Praëjusià savaitæ vyko renginiai,skirti paminëti 98-àsias Lietuvos ka-riuomenës metines. Kauno Ðv. arkan-gelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje Kau-no águlos kapelionas Tomas Karklysaukojo ðv. Miðias.

Lietuvos kariuomenë – tai mûsø tai-kos, mûsø saugumo garantas, tai mû-sø visuomenës dalis. Juk þmonës, ku-rie tarnauja, yra mûsø vaikai, vyrai, të-vai. Karys – tai ne profesija, tai – gyve-nimo bûdas, tai pasiaukojimas Tëvynei.Ðvæsdami ðias metines meldëmës uþLietuvà, taikà pasaulyje, kariuomenæ,uþ tuos, kurie yra pasiryþæ aukotis uþmûsø gyvybæ ir ramybæ.

Po ðv. Miðiø senosiose miesto kapi-nëse padëta gëliø prie paminklø „Ko-votojø uþ Lietuvos laisvæ Motinai“,„Þuvusiems uþ Tëvynæ“ ir „1941 m.birþelio sukilimo aukoms atminti“.Kauno Vytauto Didþiojo karo muzie-jaus sodelyje vyko iðkilminga VyèioKryþiaus vëliavos pakëlimo ceremoni-ja, sukvietusi nulenkti galvas visiemskovojusiems uþ Lietuvos laisvæ ir ne-priklausomybæ, padëta gëliø prie Ne-þinomo kareivio ir Laisvës paminklø.Buvo iððautos trys Garbës kuopos sal-vës: uþ Lietuvos kariuomenës kûrëjussavanorius, uþ Lietuvos kariuomenæ,uþ Lietuvà Tëvynæ. Dalyvavo Lietuvoskariuomenës vienetø vadai ir kariai,ðauliai, savanoriai, Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungos Kauno fi-lialo nariai, moksleiviai, aká traukë ryð-kiaspalvëmis liemenëmis iðsirikiavædarþelinukai, kurie emocingai stebëjokariuomenës þygiuotæ.

Susirinkusius pasveikino laikinai ei-nantis Kariniø oro pajëgø vado parei-gas pulkininkas Devis Martusevièius.

Paminëtos 98-osios Lietuvos kariuomenës metinës„Kariuomenë – mûsø vertybiø, mûsøtradicijø puoselëtoja. Ðiandien daug ið-ðûkiø, bet mes jø nebijome. Matomejûsø dëmesá, jauèiame palaikymà, taimums teikia ryþto ir stiprybës“, – linkë-damas kariams ir jø ðeimoms sveikatosir stiprybës kalbëjo pulkininkas D. Mar-tusevièius. Graþiais þodþiais, apibûdi-nanèiais kará, kalbëjo Stepono Dariausir Stasio Girëno gimnazijos moksleiviaiElena Spranaitytë ir Domantas Telei-ða, teigæ nebijantys eiti á mokyklà, kaiturime tokius ðaunius karius. Pasibai-gus iðkilmëms Karo muziejaus sodely-je, minëjimas ir koncertas vyko Kaunoágulos karininkø ramovëje.

Sutikus kariuomenës águlø vadus irsugiedojus Lietuvos valstybës himnà,Kauno águlos karininkø ramovës virði-ninkas majoras Donatas Mazurkevi-èius pasveikino susirinkusiuosius, pa-brëþdamas glaudø visuomenës ir ka-riuomenës ryðá. Kad visi kariai labaisvarbûs ir reikalingi, nepaisant laipsniøir postø, kad visas kariuomenës mecha-nizmas yra tarpusavyje susijæs, dar kar-tà sveikindamas karius apie kariuome-nës stiprybæ ir kariø svarbà kalbëjo pul-kininkas D.Martusevièius.

Dþiugu, kad kariai ne tik dalyvaujapratybose su ðautuvu, bet ir ieðko ka-rybos paslapèiø, domisi istorija. KOPvyriausiasis puskarininkis srþ. mjr. Al-vydas Tamoðiûnas skaitë praneðimà„Saulës mûðiui – 780“. Buvo ávertintaðio mûðio reikðmë, aptarta jungtinë ka-lavijuoèiø ir kryþiuoèiø bei jungtinës lie-tuviø, þemaièiø, þiemgaliø kariuome-nës ginkluotë, apranga, ðarvai, lemtin-gos klaidos.

Iðklausius iðsamaus praneðimo, vy-ko svarbiausia ðios ðventës dalis – me-

daliais ir padëkomis buvo apdovanoja-mi karininkai, kariai savanoriai, poli-cijos darbuotojai, medicinos karo tar-nybos kariai. Lietuvos kariuomenësdienai skirtà ðventæ uþbaigë dviejø da-

liø koncertas: Lietuvos kariniø oro pa-jëgø orkestro (vadovas Rièardas Ku-kulskis) ir Vytauto Didþiojo universi-teto Muzikos fakulteto solistø.

Audronë KAMINSKIENË

Kauno Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje dalyvavo Lietuvos kariuome-nës águlø daliniai, LPKTS Kauno filialo nariai

Iðkilmingas minëjimas Kauno águlos karininkø ramovëje

Naujos knygos

Minint Lietuvos kariuomenës ákû-rimo 98-àsias metines, skaitytojus pa-siekë nauja knyga – „Alytaus apskritiespolicija 1918–1940 metais“. Ðiosmokslo monografijos autorius – isto-rijos magistras Kæstutis Noreika, gimæs1989 metais Prienuose, ðiuo metu gy-venantis Vilniuje. Knygos leidëjas –Alytaus teisësaugos ir teisëtvarkosmuziejus, tiraþas 400 egzemplioriø.

Alytaus teisësaugos ir teisëtvarkosmuziejaus valdybos pirmininkë AuraGrigaravièiûtë-Èesnulienë papasakojo:„Lietuvos policija turi savità, ilgà ir senàistorijà, kuri pasklidusi archyvuose,muziejuose ir asmeninëse kolekcijose.2004 metø geguþës 18 dienà, minintTarptautinæ muziejø dienà, Tarptautinëspolicijos asociacijos Lietuvos skyriausAlytaus poskyrio, vadovaujamo pirmi-ninko Albino Navicko, Alytaus policijos

Nauja knyga apie Alytaus apskrities policijà 1918–1940 metaisdarbuotojø profesinës sàjungos, atsto-vaujamos pirmininko pavaduotojo Sta-sio Jurgionio, ir Alytaus policijos sportoklubo ,,Aukuras“ su prezidentu ÐarûnuMiliausku iniciatyva atidarytas Alytausteisësaugos ir teisëtvarkos muziejus sukaupiamu, puoselëjamu ir saugomu Lie-tuvos ir Alytaus policijos paveldu.

2014 metais naujai iðrinkta Alytausteisësaugos ir teisëtvarkos muziejausvaldyba pradëjo planuoti knygos apievietos policijos istorijà rengimà. Iki ðiolnebuvo paraðyta në viena istorinë mo-nografija apie Alytaus apskrities poli-cijos veiklà 1918–1940 metais, todëlmuziejus pasinërë á paieðkà… Istorijaineabejingas Kæstutis Noreika, jauanksèiau surinkæs istorinæ medþiagàapie Kauno apskrities policijà, remda-masis archyvuose ir muziejuose saugo-mais dokumentais, periodika ir amþi-

ninkø atsiminimais, atskleidë Alytausapskrities policijos gyvenimà 1918–1940 metais.

Didþioji dalis Alytaus teisësaugos irteisëtvarkos muziejaus sukauptos me-dþiagos atskleidþia sovietinio laikotarpiopolicijos pareigûnø gyvenimo ir darbotarpsnius. Siekiant surinkti kuo daugiauinformacijos apie Nepriklausomos Lie-tuvos nelengvà policininkø veiklos keliàir tradicijas, knygoje buvo pasirinktasnagrinëti 1918–1940 metø laikotarpis.

Ði knyga – puiki galimybë skaityto-jams ið arèiau susipaþinti su Alytaus ap-skrities policijos darbo ypatumais nuo Pir-mojo pasaulinio karo pabaigos iki Ant-rojo pasaulinio karo pradþios, pajusti tometo dvasià, prisiliesti prie praeities,svarbios dabarties ir ateities kartoms.“

Leidinyje atskleidþiamas sunkusAlytaus apskrities policijos organiza-

vimo etapas, apibûdinama nuovadødislokacija, analizuojama policijosveikla ir su tuo susijusios problemos,apraðomas teisëtvarkos struktûrø ap-rûpinimas tarnybai reikalingomis prie-monëmis, nagrinëjamas personalokomplektavimas ir apmokymas bei po-licijos likvidavimas po 1940 metø oku-pacijos. Prieduose pateikiama visø 11Alytaus apskrities policijos vadø, tar-navusiø 1918–1940 metais, portreti-nës nuotraukos, taip pat akimirkos iðpolicijos gyvenimo, uþraðytos paèiøpolicijos tarnautojø. Apraðyta ir pir-mosios 1940-øjø sovietø okupacijosaukos – policininko Aleksandro Ba-rausko (1899–1940) gyvenimo istori-ja. Knygos istoriografinæ vertæ padidi-na autoriaus sudarytos asmenvardþiøir vietovardþiø rodyklës.

Gintaras LUÈINSKAS

* *

Nr. 45(1211)

2016 m. gruodþio 2 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2016 m. gruodþio 2 d.Nr. 45 (1211) Tremtinys

Pabaiga.Pradþia Nr. 44 (1210)

Tarp vykstanèiøjø á uþsiená agentainesudarë daugumos. 1975 metais á ka-pitalistines ðalis vyko 12430 þmoniø, iðjø – 17 operatyvininkø, 247 agentai ir 674„patikimi asmenys“. Visi jie sudarë ma-þiau nei 10 procentø. Kai kuriais metais„patikimøjø asmenø“, vykstanèiø á uþsie-ná, buvo du kartus daugiau nei agentø. Jaisirgi bandyta remtis tiriant iðeivijà.

Daugiausia agentø su uþduotimissiøsta á JAV, nemaþai ir á kitas pasau-lio valstybes, pavyzdþiui, Vakarø Vo-kietijà, á kurià kasmet iðvykdavo deðim-tys slaptøjø bendradarbiø. 1983 metaisvien tik LSSR KGB 2 valdybos 3-as sky-rius siuntë 14 savø agentø su raðtiðko-mis uþduotimis á VFR. KGB aktyviaisiuntë uþverbuotuosius ir á Vatikanà,nes norëta juos átvirtinti baþnytiniuo-se sluoksniuose. Ðtai prieð ðvenèiantLietuvos krikðto 600 metø jubiliejø,LSSR KGB siuntë agentus: „Jurgá“,„Germantà“, „Gintautà“, „Petrà“ ir ki-tus, kurie tiesiogiai ar per treèiuosiusasmenis turëjo perduoti informacijà,kad religiniø iðkilmiø susiejimas su po-litiniais ávykiais neigiamai atsilieps Ka-talikø Baþnyèios padëèiai Lietuvoje.

Siunèiami á uþsiená agentai turëjobûti ið anksto patikrinti arba árodæ sa-vo patikimumà kituose darbuose. Pa-vyzdþiui, 1989 metais pas tëvà á uþsie-ná vyko agentas „Tulpë“, uþverbuotas„idëjiniu-patriotiniu pagrindu“ dar1962 metais jo motina buvo agentë „Ri-ga“, sesuo – agentë „Þibutë“. Prieð ið-vykstant jis buvo patikrintas, bet jákompromituojanèios medþiagos neras-ta. Praktika parodë, kad ne visi patik-rintieji agentai buvo patikimi ir sàþinin-gai vykdë uþduotis Vakarø ðalyse.

Istorija be „baltø dëmiø“

Kaip KGB kontroliavo iðvykstanèiuosius ið SSRSSlaptiesiems bendradarbiams buvo

skiriamos bendros ir konkreèios uþduo-tys, daþnai priklausiusios nuo konkre-taus asmens galimybiø. 1988 metais á uþ-siená vyko LSSR KGB Kauno skyriausagentas „Matulaitis“, kuriam 1-as sky-rius suformulavo tokias uþduotis: rinktiduomenis apie emigraciniø organizacijøfunkcionierius, emigrantus, turinèius ry-ðiø politiniuose sluoksniuose, dirbanèiussu jaunimu, palaikanèius kultûrinius ry-ðius, taip pat duomenis apie lietuviøemigraciniø organizacijø JAV gausu-mà, prieðtaravimus tarp emigrantø, jøprieþastis, kompromitavimo faktus irkita. Tai, galima sakyti, bendrosios uþ-duoties pavyzdys. Kitas klausimas, aragentas buvo pajëgus tai realizuoti.Todël retsykiais KGB dokumentuoserandama pastabø apie ðios srities dar-bo trûkumus, bûtent, ne visada, ski-riant uþduotis, bûdavo ávertinamosagento asmeninës savybës ir galimybës,neretai uþduotys buvo gremëzdiðkos irnekonkreèios, sunkiai ásimenamos.Kartais agento patikimumas rëmësi tikoperatyvinio darbuotojo subjektyvianuomone, o ne turimos apie já medþia-gos objektyviu ávertinimu. Ir nurodo-ma, kad agento siuntimas vyktø pagalplanà, o ne tik pagal atsiradusio agen-to galimybes ir norà iðvykti.

Be bendrøjø uþduoèiø, bûdavo ski-riamos ir konkreèios. Kartais agentas bû-davo nukreipiamas dirbti prieð konkre-tø þmogø. Ðtai 1984 metais á Anglijà vy-ko agentas „Tauragis“, kurio uþduotisbuvo susijusi su filosofu A. Ðtromu: uþ-megzti draugiðkus santykius su objek-tu, iðsiaiðkinti jo artimiausius planus,dalyvavimà „reakcinës“ lietuviø emig-racijos veikloje. Patarta agentui nebû-ti ákyriam, vengti tiesioginiø klausimø

ir pamokyta: „laikykitës tarybiniø pilie-èiø elgesio uþsienyje taisykliø, á galimasprovokacijas duokite ryþtingà atsakà“.Agentas „Charis“, be kitø uþduoèiø,nukreiptas tyrinëti diplomatà S. Lozo-raitá. Paþintá turëjo sustiprinti faktas,kad jie mokësi vienoje mokykloje.

Agentûrinëje praktikoje pasitaiky-davo taip, kad archyvinis (kuris forma-liai aktyviai nedirbo, o jo byla buvo pa-dëta á archyvà, bet esant reikalui KGBgalëjo pasinaudoti jo galimybëmis)agentas, vykdamas á uþsiená privaèiatvarka, negaudavo konkreèiø uþduo-èiø, o turëdavo tik rekomendacijas.

Þvalgyboje ir kontrþvalgyboje nau-dotasi agentø giminystës ryðiais ir paþin-timis. Bet ðiais atvejais saugumas turëjolabai pasitikëti savo bendradarbiais. Rei-këjo, kad agentas sàþiningai dirbtø agen-tûriná darbà neteikdamas pirmenybës as-meniniams jausmams. Ðtai agentas „Ot-to“ draugiðkai sutarë su VLIK valdybosnariu A. Sperausku, bet ðiuo atveju slap-tasis bendradarbis „Otto“ neturëjo sau-gumo pasitikëjimo – jis pats tikrintas.

KGB agentûra buvo áterpiama á ávai-rias delegacijas ar meno kolektyvus. 1982metais á uþsiená planavo vykti valstybinisansamblis „Lietuva“, Vilniaus Èiurlioniokvartetas, operos ir baleto teatro artis-tai, kamerinis orkestras. Tarp artistø irmuzikantø buvo 12 agentø ir 5 „pati-kimi asmenys“. Pastarieji turëjo iðsiaið-kinti prieðininko specialiøjø tarnybø ir„reakcinës“ emigracijos prieðiðkus sie-kius kûrybiniø darbuotojø atþvilgiu.KGB agentai delegacijø sudëtyje vyk-davo á susitikimus Vatikane, kad komp-romituotø lietuviø emigracinæ dvasinin-kijà ir kurstytø nesutarimus.

Archyvinës medþiagos studijos ro-do, kad á uþsiená vykstantys agentai tu-

rëjo bûti kompetentingi informacijosrinkikai, naujø kontaktø su iðeiviais ieð-kotojai. Vieðnagiø uþsienyje metu agen-tai nepajëgdavo gauti ypaè svarbios arkonfidencialios informacijos, o tuo la-biau paveikti procesus emigracijoje.Atvykstanèiaisiais ið LSSR bûdavo do-mimasi, bet jie nekëlë didelio pasitikë-jimo kai kuriems iðeiviams, ypaè VLIKnariams, kurie buvo radikaliai nusiteikænepalaikyti jokiø kontaktø su sovietineLietuva ir jos atstovais. Kai kuriems áJAV atvykusiems agentams pavykda-vo tik pasisveikinti su VLIK vadovaisar aktyviais nariais, todël nieko konk-retesnio iðsiaiðkinti nepavykdavo. Re-tais atvejais atskiriems agentams pasi-sekdavo susitikti ir ilgëliau pasikalbëti suðios organizacijos nariais. Pavyzdþiui,agentas „A. Girënas“, asmeniðkai kalbë-josi su K.Valiûnu, aptardami, komentuo-dami to meto situacijà Lietuvoje ir iðei-vijoje. Bet jokiø paslapèiø agentui nepa-vyko iðgauti. Kitos lietuviø iðeivijos or-ganizacijos, tarp jø ,,Santara–Ðviesa“,linko rodyti daugiau dëmesio atvykë-liams. Antra vertus, KGB ne visada re-aliai ávertindavo savo siunèiamø ben-dradarbiø galimybes rinkti informaci-jà vieðnagës uþsienyje metu. Agen-tams, neágijusiems asmeninio þmogauspasitikëjimo, buvo neámanoma iðsiaið-kinti rûpimus klausimus ar nuodugniaiiðklausinëti pirmàkart sutiktà asmená.O dauguma siunèiamø slaptøjø bendra-darbiø neturëjo iðankstinio pasitikëji-mo. Ilgesni susitikimai ávykdavo, kai or-ganizacijø narius sudomindavo ið Lie-tuvos atvykusio þmogaus áspûdþiai. To-dël jie ne visuomet þinodavo, kad ben-drauja su KGB uþverbuotu asmeniu,vykdanèiu slaptas uþduotis jø atþvilgiu.

(keliama á 7 psl.)

Lapkrièio 20 dienà Telðiø Ðvè. Mer-gelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèio-je buvo aukojamos ðv. Miðios uþ miru-sius ir gyvus buvusius politinius kali-nius, tremtinius, partizanus. Nuoðir-dþia malda padëkojome Vieðpaèiui,kad nematoma ranka parvedë á Tëvy-næ, padëjo áveikti sunkumus. Po ðv. Mi-ðiø Lietuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos Telðiø filialo nariai su-sirinko á Suaugusiøjø mokyklà, kur ávy-ko visuotinis ataskaitinis susirinkimas.Dalyvavo 58 filialo nariai ir bûrelis sve-èiø. Susirinkusiuosius pasveikinoLPKTS Telðiø filialo pirmininkë ReginaChmieliauskienë. Kanauninkas Andrie-jus Sabaliauskas palinkëjo visiems daugsveikatos, iðtvermës, stiprybës, bûtidëmesingiems vieni kitiems, Dievo pa-laimos. Telðieèius pasveikino LPKTSÐiauliø filialo delegacija, vadovaujamapirmininkës, LPKTS valdybos narësValerijos Jokubauskienës. Sveèiai iðÐiauliø pristatë savo veiklà ir padova-nojo didelæ árëmintà ðiais metais ávyku-sio sàskrydþio „Laisvë – tai turtas“ da-lyviø nuotraukà, kurios autorius – Edu-ardas Manovas. Telðiø Þemaitës gim-nazijos auklëtinës susirinkimo dalyviusnudþiugino literatûrine programa ir

LPKTS Telðiø filialo susirinkimasáteikë originaliai áamþintas prasmingasmintis. Susirinkusiesiems koncertavoTelðiø Treèiojo amþiaus universitetomoterø vokalinis ansamblis „Alegori-ja“ (vadovë – Daiva Lingienë).

Þemaitës gimnazijos istorijos mo-kytoja Vilija Vaièiulienë buvo apdova-nota LPKTS 2-ojo laipsnio þymeniu„Uþ nuopelnus Lietuvai“. Per trisde-ðimt pedagoginio darbo metø V. Vai-èiulienë ypatingà dëmesá skyrë jaunimotautiniam ir patriotiniam ugdymui, ties-dama tiltus tarp praeities ir dabarties, ug-dë jaunàjà kartà puoselëti tikràsias ver-tybes. Mokytojos ásitikinimu, „kaipþmogus be ðeimos, taip pilietis be Tëvy-nës negali jaustis visavertis“. V. Vaièiu-lienë kartu su gimnazistais aktyviai daly-vauja LPKTS renginiuose, pasitelkdamagyvuosius istorijos liudytojus, jaunimàsupaþindina su Laisvës kovø ir tremtiesistorija. Mokytojos paskatinti gimnazis-tai surinko ir suraðë Telðiø buvusiø trem-tiniø ir politiniø kaliniø prisiminimus.

LPKTS Telðiø filialo pirmininkëRegina Chmieliauskienë pristatë iðsa-mià metinæ veiklos ataskaità. Ypaèdþiugu, kad filialas persikëlë á naujaspatalpas Telðiø miesto seniûnijoje(Turgaus a. 7). Uþ tai esame dëkingi

Telðiø rajono savivaldybës merui Pet-rui Kuizinui, administracijos direkto-riui Sauliui Urbonui ir tarybos nariams.

Revizijos komisijos ataskaità pri-statë Aldona Gedmintienë. Filialo narysKæstutis Laukaitis pristatë su knygø pla-tinimu susijusias aktualijas. Pirmininkëspavaduotoja Aldona Gudienë paraginonarius paskatinti savo artimuosiusskirti 2 procentus gyventojø pajamømokesèio LPKTS Telðiø filialui.

Uþ kultûrinæ veiklà atsakinga Bro-nislava Bikniuvienë pratæsë pirminin-kës pasakojimà apie kultûrinius rengi-nius. Labai svarbus ávykis – paminklotremties aukoms atminti atidengimasprie Telðiø geleþinkelio stoties. Dþiu-gu, kad minëtoje vietoje buvo iðsaugo-

tas ir restauruotas medinis tremtiniøkryþius. Á Telðiø rajone Ðatrijos kalno pa-pëdëje kasmet rengiamà tradiciná sàskry-dá „Laisvë – tai turtas“ filalo taryba suk-vieèia gausø bûrá buvusiø Laisvës kovødalyviø ir tremtiniø ið ávairiø Lietuvos vie-toviø. Ðiais metais dalyvauta ádomiojekonferencijoje Ðilalës rajone „Vyres-nio amþiaus þmonës nëra naðta visuo-menei“. Su malonumu kasmet vyksta-me á sàskrydá Ariogaloje „Su Lietuvaðirdy“. Telðieèiai noriai prisijungia prieLPKTS rengiamø akcijø, dalyvaujavalstybiniø ðvenèiø minëjimuose.

Esame pasirengæ ir kitais metais uþ-siimti aktyvia veikla.

Bronislava BIKNIUVIENËLPKTS Telðiø filialo narë

333332016 m. gruodþio 2 d. Nr. 45 (1211)TremtinysÁvykiai, komentarai

Rinkimø aistros jau nurimo, visi su-sitaikë su rezultatais, Ramûno Kar-bauskio „Valstieèiø ir þaliøjø sàjunga“,á Premjero postà delegavusi SauliøSkvernelá, kurpia Vyriausybæ, vis susi-durdama su koalicijos partneriø kap-rizais. Kol kas jai sekasi neblogai, nesSeime nesusiformavo stipri opozicija.

Konservatoriai kalti be kaltësKuo toliau, tuo labiau aiðkëja liûd-

na tiesa, kurios Lietuvos þmonës neno-rëjo suvokti 1992 metais: komunistinënomenklatûra, atgavusi valdþià, tapsLietuvai sunkiu akmeniu, neleisianèiusparèiai þingsniuoti á Vakarø Europà,ið kurios ji buvo iðplëðta tiems patiemskomunistams padedant. Komunistainebûtø komunistai – keliskart pakeitu-si pavadinimà, vietiniø komunistø par-tija tarsi iðnyko, legitimizavosi, o atsa-komybës uþ kraðto naikinimà ir kola-boravimà nebeliko kam prisiimti. Tie-sa, „kaltieji“ buvo surasti (o kaip gi ki-taip, komunistai visada rasdavo kaltus– net vaikø darþelyje) – tai visø pirmanekenèiamas Vytautas Landsbergis,sugriovæs kolûkius, jam, þinoma, padë-jo megztosios beretës ir taip toliau. Tasatgavusios valdþià komunistinës no-menklatûros puolimas ant Nepriklauso-mybës vadovo buvo toks intensyvus, jogir ðiandien, vos iðgirdæ Landsbergiø pa-vardæ, daug kas ima dusti ið neapykan-tos, nepaisant to, kad prieð juos – vai-kaitis! Sakykite, kà norite, bet vienasið motyvø nebalsuoti uþ Tëvynës sàjun-gà-Lietuvos krikðèionis demokratus irbuvo vieno þmogaus pavardë. Ðtai kàreiðkia neteikti svarbos vieðiesiems ry-ðiams! O reikalas paprastas – ðventa vie-ta tuðèia nebûna. Tu neteiki reikðmës vie-ðiesiems ryðiams – teikia politiniai prie-ðininkai. Vos tik TS-LKD iðsirinkonaujà lyderá, kurio amþius nebuvoáprastas politiniame mûsø ðalies gyve-nime, politiniai mûsø partijos prieðinin-kai ëmë pulti – jie suprato, kad pirmiau-

Suformuoti Vyriausybæ – tai ne rinkimus laimëtisiai á TS-LKD gretas ásiliejæs jaunimasreiðkia galà Tëvynës sàjungai prieðin-gø partijø senajai nomenklatûrai.

Kas buvo, tai buvo, taèiau tai nereið-kia, kad puolimas baigtas – nors TS-LKD nelaimëjo rinkimø, tebegirdimjaunajam partijos lyderiui kaltinimusnebûtais dalykais. Ypaè èia garsiaiskamba liberalø balsas. Net kyla nege-ras átarimas – gal jie gavo dar vienà dë-þutæ, kad galinga opozicija Seime ne-susiformuotø? O pretekstas – „vël kal-tas Landsbergis“...

Ministrai – girdëti, bet toli graþu negeriausiuose tonuose

Premjerà Lietuvos valstieèiø ir þa-liøjø sàjunga (LVÞS), galima sakyti, tu-rëjo nuo pat pradþiø – juo tapo SauliusSkvernelis. Jo kandidatûrai neprieðta-ravo ir Prezidentë Dalia Grybauskai-të, patikëjusi jam formuoti vyriausybæ.Pagal koalicijos sutartá su socialde-mokratais, trys ministrø potfeliai ati-teko pastariesiems, o vienas – LVÞS,na, o kiti ministrai yra nepartiniai, ta-èiau patekæ á Seimà pagal LVÞS sàra-ðà (bet bûtø vaikiðkai naivu manyti,kad jie ið tikro yra nepriklausomi). Kaikurios pavardës mums jau girdëtos iðseniau, bet ne visada teigiamose isto-rijose. Ðtai bûsimasis Socialinës apsau-gos ir darbo ministras Linas Kukurai-tis pasiþymëjo skandale, kuris kilo prieðporà metø dël pasklidusios mados gim-dyti namuose: þinoma, kartà tai baigë-si tragiðkai, prieð teismà stojo moterys,propagavusios ðià madà – tai bendro-sios praktikos gydytoja 50-metë Dai-va Jakaitë ir 52 metø chemikë JurgitaInga Ðvedienë. Teismo verdiktà iðgir-sime gruodþio 23 dienà. Kol kas þino-ma, kad siûloma jas pripaþinti kaltomisdël neteisëto vertimosi ûkine, komer-cine, finansine ar profesine veikla. OKukuraitis su ðia istorija susijæs tuo,kad buvo ðiødviejø „pribuvëjø“ gynë-ju. Kà gali galvoti apie þmogø, kuris pa-

sitiki chemikës „profesionalumu“ aku-ðerijos srityje?

O ðtai kandidatas á Aplinkos minis-terijos ministrus Kæstutis Navickas, ei-damas á susitikimà su valstybës vado-ve D. Grybauskaite, turëjo jaustis ma-þø maþiausiai nepatogiai – juk tai jis„sukirto“ Prezidentæ 2011 metais dëljos iðsakytø þodþiø apie atominæenergetikà, faktiðkai sumenkindamasjà dël teiginiø apie atominës energe-tikos saugumà, ekologiðkumà ir pigu-mà. Na, bet kaip matëme, Preziden-të nematë reikalo prisiminti senø san-kirtø ir su bûsimu ministru bendravodraugiðkai ir dalykiðkai.

Buvæs Kazimiros Prunskienës pata-rëjas Bronius Markauskas, beje, vie-nintelis partinis LVÞS ministras,mums þinomas ið 2003 metø istorijos,kai, neatsiklausæs boso leidimo, su pro-testuojanèiais þemdirbiais blokavo ke-lius. Jei pamenate, tas keliø blokavimasbuvo populiari LDDP- LSDP taikomapriemonë kovoje su TS-LKD. Taigi2003 metais B. Markauskas blokavokelius be LDDP-LSDP leidimo ir uþ taibuvo patrauktas baudþiamojon atsako-mybën (kad þinotø, kas èia bosas).

Bet visø ádomiausia kova uþvirë dëlteisingumo ministro portfelio: social-demokratai á ðià ministerijà delegavoDariø Petroðiø, kuris tiko ir S. Skver-neliui, ir Prezidentûrai. Taèiau iðkilovienas dalykas – dar anksèiau Seimonarys Povilas Urbðys buvo pareiðkæs,jog kandidatas turëjæs tam tikrø reika-lø su Tauragës banditais (konkreèiai –„Ðviniumi“). Jokiø árodymø P. Urbðysnepateikë, tik vëliau vieðojoje erdvëjeaiðkino, ið kur susidarë tokià nuomo-næ. Neturëjo tokiø árodymø ir buvæs vi-daus reikalø ministras, o dabar – Prem-jeras – S. Skvernelis, taèiau D. Petro-ðius atsiëmë savo kandidatûrà „vardanðventos ramybës“. Socialdemokrataipasiûlë kità kandidatà – senbuvá JuliøSabatauskà, bûdami tikri, kad ilgame-

tis Seimo Teisës ir teisëtvarkos komi-teto pirmininkas yra „pats tas“ . Deja,R. Karbauskis pareiðkë, jog ir ði kan-didatûra yra nepriimtina, neva, neati-tinka naujos vyriausybës formavimoprincipø. Kodël neatitinka, galima tikpaspëlioti: ar neatitinka dël amþiaus(nors nëra net pensininkas), ar dëlankstesnës savo veiklos minëtame ko-mitete (bandë „pakiðti kiaulæ“ tuome-tiniam vidaus reikalø ministrui S.Skverneliui, neva, dël jo kaltës neásiga-liojusio Administracinio Kodekso,nors pats komitetas nustatë ministruinerealius ávykdyti terminus). Kaip be-bûtø, socialdemokratai neapsidþiaugëtokiu LVÞS sprendimu ir paskelbë, jogtai tëra vidinës LVÞS kovos rezultatas.Galiausiai socialdemokratai á teisingu-mo ministrus pasiûlë Juliø Pagojø,Valstybinës vartotojø teisiø apsaugostarnybos direktoriø. Tai, beje, bûtø jau-niausias Vyriausybës narys (28 metai).Ðis kandidatas tiko ir S. Skverneliui,kuris, be visø kitø pagyrimø J. Pagojui,ávardijo ir toká: „Þinantis ir Briuseliokoridorius“... Na, nebûtø buvæs social-demokratø ministras tas Skvernelis:svarbiausia yra þinoti koridorius – arBriuselio, ar Maskvos! Nepaisantnesklandumø, S. Skvernelio Vyriausy-bë bûtø galëjusi dirbti ir ne visos sudë-ties. Antradiená Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë patvirtino naujus ministrus.Lakoniðkai palinkëjo naujai Vyriau-sybei pateisinti þmoniø viltis. „Ti-kiuosi, kad neuþtruks ir Vyriausybëságaliojimø patvirtinimas Seime. Nau-jojo ministrø kabineto nariai teikiavilties, kad galima pereiti prie koky-biðkesnio valstybës valdymo negubuvo iki ðiol. Laukiame visi, kad buspademonstruota korektiðku politiniudialogu grásta kultûra. Linkiu patei-sinti þmoniø viltá turëti skaidrià ir at-sakingai dirbanèià valdþià“, – sakë D.Grybauskaitë.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Lapkrièio 21–27 dienomis NATOoro policijos funkcijas Baltijos ðalyse vyk-dantys naikintuvai keturis kartus kilo at-paþinti ir lydëti tarptautinëje oro erdvë-je virð Baltijos jûros skridusiø RusijosFederacijos kariniø orlaiviø.

Lapkrièio 21 dienà NATO oro po-licijos funkcijas Baltijos ðalyse vykdan-tys naikintuvai atpaþino ir palydëjotarptautine oro erdve virð Baltijos jû-ros ið Kaliningrado srities á Rusijos Fe-

Provokaciniai rusø orlaiviø skrydþiai vël suintensyvëjoderacijos þemyninæ dalá skridusius duorlaivius Su-27. Orlaiviai skrido be iðanksto pateikto skrydþio plano, ryðiosu skrydþiø valdymo centrais nepalai-kë, skrido be ájungtø atsakikliø.

Lapkrièio 22 dienà NATO oropolicijos funkcijas Baltijos ðalyse vyk-dantys naikintuvai atpaþino ir paly-dëjo tarptautine oro erdve virð Bal-tijos jûros ið Kaliningrado srities áRusijos Federacijos þemyninæ dalá

skridusá orlaivá IL-20. Orlaivis skri-do pagal ið anksto pateiktà skrydþioplanà, ryðá su skrydþiø valdymo cent-rais palaikë, taèiau be ájungto atsakik-lio. Tà paèià dienà NATO naikintu-vai perëmë tarptautine oro erdve virðBaltijos jûros ið Kaliningrado sritiesá Rusijos Federacijos þemyninæ daláskridusá Rusijos Federacijos orlaiváAn-26. Jis skrido pagal ið anksto pa-teiktà skrydþio planà, ryðá su skry-

dþiø valdymo centrais palaikë, taèiaube ájungto atsakiklio.

Lapkrièio 23 dienà NATO oro po-licijos funkcijas Baltijos ðalyse vykdan-tys naikintuvai atpaþino ir palydëjotarptautine oro erdve virð Baltijos jû-ros ið Kaliningrado srities á Rusijos Fe-deracijos þemyninæ dalá skridusá orlai-vá An-26. Orlaivis skrido pagal skry-dþio planà, ryðá su skrydþiø valdymocentrais palaikë, taèiau be atsakiklio.

Seimas priëmë Valstybës apdova-nojimø ástatymo pataisas, kuriomisnutarta nuo 2018 metø sausio 1 die-nos ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“medaliu ir vienkartine premija pa-gerbti motinas, pagimdþiusias ir uþ-auginusias bei gerai iðauklëjusias 5 irdaugiau vaikø. Ðiuo metu ði piniginëpremija siekia 290 eurø. Uþ teisës ak-

Penkis ir daugiau vaikø uþauginusioms motinoms – ordino„Uþ nuopelnus Lietuvai“ medalis ir vienkartinë premija

to pakeitimus balsavo 113 Seimo na-riø, balsavusiø prieð nebuvo, susilai-kë 1 parlamentaras.

Kaip teigiama dokumento aiðkina-majame raðte, motinø, pagimdþiusiøir uþauginusiø bei gerai iðauklëjusiø5 ir daugiau vaikø ir kurioms pagalValstybiniø pensijø ástatymà yra pa-skirtos antro laipsnio valstybinës

pensijos, yra apie 10 tûkstanèiø. „Pri-ëmus ástatymo projektà ið viso reikë-tø apie 2,9 milijono eurø. Kiekvienaismetais vidutiniðkai apdovanojamos45 motinos“, – paþymima aiðkinama-jame raðte.

Pagal dabar galiojanèius ástatymustaip pagerbiamos motinos, kurios pa-gimdë, uþaugino bei gerai iðauklëjo 7

ir daugiau vaikø.Ðià ástatymo pataisà parengë Sei-

mo Peticijø komisija, atsiþvelgda-ma á priimtà Seimo protokoliná nu-tarimà tenkinti pareiðkëjo Prancið-kaus Zinkevièiaus peticijoje pa-teiktà pasiûlymà.

Parengta pagal KAM, LRSinformacijà

44444 2016 m. gruodþio 2 d.Nr. 45 (1211) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Padëka

Garbingo jubiliejaus proga sveikiname LPKTS Varënos filialo nares:Irenà Ievà RADÞIUVIENÆ – 80-ojo,Zojà MOROZ – 65-ojo. Linkime stiprios sveikatos ir Dievo palaimos.

LPKTS Varënos filialas

Dëkojame knygos „Tremties vaikai“ III tomo leidybai paaukojusiems:Èeslovui Markevièiui – 40 eurø,Vytautui Raèkauskui – 10 eurø.

LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

„Tremtinio“ 43-iame numeryje per-skaièiau Alfonso Seniko straipsná,,Amerikos balso radijas þadino Lais-vës viltá“, ir atmintyje iðkilo prisimini-mai apie buvusá bendradarbá trumpa-bangininkà Alfonsà Senikà.

Praëjusio amþiaus septintame de-ðimtmetyje Lietuvos veterinarijos aka-demijos radijo mazgas praneðinëdavovietos þinias ir naujienas, o diskotekømetu transliavo ðokiø muzikà.

Radijo mazge ðeimininkavo aukðtasjuodbruvas jaunuolis, su kuriuo arèiaususipaþinau jau vëliau, kai jis buvo paskir-tas á Maþeikiø valstybinæ veislininkystësstotá vyriausiojo zootechniko pareigoms.

Veislininkystës stoties direktoriusKostas Gedgaudas buvo surinkæs sto-ties kolektyvà ið buvusiø politiniø ka-liniø ir tremtiniø. Nebuvo në vienokomjaunuolio ir në vieno komunistøpartijos nario. Tai siutino rajono val-dþià, bet ámonë dirbo gerai, vykdëmeplanus, tad prisikabinti nebuvo prie ko.

Gavæ komandon naujà vyr. zootech-nikà, nesupratome jo, atrodë átartinas,nes keletà kartø vyko á saugumà. Vë-liau ilgas valandas praleisdavom kartustoties laboratorijoje. Taip suþinojau,kad jis – trumpabangininkas – mëgë-jas, o saugume turëjo uþregistruotisavo radijo stotá. Suþinojau ir jo áspû-dingà nuslëptà praeitá.

1941 metais maþametis Alfonsas sumotina iðtremtas á Tomsko srities Parbi-go rajono Svetlozelionojos kaimà. Tëvas1943 metais þuvo Reðotø lageryje.

1947 metais septyni lietuviø vaikai:aðtuoniolikos metø Gytis ir trylikme-

Istorija apie labai dràsius vaikus

të Regina Þemaièiai, septyniolikmetisVytautas ir vienuolikmetis Juozas Gel-gotos, trylikmetis Kostas Radzevièius,dvylikmetis Jonas Dinsmonas ir trylik-metis Alfonsas Senikas ið Svetlozelio-nojos sutarë bëgti á Lietuvà.

Kvapà stingdanti vaikø dràsa galë-tø bûti puikiausias siuþetas aðtriamnuotykiø filmui ar paaugliø romanui.

Tëvø su baime ir ðirdgëla palaimin-ti, jaunieji bëgliai iðvyko á tolimà ir pa-vojingà kelionæ. Jø laukneðëliuose te-buvo duonos dþiûvësiø ir druskos... Iðsuriðtø ràstø pagamintu plaustu vaikainuo Parbigo upës aukðtupio pasiekëþiotis á Èajos upæ. Alfonsas Senikas ne-pamena, kaip jie pateko á garlaiviukà.Plaukë Èajos, Obës ir Tomos upëmis,buvo kelionëje apvogti... Vis dëlto pa-siekë Tomskà. Toliau per didelius var-

gus keliavo geleþinkeliu á Novosibirs-kà. Bilietams pirkti reikëjo dokumen-tø, o jø dokumentai tebuvo tik mokyk-liniai paþymëjimai... Novosibirske, kolgavo bilietus, stoties prieigose (lauke)iðgyveno savaitæ, o atvykæ á Maskvà –visiðkai ástrigo. Þmoniø minios, milicijatikrina dokumentus, gaudo bëglius.Jaunøjø keleiviø bûrelis iðkriko.

Alfonsas, likæs vienas, prisiglaudëprie benamiø rusiukø. Jø pamokytas áKaunà parvaþiavo uþsiropðtæs ant vago-no stogo, o kad bûtø sunkiau pastebëti,ásitaisë arèiau garveþio ir pasislëpë jo dû-muose. Taip pasiekë Kaunà. Buvo su-ðalæs, iðbadëjæs, pajuodæs nuo dûmø irjø iðgrauþtomis akimis. Kirpyklos kir-pëjas, pasigailëjæs Alfonso, já nuprau-së, praplovë akis. Toliau Alfonsas pës-èiomis pasiekë tetà, gyvenusià Iðlauþe.

Kurá laikà slëpësi, vëliau prisista-tæs apylinkës pirmininkui, kaip kito(bendrapavardþio) Seniko sûnus, ga-

vo pirminá dokumentà ir pradëjo lan-kyti mokyklà.

Baigë Lietuvos veterinarijos akade-mijà. Maþeikiuose sukûrë ðeimà, vëliauiðvyko gyventi á Papilæ, dirbo paukðti-ninkystës ûkyje vyr. zootechniku.

Apsilankæs Tauro partizanø apygar-dos muziejuje Marijampolëje, pamaèiaupaveikslà (pieðtà vieno tos bëgliø grupësnario Vytauto Gelgotos), vaizduojantájaunuosius bëglius ant plausto Parbigoupëje ir juos iðlydinèius tëvus.

Vaþiuodami pro Iðlauþà, uþsukomepas mielà ir seniai matytà draugà Alfon-sà. Prisiminëme jaunystës vargo dienasAltajuje ir Komijoje, ir graþø bendra-vimà Maþeikiuose.

Alfonsas dar ir dabar uþsiiminëjatrumpabangyste. Ðiuo pomëgiu uþkrëtëþmonà Danutæ ir sûnø Dariø, kurisðiandien Lietuvos kariuomenëje pritai-ko radisto þinias.

Albertas RUGINIS

Alfonsas Senikas

Pabaiga.Pradþia Nr. 44 (1210)

Sunki kelionë1941 metø birþelio 16 dienà visus

Vilniaus Lukiðkiø kalëjimo kalinius,kuriø buvo keletas tûkstanèiø, iðgabe-no á geleþinkelio stotá ir sulaipino á pre-kinius vagonus. Mes visi, uteniðkiai,papuolëm á vienà vagonà.

Iki Vorkutos dar nebuvo baigtastiesti geleþinkelis, todël mûsø eðelonàiðlaipino 500 kilometrø nuo Kotlaso,prie Peèioros upës, Koþvoje, kur buvoVorkutos lagerio padalinys. Ten suti-kau ið Kauno kalëjimo kitame vagoneatveþtà vidaus reikalø viceministrà pul-kininkà B. Ðtencelá, kuris mane paþinoir pasisveikino. Su Ðtenceliu porà kar-tø buvau susitikæs tarnybos reikalais.

Po penkiø parø mus iðplukdë barþo-mis Peèioros upe. Barþoje atsidûriaugreta pulkininko Ðtencelio. Jis buvodaug iðgyvenæs, daug kur buvæs, daly-vavæs 1914–1918 metais rusø–vokie-èiø kare, turás generalinio ðtabo pulki-ninko laipsná, Lietuvoje buvo aukð-tesniøjø karininkø kursø virðininku,vëliau – generaliniu Lietuvos konsuluAustrijos sostinëje Vienoje. Hitleriuiokupavus Austrijà, gráþo á Lietuvà irbuvo paskirtas Vidaus reikalø vicemi-nistru. Barþoje, be politiniø kaliniø, ne-maþai buvo kriminaliniø, kurie politi-nius kalinius visaip skriausdavo.

Kelionë tæsësi apie 10 parø, nuplau-

Mano gyvenimo istorijakëme apie 700 kilometrø. Barþos nie-kur nestodavo. Kaliniai pradëjo sirgtidizenterija. Paskutinæ dienà ir að sune-galavau. Taigi deðimtà kelionës dienàpasiekëme prieplaukà Usà. Mus suso-dino á siaurojo geleþinkelio platformasir vakarop nuveþë á lagerio centrà –Vorkutà. Vorkutoje tuoj visiems atveþ-tiesiems iðdavë po gerà „paikæ“ duonos,gerà silkæ ir pakankamai karðto virin-to vandens. Valgyti visai nenorëjau, to-dël duonà ir silkæ atidaviau draugams.Pavalgius, visus nuvedë á pirtá. Pirtyjefelèeris pamatavo temperatûrà – ji bu-vo pakilusi iki 39,8 laipsniø. Neturëjaujëgø ne tik nusiprausti, bet ir nusivilk-ti. Felèeris paskyrë sanitarà, kuris ma-ne nurengë, nuprausë, aprengë ir su vi-sais mano daiktais nuvedë á netoli bu-vusià ligoninæ. Kità dienà mane pradë-jo gydyti vidutinio amþiaus gydytoja –duodavo po keletà nemaþø tableèiønuo viduriavimo. Valgydino gerai ir ne-maþai. Taip praslinkus trims savaitëmsvisiðkai pasveikau ir ið ligoninës buvauiðraðytas.

Lageris – beprasmë kankynëApgyvendino kriminaliniø kaliniø ba-

rake. Á darbà – árengti aerodromo, vary-davo 4–5 kilometrus. Valgyti duodavo dukartus: duonos po 500 gramø, surûdiju-sià silkæ arba gabalëlá prastos þuvies irsriubos be jokiø riebalø. Dirbti reikëda-vo po 14 valandø, be jokiø poilsio dienø.

1941 metø rugsëjo 20 dienà mane,

Samà, Adomaitá (kitus zarasieèius pa-liko Vorkutoje) nuveþë á Usà árengtiaerodromo. Ið viso nuveþë 700 kaliniø,ið kuriø 200 politiniø, 500 – kriminaliniø,paimtø ið izoliatoriø. Nuveþæ á Usà sutal-pino visus viename, su trijø aukðtø gul-tais, cemento sandëlyje, stovinèiame antupës kranto. Buvo jau truputá paðalæ irpasnigæ. Mûsø, lietuviø, 40 þmoniø bri-gada uþëmëme gultø antro aukðto vie-tas. Buvo tik dvi maþos geleþinës kros-nelës, prie kuriø kriminaliniai mûsø, po-litiniø, në artyn neprileido. Á darbà vary-davo tris kilometrus, o parëjus ið darboir pradëjus valgyti, daþnai kriminaliniaiiðtraukdavo ið rankø duonà ir nubëgda-vo savøjø tarpan. Pasiskøsi nebuvo kam.

Gyvenant tokiomis sàlygomis, uþ-puolë utëlës, daugelis susirgo dizente-rija, niekas jokios medicininës pagal-bos neteikë. Nors buvau optimistas, ta-èiau po trijø visiðkai alkanø dienø, bu-vau nustojæs vilties, kad kada nors su-lauksiu pagerëjimo, o tokios koðmarið-kos sàlygos – tai ne gyvenimas, o bepras-më kankynë. Tos paèios dienos vakare,gulëdamas, suplanavau kità dienà èia pattekanèioje upëje nusiskandinti.

Kità dienà ið pat ryto du jauni vyrai,vienas – èekas, kitas – vakarø ukrainie-tis, dël tokiø pat prieþasèiø kaip ir að,buvo pasiruoðæ nusiþudyti. Vienas ðo-ko upën – nusiskandino, antras – kritopo siaurojo geleþinkelio garveþiu, ku-ris já mirtinai suþalojo, tad að savo su-manymà skandintis atidëjau tolesniam

laikui, laukdamas kokiø nors pasekmiødël tø saviþudybiø. Tos paèios dienà va-kare mûsø bûste apsilankë lageriopunkto virðininkas ir operatyvinis ága-liotinis suþinoti, dël kokiø prieþasèiøkaliniai pradëjo þudytis. Kai minëti va-dovai áëjo, mes visi, politiniai kaliniai,juos apsupome. Kai ðie uþklausë, vien-balsiai pareiðkëme, kad jei tokiomiskoðmariðkomis sàlygomis mus ir toliaulaikysite, tai artimiausiomis dienomisgalite tikëtis daugiau saviþudybiø, nestaip gyventi daugiau nebegalime. Mû-sø kategoriðkas pareiðkimas, matyt,paveikë vadovus, nes kità ankstø rytàvisus politinius kalinius ið to nelaimin-go sandëlio perkëlë á kità zonà, esan-èià uþ poros kilometrø.

1942 metø pradþioje kriminaliniaiið visø pareigø: sandëliø, virtuviø, ke-pyklø ir kitø, buvo paðalinti ir á jø vie-tas paskirti politiniai kaliniai. Pradëjusdirbti politiniams kaliniams reikalaituojau susitvarkë ir lageriø vadovai jødarbais bûdavo patenkinti.

Iki 1946 metø lageriuose gyvenimasbuvo nepaprastai sunkus. Dël ilgo, bejokiø poilsio dienø varginanèio darbo,maþo kiekio maisto, gana daug kaliniømirë. 1946 metais pradëjo tvarkyti ba-rakus: uþdëjo lubas, iðkirto langus, ið-ilginius gultus pakeitë vagonø sistema,iðtinkavo sienas ið vidaus ir iðorës, pra-dëjo duoti patalynæ. Taigi buitinës sà-lygos þymiai pagerëjo.

(keliama á 8 psl.)

555552016 m. gruodþio 2 d. Nr. 45 (1211)Tremtinys

Tæsinys.Pradþia Nr. 44 (1210)

Jonas Rutkauskas gimë 1933 me-tais, tad jau pradëjo devintà deðimtá.Apie sunkias pokario dienas pasakojasu dideliu liûdesiu, nes tada jo ðeimàuþgriuvo ne tik skurdas, okupantø þiau-rumas, bet ir broliø netektys.

Jo tëveliai Mykolas ir Marija (Kan-cieriûtë) Rutkauskai gyveno Menðtra-kio kaime, nuo Igliaukos nutolusiame tikpustreèio kilometro. Kaþkada èia gyve-no daugiau kaip ðimtas þmoniø, buvo vi-si draugiðki, darbðtûs, iki 1954 metø kai-mas buvo net apylinkës centras. Tëvelispaveldëjo 12 hektarø ûká. 1926 metaisjaunai ðeimai gimë sûnus Petras, taèiaureikëjo iðmokëti broliams ir seserimsdalis, pasogas. Tad vyras susidëjo bûti-niausius daiktus á lagaminà, atsisveikinosu jauna þmona ir iðplaukë per Atlantàá Argentinà, kad uþsidirbtø pinigø ûkiuisutvarkyti ir bûtiniausioms iðlaidomsûkiui modernizuoti. Dvejus metus tensunkiai dirbo, taèiau, kai 1929-aisiaissugráþo á Igliaukà, gyvenimas tarsi ir pa-gerëjo. Sodybà pamëgo gandrai: vienaspo kito pasaulá iðvydo dar devyni vai-kai. Visus pratino prie darbo, mokë do-ros, darbðtumo ir sàþiningumo. Aldo-na ðá pasaulá iðvydo 1930-aisiais, dar podviejø metø – ir Juozas. Vaikai lankëpradþios mokyklà Ðventragyje, ásikûru-sià Vaicekauskø namuose. Jà baigus,laukë mokyklos suolas Igliaukoje.

Kai 1944 metø vasaros pabaigoje pa-sirodë vokieèius stumianti á vakarus ru-sø kariuomenë, Mykolas Rutkauskassunerimo. Prasidëjo jaunuoliø ðauki-mas á Raudonàjà armijà, nepaklusniø-jø gaudymas ir þudymas. Nors Petruidar nebuvo aðtuoniolikos, taèiau ta ri-ba artëjo. Siekdami apsaugoti sûnø nuoþûties svetimoje þemëje, Rutkauskaisuþinojo, kad Akelaièiai, pas kuriuosMarijampolëje gyveno gimnazijoje be-simokanti brolio dukra, dirba kilnoja-moje karo ligoninëje, kurioje dirbantysvyrai nuo karo prievolës atleisti. Per-davë jiems, kad Petras gali dirbti pagal-binius darbus, su vadovybe susitarë.Tad aðtuoniolikmetis sûnus iðvyko áMarijampolæ, ryðiai su juo nutrûko.

Po pusmeèio toji karo lauko ligoni-në pasitraukë su frontu á Rytø Prûsijà.Deja, po keliø mënesiø ðeima gavo þi-nià, kad vaikinas mirë trûkus apendi-citui. Sako, gydytojai padarë operaci-jà, taèiau per neþinojimà sanitarai jamdavë pieno, nuo kurio organizmas uþ-sikrëtë. Palaidojo vaikinà greta þuvu-siø sovietiniø kareiviø: tik tuos uþkas-davo be karstø, su kareiviðkomis ser-mëgomis, o Petrui Akelaièiai suradokarstà. Suþinojæ apie nelaimæ, Rut-kauskai sumanë parsiveþti pirmagimiosûnaus palaikus á Igliaukà. Taèiau taipadaryti nebuvo taip paprasta: sunkiaigavo leidimà, raðë deðimtis praðymø netik á Vilniø, bet ir Maskvà, kol PetroRutkausko kûnas buvo parveþtas am-þinam poilsiui á tëviðkæ…

Prasidëjo partizaninis karas. Á Rut-kauskø sodybà daþnai uþeidavo partiza-nai. Ið pradþiø jø bûriai siekë iki pusðim-èio kovotojø, stribai ir kareiviai bijojo sto-ti á mûðius. Kaime jie ir nakvodavo, pa-likæ sargybà pabirdavo bûreliais pas ûki-ninkus. Jonas Rutkauskas mena jø þy-

Okupacijos metai Igliaukoje

gius po apylinkes.Ið Maèiuliðkiø partizanavo Alabur-

dø þentas Lekeckas, kuris daþnai atklys-davo pas Rutkauskus. Þinios apie tai,kad pas Rutkauskus ir Petrà Krasnickàapsilanko partizanai, pasiekë stribus irenkavëdistus. Kartà, jau apie 1948 me-tus, jie apsupo Rutkauskø sodybà, kratëpastatus, badë ðampalais þemæ ir prëslus,pylë vandená tikëdami rasti bunkerá supartizanais. Nusviedë ðuns bûdà, viskàmëtë á ðalis. Tà dienà tëvelis dirbo mið-ke, mama buvo pas brolá Jonà Kancieriø.Namuose buvo likæs penkiolikmetis Jo-nas su maþesniais vaikais. Kareiviø pas-tangos buvo bevaisës, nes tuo metu so-dyboje jokio bunkerio nebuvo. Pradëjotardyti paauglá taip, kad ne kiekvienas su-augæs tokius kankinimus iðtvertø…

„Nuo pat pirmøjø taip vadinamo„tardymo“ minuèiø buvau smarkiaimuðamas, – pasakoja Jonas Rutkaus-kas. – Klausinëjo, kur bunkeris, grasi-no, kad jei nepasakysiu, atsidursim Si-bire. Smûgiai buvo negailestingi. Tylë-jau, nes nieko neþinojau… Pasiëmëspragilà ir ëmë talþyti ðonus. Verkti ne-leido, burnà uþkiðo kepure. Netekausàmonës. Apipylë vandeniu, o atsigavusámuðë toliau… Patys pavargo, tad ëmësimamos ir keturiolikmetës sesers Mary-tës. Jas smaugë kambaryje, vaikams ma-tant. Èiupo ir maþylius, sakë, uþmuð,jei tylësim. Mamà iðsiveþë á Igliaukà,kruvinà Marytæ uþdarë tvarte, o durisuþkabino. Ta drebëjo nuo ðalèio ir bai-mës. Ið pradþiø bijojo ðauktis pagalbos,tik garsiai inkðtë. Kai netekusi viltiespradëjo rëkti, pro ðalá ëjæs kaimynasPetras Simonaitis jà iðgirdo ir iðleido.Pamatë prie trobos sudraskytus mamosaustus rankðluosèius, paklodes, buvopalikti tik susmirdæ kareiviðki autai.“

Atëjo neramios dienos, manë, kadteks iðkeliauti á Sibirà. Kai tvërë kolû-kius, tai nesiprieðino, nes þinojo, kadvienas þodis gali nulemti gausios ðei-mos lemtá. Atëmë þemæ, gyvulius. De-ðimèiai vaikø leido laikyti tik vienà kar-vutæ. Bado ðmëklos visi iðvengë tik to-dël, kad Mykolas Rutkauskas ásigud-rino kità maitintojà laikyti miðke, nie-kam neþinant. Tëvai sunkiai dirbo ko-lûkyje. Þinoma, uþ darbadienius niekonegavo. Ir Jonukas pradëjo ten dirbti,paskui jam pasisekë ásidarbinti melio-racijoje, kur jau mokëjo atlyginimà.

Partizaninis judëjimas ðiame krað-te slinko á pabaigà. Vienas ið paskuti-

niø ðiose apylinkëse partizaninæ kovàpuoselëjusiø partizanø buvo VytasMenkevièius-Spyglys (1930–1952) iðÐakaliðkiø kaimo, Tauro apygardosGeleþinio Vilko rinktinës vadas. 1952metø birþelio 24 dienà Prienø ðile,Juodraistyje (Ðilavoto apylinkë) jis þu-vo stovyklavietëje kartu su penkiaispartizanais: Albinu Banislausku-Kla-jûnu, rinktinës vado adjutantu VincuBraþinsku-Smaugliu, rinktinës ðtabonariu Pranu Kiþiu-Viliumi, Kostu Mar-èiulaièiu-Slampa, Dainiumi, VincuNaviku-Dëde ir Antanu Ðalèiumi-Ðve-du. Antrojo MGB Prienø rajono sky-riaus agentai smogikai uþpuolë juosmieganèius. Nuþudæ inscenizavo kari-næ èekistinæ operacijà. Dar tris dienassiautë apylinkëse, ieðkodami likusiø gy-vø partizanø. Þuvusiøjø partizanø uþ-kasimo vieta neiðaiðkinta.

Kostas Marèiulaitis-Slampa, Dai-nius (1933–1952) buvo kilæs ið neto-limo Stuomanø kaimo, prieð dvejus me-tus buvo þuvæs jo brolis Justinas-Mil-þinas, Vytautas-Vëjas krito kovoje suokupantais 1951 metø sausio 14 dienà,o Klemensui-Karaliûnui likimas lëmëpaaukoti gyvybæ prie Amalvo eþeroprieð pat brolio Kosto þûtá. Tad keturibroliai Marèiulaièiai þuvo nelygiojekovoje su okupantais.

Istoriniai ðaltiniai teigia, kad 1951metø pabaigoje Tauro apygardos teri-torijoje pradëjo veikti partizanais pa-sivadinusiø MGB agentø-smogikø gru-pë: Ira, Klevas ir Pilietis. Grupei buvonurodyta susisiekti su partizanais, ávi-lioti á þabangas Kæstuèio tëvûnijos va-dà Albinà Valerà Bieliûnà- Kabelá ir ki-tus partizanus, siekiant juos uþverbuo-ti, o jei nepasiseks, tai nuþudyti. 1952metø sausio 3 dienà Kabelis buvo suim-tas, o po savaitës tapo iðdaviku agentu „Va-riagu“. Tikëtina, kad su smogikø veikla bu-vo iðprovokuoti ávykiai Igliaukoje, apie ku-riuos pasakojo Jonas Rutkauskas..

...Buvo jau 1952-ieji. Jau maþai or-ganizuoti vyrai slapstësi. Þmonës þino-jo, kad retsykiais atklysdavo kitø kraðtøpartizanai, taèiau jau, deja, nepatikimi,vyko þudynës. Ðtai tada menðtrakietispartizanas Vytautas Galinis sumanësuburti jaunus vyrus á pasiprieðinimoorganizacijà, net pavadinimà jai buvosugalvojæs – „Laisvës audra“. Þadëjoapmokyti pasiprieðinimo okupantamsgudrybiø. Sudarë sàraðà, praðë kuria-mos organizacijos narius pasiraðyti.Ðiandien Jonas Rutkauskas mano, kadtai buvo saugumieèiø gudrybë, arba or-ganizacijoje veikë provokatorius, nesgreitai berniokus suëmë. Pateko jis suJonu Þilioniu ir kitais pas Marijampo-lës saugumieèius. Reikëjo ieðkoti iðei-ties, nes jiems grësë bausmë, nors ir bu-vo nepilnameèiai. Kadangi metais vy-resnis brolis Juozas po sunkios ligosbuvo miræs, todël vaikinas ir pradëjoátikinëti saugumieèius, kad tai jo bro-lis buvo sàraðe, o jis tik per nesusipra-timà kaltinamas priklausæs kuriamaipogrindinei organizacijai. Palaikæ ku-rá laikà kameroje, Jonà iðleido, o Vy-tautas Galinis buvo nuteistas ir ilgusmetus kalëjo Sibiro lageriuose. Beje, jotëvai sodyboje glaudë partizanus, èiasuimta partizanø ryðininkë KazimieraVarkalaitë, Algirdo Varkalos-Þaliuko,

Daumanto (1924–1948) sesuo.Jau 1952 metø gruodþio 3 dienà

areðtuotas Menðtrakio kaimo gyvento-jas Petras Krasnickas-Diedukas, par-tizanø rëmëjas, nuteistas kalëti 25 me-tus. Partizanas Bronius Petkevièius(1921–1955) ið Pajiesio buvo Birþeliosukilimo dalyvis, partizanavæs nuo1944-øjø. Ir þuvo vienas ið paskutiniø-jø – 1955 metø birþelio 21dienà...

Jono Rutkausko gyvenimas buvokupinas iðbandymø. Dabar jiedu suþmona Aldona (Briaukaitë) gyvena Ig-liaukoje, tik kà atðventë bendro gyve-nimo penkiasdeðimtmetá, uþaugino dvidukras ir du sûnus. Sûnus Rimas gyve-na Marijampolëje, dirba policijoje, Da-rius laikinai iðvykæs á Norvegijà, duk-ros Daina Kirtiklienë ir Lina Naujokai-tienë – Kaune. Dþiaugiasi senoliai de-vyniais vaikaièiais. Visà sovietmetáRutkauskø vaikai lankë baþnyèià, ber-niukai patarnaudavo ðv. Miðioms. To-kiai tarnystei juos paskatinæs ðviesiosatminties mons. Alfonsas Svarinskas,1971–1976 metais buvæs Igliaukos Ðv.Kazimiero parapijos klebonu. Vietosmokyklos direktorë Marija Þelvienëbuvo didelë okupantø pagalbininkë.Smerkë tikinèius vaikus ir jø tëvus, juossekë, o kai vyresnysis Jono sûnus Ri-mas baigë mokyklà, tai paraðë tokiàcharakteristikà, kad niekur vaikinasnebûtø galëjæs mokytis. Visa laimë, kadir tada buvo Lietuvos patriotø. Ir Jonàsaugumas ne kartà tampë, reikalauda-mas pasakyti, kà per pamokslus kunigasA. Svarinskas kalba apie situacijà Lietu-voje, ar smerkia juos, parsidavëlius.Þmogus tik atsakydavo, kad baþnyèiàlankàs, taèiau kunigas kalba tik apie tikë-jimo tiesas, meilæ Dievui, dorà ir tiesà.

Mus po Igliaukà lydëjæs VytautasRaèkauskas prisiminë, kad su JonoRutkausko seserimi Salomëja mokësivienoje klasëje. Iðtekëjusi ji augino dusûnus. Vienas jø – Vytautas Prajara. Vai-ku bûdamas patarnaudavo ðv. MiðiomsIgliaukos baþnyèioje, kurias aukodavokunigas Alfonsas Svarinskas. Dël to bu-vo persekiojamas. Dabar – kanauninkas,Meteliø klebonas, Lazdijø dekanas.

(bus daugiau)Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Jonas Rutkauskas

Vytautas Raèkauskas

66666 2016 m. gruodþio 2 d.Nr. 45 (1211) TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Jonas Naliveika1932–2016

Gimë Pasvalio r. Krinèino k. ûkininkø ðeimo-je. 1951 m. su tëvais, broliu ir seserimi iðtremtasá Tomsko sr. Teguldeto r., Staro Ðumilovo miðkøpramonës ûká. 1958 m. gráþo á gimtàjá Krinèinà,taèiau savo namø neberado – gyvenamasis namasbuvo nugriautas, klëtelë iðveþta á Pasvalá. Priglau-dë artimieji, gyvenæ Linkuvoje. Linkuvoje Jonassukûrë ðeimà, pasistatë namà, uþaugino ir iðleidoá mokslus keturis vaikus, sulaukë ðeðiø vaikaièiø.Buvo aktyvus LPKTS Pakruojo filialo narys.

Uþjauèiame þmonà, vaikus, vaikaièius ir artimuosius.LPKTS Pakruojo filialas,

Buvæ Staro Ðumilovo tremtiniai

Birutë Jackuvienë1931–2016

Gimë Raseiniø r. Macenkiðkiø k. 1951–1956 m. kalëjo Kuibyðevo ir Molotovo sr. mirtieslageriuose, dirbo Belamoro kanalo statybose. Bu-vo nuteista uþ paraðytà sakiná laiðke: „Neamþinas vi-sø tautø tëvas ir po jo mirties namo sugráð brolis“. Josbrolis – partizanas Kæstutis Bersënas-Stirniukastuo metu kalëjo Norilsko lageryje. Birutë buvo ap-kaltinta pasikësinimu á SSRS vadovà Josifà Sta-linà. Nuo 1991 m. – LPKTS Kauno filialo narë.Buvo renkama á filialo tarybà. Aktyviai dalyvavo veikloje.

Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà, gimines, artimuosius.LPKTS Kauno filialas

Petras Gataveckas1926–2016

Gimë Panevëþio r. Barklainiø k. ûkininkø ðei-moje. 1947 m. buvo suimtas uþ partizaninæ veiklàir nuteistas. Kalëjo Sverdlovsko, Karagandos, No-rilsko lageriuose. 1955 m. iðleistas ið lagerio bu-vo paliktas tremtyje. 1957 m. gráþo á Lietuvà. Ap-sigyveno Panevëþyje. Prasidëjus Sàjûdþiui ásitrau-kë á aktyvià visuomeninæ veiklà. Susikûrus LPKTSPanevëþio skyriui buvo aktyvus tarybos narys, vë-liau – filialo narys.

Palaidotas Panevëþio Ramygalos gatvës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, vaikaièius ir artimuosius.

LPKTS Panevëþio filialas

Vytautas Jurgis Jakðtas1930–2016

Genovaitë Seniûnaitë-Jakðtienë1931–2016

Vytautas gimë Pasvalio r. Þoliðkiø k. ûkininkøðeimoje, kurioje augo trys broliai. 1949 m. kartu sutëvais buvo iðtremtas á Irkutsko sr. Taiðeto r. Suje-tichos gyv. Dirbo statybø organizacijoje. StudijavoIrkutske, ágijo inþinieriaus statybininko specialybæ.

Genovaitë gimë Panevëþio aps. Pumpënøvalsè. Moliûnø k. ûkininkø ðeimoje. 1949 m. kar-tu su tëvais ir seserimi buvo iðtremta á Irkutsko sr.Taiðeto r. Èeremchovo k. Vëliau persikëlë gyven-ti á Sujetichos gyv., ten mokësi ir dirbo. Susipaþi-no su Vytautu, iðtekëjo.

1959 m. gráþo á Lietuvà, apsigyveno Panevëþyje.Iki pensijos dirbo Panevëþio miesto savivaldybësÛkio ir eksploatacijos tarnyboje. Uþaugino sûnø.

Palaidoti Panevëþio Ramygalos gatvës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø su ðeima ir visus

artimuosius.LPKTS Panevëþio filialas

Konstantinas Kasparavièius1928–2016

Gimë Kauno aps. Garliavos valsè. Ilgakiemio k.ûkininkø ðeimoje, kurioje augo dar keturi broliaiir trys seserys. Trys vyresnieji broliai nuo 1944 m.tapo partizanais ir vëliau þuvo partizaninëje ko-voje. 1945 m. pavasará uþ partizaninæ veiklà ðei-mà nuspræsta iðtremti, o ûká konfiskuoti. Konstan-tinas pasirinko bûti savo broliø partizanø ryðinin-ku ir daug metø gyveno svetima pavarde. Nuo 2008metø buvo LPKTS Kauno filialo narys.

LPKTS Kauno filialas

Dar vienas Lietuvos tremti-nys iðkeliavo á Amþinybæ. KazysJuodeðka gimë 1931 metais va-sario 20 dienà Prienø rajone, Pa-kiauliðkiø kaime. Po sunkios li-gos mirë 2016 lapkrièio 21 die-nà, bûdamas 85 metø.

Kazio tëvelis Juozas Juo-deðka vedë Marijà Barðtytæ iratëjo á uþkurius: jaunieji Juo-deðkai nebuvo pasiturintys, tu-rëjo 16 hektarø þemës, taèiau,kaip ir visi darbðtûs lietuviaiûkininkai, kabinosi á gyvenimà– uþtvenkæ pro jø þemæ tekë-jusá upeliukà pasistatë malûnà.Bëgo metai, Lietuvà ir pasauláëmë gaubti juodos negandosdebesis, sugriaudamas þmoniølûkesèius ir niekais paversda-mas jø sunkaus triûso vaisius.Prasidëjo Antrasis pasauliniskaras, Lietuvai lëmæs deðimt-meèius trukusià okupacijà.Karo metais mirë Kazio tëve-lis, o po karo kiekvienas darbð-tus lietuvis tapo okupanto iðRytø idëjiniu prieðu – tokiu pa-vojingu, kad net vaikus oku-pantas laikë „liaudies prie-ðais“. 1949 metø kovo 25 die-nà 10 klasës mokinys Kazyskartu su 7 metais jaunesniubroliu, mama bei moèiute Ag-nieðka Barðtiene buvo iðtrem-tas á Irkutsko kraðtà, Þigalovokaimà. Kol pasiekë tremtiesvietà, traukiniu gyvuliniamevagone vaþiavo dvi savaites, opo to dar 500 kilometrø iðtisasdvi paras dardëjo sunkveþi-miu. Tremtyje prabëgo 13 gra-þiausiø jaunystës metø. Ten sulikimo drauge Birute Janulevi-èiûte sukûrë ðeimà. Jiems Sibi-re gimë trys dukterys: Irutë,Onutë ir Rûta. Dirbo kolûky-je, kaip ir visi tremtiniai lietu-viai, stebindami darbðtumu

Iðeina tremtiniø karta – jø darbai pasilieka

vietinius. Po dvejø tremtiesmetø mirë jo mylima moèiutëAgnieðka Barðtienë, kuri labaitikëjosi atgulti gimtojoje Lietu-vos þemëje. Deja...

Mirë Stalinas, atgijo viltisgráþti á Tëvynæ. Bet tai nebuvolengva – Lietuvoje ðeimininka-vo sovietai, kuriems tremtinyslietuvis taip ir liko liaudies prie-ðu. 1962 metais, kai dukromsbuvo septyneri, penkeri ir tre-ji metukai, Kazys ir BirutëJuodeðkai gráþo á Lietuvà. Të-viðkëje Kazys negalëjo prisire-gistruoti, tad Kaiðiadorysejuos priglaudë Birutës giminës.Kaip pasakojo duktë Rûta:„Tëvukas visada pabrëþdavo,kad yra labai dëkingas Birutësgiminëms, kurie nepabijojo sa-vo namuose tremtiniø“. Biru-tës brolis Algirdas, ið tremtiesgráþæs keliais metais anksèiau,perleido þemës sklypà Kaiðia-doryse, Laisvës gatvëje, kuria-me per pusæ metø Juodeðkaipasistatë namelá ið lentø ir pju-venø, o svarbiausia – turëjo re-gistracijà ir galëjo gauti darbà.Kazys dirbo lentpjûvëje, gràþ-tø gamykloje, kol giminaitëmokytoja, svainio Algirdo

þmona Ona Janulevièienë,ákalbëjo já uþbaigti vidurinæmokyklà. Po 16 metø pertrau-kos Kazys vakarais mokësi ir si-dabro medaliu baigë vidurinæmokyklà. Ástojo á KPI, mokësi ne-akivaizdþiai inþinieriaus mechani-ko specialybës. 1972 metais baigëaukðtàjá mokslà. Nors ir baigusiammokslus, tremtiniui buvo sun-ku gauti darbà pagal specialy-bæ. Kai Kaiðiadoryse buvo sta-toma nauja Utilizacijos gamyk-la, pavyko gauti inþinieriausdarbà, dirbti jà statant, o atida-rius gamyklà joje Kazys vyr. in-þinieriaus pareigose dirbo ikipat pensijos.

Atgimimà Kazys Juodeðkasutiko su dideliu dþiaugsmu.Pirmai progai pasitaikius nuva-þiavo á Irkutskà, á Þigalovà, iðkurio gráþo su cinkuotu lagami-nu, kuriame parsiveþë myli-mos moèiutës AgnieðkosBarðtienës palaikus ir palaido-jo ðalia artimøjø...

Atgimimo laikotarpiu Ka-zys Juodeðka aktyviai ásijungë ávisuomeniná gyvenimà, buvo rin-kiminës apylinkës pirmininku,kurá laikà vadovavo Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos Kaiðiadoriø skyriui,bet dël sveikatos pasipraðë at-leidþiamas ið ðiø pareigø. Pas-kutinius penkerius gyvenimometus, likæs naðliu, kamuoja-mos sunkios Alzheimerio ligos,praleido pas savo dukteris.

Kazys Juodeðka nugyvenosunkø, bet prasmingà gyveni-mà. Á aukðtàjá mokslà iðleido vi-sas tris dukteris, uþaugino ðe-ðis vaikaièius, sulaukë penkiøprovaikaièiø. Tokie þmonëskaip Kazys Juodeðka yra mû-sø tautos gyvasties ðaknys.Gintaras MARKEVIÈIUS

Sabina Agentavièienë-Jaki-mavièiûtë, g. 1928 m., þydøgelbëtoja holokausto metu,Trakø aps. Aukðtadvariovalsè., 1943–1944 m.Stasys Jaskutis, g. 1908 m.,(po mirties), Ðauliø sàjungosnarys, Jonava, 1944 m.Barbora Kriskienë-Matutai-tytë, g. 1898 m., (po mirties),þydø gelbëtoja holokausto me-tu, Tauragës aps. Gaurësvalsè., 1941–1945 m.Pranciðkus Kriskus, g. 1896 m.,(po mirties), þydø gelbëtojas ho-lokausto metu, Tauragës aps.Gaurës valsè., 1941–1945 mElena Mikuèionienë-Gu-tauskaitë, g. 1927 m., pogrin-dþio spaudos platintoja, Vil-kaviðkio aps. Viðtyèio valsè.,1944–1945 m.Petras Paulauskas, g. 1896m., (po mirties), Ðauliø sà-jungos narys, Tautininkø sà-

Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiø komisija skelbia sàraðàasmenø, pretenduojanèiø á Kario savanorio ir Laisvës kovø dalyvio

teisiná statusàjungos narys, Kupiðkis,1933–1940 m.Vladas Petrauskas, g. 1917m., (po mirties), Vietinës rink-tinës karys, Lazdijø aps. Kap-èiamiesèio valsè., 1944-02-16–1944-05-15.Leonas Sirutis, g. 1906 m., (pomirties), kitokiais bûdais daly-vavæs kovoje uþ Lietuvos ne-priklausomybæ, Krasnojarskokr. Bogotolo r., 1949–1951 m.Zuzana Skarbalienë-Krisku-të, g. 1930 m., þydø gelbëtojaholokausto metu, Tauragës aps.

Gaurës valsè., 1941–1945 m.Vaclovas Vyðniauskas, g.1920 m., (po mirties), partiza-nas, Alytaus aps. Simno valsè.,1945-03–1945-04.

Pasiteirauti tel. (8 5)231 4157.

Komisijos pastaba: sàraðasskelbiamas vadovaujantis Pa-siprieðinimo dalyviø (rezisten-tø) teisiø komisijos darbo reg-lamento 8 punktu: „Preten-dentai á Kario savanorio irLaisvës kovø dalyvio teisinástatusà skelbiami spaudoje“.

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“ 2017 metamsPrenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos paðto“,„Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà,paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu

www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina keturis kartus permënesá. Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

11 mën. – 2,45, 3 mën. – 7,34,6 mën. – 14,69 12 mën. – 29,38 Eur.

777772016 m. gruodþio 2 d. Nr. 45 (1211)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,60 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 2000 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai Uþjauèiame

ILSËKITËS RAMYBËJE

Gruodþio 17 d. (ðeðtadiená) Kaune minësime Lietuvos laisvës armijos 75-àsias metines.11 val. gëliø padëjimas prie paminklo Lietuvos laisvës armijai Kazio Veverskio þûties vie-

toje, Raudondvaryje, prie buvusio senojo tilto per Nevëþio upæ.12 val. ðv. Miðios uþ þuvusius Lietuvos kovotojus Kauno ðv. arkangelo Mykolo baþnyèioje.13 val. minëjimas Kauno águlos karininkø ramovëje (A. Mickevièiaus g. 19).

Gruodþio 5 d. (pirmadiená) 15 val. LPKTS salëje (Laisvës al. 39, Kaune) Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga organizuoja popietæ „Sveikai gyventi ir ilgai nesenti“. Popietëje pra-neðimà skaitys ir praktiniais patarimais pasidalins biomedicinos mokslø daktarë Kristina Visa-gurskienë, Kauno jungtinis sveikatos klubas.

Pro memoriaEidama 78-uosius metus

mirë Lietuvos Nepriklauso-mybës Akto signatarë, buvu-si Seimo narë, dainininkë Ni-jolë Ambrazaitytë.

Gimë 1939 m. vasario 21 d.Lazdijø rajone, Burakavo k.1948 m. ðeima iðtremta áIgarkà. Vëliau perkelta áKrasnojarsko kr. Maklako-vo gyvenvietæ. 1957 m. grá-þo á Lietuvà, baigë Raseiniøvidurinæ mokyklà. 1966 m.baigë Lietuvos valstybinækonservatorijà, buvo operosir kamerinë dainininkë –dainavimo pedagogë. 2005m. iðleido atsiminimø knygà„Virð manæs poliarinë pa-ðvaistë“, 2009 m. – knygà

Nijolë Ambrazaitytë1939–2016

apie muzikinæ veiklà „Skam-bantys operos klavyrai“. Su-kûrë apie 30 vaidmenø ope-rose, atliko per 300 soliniøkoncertø.

1988 m. iðrinkta Vilniaustremtiniø bendrijos kultûrospirmininke. Dalyvavo Sàjû-dþio veikloje. 1990 m. iðrink-ta á Aukðèiausiàjà Tarybà.Pasiraðë Kovo 11-osios – Lie-tuvos Nepriklausomybës at-kûrimo Aktà.

1992–1996 m. ir 1996–2000 m. iðrinkta á LR Seimà.

Apdovanota Lietuvos Di-dþiojo Kunigaikðèio Gediminoordino Komandoro kryþiumi(1998 metais), Lietuvos Ne-priklausomybës medaliu

(2000 metais).Nuoðirdþiai uþjauèiame

ðeimà ir artimuosius.LPKTS Vilniaus skyrius,

LPKTS valdyba

Mindaugas Sudnikas1929–2016

Gimë Ukmergës aps. Þelvos valsè. Virbalø k.ûkininkø ðeimoje, kurioje augo penki vaikai. Mo-kësi Þelvos ir Ukmergës mokyklose. Nuo 1945 m.Ukmergës progimnazijoje dalyvavo pogrindinëjeorganizacijoje, jam suteiktas Lino slapyvardis.1947 m. su grupe mokiniø buvo iðduotas, suimtasir nuteistas 25 m. 1948 m. su ðeima iðtremtas á Si-birà. Mindaugas kalëjo Norilsko lageriuose.1953 m. dalyvavo Norilsko kaliniø sukilime.1958 m. gráþo á Lietuvà. Negavæs èia darbo, iðvyko á Ukrainà. 1960 m.vël gráþo á Lietuvà, apsigyveno Këdainiuose, dirbo ðaltkalviu. 1962 m.ásidarbino profesinëje technikos mokykloje gamybinio mokymomeistru ir dirbo iki pensijos. Dalyvavo Sàjûdþio veikloje. 1991 m.buvo Parlamento gynëjas. Daug dirbo ieðkant partizanø palaikø, juosperlaidojant, statant paminklus. Apdovanotas Sausio 13-osios atmi-nimo medaliu, kariuomenës kûrëjo – kario savanorio medaliu, Vy-èio Kryþiaus ordino medaliu.

LPKTS Këdainiø filialas

Danguolë Juknevièiûtë1942–2016

Gimë Pakruojo r. Ðukiniø k. ûkininkø ðeimoje.1948 m. ðeðiametë Danguolë su tëvais iðtremta á Ir-kutsko sr. Taiðeto r. Kvitoko gyvenvietæ. Kelionëjeá tremties vietà labai susirgo ir liko neágali. 1957 m.ðeimai buvo leista gráþti ið tremties be teisës gyventiLietuvoje. Apsigyveno Latvijoje. Taèiau ásikuri ne-sisekë, traukë gimtasis kraðtas. Tik tëvui kreipusisá LKP pirmàjá sekretoriø ðeimai buvo leista apsi-gyventi Lietuvoje. Kadangi sodyba Ðukiniø k. bu-vo nacionalizuota, ásikûrë Pakruojyje. Kad gautø invalidumo grupæ,Danguolei reikëjo turëti bent keliø metø darbo staþà. Buvo ásidar-binusi vaistinës bei mokyklos valytoja, bet be motinos pagalbos ir ðiodarbo neáveikë. Nelaimë iðtiko ir Danguolës sûnø Arvydà – nuskendoKruojos upëje. Dvideðimt pastarøjø metø buvusi tremtinë gyveno vie-na, globojama geranoriðkø kaimynø ir draugø.

Palaidota senosiose Pakruojo kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame gimines, kaimynus, draugus.

LPKTS Pakruojo filialas

Bronë Dzindoletienë1928–2016

Gimë Telðiø aps. Alsëdþiø valsè. Skiplaièiø k.ûkininkø ðeimoje, buvo vienturtë dukra. 1945 m. bai-gë Plungës gimnazijà ir pradëjo mokytojauti Plungësr. Kantauèiø pradinëje mokykloje. Vëliau ástojo áKlaipëdos mokytojø seminarijà ir ágijo lietuviøkalbos ir literatûros mokytojos specialybæ. 1951m. iðtremta á Chakasijos Abakano miestà. Ten dir-bo sunkius þemës ûkio darbus. Tëvai buvo iðtremtiatskirai á Krasnojarsko kr. 1958 m. gráþo á Lietuvà.1959 m. iðtekëjo. Abu su vyru dirbo pedagoginá darbà Plungës r. mo-kyklose. Uþaugino dvi dukteris. Ið tëvo paveldëjusi meilæ muzikai, ak-tyviai dalyvavo saviveikloje. Grojo pianinu, akordeonu. Atgimimo lai-kotarpiu aktyviai ásijungë á buvusiø tremtiniø organizacijà, buvo aktyvitarybos narë, rinko tremtiniø atsiminimus, raðë metraðtá. Dainavo cho-re „Tëvynës ilgesys“, buvo choro seniûnë, vedë renginius.

Palaidota Plungës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris, jø ðeimas, gimines.

LPKTB Plungës filialas,choras „Tëvynës ilgesys“

Mirus Lietuvos operos ir baleto teatro operos solistei, Lie-tuvos konservatorijos dëstytojai, docentei, Vilniaus tremtiniøbendrijos kultûros komisijos pirmininkei, buvusiai Igarkostremtinei, 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukðèiausio-sios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatei, apdovanotai Lie-tuvos Didþiojo Kunigaikðèio Gedimino ordino Komandorokryþiumi Nijolei Ambrazaitytei, netekties valandà artimuo-sius nuoðirdþiai uþjauèia

Igarkos tremtiniø brolija

(atkelta ið 2 psl.)Tokiø pokalbiø metu agen-

tas surinkdavo rûpimos infor-macijos nuotrupø apie organiza-cijø vidinæ padëtá ar veiklosbruoþus, kurias praneðdavo sa-vo vyresnybei. O pastaroji sugrá-þusiems agentams ir toliau skir-davo uþduotis palaikyti kontak-tus (daþniausiai laiðkais) su nau-jais paþástamais, tikëdamiesigauti naudos ateityje. Neretaiuþverbuotas asmuo iðsiðifruo-davo uþsienyje, rodydamas perdidelá suinteresuotumà, ákyru-mà ir tuo sukeldamas pagrástusátarimus apie patikimumà.

Daugiausia agentams tekda-vo bendrauti su ,,Santaros–Ðviesos“ nariais, nes ðie, netu-rëdami iðankstiniø nusistaty-mø, noriai bendravo su sveèiaisið Lietuvos, tarp kuriø bûdavoir agentø. Kai kuriems slaptie-siems bendradarbiams pasi-sekdavo dalyvauti kasmeti-niuose federacijos suvaþiavi-muose Tabor Farmoje (JAV).Ðtai 1978 metais suvaþiavimelankësi patikimas asmuo G.,kuris ten pristatytas kaip þmo-gus, atvykæs ið Lietuvos. 1981

metais renginyje dalyvavoagentas „Àþuolas“. Reikia pa-brëþti, kad sveèiai ið Lietuvosbuvo laukiami, o vëliau netkvieèiami. Vadovaujantis or-ganizacijos keliamais tikslais,pats kvietimo faktas ,,yrareikðmingas þingsnis á norma-lesnius iðeivijos santykius sutautos kamienu“. Tokius siun-timus KGB vertindavo teigia-mai. Anot jø, pasinaudojantkûrybinës inteligentijos siunti-mu á suvaþiavimus ,,pavykopaðalinti praneðimø antisovieti-næ kryptá tokiuose susirinki-muose“. Ðio teiginio pagrástu-mà/nepagrástumà liudija prieðin-gos pusës nuomonë. L. Mockû-nas nurodo, kad devintajame de-ðimtmetyje atvykusiøjø á suva-þiavimus sveèiø ið Lietuvos pra-neðimuose nebuvo ,,propagan-dinio raugalo“. Þinoma, gal kaikada ið korektiðkumo paskatø,dalyvaujant sveèiams ið Lietu-vos, galëjo bûti privengta aðtriøantisovietiniø pasisakymø.

Galima daryti prielaidà, kadtrûkstant uþsienio agentø KGBkompensuodavo ðià spragà vie-tos agentûros iðsiuntimu á Va-

karø valstybes. Bet uþsienioagentas, ásitvirtinæs tarp emig-rantø, teoriðkai turëjo daug pla-tesnes galimybes ávykdyti uþ-duotis, nei naujas atvykëlis ne-këlæs didesnio pasitikëjimo.

Taigi ið LSSR iðvykstantiejiá uþsiená buvo kontroliuojamiKGB. Iðvykstanèiuosius gali-ma bûtø suskirstyti á kelias gru-pes: pirma – persikeliantys gy-venti visam laikui, antra – iðva-þiuojantys á trumpalaikes/ilga-laikes iðvykas ar komandiruo-tes. Tarp iðvykstanèiøjø bûda-vo uþverbuotø agentø, ku-riems skirtos ið anksto saugu-mieèiø numatytos uþduotys,sàlyginai dalintinos á bendrojopobûdþio ir konkreèias. Ne vi-sos uþduotys buvo tinkamai su-formuluotos, jas skiriant ne vi-suomet pritinkamai ávertintosagento savybës ir objektyviosgalimybës. Todël vieðai neskelb-tinos informacijos apie lietuviøorganizacijas uþsienyje ar jø va-dovus bei kitus aktyvius iðeivijosveikëjus ne visada pavykdavogauti, ypaè ið agentø, trumpamlaikui iðvykstanèiø á uþsiená.

Dr. Darius JUODIS

Kaip KGB kontroliavoiðvykstanèiuosius ið SSRS

88888 2016 m. gruodþio 2 d.Nr. 45 (1211) Tremtinys

(atkelta ið 4 psl.)Nuo 1948 metø kovo 15 dienos vi-

sus politinius kalinius, kuriems lage-ryje baigësi terminas, nustojo leistikur kas panorëjo, o trëmë á Sibirà.Mano nuotaika pasidarë gana prislëg-ta, labai norëjau vykti pas ðeimà, taèiaulaukë tremtis neþinia kur.

Tremtis neribotam laikuiAtëjo 1948-øjø liepa, mano lagery-

je buvimo pabaiga. Liepos 6 dienà sukitais iðeinanèiais ið lagerio sunkve-þimiu nugabeno á Vorkutos persiun-èiamàjá punktà. Ten radau keletàdraugø, su kuriais 1941-øjø vasaràbuvome atgabenti á Vorkutos lagerá,tarp jø ir Motiejø Girèá.

Penktà dienà visus susodino á vago-nus, traukiniu atveþë á Kuibyðevo ge-leþinkelio stotá. Vagonuose palydovaiið mûsø atëmë lagaminus, dubenëlius,puodelius, ðaukðtus, vokus, paðtoþenklus ir popieriø laiðkams. Visusdaiktus ið lagaminø iðkratë, kur nori,ten ir dëk. Ið stoties á kalëjimà varë sulabai stipria sargyba, net su specialiaiapmokytais ðunimis. Ið drabuþiø ið-pjaustë sagas, kabliukus, kelnes visàkelionës laikà reikëjo prilaikyti ranko-mis, kad nenukristø.

Ðtai taip atlikusius lageryje aðtuone-riø metø bausmæ „iðkilmingai“ veþëneþinia kur uþ neaiðku kokius nusi-kaltimus. Taip tyèiojosi turbût dël to,kad iðlikusieji visà gyvenimà neuþ-mirðtø, kur pabuvojo.

1948 metø rugpjûèio vidury ið Vor-kutos lagerio drauge su kitais politiniaiskaliniais buvau atveþtas á Krasnojars-ko kalëjimà – iðtrëmimui á Krasnojars-ko kraðtà neribotam laikui. Ten MGBpareigûnai skirstë á darbus pagal dar-bovieèiø pareikalavimà, atsiþvelgiant átremiamøjø amþiø ir sveikatos bûklæ.Að fiziniam darbui buvau netinkamas,tam patvirtinti turëjau lagerio gydyto-jø komisijos invalidumo paþymëjimà,todël mane su kitais panaðiais, ið visoapie porà ðimtø þmoniø, nuveþë á Jeni-seisko miestà.

Miesto gyventojai á mus þiûrëjo suuþuojauta, todël butus surasti didesniøsunkumø nebuvo. Su maistu buvo di-delë problema. Duonos buvo galimanusipirkti tam skirtoje krautuvëje 200gramø per dienà, ir dël tø gramø eilëjeprisieidavo prastovëti po 3–4 valandas.Dar neieðkojau darbo, bet ir ieðkant ne-bûtø lengva rasti, nes be barþø gamyk-los ir jø remonto dirbtuviø, daugiau jo-kios gamybos nebuvo, o mûsø atgabe-no porà ðimtø.

Telegrama ið seno prieteliaus suþi-nojau ðeimos tremties vietà ir man dau-giau niekas neberûpëjo, tik kaip grei-èiau pas juos nuvykti. Pasisekë iðpra-ðyti MGB virðininko leidimà iðvykti pasðeimà. Rugsëjo 5 dienà pësèias iðëjauið Jeniseisko ir rugsëjo 8 dienà – per trisdienas nuëjæs 180 kilometrø – pasie-kiau Jazajevkà – ðeimos tremties vie-tà. Juos radau apverktinoje padëtyje.Maisto produktø ið namø nebuvo atsi-veþæ, valgë penkiese, o dirbo Vytautëir Rimantas, ir tie nepilnameèiai. Permënesá uþdirbdavo 50–60 rubliø, ta-èiau uþ pinigus beveik nieko nebuvogalima nusipirkti, o uþ tiek – tik duo-

Mano gyvenimo istorijanos ir uþ butà sumokëti. Dirbantiejigaudavo 500 gramø duonos, o iðlaiky-tiniai po 150 gramø. Taigi visa 5 asme-nø ðeima gaudavo 1 kilogramà 450 gra-mø duonos. Bulviø kibiras kainavo 10rubliø, taèiau ir jø nebuvo. Tà vasaràbulvës prastai uþderëjo.

Pailsëjæs tris paras, pasiëmiauDûkðte pirktà, gerai iðsilaikiusià vilno-næ medþiagà kostiumui, dvejus naujusðilkinius marðkinius ir pësèiomis gráþauá Jeniseiskà. Uþ parduotà kostiumomedþiagà ir marðkinius turguje nupir-kau tris poras paneðiotø gerø veltiniø,dvi „fufaikes“, dvejas veltines kelnes,þieminæ kepuræ – daiktus, be kuriø Si-bire dirbti neámanoma.

Gráþdamas pakeliui, Kazaèinskeuþëjau á „Liespromchoz“ buhalterijàpasiteirauti dël darbo kontoroje Jaza-jevkoje. Vyriausiasis buhalteris patarëgreièiau persikelti á Jazajevkà, ir dar-bas bus. Pamaniau, kad taip bus geriauir man, ir ðeimai.

Kai su visu nupirktu „turtu“ ir tri-mis kepaliukais duonos pasiekiau Ja-zajevkà, visa ðeima nepaprastai dþiau-gësi. Nuo spalio 16 dienos mane pa-kvietë á vietos miðko punkto kontoràsàskaitininku, su 300 rubliø mënesiniuatlyginimu. Man pradëjus dirbti ir abuvaikai pradëjo daugiau uþdirbti. Ir duo-nos gaudavom daugiau.

1956 metø lapkritá rimtai apsirgau –negalëjau dirbti, galva nebesamprotavo.Iðsiuntë net á Krasnojarsko kraðto ligo-ninæ iðtirti. Tada man nustatë treèios gru-pës neágalumà. 1957 metais gavæs pusant-ro mënesio atostogø, iðvaþiavau á Lietu-và. Vieðëjau pas gimines, senus draugus.17 metø nebuvus Lietuvoje, buvo nepa-prastai gera. Gráþau vël á ðaltàjá Sibirà...

Á Lietuvà sugráþus1964 metø kovo 17 dienà, antrà va-

landà nakties, visa ðeima, drauge suRoþanskø trijø asmenø ðeima, paliko-me Jazajevkà ir Sibirà visam laikui. Ne-paisant vëlyvo meto, daug susirinko ben-dradarbiø, draugø, atëjo ir punkto virði-ninkas, mokyklos direktorius iðlydëti irpalinkëti mums laimingos kelionës.Kovo 22 dienà 9 valandà ryto pasiekë-me Panevëþá. Stotyje su automobiliusutiko sûnus Rimantas ir nuveþë á Nau-jamiestá. Buvo nepaprastai dþiugus irgraþus Verbø sekmadienis.

Ið pradþiø, apie porà mënesiø, tekogyventi viename nedideliame bute sudukters Vytos ðeima. Daug teko varg-ti, kol prisiregistravau. Netgi buvo pa-siûlyta per 48 valandas apleisti Lietuvà.Pasiunèiau á Vilniø vidaus reikalø minist-rui praðymà leisti prisiregistruoti. Po tri-jø mënesiø ne tik mane, bet ir visà ðeimàministras ásakë priregistruoti su teise gy-venti visoje Lietuvos teritorijoje.

Kiek vëliau paraðiau skundà Lietu-vos Respublikos prokurorui dël netei-sëto, nepadarius jokio nusikaltimo,manæs kalinimo aðtuonerius metus ka-lëjime ir pataisos darbø lageryje. Pro-kuroras, susipaþinæs su mano Ypatin-gojo pasitarimo baudþiamàja byla irneradæs jokios mano kaltës, uþ kuriàturëjau bûti baudþiamas, neva kaip pa-vojingas to meto visuomenës tvarkai,uþprotestavo bei pasiuntë LietuvosRespublikos Aukðèiausiajam Teismui

ið esmës perþiûrëti. Apie tai man buvopraneðta raðtu. Aukðèiausiasis TeismasYpatingojo pasitarimo nutarimà dëlmano bausmës panaikino ir mane rea-bilitavo su teise atgauti turtà, jei jis bu-væs konfiskuotas, gauti dviejø mënesiøatlyginimà, pagal paskutinæ darbo vie-tà bei lageryje iðbûtà laikà uþskaitytikaip darbo staþà pensijai gauti. Tai ávy-ko 1965 metø balandá.

Negaila prarasto turto, nors ir ágy-to mano sunkiu darbu, gaila, kad vai-kai liko be tinkamo mokslo, ir tekojiems vargingas gyvenimas Sibire. Ta-èiau uþaugo dori, darbðtûs, pareigingi,ir to pakanka. Savo sudëtingam gyve-

nimo kely niekam nesu pavydëjæs gerogyvenimo. Savo gyvenimà, net ir pa-èiais sunkiausiais laikais, lygindavaune su tais, kam gera gyventi, o su tais,kam dar blogiau. Stengiausi, kitiemsnedaryti to, kas ir man bûtø nemalonu.Turiu pasakyti, kad sunkiose ir net be-viltiðkose gyvenimo sàlygose visada at-sirasdavo be galo nuoðirdþiø, gerøþmoniø ir svetimtauèiø, kurie vienaipar kitaip padëdavo pakelti likimo sun-kumus. Uþ tai að jiems nors mintyse esunuoðirdþiai dëkingas.

Broniaus VASILIAUSKOprisiminimus spaudai paruoðë

Vesta MILERIENË