Gimtasis kraštasSavaitraštis visai Lietuvai. 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 26

Namų aplinkoje – vis daugiau natūralumo

Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 rugpjûèio 20–27 d., Nr. 26

Gimtasis kraðtas5 psl.

Kengūrų šalies vakaruose gyvenančio lietuvio verslininko Egidijaus Rusilo gaminamas vynas žinomas ne ti k šiame tolimame žemyne.

Dažnas lietuvis, kurdamas savo namų aplinką, nemano, kad turėtų derinti s prie aplinkos ir kuo mažiau jai pakenkti .

7 psl.

Aušra POCIENĖ

„Su kokia pagarba turime dėko-ti Vyriausybei ir kokios iniciatyvos laukiate iš bendrijų, slopindami jų norą atnaujinti savo būstą ir dels-dami priimti sprendimus?“ – vie-šai premjero, aplinkos ministro bei Būsto ir urbanisti nės plėtros agen-tūros (BUPA) valdininkų jiems skir-tame „padėkos“ rašte klausia dau-giabučio namo Plungėje, Vaišvilos g.9, patalpų savininkų bendrijos pirmininkas Anicetas Paulikas.

„Padėka“ premjerui

Neseniai atplėšus vokus su staty-bininkų pasiūlymais jau trečią kartą

rengiamam rangos darbų konkursui, paaiškėjo, kad statybininkai kainas gerokai pakėlė, palyginti su prieš pus-metį siūlytomis, ir tas skirtumas siekia daugiau nei 168,5 tūkst. litų.

„Kam dabar teks apmokėti šitą sąskaitą? Valstybei ir mums. Ir tik

dėl to, kad BUPA valdininkai tingė-jo pajudėti ir sutvarkyti popierius, kad ankstesniam statybininkų pasiūlymui galėtų būti skiriami pinigai pagal nau-jąją daugiabučių namų atnaujinimo programą“, – piktinosi A.Paulikas. Jo vadovaujama bendrija jau trejus me-

tus negali pradėti renovuoti savo pen-kiaaukščio, nes anksčiau trūko pinigų valstybės paramai, o dabar iš vietos niekaip nejuda ir naujoji daugiabučių atnaujinimo programa.

Saulius TVIRBUTAS

Seimas nuo balandžio įtvirti no tris gydymo įstaigų lygius: rajoninį, regioninį ir respublikinį. 10-ies ra-jonų – Naujosios Akmenės, Gargž-dų, Pakruojo, Šilalės, Prienų, Mo-lėtų, Ignalinos, Zarasų, Kaišiadorių ir Širvintų – ligoninės vienu mostu neteko galimybės teikti brangesnes paslaugas. Nemažai jų turi už milijo-nines lėšas atnaujintas šiuolaikines operacines, reanimacijos palatas, tačiau dabar jos nenaudojamos, ten dirbę specialistai atleidžiami.

Milijonai, paleisti vėjais

Gyventojai vežami į tolimas regio-nines arba respublikines ligonines. Šių personalas irgi nesidžiaugia padidė-jusiu ligonių srautu, nes neretai virši-jama paslaugų kvota ir už tai ligonių kasos nemoka.

„Ši reforma sukėlė vien sumaištį ir pasmerkė rajonines ligonines, – tei-gė laikinai Kaišiadorių rajono ligo-ninės direktoriaus pareigas einantis Vytautas Gilaitis. – Uždarėme Chi-rurgijos, Reanimacijos, Nervų ligų skyrius, nes nuo balandžio mėnesio

10 kartų sumažėjo šių skyrių teikia-mų paslaugų įkainiai ir negalime iš-laikyti personalo. Neaišku, kaip išsi-laikys ir kiti skyriai, nes po valdžios sprendimo praradome 35 proc. gau-tų pajamų.“

V.Gilaitis apgailestauja, kad nie-kais nuėjo milijonas litų, kuris išleis-tas operacinei, reanimacijos aparatūrai atnaujinti, patalpoms įrengti. „Kauno klinikos jau burnoja, kad nuolat kvie-čiame greitosios pagalbos reanimobilį, bet nieko kito negalime padaryti“, – skėsteli rankomis vadovas.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Daugiabučių renovacija įstrigo biurokratų pinklėse

Rajonų ligoninės pasmerktos mirti

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Socialinių įgūdžių neturintys tėvai – galvos skausmas ir socialiniams darbuotojams, ir bendruomenei.

Skurdo vorati nklyje

Irma DUBOVIČIENĖ

Vaiko teisių apsaugos kontrolie-riaus įstaigos atliktas gausių šeimų situacijos tyrimas parodė, kad kas penktas vaikas Lietuvoje skursta. Nepriteklių šešėlis gausias šeimas persekioja beveik tris kartus dažniau nei auginančias 1–2 vaikus.

Trisdešimtmetė daugiavaikė

Jurgita žemaitiška greitakalbe beria žodžius ir verkdama pasakoja, kad užaugo dvylikos vaikų šeimoje, pati buvo devintoji, motinos nemy-lima, todėl septyniolikos metų pa-bėgo iš namų.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Kodėl klimpsta daugiabučių namų atnaujinimas? Atsakymą gerai žino ne viena bendrija, pabandžiusi imti s iniciatyvos ir susidūrusi su valdininkų neveiklumu.

Nukelta į 3 psl.

Australijoje įsikūręs lietuvis išgarsėjo savo gurmanų vynu

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 262

Pasak V.Gilaičio, kolegos iš klini-kų prašo pasiimti ligonius po infark-tų ir tęsti gydymą arčiau namų, bet jie to padaryti negali, nors tam turi visas sąlygas.“

Padaugėjo ti k nepatogumų

Rajonų ligoninės, teikusios pirmo-sios pagalbos po traumų paslaugas, jau siunčia ligonius į dideles ligoni-nes. „Iki naujų metų traumatologijos punktą dar išlaikysime, bet kas bus toliau – neaišku, – svarsto V.Gilaitis. – Nesuprantu, kam tokia reforma, kai ligonių gydymui vis tiek išleidžiami pinigai, tik pasikeičia gydymo vieta, o ši yra daug nepatogesnė pacientui.“

Lietuvos ligoninių asociacijos pre-zidentas Dalis Vaiginas sakė, kad rajo-nų ligoninės suteikdavo apie 60 proc. stacionaro paslaugų, kurioms buvo skiriama tik 13,5 proc. visų sveikatos apsaugos biudžeto lėšų. „Tai gana pi-gus gydymo tinklas, kurį per sunkme-tį vertėtų išsaugoti“, – įsitikinęs jis.

Pikti nosi valdžios cinizmu

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas neslėpė pasipiktinimo valdžios cinizmu. „Sakoma, kad no-rinčios išlikti ligoninės turi užtikrinti

medicinos paslaugų įvairovę, o kaip tai padaryti, jei atimamos visos gali-mybės, – stebėjosi jis. – Valdžia labai gudriai suverčia atsakomybę savival-dybėms, kurios tėra formalios rajonų ligoninių steigėjos, o juk fi nansavi-mas gaunamas iš ligonių kasų, poli-tika formuojama Sveikatos apsaugos ministerijoje.“

Pasak mero, Naujosios Akme-nės ligoninė turėjo suformavu-si gerą jaunų chirurgų ir reanima-cijos specialistų komandą ir dirbo pelningai. „Dabar juos teko atleis-ti su didelėmis išeitinėmis išmoko-mis – 50–60 tūkst. Lt, mat ligoninė skatino juos didesniais atlyginimais, kad šie dirbtų provincijoje, – aiškino V.Mitrofanovas. – Štai ir visa val-džios taupymo politika: atleidžiami geri specialistai, jiems sumokamos didelės išeitinės, paskui jie įsidarbi-na didmiesčiuose, ten nukreipiamos lėšos už tas pačias medicinos paslau-gas. Tad kur sutaupoma?“

Naujosios Akmenės ligoninėje taip pat atleista pusšimtis slaugių.

Reformos nestabdys

Sveikatos apsaugos viceminis-trė Nora Ribokienė įsitikinusi, kad vykdoma reforma yra būtina ir jos nesirengiama stabdyti. „Tik tai rei-kėjo padaryti daug anksčiau, – tei-

gė viceministrė. – Pati lankiausi ne vienoje ligoninėje ir mačiau tuščius Chirurgijos ir Reanimacijos skyrius. Jie tik imitavo darbą, juose dažniau-siai dirbo atvykstantys gydytojai.“ N.Ribokienė mano, kad rajonų li-goninės turi orientuotis į ambula-torines, slaugos, antro lygio gydymo paslaugas, stiprinti Traumatologijos skyrius. „Mes savo ruožtu didiname greitosios medicinos pagalbos briga-dų pajėgas, kurios pervežinėja ligo-nius į tolimesnes ligonines, – sakė vi-ceministrė. – Rajonų ligoninės turėtų orientuotis į dienos chirurgijos pas-laugas, kurios įkainiai prilygsta uni-versitetinių ligoninių lygiui.“

Tačiau Biržų rajono ligoninės vy-riausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza nesutinka, kad dienos chirurgijos pa-slaugos gali būti teikiamos be Reani-macijos skyrių. „Jokia operacija, tegul ir nesudėtinga, negalima be reanima-cijos paslaugos. Tai absurdiškos kal-bos“, – stebėjosi N.Jeloza.

Bendrijos pirmininkas pasakojo, kad prieš pusmetį vykusiame antra-jame rangos darbų konkurse bendri-jos pasirinktas rangovas – bendrovė „Adakris“ – namo atnaujinimo darbus siūlė atlikti už 1,04 mln. litų, o dabar tuos pačius darbus – už daugiau nei 1,2 mln. litų.

Nieko keisto, nes situacija staty-bų rinkoje gerėja, statybininkai gau-na daugiau užsakymų, todėl jau gali kelti kainas.

Tačiau, pasak A.Pauliko, ankstes-nis statybininkų pasiūlymas galiojo ir tereikėjo BUPA pritarimo fi nansuoti jį pagal naująją programą. Bet valdi-ninkai pareikalavo iš naujo rengti dar-bų rangos konkursą.

„Niekaip negaliu suprasti, kam viso to reikia, jei jau turime rangovą ir darbų sąmatą. Ar pagal naująją pro-gramą statybininkai su naujais batais turės eiti dirbti?“ – ironizavo kantrybę prarandantis bendrijos pirmininkas. Anot jo, pavilkinus dar kokį pusmetį, statybų kainos dar labiau pakils. Tada iš viso neapsimokės renovuoti namo.

Kreditavimo sąlygos – neaiškios

Atnaujinti namus besirengiančios bendrijos kol kas nieko aiškaus negali sužinoti nei apie paskolų kreditavimo sąlygas, nei kada tie kreditai bus tei-kiami. BUPA siuntinėja į Šiaulių ban-ką, kuris kol kas vienintelis pasirašė sutartį dėl daugiabučių atnaujinimo

pagal naująją programą fi nansavimo, o bankas atsirašinėja, kad „kreditai bus teikiami, kai bus įstatymiškai patvir-tintos pagrindinės kredito suteikimo sąlygos“.

Šiaulių banko Finansų ir kredito tarnybos vadovas Donatas Savickas sakė, kad bankas norėtų pradėti kre-dituoti kuo greičiau, tačiau privers-tas taikytis prie didelio ir lėto, anot jo, Europos investicijų banko bei jo biurokratinio mechanizmo.

„Vasara eina į pabaigą, baigiasi atostogos ir tikimės, kad rudenį jau pasirašysime sutartį su Europos in-vesticijų banku, bus patvirtina ir namų atnaujinimo finansavimo tvarka. Žmonėms tikrai nereikėtų baimin-tis, kad bankas pritrūks pinigų“, – ra-mino D.Savickas.

Parama nevienoda

Aiškumo, stabilumo, garantijų sto-ka kol kas stabdo daugelį atnaujin-ti namus norinčių gyventojų. Vieno sostinės Lazdynų daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Sigi-ta Papickienė pasakojo, kad anksčiau gana vieningus namo gyventojus su-skaldė žinia, jog Akmenės, Kelmės ir kitų probleminėmis teritorijomis pripažintų rajonų gyventojams bus kompensuojama net iki 85 procentų namo atnaujinimo išlaidų.

„Kodėl jie gauna daugiau? Palau-kime, gal ir mums daugiau kompen-suos. Dabar neapsimoka nieko dary-ti“, – ėmė svarstyti namo gyventojai.

Anot S.Papickienės, senai močiu-

tei sunku paaiškinti, kad tai – visiškai kita, nors taip pat Europos Sąjun-gos lėšomis fi nansuojama progra-ma, o išskirtinės sąlygos sudarytos tik prob leminėmis teritorijomis lai-komų rajonų gyventojams, siekiant mažinti didmiesčių ir jų gyvenimo kokybės skirtumus.

Rudenį taip pat turėtų paaiškėti, ar Seimas pritars Vyriausybės pasiū-lytoms papildomoms daugiabučių renovacijos programos skatinimo priemonėms, kuriomis, nors ir į ge-rąją pusę, ir vėl keičiamos sąlygos.

Siūloma dar labiau supapras-tinti pirminių dokumentų rengi-mo, sprendimų dėl renovacijos pri-ėmimo tvarką, sudaryti galimybes valstybės paramą gauti kur kas di-

desniam atliekamų darbų skaičiui.Numatyta, kad iki 100 proc. gali būti fi nansuojamas techninių pro-jektų rengimas, savivaldybės turės platesnes galimybes priimti spren-dimus dėl atskirų gyvenamųjų namų kvartalų atnaujinimo. Į programą įtraukti bendrabučiai, socialiniai būstai, individualūs namai.

„Laukiame tų pasikeitimų ir kol viskas pagaliau nusistovės“, – sakė S.Papickienė.

Anot jos, tam, kad žmonės imtųsi atnaujinti namus, reikia, jog valstybė laikytųsi savo įsipareigojimų ir nekai-taliotų paramos bei kreditavimo są-lygų, kaip buvo iki šiol. Gyventojai nori tik vieno: aiškumo, stabilumo ir garantijų.

Aktualijos

Padaryta deramai neapgalvojusJuozas Olekas, Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras

Iš gydymo įstaigų atimama trečda-lis lėšų ir paskui reikalaujama, kad jos persitvarkytų, sugebėtų teikti kitas pas-laugas. Kai kurios rajonų ligoninės buvo širdies ligų programos dalyvės, investa-vo į skyrių atnaujinimą. Taip pat keista, kai rajonuose moterys negali gimdyti vietos ligoninėse, nors ten buvo Aku-šerijos skyriai.Prieš tokius svarbius pokyčius būti na atlikti išsamią analizę, pasitelkti specia-listus, o dabar viskas padaryta vienu kir-čiu ir visiškai neapgalvotai.

Medicina tolsta nuo žmogausLiutauras Labanauskas, Gydytojų profesinės sąjungos prezidentas

Sveikatos priežiūros paslaugų maži-nimas rajonuose didina atskirtį tarp miesto ir kaimo. Rajonuose paslaugos dar labiau nutolinamos nuo žmogaus. Kaimuose beveik neliks gydytojų, nes niekas negali būti ti kras dėl valdžios veiksmų. Didelės ligoninės irgi nedžiū-gauja – jos yra perpildytos ir nesuinte-resuotos priimti papildomų ligonių, už kurių gydymą niekas nemoka. Tad kam tokia reforma, kai niekur nėra naudos, o žmonės nukenčia? Taupyti reikia ra-cionaliai.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rajonų ligoninės pasmerktos mirti

Atkelta iš 1 psl.

Daugiabučių renovacija įstrigo biurokratų pinklėse

Atkelta iš 1 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 26 3

Jurgitą priglaudė Vincas, ir iškart vienas po kito pradėjo byrėti vaikai. Trisdešimties metų neturinti moteris jau susilaukė aštuonių vaikų. Jauniau-siajai dukrelei neseniai sukako metu-kai, vyriausiajam sūnui – jau dvylika, jis ūkyje yra didžiausias padėjėjas.

Daugiavaikė motina tikina daranti viską, kad jos sūnūs ir dukros mokyk-loje (ją lanko penki Jurgitos vaikai) jaustųsi oriai, jų niekas neužkabinėtų ir iš jų nesityčiotų kaip kadaise iš jos pačios todėl, kad buvo iš gausios šei-mos, prastesnius drabužėlius vilkėjo. Motina dažnai kalba apie tai su savo vaikais, tikrina, kaip jie pamokas ruo-šia, lanko tėvų susirinkimus.

Sunku ir suprasti, kada Jurgitos ašaros yra nuoširdžios, o kada – skir-tos kitų žmonių širdims suminkštinti, patraukti į savo pusę. Tik pažiūrėkite, kokiomis sąlygomis ji augina vaikus!

Skurdas, nešvara ir netvarka

Daugiavaikė motina aprodo var-ganą būstą, kuriame gyvena štai jau dvylika metų. Viename kambaryje ir virtuvėje stebuklingu būdu išsitenka dešimt žmonių. Varganas namelis – avarinės būklės, suklypęs. Čia pabuvus atrodo, kad skurdas, nešvara ir netvar-ka yra neatskiriami dalykai.

Viduje – tamsu, nes langai išdau-žyti, uždangstyti polietileno plėvele. Kažin ar būtų šviesiau net juos įsti-klinus. Sienos ir visa aplinka aprūku-si iki tokio juodumo, jog akivaizdu, kad per savo amžių nepajuto prisi-lietimo šepečiu, vandeniu su muilu. Ką jau kalbėti apie grindų, krosnies juodumą.

Šiame kieme nėra net vandens. In-dams plauti jis atsinešamas iš čia pat esančio ežero, o geriamojo vandens tenka atsivežti. Prie lūšnelės kadai-se iškastas šulinys atviras, mat beveik sausas.

Kad šis būstas nėra iš praėjusio amžiaus pradžios vargetų gyvenimo, patvirtina nuo įjungto televizoriaus sklindanti šviesa, kompiuteris. Jur-gitos tvirtinimu, jis skirtas vaikams lavinti. Prie kompiuterinio staliuko penki mokyklinukai vienas po kito ruošia pamokas.

Kalti na ti k valdžią

Avarinės būklės lūšna – savava-liškas statinys. Jį dar sovietiniais lai-kais statė Vinco tėvas. Senolis yra

neveiksnus, o būstas taip ir liko ne-įteisintas. Priežastys painios, susiju-sios su kitais šeimos nariais, tačiau jos šiandien jau nėra svarbios. Vin-cas ir Jurgita tvirtina: turtas – ne jų, todėl ir prižiūrėti nėra prasmės.

„Palikčiau aš jums savo aštuo-nis vaikus – pažiūrėčiau, kaip su-spėtumėte ir valgį paruošti, ir karves pamelžti, ir dar aplinką tvarkyti“, – šoka į akis Jurgita kiekvienam, kas tik pamėgina jai priekaištauti dėl nešvaros namuose, netvarkos lau-ke.

Šešiasdešimt penkerių Vincas ryžtingai pritaria. Jam net kraujas užverda pradėjus kalbėti apie so-cialinę neteisybę: jos Jurgitą valdi-ninkai siuntinėja vienas nuo kito, vaikus atimti grasina, bet pikčiau-sia, kad ji skriaudžiama materia-liai – negauna motinystės atostogų. „Nuo septyniolikos metų kasmet gimdo ir negauna pašalpų, už visus aštuonis vaikus – tik keturi šimtai litų, kai kitos, vieną vaiką auginda-mos, iš valstybės gauna po tris tūks-tančius“, – karščiuojasi vyras, pilda-mas kaltinimus valdžiai, seniūnijos ir socialiniams darbuotojams.

Vyrui sekasi nekaip

Prastai apsirengęs ir prastomis sąlygomis gyvenantis vyras iš tie-sų nėra vargšas. Sovietiniais laikais did miestyje vairuotoju dirbęs Vincas pirmas seniūnijoje pradėjo ūkinin-kauti. Turi 35 hektarus nuosavos že-mės su brandžiu mišku, dar dešim-tį hektarų nuomoja. Laiko gyvulių. Tačiau ūkį vaizdingoje Žemaitijos vietoje turinčiam ūkininkui sekasi ne itin. Pajamos menkos – tik paval-gyti. Septintą dešimtį įpusėjęs vyras skundžiasi ir pašlijusia sveikata.

Jau dvylika metų jie su Jurgita, užaugusia asocialioje šeimoje, gy-

vena kartu. Žmonėms burnų ne-užkiši – sklinda visokių kalbų, ypač apie Jurgitą. Ji kartais paliekanti vai-kus ir Vincą, o pati išvykstanti pra-mogauti.

Bendruomenė bandė padėti

Net ir toje pačioje seniūnijoje galima rasti gausių šeimų, kurios turėdamos daug mažiau žemės su-geba padoriai tvarkytis. Vis dėlto bendruomenei ne vis tiek, kokio-mis sąlygomis auga mažieji Lietu-vos piliečiai.

Visuomeninė daugiavaikių moti-nų organizacija, vasario mėnesį su-žinojusi apie tokią šeimą, nedels-dama suskato ja rūpintis. Moterys, pačios užauginusios po penkis ir daugiau vaikų, pašiurpo nuo vaiz-do, pamatyto tuose namuose.

Pirmiausia jos įtaisė skalbimo mašiną, kad Jurgita galėtų apskalb-ti gausią šeimyną, atgabeno šaldytu-vą. Globojo ir padėjo kaip išgalėda-mos: drabužėliais ir avalyne, žaislais vaikams, patarimais.

„Jurgita myli savo vaikus ir jais rūpinasi, tik neturi socialinių įgū-džių. Ją reikia ne į socialinės rizi-kos grupę įtraukti, ne vaikus išvežti į dienos centrą, o tiesiog padėti“, – seniūnijos ir savivaldybės valdinin-kams įrodinėjo veiklių moterų ly-derė Veronika.

Ji piktinosi socialinių darbuotojų nepaslankumu. Jeigu ne ji, aštuonių vaikų šioje seniūnijoje susilaukusi Jurgita iki šiol būtų čia net neregis-truota, negalėtų pretenduoti į jokias socialines lengvatas.

Davė ne meškerę, o žuvį

Patikėjusi, kad einama teisinga linkme – Jurgitai reikalinga ne tiek materialinė, kiek praktinė, ugdo-moji parama – daugiavaikių mo-tinų draugija nusprendė žengti dar toliau. Jos įsitikinusios: svarbiau-sia – išmokyti ūkyje tvarkytis Jur-gitą, įpratinti dirbti vaikus. Kiek naudos iš to, kad dabar jie dienas leidžia dienos centre sėdėdami prie kompiuterio, kai namuose yra tiek darbų?

Moterys ryžosi šeimai pastatyti kuklų namą. Buvo padaryti geode-ziniai matavimai, parengtas projek-tas, pavyko sukaupti šiek tiek lėšų ir netgi rasti rangovą, kuris apsiėmė beveik už dyką iki pirmųjų šalčių jį pastatyti.

Klebono sugėdinta ir pabarta dėl to, kad iki šiol dar nesusituokė, Jurgita jau buvo davusi pažadą savo santykius įteisinti.

Tačiau optimistinis planas iš-traukti šeimą iš skurdo sūkurio žlu-go, o pradėjęs busti Jurgitos noras gyventi kitaip netrukus užgeso.

Visuomeninei iniciatyvai kelią užkirto ne kas kitas, o valdininkai. Savivaldybės administracija pir-miausia kategoriškai atsisakė tvir-tinti gyvenamojo namo projektą. Motyvai nebuvo paaiškinti, tačiau visuomeninei organizacijai buvo la-bai aiškiai leista suprasti, kad ji kiša-si ne į savo reikalus. Ten, kur dirba vaiko teisių apsaugos ir socialiniai darbuotojai, kitiems nėra ko lįsti su savo patarimais.

Vėliau tie patys savivaldybės ir seniūnijos socialiniai darbuotojai

atitinkamai „apdorojo“ ir Jurgitą – įtikino ją, kad ji daugiau laimėsianti ne likdama su Vincu, o pasitrauk-dama nuo jo ir būdama vieniša mo-tina.

Savivaldybė Jurgitai pasiūlė so-cialinį būstą ir vienkartinę sociali-nę pašalpą.

Tai buvo sprendimas, po kurio kitų globėjų patarimai aštuonių vai-kų motinai tapo nebereikalingi.

„Namą mes vis tiek pastatysi-me, tiesa, jau kitai šeimai. Žinome, kad mūsų pagalba ten labai reika-linga, vaikai vienas per kitą kalba, kaip prisidės prie namo statymo... Tačiau šitų vaikų mums labai gai-la“, – skaudama širdimi prisipažino Veronika.

Vaikai negali pasirinkti tėvų

Šioje skurdo istorijoje nemi-nimos nei veikėjų pavardės, nei veiksmo vieta. Taip norėjome ap-saugoti vaikus. Juk jie nesirenka tėvų.

Pasakodami siekėme išvengti tei-sėjo tono, kuri šalis čia teisi – vi-suomeninė organizacija ar skersai jos kelio stoję valdininkai. Vis dėl-to keista, kad žmonės, atrodo, vie-nodai susirūpinę dėl vaikų gerovės, ją įsivaizduoja gana skirtingai. Dar keisčiau, kad ofi cialioji šalis katego-riškai atstumia bet kokią visuome-ninę pagalbą.

P.S. Kai straipsnis buvo parengtas spaudai, redakciją pasiekė informacija, kad septynis Jurgitos vaikus rengia-masi perduoti vaikų globos namams.

Aktualijos

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060Žurnalistai:Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė.ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtasUAB „Valsti ečių laikrašti s“ leidinys

Nepriteklių šešėlis gausias šeimas persekioja beveik tris kartus dažniau nei auginančias 1–2 vaikus.

Skurdo vorati nklyjeAtkelta iš 1 psl.

Seimo socialdemokratų frakci-jos seniūnas Algirdas Butkevičius kreipėsi į Vyriausybę prašydamas ati daryti specialią sąskaitą nuken-tėjusiesiems nuo gamtos sti chijos paremti . Į ją galėtų aukoti visi Lie-tuvos žmonės, kuriems nesveti -mas solidarumo ir pagalbos arti -mui jausmas.

Pastarųjų savaičių audros nusi-nešė dešimtis namų stogų, nema-žai daliai šalies gyventojų nutrau-kė elektros tinklus, sunaikino derlių

laukuose ir išvertė daugybę medžių. Neišvengta ir žmonių aukų. „Nori-me pakviesti Lietuvos žmones ne-likti abejingais savo tautiečių, galų gale ir savo kaimynų nelaimėms, – ragino frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius, – dažnai skubame pa-remti kitame pasaulio kampelyje įvykusių katastrofų aukas, tačiau šį kartą pagalbos reikia čia pat – gretimame name ar gyvenvietėje.“ A.Butkevičiaus nuomone, tokio mąsto nelaimės akivaizdoje svar-

biausia užduotis – žmonių susitel-kimas, todėl, anot LSDP pirminin-ko, socialdemokratų skyriai visoje Lietuvoje turėtų imtis iniciatyvos suburti tiek vietinius žmones, tiek savanorių talkininkų gretas, taip pat ir patys aktyviai dalyvauti talkose ir paramos akcijose.

GK inf.

Siūloma ati daryti sąskaitą nukentėjusiesiems nuo sti chijų

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 264 Komentarai

Vitalijus BALKUS

Ką mes veikiame Afganistane? Sodiname medelius? Statome mo-kyklas? Palaikome tvarką? Jei sodi-name medelius, tai mums reikalingas kastuvas. Jei statome – mums būti-nas kranas. O jei palaikome tvarką, tai bent jau privalome žinoti, kokią ir kieno.

Deja, kaip ant išdegintos Afga-nistano žemės nenori augti lietuviški ąžuolai, taip ir kareivių atnešta vaka-riečių kultūra niekuomet netaps sava afganams. Pasaulis matė daug bandy-mų prievarta diegti svetimą religiją, kultūrą ar gyvenimo būdą. Teko kal-bėtis su tais, kurie įžengė į Afganis-taną dar per „aną karą“. Jie irgi statė mokyklas, ligonines, lydėjo kolonas su maistu ir vaistais iki atokiausių vieto-vių. Teko šnekėti ir su tais, kurie grįžo jau iš „šio karo“.

Bandžiau rasti skirtumą tarp „ne-teisingo“ TSRS karo ir dabartinės „teisingos“ NATO vykdomos šalies okupacijos. Iš karto pasakysiu – kuo daugiau ieškojau skirtumų, tuo labiau tapo akivaizdūs panašumai. Ar pame-nate, kaip vadinosi TSRS invazija į Afganistaną? Ogi „internacionaline pareiga“. Dabar tai vadinama „įsipa-reigojimu NATO sąjungininkams“.

Pirmiausia reikėtų prisiminti Af-ganistano istoriją, kai šalis ne kartą tapdavo kapaviete svetimšaliams. Taip buvo atsitikę ir antikos, ir viduramžių, ir naujausios istorijos laikais. Afgano, puštūno, uzbeko ar tadžiko sąmonėje kario pareiga yra įdiegta nuo vaikys-tės. Tai buvo, yra ir greičiausiai bus šios šalies išlikimo pagrindas. Mes, kurie kartais taip garsiai džiūgauja-me prisimindami Lietuvos istoriją, kai LDK teritorija plytėjo „nuo jūros iki jūros“, nedrįstame pripažinti kitų teisės į tautinę savigarbą ar patrio-tizmą. Juolab tai stebina žinant, kad laikotarpis „nuo jūros iki jūros“ tęsėsi toli gražu ne 2000 metų.

Lengviausia prisidengti tariama pareiga ir pasakyti, kad taip mes pri-sidedame prie bendro saugumo. Tik tuomet reikėtų patikslinti, kas po invazijos į Afganistaną ėmė gyven-ti saugiau? Mes? Bet ar prie Seimo buvo pastebėtas nors vienas talibas, o gal buvo rasta jų bazė Turniškių miš-kuose? Amerika? Nuo musulmoniš-ko pasaulio saugiai atskirta vandeny-no, ji negali jaustis saugi vien dėl to, kad kovojantys už savo įsitikinimus žmonės kartais gali daryti stebuklus. Europa? Prasidėjus karinei kampani-jai, musulmonų bendruomenės nuo-taikos tapo dar radikalesnės, o vadi-namoji ekonominė krizė pagausino nepatenkintųjų gretas dar ir nukentė-jusiaisiais nuo socialinių sukrėtimų.

Afganai? Nežinia, kiek talibai nu-žudė afganų, tačiau NATO pajėgų

„klaidos“ nusineša daugybę civilių žmonių gyvybių. Jei žiūrėtume į Af-ganistano karą kaip į savotišką hu-manitarinę misiją, norėtųsi paklaus-ti, kur buvo NATO, kai Ruandoje buvo išžudyta daugiau nei 800 000 žmonių?

Matyt, yra dar viena priežastis, dėl kurios lietuviai pernelyg abejin-gai žiūrėjo į karines avantiūras Afga-nistane ir Irake. Puikiai suprantu, kad tai daug kam nepatiks, tačiau įžvelgiu labai nemalonias paraleles su tuo, kas nutiko su Lietuvos žydais per An-trąjį pasaulinį karą. Tuomet kalbėta apie „judobolševikų sąmokslą“, da-

bar mes turime kitą klišę – „islamiš-kąjį terorizmą“. Beje, nuolat girdint apie „islamiškąjį terorizmą“, kažkodėl niekuomet neteko išgirsti apie „krikš-čioniškąjį terorizmą“, kad ir reporta-žuose apie IRA ar ETA veiklą.

Tuometinė žydų bendruomenės saviizoliacija neleido daugeliui lie-tuvių laikyti šios tautos neatsiejama šalies bendrosios kultūros dalimi, o jų nepanašumas į lietuvius dažnam tapo puikiu žydų nevisavertiškumo patvirtinimu ir jų naikinimo patei-

sinimu. Šiandien lietuvių toleranciją karui žymiai padidina afganų kito-niškumas ir visiškai kitoks nei mūsų moralės suvokimas.

Dviejų pasaulių idėja ir vėl tapo populiari. Esame „mes“ – į bendrą būrį susispaudę „krikščioniško“ pa-saulio atstovai, teisingi, pažangūs ir tobuli. Ir yra „jie“ – atsilikę ir patys nesuprantantys, kad jiems labai blogai ir kad tik „pažanguoliai“ iš šalies gali jiems padėti. Šiame kontekste teks priminti Amerikos kolonizavimo is-toriją, kuri, ko gero, yra pirmas didelio mąsto kultūrinės invazijos pavyzdys. Užkariautojai siekė užvaldyti ne tik žemes ir turtus, bet ir sielas bei protus, kitaip tariant, vykdė religinę-kultūri-nę ekspansiją. Tai buvo nauja, nes iki tol užkariautojai išžudydavo užgrob-tų žemių gyventojus arba paversdavo juos savo nuolatinių pajamų (duoklės) šaltiniu pernelyg nekreipdami dėme-sio į tai, kad likusieji išsaugodavo savo tikėjimą ar papročius.

Ką Lietuva prarado įsitraukusi į Afganistano ir Irako karus? Aš są-moningai nekalbu apie 250 mln. litų, kurie jau išleisti ar bus išleisti šiai avantiūrai fi nansuoti, nes manau, kad skaudžiausias praradimas yra padidė-jusi tolerancija karui kaip galimai gru-pinių interesų (ar vienos dominuojan-čios šalies) sprendimų priemonei.

Lietuvos visuomenė yra ir taip gana sudirgusi bei agresyvi. Jei ir to-liau bus diegiama nuostata, kad prie-varta yra galima ir pateisinama, mes tiesiog rizikuojame tapti kieno nors įrankiu. Kieno nors tinkamai panau-dotos mūsų nuostatos ir noras išlieti savo įtūžį gali įvelti mus ne į tolimą karą „už jūrų marių“, o į konfl iktą kur nors šalia savų sienų.

Karas, kurį Lietuva pralaimėjo

Reikėtų priešinti sAlgirdas Sysas, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.

Aišku, kad toks būdas nederamas. Nepritariu ir darbo užmokesčio ma-žinimui. Seniai siūliau Tėvynės są-jungai ir Andriui Kubiliui eiti kitu keliu – įvesti progresinius mokes-čius. Tada į biudžetą būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčio ir nereikėtų kiekvieną kartą varyti statutinių pareigūnų ir valstybės tar-nautojų nemokamų atostogų.

Statutiniai pareigūnai atlieka la-bai reikalingą konkretų darbą. Girdi-me kalbas, kad jų galbūt per daug. Tai derybų, institucijų restruktūrizacijos ir reformų klausimas. Bet su pareigū-nais, profesinėmis sąjungomis reikia kalbėtis, o ne eiti paprasčiausiu keliu – varyti nemokamų atostogų.

Lietuvos įstatymuose net nėra numatyta tokių nemokamų atosto-gų, kurių verčia eiti mūsų valdžia. Yra tik kelios išimtys. Per Rusijos krizę mes Darbo kodekse tų išimčių pa-likome gerokai mažiau, nes daugu-ma darbdavių jomis piktnaudžiavo. Dabar daugeliu atvejų taip pat pikt-naudžiaujama, nes valdžia nesuge-ba susitvarkyti, surinkti mokesčių, planuoti. Tada institucijai skiriamas 11-os mėnesių fi nansavimas, o 12-ą mėnesį kaip norite, taip sukitės.

O kai šalyje toks nedarbo lygis, kai neveikia profsąjungos arba jos silpnos, darbuotojai nelabai gali pa-sipriešinti. Mūsų piliečių bėda, kad jie nesolidarūs, nesiburia į organiza-cijas ir vieningai nesipriešina tokiems valdžios veiksmams.

Šie metai – paskuti niaiRimantas Dagys, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

O iš kur paimti pinigų: iš pensijų, socialinių išmokų ar ko? Jeigu būtų pinigų, valstybė neturėtų tokios di-delės skolos, galima būtų problemas spręsti kitaip. Nemokamos atosto-gos nėra koks nors džiaugsmas, tai buvo priverstinė priemonė. Kita ver-tus, vidaus reikalų sistemoje yra daug netvarkos. Ypač mažus atlyginimus gaunantiems darbuotojams turėtų atsirasti lėšų iš vidinių rezervų.

Nemokamų atostogų eina visi biudžetiniai darbuotojai, nes lėšų darbo užmokesčiui trūksta – ir ne vieno ar dviejų milijonų litų, o gero-kai daugiau. Kokių nors kitų spren-dimų nėra, bent jau šių metų biu-džete pinigų tikrai neatsiras. Visos institucijos ir tarnybos turi verstis su turimomis lėšomis.

Be jokios abejonės, ėjimas atosto-gų „savo noru“ yra ne visai savanoriš-kas, o suprantant esamą valstybės pa-dėtį. Niekas to neslepia, visi supranta, kodėl eina „savo noru“. Kai atsira-do būtinybė taupyti, mano žiniomis, visų institucijų vadovai ir darbuotojai sprendė dilemą: atleidžiame dalį dar-buotojų ar taupome, tam tikrą laiką išeidami nemokamų atostogų. Visi, pritariant ir profsąjungoms, nuspren-dė išsaugoti darbo vietas.

Manau, kad šie metai paskuti-niai, kai žmonės eina prievartinių nemokamų atostogų. Kitais metais to jau neturėtų būti. Vargu ar būtų pateisinama tokia sistema dar vie-nus metus.

Eiti ar neiti nemokamų atostogų?

Šią savaitę šalies statuti niams pareigūnams atstovaujanti profesinė sąjunga pareiškė, kad vidaus reikalų sistemos darbuotojai nesuti nka eiti nemokamų atostogų. Ekonomikos sunkmečiu išrastomis „kubilinėmis atostogomis“ vadinamas reiškinys, kai trūkstant lėšų darbo užmokesčiui darbuotojai verčiami atostogauti „savo noru“ ir už tai negauna viduti nio darbo užmokesčio. „Savanoriškai“ pernai atostogavo ne ti k vidaus rei-kalų sistemos darbuotojai, bet ir aukštųjų mokyklų dėstytojai bei dau-gelio biudžeti nių įstaigų darbuotojai. Ar „kubilinės atostogos“ ir darbo užmokesčio mažinimas yra deramas būdas lopyti biudžeto skyles?

Ant politi nių svarstyklių

Lengviausia prisidengti tariama pareiga ir pasakyti , kad taip mes prisidedame prie bendro saugumo.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Seimo narys Valentinas Ma-zuronis kreipėsi į Vyriausiąją tar-nybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas apsvarstyti Tėvynės sąjungos nario, Radviliškio rajo-no savivaldybės administracijos direktoriaus Vitolio Januševičiaus elgesį.

Parlamentaro duomenimis, Rad-viliškio rajono savivaldybės admi-nistracijos direktoriaus V. Januše-

vičiaus įsakymu buvo įsteigta nauja pareigybė, kurios konkursą laimėjo Tėvynės sąjungos atstovė iš Kauno Jolanta Žakevičienė.

Anot V. Mazuronio, po keturių darbo dienų Radviliškyje ji, kaip valstybės tarnautoja, buvo sugrą-žinta į Kauno Gričiupio seniūni-jos seniūno kėdę. Įsteigtas naujas etatas Radviliškio savivaldybėje, parlamentaro teigimu, rugpjūčio 3 dieną administracijos direktoriaus

V.Januševičiaus įsakymu buvo pa-naikintas.

„Toks įžūlus elgesys, iš esmės falsifikuojant konkursų vietoms valstybės tarnyboje užimti rezul-tatus, yra grubus įstatymų dvasios bei tarnybinės etikos pažeidimas. Liūdna, kad siekdami įdarbin-ti savo partiečius Tėvynės sąjungos vadovai naudojasi tokiais nešva-riais metodais“, – sakė Seimo narys V. Mazuronis.

Seimo narys V. Mazuronis pra-šo VTEK išsiaiškinti, ar toks aki-vaizdus fi ktyvių naujų etatų kūrimas Radviliškyje, siekiant įdarbinti savo partijos narę Kauno miesto Gričiu-pio seniūnijos seniūnę, išvengiant konkurso rengimo Kauno mieste, yra suderinamas su tarnybinės eti-kos normomis ir neturi būti trak-tuojamas kaip grubus įdarbinimo valstybės tarnyboje pažeidimas.

Eltos inf.

Valdančiųjų įdarbinimai sukėlė įtarimų

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 26 5Emigracija

Lilija VALATKIENĖ

Prieš septynetą metų iš Kauno išvykusio ir kengūrų šalyje verslą pradėjusio E.Rusilo sėkmės vaisiaus galima paragauti ir Lietuvos resto-ranuose, „Vyno klubuose“ ir įsigy-ti specializuotose vyno parduotu-vėse.

Vynuogyną prikėlė naujam gyvenimui

Sidnėjaus parodų centras degusta-toriams tampa tikru rojumi. Į „Gero maisto ir vyno“ parodą, užimančią penkis milžiniškus paviljonus, suva-žiuoja vyndariai, gurmaniškų maisto produktų gamintojai, virtuvės įrangos tiekėjai ir technologai iš visų Australi-jos regionų. Nors bilietas į parodą kai-nuoja per 60 litų, didelė lankytojų ap-gultis rodo, kad maistas žmonėms yra vienas pagrindinių dalykų, teikiančių pažinimo džiaugsmo ir malonumo.

Greta vyno stendo įsikūręs mėly-nakis Egidijus Rusilas dėmesio ne-stokoja. Jo produkcija lankytojams jau žinoma, o darbo rezultatai kelia jų susižavėjimą.

Vakarų Australijoje Margaret Ri-ver regione gyvenantys Egidijus ir Ra-minta Rusilai prieš septynerius metus įsigijo vyninę „Sienna Estate“. Prikė-lęs 1978 m. pasodintą vynuogyną iš snaudulio, Egidijus ėmė savarankiš-kai gaminti puikius vynus. 2007-ai-siais Australijos vyno apžvalgoje įtakingiausias šios šalies vyno eks-pertas Džeimsas Holidėjus 2005 m. derliaus vynui „Momentum of Pas-sion Semillon Sauvignon Blanc“ pirmą kartą suteikė aukščiausią – 5 žvaigždučių – įvertinimą.

Tai nepriekaištingai švarus gaivus ir gyvybingas patrauklaus citrinų ir

pasijų vaisių aromato, ilgai trunkan-čio poskonio vynas. Kiti Egidijaus Rusilo vynai „Momentum of Free-dom Chardonnay 2007“, „Momen-tum of Love Cabernet Sauvignon 2004“ ir „Momentum of Youth Se-millon 2005“ įvertinti keturiomis su puse žvaigždutės.

Žinodamas tokius įvertinimus, ne-gali praeiti pro stendą neparagavęs lietuvio vyndario darbo vaisių.

Svajojo ištrūkti iš miesto

„Pirmą kartą atvykau į Australiją ir susipažinau su šia šalimi 2001metais. Verslą čia kurti pradėjau nuo 2003-iųjų. Pasirinkau vyno gamybą, nes ja domėjausi gana seniai, nuo dvylikos metų“, – į prisiminimus paniro 38 metų vyriškis.

Jaunystėje jis daug laiko pralei-do senelių sodybose Biržuose ir Kė-dainiuose. Ir nors šeimoje vyndarys-tės niekas neišmanė, Egidijus nuolat eksperimentavo gamindamas obuolių vyną. Jam buvo įdomu, kokius sko-nius, poskonius ir atspalvius galima

išgauti iš įvairių rūšių obuolių. Po-mėgis eksperimentuoti neapleidžia jo ir dabar.

„Lietuvoje man teko būti vienos gerai žinomos maisto bendrovės, ga-minančios makaronus, sausainius, dribsnius, įkūrėju ir dalininku“, – pri-simena E.Rusilas verslą Kaune.

Nors viskas sekėsi gerai, tačiau sva-jonė pabėgti nuo skubančio, dūzgian-čio miesto nedavė vyriškiui ramybės.

„Stresas, bėgimas, chaosas – tai ne mano gyvenimas. Gal dėl to ir pa-sirinkau vyndarystę, – ramiai dėsto E.Rusilas. – Kodėl Australijoje? Ži-noma, galima buvo apsistoti kur nors arčiau – Italijoje, Ispanijoje. Tačiau čia viskas kitaip. O svarbiausia, kad Aus-tralijoje man patinka.“

Lietuvį paviliojo saugus gyveni-mas. Egidijus džiaugėsi atsidūręs toli nuo audringų lietuviškų realijų. Aus-tralija – atvira visoms naujovėms ša-lis, puikiai tinkanti gaminti vyną. Jos klimatas – švelnus, technologijos – pažangios, vyno pardavimo strategi-ja – agresyvi.

„Taip pat man patinka čia gyve-nantys žmonės. Australai yra linksmi, draugiški, lengvai priima naujokus, nes ne per seniausiai ir patys tokie buvo. Kas ketvirtas penktas australas yra atvykęs ir čia įsikūręs iš kito pa-saulio krašto. Tai jauna ir nauja šalis.

Mes su žmona Raminta ir duk-ra Žydrūne apsigyvenome žemy-no vakaruose, gana atokioje, bet la-bai vaizdingoje vietovėje prie Indijos vandenyno. Mūsų namai yra Marga-ret River vyno regione, šalia Yallingup miestelio. Aborigeniškų pavadinimų galūnės „gup“ reiškia vietovę prie van-dens. Tad čia beveik kiekvienas mies-telis baigiasi „gup“, – aiškino lietuvis.

Aukštesnė kategorija, brangesnis vynas

Margaret River vyno regioną E.Rusilas pasirinko neatsitiktinai, apsisprendė po ilgai trukusių stu-dijų ir kelionių. Tai prestižinis vyno gamybos regionas. Čia geras dirvo-žemis ir itin palanki klimato juosta. Per metus čia bene daugiausia sau-

lėtų dienų. Ir kritulių pakanka, daž-niausiai lyja žiemos mėnesiais. Po švelnios žiemos (čia būna ne šalčiau nei +3 laipsniai) seka 7–8 sausi mė-nesiai. Vasarą oras retai įšyla iki +30 laipsnių. Vidutinė oro temperatūra mažai svyruoja.

Tai, kad Margaret River susibū-rę vieni kvalifi kuočiausių Australi-jos vyndarių, rodo, jog ši zona labai tinka auginti vynuogienojus, bran-dinančius vaisius vienam geriausių pasaulyje vynų. Ne veltui šiame re-gione pagaminama apie ketvirtadalį visos Australijos tauriojo vyno. Regi-onas garsėja ir tuo, kad čia gaminamas aukštesnės nei vidutinė kategorijos ir brangesnis vynas.

Vyriausybė skati na ir remia

„Vasarą mūsų regione kol kas nėra griežtų vandens apribojimų kaip Sid-nėjuje, Perte ar kituose didžiuosiuose miestuose, todėl vynuogynus laistome tiek, kiek jiems reikia. Sunku ten, kur laistyti įmanoma tiktai kelias dienas per savaitę tam tikrą numatytą trum-pą laiką. O ką jau kalbėti apie tas vie-toves, kuriose ir prausimasis po dušu yra limituojamas! Tačiau ten dėl karš-čio streso užderėjusių mažesnių uogų sultyse yra didesnė skonio ir kvapo koncentracija“, – tikino E.Rusilas. Ir pridūrė, kad žinios apie sausras ir ka-tastrofas dažniausiai pasaulį pasiekia iš didžiųjų Australijos vyno regionų. Tačiau tai nereiškia, kad kenčia visa didžiulė šalis.

E.Rusilo vynuogynai nutolę tūks-tantį kilometrų nuo tų Australijos vie-tovių, kurias sausra ir gaisrai labiausiai

išvargino. 2010-uosius vyndarys va-dina bene geriausiais metais jo prak-tikoje.

Vietiniai verslininkai, vyndariai užuot užtrenkę duris, pasidalijo savo darbo metodais su naujuoju kolega. Nors vyno gamybos paslapčių net ir labai norėdamas visų niekada nesuži-nosi, nes kiekvieni metai pateikia vis įdomesnių staigmenų ir idėjų.

„Dalydamasis jomis atveri vartus geresnei vyno kokybei ir savo regiono pripažinimui pasaulinėse vyno paro-dose. Be to, Australijos vyriausybė la-bai skatina ir remia šalies eksportą“, – džiaugėsi Egidijus.

Pasigenda darbščiųjų lietuvių

Šalia vynuogyno Rusilų šeima turi vyninę, prie jos – 70 vietų restoraną ir nedidelį viešbutį svečiams.

„Mūsų nediduko Indijos vandeny-no pakrantėje esančio kurorto pava-dinimas – Sienna Estate. 15 hektarų ūkis, 4 hektarai apsodinti vynuogė-mis, tad ir mūsų darbininkų koman-da nedidelė. Tenka daug darbų at-likti patiems. Per derliaus nuėmimą neišvengiamai reikia samdytis daug vietos žmonių. Australai geri ir sąži-ningi žmonės, tačiau dirbti neskuba. Jiems banglentės labiau rūpi, vis dai-rosi į vandenyną, o darbas gali ir pa-laukti“, – šypsosi E. Rusilas, Austra-lijoje pasigendantis darbščių ir verslių lietuvių.

Vyndariai ėmė ieškoti galimybių pasikviesti į pagalbą darbščią ir sąži-ningą porą iš Lietuvos.

„Mes neskatiname išvykti iš Lietu-vos visam laikui, tačiau padirbėti pas mus metus kitus ir į Lietuvą sugrįžti su nauja pasauline patirtimi ir įgū-džiais būtų labai naudinga“, – mano E.Rusilas.

Gyvendamas Australijoje, Egidijus reklamuoja savo gimtąjį kraštą –Lie-tuvą. Būtent jo padedami ne viena de-šimtis Australijos turistų jau apsilankė Lietuvoje. Mūsų šalyje pabuvojo ne tik Egidijaus kaimynai, verslo partne-riai, bet ir Australijoje gimę lietuviai pirmą kartą susigundė nuvykti į savo protėvių žemę.

Australijoje įsikūręs lietuvis išgarsėjo savo gurmanų vynu

Nebijokite rodyti iniciatyvos

„Galbūt mūsų sėkmės isto-rija pasitarnaus puikiu pavyz-džiu, kaip galima drąsiai išnau-doti Lietuvoje įgytas žinias, idė-jas ir išanalizavus konkurenci-nius pranašumus sukurti nau-ją verslą, veržti s į tarptauti nes rinkas, susti printi Lietuvos ir jos verslo žmonių įvaizdį pasauly-je? Galbūt mūsų verslo iniciaty-va ir vyno sriti es ekspertų pripa-žinta produkcija galėtų prisidė-ti sti prinant Lietuvos įvaizdį ti ek Europoje, ti ek visame pasauly-je?“ – E.Rusilas nemano, kad šie jo klausimai retoriniai.

Australijoje pagamintą vyną jis pats norėtų pristatyti Lietuvos užsienio atstovybėse, ambasado-se ir kitose šalį reprezentuojan-čiose organizacijose ir tokiu būdu sti printi verslių žmonių įvaizdį bei pasiti kėjimą mūsų šalimi.

Australijos vakaruose gyvenančio lietuvio verslininko Egidijaus Rusilo gaminamas vynas žinomas ne ti k šio tolimo žemyno gurmanams.

Lietuvio vyndario E.Rusilo vynas pripažintas garsių Australijos ekspertų. Autorės archyvo nuotraukos

Ąžuolinėse stati nėse brandinamas vynas įgauna specifi nio aromato ir charakterio.

Gyvendamas Australijoje, Egidijus reklamuoja savo gimtąjį kraštą – Lietuvą.

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 266 Prieblandos

Baltarusijos Gardino milicijos arešti nėje pirmadienio vakarą atsi-dūrė Vilniaus apskriti es vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viešosios policijos patrulių rinkti nės raitosios policijos kuopos komisaras Laimo-nas Bankauskas.

Baltarusijos muitininkai ir saugu-miečiai Lietuvos ambasadoriui Mins-ke Edminui Bagdonui pranešė, kad atostogaujantį pareigūną sučiupo su narkotikais Ašmenos pasienio poste. Pareigūnas kaltinamas gabenęs 45,5 gramo amfetamino.

Trečiadienio vakarą diplomatams pavyko susisiekti su Gardino tardymo izoliatoriuje kalinamu Lietuvos polici-jos pareigūnu. 37 metų L.Bankauskas neigia savo kaltę: „Žmogus jaučiasi nekaltas, jo nuomone, tai buvo paki-ša – tie narkotikai, ar kas, sunku pasa-kyti, nes ten buvo toks ryšulėlis, anot jo. Šiaip jis stipriai laikosi“, – teigė Lietuvos generalinis konsulas Balta-rusijoje Rimantas Latakas. Apie pa-valdinio sulaikymą sužinojęs Vilniaus apskrities VPK viršininkas Kęstutis Lančinskas tiesiog apstulbo. Jis tvir-

tino labiau tikįs provokacija, o ne tuo, kad L.Bankauskas galėjo vežti narko-tikus. „L.Bankauskas nuobaudų ne-turėjo, policijos sistemoje dirbo nuo 1991 metų. Jo karjera nuo eilinio pat-rulio iki kuopos vado visą laiką praėjo ten pat. Savo darbą išmano ir labai jį myli bei juo didžiuojasi. Labai myli žirgus ir yra tikras profesionalas“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė K.Lančinskas.

VPK viršininkui įtarimų kelia ras-tų narkotikų kiekis. „Amfetaminas paprastai yra vežamas iš Lietuvos į Baltarusiją, Rusiją, atgalinio maršru-to nesame pastebėję, o kiekis didme-ninei prekybai yra per mažas, maž-meninei – per didelis. Taigi kiekis keistas“, – sakė K.Lančinskas. Pasak jo, Lietuvoje 45,5 gramo amfetami-no did meninė kaina yra iki 700 litų, mažmeninė – 1 300 litų.

Sulaikytas pareigūnas šiuo metu atostogauja. Jo atostogos truks iki rugpjūčio 31 dienos. Ar galės jis tęsti darbą savo pareigose, bus sprendžia-ma sužinojus, kokia kardomoji prie-monė jam bus pritaikyta.

Eltos inf.

Klaipėdos policijos ir prokuratū-ros pareigūnai baigė keturis ikiteis-minius tyrimus dėl disponavimo narkoti nėmis medžiagomis. Įtari-mai dėl kvaišalų plati nimo pateikti 5 asmenims.

Trys Šilutės miesto gyventojai su-laikyti per policijos pareigūnų atlik-tą operaciją tada, kai įtariamieji kelis kartus pardavė pirkėjais apsimetu-siems asmenims 60 tablečių su psi-chotropine medžiaga – MDMA ir apie 5 g narkotinės medžiagos – ka-napių ir jų dalių. Kratų pas įtaria-muosius metu rastos ir paimtos dar 442 „Extazy“ tabletės bei apie 2 g ka-napių. Dar vienam šilutiškiui pateik-tas įtarimas dėl neteisėto disponavi-mo narkotikais be tikslo jas platinti. Reaguojant į Skuodo gyventojų su-teiktą informaciją ir atlikus tyrimą,

Skuode sulaikyta sugyventinių pora, kuri narkotikus platino šių medžiagų pardavimo vieta virtusiame bute. Su-gyventiniai sulaikyti tada, kai pirkė-jais apsimetusiems asmenims pardavė psichotropinę medžiagą – amfetami-ną. Be to, kratos bute metu polici-jos pareigūnai rado ir paėmė dar 26 maišelius su kanapėmis (apie 14 g) bei apie 2 g amfetamino. 2 įtariamie-ji suimti, kitiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Baudžiama-sis kodeksas už neteisėtą disponavi-mą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nu-mato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

GK inf.

Virginija MAČĖNAITĖ

Per ekonominį sunkmetį Lietuvo-je versti s cigarečių kontrabanda susi-gundo visi, kas ti k nestokoja drąsos ir išmonės: pradedant jau garbin-go amžiaus senutėmis, nelegalias prekes pardavinėjančiomis ti esiai iš savo drabužių spintų, ir baigiant kontrabandininkais profesionalais, vis bandančiais atrasti naujų būdų savo versliukams sukti .

Šiuolaikinės močiutės

Praėjusį šeštadienį Klaipėdos aps. VPK pareigūnai vykdė prevencinę priemonę, skirtą užkardyti akcizais apmokestinamų prekių apyvartos tai-syklių pažeidimus. Sulaikyti puikiai pareigūnams žinomi penki gudročiai. Nuostabiausia, kad trys iš jų – gar-bingo amžiaus sulaukusios ponios. „Šiuolaikinės močiutės kojinių nebe-mezga – jos verčiasi kontrabandinių rūkalų prekyba“, – po uostamiesčio damų sulaikymų ironiškai šypsojosi Klaipėdos pareigūnai.

Viena jų, 1936 m. gimusi Kretingos gatvės gyventoja, sulaikyta už tai, kad neleistiną kiekį kontrabandinių rūkalų laikė suslapsčiusi spintoje, kostiumų ir paltų rankovėse. Iš viso – net 190 pa-kelių. Dar praėjusią vasarą septynias-dešimtmetį perkopusi močiutė įkliuvo, kai meistriškai vairavo automobilį, pri-krautą kontrabandinių rūkalų.

Kita klaipėdietė, 1949 m. gimu-si Sulupės gatvės gyventoja, įkliuvo su 170 pakelių kontrabandinių rūka-lų. Juos moteriškė slėpė tiesiog savo svetainėje stovinčiame pufe. O štai 1936 m. gimusi moteris sulaikyta ne mažiau garsios kontrabandinių rūka-lų prekeivės bute tvirtino, jog nešina 80 pakelių cigarečių sumanė aplan-kyti draugę.

Tądien Klaipėdoje sulaikyti ir dar du kontrabandininkai. Šeštadienį su 19 pakelių rūkalų prie baro „Bičiuliai“ įkliuvo pilietis K.M. Iš viso priemo-

nės metu paimti 459 pakeliai cigare-čių, pažymėti rusiško bei baltarusiško pavyzdžio banderolėmis. Tačiau tai ne visas pareigūnų reidų laimikis.

Tą pačią dieną Sausio 15-osios gatvėje atskleistas ir gudrus naminės pardavėjas. Penktame namo aukš-te gyvenantis vyriškis puikiai supra-to, kad ištroškusiems alkoholio taip aukštai kėblinti sunku, tad per pa-siuntinukę paėmęs pinigus jis nami-nę atnešdavo ir pastatydavo prie laip-tinės durų. Matyt, šeštadienio rytas buvo pelningas – vyro bute rastas tik maždaug vienas litras naminės, ta-čiau 10 litrų talpos inde.

Traukiniais – saugiausia

Savaitgalį nesnaudė ir muitinin-kai. Vien Vilniaus teritorinės muiti-nės pareigūnai Raigardo, Lavoriškių, Medininkų, Šalčininkų kelio ir Kenos geležinkelio postuose sulaikė kon-trabandinių rūkalų daugiau kaip už 26 tūkst. litų. Realizavus šią kontra-bandą juodojoje rinkoje, valstybei būtų nesumokėta per 18 tūkst. litų.

Muitinės pareigūnai vis dažniau aptinka didelius kiekius nelega-liai gabenamų rūkalų keleiviniuose traukiniuose, tranzitu vykstančiuo-se per mūsų šalies teritoriją. Šįsyk bene daugiausia jų sulaikyta Kenos geležinkelio poste. Pareigūnai, tik-rindami keleivinį traukinį „Mogilio-vas–Vilnius“, antrame vagone, tarp lentynose laikomų susuktų čiužinių,

aptiko 8 blokus cigarečių už beveik 600 litų.

Praėjus kelioms valandoms po šio traukinio apžiūros, bendradarbiau-dami su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, keleiviniame traukinyje „Adleris–Kaliningradas“ muitininkai atrado paslėptus net ke-turis maišus nelegaliai gabenamų rū-kalų. Nuodugniai patikrinę vėlyvąjį traukinį, muitininkai kontrabandines cigaretes rado šalia vagono-restorano esančioje patalpoje. Iš lubose esančių ertmių pareigūnai ištraukė pusantro tūkstančio pakelių cigarečių „Premjer“ ir „Premjer 7“. Po keleivių apklausos paaiškėjo, kad apie 11 tūkst. kainuo-jantis krovinys vėlgi „niekam nepri-klauso“.

Slėptuvės automobiliuose – nesenstanti klasika

Seniai žinomi ir laiko patikrinti kontrabandinių rūkalų gabenimo me-todai vis dar populiarūs. Gabentojai įsitikinę, jog specialiai kontrabandai įrengtos slėptuvės jų automobiliuose yra pareigūnų nepastebimos. Tačiau nuolat augantys sulaikomos kontra-bandos kiekiai rodo ką kita.

Štai sekmadienio rytą Vilniaus te-ritorinės muitinės pareigūnams Rai-gardo kelio poste įkliuvo automobi-lyje slėptas nemenkas kontrabandinių rūkalų krovinys. Pareigūnai, sustabdę Baltarusijos piliečio A.Y. vairuojamą automobilį „Isuzu Trooper“ ir patik-rinę įtartiną automobilį, pastebėjo, kad šis turi ne tik dvigubą dugną, bet ir atsarginiame rate įrengtą slėptuvę. Mėgindami atrasti ertmę, pro kurią į dugną sudėta kontrabanda, muitinin-kai pamatė, kad automobilio dugnas aklinai užvirintas. Pareigūnams ne-beliko nieko kito, kaip išpjovus dži-po dugne angas ištraukti ten paslėptas pustrečios dėžės cigarečių „Winston silver“, „Winston classic“ ir „Pall mall blue“. Jų kaina juodojoje rinkoje siekia beveik 9 tūkst. litų.

Sulaikytas Vilniaus raitosios policijos vadas

Įkliuvo narkoti kų plati ntojai

Seniai žinomi ir laiko pati krinti kontrabandinių rūkalų gabenimo metodai vis dar populiarūs.

Kontrabandos slėpynės

Finansinių nusikalti mų tyrimo tarnyba suėmė lietuviško kapita-lo įmonės „Naft os grupė“ vado-vus – jos direktorių Antaną Urbutį ir Bendrųjų reikalų ir ti ekimo sky-riaus vadovę Svetlaną Popovą.

Įtariama, kad Lietuvos bendrovė, užsiimanti naftos produktų perveži-mu iš Rusijos į Vakarus per Klaipė-dos uostą, galėjo pasisavinti daugiau nei 30 mln. Lt ir legalizuoti daugiau nei 20 mln. Lt, įgytų nusikalstamu būdu. Ikiteisminį tyrimą organizuo-jančio ir jam vadovaujančio Generali-nės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Ugniaus Vyčino teigimu, įtariama, kad ben-drovės pagrindinis akcininkas, subū-ręs organizuotą grupę, atliko fi ktyvias operacijas, panaudojant užsienio ben-droves, mažiausiai nuo 2008 metų. „Nelegalias operacijas jam padėjo at-likti artimi jo giminaičiai“, – įsitiki-

nęs prokuroras. Prieš penkerius metus įregistruota „Naftos grupė“ priklau-so A.Urbučiui, o jam talkina ir įmo-nei vadovauja dar du broliai. „Naftos grupės“ savininko žmona yra buvu-sio „Klaipėdos naftos“ vadovo Jurgio Aušros geriausio draugo Andrejaus Vaičiulio duktė.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyri-mas dėl dokumentų suklastojimo, pa-tikėto didelės vertės svetimo turto pa-sisavinimo, sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

GK inf.

Įtarimai pasisavinus milijonus

Seimo narys Saulius Stoma siū-lo Vyriausybei iki 2011 m. sausio 1 d. parengti pedofi lų registro pro-jektą.

Nutarimo projektą „Dėl pedofi -lų registro“ jis įregistravo Seimo po-sėdžių sekretoriate. Parlamentaras siūlo į jį įtraukti nuostatą, leidžian-čią tėvams, pasižadėjus informacijos neviešinti, sužinoti, ar jų gyvenamoje

teritorijoje yra pedofi lija kaltintų ir teistų asmenų. Savo siūlymą S. Stoma motyvuoja tuo, „jog visuomenei dide-lį susirūpinimą kelia pedofi lų kelia-ma seksualinės prievartos grėsmė vai-kams“. Politikas taip pat konstatuoja, jog Lietuvoje nėra sukurta pakanka-mai sąlygų apsaugoti vaikus ir apribo-ti pedofi lų bendravimą su jais.

Eltos inf.

Ragina registruoti pedofi lus

Klaipėdos apskriti es VPK nuotrauka

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 26 7Būstas

Aušra POCIENĖ

Jei korėjiečio sklype bus kalnas, jis jo niekada nenukas ir neišlygins. Dažnas lietuvis, kurdamas savo namų aplinką, elgiasi priešingai, nes, skirti ngai nei korėjieti s, nema-no, kad turėtų derinti s prie aplinkos ir kuo mažiau jai pakenkti .

Pasmerkė medžius sunykti

„Būna, pasikviečia žmogus apžiū-rėti sklypo ir pamatai, kaip jis suga-

dintas. Statybininkai, lygindami rel-jefą, iki pusės užkasė gražiausių pušų ir beržų kamienus. Nes taip jiems buvo patogiau. Šeimininkas kreipėsi į mus, kad išgelbėtume tas pasmerk-tas pušis. Atkasėme jas, toje vietoje suformavome poilsio zoną su teraso-mis“, – pasakojo vilnietė kraštovaiz-džio architektė Dėja Želvienė.

Anot jos, taip atsitinka todėl, kad apie aplinką žmonės ima galvoti, kai jau pasistato namą, o ne tuomet, kai jį tik planuoja statyti. Dažnas įsivaiz-duoja, kad statybininkai sustumdys ir išlygins žemes, o jau paskui bus gali-ma įrengti veją, pasodinti gėlių.

„Džiaugiuosi, kad požiūris į kraš-tovaizdžio architektūrą ir architek-tus po truputį keičiasi. Neturėjome tradicijų, sovietmečiu buvo tik ap-želdinimas ir apželdintojai. Dabar vis daugiau žmonių supranta, jog nei statybininkai, nei apželdintojai visų sklypo problemų negali išspręsti. Reikalingas kraštovaizdžio projektas, kuris apimtų viską: reljefą, pastatus, dangas, apšvietimą, vandens telkinius, augalus. Ir visa tai sujungtų į harmo-ningą visumą“, – aiškino architektė.

Šią vasarą po gausių liūčių į ją kreipėsi ne vienas žmogus, prašyda-mas iš naujo suformuoti sklypo rel-jefą, suvaldyti lietaus vandenį. Ten, kur jis nebuvo tinkamai sutvarky-tas, vanduo užliejo rūsius, garažus, ir žmonės akivaizdžiai įsitikino, koks svarbus dalykas formuojant aplinką yra reljefas.

„Žmogus valdovu jaučiasi tol, kol nesusiduria su gamtos stichijomis. Šią jėgą būtina įvertinti ir priimti tei-singus sprendimus, nes kitaip pralai-mėsi. Tačiau ne visada žmonės lin-kę paisyti specialistų patarimų. Kad ir kiek įtikinėjau vieną šeimininką nenaikinti šlaitą sutvirtinusių men-kaverčių brūzgynų upės pakrantėje, nepaklausė, išnaikino, ir šlaitas ėmė slinkti“, – pasakojo D.Želvienė.

Provanso sti lius. Kodėl ne?

Jai ir daugumai jos kolegų arti-mas korėjiečių ( ir kitų Azijos šalių gyventojų) požiūris į aplinką ir sie-kimas kuo natūraliau prie jos pri-siderinti. Tačiau tai nereiškia, kad sklype turi būti saugoma kiekviena

žolė ir būtinai sodinami tik tai vietai būdingi augalai, pavyzdžiui, natūra-liai augantys pušyne ar pievoje šalia sklypo. Atsižvelgiant į siekiamą re-zultatą, augalai gali būti labai įvairūs ir nevietiniai. Svarbu, kad jie nebūtų svetimkūniai toje aplinkoje ir derė-tų prie jos.

„Niekada nesiūlau visiškai sveti-mų tai aplinkai augalų, kuriems rei-kėtų specialaus grunto, priežiūros. Labai svarbu, kad jie augtų natūra-liai, kad jiems nereikėtų kurti visiškai kitokių sąlygų.

Pušyno zonoje, pavyzdžiui, na-tūraliai atrodys čiobreliai, smilgos, viržiai. Puikiai derės ir vienas ki-tas tarsi natūraliai iš žemės kyšan-tis akmuo, kitokios formos nelietu-viška pušis. Visiems šiems augalams tiks ir tos vietos gruntas“, – aiškino specialistė.

Jei sklypas miške ar šalia miško, takai, grįsti betoninėmis trinkelėmis, vargu ar derės. Žinoma, natūralus akmuo, klinkerio plytelės nėra pigi danga, tačiau galima rasti ir kitokių medžiagų, kurios nekontrastuotų su gamta, nerėžtų akies ryškiomis spal-vomis ir savo sunkumu.

Nereikėtų vengti kurti ir tam tik ro stiliaus aplinkos. Pavyzdžiui, daugelis žmonių žavisi Provanso stiliumi. O kodėl tokios aplinkos nesukūrus aplink savo namus, jei ji puikiai dera prie namo stilistikos? Nereikėtų bijoti eksperimentuoti. Žinoma, Lietuvoje niekada nepa-vyks sukurti tikro japoniško sodo aplinkos, tačiau perteikti jo dvasią įmanoma.

„Viskas priklauso nuo krašto-vaizdžio architekto profesionalumo. Jis įvertina viską: sklypą, jo aplin-ką, namo architektūrą, šeimininkų poreikius, atsižvelgia į jų gyvenimo būdą ir pasiūlo aplinkos kūrimo sce-narijų, kuris būtų priimtinas ir pa-togus žmogui bei darniai įsilietų į aplinką.

Anot architektės, žmogus turi ir gali daryti įtaką aplinkai, ją keisti, tačiau tai turi daryti kaip rūpestin-gas šeimininkas, o ne kaip vartoto-jas. Todėl labai svarbu prieš kuriant namų aplinką, ją keičiant, priimti tei-singus sprendimus, pasikliauti šios srities specialistais. Jie visuomet pro-fesionalo akimi pirmiausia nustato, ką verta saugoti, o ko galima būtų atsisakyti.

Yra augalų svetimkūnių, kurie nu-stelbia kitus vertingus augalus. Tačiau gali pasitaikyti ir tikrai unikalių au-galų, kaip, pavyzdžiui, reti Lietuvoje buko medžiai, kuriuos, netikėtai net patiems šeimininkams, kraštovaiz-džio architektė vertindama aplinką

atrado vienos buvusios gamyklos te-ritorijoje. Ir jie buvo išsaugoti.

Keičiasi požiūris į aplinką

Pastaruoju metu daugelis prašo patarimų, kaip prižiūrėti augalus, veją nenaudojant cheminių medžia-gų. Būtinai įsirengia nors ir nedide-lį ekologiškų daržovių, prieskonių darželį. Vis mažiau žmonių linkę kiemus paversti išgrįstomis mašinų stovėjimo aikštelėmis, aptverti akli-nomis tvoromis.

Kraštovaizdžio architektė pata-ria savo namų aplinkos nepaversti ir botanikos sodu, nesodinti daug ir įvairių rūšių augalų, kurie dažnai nustelbia vienas kitą. Geriau pasi-rinkti mažiau rūšių ir jas grupėmis susodinti į tam tikras kompozicijas. Tada aplinka atrodys skoningesnė ir natūralesnė.

Visas pasaulis dabar pamišęs dėl natūralumo. Kai kuriose Europos ša-lyse taip viskas sterilu, kad papras-čiausia dilgėlė jau tapo tikru stebuk-lu. Lietuviams kol kas netrūksta nei dilgėlių, nei kitos natūralios augme-nijos, todėl namų aplinkoje natūra-lumas turėtų būti kuriamas kitokiu būdu.

„Visai nesvarbu, kokio stiliaus aplinka kuriama sklype, svarbu, kad ji natūraliai derėtų prie bendro gam-tinio konteksto, šeimininkų gyve-nimo būdo, statinių architektūros. Kaip ir skirtingi mados stiliai – vie-nas žmogus gražiai atrodo su klasi-kinio stiliaus drabužiais, kitam tinka sportinis“, – aiškino architektė.

Nėra nei blogų augalų, nei pras-tų dangų ar blogo apšvietimo. Tie-siog viskas turi atsidurti savo vieto-se, tuomet atrodys ir patraukliai, ir natūraliai.

Kad gėlių darželiuose netektų auginti dilgėlių, reikia mokyti s darniai sugyventi su gamta.

Žmogus valdovu jaučiasi tol, kol nesusiduria su gamtos sti chijomis. Šią jėgą būti na įverti nti ir priimti teisingus sprendimus, nes kitaip pralaimėsi.

Šių pušų ir beržų kamienus tvarkydami sklypo reljefą statybininkai ti esiog užkasė metro gylyje. Krašto-vaizdžio specialistai ne ti k išgelbėjo medžius, bet ir suformavo natūraliai atrodančias poilsio terasas.

Iš akmens luitų suformuotas takas su tarpuose augančiais žolės kuokštais atrodo natūraliai, be to, nereikia vargti naikinant žolę. Dėjos Želvienės nuotraukos

Namų aplinkoje – vis daugiau natūralumo

Sunku būtų įtarti , kad šis upeliukas ir jo aplinka yra dirbti nai suformuoti .

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 268 Sveikata

Gražina GAIDIENĖ

Gal medetka ir ne pati puošniausia gėlė, bet darželyje jai turi atsirasti gar-binga ir erdvi vieta. Mat ji yra ir vais-tinis, ir dekoratyvinis augalas. Medet-kos pradeda žydėti birželio mėnesį ir žydi iki vėlyvo rudens (pirmųjų šalnų). Tai vienmetis žolinis augalas. Žiedai – kelių atspalvių – nuo šviesiai gelto-nos iki beveik plytinės spalvos. Anksti rytą, pajutę saulės spindulius, žiedai išsiskleidžia, o vakare susiglaudžia, todėl ji kartais dar vadinama gamtos laik rodžiu. Medetkų vaisius – tarsi dėžutė. Joje bręsta įvairaus dydžio sė-klos su aštriais kabliukais.

Vaistams medetkos žiedai (be žiedkočių) skinami vos pradėję žydėti, kas 2–3, vėliau – kas 4–5 dienas.

Džiovinti reikia pavėsyje, ne aukš-tesnėje kaip 40 laipsnių temperatūro-je. Išdžiūvę žiedai yra oranžiniai arba raudonai oranžiniai, geltoni. Arbata – kartoko skonio.

Medetkos netinka, jei žemas krau-jospūdis, alergija vitamino A prepa-ratams.

Vonelės nuo uždegimų

Visos moterys šią gėlę žino kaip priemonę nuo ginekologinių susir-gimų, pirmiausia – nuo uždegimų. Vienai stiklinei arbatos reikia užpli-kyti vieną arbatinį šaukštelį žiedų. Uždengus palaikyti 15 min.

Vartoti 3 kartus per dieną prieš valgį. Veiksmingos ir medetkų vo-nelės.

Dviems litrams vandens reikės 3 valgomųjų šaukštų žiedų. Užpli-kius palaikyti 15min. 10 procedūrų atlikti kas antrą dieną.

Nuoviras žaizdoms gydyti

Medetkų užpilas nuo seno var-tojamas kepenų, virškinamojo trak-to ligoms gydyti. Sumažėja sunkumo jausmas krūtinėje, praeina pykinimas, pagerėja apetitas.

Medetkų graižuose yra daugiau kaip 3 proc. karotino, nemažai chemi-nių junginių, turinčių baktericidinių, uždegimo slopinamųjų savybių, todėl šių žiedų nuoviras tinka žaizdoms, iš-bėrimams, nudegimams gydyti, ska-lauti burną.

Vaistinėse parduodama medetkų tinktūra. Ji praskiedžiama vandeniu 1:40 (vienas šaukštelis tinktūros stik-linei šilto virinto vandens) ir naudo-jama sumušimams, nudegimams, nu-šalimams, egzemai, supūliavusioms žaizdoms, furunkulams gydyti. Spi-ritinę medetkų graižų ištrauką galima ir patiems pasidaryti. Susmulkinta ža-liava užpilama 70 proc. spiritu, santy-kiu 1:10. Indas uždaromas, retkarčiais supurtomas. Po 7 dienų galima vartoti (prieš tai reikia perkošti).

Medetkos kosmeti koje

Medetkos naudojamos ir kosmeti-koje. Šaukštelis žiedų užpilamas stik-line verdančio vandens ir 15 min. pa-kaitinama ant nedidelės ugnies. Gautas užpilas naudojamas pleiskanojančiai galvos odai įtrinti, veido odos poroms sutraukti, riebiai veido odai valyti. Už-pilas stiprina plaukus ir skatina jų augi-mą: du kartus per savaitę skalauti plau-kus arba įtrinti galvos odą.

Medetkų aliejus

Dvi saujas šviežių vaistinių me-detkų žiedlapių suberkite į nedidelį

indą ir užpilkite augaliniu aliejumi. Įstatykite jį į puodą su vandeniu ir valandą šildykite. Taip darykite tris dienas. Kai aliejus taps šviesiai oran-žinis, perkoškite jį ir gerai nuspaus-kite. Paskui supilkite į tamsaus sti-klo buteliuką. Laikykite šaldytuve. Naudokite odai valyti, 1–2 kartus per savaitę. Aliejuje yra fl avanoidų, kurie įveikia grybelius, kenksmingas bakterijas ir tokiu būdu saugo odą nuo uždegimų.

Medetkų žiedai gelbsti nuo dau-gelio ligų, tad nepraeikite pro gelto-ną žiedelį, nuskinkite jį su meile, ir savo vaistinėlėje turėsite puikų pagal-bininką.

Asta BENDORAITĖ

Apeti tą galima reguliuoti , tačiau ne drasti škomis dietomis, kurios ska-ti na persivalgymą, o keičiant maiti -nimosi įpročius, pasirenkant ti nka-mą maistą.

Veikia hormonai ir emocijos

Gydytoja dietologė Aušra Jauniš-kytė sako, kad norint numesti svorio tikrai neverta kęsti alkio. Atvirkščiai, reikia valgyti reguliariai, tačiau kryp-tingai mažinant su maistu gaunamų kalorijų kiekį. „Žmonės, bandantys sumažinti svorio, neretai susiduria su padidėjusiu apetitu, didesniu nei įprasta alkio pojūčiu, kartais su per-sivalgymu ir dažniausiai kaltina save valios stoka. Tačiau valia čia niekuo dėta“, – kalbėjo dietologė.

Kas yra tas apetitas? Tai noras valgyti, jis jaučiamas kaip alkis. Al-

kio jausmą turi visi išsivystę gyvūnai, jis padeda gauti maisto medžiagų ir energijos gyvybei palaikyti.

Apetito praradimas vadinamas anoreksija, o padidėjimas – bulimija.

Apetitą reguliuoja be galo daug skirtingų hormonų ir greičiausiai yra labai daug dar neatrastų hormo-nų, kurie taip pat prisideda prie al-kio ir sotumo pojūčių. Vieni hormo-nai gaminami virškinamajame trakte (skrandyje, žarnyne), kiti – riebalinia-me audinyje, treti – smegenyse.

Kitas apetitui įtakos turintis veiks-nys – bioritmai. Taip pat apetitas pa-kinta dėl emocijų.

Alkio ir sotumo centrai yra tarpi-nėse smegenyse, jie ir apdoroja visą gautą informaciją.

Kūno svoris ir apeti tas

Labai plačiai paplitusi nuomo-nė, kad liesi žmonės valgo bet ką ir

daug, tačiau nenutunka. O nutukę žmonės valgo mažai, bet jų svoris didėja. Visi šie stereotipai yra klai-dingi.

Kalbant apie maistą ir valgy-mo įpročius, tokie matavimai kaip „daug“, „mažai“, „persivalgau“ yra labai sub jektyvūs ir neretai neati-tinka tikrovės. Pavyzdžiui, mergi-nos, sergančios nervine anoreksija, suvalgiusios vieną bananą vadina tai persivalgymu, nes toks maisto kiekis joms atrodo labai didelis. Vertinant objektyviai, jos valgo labai mažai.

Dėl per didelio riebalinio audi-nio, susikaupusio kūne, keičiasi ape-titas. Riebalinės ląstelės yra akty-vios, jos gamina ir išskiria įvairias medžiagas, tarp jų ir reguliuojančias apetitą. Nutukę žmonės paprastai nejaučia alkio arba jaučia gana sil-pnai, lengvai jį toleruoja ir gali gana ilgai išbūti nevalgę. Tačiau nutukę žmonės nejaučia ir sotumo. Pradė-

jus valgyti, jiems sunku sustoti, nes sotumas pajuntamas suvalgius gana daug maisto. Šis momentas, kai nu-tukęs žmogus apkaltina save valios stoka, kad nesugebėjo susilaikyti ir persivalgė, iš tikrųjų mažai priklauso nuo jo paties. Pavalgius žarnyne ga-minasi peptidas YY, kuris, nukelia-vęs į smegenis, duoda sotumo signa-lą – žmogus jaučiasi sotus. Kiek šio hormono pasigamins, priklauso nuo suvalgyto maisto kiekio. Nutukusių žmonių organizme šio hormono ga-minasi mažiau. Kad pasijustų sotūs, jiems reikia suvalgyti didesnį mais-to kiekį. Tai paprasta fi ziologija ir, ko gero, sunku įsivaizduoti žmogų, kuriam valios pastangomis pavyktų pagaminti daugiau peptido YY.

Kitas svarbus hormonas, dalyvau-jantis reguliuojant apetitą, yra greli-nas. Jo kiekis kraujyje padidėja tarp valgymų ir sumažėja pavalgius. Beje, nepakankamai miegant, grelino kie-kis kraujyje būna didesnis, o leptino (sotumą suteikiančio hormono) – mažesnis, tad apetitas padidėja. Tai-gi miegas irgi yra svarbus.

Vaistai buvo uždrausti

Gydant nutukimą svarbiausia yra pakeisti maitinimosi įpročius taip, kad žmogus su maistu gautų mažiau kalorijų. Taip pat žinome, kad mais-to ribojimas daugeliui žmonių su-kelia persivalgymą. Dauguma die-tų, kur siūloma valgyti 700 ar 1 000 kcal per dieną, pasmerktos būti ne-sėkmingos, nes anksčiau ar vėliau žmogus persivalgys.

Ypač svarbu sumažinti kalorijų kiekį būtent tiek, kad svoris mažėtų, bet nebūtų išprovokuotas persival-gymas. Ta riba kiekvienam žmogui yra individuali ir priklauso nuo jo bazinės medžiagų apykaitos. Bazi-nė medžiagų apykaita – tai energijos kiekis, reikalingas gyvybei palaikyti: užtikrinti kvėpavimą, širdies darbą, kepenų, inkstų veiklą ir bet kurią kitą organizme vykstančią reakciją.

Vis dėlto yra būdų sureguliuo-ti padidėjusį apetitą ir čia gali pa-dėti gydytojas dietologas. Jis gali išrinkti specialų valgymo režimą, tam tikrus produktus kiekvienam valgymui. Taip pasiekiama neblo-gų rezultatų.

Medetkos nuo visų ligųTai moterų gėlė, veiksmingai gydanti ginekologinius susirgimus.

Ar paprasta valdyti apeti tą

Kuo daugiau pieno gersi, tuo ilgiau gyvensi. Šis teiginys ne iš piršto lauž-tas. Švedijos mokslininkai atrado, kad rizika brandaus amžiaus žmonėms mirti nuo įvairiausių ligų sumažėja ketvirtadaliu, jei šie kalcio suvartoja daugiau nei ofi cialiai rekomenduoja-ma. „Karolinska“ insti tuto mokslinin-kai išnagrinėjo maisto papildų nevar-tojančių 23 366 vyrų (45–79 metų) duomenis. Nuo 1998 iki 2007 metų dėl įvairių priežasčių mirė 2 358 vy-rai, 819 iš jų nuo širdies bei krauja-gyslių ligų ir 738 – nuo vėžio. Paaiš-kėjo, kad su maistu daugiausia kal-cio suvartojančių vyrų mirštamumas mažesnis 25 proc. Nuo širdies ligų šiek ti ek mažiau mirė tų vyrų, kurie kalcio viduti niškai kasdien suvartojo 1 953 miligramus.

Europos Sąjungoje, taip pat Lie-tuvoje, rekomenduojama kalcio pa-ros norma yra 800 mg, JAV vyrams ir moterims nuo 19 iki 50 metų re-komenduojama paros norma yra 1 000 mg.

Minėto tyrimo išvados sutampa su turimais duomenimis, kad kalcis gali sumažinti kraujospūdį ir riziką susirgti hipertenzija.

Pagrindiniai natūralūs kalcio šal-ti niai yra pienas ir jo produktai, ypač fermenti nis sūris, taip pat mineralinis vanduo, grūdai, jauti ena, žuvis, soja, riešutai, saulėgrąžos, kopūstai, broko-liai, žemuogės, kriaušės, slyvos.

GK inf.

Verta žinoti

Stebuklingas kalcio poveikis

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Keti nanti esiems mesti svorį sunkiausia pažaboti amžiną norą valgyti .

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 26 9Sportas

„Šiaulių“ krepšinio klubas rado pamainą sirgalių numylėti niu pra-ėjusį sezoną tapusiam Derikui Lou. Į komandą pasikviestas amerikie-ti s įžaidėjas Rikis Haris žada būti vertas savo pirmtako. „Pasirinkau „Šiaulius“, nes apie klubą girdėjau daug gero. Manau, kad būsiu ne-blogas aikštės generolas“, – klubo svetainei sakė amerikieti s.

Kuo „Šiaulių“ klubo pasiūlymas buvo patrauklesnis nei kiti?

Neslėpsiu, kad su agentu šį kvieti-mą svarstėme gana ilgai. Bet tik geri atsiliepimai apie klubą galutinai įti-kino mane pasirašyti sutartį. Jaučiu, kad „Šiauliai“ yra ta komanda, kurio-je galėsiu atsiskleisti ir tapsiu žinomas Europoje.

Tau teks pakeisti puikiai praėju-sį sezoną žaidusį ir sirgalių numy-lėtiniu tapusį Deriką Lou. Ar su-sidorosi?

Žinau, kad Derikas yra ne tik iš-skirtinis krepšininkas, bet ir pui-kus žmogus. Jis yra pirmas iš Hava-jų kilęs krepšininkas, kuriam pavyko tiek daug pasiekti. Daug kartų ma-čiau Deriką žaidžiantį universiteto komandoje, tad esu tikras, kad galiu drąsiai perimti iš jo vairą.

„Šiauliai“ yra puolanti ir grei-tą krepšinį propaguojanti komanda. Tai puiku, nes mėgstu būtent greitą krepšinį. Mėgstu atakuoti krepšį iš toli, bet tai nereiškia, kad komandos draugai liks be kamuolio. Einu į aikštę tik laimėti ir darau viską, kad taip ir būtų. Dievinu krepšinį ir kartais aikš-tėje būnu itin emocingas.

Universitete žaidei atakuojan-čiuoju gynėju, o „Šiauliuose“ tau teks įžaidėjo vaidmuo. Ar vadovauti žaidimui nebus per didelis iššūkis?

Tikrai ne. Pastaruosius dvejus me-tus žaidžiau kaip tik įžaidėjo pozi-cijoje. Dvejus metus žaisdamas at-akuojančiuoju gynėju ir tiek pat laiko įžaidėju tapau įdomesnis ir pa-vojingesnis krepšininkas. Manau, kad būsiu neblogas aikštės generolas.

Ką veikei baigęs universitetą? Il-sėjaisi ar žaidei krepšinį?

Grįžęs namo iš universiteto kitą dieną paėmiau kamuolį ir žongliravau juo, nes šalia nebuvo krepšinio aikštės.

Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?Dažniausiai žiūriu fi lmus, būnu su

šeima. Siunčiuosi NBA varžybų įra-šus, žiūriu, kaip žaidžia man patin-kantys atletai.

Kas labiausiai patinka krepši-nyje?

Labiausiai mėgstu laimėti. Lai-mėjimai priverčia žmones nusišyp-soti, pajusti širdyje gėrį. Mėgstu varžytis, bet tai darau protingai ir patariamas trenerio.

Ko palinkėtumei „Šiaulių“ sir-galiams?

Noriu pasakyti visiems „labas“. Greitai visi susitiksime, pažadu ne-nuvilti „Šiaulių“ sirgalių, tikiuosi, kad jie mane sutiks šiltai.

GK inf.

„Šiauliai“ surado naują generoląUniversiteto komandos lyderis

23 metų 187 cm ūgio gynėjas Rikis Haris (Ricky Harris) pastaruosius ket-verius metus žaidė Masačiusetso universiteto (JAV) ekipoje ir buvo vienas „Minutemen“ komandos lyderių. Iš Balti morės kilęs gynėjas praėjusį sezoną sužaidė 31 rungtynes, per kurias aikštėje praleisdavo po 31,2 min., pelnydavo po 19,8 taško, atlikdavo po 2,9 rezultatyvaus perdavimo, sugriebdavo po 3,5 kamuolio. Universitetą baigęs gynėjas vasarą dalyvavo keliose stovyklose, bet galiausiai apsisprendė profesionalo karjerą pradėti Europoje ir priėmė „Šiau-lių“ pasiūlymą. Į Lietuvą jis turėtų atvykti rugpjūčio pabaigoje.

Netekti s. Madride pasaulio vyrų krepšinio čempionatui besirengian-čios Lietuvos rinkti nės trenerių štabą paliko Valdemaras Chomičius. Vienas vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzū-ros asistentų turėjo palikti rinkti nę dėl darbo Maskvos sriti es „Triumf“ (Rusi-ja) klube. „Labai gaila, kad Valdas tu-rėjo išvykti , tačiau jį puikiai supran-tu – būtent klubas yra pagrindinis tre-nerio uždarbio šalti nis. Valdas ir per tą trumpą laiką, kol buvo su mumis, labai padėjo – jo pati rti s, žinios, tei-giama energija ir žmogiškosios savy-bės šiai komandai davė labai daug“, – sakė K.Kemzūra. Rinktinės vyriau-siasis treneris papildymo neieškos – V.Chomičiaus funkcijas pasidalys likę rinkti nės trenerių štabo nariai. Šian-dien Lietuvos rinkti nė žais draugiškas rungtynes su Ispanija, o šeštadienį su-siti ks su JAV krepšininkais.

Čempionas. Irkluotojas Rolandas Maščinskas tapo Singapūre vykstan-čių pirmųjų jaunimo (14–18 metų am-žiaus) vasaros olimpinių žaidynių čem-pionu. 18-meti s prieniškis triumfavo vienviečių valčių irklavimo varžybose. Tai pirmasis Lietuvos rinkti nės meda-lis šiose žaidynėse. R.Maščinskas, kurį treniruoja Vladislavas Sokolinskis, tre-čiadienį fi nale 1000 m distanciją įveikė per 3 min. 13,82 sek. Sidabro medalį iškovojusį vokietį Feliksą jis aplenkė 2,41 sek. Bronzos medalį pelnė rumu-nas Joanas Prudianu (+ 5,29 sek.). Fi-nale dar lenktyniavo Kinijos, Brazilijos ir Ukrainos atstovai. Iš viso šioje rung-tyje dalyvavo 22 irkluotojai.

GK inf.

Žinių sprintas

Tomo Tumalovičiaus nuotrauka

Krepšinį dievinanti s R.Haris aikštėje būna iti n emocingas. „Šiaulių“ krepšinio klubo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 2610 Sodas

Selemonas PALTANAVIČIUS

Aplink mus apstu bulvei arti -mų augalų. Vieni veši natūraliai, kiti auginami soduose ar daržuo-se, treti iš daržų ir sodų pradeda plisti į gamtą.

Atsargiau ir su bulvėmis

Valgomoji bulvė, apie 1565 m. iš Peru atvežta į Ispaniją, netruko išplisti į Prancūziją, Angliją, o 1630 m. pa-siekė Vokietiją. Pradžioje bulvės au-gintos kaip dekoratyviniai augalai, nes jų žiedai buvo neįprasti ir gražūs. Pri-siminus, kad Šiaurės Amerikos in-dėnai jas valgo, imta bulves auginti maistui.

Prūsijoje bulvės tapo ne vienos mirties priežastis, mat buvo valgo-

mos žalios bulvių uogos, kurios yra nuodingos.

Tik XIX a. pradžioje bulvės pradė-tos vertinti dėl savo maistinių savybių. Šiandien žinoma apie 1 000 bulvių veislių. Visų jų valgomi tik šaknia-gumbiai (bulvės), o augalo žaliosios dalies, juo labiau uogų, neliečia niekas. Na, išskyrus kolorado vabalus.

Auginame daržuose

Apie 1550 m. į Europą iš Ame-rikos žemyno atvežti pomidorai iki XIX a. pabaigos buvo auginami dau-giausia kaip dekoratyvūs augalai. Ža-liuose pomidoruose (beje, pomidoras yra ne vaisus, o uoga) yra nemažai so-lanino ir kitų alkaloidų.

Vis populiaresnės pas mus papri-kos, baklažanai, tabakas, gėlių darže-

liuose auginamos paprastosios dum-plūnės – taip pat bulvių giminaitės. Kai kas maistui augina žemuogines dumplūnes, kurių „pūslėse“ bręsta žalios, neprinokusį pomidorą pri-menančios uogos. Pasaulyje žinoma apie 110 dumplūnių rūšių. Jų nuo-dingos tik šaknys ir kitos požemi-nės dalys.

Veši gamtoje

Vaistinė šunvyšnė mūsų krašte reta. Iki 1–2 m išaugantis žolinis au-galas įspūdingas: kiaušiniški lapai iki 15 cm ilgio, pavieniui išsidėstę rusvai violetiniai žiedai – apie 3–4 cm ilgio. Ypač gražus geltonai rausvas žiedo vidus. Žiedų vietoje užauga maždaug vyšnios dydžio juodos žvilgančios uo-gos. Jos nuodingos: paragavęs žmogus

(ypač vaikas) regi haliucinacijas, jam sutrinka kalba. Sutrikus kvėpavimo funkcijai, ištinka koma ir mirtis.

Šunvyšnių uogos nuo seno naudo-jamos homeopatijoje ir buityje. Jomis būdavo „tamsinamas“ raudonasis vy-nas, o viduramžiais jų dėdavo į vyną ir alų siekiant sustiprinti jų poveikį. Merginos atropiną (nuo lotyniško šunvyšnės vardo – Atropa belladonna) lašindavo, kad akys būtų gražesnės – blizgėtų, išsiplėstų lėliukės. Medžio-tojai, keliautojai sakydavo, kad pora šunvyšnės uogų tik pakelia tonusą ir suteikia energijos.

Mūsų krašte dažnas kitas bulvinių šeimos augalas – karklavijas. Raudo-nų nuodingų jo uogų galima aptikti paežerėse, nendrynuose, pelkėse, šla-piuose miškuose.

Prie namų, šiukšlynuose, trąšiuose dirvonuose tarpsta juodoji drignė – iki metro išaugantis augalas, žydintis dideliais gražiais žiedais. Drignės sė-klų poveikis panašus į šunvyšnės, tik šiek tiek silpnesnis.

Įspūdingas žolinis vienmetis au-galas – durnaropė. Ji išsistiebia iki 1 m aukščio, būna gana vešli, išsiša-kojusi į krūmą. Durnaropės veši tik labai trąšioje žemėje, ant puvenin-go komposto krūvų. Žiedai ilgi, iki 10 cm ilgio. Atsiveria vakarais ir la-bai stipriai kvepia, vilioja vabzdžius, ypač drugius sfi nksus. Žinoma, kad durnaropė gali sukelti haliucinacijas. Kai kam tampa bloga vien nuo žie-dų skleidžiamo kvapo. Durnaropės (kaip ir drignės) vardas žinomas ir tautosakoje, tačiau iš tiesų tai nėra ti-krasis mūsų krašto augalas – XVII a. jos buvo įvežtos iš Vidurio Ameri-kos ir paplito visoje Europoje. Dur-naropių sėklos auga kaštono dydžio spygliuotose dėžutėse.

Ne kiekviena bulvė valgoma

Baigėme skinti serbentų derlių, o vaiskrūmiai jau pradeda kaupti kitų metų derliui reikalingas medžiagas. Dr. Antanas Ryliškis primena, kad šiam procesui labai svarbus yra kal-cis, fosforas. Rugpjūčio mėnesį vais-krūmius svarbu per lapus patręšti . Rekomenduojama rinkti s fosforo ir kalcio turti ngas trąšas, kuriose azoto beveik nėra.

Serbentų nenupuršką trąšų ti rpa-lu, po šios karštos vasaros kitais me-tais rizikuojame likti visai be derliaus. Šių augalų žinovas prisimena atvejį iš savo prakti kos, kai po vieno taip pat labai karšto sezono kitą vasarą užsi-mezgė uogos ti k šakučių pradžioje ir pačioje viršūnėje. Taip nuti ko, nes iš pradžių buvo palankesnės sąlygos for-muoti s žiediniams pumpurams, pas-kui – ti k lapiniams.

Koks bus pumpuras – žiedinis ar lapinis – lemia diferenciacijos proce-sas. Jis prasideda liepos pabaigoje, rugpjūtį ir tęsiasi gana ilgai. „Net ir žiemą pumpuras išlieka gyvas, dir-ba“, – sudėti ngą būsimojo derliaus formavimosi procesą trumpai nusa-ko dr. A.Ryliškis.

GK inf.

verta žinoti

Beveik visi su bulve besigiminiuojantys

augalai ar jų dalys – pavojingi

sveikatai.

Kai kam tampa bloga vien nuo durnaropių žiedų skleidžiamo kvapo. GK archyvo nuotrauka

Kitų metų derlius – ant šiųmečių šakučių

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 26 11Pasaulis

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Ši lyderystė tam ti kra prasme yra santykinė. Visos Kinijos BVP yra išti es įspūdingas ir užima antrą vietą planetoje, tačiau pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui, praėjusiais metais Kinija buvo 128 vietoje (JAV – 11, Japonija – 41, Lietuva – 74).

Ekonomikos proveržis

Šių metų antrą ketvirtį Japoni-jos BVP sudarė 1,288 trilijono JAV dolerių, o Kinijos – 1,337 trilijo-no JAV dolerių. Kinų ekonomika aplenkė japonų 3,8 proc. Per ke-tvirtį Kinijos ekonomikos augimo tempai siekė 10,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiko-tarpiu, o Japonijos – vos 2 proc. Jei tokia tendencija išliks, šių metų re-zultatai kinams bus itin džiuginan-tys. Jų šalies ekonomika per metus išaugs dešimtadaliu, o Japonijos – vos 2–3 proc.

Šiuo metu iš dešimties didžiau-sių pasaulio verslo kompanijų ke-turios yra kinų kapitalo įmonės – naftos pramonės koncernas „Petro China“, bankai „Industrial & Com-mercial Bank of China“ ir „China Construction Bank Corporation“ bei mobiliojo ryšio bendrovė „Chi-na Mobile Ltd.“.

Prieš dešimtmetį Kinijos ekono-mika buvo septinta pagal dydį pa-saulyje. Ji nuolat augo ir 2007 m. išstūmė Vokietiją iš trečios vietos.

Dabar vokiečiai išlieka ketvirtoje vietoje, po jų – prancūzai, britai, ita-lai ir brazilai.

Nuo 1978 m., kai Kinija pradėjo įgyvendinti Den Siaopino pasiūly-tas ekonomines reformas ir artėjimą prie rinkos ekonomikos, išsaugant komunistų partijos valdžią šalyje, jos ekonomika išaugo net 90 kartų.

Pastaruoju metu siaučianti pasaulio ekonominė krizė taip pat nelabai sutrikdė kinų ekonomiką: valstybė skyrė itin daug lėšų infrastruktū-ros projektams įgyvendinti ir 586 milijardus JAV dolerių ekonomi-kai skatinti.

Ant kulnų lipa ir korėjiečiai

Pasaulio banko duomenimis, di-džiausių planetos ekonomikų sąraše Japonija antroje vietoje tvirtai lai-kėsi net keturis dešimtmečius, nuo 1968 m. Spartus Japonijos ekono-

mikos augimas buvo pagrįstas mo-dernių technologijų diegimu pra-monėje. Šalies ekonomika sparčiai augo, tačiau labai skaudų smūgį jai sudavė nekilnojamojo turto rinkos „burbulo sprogimas“, įvykęs 1991 m. ir bent dešimčiai metų pristabdęs Japonijos ekonomikos augimą. Pas-kui Japonijos ekonomiką paveikė nemažai neigiamų veiksnių – spar-tus visuomenės senėjimas, socialinių išlaidų didėjimas, vidinio vartojimo mažėjimas, stiprus jenos kursas ir svarbiausių eksporto rinkų prara-dimas. Pagrindiniais Japonijos kon-kurentais tapo augantys tam tikri kitų Azijos šalių, visų pirma Kinijos, Pietų Korėjos, Taivano, Malaizijos, Singapūro ekonomikos sektoriai.

Patys japonai gana ramiai suti-ko žinią apie jų šalies pozicijų sti-priausių pasaulio ekonomikų sąraše pasikeitimą. Laikraštis „Asachi“ su-rengė skaitytojų apklausą, per kurią paaiškėjo, kad pusė japonų mano, jog Kinijos įsiveržimas į aukštesnes pozicijas sukels tam tikrų problemų Japonijai. Tačiau net 46 proc. ap-klaustųjų nuomone, Japonijai nėra būtinybės būti viena iš pasaulio su-pervalstybių.

Japonija gali būti stumtelėta stip-riausių pasaulio ekonomikų lente-lėje dar vienos sparčiai augančios kaimynės – Pietų Korėjos. Progno-zuojama, kad ši šalis (jei jos ekono-mikos augimo tempai ir toliau bus tokie spartūs kaip dabar) pralenks Japoniją savo BVP rodikliais 2031 metais.

Ekonomika auga, skurdas išlieka

Nors Japonija ir smuktelėjo pasau-lio ekonomikų „turnyrinėje“ lentelėje, šios šalies gyventojai išlieka vienais turtingiausių pasaulio žmonių. Japo-nijoje BVP vienam gyventojui siekia 37,8 tūkst. JAV dolerių per metus, o Kinijoje net dešimt kartų mažiau – vos 3,6 tūkst. JAV dolerių. JAV vie-nam gyventojui tenka 42,2 tūkst. JAV dolerių.

Kinijoje, turinčioje 1,3 milijardo gyventojų, žmonių gyvenimo lygis iš-lieka gana žemas. Būtent pigi darbo jėga tapo viena iš svarbiausių prielai-dų greitam ekonomikos augimui ir milžiniškų užsienio investicijų pri-traukimui.

Dabar Kinijoje, bent jau forma-liai – komunistinėje valstybėje, spar-čiai didėja atotrūkis tarp turtingiausių ir vargingiausių visuomenės sluoks-nių. Šimtai milijonų žmonių priversti dirbti už simbolinį atlyginimą.

Kinijos demografi nė politika jau keliasdešimt metų vykdoma „vieno vaiko“ principu. Daugelyje šeimų auga tik po vieną atžalą. Daugiau vaikų turintis kinai privalo mokė-ti valstybei papildomus mokesčius. Tokios priemonės skatina visuome-nės senėjimą.

Problemos, dabar varginančios Ja-poniją, neišvengiamai gresia ir Kinijai. Ateityje šalyje vis daugiau lėšų teks skirti socialinei rūpybai, dirbantie-siems teks išlaikyti vis daugiau pen-sininkų.

Per antrą šių metų ketvirtį Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pralenkė Japonijos rodiklius. Tad kinai užėmė 2 vietą didžiausių pasaulio ekonomikų grupėje.

Amerikiečių žurnalas „Newsweek“ sudarė geriausių ir blogiausių gyven-ti pasaulio valstybių reiti ngą. Lietuva jame užima 34 vietą.

Daumantas MUSNICKAS

Šalys buvo vertinamos pagal švieti-mo, sveikatos apsaugos būklę, gyvenimo kokybę, ekonominį konkurencingumą ir politinę aplinką. Išanalizavus šiuos duomenis, sudarytas sąrašas. Iš jo ma-tyti, kurią vietą pagal gerovės lygį viena ar kita valstybė užima pasaulyje.

Pirmoji vieta sąraše atiteko Suomi-jai. Šios šalies švietimo sistema įvertinta kaip geriausia pasaulyje (blogiausia švie-timo sistema yra Burkina Faso). Verti-nant sveikatos apsaugos būklę, šalis už-ėmė 17 vietą. Pagal politinį stabilumą suomiai yra penkti, pagal ekonomikos dinamiką – aštunti, pagal gyvenimo ko-kybę – ketvirti.

Antroji vieta sąraše atiteko Švei-carijai, trečioji – Švedijai. Toliau lyde-rių penkioliktuke rikiuojasi Australija, Liuksemburgas, Norvegija, Kanada, Nyderlandai, Japonija, Danija, JAV, Vokietija, Didžioji Britanija ir Pietų Korėja.

Geriausia pasaulyje sveikatos apsau-gos sistema yra Japonijoje, blogiausia – Zambijoje. Geriausia gyvenimo koky-be gali mėgautis norvegai, o blogiausia gyventi yra Burkina Fase. Pagal ekono-mikos dinamikos vertinimus pirmoji vieta atiteko Singapūrui, paskutinė – Venesue lai. Didžiausiu politiniu sta-bilumu gali pasigirti Švedija, mažiau-siu – Sirija.

Lietuva užėmė 34-ąją vietą, aplen-kusi Latviją (36 vieta), Ukrainą (49 vie-ta), Rusiją (51 vieta), Baltarusiją (56 vie-ta), tačiau nusileidusi Lenkijai (29 vieta) ir Estijai (32 vieta). Artimiausios Lie-tuvos kaimynės sąraše – Vengrija (33 vieta) ir Kosta Rika (35 vieta). Lietu-va gerai atrodo „politinės aplinkos“ ka-tegorijoje, kur vertintas demokratijos lygis ir politinis stabilumas. Čia mūsų šalis užėmė 26 vietą (artimiausia mūsų kaimynė Latvija čia užėmė 38, o Esti-ja – 37 vietą). Švietimo kokybės srityje Lietuvai atiteko 28 vieta (Latvijai – 25, Estijai – 7). Gana prastai Lietuva at-rodo vertinant sveikatos apsaugos lygį. Čia Lietuva užima vos 61 vietą. Mūsų šiauriniai kaimynai pagal šį rodiklį at-rodo geriau: Latvija užima 52, o Esti-ja – 42 vietą. Pagal žmonių gyvenimo kokybę mūsų šalis užėmė 39 vietą (La-tvija – 41, Estija – 42), pagal ekonomi-kos dinamiką – 41 vietą (Latvija – 53, Estija – 32).

Iš Vidurio ir Rytų Europos šalių ge-riausi buvo Čekijos (25 vieta), Kroatijos (28 vieta), Lenkijos (29 vieta) rodikliai. Tarp visų Europos šalių mažiausiai balų surinko Baltarusija, užėmusi 56 vietą, ir Albanija, atsidūrusi 57 vietoje.

Geriausia šalis gyventi – Suomija

Kinijos ekonominis proveržis – įspūdingas, tačiau ti k sąlyginis

GK archyvo nuotrauka

Ketvirtoji „Styker“ brigada ke-tvirtadienio rytą kirto sausumos sieną su Kuveitu. Pagal numatytą grafi ką, karinė JAV misija Irake bai-giasi rugpjūčio 31 dieną.

Daugelis kareivių iš Irako išvyko šarvuotais automobiliais. Kelionė per potencialiai pavojingus dykumų kelius buvo kruopščiai planuojama kelias savaites.

Kai kurie brigados nariai dar pa-siliko Irake, kad užbaigtų logistines

ir administracines užduotis, tačiau taip pat išvyks iš Irako ketvirtadie-nį sraigtasparniais.

JAV administracija pabrėžia, kad darbas Irake dar nebaigtas. Vis dar juntama įtampa kurdų gyvenamuo-se regionuose bei tarp sunitų ir šiitų musulmonų. Taip pat reikia išspręsti nesutarimus dėl pajamų iš naftos, o padažnėję smurto išpuoliai vis dar kelia grėsmę saugumui.

Eltos inf.

Iš Irako traukiasi paskuti nė JAV kovinė brigada

1,3 milijardo gyventojų turinčioje šalyje žmonių gyvenimo lygis ir toliau išlieka gana žemas.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 2612 Poilsis

Irma DUBOVIČIENĖ

Nikolajus Aleksejevas iš savo pa-ti rti es žino, kaip svarbu rasti laiko po-ilsiui. Prieš keletą metų pats ištrūkęs iš beproti ško lėkimo gamybos versle, šiandien jis mėgaujasi gamtos ramybe ir su malonumu pataria, kaip efekty-viau po įtempto darbo atgauti jėgas.

Senųjų Tarpupių kaime

Sunku patikėti, kad visai neto-li Vilniaus galima rasti tokių ramių vietų. Važiuojant Druskininkų kryp-timi, dvidešimt ketvirtajame kilomet-re keliuku pasukus į pušyną, netikėtai atsiduri prie tykaus ežero parimusioje kaimo turizmo sodyboje. Trakų rajo-no senbuvis Nikolajus tikina, kad ši vieta iš tiesų yra ypatinga. Tai rodo ir kaimo pavadinimas – Tarpupių: išsi-dėstęs tarp upių.

Ypatingą aurą kuria šios vietos vandenys: nedidelis, bet gana gilus ir siauras ežeras Meduvys, du jo inta-kai, Luknos ištaka. Vieta tarp upių spinduliuoja gyvenimo jėgą, judėjimo stiprybę. Iš pradžių Nikolajus ketino čia statytis gyvenamąjį namą, tačiau draugų padrąsintas ryžosi imtis kai-mo turizmo.

Architektas Gediminas Gaivenis sodybą suprojektavo taip, kad ji tarsi susilieja su gamta. Tai lėmė sumanus pastatų išdėstymas, natūralios staty-binės medžiagos: lauko akmuo, me-dis. Net ir takai grįsti ąžuolinėmis at-pjovomis.

Džiazuojanti s šeimininkas

Vardą dar tik penkerius metus veikiančiai kaimo turizmo sodybai padėjo sugalvoti draugai. Pasirinki-mą lėmė gal tai, kad Nikolajus groja įvairiais muzikos instrumentais. Jau-nystėje saksofono klasę aukštesnio-joje muzikos mokykloje baigęs vy-ras profesionaliu muzikantu netapo, tačiau laisvalaikiu draugams mielai pagroja. Jo širdžiai artimiausias džia-zas. Draugai ir patarė susieti sody-bos vardą su džiazu. Taip ir atsirado „Jazz hotel“.

Muzikalus sodybos vardas pri-traukia ir nemažai muzikos mėgėjų. Vieni mielai patys groja, kiti dainuo-ja karao kę ar tiesiog mėgsta klausytis muzikavimo.

Patogioje vietoje esanti svetinga sodyba traukia ir tapytojus. Vasaromis čia vyksta tradiciniai Romo Žmui-dzinavičiaus rengiami tarptautiniai dailininkų plenerai. Menininkų „de-santus“ primena interjerą puošiantys peizažai.

Sodyboje viešėjo ir garsūs krep-šininkai, ir politikai, ir svečiai bene iš trisdešimties pasaulio šalių. Tačiau Nikolajus svečių neskirsto, su plačia šypsena priima kiekvieną ir tvirtina, kad nė vienu nėra nusivylęs.

Pasiūlo išjungti visus telefonus

„Jazz hotel“ galima išmėginti įvai-riausių pramogų: pamiklinti akies tai-klumą šaudant iš lanko, pasiirstyti valtimis, pralėkti miško keliukais ke-turračiu ar kt. Tačiau bene daugiau-sia malonumo ir atgaivos teikia dū-minė pirtis.

Sodybos šeimininkas seniai ben-drauja su „Pirties akademija“ ir jos įkūrėju Rimu Kavaliausku, yra tei-sėjavęs tarptautinėse pirtininkų

varžybose. Tarpupio kaime esan-čios pirties garą išmėginę gyrė ne tik Lietuvos, bet ir prityrę Suomijos pirtininkai.

Nikolajus apie dūminės pirties pranašumus ir ypatybes pasakoja su malonumu. Dar su didesniu malo-numu atlieka pirtininko pareigas. Pir-miausia svečiams siūlo bent pusdie-

niui išjungti mobiliuosius telefonus ir pamiršti viską pasaulyje. Pirties garas lyg ranka nubraukia kūną kausčiu-sią įtampą, atpalaiduoja. Apie tokią būseną žmonės sako: „Jaučiuosi kaip atgimęs.“ Tinkamai atliktos pirties procedūros poveikis jaučiamas ir kitą dieną: geriau sekasi darbai, lengviau bendrauti su žmonėmis.

Dažniausiai ligos užklumpa, kai nemokama ar nerandama laiko pa-šalinti nervinę įtampą. Pirtis – vienas prieinamiausių būdų savijautai pa-gerinti.

Dūminė pirti s – ypati nga

„Dūminė pirtis gal ir nėra geriau-sia, bet ji seniausia“, – tvirtina Niko-lajus. Kas yra dūminė pirtis, jis žino nuo vaikystės. Tačiau dabartinės pir-ties su anuometine nėra ko ir lyginti. Ši iš maumedžio medienos ir erdvi, talpinanti net 27 žmones, architek-to projektuota. Ir tai anaiptol ne visi jos privalumai. Pasak sodybos šeimi-ninko, šios pirties statybai jis rengėsi dešimt metų. Teko papildomai ieško-ti žinių, gilintis į specifi nes paslaptis. Esminė – kaip įrengti pirties „širdį“. Tinkamiausi tam lauko akmenys, bet jie turi būti pakankamai stambūs, kad ilgai skleistų šilumą.

Dūminė pirtis ruošiama net aš-tuonias valandas. Tiek laiko trunka beržinėmis malkomis iškūrenti pa-talpą iki 120 laipsnių. Malkos į paku-rą dedamos ne glėbiais, o tik po ke-lias pliauskas, kad nesusidarytų daug dūmų. Tinkamai iškūrentoje pirtyje nebūna smalkių. Galiausiai patalpa rūpestingai išplaunama. Anksčiau, ži-noma, to niekas nedarydavo. Suodžiai nekenksmingi, tik dėl estetinių sume-timų šiais laikais nelabai priimtini.

Išplautoje, praustis paruoštoje pir-tyje tvyro apie 90–100 laipsnių karštis. Ant akmenų užpylus vandens, plūsteli didesnė karščio banga. Beje, pilamas tik karštas vanduo: nuo šalto akme-nys suskilinėja.

„Dūminėje pirtyje gyva dvasia. At-eini į pirtį – reikia pasisveikinti, išei-ni – būtina atsisveikinti“, – sako Ni-kolajus. Pasak jo, tokios pirties poveikį lemia tiek dūmai (ne veltui visuose maldos namuose plačiai naudojami smilkalai), tiek ir „gyvi“ garai. Tinka-mai įrengtoje pirtyje gali drąsiai sė-dėti visą pusvalandį – oro nepritrūk-si. O prastai pastatytoje ar iškūrentoje sunku ištverti daugiau kaip penkias minutes.

Trakų rajono senbuvis savo svajonę pastatyti gerą dūminę pirtį įgyvendino po dešimti es metų.

Sveikatos sti printi – Sveikatos sti printi – į kaimo turizmo sodybąį kaimo turizmo sodybą

Raimundo Šuikos ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 26 13

Asta BENDORAITĖ

Australų kompanijos „Fer-miskan“ medikai teigia, kad krūtų vėžį galima diagnozuoti iš plaukų. Idėja buvo pasiūlyta dar 1999 metais. Plaukų sruo-gos apšviečiamos sinchrotrono rentgeno spinduliais.

Struktūrinė sveikų žmonių plaukų rentgenograma atrodo kaip eilė lanko pavidalo arkų. Jei moteris serga krūti es vėžiu, rent-genogramoje virš šių arkų matyti žiedo pavidalo struktūra. Tačiau šis metodas ne visada pati kimas. Australijos tyrinėtojai sako, jog taip nuti nka ti riant dažytus plau-kus, be to, jei jie pernelyg sti priai įtempiami ir netaisyklingai orien-tuojami po spindulių srautu.

Jeigu tirtume arčiau šaknų esančius plaukus, kur nesama dažų, rezultatai būtų kur kas pati -kimesni. Metodas teisingai išrinko 12 moterų iš 15, kurioms diagno-zė jau buvo nustatyta kitais bū-dais. Tiesa, rentgeno analizė daž-nai klysta apti kdama vėžį ten, kur jo nesama. Įprasti nė mamografi ja, naudojama krūti es vėžio diagno-zei, klysta kitais atvejais, tad nau-dojant šiuos metodus kartu galima ištaisyti klaidas.

Kodėl krūties vėžys pakeičia plaukų struktūrą, neaišku. Gal aug lys išskiria kokius nors balty-mus, kurie pasiekia plaukų foliku-lus ir turi įtakos plaukų augimui?

JAV Jutos universiteto chemikai nustatė, kad iš žmogaus plaukų galima nuspręsti , kur jis gyvena. Mat įvairių miestų vandenti ekio vanduo skiriasi vandenilio ir de-guonies izotopų sudėti mi. Palygi-nus izotopų turinį aštuonių skir-ti ngų valsti jų vandenyje ir žmo-nių plaukuose, prieita prie išva-dos, kad vandens ir plaukų izotopų sudėti s sutampa net 85 procen-tais. Yra sudaryta 600 JAV mies-tų vandenti ekio vandens duome-nų bazė.

Atradimą jau naudoja Solt Leik Sičio policija: juk nusikalti mo vie-toje neretai galima rasti bent vie-ną nusikaltėlio plauką.

Gyvenimas

Jūratė BALIUKONYTĖ

Televizijos laidų kūrėjas ir vedėjas Egidijus Knispelis, regis, turi puikią žurnalisti nę uoslę. Beveik visi pro-jektai, kurių jis imasi, sulaukia žiū-rovų dėmesio ir simpati jų. Egidijus stengiasi imti s to, kas jam įdomu, dar nauja, nematyta, ir daro tai ge-rai.

„Darbas televizijoje įdomus. Da-rau tai, ko labai trūksta. O matyda-mas besidžiaugiančius žmones pa-sisemiu energijos. Kažką panašaus turbūt pati ria ti k gydytojai, gelbėto-jai ir Kalėdų Seneliai“, – šypteli jis.

Tačiau žinomas žurnalistas ne-slepia, kad darbas televizijoje turi ne ti k privalumų. Labiausiai Egidijui trūksta privatumo. „Visai nekaltai“ su kokia dama nueini papietauti į kavinę. Apmoki sąskaitą, atsisveiki-ni, o padavėja lyg tarp kitko pasako: „Linkėjimai žmonai Palmirai“, – pa-sakoja jis.

Sėkmingas debiutas

Mokykloje Egidijus buvo ga-bus literatas, gerai rašė, daug skaitė. „Baigdamas vidurinę norėjau būti psichologas arba žurnalistas. Nieka-da nesigailėjau, kad įstojau studijuo-ti žurnalistikos, ją baigiau ir dirbu iš pašaukimo. Nors savo sūnui turbūt patarčiau rinktis praktiškesnę profe-siją“, – prisipažįsta jis.

Dirbti Egidijus pradėjo dar studi-jų metais. Pirmosiomis jo darbovietė-mis tapo satyros ir humoro žurnalas „Šluota“ bei dienraštis „Respublika“. Pirmaisiais nepriklausomybės metais pakviestas į Lietuvos televiziją jis ėjo „tik pabandyti“. Tačiau jaunojo žurna-listo televizijos debiutas pranoko lū-kesčius ir buvo išties įspūdingas. Egi-dijus parengė pusvalandžio truk mės apybraižą apie kalinį, tikinusį, kad ka-lėjime sėdi be kaltės. Ji buvo pripa-žinta geriausia mėnesio laida. „Turė-jo premijuoti, bet to nepadarė. Kaip aiškino, dėl pedagoginių sumetimų, kad jaunasis autorius neišpuiktų“, – šypsosi žurnalistas.

Egidijaus darbas paliko įspūdį ir jo būsimajai sutuoktinei žurnalistei Palmirai Galkontaitei. Legendinės televizijos laidos „Nakviša“ kūrėja su dideliu susidomėjimu žiūrėjo jaunojo kolegos laidą. Susižavėjusi ji pakvietė žurnalistą prisijungti prie „Nakvišos“ komandos. „Iš pat pradžių sutarėme, kad vieną laidą ves ji, kitą – aš. Taip ir dirbome“, – prisimena Egidijus.

Kėlė baimę valdininkams

Šešeri metai „Nakvišoje“ Egidi-jui buvo vienas svarbiausių gyvenimo universitetų. Laidos kūrėjai pirmie-ji Lietuvoje pradėjo kalbėti svarbio-mis temomis, stengėsi pakeisti susi-klosčiusią ydingą situaciją ir apginti žmogų. Egidijus turi kuo didžiuotis. Viena jo kurta laida net privertė Sei-mą priimti reikiamą įstatymą, o jis pats su režisieriumi buvo pakviestas į parlamentą pasisakyti. „Seimo na-riams pasakojau apie savo žurnalistinį tyrimą. Siekiau, kad jaunuoliai, kurie valdžios atstovų paraginti po nepri-klausomybės atkūrimo bėgo iš tary-binės kariuomenės ir Rusijoje buvo nuteisti, būtų reabilituoti, o kalin-tys – paleisti, – prisimena žurnalistas. – Po tos laidos Vyriausybė nutarė skirti trijų tūkstančių litų kompensa-

ciją kiekvienam mano laidos herojui. Jų buvo du. Vėliau sužinojau, kad to-kia kompensacija buvo sumokėta dar šimtui to paties likimo jaunuolių.“

Kitos Egidijaus rengtos „Nakvi-šos“ laidos taip pat susilaukdavo ne-menko atgarsio visuomenėje ir tarp valdžios atstovų.

Su kamera miškų vidury

Vėliau drauge su žmona Palmira Egidijus vedė dar kelias ne mažiau dėmesio ir žiūrovų simpatijų sulau-kusias laidas – „Atleisk“, „Nepriklau-soma paieškų tarnyba“. Kurdamas jas ir ieškodamas laidos herojų artimųjų, žurnalistas išmaišė ne tik Lietuvą, bet ir nemažai užsienio šalių.

Kartą Egidijus su operatoriumi vyko į Uralą filmuoti kelių jaudi-nančių istorijų. Iki atokaus Ufi mkos miestelio jie keliavo autostopu – miš-kavežiais. „Kelias ten tik menamas, pramintas medžius vežančių didelių sunkvežimių. Vairuotojai labai nu-stebdavo, išvydę du vyriškius su ka-mera vidury miškų“, – prisimena Egi-dijus.

Atgal iš Ufimkos į artimiausią miestą laidos kūrėjus pavežė siuže-to herojai. Tik jų automobiliui nu-važiavus, žurnalistai autobusų stoty-je pamatė, kad paskutinis autobusas į Jekaterinburgą išvažiavo prieš dvi valandas. Tačiau Egidijus su operato-riumi nepasimetė – keliavo autostopu iki artimiausios gyvenvietės, pro kurią važiuoja traukiniai. Į paskutinį vago-ną žurnalistai įšoko neradę, kur nusi-pirkti bilietus. Po kurio laiko drauge su jais važiavusių žmonių žurnalistas pasiteiravo, kas bus, jei ateis kontrolė ir pagaus juos, „zuikius“. „Jie atsakė: „Išmes. Švelniai kalbi – švelniai išme-ta. Šiurkščiai kalbi – šiurkščiai išme-ta.“ Žvilgtelėjau pro langą, o ten tik Uralo kalnai ir miškai. Iki Lietuvos – daugiau nei trys tūkstančiai kilome-trų. Geografi nės žinios, kad šiuose kalnuose išgaunama aukso, platinos ir brangakmenių, visai neguodė“, – juokiasi žurnalistas.

Įkandin vaikystės noro

Šiuo metu per LNK rodomas Egi-dijaus apybraižų ciklas „Įvykiai, sukrė-tę Lietuvą“. Jame narstomi visuomenę suintrigavę didžiausi kriminaliniai nu-sikaltimai. Imtis tokio žanro žurnalistą paskatino vaikystėje skaitytos istorijos. „Mano tėtis buvo teisininkas. Prenu-meravo tada vienintelį Lietuvoje žur-nalą teisininkams, kuriame buvo rubri-ka „Vieno nusikaltimo pėdsakais“. Joje būdavo aprašomos rezonansinės bylos. Jau ketvirtoje klasėje tai skaitydamas sau pasakiau: „Kai užaugsiu, būtent tai darysiu“, – pasakoja žurnalistas.

Ar Egidijui nešiurpu sekti žiaurių nusikaltimų pėdsakais, vartyti kruvi-nus faktus atskleidžiančias bylas? Jis į tai žiūri paprasčiau. „Šiurpuliukai bėgioja, kai matai, jog nespėji. Ciklas reikalauja daug darbo valandų. Kol nepradėjau, negalėjau įvertinti“, – ra-miai paaiškina žurnalistas.

Dokumentikos žanras Egidijui nėra naujiena. Prieš kelerius metus jis sukūrė dokumentinį fi lmą apie Ra-selę, kuriai pirmajai pasaulyje buvo prisiūtos abi nupjautos kojytės.

Pasikliauja vienas kitu

Ilgus metus drauge laidas kūrę Egidijus ir Palmira dabar dirba skir-tinguose televizijos kanaluose. Tačiau dėmesio vienas kito veiklai jie skiria pakankamai: pasikalba apie laidos herojų istorijas, prašo vienas kito pa-tarimų. „Palmira pastaraisiais metais sukūrė du dokumentinius fi lmus. Jų scenarijus skaičiau dar prieš mon-tažą. Kai kurias detales pakeitėme, kaip darydavome ir prieš penkioli-ka metų dirbdami kartu“, – pasako-ja Egidijus.

Aistringu kino mylėtoju Egidi-jus tapo dar gyvendamas gimtojoje Tauragėje. Kiemo draugas jį nuolat vesdavosi žiūrėti fi lmų į vietinį kino teatrą. Metams bėgant, kino bacila žurnalistą užvaldė stipriau. „Dabar net sunku patikėti, kad ne vieną žinomą fi lmą esu žiūrėjęs stovėdamas perpil-dytose kino salėse. Filmų, kurių kino teatruose nerodydavo, važiuodavau žiūrėti net į Maskvos „Dom kino“. Žmonių „iš gatvės“ neįleisdavo, tad reikėdavo išradingumo ten patekti“, – pasakoja Egidijus.

Dabar Egidijaus kolekcijoje be-veik keturi tūkstančiai kino fi lmų. Juos žinomas žurnalistas perka pa-prastose arba interneto parduotuvė-se. Brangiausiai – apie 250 litų – jam atsiėjo 1931 metais Vokietijoje reži-sieriaus Frico Lango sukurtas fi lmas „M“. Iš viso per šešerius metus savo pomėgiui Egidijus išleido apie 70 tūkstančių litų. „Žmona tam nepri-taria, bet, be šeimyninio, turime dar atskirus biudžetus. Atkertu: „Aš juk nerūkau, o tu, ko gero, prarūkei pa-našią sumą.“ Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Egidijaus Knispelio aistros Plaukai, daktarai ir sekliai

Dvidešimt metų televizijoje laidas kurianti s Egidijus Knispelis nuolat dairosi naujų žurnalisti nių horizontų ir stengiasi žengti kitų dar nepramintais kūrybiniais keliais.

Žinomas žurnalistas neslepia, kad darbas televizijoje turi ne ti k privalumų. Labiausiai Egidijui trūksta privatumo.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 2614 Kelionės

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Škoti ja, savo dydžiu ne iti n len-kianti Lietuvą (Lietuvos plotas – 65 200 kv. km, Škoti jos – 78 800 kv. km), pirmiausia pakeri savo gam-ta. Jos paviršių daugiausia sudaro aukštumos ir kalnai. Škoti ja sužavi savo žaluma, nesibaigiančiu žydėji-mu. Vieniems augalams dar nenu-žydėjus, jau skleidžiasi kiti . Ši šalis ne veltui kartais pavadinama auga-lų rojumi: čia nebūna žiemos, kuri augalus iššaldytų, nebūna ir kaitrios vasaros, kuri juos iškepintų.

Viduti nė sausio mėnesio tem-peratūra – 3–4 laipsniai, liepos – 15 laipsnių šilumos. Škoti joje dažnai tvyro rūkai, netrūksta lietaus. Kas-dien pučia vėjai.

Pilių paslaptys

Škotija garsi savo pilimis. Jos mena škotų nepriklausomybės kovas ir yra jų pasididžiavimas. Ypač įspūdingai atrodo Sterlingo pilis, kur 1297 metų rugsėjo mėnesį šalies legenda tapu-sio Viljamo Volio vadovaujama škotų sukilėlių kariuomenė sumušė anglus ir įsiveržė į Šiaurės Angliją (šį škotų didvyrį mes pažįstame iš fi lmo „Nar-sioji širdis“). Šiurpokas vaizdas prie Peterheido esančioje Drakulos pilyje. Vietos gyventojai taip ją vadina todėl, kad šios pilies griuvėsiuose buvo fi l-muojamas fi lmas apie garsųjį vampy-rą Drakulą. Tačiau pilies vandenų pa-krantės – nuostabaus grožio. Škotijoje būtinai reikia aplankyti Dunotar pilį, dunksančią ant milžiniškos olos jūroje ir iš visų pusių skalaujamą vandens.

Tačiau ne visos pilys yra vertos did-vyrio palikuonių pasididžiavimo. An-tai prie Lochneso ežero dunksančios Urkuarto pilies liekanos liudija ne pa-čius gražiausius tautos istorijos epizo-dus: daugiau nei 50 metų atsilaikiusi prieš anglų kariuomenės puolimus, kovėsi su airiais (jie pilies irgi neįvei-kė), o kai išorės priešų nebeliko, pačių klanai susiriejo tarpusavyje ir, nepasi-dalydami pilies, ją susprogdino.

Nemažai Škotijos pilių veikia ir šiandien. Vienos jų, kaip antai garsio-ji Edinburgo pilis, tūkstančius turistų kasdien sukviečia kaip muziejai, o to-kias kaip Crathes pilis galima išsinuo-moti pokyliams. Įspūdingai atrodo ir Anglijos karalienės vasaros rezidenci-ja Balmorale. Į vidų, suprantama, ne-pateksi, tačiau iš tolo grožėtis gali visi. Škotai sako neatmenantys, ar Angli-jos karalienė kada lankė šią savo re-zidenciją, bet vis tiek ji ten labai lau-kiama.

Tiesiog privaloma nuvykus į Ško-tiją aplankyti Lochneso ežerą ir vil-tis pamatyti paslaptingąją Lochneso pabaisą Nesę? Lochneso ežeras yra didžiausias iš Glenmoro ežerų, ski-riančių Šiaurės Škotiją nuo Fort Vil-jamo iki Inverneso. Tai siauras ir il-

gas ežeras, nusidriekęs 37 km, tačiau jo plotis – vos apie 1,5 km. Jį maiti-na net šešių upių vandenys, o viduti-nis gylis – 213 m, nors yra ir kur kas gilesnių duburių. Tad pabaisai Nesei slėptis tikrai yra kur. Nesei paskirtas muziejus išsamiai pasakoja apie „pa-sivaidenimus“, pabaisos egzistavimą vaizdo įrašuose liudija ją mačiusieji, kalba pabaisos medžiotojai, moksli-ninkai, kurie linkę keistus ežero reiš-kinius sieti su dažnai ežere užregis-truojamais žemės drebėjimais, tačiau kiekviena ekspozicija užbaigiama „norite tikėkite, norite – ne“.

Kad ir kaip ten būtų, Nesė yra tai-kus žolėdis padaras, niekada niekam nepadaręs pikto. Jos gal net pabaisa vadinti nederėtų, bet kalbama, kad ji labai negraži esanti. Nebent jei ją pabučiuotų užjūrio princas, gal tap-tų gražuole. Patys škotai, supažin-dindami su Lochneso ežero legenda, šmaikštauja, kad Nesė paprastai pasi-rodo po 15-ojo bokalo alaus.

Miestas įsikūręs ant septynių kalvų

Škotai pagrįstai didžiuojasi savo sostine Edinburgu, išsidėsčiusiu ant pietinio Forto įlankos kranto. Tai an-tras pagal dydį Škotijos miestas po Glasgow, kuris vadinamas fi nansų ir pramonės sostine. XI a. įkurtas Edin-burgas yra tarsi perskirtas į dvi dalis: senamiestį su įspūdinga istorine ar-chitektūra ir iš viduramžių išlikusių gatvių išplanavimu ir naujamiestį su racionaliu šviečiamojo amžiaus pla-

navimu bei plačiomis gatvėmis. Edin-burgo gyventojai, pristatydami savo miestą, visada akcentuoja tai, kad jų sostinė išsidėsčiusi ant 7 kalvų, nors iš tikrųjų kai kurios kalvos pasirink-tos tik tam, kad miestas nenusileis-tų Romai ar Lisabonai. Turistų pa-togumui po miestą nuolat kursuoja 4 dviaukščiai bestogiai autobusai, kuriuose apie miestą pasakoja gidai. Už 13 svarų nusipirkus bilietą galima važinėtis kad ir visą parą. Važiuoda-mas gali išlipti kada panorėjęs, o pa-sivaikščiojęs gali vėl įlipti į kitą au-tobusą. Tačiau jei bilietą nusipirksite už 10 svarų, važinėti galėsite tik vienu maršrutu. Būtinai apsilankykite prie memorialo rašytojui Valteriui Skotui, pagrindinės miesto bažnyčios – St. Giles katedros, Holyrod viduramžių vienuolyno, karaliaus James IV rūmų, pasivaikščiokite Princų gatve, užlipki-te ant Choton kalvos ir būtinai aplan-kykite Edinburgo pilį. Škotijos sosti-nė – išties įspūdingas miestas.

Pagarba sijonams

Daugelio turistų dėmesį traukia škotų nacionaliniai drabužiai. Labiau stebina ne tai, kad tas drabužis yra kil-tas, o tai, kad škotai šį drabužį labai gerbia ir šioje šalyje vyrų tokiais apda-rais vienodai sutiksi ir šventėse, ir dar-bo vietose, ir buityje. Pasirodo, škotas kilto spalvą renkasi anaiptol ne pagal skonį. Kiekvieno kilto spalva nuro-do, kokiai giminei, kokiam sluoksniui priklausai, kur tavo šaknys.

Vienas škotas labai savitai išaiš-kino ir pačią nacionalinio drabužio atsiradimo istoriją: škotai vyrai kiltus vilki todėl, kad greičiau galėtų nuo-gą užpakalį anglui parodyti. Dėl tos priežasties po kiltais nėra jokio apa-

tinio trikotažo. Reikia manyti, kad tikrosios škotų nacionalinio drabužio atsiradimo priežastys yra kiek kito-kios, tačiau nenuneigiama yra šių tau-tų nesantaika. Ilgaamžiai škotų karai su anglais paliko pėdsakus ne tik pilių griuvėsiuose, bet ir žmonių sąmonėje. Šiaip škotai yra geranoriški bet kurios tautos atžvilgiu, svarbu tik kad nebū-tum anglas.

Škotijoje nemėgstami ir lenkai – vien dėl to, kad jų čia paprasčiausiai per daug, o tai patriotizmu ir netgi nacionalizmu trykštantiems škotams nėra labai priimtina. Vienoje pakelės kavinių mums net kavos puodelio ne-davė – lenkais palaikė. Girdi, dar per anksti, kavinė dar uždaryta. Bet kai perklausė, iš kokios mes šalies, ne tik kavos atnešė, bet ir pietus paruošė.

Škotai – tikri patriotai. Kiekvie-nas save gerbiantis škotas prie namų turi išsikėlęs Škotijos vėliavą su her-bu. Nors Škotija ir nėra savarankiška valstybė, o tik Didžiosios Britanijos dalis, tačiau nepriklausomybės troš-kimas yra gyvas.

Jau tos škotų kakarinės!

Savaitgalius škotai leidžia kavinė-se, baruose, klubuose. Geria jie gana daug. O kai savaitgalio naktį ar pa-ryčiui traukia namo, triukšminges-nes kompanijas lydi policijos ekipa-žas, kad įkaušusieji kokios nesąmonės nesugalvotų. Tačiau škotai į didelius konfl iktus ir muštynes netgi prisigė-rę veltis nelinkę. Jie tik garsiai rėkia, keikiasi ir vienas prieš kitą kumš-čiais mojuoja. O jei pamatysi škotą su mėlyne paakyje, veikiausiai jis tai bus pabandęs daryti prieš lietuvį ar kitą emigrantą, kurių papročiai yra kiek kitokie.

Kalnuotosios Škotijos žavesys

Patys škotai, supažindindami su Lochneso ežero legenda, šmaikštauja, kad Nesė paprastai pasirodanti po penkioliktojo bokalo alaus.

Škoti ja nėra iš tų pasaulio kampelių, į kuriuos masiškai veržtųsi turistai. Tačiau kai susiklosčius aplinkybėms patenki į šią viduramžių pilimis garsėjančią šalį, supranti , kad ją pažinti ti krai verta.

Autorės nuotraukos

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 26 15

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

Verti kaliai: Stabas. Amarai. Alabama. Fiasko. Smaigas. Soda. Verki. Mela-sa. Salsa. Idos. Inkai. Alsteris. Urna. Aisa. Lyt. Uti osovas. Traukis. Iranėnai. Italikas. Aparato. Gd. Kalis. Regiu. Eti lo. Ėsena. Ori. Tm.Horizontaliai: Tamsi. „Salamander“. „Omega“. Baras. Pabaiki. Alkis. „Aida“. Saigonas. Plaustas. Klausa. Įtaiga. Riti nis. Erata. Ras. Podukra. Pero. Kaine-lė. Ilsėti s. Gavosi. „Nike“. Itar. Stalan. Uosis. Miosa.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: PEDAGOGAS.

Verti kaliai: 1. Kirti klis. 2. Piklius. 3. Kanari. 4. Arklys. 5. Nedrąsa. 6. Okupa-cija. 8. Erinijos. 10. Nuopjova. 13. Garbėtroška. 14. Senamiesti s. 17. Trip-sai. 18. Poilsis. 23. Bicinium. 24. Griuvenos. 25. Viendienė. 26. Pagaliai. 30. Eglinis. 31. Stati nė. 33. Arbata. 34. Valgis.Horizontaliai: 7. Trekininkas. 9. Tradeskantė. 11. Fistulė. 12. Kriptos. 13. Grindys. 15. Vilkiukai. 16. Sensacija. 19. Molis. 20. Obertonas. 21. Ajova. 22. Atspalvis. 27. Kiuri. 28. Lovati esė. 29. Šilas. 32. Liturgika. 34. Višti niai. 35. Artumas. 36. Fidelis. 37. Ateiti s. 38. Simfonijetė. 39. Girininkija.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: SMUIKAS.

Laisvalaikis

Avinas kitą savaitę turėtų pasido-mėti , kas vyksta jam už nugaros, nes gali-mybių užsiti krinti sėkmę esama visai šalia. Jūs šito dar nežinote, bet netrukus viskas taps suprantama. Svarbiausia – rasti bendrą kalbą su aplinkiniais. Patarimas: nelaikykite savęs geresniu už juos.

Jauti s turėtų susimąstyti apie savo fi nansinius reikalus. Reikia nešvaistyti pini-gų ir laikyti s numatytų biudžeto planų. Bū-kite ati dūs bendradarbiams, ypač ti ems, kurie už jus vyresni. Jų pati rti s gali jums praversti .

Dvyniams žvaigždės kitą savaitę pa-taria pasikliauti nuojauta ir realizuoti idėjas, kurias jau seniai brandinate. Metas tam ti n-kamas. Galite neabejoti , aplinkiniai jus su-pras ir parems. Nebijokite atkreipti dėmesio į save, ir rezultatų nereikės ilgai laukti .

Vėžys turės rimtai susimąstyti , kaip atsikratyti savo fobijų, kad būtų sėkmingai sutvarkyti reikalai, kurie jau seniai reika-lauja ryžti ngų veiksmų. Įveikę vidines kliū-ti s, galėsite išspręsti visas iškilusias proble-mas. Tik reikia šiek ti ek daugiau pasiti kėti savo jėgomis.

Liūtas pagaliau pasinaudos savo gebėjimu prikaustyti aplinkinių dėmesį ir įkops į sėkmės viršūnę. Kitą savaitę stenki-tės patraukti į savo pusę įtakingus žmones. Visa tai gali duoti pradžią labai naudingiems ir įdomiems santykiams, bet pirmiausia ap-sispręskite, kas jums iš ti krųjų svarbu.

Mergelė ateinančiomis dienomis ne-turėtų reaguoti į aplinkinių žmonių emo-cinius protrūkius ir įvairias provokacijas, kurios gali neigiamai atsiliepti fi nansinei padėčiai. Jums teks išklausyti priimamų sprendimų kriti ką, bet nevertėtų abejoti jų teisingumu. Laikas privers jūsų oponen-tus pakeisti savo požiūrį.

HoroskopaiHoroskopai

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(rugpjūčio 23–29 d.)

Svarstyklės turi paklausyti savo vidinio balso, kuris jau seniai mėgina pa-sakyti kažką labai svarbaus. Pasikliaukite savo nuojauta ir nebijokite priimti kūrybiš-kų sprendimų, kurie gali pasirodyti keisto-ki. Žvaigždės pataria atsižvelgti į visus veiks-nius ir nepamiršti kiti ems žmonėms duotų pažadų.

Skorpionas ti kriausiai užsimanys pa-skubinti įvykius. Nesikarščiuokite, žvaigždės pataria sumažinti greitį ir apsidairyti , kad būtų galima neskubant pasirinkti teisingą kryptį . Bet pernelyg delsti irgi nereikėtų. Panaudokite savo gebėjimą priimti teisingą sprendimą paskuti nę minutę.

Šauliui žvaigždės pataria ateinan-čiomis dienomis nuoširdžiau bendrauti su žmonėmis. Tai bus deramai įverti nta. Nesi-stenkite įti kti aplinkiniams dirbti ne šypse-na ir apsimesti niais jausmais, tada žmonės jums atsilygins tokiu pat dėmesiu ir išti es pagalbos ranką.

Ožiaragis ateinančiomis dienomis tikriausiai norės atsitverti nuo aplinkinių nematoma siena. Vykite šalin visas savo dvejones ir sutelkite dėmesį į dalykus, ku-rie jums tikrai svarbūs. Nepražiopsokite tų galimybių, kurios padės būsimos sėk-mės pamatą.

Vandenis kitą savaitę gali neabejo-ti savo sėkme. Nėra nieko, ko negalėtumė-te padaryti, jei iš tikrųjų to norite. Pasisten-kite prisiderinti prie aplinkybių. Tai jums padės žengti į tikslą. Svarbiausia – negaiš-kite laiko pašaliniams dalykams.

Žuvys ateinančiomis dienomis turė-tų kontroliuoti savo liežuvį ir emocijas. Dėl šiurkštumo gali nutrūkti svarbūs santykiai su partneriais. Gerai pagalvokite prieš ką nors sakydami, kad vėliau netektų gailėti s. Laiko apmąstymams turėsite pakankamai.

Pateiktus skaičius surašykite į brėžinį 5 skaičiai: 6 skaičiai: 7 skaičiai: 8 skaičiai: 9 skaičiai:

07751 007180 0633578 11129374 451678119

07766 199954 1804563 12874451 511585122

09562 634097 2004709 14543211 513293982

13007 726091 2611832 17445352 516618040

13944 4928645 17998815 575040722

16081 5180307 20270058 671647177

16276 5890703 62584744 677876228

16741 6140906 74656776 721128649

18826 6357921 80679658 987032234

18991 6412466 81661777

24087 6956771 84451122

35988 7422333 88193226

36111 8013279

39284 9889331

43805

44031

44665

Atsakymas – penkių skaičių iš pažymėtų langelių suma. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 2616 TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Žodžių kišenė. 11.50 Tūkstantmečio

akimirkos. 12.10 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Retrospektyva. 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Bėdų turgus. 19.30 Klausimėlis. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 Tarptautinio

poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2010“ atgarsiai.

22.30 Dalia Kutraitė kalbina... Giedrę Kaukaitę.

23.00 Panorama. 23.30 Orkestro „Camerata

Klaipėda“ ir V.Čepinskio koncertas.

0.40 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 Animac. serialas „Ogis

ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 Animac. serialas „Anti-

nas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas „Dino-

zaurų karalius“. 12.00 Dok. serialas „Gyvūnų

pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai (k.). (N-7)

15.30 Drama „Mano čempio-nas“ (k.).

16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

17.00 Kas namie šeimininkas? 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų

pasaulis su Džerodu Mileriu“.

19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Fantastinis veiksmo f. „Pranašas“. (N-7)

22.55 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7)

23.55 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis (k.). 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“

(k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Kriminalinė drama

„Kaulų kolekcininkas“. (N-14)

23.20 „CSI Majamis“. (N-14) 0.20 Komedija

„Aistringas pomėgis“ (2005 m., JAV, Vokietija). (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių

duetai 4. 10.30 Pirmas kartas su

žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika.

12.05 Super Liuks! A.Mamontovo koncer-tas „Beribiam danguje“.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 18.05 Super Liuks!

A.Mamontovo koncer-tas „Beribiam danguje“.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigž-

dė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Mis Lietuva 2010“

dienoraštis. 22.50 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.25 Dėmesio! Į ekraną! 24.00 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Dok. f. „Vilties laiškai“. 12.35 Juodojo kaspino ir Baltijos

kelio diena. Laisvės kovų dainos.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 14.50 Juodojo kaspino ir Baltijos

kelio diena. Atmintis. Lietuvių tremtinių kalėjimo vietos Sibire.

15.20 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Juodojo kaspino ir Baltijos

kelio diena. Gyvasties tikrasis būdas. Dingusios tėviškės kūrimas.

19.00 Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. „Laisvės kelio“ skulptūros atidarymas (k.).

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.20 Detektyvinis serialas „Puaro“.

22.05 Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. LTV vaizdo f. „Pabudimas“ (1 d.).

23.00 Panorama. 23.30 Juodojo kaspino ir Baltijos

kelio diena LTV vaizdo f. „Pabudimas“ (2, 3 d.).

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas

„Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kelionės į pasaulio

kraštą“ (k.). 12.30 Dok. serialas „Gyvūnų

pasaulis su Džerodu Mileriu“.

13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

17.00 Kas namie šeimininkas? 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų

pasaulis su Džerodu Mileriu“.

18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Lietuviško kino vakaras. Drama „Adomas nori būti žmogumi“ (1959 m., Lietuva).

22.35 Nuoga ir tuo patenkinta. (N-7)

23.35 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“

(k.). (N-7) 13.00 „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok.

vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Kriminalinė drama

„Prisikėlęs iš pragaro V“. (N-14)

23.00 „CSI Majamis“. (N-14) 24.00 Siaubo f. „Pasakėlės iš

rūsio“. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

8.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fi esta“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

11.55 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“.

13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

14.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fi esta“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 17.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir

Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“.

19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

20.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fi esta“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7. (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 Penktoji pavara (k.). 12.40 Girių takais (k.). 13.10 24/7. Savaitės aktualijų

analizė ir komentarai (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Mis Lietuva 2010“

dienoraštis. 22.50 „Seksas ir miestas“. (N-14) 23.25 Dėmesio! Į ekraną! 24.00 Reporteris.

6.30 „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.55 Komedija „Ponas

auklė“ (k.) (1993 m., JAV).

10.30 Komedija „Laisvės troškimas“ (k.) (2004 m., D. Britanija, JAV). (N-7)

12.40 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7)

14.05 „Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 16.40 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. 19.10 Premjera.

„Kviečiu šokti“. Pradžia. Dalyvių pristatymas.

20.00 Kakadu. (N-7) 20.30 Premjera.

„Kažkas atsitiko“. Pramoginis šou.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Trileris „Kraštutinės

priemonės“ (1996 m., JAV). (N-14)

0.55 Veiksmo serialas „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7)

1.50 Serialas „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 Dok. apybraiža

„Gyvoji grandis“. 10.00 Dok. f. „Karas po

karo“. 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 „Laisvės kelio“

skulptūros atidarymas.

12.30 Dok. f. „Ir ateis ta diena“.

13.00 Trembita. 13.15 Misija. Lietuvis (k.). 14.00 Klausimėlis (k.). 14.15 Serialas „Kaprio

sala“. 15.15 Kuluarai. 16.00 Klausimėlis. 16.15 Dok. f. „Įteisintas

blogis“. 17.15 Amžininkai. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Koncertas „Laisvės keliu“.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Dok. f. „Raudonasis

teroras gintarinėje pakrantėje. Sovietinė okupacija ir Lietuvos pasipriešinimas, 1939–1993 metai“.

21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 Amžininkai. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Tūkstantmečio

pokalbiai.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 8.50 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). (N-7)

12.00 Televitrina. 12.30 Melodrama „Anoje

vandenyno pusėje“ (2006 m., Vokietija). (N-7)

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.55 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.20 „Vaiduoklių istorijos“.

15.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7)

17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 Spąstai“. 21.05 Veiksmo f.

„Sidabrinis vanagas“ (2004 m., Kinija). (N-7)

23.10 Žinios. 23.40 „Žaibiški tyrimai“

(k.). (N-7) 0.40 Kung fu išmintis

(k.). (N-7) 1.10 Žvejų mūšis (k.). 1.40 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Renas ir Stimpis“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija

„Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 Komedija „Svetimos

vestuvės“ (k.). (2004 m., JAV). (N-7)

12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 Animac. serialas

„Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7)

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 20.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6. Auto loto. 22.00 Komedija „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 23.10 Veiksmo f.

„Amerikos nindzė“ (1985 m., JAV). (N-14)

1.10 „Harperio sala“. (N-14)

2.10 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“. (N-14)

Rugpjūčio 23, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga.

5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Atsiliepk dainoj. 16.03 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Vitkauskas. 22.58 LR himnas.

6.30 „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“. 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.50 Pričiupom! (k.) 9.20 Kakadu. (N-7) 10.20 „Slavianski bazar

2010“ (k.). Muzikos festivalis (1 d.).

12.20 Kviečiu šokti. Pradžia. Dalyvių pristatymas (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7)

14.05 „Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 16.40 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. 19.10 Premjera.

„Kviečiu šokti“. Pradžia. Dalyvių pristatymas.

20.00 Oplia! (N-7) 20.30 Premjera.

„Neišgalvoti gyvenimai“. Gyvenimo būdo laida.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Trileris „Desperatiški

veiksmai“ (1998 m., JAV). (N-14)

0.40 Veiksmo serialas „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7)

1.35 „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 „Giminės“. 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Vilniaus albumas. 13.15 Savaitė (k.). 13.45 Keliaukime po

Lietuvą (k.). 14.15 Serialas „Kaprio

sala“. 15.15 Kuluarai. 16.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Pinigų karta. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Tūkstantmečio

pokalbiai.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 8.50 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Detektyvas

Kalas II“ (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 14.55 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.20 „Vaiduoklių

istorijos“. 15.45 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir

kaimo. 21.05 Geras fi lmas.

Istorinis f. „Legenda apie Surijotą“ (2001 m., Tailandas). (N-14)

23.55 Žinios. 0.20 Romantinė drama

„Tegyvuoja meilė“ (2003 m., JAV). (N-7)

2.45 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Renas ir Stimpis“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 12.00 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Hantikas. Sekliai ir

paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji

pertrauka“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Draugiškos

vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Iranas.

21.00 Aistrų pakrantė. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama

„Liudininkai“. (N-14) 23.00 Veiksmo f.

„Amerikos nindzė 2“ (1987 m., JAV). (N-14)

0.40 „Harperio sala“. (N-14)

1.40 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“. (N-14)

Rugpjūčio 24, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Vasaros metą – vasaros

dainos. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. K.Bradūnas. 22.58 LR himnas.

„Kaprio sala“. „Kraštuti nės priemonės“. „Viešbuti s „Babilonas“. „Sidabrinis vanagas“.

„Senis“. „Desperati ški veiksmai“. „Meilės jūra“. „Legenda apie Surijotą“.

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 26 17TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Orkestro „Camerata

Klaipėda“ ir V.Čepinskio koncertas (k.).

12.35 Gyvasties tikrasis būdas. Dingusios tėviškės kūrimas (k.).

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Pinigų karta. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Menas ir mitai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Tapatybės labirintai. 20.40 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas (k.).

20.55 Fantastinis nuotykių serialas „Žemė – 2“.

22.30 Stilius. 23.00 Panorama. 23.30 Nakties serenados

Palangos Gintaro muziejaus terasoje.

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“ 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 Animac. serialas „Karvė

ir viščiukas“. 10.45 Animac. serialas

„Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas

„Dinozaurų karalius“. 12.00 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai (k.). (N-7)

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“ (k.). 17.00 Kas namie šeimininkas?

18.00 Dok. serialas „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“.

19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Juodojo humoro komedija „Nuogas ginklas 33 1/3. Paskutinis įžeidimas“. (N-7)

22.30 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7)

23.30 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“

(k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 „Kobra 11“. 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Komedija

„Psichoterapija“. (N-7)

23.00 „CSI Majamis“. (N-14)

24.00 Drama „Potvynių princas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių

duetai 4. 10.30 Pirmas kartas su

žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika.

12.05 Super Liuks! A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 18.05 A.Mamontovo

koncertas „Beribiam danguje“.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. 19.18 Kaimo diena. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Mis Lietuva 2010“

dienoraštis. 22.50 Dėmesio! Į ekraną! 23.25 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Amžių šešėliuose (k.). 12.10 Gražiausios „Triumfo

arkos“ akimirkos. 13.10 Tūkstantmečio

akimirkos. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Mūsų miesteliai.

Marcinkonys (2 d.). 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Mes – europiečiai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Pinigų karta. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Žmonės kaip žmonės (k.).

20.55 Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2010“ atgarsiai.

22.10 Europiada. Kelias į Lietuvą.

22.35 Kūrybos metas. 23.00 Panorama. 23.30 Džiazo muzikos

vakaras. 0.15 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 Animac. serialas

„Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 Dok. serialas „Gyvūnų

pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

15.30 „Vyrai medžiuose“ (k.). (N-7)

16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

17.00 Kas namie šeimininkas? 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų

pasaulis su Džerodu Mileriu“.

19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Biografi nė drama „Trečiojo Reicho žlugimas“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“

(k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Žaibas 7“.

(N-7) 23.00 „CSI Majamis“.

(N-14) 24.00 Trileris „Siaubo naktis“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas

„Miesto fi esta”. 9.30 Pirmas kartas su

žvaigžde. 9.55 Liuks! Muzika. 10.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino

ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“.

12.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fi esta“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika. 16.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino

ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“.

18.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fi esta“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika. 23.00 The Rolling Stones.

Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Mis Lietuva 2010“

dienoraštis. 22.50 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.25 Dėmesio! Į ekraną! 24.00 Reporteris.

6.30 „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.50 Pričiupom! (k.). 9.20 Kakadu. (N-7) 10.20 2 minutės šlovės

(k.). 12.20 Kviečiu šokti.

Pradžia. Dalyvių pristatymas (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7)

14.05 „Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 16.40 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. 19.10 Kviečiu šokti.

Pradžia. Dalyvių pristatymas.

20.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7)

20.30 Premjera. „Žvaigždžių klubas“. Pramoginis šou.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Veiksmo f.

„Grėsminga žemė“ (1994 m., JAV). (N-14)

0.40 Veiksmo serialas „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7)

1.35 Serialas „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Giminės“. 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Rusų gatvė. 13.15 Pinigų karta (k.). 14.15 Serialas „Kaprio

sala“. 15.15 Kuluarai. 16.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Stilius. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Tūkstantmečio

pokalbiai.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 8.50 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 14.55 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.20 „Vaiduoklių

istorijos“. 15.45 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir

kaimo. 21.05 Geras fi lmas.

Veiksmo komedija „3000 mylių iki Greislendo“ (2001 m., JAV). (N-14)

23.30 Žinios. 24.00 Veiksmo f.

„Sidabrinis vanagas“ (2004 m., Kinija). (N-7)

1.55 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Renas ir Stimpis“. 7.20 „Simpsonai (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 „Dar pažiūrėsim...“

(k.). TV parodijų šou. (N-7)

11.50 Aistrų pakrantė (k.). (N-7)

12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Hantikas. Sekliai ir

paslaptys“. (N-7) 14.35 „Ilgoji pertrauka“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 20.10 Turtuoliai – vargšai.

(N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Psichiatras“

(2009 m., JAV, Kolumbija, Kanada). (N-14)

23.00 Istorinė drama „Miunchenas“ (2005 m., JAV). (N-14)

2.00 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“. (N-14)

Rugpjūčio 25, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. A.Gustaitis. 22.58 LR himnas.

6.30 „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.50 Pričiupom! (k.). 9.20 Kakadu. (N-7) 10.20 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7)

11.20 Kažkas atsitiko (k.). 11.50 Neišgalvoti

gyvenimai (k.). 12.20 Kviečiu šokti.

Pradžia. Dalyvių pristatymas (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7)

14.05 „Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 16.40 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. 19.06 Ūkiškas požiūris. 19.10 Kviečiu šokti.

Pradžia. Dalyvių pristatymas.

19.40 Valanda su Rūta. 21.00 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Europietiškas

kaimas Lietuvoje. 22.38 Veiksmo trileris

„Porininkai“ (1997 m., JAV). (N-7)

0.25 Sveikatos ABC (k.). 1.25 Serialas „Purvas,

seksas, pinigai“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 „Giminės“. 11.00 Forumas. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Menora. 13.15 Teisė žinoti (k.). 14.15 Serialas „Kaprio

sala“. 15.15 Kuluarai. 16.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“ . (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 LTV vasaros

koncertai. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 LTV vasaros

koncertai (tęsinys). 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Tūkstantmečio

pokalbiai.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 8.50 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 14.55 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.20 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 Akistata su Lietuva. 21.05 Geras fi lmas.

Trileris „Namo prižiūrėtoja“ (2007 m., JAV). (N-14)

22.55 Žinios. 23.25 Pasaulio galiūnų

komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

0.25 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

0.55 Tauro ragas (k.). 1.25 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Renas ir Stimpis“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 „Turtuoliai –

vargšai“. Socialinė realybės laida (k.). (N-7)

11.50 Aistrų pakrantė (k.). (N-7)

12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 Animac. serialas

„Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7)

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 20.10 „Aš!“ Gyvenimo

būdo realybės laida. (N-7)

21.00 Aistrų pakrantė. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinis trileris

„Apgultis“ (1998 m., JAV). (N-14)

0.15 Kriminalinė drama „Ryklys“. (N-7)

1.15 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“. (N-14)

Rugpjūčio 26, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.V.Gėtė. 22.58 LR himnas.

„Giminės“. „Grėsminga žemė“. „Miunchenas“. Tarp miesto ir kaimo.

Gamtos patruliai. „Porininkai“. „Apgulti s“. „Namo prižiūrėtoja“.

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 2618 TV programa

LTV2 7.30 Šventadienio mintys. 8.00 Krikščionio žodis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Vilniaus sąsiuvinis. 9.30 Gustavo enciklopedija. 10.00 „Paslapčių sodas“. 11.00 Keliaukime po Lietuvą. 11.30 TV teatro klasika.

LTV vaizdo f. „Pabudimas“ (k.).

14.10 Bėdų turgus. 15.00 Tapatybės labirintai

(k.). 15.30 Valstybės kino

metraštis. Mintys balsu. 2008 m.

16.05 Komedija „Mažieji nenaudėliai“.

17.30 Nacionalinė paieškų tarnyba.

18.00 Gamtoje. Pusiaujo krašte Ekvadore (4 d.).

18.30 Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“ (k.).

19.25 LTV aukso fondas. TV f. „Vilius Karalius“.

21.00 Veiksmo f. „Ponas ir ponia Smitai“. (N-7)

23.00 Panorama. 23.15 Trileris „Miškas“.

(N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 Dok. serialas „Gyvūnų

pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.).

11.10 Liūtų tėvas. 11.40 Kas namie

šeimininkas? 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 Dok. serialas „Dienos zoologijos sode“.

16.00 „Vyrai medžiuose“. (N-7)

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Komedija „Sveiki, mes

jūsų „stogas!“ (N-7) 21.00 „Midsomerio

žmogžudystės XI. Mirusiųjų balsai“. (N-7)

23.05 Didžiosios Britanijos čempionato apžvalga.

23.40 Siaubo trileris „Tamsa“. (N-14)

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) 11.00 „Mano superherojus“.

Realybės šou. (N-7) 12.00 „Ištikimybės testas“.

Realybės šou. (N-7) 13.00 Geriausių virėjų

kovos. 13.55 Jokių kliūčių! (k.).

(N-7). 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas

Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.10 Drama „Kalnų

gelbėtojai“. (N-7) 19.05 Kriminalinė komedija

„Nieko nematau, nieko negirdžiu“. (N-7)

21.00 Aukščiausia pavara. 22.00 Detektyvinė

drama „Naujasis Amsterdamas“. (N-14)

23.00 Drama „Herojai“. 24.00 Biografi nė drama

„Septyneri metai Tibete“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Žvaigždžių duetai 4. 10.30 Liuks! Muzika.

11.40 Super Liuks! A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.30 Liuks! Muzika. 17.15 Super Liuks!

A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

18.40 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.05 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.05 Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.35 Super Liuks! A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Vaid. f. visai šeimai

„Mažieji herojai“. 11.00 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Vaid. f. „Dykumos

įstatymas“ (k.). (N-7) 15.00 Penktoji pavara. 15.30 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas!

(N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.30 „Mis Lietuva 2010“

fi nalas. 23.30 Gyvai.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Kūrybos metas (k.). 12.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Teisė žinoti. 15.55 Idėjų metas. 16.25 Gamtos patruliai. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.50 Krašto garbė (k.). 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Klausimėlis. 20.30 Muzikinis f. „Rumba,

valsas ir jaunystė“. 20.55 Senas geras kinas.

„Privatus Šerloko Holmso gyvenimas“. (N-7)

23.00 Panorama. 23.30 Festivalis „Operetė

Kauno pilyje 2010“.

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas

„Dinozaurų karalius“. 12.00 Dok. serialas „Gyvūnų

pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“ (k.). 17.00 Kas namie šeimininkas? 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų

pasaulis su Džerodu Mileriu“.

19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 „Midsomerio žmogžudystės XI. Pakrikimas“. (N-7)

23.05 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7)

0.05 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“

(k.). (N-7) 13.00 „Kobra 11“ (k.). 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 „Kobra 11“. 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Komedija „Sukčiai

Ričiai“. (N-14) 23.00 Drama „Herojai“.

(N-14) 24.00 Trileris „Šventasis“.

(N-7)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

8.20 Super Liuks! Koncertas „Miesto fi esta“.

9.35 Liuks! Muzika. 11.25 Pirmas kartas su

žvaigžde. 11.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino

ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“.

13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

14.20 Super Liuks! Koncertas „Miesto fi esta“.

15.35 Liuks! Muzika. 17.25 Pirmas kartas su

žvaigžde. 17.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino

ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“.

19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

20.20 Liuks! Muzika. 21.55 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.25 KĮŽ karta. Vilijos, Mino

ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 „Mis Lietuva 2010“

fi nalas. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Kriminalinė drama

„Kokainas“. (N-14) 0.30 Reporteris.

6.30 „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“. 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.50 Kviečiu šokti (k.).

Grandiozinis LNK naujojo sezono atidarymo šou.

12.35 Kviečiu šokti. Pradžia. Dalyvių pristatymas (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7)

14.05 „Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 16.40 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. 19.10 „Slavianski bazar

2010“. Muzikos festivalis (2 d.).

21.10 Premjera. Romantinė komedija „Ne anyta, o monstras“ (2005 m., JAV, Vokietija). (N-7)

23.15 Premjera. Nuotykių komedija „Hazardo ketvertukas“ (2005 m., JAV, Australija). (N-7)

1.20 Premjera. Kriminalinis trileris „Paslaptingas langas“ (2004 m., JAV). (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“

(k.). 10.00 „Giminės“. 11.00 Akiračiai. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Vilniaus sąsiuvinis. 13.15 Duokim garo! 15.15 Kuluarai. 16.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. 19.50 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Veiksmo f. „Ponas ir

ponia Smitai“ (2005 m., JAV). (N-7)

21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Ponas ir ponia

Smitai“ (tęsinys). 23.15 Trileris „Miškas“

(2006 m., Ispanija). (N-14)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 8.50 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

10.55 „Ką daryti?“ (k.). 11.55 Televitrina. 12.20 Fantastinis

nuotykių f. „Drakono žiedas“ (1994 m., Italija). (N-7)

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.50 Muzikinė skrynelė. 15.20 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“ .

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.20 „Drūtsraigtis

Lietuvos galiūnas 2010“ (k.).

23.35 „3000 mylių iki Greislendo“ (k.). (2001 m., JAV).(N-14)

1.50 Žvejų mūšis (k.). 2.20 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Renas ir Stimpis“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 Aš! (k.). (N-7) 11.50 Aistrų pakrantė

(k.). (N-7) 12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 Animac. serialas

„Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7)

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama

„Nuodėmingoji“. (N-7)

16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 20.10 Animac. komedija

„Ledynmetis 2“. 21.50 Trileris

„Krokodilas“ (2007 m., JAV). (N-14)

23.35 Kriminalinė drama „Laisvės puslapiai“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-14)

2.00 Komedija „Įsakymai“ (1997 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 27, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

R.Vanagas. 22.58 LR himnas.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 7.45 Animac. serialas

„Superfi lmukai!“ 8.10 „Magija“. 8.35 „Betmenas“. 9.00 „Brangioji, aš

sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių komedija „Denis – grėsmė visuomenei. Nuotykiai tęsiasi“ (1998 m., JAV).

11.30 Veiksmo komedija „Mirtinas ginklas 2“ (1998 m., JAV). (N-7)

13.50 „Kremas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 15.54 Nematomi.

Tarp mūsų. 16.00 „Laukinė širdis“. 16.55 Švarūs pinigai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti. 23.00 Premjera.

Romantinė komedija „Netikėta meilė“ (2009 m., JAV). (N-7)

1.10 Erotinis f. „Slaptos aistros“ (1995 m., JAV. (S)

8.00 Krikščionio žodis. 8.15 „Stebuklingas

Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Animac. nuotykių

serialas „Atgal į ateitį“.

9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 11.30 Pulsas. 12.00 Dok. f. „Nojaus

laivas Bolivijoje“. 13.00 Detektyvas

„Komisaras Montalbanas. Katinas ir dagilis“. (N-7)

15.00 Istorinė dokumentika. „Gyvenimas už sienos“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Aerodromas. 18.30 Pramoginė

programa „Šoka visi“ (2 d.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Pasaulio panorama. 21.15 Gražiausios

„Triumfo arkos“ akimirkos.

22.30 Kine kaip kine. 23.00 Drama „Ave, Vita“.

(1969 m., Lietuva).

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai (k.).

7.45 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

8.15 „Keturkojų gelbėjimo tarnyba“ (k.). Realybės drama.

8.45 „Drūtsraigtis Lietuvos galiūnas 2010“ (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Brydės. 12.00 Nuotykių serialas

„Lobių sala“ . (N-7) 13.55 „Rasos lašeliai“.

Respublikinis vaikų ir jaunimo populiariosios dainos festivalis (k.).

16.00 Akistata su Lietuva (k.).

16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.00 Geriausi pasaulio magai.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Kriminalinis trileris

„Šnipų žaidimai“ (Rusija). (N-7)

22.15 IV pasaulio imtynių žaidynės. Šiauliai, 2009 m.

23.15 Kriminalinė drama „Apgavikas“ (1997 m., JAV). (N-14)

1.15 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

2.15 Bamba. (S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 Animac. serialas

„Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai

nindzės“. 8.00 Komedija

„Aiškiaregys“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Urmu

pigiau“ (2003 m., JAV). (N-7)

11.55 Romantinė komedija „Tokie jau tie vyrai!“ (2005 m., JAV). (N-7)

13.50 Romantinė komedija „Sveika, sužadėtine!“ (2005 m., JAV). (N-7)

15.55 Pasaulio vyrų krepšinio čempionato apžvalga.

16.00 Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Lietuva–Naujoji Zelandija.

17.55 Krepšinio čempionato apžvalga.

18.00 Farai. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi“. 22.30 Komedija „Jei būtų

tiesa“ (2005 m., JAV). (N-7)

0.30 Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Prancūzija–Ispanija.

2.10 Drama „Ir visa tai – žmogžudystė“ (2006 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 28, šeštadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga.

7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Atsiliepk dainoj. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.26 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

R.Keturakis. 22.58 LR himnas.

„Miškas“. „Paslapti ngas langas“. „Ledynmeti s 2“. „Liejyklos, 4“.

„Ave, Vita“. „Neti kėta meilė“. Farai. „Lobių sala“.

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 26 19TV programaLTV2

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gamtoje. Pusiaujo

krašte Ekvadore (k.).(4 d.).

8.30 Prisiminkime. Estradinės melodijos.

8.45 Komedija „Mažieji nenaudėliai“ (k.).

10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.20 Mūsų miesteliai.

Marcinkonys (2 d.). 13.15 Nepažintas pasaulis.

Baltijos gintaras. 13.45 Animac. f. „Pirmykštė

Žemė“. 14.45 (K)laidelė. 15.00 Dalia Kutraitė kalbina...

Giedrę Kaukaitę (k.). 15.30 Valstybės kino

metraštis. Bendrinė kalba ir tarmės. 2008 m.

15.55 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

16.55 Krašto garbė. 17.45 Kuluarai. 18.30 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“ (k.). 19.25 LTV dok. f. „Mūsų

krepšinis“ (4 d.). 20.20 Jubiliejinis režisieriaus

A.Žebriūno kūrybos vakaras.

21.15 Dok. f. „Amžinoji mergaitė“.

21.55 Legendos. 22.40 Kine kaip kine. 23.00 Panorama. 23.15 Pasaulio panorama. 23.45 Vesternas „Kontraktas

šauliui“. (N-14)

TV1 9.05 Dok. serialas „Gyvūnų

pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.).

11.10 „Liūtų tėvas“. Realybės dokumentika.

11.40 Kas namie šeimininkas? 12.50 Animac. serialas „Ogis ir

tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7)

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Dok. serialas „Dienos

zoologijos sode“. 16.00 „Vyrai medžiuose“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 Komedija „Mylimieji,

konkurentai“. 20.40 Komedija „Stepfordo

moterys“. (N-7) 22.35 Humoro serialas

„Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). (N-7)

23.35 Retrospektyva.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Vienam gale kablys. 10.15 „9,5 savaitės“. TV

projektas. (N-7) 11.00 Geriausių virėjų kovos.

(k.). 12.00 Komedija „Ji

nesuvaldoma“. (N-7) 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas

Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.10 Drama „Kalnų

gelbėtojai“. (N-7) 19.05 „Formulės-1“ pasaulio

čempionato Didžiojo Belgijos prizo lenktynės.

21.30 Animac. serialas „Šeimos bičas“. (N-14)

22.00 Detektyvinė drama „Naujasis Amsterdamas“. (N-14)

23.00 Drama „Herojai“. (N-14) 24.00 Aukščiausia pavara (k.). 1.10 Erotinis f. „Erotinės

istorijos“ . (S) 1.40 Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

8.20 Liuks! Muzika. 10.10 Super Liuks! Koncertas

„Miesto fi esta“.

11.25 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas „Jie vėl kartu“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

14.20 Liuks! Muzika. 16.10 Super Liuks! Koncertas

„Miesto fi esta“. 17.25 Vilijos, Mino ir Vudžio

koncertas „Jie vėl kartu“. 19.05 Pirmas kartas su

žvaigžde. 19.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Dešimtasis dešimtmetis“.

20.20 Liuks! Muzika. 21.55 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.25 Vilijos, Mino ir Vudžio

koncertas „Jie vėl kartu“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Žvejo biblija. 9.00 Vaid. f. „Dykumos

įstatymas“. (N-7) 11.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. f. „Kad girios

neliepsnotų“. 13.00 „Mis Lietuva 2010“

fi nalas (k.). 15.00 Penktoji pavara. 15.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Skonio reikalas (k.). 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės. Vilniaus „Žalgiris“–Panevėžio „Ekranas“. Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 „Aklas teisingumas“.

(N-14) 23.15 Festivalis „Tamsta

Muzika 2010“. „In Culto“.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 7.45 „Superfi lmukai!“ 8.10 „Magija“. 8.35 „Betmenas“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Animacinis f, „Tomas ir Džeris Marse“.

11.30 Komedija „Laikinai neščia“ (2009 m., JAV). (N-7)

13.20 „Tazmanija”. 13.50 „Kremas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 15.55 Europietiškas

kaimas Lietuvoje (k.).

16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 „Ežio stažas“.

Pramoginis šou. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 Premjera. „2

minutės šlovės“. Talentų šou.

21.30 Veiksmo trileris „Kruvinas deimantas“ (2006 m., JAV, Vokietija). (N-14)

0.20 Snobo naktis. Istorinė drama „Rygos kariai“ (2007 m., Latvija). (N-7)

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Koncertuoja vaikų

grupė „Linksmasis DO“.

12.00 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Japonija“ (1 d.).

13.00 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7)

15.00 Septynios Kauno dienos.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Nacionalinė paieškų tarnyba.

17.15 Arti toli. 18.15 Negali būti. 18.45 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 19.15 Emigrantai. 20.00 Keliaukime po

Lietuvą. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Savaitės

fi lmų fi lmas. Politinis trileris „Archangelis“ (2005 m., JAV). (N-7)

23.50 Elito kinas. Komedija „Zeligas“ (1983 m., JAV). (N-14)

6.40 Televitrina. 7.00 „Brydės“. Istorinė-

publicistinė laida (k.).

8.00 Girių horizontai (k.). 8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.55 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas

Kalas II“. 13.35 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 17.00 Spąstai (k.). 17.30 Europos

sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (k.). (5 etapas).

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Nepatvirtinta

diagnozė. (N-7) 21.20 Melodrama

„Svajonių viešbutis. Karibai“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

23.10 Trileris „Namo prižiūrėtoja“ (2007 m., JAV). (N-14)

0.55 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7)

1.55 Bamba. (S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 Komedija

„Aiškiaregys“. (N-7) 9.00 Komedija „Be

žodžių“ (2003 m., Vokietija). (N-7)

10.00 Nuotykių komedija „Urmu pigiau 2“ (2005 m., JAV). (N-7)

11.35 Muzikinė drama „Pasilik paskutinį šokį 2“ (2006 m., JAV). (N-7)

13.15 Komedija „Aš – ne blogesnė“ (2005 m., JAV). (N-7)

15.55 Pasaulio vyrų krep-šinio čempionato apžvalga.

16.00 Pasaulio vyrų krep-šinio čempionatas. Lietuva–Kanada. Pertraukoje – Pasaulio vyrų krep-šinio čempionato apžvalga.

17.55 Krepšinio čempio-nato apžvalga.

18.00 Farai. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Lietuvos talentai

2010. 20.30 Trileris „Neįma-

noma misija 2“ (2000 m., JAV, Vokietija). (N-7)

23.10 Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Turkija–Rusija.

0.55 Trileris „Suvesti sąskaitas“ (2003 m., Australija, D. Britanija). (N-14)

Rugpjūčio 29, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė. 9.03 Vasaros metą – vasaros dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo dokumentika. 13.30 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.24 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Nyka-Niliūnas. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Zeligas“. „Rygos kariai“. Lietuvos talentai 2010. Sekmadienio rytas.

TV3Pirmadienis, rugpjūčio 23 d.

23.10 val. „Amerikos nindzė“. Veiksmo fi lmas. JAV. 1985 m.(N-14). Rež. Sam Firstenberg.

Vaidina: Michael Dudikoff , Steve James, Judie Aronson, Guich Koock, John Fujioka.

Apkaltintasis Džojus Armstrongas turi pasirinkimą: arba sėsti į kalėjimą, arba eiti tarnauti JAV kariuomenėje Filipinuose. Pasirinkęs mažesnę blogy-bę – kariuomenę, jis atsiskleidžia kaip kovos menų meistras. Džojui vykdant pirmąją užduotį, jo vairuojamą furgo-ną užpuola grupė sukilėlių. Jie grobia kariuomenės ginklus ir kartu pasii-ma pulkininko dukterį Patriciją. Nors

Džojus sugrąžina Patriciją, jam vis tiek prikišamas bailumas ir nekompetencija, nes žūva daug žmonių...

TV6Pirmadienis, rugpjūčio 23 d.

0.00 val. „Pasakėlės iš rūsio“. Siaubo fi lmas. JAV. 1989 m. (N-14). Rež. Walter Hill.

Vaidina: John Kassir, Roy Brocksmith, Miguel Ferrer, Larry Drake, William Sadler, Cindy Riegel.

Trumpos pasakėlės, kurių atomazga sukelia šiurpuliukus. Vaiduokliai, žudikai maniakai, kraupūs nutikimai lydi kiekvie-nos istorijos siužetą.

BTVTrečiadienis, rugpjūčio 25 d.

21.05 val.GERAS FILMAS. „3000 mylių iki Greislendo“.Veiksmo komedija. JAV, 2001 m. (N-14). Rež. Demian Lich-tenstein.

Vaidina: Kurt Russell, Kevin Kostner, Courtney Cox, Christian Slater, David Arquette.

Maiklas ką tik atsisveikino su kalėjimo kamera, tačiau tuoj pat atsiranda puiki galimybė vėl nusikalsti. Pažįstamas niekšelis Merfi s pasiūlo Maiklui originalų būdą prasimanyti šlamančių.

Tai labai paprastas ir kartu netikėtai įžūlus planas: jie turi nu-vykti į legendinio rokenrolo karaliaus Elvio Preslio antrininkų suvažiavimą Las Vegase ir, apsimetę jo dalyviais, apiplėšti di-džiausią lošimų sostinės kazino. Viskas klostosi puikiai, tačiau problemos prasideda tada, kai sėbrai puola dalytis pinigus. Prie bičiulių netikėtai prisijungusi vieniša mamytė su sūneliu taip pat pretenduoja gauti grobio dalį, tačiau velnio neštas ir pames-tas Merfi s net neketina dalytis su apiplėšimo partneriais. Jis turi kitokių ketinimų.

TV3Ketvirtadienis, rugpjūčio 26 d.

22.00 val. „Apgultis“. Kriminalinis trileris. JAV. 1998 m. (N-14). Rež. Edward Zwick.

Vaidina: Denzel Washington, Annette Bening, Bruce Willis, Tony Shalhoub, Sami Bouajila.

FTB kovos su terorizmu skyriaus va-dovas Entonis Habardas tiria melagingo pranešimo apie padėtą bombą aplinkybes. Vykstant tyrimui, Brukline įvyksta tikras sprogimas, kuris nusineša autobuso kelei-vių gyvybes. Kol agentai vaikosi įtariamąjį, Habardas suvienija jėgas su JAV Nacio-

nalinio saugumo agentūros specialiste Elisa Kraft. Kai FTB nužudo tris musulmonų kilmės vyrus viename Bruklino butų, sprogimai sudrebina teatrą Brodvėjuje, mokyklą ir FTB būsti-nę. Kai JAV prezidentas paskelbia šalyje karo padėtį, į Bruklino gatves išvažiuoja neofašisto generolo Viljamo Devero vadovau-jami tankai...

Lietuvos ryto TVPenktadienis, rugpjūčio 27 d.

21.50 val. „Kokainas“. Kriminalinė drama. JAV, 2001 m.(N-14). Rež. Ted Demme.

Vaidina: Johnny Depp, Penelope Cruz, Franka Potente.

Džordžui Jangui, trokš-tančiam praturtėti bet kokia kaina, narkotikų platinimas atrodo lengviausias ir grei-čiausias kelias į sėkmę. Įgy-vendindamas tobulą planą

šalyje išplatinti didelį kiekį narkotikų, jis sutinka žavią būtybę Barbarą, kuri vėliau tampa jo žmona. Milijonai dolerių, gražuolė žmona, žavi dukrelė... Tačiau viskas greitai susikomplikuoja, kai Džordžą išduoda jo draugu save vadinęs Diego.

TV6Šeštadienis, rugpjūčio 28 d.

0.00 val. „Septyneri metai Tibete“. Biografi nė drama. JAV, D. Britanija. 1997 m. (N-7). Rež. Jean-Jacques Annaud.

Vaidina: Brad Pitt, David Th ewlis, B.D. Wong, Mako, Inge-borga Dapkūnaitė.

Įspūdingame opuse „Septyneri metai Tibete“ Bredas Pit-tas vaidina realią asmenybę – vienišą egoistišką austrų alpinistą Heinrichą Harerį. Jis 1939-aisiais šturmavo Everestą, pateko į Tibetą ir vietoj planuotų keturių mėnesių praleido ten septyne-rius metus. Artimai susi-draugavo su pačiu Dalai Lama. Įspūdingų vaiz-dų ir kvapą gniaužian-čių akimirkų nestoko-jančiame fi lme vaidina ir Ingeborga Dapkūnai-tė – jai atiteko keliautojo žmonos vaidmuo.

BTVŠeštadienis, rugpjūčio 28 d.

23.15 val. „Apgavikas“. Kriminalinė drama. JAV, 1997 m.(N-14). Rež. Josh Pate.

Vaidina: Chris Penn, Ellen Burstyn, Tim Roth, Renee Zellweger, Michael Rooker, Hosanna Arquette, Don Winston.

Tekstilės kompanijos vadovas Veilandas apkaltinamas pros-titutės nužudymu. Jos sukapotas kūnas rastas parke. Žmogžu-dystės tyrimu užsiima patyręs detektyvas ir nevykęs jo kolega. Girtuoklis Veilandas – puikus melagis ir psichologas serga sunkia epilepsijos forma, kuri gali sukelti atminties praradimą ir žiau-raus smurto išpuolius. Be to, jis gana turtingas, kad galėtų gauti slaptos informacijos, kompromituojančios bylos tyrėjus ir atsklei-džiančios slapčiausius jų asmeninių gyvenimų užkulisius. Už ge-riausią scenarijų apdovanota juosta kupina painios ir meistriškai papasakotos nusikaltimo ir bausmės psichologijos.

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 20–27 d., Nr. 2620 Įvairenybės

Dauguma darbuotojų nori, kad jų viršininkas būtų vyras, o ne mo-teris. Tokią išvadą leidžia daryti Di-džiojoje Britanijoje atliktas socia-linis tyrimas. Vadovui vyrui teikia pirmenybę 63 procentai moterų ir 75 procentai stipriosios lyties atsto-vų. Specialistai taip pat sudarė savy-bių, kurios būdingiausios aukštas pareigas einantiems vyrams, reitingą. Pirma įrašytas tie-sumas kalbantis su paval-diniais. Paskui eina ne-noras veltis į kolektyvo vidaus intrigas. Trečią vietą užima mokėjimas suprasti paval-dinių požiūrį. Vyrai viršininkai taip

pat mažiau linkę vadovautis tarny-biniuose santykiuose asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, ne taip dažnai keičiasi jų nuotaika, be to, jie moka palikti už biuro durų vi-sus savo namų rūpesčius.

Tenesio valstijos Memfi o mieste vyksiančiame aukcione bus pasiūly-tas stiklainis su Elvio Preslio plaukais. Pradinė jų kaina – 20 tūkstančių do-lerių. Tai maloni staigmena E.Preslio gerbėjams. Daugelį metų rokenrolo karaliaus plaukus rinko jo asmeninis kirpėjas Homeras Gilelandas. Didžią-ją legendinio dainininko plaukų dalį jis išdalijo savo pažįstamiems, o tai, kas liko, sudėjo į stiklainį ir uždarė.

E.Preslis mirė nuo širdies prie-puolio 1977 m. rugpjūčio 16-ąją,eidamas 43-iuosius metus. H.Gil-elandas užgeso 1995 metų gegužę.

Iš varžyti nių parduodami E.Preslio plaukai

Vienas Vokietijos pilietis 51 me-tus važinėjo automobiliu neturėda-mas vairuotojo pažymėjimo. Ober-hauzeno policijos duomenimis, 79 metų pensininkas, mašina važiuo-damas į maisto prekių parduotu-vę, nusprendė sutrumpinti kelią ir kirto ištisinę liniją. Policininkams pareikalavus parodyti dokumentus, garbaus amžiaus pažeidėjas pareiš-

kė pametęs vairuotojo pažymėji-mą. Netrukus paaiškėjo, jog senukas neteko vairuotojo pažymėjimo dar 1959 metais, nes neblaivus vairavo automobilį. Pats vyras teigia tada iš-gėręs tik vieną bokalą alaus.

Senukas negalės sėsti prie vai-ro iki 2031 metų birželio. Bausmės terminas baigsis likus vienai dienai iki jo 100 metų jubiliejaus.

51 metus prie vairo – be leidimo

Pasaulio modelisLibane surengtą tarptautinį modelių konkursą „Miss World Next Top

Model 2010“ laimėjo Venesuelos atstovė Luneidė Ramos.

Žmonės, kurie per atostogas daug juda, pailsi geriau už tingiai besivartančiuosius paplūdimyje, pa-rodė Vokietijoje atlikta apklausa.

94 proc. žmonių, kurie per atos-togas važinėjo dviračiais, slidinėjo ar keliavo pėsčiomis, teigė atosto-gų efektą jautę dar ne vieną dieną. O 12 proc. respondentų prisipaži-no, kad po atostogų paplūdimyje ar prie baseino galiausiai nesijau-tė pailsėję.

Apklausos duomenimis, žmo-nių sprendimas aktyviai ar pasy-viai praleisti atostogas priklauso nuo amžiaus. Du trečdaliai 16–29 metų asmenų nurodė, kad atosto-gauja paplūdimyje. Daugiau kaip pusė 45–65 metų žmonių renkasi aktyvias atostogas.

Aktyviai atostogaujanti eji pailsi geriau

Brazilijos valdžia nurodė šalies oro pajėgoms fi ksuoti visus neatpa-žintus skraidančius objektus (NSO). Vyriausybės dekrete teigiama, kad kariuomenė ir pilotai privalės re-gistruoti visus NSO atvejus. In-formacija apie NSO bus kaupiama nacionaliniuose archyvuose Rio de Žaneire. Šie duomenys bus prieina-mi mokslininkams.

Brazilijos oro pajėgų atstovai

teigia, kad jie tik rinks informaciją, tačiau NSO neseks. „Brazilijos oro pajėgos neturi kompetencijos atlikti mokslinių stebėjimų ir tyrimų, tad apsiribos tik NSO registravimu“, – teigiama oro pajėgų pareiškime.

Pastaraisiais dešimtmečiais Bra-zilijoje buvo gauti keli pranešimai apie NSO. 1986 m. oro pajėgų re-aktyviniai lėktuvai tyrė neatpažintus skraidančius objektus virš San Pau-lo, tačiau šis reiškinys taip ir liko ne-paaiškintas. Vėliau NSO buvo pa-stebėtas ir kitose šalies vietose.

Oro pajėgos fi ksuos NSO

Prancūzijoje pakeistas įstatymas, draudęs policijoje dirbti žemesniems nei 1,6 metro asmenims. Prancūzi-jos darbo ministerijos pareigūnai tvirtina, kad mažas ūgis netrukdo policijos pareigūnams deramai vyk-dyti savo pareigų. Anot ministerijos atstovų, ūgio reikalavimas trukdy-davo į darbą priimti žmones, kurie turėjo reikiamą fi zinį pasirengimą ir žinių.

Vidutinis vyro ūgis Prancūzijoje siekia 1,75 m.

Trečius metus iš eilės geriausiu Didžiosios Britanijos restoranu pri-pažintas „Fat Duck“ („Riebi antis“), priklausantis garsiajam virėjui Hes-tonui Bliumentaliui. Kasmetį Jung-tinės Karalystės restoranų reitingą skelbia „Good Food Guide“.

Restoranui „Fat Duck“ skirtas aukščiausias balas – 10 iš 10, o tai reiš-kia, kad ten nuolat gaminami „idealūs patiekalai“. Be to, H.Bliumentalio res-toranas – viena iš nedaugelio maitini-mo įstaigų, kuriai įtakingas prancūzų vadovas „Michelin“ skyrė aukščiausią įvertinimą – tris žvaigždutes.

Įsikūręs į vakarus nuo Londo-no, netoli britų monarchų užmies-čio rezidencijos – Vindzoro pilies, „Fat Duck“ yra vienas vadinamo-sios molekulinės virtuvės pasau-lio lyderių. Patiekalai, kurie pri-valo atitikti aukščiausius kokybės reikalavimus, gaminami virtuvėje, primenančioje sudėtingą mokslo laboratoriją. Restoranas „Fat Duck“ pagarsėjo visame pasaulyje tada, kai H.Bliumentalis pradėjo maitinti lankytojus sraigių koše ir žuvų le-dais. Dabar apie šiuos patiekalus sklando legendos.

„Fat Duck“ – geriausias D. Britanijos restoranas

M e -r i l e n -

d o v a l s t i -jos Baltimorės

mies te pu-santrų metų ka l ė t i nu-

teistas vyras, simuliavęs epi-

lepsijos priepuolius, kad nerei-kėtų apmokėti sąskaitų restora-nuose. 43 metų Endrius Palmeris prisipažino esąs kaltas, o teisėjas jam skyrė 18 mėnesių laisvės at-ėmimo bausmę.

Pasak kaltinimo atstovų, nuo balandžio iki liepos E.Palmeris valgė ir gėrė daugelyje restoranų, o kai neturėdavo pinigų sąskaitai apmokėti, epilepsijos priepuolį su-vaidindavo. Kiekvieni neapmokė-ti E.Palmerio pietūs kainavo maž-daug 100 dolerių.

Pareigūnų duomenimis, vyras jau 40 kartų teistas už vagystes ir kelias dešimtis kartų buvo sulaikytas.

Nuteisė už simuliavimą

Prancūzijos policijoje galės dirbti ir žemaūgiaiGeriausias viršininkas – vyras

GK, Eltos inf. ir nuotraukos