Ukrainoje jau kariaujama.Pas mus dar ne. Ukrainoje lie-jasi kraujas. Pas mus dar ne. Arsulauksime tokio likimo irmes? Tai priklauso tik nuo mû-sø paèiø. Mûsø stiprybës ir su-sitelkimo. Kito kelio nëra.NATO ar Europos Sàjungamums gali tik padëti, patarti,paremti, o prieðo jëgà tektø at-remti patiems, ir svarbiausia –kelias pirmàsias dienas. Tikmatydami mûsø ryþtà, kovà irvisuotinæ gynybà á pagalbà at-eitø kiti. O kad toks scenarijusneávyktø, reikia sukurti tokiàstruktûrà, atgrasymo sistemà,kad prieðas prieð puldamas tu-rëtø gerai pagalvoti, ar vertapulti, ar nebus per didelës pa-èiø puolanèiøjø aukos bei pra-radimai.

Kiek mes turime laiko, nie-kas neþino. Taèiau brangi kiek-viena diena, savaitë ar mënuo.Valdþios vyrai ir moterys taiima suvokti vis geriau. Tam ski-riamos papildomos lëðos ir re-sursai. Jeigu norime iðsaugotinepriklausomybæ ir laisvæ, tu-rime stiprinti kariuomenæ irnegailëti jai savo sunkiai uþ-dirbtø pinigø. Kitaip teks, no-rime ar nenorime, pakæsti ir„penëti“ okupacinæ armijà, ku-rios iðlaikymas kainuos ðimte-riopai brangiau. Tam pagrástiturime istoriniø ávykiø, kuriebyloja apie mûsø pergales irpralaimëjimus.

1918 metais paskelbus ne-priklausomybæ artimiausi mû-sø kaimynai nelabai tuo apsi-dþiaugë. Ir lenkai, ir rusai tu-rëjo savø planø ir tikslø. Vienisiekë atkurti abiejø tautø vals-tybæ, kiti – susigràþinti mus ásavo imperiná, ðákart raudonà-já, glëbá. Tada mûsø jauna vals-tybë vis tik sugebëjo rasti savy-je jëgø ir paskelbë, jog kvieèiavisus vyrus stoti ginti nepri-klausomybës, savo namø ir þe-miø. Savanoriø kariuomenëatliko tai, kas jai ir priklausë:atsilaikë prieð gerokai stipres-nius prieðus, dràsiai stojo á ne-gailestingà kovà. Po to dvide-ðimt ir daugiau metø turëjomegalimybæ iðauginti ir iðauklëtijaunàjà kartà, sukurti ekono-minæ, socialinæ ir materialinægerovæ, tapti ðiuolaikiðka beieuropietiðka valstybe.

Mûsø nepriklausomybësstiprybë

Visiðkai kitaip pasielgëmevykstant Antrajam pasauli-niam karui, 1940 metais. Tadaneiðdrásome, kaip suomiai, pa-siprieðinti, nors ir simboliðkai,sovietinei jëgai. Nuolankiaipriëmëme ultimatumà, ir nevienà, taip tikëdamiesi iðveng-ti karo, aukø, sugriovimø. Osvarbiausia, tikëjomës iðsau-goti nepriklausomybæ, valsty-bingumà, nors ir apkarpytà beisuvarþytà. Deja, svajonëms ið-sipildyti nebuvo lemta. Ne tikneiðvengëme karo, aukø, su-griovimø, bet ir deðimtme-èiams patekome á kruviniausioreþimo rankas, iðnykome ið þe-mëlapiø ir laisvø þmoniø sà-monës. Tà gëdà bandë nuplauti1941-øjø Birþelio sukilëliai irpokario partizanai, bet buvoper vëlu.

Kariuomenë stipri tiek,kiek stipri visuomenë. Jeiguvalstybëje ásivyrauja poþiûris,jog kariuomenë nereikalinga,per daug „suvalgo“ pinigø, nie-ko neapgins, lauk prieðo ploji-mø ir padëkø. Tokia tendenci-ja ilgà laikà vyravo ne tik mû-sø, bet ir daugelio europieèiøprotuose. Visi buvo átikëjæ am-þinai besitæsianèia taika, nau-jø santykiø tarp Rytø ir Vaka-rø stiprëjimu, visuotinio mate-rialinio jausmo ásivyravimu.Ið roþinio sapno pabudinoPutino veiksmai Ukrainosrytuose bei Kryme. Pirmieji,kurie prasiblaivë ir supratosituacijos sudëtingumà, bu-vome mes, latviai, estai, len-kai. Tolimesni vakarieèiaidar sunkiai blaivosi, niekaipnenori suvokti, kad tiek de-ðimtmeèiø nerûpestingai gy-venus, svarbiausiais klausi-mais visuomenëje tapus gëjøsantykiø áforminimams, ðei-mos sàvokø kûrimams, kiauliøbei viðtø laisvalaikio formøpaieðkoms, teks gráþti á realøgyvenimà ir uþsiimti rimtes-niais, iðlikimà lemianèiais rei-kalais. Net ir keleivinio lëktu-vo numuðimas netapo poþiû-rio ir sàmonës pasikeitimo fak-toriumi. Tenka dëkoti... Puti-nui, kad jis, visai to nenorëda-mas, sutelkë ir suvienijo ne tikvaldþià, pozicijà bei opozicijà,bet ir mûsø visuomenæ.

(keliama á 2 psl.)

Pagerbti Tauro apygardosBirutës rinktinës partizanai

Lapkrièio 21-àjà, minëda-mi Lietuvos kariuomenës die-nà, Kaune, Panemunës senojo-je turgaus aikðtëje, prie memo-rialo – sustingusiø lauko ak-menø, simbolizuojanèiø Lais-vës kovotojø þûtá, ir nebyliaigedinèios Kristaus Motinos(Pietos) – pagerbtas kariø sa-vanoriø – Tauro apygardos Bi-rutës rinktinës partizanø atmi-nimas. 1947–1949-aisiais, Lie-tuvos ginkluotosios rezistenci-jos prieð sovietø okupantà me-tais, ðiuo grindiniu upeliais te-këjo iðniekintø ðio kraðto sûnøkraujas. Jø vardai, árëþti á ak-mená, ir ateities kartoms byloslietuviø tautos laisvës sieká, oðia proga susirinkusiøjø giedo-tas himnas ir uþdegtos atmini-mo þvakës tebyloja, kad jø at-minimas gyvas kiekvieno dorolietuvio ðirdy.

(keliama á 7 psl.)Renginio dalyviai Ingos Straigienës nuotraukos

Lapkrièio 24-àjà, minintLietuvos kariuomenës dienà,Kauno águlos karininkø ra-movëje Lietuvos kariuome-nës rezervo kariø asociacijosKauno skyriaus kûrybinë gru-pë pristatë video filmà apie1947 metais pavasará legen-dinio Lietuvos partizano Juo-zo Lukðos, Jurgio Krikðèiû-no ir jø grupës pirmàjà kelio-næ per „geleþinæ uþdangà“ áVakarus. Filmas sukurtas pa-gal surinktà istorinæ, archyvi-næ medþiagà, remiantis ðioávykio liudininko, Tauro ap-ygardos partizano SigitoKvietkausko prisiminimais.

1947 metø agentûrinë byla „Vakarai“

Pagal projektà filmà ið daliesparëmë Lietuvos kultûros ta-ryba.

Á ðventiná filmo pristatymàatvyko garbingi sveèiai: legen-dinio partizano Juozo Lukðosbrolis, Lietuvos politiniø kali-niø ir tremtiniø sàjungos gar-bës pirmininkas dim. kpt. An-tanas Lukða, filmo herojus Si-gitas Kvietkauskas, LLKS ðta-bo virðininkas dim. mjr. Vy-tautas Balsys, atkurto LLKSTauro apygardos vadas kpt.Gediminas Dobkevièius, Sei-mo narys, ðaulys, prof. Ari-mantas Dumèius, GeneroloJono Þemaièio Lietuvos karo

akademijos profesorius istori-kas Valdas Rakutis, Kaunoágulos karininkø ramovës vir-ðininkas mjr. Donatas Mazur-kevièius, Lietuvos atsargos ka-rininkø sàjungos Kauno ap-skrities skyriaus pirmininkopavaduotojas plk. AlgirdasDiliûnas, LDK Birutës kari-ninkø ðeimø moterø draugijos,Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos, Lietuvospolitiniø kaliniø sàjungos, Lie-tuvos ðauliø sàjungos nariai,seserys kazimierietës. Rengi-ná moderavo karys savanoris,ats. mjr. Gediminas Reutas.

(keliama á 8 psl.)

Filmo sutiktuviø dalyviai Algirdo Tamulaièio nuotrauka

* *

Nr. 44(1114)

2014 m. lapkrièio 28 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2014 m. lapkrièio 28 d.Nr. 44 (1114) Tremtinys

Pensininkai – gausi mûsøvisuomenës dalis. Atidavæ su-gebëjimus ir jëgas valstybei,kuri ðiandien naudojasi jø dar-bo vaisiais, laukia nesulaukiateisingo valdþios poþiûrio á jøgyvenimà.

Kada ir taip maþos pensijosbuvo dar sumaþintos ekonomi-kos krizës stabilizavimui, tampritarë ir socialdemokratai, ir„darbieèiai“. Jei reikia – tai rei-kia, neprieðtaravo ir pensinin-kai. O gràþinti – nors giriamës,kad ekonomika auga vos nesparèiausiai Europos Sàjungo-je – nëra lëðø, nuolat atidëlio-jama ir delsiama. Kyla negraþimintis, ar nelaukiama, kol ne-bus kam gràþinti. Gyva stalini-nës logikos atmintis: „Nëraþmogaus – nëra problemos“.

Baigiasi nepabaigiami val-dþios rûpesèiai didinant algasseimûnams, ministrams, aukð-tiems valdininkams. Jau ketin-ta ir pensijas didinti net (!) ke-turiais eurais, bet iðkilo bûti-nybë didinti iðmokas dirban-tiesiems uþ nedarbingumo lai-kotarpá. Apsiþiûrëta, kad laz-da turi du galus: sumaþinus ið-mokas – dirba sirgdami, uþkre-èia kitus. Lëðas ims ið pensinin-kø maitintojos „Sodros“, tadvietoj keturiø eurø gal dviempadidins?.. Pragyvenimasbrangsta, o valdþia nesuka gal-vos, kad pensininkams, be ki-tø reikmiø, dar daþnai „re-

Pensininkø godosmonto“ reikia, kuris be vaistøneveiksmingas, taèiau be pini-gø – nëra ir vaistø. Tad kaip ið-gyventi elgetiðkà pensijà gau-nanèiam „senjorui“, tai yrasvetima kalba „ponui“? Lietu-viðkai „ponu“ vadinti lyg ir gë-da. Koks ten ponas, nuplyðu-siais batais, turguje ieðkantispigesniø, parduotuvëje neáper-kamø produktø alkio numalði-nimui.

Tiesa, bûna metas, kai „sen-jorai“ tampa þmonëmis – tairinkimams artëjant. Rinkimøkampanijos metu branginamaskiekvienas (ne asmuo – bal-sas!). Daug graþiø paþadø, tikne kartà apvilti, ar bus verti pa-sitikëjimo? Net akli kaèiukaiaugdami praregi, tai gal ir„senjorai“ praregës ir aklai ne-balsuos uþ paþadukus, kurietikisi, kad nustekento pensi-ninko balsà galës pigiau nu-pirkti, negu kur kas geriau,komfortiðkiau gyvenanèio ka-linio. Siekiantieji valdþios ir to-kios „prekybos“ nevengia.

Beatodairiðkas didelës da-lies pilieèiø poreikiø ignoravi-mas kelia pasipiktinimà. Kurisgi nori blogo savo Tëvynei Lie-tuvai, bet kai stinga teisingu-mo, kuris prie valdþios – siekianaudos tik sau, tai baisu, ir pa-vieniai piketai, mûsø prieðødþiaugsmui, gali virsti masi-niais.

Artëjant rinkimams prasi-

deda grandininë reakcija. Tu-rime iðrinktuosius, turime jøiðrinktuosius ir net iðrinktøjøiðrinktuosius, kurie vadinamipavaduotojais, patarëjais, pa-dëjëjais, konsultantais ir kitaisvardais. Kaip gali nesistebëti,kad rinkëjai, turëdami tiek jaisbesirûpinanèiøjø, vis dar bëgaá anglijas, ðkotijas, norvegijas.Bëga darbininkai, pilni jëgø!Ðtai, jei pensininkai iðvaþiuotø,bûtø galima lengviau atsidusti...

Kai artëja rinkimø metas,vis dar klausinëjame vienas ki-to: uþ kà balsuoti? Gal tikraipraregëkime ir balsuokime uþpraëjusiuosius iðbandymà val-dþia, ne turtus susikrovusiuo-sius, bet nusipelniusiuosius pa-garbos darbu visuomenës ge-rovei. Nemanykime, kad jeinesugeba pasipelnyti, tai jiekvailiai. Jei abejojame – pasi-tarkime su vertais pasitikëji-mo. Negi jau tiek supuvæs mû-sø gyvenimas, kad tokiø nera-sime? Tik netikëkime tais, ku-riems dar tinka naftalinu dvo-kiantis, sovietmeèiu populia-rus þodis „rukovoditel“. Tokienorëtø nuvesti uþ rankutës irmus, ir mûsø ðalá á toká liûnà, iðkurio ir su purvabryþiais neið-klamposi.

Pensininkai gerbia savo am-þininkø atminimà uþ graþiusdarbus. Pagarbos vertus. Tikne á padanges buvusiø draugøkeliamus partinius ðulus, vyk-

dþiusius tautos genocidà, ma-èiusius Lietuvà tik „tarybiniøtautø ðeimoje“. Nostalgija ser-gantys bendrai vis dar siekiapasiðildyti rusenanèiuose buvu-siø sekretoriø garbës nuodëgu-liuose. Gal per retai primenama,kad Komunistø partija – nusi-kalstama organizacija. Komu-nistai moka naudotis faðistøideologo Gebelso mokymu,kad „ðimtà kartø pakartotasmelas virsta tiesa“.

Toks Lietuvos pensininko,neuþkrësto sovietmeèio baci-lomis (turinèio imunitetà) daþ-niausiai buvusio tremtinio arpolitinio kalinio poþiûris, ku-rio niekas nedraudþia turëti (irtylëti). Nuostabu, kad tie pen-sininkai vis dar gana aktyvûs.Ðvenèiø dienomis jiems nerei-kia kvietimø – ateina su gëlësþiedu, su þvakute prie atmini-mo paminklëlio, jei tik randaþinutæ, kur ir kada. Informaci-ja daþnai spaudoje pasiklystatarp „perku–parduodu“ skel-bimëliø, jei iðvis spausdinama.Nereikia jiems orkestrø artûkstanèius kainuojanèiøkviestiniø solistø. Uþ tai ir tei-gia, kad á ðventinius minëjimuseina tik pensininkai. Nieko ver-ta ðneka, kad jaunimas neina,nes neádomu. Jei þinotø, kuoðventës ðventos – ateitø. Ir jau-nimas turi tautinæ savigarbà,tik mokyklose ji neskatinama,tautinis patriotinis auklëjimas

vis neprasiskina kelio. Net pri-valomos minëti valstybinësðventës kai kur minimos tikprieð kelias dienas, kad perðventæ turëti laisvas rankas.

O kaip gi minimos ðventi-nës dienos spaudoje? Iðskirti-nis poþymis – spaudos nëra.Ðventës bus paminëtos poðvenèiø, daþnai su kritiniu at-spalviu. Nëra buvæ, kad ðven-tinis numeris bûtø iðleistas norsiðvakarëse, primenant ðventësistorijà, pasidþiaugiant, pasi-didþiuojant savo laimëjimais.

Lieka skaitytojui po ðven-èiø paskaityti, kiek þuvo auto-avarijose, kiek apvogta ar api-plëðta, pasidþiaugti, kad tai at-sitiko ne tau. Tai ðtai ir teigia-mø emocijø ðaltinis, validolispensininko ðirdelei ðvenèiømetu.

Dar viena prieþastis, kodëlvaldþia nemëgsta pensininkø: jiesaugo piktà atmintá. Daugelis,tuo labiau politiniai kaliniai, ne-pamirðo, kas juos trëmë ir plë-ðë. Sunku patikëti, kad jie nejau-èia pagieþos uþ atimtà sveikatà,sulauþytus likimus. Buvæ pa-rtsekretoriai, komsorgai, stribaiir jø palikuonys nuolat primena,kad nereikia kapstytis praeityjeir senà rusø patarlæ: „Kas senàprisimins – tam aká durk“, betgaila, kad pamirðta ðios patar-lës pabaigà – „o kas pamirð –tam abi“...

Algirdas BLAÞYS

Mûsø ðeimoje uþaugo ðeðivaikai. Gaila, jiems netekopabendrauti su savo seneliaisir proseneliais, kurie perëjoSibiro golgotà, bet að jiemsdaug pasakojau, o dabar, kaijie pas mus atvyksta vasarosatostogø, daþnai pasakojuapie GULAGà, NKVD tardy-mo kameras ir sadistus, kurieten dirbo, siunèiu jiems savoparaðytas knygeles.

Nors mudu su þmona inte-ligentai, bet turtø neuþgyveno-me, tad vaikams neretai tekopavydëti savo draugams ir dvi-raèio, ir þaislø, ir graþesniødrabuþiø. Bet vis tik vaikamssudarëme sàlygas mokytis ir

Apie dvigubà pilietybæSkaitytojø mintys

siekti savo svajoniø. Keturi iðmûsø vaikø ágijo universiteti-ná iðsilavinimà arba dar moko-si. Vyriausia duktë sëkmingaibaigë Niujorko Kolumbijosuniversitetà. Deja, ji „nelai-mingai“ iðtekëjo. „Nelaimë“ta, jog jos vyras vokietis. Tuometu Vokietijoje kitos ðaliespilieèiui buvo galima sveèiuo-tis tik ribotà laikà. Kokia jau-na ðeima sutiks su tokiu gyve-nimo bûdu? Natûralu, jog duk-të priëmë vyro pilietybæ – Vo-kietijos. Praëjus keliems më-nesiams po vestuviø kaþkodëlne ji, o mes, tëvai, gavomegrieþtà laiðkà ið Lietuvos uþ-sienio reikalø ministerijos, jog

mûsø dukteriai atimta Lietu-vos pilietybë. Mums su þmonatai sukëlë didþiulá ðokà. Mesabu ligoniai, að – antros grupësinvalidas. Ilgai negalëjome at-sigauti po tokio praneðimo.Kelis kartus skambinome á nu-rodytà ministerijà, bet spren-dimas – atimti Lietuvos pilie-tybæ – buvo neskundþiamas.Ryþomës apie tai praneðtidukteriai. Ji labai pasipiktino.

Galø gale, praëjus geramdeðimtmeèiui, kai kurie politi-kai „atsibudo“, o gal taip ban-do uþsidirbti tokiø rinkëjø,kaip mes, balsus – imtas svars-tyti dvigubos pilietybës klausi-mas. Mûsø ðeimos siûlymastoks – ðiuo klausimu nerengtijokiø referendumø, o apsvars-tyti Seime ástatymo pataisà, joglietuviai, dël kokiø nors prie-þasèiø ágijæ kitos ðalies piliety-bæ, Lietuvos pilietybës nepra-randa. Mûsø ne tiek daug, kaddar ir savo pilietybæ aukotume.

Kitas atvejis. Mano dupusbroliai gyvena Brazilijoje.Jie 1929 metø bangos emigran-tø palikuonys. Vienas baigæsketurias aukðtàsias mokyklas,turi Lietuvos pilietybæ, kitas –biologijos mokslø daktaras,

turi Lietuvos pilietybæ ir ja di-dþiuojasi. Abu augina po trisvaikus. Mes palaikome glau-dþius ryðius. Ðiø metø pra-dþioje ar praëjusiø pabaigojegavau gana liûdnà ir kupinànusivylimo laiðkà ið pusbro-lio Anastacio Afonso – jiskreipësi á Lietuvos ambasadàBrazilijoje dël Lietuvos pilie-tybës suteikimo jo vaikams.Deja, jo vaikams Lietuvos pi-lietybë nesuteikta.

Að manau, kad ið 800 tûks-tanèiø iðvykusiø lietuviø dau-giau negu pusei gali tekti spræs-ti dvigubos pilietybës klausi-mà. Tai vos ne ketvirtadalisLietuvos gyventojø. Nejaugipolitikai nesuvokia, kiek aktu-alu, jog Lietuvos pilietybë bû-tø stabili ir nepriklausoma nuoatsitiktiniø vëjø Seime. Jei pi-lietis neatsisako savo piliety-bës, tai kam jà atimti? Atëmuspilietybæ þmogus pasmerkia-mas gyventi emigracijoje.Kiekvienam þmogui ágimtasgimtojo lizdo sindromas ir jisanksèiau ar vëliau bûtinai tengráþta, nors ir kokias sienasbepastatytume.

Irena JÛRIENË,Eduardas JÛRAS

Mûsønepriklauso-

mybësstiprybë

Þmonës vis labiau susimàsto irima suprasti, kad norint iðsau-goti valstybingumà, demokra-tijà, vakarietiðkas vertybes, rei-kia ne tik besàlygiðkai reikalau-ti visø ámanomø teisiø bei pri-vilegijø, bet kartais atlikti vie-nokià ar kitokià pareigà, labda-rà ar savanorystës aktà.

Turime sukurti, ir kuo grei-èiau, tokià atgrasymo sistemà,kuri pasiteisintø didþiausio pa-vojaus metu.Tai yra pats sun-kiausias darbas. Juk turi pasi-keisti mûsø, kaip bendruome-nës ir visuomenës nariø, poþiû-ris bei poelgis á daugelá dalykø– kariuomenæ, valdþià, valsty-bæ, kaimynà, á patá save. Tik ta-da galime tikëtis, kad pavyksatlaikyti brukamà propagan-dà, ðmeiþtà, ðantaþà per daþ-niausiai papirktà valdininkà,politikà ar þurnalistà. Prieðasnesnaudþia, jis mato, kuriestiprûs ir nepalauþiami, o ku-rie svyruoja bei neapsispren-dþia iki galo.

Algis KAZULËNAS

(atkelta ið 1 psl.)

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“2015 metams

Prenumerata priimama iki gruodþio 19 dienos bet ku-riame „Lietuvos paðto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietu-vos paðto“ laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 70055 400, internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117.Kaina: 1 mën. – 8,16 Lt (2,36 Eur), 3 mën. – 24,48 Lt (7,09 Eur), 6 mën. – 48,96 Lt (14,18 Eur), 12 mën. – 96,92 Lt (28,36 Eur).

333332014 m. lapkrièio 28 d. Nr. 44 (1114)TremtinysÁvykiai, komentarai

Lapkrièio 24 dienà Lietu-vos Respublikos PrezidentëDalia Grybauskaitë Kijeve su-sitiko su Ukrainos PrezidentuPetro Poroðenka. Ðaliø vado-vai pirmininkavo septintajamLietuvos ir Ukrainos Preziden-tø tarybos posëdþiui, kuriameaptartos konkreèios priemo-nës, kuriomis Lietuva galëtøpadëti ðiai ðaliai ágyvendinti bû-tinas reformas ir uþtikrinti sa-vo ir viso regiono saugumà.

„Ðiandien Ukraina susidu-ria su itin dideliais iððûkiais –atplëðta jos teritorijos dalis,Rytuose vykstanèiame kareþûsta jos kariai ir taikûs gyven-tojai. Tuo pat metu ði ðalis turiágyvendinti sudëtingas, betvalstybës ateièiai bûtinas re-formas. Ukrainai sunku. Todëlturime ir galime jai padëti“, –sakë Prezidentë. Ji pabrëþë,kad Ukrainai yra labai svarbunedelsti ir ágyvendinti Asocia-cijos ir laisvosios prekybos su-tarties su ES nuostatas bei ki-tas bûtinas reformas.

Lietuva visada rëmë ir remsUkrainos þmoniø pasirinkimà.Mûsø ðalis gali pasiûlyti reikalin-gà ekspertinæ pagalbà ekonomi-kos, teisëtvarkos, energetikos,transporto ir kitose srityse. Pa-sak ðalies vadovës, Ukrainai pa-tiriant kariná puolimà, itin svar-bus bendradarbiavimas saugu-mo ir gynybos srityse.

Prezidentø susitikime kal-bëta apie Lietuvai ir Ukrainaisvarbius energetinio saugumoklausimus. Lietuva gali pasida-linti savo patirtimi, kaip didintienergetiná savarankiðkumà,kurti skaidrià ir konkurencin-gà energetikos rinkà.

Ukrainoje ðalies vadovëtaip pat aptarë dviðalio bendra-

darbiavimo klausimus ir pre-kybos ryðiø stiprinimà. Lietu-vos verslas yra suinteresuotassàlygø investicijoms bei preky-bai skaidrumu ir stabilumuUkrainoje ir gali padëti josámonëms diegti europietiðkosprekiø ir paslaugø kokybësstandartus. Valstybiø vadovaipasiraðë Lietuvos ir Ukrainosstrateginës partnerystës plëto-jimo 2015–2016 metais gaires.

Po to mûsø ðalies vadovëKijeve susitiko su UkrainosMinistru pirmininku Arseniju-mi Jaceniuku ir aptarë Ukrai-nos paþangà ágyvendinant svar-bias reformas. Pasak Preziden-tës, Ukrainos þmonëms ðiuometu yra ypaè svarbi vienybë.Reformø ágyvendinimas Uk-rainoje reikalauja didelio visøvaldþios ðakø susitelkimo ir vi-suomenës solidarumo. Refor-mas bûtina ágyvendinti nedel-siant ir kokybiðkai.

Prezidentë pabrëþë, kadvienas didþiausiø iððûkiø,trukdanèiø vykdyti reformas,yra korupcija. Ukrainai bûtinakuo greièiau ágyvendinti anti-korupcijos ástatymus, kuriebûtini norint uþtikrinti skaid-rià teisingumo sistemà ir su-kurti palankià verslo aplinkàðioje ðalyje. Ukrainos teisinësistema ir valstybës tarnyba tu-ri tapti efektyvi ir tarnautiþmoniø interesams. Aiðkesnëmokesèiø ir muitø sistema,skaidresnë verslo aplinka pa-dës Ukrainai pritraukti dau-giau investicijø. Ukrainai taippat svarbu skaidrinti energeti-kos sektoriø ir didinti savoenergetiná savarankiðkumà.

Parengta pagalPrezidentës spaudos

tarnybos informacijà

NATO generaliniosekretoriaus vizitas

Lapkrièio 21 dienà Lietu-vos Respublikos PrezidentëDalia Grybauskaitë susitiko suatvykusiu á Lietuvà naujuojuNATO generaliniu sekreto-riumi Jensu Stoltenbergu iraptarë NATO kolektyvinësgynybos priemoniø ágyvendi-nimà. Prezidentës teigimu,brutalus puolimas prieð Ukrai-nà tæsiasi, todël saugumo situ-acija regione ir mûsø kaimy-nystëje iðlieka sudëtinga. „Tikstiprus Aljansas yra pajëgusuþtikrinti kolektyviná saugu-mà. Turime kuo greièiau ágy-vendinti visas ilgalaikes NA-TO kolektyvinës gynybos ir at-grasymo priemones, dël kuriøsu NATO ðaliø vadovais suta-rëme rugsëjá Velse“, – pabrë-þë Prezidentë.

Reaguodama á Rusijos ag-resijà Ukrainoje ir iðkilusiasgrësmes regiono bei visos Eu-

ropos saugumui, NATO jauëmësi bûtinø priemoniø Balti-jos ðaliø saugumui artimiausiulaikotarpiu uþtikrinti. Sustip-rinta oro policijos misija. Ðiuometu Baltijos ðaliø erdvæ sau-go 6 Portugalijos, 4 Kanados,4 Vokietijos ir 4 Olandijos nai-kintuvai. Pratybø á Lietuvà at-vyko JAV, Vengrijos ir Dani-jos kariai. Be to, Lietuva nuo-sekliai vykdo savo ásipareigo-jimus stiprinti kraðto gynybà.Pasiektas nacionalinis susitari-mas iki 2020 metø valstybësgynybos pajëgumø finansavi-mà padidinti iki 2 procentøBVP. Kitàmet gynybos biu-dþetas jau sieks 1,3 procentoBVP. Lietuva taip pat ásteigëgreitojo reagavimo pajëgas, pa-sirengusias atremti hibridiniokaro grësmes, ir gerina savo,kaip priimanèiosios ðalies, pa-jëgumus.

Lietuva palaiko Ukrainà

Pavadinta teroristine valstybeRusija ásiþeidë

Neseniai Didþiosios Brita-nijos Ministras pirmininkasDavidas Cameronas Putinàpalygino su Hitleriu, taèiauRusija tokio ásiûèio, kaip ðá kar-tà, tada nepademonstravo – su-prantama: Lietuva – ne Angli-ja, taèiau akivaizdu, kad toksLietuvos vadovës pareiðkimasRusijai buvo kur kas skaus-mingesnis nei britø premjero,nors uþgaulumo prasme anglaimus pralenkë. Tad kà pasakëLietuvos Respublikos Prezi-dentë Dalia Grybauskaitë, kadKremlius sujudo lyg pagaliubakstelëtas skruzdëlynas?

„Ukraina ðiandien kovojauþ visos Europos taikà, uþ vi-sus mus. Jeigu teroristinë vals-tybë, kuri vykdo atvirà agresi-jà prieð savo kaimynæ, nebussustabdyta, ta agresija gali ið-plisti Europoje ir toliau…“

„Lietuva, kaip ir kitos Eu-ropos valstybës, supranta, kaduþ taikà reikia kovoti, taikà rei-kia ginti, nepriklausomybë irsuverenitetas yra nelieèiami,kiekviena tauta turi teisæ turëtisavo valstybæ ir niekas jai ne-gali diktuoti – ar maþai, ar di-delei valstybei – niekas negalidiktuoti, kaip ji turi gyventi.Tai ðità turime visi aiðkiai pa-sakyti dabartiniam Kremliui,dabartinës Rusijos vadovybei,kad tokie veiksmai nebus tole-ruojami niekada…“, – duoda-ma interviu LRT, kalbëjo mû-sø valstybës Prezidentë.

Taigi matome, kad ið esmësnieko naujo Prezidentë nepa-sakë, tik pavadino reiðkiniustikraisiais vardais. Juk kaip ki-taip pavadinti valstybæ, kurineskelbdama karo pasiunèiaten savo kariuomenæ be skiria-møjø þenklø ir uþima kaimyni-nës ðalies teritorijos dalá? Kurdar kitokio pobûdþio veiks-mai, nukreipti prieð kitas kai-mynines ðalis, pavyzdþiui, pre-kybinis karas, ðmeiþto skleidi-mas, korupcijos skatinimas irt. t. Tiesà sakant, mes dar daugko ið Rusijos teroristinës veik-los dabartinio arsenalo, nau-dojamo prieð mus, neþinomeir net neásivaizduojame.

Kas drástø neigti, kad Ru-sija mûsø ðalyje tikrai nevykdokontrabandos rëmimo strate-gijos, neorganizuoja bakterio-loginiø atakø prieð gyvulinin-kystës ámones, neskatina kri-minaliniø nusikaltëliø aktyvin-ti veiklà, neorganizuoja gaisrømedþio apdirbimo ámonëse,nevykdo propagandos, kuriostikslas – suprieðinti visuome-næ su sava valdþia? Sakysite, –

fantastika? Ir Malaizijos lëktu-vo numuðimo „operacija“ nor-maliam þmogui pasirodytøkraupi fantastika, deja, ji buvoávykdyta, ir ávykdyta su Krem-liaus þinia ir pagalba. Tai kàKremliui reiðkia kenkti mûsøvalstybei, kurià jis ciniðkai te-belaiko savo imperijos dalimi,neverta bûti savarankiðkavalstybe...

Taèiau yra rimtesniø prie-þasèiø, nei imperialistinës am-bicijos, kodël Rusija taip susi-nervino – Seimo opozicijos ly-deris Andrius Kubilius taipávertino Rusijos reakcijà á mû-sø Prezidentës pasisakymà:„Kyla klausimas, kodël Rusi-ja tik dabar taip susijaudinodël Prezidentës þodþiø? Beabejo, Prezidentës þodis, tai neopozicijos þodis.

Bet yra ir daugiau prieþas-èiø – JAV Kongreso rinkimuslaimëjo respublikonai, ir tiki-mybë, kad atitinkamas JAVástatymas gali bûti papildytasRusijos vardu, yra þymiai di-desnë, nei to buvo galima tikë-tis birþelio mënesá. Rusija ðiuometu tokios vieðos tarptauti-nës diskusijos labai smarkiaibaiminasi, todël taip agresyviaireaguoja á teisingus Preziden-tës þodþius. (…) Lietuva ðio-mis aplinkybëmis turi didþiu-læ atsakomybæ – kaip Reiganassakë „nebijoti matyti tai, kàmatai“ ir vadinti reiðkinius tik-raisiais vardais. Dël to, kad il-gainiui ir mûsø partneriai Va-karuose imtø tai daryti. Tà da-rëme anksèiau, tà darome da-bar, tà darysime ir ateityje.Ðiuo metu Rusija yra teroriz-mà remianti valstybë.“

Kol kas savo pyktá Rusijaiðliejo sustabdydama transpor-to su lietuviðkais numeriaissrautus á Kaliningrado sritá, taspats mûsø veþëjus iðtiko ir Lat-vijos su Rusija pasienyje. Lie-tuvos uþsienio reikalø minis-terija áteikë Rusijos ambasa-doriui notà dël tokios diskri-minacijos.

Þinoma, nota nieko neið-spræs, taèiau pataikûniðkai ty-lëti, tikintis „susitarti graþiuo-ju“, turbût reikðtø eiliná kartàapsijuokti (pamenate, kaippernai á Maskvà buvo siunèia-mi „Kremliaus koridorius pa-þástantys“ þmonës derëtis dëlmësos embargo?), be to, suRusija neámanoma susitarti,nes ji nepaiso jokiø tarptauti-niø sutarèiø ar ásipareigojimø.Kita vertus, negali sakyti, kadjokios reakcijos nebuvo – pa-sigirdo pasiteisinimø, neva pa-

sienyje rusai diegia naujà kom-piuterinæ technikà, todël atsi-rado trikdþiø.

Mûsø verslininkai sako ga-væ þiniø ið uþsakovø Rusijoje,kad kaþkas ið Rusijos biurok-ratø tokiu bûdu panoro ásiteik-ti Putinui (visgi maþai tikëtina,kad tai padaryta be Kremliausþinios). Bet viena tiesa, kuriàpasakë mûsø verslo atstovai,tikrai yra logiðka – jø verslopartneriai rusai pradëjo bijotiturëti verslo reikalø su ES vers-lininkais, nes gali uþsitrauktivaldþios nemalonæ su atitinka-momis pasekmëmis.

Kad kaþkoks verslininkasRusijoje nesulauks krovinio,Kremliui rûpi maþiausiai – jamkur kas svarbiau, kad Lietuvo-je kiltø didelis nepasitenkini-mas „neapdairia valdþios poli-tika, vedanèia á konfrontacijàsu didþiàja kaimyne, su kuriareikia ne kariauti, bet prekiau-ti“. Deja, pasiklausius, kà kal-ba eiliniai mûsø valstybës pi-lieèiai, darosi liûdna – kiekdaug þmoniø nesuvokia neiRusijos këslø, nei jau dabarkeliamos grësmës, nei poþiû-rio á bet kurá Lietuvos pilietá(kuris jai rûpi ne daugiau, neitas á kampà stumiamas rusasverslininkas).

Marcelijus Martinaitis kny-goje „Mes gyvenome“ raðëapie keistà rusø kareiviø ápro-tá – pridergti ant stalo (tokiusvaizdelius daugybë lietuviø ra-do sugráþæ á iðlikusius namus,kai 1944 metais persirito fron-tas). Internete pasiþiûrëjæsnuotraukø apie eiliniø rusø gy-venimà Rusijos uþkaboriuose,negali atsistebëti aplinkos pil-kumu, apleistos buities nyku-mu ir kaþin kokia neviltiesnuojauta – kad kitose ðalyse,kurios dar visai neseniai buvo„tarybinës-socialistinës“, eili-niai þmonës gyvena daug gra-þiau ir turtingiau, o Rusijojepaprastam þmogeliui, anot vie-no Maskvos teisininko, nebe-lieka nieko daugiau, tik „mels-tis ir gerti“.

Gal Antrojo pasaulinio ka-ro metais pamatæ, kaip gyvenaþmonës svetur, apimti pavydorusø kareiviai „kerðijo“ pri-dergdami gryèiose ant stalo.Gal ir ðiais laikais pamatæ, kadjø tikri broliai ukrainieèiai pa-noro gyventi pagal europietið-kus standartus, kerðija jiemsgriaudami Doneckà, Luhans-kà ir kitas Rytø Ukrainos gy-venvietes...

GintarasMARKEVIÈIUS

44444 2014 m. lapkrièio 28 d.Nr. 44 (1114) TremtinysLietuvos SSR KGB inkriminuotø veikø Lietuvos partizanui

Antanui Kraujeliui papildomas tyrimasTæsinys. Pradþia Nr. 43 (1113)2. Dël Prano ir LeokadijosGeèiø þûties 1949 m. lapkri-èio 5 d.

Pranas Geèys dirbo Utenosapskrities Alantos valsèiausvykdomojo komiteto buhalte-riu, Leokadija Geèienë – namøðeimininkë.

Per 300 metrø nuo P. ir L.Geèiø sodybos (vienkiemio)Utenos apskrities Alantosvalsèiaus Papiðkiø kaime 1949m. rugsëjo 28 d. MGB kareiviøapsupti ginkluoto susirëmimometu þuvo aðtuoni partizanai,gyvas iðtrûko partizanø bûriovadas Mykolas Urbonas-Lie-pa. Ðie partizanai þûties iðvaka-rëse lankësi pas P. ir L. Ge-èius, ten vakarieniavo. Kartusu kitais þuvo B. Stasiulionioþûties epizode minimas Liûtorinktinës Àþuolo kuopos vadasVladas Patumsis-Aukðtaitis,Liûto rinktinës vadas JonasMorkûnas-Ðiaurys, Viesulas,M. Urbono brolis SilvestrasUrbonas-Lapinas.

P. ir L. Geèiai partizanø þû-ties ankstø rytà iðvyko á Utenà.Po keliø valandø prieð partiza-nus surengta karinë MGB ope-racija.

M. Urbonas ne ið karto ið-davyste átarë P. ir L. Geèius.Daugiau nei mënesá partizanaityrë ðiø partizanø þûties prie-þastis ir aplinkybes, stebëtas irsektas P. Geèys. Apie jø stai-gø iðvykimà á Utenà M. Urbo-nui papasakojo Antanas Ku-lionis, þemiau minimo JonoKulionio sûnënas.

1949 m. lapkrièio 5 d. P. irL. Geèiai savo namuose buvosuðaudyti.

1950 m. balandþio 12 d. þu-vus partizanui Broniui Kazic-kui-Sauliui, bunkeryje MGBrado P. ir L. Geèiø likvidavi-mo protokolà, pasiraðytà M.Urbono ir A. Kraujelio slapy-vardþiais. Jame paþymëta, kadkaimynai uþtikrintai davë pa-rodymus apie P. ir L. Geèiø ið-davystæ, taip pat gautos þiniosið P. Geèio bendradarbiø, tei-gusiø, kad P. Geèys turi ryðiussu vadovaujanèiais komunis-tais Utenoje. Protokole pa-brëþtas pasikeitæs P. Geèio el-gesys: ëmæs elgtis labai atsar-giai, namo ið darbo gráþdavæskitu keliu, per kitus asmenisperdavæs praðymà M. Urbo-nui-Liepai palikti gyvus norsvaikus, kai kada ëjo lydimasstribø apsaugos. Protokole pa-þymëta, kad anksèiau jis buvopartizanø ryðininkas Klevas.

MGB suimtas M. Urbonastardymo, akistatos ir teismo

metu teigë, kad jis nusprendëP. ir L. Geèius nuþudyti todël,kad jie iðdavë partizanus. Jisapsilankë pas Molëtø rajonoKaniûkø kaime gyvenusáA. Kraujelá, tuo metu buvusá jovadovaujamo partizanø bûrioryðininku, ir papasakojo jamapie P. Geèá bei bûtinybæ já nu-þudyti. Pasak M. Urbono, jispats ið automato nuðovë P. Ge-èá, o ryðininkas A. Kraujelis iðbelgø markës pistoleto – L.Geèienæ. M. Urbonas taip patpaaiðkino, kad jo tardomas P.Geèys prisipaþino MGB pra-neðæs apie partizanø stovyklosvietà. L. Geèienë suðaudytatodël, kad ji kartu vaþiavo áUtenà ir praneðë MGB. M. Ur-bono akivaizdoje A. Kraujelissuraðæs P. ir L. Geèiø likvida-vimo protokolà, kurá M. Urbo-nas perdavë partizanø rajonovirðininkui. Pasak M. Urbono,A. Kraujelis iðëjo á miðkà ir ta-po jo bûrio partizanu praëjusmaþdaug 2–3 mën. po P. ir L.Geèiø nuþudymo. M. Urbonasnuteistas mirties bausme ir su-ðaudytas.

M. Urbono parodymus rei-këtø vertintini kritiðkai ne tikdël to, kad prieð suimtus par-tizanus tardymø metu buvonaudojamas fizinis ir psicholo-ginis smurtas siekiant iðgautireikiamus, taèiau ne visada tik-rovæ atitinkanèius parodymusir prisipaþinimus, tardytojaineretai savo tyrimui reikiamalinkme „tikslindavo“ tardo-mojo parodymus, dalá savo kal-tës jis siekë perkelti A. Krau-jeliui. Svarbiausias MGB tiks-las buvo suëmus M. Urbonàpriversti já bendradarbiauti iruþverbavus panaudoti opera-tyvinëse èekistø priemonësenaikinant likusius partizanus.

Prieðtaringu laikytinas M.Urbono tvirtinimas, kadA. Kraujelis tuo metu buvoMolëtø rajono Kaniûkø kaimelegaliai gyvenantis ryðininkas.Ryðininkas apskritai negalëjovykdyti bausmiø. Bet kuriuoatveju: ar kaip priesaikà davæsryðininkas, ar kaip priesaikàdavæs partizanas A. Kraujelisbuvo pavaldus M. Urbonui.

Egzistuoja pagrásta, sunkiaipaðalinama abejonë, kad tardy-mo protokoluose uþraðytiM. Urbono parodymai apieA. Kraujelá buvo neðaliðki irobjektyvûs.

L. Geèienës tëvas JonasKulionis, miræs 1953 m., duk-ters ir þento þûties tiesioginisliudininkas, MGB apklausosmetu paliudijo, kad M. Urbo-nas-Liepa abu Geèius iðbarë,

apkaltino iðdavyste ir juos abuið pistoleto nuðovë („Urbonasið pistoleto keliais ðûviais nu-þudë Pranà Geèá, o po to ir Le-okadijà Geèienæ“). Kartu bu-væs kitas asmuo jam buvo visið-kai nepaþástamas. SuðaudæsGeèius M. Urbonas padëjo antstalo raðtelá, paaiðkinantá, uþ kàjie nuþudyti. Tà patá J. Kulio-nis paliudijo akistatos su M.Urbonu metu. Tardytojas, ci-tuodamas J. Kulionio parody-mà, kad M.Urbonas ið pistole-to nuðovæs P. Geèá ir L. Geèie-næ, perklausë, ið kokio ginklobuvo ðauta. J. Kulionis atsakë,kad M. Urbonas ðovë á P. Geèáir L. Geèienæ ir patikslino, kadgalbût buvo ðauta ið automato.

MGB, o vëliau KGB ap-klaustas P. ir L. Geèiø sûnusAlbertas Geèys paliudijo, kadið dviejø asmenø jis paþino M.Urbonà-Liepà, kuris buvoginkluotas automatu. M. Ur-bonas tëvus iðvadino iðdavikaisir paleido ðûvius ið automato.Pas antràjá jam nepaþástamàasmená ginklo nepastebëjo. Arðaudë antrasis, neprisimena.Taèiau atsimena, kad vëliaubuvo rastos iððautø septyniøðoviniø tûtelës, visos ið auto-mato. Paklaustas apieA. Kraujelá, nieko konkretauspasakyti negalëjo.

Nors M. Urbonas teigë,kad jis ðaudë ið automato, oA. Kraujelis ið pistoleto, ávy-kio vietos apþiûros MGB aktepaþymëta, kad panaudotasginklas – rusiðkas automatas,ávykio vietoje rastos tik auto-mato septynios gilzës.

MGB apklaustas P. Geèiobrolis Antanas Geèys tvirtino,kad ant stalo buvo paliktas rað-telis, kuriame buvo paraðyta,kad P. ir L. Geèiai suðaudyti uþpartizanø iðdavimà. Jam tekægirdëti, kad suðaudant P. ir L.Geèius dalyvavo M. Urbonas.Ið Jono Kulionio girdëjæs, kaddalyvavo trise: du viduje, vie-nas lauke.

Dël Laisvës kovø dalyvioteisinio statuso pripaþinimo të-vams á LGGRT centrà kreipë-si P. ir L. Geèiø duktë R. Kli-mavièienë. Ji LGGRT centruipateikë dviejø liudininkiø,tarp jø – buvusios kaimynës,parodymus, kad kaimo þmo-nës kalbëjo, jog P. ir L. Geèiusgalëjo suðaudyti NKVD. Ðiøliudininkiø parodymai atmes-tini kaip ir abejotini P. ir L. Ge-èiø dukters samprotavimaiapie tai, kad du vyrai, suðaudætëvus, nebuvo partizanai, jiegalëjæ bûti pasamdyti, kad të-vus nuðovë du nepaþástami vy-

rai, taèiau ne M. Urbonas, ku-rá ji paþinojo.

MGB operatyvinëje infor-macijoje – Utenos apskritiesskyriaus 1949 m. lapkrièio 26d. suvestinëje konstatuota,kad P. ir L. Geèiai nuþudytidviejø nenustatytø nacionalis-tinio pogrindþio nariø. Ið to da-rytina iðvada, kad MGB tiriantP. ir L. Geèiø nuþudymà, J.Kulionis net M. Urbono nemi-nëjo, galbût bijojo. Jis turëjobûti apklaustas kità dienà poávykio, t.y. po 1949 m. lapkri-èio 5 dienos, bet jo apklausosprotokolas nerastas.

Nors M. Urbonas tvirtino,kad likvidavimo protokolà su-raðë A. Kraujelis, atlikus raðy-senos ekspertizæ, protokolo irparaðø autorystës MGB eks-pertai nenustatë.

MGB konstatavo, kad P. irL. Geèiai palaikë ryðá su parti-zanais, juos rëmë maistu, par-tizanai lankydavosi jø namuo-se, P. Geèys buvo ryðininkasslapyvardþiu Klevas. Tai MGBsuþinojo ið likvidavimo proto-kolo ir palikto ant stalo raðte-lio, kitus duomenis galëjo nu-statyti ar patvirtinti per savoagentûrà. Be to, P. ir L. Geèiøsodyboje MGB surado bunke-rá penkiems asmenims. Taèiauávykio vietos 1949 m. lapkrièio6 d. apþiûros akte, apibûdinantnuðautàjá P. Geèá, pasakyta kaikas daugiau. Paþymëta, kad jisbuvo Lietuvos kariuomenësvyr. serþantas, praeityje pri-klausë ðauliø organizacijai,1941 m. karo pradþioje pri-klausë sukilëliø, „baltøjø par-tizanø“, bûriui. Jokios infor-macijos apie tai, kad jis buvoMGB agentas, nepateikta.Faktas, kad MGB iki P. Geèioþûties turëjo konkreèiø þiniøapie jo antisovietinæ praeitá, jo-kiø veiksmø prieð já nesiëmë,leido dirbti vykdomajame ko-mitete, leidþia daryti prielaidà:MGB po aðtuoniø partizanøþûties nesikiðo, laukë, kol par-tizanai su P. Geèiu susidorospatys. Manytina, kad tuo at-veju, jeigu jis bûtø buvæsMGB agentas, bûtø siekta jáapsaugoti. Bet neatmestina irprielaida, kad P. Geèys galëjobûti naudingas sovietø val-dþiai, jeigu á tokius jo praeitiesfaktus nereaguota. Ávykio vie-tos apþiûros akte paþymëta,kad nuþudant P. ir L. Geèiusdalyvavæ du asmenys buvo ci-viliai, aukðtaûgiai, ginkluotirusiðkais automatais. Akte ne-paminëtas ant stalo paliktasraðtelis, paþymëta, kad daik-tiniø árodymø nerasta, iðsky-

rus iððautas septynias gilzes.Trijø MGB agentø-infor-

matoriø, teikusiø þinias apieaðtuonis þuvusius partizanus irjø dislokacijà, duomenys nesu-tapo su P. ir L. Geèiø tapaty-biø duomenimis. Tyrimo me-tu nustatytas konkretus as-muo, pagal kurio informacijàMGB surengë prieð minëtuspartizanus karinæ èekistø ope-racijà. Jo pavardë nesutapo suP. Geèio pavarde. MGB ope-ratyviniuose dokumentuosepaþymëta, kad P. Geèys ryðiosu MGB neturëjo, informaci-niam-agentûriniam tinklui ne-priklausë.

Nesant nepaneigiamø áro-dymø, kad P. ir L. Geèiai iðda-vë partizanus ir esant árody-mams, kad jie rëmë partizanus,LGGRT centras 2005 m. Pra-nui ir Leokadijai Geèiams pri-paþino Laisvës kovø dalyvioteisiná statusà (po mirties).

IðvadaA. Kraujelio kaltë nuðovus

L. Geèienæ negali bûti pripa-þinta árodyta. Kaltë turi bûtiargumentuotai pagrásta neke-lianèiais abejoniø, neprieðta-ringais árodymais. Pagal esa-mus duomenis taip konstatuo-ti nëra pagrindo. Remtis vienM. Urbono parodymu bûtøtendencinga ir neobjektyvu.M. Urbono parodymà apie tai,kad A. Kraujelis nuðovë L. Ge-èienæ neigia J. Kulionio, aki-vaizdaus liudininko, parody-mas, kad P. ir L. Geèius suðau-dë M. Urbonas. Ávykio vietojerastos tik ið M. Urbono turë-to automato iððautos gilzës.Partizanai tyrë aðtuoniø parti-zanø þûties aplinkybes, anali-zavo P. ir L. Geèiø elgesá irveiksmus, apklausë kaimynus,bendradarbius. M. Urbonassuðaudë P. ir L. Geèius bûda-mas visiðkai ásitikinæs jø iðda-vyste. 2005 m. nustatyta, kadpartizanus iðdavë ne Geèiai.

Tyrimà atliko:Gintaras ÐIDLAUSKAS,

LGGRTC vyriausiasisspecialistas,

Pasiprieðinimo dalyviø(rezistentø) teisiø

komisijos pirmininkas,gintaras.sidlauskas@genocid.lt,

tel. 279 1034Laima PETRAUSKIENË,

LGGRTC specialistëarchyvistë-analitikë,

laima.petrauskiene@genocid.lt,tel. 266 3283

Redakcijos pastaba: LGGRTCpraðymu straipsnio kalbanetaisyta.

(bus daugiau)

555552014 m. lapkrièio 28 d. Nr. 44 (1114)Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga sveikiname buvusiàpolitinæ kalinæ Eugenijà ABRAITIENÆ.

Linkime sveikatos, sielos ramybës, laimingø metø ir Die-vo palaimos.

LPKTS Ðakiø filialas

Garbingo 80-ojo jubiliejaus progasveikiname Matildà ZAVECKIENÆ,buvusià politinæ kalinæ, partizanø ryði-ninkæ, LPKTS Alytaus filialo naræ, mo-kytojà, ilgametæ choro „Atmintis“ daini-ninkæ, poetæ, renginiø vedëjà.

Dëkojame uþ paaukotà laisvalaiká irlinkime dþiaugsmo, laimës, sveikatos.

Nulinguoja, nuklysta tie metai,tartum gervës padangëj rudens,

Tik ðirdy ir sieloj jø verpetai vis ðilta ugnele rusens.Jie primins, kiek dainø iðdainuota,

iðdalyta ðirdies ðilumos,Kiek daug dirbta, mylëta, svajota,

tik nuklydæs jø aidas kartos.LPKTS Alytaus filialas

90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname savoMamytæ Janinà PODELSKIENÆ, buvusià Krasnojarskokraðto Niþne Ingaðo rajono tremtinæ.

Linkime sveikatos, stiprybës, ilgiausiø metø ir Dievo pa-laimos.

Sûnus Jonas ir duktë Milda su ðeimomis,vaikai ir vaikaièiai

Sveikiname lapkrièio mënesá gimusius LPKTS Rokið-kio filialo narius – buvusius tremtinius, ðvenèianèius gar-bingà jubiliejø: 80-ajá – Antanà SUNKLODÀ, 75-ajá – Ri-mantà BRAÞIONÁ.

Linkime, kad visos graþiausios Jûsø gyvenimo akimir-kos niekada neiðblëstø ir visada lydëtø sëkmë, sveikata, irðv. Marijos globa.

LPKTS Rokiðkio filialas

Vytautas Kavaliauskas ðiuometu gyvena Garliavoje. Gimë1930 metais Skëriø kaime ne-toli Paparèiø, prie pat Lauka-galio sodþiaus ribos (dabar –Kaiðiadoriø rajonas). Vytautassako, kad Jonas Misiûnas-Þa-lias Velnias buvo pamëgæs ðákaimà, daþnai èia lankësi ir vi-sada rasdavo ne tik maisto,pastogæ, bet ir kaimo þmoniøpalankumà. Maþasis ratas, ku-rio marðrutu judëjo DidþiosiosKovos apygardos (DKA) ðta-bas, pro Skërius nëjo, taèiauÞalias Velnias èia daþnai ieð-kodavo trumpo prieglobsèio.Neuþsibûdavo vienoje vietojeilgiau nei dvi dienas. Partizanøpoilsio metu skërieèiai patyssaugojo kelius, budëjo priekaimo miðkeliø, kad tik parti-zanø poilsis bûtø ramus.

Istoriniai ðaltiniai teigia,kad Skëriai pirmà kartà pami-nëti 1744 metais Paparèiø pa-rapijos kaimø sàraðe – tada èiabuvo keturios sodybos. Kai-mas plëtësi, 1937 metais jaubuvo 23 sodybos, gyveno 82gyventojai, daugiausiai Kava-liauskai, Jaromskai ir Karec-kai. Ið ðio kaimo kilusi UrðulëKavaliauskaitë-Sladkevièienë(1885–1970), kardinolo Vin-

Þalias Velnias iðliko atmintyjecento Sladkevi-èiaus (1920–2000)motina. Ji mirë, kaisûnus iðtremtas ku-nigavo NemunëlioRadviliðkyje, palai-dota Þasliø baþny-èios ðventoriuje. IðSkëriø kilæs ir þino-mas ekonomistasJonas Kareckas(1903–1984), Lie-tuvos nepriklauso-mybës kovø sava-noris, Finansø mi-nisterijos valdinin-kas, Kauno monetøkalyklos virðinin-kas. Raðydamasstraipsnius kartaispasivadindavo Skë-rieèiu. 1944 metaispasitraukë á Vokie-tijà, ið ten – á JAV.J. Kario pavardeparaðë knygø apieLietuvos pinigus.

Kavaliauskøtëvonija – Papar-èiuose, taèiau 1938metais per nepri-klausomos Lietu-vos þemës reformàjie iðsikëlë á Skërius.Naujoje vietoje pa-sistatë graþius pas-tatus. Vaikai lankëðeðiametæ Paparèiøpradþios mokyklà.Vytautas po penkiøklasiø baigimo, taiyra 1941 metø rude-ná, ástojo mokytis

staliumi á Kaiðiadoriø amatømokyklà. Gyveno mokyklosbendrabutyje, ákurtame suðau-dytø þydø name, prie Ivaðkevi-èiø, kur vëliau ásikûrë sovieti-nis saugumas. Nuomavo kam-bariukus ir dar gal keturiosevietose. Mokyklà baigë 1944metais. Tuo metu pirmà kartàpamatë dvimetriná virðilà JonàMisiûnà, dirbusá Kaiðiadoriøkomendantûroje geleþinkeliostoties patalpose, vëliau – ge-leþinkelio apsaugoje. Þinoma,tuo metu ðio fakto nesureikð-mino, taèiau tuos susitikimusprisiminë, kai J. Misiûnas tapoDKA vadu. Buvo paauglys, ta-èiau turëjau tëveliø ákvëptà be-galinæ meilæ Tëvynei.

Ið Skëriø partizanauti iðëjokeli vyrai, visas kaimas tapo jørëmëjais.

Pokariu sovietai bandëátvirtinti savo valdþià, Skëriuspadarë apylinkës centru. 1944metø rugpjûèio 22 dienà akty-viai veikdami partizanai nuðo-vë apylinkës pirmininkà irsekretoriø, atëmë 20 ðauki-mø á sovietinæ armijà, palikoperspëjimà iðdavikams. Pa-skirtas naujas pirmininkasP.Raudeliûnas iðsikëlë gyventiá Þaslius, taèiau kovotojai kai-

me sudegino jo sodybà.Skëriuose daþnai apsisto-

davo Þalio Velnio ðtabas. Þi-noma, kad èia 1945 metø sau-sio 10 dienà atvyko LLA ðta-bo narys vyr. leitenantas Me-èislovas Kestenis-Serbentas,kad perimtø ið Þalio Velnio va-dovavimà kraðto partizanams.Darinys tada vadinosi Vilniausapygardos 5-uoju rajonu. Skë-riuose jie suformavo junginioðtabà, jo skyrius, átvirtinostruktûrà, patvirtino batalionøvadus. Kaip kartas jø kaime1945 metø vasario 16 dienàbuvo iðleistas vienas ið pirmø-jø partizanø laikraðèiø „Lais-vës keliu“ pirmasis numeris.Vytautas prisimena tuo metupas juos atëjusá Þalià Velnià.Uþëjo á trobà gal 20 vyrø, iðsta-të sargybà. Iki jiems atvykstantteritorija buvo iðþvalgyta, turë-jo þiniø, kad stribai ar kareiviaitûnojo savo bûstinëse. Mote-rys puolë ruoðti vakarienæ. Bu-vo dar ðalta, tai visi prisiglau-dë troboje. Þalias Velnias tu-rëjo raðomàjà maðinëlæ, kaþkàraðë, paskui tekstà dauginoblizganèiu rotaprintu. Vytau-tas mena, kad tai buvo nesudë-tingas árenginys: ant vaðkuotësspausdintas raðtas buvo deda-mas ant árenginio, tekstas fik-suojamas voleliu. Pamena, par-tizanams ilsintis, kopijavimodarbà teko atlikti ir jam. Taibuvo atsiðaukimai gyvento-jams. Lapelius iðneðiodavo pokaimus.

1945 metø þiemà Vytautassavo sodyboje slëpë partizanøpaliktus ðovinius. Dëþes uþka-së sniege, tad problemø nebu-vo. Juos dalijo pasirodantiemspartizanams. Atëjo pavasaris,tirpo sniegas. Sumanë ðoviniusslëpti pirtyje. Apie tai þinojo irVytauto motina. Tà vasará pra-sidëjo Paparèiø apylinkëse di-dþioji kareiviø ofenzyva, tai yrakratos, dokumentø tikrini-mas. Ypaè negailestingi karei-viai bûdavo ten, kur þinojo, kadið ðeimos kaþkas slapstosi mið-ke. Kartà bûrys atëjo ir pas Ka-valiauskus. Kol vaikðèiojo,kratë, motina kalbëjo maldas,kad anie nesiraustø pirtyje. Ta-da didelës bëdos iðvengë...

Ir ðiandien Vytautas pasa-koja apie tuos ávykius su skaus-mu ðirdyje.

„Nelaimës sujudino mûsøkaimà. Viskas prasidëjo sovie-tams atëjus, kai buvo paskelb-ta visuotinë mobilizacija. Mû-sø ðeimoje buvome trys vaikai:Benjaminas, gimæs 1928 me-tais, Birutë, gimusi 1935 me-tais, ir að. Gerai pamenu, kaibrolis 1943 metais priklausëLietuvos laisvës armijai. Tadagyvenome Paparèiuose, o mû-sø sodyboje Skëriuose ðeimi-ninkavo tëvelio sesuo Zofija.

Pas mus 1944 metais slapstësitrys partizanai – pusbrolis Liu-das Kavaliauskas-Perlas(1926–1981), Silvestras Ka-reckas ir Vaclovas Rudys(1925–1945). Jie turëjo trisðautuvus, taèiau be reikalo ne-ðaudë. Greitai, gal 1944 metørudená, Liudà ir Petrà pagavosovietai. Liudui tada tebuvodevyniolika metø. Silvestrasbuvo nuteistas kalëti, nes vo-kieèiø laikais buvo tarnavæsVilniuje policininku. KalëjoVorkutoje. Liudà kiek patardëir nuveþë á Pabradæ, kad prieðjo norà aprengtø kareiviðkàmilinæ. Gruodþio mënesá jis iðapmokymø pabëgo ir gráþo ámûsø kraðtà. Po to ir VaclovasRudys ið mûsø sodybos dingo.Jiems dingus, susiradau gink-lus ir paslëpiau. Po kurio laikoðautuvus ir ðovinius perdaviaupasirodþiusiems partiza-nams. Tai buvo Edvardo Ka-valiausko-Klajûno (1912–1945) suburti Skëriø ir aplin-kiniø kaimø vyrai. Klajûnasbuvo geras organizatorius, par-tizanø buvo daug. Kiek vëliauÞalias Velnias já paskyrë Arinktinës 1-ojo bataliono vadu,o apygardos ðtabe tapo Þval-gybos ir kontrþvalgybos sky-riaus virðininku.

Liudas Kavaliauskas-Per-las 1947 metais su padirbtais

dokumentais iðvyko gyventi áVilniø, tapo tarpininku tarpDKA vadovybës ir partizanø,likusiø Kaiðiadoriø apylinkë-se. Deja, tai buvo kruvina sau-gumieèiø, kuriems tarnavoLietuvos iðdavikai Juozas Mar-kulis-„Erelis“ ir Vytautas Pe-èiûra-„Grieþtas“, akcija. Liu-dà Kavaliauskà suëmë Vilniu-je 1948 metø birþelio 12 dienàkartu su Pranu Jaromsku-Per-kûnu. Abu nuteisë po 25 me-tus kalëti. Iki pat 1955 metøkalëjo Intoje, kitais metais grá-þo namo. Kurá laikà dirbo Ig-nalinoje, mirë 1981 metais.

Mûsø namai visada buvosaugus prieglobstis. Skëriuosegyveno netekëjusi teta ZofijaKavaliauskaitë. 1945 metais,po pusbrolio partizano LiudoKavaliausko-Perlo motinosmirties, ji iðëjo gyventi á jø so-dybà, kad priþiûrëtø maþame-tá Liudo brolá Jonà, gimusá1936 metais. Jai iðvykus, mûsøsodyboje apsigyveno partizanoPrano Jaromsko-Perkûno të-vai. Maþojo Jonuko tëvelisAdomas mirë 1948 metais,tai vaikas liko visiðkas naðlaitis.

Brolis Benjaminas (ðei-moje buvo vadinamas Beniu-mi) mokësi Kauno gimnazijo-je. Jis vis dar nebuvo nutraukæsryðiø su LLA.

(keliama á 7 psl.)

Partizanas Liudas Kavaliauskas-Perlastarp Intos tremtiniø (stovi treèias ið kairës).1955 metai

Liudas Kavaliauskas. 1957 metai

66666 2014 m. lapkrièio 28 d.Nr. 44 (1114) Tremtinys

Motiejus Aldonis gimë1897 metø geguþës 4 dienàAlytaus apskrityje, Varënosvalsèiuje, Jokënø kaime (da-bar – Jakënø kaimas), netur-tingø ûkininkø Juozo Aldonioir Kristinos Kerðiûtës ðeimoje.Krikðtijo já Varënos parapijosbaþnyèioje. Ðeimoje dar augosûnûs: Jonas, gimæs 1901 me-tais, ir Antanas, gimæs 1904metais, bei dukterys: Petronë(apie 1928 metus iðvyko á Ar-gentinà) ir Marija.

Motiejus su broliais mokësipas kaimo daraktoriø ûkininkøDidikø namuose Jokënø kaime.Vëliau lankë Varënos pradinæmokyklà, baigë 4 klases. Buvogabus mokslams, mokëjo rusø,lenkø ir vokieèiø kalbas.

Pirmojo pasaulinio karometais Varënos klebono kuni-go Juozo Staðio rûpesèiuásteigti mokytojø kursai, ku-riuose per trumpà laikà pa-ruoðti keletas jaunø energingømokytojø. Tarp jø buvo ir Mo-tiejus Aldonis su pusbroliuVincu Kerðiu. Jie savo apylin-këse ir mokytojavo.

1919 metø rugpjûtá M. Al-donis ir V. Kerðis þiniø sëmësimokytojø kursuose Marijam-polëje. Rugpjûèio pabaigojeLenkijos kariuomenei uþëmusSeinus, Lietuvos gyventojaipradëjo protestuoti prieð len-kø grobikiðkus þygius. Rugp-jûèio 28 dienà Marijampolëjesuruoðtos didelës manifestaci-jos. Jaunuomenë buvo kvieèia-ma burtis á partizanø bûrius iratremti lenkø iðpuolius. Pasi-baigus kursams, klausytojairuoðësi vykti á savo tëviðkes.M. Aldonis su V. Kerðiu, ðiømanifestacijø paveikti, uþëjopas protesto demonstracijøkomiteto sekretoriø ir gavo popluoðtà atsiðaukimø.

Parvykdami á Lenkijoskariuomenës okupuotà gimti-næ – Jokënø kaimà – parsiveþëdaug ávairios literatûros, atsiðau-kimø, lapeliø ir paskleidë savoapylinkëse bei ëmësi intensyviaiorganizuoti partizanø bûrá.

1919 metø rugsëjo 1 dienàmiðkelyje netoli Jokënø kaimoávyko organizacinis susirinki-mas. Dalyvavo apie 12 vyrø:Motiejus Aldonis, Vincas Ker-ðis, Jonas Staknys, AntanasMatukevièius, Antanas Aldo-nis, Pranas Jedzevièius, Pra-nas Kerðis, Andrius Pûtys,S.Maèionis, Bielevièius ir kt.Pirmuoju partizanø bûrio va-du iðrinktas èia mokytojavæsV. Kerðis. Susirinkusiuosiusinformavo apie partizanø uþ-davinius. Nutarta visiems ap-sirûpinti ðautuvais ir pritrauktiá bûrá daugiau patikimø þmoniø,kaip galima plaèiau po apylinkæskleisti partizanø bûriø organi-zavimo idëjà ir visiems oku-

Apie mokytojo, ðaulio Motiejaus Aldonio kovàpantams prieðintis ginklu. Nu-spræsta susprogdinti ar sude-ginti geleþinkelio tiltà per Mer-kio upæ. Tik niekas neturëjosprogstamosios medþiagos. Beto, tiltà saugojo stipri lenkø ka-reiviø sargyba. Nutarta pasiøs-ti atstovà á Alytø ar Kaunà, kadpargabentø sprogmenø ir gau-tø nurodymus, kaip veikti to-liau. A. Matukevièiø iðrinkoatstovu. Rugsëjo pradþioje iðAlytaus parsiveþta informaci-jos ir atsiðaukimø, kuriuose ra-ginama nepaklusti lenkø oku-pantui. Partizanø bûrys pasi-skirstë á 3 grandis po 5 vyruskiekvienoje. Visø ryþtas buvodidelis. Vienur kitur apðau-dþius plëðikaujanèius lenkøkareivius, plëðimai liovësi, opartizanø ávaizdis þmoniø aky-se iðaugo. Suorganizuoti oku-puoto kraðto vyrai savanoriaisëjo á Lietuvos kariuomenæ.Atsiðaukimai greitai paplito irtolokai nuo Jokënø esanèiuosekaimuose, net ir Varënoje, kurgyveno lenkø þandarai.

Kai lenkø okupacinë val-dþia iðvaikë Varënos valsèiaussavivaldybæ, areðtavæ nugink-lavo lietuvius milicininkus beipareikalavo, kad bûtø nutartajungtis su Lenkija ir iðrinkti at-stovà á lenkø suorganizuotàVarënos valsèiaus tarybà,M. Aldonis agitavo gyventojusprotestuoti prieð lenkø verþimà-si á Lietuvà ir iðvaikyti lenkiðkàVarënos valsèiaus tarybà. Susi-rinkimui pritarus, M. Aldonisparaðë toká protesto raðtà:

„1919 metø rugsëjo mëne-sio 5 dienà mes, Jokënø seniû-nijos – Pabeznëgio, Vazgirdo-niø, I Paruèiø, II Paruèiø ir Jo-kënø kaimø gyventojai, susi-rinkæ I Paruèiø kaime, FeliksoGimbuèio namuose, lenkø re-virui ásakius iðrinkti atstovà áVarënos valsèiaus tarybà, vie-nu balsu nutarëme: 1) kadan-gi lenkai, paneigdami apsi-sprendimo teises, prieð gyven-tojø norus, verþiasi á Lietuvà;2) kadangi jie, lenkai, nesiskai-tydami su vietos gyventojø va-lia, nuginklavo Varënos milici-jà ir iðvaikë valsèiaus savivaldy-bæ – tai rinkti jø reikalaujamàatstovà atsisakome ir grieþtaiprotestuojame prieð ðio nuta-rimo I ir II punktuose paþymë-tus veiksmus. Ágaliojame And-riø Abramavièiø, Vazgirdoniøkaimo gyventojà, ir Jonà Za-polskà, II Paruèiø kaimo gy-ventojà, áteikti ðá nutarimà len-kø Varënos revirui.“

Raðtà pasiraðë gyventojøsusirinkimo dalyviai, ir jis áteik-tas Varënos valsèiaus lenkønuovados virðininkui.

1919 metø rugsëjo 8 dienà,per Ðvè. Mergelës Marijos gi-mimo ðventæ, Akmens baþnyt-kaimyje iðklijuoti antilenkiðki

atsiðaukimai. Lenkø þandarai,pastebëjæ apylinkëje daug ávai-raus turinio lapeliø, kurstan-èiø prieð lenkus, per ðnipus su-sekë jø platintojus. Taip patþandarams buvo praneðta, kadJokënuose yra susikûrusi gink-luotø þmoniø organizacija.

Rugsëjo 9 dienà á Jokënusatvyko trys lenkø þandarai,kad suimtø M. Aldoná irV.Kerðá, bet abu partizanø va-dai parodë lietuviðkà ryþtà. Pir-masis griebë kastuvà ir pasi-prieðinæs þandarui paspruko ámiðkà. V. Kerðis per kratà na-muose nutaikë momentà ir pa-ëmæs kirvá kirto þandarø virði-ninkui á peèius, antrajam þan-darui smogë kirvio pentimi ákaktà ir su jo ðautuvu pabëgoá miðkà. Taèiau nuo tos dienospakriko visas partizanø bûrys.

Kità dienà Jokënø kaimogyventojus uþpuolë didesnislenkø þandarø bûrys. Aplinkvisà kaimà pastatæ sargybiniussu kulkosvaidþiais, be pasigai-lëjimo muðë gyventojus ir gro-bë jø turtà. Grasino visà kaimàsudeginti ir þmones iððaudyti,jei M. Aldonio ir V. Kerðio ne-surasià. Baugino bausmëmis,jei kas pabëgëlius ðelps arbapriims á savo namus. Taèiauniekas neiðdavë, nors þinojo,kur jie slapstosi. M. Aldoniomotinà areðtavo, nuvarë á Va-rënà, paskui á Trakus ir á Vil-niø, kur 3 mënesius kalino Lu-kiðkiø kalëjime. Tokiomis sà-lygomis kiekvienam partizanuirûpëjo tik gyvam iðlikti, orga-nizuotis nebuvo kada. Sveti-miesiems prieðinosi kaip kas ið-manë. Partizanø vadai pasi-traukë toliau nuo fronto linijosir apsigyveno laisvoje Lietuvo-je. M. Aldonis mokytojavoAlytaus apskrities Simno vals-èiaus Liepakojø kaimo pradi-nëje mokykloje.

1920 metø lie-pà Raudonoji ar-mija pradëjo Len-kijos kariuomenæstipriai spausti.Lenkø kareiviaipaskubomis trau-kësi á Vakarus.Kai kurie jø bûriai,patekæ á raudonar-mieèiø jau uþimtàteritorijà ir neno-rëdami bolðevi-kams pasiduoti,slapstësi miðkuo-se. Jie daþnai plëð-davo ûkininkus.Jokënø kaimopartizanai, vado-vaujami M. Didi-kos, tinkamai pa-lydëjo bëganèiuslenkø karius. Pasi-ëmæ ðautuvø ir ðo-viniø, miðku nu-slinko á Milionið-

kes, kur pasislëpæ netoli vieðke-lio tilto per Duobupæ, laukë plë-ðikø lenkø. Gurguolëms vaþiuo-jant á Duobupës kalnà, partiza-nai pradëdavo ðaudyti á bëglius.Ðie palikdavo veþimus ir strim-galviais dûmë neatsigræþdami.Pamatæ atvykstant daugiau, par-tizanai vël pyðkino. Dar ilgai bu-vo kalbama: „Bëga kaip lenkai iðMilioniðkiø“. Þmonës dþiaugë-si iðsilaisvinæ ið sunkios lenkø ne-laisvës. Tikëjosi, kad greitai at-eis ir iðvaduotojai lietuviai.

1920 metø pirmomis rug-sëjo dienomis suþinojæ, kadLenkijos kariuomenë sumuðëRaudonosios armijos pulkus,o Lietuvos kariuomenë, lenkøpuolama, traukiasi, Akmenioapylinkës, ypaè Jokënø kaimo,gyventojai nusiminë ir vieni ki-tus ragino veikti, kad iðvengtølenkø okupacijos. Á tëviðkæ grá-þo M. Aldonis su pusbroliuV.Kerðiu. Pajutæ karingas gy-ventojø nuotaikas, jie pradëjoorganizuoti ginkluotà bûrá,kad padëtø Lietuvos kariuo-menei. Pirmieji partizanai bu-vo ir pirmieji ðauliai. Greitaibûrys iðaugo iki 60 vyrø. Ðau-tuvø ir ðoviniø þmonës turëjodar nuo Pirmojo pasauliniokaro. Reikëjo tik gauti leidi-mus ginklams laikyti ir jaispasinaudoti.

Rugsëjo 3 dienà M. Aldo-nis nujojo á Valkininkus, 1-ojopëstininkø pulko ðtabà, praðytileidimø ginklams laikyti. Pul-ko vadas mjr. Vladas Skorups-kis sutiko iðduoti leidimus 15þmoniø – buvusiems partiza-nams dar nuo lenkø okupaci-jos laikø. 1919 metø rudenáM. Aldoniui reikëjo pasiraðy-ti pasiþadëjimà, kad privalësatsakyti uþ padarytus jam pa-vestø ginkluotø þmoniø dar-bus. Tris mënesius bûrys netu-rëjo ramybës – be pasiruoði-

mo, kariðko apmokymo ir tin-kamø vadø (M. Aldonis ir V.Kerðis nebuvo tarnavæ kariuo-menëje) dienà naktá reikëjobudëti ir paskirtà kovø ruoþàginti. Dël atsargumo bûrys pa-vadintas ne Jokënø kaimo,nors ið èia buvo daugiausia ðau-liø ir èia ðtabas veikë, bet Ak-mens koplyèios vietos vardu.Gavæ leidimus, apie 10 vyrø at-liko þvalgø pareigas, kiti rûpino-si partizanø organizacijos plëti-mu, nes þmoniø, norinèiø stotisu ginklu prieð lenkø okupantà,daugëjo; taip pat ðauliai platinoatsiðaukimus prieðo uþnugaryje.

1920 metø spalio pirmomisdienomis jau suorganizuotasapie 80 þmoniø bûrys áregist-ruotas 4-ame Ðauliø lauko ðta-be Alytuje ir pavadintas Ak-mens ðauliø bûriu. Bûrio vadupaskirtas V. Kerðis, vado pava-duotoju – M. Aldonis. Ðtabe visiaprûpinti ginklais ir leidimais.

Lietuvos kariuomenë sto-kojo kareiviø, kad galëtø uþim-ti visus fronto barus. Ji bûda-vo sutelkiama ten, kur vyko ar-ðios kovos. Ramesnëse vieto-se kariø buvo maþiau. Ðauliaiturëjo paremti kariuomenæ.Akmens ðauliø bûriui teko uþ-imti Maskaukos–Strielèiðkësbarà Lietuvos–Lenkijos ka-riuomeniø fronte. Sargybospostai stovëjo Maskaukos,Akmens, Paakmenës, Korpið-kiø ir Kukliø kaimuose. Á pagal-bà atvyko Graþiðkiø ið Vilka-viðkio apskrities ir Prienø iðMarijampolës apskrities ðauliøbûriai, kurie ásikûrë Babriðkiøkaime. Susibûrë apie 160 gink-luotø vyrø. Baro ðtabas veikëJokënø kaime. Ðtabà sudarëskrajojanèio partizanø bûriovadas Feliksas Ðemeta, Akmensðauliø bûrio vadas V.Kerðis irLietuvos kariuomenës generali-nio ðtabo Informacijø skyriauskpt. Jurgis Matulaitis. Maistuaprûpindavo ið 4-ojo Ðauliø lau-ko ðtabo bei ið Alytaus intendan-tûros. Slaptaþodþius, ásakymusir kitus nurodymus ðauliai gau-davo ið Lietuvos kariuomenësdalinio uþtvaros virðininko ltn.Adomo Treiderio, ásikûrusioPuodþiø kaime. Ið abiejø pusiøásitvirtino Lietuvos kariuome-nës dalys. Stipriausia 20 ðauliøsu kulkosvaidþiu sargyba vei-kë Paakmenëje. Svarbiausiassargybiniø uþdavinys buvo sau-goti tiltà per Merká. Lenkø ka-reiviai daþnai puldinëdavo Pa-akmenës kaimo sargybinius irkelis kartus stengësi tiltà uþim-ti, bet ðauliai stropiai já saugo-jo ir sumaniai lenkø puolimusatremdavo. Lenkø kareiviamsnuolatos puldinëjant Paakme-nës kaimo sargybinius, baroðtabe nutarta tiltà sunaikinti.

Gintaras LUÈINSKAS(bus daugiau)

Nepriklausomybës kovø dalyvis, Neutralioszonos milicininkas Motiejus Aldonis (deði-nëje). 1922 metai

777772014 m. lapkrièio 28 d. Nr. 44 (1114)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys@zebra.lt

TremtinysKaina 2 litai

0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2330 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Lapkrièio 30 d. (sekma-diená) 12 val. Telðiø Ðvè.Mergelës Marijos Ëmimo áDangø baþnyèioje bus auko-jamos Miðios uþ mirusiustremtinius. 13.30 val. Suau-gusiøjø mokyklos salëje(S.Daukanto 17, 1 aukðte)ávyks LPKTS Telðiø filialoataskaitinis susirinkimas.

Kvieèiame dalyvauti.

(atkelta ið 5 psl.)1946 metais pajautë, kad

yra sekamas, todël slapta per-sikëlë á Vilniø ir tapo DKA ðta-bo virðininko B. Trakimo-Ge-nelio deðiniàja ranka. Apie taisavo atsiminimuose raðë Gene-lis. Po jo areðto neilgai laisvasbuvo ir Benius. 1947 metø bir-þelá nespëjo iðlaikyti egzaminø– buvo suimtas Kaune pas Mi-kalauskus (dabartiniame Sava-noriø prospekte, prie Akløjøkombinato). Tada kartu su juoákliuvo Antanas Ivanauskas.Nuteisë Beniø 10 metø kalëti.Kalëjo Magadane, 1958 me-tais þuvo ten avarijoje, tad tenir palaidotas.

1945 metø gruodþio 13 die-nà Edvardas Kavaliauskas-Klajûnas, jo brolis Stepas-Do-bilas, gimæs 1923 metais, Jo-nas Kareckas-Þebenkðtis(1915–1945) ir Berþinis (sla-pyvardis), kurio pavardës irvardo niekas neþino, nuëjo áDirvonø kaimà pas Prano Þi-èiaus-Vëjo brolá Juozà. Su jaiskartu buvo Jurgita Ðerelytë.Jos brolis Jonas Zdanavièius-Þvangutis (1919–1946) parti-zanavo, taèiau tuo metu jau bu-vo þuvæs Ðeðoniø miðke. Sako,kad ten bûta iðdavystës. Jie bu-vo apsupti ir bëgo Neries link.Visi keturi buvo nuðauti.

Ið Skëriø kaimo kilæs parti-zanas Jonas Kareckas-Þe-benkðtis (1915–1945) buvoEdvardo-Klajûno artimasdraugas, kuopos skyriaus va-das. Apylinkëse kariavo Ka-reckai – Vaclovas ir 10 metøjaunesnis brolis Edvardas – ið

Þalias Velnias iðliko atmintyjeBudeliø kaimo, Þasliø vals-èiaus. Kuopos vadas Vaclovas-Jovaras (1918–1945) greitaiþuvo. Edvardas 1946 metaissuimtas, nuteistas ir aðtuone-rius metus praleido lageryje.

1945 metø rudená su dve-jais metais uþ mane vyresniukaimynu Feliksu Èiulada nuë-jome á Gurës miðkà. Bëgau pir-mas, jis buvo atsilikæs. Staigakaþkas parvertë mane ant þe-mës, o pradëjusá spurdëti mu-ðë per veidà. Tai buvo kareiviøir stribø pasala. Visa laimë,kad Feliksas tai matë ir jiemsá nagus nepakliuvo. Pasirodo,kareiviai buvo gavæ praneðimà,kad miðke turi pasirodyti par-tizanai, gal net pats Þalias Vel-nias... Man uþlauþë rankas,kareiviø vyresnysis dar tvojonagano rankena per galvà. Pra-radau orientacijà. Atsipeikëju-sá pradëjo klausinëti, kas èiamane siuntë, kur slapstosi par-tizanai. Nieko nesakiau, nesneþinojau. Tada nusiveþë áÞaslius, tardë, ten iðlaikë dumënesius.

Antrà kartà á areðtinæ pa-kliuvau 1947 metais, kai kaþ-kas stribams praneðë, kad daþ-nai vaþinëju á Kaunà. Iðlaikëtris savaites klausinëdami, ið kurteikiu partizanams medikamen-tus, gal dar kà jiems parveþu.Viskà neigiau. Pagaliau atëjo uþ-verbuota jø informatorë ir paliu-dijo, kad manæs tarp partizanøniekada nematë. Paleido...“

1948 metø geguþës 22 die-nà Kaiðiadoriø geleþinkeliostotyje stovëjo 53 gyvuliniaivagonai, pilni tremiamø þmo-

niø. Tarp jø buvo ir Vytauto të-vas Motiejus Kavaliauskas.Jam tada buvo 54 metai. Su juoá Sibirà iðkeliavo tuo metu na-muose buvusi sesuo Birutë irsenelis Jonas Cikanavièius, gi-mæs 1885 metais. Motina bu-vo iðvaþiavusi pasimelsti á Vil-niaus Kalvarijas, todël gyvuli-nio vagono iðvengë. Ëmë slaps-tytis. Ir Vytautas pradëjo sun-kø iðvyto ið namø jauno þmo-gaus gyvenimà. Net þiemà te-kdavo miegoti ðiaudø kupeto-se, miðke, pas gimines ar paþás-tamus. Þinoma, pas tuos, ku-rie nebijojo priglausti. Bûtøpatraukæs pas partizanus, tikkad jø neliko. Vëliau saugumie-èiai pasakë, kad gali su motinagráþti namo, nebetrems. 1952metais Vytautà iðveþë á sovie-tinæ kariuomenæ. Senelis JonasCikanavièius 1950 metais mi-rë Krivliake, tëvas su Birute áLietuvà gráþo 1956 metais.

Atgimimo laiku Vytautasbuvo nuvykæs á savøjø tremtiesvietas Sibire, senelio palaikusparsiveþë á Lietuvà, surado ap-leistà brolio Beniaus kapavie-tæ Ustemèike, Magadano sri-tyje, sutvarkë, aptvërë metali-ne tvorele, pastatë kryþiø.

„Iki ðiol pamenu susitiki-mus su Jono Misiûnu-ÞaliuVelniu. Buvau dar paauglys,bet jau norëjau bûti toks, kaipðis nenuilstamas partizanø va-das“, – sakë Vytautas Kava-liauskas, pasakodamas apiesunkius ginkluotosios rezis-tencijos metus Paparèiø apy-linkëse.Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Monika Kuodzevièiûtë-Rumèikienë1928–2014

Gimë Onuðkio valsè. Burboniø k. 1948 m. kartu su tëèiu Jonu,mama Zofija, seserimi Brone iðtremta á Krasnojarsko kr. Partizans-ko r. Kojos gyv. Dirbo miðko ruoðos darbus. Brolis Stasys Kuodze-vièius tapo partizanu, buvo iðduotas ir nuteistas mirties bausme, betnuosprendis pakeistas Sibiro katorga. Monikos bûsimas vyras Pra-nas á Sibirà riedëjo viename eðelone. Gráþæ á Lietuvà gyveno Lent-varyje.

Palaidota Raèkûnø kapinaitëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

LPKTS Lentvario filialas

Juzefa Marmienë1916–2014

Gimë Vilkijos valsè. Aðtuoneriø liko nað-laitë. Augo su vyresniais broliu ir seserimi.1931 m. iðtekëjo, susilaukë dviejø vaikø.1934 m. vyras mirë. 1943 m. iðtekëjo uþ advo-kato Mykolo Marmos, susilaukë dukters.1945 m. ðeimà iðtrëmë á Irkutsko sr. Èerem-chovo r. Griðevo gyv. Dirbo ávairius darbus.1951 m. vyras gráþo ið kalëjimo, dar susilaukësûnaus, kuris gimë jau po tëvo mirties. 1958 m.gráþo á Lietuvà, apsigyveno Vilkijoje. Dirboávairius darbus.

Palaidota Vilkijos kapinëse.Liûdi vaikai ir vaikaièiai

Eugenija Skunskytë1922–2014

Gimë Puðaloto valsè. Deglënø k. ûkininkø ðei-moje. 1951 m. su tëvais ir broliu iðtremta á Tomskosr. Teguldeto r. Staro Ðumilovo gyv. Dirbo miðkoruoðos darbus, vëliau valgykloje. Gráþusi á Lietuvàapsigyveno Panevëþyje, ásidarbino Panevëþio sky-diniø namø sandëlyje, vëliau dirbo baldø fabrike irvaikø darþelyje.

Palaidota Panevëþio Ramygalos gatvës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

Buvæ Staro Ðumilovo tremtiniai

Algirdas Juozaitis1938–2014

Gimë Panevëþio r. Pakalniðkiø k. ûkininkøðeimoje. 1951 m. kartu su tëvais ir seserimi ið-tremtas á Tomsko sr. Teguldeto r. Staro Ðumi-lovo gyv. Mokësi septynmetëje mokykloje. Vë-liau dirbo plytinëje. Po Stalino mirties, vienasiðvaþiavo á Lietuvà. Baigë vairuotojø kursus, dir-bo autobuso ir taksi vairuotoju. Palaidojæs þmo-nà vienas uþaugino sûnø.

Palaidotas Panevëþio Ramygalos gatvës ka-pinëse.

Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø ir artimuosius.Buvæ Staro Ðumilovo tremtiniai

S k e l b i m a sUþjauèiameMirus vyrui, nuoðir-

dþiai uþjauèiame LPKTSTauragës filialo tarybosnaræ Albinà Skirienæ irvaikus Dianà ir Modestà.Linkime dvasios stipry-bës sunkià netekties va-landà.

LPKTS Tauragësfilialas

(atkelta ið 1 psl.)Iðlaikydami gilià tradicijà,

ðiemet memoriale atminimoþvakes áþiebë atkurto Lietuvoslaisvës kovos sàjûdþio (LLKS)nariai – buvæ Tauro apygardospartizanai ir jaunieji panemu-niðkiai – Kauno kunigaikðèioVaidoto pagrindinës mokyk-los mokiniai su mokytojomis irdirektore Graþina Ðliuþiene,LDK Birutës karininkø ðeimømoterø draugijos, Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos, Lietuvos rezervo ka-riø asociacijos nariai, Panemu-nës bendruomenës atstovai irseniûnë Rasita Þolynienë. Su-sikaupus minutei tylos, Kaunoágulos kapelionas kpt. TomasKarklys ir Panemunës Ðvè.Mergelës Marijos baþnyèiosklebonas Deimantas Brogys

Pagerbti Tauro apygardosBirutës rinktinës partizanai

meldësi uþ Lietuvos laisvës ka-rius. Istoriniø þiniø apie Biru-tës rinktinës veiklà ir kovoto-jus pateikë Kauno rezistenci-jos ir tremties muziejaus vado-vas Rokas Sinkevièius; LLKSðtabo virðininkas dim. mjr.Vytautas Balsys, epizodiðkaiprisimindamas savo partizani-nius þygius, kvietë pagerbti irLLKS prezidiumo pirmininkoJono Þemaièio-Vytauto, prieð70 metø nuþudyto Butyrkøkalëjime, atminimà bei atsa-kingai þiûrëti á ðiuo metu kareuþ valstybës nepriklausomybæskendinèià Ukrainà, kovojan-èià su tuo paèiu agresoriumi,kaip anuomet Lietuva;LPKTS valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienëpadëkojo Vaidoto pagrindinësmokyklos tikybos mokytojai

Ingai Straigienei ir birutietëmsAldonai Narvydaitei-Gustie-nei bei Daliai Lukðaitei-Ma-ciukevièienei uþ prasmingàkasmetinæ iniciatyvà – Lietu-vos laisvës kovotojø pagerbimàKariuomenës dienos proga.

Perpindamos pasisakanèiø-jø þodþius, prie memorialo tà-dien skambëjo ir partizanø dai-nos, nuoðirdþiausiai besiliejan-èios ið muzikos mokytojos Ra-munës Lukoðevièiûtës ir jos pa-ruoðtø ketvirtokø vaidotiðkiøðirdeliø. Renginá vedë Lietuvosrezervo kariø asociacijos karyssavanoris Gintautas Tamulaitis.

Nuoðirdþiai dëkoju visiems,pagerbusiems Tauro apygar-dos Birutës rinktinës Laisvëskovotojø atminimà.

Dalia LUKÐAITË-MACIUKEVIÈIENË

88888 2014 m. lapkrièio 28 d.Nr. 44 (1114) Tremtinys

S k e l b i m a iLapkrièio 30 d. (sekmadiená) 13 val. Kauno águlos karininkø ramovëje ávyks konferencija „Þy-

miausios Lietuvos moterys istorijos tëkmëje“. Koncertuos Kauno kultûros centro „Tautos namai“vyrø choras „Perkûnas“. Bus eksponuojama dailininkës Laimos Tubelytës-Kriukelienës viduram-þiø þymiausiø moterø portretai ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro ir Ðv.Ignaco Lo-jolos kolegijos sukurta kolekcija „Karaliø pasakos“.

Lapkrièio 30 d. (sekmadiená) Pakruojo r., Paðvitinyje, organizuojamas 1944-øjø kruvinøjø Kûèiøir ðv. Kalëdø 70-meèio minëjimas. Aplankysime þuvusiøjø amþinojo poilsio vietas Peleniðkiøpiliakalnyje, Starkoniø ir Paðvitinio kapinëse. 12 val. ðv. Miðios uþ þuvusiuosius, vëliau – atsi-minimø popietë Paðvitinio bendruomenës salëje. Kvieèiame dalyvauti ðiø ávykiø liudininkus, þu-vusiøjø giminaièius. 11 val. renkamës prie Paðvitinio baþnyèios.

Gruodþio 6 d. (ðeðtadiená) Pakruojo r. Lygumø seniûnijoje ávyks LPKTS Pakruojo filialo ir Ly-gumø bendruomenës organizuojamas 1944 m. kruvinøjø Kûèiø ir ðv. Kalëdø paminëjimas. Ap-lankysime ðiurpiø ávykiø ir þuvusiøjø amþinojo poilsio vietas.

12 val. iðvykstame á Vaigailiø k. Renkamës prie Lygumø baþnyèios. Po kelionës Lygumø se-niûnijos salëje – prisiminimø popietë.

Kvieèiame aktyviai dalyvauti ðiø ávykiø liudininkus, þuvusiøjø gimines, artimuosius.

(atkelta ið 1 psl.)Renginio vedëjas pakvietë

susirinkusiuosius sugiedotiLietuvos valstybës himnà. Tuopaèiu buvo prisimintas ketvir-tasis Lietuvos Prezidentas,LLKS prezidiumo pirminin-kas dim. gen. Jonas Þemaitis-Vytautas, 1954 metø lapkri-èio 26 dienà nuþudytas Mask-vos Butyrkø kalëjime. Ðvie-sus jo atminimas pagerbtastylos minute.

Istorikas prof. Valdas Ra-kutis apþvelgë susiklosèiusiàðiandieninæ tarptautinë padëtá,ávardijo grësmæ mûsø valstybeibei Lietuvos istorijos þiniøsvarbà ugdant pilietinæ visuo-menæ. Lietuvos kariuomenësdienos proga nuoðirdþiai svei-kino karius, linkëdamas ge-riausios kloties Tëvynës sargy-boje. Seimo narys prof. Ari-mantas Dumèius pasidalijotremties prisiminimais.

Po maloniø pasveikinimøLietuvos kariuomenës rezervokariø asociacijos Kauno sky-riaus vadas ats. kpt. VytautasÞymanèius, kûrybinës grupësvadovas, pristatë filmo „1947m. agentûrinë byla „Vakarai“kûrëjus: istoriniø þiniø ir ar-chyvinës medþiagos apibend-rintojà prof. Aleksandrà Vit-kø, idëjø „variklá“ Gintautà Ta-mulaitá, operatoriø AntanàZinkevièiø. Kûrybinës grupësnariai papasakojo apie filmo siu-þeto kûrimà, pagrindinio liudi-ninko suradimà, keliones á Lie-tuvos pasiená ir Lenkijà.

„Partizanai buvo dvasiðkaistiprûs, mylëjo Lietuvà, nes jøðeimos buvo religingos, tautið-kos. Jiems buvo ne tas pats, kasvaldys Lietuvà, kokia kalbakalbës, kokie uþraðai þenklinsgatves, miestus. Todël Jûs,Laisvës kovotojai, nuëjæ pra-gariðkà Lietuvos laisvës kelià,galite dràsiai pasakyti – atlikauir atidaviau tai, kà privalëjau,tau, Tëvyne“ – teigë GintautasTamulaitis.

Po filmo perþiûros prof.Valdas Rakutis iðsakydamassavo áþvalgas iðkart pastebëjo,kad ðis filmas yra ne tik eduka-cis, taèiau nuoðirdus ir gyvas.Filmø, áamþinanèiø Laisvëskovø dalyvius, ciklà, reikëtøtæsti, nes jie turi istorinæ iðlie-kamàjà vertæ.

Pagrindinis filmo veikëjasTauro apygardos ryðininkas irpartizanas Sigitas Kvietkaus-kas þiûrovø buvo sutiktas ova-cijomis, o pats jis padëkojo kû-rëjams uþ malonø bendravimà,ir istorinio ávykio áamþinimàne tik dokumentuose, bet gyvuvaizdu ir liudijimu.

Partizanas Antanas Lukðapo perþiûros prisiminë ir savo

ásipareigojimus, gautus ið Tau-ro apygardos vado Þvejo – jisprivalëjo pasirûpinti á Vakaruskeliausianèio brolio JuozoLukðos-Kæstuèio apranga, va-liuta, su Vytautu Krikðèiûnuiðmokti angliðkus radijo kodusryðio palaikymui, palydëti bro-lá Juozà ir Jurgá Krikðèiûnà ikiMarijampolës. Antanas Lukðatvirtino tikás ir dabartine Lie-tuvos kariuomene, padëkojofilmo kûrëjams kariams sava-noriams ir sveikindamas visusLietuvos kariuomenës dienosproga, kaip visada, kvietë „lai-kyti frontà“.

LLKS ðtabo virðininkas,partizanas dim. mjr. VytautasBalsys papasakojo savo partiza-ninës veiklos epizodus, kurie taippat gali tapti vieno ið filmø siu-þetu. Apgailestavo dël ðiuo me-tu Lietuvos þmoniø sumateria-lëjimo, lobizmo, taèiau didþia-vosi stiprëjanèia Lietuvos ka-riuomene, jaunaisiais ðauliais.

Kauno águlos karininkø ra-movës virðininkas mjr. Dona-tas Mazurkevièius pasidþiau-gë, kad ði filmo perþiûros po-pietë vyksta Kaune Lietuvoskariuomenës dienos proga irkad panaðiems renginiams ra-movës durys visada bus atvi-ros; kvietë nepasiduoti prie-ðams, siekiantiems uþvaldytiþmoniø protus ir sielas...

Ðventës metu muzikiniuskûrinius „Oi neverk motuðë-le“, „Palinko liepa ðalia kelio“atliko Lietuvos kariuomenësSausumos pajëgø Didþiosioskunigaikðtienës Birutës ulonøbataliono orkestro fleitininkasAlgirdas Tamulaitis. Renginiodalyviai ásiamþino bendrojenuotraukoje, dalyvavusiemsgarbingiems sveèiams ir orga-nizacijø atstovams kûrëjai pa-dovanojo filmo „Agentûrinëbyla „Vakarai“ kompaktiniøplokðteliø. LKRKA Kaunoskyriaus nariams buvo áteiktinario paþymëjimai.

Gintautas TAMULAITIS

1947 metø agentûrinë byla„Vakarai“

Filmo herojus partizanasSigitas Kvietkauskas

Kauno Juozo Gruðo menomokykla, mieste garsëjanti sa-vita mokymo programa, pasi-þymi ir aktyvia patriotinës pi-lietinës sàmonës formavimoveikla. Tai uþsibrëþta darytiper mokytojø ir mokiniø me-niná artumà, savarankiðkàkûrybiná procesà, per paþin-tines ekskursijas, susitiki-mus, aktyvià bûreliø, moki-niø organizacijø veiklà, vyks-tanèius ávairius minëjimus,kurie suburia ne tik mokyk-los bendruomenæ, bet ir mo-kiniø tëvelius.

Spalio mënesá mokyklojevyko iðskirtinis tæstinio etno-kultûrinio projekto „Linksmamûsø ðeimynëlë“ renginys. Ðiprojekto dalis buvo skirta pa-

Mokyklos renginiø pynë

gerbti mokinius, dalyvavusiusrespublikinëje Dainø ir ðokiøðventëje „Èia mûsø namai“.

Mokykloje áspûdingai buvopaminëtos ir Vëlinës pagal pa-rengtà pradiniø klasiø moky-tojos Zofijos Ðimkienës ir tiky-bos mokytojø Vidos Zulonai-tës bei Audronës Pundinienësprojektà „Tas baltas Vëliniødangus...“

Vienas ypaè svarbus mo-kyklos renginys – Lietuvos ka-riø dienos minëjimas. Já savoátaigiu þodþiu pradëjo mokyk-los direktorës pavaduotoja, is-torijos mokytoja metodininkë,daugelio mokykloje vykstanèiørenginiø siela, Eugenija Pa-ðkauskienë. Glaustai paminë-damas Lietuvos kariuomenës

kûrimo istorijà, þygius, sveiki-namàjá þodá tarë mokyklos sve-èias – Lietuvos laisvës kovossàjûdþio ðtabo narys dim. vyr.ltn. Zigmas Tamakauskas. Is-torinës rekonstrukcijos klubo„LDK Varèiai“ nariai ErikasVasiljevas ir Laurynas Zinke-vièius parodë Vytauto Didþio-jo laikø Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës menamà gink-luotæ ir karybos menà. Moki-niai atidþiai stebëjo tuometiniobajoro – kario ðarvuotà apran-gà, jo ginkluotæ, o viena penk-tokëlë ásidràsino savo rankosepalaikyti net kovos kirvá. Daugemocijø sukëlë lietuvio kario ir„kryþiuoèio“ dvikovos vaizdi-nys. Þinoma, kaip ir Þalgiriomûðyje, laimëjo lietuvis – nu-aidëjo gausiø plojimø banga...Renginá patriotine daina suðil-dë jaunesniøjø klasiø dainorë-liai, vadovaujami etninës kul-tûros mokytojo Artûro Sinke-vièiaus.

Mokykloje buvo surengta irVilniaus – mûsø valstybës sos-tinës – gràþinimo 75 metø su-kakties minëjimo popietë.Mokiniai susidomëjæ þiûrëjofilmà, kuriame Lietuvos gene-ralinio konsulato Vilniuje dar-buotoja Birutë Fedaravièienëpasakoja savo prisiminimusapie 1939–1940 metø ávykius.Paminëta ir varpininko dr.Vinco Kudirkos, brëþusio Lie-tuvos valstybës atkûrimo kon-tûrus, mirties diena.

Gera matyti, kad JuozoGruðo meno vidurinës mokyk-los bendruomenë, vadovauja-ma didelæ pedagoginæ patirtáturinèios direktorës Nijolës Ði-mienës, dirba sutartinai irkryptingai, stengiasi áveikti ið-orës trukdþius ir ástatymiðkaiáteisinti savo pedagoginio keliosavitumà.

Zigmas TAMAKAUSKAS

Mokyklos ansamblis, vadovaujamas mokytojoArtûro Sinkevièiaus

Jaunieji dainorëliai su mokyklos direktore Nijole Ðimiene,pavaduotoja Eugenija Paðkauskiene ir sveèiais

Nuoðirdþiai dëkojame paaukojusiems knygos „Jonas Misiûnas-Þalias Velnias“ leidybai“:Juozui Barisai – 200 litø, Jonui Gerdviliui – 100 litø, Èesiui Vaclovui Grigui – 100 litø,Povilui Jakuèioniui – 200 litø, Albinui Jaðkevièiui – 100 litø, Raimondui Monkevièiui – 200litø, Sofijai Survilienei – 100 litø, Onai Vilimienei – 100 litø.

LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë