Klaipėdos universiteto laikraštis Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn. 2011 m. sausis (Nr. 1 (154)) ISSN 2029-5545

3 p.

7 p. 5 p.

Pirkti mokslinius darbus – gėdinga

DONATA VELIŪTĖSusirūpinta, ar visi, baigusieji aukštąsias mokyklas, tikrai yra verti diplomo. Kas yra žinoma apie korup-

ciją aukštajame moksle? Studentai vis dažniau prabyla apie tai, jog būtina gryninti mokslą universitetuose ir kolegijose, o Lietuvos studentų sąjunga (LSS) inicijuoja projektą „Skaidrios studijos“.

„Universitetai.lt“ vedėjai – nemėgstam, kai mus liečia!

MooMoMoMoMoooookskskskskskskskkkk lilininiiųųųų ųųųųųų ųų dadadad rrbrbr ų ų pipirkrkimimasas iir r apgaule įgyjamas aaaaaaaaaaaa kukukkkkkkkuukukšštš ojo mokslo diplomas – diddid dždžiullė ppror blema a Lietuvos universiteeeeteeeteee uouououosssssesssssssss . A. Pelakausko nuotr.

TVTVTVTVTVTVT lll l lllaiaiiaaiaiaaia dddodododododos ss ssss vvvvvvevevevvvvvvv dėdėd jajaaaaajaaaaaaai iiiii AmAmAmA ananana dadadadada i iirr rr ArrArrArrArrrrrtūtūtūtūtūtūtūtūtūrrrararras.s..s AAAAAAAA. PPPPPePePPPePPPeP lalalalalallllll kakakakausususussussssskokokokokokokokokkookokkkko n n nnnnnnuouououououuou trtrtrtrrtrr....

2Kalbų centro tikslas – išmokyti, ne tik išdėstyti

JŪRATĖ DERUKAITĖKU HMF KALBŲ CENTRO ADMINISTRATORĖPo darbo valandų , kai iš Universi teto visi jau

skuba namo ar kur nors kitur, į Humanitarinių mokslų fakultetą renkasi žmonės, norintys prašnekti kitomis kalbomis ir pasiryžę į tai investuoti ir lėšų, ir laiko, ir, žinoma, darbo.

Vakarais ne vienoje auditorijoje girdėti linksmas šurmu-lys: žvalus dėstytojo balsas, kursantų vis drąsiau dėliojamos frazės švediškai, norvegiškai, ispaniškai, itališkai... Ir, žinoma, lietuviškai! Lietuvių kalbos mokosi užsieniečiai, apsigyvenę Klaipėdoje ar jos apylinkėse. Iš auditorijų, kuriose vyksta kal-bų kursai, kartais pasigirsta ir dainų bei fi lmų intarpų, – tai ir kalbinė praktika, ir puiki priemonė pakelti kursantų nuotaiką po darbo ar mokslo dienos. Pažaidžiame ir kalbinių žaidimų; žodžiu, tinka viskas, kas padeda geriau suvokti ir įsiminti sve-timosios kalbos vingrybes. Turime stengtis, kad pritrauktume žmonių ir išlaikytume juos: kaip ir kitose srityse, konkurenci-ja tarp kalbų mokyklų vis auga, nes jų daugėja, – jose moko ir profesionalai, ir kartais (reikia pripažinti) ne profesionalai, o tiesiog „tikri anglai / ispanai / italai“ ir t. t. Besimokantieji greit pajunta, ar kursai duoda daug naudos, ar tik daugiau ten-ka stebėti ir klausytis to „tikro“ gimtakalbio.

Kalbų centras šiuo metu koordinuoja lietuvių kalbos mo-kymą mainų studentams užsieniečiams, tačiau didžioji veiklos dalis yra mokami kalbų kursai miesto (regiono) visuomenei. Mat sėkmingai mokant kitakalbius lietuvių kalbos, kilo min-tis imtis ir kitų kalbų – juk universitete turime daugelio kalbų specialistų.

Daugiau kaip porą metų intensyviai organizuojame už-sienio kalbų kursus. Per tą laiką gausus būrys žmonių prabilo kitomis, iki kursų nemokėtomis kalbomis, arba patobulino iki tol turėtus įgūdžius. Mat mes rengiame įvairių lygių (ne tik pradedančiųjų) kursus. Itin džiugu, kai pradėję mokytis „nuo nulio“, mūsų kursantai vėliau pas mus tęsia mokymąsi aukš-tesniu lygiu.

Mūsų dažnai klausia, kokios kalbos dabar yra populia-riausios. Neminėsiu anglų kalbos, kadangi šios kalbos kursais užsiima mūsų kolegos Anglų kalbos centre. O šiaip dabartinė situacija mūsų kalbų centre tiksliai atspindi Lietuvos visuome-nės situaciją apskritai: nenutrūkstamu srautu žmonės kreipiasi dėl norvegų kalbos kursų. Turime tik vieną dėstytoją, ji dir-ba net su 3 didelėmis grupėmis. Niekada netrūksta norinčių-jų mokytis ispanų kalbos; tarp jų daugėja ateinančiųjų jau su pradinėmis žiniomis. Ispanų kalbą lietuviai išmoksta lengvai, tad progresas būna greitas bei akivaizdus. Visada būna švedų kalbos grupių. Na, o mokytis vokiečių, prancūzų, rusų kalbų

norinčiųjų kol kas būna nedaug. Tačiau tikime, kad šių kalbų „aukso amžius“ dar ateis.

Mūsų centre dirbantys dėstytojai kiekvienai pamokai ruo-šiasi tarsi vieninteliam ir nepakartojamam mini spektakliui, kurio režisierius ir pagrindinis atlikėjas yra pats dėstytojas. Nebūna vienodų pamokų, kadangi kiekviena kursantų grupė yra savita, su savo poreikiais. Mūsų tikslas – ne išdėstyti tam tikrą kursą, o i š m o k y t i. Išmokyti ir gabų, ir nelabai gabų... Kaip to pasiekti – tai jau patirties ir metodo dalykai.

Dabar, iki vasaros, daugiausia darbo turime su užsienio kalbų kursais. Pavasarį, pasibaigus mokslo metams, pradėsime intensyviai ruoštis Lietuvių kalbos kultūros vasaros mokyklai užsieniečiams. Toks ir yra mūsų darbo ciklas – mokslo metai ir vasara.

Šiuo metu renkame naują norvegų kalbos grupę prade-dantiesiems.

2011 m. sausio mėnesį registruojami norintieji mokytis šiose grupėse:

Ispanų kalba. Kreiptis adresu polyglosia@gmail.com• Pradedančiųjų grupė (A1 lygis)• Pradinio lygio grupė (turintiesiems maždaug 30 va-

landų ispanų kalbos mokymosi pagrindus; A1–A2 lygis)• Pažengusiųjų grupė (B1–B2 lygis)• Vaikų grupė (iki 10 metų amžiaus)Prancūzų kalba. Kreiptis adresu polyglosia@gmail.com• Pradinio lygio grupė (turintiesiems maždaug 30 va-

landų mokymosi pagrindus; A1–A2 lygis)Vokiečių kalba. Kreiptis adresu vfk.hmf@ku.lt• Grupės pradedantiesiems ir įvairaus lygio pažengu-

siesiemsLietuvių kalba kitakalbiams.Kreiptis adresu polyglosia@gmail.com

Martyno Liudviko Rėzos 235-ųjų gimimo metinių minėjimas

2011 m. sausio 8 d. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko Martyno Liudviko Rėzos 235-ųjų gimimo metinių minėjimas, buvo įteikta jau antroji Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija. Šiemet šią premiją pelnė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeo-logijos instituto istorikė bei vyresnioji mokslo darbuotojadoc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

Šventę organizavo Neringos savivaldybė ir Liudviko Rė-zos kultūros centras.

HHMHMHMMHMMHMMMHMHMMMHHMF F F F FF FFFF F KaKaKaKaKaKKaKaKaKKaKKalblblblblblblbblbl ų ų cec ntntntnntnttntnntrararararararar ssssss s rrerereerrerrrereeeeenknknknkaa a naauujujujjjasasasass g g ggggggggggggrurrururrurrurururrururuuruuupepepepepepeppppp s.s.s.ss.s.s.s.s.s A A AAAA AAAAAAA. . ... PePPePePeelalalalalalalalaaakakakakakakakakakakaakaaak usususussuussususssskkkkkokokokkk nnuouotr.

3

(Atkelta iš 1 psl.)Kalbintas LSS prezidentas Dainius Dikšaitis pasakojo,

kad projektas „Skaidrios studijos“ vykdomas jau antrus metus. „Pagrindinis projekto tikslas – išsiaiškinti, kaip stipriai Lietu-voje yra paplitęs akademinių rašto darbų pirkimas ir kokios yra pagrindinės šio reiškinio priežastys“, – sakė LSS preziden-tas. Šiuo projektu taip pat siekiama, kad būtų parodyta darbų pirkimo arba plagijavimo žala dabartinei mokslo sistemai. D. Dikšaitis teigia, kad būtina skatinti studentus aukštojoje mo-kykloje studijuoti skaidriai ir sąžiningai.

Viena akcijos formų – diskusijos su aukštųjų mokyklų at-stovais apie rašto darbų pirkimą iš kitų asmenų bei plagijavimą iš įvairių šaltinių. Ne paslaptis, jog vienas pagrindinių šaltinių – internetas. Jo erdvėje gausybė tinklalapių su rašto darbais. Gruodžio mėnesį LSS savanoriai lankėsi šešiose aukštosiose Lietuvos mokyklose ir atliko sociologinį tyrimą, kurio duome-nys jau yra žinomi, tačiau kol kas neviešinami. „Mums svarbu yra išsiaiškinti, kokiu mastu yra paplitęs šis reiškinys, kokios to priežastys ir kaip reaguoja studentai į akademinių rašto dar-bų pirkimą bei plagijavimą“, – susitikimo priežastis vardijo LSS savanorė, sociologė Justina Keldušytė.

Gruodį Klaipėdos universitete apsilankiusi J. Keldušy-tė pasakojo, kad susitikimas su aukštųjų mokyklų atstovais yra tik pirmoji tyrimo dalis. „Buvo renkamos diskusijų gru-pės visoje Lietuvoje. Stengėmės pateikti bendrą šios rimtos Sproblemos informaciją. Su kolegomis bandėme analizuoti, iš kur atsirado rašto darbų pirkimas arba plagijavimas, kokios viso to priežastys. Siekiama, kad pokalbiai nedidelėse grupėse padėtų suformuoti kiekybinę apklausą, kuri vėliau bus pateikta visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms“, – sakė LSS sava-norė.

KUSS prezidentė Salomėja Sovaitė džiaugėsi, kad apie

Pirkti mokslinius darbus – gėdingarimtus dalykus pradedama kalbėti garsiai. Be to, panašaus pobūdžio akcija planuojama KU pavasarį. „Mūsų metiniuose planuose akcija prieš rašto darbų pirkimą ir plagijavimą jau yra įrašyta. Žiemą vykdėme akciją prieš nusirašinėjimą, o pa-vasarį dėmesį sutelksime ir LSS inicijuojamam projektui“, – žadėjo KUSS prezidentė. Studentai, susimąstykite, kad vėliau netektų gailėtis...

Projektas vykdomas antrus metus, universitetuose lan-kytasi ne sykį, šia tema diskutuota dar daugiau, tačiau stebi-na LSS nesusikalbėjimas su Švietimo ir mokslo ministerija: kalbinta Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Nerija Putinaitė teigė apie projektą nieko nežinojusi. Vis dėlto vice-ministrė džiaugėsi, kad toks projektas vykdomas, bet atviravo, kad „vagiantiems“ ar perkantiems rašto darbus baudžiamosios sankcijos kol kas nėra taikomos. „Svarbiausia, kad studentai suvoktų, kokia tai yra problema ir kad taip elgtis yra blogai. Šiuo metu ieškomi teisinių aktų pakeitimų sprendimai, o dėl rašto darbų pirkimo ir plagijavimo švietimo ir mokslo minis-tras jau ne sykį kreipėsi į prokuratūrą“, – teigė N. Putinaitė.

Lietuvos teisėsaugos darbą LSS prezidentas vertina skep-tiškai ir laikosi tvirtos pozicijos: „Mano nuomone, kalbėti apie bausmes ar jų griežtinimą kol kas dar yra ankstoka. Daug svarbiau yra išaiškinti valstybės prokuratūrai, teisėsaugos pa-reigūnams, kad dabartinę teisės aktų sistemą reikėtų suprasti ir matyti visiškai kitaip, nei tai yra daroma dabar“, – nekom-petentingu teisėsaugos darbu piktinosi D. Dikšaitis. Jis teigė, kad kol nėra juodu ant balto parašyta, kas yra legalu ir kas yra nelegalu, tol aukšti pareigūnai nesiims griežtų priemonių.

Nejaugi akademinė korupcija jau tapo norma? Kas dėl to kaltas? Studentai? Dėstytojai? O gal valdžia? Ar įmanoma tai sustabdyti? Nieko nėra neįmanomo, svarbiausia solidarizuotis ir nesitaikstyti su akademine korupcija.

Atidarytas Nuotolinio mokymo centrasDR. DALIA BAZIUKĖNors Klaipėdos universiteto Nuotolinio mokymo

centras Senato nutarimu įsteigtas 2010 metų vasario 1 dieną, tačiau NMC atidarymo data tapo 2011 metų sausio 11-oji diena.

NMC vykdo Klaipėdos universiteto elektroninio ir nuoto-linio mokymo(si) plėtrą, užtikrindamas savalaikę, su elektro-niniu mokymu susijusią technologinę ir metodinę paramą uni-versiteto padaliniams. Centras yra savarankiškas universiteto padalinys. Šią dieną galėjome įteikti virtualios mokymo(si) aplinkos naudojimo dėstant kvalifi kacijos kėlimo kursų bai-gimo pažymėjimus trylikai sėkmingai juos baigusių universi-teto dėstytojų. Kursus baigę dėstytojai išklausė 8 akademinių valandų apimties paskaitų ir praktinių užsiėmimų ciklą pagal virtualios mokymosi aplinkos nuolatinėse ir tęstinėse studijose temas.

Užsiėmimų metu dėstytojams buvo suteikti baziniai gebė-jimai, kurie yra reikalingi pradedant dalyko sando medžiagos dėjimą į virtualią mokymo(si) aplinką (http://vma.ku.lt), kuri turi tapti įrankiu užtikrinant kokybiškas tęstines studijas Klai-pėdos universitete.

Mokymai dar nesibaigė. Šiuo metu mokymuose dalyvauja 32 dėstytojai, dar 59 bus pakviesti į mokymus vasario–kovo mėnesiais. Vėliau planuojame atnaujinti pradedančiųjų moky-mus, o su dėstytojais, jau įgijusiais pradinius įgūdžius, tęsti užsiėmimus pažengusiems vartotojams skirtuose mokymuose.

Į pirmąjį kvietimą, kuris buvo paskelbtas 2010 m. lapkri-čio mėnesio pabaigoje, atsiliepė 103 universiteto dėstytojai. Didžiausio anketų skaičiaus sulaukėme iš Pedagogikos fakul-teto ir Socialinių mokslų fakulteto dėstytojų.

Norinčiuosius dalyvauti tolesniuose mokymo(si) virtu-alios aplinkos ir nuotolinių sandų kvalifi kacijos kėlimo kur-suose kviečiame sekti informaciją svetainėje http://vma.ku.lt ir per fakultetų dekanatus pateikiamus pranešimus.

Siekdami būti konkurencinga, patrauklia aukštąjamokykla ir neprarasti potencialių studijuojančiųjų, savo stu-dentams turime siūlyti šiuolaikiškas studijų formas ir sudaryti lanksčias studijų galimybes, pavyzdžiui, tęsti studijas išvykus ar gyvenant kitoje šalyje, ar derinant darbą su studijomis.

PPaP žyžymėmėėėėėmėėjjijijijijijijij mmam i įtįtįtįtįtįį eieieieieiktktktkktii trtrylylylylylylikaii K KU U dėdėsstyyytytojojų.ų. A A. PePelalakakausussssssssskokokokokokokokokokokokooko nn n n nnnnn n nnnn nuououououuouuououuouou tr.

4„Vytinės“ ansamblio originalumas ir prasmė

PROF. DR. ALGIRDAS VYŽINTASPraėjus šalies dainų ir šokių ansamblių konkursui

ir šiek t iek įsigil inus į jų meninės raiškos pobūd į , pridera pasakyti vieną kitą mintį dėl jų esmės ir turi-nio, juolab būnant šios meno srities solidaus amžiaus atstovu ir gerbėju.

Visų pirma – tikras džiaugsmas matyti „Vytinę“ klaipė-dietišką, kaip jai ir pridera, su šio etninio krašto žmonių pa-pročiais, dainų, muzikos, choreografi jos bei tautinio apdaro originalumu. Tiesą sakant, bendrame šalies dainų ir šokių an-samblių fone „Vytinė“ užima išskirtinę vietą savo ryškiu etno-grafi škumu ir šiandieninėmis stilizuotomis išraiškos priemo-nėmis. Kaip visiems žinoma, folkloro stilizacija scenoje yra neišvengiama. Čia mes matome kūrybinį procesą ir jo meninį rezultatą. „Vytinės“ kūrybinis procesas itin ryškus, jis suvok-tas tiek etniniu, tiek istoriniu požiūriu ir būdingas tik šiam an-sambliui, tik jo tiesioginiams vadovams, kurie patys kuria ir atlieka vertybes, laikydamiesi folkloriško pamato, būdingos atlikimo manieros ir stilistikos.

Pasigirsta nuomonių, kad šis ansamblis galėtų būti priskir-tas etnografi nių kategorijai. Vargu ar sutiktume su šia nuomo-ne. Remiantis autentiškais šaltiniais čia kuriama nauja meninė produkcija, suvokiant esminius, gelminius dalykus, jais grin-džiant šio ansamblio naujumą, programos vientisumą, idėją arba kūrybinę liniją, kurios dažniausiai trūksta kitiems šio me-ninio žanro kolektyvams.

Visa ansamblio programa, originaliai sukomponuota nuo-latiniu kūrybiniu nerimu spindinčios meno vadovės Algytės Merkelienės kartu su talentinga chorinės kultūros ir folkloro specialiste Irena Nakiene, puikiu liaudies muzikos atlikėju, kūrėju ir aranžuotoju Jonu Petrausku bei atsidavusiu šio krašto choreografi jos tyrėju, originalių šokio kompozicijų kūrėju Vi-dmantu Mačiulskiu, sudaro vieningos tematinės ir siužetinės etnografi škai grindžiamos muzikinės-choreografi nės kompo-zicijos įspūdį.

Toks etnografi nio-etnologinio pobūdžio principas dainų ir šokių ansamblių kūrybinėje veikloje turėtų būti vienas iš pro-

gresyviausių bruožų. Deja, kai kurių ansamblių vadovų jis per mažai toleruojamas. Dėl to ansamblių repertuare, jo atlikimo priemonėse ir išraiškos elementuose įsivyravo tam tikras trafa-retinis arba unifi kuotas lydinys, tampantis arba jau tapęs liau-dies meno stilizacijos silpnąja vieta. Iškyla opūs liaudiškojo meno ansamblių individualumo ir unifi kacijos klausimai. „Vy-tinė“ šiuo požiūriu tampa ryškiausiu originalumo pavyzdžiu. Joje yra tokių „aukso smilčių“, kurias reikia branginti, ieškoti naujų ir nenusukti į šalį nuo perspektyvaus ieškojimų kelio.

Tad sveikinu Ansamblio kūrėjus, buvusius ir šiandieni-nius jo puoselėtojus, visus atlikėjus, gražiai pasirodžiusius ir aukštai įvertintus respublikiniame konkurse. Linkiu kūrybinės santarvės, naujų prasmės ir gelmės įžvalgų.

Konferencija „Tradicijos ir modernumo dermė, priešprieša, raidos perspektyvos“

KRISTINA BLOCKYTĖKlaipėdos universitete vyko tarpdalykinė moks-

linė konferencija „Tradicijos ir modernumo dermė , priešprieša, raidos perspektyvos“, kurią organizavo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Baltistikos centras.

Dvi dienas trukusioje konferencijoje vyko keturi posė-džiai, buvo vienuolika sekcijų. Moksliniuose pranešimuose aktualizuotos lingvistikos, etnologijos ir folkloristikos, meno ir literatūros, istorijos ir religijos sričių tradicijos ir modernu-mo sankirtos. Lietuvių, rusų ir anglų kalbomis diskutuota apie tradiciją kaip apie identifi kuotą tradicinį dalyką, procesą ar reiškinį, turintį formavimosi istoriją, raidą, raišką ir perspekty-vas šiuolaikiniame pasaulyje.

Baigiamajame posėdyje buvo susumuoti konferencijos re-zultatai. Simpoziumo svečiai pabrėžė šio mokslinio renginio vaisingumą, diskutavo apie sparčiai kintantį pasaulį, verčian-tį nuolat mąstyti apie asmens ir tautos tapatumą, jo apibrėžtį ir įtvirtinimą. Nors konferencijoje dalyvavo įvairių mokslo sričių žinovai: etnologai, folkloristai, lituanistai, istorikai, so-ciologai ir kitų disciplinų atstovai, kalbėję skirtinga moksline kalba, rūpestis dėl kultūros paveldo likimo, dabarties ir ateities perspektyvų, balansavimo tarp modernumo ir tradicijos padėjo suprasti vieniems kitus.

„V„V„VVVVytytytytinininnė“ė“ė“ė“ į į įį įįvevevevv rtrttrtinininintatatataata rr rrrr rrreeseseseseseeesespupuppppupp blblb ikikikkkikikinnini iaiaiaaammem kkkkonononoono kukuukukuk rsrsrsee.e A.A Pelakauskkoo nnuuuuuototototr.r.r.

KoKoKoKoKoKoKoKoKoKoKoKoKoKKoKKKoKoK ffffffffffnffnfererrrrrrerrererre enenenneneneneneneneneneneeneneneneneeennciciiiciiciiciciciccccicccccicccccccccccc jojojojojojojojojojjojjojj jejejejejejejejejejjejej a aaa a aa aktktktktktktktktktktkkktttttyvyvyyyvyvyvyyyyvyvyyyyvyviiaiaiaiaiaaaii i i ii dididididiiiiiiiskskskskskskskskskskskskutututututu uououououotatatt aaaaaaaapipipipiipipiipipiippippp e e ee eee kukukkukukukukukukukuukuk ltllllltltllllltlllltllltl ūrūrūūrūū osoos p pavaveleldądą.. BaBaBaltltltl isisisisisisiisississsiistititititiiiittititttt kokokokokkkokokkokkkokokkok s ss sssss cececececcccccc ntntntntrororroro nnuouotrtr..

5„Universitetai.lt“ vedėjai – nemėgstam, kai mus liečia!

EDITA VAŠKAITYTĖArtūras ir Amanda laidą „Universitetai.lt“ drauge

veda nuo praėjusio rugsėjo. Klaipėdos universiteto televizijos rengiamos laidos „Universitetai.lt“ vedėjai kiekvieną antradienį gali pasijusti tikromis žvaigždė-mis: čia jų laukia grimuotojos ir kirpėjos, filmavimui paruošt i rūbai , daugybė prožektorių ir te levizi jos kamera. Tačiau Amanda ir Artūras teigia nemėgstan-tys, kai kas nors formuoja jų įvaizdį, ir tiesiog negali pakęsti, kai liečia jų plaukus ar odą . Atrodo, net ir televizija reikalauja aukų...

Kokių savybių reikia televizijos laidos vedėjui?Artūras: Aš manau, kad televizijos laidos vedėjas turėtų

į gyvenimą žiūrėti optimistiškai ir spinduliuoti gerą energiją. Laidos vedėjas turėtų užkrėsti gera nuotaika žiūrovus ir jam tu-rėtų patikti tai, ką jis daro. Ir, žinoma, TV laidos vedėjas turėtų būti bent jau šiek tiek kūrybingas. Reikia būti tokiu žmogumi, kuris reikalauja sau dėmesio ir kuris moka jo išsireikalauti. TV laidos vedėjas pats turi norėti prieš kamerą atrodyti „fainas“.

Amanda: Laidos vedėjui, be šių Artūro išvardytų savy-bių, dar reikia ir geros dikcijos, mokėti logiškai dėstyti mintis. Mano nuomone, laidos vedėjas turi būti charizmatiškas. Bet svarbiausia, kad pačiam vedėjui patiktų ši veikla.

O kodėl Jūs atėjote į televiziją? Artūras: Tai buvo atsitiktinumas. Mes su Karoliu (Artūro

grupės draugas – red. past.) pamatėme, jog vyksta TV laidos vedėjų atranka. Kaip tik tą dieną neturėjome ką veikti ir nuėjo-me pabandyti (šypsosi).

Amanda: Aš jau seniai norėjau tokios veiklos. Po to, kai vienuoliktoje klasėje iš galvos išmečiau medicinos studijas, pradėjau galvoti apie žurnalistiką. Televizija mane visada traukė. Man tai labai įdomu: mėgstu bendrauti, negaliu ramiai sėdėti tarp keturių sienų.

O kokie buvo pirmieji įspūdžiai, pamačius save TV ekrane?Amanda: Kadangi aš maniau, jog esu labai negraži, man

fi lmuotis laidoje iš pradžių buvo didžiulis stresas. Sunku buvo į save žiūrėti, bet po kelių fi lmavimų pradėjau priprasti, ana-lizuoti savo klaidas. Aš labiausiai gyvenime nemėgdavau fo-tografuotis ar fi lmuotis, bet jau pradedu pamėgti. Žinoma, gri-mas daro savo – net iš didžiausios pabaisos gali tapti gražuole (juokiasi).

Artūras: Tai buvo labai seniai... Aš per Nacionalinę tele-viziją pasirodžiau būdamas devynerių metų (juokiasi). O jei-gu kalbėtume apie laidą „Universitetai.lt“ – man tiesiog buvo linksma į save žiūrėti. Aišku, buvo šioks toks jaudulys, buvo keista girdėti savo balsą.

Ar nebijojote kalbėti prieš kamerą?Amanda: Aš labiau bijojau atrankoje, bijojau suklysti. O

kai praėjau vedėjų konkursą ir įgavau kūrybinės grupės pa-sitikėjimą, baimės nebeliko. Panašiai yra ir vedant renginius – kai mane pakviečia vesti renginio, tuomet būna visai kitaip, nei per atsiskaitymus universitete. Kai manimi pasitiki, ir aš pradedu savimi pasitikėti, todėl baimės išnyksta.

Artūras: Aišku, būtų visai kitaip, jei tai būtų tiesioginis televizijos eteris. O dabar mes galime klysti ir kartoti – vėliau Vidas sumontuoja viską į gražią ir tvarkingą laidą.

Artūrai, pernai baigei režisūros studijas Klaipėdos universitete. Ką šios studijos Tau davė kaip laidos vedėjui? Galbūt išugdė kai kurias Tavo savybes?Artūras: Manau, puikiai išugdė scenos kalbos įgūdžius ir

gebėjimą kalbėti aiškiai. Žinoma, visiškai taisyklingai kalbėti taip ir neišmokau (juokiasi). Režisūros studijų metu išmokau improvizuoti, pasitikėti savimi, nugalėti jaudulį ir susiimti bet kokiose situacijose.

Amanda, Tu dar tik sieki režisūros išsilavinimo, bet galbūt per trejus metus jau pasisėmei tam tikrų žinių ir gavai reikiamų įgūdžių?Amanda: Aš nesutinku su Artūru. Negalėčiau pasakyti,

kad studijos patobulino mano kalbėjimo įgūdžius. Mano nuo-mone, jeigu nori turėti tobulą dikciją, reikia labai daug dirbti savarankiškai kiekvieną dieną – neužtenka vieną kartą per sa-vaitę nueiti į paskaitas. Studijų metu išmokau logiškai dėsty-ti mintis ir pradėjau profesionaliau žiūrėti į režisierių darbą. Mano nuomone, viską reikia padaryti kaip įmanoma geriau, kad tai nebūtų „chaltūra“ – kad vėliau pačiam nebūtų gėda dėl savo veiklos ar darbų.

Kaip Jums atrodo, ar Lietuvai reikalinga laida apie aukštąjį mokslą?Artūras: Neseniai grįžau iš Vokietijos ir viena draugė man

pasakė, kad, jos nuomone, „Universitetai.lt“ yra labai smagi ir informatyvi laida. Mano nuomone, tai didelis įvertinimas, nes ji yra jau baigusi studijas, atrodo, jai nebeturėtų rūpėti aukštojo mokslo aktualijos.

Amanda: Kaip ne visi žmonės žiūri žinias, taip ir čia – ly-giai tas pats. Šią laidą žiūri tie, kam tai yra aktualu. Bet Lietu-vai būtinai reikia rodyti šią laidą, nes ji praplečia akiratį.

(Nukelta į 6 psl.)

Anotttt AAAAAAAAAma dndos ir ArAAAAAAAAAAAAA tūro, , , lalalalaaaididididiiddiiiiii aaa apapieieeeieieieiieeeee aaaa aa aaaaaaaukukukukukkukukukukukukukukukkukukukukukkkkštštštštštšttštššštštštštštštštštšštštštš ąjąjąjąjąjąjąjąjąjąjąjąjąjąjąąjąjąjąjąjąjąjąą įįįįįįįįįįįįįįį į mommmmmmmm kkkkkkkkkkskk ląląląląlląląlląląlląą ppprarapllplpllppppppp ečečiaakiratį. A. Pelakausko nuotr.

6Įkurtas studentų praktikos ir karjeros duomenų bankas

EDITA VAŠKAITYTĖLapkričio pabaigoje Klaipėdos universiteto Soci-

alinių mokslų fakulteto virtualioje erdvėje startavo studentų praktikos ir karjeros duomenų bankas, ku-rio pagrindinė idėja – padėti studentui rasti tinkamą praktikos vietą, o darbdaviui – tinkamą praktikantą ar net būsimąjį darbuotoją.

Virtualų studentų praktikos ir karjeros duomenų banką sukūrė KU SMF studentų praktikų vadovas dr. Saulius Bu-čas ir SMF projektų vadovė Jelena Bogatova. Apie šią SMF praktikantų paieškos prieigą šiuo metu yra informuota daugiau nei 200 Klaipėdos miesto bei regiono įmonių ir organizacijų, kuriose studentai galėtų atlikti praktikas ir (arba) rasti darbą.

Anot KU SMF studentų praktikų vadovo dr. Sauliaus Bučo, virtualus studentų praktikos ir karjeros duomenų bankas pradėjo veikti itin nepalankiu laiku, kai šalį krečia sunkmetis ir jaučiamas ekonominis nuosmukis, tačiau, nepaisant to, vis dėlto kai kurios Klaipėdos įmonės jau ieškojo praktikantų per šį duomenų banką. Praktikos galimybėmis aktyviai domisi ir patys studentai.

S. Bučas akcentuoja, jog tokios studentų praktikos ir karjeros galimybių prieigos, svetainės ar bankai – kaip juos bepavadintumėme, – jokia naujiena užsienio universitetų fa-kultetuose. Anot jo, svetur ši patirtis žymiai senesnė ir labiau išplėtota. Pvz., į Jungtinės Karalystės universitetus suplaukia informacija apie ilgalaikio, trumpalaikio ar net valandos dar-bo, praktikos, stažuočių, savanorystės ir kitos veiklos galimy-bes. Tai labai gyva struktūra, akumuliuojanti ir reaguojanti į aplinkos poreikius. O studentams atsiranda galimybė išbandyti save, įgyti įvairiapusės patirties, įgūdžių, mokytis ir veikti. To labai trūksta Lietuvoje.

Lietuvoje ir Klaipėdos universitete tokie duomenų bankai ar karjeros portalai dar tik pradeda kurtis. Jų paskirtis plačią-ja prasme – tai priemonė efektyvesniam akademinių struktūrų (universiteto ar jo padalinio) ir ūkinio-gamybinio sektoriaus bendradarbiavimui. Socialinių mokslų fakulteto praktikų ir karjeros svetainė pirmiausia skirta geros mokomosios prakti-kos vietų paieškai, karjerai. Drauge – tai vieta, kurioje vienas kitą gali susirasti ir realizuoti poreikius tiek darbdavys, tiek studentas. Tai, ką sukūrė S. Bučas ir J. Bogatova, yra tik pir-mas nedidelis žingsnelis, o kaip sėkmingai tai veiks, parodys ateitis. Šis virtualus studentų praktikos ir karjeros duomenų bankas skirtas Socialinių mokslų fakulteto studentams, taigi,

kaip teigia jo kūrėjas, kol kas aktyviausiai ieškoma nuolatinių geros praktikos vietų vadybininkams, ekonomistams, viešojo administravimo studijų programos studentams, politologams, informologams ir žurnalistams.

Galimos praktikos vietos studentams atsiranda ir kitu būdu. Įdėjus nemažai parengiamojo darbo yra pasirašomos ilgalaikės Universiteto ir įmonių, įstaigų bendradarbiavimo sutartys studentų praktiniam mokymui. Pvz., žurnalistikos stu-dijų programos studentams jau yra sudaryta daugiau kaip tris-dešimt praktikos sutarčių su leidyklomis, laikraščių ir žurnalų redakcijomis. 2010 metais buvo pasirašytos bendrauniversite-tinės svarbos analogiškos sutartys su daugiau kaip dešimčia Vakarų Lietuvos rajonų savivaldybių, kurių struktūriniuose padaliniuose atlikti praktikas gali pretenduoti įvairiausių stu-dijų programų studentai ne tik iš Socialinių mokslų fakulteto. Tačiau, anot S. Bučo, sunkumų greitai surasti praktikos vietas sukelia griežtas studentų praktikos laiko reglamentavimas – studentai praktiką dažniausiai privalo atlikti fi ksuotu laiku žie-mą arba ankstyvą rudenį, o darbdavių galimybės ir poreikiai priimti praktikantą dažnai nedera su praktikų grafi kais. Tačiau, nepaisant esamų išorinių nepalankių aplinkybių, S. Bučas įsi-tikinęs, kad ši visiems atvira svetainė ir jos duomenų bankas ilgainiui taps gyvybingas ir palengvins studijų dalį, susijusią su praktinių įgūdžių formavimu žengiant pirmuosius karjeros žingsnius.

(Atkelta iš 5 psl.)

Artūrai, Klaipėdos universiteto televizijoje esi beveik nuo jos įsikūrimo. Kaip čia viskas keitėsi?Artūras: Matot, kadangi kolektyve atsirado daugiau jaunų

žmonių, kurie turi daugiau idėjų ir yra kūrybiškesni, jie atėję čia dirbti padarė laidą tikrai žymiai įdomesnę, negu ji buvo gy-vavimo pradžioje. Bet, žinoma, tobulėjimui ribų nėra. Reikėtų daugiau rubrikų ar linksmesnių siužetų apie studentų gyveni-mą, ne tik apie aukštąjį mokslą.

Ką Jums patiems duoda fi lmavimasis laidoje „Univer-sitetai.lt“?Artūras: Aš visada su malonumu ateinu į laidos fi lmavi-

mus, nes man labai patinka laidos komanda. Su Edita, Vidu ir

„Universitetai.lt“ vedėjai – nemėgstam, kai mus liečia!Amanda labai smagu susitikti ir dirbti. Šie žmonės man daug davė būdami kartu. Svarbiausia, kad mums būna linksma.

Amanda: Kartais pajuokauju, kad jeigu fakultete (Menų – red. past.) būtum dieną naktį, tai galėtum išprotėti. Kartais norisi pabėgti. O čia ateini – visai kitokie žmonės, šiltesnis bendravimas. Pamatai, kad ne visos spalvos niūrios. Čia nie-kas nerėkia, jeigu kas nors nepavyksta.

Artūras: Na, aš rėkiu ant Tavęs, bet čia smulkmena (juo-kiasi)...

Amanda: Tu nepiktybiškai rėki, be to, aš į Tave nekreipiu dėmesio (juokiasi).

Artūras: Na, aš pasistengsiu tada garsiau rėkti (juokiasi).Amanda: Be to, čia visada gali gauti skanios arbatos!

7

Laikraščio „Klaipėdos universitetas“ priedas 2011 m. Sausis Nr. 20Lietuvos studentų sąjunga įvertino KUSS darbą

Lietuvos studentų sąjungos Padėkos vakare įver-t int i svarbiausi su studentų judė j imu ir aukštuoju mokslu susiję įvykiai ir žmonės. Klaipėdiečiai neliko nepastebėti.

Už ryžtingą vadovavimą uostamiesčio studentų įgulai Stu-dentų lyderio vardą pelnė Klaipėdos universiteto studentų są-jungos prezidentė Salomėja Sovaitė. Padėkos šventėje taip pat buvo paskelbta metų Studentų savivalda, Tarptautinis įvykis, Metų projektas ir Atviriausia įvairovei studentų savivalda.

Už augimą, kuriam nebaisios jokios ekonomikos krizės, metų Studentų savivaldos titulą atsiėmė Kauno technologijos universiteto studentų atstovybė. Neliko nepastebėtas ir šios studentų atstovybės organizuotas tarptautinis renginys – stu-dentų forumas „The Trade of Successful Experience“: už stu-dentų atstovų gerosios patirties sklaidą tarptautinėje erdvėje KTU studentų atstovybės renginys pelnė tarptautinio įvykio titulą.

Metų projektu už atgautą nepriklausomybę ir inovaty-

vius technologinius sprendimus buvo išrinktas tinklalapis ir duomenų bazė „LSP.lt“. Ši padėka buvo skirta LSP projekto partnerės ir techninių sprendimų įgyvendintojos, kompanijos „Webgroup“ atstovams.

Metų atvirumo įvairovei vardą už žmogaus teisių puoselė-jimą pelnė „Eitynės už lygybę 2010, Vilnius“. Padėka įteikta Lietuvos gėjų lygos pirmininkui Vladimirui Simonko ir Lietu-vos gėjų lygos projektų vadovui Eduardui Platovui.

Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio nuopelnai per tradicinį Lietuvos studentų sąjungos Padėkos vakarą buvo įvertinti kaip Metų improvizacija aukštojo mokslo labui.

Šių metų renginyje taip pat dalyvavo ir studentus sveikino Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Valsty-binio studijų fondo direktorius Sigitas Renčys, „Drąsinkime ateitį“ direktorius Edmondas Babenskas, vienas pirmųjų Stu-dentų sąjungos įkūrėjų Kęstutis Vaicekiūnas, švietimo, šalies politikos lyderiai, kolegos iš jaunimo organizacijų.

LSS informacija

KUSS rinkiminė - ataskaitinė konferencija vyks2011 m. vasario 24 dieną KU Mažojoje Auloje (VI korpuse) nuo 11 val.

Kandidatai į KUSS Prezidento postą prašymus ir motyvacinius laiškus privalo pateikti iki2011 m. vasario 10 d. Prašymo formą rasite www.kuss.lt

Vieša diskusija su kandidatais planuojama 2011 m. vasario 17 d.

KUKUKKK S Stutudenttttttųųųųųųųųų ųųųųų sąjungosos p prerezzziziziziziziziizziiziziziizideddeddddededededededdddeedddedededdddd ntntttttė ėėėė prrrrrrprrrprrprrprrrpp iipipipipipipiiipipipiiiiiipiipippaažininnininininnnnnnnnntatatatatatatatatatatatatatataat m m m m mm m m m m mmm mmmmmmetetetetetetetetetetetetetetųų ų ų ų ų ų ųųųųų lylylylylylyllll ddddddddereeeee. LSLSLSLSLSLSLSLSLSLSLSLLLLLSS S S S SS nununnunununuuuuuunuuununuototottooo rrr.rrrr.rr

8KUSS rinkiminės - ataskaitinės konferencijos

DARBOTVARKĖ2011-02-24

11:00 - 12:00 val. Dalyvių registracija.12:10 - 13:00 val. KUSS ataskaitinės – rinkiminės

konferencijos atidarymas.13:00 - 13:20 val. KUSS ataskaitinės – rinkiminės

konferencijos darbotvarkės, pirmininko, sekretoriaus ir balsų skaičiavimo komisijos rinkimai bei tvirtinimas.

13:20 – 13:50 val. KUSS revizijos komisijos atas-kaita.

13:50 – 14:30 val. KUSS metinės veiklos ataskaitos tvirtinimas ir vertinimas.

14:30 – 15:00 val. KUSS tarybos metinės veiklos ataskaitos tvirtinimas ir vertinimas.

15:00 – 15:20 val. KUSS revizijos komisijos rinki-mai.

15:20 – 16:20 val. FSA Nuostatų projekto 2011m. tvirtinimas.

16:20 – 17:00 val. Kandidatų į KUSS Prezidento postą pasisakymai.

17:00 – 18:00 val. Balsavimas / kavos pertrauka.18:00 – 18:10 val. Rezultatų skelbimas.18:10 val. KUSS ataskaitinės – rinkiminėskonferencijos uždarymas.

Apdovanoti GMMF geriausiejiEDITA VAŠKAITYTĖBaigiantis metams Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto (GMMF) studentai ir

dėstytojai rinkosi į jau tradicija tapusį studentų ir dėstytojų vakarą. Čia už metų pasiekimus ir darbus buvo apdovanoti GMMF geriausieji.

Geriausius dėstytojus rinko GMMF studentai, kurie savo balsus už mylimiausius dėstytojus galėjo atiduoti GMMF studentų atstovybės internetinėje svetainėje (www.gmmfsa.lt). Balsavo net ketvirtadalis visų GMMF studentų! Šiemet GMMF dėstytojai buvo apdovanoti pagal muzikines nomi-nacijas. Renginį vedė GMMF studentų atstovybės viceprezi-dentė Jovita Gasiūnaitė. Apdovanojimų ceremoniją paįvairino Studentų atstovybės kurti vaizdo intarpai ir pirmakursės hidro-logijos ir okeanografi jos studentės Indrės Mažionytės dainos, kuriai akompanavo net du Mariai. Už 2010 metų pasiekimus įvertinti ir apdovanoti šie dėstytojai:

Metų modernas / Metų inovacija – prof. dr. V. Deniso-vas;

Metų klasika – prof. habil. dr. D. Švitra;Metų albumas / Už mokslinius straipsnius – BPATPI;Metų publikos numylėtinis / Metų studentų draugas –

prof. habil. dr. S. Olenin;Metų kritikas / Metų kirvis – prof. dr. K. Jankauskas;Metų užsienio atlikėjas / Metų vizituojantis arba kito

fakulteto dėstytojas – prof. habil. dr. J. Vaupšas;Metų atlikėjas / Metų dėstytojas – doc. dr. A. Stanke-

vičius;Metų atlikėja / Metų dėstytoja – lekt. dr. N. Juščenko;Metų prodiuseris / Už metų pagalbą – prof. dr. P. Gre-

cevičius.

PrPrPProfofofofof. ddrdrdddd . P.P.P G Grerr ceceviv čččččičičiiiiičiiičius apddddddddddoovovovovovvovoovovvvoovooovovanaanananaananan totototototootootoottaaaaasasasasaasaasaaasa uuuu u uužžžžž ž memmeeeemmeeeememeemetųtųųtųtųtųųttųttųųttt p pppp p p aa-a-ggagagalblbbbbbąąą, ooo p ppppppprof. hhababillllli ... .... ... .. drdrrdrdrrdrdddd ..... ... DD.D.DDDD.D.D.DD.D. ŠŠŠŠŠŠ ŠŠŠŠ ŠŠŠviviviivivivivivitrtrtrtrtrtrtrttrtrraa aa a a a išišišišišišišišiššiššššišišišišririririririrrinkknknknkknknknkkktatatatattt s s MMMMeMeMMMMeM ttųtųųt

klklasa iki a. GGMMMMMMMMMMMMMMFFFFFFFFF FF SASASASASASAA n n n nuotrrr..

9Susipažinkime: HMF SA

AGNĖ NORKUTĖKlaipėdos univers i te to Humani tar in ių moks lų

fakulteto studentų atstovybė – viena didelė ir jauki šeima. Tai kone didžiausia ir matomiausia universiteto studentų atstovybė. Humanitarai pasižymi ne tik savo „geltonu“ įvaizdžiu, bet ir tuo, kad kiekvienas narys yra išskirtinai įdomus, linksmas, netradiciškai savas, humaniškai humanitariškas.

Humanitarinių mokslų fakulteto studentų atstovybę (HMF SA) sudaro apie penkiasdešimt narių, kurie yra labai aktyvūs, imlūs ir siekia šioje veikloje save realizuoti. Branduolį suda-ro lietuvių fi lologijos, anglų fi lologijos ir istorijos specialybių studentai. Pirmininkė Giedrė Vaicekauskaitė džiaugiasi turė-dama tvirtą ir darbingą komandą, nors kartais tenka ją draus-minti. Tačiau, kol komanda bus vieninga, su ja bus nebaisu ir į karą eiti. Ne veltui šiemet Klaipėdos universiteto studentų sąjungos kalėdinio vakaro metu HMF SA gavo „Metų armi-jos“ apdovanojimą.

Užėję į HMF SA kambarėlį svečiai visada pasitinkami su šypsenomis, o atstovybės nariai nusiteikę padėti visiems. Studentai noriai užeina pasiteirauti jiems rūpimais klausimais ar paprašyti pagalbos. Visi studentai kviečiami ir laukiami pertraukų metu su „atstovybininkais“ atsigerti arbatos. HMF SA gerai sutaria su dekanu prof. dr. Rimantu Balsiu ir visais administracijos darbuotojais. Dekanas nepasikuklina ir pats užsukti į atstovybę pabendrauti su studentais, sužinoti, kaip jiems sekasi. Prireikus fi nansinės pagalbos HMF SA kreipia-si į Dekaną, kuris kiek galėdamas padeda ir rūpinasi atstovy-bės reikalais. Akademiniais klausimais humanitarai nuolatos bendrauja su Prodekane. Grupių seniūnai savo pageidavimus

aktyviai išsako pirmininkei, o ji svarbias problemas gvildena Klaipėdos universiteto studentų sąjungos tarybose.

Humanitarai, kaip ir kitos KU SA, organizuoja renginius, įvairias akcijas. HMF SA turi tradicinius renginius, rengiamus metai iš metų, kurie vis plečiasi. Rudenį, pradedama mokslo metus, HMF SA organizuoja Humanitarų dieną. Šis renginys kiekvienais metais rengiamas skirtinga tema. Čia dalyvauti kviečiami ne tik atstovybės nariai, bet ir pirmakursių grupės, kviestiniai svečiai ir administracijos darbuotojai.

Kad sesija nebūtų tokia niūri, įskaitų savaitės metu atsto-vybė organizuoja „Sesijos kavą“. Kiekvieną dieną ilgosios pertraukos metu dalijama kava ir arbata išvargusiems ir suša-lusiems studentams. Atėjus pavasariui HMF atstovybė rengia meninį renginį „Atverk širdį pavasariui“. Jo metu skamba ne tik dainos – išgirstame gitaros, pianino skambesį, deklamuoja-mas eiles, pamatome vaidinamus etiudus. Šis renginys susilau-kia daugybės norinčių dalyvauti studentų dėmesio. Jau keleri metai iš eilės šio renginio metu ir pats HMF Dekanas džiugina gitaros skambesiu ir dainomis.

Skatindama studentus mažiau rūkyti, HMF SA sugalvo-jo akciją „Rūkymui NE“, kurios metu cigaretes mainė į sal-dainius. Kaip ir praeitais metais, šiemet atstovybė vėl darys „Apkabinimų dieną“, kurios metu apkabinamas kiekvienas su-tiktas studentas, dėstytojas ar fakulteto darbuotojas. Šia akcija siekiama kiekvieną žmogų pradžiuginti ir bent trumpam leisti užmiršti rūpesčius.

Šiais metais į HMF studentų atstovybę įsiliejo nemažai pirmakursių, kurie atėjo su savo idėjomis ir pagalba: jie Hu-manitarinių mokslų fakulteto studentų atstovybę daro dar vie-ningesnę ir ugningesnę.

HuHuHuuuumamanniiinniinnniiiinitatatataatatatariririiririr nnninininniniinnnin ų ų ų momoooookskskskskskskskskskskslųllųlųlųlųųų f f f f f fffffakakakakakaakkulululteteetoto a tstovyvyyyyyyyyybbbėbėbėbėbėbėbė – – ––– jj jjj jj jjjauuuua kkikiiki i rrr rrrr rr didedeeed lllėlėlėlėlėllll š šššššššššššššššššeieieieeieeeieeeiieeeeeeeiieiee mmmamamamm . AA.AAAA.A. PP PPPP PP PPeeeleleelelakakaakauauaauauaa sksksksskskooo nununuotootto r.r

10Mokomasis burlaivis „Brabander“ kviečia norinčiuosius

prisijungti prie iššūkių ir žygių jūroje

Registruojantis būtina nurodyti:a) vardą, pavardę; b) mokyklą / universitetą; c) specialybę;d) el. paštą; e) telefoną.Mokymai prasidės vasarį, tikslesnis laikas bus paskelbtas.

Registruotis galite el. paštu brabander@kuss.lt. Paskubėkite registruotis! Šiemet dalyviai bus skirstomi į dvi grupes: nau-jokai (kadetai) ir jau dalyvavusieji plaukiojimuose (jūreiviai).

Kadetų programa: 1. Burlaivio „Brabander“ pristatymas. Laivo atsiradimo

Lietuvoje istorija. Laivo prezentacija. Įgulos prisistatymas. 2. Burlaivio „Brabander“ konstrukcija ir įranga. Korpusas. Varikliai. Burės. Takelažas. Navigacinė įranga. Ryšių įranga. Gelbėjimosi įranga. Laivo planas. 3. Laivo instrukcijos. Tvar-ka burlaiviuose. Bendroji instrukcija. Saugumo darbo vietoje instrukcija. Higienos instrukcija. Instrukcija „Žmogus už bor-to!“ Gelbėjimosi instrukcija. Buriuotojo apranga ir ekipiruotė. Asmens dokumentai. Sveikatos deklaracija. Laivo rolė. Laivo žurnalas ir jo pildymas. 4. Laivo burės ir takelažas. Apiburi-nimas: tipas, burių pavadinimai, burių valdymas. Takelažas. Jūriniai mazgai. Takelažiniai darbai.

Jūreiviai, tikimės, jau trokšta suprasti, kaipgi tas lai-vas, būdamas geležinis, neskęsta. Taigi jiems taip pat siūlome tobulėjimo programą: 1. Burės teorija. Tai žinios apie tai, kaip burlaiviai plaukia,

yra valdomi ir ko nereikia daryti, kad nebūtų bėdų. Svarbiausia – kaip pergudrauti priešininkus ir laimėti. 2. Meteorologija ir hidrologija: kaip patiems tapti orų berniukais ir mergelėmis, o gal net ir šamanais. Praverčia net važiuojant dviračiu. 3. Na-vigacijos pagrindai. Sužinosite, kaip skaityti jūrlapį ir nepa-siklysti jūroje, kur nėra kelio ženklų ir šviesoforų. Taip pat sužinosite, kaip veikia mūsų laivo elektroninė navigacija. Ir kitiems galėsite paaiškinti. 4. Radijo ryšio pagrindai. Paaiškės, nuo ko priklauso jūsų saugumas ir kaip naudotis radijo įranga.

„Brabander“ vienys Europos studentusEDITA VAŠKAITYTĖKlaipėdos universi te to burlaivis „Brabander“

2012 metų spalį planuoja išplaukti į keliones Vidur-žemio jūra. Šiam projektui įgyvendinti jau vykdomi parengiamieji darbai su EMUNI universitetų tinklu.

The Euro-Mediterranean University (EMUNI) įkurtas 2008 m. Barselonoje vykusioje generalinėje asamblėjoje. Tai Europos Viduržemio universitetas, kurį bendrai įkūrė 142 universitetai iš 37 valstybių, tarp jų buvo ir du Lietuvos uni-versitetai: Mykolo Romerio ir Klaipėdos universitetas. Pats EMUNI universitetas yra įsikūręs Slovėnijoje, Portorožo mieste, tačiau tai ne tik universitetas – tai universitetų tinklas, kurį šiuo metu sudaro 179 universitetai. EMUNI universitetų tinklo pagrindinis tikslas yra vienyti akademines ir mokslines pajėgas per įvairius tinklus, bendras studijų, doktorantūros ir tyrimų programas, ypatingą dėmesį kreipiant į Viduržemio re-giono, o ypač į Afrikos universitetus.

EMUNI asamblėjoje Turkijoje buvo pristatytas Klaipėdos universiteto projektas „Klaipėdos universiteto burlaivis „Bra-bander“ Viduržemio jūroje“. Šis projektas, anot KU rektoriaus prof. habil. dr. Vlado Žulkaus, buvo sugalvotas ir inicijuotas studentų. EMUNI universitetų tinklo nariai projektą „Klaipė-dos universiteto burlaivis „Brabander“ sutiko palankiai. Anot prof. V. Žulkaus, vertinimai buvo geri arba labai geri. Pagal projekto idėją planuojama, jog 2012 m. spalio mėnesį KU burlaivis „Brabander“ išplauks iš Klaipėdos uosto ir gruodžio mėnesio pradžioje jau turėtų pasiekti Viduržemio jūrą, vėliau – Maltą, Valetą, o sausio mėnesį pradėti kelionę per Afrikos šalis, Izraelį, Turkiją, Graikiją, Italiją, aplankyti Slovėnijos

miestą Portorožą ir EMUNI universitetą. Savo kelionę „Bra-bander“ užbaigtų Barselonoje, iš kurios laivas jau pajudėtų namų link. Projekte „Klaipėdos universiteto burlaivis „Bra-bander“ dalyvaus Klaipėdos universiteto ir įvairių EMUNI universitetų tinklo studentai, kurie grupėmis plauks tam tikrus etapus, aplankys įvairius miestus ir užmegs naudingų ryšių, kurie peraugs į tarptautinį universitetų studentų bendradarbia-vimą. Projekto metu burlaivyje „Brabander“ bus mokomasi buriavimo, dalinamasi idėjomis. Kaip sako prof. V. Žulkus, „bus siekiama, kad burlaivyje „Brabander“ susitiktų tam tikrų interesų jaunųjų mokslininkų grupės iš skirtingų šalių. Žada-ma surengti trumpą plaukimą ir Klaipėdos universiteto admi-nistracijos darbuotojams, rengti seminarus aktualiais Baltijos ir Viduržemio jūros valstybių klausimais, pvz., užterštumo ar ekologijos.“ Šio projekto metu planuojama ir atskira povan-deninės archeologijos sesija Aleksandrijoje (Egipte), kur yra stambus povandeninės archeologijos centras.

Burlaivio „Brabander“ maršrutas 2012 metams bus suda-romas pagal tai, kiek ir kokių universitetų pareikš norą daly-vauti šiame projekte. Projektą fi nansuos visi projekte dalyvau-jantys universitetai.

Šių metų lapkričio mėnesį Portugalijoje vyksiančioje EMUNI generalinėje asamblėjoje žadama pristatyti universi-tetų sąrašą, kurie norėtų su savo fi nansavimu ir idėjomis daly-vauti projekte „Klaipėdos universiteto burlaivis „Brabander“. Po šios asamblėjos jau bus galima sudaryti tikslų „Brabander“ plaukimo maršrutą. Anot Rektoriaus, taip bus užsitikrinama, kad laivas plauks ten, kur gerai parengta veikla. Tikimasi, jog projektas sėkmingai startuos 2012 metų spalį.

KUKUKUKUUUUKUUKUKUKUKUUUUUUUKUU bb b b b b bbbbbbbbburururururururuurrrrrrrrrrrrrrrrrrlalallalalalallllallalllallaaaaivivivivivivivivivivisisisisisisisss „ „ „ „„„„„„„„„„„„„BBBBBrBBrBBBrBrBBBBBBBBBBBB bbabbabbbabababababababababbananananananananananannnnnnddedededdededdededededddeddddeddddddedddddeded rr“rr“r“r“r““r“r“r“r“rrrrrrr . . ... .... J.J.J.J.J.J.JJ.J.JJJ.J.JJJJ L L LLLLLLL LLLiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaaiaiiaiaiachchchchchchchchchchchcchhhhovovovovovovovovovovovoovičičičičičičičičččččiičii iaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaiaaaaausususususususususususususususuusususs n nn n n nnn n nnn nn nnuouououououououououououououoouuuotrtrtrtrtrtrtrtrtrtrtrtrrt ...

11Pristatyta nauja prof. G. Michelinio monografija

EDITA VAŠKAITYTĖSausio 7 d. Klaipėdos universiteto Menų fakultete

pristatyta nauja prof. habil . dr. Guido Michelinio monografija „Jono Berento Isz naujo pérveizdėtos ir pagérintos Giesmū Knygos Mörlino traktato pritai-kymas poezijoje“.

KU Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centro organizuotą knygos pristatymą Kristijono Donelaičio žodžiais pradėjo kunigas doc. dr. Darius Petkūnas. Už jau ne pirmą

knygą apie evangelikų liuteronų giesmynus profesoriui G. Mi-cheliniui padėkojo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas dr. Mindaugas Sabutis. Vyskupo nuomone, ši knyga leidžia plačiau susipažinti su Mažosios Lietuvos raštija ir kul-tūra, ir tai labai svarbu, nes Mažosios Lietuvos paveldas – in-tegrali Lietuvos kultūros dalis. Šiek tiek keista, pasak vyskupo M. Sabučio, jog lietuvių istoriją tyrinėja ne mūsiškiai, o užsie-niečiai, tačiau per šiuos gilius lietuvių praeities tyrinėjimus net ir svetimšaliai tampa savais.

Dėl itin kruopštaus profesoriaus G. Michelinio darbo ir jo nuopelnų lietuvių literatūrai ir tautosakai KU HMF dekanas prof. dr. Rimantas Balsys pasiūlė Parmos universiteto profe-sorių, KU garbės daktarą nominuoti Nacionalinei kultūros ir meno premijai.

Profesorius G. Michelinis J. Berento giesmynu domėtis pradėjo 2003 m. 2004 m. G. Michelinis užbaigė Martyno Klei-no giesmyno tyrinėjimus ir ėmėsi XVIII amžiuje išleisto Jono Berento giesmyno (Jonas Berentas buvo vokiškos kilmės Įsru-ties vyskupas). Anot profesoriaus, buvo labai sunku gauti J. Berento giesmyno kopiją – tai itin reta mažai pažįstama knyga. Kai kurie mokslininkai netgi teigė, jog šis giesmynas yra din-gęs. Tačiau G. Micheliniui pavyko gauti J. Berento giesmyno kopiją iš Berlyno.

Tyrinėdamas J. Berento giesmyną G. Michelinis perrašė daugiau nei septyniasdešimt giesmių tekstų. Lygindamas ver-timus ir redaguotų giesmių tekstus profesorius pastebėjo, jog giesmių tekstai paprastėja. Monografi jos autorius tikisi, kad J. Berento giesmyno tekstų tyrinėjimai prisidės prie evangelikų liuteronų giesmynų istorijos kūrimo.

Prof. habil. dr. G. Michelinis yra tyręs visus evangelikų liuteronų giesmynus. Ši monografi ja apie lietuvių giesmynus jau yra paskutinė – daugiau jų tyrinėti profesorius nežada.

Klaipėdos universiteto absolventų klubui – vieneriDARIUS REKIS2011 metų sausio 1 dieną sukako 20 metų, kai buvo

įsteigtas Klaipėdos universitetas, o 2011 metų sausio 4 dieną sukako vieneri metukai šiame universitete įregistruotam absolventų klubui „KU Alumni“.

Nors klubas gyvuoja tik metus, tačiau per juos spėjo ne-mažai nuveikti: buvo pradėta kaupti Universiteto absolventų duomenų bazė, į kurią kas mėnesį užsiregistruoja 10–30 ab-solventų. Šios bazės pagrindu sukurta grupė, skatinanti ben-dravimą tarp absolventų. Taip pat sukurta klubo interneto svetainė, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Klaipėdos universitetu ir Klaipėdos universiteto studentų sąjunga, iškel-ta idėja atstatyti Universiteto miestelyje stovėjusį paminklą Lietuvos nepriklausomybei. Nors ši idėja buvo atmesta 2010 m. lapkričio 8 dieną vykusiame Universiteto Senato posėdy-je, tačiau, idėją pristačius visuomenei, KU absolventų klubui pavyko surinkti nemažai informacijos ir gauti archyvinių šiopaminklo nuotraukų, taip praplečiant turimą Universiteto miestelio istorinę medžiagą.

Klaipėdos universiteto absolventai paminklo idėjos ne-išsižadėjo. Šiuo metu yra renkamos lėšos ir rengiamas nau-jas paminklo, skirto universiteto 20 metų jubiliejui, projek-tas. Paminklą planuojama pastatyti dar šių metų rugsėjo 1 dieną: prieš 20 metų į Universitetą susirinko pirmieji šios

Alma Mater studentai.Be minėtų darbų, visą praėjusių metų rudenį ir gruodžio

mėnesį „KU Alumni“ skelbė fotografi jų konkursą „Aš Klai-pėdos universitete“, kuriame dalyvavo gausus būrys univer-siteto studentų ir absolventų. Nugalėtoja tapo Menų fakulteto Džiazo muzikos katedros pirmo kurso studentė Natalija Cha-reckaja. Ji buvo apdovanota Klaipėdos universiteto absolventų klubo „KU Alumni“ vienerių metų veiklos universitete proga. Konkurso nugalėtoja pelnė ir rėmėjų prizus.

PaParmrmosos u uniniveversssssssititeteto oo o o ppprofoffoffffeeseeesseese ooroororrriuius s GG.G. M MMicici hehehhhehehehehhhehehheliliilililiilililiilinninnnninininininininininniniiin sss ssss s sss sss akakakakakakakakakkakakaakktytytyytytytytytytyytyyvviivivvvivivivivvvvv aiaiai tytyririnėnėjajaja lllllllieietutuuuuvvvivvvv ų liliiteteteeeeeraaaaatttūttūt rąrą. . A.A.A P PPeelelakakauauuuuuuuskskskkkkkkkkskkkskskkkkkkkkoooooo o nunununununnnn ototrr.

PePePePePeP rrrrr rrrrrr rrr r vivivivivienenenennnenenneneneererererreerriuuuss s sssss ggggggygygyygygyggg vavavavavvavaavv viviviiiiviiiiiiiviimommmmmomomomommmomommmmomm m mm m m m meeeteteteeeteeeeee uuusuusususususssususss K K KK KKKK KKUU UUU U UUU UUUUU UU U ababsosooooooolvlvl eeennnnentųtų k kkkkkkkkkkkkkkkklululululululululuuubbabbbababbbbbbbb s s sspspspspspspspspspsppssppėjėėjėjėjėjėjėjjjjo nenenenenenenenenenenenneeemmmmmmmmamammmm žažažžžžž i i nnnnununununnnunn vevevevevevevevevevev ikikikikikkikkikikkikikkikiktitititititititititititi.... ... A.A.A.A.AAA.A.AA.A.A.AA.A.A PPPPP PP PPelelellleeeeeee akakakkakkkkkkakkaa auauauuauauauuaauauaa skskooooooo o nunununununnuunnununnnnn ooooototoooo r.r.r

12„Erasmus“ praktika –

puiki galimybė įgyti profesinės patirties užsienyje

TOMAS KNIUKŠTA, IŠVYKSTANČIŲ „ERASMUS“ STUDEN-TŲ KOORDINATORIUS

Nuo 2007 metų studentai pagal „Erasmus“ pro-gramą gali ne tik studijuoti užsienio aukštojoje mo-kykloje, tačiau ir atlikti praktiką Europos įmonėse ar organizacijose.

Praktika, atlikta pagal „Erasmus“ programą, kaip ir „Eras-mus“ studijos, įskaitoma kaip sudėtinė Klaipėdos universiteto studijų programos dalis, studentams skiriama stipendija (nuo 350 iki 900 eurų per mėnesį, priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama).

Per trejus šios veiklos organizavimo metus tokia galimybe pasinaudojo beveik 50 KU studentų. Lyginant su studentais, kurie išvyksta „Erasmus“ studijoms, šis skaičius yra labai ku-klus. Galima išskirti keletą sunkumų, kurie ir lemia vis dar ne itin didelį „Erasmus“ praktikos populiarumą tarp KU studentų. Visų pirma, tam, kad studentas galėtų atlikti „Erasmus“ prak-tiką, praktika turi būti numatyta studento studijų programoje. Minimali „Erasmus“ praktikos trukmė – 3 mėnesiai. Per šį laikotarpį studentas turėtų atlikti darbo krūvį, atitinkantį bent aštuonis KU kreditus. Jeigu studijų programoje mumatyti ma-

žiau nei aštuoni praktikos kreditai, jai galima išnaudoti liku-sius laisvai pasirenkamus dalykus.

Ne visi studentai turi galimybę atlikti 3 mėnesių praktiką semestro metu dėl vykstančių paskaitų, todėl nemaža dalis jų naudojasi galimybe praktikuotis užsienyje vasaros mėnesiais.

Tačiau bene sunkiausia dalis daugumai studentų būna tin-kamos praktikai įstaigos paieškos. Iš užsienio partnerių gau-nami pasiūlymai su praktikos vietomis yra publikuojami KU tinklalapyje, Tarptautinių ryšių skyriaus informacijos bloke, tačiau tokių pasiūlymų nėra itin daug, be to, į tas pačias vietas gali pretenduoti visos Europos studentai. Todėl dauguma stu-dentų ryžtasi ieškoti įstaigos, tinkančios praktikai atlikti, savo pastangomis. Neretai studentams padeda katedrų vedėjai ar dėstytojai, turintys kontaktų užsienyje. Nors tokios paieškos reikalauja laiko ir pastangų, tačiau beveik visiems pasiryžu-siems jos baigiasi sėkmingai.

„Erasmus“ praktiką jau atliko įvairių sričių studentai: bū-simieji žurnalistai, bibliotekininkai, fi lologai, inžinieriai, turiz-mo ir rekreacijos specialistai, psichologai, socialiniai darbuo-tojai ir kiti. Vietų, kuriose buvo atliekama praktika, spektras taip pat platus: laivų statybos kompanijos, bibliotekos, tarp-tautinės televizijos, turizmo informacijos, socialinės rūpybos centrai.

Tad kviečiame studentus nepraleisti progos įgyti tarptau-tinės patirties, praktiškai įtvirtinti teorines žinias. Detali infor-macija apie „Erasmus“ praktiką skelbiama KU tinklalapyje. Studentai gali teirautis informacijos Tarptautinių ryšių sky-riuje (tel. +370 46 398 643, el. paštas tomas.kniuksta@ku.lt).

KU bendruomenės nariai žygiavo sukilėlių takais1923 metų sausio 15-osios įvykiai, po kurių Klaipėdos

kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, šiemet buvo paminėti naktiniu žygiu „Sukilėlių takais“. Šis, jau tradicija tapęs žygis, startavo dešimtą kartą.

Nei sniego gausa, nei nakties tamsa neišbaidė patriotiškai nusiteikusių žygio dalyvių iš visos Lietuvos. Šiemet naktinia-me žygyje nuo Vydmantų iki Klaipėdos (26,3 km) dalyvavo rekordinis skaičius dalyvių – 685 patriotiškai nusiteikę žygei-viai. Tarp jų buvo galima išvysti ir Klaipėdos universiteto at-stovų – Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (BPATPI) darbuotojus, Aktyvaus laisvalaikio klubo „A.L.L.“ ir narų klubo „Amfi bija“, veikiančių Klaipėdos universitete, narius.

Kiekvienam įveikusiam tolimą kelią buvo įteiktas specia-lus vardinis atminimo diplomas.

KU sportininkai – tarp miesto geriausiųjųDOC. DR. GENOVAITĖ AVIŽONIENĖGeriausiųjų Klaipėdos miesto sportininkų dešim-

tuke – būrys Klaipėdos universiteto studentų.Užpernai tapęs pasaulio ir Europos jaunimo čempionu,

Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pirmakursis Au-rimas Didžbalis šiais metais laimėjo visas varžybas. Aurimas Didžbalis išrinktas geriausiu 2010-ųjų Klaipėdos miesto spor-tininku.

Antra liko sprinterė Lina Grinčikaitė, pasaulio čempionate iškovojusi 13 vietą.

Apdovanojimais pagerbti Europos jaunimo pirmenybėse

spindėję Vincas Šlevinskis ir pasaulio jaunimo čempionate septintąją vietą užėmęs Algimantas Trajanauskas bei imtyni-ninkas Šarūnas Jurčys.

Geriausia metų komanda pirmą kartą išrinkta rankinio ekipa „Žemaitijos dragūnas“, po 20 metų laimėjusi šalies čem-pionės vardą ir Lietuvos rankinio Didžiąją taurę. Jos sudėtyje žaidžia ir Klaipėdos universiteto studentai Gražvydas Juška (PF), Audrius Mamkus (JTF), Karolis Stropus (SMF), Lukas Simanavičius (SMF), Arvydas Bučius (SvMF), Tomas Dir-žauskas (PF), Kęstutis Kremeris (JTF) ir Gediminas Vaitkus (SMF).

191999191919919191919919223232232323232322232322232323323 m mmmmmmmm m. . sasasasausususussioio 15 5 555555 555555555555 – – –– – – – – ooososossosooso ioioioioioiosssss s įvįvįvykyyyy iuuuuuuuuuuuuuus s s s ss s s ss s s ss s s ss papapapaaappapapppapppaapappapappp mmmimimmmmm nnėnėnėnėnėėėnėnėnėnėnėnėėjjjjjjjjojjojjjjjojjj iir r KUKUKUKUUKUKKUUKKUKUKUKUUU bbeneenennendddrdrdrdrdrddd uuuuuouououomememeeemm nėnės s nanananananannanan ririririririrr aiaiaiaaaaa ...

13ERASMUS praktika – puiki galimybė studentams tobulėti

KU GMMF studentės patirtis Anglijoje

EDITA VAŠKAITYTĖNorint išvykti į užsienio kompaniją atlikti praktiką

pagal „Erasmus“ mainų programą reikia savarankiš-kai susirasti darbdavį. Tokia yra pagrindinė sąlyga, kuri, pasak „Erasmus“ koordinatoriaus Tomo Kniukš-tos, dažnai pasirodo neįveikiama. Tačiau Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto kraštovaizdžio architektūros studentei Sandrai Kana-peckaitei ši sąlyga nepasirodė neįveikiama – ji pati susirado praktikos vietą ir sėkmingai išvyko prakti-kuotis į Angliją pas profesorių James Hitchmough.

S. Kanapeckaitės praktika truko tris mėnesius. Klaipėdos universiteto studentė buvo įtraukta į visus tuo metu profeso-riaus James Hitchmough kuruojamus projektus, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su ekologiniais principais paremtu želdi-nimu.

Moksliniai tyrimai su Pietų Afrikos fl ora – tai bene svar-biausias profesoriaus James Hitchmough šiuo metu atliekamas mokslinis tyrimas, prasidėjęs prieš penkerius metus. Profeso-rius ir jo studentai jau penkerius metus tyrinėja šią ekosistemą ir jos augalus.

Su šiuo tyrimų etapu buvo susijusi ir KU GMMF krašto-vaizdžio architektūros studentės Sandros Kanapeckaitės prak-tikos veikla Anglijoje. Pagrindiniai darbai, kuriuos studentė atliko praktikos metu, buvo sėklų svėrimas, įvairūs paruošia-mieji darbai prieš sėjant, sėjimas, augalų biomasės svėrimas, sėklų skaičiaus ar kiekio apskaičiavimas, darbai augalų di-zaino klausimais, sėklų ėmimas iš žiedynų, įvairūs stebėjimo ir duomenų fi ksavimo darbai, praktinės užduotys gamtinės aplinkos įvertinimo ir rūšių parinkimo klausimais.

Praktika pas plačiai pripažintą profesoriųBene svarbiausias aspektas, nulėmęs profesoriaus James

Hitchmough sėkmę ir pripažinimą, yra tai, kad jis ne tik atlieka mokslinius tyrimus, bet ir pritaiko tyrimų rezultatus praktiko-je. Yra „pamišusių“ mokslininkų ir yra praktiškų mokslininkų. Profesorius James Hitchmough yra vienas iš pastarųjų. Šiuo metu James Hitchmough ir jo kolega Nigel Dunnett įrengia ke-lias dešimtis hektarų pievų Olimpiniame Londono parke. Tai daug pasako apie jo profesionalumą.

KU GMMF studentė Sandra Kanapeckaitė vykdė ne tik želdinimo projektą. Kitą projektą, kurio tikslas buvo išsiaiš-kinti vietinių gyventojų nuomonę apie natūralistines pievas, įrengtas Mearsbrook’o parke, ji vykdė kartu su profesoriaus

studente Mima iš Londono. Drauge su S. Kanapeckaite prak-tikavosi ir Šefi ldo universiteto kraštovaizdžio architektūros specialybės studentai, kurie kooperavosi su studentais inžinie-riais „Žaliosios sienos“ projektui: „Studentai inžinieriai sukū-rė kelis skirtingus statybinius mišinius, iš kurių pagamino tam tikrus blokus su grioveliais. Kartu su studentu iš Kinijos, pri-pildėme griovelius smėlio ir pasėjome tam tikrų augalų rūšių. Šio projekto tikslas buvo sukurti statybinį mišinį ir atrinkti tas augalų rūšis, kurios galėtų sukurti tvarią, ilgaamžę, save pa-laikančią gyvąją sistemą. Mums tai pavyko. Ateityje ji galėtų būti naudojama namų ir kitų statinių statybai“, – pasakojo KU GMMF studentė. Šefi ldo universiteto kraštovaizdžio architek-tūros studentai turi augalų studijos kursą. Šiemet universitetas skyrė fi nansavimą elektroninei augalų galerijai sukurti.

Išmoko pažinti daugiau nei 200 augalų rūšių„James Hitchmough pastebėjo, kad man patinka fotogra-

fuoti, todėl pasiūlė fotografuoti augalus elektroninei galerijai. Man tai buvo ir įdomu, ir naudinga. Turėjau nufotografuoti ne tik augalą apskritai, bet ir tai, kaip jis atrodo visame krašto-vaizdyje, taip pat augalo žiedus, vaisius, lapus, spyglius ir ki-tus rūšį identifi kuojančius požymius. Tokiu būdu susipažinau su beveik 200 augalų rūšių, – džiaugėsi S. Kanapeckaitė. – Au-galų stebėjimas suteikia žinių apie tai, kaip keičiasi augalai per sezoną, skirtingu paros metu, esant skirtingam apšvietimui. Tai man, kaip kraštovaizdžio architektei, buvo itin naudinga.“

Sužavėjo anglų praktiškumasKita praktikos dalis buvo susijusi su įvairių kraštovaizdžio

architektūros objektų Anglijoje lankymu. Praktikos Anglijoje metu S. Kanapeckaitei buvo suteikta galimybė dalyvauti dau-gelyje seminarų, konferencijų. Vienoje konferencijoje Lon-done merginą nustebino tai, kad konferencija vyko XVII a. bažnyčioje. Anot jos, erdvės konferencijoms, parodoms čia puikiai pritaikytos. Merginą sužavėjo toks anglų praktišku-mas. „Ne mažiau praktiškai anglai erdves išnaudoja ir šiuo-laikiniuose pastatuose. Pavyzdžiui, Šefi ldo universiteto Kraš-tovaizdžio fakultete, be tipiškų klasių, kabinetų ir auditorijų, yra kelios didelės erdvės, kurios konstruojant mobilias sienas gali virsti didesnėmis ar mažesnėmis klasėmis, dirbtuvėmis, parodų salėmis, auditorijomis. Ta pati siena atlieka ekrano, lentos, lentynos ir kitas funkcijas“, – tokie KU GMMF Krašto-vaizdžio architektūros studentės S. Kanapeckaitės įspūdžiai. Ji ragina „Erasmus“ praktikos galimybėmis pasinaudoti ir kitus studentus, nes tai – puiki galimybė tobulėti.

„E„„„E„„E„E„E„E„E„EEEE„E„„E„E„EEE„E„E„EEEEE„„„E„„ rarararasmsmmmmmmsmmsmsmmmmsmmususususususususuussuss“ ““ “ “ “ ““““““““ prrrpprprprrprprprpprpp akakakakakakkakkkkkkkkkkakakkkakkkaka iiiititititititittititititt kokkkkkkkokkokokokokokokokoos ss ss s s mmmmmmemememememememeemmmmmmmmmmm tut GGMMF F stududdududududududdddennnnnnnnnnnnnntėttėtėėėėėėėėtėėėė i i ii ii iiii šmšmšmšmmšmššmšmmmššmšmšmmokokokokokokokokokokokokkokokkokokokkokokokkookkkoo ooo ooo ooo ooo oooooooo oo papapapapapapapapappapapapappapapaapapppapppppaaažižžižžžižižižižižižižižižiižižižiiižižžiž ntntntntnttiii i idadadadadadaddddddad uguguggugugggiaiaiaiaiaiaiau u uuuuu neneneneneneneneeeneneeeeneneneeeneneeeeeeeeeeen iiiiiiiiiiiiiiiiiiii iiiiii 202222222022 0 0 augalų. Asmemem ninininiiiiiiiniiiiinininininiiniinininininnnnnnnnnnnnnnn o oo oo oo oooooooo arararararararararararaaraaraaara chchchchchchchhchchhchhhchhhhhccchyvyvyvyvyyyyvyyyyvyvvoo o o o o nununununununuuunuuuotototototottottotoottttttr.rrr.rr.rr

GMGMGMGMGMGMGGMGMGMGMGMGMGMGMGMGMGMGMGGGMGMGG MFMFMFMFMFMFMFFMFMFMFMFMFMFMFMMFFMFFMFMFMMFMFMF s s s s s sss sssssss ssstututtututututtutuututututuuutuuututudededededededededededededdededededededededdedededddededd ntntntntntntntntntntntntntntntnnnttnttnnnnn ėėė ė ė ėėė ėė ė ė ėėėė S.S.S.SS.SS.S.S.S.SS.S.SS.SSSSSSS. K K K K K KK K KKK K KK KKK KKKK KKK K K ananananananananananananananananaananaaaanananananaaaa apapapapapapapapapapapapapaapappappppaapapppapapppppppeceececececececececeececececcceckakakakakakakakakakakakaakaakaaaakakkk itititititittitititiitititittiitė ė ėėėėėėėė ėėėėė ė ė ė prprprprprprprprprprprrprprpprprrprrrrp akakakakakakakkakakakakakakakakaakakakaakakkkakkakaa titititititititititiiiikąkąkąkąkąkąkąkąkąkąkąkąkąkkąkąkąkąkąąą A A A A A A A A AAAA AAAA AAA AAngngngngngngngngngngngngnnngnnnngngnnggglililililililililililiiilijojojojojojojojojojojojoojjjojjjoj jejejjejejejejejejejejejejjejejejeeeeej aaa tllikkoo o papppaaaapaaaapapapaapappaappaaapp s s s ssssss sss ssss žyžyžyžyžyžyžyžyžyžyžyžyžyžyžžžyžžyžyyžyžžyžyyyyžžymmmųmųmųmųmmmmųmmmmųmųmmųmųmųmųmųmmmmmmmmųųmųmmmųų A AA A AA AA A A AAAAAAAAAAAAAAAAAAAngngngngngngngngngngngngngngngngngngnngnggnggngggnngngggglilililililiilililliliilililililililiiiliiiijojojojojojojojojojojojojojojojoojojojoojoooj s sss s sssssss s sssssssss prprprprprprprprprprprrrprppprprprprprprprprprprprprprprprprppprpprrrprpppprppprrrrrprrppp oofofofofofofofofofoffofofofofofofofofofofooofofoofofofooofoofofoofooffoofffooofeesesesesesseeseseeeesese ororororororororororrororrooroororororiųiųiųiųiųiųiųiųųiųiųiiųiųiųiiųų. . .. . . AsAsAsAsAsAsAsAsAAsAsAsAsAsAsAsAsAsAsAAsssssssssAsAA mememememememememememememmmmemmmmmmm nininiiininininininininiinininnnniinn ninininininniiniininniniinninnnnnnn o ooooo oo o o ooo ooooo ararararaararararaararaarararaaraaaaarchchchchchchchhchchhhchhhchhhhhchchchhhchchhcc yyvyvyvyvyvyyvyyyyvyvvvvvvvvvvo ooooo nunununununuunununuuunnuuunuuunnnnnuoooototototototottotototototototttototoottoooto r.r.r.r.r.r.rrrrr.r

14Sesijos vargai ir malonumai

AGNĖ NORKUTĖKiekvienam s tudentui egzaminų ses i ja sukel ia

įvairių minč ių ir jausmų . Vieniems ji – išbandymų metas, kitiems – galimybė parodyti savo per pusmetį įgytas žinias, dar kitiems – pažintinė kelionė. Tačiau nė vienas studentas nelieka (ir negali likti) abejingas egzaminų sesijai.

Dauguma Klaipėdos universiteto studentų jau išsilaikė se-siją: kai kam ši sesija buvo pirmoji, o kai kam – priešpaskuti-nė. Kol studentai dar „karštutėliai“ po sesijos, nutarėme juos pakalbinti ir sužinoti studentų nuomonę: kaip jiems sekėsi, kaip vertina egzaminų maratoną. Savo patirtimi mielai sutiko pasidalyti įvairių specialybių ir kursų studentai.

– Kaip manote, kada studentams geriausia laikyti sesi-ją? Ar tinkamas laikas tarp švenčių?

Vitalija Butkutė (antrakursė SvMF studentė): Be abejonės, visi studentai sesiją laikyti norėtų prieš šventes, bet jau po lai-ko. Taip yra kiekvienais metais: kad ir norėtume egzaminus išsilaikyti iki švenčių, fi ziškai to negalėtume padaryti.

Robertas Sungaila (trečiakursis JTF studentas): Aš ma-nau, kad sesiją laikyti reikėtų nuo sausio 5 dienos. Prieš pat šventes dar galima laikyti kokį vieną egzaminą, bet tarp šven-čių (Kalėdų ir Naujųjų metų) jau lieki įspaustas į rėmus: sunku susikaupti ir juo labiau prisiversti mokytis.

Laura Povilaitytė (ketvirtakursė MF studentė): Prieš šventes visai nėra susikaupimo. Nebent jei savaitę prieš Kalė-das išsilaikytume sesiją, tada, manau, visiems būtų lengviau. Menų fakultete geriau laikyti sesiją po Naujųjų metų, nes tada studentas dar turi laiko kai ką pagerinti, o tai labai svarbu MF studentams.

Šarūnas Dobradziejus (antrakursis JTF studentas): Man labai gerai, kai pirmi egzaminai yra tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Nieko nenorėčiau nei keisti, nei pridėti.

– Kaip Jums sekėsi ši sesija? Ar patenkinti savo įver-tinimais?

Vitalija: Nors besiruošiant sesijai susikaupti buvo gana sunku, tačiau mano įvertinimai geri. Atpirko visas kančias ir

bemieges naktis.Robertas: Manau, man ši sesija puikiai praėjo. Savo pažy-

miais esu patenkintas, įvertinimai geri.Šarūnas: Man atrodo, kad ši sesija buvo tokia pati, kaip ir

buvusios – reikalaujanti daug dėmesio bei mokymosi. Mano įvertinimai nėra ypač geri, tačiau esu jais patenkintas.

– Galbūt sesijos metu ar besiruošdami egzaminams, o gal eidami į kokį atsiskaitymą patekote į kuriozišką situa-ciją?

Vitalija: Važiuojant į egzaminą sugedo autobusas. Tai kiek nervų ir panikos buvo! Laimei, spėjau persėsti į kitą ir nuvažiuoti laiku.

Šarūnas: Na, kol kas per tiek laiko, kiek yra buvę sesi-jų, man nenutiko jokių įvykių. Bet gal būtų ir įdomu pakliūti į kokią keblią situaciją: įdomu, kaip tada tvarkyčiausi, kaipreaguočiau.

Klaipėdos universiteto studentai, pasidaliję savo nuo-monėmis, džiaugėsi pagaliau sulaukę užtarnautų atostogų. O tiems, kurie tebelaiko sesiją, linkėjo stiprybės ir ištvermės ko-vojant su egzaminų karštine.

Klaipėdos universiteto20 metų jubiliejaus minėjimas2011 m. vasario 10 d. 18 val. Šv. Mišios Kristaus Kara-

liaus bažnyčioje (Bokštų g. 10A).2011 m. vasario 11 d. programa:9.00–12.00 val. Sveikinimų priėmimas KU Rektoriaus

kabinete, Universiteto miestelyje(Herkaus Manto g. 84, Klaipėda).14.00–14.20 val. Renginio pradžia. Atidarymo kalbos

(Šaulių g. 36, Klaipėdos koncertų salė).14.20–14.40 val. Akademiko V. Razumo paskaita „Nedi-

delių valstybių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros poli-tika“.

14.40–15.00 val. Įteikiami padėkos raštai ir atminimo do-vanos universiteto steigėjams ir pirmiesiems vadovams.

15.00–15.45 val. Universiteto studentų ir absolventų kon-certas „Klaipėdos universitetui – 20 metų“.

16.00 val. Klaipėdos universiteto fotoalbumo pristatymas, nuotraukų paroda

(Šaulių g. 36, Klaipėdos koncertų salės 1 aukšto holas).20.00–24.00 val. Studentų vakaronė (renginį organizuoja

KUSS).

BBBBBBeBeeBB vveeikik kiekvkvienaaanaam m m mm m ststststststs udududududdenenenenenntututtutututuii ii ii sesesesesesesisisisisisijajajjajaja s sukukukkkkelelelelliiaa d ddididdididddidžžžžžiiulullllįįį įįįį įį stststrerereresąsąsąsąsąsąsąąą......

15

Ginamos daktaro disertacijos2011 m. vasario 25 d. 12 val. Klaipėdos universiteto Aula Magna konferencijų salėje (H. Manto – 84, Klaipėda) bus ginama Nerijaus Nikos Ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertacija: „Šlakių Salmo trutta L. reprodukcijos ekologija ir efektyvumas mažame lygumų upelyje Vakarų Lietuvoje“Mokslinis vadovas:dr. Tomas Virbickas (Gamtos tyrimų centras, Ekologijos institutas).

2011 m. vasario 25 d. 12 val. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto 220 a. (S. Nėries-5, Klaipėda) bus ginama Vaido Viršilo edukologijos mokslo krypties daktaro disertacija:„Socioedukacinės pagalbos galimybės 14-16 metų paaugliams, atliekantiems laisvės atėmimui alternatyvią

bausmę“Mokslinis vadovas:doc. dr. Lilia Žukauskienė (Klaipėdos universitetas).

2011 m. vasario 25 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Auloje (H. Manto – 84, (VI korpusas) Klaipėda)) bus ginama Vasilijaus Safronovo istorijos mokslo krypties daktaro disertacija:„Tapatybės ideologijų konkurencija Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste: XX amžiaus Klaipėdos atvejo

tyrimas “Mokslinis vadovas:doc. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis (Lietuvos istorijos institutas)

KU leidykloje 2010 metų gruodį išleistos knygosMOKSLO DARBAIActa historica universitatis Klaipedensis XXI. Klaipėdos

krašto aneksija 1939 m.: politiniai, ideologiniai, socialiniai ir kariniai aspektai

Tiltai. Mokslo darbai. Krikščioniškojo dvasingumo ugdy-mas, Nr. 41

MONOGRAFIJOS, MOKSLO STUDIJOS,ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

Arūnė Liucija Arbušauskaitė. Anšliusas ir Klaipėdos kraš-to gyventojai (1939–1944)

Nijolė Strakauskaitė. Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių

Pamarių sakmės. Sud. Dalia KiseliūnaitėŽemaičių kalendorinė tautosaka: Užgavėnių dainos. Sud.

Lina Petrošienė, Jonas BukantisRemigijus Čiegis, Jolita Ramanauskienė, Ligita Šimans-

kienė. Lietuvos regionų darnaus vystymosi vertinimasSTUDIJŲ KNYGOSOna Skaistutė Idzelevičienė. DžaivasKazimieras Daukšas. Laivo jėgainės sistemų hidraulinis

skaičiavimas ir šilumokaičių parametrų patikrinimasLeonas Jovaiša. Saviugda šiandienDISERTACIJOSArvydas Švagždys. Gamtinių ir antropogeninių veiksnių

įtaka žuvų sugavimų kaitai Kuršių mariose. Daktaro diserta-cijos santrauka

Arvydas Švagždys. Gamtinių ir antropogeninių veiksnių įtaka žuvų sugavimų kaitai Kuršių mariose. Daktaro diserta-cija

KU INFORMACINIAI, JUBILIEJINIAI LEIDINIAI Dainavimo katedrai – 20. Sud. Valentina VadoklienėKatedros jaunystė: pirmieji penkiolika metųKITA LITERATŪRANijolė Strakauskaitė, Lina Motuzienė. Kuršių nerija Hugo

Scheu atvirukų rinkinyje (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)

16

K L A I P Ė D O SU N I V E R S I T E T A S

ISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.

www.ku.lt

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8-46) 398 905

El.paštas: laikrastis@ku.lt

Leidėjas Klaipėdos universite-tas. Spausdino UAB “Žemai-tijos spauda”, Šilutės pl. 83,

KlaipėdaTel.: (8-46) 420 138

Redaktorė: Edita VaškaitytėKorektorė: Aušra LembergerKorespondentai:Eglė Jurevičiūtė, Agnė Norkutė, Žydrūnė Domarkaitė, Donata Veliūtė.Maketuotojas: Andrius PelakauskasRedakcijos ir straipsnių autorių nuomonės nebūtinai sutampa.

Klaipėdos universiteto „Atvirų durų diena“Renginio programa (2011 03 19)

11.00 val. Renginio atidarymas. Klaipėdos uni-versitetą pristato studijų prorektorius prof. V. Lau-rėnas.

11.30 val. Prisistato Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas.

11.40 val. Prisistato Humanitarinių mokslų fa-kultetas.

11.50 val. Prisistato Jūreivystės institutas.12.00 val. Prisistato Jūrų technikos fakultetas.12.10 val. Prisistato Menų fakultetas.12.20 val. Prisistato Pedagogikos fakultetas.12.30 val. Prisistato Socialinių mokslų fakulte-

tas.12.40 val. Prisistato Sveikatos mokslų fakulte-

tas.12.50 val. Prisistato Tęstinių studijų institutas.13.00 val. Prisistato Klaipėdos universiteto Stu-

dentų sąjunga.Renginio trukmė nuo 11.00–15.00 val. (fakulte-

tai ir institutai prisistatinės jiems skirtuose stenduo-se, fakultetų ir institutų atstovai tiesiogiai bendraus su būsimais studentais).

Renginys vyks Herkaus Manto g. 84, naująja-me Klaipėdos universiteto auditorijų ir konferencijų salės korpuse „Aula Magna“. Kviečiame!

Dėmesio!Šauniausios Lietuvos mokyklos kviečiamos ap-

silankyti Klaipėdos universitete ir daugiau sužino-ti apie studijas vieninteliame Lietuvos universitete prie jūros!

Jeigu nedrįsti klausti per atvirų durų dienas ar nepavyko gauti reikiamos informacijos studijų mu-gės metu – laukiame Tavęs, Tavo mokytojų ir Tavo klasės Klaipėdos universitete, kur Tau suprantamai paaiškinsime, ką turi daryti, kad taptum Klaipėdos universiteto studentu. Uostamiesčio universitetoatstovai suteiks informacijos apie naujoves ir mielai atsakys į visus iškilusius klausimus.

Jeigu neturite galimybės atvykti į Klaipėdą – mes mielai atvyksime pas Jus!

Skambinkite telefonu Klaipėdoje 398905 ir susi-tarsime. Iki pasimatymo!