4 6 40 Nuostabus protas

kūrybiška aplinkaNaudokitės tuo, kas jus supa

kai norite mąstyti kūrybingai, visa aplinka gali būti naudinga. Jeigu ji jus supa, vadinasi, galite ja pasinaudoti, gauti įkvėpi-mo, pasisemti tinkamos nuotaikos arba pažvelgti į ją kitaip ir

pažadinti naujas mintis. Toliau – patarimai, kaip tai daryti.

Daugiau galvokiteŠiandien labiau nei kada anksčiau populiaru vaizduoti meditaciją kaip būdą atrasti egzistencinę pusiausvyrą. Padidėjusį jos populia-rumą daug lėmė tai, kad pirmą kartą pavyko moksliniais metodais įvertinti meditacijos poveikį ir pamatyti, kad ji iš tiesų veikia. Vis dėlto ketinu siūlyti jums ne meditaciją – verčiau priešingai. Apie ją užsiminiau tik tam, kad nepainiotumėte šių dviejų metodų. Nes jie gali atrodyti šiek tiek panašūs.

Kad ir koks įtemptas jūsų gyvenimas, esu tikras, kad jame pilna laiko spragų. Penkios minutės kasryt, kai laukiate autobuso. Pen-kiolika minučių, kai dviračiu važiuojate į darbą. Ta nuobodi pože-minė perėja, kuria kasdien einate. Šiuolaikinės technologijos padė-jo mums užpildyti tokias spragas taip, kad jų nepastebėtume. Per jas rašome žinutes, kalbame telefonu, žaidžiame Canabalt ar klau-somės muzikos. Kartais skaitome knygą ar laikraštį. Dažniausiai tai gana beprasmiški veiksmai, bet jau geriau atlikti tokius negu nieko neveikti. Ar atpažįstate save?

Iš tikrųjų tokios akimirkos – pats tas metas problemoms spręs-ti. Taip sakydamas neturiu omeny, kad reikia valgyti tai, nuo ko norisi vemti. („Ir ką noriu tuo pasakyti?“) Tokių problemų nespręs-kite. Taip pat neliepiu jums svajoti, nes prarasite gebėjimą žvelgti struktūriškai ir konstruktyviai. Jeigu jau turite važiuoti autobu-su ar laukti vėluojančio draugo, panaudokite tą dešimtį minučių konstruktyviam mąstymui. Išjunkite iPod ir nukreipkite mintis į savo vidų.

Išsirinkite problemą, kurią reikia išspręsti, ir pavartaliokite ją galvoje. Paieškokite požiūrių, apie kuriuos anksčiau negalvojote.

4 6 30HeNrik Fexeus

Ypatingas patarimas

naudokite muzikinius inkarus

d augelis mėgsta dirbti klausydamiesi muzikos. kartais net aš. Gerai, kad muzika ne tik atpalaiduoja, bet ir gali padė-ti pasiekti kūrybišką būseną. ar bet kokią kitą reikalingą

protinę būseną. Darykite taip: nuspręskite, kokią muziką naudo-site kūrybiškai būsenai pasiekti. Nesirinkite naujo mėgstamiausio disko – ateityje pasirinktos muzikos klausysitės tik tada, kai jums reikės būti kūrybingam. Geriausia, jeigu muzika bus instrumenti-nė. kai klausotės dainos teksto ar kalbos, smegenyse veikia kalbos centras, o jis turi būti laisvas, kad galėtumėte spręsti sudėtingas problemas. Štai kodėl išjungiate iPod, kai reikia surinkti durų kodą, kurį nelabai gerai prisimenate, ir išjungiate radiją automobilyje, kai reikia pagalvoti, kokį kelią pasirinkti.

pamąstykite, kiek muzikos jums reikia. penkių valandų garso takelis tikrai per ilgas, nes turite spėti išklausyti didžiąją dalį muzi-kos. penkios minutės taip pat netiks – per trumpai, nes nenorėsite dažnokai kartoti garso takelio. kadangi smegenys išlaiko koncen-traciją ciklais po maždaug devyniasdešimt minučių (plačiau apie tai kalbėsiu vėliau), siūlau maždaug tokios trukmės garso takelį (arba dvigubos  – dviem kartams su trumpa pertrauka). Įkelkite muziką į kompiuterį ar grotuvą arba įrašykite į diską, teliks pradėti.

kitas žingsnis – sukurti protinį ryšį tarp muzikos ir būsenos, ku-rią norite pasiekti. pavyzdžiui, norite greitai pasiekti būseną, kai efektyviai sprendžiate problemas. klausydamiesi muzikos pirmą kartą imkitės tų problemų, dėl kurių esate tikri  – tas išspręsite. Gal jau turite aiškią idėją, kurią telieka įgyvendinti. klausydamiesi muzikos tokiose situacijose, parodysite pasąmonei, kokia muzika atitinka problemų sprendimo būseną (jeigu bandysite įveikti per sunkias problemas ir atsidursite aklavietėje, poveikis bus kitoks).

kelis kartus pakartoję šį triuką, galite pradėti naudoti pasirink-tą muziką kaip pradinį veiksnį pasiekti reikiamą protinę būseną. kitą kartą, kai reikės dirbti kūrybiškai ar įveikti kliūtį, pasiklausy-kite muzikos – taip greitai pažadinsite minčių tinklą, pratusį prie problemų sprendimo.

4 6 20 Nuostabus protas

Vis tiek nieko kito neveikiate. Laikykitės disciplinos. Pastebėję, kad ėmėte svajoti, sutelkite savo mintis į užduotį.

Ir man atrodo, kad labai malonu klausytis muzikos ir leisti min-tims laisvai klajoti. Dažnai taip darau važiuodamas metro. Tačiau taip pat žinau, kaip gali būti veiksminga to nedaryti, jei turiu apie ką pagalvoti. Norėdamas visiškai įsigilinti į savo mintis ir susikaup-ti, neretai einu pasivaikščioti arba pasinaudoju kelione metro.

Nuolat patiriame daugybę įspūdžių ir vienu metu galvojame apie krūvą dalykų, todėl susitelkti į ką nors viena mums tapo per didele prabanga. Net problemą sprendžiame ar kūrybingi būname paprastai vienu metu su daugybe kitu dalykų. Taigi minėtos laiko spragelės, kai vis tiek nesate užsiėmę niekuo, ko negalėtumėte pa-daryti vėliau (ta netvarka tikrai gali palaukti penkiolika minučių), yra aukso vertos, jeigu jums reikia pamedituoti – arba susikoncen-truoti.

Pagalvokite apie tai, kas jus supaKituose savo darbuose* rašiau apie tai, kaip spalva, forma ir aplin-ka veikia nuotaiką ir mąstymo būdą (tai demonstravau ir televi-zijos laidoje „Proto aptemimas“). Nemažai mokslininkų tyrė, kaip įvairūs aplinkos aspektai gali paskatinti arba suvaržyti kūrybingą mąstymą. Rezultatas visada būdavo vienodas  – tai, kas jus supa, yra svarbu jūsų mąstymui.

Keli padarytų atradimų pavyzdžiai: mokiniai, kurių vardas užra-šytas žalia spalva, pagal klasikinį spalvų skirstymą keliančia kūry-biškumo ir laisvumo asociacijas (dėl to mums ir būna rodoma žalia šviesa), testą išlaiko geriau už tuos, kurių vardas užrašytas raudona spalva, susijusia su varžymu ir pabaiga.

Asmenys kambaryje, kur kabo abstraktus paveikslas su vienuo-lika žalių kryžių ir vienu geltonu, spręsdami užduotį lengviau ati-tolsta nuo nuspėjamų minčių negu tada, kai mato paveikslą, kuria-me visi dvylika kryžių žali. Taip yra todėl, kad geltonas kryžius tarp žalių yra kūrybiškesnis derinys, suteikiantis pakankamai pasąmo-

* Daugiausia knygoje „Elkis taip, kaip aš noriu. Knyga apie įtaigą ir įtaką“. Ir ma-žuose popieriaus lapukuose, kuriuos klijavau mieste, o kartą, ko gero, būdamas labai neblaivus, Magnusui Carlssonui ant kojų.

4 6 10HeNrik Fexeus

Ypatingas patarimas

dideli burbulai ir jokių problemų

k ai buvau mažas, mano tėvai manė, kad kramtomoji guma yra blogiausias skanėstas pasaulyje. „taip kramtydamas meluoji skrandžiui, kad jis gaus maisto, ir jis išskiria skran-

džio sulčių, kad jos išskaidytų tai, kas leidžiasi žemyn. kadangi maisto iš tikrųjų nėra, skrandžio sulčių susidaro per daug ir jos sukelia opą“, – aiškindavo mama.*

Neturiu supratimo, ar ji buvo teisi, bet dabar vėl turiu priežas-tį kramtyti gumą: neaišku kodėl, bet, regis, yra ryšys tarp gumos kramtymo ir pagreitėjusios protinės veiklos – tai ypač pasakytina apie atmintį. Vienas iš paaiškinimų primena tai, ką man kitados pasakojo mama: kramtant organizme išsiskiria daugiau insulino – laukiama maisto, kurį reikia suvirškinti. Dėl to pagreitėja kūne esančios gliukozės pasisavinimas (pavyzdžiui, iš kramtomosios gumos ir kito maisto). Juk gliukozė – tai cukrus, t. y. greitas kuras, todėl jei smegenys staiga gauna daugiau gliukozės, jos gauna ir kuro kognityvinėms funkcijoms atlikti.

pagal kitą versiją, kramtymas tiesiog padidina kūno aktyvu-mą, todėl tampate šiek tiek budresnis ir energingesnis.

kad ir kaip ten būtų, per kitą testą ar egzaminą galite save pastimuliuoti kramtydami gumą (rekomenduoju Big Red, jei su-gebėsite jos rasti). Jei kas nors klaus, tiesiog paminėkite tyrimus.

* Kartais atrodo, kad aštuntojo dešimtmečio pradžioje žiniasklaidoje te-buvo vien paniką keliantys straipsniai apie vaikams pavojingus dalykus. Pavyzdžiui, išmokau dėti aštrius peilius į indaplovę būtinai aštriu galu žemyn, nes kažkoks vaikis JAV įkrito į indaplovę, susipjaustė peiliais ir mirė. Kiaušinių lukštai taip pat nepaprastai pavojingi. Todėl maišyti bly-nelių tešlą ir valgyti virtus kiaušinius reikėjo be galo atsargiai – jei žmo-gui į gerklę patenka kiaušinio lukšto gabaliukas, tai beveik tas pat kaip praryti stiklo šukę, nes gerklė akimirksniu bus perpjauta. Nemanau, kad mano tėvai buvo daugiau ar mažiau bailūs už kitus, tiesiog prieš kelis dešimtmečius buvo lengviau nekritiškai ryti „socialinę informaciją“ iš vakarinių laikraščių. Šiandien daug protingiau vertiname skandalingus laikraščių straipsnius... ar ne?

4 6 00 Nuostabus protas

ningų asociacijų su individualaus kelio pasirinkimu, ir dėl to mūsų mintys apie užduotį paveikiamos.

Taip pat įdomu, kad žmonės, kurių prašoma pagalvoti apie pankus (yra stereotipas, kad jie maištautojai ir patys renkasi savo kelią), randa kūrybiškesnius sprendimus negu tie, kurių prašoma pagalvoti apie inžinierius (kurie, remiantis stereotipais, rašo lan-guotame popieriuje ir vadovaujasi instrukcijomis).

Yra ir kitų pavyzdžių. Bet grįžkime prie jūsų. Pagalvokite apie savo aplinką. Kas kabo ant jūsų sienų? Kokios spalvos jus supa? Kokios muzikos klausotės? Visi įspūdžiai suteikia jūsų pasąmonei įvairių asociacijų. Jei norite, kad būtų lengviau kūrybingai mąstyti, pasirūpinkite, kad aplinka jums padėtų!

(Tik mažytis perspėjimas: pasikabinę ant sienos tokių dievukų kaip Albertas Einsteinas ar Leonardas da Vinčis portretus, ko gero, gausite priešingą efektą. Kai žmogus toks neprilygstamas, imame patys save varžyti ir apribojame mintis, užuot mąstę kūrybingai.)

Džiaukitės ir smagiai leiskite laikąTikriausiai esate pastebėję, kad rasti tiek asmeninių, tiek darbo problemų sprendimus lengviau, kai būnate geros nuotaikos. Gera nuotaika padidina gebėjimą mąstyti lanksčiai ir sudėtingai. Kuo jums smagiau, tuo geriau veikia smegenys. Regis, juokas ir dvasinis pakilimas padeda plačiau mąstyti ir laisviau kurti asociacijas. Taip galime atrasti ryšius, kurių anksčiau nematėme. Tai svarbu kal-bant ne tik apie kūrybingumą, bet ir apie sudėtingus santykius bei gebėjimą numatyti įvairių veiksmų padarinius. Todėl geras būdas padėti draugui, kuriam reikia paspartinti mąstymą,  – papasakoti jam anekdotą. Gera juoko dozė puikiai veikia, kai reikia kūrybiškų sprendimų. Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, žiūrėję linksmą filmuką, geriau sprendė klasikinį kūrybingumo galvosūkį negu tie, kurie prieš tai nesilinksmino.

Kodėl patiems nepabandžius? Štai testas, kuris buvo panaudo-tas atliekant tyrimą.

Kažkas duoda jums stearino žvakę, degtukų ir dėžutę smeigtukų. Jūsų užduotis  – taip pritvirtinti žvakę prie kamštinės plokštelės ant sienos, kad jai degant ant grindų nelašėtų stearino. Kaip tai padaryti? Pagalvokite.

2 9 50HeNrik Fexeus

socialiai užprogramuotas žmogus

Noras bendrauti yra mūsų DNR

pasakymas, kad žmogus yra sociali būtybė, reiškia ne vien tai, kad mums naudinga bendrauti su kitais žmonėmis. Iš tikrųjų neturime kitos išeities: mūsų smegenys užprogramuotos būti

milžiniško smegenų tinklo dalimi. Jaučiame ne tik psichologinį, bet ir biologinį poreikį bendrauti su kitais žmonėmis. Atrodo, toks elgesio modelis kaip empatija, kuris anksčiau laikytas išmokstamu, įrašytas į mūsų DNR.

Tai nėra mūsų išskirtinė savybė, ji pasireiškia ir beždžionėms bei kitiems gyvūnams: šešios makakos rezusai išmoko gauti mais-to traukydamos už grandinių. Staiga septintą makaką, kurią visos kitos aiškiai matė, pradėjo trankyti skausmingi elektros smūgiai ki-toms makakoms traukiant už daugiausia maisto tiekiančios gran-dinės. Pamačiusios, kaip skauda naujajai makakai, keturios ėmė traukyti tik už kitų, mažiau maisto tiekiančių, grandinių, nuo ku-rių elektra naujokės netrenkdavo. Penkta makaka iš viso penkias dienas nebetraukė už grandinių, o šeštoji – dvylika dienų. Jos abi nusprendė badauti, kad nerizikuotų pakenkti kitai makakai.

Žmonių kūdikiai išgirdę kitus kūdikius verkiant patys pradeda verkti, tarytum jiems būtų liūdna. Tačiau girdėdami savo verksmo įrašą kūdikiai neverkia – kad jie parodytų empatiją, turi būti liūdna kam nors kitam. Metų ir kelių mėnesių vaikai net bando padėti ver-kiantiems kūdikiams. Beždžiones ir kūdikius vienija automatinis impulsas, kitų kančios sukelia jiems skausmingus jausmus ir norą padėti.

Šis impulsas pasireiškia ne tik kam nors kenčiant, bet ir išgy-venant visus kitus jausmus. Jie lengvai užkrečiami. Kai kas nors išreiškia pyktį, pasišlykštėjimą ar liūdesį, mūsų smegenyse suak-tyvėja už tuos pačius jausmus atsakingos sritys. Matant baimės iškreiptą veidą smegenys reaguoja taip, lyg mums patiems būtų baisu, tik ne taip smarkiai. Jausmai tokie pat užkrečiami kaip per-šalimas. Kiekvienas susidūrimas su kitu žmogumi virsta emociniu

2 9 40 Nuostabus protas

pretekstu. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo bendro elgesio per jausmų užkratą galime priversti kitus pasijusti truputį geriau. Arba daug geriau. Arba truputį blogiau. Arba daug blogiau. O kai kas nors jausmu užkrečia jus, tas jausmas gali išlikti dar ilgai po to, kai tas žmogus dings.

Galime užsikrėsti ne tik kitų žmonių nuotaika – jausmai labai paveikiami. Mūsų aplinkoje pilna nepastebimų emocinių dirgiklių. Kartais galite pajusti, kad dėl nežinomos priežasties esate tam ti-kros nuotaikos. Visai tikėtina, kad jus paveikė džinsų parduotuvė-je grojusi pikta muzika, niūrus telefonu kalbančio praeivio balsas arba vitrinose iškabintos laimingų vaikų nuotraukos.

Mūsų smegenys užprogramuotos per vidinius emocinius si-gnalus tiesti tiltus į kitų smegenis, o tai leidžia mums veikti šalia esančių žmonių protus ir kūnus. Tą patį su mumis gali daryti ap-linkiniai. Nepykstu ant jūsų, jei dabar suraukę kaktą svarstote, ką turiu omeny. Toks intymus ryšys su kitais žmonėmis atrodo labai naudingas – bet kaip jis veikia?

Tiesa slypi veidrodžiuose.

Empatija: triukas su veidrodžiaisViskas prasidėjo atsitiktinai, vienam mokslininkui pastebėjus, kad tam tikros beždžionės smegenų ląstelės suaktyvėjo, kai ji stebėjo jį valgant. Įdomu, kad tai buvo tos pačios ląstelės, kurios suaktyvėda-vo ėdant pačiai beždžionei. Po šio keisto atradimo daug kartų tirta tai, kas dabar vadinama veidrodiniais neuronais. Žmonių smegenų sistema yra tokia pat kaip beždžionių. Mūsų veidrodiniai neuronai įsijungia, kai matome, kad kas nors ką nors veikia, pavyzdžiui, ko-lega geria kavą, ir mūsų smegenų veikla atspindi jo smegenų veiklą. Mūsų smegenų ląstelės gauna informaciją, kuri atitinka stebimo asmens turimą informaciją, o tai leidžia dalyvauti jo veiksme, lyg patys tą veiksmą atliktume.

Per vieną įdomų tyrimą lazerio plonumo elektrodas matavo bū-draujančios pacientės smegenų ląstelės aktyvumą, ir buvo maty-ti, kad ta ląstelė suaktyvėdavo įdūrus segtuku ir pacientei, ir kam nors kitam. Kadangi veidrodiniai neuronai atlieka dvigubą funkciją ir suaktyvėja tiek mums veikiant, tiek stebint kitų veiksmus, jie yra

2 9 30HeNrik Fexeus

mažyčiai mūsų smegenų stimuliatoriai. Daug veidrodinių neuro-nų yra smegenų srityje, susijusioje su kalba, judesiais ir veiksmų tikslais. Kadangi jie yra taip arti ląstelių, atsakingų už motoriką, ta smegenų sritis gali suaktyvėti vien pamačius judesį. Smegenys beveik neatskiria matymo, kaip kas nors ką nors veikia, nuo paties veiksmo. Vienintelis skirtumas tas, kad raumenų aktyvumas (vei-kla) tam tikru būdu būna blokuojamas.*

Žmogaus smegenyse yra kelios veidrodinių neuronų sistemos, skirtos ne tik kitų elgesiui mėgdžioti, bet ir tikslams bei jausmams įžvelgti, siekiant suprasti kitų žmonių veiksmų pasekmes. Kai buvo stebima smegenų veikla žmonėms žiūrint filmus, kuriuose kas nors šypsojosi ar pyko, paaiškėjo, kad daugiausia suaktyvėdavo tos pa-čios smegenų sritys kaip ir žmogaus, kuris šypsojosi ar pyko tuose filmuose. Skyrėsi tik galingumas: žiūrovai tuos jausmus patirdavo ne taip intensyviai. Tačiau jie patirdavo tuos pačius jausmus. Vien žiūrėdami. Kaip ir tiriant beždžiones bei kūdikius, ko nors jutimas su kitu verčia mus ką nors daryti dėl kito. Tokia yra pradinė empa-tijos forma. Pasakymas, kad liūdime ir džiaugiamės kartu su kitais, nėra metafora. Tai biologinė tiesa, pasireiškianti giliausiu įmano-mu lygmeniu.

Jau žinau, koks klausimas sukasi jums galvoje: tai kodėl yra žmonių, gebančių atlikti tokius akivaizdžiai neempatiškus veiks-mus kaip prievarta ar žmogžudystė? Arba panaudoti paskutinį tualetinio popieriaus lapelį ir nepadėti naujo ritinio? Atsakymas toks – visi žmonės skirtingi, o kiekviena rūšis turi degraduojančių porūšių. Atminkite, kad neempatiškus veiksmus atliekantys žmo-nės yra nukrypimai nuo normos. Palyginkite jų skaičių su skaičiumi žmonių, kurie kas sekundę nieko nekankina ir neskriaudžia. Pagal vieną teoriją, nežmoniškai besielgiančių žmonių smegenyse trūks-ta neuronų ir empatinių įgūdžių, panašiai kai kurie gyvūnai negeba jausti empatijos, pavyzdžiui, reptilijos nedvejodamos suėda savo vaikus.**

* Visa tai nereiškia, kad tapsite geru krepšininku vien pažiūrėję daug filmų apie NBA. Siekiant gerai atlikti veiksmą, reikia lavinti ir raumenų atmintį. Kitaip mano kaimynas, kuris yra sofos ir alaus karalius, dievinantis kanalą Eurosport, jis taptų geriausiu pasaulyje sportininku.** Galbūt kaip tik dėl empatijos trūkumo daugeliui žmonių reptilijos atrodo tokios atgrasios ir blogį simbolizuoja visur, pradedant Biblija ir baigiant serialu V (1983).

2 9 20 Nuostabus protas

Mūsų smegenys užprogramuotos būti empatiškos, nes tai teikia mums didelę evoliucinę naudą: mūsų vaikams būna daug lengviau išgyventi, o genams – daugintis, jei greitai suprantame, ką vaikai jaučia ir patiria ir kada jiems reikia pagalbos.

Jau Charlesas Darwinas teigė, kad empatija yra svarbi išgyve-nimo priemonė. Ji palengvina socialinį bendradarbiavimą, o mes esame pačios socialiausios būtybės iš visų. Gali būti ir taip, kad so-cialinis bendradarbiavimas buvo pagrindinė žmonijos išgyvenimo strategija.

O jūs manėte, kad empatija teparodo, kada žmogų reikia apka-binti.

Matau jusTurime ir kitų savybių, kurių pagrindinė paskirtis  – palengvinti bendravimą su kitais žmonėmis. Biologai teigia, kad mūsų gebėji-mas skirti spalvas yra specialiai suderintas taip, kad įžvelgtume ne-žymius odos atspalvio pokyčius. Remiantis viena teorija, išmoko-me skirti spalvas, kad žaibiškai atskirtume kitų žmonių emocines

Ypatingas patarimas

nešiojate užkratą

mėgdžiodami kitų žmonių veiksmus ir jausmus, vei-drodiniai neuronai sukuria bendrą sąmonę. tam, kad suprastume kitus, jais tampame – bent šiek tiek.

Jūsų jausmus sąmoningai ir nesąmoningai patiriate ne tik jūs, bet ir jus supantys žmonės. prisiminkite tai, kai sumany-site pajusti stiprią emocinę būseną, kad ir kokia ji būtų.

užkrėsite kitus.

2 9 10HeNrik Fexeus

būsenas, nes emocijos veikia odos atspalvį (pavyzdžiui, iš baimės išraustame ar išbąlame).

Įdomu, kad visi spalvas skiriantys gyvūnai ant priekinės galvos dalies turi labai mažai plaukų. Vadinasi, gebėjimas skirti spalvas išsivystė kartu su poreikiu skirti kitų veido išraiškas, siekiant su-prasti nuotaiką. Tai, kokį matote pasaulį pastebėdami detales ir skirtingas spalvas, yra tiesioginis rezultatas, kilęs iš pradinio niu-ansų kupino socialinio gyvenimo poreikio.

Skirti įvairius odos atspalvius svarbu, nes retai pasakojame, kaip jaučiamės, dažniausiai emocijas išreiškiame kitomis priemo-nėmis. Todėl raktas, padedantis suprasti kito žmogaus emocinę bū-seną, yra gebėjimas reaguoti į neverbalinius signalus: odos atspalvį, balso toną, gestus, veido išraišką ir t. t. Emocinę tiesą atskleidžia ne tai, ką pasakome, o tai, kaip pasakome. Tokie signalai kaip ner-vingas balsas ar suirzimą išreiškiantis greitas gestas visada gauna-mi nesąmoningai. Patys to nežinodami, signalus priimame ir į juos atsakome. Taip bendrauti neišmokome sąmoningai, šis gebėjimas mums prigijo bendraujant su kitais, kai augome. Jei mums tai ge-rai sekasi, gauname didžiulę naudą, nes viso pasaulio tyrimai rodo, kad galimybė įžvelgti jausmus per neverbalinius signalus teikia ke-letą pranašumų: tokį gebėjimą turintys žmonės labiau jaučia emo-cinę pusiausvyrą, būna populiaresni ir ekstravertiškesni, geresni klausytojai, jų santykiai su priešingos lyties atstovais (arba su tos pačios, priklauso nuo skonio) gilesni ir sėkmingesni.*

Vis dėlto pažįstu nemažai žmonių, kurie teigia, kad labiausiai juos dominantis žmogus, gal net partneris, yra visiška jų priešybė. Jie visai skirtingi. Jei tai tiesa, pirmasis teiginys neteisingas.

Įtariu, kad žmonės yra tokie, kaip sako Šrekas: mes lyg svogū-nai, o svogūnai turi sluoksnius. Klausiau minėtų asmenų, ar taip ir yra, ar jie, nors išoriškai (skonis muzikai ir filmams, tempera-mentas, biologiniai ritmai, energijos lygiai, politiniai įsitikinimai ir t. t.) ir yra priešybės, turi bendrą požiūrį į pasaulį, gyvenimą ir kitus žmones. Manau, tam, kad įvertintume ką nors visiškai į mus nepanašų, reikia pradinės platformos, kurioje turime panašumų – giliausio svogūno sluoksnio, kuriame slypi bendri komunikaciniai

* Kaipgi užmegzti tą magišką draugystės ar meilės ryšį? Ar panašumai arba skir-tumai traukia vienus prie kitų? Tyrimai rodo, kad panašūs žmonės išugdo gilesnę draugystę negu skirtingi.

2 9 00 Nuostabus protas

susitarimai ir vertybės. Du visais lygmenimis absoliučiai skirtingi žmonės tiesiog negebėtų vienas kito suprasti. Manau, pats faktas, kad du žmonės yra draugai arba pora, įrodo gilų bendrą požiūrį į pasaulį – tada, be abejo, smagu, kad visi kiti jų bruožai taip skiriasi. Dauguma žmonių anksčiau ar vėliau su tuo sutinka. Net jei truputį nusivilia, kad vis dėlto nėra tokie jau skirtingi.

Ypatingas patarimas

Įtikinkite prisilietimais

l engvai prisilieskite prie viršutinės kito žmogaus rankos dalies, kai ko nors prašote. taip padidinsite tikimybę, kad tas žmogus sutiks, nes prisilietimai nesąmoningai

interpretuojami kaip artimas abipusis santykis. be to, mėgs-tame prisilietimus, nes jie leidžia mums pasijausti pastebė-tiems.

tiriant šį reiškinį paaiškėjo, kad prisilietimas dvidešim-čia procentų daugiau žmonių privertė sutikti nueiti kartu į naktinį klubą, o dešimčia procentų daugiau – pasakyti nepa-žįstamam asmeniui savo telefono numerį. būtent tai lemia nuolatinį viso pasaulio padavėjoms(-ams) skirtų arbatpini-gių srautą, nes jie dažnai naudoja šį triuką savo darbe.

1 6 30HeNrik Fexeus

Minčių programavimasMintis yra tiesiog mintis. Mūsų idėjos yra tarsi mago triukai, atro-do, kad jos atkartoja tikrovę, ir mielai tikime, kad jos tikros. Tačiau tikrovė, apibrėžta jūsų minčių, tėra iliuzija – už smegenų ribų ji ne-egzistuoja. Kartais reikia pradėti visiškai kontroliuoti, ką sau sako-te, ir pakeisti tai į ką nors tinkamesnio. Kai jus persmelkia baimė ar šiaip neigiama mintis, paklauskite savęs, ar ši mintis jums padeda. Ar ji išsprendžia problemą? Ar padeda tapti efektyvesniam? Ar ką nors nagrinėja? Jei mintis nepadeda, ji neatlieka jokios funkcijos ir net yra žalinga.

Terapija padeda perimti kontrolę, tačiau yra ir kitas, kur kas greitesnis, būdas, kurį galite kaipmat išbandyti. Paprastai užten-ka keleto kartų, kad neigiamos mintys išnyktų visiems laikams ar bent jau pakeistumėte požiūrį ir jos daugiau nebekamuotų.*

Metodas pagrįstas dviem įžvalgomis ir viena prielaida. Pirmo-ji įžvalga – kai apie ką nors galvojate, tarkime, apie prisiminimą, smegenys sukuria atitinkamą reprezentaciją, pasitelkdamos keletą ar net visus pojūčius, kuriais kasdien remiatės suvokdamas pasaulį. Veikiausiai atmintyje „matote“, kaip viskas atrodė. Galbūt „girdi-te“, ką jums pasakė. Kai kas lengvai įsimena kvapus. Vos truputėlį pasitreniravęs, galite pajusti ir šilumą, šaltį, vėją ar prisiminti jaus-mą, jei kas nors jus palietė. Nors tai ir pojūčiai, jie kyla galvoje kaip prisiminimai.

Antroji įžvalga tokia, kad reprezentacija su skirtingais prisimi-nimais yra nevienoda. Apie skirtingus dalykus galvojame skirtin-gai. Išbandykite pats. Pagalvokite apie ką nors, kuo esate tikras. Tarkime, kad rytą pateka saulė. Ar kad jūsų draugai niekur nedings. Atkreipkite dėmesį, kaip visa tai atrodo, skamba, kokie jausmai ap-ima galvojant apie šį faktą. Pažiūrėkite, ar paveiksle, kurį matote, yra judėjimo, kokio dydžio vaizdas, ar jis spalvotas, ar sufokusuo-tas, plokščias ar trimatis, artimas ar tolimas, šviesus ar tamsus, ar garsas stiprus, ar silpnas, koks jo tempas ir ritmas, kokia kryptimi jis sklinda, ką jaučiate savo kūne, kaip kvėpuojate, ar jaučiate saldu-mą, rūgštumą ar kartumą, kuo kvepia.

* Jei kalbėtume apie pačią baimę, terapija gali daug padėti, atsižvelgiant į tai, ko bijote ir kiek stiprus šis jausmas. Tačiau prieš pradedant psichoterapiją šis meto-das gali veiksmingai sumažinti nepasitenkinimą, be to, kitaip nei psichoterapeuto paslaugos, jis nieko nekainuoja.

1 6 20 Nuostabus protas

Žinoma, jūsų reprezentacija neturės visų minėtų bruožų, tačiau keli iš jų turėtų būti.

Kitas žingsnis – galvoti apie ką nors, kuo labai abejojate. Pavyz-džiui, kad Švedija dar kartą laimės „Eurovizijos“ dainų konkursą. Atkreipkite dėmesį į vaizdus, garsus ir emocijas, užplūstančias sulig šia abejotina mintimi. Kuo ji skiriasi nuo ankstesniosios? Ar ji turi savybių, kokių neturėjo pirmoji? Ar skiriasi kuri nors iš abiem joms bendrų savybių? Tarkime, jei paveikslas buvo tolimas, ar šįkart jis artimas? Ar jis toks pat ryškus, ar skiriasi? Veikiausiai pastebėsite, kad gana daug kas kitaip negu pirmojoje reprezentacijoje. Tai įro-dymas, kad dalykams, kuriais neabejojate, ir tiems, kuriais abejo-jate, sukuriate nevienodas reprezentacijas. Apie skirtingus dalykus mąstote skirtingai.

Paskutinė dalis, prielaida, yra idėja, kad patiriamas emocijas galime pakeisti keisdami pojūčius savo reprezentacijose. Jeigu ne-malonūs prisiminimai būna, pavyzdžiui, spalvoti, artimi, garsūs ir milžiniški, galime nugalėti jų baimę padarydami prisiminimus ne-spalvotus, tolimus, spygsinčius ir mažučius. Keičiantis reprezenta-cijai, keičiasi ir patiriama emocija. Galite kontroliuoti net šią prie-laidą. Jau žinote, kokius skirtingus įspūdžius kelia tai, kuo esate tikras, ir tai, kuo abejojate. Paimkite ankstesnę abejotiną mintį ir suteikite jai garantuotos minties savybių. Kitaip tariant, tegul ją žymi pojūčiai, kuriuos kėlė neabejotina mintis. Jei viską atliksite tinkamai, turėtų kilti absurdiškas įspūdis, kad staiga neabejojate tuo, kuo visai neseniai smarkiai nepasitikėjote.

Be to, sustiprinti emocinį prisiminimo (šiuo atveju fantazijos) krūvį galime ir pasitelkdami asociacijas. Tai reiškia matyti, girdėti ir jausti tai, ką patirtumėte, jei viskas vyktų iš tikrųjų – prisimin-damas jūs „įžengiate“ į save ir viską išgyvenate pirmuoju asmeniu. Norint sumažinti emocinį prisiminimo krūvį, priešingai, reikia at-sitraukti, tai yra pažvelgti į visumą iš šalies, lyg tai vyktų kažkam kitam ir toli.

Kad įmanoma valdyti emocijas šitaip manipuliuojant pojūčiais prisiminimų reprezentacijose, yra kontroversiška prielaida. Ši prie-laida su dviem pirmaisiais teiginiais apie prisiminimams suteikia-mus pojūčius yra pagrindas to, kas vadinama NLP – neurolingvisti-niu programavimu. Neurolingvistinis programavimas yra metodas keisti asmenybę, turintis bendrų bruožų su kognityvine elgesio

1 6 10HeNrik Fexeus

terapija. Pastaraisiais metais NLP sulaukė kritikos dėl kai kurių te-orijų. Sutinku, kad daug kas, ką NLP propaguotojai giriasi galį, yra abejotina ir turėtų būti kruopščiai ištirta. Tačiau kaip mes, švedai, sakome, nereikia išmesti kūdikio išpilant nešvarų vandenį. Pirma-sis teiginys (kad patiriame prisiminimus pakartotinai išgyvendami pojūčius) man visiškai neatrodo keistas, nors dėl antrojo (kad mūsų prisiminimai atrodo skirtingai priklausomai nuo to, kaip priverčia mus jaustis) galima ir pasiginčyti. Man asmeniškai tinka abu teigi-niai. Atrodo, jie pasitvirtina ir daugeliui kitų. Be to, tiek man, tiek aplinkiniams žmonėms būdinga, kad prisiminimų keliamas įspūdis darosi kitoks keičiant jų reprezentaciją. Kai pamokiau šio metodo draugus, kad galėtų kontroliuoti savo emocinius prisiminimus, visi patikino, jog tai veikia. Klausimas, ar NLP siūlomas aiškinimas yra tiesa, ar tai tiesiog sudėtinga savaiminio placebo efekto forma, lie-ka neatsakytas. Svarbiausia, kad daugeliui šis mąstymo modelis padėjo, o ir jūs pabandęs nieko neprarasite.

Ypatingas pratimas

minčių programavimo praktika

pateiksiu tris pavyzdžius, kaip panaudoti minčių programavimą emocinei smegenų daliai valdyti. Nereikia laukti, kol apims prastas ūpas. priešingai, ši technika veiksmingiausia, kai perprogramuojate save iš anksto. taip išvengsite nereikalingų nemalonių minčių ir ga-lėsite skirti energiją linksmesniems dalykams.

I. Eksperimentuokite su vaizdaisGalvokite apie žmogų, kuris išties jus erzina, apie tą, su kuriuo sunku būti ar apie kurį sunku galvoti. išvyskite jį prieš save. tada paklaus-kite savęs:

1 6 00 Nuostabus protas

• ar vaizdas spalvotas, ar nespalvotas?• ar jis į kairę nuo jūsų, ar tiesiai priešais, ar į dešinę?• ar jis didelis, ar mažas?• ar tai filmas, ar paveikslas?

Jeigu tiesa, kad jūsų emocijas veikia vaizdai prisiminimuose, galite paveikti emocijas keisdamas tuos vaizdus. Dabar pažaiskime: prisi-minkite tą žmogų dar kartelį. išbandykite kiekvieną iš šių pasiūlymų ir pažiūrėkite, kas bus:

• Jei vaizdas juda, sustabdykite jį.• Jeigu jis spalvotas, panaikinkite spalvas.• Mažinkite vaizdą, kol jis taps mažutėlis.• Nutolinkite jį.• aprenkite įsivaizduojamą žmogų klouno rūbais, uždėkite raus-

vus plaukus ir elfo ausis.• suteikite jam (jai) itin seksualų balsą – arba ančiuko Donaldo.

ką dabar jaučiate jam (jai)? ar kyla tokių pat nemalonių emocijų kaip anksčiau? kaip visada reikia praktikos, kad išmoktum šitaip valdyti pojūčius. iš pradžių gali būti sunku. tačiau jeigu jums nors šiek tiek pavyko, vis tiek manau, kad atlikęs šį pratimuką pradėjote kitaip rea-guoti į tą žmogų. Jis (ji) turėtų jau nebekelti stiprių emocijų. Greičiau-siai būtų sunku taip rimtai reaguoti į tai, kas anksčiau nervino.Jei pajutote skirtumą, vadinasi, kitą kartą sutikę tą žmogų elgsitės šiek tiek kitaip, nes ir jausitės kitaip. Jis (ji) savo ruožtu taip pat pra-dės kitaip su jumis elgtis. ir galbūt nebebus toks nepakenčiamas.

II. Atsikratykite savo baimėsta pati technika, kurią naudojote norėdamas pakeisti savo nusitei-kimą kieno nors atžvilgiu, gali pagelbėti norint pradėti kontroliuoti baimę.

1 žingsnisGalvokite apie tai, ko bijote. be abejo, prisimenate, ką sakiau apie galimybę sukurti asociaciją ir sustiprinti mintį „įžengiant“ į ją. taip

1 5 90HeNrik Fexeus

pat galite disocijuoti mintį ir pažvelgti į save iš šalies. pabandykite disocijuoti save iš savo minties ir pažiūrėkite, kaip jausitės.

2 žingsnisVieną po kito pašalinkite iš vaizdinio spalvas ir judėjimą kaip atlikda-mas ankstesnį pratimą. tegul vaizdas tampa nespalvotas, cypsintis, mažulytis ir tolimas. stebėkite, kaip po kiekvieno žingsnio keičiasi jūsų emocijos.

3 žingsnispagalvokite apie viską, dėl ko gyvenime galite džiaugtis. sukurkite milžinišką ryškų koliažą, kupiną gyvybės ir judėjimo, kuriame atsi-rastų vietos visiems draugams, šeimai, linksmiems dalykams, kuriuos jau patyrėte, ir tiems, kurie dar laukia. tegul jūsų minčių koliažas at-rodo tarsi šventė iMax formatu.

4 žingsnisišvyskite prieš save didelį, džiaugsmingą ir malonų paveikslą. Įdėki-te mažytį nespalvotą savo baimės paveikslėlį į didžiojo apatinį kairįjį kampą.

5 žingsnispažiūrėkite, kokią mažą jūsų gyvenimo dalį jis sudaro. pajuskite, koks jis nereikšmingas, palyginti su viskuo, kuo galite džiaugtis. Nuspręs-kite, kad nuo dabar neleisite baimei jūsų gyvenime užimti svarbes-nės vietos nei ši.

III. Savigarba nieko nelaukiantiki šiol stengėmės sumažinti ar išvalyti neigiamų prisiminimų bruo-žus, kad susilpnintume jų poveikį. Galite veikti ir priešingai, tai yra sustiprinti teigiamų prisiminimų bruožus ir pajusti stipresnę emociją negu iki šiol. Dabar kalbėsiu apie savigarbos stiprinimą. tačiau tokiu pat metodu galite sustiprinti bet kokią norimą psichologinę būseną. tada naująjį, stipresnį, jausmą susiekite su kūno judesiu, priminsian-čiu jausmą kaskart, kai jį atliksite.