1

ГЛАУКОМАGLAUKOMA

2 3

Gerbiamas paciente!Tikimės, kad ši brošiūra padės Jums geriau suprasti su-sirgimo glaukoma priežastis ir pasekmes. Perskaitę ją sužinosite, kaip nustatyti šią ligą, kaip ją gydyti ir kaip gyventi su ja, neprarandant sveiko žmogaus aktyvumo.

Kas yra glaukoma?Glaukoma – rimta lėtinė akių liga, kuriai būdinga regos nervo atrofija ir negrįžtamas regėjimo susilpnėjimas.

Viena iš regos nervo pažeidimo priežasčių yra padidė-jęs akispūdis.

Kas yra regos nervas?Regos nervas – tai savotiškas „laidas“, sudarytas iš mili-jono regėjimo skaidulų, kuriomis vaizdas iš akies tinklai-nės perduodamas į galvos smegenų regos centrą. Tinklai-nė – tai šviesai jautrus vidinis akies obuolio dangalas.

Išorinis akies obuolio dangalas (odena)

AKIES SANDARAKrumplynas

Priekinė akies kamera

Ragena

RainelėLęšiukas

Stiklakūnis

Regos nervas

4 5

Kodėl padidėja akispūdis?Priekinė akies dalis (priekinė kamera) užpildyta skai-driu skysčiu, kurį gamina krumplynas.

Šis skystis teka priekinėje akies kameroje ir maitina aplinkinius audinius, po to jis per kampe tarp ragenos ir rainelės esančius kanalus nuteka į paviršines akies obuolio kraujagysles.

PRIEKINĖ AKIES DALIS

Vandeninio skysčio

nutekėjimas

Vandeninio skysčio

susidarymas

Vandeninio skysčio

nutekėjimo sutrikimas

Skysčio gamyba ir jo nutekėjimas turi būti subalansuoti taip, kad akispūdis būtų nuo 12 iki 22 mmHg.

Sutrikus skysčio nutekėjimui, padidėja akispūdis, dėl to pažeidžiamos regos nervo funkcijos. Pažeistos regos nervo skaidulos negali perduoti informacijos smegenų regos centrui, todėl regėjimo lauke atsiranda taip vadi-namos „aklosios zonos“.

Padidėjęs akispūdis pažeidžia akies tinklainės nervų skaidulas

6 7

Dažniausiai pasitaikančios glaukomos formos:• Lėtinė atviro kampo

glaukoma. Dažniausiai vystosi nepastebimai ir pacientas gali ilgai neži-noti apie savo ligą. Bėgant metams priekinės akies kameros kampe susiaurė-ja arba iš dalies užsidaro kanalėliai, sutrinka skys-čio nutekėjimas, padidėja akispūdis ir dėl to pažei-džiamas regos nervas.

• Uždaro kampo glauko-ma ir ūmioji glaukomos forma. Kai kurių žmonių priekinės kameros kampas yra siauras. Vyzdžiams išsiplečiant (tamsoje arba įlašinus į vyzdžius ple-čiančių lašų), akies rainelė gali uždaryti skysčio nute-kėjimo kampą.

Atviras kampas

Uždaras kampas

Nutekėjimo kanalai

Nutekėjimo kanalai

Rainelė

Rainelė

Ragena

Ragena

Lęši

ukas

Lęši

ukas

Nutekėjimo kanalai

Nutekėjimo kanalai

Vandeninio skysčio nutekėjimas

Vandeninio skysčio nutekėjimas

Dėl to gali staiga padidėti akispūdis ir prasidėti stip-rus skausmas, kuris jaučiamas kaktos ir smilkinių srityje. Aptemsta regėjimas, parausta akies obuolys, gali atsirasti pykinimas ir vėmimas. Ligoniui būtina skubi pagalba. Tai ir yra ūmi glaukomos forma.

• Įgimtoji glaukoma aptinkama labai retai. Akies skys-čio nutekėjimas sutrinka dėl akies obuolio vystymosi anomalijų, todėl didėja akispūdis.

• Antrinė glaukoma gali išsivystyti, sergant kai kurio-mis akių ligomis (pavyzdžiui, atsiradus diabeto kom-plikacijoms, užsikimšus akies dugno kraujagyslėms, esant uždegimams), dėl akies traumų, akies operaci-jos arba auglių.

• Akispūdžio padidėjimas be regos nervo pažeidi-mo. Jis gali išsivystyti į glaukomą. Specialūs ragenos storio tyrimai gali padėti tinkamai įvertinti ligos atsi-radimo riziką.

• Glaukoma, esant normaliam akispūdžiui. Kai kurių žmonių akies audiniai yra jautresni vidinio spaudimo svyravimams. Tokiu atveju net normalus akispūdis gali būti pragaištingas regos nervo skaiduloms.

8 9

Rizikos veiksniai:• amžius: rizika susirgti lėtine atviro kampo glaukoma

padidėja sulaukus 50 m.;

• glaukoma serga artimiausi giminaičiai;

• labai žemas arba aukštas arterinis spaudimas;

• trumparegystė (–4,0 dioptrijos ir daugiau); glaukomos išsivystymo rizika išlieka po regos korekcijos lazeriu;

• stipri toliaregystė;

• cukrinis diabetas ir kitos ligos, kuriomis sergant pa-žeidžiamos kraujagyslės;

• plona ragena;

• migrena, šaltos rankos.

Visi, priskiriami bent vienai iš šių rizikos veiksnių gru-pių, privalo kas metus pasitikrinti savo regą ir akispūdį, nes ši liga prasideda be jokių požymių ir jai iš lėto vys-tantis galite netekti regėjimo.

Itin svarbi yra ankstyvoji glaukomos diagnostika. Šios ligos gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip anksti ji yra nustatoma.

Priekinę akies kamerą dengiančio ragenos storio mata-vimas padeda nustatyti glaukomos išsivystymo rizikos dydį.

RAgENoS StoRIS

Oftalmologinės reikšmės turi būti koreguojamos, pri-klausomai nuo ragenos storio. Normalus ragenos storis yra nuo 530 iki 544 mikronų. Esant plonesnei ragenai, faktinis oftalmologinis spaudimas yra didesnis už iš-matuotąjį, o esant storesnei ragenai – mažesnis.

<530 µm <544 µm530–544 µm

10 11

Kaip pasireiškia glaukoma?

gLAUKoMA PASIREIŠKIA SKIRtINgAI

Regėjimo laukas nepakitęs (А), iškrentančios sritys (В), drumstos dėmės (С), juodos dėmės (D), drumstas tunelis (Е) arba juodas tunelis (F)

Glaukoma – klastinga liga, kuri dažniausiai atsiranda netikėtai. Vienoje akyje lėtai vykstantys pokyčiai, žiū-rint abejomis akimis, dažniausiai lieka nepastebimi, nes vienos akies regos laukas ir regėjimo aštrumas kom-pensuoja kitos akies regėjimą.

NB! Tikrinkite savo regėjimą patys, pakaitomis uždeng-dami tai vieną, tai kitą akį. Jeigu nešiojate akinius, būti-nai darykite tai būdami su jais. Jeigu pastebėsite skirtu-mą, kreipkitės į akių gydytoją.

A

D

B

E

C

F

Glaukomos atveju gali būti:• nenustatytas spaudimas akyje, skausmas antakių

srityje;• retkarčiais padrumstėjęs regėjimas;• vaivorykštės spalvų ratilų matymas aplink šviesos

šaltinį;• susiaurėjęs regėjimo laukas, tamsūs ruožai regėjimo

lauke, dažnas regėjimo lauko netekimas, žiūrint iš nosies pusės.

Kaip aptikti glaukomą?Glaukomos diagnostika:• patikrinti regos aštrumą;• skirtingu paros laiku tonometru išmatuoti akispūdį;• apžiūrėti ir įvertinti akies priekinės dalies būklę,

įskaitant priekinės kameros kampą (oftalmoskopu);• plyšine lempa ir gonioskopu ištirti priekinės kame-

ros kampą;• ištirti regos lauką (perimetrija);• ištirti nervo pažeidimo laipsnį skenuojančiu laze-

riniu poliarimetru (GDx) arba optiniu koherentiniu tomografu (ОСТ).

Tyrimai trunka apie valandą. Tyrimai neskausmingi.

11

12 13

Glaukomos gydymo metodaiGydyti glaukomą – tai sumažinti ir palaikyti akispūdį iki regėjimo nebloginančio lygio. Pacientas turi gydy-tis visą gyvenimą, nes glaukomos išgydyti neįmano-ma. Itin svarbu reguliariai lankytis pas akių gydytoją, norint įvertinti ligos eigą ir skirti ar koreguoti reikalin-gą gydymą. Negydant pažeidžiamas regos nervas ir ga-lima apakti.

Medikamentinis gydymas:Šiuo metu akispūdžiui sumažinti naudojami įvairūs akių lašai.

Sergantysis glaukoma turi reguliariai lašintis lašus ir griežtai laikytis visų akių gydytojo nurodymų (akių la-šai gali veikti nuo 12 iki 24 valandų).

Tinkamus akių lašus turi paskirti gydytojas, atsižvelg-damas į bendrus sveikatos rodiklius ir ligas, kuriomis serga pacientas.

Gydymas lazeriu:Jeigu gydymas akių lašais neveiksmingas, skysčio nu-tekėjimui pagerinti naudojami įvairūs lazerinio gydymo būdai. Procedūros atliekamos ambulatoriškai su vieti-niu nuskausminimu.

Gydoma įvairaus tipo lazerio spinduliais ir skirta:

• gerinti vandeninio skysčio nutekėjimą, sergant atviro kampo glaukoma;

• gerinti vandeninio skysčio tekėjimą, sergant uždaro kampo glaukoma;

• sumažinti vandeninio skysčio gamybą, sergant an-trine glaukoma (krumplyno destrukcija).

Operacinis gydymas:Operacijos metu padidėja vandeninio skysčio nutekė-jimas. Operacija nepagerina regos aštrumo ir nepra-plečia regos lauko. Ji skirta išsaugoti turimas funkcijas. Operacija gali padėti sulėtinti tolesnį regos nervo skai-dulų pažeidimą.

Atlikta operacija ir akispūdžio sumaži-nimas visiškai nereiš-kia, kad pacientas iš-sigydė glaukomą.

Sergant glaukoma, net jei akispūdis yra nor-malus, reikia nuolat stebėti regėjimą.

Kokį metodą naudoti, priklauso nuo daugelio veiksnių. Jį turi nustatyti oftalmologas kartu su pacientu.

13

Ragena

Vyzdys

Naujas vandeninio skysčio nutekėjimo kelias

Lęšiukas

Nutekėjimo kanalai

odena

14 15

Kaip naudoti akių lašus?• Vaistus nuo glaukomos reikia naudoti reguliariai

pagal nurodymus.

• Reikia išsiimti kontaktinius lęšius. Juos vėl galima įsidėti po 15 minučių.

1. Nusiplaukite rankas, patogiai atsisėskite arba atsistokite.

2. Nuo flakono nuimkite dangtelį.

3. Rodomuoju pirštu lengvai patraukite apatinį voką žemyn.

4. Flakono antgalį priartinkite prie akies taip, kad anta-kio galiukas neliestų akies paviršiaus.

5. Lengvai spustelėkite flakoną, kad į akį įlašėtų vienas vaisto lašas, tada voką paleiskite.

6. Vieną minutę pirštu spauskite akies kampą nuo no-sies pusės ir, jei reikia, užsimerkite.

7. Jeigu gydytojas nurodė vaistus lašinti į abi akis, šiuos veiksmus pakartokite kitoje akyje.

8. Užsukite flakono dangtelį.

• Prieš lašinant į akis kitus akių lašus, taip pat ir drėki-namuosius, reikia palaukti 5–10 minučių.

• Jeigu įlašinsite į akis per daug lašų, akys gali pradėti ašaroti ir parausti.

• Nedelsdami susisiekite su akių gydytoju, jeigu atsiras alergijos požymių (pabrinks vokai, paraus akys, atsi-ras pūlingų išskyrų).

• Jeigu užmiršote įsilašinti akių lašus įprastu laiku, pa-laukite, kol reikės lašinti kitą kartą. Nelašinkite akių lašų papildomai.

• Reguliariai lankykitės pas savo akių gydytoją arba medicinos seserį, turinčią patirties su glaukoma ser-gančiais pacientais, akispūdžiui kontroliuoti.

16

Ką reikia žinoti, jeigu sergate glaukoma?Nors glaukoma yra rimta liga, ja sergantys pacientai gali gyventi visiškai normalų gyvenimą, ypatingų gyvy-biškai svarbių apribojimų nėra.

• Pacientas turi laikytis savo gydymo režimo ir regulia-riai lankytis pas akių gydytoją arba medicinos seserį, turinčią patirties su glaukoma sergančiais pacientais.

• Jeigu nešiojate kontaktinius lęšius, informuokite apie tai savo akių gydytoją.

• Sergantysis glaukoma gali žiūrėti televizorių, skaityti ir dirbti kompiuteriu.

• Sergantysis glaukoma neturi riboti skysčių vartojimo. Galima gerti ir arbatą, ir kavą.

• Galima saikingai vartoti alkoholį.

• Rūkantys žmonės gali susirgti glaukoma dažniau nei nerūkantys.

• Itin svarbi aktyvi fizinė veikla ir geras miegas.

• Sergantieji glaukoma gali plaukioti, bet mėgstantieji nardyti turi pasikonsultuoti su savo gydytoju.

• Galima kaitintis saunoje ir garų vonioje.

• Galima skristi lėktuvu.

Parengė Dr. Tiia Jugaste, Rytų Talino centrinės ligoninės, akių klinikos glaukomos specialistė ir Dr. Ingrid Heinmaa „Kai Noor“ akių klinikos Taline oftalmologė.

XAL–

04–2

017