ieka nuo mūsišk io, -j is netg i d a u g kuo p r a n a š e s n i s , nepaisant tokio f a k t o - o g a l k a i p tik dė l jo, - k a d t ies iog v iskas d a r o m a visai kitaip.

Priemonės

Pagr indin ia i j a p o n ų lankin inko r e i k m e n y s y r a jo lankas, ketur ios ar d a u g i a u p l u n k s n u o t o s ir v i e n a n e p l u n k s n u o t a strė­lė, p i ršt inė, strėl inė, ritinys a t s a r g i n ė s t e m p l ė s , d e r v o s p a g a l ­vėlė, p r i e m o n ė s t e m p l ė s gr iovel iu i formuot i . Lankin inkas gal i dėvėt i s p e c i a l ų k imono, p a n a š ų į k e n d o f e c h t u o t o j o ar a ik ido atstovo, b e t d a u g e l i s šiuolaikinių j a p o n ų iškeitė tokj kost iumą į p l a č i a s kelnes ir sport in ius marškinėl ius. Visi re ikmenys, išskyrus tik p a g a l v ė l ę ir gr iovel io formuoki), yra n e p a p r a s t a i prakt iškai p a p r a s t i i r d r a u g e labai g r a ž ū s .

J a p o n ų lankas, kai į t e m p i a m a s , į g a u n a p a č i ą graž iausią pasauly je į t e m p t o lanko formą. K a d a n g i rankena yra m a ž d a u g per trečdal į i lgio n u o a p a t i n i o g a l o , tai n e d i d e l i s apat in is g a l a s l ieka toks pat, n e p a j u d i n a m a s , o mi lž in iška viršut inė arka st iebiasi j d a n g ų tarsi b a ž n y č i o s bokštas. Du lanko gala i t a r t u m vieni ja lankininką su jo s iekiu. Tokia f o r m a b ū d i n g a japonų lankams. Ji ki lusi veikiausiai iš M a n d ž i ū r i j o s ar Rytų Sibiro, a t g a b e n t a į Japoni ją įsibrovėlių raitųjų lankinin­kų ankstyvais ia is k r i k š č i o n y b ė s laikais. Baltaodžių J a p o n i j o s a b o r i g e n ų ainių lankas yra p o p u l i a r u s i s s imetr iškas, nedidel is . Seniausi j a p o n ų lankai yra v ienalyč ia i , iš v ieno p a g a l i o . Vė­l iau, ne m a ž i a u ka ip tūkstantį metų, lankai b u v o sudėt in ia i .

Tarp kitko, v ienas iš p a č i ų seniausių išlikusių j a p o n ų ilgųjų lankų yra v ienalyt is. J is l a i k o m a s Šiosoino imperator iš­koje s a u g y k l o j e senojoje sost inėje Naroje. Čia jis s a u g o m a s n u o 7 5 2 metų. Tačiau šis lankas n e l a i d o strėlių. Templės v idury je - d u b e n ė l i s , taigi lankas iš tikrųjų b u v o la idyklė. M o n g o l ų vaikai ir šiais laikais t e b e m e d ž i o j a m a ž u s žvėr is a k m e n i m i s iš tokių laidyklių.

114

Šiuolaikiškai konstruojami vakar iet išk i lankai p r a n o k s t a senovin ius j a p o n i š k u s ginklus. Tačiau tik 20 a. a t o m i n ė s e r o s inžinieriai į s t e n g ė atrasti tai, ką Rytų lankų meistrai ž inojo seniausiai . N e p r i l y g s t a m a j a m e Favvcetto „Lankin inkystės v a d o ­ve" r a š o m a : „Kai inžinieriai ė m ė gi l int is į lanko konstrukci ją, a t rado, k a d tarp 'pi lvo' i r 'nugaros ' y r a ' s a u s m e d i s ' . Šaunant is lankas yra ve ik iamas dviejų atskirų lygių jėgų. ' N u g a r a ' pr ivalo atlaikyti milžinišką t e m p i m ą , o tuo p a č i u m e t u 'pi lvas' pat ir ia ne m a ž e s n ę s p a u d i m o jėgą. V i d u r i n ė dal is l ieka pasy­vi, t ik re ik iamai pr i la iko 'pilvą' ir 'nugarą'."

„Nauja i kuriant lankus reikėjo šal int i m a s ę v idury je -s a u s m e d ž i o s r i t į - l a n k o l e n g v u m u i . " A n g l ų lankas turėjo b e ­veik t r ikampį skerspjūvį, su k a m p u , n u k r e i p t u a t g a l . („Pi lvas" yra lanko pr iekis kreivės v i d u j e ir y r a n u k r e i p t a s į lankininką. O „ n u g a r a " faktiškai n u k r e i p t a į priekį, ta ig i n u g r ę ž t a n u o lankininko.) Vakarų lankas b u v o naujai s u k o n s t r u o t a s kvadra­tinio ar netgi t r a p e c i n i o skerspjūv io. J a p o n i š k i ir m o n g o l i š k i lankai tokie b u v o n u o seno.

„Pilvas" ir „nugara" yra p lokštės iš b a m b u k o - t i k r i a u s i a i iš pač ios lanksčiausios natūral ios m e d ž i a g o s . Tinkamiausias trejų metų b a m b u k a s . Jaunesnis ar senesnis yra t rapesni . Vidurinę „ s a u s m e d ž i o " dalį sudaro penkios ištisinės m e d ž i o p l o k š t ė s -trys v idur inės iš b a m b u k o , išpjautos iš to pat ies st iebo. Lenkti jų paviršiai nuskutami plokščiai ir jos d e d a m o s 90° k a m p u į „pilvą" ir „nugarą". Dvi išorinės p lokštės d a r o m o s iš gerokai lengvesnio žvakinio ž a g r e n i o - t r a p i o s n u o d a i s a p d o r o t o s m e ­dienos. Paskui dar kai kurie meistrai p a l e n g v i n a vidurį penkias-luoksniu deriniu: ž a g r e n i s - b a m b u k a s - ž a g r e n i s - b a m b u k a s -žagrenis. Plokštelės sukl i juojamos žuvų klijais ir svarbiausiuose taškuose sutvirt inamos rotanginio kal iamo tašeliais. Senovės lankai t u r ė d a v o tokių tašelių d a u g i a u nei šiuolaikiniai, nes b ū d a v o prastesni klijai. Įp jovos temple i d a r o m o s iš m e d ž i o gabalėl io, įtvirtinamo tarp b a m b u k o sluoksnių su rotanginiu kalia-m u , r a n k e n a - i š elnenos. Medieną paprasta i lakuoja: įprastinius lankus - skaidriu laku, bet dažnai puošnesnius ornamentuotus ginklus p a d e n g d a v o storu sluoksniu juodai a r b a raudonai.

Taigi japonų lankas gal i nepr i lygt i įvair iems vakariet iš­k iems s p e c i a l i z u o t i e m s l a n k a m s , t a č i a u jis p u i k u s tuo, k a d universalus - „ ž a v i n g a s " šaudyt i n e d i d e l i a i s a ts tumais ir kartu to l iašaudis.

115

A p a t i n i s m a z g a s V i r š u t i n i s m a z g a s

Templė tv ir t inama pr ie lanko strypo ka ip p a r o d y t a p ieš i­nyje. R išamas viršutinis m a z g a s . Ties kuria t e m p l ė s v ieta rišti apatinį, n u s t a t o m a p r i g l a u d u s t e m p l ę prie n e į t e m p t o lanko į g a u b t o s i o s p u s ė s . P a ž y m i m a ant t e m p l ė s ta v ieta, kur t e m p l ė kerta prie s a n d ū r o s esančią rotangin io ka l iamo jungtį, č i a i r įtaisytą matav imui . Tada užr išamas apat in io g a l o m a z ­g a s . Viršutinis m a z g a s į s t u m i a m a s j j a m skirtą išpjovą. L a n k a s į r e m i a m a s į s ieną m a ž d a u g 2,4 m aukšty je ir išlen­k i a m a s a t g a l - n e p a m i r š k i m e , k a d be t e m p l ė s s t rypas links į p r i e š i n g ą p u s ę . La ikome kaire ranka s u ė m ę už rankenos, n u k r e i p t o s ž e m y n , a p a t i n ė t e m p l ė s i š p j o v a - a n t kair iojo kel io, į t e m p i a m e t e m p l ė s apatinį galą. Išmatuojame a t s t u m ą t a r p t e m p l ė s ir s t rypo ties v ieta strėlei - t a r p t e m p l ė s ir s t r y p o k išk ime galvą. Veidas pr iva lo t i lpt i, o ausys - ne. Jei jos te lpa, v a d i n a s i , t e m p l ė per t r u m p a . A t p a l a i d u o j a m e m a z g ą i r a t v y n i o j a m galą, p a m a ž i n d a m i apvijų ( p a i s o m e n u r o d y t o s g a l o krypt ies). O jei a t s t u m a s per m a ž a s , p a t r u m p i n a m e t e m p l ę , galą u ž v y n i o d a m i .

Rankena sutvirt inama, pastor inama taip, k a d strėlė gerai prigultų, k a d būtų lengvai į d e d a m a į išpjovą. Senos t e m p l ė s yra i š s a u g o m o s , išvyniojami galai . Jos s u k a r p o m o s po 10 c m . Lanko t e m p l ę dervuojame, vyn io jame ant ištiesintos sukarpytos senos t e m p l ė s gabalėl ių, ž i ū r ė d a m i , kad vyniotųsi į pr iešingą p u s ę nei įprast inė t e m p l ė s vynioj imo kryptis. Imame du m a ž u s m e d ž i o gabalėl ius ir tarp jų vol iojame apvyniotas t e m p l ė s dal is, k a d t e m p l ė sustandėtų. Patikr iname strėlės išpjovą.

Strėlės d a r o m o s irgi iš b a m b u k o - t u r b ū t jis b u v o t inka­m i a u s i a m e d ž i a g a , ž inota iki mūsų laikų atradimų. S a k o m a , k a d „ b a m b u k a s b u v o sukurtas, galvojant apie strėlę". B a m ­b u k a s n a u d o j a m a s nei per d a u g s t a n d u s , nei per d a u g

(Viršuje - natūralių plunksnų paskuigaliai. A p a č i o j e - p r i e k i n i a i antgaliai: kairėje ūžiamieji, t. y. su psichologiškai veikiančiais garso efektais;

dešinėje skirti šaudyti j šiaudinius ir žemės taikinius

lankstus, p a k a n k a m a i turint is abiejų savybių k u o p l a č i a u s i a m strėlių asort imentu i , k i e k v i e n a m k o n k r e č i a m reikalui. Strėlių p l u n k s n o s a t r o d o panašia i k a i p indėniškos a r b a b ū n a nekar­pytos, išt isinės p l u n k s n o s ar k a r p y t o s n e d a u g . Taip pat įvairiai strėles re ikdavo p l u n k s n u o t i sk i r t ingiems š a u d y m o a t s t u m a m s . Senoviniai strėlių antgal ia i t u r ė d a v o „ u o d e g ą " , įs tatomą į strėlę tarsi k a r d a s į makštį. Naujov išk i , skirti šaudyt i į taikinį, yra t u š č i a v i d u r i a i , u ž d e d a m i ant strėlės k a i p mūsišk ia i . Jie p r i m e n a tokius, kok ius Vakarų lankininkai kar­tais n a u d o j a šaudyt i į ta ik in ius ant ž e m ė s .

V iena b e p l u n k s n ė strėlė, bo, y r a n a u d o j a m a t a m t i k r a m p r a t i m u i - š a u d y m u i į š iaudinį taikinį 1,5 m a t s t u m u .

T inkamas strėlės ilgis nustatomas ištiesiant „lanko" r a n k ą -kairiąją r a n k ą - t i e s i a i į šalį p e t i e s aukšty je ir išt iesus p i rštus. A t s t u m a s n u o A d o m o o b u o l i o iki d i d ž i o j o piršto g a l o i r d a r du ar trys piršto storiai y r a strėlės i lgis. Taigi strėlė yra truputį d a u g i a u nei per p u s ę jūsų pečių p l o č i o i lgesnė už vakarietiškąją. Lavinimosi strėlės yra 3-5 cm i lgesnės, lei-

117 116

d ž i a n č i o s iš pradžių nebi jot i p e r smarkia i į t e m p t i lanką. Aš p a s t e b ė j a u , k a d tokio j a p o n i š k o m a t a v i m o n e visiškai p a k a n ­ka. Esu p i rkęs pigių strėlių, kiek i lgesnių lavinimuisi ir gerų v a r ž y b o m s , padarytų t ikslaus i lgio. Po kelių mėnes ių šaudy­mo m a n o kairė ranka p a i l g ė j o beveik 4 c m , o d e š i n ė - 2 , 5 c m . Pajutau pavojų pers išaut i kairę ranką. Strėlės m a t a v i m o b ū d a s le idžia iškišti strėlę m a ž i a u nei per 2,5 cm nuo lanko ve ido. K u o d i d e s n ė strėlės a t k a r p a kyšo už lanko ve ido, tuo p r a s č i a u skrieja strėlė. Kai regul iariai n e b e s i l a v i n a u , m a n o ranka vėl s u t r u m p ė j o .

Pirštinė m ū v i m a ant d e š i n ė s rankos ir y r a skirta į tempt i t e m p l e i . Vakariečiai p a l e i d ž i a t e m p l ę V i d u r ž e m i o jūros regiono b ū d u , a p k a b i n ę strėlės paskuigal į iš a p a č i o s ir v iršaus d i ­dž iuo ju pirštu ir smi l iumi. Visi Tolimųjų Rytų lankininkai, išsky­rus tik kai kur iuos p i r m y k š č i u s , t e m p i a t e m p l ę n y k š č i u , v a d i n a m u o j u m o n g o l i š k u b ū d u . Daugel is rytiečių m a u n a s i ant n y k š č i o ž iedą - iš r a g o , d r a m b l i o kaulo ar ž a d e i t o , nefrito, p a p r a s t a i labai gražų. J a p o n a i m a u n a s i p i ršt inę su n y k š č i u , smi l iumi ir d i d ž i u o j u p i r š t u . Ji s i u v a m a iš e l n e n o s , bet nykštys d a r o m a s iš i š s k a p t u o t o elnio r a g o , p a p r a s t a i su išėma ties n y k š č i o p a m a t u virš t a r p u p i r š č i o . Pirštinė r išama pr ie r iešo e l n e n o s juosta, d a ž y t a p u r p u r u tur int iems rangą, panašia i kaip d z i u d o ar karatė juodasis d iržas.

Jokia pirštinė n e s i m a u n a m a ir jokia a p s a u g a n e d e d a m a ant „lanko" rankos, kadangi templė per dilbio vidinę p u s ę nekerta. Templė kerta per rankos išorę ir tas „kirtis" labai menkas.

Strėlinė p a p r a s t a i n u p i n a m a iš rotanginio ka l iamo, nula­k u o j a m a ir kiek d a ž n i a u nei krepšys n a u d o j a m a g a b e n t i

118

strėlėms į š a u d y m o zoną ir j o m s laikyti. Prieš š a u d a n t ji nusi imamą. Atsarginė strėlė yra la ikoma d e š i n ė s rankos bevar­dž iu i r mažyl iu pirštais. Jei š a u d o m a be c e r e m o n i j o s , dar dvi ga l ima pasistatyti g a l u ant ž e m ė s ir atremti j kirkšnį. Strėlinę turėti ant nugaros reikalauja tik j a b u s a m ė - š a u d y m a s iš lanko raitomis. Strėlinė yra tradicinis v iduramžių kario re ikmuo.

Templės ritinyje, p a n a š i a m e į didelį žaislinį „velniūkštį" (jojo), te lpa trys atsarginės t i m p o s . Ritinys p a d a r y t a s iš pritai­kyto ir nulakuoto rotanginio kal iamo. Templė d a r o m a iš v ienos rūšies kanapių. J a p o n a m s t e m p l ė pat inka p lona, dažna i -n u i m a m a . Kiti re ikmenys yra d e r v o s pagalvė lė, skirta ištrinti temple i , ir p o r a m e d ž i o gabalėl ių, skirtų formuot i ir presuot i sutvirtinimui ant t e m p l ė s toje vietoje, kur ją tr ina išpjova.

Kartkarčia is r e n g i a m o s a p d a r ų c e r e m o n i j o s - v e l k a m a s i senovinia is šarvais ar dvar išk ių kost iumais. Tokių p i l n a turistų broš iūrose. Keli lankininkai, be senovinių odin ių šarvų, turi tokių drabužių. Per išk i lmingas v a r ž y b a s jie d ė v i k i m o n o , kuris p a p r a s t a i y r a klasikinis paradin is . R a n k o v ė s t r u k d o šaudyt i , b e t jas g a l i m a a r b a parišt i kaspinais, a r b a iš kair io­sios ištraukti ranką ir laikyti lanką pl ika ranka. D a u g e l i s mokinių dėv i p a p r a s t ą medvi ln in į t r u m p a r a n k o v į k i m o n o ir tradicinį skeltą si joną hakama, pr imenant į k e n d o ir a ik ido kost iumus. Taip dėvėt i p i g u ir p a t o g u , o j u o s t a p a d e d a t inkamai kvėpuot i . Treniruojamas! d a u g i a u s i a d ė v i n t m a r š k i n ė ­lius i r p l a č i a s kelnes. M e r g i n o s p a p r a s t a i a p s i j u o s i a specia l ią o d i n ę ar brezent inę krūt inės a p s a u g ą , bet labai n e d a u g e l i s japonių iš tikrųjų be jos n e a p s i e i n a .

Lanko ritualas

V a r ž y b o s e ir e g z a m i n u o s e įgyt i atskyriui -dan- a t l iekama i lga gr iežtai nustatyta c e r e m o n i j a . O p a p r a s t e s n ė s e v a r ž y b o ­se to nereikia. Ceremoni jų neat l ieka lav indamiesi strėles laidy­ti lankininkai. Bet ir t u o s e a p e i n a m u o s i u o s e lav in imosi e t a p u o ­se yra vert ingų prat imų, p u s i a u s v y r o s ir rankų m i k l u m o i š b a n ­d y m ų , kurie jums gal i būt i n a u d i n g i a r b a į d o m ū s . Taigi smulkia i n u p a s a k o s i u tokią ceremoni ją, kokią p e r ė j a u pats, e g z a m i n u o j a m a s atskyriui g a u t i . Ritualas k iekv ienos m o k y k l o s truputį kitoks, bet iš e s m ė s nesiskir ia. P a g r i n d i n ė s m o k y k l o s , a r b a s is temos, yra ogasavara ir heki. Visos ki tos m o k y k l o s

119

ats i rado iš šių dviejų. Jos abi s u s i f o r m a v o m o n g o l ų įs iveržimo laikais - iš tikrųjų tai a n k s č i a u , bet tais laikais jos įgi jo d z e n b u d i z m o m e d i t a c i n ę discipl iną. O g a s a v a r ų š e i m a prieš 700 metų d z e n b u d i s t i n į š a u d y m ą iš lanko į d i e g ė š i o g u n o į s a k y m u K a m a k u r o s mieste. O g a s a v a r o s m o k y k l a plėtojosi ceremoni jų krypt imis. 16 a. imtasi gre i tos reakci jos ir ats i rado heki m o k y k l a , skirta g r e i t a m p r a k t i n i a m lanko n a u d o j i m u i .

D a u g u m a jaunesniųjų mokyklų yra ki lusios iš heki, tač iau, š a u d y m u i iš lanko vis labiau pl intant, kai S p i n o z a ragino šį meną puoselėt i ka ip „ p r i e m o n ę . . . sukurtą lavinti ir grynint i intelektui", karo m o k y k l o s s u g r į ž o prie ceremoni jų s istemos. Š iandien v isos ceremoni jų m o k y k l o s iš e s m ė s yra tokios pat. Tik karo m o k y k l a heki skir iasi. O n u m a iš „ A s a h i " lankininkų m o k y k l o s Tokijuje yra heki s is temos m o k y t o j a s iš pr ig imt ies, k a d a n g i jo š e i m o s nariai y ra lankininkai ir lankų meistrai nuo seno. Jis m a n p a t a r ė mokyt is t r a d i c i n ė s o g a s a v a r o s , kurios jis irgi turi a u k š č i a u s i ą atskyrį. Jis te ig ia, k a d heki kariškoji t e c h n i k a esant i v ienas j u o k a s įva ldž ius ceremoni ją , o pr iešin­ga s e k a m o k y t i s esąs tušč ias d a r b a s . Panašiai jis m a n o , k a d ceremoni jų d i s c i p l i n a labai p a d e d a lavinti Vakarų lankininkus, iš dal ies netgi p r i t a i k o m a amerik iečių v a i k a m s Japoni jo je ir japonų k a n d i d a t a m s į o l i m p i a d a s . Aš m o k i a u s i o g a s a v a r o s s istemos, vėl iau m a n e lavino chikurin m o k y t o j a s , o gal iausiai g a v a u atskyrį p a g a l honda ta isykles.

Dabar m e s peržve lgs ime visą ritualą, k r e i p d a m i dėmesį į esminius dalykus. Pabaigoje t rumpai a p i b ū d i n s i m e kovinį stilių.

PASIRUOŠIMAS TEMPTI

I m a m e lanką kaire ranka, ka ip p a r o d y t a paveikslėly je, k a d t e m p l ė eitų iši lgai d i lb io išorės, o lanko v i ršūnė būtų nukre ipta į priekį ir ž e m y n tarsi vėl iav in inko vėl iava, tik t e m p l ė s v i d u r y s turi būt i nukre iptas į k ū n o c e n t r ą - į b a m b ą , o lanko g a l a s visai pr ie pat ž e m ė s . „ L a n k o " ranka - kairioji — natūral iai ilsisi ant š launies iš pr iekio, krumpl ia i a tpa la iduot i , delnas į viršų. Laikykite dvi strėles už smaigalių dešine r a n k a -ją p a s i d ė k i t e t a i p , k a i p ir d e š i n ę . Strėlės k y š o s už a lkūnės, p o d i lb iu, s u d a r y d a m o s s u lanko s t r y p o storgal iu v ė d u o k l ė s p a v i d a l o u o d e g ą . Stovėkite s u g l a u d ę kel ius, kojų nykščia is patogia i į šal is. Pečius at loškite atgal ir ž e m y n , smakrą

120

P a s i r u o š i m a s t e m p t i s t o v i n t : 2

patraukite a t g a l , bet k a d neišsišoktų s p r a n d a s . Nusiraminki te.

Pradėkite k v ė p u o t i gi l iai. D a b a r lėtai ženk i te a t g a l į pozici ją

už kelių ž ingsnių n u o š a u d y m o linijos. Nusiramink i te. M e s

p a s i r e n g ę p r a d ė t i . Jūsų eilė šauti.

121

P a s i r u o š i m a s t e m p t i s t o v i n t : 3

D a b a r j u m s rūpi tik š a u d y m a s , o v isa kita - ir visi kiti ž m o n ė s - t u r i palikti jūsų s ą m o n ę . Aš, s u s i t e l k d a m a s j taikinį, išs igrynint i s ą m o n e i v i s a d a i m d a v a u s i p a p r a s t o j o g o s veiks­m o . Aš n u k r e i p d a v a u žvilgsnį į taikinį i r p a m a ž u p r a d ė d a v a u žvairuot i , k a d va izdas taptų neryškus. Ž v e l g d a v a u ta ip keletą sekundžių, k v ė p u o d a m a s vis lėč iau ir vis gi l iau, t a d a le isda­v a u a k i m s pai lsėt i . Pirmiausia i š r y š k ė d a v o ta ik inys, p a s k u i apl ink j į s u s i k o m p o n u o d a v o visas r e g ė j i m o laukas, bet b ū d a ­v o n e t o k s ryškus k a i p jis. M a n o r e g o s laukas p a s i d a r y d a v o kuo p l a č i a u s i a s , kiti po jūč ia i s u s t i p r ė d a v o .

Ž e n k i t e pr ie š a u d y m o linijos lėtais, plast iškais ž ingsnia is, kojų n y k š č i u s d a b a r nukre ipę į priekį, kulnus k e l d a m i , b e t p ė d a s b r a u k d a m i g r i n d i m i s - j a p o n ų lankininkas ž e n g i a b a s a s a r b a su koj inėmis, bet p r a t i m a s a t l i e k a m a s v i s a d a ta ip pat, net jei nor i te avėti m i n k š t a p a d ž i u s „ k e d u s " . Kai jgusi te š i ta ip eiti katino ž ingsniu, kojos nebesl id inės gr indimis, plaukte p lauks palei pat ž e m ę . Taip vaikšto karatistas ir f e c h t u o t o j a s - v a d i ­n a m u o j u šokio ž ingsniu (juo vaikšto no teatro šokėjai ir kabukio teatro aktoriai, ta ip pat va ikštoma ir p e r arbatos ceremoni ją, ir per rel igines apeigas) . Taip žengiant yra lengviausia šokti į bet urią pozą esant užpul tam. Sustokite prie š a u d y m o linijos.

122

P a s i r u o š i m a s t e m p t i a t s i k l a u p i a n t : 1

Atl iekant visą ceremoni ją , reikia ats ik laupt i . O jei at l iekate s u p a p r a s t i n t ą ritualą, pas isuk i te v e i d u į d e š i n ę , bet kojas perstatyk i te pr ieš inga i , nei Vakarų karys. Statykite kairę koją pr iekyje s t a t m e n a i d e š i n e i , k a d ka i rės kojos nykštys būtų pr iešais d e š i n ė s kojos nykštį, n e p a s u k d a m i d e š i n ė s š launies. D a b a r pas isuk i te v isu k ū n u ant d e š i n ė s ko jos į d e š i n ę .

P A S I R U O Š I M A S TEMPTI A T S I K L A U P I A N T

D a b a r i š b a n d y s i m e jūsų savi tvardą. Be sav i tvardos nėra p u s i a u s v y r o s . Šis v e i k s m a s a t l i e k a m a s tik ot ic ia l iose v a r ž y b o ­se i r p e r e g z a m i n u s atskyr iu i g a u t i . N e t g i t u o m e t v i s i e m s , išskyrus aukštesnio jo atskyr io lankin inkus, le idž iama, net iš jų re ikalaujama, truputį p a s u k č i a u t i . Tačiau e s u p a s t e b ė j ę s , k a d a m e r i k i e č i a i m o k a v e i k s m ą atlikti g e r i a u n e g u jauni j a p o n a i . Aš v i s a d a at l ikdavau t i n k a m a i , o štai b e m a ž visi ž e m e s n i o atskyr io j a p o n a i p a s u k č i a u j a . R e i k a l a u j a m a t ies iog k laupt is, t a č i a u lenkti a b u kelius d r a u g e , laikant d r a u g e kulnus i r išlaikant s tatmeną l iemenį. K laupt is reikia to lygia i , kartu iškve­piant orą. Netrenki te keliais į g r i n d i s , o nuleiski te j u o s švelniai ir ats isėski te ant kulnų. Mokyk i tės p r a t i m o indiv idual ia i , kul­nais ir s ė d m e n i m i s pr ie s i e n o s - jei krisite į priekį, tai s u k l y d o t e . Šis p r a t i m a s - g e r a v a k a r ė l i o p r a m o g a . Ne visi j a p o n a i s u g e b a j į atl ikti. J i e m s l e i d ž i a m a p r a d ė t i v e i k s m ą p a s t a č i u s kairę koją per 8 cm pr ieky je, laikant kairį kulną pr iešais d e š i n ę čiurną. Atl ikite prat imą ir t a i p , ir ta ip.

O d a b a r k lūpant reikia pas isukt i , k a d b ū t u m ė t stač iu k a m p u į taikinį. Perkelkite k ū n o svorį, š ia ip n e k e i s d a m i k ū n o p a d ė t i e s , ant d e š i n ė s kojos. Kairę koją p a s u k i t e per kelį 90°

123

P a s i r u o š i m a s t e m p t i a t s i k l a u p i a n t : 3

k a m p u j kairę. Perkelkite k ū n o m a s ę ant kairės kojos ir d a b a r pasuk i te visą kūną ir d e š i n ę koją į d e š i n ę . Truputį pakelk i te kairj kelj (kairė koja n e i š v e n g i a m a i pasis l inks j priekį p e r keletą cent imetrų) , k a d š laun is taptų horizontal i . Tuo p a č i u m e t u iškelkite lanką s t a t m e n a i , statykite ant ž e m ė s pr ie p a t kel io palei koją, truputį p a s u k i t e p a g a l la ikrodžio rodyk lę, išt ieskite pr ie jo d e š i n ę ranką ir, la ikydami strėles b e v a r d ž i u ir m a ž y l i u pirštais, su imki te t e m p l ę nykšč iu ir smi l iumi m a ž ­d a u g 1 0 - 1 5 cm nuo ž e m ė s ir užbaik i te sukti lanką j įprast inę

124

P a s i r u o š i m a s t e m p t i a t s i k l a u p i a n t : 4

p a r e n g t i e s padėtį - s t r y p a s į kairę, t e m p l ė į d e š i n ę . Dešinį kumštį vėl dėki te ant d e š i n ė s š launies ir k v ė p u o k i t e gi l ia i .

Strėlei į tempt i iškelkite d e š i n ę ranką iki kairės a u k š č i o , t i e s d a m i strėlę į priekį ir į kairę skersai lanko, kol t e m p l ė pal ies dešinį petį. D a b a r suimkite ž e m i a u esančią strėlę kair iu smi l iumi . Dešine ranka strėlę išleiskite, tik a tsarg ia i , k a d n e i š m e s t u m ė t e kitų, kur ios t e b e l a i k o m o s mažyl iu ir b e v a r d ž i u . D e š i n ė s rankos smi l iumi i r n y k š č i u vėl su imki te į t e m p i a m ą strėlę už paskuiga l io . Pasukite strėlę ta ip, k a d i š p j o v o s gr iovel is būtų s tatmenai , o p l u n k s n o s būtų ka ip lėktuvo u o d e g a - v i e n a statmenai a u k š t y n , dv i į šalis b e m a ž g u l s č i a i . Brauki te strėlę kairėn į t e m p i m o padėt į , kol p a s k u i g a l i s a t s i d u r s per 2,5 cm iki t e m p l ė s . L a i k y d a m i dešinį nykštį po strėle, traukite t e m p l ę ir įstatykite į strėlės išpjovą. Tam reikės p a s t a n g ų - elnio r a g o n y k š č i u turėsi te įmest i t e m p l ę į griovelį ir ši į s i tempusi s k a m b i a i pokšte ls . Pastatykite atsar­g i n ę strėlę ant ž e m ė s s t a t m e n a i , p a s k u i g a l i u ž e m y n , p e r kokią dešimtį cent imetrų į d e š i n ę n u o d e š i n i o kelio. Ž v e l g d a ­mi į jos p l u n k s n a s , suki te ją p r o galvą, kol dvi p l u n k s n o s g u l s č i a i n u k r y p s į jus, o t reč ia s t a t m e n a i - ne į jus. D a b a r d ė k i t e ją ka ip ir p i r m a tarsi į t e m p i m u i , b e t p a s k u i g a l i u į priekį, s m a i g a l i u į t e m p l ę . Pr iglauskite ją pr ie lanko s t r y p o kair iu d i d ž i u o j u p irštu. D a b a r š i strėlė b u s per 3 - 5 cm

125

P a s i r u o š i m a s t e m p t i a t s i k l a u p i a n t : 5

ž e m i a u į t e m p t o s i o s , lyg iagret i jai, t a č i a u g u l ė s pr ieš ingai -statmenąja p l u n k s n a ž e m y n , s m a i g a l i u k y š a n č i u p r o ketvertą pirštų į d e š i n ę (už t e m p l ė s ) . Šios strėlės sankir tos su t e m p l e v ietoje lengvai pr i la ikykite ją ir t e m p l ę d e š i n i u nykšč iu ir smi l iumi. Žvelkite t iesiai j priekį. K v ė p u o k i t e gi l iai. Jei išlaiko­te pusiausvyrą, nuleiski te kairį kelį g r e t a deš in io. O jei neiš laikote, likite ta p a č i a poza. Dabar atsistokite - stokitės g r a k š č i a i , to lygia i , k v ė p u o d a m i gi l iai. Iškvėpkite. Jei p a v y k s ­ta, tai at i t inkate v isus Rytų s tandartus, e s a t e r a m ū s ir sus i­telkę - t ies iog vis iškai šaltakrauj iški .

STOVĖSENA

D a b a r pasuk i te galvą į taikinį ir nukre ipk i te j jį visą savo e s y b ę . Susitelkite į jį, įvert inkite atstumą iki ta ik inio, jo aukštį, vėją, pa jusk i te s a v o pat ies kontrolinį tašką už b a m b o s . Dar g e r i a u būtų susi te lkus į taikinį medi tuot i . Ištieskite kairę koją taikinio link ir tvirtai į remki te į ž e m ę . Perkelkite k ū n o svorį ant kairės kojos, d e š i n ę p a k e l d a m i šokio j u d e s i u iki kairės kojos kulkšnies. Tada d e š i n ę koją brauki te į d e š i n ę iši lgai t iesės, e i n a n č i o s nuo taik inio per kairę koją, ir p r a s i ž e r g ę tvirtai ją

126

į remkite į ž e m ę . Ideal i jūsų s t o v ė s e n a b u s t u o m e t , jei t a r p p ė d ų priekių b u s toks pat a t s t u m a s k a i p i r t e m p l ė s v is iško i š t e m p i m o a t s t u m a s , ta ig i d v i e m ar tr imis piršta is - m a ž d a u g 2,5 c m - m a ž e s n i s nei jūsų j a p o n i š k o s strėlės i lgis. G a l b ū t atsistoję tokia p o z a iš pradž ių pasi jusi te n e p a t i k i m a i . L a b a i iš tempsi te šlaunis ir kitą d ieną p a s k a u d ė s . N i e k o b a i s a u s .

Kojos t iesios, n u g a r a t iesi, p i lvas į t rauktas, p e č i a i atlošti i r nuleist i . Tobula raitel io s ė d ė s e n a - p o z a , ve ik iau p r i m e n a n t i s ė d ė s e n ą , nei stovėseną. Kai išmokstate š i ta ip stovėt i g e r o ­kai a ts ipa la idavę, d r a u g a s - k a i p k a d d a ž n a i d a r y d a v o m a n o m o k y t o j a s - t e g u tr inktel i j u m s į krūt inę ar į nugarą: jūs n e s u j u d ė s i t e . Jei d r a u g u i p a v y k s sutr ikdyt i pus iausvyrą, v a d i ­nasi, nesate a t s i p a l a i d a v ę ir kvėpuojate net inkamai . Patraukite kelių g i rneles atgal ir p a b a n d y k i t e truputį pasukt i v ieną į kitą. Jei pajusi te d idž iu lę pala imą, tarsi ak imirkai p a k i l t u m ė t e n u o ž e m ė s ir p a s i e k t u m ė t nušvi t imą ar ant a u k s o lėkštės č iuož-t u m ė t va ivorykšte, tai t ikrai nusipaistėt - bet ne tik jūs.

Jei stovite labai tv irtai, statykite lanko s t r y p o storgal į ant kair io kelio g i r n e l ė s - į r e m k i t e virš jos ar p a n a š i a i , k a d p a t o -

127

giai laikytųsi. Tuščios d e š i n ė s rankos kumštį nuleiskite į įprast inę padėt į ant š launies, krumpl ia is ž e m y n . K v ė p u o k i t e gil iai - į k v ė p d a m i po krūt ine, į kirkšnis, į genital i jas, į kojų pirštus. Žvelki te į t e m p l ę ties strėlės išpjova, kelkite žvilgsnį aukštyn t e m p l e - p a l e n g v a , t y r i n ė d a m i jos vijų spira lę. Paskui leiskite žvi lgsnį ž e m y n . Iškelkite dešinį kumštį d e l n u aukštyn ir suimkite mažy l iu ir b e v a r d ž i u pirštais a t s a r g i n ę strėlę ties t e m p l e . M a ž d a u g 7,5 c m strėlės pr iekio kyšos t a r p b e v a r d ž i o ir d idž io jo pirštų. Prieš la ikrodžio rodyklę s u k d a m i dilbį, i š k v ė p d a m i , sukite strėlę į priekį, ratu ž e m y n po d e š i n e ranka, vėl dėki te dešinį kumštį ant š launies. Lanko strypą ant kel io truputį pa lenki te į d e š i n ę , k a d žv i lgsnis atsidurtų nu­kreiptas per vidurį t a r p st rypo ir t e m p l ė s . D a b a r jūs esate p a s i r e n g ę į tempt i t e m p l ę .

Jei nor i te p a b a n d y t i trumpąj į p r a t i m o var iantą, - gal i te v isai n e s i k l a u p t i . Ž e n k i t e pr ie š a u d y m o lini jos i r p a s i s u k i t e stat i , į r e m k i t e lanko s t r y p o storgal į į kelį ir p a s i r e n k i t e t e m p t i t e m p l ę k a i p p a r o d y t a paveiks lė ly je. Š a u d a n t p a p r a s ­t u o j u b ū d u j u m s tere ik ia įstatyt i t e m p l ę j š a u n a m o s i o s strėlės išpjovą, kartu laikant a t s a r g i n ę strėlę d e š i n e ranka. Tuomet p a s i r e n k i t e į t e m p t i t e m p l ę .

TEMPLĖS ĮTEMPIMAS

Truputį at i t rūkime ir kai ką išs ia iškinkime. J a p o n a i lanko g a l i n g u m ą m a t u o j a ne s t ū m i m o j ė g a svarais ar k i logramais, o s t r y p o stor iu. Toks m a t a v i m a s visais atžvi lgiais yra tas pats. S u a u g u s i o p r a d e d a n č i o j o įprast in io lanko į t e m p i m a s siekia 1 2 - 1 4 , 5 k g , o s u n k a u s lanko gal i viršyti 18 k g . Senovėje b u v o d i d e s n i lankai i r aukštesni lankininkai. Pirmasis m a n o i š b a n d y t a s lankas b u v o vakar iet iškas, jo į t e m p i m a s - iki 32 kg (aš t a d a svėr iau 58 kg). J u o p a l e i d a u pustuzinį strėlių. Po p o r o s savaičių p a m a č i a u ir iš p i r m o žv i lgsn io įs imylė jau savo pirmąjį japonišką ilgąjį lanką. Jo į tempimas b u v o b e m a ž 16 kg. M a n p a r o d ė , k a i p j į į t e m p t i , i r į teikė lanką su strėle. Aš vos n e p e r p l y š a u per p u s ę , bet vis t iek v iskas b u v o perniek. N e p a j ė g i a u į t e m p t i . Tik e s u m a t ę s vakarietį, kuris įs tengė nesi lavinęs į tempt i tokį japonišką ilgąjį nesunkų p r a d e d a n č i o j o lanką, bet tas vakar iet is - raumenų kalnas, g e r o k a i už lanką sunkesnis. Taigi č ia ir yra japonų lanko t e m p i m o pr ivalumas -

128

į tempimas (Dešinėje nepriekaištinga, ,temp,a meistras)

lavėja tie r a u m e n y s , kur ie mūsų š i u o l a i k i n i a m e g y v e n i m e

atrofuojasi . Kai p a m ą s t a i , tai p a s t e b i , k a d tik retas netgi

j a p o n a s gal i į t e m p t i tokį lanką nesi lav inęs.

J ū s galėtumėte į tempti net labai sunkų vakarietišką l a n k ą -n e s turite g a l i m y b ę j į tvirtai suimt i r a n k a , t a d a susir iest i i r t a i p iš tempt i t e m p l ę . D a u g e l i s lankininkų p e r d a u g susir iečia i r sako, k a d lankas p e r s u n k u s , n e s į s i v a i z d u o j a esant t ies ioginę lanko svor io p r i k l a u s o m y b ę n u o vyr iškos j ė g o s . D a u g ger iausių JAV lankininkų į s p ė j a , k a d t a i p smark ia i susikūpr int i neval ia. Rytų lankininkas n u o senų s e n o v ė s ž ino, k a d lankas pr iva lo atitikti r a u m e n ų tonusą. J o k s susir iet imas n e p a d ė s . Strėlė iš lėks n e t i n k a m a i i r ne įg i jus i j ė g o s . Lankin in­k o r a u m e n y s į t e m p t i b e reikalo, t i e s i o g a b s u r d i š k a i . Prieš keler ius m e t u s O n u m a at l iko keletą b a n d y m ų . Jis nustatė gal įs į t e m p t i t r i s d e š i m t i e s k i logramų lanką be v a r g o , o s u n ­kesnį k iek į s i t e m p ę s . Bet j is p a s i e k ė tok io p a t ar netg i

9. 708 129

d i d e s n i o ta ik lumo, t o l u m o ir p r a m u š a m o j o gyl io su lengves­niais lankais. Jis a t r a d o gal įs su lanku, l e n g v e s n i u nei 18 k g , pasiekt i ger iausių rezultatų v isose sr i tyse. Su tokiu lanku jis g a l ė j o strėle pramušt i 3 mm storio ge lež inę plokštę. Tiek sunkesnia is , t iek lengvesnia is lankais jo la idytos strėlės n u o tokios p lokštės a t š o k d a v o . Jis nustatė, k a d šaulys, k u r i a m ger iausia i t inka 16 kg lankas, tok iu š a u d o d a u g ger iau nei tas, k u r i a m ger iausia i t inka 18 kg lankas, š a u d o su 20 ar 23 kg lanku, jei kitos a p l i n k y b ė s v i e n o d o s . Lygiai tas pats p a s a k y t i n a ir a p i e Vakarų lanką. Ir Rytų lankininkas, jei per d a u g susir ieč ia t e m p d a m a s ilgąjį lanką, p a s k u i kelis rytme­č i u s j a u č i a s k a u s m u s .

G r į ž k i m e pr ie pratybų. Jūs stovite p r a s i ž e r g ę , la ikydami d e š i n ę ranką pr iešais d e š i n ę šlaunį, kaire laikote lanką, žve lg iate t a r p t e m p l ė s i r lanko s t r y p o . Tikiuosi, k v ė p u o j a t e gi l iai, nes t u o m e t p a d i d ė j a j ė g a - o j u m s jos reikės, tekanč ios ramiu s r a u t u . Kilstelėkite dešinį kumštį per 2,5 cm ar p a n a ­šiai, p r a s k ė s k i t e pirštus - nykštį ir du piršt in iuotus pirštus. Š i e d u - smi l ius ir d idys is pirštas, veiks ka ip v ienas, visai ka ip b e v a r d i s su mažyl iu. Lankel iu, s u d a r y t u iš nykšč io ir smi l iaus, s u g a u k i t e t e m p l ę per vidurį t a r p t e m p l ė s v idur io i r lą/iko s t r y p o storojo galo. N y k š č i o gr iovel iu s u č i u p k i t e t e m p l ę . Lankelį uždaryk i te, laikykite nykštį po piršt iniuotais d v i e m pirštais. Suktelkite dilbį pr ieš la ikrodžio r o d y k l ę , k a d smil ius b e v e i k pal iestų t e m p l ę - k a d gr iovel is laikytųsi ant t e m p l ė s . N y k š č i u brauki te t e m p l e aukštyn, į k v ė p d a m i i r ranka p a j u s d a -mi, k a d t e m p l ė laikosi strėlės išpjovoje.

P a l e i d i m a s nykšč i u yra s k l a n d u s , n e s u d a r o keblumų dėl judesių s i n c h r o n i z a v i m o kaip k a d mūsišk is V i d u r ž e m i o jūros r e g i o n o dvipiršt is p a l e i d i m a s . Hovvardas Hil las, žymiaus ias pasaul io lankininkas, O n u m a ir aš pr ieš keletą metų Tokijuje d r a u g e v a l g ė m e pavakar ius. Hovvardas p a s a k ė , k a d m o n g o ­liškas p a l e i d i m a s n ykšč i u esąs n u o s t a b u s , nes iš e s m ė s s k l a n d u s . Bet, jo n u o m o n e , toks p a l e i d i m a s yra bevert is s u n k e s n i u lanku. Visi rytietiški lankai esą tokie lengvi k a i p d a b a r d a u g i a u s i a i r varto jami. Betg i s e n o v ė s samuraja i turėjo lankus, kurių į t e m p i m a s b ū d a v o iki 45 k g . M o n g o l a i t u r ė d a v o dar s u n k e s n i u s specia l ios paskir t ies lankus, kurių s t ū m i m o j ė g a b ū d a v o fantast iška. Visais jais š a u d a n t strėlė b ū d a v o p a l e i d ž i a m a n y k š č i u . Taigi s a v a i m e s u p r a n t a m a , k a d kiekvie-

130

S u g r i e b i m a s i r p a l e i d i m a s

nas, kur is m e t ų meta is lavinasi su s u n k i u l a n k u , i š m a n k š t i n a

nykštį su tokiu lanku sus idorot i .

Dabar, t inkamai la ikydami dešinį nykštį, pasistenkite ne­spaust i strėlės smil iumi. Deš inę a lkūnę laikykite iškeltą. Ž iūrė­kite, k a d j i nenusvirtų. T inkamai suimkite lanko strypą kaire ranka. Laikykite j į d a u g i a u s i a d i d ž i u o j u ir b e v a r d ž i u pirštu. Smil ius laisvas, riestas, nel iečia lanko. Tik laikykite lanką tvirtai, k a d neslystų de lnu. Jei t e m p s i t e t inkamai , tai galėsite atpala iduot i kairės rankos pirštus, la ikydami lanką v ien tik nykšč io gr iovel io s p a u d i m u , i r pa le id imas vis tiek b u s puikus. Tieskite nykštį ta ip, kad rankos v id inė p u s ė t ies r iešu būtų v ienoje t iesėje su nykščio išoriniu š o n u ; o kita t iesė k a d eitų per rankos išorę ties r iešu ir n y k š č i o nugar inę p u s ę . Delno apatinė dal is turi visiškai neliesti lanko „pilvo", būti per atstumą „sulig kiaušiniu". Vakariečiai nykštį r iečia atgal prie riešo ir strėlę laiko labiau viršutiniais pirštais nei apatiniais, d e l n o apačią ir nykščio pagr indą pr ispaudę prie lanko strypo „nugaros".

T i n k a m a i la ikydami a b i r a n k a s , p a s u k i t e g a l v ą į taikinį. Iškvėpki te. Pradėki te lėtai įkvėpt i ir imkite kelti lanką, k e l d a m i v ienu m e t u a b i rankas, b e v e i k v isai išt iestas. Iki g a l o neiš-

131

tieskite, išlaikykite nežymų lanką ties a lkūnėmis, p e č i u s spaus­kite ž e m y n . Pasi jusite svyrantys j priekį; p u i k u , b e t t ik nesusi lenkite per juosmenį ir neatkiškite s ė d m e n ų . Padaryki te pauzę, keletą s e k u n d ž i ų nekvėpuoki te. D a b a r p r a d ė k i t e visiš­ką t e m p l ė s i š t e m p i m ą d r a u g e lėtai i š k v ė p d a m i . Keletą pirmų­jų kartų, kai b a n d y s i t e , j u m s reikės p a g a l b o s traukti t e m p l ę nuo strypo, net jei turėsite 11,5 kg lanką.

A b i rankos visiškai į t e m p i a m o s ir lėtai t e m p i a t e m p l ę nuo lanko st rypo. „ L a n k o " ranka brėžia išgaubtą lanką, kurio s p i n d u l y s - p e r visą kairės rankos ilgį. „Strėlės" ranka brėž ia į g a u b t ą lanką iki kair io antakio, skersai d e š i n ė s aus ies ir m a ž d a u g iki p e t i e s ta ip, k a d strėlė eitų p r o burną ka ip kontrolinį tašką. I š k v ė p d a m i suglausk i te rankas. Vienintelėse m a n o m a t y t o s e Vakarų lankininko k v ė p a v i m o instrukci jose p a t a r i a m a t e m p i a n t įkvėpt i , o tai pr ieštarauja visai Rytų k v ė p a v i m o d isc ip l ina i i r nieko n e d u o d a . Tempiant t e m p l ę nėra t e m p i m o v e i k s m o . Kairė ranka s tumia lanko strypą šal in, „strėlės" r a n k a s t u m i a ją šal in, j ė g a sutelkta jos sulenktoje a lkūnėje, p e t y s laisvai nuleistas, bet smarkia i į t e m p t a s t e m ­p i m o j ė g o s t a r p a lkūnės i r t e m p l ė s .

Dešinė a l k ū n ė s tumia petį į šalį ir ž e m y n . Kairė ranka s tumia kairį petį į šalį ir ž e m y n . S v a r b u nesikūpr int i , išsitiesti, p a s i t e m p t i a u k š t y n , ištiesinti ment ikaul ius.

At l iekant p ra t i m ą p a g a l kai kur ias s is temas, kai d e š i n ė -„strėlės" - r a n k a nusi le idž ia iki ga lvos plaukų linijos, d a r o m a n e d i d e l ė p a u z ė . At l iekant j į p a g a l kitas s is temas, r e k o m e n ­d u o j a m a brėžt i ore lanką be p a u z ė s . Toks sk i r tumas atit inka du jogų k v ė p a v i m o var iantus: p a g a l vieną iš jų r e k o m e n d u o ­j a m a sulaikyt i k v a p ą m a ž d a u g p u s i a u iškvėpus i r t ik t a d a iškvėpti v is iškai; p a g a l kitą re ika laujama iškvėpt i be p a u z ė s . Kai k v ė p u o t i p r a m o k s i t e , t e m p s i t e t e m p l ę i lg iau. T e m p i m o t r u k m ę lemia g e b ė j i m a s valdyt i kvėpav imą.

Kai i š t e m p s i t e t e m p l ę visiškai, strėlės nepale isk i te. Kai­r ė s - „ l a n k o " - r a n k o s a lkūnė b u v o n u kre ipt a ž e m y n . Jei ranką laikėte išt iesę t i n k a m a i , tai d a b a r p a s t e b i t e , k a d alkūnė p a s i s u k o p a g a l la ikrodžio rodyklę ir d a b a r n u k r y p u s i į šalį. La ikydami iš temptą - lanką, iškvėpkite visą oro likutį. Pasi­t e m p k i t e , sutelk i te v isas s a v o j ė g a s ir mint imis nusikeikite j taikinį, tarsi į j į n u s k r i e t u m ė t e ka ip strėlė (kai k a m g a l pat iks terminas „ p s i c h i š k a i " ) .

132

Taip j u m s s u s t i n g u s , jūs, lankas ir strėlė s u d a r y s p e n k i a s sankirtas: lanko st rypas kirsis su strėle, „ l a n k o " ranka su lanku, piršt inės nykštys su t e m p l e , jūsų j u n g o v e n a su strėle, jūsų s t u b u r a s su pečių linija.

Kai išt iesiate „strėlės" ranką, k e l d a m i kairę a lkūnę į šalį i r atgal , d e š i n y s r iešas truputį p a s i s u k a p a g a l la ikrodžio rodyklę, b u v ę s ž e m y n n u k r e i p t a s d e l n a s a t s i g r ę ž i a į dešinį petį. Šitaip nežymia i sukant is, t a m t ikru m e t u t e m p l ė pa l ieka išpjovą ir strėlė pasi le idž ia. Smil ius ir d i d y s i s pirštas b u v o pr ispaust i pr ie n y k š č i o p a k a n k a m a i st ipr ia i j į remt i , bet n e p a ­k a n k a m a i st ipriai išlaikyti t e m p l ę . Tobulas p a l e i d i m a s yra toks, kai lankas kairėje rankoje v isai a p s i s u k a , t e m p l ė skr ieja ratu ir pl iaukštel i į „ lanko" rankos išorę. S e n o v ė j e , kai š a u d y ­d a v o sunkia is lankais, tas p l iaukšte lė j imas b ū d a v o k a i p rei­kiant, t o d ė l r e i k ė d a v o a p s a u g o t i ranką o d a ar šarvu. Tačiau iki 20 kg lankas j u m s pl iaukštelės tikrai n e s m a r k i a i .

Š a u d y m o p r a t i m a s dar n e b a i g t a s . D a b a r jūs pa lyd i te strėlę į t a i k i n į - v i z u a l i a i ( je igu jūs p r o z i š k a s vakar iet is), o jei norite, - ps ich iška i , bet lydėkite ją, t e b e s t o v ė d a m i p lač ia i ir laisvai, g a l b ū t sula ikę kvapą po i š k v ė p i m o , kai paskut in is oras b u v o traukte ištrauktas v a k u u m o , s u s i d a r i u s i o š o v u s strėlei. Jūsų „strė lės" ranka b u s b e v e i k ar v is iškai atsikišusi į užpakal į , nykštys aukštyn, pirštai ištiesti, b e t ne vis iškai. Visa tai atlikti n e p a p r a s t a i s v a r b u . Tą s u p r a s t ų k iekv ienas golfo ar kėgl ių ž a i d ė j a s . Jei t i n k a m a i atlikti pra t imą n e p a v y k ­tų, tai kažkas j u m s n e p a v y k s t a iš e s m ė s . Leiskite r a n k o m s p a l e n g v a nusi leist i pr ie šonų, leiskite p l a u č i a m s įkvėpt i o r o . Dešinę koją pastatyk i te p e r p u s a r č i a u , p a s k u i pr istatykite kairę. J ū s p a s i r e n g ę t e m p t i t e m p l ę antrai strėlei .

Kovinis greitasis įtempimas

Heki, a r b a kovinis į t e m p i m a s , y r a p a p r a s t a s t e m p l ė s t e m p i m a s vienintelei strėlei, a t l iekamas tok ia pat p l a č i a stovė­sena. Bet užuot kėlus lanką virš g a lvos, jis t i e s i a m a s į taikinį per kairės išt iestos rankos ilgį ir kiek ž e m y n , storgalį laikant prie pat ž e m ė s . Paskui lankas p a k e l i a m a s truputį virš akių linijos ir t e m p i a m a s šiek t iek leidžiant ž e m y n . L a b a i panašia i kaip ir t e m p i a n t m ū s ų vakarietiškąjį lanką. Strėlę laikykite ka ip ir per ceremoni ją , kitas strėles pas is tatę stačias, s m a i -

133

K o v i n i s g r e i t a s i s j t e m p i m a s

gal ia is prie k irkšnies ar p a s i d ė j ę ant ž e m ė s . Į tempki te t e m p l ę ir šauki te k u o g r e i č i a u , k a i p tik s u g e b a t e , bet išlaikykite r itmą ir judes ių formą.

Gal i te š a u d y t i ir p r i k l a u p ę - t iek per ceremoni ją, t iek at l ikdami kovinio š a u d y m o prat imą, Įs i ta isydami kaip p a r o d y ­ta paveikslė ly je.

R A N K Ų ILGIO LAVINIMAS PATALPOJE

Lavin imuis i keletą savaičių iš ei lės at l iekami p a p r a s t o š a u d y m o prat imai , Įtaisius taikinį „mi lž in išku" 120 ar 150 cm a t s t u m u . Šitaip p a t o g i a u s i a lavinti j u d e s i u s ir išvengt i p r a d e ­d a n č i o lankin inko l igos - susi te lk imo v ien tik į taikinį ir į š a u d y m o rezul tatus. K o d ė l reikia taikinį statyt i ta ip art i , s u p r a s m u z i k a n t a i , kurie y r a m o k ę s i grot i g a m ą i r d a r ę ki tus prat imus , i r k u r i e m s n e l e i s d a v o grot i melodi jų. Aš š a u d y d a ­v a u j taikinį, įtaisytą tokiu a t s t u m u , k a d iš savosios š a u d y m o p a d ė t i e s g a l ė d a v a u pasiekt i j į lanko v i ršūne. Š a u d ž i a u t a i p k a s d i e n šeš ias savaites, kol s u l a u k i a u te isės kas antrą d ieną

134

ar panaš ia i paleist i po dv i strė les į taikinį už 14 m. Kai i š m o k a u š a u d y t i ta isykl ingai , m a n l e i d o tvirtinti ta ik inyje už 1,5 m n u o r ū k a s ir taikyti į jas. Hovvardas Hil las I m p e r a t o r i š ­kojo v i e š b u č i o Tokijuje k ieme š a u d ė j n u o r ū k a s palei pat s a v o kojų p irštus. Jisai sakė, k a d jei s u g e b i pataikyt i į jas iš tok io a ts tumo, tai pataikysi ir iš tol i . Rytų lankin inkai t a m pr i tar ia. Kiekvienas lankininkas p r a d e d a apš i l imą š a u d y m u p a t a l p o j e 1,5 m a t s t u m u b e p l u n k s n ė m i s s t rė lėmis, o tik p a s k u i p r a d e ­d a š a u d y t i tol i. Treniruočių salėje y r a v e i d r o d i s , p a k a b i n t a s išilgai ne i lgos š a u d y m o linijos, k a d lankininkai galėtų studi juo­ti s a v o ve iksmų t ikslumą.

V a r ž y b o s e š a u d o m a p a p r a s t a i 27,5 m a t s t u m u , o karta is 55 ar net 117 m. Miestuose ar n u o s a v u o s e k i e m u o s e , kur v ietos n e d a u g , g a l i m a pasi tenkint i ir 14 m. Šie atstumai iš e s m ė s y r a m a ž e s n i , n e g u š a u d o Vakarų lankininkai vyrai , b e t japonų šaulys 27,5 m atstumą laiko ideal iu lavinimuisi, nes jei pataikai iš tokio atstumo, v a d i n a s i , pata ikys i ir iš d i d e s n i o . Ir, kai jau p r a d e d a šaudyt i t i n k a m a i , jis i m a s tengt is pata ikyt i . J e i g u jau š a u d a i t inkamai , tai pataikyt i s u n k u n e b u s . Įsitikinti tuo n e s u n k u - p a k a n k a p a m a t y t i .

Taikomasi lanko kairėje, g e r i a u s i a d e š i n e ak imi , o kairioji žve lg ia j e r d v ę pr iešais taikinį. Jei strėlę pa le idž iate sk lan­džiai ir j i skrieja t inkamai, tai taikykitės ta ip, k a d lanko kairysis pakraštys eitų tiesiai per taikinio centrą. Rotanginio kal iamo v ingis ant lanko strypo ties pat r a n k e n a tarnauja kaip g r a d u o -tasis taikiklis. Ž inoma, pr ik lausomai nuo š a u d y m o atstumo, privalote patys nusistatyti šūvio aukštį, t e m p l ė s į tempimą, savo g e b ė j i m u s atitinkantį š a u d y m o greitį ir kitką. To reikia š a u d a n t kiekvienu lanku ir k iekvienu š a u n a m u o j u ginklu. Jei iš pradžių jūsų strėlės pataiko į v ieną taikinio pusę, kantriai šaudyki te tol iau, ta ikydamiesi ta p a č i a t iese, ir pasistenkite išsiaiškinti, kodėl paleidžiate strėlę į š a l į - v e i k i a u s i a i į d e š i n ę ! Jei n e p a s t e b i t e jokios klaidos ir jei v iskas, at rodo, išeina t inkamai, jei strėlė pa le idž iama sklandžia i ir skrieja taisykl ingai, bet vis v ien į deš inę, - t u o m e t p a s i k o r e g u o k i t e ta ikymąsi v a d i n a m u o j u „Mėnul io u ž t e m d y m u " , t. y. užstokite taikinį lanku taip, k a d maž iau m a t a n č i o s taikinį kairės akies reg imas vaiz­d a s su taikiniu atsidurtų ant jūsų m a t o m o lanko strypo. O jei dėl kokios nors p r i e ž a s t i e s - n o r s taip pasita iko r e č i a u - s t r ė l ė s lekia į kairę, tai visai nebeužstoki te lanko strypu taikinio.

135

Jabusame - šaudymas iš lanko raitomis

LANKININKYSTĖ RAITOMIS

Iš lanko š a u d o m a ir n u o arkl io. Ši s p o r t o rūšis v a d i n a m a j a b u s a m e . Č ia irgi s v a r b u t a i s y k l i n g u m a s . Šaulys l a b i a u ver­t i n a m a s už š a u d y m o ta isyk l ingumą, o ne už pata ikymą, n o r s p a t a i k y m o ir t ik imasi - k a i p ta isyk l ingo š a u d y m o rezultato. S e n o v ė j e p a l e i s d a v o šunis b ė g t i trasa, riteris j o d a v o p a s k u i j u o s šuol iais, l a i d y d a m a s strėles s u „ b o k s o piršt inės" a n t g a ­liais. Kitas var iantas b ū d a v o š a u d y t i j pr iešais jo jančių kitų raitelių kojas. Varžybose, iki šiol t e b e r e n g i a m o s e p e r t a m t ikras rel ig ines šventes, reikia nušuol iuot i 2 3 0 m t rauk iant strėles iš strėl inės ant n u g a r o s , t a m p a n t t e m p l ę ir š a u d a n t i

136

tris taikinius. Tie taikiniai y ra kokių 25 cm s k e r s m e n s k v a d ­ratai, įtvirtinti k a m p u ž e m y n ant b a m b u k i n i o s t r y p o m a ž d a u g raitelio pet ies aukšty je už kokių 9 m n u o jo j imo t r a s o s . J o j a m a į v ieną p u s ę ir į kitą, taigi š a u d o m a ir į kairę, ir į d e š i n ę . Per s v a r b i a u s i a s j a b u s a m ė s v a r ž y b a s v i lk imas kost iu­m a s yra n u o s t a b u s m o n g o l ų puld inė j imų laikų j a p o n ų kar io a p d a r a s su p lač iakrašte „Rytų k a u b o j a u s " s k r y b ė l e .

Š a u d y m a s i š lanko yra p a g r i n d i n i s b e n d r o j o m o k y m o koledžų s p o r t a s . D a u g u m a koledžų turi k l u b u s . Didel i kolek­tyvai turi i r lankininkų k o m a n d a s . R e n g i a m o s v a r ž y b o s , d a u ­g i a u s i a pavasarį i r rudenį. D idž iausios v a r ž y b o s p r a s i d e d a g e g u ž ė s 3 d ieną pr ie S a n d ž i u s a n g e n d o šventyk los Kioto mieste. G e g u ž ė s 4 ir 5 jos tęsiasi I m p e r a t o r i a u s rūmų š a u ­dyklo je. Šios v a r ž y b o s skirtos tur int iems ne mažesnį k a i p ketvirtą atskyrį lank in inkams. E g z a m i n u s m a ž e s n i ų atskyrių š a u l i a m s r e n g i a regionin ia i k lubai b a l a n d ž i o i r r u g s ė j o - s p a l i o mėnes ia is . D i d e s n i o atskyr io a t s t o v a m s p a d e d a tobulėt i r e n ­giniai pr ie S a n d ž i u s a n g e n d o ir s p e c i a l i o s v a r ž y b o s .

Ž i e m o s p r a m o g a , kokią turi visų rūšių s p o r t a s ir m e n a s , y r a kangeiko, šaltojo metų laiko p r a t y b o s . Lankininkai keliasi prieš auštant, m a u d o s i ša l tame v a n d e n y ir su pirmaisiais aušros blyksniais p r a d e d a laidyti strėles į taikinius ka ip tik išgalėdami greič iau. Prie S a n d ž i u s a n g e n d o sausio 15-ąją, N a u ­jųjų metų p a b a i g o j e , rungiamasi siekiant išsiaiškinti, kuris š a u ­lys kl iudys taikinį d a u g i a u s i a strėlių per 24 va landas. Š a u d y m o atstumas - tik 117 m, t a č i a u i lgas šventyklos atsik iš imas, išilgai kurio e ina senovinio š a u d y m o linija, neleidžia strė lėms pakilt i a u k š č i a u nei 5 m. Rekordas b u v o pasiektas 1686-aisiais, kai lankininkas p a l e i d o 8 1 3 3 strėles per visą terasą, t. y. d v i g u b a i d a u g i a u nei kuris kitas. Mūsų laikais š a u d y m o atstumas yra 55 m, varžytis gal i k iekvienas atvykęs, nepr ik lau­s o m a i nuo atskyrio. Japoni jo je lankas su strėle s imbol izuoja laiko bėgimą. Čia s t r ė l e s - į d o m u , k a d be smaigal ių, - Naujųjų metų rytą pardav inėja kaip ta l ismanus šintoistų šventyklose.

Apeiginis lankas

A p i e t inkamą strėlės p a l e i d i m ą d a u g i a u išgirsi , n e g u j į p a m a t y s i . Jis yra t ikra m u z i k a lankin inko ausia i . A r c h e o l o g a i g inč i jas i , ar ž m o g u s p i r m i a u i š r a d o lanką ir t a d a iš jo p a d a r ė arfą, ar p i rmiau išrado v i e n a s t y g ę arfą ir p r a d ė j o šaudyt i tok iu

137

savo smuik in iu lanku. K a d i r ka ip ten b u v o , japonų i lgasis lankas y r a muz ikos instrumentas. Ir n e d a u g tėra gaidų, kurios s k a m b ė t ų g r y n i a u , aiškiau ir s k v a r b i a u už t inkamai iššovusio lanko t e m p l ė s pl iaukštelėj imą. Lankin inkas p i r k d a m a s lanką renkasi p a g a l jo balsą. Š a u d y m o iš lanko meistrų oficial ios v a r ž y b o s yra styginių instrumentų koncertas. Ko g e r o , reikš­m i n g a y r a tai, k a d tiek kinai, t iek p e r s a i laikė muziką ir š a u d y m ą iš lanko m e n a i s , pr iva lomais išsi lav inusiam ž m o g u i . Vienoje iš pirmųjų ceremoni jų, kurioje Japoni jos Didysis Valdo­vas d a l y v a u j a netrukus po s a v o g i m i m o , jis p a m a t o , kaip i lgasis lankas a t n e š a m a s pr ie v a l d o v o lopšio. Vyriausiasis rūmin inkas p a s k a m b i n a j o t e m p l e , s imbol iška i į k v ė p d a m a s v a l d o v u i narsos ir harmoni jos. Čia d i r i g e n t o m o s t a s - gyveni­m o šok io p r a d ž i a .

•

•

NEĮVEIKIAMI ŠOKANTYS DERVIŠAI

Fanatiškų išmuštruotų gynėjų v iską šluojanti kryžminė ugnis s a u g o j o aikštę pr iešais p a k l a i k u s i u d iktator iaus rūmų vartus n u o suki lusios minios, a t p l ū d u s i o s iš Teherano t u r g a u s įmantrių labirintų. Sukilėliai a p i m t i nevi l t ies p r i g l u d o durų nišo­se ir už art imiausių d a u g y b ė s gatvel ių posūk ių. Visi iš s a v o p r i e d a n g ų stebėjo mūšio lauką, nuklotą žuvusių d r a u g ų , kr itu­sių n e v a i s i n g u o s e begink l iuose n e p r i e i n a m ų pozici jų a n t p u o ­l iuose. Pasak mačiusiųjų, suki l imas a t r o d ė jau pra la imėtas.

Tuomet iš v ienos žmonių u ž t v i n d y t o s g a t v ė s išr iaumojo n e a p g i n k l u o t a s d ž i p a s . J į va i ravo t ikras mi lž inas. Jis š y p s o ­d a m a s i s d ū m ė p a v o g t u a u t o m o b i l i u per tušč ią aikštę t a r p kūnų, per smarkią kryžminę ugnį, t iesiai į u ž b a r i k a d u o t u s p a g r i n d i n i u s v a r t u s - i r str imgalv ia is p r o juos. Gynėja i sutr iko, nustojo š a u d y t i . Minia p u o l ė . Po kelių m i n u č i ų v iskas b a i g ė s i . Dar kartą Persi jos imper i jos, d a b a r t i n i o Irano, l ik imas b u v o n u l e m t a s p e r v ieną akimirką. Likimą p a k r e i p ė nutrūktgalv is šokant is d e r v i š a s iš senovinių J ė g o s n a m ų .

Aš, t i r d a m a s viso pasaul io s p o r t o rūšis, a tvykęs į Tehe­raną p i r m i a u s i a ap lank iau Zur K h a n ę - J ė g o s n a m u s . Čia atvykti p a t a r ė d r a u g a i . Ši m o k y k l a ne pati d i d ž i a u s i a ir ne pati į žymiausia, t a č i a u la ikoma t r a d i c i š k i a u s i a , taigi turėjo būti k a ž k u o truputį kitokia. Kaip ir aš.

V a ž i a v o m e naujais p lačia is Teherano bulvara is, kur iuose p r a s č i a u nei Niujorke, L o n d o n e ar Tokijuje sutvarkytas e ismas, paskui s e n a m i e s č i o g a t v e l ė m i s i r purv ina is skersgatv ia is . S u s t o j o m e pr ie p a p r a s t o saulės išb luk into mūr in io d v i a u k š č i o pastato. Į ž e n g ė m e į didelį, aukštą, su s t o g l a n g i a i s kambarį . G o n g a i ir b ū g n a i t renkė rytietišką pasveik in imą, visi laukusiej i

139

atsistojo ir sveik ino m u s gerkl in ia is arabų, s o m n a m b u l i š k a i s persų pala imin imais. B u v o m e pakviest i sėstis ant p r a b a n g i ų gimininių kilimų. N u s i a v ė m e batus, patogia i įs i ta isėme ir s iurb­č i o j o m e kvapnią arbatą p r o b u r n o n įs idėtus runkelių c u k r a u s gabalė l ius.

K a m b a r i o v idury je b u v o d u o b ė - m a ž d a u g 4,5 m sker­s m e n s ir 1 m gyl io. Ji b u v o a š t u o n k a m p ė (senovinis iraniečių mist inis a š t u o n k a m p i s ) , išklota bri l iantiškai žydrais kokliais. Už jos - į p r a s t a Vakarams g i m n a s t i k o s salė, į rengta kilnoti s u n k u m a m s . Ant sienų k a b o j o š a c h o , jo tėvo, s e n o v ė s k a n ­kinio Al i, p r a n a š o M a h o m e t o žento, Irano šventojo g l o b ė j o , Zur K h a n ė s č e m p i o n o didžiul ia i portreta i .

S t a i g a s u g r i a u d ė j o b a u g i b ū g n ų , c i m b o l ų i r g o n g ų kako­foni ja - gro jo vienintel is muz ikantas. Jis s ė d ė j o ant p a k y l o s pr ie durų ir lydėjo s a v o muziką laukiniais š a u k s m a i s . Į kambar į ė m ė plūsti jaunuol ia i , a r b a jaunai a t rodantys vyrai , nes keli, ka ip vėl iau p a s t e b ė j a u , turėjo žilų plaukų. Jie m ū v ė j o mėlynai m a r g i n t o m i s r a u d o n o m i s tarsi toreadorų kelnė­mis, bet, k a i p vėl iau patyr iau, tai iš tikrųjų b u v o p latūs n u k a r ę s a r o n g a i . Visi g r a k š č i a i s u š o k o į d u o b ę , p a l i e s d a m i šventą ž e m ę d e š i n ė m i s rankomis, p a s k u i kaktomis. V ienas, stovint is s k y r i u m , toks pasit ik įs sav imi, ž e n g ė į vidurį. B ū g -nininkas-dainin inkas užgro jo ir ė m ė g iedot i palaiminimą M a h o ­m e t u i Ali ir n u k a n k i n t i e m s jo k a r i n g i e m s s ū n u m s H asanui ir H u s e i n u i . Vyrai d u o b ė j e d a i n a v o pr iedainį i r ė m ė šokt i .

Tai bent b u v o šokis! Viduryje stovintis p a g a l muziką p r a d ė j o daryt i įvairius raumenų m a n k š t i n i m o prat imus. Tempas vis keitėsi su vis kitokiu b ū g n o m u š i m u , atletai judėjo p a g a l jį, atl iko d a u g y b ę atsistūmimų vis rai tydamiesi, visišku š p a g a t u į šalis p r a ž e r g t o m i s kojomis, d r e b i n d a m i p e č i u s ir šlaunis p a g a l j a u s m i n g ą b ū g n o ritmą „v iens-du" - tai nusi lenkdami tiesiai į priekį, j a i į šalį p i rma ant v ienos rankos, t a d a ant kitos.

- Č i a skatint i v y r i š k u m u i , - i š d a v ė paslapt į še imin inkas. Kar tkar tėmis tarp į temptų prat imų visi laisvai šoko a r b a

sukio jo kaklus r a u m e n i m s a t p a l a i d u o t i . Muzikai grei tė jant, vyrai d u o b ė j e ė m ė šokti s u k d a m i e s i , ka ip s e n o v ė s bes isuką derv iša i , i r ta ip greitai ka ip ta j u o d u k e s a m b o s aistruolė, tarsi tuoj s u s i p l a k s į sviestą. Šitaip jie m o k ė s i laikyti pus iausvyrą ir a ts ipa la iduot i . Jei bes isukant is nėra reikiamai a ts ipa la ida­vęs, - nuvirs ir t renksis.

140

Rytietis ž m o g u s - o r k e s t r a s tęsė j ė g o s simfoniją. Jo b a l s a s a idėjo k a i p o p e r o s d a i n i n i n k o - g r y n a s , g a l i n g a s , vyr iškas. J o d a i n a s k a m b ė j o ka ip d a i n u o j a m o j i p o e z i j a . Jis p a d e k l a m a v o keletą iš 60 0 0 0 dvieilių a p i e Irano didžiąją herojišką p r a e i t į -iš F irdousi „ Š a c h n a m ė " , a r b a „Karal ių k n y g o s " , p a r a š y t o s apie 1000-uosius metus. F irdousi g r e t i n a m a s su H o m e r u , Dante ir Shakespeare'u kaip v ienas didžiųjų pasaul io l iteratūros meistrų. Jis a p d a i n a v o persų ir arijų legendinių laikų didvyr ių m ū š i u s ir meilę, istorinių a s m e n y b i ų Kserkso ir Dari jaus ž y g ­darbius, palaimintąjį kitatautį I s k a n d e r ą - A l e k s a n d r ą M a k e d o ­nietį. Poetiniais metrais, verč iančia is s p a r č i a u plakti š irdis, jis m u m s pasakojo Z o r a b o ir Rustamo, Irano ir Turano didvyr ių, ž u d i k o tėvo ir aukos sūnaus, tragedi ją. S k a m b ė j o p o s m a i a p i e didį d o r o v i n g u m ą ir moralės n o r m a s , kurių prisilaikiusieji t a p o didžiais ž m o n ė m i s . Čia Europos r i ter iškumo ištakos.

Esu skaitęs senovės graikų istoriką Herodotą. Jis rašo, koks s v a r b u s senovės p e r s a m s ir i raniečiams b u v o s p o r t a s . Vaikus m o k y d a v o jodinėti ir šaudyt i n u o 5 metų amžiaus. Kitos sporto rūšys, tuomet labai popul iar ios, kurių apraiškų aš užti­kau net ir d a b a r ke l iaudamas per Irano kaimus, buvo po las, imtynės, fechtav imas. Neatskir iamas n u o sporto visoje Azi joje yra šokis. H e r o d o t o laikais, kaip ir š iandien, iranietės m o t e r y s da lyvauja šiose sporto šakose lygiai su vyrais. Kaimo šventė­se v y k d a v o varžybos, kaip ir d a b a r Azi joje, y p a č Japoni jo je.

M o k y k l o s še imin inkas m a n kai ką p a p a s a k o j o iš Zur K h a n ė s istori jos.

- F i r d o u s i a p d a i n u o j a Zur K h a n ę i r mūsų d i d v y r i u s , n u o pačių seniausių laikų lankiusius tok ias, k a i p ši, m o k y k l a s . Zur K h a n ė lavino kar ius Kyro laikais pr ieš p u s t r e č i o t ū k s t a n č i o metų. A l e k s a n d r a s įvedė graikų g imnast iką, o m e s ją s u s i ė ­j o m su m u z i k a . G a l ė d a v o m o k y t i s i r p a p r a s t a s ž m o g u s . Po kelių š i m t m e č i ų Iraną n u s i a u b ė laukiniai a r a b a i . Keturis a m ­žius t ū n o j o m e v e r g i š k o n u o l a n k u m o p r i e b l a n d o j e , tač iau m ū s ų kul tūra užtikrintai p a v e r g ė įs ibrovėl ius. F irdousi suteikė m u m s n a u j o s g y v y b ė s s a v o žodžių m u z i k a , p r i m i n d a m a s m u m s s e n o v i n ę mūsų šlovę. Ž o d ž i a m s p r i t a i k ė m e instrument inę m u ­ziką. M u s užgr iuvo m o n g o l ų teroras, s u l y g i n o s u ž e m e m ū s ų m i e s t u s : mi l i jonas žmonių ž u v o v i e n a m e mieste, a p i e tris mi l i jonus k i tame. Mūsų šalis v irto d y k u m a . Bet m u m s g y v y b ę pa la ikė Firdousi m u z i k a i r m e s r y ž o m ė s atgaiv int i savo d i d y -

141

b ę . Mūsų ž m o n ė s r inkdavosi s laptose vienuolių b u v e i n ė s e . M e s s l ė p ė m e s a v o t ikruosius ket in imus, a p s i m e s d a m i esą mist iški mald in inka i , k u r i e m s š o k i s - m a l d o s f o r m a , s u sveika­tos prat imais ka ip p a k l u s n u m o aktu, nes ž m o g u i Dievo paskol intą kūną reikią lavinti. Kažkas s u g a l v o j o pasitelkt i F irdousi p o e m a s , l y d i m a s m u z i k o s , ka ip a k o m p a n i m e n t ą m ū ­sų g i m n a s t i š k a m šokiui . P a s i v a d i n o m e Zur Khane, j ė g o s namais. Bet Senovės Persijoje zur ta ip pat reiškė „ g u d r y b ę " , „ a p g a v y s t ę " . Taigi a t s i r a d o „ A p g a u l ė s i r j ė g o s n a m a i " .

Pr is iminiau, kiek ž inau iš japonų ir kinų istori jos, k a d kinai analogiškai priešinosi mongolų invaz i ja i -daos is tų ir d z e n -budistų mist iškomis s laptomis broli jomis. Ats i rado d a u g y b ė kovos m e n o „mokyklų": dž iudži tsas, karatė, javara, aiki, k e m -pas, p'ag, tai-či-čuanas, boksininkai. Iš šių mokyklų ats irado pasaul iet iškas ir n e b e kariškas k o n g l o m e r a t a s - m o d e r n u s spor­tas d z i u d o . S t e b ė d a m a s tuos kovingus šokėjus pris iminiau japonų šventyklą. Daugel io B u d o s šventyklų vartuose, a b i p u s įėj imo esančiose nišose stovi dviejų dievų-sargybinių statulos. J a p o n a i v a d i n a jas d e v o s karaliais; deva - persų žodis, reiš­kiantis dievą. Jie dėvi Zur Khanės mokin iams b ū d i n g u s si jonus s a r o n g u s su vakarietiškais požymiais ir turi ant galvų k u o d u s , kokius senovėje turėjo iraniečių ir altajų kariai.

J ė g o s šokis ba igės i . Vadovas iškėlė virš galvos didžiulį geležinį lanką su grandin ine t e m p l e ir pasi le ido šokti pasiutė-lišką, bet g r a c i n g ą karo šokį. Visai kaip s u m o č e m p i o n a s šoka Japoni jo je p a s i b a i g u s v a r ž y b o m s . Daugel is šokio g imnast ikos elementų atrodė panašūs. Tuomet pris iminiau b e m a ž tokių pat (tik truputį labiau ištobulintų) pats mokęsis aik ido salėje Toki­juje. Taigi atrodytų ak iva izdu, k a d Irano Zur Khanės ir Kinijos daosistų b o k s o su m e n a m u priešininku s a l ė s - g a l b ū t ir dzen mokytojai iš Kinijos nuvykę į Japoni ją - suformavo tą vientisą didžiulį pogrindinį tinklą, kuris padėjo nuversti mongolų jungą. O gal tarpusavio ryšiai buvo išlaikyti net ir vėliau, iki nesenų laikų?

Kaip tik Zur Khanė d u o d a Iranui tiek olimpinių č e m p i o n ų -imtynininkų ir s u n k u m ų kilnotojų, nors d a u g e l i s č i a b e s i ­mankšt inanč ių, kaip m a č i a u , nesutvert i nei i m t y n ė m s , nei s u n k u m a m s kilnoti. Pagr indin ia i Zur K h a n ė s prat imai visi y ra r a u m e n ų lav in imo v e i k s m a i pr i tar iant muzika i .

- M u z i k a yra v isatos r i tmas, - p a s a k ė m o k y k l o s še imin in­kas, - at letas turi būt i d a r n u s . Sveikata turi būt i s u d e r i n t a su

142

jūsų g y v e n i m u . Poezija ir m u z i k a m u m s yra g y v e n i m a s ir sveikata.

- K o k i e ž m o n ė s ate ina į Zur Khanę? - p a k l a u s i a u . Jis ka lbė jo r o d y d a m a s j k iekvieną atletą: - H a r v a r d o universiteto a b s o l v e n t a s , k lasik inės graikų kal­

b o s ž inovas, atvažiavęs s u savo „Alfa R o m e o " d u o n o s p a r d a v ė j a s , at jojęs asi lu, pol ic i jos pulk in inkas, vers l in inkai , b e d a r b i a i , s tudentai , moksle iv ia i , beraščia i . Čia b u v o karalių ir diktatorių, t ironų ir g e r a d a r i ų , bet visi i raniečiai y r a d e m o k r a ­tai, i r j ė g o s p a m a t a s y r a d e m o k r a t i j a , d e m o k r a t i j o s j ė g a .

Aš tikrai ga lė jau juo t ikėt i , nes Firdousi j a u d i n a n t y s dviei l iai , sielą persmelk iant i poez i ja d i e g ė d e m o k r a t i j o s idėją v ė l e s n ė m s iraniečių k a r t o m s b e v e i k tūkstantį metų. Neatsi t ik­tinai l iaudies suki l ime pr ieš pamišėl į M o s a d i k ą pr ieš keletą metų ka ip tik Zur K h a n ė s č e m p i o n a s , „ k a ž k o k s pakvai tė l is", n u v e d ė b e g i n k l ę liaudį į M o s a d i k o rūmus-tv ir tovę nuverst i t i rono. Kitą rytą, kai aš pr ieš aušrą s ė d ė j a u ir d ė s č i a u popier iu je savo į s p ū d ž i u s ( b u v a u p a m ė g ę s v iet inę d i e n o ­tvarkę - ankst i keltis ir eiti p o k a i č i o ) , i š g i r d a u už l a n g o p a ž į s t a m ą dainą. A n k s č i a u a š m a n y d a v a u , k a d t a i p rytais m u e d z i n a s kv iečia m a l d a i p e r garsiakalbį iš neto l iese e s a n ­č i o s m e č e t ė s . Dabar s u p r a t a u , k a d d a u g u m a kaimynų į j u n g ę v isu g a r s u radi jo imtuvus, l e i s d a m i Zur K h a n ė s radi jo l a i d o s e g z o t i š k i e m s j a u s m i n g i e m s r i t m a m s prikelt i miestą i r p a s v e i ­kinti ryto saulę. Balkone p a m a č i a u savo š e i m i n i n k o šešėlį. Dar v ieną siluetą i š v y d a u ir ant k a i m y n o s t o g o . D u o n o s išvežiotojas bern iukas ir n a m ų tarnai stovėjo k i e m e . B e r n i u k o asilui užbl iovus, žmonių šešėl ia i i r p a č i o s k i e m o f o r m o s p r a d ė j o šokti j ė g o s šokį.

A t s i p r a š a u , gal išeisiu į b a l k o n ą pas imankšt int i .

Karatė choreografiniai pagrindai

Visur Rytuose šokis ir s p o r t a s yra tokie pat neatsk i r iami k a i p in ir jang. B. S p i n o z a , tas legendin is ankstyvas is t i l tas t a r p Rytų ir Vakarų ( k a b a n t i s t i ltas, kurio v i e n a g r a n d i s kitokia), t iksliai a p i b r ė ž ė jang ir in kaip natūra naturans -aktyvų g y v y b i n g ą p r o c e s ą ir natūra naturata-pasyvų rezulta­tą. Išvertus reikštų: mater i ja ir f o r m a a r b a e s m ė ir ats i t ikt inu­m a s . Šokis yra e s m ė , o s p o r t a s - ats i t ikt inumas.

143

D i d y s i s B u d a i š K a m a k u r o s

Svarb iaus ia y r a išmokt i šokt i . J e i g u išmokai , tai s p o r t o ar k o v o s b ū d o m e i s t r i š k u m a s yra antrinis da lykas.

Ne veltui p irmykšt is karys rengdavosi mūšiui šokiu. Neat­sitiktinai ir dervišas Zur K h a n ė s mokykloje š o k a t ren i ruodama­sis kovai. Ne veltui ir japonų s u m o imtynininkai p r a d e d a savo dvikovą lėtu šokiu po muzik inės įžangos, šoka ir imtynininkai m o n g o l a i . S u m o imtynininkas iš tikrųjų japoniškai v a d i n a m a s sumo-tori (t. y. „imtynių šokėjas"). (Karatistai, dž iudoista i va­dinami -ka, t. y. nariais). S iamo boksininkai išeina iš savo kampų m a ž a m orkestrėliui grojant ritmingą smagią kovos melodiją ir kumščiai smūgiuoja į šalis, ir skraidžios kojos š a u d o į šalis, galvos svyruoja į šalis ir kratosi, kūnai s iūbuoja ir raitosi būgnui dundant, fleitoms s k a m b a n t ir lėkštėms trinksint vis greičiau ir greičiau. Boksininkas, a r b a Siamo „šokėjas su kardu", kuo labiau prisiderina prie orkestro ir tuomet b ū n a tikras, kad nugalės. Indonezijos šventyklos dvikovos dalyviai kaunasi pagal m u z i k ą - t i e k boksininkai, tiek fechtuotojai, tiek kovotojai r imbais. Kinų tai-či-čuan special istas kaunasi su m e n a m u priešininku p a g a l muziką (mes Vakaruose gal ime su g a r s o įrašu), ir jo treniruotė įtraukta į kinų klasikinio šokio repertuarą.

Visur Rytuose šokėjai suka spindinč ius kardus. Karališkieji tajų šokėjai didžiuojasi savo kuo tobul iausia koordinaci ja, šoky­je kaudamies i aštriais lyg skustuvai kardais. J a p o n ų ūkininkai

derl iaus šventėje puola ir ginasi pagal savo s e n o v i n i o šokio su kardais muziką, gro jamą aistringų mėgėjų. Šokis su kardais tebėra popul iarus reginys šiuolaikiniame Tokijuje. N ė r a labiau jaudinančios kovos už vykstančią klasikinio kinų teatro scenoje, kai šokėjai šokinėja, verčiasi kūliais, d a r o p i ruetus išs isukdami nuo k a r d o ar a l e b a r d o s kirčio. Sunku rasti ribą, kur dv ikova virsta paprastu šokiu, o teatre va idybinė k o v a t a m p a tikra.

Šokio judesia i dzen k o v o s rūšyse nėra ats i t ik t inumas. Kovos t e c h n i k a yra ats i t ikt inumas šokio m e n e , r i tme. Lanki­ninkas p r a d e d a s a v o c e r e m o n i j ą šokio ž i n g s n i u - kairę koją stato į šalį, d e š i n ė s p i rštus traukia prie kairės k u l k š n i e s ir vėl braukia d e š i n ė n ; visai toks yra imperator iaus d v a r o b u g a k a u s šokių į žangin io šokio p r a d i n i s ž ingsnis. V isas l a n k i n i n k o ritu­alas iš e s m ė s y r a šokis k v ė p a v i m o r i tmu.

M a s a s O j a m a , d i d y s i s k jokušinkai karatė m e i s t r a s , kai p r i i m d a m a s į mokyklą p irmiausia u ž d u o d a k lausimą „Ar mėgst i muziką?", - tuo atvirai p a r o d o karatė p a g r i n d u laikąs šokį.

Priežastis geriausiai išdėstyta „Slaptuose t ibetiečių žodiniuo­se pamokymuose": „Materialus pasaulis yra judėj imas, o ne vien judančių objektų sankaupa... Niekas negali išbūti, net akimirkos, nejudėdamas... Kiekvienas veiksmas... išskiria energiją."

Istoriškai dzen yra konfucian izmo ir d a o s i z m o der inys; technikoje jis j u n g i a p i rmojo ritualą su antrojo m u z i k a : ritualas + muzika = šokis. Pasak senovinių tekstų, su jungiant ritualą su muzika gal ima pasiekti „ s ė d ė j i m o ir užs imirš imo" būseną, t. y. r a m y b ę . Sios t e c h n i k o s pirmasis etapas y r a išmokt i techni­nės treniruotės f izines formas, dzen kovos šokius. Tuomet, treniruojantis automatiškai iš atminties, leisti m i n t i m s klajoti (dirbtinai nesistengiant), mąstyti ap ie ką kita. „Tibet iečių žodi­nio m o k y m o m e t o d a s yra pateikti k lausiančia jam įvairių temų a p m ą s t y m a m s , kad jis su jomis darytų ką t inkamas." Taigi jūs, t reniruodamiesi šokiu, mąstykite apie ką nors jus d o m i n a n č i o ir t r ikdančio, tik ne apie ką nors tokio, kas galėtų kelti emoci jas. Pavyzdžiui, galvokite, ka ip veikia jūsų a u t o m o b i l i o variklis.

Taigi išmokti a tmint ina i ritualą reikia t a m , k a d išsilaisvintų protas. K a d a n g i p r o t a s atsiskir ia nuo k ū n o v e i k s m ų , g a l i m a pamiršt i protą ir lavinti kūną a r b a pamiršt i kūną ir lavinti protą. Kai a b u š iuos d a l y k u s s u g e b ė s i t e daryt i g e r a i , galės i te daryt i juos a b u kartu, o kai darys i te a b u k a r t u , ga lės i te a b u pamiršt i i r daryt i juos n e p r a r a s d a m i šalto p r o t o .

144 10. 708 145

Buda po šaltu dušu

Sausio 21 dieną p r a s i d e d a d a i k a n a s , a r b a d i d y s i s šalt is. J a p o n a i ruošiasi d v i e m š a l č i a u s i o m s metų sava i tėms. Kai v ieni rengias i š i lč iau, kiti n u s i r e n g i a atlikti labai k e i s t o m s a p s i v a l y m o a p e i g o m s - kan-mairi ir kan-geiko - ž i e m o s eity­n ė m s ir ž i e m o s ritualui. Šaltis a p v a l o . Jgyti sve ikatos yra t ikrai tyras noras. A r b a , ka ip j a u sakyta, g a l b ū t tik ta ip ir į m a n o m a sušilti n e a p š i l d o m o j e apl inkoje - p i rmiausia reikia sušalt i lab iau nei apl inka.

Kan-geiko skirtas s p o r t i n i n k a m s - d ž i u d o i s t a m s , karat is-t a m s , lankin inkams, l e n g v a a t l e č i a m s . Jie k a s d i e n auštant treniruojasi lauke a r b a plačiai atvėrę langus saulės sp indul iuo­se, o p a s k u i l e n d a po lediniu d u š u . P a b a n d ž i a u š i ta ip v ieną ž iemą aiki mokyklo je Tokijuje ir vos nesusigr iov iau g e r o s sveikatos. Paskui vėl p a b a n d ž i a u m o k y d a m a s i s š a u d y t i iš lanko. Vis dė l to č ia b u v o m a n o n e b e pirmiej i m ė g i n i m a i va id int i B u d ą p o šaltu d u š u , ka ip m e s dar p a m a t y s i m e .

Ki tas t r e n i r a v i m o s i k r a š t u t i n ė m i s o r o s ą l y g o m i s la ikotar­p i s - v a s a r o s kaitra. Nei karšty je, nei šalty je t r e n i r a v i m o s i r ibų n ė r a t ik r iems v y r a m s nei s u s i ž a v ė j u s i e m s r a š y t o j a m s . M u z i k a i , y p a č j a u n o s g e i š o s , kel iasi ankst i i r g r o j a i n s t r u ­m e n t a i s atv iroje v e r a n d o j e iki r a n k o s s u g r u m b a i r p a m ė l s t a n u o š a l č i o a r b a - tas l a b i a u p a g e i d a u t i n a - kol i š m o k s t a įva ldyt i „ v i d i n ę ši lumą" ir neleist i r a n k o m s p a m ė l t i i r sust i r t i . Vasarą g r o j a m a v i d u d i e n i o kai troje.

Kan-mairi e i tynės yra ga l budistų, ga l šintoistų, o g a l s a v a r a n k i š k a s kultas, tik j a m p a p r a s t a i v a d o v a u j a , jei s u s i d a ­ro g r u p ė , j a m a b u š i a i , senovin is pasaul ieč ių vienuolių o r d i n a s , b e v e i k v i s a d a besis ie jąs su e g z o t i š k e s n i a i s ar tantr ist iniais š iuola ik inės J a p o n i j o s p a p r o č i a i s . Aš e s u g i r d ė j ę s juos kas naktį šaltąjį sezoną, tuojau po vakar ienės, p u č i a n č i u s milžiniš­kus kriauklių trimitus, šaukiančius t ik inčiuosius rinktis j senovi­nę vaiduokl ių baltais a p d a r a i s procesi ją, g i e d a n č i u s j a u s m i n g ą „ d z a n g e , d z a n g e " - „atgai lauk, atgai lauk". Jie e ina Tokijo ir Kioto pr iemiesčių gatvėmis, žvejų kaimelio, kur g y v e n a u , Seto Naikajaus jūros pakrantėje, gatvelėmis. Jie eina prie kalnų upel io, o jei y ra krioklys, - pr ie jo, ž o d ž i u , pr ie švaraus t e k a n č i o v a n d e n s . Čia jie g i e d a sutras ir pasineria i vandenį . Ar jie bevi lt iški fanatikai, k a d p a s i d u o d a tokiai kankynei? M e s

146

su Dave'u K i d d u užėjome tokią g r u p ę pirmąją v i e š n a g ė s Kiote žiemą ir aš brūkštelėjau s a v o p i rmuosius į s p ū d ž i u s .

M u d u s u Dave'u v a i k š č i o j o m pr ieša is d i d i n g ą M i j a k o viešbutį, d idž iausią turistų v iešbut į J a p o n i j o j e , - k u r i a m e p a t y s n e b u v o m apsisto ję. Praė jom p r o N a n d z e n d ž i o šventyk lą i r j o s d i d i n g u s senovin ius kinų sti l iaus vartus, s tov inč ius v i e n i š u s lauko vidury, kurie d a b a r nei išėj imas, nei įė j imas - n i e k a m nebetarnauja. Toliau ė jom po r o m ė n ų sti l iaus a k v e d u k u , p a s t a ­tytu 19 a. tuo laiku, kai r o m ė n a i ir gra ika i d a v ė tokį toną. į kalną k o p ė m t a m s o j e , ty lomis, p r o b u d i s č i ų moterų v i e n u o l y ­ną ir šventyklą bei p r o m a ž a s kalnų šventyk lė les. Nes išv ie-t ė m e kel io ž ibintuvėl ia is i r m a ž a i k a l b ė j o m ė s , n e b e n t tik p a š n i b ž d o m i s . N e b u v o m ė n u l i o , n ė jok io g a r s o , v i e n tik šnarėjo p u š y s . Dave'as k lupte lė jo užkl iuvęs už a k m e n s pr ie tako. J is atsargia i pašv ietė, i r nušv i to s ė l i n a n č i o d i e v o F u d o , N e p a l e n k i a m o j o , f igūra, n u p i e š t a ant p l o k š č i o a k m e n s sul ig futbolo k a m u o l i u , s u iškeltu k e r š t o k a r d u d e š i n ė j e rankoje, s u n u k a r u s i u i lgu kreivu pei l iu kairė je, su l iepsnų ratu a p l i n k u i . N u p i e š t a neseniai , pr imityv ia i , bet į s p ū d i n g a i .

Tuomet i r i š g i r d o m e F u d o g a r b i n t o j u s . J e i g u j u m s k a d a nors kėlė nuostabą, k o d ė l H o l i v u d o

f i lmo a p i e va iduokl ius herojus, i š g i r d ę s burt ininkų ž m o g ė d r ų muziką, ne ats igręž ia, o d r e b a n č i o m i s k o j o m i s e i n a to l iau, tai p a s a k y s i u štai ką: jis p a k e r ė t a s , k a i p ir m e s b u v o m e p a k e ­rėti, kai i š g i r d o m e tą p a s l a p t i n g ą r i tmišką krūtininį vai toj imą. Ė jome tol iau j garsus, kol p a m a t ė m e m a ž y t ę šv ieselę, blyk­č io jančią tarp medžių. K o p ė m tol iau, kol p r i ė j o m tarpekl į , kur iuo ledin is kalnų upel is g u r g ė j o r o m ė n i š k o sti l iaus a k v e d u ­k o link. K i tapus tarpekl io ž e m o j e s t o g i n ė j e d e g ė a u k o j i m o ž v a k ė s , sustatytos p o r o m i s pr ieša is d a u g y b ę m a ž ų nišų a k m e n i n ė s e s ienose: g y v a č i ų urvų. F u d o kultas g a l b ū t y r a išl ikęs iš pačių seniausių p i r m y k š č i o ž m o g a u s kultų - juo g a r b i n a m a ž e m ė i r jos p a s i u n t i n ė s - g y v a t ė s . D a u g tokių kultų įėjo į d i d i n g ą b u d i z m o religiją, ta ip k a i p d a u g p a g o n y b ė s e l e m e n t ų įė jo į k r i k š č i o n y b ę .

Kairėje stovėjo m e d i n i s a p t v a r a s , j kurį n u o stataus s k a r d ž i o krito ledinio v a n d e n s s tu lpas. V a n d u o p o a p t v a r u t e k ė j o to l iau ir krito ž e m y n j tarpekl į . K a i p tik iš š io a p t v a r o ir sk l ido keisti balsai . N e t r u k u s a t p a ž i n o m budistų sutras -rel iginius tekstus, g i e d a m u s b e v e i k isteriškai.

147

Perė jom tarpeklį l ieptel iu ir p a s i s l ė p ė m už krūmokšnių. A t s i d a r ė a p t v a r o d u r y s i r t u o pat m e t u m u m s už nugarų s u s k a m b o ž e m a s b a l s a s - s u s t i n g o m iš s iaubo, nors m u s tik p a s v e i k i n o . Iš a p t v a r o išėjo g a r b a u s a m ž i a u s moter is, t e p r i -s i d e n g u s i krūtinę m a ž u rankšluostuku. J i p a ž v e l g ė mūsų p u s ė n , ž m o g u i m u m s už nugarų kviečiant išlįsti iš tamsos ir eiti pr ie aptvaro. M u s m a n d a g i a i pakvietė pasiši ldyti prie žarijų indo. Moteris ž e n g ė į tamsą apsivilkti valst ietiško k imono. Žarijų š i luma ir s v e t i n g u m a s veikiai išlygino m u m s visus šiur­pul ius. Senukų pora, ka ip s u p r a t o m , buvo paskut inė likusi iš d i d e s n ė s g r u p ė s , kuri č ia ėjo kas naktį - per karščius ar sn ingant (jo pačiai kaskart re ikdavo sukarti po 5 ki lometrus ten ir atgal) „ p a b e n d r a u t i su vienintel iu d ievu per tarpininką Fudo".

Kai s u s i r e n g ė m gr įžt i , s e n u k a s pak lausė, ar n e n o r ė t u m e nusi rengt i i r palįsti po a p v a l a n č i u o j u v a n d e n i u ?

- A č i ū , ne, - m a n d a g i a i a t s a k ė m , - šį vakarą m e s jau m a u d ė m ė s .

Per dešimtį d ienų aš p a m a č i a u ir d a u g y b ę kitų v idurž ie­m i o p a p r o č i ų . Tū k s t an č i a i vaikinų ir merginų, a p s i r e n g u s i ų v ien j u o s m e n s apraišala is, ž i n g s n i u o j a s n i e g u ir pas iner ia į ledin io v a n d e n s u p ę iki kaklo, paskui šoka lyg p a m i š ę , d idel i garų d e b e s y s kyla n u o jų kūnų. Minia tokia g a u s i , k a d š o k t u m ant g a r u o j a n č i o s b e s i g r ū d a n č i o s m a s ė s iš t reč io a u k š t o i r nesus iže is tum. Aš esu matęs s e n y v o a m ž i a u s ūkininkų iš mūsų ka imo, e inančių t ies iog į vandenį . Aš e s u į ž y g i a v ę s su savo k o l e d ž o karatė k l u b o būr iu į ledinę kalnų u p ę . Esu pats d a l y v a v ę s kan-geiko a p e i g o s e aiki m o k y k l o j e Tokijuje, kur nesamą kalnų krioklį atstojo ledinio v a n d e n s d u š a i . I r e s u kartą a p s i l a n k ę s kalnuose p a s Masą Ojamą, p e r i o d i š k a i išeinantį v ieną į ka lnus žiemą, kur kalnų krioklys atsto ja n e s a m ą vandent iek į . Be a b e j o n ė s , tokia m a u d y n ė a p v a l o ir pasiutusia i d a u g suteikia sveikatos.

Visa tai a iškina ir to m o k o japonų rel ig inė s istema. Bet m u m s šito nereikia, rel iginis a s p e k t a s č i a mūsų n e d o m i n a , m u m s p a k a n k a v ien t e c h n i k o s - s u šaltu v a n d e n i u a r b e jo. Šaltas v a n d u o m u m s r e i k š m i n g a s tik ka ip ša l takrau j iškumo i š b a n d y m a s . Jis - p a r a n k i p r i e m o n ė be m o k y t o j o išmokt i r a m y b ė s t e c h n i k o s .

Pirmieji du dalyka i yra kū no p a d ė t i s i r k v ė p a v i m a s . Pastarasis jau aptar tas. J i s - v i s o j u d ė j i m o i r j u d r u m o p a g r i n -

148

das. Jis - v iso n e j u d ė j i m o ir n e j u d r u m o p a g r i n d a s . K u n o padėt is nėra toks b a u g u s d a l y k a s , k a i p d a u g e l i s m a n o . Garsioj i lotoso ir p u s i a u lotoso p o z o s y r a s u d ė t i n g o s ir visų p i r m a s k a u s m i n g o s . Bet n e b ū t i n a s u s i m e g z t i m a z g u . Pakan­ka b e t kokios p a t o g i o s p o z o s , kuri leistų kūnui v is iškai ats ipala iduot i . Pozos ats i lošus n e p a g e i d a u j a m o s , n e s m e d i ­tuojant g a l i m a užmigt i . Tačiau jos v isos t e i s i n g o s l igoniui a r b a n o r i n č i a m užmigt i . B u d a kartais v a i z d u o j a m a s v isu k ū n u pal inkęs į deš inę, d e š i n e r a n k a r e m i a s galvą po d e š i n e ausimi. V iduramžių E u r o p o s riterių p o z a išsit iesus gul int v e i d u ž e m y n ant sunertų rankų - Rytuose n e l a b a i p o p u l i a r i . C ia veik iau t u p i m a , s ė d i m a a r b a stov ima.

P a p r a s č i a u s i a y r a s ė d ė t i t iesiai ant t a b u r e t ė s , kuri a u k š ­č io tiksliai sul ig kel iais. P ė d o s t iesios ant g r i n d ų , n u g a r a t iesi. Rankas g a l i m a laikyti su lenktas, v i r š u t i n ė m i s plaštakų p u s ė m i s ant kelių, s u p i n t a i s pirštais a r b a v i e n a išt iesta p l a š t a k a ant kitos. Indi joje m ė g s t a m a rankų p a d ė t i s y r a k iekv iena p laštaka ant a t i t i n k a m o kel io, k r u m p l i a i s ž e m y n , nykščia i ir smiliai s u g l a u s t i ž i e d u k u . Kiti p irštai k a r o laisvais puslankia is. J a p o n a i ir kinai m ė g s t a u ž d a r ą rankų ratą ant kelių. Gal ite pakelt i v ieną koją, sukryž iuot i kojas mąstyto jo p o z a , v a i z d u o d a m i būsimąjį Budą, k a i p p a r o d y t a i l iustraci joje, a r b a kojų nesukryž iuot i , v ieną pakišt i po ki ta i r pr isėst i , p l a š t a k a s pas igu ldyt i ant kelių. Daryki te ka ip p a t o g i a u .

Dabar, kai v ieną koją esate par ietę - š ia ke is ta p o z a m ė g s t a sėdėt i d a u g e l i s vaikų prie pietų stalo, - gal i te imtis lotoso pozų. Jei s ė d i t e p a p r a s t a i sukryž iavę kojas, s u n k u v is iškai ats ipala iduot i , k a d a n g i sur iestas pi lvas. K a d šito i š v e n g t u m ė t e , reikia 5 - 8 c m stor io pat iesa lo p o s ė d m e n i m i s , k a d būtų a u k š č i a u nei kojos. J a p o n i j o j e d z e n b u d i z m o š v e n ­tyk lose pat iesalai p e r l e n k i a m i per p u s ę i r n a u d o j a m i t o k i a m p a s i r ė m i m u i - n e s ė d ė t i m i n k š č i a u , b e t užtikrinti p i lvo s t a t m e -n u m u i . Daugely je senovinių s o d ų yra dzadzen a k m e n ų , suolų, iškaltų iš didel ių dekoratyv in ių a k m e n ų , ant kurių g a l i m a įsitaisyti i r medi tuot i s tebint sodą. Tokia p l o k š č i a s ė d y n ė p a p r a s t a i yra 15-30° n u o ž u l n u m o ; kartais dviejų lygių: u ž p a ­kalinis kokiais 5 cm a u k š t e s n i s už priekinį. Taigi jei norite s ė d ė t i k a d ir p a p r a s t a i sukryž iavęs kojas, pasik išk i te kietą paklotą a r b a plytą, storą knygą. Ištiesinkite pilvą, n u l e i s d a m i kel ius kuo ž e m i a u .

149

Pusiau lotoso p o z a s ė d ė t i reikia kairę koją (jei lengviau, tai d e š i n ę , bet į p r a s t a kairę) pakelt i i r p a d ė t i p a d u aukštyn ant d e š i n ė s š launies, pa lenkt i prie kirkšnio. K a d būtų leng­v iau, ž iūrėkite, k a d n u g a r a liktų t iesi, neatsi loški te per juos­menį, stumkite j į p i r m y n , išskėskite šlaunis t a r t u m v ė d i n t u m ė ­te tarpušakį . Kairį kelį nuleiskite ir traukite a t g a l . Pirmiausia gal i te p a b a n d y t i a t r ė m ę nugarą į sieną. D a b a r d e š i n ę koją pakelk i te i r sukryž iuoki te kojas paprasta i . Č ia p u s i a u lotosas.

Visiško lotoso p o z a i , kai reikia užkelt i ir kitą koją, kelkite ją ant p r i e š i n g o s š launies ta ip pat ka ip kėlėte pirmąją p a d u a u k š t y n prie tarpkojo. D a b a r sėdi te išrietęs a u k š t y n kelius. S p a u s k i t e kelius ž e m y n . Keletą pirmų kartų nesistenki te išlai­kyti p o z o s i lgai. Galėsi te pakartot i ją po kur io laiko, kai v is iškai a ts igaus apt i rpus ių kojų kraujotaka. V i s a d a truputį s k a u s m i n g a . Net ir seni v ienuol iai iš p o z o s atsistoję š l u b č i o ­ja, tr inasi kulkšnis. J a p o n i j o s v i e n u o l y n u o s e p a s a u l i e č i a m s „ s ė d ė j i m o seansai" t r u n k a kokias 4 5 m i n u t e s , t a d a d a r o m a p e r t r a u k a , paskui s ė d i m a d a r 2 0 minučių.

Toks s u s i m a z g y m a s yra skirtas suteikti pilvui ir v idaus o r g a n a m s sveiką padėtį, sugrąžinti pr ideramą kraujotaką ir leisti giliai kvėpuoti. Senovės persų statulos rodo paprastesnę proce­dūrą su kėde. Sėskitės ant kėdės krašto, nuleiskite šlaunis m a ž d a u g 45° k a m p u ž e m y n ir pražerkite mažiausiai 90° k a m p u . Kojas sulenkite po sėdyne. Dabar galite suglausti p a d u s arba sukryžiuoti kojas per kulkšnis, padus nukreipti į šalis. Kuo stačiau, kuo statmeniau laikote šlaunis ir kuo d idesnis tarp jų kampas, tuo geriau. Rankas sunerkite ant kelių delnais aukštyn.

Dabar, s ė d ė d a m i kur ia norite poza, daryk i te jau a n k s č i a u paaišk intus g i laus k v ė p a v i m o prat imus. Pečius at loškite atgal ir ž e m y n , s m a k r ą į traukite ir a ts ipala iduoki te.

Masui Ojamai pat inka stovima poza. Kai jis sėdi , tai dažniausia i paprasta i „turkiškai" sukryžiavęs kojas, ne lotoso poza. Stovėti g a l i m a paprastą ja f u d o - n e p a j u d i n a m u m o - p a ­rengt ies p o z a ar panašia i patogiai , v e i d u tiesiai į priekį. Ger iausia t iesiog tvirtai atsistoti panašiai ka ip trimitininkui ar ki tam pučiamųjų solistui. Kur d e d a t e rankas? Stojantis medi ta­cijai reikia rankas pakelt i , de lnus nukreipti į priekį. V isada pravartu kai kuriuos k ū n o raumenis kiek į tempt i , kaip įs i tempia ats isėdus įmantr ia p o z a kojos. Tokiam raumenų į tempimui rankas lenkite per r iešus atgal , o atsvarai tarsi spauski te

150

di lbius per riešus. Riešus veikiai pajusite įs i tempusius, paskui sušilusius, o po kulminaci jos nebejausite visiškai. Tas p a d e d a -neklauskite, kodėl . A p i e tai d a r ka lbės ime a p t a r d a m i alkido.

Pažvelkite į piešinį v i ršuje. Č i a p a p r a s t a l a u k o t u p ė s e n a ,

kokią m ė g s t a M a s a s , p a k i š ę s nugarą p o g r e i t u , s m a r k i u

kriokl iu. Puikiai t inka k iekv iena p o z a , kuri p a t o g i i r s tumia

pilvą. įs i ta isėte t a m t ikra p o z a . Kas tol iau? Ramia i s ė d ė k i t e

a r b a stovėki te, i r t iek. Rami k ū n o p a d ė t i s skat ina minčių r a m y b ę , o p r o t o r a m y b ė - k ū n o r a m y b ę . Taigi a p i e nieką s u d ė t i n g a nei nieką e m o c i o n a l a u s nemąstyk i te. G e r i a u s i a a p ­skritai nemąstyt i . Fizinė r a m y b ė yra pirmiej i varta i į p s i c h i n ę r a m y b ę . Pasak s e n o v ė s i š m i n č i a u s J e n Hui , y r a ketur i laiptai į p r o t o r a m y b ę - j ie at i t inka h i p n o z ė s p a k o p a s . J a p o n a i , d a r a n t y s dza-dzen ( m e d i t a t y v u s s ė d ė j i m a s ) , ir t i b e t i e č i a i , d a ­rantys covang, - visi sut inka: b e t kuri p o z a t iks, išskyrus atsi lošimą, kuris s k a t i n a m i e g ą . M i e g a s su p s i c h i n e r a m y b e

151

labai d a ž n a i sukel ia katalepsi ją a r b a transą. O č ia jau visai kas kita n e g u p s i c h i n ė r a m y b ė . Skir iamos keturios p a k o p o s : (1) a t p a l a i d u o k rankas, kojas ir visą kūną; (2) uždaryk v isus jausmin io s u v o k i m o kanalus (nekalbėk, nesik lausyk, nežiūrėk, nesi jaudink); (3) atsikratyk mater ia lumo; (4) išjunk s ą m o n ę .

G e r i a u s i a p a m ė g i n t i p r i e b l a n d o j e iki visiškai sutemstant. P a b a n d y k i t e matuot is k ū n o t e m p e r a t ū r ą jvair iu paros laiku. Tais laiko tarpsnia is, kai t e m p e r a t ū r a krenta, - ir y ra ger iaus ia m e d i t u o t i : v a k a r o p r i e b l a n d o j a r b a pr iešaušry. Pabandyki te v a ž i u o d a m i p o d a r b o n a m o žmonių p i l n a m e m e t r o ant suolo krašto - poveik is g e r e s n i s nei antras st iklas mart in io (gali p a d ė t i ir v ienintel is, bet antras suteik ia apatiją, p r i t e m d y t a s protas n e n u r i m ę s , tik pr is lopęs). A r b a p a b a n d y k i t e p i lname žmonių m e t r o s t o v ė d a m i , jei nėra kur sėst is. Galėsite truputį išbandyt i s a v o ramumą: jei darys i te t i n k a m a i , - n e r e i k s įs ik ib­t i, ga lės i te stovėti laisvai, n e p r i k l a u s o m i n u o v a g o n o s iūbavi­m o nei ž m o n i ų l ingav imo.

K a d ats ikratytumėte s u s i k a u p i m o , p i r m a sukaupki te d ė ­mesį į v ieną išorės objektą. Stenkitės neužsimerkt i , k a d n e s n a u s t u m ė t . O jei norite išmesti laukan tab letes nuo n e m i ­g o s , - a t l i k i t e tą patį užsimerkę. Sukryžiuokite akių ž v i l g s n i u s -a t s i p a l a i d u o s akių r a u m e n y s , ta ip pat at i trauks jus nuo t ikro­vės. Jei iš pradž ių n e p a v y k s , daryk i te k a i p h ipnot izuotoja i , -raskite išorinį s t e b ė j i m o tašką - lempą, keleiv io kaklaraiščio segtuką, m e t r o tunel io šv iesas, b lankia is brūkšnia is pra-skr ie jančias už lango. S m e g e n y s kels m a i š t ą - n e p a s i d u o k i t e . Pirmiausia kyla ps ichinė į tampa, paskui ateina psichinė ramy­bė, kaip p a r b l o š k i a m a m ant dembl ių vyrukui, iš pradžių siau­tė jančiam, o suteikus j a m visiško p a v a l d u m o padėtį, nustojan-č i a m kautis. įsiteikite būseną žodžiais, tačiau savitaigos žo­džius vartokite atsargiai, tokius, kurie t inkamai įteigtų stadiją, kurią norite pasiekt i . Rinkitės žodžius ne bet kuriuos - atsitik­tinai parinkti žodžia i kels atsitiktines mintis ir d r u m s protą. Galiausiai gal i te žodž ius ir praleisti, kylanti į t a m p a pers iduos pati, b u s pr i imta ir sukels t inkamą, trokštamą rezultatą. Tuomet nebereik ia nei žodžių, nei minčių, k a d nebebūtų nė v ieno žodž io nei minties. Tokia yra pirmoji p a k o p a .

Antroji p a k o p a y r a kitas n e d i d e l i s maištas, kai imatės krit iškai anal izuot i . J e i g u d a b a r s t a i g a įs isąmoninsi te, k a i p k v ė p u o j a t e , tai p r a d ė s i t e dust i lyg b ė g ę laiptais aukštyn.

152

G r a n d i n ė nutraukta. N e b a n d y k i t e p r a d ė t i iš naujo, t ies iog ats ipala iduoki te. Taip nutiks d a ž n a i , kaskart vis vėl iau, kol pereisi te į... trečiąją p a k o p ą , n e b e m ą s t y m ą . Kaunant is ši b ū s e n a aštr ina s ą m o n ę . Ž m o g u s veik ia ak imirksn iu. K o v o s prat imai , su jungt i s u m e d i t a c i n e r a m y b e , šią p a k o p ą p a d a r o pačią i lgiausią. D a b a r jūs n e b e priešinatės pavoju i , nes n e b ė r a jokio prieš, o p r i s i d e d a t e pr ie kok ios nors b e n d r o s veiklos. S i e k d a m i šios b ū s e n o s m e d i t u o d a m i a t s i s ė d ę , jūs nei p u o l a t e į transą, nei pere inate į eufor i jos p a k o p ą . Sau išl iekate visiškai s ą m o n i n g i , bet jūs jau n e b e jūs. C ia savi-m a r š o s b ū s e n a . Jūsų pojūčia i aštrūs k a i p n i e k a d , a iškūs, švarūs, laisvi (tarsi švarūs n u o dulk ių) . K v ė p u o j a t e b e v e i k kaip m i e g o d a m i , net j u d ė d a m i .

A t s a r g i a i : „ n u s m u k i m a s į a n i m i z m ą y r a mist inis veiks­m a s , susi jęs s u moral in iu s i l p n u m u " . V y r u k a s g u d r u o l i s - n e B o d h i s a t v a . N e p a m i r š k i t e , k a d tą patį ro jaus sodą, kuris i š m i n č i a m s t a r n a u d a v o ka ip mist iniai m e i l ė s potyr ia i , Kalnų Senis pasi te lkė ruošti s a v i e s i e m s b i tn ik išk iems s k e r d i k a m s , ž m o g ž u d ž i a m s , ž u d y m u i i r n e a p y k a n t a i . Kai kurie g a l v o č i a u s i pr ieškar io dzen išprotėjėl iai b u v o tokie n a c i a i k a i p lankininkas Herr ig lė. Paklaikėl is naujasis japonų s a m u r a j u s iš Didž ios ios Rytų Azi jos iš la isv inimo armi jos m e d i t u o d a v o pr ieš s a v o žiaurius nusikal t imus. K a l b o s tonas, a k y s . S p i n d u l i n g o s akys s ė k m i n g a i išs ižadėjus savęs yra švyt inč ios įs imylėjėl io akys. Nors a t r o d o b a n a l u , j a u s m a s toks pat k a i p m a l o n i kvai tu l inga p i r m o s i o s aistros nebūt is . Čia išdėstytoj i t e c h n i k a yra vert in­g a , beje, lovoje.

J e i g u jau p e r k a n d o t e m e d i t a v i m o s ė d ė s e n ą , kurią japonai v a d i n a dza-dzen, pr i taikykite techniką k ū n o judėj imui . Tikroji m e d i t a v i m o t e c h n i k a yra d r a u g e ir p a s y v i , ir aktyvi . Dzadzen yra p a s y v u s i s b ū d a s , bet v ien tik sulaikyt i s a v o jėgą nereiš­kia būt i n e j u d r i a m , taigi nereiškia būt i iš t ikro p a s y v i a m . Reikia išmokt i „sklęst i" , leisti s a v o j ė g a i natūral iai p laukt i , s inchronizuot i ją su v i s u m o s t ė k m e . (Pasak induistų f o r m u l u o ­tės, kuri pr i imt ina aiki m e i s t r a m s , reikia leisti s a v a j a m „aš" susil ieti su d i d ž i u o j u „aš", susil ieti su v i s u m a , - ka ip s a k o Vakarų išminčia i . Šitaip žvelgiant, mistikų f o r m u l u o t ė nėra tokia jau fantast iškai įmantr i , k a i p m u m s a t r o d o , kai netur ime t o k i a m d a l y k u i nusakyt i p a p r a s t ų ž o d ž i ų ) . Toks n e š a l i š k u m a s ir s u s i t a i k y m a s - arabų v a d i n a m a s is lamu - yra t ikrasis pa-

153

s y v u m a s . Tačiau nereiškia, k a d privalu taikytis su v iskuo ir n e b a n d y t i tobulėt i . Reikia judėti pasroviui ir todėl judėti greič iau su m a ž e s n ė m i s p a s t a n g o m i s ar net be jokių pastangų.

„Sklęst i" nereiškia v ien s ė d ė t i ant lotoso lapo. Privalu taikyti techniką judėj imui , k a d būtų g a l i m a valdyt i veiksmą. G y v e n i m o j ė g a {ąi-ki) v a l d o g y v e n i m o ve iksmą per šokį. Visas tikrai efektyvus v e i k s m a s - baigt in is ciklas - yra šokis. Lank in inko ritualas;; prat imas su k a r d u , prat imas su bo lazda, karatė p inanai i r t a į k i o k u - v i s a tai y r a šokis, judėj imo, suskai­d y t o j esmin ius judesius, r i tualas.

Ši ta ip ve iksmą pave rč i an t šokiu k ū n a s gal i veikti natūra­liai, iš la isv indamas užs lėptas mint is m e d i t a v i m u i . Taigi k a d a k ū n a s aktyvus, protą g a l i m a vis iškai išlaisvinti ir padaryt i v isai pasyvų. P a s y v u m o ir a k t y v u m o p u s i a u s v y r a -in ir jang v is iška v i e n y b ė - suteikia i š b a i g t u m o . Intelektas išsi laisvina k ū r y b i n i a m aktui.

Žarijomis vaikščioti pasidarė lengva

Europoje ateinant pavasar iu i kelt iškų šventinių laužų ne­b e k u r i a , t a č i a u , kaip atsit inka su laužais, keletas žarijų n u ­skriejo tol iausiai i r su l iepsnojo laužais kitoje pasaul io p u s ė j e -ant švento jo M i s e n o kalno graž io je M i j a d ž i m o s saloje. Bet M i s e n o laužų šventė kitokia - kai laužas p r i g ę s t a ir ima žaižaruot i r a u d o n o s anglys, ž iūrovai nesiskirsto. Jie n u s i a u n a a p a v ą ir va ikšto žari jomis. Taip va ikšč io jau ir aš.

Dukart per metus, b a l a n d ž i o ir lapkr ič io 15 dieną, tuo jau po p u s i a u d i e n i o , d idel is pušinių rąstų laužas u ž k u r i a m a s d e g l a i s , u ž d e g t a i s n u o žvakių, u ž d e g a m ų šventa u g n i m i , kurią u ž k ū r ę s šventasis K o b a s pr ieš 1200 metų. A p e i g o s v a d i n a m o s Didž iuoju G o m a , skir iant n u o M a ž o j o G o m a - l a b a i papl i tusių a p e i g ų - prakurų ir smilkalų a u k o j i m o ant mažų aukurų d i d ž i a u s i o s e Š i n g o n o budistų šventyklose. Š i n g o n o sekta labiausia i susijusi su T i b e t o lamaistų sektomis.

M i s e n o vaikščiotoja i per žar i jas n ė r a specia l ia i t reniravęsi fakyrai . J i e - d a u g i a u s i a p a p r a s t o s k a i m o m o t e r y s bei v ienas kitas vyras - ūkin inkas, krautuv in inkas, atsitiktinis rašytojas ar jo ž m o n a , nes m a n i š k ė i r p a s k a t i n o m a n e a s m e n i n i u pavyz­dž iu p a b a n d y t i užl ipti ant žarijų. Va ikšč ioto jams žar i jomis v a d o v a u j a g r u p ė kr iauklėmis d u o d a n č i ų 'ženklą j a m a b u š i ų ,

154

s e n o pasaul ieč ių o r d i n o vienuol ių, kur ie laikosi s a v o y p a t i n g ų tantrinių a p e i g ų d a u g i a u s i a šventyk lose, p a s t a t y t o s e kalnų v i ršūnėse ir j u n g i a n č i o s e š i n t o i z m o ir b u d i z m o e l e m e n t u s . C e r e m o n i j a M i s e n o kalno v i ršūnėje p r a s i d e d a t a r p p i r m o s i r antros v a l a n d o s dieną kriauklių trimitų g a r s a i s , s k e l b i a n č i a i s Š i n g o n o žynių-vienuolių ir jamabušių eiseną iš m a ž o s D v i g u b o kirvio i lganosio g o b l i n o šventyk los v ienoje iš dviejų M i s e n o viršukalnių ž e m y n j ba lnakaln j t a r p tų v iršukalnių, kur stovi p a g r i n d i n ė kalno šventykla. Paskui i lgai įmantr ia i s k a i t o m o s sutros, skirtos n e p a j u d i n a m o s j ė g o s Fudui i r B r a n g a k m e n i u i lotose. Skai tymui v a d o v a u j a žyniai-v ienuol iai p u r p u r i n i a i s , rau­d o n a i s i r gel tonais a p d a r a i s . J a m a b u š i a i v ienas d i d e l i u b ū g ­nu, kitas kr iauklės tr imitu, žynys-v ienuol is lėkštėmis, p a s a u l i e ­tės v i e n u o l ė s su barškala is i r varpel ia is p r a d e d a s i n k o p u o t ą taktą. Pagal j į kaimiečiai d a i n u o j a : „Van-mon Š i n g o n Dai-Niči Nio-rai F u d o M i o - 0 Van-mon Šingon.. ."

J a m a b u š i a i ima šokti s u k d a m i e s i p a g a l muziką, barsty­d a m i orą i r ž m o n e s apva lanč ią ja d r u s k a ( n e p a p r a s t a s s m ū g i s svet imšal iu i) . Paskui, jei š v e n t ė v y k s t a pavasarį , g r u p ė vaikų, a p s i r e n g u s i ų kaip j a m a b u š i a i , jei r u d e n į , - ž e m o r a n g o ge l to­nais a p d a r a i s s u a u g ę j a m a b u š i a i , š o k a š a u d y d a m i s p a l v o t o ­mis strė lėmis s e p t y n i o m i s š v e n t o s i o m i s krypt imis. Ž iūrovai p e š a s i dė l strėlių, p a r s i n e š a m ų n a m o kaip ta l ismanai š e i m o s altoriui. Vyresnysis j a m a b u š i s , besiskir iąs s a v o r a u d o n u a r b a p u r p u r i n i u a p d a r u , išsitraukia iš makštų aštrų k a i p s k u s t u v a s d v i g u b a r a n k e n a kardą ir i m a šokt i j į s u k d a m a s , k a p o d a m a s d i d ž i u l ę krūvą malkų ir prakurų, g a r s i u kiai d v a s i o s r iksmu s i e k d a m a s prikelti piktąsias u g n i e s d v a s i a s , malkų d v a s i a s , kur ios įž ieb ia ugnį. Kai p u s a n t r o m e t r o a u k š č i o rąstų k r ū v a u ž s i d e g a , vėl šoka d u j a m a b u š i a i s u d e g l a i s . Laužas t a r t u m s p r o g d a m a s a p s i p i l a l iepsna, t r a š k a ir ūžia, o min ia d a i n u o j a vis a u k š t e s n e g a i d a , vis g a l i n g i a u , kol ją a p i m a ekstazė.

J a m a b u š i ų v a d o v a s , d i d ž i a a k i s , n e p a n a š u s į japoną, ats ik išusiu t a r p u a k i u , lenkta n o s i m i , s ė d i pr ie 3x1,5 m p loto laužo d u o b ė s , a p s i r e n g ę s t a m s i a i v iolet iniu a p d a r u i r v a d o ­v a u j a karšta jam p r a g a r u i , įs i taisęs a r č i a u nei per metrą n u o jo. V a d o v o rankos d a b a r vejasi a p i e rožinį, d a r y d a m o s mis­t iškus Š i n g o n o a p e i g ų ž e n k l u s . Paskui k a r d u veja šal in p iktąsias dvas ias. Paskui m e t a j l iepsnas dar plonų prakurų,

155

9 0 c m i lgio tarsi l iniuočių. Ant k iekv ienos užrašyta m e l d ž i a n -č io jo ar jo įgal iot inio p a v a r d ė ir amžius. Žiūrovai laiko atsukę į laužą negalėjusių ateiti myl imų žmonių nuotraukas, k a d šie regėtų ugnį. Susir inkusiej i d u o d a j a m a b u š i a m s s a v o rožinius. J u o s d r a u g e s u kitais d a i k t a i s - v a i k o k imono, m o t i n o s juosta, pr ie lovos pr ikaustyto inval ido a p a t i n ė m i s kelnėmis - j a m a b u -šiai k a b i n a ant k a r d o ir laiko virš ugnies. Seni rel iginiai daikta i m e t a m i į l iepsnas. Jie per d a u g švent i , k a d jų būtų g a l i m a atsikratyt i ka ip nors kitaip. Meldikų g i e s m ė p a s i e k i a d idž iaus ią ekstazę. Užs imerk iu i r aistr ingi balsai m a n o s ą m o ­nėj sukel ia vaizdinių - regiu š o k a n č i u s tarsi pak la ikus ius b e ­p r o t i š k o m i s akimis d e r v i š u s - b e t č i a e m o c i j o m s val ios n e d u o ­d a m a . Ats imerk iu ir ž iūr iu į minią. T ikrovė kitokia, nei s u d a r o į s p ū d į g a r s a i : žmonių ve ida i s p i n d u l i u o j a r a m y b ę , kūnai visiš­kai n e j u d a , tik rankos krato į taktą barškalus ir varpe l ius, p r i t a r d a m o s m u z i k a n t a m s .

Pagal iau l iepsnos u ž g ę s t a . Laužas iš lyg inamas, g i e d o t o ­jai nuty la, pas i lenk ia visi t a r t u m javų laukas vėjyje ir n u s i a u n a s t o r a p a d ž i u s ar p a p r a s t u s s a n d a l u s , n u s i m a u n a p u s k o j i n e s . R a u d o n u a p d a r u j a m a b u š i s s t o v ė d a m a s žve lg ia į ž ė r i n č i a s žar i jas ir g i e d a maldą, o jo pirštai po nukarus iomis d r a b u ž i o r a n k o v ė m i s s l a p č i a „ š o k a " m u d r ą - d a r o šventus rankų j u d e ­sius. Paskui jisai ž e n g i a ant karštų žarijų ir ima j o m i s eit i . M i n i a suvai to ja i r užtraukia g i e s m ę . Eina ant žarijų j a m a b u -šiai, pasaul ie tės v ienuolės bei v ietos „ragania i" . (Žyniai-vie-nuol ia i susilaiko.) Paskui e ina visi ž iūrovai. Pereiti laužui reikia ž e n g t i n u o keturių iki aštuonių ž ingsnių. Žyniai įspėja: n e b ė ­kite, ženki te p a m a ž u . Nekantr ie j i n u d e g a ir šoksta n u o žarijų š l u b u o d a m i ir v a i t o d a m i . Ramiej i l ieka ramūs, nesužalot i . Žar i jos tokios karštos, k a d net g r e t a i lgai n e p a s t o v ė s i . Bet mūsų spalvotos s k a i d r ė s r o d o , ka ip kojos ž e n g i a t ies iog p e r ž ė r i n č i a s žari jas.

I r aš, i r ž m o n a ė j o m e d a u g i a u k a i p po dešimtį kartų. Dažniaus ia i e i d a v a u p a g a r b i o j e v ietoje tuojau p o j a m a b u š i ų -su atvykėl ia is „ragania is" . Žar i jomis ėjo ir Fazlas Fotouhis, vė l iau d i r b ę s Jungt in ių Valstijų in formaci jos t a r n y b o s b ib l io te­koje H i ros imoje ( M i j a d ž i m a y r a jos pr iemiest is), t a i p p a t i r Sandi Mart inė Mori , „Main ič io" d i e n r a š č i o apžva lg in inkė, Robi­n a s deCIive-Lovve'as iš pameistr ių m o k y k l o s . 1960-ųjų p a v a -

156

sarį m u d u s u ž m o n a m o k ė m va ikšč iot i žar i jomis g r u p ę a m e ­rikiečių kareivių iš Ivakunio o r o b a z ė s pr ie H i r o s i m o s .

B. C h a m b e r l a i n a s k n y g o j e „Visa, kas j a p o n i š k a " a p r a š o a p e i g a s , v y k d a v u s i a s 20 a. p r a d ž i o j e , per kur ias va ikšč ioto ja i žari jomis p i r m a s t o d a v o s i ant d r u s k o s „atr ibot i" s ie loms. Visai kitaip b ū d a v o M i s e n e . Ž u r n a l e „True" v i e n a s autor ius s k e l b i a , kaip e inant iems per laužą kojas a p s a u g o prakai tas. O M i s e n o žyniai į spė ja, k a d p r a k a i t u o t o m i s k o j o m i s eiti n e g a l i m a . M o t e ­rims per m ė n e s i n e s i r n ė š č i o m s t a i p pat d r a u d ž i a m a , b e t tik dėl ritualinio š v a r u m o . Greitai ž i n g s n i u o j a n t n u d e g a m a , o ž e n g i a n t y s p a m a ž u p e r e i n a s a u g i a i . N e š v a r i sąž inė p r i š a u k i a n u d e g i m ą , o sąžiningiej i p e r e i n a . K a d p e r e i t u m , n e b ū t i n a tikėti tantr iškuoju b u d i z m u , p a k a n k a išlikti r a m i a m , eiti lėtai ir lenkti t ies iamą p ė d ą n u o k u l n o iki pirštų. Tuomet nė v i e n a kojos v ieta per i lgai nesi l ies su žar i jomis ir n e n u d e g s . Bet g a l i m a statyti ir iš kar to visą p ė d ą - ak imirka i u ž d u s i n s i t e ugnį po koja. Tačiau toks t ies ioginis ats isto j imas p a v o j i n g a s -riz ikuojate gaut i įkaitusią rakštį. K a d ir kurį pasir inks i te b ū d ą , būt inoj i s ą l y g a y r a v is iška r a m y b ė i r p a s y v u s s u s i v a l d y m a s . Būkite šaltakrauj iški.

Burtininkas nindžia

Mėnul is p a s i s l ė p ė už d e b e s i e s i r tv ir tovės p a p ė d ė j v o s

p a s t e b i m a i su judėjo š e š ė l i s - p e r s l i u o g ė balkšvą k i e m o sieną,

s l inko s t a t m e n a i a u k š t y n tv i r tovės s i e n a i r v i ršuje d i n g o už

p a r a p e t o - t a r s i šešėlį būtų m e t ę s iš d a n g a u s nakt ies p a u k š ­

tis. Bet jei tą šešėlį g r e t i n s i m e su p a u k š č i u , tai šešėl in io

p a u k š č i o b ū t a tikrai n e į p r a s t o - č i a b u v o n i n d ž i a , n indž iutsu

meistras, „karys-burt in inkas", s t e b u k l a d a r y s .

P a s a k o j a m a d a u g l e g e n d ų a p i e tai , k ą s u g e b ė d a v o šie

fantast iški m a ž u č i a i ž m o n ė s . Išlikę d r a b u ž i a i r o d o , k a d jie

p a p r a s t a i b ū d a v o maži tvirti vyrai , p l a č i a p e č i a i , g a l i n g o m i s

krūt inėmis, ga lė ję atlikti d i d ž i u s ž y g d a r b i u s , re ika l ingus j ė g o s

i r d r ą s o s . Ž o d i s „ n i n d ž i u t s u " d a ž n a i v e r č i a m a s k a i p „ n e m a t o ­

m u m o m e n a s " dė l p a g a r s ė j u s i o n indž ios g e b ė j i m o išnykti

d ū m ų kamuoly je, pavirst i m a ž u g y v u l i u , p a u k š č i u a r n e g y v u

d a i k t u , p r a s m e g t i k iaurai ž e m ė s ar pereit i k iaurai akmenin ių

sienų. N i n d ž i a g a l ė d a v ę s skra idyt i a r b a g y v e n t i p o v a n d e n i u

157

kaip žuvis. M a n o ž m o n o s prosenel is Niš imura b u v o ž y m i a u ­sias n indž ia H i ros imos apy l inkėse, nors n e b u v o nė v ienos iš penkių pagr indin ių „mokyk lų" atstovas. Senol iai iš ž m o n o s g i m i n ė s iki šiol t e b e p a s a k o j a , k a d jis g a l ė d a v ę s sėdėt i d v i e j u o s e k a m b a r i u o s e su d v i e m g r u p ė m i s žmonių iš karto, g e r d a m a s i r š n e k ė d a m a s i s , k a d g a l ė d a v ę s prasismelkt i k iau­rai s ienos, šokinėt i s t o g a i s . Ž i n o m a , nė v ienas iš pasakotojų n i e k a d a pats n e b u v o m a t ę s jo atl iekant nė v ieno iš šių s t e b u k l i n g ų triukų, tik v ienintelė t ikra l iudininkė, galė jusi ką nors paaiškint i , b u v o b e v e i k š i m t a m e t ė p r o s e n e l ė Tamura. J i ne įs tengė tiksliai prisiminti, k a d a tai į v y k o - g a l per karą dėl imperi jos atkūrimo 1867-aisiais,.. o gal per antrąjį Čiošiaus sukil imą 1874-aisiais?.. Ji tik žinojo, k a d v iskas v y k o labai labai seniai, kai j i d a r b u v o visai m a ž a mergai tė. Virė kruvini mūšiai , ir jos še imos priešininkai, rodės, ima viršų. Tamura, kaip pr iešo samurajaus dukra, negalėjo tikėtis n ieko gero, jei ją sugautų. Jos d ė d ė n indž ia pasitraukė iš mūšio, gr įžo n a m o p a s Tamurą ir jos motiną ir „ p a s l ė p ė m u s n u o baisybių".

- T u gal i r n e p a t i k ė s i , i lganosi janki, - n u s i š y p s o j o m a n o g i m i n a i t ė , - o juk g a u n i t iesioginių žinių. Prosenel is Niš imura p a s l ė p ė Tamurą ir jos mot iną nuo n e i š v e n g i a m ų baisybių. Visa pašėlusi k a r i u o m e n ė praėjo pro šalį ir n e p a s t e b ė j o .

M a n rūpėjo išgaut i iš senutės k u o d a u g i a u . O j i b u v o santūr i . K a i p paa iškė jo, d ė l to, k a d b u v o j a u t r e s n ė J a p o n i j o s g a m t o v a i z d ž i o y p a t y b ė m s n e g u d a u g u m a kaimiečių, nes d a u g patyrė truputį p a g y v e n u s i d i d ž i u o s i u o s e Vakaruose - d i r b o cukranendr ių plantaci joje Havajuose Gerosios karal ienės Liliuo-ka lanės laikais.

- N a , j i p a g a l i a u p r a b i l o , - j i s m u d v i s u m o t i n a u ž k a s ė iki nosių ryžių laukuose n u g r i m z d u s i u o s e m ė š l o p u o d u o s e ir u ž b a r s t ė ant galvų p ū d i n i o šiaudų. K a m būtų kilusi mint is ieškoti č ia gyvų ž m o n i ų ? Priešas, a išku, mūsų n e p a s t e b ė j o , b e t , - j i mąsl iai p r i d ū r ė , - k a i m u s iš ten ištraukė, tai kitus jau p a s t e b ė d a v o .

Prosenel is v a d o v a v o „ m o k y k l a i " , kurioje b u v o m o k o m a s i n i n d ž i u t s u ir kurią jis v a d i n o ki-ai-džiucu. D a u g u m a nindžia b u v o eta - nel iečiamiej i , b e t d a u g e l i s samurajų, a r b a karių kastos atstovų, irgi m o k ė j o n indžiutso triukų. Prosenel is pal i­ko torah-maki, a r b a n i n d ž i a g r u p ė s pagr ind in ių taisyklių sąra-

158

šą: „maki" reiškia ritinį, a r b a susuktą daiktą, o „torah" y ra neaiškios k i lmės žodis, tevartotas tik ka ip „maki" pr iedėl is ir visai nevartotas atskirai. Liūtinių šunų a r b a ryžių d i e v o pa­siuntinių lapinų por inės statulos pr ie į ė j i m o j šventyk lą kartais b ū n a su torah-maki v ienos iš jų nasruose. Š e i m a t e b e s a u g o j o ka ip d idž ią b r a n g e n y b ę prosenel io torah-maki ir p a s k o l i n o m a n ke l ioms sava i tėms. Aš j į p a r o d ž i a u s a v o k e n d o m o k y t o ­jui, karatė meistrui O j a m a i ir aiki meistrui T. U e š i b a i (apie jį k a l b ė s i m e k i tame skyr iuje). Nė v ienas n e į s t e n g ė n ieko su­prast i . Ritinėlis b u v o bevert is v is iems, kur ie n e s i m o k ė ki-ai-džiucu. Jis t a r n a v o tik k a i p p r i m i n i m a s , k a i p t a m t ikra įs lapt inta s tenograf iška atmint inė v isapus iška i i š m o k y t a m s p e ­cial istui. Ir tik v isapusiška i išmokytas s p e c i a l i s t a s g a l ė j o juos suprast i . Pašal in iam paslapt ingie j i žodž ia i n ieko nere iškė. B e r e i k š m ė s paša l in iam b u v o ir s c h e m o s . Ki-ai-džiucu m o k y k ­la mirusi , negr įž tamai prarasta.

Č ia pateikta istori ja p a d e d a suprast i tr is p a g r i n d i n i u s da lykus. Pirma, k a d g a l i m a pr ip i ldyt i b e g a l ę lauko p u o d ų pasakoj imais apie n indžiutsą ir ki-ai-džiucu. Tie p u o d a i p a ­k a n k a m a i gi lūs i r karatė m e i s t r a m s . Antra, p a g r i n d i n ė n i n d ž i a m e n o g u d r y b ė yra pas ie lgt i net ikėtai. Trečia, s u p r a s t i , ką d a u g y b ė tų s e n o v ė s meistrų norėjo ar nori p a s a k y t i , y r a s e m a n t i k o s reikalas, nes jie ka lbė jo iš d a l i e s s a v o pačių sus ikurta ka lba, v a r t o d a m i ž o d ž i u s n e ž o d y n i n e r e i k š m e . Kar­tais, ka ip i r prosenel is N iš imura, n indž ia š i ta ip s l ė p d a v o savo m e n o paslapt is nuo pašal inių, bet labai d a ž n a i j ie n e t u r ė d a v o žodynų, todėl s u s i d a r y d a v o a s m e n i n i u s ar s u p a p r a s t i n t u s žodynėl ius, o tokių neišl iko. Dažnai jie p a b a n d y d a v o a p i b ū ­dint i savuosius a t r a d i m u s moksl iška is ar ve ik iau a l c h e m i š k a i s terminais, kur iuos net patys ne visiškai s u p r a s d a v o . Vėl iau mokin ia i tik k a r t o d a v o atmint inai i šmoktus ž o d ž i u s , turė jus ius re ikšmės jų m o k y t o j a m s , patys jau tikrai n e b e s u p r a s d a m i .

Šis m o k s l a s b e m a ž v i s u o m e t b ū d a v o „ s l a p t a s " . Tačiau s l a p t a s t o d ė l , k a d , k a i p A l e x a n d r a Dav id-Neal t e i g i a k n y g o j e „T ibeto mokytojų s lapt i žodin ia i p a m o k y m a i " , tie m o k y m a i b ū d a v o „skirti t a m t ikros rūšies m o k i n i a m s " , a r b a s lapt i „ ta p r a s m e , k a d tik y p a č n u o v o k ū s protai g a l ė d a v o s u p r a s t i " , nes, p a s a k jos, „ p a s l a p t i s pr ik lauso ne n u o m o k y t o j o , o n u o klausytojo". Iš t ikro v isa tai g a l i m a paaiškint i k u o p a p r a s č i a u -

159

siai, k a d v ienintelė p a s l a p t i s yra ta, k a d nėra pas lapt ies, k a d a n g i , p a s a k A. Dav id-Neal , „t iesa, pat i r ta iš kitų, yra b e v e r t ė ; v ienintelė t iesa, kuri v e i k s m i n g a ir vert inga, yra pat ies atrastoji... Mokyto jas gal i v ien tik vest i j atradimą."

V ienas iš j a p o n ų nindžių ir jų kiniškųjų protėvių ištobul in­tų ir naudotų menų b u v o sai-min-džiucu, kur j m e s v a d i n t u m e h i p n o z e . M e d i c i n o s t raktatuose kinų ka lba, rašytuose tais laikais, kai Kinijoje lankėsi M a r c o Polo, smulk ia i a p r a š o m a s l igonio h i p n o t i z a v i m o m e n a s , n a u d o t a s g y d y t i n u o p s i c h o s o ­matinių ligų ir s lopint i s k a u s m u i . Tokie traktatai labai patvirt ina l e g e n d a s . Jas g a l i m a būtų laikyti l iudi j imais, k a d t a m tikri „burt in inkai" n a u d o j o h i p n o z ė s meną ki ta ip, ne visiškai ta ip, k a i p aprašyta. Šis m o k s l i š k a s m e n a s b u v o ž m o n i j o s praras­tas i lg iems a m ž i a m s , kol j j vėl a t r a d o europiet is M e s m e r a s ir kuris tik neseniai išplėtotas taip, kad jj g a l i m a lyginti su 13 a. Kini jos h i p n o z e . Įvairiausių stebukl ingų s u g e b ė j i m ų pr isk irda­vo ir t e b e p r i s k i r i a ž m o n ė s h i p n o t i z u o t o j a m s - m a g n e t i s t a m s , m e s m e r i s t a m s ir įvairiai k i taip v a d i n t i e m s praeity je. Pavadini­m a i , de ja, d ė l įvairių pr iežasčių vis keitėsi. At i t inkamai n e p a ­prastų s u g e b ė j i m ų pr isk i r iama nindžiai. Moksl in is h ipnot izuoto­jas Paulis Schi lder is , k n y g o j e „ H i p n o z ė s pr ig imt is" n a g r i n ė d a ­m a s jos e s m ę , rašo, k a d „ ž m o g u i a t r o d o , j o g . . . h ipnot izuoto­jas turi d i d e l ę gal ią jo f iz inėms f u n k c i j o m s ; kitaip tariant, h ipnot izuotojas s a v o ob jektu i yra burt in inkas, kerėtojas. Pir­mia us i a la ikome visai s u p r a n t a m u d a l y k u , k a d h ipnot izuotojas tokių s t e b u k l i n g ų g e b ė j i m ų neturi. Matyt, ž m o g u s turi s p e c i ­finį motyvą jų k a m nors pr iskirt i , p a v y z d ž i u i , t rokšta p a t s jų turėti , todėl pr iskir ia t ė v o paveiks lu i , k a d galėtų m ė g d ž i o t i . " Taip, kaip Schi lder is nu le idž ia ant ž e m ė s h i p n o z ę , t ik iuosi, s u g r ą ž i n a u į ž e m ę ir n indžiutsą.

Nė v ienas iš d a u g y b ė s aps iskelbus ių naujųjų nindžių, kur iuos tik b u v a u sut ikęs, t ikrai neturi jokių y p a t i n g ų galių, nors jų j iems l iaudis pr iskir ia d a u g . V ienas ž y m u s n i n d ž i a iš Tokijo p r i e m i e s č i o , a p r a š y t a s į ž y m y b i ų žurnale, skelb ias i , k a i p d a u g e l i s į j į panašių, esąs „paskut inys is g y v a s n indž iutso meistras". Tačiau v ienintel is jo m e n a s , neskai tant j u o k i n g o karatė, yra n e g a r b i n g i g ink la i - labai n e p a t o g ū s nešiot is ir tokie įmantrūs, k a d net p a č i a m g a l i m a labai susižalot i , -š i u r k š t u m u ir p r i m i t y v u m u gal intys net paskut inį ga lvažudį

160

priversti s u d r e b ė t i . D a u g e l i s n indž iutso pr ieta isų, la ikomų m u ­ziejuose, visai n e b u v o prakt iški i r išl iko p e r a m ž i u s k a i p nauji, nes juos p a n a u d o d a v o tik kartą. Tarp tokių prietaisų yra m e d p a d ž i a i s u į ta isytomis s p y r u o k l ė m i s p e r š o k t i n a m u i , a p ­skriti sandala i - 20 cm ar dar d i d e s n i o s k e r s m e n s , skirti vaikščioti v a n d e n i u , ir d a u g kitokių įmantryb ių.

Jei v isa tai d a r ne n indžia, tai kas j is p a g a l i a u b u v o ? Pirmiausia tai j is m o k ė j o d z e n k o v o s m e n ų - t o k s j o p a g r i n ­dinis m o k s l a s . O jau palygint i m a ž i a u s v a r b u tas, k a d jis buvo meistras p a s i n a u d o t i specia l ia is įmantr ia is n e g a r b i n g a i s ginklais a r b a tokiais daikta is, kur ie g a l ė j o tikti k a i p g ink la i , visai k a i p š iuola ik in iam karatė meistrui . Be p a g r i n d i n i o lavini­mosi , jis b u v o s l a p t u m o ir g u d r y b i ų m e i s t r a s . Tik t ruput is iš to, ką n i n d ž i a d a r ė , m u m s galėtų būt i n e s u p r a n t a m a . N i n d ž i a tikrai skir iasi g a l b ū t n u o v i s k o m u m s p a ž į s t a m o Vakaruose tuo, k a d jo moks la i skir iami į atskirą m o k s l o sritį. Visų p i r m a n indžia b u v o n e p a p r a s t a s šnipas, i r jo m e n a s b ū d a v o p a n a u ­d o j a m a s b e v e i k iš imtinai š i a m t ikslui. V i e n a s Tokijo n indž ia, kuris, k a i p ir kit i, skelb ias i esąs „ p a s k u t i n y s i s " n i n d ž i u t s o meistras, k a i p p r a n e š a m a , m o k o CŽV a g e n t u s .

G u d r y b ė s b ū d a v o a p i b r ė ž i a m o s d a o s i z m o k a t e g o r i j o m i s , remiant is tuo, k a i p kuris v e i k s m a s ar d a i k t a s s u d a r y t a s : iš v ieno ar kelių iš penkių pirminių e lementų: ž e m ė s , u g n i e s , v a n d e n s , m e d ž i o ir meta lo. Kiekvienas iš šių e l e m e n t ų gali pergalėt i v ieną ar kelis kitus ir s a v o r u o ž t u gal i būt i p e r g a ­lėtas kitų. N i n d ž i a n u s p r e n d ž i a , su kur ios k a t e g o r i j o s s u n k u ­mu sus idūrė, i r at i t inkamai pr i taiko y p a t i n g ą e lementų t e c h n i ­ką. Didžioj i š ios klasif ikaci jos dal is t e b u v o p a t o g i p r i e m o n ė atsimint i , ką daryt i k o n k r e č i o m i s a p l i n k y b ė m i s . Pavyzdž iu i , jei esi „karšta i" p e r s e k i o j a m a s , t. y. sus idur i su kebl ia u g n i e s p r o b l e m a , - pasitelk g e s i n i m u i vandenį : jei kur n o r s yra v a n ­d e n s te lk inys, - š o k į j į ir p a s i s l ė p k . N i n d ž i a p a p r a s t a i n e š i o d a v o s i i lgą j a p o n i š k ą p y p k ę , p a n a š i ą į kandikl į , su iškilia „ taurele". Paprasta i ūkininkai ar krautuv in inkai s u s ė s d a ­v o ratu i r p a p s ė d a v o tokias p y p k e s , t o d ė l p y p k ė b ū d a v o p a r a n k i m a s k u o t ė , norint išnykti a t s i s ė d u s lauke t a r p v ietos gyventojų. Bet p y p k ė b ū d a v o i r p u i k u s v a m z d e l i s k v ė p u o t i , kai n indž ia n o r ė d a v o pasis lėpt i šul inyje ar tvenkiny je a r b a k a d i r m ė š l o p u o d e . Tačiau, jei toks v a n d e n s pas i te lk imas

11.708 161

galė jo būti per d a u g akivaizdus, jei bes is lapstant is n indžia galė jo tikėtis, k a d persekiotoja i ieškos jo ar t imiaus iame šuli­nyje ar m ė š l o p u o d e , tai g a l ė d a v o pasekt i d i d ž i u o j u 16 a. p a b a i g o s užkar iautoju Hidejošiu, kuris g r i e b ė milžinišką a k m e ­nį, įb loškė į šulinį ir p a s i s l ė p ė p r i e b l a n d o j e . Kai persekiotoja i pr ipuolė prie šul inio, jis p r a s l y d o pro juos ir tuo p a č i u keliu gr įžęs p a b ė g o .

Ž e m ė s kategor i ja n indž iutso t r iukuose reiškė d a u g y b ę kamuf l iažo e lementų, t. y. susil iej imą su ž e m e . Prisiderinti pr ie g a m t o v a i z d ž i o , n e j u d a m a i tūnoti p r i p u o l u s tarp a k m e n ų ar stovėti n e j u d a m a i ka ip dar v i e n a m m e d ž i u i miške, be g a r s o slinkti ryžių lauku ar per k r ū m u s - š t a i tos pas laptys, dė l kurių a p i e n indžią b u v o m a n o m a , k a d jis gal įs pasiverst i kokiu nors g y v ū n u - kurmiu, varle, voru, lauko pele. Jo d r a b u ž i a i b u v o skirti šiai u ž d u o č i a i pa l en gv int i . Išorinis a p d a ­ras, ka ip matyt i iš paveikslėl io, b u v o vis iškai j u o d a s ar t a m s u s . Pr ig ludusi j u o d a kepurai tė, kaukė, j u o d i kūną g l a u ­džiai a p t e m p i a n t y s d r a b u ž i a i , lengvi batel iai g u m o s p a d a i s , juodi antblauzdžia i . Kai šarvuodavosi , tai d ė v ė d a v o a r b a juo­d u s metal inius nertus šalmą ir marškinius, a r b a juodai lakuotos o d o s gabalėl ių šarvus - p lunksnos svorio, bet n e p r a m u š a m u s strėlių. Palaidinė b u v o laisvas k imono, p a t o g u s nešiotis prietai­sams. Juosta lengvai nusi juosdavo ir t ikdavo kopti a r b a pasi­daryti takeliui per nesuplūktą žvyrą, kuriuo paprasta i dėl „ p u o š ­numo" b ū d a v o apjuos iami svarbūs pastatai i r kuris b ū d a v o pavoj ingas eiti, nes p o ^ kojomis tr iukšmingai g u r g ž d ė d a v o ir j a m e l ikdavo p ė d o s . Šalikas - iš geros tvirtos medvi lnės, p a t o g u s ir smaugt i , ir išsikošti tvenkinio vandeniu i .

Iš t ikro n indž ios kost iumas b u v o toks, ka ip to m a ž o j u o d a i apsiv i lkusio ž m o g a u s iš k a b u k i o teatro, s c e n o s d a r b i ­ninko, kuris per v a i d i n i m ą išs lenka į s c e n ą perkelt i d e k o r a c i ­jų, p a d ė t i aktor iams pers irenginėt i a r b a i š g a b e n t i kas n e b e r e i ­kal inga. J ū s tikrai n e p a s t e b ė s i t e šio ž m o g e l i o , net jei b u s per visą vaid in imą s c e n o j e tiesiai pr iešais jus - j is a t r o d o tarsi v ienas iš daiktų. O j u d a taip vikriai ir ta ip kukl iai, k a d neatkre ip ia d ė m e s i o .

Pagrindinis da lykas, kurio ga l ima pasimokyt i iš nindžios, -jo e isena. Jis straksi š o n u , tar tum k r a b a s , o s v a r b i a u s i a yra jo kojų l e n g v u m a s , kur io p i rmiaus ia i š m o k s t a m a b ė g a n t t ie-

162

siai. N i n d ž i a e ina „ i n d ė n o " e isena: p i r m i a u s i a stato p irštus, p ė d ą nukre ip ia t iesiai į priekį. N i n d ž i a lavinasi labai p a p r a s ­tai. Jis k r u o p š č i a i s u d r ė k i n a m e d i n e s a r b a a k m e n i n e s g r i n d i s ir ant jų išvynioja i lgą ruloną p o p i e r i a u s , skir to šiodži s lankio-j a m o s i o m s p l o k š t ė m s . Plonas akytas pers išv ieč iant is p o p i e ­rius yra kietas, kai s a u s a s , bet s u š l a p ę s l e n g v a i p lyšta. Tokio ne lengva gaut i už J a p o n i j o s ribų, ta igi ga l i te p a n a u d o t i tua­letinį. Pažiūrėkite, ar t ikrai lengvai p lyšta s u d r ė k i n t a s . Tuomet sudrėkinki te m e d i n e s , l ino leumu d e n g t a s a r b a kitokias kietas gr indis. Kuo p a s i d a r y s s l idž iau, tuo g e r i a u , k a d tik būtų sunkiau eiti. Išvyniokite ant gr indų ilgą takelį, popier ių gera i sudrėkinki te. D a b a r b a n d y k i t e eiti b a s o m i s iši lgai ta ip, k a d popier ius nesuplyštų. Kai išmoksi te šitaip va ikšč iot i , išmokite įveikti ne m a ž i a u k a i p šešis m e t r u s - k a d neliktų nė v ienos raukšlės ir jokio p ė d s a k o . Paskui p a b a n d y k i t e eiti kaskart vis g r e i č i a u - k o l išmoksi te p e r b ė g t i popier ių b e jokių raukšlių.

Dažniausiai n indžia i t e k d a v o atsidurt i s i a u r u o s e s k e r s g a t ­v iuose, ten, kur įprasta i b ė g t i per s iaura, a r b a t e k d a v o lėkti palei pat sieną, iš l iekant jos šešėly je. Tam r e i k ė d a v o „sus ip lo­t i" i r b ė g t i s iaur iau nei pečių o l o č i u . Taigi n i n d ž i a i š m o k o lėkti šonu, ir dar d i d e l i u g r e i č i u . Šis ne įprastas š o k a v i m a s iš t ikro labai p a p r a s t a s , kai jo p a s i m o k o m a , ir g a l i m a grei ta i įveikti d idel ius a t s t u m u s n e d a u g t e p a v a r g s t a n t . Ats istoki te n u g a r a į sieną. Dabar truputį pasi lenki te, smarkia i su lenki te kojas keliais į šalis. Pasisukite v e i d u į tą p u s ę , į kurią b ė g s i t e , ir toje pusėje kiek nuleiski te petį. Jūs stovite truputį p a r y š k i n t a f e c h t u o t o j o poza. Priekyje b ū s i a n č i o s kojos p ė d ą statykite statmenai b ė g i m o k r y p č i a i a r b a p a g a l ją, kitą p ė d ą m a ž i a u ­siai 135° į šalį. D a b a r šią perkelk i te per kitą ir statykite t a i p , k a d pirštai t e b e b ū t ų nukreipt i a t g a l , ta igi k a d kojų pirštai būtų pr iešais v ieni k i tus. Perkelkite kūno svorį ant kitos kojos ir laisvąją statykite vėl pr iekyje. Treniruokitės pale i pat sieną, m o k y k i t ė s jos nepal iest i . J ū s išmoksi te b ė g t i grei ta i , tyliai i r lengvai taku, kuris b u s vos per kokį c e n t i m e t r ą p latesnis už jūsų krūt inę. Jūsų ž i n g s n i s turi būti maž iaus ia i 90 cm i lgio, o g r e i t i s - b e n t d v i g u b a i d i d e s n i s n e g u einant. Kai jau seksis g e r a i , p a b a n d y k i t e lab iau sulenkt i kojas, lab iau į t e m p d a m i šlaunų ir b lauzdų r a u m e n i s , ir b ė g t i 120 cm a u k š č i o ar ž e m e s n ė s s ienelės šešėly je.

163

Nindž ia n i e k a d a n e b ū d a v o i š d i d u s . Šiuolaikinis karatė, d z i u d o , a ik ido meistras ar d z e n lankin inkas visai n e b ū n a išd idus. Jei jis d i d ž i u o j a s i , tai ž inokite, k a d meistras jis nedidel is . Meistro e isena lengva, tiesi i r grei ta, bet n e s k u b o ­ta. Štai kokia k u k l u m o , „ išnykimo", išl ikimo n e p a s t e b ė t a m paslapt is . Šios e isenos meistras gal i lengvai tapt i ž m o g u m i -c h a m e l e o n u , susil ieti su v isu tuo, kas j u d a apl ink jį, a r b a su tuo, kas n e j u d a . Jis gal i žengt i į paaugl ių g r u p ę ir slankioti su jais, gal i pr is ider int i ž i n g s n i u pr ie senių l i n g u o j a m o s eise­nos, gal i eiti t u š č i a g a t v e v ienut v ienas ir vis tiek likti visai n e p a s t e b i m a s . Ž m o n ė s į jį ž iūrės ir jo n e m a t y s .

P a g r i n d i n ė n indž ios pas lapt is b u v o ir y ra jo e isena. Kai e i s e n a galut inai į v a l d o m a , - v isa kita jau visai nesunkiai pas iek iama.

AIKI. EVANGELIJA PAGAL LUKĄ, 4, 28

Žiūrėjau ir net ikė jau s a v o akimis. į ga lvą atėjo v ienintelė mintis - iš Evangel i jos p a g a l Luką: „Tai i š g i r d ę visi, kurie buvo s i n a g o g o j e , labai užsirūst ino; j ie pak i lę išvarė j į iš miesto, iki p a k r i ū t ė s to kalno, ant kur io p a s t a t y t a s jų miestas, ir norėjo n u s t u m t i jį ž e m y n . Bet J ė z u s p r a ė j o tarp jų ir pasišal ino." K a d a n g i st ipruol iai amer ik ieč ių karo pol ic in inkai , išg i rdę iš m a n ę s a p i e m e n k u č i o senel io fizinį meistr iškumą, nenorėjo pat ikėt i , m u m s teko su s e n u k u pakilt i liftu ant pastato p l o k š č i o s t o g o , kur b u v o į r e n g t a s p o r t o salė, i r leisti p a b a n d y t i s t ipruo l iams j į parb lokšt i . Tačiau senel is j u o k d a m a ­sis praėjo t i e s i o g t a r p jų.

O štai iš Evangel i jos p a g a l Joną, 10, 3 9 : „J ie dar kartą m ė g i n o j į su imt i , bet jis ištrūko j iems iš rankų".

Menkut is senel is b u v o senasis U e š i b a - kokių 85 metų amžiaus, apie 40 kg svorio ir 1 m 47 cm ūgio. Jis turėjo ploną baltą šilkinę b a r z d e l ę kaip g a r b i n g a s senol is iš Minų dinasti jos laikų paveikslo ir nepal iaujamą užkrečiančią vaikišką šypseną. Jo priešininkais t a p o penki Jungtinių Valstijų karo pol icininkai iš 825-osios karo pol ici jos k u o p o s , d is lokuotos Tokijuje, paskolinti m a n demonstraci ja i . Jų b e n d r a s svoris b u v o d a u g i a u n e g u 450 kg. Kiekvienas m o k ė j o d z i u d o a r b a karatė, visi d a u g y b ę kartų b u v o lavinęsi pulti pustuzinį j a p o n ų - d z i u d o ir karatė juodadir-žių, ąžuoliniais kardais ginkluotų kendoistų.

Nė v i e n a s iš jų nė nepris i l ietė pr ie s e n u k o , iki šis le ido d a u g u m a i jų iš karto jį suč iupt i ka ip tik j iems pat inka ir laikyti. Tada „ i š s p r ū d o j iems iš rankų" ir v isus d r a u g e par­b loškė. N u f i l m a v o m e pagrei t inta i (19,51 m/sek.) ir p a l e i d o m e lėtai, s t a m b i u p l a n u . Tikėjausi, k a d f i lmas viską p a r o d y s , o

165

t e p a m a t ė m tik, kaip b e s i š y p s a n t i s senel is be v a r g o sukiojasi t a r p intensyviai puolančių kareivių, tarsi suabejojusių, ar jis apskr i ta i egz istuoja, - U e š i b a b u v o tarsi k i tame laike.

Amerik iet is švent ikas, p a m a t ę s m a n o darytų nuotraukų, p a s a k ė , k a d jos neabejot ina i p a a i š k i n a tą mažesnįj į , „fizinį", Kr istaus išs igelbėj imo stebuklą. Senasis meistras Ueš iba, š intoistas mist ikas, p r i d ū r ė , k a d „ m o k y d a m a s i s aiki, privalai tapt i tyras. Tas, kuris b u v o toks tyras, m o k ė j o aiki iš esmės."

Aik i d a u g kur g y v a v o š i m t m e č i u s , g a l b ū t i r t ū k s t a n t m e ­čius. Jo e lementai t a m t ikra p r a s m e s u d a r o kovinę jogą. Senasis meistras U e š i b a studi javo aiki b e v e i k 70 metų su tokiu m o k s l i š k u k r u o p š t u m u , koks t ies iog neįt ik imas už vaka­r iet iškos moksl inės laborator i jos ribų.

M o d e r n i o j o d z i u d o m e t i m a i pagr įst i sverto p r i n c i p u . Ta­č i a u d ž i u d o i s t a s p a n a u d o j a tik primityvų į remto s t r y p o sverto pr inc ipą, kai m a s ė vis dėl to turi atremti m a s ę . U e š i b a m ė g ­d ž i o j o la ikrodžio švytuoklę, d a r n a u s j u d ė j i m o j ė g a a t r e m d a ­m a s m a s ę . Karat istas s k a l d o plytas p l ikomis rankomis ne tik j ė g a , b e t i r p s i c h i n e g u d r y b e , kuri pergal i natūralų psichinį p a s i p r i e š i n i m ą daužyt i k ietesnius daiktus: jis „taikosi" į kitą p lytos p u s ę , l e i s d a m a s plytai tik būti j u d a n č i o s į priekį rankos kelyje, visai ka ip s u m a n u s boks in inkas nokauto smūgį nuta iko pr iešininkui ne į smakrą, o į s p r a n d ą , l e i s d a m a s s m a k r u i v ien būti k u m š č i o kelyje. U e š i b a taiko tą pač ią p r o j e k c i j o s idėją v is iems s a v o j u d e s i a m s , bet ne tiek t iesia linija, kiek apskr i t imais. J u d ė j i m ą t iesia linija sunk iau regul iuo­ti. J u d ė j i m ą ratu g a l i m a regul iuot i ir pakre ipt i - mažint i lanką sp i ra le a r b a didint i l iestinės link.

B a n d y d a m a s , k l y s d a m a s i r m ą s t y d a m a s U e š i b a atsikratė v isko nere ika l ingo. Tačiau šito b u v o m a ž a . Vėl tarsi Bibl i joj, „vaikel is j į lydėjo". Dž iudž i tso meistras s u g e b a ta ip s u g n i a u ž ­t i kumštį , k a d n iekas n e p a j ė g i a atgniaužt i . Š iam tr iukui iš­m o k t i reikia ne vienerių metų. Vis dėl to, kaip p a s t e b ė j o U e š i b a , ta ip gal i sugniaužt i k iekvienas kūdik is. Kas pajėgtų atgn iaužt i kūdik io kumšt į? Kas p a j ė g t ų sulenkt i g u l i n č i a m kūdik iu i kojytes ir p a s o d i n t i a r b a j į sėdintį p a g u l d y t i ? Matyt, d ž i u d ž i t s o tr iukas yra ne m o k y m o s i , o ats iprat in imo išdava. U e š i b a atsk le idė p a s ą m o n ę .

Aiki teor i ja s a v o plėtote nuostab ia i at i t inka vakarietiškąją, k o n k r e č i a i - K. J u n g o ps ichologi ją, b e t ps ich iat ras siekia at-

166

mesti s ą m o n ę ir pasiekt i a r b a išlaisvinti p a s ą m o n ę , o aik istas iš e s m ė s savo sąmonę suderina su p a s ą m o n e - v a d i n d a m a s šiuos dalykus protu ir dvasia. Jis juos suder ina taip puikiai, k a d atrodo t iesiog mistiška, tačiau visiškai išvengia tos kitos -t ikrosios - mist ikos n e p a p r a s t o s r imties: k a u d a m a s i s v i s a d a juokiasi . Jis ne šal inasi pasaul io , o pasi te lk ia savo išmintį daryt i pasaul į malonesnį, darnesnį .

Aiki, kaip ir dz iudo, džiudžitsas, karatė, k e m p o ir daugel is kitokių rytietiškų grumtynių, yra sav igynos menas. Tačiau aiki, kitaip n e g u karatė ar k e m p o , - be smūgių. Kitaip n e g u d z i u d o , - aiki neturi jokių griebimų ir metimų. Aikido pasekėjai amerikiečiai jį dažnai pavadina „kilniu sveiko kailio išnešimo" menu. Šis m e n a s yra taip išgrynintas iki savigynos pač ios esmės, k a d aikistų dvikova n e į m a n o m a . Aikisto priešininkas turi pulti dz iudo, karatė, boksu ar kitokiu b ū d u be ginklo arba su ginklu. Aikistas vien tik išsisukinėja. Kai tik puolantysis, taikiniui sta iga išsisukus, p r a r a n d a pusiausvyrą, aikistas imasi j į val­dyti - p a d e d a jam p a č i a m nusisukti s p r a n d ą savo paties svoriu ir inercija, savo paties jėga, arba s u t r a m d o nesužalodamas.

K a i p tik d z i u d o , d ž i u d ž i t s a s , karatė, b o k s a s ir visų kitų rūšių g r u m t y n ė s yra s u p a p r a s t i n t o s iki p a č i o s esmės.. . Iki p s i c h i n ė s j ė g o s . Vyriausiasis aiki t rener is Tohėjis atsi laikė pr ieš d a u g i a u n e g u 300 kg išprakai tavusių Jungt in ių Valstijų karo pol ic in inkų v ien su iškeltu m a ž u o j u pirštel iu, p a p r a s č i a u ­siai, p a s a k jo, „mint imis s u k a u p ę s visą s a v o galią į pirštą". Aiki nereik ia raumenų. Kai aiki meistru i pr ireik ia raumenų j ė g o s , jis „pas iskol ina" jos iš p u o l a n č i o j o , n u k r e i p i a tą j ė g ą pr ieš patį puolantįj į. Štai koks p a p r a s t a s n e p a j u d i n a m u m o

167

p a v y z d y s b u v o pate iktas „Life International" žurnale. „Kaip Johnnis išsilaiko vietoje? (...) Johnnis Coulonas, m a ­

žuliukas 67 metų amžiaus senelis, buvęs (1909-1914 metais) lengviausio svorio bokso č e m p i o n a s , b e m a ž pusę š imtmečio atsi laikydavo prieš visus, kurie p a b a n d y d a v o pakelti 50 kg tesveriantj žmogų. Kai kurie patys raumeningiausi pasaulyje atletai, tarp jų ir visas būrys sunkiasvorių čempionų (žr. ištrauką, vieną iš septynių „Life" žurnale), veltui stengėsi pakelti Couloną. Paskutinis p a b a n d ė įspūdingų raumenų imtynininkas Dickas Af-flisas. Jis Couloną iš dalies pakėlė, bet Coulono kojų atplėšti nuo svarstyklių platformos taip ir nepajėgė."

„ C o u l o n a s , kuris šį mėnesį išvyksta gastrol ių po pasaulį d e m o n s t r u o t i savojo tr iuko, išlaiko visišką paslapt į dė l to, k a i p j a m tas tr iukas p a v y k s t a , o moksl in inkai te igia, k a d č i a nėra n ieko stebukl ingo. C o u l o n a s nežymiai pak iša vieną ranką j į k e l i a n č i a j a m po s m a k r u ir g a u n a d i d e l ę , nors n e p a s t e b i m ą , a t o v e i k s m i o jėgą, kuri ne le idž ia g a l i ū n a m s ta ip p a p r a s t a i pakel t i jo nuo grindų."

Taip rašė „Life Internat ional" žurnalas 1956-aisiais. „Moksl in inka i" , kiek d a l y k a s susi jęs su jų sr i t imi, yra

te isus, „Li fe" skaitytojai gal i su „moksl in inkais" f izikais sutikt i . Tačiau tie tūkstančia i žmonių, be a b e j o n ė s p a b a n d ž i u s i ų - ir n e į s t e n g u s i ų - g a l ė t ų suabejot i „Life" žurnalo n u s i m a n y m u apie anatomi ją ir susimąstyt i , k a i p „ p e n k i a s d e š i m t i e s k i logramų n y k š t u k a s v ien tik s a v o r iešo, a lkūnės ir pet ies r a u m e n i m i s galėtų atsilaikyti pr ieš r a u m e n ų kalnus č e m p i o n u s gal i jotus, d a r g i ner ibota i i lgai i r n e p a v a r g d a m a s .

Jei J o h n n i s C o u l o n a s p e r pasau l i n es gastro les u ž s u k s į Japoni ją, tai jau ne p a s i r o d y t i , o pas imokyt i , k a d a n g i J o h n n i o

168

tr iukas č ia nėra stebuklas. J a p o n a i j į v a d i n a aiki j ė g a iš p r o t o i r d v a s i o s v i e n y b ė s . J o h n n i o tr iuko k iekvienas gal i išmokt i per minutę. Taip i š m o k a u ir aš, i r m a n o n y k š t u k ė 43 kg svorio ž m o n a . Kiti, d a r į s p ū d i n g e s n i „tr iukai" i š m o k s t a m i t a i p pat per kel ias minutes, b e t kai k u r i e m s reikia ištisų m ė n e s i ų , o p a t i e m s fantast išk iaus iems, na...

Aš, pasi te lkęs a ik ido, s ė k m i n g a i i š m o k a u C o u l o n o tr iuko. M a n o m a ž y t ė ž m o n a juo ats i la ikė pr ieš d e v y n i a s d e š i m t k i l o g ­ramų d z i u d o trečiaatskyr ininką Lindį Avakianą (pač ios t ikroviš-kiausios k n y g o s apie d z i u d o autor ių). Triuko p r i n c i p a s tas pats, kur iuo pr iešinasi kūdik is . Vis iškai a t s i p a l a i d u o k ir n e ž i ū ­rėk į subjektą sutelk protą, n iekur jo n e n u k r e i p d a m a s " , n u k r e i p k s a v o protą per ranką į b e g a l y b ę . N e į t e m p k nė m e n k i a u s i o raumenėl io.. . Ats ipa la iduok. . . Išsivalyk protą; ne­m ą s t y k a p i e nieką. Nė n e b e s u p r a s k , ar t ikrai kas nors b a n d o tave pakelt i . . . Tu d a b a r lyg rodai j ė g o s pozą „virš e r d v ė s ir laiko l y g m e n s " . Gal vos tik per mi l imetrą virš jo, bet , jei d a r a i t inkamai , tai t ikrai pasi junt i virš k a ž k o ats idūręs. Pirma­sis d a l y k a s , kurį jau tikrai s u v o k s i , b u s n e p a p r a s t a s žv i lgsnis to, kur is ne įs tengs tavęs p a j u d i n t i .

Tas f iz ikas, kuris k o m e n t a v o „Life" žurnalo n u f o t o g r a f u o t ą e k s p e r i m e n t ą , a iškina j į p a p r a s t ą j a m e c h a n i k a . Tačiau k a i p ja paaišk int i štai ką: ištieskite ranką n u o pet ies tiesiai į šalį; t ruput į palenki te per a lkūnę; p a p r a š y k i t e ko nors ją sulenkt i ir nukre ipk i te mint is per ranką, n iekur minčių „nepr ir išk i te". Pre­t e n d e n t a s sulenkti ranką p a s i d ė s ją s a u ant pet ies, s u i m s a lkūnę a b i e m r a n k o m ir t rauks ž e m y n iš visų jėgų, i š n a u d o -

169

d a m a s visą sverto p r a n a š u m ą . Ir j a m n ieko neišeis. Tegu b a n d o , kol n u s i k a m u o s visiškai - iki galų g a l e n u s i k a m u o t u ­m ė t e patys, jei p r i e š i n t u m ė t ė s raumenimis.

Kas yra aiki

Ž m o g u s nuo s e n o ž ino, kokius n e p a p r a s t o s j ė g o s reika­laujančius ž y g d a r b i u s g a l i m a atlikti kilus d i d e l e i e m o c i n e i į tampai .

...Norvegų diversantas perl ipo tokią aukštą sieną, kad vė­liau pats tuo negalėjo patikėti. Juodaodis sunkvežimio vairuoto­jas, g e l b ė d a m a s pr ispaustą draugą, pakėlė milžinišką sunkveži­mį. Žurnale „Reader's Digest" apie tai sakoma, k a d „žmogus nežino, ką s u g e b a padaryt i , iki t a m p a priverstas padaryti". Liesas taksistas išplėšia d e g a n č i o taksi duris ir sulenkia vaira-lazdę, v a d u o d a m a s prispaustą kolegą. Mažas berniukas g e l b ė ­d a m a s velka didžiulį vyrą. Ir taip atsitinka nuolat.

V ienas i š į r o d y m ų , k a d tokia n e p a p r a s t a j ė g a g a l b ū t n e s v e t i m a n ė v i e n a m ž m o g u i , yra tas, k a d užhipnot izuot i p a p r a s t i ž m o n ė s s u g e b a atlikti d idž iu lės j ė g o s re ikalaujančius d a r b u s . Paprasč iaus ias i r s e n s a c i n g i a u s i a s y r a užh ipnot izuoto ž m o g a u s g u l ė j i m a s ant dviejų kėdžių, remiant is j jas g a l v a ir kulnais, kai ant jo stovi d a u g žmonių. Aiki m e i s t r a s tvirtina, k a d ta ip s u g e b a k iekv ienas aikistas... I r aš p a t s e s u k y b o j ę s ant dviejų kėdžių, nors, t iesa, aš n e į s t e n g i a u at laikyt i d i d e s ­nio nei 45 kg p a p i l d o m o svorio. Bet užhipnot izuotąj į a p i m a t ransas ir sugestyv ia i v a l d o kitas ž m o g u s , o štai aikistas

170

išl ieka v is iškai b u d r u s ir n i e k a s pašal in is jo n e v a l d o . Šitoks v is iško s a v a r a n k i š k u m o ir v is iško f iz inio ats ipala i­

d a v i m o j u n g i n y s y r a aiki s p e c i f i k a . Š i e d u d a l y k a i t a i p susieti tarpusavy je, k a d s a v a r a n k i š k a s k ū n o v a l d y m a s y r a ats ipala i­d a v i m o i š d a v a i r pats a t s i p a l a i d a v i m a s yra v a l d o m a s . V ienas iš to rezultatų yra toks, k a d aiki m o k y k l o j e v is iškai n e b ū n a traumų, nors ten kartais i r d a u g y b ė mokinių m ė t o v ieni kitus tuo p a č i u m e t u , s t o v ė d a m i per tris m e t r u s , p e r du ar v ieną metrą nuo g r e t i m o s p o r o s . Įva ldž ius kūną i š v e n g i a m a s u s i d ū ­rimų; a t s i p a l a i d a v i m a s atsitiktinį s u s i d ū r i m ą d a r o nežal ingą, tar tum gir tas kristų n u o laiptų.

Net k a u d a m a s i s s u n e p a p r a s t a i g a l i n g a i s pr iešin inkais, aikistas j u o s ta ip puik ia i v a l d o , k a d gal i n u o jų išsisukt i , j u o s mėtyt i , pat iest i ant m e n č i ų nė nepris i l ietęs. J is j u o s lengvai sudraskytų į g a b a l u s , b e t č i a j a u būtų „ n e a ik ist iška". Aik i p a g r i n d i n i s p r i n c i p a s y r a išs isukinėj imas - žalot i kitą g y v ą b ū t y b ę u ž d r a u s t a . Senas is meist ras m a n sakė: „Jūsų auks inė taisyklė - atsukti kitą skruostą, jei kas nors j u m s s u d u o d a . Č ia i r y r a aiki, t ik m e s p a s u k a m e skruostą iki m u m s s u d u o ­d a . Taigi užpul tas is išs igelbst i n u o s k a u s m o , o u ž p u o l i k a s -nuo n u o d ė m ė s . "

Be to, aikistas g e l b ė d a m a s i s nesuža lo ja pr ieš in inko. Ai-kisto „ m e t i m a s " yra m a n e v r a s , skirtas nukre ipt i u ž p u o l i k o j ė g o m s ta ip, k a d šis taptų b e j ė g i s , bet nesusižalotų. I r v isas g y n y b o s v e i k s m a s a t l i e k a m a s s u š y p s e n a . K a i p t ik toj i š y p s e n a , kurią m o k i n y s iš pradž ių telaiko a t s p i n d i n č i a situa­ci jos a b s u r d i š k u m ą , n e t r u k u s p a s i r o d o esant i g a l i n g i a u s i a iš visų ginklų. Galut inis a ik isto t ikslas y r a ne v i e n at imt i u ž p u o ­likui norą tęsti kovą, bet, jei į m a n o m a , laimėti jo pr ie lankumą. Tokia g y n y b a pat i g e r i a u s i a . Š y p s e n a d r a u g e s u n e p a v o j i n g u m e t i m u , p a t i e s i m u ant m e n č i ų , d a ž n a i n u s l o p i n a a g r e s y v u m ą .

K a i p ? Aiki m e i s t r o j ė g a yra protas. K ū n a s t ė r a p r i e m o n ė . Jei išlaisvintas tėra k ū n a s , tai suyra p u s i a u s v y r a ir p a s e n ę s sport in inkas n u k e n č i a , turi nuolat „palaikyt i formą", n e s jo v i d a u s o r g a n a i n e b e a t l a i k o būt inos raumenų į t a m p o s . Bet k ū n a s tik s e k a protą. A ik istas j į mankšt ina, kiek į m a n y d a m a s lavina nervų sistemą, k a d r a u m e n i s galėtų p a n a u d o t i k u o efektyviau. Rezultatas - kūno st iprumas, kurį aikistai v a d i n a ki-„ g y v y b ė s jėga". Tokį terminą teks vartoti to l , kol Vakarų f iz io logai ištirs reiškinį ir p a v a d i n s moksl in iu t e r m i n u .

171

Aik i m e i s t r a s Tohėj is U e š i b a

R a u m e n i n g a s sport in inkas yra st iprus raumenų susitrauki­m u . Ger iaus i p a v y z d ž i a i - s u n k u m ų ki lnotojas, imtynininkas. Aik istas s t i p r u s „ j ė g o s n u k r e i p i m u " . Šią sąvoką suprast i gal i š iuolaikinis šokėjas, ba ler ina ar sport in inkas, kur is s u p r a n t a , k a d jo g e r i a u s i a s la imėj imas y r a a t s i p a l a i d a v i m o ir at l ikto j u d e s i o p r a t ę s i m o išdava. Aikistai n e s u l e n k i a m ą ranką ir ne­sulenkiamą mažyl į pirštą lygina su t e k a n č i u v a n d e n i u . Gais­rinė ž a r n a y r a g l e ž n a ir lanksti kai t u š č i a a r b a net kai su v a n d e n i u , jei šis nepale is tas srove. Bet paleiski te visą v a n ­d e n s srovę, ir j i t a p s kieta k a i p gelež in is s t rypas. Taip ir ž m o g a u s r a n k a yra g l e ž n a , lanksti per sąnar ius, bet paleis­kite „ g y v y b ė s jėgą", ir j i ta ip pat p a s i d a r y s „gelež inė".

Jei š i toks aiki a išk in imas p r i m e n a seksą, tai t ikrai ne be p a g r i n d o . Vyr iškasis s u s t a n g r ė j i m a s y r a h idraul in is p r o c e s a s , kur skyst is y r a kraujas. K a i p m a t y s i m e , p a g r i n d i n i a i aiki prat imai y r a skirt i ger int i rankų ir kojų kraujotakai . Aiki asų, tokių k a i p Tohėjis U e š i b a ar jo s ū n u s , r a n k o s ir ko jos išs iplėtusios ne d ė l raumenų, o d ė l kraujagysl ių išs iplėt imo. Pusvalandis aiki prat imų p a l i e k a n e p a p r a s t a i malonų, nors ir

172

6 9 , 5 k g s v e r i a n t i s k a r o p o l i c i n i n k a s b a n d o p a k e l t i 39 kg s v e r i a n č i ą p a a u g l ę a i k i s t ę - i r nė iš v i e t o s !

nenaują, prisiminimą. Jaučiate v ien tik malonų nuovargį, kokį sukelia p a p r a s t a mankšta. Tiksliau tariant, nėra jokio nuovargio.

Paki lumas, p r o t o b u d r u m a s , j a u s m ų p a b u d i m a s . G e r i a u ­siai pa lyg int ina, b e m a ž tapat int ina, su į s i m y l ė j i m u ir pas i ten­kin imu. Aiki t e c h n i k a , kurios Rytų m e n i n i n k a i ieško taikyti įva ir iausioms m e t o d i k o m s - H e m i n g v v a y ' u s ją p a v a d i n o „sulčių pr ivert imu tekėt i" , - puik iausia i p a d e d a ir lovoje. Rytų kultai pagr įst i tuo p a č i u n e s u d ė t i n g u o j u a t r a d i m u . Tačiau per d i d e l ė s p e c i a l i z a c i j a p r a ž u d o . Aiki t e c h n i k a m o k o s u g e b ė t i nukreipt i savo „ g y v y b ė s jėgą" į bet kurią k ū n o dalį. Kai i š s i u g d o m a s g e b ė j i m a s paskle ist i j ą k ū n e u ž d a r u ratu, t u o m e t g a l i m a padid int i k iekv ienos k o n k r e č i o s k ū n o da l ies jėgą. G a b u s aikistas yra v isapus iška i t o b u l a s ž m o g u s . Per d a u g susitelkti į vienintelį įrankį: dai l in inkui - į teptuką, s u v e d ž i o t o j u i - į lovą, kariui - į pamišė l išką b u š i d o (kovos b ū d ą ) y r a s a v i ž u d y b ė . Č ia k a i p tik ta k la ida, dė l kur ios visi p r a d e d a n t i e j i į s p ė j a m i iš pat pradžių, ka ip b u v a u į s p ė t a s ir aš.

Kor inas Turley's iš JAV 545-osios k a r o pol ic i jos k u o p o s J a p o n i j o j e p a t y r ė , k a i p s u s i k a u p ę s Tohėjis ga l i nukre ipt i aiki jėgą. Tohėjis, v is iškai a ts ipa la idavęs ir n e t g i j u o k d a m a s i s , a t s t ū m ė j į s a v o iškeltu m a ž u o j u pirštel iu, o Turley's b u v o įs iręžęs a b i e m r a n k o m i s iš visų jėgų. Paskui J a c k a s B o g a n a s s t ū m ė Arthurą H. St Cyrą, s t u m d a m a s Koriną Turley'į, taigi beveik 3 0 0 kg Jungt in ių Valstijų karo pol ic in inkų m a s ė pralai­m ė j o aiki instruktor iaus Tohėjo m a ž a j a m pirštel iui. Pagal iau

173

visi j ie staigiai s tumtelė jo s ė d i n č i o Tohėjo pirštelį. J ie b a n d ė daugel į kartų ir įsit ikino, k a d Tohėjis s tumia v ien su m a ž u o j u p i r š t e l i u - v i s a d a s t a č i u . Nė karto jis n e p a s i n a u d o j o kitu pirštu nei n e t g i m a ž o j o p iršte l io p a g r i n d u .

Meistras Tohėjis ant m i n k š t o kėstųjų vikšrių d e m b l i o b a l a n s a v o ant p a s t u r g a l i o , kojas truputį p a k ė l ę s n u o gr indų, ir kv ietė J a c k ą B o g a n ą p a b a n d y t i j į nuverst i , s tumiant galvą ar p e č i u s . Net kai J a c k a s į g u d o išsilaikyti ant č iuž in io n e s l y s d a m a s atgal , pa jud int i s e n u k o taip i r n e p a j ė g ė . „ N e p a ­j u d i n a m a s " , - t a r ė jis. Kor inas Turley's su ranka p a d ė j o J a c k u i s t u m t i Tohėjį. Jie a b u n ieko n e p e š ė , senukui d e m o n s t r u o j a n t , k a i p g a l i m a būti v is išku p a d ė t i e s šeimininku - Tohėjis juos ė m ė ir n u s t ū m ė šal in. Tohėjis juto neteis ingą p r a n a š u m ą pr ieš jank ius s ė d ė d a m a s ant g r i n d ų ka ip j a p o n a s s a v o n a m u o s e . Todėl j is a t s i s ė d o ant nestabi l ios keturkojės t a b u r e t ė s , kuri į g r i n d i s rėmėsi tik tr imis kojomis. Pakėlė kojas n u o g r i n d ų ir p a p r a š ė visus d r a u g e pol ic in inkus s t u m t i - v ė l n ieko neišėjo.

Aikistas sakosi susider inąs su g a m t a . S u s i d e r i n d a m a s su v i s u m a jis susiderina s u jos d a l i m i - l o v a , t e p t u k u a r b u š i d o -k a d a tik j a m reikia. Dal is n u o v i s u m o s neatsk i r iama. Išmokt i , a r b a , t iksl iau sakant, p e r p r a s t i iš patirt ies s a v o va idmenį v i s a t o s tvarkoje reiškia s u p r a s t i , k a d tok ia t v a r k a yra. Aik i skir iasi n u o kitų s p o r t o šakų tuo, k a d y r a a u k š č i a u jų; kitos s p o r t o rūšys p a v a l d ž i o s t a i s yk l ė ms, o aiki p a v a l d u s tik įs isąmoninta i natūral iai tvarkai , kuri neturi p a p r a s t ų taisyklių. Tuo aiki p r a š o k a fi losofiją, t a č i a u reikia pasakyt i , k a d tas k a i p tik at i t inka ir patv irt ina m ū s ų m o k s l o idėjas. Eukl ido g e o m e t ­rija, kur ios m o k ė m ė s m o k y k l o j e , t inka mokyk lo je ir y ra t inka­m a t a m t i k r a m d a u g e l i o i š mūsų patyr imui , t a č i a u neat i t inka didžiųjų atradimų k o s m o s e . Tiek sport in inkas, t iek siekiantis aps ig int i ž m o g u s pr ipaž įs ta, k a d s p o r t o nustatytų taisyklių p e š t y n ė s e nesi la ikoma. Č ia taisyklių nėra, č ia t inka v iskas.

Gal i nebūt i jokių taisyklių, b e t reikia u g d y t i s t a m tikrą nusiteikimą. P u o l a m a m ( n e s v a r b u ar v a r ž y b o s e , ar g y v e n i m e , ar mei lė je), k a d ir k a i p d a u g priešininkų ar k a d ir kokios k e b l i o s a p l i n k y b ė s , n e d e r a p a s i d u o t i b a i m e i . A p i e tai m e s k a l b ė j o m e . Bet b ū t i n a t a i p p a t v e n g t i mint ies a p i e p e r g a l ę , v e n g t i noro nugalėt i . S a u g o k protą i r kūną n u o p r i e š o n e p a ­l iau jamu v i s a p u s i š k u j u d ė j i m u , a r b a pasikeisk, k a i p k a d s a k o kinai . Yra aiki t e r m i n a s kju-ten - „nuolat inis b e s i s u k a n č i o ka-

174

muolio keitimasis". Jei bijai, tai tavo protas sust ingsta ties vienintele problema, judėj imas sutrinka ir tuomet tu nugalėtas. O jei sukaupi protą į pergalę, tai tavo judėj imas taip pat sutrinka. Tegu plaukia, leiskite protui plaukti, a t m e s d a m i ir ba imės, ir drąsos problemą. Baimė, sveika baimė, veikia ka ip stimuliato­rius. Bet mes einame toliau jos. Iš tikrųjų, e s u pastebėjęs, k a d sveika baimė, a r b a p a g a r b a problemai , su kuria susidur iama, skatina protą „plaukti" - nesitrikdyti dėl „plaukiančio" b a i m i n g u ­mo. M e s norime nešališkumo, o ne nuolankumo.

Pagrindai: minčių išgryninimas

Ankstyvųjų d z e n p r i n c i p ų k iekv ienos rūšies prakt inė je interpretaci joje v isas j u d ė j i m a s v y k s t a ratu. Daosistu i v isas j u d ė j i m a s yra ž iedinis. Aik i p r i n c i p a s y r a toks, k a d „ g y v y b ė s j ė g a " , ki, j u d a r a t u - n e u ž d a r a i s ar r ibotais ratais, o nusitę­siančiais j b e g a l y b ę , kai j u d a m a v o s per v ieną s e k u n d i n ę c h r o n o m e t r o skalės p a d a l ą a r b a tokiais m a ž a i s ratais t a r t u m taškai . Joks judėj imas nėra u ž d a r a s . V isas j u d ė j i m a s verž iasi į b e g a l y b ę ; k iekv ienas j u d ė j i m a s y r a ratas - p r i m e n a ve ik iau Einšteino lenktąją b a i g t i n ę b e g a l y b ę nei instrukci ją m u š t y ­n ė m s . Paprasč iaus ias fakto, k a d energ i ja j u d a ratu, paa išk i­n imas: energi jos v isos l inijos s u s i j u n g i a b e g a l y b ė j e .

Kiekvieną kovinį a r b a varžybinį s u s i d ū r i m ą g a l i m a p a ­v a i z d u o t i graf iškai d v i e m a r d a u g i a u r a t ų - k a i p j u d a p u o l a n ­tysis ar po ratą skirti k i e k v i e n a m p u o l a n č i a j a m . Ratą skirti b e s i g i n a n č i a m . Per s u s i d ū r i m ą ratai t a m p a k o n c e n t r i š k i , jūsų j u d ė j i m o sritis - v idinis ratas. Kai tik įva ldote ratus, pr ieš in in­kas t a m p a p r i k l a u s o m a s , j is į t r a u k i a m a s į jūsų orbitą. K a d a n ­gi j u d a d i d e s n i u o j u ratu, j is pr iverstas j u d ė t i g r e i č i a u , suteik­d a m a s j u m s e lementarų fizinį išcentr inės j ė g o s p r a n a š u m ą . Jei sukatės 90 cm s p i n d u l i u , pr iverski te pr iešin inką sukt is 2 7 0 cm s p i n d u l i u . Jis, net jei būtų irgi aikistas, n e p a j ė g s va ldyt i s a v o proto nei k ū n o , nei j u d ė j i m o srit ies d ė l tok ios g e o m e t r i n ė s n e l y g y b ė s . K iekv ienas j o p u o l a m a s i s v e i k s m a s p r i e š jūsų mažesnįj į ratą, a r b a sritį, k a d a n g i y r a visi trys m a t m e n y s , - išmuš ji iš p u s i a u s v y r o s . Pr iešininkas atvers j u m s n e s a u g o m ą sritį, kurią j a p o n a i v a d i n a suki.

P u o l a m a s jūs turite a k i m i r k s n i u numatyt i p u o l a n č i o j o n u ­kreiptąjį r a t ą - a r b a , k a i p s a k o lakūnai , sumąstyt i p e r s e k i o j i m o

175

kreivę. Aikistas, kai s u s i r e m i a su pr iešin inku, labai p r i m e n a Vakarų didvyr į kaubojų. Rankos nuleistos, tarsi p a s i r e n g u s č iupt i n e m a t o m u s šešių užtaisų pistoletus. J ū s visiškai b e g i n ­kliai, bet jūs p a s i r e n g ę . Kaip įspė ja įvairūs d z e n f i losofai, -p a s i r e n g ę , bet n ieku g y v u ne puol imui . Iš t ikro tai č i a romant iškas idealas. Paskui judate tiek, k a d išs isuktumėte, pasi t raukiate į šalį n u o n u m a t o m o s u s i d ū r i m o taško, k a d p e r s e k i o j i m o kreivė susidurtų su jūsų ratu ka ip l iestinė. Tada pr ieš in inko trajektori ją n u k r e i p i a t e - j e i esate jo kreivės v iduje, s u m a ž i n a t e jo ratą ir jį stuktel i te. O d a r g e r i a u būtų žengt i iš jo kreivės laukan, ats idurt i j a m iš užpakal io , nukreipt i j į jūs iškiu ratu, k a d jis nubrėžtų ilgą „S". Ši ta ip j u d a n č i a m pr iešininkui p a s e k m ė s p a č i o s pražūt ingiaus ios. A b i e m atve­jais puolantys is yra m o n e t a , s p r a g t e l t a nuo n a g o į b e s i s u k a n ­čios lėkštelės kraštą. Aik istas šitaip gal i nukre ipt i p u o l a n č i o j o judėj imą kur t i n k a m a s . Esu matęs, ka ip 90 kg sveriantis m u l a s s m o g ė t iesiu t a i k y m u p e r p u s l e n g v e s n i a m aikistui, o šis ž e n g ė į šalį, į r ė m ė mažylį pirštą į m u l o riešą ir suktelėjo ka ip kokį vilkelį.

Aikistui d r a u d ž i a m a s t iesusis j u d ė j i m a s , koks įprastas d a u g u m a i japonų karatistų. ( O j a m a tuo m e t u , k a d a j į paž ino­jau, b u v o p a g a l i a u iš naujo a t r a d ę s senovės kinų k o n c e p c i j a s i r p r a d ė j ę s mokyt is judėt i ratais; štai k o d ė l jo m o k y k l a atsiskyrė n u o „ K a t i n o " go-džiu-riu tiesių judesių mokyklos.) Tiesusis s m ū g i s gal i būt i s i a u b i n g a i g a l i n g a s , t a č i a u nukre ip­tas pr ieš jud ė j i mą ratu jis yra s a v i ž u d y b ė . Kul tūr izme lavini­masis t iesiomis l ini jomis v e d a į raumenų pertekl ių, o t o k i a m e s p o r t e ka ip karatė - į susižaloj imą. Tačiau j u d ė j i m a s ratu b e m a ž v i s a d a s u p r a n t a m a s k la id ingai , net Rytuose: jis v e d a į net iesumą, išsisukinėj imą n u o p r o b l e m ų ir a t s a k o m y b ė s , o č i a jau yra d a b a r t i n ė s Azi jos l iga.

U g d y d a m a s i s s u p r a t i m ą a p i e s a v o kūną, aikistas d r a u g e u g d o s i beveik a n t ž m o g i š k ą p a s t a b u m ą . Ryškiausi j o pojūčia i yra 1 6 5 - 1 8 0 ° r e g a i r p a s ą m o n ė s klausa. Toks g e b ė j i m a s girdėt i garsus, e s a n č i u s ž e m i a u g i r d i m u m o d i a p a z o n o , dažna i b ū d i n g a s h ipnozei ir, ž i n o m a , „pas lapt is" yra analogiškoj i arkl io ar šuns k lausa.

Senasis meist ras p l ikomis rankomis a t m u š i n ė j a strėles, le idž iamas į j į t iesiu t a i k y m u . Jis yra p a d e m o n s t r a v ę s , kaip m o k a išsisukti n u o kulkų, š a u d o m ų į j į ta ik laus šaul io t iesiu

taikymu. Jis m o k a atimti pistoletą iš šaulio, s tov inčio už 45 m, nors šis nė akimirkai n e n u k r e i p i a v a m z d ž i o n u o meistro. M a č i a u , k a i p Tohėjis pakartot inai n u g i n k l a v o Franką Goody' į , džiudoistą, buvusį kar in io laivyno durtynių instruktorių, ir pu i­kų šaulį Denver io pol ic in inką iš penkių metrų a t s t u m o . G o o -dy's sakosi š imtus kartų p e r kel ias savai tes m ė g i n ę s priveikt i Tohėjį ir p r i p a ž į s t a retai t e s p ė d a v ę s netg i b e n t kartą iššauti iki Tohėjis be s k a u s m o p a r b l o k š d a v o j į ant m e n č i ų su jo pat ies pistoletu... i r k a d ku lka v i s a d a n u l ė k d a v o t e n , kur Tohėjo n e b e b ū d a v o . Peilis, į remtas Tohėjui į kaklą, užpuol iku i nespėjus sušukt i „a ik i !" a t s i d u r d a v o pr ie jo p a t i e s kaklo.

- Ž i n o m a , - s a k o Tohėjis, - nereik ia nė d e m o n s t r u o t i tokių dalykų, nes n iekas k a i p g y v a s su pei l iu n e p r i e i s t a i p arti pr ie aikisto.

Karo pol ic in inkas St. C y r a s tvirt ino, k a d n i e k a s n e p a j ė ­g u s ištrūkti, kai C y r a s už lauž ia ranką. J a c k a s B o g a n a s ir Korinas Turley's ta ip ir n e s u g e b ė j o , n e p a i s a n t karo pol ic i jos d z i u d o p a s i r e n g i m o . O štai Tohėjui č i a t e b u v o „ t a i p p a p r a s t a , kaip išsinerti iš s a v o k i m o n o " . Viso p a s a u l i o pol ic in inkai įsit ikinę, k a d pat ik imiaus ia ap ieškot i įtariamąjį pastatytą prie s ienos, pasi lenkusį v o s ne 45° k a m p u , straksint) ant pirštų galų, prasižergusį . A p i e š k a n t i s pol ic in inkas stovi p a s t a t ę s vieną koją tarp į tar iamojo kojų, k a d galėtų ją pak išt i , j e i g u šis pajudėtų. Jei p a r e i g ū n ų yra d u , tai v ienas stovi k iek u ž p a k a ­lyje, s a u g o d a m a s įtariamąjį su p istoletu. D e n v e r i o pol ic i jos p a r e i g ū n a s Frankas G o o d y ' s , antro atskyr io d z i u d o i r javaros (karinio dž iudži tso) j u o d a d i r ž i s , d a u g kartų b a n d ė apieškot i Tohėjį ir vis n e s ė k m i n g a i . Paprašiau apieškot i s e n u k ą dviejų JAV karo pol ic in inkų ir n u f o t o g r a f a v a u ketvirtą b a n d y m ą . A p ieškantys is po l ic in inkas laikė savo kairę ranką senukui ant s tuburo, k a d pajustų k iekvieną raumenų krustelėj imą... Bet sakėsi ta ip i r n e p a j u s d a v ę s . Kaskart Tohėjis r a s d a v o p r i e d a n ­gą už a p i e š k a n č i o j o pol ic in inko nuo g ink luoto jo, j i e m s n e s p ė ­jus nė susivokt i . A b u sakė negalį v isiškai n ieko p a d a r y t i , galį v ienas kitą peršaut i .

Karo pol ic in inkai i š s ė m ė visą s a v o „užt ikr intų" g r i e b i m ų ir

sulaikymų arsenalą.

Vakarietis, kuris p r a d e d a mokyt is aiki - d a u g e l i s jau pra­dėjo, - p a p r a s t a i s u v o k i a tas s laptąsias gal ias ir g a l i m y b e s jau per pirmąjį pusva landį . Pr is imenu s a v o pat ies pirmąją

12. 708 177 176

p a m o k ą . Stovėjau visiškai a ts ipa la idavęs, ž v e l g d a m a s į kaž­kur, o Tohėjis kėlė ir s t ū m ė m a n o ranką ir l iemenį s t e n g d a m a ­s i s - v e l t u i - m a n e išjudint i . Gal pusvalandį , a p i m t a s isteriško juoko, raičiausi ant gr indų. Kaip v iskas p a p r a s t a ir k o d ė l aš to šitiek laiko n e p e r p r a t a u !

Aiki turi v isa atperkančią y p a t y b ę , neleidžiančią aiki d e g e -neruoti iki s tabo. N e p a p r a s t a i r imta p s e u d o m i s t i k a retai b ū n a pajėgi atskirti tikrą p a ž a n g ą nuo p a p r a s t o s iliuzijos. Kūnas atit inkamai d e g e n e r u o j a . B u d a dėl šito yra įspėjęs. Aikistui yra kliūčių: je igu psichinis tobulė j imas bent truputį praras pusiau­svyrą, - aikistas prala imėjęs. Tobulėdamas aikistas pastebi , kaip, lygiagrečiai su d i d ė j a n č i u fiziniu n e p r i e i n a m u m u tobulėjant charakter iui , ak ivaizdūs tr iukai, kuriuos jis išmoksta, darosi vis labiau pr ibloškiantys. Jis ne suyra iki ant iv isuomeniško keistuo­lio, o dž iaugiasi y p a t i n g a social ine ir f izine sveikata.

Ir kažkur v i s a m e k a m e jis a t r a n d a tai, ką Vakarų p s i c h o ­logas v a d i n a p a s ą m o n e , ir, be to, tai, ką J u n g a s v a d i n a „gyvąja dvasia". Tohėjis angl iškai - p a p r a s t a i , bet r a c i o n a l i a i -v a d i n a šį reiškinį „ p a s a u l i o dvas ia, g y v e n i m o dvasia". Ir jei kas p r a d ė t ų der int i tai su savo d a b a r jau s u m i š u s i o m i s s ą m o n e i r p a s ą m o n e , to j ė g a priartėtų pr ie n e r i b o t u m o .

Šiuos a t r a d i m u s p a d a r ė ne v ien tik p a t s U e š i b a . Analo­giški Vakarų a t r a d i m a i r o d o , k a d jie ne v ien tik rytietiški. J a p o n i j o s , Korėjos ir Kini jos istorijoje b u v o d a u g tokių meistrų ka ip U e š i b a . Tačiau s e n o v ė s meistrai išlaikė s a v o atradimų paslaptį a r b a p e r d a v ė vos v i e n a m k i tam mokin iu i i r dė l to a t rad imai i lgainiui d e g e n e r a v o į m a g i š k ą kultą a r b a nukel iavo į k a p u s . K iekv ienas m o k s l a s , k iekv iena išmint is negal i n e d e -g e n e r u o t i d ė l v a r ž a n č i o s y p a t i n g o s l a p t u m o s istemos. Taip atsit iko ir su aiki, s e n o v ė s meistrų v a d i n t u labai įvairiai.

U e š i b a skir iasi n u o s e n o v ė s g a r b i n g ų j ų tuo, k a d tą b ė d ą s u p r a n t a . S u p r a n t a ir ta i , k a d jis v ien tik p r a d r a s k o s a v o atradimų patį paviršių. Tai, ką jis yra i š m o k ę s , gal i p a g e l b ė t i Bibl i jos studi juotoju i s u p r a s t i tokius d a l y k u s k a i p tie Kristaus fiziniai s tebukla i j a u p a t e i k t o s e ištraukose iš evangel i jų. Gali p a d ė t i ir šokėjui s u p r a s t i paslapt ingąj į V. Niž inskio oficialų pareiškimą, kai šis p a b a n d ė paaiškint i s a v o nuostabųj į šok-lumą: "Aš t ies iog p a š o k u ir t r u m p a m susi la ikau". Ir gal i paskat int i atsirasti d a u g i a u tokių šiuolaikinių nižinskių.

178

Ką sport in inkui galėtų duot i l y g i a g r e t u s m o k y m a s i s aiki? Sport in inkas ne tik pasiektų d a u g i a u rekordų, b e t ir apskr i ta i graž iau pasirodytų, o dar s v a r b i a u - g a l i šveng tų d e g e n e r a c i ­nių ligų. Ps ichologai a t rado, k a d užh ipnot izuot ie j i , i š b a n d o m i f iziškai, b ū n a p r a r a d ę nuovargį; aiki p a r o d ė , k a d tokią būklę g a l i m a d v i g u b a i sust ipr int i d a r g i s ą m o n i n g a m ž m o g u i . Aiki y ra ta ip juok ingai p a p r a s t a s , k a d s u juo g a l i m a nesunkia i išvengti š iuola ik in iam s ė d i m o j o d a r b o v e r g u i p e r š a m o s bai­dyk lės - f izinio l a v i n i m o - n e t m a n k š t o s p r a t i m ų ir gol fo.

Ir aiki atsiskleistų k a i p nauja p e r s p e k t y v a mist ikui , atsisa­kiusiam j o g o s pozų i r a t s i d a v u s i a m d i n a m i š k a i į t a m p a i , k u ­riam jau p a k a n k a į t a m p o s i r norisi d a u g i a u d i n a m i š k u m o . Taip pat aiki galėtų tapt i nau ja tyrimų k r y p t i m i p s i c h o l o g u i ar J u n g o pasekėju i savikr i t iškam anal izuotoju i .

A i k i - n e tik efektyvus. Jis p a p r a s t a s , į d o m u s i r st imul iuo­jantis psichiką. 85-erių metų a m ž i a u s U e š i b a y r a g y v y b i n g a s ka ip p a a u g l y s , turint is aktyvų a t s i d a v u s i u m o k i n i o protą. Ir j is v i s a d a j u o k i a s i - t i k r i a u s i a i iš v isos ž m o n i j o s , k a d š i n e į s t e n g ė imtis a ik ido g e r o k a i a n k s č i a u .

Mokykloje

M a n o m ė g s t a m o j e japonų kar ikatūroje p a v a i z d u o t a , ka ip d z i u d o baltadiržį naujoką s v a i d o g a r b u s j u o d a d i r ž i s . A n t r a m e paveikslėly je bal tadirž is p r a š o j u o d a d i r ž i o p o r a i m i n u č i ų susi­keisti d iržais. Tada baltadirž is, užsir išęs pasiskol intą j u o d ą diržą, jau s v a i d o juodadirž į .

Aiki k o s t i u m a s g e r a s tuo, k a d s u n k u p a s a k y t i , kuris aikistas juodą diržą turi, o kuris ne. Str iukė standart inė ka ip d z i u d o ar karatė, o a p a č i o j e - t radic in is iki ž e m ė s si jonas-kelnės, kurias mūvi ir kendoistai , ir kai kurie lankininkai. Aš atsinešiau s a v o k e n d o aprangą, kur si jonas v i lk imas lygiai ta ip pat virš striukės paslėpt i diržui. D a u g u m a p a g r i n d i n ė s Tokijo aiki mokyklos mokinių turi juodus diržus mažiausia i v ienos iš kitų sporto šakų. J i e m s le idžiama diržą ryšėti, jei pat inka, bet d a u g e l y kitų mokyklų diržą ryšėti n e s k a t i n a m a ar netgi d r a u ­dž iama. Vieną d ieną m a n o partneris gali būt i naujokas kaip ir aš; kitą dieną aš ga l jau atsilaikysiu pr ieš K o d o k a n o mokyk los ketvirto atskyrio džiudoistą. Taigi jokio sk i r tumo.

N e j a p o n u i Tokijo m o k y k l a y p a č n a u d i n g a t u o , k a d d u i š geriausių mokytojų m o k a a n g l i š k a i - T o h ė j i s i r Tamura, jaunes-

179

S e n a s i s m e i s t r a s U e š i b a „ s v e i k i n a " s a v o u ž p u o l i k ą c e r e m o n i n g u n u s i l e n k i m u

(Devyni kadrai iš eilės, filmuoti po 64 per sekundę)

180

nysis instruktor ius, kuris k a d a nors t a p s a n t r u o j u U e š i b a ar antruoju Tohėjum. P a t o g u m a s ne tik ka lb in is. Tohėjis y r a šių laikų ž m o g u s , m o d e r n i o s s u v a k a r i e t i n t o s kul tūros atstovas. Senasis m o k y t o j a s U e š i b a atstovauja senov ine i Rytų t radic i ja i . Jis g e r o k a i pr is i ta ikęs prie naujųjų laikų, bet yra s e n o v ė s atstovas. S u n k u su U e š i b a sus ika lbėt i t ikr ies iems vakar ie­č i a m s iš A m e r i k o s , m e n k a i t e i š m a n a n t i e m s Rytų m ą s t y s e n o s y p a t y b e s . Tohėjis pašal ina b e n d r a v i m o s p r a g a s t a r p senųjų Rytų ir Vakarų bei t a r p naujųjų Rytų ir Vakarų.

Naujokas p i rmiausia m o k o m a s n e s u l e n k i a m o s rankos tr iu­ko. Dažnai jo p a m o k o m a s atsit ikt inis lankytojas. N e t r u k u s j is t a m p a m o k i n i u .

Antras is d a l y k a s , kurj m u m s p a r o d ė . . . A š s a k a u „ m u m s " , k a d a n g i pirmąjį kartą b u v a u p r i b l o k š t a s , kai m a n o m a ž y t ė ž m o n a „pr ik l i javo" pol ic in inką Franką G o o d į pr ie d e m b l i o . Frankas g u l ė j o ant menčių. M a n o ž m o n a a t s i k l a u p ė apsižer­gusi j į per juosmenį ties krūt inės ląstos a p a č i a .

Tuomet ji n u k r e i p ė žvi lgsnį t iesiai į priekį, bet į nieką konkrečia i . „Ž iūrėk į b e g a l y b ę " , - p a m o k ė ją Tohėjis. Ir ji p a d a r ė n e s u l e n k i a m o s rankos triuką s u a b i e m r a n k o m i s , švelniai l a i k y d a m a rankų „peil ių" a š m e n i s Frankui G o o d ž i u i ant d i a f r a g m o s ir krūt inės. Tada Frankui b u v o p a s a k y t a kelt is. Jis, k a d ir ką d a r ė , - n e p a j ė g ė . Keista, k a d jis k u o l e n g v i a u ­siai ga lė jo pa judint i bet kurią iš j į k a u s t a n č i ų m a n o ž m o n o s rankų, bet, vos tik kurią nors p a j u d i n d a v o , tos j ė g a tarsi p e r e i d a v o kitai rankai , taigi Frankas t a i p ir l ikdavo pr ikausty­tas prie d e m b l i o . Jis ki lnojosi, b a n d ė riesti nugarą, b a n d ė sukt is, š l iaužt i , - v iskas vel tu i . K a i p a b s u r d i š k a i s k a m b a a t p a s a k o j i m a s , lygiai ta ip a b s u r d i š k a i ir a t r o d ė . O d a r absur-dišk iau v iskas a t r o d ė t a m , kuris g u l ė j o ant m e n č i ų .

Paskui mokinys imasi pagrindinių pratimų. Jie aprašomi toliau. Visi pagrįst i asmeniniais Tohėjo paaiškinimais, iliustruoti jo pieštomis m a n o bloknote s c h e m o m i s ir m a n o paties piešiniais.

I l iustracijos yra pagr įstos d a u g y b e nuotraukų, gautų iš Tohėjo ir senojo meistro sūnaus Kiš iomaraus Uešibos, taip pat iš jaunesniųjų instruktorių ir d r a u g e besimokiusiųjų. Daugiau nei 3 0 metrų 1 6 m m juostos b u v o nuf i lmuota p o 6 4 k a d r u s per s e k u n d ę (sulėtintai), siekiant užfiksuoti, ka ip senasis meistras išsisukinėja nuo puolančiųjų. Atrodytų ga l ir n e d a u g , bet juk nė

181

v ienas ve iksmas netrunka i lgiau kaip kelias sekundes. Jei ne nuoširdi v isos mokyklos p a g a l b a , šio skyrelio parašyti nebūtų b u v ę į m a n o m a . Tikiuosi į s t e n g ę s perteikti s u d ė t i n g ą k o n c e p ­c i j ą - s u d ė t i n g ą dėl to, k a d viskas taip paprasta.

P A Š O K I M E

K a i p ir visų rūšių d z e n kovos m e n u o s e , p a g r i n d i n i s aiki lav in imasis yra šokio prat imų sekos. Kaip d z i u d o ar karatė, p a g r i n d i n i a i šokio ž ingsnia i vėl iau p a n a u d o j a m i p a g r i n d i n i a m s g y n y b o s v e i k s m a m s .

Mokin iu i r o d o m a , kurie v e i k s m a i t inkami kur iomis iš įvai­rių p a g r i n d i n i ų apl inkybių. Jų m o k o m a s i tol, kol v e i k s m a i t a m p a antrąja pr ig imt imi , k a d iš tikrųjų ginant is į m a n o m a būtų r e a g u o t i spontan iška i ir tą p a č i ą akimirką. Tačiau aiki veiks­m a i yra d a u g i a u nei v ien tik š a b l o n i š k a g y n y b i n ė g i m n a s t i k a . K i e k v i e n a aiki p o z a yra p r i e m o n ė lavintis valdyt i ki - tą nerealią, sunkiai suvokiamą, sunkiai paa išk inamą tekančią galią. Pozos sk i rstomos p a g a l intensyvumą ir d a r o m o s nusta­ty ta s e k a apši l imui . Kai a t l i e k a m o s su m o k y t o j u mokyk lo je, v i s a s e k a t runka n u o 20 minučių iki p u s v a l a n d ž i o . L a b i a u p a t y r ę mokin ia i įs iva izduoja tur intys savąjį ki suregul iuotą, „ į jungtą", b e m a ž visą laiką, todėl j iems nereik ia i lgo a p š i l i m o . Bet š i to n e p a s a k y s i a p i e jus nei a p i e m a n e .

D a r a n t v isus p r a t i m u s re ik ia iš laikyt i d v i p a d ė t i s . Pir­m o j i - n e s u l e n k i a m a r a n k a . Antro j i y r a k o n t r o l i n i s t a š k a s , a š i s , k u r i a m e d i t u o d a m i n u k r e i p i a m e s u s i t e l k i m ą i r a p i e kur ią j u d ė d a m i p r i v a l o m e n u o l a t sukt is . J a p o n i š k a i j i v a d i ­n a m a seika no iten, o Tohėj is v e r č i a - „ v i e n a s t a š k a s " . Aš j į v a d i n č i a u „ v i d i n i u t a š k u " . Je i a t l i e k a n t aiki p r a t i m ą - ar t i k r o j e k o v o j e - kuri n o r s iš šių p a d ė č i ų t r u k d o ar jos p r i s i l a i k o m a net iks l ia i , - r e z u l t a t a s b u s n e i g i a m a s .

L A N K S T U S RIEŠAS

Pirmieji trys prat imai y r a skirti d a u g i a u s i a riešui lavinti. Jie y r a v ienintel iai , kur iuos g a l i m a daryt i visur, net s ė d i n t m e t r o . Du p i rmuosius reikia gera i išmokti t iek g y n y b a i , t iek p r i e š p u o l i u i . Tai s k a u s m i n g i la ikymai, kur iems niekas negal i pas ipr ieš int i i r kuriais n e s u ž a l o j a m a . Nors juos g a l i m a daryt i

182

s ė d i n t a r b a net gul int ant n u g a r o s , p r a d ė k i m e k a i p m o k y k l o ­

je. Ats is tok ime p a t o g i a p o z a : f u d o a r n e p a j u d i n a m a karatė

p o z a , kojas p a t o g i a i p r a ž e r k i m e k a i p p a g a l k o m a n d ą „ la is­

vai". Visiškai a t s i p a l a i d u o k i m e , p e č i u s a t l o š k i m e a t g a l i r n u -

le isk ime ž e m y n . At l ik ime k v ė p a v i m o prat imą. Pakelk ime rankas pr iešais save, s u l e n k i m e p e r a l k ū n e s

tarsi m a l d a i . Iki susi l iečiant d e l n a m s n u l e n k i m e kairę p laštaką p e r r iešą ž e m y n , s u i m k i m e ją iš v i ršaus d e š i n e r a n k a t a i p , k a d d e š i n y s d i d y s i s p i rštas i r nykštys laisvai a p k a b i n t ų riešą. Smil ius n ė r a t o k s s v a r b u s s u ė m i m u i - b e t s v a r b u pr i ­s p a u s t i d e l n o d e š i n i u g u m b u r u ka i rės rankos smi l iaus k r u m ­plį. D a b a r tolygia i i š k v ė p d a m i s p a u s k i m e d e š i n e ranka ka irę, labiausiai s p a u s d a m i deš in io smil iaus krumplį, s t u m d a m i kairės rankos pirštus kairės a lkūnės link. Tuo p a č i u m e t u abi a lkūnes reikia artinti vieną prie kitos. Iš pradžių labai s k a u d ė s . Tegu p a s k a u d a . Padarykite taip p e n k i s kartus su kaire ranka, p a s k u i at i t inkamai su dešine, kiekvieną sulenkimą p a l y d ė d a m i s m a r k i u i š k v ė p i m u , a t s i p a l a i d u o d a m i s u į k v ė p i m u .

Kai j ū s d e r a m a i s u r e g u l i u o s i t e k i s rovę „žarna", kur i y r a jūsų p u o l a m o j i ranka, - jūs s u v a l d y s i t e skausmą. Tačiau net g e r i a u s i u atveju pr ireik ia savaič ių išmankšt int i d i l b i o išor inės p u s ė s r a u m e n i m s , kurie d ė l m ū s ų laikų n e v e i k l u m o y r a susi­t r a u k ę . J ū s s u d r e b ė s i t e iš s k a u s m o . B a n d y k i t e suvaldyt i d r e b u l į , n u k r e i p d a m i j į į s a v o vidinį tašką. Nežiūrėki te į s a v o r a n k a s , o žvelkite t iesiai pr ieša is s a v e į į s i va izduojamą b e g a ­l y b ę . Padaryk i te p e n k i s kartus p r a t i m ą s u kaire ranka, p o t o

183

su d e š i n e , po to vėl su kaire, deš ine, po to ga l dar kartą su kaire ir d e š i n e , bet jau ne d a u g i a u .

G y n y b o j e panaudoki te šj sugr iebimą prieš puolantįjį, č i u m ­pantį jus už at lapo ar a p y k a k l ė s .

Vėl dėk i te rankas lyg m a l d a i , tik pasuk i te kairę plaštaką per riešą v i d u n ta ip, k a d p laštakos v iršus būtų n u k r e i p t a s a u k š t y n , bet p a k r e i p t a s į pr iešais la ikomą dešinį delną. U ž d ė k i t e dešin io nykšč io p a g r i n d ą ant kairės p laštakos išorės truputį ž e m i a u krumpl ių t a r p d idž io jo ir b e v a r d ž i o pirštų. Dešinės rankos keturiais pirštais a p k a b i n k i t e kairę plaštaką ir su imki te nykšč io g u m b u r ą - chiromantinį Veneros g u m b u r ą . D a b a r spausk i te d e š i n i u n y k š č i u kairės rankos pirštus kairės a lkūnės link, vėl leiskite a b i a lkūnes ž e m y n ir truputį art inkite v ieną prie kitos, n e l e i s d a m i a l k ū n ė m s tolti v ienai nuo kitos. Faktiškai, at l iekant ve iksmą, reikia kairę ranką išlaikyti vert ika­lią, leisti ją s tatmenai ž e m y n , tarsi p e r s k r o d ž i a n t l iemenį p u s i a u ; k a m p a s t a r p kairės p laštakos ir kairio d i lb io skaus­m i n g a i m a ž i n a m a s , s p a u d ž i a n t ž e m y n kairį di lbį. Kai tik kairys r iešas ats idurs t ies b a m b a , sustokite. į k v ė p k i t e ir gr įžk i te į pirmąją padėtį . Pakartokite prat imą su š n i o k š č i a m u i š k v ė p i m u . Pirmąjį prat imą atl ikite penkis kartus su k iekviena r a n k a - ta ip du ar tris kartus. Žiūrėkite, k a d p e č i a i išliktų neutralūs, neį tempt i ; nes ikūpr ink i te. Nesupain iok i te į k v ė p i m o su i š k v ė p i m u - d a r y d a m i prat i mą ne įkvėpki te, o i š k v ė p k i t e -tok ia būtų natūral i reakci ja, bet j i n e t i n k a m a s k a u s m u i m a ž i n ­t i . Kai j a u r a u m e n y s išmankšt int i ir jau m o k a t e nukreipt i ki t ė k m ę „žarna" - d i lb iu, - s k a u s m a s ims nykt i . Toks s u ė m i m a s y r a esmin is aiki m e t i m a m s .

D a b a r nuleiskite rankas. Nukre ipk i te k i t ė k m ę per pirštų galus, pakratykite rankas ir atpalaiduokite plaštakas ir pirštus -n e p a m i r š d a m i n e p a l i a u j a m a i žvelgt i pr iešais s a v e į niekur. Pakratykite rankas labai s m a r k i a i , tarsi n o r ė t u m ė t nukratyt i pr i l ipusią pr ie pirštų galų kramtomąją gumą. Neleiski te ran-

184

k o m s kilti au kš tyn iki pečių. J e i g u jos p a k y l a , v a d i n a s i , k i neteka, jūs tik b l a š k o t ė s k a i p ant kranto žuvis. Kel is p i r m u s kartus pajusi te į t a m p ą t a r p m e n č i ų . Gera i . Daryk i te prat imą 30 s e k u n d ž i ų ar p a n a š i a i , k v ė p u o d a m i į p r a s t u g r e i č i u , bet gi l iai. Daryki te, k a i p t ik nor i te, g a l net p r i p r a s k i t e k a i p nors daryt i , k a d ats ipa la iduotų pirštai ar r iešai.

P o p r a t i m o rankas jausi te labai malonia i . J o s b u s k u p i ­n o s e n e r g i j o s i r š i l u m o s , s p i n d u l i u o s vidinį karštį. J o s b u s g y v y b i n g o s k a i p n i e k a d iki to l . P a b a n d y k i t e pra t imą v idurž ie­my, t a d a pa imki te p l i k o m i s r a n k o m i s s n i e g o ar l e d o . J ū s e s a t e s ė k m i n g a i i š m o k ę t ibet iečių asketų t e c h n i k o s , skirtos išgyvent i H i m a l a j u o s e ž i e m ą b e drabuž ių. Č i a p i r m a s i s eta­p a s m o k a n t i s sukelt i „vidinį karštį". Aiki m o k y k l o j e Tokijuje mokin ia i p e r kan-geiko, v i d u r ž i e m i o ritualą, t i e s i o g i n e ž o d ž i o p r a s m e sušyla n u o aiki prat imų ir e ina j lauką įsitaisyti s n i e g e ; i š s i m a u d o p o ledin iu d u š u plačiai a t lapoję l a n g u s , kai lauke ž e m i a u nul io, i r v isai ne junta šalč io. Aš e s u ta ip i š s i m a u d ę s pirmą s a v o t reni ruočių savaitę. A š n e s u komiksų herojus (nors, pr is ipaž ins iu, jauč iuos i esąs p a n a š u s į tokių herojų „pirminį pav ida lą") . D a u g u m a m a n o m o k s l o d r a u g ų b u v o iš koledžų, d a k t a r a i , m e n i n i n k a i , kitų intel igent iškų p r o ­fesijų atstovai - ne kokie s t e b u k l i n g i ga l iūnai .

Kai j a u riešai tokia is p r a t i m a i s t inkamai išlavinti, gal i te

p a s i r o d y t i s a v o r a u m e n i n g i e m s d r a u g a m s vakarė l iuose, kai

185

šie pasiūlo ats ispaudimų varžybas. Duokite savo stiklą palaiky­ti d r a u g e i . Įsitaisykite ant gr indų ats ispaudimų poza. Bet remkitės j gr indis ne delnais, o plaštakų išorėmis, delnais į viršų, pirštais nukreiptais j šalis. A t s i s p a u d i n ė k i t e - l a i s v a i , tarsi Įprastiniu b ū d u . Pakvieskite draugą, kuris gali Įprastai atsi­spaust i šimtą kartų, p a b a n d y t i penkis kartus atsispausti šitaip. Susilažinkite, k a d šitaip neats ispaus nė karto. Ne, nesilažinkite, nes lažintis iš akivaizdžių dalykų yra „neaikistiška", nesportiška.

Toliau pate ik iami aiki prat imai daryt in i t ik erdv io je pata l­poje, g e r i a u s i a s p o r t o salėje ar aiki mokyk lo je.

„VEJOS PJOVIMAS"

Meistras U e š i b a , s i e k d a m a s išlavinti g e b ė j i m ą išlaikyti

ki „ į jungtą" j u d a n t , s u k ū r ė irklavimo prat imą. J a p o n a i j j veikiai

p e r p r a n t a , k a d a n g i j u o tarsi m ė g d ž i o j a m a s j a p o n ų žvejų sa­

vitas irklavimo b ū d a s . V a r g u ar vakar iečia i turi ką nors

at i t inkamo. Panašiausias v e i k s m a s būtų „ve jos p jov imas",

nors į priekį n e i n a m a .

Riešas j u d a k a i p Vakarų lengvos lenktyninės valt ies ir­

k luotojo su 90° k a m p u s u k i o j a m a irklo m e n t ė , k a d j i t raukia­

ma eitų s t a t m e n a i į v a n d e n s paviršių, o atgal o r u - aptakiai

horizontal ia i , tik aiki p r a t i m a s yra be g r ą ž i n i m o atgal j u d e s i o ,

s u g r į ž i m a s neutra lus. Jei įs iva izduos ime, k a d irklas i lgas, irgi

lengv iau n u k r e i p s i m e p a s t a n g a s (ki tėkmę) į darbin į tašką

g e r o k a i tol iau nei s iekia mūsų fizinis kūnas. Šlaunies ir v isos

kojos v e i k s m a s at i t inka Vakarų fechtuoto jo, at l iekančio t r u m p ą

į tūpstą nekel iant kojos.

S t o v ė s e n a yra ka ip Vakarų boks in inko ar fechtuoto jo,

išskyrus tik k a d p r a t i m a s d a r o m a s d v e j o p a i - m o s t a s į priekį

a r b a kaire, a r b a d e š i n e koja. Kaire į priekį y r a p a g r i n d i n i s ,

nes n a u d o j a m a s g y n y b a i nuo p u o l i m o dažn iaus ia i deš ine

ranka. Č ia t o k s ir a p r a š o m a s , nors derėtų m o k y t i s ir lygiai

tok io pat m o s t o d e š i n e koja.

Ženk i te kaire koja nedidel į ž ingsnel į į priekį, d e š i n e p ė d a

s t o v ė d a m i p a t o g i a i į r e m t a 90° k a m p u j šalį. K ū n a s remiasi

deš ine, natūral iai p a l e n k t a per kelį. K u m š č i a i laisvai nuleisti

( lyg la ikytumėt j u o s e po mažą kiaušinį) prie k lubų, nykščia i į

vidų, a lkūnės a t g a l .

186

„ V e j o s p j o v i m a s "

Jūsų k i y r a v i d i n i a m e t a š k e , sutelkta, b e t n e t e k a n t i , k a i p

s u u ž s u k t u č i a u p u , kai v a n d u o s p a u d ž i a s a n d a r i n i m o t a r p i n ę

tarsi l a u k d a m a s , k a d a j į pale is g l e ž n o m i s ž a r n o m i s , kur ios

y r a jūsų rankos ir ko jos, i r ta ipg i d a b a r g l e ž n o m i s u ž d a r ą

ratą s u d a r a n č i o m i s š launų „žarnomis". Paleiskite k i - m e s k i t e

š launis į priekį, k a d l i e m e n s ašis ats idurtų ant ka i rės kojos,

d a b a r su lenktos. L i e m u o išl ieka vert ika lus (neleiskite j a m

pal inkti į priekį), d e š i n ė , a r b a užpakaly je e s a n t i , ko ja natūra­

liai išsit iesia, rankos, jau n e b e g l e ž n o s , moste l i į priekį. J o s

p e r r iešus sulenktos, k u m š č i a i - ž e m y n , p a s u k t i 90° k a i p

irkluojant. Jie tarsi u ž s p a u d ž i a rankų „žarnų" g a l u s ir ki srovės s p a u d i m a s suk iet ina jas, k a i p p a r o d y t a i l iustraci joje.

Antras šio „v iens-du" v e i k s m o j u d e s y s y r a s ta igus grįži­

m a s į p r a d i n ę padėtį įkvepiant. D a b a r k u m š č i a i p e r r iešus

lenkiami atgal. J u d e s i o e s m ė yra šlaunų m e t i m a s atgal - ne

pečių ir ne rankų; kūnas sk lendžia paskui š launis. Vėl meski-

tės į priekį i š k v ė p d a m i , vėl atgal , „v iens-du", „v iens-du".

Tegu partner is i š b a n d o jūsų ki į tampą. Kai jūs šovę į

priekį, t e g u s t u m i a jūsų k u m š č i u s pečių l ink, k a i p i l iustraci­

joje. J ū s pr ivalote būt i n e p a j u d i n a m i , n e s u v o k i a n t y s , k a d jus

stumia. Partneris neturėtų įs tengt i p a s t u m t i ir jūsų š launų iš

u ž p a k a l i o (žr. i l iustraci ją). Kai mostel i te a t g a l , p a r t n e r i s turėtų

nejstengt i p a s t u m t i jūsų pečių. Prat imui išmokt i nereik ia sa­

vaičių. Efekto pas ieks i te pirmąją dieną, jei tik p e r p r a s i t e ki nukreipimą.

187

A Š T U O N I Ų KRYPČIŲ Š O K I S

Aštuonių krypč ių šok io g a l i m a imtis tuomet, kai toks j u d ė j i m a s j priekį ir a p s i s u k i m a s sk landž ia i susi l ieja. Č ia vėl p r i s i m e n a m e senovinį mistinį A š t u o n k a m p į - š i ų m e n ų p r a s m ė s e n o v ė j e b u v o mist iška. Taip aiškinti g a l i m a ir mūsų laikais, t a č i a u p r a g m a t i k u i jankiui aštuonios k r y p t y s t ė r a g e r a univer­salioji a p s a u g a . Praktiškai i š b a n d a n t š į m e n ą tok io a p i b r ė ž i ­mo p a k a k s . Je i va ldys i te aštuonias krypt is, tai va ldysi te v isas. Besiginant į o p t i m a l i a u s i a y r a pult i iš karto p e n k i e m s ar š e š i e m s . Je i užpuol ikų d a u g i a u , - b e s i g i n a n t i s turi pranašumą, nes puolant ie j i t r u k d y s vieni k i t iems, k a i p p a a i š k ė j o p a b a n ­d ž i u s pult i senąjį meistrą Ueš ibą iš karto tuzinui karo p o l i c i ­ninkų ir dž iudoistų.

Aštuonių krypčių šokis y r a jau aptart ie j i šuol iukai j priekį i r a t g a l su 180° a p s i s u k i m a i s (su 90° kojų p a s u k i m u ) deš ine i kojai a ts idur iant pr iekyje. Į priekį ir a t g a l . Dabar, r e m d a m i e s i kaire koja ( e s a n č i a užpakaly je) , lengva i perkelk i te k ū n o m a s ę ant ko jos pr iekyje, t u o p a t m e t u s u k d a m i l iemenį p e r dešinį kelį 9 0 ° į kairę, ir brauk i te kairę koją, n e k e i s d a m i jos k r y p ­t ies, į priekį 45° k a m p u ta ip, k a d a t s i d u r t u m ė t 90° į kairę su kaire k o j a pr iekyje. į priekį ir a t g a l , aps isuk i te 180° k a m p u į padėt į su d e š i n e koja pr ieky je, į priekį ir a t g a l . D a b a r vėl iš

190

p a d ė t i e s su d e š i n e pr iekyje keisk i te kryptį 45° k a m p u į kairę, kad pr ieky atsidurtų kairė; t a m reikės n e ž y m a u s p a s i s u k i m o ant d e š i n ė s kojos, j priekį ir a t g a l , a p s i s u k a t e 180°, į priekį ir atgal ir iš p a d ė t i e s su d e š i n e k o j a pr ieky je vėl 90° į ka irę ir p e r e i n a m e į padėtį su kaire pr ieky je. į priekį, a t g a l , štai jūs jau p a s i s u k ę ir aštuntąja k r y p t i m i p a s k u t i n i a m - į priekį ir atgal. J ū s žvelg iate ne p r a d i n e k r y p t i m i , o 135° k a m p u į deš inę, la ikrodžio r o d y k l ė s k r y p t i m i 4:30, jei p r a d i n ė p a d ė t i s buvo p u s i a u d i e n i s . Atl ikite visą prat imą, iš v iso 64 p o z a s , aštuonis kartus, vis g r į ž d a m i į „ p u s i a u d i e n į " . Pratimą g a l i m a paįvair int i: p u s i a u į d e š i n ę ir v is iškai į d e š i n ę iš p a d ė t i e s su kaire pr ieky je ir s ta ig iu kojos p a k e i t i m u nus isukant n u o ko jos priekyje.

C ia n ė r a p a p r a s t a judesių v irt inė, t o d ė l p i r m i a u s i a d a r y ­tina lėtai. P a l e n g v a prat imą grei t ink i te su p e r t r a u k o m i s p a s i ­t ikr inimui. M a l o n u matyt i , ka ip p r a t i m ą at l ieka g e r a s aik istas. Tikras m a l o n u m a s žiūrėt i , k a i p j į d a r o t o k s pu ikus instrukto­rius k a i p jaunasis Tamura. Kai j į at l ieka U e š i b a j a u n e s n y s i s a r b a Tohėjis, tai jų šokis t ies iog pr ib lošk ia . O štai s e n a s i s meistras U e š i b a , rodos, t a m p a b e m a ž p e r r e g i m a s , „ s u s i p l a k a į sviestą" - o g a l net pav i rs ta g r y n u o j u ki.

„RIEŠO LŪŽIS"

„Riešo lūžis" yra a p s i s u k i m a s , n a u d o j a m a s g y n y b a i , kai pr ieš in inkas g r i e b i a už d e š i n i o r iešo kaire ranka a r b a už kair io d e š i n e . Pradėki te nuo kairės, n e s ta ip pasi ta iko d a ž ­niau, k a d a n g i d a u g u m a p u o l a n č i ų j ų - d e š i n i a r a n k i a i . Laikykite kairę ranką ištiesę į priekį, pakel tą 45° k a m p u , nukre ipk i te d e l n u s ž e m y n ir nulenkite per r iešus, p a l e i s d a m i k i tekėt i r a n k o m i s . Kartu ženki te į priekį ir statyki te kairę p ė d ą po kairiu r iešu, o d e š i n ę 90° k a m p u ir ant jos stovėkite. Šitokia p o z a s t o v ė d a m i pasit ikr inkite: s p a u d ž i a m i į su lenktus r iešus pečių link turite būti n e p a j u d i n a m i . D a b a r j u d ė k i t e - m e s t e l k i t e š launis į priekį kairės rankos k r y p t i m i . K ū n o svoris p e r e i n a ant kairės kojos. J ū s ant jos pirštų s u k a t ė s p a g a l la ikrodžio rodyk lę, k a d d e š i n ė koja skrietų ratu u ž p a k a l y j e i r a ts idur tu­mėt v e i d u į pr ieš ingą p u s ę , kairė r a n k a n u k r e i p t a į priekį, bet su lenktos per riešą p laštakos pirštai nukreipt i a u k š t y n .

191

Ki turi plūstelėt i ranka. Tikroje g y n y b o j e prat imą pratęsia-te - kel iate kairę ranką a u k š t y n , k a d pirštai brėžtų kreivę išt iesta ranka ties v e i d u iki t r u p u č i o a u k š č i a u akių ir a tgal , kartu sukate l iemenį, k ū n o m a s ė vėl p e r e i n a ant d e š i n ė s kojos, k a d vėl b ū t u m ė t p a s i s u k ę 180° k a m p u i r d a b a r ž v e l g t u m ė t p r a d i n e krypt imi , bet s tovėtumėt per d u ž i n g s n i u s pr iekyje. Galite pratęst i sk landų judėj imą ž ingsniu kaire koja šal in ir pasitraukt i nuo visai sutr ikusio užpuol iko a r b a dar kartą pasisukt i d e š i n ė n ir ats idurt i t iesiai pr iešais jį, t ę s d a m i ki t ė k m ę ir p a s i t e l k d a m i ją pr iešpuol iu i .

Bet kai darote prat imą, auk š tyn nukreiptų pirštų p o z a daryk i te p a u z ę . Tegu k o l e g a s u g r i e b a j u m s už r iešo iš už n u g a r o s ir p a b a n d o j į patraukt i a tgal ; r iešas n e p a j u d i n a m a s . Vėl nukre ipk i te pirštus ž e m y n ir t e g u s u g r i e b i a j u m s už r iešo ka ip užpuol ikas ir p a d a r o tą pat j . Padaryki te prat imą kokius p e n k i s kartus, k a d i š m o k t u m ė t sk landžia i atlikti kojų veiks­m u s . Tada p a b a n d y k i t e su d e š i n e ranka. K a d ir koks būtų st iprus pr iešin inkas, jei t ik jūsų ki teka, jis jūsų nenula ikys. M a n o partner is aiki m o k y k l o j e dažna i b ū d a v o Lindis Avakia-nas, m a ž d a u g 15 cm a u k š t e s n i s i r g a l 25 kg sunkesnis už m a n e , turint is d z i u d o a u k š t o atskyr io juodą diržą i r futbol in in­ko bei k o l e d ž o trener io kvalif ikaciją. Nė v ienas iš šių pr iva­lumų j a m n e p a g e l b ė j o .

„ R i e š o l ū ž i s "

192

D V I G U B A S „RIEŠO LŪŽIS"

„ D v i g u b a s riešo lūžis" n a u d o j a m a s , kai pr ieš in inkas gr ie­bia už abiejų riešų. Išmokite v e i k s m ą ir t e g u k o l e g a jus i š b a n d o , t e g u g r i e b i a už riešų ir atl ikite ve iksmą. Stokite n e p a j u d i n a m a poza, nuleiskite rankas pr iešais š launis. Pasu­kite p l a š t a k a s per r iešus ta ip, k a d pirštai nukryptų vieni į kitus. Paleiskite ki. Garsiai i š k v ė p d a m i moki te r a n k o m i s iš pečių v i e n a į kitą ta ip, k a d p l a š t a k o s prasi lenktų, ir užba ik i te mostą riešų sukryž iav imu. Pakartoki te prat imą į p r a s t u s p e n k i s kartus, kaskart s u k r y ž i u o d a m i su t r i u k š m i n g u i š k v ė p i m u , gr įž­d a m i į p r a d i n ę padėtį su į k v ė p i m u , p i r m a su v iena ranka pr iekyje, paskui su kita. I š b a n d y m u i k o l e g a t e g u delna is s u i m a iš a p a č i o s už krumpl ių ir p a b a n d o kelti. Privalote būt i nepajudinami.

A U K Š T A S „RIEŠO LŪŽIS"

Toks „r iešo lūžis" y r a j a u a p r a š y t o j o v e i k s m o v a r i a n t a s . Pirštai n u k r e i p i a m i 45° k a m p u į priekį. R a n k a s m o j a t e j priekį i r a u k š t y n , r iešai s u s i k r y ž i u o j a p e č i ų aukšty je t iesiai p r i e š a i s jus, rankos b e v e i k v is iškai išt iestos n u o p e č i ų iki r iešų, t ik natūral ia i k iek s u l i n k u s i o s per a l k ū n e s . Vėl p a k a r ­tok i te p o p e n k i s kartus s u k i e k v i e n a r a n k a pr ieky je. K o l e g a

13. 708

jūsų i š b a n d y m u i ga l i s tumt i r iešus kaktos link, k a i p p a r o d y ­ta il iustracijoje.

Darant du p a s t a r u o s i u s v e i k s m u s l iemuo pr ivalo visiškai nejudėt i j u d a n t r a n k o m s . Rankos turi mot i v isai nepr ik lauso­mai n u o l iemens tarsi dv i lanksčios žarnos, k a r a n č i o s n u o ketaus h idranto.

Š O N I N I S M O S T A S

„Šonin is m o s t a s " y r a v i e n a s iš n e į p r a s č i a u s i ų ve iksmų, re ikalaujant is moste l t i k ū n u išlaikant s t a t m e n ą l iemenį. Stoki­te i l iustraci jo je p a v a i z d u o t a p o z a , rankas išt ieskite į kairę d e l n a i s į viršų. Su lenk i te kairį kelį, o d e š i n ė k o j a tur i būt i t iesi . Š launis turi mo st e l t i ka i rėn, o l i e m u o išlikti vert ika lus. Je i l i e m u o p a s v y r a , jūs p r a ž u v o t . Tegu k o l e g a s t u m i a iš š o n o jūsų k lubą jūsų rankų k r y p t i m i . J ū s rankų a p a t i n ė j e p u s ė j e pajus i te į t a m p ą , y p a č per vidurį t a r p p e t i e s i r a l k ū n ė s , jūsų p r o t a s s u t e l k t a s į šią sritį. K o l e g a n e į s t e n g s pakelt i rankų.

Grįžkite į p r a d i n ę padėt į , vėl i š b a n d y k i t e rankas, ar jos tikrai n e p a k e l i a m o s . D a b a r mokite rankomis į kitą p u s ę ir m o s t u sulenkite d e š i n ę koją, kaip p a r o d y t a i l iustraci joje.

š o n i n i s m o s t a s

194

M O S T A S DILBIU

„ M o s t a s d i l b i u " y r a b e s i s u k a n č i o d e r v i š o išs isuk imo n u o p u o l i m o šokio p r a d ž i a . Šis šokis labiau nei kas nors kita skir ia aiki n u o kitų s a v i g y n o s b ū d ų . K a d a n g i , p a s a k anglų patar lės, bes isukant is a k m u o s a m a n o m nepraturtėją, suk imosi s a v i g y n a neleidž ia p u o l a n t i e s i e m s susitelkt i .

Stokite n e p a j u d i n a m u m o poza. Rankas laikykite atpalaiduo­tas, plaštakas ištiestas delnais ž e m y n b a m b o s aukštyje. Mokite plaštakomis horizontaliais kuo plačiausiais lankais v i e n o d a m e aukštyje, p i rma kairėn, paskui dešinėn. Ki veršis iš pirštų, tarsi laistytumėt veją. Viena ranka gerokai atsilenks atgal, išsities per alkūnę. Kita m o s skersai l iemens, nykštys sustos kitapus jo tarp šonkaulių ir klubo. Dėl m o s t o klubai atšoks pr iešinga kryptimi: j dešinę, kai rankos m o s kairėn, į kairę, kai rankos m o s dešinėn. Čia yra svarbus savigynos veiksmas, kaip Tohėjis p a r o d ė , kai karo policininkai puolė jį su durklu ar kai laikė peilį j a m prie: pilvo. Klubų reakcija b u s tokia, kad l iemuo pasisuks apie menamą sukimosi tašką priešais bambą.

Taigi g ink las, į remtas į b a m b ą , ats idurs pr ieša is tuštumą, k a m p u į pasisukusį pilvą. Jei užpuol ikas d u r s j u m s atl iekant tokį veiksmą, tai pata ikys į tuštumą ir p a s i k e n k s pats s a u .

Je i , tark im, jis la iko d e š i n e ranka atk išęs pistoletą, t u r ė t u m ė t moti rankas d e š i n ė n , k lubai a tšoks ka i rėn, p a s i -trauksit iš šūvio z o n o s . (Visai net inka pr ieš in inko p u o l i m o

195

zonoje, kur j is gal i pasiekt i jus kita ranka, kur jo v e i k s m g zona.) Jūsų kairė ranka, s k r i e d a m a pr ie d e š i n i o k lubo, gali numušt i g inklą šal in ar j j sugr iebt i ir atlikti e lementarų skaus­m i n g ą v e i k s m ą - pirštais suimti n y k š č i o pagr indą, nykšč iu suspaust i p l a š t a k o s išorę.

Paskui leiskite pr iešininkui judėt i j priekį jo p a g e i d a u t a krypt imi ir nukre ipk i te aukštyn ir a tgal , k a d užlenktų ranką su g ink lu virš savęs. A r b a p a p r a s č i a u s i a i n u m u š k i t e šal in i r su n e n u t r ū k s t a m a k i srove užbaik i te visą šok io prat imą, a p r a š o ­mą tol iau. Mokyk lo je m e s m o k ė m ė s tokio stov imojo n u m u š i -mo šal in, ko legai pakai tomis kaire i r d e š i n e rankomis b o k s u o -jant į saulės rezginį.

Bet p i rmiaus ia, kai mokyk lo je i š b a n d o t e tokį veiksmą, t e g u k o l e g a p a b a n d o pastumt i jus į tą p u s ę , į kurią mostel i jūsų rankos.

Kai mojate rankas iš dešinės į kairę, ženkite į priekį dešine koja, bet leiskite jai nubrėžti lanką paskui rankas kairėn ir statykite tiesiai priešais bambą. Vienu sklandžiu judesiu perkelkite kūno svorį ant dešinės kojos ir pasisukite ant jos prieš laikrodžio rodyklę, m o d a m i kairę koją tokiu pat lanku. Baigiate atsisukę į priešingą pusę, rankoms nubrėžus 359° lanką. Pakartokite veiksmą m o d a m i rankas dešinėn, kairę koją į priekį, sukitės ant kairės kojos, mokite dešine koja užpakalyje.

Visas v e i k s m a s turi būti sk landžia i v ient isas. Kartokite j į vis gre ič iau, šokte ldami į priekį, atgal ar kokiais nors kampais. Kojos turi n e d u n d ė t i , judėti visiškai tyliai. Atsikratykite gebėj i ­mo matyt i , s tebėt i , jūs tejaučiate trykštančią iš pirštų galų ki, taškančią visą salę. Priešininkas gali bandyt i pakišti koją, bet bus nublokštas šalin tarsi l ietaus lašas, pata ikęs ant s m a g r a ­čio. Aš m a č i a u , kaip du aiki mokiniai - ž inoma, vienas iš jų b u v a u a š , - a b u d a r y d a m i tokį pratimą atsitrenkė v ienas į kitą ir n ieko neatsit iko - tik stumtelėjo vienas kitą šalin.

N U B L O Š K I M A S „REVERANSU"

„Reveransas", ka ip j į m ė g s t a vadint i aiki m o k y k l o j e a m e ­rikiečiai, y ra p a g r i n d i n ė g y n y b a nuo puolančio jo iš už nugaros, kai šis s u v a r ž o rankas, s u g r i e b ę s virš alkūnių, s t o v ė d a m a s truputį iš š o n o , ir nepale idž ia . Pabrėž iu - virš alkūnių, - nes s u g r i e b i m o ž e m i a u atsikratyti y ra p a p r a s t e s n i s v e i k s m a s „Sa-

196

l iamas", a p i e kurį p a s k u i . „Reveransą" g a l i m a p a n a u d o t i , b e t

ne v i s a d a lengvai . Vakarėl io p r a m o g a i p i rmoj i v e i k s m o dal is

t inka k u o puik iausia i , v i s a d a į s p ū d i n g a i p r i b l o š k i a . Bet ja i r

apsir iboki te - nėra reikalo laužyti nei ba ldų, nei s p r a n d ų .

Atsistokite k a i p p a g a l k o m a n d ą „ramia i" . Dabar, įsivaiz­

d u o d a m i , k a d jus a p g l ė b ė iš už n u g a r o s i r n e p a l e i d ž i a , kaire

koja ženki te į priekį, paleiski te ki srovę r a n k o m i s p r o išt iestus

išskėstus pirštus. A l k ū n ė s skėsis ka ip į t e m p i a n t lanką. Jei k i tekės, jūsų rankų nenula ikys; gal i te va ikščiot i v i l k d a m i u ž p u o ­

liką - d a b a r jau v ien tik „keleivį", ka ip tą seną p r i s e g a m ą

gobtuvą.

„Keleiv iui" nusimest i (tik ne vakarėly je) l i e m e n i u veržki tės

į priekį, kairės rankos pirštais durki te ž e m y n ki krypt imi j

tašką per kokių 30 cm pr iešais kairės kojos p i rštus, d o s i n e

ranka moki te natūral iu atoveik iu atgal ir a u k š t y n . Tokia p o z a

sustinkite ir t e g u k o l e g a jus i š b a n d o - p a s t u m i a k l u b u s į

priekį; būsi te n e p a j u d i n a m a s .

K a d ir koks s u n k u s ar st iprus u ž p u o l i k a s , v is t iek

n iekaip jūsų nenula ikys ir n e i š v e n g s s k r y d ž i o , jei išliksite

ramus ir nenutrauks i te ki srovės. Naujokai mokin ia i n u s v i e d ė

net meistrą Tohėjį. N e į m a n o m a pasipr ieš int i tokiai aiki savigy­

nai - nei su aiki, nei su jokiu kitokiu v e i k s m u .

197

Iš t o k i o s p a d ė t i e s - „ S a l i a m a s "

„ S A L I A M A S " , A R B A NERIAMASIS N U B L O Š K I M A S

„ S a l i a m a s " , a r b a „ N ė r i m a s " , k a i p kai kur ie iš m u s ų j j v a d i n a , sk i r tas p a n a u d o t i p r i e š u ž p u o l i k ą iš už n u g a r o s , ka i š is s u č i u m p a u ž riešų a r b a di lb ių a r b a u ž k a k l o a r p e č i ų , į r e m d a m a s j n u g a r ą kel j . P a v a d i n i m a s „ N ė r i m a s " puik ia i v e i k s m ą a p i b ū d i n a , t a č i a u šis tur i a tmainą, kuri labai p r i m e ­n a d i d ž i o j o ryt iet iškojo p a s v e i k i n i m o s a l i a m o seną H o l i v u d o parodiją.

Stokite laisvai, p a s u k i t e r a n k a s d e l n a i s j viršų, p i ršta is j pr iek j . Pasit ikr inkite, k a d b ū t u m ė t n e p a j u d i n a m i . Ž e n k i t e v i e n a k o j a į priekį - g e r i a u kaire, n e s d e š i n i a r a n k i s u ž p u o l i ­kas p r a s č i a u laiko p u s i a u s v y r ą kairė je. M o k i t e t i e s i o m i s r a n k o m i s iš p e č i ų lanku a u k š t y n . Mostų t a š k u o s e t ies a k i m i s p a s u k i t e d i l b i u s t a i p , k a d p r i e š pat lankų v i r š ū n e s p i ršta i j a u būtų n u k r y p ę į priekį, o iš č ia , n u b r ė ž ę sp i ra les, p i ršta is t o l i a u m o k i t e į priekį i r ž e m y n , l i e m u o t e g u s e k a p a s k u i j a s ir n u s i l e n k i a į priekį ir ž e m y n a n t kairės (pr ieky­je) s u l e n k i a m o s kojos, kol s m a k r a s p r i a r t ė s p r i e kel io, o r a n k o s p r i e g r i n d ų . At l iekant v isą „Sal iamą", p l a š t a k a s p e r r iešus l e n k i a t e į save, g a l v ą s m a r k i a i n u n a r i n a t e t a r p rankų, d e š i n ę koją ( p r a t i m ą g a l i t e d a r y t i b e t k u r i a koja) la ikote tiesią, atkištą a t g a l .

198

DIDYSIS „ S A L I A M A S "

Atlikti „Didž io jo sa l iamo" var iantą truputį sunk ia u d ė l s u d ė t i n g e s n ė s koord inac i jos, b e t šis v e i k s m a s dar efektyves­nis. R a n k o m i s m o d a m i a u k š t y n ženki te p u s ž i n g s n į atbul i b e t kuria ko ja ir ant jos perkelk i te k ū n o svorį; kai rankos p a s i e k s lankų v i ršūnes ir ims leistis lanku ž e m y n , ženki te kita ko ja visą ž ingsnį atgal . Užbaik i te ta p a č i a ga lut ine p o z a k a i p i r atl ikę p a p r a s t ą „Saliamą".

KŪLIAVIRSČIAI

„Kūl iav irsčia i" - esminia i s a v i g y n o s e l e m e n t a i . Jus gal i permest i ar partrenkt i s u g r i e b ę už kojų, gal i te t ies iog p a t y s nukristi n u o arkl io ar nuvirsti n u o d v i r a č i o . Net kiaušinis liks sveikas, nukr i tęs ant šal igatv io, jei p a s i e k s šaligatvį s u k d a ­masis. Esu ne kartą kritęs nuo š u o l i u o j a n č i o arkl io, s u k d a m a ­sis p a s i e k ę s ž e m ę kojomis i r b ė g t e n u b ė g ę s sveikutėl is.

Pr ik laupkite v iena koja, kitos p ė d ą statykite pr iekyje. Virskite ant n u g a r o s , k u o a u k š č i a u p a s i s t i e b d a m i ant pečių, ir iš karto virskite atgal vėl ant kojų. Bus l e n g v i a u , jei g r į ž d a m i į p r a d i n ę padėt į ištiesite į priekį v ieną pirštą ir nukreips i te juo ki. Gr įžę turite būt i n e p a j u d i n a m i .

Ats istokite. Virskite ant gr indų p a l e n k d a m i dubenį , k a d nuv i rstumėt panašia i ka ip a n k s t e s n i u o j u v e i k s m u , sk landžia i ant pečių. Tada iš p a s i s t i e b i m o ant jų a u k š č i a u s i o švytuokl i-nio taško, atkišę pirštą, gr įžtate į p r i k l a u p i m ą - į nesaugią, bet n e p a j u d i n a m ą pozą.

Šis v e i k s m a s turi d a u g variantų. Sėski tės ant gr indų kojomis į priekį. Virskite atgal m o d a m i kojas a u k š t y n ir gr įžkite į p r a d i n ę s ė d ė s e n ą ir tęski te v e i k s m ą iki atsistosite.

Pradėki te n u o g u l ė j i m o ant n u g a r o s išsit iesus. Lenkite kojas per kel ius ir virskite ant pečių, k a i p a p r a š y t a , g r į ž d a m i atgal atsistokite. G u l ė d a m i išsit iesę ant n u g a r o s , nukreipki te pirštus į priekį, žvelkite į b e g a l y b ę ir r iskitės į n e p a j u d i n a m ą stovėseną.

Kai at l iekate visą kūl iavirst j, turite ristis ir atsistoti ta ip, k a d , k a i p s a k o Tohėjis, „ n e t u r ė t u m ė t jokių br iaunų, t a p t u m ė t apvalūs". At l iekant d z i u d o kūliavirstj, p l o j a m a d e l n u į gr ind is sumažint i kr i t imo jėgai . Bet p a b a n d y t u m ė t š i ta ip ant c e m e n ­tinio ša l igatv io ar, d a r g e r i a u , ant s k a l d o s !

199

Didž io jo kūl iavirsčio g u d r y b ė yra skirta sumažint i b e s i s u ­k a n č i o kamuol io sp indul iu i . Daryki te šj prat imą le isdami ki iš rankos pirštų, bet įstrižai, a r b a spira le, nukre ipta ne tol iau k a i p iki p r i e š i n g o s kojos. R isdamies i į priekį laikykite galvą smark ia i nunarintą t a r p / ( / - m e n a m a m e rate, e i n a n č i a m e p e r jūsų vidinį tašką ranka a u k š t y n ir p irštu laukan, t u r i n č i a m e eiti l yg iagreč ia i su lanku, kurį brėž ia p r i e š i n g a p ė d a ir k l u b a s a t g a l į tašką lanko v idu je, b e t jo v iduje, a r b a į priekį n u o p r a d i n i o v id in io taško. Kai v irstate į priekį, v idinis t a š k a s p a s i e k i a naują padėtį pr iekyje, s u t a m p a n č i ą su m a ž e s n i o j o rato c e n t r u . Kai atsistojate, išplėski te ki ratą. Nenutrauk i te jo t ė k m ė s . Privalote sust ingt i n e p a j u d i n a m a stovėsena. Tačiau lavinimuisi tol iau riskitės p e r salę k e i s d a m i kryptį, k a d išto­b u l i n t u m ė t e kūliavirstį v is iems g a l i m i e m s atve jams.

Aiki m o k y k l a per kūl iav i rsčio p a m o k a s a t r o d ė k a i p siur­real ist inio b i l iardo salė. Gyviej i rutuliai retkarčiais s u s t o d a v o ir

200

P r i k l a u p i m a s

A t s i s t o j i m a s

atsistoję t r u m p a m p a v i r s d a v o kėgl ia is, rutuliai į juos atsitrenk­

d a v o ir juos vėl p a v e r s d a v o b i l iardo rutuliais. Jei k a m nors

aiki v e i k s m a s n e p a s i s e k a , tas s k a m b i a i t renkiasi - s p a l v o t o s

šv iesos užs iž iebia i r varpel ia i s u s k a m b a j a m galvoje; t a č i a u

kiti rutuliai tol iau r idinėjasi a k i v a i z d ž i a m e c h a o s e n e s ą m o n i n g i ,

n e r ū p e s t i n g i , visai n e p r i k l a u s o m i vieni n u o kitų.

T U R I N Y S

I. ISTORIJA SU BULIUM 5 Žudymo plikomis rankomis meistras 7 Kas yra karatė? 10 Pagrindai: tuščia ranka 18

Tinkamas kvėpavimas 20 Mokykloje 26

Apranga 29 Raumenų mankštinimo pagrindai 30 Ne tokia jau ir plika ranka 31 Rankos-kardo lavinimas 33 Karatė kumščiai 35 Lavinimosi prietaisai 37 Stovėsenos 39 Geležinių kumščių grūdinimas 40 Specialūs kumščiavimo pratimai 41 „Atleiskite, gerbiamasis, už tokį šiurkštų smūgį alkūne..." 43 Ne toks jau ir gležnas riešas 44 Mano pėda! 45 Šokinėjimas 49 Smokite galva 49 Moters apsigynimas nuo užpuoliko 50

Pašokime: pinan II 51 Pramoginis karatė 54 Tuščios rankos ir tuščios galvos 56 Kas yra juodas diržas? 58

II. KĄ REIŠKIA DZEN KOVOS MENAMS? 62 Kovos menai iki dzenbudizmo 64 Kliunkis Pliumpis Darumą 66 Jogos įtaka 68 Skulptūra ir judėjimas 69 Sungai 71 Dzenbudizmo įtaka Japonijoje 72 Buši: samurajai 74 Karatė prieš dziudo: skirtumai 77 O kodėl ne bušido? 78

III. KENDO: KARDO BŪDAS 80 Reikmenys 84 En garde 86 Suėmimas 87 Touchė 88 Trumpasis kardas 91 l-ai: greitas kardo išsitraukimas 93 Naginata: tų pašėlusių samurajų moterų ginklai 94

Lazda b o 9 6

Ietys: įari 99

Hoko: alebarda 1 0 0

Samurajiška policijos lazda: džite 100

Rankovės supainiotuvas: sodegarame 103 Šarvų traiškytuvas: joroi-toši 103

Dalgis-rutulys-grandinė: kusari-gama 1 ° 3

Geležinė vėduoklė: tessen 1 0 4

Šivos žaibas: kongo 106

„Plunksna yra galingesnė už kardą" 108

IV. ŠAUDYMO IŠ LANKO MENAS: KIUDO 109 Kaip šaudyti iš lanko 1 1 1

Priemonės ^ 4

Lanko ritualas 1 ' 9

Pasiruošimas tempti 1 2 0

Pasiruošimas tempti atsiklaupiant 123

Stovėsena 1 2 f ^ Templės įtempimas 1 2 8

Kovinis greitasis įtempimas 1 3 3

Rankų ilgio lavinimas patalpoje 1 3 4

Lankininkystė raitomis 1 3 6 Apeiginis lankas 1 3 7

V. NEĮVEIKIAMI ŠOKANTYS DERVIŠAI 1 3 9

Karatė choreografiniai pagrindai 1 4 3

Buda po šaltu dušu 1 4 ^ Žarijomis vaikščioti pasidarė lengva 1 5 4

Burtininkas nindžia 1 5 7

VI. AIKI. EVANGELIJA PAGAL LUKĄ, 4, 28 165 Kas yra aiki 1 7 ( ^ Pagrindai: minčių išgryninimas 1 7 5

Mokykloje 1 7 9

Pašokime 1 8 2

Lankstus riešas 1 8 2

„Vejos pjovimas" 1 8 ^ Aukštas atrėmimas 1 8 8

Šuoliukas į priekį 1 8 9

Aštuonių krypčių šokis 1 9 u

„Riešo lūžis" 1 9 1

Dvigubas „riešo lūžis" 1 9 3

Aukštas „riešo lūžis" 1 9 3

Šoninis mostas 1 9 4

Mostas dilbiu 1 9 5

Nubloškimas „reveransu" 1 9 6

„Saliamas", arba neriamasis nubloškimas 198 Didysis „Saliamas" 1 9 9

Kūliavirsčiai 1 9 9