LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA 2014 · produktų grupių (pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir kt.) importo suvaržymas reikšmingai paveikė maisto eksportą iš Lietu-vos į Rusiją:

2014

GRUODIS

2014

LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA

ISSN 2029-8358 (online)

„Lietuvos ekonomikos apžvalgoje“ nagrinėjama realiojo sektoriaus, kainų, viešųjų finansų ir kredito kaita Lietuvoje, taip pat numatoma šalies ekonomikos raida. Apžvalgoje pateikiama medžiaga yra statistinių duomenų analizės, modelia-vimo ir ekspertų vertinimo rezultatas. Apžvalgą rengia Lietuvos bankas.

© Lietuvos bankas, 2014

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Rengiant Lietuvos ekonomikos apžvalgą, naudoti Lietuvos banko, Statistikos departamento, Europos Centrinio Banko, Eurostato, Tarptautinio valiutos fondo, Bloomberg ir kiti duomenys, paskelbti iki 2014 m. lapkričio 20 d.

Turinys

EKONOMINĖS RAIDOS VERTINIMAS .................................................................................................................................................... 3

I. TARPTAUTINĖ APLINKA ..................................................................................................................................................................... 5

II. REALUSIS SEKTORIUS ...................................................................................................................................................................... 8

III. DARBO RINKA ................................................................................................................................................................................... 9

IV. IŠORĖS SEKTORIUS ....................................................................................................................................................................... 10

V. KAINOS IR SĄNAUDOS .................................................................................................................................................................... 13

VI. KREDITAS IR INDĖLIAI.................................................................................................................................................................... 16

VII. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI .............................................................................................................................................. 17

PRIEDAI ................................................................................................................................................................................................ 19

1 PRIEDAS. Namų ūkių disponuojamosios pajamos: struktūra, raida ir ryšys su namų ūkių vartojimu .............................................. 19

2 PRIEDAS. PFĮ paskolų portfelio koregavimas atsižvelgiant į pokyčius dėl techninių veiksnių ......................................................... 24

Intarpai

1 intarpas. Rusijos pritaikytų importo apribojimų poveikis Lietuvos ekonomikai ........................................................................................................................ 11

2

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

Lentelių sąrašas

1 lentelė. Kai kurių išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių BVP kaita ir infliacija .......................................................................................... 5

Paveikslų sąrašas

1 pav. JAV ir euro zonos nedarbo lygis .......................................................................................................................................................................................... 5 2 pav. Finansinę paramą gavusių šalių ir Vokietijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas ................................................................................................. 5 3 pav. Rusijos užsienio atsargos .................................................................................................................................................................................................... 6 4 pav. Svarbių Lietuvos eksporto partnerių – euro zonos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos – realiojo BVP lygis .............................................................................. 6 5 pav. Žaliavų kainų indeksai ......................................................................................................................................................................................................... 6 6 pav. Išlaidų metodu įvertinto realiojo BVP kaitos veiksniai ......................................................................................................................................................... 8 7 pav. Vidaus investicijų kaitos veiksniai ........................................................................................................................................................................................ 8 8 pav. Prekių ir paslaugų grynojo eksporto įtaka metiniam BVP augimui ..................................................................................................................................... 8 9 pav. Užimtieji atvirajame ir uždarajame sektoriuose ................................................................................................................................................................... 9 10 pav. Pagrindiniai užimtumo rodikliai .......................................................................................................................................................................................... 9 11 pav. Darbo užmokesčio kaita privačiajame ir valstybiniame sektoriuose ................................................................................................................................. 9 12 pav. Lietuviškos kilmės prekių eksporto kaitos veiksniai ........................................................................................................................................................ 10 13 pav. Lietuviškos kilmės eksporto ir reeksporto raida .............................................................................................................................................................. 10 14 pav. Maisto ir ne maisto produktų eksportas į Rusiją.............................................................................................................................................................. 10 15 pav. Metinės infliacijos pagal SVKI veiksniai .......................................................................................................................................................................... 13 16 pav. Pramonės prekių ir rinkos paslaugų kainų kaita.............................................................................................................................................................. 13 17 pav. Pasaulinė naftos kaina ir JAV dolerio kursas .................................................................................................................................................................. 13 18 pav. Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai ............................................................................................................................................................................... 14 19 pav. PFĮ paskolų portfelio kaitos per metus veiksniai ............................................................................................................................................................. 16 20 pav. PFĮ paskolų portfelio ne finansų įmonėms kaitos per metus veiksniai............................................................................................................................ 16 21 pav. Indėlių PFĮ kaita pagal valiutą ......................................................................................................................................................................................... 16 22 pav. Valdžios sektoriaus pajamų kaitos veiksniai ................................................................................................................................................................... 17 23 pav. Valdžios sektoriaus išlaidų kaitos veiksniai ..................................................................................................................................................................... 17 24 pav. Valdžios sektoriaus skola ................................................................................................................................................................................................ 18

Santrumpos

AB akcinė bendrovė

BVP bendrasis vidaus produktas

ECB Europos Centrinis Bankas

ES Europos Sąjunga

Eurostatas Europos Sąjungos statistikos tarnyba

JAV Jungtinės Amerikos Valstijos

KU kredito unija

Lt litas

NVS Nepriklausomų Valstybių Sandrauga

PFĮ pinigų finansų įstaigos

proc. procentai

PVM pridėtinės vertės mokestis

SVKI suderintas vartotojų kainų indeksas

TVF Tarptautinis valiutos fondas

VĮ valstybės įmonė

VVP Vyriausybės vertybiniai popieriai

3

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

EKONOMINĖS RAIDOS VERTINIMAS

Lietuvos ūkis ir toliau nemenkai auga, palaikomas vidaus paklausos, ypač – didėjančio privataus vartojimo.

Pastarąjį skatina tebegerėjanti padėtis darbo rinkoje (auga užimtumas, mažėja nedarbo lygis) ir didesnis realusis darbo

užmokestis. Šis užmokestis sparčiau auga nuo praėjusių metų vidurio, kai labai sumažėjo infliacija. Jo didėjimui įtakos

turi sumažėjęs nedarbas – tai sudaro sąlygas darbo atlygiui kilti gana daug net ir išnykus minimaliojo mėnesinio darbo

užmokesčio pakėlimo poveikiui. Paskatų vartoti teikia ir mažos palūkanos. Kitą vidaus paklausos sudedamąją dalį –

investicijas – skatina gamybos pajėgumų panaudojimo lygis, gerokai viršijantis ilgametį vidurkį ir vis didėjantis, taip pat

vykdomi infrastruktūros projektai. Didesnės investicijos į infrastruktūros projektus ir kitus statybos objektus skatina staty-

bos veiklos augimą: joje sukuriama pridėtinė vertė itin sparčiai didėja jau ilgiau nei metus. Teigiamą vidaus paklausos

augimo poveikį patiria ir kitų rūšių ekonominė veikla. Tiesa, tam tikrų rūšių veiklos plėtrą lėmė išskirtiniai veiksniai, pavyz-

džiui, pridėtinė vertė žemės ūkyje pastebimai išaugo dėl didelio šiųmečio derliaus.

Vis dėlto vidaus paklausos augimas pamažu lėtėja. Tačiau lėtėjimo ir buvo tikimasi, nes jau kurį laiką ir gyventojų, ir

įmonių lūkesčiai blogėjo. Sunerimę dėl neaiškios geopolitinės padėties, gyventojai atsargiau vartoja, o įmonės – apdairiau

investuoja. Naujausi duomenys rodo, kad vidaus paklausos raida ima labiau atitikti ilgalaikes tendencijas: pirmąjį pusmetį

šios paklausos augimas viršijo BVP augimą kur kas labiau, nei įprasta, o dabar šis skirtumas sumažėjo. Numatoma, kad

jis ir toliau bus sumažėjęs – vidaus paklausa augs maždaug tiek, kiek BVP, o jos ir BVP santykis, pastaruoju metu

nuosekliai didėjęs, iš esmės nusistovės.

Eksporto raida kol kas nėra prastesnė, nei laukta. Kaip ir manyta, rugpjūčio mėn. Rusijos įvestas tam tikrų maisto

produktų grupių (pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir kt.) importo suvaržymas reikšmingai paveikė maisto eksportą iš Lietu-

vos į Rusiją: jis per du mėnesius nuo šio ribojimo įvedimo sumažėjo per pusę. Tačiau neigiamą poveikį iš dalies atsvėrė

dar vasaros pradžioje staiga pagyvėjęs tam tikrų ne maisto prekių eksportas į Rusiją. Vis dėlto esama nemažai rizikos,

kad netikėtas išaugimas yra trumpalaikis – šių prekių eksportas gali sumažėti tiek pat, kiek paaugo. Lėtesnio, nei dabar

prognozuojama, eksporto kilimo rizika susijusi ir su ūkio raidos perspektyva euro zonoje. Šis regionas yra svarbiausias

Lietuvos užsienio prekybos partneris, o euro zonos ekonomikos plėtra jau dabar prognozuojama ne tokia palanki, kaip

tikėtasi, iš dalies dėl to Lietuvos eksporto perspektyva 2015 m. dabar numatoma prastesnė.

Tikimasi tolesnio nuoseklaus BVP kilimo. Numatoma, kad 2014 m. ekonomika augs 2,9, o 2015 m. – 3,1 proc. Nors

kitąmet vidaus paklausa didės mažiau nei šiemet, ji tebebus svarbus augimo veiksnys. Paklausą skatins pagerėjusi darbo

rinkos padėtis, nedidelė infliacija ir tebesitęsiantis investicijų poreikis. Grynojo eksporto poveikis BVP augimui visu

prognozuojamu laikotarpiu bus nedidelis.

Infliacija jau ilgokai yra labai maža ir stabili. Tokią padėtį labiausiai lemia vartotojams palanki žaliavų kainų kaita

pasaulyje ir žemos infliacijos aplinka euro zonoje. Dabartinės ir numatomos pasaulinės žaliavų kainos yra kur kas ma-

žesnės, nei tikėtasi, pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais naftos kaina sumažėjo tiek, kad buvo penktadaliu mažesnė nei

prieš metus. Prognozuojama 2014 ir 2015 m. infliacija euro zonoje taip pat mažesnė, nei prognozuota. Tokios naujausios

išorės veiksnių prognozės skatina tikėtis mažesnės, nei prognozuota anksčiau, infliacijos Lietuvoje: numatoma, kad

šiemet ji sudarys 0,3, o kitąmet – 0,9 proc. Rusijos taikomas maisto importo ribojimas reikšmingai mažinti infliacijos

prognozės kol kas neskatina: nors jis sumažino žemės ūkio produktų supirkimo kainas, kol kas vartotojų kainoms Lietuvo-

je didesnio poveikio neturėjo. Vidaus veiksniai, pavyzdžiui, augančios darbo sąnaudos, šiuo metu nedaro ir, kaip progno-

zuojama, artimiausiu metu nedarys didesnio spaudimo su vidaus paklausa susijusiai infliacijos daliai – grynajai infliacijai.

4

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida 2014–2015 m.

2014 m. gruodžio mėn. prognozė 2014 m. rugsėjo mėn. prognozė

2013 2014a 2015a 2013 2014a 2015a

Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus)

Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI 1,2 0,3 0,9 1,2 0,4 1,2

BVP defliatorius 2,1b 0,9b 1,5b 1,7 0,6 1,3

Darbo užmokestis 5,1c 4,5c 5,1c 5,0d 4,2d 4,3d

Importo defliatorius –1,2b –2,5b –0,3b –1,5 –2,2 0,5

Eksporto defliatorius 0,0b –3,6b –0,6b –1,4 –2,0 0,5

Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; %, pokytis per metus)

Bendrasis vidaus produktas 3,2b 2,9b 3,1b 3,3 2,9 3,3

Privataus vartojimo išlaidos 5,3b 4,7b 3,6b 4,7 4,7 3,6

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 1,7b 1,2b 1,5b 1,9 1,9 1,7

Bendrojo pagrindinio kapitalo sudarymas 6,3b 8,4b 3,1b 12,8 8,4 4,9

Prekių ir paslaugų eksportas 9,4b 3,4b 4,4b 10,3 0,2 5,3

Prekių ir paslaugų importas 10,8b 3,7b 4,4b 10,3 2,1 6,4

Darbo rinka

Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo jėga) 11,8 10,6 9,7 11,8 11,2 9,9

Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus) 1,3e 1,9e 0,6e 1,3 1,2 1,0

Išorės sektorius (%, palyginti su BVP)

Prekių ir paslaugų balansas 1,2 0,0 –0,2 1,0 –0,4 –1,3

Einamosios sąskaitos balansas 1,6 0,7 0,2 1,5 1,2 –0,3

Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas 4,6 3,7 3,0 3,7 3,4 1,9 a Prognozė b Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką c Vidutinis darbo užmokestis d Kompensacija vienam dirbančiajam e Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją

5

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

5,8

11,5

4

6

8

10

12

14

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

JAV

Euro zona

Šaltiniai: JAV Darbo statistikos biuras ir Eurostatas.

Procentai

0

4

8

12

16

20

24

28

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014PortugalijaIspanijaGraikijaAirijaVokietija

Šaltinis: Eurostatas.

Procentai

I. TARPTAUTINĖ APLINKA

Pasaulio ekonomikos augimas 2014 m. pirmąjį pusmetį buvo ne-

tolygus, o tolesnio augimo prognozės prastinamos. TVF tikisi, kad

2014 m. pasaulio ekonomika augs 0,3 proc. punkto lėčiau, nei numatyta

šių metų pavasarį skelbtose prognozėse. Vis labiau prie pasaulio ekono-

mikos augimo prisideda išsivysčiusios šalys, nors padėtis euro zonoje ir

prastėja. Japonijos ūkis pirmąjį šių metų pusmetį, padidinus pardavimų

mokestį1, irgi augo lėčiau, nei tikėtasi. Besiformuojančios rinkos ekono-

mikos šalyse, ypač Rusijoje ir Brazilijoje, ūkio augimą stabdo mažėjantis

šių šalių potencialus ekonomikos augimas. Pasaulio ekonomikos augimą

slopina lėčiau augantis Kinijos ūkis. Žaliavas eksportuojančių valstybių

ekonomikos perspektyvos prastėja dėl mažėjančių pasaulinių žaliavų

kainų.

Pagrindinių pasaulio centrinių bankų nustatomos palūkanų nor-

mos tebėra ypač mažos, tačiau pinigų politikos kryptys vis labiau

skiriasi. Europos ir Japonijos centriniai bankai numato papildomas

skatinamąsias pinigų politikos priemones, o Federalinė rezervų sistema

laikosi priešingos politikos krypties. Dėl geresnių darbo rinkos rodiklių bei

augančios vidaus paklausos Federalinė rezervų sistema nuosekliai

mažino kiekybinio skatinimo programos apimtį ir šių metų spalio mėn.

programą baigė vykdyti. ECB, siekdamas užtikrinti, kad infliacijos lūkes-

čiai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais atitiktų siekį palaikyti mažesnį kaip 2

proc., bet jam artimą infliacijos lygį, pagrindinę palūkanų normą nuo 2014

m. pradžios sumažino du kartus – iki 0,15 ir 0,05 proc. Tai mažiausios

pagrindinės palūkanų normos per visą bendros euro zonos valiutos

istoriją. Siekdamas paskatinti bankų skolinimą namų ūkiams ir ne finansų

įmonėms, ECB ėmėsi papildomų pinigų politikos priemonių – tikslinių

ilgojo laikotarpio refinansavimo operacijų, padengtų obligacijų bei turtu

užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programų.

JAV ekonomikos padėtis gera. Didelė vidaus paklausa lėmė JAV

ekonomikos atsigavimą po patirto nedidelio nuosmukio pirmąjį šių metų

ketvirtį, ir antrąjį bei trečiąjį ketvirčiais JAV ekonomika augo atitinkamai

2,6 ir 2,3 proc. per metus. Geri pasitikėjimo rodikliai rodo teigiamas ūkio

raidos perspektyvas. Tendencijos, stebimos šalies darbo rinkoje, yra

palankios, sparčiai daugėja kuriamų naujų darbo vietų, o nedarbas

sumažėjo iki žemiausio lygio po finansų krizės. Infliacija JAV nuo metų

pradžios šiek tiek padidėjo. Tikimasi, kad JAV ekonomika augs ir 2014 m.

ketvirtąjį ketvirtį, tai daugiausia lems didėjanti vidaus paklausa bei palan-

kios finansavimo sąlygos.

Euro zonos ūkis pastaraisiais 2014 m. ketvirčiais augo lėčiau, nei

buvo tikimasi, dėl lėtai atsigaunančios darbo rinkos ir sudėtingos

geopolitinės situacijos. Mažėjančios energetinių išteklių ir maisto

kainos lėmė mažą infliaciją euro zonoje. Pastaruoju metu vis labiau

beišsiskiriančios Federalinės rezervų sistemos ir ECB pinigų politikos

kryptys bei silpnėjantis euro kursas turėtų daryti didinamąjį poveikį

infliacijai euro zonoje. Vertinant pagal šalis, matyti, kad mažesnį, nei

tikėtasi, euro zonos ekonomikos augimą labiausiai lėmė Prancūzijos ir

Italijos rodikliai. Prancūzijos ūkis, slegiamas padidėjusios mokestinės

naštos ir aukšto nedarbo lygio, nuo šių metų pradžios patiria stagnaciją.

Italijos ekonomika per pastaruosius septynerius metus patiria jau trečią

recesiją. Sudėtingą Italijos ūkio būklę iš dalies lemia struktūrinės pro-

blemos: nepakankamai lanksti darbo rinka, prisidedanti prie aukšto

nedarbo lygio, ir valdžios institucijų taikomos valdysenos problemos.

2014 m. antrąjį ketvirtį ir Vokietijos ekonomikai nepavyko išvengti laikino

_________________________________ 1 Netiesioginis mokestis Japonijoje (iš esmės – nesiskiriantis nuo PVM) šių metų balandžio

mėn. buvo padidintas nuo 5 iki 8 proc.

2014 m. pasaulio ūkis neaugs taip sparčiai, kaip tikėtasi. Jo augimas netolygus ir vis labiau priklauso-mas nuo pavienių valstybių.

1 lentelė. Kai kurių išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių BVP kaita ir infliacija

2013 2014* 2015*

Realiojo BVP pokytis, proc.

Išsivysčiusios šalys 1,4 1,8 2,3

JAV 2,2 2,2 3,1

Euro zona –0,4 0,8 1,3

Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys

4,7 4,4 5,0

Kinija 7,7 7,4 7,1

Rusija 1,3 0,2 0,5

Infliacija, proc.

Išsivysčiusios šalys 1,4 1,6 1,8

JAV 1,5 2,0 2,1

Euro zona 1,3 0,5 0,9

Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys 5,9 5,5 5,6

Kinija 2,6 2,3 2,5

Rusija 6,8 7,4 7,3

Šaltinis: TVF.

* Prognozės.

Padėtis euro zonos ir JAV darbo rinkose skirtinga: euro zonos nedarbo lygis tebėra aukštas, o JAV nedarbas sumažėjo iki žemiausio lygio po finansų krizės.

1 pav. JAV ir euro zonos nedarbo lygis

Didėja finansų rinkų pasitikėjimas labiausiai skolų krizės paveiktomis valstybėmis.

2 pav. Finansinę paramą gavusių šalių ir Vokietijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas

6

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

410

430

450

470

490

510

530

550

2012-01 2012-07 2013-01 2013-07 2014-01 2014-07

Šaltinis: Rusijos centrinis bankas.

Mlrd. JAV dol.

75

80

85

90

95

100

105

110

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Vokietija

Estija

Latvija

Euro zona

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Indeksas, 2008 m. = 100

60

70

80

90

100

110

120

2011 2012 2013 2014

Žalia nafta*Maisto produktų žaliavosMetalai

Šaltiniai: TVF ir Lietuvos banko skaičiavimai. * Brent, WTI ir Dubai Fateh naftos kainų vidurkis

Indeksas, 2011 m. = 100

nuosmukio. Šis sumažėjimas iš esmės nulemtas vienalaikių veiksnių, o

trečiąjį ketvirtį Vokietijos ekonomikai pavyko išvengti recesijos. Neigiamą

įtaką Vokietijos ūkio augimui darys prastėjantys lūkesčiai gamybos

sektoriuje, nesikeičianti geopolitinė padėtis Europos rytuose ir lėtėjantis

pasaulio ūkio augimas. Padėtis TVF ir ES finansinę paramą gavusiose

euro zonos šalyse šiek tiek geresnė: sumažėjo šių šalių nemokumo

rizika, nuosaikiai atsigauna vidaus paklausa, gerėja pasitikėjimo rodikliai.

ES institucijose buvo priimami svarbūs politiniai sprendimai to-

liau kuriant bankų sąjungą. 26 ES šalys (išskyrus Jungtinę Karalystę ir

Švediją) gegužės 21 d. pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendro

komercinių bankų pertvarkymo fondo. Numatytas fondo tikslinis dydis yra

55 mlrd. eurų, į jį pateks lėšos, surinktos iš bankams taikomų mokesčių. Į

šį fondą (jį planuojama sukaupti per 8 metus) šalys narės lėšas pradėtų

pervesti nuo 2016 m. Didesnio patikimumo euro zonos finansų sistemai

turėtų suteikti ir Bendras priežiūros mechanizmas: nuo 2014 m. lapkričio

mėn. ECB pradėjo vykdyti visų euro zonos šalių svarbiausių bankų

priežiūrą. Prieš pradėdamas prižiūrėti didžiausius euro zonos bankus,

2014 m. spalio pabaigoje ECB paskelbė galutinius didžiausių euro zonos

bankų balansų nuodugnaus vertinimo ir testavimo nepalankiausiomis

sąlygomis rezultatus. Tai turėtų padidinti pasitikėjimą bankų sektoriumi.

Rusijos ūkio perspektyvos ir toliau blogėja. Kaip rodo naujausios

prognozės, Rusijos ekonomika 2014 m. augs labai nedaug. Toliau lėtėja

namų ūkių vartojimo augimas, jam didelę neigiamą įtaką daro didžiausią

reikšmę per trejus metus įgijęs metinis vartotojų kainų indekso augimas.

Rusijos vartotojų perkamąją galią mažino ir 2014 m. rugpjūčio 7 d.

Rusijos pradėtas taikyti draudimas vienus metus įvežti į šalį ES, JAV,

Kanadoje, Australijoje ir Norvegijoje pagamintus jautienos, kiaulienos,

paukštienos, žuvies ir pieno produktus bei vaisius ir daržoves. Siekdamas

suvaldyti iš Rusijos tekančius privačiojo kapitalo srautus ir augančią

infliaciją, Rusijos centrinis bankas nusprendė padidinti bazinę palūkanų

normą iki 9,5 proc. Šiemet bazinė palūkanų norma Rusijoje didinama jau

ketvirtą kartą. Nuo šių metų pradžios Rusijos centrinis bankas naudoja

užsienio atsargas, taip siekdamas pastiprinti nuvertėjantį rublį: 2014 m.

pradžioje šios atsargos sudarė 510 mlrd., o spalio pabaigoje – 429 mlrd.

JAV dolerių. Pastaruoju metu Rusijos centrinis bankas apribojo interven-

cijas valiutų rinkoje ir pereina prie laisvai kintančio valiutos kurso režimo.

Ūkio raidos tendencijos Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje tebėra pa-

lankios, Europos Komisija 2014 m. prognozuoja atitinkamai 3,0, 1,9

ir 2,6 proc. ekonomikos augimą. Pagrindinis šių šalių ūkio augimo

veiksnys tebebus vidaus paklausa. Lenkijos ūkio augimą turėtų paskatinti

ir centrinio banko bazinės palūkanų normos sumažinimas. Estijos eko-

nomika, patikslintais nacionalinių sąskaitų duomenimis, šių metų pradžio-

je nepatyrė recesijos, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijos skelbiami ateities tendencijų rodikliai leidžia tikėtis, kad

ekonomikos augimas paspartės. Lėtesnis, nei tikėtasi, euro zonos

ekonomikos atsigavimas ir geopolitinis neapibrėžtumas vis dėlto neigia-

mai veiks Lenkijos ir Baltijos šalių ūkio raidą.

Lietuvos finansų sistemai svarbių Skandinavijos valstybių ūkių

plėtra skirtinga. Danijos, Švedijos ir Norvegijos ekonomika 2014 m.

pirmąjį pusmetį augo sparčiau nei pernai, o Suomijos ekonomikos padėtis

tebėra sudėtinga. Danijos ir Švedijos ūkio augimą daugiausia lemia

didelė vidaus paklausa, kylantis realusis darbo užmokestis ir skatinamoji

pinigų politika. Švedijos centrinis bankas, siekdamas paskatinti infliaciją,

kuri šioje šalyje yra gerokai žemiau užsibrėžto tikslo, t. y. mažesnio kaip 2

proc., bet jam artimo lygio, 2014 m. spalio 28 d. sumažino bazinę palūka-

nų normą iki 0 proc. Spartesnį Norvegijos ekonomikos augimą lėmė

išaugęs privatusis vartojimas, gera padėtis darbo rinkoje ir padidėjusi

užsienio paklausa. Suomijos ūkio padėtis pastaraisiais ketvirčiais

Rusijos užsienio atsargos pastaruoju metu mažėja.

3 pav. Rusijos užsienio atsargos

Ūkio raidos tendencijos euro zonoje, Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje buvo skirtingos.

4 pav. Svarbių Lietuvos eksporto partnerių – euro zonos,

Latvijos, Estijos ir Vokietijos – realiojo BVP lygis

Pasaulinės žaliavų kainos mažėja.

5 pav. Žaliavų kainų indeksai

7

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

nesitaiso. Ekonomikai neigiamą įtaką turėjo struktūrinės ir ciklinės pro-

blemos, didėjantis nedarbo lygis, mažėjančios vidaus investicijos. Rusijos

nustatyti maisto produktų importo apribojimai ir sudėtinga šios šalies

ekonomikos būklė dar labiau apsunkins padėtį Suomijoje. Tikimasi, kad

Suomijos ekonomika augti pradės tik 2015 m.

Pasaulinės žaliavų kainos pastaruoju metu mažėja. Žalios naftos

kainos nuo birželio mėn., kai buvo didžiausios šiais metais, sumažėjo

daugiau nei 20 proc. Labiausiai neigiama kryptimi jas veikė padidėjusi

naftos gavyba JAV ir naftą eksportuojančių šalių organizacijai – OPEC

(angl. Organization of Petroleum Exporting Countries) priklausančiose

valstybėse, taip pat prastėjantys lūkesčiai dėl pasaulio ekonomikos

augimo. Mažėjančios žalios naftos kainos neigiamai veikia nuo naftos

eksporto priklausančių šalių ūkio raidą. Dauguma maisto produktų žaliavų

pinga dėl palankių klimato sąlygų ir labai gero derliaus. Metalų žaliavų

kainos mažėja jau ketvirtus metus dėl lėtėjančio besiformuojančios rinkos

ekonomikos šalių augimo.

8

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

–15

–10

–5

0

5

10

15

–15

–10

–5

0

5

10

15

2010 2011 2012 2013 2014

Galutinio vartojimo išlaidos

Vidaus investicijos, neįskaitant atsargų pokyčių

Grynasis eksportas

Atsargų pokyčiai

BVP (skalė dešinėje)

Procentiniai punktai

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentai, pokytis per metus

–40

–20

0

20

40

60

–40

–20

0

20

40

60

2010 2011 2012 2013 2014

Gyvenamieji pastatai

Kiti pastatai ir statiniai

Transporto priemonės

Kitos mašinos ir įrenginiai

Kitos investicijos ir statistiniai nesutapimai

Investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą (skalė dešinėje)




–20

–15

–10

–5

0

5

10

15

20

2010 2011 2012 2013 2014

Prekių eksportas

Paslaugų eksportas

Prekių importas

Paslaugų importas

Grynasis eksportas



II. REALUSIS SEKTORIUS

Jau kurį laiką Lietuvos ekonomika stabiliai auga. Daugiau nei me-

tus ekonomikos plėtrą labiausiai skatina atsigavusi vidaus paklausa, ji

nusveria nepalankią grynojo eksporto įtaką BVP augimui. Tokia ekono-

mikos konjunktūra leidžia tebemažinti nuosmukio metu susidariusį

neigiamą BVP atotrūkį nuo potencialiojo BVP lygio.

Namų ūkių vartojimo augimas pastaraisiais ketvirčiais yra itin

spartus. Svarbus veiksnys, skatinantis namų ūkius daugiau vartoti,

yra gerėjanti padėtis darbo rinkoje. Stebimas tiek užimtumo, tiek darbo

užmokesčio augimas. Tai sudaro sąlygas darbo užmokesčio fondui –

svarbiausiai namų ūkių disponuojamųjų pajamų dedamajai – augti

sparčiai. Namų ūkių disponuojamąsias pajamas taip pat reikšmingai

didina gauti grynieji einamieji pervedimai, ypač iš užsienio, ir nuosavybės

pajamos, nes įmonės uždirba pelno. Santykinai sparčiau augančios

namų ūkių disponuojamosios pajamos prisideda prie namų ūkių finansi-

nės padėties stiprėjimo. Tai skatina įsigyti daugelio kategorijų vartojimo

prekių bei nekilnojamojo turto. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo

turto rinkos atsigavimas yra dar vienas veiksnys, skatinantis namų ūkius

vartoti: įsigiję būstą, jam įrengti jie perka kitas vartojimo prekes. Be šių

veiksnių, prie intensyvios namų ūkių vartojimo raidos reikšmingai priside-

da itin žema infliacija, 2014 m. tik šiek tiek mažinanti namų ūkių perkamą-

ją galią, ir itin mažos palūkanų normos, didinančios namų ūkių paskatas

vartoti. Prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu namų ūkių vartojimo

raida tebebus dinamiška, išlaidos vartojimui visgi augs lėčiau, nes tebesi-

tęsianti geopolitinė įtampa nepalankiai veikia vartotojų ateities lūkesčius

tiek dėl savo finansinės padėties, tiek dėl šalies ekonomikos būklės.

Ekonomikos aktyvumą taip pat didina augančios vidaus investi-

cijos, tokia jų raida sietina ir su ekonominės konjunktūros nulem-

tomis priežastimis, ir su vienkartiniais veiksniais. Ypač palankiai

vertintinas spartus produktyvių investicijų, t. y. investicijų į mašinas ir

įrenginius, negyvenamuosius pastatus, infrastruktūros objektus, augimas.

Santykinai didelis gamybos pajėgumų panaudojimo lygis ir palankios

sąlygos investicinius projektus finansuoti skolintomis lėšomis buvo vieni

iš pagrindinių veiksnių, skatinusių įmones didinti produktyvias investicijas.

Pažymėtina, kad šių metų pradžioje dėl palankių oro sąlygų įmonės

aktyviau ėmėsi statybos darbų – investavo į pastatus ir statinius. Prie

investicijų plėtros prisideda ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo

turto rinkos atsigavimas. Augantis namų ūkių noras įsigyti nekilnojamojo

turto sudarė sąlygas gyvenamojo būsto projektų plėtotojams investuoti į

naujus projektus. Iš pagrindinių investicijų rūšių mažėja tik investicijos į

transporto priemones, tačiau tokios šių investicijų raidos ir buvo tikimasi.

Itin dideles šios rūšies investicijas 2013 m. lėmė nuo šių metų pradžios

įsigalėjęs naujoms transporto priemonėms skirtas griežtesnis taršos

normatyvas „Euro 6“. Vertinant tolesnę investicijų raidą, susiduriama su

ypač dideliu neapibrėžtumu. Nors dalyje ekonominių veiklų didesnių

investicijų poreikio tebesama, tačiau tebesitęsianti geopolitinė įtampa gali

neigiamai veikti įmonių investicinius sprendimus.

Didelės vidaus paklausos ir sunkumų patiriančio eksporto są-

veika lemia neigiamą grynojo eksporto įtaką BVP plėtrai. Augančios

vidaus paklausos įtaka grynajam eksportui pasireiškia augant importui,

nes namų ūkių vartojimo ir įmonių investicijų raida tiesiogiai veikia galuti-

nio vartojimo prekių ir gamybos priemonių importą. Eksporto plėtros

sunkumai iki šiol daugiausia buvo susiję su perdirbtų naftos gaminių ir

transportavimo bei sandėliavimo paslaugų eksportu. Kitų prekių ir pa-

slaugų eksporto plėtra daug palankesnė, ją iš dalies teigiamai veikia

pamažu kylanti užsienio paklausa. Šios paklausos teigiama įtaka ekspor-

tui turėtų toliau pamažu augti.

Ekonomikos plėtrą labiausiai skatina atsigavusi vidaus paklausa.

6 pav. Išlaidų metodu įvertinto realiojo BVP kaitos veiksniai

Sparti vidaus investicijų plėtra sietina tiek su ekonomi-nės konjunktūros nulemtomis priežastimis, tiek su vienkartiniais veiksniais.

7 pav. Vidaus investicijų kaitos veiksniai

Didelės vidaus paklausos ir sunkumų patiriančio eksporto sąveika lemia neigiamą grynojo eksporto įtaką BVP plėtrai.

8 pav. Prekių ir paslaugų grynojo eksporto įtaka metiniam BVP augimui

9

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

–10

–8

–6

–4

–2

0

2

4

–10

–8

–6

–4

–2

0

2

4

2010 2011 2012 2013 2014

Atvirasis sektorius

Uždarasis sektorius

Visi užimtieji (skalė dešinėje)

Procentiniai punktai Procentai, pokytis per metus


0

5

10

15

20

–15

–10

–5

0

5

2010 2011 2012 2013 2014

Nedarbo lygis (skalė dešinėje)

Darbo jėga



Procentai

–12

–8

–4

0

4

8

12

2010 2011 2012 2013 2014

Šalies ūkyje

Privačiajame sektoriuje

Valstybiniame sektoriuje


Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

III. DARBO RINKA

Apie metus uždarasis ekonomikos sektorius buvo pagrindinis

užimtumo augimo veiksnys, tačiau pastaruoju metu dirbančiųjų

šiame sektoriuje daugėja lėčiau. Tai susiję su nebeaugančiu užimtumu

statybų veikloje: jis didėjo tik statybų veiklos atsigavimo pradžioje, praėju-

sių metų viduryje, vėliau dirbančiųjų statybų sektoriuje po truputį mažėjo2.

Užimtumas paslaugų sektoriuje auga šiek tiek sparčiau. Lietuvai pirminin-

kaujant ES Tarybai, prie gana spartaus užimtųjų paslaugų sektoriuje

gausėjimo pastebimai prisidėjo valstybės sektorius, tačiau pastaruoju

metu augimą lemia vis labiau didėjantis užimtųjų privačiajame sektoriuje

skaičius. Dirbančiųjų didžiausioje atvirojo sektoriaus veikloje – apdirbamo-

joje gamyboje – mažėjo vis lėčiau, o trečiąjį ketvirtį jų buvo daugiau nei

prieš metus. Tai galima sieti su pirmąjį pusmetį atsigavusiomis kitomis nei

naftos perdirbimo veiklomis. Šiuo metu nemenkai užimtumas auga žemės

ūkyje – kitoje atvirojo sektoriaus veikloje.

Pirmąją metų pusę nedarbo lygis mažėjo pastebimai lėčiau. Šiuo

laikotarpiu nedarbo lygis sudarė 11,8 proc. ir per metus sumažėjo

0,6 proc. punkto, o per visus 2013 m. – 1,6 proc. punkto. Lėčiau mažėjo

tiek ilgalaikių, tiek jaunų bedarbių. Tiesa, trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis krito

gana smarkiai, tačiau neaišku, ar toks pokytis nėra vienkartinis. Šiemet

nedarbo lygis yra gana artimas natūraliojo nedarbo lygio įverčiams, todėl

nedarbas turėtų mažėti lėčiau, užimtųjų turėtų gausėti menkiau. Tiesa,

tiek bedarbių, tiek užimtųjų skaičiaus kaitą gali veikti kylantis gyventojų

aktyvumas. Šiuo metu didėja jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų akty-

vumas. Prie didėjančio vyresnių asmenų aktyvumo prisideda nuo 2012 m.

ilginamas pensinis amžius. Šie pokyčiai švelnina neigiamą gyventojų

migracijos poveikį darbo jėgai – pirmuosius tris šių metų ketvirčius aktyvių

gyventojų Lietuvoje buvo 1,0 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš

metus.

Minimaliojo darbo užmokesčio padidėjimas praėjusių metų sau-

sio mėn. tiesioginio poveikio darbo atlygio raidai nebedaro, todėl šis

auga lėčiau. Lėtesnį augimą lemia privatusis sektorius, kuriame minima-

liosios algos pakėlimas turėjo didesnį poveikį vidutinio darbo užmokesčio

raidai3, o valstybiniame sektoriuje darbo užmokestis kyla panašiu tempu

kaip 2013 m. Atlygio privačiajame sektoriuje augimas sulėtėjo gana

pastebimai – 1,5 proc. punkto (iki 4,6 %). Vis dėlto, palyginti su 2012 m.,

kai minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas turėjo tik nedidelį poveikį,

darbo užmokestis privačiajame sektoriuje dabar kyla 1,9 proc. punkto

sparčiau. Augimas yra didesnis nei 2012 m. daugiau negu pusėje ekono-

minių veiklų. Labiausiai jis paspartėjo nekilnojamojo turto ir statybų

veiklose – būtent šių veiklų aktyvumas auga gana sparčiai.

Tolesnę darbo rinkos raidą nepalankiai gali paveikti dėl geopoli-

tinės įtampos padidėjęs neapibrėžtumas. Nuo metų pradžios namų

ūkiai vis prasčiau vertina savo finansines ir šalies ekonomines perspekty-

vas, kurį laiką blogėjo ir verslo ekonominio aktyvumo ateities vertinimai.

Darbo rinkoje yra ir teigiamų pokyčių. Pirmąjį pusmetį laisvų darbo vietų

buvo 35 proc. daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų lygis – laisvų ir

užimtų darbo vietų santykis – antrąjį ketvirtį sudarė 1,2 proc. ir buvo

didžiausias nuo ekonomikos atsigavimo pradžios. Vis dėlto šiuos poky-

čius reikėtų vertinti atsargiai, nes verslo apklausų rezultatai ketinimų

sparčiau didinti darbuotojų skaičių nerodo.

_________________________________

2 Duomenys pašalinus sezono įtaką.

3 Minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas iki 1 000 Lt galėjo turėti ir netiesioginį poveikį

darbo atlygio augimui. Prieš pakeliant minimalųjį darbo užmokestį 18 proc. visą darbo laiką dirbančių darbuotojų uždirbo 1 000 Lt ar mažesnį atlyginimą, o 2013 m. pabaigoje tokių darbuotojų buvo tik 11 proc. Tai reiškia, kad didelei daliai jų darbo užmokestis padidėjo iki daugiau nei 1 000 Lt. Taip pat pastebimai (nuo 12 iki 16 %) išaugo ir darbuotojų, uždirbusių 1 200–1 500 Lt, dalis. Darbo atlygio pakėlimas nemenkai daliai uždirbusių daugiau nei 1 000 Lt darbuotojų, matyt, galėtų būti siejamas ne tik su augusiu ūkio aktyvumu ir darbuotojų stygiumi, bet ir su siekiu keisti darbuotojų skirstinį pagal darbo apmokėjimą, kai buvo pakelta minimali alga.

Apie metus uždarasis ekonomikos sektorius buvo pagrindinis užimtumo augimo veiksnys, tačiau pastaruoju metu dirbančiųjų jame daugėja lėčiau.

9 pav. Užimtieji atvirajame ir uždarajame sektoriuose

Augantis gyventojų aktyvumas lemia didėjančią darbo jėgą.

10 pav. Pagrindiniai užimtumo rodikliai

Minimaliojo darbo užmokesčio padidėjimas tiesioginio poveikio nebedaro, todėl darbo atlygis auga lėčiau.

11 pav. Darbo užmokesčio kaita privačiajame ir valstybi-niame sektoriuose

10

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

–30

–15

0

15

30

45

–30

–15

0

15

30

45

2010 2011 2012 2013 2014Žemės ūkio ir maisto produktaiChemijos pramonės gaminiai ir plastikaiMediena ir medienos dirbiniaiMetalaiMašinos ir įrenginiaiTransporto priemonėsKitos prekėsLietuviškos kilmės prekių eksportas (skalė dešinėje)Lietuviškos kilmės prekių eksportas, neįskaitant mineralinių produktų(skalė dešinėje)



400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

150

200

250

300

350

400

450

500

2011 2012 2013 2014

Maisto produktų eksportas

Ne maisto produktų eksportas (skalė dešinėje)


Mln. Lt Mln. Lt

IV. IŠORĖS SEKTORIUS4

Beveik dešimtadaliu mažesnį lietuviškos kilmės eksportą iš es-

mės lemia gerokai sumažėjęs mineralinių produktų eksportas. Dėl

sumažėjusių naftos perdirbimo maržų AB „ORLEN Lietuva“ pirmąjį ketvirtį

mažino gamybos apimtį ir išnaudojo tik apie 60 proc. turimo pajėgumo, o

naftos produktų eksportas šiuo laikotarpiu buvo perpus mažesnis nei

prieš metus. Vis dėlto antrasis ir trečiasis ketvirčiai buvo palankesni, ir

naftos produktų eksportas, atmetus vienkartinių veiksnių įtaką, buvo

maždaug ketvirtadaliu mažesnis. Dėl nepalankių trąšų kainų ir santykinai

aukštų žaliavų kainų 2013 m. antrąją pusę chemijos produktų eksportas

buvo gerokai sumenkęs. Ši tendencija tęsėsi ir 2014 m. pradžioje, tačiau

antrasis ketvirtis trąšas gaminančioms įmonėms buvo palankesnis, ir

trąšų eksportas viršijo buvusį prieš metus. Gana sparčiai augo medienos

ir medienos dirbinių eksportas. Prie to prisidėjo aktyvi užsienio paklausa

šiems gaminiams, kuri vertė baldus ir kitus medienos dirbinius gaminan-

čias įmones investuoti į gamybos pajėgumų didinimą. Nuo metų pradžios

medienos ir medienos dirbinių eksportas paaugo 13,3 proc.

Reeksporto raida daug palankesnė, tačiau gana netolygi. Dau-

giausia prie reeksporto plėtros prisidėjo spartus mašinų ir įrenginių

reeksporto augimas – jis nuo metų pradžios paaugo daugiau negu

trečdaliu. Neigiamai prie reeksporto augimo daugiausia prisidėjo trans-

porto priemonių reeksportas – per pirmuosius tris šių metų ketvirčius jis

sumažėjo penktadaliu. Tikėtina, kad įtaką tam darė nuvertėjusios pagrin-

dinių reeksporto partnerių (Rusijos, Baltarusijos bei Kazachstano) valiu-

tos ir menkesnė ekonominė plėtra šiose šalyse.

Rusijos įvesti apribojimai turėjo neigiamos įtakos maisto produk-

tų eksportui. Rusija rugpjūčio 7 d. paskelbė embargą maisto produktams

iš Lietuvos bei kitų šalių, ir jis turės poveikį Lietuvos ekonomikai (žr. 1

intarpą). Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. užsienio prekybos duomenimis, dėl

Rusijos įvestų importo apribojimų lietuviškos kilmės pieno ir mėsos

produktų eksportas sumažėjo. Pieno produktų eksportas per šiuos

mėnesius sumažėjo beveik 29 proc. Tokį krytį lėmė beveik visiškai

užsidariusi Rusijos rinka ir penktadaliu mažesnis pieno produktų ekspor-

tas į ES šalis. Nepaisant įvestų apribojimų, mėsos produktų eksportas

sumažėjo tik 2,1 proc. Tokią raidą iš dalies lėmė padidėjęs šių produktų

eksportas į Baltarusiją: nors mėsos eksportas į Rusiją sumažėjo dviem

trečdaliais, tačiau į Baltarusiją mėsos buvo eksportuojama 2,5 karto

daugiau. Rusijos paskelbti prekybos apribojimai neigiamai paveikė

reeksporto plėtrą: daržovių reeksportas analizuojamu laikotarpiu sumažė-

jo dviem trečdaliais, o vaisių ir riešutų – beveik 40 proc.

Sudėtinga geopolitinė padėtis, lėtesnis, nei tikimasi, ES ekono-

mikos augimas bei neaiškios AB „ORLEN Lietuva“ veiklos perspek-

tyvos ir toliau yra pagrindiniai rizikos šaltiniai, galintys daryti

neigiamą įtaką Lietuvos eksportui. Tolesnė eksporto raida priklausys

nuo to, kaip nuo sankcijų nukentėjusiems gamintojams seksis surasti

naujų eksporto rinkų. Stipriai nuvertėjęs rublis taip pat prisidės prie

eksporto į Rusiją menkesnės plėtros. Be to, gali atsirasti ir papildomų

apribojimų eksportui į Rusiją. Tokie apribojimai darytų tiek tiesioginę, tiek

netiesioginę neigiamą įtaką Lietuvos ūkio raidai: kadangi daugiausia

Lietuva prekiauja su ES šalimis, sumažėjusi paklausa lietuviškos kilmės

prekėms šiose rinkose darytų neigiamą įtaką Lietuvos eksporto dinami-

kai. Naftos produktų eksporto raidos perspektyvos gana neaiškios:

trumpuoju laikotarpiu vienkartiniai veiksniai gali lemti naftos produktų

eksporto pagyvėjimą, tačiau akivaizdžių priežasčių, kurios leistų daryti

prielaidą apie degalų rinkos atsigavimą vidutiniu laikotarpiu, nėra. Kur kas

palankesnės trąšų eksporto perspektyvos: AB „Achema“ pranešė, kad dėl

palankesnių trąšų kainų eksporto rinkose nuo spalio mėn. dirbs visu

pajėgumu, todėl tikėtini geresni trąšų eksporto rodikliai antrąjį šių metų

pusmetį.

_________________________________

4 Šioje dalyje apžvelgiami nominalieji užsienio prekybos rodikliai.

Pastaruoju metu lietuviškos kilmės prekių eksporto augimą skatina gerėjantys trąšų eksporto rodikliai bei spartus medienos gaminių eksportas.

12 pav. Lietuviškos kilmės prekių eksporto kaitos veiksniai (3 mėn. slenkamosios sumos)

Mineralinių produktų eksportas yra sumažėjęs, o reeksportas auga gana sparčiai.

13 pav. Lietuviškos kilmės eksporto ir reeksporto raida

Dėl Rusijos įvestų importo apribojimų sumažėjo maisto produktų eksportas į Rusiją.

14 pav. Maisto ir ne maisto produktų eksportas į Rusiją (duomenys pašalinus sezono įtaką)

–20

–10

0

10

20

30

40

50

60

–20

0

20

40

60

2010 2011 2012 2013 2014

ReeksportasLietuviškos kilmės prekių (išskyrus mineralinius produktus) eksportasLietuviškos kilmės mineralinių produktų eksportasVisas eksportas (skalė dešinėje)



11

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

1 intarpas. Rusijos pritaikytų importo apribojimų poveikis Lietuvos ekonomikai

2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusija paskelbė importo apribojimus maisto produktams, įvežamiems iš ES ir kitų valstybių.

Rusija – svarbi Lietuvos eksporto partnerė, todėl prekybos suvaržymai turės poveikį Lietuvos ekonomikos raidai. Anal i-

zuojamu laikotarpiu1 prekių, kurioms dabar taikomi apribojimai, eksportas į Rusiją sudarė 3,1 mlrd. litų, o tai yra 3,8 proc.

viso Lietuvos prekių eksporto ir 18,7 proc. prekių eksporto į Rusiją2. Dėl eksporto kryčio tiesioginį nepalankų poveikį

turėtų patirti pramonė, žemės ūkis ir transporto bei sandėliavimo sektoriai. Neigiamai bus paveikta ir vidaus paklausa. Dėl

aptariamo šoko Lietuvos realusis BVP 2014 m. gali augti iki 0,4 proc. punkto mažiau, nei augtų pagal pagrindinį makroe-

konominį scenarijų.

Dėl sankcijų sumažėjęs lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją daugiausia įtakos turės pieno bei mėsos produktų

sektoriams. Vertinant struktūriškai, matyti, kad 90 proc. apriboto lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją sudaro dvi

prekių grupės: du trečdalius sudaro pieno, o ketvirtadalį – mėsos produktai (žr. A pav. kairėje). Įvertinus visą šių sektorių

pagamintą produkciją, paaiškėja, kad Rusijos rinkai skirti mėsos produktai sudaro dešimtadalį visos Lietuvoje pagamintos

mėsos produkcijos, o pieno produktų ši dalis didesnė – apie 15 proc. Vidutiniškai šių sektorių įmonės į Rusiją išveža apie

ketvirtadalį visos eksportuojamos produkcijos, o kita dalis daugiausia keliauja į ES šalis. Beveik pusė viso lietuviškos

kilmės mėsos ir jos produktų eksporto patenka į kitas Baltijos šalis, Nyderlandus ir Italiją, o beveik pusė lietuviškos kilmės

pieno produktų eksportuojama į Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Švediją ir Lenkiją. Tai rodo, kad Vakarų rinkos pieno ir

mėsos gamintojams yra reikšmingesnės, tačiau minėti Rusijos apribojimai buvo įvesti ir joms. Vadinasi, Lietuvos pieno ir

mėsos produktų gamintojams didinti eksporto į Vakarų valstybes apimtį gali būti keblu.

A pav. Apriboto prekių eksporto struktūra pagal prekių grupes (2013 II ketv.–2014 I ketv.)


Dėl pritaikytų apribojimų mažėjantis lietuviškos kilmės prekių eksportas ir reeksportas neigiamai paveiks krovinių per-

vežimo bei sandėliavimo paslaugų eksportą į Rusiją. Prekybos embargas paveikia šeštadalį Rusijai tenkančio Lietuvos

reeksporto, kurio didžiąją dalį sudaro daržovės, vaisiai ir riešutai (A pav. dešinėje). Sumažėjęs reeksportas labiau paveiks

šiuos produktus gaminančias šalis. Vertinant poveikį Lietuvos ekonomikai, matyti, kad reeksporto sumažėjimas didžiausią

neigiamą įtaką turės Lietuvos transporto ir sandėliavimo paslaugų teikėjams. Dėl įvestų prekybos apribojimų prarastos

pajamos transporto ir sandėliavimo sektoriuose gali sudaryti apie 2,5 proc. visų jų uždirbamų pajamų.

Rusijos įvesti prekybos apribojimai nemenkai paveiks Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą. Tai turės poveikį šalies

makroekonominiams rodikliams. 2014 m. apribojimai turės poveikį paskutinių penkių mėnesių užsienio prekybai. Jei

pasitvirtintų nepalanki prielaida, kad šiemet eksportuotojai nespės surasti naujų prekybos partnerių, viso eksporto augi-

mas 2014 m. gali sumažėti apie 1,5 proc. Dėl šio šoko neigiamai bus paveiktas ir importas – tiek dėl sumažėsiančio

reeksporto, tiek dėl susitrauksiančios paklausos importuojamiems produktams, skirtiems tarpiniam ir galutiniam vartoji-

mui. Importo krytis vis dėlto turėtų būti mažesnis nei eksporto, todėl grynasis eksportas turėtų neigiamai veikti realiojo

BVP plėtrą. Pastarąją turėtų riboti ir prastesnė privataus vartojimo bei investicijų raida. Dėl aptartų veiksnių 2014 m.

Lietuvos realusis BVP gali augti apie 0,4 proc. punkto mažiau, nei numatoma pagal pagrindinį makroekonominį scenarijų

(žr. A lentelę).

1,4 %

0,6 % 2,6 %

48,7 %

43,0 %

3,8 %

Reeksportas

24,5 %

1,7 %

65,5 %

1,8 %

0,2 %

6,2 %

Lietuviškos kilmės eksportas

Mėsa ir jos produktai

Žuvis

Pieno produktai

Daržovės

Vaisiai ir riešutai

Kiti maisto produktai

12

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

1 Jeigu nenurodyta kitaip, analizuojamas laikotarpis šiame intarpe yra 2013 m. antrasis ketvirtis – 2014 m. pirmasis ketvirtis (imtinai).

2 Lietuviškos kilmės prekės sudarė ketvirtadalį viso apriboto eksporto.

3 Žr. http://www.lrv.lt/Posed_medz/2014/140820/Veiksmu%20planas.pdf.

A lentelė. Prekybos su Rusija apribojimų poveikis pagrindinių Lietuvos makroekonominių rodiklių augimui 2014 m. (proc. p.)

Rodiklis Poveikis

BVP –0,38

Privatus vartojimas –0,22

Investicijos –0,46

Eksportas –1,50

Importas –1,22

Infliacija pagal SVKI* 0,00

Nedarbo lygis* 0,08

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. *Poveikis rodiklio lygiui.

Reaguodama į prekybos apribojimus, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija parengė veiklos planą, kuriuo siekiama

padėti verslo atstovams ieškoti naujų verslo rinkų bei palengvinti prieigą prie finansavimo šaltinių. 2014 m. rugpjūčio 18 d.

Ūkio ministerija parengė „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014–2015 metų veiksmų planą“3, kuriuo numatoma, kaip

įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti Lietuvos įmonių nuostolius dėl Rusijos paskelbtų apribojimų. Patvirtintu veiksmų

planu siekiama trijų pagrindinių tikslų:

1) padėti verslo atstovams ieškoti naujų verslo rinkų ir verslo partnerių;

2) pagerinti prieigą prie finansavimo šaltinių;

3) stiprinti ekonominį atstovavimą užsienyje.

Siekdama, kad šie tikslai būtų įgyvendinti, Ūkio ministerija pagal finansavimo priemonę „Naujos galimybės“ paskirstė

26,77 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų naujų eksporto rinkų paieškai. Taip pat pakeistas Lietuvos Respublikos

gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, įteisinantis ritualinį ūkinių gyvulių skerdimą, kuris turėtų padėti mėsos produktų

gamintojams rasti naujų eksporto rinkų kitose šalyse.

http://www.lrv.lt/Posed_medz/2014/140820/Veiksmu%20planas.pdf

13

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

–2

–1

0

1

2

3

4

5

6

–2

–1

0

1

2

3

4

5

6

2011 2012 2013 2014

Administruojamosios kainosMaisto produktų, gėrimų ir tabako kainosDegalų ir tepalų kainosPaslaugų kainosPramonės prekių kainosGrynoji metinė infliacija (skalė dešinėje)*Metinė infliacija (skalė dešinėje)

Procentiniai punktai Procentai

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. * SVKI, neįskaitant maisto, degalų ir tepalų bei administruojamųjų kainų, pokytis.

–1,5

–1,0

–0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

2011 2012 2013 2014

Pramonės prekės ir rinkos paslaugos

Pramonės prekės

Rinkos paslaugos



–15

–10

–5

0

5

10

15

20

–60

–40

–20

0

20

40

60

80

2011 2012 2013 2014

Pasaulinė naftos kaina JAV doleriais

Pasaulinė naftos kaina litais

JAV dolerio kursas (Lt už 1 JAV dol., skalė dešinėje)


Šaltiniai: „Bloomberg“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.


V. KAINOS IR SĄNAUDOS

Metinė infliacija pagal SVKI jau ilgokai yra maža ir stabili. 2014 m.

sausio–spalio mėn. infliacijos vidurkis sudarė vos 0,3 proc., ir per tą

laikotarpį nebuvo mėnesių, kuriais ji reikšmingai skirtųsi nuo to vidurkio:

didžiausia infliacija sudarė 0,5 proc. (liepos mėn.), mažiausia – 0,0 proc.

(rugsėjo mėn.). Tą patį galima pasakyti apie grynąją metinę infliaciją –

infliacijos rodiklį, apskaičiuojamą neįtraukiant maisto, degalų ir administ-

ruojamųjų kainų, t. y. kainų, kurias labiau veikia išorės veiksniai. Gryno-

sios infliacijos vidurkis sausio–spalio mėn. buvo mažas (sudarė 0,7 %) ir

ji svyravo nedaug (didžiausias rodiklis buvo 0,9, mažiausias – 0,4 %).

Apskritai tiek bendroji, tiek grynoji infliacija mažai kinta nuo 2013 m.

vidurio.

Grynoji metinė infliacija buvo vienas iš dviejų veiksnių (kitas –

didesnės nei prieš metus maisto kainos), palaikiusių bendrąją

infliaciją teigiamą. Kitos vartotojų kainos (administruojamosios ir degalų)

per metus nukrito. Tiesa, spalio mėn. duomenys rodo, kad administruo-

jamųjų kainų kritimas mažėja: anksčiau pigusi šilumos energija spalio

mėn. reikšmingai (8,2 %) pabrango. Tam daugiausia įtakos turėjo prade-

dant šildymo sezoną padidėjęs šilumos energijos poreikis. Dėl to mažėjo

konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir augo gamtinių dujų

(jos brangesnės nei biokuras) suvartojimas šilumai gaminti. Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, didžiuosiuose

miestuose šilumos pabrangimas spalio mėn. yra labai didelis: Kaune

šilumos kaina padidėjo 26, Klaipėdoje – 21, Vilniuje – 12 proc.

Nors, kaip minėta, grynoji infliacija jau kurį laiką yra stabili, at-

skirai nagrinėjant grupes, kurios įtraukiamos ją apskaičiuojant, t. y.

pramonės prekes ir rinkos paslaugas, išryškėja kainų kaitos skirtu-

mai. Nuo 2013 m. vidurio paslaugų kainų augimas visus metus mažėjo, o

nuo 2014 m. vidurio, taigi vos per keturis mėnesius, padidėjo tiek, kad

tapo maždaug toks kaip 2013 m. birželio mėn. Tokią tendenciją reikšmin-

gai lėmė keletas paslaugų grupių: ir kainų augimą sulėtino, ir paskui jį

paspartino telefonijos ir viešojo maitinimo paslaugų kainų kaita. Tų

paslaugų kainų metinis pokytis buvo labai nepastovus: tai susiję tiek su

techniniais veiksniais (bazės efektu), tiek su paskutiniais mėnesiais iš

tiesų pakilusiomis kainomis. Palyginti su paslaugomis, pramonės prekių

kainų metinis augimas nuo 2013 m. vidurio buvo stabilesnis. Tačiau

2014 m. viduryje jis labai sumažėjo, ypač dėl drabužių ir kietojo kuro:

drabužių kainų metinis augimas tapo neigiamas, o kietojo kuro – labai

sulėtėjo (nes per keletą pastarųjų mėnesių ši prekių grupė reikšmingai

atpigo).

Mažą šiųmetę infliaciją lėmė vartotojams palankūs išorės ir vi-

daus veiksniai. Pasaulinės žaliavų kainos sumažėjo, euro zonoje vyravo

maža infliacija (veikianti kainas Lietuvoje per importą), o darbo sąnaudų

kaita Lietuvoje nedarė spaudimo grynajai infliacijai. Iš žaliavų paminėtina

nafta – per trumpą laikotarpį jos kaina labai sumažėjo. Rugsėjo mėn.

Brent naftos kaina buvo apie 97 JAV doleriai už barelį – tai pirmas mėnuo

nuo 2012 m. birželio mėn., kai naftos kaina buvo mažesnė nei 100 JAV

dolerių. Spalio mėn. kaina nukrito iki vos 87 JAV dolerių – tai penktadaliu

mažiau nei prieš metus. Dabartinės mažos kainos aiškinamos keliais

veiksniais – silpna paklausa (Kinijoje, Europoje, Japonijoje), gausia

pasiūla ir kylančiu JAV dolerio kursu euro atžvilgiu.

Panašu, kad rugpjūčio mėn. Rusijos įvestas maisto produktų

importo ribojimas neturėjo didesnio poveikio bendrajam kainų lygiui

Lietuvoje. Buvo galima tikėtis, kad ribojimas padidins atitinkamų prekių

pasiūlą Lietuvos rinkoje, o tai sumažins jų kainas. Vis dėlto infliacijos

duomenys nerodo, kad reikšmingesnio poveikio vartotojų kainoms būta.

Prekių, kurių importą Rusija apribojo, kainų pokyčiai Lietuvoje

Jau kurį laiką tiek bendroji, tiek grynoji infliacija yra maža ir stabili.

15 pav. Metinės infliacijos pagal SVKI veiksniai

Grupių, įtraukiamų apskaičiuojant grynąją infliaciją, kainų kaita – skirtinga.

16 pav. Pramonės prekių ir rinkos paslaugų kainų kaita

JAV dolerio kursas paskutiniais mėnesiais didėjo,

tačiau tik rugsėjo mėn. tapo didesnis nei prieš metus.

17 pav. Pasaulinė naftos kaina ir JAV dolerio kursas

14

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

–2

–1

0

1

2

3

4

5

6

30

35

40

45

50

55

60

65

70

2011 2012 2013 2014

Vartotojų nuomonė apie kainų pasikeitimą per paskutinius 12 mėn.

Vartotojų nuomonė apie kainų pasikeitimą per artimiausius 12 mėn.

Metinė infliacija (skalė dešinėje)


Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Procentai

rugpjūčio–spalio mėn. buvo įprasti, t. y. sezoninių produktų (vaisių,

daržovių) kainos kito panašiai kaip kelerių praėjusių metų atitinkamais

mėnesiais, o nesezoninių produktų (mėsos ir pieno produktų) kainų kaita

nedaug skyrėsi nuo buvusios ankstesniais 2014 m. mėnesiais – iki

įsigaliojant ribojimui.

Pasaulinių žaliavų kainų prognozėse, sudarytose tarptautinių

institucijų, numatoma, kad tos kainos mažės. Pavyzdžiui, The Eco-

nomist Intelligence Unit lapkričio mėn. numatė, kad maisto, pašarų ir

gėrimų grupė 2014 ir 2015 m. atpigs atitinkamai 5,4 ir 6,8 proc., Brent

naftos kaina 2014 m. sumažės 7,1, o 2015 m. – 13,0 proc. Nors naftą

išgaunančiose valstybėse vis dar aktuali politinė rizika, kuriai išsipildžius

galimi kainų šuoliai, nenumatoma, kad dabartinė – žemiausia per kelerius

metus – naftos kaina greitai pakiltų ir vidutiniu laikotarpiu būtų didesnė

nei 110 JAV dolerių už barelį. Žiniasklaidoje skelbiama, kad ir pačios

naftą išgaunančios valstybės, pavyzdžiui, OPEC narės Saudo Arabija ir

Kuveitas, nenumato, kad bus imtasi priemonių dėl sumažėjusios kainos

(pvz., mažinama gavyba); taip gali būti siekiama stabdyti konkuruojančių

gamintojų plėtrą. Beje, aptariant žaliavų kainų prognozes svarbu tai, kad

jos yra kainų JAV doleriais prognozės, todėl vertinant poveikį (pvz.,

kainoms euro zonoje ir Lietuvoje) svarbi ir valiutos kurso kaita.

Dabar JAV doleris euro atžvilgiu labai stiprėja. Tai atsveria dalį

žaliavų kainų JAV doleriais kritimo, taigi eurais apskaičiuotos kainos

krinta mažiau. Dėl euro silpnėjimo galima didesnė infliacija tiek euro

zonoje, tiek Lietuvoje. Euro kurso poveikį regiono infliacijai 2014 m. kovo

mėn. yra įvardijęs ECB: efektyviojo euro kurso netrumpalaikis pokytis 10

proc. paveikia infliaciją 0,4–0,5 proc. punkto5. Tuo metu euras JAV

dolerio atžvilgiu stiprėjo, todėl buvo kalbama apie infliacijos sumažėjimą,

dabar jis silpsta, taigi infliacija padidėtų. Vis dėlto, nors JAV doleris

stiprėja jau nuo pavasario, tik rugsėjo mėn. jo kurso metinis pokytis tapo

teigiamas. Iki tol JAV dolerio kursas buvo silpnesnis nei prieš metus,

todėl žaliavų kainų, išreikštų litais, metinė kaita buvo palankesnė vartoto-

jams nei kainų JAV doleriais kaita.

Be vartotojams naudingų žaliavų kainų tendencijų, tikėtis ir to-

liau nedidelės infliacijos Lietuvoje leidžia numatoma maža infliacija

euro zonoje. Infliacijos euro zonoje prognozė vis buvo peržiūrima, ir kuo

vėliau ji buvo sudaroma (kuo daugiau infliacijos duomenų tuo metu buvo

paskelbta), tuo mažesnė buvo prognozuojama infliacija. ECB atliekamos

Profesionalių prognozuotojų apklausos rezultatai rodo, kad 2013 m.

pradžioje dar buvo tikimasi, kad tiek 2014 m., tiek 2015 m. infliacija euro

zonoje bus artima 2 proc. Naujausios prognozės, iš prognozuotojų

surinktos 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį, sudarė vos 0,5 (2014 m.) ir 1,0 proc.

(2015 m.).

Numatoma, kad ir vidaus veiksniai, tokie kaip vienetinių darbo

sąnaudų augimas, nedarys spaudimo kainoms. Kaip ir dabar, arti-

miausiais ketvirčiais darbo užmokestis augs, tačiau didės ir darbo našu-

mas, todėl vienetinių darbo sąnaudų augimas bus gana nuosaikus. Be to,

jis turėtų būti lėtesnis nei 2013 m., kai buvo paspartėjęs dėl reikšmingai

pakelto minimaliojo darbo užmokesčio.

Artėjant euro įvedimui, vartotojų kainų lūkesčių rodiklis didėja.

Kaip žinoma iš Eurobarometro ir kitų apklausų rezultatų, svarbiausia

gyventojų baimė, siejama su euro įvedimu, yra kainų kilimo baimė.

Lūkesčių rodikliai, nustatomi iš vartotojų nuomonių tyrimo, paskutiniu

metu tokią baimę taip pat rodo. Nors dabar infliacija labai sumažėjusi ir

vartotojų suvokiama infliacija (vartotojų nuomonė apie kainų pasikeitimą

per paskutinius 12 mėn.) taip pat mažėja, lūkesčių rodiklis (vartotojų

_________________________________

5 Introductory Statement to the Press Conference (with Q&A): https://www.ecb.europa.eu/press/pressconf/2014/html/is140306.en.html#qa.

Nors dabar infliacija labai sumažėjusi ir vartotojai tai jaučia, jų lūkesčių rodiklis didėja.

18 pav. Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai

https://www.ecb.europa.eu/press/pressconf/2014/html/is140306.en.html#qa

15

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

nuomonė apie kainų pasikeitimą per artimiausius 12 mėn.) nuosekliai

didėja.

Vis dėlto numatoma, kad euro įvedimo poveikis kainoms bus

mažas. Lapkričio mėn. Eurostatas paskelbė euro poveikio kainoms

Latvijoje – vėliausiai prie euro zonos prisijungusioje šalyje – vertinimą. Jis

parodė, kad poveikis kainoms Latvijoje buvo panašus kaip anksčiau eurą

įsivedusiose šalyse ir sudarė 0,1–0,2 proc. punkto: tiek mažesnis būtų

buvęs kainų pokytis sausio mėn., jei euras nebūtų įvestas. Vertinime

teigiama, kad euro įvedimas paveikė paslaugų (namų ūkio prietaisų

taisymo, odontologijos, viešojo maitinimo, kirpyklų ir pan.) kainas.

Siekiant užtikrinti kainų stebėseną ir vartotojų apsaugą euro įve-

dimo laikotarpiu, gausėja vartotojų kainų informacijos. 2014 m.

birželio mėn. Lietuvos statistikos departamentas pradėjo skelbti statistinę

informaciją apie pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų

vidutines mažmenines kainas. Ji bus skelbiama reguliariai (kartą per

mėnesį) iki 2015 m. gruodžio mėn. Dabar skelbiama ir 2015 m. pirmąją

pusę bus skelbiama informacija apie kainas litais ir eurais, o 2015 m.

antrąją pusę – apie kainas eurais. Nors informacija skelbiama jau kurį

laiką, daryti iš jos išvadas apie galimą euro įvedimo poveikį sudėtinga,

nes didelės įtakos prekių ir paslaugų kainų pokyčiams turi sezoniškumas

(sezoninis išpardavimas, naujos drabužių ir avalynės kolekcijos ir kt.).

16

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

–10

–5

0

5

–10

–5

0

5

2013 2014Kitos ekonominės veiklosPrekybaApdirbamoji gamybaTransportas ir saugojimasEnergijos tiekimasStatybaNekilnojamojo turto operacijosIš viso (skalė dešinėje)


Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: kai kurių ekonominių veiklų pavadinimai yra sutrumpinti.

Procentai

–4

–2

0

2

4

–4

–2

0

2

4

2012 2013 2014


Finansiniams tarpininkams

Valdžiai

Ne finansų įmonėms

Namų ūkiams būstui įsigyti

Namų ūkiams vartojimo ir kitos

Iš viso (skalė dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentai

–3

–2

–1

0

1

2

3

4

5

2012 2013 2014

Litais

Eurais

Kitomis valiutomis

Mlrd. Lt


VI. KREDITAS IR INDĖLIAI6

2014 m. pirmuosius tris ketvirčius PFĮ suteiktų paskolų portfelis

mažėjo. Rugsėjo mėn. jis buvo 1,2 proc. mažesnis negu prieš metus.

Reikšmingiausią įtaką paskolų portfelio mažėjimui darė valdžios sekto-

riaus ir ne finansų įmonių grąžinamos paskolos bankams. Įpusėjus

2014 m. ir trečiojo ketvirčio pabaigoje paskolų verslui portfelis išsiskyrė

didesniu kintamumu, o skirtingais mėnesiais jis ūgtelėjo dėl pavienių

sandorių. Tuo pat metu paskolų būstui įsigyti portfelis nuosekliai didėjo.

Didžiausių bankų skolininkų – verslo įmonių ir gyventojų – fi-

nansinė būklė gerėjo, vartojimas ir investicijos didėjo, tačiau skoli-

nimosi iš bankų paklausa ir toliau buvo nedidelė. Ne finansų įmonių

metinės pardavimo pajamos, įpusėjus 2014 m., buvo didžiausios nuo šio

rodiklio skelbimo pradžios, o uždirbtas pelnas pasiekė aukščiausią lygį po

2009 m. ekonomikos nuosmukio. Nors du trečdaliai ne finansų įmonių

minėtu laikotarpiu dirbo pelningai, 2014 m. trečiąjį ketvirtį jų ateities

lūkesčiai buvo pastebimai prastesni nei metų pradžioje. Įtaką jiems darė

padidėjusi geopolitinė įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos bei tolesnis neapi-

brėžtumas dėl paklausos. Atsižvelgdamos į tai, įmonės tebėra atsargios

priimdamos investavimo bei investicijų finansavimo sprendimus ir dau-

giausia naudoja vidinius arba alternatyvius bankų kreditui šaltinius (pvz.,

paskolos iš kitų įmonių, ES parama, uždelsti mokėjimai). Be to, skolinimą

skirtingų ekonominių veiklų įmonėms PFĮ vertina nevienodai: skolinimas

energetikos ir transporto sektoriams pastaruoju metu suaktyvėjo, o

skolinimas statybos ir nekilnojamojo turto veiklai toliau mažėjo. Vartotojų

pasitikėjimo rodiklis 2014 m. trečiąjį ketvirtį taip pat suprastėjo, nors namų

ūkių finansinė būklė buvo geresnė negu anksčiau. Namų ūkių finansinei

būklei teigiamą įtaką darė didėjantis užimtųjų skaičius ir augantis darbo

užmokestis. 2014 m. pirmąjį pusmetį augo namų ūkių, kurie per artimiau-

sius metus ketina įsigyti ilgalaikio vartojimo prekių (pvz., būstą ar auto-

mobilį), dalis. Tokie pirkiniai būtų finansuojami ir iš skolintų lėšų: augtų

PFĮ paskolų namų ūkiams būstui įsigyti portfelis, taip pat didėtų finansi-

nės nuomos (lizingo) bendrovių fiziniams asmenims suteiktų paskolų.

Jeigu geopolitinė rizika Europos rytuose nedidės ir ekonomika

augs taip, kaip prognozuojama, ateityje galima tikėtis spartesnio

paskolų portfelio atsigavimo. Prielaidas tam sudaro stiprėjanti privačio-

jo sektoriaus finansinė būklė, augantis poreikis atnaujinti nusidėvėjusius

įrenginius, planuojamas namų ūkių ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimas.

Dalis šių poreikių gali būti finansuojama iš skolintų lėšų: bankų taikomos

ne su kainomis susijusios skolinimo sąlygos tampa patrauklesnės, o

palūkanų normos tebėra žemos (2014 m. rugsėjo mėn. jos sudarė

3,1 %). Lietuvos banko apklausti komerciniai bankai taip pat tikisi paskolų

paklausos augimo, nors rizikos, kad šie bankų lūkesčiai neišsipildys,

tebesama.

2014 m. trečiąjį ketvirtį PFĮ indėliai toliau didėjo. Per pastaruosius

metus daugiausia padidėjo privačiojo sektoriaus – namų ūkių ir ne

finansų įmonių – indėliai. Įtaką tam darė didėjantis valdžios sektoriaus

skolinimasis ir augančios pajamos (grynasis eksportas, pajamų ir kapitalo

pervedimai) iš užsienio, o šį augimą iš dalies atsvėrė besitęsiantis grynų-

jų finansinių įsipareigojimų mažėjimas. Indėlių struktūra bankuose keitėsi:

daugėjo vienadienių indėlių ir indėlių eurais.

_________________________________ 6 Šioje dalyje paskoloms ir indėliams įvertinti naudojami Lietuvos banko Ekonomikos ir finan-

sinio stabilumo tarnybos Statistikos departamento pateikiami PFĮ duomenys, kurie yra patiks-linti atsižvelgus į pastaruoju metu bankrutavusias finansų įstaigas ir susijungimus. Šie duomenys gali skirtis nuo priežiūros tikslais renkamų bankų duomenų.

2014 m. pirmuosius tris ketvirčius PFĮ paskolų portfelis mažėjo.

19 pav. PFĮ paskolų portfelio kaitos per metus veiksniai

Skolinimą skirtingų ekonominių veiklų įmonėms PFĮ vertina nevienodai.

20 pav. PFĮ paskolų portfelio ne finansų įmonėms kaitos per metus veiksniai

Rezidentų indėliai PFĮ sparčiai augo, indėlių eurais dalis didėjo.

21 pav. Indėlių PFĮ kaita pagal valiutą (pokytis per metus)

17

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

–10

–5

0

5

10

15

20

–10

–5

0

5

10

15

20

2011 2012 2013 2014

Netiesioginiai mokesčiaiSocialinės įmokosGyventojų pajamų mokestisĮmonių pelno mokestisNemokestinės pajamosVisos pajamos (skalė dešinėje)




–30

–20

–10

0

10

20

30

40

–30

–20

–10

0

10

20

30

40

2011 2012 2013 2014

Socialinės išmokosPalūkanosAtlygis darbuotojamsTarpinis vartojimasNepaprastosios išlaidosKitos išlaidosVisos išlaidos (skalė dešinėje)




VII. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI

Valdžios sektoriaus finansų padėtis 2014 m. pirmąjį pusmetį to-

liau gerėjo. Keturių ketvirčių valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis

2014 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1,1 proc. – tai daugiau nei perpus mažes-

nis skaičius nei 2013 m. tą patį laikotarpį. Valdžios sektoriaus balansas

labiausiai pagerėjo dėl mažesnio valstybės biudžeto deficito, o nuosai-

kiau pagerėjusių nebiudžetinių fondų ir vietinės valdžios balansų įtaka

buvo mažesnė. Valstybės biudžeto deficitas daugiausia krito dėl per

metus daugiau nei dešimtadaliu padidėjusių į šį biudžetą surenkamų

pajamų iš mokesčių, ypač pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Vietinės

valdžios deficitas sumažėjo dėl surinkto pajamų viršplanio, kurį lėmė

geresnė darbo rinkos padėtis, administraciniai pasikeitimai (padidinta

savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis). Socialinės

apsaugos fondai buvo vienintelis valdžios sektoriaus posektoris, kurio

deficitas pirmąją metų pusę, palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus,

padidėjo. Tai lėmė padidėjusios išlaidos, kurios paaugo dėl sumažintų

senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimui skirtų lėšų.

Augančios ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus pajamoms

pirmąjį pusmetį užgožė metodologijos ir mokesčių administravimo

pokyčiai. Valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykis 2014 m. pirmąjį

pusmetį, palyginti su tokiu pat laikotarpiu prieš metus, padidėjo nuo 32,6

iki 34,2 proc. Tam didžiausią įtaką darė gausesni gautieji kapitalo perve-

dimai, didesnės mokestinės pajamos ir socialinės įmokos. Kapitalo

pervedimus padidino išaugusios pajamos už parduotą turtą, į valdžios

sektorių įtraukus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tai, kad pajamos iš

pelno mokesčio padidėjo sparčiau, palyginti su jų mokestine baze (ben-

druoju likutiniu pertekliumi), rodo jų efektyvusis santykis. 2014 m. pirmąjį

pusmetį jis per metus padidėjo 1,2 proc. punkto, daugiausia dėl ankstes-

nio nei pernai metinio pelno mokesčio sumokėjimo termino. Pelno mo-

kesčio pajamas taip pat didino išaugęs apmokestinamasis pelnas,

geresni įmonių pelningumo lūkesčiai. Kelis ketvirčius iš eilės didėjęs

darbo užmokesčio fondas sudarė prielaidas augti socialinėms įmokoms,

tačiau jų surinkimui pirmąjį pusmetį įtakos turėjo ir kiti veiksniai. Tai matyti

nagrinėjant socialinių įmokų ir darbo užmokesčio efektyvųjį santykį: jis

pirmąjį pusmetį buvo 0,6 proc. punkto didesnis nei prieš metus, daugiau-

sia dėl skaičiavimo metodikos korekcijų. Didesnis darbo užmokesčio

fondas taip pat turėjo teigiamą poveikį kitiems makroekonominiams

rodikliams: didėjo namų ūkių vartojimo išlaidos ir mažmeninės prekybos

apyvarta, o tai lėmė pajamų iš netiesioginių mokesčių padidėjimą. Iš

esmės PVM pajamų metinis padidėjimas 2014 m. pirmąjį pusmetį atitiko

mokestinės bazės augimą.

Valdžios sektoriaus išlaidos pirmąjį pusmetį daugiausia augo dėl

sprendimo kompensuoti sumažintas pensijas. Tačiau valdžios sekto-

riaus išlaidų ir BVP santykis 2014 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tokiu

pat laikotarpiu prieš metus, sumažėjo nuo 36,5 iki 35,3 proc. Nominalio-

sios išlaidos per metus padidėjo apie 3 proc. – daugiausia dėl išlaidų

tarpinio vartojimo prekėms ir paslaugoms pirkti, padidėjusių išlaidų

darbuotojų atlygiui, kapitalo pervedimams, taip pat gausesnių investicijų.

Pagrindinė atlygio darbuotojams padidėjimo priežastis – 2014 m. pirmąjį

pusmetį išaugęs vidutinis darbo užmokestis valdžios sektoriuje dėl nuo

2013 m. spalio mėn. pagal Konstitucinio Teismo nutarimą iki 2009 m.

lygio atkurtų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir kvalifika-

cijos priedų. Didesnės išlaidos investicijoms daugiausia susijusios su

gausesnėmis ES ir bendrojo finansavimo lėšomis Ignalinos atominei

elektrinei uždaryti. Kapitalo pervedimus 2014 m. pirmąjį pusmetį dau-

giausia padidino sumažintų pensijų kompensavimui skirtos lėšos. Pažy-

mėtina, kad į 2014 m. pirmojo pusmečio valdžios sektoriaus sąskaitas

įtraukta visa kompensacijų suma, būtina visiškai įgyvendinti Konstitucinio

Valdžios sektoriaus pajamas pirmąjį pusmetį labiausiai padidino gausesnės socialinės įmokos ir pajamos iš pelno mokesčio, ūgtelėjusios ES lėšos ir pajamos už parduotą turtą.

22 pav. Valdžios sektoriaus pajamų kaitos veiksniai

Valdžios sektoriaus išlaidos pirmąjį pusmetį daugiau-sia augo dėl sprendimo kompensuoti sumažintas pensijas.

23 pav. Valdžios sektoriaus išlaidų kaitos veiksniai

18

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

0

10

20

30

40

2010 2011 2012 2013 2014

Indėliai (įskaitant taupymo lakštus)

Paskolos

Vertybiniai popieriai

Valdžios sektoriaus skola

Procentai, palyginti su BVP

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Teismo nutarimą, nors 2014 m. gegužės mėn. Vyriausybė sutarė kom-

pensuoti tik senatvės ir netekto darbingumo pensijas. Kapitalo pervedimai

2014 m. pirmąjį pusmetį taip pat padidėjo dėl į valdžios sektorių įtrauktos

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Beje, šios įmonės įtraukimas gerokai

pakoregavo valdžios sektoriaus išlaidų raidą ankstesniais metais ir buvo

pagrindinis didesnių, nei anksčiau skelbta, fiskalinių deficitų veiksnys.

Valdžios sektoriaus skolos dydis nacionaline valiuta 2014 m.

pirmąjį pusmetį per metus padidėjo 0,8 mlrd. litų, tačiau dėl sparčios

BVP plėtros jos ir keturių ketvirčių BVP sumos santykis sumažėjo

iki 38,8 proc. Skolos dydis nominalia apimtimi 2014 m. pirmąjį pusmetį

padidėjo daugiausia dėl išaugusio ilgalaikių VVP portfelio, taip pat daugė-

jo išleistų taupymo lakštų. Skolos ir BVP santykiui mažėti prielaidas

sudarė gerokai mažesnis pirminis valdžios sektoriaus deficitas 2014 m.

pirmąjį pusmetį ir palankus skirtumas tarp vidutinės už skolą mokamos

palūkanų normos ir ekonomikos augimo tempo. Vertinant pagal instituci-

nius sektorius, matyti, kad pirmąjį pusmetį labiausiai išaugo centrinės

valdžios ir socialinės apsaugos fondų skola dėl tarptautinėse rinkose

išplatintų VVP, gautų paskolų iš vietinių komercinių bankų. Vietinės

valdžios skola pirmąjį pusmetį per metus padidėjo nedaug. Vis dėlto toks

padidėjimas kelia abejonių dėl savivaldos galimybių iki 2014 m. pabaigos

esamus pradelstus įsiskolinimus sumažinti ne mažiau negu 10 proc.,

palyginti su 2014 m. sausio 1 d. užfiksuotu pradelstu įsiskolinimu, kaip

numatyta 2014 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldy-

bių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Artimiausiais metais

tiek savivaldybių, tiek visų viešųjų finansų fiskalinė drausmė gali būti

didesnė dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. lapkričio mėn. 6 d.

priimto Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituci-

nio įstatymo. Šis įstatymas fiskalinę drausmę padidins dėl dviejų pagrin-

dinių priežasčių. Pirma, jame numatomas ne nominalusis, o struktūrinis

viso valdžios sektoriaus balanso valdymas. Antra, šio įstatymo nuostatų

laikymąsi prižiūrės nepriklausoma Biudžeto politikos kontrolės institucija,

kurios funkcijas pavesta vykdyti Valstybės kontrolei.

_________________________________

7 Tai reiškia, kad „sniego gniūžtės“ efektas, rodantis už skolą mokamos palūkanų normos ir ekonominio aktyvumo augimo poveikį valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykiui, buvo pa-lankus. Skolos ir BVP santykio kitimo dėsnis paprastai užrašomas taip: dt = (1 + r) / (1 + g)dt-1 – pt + at, kur: d – skolos ir BVP santykis, p – valdžios sektoriaus pirminio deficito ir BVP san-tykis, a – valdžios sektoriaus balanso pokyčio ir skolos pokyčio skirtumo (dar vadinamo sko-los pokyčio tikslinimu) ir BVP santykis. (1 + r) / (1 + g) – „sniego gniūžtė“, kur r – už skolą mokama palūkanų norma, g – ekonominio aktyvumo augimas.

Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2014 m. pirmąjį pusmetį toliau mažėjo dėl palankių makroeko-nominių aplinkybių

7.

24 pav. Valdžios sektoriaus skola

19

19

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

PRIEDAI 1 PRIEDAS. Namų ūkių

8 disponuojamosios pajamos: struktūra, raida ir ryšys su namų ūkių vartojimu

Didžiausią BVP dalį sudaro namų ūkių vartojimo išlaidos. Yra daug veiksnių, kurie daro įtaką namų ūkių vartojimo ra i-

dai. Kaip patį svarbiausią ekonomikos teorija išskiria namų ūkių disponuojamąsias pajamas. Paprasčiausiai namų ūkių

disponuojamąsias pajamas galima apibrėžti kaip visas namų ūkių gautas pajamas, kurias jie gali laisvai naudoti, įvykdę

visus privalomuosius įsipareigojimus. Nors šis apibrėžimas nusako namų ūkių disponuojamųjų pajamų esmę, jis nepaaiš-

kina, iš kokios veiklos šios pajamos gaunamos, o namų ūkių disponuojamųjų pajamų šaltinių, kaip ir privalomųjų įsiparei-

gojimų, yra daug. Tokių pajamų struktūros išmanymas yra būtina sąlyga norint suvokti ir išsamiai analizuoti jų raidą ir

nustatyti veiksnius, kurie daro didžiausią įtaką tam tikro laikotarpio namų ūkių disponuojamųjų pajamų kaitai. Siekis

skaitytoją supažindinti su namų ūkių disponuojamųjų pajamų struktūra ir raida yra pagrindinis šio Lietuvos ekonomikos

apžvalgos priedo tikslas. Priede pirmiausia supažindinama su namų ūkių disponuojamųjų pajamų sudarymo principais ir

pagrindiniais namų ūkių pajamų šaltiniais, vėliau pateikiama namų ūkių disponuojamų pajamų raidos 1996–2012 m.

analizė.

Paprasčiausias būdas išsiaiškinti namų ūkių dis-

ponuojamųjų pajamų struktūrą yra analizuoti dvejybi-

nio įrašo sąskaitas (žr. A lentelę). Dvejybinio įrašo

sąskaitose aiškiai apibrėžiamos visos namų ūkių

gaunamos pajamos (ekonominėje statistikoje jos

vadinamos ištekliais) ir patiriamos išlaidos (vadina-

mos panaudojimu). Skirtumas tarp tam tikrų namų

ūkių gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų vadinamas

balanso eilute, viena iš tokių eilučių ir yra namų ūkių

disponuojamosios pajamos. Kaip matyti iš A lentelės,

namų ūkių disponuojamosios pajamos apskaičiuoja-

mos keturiais etapais. Jie lentelėje suskirstyti į

atskiras sąskaitas: gamybos, pajamų formavimo,

pirminių pajamų išdėstymo ir antrinio pajamų paskirs-

tymo. Gamybos sąskaitoje įvertinama namų ūkių

sukuriama pridėtinė vertė. Ji pajamų formavimo

sąskaitoje paskirstoma gamybos veiksniams ir

valdžios sektoriui. Tai daroma norint įvertinti namų

ūkių mišrias pajamas, t. y. pajamas, kurias namų

ūkiai gauna naudodami savo gamybos veiksnius

(pvz., nekilnojamąjį turtą ar žemės ūkio techniką).

Mišrios pajamos yra viena iš namų ūkių pirminių

pajamų rūšių, jas namų ūkiai gauna tiesiogiai daly-

vaudami gamybos procese. Pirminės pajamos

įvertinamos pirminių pajamų išdėstymo sąskaitoje.

Be mišrių pajamų, pirminėms pajamoms priskiriamos

pajamos, kurias namų ūkiai gauna dirbdami samdo-

mą darbą ar suteikdami teisę naudotis savo finansi-

niu turtu (pvz., dividendai, palūkanos už indėlius). Paskutinėje – antrinio pajamų paskirstymo – sąskaitoje įvertinami

piniginiai srautai, nesusiję su gamybos veikla. Didžiąją šių srautų dalį sudaro valstybės vykdomas pajamų perskirstymas.

Namų ūkių pirmines pajamas pakoregavus minėtais srautais, gaunamos namų ūkių disponuojamosios pajamos. Apskai-

čiavus namų ūkių disponuojamąsias pajamas, nesunku įvertinti ir namų ūkių taupymą. Jis apskaičiuojamas kaip skirtumas

tarp namų ūkių disponuojamųjų pajamų ir namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų.

A lentelėje pateikta išsami namų ūkių disponuojamųjų pajamų ir taupymo struktūra. Ji apima visus su disponuojamo-

mis pajamomis susijusius pajamų šaltinius ir patiriamas išlaidas. Tačiau toks išdėstymas nėra patogus analizuojant namų

ūkių disponuojamų pajamų ir taupymo raidą bei struktūrinius pokyčius. Kad būtų aiškiau matyti namų ūkių disponuojamų-

jų pajamų ir taupymo struktūros kaita, reikėtų pereiti nuo pajamų ir išlaidų išskaidymo prie grynųjų srautų, t. y. skirtumo

tarp pajamų ir išlaidų. Atliekant tokį pakeitimą, namų ūkių disponuojamąsias pajamas tikslingiausia suskirstyti į 8 grupes.

Jos būtų tokios:

_________________________________ 8 Šiame priede vartojama sąvoka „namų ūkiai“ apima du institucinius sektorius: namų ūkius (S.14) ir ne pelno institucijas, teikiančias paslaugas namų ūkiams

(S.15).

A lentelė. 2012 m. namų ūkių disponuojamosios pajamos ir taupymas (mln. Lt, to meto kainomis)

Panaudojimas Paskirstymo sandoriai Ištekliai

Gamybos sąskaita

Produkcija 21 042 9 106 Tarpinis vartojimas

11,936 Pridėtinė vertė

Pajamų formavimo sąskaita

Pridėtinė vertė 11 936

621 Kompensacija dirbantiesiems 84 Gamybos mokesčiai

Subsidijos gamybai 121

10 352 Mišrios pajamos

Pirminių pajamų išdėstymo sąskaita

Mišrios pajamos 10 352

Kompensacija dirbantiesiems 44 702 598 Palūkanos 560

Korporacijų paskirstomosios pajamos 18 328 Pajamos iš turto, priskirtos draudėjams 112

103 Renta 41

73 393 Pirminės pajamos

Antrinio pajamų paskirstymo sąskaita

Pirminės pajamos 73 393

4 068 Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai 13 664 Socialinės įmokos 3

3 Socialinės išmokos 14 390 339 Grynosios ne gyvybės draudimo įmokos

Ne gyvybės draudimo reikalavimai atlyginti žalą 268 107 Įvairūs einamieji pervedimai 2 493

72 364 Disponuojamosios pajamos

Disponuojamųjų pajamų sąskaita

Disponuojamosios pajamos 72 364

Grynosios nuosavybės pensijų fonduose pasikeitimas 256 71 979 Galutinio vartojimo išlaidos

642 Taupymas


20

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

Pridėtinė vertė. Ją sukuria individualiosios įmonės (pvz., ūkininkai, prekybininkai, taksistai, kirpėjai) ir namų ūkiai,

gamindami produkciją savo reikmėms (pvz., ūkininkų pasiliekami žemės ūkio produktai ar būsto savininkų savo

reikmėms teikiamos nuomos paslaugos).

Kompensacija dirbantiesiems. Ją sudaro visas namų ūkių atlyginimas pinigais arba natūra, kurį darbdaviai moka

darbuotojams už samdomą darbą. Šiai disponuojamųjų pajamų grupei taip pat priskiriamos darbdavių mokamos

socialinės įmokos.

Gamybos mokesčiai. Juos moka produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu užsiimančios individualiosios įmonės.

Šie mokesčiai nepriklauso nuo pagamintų arba parduotų prekių ir suteiktų paslaugų kiekio ar vertės. Jiems priski-

riamos, pavyzdžiui, verslo ir profesinės licencijos, išduodamos automatiškai, kai sumokama reikiama pinigų su-

ma. Pažymėtina, kad gamybos mokesčiai yra neigiamas disponuojamųjų pajamų struktūros dydis, nes šis rodiklis

visada mažina namų ūkių disponuojamąsias pajamas.

Subsidijos gamybai. Jas gali gauti individualiosios įmonės, užsiimančios gamyba, pavyzdžiui, subsidijos palūkanų

mokėjimams. Pažymėtina, kad subsidijos gamybai neapima gerokai labiau paplitusių subsidijų produktams, mo-

kamų nuo pagamintos arba importuotos prekės ar paslaugos vieneto.

Pajamos iš turto. Jos gaunamos suteikiant teisę kitiems ūkio subjektams naudotis namų ūkių turimu finansiniu tur-

tu. Pajamas iš turto sudaro korporacijų9 paskirstomosios pajamos, palūkanos, pajamos iš turto, priskirtos draudė-

jams, ir rentos. Paprastai didžiąją dalį pajamų iš turto sudaro korporacijų paskirstomosios pajamos. Jas sudaro

korporacijų namų ūkiams išmokėti dividendai ir sumos, kurias namų ūkiai paima savo pačių reikmėms iš jiems

priklausančių kvazikorporacijų10

pajamų. Namų ūkiai pajamas iš palūkanų gauna už turimus indėlius ir vertybinius

popierius, pavyzdžiui, vekselius ar obligacijas. Šias pajamas būtina koreguoti namų ūkių sumokėtomis palūkano-

mis už būsto ir vartojimo paskolas. Namų ūkių pajamos iš turto, priskirtos draudėjams, gaunamos draudimo įmo-

nėms ar pensijų fondams investavus iš namų ūkių įnašų sudarytus techninius atidėjinius. Šios pajamos tik

teoriškai prisideda prie namų ūkių pajamų, nes jomis namų ūkiai gali naudotis labai ribotai, t. y. pasibaigus suda-

rytai draudimo sutarčiai. Namų ūkių pajamos iš rentos apima namų ūkių gautas pinigų sumas už išnuomotą žemę

ir mineralinių išteklių ar iškastinio kuro telkinių žvalgymą arba išgavimą. Pažymėtina, kad šiai rentai nepriskiria-

mos pajamos, gautos už statinių ar gyvenamųjų patalpų nuomą. Šios pajamos įtraukiamos į namų ūkių pridėtinę

vertę.

Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai. Jie apima gyventojų pajamų mokestį, žemės mokestį, nekilnojamojo turto

mokestį, mokesčius už gautas palūkanas, loterijų ar lošimų laimėjimų mokesčius ir kitus panašius mokesčius. Šie

mokesčiai, kaip ir gamybos mokesčiai, yra neigiamas disponuojamųjų pajamų struktūros dydis, nes visada maži-

na namų ūkių disponuojamąsias pajamas.

Grynosios socialinės išmokos. Jos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp namų ūkių gaunamų socialinių išmokų ir

mokamų socialinių įmokų. Didžiąją socialinių įmokų dalį sudaro įmokos į valstybinį draudimo fondą. Jas moka

darbdaviai, darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, bedarbiai. Mokėdami socialines įmokas, namų ūkiai

užsitikrina teisę gauti socialines išmokas. Socialinės išmokos apima tokius draudžiamuosius įvykius kaip senatvė

(pensija), liga, motinystė, nelaimingi atsitikimai darbe, bedarbystė. Prie socialinių išmokų priskiriama ir parama

socialiai remtinoms šeimoms. Kadangi grynosios socialinės išmokos veikia automatinio stabilizatoriaus principu,

rodiklis gali įgyti tiek neigiamą, tiek teigiamą reikšmę.

Einamieji pervedimai. Jie apima įvairius piniginius srautus, nesusijusius su gamybos veikla. Pavyzdžiui, Lietuvoje

didžiąją dalį šių srautų sudaro namų ūkių gaunamos piniginės perlaidos iš užsienio. Einamiesiems pervedimams

taip pat priskiriamos ne gyvybės draudimo išmokos, skirtos žalai atlyginti įvykus draudžiamajam įvykiui, ir dauge-

lis kitų piniginių srautų11

. Tačiau pastarųjų dalis tarp namų ūkių gaunamų einamųjų pervedimų yra nedidelė.

Aprašytasis namų ūkių disponuojamųjų pajamų išskaidymas pateiktas B lentelėje.

_________________________________ 9 Europos nacionalinėse sąskaitose korporacija apibrėžiama kaip institucinis vienetas, kurio ekonominė ir finansinė veikla skiriasi nuo jų savininkų vykdomos

veiklos. Korporacijos skirstomos į finansines ir nefinansines. Finansinės korporacijos užsiima finansiniu tarpininkavimu bei pagalbine finansine veikla,

nefinansinės korporacijos – gamyba bei nefinansinėmis paslaugomis. 10

Kvazikorporacija – tai įmonė, visapusiškai tvarkanti apskaitą, tačiau neturinti savarankiško juridinio statuso. Ši įmonė yra rinkos gamintoja, o jos ekonominė

ir finansinė veikla skiriasi nuo jos savininko veiklos. Dėl pastarosios priežasties daroma prielaida, kad kvazikorporacijos turi savarankiškų sprendimų priėmimo

teisę ir sudaro atskirą institucinį vienetą. 11

Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS 1995) įvairiems einamiesiems pervedimams yra priskiriami einamieji pervedimai ne pelno

institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams (apima visas savanoriškas įmokas, narystės mokesčius ir finansinę paramą, kurią institucijos gauna iš

namų ūkių), einamieji pervedimai tarp namų ūkių (visi pervedimai pinigais ar natūra, kuriuos namų ūkiai rezidentai suteikia kitiems namų ūkiams (rezidentams

ir nerezidentams) arba gauna pervedimus iš jų), baudos ir delspinigiai (namų ūkiams teismų arba administracinių institucijų skiriamos baudos ir delspinigiai),

loterijos ir lošimai, kompensaciniai mokėjimai (mokėjimai namų ūkiams, kompensuojant už kitų institucinių sektorių padarytą asmenų arba turto sužalojimą,

išskyrus ne gyvybės draudimo išmokas; prie jų priskiriamos ir kompensacijos už stichinių nelaimių nulemtus sužeidimus arba padarytą žalą, išskyrus kapitalo

pervedimus).

21

21

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

Iš A pav. ir B lentelės matyti, kad Lietuvoje didžiausią namų ūkių disponuojamų pajamų dalį sudaro kompensacija dir-

bantiesiems. Ji 2012 m. sudarė beveik 60 proc. visų namų ūkių disponuojamųjų pajamų. Pajamos iš turto taip pat buvo

reikšmingos – jos sudarė ketvirtadalį visų namų ūkių disponuojamųjų pajamų. Reikšmingai prie namų ūkių disponuojamų-

jų pajamų prisideda ir pridėtinė vertė – jos dalis namų ūkių disponuojamosiose pajamose 2012 m. buvo 16 proc. Gerokai

mažesnę disponuojamųjų pajamų dalį sudaro einamieji pervedimai (3 %), grynosios socialinės išmokos (1 %), o subsidijų

gaminiams dalis buvo nereikšminga. Iš jau minėtų gamybos mokesčių ir einamųjų pajamų, turto ir kitų mokesčių tik

pastarieji turėjo reikšmingos įtakos namų ūkių disponuojamosioms pajamoms, jie 2012 m. sudarė beveik 6 proc. visų

namų ūkių disponuojamųjų pajamų. B lentelėje pateikta ir namų ūkių taupymo normos raida. 1995–2012 m. duomenimis,

Lietuvos namų ūkiai vidutiniškai sutaupė 2,5 proc. gautų disponuojamųjų pajamų. Nors Lietuvos namų ūkių taupymo

norma yra reikšmingai mažesnė už ES atitinkamą rodiklį (12,5 %), ji daug nesiskiria nuo kitose Baltijos valstybėse stebėtų

tendencijų: Estijos namų ūkių taupymo norma sudaro 2,9, Latvijos – 1,3 proc.

Nors Baltijos valstybių taupymo normos yra panašaus lygio, Lietuvos namų ūkių disponuojamųjų pajamų struktūra

reikšmingai skiriasi nuo kitų Baltijos valstybių namų ūkių disponuojamųjų pajamų struktūros (žr. A pav.). Tiek Latvijoje,

tiek Estijoje namų ūkių pajamos iš kompensacijos dirbantiesiems yra reikšmingai didesnės nei Lietuvoje. 2012 m. Latvijo-

je jos sudarė beveik 70, Estijoje – beveik 90 proc. visų namų ūkių disponuojamųjų pajamų. Skiriasi ir namų ūkių dispo-

nuojamųjų pajamų dalis, gaunama iš turto. Lietuvoje ji sudaro beveik ketvirtadalį visų namų ūkių disponuojamųjų pajamų,

o Latvijoje ir Estijoje yra reikšmingai mažesnė (atitinkamai – 9 ir 2 %). Dar vienas pastebimas skirtumas yra tarp Lietuvos

ir kitų Baltijos valstybių sumokamų einamųjų pajamų, turto ir kitų mokesčių dalies disponuojamųjų pajamų struktūroje.

Lietuvoje šių mokesčių dalis nesudaro nė 6 proc., o Latvijoje ir Estijoje ji didesnė nei 10 proc. Taip pat išsiskiria ir namų

ūkių sukuriamos pridėtinės vertės generuojamų pajamų dalis, Lietuvoje ji sudaro 16, Estijoje – 17, o Latvijoje – 21 proc.

Pateikta Lietuvos namų ūkių disponuojamųjų pajamų struktūra ne visada buvo tokia. Analizuojamu laikotarpiu stebėta

nemažai pasikeitimų. Vienas pagrindinių – mažėjanti namų ūkių pajamų iš pridėtinės vertės dalis. Šis mažėjimas dau-

giausia susijęs su mažėjusiu savarankiškai dirbančių asmenų skaičiumi žemės ūkyje. Lietuvos ekonomikos raida taip pat

turėjo įtakos augusiai pajamų iš turto daliai namų ūkių disponuojamųjų pajamų struktūroje. Tokiam pokyčiui įtakos, matyt,

turėjo palanki mokestinė bazė. Dalį reikšmingų namų ūkių disponuojamųjų pajamų struktūros pokyčių lėmė pasaulinis

ekonomikos nuosmukis. Blogėjant ekonominei padėčiai Lietuvoje, 2008 m. pabaigoje buvo įvykdyta mokesčių reforma, ji

nuo 2009 m. beveik per pusę sumažino einamųjų pajamų, turto ir kitų mokesčių santykį su namų ūkių disponuojamosio-

B lentelė. Namų ūkių disponuojamosios pajamos ir taupymas (mln. Lt, to meto kainomis)

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Pridėtinė vertė 10 083 11 096 11 857 13 205 14 089 11 249 10 418 10 976 11 936 Kompensacija dirbantiesiems 24 388 28 507 34 319 40 585 47 329 39 524 38 690 41 356 43 081 Gamybos mokesčiai –69 –78 –73 –85 –100 –76 –102 –82 –84 Subsidijos gamybai 123 321 218 247 128 218 77 110 121 Pajamos iš turto 10 108 10 514 12 402 11 221 12 922 13 362 15 405 16 921 18 339 Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai –4 283 –4 978 –5 648 –6 556 –7 381 –3 819 –3 590 –3 878 –4 068 Grynosios socialinės išmokos 128 –97 –646 –520 888 2 553 1 920 869 725 Einamieji pervedimai 974 1 828 1 604 2 280 3 639 3 143 3 868 3 469 2 314

Namų ūkių disponuojamosios pajamos 41 452 47 115 54 035 60 377 71 514 66 155 66 687 69 740 72 364

Taupymas 335 452 476 –2 542 –791 3 580 5 494 2 923 642 Taupymo norma, proc. 0,80 0,95 0,87 –4,15 –1,09 5,38 8,20 4,17 0,88


A pav. Baltijos valstybių namų ūkių disponuojamųjų pajamų struktūra, to meto kainomis

Lietuva Latvija Estija


22

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

mis pajamomis. Ekonominis nuosmukis taip pat turėjo įtakos ir einamųjų pervedimų srautams. Nepalanki ekonominė

situacija Lietuvoje skatino emigraciją ir didino einamųjų pervedimų srautus į Lietuvą. Einamųjų pervedimų dalis namų ūkių

disponuojamųjų pajamų struktūroje padidėjo daugiau nei dvigubai ir panašaus lygio išbuvo iki 2012 m. Kitų namų ūkių

disponuojamųjų pajamų komponenčių – grynųjų socialinių išmokų ir kompensacijos dirbantiesiems – raida labai susijusi

su ekonominiu ciklu.

Iki šiol buvo nagrinėjamos namų ūkių disponuojamosios pajamos nominaliaisiais dydžiais, t. y. to meto kainomis.

Nominaliųjų dydžių analizė leidžia įvertinti namų ūkių disponuojamųjų pajamų struktūros raidą, tačiau nesudaro galimybių

įvertinti, ar didėja namų ūkių perkamoji galia. Šiuo tikslu realiosioms namų ūkių disponuojamosioms pajamos nagrinėti

buvo panaudotas privataus vartojimo defliatorius (žr. B pav.). Iš B paveikslo matyti, kad realiosios namų ūkių disponuo-

jamosios pajamos analizuojamu laikotarpiu didėjo, bet raida nebuvo tolygi. Atsižvelgiant į ekonominių rodiklių dinamiką,

namų ūkių disponuojamųjų pajamų raidą galima suskirstyti į 6 laikotarpius: spartaus augimo, apimančius 1996–1998 m.

ir 2002–2008 m., nuosmukių, apimančius 1999 m. ir 2009 m., ir atsigavimo – 2000–2001 m. ir 2010–2012 m.

B pav. Namų ūkių disponuojamųjų pajamų kaitos veiksniai ir taupymo normos raida, palyginamosiomis kainomis


1996–1998 m., t. y. nuo duomenų skelbimo pradžios iki Rusijos finansų krizės, namų ūkiai disponuojamąsias pajamas

didino iš visų pagrindinių šaltinių. Toks namų ūkių pajamų augimas galėtų būti siejamas su ekonominės padėties gerėji-

mu ir nemenku ūkio augimu (1996 m. BVP augo 5,2, 1997 m. – 8,1, o 1998 m. – 7,6 %). Nors užimtųjų skaičius šiuo

laikotarpiu beveik nepasikeitė, penktadaliu kas metus didėjusios vidaus investicijos didino įmonių veiklos našumą ir

sudarė sąlygas augti darbuotojų atlyginimams. Sėkminga Lietuvos įmonių veikla didino ir namų ūkių gaunamas pajamas

iš valdomo turto. Šiuo laikotarpiu lėčiausiai didėjo namų ūkių pajamos iš sukuriamos pridėtinės vertės, tai daugiausia

sietina su mažiau palankia žemės ūkio sektoriaus raida. Sėkminga ekonomikos plėtra taip pat sudarė sąlygas namų

ūkiams taupyti. Sparčiai augusios namų ūkių pajamos ir ribotas vartojimas didino namų ūkių taupymo normą. Ji 1998 m.

buvo viena didžiausių per duomenų skelbimo istoriją.

1999 m. sparčią Lietuvos ekonomikos, kartu ir namų ūkių disponuojamųjų pajamų, plėtrą pristabdė Rusijoje vykusi

finansų krizė. 1998 m. į Rusiją buvo vežama daugiau nei trečdalis Lietuvos eksportuojamųjų prekių, 1999 m. šis ekspor-

tas sumažėjo daugiau nei 60 proc. Lietuvos ekonomikai esant mažai ir atvirai, toks staigus eksporto apimties sumažėji-

mas turėjo itin stiprų poveikį – mažėjo daugelio ekonominių veiklų aktyvumas. Mažėjant aktyvumui, sumažėjo ir namų

ūkių gaunamos pajamos iš turto bei sukuriamos pridėtinės vertės. Šių pajamų mažėjimą atsvėrė dėl tuo metu istorines

aukštumas pasiekusio nedarbo lygio išaugusios grynosios socialinės išmokos. Tiesa, augo ir namų ūkių gaunamos

pajamos iš darbo santykių, jų augimą lėmė vis dar sparčiai didėjęs darbo užmokestis. Pastarųjų dviejų veiksnių teigiamo

poveikio pakako, kad realiosios namų ūkių disponuojamosios pajamos 1999 m. augtų 1,5 proc. Pažymėtina, kad šiuo

laikotarpiu, net ir reikšmingai sulėtėjus disponuojamųjų pajamų augimui, namų ūkių vartojimo plėtra reikšmingai nesulėtė-

jo.

Rusijos finansų krizės sukeltas nuosmukis Lietuvos ekonomikoje neužsitęsė. Jau 2000 m. ekonomika atsigavo – jos

aktyvumas didėjo 3,6 proc., o 2001 m. dar paspartėjo iki beveik 7 proc. Ekonomikos atsigavimą labiausiai veikė Lietuvos

eksporto perorientavimas iš Rytų į Vakarų šalių rinkas. Šis persiorientavimas didino ne tik atvirojo sektoriaus įmonių, bet

ir šioms įmonėms paslaugas teikiančių uždarojo sektoriaus įmonių pajamas ir pelningumą. Tai palankiai veikė namų ūkių

pajamas iš turto, jos buvo bene vienintelė namų ūkių pajamų rūšis, dėl kurios namų ūkių disponuojamosios pajamos

2000–2001 m. augo. Gerus įmonių rezultatus palankiai veikė ir to meto darbo rinkos tendencijos: dėl itin didelio nedarbo

įmonėms nebuvo spaudimo didinti atlygį darbuotojams. Tokia padėtis darbo rinkoje lėmė, kad 2000–2001 m. realiosios

namų ūkių pajamos, gaunamos kaip kompensacija dirbantiesiems, menko. Namų ūkių disponuojamąsias pajamas

–20

–15

–10

–5

0

5

10

15

–20

–15

–10

–5

0

5

10

15

1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012

Kompensacija darbuotojams

Pridėtinė vertė

Pajamos iš turto

Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai

Einamieji pervedimai

Grynosios socialinės išmokos

Subsidijos, gamybos ir importo mokesčiai

Disponuojamosios pajamos (skalė dešinėje)


–12

–9

–6

–3

0

3

6

9

–20

–15

–10

–5

0

5

10

15

1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012

Taupymo norma (skalė dešinėje)

Disponuojamosios pajamos

Galutinio vartojimo išlaidos

Procentai Procentai, pokytis per metus

23

23

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

mažino ir grynosios socialinės išmokos, nes nuo 2000 m. buvo padidintos socialinės įmokos. Šiuo laikotarpiu dėl sunkios

padėties darbo rinkoje, net ir atsigaunant ekonomikai, namų ūkiai nebuvo linkę daug išlaidauti, todėl namų ūkių taupymo

norma nemažėjo.

Sąstingis Lietuvos darbo rinkoje truko neilgai. Sparčiai augant ekonomikai ir įmonėms investuojant į įrenginių moder-

nizavimą, didėjo darbo našumas. Tai sudarė sąlygas jau 2002 m. tvariai augti darbo užmokesčiui. Vis dėlto laikotarpis, kai

darbo našumo augimą atitiko darbo užmokesčio didėjimas, truko neilgai. Jau 2004 m., paspartėjus darbo užmokesč io

augimui, minėtų rodiklių kaita išsiskyrė. Nuo šio laikotarpio prasidėjo spartus namų ūkių disponuojamųjų pajamų didėji-

mas, jis pasibaigė tik 2009 m. Jį lėmė itin spartus darbo užmokesčio fondo augimas, nulemtas sparčios ūkio plėtros ir

darbo jėgos trūkumo. Nors kiekybinio ir kokybinio darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimo problema buvo aktuali

visu analizuojamu laikotarpiu, ji itin išryškėjo nuo 2004 m., Lietuvai įstojus į ES. Tuo metu labai padidėjo emigracija į

atsivėrusias kai kurių ES šalių darbo rinkas, dėl to darbo jėgos trūkumo problema tapo dar didesnė. Gerėję namų ūkių ir

įmonių lūkesčiai pradėjo formuoti nekilnojamojo turto burbulą, jį dar labiau padidino pinigų finansinių institucijų itin palan-

kiomis sąlygomis vykdytas nekilnojamojo turto projektų finansavimas. Sparčiai augant statybos, kartu ir jai paslaugas

teikiančių veiklų gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų apimtims, didėjo ir paklausa darbo jėgai, o dėl susidariusio

kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo sparčiai didėjo ir darbo užmokestis. Didėjantys atlyginimai ir užimtumas didino namų

ūkių disponuojamąsias pajamas, tai lėmė dar pozityvesnį namų ūkių lūkesčių dėl ekonominės padėties vertinimą ir didino

namų ūkių polinkį vartoti bei mažiau taupyti (2007–2008 m. namų ūkių taupymo norma buvo netgi neigiama). Šie vienas

kitą palaikantys veiksniai apogėjų pasiekė 2007 m., kai realusis darbo užmokestis per metus padidėjo daugiau nei 16

proc., o nedarbo lygis sumažėjo beveik iki 4 proc. Itin spartus darbo užmokesčio augimas ir palanki užimtųjų skaičiaus

raida lėmė, kad namų ūkių disponuojamosios pajamos 2002–2008 m. daugiausia augo dėl namų ūkių pajamų iš darbo

santykių. Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu dėl aktyvesnės Lietuvos piliečių emigracijos itin sparčiai didėjo namų ūkių

pajamos iš einamųjų pervedimų, vis dėlto jų įtaka bendroms namų ūkių disponuojamosioms pajamoms buvo santykinai

maža. Kitų pajamų šaltinių įtaka namų ūkių disponuojamosioms pajamoms minėtu laikotarpiu buvo gana nedidelė. Susi-

dariusi itin palanki situacija samdomo darbo rinkoje mažino savarankiškai dirbančių asmenų skaičių, tai lėmė ir pajamų iš

namų ūkių sukurtos pridėtinės vertės vangų augimą. Vangiai didėjo ir namų ūkių pajamos iš turto.

Itin spartų namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimą sustabdė pasaulinė finansų krizė. Sutrikus likvidumui pasaulio

tarpbankinėse rinkose ir augant palūkanų normoms, pinigų finansų įstaigos atsargiau pradėjo vertinti kreditavimo riziką ir

sugriežtino skolinimosi sąlygas. Mąžtant teikiamo naujo kredito srautams ir dėl mažėjančios išorės paklausos įmonėms

pradėjus mažinti atlyginimus ir darbuotojų skaičių, labai sumažėjo vidaus paklausa, mažėjo nekilnojamojo turto kainos.

Šių įvykių ekonominės konjunktūros rezultatas – daugiau nei 14 proc. sumažėjęs ekonomikos aktyvumas 2009 m. Esant

tokiai ekonominei aplinkai, gerokai sumažėjo ir namų ūkių disponuojamosios pajamos – menko kompensacija dirbantie-

siems, namų ūkių sukurta pridėtinė vertė ir einamieji pervedimai. 2009 m. minėtų pajamų šaltinių mažėjimą šiek tiek

sušvelnino automatinio stabilizatoriaus principu svyravusios grynosios socialinės išmokos, tačiau 2010–2011 m. dėl

įstatymų pakeitimų jų poveikis buvo neigiamas. Ekonomikos nuosmukis vėl privertė namų ūkius atsargiau vertinti ateities

perspektyvas ir paskatino pradėti daugiau taupyti. Šie veiksniai lėmė, kad namų ūkių taupymo norma reikšmingai padidė-

jo.

Pastarasis nuosmukis, kaip ir buvęs 1999 m., truko neilgai. 2010 m. Lietuvos ekonomika vėl pradėjo augti. Kaip ir po

ankstesnės krizės, ekonomikos atsigavimas prasidėjo dėl sėkmingos atvirojo sektoriaus įmonių, kartu ir šioms įmonėms

paslaugas teikiančių uždarojo sektoriaus įmonių, veiklos. Tai gerino įmonių finansinius rezultatus ir, nesant poreikio

finansuoti investicinius projektus, didino namų ūkių pajamas iš turto. 2010 m., padėčiai darbo rinkoje tebeblogėjant, namų

ūkių pajamas didino užsienyje dirbančių asmenų einamieji pervedimai. Padėtis pasikeitė 2011 m.: namų ūkių disponuo-

jamąsias pajamas pradėjo didinti kompensacija dirbantiesiems, o einamųjų pervedimų srautai mažėjo. Vis dėlto namų

ūkių pajamų iš kompensacijos dirbantiesiems augimas atsigavimo laikotarpiu buvo vangus, nes dėl itin didelio nedarbo

įmonėms nebuvo daromas spaudimas didinti atlygį darbuotojams. Tai lėmė, kad 2010–2012 m. realios namų ūkių dispo-

nuojamosios pajamos vidutiniškai kas metus padidėjo tik po 0,2 proc. Ekonomikos atsigavimas ne iš karto pradėjo mažinti

namų ūkių paskatas taupyti, todėl atsigavimo pradžioje (2010 m.) namų ūkių taupymo norma pasiekė aukščiausią reikš-

mę nuo duomenų skelbimo pradžios – 8,2 proc. Vis dėlto pradėjus gerėti padėčiai darbo rinkoje, pradėjo menkti ir taupy-

mo norma.

Išanalizavus Lietuvos namų ūkių disponuojamųjų pajamų raidą, paaiškėja, kad iš šaltinių, kurie darė didžiausią įtaką

šių pajamų kaitai, išsiskiria darbdavio mokama kompensacija dirbantiesiems. Ji visu analizuojamu laikotarpiu sudarė

daugiau nei pusę namų ūkių disponuojamųjų pajamų ir jų kaitai turėjo bene didžiausią įtaką. Nors kitų pajamų šaltinių

įtaka namų ūkių disponuojamųjų pajamų kaitai ne tokia reikšminga, jų raidą analizuoti irgi būtina. Dažnu atveju kompen-

sacijos dirbantiesiems ir kitų pajamų šaltinių kaita išsiskiria, todėl namų ūkių disponuojamųjų pajamų ir namų ūkių gau-

namos kompensacijos dirbantiesiems tendencijos taip pat gali reikšmingai skirtis. Deja, šiuo metu paskelbti Lietuvos

statistikos departamento duomenys leidžia analizuoti namų ūkių disponuojamųjų pajamų kaitą tik iki 2012 m. Tik metiniu

dažnumu pateikiant namų ūkių disponuojamųjų pajamų duomenis ir esant dideliam jų paskelbimo vėlavimui, jų naudoji-

mas einamojo laikotarpio ekonominei stebėsenai yra ribotas. Tai skatina analitikus sudaryti ketvirtinius namų ūkių dispo-

nuojamųjų pajamų įverčius.

24

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

2 PRIEDAS. PFĮ paskolų portfelio koregavimas atsižvelgiant į pokyčius dėl techninių veiksnių

Šiame priede pateikiama duomenų koregavimo metodika, kuria siekiama sudaryti pinigų finansų įstaigų (PFĮ) suteiktų

paskolų portfelio įvertį, neapimantį su ekonominiais sandoriais nesusijusių veiksnių. Tai ypač aktualu 2011 m. lapkričio

mėn.–2014 m. balandžio mėn., kai keliems bankams ir kredito unijoms buvo atšaukta veiklos licencija arba jie nutraukė

veiklą Lietuvoje (žr. A ir B pav.). Pagal Lietuvos banko ir ECB taikomą PFĮ balanso statistikos, skirtos pinigų politikos

analizei, metodiką, tokių įstaigų balanso duomenys neįtraukiami į PFĮ balanso ir pinigų statistiką, todėl skelbiamuose PFĮ

paskolų portfelio likučių duomenyse susidarė struktūrinių lūžių. Kad duomenys būtų tinkami makroekonominei analizei,

PFĮ paskolų portfelio kaitą galima vertinti remiantis PFĮ balanso statistikoje skelbiamais sandorių duomenimis, kuriais yra

pašalinta dalies techninių veiksnių, tokių kaip perklasifikavimas, nurašymas, valiutos kurso pasikeitimas, įtaka. Tačiau

tokie duomenys neparodo pokyčių, susijusių su vertybiniais popieriais paverstomis ar perduotomis paskolomis ir iš PFĮ

sąrašo pašalintų įstaigų paskolų portfelio amortizacija, todėl portfelio kaita gali būti įvertinama nepakankamai tiksliai. Dėl

šių priežasčių Lietuvos banke ekonominei analizei ir modeliavimui sudaromas paskolų portfelio įvertis, kuriuo pašalinami

ir papildomi techniniai veiksniai. Paskolų portfelio kaitos skirtumai, išryškėjantys taikant finansinių sandorių apskaitos

taisykles pagal ECB taikomą metodiką (toliau – ECB taikomas metodas), ir Lietuvos banke taikomus metodus, t. y. senąjį

(apskaičiuojant pagal oficialius likučių duomenis) ir naująjį, pavaizduoti A ir B pav.

A pav. PFĮ paskolų portfelis

(2010 m. sausio mėn.–2014 m. rugsėjo mėn.)

B pav. PFĮ paskolų portfelio kaita per metus


Pastabos: 1) oficialūs likučių duomenys rodo PFĮ turimų paskolų portfelio likučius pagal PFĮ balanso statistiką, ECB taikomu metodu ir Lietuvos banke taikomu naujuoju metodu tiriamas PFĮ suteiktų paskolų portfelis; 2) pažymėti įvykiai: 1 – AB banko SNORAS portfelio perklasifikavimas (2011 m. gruodžio mėn.); 2 – AB Ūkio banko portfelio perklasifikavimas, AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus portfelio perdavimas, KU „Laikinosios sostinės kreditas“ duomenų pašalinimas iš statistikos (2013 m. gegužės mėn.); 3 – AB SEB banko lizingo bendrovės portfelio perėmimas (2013 m. lapkričio mėn.); 1‘ – Nacionalinės kredito unijos duomenų pašalinimas iš statistikos (2013 m. vasario mėn.); 2‘ – KU „Vilniaus taupomoji kasa“ duomenų pašalinimas iš statistikos (2014 m. sausio mėn.).

Finansinių sandorių apskaitos taisyklės pagal ECB metodiką

PFĮ statistikoje pateikiama nominalioji paskolų ir indėlių vertė, neįskaitant sukauptų palūkanų. Joje pateikiami tiek pa-

skolų likučiai, tiek ir sandoriai per laikotarpį. Sandoriai per laikotarpį skaičiuojami netiesioginiu būdu, t. y. iš likučių skirtu-

mų atimant kitus pokyčius, nesusijusius su sandoriais tarp PFĮ ir kitų institucinių sektorių (ne finansų įmonių, namų ūkių,

valdžios sektoriaus ar finansinių tarpininkų):

( ) ,

kur: – sandoriai per mėnesį, – likutis mėnesio pabaigoje, – likutis prieš tai buvusio mėnesio pabaigoje, –

pokytis dėl perklasifikavimo ar kitokio koregavimo, – pokytis dėl valiutos kurso svyravimo, – pokytis dėl visiško ar

dalinio paskolų nurašymo.

Kitaip tariant, sandoriai yra grynasis skolinimo srautas per laikotarpį, t. y. instituciniams sektoriams per laikotarpį

kitų PFĮ suteiktos (arba įsigytos ar nupirktos) paskolos atėmus per tą patį laikotarpį kitoms PFĮ grąžintas paskolas (arba

kitų PFĮ perleistas ar parduotas paskolas), neįskaitant mokamų palūkanų. Mėnesinis augimo tempas mėnesio pabai-

goje apskaičiuojamas iš sandorių arba remiantis pakoreguotų likučių indeksais:

(

)

arba

56

58

60

62

64

66

2010 2011 2012 2013 2014

Oficialūs PFĮ balanso statistikos likučių duomenys

Lietuvos banko taikomas naujasis metodas

Mlrd. Lt


1 2 3 1' 2'

–10

–8

–6

–4

–2

0

2

4

2010 2011 2012 2013 2014

Apskaičiuota pagal oficialius PFĮ balanso statistikos likučių duomenis

ECB taikomas metodas

Lietuvos banko taikomas naujasis metodas

Procentai


1 2 3 2' 1'

25

25

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

4 m

. g

ru

od

is

(

)

kur (

) – pakoreguotų likučių indeksas (angl. index of notional stocks).

Metinis augimo tempas apskaičiuojamas dauginant mėnesinius augimo tempus:

[∏(

)

]

arba iš pakoreguoto likučių indekso:

(

)

Sudarant PFĮ balanso statistiką tokius PFĮ balanso straipsnių pokyčius įprasta skaičiuoti (pvz., ECB12

, Čekijos nacio-

naliniame banke 13

, Lietuvos banke 14

) siekiant pašalinti pokyčius, tiesiogiai nesusijusius su ekonominiais sandoriais.

Naujasis Lietuvos banke taikomas metodas

Bazinis metodas dažniausiai taikomas tik portfelio pokyčiams, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, apskaičiuoti. Taip

gaunami ekonominius sandorius parodantys pokyčiai, tačiau nėra skaičiuojamas koreguotas PFĮ paskolų portfelio dydis,

iš dalies dėl to, kad esant reikšmingiems pokyčiams dėl perklasifikavimo, portfelio dydis būtų nustatomas netikslus.

Pavyzdžiui, kai nutraukiama vienos PFĮ veikla, pagal PFĮ balanso statistikos sudarymo metodiką, tokia įstaiga pašalinama

iš statistinio PFĮ sąrašo ir jos duomenys nebeįtraukiami, pradedant laikotarpiu, kai ji buvo išbraukta iš sąrašo. Dėl to

atsiradęs PFĮ portfelio pokytis aktualų laikotarpį registruojamas kaip perklasifikavimas (PFĮ perklasifikuojama į ne finansų

įmonę). Šis perklasifikavimas yra visu dydžiu įtraukiamas skaičiuojant grandininį indeksą tolesniais laikotarpiais, nors

tikėtina, kad pašalintos iš statistikos įstaigos paskolų portfelis palaipsniui mažėtų, skolininkams grąžinant prisiimtus

finansinius įsipareigojimus. Be to, visu dydžiu įtraukiant minėtąjį pokytį dėl perklasifikavimo į tolesnius laikotarpius, tos

pačios paskolos į portfelį gali būti įtrauktos kelis kartus, jei skolininkai atskirais sandoriais perfinansuoja turėtas pasko las

veikiančiose PFĮ.

Siekiant atkurti kuo tikslesnę PFĮ paskolų portfelio duomenų eilutę nuo 2011 m. pabaigos, prie oficialiai skelbiamos

paskolų portfelio eilutės pridedami atitinkamais laikotarpiais iš statistikos sąrašo pašalintų įstaigų turėti paskolų portfelia i.

Vėlesniais laikotarpiais tikslių duomenų apie išbrauktų įstaigų paskolų portfelio kitimą nėra, todėl daroma prielaida apie to

portfelio amortizaciją. Papildytas PFĮ paskolų likutis skaičiuojamas pagal šią formulę:

,

kur – papildytas likutis mėnesio pabaigoje, – likutis mėnesio pabaigoje pagal oficialius duomenis, – nuo 2011 m.

iš PFĮ sąrašo pašalintų įstaigų paskolų portfelis, įskaitant paskolų amortizaciją, čia:

∑ ( )

, ir , kai ,

, ir , kai ,

kur – iš PFĮ sąrašo laikotarpiu išbrauktos įstaigos indeksas, – tokių įstaigų skaičius laikotarpio t pabaigoje, –

iš PFĮ sąrašo pašalintos įstaigos paskolų portfelis laikotarpio pabaigoje, – nestebimas pokytis dėl iš PFĮ sąrašo

išbrauktų įstaigų paskolų portfelio amortizacijos per laikotarpį t. Jei nėra informacijos apie amortizaciją, ji apskaičiuojama

pagal formulę ∑

paskolas laikant grąžinamas pagal linijinį metodą, t. y., pagrindinė paskolos dalis

grąžinama lygiomis dalimis, čia – sektoriaus indeksas, – sektorių, į kuriuos galima išskaidyti portfelį, skaičius, –

paskutinis mėnuo prieš įstaigos pašalinimą iš statistikos, kai žinomas tos įstaigos portfelio dydis ir jo skaidymas pagal

sektorius, – įstaigos suteiktų paskolų sektoriui s portfelio dydis laikotarpio pabaigoje, – įstaigos suteiktų

paskolų sektoriui portfelio vidutinė svertinė likutinė trukmė laikotarpio pabaigoje (apskaičiuota remiantis informacija iš

Lietuvos banko kaupiamos Paskolų rizikos duomenų bazės).

_________________________________

12 Pvz., European Central Bank, Handbook for the Compilation of Flow Statistics on the MFI Balance Sheet, February 2006. 13 Žr. http://www.cnb.cz/en/statistics/money_and_banking_stat/stat_mb_met/stat_mb_harm_growthrates.html. 14 Pinigų statistikos 2.4.1, 2.4.2 ir 2.4.3 lentelės, pateiktos adresu http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7273&lang=lt.

http://www.cnb.cz/en/statistics/money_and_banking_stat/stat_mb_met/stat_mb_harm_growthrates.html

http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7273&lang=lt

26

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/

20

14

m.

gr

uo

dis

C pav. Skirtingais metodais nustatomas vartojimo ir kitų paskolų namų

ūkiams likutis


D pav. Skirtingais metodais nustatomas paskolų ne finansų įmonėms

likutis


Pažymėtina, kad viešai skelbiami sandoriai nėra koreguojami dėl pokyčių, susijusių su vertybiniais popieriais pa-

verstomis ar perduotomis paskolomis15

, nors Lietuvos bankas renka tokius duomenis nuo 2010 m. Tokie pokyčiai labiau

atspindi bankų apskaitos ypatumus, o ne faktinį ūkio finansavimo pasikeitimą, todėl į juos turėtų būti atsižvelgiama.

Pavyzdžiui, 2011 m. birželio–spalio mėn. įvyko kelios bankų ir jų patronuojamųjų bendrovių paskolų perdavimo ir perė-

mimo operacijos, tai matyti iš vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams portfelio duomenų (žr. C pav.). Reikšmingas paskolų

ne finansų įmonėms portfelio pokytis registruotas ir 2013 m. lapkričio mėn., AB SEB bankui prisijungus patronuojamąją

lizingo bendrovę ir perėmus jos paskolas. Tačiau faktinis ūkio finansavimas nepadidėjo, tik buvusios patronuojamosios

bendrovės suteiktos paskolos buvo perduotos kitam ūkio subjektui. Kaip matyti iš duomenų palyginimo (žr. D pav.),

paskolų ne finansų įstaigoms, taip pat paskolų kitiems finansiniams tarpininkams portfelis ir jo kaita 2013 m. lapkričio–

2014 m. rugsėjo mėn., įskaitant AB SEB banko perimtas paskolas, skiriasi.

Atsižvelgiant į papildomus veiksnius – paskolų pavertimą vertybiniais popieriais ir pašalinto portfelio amortizaciją –

sandoriai perskaičiuojami remiantis šia formule:

– ,

kur – papildomai pakoreguoti sandoriai per mėnesį, – pokytis dėl vertybiniais popieriais paverstų ar perduotų

paskolų ∑ – iš PFĮ sąrašo išbrauktų įstaigų paskolų portfelio amortizacija per laikotarpį t.

Pakoreguotas mėnesinis augimo tempas apskaičiuojamas remiantis pakoreguotų likučių indeksais:

(

) ,

kur

(

) – pakoreguotų likučių indeksas.

Pakoreguoti likučiai mėnesio pabaigoje apskaičiuojami pagal šią formulę:

,

kur – pakoreguoti paskolų likučiai,

– nekoreguota papildyto paskolų likučio reikšmė baziniu laikotarpiu.

Bazinio laikotarpio pasirinkimas neturi įtakos augimo tempų skaičiavimui, bet nuo jo priklauso pakoreguotų likučių vertės.

Kad portfelio vertės atitiktų pastaruoju metu taikomą klasifikaciją, tačiau portfelio vertė nebūtų sumažinta dėl po krizės

vykusių portfelio nurašymų, pagal Lietuvos banko taikomą naująjį metodą šiuo metu nustatyta bazė yra 2007 m. birželio

mėn.

Taigi, ši metodika leidžia sudaryti PFĮ paskolų portfelio įvertį pašalinant su ekonominiais sandoriais nesusijusius veiks-

veiksnius, tokius kaip pokyčiai dėl valiutos kurso svyravimo, pokyčiai dėl visiško ar dalinio paskolų nurašymo, pokyčiai dėl

perklasifikavimo ar kitokio koregavimo, pokyčiai dėl nestebimos iš PFĮ sąrašo išbrauktų įstaigų paskolų portfelio amorti-

zacijos ir pokyčiai, susiję su vertybiniais popieriais paverstomis ar perduotomis bei perimtomis paskolomis.

_________________________________

15 Tokie sandoriai statistikoje nuo 2011 m. užregistruoti keletą kartų ir dažniausiai vyko tarp pinigų finansų įstaigos ir jos patronuojamos bendrovės, todėl viso

paskolų portfelio duomenims daug įtakos neturi, tačiau yra akivaizdūs stebint paskolų namų ūkiams, paskolų ne finansų įmonėms ir paskolų finansiniams

tarpininkams portfelius.

4

5

6

7

8

9

2010 2011 2012 2013 2014

PFĮ turimų paskolų portfelis pagal oficialius PFĮ balanso statistikos duomenis

PFĮ suteiktų paskolų portfelis pagal naująjį Lietuvos banko taikomą metodą

Mlrd. Lt

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: 2011 m. birželio–spalio mėn. vyko kelios bankų ir jų patronuojamųjų bendrovių paskolų perdavimo bei perėmimo operacijos.

24

26

28

30

32

34

2010 2011 2012 2013 2014

PFĮ turimų paskolų portfelis pagal oficialius PFĮ balanso statistikos duomenis

PFĮ suteiktų paskolų portfelis pagal naująjį Lietuvos banko taikomą metodą

PFĮ suteiktų paskolų portfelis pagal naująjį Lietuvos banko taikomą metodą, įsk. perimtasAB SEB lizingas suteiktas paskolas

Mlrd. Lt


Documents

LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA 2014 · produktų grupių (pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir kt.) importo suvaržymas reikšmingai paveikė maisto eksportą iš Lietu-vos į Rusiją: