GIMNAZISTŲ GIMNAZISTŲ VARTOJAMO ŠULINIO VARTOJAMO ŠULINIO

VANDENS TYRIMASVANDENS TYRIMAS

TIKSLAI IR UTIKSLAI IR UŽŽDAVINIAIDAVINIAI::1. Surinkti kuo daugiau informacijos apie šulinius ir jų vandenį.

Išsiaiškinti kokios yra vartojamo šulinio vandens fizikinės savybės; Kokiais cheminiais junginiais gali būti užterštas vanduo; Kokiais mikroorganizmais gali būti užterštas vanduo.

2. Susipažinti su vandens tyrimų rūšimis, eiga ir vertinimo kriterijais. 3. Išsiaiškinti šachtinių šulinių geriamo vandens populiarumą I-ųjų gimnazijos klasių

mokinių tarpe.4. Sudominti ir atkreipti gimnazistų dėmesį į jų geriamojo šulinio vandens kokybę.5. Ištirti gimnazijos mokinių vartojamo šulinio vandens kokybę.

Vizualinis savarankiškas šulinio vandens fizikinių savybių nustatymas namuose (gimnazistų pateiktus duomenis apie jų vartojamą šulinio vandenį kuo išsamiau išanalizuoti, padaryti išvadas);

Vandens chemines savybes ištirti gimnazijos chemijos kabinete, padaryti išvadas; Išsamius ir tikslius vandens tyrimus atlikti laboratorijoje; Ištirti vandenį mikrobiologiškai.

6. Panevėžio Visuomenės Sveikatos centro laboratorinių tyrimų skyriaus vedėjos pateiktus duomenis palyginti su mūsų ten atliktais tyrimų duomenimis.

7. Išmėginti save darbe, susijusiame su vandens tyrimais.8. Patobulinti naujos medžiagos ieškojimo, analizavimo, sisteminimo įgūdžius.9. Lavinti komunikabilumo, bendravimo, savarankiškumo savybes.

DARBĄ ATLIKOME TRIMIS LYGMENIMIS

I. Vizualinis savarankiškas šulinio vandens fizikinių savybių nustatymas vartotojo namuose (be papildomos įrangos);

II. Vandens cheminių savybių tyrimas gimnazijos chemijos kabinete, mokytojos priežiūroje;

III. Išsamūs ir tikslūs vandens tyrimai Panevėžio Visuomenes Sveikatos centro laboratorijoje, specialistės priežiūroje.

VANDENILIO JONŲ KONCENTRACIJAVANDENILIO JONŲ KONCENTRACIJA

Rodiklio pavadinimas Mato vienetas Specifikuota rodiklio vertė

Vandenilio jonų koncentracija pH vienetai 6 – 9

METODAS: potenciometrinis metodas (naudojomės pHmetru “KNICK”).

REZULTATAI:

Nr. pH t0 ĮVERTINIMAS

1 7,14 16,5 2. 6,87 17,7 3. 7,19 18,1 4. 7,04 18,1 5. 7,44 18,2

Visi tirti mėginiai atitinka HN:48 2001

reikalavimus.

SAVITASIS ELEKTRINIS LAIDISSAVITASIS ELEKTRINIS LAIDISRodiklio

pavadinimas Mato vienetas

Specifikuota rodiklio

vertė(ne daugiau)

Savitasis

elektrinis laidis

mS cm-1 200C

temperatūroje 2500

METODAS: konduktometrinis metodas (naudojomės konduktometru “METLER”). REZULTATAI:

Nr. Savitasis elektrinis

laidis ĮVERTINIMAS

1. 1036 2. 1204 3. 901 4. 1278 5. 895

Visi tirti mėginiai atitinka HN:48

2001 reikalavimus.

Vandenilio jonVandenilio jonų koncentraciją nustatėme pHmetru ų koncentraciją nustatėme pHmetru “KNICK”“KNICK”

Savitąjį elektrinį laidį apskaičiavome Savitąjį elektrinį laidį apskaičiavome naudojantis konduktometru naudojantis konduktometru

“METLER”“METLER”

AMONIAKASAMONIAKAS

Šuliniai daugiausia užteršti azoto junginiais: amoniaku, nitritais, nitratais.

Rodiklio pavadinima

s

Mato vienetas

Specifikuota rodiklio

vertė Amoniakas mg/l 2

METODAS: spektrofotometrinis metodas (naudojomės spektrofotometru

“KFK-3”).

REZULTATAI:

Nr. Amonis ĮVERTINIMAS 1. 0,00085(neaptikta) 2. 0,02805 3. 0(neaptikta) 4. 0,02125 5. 0,02125

Visi tirti mėginiai atitinka HN:48 2001

reikalavimus.

NITRITAINITRITAI

Rodiklio pavadinimas

Mato vienetas

Specifikuota rodiklio vertė

Nitritas mg/l 0,50

METODAS: spektrofotometrinis metodas (naudojomės spektrofotometru “KFK-3”).

REZULTATAI: Pagal kalibracinę kreivę:

Nr. Nitritas ĮVERTINIMAS 1. 0,0329 2. 0,3619 3. 0,14805

Atitinka HN:48 2001 reikalavimus

4. 2,31945 Viršija HN:48 2001

reikalavimus

5. 0(neaptikta) Atitinka HN:48 2001

reikalavimus

NITRATAINITRATAIRodiklio

pavadinimas Mato vienetas Specifikuota

rodiklio vertė Nitratas mg/l 50

METODAS: spektrofotometrinis metodas (naudojomės spektrofotometru “KFK -3”).

REZULTATAI:

Nr. Nitratas ĮVERTINIMAS

1. 16,5088

2. 14,70784

3. 43,82336

4. 37,21984

5. 7,504

Visi tirti mėginiai atitinka

HN:48 2001

reikalavimus.

TIRIAME NITRATUS

DRUMSTUMASDRUMSTUMASDidelis organinės medžiagos kiekis pirmiausia pablogina fizines vandens savybes - jis tampa drumstesnis, atsiranda gelsvai rudas atspalvis ir salstelėjęs skonis.

Rodiklio pavadinimas

Mato vienetas Specifikuota rodiklio vertė

Drumstumas mg/l <1,74 METODAS: turbidimetrinis metodas (naudojomės fotometru “KFK-3”).

REZULTATAI:

Nr. Drumstumas ĮVERTINIMAS 1. 1,9

2. 2,6 Viršija HN:48 2001

reikalavimus

3. 1,4

4. 1,3

5. 1,7

Atitinka HN:48 2001 reikalavimus.

KVAPO SLENKSTISKVAPO SLENKSTISRodiklio

pavadinimas Mato vienetas Specifikuota rodiklio vertė

Kvapo slenkstis - Priimtinas vartotojams ir be

nebūdingų pokyčių

METODAS: organoleptinis metodas.

REZULTATAI:

Nr. Kvapas

1. Kvapo neaptikta

2. neaptikta

3. neaptikta

4. neaptikta

5. silpnas kvapas

SPALVASPALVA.Rodiklio

pavadinimas Mato vienetas Specifikuota rodiklio vertė

- Priimtinas vartotojams ir be nebūdingų pokyčių

SPALVA mg/l Pt (=436

nm) 30

METODAS: spektrofotometrinis metodas (naudojomės fotometru

“KFK-3”).

REZULTATAI: Pagal kalibracinę kreivę:

Nr. Spalva ĮVERTINIMAS

1. 21 ml/m3 pt

2. 4 ml/m3 pt

Atitinka HN:48 2001

reikalavimus.

BENDRASIS KIETUMASBENDRASIS KIETUMASPagal Valstybinio Visuomenės sveikatos centro rekomendacijas bendrasis kietumas neturi viršyti 10mmol/l.

METODAS: titrimetrinis metodas (naudojomės biurete, pipete, kolba).

REZULTATAI:

Nr. Kietumas (mmol/dm3) ĮVERTINIMAS

1. 11,1

2. 13,4

3. 7,7

4. 12,8

5. 7,6

1,2,4 mėginiai neatitinka HN:48

2001 reikalavimų, o 3,5 atitinka

HN:48 2001 reikalavimus.

NUSTATINĖJAME BENDRĄJĮ VANDENS KIETUMĄ

MIKROBIOLOGINIS TYRIMASMIKROBIOLOGINIS TYRIMAS

Tikrinant šulinių vandenį 1986-1989 m. netinkamų naudoti šulinių pagal mikrobiologinius rodiklius buvo apie 40 proc. bendro tirtų šulinių kiekio.1991-1996 m. LR sveikatos apsaugos ministerijos tarnybos tyrimai rodo, kad šachtinių šulinių vandens mėginių, neatitinkančių minėtų reikalavimų, skaičius auga ir siekia arti 60 proc.

Mikrobiologinės taršos pavojaus žmogaus sveikatai galima išvengti vandenį virinant. 

Tyrimai atlikti pagal LST EN 25667-2:2001

Ieškotinos bakterijos:žarninės lazdelės (Escherichia coli) ir fekaliniai streptokokai.

Geriamasis vanduo vartojimo vietose turi atitikti šios higienos normos

lentelėje pateiktus mikrobinius rodiklius:

Rodiklio pavadinimas Mėginio tūris, ml Ribinis mikroorganizmų skaičius

1. Žarninės lazdelės (E.coli) 100 0 2. Žarniniai enterokokai (fekaliniai streptokokai)

100 0

REZULTATAI:

Mikrobiologinės vandens

kokybės analitės

I mėginys (k.s.”Ąžuolas”)

II mėginys (Staniūnų

gyv.)

III mėginys (Tilvyčio g.)

IV mėginys (Žibučių g.)

V mėginys (Pušaloto

g.) 1. Žarninių

lazdelių (E.Coli) skaičius/100ml

1 4 1 3 2

2. Fekalinių streptokokų

skaičius/100 ml 2 9 nerasta 5 1

% % šulinių, kurie viršijo DLK šių medžiagųšulinių, kurie viršijo DLK šių medžiagų

• Amoniako DLK viršijančių šulinių skaičius nuo 1994 iki 1996m. Išaugo, o nuo 1996 iki 2003m. – žymiai sumažėjo.

• Šulinių, kuriuose nitritai viršijo DLK, nei vienais metais nebuvo labai daug, tačiau 2010m. šis skaičius šiek tiek padidėjo(iki 2%).

• Šulinių skaičius, kurie yra užteršti nitratais, lyginant su 1996m., žymiai sumažėjo(nuo 59% iki 51%).

Vandens kokybė nuolat gerėja.Vandens kokybė nuolat gerėja.24,5

0,9 10,01

2

59

40

51,02

0

10

20

30

40

50

60

AMONIAKAS NITRITAI NITRATAI

1996

2003

2010

Vidutinis nitratų kiekis, aptiktas Vidutinis nitratų kiekis, aptiktas šachtiniuose šuliniuosešachtiniuose šuliniuose

Vidutinis nitratų kiekis Vidutinis nitratų kiekis (mg/l) šachtinių šulinių (mg/l) šachtinių šulinių vandenyje sumažėjo. vandenyje sumažėjo. Tačiau šis skaičius vis dar Tačiau šis skaičius vis dar viršija DLK (50mg/l viršija DLK (50mg/l suaugusiam žmogui).suaugusiam žmogui).

70

64,5

61626364656667686970

Nitratų kiekis (mg/l)

2003 2010

AČIŪAČIŪ