www.veidas.lt

KODĖL LIETUVIAI NESIDRAUDŽIA TURTO

Lietuviai draudžiasi dešimt kartų mažiau nei vakariečiai.Vilniaus gyventoja V.Bartoševičienė gaisro metu prarado visą

savo neapdraustą turtą

www.veidas.lt 2013 gegužės 64,99 Lt

Nr. 19

V.GEDVILAS: „ŠIO SEIMO KOKYBĖNĖRA PRASTESNĖ NEI PRAĖJUSIO“ 12 p.

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROGRAMAIR GĖDINGA, IR KORUMPUOTA 14 p.

ANALIZĖ: KAIP TAMPAMATERORISTAIS 34 p.

Prenumerata – www.veidas.ltReklama „Veide“ – tel. (8 5) 264 9422

2013

GEGUŽĖS 20 D.

LIETUVOSUNIVERSITETŲ

REITINGAS

„Nesu skolingas V.Uspaskichui už Seimo pirmininko postą“, –tikina V.Gedvilas.

Savaitės interviu 12 p.

Nekilnojamasisturtas22 p.Butų pirkėjų reikalavimainekilnojamojo turtoprojektų plėtotojamsdidėja

Kinas56 p.Gegužė kine:riaumojantys,griaunantys,skrendantys,lėbaujantystęsiniai užgožiaoriginalumą.

Kelionės60 p.

LIETUVAEKSPRESAS LIETUVA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6APKLAUSA: nuo Rusijos nutolome, prie Vakarų dar nepriartėjome . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8GYNYBA: ar NATO išsiplės į Skandinaviją? . . . . . . . . . .10SAVAITĖS INTERVIU: „Nesu skolingas V.Uspaskichui už Seimo pirmininko postą“, – tikina V.Gedvilas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12TYRIMAS: Valstybės investicijų programos prioritetai bus finansuojami kada nors . . . . . . . . . . . . . .14POLITIKA: naujoji politikų karta nebus nei moralesnė, nei principingesnė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .18

VERSLASKONFLIKTAI: kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ trukdo kitoms svarbioms šalies įmonėms . . . . . . . . . . .20NT: butų pirkėjų reikalavimai NT plėtotojams didėja . . .22VIRŠELIO TEMA: Lietuvoje neapdrausta daugiau nei du trečdaliai turto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .24

PASAULISTERORIZMAS: kaip tampama teroristais . . . . . . . . . . .34GYVENIMO KOKYBĖ: europinis gerovės valstybės modelis patyrė bankrotą? . . . . . . . . . . . . . . . .36MOKSLAS: kada namie turėsime asmenines medicinos laboratorijas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .38

VISUOMENĖISTORIJA: ar prieškariu draudimo verslas buvo skaidresnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .32TENDENCIJA: socialinė atsakomybė = viešieji ryšiai. Bet taip neturėtų būti . . . . . . . . . . . . . . . . .40SVEIKATA: širdies nepakankamumas pavojingesnis už kai kurias onkologines ligas . . . . . . . .42KORORTAI: Lietuvos pajūris – nesikeičiantis, bet pasiilgtas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .44REGIONAI: septynios meno bangos prie Baltijos . . . . .46

KULTŪRAPINIGAI: Lietuvos meno elitą maitina privatūs vakarėliai ir užsienis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .48INICIATYVOS: R.Karbauskis Naisių kaime kuria kultūros židinį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .52TEATRAS: pavasaris šykštus šilumos, bet dosnus muzikos – gegužę žiūrovų laukia dvi operos ir baletas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .54GEGUŽĖ KINE: riaumojantys, griaunantys, skrendantys, lėbaujantys tęsiniai užgožia originalumą . .56

LAISVALAIKISPAVASARIO SKAITINIAI: siūlome ištrauką iš naujosL.Brizendine knygos „Moters smegenys“ . . . . . . . . . . .58KELIONĖS: Jungtiniai Arabų Emyratai – nenumaldomas siekis būti geriausiems pasaulyje . . . . .60

KOMENTARAIREDAKTORIAUS LAIŠKAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4A.BAČIULIS: kam Lietuvai reikalingas nedirbantis Vyriausybės vadovas . . . . . . . . . . . . . . . . . . .9R.KOVALIOVAS svarsto, kas stabdo įmonių socialinės atsakomybės plėtrą Lietuvoje . . . . . . . . . . . .41A.ŠINDEIKIS: P.Krugmano ginčas su mūsų politikais dėl Lietuvos ekonomikos potencialo . . . . . . . .62

TURINYS NR. 19, 2013 M. GEGUŽĖS 6–12 D.

TURINYS

»32013-05-06 ● VEIDAS

Jungtiniai Arabų Emyratai – nenumaldomas siekis būtigeriausiems pasaulyjeVIRŠELIS: S.ŽIŪROS, „DREAMSTIME“ NUOTR.; „VEIDO“ FOTOMONTAŽAS

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„EIK

OS

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„BFL

“ N

UO

TR.

Mūsų valstybė, nors ir iš lėto, vis dėlto lipapažangos laiptais. Tačiau kai kurios sri-

tys ne tik nejuda į priekį, bet netgi regresuo-ja. Ir dažnai visokie stabdžiai būna kontro-liuo jančios ar leidimus išduoti turinčios insti-tucijos, o kalbant dar tiesiau – visokiausiaipaveldosaugininkai, paminklosaugininkai,žemėtvarkininkai, archeologai, planuotojai irinspektoriai, konsultantai, vertintojai ir nevaviešojo intereso gynėjai, higienistai, priešgais-rininkai ir kitokie derintojai.

Vilniaus mero Artūro Zuoko teigimu, 2003m. Karaliaus Mindaugo tiltas buvo pa sta tytasper metus, įskaitant visus leidimus, de rinimusir statybos darbus, bet dabar tokio pa ties tiltostatyba užtruktų mažiausiai trejus me tus. „Nesdabar viso ko karalienė yra proce dūra. Ir, beje,ilgai besitęsianti procedūra. To dėl šiandien betką pastatyti užtrunka kur kas ilgiau nei priešdešimtmetį“, – aiškina A.Zuo kas.

Panašiai kalba ir nekilnojamojo turto plė-totojas Arvydas Avulis: „Nors politikai nuolatpabrėžia, kad visas procedūras mūsų šalyjestengiamasi supaprastinti, iš tiesų per 15metų jokio paprastinimo aš nepastebėjau.Kaip tik viskas vyksta priešinga linkme.Tarkime, kai buvo apskritys, žemėtvarkinin-kai dirbo kur kas sparčiau, nei dirba dabar.“

Ir ši bėda kamuoja ne tik sostinę. Statybųvers lininkai teigia, kad visokiausi derinimai il -gai užtrunka daugelyje regionų. O pajūryjeką nors pastatančius verslininkus apskritaiga lima laikyti stebukladariais. Tarkime, Ne -rin goje pastatyti sanatoriją – tokia misija šiosže mės gyventojams neįmanoma. Nors tai nega mykla ir ne sąvartynas, nors tai padidintųNeringos patrauklumą ir sukurtų nemažai

naujų darbo vietų, Lietuvoje jos atsiradimastiesiog neįmanomas. Lygiai taip pat neįma-noma ir gauti leidimo nukirsti kelis medžiusšalia Nidos oro uosto. Geriau jau jis stovėsnenaudojamas, bet šešios pušys ir toliaužaliuos. Normaliame krašte vietoj dešimtiesnukirstų medžių būtų galima įsipareigoti, tar-kime, už kilometro pasodinti šimtą ar penkisšimtus medžių, o pas mus negalima.

Formaliai aiškinama, kad visos tos proce-dū ros ir visi tie kontrolieriai labai pasitarnau-ja kovoje su korupcija. Tačiau žvelgiant į Lie -tu vos realijas tuo patikėti labai sunku: įvai-riau si statiniai kaip kilo, taip ir tebekyla ne leis -tinose vietose. O štai normaliems, nekorum -puotiems žmonėms ir verslo įmonėms bet kąpasistatyti vis sunkiau ir tai užtrunka vis il giau.Be to, tai leido suklestėti visokiausių kon -sultantų, žemėtvarkininkų ir vertintojų vers -lui. Jie dabartine sistema tikrai patenkinti.

Ir dar. Kai vis dėlto kyla skandalų, rastiatsakingų ir kaltininkų Lietuvoje praktiškainepavyksta. Atsakomybė paprasčiausiai iš -plau nama: kai tiek daug visokių vertintojų irkontrolierių, tai padaryti visai nesunku.

Kai kurie politiniai ar visuomenės veikėjaiiš neva Lietuvos saugojimo sugebėjo susikurtikovotojų įvaizdį, išpopuliarėti ir net patekti įSeimą ar miestų savivaldybių tarybas. Ome ny -je turiu tokius veikėjus, kaip Naglis Puteikis,Au relija Stancikienė ar kiti panašūs rėksniai.Jie mano, kad gelbėja Lietuvą, nors kartais galge riau būtų, jei Lietuva išsigelbėtų nuo jų. Mi -nėtiems N.Puteikiui ir A.Stan ci kie nei siūlyčiauvisą mėnesį kasdien pavaikščio ti po VilniausŠnipiškių rajoną, ir jeigu jiems patiks tai, ką tenpamatys, tada jie gali tęsti savo veiklą. ■

Gintaras Sarafinas

REDAKTORIAUS LAIŠKAS»KARALIENĖ – ILGAI BESITĘSIANTIPROCEDŪRA

Mūsų šalyje jau tikrai daug visokių kontrolieriųir saugotojų, manančių, kad jie gelbėja Lietuvą,nors kartais gal geriau būtų, jei Lietuvaišsigelbėtų nuo jų.

2013 m. gegužės 6 d.; Nr. 19 (1067)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.LEIDĖJASdr. Algimantas ŠindeikisDIREKTORIUSAndrius ValackaVyriausiasis redaktoriusGintaras SarafinasVyr. redaktoriaus pavaduotojaGiedrė Bolzanė, tel. 264 9433Atsakingoji sekretorėSonata Bajoraitė, tel. 264 9415SKYRIAI:Vidaus politika – J.Ku činskaitė, A.Lėka, tel. 264 9432

Verslas – J.Laurinėnaitė-Šimelevičienė,V.Sapetkaitė, tel. 264 9418Visuomenė – V.Stoškuvienė Kultūra – R.Baltru šai tytė, tel. 264 9418 Užsienis – R.Janužytė, tel. 264 9423 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė Bendradarbiai – A.Bačiulis, V.Gaidys,E.Jurgelionis, A.Maldeikienė,R.Milašiūnas, G.Mitkevičienė, V.Norkus,E.Pukšta, D.Puslys, J.Rudokas, D.UrbienėKalbos redaktorėV.Kundrotienė, tel. 264 9385Vyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, F.DestandauReklama R.Lukšienė, A.Papievienė, tel. 264 9422Platinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424AdministratorėM.Aleksandravičienė, tel. 262 6813REDAKCIJOS ADRESAS:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdino UAB „Spaudos kontūrai“,Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2013 UAB „Vei-do“ periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelbtą informaciją galima pla-tinti ar naudoti kitose žiniasklaidos prie-monėse tik gavus rašytinį UAB „Veido“periodikos leidyklos sutikimą. Rank raščiainegrąžinami ir ne re cen zuo jami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažymėtų straips nių turinį redakcija neatsako.

Prenumerata 2013 m. „Veido“ prenu-merata internetu: www.veidas.lt „Res-publikos“ platinimo tarnybose; privačio-se platinimo tarnybose ir redakcijoje –kiekvieną darbo dieną; Lietuvos paštuo-se – iki mėnesio 20 d. Lietuvos prenu-meratoriams: 1 mėn. – 21 Lt, 3 mėn – 63Lt, 6 mėn. – 126 Lt, 12 mėn. – 252 Lt. ESvalstybių prenumeratoriams (su pristaty-mu) apmokėjimas čekiais arba grynai-siais redakcijoje: 1 mėn. – 55 Lt, 3 mėn.– 165 Lt, 6 mėn. – 330 Lt, 12 mėn. – 660Lt. Kitų valstybių prenumeratoriams: 1mėn. – 85 Lt, 3 mėn. – 255 Lt, 6 mėn. –510 Lt, 12 mėn. – 1020 Lt.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

EKSPRESAS»

2013-05-06 ● VEIDAS6

1 MLN. 67 TŪKST.Maždaug tiek Lietuvoje gyvena mamų– tai sudaro 75,2 proc. visų penkioli-kos metų ir vyresnių moterų.2 MLN. 211 TŪKST.

Tiek vaikų per savo gyvenimą pagim-dė dabar gyvenančios mamos.239 TŪKST.

Tiek Lietuvoje gyvena daugiavaikųmamų (pagimdžiusių tris ir daugiauvaikų).48,2 PROC.

Tiek moterų pagimdė du vaikus. Povieną vaiką yra pagimdžiusios 29,4proc. moterų.20–24 METŲ

Dažniausiai būdamos tokio amžiausLietuvos moterys gimdo pirmą kartą.27-ERI

Pastaraisiais metais vidutinis pirmąkartą pagimdžiusių moterų amžiausvidurkis – 27 metai.2,07

Toks yra vidutinis vienos moters pa-gimdytų vaikų skaičius Lietuvoje.2001 m. jis buvo 2,13.ŠILALĖS RAJONAS

Šiame rajone mamos susilaukia dau-giausiai vaikų – vidutiniškai 2,79.VILNIAUS MIESTAS

Žvelgiant į vidurkį matyti, kad sostinė-je gyvenančios mamos pagimdo ma-žiausiai vaikų – vidutiniškai 1,73.20,2 TŪKST.

Maždaug tiek moterų kasmet gaunavalstybinio socialinio draudimo moti-nystės (nėštumo ir gimdymo) pašal-pas.20 TŪKST.

Maždaug tiek mamų kiekvienais me-tais gauna valstybinio socialinio drau-dimo motinystės pašalpas iki vaikuisukaks metai.107 TŪKST.

Toks yra išmokų šeimoms, auginan-čioms vaikus, gavėjų skaičius. Valsty-bė jiems per metus išmoka 87 mln. Lt.Šaltinis: Statistikos departamentas

Lietuva – pažangiausia Euro-pos valstybė pagal tai, kaipdažnai per pamokas pradinio,pagrindinio ir vidurinio lavini-mo mokyklose naudojamasiinformacinėmis technologijo-mis. Pagal tai, kaip technologi-jomis praturtintos aštuntokų irvienuoliktokų pamokos, Lietu-va sugebėjo aplenkti net Nor-vegiją, likusią antroje vietoje.Beje, mažiausiai galimybių pri-siliesti prie IT per pamokas turiItalijos ir Graikijos moksleiviai.Tokie duomenys paaiškėjo poEuropos Komisijos užsakymuatlikto tyrimo. Lietuvos mokyto-jai yra tarp pažangiausių verti-nant ir tai, kokią laiko dalį jųpamokose sudaro mokymasisnaudojantis IT. Pasirodo, bentketvirtadalį pamokų pasitelk-dami IT veda daugiau nei treč-dalis visų šalies mokytojų, o taivienas geriausių rezultatų Eu-ropoje. Žinoma, viena yra mo-kytojų entuziazmas naudotistechnologijomis, o visai kas

kita – jų gebėjimastai daryti. Deja, pagalmokytojų, gebančiųnaudotis IT per pa-mokas, procentą ne-siekiame ES vidur-kio, nors tokių moky-tojų vis tiek ne taipjau mažai – nuo 56iki 62 proc., nelygukokio amžiaus vai-kus jie moko.Deja, nors technolo-gijos Lietuvos mo-kyklose pritaikomosgana plačiai, šaliesmoksleiviai palygintilabai prastai paren-giami galimiems in-terneto ir ypač socia-linių tinklų kelia-miems pa vojams. EuroposKomisijos tyrimas atskleidė,kad Lietuva yra paskutinė Eu-ropoje pagal tai, ar moksleiviaimokomi atsakingai naudotisinternetu ir socialiniais tinklais,nes tiek tarp ketvirtokų, tiek

tarp aštuntokų ar vienuoliktokųLietuvoje yra mažiausiai (atitin-kamai 6, 9 ir 7 proc.) mokslei-vių, kurie mokykloje supažindi-nami su atsakingo naudojimo-si socialiniais tinklais irinternetu principais. ●

„Lietuvos sveikatos progra-mos 2020 m.“ projekto rengė-jai skelbia, kad norint pailgintimūsų šalies gyventojų vidutinęgyvenimo trukmę gerų rezulta-tų ir gana greitai galima būtųpasiekti sumažinus atsitiktiniųpaskendimų skaičių. Pagal šįrodiklį esame ES „čempionai“:2009 m. 100 tūkst. gyventojųteko 8,9 nuskendusiojo, 2011m. – 7,9, 2012 m. – 7,8 (ES vi-durkis – 1,58). Vaikų iki 19

metų Lietuvoje taip pat nu-skęsta daugiausiai, palygintisu kitomis Europos šalimis. Beto, tai viena pagrindinių vaikųišorinių mirčių priežasčių.

„Tokioje didelėje šalyje, kaipAustralija, per vasarą nuskęstamaždaug dešimt vaikų, o pasmus – dvigubai daugiau. Aust-ralija šią problemą sėkmingaiišsprendė įvesdama privalo-mą plaukimo mokymą ir priva-lomas įskaitas. Kinijoje, Japo-nijoje taip pat beveik nėražmonių, nemokančių plaukti“,– teigia Lietuvos plaukimo fe-deracijos generalinis sekreto-rius Mindaugas Špokas. Jis

neabejoja, kad priemonių beigalimybių ir pas mus įvesti vi-suotinį plaukimo mokymą yrapakankamai – trūksta tik noro.Tiesa, Vyriausybės programo-

je įrašyta, kad visi vaikai iki de-vynerių metų būtų mokomiplaukti, tačiau konkrečių prog-ramų finansavimas kol kas ne-numatytas. M.Špoko žodžiais,ši priemonė gerokai sumažin-tų beprasmių mirčių skaičiųvandenyje. Mat 30 proc. tokiųnelaimių įvyksta dėl to, kadžmonės nemoka plaukti, tokspats nuošimtis – dėl neatsar-gaus elgesio prie vandens, olikusios priežastys susijusiossu alkoholio vartojimu. Vil-niaus greitosios medicinospagalbos stoties direktoriauspavaduotoja Vanda Pumputie-nė pabrėžia, kad didžioji dalisskęstančiųjų, kuriuos gelbėjamedikai, būna apsvaigę nuoalkoholio. Norint sumažinti pa-skendimų skaičių būtinoskompleksinės priemonės iraiški visų ministerijų strategija,tačiau apie tai dar tik kalbama.Sveikatos apsaugos vicemi-nistras Gediminas Černiaus-kas apgailestauja, kad trūkstapolitinės valios imtis ryžtingųveiksmų. ●

GYVYBĖ

PAGAL NUSKENDUSIŲJŲ SKAIČIŲ ESAME ES LYDERIAI

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“ NUOTR.

MAMOS INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

LIETUVA PIRMAUJA PAGAL IT NAUDOJIMĄ PAMOKOSE

EKSPRESAS

»72013-05-06 ● VEIDAS

Sostinės „Mažojoje galerijoje“ veikiatapytojos, Nacionalinės kultūros ir menopremijos laureatės Dalios Kasčiūnaitėsfotografijų paroda. „Fotografija tiesiogsusirgau. Žiūrėdama į objektyvą turiumatyti ne tik tiesioginį vaizdą, bet ir nu-manyti galutinį rezultatą, o man, kaipdailininkei improvizatorei, tai gana sudė-tinga. Mane tai tramdo ir disciplinuoja.Pro objektyvą žiūriu ne kaip profesionalifotografė, bet kaip profesionali tapytoja– aistringa, impulsyvi moteris. ParodąŽvėryne – rajone, kuriame užaugau, ati-dariau savo gimtadienio proga. O skai-čius toks mistiškai gražus – 66“, – valiū-kiškai pasakoja autorė. ●

TAPYTOJOSFOTOGRAFIJOS

Trečiadienį 19 val. Šv. Kotrynos bažny-čioje vyks šiųmetė Gitaros fiesta, kuriojepasirodys įvairius muzikos stilius propa-guojantys Lietuvos gitaristai. Dainuoja-majai poezijai atstovaus Gediminas ir Ai-nis Storpirščiai, bliuzui Virgilijus Jutas,flamenko Marius Zableckas, Lotynų

Amerikos kompozicijoms Maksimas Cu-keris, klasikai ir džiazui – Tadas Umbra-sas, Valdemaras Mikuckis, Arturas Cha-likovas ir Andrius Murencevas, ispanų irlietuvių kompozitorių kūrinius atliks Algi-mantas Pauliukevičius ir Darius Gedvi-las. Pasirodys ir aštuonmetis AndriusKančys, jau spėjęs tapti tarptautinio gi-taros konkurso Kijeve laureatu. ●

KVIEČIA GITAROSFIESTA

RENGINIAI

Nuo 2010 m. į vertybinių po-pierių biržą „NASDAQ OMX Vil-nius“ atėjo tik viena įmonė –„Linas Agro Group“, o joje neli-ko net penkių: bankrutavusių„Snoro“ ir Ūkio bankų, taip patįmonių „ALT investicijos“,„Pam projektas“, „Lifosa“. Ne-trukus pasitrauks dar viena –Kanados įmonės įsigytas „Sa-nitas“. Sulig kiekviena pasitrau-kiančia įmone Vilniaus birža vismenksta, o naujų įmonių neat-eina. Vienintelis judėjimas, ku-rio šiemet tikimasi, – „Grigiškių“SPO antrinio viešo akcijų plati-nimo. Investicinio banko „Fi-nasta“ finansų makleris Domas

Klimavičius šiemetnesitiki pamatytinaujų IPO, tačiaunenustebtų, jeigudaugiau įmonių nu-spręstų pasitraukti:apie tai, kad veiklabiržoje netenkina,yra pareiškęs „Ap-rangos“ savininkas

Darius Mockus, aktyviai įmonėsakcijas supirkinėjo „Teo LT“ sa-vininkai, o reorganizuojamos„Invaldos“ kotiruojamas kapita-las sumažės perpus, nes įmo-nė skeliama pusiau ir vienosjos dalies nebeliks biržos sąra-še. Beje, net pusė iš biržos są-raše esančių įmonių apskritainesulaukia investuotojų susido-mėjimo. „Iš 33 įmonių, esančiųbiržoje, yra tik apie penkiolika,kurių akcijomis aktyviai prekiau-jama. Puse įmonių nesidomi-ma, nes jos nenori dalytis pel-nu su investuotojais, nepateikiapakankamai informacijos“, –aiškina D.Klimavičius. „NAS-

DAQ OMX Vilnius“ valdybospirmininko pavaduotojas Sau-lius Malinauskas tvirtina, kaddėl finansų krizės bendrovėspristabdė savo atėjimą į biržąne tik Lietuvoje, bet ir kitose rin-kose: pagal PWC atliktą „IPOWach Europe“ tyrimą, 2012 m.Europoje IPO sumažėjo beveik40 proc., palyginti su 2011 m.„Be efektyvios, skaidrios biržos,bendrovėms, kurios svarsto atėjimą į biržą, labai svarbu,kad rinkoje veiktų stiprūs inves-tuotojai. Pvz., Lenkijoje, Švedi-joje numatyta, kad pensijų fon-dai tam tikrą dalį turto investuo-tų savo šalyse. O Lietuvoje IIpakopos pensijų fondai iš savobeveik 5 mlrd. Lt turto į šaliesbendroves teinvestuoja keletąmilijonų Lt. Labai didelė paska-ta augti šalies kapitalo rinkaibūtų, jei Vyriausybė apsispręs-tų atvesti į biržą kai kurias vals-tybines įmones“, – kaip paska-tinti prekybą, svarsto S.Ma -linauskas. ●

FINANSAI

VILNIAUS VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA ĮMONIŲ NEVILIOJA

Maskva – vienas brangiausiųpasaulio miestų, bet kai kuriųmaisto produktų kainos, paly-ginti su pigia sostine daugelyjepasaulinių tyrimų laikomu Vil-niumi, ten visai nesikandžioja.Lankydamiesi Maskvoje užsu-kome į atsitiktinai pasirinktoprekybos tinklo parduotuvę iružfiksavome kai kurių maistoproduktų, kurių galima rastikiekvieno pirkėjo pirkinių krep-šelyje, kainas. Vėliau tą patį pa-darėme užsukę į vieno preky-bos tinklo Vilniuje parduotuvę.Ir štai kas paaiškėjo.

Maskvoje visi mūsų pasirinktiproduktai kainavo brangiaunei Vilniuje, tačiau reikia pripa-žinti, kad dažnai kainos skirtu-

mas viename brangiausių pa-saulio miestų ir Lietuvos sosti-nėje buvo nedidelis. Pavyz-džiui, kilogramas bananųMaskvoje kainuoja 58 rublius(apie 4,9 Lt), Vilniuje – apie4,49 Lt. Labai panašiai abiejo-se sostinėse kainavo ir tokieproduktai, kaip cukrus ardruska. Na, o pieno produktai– pienas, sviestas, taip patkiaušiniai Maskvoje buvo be-maž dukart brangesni.Patys maskviečiai aiškina,kad Maskvoje yra įvairauskainų lygio parduotuvių, ku-riose galima apsipirkti ir bran-giau, ir labai pigiai. ●

PINIGAI

KAIP SKIRIASI MAISTO KAINOS MASKVOJE IR VILNIUJE

Kai kurių maisto produktų kainos Maskvoje ir Vilniuje (Lt)

Maskvoje* Vilniuje**

10 L dydžio kiaušinių 8,3 4,49Cukraus kg 3,9 3,49Druskos kg 1,6 1,25Bananų kg (Ekvadoras) 4,9 4,49Bulvių kg (Izraelis) 5 3,993,5 proc. rieb. litras pieno (tetrapake) 6,5 2,8982 proc. riebumo sviestas, 200 g pakelis 8,3 4,35

*Kainos žiūrėtos visą parą dirbančiame prekybos tinkle „Azbuka Vkusa“ Tverskaja-Jamskaja g.**Kainos žiūrėtos visą parą dirbančioje „Maxima“ parduotuvėje Mindaugo g.Pastaba: lentelėje pateikiamos mažiausios konkrečių produktų kainos, užfiksuotos apsipirkimo metu. Akcinės kainos nebuvo fiksuojamos.

VEIDAS: Kaip vertinate Vyriausybei pa-teiktus mokesčių darbo grupės siūlymusapmokestinti indėlius ir vertybinius popie-rius? Juk pirmasis siūlymas neskatins tau-pyti, o antrasis pakenks ir taip jau merdin-čiai vertybinių popierių biržai.G.N.: Mokesčių darbo grupei veikiausiaibuvo duota užduotis visą reformų paketą iš-laikyti neutralų, t.y. kad nebūtų didinamas biu-džeto deficitas. Kadangi darbo mokesčiųnaštai lengvinti skirti siūlymai mažino ir biu-džeto pajamas, nori nenori teko ieškoti kom-pensacinių priemonių. Deja, kad ir kur pirštudurtum, visos jos pasirodė esančios skau-džios, neskatinančios nei taupyti, nei inves-tuoti. Kadangi pagal taupymo lygį Lietuva –viena paskutinių ES, abejoju, ar tai sveikinti-na. Na, bent jau nustatytas neapmokestina-masis dydis, 10 tūkst. Lt per metus, turėtų su-švelninti neigiamą poveikį taupytojų elgesiui.O žvelgiant iš bankų pusės kreditų ištekliaitraktuojami kaip tam tikra gamybinė žaliava,iš kurios teikiami kreditai. Kadangi indėliai jauir dabar savotiškai apmokestinami (0,45 proc.dydžio tarifas mokamas į Indėlių draudimofondą, 3 proc. nuo indėlių, be palūkanų, būti-na laikyti kaip privalomąsias atsargas Lietu-vos banke), dar nustačius ir palūkanų apmo-

kestinimą, labiausiai nukentėtų ir galutiniumokesčio mokėtoju taptų indėlininkas. Varguar po jo įsigaliojimo bankai didintų palūkanųnormas, kadangi patys siektų kompensuotiatsiradusias papildomas sąnaudas.VEIDAS: Darbo grupė taip pat pateikė siū-lymą įvesti „Sodros“ lubas. Ką tai duotųšalies ekonomikai?G.N.: Tarp valstybių vyksta konkurencija dėljų patrauklumo investicijoms. Kadangi Lietuvanori pritraukti investicijų, kuriančių didesnępridėtinę vertę, „Sodros“ lubų nebuvimas pri-lygo peiliui. Investuotojai ne šiaip sau skųsda-

vosi, kad daugiau nei vidutinę algą uždirban-tiems darbuotojams nebuvo galimybės su-kaupti didesnę pensiją, nors mokesčiai skai-čiuojami labai dideli.Kaip ekonomistas, sveikinčiau tokį sprendi-mą, nes tai padidintų investicinį patrauklumą– ypač didesnės investicinės vertės verslo ša-kose. Antra vertus, žiūrint grynai iš biudžetoperspektyvos, dėl to, ką siūlo darbo grupė,biudžetas netektų apie 100 mln. Lt. Tą skylęreikės užkamšyti, tačiau nėra sprendimų, ku-rie niekam nekenktų.VEIDAS: O ar realu per kitus finansavimošaltinius surinkti reikalingą milijardą, kurioprireiktų nustačius „Sodros“ lubas ir padi-dinus neapmokestinamųjų pajamų dydį?G.N.: Vertinant pagal tai, ką darbo grupė pa-teikė dabar, nerealu. Nei indėlių pajamų ap-mokestinimas, nei vertybinių popierių pajamųapmokestinimas nė iš tolo neduotų panašiųpajamų, kiek valstybei kainuotų neapmokesti-namojo pajamų dydžio padidinimas ir „Sod-ros“ lubų nustatymas.Vis dėlto tai tik pirmas darbo etapas. Paskuibus imtasi nekilnojamojo turto ir automobiliųmokesčių, iš kurių būtų galima surinkti dalįpajamų. Kita vertus, dėl jų turėtų kilti nemažasvisuomenės pasipriešinimas. ●

Praėjusią savaitę sukako devyneri metainuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjun-gą. Nuo 2004 m. iki dabar mūsų valstybė išES jau gavo maždaug 30 mlrd. Lt finansinėsparamos. Šalies gyventojai tą tikrai pajuto irlabai vertina. Iš „Veido“ užsakymu tyrimųbendrovės „Prime consulting“ atliktos nau-jausios sociologinės apklausos susidaroįspūdis, kad Lietuvos gyventojai yra didžiu-

liai eurooptimistai ir net ES gerbėjai, mat net77 proc. respondentų mano, jog Lietuvainarystė ES davė labai daug naudos. Kadnaudos nedavė ar net pridarė žalos, yra įsiti-kinę tik 6 proc. apklaustųjų.Kartu pasidomėjome, ką respondentai

mano apie mūsų valstybės judėjimo trajek-toriją, kitaip tariant, į kurią pusę po nepri-klausomybės atkūrimo juda mūsų valstybėir kur šiandien esame atsidūrę. Net keturipenktadaliai apklaustųjų mano, kad Lietuvanuo Rusijos ir kitų NVS šalių jau stipriai nu-tolusi, bet iki Vakarų ir Šiaurės Europos šaliųdar nepriartėjusi. Kad Lietuva ir šiuo metupanašesnė į Rusiją ar kitas NVS šalis, įsitiki-nę vos 1,6 proc. apklausos dalyvių, 17 proc.linkę manyti, kad Lietuva labiau panaši į Va-karų ar Šiaurės Europos valstybes. Taigi per23-ejus metus pasiekta pažanga ne tokia irmaža. ●

EKSPRESAS»

2013-05-06 ● VEIDAS8

TYRIMAS

APKLAUSA: NUO RUSIJOS NUTOLOME, PRIE VAKARŲ DAR NEPRIARTĖJOME

JŪSŲ NUOMONE, LIETUVA ŠIUOMETU... (PROC.)

NUO LIETUVOS ĮSTOJIMO Į ESPRAĖJO DEVYNERI METAI. JŪSŲVERTINIMU, AR ŠI NARYSTĖ LIETUVAIDAVĖ DAUG NAUDOS? (PROC.)Nežino 1,2

Taip, labai 77

Taip, šiek tiek15,8

Ne, beveik nieko nedavė 4,6

Pridarė daugžalos 1,4

Labiau į Vaka-rų Europos šalis panašivalstybė 6,4

Nežino / Neturi nuomonės1,8

Labiau į NVS šalis panaši valstybė 1

Nuo Rusijos ir kitųNVS šalių nutolusi,bet iki Vakarų ir Šiau-rės Europos šalių darnepriartėjusi 79,6

Labiau į Šiaurės Europos valstybes panaši šalis10,6

Labiau į Rusiją panaši valstybė 0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. balandžio 25–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

INTERVIU

TRYS KLAUSIMAI SEB BANKO PREZIDENTO PATARĖJUI, FINANSŲ ANALITIKUI DR. GITANUI NAUSĖDAI

Š.M

AŽE

IKO

S, „

BFL

“ N

UO

TR.

A.U

FAR

TO, „

BFL

“ N

UO

TR.

M inistro pirmininko pareiga – priimtipolitinius sprendimus ir prisiimti

atsakomybę už jų įgyvendinimą. Jeigu Vy -riau sybės vadovas vengia ar bijo tai daryti,vadinasi, jis vengia atlikti savo darbą. Ojeigu Vyriausybė vadovas vengia atliktisavo darbą, jam reikia keisti profesiją.

Matant, kaip Vyriausybė ir jos vadovasAlgirdas Butkevičius visaip kratosi priimtibet kokį sprendimą, reikalaujantį bentminimalaus ryžto ir valios, atrodo, kadatėjo laikas kelti klausimą: ar Lietuvai rei-kalingas toks nieko nedarantis, tik nerišliaišnekantis Vyriausybės vadovas, kaipA.Butkevičius? Žiūrėkime – jau eina šeš-tas mėnuo nuo naujosios Vyriausybėssudarymo, bet sprendimas dėl VisaginoAE statybos Lietuvoje nepriimtas, o prem-jeras visą laiką skleidžia pačias prieštarin-giausias žinias: lyg statom, lyg nestatom,lyg reikia geresnio projekto, lyg reikialatvių ir estų pritarimo. Bet aiški Lie -tuvos pozicija – ar A.Butkevičiaus Vy -riausybė nori atominės elektrinės ir dėsvisas pastangas, kad ji atsirastų, arA.Butke vičiaus Vyriausybė nenori ato-minės elektrinės ir projektas laidojamas– taip ir nebuvo pasakyta.

Dar prieš du mėnesius „Veide“ rašiau,kad toks A.Butkevičiaus trypčiojimas, ter-minų nukėlinėjimas labiausiai naudingasestams, kurie nuo pernai vasarį Trakuosevykusio premjerų susitikimo VAE klausi-mu tapo pagrindiniu projekto stabdžiu.Jau tuomet Estijos prezidentas ToomasHendrikas Ilvesas viešai piktinosi, kadLietuva prieš septynerius metus suvedžiojoEstiją atominės elektrinės projektu, odabar, pasikeitus Vyriausybėms, viskąmetė, palikdama estus ant ledo. Per pra-ėjusius du mėnesius Estija savo vadovųlūpomis dar kelis kartus pakartojo norintidalyvauti VAE statyboje.

Ką į tai premjeras A.Butkevičius? Jis visžadėdavo, esą sprendimą dėl VAE statybosVyriausybė priims gavusi ekspertų darbogrupės išvadas. Tie ekspertai parengėkelias dešimtis galimų variantų, kuriuosgalima suprasti, kaip nori: nori statytiVisagino atominę – rasi variantą, pagrin-džiantį statybas, nenori statyti atominės –rasi ir tai pagrindžiantį variantą. Lietuvosenergetikos instituto (LEI) ekspertai nėrakvaili, mato, kaip trypčioja premjeras, tad

parengė savo išvadas remdamiesi principu:ko tik ponas nori. Kartu pastatydamiA.Butkevičių į kampą, nes jis, akivaizdžiaitikėjęsis rasti vienareikšmišką atsakymą,kuriuo prisidengdamas visą atsakomybę užVAE projekto sužlugdymą galėtų suverstidarbo grupei ir neva blogai skaičiavusiemskonservatoriams, vėl susidūrė su būtinybepasirinkti ir pačiam priimti sprendimą. Betryžtingų sprendimų A.Butkevičius priimtinesugeba, nes tam reikia užimti aiškiąpoziciją ir imtis už ją kovoti. Principingisprendimai ir paskesnis jų gynimas, kaipkadaise pastebėjo Winstonas Churchillis,veda tiesiai link priešų įsigijimo.

Tiesa, legendinio Didžiosios Britanijospremjero požiūriu, priešų turėjimas yragero politiko bruožas, bet A.Butkevičius,švelniai sakant, visiškai nepanašus į

W.Churchillį, tad nori vienu metu būti ge -ras visiems. Tiek Andriaus Kubiliaus kon-servatoriams, kadaise pradėjusiems plėtotiVAE projektą, tiek prezidentei DaliaiGrybauskaitei, ryžtingai remiančiai Lietu -vos žingsnius energetinės nepriklausomy-bės link, tiek savo partiečiams, dalis kuriųatvirai dirba „Rosatomo“ ir Ka li nin gradestatomos atominės elektrinės naudai, tiekkoalicijos partneriams, kurie taip pat arbauž „Rosatomo“ projektą, arba prieš „Hi -tachi“ reaktorių.

Akivaizdi A.Butkevičiaus svajonė – kadtas Visagino AE projektas kaip nors išsi-spręstų savaime, be jo paties dalyvavimo,pavyzdžiui, iškeliant partneriams reikalavi-mus, kurių šie negalėtų išpildyti. Kaipžinome, iš „Hitachi“ buvo pareikalautadidesnių investicijų, be to, ne vien į Visa -gino AE projektą. Gal manyta, kad japo-nai, kaip svarbiausias viso atominio projek-to partneris, pasitrauks pirmieji. Neišdegė.Praėjusią savaitę atvykęs Masaji Mat suya -ma, vyresnysis parlamentinis Japonijosužsienio reikalų viceministras, atvirai pasa-kė, kad „Hitachi“ pasirengęs investuoti ne

tik į VAE, bet ir į kitas Lietuvos ekonomi-kos sritis.

Tada buvo prisiminti projekto regioni-niai partneriai, tiksliau, latviai su estais, nessu lenkais, kurie dar pernai vasarą rodė aiš-kius signalus, kad nori grįžti į VAE projek-tą, niekas, kiek žinoma, rimtai nesikalba.

Kai LEI ekspertai pristatė Seimui išva-das dėl VAE projekto įgyvendinimo gali-mybių, A.Butkevičius, užuot priėmęssprendimą, pareiškė, kad dabar su latviaisir estais bus kuriama projekto įgyvendini-mo įmonė, kuri viską suskaičiuosianti irnuspręsianti – statome atominę ar nestato-me. Žinių radijo klausiamas, kam reikalin-ga kurti įmonę, jeigu galutinis sprendimasvis tiek priklauso Vyriausybėms, A.But -kevičius tik malė: „Mes manome, kad visdėlto turi būti labai aiškiai pasakyta Lat -

vijos ir Estijos pozicija dėl įmonės steigi-mo, kad ji galėtų toliau pratęsti šituospokalbius. Buvo tam tikri pokalbiai,kurie vyko anksčiau įmonių lygyje, sukėlėtam tikrų abejonių dėl galutinių sprendi-mų priėmimo. O kada bus sukurta atski-ra įmonė, tada bus savotiškas užtvirtini-mas iš mūsų regioninių partnerių, kad jieyra tam rimtai pasiruošę.“ Ir baksnojo

pirštu į energetikos ministrą JaroslavąNeverovičių, esą čia jis sugalvojęs.

Na, pirmiausia – kaip gali premjerasnežinoti, ką ir kodėl daro jam pavaldus mi -nistras? Antra, čia ne J.Neverovičius sugal-vojo steigti VAE projekto vykdymo ben-drovę, bet dar A.Kubiliaus Vyriausybė. Tre -čia, projekto vykdymo bendrovė negalinuspręsti – statyti elektrinę ar ne, ji gali tikatlikti projekto lokalizaciją ir apskaičiuotijo kainą, bet paskui sprendimo teisė per-duodama akcininkams, ir čia jau nori neno-ri A.Butkevičiui teks spręsti pačiam. Ir antestų suversti nepavyks, nes premjerasAndrusas Ansipas, matyt, sužinojęs, kadA.Butkevičius visą atsakomybę dėl VAEverčia ant steigiamos projekto vykdymobendrovės, dūrė pirštu į Lietuvą: tegu lietu-viai pirma referendumu priima sprendimąstatyti, nes Estija nedalyvaus projekte,kuriam nepritaria visuomenė. O kas sugal-vojo referendumą dėl atominės nestatymo?Socialdemokratai. Tad dabar A.Butkevi -čius gali suktis, kiek nori, – atsakomybės užVAE projekto sužlugdymą išvengti jamnepavyks. ■

SAVAIT�S KOMENTARAS »

Akivaizdi A.Butkevičiaus svajonė – kadtas Visagino AE projektas kaip norsišsispręstų savaime, be jo patiesdalyvavimo, pavyzdžiui, iškeliantpartneriams reikalavimus, kurių šienegalėtų išpildyti.

KAM LIETUVAI REIKALINGAS NEDIRBANTISPREMJERAS?Užuot priėmęs vienokį ar kitokį sprendimą dėl Visagino atominės elektrinės statybos,premjeras Algirdas Butkevičius iš visų jėgų stengiasi išsisukti nuo savo tiesioginėspareigos, sprendimo teisę permesdamas latviams ir estams.Audrius Bačiulis

92013-05-06 ● VEIDAS

LIETUVA»

2013-05-06 ● VEIDAS10

Pastarojo pusmečio įvykiai visiškai su-griovė ligšiolinį ramų ir saugų neutralios

Švedijos gyvenimą. Jau du amžius su niekuonekariavusi, šaltojo karo įtampas pamiršusididžiausia Skandinavijos valstybė per pas-tarąjį dešimtmetį sumažino savo kariuomenębeveik keturis kartus – nuo 55 iki 15 tūkst.karių, o gynybos išlaidas – nuo 7,1 iki 5,9mlrd. JAV dolerių. Sovietinė grėsmė, šaltojokaro pradžioje kainavusi Švedijai ne vienąkaro lakūno gyvybę, o vėliau – daug nervų irįtampos, po fiordus gainiojantis povan-deninius laivus, atrodė, pražuvo kartu suSovietų Sąjunga – visiems laikams. Be to,švedai dar nuo šaltojo karo laikų buvo linkętikėti, kad, jei kas, NATO ateis į pagalbą, nesŠvedijos puolimas būtų buvęs tolygus visoNATO šiaurės flango puolimui. Netgi Švedi-jos oro uostų kilimo ir leidimosi takai buvotiesiami pagal NATO reikalavimus, kadprireikus būtų galima priimti paramą.

Pastarąjį dešimtmetį Švedija, be NATO,labai daug vilčių siejo su vis intensyvėjančiupenkių Šiaurės šalių kariniu bendradarbia-vimu pagal NORDEFCO iniciatyvą, norsvadinamasis Stoltenbergo planas, 2009-ai-siais pasiūlęs sukurti kažką panašaus į Šiaurėsšalių karinį bloką, visų galimų dalyvių buvodraugiškai atmestas. Nepaisant to, bendrostiek NATP priklausančių Danijos ir Norvegi-jos, tiek neutralių Suomijos ir Švedijos aviaci-jos pratybos vyko nuolat, veikė bendrakarinių transporto lėktuvų grupė. Tad Švedi-ja jautėsi saugi kaip niekada, nors po 2008 m.rugpjūčio Rusijos agresijos Gruzijoje ir buvošiek tiek sunerimusi.

Švedija atsibudo beginklėPerkūnas iš giedro dangaus trenkė 2012-

ųjų lapkritį, kai viešėdamas Švedijoje NATOgeneralinis sekretorius Andersas FoghasRasmussenas pareiškė, kad „Aljanas nėraatsakingas už šalių, kurios nėra jo narės,saugumą“. Jau iš ko ko, bet iš kaimyno danotokio pareiškimo švedai nesitikėjo.

Po mėnesio jau Švedijos kariuomenės vy-riausiasis vadas generolas Sverkeris Goran-sonas pareiškė, kad netgi riboto karinio Rusi-jos užpuolimo atveju Švedija savarankiškaigebėtų kautis ne ilgiau kaip savaitę, o vėliau

turėtų prašytis bet kokios paramos iš šalies.„Iš ES karinės paramos mes nesitikime, nestai nėra karinis aljansas, – sakė generolas. –Tačiau 2011 m. NATO vadovaujamų pratybųmetu Švedija pasiuntė beveik visus savokovos lėktuvus gelbėti pagal pratybų scenari-jų priešo užpultos Norvegijos, tad tikimės išjos sulaukti tokio paties solidarumo, jeigubūtų užpulta Švedija. Daug tikiuosi iš Šiaurėsšalių karinio bendradarbiavimo. Nors mesneturime su jomis jokios karinės sutarties,tačiau vis dėlto esame sąjungininkai.“

Netrukus paaiškėjo, kad Švedijos kariuo-menės vadas žiauriai klydo. 2013 m. vasarįNorvegijos gynybos ministrė Anne GreteStrom-Erichsen tokiu pačiu, jokių skandina-viškų sentimentų neturinčiu tonu, kaip keliaismėnesiais anksčiau NATO generalinis sekre-torius, pareiškė, jog „mažai tikėtina, kadkarinio konflikto atveju Švedija galėtųsulaukti Norvegijos karinės paramos“, nesNorvegija neturi daug karinių pajėgumų, tad

pirmiausia turėtų rūpintis savo teritorinegynyba, be to, karinių įsipareigojimų ji turi tikNATO priklausančioms valstybėms. Savo tri-grašį įkišo ir Lietuva, krašto apsaugos vice-ministro Marijaus Veličkos lūpomis paragin-dama: „Švedijai būtų neblogai tapti NATOnare. Žinia, Aljansas gina tik savo narius.“

Danai ir norvegai atsiribojoŠvedija pasijuto išduota tiek brolių skandi-

navų, tiek NATO. Iš pradžių, po skandalingo-jo generolo S.Goransono interviu, buvo ma-nančiųjų, kad kariškiai blefuoja, siekdamiišvengti dar vieno karinių išlaidų mažinimo.Tačiau generolą parėmė Švedijos karališkoji

karo akademija, nurodydama, kad mecha-nizuoti daliniai pajėgtų kovoti vos kelias die-nas. Kovo mėnesį diskusija dėl Švedijos gyny-bos ateities įsiliepsnojo ne juokais. Kaippastebi Lenkijos Rytų tyrimų institutoekspertė Justyna Gotkowska, „diskusijosįkarštį geriausiai iliustruoja pagrindiniųŠvedijos dienraščių antraštės, kurių viena,pasirodžiusi liberalios pakraipos leidinyje„Expressen“, skelbė: „Švedijai reikia karinioperversmo“.

Nors siūlymų, kaip ateityje reikėtųužtikrinti Švedijos gynybą, esama nemažai,vis dėlto aiškiai išsiskiria dvi pagrindinės lini-jos: tęsti neutralumo politiką, kartu smarkiaididinant išlaidas gynybai ir grįžtant prievisuotinės šauktinių armijos, nes nedideliprofesionalų daliniai, labiau skirti tarp-tautinėms misijoms, nėra pakankami kraštogynybai; Atsisakyti neutraliteto ir stoti įNATO, kuri veikiausiai mielai priimtų tegušiuo metu apsileidusią, tačiau vis dėlto mo-derniai ginkluotą, tvirta nacionaline eko-nomika paremtą Švedijos kariuomenę.

Bet tam reikia rimtos diskusijos visuome-nėje, nes neutralumo politika per du amžiustapo neatsiejama švedų nacionalinio identite-to dalimi. Kita vertus, kaip pastebi leidinys„NATO Rewiew“, kai 2011-aisiais Aljansaspaprašė Švedijos paremti operaciją Libijoje,Riksdagas be didelių diskusijų pritarė karoaviacijos siuntimui 240 balsų už, 15 prieš iraštuoniems parlamentarams susilaikius.

SAUGUMAS

Švedijai ir Suomijainerimaujant, NATO plėsis į Skandinaviją?Kylančios Rusijos grėsmės akivaizdoje Švedija ir Suomija svarsto,ar joms nevertėtų įstoti į NATO, taip sukuriant bendrą Skandinavijosir Baltijos gynybinę erdvę, kurios neatsiejama dalis būtų ir Lietuva.Audrius Bačiulis

LIETUVA

»112013-05-06 ● VEIDAS

Švedai linksta į NATOŠvedų nuomonės apklausos rodo, kad

pastarojo pusmečio įvykiai smarkiai padidinonarystės NATO populiarumą visuomenėje.2011 m. už neutralumo išsaugojimą ir priešnarystę NATO buvo 50 proc. švedų, po metų,2012 m., kai švedai dar tikėjo skandinaviškusolidarumu, už stojimą į NATO pasisakė 30proc. švedų, 47 proc. buvo prieš, o šių metųsausį besipriešinančiųjų narystei Aljanse likotik 32 proc.

Galima tik spėlioti, kaip švedų požiūrį įnarystę NATO paveikė balandžio pabaigojejuos pasiekusi žinia, kad Velykų savaitgalį, kaivisi švedai, įskaitant karo lakūnus, šventė sušeimomis, Rusijos karo aviacijos smogiamojigrupė, sudaryta iš dviejų branduolinį ginkląnešti galinčių sunkiųjų bombonešių Tu-22M3, lydima dviejų naikintuvų Su-27,priskridusi prie pat Švedijos oro erdvėspakraščio mokėsi smogti iš oro Stokholmui.Kadangi visoje Švedijoje nebuvo nė vienokaro lėktuvo, galinčio pakilti ir nubaidytinekviestus svečius, švedams teko kreiptispagalbos į NATO Baltijos šalių oro policiją, irtą dieną Zoknių oro bazėje budėjusi Danijosoro pajėgų F-16 grandis nedelsdama pakilo irapgynė Švedijos erdvę. Sukrėsti savo karinėsaviacijos neįgalumo, švedai mėnesį tylėjo,nesiryždami pranešti apie tai visuomenei.

Kaip taikliai apie šią Rusijos karo aviacijosprovokaciją savo apžvalgoje pasakė „The

Economist“ tarptautinis redaktorius EdiLucas, „jeigu Rusija norėjo įbauginti irpastūmėti Švediją į NATO, ji negalėjopasirinkti tam geresnio būdo“. Skamba šiektiek panašiai į sąmokslo teoriją, jei nežino-tume, kaip Rusija reaguoja į bet kokiąkaimynų silpnumo apraišką.

Taigi tiek Suomijoje, tiek Švedijoje narys-tės NATO klausimas, dar neseniai buvęstabu, dabar, kaip teigia tiek vietos analitikai,tiek su švedais bendraujantys Lietuvos poli-tikai, taps viena svarbiausių artėjančių parla-mento rinkimų kampanijos temų.

Ką Švedijos, o gal ir Suomijos, dviejųkariniu požiūriu galingiausių Šiaurės valsty-bių, narystė NATO reikštų Lietuvai? Pirmi-ausia akivaizdu – didesnį saugumą, nes Balti-jos jūra taptų NATO „Mare Nostrum“.Antra, neutralios, į politines isterijas nelinku-sios Švedijos stojimas į Aljansą (netgi patidiskusija dėl stojimo) atkreipia visos Europosir NATO dėmesį į pavojų, kurį kelia sparčiaibesiginkluojanti Rusija. Tai itin svarbu,atsižvelgiant, kad praėjusį mėnesį Europąpaliko ir namo išplaukė paskutinis JAV armi-jos tankas, o netrukus vyksiančiose NATOpratybose „Steadfast Jazz“ dalyvaus vos 300amerikiečių, Vokietija neatsiųs nieko, di-džiausias karių kiekis, kad ir kaip keista, busiš Prancūzijos.

Europai, kartu ir Lietuvai, ateina laikasmokytis gintis savarankiškai. Skandina-vijos narystė NATO tam būtų labai didelėparama. ■

Po nerimą pasėjusios Švedijos kariuo-menės vado gen. S.Goransono kalbos,prognozuojama, kad Švedijos narystės

NATO klausimas taps viena svarbiausiųartėjančių Švedijos parlamento rinkimų

kampanijos temų

▲

Charly Salonius-Pasternako,Suomijos tarptautinių santykiųinstituto gynybos politikoseksperto, komentaras

Nors dar anksti daryti viena-reikšmiškas išvadas, kurį keliąrinksis Švedija, siekdama užsi-tikrinti karinį saugumą, Suomijaturi būti pasiruošusi, kad pokyčių švedųkarinėje ir saugumo politikoje gali įvyktilabai staigiai. Artimiausi parlamento rinki-mai vyks 2014-ųjų rugsėjo mėnesį, ir, turintomenyje numanomą būsimosios vyriausy-bės sudėtį, Švedija gali pasiprašyti taptiNATO nare jau 2015 ar 2016 m. Atsižvelg-dami į pokyčius, kurie šiuo metu jau vyksta

Švedijoje, diskusiją dėl Suomijosnarystės NATO turime pradėti dariki 2015-ųjų pavasarį vyksiančiųrinkimų.Švedijoje vykstanti diskusija dėlkrašto gynybos taip pat yra puikuspavyzdys, kaip sudėtinga ir bran-gu komplektuoti kariuomenę viensavanorišku pagrindu ir kaip poli-

tinė ideologija gali pakirsti šalies gynybi-nius pajėgumus. Šios diskusijos esme yrane siekis sugrįžti prie ankstesnės kariuome-nės struktūros, bet – po to, kai aistros nu-rims – apsispręsti, kas ateityje bus Švedijossaugumo politikos pagrindas ir kokia busbūsimųjų ginkluotųjų pajėgų struktūra.

Šaltinis: www.fiia.fi

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Penkis mėnesius Seimo pirmininko parei-gas einantis Darbo partijos (leiboristų)

narys Vydas Gedvilas yra pirmasis istorijojeSeimo pirmininkas, turintis net septynis pava-duotojus, pirmasis, kuriam dabar tenka spręs-ti, ką daryti su dingusia Seimo nare, bei pir-masis, kuris taip aktyviai važinėja po Lietuvosmiestus ir kaimus išklausyti tautos.

V.Gedvilas pirmas ir dar vienu požiūriu:lig šiol neturėjome Seimo pirmininko, kurioatstovaujama partija būtų teisiama. Tik rei-tinguose V.Gedvilas anaiptol ne lyderis: kaippaaiškėjo po tyrimų bendrovės „Prime con-sulting“ apklausos, visuomenė mano, kadgeriausiai Seimo pirmininko pareigas ėjokonservatorė I.Degutienė, o štai dabartinioparlamento vadovo kaip geriausio nepaminė-jo nė vienas respondentas.

Apie šio Seimo kokybę, politines aktuali-jas ir V.Gedvilo savijautą stebint Darbo parti-jos bylą – „Veido“ pokalbis su Seimo pirmi-ninku.

VEIDAS: Pirmininke, ar jums jaužinoma, kur yra Seimo narėN.Venckienė ir ar bus pradėtajos apkalta?V.G.: Žinau tą patį, ką visi gir-dime viešojoje erdvėje, – kadN.Venckienė yra Čikagoje,kad yra ten ją mačiusiųjų,tačiau faktais to patvirtintinegaliu. Susidūrėme su ne -standartine situacija – toSeime dar nėra buvę, irniekas man negali netpatarti, ką tokiu atvejudaryti. Visa tai, ką lei -do Seimo statutas,mes jau atlikome: aš,kaip Seimo pirminin-kas, visų pirma infor-mavau valdybą, poto kreipiausi į Eti -kos ir procedūrųko misiją išsiaiškin-ti, kur yra ši Seimona rė, ir buvo nu -tar ta, kad mes ga -li me jai nuimtitreč dalį atlygini-mo. O apkaltossvars tyti negali-me, nes jos pa -čios nėra ir ji ne -gali gintis.

Spaudoje bu -

vo pasirodę raginimų man pačiam važiuoti irieškoti N.Venckienės, bet gal tai buvo pasaky-ta su humoro gaidele, nes nei aš ŠerlokasHolmsas, nei turiu laiko jos asmeniškai ieško-ti. Savo darbą, kaip Seimo pirmininkas, atli-kau, dabar Seimo narės paieška turi užsiimtiteisėsauga. O ateityje statutą, aišku, reikiaperžiūrėti, kad daugiau nebekiltų tokių situa-cijų. Turime turėti įrankių, kaip bausti posė-džių nelankančius Seimo narius.

VEIDAS: Neseniai pasi-gesta ir jūsų parti-

jos kolegėsV.Vonžutaitės.Tai ji vyko ar neį Maskvą beSeimo valdy-bos leidimo?

V.G.: Jokios informacijos apie ją neturiu. Galvažiavo, gal ir ne, šito pasakyti negaliu, bet ji,kiek žinau, praleido tik vieną posėdį.VEIDAS: Kaip apskritai vertinate šio Sei-mo kokybę? Stebint iš šalies atrodo, kadlabiau smukti Seimui nebėra kur: štaiB.Bradausko išrinkimas Lietuvos medžio-tojų ir žvejų draugijos pirmininku yraKonstitucijos pažeidimas, už kurį Seimostatute numatyta galimybė atimti Seimonario mandatą, bet apie tai parlamente –nė žodžio. Be to, Seimo nariai toliau bal-suoja vieni už kitus, posėdžių metu žiūrikompiuteryje nusirenginėjančias gražuo-les – dėl to neseniai demaskuotasG.Kirkilas. O iš jūsų kažkodėl dvelkia abe-jingumu.V.G.: Žinote, aš negaliu priversti Seimo nariųlankyti posėdžių ar sukontroliuoti, ką jie žiūrikompiuteryje. Aš ne mokytojas, o Seimo dar-bas – tai ne pamokos mokykloje. Balsavimasuž kitus tikrai nėra masinis reiškinys. Po to,

kai buvo surengta apkalta A.Sacharukui irL.Karaliui, nepasitaikė nė vieno tokio

atvejo. Ar drausminsiu parlamenta-rus? Viskas turi vykti pagal statutą –gavus skundą visas šias funkcijasatlieka Seimo etikos ir procedūrųkomisija, tai ji turi įvertinti situacijąir priimti sprendimą.

Na, o visą dieną dalyvaujantposėdžiuose nueiti į vieną kitąportalą yra natūralu: visi mesdomimės įvairiomis sritimis, taižmogiška, tik mes, Seimonariai, esame vieši ir labiaumatomi, mus nuolat filmuojakameros, nuo ryto iki vakarosekamas kiekvienas mūsųžingsnis. Nemanau, kad šisSeimas yra kuo nors bloges-nis už praėjusį. Seimo rei-tingas netgi šiek tiek pakilo.VEIDAS: Vis dėlto pasiti-kėjimas Seimu išlieka la-bai mažas. Ar sieksitepakelti kritusius reitin-gus?

LIETUVA»

2013-05-06 ● VEIDAS12

SAVAITĖS INTERVIU

Vydas Gedvilas: „Nesu skolingasV.Uspaskichui už šį postą“Giedrė Bolzanė

„Jei ne Darbo partija, ašgalbūt nebūčiau Seimo

pirmininkas“, – pripažįstaV.Gedvilas, bet atmeta

opozicijos kaltinimus, esąV.Uspaskichą jis taip gina

todėl, kad atsidėkotų už postą

�

„BFL

“ N

UO

TR.

LIETUVA

»132013-05-06 ● VEIDAS

V.G.: Reitingai kiltų, jei visos diskusijos, aštrūspasisakymai būtų perkelti į komisijas ir komi-tetus, o į plenarinius posėdžius ateinama tikbalsuoti. Panašią tvarką turi Švedijos parla-mentas: ten įstatymai priiminėjami tyliairamiai, gali girdėti, kaip musė skrenda. Na, omes daug ir viešai ginčijamės, o kadangi par-lamentarai nori būti matomi, jie ne visadakalba tai, ką reikėtų kalbėti.VEIDAS: Įvedinėsite Seime švediškusstandartus?V.G.: Esant dabartinei tvarkai aš nieko nega-liu padaryti. Mes turime keisti žaidimo taisyk-les, o tada gal ir politikai, užuot daręsi „pia -rą“, ims daugiau kalbėti argumentų kalba.VEIDAS: Daug kas kritikuoja ir dabartinįMinistrų kabinetą. Ar jums pačiam negėda klausytis kai kurių ministrų nusikal-bėjimų?V.G.: O ką jie tokio pasakė? Reikia kalbėtikonkrečiai. Nemanau, kad praėjus vos ketu-riems mėnesiams mes jau galime kalbėti, kaipblogai dirba ši Vyriausybė. Mano požiūriu,pradžia yra gera, o premjeras eina teisingukeliu. Dabar visais klausimais priimant politi-nius sprendimus reikia pasitarti suekspertais.VEIDAS: Ši Vyriausybė išties iš -siskiria darbo grupių gausa, bet juksvarbiausia, koks bus rezultatas.V.G.: Na, žinote, mes nesame burti-ninkai, kad per nepilnus keturis mėnesiuspadarytume stebuklus.VEIDAS: Kokie dar svarbiausi darbai lau-kia šią Seimo sesiją?V.G.: Svarbiausi yra du dalykai: energetikosklausimai ir visa mokesčių reforma. Ener ge ti -kos strategijos kryptys jau pristatytos Seime,eks pertai išreiškė savo nuomonę, kaip mūsųener getikos sektorius atrodytų su atomineelektrine ir kaip be jos, iki gegužės 15 d. turi-me sulaukti iš Vyriausybės viso teisės aktų pa -taisų paketo ir turėsime apsispręsti. Pa grin di -nis mūsų tikslas yra užtikrinti Lietuvos ener-ge tinį saugumą, žingsniai į priekį daromi, da -bar belieka sulaukti galutinių išvadų. As me -niš kai aš, kaip politikas, esu už tai, kad reikė-tų statyti atominę elektrinę ir kad ji būtų rei-ka linga Lietuvai, bet mes šiandien papras-čiausiai neturime tam finansinių galimybių.Todėl prognozuoju, kad Seimui bus pateiktasprojektas be atominės elektrinės.

VEIDAS: Matome, kad jūs, kaip Seimo pir-mininkas, išskirtinai daug važinėjate poLietuvą. Kokį rezultatą tai duoda?V.G.: Nemanau, kad Seimo pirmininkas turė-tų dirbti užsidaręs parlamente. Seimo pirmi-ninkas turi būti viešas, bendrauti su žmonė-mis, išklausyti jų nuomonę, papasakoti apieproblemas, su kuriomis susiduriame Seime.Tais vizitais aš labai džiaugiuosi. Supraskit,kad dabar ne rinkimų periodas, man, kaippolitikui, tos reklamos nereikia, važiuoju visaikitam tikslui. Taip darysiu ir ateityje – važiuo-siu ir į kaimus, susitikinėsiu ir su eiliniais žmo-nėmis.VEIDAS: Esate pirmasis Seimo pirminin-kas, turintis net septynis pavaduotojus,bet sakykite atvirai – kokia iš jų nauda?V.G.: Mūsų laukia atsakingas laikotarpis –pirmininkavimas ES Tarybai. Per pusmetįturėsime 17 renginių ir kiekvieną jų reikėskam nors atidaryti, pasveikinti. Seimo pirmi-

ninko pavaduotojo statusą turintis parlamen-taras tikrai atrodys solidžiau ir galės tinkamaireprezentuoti Lietuvą. Daug dabar rengiamair su artėjančiu pirmininkavimu susijusiųkelionių į užsienį. Be to, įsitikinau, kad kiek-vienas pavaduotojas yra svarbus, nes turi savoveiklos sferą. Dabar man daug lengviau dirb-ti, kaip parlamento pirmininkui, nes kilus tamtikrų problemų būtent tas konkretus pava-duotojas jas ir išsprendžia.

Už kanceliarijos reikalus atsakingasA.Sysas, jei Seime vyksta įvairūs renginiai, taižinau, kad to imsis P.Auštrevičius, už santy-kius tarp komisijų, komitetų atsakingasJ.Narkevičius, komandiruotės, kelionės, fi -nan siniai dalykai – I.Degutienės sritis, europi-niai reikalai – G.Kirkilo, parlamentinė kont-rolė – K.Komskio žinioje. Na, o V.Gap šys,kaip pirmasis pavaduotojas, be atskiro įsaky-mo pavaduoja mane, kai išvykstu. At rodo,visus išvardijau. Nemanau, kad turėti tiek

pavaduotojų blogai: aišku, tų Seimo nariųatlygis šiek tiek padidėjo, bet per krizę mes 40proc. susimažinome atlyginimus, kanceliari-nes išlaidas ir kt.VEIDAS: Atsakykite nuoširdžiai: ar jumsnė ra nė kiek nemalonu dėl to, kadpriklausote partijai, kurios lyderiai, jūsųbendražygiai, dabar varsto teismų duris?Kaip jaučiatės matydamas, kad ši partija,stengdamasi išvengti teisingumo, puolė įjungtuves su visiškai neįtakinga politinejėga?V.G.: Jaučiuosi labai gerai, kad jau beveikdevynerius metus esu Darbo partijos narys,įstojau į partiją, kuri buvo visiškai nauja. Esudėkingas partijai, kuri iškėlė mane kandidatuį Seimo pirmininkus, – jei ne Darbo partija, ašgalbūt nebūčiau Seimo pirmininkas. Ir nega-liu pasakyti nė vieno blogo žodžio nei apiepartiją, nei apie jos pirmininką. Jei vyksta iki-teisminiai tyrimai, tai tegu, ne vien tik mūsųpartijoje jie vyksta. Yra nekaltumo prezump-cija, palaukime visų teismų pabaigos, ir galė-sime pasikalbėti apie tai.VEIDAS: Vis dėlto daug kam keista, kodėljūs, buvęs krepšinio treneris, intelektua-lus žmogus, Kūno kultūros akademijosprorektorius, pasirinkote būtent priešta-ringai vertinamo verslininko ir politikoV.Uspaskicho Darbo partiją. Juk jus būtųpriėmę visur.V.G.: Noriu pabrėžti, jog aš norėjau visiškainaujos partijos, nes mačiau, kad tiek kairieji,tiek dešinieji daro labai daug klaidų ir ne visijų sprendimai yra geri. Man, kaip prorekto-riui, ne kartą teko į juos kreiptis įvairiais aukš-tojo mokslo klausimais, bet niekas net neban-dė spręsti tų problemų. Tada pradėjo kurtisnauja partija ir aš kreipiausi į iniciatyvinęgrupę dėl tam tikrų pakeitimų aukštojo moks-lo srityje. Būsimas pirmininkas V.Us pas kichasman ir pasakė – tai tu eik ir dirbk, spręsk visustuos švietimo klausimus. Aš ir atė jau.VEIDAS: Ar pasvarstote, kas laukia parti-jos, jei V.Uspaskichui bus skirta laisvėsatėmimo bausmė?V.G.: Negaliu to prognozuoti. Tikiuosi, to ne -bus. Neskaičiau ikiteisminio tyrimo medžia-gos, bet man neatrodo logiška, kad turtingasžmo gus, pats į partiją investavęs daug lėšų,da rytų finansinius nusikaltimus.VEIDAS: Kodėl taip ginate V.Uspaskichą –kad atsidėkotumėte už postą?V.G.: Galiu pasakyti labai atvirai: šitas postasman buvo siūlomas ir praėjusią kadenciją, betaš į jį nesiveržiau. Siūlė ne tik Viktoras, betvisa partijos vadovybė. Ir šį kartą aš tikrainesiekiau šito posto ir dėkoti neturiu už ką.Už ką man dėkoti? Kad dvi doktorantūrasbaigiau, kad prorektorius buvau, kad kaipkrepšinio treneris tapau Europos čempionu?Kam man dėkoti – aš pats tą padariau.

Tiesiog buvau tinkamiausia kandidatūra,bet už tai niekam skolingas nesu. Aišku, ašdėkoju visiems partijos nariams, ne tik Vik -torui. ■

V.Gedvilas apie N.Venckienės dingimą:„Nei aš Šerlokas Holmsas, nei turiu

laiko jos asmeniškai ieškoti“

�

Švedijos parlamente įstatymai priiminėjamitaip tyliai, kad gali girdėti, kaip musėskrenda.

„BFL

“ N

UO

TR.

LIETUVA»

2013-05-06 ● VEIDAS14

Šiemet strateginiams darbams iš Valstybėsinvesticijų programos išdalyta 4,75 mlrd.

Lt. Palyginti su praėjusiais metais, valstybėsinvesticijos padidėjo kone puse milijardo. Betdaugelio asignavimų valdytojų, ypač regionųpolitikų, šitai nedžiugina. Kodėl?

„Valstybės investicijų programa, kitaip va-dinama VIP, tapo valdančiųjų partijų ir įta-kingų žmonių ministerijose įrankiu saviškiamspamaloninti“, – atvirai rėžia Ignalinos rajonomeras Bronis Ropė. Jo vadovaujamai Ignali-nos rajono savivaldybei, kaip ir daugeliui kitų,šiemet iš šios programos neskirta nė lito.Tiesa, šiek tiek anksčiau B.Ropės vadovauja-ma savivaldybė taip pat įgyvendino net keletąprojektų VIP pinigais: renovavo kultūrosnamus, biblioteką, vaikų globos namus, pas-tatė SPA centrą, baigė statyti gimnaziją. „Bettam, kad įtrauktų į sąrašus, o vėliau iš jųneišbrauktų ir pinigų gautume ne vienus, ovisus trejus metus – taip, kaip numatyta, tekonuolat važinėti pas ministrus į Vilnių, – prisi-pažįsta B.Ropė ir priduria: – Be lobistinėsveiklos iš šios programos negausi nė cento.“

Beje, dar vadovaudamas Lietuvos savi-

valdybių asociacijai B.Ropė kartu su eksper-tais surinko duomenis apie tai, kaip per pir-mąjį nepriklausomybės dešimtmetį buvoskirstomos VIP lėšos: kodėl vieni projektaibūdavo įtraukiami, o kiti, nors labai panašūs,atmetami, dešimtmečiams įšaldomi ar nere-tai ir visai nutraukiami. „Mes pamatėme, kadnuo 1990 iki 2000 m. buvo net dešimt savi-valdybių, kurioms niekaip nepavykoprasimušti ir gauti VIP paramos bent vienamprojektui įgyvendinti. Bet buvo ir kokiosšešios savivaldybės, kurios kad ir kokiam pro-jektui prašydavo VIP lėšų, tokiam kasmet irgaudavo“, – pasakoja Ignalinos rajono meras.Pastaruosius aštuonerius metus, pasakpokalbininko, VIP lėšos dalijamos priklauso-mai nuo centrinės valdžios rinkimų rezultatų:kai Seimo rinkimus laimi dešinieji, investicijųprogramos gėrybes išsidalija dešiniųjų valdo-mos savivaldybės, kai kairieji – tuomet šiaispinigais džiaugiasi jų partiečiai. „Štaisocialdemokratai myli Druskininkus, Uteną,konservatoriai palepino Anykščius, Kauną,kitas saviškių savivaldybes“, – vardija vals-tietis liaudininkas B.Ropė. Beje, panašios

nuomonės laikosi ne jis vienas, o absoliutidauguma merų, kurių savivaldybės metųmetais negauna VIP finansavimo arba gavępo metų sulaukia žinių, esą nėra galimybiųprojekto finansuoti trejus metus, todėl jis neri-botam laikui įšaldomas arba nutraukiamas.

Taigi žvilgtelėkime detaliau, kokie projek-tai ir kodėl nesulaukia valstybės dėmesio irkiek tai priklauso nuo centrinės valdžios norųbei valstybės strateginių tikslų.

Kasmet keliolika projektų stabdo-ma, dar keliolika pradedama

„Tai tiesa, Anykščių rajono savivaldybė

Objektas Jau inves- Iš viso rei- Kodėl nes- Perspektyvaįtrauktas į tuota pinigų kia lėšų kiriama VIPVIP (metais) (tūkst. Lt) (tūkst. Lt) lėšų 2013 m.

Aplinkos ministerija1. Privačių sklypų išpirkimas valstybės saugomose teritorijose, 2006 m. / 128 / 1928 / Ne pirmo būtinumo projektas / Bus tęsiamapagerėjus finansinei padėčiai

Finansų ministerija2. Muitinės kriminalinės tarnybos pastato rekonstrukcija, 2007 m. /360 / 4782 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansineipadėčiai3. Muitinės mokymo centro modernizavimas, 2006 m. / 2862 / 8247 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai4. Muitinės laboratorijos stiprinimas, 2003 m. / 2948 / 4201 / Pakeistiprioritetai / Siūloma tęsti nuo 2014 m.5. Teritorinių muitinių postų modernizavimas, 2006 m. / 4712 / 13 781 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai6. Muitinės kriminalinės tarnybos sistemos efektyvinimas, 2004 m. /4431 / 5678 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansineipadėčiai7. Kinologinės veiklos stiprinimas, 2005 m. / 1296 / 1856 / Pakeistiprioritetai / Siūloma tęsti nuo 2014 m.

8. Veiklos rodiklių informacinės sistemos sukūrimas, 2008 m. / 50 /500 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai9. Mokymo centro administracinių patalpų rekonstravimas, 2008 m. /774 / 2673 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansineipadėčiai

Kultūros ministerija10. Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstravimas, 2006 m. / 43 359 / 77 600 / Tęsiamas prokuratūros tyrimas, o preliminarios sutarties galiojimo laikas pasibaigė, bet dokumentai dėl projekto tąsos nepateikti / Dėl investicijų bus sprendžiama gavus dokumen-tus iš suinteresuotų institucijų11. Panevėžio apskrities archyvo rekonstravimas, 2002 m. / 30 / 5560 / Lėšos skirtos Archyvų komplekso pastatui Vilniuje rekon-struoti / Apie projektą bus sprendžiama tik baigus archyvų komplekso Vilniuje rekonstrukciją12. Menų spaustuvei įrengti, įrangai pirkti, 2008 m. / 6783 / 8818 /Nepateiktas 367 tūkst. Lt lėšų poreikio pagrindimas / Siūloma tęsti nuo 2014 m.13. Radviliškio kultūros centro rekonstrukcija, 2007 m. / 5587 / 10 319 / Prokuratūra pradėjo tyrimą / Siūloma tęsti nuo 2014 m.14. Kauno r. Domeikavos kultūros centro statyba, 2008 m. / 418 / 8365 / Nepateikta išaugusią statybos sąmatą pagrindžiančių doku-mentų / Siūloma tęsti pateikus dokumentus

Į VIP ĮTRAUKTUS IR NEBAIGTUS O

TYRIMAS

Valstybės investicijų programair gėdinga, ir korumpuotaKokie projektai bus finansuojami iš strateginės valstybės investicijųprogramos, lemia ne metodika, o geri ryšiai ministerijose ir parlamente.Jonė Kučinskaitė

LIETUVA

»152013-05-06 ● VEIDAS

yra viena lyderių pagal VIP lėšas, tenkančiasvienam gyventojui, – prisipažįsta Anykščiųrajono meras Sigutis Obelevičius ir netikėtaipriduria: – Bet jei manote, kad mes tuoesame labai patenkinti, klystate. Mes tiesiogbijome dėl šios programos, nes vienais metaisgauni finansavimą, o toliau – visiška nežinia.“

Statybos ir rekonstrukcijos darbai VIPlėšomis, pasak S.Obelevičiaus, tęsiasi metųmetus, neretai net užmiršti pirminį projektotikslą. „Štai Anykščių ligoninę statėme visądešimtmetį, užtruko ir baseino bei bib-

liotekos statybos. Viena vertus, patį baseinąmes turime, bet įėjimas į jį ir toliau apgriuvęs.Atvažiavo Kūno kultūros ir sporto departa-mento direktorius Klemensas Rimšelis irsako: „Jūs jau gavote VIP paramą baseinui,čia jau galima plaukioti, daugiau pinigų pas-tatui baigti remontuoti neskirsime, nes reikiastatyti baseiną Šilutėje.“ Arba štai gavomelėšų bibliotekai statyti, bet įrangai pinigųneskyrė, todėl žiemą teko šildyti dvi bib-liotekas – senąją ir naująją. Anykštėnaimano, kad meras kvailys, o aš negaliu jiems

paaiškinti, kad toks neūkiškumas ne dėlmano kaltės, – pasakoja meras. – Dar vienaspavyzdys – Troškūnų K.Inčiūros gimnazija:prieš penkerius metus iš VIP buvo skirta lėšųpastato išorei tvarkyti, todėl dabar kevalasšvyti, o viduje stirkso laidai, atšokinėjęs par-ketas ir pan.“

Panašiai šneka ir Utenos rajono vadovassocialdemokratas Alvydas Katinas. „Ši pro-grama yra trimetė, bet į ją įtraukti dideliinvesticiniai projektai nebaigiami metųmetais. Jei vienais metais gavai finansavimą,tai nereiškia, kad ir kitąmet gausi, todėl vėlpradedi žygius nuo nulio su ištiesta ranka, –dėsto A.Katinas. – Štai Utenos sporto arena,atsiėjusi 45 mln. Lt ir pastatyta iš VIP bei ESparamos lėšų, ir Miškinių biblioteka,kainavusi 9 mln. Lt ir vėlgi pastatyta VIP beiES paramos lėšomis, pripažinti vienais ge-riausių tokio tipo statinių. Bet tiek jiemsužbaigti, tiek tam, kad kaip dauguma VIPpinigais pradėtų projektų jie nevirstų nesi-baigiančiomis statybomis ar netgi griūvan-čiais paminklais, teko patiems sukti galvą, iškur gauti lėšų viskam baigti. Tarkime, sportoareną statėme net penkerius metus, betbaigėme tik todėl, kad ieškojome kitųfinansavimo šaltinių. Šį rudenį baigsime 7mln. Lt vertės kultūros centro statybą. Jąvėlgi pradėjome iš VIP lėšų, bet jų užteko tikpusei išorės sienų nudažyti, bet negali paliktipusę pastato dažyto, kitos pusės ne, todėl vėlieškojome kitų šaltinių – ES paramos lėšų. Okultūros centrui metams buvo skirta tik 100tūkst. Lt, tad jei būtume laukę tik valstybės

Šiaulių ligoninė buvo įtraukta į VIP prioritetus, bet pinigų pakako tik pusei ligoninės renovuoti

▲

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija15. Telšių r. Dūseikių globos namų ir gyvenamųjų pastatų šiltinimas,2008 m. / 683 / 2971 / Stinga lėšų / Bus tęsiama pagerėjus finansineipadėčiai16. Vilkaviškio r. Didvydžių globos namų ir Augalų reabilitacijos cen-tro rekonstravimas, 2008 m. / 118 / 1453 / Laikinai sustabdytas / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai17. Rokiškio r. Obelių vaikų globos namų rekonstravimas, 2005 m. /1750 / 5335 / Atlikta dalis darbų / Bus tęsiama pagerėjus finansineipadėčiai18. Jonavo r. senelių pensionato rekonstravimas, 2007 m. / 823 /3280 / Stinga lėšų / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai19. Tauragės r. Adakavo kaimo šilumos ūkio ir vandentiekio rekon-stravimas, pensionato ir gyvenamojo namo rekonstrukcija, šiltinimas,2007 m. / 358 / 1783 / Atlikta dalis darbų / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai20. Marijampolės vaikų globos namų kapitalinis remontas, 2007 m. /1582 / 2513 / Globos namai nepateikė dokumentų / Bus tęsiamapateikus dokumentus21. Vilniaus I globos namų rekonstravimas, 2006 m. / 1733 / 3125 /Globos namai nepateikė dokumentų / Bus tęsiama pateikus dokumentus22. Klaipėdos vaikų globos namų kapitalinis remontas, 2008 m. / 83 / 971 / Globos namai nepateikė dokumentų / Bus tęsiamapateikus dokumentus

23. Suvalkijos globos namų atnaujinimas, 2012 m. / 0 / 1581 / Stinga lėšų / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai24. Plungės vaikų globos namų kapitalinis remontas, 2005 m. / 3889 / 5279 / Stinga lėšų / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai25. Telšių vaikų globos namų kapitalinis remontas, 2005 m. / 4750 / 6438 / Stinga lėšų / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai

Sveikatos apsaugos ministerija26. Kauno klinikinės ligoninės sterilizacinės įrengimas, 2008 m. / 2371 / 4984 / Pakeisti prioritetai / Siūloma tęsti nuo 2014 m.27. Šiaulių kūdikių namų kapitalinis remontas, 2005 m. / 1167 / 1631 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai28. Šilalės ligoninės rekonstrukcija, 2008 m. / 192 / 9298 / Pakeistiprioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai29. Širvintų ligoninės rekonstravimas, įrangos įsigijimas, 2008 m. / 2300 / 3359 / Savivaldybė nepateikė paraiškos / Bus tęsiamapagerėjus finansinei padėčiai30. Utenos ligoninės pediatrijos ir reabilitacijos sk. rekonstrukcija,2005 m. / 780 / 4985 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai31. VU Antakalnio ligoninės pastatų rekonstravimas, įrangos įsigiji-mas, 2007 m. / 9417 / 12 701 / Savivaldybė nepateikė paraiškos / Bus tęsiama pateikus dokumentus

S OBJEKTUS SKAIČIUOJAME ŠIMTAIS

▲

▲

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

LIETUVA»

2013-05-06 ● VEIDAS16

paramos statyboms baigti, tai būtų trukękeliasdešimt metų.“

Pašnekovas sako suprantąs, kad valstybėnėra pajėgi finansuoti visų teikiamų projektų,bet tuomet nederėtų jų pradėti. „Tam, kadobjektas būtų įtrauktas į VIP, reikia parengtitechninį projektą, suskaičiuoti sąmatą, galybękitų dokumentų pateikti ekspertams, verti-nantiems projektų perspektyvumą ir svarbą.Jeigu nėra pinigų projektui baigti, jis neturėtųbūti pradėtas, o jeigu jau pradėtas, neturėtųbūti stabdomas. Dabar kasmet pradedamapo keliolika naujų projektų ir antra tiek kas-met sustabdoma nebaigtų. Vienmanda-tininkai Seimo nariai stengiasi būti visiemsgeri – kas prašo, tam tarpininkauja, o minis-terijos duoda ir negalvoja apie tai, kas buskitąmet“, – stebisi A.Katinas.

Anykščių rajono meras pastebi, kad dau-giausiai iš VIP lėšų gavo socdemų AlgirdoButkevičiaus ir Zigmanto Balčyčio rinkimųapygardos bei tėvonijos, Vilkaviškio, Radvi-liškio ir Šilutės rajonų savivaldybės.

Antrindamas A.Katinui S.Obelevičiusnesutinka tik su B.Ropės ir kitų kolegųpašaipomis, esą kol konservatoriai valdė,buvo bepigu šios partijos statytiniams me-rams. „Negi jūs manote, kad buvo lengvapalenkti į savo pusę Andriaus Kubiliaus kabi-neto finansų ministrę Ingridą Šimonytę? –retoriškai klausia konservatorius S.Obele-vičius. – Nieko panašaus. Nebuvo mumspyragų nei prie konservatoriaus A.Kubiliaus,nei dabar prie socialdemokrato A.Butkevi-čiaus Ministrų kabineto. Beje, mūsų asociaci-

jos prezidentas Druskininkų merassocialdemokratas Ričardas Malinauskas irgidažnai aštriai kritikuoja savo partiečius Vy-riausybėje ir kalbėdamas tiek apie jų vyk-domą VIP, tiek apie visą regioninę politikąnevengia pabrėžti, kad susidaro toks įspūdis,jog Lietuvoje yra dvi valstybės: viena, kuriojegyvena 60 savivaldybių, ir kita, kurioje gyvenaVyriausybė. Iš tikrųjų visų ligšiolinių Vy-riausybių vykdyta VIP politika yra ne kas kita,kaip negaspadoriškumas.“

Keliasdešimt projektų užšaldytipo 10–15 metų

Šiuo metu iš VIP lėšų pradėti ir nebaigti

net 77 įvairūs projektai. Į juos, pasak trečiąkadenciją Seimo Audito komitete dirbančiosparlamentarės Loretos Graužinienės, jauinvestuota 354 mln. Lt, bet jiems užbaigtistinga dar 1,2 mlrd. Lt. Pasak politikės, dau-giausiai pradėtų ir nebaigtų projektų priklau-so Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)kuruojamai sričiai – jiems baigti reikia 581mln. Lt. Seniausias, dar 1998-aisiais į VIPįtrauktas projektas, kurio niekaip nesisekabaigti, – Lietuvos sveikatos mokslų univer-

siteto ligoninės Kauno klinikų medicinostechnikos ir technologijų atnaujinimas. Į jį jauinvestuota daugiau kaip 86 mln. Lt, bet darstinga beveik 149 mln. Lt. Jau keliolika metųgreta šio prioritetinio projekto rašoma, kadšiemet jam baigti lėšų nėra ir prioritetaspakeistas, tad projektas bus tęsiamaspagerėjus finansinei padėčiai. Nors per šįlaikotarpį valstybė išgyveno ir sunkesnių, irekonominio pakilimo metų, kasmet šalia šioprioriteto figūruoja vis tas pats įrašas, paaiš-kinantis, kodėl šis projektas nuolat atidėlioja-mas. Dar 1999-aisiais į prioritetinį VIP sąrašąbuvo įtrauktas Valstybinės reikšmės ir pavo-jingų objektų registro sukūrimas. Į jį jau

investuota 1,6 mln. Lt, tačiau darreikia 3,3 mln. Lt. Bet vėlgi šis prioritetas pakeistas ir bus finan-suojamos tik kada nors pagerėjusfinansinei padėčiai.

Iš metų metais atidėliojamų 77projektų Vyriausybė šiemet kate-gorišką „ne“ nusprendė pasakytitik šešiems nutrauktiems projek-

tams. Vadinasi, 71 projektas ir toliau ati-dedamas neapibrėžtam laikotarpiui.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo minis-tras konservatorius Donatas Jankauskas vostapęs ministru paprašė ministerijos specia-listų pateikti visų šios srities į VIP įtrauktų irnuolat atidėliojamų objektų sąrašą, kurįpateikė ekspertų komisijai. „Pamatėme, kadnetolygumai – stulbinami, ypač išbalansuotaregionų politika. Štai kas paaiškėjo: kam skir-ti pinigų, sprendžia patys ministerijos specia-

32. Sapiegos ligoninės (Vilniuje) energijos taupymo priemoniųįgyvendinimas, 2005 m. / 5249 / 8949 / Savivaldybė nepateikė doku-mentų / Bus tęsiama pateikus dokumentus33. LSMU ligoninės Kauno klinikų medicinos technikos ir technologi-jų atnaujinimas, 1998 m. / 86 072 / 148 907 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai34. Panevėžio ligoninės terapinių pastatų šiltinimas, 2006 m. / 1301 / 5315 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai35. Panevėžio ligoninės energetinio ūkio rekonstravimas, 2007 m. / 565 / 2607 / Pakeisti prioritetai / Siūloma tęsti nuo 2015 m.36. Šiaulių ligoninės rekonstravimas, sterilizacinės įrengimas, 2010 m. / 13 178 / 24 761 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiamapagerėjus finansinei padėčiai37. Patologinės anatomijos tarnybos įrangos ir technologijų atnaujinimas, 2005 m. / 5044 / 13 000 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai

Švietimo ir mokslo ministerija38. Alytaus r. Miroslavo vid. mokyklos rekonstravimas, 2007 m.5285 / 6474 / Skirti investicijų paskolai dengti negalima / Projektasnebus finansuojamas39. Kauno r. Garliavos meno mokyklos rekonstravimas, 2008 m. / 1200 / 4677 / Lėšos skirtos Ringaudų pradinei mokyklai rekonstruoti

/ Šis projektas bus tęsiamas pagerėjus finansinei padėčiai40. Kretingos r. Salantų gimnazijos rekonstravimas, 2007 m. / 3250 / 11 386 / Lėšos skirtos M.Daujoto vidurinei mokyklai rekon-struoti / Šis projektas bus tęsiamas pagerėjus finansinei padėčiai41. Raseinių r. Šiluvos vidurinės mokyklos pastato rekonstravimas,2007 m. / 4200 / 6122 / Pernai rekonstruotos kitos dvi šio rajono švietimo įstaigos, šiemet stinga lėšų / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai42. Kėdainių r. Josvainių gimnazijos rekonstravimas, 2007 m. / 1400 / 5158 / Savivaldybė nepateikė dokumentų / Bus tęsiamapateikus dokumentus43. Telšių „Ateities“ vidurinės mokyklos kapitalinis remontas, 2008 m./ 500 / 12 000 / Lėšos skirtos Nevarėnų vidurinei mokyklai rekon-struoti / Šis projektas bus tęsiamas pagerėjus finansinei padėčiai

Teisingumo ministerija44. Kauno apylinkės teismo rekonstravimas, 2004 m. / 15 981 / 37 890 / Siūloma mažinti rekonstravimo apimtis ir kainą / Bus tęsiama pakoregavus projektą45. Alytaus pataisos namų bendrabučio rekonstravimas, 2010 m.575 / 15 591 / Lėšos skirtos kitiems dviem objektams / Siūloma tęstinuo 2015 m.46. Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų inžinerinių techninių apsaugospriemonių rekonstravimas, 1999 m. / 4182 / 5582 / Tikimasi gautiNorvegijos paramos fondų lėšų / Bus tęsiama Norvegijos paramos

Į VIP ĮTRAUKTUS IR NEBAIGTUS O

▲

B.Ropė, Ignalinos meras:„Privalu parengti aiškią VIPskyrimo metodiką, kaip kadyra ES lėšų skyrimo tvarka.Jei jos nebus - bus chaosas.“

„BFL

“N

UO

TR.

LIETUVA

»172013-05-06 ● VEIDAS

listai, ir niekam nesvaru, koks iš tikrųjųregionų poreikis. VIP lėšos tapo politiniomanipuliavimo objektu, – aiškinaD.Jankauskas. – Bet tokia politika neturinieko bendra su ilgalaike valstybės strategi-ja.“ Jis pateikė begalępavyzdžių, kai investici-jų programos lėšomisrekonstruoti objektai netik nepagerino regionųpadėties, bet netgi ėmėjuos žlugdyti. KadaiseKauno rajono meropareigas ėjęs D.Jankauskas kaip vieną VIPlėšų švaistūniškumo pavyzdžių nurodė šiorajono Garliavos sporto komplekso statybą.„Šis objektas buvo pradėtas statyti krizėsišvakarėse skolintomis lėšomis, 2008 m. jamskirtas VIP finansavimas, bet niekam nėmotais tada buvo aiškintis, ar jį būtina statyti,ar kompleksas nebus nuostolingas, ar bus iško jį šildyti, mokėti atlyginimus darbuoto-jams, – piktinasi pašnekovas. – O šiandientam, kad išlaikytume šį kompleksą, uždarinė-jame aplinkinių Kauno rajono vietoviųkultūros namus. Tas pats pasakytina ir apieRaudondvario dvaro sodybą.“

L.Graužinienė priduria, kad kasmet į Valstybės turto fondą perduodama po keletąVIP lėšomis rekonstruotų ar pastatytų objek-tų, kurių jų valdytojai nepajėgia išlaikyti.

„Dar blogiau yra tai, kad neretai į VIPsąrašą įtraukti ir metų metais stabdomi pro-jektai ilgainiui pabrangsta du tris kartus“, –kritikuoja L.Graužinienė.

S.Obelevičius primena, kad būtent taipnutiko Anykščių rajono ligoninei. „Kadangiligoninės statyba VIP lėšomis užsitęsė visądešimtmetį, per tą laiką ją teko tris kartusperprojektuoti. Ir už kiekvieną projektą

reikėjo vėl mokėti. Išpradžių buvo pastatytitrys nauji korpusai, betmūsų rajonui netgivieno korpuso per akis,

bet niekas šito neįvertino, – stebisi Anykš-čių rajono meras. – Laimei, antrąjį kor-pusą pavyko parduoti, bet naujasis savi-ninkas nieko nedaro, tad jis, kaip ir trečiasiskorpusas, kurio nepavyksta niekam įsiūlyti,

toliau griūva.“„Jau keliolika metų su kai kuriais kole-

gomis merais sakome, kad privalu parengtiaiškią VIP skirstymo metodiką – tokią, kokianustatyta ES lėšų skyrimo tvarka. Tada būtųaišku: yra fiksuotas pinigų kiekis, ir įvykdęstam tikras sąlygas jų gausi. O dabar merai arkiti objektų savininkai prisisvaigsta nerealiųdalykų, visiškai negalvodami apie galimybesbaigti ir išlaikyti tuos objektus. Štai Kretingos

rajono pavyzdys: užsimojo statyti bib-lioteką už 14 mln. Lt. Kultūros ministe-rija dar prieš penkerius metus iš investi-cijų programos skyrė lėšų bibliotekosgriaučiams pastatyti – štai dabar ir stovivaiduoklis miesto vidury. Jeigu būtųaiški metodika, kad konkrečiam gyven-tojų skaičiui skirtas objektas negali būtididesnis ir brangesnis, nei nustatyta,tokių dalykų nenutiktų. Jeigu Kretingabūtų susiplanavusi biblioteką statyti už3–4 mln. Lt, žmonės ja jau džiaugtųsi“, –kritikuoja žemaičius kolegas B.Ropė.

„Dabar kiekvienas Seimo vienman-datininkas stengiasi užregistruoti kuo

daugiau VIP finansuotinų projektų. Opasikeitus valdžiai savivaldybės nežino,kaip juos baigti. Tad arba jie griūva, arbasavivaldybėms tenka skolintis ir dar di-dinti ir taip viršytus visus skolinimosi li-

mitus. O tai atsigręžia prieš juos pačius. Mūsųnuomone, VIP projektai turi būti derinamisu savivaldybės taryba ir tik po to teikiamiprašymai jiems finansuoti“, – apibendrinaL.Graužinienė. ■

fondų lėšomis47. VĮ prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų gamybinio pastatorekonstravimas, 2008 m. / 1500 / 3130 / Atlikta dalis darbų / Siūlomatęsti nuo 2016 m.

Užsienio reikalų ministerija48. Ambasados Maskvoje rekonstravimas, 2003 m. / 7942 / 12 690Sumažintos lėšos / Siūloma tęsti nuo 2015 m.

Vidaus reikalų ministerija49. Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmų rekonstravimas, 2007 m. / 860 / 1267 / Sumažintos lėšos / Projektas nutraukiamas50. Viešojo saugumo tarnybos štabo ir kareivinių rekonstravimas,2008 m. / 31 / 3285 / Sumažintos lėšos / Dėl tolesnio įgyvendinimobus sprendžiama po dvejų trejų metų51. VRM teritorijos sutvarkymas, 2008 m. / 144 / 2622 / Sumažintos lėšos / Dėl tolesnio įgyvendinimo bus sprendžiama po dvejų trejų metų52. VRM autoparko atnaujinimas, 2005 m. / 3333 / 7470 / Pakeistiprioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai53. VRM asmens sveikatos įstaigų aprūpinimas įranga, 2008 m.1143 / 2028 / Pakeisti prioritetai / Siūloma tęsti nuo 2015 m.54. Vilniaus VPK Viešosios policijos patrulių rinktinės Raitosios polici-

jos patrulių rinktinės plėtra, 2008 m. / 400 / 10 599 / Pakeisti priorite-tai / Projektas bus tęsiamas vėliau55. Pasvalio policijos komisariato rekonstravimas, 2007 m. / 455 / 16 219 / Planuojama perimti „Sodros“ pastatą / Projektas nutraukiamas56. Rinktinės „Aras“ pastato statyba, 2008 m. / 179 / 16 952 /Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai57. Kriminalistinių tyrimų padalinių aprūpinimas, 2006 m./ 1208 /3358 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama vėliau58. Viešojo saugumo gerinimas kaime, 2004 m. / 21 203 / 45 751 /Dalis projekto įvykdyta / Projektas bus tęsiamas vėliau59. Tarptautinės pagalbos teikimo komandos formavimas, 2006 m. /3300 / 12 000 / Toliau projektas bus vykdomas iš kitų programų /Projektas nutraukiamas60. Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro sukūrimas,1999 m. / 1653 / 3313 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai61. VSAT įplaukiančių ir išplaukiančių laivų tikrinimo krantinės Klaipė-doje rekonstravimas, 2006 m. / 11 420 / 25 220 / Pakeisti prioritetai / Bus tęsiama pagerėjus finansinei padėčiai

Žemės ūkio ministerija62. Žuvininkystės tarnybos Simno poskyrio žuvų veisimo cechorekonstravimas, 2006 m. / 924 / 5404 / Projektą ketinama finansuotiES lėšomis / Projektas bus tęsiamas ES lėšomis

Šaltinis: Seimo Audito komitetas, 2013 m.

S OBJEKTUS SKAIČIUOJAME ŠIMTAIS

Kada bus pastatyta 14 mln. Lt kainuosiantiKretingos biblioteka, nežinia. Jau penkeri

metai riogso tik iš VIP lėšų suręstas busimosbibliotekos karkasas

▲

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Šiuo metu per 10 tūkst. jaunų žmoniųLietuvoje dalyvauja jaunimo politinių

organizacijų veikloje. Įdomu, kad šias jauni-mo organizacijas ir Lietuvos politines partijasdažnai sieja ne tik bendra ideologija bei poli-tinės idėjos, bet ir bendra veikla ar net stogas,po kuriuo yra įsikūrę organizacijų ir partijųbiurai.

Politinėms partijoms naudinga šalia savęsturėti jaunimo organizacijas. Vakarų šalysegana įprasta, kad partijos turi savojaunimo struktūras. Politologės dr.Ainės Ramonaitės vertinimu, tokiosorganizacijos veikia kaip politikųrekrūtavimo, atrankos ir prisijauki-nimo priemonė. Jos taip pat yra mo -bilizacinė jėga per rinkimų kampa-nijas ar įgyvendinant kokias norspartijos akcijas. „Iš jaunimo kartaisgalima gauti daugiau negu iš vyresnioamžiaus partijos narių“, – teigia politologė.

„Gyvenau Kėdainių rajone. Kėdainiuosebuvo įsikūręs skyrius, o aš iš šono stebėjau joveiklą. Šis skyrius yra pats aktyviausias, visostradicijos ir idėjos kilusios iš ten. Atvažiavęs įVilnių buvau pastebėtas buvusios pirminin-kės, ir mane tiesiog pakvietė. Aš, aišku, neat-sisakiau“, – teigia Benas Ce cha na vi -čius. Toks buvo didžiausią nariųskai čių šiandien turinčios jaunimopolitinės organizacijos DARBAS(JOD) pirmininko kelias į šią orga-nizaciją.

Beje, politinių organizacijų jau-nimas gali prisiliesti ir prie politikosformavimo. Lietuvos socialdemok-ratinio jaunimo sąjungos (LSDJS)pirmininkas Ramūnas Burokaspabrėžia, kad jo vadovaujama orga-nizacija turi politinę programą,kurią siekia įgyvendinti. Susibūrę įnedideles ekspertų grupes jauniejisocialdemokratai rengia bei anali-zuoja siūlymus įvairiais politiniaisklausimais. Partija savo ruožtu galiatsižvelgti į organizacijos siūlymus ir

įtraukti juos į savo politinę programą.

Pilietiškiausias Lietuvoje –jaunimas

Palyginti su Vakarų Europos šalimis,Lietuvoje jaunimo įsitraukimas į pilietines irpolitines veiklas yra labai menkas, tačiau šiuoatžvilgiu Lietuva per daug nesiskiria nuo kitųposovietinių šalių. Vis dėlto, kai lyginameLietuvos jaunimo ir vyresniųjų kartų dalyvavi-

mą pilietinėse veiklose, ryškėja teigiamos ten-dencijos.

Pilietinės visuomenės instituto 2012 m.atliktas Pilietinės galios indekso tyrimasatskleidė, kad patys jauniausieji, moksleiviaiir studentai, pasižymėjo didesniu pilietiniuaktyvumu nei kitų amžiaus grupių atstovai.Remiantis šio tyrimo duomenimis, tik 12

proc. visų apklaustųjų pripažino per pasta-ruosius metus dalyvavę visuomeninių organi-zacijų bei judėjimų veikloje ir tik 5 proc. nuro-dė dalyvavę partijos ar politinės organizacijosveikloje. Vertinant moksleivių pilietinį daly-vavimą, maždaug trečdalis apklaustųjų moks-leivių teigė per pastaruosius metus dalyvavęvisuomeninių organizacijų ir judėjimų veiklo-je, apie 8 proc. – partijos ar politinės organi-zacijos veikloje.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos(LIJOT) prezidentė Loreta Senkutė akcen-tuoja: „Iš tiesų Lietuvos jaunimas yra pilietiš-kas, tik į pilietiškumą žiūri ne visada taip, kaipvyresnioji karta to norėtų. Jaunimas yranepriklausomos Lietuvos karta, kuri neišgy-veno tų įvykių, kuriuos išgyveno jų tėvai arseneliai. Dėl to jie negali traktuoti tų istoriniųįvykių taip, kaip vyresnioji karta.“

Painiojant pilietiškumą su nacionalizmujaunimas vyresniosios kartos dažnai apkalti-namas pilietiškumo stoka. Pasak L.Senkutės,šių dienų Lietuvos jaunimo pilietiškumaspasireiškia kitomis formomis. Jauni žmonėsgana aktyviai kovoja dėl savo teisių mokyklo-je, darbovietėje, kitose organizacijose. Jienebijo reikšti savo nuomonės.

LIETUVA»

2013-05-06 ● VEIDAS18

POLITIKA

Naujoji politikų karta nebus neimoralesnė, neiprincipingesnėLietuvoje veikia penkios stambesnėspolitinės jaunimo organizacijos. Vieniį jas ateina vedami ideologijų, kiti –svajonių apie politinius postus.Agnė Kazlauskaitė

Trijų jaunimo politinių organizacijų turimi nariai Seime ir savivaldybių taryboseJaunimo politinė organizacija Seimo narių Savivaldybių tarybų narių

Jaunimo organizacija DARBAS 3 5Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga 3 27Jaunųjų konservatorių lyga 1 11

LIJOT prezidentė L.Senkutėakcentuoja: „Iš tiesų Lietuvosjaunimas yra pilietiškas, tik įpilietiškumą žiūri ne visadataip, kaip vyresnioji karta tonorėtų.“A

SM

EN

INIO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

V.S

KA

RA

IČIO

, „B

FL“

NU

OTR

.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Narystė jaunimo politinėjeorganizacijoje negarantuojakarjeros

Atkreiptinas dėmesys, kad šiandien jauni-mo politinės organizacijos aplipusios daugy-be mitų. Vienas jų – kad atėjęs į tokią organi-zaciją jaunuolis iš karto užsitikrins spartų kili-mą karjeros laiptais ar net politinį postą. Kal -bin ti jaunimo organizacijų atstovai kaip susi-ta rę tvirtino, kad postai nėra nepasiekiami,tačiau juos reikia užsidirbti.

R.Burokas teigia matęs žmonių, kurie tiki-si, kad ateis į organizaciją, pateks į partiją, irjiems bus paskirta darbo vieta. „Tačiau tai nė -ra realu. Narys neturėtų ateiti siekdamas vienkarjeros ar postų. Pagrindas turėtų būti ideo-logija ir vertybės“, – neabejoja LSDJS pir -mininkas.

Panašiai mąsto ir Jaunųjų konservatoriųlygos (JKL) pirmininkas Adomas Bužinskas:„Mes, kaip organizacija, galime sudaryti plat-formą nariams iškilti, bet patys tikrai to nepa-brėžiame kaip pagrindinio savo tikslo.Džiaugiamės Radvile Morkūnaite, LiutauruKazlavicku, Andriumi Kupčinsku ir kitaisiškilusiais JKL nariais, tačiau juos pateikiamekaip sėkmingus pavyzdžius, kurie išugdė saveJKL ir kažką gyvenime pasiekė. Jie ir pasiekėtai, ką turi, todėl, kad aktyviai veikė organiza-cijoje, o ne todėl, kad atėjo su kažkokiomambicijom, kurias norėjo patenkinti.“

Kaip ir visur kitur, jaunimo politinėseorganizacijose kryptingai bei aktyviai veikian-tis žmogus nelieka nepastebėtas. Tačiau atro-do, kad galimybės padaryti greitą politinękarjerą priklauso ir nuo to, kurioje politinėjeorganizacijoje jaunuolis dalyvauja. Kai kuriosjaunimo organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvossocialdemokratinio jaunimo sąjunga bei jau-nimo organizacija DARBAS, turi susitarimus

su partijomis, pagal kuriuos kiekviename rin-kimų sąrašo dešimtuke turi būti ne mažiaukaip po vieną jaunimo politinės organizacijosatstovą. „Tai yra šiokia tokia pagalba jaunamžmogui patekti į rinkimų sąrašą“, – aiškinaT.Burokas.

JOD pirmininkas B.Cechanavičius atviraipripažįsta: „Nebijau pasakyti, kad čia yrapatrauklios galimybės tobulėti politikos kely-je. Per praėjusius rinkimus turėjome aštuoniskandidatus į Seimą. Jeigu tu ateini į organiza-ciją ir atvirai, nebijodamas pasakai: taip, ašįsivaizduoju save politikoje, tau sudaromosvisos galimybės.“

Dabar JOD turi tris Seimo narius. Vienasjų, 26-erių metų Viktoras Fiodorovas, yra jau-niausias Seimo narys.

Jaunųjų konservatorių lygos nariai neturipanašių susitarimų su TS-LKD. Gal todėl popraėjusių rinkimų į Seimą pateko tik vienasorganizacijos deleguotas kandidatas, kuris,įrašytas į 47 vietą partijos rinkimų sąraše, poreitingavimo pakilo į 23 vietą. A.Bužinsko tei-gimu, tai nereiškia, kad jaunimas yra pamirš-tamas, tiesiog atsižvelgiama į kompetenciją, one į kvotas.

Iš naujosios politikų kartos daugtikėtis neverta

Kartų kaita politikoje, ypač tradicinėmislaikomose politinėse partijose, nors ir vykstalėtai, tačiau yra neišvengiama. Šiandienosjaunimo politinių organizacijų nariai po10–15 metų bus naujieji premjerai, Seimo pir-mininkai ir ministrai.

Vis dėlto nepamatuotų vilčių, kad naujojipolitikų karta bus moralesnė ir principinges-nė, puoselėti nevertėtų. A.Ramonaitė paste-bi, kad dažnai manoma, jog jaunimo atėjimasį politiką pakeis Lietuvos politinį veidą, pada-rys jį šviesesnį ir moralesnį. „Tačiau jeiguorganizacija veikia tik kaip kanalas patekti įvaldžią, bet neveikia kaip tam tikrų socialiniųnormų ir politinės kultūros ugdymo bei verty-bių išsigryninimo mechanizmas, tada jaunų

žmonių atėjimas ne tik kad nieko nepagerins,bet dar ir pablogins“, – neabejoja politologė.

Ji kritiškai vertina naująją politikų kartą irstiprėjantį jaunų politikų karjerizmą. „Pir -moji karta, kuri į politiką atėjo su Są jū džiu,buvo pati gryniausia moraliniu požiūriu. Tuometu jiems trūko parlamentinio darbo patir-ties, užtat jų motyvacija buvo visai kitokia.Matydama antrą, o dabar jau ir trečią nepri-klausomos Lietuvos politikų kartą tikrai ne -pasakyčiau, kad vyksta kažkoks kokybinispagerėjimas“, – teigia A.Ramonaitė.

Pirmajai nepriklausomos Lietuvos politikųkartai atstovaujantis Seimo narys Jurgis Raz -ma jaunimo būrimąsi į politines organizaci jasvertina teigiamai, tačiau įžvelgia su jomis su -sijusių galimų grėsmių. Pasak politiko, to kiųorganizacijų savarankiškumas yra trapus, oribos tarp partijos ir jaunimo organizacijos ne -aiškios. Jeigu politinės partijos, prisidengusiospolitinių jaunimo organizacijų vardu, vyk dopartinę veiklą ar bando apeiti partijoms kelia-mus finansinius reikalavimus, jauni mo organi-zacijomis yra tiesiog pasinaudojama.

Beje, jaunimo įsitraukimas į abejotiną po -litinę veiklą gali baigtis ir teismais. Vilniausapygardos teisme jau daugiau nei penkeriusmetus nagrinėjama vadinamoji Darbo parti-jos juodosios buhalterijos byla. Teisiamųjųsuole greta partijos lyderio Viktoro Us pas ki -cho sėdi du jauni jo bendražygiai – VitalijaVon žutaitė ir Vytautas Gapšys. Pastarasis, be -je, savo politinę karjerą pradėjo jaunimo or ga -nizacijoje DARBAS. 2003 m. jis buvo iš rink -tas pirmuoju organizacijos pirmininku, o šiuometu yra organizacijos garbės pirmininkas.

Kaltinimai, pareikšti V.Gapšiui, organiza-cijai garbės nedaro, tačiau neatrodo, kad or -ga nizacijos nariams tai išties rūpėtų. A.Ra -mo naitės teigimu, ši organizacija, kaip ir Dar -bo partija, buvo sukurta vadovaujantis verslologika, o ne pilietiniais ar ideologiniais princi-pais. Organizacijos pavyzdys iliustruoja, kaiprengiant protų kovų žaidimus, populiariausiųmoksleivių konkursus ir kitas pramoginesveiklas galima suburti daugiau 3 tūkst. jau-nuolių – karjeristų, trumpalaikės naudos ieš-kotojų ir paprasčiausių naivuolių.

Politinės karjeros pažadai, nemokami ren-giniai, įvairios akcijos yra masalas jaunuo-liams, neturintiems aiškių politinių pažiūrų.O susigundžius tokiu jauku galima ir visągyvenimą susigadinti. ■

LIETUVA

»192013-05-06 ● VEIDAS

Lietuvoje aukščiausius politiniuspostus užimančiųjų amžiausvidurkisSeimo narių 52,8Savivaldybių tarybų narių 52,3Vyriausybės narių 54,6Viceministrų 46,8

V.Gapšio ir V.Vonžutaitės istorijapuikiai parodo, kuo baigiasi jaunų

politikų karjerizmas ir vertybiųneturėjimas

�

Didžiausios Lietuvos jaunimo organizacijosOrganizacija Oficialus narių skaičius

Ateitininkų federacija 3800Šaulių sąjunga 3650 Jaunimo organizacija DARBAS 3200Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga 3000Lietuvos skautija 2600Lietuvos liberalus jaunimas 1600Jaunųjų konservatorių lyga 1500Jaunieji krikščionys demokratai 500

Šaltinis: LIJOT ir jaunimo politinių organizacijų pateikti duomenys

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“yra natūraliai susiformavusi monopolija,

kurios teikiamoms paslaugoms alternatyvųtiesiog nėra. Jos sprendimai neišvengiamaidaro didelę įtaką geležinkeliu daug kroviniųtransportuojančioms įmonėms ir visai logisti-kos grandinei.

Kai nėra alternatyvų, tenkanusileisti

Tiek anksčiau, tiek dabar „Lietuvosgeležinkeliai“ nuolat sulaukia skirtingųverslininkų ir vadovų kritikos, kad atsira-dus reikalavimui valstybės valdomomsįmonėms mokėti dividendus bendrovėnebandė optimizuoti savo veiklos, o naštąpaprasčiausiai perkėlė ant klientų pečių.Kai kurioms įmonėms ši našta darosi persunki. „Lietuvos geležinkeliai“, kaip įpras ta,kartoja seną savo mantrą: „Ne pa tin ka vežtigeležinkeliu – vežkite keliais.“ Bet tokie„argumentai“ tėra nepagarba klientams.

Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius.Štai stambi Lietuvos įmonė, mineralinių trąšųgamintoja „Lifosa“ kiekvieną dieną geležin-keliu atsiveža beveik šimtą vagonų žaliavos irdar tiek pat produkcijos išveža. Per metus

įmo nė geležinkeliais transportuoja per 2,5mln. tonų krovinių – apie 5 proc. visų jais ve -ža mų. Nors „Lifosa“ – stambi bendrovė, nuo-lat kylantis tarifo dydis net ir jai tampa dide-liu galvos skausmu ir pernelyg didele finansi-ne našta. Juk dėl didėjančių „Lietuvos gele-žin kelių“ tarifų „Lifosai“ kasmet tenka išleis-ti ne vieną papildomą milijoną „Ši našta ne -adekvačiai didelė“, – sako bendrovės „Li fo -

sa“ vadovas Jonas Dastikas.Dar neseniai „Lifosa“ dirbo išties sėkmin-

gai – užpernai šios bendrovės veiklos pelnin-gumas siekė 14 proc., tačiau pablogėjus situa-cijai pasaulinėje rinkoje pelningumas krito iki3 proc., o čia dar prisidėjo vis didėjantis veži-mo tarifas. J.Dastiko teigimu, aplinkybėmsspaudžiant pelningai dirbti tapo tikrai sunku,ir gali ateiti laikas, kai įmonė pradės dirbti

nebepelningai, o apie liūdnesnius scenarijusva dovui net nesinori kalbėti. Nors „Lifosa“ban dė tartis su „Lietuvos geležinkeliais“, tainaudos nedavė.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovai turėtųsu pras ti, kad be mūsų šiam vežėjui būtų kurkas blo giau, tačiau bent kol kas jie elgiasilabai ne lanksčiai, ir sulaukti nuolaidų iš„Lietuvos ge ležinkelių“ labai sunku, – tvirti-na J.Das ti kas. Nors ką čia kalbėti apie nuo-laidas, jei, J.Das tiko žiniomis, po pusmečio„Lie tu vos ge ležinkeliai“ tarifą planuoja darkartą didinti.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociaci-jos prezidentas Vaidotas Šileika sutinka, kadbrangstantis krovinių vežimas geležinkeliaisdaro neigiamą įtaką didelei daliai versloLietuvoje. „Dirbdami su užsakovais, kroviniųsiuntėjais kalbame apie bendrą tarifą, kurį

sudaro vežimas geležinkeliu, uostopaslaugos bei pervežimas jūra. Jeigunors vienas jų brangsta, tai gali keltiproblemų pritraukiant krovinių irapsunkinti konkuravimą su kitais uos-tais“, – paaiškina V.Šileika.

Jo manymu, nuolat brangstant krovi-nių vežimui geležinkeliais ima šlubuotimūsų konkurencingumas, ir tik laiko

klausimas, kada aplinkiniai uostai tapspatrauklesni. „Juk konkuruojame bendrojerinkoje. Deja, mūsų geografinė padėtis nėratokia gera, kad galėtume jaustis ramūs. IšRygos ar Talino uostų atstumai iki tam tikrųRusijos regionų, jų pramonės centrų daugmažesni, tad dar didindami tarifus rizikuoja-me prarasti dalį krovinių“, – atkreipia dėmesįLietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos

ĮTAMPA

Kodėl „Lietuvosgeležinkeliai“ trukdo kitomssvarbioms šalies įmonėmsNuolat didinamas bazinis krovinių vežimo traukiniais tarifas tampasunkiai pakeliama finansine našta daugeliui geležinkeliaisbesinaudojančių Lietuvos įmonių.Vaiva Sapetkaitė

VERSLAS»

2013-05-06 ● VEIDAS20

„Lifosa“ vadovas J.Dastikas:„Lietuvos geležinkelių“ vadovaiturėtų su pras ti, kad be mūsųšiam vežėjui būtų kur kas blo -giau, tačiau bent kol kas jie el -gia si labai ne lanksčiai.“A

SM

EN

INIO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

Krovinių vežimas geležinkeliaisbrangsta jau keletą metų iš eilės ir

pabaigos tam nematyti

�

prezidentas.Čia svarbu pridurti, kad uosto krovos

bendrovės elgiasi visiškai kitaip nei„Lietuvos geležinkeliai“: jos ne tik nedidinotarifų, bet ir kartais susidariusias papildomassąnaudas padengdavo iš savų lėšų, kad tikneprarastų krovinių.

Konfliktų daugėja„Lietuvos geležinkelių“ keistenybės di -

džiu liu galvos skausmu tapo ir dar vienaiLie tuvos bendrovei – stambiausiai Lietuvosįmonei „Orlen Lietuva“. Konfliktas tarp„Lie tu vos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“tęsiasi jau daugiau nei penkerius metus.

Čia vertėtų prisiminti visą konflikto eigą:dar 2008 m. „Lietuvos geležinkeliai“ viena-šališ kai nutraukė nuo 1999 m. galiojusią ben-dradarbiavimo sutartį su „Orlen Lietuva“.Tada tai valstybei kainavo 20 mln. Lt, nesginčą nagrinėjęs komercinis arbitražasnustatė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pažei-dė konkurencijos principus. Bet tais pačiaismetais „Lietuvos geležinkeliai“ išardė 19 km

bėgių atkarpą į Latviją tarp Bugenių irRengės, o tai „Orlen Lietuvai“ gerokai pailgi-no kelią gabenant naftos produktus į uostoterminalą „Klaipėdos nafta“ ir užkirto trum-piausią kelią iki Latvijos uostų. „Remiamėstik faktais, o faktai nepalieka erdvės manipu-liacijoms. Nuo 2008 m., kai „Lietuvos geležin-keliai“ išardė 19 km ilgio geležinkelio atkarpąį Rengę, bendrovė turi gabenti savo produk-ciją 118 km ilgesniu keliu“, – jau daug metųkartoja „Orlen Lietuvos“ vadovybė ir vis kal-tina „Lietuvos geležinkelius“ tyčiniu bėgiųdemontavimu.

Beje, ši bėgių linija neatstatyta iki šiol, irdabar ją aptarinėja aukščiausi Lietuvos irLenkijos pareigūnai bei politikai. Ir šio konf-likto atomazgos vis dar nematyti: lyg darbūtų maža, „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitaipšokdina bendrovę „Orlen Lietuva“. Šiosatstovai piktinasi, kad „Orlen Lietuvai“tenka mokėti gerokai didesnius vežimo tari-fus nei kitiems „Lietuvos geležinkelių“klientams. Galiausiai įmonės susipyko ikitolio lygio, kad „Orlen Lietuva“ dėl didina-mų tarifų „Lietuvos geležinkelius“ apskun-dė Europos Komisijai.

„Lietuvos geležinkeliai“ kartaisvaidina lanksčius

Paklausti apie ydingą ir netgi žalingą savotarifų praktiką „Lietuvos geležinkelių“atstovai ėmė išsisukinėti ir vaidinti labailanksčius. „Tartis visada galima ir nuolaidųkai kam tikrai yra padaroma, – tikina„Lietuvos geležinkelių“ tarifų skyriaus vado-vas Vladas Am bro zevičius. – Iš tiesų„Lietuvos geležinkeliai“ yra didžiulė struk-tūra, mūsų apimtys siekia apie 50 mln. tonųir visiems klientams negalime įtikti.Natūralu, kad didžiausias dėmesys skiriamaspagrindiniams klientams, tačiau tariamasi suvisais, ir jei yra svarbi priežastis bei turime

rezervų, žiūrime, ką galime padaryti, – tvirti-na V.Ambrozevičius. – Juk patys esame suin-teresuoti, kad krovinių srautas nemažėtų,nes tai patiems muštų per kišenę.“

„Lietuvos geležinkelių“ atstovai teigiažinantys didesnį skaldą, pigią žaliavą, vežan-čių įmonių jautrumą kainoms, ir šioms įmo-nėms, palyginti su vežančiomis kitus krovi-nius, sudaro palankesnes sąlygas, teikia dides-nes nuolaidas. „Kita vertus, „Lietuvos gele-žinkeliai“ yra akcinė bendrovė, siekiantipelno ir turinti nustatytus tikslus, tad negalidirbti nuostolingai, padėdama spręsti kitųįmonių sunkumus. Be to, kainoms apskritaikylant, tarifų kilimas maždaug 6 proc. kasmetnėra drastiškas“, – tarsi pasikeitus plokšteleiėmė kalbėti V.Ambrozevičius.

Keisčiausia, kad ir Susisiekimo ministeri-jos pozicija panaši. Šios ministerijos Ko mu ni -kacijos skyriaus vedėjos Rūtos Dir -sienės teigimu, „Lietuvos geležinke-liai“ yra pelno siekianti įmonė, todėltarifų didinimas yra būtina priemonėdi dėjančioms bendrovės sąnaudomspa dengti: „Daugiausiai įtakos tampadarė kylančios energijos išteklių irdegalų kainos, pabrangusios atsarginėsdalys ir įvairiausios medžiagos, reika-lingos infrastruktūrai atnaujinti, be to,pakilo vidutinis darbo užmokestis šaly-je bei pakito kiti veiksniai, visiškainepriklausantys nuo bendrovės veik-los. Be to, nustatant tarifų dydžio in -deksavimą svarbūs ir kaimyninių gele-žinkelių sprendimai tarifų srityje, opalyginti su jomis, Lietuvoje tarifųindeksavimas net mažesnis.“

Vis dėlto čia reikėtų atkreiptidėmesį, kad būtent dėl „Lietuvos gele-žinkelių“ didinamų tarifų mūsų versloįmonių konkurencingumas mažėja.

Kokios išeitysSeimo Ekonomikos komiteto na -

rio, buvusio ūkio ministro DainiausKreivio teigimu, kadangi „Lietuvos ge -ležinkeliai“ yra monopolinė struktūrair teikia monopolines paslaugas, labaisvarbu, kad visa jos kainodara būtųskaidri ir aiškiai pateikiama visuome-nei. „Jeigu tarifas kyla, visoms suinte-resuotoms pusėms turi būti paaiškinta,kodėl tai vyksta, antra, prieš didinda-mas įkainius monopolininkas turėtųparodyti, kad visos galimybės vidinęstruktūrą padaryti efektyvesnę jauišnaudotos“, – aiškina D.Kreivys.

O štai Lietuvos laisvosios rinkos ins-tituto prezidentas Žilvinas Šilėnasdidžiausia problema laiko net ne vežimo tari-fo dydį, o ydingą sistemą: „Peržiūrėti tarifoformavimo metodiką galima, tačiau žvelgiantį ilgesnę perspektyvą efektyviau būtų padary-ti taip, kad pervežimus ir infrastruktūrą valdy-tų dvi skirtingos įmonės, o ne skirtingi, nors iratskiras sąskaitas turintys bendrovės „Lie tu -

vos geležinkeliai“ padaliniai, kaip yra dabar.Taigi svarbiau sukurti sistemą, kad niekasneturėtų net netiesioginio intereso, jog tarifasbūtų per didelis.“

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas V.Am -bro zaitis mato visai kitokias išeitis: jis pabrė-žia, kad įmonių krovinių vežimo išlaidas gali-ma mažinti ne tik darant nuolaidų dėl tarifų,bet ir geriau išnaudojant technologines gali-mybes ar bendradarbiaujant bei efektyviauorganizuojant patį krovinių vežimą. „Sa ky ki -me, jei klientas anksčiau galėjo siųsti dešimtva gonų, tai kodėl jam nesiųsti viso sąstato irtaip sumažinti manevravimo bei kitų paslau-gų išlaidas? Optimizavus darbą galima atrastirezervų, kaip sumažinti ir visai kitokius įkai-nius“, – mano jis.

Tačiau kad ir ką kalbėtų Susisiekimo mi -nisterijos bei „Lietuvos geležinkelių“ atstovai,

galima prognozuoti, kad netrukus vežimasgeležinkeliais vėl brangs. „Lietuvos geležin-kelių“ klientams su tuo teks susitaikyti arbaieškoti galingesnių jėgų, kurios šį monopoli-ninką pažabotų. Tai padaryti bus sunku, nes„Lietuvos geležinkeliai“ yra vienas stambes-nių politinių partijų rėmėjų. ■

VERSLAS

»212013-05-06 ● VEIDAS

Naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“ dideliaisvežimo tarifais skundžiasi jau

keletą metų

�

Pažaboti „Lietuvos geležinkelių“ vadovybęsudėtinga, nes ši valstybinė bendrovė yra viena

stambesnių politinių partijų rėmėjų

�

A.U

FAR

TO, „

BFL

“ N

UO

TR.

A.U

FAR

TO, „

BFL

“ N

UO

TR.

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Pro palanges pučiantis vėjas, drėkstančiossienos, ausis pasiekiantis net menkiausias

garsas iš kaimyninio buto, automobiliais už -grūs tas kiemas ir kiekvieną rytą valandos ke -lionė iki vaiko mokyklos ar darbo. Tokia dau-gelio per pastaruosius penkiolika metų Vil -niu je pastatytų daugiabučių kvartalų gyvento-jų kasdienybė.

Didžiajai daliai nekilnojamojo turto (NT)plėtotojų svarbiausia buvo parduoti kuo dau-giau butų, todėl detaliuosiuose planuose dar-želiui ar mokyklai numatytos vietos iškart bu -vo užstatomos septynaukščiais ar devynaukš-čiais namais, jie sugrūsti per tankiai, o vietojžaliųjų zonų liko vos vienas kitas medelis.

„Tokie sostinės kvartalai, kaip Per kūn kie -mis ar Šiaurės miestelis, gimė paskolų irnekilnojamojo turto pirkimo bumo laikotar-piu, todėl buvo statomi konvejeriu – detaliejiplanai rengiami kartu su techniniais. O žmo-nės pirko katę maiše. Ta čiau dabar kokybėįgauna vertę, ir prasto produkto norintieji įsi-gyti nuosavą būstą neperka“, – pastebi archi-tektas doc. Li nas Naujokaitis.

Pastaraisiais metais į didžiausias mū sų sta-tybos bendroves, tokias kaip „Veik mė“,„Hanner“ ar „Eika“, kurioms ir anksčiau tiekdaugiabučių kokybė, tiek aplinka, tiek infra -struktūra buvo ne paskutinėje vietoje, prade-da lygiuotis ir mažesni NT plėtotojai.

Taigi kuriuose naujai pastatytuose Vil -niaus kvartaluose gyvenimo kokybė šiandiengeriausia?

„Breem“ standartų neatitinka nėvienas daugiabutis

Projekto „Ateities miestas“, ne vienus me -tus renkančio geriausius NT pro jektus, vado-vė Rita Glazer pabrėžia, kad vertinant naujaiišdygusius kvar talus labai svarbu, ar ten su -kur ta svei katai palanki aplinka. Tad reikia at -sižvelgti į tai, kiek arti nuo gyvenamųjų namųyra automobilių trasos, stovėjimo aikštelės,kiek rajonas užterštas, ar įrengtos rekreacinėszonos, žaliosios erd vės. R.Glazer žodžiais, nemažiau svarbi sveikatai ir vidinė namo infra -struktūra, pavyzdžiui, kokia daugiabutyjeįrengta vėdinimo sistema, nes nuo to priklau-so, kiek gyventojai gauna gryno oro.

Bendrovės „Vesta Consulting“, projek-tuojančios aplinką tausojančius namus, direk-torius Evaldas Savickis apgailestauja, kad vosvienas kitas NT plėtotojas investuoja į reku-peracinę vėdinimo sistemą, kuri iš išorės įvidų pumpuoja gryną orą, pakeliui jį išvalo, ošaltuoju metų laiku dar gali ir pašildyti.„Daugiausiai tam dėmesio skiria bendrovė„Hanner“, o kiti plėtotojai tik suteikia galimy-bę už papildomą mokestį įrengti rekuperaci-nę sistemą. Taip pat kol kas nė vienas mūsų

NT plėtotojas neįrenginėja efektyvaus van-dens naudojimo sistemų, kurios vandenssuvartojimą sumažina net 35–75 proc.“, – var-dija E.Savickis.

Be to, jo žiniomis, Lietuvoje nėra nė vienodaugiabučio, atitinkančio „Breeam“ sertifi-kavimo sistemos standartus. Pagal šią pasau-lyje populiariausią sistemą puikiai įvertintipastatai pasižymi efektyviu natūralių ištekliųnaudojimu, minimalia aplinkos tarša, išsiski-ria ekologiškomis statybinėmis medžiagomisbei mažai energijos naudojančiomis statiniosudedamosiomis dalimis.

„Vieni NT plėtotojai daugiau dėmesio ski-ria efektyviam energijos naudojimui, kiti –patogiam susisiekimui, treti – žaliosiomskvartalo zonoms. Tarkim, plėtoja projektąAntakalnyje ar Žvėryne, kur geras susisieki-mas viešuoju transportu, tačiau neskiriadėmesio uždaroms vaikų žaidimų teritori-joms“, – komentuoja E.Savickis.

Jo teigimu, Lietuvoje statančios bendro-

NEKILNOJAMASIS TURTAS

Butų pirkėjų reikalavimai NT plėtotojams didėjaSprogus nekilnojamojo turto burbului NT plėtotojams svarbiausiatapo ne mažame plote prikišti kuo daugiau daugiabučių, bet sukurtipatogią aplinką gyventojams.Vaida Stoškuvienė

VERSLAS»

2013-05-06 ● VEIDAS22

„Mabiltos“ kvartalas ant buvusiosąvartyno Fabijoniškių rajone

priskiriamas prie prasčiausių NTplėtotojų projektų

NT PĖTOTOJAI, PASTATĘ VILNIUJE KVARTALUS, KURIUOSE GYVENIMO KOKYBĖ GANA AUKŠTA

„Hanner“ dovana gyventojams – saulės jėgainėBendrovės „Hanner“ plėtojami NT projektaigana aukšta kokybe išsiskyrė net statybų bumolaikotarpiu. „Visuomet žiūrėjom į ilgalaikę per-spektyvą. Vadovaudamasis tokiu požiūriu perkelerius metus didelio pelno neuždirbsi, tačiauper dešimtmetį pasiekiami kur kas geresni rezul-tatai“, – neabejoja statybų bendrovės „Hanner“įkūrėjas ir vadovas Arvydas Avulis.Kad žmogui būtų patogu gyventi, šios bendro-vės plėtojamuose kvartaluose didelis dėmesysskiriamas aplinkai – daugiabučiai statomi šaliamiško ar parko, įrengiamos požeminės automo-bilių aikštelės, uždaros vaikų žaidimo aikštelės,o pagal naujausius projektus įrengti ir fontanai.„Pastatėm pirmą Lietuvoje A energinio naudin-gumo klasės daugiabutį, o ant stogo įrengėmsaulės jėgainę, kurios pagaminta elektra busparduodama. Į jėgainę investavom 150 tūkst. Lt,

tačiau ją atidavėm namo gyventojams. Gautągrąžą jie galės naudot kitoms išlaidoms kom-pensuoti“, – dėsto A.Avulis.Beje, bendrovė „Hanner“ yra suprojektavusi dardu A energinio naudingumo klasės daugiabu-čius, o ateityje planuoja statyti daugiau vadina-mųjų žaliųjų pastatų, taupančių energiją, su mo-derniomis atliekų rūšiavimo sistemomis.

„Eika“ orientuojasi į mažaaukštės staty-bos namusNekilnojamojo turto plėtros grupės „Eika“pagrindinis principas – sukurti vartotojui pa-trauklią vietą gyventi – nepakito per visąįmonės darbo dvidešimtmetį. „Prieš pradė-dami plėtoti projektą, pirmiausia atliekamapklausas ir išsiaiškinam, kur žmonėsmėgsta gyventi, kas jiems toje aplinkojesvarbiausia. Taip nusipiešiam pirkėjo pa-veikslą“, – sako „Eikos“ įkūrėjas ir valdybospirmininkas Robertas Dargis.Jo žodžiais, „Eika“ stato šiuolaikiškas gyven-vietes, kuriose ne tik daug žaliųjų zonų, vaikųžaidimo aikštelių, šalia dviračių bei pėsčiųjųtakai, bet ir nemaži atstumai tarp namų, opatys daugiabučiai – vos trijų aukštų. „Ma-žaaukštės statybos namai pasiteisino, todėlir šiuo metu mūsų projektuojami daugiabu-čiai, kuriuos statysime 2016 m., išoriškai bus„Bajorų kalvos“

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

vės pradeda domėtis „Breeam“ standartu,bet dar nesiryžta projektuoti pagal jį, nespapildomos investicijos siekia 10–15 proc.viso projekto sąmatinės vertės. O gyventojaidaugiau mokėti nenori ir negali.

Tarpinis variantas tarp buto irnamo

„Veido“ kalbintų pašnekovų nuomone,pa gal efektyvų energijos naudojimą šiuo metukiek labiau išsiskiria „Eikos“ ir „Hanner“ ben-drovių pastatyti kvartalai.

„Eika“ labiau orientuojasi į atsinaujinan-čius energijos išteklius, o „Hanner“ gyvenvie-tėje „Bajorų kalvos“ pastatytas pirmasis Aenerginio naudingumo klasės daugiabutisLietuvoje. Statybos produkcijos sertifikavimocentro duomenimis, daugiausiai šiuo metuVilniuje naujai pastatytų daugiabučių yra Benerginio naudingumo klasės, (priminsime,kad minimalus reikalavimas naujiems pasta-tams – C klasė). „Apie energinį efektyvumąartimiausiu metu turės galvoti visi plėtotojai.Mat ES įpareigojimu nuo 2020 m. visi naujaistatomi pastatai privalės būti pasyvūs, tai yraturės būti minimalių energijos sąnaudų“, – pri-mena R.Glazer.

Šiuo metu ne tik pagal energijos naudoji-mą, bet ir pagal kitus kriterijus vienas geriau-siai ekspertų vertinamų NT projektų –„Eikos“ „Santariškių namų“ gyvenvietė. „Šiokvartalo rodyti vežam visus svečius iš užsie-nio. Tiek Vokietijos, tiek kitų šalių architektaipuikiai jį vertina dėl mažaaukštės statybos,dėl to, kad šalia Verkių regioninis parkas,tačiau ir miestas netoli, patogus susisiekimasvisuomeniniu transportu. Be to, kiekvienasnamas turi privačias kiemo erdves, didelesterasas. Tai tarpinis variantas tarp daugiabu-čio ir individualaus namo“, – komentuojaarchitektas L.Naujokaitis.

Pasak R.Glazer, iš naujų Vilniaus kvartalųkokybe išsiskiria ir „Bajorų kalvos“, pastaty-tos Verkių parko pašonėje. Čia numatytavieta vaikų darželiui, vykstant statyboms buvoišsaugoti šimtamečiai medžiai, be to, iš čiapatogus susisiekimas su miestu.

Šalia Burbiškių draustinio įkurtame vie-nuolikos namų kvartale „Venecija“ taip patdaug dėmesio skiriama tam, kad žmonėsgalėtų gyventi kuo arčiau gamtos. Čia ben-druomenė augina net triušius, įrengta bendrapirtelė. Be to, įrengtos tiek privačios, tiekbendros terasos ant namų stogų.

E.Savickio vertinimu, aukštų standartųbuvo laikomasi ir plėtojant „Antakalnio tera-sas“ – namai statomi iš kokybiškų medžiagų,o komforto suteikia didelės terasos.

R.Glazer žodžiais, nors lyginant priešdešimtmetį statytus ir šiandieninius kvartalusteigiami pokyčiai akivaizdūs, tačiau pirkėjasdar negauna visko, ko nori. Pati moteris, šiuometu ieškanti erdvesnio būsto, pastebi, kadjeigu būna sukurta puiki išorinė erdvė, taibūstas būna per mažas, tarkime, keturiųasmenų šeimai („Eikos“ kvartalai), arbatenka pirkti dėžutę, kurioje net neišvedžiotosvidinės komunikacijos („Venecija“).

„Iš tiesų Vilniuje statomiems naujiemskvartalams trūksta kompleksiškumo, kai vie-nas plėtotojas tuo pačiu metu konstruojadidelę teritoriją, kurioje projektuojami ne tikdaugiabučiai, bet ir mokyklos, darželiai, dvi-račių takai, žaliosios zonos. Didžiausiasmūsų plėtotojų trūkumas – kad nėra sukuria-ma visa aplinka“, – apibendrina L.Nau -jokaitis. ■

232013-05-06 ● VEIDAS

„Santariškių namų“ gyvenvietėjeprivalumų daugiau nei trūkumų

panašūs. Netankinsime gyvenviečių, nesžmonėms norisi privatumo. O šiuo metu pir-kėjas diktuoja sąlygas. Renkantis būstą nėraskubos, pirkėjai reiklesni ir ieško aukščiau-sios kokybės. Pavyzdžiui, jeigu namas koky-biškas, bet neišvystyta infrastruktūra – ne-perka“, – pastebi R.Dargis.

„Veikmė“ statys ekonominės klasės butusStatybų bendrovės „Veikmė“ vienas didžiausiųNT projektų buvo plėtojamas Šiaurės miestely-je – pastatytas devynių daugiabučių namųkvartalas. Nors tai vienas tų pavyzdžių, kai gy-ventojai grįžę namo sunkiai randa laisvą vietąautomobiliui pastatyti, o išėjus į balkoną – kaipant delno kaimyno miegamasis, tačiau tiekgarso izoliacijai, tiek namų apšiltinimui priekaiš-tų neturi. Čia butus renkasi žmonės, kuriemslabiausiai rūpi patogus susisiekimas ir ekono-miški butai.Bendrovė ir ateityje orientuosis į ekonominėsklasės namus. Pasak „Veikmės“ valdybos pir-mininko Kęstučio Maksimavičiaus, tokią kryptįdiktuoja rinka, mat aukščiausios kokybėsbūstai įperkami nedidelei daliai žmonių.„Mūsų plėtojamas projektas M.K.Čiurlioniogatvėje „Veikmės apartamentai“ ne visai pasi-teisino. Nors namai netoli centro, o šalia Vin-

gio parkas, taip pat buvo naudojamos bran-gios statybinės medžiagos, tačiau butų kainažmonėms per didelė“, – apgailestaujaK.Maksimavičius.

VERSLAS

»

„Santariškių namai“

„Šiaurės miestelis“

„EIK

OS

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„EIK

OS

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

2013-05-06 ● VEIDAS24

» VIRŠELIO TEMA

Užteko keliolikos minučių, ir 35 metų vil-nietės Vandos Bartoševičienės šeimos

per 15 metų užgyventas turtas virto pelenais.Jau du mėnesius vilnietė su vyru ir dviemdukromis glaudžiasi pas draugus. Kovo pra-džioje dėl neišvalyto kamino ūmai kilęs gais-ras ne tik paliko jauną šeimą be pastogės, betir suniokojo visą sukauptą turtą – baldus, bui-

tinę techniką, kompiuterius, drabužius.Vienintelis dalykas, kurį šoko ištikti sutuokti-niai sugebėjo išnešti iš ugnies, – dokumentai.

„Patyrėme gal 20 tūkst. Lt nuostolių. Kaip

tik buvome pradėję darytis remontą – vienąkambarį jau buvome suremontavę, o dabarvėl viską teks pradėti iš naujo... Nieko neliko,reikės visus daiktus pirkti. Gerai, kad nors sie-nos liko“, – apie įvykusią tragediją sunkiai žo -džius rinko V.Bartoševičienė.

Moteris nesiryžta prognozuoti, kada pa -vyks sugrįžti namo: namui atkurti santaupųne užteks, tad šeima viliasi gauti paskolą išbanko. 2 tūkst. Lt padegėliams skyrė seniūni-ja, o daugiau tikėtis pagalbos nėra iš ko – na -mas ir jame esantis turtas buvo neapdraustas.„Kodėl neapsidraudėme? Nežinau... Aš atva-žiavau gyventi pas vyrą, čia jo tėvų namas.Dabar jau aišku, kad reikės draustis. Ne ma -nėme, kad taip atsitiks. Pradedi galvoti jau poto, kai atsitinka“, – apgailestauja V.Bar to še vi -čie nė.

Turto nebuvo apsidraudusi ir kita šiemetnelaimės ištikta šeima – Kauno rajono savi-valdybės Alšėnų seniūnijos Girininkų kaimoūkininkai Gradeckiai. Prieš dvi savaites, kaipmanoma, nuo seno šaldiklio lauko virtuvėjeįsiplieskęs gaisras persimetė į gyvenamąjįnamą ir jį visiškai suniokojo. „Kai vyras anks-ti ryte suriko, kad degame, šokau iš lovos,basa laksčiau plona palaidine, tris kartus gais-rinei skambinau, vis dar manėme, kad galspės išgelbėti namą. Kad būtų gaisrinė norsdešimčia minučių anksčiau atvykusi...“ –ašarų sulaikyti negali 56 metų MarijonaGradeckienė, kuriai prieš akis sudegė tarsivisas gyvenimas. Po nelaimės pablogėjo svei-kata, prireikė raminamųjų vaistų.

Sunkiai dirbantys ūkininkai jokių indėliųnekaupė – kiekvieną uždirbtą litą investuoda-vo į namą. „Mes buvome susiremontavę visąvidų – visi stebėdavosi pamatę. Daug dirbo-me, gyvuliukų po 15–16 laikėme, todėl viskąkrovėme į namą. Gal 100 tūkst. Lt buvomesudėję – banke nė vieno lito neturime. Ir tele-vizorių buvau išsimokėtinai pasiėmusi, ir sek-ciją, ir sulčiaspaudę, o vyras – krosnį. Dabaršaldytuvas susiraitęs, baldai susikraipę, spinte-lės surūko – kaip anglys visos. Labai baisu...“ –sielvartauja nelaimės ištikta moteris.

Nepažįstami žmonės ūkininkams atitem-pė vagonėlį, kuriame leido pagyventi porąmėnesių, tačiau sugrįžti į namą Gradeckiaigreitai nesitiki – pinigų nėra, o reikia naujostogo, lubų, durų, krosnies, kamino. Ūkinin-kai kreipėsi į savivaldybę, kuri suteikė 50proc. nuolaidą medienai išsikirsti, kitą mėne-sį svarstys klausimą dėl paramos skyrimo.

Beje, pasak M.Gradeckienės, prieš porąmetų praūžus škvalams jie galvojo apsidraus-ti turtą, tačiau nespėjo: turėjo neįteisintųpriestatų, kaip tik tvarkėsi dokumentus jiemslegalizuoti ir baigę planavo iš karto kreiptis įdraudimo brokerius.

Butus draudžia penktadalis, turtą – kas dešimtas

Ištikus gaisrui, potvyniui, škvalui ar kitainelaimei, į tokią sunkią padėtį kaip „Veido“pašnekovai šiandien būtų patekę didžioji

Gaisras nusinešė V.Bartoševičienėsšeimos penkiolika metų kauptą,

tačiau neapdraustą turtą

�S

.ŽIŪ

RO

S, „

BFL

“ N

UO

TR.

Lietuvoje neapdraustadaugiau nei du trečdaliaiturtoLietuvoje, kurioje požiūris, kad ištikus nelaimei turi padėti valstybė,vis dar gajus, įprotis draustis niekaip nesusiformuoja – šalyjeneapdrausta 79 proc. butų, 47 proc. namų ir 87 proc. namų turto.Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė

252013-05-06 ● VEIDAS»

VIRŠELIO TEMA

dalis gyventojų. „Swedbank“ užsakymu„Spinter tyrimų“ atlikta ir šių metų balandįpaskelbta apklausa parodė, kad trečdalis lie-tuvių santaupų neturi. Tačiau drausti savoturto jie taip pat nelinkę. Lietuvos draudikųasociacijos duomenimis, Lietuvoje daugiau-siai yra apdrausta namų – 53 proc., tačiaubutų – tik 21 proc., namuose esančio turto –vos 13 proc., o kasko draudimu aprūpintosapie 15 proc. transporto priemonių.

Kitose Europos Sąjungos šalyse padėtiskardinaliai priešinga – visiškai nesidraudžian-tis žmogus ten labiau išimtis negutaisyklė. Olandijoje trejus metusgyvenanti Evelina Vingytė pastebi,kad olandai draudžiasi viską – tieknekilnojamąjį turtą, tiek sveikatą.Didžiojoje Britanijoje taip patbeveik kiekvienas suaugęs gyvento-jas kokiu nors būdu įsitraukęs įdraudimo pramonę: Britų draudi-kų asociacijos duomenimis, 74 proc. namųūkių (19,7 mln.) turi vidaus turto draudimą,62,5 proc. (16,6 mln.) – pastatų draudimą.Nei namo, nei jame esančio turto neapsi-draudę vos 17 proc. namų ūkių. Dar didesnisapdrausto turto rodiklis yra Skandinavijosšalyse, kur, kaip skaičiuoja ekspertai,apdrausta apie 90 proc. namų.

„Lietuvis draudžia pirmiausia tai, kas pri-valoma draustis, o vakarietis – tai, kas, jo

manymu, reikalinga, kad apsaugotų savointeresus. Ne be reikalo Lietuvoje pirmaujatransporto priemonių valdytojų privalomasiscivilinės atsakomybės draudimas (TPVCA),o kitos rūšys gana stipriai atsilieka“, – tvirtinaLietuvos draudikų asociacijos direktoriusAndrius Romanovskis.

Pasak jo, lietuviai vidutiniškai draudžiasi1,5 rūšies draudimu – TPVCA ir kuria norsviena turto draudimo forma. O Vilniaus uni-versiteto Ekonomikos fakulteto docentėLarisa Belinskaja pabrėžia, kad užsienyje

vidutinės klasės atstovas dažniausiai turėspenkias šešias draudimo sutartis: būtinai busapsidraudęs gyvybę, sveikatą, ir turtą – auto-mobilį, namą, jo viduje esantį turtą. Tiesa,daugumoje ES valstybių sveikatos draudimasyra privačios draudimo rinkos dalis, oLietuvoje jis privalomas, kaip įmoka„Sodrai“.

Kai palygini drausto turto santykįLietuvoje ir kitose ES šalyse, visai nenuosta-

bu, kad lietuviai draudimui vidutiniškai išlei-džia net dešimt kartų mažiau nei Vakarųeuropiečiai. Lietuvos banko Priežiūros tarny-bos duomenimis, praėjusiais metais lietuvisne gyvybės draudimui vidutiniškai išleido 404Lt, o perdraudimo bendrovės „Swiss Re“pateikiama statistika rodo, kad vokietis iraustras vidutiniškai ne gyvybės draudimui permetus išleidžia apie 4170, britas – 3136, pran-cūzas – 3704, švedas – 2835 Lt. Net didžiojidalis Rytų europiečių draudimui skiria dau-giau nei lietuvis: čekas vidutiniškai tam išlei-džia 1175, slovakas – 734, o lenkas – 681 Lt.

Tad kodėl lietuviai nedraudžia savo turto?Kodėl po metų metais tas pačias vietovesnusiaubiančio potvynio eilė nukentėjusiųjųišrikiuoja prie savivaldybių durų, o neužaugusderliui žemdirbiai reikalauja išmokų ne išdraudimo bendrovių, kurioms galėtų mokėtiįmokas ir taip mažinti savo riziką, o išVyriausybės?

Užsienio lietuviai draustis įprantagreitai

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybosRiziką ribojančios priežiūros departamentodirektoriaus pavaduotojas Mindaugas Šalčiuspastebi, kad draudimo įmokų didėjimasLietuvoje tiesiogiai susijęs su šalies BVP svy-ravimais: jei BVP auga, tai ir įmokų skaičiusdidėja, o jei BVP smunka, įmokos smunkadar stipriau. Tačiau ar kaltę dėl to, jog esamenelinkę sumažinti savo rizikos mokėdamidraudimo įmokas, galime suversti vien tam,kad esame viena neturtingiausių ES šalių iruždirbame bene mažiausiai?

Nors mažos pajamos neabejotinai yraviena iš menko draustumo lygio priežasčių,vargu ar ji gali būti laikoma pagrindine – ypačturint omenyje, kad gyventojų indėliai ban-kuose viršijo visus rekordus ir šiuo metu sie-kia 45,8 mlrd. Lt. Svarbiausios priežastys visdėlto kitos – tradicijos ir mentalitetas.

Draudimo rinkoje didelę reikšmę turiįprotis. Štai Lietuvoje sovietmečiu buvo pri-valomas namų draudimas, todėl ir dabar dau-giau nei pusę Lietuvos namų yra apdrausti.Pasak A.Romanovskio, dėl išlikusio įpročioprovincijoje žmonės namus draudžia net dvi-gubai aktyviau, palyginti su butų savininkais.O Vakarų šalyse šios draudimo tradicijos for-mavosi amžių amžiais, kol tapo neatsiejamakasdieninio gyvenimo dalimi. „Vokietis aršvedas planuodamas šeimos biudžetą draudi-mo išlaidas įrašys ne sąrašo gale, o arčiau pra-džios. Tos išlaidos planuojamos amžiais, todėlvartotojas gali nesuprasti paslaugų, piktintisbrangumu, bet draustis jo šeimoje yra tradici-ja“, – pabrėžia L.Belinskaja.

Dėl šios priežasties ir užsienio šalyse šak-nis įleidę lietuviai, iki tol niekada nesidraus-davę, perima šį įprotį. E.Vingytė ir Olandijojetaip pat gyvenantis lietuvis Mindaugas prisi-pažino, kad Lietuvoje jie nesidrausdavo,tačiau Olandijoje per metus draudimui išlei-džia apie 1500 eurų (5,2 tūkst. Lt). Lietuviai

Draudimo įmokoms skiriame dešimt kartų mažiau nei vakariečiaiĮmokos už ne gyvybės draudimą vienam gyventojui, litais

Vokietija 4166Austrija 4174 Prancūzija 3704Belgija 3332Didžioji Britanija 3136Airija 2856Švedija 2835Slov�nija 2656Italija 2202Čekija 1175Slovakija 734Lenkija 681Vengrija 470LIETUVA 388Bulgarija 341Rumunija 253Šaltinis: „Swiss Re“ 2011 m., apie Lietuvą duomenys – iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento

Draudikų asociacijos direktoriusA.Romanovskis: „Lietuvis drau -džia si pirmiausia tai, kas pri val o -ma draustis, tuo tarpu vakarietis– tai, kas jo manymu reikalinga,kad apsaugotų savo interesus.“A

SM

EN

INIO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

�

„DR

EA

MS

TIM

E“

NU

OTR

.

draudžiasi nuo nelaimingų atsitikimų, rūpi-nasi automobilio, sveikatos draudimu.

11 metų Austrijoje gyvenanti JadvygaEilinavičienė kasmet įsigyja net kelių rūšiųdraudimą. Lietuvės šeima rūpinasi sveikatosdraudimu, kas mėnesį 117 eurų moka užautomobilio draudimą nuo nelaimingų atsiti-kimų (vagystės, eismo įvykių, api-brozdinimų ir t.t.), taip pat permetus 880 eurų skiria namų valdosdraudimui, kuris apsaugo visą turtąnuo gaisro, užpylimo, langų dūžių irt.t. Papildomai lietuvių šeima po 17eurų kas mėnesį moka už draudimąnuo nelaimingų atsitikimų, kurisgalioja ir vykstant atostogų į kitasšalis, o po penkis eurus – už teisinės pagalbosdraudimą.

„Be draudimo negyvename nė vienos die-nos. Draudžiamės, kad turėtume mažiauproblemų ir nelaimės atveju neliktume basi.Juk gyvename kitoje šalyje, ir ištikus nelaimeimokėjimo pasekmių užtektų ir vaikams“, –kodėl draudžiasi, aiškina J.Eilinavičienė.

Kiekviena iš pirmo žvilgsnio smulkmenafinansiškai būtų skaudi. Pasak J.Ei li -navičienės, vien užtrenktų durų atidarymaskainuotų 150 eurų, o dar prisidėtų naujosspynos su visa saugumo korta įdėjimas,rakto priderinimas bendram įėjimo užrak-tui, nes gyventojai viską atsirakina tuopačiu raktu.

Kitaip nei Vakarų Europoje, Lietuvojedraudimas retai vertinamas kaip apsauga nuorizikos. Draudimo ir rizikos valdymo institutoprezidentė Aleksandra Lezgovko atkreipiadėmesį, kad lietuviai draudimą neretai verti-na kaip be reikalo išleistus pinigus. „Lietuvoježmonės neigiamai žiūri į draudimo kompani-jas, nes mano, kad tai papildomos nereikalin-gos išlaidos. Negalvojama, kad tai tam tikra

apsauga, kuri palengvintų finansinę padėtį,jei kažkas atsitiktų. Tokį požiūrį lemia ir švie-timo spragos, mat užsienyje nuo mažensgyventojas auklėjamas, kad pats turi pasirū-pinti turto saugumu, savo sveikata, savo beiartimųjų finansine ateitimi“, – tvirtinaA.Lezgovko.

Dar viena priežastis, kodėl užsieniečiaiįprato draustis, – netiesioginė prievolė.Neapsidraudęs kai kuriomis draudimo rūši-mis paprasčiausiai negalėsi gyventi visaverčiogyvenimo, nors įstatymai draustis ir nereika-

lauja. Lietuvos policijos generalinis komisa-ras Saulius Skvernelis „Veidui“ yra minėjęs,kad Belgijoje policija, atvykusi į apvogtą butą,jei šis nėra apdraustas, net gali skirti baudą. OJ.Eilinavičienė pasakoja, kad namo pastatas,kuriame yra lietuvės šeimos butas, apdraustaskolektyviai visų gyventojų – tai įskaičiuojamaį buto eksploatavimo išlaidas.

Perkant butą, o kartais net ir jį nuomo-jantis, tenka įsipareigoti mokėti įmokas užpastato draudimą ne tik Austrijoje, bet irkitose šalyse. „Įstatymu tai nėra privaloma,bet kitaip paprasčiausiai negali įsigyti būsto.Pavyzdžiui, Vokietijoje namas priklausobendrijoms, tai jeigu nori tapti bendrijos

nariu, privalai mokėti ir draudi-mo įmoką už namą. O kai Bel -gijoje nuomojausi butą, kontrak-te buvo įrašyta sąlyga, kad turiupirkti keturis draudimus – vidausturto, išorės sienų, langų ir civili-nės atsakomybės“, – pasakojaA.Romanovskis.

Beje, Lietuvoje netiesioginioprivalomojo draudimo taip pat daugėja: per-kant būstą su paskola, apdrausti jį reikalaujabankai, o įsigyjant naują automobilį – išper-kamosios nuomos bendrovė. Tačiau su finan-sinių įstaigų pagalba įsigyjama nuosavybėLietuvoje dar sudaro nedidelę dalį, todėl irapdrausto turto daugėja labai iš lėto.

Mano, kad pasirūpins valstybėDar viena svarbi priežastis, kodėl lietuviai

nesidraudžia, – kitoks mentalitetas. So -ciologas Vladas Gaidys pastebi, kad lietuviainuo seno palaiko socialinius ryšius su giminė-mis, tad kilus nelaimei tiek anksčiau, tiekdabar linkę kreiptis pagalbos į artimuosius irjos sulaukti. „O atiduoti kelis šimtus litų, kaijie gali praversti būtiniausiems dalykams,matyt, nėra paprasta“, – mano sociologas.

M.Šalčius pabrėžia ir dar vieną lietuviųskirtumą nuo vakariečių: Lietuvoje vis darmanoma, kad mumis turi pasirūpinti valsty-bė. „Vis dar esame įpratę, kad valstybėmumis pasirūpins, kad kitaip išsisuksime,todėl dar ir nesame įpratę rūpintis savo turtu.Šalyse, turinčiose senesnes kapitalizmo tradi-

2013-05-06 ● VEIDAS26

» VIRŠELIO TEMA

Lietuvoje apdrausto turto mažaiTurtas Kiek apdrausta, proc.

Gyvenamieji namai 53Butai 21Namuose esantis turtas 13Automobiliai (kasko draudimu) 15Šaltinis: Lietuvos draudikų asociacija

VU docentė L.Belinskaja: „Vo kie tis ar šve -das planuodamas šei mos biudžetą išlaidasdraudimui įrašys ne sąrašo gale, o arčiaupradžios. Tos išlaidos pla nuo jamos amžiais,todėl vartotojas gali piktintis brangumu, betdraustis jo šeimoje yra tradicija.“A

SM

EN

INIO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

Lietuvoje apdrausta vos 13 proc.namų turto, o Didžiojoje

Britanijoje – 62,5 proc.

� Dėl potvynio ar kitokių ekstremaliųsituacijų be pastogės likę lietuviai

pagalbos dažnai tikisi iš Vyriausybės

�

�

R.V

ILIM

O, „

BFL

“ N

UO

TR.

S.Ž

IŪR

OS

, „B

FL“

NU

OTR

.

cijas, požiūris iš esmės kitoks: žmonės, nutar-dami įsigyti daiktą, draudimo išlaidas įskai-čiuoja į nuosavybės išlaikymo sąnaudas irsprendžia, ar iš viso verta turėti tokį daiktą.Pavyzdžiui, net kalbantis su lietuviais, kuriegyvena Anglijoje, ir klausiant, kodėl vienas arkitas neturi mašinos, tenka išgirsti: dėl to, kadbrangus civilinis draudimas. O Lietuvoje išpradžių perka mašiną, o tada ieško kelių, kaipnenusipirkti draudimo ar įsigyti pigiau“, –pastebi M.Šalčius.

Pasak jo, ekstremaliais atvejais valstybėmaterialiniu požiūriu kažkiek turi padėtinukentėjusiems žmonėms atsistoti ant kojų,bet neturėtų rūpintis atskirų asmenų priva-čia nuosavybe. „Minimalią pagalbą turisuteikti, bet, pavyzdžiui, neprivalo pasižadė-ti atstatyti namą asmeniui, kuris nepasirūpi-no draudimu. Kiekvieno reikalas pasirūpintisavo turtu. O juk atsimename atvejus išžemės ūkio, kai po įvairių įvykių ūkininkaikreipdavosi į Vyriausybę su prašymais atly-ginti dėl sausros, šalčio ar potvynio patirtąžalą“, – dėsto M.Šalčius.

Statistika rodo, kad ūkininkai ir toliaunelinkę drausti savo rizikos: 2012 m. dėl pasė-lių draudimo pasirašyta tik 700 sutarčių.

Noro draustis neprideda ir nepasitikėji-mas finansų institucijomis, draudimo bendro-vėmis. Pasak L.Belinskajos, per 20 metųgyventojai matė daug finansinių įstaigų ban -krotų, įsipareigojimų nevykdymo, pavadini-mų pasikeitimų, todėl tie neigiami prisimini-mai irgi veikia gyventojus. „Kompanija,kurioje draudžiuosi, per tuos dešimt metųpakeitė tris keturis akcininkus ir gal penkispavadinimus. Jei būčiau paprastas klientas,tokie pokyčiai nesuteiktų man daug pasitikė-jimo“, – pavyzdį pateikia L.Belinskaja.

Beje, prisideda ir pačių draudimo bendro-vių darbo kokybės klausimas: 2012 m. 333gyventojai ginčijosi su draudikais dėl išmokųdydžio bei kitų, jų nuomone, neįvykdytų sąly-gų. Dalis draudimo bendroves skundusiųpiliečių taip ir lieka įsitikinę, kad draudimobendrovė bandė juos apsukti ir sumokėti

mažiau, negu privalėjo. Vis dar pasitaiko,kad ir draudimo įmonės žvelgia į klientustarsi į sukčius, norinčius pasipelnyti. „Gro -žiuo si draudimo reklamomis – skoningos,apgalvotos, tačiau ar gyvenime iš tiesų taipyra, kad skubiai atbėga žmogaus gelbėti?Man ir pačiam yra tekę susidurti – delsia, kolkažką gauni iš jų. Tarp mano pažįstamų taippat daugiau ne tokių, kurie triumfuoja dėlapsidraudimo, o tokių, kurie yra susidūrę sudraudimo bendrovių delsimu nutikus įvy-kiui“, – skeptišką požiūrį pateisina sociologasV.Gaidys.

L.Belinskaja draudimo įmones kritikuojair dėl to, kad per 20 metų jos nesugebėjo var-totojui išaiškinti šios paslaugos esmės, labiaubandydamos parduoti reklamą. „Visi šieveiksniai stabdo draudimo rinkos plėtrą, norspaslauga savo prigimtimi būdinga žmogui –jam normalu saugoti savo turtą ir artimuo-sius“, – apibendrina L.Belinskaja.

Privalomieji draudimaineišgelbėtų

Galbūt Lietuvoje, kurioje žmonės darnepratę patys rūpintis savo ateitimi ir suma-žinti galimos rizikos, vertėtų įvesti daugiauprivalomųjų draudimų, pavyzdžiui, namo?Dėl to draudimas greičiausiai pigtų, o gyven-tojai įvykus nelaimei neliktų skursti. Vis dėltoekspertai mano, kad tokios prievolės dau-giausiai naudos duotų ne gyventojams, odraudimo bendrovėms.

Mykolo Romerio universiteto Ban ki nin -kys tės ir investicijų katedros lektorius Aud riusLinartas įsitikinęs, jog TPVCA pasiteisino dėlto, kad patirti eismo įvykį yra didelė ri zi ka, obūsto atžvilgiu tokios didelės rizikos nėra.„Pri valomasis draudimas kainuoja, todėl visąlai ką reikia įvertinti naudą – ar tai nebus pa -vie niai draudžiamieji atvejai. Manau, kadpasaulyje labai mažai rasime pavyzdžių, jogįvedami privalomieji būsto draudimai, – tailabiau praeities praktika, nes šiuo metu būstainėra tokie rizikingi kaip anksčiau, kai pastataibuvo mediniai ir vienas kilęs gaisras galėjo

nusiaubti visą miestą. Susidaro įspūdis, kaddabar tai pavienio asmens reikalas, negu visosvalstybės klausimas“, – mano A.Li nar tas.

Jam pritaria ir L.Belinskaja, įsitikinusi,kad daugiausiai naudos duos po truputį didė-sian tis gyventojų sąmoningumas. „Pri ver sti -nis būdas veikia mažiau nei natūralus sąmo-ningumas, kuris, kad ir kaip būtų liūdna, daž-niausiai atkeliauja iš rizikos patirties. Jei tavoapdraustą butą apliejo kaimynai ir gavai kom-pensaciją, iš karto supranti, kaip gerai, kad jąturėjai. O priverstinis draudimas piktina žmo-nes“, – įsitikinusi L.Belinskaja.

O kad patirtis yra geriausia paskata, rodoir pavyzdžiai: po 2010 m. Dzūkijoje praūžusioškvalo šio regiono gyventojai turtą ėmėdrausti aktyviau. ■

272013-05-06 ● VEIDAS»

VIRŠELIO TEMA

Iš milijono gyventojams priklausančiųautomobilių kasko draudimu ap draus -

ta tik 10 proc., o iš 297 tūkst. pri klau -sančių juridiniams asmenims – 33 proc.

�

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“ N

UO

TR.

Nors draustis Lietuvoje visuotinio įpročiodar nėra, tie, kurie draudžiasi, prioritetus dė-lioja visai kitaip nei vakariečiai. Įdomu, kadužsieniečiai daugiausia draudžiasi gyvybę,o lietuviai – turtą. Pasak M.Šalčio, Vakaruosegyvybės ir ne gyvybės draudimo rinkų san-tykis iš esmės priešingas nei pas mus: Lie-tuvoje 70 proc. užima ne gyvybės draudimorinka, o 30 proc. – gyvybės, Vakaruose taproporcija atitinkamai siekia 40 ir 60 proc.Pasak L.Belinskajos, ne gyvybės draudimasvyrauja visoje Rytų Europoje. „Taip jau isto-riškai susiklostė, kad žmogus, imdamasprasigyventi, kažkodėl pirmiausia susirūpinamaterialiuoju turtu. Galbūt, jei pirmą kartągyvenime įsigyji butą, automobilį ar namą,jie tau labai brangūs ir tu nenori jų prarasti.Be to, žinai tikslią jų kainą. Lietuvoje dar le-mia ir psichologinis barjeras, kad sunku gal-voti apie gyvybės draudimą“, – komentuojaL.Belinskaja. ●

LIETUVIS DRAUDŽIA TURTĄ,VAKARIETIS – GYVYBĘ

28 2013-05-06 ● VEIDAS

» PRLIETUVA

Lietuvos draudimo rinka laikoma turinčiadaug plėtros potencialo: draudimo skvar-

ba pas mus nėra didelė, o supratimas, kaddraudimas – reikalinga pagalba nelaimės at -veju, didėja.

Apie rinkos tendencijas, iššūkius beireceptą, padedantį išlaikyti aukštas pozicijasšiame ypač nuožmia konkurencija pasižymin-čiame versle, kalbamės su Europos bendro-vės „ERGO Insurance SE“ Lietuvoje gene-raliniu direktoriumi ir ERGO draudimo gru-pės Baltijos šalyse valdybos nariu SauliumiJokubaičiu.– Jūsų vertinimu, kaip Lietuvoje suvokia-ma draudimo svarba? Ar tai priimtinasbūdas gyventojams ir įmonėms apsisau-goti nuo galimų nuostolių?S.J.: Lietuvoje draudimas neturi tokios ilgosistorijos kaip Vakarų Europos šalyse, tačiaupastebime, kad gyventojai vis labiau suvokiašios paslaugos naudą. Pernai ne gyvybės drau-dimo skvarba Lietuvoje sudarė 1,07 proc.,gyvybės draudimo – 0,29 proc. Šis rodiklisrodo pasirašytų draudimo įmokų ir BVP san-tykį. Tai tikrai nedideli skaičiai, palyginti susituacija Vakarų Europoje, tačiau kasmet šieskaičiai auga, ir tai nuteikia optimistiškai.Pastebime, kad draudimas vis dažniau verti-namas kaip reikalinga pagalba nelaimės atve-ju. Besidraudžiantys klientai paprastai įverti-na draudimo naudą ir plečia draudimo pro-duktų krepšelį.– Kaip šiemet plėtojasi pagrindinės ne gy-vybės draudimo rūšys? Kokios tendencijosryškėja?S.J.: Draudimas glaudžiai susijęs su daugeliusektorių: su naujo turto ar būsto įsigijimu,automobilių pardavimo rinka, turizmu,galiausiai su visu verslo sektoriumi ir vartoto-jų lūkesčiais, tad draudimo įmokos tiesiogiaipriklauso nuo šalies ūkio padėties. Šiaismetais draudimo rinkos augimą transportosegmente įkvepia naudotų automobilių par-davimo didėjimas.

O turto draudimo populiarėjimąlems kelios priežastys. Šio draudimoskvarba Lietuvoje nėra didelė, šalyjeapdrausta maždaug ketvirtadalisbutų ir beveik pusė individualiųnamų, be to, augimą skatins palengvaatsigaunanti būsto kreditavimo rinkabei draudimo bendrovių siūlomoslabai patrauklios draudimo sąlygos.Lietuvoje turto draudimo įmokos yravienos mažiausių visoje Europoje.– Draudimo rinka Lietuvoje išsiski-ria itin dideliu draudimo bendroviųskaičiumi ir aštria konkurencija.

Kaip ERGO sekasi įgyti konkurencinį pra-našumą ir išsilaikyti tarp lyderių?S.J.: ERGO yra stabili, nuosekliai savo veik-lą plėtojanti ir pelningai veikianti draudimogrupė. Be abejonės, bendrovės verslo kultūraiįtakos turi tai, kad priklausome vokiško kapi-talo grupei: punktualumas, patikimumas,preciziškumas yra neatsiejami nuo mūsų kas-dienės veiklos. Turime rinkoje išsiskiriantįpožiūrį į draudimo sprendimus, mums svar-bu, kad klientas nenusiviltų draudimu irgautų visą reikiamą pagalbą nelaimės atveju.Tad nesivaikome rinkos dalies klientų saugu-mo sąskaita.

Baltijos šalyse esame vienintelė draudimogrupė, siūlanti visą spektrą draudimo paslau-gų: ne gyvybės, gyvybės draudimą, pensijųfondus ir sveikatos draudimą. Mūsų tikslas

yra suteikti kokybišką, profesionalią pagalbąnelaimės atveju, todėl siūlome tokios apim-ties draudimo produktus, kurie duotų klien-tui realios naudos.

Pernai tiek gyvybės, tiek ne gyvybės drau-dimo srityje ERGO augo sparčiau nei rinka,taip pat didėjo grupės rinkos dalis. Ir ne tikfinansiniai rezultatai rodo mums kelią.Didžiuojamės, kad ERGO prekės ženklas2012 m. Baltijos šalyse pripažintas mylimiau-siu prekės ženklu. Toks pripažinimas rodo,kad einame teisingu keliu, o pamatinėsERGO vertybės yra vertinamos ir klientų.– Pabrėžiate, kad draudimo bendroveisvarbūs novatoriški sprendimai. Kokiomispasiūlytomis naujovėmis ERGO didžiuojasilabiausiai?S.J.: Dabar daugelis ERGO pasiūlytų naujo-vių atrodo savaime suprantami sprendimai,jos netgi pradėtos laikyti rinkos standartu.Prieš dešimtmetį ERGO pirmoji Lie tuvojeatsitikus eismo įvykiui pradėjo klientų žalasregistruoti telefonu, vairuotojams pasiūlėtechninės pagalbos draudimą kelyje. 2004 m.kasko draudimo srityje pradėjome taikytiVakarų Europoje naudojamą „Make&Mo -del“ įmokos apskaičiavimo metodiką, kurisuteikia galimybę žalą atlyginti objektyviau irpalankiau klientams, tai yra atsižvelgiant įautomobilio vertę. Iš ryškesnių novatoriškųsprendimų, vėliau tapusių rinkos standartu,dar paminėtinas visų rizikų draudimas kaskoir turto draudimo klientams.– Ar plačios apimties novatoriški produk-tai ir yra ERGO sėkmės receptas?S.J.: Greičiausiai kaip ir visur, taip ir draudi-mo srityje recepto iš vieno ingrediento nėra.Klientams svarbus draudimo produktas, jokaina, galimybės patogiai jį įsigyti, draudimobendrovės finansinis stabilumas. Tačiau jeipažiūrėsime iš esmės, klientas perka mūsų įsi-pareigojimą padėti nelaimės atveju. Todėl, kogero, vienas svarbiausių draudimo aspektų yra

išmokos mokėjimo proceso sklandu-mas, kokybė ir greitis.

ERGO žalų administravimo srity-je yra įdiegusi kokybės vadybą ir yravienintelė draudimo bendrovėLietuvoje, gavusi tarptautinį sertifika-tą ISO 9001:2008 draudžiamųjų įvy-kių administravimui. Šis sertifikatasreiškia, kad žalų administravimas ati-tinka griežtus kokybės vadybos siste-mos reikalavimus. Esame tarp tųdraudimo bendrovių, kurių klientaidraudžiasi ERGO jau 20 metų išeilės, ir mums tai pats didžiausias įver-tinimas. ■

Pasak Europos bendrovės „ERGO Insu rance SE“ Lietuvoje generalinio

direk to riaus S.Jokubaičio, tai, jog daugelisERGO sprendimų tapo rinkos stan dartu,

rodo, kad bendrovė eina teisingu keliu

DRAUDIMAS

S.Jokubaitis: geriausias bendrovėsįvertinimas – 20 metų kartu augantys klientaiRobertas Jankauskas

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

O.G

UR

EV

IČIA

US

NU

OTR

.

30 2013-05-06 ● VEIDAS

» PRLIETUVA

Vis dar didžiulė Lietuvos vi -suomenės dalis į draudimą

žiūri kaip į prievolę, o ne kaip įpriemonę jų pačių bei jų veiklosrizikai valdyti. Pasak draudimobrokerių bendrovės „Ri zikoscesija“ direktorės Vandos Za vis -ta na vi čie nės, Lie tuvos draudi-mo rinka gana gyvybin ga, šalyjeyra nemažai draudimo bendro-vių ir draudimo tarpininkų, betpiliečių sąmonin gumas draudi-mo klausimais didėja itin lė tai.Įmonės rizikos valdymo direk-toriaus Lau ry no Žilinsko nuo-mone, žalos atlyginimas pot -vynio ar sausros atveju vis darsuvokiamas kaip so vie tiniais lai-kais – viskuo pasirūpins ir at -lygins valstybė. „Toks mąstymaslabiausiai truk do drau dimo kul-tūrai augti“, – sako L.Žilinskas.

Pašnekovų teigimu, privalomasis draudi-mas gali būti išeitis iš tokios padėties. Įmonės„Rizikos cesija“ pardavimo direktorius Do -na tas Stonys priminė laikus, kai automobi-lius drausdavosi apdairiausieji, mat vairuoto-jų ci vi linės atsakomybės draudimas buvoneprivalomas. „Neapsidraudusieji sukeldavodaugybę rūpesčių tiek sau, tiek nukentėjusie-siems. Įs t atymas, kuriuo buvo numatyta, kadvairuotojai privalo draustis civilinės atsako-mybės drau dimu, prigijo sunkiai. Bet šian-dien ši drau dimo rūšis tapo įprasta gyvenimonorma, padedančia išvengti didelių gali-mų materialinių nuostolių“, – pabrėžiaD.Stonys.

„Nors neretai privalomąjį draudimąvi suo menė pasitinka neslėpdama nepa-sitenkinimo, esą tai – dar vienas būdaspasipelnyti, reikėtų nepamiršti, kadtokia draudimo rūšis pirmiausia atliepiapagrindines šalies problemas ir jos visuo-menės saugumo interesą“, – tvirtina pašne-kovai.

Reikalingos valstybės pastangosDar penkioliktoji Vyriausybė savo pa -

tvirtintoje, bet iki šiol mažai įgyvendintojePri valomųjų draudimų koncepcijoje identifi-kavo nemažai probleminių privalomojo drau-dimo sričių. Koncepcijoje teigiama, kad šaly-je nėra bendro privalomojo draudimo teisi-nio reglamentavimo, nesutampa draudėjamsir draudikams keliami reikalavimai. „Neretaibūna taip, kad norėdamas išpildyti privalo-mojo draudimo reikalavimą draudėjas negali

rasti tokią draudimo rūšį siūlančios draudimobendrovės Lietuvoje. Drau di mo bendrovės –privatus verslas ir, natūralu, jis renkasi saupatogias draudimo nišas. Drau dikai nori įsi-vaizduoti galimą riziką, to dėl jei privalomainustatytos draudimo sąlygos nederinamos sudraudimo įmonėmis, draudėjai negali apsi-drausti, kaip reikalauja įstatymai“, – komen-tuoja V.Zavis tanavičienė.

„Privalomuosiuose draudimuose svarbutinkamai parinkti draudimo sumas. Galio -jan čiame medicinos įstaigų privalomajamedraudime 30 tūkst. Lt vienam įvykiui neiš-

gelbės mediko, padariusio klaidą, dėl kuriosžmogus netenka darbingumo“, – sakoD.Sto nys.

Per pirmuosius porą metų retai susiduria-ma su žala naujos draudimo rūšies draudime.Žalos ir privalomojo draudimo nauda išryš-kėja sparčiai augant išmokoms vėlesniaisdraudimo metais.

V.Za vis tanavičienės manymu, apie priva-lomąjį drau dimą skaudžiausiose visuomenėsgyvenimo srityse, kaip antai laukiniai gyvūnaiir jų daroma žala, duobėti ir blogos būklėskeliai, apgadinantys transporto priemones,statybininkų, projektuotojų ir techninių pri-

žiūrėtojų klaidos, po statybospabaigos negarantuojančiosžmonėms, nusipirkusiems butusar na mus, kokybės, reikėtų rim-tai pagalvoti. Ydin ga ir ta prakti-ka, kad šiuo metu šalyje nedrau-džiamos mokslo įstaigos. „Nie -kada negali žinoti, kas ten galiįvykti. Tas pats pasakytina ir apievalstybines įmones bei įstaigas.Vals tybės ir savivaldybių turtovaldymo įstatyme numatytas pri-valomas patikėto turto draudi-mas, bet praktikoje to nėra. Mo -kymo, ugdymo tarnybos neatsa-ko prieš vaikus, nes jie nė ra pajė-gūs atlyginti žalos, o valstybė –prieš sa vo piliečius. Jei nesiplėto-ja savanoriškas draudimas, ar tonespręstų privalomasis?“ – klau-sia V.Zavistanavičie nė.

Privalomuoju draudimu siekiama apsau-goti didelės nukentėjusių asmenų grupėsinteresus. Jis svarbus toms visuomeninėsveik los sritims, kuriose gali būti padaryta di -delė žala ar draudžiamieji įvykiai kartojasi, okaltininkas ne visada pajėgus arba net neketi-na atlyginti žalos.

Sąmoningiausias – privatus verslasPasak „Rizikos cesijos“ direktorės, sąmo-

ningiausias draudžiant savo veiklą ar turtąyra privatus verslas. „Kai kalbama apie drau-dimo naudos suvokimą, apie darbuotojo sau-

gumą darbo vietose, šį verslą galimatituluoti lyderiais. Vis populiaresnistampa ir įmonės vadovų, darbdavio civi-linės, darbuotojų sveikatos draudimas“,– vardija pašnekovė.

Jos teigimu, kartais visuomenei trūks -ta ir elementarios informacijos apiedraudimą, galimas rizikas, kurių kylaneapsidraudus. „Kai visuomenė sup ras

naudą ir poreikį, į tai bus mažiau žiū rima kaipį prievolę. Visoje privalomųjų draudimų gran-dyje svarbus draudėjo in forma vimas“, –pabrėžia V.Zavista na vičie nė.

Neretai žmogus net nežino, kad gali reikš-ti pretenzijas, jei nukentėjo dėl kitų veikos.„Ir pati visuomenė turi kelti kartelę verslui,viešajam sektoriui bei reikalauti iš jų žalos at -lyginimo, tada bus juntamas draudimo porei-kis, – įsitikinusi vadovė. – Bet tokiam suvoki-mui dar reikia nemažai laiko, todėl valstybėbei draudimo verslo dalyviai savo iniciatyvaturi dėti pastangas ir taip kelti draudimo kul-tūrą šalyje.“ ■

Draudimas Lietuvoje: sveikintinos iniciatyvosir neatlikti namų darbaiNors galime pasigirti sėkminga eksporto rinka, vienu didžiausių išsilavinimą įgijusių žmonių procentu,vertindami riziką bei drausdami savo turtą ar veiklą demonstruojame neišmoktas pamokas. Lietuvojeegzistuoja beveik 30 privalomojo draudimo rūšių, bet apie kai kurias jų nežino net patys draudėjai.Vilija Andrulevičiūtė

Draudimo brokerių bendrovės„Rizikos cesija“ direktorėV.Zavistanavičienė: „Piliečiųsąmoningumas draudimoklausimais Lietuvoje didėjaitin lėtai.“A

SM

EN

INIO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

„Rizikos cesija“ pardavimo direktorius D.Stonys ir rizikosvaldymo direktorius L.Žilinskas teigia, kad draudimo kultūraiaugti Lietuvoje trukdo įsivaizdavimas, kad viskuo pasirūpins ir

atlygins valstybė

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Šių metų pavasarį sukanka 125 metai, kaiVilniuje ėmė veikti pirmoji lietuvių kapi-

talo savitarpio draudimo nuo ugnies draugija.Šią datą galima laikyti nacionalinio draudimoverslo pradžia. Per karus šios rūšies verslaspaprastai apmiršta. Taip nutiko ir LietuvojePirmojo pasaulinio karo metais. Bet vosnutilus paskutiniams karo mūšiams, iki karoLietuvos teritorijoje dirbusios užsienio šaliųdraudimo bendrovių „Allianz“, „Atlantic“,„Baltica“, „Erich Nelte“, „National“ „Vik-torija“ ir kitų draudikų agentūros bei pavie-niai agentai atnaujino veiklą. Draudimosutartis šie draudikai sudarinėjo pagal savotaisykles ir tarifus, jų veikla nebuvo kontro-liuojama jokiu Lietuvos Vyriausybės nor-miniu dokumentu. Tarp draudimo bendrovėsir kliento kilus ginčui, buvo remiamasi Rusi-jos įstatymais, galiojusiais Lietuvoje iki Pir-mojo pasaulinio karo.

Užsienio bendrovės mielai draudė mažosdraudimo rizikos objektus – kareivines,Kauno rotušę, teatrą, kitus valstybės pastatusir turtą. Šie objektai dažniausiai buvodraudžiami nuo ugnies. Tokios draudimosutartys buvo pelningos. Pelnas, savaimesuprantama, iškeliaudavo į užsienį. Galop1919 m. birželio 26 d. Lietuvos Vyriausybėsnutarimu prie Prekybos ir pramonės minis-terijos buvo įkurtas Draudimo skyrius,Draudimo reikalų komitetas ir Draudimoreikalų inspekcija. Pagrindinė pastarosiosfunkcija buvo vykdyti draudimo įstaigų valsty-binę priežiūrą.

Kai 1919 m. lapkritį Finansų ministerijabuvo sujungta su Prekybos ir pramonės mi-nisterija, naujojo Rinkliavų departamentodraudimo skyriaus iniciatyva pradėta rūpin-tis, kad būtų nustatyta privalomojo kaimotrobesių draudimo prievolė, nes iki pat XX a.vidurio Lietuvos kaimuose ir miesteliuose,išskyrus centrus, dominavo medinė statyba,todėl gaisrai pridarydavo daug žalos. Nemažųnuostolių dėl to patirdavo ir valstybės turtas.Ypač nuo gaisrų kentėjo kaimo vietovės,todėl kai kurios savivaldybės kreipėsi į Finan-sų ministeriją dėl privalomojo draudimo nuougnies.

Rinkliavų departamento draudimo sky-riaus valdininkai manė, kad privalomąjį

trobesių draudimą geriausia būtų patikėti valstybinei institucijai. Jie parengė Valsty-binio apdraudimo įstaigos (VAĮ) įstatus, ku-riuos 1920 m. gruodžio 21 d. patvirtino Maža-sis Seimas, o šalies prezidento pareigas ėjęsSteigiamojo Seimo pirmininkas AleksandrasStulginskis 1921 m. sausio 3 d. pasirašė Vals-tybės apdraudimo įstaigos įstatymą.

Tarpukario draudikai neikonkuravo, nei bankrutavo

Privalomojo draudimo pradžia buvo 1921 m. kovo 31-oji, kai Seimas priėmėįstatymą dėl privalomojo kaimo trobesiųdraudimo nuo ugnies. Pastatus buvo patikėtadrausti naujai įsteigtai Valstybės apdraudimo

įstaigai. Šioji nepraleido galimybės pasipini-gauti – nustatė gan didelius privalomojodraudimo tarifus. Tai, kad privalomasis trobe-sių draudimas nuo ugnies buvo patikėtas tikVAĮ, nepatiko draudimo draugijos „Lietuva“(įsteigtos 1921 m.) ir akcinės draudimo ben-drovės „Lietuvos Lloydas“ (įsteigtos 1922 m.)akcininkams. Jie, įtakingi visuomenės nariai,o kai kurie ir Seimo nariai, remiami vals-

tiečių, privalomojo trobesių draudimoįmokas traktavusių kaip naujus mokesčiusvaldžiai, sugebėjo 1923 m. lapkričio 23 d.atšaukti privalomąjį trobesių draudimą.

Neliko nuskriausti ir 1921 m. gegužės 30 d„Lietuvą“ įsteigę akcininkai – tuomet garsiŪkio banko finansininkų grupė, Ūkininkųsąjunga, įvairūs kooperatyvai ir naujai draudi-mo draugijai reikalingi fiziniai asmenys, tokiekaip Lietuvos Respublikos prezidentasA.Stulginskis ar Gustavas Feterauskas,tuomet ėjęs Valstybinio apdraudimo įstaigosvaldytojo pareigas. Kelių draudimo draugijos„Lietuva“ akcininkų, tuometės valdančiosiosLietuvos krikščionių demokratų partijosvaldymo organų narių, pastangomis 1921 m.vasario 11 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuodraudimo draugijai „Lietuva“ buvo suteiktadešimties metų monopolinė teisė miestuoseir miesteliuose, kuriuose gyventojų skaičiusneviršijo 40 tūkst., drausti nuo ugnies turtą, ovisoje Lietuvos teritorijoje – gyvybę ir trans-portą. Nors šiuo įstatymu „Lietuvai“ buvogarantuotas draudimo laukas ir monopolinėsdraudimo rūšys, tai neapribojo Valstybinioapdraudimo įstaigos teisių drausti visosLietuvos teritorijoje, nes tokių apribojimųnebuvo jos įstatuose. Dėl to draudimodraugija „Lietuva“ labai nesipiktino, nes kai1925 m. nuo 500 tūkst. Lt iki 1 mln. Lt didinopagrindinį kapitalą, Valstybinio apdraudimoįstaiga tapo jos akcininke – įsigijo 20 proc.akcijų. Kitas draudimo rinkos konkurentas„Lietuvos Lloydas“ nusipirko net 43 proc.„Lietuvos“ akcijų. To paties verslo akcinin-kai tarpusavyje nekonkuruoja, taip nedarė ir trys didžiausi tarpukario Lietuvos drau-dikai – Valstybinio apdraudimo įstaiga,draudimo draugija „Lietuva“ ir bendrovė

» VISUOMENE

2013-05-06 ● VEIDAS32

.

ISTORIJA

Ar prieškariu draudimoverslas buvo skaidresnisNuo 1888 m. balandžio, kai Vilniuje veiklą pradėjo pirmoji lietuviųkapitalo savitarpio draudimo nuo ugnies draugija, iki 1940 m. liepos26 d. nebankrutavo ir iš draudimo rinkos nepasitraukė nė vienadraudimo įmonė. O Lietuvai atkūrus nepriklausomybę iš 1991–2000 m. 55 ne gyvybės draudimo veiklos leidimus gavusiųlietuvių kapitalo bendrovių šiandien belikusi viena.Vytautas Valiauga

G.Feterausko pavardė siejama tiek suValstybinio apdraudimo įstaiga, tiek su

draudimo bendrove „Lietuva“

▲

„Lietuvos Lloydas“.1922 m. gegužės 20 d. įregistruoto trečio

lietuvių kapitalo draudiko – draudimoakcinės bendrovės „Lietuvos Lloydas“, kaipir draudimo draugijos „Lietuva“, steigėjaibuvo su bankais susiję fiziniai asmenys, okalbant konkrečiau, jie buvo susiję su Lietu-vos kredito banku ir Lietuvos komercijosbanku. Naujajam draudikui draudimo sritisbuvo apribota – galėjo drausti objektus nuougnies tik Kaune, nes šis turėjo daugiau kaip40 tūkst. gyventojų. Nepaisant to, „LietuvosLloydas“ netrukus įgijo klientų pasitikėjimą,nes draudimo sutartis perdrausdavo Europo-je garsiose Vokietijos draudimo ir perdraudi-mo bendrovėse – „Allianz“, „National“,„Münchener Rückversicherung“. „LietuvosLloydo“ klientais tapo stambios Kaunoįmonės, bankai, turtingi verslininkai, draudęasmeninį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.„Lietuvos Lloydo“ sėkmę didele dalimi lėmėir tai, kad bendrovės draudimo portfelis buvomažai rizikingas – nuo ugnies draudžiamasnekilnojamasis turtas dažniausiai buvomūrinės statybos. Kaip ant mielių augančiosdraudimo įmokos ir palyginti mažos draudi-mo išmokos jau po pusantrų darbo metųleido „Lietuvos Lloydui“ padidinti akcinįkapitalą iki 200 tūkst. Lt. „Lietuvos Lloydo“įstatinis kapitalas buvo didinamas dar tris kar-tus ir 1937 m. pasiekė 800 tūkst. Lt.

Į puikų „Lietuvos Lloydo“ darbą atkreipėdėmesį Vokietijos draudimo bendrovė„Allianz“ ir tuomet didžiausias perdraudikas„Münchener Rückversicherung“. Jie įsigijobeveik po 10 proc. „Lietuvos Lloydo“ akcijų.„Lietuvos Lloydas“, užsitikrinęs šių dviejųbendrovių paramą, pradėjo vykdyti per-draudimo operacijas. „Lietuvos Lloydas“

sėkmingai plėtė agentūrų tinklą ir 1937 m.turėjo 51 agentūrą Lietuvoje ir vieną atstovy-bę Paryžiuje, kuri vertėsi perdraudimu.

Lietuva tarpukariu buvo mažesnė neidabar, tad laikinojoje sostinėje Kaune šiektiek prakutę verslininkai vienas apie kitą žino-jo beveik viską. Nebuvo paslaptis, kad didesniŪkio banko akcininkai yra įsteigę draudimodraugiją „Lietuva“, o svarbesni Lietuvoskredito banko ir Lietuvos komercijos bankoakcininkai – akcinę draudimo bendrovę„Lietuvos Lloydas“. Nenusileido ir kauniškiaiLietuvos kooperacijos banko akcininkai –1925 m. birželį įsteigė centrinę draudimosąjungą „Kooperacija“.Į steigėjų gretas pa-kvietė daugelį koopera-tyvų, sąjungų ir kreditoįmonių. Tai buvo pir-mas ir vienintelis drau-dimo kooperatyvas Lie-tuvoje. Iš esmės „Koope-racija“ turėjo gerą re-putaciją visuomenėje,todėl jos narių kasmetvis daugėjo. Pavyzdžiui,1937 m. draudimo są-jungos „Kooperacija“nariai buvo 136 žemėsūkio kooperatyvai, 177pieninės ir pieno per-dirbimo bendrovės, 21kredito kooperatyvas irnemažai žemės beinamų savininkų. Taddraudimo rinkos daly-viai nė kiek nenustebo,kai centrinė draudimosąjunga „Kooperacija“

1938 m. buvo reorganizuota į akcinę draudi-mo bendrovę „Kooperacija“, turinčią 750tūkst. Lt akcinį kapitalą, ir aplenkė draudimorinkos senbuvę „Lietuvą“, kurios įstatiniskapitalas buvo 600 tūkst. Lt.

Deja, „Kooperacijai“ buvo leista dirbtinepilnus dvejus metus. Kai 1940 m. birželio15 d. Lietuvą okupavo rusai, vos po dviejųmėnesių, 1940 m. liepos 23 d., marionetinisLietuvos Liaudies Seimas priėmė bankų irstambiųjų pramonės įmonių nacionalizavimoįstatymą. Negaišo laiko ir Lietuvos LiaudiesVyriausybė – nustatė Seimo priimto įstatymoįgyvendinimo tvarką: nuo 1940 m. liepos 26 d.„...visi bankai su jų skyriais, privatinių asmenųseifai, draudimo įstaigos, taupomosios kasos,tarpusavio kredito draugijos ir lombardainacionalizuojami.“

Tais pačiais metais savo tvarką draudimoversle Lietuvoje pradėjo diegti iš Maskvosatvykę Sovietų Sąjungos valstybinio mo-nopolininko, sutrumpintai pasivadinusio „Gosstrach“, emisarai, bet apie šį laikotarpį –jau kitose istorijose.

Tarpukario draudimo verslopriežiūra buvo veiksminga

Tarpukario Lietuvoje, neskaitant lietuviųkapitalo draudimo įmonių, buvo nemažasužsienio draudimo bendrovių agentūrų tink-las, todėl draudimo verslui prižiūrėti 1927 m.buvo įkurta Draudimo taryba.

Sunku pasakyti, kokią įtaką Valstybinioapdraudimo įstaigos, draudimo draugijos„Lietuva“ ir akcinės bendrovės „LietuvosLloydas“ darbo stabilumui turėjo aktyviDraudimo tarybos veikla, o kokią aukščiausiųLietuvos valdžios institucijų – Seimo ir Vy-riausybės – globa. Šios trys draudimo įmonėsnuo pat veiklos pradžios buvo pasidalijusios

draudimo rinką ir tar-pusavyje nekonkuravoarba tai darė tik dėl akių– tuometei Lietuvos vi-suomenei nuraminti.Joks verslo dalyvis negaliimti ir atsiriekti daliesrinkos. Bet tai padarėprieškario Lietuvos žmo-nių rinktos valdžios insti-tucijos, aišku, verslo sub-jektų oficialiai ir neofi-cialiai prašomos.

O kad eiliniai Lietu-vos piliečiai, prieškariodraudimo įmonių klien-tai, už turto draudimąnuo ugnies mokėjo dvi-gubai daugiau negu Vil-niaus krašte ir beveiktriskart brangiau neiKlaipėdos verslininkai irjos apylinkių gyventojai,Kauno valdininkų nejau-dino. ■

332013-05-06 ● VEIDAS

VISUOMENE

»

.

Tarpukario bendrovės „LietuvosLloydas“ pelną ir kapitalą didino

kaip ant mielių augančiosdraudimo įmokos ir palyginti

mažos draudimo išmokos

▲

Nuo 1921 m. visi trobesiaiLietuvos kaimuose

privaloma tvarka buvodraudžiami nuo ugnies

▲

Pastarieji dešimt T.Carnajevo gyvenimometų su Čečėnija, regis, nieko bendra

neturėjo. Vaikinas, kaip ir jo jaunėlis brolisDžocharas, visą dešimtmetį gyveno JAV, beto, buvo vedęs amerikietę Katherine Russel,su kurios artimaisiais palaikė artimą ir drau-gišką ryšį. Prieš metus jis netgi tapo visatei-siu JAV piliečiu – atrodytų, kas gali priverstitaip sėkmingai Vakaruose įsitvirtinusįžmogų pasukti terorizmo keliu?

Bet kaip ir daugybė kitų jaunų čečėnų,seniai nebegyvenančių gimtinėje, Tamer la -nas nesijautė nei vakarietis, nei juolab ame-rikietis. „Jis buvo kovotojas. Tai ir buvo jotautybė“, – sako „Foreign Policy“ analitikasNicholas Claytonas. Jis primena, kad po visąpasaulį išsibarstę čečėnai, studijuojantysprestižiniuose universitetuose, dirbantys ge -rai mokamus darbus, turintys tvirtas šeimas,neretai viską meta pajutę būtinybę kovoti.

Pavyzdžiui, nemažą dalį su režimu kovo-jančių Sirijos kovotojų sudaro būtent čečė-nai. Ir atvyko jie į Siriją visai ne iš savo gim-tinės ar net Rusijos, o iš įvairių Europosšalių, kuriose gyveno ne vieną dešimtmetį.

Vienas tokių – Abu Hamza, ne -seniai davęs interviu keliems JAVdienraščiams. Jis aiškina, kad ko -votojas ir džihadistas – jokiu būdune tas pats. Jis pats į Siriją esą išvy-ko dėl to, kad ten buvo skriaudžia-mi nekaltieji. „Vykčiau bet kur – įIraką, Afganistaną. Bet kur, kurreikia pagalbos silpniesiems“, –aiškina A.Hamza, neilgai trukusvėl ketinantis vykti į Siriją. Jis tvir-tina jokio finansavimo negaunan-tis, o vienintelis jo motyvas – kovasu neteisybe.

Kiek čia tiesos, sunku pasakyti. Aišku tiktai, kad ne tik vedami noro kovoti, bet irviliojami neprastais atlyginimais čečėnaiįvairiuose kariniuose konfliktuose kaippatrankų mėsa dalyvauja nuolat. Pavyzdžiui,nemažai jų savanoriškai dalyvavo 1993–1994m. vykusiame Gruzijos ir Abchazijos kon -flikte, kur jiems neoficialiai vadovavo vėliausu Beslano įkaitų drama susietas ŠamilisBasajevas.

Per šį konfliktą čečėnai tapo pagrindi-

niais smogikais, vykdžiusiais išpuolius ne tikprieš Gruzijos civilius, bet ir prieš rusus.

Vėliau čečėnų kariai jau Gruzijos pusėjekovėsi per 2008-aisiais vykusį Rusijos ir Gru -zijos karą. Beje, vienas šio karo metu žuvu-sių karių buvo čečėnas Aslanas Margošvilis,kuris Gruzijoje gyvenusią savo šeimą kele-rius metus mulkino sakydamas, kad studi-juoja užsienyje – iš pradžių Suomijoje,paskui Slovakijoje. Iš tiesų jis dalyvavo kari-niuose mokymuose Dagestane ir, manoma,buvo vienas iš kelių tūkstančių jaunuolių,

TERORIZMAS

Kaip tampama teroristais26-erių metų Tamerlanas Carnajevas, kartu su jaunėliu broliusurengęs sprogdinimus Bostono maratono metu, o vėliau žuvęs persusišaudymą su policija, tapo savotišku čečėno teroristo simboliu.Išsiaiškinus, kaip jis pats tapo teroristu, galima geriau suprasti,kaip ir kodėl žmonės ryžtasi nusižudyti ir pražudyti kitus.Rima Janužytė

PASAULIS»

2013-05-06 ● VEIDAS34

SVARBIAUSIOS TERORISTŲ MOKYKLOS PASAULYJE

Pagrindinės valstybės, kuriose yra daugiau-siai vadinamųjų teroristų mokyklų, – Pakista-nas, Afganistanas ir Somalis. Toliau eina Ira-kas, Libanas ir Sirija, visos neramumų apimtos teritorijos bei separatistinės zonos,tokios kaip Dagestanas ar Kalnų Karabachas.

AFGANISTANASManoma, kad šioje šalyje vei-kia bent 120 teroristų rengimostovyklų, kurioms vadovaujaskirtingos karinės grupuotės.Ypač daug jų al Farouq regio-ne. Tvirtinama, kad daugiau-siai Gvantanamo kalėjime ka-lėjusių kalinių buvo rengti bū-tent čia. O kitoje Afganistanovietovėje Deruntoje esančiosteroristų mokyklos net turispecializaciją – čia mokomagaminti bombas.Tačiau specialistai pabrėžia,kad teroristų mokymas pa-

prastai trunka vos mėnesį, o slaptumo su-metimais šių stovyklų vieta nuolat keičiama.

PAKISTANASManoma, kad šiuo metu didžiąją dalį tero-ristų mokymų organizacija „Al Qaeda“ yra

patikėjusi dviem savo „padaliniams“ Pakis-tane – TTP (Tehrik-e-Taliban Pakistan) irLET (Lashkar-e-Taiba). Mokyklos, kuriomsvadovauja šios grupuotės, paprastai yra la-bai mažos – vieno ar dviejų pastatų, ir laiki-nos, jas netgi galima pavadinti mokyklomis

ant ratų, nes bijodamos būti su-sektos iš palydovų jos nuolatkeičia buvimo vietą. Manoma,kad tokių mokyklų Pakistaneyra apie 40.

SOMALISČia terorizmo mokyklomis liūd-nai garsėja „Al Qaeda“ pėdomissekanti Somalio teroristų gru-puotė „Al Shabaab“. Liūdniau-sia, kad šiose terorizmo mokyk-lose mokomi iš šeimų pagrobtimažamečiai vaikai. Esama įrody-mų, kad jie ten laikomi per prie-vartą, neretai net surakinti gran-dinėmis.K

.HA

MR

A N

UO

TR.

UŽS

IEN

IO S

PA

UD

OS

NU

OTR

.

aktyviai įsitraukusių ne tik į karinius mo -kymus, bet ir į islamistų judėjimą.

Būtent į Dagestaną ne kartą skrido irT.Carnajevas. Kol kas dar tik aiškinamasi, kąjis ten veikė. Knygos apie čečėnus „Let OurFame Be Great“ autorius Oliveris Bulloughįsitikinęs – puoselėjo kario dvasią. Tik, deja,jo mokytojais Dagestane tapo ne kilnūs ko -votojai, o teroristai. Taip nutinka ne visiems,ir sakyti, kad visi čečėnai, imantys ginklą įran kas, ketina žudyti civilius gyventojus, tik-rai negalima. Tačiau Dagestanas – vienas tųpa saulio kampelių, kuriuose tyliaiplėto jamas teroristinis judėjimas, vėliausu keliantis šiurpių nelaimių visamepasaulyje.

Net ir patys Dagestano gyventojaitvirtina jaučiantys grėsmę dėl čia visdidėjančios radikaliai nusiteikusių sala-fitų įtakos, kuri, be kita ko, esą kurstomaSaudo Ara bi jos pinigais.

Kas tampa teroristaisT.Carnajevas gimė 1986 m. autonominė-

je Kalmukijos respublikoje. 1990-aisiais sušeima gyveno Čečėnijoje, vėliau persikėlė įDagestaną, paskui – į Kirgiziją, kurioje 1993m. gimė Bostono išpuoliuose dalyvavęs jau-nėlis Džocharas.

Šios šeimos migracijos kelias puikiaiatspindi XX amžiaus Čečėnijos istoriją, kaipbuvo išugdyta visa karta jaunuolių, pasiryžu-sių mirti dėl nekaltų žmonių žudynių.

Dar 1944 m. Josifas Stalinas ištrėmė visusŠiaurės Kaukazo gyventojus į Centrinę Azi -ją pareikšdamas, esą jie kolaboravo su na -ciais. Nors vėliau, 1957 m., Nikita Chruš čio -vas grąžino čečėnus į gimtąsias vietas, jie tenniekada nebesijautė esantys savo namų šei-mininkai.

Žlugus Sovietų Sąjungai, kai kurios bu -vusios sovietinės respublikos atgavo nepri-klausomybę, bet tik ne Čečėnija. 1994-aisiaisvie našališkai paskelbusi nepriklausomybęnuo Rusijos, ši šalis buvo užpulta rusų kari-nių pajėgų. Tūkstančiai čečėnų išžudyta, dalisjų liko Čečėnijoje, o likusieji pabiro po visąpasaulį, tikėdamiesi pradėti naują gyvenimąsvetur. Vieni rado naujus namus Va karuose,kiti – buvusiose sąjunginėse respublikose. Ta -čiau nei vienur, nei kitur jie ne pasijuto pagei-daujami.

Pavyzdžiui, po rugsėjo 11-osios atakų Ka -zachstanas į Rusiją deportavo kone visusČečėnijos pabėgėlius, aiškindamas, esą visijie teroristai. Tie, kurie nebuvo deportuoti,spruko patys – dažniausiai į Vakarų šalis.

Manoma, kad baimindamiesi panašaus li -ki mo tada iš Kirgizijos, kurioje glaudėsi, įAme riką išvyko ir broliai Carnajevai. JAVjuos priėmė pagal pabėgėlių iš konfliktinių zo -nų buvusiose sovietinėse respublikose pro gra -mą. Jiems buvo suteiktas prieglobstis, gy ve -namoji vieta, jie galėjo studijuoti JAV univer -sitetuose bei dirbti kaip ir visi JAV piliečiai.

Nors Carnajevams pavyko susikurti paly-ginti idealias sąlygas svetur, jie niekada ne pa -miršo savo šaknų ir reguliariai vykdavo į Šia -u rės Kaukazą „pasisemti čečėniškos dvasios“.

Gaila, bet šie mokymai baigėsi trijų žmo-nių, tarp jų ir vaiko, žūtimi bei kelių šimtųsuluošinimu Bostone. Daugybė balandžio 15-ąją nuo brolių Carnajevų sprogmenų nuken-

tėjusių žmonių neteko kojų, kai kurie apako.Ciniškiausia, kad jaunėlis brolis Džo charasprisipažino, kaip matydamas jūrą krau jo iškarto po sprogimo savo broliui prasitarė, kadplanas pavyko nuostabiai ir jį reikėtų pakarto-ti Taimso aikštėje.

„Tokius žiaurius žodžius gali ištarti tik ar -ba visiški idiotai, arba keršto apakinti ekstre-mistai, žmonės, jaučiantys nuoskaudą ne tikdėl savo šeimos, bet ir dėl visos tautos likimoir degantys noru keršyti. Kitų gyvybės jiems

tampa tik įrankiu“, – aiškina Ru sijosanalitikė Ana Nemcova, pa brėž da -ma, kad galbūt brolius Car na jevus žu -dikais pavertė žinojimas, jog au kosBostone taps kirčiu Ru sijai ir ypač josstatytiniui Čečėnijos prezidentuiRamzanui Ka dy rovui, kuris šio je vals-tybėje dabar turi visišką veiks mų lais-vę ir toliau kankina, žu do, įkalina če -čė nus – Carnajevų tautiečius.

Valdomi keršto?Idėją, kad keršyti galima žu dant

civilius gyventojus, Ta mer la nui esąpamėtėjo Miša – trisdešimt metis iš

Armėnijos kilęs amerikietis, su kuriuo Ta -merlanas itin artimai susidraugavo dar priešpenkerius metus.

„Viskas prasidėjo 2009-aisiais. Šis iš krikš -čionybės į islamą atsivertęs ekstremistasvisiškai sujaukė Tamerlanui galvą. Jis jamišplovė smegenis – privertė Tamerlaną mestimuzikos pamokas, nebelankyti bokso treni-ruočių, domėtis islamistų propaganda, įtikėtiidėja, kad žydai siekia užvaldyti visą pasaulį“,– pasakoja Tamerlano dėdė Ruslanas Camis.

Tiesa, vėliau Miša išvyko ir šis ryšys nu -trū ko, bet Tamerlanas ėmė ieškoti kitųpanašiai mąstančių žmonių ir pradėjodažnai lankytis Dagestane. Čia už si -mezgė artimas Tamerlano ryšys su Ka -na doje gyvenusiu ir pernai Rusijoje nu -žudytu boksininku Williamu Plot ni -kovu, siejamu su džihadistais.

Manoma, kad šis vos pilnametystės su lau -kęs jaunuolis galėjo būti naujasis Ta mer lanoidėjinis vadas, tikinęs, jog išpuolis bus smū gisne konkretiems Bostono gy ven to jams, oRusijai, žydams ir visiems islamo prie šams.

Po to, kai šis ekstremistinėmis pažiūro-mis įtartas sportininkas pats buvo nukautas,Tamerlanas esą prisiekė už jį atkeršyti, pasi-rinkdamas sveiku protu nesuvokiamas prie-mones. Jį esą drąsino ir išpuoliui rengė kitasįtariamas teroristas – Mahmudas MansurasNidalis, jau kurį laiką stebėtas Rusijos sau-gumo pajėgų ir JAV FTB.

„Tamerlanas, iš pradžių ekstremizmu už -sikrėtęs nuo savo draugo, vėliau pats ėmėieškoti bendraminčių. Manoma, kad sureng-ti sprogdinimus jis planavo mažiausiai kele-rius metus, per kuriuos jį dar labiau įtraukėteroristinis judėjimas Dagestane, kurio svar-biausias tikslas – kerštas Rusijai“, – apiben -drina Rusijos leidinys „Novaja Gazeta“. ■

PASAULIS

»352013-05-06 ● VEIDAS

Ne tik vedami noro kovoti, bet ir viliojamineprastais atlyginimais čečėnai dažnai įsitraukiaį įvairius karinius užsienio šalių konfliktus ar nettampa savižudžiais sprogdintojais.

Bostone sprogdinimus surengę broliaiCarnajevai pastaruoju metu dažnai ir

ilgam iš namų JAV išvykdavo į Dagestaną, kur bendravo su terorizmu

įtariamais asmenimis

PO

OL

NE

W /

RE

UTE

RS

NU

OTR

.

UŽS

IEN

IO S

PA

UD

OS

NU

OTR

.

Gerovės valstybė Vakaruose susiduria surimtais iššūkiais. Štai įtakingas leidinys

„The Wall Street Journal“ netgi skelbia, kadeuropietiškas gerovės valstybės modelis paty-rė bankrotą. Viena vertus, kalbama apie tai,kad užklupus finansų krizei šalys privalosmarkiai apkarpyti savo išlaidas ir sumažintipernelyg dosnias ir realių valstybės galimybiųjau nebeatitinkančias išmokas. Kita vertus,kalbama ir apie paties gerovės valstybėsmodelio išsigimimą.

Dar 1991 m. paskelbtoje enciklikoje„Cen tesimus Annus“ tuometis popiežiusJonas Paulius II perspėjo, kad tiesioginis vals-tybės kišimasis, atpalaiduojantis visuomenęnuo atsakomybės, paverčia piliečius vangiais,o išpūstos viešosios struktūros, kurioms išlai-kyti reikia milžiniškų lėšų, vadovaujasi išimti-nai biurokratine logika ir dažnai pamirštasavo pirminę paskirtį – rūpintis žmonėmis.

Be to, gerovės valstybės pirminė idėjaskel bė apie būtinybę rūpintis labiausiai pažei-džia mais visuomenės sluoksniais, taip sie-kiant ne tik už tikrinti jiems orų gy venimą, betir išvengti po ten cia lių įtam-pos židinių visuomenė-je. Tačiau il gai niui

gerovės valstybės teikiamais pranašumaismielai ir plačiai ėmė naudotis net ir tie, ku -riems ta pagalba visiškai nėra būtina. Trum -pai tariant, valstybės išlaikytinių nuolat dau -gėjo, o gerovės modeliu imta piktnaudžiau ti.

Didžiosios Britanijos gerovės valstybėsmo delio kūrėjas lordas Williamas Be ve -rid ge‘as tikėjo idealu, kad jo sukurta sistemapa dės kovoti su penkiomis pamatinėmisvisuome nę kamuojančiomis blogybėmis –stygiumi, neišprusimu, skurdu, ligomis ir tin-ginyste. Aki vaizdu, kad šiame fronte pasiektadaug lai mėjimų, kalbant tiek apie prekes irpaslaugas, kuriomis gali mėgautis vis daugiaupiliečių, tiek apie visuotinį švietimą ar skurdosu mažinimą.

Tačiau moneta turi ir antrą pusę, o ji bylo-ja, kad tūkstančiai žmonių, pasinaudodamigerovės valstybe, tiesiog nusprendė gyventi iškitų piliečių kišenės. Visa tai reiškia ne tik dir-bančiųjų išnaudojimą, bet ir apie moralinįnuosmukį, kai taip besielgiantis žmogus,maža to, kad nejaučia jokių sąžinės priekaiš-tų, tačiau netgi manosi turįs prigimtinę teisęgyventi iš svetimo gero. Puikus to pavyzdys –per BBC antrąjį kanalą rodytas Johno

Humphryso dokumentinis filmas „Gerovėsvalstybės ateitis“. Autoriui apsilankius vie-noje jaunimo programoje Londone ir

pasiteiravus jaunuolių, ar jų tėvai dirba,rankos nepakėlė nė vienas.

Taigi faktas akivaizdus:W.Be ve rid ge‘o svajonė apie

tai, kad gerovės valstybėpadės išnaikinti tingi-

nystę ir veltėdžiavimą,nepasitvirtino. Kaikuriais atvejais gau-tas netgi priešingasrezultatas. Tai ypačpasakytina apie tuosgerovės valstybės

mo delius, pagal ku -riuos didžiausias dėme-

sys buvo skiriamas ne kuogreitesniam žmogaus grąži-

nimui į darbo rinką, jo perkvali-fikavimui, o paprasčiausiam išmo-

kų dalijimui.

Etikos nuosmukisGerovės valstybė turėjo neigiamą povei-

kį dar bo etikai. Anksčiau buvo tvirtai tikima,kad norint kažką gauti privalu kažką duoti, oda bar neretai manoma, kad individas nusi-pel nė gauti net ir tuo atveju, jei nė nebandopri sidėti prie bendros gerovės. „The Te le -graph“ apžvalgininkas Philipas Johns to nastei gia, kad anksčiau individus, stokojančiusvi dinės motyvacijos dirbti ir stengtis, moty-vuo davo baimė patirti gėdą prieš savo arti-muo sius ar kaimynus. Tačiau, pasak jo, gero-vės valstybė šią išorinę motyvacijos sistemąsu griovė praktiškai įtvirtindama nuostatą,kad gyventi iš išmokų yra visai natūralus ir ne -smerktinas dalykas. Negana to, tai netgigudru.

Gerovės valstybė ilgą laiką buvo pristato-ma kaip priemonė nuo revoliucinių idėjų ati-traukti darbininkų klasę ir priversti ją susitai-kyti su kapitalizmu. Buvo teigiama, kad gero-vės valstybė padės kovoti su skurdu. Tačiaustatistika rodo, kad viltys ne visai pasiteisino.Taip, nuo 1950 iki 1968 m. skurdo lygis JAVsumažėjo beveik 17 procentinių punktų – nuobeveik 30 iki 13 proc. Tačiau vėliau pažangasustojo, be to, sparčiai ėmė gausėti vadina-mųjų latentinių vargšų, kurie gyventų skurde,jei ne valstybės parama. Visa tai rodo, kadgerovės valstybė, viena vertus, kovoja su skur-

PASAULIS»GYVENIMO KOKYBĖ

Europinis gerovėsvalstybės modelispatyrė bankrotą?Orientyrų būtinoms reformoms gali pasiūlyti Šiaurės šalys.Donatas Puslys

2013-05-06 ● VEIDAS36

Užklupus finansų krizei šalys privalosmar kiai apkarpyti savo išlaidas ir su ma -

žinti pernelyg dosnias ir realių vals tybėsgalimybių jau nebeatitinkančias išmokas

�

„DR

EA

MS

TIM

E“

NU

OTR

.

du, kita vertus, skatina žmonių priklausomy-bę nuo biurokratinių valdžios institucijų, dali-jančių išmokas.

Iš tiesų gerovės valstybė daro didžiulęklaidą dalydama išmokas, bet ne paskolas.Pastarąją žmogus turi grąžinti arba bent jauuž ją atidirbti, o už išmoką nieko nesitikima.Galbūt tai tik skambūs žodžiai, tačiau iš tik-rųjų taip nuvertinamas ir pats išmokos gavė-jas: nesitikima, kad jis kada nors sugebėsgrąžinti tai, ką jam suteikė valstybė, perskirs-tydama per mokesčius surinktus pinigus.Žmogus pripratinamas pasyviai pri-imti tai, ką gauna, ir nejausti jokiosatsakomybės ar pareigos už tai atsi-lyginti. Taigi gerovės valstybė tamtikrais atvejais gali būti netgi pavo-jinga ir destruktyvi.

Žurnalo „Forbes“ bendradarbis tėvasRoberto Sirico teigia, esą gerovės valstybėdidžiausią pavojų kelia savo tuščiais paža-dais, kad politinėmis priemonėmis įmanomasukurti saugų ir stygiaus nepatiriantį pasau-lį. Dabartinė gerovės valstybės krizė, pasakkunigo, įrodo, kad tokiais pažadais įtikintižmonės sunkiai geba prisitaikyti prie naujųaplinkybių ir įveikti krizę. Kaip pavyzdys galibūti pateiktas išaugęs savižudybių skaičius

Graikijoje.Svarbus ir dar vienas aspektas: europinis

gerovės valstybės modelis atvedė prie ekono-mikos stagnacijos ir padidėjusio nedarbo. Ilgąlaiką iki euro įvedimo nacionalinės vyriausy-bės gerovės valstybės krizę maskavo deficiti-niais biudžetais ir nacionalinių valiutų deval-vacija. Skolinti pinigai padėdavo apmokėtigerovės valstybės išlaidas, kurių didžiąją dalįsudarydavo išmokos bedarbiams. Šiuos bedarbo paliko itin nelanksti darbo rinka.

Šiaurės šalių pamokosŠiandien jau akivaizdu, kad gerovės valsty-

bė nebegali likti tokia, kokia buvo iki šiol.Permainos tiesiog būtinos, tiek norint spręstišalių vidaus problemas, tiek siekiant konku-rencingumo tarptautinėje ekonominėje er -

dvėje. Daugelio ekspertų žvilgsniai krypsta įŠiaurės šalis, kurios kadaise taip pat buvo su -si dūrusios su rimtomis gerovės valstybės pro -ble momis ir turėjo vykdyti svarbias pertvar-kas. Iš jų pasimokyti galėtų ir Vakarų šalys,ku rias ekonominė krizė verčia peržiūrėti savobiu džetus.

Taip, Šiaurės šalys vis dar pasižymi benedos niausiomis gerovės programomis, tačiauuž klupusios krizės privertė jas modifikuoti.

Daniją krizė užklupo devintajame dešimtme-tyje, Suomija su ekonomikos problemomissusidūrė kito dešimtmečio pradžioje, kai žlu-gus Sovietų Sąjungai šalis neteko pagrindinėssavo eksporto rinkos. Panašiu metu su sunku-mais susidūrė ir Švedija bei Norvegija.Sunkumai visas šalis privertė keisti nusistovė-jusius įpročius.

Kaip skelbia „The Economist“, visų pirmabuvo skubama subalsuoti biudžetus. Štai Šve-dijos valstybės skola dar 1996 m. siekė 84proc. BVP, o 2011 m. šią skolą pavyko suma-žinti iki 49 proc. Pats gerovės valstybės mode-lis buvo pertvarkytas atsižvelgiant į visuome-nės senėjimą. Buvo nuspręsta socialinesišmokas labiau susieti su kiekvieno asmeniniuįnašu į biudžetą. Panašiai pertvarkyta ir pen-sijų sistema.

O Danijoje dar 2006 m. priimtas sprendi-mas pavėlinti pensinį amžių nuo 65 iki 67metų. 2010 m. nuspręsta, kad bedarbio pašal-pa gali būti mokama ne ilgiau kaip dvejusmetus. Anksčiau maksimali riba buvo ketverimetai. 2011 m. peržiūrėta ir galimybė išeiti įpensiją anksčiau laiko.

Be to, pabrėžtina Šiaurės valstybių ten-dencija ne tik siekti subalansuoto biudžeto,bet ir noras eksperimentuoti. Švedija nu -spren dė leisti privačioms bendrovėms konku-ruoti su valstybinėmis dėl valstybinių kontrak-tų. Visa tai lėmė, kad dauguma naujų medici-nos klinikų ir vaikų darželių yra statomi priva-čių bendrovių, naudojančių ne valstybės, oprivačius pinigus. Valstybė taip pat leidžia pi -liečiams patiems rinktis norimą paslaugų tei-kėją ir jam skirti valstybės pinigus. Tai ypačpasakytina apie švietimo sistemą.

Galima apibendrinti, kad aštuntajame irdevintajame dešimtmetyje Šiaurės šalys išesmės rėmėsi politika „apmokestink ir iš -leisk“, o vėliau, įsitikinus tokios politikos ne -veiks numu, buvo imtasi reikiamų reformų.To kios politikos neefektyvumą įrodė vien jaufak tas, kad Švedija 1970 m. dar buvo ketvirtatur tingiausia pasaulio valstybė, o 1993 m. nu -smuko į 14 vietą. Tiesa, šiauriečiai nesimetė įkitą kraštutinumą, o nusprendė įrodyti, kadlaisvoji rinka gali sugyventi su dideliu valstybi-niu sektoriumi. Vis dėlto buvo atliktos svar-bios reformos, sumažinusios valstybės dalįBVP. Ši dalis Švedijoje dabar mažesnė nei,tarkime, Prancūzijoje. Be to, buvo nuspręstamažinti mokesčius, skatinti inovacijas.

Kai kalbama apie Šiaurės šalis, norisi pa -brėž ti didžiausią jų pranašumą – pragmatiškąpožiūrį. Taip, šiauriečiai taip pat turi spręstinųproblemų: valstybinis sektorius yra vis dar perdidelis, o privatus – per menkas, be to, vis darreikia mažinti valstybės išlaidas, skatintidarbo rinkos lankstumą. Tačiau pragmatiz-mas iškelia gyvybinius šalies interesus aukš-čiau ideologijos, aukščiau partinių nesutari-mų. Taigi Šiaurės šalys yra puikus pavyzdysišeities iš krizės ieškančioms ES valstybėms.Beje, iš šiauriečių mokosi ir Azijos šalys. ■

PASAULIS

»372013-05-06 ● VEIDAS

1. Švedija2. Danija3. Suomija4. Norvegija5. Šveicarija6. Naujoji Zelandija7. Singapūras8. JAV9. Nyderlandai10. Kanada

Gerovės valstybė, viena vertus, kovoja suskurdu, kita vertus, skatina žmonių

priklausomybę nuo biurokratinių valdžiosinstitucijų, dalijančių išmokas

�

Ilgainiui gerovės valstybės teikiamaispranašumais mielai ir plačiai ėmė naudotis netir tie, kuriems ta pagalba visiškai nėra būtina.

�

2012 m. „TheEconomist“šalių, kuriosegeriausiagyventi,reitingas

UŽS

IEN

IO S

PA

UD

OS

NU

OTR

.

PASAULIS»

2013-05-06 ● VEIDAS38

„Pirmą kartą istorijoje prieinama bus visopasaulio medicininė informacija, tu-

rėsianti lemiamą reikšmę stabdant naujų ligųir pandemijų plitimą“, – neabejoja tech-nologijos, pavadintos „laboratorija lustinėjekortelėje“ (angl. lab-on-a-chip) autorius, Wil-liamo Rice’o universiteto bioinžinerijos irchemijos profesorius Johnas T.McDevittas.

Jo išradimas – tai mažytis, vos kelių cen-timetrų ilgio prietaisas, veikiantis kaipsudėtingiausia laboratorija. Ant šios mini la-boratorijos pakaks užlašinti lašelį seilių, krau-jo ar šlapimo, ir šis su internetu sujungtas prietaisas, įvertinęs žmogaus sveikatos būklę,nusiųs informaciją į duomenų bazę.

Šio išradimo rezultatai stulbinantys:žmogui, turinčiam namie tokį prietaisą,nebereikia vykti į polikliniką dėl kraujo aršlapimo tyrimo, o jį prižiūrintis gydytojas nuo-lat žino, kaip kinta paciento būklė.

Šis nepaprastas išradimas, manoma, išesmės pakeis sveikatos apsaugą visamepasaulyje. Turtingose šalyse, tokiose kaip JAVar Vokietija, jis leis sutaupyti milijardus dole-rių per metus. O besivystančiose valstybėsetokia lustinė laboratorija išgelbės milijonusgyvybių. Kilus pandemijoms bus galimažaibiškai nustatyti susirgimo plitimo geografi-ją bei sukėlėjo mutavimą ir gerokai anksčiauužkirsti kelią ligai.

Nuo infarkto iki ŽIVŠiuo metu tokių lustinių laboratorijų jau

sukurta keletas variantų, o jų kūrėjai savoišradimus nuolat tobulina. Dabar jauišbandytos lustinės laboratorijos, galinčiosnustatyti žmogaus rūgščių ir šarmų pu-siausvyrą, įvertinti, ar organizme nėra metalųsankaupų, išmatuoti cukraus lygį kraujyje.Lustinės laboratorijos tiria ir organizmeesančius toksinus, proteinus, antikūnus,oligonukleotidus.

Visai neseniai J.T.McDevitto vadovaujamimokslininkai jau pradėjo kurti ir ląstelių lyg-meniu tyrimus atliekančias mini laboratori-jas, kurios sugeba atlikti imuninės sistemostyrimus ir nustatyti ŽIV. Beje, būtent pastaro-jo tipo lustams kurti Ostine įkurta atskira

laboratorija, kurios gaminiai jau išbandomiJAV ir kai kuriuose Afrikos regionuose.

„Šioje laboratorijoje sukurta mikrolustinėtechnologija leidžia paprastai, greitai ir efek-tyviai suskaičiuoti kraujyje esančius baltuo-sius kūnelius ir įvertinti, ar žmogus užsikrėtęsŽIV arba jau serga AIDS. Šių prietaisų efek-tyvumas jau išbandytas Bostono ligoninėse irBotsvanoje esančioje ŽIV tyrimų laboratori-joje“, – skelbiama žurnale „The Science“.Pabrėžiama, kad ši technologija ilgainiui netik taps galingu visame pasaulyje naudojamudiagnostikos įrankiu, bet ir leis atlikti tokiųmedicininių tyrimų, kurių iki šiol apskritainebuvo.

Pavyzdžiui, nanotechnologijomis pagrįstaslustas bus programuojamas ir galės vertintiskirtingus baltymus, esančius žmogausseilėse. Mokslininkai tikisi, kad šie tyrimai leisiš anksto numatyti paciento polinkį į širdiesligas ir infarktą arba diagnozuoti infarktą vosjam įvykus. Tam skirtas prietaisas, pavadintas„Cardius“, yra maždaug mokėjimo kortelės

dydžio, bus veiksmingesnis negu dabarveikiančios didžiulės ir sudėtingos laboratori-jos pažangiausiuose medicinos centruose, otyrimui atlikti reikės tik kelių lašų seilių ir vospenkiolikos minučių, kad jos būtų ištirtos.

Unikali ir kita namų sąlygomis naudotipritaikyta mini laboratorija, skirta vėžio pre-vencijai ir ligos eigos stebėsenai. Vien šiaismetais pasitelkus tokį prietaisą gali būti išgel-bėta tūkstančiai gyvybių, mat technologija leis iš anksto numatyti burnos ar gerklės vėžio grėsmę ir užkirsti jai kelią. Mokslininkaiskaičiuoja, kad per metus šios rūšies vėžys diagnozuojamas maždaug 34 tūkst.amerikiečių, iš kurių per metus miršta 8tūkst., o išgyventi ilgiau nei penkerius metus

nuo diagnozės turi galimybę tik pusė ser-gančiųjų.

Naujoji technologija, kuri padės ne diag-nozuoti jau prasidėjusią ligą, o pastebėtipatologiją, mirčių skaičių turėtų sumažintibent perpus, mat laiku pašalinus į patologijąlinkusias ląsteles (tam gali pakakti papras-čiausio ląstelių „nušlifavimo“ be chirurginėsintervencijos) vėžys nebesusiformuoja.

„Svarbiausia, kad šis išradimas atverianaujas galimybes diagnozuoti vėžį vien iš sei-lių. Tobulinant technologiją, iš tų pačių seilių

bus galima nustatyti ir insulto pavojų,taip pat ir įvairių rūšių vėžį“, – teigiamokslininkai „The Science“ skelbia-mame straipsnyje.

Namų medicinos rinka augažaibiškai

Miniatiūrinių namie naudojamųlaboratorijų kūrėjai neabejoja, kad šie

prietaisai jau netrukus bus gaminamimasiškai, o jų kaina bus prieinama ne tikišsivysčiusių šalių gyventojams. Kad šiųišradimų ateitis – kiekvieno iš mūsų namai,neabejoja ir Pasaulio sveikatos organizacijosatstovai. Jų skaičiavimu, jau dabar mini labo-ratorijų kūrėjai yra vieni iš patentų lyderiųAmerikoje, o tarp patentuotų ateities lustiniųlaboratorijų koncepcijų yra ir, tarkime, išradi-mai, leisiantys vertinti žmogaus medžiagųapykaitos sistemą, žarnyno bakterijas ir kt.

Šių išradimų šviesią ateitį garantuoja irgausus rėmėjų būrys. Pavyzdžiui, tarpJ.T.McDevitto laboratorijų rėmėjų –Nacionalinis JAV sveikatos institutas, Billo irMelindos Gatesų fondas ir daugybė kitų.

Prof. J.T.McDevittas yraužpatentavęs per 150išradimų, pakeisiančiųateities sveikatos priežiūrąvisame pasaulyje.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

MOKSLAS

Kada namie turėsimeasmeninę medicinoslaboratoriją?Mokslininkai jau sukūrė technologijas, kurios suteiks galimybękiekvienam žmogui pačiam namie pasidaryti sudėtingus kraujo,šlapimo ar seilių tyrimus, o gydytojams – per atstumą stebėtipacientų ligų eigą, užbėgti už akių širdies smūgiui ir netdiagnozuoti vėžį ar ŽIV.Rima Janužytė

Sudėtingus ir brangius medicininius tyrimus atnaudodamas nanotechnologi jo

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

PASAULIS

»392013-05-06 ● VEIDAS

Kad namų medicina sparčiai skinasi keliąį mūsų namus, liudija ir „Pricewaterhouse-Coopers LLP“ tyrimai. Skelbiama, kad jaušiandien asmeniniams poreikiams pritaikytosmedicinos rinka JAV vertinama apie 232mlrd. dolerių ir artimiausiu metu turėtų augtimaždaug po 11–15 proc. per metus.

Skaičiuojama, kad šios asmeniniams po-reikiams pritaikytos namų medicinos rinkosvertė jau 2015 m. sieks 452 mlrd.dolerių ir apims visą pasaulį, ypačjei bus ištobulinti ir masiniam naudojimui pritaikyti būtent lus-tiniai prietaisai, namų sąlygomisleisiantys diagnozuoti ir stebėtiįvairias ligas.

Pasak analitikų, be šių mikro-laboratorijų, šiuo metu tobuli-namos ir kitos namų medicinostechnologijos: telemedicinos, svei-katos informacinių technologijų irligų valdymo paslaugų. Jų vertėšiandien siekia maždaug 4 mlrd.dolerių, tačiau gali išaugti daugiaunei dešimteriopai ir jau 2015 m.siekti 100 mlrd. dolerių.

Tai reiškia visiškai naujas gali-mybes net bendrovėms, kurios sumedicina niekada neturėjo nieko bendro.Pavyzdžiui, nauji išradimai medicinos srityjegali tapti labai pelninga niša ryšio operato-riams, įvairių jutiklių ir daviklių gamintojams,pagaliau – logistikos įmonėms.

Iš esmės keisis supratimas apieįkainius

Žinoma, namų medicinos rinkos su-

klestėjimas neišvengiamai reiškia ir nemažusiššūkius tradicinės medicinos rinkos daly-viams. „Asmeninės medicinos, kuri skirtaindividualizuotam gydymui ir priežiūrai,ateitis – nepaprastai spartus augimas. Tačiaunaujovės, kurios suteiks viltį milijonams ligo-nių, kelia nemažą grėsmę dabar iš medicinosgyvenantiems rinkos dalyviams“, – kons-tatuoja „PricewaterhouseCoopers LLP“

analitikai.Iš tiesų asmeninės medicinos rinkos plėtra

gali iš esmės pakeisti tradicinių sveikatospriežiūros organizacijų vaidmenį. Visų pirmamasinius vaistus iš gamybos laipsniškai iš-stums personalizuoti medikamentai, oplataus profilio gydymą anksčiau ar vėliaupakeis individualus.

Be abejo, tai nebūtinai reiškia vien nuos-

tolius vaistų gamintojams ar medicinos spe-cialistams, bet iššūkiai jų tikrai laukia.„Pirminės sveikatos priežiūros paslaugųteikėjai, siekdami išlikti naujomis medicinosrinkos sąlygomis, ko gero, pasiūlys naujųpaslaugų. Gydytojai, kurie norės ir toliauišlikti konkurencingi, turės mokytis geno-mikos ir proteomikos, nepaisant to, ką jiestudijavo medicinos universitetuose. Teksvisiškai perorientuoti ir universitetus – juk jieturės rengti visiškai naujos kartos gydytojus irslaugytojus, kurių darbas bus tikrai nepalygin-ti sudėtingesnis. Vadinasi, universitetai turėsatnaujinti savo programas“, – netolimą ateitįprognozuoja analitikai.

Turės keistis ir požiūris į asmeninių vaistųbei medicinos paslaugų kompensavimą. Taipalies farmacijos ir diagnostikos bendroves,medicininės įrangos gamintojus. Galiausiaikeisis ir draudimo įmokos. Šiandien josapskaičiuojamos remiantis praeities statisti-ka, leidžiančia prognozuoti išlaidas masėms.Asmeninės medicinos atžvilgiu stabilumo irprognozuojamumo bus gerokai mažiau.

„Tai nereiškia, kad sveikatos priežiūrabrangs. Priešingai, nebus švaistomi pinigainereikalingoms paslaugoms. Juk namų labo-ratorijos sumažins eiles, medicinos specialistųporeikį, be to, gydymas, žinant tikslią diag-nozę ir individualias indikacijas, bus trumpes-nis, efektyvesnis ir pigesnis net tuo atveju, jeibus naudojamos pačios naujausios tech-nologijos“, – neabejoja asmeninės medicinostyrinėtojas Geraldas McDougallas.

Jo vertinimu, pagrindinė sveikatos refor-mos strategija turi būti didesnis pačių skirtin-

giausių sveikatos rinkos žaidėjųbendradarbiavimas, mat tik suderi-nus veiksmus, paslaugas, įkainiusbus galima prisitaikyti prie naujųrinkos sąlygų, kurios bus orientuo-tos nebe į gydymo procesą, bet įgalutinį rezultatą – išgijimą arbaligos prevenciją.

„Teks pakeisti požiūrį ir suvokti,kad ilgas gydymas medikamentaisreiškia nesėkmę, o sugebėjimas jovisai išvengti – tai profesionalumasir pažanga, už kurią pacientas irgiturės mokėti“, – aiškina analitikas,leisdamas suprasti, kad netolimojeateityje sveikata bus brangi ne tikperkeltine prasme.

„Medicinos mokslo ir tech-nologijų pažanga bus susiliejusi su

didėjančiu dėmesiu sveikatai, sveikatinimui irprevencijai, kuri farmacijos bendroviųklestėjimo laikotarpiu buvo ne tokia svarbikaip gydymas. Be to, sveikatos veiksnys tapssvarbus ne tik JAV ar Europoje, nes dabarkuriamos technologijos laiku užkirs keliądaugybei ligų Afrikoje, Azijoje ir kitur“, –prognozuoja „PricewaterhouseCoopers“sveikatos tyrimų vadovas Davidas Levy. ■

us ateityje kiekvienas žmogus galės atlikti namuose,gi jomis pagrįstus, su internetu sujungtus prietaisus

▲

Naujieji įrenginiai leis sutaupyti milijardus dolerių ir eurųper metus

▲

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„VE

IDO

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Pastaraisiais metais įmonių socialinei atsa-komybei (ĮSA) pasaulyje skiriama vis

daugiau dėmesio, ji vis dažniau patenka tiek įES, tiek į Jungtinių Tautų darbotvarkę.Lietuvoje ĮSA taip pat populiarėja, tačiauverslas tai labiau suvokia kaip neblogą viešų-jų ryšių priemonę, o ne tikrą įsipareigojimą.

Iš tiesų vieno bendro ĮSA apibrėžimonėra, tad įvairiose šalyse sudėliojami skirtingiakcentai. Galima išskirti nebent dažniausius:saugią, ekologiškai švarią aplinką, stipriąsocialinę sanglaudą, skaidrią, etišką verslopraktiką bei išlaikomą įmonių konkurencin-gumą, nekenkiantį su verslu susijusioms gru-pėms. Europos Komisija taip pat nepateikiatikslaus apibrėžimo: „Kai užsiimdamos kas-dienine verslo veikla bendrovės socialinėje iraplinkos srityse savanoriškai siekia didesniųtikslų, nei nustatytieji pagal teisės aktus, beigali apimti įvairias sritis.“

Kiek aiškiau įmonių socialinę atsakomybęapibrėžia Archie B.Carrollo keturių daliųpiramidės modelis, išskiriantis verslo ekono-

minius, teisinius, etinius bei labdaros, filant-ropijos įsipareigojimus. Ekonominiai orien-tuoti į tai, kad akcininkai gautų pakankamąinvesticinę grąžą, darbuotojams būtų užtik-rintos tinkamos darbo sąlygos bei atlygini-mas, o klientai gautų geros kokybės produk-tus ar paslaugas už pagrįstą kainą. Toliaueinantys teisiniai įsipareigojimai nurodo lai-kytis įstatymų ir „žaidimo taisyklių“, etiniaikalba apie teisingą elgesį, nekenkiantį aplin-kai ir visuomenei, o piramidės mažiausią dalįužima socialiai atsakingo verslo pareigaprisidėti prie bendruomenės, kurioje vei-kia, reikalų ir gerovės didinimo.

Beje, čia vertėtų atkreipti dėmesį, kadnet ir socialiai atsakingo verslo prioritetasyra siekti kuo didesnio pelno.

Kiek realybė skiriasi nuo ataskaitųPasak darnios plėtros vystymo eksper-

tas Liudo Jurkonio, socialinės atsakomy-bės principų taikymo ribų nėra, tad ir įver-

tinti, kada įmonė pasiekia „tikrai atsakingoverslo“ lygmenį, sudėtinga.

Būtent tai ir leidžia daugeliui Lietuvosįmo nių save laikyti socialiai atsakingomis.„Ka dangi įmonių socialinės atsakomybėssąvoka daugiaaspektė, jos platumas sukeliasunkumų stengiantis suvokti, kas tai iš tikrųjųyra“, – komentuoja Socialinės apsaugos ir dar -bo ministerijos, atsakingos už ĮSA veiklą Lie -tuvoje, specialistė Jelena Polijan čuk.

Žvelgiant formaliai, Lietuvojevei kiantis nacionalinis atsakingovers lo įmonių tinklas (NAVĮT) vie-nija per 130 narių. Vis dėlto ir šioskai čiaus pagrįstumas kelia abejo-nių. Kad įmonė taptų NAVĮT, o kar -tu ir JT Pasaulinio susitarimo tinklonare, ji turi pateikti paraišką, ją ap -svarsto NAVĮT ir nu siunčia į JT Pa -

saulinio susitarimo būstinę Niu jorke. Tada, jeipasirodo, kad įmonė atitinka dešimtį miglotųPasaulinio su si tarimo atsakingo verslo princi-pų, ji tampa nare. O tuo met telieka kas tamtikrą laikotarpį teikti socialinės atsakomybėsataskaitas. Bė da ta, kad niekas netikrina, kiekjos skiriasi nuo realybės.

Pasirodo, Lietuvoje nėra nė vienos įmo-nės, išbrauktos iš NAVĮT sąrašo, nors buvonuskambėję ir gana skandalingų istorijų.Pavyzdžiui, NAVĮT vadovavęs skandinavų

bankas „Swedbank“ nuolat skelbiasi esantissocialiai atsakinga įmonė, tačiau per krizę joelgesys su socialine atsakomybe prasilenkėšviesmečiais. „Jų santykiai su klientais tiesiogamoralūs. Turime daug pavyzdžių, kai ikiekonominio sunkmečio šis bankas, turėda-mas labai gerų klientų, lengva ranka dalijojiems paskolas, tačiau atėjus sunkmečiui ėmėžiūrėti tik savo interesų ir stengėsi maksima-liai išnaudoti sa vo buvusius partnerius, klien-tus. Dėl to daug įmonių bankrutavo“, – teigiaLietuvos verslo darbdavių konfederacijos ge -neralinis direktorius Danas Arlauskas.

Svarbu ir tai, kad šio banko pavadinimasfigūravo istorijoje dėl kartelinių didžiųjų ša -lies bankų susitarimų, kai nepagrįstai ribotoskonkurentų galimybės veikti grynųjų pinigųtvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose.Tada „Swedbankui“ po Kon kurencijos ta ry -bos tyrimo buvo paskirta daugiau 14 mln. Lt.bauda, o kitam taip pat NAVĮT sąraše esan-čiam šios istorijos dalyviui SEB bankui –beveik 25 mln. Lt.

„Man nepatinka, kad Lietuvoje ištraukia-mas koks nors vienas aspektėlis ir iš jo jausprendžiama apie įmonės socialinę atsako-mybę“, – pabrėžia D.Arlauskas.

Socialinė atsakomybė gerai„parsiduoda“

Klaipėdos universiteto Vadybos ka -ted roje tirta, kaip socialiai atsakingomispasiskelbusios Baltijos šalių įmonės suvo-kia so cia linę atsakomybę. „Išryškėjo skir-tingos tendencijos: Latvijos ir Estijos įmo-nės žiūrėjo globaliau, giliau, o štai lietuviųpo žiū ris buvo paviršutiniškesnis. Galimasu tikti, kad labiau nei kitos valstybės so cia -linę atsakomybę traktavome kaip ga lin čiąpritraukti daugiau vartotojų ir padidintipelną“, – pažymi dr. Ligita Šimanskienė.

VISUOMEN�»

2013-05-06 ● VEIDAS40

Lietuvos verslo darbdavių kon fe -deracijos generalinis direktoriusDanas Arlauskas: „Įmonės giriasibesiel giančios socialiai atsa -kingai, nors tėra raginamospragmatiško stimulo sutaupyti.“R

.VIL

IMO

NU

OTR

.

Filantropinė atsakomybė

Etinė atsakomybė

Juridinė atsakomybė

Ekonominė atsakomybė

Carroll ĮSA keturių dalių modelis

TENDENCIJA

Socialinė atsakomybė = viešieji ryšiai. Bet taip neturėtų būtiDaugybė Lietuvos įmonių savevadina socialiai atsakingomis,nors iš tiesų tokių įmonių mūsųšalyje tik kelios dešimtys.Vaiva Sapetkaitė

Socialiai atsakingų įmonių atsakomybės

„DR

EA

MS

TIM

E“

NU

OTR

.

Jos žodžiais, Lietuvoje kai kurie įvaizdžio irrinkodaros specialistai net siūlo savo klientamspavaidinti ir paskelbti keletą socialinės at sa -komybės akcijų, kad jas nušviestų žiniasklaida.

D.Arlauskas priduria, kad neretai įmonėsgiriasi besielgiančios socialiai atsakingai, norsiš esmės ką nors padaro tiesiog raginamospragmatiško stimulo sutaupyti arba pagerintisavo našumą.

„Išteklių taupymas neturėtų būti siejamassu socialiai atsakingos įmonės statusu. Sa ky -ki me, anksčiau ėjo popierinis leidinio „Ti -mes“ variantas, tačiau vėliau nuspręsta persi-kelti į internetą. Vadinasi, pagal tą logiką,kuri dabar vyrauja Lietuvoje, būtų giriamasi,kad tai jau yra socialiai atsakinga įmonė,besirūpinanti gamtosauga, o iš tikrųjų tiesiogremtasi ekonomine logika ir siekta mažintisąnaudas, – detalizuoja D.Arlauskas. – Pa -našus ir ekono minis interesas išlaikyti gerusdarbuotojus, todėl jiems sudaromos gerosdarbo sąlygos.“

Ką darome blogai ir į ką lygiuotisL.Šimanskienės manymu, viena didžiau-

sių problemų ta, kad daugelis iniciatyvų būnavienadienės, gana chaotiškos. „Taigi padėtųįmonės vertybių išgryninimas ir suvokimas,ką ir dėl ko jos nori daryti“, – sako ji.

Paviršutinišką įmonių požiūrį kritikuoja irL.Polijančuk. „Jei įmonė pakeičia mokyklailan gus – sveikintina, bet ji dar nėra socialiaiat sakingai besielgianti įmonė“, – nukerta ji.

Pasak L.Jurkonio, turime žvelgti į Skan di -na vijos valstybes, kurios toli pažengusios ir tu -ri ilgametes socialinės atsakomybės principųtaikymo tradicijas. Tai lemia visuomenės bran -da ir aktyvumas. „Būtent dėl to kiekviena įmo -nė priversta užtikrinti, kad finansiniai ro dik liaiir įmonės deklaruojamos vertybės ne tik išvar-dijamos jų ataskaitose, bet ir realiai įgy ven -dinamos“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

J.Polijančuk manymu, lygiuotis į skandina-vus dar gerokai per anksti. Užtektų pa žvelg ti įVo kietiją ar kaimynę Lenkiją. „Joje daugdėmesio skiriama socialinės atsakomybės ska-tinimui regionuose, kas Lietuvai irgi ypač ak -tualu“, – apibendrina ministerijos atstovė. ■

Norėdamos sukurti gerovės valstybę,šalys renkasi darnaus vystymosi kelią.

Siekiant darnaus vystymosi vis svarbesniuinstrumentu tampa įmonių socialinė atsa-ko mybė. Šiuo metu Lietuvoje, Socialinėsap saugos ir darbo ministerijos duomeni-mis, Nacionaliniam atsakingo verslo tink-lui priklauso 130 įmonių ir organizacijų.Ta čiau ne visos šio tinklo narės priklauso„Global Compact“, dažniausiai dėl to, kadyra mažos arba jos yra užsienio įmonės,kurių narystė įskaitoma korporatyviniu ly -giu. Taigi paties „Global Compact“ duo-me nimis, jam šiuo metu priklauso 87 Lie -tuvos organizacijos. Tarp tinklo narių esa -ma finansų, telekomunikacijų, pramonės,konsultacijų ir kitiems sektoriams atsto-vau jančių įmonių, asociacijų, profesinių są -jungų ir akademinių institucijų.

Viešai pateikiama informacija apie įmo-nės socialinę atsakomybę padeda užsitar-nauti didesnį pasitikėjimą, sukurti pa trauk -laus ir patikimo darbdavio įvaizdį. So cialiaiatsakinga įmonė gali tikėtis, kad joje norėsdirbti geriausi darbuotojai, taip pat jai pa -vyks ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti perso-nalą. Tokių įmonių rengiamos socialinės at -s a komybės ataskaitos padeda įmonėms ge -rinti ir santykius su valdžios atstovais bei su -da ro palankesnę terpę derėtis dėl leidimų,licencijų, spręsti kitus verslo klausimus.Ben dradarbiavimas su nevyriausybinėmisor ganizacijomis vertinamas kaip įmonių at -virumo, noro išklausyti bei atsižvelgti į vi -suo menės nuomonę ir poreikius išraiška.

Lietuvos Vyriausybės nuomone, kuri pa -teikta 2010 m. patvirtintoje Naciona li nėsįmo nių socialinės atsakomybės plėtros2009–2013 m. programoje, įmonių sociali-nės atsakomybės plėtrą Lietuvoje stabdo gy -ventojų pilietinio aktyvumo stoka, nepakan -kamai stiprios profesinės sąjungos ir ki tosnevyriausybinės organizacijos. O įmoniųsocialinė atsakomybės plėtra priklauso nuobendro visuomenės išprusimo ir žmoniųpajamų. Jei didelė dalis gyventojų skurs ta, ovidurinė klasė nyksta, žmonės tu ri mažiaupinigų, jie priversti taupyti ir ima dominuotitokie kriterijai, kaip prekės ar paslaugoskaina. Mokėti daugiau už so cia liai atsakin-gų įmonių produkciją žmonės gali tik turė-dami didesnes finansines galimybes. Versloaplinkoje susidariusi nuo mo nė, kad įmoniųsocialinė atsakomybė – bran gus procesas,neduodantis realios naudos. Lietuvoje įmo-

nės dažniausiai konkuruoja dėl kainų, kar-tais – dėl kokybės, bet mažai – dėl reputaci-jos ar socialinės atsakomybės.

Nacionalinės įmonių socialinės atsako-mybės plėtros 2009–2013 m. programos irjos įgyvendinimo 2009–2011 m. priemoniųplano strateginis tikslas – sudaryti sąlygasplėtoti įmonių socialinę atsakomybę ir ska-tinti įmones diegti socialinės atsakomybėsprincipus. Programoje nustatyti šie tikslai:kurti teisinę ir institucinę aplinką, palankiąįmonių socialinei atsakomybei plėtoti, beiskatinti geresnį įmonių socialinės atsako-mybės suvokimą, socialinį ir aplinkosaugi-nį sąmoningumą bei didinti įmonių ir suin-teresuotų šalių kompetenciją įmonių socia-linės atsakomybės klausimais.

Tačiau šitos priemonės bei numatyti4670 tūkst. Lt iš Europos socialinio fondotikrai nepaskatins įmonių socialinės atsa-ko mybės plėtros, nes daugelis Lietuvosįmo nių dėl per didelės mokesčių naštosvos gali išgyventi, o augantis šešėlinis vers-las dar labiau mažina ne šešėlyje dirbančiųįmo nių konkurencingumą, todėl Vy riau -sybė, užuot kūrusi formalias bei imitacinesprogramas ir švaisčiusi lėšas, turėtų gerintiverslo sąlygas ir mažinti mokesčių naštąLietuvos įmonėms.

Lietuvoje vis dar toleruojamas mokes-čių vengimas, kontrabanda ir korupcija, otai savo ruožtu sudaro palankias sąlygasšešėliniam verslui. Iš tiesų Lietuvoje būtinadidinti mokesčių mokėtojų skaičių ne tikkovojant su šešėlinio verslo pasekmėmis irribojant atsiskaitymus grynaisiais pinigais,griežtai baudžiant ne tik darbdavius, bet irnelegaliai dirbančius darbuotojus, įvedantvisuotinį pajamų deklaravimą ir panašiai,bet visų pirma likviduojant šešėlinio verslopriežastis. Mažinimas mokesčių naštosverslui bei įvairių biurokratinių kliūčiųverslo plėtrai gali būti daug veiksmingesnėpriemonė už visas kovos su šešėlinio verslopasekmėmis priemones.

Daugelis ES šalių narių skatina įmoniųsocialinę atsakomybę, pasitelkdamos vie-šuosius pirkimus bei investavimo politiką,todėl, užuot skyrusi lėšų gyventojų sąmo-ningumo didinimui ir įmonių švietimui,Lietuvos Vyriausybė visų pirma turėtų pasi-rūpinti mokesčių naštos atsakingam versluimažinimu bei viešųjų pirkimų ir investavi-mo politikos tobulinimu, integruojant įmo-nių socialinės atsakomybės kriterijus. ■

KAS STABDO ĮMONIŲ SOCIALINĖSATSAKOMYBĖS PLĖTRĄ LIETUVOJE

Lietuvoje įmonės dažniausiai konkuruoja dėlkainų, kartais – dėl kokybės, bet mažai – dėlreputacijos ar socialinės atsakomybės.

Dr. Ruslanas KovaliovasBendrovės „Mediashop“ valdybos pirmininkas

VISUOMEN�KOMENTARAS

»412013-05-06 ● VEIDAS

Nors bankas „Swedbank“ formaliaisocialiai atsakinga įmonė, per krizę

elgėsi socialiai itin neatsakingai

�

A.U

FAR

TO, „

BFL

“ N

UO

TR.

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“ N

UO

TR.

2013-05-06 ● VEIDAS42

SVEIKATA

Širdies nepakankamumaspavojingesnis už kai kuriasonkologines ligasLietuvoje širdies nepakankamumas vargina daugiau nei 70 tūkst.žmonių. Nustačius širdies nepakankamumą, pusės tokių ligoniųlikusio gyvenimo trukmė vidutiniškai tėra penkeri metai.Austė Merkytė

Šios ligos paplitimas apima beveik 3 proc.bendros suaugusiųjų populiacijos Lietu-

voje. Lietuvos higienos instituto duomenimis,2011 m. iš viso užregistruoti 72 226 širdiesnepakankamumo atvejai.

Neatsitiktinai į šią patologiją atkreiptaspasaulinis dėmesys, kiekvienais metais rengia-ma informacijos kampanija. Europoje suvo-kimo apie širdies nepakankamumą diena mi-nima gegužės pirmąjį savaitgalį, o amerikie-čiai šiai sveikatos problemai aiškinti skiria visąsavaitę, kuri prasideda nuo vasario 14-osios.

Vos tik Europos kardiologų draugijosŠirdies nepakankamumo asociacija inicijavošią kampaniją, Lietuva, būdama Europoskardiologų draugijos narė, prie jos nedels-dama prisidėjo.

Lietuvoje ši diena minima jau ketvirtusmetus. Be įvairių informacinių renginių,didžiausias renginys Širdies nepakankamu-mo dienai paminėti šiemet prasidėsgegužės 10 dieną 16 val. prekybos centre„Panorama“. Visuomenė bus supažin-dinta su šio negalavimo priežastimis,pradedant įvairiomis paskaitomis, ani-maciniais filmais apie širdies veiklą,pokalbiais su ekspertais, baigiant įvairiaiskūno matavimais ir krūvio tolerancijostestais. Paprastai tokie renginiai sulaukiadidelio visuomenės susidomėjimo.

Gyventojams būtina suvokti, kaipsvarbu širdies nepakankamumą laikudiagnozuoti ir pradėti gydymą, kad pail-gėtų sergančiųjų širdies liga gyvenimotrukmė ir pagerėtų jų gyvenimo kokybė.

Gydymas itin brangusŠirdies nepakankamumas – tai patologinė

būklė, sindromas, kai širdies skilveliai nebe-sugeba išstumti pakankamai kraujo į mažąjįar didįjį kraujotakos ratus. Kadangi mūsųširdis dirba kaip siurblys, veikiama įvairiųneigiamų veiksnių ji pradeda silpti ir sutrinkakraujo cirkuliacija – vystosi širdies nepakan-kamumas. Gydymo sėkmė ir žmogaus gyve-nimo trukmė priklauso nuo to, kaip jissupranta, kas su juo vyksta, ir kaip sugeba sa-vimi pasirūpinti. Medikai konstatuoja, kadpacientai apie tai dažniausiai sužino tuomet,kai atsiduria ligoninėje ir kai nustatomasūminis širdies nepakankamumas.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų univer-siteto Širdies nepakankamumo sektoriausvedėjos prof. Aušros Kavoliūnienės, Lietuvo-je širdies nepakankamumas išsivysto su-laukus vidutiniškai 65 metų amžiaus.

„Mes dažnai neįvertiname, kad širdiesnepakankamumas labai pavojingas: jis su-trumpina žmogaus gyvenimą, pakeičia gyve-nimo kokybę. Bijome vėžio diagnozės, tačiauširdies nepakankamumas yra kur kas baises-nė diagnozė nei krūties vėžys moterims arprostatos vėžys vyrams. Todėl Europos kar-diologų draugija jau daugelį metų miniŠirdies nepakankamumo, arba suvokimoapie šį negalavimą dieną, kad informuotųvisuomenę apie jos svarbą ir prevencijosbūtinybę, – sako A.Kavoliūnienė. – Be to,reikia suvokti, kad širdies nepakankamumogydymas valstybei kainuoja keturis kartusdaugiau, nei bet kokios lokalizacijos vėžio

gydymas. Nes gydymo sąnaudas sudarodažnos ir besikartojančios hospitalizacijos.Kaip žinome, gydymas ligoninėse yra patsbrangiausias.“

Kaip atpažinti ligąLietuvos kardiologų draugijos Širdies

nepakankamumo darbo grupės pirmininkėdr. Jelena Čelutkienė pabrėžia, kad šios ligosprognozė yra labai bloga, todėl reikia kuoanksčiau atpažinti šią ligą. Kuo anksčiau buspradėtas gydymas, tuo ilgesnio išgyvenimogalima tikėtis. Laikoma, kad nustačius šiądiagnozę po penkerių metų miršta apie pusępacientų.

Čia derėtų paaiškinti, kad tai nėra atskira

širdies liga, o funkcijos sutrikimas sergant betkuria kita širdies liga. Pirmiausia turi būtistruktūriškai pažeista širdis bei išsivystytiširdies ir kraujagyslių liga.

Širdies nepakankamumas dažniausiaiišsivysto persirgus miokardo infarktu, rečiau –nestabiliąja krūtinės angina ar ilgai sergantišemine širdies liga, padidėjusio kraujos-pūdžio ligomis, esant kai kuriems širdies ritmosutrikimams, pavyzdžiui, lėtiniam prieširdžiųvirpėjimui. Gana daug žmonių nepastebi šioproceso, nežinodami jo simptomų arba tiesiogatsiradusius naujus simptomus siedami susenėjimu. Juo labiau kad dažniausiai šie simp-

tomai neatsiranda staiga, per vieną naktį,o vystosi palengva ir ilgainiui sunkėja.

Nors priežasčių tokiai būkleiprasidėti yra labai daug, pačios dažniau-sios širdies nepakankamumą suke-liančios ligos yra išeminė širdies liga irarterinė hipertenzija – padidėjusio krau-jospūdžio liga.

Pasak J.Čelutkienės, dažniausi šir-dies nepakankamumo simptomai yradusulys, gali varginti kosulys, greitasnuovargis, skysčių kaupimasis, pasi-reiškiantis kojų tinimu, svorio bei pilvoapimties didėjimu. Žmonės pradedanetoleruoti krūvio, mažėja jų darbingu-

mas. Pavyzdžiui, darosi sunku lipti laiptais,eiti ilgesnį atstumą.

DiagnostikaLigą gydytojai per apžiūrą diagnozuoja

pirmiausia pagal tipinius požymius. Įtarusširdies nepakankamumą, diagnozė turi būtipatvirtinta širdies vaizdinimo tyrimais – ultra-garso arba kartais magnetinio rezonanso.Europos kardiologų draugijos širdiesnepakankamumo diagnostikos ir gydymogairės rekomenduoja tirti kraujo žymenį,kuris padeda identifikuoti širdies nepakanka-mumą. Lietuvoje toks tyrimas atliekamas tikkai kuriuose medicinos centruose ir univer-sitetinėse klinikose.

Lietuvoje širdies nepakankamumas iš siv

„MA

TTO

N“

NU

OTR

.

» PRLIETUVA

432013-05-06 ● VEIDAS

Pasak A.Kavoliūnienės, širdies nepakan-kamumo diagnozavimas priklauso nuo to,kokios stadijos yra liga. Pavyzdžiui, net jeižmogus ir jaunas, tačiau yra nutukęs ir turipadidėjusį kraujo spaudimą, įvertinus jo būklęgali paaiškėti, kad pacientas priskirtinas Aširdies nepakankamumo stadijai. Tai reikštų,kad jam gresia labai didelė rizika išsivystytiširdies ligoms ir širdies nepakankamumui.

Pas šeimos gydytojus apsilanko sergantiejiarterine hipertenzija arba hipertenzineširdies liga. Šie žmonės mano, kad jiems tik padidėjęs kraujo spaudimas. Tačiaukiekvieną pacientą ištyrus ultragarsu būtųnustatyta ir struktūrinių kairiojo širdies skil-

velio pakitimų, kuriems atsiradus bus diag-nozuotas B stadijos širdies nepakankamu-mas. Tokį ligonį galėtume įvardyti sergančiupradinės fazės širdies nepakankamumu. Tąpatį ligonį dar po penkerių metų, jei nebuskoreguojamas kraujo spaudimas, jau varginsnutukimas, didelis cholesterolio kiekis, jamvystysis ligos komplikacijos ir bus nustatytasširdies nepakankamumo klinikinis pasireiški-mas – vadinamoji C stadija.

Maždaug 5–10 proc. tokių pacientųpasiekia D stadiją, kai gydymas vien vaistaisnebepadeda ir prireikia chirurgo pagalbos,širdį pavaduojančių prietaisų ar netgi širdiestransplantacijos.

Gydymas – kompleksinisGydant širdies nepakankamumą taikomos

kompleksinės priemonės, ir tai nėra vien tikvaistai. Daug įtakos turi paciento gyvensenospokyčiai, kaip jis sugeba keisti mitybą, mažin-ti stresą, reguliuoti miego ir poilsio režimą.Gydymo plane nemedikamentinis gydymassudaro apie 60 proc. Negaluojant dėl širdiesnepakankamumo didelės įtakos turi dietoslaikymasis, ribojant skysčių kiekį, mažinantarba iš viso atsisakant druskos.

Turint šią negalią, visą gyvenimą teks var-toti gydytojo paskirtus vaistus. Pasak gydyto-jos J.Čelutkienės, širdies nepakankamumuigydyti naudojama keletas veiksmingų vaistųgrupių. Vieni palengvina širdies darbą, kitisuretina širdies ritmą ir padeda širdžiai dirbtitaupiau, treti šalina skysčius ir t.t.

Palyginti neseniai tokiems pacientams

pradėta skirti naują vaistą Ivabradiną, įtrauk-tą į pagrindinę širdies nepakankamumo gydy-mo schemą. Jį vartojant pasiekiamas tikslinisširdies susitraukimų dažnis – mažiau nei 60kartų per minutę. Nustatyta, kad nusilpusiaiširdžiai reikalingas taupiausias darbo reži-mas. Ivabradino svarbiausia savybė, kad jisspecifiškai retindamas širdies ritmą pagerinajos darbą.

Iki šiol vaistas buvo skiriamas tik išemineiširdies ligai gydyti, bet nuo 2012 m., atsiradusnaujiems tyrimų duomenims, pripažinta, kadšis vaistas turi būti skiriamas ir širdiesnepakankamumui gydyti kartu su kitaisširdies nepakankamumą gydančiais vaistais.Jis priskiriamas prie tų preparatų, kurie page-rina ligos prognozę. Kitaip tariant, pailginapaciento gyvenimo trukmę. Skiriant Ivabra-diną kartu su kitais vaistais, pasiektas mažiau-sias mirštamumas tarp širdies nepakankamu-mu sergančių ligonių. Ivabradinas kompen-suojamas krūtinės anginai gydyti, bet nėrakompensuojamas širdies nepakankamumuigydyti. Čia specialistai įžvelgia trūkumą, nesvaistas nėra prieinamas visiems šia liga ser-gantiems pacientams.

Ligoniai, sergantys ir krūtinės angina, irširdies nepakankamumu, turi žinoti savopulsą, kad sergant abiem ligomis geriau, kaipulsas yra mažesnis nei 70 kartų per minutę,o tikslinis – 60 kartų per minutę. Ivabradinasreprezentuoja naujausią grupę vaistų,padedančių pasiekti reikalingą pulso kon-trolę, taip palengvina ligos simptomus, eigą irpailgina išgyvenamumą. ■

Angiotenziną konvertuojančio fermentoinhibitoriai – AKFIBlokuoja organizmo išskiriamo hormonoangiotenzino II susidarymą, taip priversdamikraujagysles atsipalaiduoti ir mažindamikraujo spaudimą. Tuomet širdžiai nereikiaįveikti didelio pasipriešinimo, kad išstumtųkraują į organizmą. Mažina ligospaūmėjimus bei pailgina gyvenimą.

Angiotenzino II receptorių blokatoriai – ARBBlokuoja angiotenzino II, natūralaus inkstųgaminamo hormono, veikimą. Taip atpalaiduoja kraujagysles ir mažina kraujospaudimą. Skiriami pacientams, kurie netoleruoja AKF inhibitorių.

Beta blokatoriaiKai širdis dirba silpniau, nei turėtų, organiz-mas bando tai kompensuoti išskirdamasadrenaliną ir noradrenaliną, hormonus, pa-greitinančius širdies darbą ir didinančius krau-jo spaudimą. Ilgas šių hormonų veikimas galipakenkti širdžiai. Beta blokatoriai padedaširdžiai susitraukinėti lėčiau, mažina kraujo

spaudimą, saugo širdį nuo ilgalaikio kenks-mingo adrenalino bei noradrenalino poveikioir apsaugo nuo staigios širdinės mirties.

Mineralokortikoidų receptorių antagonistai – MRABlokuoja natūralių, antinksčių produkuo-jamų, hormonų, kurie gali pabloginti širdiesnepakankamumą, veikimą.Mažina ligos paūmėjimusbei pailgina gyvenimą.

DiuretikaiPadeda organizmui šalintiskysčių perteklių, skatinda-mi inkstus gaminti daugiaušlapimo, sumažina pati-nimus.

Digitalio preparataiDažniausiai vartojamas digitalio preparatasyra digoksinas. Jis gali šiek tiek sustiprintiširdį ir sumažinti širdies susitraukimų dažnį.Ypač naudingas asmenims, kurių širdies ritmas nereguliarus, esant prieširdžių vir-

pėjimui su dažnais širdies susitraukimais,kai pacientas netoleruoja beta blokatorių.

If inhibitoriaiIf inhibitorius Ivabradinas, naujausia vaistųgrupė, rekomenduojama širdiesnepakankamumui gydyti. Ivabradinas ma-žina išskirtinai širdies susitraukimo dažnį,

neveikdamas kitų sistemų,dėl to pacientai jį labai geraitoleruoja. Tai ypač svarbutiems širdies nepakankamu-mu sergantiems pacien-tams, kurių arterinis krau-jospūdis yra normalus arnet linkęs į mažesnį, nesIvabradinas nemažina krau-

jospūdžio. Todėl skiriant Ivabradiną lengvapasiekti rekomenduojamą pulsą iki 60 kartųper minutę. Specifiškai retindamas pulsą,Ivabradinas pagerina širdies darbą, todėljau per pirmuosius gydymo mėnesius jispagerina fizinio krūvio toleranciją, gyvenimokokybe, o vartojant ilgą laiką mažina ligospaūmėjimus bei pailgina gyvenimą.

VAISTAI, GELBSTINTYS TURINT ŠIRDIES NEPAKANKAMUMĄ

iš sivysto sulaukus vidutiniškai 65 metų amžiaus ▲

„MA

TTO

N“

NU

OTR

.

»

LIETUVAPR

Palangai šie metai ypatingi – 760-iesme tų jubiliejaus proga kurortas virsta

ne tik vasaros, bet ir kultūros sostine. Po -pu liariausia šalies poilsiavietė žada įvai-resnę nei įprasta renginių programą.

„Nors vasara dar neprasidėjo, kultūrossostinės programos renginiai jau persiritoį trečiąjį etapą. Pirmasis buvo vainikuotasStintų švente, antrasis – Jurginėmis, odabar jau rengiamės gegužės 17–18 d. vyk-siančiam kurortinio sezono atidarymui“, –pasakoja Palangos kultūros centro direk-

torius Nerijus Stasiulis.Pasak jo, šią tradicinę šventę šįmet

paįvairins teatralizuotas šviesų reginys„Kurhauzo istorija“ ir muzikinis pirotech-nikos spektaklis pajūryje. Tą savaitgalįšešiasdešimtmetį minės Palangos orkestras,kurio pasveikinti sugužės geriausi Lietuvospučiamųjų orkestrai. Folk lo rininkai Birutėsparke surengs gegužinę, padainuos pajūriokrašto senųjų meilės dainų.

Be to, gegužės 18-ąją Palangoje, kaip irvisoje Lietuvoje, vyks Gatvės muzikosdiena: savanoriai muzikantai visą šešta-die nį linksmins poilsiautojus J.Ba sa na vi -čiaus gatvėje.

Šeštadienio vakarą visoje Europojevyks tarptautinės Muziejų nakties rengi-niai. Nors Gintaro muziejus dėl rekon -strukcijos darbų naktį atverti durų nepla-nuo ja, Antano Mončio namai-muziejusšeš tadienio vakarą kvies į šiuo metu Pa -lan goje jau vykstančio dailininkų plenero„Niekieno žemė“ parodos atidarymą.

„Birutė“ prie BirutėsIš viso kultūros sostinės programa žada

daugiau kaip šešias dešimtis koncertų, dau-giau kaip keturias dešimtis parodų.Tradicinių festivalių sąrašą papildys lieposmėnesį rengiamas naujas kompozitoriausMikalojaus Konstantino Čiurlionio vardoklasikinės muzikos festivalis bei Kultūrosnaktis prie Baltijos, kviesianti naktinėti lie-pos 6-ąją. Tuomet Birutės parke nuskam-bės ir pirmoji lietuviška opera „Birutė“,parašyta kompozitoriaus Miko Petrausko.Šios operos draminis pagrindas – istorinėlegenda apie Lietuvos didžiojo kunigaikš-čio Kęstučio ir vaidilutės Birutės susitikimąPalangoje bei jų meilę. Kauno miesto sim-foniniam orkestrui diriguos ModestasPitrėnas, dainuos Asta Krikščiūnaitė, Aud -rius Rubežius, Rafailas Karpis, Arū nasMalikėnas, Giedrius Žalys ir Kauno vals -tybinis choras. Pastatymo, Vilniuje pirmą-kart rodyto 2006-aisiais minint nacionali-nės operos šimtmetį, režisierė – BirutėMarcinkevičiūtė-Mar.

Sceną operai ketinama statyti Birutėskalno papėdėje, pievelėje šalia Tiškevičiųrūmų rožyno – ten, kur „Nakties serena-dų“ festivalio metu būriai poilsiautojųrenkasi dykai pasiklausyti vėjo plaikstomų

koncerto aidų. Kaip į tokius kultūrininkųužmojus reaguos rūpestingai tvarkomoparko administracija? „Su jais viskas sude-rinta. Žolė kenčia tada, kai rengiamišokiai, o ne tuomet, kai žmonės ramiaisėdėdami ant suoliukų klausosi muzikos“,– aiškina N.Stasiulis.

Palangos botanikos parko direktoriusValdas Pakusas taip pat neįžvelgia rimtes-nės grėsmės parko želdynams: „Jei oraibus sausi, iš anksto pievą gausiau palaisty-sime, nes gyvybinga žolė lengviau atlaikopanašius išbandymus. O šiaip bėdų netu-rėtų kilti.“

Tvenkinys be gulbiųŠią vasarą Birutės parke toliau vyks jo

istorinės dalies restauravimo ir pritaikymoviešosioms reikmėms darbai. ES lėšomisvykdomas projektas persirito į antrąjįetapą, kurio sąmata – 3,5 mln. Lt. Įgyven-dinant šį etapą bus keičiamos parko tvo-ros, tobulinamas apšvietimas, valomascentrinis šalia rūmų esantis tvenkinys,tvarkomi priešais Gintaro muziejų esan-čios aikštės želdiniai. Tiesa, želdiniai pri-žiūrėtojų sulauks tik vasaros pabaigoje, oštai tvenkinys bus nusausintas ir laikinatvora apsuptas jau netrukus, taigi norin-tiems pasidžiaugti antimis ir gulbėmispoilsiautojams šią vasarą teks pėdinti ikitolėliau tyvuliuojančio antrojo tvenkinio.

Pasikeitimų pajus ir Gintaro muziejauslankytojai. Įėjimas į rūmus šįmet busatvertas nebe iš paradinės LaiminančioKristaus skulptūros, o iš priešingos – rožy-no pusės. Statybininkai jau baigia tvarkyticokolinį rūmų aukštą, kuriame įsikursbilietų kasos, nauja drabužinė, tualetai,atsiras liftas sunkiau vaikštantiems lanky-tojams. „Ti kė jo mės pirmąjį remontoetapą baigti iki Mu ziejų nakties, bet vyk-dydami tyrinėjimus archeologai aptikoXV–XVI amžiaus radinių – juk visi žino,kad rūmai stovi senosios gyvenvietės vie-toje“, – neslepia Gintaro muziejaus pro-jektų koordinatorė Regina Makauskienė.Užtat naujomis parodomis ketinama atsi-griebti Kultūros nakties, vyksiančios liepos6-ąją, metu.

Beje, per pirmąjį Birutės parko restau-ravimo darbų etapą sugrąžinus istorinįEdouardo Andre suprojektuotą takų tink-lą, „Gintaro“ ir „Vyturio“ sanatorijose be -si gydantieji, tarp kurių būna ir judėjimone galią turinčiųjų, neteko tiesiausio kelioprie jūros, vedančio pro Botanikos parkoadministraciją ir Lurdą. Jau porą metųpar kotvarkininkai bergždžiai mėgina pa -keisti senus vasarotojų įpročius ir nukreip-ti jų srautą aplinkiniu keliu, vedančiu įatokesnius paplūdimius, tačiau negelbstinei panaikinta tako danga, nei jo galuosesodinami krūmai. Vargu ar priverstiniusaplinkkelius būtų tikslinga vadinti „parkopritaikymu viešosioms reikmėms“.

KURORTAI

Lietuvos pajūris –nesikeičiantis, bet pasiilgtasNors svajonės apie vandens pramogų parkus pajūryje ir likssvajonėmis, trumpo sezono įkarščio metu turizmo specialistaiprognozuoja jau įprastą vietų trūkumą kurortuose.Renata Baltrušaitytė

Šventojoje prie kopų stoviprašmatnus „Amber Palace SPA“

�

Nidoje vėl veikia atsinaujinęsviešbutis „Skalva“

�

Įėjimas į Gintaro muziejų šįmet –jau iš Rožyno pusės

�

2013-05-06 ● VEIDAS44

» VISUOMEN�

„BFL“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

„Tikriausiai šiuo atveju projekto auto-riai padarė klaidą, – pripažįsta ir V.Pa ku -sas. – Tas takas išties buvo įrengtas soviet-mečiu, kai kitoje Vytauto gatvės pusėjeišdygo sanatorijų kompleksas, taigi forma-liai žvelgiant atkurta istorinė tiesa. Tačiaukartu keliaujantieji į paplūdimius netekogalimybės grožėtis Tiškevičių rūmais ir jųrožynu, o sanatorijų ligoniams kelias priejūros pailgėjo.“

Rusams reikia šilto vandensPasak Palangos turizmo informacijos

centro vadovės Alos Valužienės, šįmetapie naujų viešbučių ar poilsio namų ati-darymą kurorte negirdėti, plečiasi tik pri-vatus sektorius. „Viešbučių mūsų kurortuijau pakanka, bet visada atsiranda su vai-kais atvykstančių šeimų, kurioms patogunuomotis ne tik kambarėlį, bet ir uždarąkiemą. Tokie žmonės kreipiasi būtent įprivatininkus. O didžiausia naujiena tebė-ra Šventojoje šalia „Energetiko“ prie jūrosišdygęs prašmatnus „Amber Palace SPA“,– pasakoja turizmo specialistė.

Ji neslepia, kad daug rusų ir baltarusiųpritraukiančiai Palangai SPA centrai subaseinais yra svarbūs, nes turtingi poilsiau-tojai šaltu jūros vandeniu anaiptol nesižavi.Būna ir komiškų situacijų, kai sušalę svečiaiatskuba į turizmo informacijos centrą tei-

rautis, kaip iš čia kuo skubiau persikeltiJuodosios jūros pakrantėn. O dėl to, kadru sų turistų apklausoje Palangai šįmet pa -galiau pavyko nukonkuruoti latvių Jūr -malą, daugiausiai nuopelnų, A.Va lu žie nėsnuomone, tenka visų pirma pigesnėms lie-tuvių siūlomoms paslaugoms.

Rekonstravo dviračių takąNida gali pasidžiaugti po pertraukos

jau pernai duris atvėrusiu, o per žiemą darlabiau pasigražinusiu 24 kambarių viešbu-čiu „Skalva“. Pasak viešbučio direktorėsRūtos Peteržikaitės, jis įsikūręs Purvynėje,kurorto pakraštyje, ir turi restoraną,kuriame galima skaniai pavalgyti. Birželiomėnesį dviviečius kambarius šiame Nidosviešbutyje galima rezervuoti vos už 119 Lt.

Kita vertus, uždaryti ir atskirais aparta-mentais išparduodami pernai dar veikęsvečių namai „Palvė“, taigi per patį sezonoįkarštį rasti stogą virš galvos prestižiškiau-siame Lietuvos kurorte netaps lengviau.Pasak Nidos kultūros ir turizmo informaci-jos centro vadovės Neringos Gecevičiūtės,karštomis vasaros savaitėmis turizmo spe-cialistai jaučiasi bejėgiai, negalėdamikurorto svečiams pasiūlyti nakvynės.

Dar viena kurorto naujovė – atnaujintair paplatinta populiariausia ir todėl smar-kiausiai nudėvėta dviračių tako atkarpatarp Nidos ir Pervalkos. Tarptautinėmisdviračių lenktynėmis prasidės ir tradicinėNidos sezono atidarymo šventė „Benai,

plaukiam į Nidą“, vyksianti gegužės 24–26d. Be tradicinių triukšmingų koncertųNidos uoste pastatytoje scenoje, jaukesnėsmuzikos gerbėjų šeštadienio pavakaręlauks bardų muzikos atlikėjų pasirodymaiprie Vytauto Kernagio paminklo. ■

Sezono atidarymas Palangoje sutapssu Gatvės muzikos diena

�

Palangos orkestras šįmet švęs savo60-mečio jubiliejų

�

»

VISUOMEN�

Atnaujinta dviračių tako dalis tarpNidos ir Pervalkos

�

452013-05-06 ● VEIDAS

46 2013-05-06 ● VEIDAS

» PRLIETUVA

„Ilgai ir atsakingai rengėmės, kadLietuvos kultūros sostinė Palanga

pateisintų patikėtą titulą ir kiekvienąsvečią nustebintų siūlomų renginiųgausa bei įvairove. Todėl nuoširdžiaikviečiu šiais metais apsilankyti Palan-goje, nes Lietuvos kultūros sostinėmalonių staigmenų žada visų me-no žanrų mėgėjams“, – informuojaPalangos miesto meras ŠarūnasVaitkus.

Palangos kultūros centro direkto-riaus pavaduotojas Nerijus Stasiulispabrėžia, kad reprezentuoti stengia-masi visos Lietuvos, o ne tik Palangoskultūrą.

„Svorio centrai nukreipti į tuosdalykus, kurie turi vertybinį užtaisą. Todėlbandėme aprėpti visus esamus meno žanrus:nuo parodų iki operų, nuo pučiamųjųorkestrų iki festivalių, nuo kulinarinio pavel-do pristatymo iki folkloro festivalio“, –paaiškino N.Stasiulis.

Lietuvos kultūros sostinės titulas – puikiproga pristatyti šį kurortą ne kaip turistinį, betir kaip rimtosios kultūrosmiestą. Tai galimybė at-kreipti dėmesį, kad čiagerai jaučiasi tiek kūrėjai,tiek atlikėjai, tiek žiūrovai.

Dėmesys tradicijaiir naujovėms

Šiemet Palanga minikeletą reikšmingų sukak-čių: 760-ąsias miesto įkūri-mo, 600-ąsias Žemaitijospakrikštijimo metines ir125-erių metų kurorto statuso suteikimoprogą. Todėl visoms šioms sukaktims dera-mai paminėti numatyta suorganizuoti tiektradicinių, tiek naujų renginių.

Be jau tradicinių „Palangos stintos“,„Kurorto“, „Palangos stalo“, „Birutės parko“švenčių, šiemet kurortas žada meno mėgėjusvilioti naujais renginiais ir festivaliais. Kaipvisada publikai bus pristatyti itin aukštomeninio lygio profesionaliosios muzikos festi-valiai „Ave Maria“, „Nakties serenados“ irkiti tradiciniai renginiai, jau daugelį metų įkurortą priviliojantys didelį būrį menomėgėjų. Numatoma ir naujovių, tarp kurių –liepą vyksiantis tarptautinis M.K.Čiurlionio

muzikos festivalis, meno šventė „Kultūrosnaktis prie Baltijos“, „Nakties serenadų“šventės ir visus metus vainikuosianti metųsandūros šventė – „Kalėdų šviesos miestas“,kai kultūros sostinės titulą teks perduotikitam miestui.

„Visais pjūviais ieškome kokių nors perlų,kuriuos bandome stiprinti ir parodyti, ką geriausioturime. Metai nebus pažen-klinti vienu svarbiausiurenginiu. Kaip sakome,turime septynias bangas –septynis išskirtinius rengi-nius, apipintus kitų gausa, –pabrėžia N.Stasiulis. – Pa-langa – didžiausias kurortas,todėl mums suteikta at-sakomybė reprezentuoti Lie-tuvą, nes į kurortą atvykę

užsienio svečiai susidaro įspūdį apie visąmūsų šalį.“

Miestas gražėjaŠiuo metu intensyviai tvarkomas Palangos

miestas, dygsta nauji objektai, rekonstruo-jamos gatvės, o tai kurortą padarys darpatrauklesnį tiek vietos gyventojams, tieksvečiams.

Palangiškių ir miesto svečių, nusprendusiųpasivaikščioti Jono Basanavičiaus gatve, žvilgsnius traukia restauruotas Kurhauzas,šiais metais tarsi pakilęs iš pelenų – maždaugper pusmetį buvo restauruota miestui prik-lausanti mūrinė pastato dalis. Palangai tapus

Lietuvos kultūros sostine, Kurhauzo – vienokurorto simbolių – svarba dar labiaupadidėjo. Todėl dar šiemet planuojama savi-valdybei priklausančią mūrinę pastato dalįvisiškai sutvarkyti ir metų pabaigoje čiasurengti didelį renginį, per kurį ketinamapagerbti miesto ir šalies kultūrai nusipelniu-sius asmenis.

Be šio miesto simbolio, Palangoje sparčiaikyla universalus sporto kompleksas, išsiskir-siantis savo forma, kuri primins lūžtančiąjūros bangą. Suprojektuoto komplekso ben-

dras plotas sieks per 4 tūkst. kv. m.Rudenį prasidės ir Palangos kon-

certų salės rekonstrukcijos darbai.Buvusi vasaros koncertų salė porekonstrukcijos įgaus apvalią formąir bus maždaug 4 tūkst. kv. m ploto.Vėliau bus imamasi kito korpuso –maždaug 900 kv. m ploto menomokyklos, galiausiai išdygs apie 250kv. m kultūros centras. Koncertųsalėje bus įrengtas 2500 sėdimųžiūrovų vietų amfiteatras su apiesceną išdėstytomis žiūrovų vietomis.

Didžiulio lankytojų dėmesio kas-dien sulaukiantis Botanikos parkastaip pat gražinamas. PasinaudojusES fondų lėšomis, praėjusiais metais

sutvarkyti takai, keliai ir vejos, re-konstruota dalis laistymo vandentiekio

tinklų, renovuoti tilteliai ir Birutės kalno laiptai, fontanas, Mažasis parteris. Šiemetplanuojama tvarkymo darbus toliau tęsti.

Naujomis spalvomis sutviks ir tvarkomibuvę Tiškevičių rūmai, kuriuose įrengtas Gintaro muziejus.

Ne paslaptis, kad daugelį šių darbų pas-partino Palangai suteiktas kultūros sostinėstitulas, tačiau, nepaisant to, nauji arba re-konstruoti pastatai išliks ilgam ir vietos gy-ventojų bei miesto svečių poreikius tenkinsdar ne vienus metus. ■

REGIONAI

Septynios meno bangos prie BaltijosŠiemet Palanga pasidabino Lietuvos kultūros sostinės titulu, kurisne tik suteikia išskirtinumo ir garbės, bet ir įpareigoja šį vardąpateisinti.Saulius Paukštys

Gegužės 17–19 d. – kurorto šventė „Palanga 760“

Liepos 6 d. – meno šventė „Kultūros naktis prie Baltijos“

Liepos 7–12 d. – tarptautinis M.K.Čiurlionio muzikos festivalis

Liepos 28 – rugpjūčio 18 d. – sakralinėsmuzikos ir poezijos festivalis „Ave Maria“

Rugpjūčio 6 – rugsėjo 18 d. – meno ir kultūros festivalis „A.Mončio dienos Nr. 8“

Rugsėjo 7 d. – Birutės parko diena

Rugsėjo 21 d. – „Palangos stalas 2013“

Gruodžio 30 – 2014 m. sausio 12 d. –„Kalėdų šviesos miestas“

SVARBIAUSI RENGINIAI

Palangos koncertų salės rekonstrukcijos darbai prasidės jau šį rudenį

▲

Vienas kurorto simbolių -šiemet restauruotas

Kurhauzas

▲

Kiekvieną pirmadienį spaudos prekybos

vietose

Visa savaitraščo versija iPad'e

www.veidas.lt

Naujienos internete

Žvelk giliau!

KULTŪRA»

2013-05-06 ● VEIDAS48

Kaip manote, kiek uždirbti turėtų viena žy -miausių Lietuvos sopranų, operos pri -

ma dona Irena Milkevičiūtė? Vienos garsiau-sių šalies operos dainininkių, Nacionalinėsku l tūros ir meno premijos laureatės atlygini-mas Lietuvos nacionaliniame operos ir bale-to teatre (LNOBT) siekė 2–4 tūkst. Lt iki mo -kesčių. Tai yra mažiau, nei Lietuvoje uždirbastatybininkai.

Vakaruose aukščiausio lygio operos solis-tai gyvena pasiturimą gyvenimą, o talentin-giau si Lietuvos solistai aukščiau vidutiniosluoks nio pakyla nebent dainuodami priva-čiuose vakarėliuose arba važinėdami dirbti įuž sienio teatrus. Tokių atlikėjų yra vis dau-giau, naujausias pavyzdys – dirbti į Eseną(Vo kietija) išvyksta LNOBT sopranas Nr.1San dra Jonušaitė, sukūrusi apie dvidešimtpa grindinių vaidmenų.

Kaip sako I.Milkevičiūtė, Lietuvos kultū-rai tai didelė netektis. „Mūsų dainininkai tiekpo užsienį nevažinėtų, jei Lietuvoje atlygini-

mai būtų pakenčiami. Man irgi teko dainuotiužsienio pastatymuose – dirbti Italijos, Vo kie -tijos, Ispanijos, JAV teatruose. Už porą spek-taklių gaudavai kaip už pusę metų darbo mū -sų teatre“, – prisimena prieš mėnesį su teatruatsisveikinusi 66 metų operos primadona.

I.Milkevičiūtė priduria, kad džiaugdavosikiekvienu kvietimu dainuoti privačiai, nes taibūdavo didelė finansinė paspirtis, ypač – su -ma žėjus spektaklių, nes tuomet pastebimaisu sitraukė ir operos solistės alga.

Privačiuose renginiuose uždirba daugiau nei teatre

Baleto primarijus Nerijus Juška teigia, kadbūtent gastrolės užsienyje bei privatūs užsaky-mai padeda išgyventi daugeliui operos ir ba -leto artistų. Tik dėl dalyvavimo privačiuose va -karėliuose ir išvykų į užsienio teatrus N.Juš kaniekada neskurdo – pasistatė namą, su sit var -kė buitį. Šiuo metu LNOBT nebedaug šokan-čio N.Juškos atlyginimas siekia apie du tūks-

tančius litų. Vis dėlto baleto primarijus sakone siskundžiantis – jis džiaugiasi ir tokiu atlygiu.

„Koks buvo mano atlyginimas per patį kar -jeros piką? Juokingas, – tvirtina N.Juška. – Jeibūčiau šokęs tiek pat spektaklių, tarkime, Di -džia jame teatre Maskvoje, šiandien jau bū -čiau milijonierius. Ten už spektaklį solistaigau na 3 tūkst. eurų, o teatre Lietuvoje – kelisšim tus litų.“

Užtat dalyvaudamas privačiuose rengi-niuose Lietuvoje N.Juška užsidirba gerokaidau giau nei teatre: už pasirodymą gauna pu santro tūkstančio litų ir daugiau.

Operos, baleto solistai, orkestrų muzikan-tai bei dirigentai yra vieni labiausiai migruo-jančių Lietuvos kultūros atstovų. Dažnas jųdirba tarp Lietuvos ir užsienio, ypač daug ke -liau ja garsiausi dirigentai ir orkestrų meno va -dovai. Reikia pripažinti, kad kai kurie jų, sėk -mingai pasinaudoję griuvus sienoms atsivėru-siomis galimybėmis, šiandien gyvena ne pras-čiau nei prakutę verslininkai.

Vienas tų, kuriam kultūra tapo pelningapro fesija, yra Lietuvos valstybinio simfoninioor kestro įkūrėjas ir vyriausiasis dirigentas, Na -cionalinės kultūros ir meno premijos laureatasGintaras Rinkevičius. Prabangiam sa vo šei -mos namui G.Rinkevičius užsidirbo iš es mėsne Lietuvoje, o diriguodamas garsiems Vo kie -tijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių or kes trams.

Vis dėlto tokie pavyzdžiai Lietuvoje – la -biau išimtis nei taisyklė, nors Šv. Kristoforoka merinio orkestro meno vadovas ir dirigen-tas Donatas Katkus pripažįsta, kad kiekvienasorkestras džiaugiasi galimybe groti užsie nyje,nes ten galima uždirbti bent keliskart dau giaunei Lietuvoje.

„Į mūsų orkestrą surinkti aukščiausios kla-sės menininkai, kad ir į kokią šalį nuvažiuotu-me, publika mus giria už profesionalumą. O sa -vo atlyginimus, kurie mums priklauso kaip biu-džetininkams, pasakyti tiesiog gėda: ma no,kaip dirigento ir meno vadovo, atlyginimas yra1260 Lt, orkestro muzikantai gau na 1100–1400Lt per mėnesį. Vakaruose orkestrų mu zikantaiuždirba nuo dviejų iki septynių tūkstančių eurų.Todėl ir sukamės kaip tik galime, pačiais įvai-riausiais būdais“, – neslepia D.Katkus.

Menininko profesija – vienabrangiausių, o atlyginimai – vieni mažiausių

Piniguose nesimaudo ir Vakarų meninin-kai, bet uždirba gerokai daugiau. Pavyzdžiui,JAV Brodvėjaus teatruose minimali akto-

FINANSAI

Lietuvos meno elitą maitina privatūsvakarėliai ir užsienisIškilūs menininkai prisipažįsta: jiems gėda pasakyti savo atlyginimo teatruose dydį. Vakaruose jiebūtų milijonieriai, bet Lietuvoje uždirba mažiau nei statybininkai ir pragyventi gali tik iš privačiųrenginių ir televizijos laidų.Giedrė Bolzanė

Dauguma iškiliausių šalies menininkų savo pagrindinėje darbovietėje uždirba 2-4 tūkst. Lt iki mokesčių, bet dauguma jų antra tiek ar dar daugiau užsidirba

dalyvaudami privačiuose renginiuose ar pasirodydami užsienyje

Š.M

AŽE

IKO

S, „

BFL

“ N

UO

TR.

M.A

LEK

SO

S N

UO

TR.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

NA

CIO

NA

LIN

IO D

RA

MO

S T

EA

TRO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

KULTŪRA

»

riaus alga siekia per 6,4 tūkst. dolerių per mė -ne sį (apie 17 tūkst. Lt). Tačiau ryškiausios sce-nos žvaigždės, ypač jei dirba ir Holivude,uždirba kur kas daugiau: štai Džeimso Bondovaidmens atlikėjo aktoriaus Danielio Craigosa vaitinis atlyginimas siekia apie 40 tūkst. do -lerių.

Tiesa, eiliniuose teatruose atlyginimai ma -žes ni, o „The New York Times“ viename sa -vo straipsnių kėlė klausimą: „Aktoriaus dar-bas įdomus, bet ar galite sau tai leisti?“ Tadatlyginimų dydis aktualus ne vien Lietuvosmenininkams.

Jungtinėje Karalystėje paprastas aktoriusper mėnesį uždirba 2–3 tūkst. svarų sterlingų(8–12 tūkst. Lt), bet patys didžiausi scenosgran dai gali uždirbti ir dešimt kartų daugiau.Aktoriaus pripažinimas ir šlovė Vakaruose suatlyginimo dydžiu susiję daug labiau nei Lie -tuvoje.

Lietuvoje net ir didžiausios dramos teatrųžvaigždės, kaip sako Lietuvos teatro sąjungospirmininkas Ramutis Rimeikis, per mėnesįuždirba 2–3 tūkst. Lt. Už kiekvieną suvaidin-tą pagrindinį vaidmenį spektaklyje Na cio na li -nia me dramos teatre aktorius gauna 150 Ltneatskaičius mokesčių.

Dėl kalbos barjero dramos teatro aktoriųgalimybės vaidinti užsienyje gerokai mažes-nės nei operos ar baleto solistų, tačiau daugu-ma teatro aktorių taip pat turi papildomų

dar bų, arba, kaip jie ironiškai vadina, „chaltū-rų“ (veda renginius, filmuojasi serialuose, TVlaidose, įgarsina reklamas), taip iš įvairių šal-tinių susirankiodami jų poreikius tenkinan-čias pajamas.

„Pusantro tūkstančio litų – įprastas teatroaktoriaus atlyginimas, – tvirtina žymus Na cio -nalinio dramos teatro aktorius VytautasRum šas. – Statybininkai uždirba turbūt trigu-bai daugiau.“

Jam antrina pripažintas teatro ir kino ak -to rius Regimantas Adomaitis: „Visi mano,kad mes pertekę pinigų. Bet tai, ką gauni užspektaklius, yra juokas. Niekada artistai daug

negaudavo – nei sovietmečiu, nei dabar. Ašir gi negyvenau vien tik iš tos algelės – daug fil-mavausi užsienyje.“

„Iš tiesų retas aktorius gyvena vien iš to,ką uždirba teatre, todėl ir bėgioja per televi-zijas, renginius, serialus, alina save. Užtat poto ir atsitinka tragedijos“, – priduria R.Ri -meikis.

Rinkdamiesi menininko profesiją daugu-ma jaunuolių idealizuoja savo ateitį ir būsimąkūrybinį darbą. Ne vienas iškilus menininkas„Veidui“ prisipažino neįsivaizdavęs, kadtapęs aktoriumi ar muziku pagrindinį savoatlyginimą užsidirbs ne dirbdamas profesio-

Vilniaus mažasis teatrasVidutinis aktoriaus atlyginimas su priedu už suvaidintus spektaklius: 2200Mažiausias atlyginimas su priedu – 1330,didžiausias – 3300

Lietuvos nacionalinis dramos teatrasVidutinis aktoriaus atlyginimas be priedų: 1371Vidutinis atlyginimas su priedais: 2167

Pagrindinį vaidmenį atliekantis aktorius užspektaklį gauna 150 Lt priedą

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatrasOperos tarnybos darbuotojų: 3173Baleto tarnybos darbuotojų: 2487Orkestro tarnybos darbuotojų: 2426Choro tarnybos darbuotojų: 2094Šaltinis: Vilniaus mažasis teatras, Lietuvos nacionalinis dramosteatras, Nacionalinis operos ir baleto teatras

AKTORIŲ, OPEROS IR BALETO SOLISTŲ VIDUTINIS ATLYGINIMAS (IKI MOKESČIŲ, PER MĖNESĮ, LT, 2012 M.)

�

KULTŪRA»

2013-05-06 ● VEIDAS50

nalioje scenoje, o linksmindamas ne vi -sada kultūringą vakarėlių publiką ar dalyvau-damas lėkštuose TV projektuose.

Operos solistė Regina Šilinskaitė-Bu -rakauskienė, Nacionalinio operos ir baletoteatro profesinės sąjungos pirmininkė, stebisi,kaip susiklostė tokia situacija, nes juk išugdy-ti menininką, palyginti su kitų profesijų atsto-vais, valstybei atsieina bene brangiausiai.Pasirinkusieji menininko profesiją, pasakpašnekovės, taip pat turi daug ko atsisaky-ti, nuosekliai dirbti nuo ankstyvos vaikys-tės, o ir vėliau nuolat tobulintis iki pat kar-jeros pabaigos.

R.Šilinskaitė-Burakauskienė prime-na, kad patys politikai ne vienoje priim-toje kul tūros strategijoje yra pripažinę,jog šiuo metu kultūrai skiriamos lėšosne adek vačios jos sukuriamai vertei – Lie -tuvos kūrybinis sektorius sukuria apie 5proc. šalies bendrojo vidaus produkto(BVP). Deja, padėtis nesikeičia, kultūrosdarbuotojų atlyginimai Lietuvoje išliekavieni mažiausių ES.

Pasak Lietuvos nacionalinės filharmoni-jos generalinės direktorės Rūtos Pruse -vičienės, kitos sritys Lietuvoje visuomet buvolaikomos svarbesnėmis už kultūrą: „Net dis-kusijose su politikais gali išgirsti paniekina-mą požiūrį: ką jūs ten smuikeliu čirpinat. Ojuk gerai išmokti griežti smuiku trunka nuošešiolikos iki dvidešimties metų. Vokalistai

apskritai tobulinasi visą gyvenimą. Tai inte-lektinis darbas, tačiau jis mūsų šalyje neverti-namas.“

Pasak Filharmonijos vadovės, per krizę jųveiklos finansavimas iš valstybės biudžetosumažėjo apie 80 proc. Jau ir taip kuklūs atly-ginimai buvo apkarpyti iki penktadalio.Finansavimas neatnaujintas lig šiol, padidi-nus minimalią algą šiek tiek padidėjo tik valy-

tojų ir dar kai kurių mažiausiai mokamųpagalbinių darbuotojų uždarbis.

Tiek Filharmonijos, tiek teatrų biudžetostruktūra atrodo maždaug taip: apie 80 proc.sudaro valstybės finansavimas, o likusius 20proc. – už renginių bilietus ir iš rėmėjų surink-tos pajamos. Tad jei ne valstybės dotacijos,teatrai ir kitos kultūros įstaigos neišgyventų iralgų artistams visai neišgalėtų mokėti. „Omūsų pajamos iš koncertų praktiškai niekadanepadengia išlaidų. Pavyzdys: normalus kon-certas kainuoja apie 30 tūkst. Lt, o pajamosuž bilietus siekia daugiausiai 15 tūkst. Lt.Žinau, kad panaši padėtis yra ir dramos bei

operos ir baleto teatruose“, – apibendrinaR.Prusevičienė. Galimybių branginti bilietusir taip bent šiek tiek kilstelėti aktorių atlygini-mus Na cio nalinio dramos teatro direktoriusMartynas Budraitis sako nematantis: bilietųkai nos jau pasiekė tą ribą, kai jas dar kiek pa -di dinus žiūrovai bilietų nebeįpirktų. PasakM.Bu draičio, jau ir taip teatrus iš esmės išlai-ko mokesčių mokėtojai, tad žiūrovų atžvilgiu

toks sprendimas nebūtų teisingas.Valstybinio mažojo teatro vadovė

Greta Cholina sako, kad kai kurių jųaktorių atlyginimai iš esmės nedidėjojau kone dešimtmetį. Per tą laiką stu-dentai tapo pagrindiniais aktoriais, betir šiandien uždirba ne ką daugiau neikarjeros pradžioje. Didinti aktorių atly-ginimo koeficientų teatras nedrįsta, nes

G.Cholina sako nežinanti, kas bus rytoj: o galvalstybės finansavimas vėl sumažės ir jie ne -beišgalės mokėti padidintų atlyginimų, norsprivalės. Kaip sako G.Cholina, politikamskul tūra vis dar egzistuoja paraštėse ir priorite-tu dažniau esti mintyse nei sprendimuose.

Kitas klausimas, ar Lietuva šiandien išgalisavo menininkams mokėti daugiau? Ko gero,net ir kitaip paskirsčius biudžeto lėšas, kaipsiū lo kai kurie politikai, – iš kitų sričių atė -mus, o kultūrai pridėjus, padėtis ne itin pasi-keis tų. Iškilūs menininkai įspėja: ateityje, pode šimtmečio ar vėliau, Lietuva skaudžiai pa -jus tokio požiūrio į kultūrą padarinius. ■

�

Edgaro Montvido, Londone gyvenančio garsaus operos solisto, komentarasSkaitau nepaprastai įdomią knygą (įkvėptaskalėdinių koncertų turnė su Toskanos simfo-niniu orkestru) apie Medici šeimą, jų indėlį įFlorencijos suklestėjimą, meno mecenavi-mą, didelę svarbą renesanso gimimui. Irmąstau, kaip stipriai pasikeitė valstybės irkultūros dialogas, valdininkų, bankininkųpožiūris į meną bei menininkus. Žinoma,būtų labai kvaila ir net, sakyčiau, nepadorulyginti Cosimo de’Medici, kuris visokeriopairėmė Donatello ar Michelozzi, su tiesioginia-me eteryje nusišnekančiu bankininku argrupe verslininkų, kurie, kaip ir didžiumatautos, meldžiasi ne meno šedevrams teatruose ar galerijose, o oranžiniam kamuoliui arenose.Kultūra ir jos lygis yra rentgenas, parodantisvalstybės išsilavinimą, valdininkų išprusimą;jų požiūris į kultūrą atspindi jų matytus spek-taklius, parodas, perskaitytas knygas. Kadkultūra Lietuvoje yra vargšės našlaitėlės Ele-nytės (ar Sigutės) vietoje, jau daug ką pasa-ko, tad nenuostabu, jog tokio lygio operossolistė, kaip Irena Milkevičiūtė, kuri, manogalva, yra geriausias visų laikų sopranas Lie-tuvoje, gyvena už poros tūkstančių litų algąper mėnesį, o turėtų būti mažų mažiausiaimilijonierė.

Taip, stodami į meno specialybes studentaimažiausiai galvoja apie tai, iš kokių honora-rų jiems teks ateityje verstis. Tačiau, manoįsitikinimu, už darbą turi būti atlyginta, na, ojei jau pasiekei savo profesijos aukštumų,tai tuo labiau turi atsispindėti banko sąskai-toje. Pašaukimas pašaukimu, bet mes kal-bame ne apie hobį, o apie profesiją. Ašsavo profesiją ir darbą labai gerbiu, ir norsmano honorarai Lietuvoje nesiekia nė pusėsto, ką uždirbu Vakaruose, laikausi principo,kad turi būti sumokėta.Kita bėda, arba realija, ta, kad Lietuva yramaža šalis, maža čia ir rinka. Kalbėdamaskonkrečiai apie muzikantus turiu galvoje ke-letą koncertų salių, keletą operos teatrų(ačiū Dievui, kad jų daugėja), tad apie vaka-

rietiškus honorarus čia dirbantiems meni-ninkams belieka pasvajoti. Vėlgi mesiu ak-menį į valstybės daržą – kiek per pastaruo-sius metus buvo pastatyta įvairių arenų? Okiek teatrų? Nulis!Čia esama ir daugiau niuansų – atlikėjas,dirbdamas visu etatu, yra tarsi užrakintasviename teatre ir negali tikėtis to paties už-mokesčio kaip laisvai samdomas (nors čiataip pat esti ir privalumų, ir trūkumų). Mums,operos solistams, pasisekė – mes dainuoja-me įvairiomis kalbomis, neturime kalbosbarjero, galime važinėti iš teatro į teatrą, iššalies į šalį, todėl kiekvienas esame savo li-kimo kalvis. Stenkis, tobulėk, būk smalsus irtau pasiseks. Aktoriams – prasčiau.Aš labai linkiu, kad Lietuvoje būtų skatina-ma mecenavimo tradicija, kad valstybė vi-sokeriopai padėtų ir drąsintų tiek savo ša-lies menininkus, tiek juos remiančiuosius,ir gal vieną dieną ims ir gims lietuviškasCosimo de’Medici... Noriu patikinti, kadLietuvoje tikrai esama išsilavinusių ir protin-gų verslininkų, suprantančių, kad menasniekada nedavė ir neduos pelno, bet, ne-paisant to, yra gyvybiškai svarbus tautosmentalitetui palaikyti, balansui tarp kvaili-nančio komercinių televizijų šlamšto ir laikopatikrintų vertybių suteikti. Antraip niekokita neliks, kaip tik visiems ieškoti Radžiuižmonos. ●

„Jei nebus balanso tarp televizijų šlamšto ir meno, neliks nieko kita, kaip tik visiems ieškoti Radžiui žmonos“

Kaip sako Mažojo teatrovadovė G.Cholina, pagrindiniaijų aktoriai vis dar uždirba kaipkarjeros pradžioje, kai į teatrąatėjo būdami studentai.

A.U

FAR

TO, „

BFL

“ N

UO

TR.

Š.M

AŽE

IKO

S, „

BFL

“ N

UO

TR.

KULTŪRA»

2013-05-06 ● VEIDAS52

INICIATYVA

R.Karbauskis Naisių kaime kuria kultūros židinįŠią savaitę Naisiuose duris atveria vienintelis Lietuvoje profesionalus teatras, kurio visi spektakliai busnemokami.Vaida Stoškuvienė

Dar prieš penkerius metus Šiaulių rajoneįsikūrę Naisiai buvo eilinis mažai kam

žinomas Lietuvos kaimas, į kurį retai už -sukdavo turistų iš Vilniaus, Kauno ar ki tųdidesnių miestų. Dabar ekskursijų gra fikassudarytas mėnesiui į priekį. Visą pernykštęvasarą ir iki vėlyvo rudens Nai siai svečiųsulaukdavo kiekvieną savaitgalį, o kai kurio-mis dienomis atvykdavo po kelis šimtussmalsuolių.

Naisių bendruomenės pirmininkė RitaŽukauskienė neabejoja, kad šį daugiau neišešis šimtus gyventojų turintį kaimą išpopu-

liarino čia filmuojamas serialas „Naisių vasa-ra“. Bet net ir nemačiusiems nė vienos filmoserijos Naisiai palieka įspūdį.

Čia yra žirgynas, kuriame auginami, vei-siami ir treniruojami žemaitukų veislės žir-gai, vienintelis Lietuvoje Inkilų muziejus,Baltų dievų skulptūrų muziejus po atvirudangumi, veikia modernus dažasvydžio cen -tras, prie tvenkinio įrengtas nedidelis jaukuspaplūdimys ir tinklinio aikštelė. O šią savaitęduris atveria profesionalus „Naisių vasaros“teatras.

Tiesa, šis teatras įkurtas prieš dvejus me -tus, bet neturėjo savo namų. Nuo šiol at nau -jintuose Naisių kultūros namuose dvylikosaktorių trupė, vadovaujama režisierėsReginos Steponavičiūtės, profesionaliojesce noje repetuos ir rengs pasirodymus žiūro-vams.

Beje, šis teatras, važinėjantis po visos

Lietuvos kaimus ir miestus, – unikalus ir vie -nintelis toks šalyje, nes rodo nemokamusspektaklius. Naisiuose profesionalių aktoriųvaidinimai žiūrovams taip pat ne kainuos.Išskirtinis „Naisių vasaros“ teatras dar ir tuo,kad repertuare – pagal lietu vių autorių kūry-bą pastatyti spektakliai bei muzikinės prog-ramos.

Visi šie projektai sumanyti „Agro kon -cerno“ įmonių grupės prezidento Ramū noKarbauskio ir įgyvendinti jo lėšomis. „Noriupakeisti kaimo įvaizdį, parodyti, kad jis galibūti gražus. Jeigu nepakeisim vaikų požiūrio

kaimą, greitai nebus kam čia dirbti“, – kodėlne vieną milijoną litų sky rė savo gimtajamNaisių kaimui pagyvinti, atskleidžia R.Kar -bauskis.

Gyva inkilų alėja, didingosskulptūros, futbolo ir tinklinioaikštelės

Populiarinti Naisius R.Karbauskis pradė-jo ne tik prisidėdamas prie serialo „Nai siųvasara“ scenarijaus kūrimo, bet ir prieš ket-verius metus ėmęs organizuoti visai šei maiskirtą festivalį tokiu pat pavadinimu.Festivalyje puoselėjamos blaivybės ir sveikogyvenimo būdo tradicijos, to dėl čia nebūnaalkoholinių gėrimų. Pirma diena skiriamaįvairių muzikos grupių koncertams, mugėms,o antrąją vyksta sporto rung tys, žemaitukųkonkūras.

Per pernykštį festivalį buvo pristatyti du

pirmieji naujai įkurti Naisių muziejai: In kilųir Baltų dievų skulptūrų. Abu jie yra po atvi-ru dangumi – didingos iš medžio drož tosskulptūros išdėstytos palei visą kaimą. Žings-niuojant maždaug pusantro kilometro besi-driekiančiais takeliais galima pamatyti dau-giau kaip 50 senųjų baltų dievybių, iš akme-nų suformuotose Saulės ir Ugnies aikštėsepasisemti energijos. O viena beržų alėja ypačgyva ir maloni au siai, mat čia medžiuoseiškelta daugiau kaip šim tas inkilų, kuriuosegyvena maždaug dvidešimt rūšių paukščių,tokių kaip varnėnai, geniai, kukučiai, čiurliai,

paprastosios raudonuodegės, lipučiai, yranet pelėdai skirtas inkilas. Visi paukščiųnameliai skirtingi, nes pritaikyti konkrečiai jųrūšiai.

Tako pusiaukelėje nustebina staiga at si v ė -ręs vaizdas į nedidelį tvenkinį, šalia kurio –ne tik tvarkingas paplūdimys, bet ir tinklinioaikštelė. Pasirodo, ši vieta vasarą itin mėgsta-ma ne tik naisiškių, bet ir šiauliečių.

R.Žukauskienė pastebi, kad įrengusskulp tūrų taką, sutvarkius kitas Naisių er d vesvis daugiau vietinių savaitgaliais ar ba atvykussvečių išeina pasivaikščioti, o tai kaimo žmo-nėms gana neįprasta.

Beje, Naisiuose ne tik muziejaus po at virudangumi teritorijoje nepamatysi nė vie nosšiukšlės, bet ir ant šaligatvių. Dar sovietme-čiu įrengta futbolo aikštė, kurioje jaunimaskone kasvakar gainioja kamuolį, taip patnepriekaištingai prižiūrėta. „Yra žmonių,

Per Naisių kaimą driekiasi pusantro kilometro takeliai šalia kurių – Baltų dievų skulptūros, Saulės ir Ugnies aikštės, Inkilų muziejus, kuriame dau

V.S

TOŠ

KU

VIE

NĖ

S N

UO

TR.

V.S

TOŠ

KU

VIE

NĖ

S N

UO

TR.

KULTŪRA

»532013-05-06 ● VEIDAS

dirbančių „Agrokoncerne“, kurie at sakingiuž tai, kad būtų nupjauta veja, tvar komoskitos kaimo vietos. Techniką taip pat skiriaR.Karbauskis“, – paaiškina bendruomenėspirmininkė.

Ji priduria, kad be pono Ramūno Nai siainebūtų tokie patrauklūs nei vietiniams, neituristams. Jo iniciatyva prieš trejus metusbuvo įkurta bendruomenė, kuri be R.Kar -bauskio paramos sunkiai išsilaikytų. „Jisskyrė lėšų, kad senas pastatas būtų pritaiky-tas dažasvydžiui žaisti, nupirko reikiamosįran gos, o gautos pajamos atitenka ben druo -menei. Kultūros namuose šią va sa rą pradė-jus veikti kavinei, pelnas taip pat bus skirtasbendruomenės reikmėms“, – vardija R.Žu -kauskienė.

Nemokamus spektaklius jau matėdaugiau kaip 100 tūkst. žmonių

„Neskaičiuoju, kiek konkrečiai vienam arkitam projektui skyriau pinigų, – sako R.Kar -

bauskis. – Kol galiu, tol remiu. Vien tea truijau išleista apie milijoną litų. Mat reikalingosdekoracijos, apšvietimas, įgarsinimas, prisi-deda gastrolių išlaidos, atlyginimai akto-riams, režisierei, kitiems trupės na riams.“

Pašnekovas neabejoja, kad taip investuotipinigai duoda grąžos – per dvejus metus„Nai sių vasaros“ teatro spektaklius matėdau giau kaip 100 tūkst. vaikų ir su au gusiųjųvisoje Lietuvoje. „Kai kuriuose kaimuosemūsų teatras – pirmas atvykęs profesionalusteatras. Daugelis mažesnių mies telių vaikųiki tol nė karto nebuvo matę jokio spektaklio.Tad „Naisių vasaros“ teatro tikslas, kad visivaikai, nepriklausomai nuo tėvų finansinėspadėties, tu rėtų galimybę pažiūrėti vaidini-mą“, – tikslus atskleidžia vienas turtingiausiųLie tuvos ūkininkų.

„Naisių vasaros“ teatro aktorė OrintaJazdauskaitė patvirtina, kad pirmus metus

gastroliuodama trupė dažnai pastebėdavo,jog daugelis žiūrovų pirmą kartą mato tiekkoncertuojančius, tiek vaidinančius ak torius.„Kaimo žmonės atviresni, neslepia neidžiaugsmo, nei nuostabos. Kai salė ploja atsi-stojusi, apima euforija, bet kartais būnasunku nuspėti, ar žiūrovai taip džiaugiasi,kad atvykom, ar dėl to, jog puikiai suvaidi-nom“, – sako O.Jazdauskaitė.

Aktorė neslepia, kad jiems patiems siūly-tis nereikia – jau po pirmųjų gastrolių vie nosiš kitų sužinojusios kaimo bendruome nės arkultūros centrai ėmė kviesti „Nai sių vasa-ros“ teatrą. Šiuo metu net eilė su si da riusi.Kas mėnesį teatras parodo dvy lika spektak-lių: vieną ar du Šiauliuose, o kitus didesniuo-se miestuose ir miesteliuo se. Nuo šiol savait-galiais vaidinimai vyks ir atnaujintuose Nai -sių kultūros na muo se. Pasak O.Jaz daus -kaitės, jų atidarymas – didelė šventė tiekteatrui, tiek ben druo menei. Mat aktoriairepetuodavo tai vienose, tai kitose patalpose

Šiauliuose, ne turėjo tinkamos vietos irNaisių gitaros ansamblis, trūko erdvės ki -tiems renginiams, nes salės nėra net Nai siųmokykloje.

Kultūros namai, kaip ir visa kita Nai -siuose, duris atvers R.Karbauskio dėka. Norsbuvo gauta 270 tūkst. Lt iš ES struktūriniųfondų, šios sumos užteko tik so viet mečiu sta-tyto pastato išorei renovuoti. Visas vidus, šil-dymo, vandentiekio sistemos įrengtosR.Karbauskio lėšomis.

Beje, čia bus ne tik teatro ir bendruome -nės namai, bet liepos mėnesį pradės veikti irNaisių krašto muziejus. O Inkilų ir Baltųdievų skulptūros muziejai vasarą pasipildysetninių gėlių ekspozicija. To kioms gėlėms,kaip laukinės tulpės ar anks čiau augintosramunės, bei kitiems au galams bus suteiktaverpstės forma ir jie bus pasodinti atvirojeerdvėje.

Siekia į vieną vietą surinkti kuodaugiau etninių eksponatų

„R.Karbauskis idėjų, kaip dar labiau iš -gražinti Naisius, turi penkeriems me tams įpriekį, – nusijuokia bendruomenės pir mi -nin kė. – Artimiausiu metu planuojama nau -jam gyvenimui prikelti nuo grafų Zu bovųlaikų išlikusį svirną ir ten rengti tautodaili-ninkų parodas, organizuoti edukacinius ren-ginius, pavyzdžiui, kepti duoną ar lipdyti išmolio.“

Dar vienas objektas, dėl kurio vertaužsukti į Naisius jau dabar, – žemaitukų žir-gynas, priklausantis R.Karbauskiui. Čia gali-ma ne tik juos apžiūrėti, paglostyti, bet ir ste-bėti, kaip jie treniruojami, pajodinėti.

Pabendravus su žirgais siūloma aplankytiŠiaulių rajono literatūros muziejų, Nai -siuose įkurtą dar 1984 m. poeto ZigmoGaida ma vičiaus-Gėlės gimtajame name.Poetui čia skirtas vienas kambarys, kitosesalėse saugoma ir kaupiama medžiaga apie

praeities ir dabarties rašytojus, literatus irkalbininkus. Antrame muziejaus aukš te eks-ponuojama unikali medalių, skirtų Lietuvosir užsienio šalių rašytojams, kultūros veikė-jams, kolekcija.

Įdomu tai, kad su Naisiais gidai savanoriaisupažindina nemokamai. O veikti čia yra kągerą pusdienį. Be to, nuo Naisių iki Šiaulių –vos 7 km. Tad ekskursiją galima pratęstišiame mieste.

„Siekiame į vieną vietą surinkti kuo dau-giau etninių eksponatų, kad norint susipa-žinti su senovės lietuvių papročiais, tradicijo-mis žmonėms nereikėtų iki vieno muziejausvažiuoti 100 km ir tiek pat iki kito. Kaimatau tiek iš spektaklio išėjusių, tiek iš eks-kursijos po Naisius grįžtančių žmonių lai-mingus veidus, man tai suteikia puikių emo-cijų bei skatina ir toliau remti įvairius pro-jektus“, – apibendrina R.Karbauskis. ■

me daugiau kaip šimtas eksponatų „Naisių vasaros“ teatro aktoriai kas mėnesį visoje Lietuvoje parodo po dvylika spektaklių

V.S

TOŠ

KU

VIE

NĖ

S N

UO

TR.

„NA

ISIŲ

VA

SA

RO

S“

TEA

TRO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

Neįgyvendintos idėjos nėra dvasios, kuriosper amžius neramiai bastosi nerasdamos

vietos. Anksčiau ar vėliau jos randa kurnutūpti. Prieš penkiolika metų Vilniaus festi-valyje su kviestiniais operos solistais skambė-jusi Wolfgango Amadeus Mozarto opera„Visos jos tokios“ vėliau taip ir nesulaukė

žadėto prieglobsčio Nacionaliniame operosir baleto teatre, o dabar ėmė ir prisiglaudėnetoliese, šalia Kongresų rūmų, išdygusiamepalapinių miestelyje.

Malonumų turizmasGal Vilniaus miesto opera žada pasiūlyti

turistinio stiliaus pastatymą? Greičiau prie-šingai: kostiumų dailininkas Juozas Stat ke vi -čius kaip tik žada sublizgėti aukštosios madosapdarų ansambliais. O palapinės, pasak reži-sierės Dalios Ibelhauptaitės ir dirigentoGintaro Rinkevičiaus, tėra benamės kultūrosir iš teatro į teatrą priverstų keliauti gabiausiųsolistų gyvenimo simbolis. „O kaip būtų geraiilgiau pagyventi namie ir nesiblaškyti popasaulį vien tam, kad pinigų šeimai uždirb-tum“, – pirmiesiems palapinių miestelio sve-čiams prisipažino jaunasis Kostas Smoriginas.

Vis dėlto prabangaus turizmo dvasia ope-rai „Visos jos tokios“ nesvetima. Pagal šiektiek adaptuotą šiems laikams operos siužetądu susižadėję verslininkai neva išvyksta darborei kalais, o savo mylimosioms siūlo maloniaipra leisti laiką Kaprio salos pakrantėje. Tuotar pu patys išskuba joms iš paskos ir, persi-ren gę turtingais arabais, tikrina išrinktųjų išti-ki mybę. Nebūdamos įsitikinusios, ar grįš su -ža dėtiniai, merginos atsiduoda saldžioms pa -gundoms. Finale tariami arabai nusimes kau-kes ir skėstelės rankomis: „Visos jos tokios“...

W.A.Mozarto operoje poros susitaiko, betar šiuolaikiniai vyrai norėtų grįžti į ištikimybę

pamynusių merginų glėbį, operos statytojaiabejoja. Todėl koks bus operos finalas, galuti-nai nėra apsispręsta. Be K.Smorigino, „Visosjos tokios“ girdėsime Leipcige dirbančią Vik -to riją Kaminskaitę, iš Italijos atvykusią Jur -gitą Adomonytę, Lietuvoje karjerą pradedan-čią Viktoriją Miškūnaitę ir Tadą Gi ri ninką.Nebus apsieita ir be kviestinio tenoro, kurisžada atvykti iš Kroatijos.

Antroji operinė premjera – kitos nepri-klausomos kompanijos, pasivadinusios Vil -niaus kamerine opera, darbo rezultatas. Šikom panija ketina pristatyti vietos teatrų taippat ilgai ignoruojamą Giacomo Puccini „Tos -ką“. Vėlgi – idealistinės meilės išbandymai,tik šį kartą nesurežisuoti, be mocartiškų išdai-gų ir pasibaigiantys dramatiška mirčių serija.Pastatymą režisuos Toską dainuosiantiNacionalinio operos ir baleto teatro solistėInesa Linaburgytė, dailininko Kavaradosiovaidmeniui pakviestas Maskvos „Helikono“operos tenoras Vadimas Zaplechnas, o klas-tingojo Skarpijos vaidmuo patikėtas Latvijosnacionalinės operos vyresnės kartos baritonuiSamsonui Izjumovui. Taip pat matysime lie-tuvius Vytautą Bakulą, Vladą Bagdoną, JonąSakalauską, Algirdą Bagdonavičių.

„Čiurlionis“ lenkų rankoseKą veikia Nacionalinis operos ir baleto

teatras, kol jo solistai dainuoja kituose pasta-tymuose? Ogi rengiasi Giedriaus Kup re vi -

KULTŪRA»

2013-05-06 ● VEIDAS54

TEATRAS

Jauno vynotaurė keliamauž senjorus

J.Budraitis monospektaklyje „PaskutinėKrepo juosta“

�

G.Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“ stato jaunų Lenkijos

teatralų komanda

�Nors pavasaris šykštus šilumos,bet dosnus muzikos: gegužęžiūrovų laukia dvi operos irbaletas.Renata Baltrušaitytė

D.M

ATV

EJE

VO

NU

OTR

.

čiaus baleto „Čiurlionis“ premjerai.„Niekas nežino, kokia drama siautė

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sie-loje, kokie vaizdiniai ir skambesiai jaudi-no jo vaizduotę. Akcentavau keturiasdidžiąsias Čiurlionio meiles: Mariją,Bronislavą, Sofiją ir Kūrybą“, – prisipa-žįsta kompozitorius. „Čiurlionis“ – devy-nioliktasis jo kūrinys scenai ir pirmasis,kuris bus pastatytas didžiausiame šaliesteatre.

Vis dėlto „Čiurlionį“ Vilniuje scenairengia ne savų, o iš Varšuvos didžiojoteatro pakviestų kūrėjų komanda, vado-vaujama choreografo Roberto Bon da -ros. Jis – Lenkijos nacionalinio baletotru pės narys, lygiagrečiai dėstantis Var -šuvos muzikos akademijoje.

„Labai norėjau, kad tai būtų kas norsne iš vietinių choreografų – norėjau neti-kėto žvilgsnio, kitokio santykio su Čiur-lioniu“, – neslepia G.Kuprevičius. Kas išjo gerų norų išeis – pamatysime.

Moljero atgimimasJau minėta W.A.Mozarto opera

„Visos jos tokios“ dėl savo sensualumopadoriame devynioliktame amžiuje dau-gelyje teatrų buvo nepageidaujama. O

štai Moljero komedijos buvo ujamos iš teatrųdar septynioliktame amžiuje – prie gyvosautoriaus galvos. „Tartiufą“ dar 1664 m. dva-sininkai uždraudė, o Moljerą kėsinosi sude-ginti ant laužo kaip eretiką.

Keista, bet nūdienos Lietuvoje Mo l je -ras išgyvena netikėtą pakilimą. „Šykš tuo -lis arba Melo mokykla“ ką tik pastatytasKauno kameriniame teatre, o „Tar tiufo“premjera laukia Panevėžio J.Miltinio dra-mos teatre. Spektaklį stato teatro menovadovu sutikęs padirbėti sostinės aktoriusir režisierius Dainius Kaz laus kas.

Su W.A.Mozarto operos versija „Tar tiu -fas“ turės dar vieną bendrą bruožą. Pasak re -ži sieriaus, jei kas tikisi išvysti privalomai per-skaityti skirto kūrinio pažodinį pastatymą –taip tikrai nebus. Klasikinei komedijai būdin-ga schema neegzistuos. Žiūrovų laukia sma-gūs komedijos dialogai, o svarbiausia, kaip ir„Visos jos tokios“ operoje, – kitoks, netradici-nis finalas.

Kodėl apgavikus ir sukčius išjuokęs Mol -jeras šiandien mums vėl tapo aktualus?Grei čiausiai todėl, kad kone kasdien susi-duriame su nė kiek ne prastesniais savaisTartiufais.

Senjorų benefisaiDar viena gegužės teatro tendencija –

net kelios trupės atiduos pagarbos duoklęsaviems senjorams. Štai NacionalinisKauno dramos teatras (metas įprasti prienaujo pavadinimo) savo premjerą „Mūsųbrangioji Pamela“ netgi ketino perkrikšty-ti „Mūsų brangiąja Gražina“ – Pameląvaidinsiančios aktorės Gražinos Ba lan dy -tės garbei.

„Svarbiausia – mokytis iš herojės vidi-nės šviesos, optimizmo, aukštesnių verty-bių. Tai nugalintis pozityvas. Jai nereikiadešimties Dievo įsakymų, jai reikia tikmeilės“, – apie G.Balandytės kuriamąper sonažą pasakoja režisierius AlgirdasLatėnas, pabrėžiantis, kad ir pati aktorėyra tobulas šių savybių pavyzdys.

Pamela iš Brodvėjaus išpopuliarintoskomedijos – vieniša senutė, gyvenanti ap -leistame name lūšnynų kvartale. Iš pirmožvilgsnio tobulas grobis sukčiams – terei-kia apdrausti miesto keistuolės gyvybę ir jąnužudžius pasiimti milžinišką draudimoišmoką. Tačiau Pamelos optimizmas ir gera-noriškumas ne tik supainioja apgavikų pla-nus, bet ir pažadina juose atjautą, rūpestį,švelnumą. Taip visai svetima senučiukė pa -mažu jiems tampa brangiąja Pamela.

Rusų dramos teatras savo premjerą„Praėjusią vasarą...“ skiria aktoriaus MichailoMakarovo 75-erių metų jubiliejui. Matysimevisą Makarovų šeimyną: Jekateriną Ma ka ro -vą, Valentiną Lukjanenko bei Michailą Ma -

ka rovą, savo benefisui pasirinkusiam prieškelis dešimtmečius itin populiaraus rusų dra-maturgo Aleksandro Vampilovo pjesę„Praėjusią vasarą Čiulimske“. NuošaliameSibiro miestelyje gyvena mergina, varduValentina. Ji dirba valgykloje ir paslapčia mylitardytoją Šamanovą, kuris draugauja su vais-tininke Zinaida. Netikėtas meilės prisipažini-mas pribloškia pavargusį ir gyvenimu nusivy-lusį Šamanovą. Prasideda vidinė kova tarpveiklaus gėrio ir pasyvaus abejingumo.

O štai Oskaro Koršunovo/Vilniaus miestoteatras suteiks progą dar kartą pasigėrėtiJuozo Budraičio, ką tik puikiai pasirodžiusioGintaro Varno režisuotose „Bakchantėse“,

meistriškumu. Airių dramaturgo SamuelioBecketto pjesė „Paskutinė Krepo juosta“ pri-klauso absurdo literatūros klasikai.

Gyvenimą bebaigiąs Krepas sėdi savokam baryje, paskendęs tarp juostų su savo pa -ties balso įrašais, ir naujai išgyvena praeitiesbūsenas. „Tai yra pagyvenusio žmogaus prisi-

minimai, svarstymai, savo gyvenimo ana-lizavimas, pridarytų klaidų smerkimas.Tie visi paradoksai iš tiesų vyksta gyveni-me, nors ir atrodo, kad gyveni natūraliairamiai, švelniai, logiškai tvarkingai. O ištiesų yra daugybė įvairių paklaidų, netikė-tumų, nepateisinamų ir nepaaiškinamų

dalykų. Visa tai galima rasti „PaskutinėjeKrepo juostoje“, – pasakoja J.Budraitis, surežisieriumi O.Koršunovu šiam pastatymuimintyse rengęsis du dešimtmečius.

„S.Becketto pjesės – kaip akmenys. Iš gry -nin tas egzistencializmas, stiprūs simboliai ne -bepalieka vietos interpretacijoms. Arba tam pituo simboliu, arba ne. Čia nieko neprivaidin si.Niekada nestatyčiau „Paskutinės Krepo juos -tos“, jei ne J.Budraitis, kuris savo amžiumi, gy -venimo patirtimi, intelektu gali tapti tuo beke-tišku simboliu“, – priduria O.Kor šu no vas.

O ką galima pridurti apie Lietuvos muzi-kos ir teatro akademijos vaidybos bakalaurųdip lominį „Jauną vyną“? Kad tai – plastikos

spektaklis pa gal HerkausKunčiaus teks tus. Ir kadjauni bendramoks liai, susi-būrę į trupę „De gam“, lygi-na save su jau nu vynu, kurisbrendo rupioje dirvoje irtodėl nestokoja nuos kaudosbei pykčio poskonių. Esatemaloniai laukiami degustaci-joje. ■

KULTŪRA

»552013-05-06 ● VEIDAS

Aštuonios gegužės premjeros8, 10, 11, 12 d. 19 val. Kongresų rūmuose „Visos jos tokios“. Rež. D.Ibelhauptaitė9 d. 19 val. Rusų dramos teatre „Toska“. Rež. I.Linaburgytė18 d. 19 val. Menų spaustuvėje „Jaunas vynas“. Rež. Eglė Mikulionytė18, 19 d. 18 val. Rusų dramos teatre „Praėjusią vasarą...“ Rež. V.Lukjanenko20 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio teatre „Tartiufas“. Rež. D.Kazlauskas24, 25 d. 18.30 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre „Mūsų brangioji Pamela“. Rež. A.Latėnas24, 25, 26 d. 18.30 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre „Čiurlionis“. Choreografas R.Bondara30, 31 d. 19 val. OKT studijoje „Paskutinė Krepo juosta“. Rež. O.Koršunovas

Kodėl apgavikus ir sukčius išjuokęs Mol jerasšiandien vėl aktualus? Todėl, kad kasdiensusiduriame su nė kiek ne prastesniais savaisTartiufais.

Į sceną pagrindiniu vaidmeniu pokelių metų pertraukos sugrįš

G.Balandytė

�

LOB

T N

UO

TR.

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“ N

UO

TR.

Kad ir kaip nesinori pripažinti, kalendorinįpavasarį komerciniame repertuare

užbaigsime tik su vieninteliu bent iš daliesoriginaliu filmu, nes visi kiti pasiūlymai susijęsu išlinksniuotais tęsiniais, kadaise matytųatrakcijų perdirbiniais ar nebūtinai pasiteisi-nusių idėjų atkartojimais.

Gal ir neverta stebėtis, nes ne tik Holivu-do fabrikų viršininkai, bet ir Rusijos prodiuse-riai ar net nepavargstantis akrobatas JackieChanas bando prisitaikyti prie žiūrovų sko-nio, nes jų svarbiausias tikslas – kuo mikliausurinkti kiek įmanoma daugiau pajamų!

Kanai vis arčiau mūsųDėl 66-ojo Kanų festivalio atidarymo ce-

remonijos filmo nereikės skristi į PrancūzijosRivjerą, nes australų didmeistrioBazo Luhrmanno įspūdingoji ro-mantiška drama „Didysis Getsbis“pagal kultinio amerikiečių rašytojoScotto F.Fitzgeraldo romaną jau podviejų dienų atkeliaus į Lietuvą.„Mulen Ružo“ režisierius turi akįpribloškiamai stilingiems vaizdams,turi puikią klausą energingammuzikiniam fonui (dainas specialiaiparašė populiariausi šiandieniniaiatlikėjai Jay Z, Beyonce, Andre3000, Kanye Westas, Lana del Rey,Will.I.Am ir kt.) ir žino, kaip rea-lizuoti ekstravagantiškus sumany-mus, kuriuos paryškins dar prieš fil-mavimą suplanuoti 3D efektai.B.Luhrmanno parinktas aktorių ko-lektyvas nekelia abejonių, kad matysime ne tik originalią viziją, bet ir pagirtiną vai-dybą.

Chameleoniškai išrankus ir sunkiausiuslūkesčius įveikiantis Leonardo DiCaprio (darprieš „Titaniko“ triumfą aktorius įsimintinaipasirodė B.Luhrmanno „Romeo ir Džuljeto-je“) nenuvilia lūkesčių jau daugelį metų, o ta-lentingoji gražuolė Carey Mulligan stebinasulig kiekvienu nauju pasirodymu.

Kiekvienas festivalis trokšta atsidarytivizualiu, magišku, triukšmingu ir nepamiršta-

mu reginiu, todėl Kanai ne veltui pasirinko„Didįjį Getsbį“, net ir žinodami, kad filmopremjera JAV nelauks raudonojo kilimokrikšto. Taigi nepaisant pažįstamo, skaityto irmatyto siužeto, „Didysis Getsbis“ yra būtenttas filmas, kurį gegužės mėnesį būtinapamatyti, ir tikriausiai ne vieną kartą.

Ir vėl alkoholizmo reklama LasVegase

Nesunku prognozuoti, kad lietuviškiįpročiai pasirinkimo prioritetą skirs tuštiemsir žiūrovams pataikaujantiems niekaliukams.Negaišime laiko priekaištams, kurie nepakeisįsišaknijusių tradicijų, bet taip jau išsiauk-lėjome, kad alkoholinių pagirių nuotykiai pasmus lankomi su polėkiu ir pasimėgavimu.

Komedijos „Pagirios 3: velniai žino kur“reklama anonsuoja išgertuvių pabaigą, tačiauvisi žinome, kad esant reikalui režisieriusToddas Phillipsas vėl susikvies girtuokliusbičiulius Bradley Copperį, Zachą Galifianakįir Edą Helmsą prie butelaičio velnio lašų. Kolpageidaujate žiūrėti, tai jie jums leis.

Trečiajai serijai jau nereikia sklaidos irypatingų idėjinių pastangų, nes visi no-rintieji puikiai žino, ką gaus, ir vėl mė-gausis identiškai tiražuojamais nešvankiais(ne)juokingais pokštais. Pirmosios „Pagiros“

Lietuvoje pardavė 56 tūkst. bilietų, antrosiossudomino net 76 tūkst. žiūrovų, tai kas laukiatrečių „Pagirių“, kurių reklaminis klipasneišprovokuoja net minimalios šypsenos?

Griauname LondonąVisi lenktyninių trilerių keliai veda tiesiai

pas greitus, kvailus ir įsiutusius. Koks skirtu-mas, kas kur važiuoja ir kas kągaudo. Kai per 12 metų spaudžiantisgreičio pedalą serialas nurieda ikišeštosios benzino kolonėlės, tai jistampa nesustabdomas. Kiekvienanauja serija suvilioja ankstesniuskeleivius ir dar įsisodina naujų žioplių, kurie mėgsta žiūrėti taspačias sprogstančias, nelogiškas iridiotiškas lenktynes. Penktajam fil-mui iki lietuviško milijono pritrūkovos kelių lemtingų metrų, bet Lon-done užfiksuota kriminalinė intrigaant ratų turėtų nuvežti link trokšta-mo rezultato.

Lenktynių organizatoriai neper-sistengia ir leidžia sau prikelti išmirusiųjų ankstesnėse serijose nu-

žudytus ar paaukotus herojus. Vargu ar kasreikalaus paaiškinimo, kaip čia nutiko, kadMichelle Rodriguez staiga virto Jėzumi Kristumi. Lenktyninio trilerio „Greiti ir įsiutę 6“ auditorija neužduoda klausimų, operka bilietą, ima dėžę spragėsių ir lekia įsalę. Kad nepasirodytų per mažai, tairežisierius Justinas Linas ištraukia iš garažotanką ir dar nuleidžia iš dangaus galingąkrovininį lėktuvą. Ir be papildomo anonsoaišku, kad po metų ar dvejų atvažiuos „Greitiir įsiutę 7“.

KULTURA-»

2013-05-06 ● VEIDAS56

KINAS

Gegužė kine: riaumojantys,griaunantys, skrendantys,lėbaujantys tęsiniai užgožia originalumąMatuojant Holivudo standartais, gegužės mėnuo jau priskiriamasprie vasaros sezono, kai didžiosios studijos pradeda leisti į ekranus galingiausius kozirius. Ši tradicija pamažu prigyja ir Lietuvos kino rinkoje.Edvinas Pukšta

„Didysis Getsbis“ yra būtent tas filmas, kurį gegužėsmėnesį būtina pamatyti, ir tikriausiai ne vieną kartą

▲

„Geležinis žmogus 3“ ▲

Geležinis pataikavimas Europai ir Kinijai

Holivudo strategų nedžiugina komiksiniofantastinio trilerio „Geležinis žmogus“ rezul-tatai Lietuvoje: antrasis nuotykis pardavė 7tūkst. bilietų mažiau, bet ir patys autoriai pri-pažino, kad nesėkmingą pasirodymą lėmėpasirengimo klaidos. Prodiuseriai nušalinodviejų pirmųjų serijų režisierių Joną Favreau,o scenaristai radikaliai perrašė komiksinio tri-lerio koncepciją, pamiršo prieš tai gvildentusreikalus, prisigalvojo naujų idėjų būsimamtęsiniui, todėl premjeriniai seansai papiktinokiečiausius gerbėjus, laukusius standartinio irtaisyklingo tęsinio.

„Geležiniame žmoguje 3“ daugiaukomedijos, daugiau meilės ir romantikos,daugiau pasaulį griaunančių niekšelių supagrindiniu teroristu Mandarinu (aktoriusBenas Kingsley tiesiog mėgaujasi puikiaiparašytu vaidmeniu) ir mažiau amerikietiškųkomiksų įtakos.

Tiesa, „Geležinio žmogaus“ atvejis pui-kiai pasitarnauja holivudinio pataikavimonagrinėjimui. Siekdami patekti į antrą vietąpasaulyje pagal bilietų pardavimą užimančiosKinijos repertuarą, prodiuseriai sumontavospecialią versiją. Didžiąją dalį veiksmo jienufilmavo Pekine, įvedė populiariausią Kini-jos aktorę Fan Bingbing, gražiai paminėjoaugančią Kinijos ekonomiką ir gamyklų pro-duktyvumą, o prie blogio armijos pridėjo aklądisidentą Cheną Guangchengą, kurio vaidi-namą niekdarį Geležinis žmogus baudžia užpaskleistą melą apie Kinijoje pažeidinėjamasžmogaus teises. Politizuota ironija patikoholivudinius trilerius griežtai cenzūruojan-čiam Kinijos kino biurui.

Aplink pasaulį su Jackie Chanu

Papildomų paaiškinimų neprireiks iš Kini-jos atvežtam komiškam ir akrobatiškamveiksmo trileriui „Operacija: Zodiakas“.Teoriškai tai aktorių J.Chaną tarptautinėjearenoje išgarsinusių trilerių „Dievo šarvai“tęsinys, kurį vėl režisuoja pats J.Chanas. 1986m. pradėtas ir 1991 m. pratęstas nuotykisLietuvoje ypač išpopuliarėjo su pirmaisiaisvaizdajuosčių grotuvais irprasta kokybe įrašytais fil-mais. Dar svaresnį žino-mumą sukaupęs J.Chanasgrįžo namo iš laikinos emi-gracijos Holivude ir įtikinoKinijos investuotojus, kadleistų jam daryti tai, kąširdis geidžia. Draudimokompanijos jau seniai ne-rizikuoja pasirašinėti su-tarčių su bebaimiu aktoriu-mi-akrobatu, kuris dirba bekaskadininkų ir dublerių, ovis dar turi polėkio sudėtin-giausius triukus atlikti savojėgomis.

„Operacija: Zodiakas“sukurtas senuoju ir skaus-minguoju stiliumi, kai nuo-tykio pabaigoje žiūrovamsatskleidžiama, kiek daugteko iškentėti J.Chanui ir jokomandos nariams per nepavykusius bandy-mus. Užsispyręs J.Chanas atsisakė specialiųjųefektų ir lekioja aplink pasaulį, ieškodamasišsimėčiusių kinų zodiako detalių. Veiks-mo trileris buvo filmuojamas Honkonge,

Taivane, Paryžiuje, Pekine, Australijoje, Indi-joje ir kaimyninėje Latvijoje, kur J.Chanasišbandė Siguldoje sumontuotą bobslėjaustrasą.

Žinome, kad J.Chano filmuose nereikiaieškoti prasmės ir logikos, užtenka mėgautiskvapą vis dar gniaužiančios choreografijos,kaskadininkų drąsos ir originalumo nestoko-jančiais veiksmo momentais.

Rusolivudo kopijavimo fabrikasKomercinio rusiško kino paklausą toliau

skleis du nauji filmai, aiškiai paveikti režisie-rių meilės Holivudui ir idėjų bado. Pavojingųnuotykių komedija „Lobiai O.K.“ yranukopijuota trilerių „Kodas: L.O.B.I.A.I“ ir„Romanas su brangakmeniu“ mišrainė, tikbe Nicolaso Cage’o, Kathleen Turner irMichaelo Douglaso. „Nėra laiko aiškinti“, –skelbia firminis nulinės intrigos filmo šūkis.„Bet kodėl mes turime žiūrėti tai, ką jau ne sykį matėme?“ – galėtume paklaustiprodiuserių.

Keistas ir dar vienas mūsų platintojųpasirinkimas: jiems užtenka ryžto vežti dviejųmėnesių senumo romantinę komediją„Mergvakaris Maljorkoje“, kopijuojančią„Seksą ir miestą“ be elementariausio origi-nalumo ir pakankamai plačiai pasklidusiąpiratiniuose kanaluose.

Ar bus naujas „Ledynmetis“?Na, ir pabaigoje apie animaciją. Pasku-

tinę gegužės dieną lietuviškai dubliuotą ko-kybišką animacinį nuotykį paskleis „Ledyn-

mečio“ ir „Robotų“ autoriusChrisas Wedge’as. Tikimasi,kad „Paslaptinga karalystė“sėkmingai pavaduos šiemetatostogaujantį „Madagas-karą“. Režisierius su scena-ristais išmintingai pasiskoli-no idėją iš „Įsikūnijimo“(egzistuoja ne tik mūsų, betir kitas stebuklingas pa-saulis), prisiminė komedijos„Brangioji, aš sumažinauvaikus“ sumanymą, atradopriežasčių spalvingam gėriomūšiui prieš blogį, skyrėgausybę laiko 3D efektųdizainui ir pripaišė išra-dingų, mistinių padarų,kurie neleis nuobodžiautimažiausiems žiūrovams.

Didesnių ir užaugusiųvaikų lankomumas prik-lausys nuo lietuviško įgarsi-

nimo ir tautiškomis interpretacijomis su-mąstytų pokštų patrauklumo. Bet kokiu atve-ju „Paslaptinga karalystė“ taikysis nukautianimaciniams nuotykiams privalomą lietu-višką milijoną. ■

KULTURA

»572013-05-06 ● VEIDAS

-

Gegužės 3 d.„Geležinis žmogus 3“„Dykvietė“„Mergvakaris Maljorkoje“Gegužės 10 d.„Operacija: Zodiakas“„Didžiosios vestuvės“„Rifo pasaka 2“Gegužės 17 d.„Didysis Getsbis“„Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias“„Lobiai O.K.“Gegužės 22 d.„Greiti ir įsiutę 6“Gegužės 24 d.„Tarp dviejų pasaulių“Gegužės 31 d.„Pagirios 3: velniai žino kur“„Paslaptinga karalystė“„Salemo valdovai“

Tvarkaraštis

▲ „Operacija: Zodiakas“ ▲ „Paslaptinga karalystė“ ▲

„Greiti ir įsiutę 6“ ▲

Keblūs moters smegenų santykiaisu pykčiu

Vyro ir moters smegenys labai skirtingaiapdoroja pyktį. Nors ir vyrai, ir moterys teigiapatiriantys tiek pat pykčio, intensyviau pyktį iragresiją išreiškia vyrai. Migdolinis kūnas yrasmegenų centras, kuriame patiriama baimė,pyktis ir agresija; vyrų jis yra didesnis neimoterų. O baimės ir agresijos kontrolės cen-tras – priekakčio smegenų žievė – santykinaididesnis moterų smegenyse.

Taigi pykčio mygtuką vyrų smegenyse nus-pausti lengviau. Vyrų migdolinis kūnas, bekita ko, turi daug testosterono receptorių,kurie stimuliuoja ir paaštrina jų reakciją įpyktį, ypač po bręstant patirto testosteronoantplūdžio. Todėl tų vyrų, kurių testosteronolygis yra aukštas, ypač jaunų, „pykčio saugik-liai“ perdega greičiau. Daugelis testosteronąvartojančių moterų taip pat pažymi, kad jųpykčio reakcija staiga tapo ūmesnė. Su am-žiumi vyrų testosterono lygis savaime mažėja,migdolinis kūnas darosi ne toks aktyvus,priekakčio smegenų žievė įgyja vis daugiauemocijų kontrolės svertų ir vyrai tamparamesni, ne taip greitai įsiplieskia.

Moterų smegenys į pyktį reaguoja daugramiau ir ne taip tiesiogiai. Augdama iš savomotinos nuolat girdėdavau, kad santuokoskokybė ir trukmė gali būti matuojamaįkandimų žymėmis ant moters liežuvio.Moteris linkusi „prikąsti liežuvį“ ne vien dėlsocializacijos ar aplinkos spaudimo. Šį polinkį

daugiausia lemia smegenų struktūra. Net jeimoteris norėtų tučtuojau išreikšti savo pyktį,jos smegenų grandys mėgina nuslopinti šiąreakciją, sukeldamos keršto ar ilgalaikio kon-flikto baimę. Moters smegenys yra sukurtosvisomis išgalėmis vengti konflikto – šį impul-są lemia baimė supykdyti oponentą ir sugriauti su juo santykius. Impulsą gali lydėtistaigus tam tikrų smegenų cheminių me-džiagų, tokių kaip serotoninas, dopaminas irnorepinefrinas, koncentracijos pokytis, kurissukelia nepakeliamą, priepuoliui prilygs-tančią kančią, jei bendraujant jaučiamas pyk-tis ar įsiplieskia konfliktas.

Galbūt reaguodamos į šį didžiulį diskom-fortą moters smegenys išsiugdė papildomųgalimybių spręsti konfliktines situacijas ir jųišvengti – daugybę grandžių, kurios perimaemocinius signalus ir juos „sugromuliuoja“,lygiai kaip karvė turi priedinę skrandžiokamerą, kurioje permalamas jau anksčiaunurytas maistas. Tam pritaikytos itin erdviosmoters smegenų sritys – priekakčio smegenųžievė ir priekinė juostinė smegenų žievė. Josyra moters smegenų priedinio skrandžio ati-tikmuo pykčiui sugromuliuoti. (...)

Tyrimai rodo: kai žaidžiant įsiplieskia kon-fliktas ar kyla ginčas, mergaitės paprastai nusprendžia pasitraukti iš žaidimo, taipišvengdamos pikto apsižodžiavimo, o ber-niukų žaidimas paprastai tik dar labiau įkaista– jie ima aršiai ginti savo poziciją ir galivalandų valandas ginčytis, kuris yra viršiausias

ar kuriam priklauso teisė į visų geidžiamąžaislą. Jei moterį pribloškia žinia apie jos vyroromaną arba vaikui gresiantį pavojų, jos pyk-tis būna trumpas, o emocijos greitai nurimsta.Ji stengiasi išvengti demonstratyvaus pykčio irkonfrontacijos lygiai taip, kaip vyras stengiasiišsisukti nuo akistatos su emocijomis.

» KULTURA-

2013-05-06 ● VEIDAS58

Vyro tikrovė – lyg kalnas, kurį per šimtmečius nepastebimaigludina ledynai, moters tikrovė – nuolat besikeičiančios irnenuspėjamos oro sąlygos. Tokį palyginimą savo knygoje pateikianeuropsichiatrė Louann Brizendine. Šį knyga ką tik pasirodėLietuvos knygynuose, o „Veidas“ siūlo ištrauką iš jos.

PAVASARIO SKAITINIAI

Moterssmegenys

Kodėl moteryskalbesnės už vyrus?Kodėl jos prisimenasmulkiausias barniųdetales, o vyraineprisimena net pačiųbarnių? Kodėl jos kaipįmanydamos vengiakonflikto? Kodėlmoterys dvigubai

dažniau nei vyrai serga depresija?Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus –daug diskusijų sukėlusioje knygoje „Mo-ters smegenys“. Pasitelkdama naujausiųtyrimų duomenis, neuropsichiatrė LouannBrizendine atskleidžia, kaip unikalismegenų struktūra veikia moters mąsty-seną, bendravimą, vertinimus ir santykiussu kitais. L.Brizendine – mokslų daktarė,Kalifornijos universiteto neuropsichiatrė,Moterų nuotaikos ir hormonų klinikosįkūrėja. Knyga „Moters smegenys“ – taikelių žemėlapis moterims, kurioms svarburasti mokslinį savo elgsenos paaiškinimą.Kita vertus – tai profesionalus vadovas,gvildenantis santykių problemas. Autoreigeriausiai sekasi paaiškinti neurochemi-nius aistringos meilės mechanizmus. ●

APIE AUTORĘ IR KNYGĄ

Mergaitės ir moterys ne visuomet pajuntamigdolinio kūno sužadintą tiesioginį stiprųpykčio priepuolį, kokį paprastai patiria vyrai.Prisimenu, kaip kartą kolega su manimipasielgė ne itin garbingai ir aš, parėjusi namo,apie tai papasakojau vyrui. Jis bematantįniršo ant mano kolegos ir negalėjo suprasti,kodėl aš neįniršusi taip pat, kaip ir jis. Užuotsmegenyse sukėlęs greitą veiksmo impulsą,kaip nutinka vyrams, pyktis merginų irmoterų smegenyse pirmiau eina į vidiniojausmo, skausmingos konflikto nuojautos irverbalinio bendravimo grandis. Prieš kaipnors reaguodama į kolegos poelgį, jaučiaubūtinybę gerai „sugromuliuoti“ incidentą.Moterys, ant ko nors supykusios, pirmiausialinkusios pasikalbėti su kitais žmonėmis. Ta-čiau mokslininkai svarsto: nors moteris,apimta pykčio, ne taip operatyviai griebiasiveiksmų, įjungusi savo sparčiau veikiančiasverbalinio bendravimo grandis, bet ji galioponentą užversti tokia piktų žodžių lavina,kokios vyrų smegenys sukelti nesugebėtų.Tipiški vyrai pasako mažiau žodžių ir kalbasunkiau nei moteris, taigi frustracinėjesituacijoje jie yra lyg verbaliai neįgalūs. Vyrosmegenų grandys greičiau duoda signaląkūnui pereiti prie fizinės pykčio išraiškos,ypač jei jo pyktį dar paaštrina negebėjimasderamai atsikirsti moteriai žodžiais.

Neretai konsultuojamos poros, kuriaisunkiai klostosi tarpusavio santykiai, proble-ma yra ta, kad vyro smegenų grandys greitaipaskatina jo piktą ir agresyvią reakciją, dėlkurios moteris įsibaimina ir emociškai užsi-daro. Ikiistorinis įrašas smegenyse jai sako,kad situacija pavojinga, bet jei ji nutrauks san-tykius, neteks maisto ir apsaugos teikėjo ir jaigali tekti verstis vienai. Jei pora lieka įkalintašio akmens amžiaus konflikto rėmuose, jo

išspręsti neįmanoma. Man neretai pavykstapadėti klientams suvokti, kokios skirtingosyra vyro ir moters smegenys bei jų pykčio irsaugumo užtikrinimo grandžių veikimas.

Nerimas ir depresijaVieną dieną Sara atėjo į mano kabinetą

visa drebėdama. Ji ir Nikas smarkiaisusikivirčijo dėl moters, su kuria jis esą flirta-vo darbe. Sara buvo įsitikinusi, kad Nikaspraėjusį savaitgalį flirtavo su ta moterimitiesiog jos akivaizdoje, per vakarėlį. Kaisupykęs Nikas nutraukė diskusiją ir išėjo iškambario, Saros vaizduotėje ėmė suktis jųbūsimų skyrybų „vaizda-juostė“ – turto dalybos,derybos dėl vaikų globos,atsisveikinimas su jo giminėmis ir išvykimas iš miesto. Ji niekaipnegalėjo susitelkti irnusiraminti; ji rengėsikitai žodinei dvikovai irjau beveik neabejojo, kadjų santuoka žlunga.

Tačiau iš tiesų buvokitaip. Nikas labai stengėsinormalizuoti jų santykius,bet šis konfliktas Sarossmegenims vis viena sukėlė gilaus neuro-cheminio streso būklę. Visos jos smegenųgrandys dirbo budriausiu režimu. Nikas, išpažiūros nė kiek nesutrikęs, žaidė savoįprastą trečiadienio vakaro kompiuterinįkrepšinio žaidimą. Ir apskritai jis elgėsi ra-miai ir užtikrintai, o ji naktį negalėjo užmigtiir visą kitą dieną verkė, vis labiau puldama įneviltį. Saros tikrovė jai bylojo, kad atėjopasaulio pabaiga, o Nikas šiai pasauliopabaigai buvo visiškai abejingas.

Kodėl Sara jautėsi nesaugi ir įsibaiminusi,o Nikas – ne? Vyrai ir moterys pasižymiskirtingais saugumo ir baimės emocinioišgyvenimo mechanizmais, kuriuos suforma-vo skirtinga jų gyvenimo patirtis. Saugumopojūtis yra biologiškai įspaustas dalykas;skenerio nuotraukos rodo, kad merginų irmoterų smegenys, laukdamos baimės arskausmo, suaktyvėja labiau nei vyrų.Kolumbijoje atlikti tyrimai rodo, kadsmegenys atpažįsta pavojų, kai suakty-vinamos jų baimės struktūros, o saugumobūseną – kai įsijungia malonumo ir atlygįteikiančios grandys. Moterims, lūkuriuo-jančioms gresiančio pavojaus arba skausmo,sunkiau nei vyrams nuslopinti baimę. Štaikodėl Sara blaškėsi viena namuose, tarytumžvėris narve.

Nerimas yra būsena, kai stresas ar baimėaktyvina migdolinį kūną ir skatina smegenisvisą dėmesį skirti iškilusiai problemai ar grės-mei. Moterys junta nerimą keturis kartus daž-niau nei vyrai. Labai jautrus moters streso„jungiklis“ skatina ją pradėti nerimauti dauganksčiau nei vyrą. (...)

Deja, didesnis suaugusių moterų irpaauglių merginų jautrumas reiškia, kad jasbeveik dvigubai dažniau nei vyrus paliečiadepresija ir nerimas, ypač iki vaisingojo laiko-tarpio pabaigos. Šis susirūpinimą keliantisreiškinys egzistuoja visose kultūrose, tiekEuropoje, tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Azijo-je arba Vidurio Rytuose. Nors psichologai šią„lyčių depresijos spragą“ mėgina aiškintiremdamiesi kultūriniu ir socialiniu kontekstu,vis daugiau nervų sistemos tyrinėtojų padaroišvadą, kad svarbų vaidmenį čia atliekamoterų jautrumas baimei ir stresui, genai,estrogenas, progesteronas ir įgimtosbiologinės smegenų ypatybės. Tam tikrosgenų variacijos, taip pat estrogeno ir sero-

tonino kontroliuojamossmegenų grandys, ma-noma, lemia didesnęmoterų depresijos riziką.Kai kurios moterys, ser-gančios depresija, turi šiektiek kitokią nei įprastąCREB-1 geno versiją,kuri turi mažą estrogenunuspaudžiamą „jungiklį“.Mokslininkai spėja, kadtai gali būti vienas iš kele-to mechanizmų, kurie dėldidelės progesterono irestrogeno koncentracijos

brendimo laikotarpiu sukelia motersjautrumą depresijai. Estrogeno poveikiu taippat galima aiškinti, kodėl triskart daugiaumoterų nei vyrų kenčia nuo vadinamosiosžiemos depresijos ar sezoninio afektyvaussutrikimo. Yra žinoma, kad estrogenas veikiakūno cirkadinius ritmus, tamsos ir šviesoskaitos veikiamą miego ir būdravimo ciklą, irtaip iš prigimties jautrioms moterims sukel-dami žiemos depresiją... ■

Louann Brizendine

»

KULTURA

592013-05-06 ● VEIDAS

-

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„MA

TTO

N“

NU

OTR

.

L.Brizendine

LAISVALAIKIS»

2013-05-06 ● VEIDAS60

Jei reikėtų Jungtinius ArabųEmy ratus palyginti su kokiu nors

pasakos personažu, bene labiausiaitiktų pamotės engiama Pelenė, neti-kėtai gavusi stebuklingą progą taptikaraliene. Tokių paralelių galimaįžiūrėti susipažinus su šio krašto isto-rija. Priminsime, kad Persijos įlankospakrantės teritorijoje, kurioje dabarįsikūrę JAE, dykumoje gyveno šeichų valdo-mos gentys, besiverčiančios kupranugariųauginimu, o pakrantėse buvo įkurti žvejųkaimeliai ir nedideli skurdūs miesteliai,kurių gyventojai ne tik gaudė žuvis, bet irrinko perlus.

Europos šalims užmezgus prekybiniussantykius su Indija, beveik šalimais nusidrie-kė vandens keliai, kuriais pirmyn atgal zujolaivai, prigrūsti prabangos prekių, tokių kaipšilkas ar prieskoniai. Tad pakrantėje savobazes ėmė kurti piratai ir jau XVI a. ši vieto-vė buvo žinoma kaip Piratų krantas. Jūrųplėšikai taip įkyrėjo, kad turtingos šalys,tokios kaip Portugalija ar Didžioji Britanija,ėmėsi karinių veiksmų, kuriais siekė kontro-liuoti šią teritoriją. XIX a. viduryje britamsnusiaubus pakrantę ir sudeginus kelis mies-tus, septyni emyrai pasirašė taikos sutartį suDidžiąja Britanija. Amžina jūros taikos su -tartis leido britams kontroliuoti SutartinioKranto, arba Sutartinio Omano (taip posutarties pasirašymo pavadinta ši teritorija),užsienio reikalus ir gynybą, bet neturėjo tei-sės kištis į vidinius emyratų reikalus.

Padėtis iš esmės pasikeitė XX a. viduryje,kai Persijos įlankoje rasta milžiniškų naftosklodų: tada buvo nutraukta sutartis suDidžiąja Britanija, o septyni emyratai susi-jungė ir pasivadino Jungtiniais ArabųEmyratais. Šiandien JAE sudaro septyniemyratai: Abu Dabio, Dubajaus, Adžmano,al Fudžairos, Ras al Chaimos, Šardžos ir Umal Kaivaino.

Santūrioji sostinėPrasidėjus naftos gavybai, dviejų ir šiaip

turtingesnių Abu Dabio bei Dubajaus emy-ratų ekonomika pradėjo sparčiai augti irgreitai pasivijo turtingiausias pasaulio šalis.Nors pagrindinės pajamos gaunamos iš naf-tos, emyratai nemažai investuoja ir į kitussektorius – finansų, statybų ar turizmo.Tarkime, JAE tikisi, kad per 2015 m. šalįaplankys net 25 mln. turistų. Ir atrodo, kadtokie skaičiai ne iš piršto laužti. Prabanga irkomfortas kiekviename žingsnyje, moder-nūs miestai, aukštosios technologijos visur,kur tik įmanoma, pasaulio rekordų vaikyma-sis bei karštis ištisus metus (idealiausias lai-

kas europiečiams lapkričio–balandžio mė-nesiais, kai vidutinė oro temperatūra svyruo-ja apie 26 laipsnius šilumos) pritraukia milži-niškus srautus turistų, o dalis jų čia grįžta nekartą.

Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvėKristina Safadi su dviem sūnumis JAE atos-togavo jau trečią kartą. Ir nors iš kelionėsgrįžo tik prieš kelias dienas, moteris sako,kad jau vėl ima svajoti apie viešnagę šioješalyje ir jokie kiti egzotiniai kraštai jos nevi-lioja. „Aš ten atostogauju ir dėl oro, nes esugarantuota, kad jis visuomet bus geras, ir dėlprabangos“, – sako Kristina.

K.Safadi su vaikais paprastai atostogaujaper moksleivių pavasario atostogas, nors tuometu būna pats turizmo įkarštis ir visospaslaugos šiek tiek brangesnės. Štai devyniosdienos penkių žvaigždučių viešbučio kamba-rys su vaizdu į Corniche bulvarą ir jūrą trimsasmenims kainavo apie 9,6 tūkst. Lt. Tiesa,Kristina pabrėžia, kad tikrai galima rastiviešbutį, kuris trijų asmenų šeimai kainuotųkelis kartus brangiau ar gerokai pigiau,pavyzdžiui, 5,6 tūkst. Lt. Už vakarienę trims

KELIONĖS

JungtiniaiArabųEmyratai –nenumaldomassiekis būtigeriausiemspasaulyjeJungtiniai Arabų Emyratai netskeptikus priverčia patikėti jei nestebuklu, tai bent neįtikėtina sėkmėsistorija, rodos, akimirksniu skurdžiusžvejų kaimelius pavertusiaprabangiais milžiniškų dangoraižiųmiestais.Daiva Urbienė

FAKTAI APIE JAEJungtiniai Arabų Emyratai plyti Arabi-jos dykumoje prie Persijos įlankos. Ri-bojasi su Omanu, Kataru ir Saudo Ara-bija. Dykumoje sienos vis dar nėratiksliai nustatytos.● Sostinė – Abu Dabis. Didžiausiasmiestas – Dubajus.● Plotas – 83,6 tūkst. kv. km.● Gyventojų skaičius – 5,5 mln.● Tris ketvirtadalius užima smėlio dy-kumos.● Žiemą vidutinė temperatūra – 26laipsniai šilumos, o vasarą karštis šok-teli iki 40 laipsnių.● Dubajaus šeichas Rashidas binZayedas Al Maktoumas dalį už naftągautų pajamų įsakė padalyti tėvynai-niams – 180 tūkst. arabų iš Banu Jasklano genčių. Šių beduinų palikuo-niams pajamos garantuoja užtikrintą irprašmatnų gyvenimą.

Prabangusis viešbutis „Burj Al Arab“ – vienintelis pasaulyje įvertintas septyniomisžvaigždutėmis

�

Vėduoklinės palmės formosdirbtinės salos Dubajuje

�

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

LAISVALAIKIS

»612013-05-06 ● VEIDAS

picerijoje „Pizza Hut“ tenka pakloti apie šim -tą litų. Na, o iš viso per atostogas Kristina iš -leido apie 12 tūkst. Lt.

Lietuvė poilsiui renkasi sostinę Abu Dabį,nes, pasak jos, būtent šiame mieste galimapajusti tikrą emyratų dvasią, kurios Dubajujejau ir su žiburiu neberasi. Pavyzdžiui, vakare,kai leidžiasi saulė ir šiek tiek atvėsta, į 7 kmilgio Corniche bulvarą, nutiestą palei pat jūrą,išeina pasivaikščioti minios žmonių. „Vaikštoarabų šeimos: vyrai baltais ilgais apdarais,moterys, vaikai su auklėmis, o Dubajuje, kurtik pasisuksi – visur turistai, kur tik nueisi –vieni rusai“, – miestus lygina Kristina ir pridu-ria, kad vis dėlto Dubajuje turistams yra gero-kai daugiau veiklos, ir ji su vaikais porą kartųten būtinai nuvažiuoja.

Iš tiesų, nors sostinė gerokai kuklesnė –nėra pasaulinių rekordų besivaikančių staty-bų ar septyniomis žvaigždutėmis besipuikuo-jančių viešbučių, jos nurašyti kaip nuobodžiosnedera. Abu Dabyje verta aplankyti šeštąpagal dydį pasaulyje, akinamu baltumu švy-tinčią Šeicho Zaedo mečetę, atsikvėpti prievieno iš daugiau kaip dviejų šimtų miesto fon-tanų. Pasak Kristinos, įdomu užsukti į di -džiausią pasaulyje teminį parką uždarose pa -talpose – „Ferrari“ pasaulį. Čia skuba ne tikvaikai ar paaugliai, bet ir suaugę „For mulės1“ gerbėjai, norėdami išbandyti bolidus imi-tuojančius treniruoklius su autentiškais vai-rais ir sėdynėmis. Parke gausu su „Ferrari“automobiliais susijusių atrakcionų, parodų irkitų pramogų.

Didžiausi, aukščiausi,prabangiausi

Na, o Dubajus, palyginti su Abu Dabiu,kuklumu nepasižymi. Čia stūkso milžiniškistikliniai bokštai, pučiasi blizgantys burbulaiir tviskantys kupolai, dabinantys dangoraižiusar milžiniškus pramogų kompleksus. „Ne -mačiau nė vieno miesto, kuriame būtų tiekdaug dangoraižių. Dubajuje tiesiog akysraibsta nuo jų aukščio“, – pasakoja fotografi-ją Didžiojoje Britanijoje studijuojantis LukasŠalna, su tėvais aplankęs ne vieną tolimą šalį.

Tačiau megapolis nėra tik šaltų stikloatspalvių dangoraižių džiunglės. Pasak Luko,jame susimaišo žalios augalų, mėlyno dan-gaus, dangoraižių stiklo, smėlio spalvos.Papildomų atspalvių suteikia ir gelsvi taksiautomobiliai, kurių stogai nudažyti skirtingo-mis spalvomis.

Vis dėlto dangoraižiai Dubajuje nėra vie-nintelis dėmesio vertas turistinis objektas.Stengiamasi, kad turistus miestas savo pra-banga ir netikėtumais stebintų kiekvienamežingsnyje, kad visi įmanomi atvykusiųjų įgei-džiai ar kaprizai būtų patenkinti tuojau pat.

Ir tai tikrai nėra tik banalus rinkodarostriu kas ar tuščias reklaminis šūkis. Pa vyz -džiui, vidury dykumos tvyrant alinančiamkarščiui atsibodo drybsoti viename iš auksi-nių paplūdimių ir pradėjote svajoti apie šaltu-ką bei slides? Prašom – įrengta puiki slidinė-jimo arena. Norite pasižvalgyti iš paukščioskrydžio aukščiausiame pasaulio pastate? Ogal užsigeidėte puodelio kavos prabangiausioviešbučio restorane? Visa tai gali pasiūlytiDu bajus. Šio emyro šeichas, rodos, apsėstasmanijos įveikti visus Guinnesso rekordų kny-goje suregistruotus didžiausius pasaulio stati-nius ir naujus rekordus sutelkti savo mieste. Irjam tai sekasi.

Tikriausiai kiekvienas turistas stengiasi

nusifotografuoti prabangiausio pasaulyjeviešbučio, vienintelio įvertinto septyniomisžvaigždutėmis, „Burj Al Arab“ fone. 28aukštų 321 m aukščio pastato nuotraukastikriausiai yra matęs kiekvienas – tai savotiš-ka Dubajaus vizitinė kortelė. Iš tolo žiūrintatrodo, kad karštame vėjyje išdidžiai išsklei-dęs stiklinę burę miesto link grakščiai sklen-džia futuristinis laivas. Tradicinio arabiškolaivo burės pavidalo pastatas pastatytas jūro-je supiltoje dirbtinėje saloje. Architektųužmojai kvapą gniaužia ir įėjus vidun:didžiulis apie 183 m aukščio holas, daugiaunei 30 m aukščio fontanas, milžiniškas akva-riumas, pasakojama ir apie apartamentų sie-nas, puoštas auksu.

Verta pakilti ir į aukščiausio pasaulyjepastato (jo smailė sminga į 828 m aukštį)„Burj Khalifa“ apžvalgos aikštelę: iš josdieną atsiveria kvapą gniaužiantis dykumos,miesto ir įlankos peizažas, o naktį – žiburiųjūra. Pasak fotografijos studentės AugustėsPocevičiūtės, kuri Dubajuje ilsėjosi su šeima,prie šio aukščiausio pastato yra šokančių

fontanų, kurių vaizdu pasimėgauti ji reko-menduotų kiekvienam keliautojui. „Vaizdasfantastiškas! Fontanai šoka kas pusvalandį,keičiasi muzika, lazerių šou“, – pasakoja Au -gustė.

Reikia paminėti, kad išskirtinumo irrekordų vaikymasis Dubajui nema-žai kainavo. Mat 2009 m., lygiai tuopat metu kaip ir į Graikiją, įDubajų atslinko skolų krizė, priekurios nemažai prisidėjo ir nere-gėti statybos mastai – aukščiau-sias pasaulyje pastatas, vienuoli-ka dangoraižių, aukštesnių neiaukščiausias pastatas Europoje,vėduoklinės palmės ir žemynųformos dirbtinių salų projektai.Skolų slegiamam Dubajuipagalbos ranką ir piniginę ištie-sė Abu Dabio šeichas, ir galopkrizę pavyko suvaldyti.

Tačiau rekordų troškulysniekur nedingo. Šiemet Du -bajuje pristatytas dar vienasgrandiozinis projektas: „Du -bai Miracle Garden“ –didžiausias pasaulyje gėliųsodas, kuriame planuojamapasodinti daugiau nei 45 mln.gėlių.

Pravers ir informacijja,kad viena iš turistinių pra-mogų – siūlomos ekskursijosį kai myninį Omaną arbavisureigių safaris po dykumąsu nakvyne, jodinėjimu irvakarine šokių programa.Verta užsukti ir į vienądidžiausių pasaulyjevan dens pramogų parkų„Atlantis“.

Paprašyti apibendrinti,kas labiausiai sužavėjoJAE, pašnekovai kaip susi-tarę tvirtina, kad juos suža-vėjo ne tik prabanga, kom-fortas, saugumas, bet irdėmesys turistams bei pa -slaugumas. „Jaučiausi taip,tarsi būčiau karalienė“, –nusijuokia Kristina. ■

Aukščiausio pasaulyje pastato „BurjKhalifa“ smailė sminga į 828 m aukštį

�

A.Pocevičiūtei Dubajuje labiausiai patikoprabanga, neįtikėtina švara ir

paslaugumas

�

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Gerovės valstybės prioritetas turėtų būtisvarbesnis nei mis tinės socialinės lygybės

ar XIX a. eg zis tavusias iliuzijas primenančioetnocentrišku mo puoselėjimas. Per protingąlaiką nereali z avus Lietuvos gerovės valstybėsmodelio iš laikyti savo piliečius tėvynėje yrapavojinga po litinė utopija.

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės subur-toms darbo grupėms baigiant darbą netrukussu žinosime apie bręstančias mokesčių ir„Sodros“ reformas. Politiniai praregėjimai yraskausmingi. Jokios „Sodros“ reformos nebus.Tiesiog su savo milžinišku deficitu toliau nega-linti egzistuoti „Sodra“ bus inkorporuota įvalstybės biudžetą.

Nereikia būti labai išmintingam, kad su -pras tum, jog tai jokios problemos nespren-džia, tik padaro ją mažiau matomą. Pasirodo,dir bantys šalies piliečiai net ir su tokiu dideliu„Sod ros“ mokesčio tarifu negali išlaikyti šalyjeegzistuojančio socialinės apsaugos lygio. Lie -tuva nebus pirma valstybė Europoje, kuri taip„susitvarkys“ su nauja dirbančiųjų ir pensij asbei kitas socialines išmokas gaunančiųjų san -tykio realybe. Atrodo, kad toks pat likimaslau kia ir privalomojo sveikatos apsaugos mo -kesčio, kurį planuojama tiesiog prijungti priegyventojų mokamo pajamų mokesčio.

Taigi, jokių stebuklų A.ButkevičiausVyriausybė ir jos darbo grupės nesukūrė,nieko pozityvaus tikėtis neverta, o galiau-siai mokesčiai gali dar labiau išaugti, nesdidinant neapmokestinamų pajamų dydį (taipiš dalies įgyvendinant socialdemokratų prieš -rinkiminį pažadą įvesti progresinius mokes-čius) ir įvedant „Sodros“ įmokų skaičiavimolubas (tai būtina norint bent kažkiek pagerintiLietuvos investicinį klimatą) atsiveria konemilijardo dydžio biudžeto skylė.

Nors Andriaus Kubiliaus Vyriausybė (da -bar jau tapusi šešėline) tebesigiria savo krizėssu valdymo stebuklu, esama vis daugiau abejo-nių, ar tikrai tai buvo krizė (o gal tai mūsų eko-no mikos pajėgumo tikroji realybė?) ir apskri-tai ką Lietuva turėjo daryti siekdama išvengtidi džiulio šalies BVP smukimo, o juo labiau koLie tuva savo ekonomikoje iš viso gali siekti irtikėtis pasiekti.

Paulas Krugmanas, paskelbęs savo ko men -tarą „The New York Times“, nesutinka suLatvijos ir kitų Baltijos valstybių krizių įveiki-mo sėkme: „Žmonės, girdami Baltijos šaliųsėk mę, atmeta teiginius apie aukštą nedarbo

lygį ir nepakankamą augimą prieškriziniolygio atžvilgiu, tvirtindami, kad aukštas BVP iružimtumas 2006–2007 m. tebuvo „burbulas“ir mums nereikia laukti, kad tie laikai sugrįžtų.Manau, kad jie nesupranta, koks komplikuo-tas yra šis argumentas.“

Ekonomikos Nobelio premijos laureataspri mena, kad valstybės ekonomika gali funk-cio nuoti tik už savo potencialą žemesniame ly -gyje, ir nesutinka, kad Baltijos šalys 2006–2007m. veikė aukščiau savo potencialo, kurio pa -siek ti jau nebepavyks. Taigi, P.Krug ma nasnesutin ka su A.Kubiliumi, kuris ankstesniųVy riausybių ekonomikos auginimo pastangasir veiksmus laiko kone nusikalstamais, nes jiebuvo paremti ne Lietuvos realios ekonomikospotencialo, o dirbtinai gausių paskolų ir dide-lio viešojo sektoriaus išlaidavimo pagrindu.

P.Krugmanas Lietuvos ir mūsų kaimyniųpo litikams siūlo pasukti galvas, koks turi būtitas tikrasis Lietuvos ekonomikos potencialasir kaip išspausti jo maksimumą. Tikra politinėde magogija yra bandymas Lietuvos visuome-nę įtikinti, kad mūsų dabartinė situacija yra nekri zė, o tikroji normalioji mūsų ekonomikospa dėtis, realiai atspindinti šalies ekonomikospo tencialą. Toks mūsų pasitenkinimas smuku-

sio ekonominio ir socialinio gyvenimo rodik-liais yra pavojingiausia, kas gali nutikti Lie tu -vos valstybei. Tai netikėjimas mūsų pajėgumusu kurti aukšto standarto gerovės valstybę. Jeipo litikai (šiuo atveju A.Kubiliaus ir A.But ke -vičiaus interesai sutampa) sugebės mus įtikin-ti, kad gyvename labai gerai, kad turime steng-tis tai vertinti ir net nesvajoti apie didesnį BVPaugimą, mažesnį nedarbą, didesnę vidutinęalgą, iš netikėjimo Lietuvos gerovės valstybepotencialo bus sunku išsiveržti. Ir piliečiai ver-šis savo gerovės kurti į kitas valstybes.

Šiandien politiniai debatai už Lietuvos ribųvyksta ieškant atsakymo į klausimą, kodėl irtoliau didėja ekonominiai piliečių skirtumai,socialinė nelygybė ir kokia turi būti valstybėsintervencija kovojant su šia didėjančia sociali-ne nelygybe. Ir Lietuvoje vis pasigirsta nuomo-nių, kad socialinė nelygybė yra tokia didelė,kad kelia pagrįstą dalies visuomenės pasipikti-nimą ir turi būti bandoma ieškoti būdų, kaip

šią nelygybę likviduoti. Todėl pradedama šne-kėti apie progresinių mokesčių būtinybę. Betdiskutuojant apie piliečių nelygybę reikianepamiršti to fakto, kad postindustriniamepasaulyje ta nelygybė didėja visur. Ir moksli-ninkų tyrimai pribloškia tiek kairiuosius, tiekdešiniuosius, nes atskleidžia, kad šis procesasnėra tik politikos, o daug gilesnio reiškiniopriežastis. Jerry Z.Mulleris, JAV katalikiškojouniversiteto profesorius, įrodinėja, kad sociali-nė nelygybė yra kapitalistinės veiklos laisvėsproduktas, nes vieni asmenys ir bendruome-nės tiesiog geriau išnaudoja savo laisvės irkapitalizmo suteikiamas galimybes nei kiti. Šissocialinės nelygybės reiškinys yra labai pavo-jingas, nes piliečių protestais, socialinės tvar-kos suardymu ir populizmo bei priešiškosreakcijos plitimu visame pasaulyje gali stipriaismogti egzistuojančiai kapitalistinei sistemai.

Negalima pamiršti to, kad per pastaruosiuske lis amžius kapitalizmas sukūrė fenomenalųžmo nijos progreso šuolį, lėmusį anksčiau neįsi-vaiz duojamą materialinio gyvenimo standartoiš augimą ir beprecedentį visų rūšių žmo giško-jo kapitalo realizavimą. Tačiau kartu kapitaliz-mas sukūrė ir nesaugumo atmosferą. Su ne -sau gumo atmosfera ekonomiškai išsivysčiusios

vals tybės kovojo ieškodamos ir po Antrojopa saulinio karo sukurdamos ekonominės ge -rovės valstybes, kuriose demokratija ir ka -pitalizmas gyvena pakankamai harmoningai.

Maksimalaus Lietuvos ekonominio po -ten cialo realizavimas turėtų būti tiek politinėskairės, tiek dešinės rūpestis. Piliečių skurdas,nerealizuoti gerovės valstybės lūkesčiai yra tasėduonis, kuris gali sunaikinti Lietuvos valsty-bę, jai netenkant aktyviausių, energingiausių,geriausiai išsilavinusių piliečių, paliekančiųsavo tėvynę.

Todėl bet kokia mokesčių ar kitokia valsty-bės reforma turi turėti aiškų gerovės valstybėsvek torių, kurį gali nulemti tik verslo plėtra, in -ves ticijų skatinimas, o ne riestainių skylių dė lio -jimas iš vieno krepšio į kitą. Jau trečią de šimt -metį nepriklausomos Lietuvos politikai blaš -kosi tarp ekonomikos skatinimo ir socialiniųprogramų plėtros, ieškodami ne racionaliau sioir efektyviausio sprendimo, o būdo, kaip įtiktisovietmečio „gerovės“ išlepintiems rin kėjams.Politikai, blaškydamiesi tarp kapita liz mo irsocializmo, dažnai pamiršta priorite tą su kurtitokią ekonominę ir socialinę ap lin ką, ku ri leis-tų sparčiai augti Lietuvos ekonomikai. ■

PASKUTINIS PUSLAPIS»

2013-05-06 ● VEIDAS62

Per protingą laiką nerealizavus Lietuvos ge ro -vės valstybės modelio išlaikyti savo piliečiustėvynėje yra pavojinga politinė utopija.

P.KRUGMANO GINČAS SU MŪSŲ POLITIKAISDĖL LIETUVOS EKONOMIKOS POTENCIALOLietuvos politikams derėtų labiau rūpintis Lietuvos valstybės maksimalausekonominio potencialo realizavimu.

Dr. Algimantas Šindeikis

Smart Interaction

Wireless Screen

Twin Tunerr

creen

raction