Viešųjų konsultacijų ataskaita nuoroda... · Web viewTurizmo skatinimas reikšmingai prisidės prie eksporto paslaugų didinimo (ir atitinkamai 1.9 uždavinio ir jo rodiklių

Viešųjų konsultacijų ataskaita

Viešųjų konsultacijų ataskaita

Socialinių ekonominių partnerių pateiktų pasiūlymų 2021-2030 Nacionalinio pažangos

plano (toliau – NPP) projektui įvertinimas

Pasiūlymas / pastaba

Informacija, kaip atsižvelgta / neatsižvelgimo argumentai

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA)

Prie 2.9. uždavinio „Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą“ arba 2.11. uždavinio „Didinti sveikatos priežiūros efektyvumą ir prieinamumą ir plėsti inovatyvias sveikatos priežiūros paslaugas“ įtraukti poveikio rodiklį „Pacientų įsitraukimo į sveikatos stiprinimo ir gydymo procesą laipsnis“. Pradinė reikšmė – nenustatyta, siektina tarpinė reikšmė (2025 m.) – vidutinis (33 proc.), siektina galutinė reikšmė (2030 m.) – geras (66 proc.). Siūlomo rodiklio reikšmė turėtų būti nustatoma (duomenų šaltinis) reprezentatyvios apklausos būdu.

Atsižvelgta iš dalies

Į NPP įtraukiamas panašus rodiklis, skaičiuojamas EBPO šalyse, siekiant palyginamumo:

· Gyventojų, manančių, kad jie buvo įtraukti į gydymo procesą, dalis

Tikslinti 2.11. uždavinio „Didinti sveikatos priežiūros efektyvumą ir prieinamumą ir plėsti inovatyvias sveikatos priežiūros paslaugas“ poveikio rodiklio 2.11.2. pavadinimą „Gyventojų išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms ir prekėms dalis nuo visų einamųjų išlaidų“, vietoje žodžio „prekėms“ nurodyti „vaistams ir sveikatos priežiūros priemonėms“.

Neatsižvelgta

Siūloma formuluotė neatitiktų šiuo metu Statistikos departamento naudojamo ir tarptautinio rodiklio formuluotės „Household spending was on health care goods and services“ https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=173333

Negalios organizacijų forumas

Europos žmonių su negalia užimtumo/įdarbinimo vidurkis jau dabar siekia 47 proc., todėl prie NPP numatytas rodiklis „2.2.5. Dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi“ yra labai reikalingas, tačiau neambicingas. Siūlytina – 2030 m. numatyti, kad Lietuvoje būtų pasiekta bent 47 procentai (t.y. Europos vidurkis) žmonių su negalia įdarbinime

Atsižvelgta

Siekiamos rodiklio reikšmės padidintos iki 39 (2025) ir 47 (2030)

Numatant rodiklį „2.2.3. Integruotų ir bendruomeninių specialiųjų socialinių paslaugų (t.y. neįskaitant bendrųjų socialinių paslaugų) gavėjų (senatvės pensijos amžiaus asmenų ir asmenų su negalia) dalis, palyginti su senatvės pensijos amžiaus asmenų ir asmenų su negalia skaičiumi“, siūlome iki 2030 m. nusimatyti žymiai ambicingesnį procentą (bent 20 proc.).

Neatsižvelgta

Ambicija pakankamai didelė, lyginant su dabartine situacija – siekiama padidinti beveik du kartus (nuo 6.9 iki 12 proc.). Pažymėtina, kad ne visi senatvės pensijos amžiaus žmonės turi poreikį tokioms paslaugoms

Kaip papildomą rodiklį siūlytina įtraukti - savivaldybių biudžeto procentinė dalis socialinėms paslaugoms bendruomenėse (iki 15 proc.)

Atsižvelgta

Įtrauktas rodiklis „7.2.13. Savivaldybių viešųjų paslaugų, kurias teikia nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos, dalis“

Šiuo metu numatytas rodiklis „3.2.4. Negalią ar specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP) turinčių mokinių, ugdomų jiems pritaikytose bendros paskirties švietimo įstaigose, dalis“. Kadangi SUP yra žymiai daugiau nei negalia, siūlome konkrečiai rodiklį nusimatyti ir matuoti “Negalią turinčių mokinių, ugdomų jiems pritaikytose bendros paskirties švietimo įstaigose, dalis”. Rodikliais pasirenkant atskirai negalią turinčių mokinių ugdomų įtraukiai procentą (iki 80 proc.), bei pritaikytų bendrojo ugdymo švietimo įstaigų dalis (90 proc.).

Atsižvelgta

Rodiklis patikslintas ir numatyta matuoti „3.2.4 Negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendros paskirties švietimo įstaigose, dalis“; pradinė reikšmė – 48,6 proc., siektinos – 60 (2025) ir 75 (2030)

Prie 2.11. uždavinio „Didinti sveikatos priežiūros efektyvumą ir prieinamumą ir plėsti inovatyvias sveikatos priežiūros paslaugas“ įtraukti konkrečius rodiklius: Sveikatos priežiūros įstaigų ir jose teikiamų paslaugų prieinamumas žmonių su negalia poreikiams, procentinė dalis


Į NPP taip pat įtrauktas rodiklis, matuojantis bendrą fizinės aplinkos prieinamumą žmonėms su negalia: „2.6.1. Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis”. Indeksą sudaro:

· Viešosios informacijos priemonėse teikiamoms paslaugoms (titruotų laidų, laidų su gestų kalbos vertimu ir pan.) prieinamoms regėjimo ir klausos negalią turintiems neįgaliesiems skirto laiko dalis nuo bendro transliacijų laiko

· Statybos užbaigimo komisijų darbe suderintų ir priimtų neįgaliesiems svarbių statinių dalis nuo visų neįgaliesiems svarbių statinių

· Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių pritaikytų neįgaliesiems dalis nuo visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių

· Viešojo transporto (autobusų, miesto transporto, traukinių, keltų) pritaikytų asmenims su negalia santykis su visų viešojo transporto priemonių skaičiumi

Prie „4.4.2. Parolimpinėse ir Kurčiųjų žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose iškovotų medalių skaičius“, siūlome įtraukti papildomą rodiklį - Sporto šakų didinimas paralimpinėse vasaros ir žiemos žaidynėse. Šiuo metu yra įtrauktos 5 sporto šakos vasaros žaidynėse, iki 2025 metų galėtų būti - 6 sporto šakos, 2030 m. - 7. Bent 1 sporto šaka – Žiemos parolimpinėse žaidynėse.

Neatsižvelgta

Tikslu ir uždaviniu siekiama stiprinti tapatumą ir pasididžiavimą, kurį geriausiai atspindi iškovotų medalių skaičius. Naujų sporto šakų įtraukimo siekti galima 9 tikslo, 9.1 uždavinio „Stiprinti Lietuvos vaidmenį tarptautinėse organizacijose“ apimtyje

Siūlytina prie bendrų tikslų ir uždavinių, kaip pvz. 5 TIKSLAS, 7 TIKSLAS, 8 TIKSLAS, 10 TIKSLAS, numatyti rodiklius, kurie atspindėtų pažangą, įvertinant negalios poreikių atliepimą.

Atsižvelgta

2 tiksle formuluojamas naujas uždavinys „2.6. Plėtoti neįgaliesiems fiziškai tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse“, su rodikliu „Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis“

Be bendrų horizontaliųjų principų rodiklių, siūlytina, numatyti šiuos konkrečius rodiklius susijusius su moterų su negalia apsauga ir įtraukimu:

· Fizinį ar seksualinį smurtą patyrusių moterų ar mergaičių su negalia procentas

· Nuo smurto nukentėjusių moterų ar mergaičių su negalia, gavusių pagalbos paslaugas, procentas

Neatsižvelgta

Siūlomus rodiklius tikslingiau numatyti žemesnio lygmens planavimo dokumentuose – plėtros programose, įgyvendinančiose NPP

Dėl 8.5. uždavinio: Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą. Siūlytina įtraukti papildomą rodiklį dėl viešųjų paslaugų perdavimo NVO. Siekti, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 30 proc. viešųjų paslaugų socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir sporto srityse būtų perduota NVO.

Atsižvelgta

Įtrauktas rodiklis „7.2.13. Savivaldybių viešųjų paslaugų, kurias teikia nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos, dalis“

Advokatas Saulius Dambrauskas

NPP projekte 8 strateginiu tikslu yra numatyta didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą, t.y. numatyta kryptingai stiprinti teisingumo sistemos efektyvumą. Tačiau pagrindinė problema Lietuvoje Žmogaus teisių (inter alia Vaiko teisių) apsaugos, aplinkos apsaugos ir visame viešojo intereso gynimo kontekste yra ne teisingumo sistemos efektyvumas, bet Teisingumo (teisingumo sistemos) prieinamumas. Šiuo metu teismų praktika yra sukūrusi ištisą sistemą dirbtinų formalių procesinių barjerų, kurių vienintelis tikslas - išvengti teisinio ginčo esmės nagrinėjimo teismuose. Nežiūrint galimai veikiančio teisingumo sistemos efektyvumo, administraciniai teismai Lietuvoje faktiškai yra tapę valdžios institucijų neteisėtų veiksmų legitimizavimo įrankiu. Teisingumo (teisingumo sistemos) prieinamumo siekis privalo būti įtrauktas į 2021-2030 metų nacionalinio pažangos plano projektą strateginiu tikslu.

Atsižvelgta

NPP siūlomi įtvirtinti siekiai ir pokyčiai apima ir prieinamumo aspektą, kuriuos atspindi numatyti rodikliai – teisės viršenybės indeksas, pasitikėjimo teismais rodiklis. Didesnis teisingumo sistemos veiksmingumas sudaro prielaidas didinti teisinių paslaugų prieinamumą. Į teisinių paslaugų ir teisingumo sistemos prieinamumą yra orientuotos planuojamos uždavinio įgyvendinimo kryptys, tokios kaip alternatyvių ginčo sprendimo būdų plėtra, teismų darbo krūvio mažinimas ir subalansavimas, pasitikėjimo teismais didinimas, teisinių institucijų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, vartotojų apsaugos stiprinimas elektroninėje erdvėje

Aplinkosaugos koalicija

Pasiūlymai Įvado ir Horizontaliųjų principų aprašymo tekstui:

· Peržiūrėti pagrindinį tikslą, kad jis atitiktų „ Lietuva 2030“ viziją, o taip pat parodytų supratimą, kad aplinkos ir klimato kaitos iššūkių sprendimas yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir įsisenėjusių socialinių problemų sprendimas.

· Įvade skirti pastraipą, kurioje būtų trumpai aprašomi aplinkosauginiai iššūkiai ir poreikis imtis neatidėliotinų sisteminių pokyčių.

· Horizontaliame principe „ Darnus vystymasis “ pabrėžti, kad tai nėra tik ekonominio, socialinio ir aplinkos sričių vystymosi balansas, bet ir integrali tarpusavio sąveika, kaip tai akcentuojama „ Lietuva 2030“.

· Horizontaliame principe „ Inovatyvumas “ siūlome pabrėžti, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos, sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas, inovacijos yra ypatingai svarbios, todėl inovacijų skatinimas turėtų būti kryptingas. Diegiant naujas inovacijas taip pat būtina užtikrinti atsargumo principą, t.y. kad inovacijos būtų atsakingos ir darnios. Šiam horizontaliam principui siūlome papildomą rodiklį „ Ekologinių inovacijų indeksas “ (žr. rodiklį 6.3.5).

· Horizontaliame principe „ Lygios galimybės visiems “ siūlome pabrėžti, kad įgyvendinant sisteminius pokyčius, būtinus sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas, turi būti užtikrintas socialiai teisingas perėjimas prie darnios ekonomikos (toliau - perėjimas), teikiant tinkamą paramą pažeidžiamiausiems.

Atsižvelgta

Pateikti pasiūlymai tekstui integruoti Įvade, Horizontaliųjų principų aprašyme, Esamos situacijos analizėje bei Strateginių tikslų aprašymuose.

Esamos situacijos analizės dalyje klimato kaita ir aplinkos būklės įvardijama kaip vienas iš svarbiausių NPP sprendžiamų iššūkių.

Ekologinių inovacijų indeksas yra numatytas ir paliekamas prie 6.3 uždavinio.

Užtikrinti, kad sisteminiai pokyčiai, būtini sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas, būtų integruoti į atitinkamus tikslus, o ne iškelti atskirai.

Užtikrinti, kad pridėtinės vertės kūrimas bei konkurencingumo didinimas nebūtų tikslais ir uždaviniais atskiriami nuo darnaus vystymosi. Pavyzdžiui, 1.13. uždavinys „Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą“ ir 6.2. uždavinys „Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose “ turi būti įgyvendinami integraliai.


Papildyti 1, 2, 3 ir 5 strateginių tikslų ir uždavinių aprašymai, užtikrinant darnaus vystymosi horizontalų principą. Įvardijama, kad šie tikslai įgyvendinami integraliai su 6 tikslo 6.1-6.4 uždaviniais.

Uždavinių integralumą užtikrina ir tai, kad už juos ir numatytus rodiklius bus atsakingos tos pačios ministerijos, pvz. didinti transporto infrastruktūros naudojimo efektyvumą (5.6 uždavinį) ir jo rodiklius, skirtus keleivių, krovinių vežimų apimties didinimui, ir skatinti darnų įvairiarūšį judumą, mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą (6.1 uždavinį) bei ekologiško transporto dalies didinimo, ŠESD, teršalų mažinimo rodiklių sieks Susisiekimo ministerija, darniai vystydama transporto sektorių

Sutvarkyti visų tikslų aprašus, kad „ ekonomikos augimas“, „ekonomikos plėtra“ nebūtų dominuojantis pokyčių tikslas. Siūlome vietoj sąvokos „ekonomikos augimas“ naudoti „ekonomikos vystymasis“

Atsižvelgta

Kuriant horizontaliųjų principų koordinatorių rolę, siūlome atsižvelgti į tai, kad šios rolės sėkmė labai priklausys nuo jai suteiktų galių ir politinės vadovybės palaikymo. Norint įgyvendinti reikiamus pokyčius vien administravimo nepakaks, nes tam būtina ir lyderystė.

Atsižvelgta

Siekiant užtikrinti lyderystę, šalia ministerijų, koordinuojančių principų įgyvendinimą, numatoma sudaryti Vyriausybės komisijas, kurių tikslas padėti Vyriausybei formuoti koordinuotą darnaus vystymosi, inovatyvumo (kūrybingumo) ir lygių galimybių visiems politiką ir kurioms pavedama svarstyti horizontalių principų įgyvendinimo pažangą, teikti pasiūlymus dėl geresnio jų įgyvendinimo (papildyta dalyje „Horizontalieji principai“)

Siūlome pabrėžti įmonių atsakomybės ir darnumo skatinimo svarbą apraše ir numatyti įmonių atsakingumą matuojantį rodiklį, pvz., įmonių, gavusių „Verslo tvarumo indeksu“ paremtus įvertinimus, skaičiaus augimas

Atsižvelgta

Papildytas 1 tikslo aprašymas. 2 tiksle formuluojamas savarankiškas uždavinys „2.8. Skatinti verslo atsakomybę“ ir rodiklis „2.8.1. Įmonių, kurios matuoja pažangą socialinės atsakomybės srityje pagal verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą, skaičius“

Užtikrinti tinkamą perėjimo prie darnios ekonomikos finansavimą (siūlome papildyti 1.11 uždavinį ir jo rodiklius ). Siūlome į 1.11. uždavinio „Skatinti tvarią finansų rinkos plėtrą “ aprašą įtraukti siekį skatinti tvarius finansus. Siūlome papildomą rodiklį 1.11.3. „Žaliųjų obligacijų“ dalis bendrame išleistų obligacijų portfelyje (pagal vertę)“ (pradinė reikšmė 2018 - 20%, siektinos reikšmės 2025 - 25%, 2030 - 50%)


Papildytas uždavinio aprašymas įtraukiant siekį skatinti tvarius finansus. Atsižvelgiant į tai, kad tvarių finansų sritis yra nauja ir besiformuojanti, ES diskutuojama, kas yra tvaru (žalia), patikimų pažangos šioje srityje rodiklių dar nėra. Siūlytas rodiklis nėra tinkamas Lietuvos atveju, nes tiksliai neatspindės finansų rinkų situacijos tvarumo (žalumo) prasme. Tvarieji finansai yra platesnė sąvoka, nei vien tik obligacijos. Labiausiai apčiuopiama sritis - obligacijos. Tačiau jos užima labai mažą dalį Lietuvos įmonių finansavimo. Be to, kol kas nėra aišku, kokia dalis žalių obligacijų turėtų būti visoje obligacijų rinkoje. Sunku daryti vertinimą pagal vienus metus. Nurodytos rodiklio reikšmės yra labai ambicingos. Lietuvos pasiekta rodiklio reikšmė AFME ataskaitoje yra didelė dėl apskritai labai mažos Lietuvos obligacijų rinkos

1.13. uždavinys „Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą“ ir 6.2. uždavinys „ Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose “ turi būti įgyvendinami integraliai.

Atsižvelgta

Papildytas 1 strateginio tikslo aprašymas, nurodant, kad šie uždaviniai įgyvendinami integraliai. Papildytas 1.13 uždavinio aprašymas, nurodant, kad skatinamas tvarių, aplinkosauginiu požiūriu atsakingų ūkių konkurencingumas

Užtikrinti, kad tą patį, tačiau iš skirtingų darnumo aspektų matuojantys rodikliai būtų stebimi drauge. Pavyzdžiui, 1 tikslo rodiklis „Suminis inovatyvumo indeksas (Europos inovacijų švieslentė)“ ir „6.3.5. Ekologinių inovacijų indeksas“

Atsižvelgta

Tai užtikrina priskiriant vieną atsakingą instituciją už rodiklių įgyvendinimą ir stebėseną. Už minėtus rodiklius bus atsakinga EIMIN

Siūlome tikslo aprašyme įtraukti siekį užtikrinti socialiai teisingą perėjimą prie darnios ekonomikos, atsižvelgiant į skirtingų visuomenės grupių pažeidžiamumą.

Atsižvelgta

Papildytas tikslo aprašymas

Atkreipiame dėmesį, kad žemės ūkiui nėra NPP uždavinio, susijusio su socialine sritimi, nors tokia sritis bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tiksluose yra išskiriama.

Atsižvelgta

ŽŪM prisideda prie 7.2 uždavinio „Didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems“ įgyvendinimo. Per LEADER Vietos plėtros strategijas prisidės įgyvendindama socialinės srities uždavinius.

Užtikrinti, kad švietimo sistema padėtų tobulėti ir suteiktų tinkamas žinias, įgūdžius ir požiūrį į aplinkos ir klimato pokyčius ir darnų vystymąsi (pvz., papildyti 3.4. uždavinį ir jo rodiklius ).

Atsižvelgta

Papildytas uždavinio aprašymas

Siūlome triukšmo mažinimo tikslus įtraukti į 5 NPP tikslą, nes daugiausia triukšmo sukelia transportas. Pridėti 5 tikslo apraše pastraipą apie triukšmo problematiką. Tikslą mažinti triukšmą ir su tuo susijusį rodiklį būtų galima įtraukti į uždavinį

„5.6. Didinti transporto infrastruktūros panaudojimo efektyvumą ir gerinti eismo saugą “. Kaip rodiklį siūlome matuoti, kokią dalį gyventojų veikia kelių eismo triukšmas, kurio lygis viršija 55 dB.

Atsižvelgta

Papildytas 5 tikslo aprašymas, pristatant transporto taršos (įskaitant triukšmą) problematiką. Atsižvelgiant į tai, kad triukšmas yra susijęs su aplinkos tarša, todėl remiantis dokumento logika, triukšmo problematika įtraukta į 6.1 uždavinį, papildant jo pavadinimą ir aprašymą. Rodiklis galėtų būti įtrauktas į uždaviniui įgyvendinti formuojamą plėtros programą

5.6.1. rodiklį „ Keleivių vežimas visų rūšių transportu“ stebėti kartu su 6.1.6. rodikliu „Autobusų ir traukinių dalis visam keleiviniam transportui“.

Atsižvelgta

Užtikrinta, nes už abu rodiklius bus atsakinga viena institucija - SUMIN

Papildyti tikslo pavadinimą ir jį formuluoti taip: „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“. Tarp tikslo rodiklių įtraukti biologinės įvairovės būklę matuojančius rodiklius: „EB svarbos buveinių, kurių apsaugos būklė palanki, dalis“ ir „EB svarbos rūšių, kurių apsaugos būklė palanki, dalis“.

Atsižvelgta

Papildytas tikslo pavadinimas ir aprašymas, nurodant, kad blogėjančią aplinkos (įskaitant ir biologinės įvairovės) būklę didžiąja dalimi lemia, tai, kad aplinkos apsauga nėra integruota į socioekonominio vystymosi modelį. Tokiu būdu įvardijama, kad bendras uždavinių rinkinys prisideda prie biologinės įvairovės problemų sprendimo.

Į uždavinį būtina įtraukti ir siekius dėl krovinių pervežimo transporto. Papildyti uždavinio aprašymą: Įgyvendinant uždavinį siekiama plėtoti ekologiško viešojo ir krovinių pervežimo transporto infrastruktūrą, <...>.“

Atsižvelgta

Papildytas uždavinio aprašymas

Siūlome papildomą rodiklį „Geležinkelių ir vidaus vandenų transporto dalis visam krovinių transportui “.

Atsižvelgta

6.1 uždavinys papildytas rodikliu „6.1.7. Geležinkelių ir vidaus vandenų transporto dalis visam krovinių transportui“

6.1.6. rodiklis „Autobusų ir traukinių dalis visam keleiviniam transportui “. Tikslas neambicingas, nes per 10 metų planuojama pasiekti tik 2017 metų Europos Sąjungos vidurkį

Neatsižvelgta

Siektina reikšmė pakankamai ambicinga Lietuvai, nes yra beveik du kartus didesnė nei dabartinė

Siūloma keisti 6.2 uždavinio aprašą

Atsižvelgta

Siūlome papildomą rodiklį „Tarša dėl žemės ūkio azoto ir fosforo junginiais upėse“. Būtina rinkti duomenis apie žemės ūkį, pvz., sunaudojamas mineralines trąšas, kurios šiuo metu nėra apskaitomos

Neatsižvelgta

Papildytas uždavinio aprašymas, numatant, kad vykdoma ūkininkavimo politika, paremta tvariu mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimu, siekiant mažinti vandens taršą azoto ir fosforo junginiais

Rodiklio, rodančio žemės ūkio poveikį vandens būklei, nėra galimybių nustatyti, nes atliekant vandens kokybės tyrimą neįmanoma identifikuoti azoto ar fosforo taršos šaltinio. Mineralinių trąšų naudojimo sumažėjimas ne visada lems vandenų kokybės gerėjimą. Sunaudojamų mineralinių trąšų mažinimo kiekis nėra tikslus rodiklis, nes netinkamai tręšiant mėšlu taip pat galima užteršti vandenis azotu.

Siūlome papildomą rodiklį „Daugiamečių pievų ir ganyklų dalis procentais nuo žemės ūkio naudmenų“ .

Neatsižvelgta

Siūlomą rodiklį tikslingiau numatyti žemesnio lygmens planavimo dokumentuose – plėtros programose, įgyvendinančiose NPP

Neambicingas 6.2.2. rodiklis „Žemės ūkio sektoriuje išmetamo NH3 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu“. Šio rodiklio tarpinė ir galutinė reikšmės (-10) nesiskiria. Siekiant užtikrinti gerą oro kokybę ir saugią aplinką žmogaus sveikatai, šioje srityje būtina užsibrėžti ambicingesnius tikslus.

Neatsižvelgta

NPP įtvirtinti siekiai atitinka Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane įtvirtintus NH3 kiekio mažinimo tikslus. Planuojant reikšmes, buvo atlikta 2005, 2015 metų duomenų analizė ir 2020 bei 2030 m. prognozė, kuri parodė, kad įgyvendinant esamas priemones į aplinkos orą išmetamo amoniako (toliau – NH3) kiekio mažėjimas nebus pakankamas 2020 m. ir 2030 m. tikslams pasiekti, t. y. nebus iki 2020 m. ir iki 2030 m. sumažintas išmetamas NH3 kiekis 10 proc., palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu. Be papildomų priemonių NH3 kiekis būtų sumažintas 3,9 proc. (2025 m.) ir 2,6 proc. (2030 m.), lyginant su 2005. Atsižvelgiant į šį scenarijų, siekiamas tikslas sumažinti 10 proc. yra pakankamai ambicingas

Neambicingas 6.2.3. rodiklis „Agrarinėse teritorijose gyvenančių paukščių populiacijų indekso pokytis “. Siūlome kelti ambicingesnį tikslą ir kuo skubiau užtikrinti biologinės įvairovės atsistatymą.

Neatsižvelgta

Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, ambicija pakankamai didelė

Patikslinti 6.2.4 rodiklį ir formuluoti taip: „ Vidutinio humusingumo plotų žemės ūkio naudmenose dalis reprezentatyvioje geomorfologiniu (arba agroekosisteminiu) požiūriu šalies teritorijoje“

Neatsižvelgta

Detalizuotas rodiklio apibrėžimas, jo skaičiavimo metodika, duomenų šaltiniai bus nustatyti rodiklių aprašymuose ir kuriamoje rodiklių platformoje

Siūlome rodiklį 6.2.5. „Inovatyvių melioracijos sistemų plotai“ perkelti į 1.13. uždavinį „Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą“. Vietoj šio rodiklio siūlome naudoti rodiklius, susietus su aplinkosauginiais tikslais, pvz., „Tarša dėl žemės ūkio azoto ir fosforo junginiais upėse“ arba „Žemės naudmenų ir miškininkystės sektoriuose absorbuotas ŠESD kiekis“

Atsižvelgta

Rodiklis perkeltas į 1.14 uždavinį.

6.2.6. rodiklis „Žemės naudmenų ir miškininkystės sektoriuose absorbuotas ŠESD kiekis “. Šio rodiklio reikšmės mažėja (pradinė - 5,3; tarpinė ir galutinė - 3,4). Tai leidžia daryti prielaidą, kad keliamas tikslas absorbuoti mažiau ŠESD, o tai prieštarauja Lietuvos įsipareigojimui užtikrinti „no debit“ taisyklę. Prašome pateikti paaiškinimą, kokios priežastys lemia planuojamą mažėjimą.

Neatsižvelgta

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius (angl. LULUCF, toliau – ŽNŽNKM sektorius) įtrauktas į ES išmetamų ŠESD mažinimo 2021–2030 m. laikotarpio tikslų vykdymą kaip lankstumo priemonė. Lietuva, pasinaudodama ŽNŽNKM lankstumo priemone 2021–2030 m. laikotarpiu, galės per visą šį laikotarpį užskaityti 6,5 mln. t CO2 ekv. ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslui vykdyti, jeigu ŽNŽNKM sektoriuje absorbuotas ŠESD kiekis bus didesnis už šio sektoriaus išmetamą kiekį. Jei ŽNŽNKM sektoriuje susidarys ŠESD išmetimas, jį bus privaloma padengti ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių metinės ŠESD kvotos vienetais.

Kad pasiekti „no debit“ taisyklę per visą 10 metų laikotarpį turi būti absorbuojama daugiau nei išmetama ir sutaupyta ne mažiau 6,5 mln. t CO2 ekv. Tarpinė ir galutinė reikšmė yra pateikiama pagal dabartinės situacijos analizę ir ateities prognozes atsižvelgiant į visų dedamųjų kaitos tendencijas.

Prognozuojama, kad 2025 m. Lietuvoje ŽNŽNKM sektoriuje iš viso susidarys -3 877 kt , o 2030 m. - -3 329 kt CO2e absorbuojamo ŠESD kiekio, taigi per 10 metų laikotarpį – reikšmingai daugiau, nei reikalaujama įgyvendinant „no debit“ taisyklę. Dalį jo bus galima panaudoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių ŠESD emisijų mažinimo įsipareigojimams įgyvendinti.

Realiai absorbuojamas ŠESD kiekis neplanuojamas mažinti. Planuojamos reikšmės mažesnės lyginant su dabartine, nes keičiama absorbuojamo ŠESD kiekio skaičiavimo metodika: dabartinė reikšmė (2017 m.) nebus perskaičiuojama, o 2025 ir 2030 m. planuojamos reikšmės pagal naująją metodiką.

Ekologinis žemės ūkis yra svarbi priemonė žemės ūkio tvarumui didinti, todėl galutinė 6.2.8. rodiklio reikšmė (15% nuo dabartinės 8,1%) yra labai neambicinga.

Neatsižvelgta

Siekiama padidinti beveik dvigubai, lyginant su dabartine situacija

Tikslinti 6.3 uždavinio aprašymą


Atsižvelgiant į tai, kad uždavinys yra priskirtas EIMIN atsakomybei, atitinkamai papildyta tais aspektais, kurie patenka į EIMIN atsakomybę. Nėra įtrauktas informacijos apie gaminį užtikrinimo siekis (vartotojų teisių apsaugos problematika yra inkorporuota 8.1 uždavinyje), vartotojų elgsenos pokyčių skatinimas (įgyvendinamas per 6.11 uždavinį „Didinti gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir užtikrinti taršos mažinimą bei prevenciją“), plastikų, pavojingų cheminių medžiagų naudojimo mažinimo problematika aprašyta tikslo lygiu, nes prie jos sprendimo prisideda keli uždaviniai

Siūlome siekį mažinti pavojingas chemines medžiagas įtraukti į uždavinį „6.3. Pereiti prie žiedinės ekonomikos ir mažinti pramonės sektoriaus poveikį aplinkai “, o taip pat numatyti rodiklį „ Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimo sumažėjimas“. Siūlome į uždavinį 6.3. išreikštinai įtraukti siekį mažinti plastiko kiekį ir jo poveikį aplinkai. Siūlome įtraukti papildomą rodiklį, skirtą matuoti maisto švaistymą.


Siekis mažinti plastikų, pavojingų cheminių medžiagų naudojimą, spręsti maisto švaistymo problemą inkorporuotas tikslo aprašyme. Šis siekis įgyvendinamas horizontaliai, įgyvendinant kelis 6 tikslo uždavinius – ne tik 6.3, bet taip pat 6.9, 6.11

Siūlome įtraukti papildomą rodiklį, skirtą matuoti susidarančių atliekų mažėjimą

Atsižvelgta

Prie 6.9 uždavinio įtrauktas rodiklis „Bendras atliekų kiekis bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui“

Siūlome monitoringo ir kontrolės stiprinimo tikslus įtraukti į 6 tikslą ir jo uždavinius. Numatyti rodiklį, matuojantį, kiek parengta Lietuvos aplinkos būklės metinių ataskaitų, pateikiančių vertinimus ir prognozes visiems aplinkos monitoringo objektams, numatytiems LR aplinkos monitoringo įstatyme. Siūloma papildyti uždavinio „Prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir stiprinti aplinkos būklės monitoringą (įskaitant radiologinį) bei didinti gyventojų sąmoningumą “ aprašą, įtraukiant monitoringą visose aplinkos srityse

Atsižvelgta

NPP numatytas 6.12 uždavinys „Stiprinti aplinkos taršos prevenciją, monitoringą ir kontrolę“. Uždaviniui numatytas rodiklis „Planinių patikrinimų metu nustatytų pažeidimų dalis nuo visų patikrinimų“

Siūloma tikslinti 6.6.2. rodiklio „Gyventojų, prisidedančių prie aplinkos saugojimo, dalis“ metodiką

Rodiklio skaičiavimo metodika bus pateikta rodiklių aprašuose

Siūlome 6 tikslo aprašo pastraipoje apie vandens kokybę pridėti ir požeminius vandenis. Siekį gerinti ir išlaikyti požeminių vandenų kokybę įtraukti į uždavinį „6.7. Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą“. Siūlome papildyti aprašą. Siūlome Žemės ūkio ministeriją šiam uždaviniui priskirti kaip dalyvaujančią ministeriją.

Atsižvelgta

Aprašas papildytas įvardijant požeminių vandenų kokybės gerinimą. ŽŪM įtraukta kaip dalyvaujanti ministerija; ŽŪM taip pat prie šio siekio prisidės įgyvendindama 6.2 uždavinį (kuriame taip pat numatytas vandens kokybės gerinimas)

Siūlome papildyti 6.8 uždavinio aprašą

Atsižvelgta

Neįtraukiant buveinių ir rūšių, kurių būklė pablogėjo, vertinimo, rodikliai bus klaidinantys, nes iš esmės blogėjanti biologinės įvairovės būklė gali būti pateikiama kaip gerėjanti. Įvesti papildomus rodiklius, matuojančius „Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugos būklė pablogėjo, dalis “ ir „Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių apsaugos būklė pablogėjo, dalis “ (EB svarbos rūšims pradinė reikšmė 13%, buveinėms pradinė reikšmė 22%, siekiama 2025 0%, 2030 0%). Įvesti papildomus rodiklius, matuojančius rūšių ir buveinių, kurių būklė nežinoma, dalis (siekiamos reikšmės iki 2030 yra 0%). Neteisingos pradinės reikšmės: vietoje 20 proc. turi būti 17 proc., vietoje 16 – 13 proc.

Atsižvelgta

Performuluoti 6.8.1. ir 6.8.2. rodikliai. Papildomų rodiklių nustatyti NPP dokumente netikslinga, nes dar labiau detalizuojantys ir smulkesni rodikliai galės būti nustatomi NPP įgyvendinančiose plėtros programose

Siūlome įvesti papildomą rodiklį/rodiklius:

· Įprastų paukščių populiacijų gausos indeksas

· Dieninių drugių populiacijos gausos indeksas

· „Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurioms suteikta pakankama apsauga, dalis

· „Natūralių ir pusiau natūralių teritorijų ploto santykis su Lietuvos plotu “ - tikslinti rodiklio apskaičiavimo metodiką

Neatsižvelgta

Papildomų rodiklių nustatyti NPP dokumente netikslinga, nes dar labiau detalizuojantys ir smulkesni rodikliai galės būti nustatomi NPP įgyvendinančiose plėtros programose

Dėl rodiklio 6.8.4. „Miško kirtimų ir medienos grynojo prieaugio santykis “. Nepritariame, kad NPP rodiklio reikšmė įpareigoja nuosekliai didinti miškų kirtimo normas ir intensyvinti miškų naudojimą. Siūloma:

· Grąžinti rodiklio pradinę prasmę, nurodant maksimalią, o ne įpareigojančią reikšmę.

· Peržiūrėti rodiklio matavimo metodiką, užtikrinant, kad medienos prieaugis būtų matuojamas tik ūkiniams miškams (III ir IV grupė, galbūt neįtraukiant ir visų saugomų teritorijų miškų). Esant poreikiui, neūkiniams miškams medienos prieaugis galėtų būti matuojamas atskirai.

· Įvesti papildomą rodiklį, matuojantį mišku apaugusios miško žemės plotą. Į šį plotą turėtų būti įskaičiuojami tik daugiau nei 0,5 ha miško žemės plotai, apaugę daugiau nei 5 metrų medžiais.

Atsižvelgta

Patikslintas rodiklio pavadinimas „6.8.4 rodiklis „Miško kirtimų ir medienos grynojo prieaugio santykis medienos tiekimui naudojamuose miškuose“ (t.y., skaičiuojamas tik III-IV miškų grupių miškams). Šis rodiklis parodo medienos gavybai skirtų miško išteklių panaudojimo intensyvumą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 100 proc. naudojimo intensyvumas medienos gavybai tinkamuose miškuose pagal bendrai visos Europos mastu sutartus darnaus miškų ūkio principus (Forest Europe proceso metu dėl darnaus miškų ūkio principų, tarp jų ir dėl šio, susitarta tarp 46, įskaitant ir Rusiją, valstybių) yra laikomas tinkamu, todėl siūlomas 80 proc. rodiklis dar nėra laikoma intensyviu miškų ūkiu.

Numatytas naujas rodiklis „Lietuvos miškuose augančių medynų plotas, tūkst. ha“

Neambicinga 6.9.1. rodiklio reikšmė „Komunalinių atliekų, tenkančių vienam gyventojui, kiekio (kg/m.) santykis su ES vidurkiu “. Jau dabar LR rodiklis geresnis nei ES. Siūloma planuoti konkrečias reikšmes

Neatsižvelgta

Augant ekonomikai susidarančių atliekų kiekis didėja. Tokia tendencija stebima jau keletą metų ir Lietuvoje, t.y. vienam gyventojui tenkantis komunalinių atliekų kiekis didėja. Rodiklio (ir atitinkamai vykdomų priemonių) tikslas yra pasiekti, kad vienam gyventojui komunalinių atliekų kiekis nedidėtų net ir augant ekonomikai. Mūsų tikslas ir yra dėti pastangas, kad mes nepasiektumėme ES vidurkio

6.9.4. rodiklis „Atliekų sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu“. Norime pabrėžti, kad šio rodiklio siektina galutinė reikšmė -40, kai pradinė -34,1. Manome, kad tikslas 10-ies metų laikotarpiui yra labai neambicingas

Neatsižvelgta

Dabar Lietuva pasiekusi nemažai dėl biologiškai skaidžių atliekų nepatekimo į sąvartynus ir tinkamo tvarkymo per mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Tikslas pakankamai ambicingas, nes likusius 6 proc. bus sudėtingiausia pasiekti

Žinių ekonomikos forumas

Siūlome didinti poveikio rodiklio „Visos išlaidos MTEP, palyginti su BVP“ reikšmes, atitinkamai 2025 m. numatant 2% ir 2030 m. numatant bent 2.5%.


Siektinos rodiklio reikšmės padidintos iki 1,5% (2025 m.) ir 2,2% (2030 m.)

Siūlome apjungti „Gyvybės mokslų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės vertės“ ir „Inžinerinės pramonės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, nuo bendros pridėtinės vertės“ į vieną rodiklį: „Sumanios specializacijos sektorių sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės vertės“

Neatsižvelgta

NPP siekiama konkrečiai įvardinti prioritetinius sektorius, kuriuose siekiama specializuotis

Siūlome poveikio rodiklio „Inovatyvių viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės“ reikšmę 2025 m. didinti iki 10%.

Neatsižvelgta

Pirmajame NPP įgyvendinimo etape reikalinga sukurti svarbias prielaidas rodiklio augimui (pvz. viešojo sektoriaus gebėjimų taikyti pirkimus sustiprinimui, paklausos kūrimui), kurių rezultatai pasireikš vėliau. Atitinkamai skiriasi ir planuojamas rodiklio įgyvendinimo tempas

Siūlome „1.3.2 Tyrėjai verslo sektoriuje, dalis nuo visos darbo jėgos (viso etato ekvivalentu)“ poveikio rodiklio reikšmę 2030 m. didinti bent iki 0.5%.

Neatsižvelgta

Rodiklio reikšmę suplanuota padidinti du kartus, lyginant su dabartine situacija. Planuojama reikšmė yra suderinta su kitais rodikliais ir jų siektinomis reikšmėmis (Visos išlaidos MTEP, palyginti su BVP; MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP; 1.1.3. Tyrėjai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, dalis nuo visos darbo jėgos) ir atitinka šių rodiklių tarpusavio proporcijas Europos Sąjungoje

Siūlome 1.4.1. „MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP“ poveikio rodiklio reikšmes didinti, atitinkamai 2025 m. – 0.7% ir 2030 m. – 1.2%.

Atsižvelgta

Siektinos reikšmės padidintos nuo 0,5 (2025) ir 0,6 (2030) iki 0,7 (2025) ir 1,3 (2030).

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija

1 tikslo pasiekimui įtraukti uždavinį „Skatinti kultūros ir kūrybinių industrijų potencialą intelektinės nuosavybės ir naujų produktų kūrimui“

Atsižvelgta

Formuluojamas savarankiškas uždavinys „Didinti kultūros-kūrybinių industrijų potencialą ir skatinti kūrybiniu turiniu grįstų naujų produktų kūrimą“

Tikslo stiprinti sveikatą įgyvendinimui reikšmingas kultūros vaidmuo. Pateiktas siūlymas papildyti 2.12 uždavinio aprašymą


KM yra numatyta kaip dalyvaujanti institucija įgyvendinant 2.10. uždavinį. Papildomai KM kaip dalyvaujanti institucija įtraukta į 2.12. uždavinį

3 tikslo pasiekimui siūlome įtraukti atskirą uždavinį: „Ugdyti savarankišką, kūrybingą ir atsakingą žmogų“. Būtina skirti deramą dėmesį kūrybiškumo ugdymo programoms visose švietimo grandyse


Papildytas 3 tikslo aprašymas, akcentuojant kūrybiškumo kompetencijų ir jos stiprinimo švietimo sistemoje svarbą. KM numatyta kaip dalyvaujanti ministerija uždavinio 3.1 įgyvendinime, taip pat akcentuojama, kad 3.1 uždaviniu siekiama švietimo sistemą orientuoti į šiuolaikiniame pasaulyje aktualias kompetencijas

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas

Siekis sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį turėtų būti pirmasis prioritetas ir Plane. Jeigu Plano tikslai nėra reitinguojami, šią nuostatą raginame aiškiai įtvirtinti įžanginėje Plano dalyje.

Atsižvelgta

Nuostata, nurodanti, kad strateginių tikslų eiliškumas nėra išdėstytas prioritetine tvarka, įtvirtinta Įvade

Daugelyje ekonomikos sričių siekiama tapti viena iš lyderiaujančių ES narių, tuo tarpu socialinėje dimensijoje siektinos reikšmės prilyginamos 2018 m. ES vidurkiui.


Rodiklių reikšmės peržiūrėtos ir pagal galimybes padidintos.

Kitų rodiklių numatytos siektinos reikšmės pakankamai ambicingos atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kuomet Lietuva yra ES šalių narių sąrašo pabaigoje, todėl pasiekti ES vidurkį yra pakankamai didelis iššūkis

Už 2.1. Plano uždavinio įgyvendinimą atsakinga institucija paskirti Finansų ministeriją. Įrankius tam padaryti turi būtent Finansų ministerija. Uždavinį siūlome keisti į „Gerinti mokesčių ir išmokų sistemos struktūrą, užtikrinančią pajamų nelygybės ir skurdo mažinimą“


Atsakinga už rodiklio stebėseną ir politikos šiuo klausimu formavimą palikta SADM, tačiau FM įtraukta kaip dalyvaujanti ir aprašyme papildyta, kad FM įgyvendins jos kompetencijoje efektyviausias priemones (mokesčių sistemos)

Skatiname pajamų iš mokesčių dalį nuo BVP perkelti į uždavinių rodiklius

Atsižvelgta

Rodiklis įtrauktas į 8.6 uždavinį „Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą“

Skirti daugiau dėmesio pažeidžiamoms grupėms ir socialinėje atskirtyje esančioms grupėms 2.2 uždavinyje

Neatsižvelgta

Uždavinyje ir rodikliuose apimamos ne visos, o pagrindinės tikslinės grupės, į kurias siekiama koncentruotis. Tačiau plėtros programoje atlikus šios srities detalesnę analizę, bus įvardintos konkrečios siauresnės tikslinės grupės ir joms numatyti rodikliai

Plano uždaviniuose ir poveikio rodikliuose būtina įtraukti matavimą apie gyventojų pajamų stabilumą skirtinguose gyvenimo tarpsniuose ir siekti sumažinanti skirtumą tarp socialinių išmokų dydžio ir skurdo rizikos ribos. Būtini rodikliai, kurie atspindėtų paslaugų gavėjų skaičių, palyginti su žemiau skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių žmonių skaičiumi; paslaugų skaičių, tenkantį vienam asmeniui; paslaugų intensyvumą.

Neatsižvelgta

NPP rodikliais numatoma stebėti atskirtį patiriančių grupių gerovę matuojančius rodiklius – skurdo rizikos lygį, gyvenimo kokybės indeksą. Pajamų, socialinių išmokų dydžio, paslaugų aprėpties ir kokybės rodikliai sietini su uždavinio įgyvendinimo būdais, priemonėmis, todėl juos tikslingiausia matuoti plėtros programos lygiu

Plane benamystės ir būsto problemos neturėtų būti paliktos užribyje

Atsižvelgta

Papildytas 2.2. uždavinio aprašymas. Konkretūs būdai, priemonės (apnakvindimo paslaugų, benamystės prevencijos, socialinio būsto prieinamumo) bus nustatyti rengiant plėtros programą

Rekomenduojame prie 7 tikslo (Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus ir mažinti regioninę atskirtį) 7.2. uždavinio (Didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems) pridėti rodiklį “Savivaldybėse teiktų paslaugų, kurių teikimą jos perdavė vietos bendruomenėms, nevyriausybiniam ar privačiam sektoriui, dalis” - 30 proc.

Atsižvelgta

Siūlome koreguoti 8.1.2. rodiklį Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų rodiklio įvertį 2030 m.: 100 nuteistųjų 100 000 gyventojų

Neatsižvelgta

Šioje srityje reikalinga sukurti veiksmingą sistemą ir atsakingai siekti pokyčių. Siekis daugiau nei dvigubai sumažinti kalinčiųjų skaičių (nuo 215 iki 100 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičių 100 000 gyventojų) yra pernelyg ambicingas ir gali sukurti papildomų rizikų visuomenės saugumui

Keisti 8.2.1. rodiklį „Asmenų, per metus sugrįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalis“. Siūlomas vienerių metų terminas yra netinkamas, nes jeigu asmuo, ką tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, padaro nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas, teisminis nagrinėjimas vyksta daugiau nei kalendoriniai metai, tad jie nepatenka į recidyvo skaičių, todėl siūloma vienerių metų laikotarpį keisti į bent 5 metų laikotarpį, kuris realiai parodo integracijos ir resocializacijos priemonių poveikį. Siūlomas poveikio rodiklis - Asmenų, per 5 metus sugrįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalis, kuri neturi viršyti 15 proc.


Užsienio šalyse atlikti recidyvinio nusikalstamumo tyrimai rodo, kad maždaug du trečdaliai asmenų naują nusikaltimą padaro per pirmus metus po paleidimo iš įkalinimo vietų. Atsižvelgiant į tai, patys sudėtingiausi paleistiesiems iš įkalinimo įstaigų yra pirmieji mėnesiai ir pirmieji metai išėjus į laisvę. Rodiklis koreguojamas keičiant vertinamąjį laikotarpį į 2 metus. Papildomai į rodiklį įtraukiami asmenys, kuriems buvo panaikintas lygtinis paleidimas.

Keisti 8.2.2. rodiklį „Laisvės atėmimo įstaigų kamerų tipo patalpose apgyvendintų asmenų dalis“ – atsisakyti. Numatyti: Likviduotos 5 esamos įkalinimo įstaigos ir 3 naujai pastatytos įkalinimo įstaigos

Neatsižvelgta

Pasiūlytas naujas rodiklis yra susijęs su realiomis valstybės biudžeto galimybėmis 10 metų perspektyvoje. Būtų neatsakinga nustatyti rodiklį a priori žinant, jog tokiai reformai (infrastruktūros sukūrimui) nebus galimybės skirti pakankamo (šiuo atveju – gerokai virš 100 mln. eurų) finansavimo

Lietuvos universitetų rektorių konferencija

Rodiklius „Gyvybės mokslų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės vertės“ ir „Inžinerinės pramonės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės vertės“ apjungti į vieną: „Aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendrosios pridėtinės vertės“. Pagrindimas - dabar rodiklyje neatsispindi Informacinių ryšių ir technologijų (IRT) ir kitų aukštą pridėtinę vertę vienai valandai generuojančių įmonių rodikliai.

Atsižvelgta

Į tikslo rodiklius įtrauktas IRT pridėtinę vertę matuojantis rodiklis

Tekstą „Inovatyvių viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės“ keisti į „MTEP vertė inovatyviuose pirkimuose nuo visų viešųjų pirkimų vertės“


Pateiktas rodikliu skaičiuojamų inovatyvių pirkimų apibrėžimas, remiantis MTI tarybos sprendimu: Rodiklis suprantamas kaip inovatyviesiems viešiesiems pirkimams, ikiprekybiniams pirkimams, valstybės užsakymams atlikti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinę veiklą vykdyti skiriamų viešojo sektoriaus investicijų dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės

„1.4.1. MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP‘ rodiklį keisti į „Investicijos intelektinei nuosavybei verslo sektoriuje, palyginti su BVP“

Neatsižvelgta

Rodiklis yra svarbus ekonomikos inovatyvumo indikatorius, skaičiuojamas ir įtraukiamas į inovatyvumo indeksą. Be to, Lietuvoje šioje srityje būtinas proveržis. Intelektinės nuosavybės svarba yra atspindėta, formuluojant savarankišką uždavinį ir įtraukiant PCT patentų paraiškų rodiklį, taip pat kultūros sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės rodiklį (kuris didžąja dalimi dengia autorių ir gretutinių teisių sektorių sukuriamą pridėtinę vertę)

„1.4.2. Inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis nuo visų įmonių“ keisti į „Įmonių, gavusių JAV, Europos ar Japonijos patentus dalis nuo visų įmonių“

Neatsižvelgta

Rodiklis rodo bendrą verslo inovatyvumo lygį

Siūlomas naujas rodiklis susijęs su patentiniu aktyvumu (patentavimą susieja su įmonių skaičiumi). Toks rodiklis iš esmės persidengtų su rodikliu „Patentinių paraiškų pagal Patentinės kooperacijos sutartį (PCT) skaičius vienam mlrd. BVP“, kuris taip pat parodo patentinio aktyvumo lygį, tik jį susieja su BVP. Be to, siūlomas rodiklis apimtų tik įmonių patentavimą ir neapimtų universitetų, kitų mokslo įstaigų, taip pat atskirų mokslininkų (fizinių asmenų) atliekamo patentavimo

„1.5.3. Darbuotojų pažangių technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose dalis nuo visų užimtų gyventojų“ keisti į „Didesnę nei vidutinė pridėtinę vertę, tenkančią vienai faktiškai dirbtai valandai, sukuriančių darbuotojų dalis nuo visų užimtų gyventojų“

Neatsižvelgta

Rodiklis atspindi ekonomikos ir dirbančiųjų persiorientavimą į aukštesnės pridėtinės vertės sektorius

1.8. l. Patentinių paraiškų pagal Patentinės kooperacijos sutartį (PCT) skaičius vienam mlrd. BVP (perkamosios galios standartais) papildyti... ir produktų licencijavimo sutarčių

Neatsižvelgta

Atkreiptinas dėmesys, kad toks rodiklis neparodytų realaus licencijuojamų produktų ir už licencijavimą gaunamų pajamų skaičiaus. Pavyzdžiui, gali būti sudaroma 100 sutarčių dėl 1 produkto licencijavimo arba pajamos, gaunamos pagal 100 sutarčių (už „silpnus“ produktus), mažesnės nei pajamos pagal 1 sutartį (už „stiprų“ produktą). Be to, nėra prieinamų patikimų duomenų apie sutartis, pvz. patentų licencinių sutarčių registravimas nėra privalomas, todėl gali būti licencinių sutarčių, kurios neregistruojamos; apimamos tik licencijos dėl nacionalinių patentų, kurie nėra „stiprūs“.

Patikslinti rodiklį „Pritrauktos privačios lėšos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių strateginių sričių (kuriose nustatytas investavimo trūkumas) finansavimui“ (papildymas pabrauktas).

Neatsižvelgta

Uždaviniu „Skatinti tvarią finansų rinkų plėtrą“ iš esmės siekiama skatinti kuo įvairesnių finansavimo šaltinių vystymą Lietuvoje, kad įmonės galėtų gauti finansavimą savo veiklos vystymui, o taip pat panaudojant viešąsias lėšas skatinti privačių investuotojų įsitraukimą į strategiškai Lietuvai svarbių projektų finansavimą. Uždavinys ir rodiklis apima kiek plačiau (gali apimti ir viešosios infrastruktūros plėtros projektus, strategiškai svarbius Lietuvai), atitinkamai siaurinti rodiklį nėra tikslinga

Papildyti uždaviniu „Gerinti šalies darbo rinkos kokybę tikslingai pritraukiant gabius užsienio piliečius studijuoti ir likti šalyje“


Papildytas 1.16 uždavinio „Pritraukti į šalį reikiamos kvalifikacijos specialistus“ aprašymas, nurodant, kad įgyvendinant uždavinį siekiama išnaudoti galimybes pritraukti likti Lietuvoje studijuojančius gabius užsienio piliečius. Į gabių užsienio piliečių pritraukimą studijuoti nukreiptas kitas uždavinys „Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti sąlygas besimokančiųjų judumui“

2.6 uždavinio Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybes nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą kaip vieną iš rodiklių papildyti tekstu labdaros, mecenatystės finansinė vertė

Neatsižvelgta

Uždaviniui yra numatytas gyventojų, dalyvaujančių šiose veiklose, skaičiaus rodiklis. Duomenys apie finansinę vertę nėra prieinami

Redaguoti rodiklį „Trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ir ES šalių piliečių (išskyrus lietuvių kilmės asmenis), baigusių lietuvių kalbos pagrindų mokymus, ir įsidarbinusių didesnę nei vidutinė pridėtinę vertę kuriančiose darbo vietose, dalis nuo visų atvykusių“

Neatsižvelgta

Uždaviniu siekiama mokyti visus užsieniečius, siekiant jų geresnės integracijos (nukreiptas ne į specialistų pritraukimą, o gerovės užtikrinimą integruojant)

Rodiklį „Iš Bolonijos proceso valstybių narių atvykstančių ir į ten išvykstančių laikinai studijuoti studentų skaičiaus santykis Lietuvai“ keisti į „Atvykstančių ir išvykstančių laikinai studijuoti ir atlikti praktiką įmonėse užsienio ir Lietuvos studentų skaičiaus santykis Lietuvai“. Į Bolonijos valstybių sąrašą nepatenka tokios valstybės kaip JAV, Kanada bei industrinės Azijos šalys

Neatsižvelgta

Nėra patikimo duomenų šaltinio platesniam rodikliui (įtraukiant siūlomas šalis) matuoti

3.4 uždavinį papildyti punktu „Universitetų absolventų, įsidarbinusių didesnę nei vidutinė pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse per 6 mėnesius po studijų baigimo, dalis; atitinkamai koreguoti Kolegijų Aukštųjų mokyklų absolventų, įsidarbinusių atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose per 6 mėnesius po studijų baigimo, dalis

Neatsižvelgta

NPP paliekame du absolventų įsidarbinamumą rodančius rodiklius – aukštųjų mokyklų ir profesinių mokyklų. Detalesnę stebėseną pagal papildomus pjūvius (skirstantį universitetų ir kolegijų lygmenis) galima vykdyti per plėtros programas. Be to, siūlomo pirmojo rodiklio stebėsenai nėra pakankamų duomenų

Keisti rodiklį: Priimtų į Pretenduojančių asmenų į vieną valstybės finansuojamą pedagogikos studijų vietą skaičius vidutinis priėmimo balas

Neatsižvelgta

Abu siūlomi rodikliai atspindi patrauklumą ir yra susiję – didesnis profesijos patrauklumas didina studijų paklausą, pritraukia daugiau ir aukštesnės kompetencijos studentus

Siūlome tikslinti 4.4.1. Olimpinėse žaidynėse, olimpinių sporto šakų ir kitų sporto šakų, remiamų valstybės ir savivaldybių lėšomis, pasaulio ir Europos suaugusiųjų čempionatuose iškovotų medalių skaičius.

Neatsižvelgta

NPP įtrauktas rodiklis atitinka prioritetiškai (stipendijomis) remiamą grupę

6 tikslo rodiklis „Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“ ir kiti rodikliai papildytini tekstu: ir elektros energijos importo iš didelį anglies pėdsaką paliekančių šalių sumažėjimas.

Neatsižvelgta

NPP 5 tikslo 2 uždaviniu siekiama ir įtraukiamas rodiklis, numatantis, kad visa elektros energija bus importuojama tik iš ES šalių (5.2.2. Iš ES šalių importuojamos elektros energijos bendrame elektros energijos importe dalis – 100 proc. 2030 m.).

9 tikslas. Įvertinti ir įvardinti aukštojo mokslo/universitetų vaidmenį prisidedant prie 9 tikslo: Lietuvos įtaka pasaulyje ir ryšiai su diaspora.

Atsižvelgta

Mokslo diplomatijos stiprinimą apima 9.2 uždavinys: Kokybiškai ir kiekybiškai sustiprinti bendradarbiavimą su Lietuvai strategiškai svarbiomis valstybėmis, stiprinant diplomatinį atstovavimą ir ekonominę diplomatiją. ŠMSM numatyta kaip uždavinio įgyvendinime dalyvaujanti ministerija.

Ryšiams su diaspora skirtas uždavinys (9.7. uždavinys: Sustiprinti ryšius su Lietuvos diaspora užsienyje ir paskatinti efektyvesnį diasporos indėlį į Lietuvos viešąjį gyvenimą ir valstybės raidą ) taip pat apima ir mokslo/ universtitetų vaidmenį (uždavinio įgyvendinime dalyvauja visos ministerijos, įskaitant ŠMSM)

10 tikslas. Tikslintinas 10.2.1. Bendros gynybai skirtos išlaidos, dalis nuo BVP – reikėtų garantijų, kad BVP sumažėjimo atveju gynybai skirtos išlaidos nesumažės

Neatsižvelgta

NPP aiškiai įvardinta, kad nacionalinio saugumo stiprinimas laikomas aukščiausiu Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslu. Įsipareigojimą didinti išlaidų dalį gynybai mažėjant BVP įgyvendinti būtų sudėtinga, nes tuomet riektų mažinti kitoms sritims skirtą finansavimą

Lietuvos švietimo taryba

Kartu su NPP parengti rodiklių sudarymo ir skaičiavimo metodiką

Atsižvelgta

Rengiami NPP rodiklių aprašai, nurodant duomenų šaltinius, skaičiavimo metodiką ir kt. aktualią informaciją.

NPP projekte apibrėžti pažangos sampratą ir pažangos siekimo mechanizmus

Neatsižvelgta

Apibrėžta Strateginio valdymo įstatymo projekte

Numatyti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius rodiklius, pvz. studentų studijų kokybės vertinimas

Atsižvelgta

NPP apima rodiklius, kurie padeda siekti ir kiekybinių (pvz. aprėpties didinimo) ir kokybinių (pvz. absolventų įsidarbinamumo, mokinių pasiekimų) pokyčių. Papildomi, žemesnio lygmens rodikliai, rodantys konkrečių priemonių rezultatus, bus planuojami plėtros programose

Svarbu skatinti ir stebėti socialinių inovacijų taikymą ir jų poveikį. Siūloma apsvarstyti ir įtraukti uždavinį „Didinti socialinių inovacijų kūrimo ir panaudojimo efektyvumą“


NPP horizontalus principas „Inovatyvumas“ skirtas inovatyvių sprendimų, įskaitant socialinių inovacijų, visose srityse skatinimui ir efektyvesniam taikymui. Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau šiuo metu pasaulyje sprendžiamų problemų yra socialinės prigimties arba turinčios didelę įtaką socialinei sričiai, socialinės inovacijos per horizontalų principą bus taikomos įgyvendinant visus NPP strateginius tikslus ir uždavinius

Siūloma įvertinti poveikio rodiklius pirmojo strateginio tikslo įgyvendinimui užtikrinti. Gyvybės mokslų ir inžinerinės pramonės sukuriamos pridėtinės vertės rodikliai labiau atliepia pirmojo strateginio tikslo ketvirtą ir penktą uždavinius. Šių sektorių poveikis mokslo, technologijų ir inovacijų sričiai yra svarbus, tačiau nepakankamas tvariam ekonomikos augimui užtikrinti.

Atsižvelgta

Pirmojo strateginio tikslo rodikliuose įvardinti pagrindiniai sektoriai, į kuriuos siekiama koncentruotis ir kurių plėtrai skatinti svarbūs daugelis pirmojo tikslo uždavinių – aukšto lygio mokslo žinių kūrimas, žmogiškųjų išteklių (mokslo srityse ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų versle) stiprinimas, inovatyvumo versle ir investicijų skatinimas ir kt. Atitinkamai, rodikliai priskiriami strateginio tikslo lygmeniui ir papildomai įtraukiamas sukuriamos pridėtinės vertės IRT sektoriuje rodiklis.

Į pirmąjį strateginį tikslą įtraukti papildomą pagrindinį poveikio rodiklį „Mokslo straipsniai, esantys tarp 10 proc. labiausiai cituojamų straipsnių“ bei atitinkamai tikslinti pirmojo strateginio tikslo antrojo uždavinio rodiklių sąrašą, įtraukiant rodiklį „Mokslo straipsniai žurnaluose, turinčiuose cituojamumo rodiklį“. Taip pat, LŠT pabrėždama MTEP veiklos svarbą šalies ekonomikai ir visuomenei, siūlo įtraukti papildomą rodiklį „MTEP veiklos ekonominis ir socialinis poveikis“


NPP logika konstruojama taip, kad strateginis tikslas ir jo rodikliai yra platesnio pobūdžio ir jų siekiama įgyvendinant tam tikslui priskirtų uždavinių rinkinį. Atsižvelgiant į tai, prie strateginio tikslo įtrauktas platesnis rodiklis, apimantis mokslo tiriamąją veiklą, eksperimentinę, technologinę plėtrą ir inovacijas (Visos išlaidos MTEP, palyginti su BVP). O rodiklis „Lietuvos institucijose dirbančių tyrėjų publikacijų, patenkančių tarp 10 procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslinių publikacijų, dalis“ priskirtas uždaviniui, turinčiam tiesioginę sąsają su siūlomu rodikliu. Rodiklis „Mokslo straipsniai žurnaluose, turinčiuose cituojamumo rodiklį“ savo pobūdžiu yra labai panašus dėl to nėra poreikio jo papildomai traukti į uždavinio stebėseną.

Siūlomas papildomas rodiklis „MTEP veiklos ekonominis ir socialinis poveikis“ neturi konkrečios kiekybinės išraiškos ir nėra galimybių jo naudoti kaip stebėsenos sistemos elemento. MTEP veiklos ekonomikos ir socialinis poveikis reikalauja gilesnės analizės ir bus vertinamas atliekant papildomus tyrimus (NPP stebėsenos ir vertinimo sistemos apimtyje)

Į trečiojo tikslo pagrindinių rodiklių sąrašą įtraukti poveikio rodiklį „Aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių skaičius“

Atsižvelgta

Įtrauktas papildomas tikslo rodiklis „Aukštąjį išsilavinimą turinčių 30-34 metų amžiaus gyventojų dalis“

Į 3.4 uždavinio rodiklių sąrašą įtraukti rodiklį „Profesinio mokymo įstaigų abiturientų, įsidarbinusių atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose per 6 mėnesius po profesinio mokymo baigimo, dalis“

Atsižvelgta

Įtrauktas uždavinio rodiklis „Absolventų, dirbusių atitinkamos kvalifikacijos reikalaujantį darbą (4-8 LPK pagrindinės grupės), 6-tą mėnesį po profesinio mokymo programos baigimo, dalis“

Įtraukti į uždavinį „Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą“ papildomą rodiklį „Pedagoginių studijų absolventų, dirbančių mokyklose po studijų praėjus 2 ir 5 metams, dalis”

Atsižvelgta

Įtrauktas uždavinio rodiklis „Pedagoginių studijų absolventų, dirbančių mokyklose po studijų praėjus 2 metams, dalis”

Nacionalinis švietimo NVO tinklas

Tiek horizontaliųjų principų (darnaus vystymosi, inovatyvumo ir lygių galimybių visiems), tiek ir tikslų bei uždavinių pažangos vertinime siūlome atsisakyti matavimo reikšmės "Vieta" tarptautiniuose tyrimuose, kadangi ši reikšmė priklauso nuo pokyčių kitose šalyse ir nerodo realios pažangos.

Neatsižvelgta

Rodikliai, rodantys vietą leidžia pasilyginti kitų šalių kontekste ir yra aiškūs, suprantami ir paprastai komunikuojami. Vykdant NPP pažangos stebėseną ir vertinant pasiektus rezultatus, bus atliekama gilesnė analizė, vertinamas kontekstas, kokią įtaką rodikliui darė kitų šalių pasiekimai

Įvadinėje Plano dalyje darnaus vystymosi principas apibrėžtas kaip ekonominio, socialinio ir aplinkos sričių vystymosi balansas. Toks darnaus vystymosi apibrėžimas nepažymi minėtų sričių sąveikos ir ilgalaikio tvarumo, todėl siūlome jį papildyti 2014-2020 m. NPP naudotu apibrėžimu


Įvadinėje Plano dalyje papildytas darnaus vystymosi sampratos apibrėžimas, nurodant kad jis suprantamas kaip ekonominės, socialinės ir aplinkos sričių vystymosi integrali tarpusavio sąveika ir balansas

Įvadinėje Plano dalyje inovatyvumo principas apibūdinamas kaip mokslinių tyrimų ir mokslo pažangos rezultatų taikymas, sprendžiant šaliai aktualius iššūkius, kuriant didesnės vertės, geresnės kokybės paslaugas ir produktus visose valstybės veiklos srityse, tačiau inovacijos yra svarbios ne tik ekonomikos vystymui, bet ir valstybės bei visuomenės gyvenimui, todėl svarbu į šį principą įtraukti ir socialinę dimensiją, būtent socialinių ir humanitarinių mokslų plėtrą, socialinio verslo skatinimą ir kt.

Atsižvelgta

Inovatyvumo (kūrybingumo) principas taikomas horizontaliai, įgyvendinant visus, ne tik ekonomikos vystymo, tikslus ir uždavinius. Atitinkamai NPP apima siūlomą uždavinį ir rodiklius socialinių ir humanitarinių mokslų plėtrai (3.7 uždavinys), taip pat skatina ieškoti inovatyvių, kūrybiškų sprendimų visose srityse – sprendžiant socialines problemas (vienas iš būdų – socialinis verslas), klimato kaitos iššūkius ir kt.

3 tiksle „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ tarp numatytų poveikio rodiklių yra Lietuvos švietimo vieta EBPO gerovės indekse ir ES šalių, kuriose pagal Tarptautinius penkiolikmečių tyrimus (PISA) 2 lygio nepasiekiančių mokinių yra statistiškai reikšmingai mažesnė dalis negu Lietuvoje, skaičius. PISA tyrimas sudaro sudėtinę Gerovės indekso dalį, todėl siūlome atsisakyti šio tikslo rodiklio, juo labiau, kad jame numatyta mokinių pažanga žemiausiame 2 lygyje (3 lygio pasiekimus yra numatyta vertinti 3.1. uždavinyje Pagerinti švietimo kokybę ir sumažinti ugdymosi rezultatų atotrūkį).


Prie tikslo rodiklių paliekami du rodikliai – bendra Lietuvos švietimo vieta EBPO gerovės indekse, bei PISA tyrimų pasiekimų rodiklis, nes jis atskleidžia Lietuvos silpnąją vietą, kurioje reikalinga didesnė pažanga. Tačiau tikslo rodikliuose numatoma vertinti pasiekimų vidurkius. Nepasiekusiųjų 2 lygio rodiklis perkeliamas į 3.1 uždavinį, siekiant matuoti atotrūkio mažėjimą

Atsižvelgiant į tai, kad DVT darbotvarkėje globaliojo pilietiškumo ir darnaus vystymosi ugdymo integravimas švietimo sistemose įvardijamas kaip vienas iš švietimo kokybės rodiklių, taip pat Darbotvarkės 4.7. uždavinį Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, įskaitant, be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūros indėlio į darnų vystymąsi vertinimo klausimais, kurio įgyvendinimas nėra įtrauktas į Planą, siūlome 3 tiksle (prie uždavinio numatyti atskirus rodiklius Pilietinės galios indeksas (jaunimo imtis) ir Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas (ICCS)


Papildytas 3 tikslo uždavinio 3.4 „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų” aprašymas, nurodant, kad šiuo uždaviniu siekiama suteikti žinias ir gebėjimus, reikalingus darniam vystymuisi skatinti.

Siūlomas pilietinės galios indeksas yra įtrauktas į Planą prie uždavinio 2.7 „Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą“. Kaip teigiama Plano įvadinėje dalyje, neišvengiamai atskirų strateginių tikslų uždaviniai turi platesnę horizontalią dimensiją, reikalinga išsikeltų tikslų ir uždavinių tarpusavio sinergija. Remiantis tuo, galima teigti, kad 3.4 uždavinys gali ir turi turėti poveikį 2.7 uždavinio ir jo rodiklių įgyvendinimui.

3.5. uždavinyje „Įdiegti efektyvią suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais: siūlome įtraukti papildomą rodiklį Per paskutines 4 savaites besimokiusių 65-75 m. amžiaus asmenų dalis. Kaip ir rodiklyje 3.5.1. Per paskutines 4 savaites besimokiusių 25–64 m. amžiaus asmenų dalis, naujajame rodiklyje siūlome numatyti jo reikšmę - 15 proc.

Atsižvelgta

3.5 uždavinyje įtrauktas rodiklis „Per paskutines 4 savaites besimokiusių 50-75 m. amžiaus asmenų dalis“. Atsižvelgiant į dabartinę reikšmę (kuri yra 3,6 proc., numatyta pasiekti 8 proc., t.y. padidinti daugiau kaip du kartus)

7 tiksle Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus ir mažinti regioninę atskirtį 7.2. uždavinio Didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems siūlome pridėti rodiklį “Savivaldybėse teiktų paslaugų, kurių teikimą jos perdavė vietos bendruomenėms, nevyriausybiniam ar privačiam sektoriui, dalis” - 30 proc.

Atsižvelgta

Įtrauktas 7.2.13 rodiklis

Nurodyti uždavinių rodikliai, mūsų nuomone, yra neambicingi, todėl taisytini arba didintini:

· 2.9.4. Trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ir ES šalių piliečių (išskyrus lietuvių kilmės asmenis), baigusių lietuvių kalbos pagrindų mokymus, dalis nuo visų atvykusių – didinti reikšmę bent iki 50 proc. (dabar – 12 proc.)

· Siūlome atsisakyti rodiklio 2.9.9. Mokinių, dalyvavusių neformaliojo vaikų švietimo sporto ir kitose fizinį aktyvumą skatinančiose veiklose, dalis: šis rodiklis neparodo realios vaikų dalyvavimo šiose veiklose padėties

· Rodiklis 3.2.2. Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius vaikus) iki 2030 m. pasiekti 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų yra pernelyg mažas; padidinti mažiausiai iki 80 proc.

· Rodiklis 3.2.4. Negalią ar specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP) turinčių mokinių, ugdomų jiems pritaikytose bendros paskirties švietimo įstaigose, dalis yra dviprasmiškas, neaišku, kiek specialiuosius ugdymosi poreikius ir kiek negalią turinčių mokinių numatyta ugdyti bendrose švietimo įstaigose. Siūlome padidinti abiejų grupių dalis atskirai bent iki 80 proc.

· Rodiklio 3.2.6. Per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis reikšmę siūlome padidinti nuo 70 iki 90 proc., siekiant iš ugdymo įstaigų eliminuoti patyčias.

· Siūlome keisti rodiklio 3.5.2. Suaugusiųjų gebėjimai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (problemų sprendimo pasitelkiant technologijas srities rezultatai (dalis pasiekusiųjų 2-ąjį arba 3-iąjį lygmenį) ( PIAAC) reikšmę: vietoj (pirmų 10-ies) EBPO šalių vidurkis į procentinę dalį

· Numatyta rodiklio 9.5.1. Lietuvos visuomenės pasitikėjimas ES ir jos veikla nekintanti reikšmė (65 proc.) yra neambicinga, juo labiau, kad Lietuvos visuomenės pasitikėjimas ES visada buvo aukštas. Siūlome padidinti reikšmę ir numatyti papildomą ambicingesnį rodiklį Visuomenės dalyvavimas ES sprendimų priėmime

· Rodiklio 10.4.2. Visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygis siūlome padidinti nuo 44 proc. iki 70 proc.

· Atsižvelgiant į tai, kad rodiklio 10.4.4. Lietuvos piliečių, pasirengusių reaguoti į krizes, dalyvauti mobilizacijoje, ginti šalį, dalis reikšmė yra gerokai didesnė nei rodiklio 10.4.3. Lietuvos piliečių, žinančių kaip reikia elgtis krizės, mobilizacijos ir ginkluoto pasipriešinimo atveju reikšmė, siūlome pastarojo reikšmes atitinkamai padidinti.


· Trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ir ES šalių piliečių (išskyrus lietuvių kilmės asmenis), baigusių lietuvių kalbos pagrindų mokymus, dalis – siektina reikšmė padidinta iki 30 proc.

· Rodiklis 3.2.2. Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius vaikus) iki 2030 m. padidintas iki 75 proc.

· Rodiklis 3.2.4 patikslintas, numatant skaičiuoti tik negalią turinčių mokinių dalį (siektina reikšmė – 70 proc.)

· Rodiklio 10.4.2. Visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygis padidinta iki 47 proc. (nuo 38 proc. 2017 m.). Šios reikšmės nustatytos pagal jau atliktų tyrimų reikšmes ir prognozes; didinti daugiau nebūtų pagrįsta tyrimo metodologija.

Nekoreguoti rodikliai:

· Rodiklis „Mokinių, dalyvavusių neformaliojo vaikų švietimo sporto ir kitose fizinį aktyvumą skatinančiose veiklose, dalis“ paliktas. Nors ir nepilni, duomenys yra svarbūs, nes mokinių įsitraukimas į sporto veiklas yra svarbus faktorius mažinant žalingus įpročius;

· Palikta suplanuota rodiklio „Per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis“ reikšmė – siekis yra pakankamai ambicingas, siekiama padidinti nuo dabartinių 48 proc. iki 70 proc.

· Paliktas rodiklio „Suaugusiųjų gebėjimai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (problemų sprendimo pasitelkiant technologijas srities rezultatai (dalis pasiekusiųjų 2-ąjį arba 3-iąjį lygmenį) ( PIAAC) reikšmę“ matavimo vienetas, nes svarbu matuotis ir kitų šalių kontekste;

· Palikta rodiklio „9.5.1. Lietuvos visuomenės pasitikėjimas ES ir jos veikla“ reikšmė. Šiuo metu yra pats didžiausias pasitikėjimo ES lygis nuo Lietuvos narystės ES pradžios. Pastarųjų dešimties metų (2008-2018 m.) Lietuvos visuomenės pasitikėjimo ES vidurkis yra 58,3 proc. Vertinant visą laikotarpį nuo narystės pradžios – 59,1 proc. Atsižvelgiant į tai, manome, kad 65 proc. tolesnėje perspektyvoje yra labai ambicingas rodiklis, atsižvelgiant į tai, kad ateityje mažės struktūrinė parama, prognozuojama ekonominė krizė, kas sudaro prielaidas neigiamos nuomonės formavimui.

· Palikta 10.4.4 rodiklio reikšmė, nes minimi rodikliai nėra tiesiogiai susiję – 10.4.4 rodiklis matuoja piliečių norą, ketinimą dalyvauti mobilizacijoje, 10.4.4 – turimas žinias, kaip tai daryti.

Infobalt

Mūsų ekspertų nuomone, kai kurie strateginiai tikslai yra sumaišyti su priemonėmis tiems tikslams pasiekti ir turėtų būti pakeisti. Siūloma formuluoti 4 strateginius tikslus:

· 2030 metais Lietuvos gyventojų pajamos sudaro ne mažiau nei 110 proc. ES šalių narių gyventojų pajamų vidurkio pagal perkamosios galios matą. Perėjimas prie kitokios ekonomikos sąrangos yra veiksmas tikslui pasiekti, bet ne pats tikslas.

· Norint pasiekti tikslą, kad Lietuvos žmonės gyventų sveikoje aplinkoje, strateginis tikslas turėtų būti suformuluotas: Vidutinė žmogaus sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje 2030 m. 73 metai.

· Siūlome išsikelti tikslą, kuris išmatuotų Tautos (kaip apibrėžta Konstitucijoje) saugumo ir įsitraukimo laipsnį: Aktyvumas rinkimuose ne mažiau nei 75 proc. nuo rinkimų teisę turinčių žmonių.

· Lietuvos gyventojai laimingiausi pasaulyje 2030 m. (pirma vieta pagal World Happiness Report).

Šių 4 strateginių tikslų pasiekimas užtikrintų pagrindinio tikslo, t.y. žmogus, įgalintas veikti ir dirbti kokybišką darbą, gaunantis orias pajamas, gyvenantis saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje, įgyvendinimą ir padarytų proveržį Lietuvos valstybės ir visuomenės darniame vystymesi


NPP projekte numatyti tikslai neprieštarauja ir apima siūlomus formuluoti 4 tikslus. 10 tikslų konkrečiau įvardija siekiamus pokyčius, kurie prisideda prie bendrojo NPP siekio. NPP įvadinėje dalyje yra įvardijama, kad strateginiai tikslai ir uždaviniai yra tarpusavyje susiję, prisideda vienas prie kito įgyvendinimo ir siekiant bendrojo tikslo būtina strateginių tikslų sinergija.

Plane įvardijama, kad pirmasis strateginis tikslas (ekonomikos vystymasis, produktyvumo ir konkurencingumo didinimas) nėra savitikslis, bet yra pagrindas socialinei gerovei augti ir privalo būti derinamas su aplinkosauginiais klausimais, jis prisideda prie bendrojo NPP siekio įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į pasiūlymus, prie 1 strateginio tikslo įtrauktas poveikio rodiklis „Bendrųjų koreguotų disponuojamųjų namų ūkio pajamų, tenkančių vienam gyventojui, dydis, palyginti su ES vidurkiu (perkamosios galios standartais)“, remiantis tuo, kad gyventojų pajamų augimas didžiąja dalimi priklauso nuo ekonomikos produktyvumo ir sukuriamos pridėtinės vertės. Kiti siūlomi tikslai ir rodikliai (tokie kaip vidutinė žmogaus sveiko gyvenimo trukmė, Laimės indeksas) yra numatyti Plane. Visuomenės saugumui, atskirties mažinimui, įsitraukimui matuoti numatyti rodikliai, tokie kaip Pilietinės galios indeksas, skurdo ir socialinės atskirties lygis

Lietuvos inovacijų centras, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, Žinių ekonomikos forumas

Siekiant tikslingai planuoti naujojo laikotarpio Europos Sąjungos investicijas, kurios prisidėtų prie ilgalaikės ir subalansuotos šalies plėtros, nauji ES Sanglaudos politikos formuojami tikslai bei intervencijų prioritetai ir NPP tikslai ir uždaviniai turėtų atliepti Europos Komisijos specifinius uždavinius ir derėdami tarpusavyje padėti pasiekti atitinkamų NPP tikslų

Atsižvelgta

NPP formuluojami strateginiai tikslai ir uždaviniai turi sąsajas ir koreliuoja su Europos Komisijos siūlomais prioritetais ir specifiniais uždaviniais, tačiau nėra visiškai vienodai formuluojami ir apima plačiau, nes remiasi ir nacionaliniais poreikiais bei prioritetais. Taip pat apima ne tik ES Sanglaudos politikos sritį, bet bus įgyvendinami integruojant įvairius finansinius instrumentus – ES Sanglaudos politikos Veiksmų programą, BŽŪP priemones (kaimo plėtros programą), kitas tarptautines programas ir nacionalines pokyčio lėšas

Atsižvelgiant į NPP numatytus uždavinius, pirmąjį EK siūlomą uždavinį „MTEP pajėgumų stiprinimas ir pažangiųjų technologijų taikymas“ atitinka penki NPP uždaviniai (1.1, 1.2, 1.3, 1.4 ir 1.8). Mūsų nuomone, 1.8. uždavinys „Skatinti intelektinės nuosavybės kūrimą ir naudojimą“, nėra lygiavertis pagal savo svorį pirmiesiems 4 uždaviniams, o yra jų įgyvendinimo veikla. Siūlome šį uždavinį naikinti, perkeliant numatomus poveikio rodiklius į 1.3. uždavinį „Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose“.

Neatsižvelgta

1.8 uždavinio įgyvendinimas prisidės prie 1.3 uždavinio, tačiau savo apimtimi yra platesnis. Intelektinė nuosavybė apima plačiau nei tik mokslinių išradimų ir jų naudojimo skatinimą (kas aktualu 1.3 uždavinio įgyvendinimui). Intelektinę nuosavybę sudaro komercinės paslaptys; autorių ir gretutinės teisės; pramoninė nuosavybė (dizainai; prekių ženklai; patentai). Visų šių sričių, ypatingai kūrybiniu turiniu grįstų naujų produktų kūrimas, svarbus ekonomikos vystymui ir Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamas

Mūsų nuomone, 1.10 uždavinys „Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą“ nėra lygiavertis pagal savo svorį likusiems 4 uždaviniams, o yra 1.9 uždavinio „Skatinti prekių ir paslaugų eksportą“ įgyvendinimo veikla. Siūlome šį uždavinį naikinti, perkeliant numatomus poveikio rodiklius į 1.9. uždavinį.

Neatsižvelgta

Turizmo skatinimas reikšmingai prisidės prie eksporto paslaugų didinimo (ir atitinkamai 1.9 uždavinio ir jo rodiklių įgyvendinimo), tačiau apima ne tik užsienio, bet ir vietinio turizmo plėtrą. Į atskirą uždavinį taip pat išskiriamas dėl savo svarbos ir neišnaudoto potencialo

Žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės sektoriaus konkurencingumo skatinimas neturėtų būti išskiriamas į atskirą 1.13 uždavinį, kadangi kiti uždaviniai yra horizontalūs ir apima visus verslo sektorius, neskirstant jų pagal prioritetus.

Neatsižvelgta

NPP paliekamas savarankiškas uždavinys, atsižvelgiant į sektoriaus specifiką, atskiras ES politikas ir joms skirtas finansines programas (Sanglaudos politika ir BŽŪP)

Penktąjį EK siūlomą specifinį uždavinį „Stiprinti įgūdžius pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui“ atitinka vienas NPP 1.14. uždavinys „Pritraukti į šalį reikiamos aukštos kvalifikacijos specialistus“. Mūsų nuomone, visame NPP numatytas vienas uždavinys neapima svarbiausių EK siūlomo penktojo specifinio uždavinio įgyvendinimo aspektų – perkvalifikavimo galimybių atsižvelgiant į pramonės transformacijos tendencijas, verslumo ir inovacijų valdymo įgūdžių mokslo institucijose ir MVĮ didinimo, pramonės skaitmenizacijai reikalingų įgūdžių įgijimo ir pan. Todėl siekiant apimti numatytus EK uždavinio

aspektus siūlome šį uždavinį pervadinti ir praplėsti arba skaidyti jį papildant trimis papildomais uždaviniais:

1.14. Pritraukti į šalį reikiamos aukštos kvalifikacijos specialistus;

1.15. Skatinti perkvalifikavimo galimybes MVĮ atsižvelgiant į pramonės transformacijos tendencijas bei sumanios specializacijos poreikius;

1.16. Didinti verslumo ir inovacijų valdymo įgūdžius mokslo institucijose ir MVĮ;

1.17. Skatinti pramonės skaitmenizacijai reikalingus kompetencijas ir įgūdžius siekiant padidinti įmonių produktyvumą.


EK siūlomo penktojo specifinio uždavinio įgyvendinimo aspektus padengia šie NPP uždaviniai: 3.5. Įdiegti efektyvią suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais; 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose; 1.4. Kurti ir diegti pažangiąsias technologijas ir inovacijas bei skatinti jų sklaidą; 1.7: Skatinti verslumą ir įmonių augimą; 1.6. Skatinti valstybės skaitmenizavimą

NPP pirmajam tikslui įgyvendinti taip pat yra numatyti du uždaviniai: 1.11. „Skatinti tvarią finansų rinkų plėtrą“ bei 1.12. „Didinti energetikos sektoriaus konkurencingumą“. Manome, jog šie uždaviniai nepadeda pasiekti NPP 1 tikslo „Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“. Todėl siūlome 1.12. uždavinį pervadinti į „Didinti energetikos sektoriaus konkurencingumą, skatinant tvarią, atsinaujinančių išteklių pagrindu plėtojamą vietinę elektros energijos gamybą“ ir perkelti prie 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį sujungiamumą“ , o uždavinį 1.11 perkelti prie 8 tikslo „Didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą“.

Neatsižvelgta

1.11 ir 1.12 uždaviniai prisideda prie tikslo gyvendinimo:

· Finansų rinkų plėtra siekiama sukurti finansavimo galimybes ekonomikos vystymui, verslo, inovacijų skatinimui, kitų konkurencingumui būtinų projektų įgyvendinimui. Investicijų tiek verslo, tiek ilgalaikiams projektams finansuoti trūkumas lemia žemą įmonių konkurencingumą, darbo našumą, produktyvumą ir inovacijų stoką. Siekiant augimo susiduriama su inovacijų skatinimo iššūkiais – pagrindinės priežastys, ribojančios šalies įmonių inovacinę veiklą, yra lėšų ir finansavimo šaltinių trūkumas ar per aukšta inovacijos kaina.

· Uždavinys „Didinti energetikos sektoriaus konkurencingumą“ labiau orientuotas į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, inovacijų sektoriuje skatinimą, reguliacines priemones. Kiti siūlomi aspektai įtraukti kituose tiksluose/ uždaviniuose: vietinės elektros energijos gamybos - 5.3. uždavinys: Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą bei didinti vietinės elektros energijos gamybos dalį; Atsinaujinančių išteklių plėtojimas - 6.4. uždavinys: Didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje

Lietuvos mokslo taryba

Pirmo strateginio tikslo poveikio rodiklio „Visos išlaidos MTEP, palyginti su BVP“ reikšmės 2025 ir 2030 m. turėtų būti ambicingesnės – ne atitinkamai 1,5 ir 2, bet atitinkamai 2 ir 3.


Numatytos siektinos reikšmės 1,5 ir 2,2.

Siūlytume pataisyti pirmo strateginio tikslo poveikio rodiklį „Gyvybės mokslų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės vertės“. Manytume, kad matuojamą sektorių reikėtų išplėsti, todėl rodiklis būtų „Aukštos pridėtinės vertės (įskaitant gyvybės mokslų sektorių) sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės vertės“, o rodiklio reikšmės būtų didesnės – 2025 m. 4, o 2030 m. 6.

Neatsižvelgta

NPP siekiama konkrečiai įvardinti prioritetinius sektorius, kuriuose siekiama specializuotis. Papildomai įtrauktas rodiklis IRT sektoriui

Pirmo strateginio tikslo 1.1 uždavinio poveikio rodiklį „1.1.3. Tyrėjai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, dalis nuo visos darbo jėgos (viso etato ekvivalentu)“ reikėtų papildyti dviem labai svarbiomis dedamosiomis pagal sektorius, t. y. „1.1.3.1. mokslininkai aukštojo mokslo sektoriuje, dalis nuo visos darbo jėgos (viso etato atitikmeniu)“ ir „1.1.3.2. mokslininkai valdžios sektoriuje, dalis nuo visos darbo jėgos (viso etato atitikmeniu)“. Labai svarbu, kad šiuose sektoriuose būtų matuojama ir aukščiausios kvalifikacijos tyrėjų – mokslininkų – dalis, taip pat – kiekviename sektoriuje atskirai, nes jie tyrėjų dalies požiūriu nėra lygiaverčiai.

Neatsižvelgta

NPP įtrauktas apibendrintas rodiklis. Poreikį specifikuoti rodiklius tikslinga įvertinti rengiant plėtros programą

Pirmo strateginio tikslo 1.2 uždavinio poveikio rodiklių rinkinį siūlome papildyti trečiu rodikliu – „1.2.3. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių MTEP konkursinio finansavimo (lėšos pateiktos per valstybės biudžetą) dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios sektorių MTEP finansavimo“. Manome, kad valstybei strategiškai svarbu matuoti, kuri dalis viešojo sektoriaus finansavimo yra vykdoma per konkursus ir skiriama MTEP.

Neatsižvelgta

NPP uždavinio rodikliai pasirinkti, atsižvelgiant ir atskleidžiant siekiamą pokytį. Papildomi rodikliai gali būti stebimi kituose, NPP įgyvendinančiuose, planavimo dokumentuose

Pirmo strateginio tikslo 1.3 uždavinio poveikio rodiklių rinkinį siūlome papildyti rodikliu „1.3.3. Mokslininkai verslo sektoriuje, dalis nuo visos darbo jėgos (viso etato atitikmeniu)“. Siūlymo papildyti argumentai – svarbu, kad verslo sektoriuje būtų matuojama ir aukščiausios kvalifikacijos tyrėjų – mokslininkų – dalis. Rodiklio reikšmės (procentais) 2017, 2025 ir 2030 m. būtų atitinkamai 0,02, 0,03 ir 0,04.

Neatsižvelgta

NPP įtrauktas apibendrintas rodiklis. Poreikį specifikuoti rodiklius tikslinga įvertinti rengiant plėtros programą

Pirmo strateginio tikslo 1.4 uždavinio poveikio rodiklių rinkinį siūlome papildyti trečiu rodikliu „1.4.3. Kūrybinių ir kultūrinių industrijų bei netechnologinių (socialinių, kultūrinių) inovacijų sektoriaus kuriama BVP dalis“, kuri būtų matuojama procentais, o jos reikšmės 2017, 2025 ir 2030 m. būtų atitinkamai 7, 10 ir 13. Rodiklis atlieptų Sumaniosios specializacijos strategijos prioritetą „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“, kurį NPP siūlome plėtoti.


NPP formuluojamas savarankiškas uždavinys „Didinti kultūros-kūrybinių industrijų potencialą ir skatinti kūrybiniu turiniu grįstų naujų produktų kūrimą“ ir rodiklis „Kultūros sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis, palyginus su visa sukuriama pridėtine verte“, kuris didžiąja dalimi atitinka kūrybinių ir kultūrinių industrijų sukuriamą pridėtinės vertės dalį

Trečio strateginio tikslo 3.6 uždavinio poveikio rodiklio „3.6.3. Pedagoginių studijų absolventų, įsidarbinusių mokyklose po studijų, dalis“ reikšmę 2030 m. reikėtų numatyti ambicingesnę – bent jau 65.

Atsižvelgta

Patikslintas rodiklis ir padidintos siekiamos reikšmės

Trečio strateginio tikslo 3.7 uždavinio poveikio rodiklių rinkinį siūlome papildyti dviem rodikliais – „3.7.3. Valstybės biudžeto asignavimai moksliniams tyrimams, kurių rezultatai skirti fundamentinių mokslo žinių panaudojimui Lietuvai ir pasauliui aktualiems iššūkiams spręsti.“ ir „3.7.4. Valstybės biudžeto asignavimai moksliniams tyrimams, kurių rezultatai skirti nekomerciniam mokslo žinių panaudojimui Lietuvai ir pasauliui aktualiems iššūkiams spręsti (humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai, įskaitant lituanistikos prioriteto įgyvendinimą)“. Atitinkamas rodiklis yra numatytas dabartinėje Nacionalinėje pažangos programoje, tad NPP siūlome užtikrinti jo įgyvendinimo tęstinumą. Abiem rodikliais fiksuotume 100 proc. 2020 metais, o jais matuojamos reikšmės turėtų būti 130 – 2025 metais, ir 160 – 2030 metais.


NPP uždavinių rodikliais siekiama matuoti pokytį, pažangą, rezultatą tam tikroje srityje. NPP neįtraukia rodiklių, numatančių didinti viešąjį finansavimą tam tikroms sritims, nes tai nėra poveikio, o indėlio rodikliai (išimtis – gynybai skiriamos išlaidos, siekiant sustiprinti nacionalinį saugumą, kuris yra absoliutus prioritetas)

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija ir Amerikos verslo rūmų Lietuvoje komitetas

Manome, tikslinga, visų pirma, papildyti Plano Strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąraše nurodyto 2 strateginio tikslo 2.11 uždavinį įtvirtinant siekį didinti ne tik sveikatos priežiūros efektyvumą ir prieinamumą ir plėsti inovatyvias sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir tuo pačiu inovatyvų medikamentinį gydymą: „2.11. uždavinys: Didinti sveikatos priežiūros efektyvumą ir prieinamumą ir plėsti inovatyvias sveikatos priežiūros paslaugas bei inovatyvų medikamentinį gydymą“.

Neatsižvelgta

Inovatyvus medikamentinis gydymas patenka į inovatyvių sveikatos paslaugų sąvoką

Siekiant tvarios sveikatos priežiūros sistemos ir užtikrinant pacientų lygias galimybes gauti veiksmingų vaistų, būtina siekti didinti šios sistemos finansavimą bent jau iki ES šalių vidurkio. Atitinkamai, siūlome papildyti Plano Strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąraše nurodyto 2 strateginio tikslo 2.11 uždavinį naujais poveikio rodikliais 2.11.6 ir 2.11.7 juos išdėstant taip:

2.11.6. Sveikatos apsaugos finansavimui skirti 8,8 proc. nuo BVP

2.11.7. Užtikrinti valstybės lėšų, numatytų vaistams kompensuoti, didėjimą įstatymu įteisinant nuostatą, kad augant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas

Neatsižvelgta

NPP uždavinių rodikliais siekiama matuoti pokytį, pažangą, rezultatą tam tikroje srityje. NPP neįtraukia rodiklių, numatančių didinti viešąjį finansavimą tam tikroms sritims, nes tai nėra poveikio, o indėlio rodikliai (išimtis – gynybai skiriamos išlaidos, siekiant sustiprinti nacionalinį saugumą, kuris yra absoliutus prioritetas). Siūlomas 2.11.7 rodiklis nurodo konkrečią priemonę – tai nėra NPP poveikio lygmens rodiklis. Tinkamiausios priemonės uždaviniams įgyvendinti bus

Documents

Viešųjų konsultacijų ataskaita nuoroda... · Web viewTurizmo skatinimas reikšmingai prisidės prie eksporto paslaugų didinimo (ir atitinkamai 1.9 uždavinio ir jo rodiklių