Jaunimo Ir Paauglių Psichologija

8/19/2019 Jaunimo Ir Paauglių Psichologija

1/10

Paauglių ir jaunimo psichologija.I dalis – koliokvumas 20 ir seminarai 30. Žinių testas iš viso kurso (privalomas ir nekartojamas. !eminarai

– literat"ros studijavimas# lankomumas# akt$vus dal$vavimas. %ei neskaitei minusiukas. &olis – 30klausimų. Pagrindin' kn$ga – testas iš to vadov'lio (alias su m'l$nu. Žmogaus raidos psichologija.II dalis – eg)aminas – 2 klausimai iš apie 20 klausimų. &ad gauti *0+, parod$ti pro-lemiškum ir šiaipišd'st$ti./iterat"ra iš tos kn$gos koliui aplinka ir raida 3*+1*. mogaus raidos periodi)avimas **2+*2# paaugl$st'2*+30# 324+333 (k"no grois sk$relis.!eminarai

• 5i)inis ir l$tinis paauglių -rendimas 32+31 vadov'lio psl. Ir 216+26# ir dar atsiųs vien papildom straipsn7 – reikia perskait$ti# -et nieko mok't iš jo.

Paaugl$st' – toks laikotarpis per kur7 vaikas tampa suaugusiu mogumi. Poetiškai permainų amius permainingoje aplinkoje.&ada vaikas ne-e vaikas8 Ir kada suaug9s $ra suaug9s8 :tsak$mai la-ai skiriasi. ;aikas# kai pradedaatsirasti antriniai l$ties po$miai ir su-r9sta 5i)iškai.


2/10

3. JFaujojiJ šeima. Aai DID a. "dingas reiškin$s. Aai susij9 su luomų n$kimu. Aokia šeima turimaiau vaikų (kontracepcijos plitimas. /a-iau r"pinasi savo atalomis ir juos la-iau kontroliuoja#reiškia jie praranda laisv9. Ilgesnis laik$mas po t'vų stogeliu. Fuosekliau drausminami ir energingiau glo-ojami.

Aaigi mokslininkai mano# kad paaugl$st' naujųjų laikų produktas. Aaip pat ir pa-r'iamos a-i l$t$s.:r paaugl$st'# kaip reiškin$s# $ra universali ar ne8


3/10

jaun$st's psichologija. %is t$r' paauglių seksualum. uvo t$rin'tas paauglių l$tinis ir 5i)inis -rendimas.Aaip pat sociologiniai jaunimo t$rimai. ;'liau prad'ta dom'tis ir nepilname=iais delinkventais. Psichologija

prad'jo v$st$ti jaunimo konsultavim ir psichoterapij. Paaugl$st9 t$rin'jo ir istorikai# ir etnologai. @raišleistas dar-as apie /ietuvos kaimo jaunim# kuriame aprašomos iniciacijos.

Q. Qead – $mi antropolog'. %i nuplauk' 7 !amoa sal ir apraš' mergait's -rendim. %i nor'jo patikrintihipote)9# kas daro 7tak -rendimui la-iau – nat"ra ar kult"ra8 %i atlikdama interviu rado idilišk

pasaul7 su daug laisvių# o pasirod' v'liau# kad tai -uvo netiesa ir kal-intos merginos tiesiog primelavo. Aaip pat panašiais metais -uvo išleistas kito autoriaus dar-as# kuris tikrai oponavo josatradimams# o jis saloje g$veno 30 metų.

0,+*Paaugl$st's raidos uduot$s ir jų v$kd$mo sunkumaiE. Cavighurst nusak' raidos uduotis ir su5ormulavo raidos uduo=ių teorij. ?ricsson teorija n'ra visomskult"roms tinkama# o Cavighurst teorija daugiau maiau tinka ir šiems laikams# -e to ji $ra gan'tinai

papild$ta. %is pa-r''# kad mogus kiekviename raidos etape turi 7v$kd$ti tam tikras uduotis. %ostarpusav$je susijusios – 7v$kd9s vienas# jis v'liau lengviau 7v$kd$s kitas. Iš pat pradių eiliškumas $rasvar-esnis# o v'liau ne toks svar-us. Pasak autoriaus# g$venimas visada $ra mokslas# ta=iau $ra ir vienkartinių# pv).# vaikš=iojimas. iologin's# kult"rin's ir asmenin's uduot$s

• iologin's – tai universalios uduotis# nes jos v$ksta visose kult"rose.•

&ult"rin's – atsiranda iš kult"ros. Pv).# skait$ti# raš$ti ir pan.• :smenin's – pa=ios asmen$-'s# jos vert$-ių ir sav$-ių dal$vavimas uduo=ių 7v$kd$me.

Eaidos uduot$s paaugl$st'je (21*psl.*. Paaugl$s turi prisitaik$ti prie savo k"no pok$=ių. Gi uduotis n'ra lengva# nes k"nas pasikei=ia ir

prasideda i"r'jimas 7 etalonus# noras -"ti tokiais# kaip jie. Aod'l gali -"ti ir daug li"desio. %ie pat$ssavaime priver=ia atkreipti d'mes7 7 savo k"n. Paaugl$st' prasideda -iologija# o -aigiasi kult"ra.Psichologiškai paaugl$st' prasideda nuo pirmųjų reakcijų 7 savo ir -endraamių k"no kitimus# o

pa-aiga identiteto# tapatumo pasiekimas.2. Paaugliai turi prisitaik$ti prie savo naujų kognit$vinių ge-'jimų. Pasak Piaget# paaugl$st' $ra

5ormalių operacijų stadija (*2+*m.. Aa=iau ir šiuolaikin'se kult"rose $ra monių# kurie naudojasi5ormaliomis operacijomis $ra apie 0R.

3. Paaugl$s turi prisitaik$ti prie did'jan=ių reikalavimų mok$kloje.1. ;er-aliniai 7g"diai turi -"ti išv$st$ti# jis turi prasmingai save išreikšti# naudoti a-straktesnes

svokas.. Auri išv$st$ti asmen$-'s tapat$-'s jausm.. Auri siekti pro5esinių tikslų.6. Auri pasiekti emocin9 ir psichologin9 nepriklausom$-9 nuo t'vų. Ninansin' priklausom$-' dar n'ra

paauglio uduotis. Paaugl$st' tai laipsniškas vadavimasis iš t'vų glo-os. %ei neišsivaduosi# tai tadasunkiai umegsi artimus r$šius su kitais mon'mis.

4. !ta-il"s ir produkt$v"s sant$kiai su -endraamiais. :nks=iau -uvo manoma# kad sant$kiai su -endraamiais pakei=ia sant$kius su t'vais (su t'vais išlieka ne-ent 5ormalus -endravimas.


4/10

suteikiamos# -et jos ne7g$vendinamos.1. ?ksperimentinio lauko susiaur'jimas. Kr-ani)acija# g$ventojų tankumo did'jimas maina

eksperimentavimo erdv9. Aurima galvoje ne vien a-strak=i erdv9# -et ir 5i)in9. %aunuoliai danainepatenkinti savo veiklos apri-ojimais# nors jie ir -"tini. %ie apri-ojimus laiko nereikalinga glo-a#

priespauda ir tironija.. @ra sl$gos# kurios skatina egocentri)mas. Aradicin'se šeimose# kur tr"kin'ja socialiniai r$šiai#

atsiranda vis daugiau individuali)mo# o kartu ir to egocentri)mo.. Prieštaringos visuomen's pai"ros 7 seks -ei seksualum. F'ra apgalvotos# darnios seksualinio

švietimo politikos -ei praktikos ir jos stoka sukuria did'jant7 nor ieškoti in5ormcijos ar-astimuliacijos kitur -ei skatina eksperimentuoti patiems# kas gali tur'ti neigiamas pasekmes. Fuio

pornogra5ijos i"r'jimo gali keistis smegen$s ir jų strukt"ros.6.


5/10

. !aviaugos 5unkcija – reguliuojamos tais$kl's# sav9s to-ulinimo siekis.. &"r$-os 5unkcija – jo gali ir ne-"ti# nes tik tiems# kurie turi meninių ge-'jimų.

Paaugl$st's kri)' – tai la-ai sunki uduotis paaugl$st's t$rin'tojams. ;isų pirma tod'l# kad šis terminas $ravartojamas 7vairiomis prasm'mis. Pati kri)'s svoka turi daug reikšmių. Paaugl$st's kri)' – akcentuojamal"io id'ja – staigios elgesio permainos. Paaugl$st's kri)' – akcentuojama kaip psichologinių sutrikimų sinonimas – nerimas# nuogastavimai ir pan.&ertiniai kri)'s aiškinimai

*. Psichoanalitiniai. %ie suprato kaip laikinų kitimų ir tam tikros de)adaptacijos laikotarp7. %isneišvengiamas ir -"tinas. %eigu nepasireiškia jokie sunkumai# tai pernel$g ankst$va egokonsolidacija# o tai reiškia# kad asmen$-' v$stosi nenormaliai. &$la nerimo ir kalt's jausmai#atsinaujina edipo kon5liktai ir pan.

2. ?mpiriniai t$rimai. *, m. 55er ir >55er t$r' nuo *1 iki 22 metų ste-'jo 40 jaunuolių. Išvados dauguma paauglių s'kmingai sprendia paaugl$st's raidos uduotis. Eaidos uduo=ių sprendimo s'km' priklauso nuo vaik$st'je atsiradusių adaptacinių ge-'jimų. Fetvarkingas -rendimas audringosemocijos# aštr"s kon5liktai – tai paaugl$st's kri)'# ta=iau dalis tik (20R# o *0 ar net R la-ainetvarkingas. Aoks netvarkingai -r9stan=ių paauglių procentas atitinka kitose amiaus grup'seturin=ių elgesio pro-lemų procent.

1. Psichopatologijos t$rimai. Fupsr9sta pal$ginti JnormaliusJ su psichiatrin'se klinikose esan=iais paaugliais. Ohiland# *,64. Formal"s -uvo tie# kurie niekad nesikreip'. Pal$ginus dvi grupes gavosi#

kad psichiatrų pacientams -uvo -"dingas padidintas aspiracijų l$gis# akt$viai ieškojo savo teisių#depres$vumas ir la-ai didel' -endraamių grup's 7taka elgesiui ir vert$-in'ms orientacijoms. >normal"s pasirod' la-ai -lank"s# jiems danai -uvo naudingas apgail'tinas kon5ormi)mas – jie -uvolink9 pas$viai priimti visuomen's ir t'vų normas. &iti t$rimai t patvirtina.

. ?pidemiologiniai t$rimai. uvo atlikta epidemiologin' l$ginamoji anali)' *, metais. %ieišanali)avo daug ligos istorijų# kurios -uvo jaunų monių. Pai"r'jo kokios $ra diagno)'s. Gių t$rimų duomenis pal$gino su kitais t$rimais atliktais :merikoje. Aokios diagno)'s kaip psicho)'#neuro)' -uvo re=iau diagno)uojamos paaugliams.


6/10

skai=ius didesnis. !eksualumo t$rin'tojai nustat' sek pasimat$mai# necking (glamon'jimai nesiekiaemiau kaklo# peting (viso k"no# $ra ir gilusis – genitalijų ir l$tinis aktas.Qerginų l$tinio akto vengimo mot$vai n'štumo vengimas# religija# 7sitikinimai apie nekalt$-9# pat$=ių

-aim'# vaikino pagar-os praradimas# nuogstavimas# kad pakenks ved$-iniams l$tiniams sant$kiams ir pan.;aikinai taip pat -ijo# $pa= jeigu mergina turi seksualin's patirties. kas mot$vuoja8 Qot$vų la-ai daug. ent tre=dalis jų $ra meil' (galima taip 7vardinti# po to einasimpatija# v'liau nuot$kių troškimas (vaikinai daugiau išreiškia š7 mot$v# smalsumas (irgi daugumavaikinų.


7/10

P. O. Tason – keturių kortelių eksperimentas. Išd'stomos keturios kortel's ir mogus turi 7vard$ti loginesoperacijas – ko reikia# kad išspr9stum. Airiamųjų argumentacija la-ai panaši ar-a anlogiška 7

priešoperacin'je stadijoje esantiems vaikų argumentams. uvo galvojama# kokie veiksniai paskatina mogų JregresuotiJ# ar tai d'l udavinio 5ormuluot's# ar d'l paties udavinio# ar iš tikro mon's nepasiekia tol$gmens./$tiniai kognit$vin's raidos skirtumai. erniukų 5ormalus mst$mas aplenkia mergai=ių# -et konkre=ių operacijų stadijoje niekas nesiskiria. uvo gauti t patvirtinant$s re)ultatai t$r' ,+* vaikų grupes – intelektai l$g"s# visi vaikai ga-"s. Iki *3 metų ne-uvo aptikta jokių kognit$vin's raidos skirtumų# -etv$resni -erniukai jau geriau sprend' matematines uduotis# tada jau -uvo galima aptikti 5ormalaus mst$moapraiškas# o mergai=ių mst$me dar ne-uvo aptinkama# ta=iau nepaisant to# mergait's mok'si gerai. Išvadosmergait's maiau negu -erniukai manipuliuoja mokomja mediaga. Paste-'jo# kad -erniukai la-iau -"na7sitikin9 savo s'kme# jie grei=iau parodo kak# $ra drsesni. Qergait's daniau prašo eksperimentatoriaus

pagal-os. Pamokos# kurių metu geriausiai pasireiškia Piaget stadijos# $ra -iomokslų# 5i)inių ir matematikos#o ten geriau reiškiasi -erniukai.&ognit$vin' raida ir mok$klin' patirtis. Bana didelis vidurinių mok$klų mokinių skai=ius n'ra pasiek9 5ormalių operacijų stadijos# ta=iau jiems d'stoma taip# kad jie j jau -"tų pasiek9. uvo anali)uotosmok$klin's programos ir -uvo rasta# kad jos la-ai orientuotos 7 a-straktų l$g7# tod'l reik'tų jas konkretinti ir

priartinti prie paauglių kognit$vin's raidos pasiekimų. uvo atlikti l$ginamieji t$rimai# kur l$gintos 6 šal$s#

kaip mokiniai ge-a 7sisavinti 5ormalias operacijas# parod'# kad kuo aukštesnis šalių l$gis# tuo geriau7sisavina 5ormalias operacijas.Aarpkult"riniai t$rimai parod'# kad 5ormalus mst$mas la-iau priklauso nuo kult"rin's patirties# neiankstesn's stadijos# tod'l galima sak$ti# kad jos universalios. A'vai gali prisid'ti prie savo vaikų kognit$vin's raidos kal-'dami# dalindamiesi nuomon'mis ir pan. &ai kurie t$rimai $ra parodoksal"s# nesrodo# kad paaugliai turi maesni k"r$-iškum# negu vaikai – taip $ra tod'l# kad jie pradeda elgtis vis la-iaukon5ormistiškai ir tod'l stengiasi neišsiskirti. !avo ga-umų supratimui daro 7tak savoji mok$klin' patirtis.Qergait's man'# kad ga-us $ra tas# kuris nesimoko ir ino teising atsak$m. Aod'l -erniukai# anot jų# $ra

protingi# o mergait's $ra stropios (-et ne protingos. !avo s'km9 jos siekia su patikimu kitiems mon'ms.%os menkai vertino savo ga-umus ir jiems prisk$r' em visuomenin9 vert9.*0+*1

Paaugl$st' vai)duojama kaip i"r'jimas 7 veidrod7 ir susimast$mas – tai atvai)duoja identiteto paieškas.Paaugliškasis egocentri)mas. Gi svok su5ormulavo u viso to sl$pi asmen$-'s vienišumas# kuris $raa-ejingame pasaul$je# kuris tik ste-i. ;isada -"nant scenoje# jau=iant kaip 7 tave i"ri daug$-' tav9snegalin=ių suprasti monių# sukelia didelius emocinius išg$venimus# tod'l kartais jie tampa sarkastiški ar agres$v"s – tai g$n$-inis mechani)mas# kuris padeda apsisaugoti. Qanoma# kad jis pasireiškia iki *+*metų. %ie link9 gro'tis savimi# -"ti 7"l"s ar triukšmingi# ekscentriška apranga ir t. t.?gocentri)mas gali -"ti susij9s su siekiais re5ormuoti visuomen9 ir prisiimti suaugusiųjų vaidmenis.Paaugliai savo mintims priskiria $pating j'g. %iems atrodo# kad jų id'jos $ra ne svajon's# o gali -"tirealiais veiksmais# kurie kei=ia jau da-ar pasaul7.:utorius 7ved' dar vien svok – paaugliškasis pseudokvailumas. %is teigia# kad spr9sdami pro-lemas# jiedanai pasielgia kvailai. Aa=iau tai n'ra tikrasis kvailumas# nes jie daniausiai pasirenk tok7 pro-lemossprendimo -"d# kuris $ra sud'tingiausias. %am nepasiseka ne d'l to# kad pro-lema sud'tinga# o d'l to# kadsprendia j per sud'tingai. %ie neranda optimalaus sprendimo. Normalusis mst$mas padeda paaugliuit$rin'ti visokias alternat$vas# ta=iau jis negali priimti gerų sprendimų.Paaugliai ir jaunuoliai tarpasmeniniame kontekste


8/10

!ant$kiai su t'vais. @ra daug patarimų (kn$gų# straipsnių kaip t'vams reikia elgtis su paaugliu# ta=iaunedaug eg)istuoja leidinių# kurie pad'tų paaugliams suprasti t'vus ir kaip reikia elgtis su t'vais.


9/10

Paauglių pa-'gimas iš namų. Bali -"ti 7vairiausių# tai pateiks tik kelias. ;isi -'gliai skirstomi 7 dvi grupes*. Pa-'g9 nuo (asmens ar situacijos. %ie negali pakelti namuose susidariusios situacijos# -'gant$s nuo

a-iejų ar vieno glo-'jo. Giuo atveju mergait's daniau -"na v$resn's.2. Pa-'g9 pas (asmen7 ar situacij. Bali ieškoti nuot$kių# malonumų# trokštant$s veikimo laisv's. %ie

teigiamai vertina savo pa-'gim# jiems patinka naujos vietos ir paint$s. %ie paprastai pat$s negr7ta.%os jaunos# impuls$vios.

arth (*,4 apraš' du tipus• 'gantis d'l 7vairių kritinių sl$gų ir atsiradusios 7tampos šeimoje (pv).# 5inansin' kri)'# sk$r$-os#

pat'vio ar pamot's atsiradimas ir t. t..• 'gant$s nuo pernel$g stiprios t'vų kontrol's ir pergrietų reikalavimų.• 'gant$s nuo 5i)in's ir seksualin's prievartos.

Ar$s sunkiai valdomų ir sunkiai pataisomų mergai=ių tipai*. /engva-"d' -'gl'. Aai malonumų ieškotoja# geidianti tuojau pat patenkinti visus troškimus metusi

mok$kl# daug vienoje vietoje neusi-"nanti# vartojanti kvaišalus# seksualiai akt$vi# t'vai jai daug k leidia.

2. !usir"pinusi -'gl'. &ilusi iš pro-lemiškos šeimos. Qergaitei ukrauta daug -uities dar-ų# vesti5inansinius klausimus# d'l to# kad jinai d'l t'vų ner"pestingumo $ra priversta išeiti iš namų. %istengiasi pasiguosti# pasidalinti savo r"pes=iais su kitais.

3. H-auginta -'gl'.


10/10

;iena iš pro-lemų – vienišumas. Aai susij9 su draugų netur'jimu. Auštuma# i)oliacija# nuo-od$-' – tokiaisodiais paaugliai api-"dina savo -"sen. A'vai danai nesupranta# nors ir vaikas ir turi daug usi'mimų#kn$gų ir pan. %eigu jie -"na# pv).# klas'je# $ra i)oliuotas tai nereiškia# kad jis vienišas# nes gali tur'ti draugų u jos ri-ų. Aa=iau jei ir ten n'ra draugų tada jie jau=iasi vieniši# atstumti. Qanoma# kad vienišesni jau=iasi

-erniukai# nes jiems sunkiau umeg)ti draugiškus r$šius ir išreikšti savo jausmus. %ie nori -"ti visadas'kmingais# nes ruošiasi -"ti v$rais# o nes'km's nesisieja su v$riškumo modeliu.Paaugliai la-ai jautriai reaguoja 7 kritik. %ie nem'gsta juokų# kai juokaujama iš jų ir tokia autoironija# kuria

pasi$mi v$resnieji# jiems n'ra -"dinga. Paaugliai maiau link9 autoironiškai elgtis ar šnek'ti. Aie# kurie jautriai reaguoja 7 kritik# kritikos galim$-es ir situacijas# vengia kontakto# $ra udaresni# $ra -ail"s# tod'lnesusiranda draugų. Qanoma# kad paaugliai la-iau nei suaugusieji jau=iasi vieni ir niekam nereikalingi. Fes

paauglių tarpe gajesn' nuomon'# kad jeigu neturi su kuo -endrauti# jei niekur tav9s nekvie=ia ir pan.# tai tuniekam nereikalingas. ;ienišas gali jaustis ir tas# kuris $ra apsuptas -endraamių# ta=iau neturintis su kuo

pasidalinti – neturi tokių patikimų draugų.Paaugliai -and$dami išsivaduoti nuo vienišumo jausmo kelia tikslus# -ando juos pasiekti# stengiasi sukin'tistarp monių# lanko -"relius# aišku# $ra tokių# kurie prašo psichologo pagal-os# jie gali -"ti 7sitrauk9 7 religines sektas ar normalias -endruomenes.&o paaugliai tikisi iš draug$st's8 &okie turi -"ti draugai8 ;ieni svar-iausių dal$kų – pastov"s ir ištikimi./a-iausiai paaugliai nem'gsta# kai draugai elgiasi nenuoširdiai ir apsim'tin'ja. erniukams nereikia# kad

juos suprastų# kaip to reikia mergait'ms. Qergait's apskritai tikisi iš draug$st's daugiau negu 7manoma. Hdraugų išdav$stes jie skaudiai reaguoja# tod'l jos nepastovios ir kei=iasi.

Documents

Jaunimo Ir Paauglių Psichologija