NS vadovo Artūro Pa-ulausko atstatydinimas iš Seimo pirmininko pareigų balandžio pradžioje ir paskui įvykusiame Naujosios sąjun-gos penktajame suvažiavime patvirtintas partijos prezidiu-mo nutarimas pasitraukti į opoziciją šalies politiniame

gyvenime aki-mirksniu įsiūba-vo virtinę įvykių, kurie sulaukė prieštaringų ver-tinimų. Kartais reiškiama nuomo-nių, neva Naujoji sąjunga susidėtų su bet kuo tik dėl vieno kito reikšmingesnio posto naujojoje Vyriausybėje ar Seime. Supran-tama, tuo klaidi-nama visuomenė. Kai kas galbūt ti-

kisi, kad dabartinėje politinėje sumaištyje Naujoji sąjunga ap-skritai liks užribyje.

– Kai po politinių partne-rių išdavystės pasitraukėme į konstruktyvią opoziciją ir griuvus koalicinei Vyriausy-bei kilo politinė krizė, ta bes-

ikeičianti tam tikra prasme bevaldystė padarė ir daro žalą valstybei, – tarybos posėdyje konstatavo Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas. – Pastebima, kad atšaukiami planuoti ES aukščiausių pa-reigūnų vizitai, vangiai dirba kai kurie valdininkai, laikino-ji Vyriausybė nesiima spręsti Europos Sąjungos Lietuvai skiriamų finansinių išteklių paskirstymo ir kai kurių kitų nacionalinės svarbos klausi-mų. Tokia situacija palanki nebent tiems, kam nerūpi valstybės interesai.

Minėtos aplinkybės, pasak Artūro Paulausko, verčia mus imtis aktyvių paieškų kuo greičiau įveikti politinę krizę ir suformuoti tokią Vyriausybę, kuri naujai suvoktų valstybės raidos procesus – suprastų, kad reikia neatidėliojant ir ryžtin-gai mažinti skurdą, skirtumus

tarp regionų, imtis radikalių priemonių kovojant su ko-rupcija, iš esmės pagerintų sveikatos apsaugą ir medici-ninį aptarnavimą ir pagaliau atkurtų žmonių pasitikėjimą savo pačių valdžia. Matome, kad tokių politinių jėgų dau-giau esama centro dešinėje, bet suprantame, jog be kairiųjų su-formuoti kad ir mažumos Vy-riausybę būtų labai sunku arba neįmanoma.

– Politinė situacija, – kalbėjo Artūras Paulauskas, – keičiasi kone kasdien, ir dar kurį laiką taip gali būti. Tad ir mūsų par-tijos apsisprendimas neturėtų būti deklaruojamas kaip kokia nekintama schema, mūsų ap-sisprendimas remti ar plačios koalicijos, ar kokios mažumos Vyriausybę turėtų būti grindžia-mas Naujosios sąjungos mora-linėmis vertybėmis, partijos penktajame suvažiavime sufor-

muluotais strateginiais tikslais. Galimiems politiniams partne-riams, mūsų partijos nariams ir rinkėjams turi būti žinoma, kad Naujoji sąjunga veiks kaip nuosekli, nuspėjama, skaidri ir tik valstybės interesais besiva-dovaujanti partija.

Diskusijose kalbėję tary-bos nariai Vytautas Kaziela, Vidas Balakauskas, Petras Kažemėkas, Jonas Reke-šius, Algirdas Monkevičius, Jonas Žvikevičius, Vaidotas Matutis, Eduardas Šablins-kas, Gintautas Kniukšta pa-sisakė už partijos penktajame suvažiavime nubrėžtą sava-rankiškumą ir jos moraliomis nuostatomis grindžiamos po-litikos tęstinumą. Iš tarybai pateiktų alternatyvių nutarimo „Dėl politinės valdžios krizės įveikimo“ projektų, kuriuose atsispindėjo ir skirtingi po-žiūriai dėl santykių su kitomis partijomis, nutarta palaikyti tą Vyriausybę, kuri parems NS siekius įgyvendinant Lietuvai būtinas permainas.

NaujojipolitikaSeptintieji leidimo metai. 2006 m. birželis Nr. 43

Kas planavo NS politinę nebūtį – apsiriko Socialliberalai savarankiškai spręs, ką paremti ir kam oponuoti

Naujosios sąjungos (socialliberalų) taryboje

Tarybos nutarimas – 2 p.

Tarybos posėdžio metu.

Taip šių dienų politinę realybę įvertino Naujosios sąjun-gos (socialliberalų) taryba birželio 27 d. posėdyje aptarusi politinę situaciją, susijusią su naujos Vyriausybės forma-vimu, tai siejant su strateginių tikslų įgyvendinimu.

Savo būstą turi ir Užugirio bendruomenė

Ukmergės rajono Lėno kaime įsikūrusi Užu gi rio ben druo-me nė nuo šiol turi savo būstą. Pasak jos pir mi nin ko Eval do Tu šo, po rei kis tu rė ti sa vo „kam pą“ at si ra do prieš tre jus me tus, tik įkū rus ben druo me nę. Tačiau pa tal pos se no jo je buvusio Užugirio tarybinio ūkio kon to ro je buvo gautos tik pra ėju siais me tais. Tada su būs to sa vi nin ke UAB „Uk mer gės bu tų ūkis“ buvo su da ry ta nuo mos su tar tis. Bendrovė gerano riš kai pri si-dė jo prie ben druo me nės būsto sutvarkymo – pakeisti lan gai, du rys, pa sta tytas ži di nys. Sta ty bi nės me džia gos įsigytos iš pro jek ti nių lė šų, o dar bus at li ko pa tys ben druo me nės na riai.

Įkurtuvių proga Tau jė nų se niū nė El vy ra To lu šie nė pa do-va no jo sim bo li nę do va ną – tau pyk lę ir lin kė jo, kad ji ne bū tų tuš čia. Nau jo sios są jun gos Uk mer gės sky riaus pir mi nin kas Val das Pet ro nis ir par ti jos Vil niaus ap skri ties ku ra to rė Lo re ta Po ciu vie nė pa do va no jo kom piu te rį su spaus din tu vu ir sek ci ją knygoms.

Albinas JUKNYS

Iš paskutinio pašto

A. PAULAUSKAS: „Galimiems po-litiniams partneriams, mūsų partijos nariams ir rinkėjams turi būti žinoma, kad Naujoji sąjunga veiks kaip nuosekli, nuspėjama, skaidri ir tik valstybės inte-resais besivadovaujanti partija.“

Mano LJSS vizijos pava-dinimas paremtas Europos Sąjungos 2005 m. Lisabo-nos strategijos peržiūrėjimu, kuris skirtas priartinti Lisa-bonos strategiją prie Euro-pos gyvenimo realijų. Toks pavadinimas pasirinktas ne-atsitiktinai. Mano nuomone, mūsų organizacijai taip pat būtinos tam tikros reformos LJSS veiklai suaktyvinti. Kyla klausimų, kokia turėtų ir galėtų būti LJSS, kokią vietą ji turėtų užimti tarp jaunimo organizacijų. Ma-nau, atsakymų-sprendimų turime ieškoti kartu.

Remdamasis realistiniu op-timizmu, išskiriu du svarbiau-sius LJSS vizijos lygmenis.

Pirma, vidiniu lygmeniu LJSS turi tapti organizacija, 1) skatinančia visapusišką jaunų žmonių tobulėjimą ir jų pažangą, 2) suteikiančia jiems galimybes įgyvendinti savo sumanymus, 3) formuo-jančia jų pasaulėžiūrą, mora-lines ir etikos nuostatas. LJSS savo aktyviais veiksmais pri-valo skatinti jaunų žmonių įsitraukimą į visuomeninę veiklą, aktyviai siekti orga-nizacijos plėtros tiek koky-bine, tiek kiekybine prasme. LJSS turi stiprinti savo narių tarpusavio sanglaudą, skatinti jų bendradarbiavimą, nes tik veikdami kartu MES gali-me pasiekti užsibrėžiamus tikslus. Kartu turi būti ir at-virkštinis ryšys: LJSS narius matau kaip kompetentingus jaunus žmones, turinčius tvir-

tus žmogiškųjų vertybių pa-grindus, pasiryžusius aktyviai tobulinti save ir prisidėti prie organizacijos stiprinimo.

Antra, išoriniu lygmeniu įsivaizduoju LJSS aktyviai prisidedančią prie pilieti-nės visuomenės Lietuvoje kūrimo. Pastaruoju metu Lietuvos visuomeniniame gyvenime auga apatija, teisinis cinizmas, mažėja visuomenės narių pasitikė-jimas vienas kitu, smunka domėjimasis tiek pilietiniu, tiek politiniu gyvenimu (būtina pabrėžti, kad Lie-tuva yra paskutinėje vietoje tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal gyventojų dalyvavimą nevyriausybi-nėse organizacijose).

2 AktualijosNaujoji politika 2006 m. birželis Nr. 43

Birželio 10 d. įvykusiame Lietuvos jaunų-jų socialliberalų sąjungos eiliniame suva-žiavime išrinktas naujas šios organizacijos pirmininkas. Juo tapo vilnietis, politikos mokslų bakalauras Valdemaras JUOZAI-TIS. Suvažiavimas taip pat išrinko naują sąjungos valdybą.

Veikime savo ir pilietinės visuomenės labui

Naujosios sąjungos skyrių rinkimų štabų vadovai išklau-sė partijos pirmininko Artūro Paulausko pranešimą ir buvo paraginti atsakingai dirbti propagandinį darbą, domėtis žmonių rūpesčiais. Partijos vadovas pažymėjo, kad tokia nuostata itin svarbi politikams, siekiantiems realiai tarnauti visuomenei, o ne priešokiais arba rengiantis rinkimams.

Šitokiam darbui derėtų skirti visas jėgas, nors ir įsi-bėgėja vasara bei atostogų sezonas.

Partijos pirmininkas sky-rių atstovus informavo, kad jis pats vasarą ketina skirti labai intensyviam susitiki-mui su partijos kolegomis iš visos Lietuvos. Planuojami susitikimai detaliau dėstant priešrinkiminius žingsnius, apibendrinant jau padarytus

ir numatant būtinus padaryti ateityje darbus.

Susitikime pasidalyta nuo-monėmis ne tik apie dabartinę politinę situaciją, bet ir apie ateitį bei tai, kaip sociallibe-ralai turėtų aktyviai dalyvauti ją kuriant.

Pasitarimo dalyviai ne-mažai laiko skyrė savivaldos problemoms. Pastebėta, kad daugumos partijų raginimai rinkti tiesiogiai merus dažnai skamba tarsi deklaracijos. O žmonės norėtų aiškiai ir tik-sliai žinoti, kokios galios, pa-reigos ir teisės tektų tiesiogiai išrinktiems miestų ir rajonų savivaldybių merams.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad žmonių domėjimasis savivaldos reikalais dažnu atveju mažėja negaunant tik-slios informacijos apie tary-bose vykstančias diskusijas ir

sprendimus. Naujosios sąjun-gos atstovai paraginti aktyviai skleisti žinias ne tik apie savo iniciatyvas, bet ir kalbantis su žmonėmis aiškinti, ką savival-dybė realiai gali atlikti, o kas tėra tik reklaminiai ir neįgy-vendinami pažadai.

Kartu pažymėta, kad žmonių iniciatyvos, lūkesčiai galėtų tapti gyvenimą geri-

nančiais sprendimais. Tam derėtų drąsiau pasinaudoti ir partinio darbo privalumu: vietose gimstančios idėjos gali būti realizuojamos ir aukščiausiu, įstatymų leidi-mo būdu. Tokiam darbui gali būti sutelktos ne tik partijos skyriuose dirbančių žmonių, bet ir aktyvių Naujosios sąjungos frakcijos Seime po-litikų pajėgos.

Gal todėl partiečiai ir įvardijo tokias žmonėms aktualias problemas, kurios tarsi ir nepriklausytų vien savivaldos kompetencijai. Viena tokių – sveikatos ap-

sauga. Karčiai pajuokauta, kad sveikatos sistemos refor-ma tampa liūdna pasaka be galo, kurios pradžios neprisi-mena net seneliai, o kuo ji turi užsibaigti – neįsivaizduoja nė jaunimas.

Susirinkusieji paskatinti keistis informacija ir dalytis patirtimi rengiantis rinkimų vajui. Tokiam informacijos pasikeitimui siūlyta išnaudoti partijos informacijos centrą, taip pat perteikti žinias ku-ratoriams.

NP apžvalgininkas

NS rinkimų štabai starto linijoje

NS partijos būstinėje susirinkę partijos skyrių ir rinkimų štabų vadovai aptarė darbus, kurie laukia rengiantis dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Šie rin-kimai Seimo nutarimu bus surengti kitų metų vasario 25 d.

Pasitarimo salėje...

Naujosios sąjungos (so-cialliberalų) taryba, išklau-siusi Naujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininko Artūro Paulausko prane-šimą, tarybos narių pasi-sakymus,

konstatuoja, kad– Lietuvoje tęsiasi politi-

nės valdžios krizė,– 2006 m. balandžio 29 d.

įvykęs penktasis Naujosios sąjungos (socialliberalų) su-važiavimas, įvertinęs šalyje kilusią politinės valdžios kri-zę, priėmė sprendimą pereiti į konstruktyvią opoziciją.

– 2006 m. birželio 13 d. Naujosios sąjungos socialli-beralų tarybos prezidiumas, atsižvelgęs į socialdemokra-tų vienašališkai nutrauktas derybas dėl plačios koalici-jos suformavimo, pareiškė, kad Naujoji sąjunga yra pasirengusi imtis atsako-mybės ir iniciatyvos, bu-riant naują plačią koaliciją Seime,

pažymi, kad pagrindinis partijos siekis yra Lietuvos

žmonių laukiamos permai-nos:

– atkurti žmonių pasitikė-jimą valdžia,

– naikinti korupciją, biu-rokratizmą, privilegijas,

– skaidriai, pagal aiškius prioritetus naudoti Euro-pos Sąjungos lėšas, kuriant modernią ir konkurencingą šalies ekonomiką,

– mažinti skurdą bei skir-tumus tarp regionų,

– užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Naujosios sąjungos frak-cija, pasirengusi įgyvendinti šiuos svarbius uždavinius,

nusprendė:– įpareigoti Naujosios są-

jungos (socialliberalų) frak-ciją Seime, kad ji palaikytų tą mažumos Vyriausybę, kuri parems Naujosios sąjungos (socialiberalų) siekius įgy-vendinant Lietuvai būtinas permainas.

Pirmininkas Artūras PAULAUSKAS

Dėl politinės valdžios krizės įveikimoNaujosios sąjungos tarybos 2006 m. birželio 28 d. nutarimas

Nukelta į 7 p.

3Aktualijos2006 m. birželis Nr. 43 Naujoji politika

Naujoji sąjunga iniciavo nacionalinį susitarimą sie-kiant įgyvendinti neatidėlio-tinus Lietuvos uždavinius – euro įvedimą, įsijungimą į Šengeno erdvę, Europos Są-jungos struktūrinių fondų lėšų 2007–20013 metais panaudo-jimą. Dabartinėje politinėje erdvėje šios iniciatyvos yra primirštos, bet akivaizdu, kad toks susitarimas visada Lietu-vai bus aktualus, nes tai, kad nėra bendros pozicijos, ken-kia Lietuvos interesams. Bet kokioje būsimos Vyriausybės programoje turės atsispindėti šie nacionaliniai siekiai.

Bet blogiausia yra tai, kad į nacionalinius strategi-nius tikslus žiūrima nerimtai ir net meluojama Lietuvos žmonėms. Antai buvęs Vy-riausybės vadovas Algirdas Brazauskas prasitarė, kad dar ankstyvą pavasarį žinojęs, jog Lietuva 2007 metais nepateks į euro erdvę. Vadinasi, jis są-moningai klaidino visuomenę ir tik imitavo dideles pastan-gas įvesti eurą. Toks požiūris į strateginį valstybės reikalą atrodo gana nepadoriai.

Dar blogiau, kad melas ir chaosas dėl euro tęsiasi toliau. Vos t ik Europos Komisija paskelbė, kad Lietuva negalės įsivesti euro 2007 metais, Vyriausybė tikino, kad įsivesime 2008 metais, o kitą rytą data buvo nu-kelta iki 2009 metų. „Sunkiasvorių“ lenk-tynininkų priekyje panoro būti ir šalies Prezidentas, kuris už-simojo parvežti eurą dar šįmet ir „kovoti iki paskutinio“. Galima kalbėti ir diskutuoti apie Mastrichto kriterijų neapi-brėžtumą, tačiau spontaniškai mėtytis euro įvedimo datomis ir kvailinti šalies piliečius yra gana nerimta. Juolab kad „bulių“ lenktynėse nebeliko žiūrovų. Pasyvumas jaučiasi dėl euro Lietuvos banke, komerciniams bankams euro nereikia, pagaliau ir šalies piliečių pesimizmas ryškiai padidėjęs.

Nei 2008-aisiais, nei 2009-aisiais įsivesti eurą da-bar nerealu. Jei netinkamai

parinksime įvedimo datą ir imituosime toliau, nuo antro antausio Lietuva gali nebe-prisikelti. Užtenka popieriuje nusibrėžti laiko liniuotę, lo-giškai išdėstyti joje politines ir ekonomines detales, ir suprasime, kad 2009-aisiais euro įvedimas yra mistika.

Tikėtina, kad dėl euro įsi-vedimo 2009 metais Europos Komisija išvadas skelbtų 2008 metų gegužę, vadinasi, nuo 2007 gegužės (1 metai) būtų stebima ir vertinama Lietuvos infliacija, kuri turė-tų atitikti Mastrichto kriteri-jus. Kad tuos metus infliacija būtų maža ir tvari, jau vakar reikėjo priimti strateginius sprendimus. Kad priimtume

strateginius sprendimus, jau užvakar reikėjo parengti veiksmų planą ir ilgalaikį makroekonominį modelį. Žodžiu, norint įsivesti eurą 2009-aisiais, jau mažiausiai prieš metus reikėjo pradėti veikti. Bet būtent veikti, o ne pasitikėti savieiga.

Tačiau net ir skubiai suda-rytos darbo grupės euro įvedi-mo planui parengti 2009-ai-siais entuziazmas labai greitai išblės, nes, laiko ašyje išdėstę logiškas politines ir ekonomi-nes detales, matysime, kad mažos infliacijos ir jos tva-rumo kaina yra „žiauri“ šalies piliečių socialinės gerovės ir ekonominio augimo potencialo atžvilgiu – daugiausia ribojant biudžeto išlaidas: kompensaci-jas už indėlius ir nekilnojamąjį turtą, socialines išmokas, taip pat įvairių, galbūt ir strateginių programų finansavimą.

Vadinasi, bet kokią pro-veržio ar gerovės programą reiktų išmesti į šiukšlių dėžę. Ar tai įmanoma? Bet kokia būsima Vyriausybė bus per silpna tokiems drastiškiems veiksmams.

Įvertinus infliaciją skatinan-čius išorinius ir vidinius veiks-mus, artimiausiu laikotarpiu infliacija toliau svyruos šalia

Mastrichto kriterijaus ir euro įvedimas bus daugiau politinis sprendimas ir greičiausiai nepa-lankus Lietuvai. Tol, kol turė-sime Mastrichto kriterijus šiek tiek viršijančią infliaciją, tol negalėsime paveikti Europos Komisijos išvadų. Tik ilgesniu laikotarpiu (5–7 metai) galime tikėtis infliacijos, mažesnės už Mastrichto kriterijų, tačiau rei-kia kartu „pralaužti“ ir politinį sprendimą.

Unikali galimybė tapti regiono „žvaigždute“ jau prarasta, o ir ateityje jau ne-turėsime galimybės vadintis Baltijos „tigrais“ – Latvijos ir Estijos ekonomikos augimas prognozuojamas didesnis nei Lietuvos, be to, ir politinis veidas mūsų nepuošia. Taigi pralaužti Mastrichto kriterijų neapibrėžtumą ir Europos Są-jungos politinį sprendimą mes vieni būsime nepajėgūs.

Taigi blaškymasis dėl euro mus veda į nežinią ir melą, to-dėl reikia sustoti, pamąstyti ir siekti nacionalinio sutarimo. Istorija rodo, kad integracija yra sėkminga, kai konsoliduo-jasi daugiau šalių. Jau turinti skaudžios patirties Lietuva galėtų būti „euro bloko“ ini-ciatorė kartu su Estija, Latvija ir Lenkija. Štai tokia komanda nusibrėžus tikslą įsivesti eurą 2012-aisiais gali tikrai tikėtis sėkmės. Jau dabar reikia pa-sitelkti diplomatinį korpusą, ieškoti euro partnerių, suda-ryti nacionalinius susitarimus ir taip siekti pagrindinio na-cionalinio tikslo.

Melas ir chaosas dėl euro įvedimo tęsiasiGintautas ŠIVICKAS Naujosios sąjungos (socialliberalų) prezidiumo narys

Pavasarį įsibangavusios politinės krizės finalas – Vy-riausybės subyrėjimas – tarsi savotiška kryžkelė, į kurią atidardėjome duobėtu ir ak-menuotu keliu.Verslą dusi-nantys „otkatai“ ir korupcija, neįtikėtinos „Draugystės“ ir Turniškių istorijos, stirnų medžiotojo ir šunų vežioto-jo detektyvai, meluojantys aukštieji teisėjai ir mieste tvirtai šeimininkaujantis Abonentas... Galiausiai tikra smegduobė – prokurorų ran-kose atsidūrusi Darbo parti-jos paslaptingoji buhalterija. Taip, šioje kelionėje kažkas sugebėjo ir praturtėti, tačiau dauguma tautiečių – tikrai ne. Už santykinio skurdo ribos at-sidūrė kas penktas Lietuvoje gyvenantis žmogus. Gerai gal nors tiek, kad pakeliui prasisklaidė „1111 dienų“ miražai.

Taigi politikos kryžkelė. Kur pasuksime, kokį tolesnį kelią rinksimės?

Jau girdime balsų, kad nėra ko blaškytis, reikia kantriai eiti ta pačia kryptimi, gal tik vieną kitą didesnį akmenį nuritinti į šalikelę. Kur veržtis? Juk

besiveržiant galima greitai nusiplūkti ir „svarbių darbų žmonių gerovei“ nebepajėgti nuveikti.

O gal liaukimės tuščiai ginčytis ir pasinaudokime šia kryžkele? Apsidairykime. Kokie atsivertų keliai, jei iš-sitiestume ir iškeltume galvas aukščiau ambicijų ir egoizmo! Išgirskime, ko iš politikų tikisi visuomenė. Ypač ta jos dalis, kuri, susibūrusi į piliečių or-ganizacijas, energingai siūlo mums savo talką.

Ir pozicijai, ir opozicijai Seime, kad ir kokios jos su-sidarytų, nieko neturėtų būti svarbesnio už tvirtą naciona-linį susitarimą, kuriam pri-tartų plačioji visuomenė dėl svarbiausių ir neatidėliotinų valstybės darbų. Pirmiausia

dėl moralios politikos taisyklių ir Europos Sąjungos paramos pa-naudojimo strategijos.

Jei nebus politinės valios priimti aiškių prioritetų strategiją ir skaidriai ją įgyvendinti, paramos milijardai bus išsidalyti pagal žinybi-nę biurokratinę logiką ir nesukurs modernios ekonomikos – patiki-miausio visuomenės gerovės pagrindo. Eu-ropos Sąjungos milijardinė parama greičiausiai taip ir liks tik istorine galimybe, galėjusia iš esmės pakeisti Lietuvą.

Šiandien verta pasimokyti iš tų Europos vyriausybių, kurios gebėjo ir geba akumu-liuoti drąsiausias pažangos

idėjas ir paversti jas tikrove. Bene svarbiausias sėkmingų nacionalinių strategijų bruo-žas – jose keliami konkre-tūs, pamatuojami proveržio siekiai. Pavyzdžiui, danai savo naujojoje strategijoje tarp kitų tikslų užsibrėžia iki 2010 metų tapti antreprene-

riška visuomene – pasiekti aukščiausią pasaulyje naujų įmonių augimo rodiklį. Airi-jos vyriausybė, kurdama žinių ekonomiką, nuo 2004 iki 2010 metų numato keturis kartus padidinti skaičių įmonių, vykdančių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veik-lą. Abiejų šių, savo dydžiu į Lietuvą panašių šalių strate-gijos itin ambicingos ir labai lakoniškos. Jose nėra jokio „vandens“, užtat kiekvienas punktas tiksliai aprašo, kokie rezultatai ir kada bus pasiek-ti, kad visuomenės gyvenimas įgautų naują kokybę.

Kažkuris taiklus politikos komentatorius neseniai pa-stebėjo, kad į Lietuvos po-litiką turėtų ateiti veržli „LT United“ dvasia. Būtų gerai, kad tai įvyktų dabar. Prie-šingu atveju gali tekti toliau dardėti senuoju keliu iki kitos sankryžos.

Ar Lietuvą sutelks Europos Sąjungos pinigai?Algirdas MONKEVIČIUSNaujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininko pavaduotojas, Seimo narys

Neseniai Chalkidikės mieste, Graikijoje, vyku-siame Europos jaunių ir jaunimo sambo čempio-nate Lietuvos rinktinėje dalyvavo ir penki jaunieji Ukmergės sporto mokyk-los sportininkai. Iš keturių čempionate iškovotų meda-lių tris medalius parsivežė ukmergiškiai. Sidabro me-dalį iškovojo Žilvinas Li-nartas. Gintarė Micytė ir Sandra Jasionytė iškovojo bronzos medalius. Čempio-nate dalyvavo 21 valstybė. Lietuvos delegacija užėmė 7 vietą.

Jaunieji sportininkai ir

kartu su jais vykę treneriai buvo pagerbti Naujosios są-jungos būstinėje, prizininkai apdovanoti piniginiais pri-zais.

Per susitikimą buvo pasi-džiaugta rezultatais. Sporti-ninkai ir juos lydėję ukmer-giškių komandos vadovas, Naujosios sąjungos frakcijos rajono taryboje seniūnas Rimantas Lenartavičius ir Lietuvos sambo moterų rink-tinės vyr. treneris Viktoras Kočetovas papasakojo apie varžybas.

Kadangi čempionatas su-tapo su Graikijoje vykusiu Eurovizijos konkursu, uk-

mergiškiai galėjo pamatyti jo šurmulį.

Dabar sportininkų laukia Europos pirmenybės Taline.

Kitas renginys, kurį pri-zais parėmė Naujoji sąjunga, vyko Jakutiškiuose. Tai – tra-dicinė bendruomenės sporto šventė, sukviečianti gausų būrį svečių. Susirinkusieji galėjo varžytis įvairiose sporto rungtyse, linksmai leisti laiką, linksmintis va-karonėje.

Didžiausio dėmesio su-laukė krepšinio varžybos. Trečios vietos nugalėtojai buvo apdovanoti Naujosios sąjungos prizu. Tradiciškai sąjunga įsteigė prizą ir vir-vės traukimo varžybų nu-galėtojams.

NS (socialliberalų) Ma-rijampolės skyrius, pasitik-damas birželio 1-ąją – Tarp-tautinę vaikų gynimo dieną, surengė akciją „Nuo pasakos iki pasaulio pažinimo“. Šios akcijos tikslas – surinkti iš marijampoliečių kuo dau-giau knygų ir birželio 1-ąją padovanoti šias knygas vai-kams, kurių tėvai neišgali jų nupirkti.

– Man dar neteko daly-vauti tokioje nuoširdžioje akcijoje, – sakė NS (so-cialliberalų) Marijampolės skyriaus pirmininkas Aloy-zas Jurdonas. – Lietuvoje daugybė šeimų, kurioms knygos yra prabangos daly-kas. Šiems žmonėms vos už-tenka lėšų elementariausiems buities dalykams ir maistui. Kai kuriose šeimose skurdas žvelgia iš kiekvieno kampo. Džiaugiuosi, kad nors šiek tiek galėjome prisidėti prie vaikų dvasinio tobulėjimo. Labai dėkoju tiems, kurie dalyvavo mūsų akcijoje ir atnešė knygų.

Marijampoliečiai sune-šė per 500 knygų įvairaus amžiaus vaikams. NS Ma-rijampolės skyriaus nariai birželio 1-ąją knygeles išda-lijo 40 daugiavaikių šeimų, gyvenančių Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Dalis knygelių buvo nu-vežta Avikilų vaiko tėviškės namų vaikams, taip pat Kar-tų globos namų vaikučiams. Su knygomis vaikams buvo įteikta saldainių ir atvirukų su asmenišku NS pirminin-ko Artūro Paulausko svei-kinimu.

– Kad žodžiai „vaikai mūsų ateitis“ nebūtų tušti, privalome kuo dažniau rengti panašias akcijas, tuo parody-dami skurdžiai gyvenančioms daugiavaikėms šeimoms, kad jos nėra išeliminuotos iš mūsų bendruomenės. Panašią akciją ketiname surengti ir rugpjūčio pabaigoje, prieš prasidedant naujiesiems mokslo metams, – sakė A. Jurdonas.

NP inf.

4 NS skyriuoseNaujoji politika 2006 m. birželis Nr. 43

Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga Anykščiuose ir Auleliuose viešėjo Naujosios sąjungos Vilniaus skyriaus atstovė, NS Seimo frakcijos pirmininko Artūro Paulausko žmona Jolanta. Ji čia atvyko partijos Anykščių skyriaus kvietimu.

Pasak NS Anykščių sky-riaus pirmininko Virgilijaus Vaičiulio, mintis aplankyti Aulelių vaikų globos namų vaikus kilo po to, kai vie-name rajono laikraštyje per-skaitė rašinį „Aulelių vaikų globos namams trūksta dė-mesio“. Į Aulelius partijos atstovai pasikvietė ne tik ponią Jolantą, bet ir Leliūnų kaimo klubo vaikus su gru-pe, A. Baranausko mokyklos mokytojų, kurie čia surengė

nuotaikingą koncertą.„Jei manęs paklaustų,

kurios gyvenimo dienos yra laimingiausios, nedvejodama atsakyčiau, kad tai dienos iš vaikystės, nes jos alsuoja skaistumu, o nekalti prisimini-mai apie vaikystę lieka visam gyvenimui“, – sveikindama vaikus sakė ponia Jolanta. Viešnia beveik visą laiką iš rankų neišleido mažamečių, o po koncerto dar kurį laiką bendravo su čia dirbančiais pedagogais.

Jolanta Paulauskienė taip pat lankėsi vaikų darželyje „Žilvitis“ ir Anykščių kultūros centre vykusiame Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtame renginyje.

Robertas ALEKSIEJŪNAS

Šventė neaplenkė ir Aulelių vaikų namų

Siekiame sporto aukštumųArvydas PĖŠINANS Ukmergės skyriaus valdybos narys

Partijos skyriaus valdybos nariai kartu su sporti-ninkais prie skyriaus patalpų.

Gerumo akcija

NS Marijampolės skyriaus pirmininkas A. Jurdo-nas ta proga aplankė Gudelių kaimo vaikus.

Viena iš mažųjų globotinių patikimai pasijuto ant ponios Jolantos rankų.

Birželio dienos – daug kam sunkių darbų ir retsy-kiais vasariško atsipalaidavi-mo metas. Politikams, par-tijos lyderiams – kiekvienas mėnuo ir diena turi savo prasmę. Turbūt ir šis Nau-josios sąjungos pirmininko Artūro Paulausko apsilanky-mas Rietave ir bendravimas su Rietavo visuomene, tiesio-ginis gyvenimo stebėjimas ir gilinimasis į paprastų žmonių problemas jam buvo poreikis, siejamas su partijos ateities planais.

Vizito metu pirmiausia buvo aplankytas apie 800 prekybinių vietų turintis Žemaitijos turgus. Pasak jo šeimininkų, turgaus dieną čia

apsilanko per dvi dešimtis tūkstančių žmonių. Vadina-si, sprendžiamų klausimų, susijusių su jų aptarnavimu, begalės. Pirmiausia turgus yra nuomininkas žemės, kuri priklauso Žemaitijos kolegijai ir kai kuriems kitiems savi-ninkams. Visoms suintere-suotoms pusėms reikia kartu spręsti privažiavimo kelių gerinimo, transporto kamš-čių, sanitarijos, mokesčių ir daug kitų klausimų. Apie tai kalbėta per susitikimą su A. Paulausku. Kalbėdamas per vietinį turgaus radiją Naujosios sąjungos vadovas palinkėjo prekybininkams sėkmės jų versle ir nepa-miršti, kad ta sėkmė ateina

suteikiant galimybę pirkė-jams pasirinkti tikrai gerą ir kokybišką prekę.

Naujosios sąjungos pir-mininkas Artūras Paulauskas taip pat susitiko su Rietavo miesto meru Antanu Černes-kiu, apsilankė NS Rietavo skyriaus būstinėje, kur su-sitiko su skyriaus valdybos nariais ir kalbėjosi apie pastarojo meto politinę si-tuaciją. Paskui vykusiame susitikime su skyriaus na-riais A. Paulauskas informavo apie NS partijos strateginius planus. Kartu pasidžiaugta, kad partija veika sutelktai ir kryptingai, auga jos gretos. Tai būdinga ir NS Rietavo skyriui – tą dieną partijos

nario bilietai ir ženkleliai įteikti dar aštuoniems na-riams. „Esame tvirti ir einame teisingu keliu“, – reikšdamas bendrapartiečių nuotaikas su-

sitikime kalbėjo NS skyriaus pirmininkas Stasys Norvilas.

Zenonas MOCKUSNS Rietavo skyriaus

atsakingasis sekretorius

5NS skyriuose Naujoji politika2006 m. birželis Nr. 43

Naujoji sąjunga jau vei-kia ir užsienyje. Šių metų birželio 1 d. Niujorke (JAV), dalyvaujant ten viešėjusiems NS prezidiumo nariams – partijos atsakingajam sekre-toriui Vaidui Pliusniui ir Trakų skyriaus pirmininkui Vytautui Petkevičiui, įvyko steigiamasis NS Niujorko skyriaus susirin-kimas. Jo branduolį sudaro šiame didmiestyje gyvenan-tys lietuvių bendruomenės atstovai.

NS tarybos prezidiumas birželio 27 d. nutarimu įteisino NS Niujorko miesto skyriaus įkūrimą. Skyriaus pirmininku patvirtintas Almyras Čečkaus-kas – ilgametis NS narys, vie-nas Trakų skyriaus įkūrėjų,

dabar gyvenantis JAV.Šiomis dienomis apsi-

lankęs NS būstinėje Vilniu-je A. Čečkauskas domėjosi

partijos praktine veikla ir jos strateginiais tikslais. Tartasi dėl galimybių keistis infor-macija ir veiksmų koordina-

vimo. Svečias sakė niekada neatitrūkęs nuo Lietuvos politinio gyvenimo. Jis pa-stebėjo, kad nemažai jaunų

mūsų tautiečių, pastaruoju metu emigravusių iš Lie-tuvos, kuriasi ir Niujorke. A. Čečkausko nuomone, tikslinga juos integruoti į jau senstančią lietuvių išei-vijos bendruomenę ir ne tik pratęsti jos gyvybingumą, bet ir suaktyvinti bendruo-menės visuomeninį politinį gyvenimą. „Tokia būtų ir NS Niujorko skyriaus mi-sija“, – sakė jo pirmininkas Almyras Čečkauskas.

NP inf.

NS įžengė ir į Niujorką

Antaninės – bene labiau-siai juknėniškių laukiama šventė. Savo garbaus tėviš-kėno – poeto Antano Miš-kinio – ir visos Miškinių šeimos dvasią puoselėjantys

šių Utenos apylinkių žmonės tomis šviesiausiomis birželio dienomis jau ketvirtus metus sulaukia garbingų svečių – poetų, literatų, kitų meno ir kultūros mėgėjų.

Prieš ketverius metus Utenos rajono savivaldybės kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga įsteigtos Antano Miš-kinio literatūrinės premijos už aukštaitiškos dvasios puoselė-jimą įteikimas jau tapo gražia tradicija ir svarbiu kultūros renginiu. Šios premijos lau-reatais yra tapę poetai Petras Panavas, Jonas Strielkūnas ir Henrikas Čigriejus.

Ši šventė įsilieja į kas antrus metus organizuojamos tarptautinės poezijos šventės „...ir saulas diementas žė-ruos...“ (A. Miškinis) progra-mą ir tampa bene ryškiausiu jos akcentu. Tuokart laureatą sveikina, jo kūrybą vertina ir būrys kolegų iš užsienio.

Šiais metais A. Miškinio premijos skyrimo komisi-jai buvo pristatytos keturių autorių knygos. Tarp jų ir

uteniškio poeto, Naujosios sąjungos Utenos skyriaus pirmininko Vytauto Kazielos rinktinė „Kas nebus pra-laimėta“. Pastaroji ir pelnė aukščiausią įvertinimą – V. Kaziela nominuotas premijos laureatu. 2005 m. išleistoje poeto kūrybos rinktinėje – svarbiausi viso kūrybinio kelio poetiniai liudijimai.

Šio iškilmingo akto liudy-tojais, be kitų, buvo ir svečiai iš Škotijos, Rusijos, Gruzijos Lenkijos, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pava-duotoja Birutė Jonuškaitė. Ji laureatą apibūdino kaip poetą,

galintį geriausiai išreikšti aukš-taitišką dvasią.

Padėkojęs už tokį kūrybos įvertinimą, V. Kaziela pa-skaitė keletą naujausių savo eilėraščių. „Kad garbė ir pri-pažinimas yra sąlyginiai ir praeinantys dalykai, dar kartą supratau praėjusį rudenį, kai klastinga liga atėmė rankas ir kojas. Norėjau rašyti. Prašiau, kad grąžintų bent jau du deši-nės rankos pirštus. Pirmiausia juos ir grąžino. Todėl jaučiuosi gavęs leidimą rašyti“, – prisi-pažino poetas.

Birutė NENĖNIENĖ

Aukštaitiškos dvasios reiškėjas

Gerb. kolega VYTAUTAI,„Naujosios politikos“ redakcinė kolegija taip pat priside-

da prie sveikinančių Tave šio reikšmingo įvykio proga.Nuoširdžiai linkime geros sveikatos ir dvasinės stiprybės,

tikėdami sulaukti dar ne vieno Tavo gaivios poezijos lei-dinio.

V. Pliusnis (kairėje) ir A. Čečkauskas NS būstinėje.

R. Misiūno nuotraukoje: V. Kaziela savo eiles skaito Miškinių sodyboje.

Veikiame sutelktai ir kryptingai

Ši aplinka A. Paulauskui nekasdieniška... bet, atrodo, įdomu.

Įvairiuose laikraščiuose („Kupiškėnų mintys“, „Ku-piškio žinios“, „Panevėžio balsas“, „Sekundė“, „Ekstra žinios“) pasirodo publikacijų dėl Visuomenės sveikatos centro (VSC) laboratorijų skaičiaus mažinimo. Ta tema Kupiškio rajono žmonės taip pat nemažai diskutavo. Mūsų partijos skyrių pasiekė kupiš-kėnų klausimų dėl dar vienos naujos reformos medicininio aptarnavimo srityje. Norėda-mi išsiaiškinti, kas ir kaip, į NS (socialliberalų) Kupiškio valdybos posėdį pasikvietėme Panevėžio VSC direktorių Rimgaudą Markelį. Jis sakė, kad Sveikatos apsaugos mi-nisterija (SAM) nusprendė vietoj dešimties VSC labora-torijų nuo 2007 metų pradžios palikti tik keturias – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Panevėžio ir jo filialas Ku-piškyje bus panaikintas. Taigi Šiaurės Lietuva liks be tokio labai svarbaus medicininio aptarnavimo centro. Ir visa tai žmonių gerovei?

SAM VSC skyriaus vedė-jas teigia, kad tarp laboratorijų atsiranda valstybei nenaudinga konkurencija. Įdomu, nuo kada konkurencija yra nenaudinga? Negi aukščiausi pareigūnai nori monopolijos? R. Markelio tei-gimu, visos dešimt laboratorijų nespėja operatyviai įvykdyti užsakymų. Tad kyla klausimas, kaip juos atliks keturios? Opo-zicija teigia, esą Panevėžyje yra maisto ir veterinarijos la-boratorija, į kurią žmonės galės kreiptis. Taip, bet čia tik dalis tiesos. Ši laboratorija neatliks tokių tyrimų, pavyzdžiui, patal-pų oro (darbo vietų įvertinimo), vibracijos, apšvietimo, mikro-klimato, oro judėjimo greičio, elektromagnetinio lauko ir t. t. O kur parazitologiniai ir dauge-lis mikrobiologinių tyrimų?

Todėl reikia rimtai susi-mąstyti. „Ar šis eksperimentas nebus toks pat „didžiai vykęs“

kaip ir su Kupiškio ligonine?“ – klausia kupiškėnas, nuo ankstyvo ryto stovėdamas eilėje ir laukdamas talonėlio vizitui pas medikus. Dėl žmogaus gerovės padaryta Kupiškio ligoninės reorgani-zacija. Dabar ši ligoninė tam-pa senelių prieglauda. Žinoma, reikia pasirūpinti ir seneliais, nes mes visi jais būsime, ta-čiau dabartine situacija daug kas nepatenkintas.

Analogiška padėtis su poliklinika. Žmogus turi pla-nuoti, kada sirgti, antraip pas gydytoją patekti vis mažiau galimybių, ypač per gripo epidemiją. Juk ir gydytojai serga, ne tik kiti pacientai.

Kupiškyje yra dvi poliklini-kos. Pirmoje susitelkę šeimos gydytojai, antroje įsikūrusi konsultacinė poliklinika. No-rint patekti pas konsultacinės poliklinikos gydytoją, reikia kone savaitę, o kartais ir il-giau laukti užsiregistravus pas šeimos gydytoją, tada tiek pat konsultacinėje poliklinikoje. Ir visa tai žmogaus gerovei.

Toks buvo šios reformos tikslas. Ką gi, tikslas pasiek-tas. Kol nereikia stovėti eilėse, reformos atrodo normaliai. Bet kada visa tai patiri savo kai-liu, tai tuos reformatorius taip ir norisi pasiųsti, kad daugiau negrįžtų.

Tokia pat reforma daroma ir su laboratorijomis. Supran-tama, kad sudėtinga naujausiais įrenginiais aprūpinti visas la-boratorijas. Bet jos tegul būna kelių lygių. Vilniuje tebūna laboratorijų tyrimų centras, aprūpintas sudėtingiausia aparatūra, o kituose miestuose gali būti atliekami paprastesni tyrimai. Vis tiek sudėtingiausi tyrimai buvo ir bus atliekami Vilniuje.

Dar vienas reformatorių argumentas, kad, sumažinus laboratorijų skaičių, atpigs tyrimai. R. Markelio teigimu, „įkainiai, kurie dabar nustatyti

laboratorijoms, yra „katastro-fiškai“ pasenę. Todėl to teigti aš tikrai nedrįsčiau“. Pamąs-tykime. Darbo vietų skaičius nepakis, nes, jų sumažinus kaimiškuosiuose rajonuose, tiek pat, o gal net ir daugiau atsiras didmiesčiuose. Be to, ir darbo užmokestis bus didesnis.

Visa tai neatpigina paslaugų. Atpginti gali tik daugiau pa-slaugų per laiko vienetą. Bet tam reikės našesnės ir naujos aparatūros, kuri kainuoja di-delius pinigus. Ar tai atpigins paslaugas? Dabar kaimiškųjų rajonų gyventojams netoli tenka vežti mėginius į labora-

torijas. O kas bus vėliau? Ar gerbiamieji reformatoriai žino, kad vieno kilometro kaina jau dabar yra apie 1,5 Lt. Kokia bus po metų, kai nesustabdo-mai kyla kuro kainos? Kiek tada kainuos mėginio ištyrimas Vilniuje ar kitoje aukštos klasės laboratorijoje? Kaimo žmogui iš tolimų rajonų tai bus „ne-įkandama“. Jau nekalbant apie operatyvumą. Suprantama, reformos iniciatoriai turi ginti savo „kūdikį“, antraip ir jie pa-tys gali būti reformuoti. O kai pamatysime, kad ta reforma nepasiteisino, kaltų kaip visada nebus. Taigi kaip visada.

Naujosios sąjungos (so-cialliberalų) Kupiškio sky-riaus valdyba nepritaria SAM inicijuojamam VSC labora-torijų naikinimui. Valdybos nuomone, šiaurės Lietuvoje, t. y. Kupiškio mieste, vienodai nutolusiame nuo kitų rajonų centrų, laboratorija turi išlik-ti. Mes stengsimės įgyvendinti savo tikslą.

Pavojingos pertvarkos grimasos

6 Sveikatos apsaugaNaujoji politika 2006 m. birželis Nr. 43

Rimantas ADOMAUSKASNS Kupiškio skyriaus pirmininkas

Pastaruoju metu žinias-klaidoje daugėja atsiliepimų apie sveikatos apsaugos reformos grimasas ir medici-nos įstaigų vadovų veiksmus, pažeidžiančius tarnybinės etikos principus. Jau kurį laiką Kaune verda aistros

dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos projektų vykdymo: ma-žinamas atskirų profilių lovų skaičius ligoninėse, prijungiamos prie uni-versitetinių klinikų ir apskrities ligoninės, iki šiol buvusios savaran-kiškos ligoninės ir dis-panseriai.

Taip, atrodo, ir turėtų būti. Tačiau po gerais ketinimas slepiasi vienų ar kitų gydymo įstaigų vadovų ambicijos, noras valdyti didžiulius pinigų srautus. Prisimename argumentus ir kontrar-

gumentus onkologijos ligo-ninės atveju, tebeaktualus ir Raudonojo Kryžiaus ligo-ninės likimas. O kas laukia traumatologijos? Ar pagerės teikiama skubi pagalba kau-niečiams, vėl prijungus šią

ligoninę prie universitetinių klinikų? Ar atsižvelgta į piliečių nuomonę, ar išklau-syta gydytojų, mokslininkų argumentų? Tikrai ne. Di-rektyvos „nuleidžiamos“ iš aukščiau – faktas įvykęs ir turime tai, ką turime. O kas pagerėjo teikiant onkolo-ginio profilio medicinines paslaugas? Tikrai niekas, išsklaidytas medicininis po-tencialas ir personalo patir-tis, sugriauta sveikatingumo ir profilaktikos struktūra, pa-ilgėjo ligonių eilės, atsirado diferencijavimas į tinkamus ir netinkamus gydyti. Naujo-sios sąjungos (socialliberalų) Kauno skyriaus socialinio komiteto nariai nuolat ana-lizuoja situaciją ir turi savo nuomonę šiais klausimais. Kauno miesto gydymo įstai-gų restruktūrizacija būtina.

Vištakumas ar nusikalstamumas?

Gediminas GRIGASNS Kauno skyriaus Socialinio komiteto pirmininkas

Vykstant sveikatos apsaugos sistemos reformai, palaipsniui didėjant finansavimui, medicininės paslaugos lyg gerėja. Tačiau ryškėja problemos, kurias reikia nedelsiant spręsti.

Naujai kuriant pirminę sveikatos priežiūrą – bendrosios prak-tikos gydytojų instituciją, dar nepavyko jos padaryti racionalios ir efektyvios. Todėl susidaro didžiulės, net kelių mėnesių truk-mės eilės norint patekti pas gydytojus konsultantus. Gyventojų netenkina sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pablogėjęs jų prieinamumas. Sveikatos priežiūros įstaigų materialinė bazė gerėja per lėtai.

Ryškėja didelis atotrūkis tarp pirminio ir tretinio sveikatos

priežiūros paslaugų lygių. Sumažinus lovų skaičių staciona-ruose, nesukurta pakankamai palaikomojo gydymo ir slaugos lovų, kurių turi būti net du kartus daugiau. Niekaip nepavyksta sutvarkyti vaistų kompensavimo, nors tam skiriamos ypač di-delės lėšos.

Gyventojų sveikatos priežiūros problemų yra daug daugiau, negu čia paminėta. Kad atsidūrėme prie pavojingos ribos, kad sveikatos apsaugos sistema jau merdėja, liudija ir Briuselyje paskelbtos tyrimų išvados – Lietuvos sveikatos apsaugos būklė įvardijama kaip blogiausia tarp visų ES šalių.

Kiek tai truks, kas ir kada tą sistemą reanimuos?

Reforma jau reanimacijos palatoje

Nukelta á 7 p.

7NS horizontai Naujoji politika2006 m. birželis Nr. 43

Miestui tikrai užtektų trijų ligoninių: Kauno medicinos universiteto klinikų, Kauno apskrities ligoninės ir miesto ligoninės. Ką ir kaip sujung-ti, diskusijoje turėtų dalyvau-ti suinteresuotos gyventojų grupės: pacientai, medikai, be abejo, už medicinos stra-tegiją atsakingi vadovai. Šiuo metu medicinos politika sutei-kia galimybę medicinos elitui manipuliuoti etatine tvarka, atlyginimų dydžiais paskiriant sau ir savo tolerantiškiems pavaldiniams atlyginimus, viršijančius kelerių metų me-dikų atlyginimus. Numačius medikams 20–30 proc. kelti atlyginimus, procesą iškreipė įstaigų vadovai, teisindamiesi, kad nėra pinigų, reikia išlai-kyti „deficitinių“ specialybių gydytojus, kad neišsilakstytų po užsienius.

Bet gydymo įstaigų admi-nistratoriai nepagalvoja, kad

po metų kitų neliks ir „ne-deficitinių“ gydytojų, kurie atlieka kasdienį darbą, užtik-rindami gyventojų sveikatos priežiūrą ir gydymą.

Dažnai pažeidžiamos medicinos personalo darbo taisyklės. Medikai verčiami „savanoriškai“ dirbti ne pa-gal grafiką. Nemokama už papildomas darbo valandas, neišvengiamai atsirandančias dėl etatų trūkumo. Neskiriami pavaduojantys gydytojai ligos ar atostogų atvejais, o įvykus diagnostinei ar gydymo klai-dai, nekaltais veidais tvirtina: „O kas jiems liepė dirbti“.

Reikia skaidrumo panau-dojant lėšas ūkinei veiklai plėtoti. Gal tai turėtų vykdyti specializuotos organizacijos? Tikslinga pergalvoti valdymo išlaidų paskirstymą ir augimą. Turbūt ne visada aiškumas ir

argumentacija lydi viešuosius pirkimus? Neatsitiktinai atsi-randa darbo Vyriausiajai tar-nybinės etikos komisijai.

Mes laukiame ne tik iš-samaus tyrimo išvadų, bet ir pačių vadovų, įklimpusių į interesų konfliktus, atitinkamų sprendimų. Gydytojų situacija nepavydėtina ir dėl vykdomos lėšų „taupymo“ politikos. Pir-miniai sveikatos punktai tapo iešmininkais, nukreipiančiais pacientus konsultuotis pas specialistus. Gydant stacionare nurodoma neviršyti hospitali-zacijos kvotų, tuomet grįžta 5 proc. stacionarizavimui skirtų lėšų. Ar tie 5 proc. pateisina at-sakytų gydyti atvejų išeitis.

Kyla retorinis klausimas: kodėl paprastas gydytojas – tas asmuo, kuris negali suteikti pa-cientui visavertės pagalbos, jei ministerija ir ligonių kasos pa-

sirinko tokią taktiką: taupymą pacientų sąskaita. Tie, kurie siūlo tokią tvarką, turi prisi-imti ir atsakomybę bei derasi su pacientu dėl jo gydymui skiriamų pinigų. Siūlome pa-cientams kaip ir mokiniams įvesti pinigų krepšelį, kad žmogus pats galėtų spręsti, kam ir kiek skirti pinigų: pro-filaktikai ar stacionariniam gydymui, vienam ar kitam vaistui pirkti. Juk yra žmonių, kurie per gyvenimą gydytoją mato vieną ar du kartus: gims-tant ar mirštant. O yra ir tokių, kurie nesirūpina savo sveikata, profilaktika, sveika gyvensena, nepraleidžia dienos be medikų ar be greitosios medicinos pa-galbos ar nepagulėję stacionare 3–4 kartus per metus. Siūlomu atveju pats žmogus bus su-interesuotas būti sveikesnis,

racionaliai naudoti jo sveikatai skiriamas lėšas.

Mes įsitikinę, kad susidariu-sią situaciją galima ištaisyti. NS Kauno skyrius siūlo šiuos veiks-mus, kurie mūsų manymu padėtų išspręsti sudėtingą sveikatos ap-saugos sistemos situaciją:

l valdymo aparato suma-žinimas pradedant nuo Svei-katos apsaugos ministerijos iki pirminių grandžių;

l privataus kapitalo pri-traukimas į ligonines;

l valdymui skirtų lėšų ligoninėse apribojimas arba suvienodinimas;

l stacionarinių paslaugų gerinimas, valdant veiklos ro-diklius ir piniginius srautus;

l dienos stacionarų pa-slaugų plėtra;

l konsultacinių polikli-nikų veiklos intensyvinimas PSPC fone.

Vištakumas ar nusikalstamumas?Atkelta iš 6 p.

LJSS turi skatinti visuome-nės (ypač jaunimo) pilietinio angažuotumo augimą. Mūsų organizacija turi ir toliau aktyviai dalyvauti Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje (Lijot), užtikrinti, kad organi-zacijos ir jos narių nuomonė, išsakoma įvairiais klausimais, būtų išgirsta visuomenės ir jos vertinama. Turime stengtis, kad LJSS taptų viena stipriau-sių jaunimo organizacijų ir tu-rėtų aiškią, tvirtą poziciją dėl Lietuvoje vykstančių procesų bei gebėtų juos veikti.

Apibendrinant būtina pa-brėžti, kad LJSS suprantu kaip visų jos narių pozityvią sumą. Veikdami kartu, MES galime nuveikti daug daugiau nei veikdami atskirai ar apskritai

stebėdami įvykius iš šalies. Tad turiu pabrėžti ir kiekvieno mūsų atsakomybę, prisidedant prie LJSS veiklos. Turime su-prasti, kad tik su mūsų pačių iniciatyva ir susitelkimu pa-sieksime bendrus tikslus ir stiprėsime tiek individualiai, tiek ir kaip visa organizacija. Todėl manau, kad LJSS gali ir privalo tapti struktūriškai stipria organizacija, turinčia įtakingą poziciją visuomeni-niame Lietuvos gyvenime.

Strateginiai tikslaiSiekiant toliau užsi-

brėžtų tikslų reikia tobulinti LJSS valdymą, kad jis taptų veiksmingesnis ir lengviau suprantamas. Iki šiol dažnai buvo painiojamos LJSS val-dymo institucijų (pirmininko, valdybos) ir atskirų skyrių

atsakomybės sritys. Daugelis sričių sutampa, nėra aiškaus funkcijų pasidalijimo. Tad mano keliami tikslai yra:

l iš naujo peržiūrėti LJSS institucijų kompetencijos ribas, sugriežtinti institucijų veikimą. Tam bus įtvirtinti naujieji LJSS įstatai;

l LJSS vidinis stiprini-mas ir jos įvaizdžio forma-vimas Lietuvos visuomenėje;

l užtikrinti šiais metais kuriamos LJSS strategijos veiksmingumą, atitikimą LJSS tikslams ir realijoms,

l užtikrinti LJSS pri-imamų sprendimų viešumą, skaidrumą ir informacijos sklaidą tarp LJSS skyrių.

Šiems strateginiams tik-slams pasiekti iškeliami tokie uždaviniai:

l suformuoti kompeten-tingą LJSS valdybą, rengti nuolatinius jos posėdžius, paskirstyti užduotis valdybos nariams ir veikiant kartu užtik-rinti efektyvią LJSS veiklą;

l užtikrinti valdybos narių, atskirų skyrių, gavusių konkrečius įpareigojimus, re-guliarų atsiskaitymą valdybai ir pirmininkui;

l toliau sėkmingai ben-dradarbiauti su Naująja są-junga (NS), išplėsti tarpusa-vio veiksmus kuo platesnėse srityse;

l siekti LJSS skyrių plėtimosi tiek kokybine, tiek kiekybine prasme ir sukurti skyrius ten, kur iki šiol jų nėra;

l suskirstyti LJSS sky-rius geografiškai į atskirus regionus, į kuriuos patektų geografiškai artimiausi LJSS skyriai. Kiekvieno iš jų koor-dinavimui paskirti po konkretų LJSS valdybos narį, taip užtik-

rinant nuolatinį kontaktą tarp skyrių ir valdybos;

l pasinaudojant ES taiko-mu sprendimų priėmimo „spill-over” (persidengimo, persilie-jimo) principu, užtikrinti, kad veiklos, vykdomos vieno iš skyrių, būtų išplečiamos ir įgy-vendinamos kituose skyriuose, taip siekiant sustiprinti LJSS veiklą nacionaliniu lygmeniu. Taip pat skatinti, kad, siekiant užsibrėžtų tikslų, veiksmai plėstųsi ir apimtų vis platesnį klausimų ratą. Tad būtina už-tikrinti skyrių bendradarbiavi-mą, aktyvesnį jų įsitraukimą į bendrą LJSS veiklą;

l tarp LJSS valdybos susikurti bazę, iš kurios ga-lima platinti pareiškimus, pranešimus spaudai. Taip pat siekti, kad kiekvienas skyrius aktyviai reikštų nuomonę vietinėse žiniasklaidos prie-monėse.

Valdemaras JUOZAITISLJSS pirmininkas

Veikime savo ir pilietinės visuomenės labui

Atkelta iš 2 p.

Susitikimo metu orga-nizuotose šaudymo var-žybose dalyvavo keturios komandos.

Pirmąją vietą užėmė Elektrėnų skyriaus komanda. Asmeninėje įskaitoje taip pat laimėjo elektrėniškės

– pirmoji vieta atiteko Vio-letai Visockienei ir Svetlanai Leščiauskienei.

Po varžybų (žr. nuotrau-koje) šeimininkai ir svečiai bendravo prie vaišių stalo.

NP inf.

Kaimynų susitikimas

Elektrėnuose įvyko Naujosios sąjungos skyrių – kaimynų – su-sitikimas, į kurį atvyko svečių iš Kaišiadorių ir Prienų.

8 VerpetuoseNaujoji politika 2006 m. birželis Nr. 43

Kryžiažodį NS Marijampolės skyriaus iniciatyva parengė „Oho“ redakcija.

Kryžiažodis (4)

politikaNaujoji

Laikraðtis leidþiamas nuo 1999 m. rugsëjo mën.

REDAKCINË KOLEGIJA: Gintautas KNIUKÐTA (vyriausiasis redaktorius), Jonas BAGDANSKIS (redaktoriaus pavaduotojas), Algimantas V. INDRIÛNAS, Vaclovas KARBAUSKIS, Romualdas PATALAVIÈIUS, Vaidas PLIUSNISADRESAS: Gedimino pr. 10/1, LT–01103 Vilnius. Tel. (8 5) 210 76 03, mob. tel. (8 616) 9 50 06, el. paðtas – npolitika@nsajunga.ltMaketo dizaineris Faustas ÐAPARAUSKAS, kalbos redaktorë Ilona ÈIUÞAUSKAITËSpausdino UAB „Respublikos spaustuvë“, M Ðleþevièiaus g. 7, Vilnius. 2 sp. l. Tiraþas 15 000 egz.

politikaNaujoji

Laikraðtis leidþiamas nuo 1999 m. rugsëjo mën.

Lietuvos jaunųjų socialliberalų sąjungos Marijampolės skyrius aikštelėje prie Rygiškių Jono gimna-zijos surengė pirmąsias riedlentininkų, riedutininkų ir dviratininkų varžybas „Skriejantys ratukai 2006“.

Šias ekstremalias sporto šakas ypač mėgsta Marijampolės paaugliai. Tad praėjusiais metais įrengta speciali aikštelė niekad nebūna tuščia. Čia ypač vakarais jaunimas ant specialių rampų tobulina įmantriausias figūras.

Mintis surengti šių sporto šakų varžybas kilo marijampolietei Joli-tai Butautaitei. Jai padėjo jaunųjų socialliberalų Marijampolės skyriaus nariai.

Pirmosios varžybos nesulaukė daug dalyvių, tačiau kovingumo netrūko. Riedlentininkai ir riedutininkai turėjo

parodyti pačių sugalvotas „laisvąsias programas“, o dviratininkai rungėsi 100 metrų sprinto ir kalnų dviračių varžybose. Čia jiems reikėjo įveikti improvizuotą trasą su kliūtimis.

Kai kurie varžybų dalyviai rungėsi visose trijose rungtyse ir pasirodė gan sėkmingai.

Marijampolietis Andrius Burba prizines vietas iškovojo trijose rung-tyse, Mantas Ivanauskas – dviejose.

Visi prizininkai buvo apdovanoti padėkos raštais, medaliais ir atminimo dovanomis.

Renginio organizatoriai planuoja dar šiais metais surengti tokias pat varžybas ir tikisi, kad dalyvių jose bus daugiau.

Ričardas MOCKUS

Skriejantys ratukai

Skyrius gavo Sodų gatvės gyventojų laiš-ką. Jame reiškiamas didelis pasitikėjimas ir prašoma pagalbos. Laiško autoriai išsakė susirūpinimą dėl likimo valiai paliktų kai kurių paauglių, kurių tėvai yra išvykę dirbti į užsienį. Paaugliai ,‚laisvame plote“ siautėja dieną ir naktį.Ypač didelį ne-rimą laiško autoriams kelia tai, kad kasdien daug mokinių buriasi į daugiabučių laiptines. Čia jie rūko, geria ir mėto alaus, degtinės butelius. O kiek nuo-rūkų! Visa tai vyksta ir per pamokas. Kodėl pagaliau girti paaugliai viešai, demonstratyviai švais-tosi laiptinėse, aikštėse?

Reaguodami į laiške iš-sakytas opias problemas, subūrėme komandą ,‚NS PAGALBA VISIEMS“. Jos tikslas – ne tik sudrausminti paauglius, bet ir ištiesti pa-galbos ranką. Ši komanda organizuoja reidus į pa-auglių susibūrimo vietas, domisi mokinių pamokų lankomumu, jų užimtumo po pamokų galimybėmis, likimo valiai paliktų pa-auglių situacija, planuoja organizuoti jaunimo disku-sijų klubus ir įvairias kitas priemones. Džiugu, kad mūsų komandai maloniai sutiko talkinti ne tik poli-cijos nepilnamečių tarnyba, bet ir vaikų teisių apsaugos

tarnyba, mokyklų socialiniai pedagogai, įvairių visuome-ninių organizacijų atstovai, kiti aktyvūs miestiečiai.

Mūsų komandos ,‚NS PAGALBA VISIEMS“ rei-dai jau susilaukė gyventojų palaikymo. Į Naujosios sąjungos skyriaus būstinę kreipėsi nemažai gyventojų, pritardami keliamoms pro-blemoms dėl netoleruotino paauglių ir jaunuolių elge-sio. Jie linki mūsų skyriaus nariams sėkmės sprendžiant šiuos klausimus.

Tikimės, kad į pagalbos akciją įsijungs visi vaikų at-eičiai neabejingi gyventojai. Tokios akcijos dalyvis bus kiekvienas, kuris nepraeis nė pro vieną nepadoriai besiel-giantį jaunuolį. Svarbiausia – nebūkime abejingi!

Palangos komanda ‚,NS pagalba visiems“

Genoveita KRASAUSKIENĖNS Palangos skyriaus pirmininkė